Keturiasdešimt šeštasis (272) posėdis
1998 m. gruodžio 15 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Vyriausybės pusvalandis. Žemės ūkio ministras E.Makelis

PIRMININKAS. Pradedame popietinį posėdį. Kviečiu registruotis. Registruojamės. Matau į plenarinių posėdžių salę žengiantį žemės ūkio ministrą poną E.Makelį. Taigi tribūnoje, pone ministre, jūs sušilsite kojas. Aš kviečiu jus. Vyriausybės pusvalandis. Pusė valandos pokalbiui su ministru. Aš kreipiuosi į ministrą, kad jis proto ribose sakytų savo įžangos žodį, kad liktų daugiau laiko Seimo nariams paklausti. Pusė valandos, gerbiamieji kolegos. Tribūnoje žemės ūkio ministras ponas E.Makelis.

E.MAKELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, įžangoje norėčiau pateikti kai kuriuos pagrindinius skaičius, susijusius su 1998 metų žemės ūkio veiklos rodikliais. Nepaisant to, kad gamtinės sąlygos nebuvo palankios šiais metais žemės ūkiui, dėl stiprių liūčių nukentėjo dalis javų pasėlių, linų, kitų kultūrinių augalų, tačiau šiais metais vis dėlto surinkta 2,8 mln. tonų grūdų, vidutinis derlingumas buvo 26,1 centneris, supirkta 1998 metais iš įvairių žemės ūkio, taip pat iš ūkio subjektų 575 tūkst. tonų, iš jų 434 tūkst. tonų supirko naujai įkurta Lietuvos žemės ūkio maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Šiais metais javų pasėta šiek tiek mažiau, 401 tūkst., tačiau pagal prognozes, nes daugiausia pasėliai vis dėlto koncentruojasi Vidurio Lietuvoje, kitais metais derlius turėtų būti tarp 430–470 tūkst., to tikrai užteks šalies poreikiams ir bus tam tikras nedidelis perteklius. Nepaisant nepalankių oro sąlygų, gan sėkmingi metai šiais metais buvo techninėms kultūroms – tai rapsui, tai yra gan geras rodiklis, kadangi šita kultūra yra paklausi vidaus rinkoje. Mes turim savo aliejaus perdirbimo įmonėms 20 tūkst. kvotą ir beveik dar 50 tūkst. šiais metais tikimės eksportuoti. Kadangi kainos yra pakankamai neblogos, sudaromos išankstinės sutartys, augintojai jau išmoko juos auginti ir gauna pakankamai neblogus derlius.

Cukrinių runkelių šiais metais turėjom 35 tūkst. hektarų pasėlių. Šiek tiek nukentėjo nuo ankstyvų šalčių, tačiau, nepaisant to, 959 tūkst. tonų šaknų ūkininkai ir kiti ūkio subjektai pristatė, ir tai yra tik 1–1,5 tūkst. mažiau negu buvo kvota.

Viena iš sudėtingiausių šakų yra pieno ūkis. Tačiau, nepaisant to, pieno supirkimas didėjo. Tai rodo, kad tos priemonės, kurios buvo pritaikytos remti tiek pieno žaliavos gamintojus, tiek eksportą, pasiteisino, kadangi šiais metais per 11 mėnesių pieno jau supirkta 1,347 mln. tonų. Tai yra daugiau beveik 6,7%.

Vykdant Vyriausybės programą, Žemės ūkio ministerija pateikė ir patvirtino šiais metais daug įvairių programų. Viena iš jų – žemės ūkio produktų eksporto rėmimo programa, taip pat nauja redakcija Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, taip pat kaip programos dalis Vyriausybės jau pateikta, apsvarstyta kolegijoje ir artimiausiu metu bus teikiama Vyriausybės posėdyje kaimo plėtros programa, orientuojanti Lietuvą integracijai į Europos Sąjungą. Manau, kad tai bus tam tikra mini strategija. Nepaisant atliktų darbų ir priimtų naujų programų, nemažai rūpesčių sudaro žemės ūkio produkcijos supirkimas, pramonės įmonių atsiskaitymas už supirktą produkciją. Nors 1998 metais supirkimas tiek grūdų, tiek pieno, tiek kitų produktų vyko be didelių sutrikimų (čia neblogas vaidmuo yra Žemės ūkio produktų rinkos reguliavimo agentūros), ypač atsižvelgiant į tai, kad vis dėlto Rusijos finansinės krizės poveikis yra, tačiau skolos yra pakankamai didelės ir 1998 metų gruodžio 1 d. skola buvo 350 mln. Lt. Didžioji šios skolos dalis – 180 tūkst. Lt yra už cukrinius runkelius. Pieno pramonės įmonės gruodžio mėnesio 1 d. žemdirbiams buvo skolingos 93 mln. Lt, iš kurių 47 mln. yra pradelsti įsiskolinimai. Ši skola, lyginant su lapkričio 1 d., sumažėjo 10 mln., tačiau ta padėtis netenkina. Todėl Vyriausybės posėdyje net du kartus lapkričio mėnesį buvo svarstoma pieno supirkimo ir atsiskaitymo su žemdirbiais būklė. Esmė yra ta, kad vis dėlto įmonės kai kur nepagrįstai naudoja lėšas (kurias gauna už parduotą produkciją, ir neatsiskaito su žemdirbiais) įvairiems apyvartinių lėšų trūkumams ir problemoms padengti. Dar vienas yra momentas. Tie skaičiai, kurie rodo eksporto rodiklius, sakykim, produkcijos pagrindinių rūšių išvežimo, tai pieno miltų likučiai, kurie dabar yra minimalūs, sviesto eksportas – 2,8 tūkst. tonų, sūrio – 3,3 tūkst. tonų, rodo, kad įmonės gavo gan nemažas apyvartines lėšas, žinant, kad Žemės ūkio produktų rinkos agentūra buvo nupirkusi, pervedė lapkričio 10, 11, 12 dienomis 60 mln. Lt. Vyriausybės posėdyje taip pat buvo numatytos papildomos priemonės. Vakar dar kartą mes susitikom su apskričių viršininkais, Kaimo reikalų departamento direktoriais ir yra sutarta, kad toms įmonėms, kurios piktybiškai neatsiskaito su žemdirbiais, bus siekiama apskričių administracijų iškelti, pradėti teisme bankroto procedūras. Manau, kad Seimo taip pat reikia prašyti skubos tvarka pratęsti (Vyriausybės lygmeniu tai yra aprobuota) Laikinosios atsiskaitymų tvarkos įstatymą, kurio galiojimo terminas baigiasi gruodžio 31 d. Manau, kad pataisos (administracinių teisių pažeidimai), kur numatoma atsakomybė už pieno produkcijos supirkimą, kokybinių rodiklių tyčinį gerinimą, taip pat turi būti svarstomos ir priimamos skubos tvarkos.

Dėl Kaimo rėmimo fondo panaudojimo. Kaimo rėmimo fondas yra pagrindinis finansinės paramos šaltinis žemės ūkiui. Jį teigiamai vertina visi žemdirbiai. Kaimo rėmimo fondas iki šių metų gruodžio 1 d. gavo 342 mln. Lt, šiuo momentu dar nepervesta 9% – 35,2 mln. Lt. Iš esmės didžiausia fondo dalis panaudojama subsidijoms už supirktą ir eksportuotą produkciją, (…) medžiagą, paskolų palūkanoms iš dalies padengti. Šiems tikslams buvo panaudota 143 mln. Lt. Žemės ūkio ministerija kartu su Žemės ūkio rūmais, kitomis ūkininkų organizacijomis, suprasdama būtinybę remti žemdirbius, skatinti konkurencingumo didėjimą, aptarė išplėstinėje kolegijoje pagrindines nuostatas ir 199(…) metams yra aptartos pagrindinės lėšų naudojimo kryptys. Iš esmės jos sutampa su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 metų kovo 12 d. nutarimu, kur numatyta naudoti pagrindines fondo lėšas taip: žemės ūkio rinkos ekonominio reguliavimo ir ūkininkų bei žemės ūkio įmonių pajamų palaikymo priemonėms įgyvendinti, subsidijoms už suteiktą produkciją, subsidijoms už veislinę medžiagą, žemės ūkio produkcijos supirkimui ir eksportui skatinti, paskolų palūkanoms iš dalies kompensuoti. Aš manau, kad įsikūrus žemės ūkio paskolų garantijų fondui ši priemonė yra labai aktuali ir svarbi. Taip pat dalyvauti vykdant paritetines investicijų programas, ūkininkų įsikūrimo, kooperacijos, agroserviso, naujos technikos, technologijų. Ūkininkai bus remiami šiom kryptim: bendro naudojimo komunikacijų, inžinerinės įrangos, naujos žemės ūkio technikos panaudojimas, besikuriančių kaime jaunų ūkininkų šeimų rėmimas, parama ūkininkams apyvartinių lėšų trūkumams dengti, specializuotų pienų ūkio, atitinkančių Europos Sąjungos, kūrimo dalinis kompensavimas, taip pat kaimo socialinei infrastruktūrai plėtoti. Kaip jau minėjau, Žemės ūkio paskolų garantijų fondui formuoti. Tiek.

PIRMININKAS. Pone ministre, 18 Seimo narių norėtų klausti. Iš karto jūsų atsiprašau, kad visi žodžio šiandien negaus. Seimo narys A.Akstinavičius. Ruošiasi J.Listavičius.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, manau, kad šalia kitų žemės ūkio problemų ne paskutinę vietą užima ir linininkystė. Aš norėčiau jūsų paklausti, kokią jūs matote šios žemės ūkio šakos perspektyvą Lietuvoje? Taip pat norėčiau paklausti, koks likimas laukia Suvalkijos linų? Nes tuo klausimu iš tikro yra susirūpinę ne tik Šakių ir artimiausių rajonų žemdirbiai, bet ir patys darbuotojai, ir kaip žadama spręsti Suvalkijos linų fabriko likimą? Kiek žinoma, yra senos linijos, kurios net ir gadina linus, ar bus bandoma diegti naujas linijas ir kaip šita problema bus sprendžiama? Kiek aš žinau, tai daugiau čia yra Ūkio ministerijos pavaldumas, tačiau, aišku, šis klausimas neatsiejamas ir nuo žemės ūkio. Norėčiau, kad jūs atsakytumėte į šituos klausimus.

E.MAKELIS. Linai yra labiausiai šiuo metu subsidijuojama žemės ūkio kultūra, atsižvelgiant į kokybę subsidijos yra nuo 56 iki 60%. Pagal programą kiekvienais metais turi būti superkama 24 tūkst. šiaudelių. Šiais metais iš to kiekio yra supirkta 16,9 tūkst. Subsidijos, kurios numatytos šiam kiekiui, yra 8,4. Jau yra išmokėta 5,8 mln.

Kalbant apie linų pramonę reikėtų pasakyti štai ką. Esminės problemos šiandien yra susidariusios ne linų auginimo pirminėje grandyje. Problemos susijusios su perdirbimu. Iš esmės tik vienas fabrikas iš 10 – Kelmės linų fabrikas dirba daugmaž normaliai ir normaliai atsiskaito už produkciją. O dėl Suvalkijos linų, tai šiandien skolos yra beveik 3,8 mln. Lt. Linai pavaldūs, kaip žinote, Ūkio ministerijai, Žemės ūkio ministerija tik tvarko žaliavų supirkimo reikalus. Manyčiau, kad reikėtų šio klausimo sprendimui specialios programos, kurios esmė būtų pirminių linų perdirbimo linijų arba technologijos atnaujinimas. Iš esmės tai yra maždaug 2,1-3,2 mln. Lt, žiūrint koks fabrikas. Tada būtų galima iš esmės išspręsti klausimą, taip pat ir Suvalkijos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi F.Palubinskas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, kiekvienais metais žemės ūkiui skiriama 10 ar daugiau procentų nacionalinio biudžeto lėšų, tačiau nė karto nebuvo pateikta Seimui informacija, kaip tos lėšos racionaliai bei efektyviai buvo naudojamos arba kiek lėšų panaudota ne pagal paskirtį. Noriu paklausti, ar numatoma keisti šią žalingą praktiką 1999 metais ir kas ta kryptimi pagal programas gal jau daroma? Ačiū.

E.MAKELIS. Iš esmės planuojant 1999 m. biudžetą beveik visos lėšos buvo suplanuotos programų pagrindu, kurios buvo pateiktos svarstyti. Manau, kad 1999 m. įdiegus šią sistemą bus galima efektyvumą įvertinti pagal kiekvieną programą. Tai yra daug geriau negu, sakykim, kad pagal kokias nors priemones, nors jos buvo pačios aktualiausios ir geriausiai taikomos sprendžiant lėšų panaudojimą 1997 ir 1998 m. Tačiau nepaisant to, pasibaigus šiems ūkiniams ir finansiniams metams, mes bandysime padaryti atskirų programų arba atskirų kultūrų ir ūkio šakų panaudotų lėšų efektyvumo analizę.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Palubinskas. Ruošiasi J.Karosas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis ministre Makeli, kadaise žemės ūkio kooperatyvai buvo labai svarbus įrankis kelti Lietuvos ūkininko gerovę ir daugelyje kitų šalių ūkininkų kooperatyvai turi išimtinį vaidmenį keliant ūkininkų gerovę. Tad šiuo metu kokia yra ūkininkų kooperatyvų situacija Lietuvoje, kokia dalis ūkininkų jiems priklauso ir kokiais būdais Vyriausybė skatina ūkininkų kooperatyvų organizavimąsi ir jų veiklą?

E.MAKELIS. Taip. Čia labai aktualus klausimas. Jeigu kalbėtume apie kooperatyvus, tai mes vakar taip pat kalbėdami su apskričių administracija, aptarėme šį klausimą. Problemos esmė yra ta, kad kaip ūkio subjektai ūkininkai šiandien yra atleisti nuo mokesčių. O kai į kooperatyvą susijungia vienas, du arba trys ūkininkai, automatiškai tampa mokesčių mokėtojais, ne tik mokesčių, bet, sakykime, net ir PVM už paslaugas tarpusavyje, kurios teikiamos kooperatyvo nariams arba kooperatyvo nariai atlieka paslaugas vienas kitam. Tai sudaro papildomų finansinių sunkumų ir tai yra vienas iš esminių stabdžių.

Atsakant į klausimą, susijusį su tuo, kiek yra ūkininkų šiandien kooperatyvuose, tai skaičius buvo 267 kooperatyvai, iš jų iš esmės veikia apie 123. Tai yra mano duomenys, galbūt jie nesutampa su kita statistika. Taigi skaičiuojant, kad yra maždaug apie 7,8 tūkst. žmonių, tai yra labai menkas procentas nuo bendro ūkininkų kiekio, jeigu skaičiuosime, kad yra 200 tūkst. ūkininkų. Viena iš esminių priemonių, kuri paspartintų kooperatyvų kūrimąsi, būtų įstatymų pataisos, tos, kurios Seimo rūmuose buvo pateiktos birželio 6 d.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas. Ruošiasi S.Kubiliūnas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis ministre, praėjusį savaitgalį, priimdamas rinkėjus Lazdijų rajone, kalbėjausi ir su ūkininkais. Jie mano, kad esminė Kaimo rėmimo fondo parama jiems turėtų būti per kainas ir kitus panašius dalykus. Greta to jie iškėlė labai aktualią problemą, man regis, visai Lietuvai. Ką jūs manote apie tai? Vis dėlto, sakykime, Šakių rajono žemės ir Dzūkijos žemės yra skirtingos ir rezultatas, aišku, skirtingas. Ar nemanoma kaip nors diferencijuoti remiant kaimą, kaimo žmones, ūkininkus ir t.t., atsižvelgti į tą aplinkybę, kad vis dėlto yra skirtingos žemės?

E.MAKELIS. Kainos yra viena iš pajamų palaikymo priemonių. Iš esmės tai svarbus dalykas ir ne vien tik kaina sprendžia ūkininkavimo problemas. Ūkininkaujant reikalingos investicijos. Kas susiję su investicijomis, yra manoma, kad 1999 m. tariantis su Žemės ūkio rūmais, ūkininkais, nepalankiose žemėse arba žemėse, kur yra tam tikros specifinės gamybos sąlygos, daugiau kompensuoti įsigyjant naują techniką ir technologijas, sakykim, šienavimo technikos arba kitas technologijas nepalankių žemių rajonuose. Tokia priemonė yra numatyta.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas. Ruošiasi K.Trapikas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis ministre, kiek man žinoma, jau baigiama rengti pieno tiekėjų periodinių sveikatos patikrinimų tvarka. Ar galima tikėtis, kad joje bus išvengta dabar esančio nelogiško formalaus reikalavimo sveikatą tikrintis tik vienam šeimos nariui? Nenormalu, kai sveikatą pasitikrina vienas, o karves šeria, prižiūri ne tik jis. Ar ši tvarka bus vienodai privaloma visų savivaldybių poliklinikoms, ar visur bus vienodas patikrinimų periodiškumas ir kaina?

E.MAKELIS. Tai yra svarbesnis klausimas, negu jis atrodytų iš pirmo žvilgsnio, vien dėl to, kas buvo pasiūlyta Žemės ūkio ministerijai darbo tvarka, kokių lėšų reikėtų padengti tą sveikatos patikrinimą. Mes dirbome ir su ponu Lukausku yra sutarta, kad tos tvarkos reikalavimus maksimaliai supaprastintų, tačiau vis dėlto yra reikalavimų minimumas. Tai priklauso sanitarinių higieninių reikalavimų laikymuisi užtikrinant Europos sertifikatą. Ką bus galima, padarysime, tačiau vis tiek tam tikri reikalavimai, sąlygos išliks.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas. Ruošiasi…

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis ministre, aš tęsiu kolegos J.Karoso klausimą...

PIRMININKAS. … S.Slavickas.

K.TRAPIKAS. … dėl skirtingų Kaimo rėmimo fondo nuostatų taikymo derlingų arba mažo našumo žemių ūkininkams, nes jie išties nepatenkinti esama Kaimo rėmimo fondo tvarka. Mano klausimas bus toks: nuo kada jūs tai pradėsite taikyti, t.y. pakelsite procento dydį kompensuojant už technikos pirkimą arba ūkininko įsikūrimą, nes apie tai mes diskutuojame nuo pirmos jūsų darbo dienos?

E.MAKELIS. Šios nuostatos yra pateiktos. Buvo svarstyta praėjusį šeštadienį. Laukiama atsiliepimų ir iš Žemės ūkio rūmų. Jeigu joms bus pritarta, aprobuota, taikysime nuo sausio 1 d.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas. Ruošiasi S.Buškevičius.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis ministre, siekiant, kad žemdirbiai galėtų lengviau įsitraukti į akcinių bendrovių valdymą, yra priimtas žemės ūkio darbuotojų akcijų specialus statusas. Dabar Prezidentas siūlo šį statusą panaikinti. Vadinasi, žemdirbių akcijomis bus galima prekiauti be jokių apribojimų. Noriu paklausti, kokia jūsų nuomonė dėl privilegijų žemdirbių akcijoms panaikinimo?

Antras. Ar yra žinoma žemdirbių, turinčių akcijų, nuomonė šiuo klausimu? Ačiū.

E.MAKELIS. Gal aš pradėsiu nuo žemdirbių nuomonės. Nuomonė yra dvejopa. Tose įmonėse, kur žemdirbiai turi nedidelį procentą akcijų – 2%, 3%, 4% ar 5% (yra ir tokių įmonių), jų nuomonė vienareikšmė, kad jas būtų galima parduoti. Tačiau tose įmonėse, kurios didesnės, ypač kurios superka žemės ūkio produkciją, sakykim, tokią svarbią produkciją kaip pieną, kitą produkciją, yra nuomonė susilaikyti arba nepaleisti šitų akcijų. Aš manyčiau, kol dabar nėra sutvarkyta mokėjimų tvarka, kol nėra sutvarkytas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kol nepritaikytos kitos priemonės, sudrausminančios atsiskaitymą už žemės ūkio produkciją, reikėtų palaukti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Buškevičius. Ruošiasi J.Šimėnas.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, kaip jūs vertinate tą faktą, kad 1999 metų nacionaliniame biudžete gerokai yra sumažintas asignavimų skaičius žemės ūkiui?

E.MAKELIS. Dar kartą… Kam, žemės ūkiui?

PIRMININKAS. Žemės ūkiui. Gerokai sumažintas finansavimas žemės ūkiui.

E.MAKELIS. Aš suprantu jūsų klausimą. Rengiant 1999 metų biudžeto projektą ir programas mes pateikėme kur kas didesnius skaičius, kad pačiu optimaliausiu būdu patenkintume žemdirbių poreikius. Šiuo atveju, kas yra Kaimo rėmimo fonde, labai labai sudėtinga, reikės susiveržti diržus sprendžiant tas problemas, kokios egzistuoja kaime.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas. Ruošiasi Alg.Butkevičius.

J.ŠIMĖNAS. Ar Žemės ūkio ministerija daro ką nors, kad dalis techninių kultūrų būtų panaudojamos alternatyvaus kuro naudojimui (turiu omeny biodyzelį ir kitas kuro rūšis), kad būtų galima didinti derliaus kiekį, kurti darbo vietas ir t.t.?

E.MAKELIS. Atsakydamas į šitą klausimą galiu pasakyti taip. Kaip jau minėjau savo pranešime, viena iš tokių kultūrų, kurios nėra problemų realizuoti, yra rapsas. Jį būtų galima naudoti dvejopai: arba maistui, arba techniniams reikalams. Jo plotas išaugo, palyginti su praėjusiais metais, beveik dvigubai. Mes remiame šitos kultūros auginimą, kitais metais Kaimo rėmimo fonde irgi stengsimės, kad būtų padidinti šitos kultūros plotai. Kol kas tai yra realiausias dalykas, nes dalį mes galime perdirbti maisto poreikiams, tai yra Obelių aliejaus gamyklai 20 tūkst., o su kita dalimi, kuri eksportuojama, irgi nėra sunkumų.

Dėl perdirbimo techniniams reikalams. Pirmiausia tam reikia įrangos. Kol kas tai reikalautų papildomos programos ir investicijų, nes užauginus neturėti, kur panaudoti, būtų problemų.

PIRMININKAS. Seimo narys Alg.Butkevičius. Ruošiasi Z.Mackevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, daugelis žemdirbių yra pristatę grūdus saugoti įmonei “Varėnos grūdai”. Kai kurie žemdirbiai šiuo metu nori atsiimti miežius iš šios įmonės, nes buvo pristatę, kaip sakiau, saugoti. Šios įmonės administracija jiems neišduoda tų grūdų. Tai būtų viena klausimo dalis – kodėl? Ar jums šita situacija yra žinoma?

Antroji klausimo dalis. Kokia yra finansinė padėtis šioje įmonėje dėl atsiskaitymų už supirktus grūdus? Ačiū.

E.MAKELIS. Kai dėl grūdų, ir šiuo konkrečiu atveju dėl Varėnos, šios įmonės finansinė padėtis yra tokia, kad maždaug už 700 tūkst. dolerių produkcijos 1997 metais yra parduota arba, teisingiau, buvo išvežta, ne parduota, į Kaliningrado sritį ir kol kas už šią produkciją neatsiskaityta.

Dabar tas klausimas dėl miežių. Aš dėl jo pasiaiškinsiu, bet kažkas tokio yra specifinio dėl atsiskaitymų. Už grūdus, kurie yra nupirkti (434 tūkst. tonų) per Žemės ūkio produktų rinkos reguliavimo agentūrą, iš esmės už viską atsiskaityta. Tiktai yra už paslaugas 1,8 mln., bet tai nieko bendra neturi su augintojais.

PIRMININKAS. Seimo narys Z.Mackevičius.

Z.MACKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, be to, kad esate ministras, jūs turite didelį patyrimą kaip konsultantas. Pasakykite, kokio dydžio Lietuvos žemės ūkis galėtų būti ateityje ir ar jūs turite dabar kokią nors programą to dydžio siekti, ir kokio pobūdžio bus tie ūkiai? Ačiū.

E.MAKELIS. Labai geras klausimas. Iš esmės galima pasakyti, kad ūkio dydį lemia kryptis ir specializacija, bet nepaisant to, vis dėlto labiausiai ūkių stambėjimą arba jų formavimąsi lemia industrija, kuri gamina gamybos priemones. Jeigu kalbėtume apie Vidurio Lietuvos ūkius, kokie jie turėtų būti ateityje, jeigu jie augins technines kultūras, javus, ta riba – 150 ha, kuri yra planuojama Ūkininko ūkio įstatyme, aš manau, kad jau beveik pavėluota. Reikia ją šiek tiek didinti, nes nupirkta technika, technologija tai apimčiai, kurios reikia mūsų naujai besikuriančiam ūkininkui. Bus labai sudėtinga per septynis, aštuonis metus tuos pinigus pagal esančias kainas atiduoti.

Jeigu kalbėtume apie gyvulininkystės krypties ūkius, tai galėtų būti ir 50–60 ha ūkis, turintis bent jau 35–40 karvių, kad galėtų bent minimaliai, pradėdamas nuo nedidelių investicijų (60–180 tūkst. litų)per septynerius-aštuonerius metus tikėtis atiduoti pinigus. Kur kas mažesni plotai galėtų būti tų ūkių, kurie augina kultūras, kurios reikalauja daug rankų darbo (daržoves). Pavyzdžiui, nedidelis 18 ha ūkis Panevėžio apskrityje (šeši trihektarininkai susijungę ir dabar parduoda žemės), apyvarta 375 tūkst. litų. Tai irgi yra viena iš nedidelių ūkių galimybių.

PIRMININKAS. Pone ministre, jūs atsakėte į 11 Seimo narių klausimus: 6 – iš pozicijos, 5 – iš ne pozicijos. Linkime sėkmės darbuose ir gerų Kalėdų. Ačiū, pone ministre.

E.MAKELIS. Taip pat aš linkiu ir Seimo nariams gerų Naujųjų metų bei šventų Kalėdų ir gerų sprendimų, susijusių su žemės ūkiu, kitais metais.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pora replikų. V.Einoris. Pone ministre, labai ačiū.

V.EINORIS. Gerbiamasis ministre, aš jums iš visos širdies siūlau visomis galimomis teisinėmis priemonėmis priešintis tam, kas dabar yra, norima padaryti dėl lengvatinio akcijų judėjimo bendrovėse. To negalima jokiu būdu leisti. Čia yra padėta tokia bomba žemdirbiams, kokia labai seniai buvo padėta.

PIRMININKAS. Ar suformuluotumėte, kas tą bombą žada dėti?

V.EINORIS. Nežinau.

PIRMININKAS. V.Vilimas.

V.VILIMAS. Norėčiau paklausti, kodėl negalėjau užduoti ministrui klausimą, nes buvau iš anksto užsirašęs, buvau penktas? Jaučiuosi nuskriaustas.

PIRMININKAS. Jūs buvote užsirašęs iš pat pradžių, paskui iš kompiuterio dingo jūsų pavardė. Aš maniau, kad jūs išsiregistravote, gerbiamasis kolega.

V.VILIMAS. Per dažnai dingsta.

Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymo projektas Nr.P-1166(4) (svarstymas)

PIRMININKAS. Kolegos, popiečio 2 klausimas – Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymo projektas Nr.P-1166(4). Šiandien svarstymas, ilgai lauktas svarstymas. Diskusijoje norėtų kalbėti 5 Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu kalbėti Seimo narį P.Gylį. Registruojamės, kolegos. Registracija buvo, gerbiamasis Juozai Bernatoni. Registruojamės dar kartą, ir tada P.Gylys kviečiamas į tribūną.

P.GYLYS. Gerbiamais pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų šis klausimas ilgai laukė savo eilės. Matyt, iš dalies dėl to, kad politikai buvo nepasirengę diskutuoti, gal kiek prisibijodami, kad visuomenės opinija dėl šio įstatymo yra nepalanki.

Bet panagrinėkime šitą klausimą plačiau ir pasiaiškinkime, kokia tvarka valstybei yra naudingesnė: ar kai partijų finansai yra neaiškūs (kai kas sako, kad tamsūs), ar kai valstybė ir visuomenė, įvesdama skaidrumą, gali kontroliuoti?

Visuomenė, manau, turės gerą įrankį sekti, kaip yra finansuojamos partijos, kokie yra tikrieji jų finansų šaltiniai, kaip partijų lėšos yra panaudojamos. Todėl šiuo požiūriu neabejotinai panašesnis yra atvejis, plačiai paplitęs Europoje, kai bent jau iš dalies partijos finansuojamos iš biudžeto. Tokiu atveju galima išvengti politinės korupcijos elementų. Tai mūsų jaunai valstybei yra labai aktualu.

Norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną aplinkybę. Iš viso valstybei valdyti išleidžiamas apie milijardas, t.y. tūkstantis milijonų. Pagal čia pateikiamus variantus partijos valstybei kainuotų 3,8 arba 6,8 mln. litų. Taigi labai nedidelė valstybės valdymui skirtų lėšų dalis tektų partijoms finansuoti. Tai padėtų išvengti tų sunkumų, su kuriais susiduria partijos, formuodamos profesionalųjį branduolį. Dabar gi turime paradoksalią padėtį: administratoriai yra mokomi, jie šviečiami, jie turi juridines, ekonomines ir kitas kvalifikacijas, tuo tarpu politika kol kas neišvengia diletantiškumo. O juk nuo politinių sprendimų priklauso pagrindinės valstybės raidos kryptys. Politikai formuoja kryptis, administratoriai jas įgyvendina. Man atrodo, šiandien mes jaučiame tam tikrą politikų kvalifikacijos ir administratorių kvalifikacijos neatitikimą.

Profesionalumo elemento įvedimas į mūsų politines partijas padėtų švelninti šitą disbalansą. Brangiausia yra pigi politika ir tiesiogine, ir perkeltine to žodžio prasme. Jeigu visuomenė pagailės palyginti nedidelių lėšų politinėm partijom, tai visuomenei tai brangiai kainuos. Mums bus sunku išvengti tų šešėlinių, korupcinių dalykų, kurių, pripažinkim, šiuo metu Lietuvoje yra.

Todėl kreipiuosi į jus, gerbiamieji Seimo nariai, taip pat ir į Lietuvos žmones, kad jie supratingai pažiūrėtų į šį teikiamą Lietuvos politinių partijų ir politinių organizacijų veiklos finansavimo įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narę K.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, kad šis įstatymo projektas daugiau ar mažiau vienodai rūpi visoms partijoms, nes jo priėmimas, jo nuostatos tiesiogiai susijusios su partijų veikimo sąlygomis.

Šis įstatymas, kaip jau minėjo anksčiau kalbėjęs kolega, iš tikrųjų yra viena iš partijų finansavimo skaidrumo prielaidų, bet tikriausiai ne absoliutus to skaidrumo garantas. Manau, kad įstatymo priėmimas ir čia numatyti straipsniai, kuriuose kalbama apie finansavimo šaltinius, tarp jų tam tikro nedidelio finansavimo iš valstybės biudžeto užtikrinimą, šiek tiek išlygintų sąlygas, kuriose yra atskiros partijos, ir leistų stipriau jaustis politinėje konkurencijoje smulkesnėms partijoms, bet ne toms, kurios tiktai yra įsiregistravusios ir politiniame gyvenime dar iš esmės nepasireiškė, nes visa tai patikrina rinkimai ir jų rezultatai.

Numatytas procentas balsų, kuriuos surinkusi, partija įgyja teisę į tą finansavimą, čia yra pateiktas kaip alternatyvus dydis, t.y. 2 arba 3%. Manyčiau, kad reikėtų priimti mažesnį skaičių todėl, kad galvojant apie demokratijos stiprinimą ir apie sudarymą galimybių partijoms, kurios jau yra padariusios tą pirmą žingsnį, 2%, sutikit, nėra visiškai mažai įgyti galimybes toliau dalyvauti politinėje veikloje ir politinėje konkurencijoje.

Šis klausimas, būtent finansavimas iš biudžeto, tas trečiasis, vienas iš trijų finansavimo šaltinių neabejotinai yra pati jautriausia šio įstatymo vieta, kuri neišvengiamai sukels priekaištų. Priekaištų visų, kurie pritars, visiems, kurie gal ir balsuos, tačiau reikia žiūrėti į šį klausimą atvirom akim ir turbūt objektyviai vertinti situaciją ir tas galimybes, kurias suteikia šis įstatymas. Ar turi partijos teisę pretenduoti moraline prasme į šias lėšas? Nors tos lėšos, tiesą sakant, palyginti su biudžeto išlaidomis, tesudaro pagal projektą tiktai penkias šimtąsias, 0,05%. Tai yra labai nedidelis dydis.

Manau, kad vienpartinė sistema, net jeigu ji visiškai nieko nekainuotų biudžetui, tikrai nebūtų pigesnė plačiąja to žodžio prasme. Ir visiškai akivaizdu, kad demokratija, o kalbama apie demokratijos finansinių prielaidų sudarymą, numatant čia 2 straipsnyje ir kituose straipsniuose išdėstytą finansavimo būdą, iš tikrųjų yra stiprinama. Taigi aš manyčiau, kad čia labai daug aimanavimų dėl prarastų lėšų partijų naudai bent jau tarp mūsų neturėtų būti. Kitas dalykas, kad natūralu, jog tų priekaištų atsiras iš šalies.

Kalbėdama apie atskirus punktus, dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad 8 straipsnio antroji dalis ir ketvirtoji dalis nėra visiškai aiškios. Čia kalbama apie Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus iki biudžetinių metų, kuriems nustatoma biudžeto dotacija, tačiau, pavyzdžiui, iš tos formuluotės man neaišku, ir aš bandžiau kalbėti su kolegom, kaip suprantu, ir jiems nėra aišku, ar yra sumuojami buvusių, praėjusių Seimo ir savivaldybių rinkimų rezultatai, surinktų balsų skaičius ir tokiu principu skaičiuojama, ar ta bendra suma sudaro 2% nuo tos visos abiejuose rinkimuose dalyvavusių rinkėjų sumos, rinkėjų skaičiaus, ar yra atskirai Seimo, atskirai savivaldybių, ir šitokiu būdu nustatomas finansavimas, tos proporcijos tarp atskirų partijų. Aš manyčiau, kad čia taip, kaip surašyta, tai išeitų, kad reikia sumuoti abiejų rinkimų rezultatus, ir tada tas sumas jau vertinti, ar jos sudaro 2% ir daugiau, ar kaip kitaip yra. Tai manau, kad įstatymas turi būti taip suformuluotas, kad nekiltų abejonių dėl metodų ir kad paskui neatsirastų skirtingų interpretacijų ir bandymų pritaikyti taip, kaip kam pasirodys patogiau. Tai aš tikiuosi, kad tai bus padaryta iki priėmimo.

11 straipsnyje finansinės paramos ribojimas. Man, pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl būtent finansinę paramą, legalią finansinę paramą, kurią gali teikti fizinis ar juridinis asmuo, reikėtų apriboti 500 MGL per metus. Aišku, tai labai daug palyginus, tai yra labai daug. Na, vargu ar kas nors gali tikėtis didesnės sumos. Bet kadangi tai labai didelė suma, man atrodo, jinai tokia didelė, kad jos įrašymas tiesiog šokiruoja pačia mintim, kad kalbama apie 500 MGL. Na, tiesą sakant, kas žino, gal dideles partijas remia dideli rėmėjai ir dėl to tas skaičius turi realią prasmę. Aš visai palaikau tą nuostatą, kad anoniminės lėšos, jeigu jos apskritai yra įmanomos, leistinos, jos neturėtų viršyti 100 Lt. O gal jas reikia vadinti ne anoniminėm? Gal paprasčiausiai kaip nors kitaip jas vadinti, nes ką reiškia anoniminės? Jeigu bus 100 tūkst. anoniminių ir tai bus milžiniškas finansavimas, gali būti įvardytas asmuo pats… pranešti tiktai, kitas dalykas, kaip kontroliuojamos tokiu atveju lėšos, jeigu jos ateina po 100 Lt iš vieno juridinio ar fizinio asmens. Aš čia tiesiog suabejojau ta anonimiškumo sąvoka ir kaip tai praktiškai gali pakrypti, ir kokios čia galimybės gali atsirasti kokioms nors nešvarioms lėšoms patekti į vienos ar kitos partijos sąskaitą, ir atitinkamai sudaryti tam tikros partijos egzistencijos sąlygas. Apskritai aš palaikau šį įstatymo projektą, tiktai norėčiau didesnio aiškumo ir tikiuosi, kad tas aiškumas bus padarytas. Ačiū.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį R.Zuozą.

R.ZUOZA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų svarstome pakankamai svarbų įstatymą. Nedėliosiu tų argumentų, kodėl reikia finansuoti politines partijas. Rengiant naujus parlamentarus, rengiant savivaldybių tarybų narius, partijų vaidmuo yra pagrindinis, nes pas mus tokia yra rinkimų sistema, kai partijos kelia savo kandidatus, kuriuos rengia partinio švietimo principu, partinės veiklos principu ir vėliau jie tampa parlamentarais ar savivaldybių nariais.

Tačiau norėčiau kalbėti konkrečiai apie konkrečius straipsnius, kuriuose yra iš tiesų nemažai neaiškumų ir nesusipratimų. Vis dėlto dėl 8 straipsnio, manau, kad Seimas turėtų apsispręsti aiškiai, kad ne mažiau kaip po pusę lito. Bet aiškiai, kad tai yra pusė lito. Nes kiekvieną kartą tvirtinant biudžetą gali prasidėti politinės spekuliacijos ir kiti aiškinimai, kad nereikėtų finansuoti politinių partijų, o gal 0,3 Lt, o gal 0,1 Lt. Todėl tą nuostatą įstatyme turėtume mes aptarti ir priimti aiškų skaičių. T.y. šiuo atveju, sakykim, pusė lito už kiekvieną rinkėjo balsą, kuris paduotas tuose rinkimuose. Todėl tos normos nustatymas yra būtinas.

Toliau. Aš nemanyčiau ir dėl to paties 8 straipsnio šnekant, ir apie kitus punktus, kad galima būtų sulyginti savivaldybių ir Seimo rinkimus. Vis dėlto nacionaliniai rinkimai, vadinamieji centriniai rinkimai, jų vaidmuo ir Seimo nario mandatas, ir savivaldybės nario mandatas vis dėlto nėra vienodi. Todėl aš manau, kad reikalinga diferenciacija, o galbūt savivaldybių tarybų gautus balsus būtų galima skirti vietos partijos skyriams, kartu skatinant vietos partijos skyrius augti, siekti savo kokybės ir siekti geresnių rezultatų. O ne tai, kad visi pinigai patektų į partijos centrinę kasą ir vėliau juos reikėtų skirstyti. Savaime aišku, tai nelengva galbūt padaryti techniškai, tačiau tai skatintų savivaldybes ir savivaldybių teritorijose esančius partijos skyrius irgi siekti tam tikros kokybės. Kitas dalykas. Visai sutinku su ta nuomone, kad finansinės paramos ribojimas turėtų būti aiškiai argumentuotas. Kodėl gi vis dėlto reikėtų reglamentuoti, kad viena įmonė gali paremti tiktai būtent tokia suma kaip 500 MGL. Iš tiesų negirdėti aiškių argumentų. Jeigu tai yra turtinga įmonė, jeigu ji gali ir daugiau paremti, ir simpatizuoja vienai ar kitai politinei partijai, galbūt ir ribos galėtų būti didesnės. Savaime aišku, atsiranda pavojus, kad viena įmonė galėtų nupirkti ir visą politinę partiją. Tai čia galbūt tas ribas galima būtų kažkiek paderinti ir padidinti.

Toliau dėl finansavimo viešumo. Vėl ta ydinga praktika išlieka, kad politinės partijos, organizacijos pačios privalo viešai skelbti tas deklaracijas. Aš manau, kad mes įstatyme turėtume įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją kartu su Finansų ministerija šituos duomenis, kuriuos jie gaus nustatytu laiku, pačioms paskelbti “Valstybės žiniose”. Tada nebūtų jokių problemų, ar tas skelbimas bus “Vakarinėse naujienose”, ar “Valstiečių laikraštyje”, ar dar kažkur. Paskelbus “Valstybės žiniose” kiekvienas pilietis ir kiekvienas aukotojas, paramos davėjas, galės laisvai gauti informaciją, kiek, kokia politinė partija gavo ir iš kur kiek gavo pinigų, ir kam išleido.

Toliau kalbant, vis dėlto kai kurie įstatymo punktai yra nesuderinti. Štai 14 straipsnio 1 punktas sako, kad draudžiama priimti didesnes kaip 100 Lt anonimines lėšas, ar brangesnes kaip 100 Lt anonimines dovanas. Čia irgi susidaro tokia dilema – jeigu bus daug aukota po 99 Lt, tai politinei partijai galima sukaupti pakankamai gerą kapitalą. Kartu 15 straipsnio 2 punktas sako, kad gavusi anonimines aukas politinė partija ar politinė organizacija privalo per 10 dienų perduoti jas į valstybės biudžetą. Čia turbūt reikėtų suderinti tą dalyką, kad gavusi anonimines aukas ar dovanas, kainuojančias per 100 litų, turėtų perduoti į valstybės biudžetą.

Toliau dėl gaunamų lėšų ir dovanų apskaitos (16 straipsnis). Galbūt tvarką turėtume numatyti ne įstatyme, bet tai turėtų padaryti Finansų ministerija pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, ir turėtų būti įrašoma, kai aukotojas aukoja pinigus. Jo ir asmens kodas, galbūt ir adresas, ar įmonės kodas ir panašiai. Finansų ministerija savo poįstatyminiu sprendimu turėtų nustatyti, kaip tos aukos turėtų būti įforminamos.

Toliau diskutuotina, ar galima kaupti didesnes kaip 1000 Lt sumas partijos kasoje. Jeigu tą dieną aukų gausi daugiau kaip 1000, tai tave gali kaltinti įstatymo pažeidimu, nes jeigu Mokesčių inspekcija patikrins ir ras partijos kasoje tą dieną daugiau kaip 1000 Lt, tai, aišku, gali kilti abejonių, ar nepažeistas įstatymas. Todėl galbūt galima sutikti su ta nuostata, kad aukotojas, aukodamas daugiau kaip 1000 Lt, turėtų pervesti tuos pinigus į sąskaitą, tačiau laikytina norma turėtų būti didesnė. 1000 Lt politinė partija gali ir nario mokesčio surinkti per dieną.

Dėl kontrolės. Aiškinamajame rašte buvo aiškinama, kad politinės partijos, politinės organizacijos privalo kasmet, ne vėliau kaip iki kovo 1 d., pateikti ataskaitas Finansų ministerijai, dabar vėl vasario 1 d. Ta data, matyt, turėtų būti kovo 1 d., nes 19 straipsnyje sakoma, kad finansinės veiklos deklaracijos turi būti pasirašytos politinės partijos vadovo ir patvirtintos aukščiausiosios politinės partijos ar politinės organizacijos valdymo institucijos. Vėl čia problema, kas ta aukščiausioji valdymo institucija. Žodį “institucija” gali pakeisti ir žodis “organas”. Aukščiausiasis partijos organas yra suvažiavimas. Tai nejaugi, tvirtinant finansinę ataskaitą, reikės šaukti kiekvienai partijai suvažiavimą? Vienoje partijoje tai taryba, kitoje partijoje – valdyba, čia galimi įvairūs variantai, kaip tą ataskaitą turėtų tvirtinti.

Ir baigdamas noriu pasakyti, kad iš tiesų yra kai kurių nesuderinamumų. Vienoje vietoje reikia derinti su Finansų ministerija, kitoje vietoje – su Mokesčių inspekcija. Vis dėlto reikėtų apibrėžti, kam teikti tas ataskaitas ir kas atsakys – ar Finansų ministerija, ar Mokesčių inspekcija.

Aš manau, kad mes turime dar pakankamai laiko iki 2000 metų biudžeto svarstymo, kai bus skiriami konkretūs finansai, ir reikia dar gerokai tobulinti šį įstatymą, nors po svarstymo galima pritarti ir rimtai atsižvelgti į pataisas, išsakytas Seimo narių svarstymo metu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų veiklos finansavimas yra seniai laukiamas. Dėl paties įstatymo projekto formos ir turinio galima pateikti nemažai pastabų bei siūlymų. Pirmiausia reikėtų sutvarkyti esamą įstatymo projekto medžiagą ir toliau spręsti dar neišspręstus ar blogai išspręstus klausimus.

Reikia pažymėti, kad įstatymas ne reguliuos, o reglamentuos partijų ir politinių organizacijų veiklos finansavimo tvarką. Visame įstatymo projekte žodžių “lėšos” nereikėtų painioti su lėšų šaltiniais ar pajamomis. Iš įstatymo projekto turinio… jis galėtų būti pateiktas skirsniuose “Bendrosios nuostatos”, “Nuosavos lėšos ir finansavimo šaltiniai”, “Finansavimo tvarka”, “Finansavimo draudimas, apskaita, kontrolė ir atskaitomybė”.

Dėl projekto medžiagos tvarkymo. 2 straipsnis, pataisius jo 1 punktą, galėtų būti laikomas 10 straipsniu. 3 straipsnis galėtų būti 8 straipsniu. 9 straipsniu galėtų tapti 15 straipsnis, jį pavadinus “Grąžintinos lėšos ir anoniminės aukos, dovanos” ar tiesiog “Grąžintinos lėšos, aukos, dovanos”, į jį 1 punktu įrašius 14 straipsnio 4 punktą.

Toliau reikėtų atitinkamai suredaguoti ir susisteminti įstatymo projekto straipsnius, atsakius į svarbiausius įstatymo projekto klausimus.

Įstatymo projekte, manau, nėra deramai išspręsti pagrindiniai klausimai, t.y. kurie rinkėjų balsai arba rinkėjai priskiriami partijoms ir politinėms organizacijoms, pagal kuriuos bus skaičiuojamos valstybės biudžeto dotacijos, valstybės biudžeto dotacijos skyrimo tvarka, partijų ir politinių organizacijų veiklos tikrinimas, kontrolė ir atskaitomybė.

Manau, kad skaičiuojant valstybinio biudžeto dotacijos dydį jis turėtų būti nustatomas pagal Seimo rinkimų pirmame ture bei savivaldybių rinkimuose balsavusių už partijų kandidatus rinkėjų skaičių ir Seimo narių perrinkimus kai kuriose vienmandatėse apygardose balsavusių už partijų kandidatus rinkėjų skaičių, kai Seimo narys išrenkamas. Sudėti ar atskirai ir kokius koeficientus dar galima būtų taikyti, čia jau kitas dalykas.

Valstybės biudžeto dotacijas partijoms ar politinėms organizacijoms turėtų skirti Finansų ministerija pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus balsavusių rinkėjų duomenis. Manau, reikėtų apsvarstyti, koks tarifas turėtų būti skiriamas už kiekvieno rinkėjo balsą, t.y. pusė lito ar mažiau, ar daugiau, ir kokį procentą balsų gavusios partijos ar politinės organizacijos turėtų būti dotuojamos, t.y. 2 ar daugiau, ar vėl mažiau.

Manau, kad partijų ir politinių organizacijų ūkinę finansinę veiklą turėtų tikrinti tik jų išrinktos revizijos komisijos, o valstybės biudžeto lėšų naudojimą kontroliuoti Valstybės kontrolė. Tuo tikslu reikėtų atitinkamai papildyti Valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnio 16 punktą. Partijoms ir politinėms organizacijoms, biudžetiniams metams pasibaigus, kaip atskaitomybės forma turėtų būti ir likti sąmatos vykdymo apyskaita, o skelbti ją ar neskelbti, tai kiekvienos partijos garbės reikalas.

Sutvarkius pagal minėtą tvarką, Partijų ir politinių organizacijų įstatymo projektui galima būtų pritarti po svarstymo. Svarstomo įstatymo projekto penktajam variantui po svarstymo negalima pritarti. Siūlau padaryti įstatymo projekto svarstymo pertrauką ir baigti svarstymą esant jau naujam jo projektui.

Taip priimti būtų pateiktas gerai parengtas įstatymo projektas, kuris galėtų būti visų partijų ir politinių organizacijų vienbalsiai priimtas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį S.Pečeliūną.

S.PEČELIŪNAS. Dėkui. Viena vertus, aš džiaugiuosi, kad mes tokį įstatymo projektą turime, nes istorija yra tikrai pakankamai sena. Nuostata apie partijų finansavimą buvo įrašyta dar priimant Partijų įstatymą, dar Aukščiausiojoje Taryboje, ir buvo Seimo valia pavesta Vyriausybei tas taisykles nustatyti ir pateikti Seimui. Deja, Vyriausybė šitos prievolės neįvykdė ir šiandien tą problemą privalome spręsti mes patys, t.y. kolegos Seimo nariai.

Antras dalykas, dėl ko turėčiau apgailestauti (taip, kaip svarstydami valstybės biudžetą mes pergyvenome, kad Vyriausybės tribūnoje nematome ir finansų ministro, ir kitų Vyriausybės pareigūnų), kad mes ir šiuokart čia nematome net tų dviejų asmenų, kurie pasirašė projektą: nei pono E.Bičkausko, nei pono J.Karoso, bet aš tikiuosi… štai J.Karosas yra. Labai malonu. Aš manau, kad E.Bičkauskas perskaitys stenogramą ir tas pastabas, kurios čia pasakomos, įvertins.

Aš taip, kaip kolega J.Listavičius, punktais nekalbėsiu, o kalbėsiu iš esmės, nes svarstymas tai yra politinis šito projekto vertinimas. Galiu pateikti kelis esminius siūlymus.

Pirmas dalykas dėl 8 straipsnio, kuriame yra parašyta 2% ar 3%. Tai yra riba, nuo kurios prasideda finansavimas. Aš siūlyčiau visiškai kitaip pažvelgti į šitą problemą ir elgtis iš esmės kitaip: išmesti šitą laiptelį ir kad finansavimas priklausytų nuo rinkimuose gautų balsų. Gavo vieną balsą organizacija ir gaus pusę lito. Toks yra visuomenės tuo metu vienos ar kitos organizacijos vertinimas.

Kitas dalykas. Daug kas nuogąstauja, kad šiuo metu Lietuvoje yra jau pakankamai daug partijų arba organizacijų, arba pavadinimų, kurie yra juridiškai įregistruoti Teisingumo ministerijoje ir gali dalyvauti rinkimuose. Aš sąmoningai sakau kelis pavadinimus, nevadindamas jų visų partijomis, nes čia atskira kalba, ką mes vadiname partijomis ir kas pas mus gali dalyvauti rinkimuose. Tačiau žinome, kad daug iš jų tiktai yra kaip pavadinimai, bet jokiuose rinkimuose jau keleri ar keliolika metų nedalyvauja. Tačiau mes neturime jokių mechanizmų, kaip tokią neegzistuojančią partiją vis dėlto pripažinti neegzistuojančia. Šiuo atveju siūlyčiau štai tokį principinį modelį.

Pirmas dalykas. Visos juridiškai įregistruotos partijos turėtų gauti tam tikrą finansinį minimumą, kad jos galėtų išlaikyti 10 ar 20 kvadratų (čia jau susitarimo reikalas) savo centrinės būstinės patalpų ir galėtų išlaikyti vieną apmokamą darbuotoją. Visos lygiai. Po to prasideda finansavimas, kaip aš minėjau, be jokių laiptelių pagal rinkimuose gautus balsus, bet organizacija, nedalyvavusi dviejuose eiliniuose rinkimuose iš eilės, netenka juridinės registracijos. Jeigu ji nori toliau būti kaip organizacija, ji turi arba registruotis iš naujo (tai yra kai kuriuose kraštuose, konkrečiai Estijoje), tai yra vėl rinkti tuos 400 narių, organizuoti suvažiavimą ir pan. Tuo būdu, aš manau, per aštuonerius metus iš tų 35 liks tikrai gerokai mažiau ir šitą problemą mes išspręsime juridiniu normaliu keliu.

Kodėl du eiliniai rinkimai, o ne vieneri? Todėl, kad vienuose rinkimuose partija gali sąmoningai, padariusi pareiškimą, nedalyvauti dėl kokių nors politinių motyvų. Tačiau du kartus iš eilės šitaip elgtis jau turbūt būtų tiesiog nepadoru. Aštuoneri metai arba šešeri metai, žiūrint, kiek tų eilinių rinkimų per tą laiką bus, yra laikas nei ilgas, nei trumpas. Juo labiau kad mūsų visai daugiapartinei sistemai yra dar labai nedaug metų – nuo 1988 metų pabaigos. Tai skaičiuokime, kiek čia to laiko yra.

Taigi mano tie trys siūlymai yra principiniai. Aš siūlyčiau vis dėlto projekto autoriams įsiklausyti į mano siūlymus, parengti naują projektą, tą siūlė ir ponas J.Listavičius, nes ir šitam yra daug visokių pastabų, net ir techninių, ir eiti ne mechaniniu partijų naikinimo ar per nefinansavimą keliu, bet kad tai vyktų natūraliai ir šitai spręstų ir pačios organizacijos, ir, svarbiausia, rinkėjai. Tokie yra mano principiniai siūlymai. O šiaip aš džiaugiuosi, kad mes svarstome šitą labai svarbų klausimą, nes to klausimo buvau vienas iš iniciatorių, kad jis Seime būtų svarstytas (tai turbūt gali patvirtinti ir J.Karosas, ir kiti anksčiau Seime dirbantys), buvau vienas iš tų, kurie visą laiką siūlė, kad reikia spręsti šitą problemą ir turi būti valstybinė partijų rėmimo programa. Tai yra vienas iš žingsnių, kad mes tokią programą turėtume. Tai, kas siūloma dabar, mano požiūriu, yra kritikuotina, nėra visiškai gera, bet įmanoma pataisyti ir turėti tikrai gerą, pavyzdinį įstatymą.

Dėkoju jums už kantrybę. Buvo du pasiūlymai – dar viena pastaba. Buvo pasiūlymas pritarti po svarstymo ir pasiūlymas padaryti pertrauką. Aš siūlyčiau vis dėlto dar padaryti šito svarstymo pertraukėlę. Čia skubėjimas nieko gero neduos. Bet vis dėlto reikia įvertinti tas visas pastabas, pamėginti parengti dar vieną projektą ir tada svarstymą galbūt baigti. Dėkui už kantrybę.

PIRMININKAS. Baigiamąjį žodį tarti kviečiu Seimo valdybos sudarytos darbo grupės vadovą Seimo narį J.Karosą.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš dėkoju visiems, kurie pasakė kai kurias pastabas apie mūsų įstatymą, ir pirmiausia dėkoju visiems už tai, kad palaikote pačią įstatymo idėją ir suprantate, kaip svarbu yra, kad valstybė oficialiai parodytų savo norą, kad ji suinteresuota partijų buvimu ir efektyviu jų egzistavimu.

Dabar iš tiesų čia, matyt, kaip gerbiamasis S.Pečeliūnas sakė, neverta mums aptarinėti smulkių techninių pusių, bet kelis principinius dalykus, kurie čia buvo pasakyti ir kurie, šiaip ar taip, slypi šitame įstatyme. Aš noriu pasakyti, kad vienas dalykas, kuris iš tiesų labai svarbus, ir gerbiamasis S.Pečeliūnas jį iškėlė, – tai tam tikro kriterijaus parinkimas, pagal kurį mes, tai yra šiuo atveju valstybė, numato remti partijas. Tie dalykai nėra paprasti ir aš nebūčiau linkęs šiandien galvoti, kad vienas ar kitas variantas yra idealus. Pasirinkdami šitą kriterijų, kurį mes siūlėme įstatyme, mes vadovaujamės nuomone, kad vis dėlto esminis partijų veiklos pripažinimas yra iš tiesų rinkėjų balsai, bet mums atrodo, kad rinkėjų balsai turėtų turėti tam tikrą svorį pagal tai, kiek ta partija gauna tų balsų. Dėl to, matyt, ta riba, kuri čia buvo siūloma arba kuri yra siūloma, yra pagrįsta ta prasme, kad tos partijos, kurios rinkėjų yra minimaliai pripažįstamos, jos politiniame gyvenime turi, sakykim, minimalų svorį. Tai lyg ir tam tikras (…) šitų dalykų yra. Tuo motyvu remiantis ir buvo siūloma procentinė riba manant, kad tos, kurios yra labai mažai reikšmingos, jos iš esmės valstybės galėtų būti ir neremiamos, bet jos visada turi galimybę šitą svorį įgyti kituose rinkimuose ir iš karto patekti į tą vadinamąjį mūsų kriterijų. Tai vienas dalykas, kurį mes kažkaip argumentuojame ir tokį dalyką čia siūlėme.

Dabar kitas klausimas dėl to rinkėjo piniginės vertės. Mūsų idėja buvo ta, kad šiuo atveju svarbiausia mums įteisinti patį principą. Atsižvelgiant į tai, kaip valstybės ir žmonių gyvenimas gerės, šitie dalykai galės būti koreguojami. Aš manau, kad Seimo nariai čia galės pateikti savo pasiūlymus, kaip jie mato šiandien galimą vieno balso kainą: ar pusė lito, ar daugiau, ar gal kažkiek ir mažiau.

Kitas dalykas, kuris čia buvo paminėtas ir kurį aš noriu pasakyti. Mes nelaikome to paties lygio dalyku Seimo rinkimų ir savivaldybių rinkimų. Tai yra šiek tiek kito lygio įvertinimai ir, aišku, jeigu mes partijos svorio procentą norėtume apskaičiuoti, nelabai būtų teisinga sudėti tuos du dydžius į vieną. Tai yra skirtingo dydžio dalykai. Aš manau, kad būtų per daug sudėtinga tuos pinigus, kuriuos partija gautų, įgydama pripažinimą, gaudama tam tikrą balsų skaičių per savivaldybių rinkimus, atiduoti skyriui. Čia yra partijos reikalas. Manau, kad partija suinteresuota skyrių egzistavimu ir, savaime suprantama, kad ji skyrių neskriaus. Kuo ji daugiau gyva, jeigu ne savo skyriais? Čia, man atrodo, truputį per daug sudėtingi dalykai.

Dabar dėl šito ribojimo čia užkliuvo (tai taip pat lyg ir svarbus dalykas), tų vadinamųjų 500 MGL. Mes manome, kad iš tiesų šita mintis jau buvo pasakyta. Vis dėlto kad nebūtų pavojaus, jog kokia nors viena galinga įmonė ar koncernas paprasčiausiai nupirktų tą partiją. To ribojimo, man atrodo, reikia, o ta leistina suma pakankamai solidi. Aš manau, iš tiesų mūsų gyvenimo lygiui tokia grėsmė negresia, kad ji ypač būtų labai kam nors problemiška.

Dabar paskutinis dalykas dėl gerbiamojo J.Listavičiaus pastabų. Čia, žinoma, yra kai kas iš tiesų tvarkytina, aš apie tuos dalykus nenoriu kalbėti, nes visus juos, matyt, sutvarkysime. Bet aš truputį nenorėčiau sutikti dėl išvados. Mes tą įstatymą pakankamai ilgai jau “voliojame”. Labai atsiprašau už tą žodį. Aš manau, kad mes labai neskubėdami dabar pritarkime po svarstymo, pateikime galų gale pastabas, siūlymus. Žodžiu, dirbkime normaliai, neskubėdami, ir nereikalingas tas drastiškas nukirtimas – pertrauka ir t.t. Aš manau, kad čia yra pakankamai daug padaryta ir galima tą dalyką labai normaliai baigti normaliu būdu. Mano būtų toks prašymas, kolegos, kad pritartume jam po svarstymo. Kas turite pastabų, prašom jas teikti. Toliau mes žiūrėsime, priimsime tą įstatymą ir padarysime labai svarbų naują žingsnį įtvirtindami mūsų demokratinės valstybės institucijas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbos dėl motyvų. Seimo narys R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, iš tiesų nereikėtų daryti pertraukos, nes ji būtų pakankamai ilga, o reikia pritarti po svarstymo. Į tuos siūlymus, kurie buvo konkretūs, iš tiesų darbo grupė galėtų atsižvelgti ir pataisyti tą įstatymą, nes kuo daugiau mes tempsime, tuo greičiau artės rinkimai, ir gali prasidėti įvairūs kiti niuansai priimant šitą svarbų įstatymą politinėms partijoms. Todėl siūlau pritarti po svarstymo, o po Naujųjų metų bandyti priimti šitą įstatymą, aišku, atsižvelgus į tas pastabas ir pataisius.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nematau problemos, kad pritartume po svarstymo, o paskui tęsime kažkur ir, atsiprašau, lyg katę maišę pirksim. Vis dėlto mes galime per tą trumpesnį laiką atlikti tą darbą, pasvarstyti, bus pastabų, tai bus aišku, apie ką kalbama. Nebus pastabų – tai viskas. Todėl drįsčiau pasakyti, kad dar gana žalias. Iš karto pateikti ir po svarstymo laukti, kas išeis, ir paskui neturėti galimybės norinčiam pasakyti savo nuomonę, tai būtų ne visai teisinga. Todėl siūlau padaryti svarstymo pertrauką, parengti. Kitas dalykas, kiekvieno įsipareigojimas arba pirmiausia tos grupės kitiems padedant per trumpiausią laiką, tada būtų galima išspręsti. Aš pasilieku prie savo nuomonės. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Rastauskienė.

R.RASTAUSKIENĖ. Norėčiau pasakyti, kad Tėvynės sąjungos frakcija iš esmės pritaria pateiktam ir šiandien svarstytam įstatymo projektui. Iš esmės visuose demokratiniuose kraštuose politinės partijos yra finansuojamos iš biudžeto. Mūsų dalies, nemažos dalies visuomenės požiūris į tai, kad partijų nereikėtų finansuoti, yra daugiau tam tikras psichologinis barjeras, kurį mes visi kartu bandytume įveikti. Partijos, finansuojamos nežinomų struktūrų, visuomenei yra daug pavojingesnis reiškinys, negu kad skaidrus, aiškus ir žinomas partijų finansavimas. Įstatymo projekte yra dar daug taisytinų vietų, bus pataisyta daug dalykų. Bet vis dėlto šiandien po svarstymo reikėtų pritarti ir atsižvelgus į daugelio Seimo narių, tarp jų ir J.Listavičiaus, manau, teisingas pastabas, ateityje šitą įstatymą, galbūt kitoje sesijoje ar pratęstoje sesijoje priimti. Siūlau balsuoti už po svarstymo.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Užsiregistravę balsuosime, ar pritariame po svarstymo Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymo projektui. Registruojamės, kolegos. Porą siūlymų: siūlymas pritarti po svarstymo ir švelnus patarimas daryti pertraukėlę. (Balsas salėje) Siūlė kai kurie kolegos, aš tik pakartojau.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kolegos, balsuojame, ar pritariame po svarstymo Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymo projektui. Pritariantys – už, nepritariantys – prieš, susilaikantys su savo nuomone.

Už – 60, prieš – 1, susilaikė 6, įstatymo projektui pritarta po svarstymo. Dabar telieka laukti siūlymų, idėjų ir įvykdomų darbo grupės pažadų viską solidžiai svarstyti ir viską priimti.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolierių pareigų” projektas Nr.P-1495(2) (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, popietės 3 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolierių pareigų” projektas Nr.P-1495(2). Galbūt pavyktų šitą projektą šiandien pateikti, apsvarstyti ir priimti. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį. Šiam klausimui skiriama 20 minučių.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis nutarimo projektas atsirado iš tokios procedūrinės, labiau techniškos reikmės. Kadangi baigiasi Seimo kontrolierių veiklos kadencija ir mes turime formaliai juos atleisti, o Seimo kontrolierių įstatymas iki pat šios dienos popietės vis dar buvo nepasirašytas, negautas atgal į Seimą, buvo ne visai aišku, ar jis įsigalios, ar neįsigalios. Jame yra nuostata, kad pasibaigus kadencijai, kol paskirti nauji kontrolieriai perims pareigas, buvusieji kontrolieriai toliau eina savo pareigas, ir tokiu būdu nėra spragos, nėra neaiškumo. Tačiau sename įstatyme to nebuvo ir kol kas galioja senasis Kontrolierių įstatymas, todėl atsirado nutarimo projektai vienas, o paskui ir antras. Dabar reikėtų kalbėti apie antrą.

Aš pateikiu antrą ir iš karto su išlyga, kad to nutarimo 1 straipsnis tikriausiai bus nereikalingas. Tas straipsnis, kuris nurodo Seimo kontrolieriams A.Taminskui, J.Jasaičiui, S.Stažiui, N.Šidagienei ir A.Valiui eiti Seimo kontrolierių pareigas, iki kol bus iš naujo paskirti Seimo kontrolieriai.

Šiandien Prezidentas jau pasirašė naują įstatymą. Tikriausiai bus suspėta jį per dvi dienas paskelbti. Nes kaip tik gruodžio 17 d. baigiasi kontrolierių įgaliojimai. Pagal seną įstatymą būtų neaišku, todėl tas nutarimo projektas ir buvo pateiktas, būtų neaišku, kas toliau vyksta: ar laukiam to įstatymo, ar einam procedūrų keliu pagal seną įstatymą. Dabar tikriausiai jis bus suspėtas paskelbti ir 1 straipsnis nebus aktualus, nes jis yra įrašytas į patį įstatymą. Tačiau 2 straipsnis, matyt, reikalingas, nes tuo laikinuoju laikotarpiu, kol Seimo kontrolieriai toliau kurį laiką vykdo savo pareigas, vis tiek turi būti jiems vadovaujantis asmuo. Todėl mes turime pratęsti įgaliojimą arba pavedimą kam nors, šiuo atveju tiesiog tam pačiam ponui A.Taminskui, toliau vykdyti kontrolierių įstaigos vadovo pareigas.

Aš norėčiau, kad jūs pritartumėt po pateikimo šiam nutarimui žinodami, kad tikriausiai, kai mes jį ryt ar poryt priimsime, kad 1 straipsnio jau nereikės. 2 straipsnis vis tiek yra reikalingas ir galbūt reikėtų pridėti kokį nors sakinį ar čia, ar protokole, kad Seimo kontrolieriams pavedama apibendrinti jų ketverių metų ataskaitas trumpa suvestine išvada, kad jie atsiskaitytų apleisdami šias pareigas dėl kadencijos pabaigos.

Štai toks yra klausimas, taip aš jį jums ir pateikiu. Tokia yra ir rekomendacija – Teisės departamento išvada parašyta šiandien, kai mes sužinojome, kad jau įstatymas pasirašytas. Dabar tik klausimas yra jo išspausdinimas, paskelbimas.

PIRMININKAS. Pone Pirmininke, viskas operatyvu. Ką tik paskambino “Valstybės žinios” ir sakė, kad rytoj jis jau bus išspausdintas.

V.LANDSBERGIS. Jau bus.

PIRMININKAS. Iš pradžių – 3 klausimai. Pirmasis – A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, norėčiau paklausti. Kadangi jūsų prerogatyva yra teikti naujų Seimo kontrolierių pavardes, kada numatoma pasiūlyti į Seimo kontrolierių pareigybes naujus žmones?

V.LANDSBERGIS. Manau, netrukus, kai viskas bus gerai apsvarstyta. Dabar mūsų nespiria jokia ypatinga dviejų dienų ar panaši data. Manau, kad tai bus galima padaryti maždaug apie Naujuosius metus, kad nuo Naujųjų metų ta kadencija būtų jau matoma. Žinoma, tai gali priklausyti ir nuo jų sugebėjimo parašyti savo tokius ataskaitinius apibendrinimus. To anksčiau nebuvo, bet norėtųsi, kad mes tą tvarką įvestume, kad kiekvienas kontrolierius atsiskaito ir raštu už visą laikotarpį.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš džiaugiuosi, kad mes mėginam laiku atkreipti dėmesį, kad gali atsirasti kokių nors juridinių kazusų, jeigu mes tokio nutarimo nedarysim. Labai džiaugiuosi, bet noriu paklausti. Kažką panašaus galim turėti su Konstitucinio Teismo teisėjais. Ateina metas jiems keistis, o jokių siūlymų negirdim nei iš Prezidentūros, nei iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko, nei iš jūsų. Gal galit ir ta tema ką nors pasakyti, kada galim tikėtis ir Konstitucinio Teismo teisėjų čia, tribūnoje?

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Seimo nary, iš tikrųjų tai yra visai ne šio nutarimo tema. Būtų galima pasikalbėti privačiai. Bet jeigu Seimas nieko prieš, jeigu pirmininkas leidžia, tai aš porą sakinių galiu pasakyti. Konstitucinio Teismo teisėjai keisis kovo mėnesį. Tai nėra tas laikotarpis, kad štai dabar baigiasi jų kadencija. Jų kadencija baigsis dar po trijų mėnesių. Tiktai tiek, kad įstatymas numato prieš tris mėnesius jau paraiškų teikimus, kitaip sakant, jų kandidatūrų teikimai turi būti pateikti Seimui, sakysim, Seimo Pirmininkui. Tai aš tikrai sau pateiksiu savo teikimą iki gruodžio 18 d. Tikiuosi, kad pateiks ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, dabar einantis pirmininko pareigas, ir Prezidentas.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, žinoma, visus domina, kokios gi bus tos kandidatūros. Ar jūs galit išduoti paslaptį, kiek žadat palikti dabar dirbančių kontrolierių iš esamų penkių?

V.LANDSBERGIS. Aš tikrai neturiu paslapčių, nors ją vis tiek reikėtų išlaikyti, jeigu aš jau matyčiau tą būsimą vaizdą ir būsimą siūlymą. Bet dar yra svarstymų, tai tuo labiau, aš manau, nekorektiška būtų dalintis tais svarstymais.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame nutarimo projektui po pateikimo? Pritariame bendruoju sutarimu. Ir šiandien nemėginame priimti, taip? Taigi pritariame po pateikimo. Kolegos, jeigu Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas dar pasižiūrėtų, labai džiaugtumės. Vis dėlto kontrolierių reikalai yra jo kompetencija. Dėkoju.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22, 24, 49, 50, 54¹, 71, 105 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1489 (pateikimas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22, 24, 49, 50, 54¹, 71, 105 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1489(A) (pateikimas). Lietuvos Respublikos asmenų, nuteistų mirties bausme, kuriems ši bausmė nebuvo įvykdyta, mirties bausmės pakeitimo laisvės atėmimu iki gyvos galvos įstatymo projektas Nr.P-1497 (pateikimas)

Kolegos, 4a, 4b ir 4c klausimai. Vieną, pirmąjį pateikia Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas. Kaip alternatyvą – Prezidento referentas ponas A.Abramavičius. Tai susiję su kapitaliaisiais Konstitucinio Teismo pastaraisiais sprendimais. Taigi pirmas projektas – 2-4a – Baudžiamojo kodekso 22, 24, 49, 50, 54¹, 71 ir 105 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1489. Šį pirmąjį projektą pateikia Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, kaip žinome, Konstitucinis Teismas neseniai nusprendė, kad mirties bausmė prieštarauja Konstitucijai ir todėl yra netaikytina. Tačiau negalime paprasčiausiai išbraukti atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Jei sekdami Konstitucinio Teismo sprendimu tiesiog panaikinsime mirties bausmę, tada griežčiausia nuobauda liks laisvės atėmimas 20 metų. 20 metų kalėjimo už, pavyzdžiui, tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis yra ne bausmė, bet nuobauda. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse buvo numatyta pakankamai griežta, tačiau švelnesnė nei mirties bausmė, t.y. laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tačiau laisvės atėmimas iki gyvos galvos pagal Baudžiamojo kodekso normas buvo skiriamas tik tada, kai asmuo būdavo nuteisiamas mirties bausme, tačiau ši bausmė buvo pakeičiama. Panaikinus mirties bausmę, automatiškai nebebus galimybės už nužudymus skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos. Todėl turime kuo greičiau priimti ne tik Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias mirties bausmės atsisakymą, bet ir pataisas, leidžiančias teismams kaltuosius iš karto bausti laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad jeigu laikotarpiu tarp Konstitucinio Teismo paskelbtų išvadų ir atitinkamų Seimo priimtų įstatymų pakeitimų bus įvykdytas tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis, tai maksimalią bausmę teismas galės skirti tik 20 metų. Jeigu dėl mūsų delsimo susidarytų tokia situacija, labai sunkiai nusikaltęs asmuo gautų nederamai lengvą bausmę – tik 20 metų. Išlieka galimybė, kad tie 20 metų dar sutrumpėtų pritaikius amnestiją.

Kaip žinote, alternatyvias Baudžiamojo kodekso pataisas teikia ir Prezidentas. Norėčiau pasidžiaugti, kad Prezidentas skubiai reagavo į iškilusią problemą. Taip pat noriu pasidžiaugti, kad jo pasiūlymai dažnu atveju sutinka su manaisiais. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad tarp Prezidento ir mano teikiamų pataisų nėra esminių skirtumų, o vietomis Prezidento teikiamos pataisos gilinasi ir į kitas dėmesio vertas problemas, norėdamas palengvinti Seimo darbą, atsisakau savo teikiamų pataisų. Kviečiu paremti Prezidento teikiamas pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS. Jus nori paklausti, kolega, du Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius – pirmasis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, ar mirties bausmės panaikinimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės įvedimo nereikėtų išskirti į atskirą poziciją? Pas jus tokios pozicijos ir neliko. Ačiū.

F.PALUBINSKAS. Na, žinoma, kadangi aš savo siūlymo jau atsisakiau, tai šią problemą su jūsų sutikimu perduosiu gerbiamajam A.Abramavičiui atsakyti, kai jis pateiks įstatymą.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys E.Zingeris. Dar vienas klausimas.

E.ZINGERIS. Žinote, aš kartu teikdamas savo klausimą primenu, kad mūsų Seimo komitetas, kuriam šis klausimas priklausė, jau prieš geroką laiką pasisakė ir nubalsavo dėl šio klausimo. Mūsų Žmogaus teisių komiteto nuostata visiškai aiški. Ir dabar yra kalba apie tai, kaip tai įgyvendinti. Aš dar prie visa ko manyčiau, kad kartu, pone Palubinskai, ir matydamas čia kolegą A.Abramavičių, kartu, aš manau, galėtų įvykti ir kitas dalykas, t.y. pasirašymas po šeštuoju protokolu. (…) dar ratifikuosime mes po Baudžiamojo kodekso pakeitimų, bet pati pasirašymo procedūra jau galėtų įvykti, ir tai būtų pusė nuveikto darbo, ir mums palengvėtų. Sakykim, Lietuvos Respublikos Prezidentas nuvyks po mėnesio į Europos Tarybą, ir jam iš tikrųjų bus lengviau kalbėti, bent pasirašius protokolą. O tuo metu mes Seime vykdytume šias procedūras. Ačiū.

F.PALUBINSKAS. Aš tiktai galiu pritarti, kad Konstitucinis Teismas padėjo šią problemą išspręsti. Ir iš tikrųjų mes įvykdome tai greičiau negu būtų galima buvę padaryti anksčiau. Dabar jeigu kam neaišku, tai aš dar norėčiau pasakyti, kad aš savo įstatymo pakeitimą atsiimu Prezidento teikiamo įstatymo pateikimo naudai.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Taigi nereikėtų mums dabar daugiau apsisprendimų dėl šio įstatymo projekto. Telieka pakviesti į tribūną Respublikos Prezidento patarėjos referentą poną A.Abramavičių, kad jis pateiktų savo variantą, būtent Baudžiamojo kodekso 22, 24, 42, 43, 49, 50, 54¹, 71, 75, 105, 227¹, 227³ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1489(A) ir jį lydintį Asmenų, nuteistų mirties bausme, kuriems ši bausmė nebuvo įvykdyta, mirties bausmės pakeitimo laisvės atėmimu iki gyvos galvos įstatymo projektą Nr.P-1497. Prašom, pone pranešėjau.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aišku, visų pirma aš norėčiau padėkoti gerbiamam Seimo Pirmininko pavaduotojui ponui F.Palubinskui už tai, kad jis atsiėmė savo įstatymo projektą Prezidento naudai. Manau, kad iš tiesų, kaip minėjo ir ponas F.Palubinskas, šių projektų paskirtis yra ta pati – suderinti galiojančius įstatymus su Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatomis. Aš labai ilgai, matyt, nekalbėsiu, nes pagrindines problemas jau aptarė gerbiamas Seimo narys ponas F.Palubinskas, tik aš norėčiau gal paminėti kai kuriuos momentus, kurie Prezidento teikiamuose įstatymų projektuose yra truputį kitokie.

Visų pirma aš norėčiau pasakyti (tai čia jau buvo minėta), kad Respublikos Prezidento įstatymų projektų pateikimą sąlygojo tai, kad 1998 m. gruodžio 9 d. dienos nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad mirties bausmė, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje, prieštarauja tam tikroms Konstitucijos nuostatoms. Iš to išplaukia tai, kad mirties bausmė, kuri yra numatyta už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, nuo to momento, kai tas sprendimas oficialiai paskelbtas, negali būti taikoma. Iš karto iškilo būtinybė tą mirties bausmę pakeisti, matyt, kita bausme. Ponas F.Palubinskas teisingai minėjo, kad dabar yra paradoksali situacija: kai negalima taikyti mirties bausmės, tai žmogžudžiui, kuris padarė labai sunkų nusikaltimą, galima taikyti laisvės atėmimą nuo 10 iki 20 metų.

Taip pat reikėtų pasakyti, kad Respublikos Prezidentas savo siūlomame įstatymo projekte siūlo prie bausmių rūšių nustatyti naują bausmės rūšį, kurios šiuo metu Baudžiamajame kodekse nėra, – tai laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Mūsų baudžiamosios teisės specialistų nuomone, laisvės atėmimas iki gyvos galvos nėra tokia pati bausmės rūšis kaip laisvės atėmimas, kuris yra dabar, nes dabartinis laisvės atėmimas yra terminuota bausmė, skiriama iki 20 metų. Taip pat Respublikos Prezidentas, atsižvelgdamas į tai, kad dabar yra padaroma labai daug tikrai sunkių nusikaltimų, kuriuos dažnai padaro organizuotos nusikalstamos grupuotės, kurios sukelia itin sunkias pasekmes, pavyzdžiui, nusikalstamo susivienijimo organizavimas, banditizmas, teroro aktai, susiję su padegimais, sprogdinimais, siūlo sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už šiuos labiausiai pavojingus nusikaltimus numatant galimybę taikyti už šių nusikaltimų padarymą laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Atsižvelgiant į tai yra keičiamas straipsnis, reglamentuojantis mirties bausmę, taip pat keičiami kiti straipsniai, kuriuose yra kalbama apie mirties bausmę, pavyzdžiui, straipsnis, kuriame kalbama apie bausmių sudėjimą, straipsnis, kuriame kalbama apie senaties terminus ir panašiai.

Ir dar trumpai, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau paaiškinti, kad kai Konstitucinis Teismas priėmė šitą nutarimą, jog faktiškai negali būti taikoma mirties bausmė, kilo būtinybė priimti ir kitą įstatymą, lydintį šias Baudžiamojo kodekso pataisas, kadangi reikia spręsti klausimą dėl tų asmenų, kurie buvo nuteisti mirties bausme ir kuriems mirties bausmė nebuvo įvykdyta, vadinamojo bausmių peržiūrėjimo. Ta prasme, kad tiems asmenims, kurie dabar jau yra nuteisti ir nuosprendžiai įsiteisėjo, negali būti vykdoma mirties bausmė. Taigi Prezidentas teikia ir kitą įstatymo projektą, kuriame siūloma, kad Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija pagal generalinio prokuroro teikimą tokiais atvejais peržiūrėtų nuteistųjų mirties bausme bylas ir skirtų laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Tai tiek labai trumpai. Aš mielai atsakysiu į klausimus, jeigu jų bus.

PIRMININKAS. Penki klausimai, gerbiamasis pranešėjau. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš truputį nustebau. Turbūt ir jūs sutiksite su manim, kad Lietuvos baudžiamasis kodeksas yra pats griežčiausias baudžiamasis kodeksas pasaulyje, o jūs sakote, kad Prezidentas siūlo dar labiau sugriežtinti. Bet aš ne apie tai.

Aš noriu paklausti, kodėl Prezidentas neteikia pirma ratifikuoti šeštąjį protokolą, o po to Baudžiamojo kodekso pataisas?

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš manau, kad dabartinės pataisos problemą dėl mirties bausmės irgi išspręs. Tai bus greitesnis būdas, mano manymu, išspręsti mirties bausmės buvimo mūsų įstatymuose problemą ir suderinamumo su Konstitucija klausimą. Dėl to, ar bus Baudžiamasis kodeksas pats griežčiausias pasaulyje. Gal pasaulyje ir ne, nes pasaulyje yra ir kitų valstybinių, bet Europoje iš tiesų vienas iš griežčiausių. Aš norėčiau jums pasakyti, kad kalbant apie bausmių griežtumą bausmes visada reikia diferencijuoti. Aš manau, jog už tuos nusikaltimus, kuriuos daro nusikalstamos grupuotės, kurie sukelia itin sunkias pasekmes, tikrai turi būti griežtos bausmės. Visame pasaulyje yra tikrai griežtos bausmės. Mūsų kodeksas yra griežtas ne tokių nusikaltimų sąskaita. Mūsų kodeksas yra griežtas todėl, kad už kai kuriuos, aš manyčiau, nelabai sunkius nusikaltimus yra griežtos bausmės, bet bausmės turi būti griežtos už sunkius nusikaltimus, ypač susijusius su smurtu.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Tik prašom paprašyti žodžio. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone pranešėjau, aš turiu tokį klausimą. Be abejo, mes visa tai turime padaryti ir padarysime, panaikinsime įstatymuose mirties bausmę. Suprantama, kad reikia atšaukti mirties bausmę tiems, kurie yra nuteisti mirties bausme. Tačiau man kyla tokio pobūdžio klausimas. Ar įstatymų pakeitimu mes galime pakeisti teismo nuosprendį, nes teismo nuosprendis buvo toks, tik jis neįvykdytas? Ar neturi pats teismas pakeisti nuosprendžio šitais konkrečiais atvejais? Toliau, žinoma, tokių nuosprendžių nebus, bet dabar yra teismas. Ar įstatymas gali įsikišti į teismo nuosprendį? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, būtent taip ir yra numatyta, kad pati aukščiausioji teisminė instancija – Aukščiausiasis Teismas ir pakeičia. Šiuo atveju įstatymas nustato tik pačią tvarką, kad būtų numatoma, kas teikia ir kas keičia. Įstatyme yra numatyta, kad Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija – aukščiausia teisminė instancija – keičia šitą nuosprendį. Aš visiškai su jumis sutinku, gerbiamasis Seimo Pirmininke, kad tik teismas gali pakeisti. Taip įstatyme ir numatyta, tik detalizuojama pati pakeitimo tvarka. Yra antrasis įstatymas, kuris lydi pirmąjį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 9, arba 75, straipsnyje (“Banditizmas”) nurodyta: nuo 3 iki 15 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Noriu paklausti, ar apatinė bausmės riba – 3 metai šiuo atveju nėra per maža, o intervalas per didelis? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, iš tiesų gal galima būtų ir pagalvoti apie mažiausios bausmės padidinimą, tik aš noriu paaiškinti vieną dalyką, kurį aš sakiau pačioje pradžioje: tai yra dvi skirtingos bausmių rūšys. Vadinasi, čia nereikia skaičiuoti intervalo tarp 15 ir atėmimo iki gyvos galvos. Kadangi laisvės atėmimas terminuotas, yra terminuotas nuo 3 iki 15 metų, o laisvės atėmimas iki gyvos galvos yra alternatyvi bausmės rūšis. Aišku, galima padiskutuoti, bet, matote, banditizmas… jeigu jūs pažiūrėtumėt į banditizmo dispoziciją, tai jis pasireiškia banditų gaujos organizavimu, dalyvavimu banditų gaujoje. Tas dalyvavimas gali pasireikšti tokiais mažiau pavojingais veiksmais, pavyzdžiui, stovėjimu už kampo ir panašiai. Šiuo atveju įstatymo leidėjas taip ir diferencijavo, kadangi tas nusikaltimas, atsižvelgiant į bendrininkų dalyvavimą, gali pasireikšti įvairaus pavojingumo veikomis. O šiaip aš tik atkreipiu dėmesį, kad tai yra dvi skirtingos bausmės, todėl skaičiuoti intervalą tarp 15 ir atėmimo iki gyvos galvos gal būtų ne visiškai tikslinga, bet apie žemutinės bausmės padidinimą gal būtų galima ir pagalvoti.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Mielasis kolega Abramavičiau, mes, remdami šiandien jūsų kalbos kryptį, vis dėlto primename vieną iš kolegiškų laiškų, kurie buvo nusiųsti Respublikos Prezidentui, kartu ir jums, rodantį Seimo komiteto poziciją, kuri, kiek apie ją užsiminė kolega A.Salamakinas, išreikšta 1998 m. lapkričio 9 d. Jeigu leistumėte, aš perskaityčiau tą nutartį, kuri yra jums išsiųsta. Žinoma, mes jokio atsakymo nelaukėme, bet, sakykim, mes bent norėjome kokio nors bendradarbiavimo tilto teisine prasme. Aš dar sykį perskaitau išsiųstą mano pasirašytą laišką, kurį tik ką man atnešė kolegos iš Sekretoriato: “Siūlyti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai pasirašyti, o Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Seimui ratifikuoti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos šeštąjį protokolą”.

2 punktas: “Kreiptis kolegiškai į Vyriausybę, kad būtų imtasi visų priemonių gyventojų apsaugai užtikrinti”. Turima galvoje nuo ypač sunkius nusikaltimus atliekančių nusikaltėlių, turima galvoje atskiro kalėjimo statyba, kuri jau buvo prieš kurį laiką pradėta.

Aš vis dėlto norėčiau, nes laiškas buvo užregistruotas ir nusiųstas jums, norėčiau jūsų kolegiško dar sykį atsakymo į šią oficialią Seimo komiteto vieningai nubalsuotą nutartį. Ačiū jums.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Aš norėčiau pasakyti, kad jau galima sakyti, jog šis įstatymo projektas yra šio atsakymo dalis.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jums tektų padaryti tokią apklausą gatvėje iš dešimties sutiktų žmonių, jūs turbūt jaučiate, kokį atsakymą išgirstumėte šiandien. Ar tai nebūtų kolizija tarp teikiamų jūsų dokumentų ir žmonių nuomonės? Tai būtų vienas klausimas. Jūs turbūt analizavote padėtį, žinote, kiek yra pas mus dabar nuteistųjų, galbūt ir prognozavote padėtį po dvejų, trejų, ketverių metų, penkerių metų ir kiek tai kainuotų mūsų biudžetui? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, dėl jūsų pirmo klausimo aš norėčiau pasakyti, kad vis dėlto buvo Konstitucinio Teismo sprendimas. Jūs žinote, kad po to sprendimo faktiškai mirties bausmė negali būti taikoma. Kaip aš jau minėjau pačioje pradžioje, Prezidento siūlomas projektas yra būtent to Konstitucinio Teismo sprendimo išdava. Bet jeigu kalbėtume apskritai, reikia… Pavyzdžiui, jūs galite paklausti žmonių gatvėje tokio klausimo, kiek žmonių už tai, kad reikia mokėti mokesčius. Matyt, irgi iš dešimties vienas, du pasakytų, kad mokėti mokesčių nereikia, bet visi mokesčius moka ir įstatyme numatytas mokesčių mokėjimas. Mano principinė nuostata… Aišku, aš suprantu, tikrai žmonių nuomonė yra gerbtina, bet šiuo atveju reikia turėti omenyje, kaip rodo moksliniai tyrimai užsienio šalyse, kad vis dėlto ne bausmės griežtumas lemia nusikalstamumo mažėjimą, o pagrindinė priežastis, lemianti nusikalstamumo mažėjimą, yra bausmės neišvengiamumas. Nes dažniausiai vis dėlto nusikaltėlis, darydamas nusikaltimą, negalvoja apie tai, kas jo laukia, o dažniausiai galvoja apie tai, kad jis nebus sulaikytas. Bet čia, aišku, yra diskusija ir nuomonių dėl šių klausimų gali būti daug.

Dėl antrojo klausimo. Iš tiesų čia problema… Apskritai jūs iškėlėte labai rimtą problemą, nes dabartiniu metu yra numatomas Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tai artimiausiu metu tikrai gali iškilti problema, kur laikyti tuos asmenis, nes jų daugės, kurie yra nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Dabartiniu metu, jūs žinote, mirties bausme yra nuteisti 9 žmonės, bet padidinus sankcijų skaičių, kai laisvės atėmimas yra iki gyvos galvos, tai bus tikrai problema būtent dėl tų asmenų laikymo, nes tie asmenys, kurie nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, paprastai yra laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų. Čia yra problema ir ji, aišku, turi būti sprendžiama.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas Seimo nario A.Raškinio.

A.J.RAŠKINIS. Pone pranešėjau, mano klausimas galbūt truputį susijęs ne tiek su pačiu pranešimu, kiek su jo kontekstu. Iš tikrųjų tas, ką mes dabar svarstome, parodo tai, kad mūsų valstybėje atkreiptas ypatingas dėmesys į pagarbą žmogaus gyvybei ir į tai, kad, remdamiesi Konstitucinio Teismo sprendimu, mes rengiame žmogaus gyvybės apsaugos sustiprinimą ir kad Prezidentas labai susirūpinęs šituo klausimu. Tačiau štai šiuo metu Lietuvoje vykdoma mirties bausmė be teismo maždaug tokiam skaičiui žmonių, kiek jų ir gimsta. Vykdoma mirties bausmė negimusiems žmonėms. Sakykite, ar Prezidentas taip pat nusiteikęs su tokia pačia pagarba žiūrėti ir į šitų gyvybių apsaugą, kaip ir į tos, apie kurią kalba Konstitucinis Teismas? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Taip, be abejonės. Aš tikrai norėčiau patvirtinti tai, ką jūs pasakėte savo pirmojoje kalbos dalyje, kad Prezidentas būtent šiuo projektu siūlo po Konstitucinio Teismo sprendimo sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už tas veikas, kurios nukreiptos prieš žmogaus gyvybę ir sveikatą. Aš jums jau išdėsčiau. Iš tiesų siūloma sugriežtinti už teroro aktus, už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis ir pan. Tikrai Prezidento nuomone, kad… Kaip? (Balsai salėje) Aš gal truputį tada… Bet čia yra jau kitas klausimas. Čia, matyt, yra kito įstatymo reglamentavimo dalykas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti po pateikimo Respublikos Prezidento teikiamam Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui? Bendru sutarimu pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.P-1489(A). Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar pritartume bendru sutarimu jį lydinčiam įstatymo projektui Nr.P-1497? Pritariame bendru sutarimu. Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis komitetas.

Gerbiamieji kolegos, Respublikos Prezidentas prašo, kad šie įstatymai būtų svarstomi skubos tvarka, bet net ir skubos tvarka (aš dabar žiūriu į A.Abramavičių) neužtikrins, kad mes iki Kalėdų galėtume šiuos įstatymus priimti. Taigi, kolegos, ar galėtume sutarti dėl skubos tvarkos ir tada ateinantį antradienį galėtų būti įstatymų svarstymas? O dėl būsimųjų procedūrų tada lauksime ypatingos skubos arba kito sutarimo, kaip galėtume šiuos įstatymų projektus priimti. Mes iki Kalėdų kitaip nespėjame.

Seimo narys S.Stačiokas dar norėtų pasakyti savo minčių.

S.STAČIOKAS. Norėčiau pasiūlyti, kad mes kaip įmanoma anksčiau galėtume jį priimti. Mes rytoj Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstysime, ir aš beveik neabejoju, kad mes pritarsime. Nebent su kokiomis nors papildomomis pastabomis. Taigi labai prašyčiau kiek įmanoma anksčiau jį priimti.

PIRMININKAS. Neprieštaraučiau, kolegos, tiktai yra Statuto laiko normos. Aš įsivaizduoju, kad Prezidentas galbūt pateiks mums ypatingos skubos prašymą, ir tada mes galėtume apsispręsti. Čia didelių problemų neturėtų būti. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, kol kas skubos tvarka… Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Gerbiamieji, rezervinis pirmasis klausimas – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos įstatymo projektas Nr.P-1490(2). Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Stasiškį. Tiesiog nepastebėjau, kad jo gali nebūti.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo 1999 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje” projektas Nr.P-1500 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, rezervinis antrasis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo 1999 metų delegacijos Europos tarybos parlamentinėje asamblėjoje” projektas Nr.P-1500. Kviečiu į tribūną Seimo kanclerį J.Razmą. Bus balsuojama, kolegos, kai registruosimės. Kol kas jokio reikalo registruotis nereikia. Prašom luktelti. Mums labai miela daugiau kolegų matyti Seimo salėje.

Prašom, pone kancleri.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kasmet teikiu jums tradicinį projektą, kuriuo pasikeičia vietomis Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje nariai ir pavaduotojai. Taigi nuo 1999 metų pavaduotojais taps ponai P.Gylys, R.Rastauskienė, kuri, tiesa, ne taip ilgai buvo nare, ponas A.Raškinis ir ponas S.Stačiokas. Ir, kaip visada, Seimo valdyba paskiria sekretorių. Tas pavedimas yra numatytas 3 straipsniu. Tikiuosi, kad šį nutarimą galėsime iškart priimti. Pati delegacija vakar apsvarstė ir pritarė tokiam projektui. Tikiuosi, kad nebus prieštaraujančių ir tarp kitų Seimo narių.

PIRMININKAS. Pone kancleri, klausimų nėra. Ar galėtume pritarti po pateikimo šiam projektui, kolegos? Po pateikimo bendruoju sutarimu pritariame nutarimo projektui Nr.P-1500. Ar būtų norinčių dalyvauti svarstymuose?

Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Siūlau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, pritarti ir priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Gerbiamieji, 1 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Pradedame priėmimą. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. 4 straipsnis? Priimtas.

Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui yra priimamas Seimo nutarimas “Dėl Seimo 1999 m. delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje”. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso teksto? Nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Štai dabar jau yra tikras reikalas registruotis. Kviečiu registruotis ir balsuosime dėl šio tik ką pastraipsniui priimto Seimo nutarimo. Registruojamės.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo 1999 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje” projekto. Kas už tai, kad toks nutarimas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 48.

PIRMININKAS. Už – 49. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Niekas neprieštaravo, niekas nesusilaikė, 49 – už, Seimo nutarimas “Dėl Seimo 1999 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje” yra priimtas.

Seimo kanclerio padėka.

J.RAZMA. Aš ne tik noriu pasveikinti naujuosius narius, bet ir pažymėti, kad paskutiniame straipsnyje buvo spausdinimo klaida: ne 1998 metai, o 1999 m. sausio 25 diena.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, niekas neprieštaraujate? Aš neteiksiu balsuoti šito siūlymo. Prašom, pone Kryževičiau, pasmerkti mane Etikos ir procedūrų komisijai.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutikti, kad 3 straipsnyje keičiasi korektūros klaida – taisoma 1999 metai? Ačiū. Kolegos, pritariame esmei ir korektūros klaidos ištaisymui.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos įstatymo projektas Nr.P-1490(2) (pateikimas)

Gerbiamieji, dar rezervinis 1 klausimas – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos įstatymo projektas Nr.P-1490(2). Projektą pateikia Seimo narys A.Stasiškis. Kolegos, dar ne pertrauka.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, noriu jums patekti įstatymo “Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos” projektą. Jums buvo išdalintas pirmasis variantas, dabar yra išdalintas antrasis, kuris atsirado po darbinių konsultacijų su mūsų Teisės departamento specialistais. Todėl dabar teikiu jums antrąjį redakcijos variantą.

Manau, tas įstatymas yra labai paprastas ir suprantamas. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis turbūt buvo aukščiausia ir paskutinė centralizuota struktūra, kuri suvienijo ir vadovavo visoms pasipriešinimo organizacijoms, tiek visuomeninėms, tiek ginkluoto pasipriešinimo. Tai paskutinė pakopa gana ilgo proceso, kuris prasidėjo 1944 metais Lietuvos laisvės armijos būrių ir struktūrų organizavimu, perėjo per bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio struktūras ir daugelį kitų tarpinių struktūrų.

Manau, kad tai apskritai yra, sakyčiau, reiškinys, kurį galbūt galima apibūdinti vienu žodžiu – fenomenas. Praėjus penkeriems metams nuo okupacijos, kai visas kraštas buvo užtvindytas dešimtimis tūkstančių iki dantų ginkluotų raudonosios armijos ir vidaus kariuomenės dalinių, ginkluoto pasipriešinimo partizanų vadai ir visos struktūros sugebėjo susirinkti į vieną vietą, sukurti bendrą vadovybę, sudaryti bendrą organizaciją, paskelbti tokią deklaraciją, kurią skaitant ir šiandien, manau, reikia nulenkti galvą prieš jos dvasios demokratiškumą, prieš jos politinę ir valstybinę išmintį.

Maža to, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis suvienijo visų struktūrų vadovavimo principus, suvienodinimo visų dokumentų, įsakymų ir t.t. formą, įvedė drausmės statutus, rikiuotės statutus, vienodus laipsnius, vienodą atsakomybę. Viskas įvyko penkerius metus okupuotame krašte, kur siautėjo dešimtys tūkstančių svetimos kariuomenės karių. Ši struktūra egzistavo dar keletą metų.

Manau, būtų svarbu, jeigu mes šį dokumentą, kuris savo dvasia visiškai atitinka mūsų Konstituciją ir mūsų pagrindinių įstatymų nuostatas, pripažintume mūsų valstybės ir teisės dokumentu, kartu pabrėždami valstybės tęstinumą ir mūsų Konstitucijos tęstinumą ir pripažindami, kad tuo metu ta partizanų vieninga vadovybė iš tikrųjų buvo vienintelė teisėta valdžios struktūra Lietuvoje.

Sakyčiau, būtų tokia bendra įžanga. Įstatymo tekstas iš tikrųjų yra jo 3 straipsnis, kur sakoma, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija yra Lietuvos valstybės ir teisės sistemos dokumentas. Kadangi tos deklaracijos visi punktai ir visos nuostatos visiškai neprieštarauja, tiksliau, atitinka dabartinę mūsų Konstituciją ir kitus įstatymus, todėl aš nematau jokios galimybės prieštarauti arba nesutikti su tokio įstatymo priėmimu. Tiek trumpai.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, du klausimai – J.Listavičiaus ir S.Stačioko. Pirmasis – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nereikėtų įstatymo projekto 2 straipsnyje sukeisti vietomis pastraipas? Ačiū.

A.N.STASIŠKIS. Galbūt verta pagalvoti. Nemanau, kad dėl to kas nors keistųsi. Galbūt ir teisingiau būtų, kadangi mes kalbame apie Tarybos dokumentą.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Stačiokas.

S.STAČIOKAS. Tiesą pasakius, nesiruošiau klausti, bet kadangi pavardė atsirado ekrane, tai paklausiu. Paklausiu gana formalaus dalyko. Projekte kalbama apie Lietuvos teisės sistemos dokumentą. O kodėl ne teisės aktą? Ar galvojate, kad tai, ką pateikėte, neturės teisės akto galios?

A.N.STASIŠKIS. Turbūt turėčiau padėkoti už tokį klausimą, kuris iš esmės yra pastaba arba pasiūlymas. Reikia pasitarti, nes neiškilo klausimas. Tai yra teisinga pastaba. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. Kolegos, ar pritariame po pateikimo? Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti po pateikimo, kadangi ši deklaracija turi ypatingą istorinę reikšmę mūsų naujų laikų istorijoje ir mes jau apie tai esam kalbėję, rengdami kitus įstatymų projektus. Todėl siūlau visiems vieningai balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame įstatymo “Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16 d. deklaracijos” projektui Nr.P-1490(2). Pavedame Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kaip pagrindiniam komitetui, toliau nagrinėti šį projektą. Ačiū, kolegos. Ypač svarbus pranešimas. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Noriu pakviesti visus Seimo narius į pasitarimą dėl atsinaujinančių energijos šaltinių, kuris įvyks rytoj, gruodžio 16 d., 12 val., Seimo pirmųjų rūmų Konstitucijos salėje. Manau, kad gausite pakankamai daug ir svarbios informacijos. Pasitarimas turėtų pasibaigti iki pietų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, skelbiu pertrauką iki 17.15 val. Tada – ilgai lauktas Seimo statutas.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos Seimo statuto “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo” (V–VIII dalys) projektas Nr.P-136(5*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. … registruojamės. Registruojamės, ir prašyčiau nekaltinti paskui, kad nebuvo registruojamasi. Kolegos, 5 popietės klausimas – Seimo statuto “Dėl Seimo statuto pakeitimo” projektas Nr.P-136(5). Iki šiol yra ateita iki 156 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, tęsime priėmimą. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, taigi bandykime tęsti darbą toliau. Turim vilčių kaip nors priartėti prie pabaigos. 156 straipsnio pirmajai daliai yra S.Burbienės siūlymas …

PIRMININKAS. Papildyti pirmąja nauja dalimi.

A.KUBILIUS. Taip, pirmąją dalį pakeisti. Aš šiek tiek abejoju. Todėl siūlau nepriimti dabar. Galbūt vėliau tokia praktika kaip nors ir susiklostys. Bet…

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė argumentuoja savo siūlymą.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, ši praktika jau susiklostė. Mes puikiausiai matom, kaip būna sunku priiminėti įstatymus, kai jų pataisos yra nesudėtos į vieną vietą. Juk akivaizdu, kad ir Seimo statutą priiminėjant iš 5–6 asmenų pataisų iš esmės net ir pranešėjui sunku susigaudyti, nekalbant apie tuos, kurie tą turi daryti, taip sakant, ekspromtu. O ši pataisa iš esmės darbo nedaug padidintų, nes visa tai yra suvesta į kompiuterius. Atvirai pasakius, net ir Seimo nariai labai pasistengę gali tą padaryti. Bet kam kiekvienas turi daryti, jeigu yra įmanoma tą padaryti… Aš suprantu, Sekretoriatui būtų šiek tiek papildomo darbo, bet aš siūlau pagrindinį komitetą palikti tokiu atveju, jeigu mes suteikiam jam daugiau galimybių pasireikšti šiuo Statutu, kaip tvirtino ir ponas A.Kubilius visą laiką. Tai jau pasitvirtino. Mums tikrai nereikėtų daugiau laukti ir gaišti, nes tai būtų naudinga visiems, pradedant pranešėjais, baigiant eiliniais Seimo nariais.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kaip puiku priiminėti Seimo statuto pataisas tuomet, kai viskas yra vienoje lentelėje, visų pataisos, pagaliau netgi pranešėjas gali pasakyti savo nuomonę, ką rengiasi priimti, ko nesirengia priimti. Todėl aš manyčiau, kad ir kitais atvejais reikėtų elgtis panašiai. Aš sutinku, kad dabar dar taip iki galo nedaroma, tačiau mes turime savo darbą tobulinti. Todėl siūlau paremti gerbiamosios Seimo narės S.Burbienės siūlymą.

PIRMININKAS. Nėra daugiau norinčių kalbėti. A.Kubilius.

A.KUBILIUS.Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad ši problema iš esmės yra išspręsta, nes pagrindinės pataisos bus teikiamos pagrindiniam komitetui. Pagrindinis komitetas savo išvadoje, kurią teiks Seimui svarstyti, turės nurodyti, kokios buvo gautos pataisos ir kaip komitetas dėl šių pataisų apsisprendė, kurias priėmė, kurių nepriėmė. Todėl tokia suvestinė jau bus. O šiuo atveju mes kalbame tiktai apie vieną specifinę dalį, t.y. jau apie galutinį įstatymo projekto priėmimą. Aš nemanau, kad šioje vietoje reikėtų nurodyti, kad reikia daryti tokią suvestinę. Jeigu tai reikėtų nurodinėti, tai tą reikėtų nurodinėti prie pagrindinio komiteto svarstymo stadijos, ir tas ten yra iš esmės nurodyta.

PIRMININKAS. Taigi A.Kubilius nepriima Seimo narės S.Burbienės siūlymo. Kviečiu registruotis, kolegos, ir balsuosime, ar pildome 156 straipsnį nauja S.Burbienės siūloma dalimi. Registruojamės.

Užsiregistravo 30 Seimo narių. Balsuojame dėl Seimo narės S.Burbienės siūlymo dėl 156 straipsnio. Pritariantys – už. Seimo narės S.Burbienės siūlymas.

Už – 6, prieš – 9, susilaikė 10. Siūlymui nėra pritarta. Toliau, pone Kubiliau.

A.KUBILIUS. Toliau aš siūlau papildyti 4¹ dalimi, kadangi mes Teisės komitete esam apsitarę, jog priėmimo metu nereikėtų reikalauti, kad 27 Seimo nariai savo parašais paremtų teikiamą pataisą, o užtenka to, kad jie parems tai Seimo posėdžio metu. Todėl čia yra nauja dalis, kuriai siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Taigi Seimo narė S.Burbienė prieštarauja A.Kubiliaus siūlymui šitą straipsnį papildyti 4¹ dalimi.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu jau yra pateikti siūlymai, tai dėl jų turi būti ir balsuojama. Ką reiškia mažiau kaip 27 Seimo nariai? Juk mūsų turint praktiką šiuo metu turbūt 27 Seimo nariai yra. Tai kiekvieną kartą iškils problemų ir, beje, iš viso su tais 27 nariais yra problemų. Bet čia jau kitas klausimas. Šitoje vietoje tikrai nereikėtų to daryti.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl A.Kubiliaus siūlymo 156 straipsnį papildyti 4¹ dalimi. Būtų viskas gerai, prieštarauja Seimo narė S.Burbienė. Balsuojame dėl A.Kubiliaus siūlymo. Balsuojame dėl A.Kubiliaus siūlymo.

Už siūlymą – 17, prieš – 7, susilaikė 1. A.Kubiliaus siūlymas yra priimtas.

Alternatyvos.

A.KUBILIUS. Alternatyvos. Prieš tai reikėtų (čia tiesiog aš neapsižiūrėjau) penktąją dalį papildyti žodžiais, kurie yra vartojami ir kituose straipsniuose, t.y. skliaustuose po žodžių “iki dviejų minučių dėl kiekvieno pasiūlymo” reikėtų rašyti žodžius “išskyrus šio straipsnio 4¹ dalyje minimus pasiūlymus”.

PIRMININKAS. Kolegos, sutariam? Sutariam.

A.KUBILIUS. Tai tiesiog …

PIRMININKAS. Tai dabar jau…

A.KUBILIUS. Aš siūlau pasirinkti alternatyvų variantą, t.y. išbraukti septintąją dalį. Seimo nariai gali kalbėti, taip sakant, dėl vedimo tvarkos ir kitais Seimo statuto numatytais atvejais gali kalbėti, ir priimant atskirą straipsnį. Nereikia to reglamentuoti per daug, nes ir taip mes to nesilaikom taip griežtai. Taigi siūlau 7 dalį išbraukti.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas būtų prieš. Aš jį remiu jau iš anksto. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, neatimkim teisės Seimo nariams, ypač opozicijos atstovams, dėstyti poziciją įvairiomis progomis. Čia yra ta papildoma proga pasakyti savo nuomonę. O tuo tarpu naujosios jūsų pastabos, gerbiamasis Andriau Kubiliau, eina nuosekliai ta kryptim: ar iš vieno kampo, ar iš kito, ar iš pakampės, ar iš šono, bet vis tiek kaip nors apkarpyti opozicijos teises. Galų gale jūs savo teises taip apkarpysit. Prisiminkit mano žodžius. Taigi aš siūlau palikti.

A.KUBILIUS. Tai, gerbiamasis kolega, aš kalbu apie septintąją dalį. Ir aš siūlau ją išbraukti. Ir opozicija galės kalbėti bet kada, net ir straipsnio priėmimo metu, dėl vedimo tvarkos ir dėl visų kitų niuansų. Aš siūlau išbraukti septintąją dalį. Tai kaip tik leis lengviau gauti žodį kalbėti.

PIRMININKAS. Manau, kad Č.Juršėnas prisipažįsta klydęs…

Č.JURŠĖNAS. Ne, neprisipažįstu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir tada balsuosime alternatyviai dėl 156 straipsnio septintosios dalies. Gerbiamasis kolega, dabar registruojamės. Taigi pritariantys pagrindiniam tekstui balsuos už, pritariantys alternatyvai, t.y. siūlymui išbraukti septintąją dalį, balsuos prieš. Susilaikę nebus skaičiuojami.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Siūlantys palikti septintąją dalį balsuoja už, siūlantys septintąją dalį išbraukti balsuoja prieš. Balsuoti pradėjome.

Už – 10, prieš – 13, kolegos, pasirenkama alternatyva, nors aš savo nuomonę pasakiau tyliai. Kolegos, taigi pasirenkama alternatyva. Septintoji dalis yra išbraukiama. Ir dabar turbūt jau viskas dėl 156 straipsnio?

A.KUBILIUS. Galime išbraukti ir 8 punktą, kadangi jis nieko tada jau nereiškia.

PIRMININKAS. 8 punktas…

A.KUBILIUS. Aš siūlau išbraukti ir aštuntąją dalį, jeigu pasirinkome išbraukti septintąją dalį, tai reikia išbraukti ir aštuntąją dalį.

PIRMININKAS. Aš prieš, bet nereikalauju balsuoti. Taigi bendru sutarimu 156 straipsnis gali būti priimamas? 156 straipsnis yra išbraukiamas. 157 straipsnis. Č.Juršėno siūlymai, rodos, priimti, taip?

A.KUBILIUS. Dėl 157 straipsnio aš neturiu jokių…

PIRMININKAS. Nėra jokių siūlymų?

A.KUBILIUS. Siūlau priimti straipsnį. (Balsai salėje) 157 straipsniui?

PIRMININKAS. Negali būti. Gerbiamasis kolega, aš tuoj įjungsiu mikrofoną. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega ir gerbiamasis pranešėjau, ten anksčiau, kai teikiau pasiūlymą, kiek prisimenu, jūs sutikote priimti tą formuluotę. Jeigu jūs sutinkate, kad ten buvo sutarta, tai ir čia turi būti vienodai, t.y. posėdžio pirmininkas atmeta be balsavimo, štai šita formulė. Tiesiog neteikia balsavimui bus korektiškiau. Jūs ankstesniame straipsnyje su tuo sutikote.

A.KUBILIUS. Neteikia balsavimui, taip.

PIRMININKAS. Priimamas siūlymas, taip?

A.KUBILIUS. Taip, priimta.

PIRMININKAS. 157 straipsnis. Seimo narys J.Bernatonis prieš Č.Juršėną.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man labai patinka jūsų humoras, tačiau problema yra ta, kad mes galime reikalauti balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, jeigu jis yra pakeistas. Šis straipsnis irgi yra papildytas. Aš nesuprantu, kaip posėdžio pirmininkas nustatys arba “analogiškas anksčiau atmestiesiems”. “Prieštaraujantys priimtiems” man aišku, o “analogiškas anksčiau atmestiesiems”… Kokiu būdu tai bus padaroma, aš norėčiau, kad būtų paaiškinta mums, kad posėdžio pirmininkas nepiktnaudžiautų.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, analogiškas reiškia tapatus, o būna tokių pataisų, kurios yra kartojamos lygiai tokios pačios daugeliui straipsnių. Tačiau bet kuriuo atveju Seimas gali reikalauti nesutikti su posėdžio pirmininko sprendimu ir reikalauti balsuoti. Aš manau, kad mes nedarykime problemos ten, kur jos tikrai nėra.

PIRMININKAS. Šioje kadencijoje problemos su pirmininku tikrai nebus, kolegos. Sutarsime. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 157 straipsnį?

J.BERNATONIS. Reikia balsuoti, yra prieštaraujantis žmogus…

PIRMININKAS. Aš tik norėjau paklausti, ar reikia balsuoti. Registruojamės. Balsuosime dėl Seimo statuto 157 straipsnio.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Balsuojame dėl 157 straipsnio. Ar laikysime šį straipsnį priimtą? Dėl 157 straipsnio.

Už 24, prieš – 2, niekas nesusilaikė. 157 straipsnis priimtas. 158 straipsnis.

A.KUBILIUS. 158 straipsnio penktajai daliai yra J.Bernatonio siūlymas išbraukti “Vyriausybės vadovo ar Vyriausybės nario specialiai įgaliotas asmuo”. Aš siūlau nepritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Kol kas apsisprendžiame dėl šito siūlymo išbraukti kai kuriuos žodžius. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Aš norėčiau paaiškinti argumentus, kodėl tokį siūlymą teikiu. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi Vyriausybė kaip kolegiali institucija. Todėl, mano manymu, nario įgaliojimai specialiems asmenims nelabai tiktų. Gali Vyriausybė įgalioti asmenį atstovauti savo nuomonei, tačiau ne Vyriausybės narys. Ir štai dėl ko. Mes jau susidūrėme Seimo praktikoje su tokiu atveju, kai vienas Vyriausybės narys įgaliojo atstovauti vieną asmenį, o kitas Vyriausybės narys įgaliojo atstovauti kitą. Jų nuomonės buvo priešingos ir buvo priimtas toks siūlymas, kurio Vyriausybė nenorėjo, kad būtų atstovaujama tokiam siūlymui. Kad tos painiavos nebūtų, man atrodo, visiškai užtenka Vyriausybės nario arba Vyriausybės atstovo Seime.

A.KUBILIUS. Jeigu sutiktų pateikėjas, aš iš dalies priimu, nes iš tikrųjų…

PIRMININKAS. Kolega Juozai Bernatoni…

A.KUBILIUS. Teisinga pastaba, bet aš siūlyčiau rašyti ne Vyriausybės atstovas Seime, o Vyriausybės įgaliotas asmuo.

J.BERNATONIS. Gerai.

PIRMININKAS. Taigi Vyriausybės atstovas Seime arba…

A.KUBILIUS. Vyriausybės narys arba Vyriausybės įgaliotas asmuo.

PIRMININKAS. Vyriausybės narys arba Vyriausybės įgaliotas asmuo. Sutariam, kolegos? Dėl šios vietos sutarta.

Dabar siūlymai sujungti penktąją ir šeštąją dalį.

A.KUBILIUS. Aš neprieštarauju. Čia didelio skirtumo nėra.

PIRMININKAS. Ar galėtume sujungti J.Bernatonio siūlymu penktąją ir šeštąją dalį? Pritariam. Siūlymui pritarta. Paskui dalių numeracija keičiasi.

A.KUBILIUS. J.Bernatonis siūlo papildyti septintąja dalimi. Aš tam pritariu.

PIRMININKAS. Taigi pritariame, kolegos. Ar galėtų būti priimtas 158 straipsnis? 158 straipsnis priimamas bendru sutarimu. 159 straipsnis.

A.KUBILIUS. 159 straipsniui siūlymų ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimame bendru sutarimu. 160 straipsnio pirmoji dalis.

A.KUBILIUS. 160 straipsnyje Č.Juršėnas siūlo sumažinti Seimo narių skaičių. Aš siūlau palikti tokį, koks yra, koks buvo iki šiol.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, žinoma, gali būti tokia norma, kokia buvo, bet norint demokratizuoti Seimo darbą (jūs lyg ir siekiate arba bent deklaruojate) aš jums padedu ir siūlau kitą normą. Prašau palaikyti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Aš manau, kad jeigu būtų priimta Seimo nario Č.Juršėno norma, jokio pavojaus Seimo daugumai nekiltų. Kadangi vis tiek tą klausimą objektyviai nagrinėtų Etikos ir procedūrų komisija. Tiesiog mes anksčiau sužinotume, jeigu kokios nors procedūros yra pažeistos. Nes kartais ir vienas žmogus pastebi daugiau, negu visi kiti sėdintys salėje. Todėl aš siūlyčiau šitą pataisą priimti, juolab prisimenant tuos pažeidimus, kurie buvo fiksuoti net Konstitucinio Teismo, jau nekalbant apie nuolatinius pažeidimus, kuriuos konstatuoja Etikos ir procedūrų komisija.

PIRMININKAS. Kolegos, reikia balsuoti dėl Seimo nario Č.Juršėno siūlymo – 160 straipsnio pirmoje dalyje vietoje vieno penktadalio rašyti vienas dešimtadalis. Pritariantys Č.Juršėnui balsuoja už ir, žinoma, šiam santykiui – už, kiti, palaikantys dabartinę tvarką – prieš arba susilaiko.

Už – 7, prieš – 12, susilaikė 12.

Skaičiai pirmojoje dalyje nėra keičiami.

Daugiau siūlymų, atrodo, nėra, ar ne?

A.KUBILIUS. Nėra. Siūlau priimti visą straipsnį.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti 160 straipsnį? Prašoma balsuoti. Balsuojame dėl 160 straipsnio. Kas už tai, kad šitas straipsnis būtų priimtas? Balsuojame, kolegos.

Už 160 straipsnį – 28, niekas neprieštarauja, 6 susilaikė. 160 straipsnis yra priimtas.

161 straipsnis.

A.KUBILIUS. 161 straipsniui nėra jokių pasiūlymų. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Šis straipsnis yra priimamas.

Dabar Č.Juršėno siūlymas dėl…

A.KUBILIUS. Č.Juršėno siūlymas papildyti 23¹ skirsniu dėl kodeksų ir mokesčių įstatymų priėmimo ir įsigaliojimo. Tai geri pasiūlymai. Iš dalies mes juos ir taikome bendru susitarimu, tačiau aš siūlau jų nepriimti, nes jie gali užkirsti kelią tam tikriems specialiems atvejams, kai vieną ar kitą kodeksą, vieną ar kitą įstatymą reikia būtinai pakeisti.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, man malonu, kad jūs pripažįstate, jog siūlymai yra reikalingi. Jūs taip pat teisus, kad Seimo dauguma buvo maloni ir iš esmės į kai kuriuos dalykus atsižvelgė, pavyzdžiui, šitoje Seimo sesijoje jau yra kodeksų pataisymai jungiami į vieną įstatymą ir galutinai dėl to vienąsyk balsuojama. Tai yra geras dalykas. Bet vis dėlto kol kas šiandieninė praktika kai kuriais atvejais vis tiek yra ydinga, ir mes nenorime jos taisyti, arba, tiksliau, mes nenorime patys savęs suvaržyti, kad nebūtų tų prastų dalykų.

Štai Akcizo įstatymas. Kada jis priimamas, kada jis įsigalios? Tai juk prieš pat Naujuosius metus! Veikimas numatytas nuo sausio 1 d., o į biudžetą jau pinigai įrašyti. Ar tai gera praktika? Man atrodo, kad dėl to jūs nesiginčysite. Ir daugiau tokių dalykų galima surasti. Jeigu mes su jumis iš tikro, kaip man atrodo, baigiantis devintiems nepriklausomos Lietuvos parlamento darbo metams, jau esame pribrendę žengti naują kokybinį įstatymų leidybos žingsnį ir šiek tiek suvaržyti save, kad būtų garantuota kokybė ir kad ūkio subjektai ar visi Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys geriau jaustųsi dėl mūsų įstatymų leidybos pasekmių, tai padarykime šitą žingsnį. Gal paieškokime formuluotės. Aš siūlau bent kompromiso vardan, nes yra keletas atidėtų straipsnių, gal atidėkime, paieškokime varianto. Bet dar kartą apeliuoju, juo labiau jūs sutinkate, kad šito dalyko reikia. Tai ženkime tą žingsnį! O aš pasiryžęs kartu su jumis ir kitais ieškoti kokio nors priimtinesnio varianto, nes čia tikrai bendras geras darbas – ir jūsų, ir mūsų, ir tos pačios Lietuvos labui. Padarykime!

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė už.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šitas siūlymas yra labai logiškas, beje, atitinkantis net ir Vyriausybės programą, kurioje įrašyta, kad mokesčių įstatymų nereikia kaitalioti taip dažnai ir kad jie turi įsigalioti nuo kitų biudžetinių metų. Deja, praėjo dveji metai, šitos praktikos nesilaikoma. Jeigu mes čia užfiksuotume… Iš tikrųjų galima ieškoti kažkokio švelnesnio varianto, galima dar palaukti, bet tai tikrai būtų labai naudingas darbas, nes tiek kodeksai, tiek mokesčių įstatymai iš esmės daro įtaką kiekvienam ūkio subjektui, o kodeksai – ir kiekvienam gyventojui. Šitų didelių įstatymų tikrai negalima taip kaitalioti kaip dabar, tuo labiau leisti jiems įsigalioti anksčiau, negu kad jie buvo paskelbti, kas, deja, pasitaikė. Tikrai šitas variantas yra įmanomas ir jo reikia.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma prieš.

J.RAZMA. Man atrodo, dabartinė situacija dėl mirties bausmės panaikinimo ir Baudžiamojo kodekso būtinybės greitai keisti bene geriausiai iliustruoja tą situacija, kad būtent nereikia tokių gerbiamojo Č.Juršėno pataisų priimti, nes gyvenime gali būti daug tokių nenumatytų atvejų. Tačiau aš ir nepritarčiau tokioms neįpareigojančioms formuluotėms, kaip, jaučiu, gali būti siūloma kompromiso vardan su žodeliu “paprastai” ar kaip kitaip. Išties mes visi vieningai sutarėme, kad taip sieksime kiek įmanoma kodeksus ir mokesčių įstatymų pataisas priimti vieną kartą per sesiją, atidėti jų įsigaliojimą kiek įmanoma vėlesniam laikui, ir tai neblogai sekasi. Bet pačiam Seimui save suvaržyti tokia griežta norma, kaip čia siūloma, aš tikrai manau, kad netikslinga.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Pone Kubiliau!

A.KUBILIUS. Aš siūlau iš esmės pritarti principui ir nieko nerašyti į tekstą.

PIRMININKAS. Ar tai galėtų būti bendrasis sutarimas? Ne. Kolegos, registruojamės. (Balsai salėje) Kolegos, du atvejai žmogaus gyvenime neišvengiami: mirti ir mokėti mokesčius. Tai, kolegos, vokiečių klasika.

Kolegos, užsiregistravo 36 Seimo nariai.

Balsuojame dėl Seimo nario Č.Juršėno siūlymo papildyti Statutą 23¹ skirsniu. Pritariantys tokiam siūlymui – už, nepritariantys, tai nepritariantys.

Už Č.Juršėno siūlymą – 10, prieš – 13, susilaikė 9. Siūlymui nėra pritarta.

162 straipsnis.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, čia yra alternatyva, susijusi su opozicijos teisių didinimu, tai yra, kad skubos tvarką galės siūlyti ir Seimo opozicijos lyderis, bet mes turbūt irgi negalime šio straipsnio priimti, kol neapsisprendėme dėl Seimo opozicijos statuso ir Seimo opozicijos lyderio. Todėl siūlau atidėti, nors aš įsitikinęs, kad opozicija pritars šiam alternatyviam… Pritariate?

PIRMININKAS. Kolega J.Bernatonis. Ar sutiktumėte su tokia tvarka, kurią siūlo A.Kubilius?

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad argumentuojant reikėtų pažiūrėti į tekstą. Jokios opozicijos teisės čia nėra plečiamos. Jau dabar frakcija turi teisę tai siūlyti. Jeigu tos frakcijos vadovas (o kaip numatyta, opozicijos lyderis bus vienos iš frakcijų vadovas) tai siūlys, iš esmės yra tas pat, ar jūs tai priimsite, ar nepriimsite. Tiesiog yra toks gražus vaidinimas, kad kažkas opozicijai gerinama. O aš noriu pasakyti, kad ištisai tik bloginama.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu dar šitą straipsnį atidėti? Dėkoju. 162 straipsnis atidedamas iki rytojaus ar poryt.

163 straipsnis.

A.KUBILIUS. 163 straipsnio pirmojoje dalyje yra J.Bernatonio siūlymas išbraukti žodžius “taip pat trumpinami ir kiti šiame Statute nustatyti terminai”. Aš siūlau nepriimti šio siūlymo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis siūlo trumpinti pirmąją straipsnio dalį. Prašom.

J.BERNATONIS. Visų pirma aš norėčiau pasakyti, kad ši formuluotė buvo įrašyta į dabar galiojantį Statutą kaip nauja. Kai ji atsirado šitoje dalyje, dabar visiškai neaiški tampa procedūra. Ką reiškia “taip pat trumpinami ir kiti šiame Statute nustatyti terminai, susiję su įstatymų leidyba”? Iš esmės šitame Statute visi terminai yra susiję su įstatymų leidyba. Aš manyčiau, kad galbūt galėtų pranešėjas ir šių siūlymų autorius atidėti šį straipsnį ir vis dėlto išvardyti išsamų sąrašą tų terminų, kurie gali būti trumpinami, nes šiaip, jeigu liks tokia formuluotė, mes galėsime sutrumpinti bet ką.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, manau, J.Bernatonis įtikinamai išaiškino, kad geriau būtų be šitos dalies, arba, kaip, kolega Juozas sakė, vietoje šitos formuluotės tiesiog išvardyti, ką reiškia tie kiti dalykai. Man atrodo, paprasčiau būtų tiesiog taip, kaip kolega siūlo, atsisakyti tų žodžių, ir viskas bus aišku. Juk čia terminų trumpinimas yra pagrindinis dalykas tarp tų dalykų, kurie išvardyti pirmajame sakinyje.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nario J.Bernatonio siūlymo iš 163 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius “taip pat trumpinami ir kiti šiame Statute nustatyti terminai, susiję su įstatymų leidyba”. Kas būtų už tai, kad šitie žodžiai būtų išbraukti, balsuoja už. Kas mano, kad jie turėtų likti, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už šį siūlymą – 9, prieš – 15, susilaikė 6. Siūlymui nėra pritarta.

Antroji dalis.

A.KUBILIUS. Antrajai daliai yra Č.Juršėno siūlymas po žodžių “ne trumpesni kaip viena darbo diena” rašyti “ne mažiau kaip 24 valandos”. Aš vis dėlto siūlau palikti taip, kaip yra, t.y. palikti “ne trumpesni kaip viena darbo diena”, o Etikos ir procedūrų komisija galės išaiškinti, ką reiškia viena darbo diena.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis pirmininke, man tikrai smagu klausyti, kad Etikos ir procedūrų komisija išaiškins, kas yra darbo diena: 24 val., 25 ar 12 valandų. Na, nejuokinkime “svieto”. Jeigu mes norime, mes šiuo atveju jūs arba Seimo vadovybė, plius, leiskite pasakyti, ir Posėdžių sekretoriatas, jeigu mes norime palengvinti sau darbą tokiais “fintais”, tai tiesiai taip ir sakykime: parašome neaiškiai, o po to darome kaip norime. Aišku, kad darbo diena – tos pačios 24 valandos. Kad nebūtų abejonių ir ginčų, ką jūs mėgstate lygioje vietoje, aš ir siūlau parašyti 24 valandos. Ir viskas gerai, tada jokių problemų. Ko jūs bijote? Jūs tiesiog norite vis tiek turėti sau landą, kad būtų galima lengviau gyventi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau oficialesnės leksikos. Dėl Č.Juršėno siūlymo – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šitas siūlymas yra jau ne kartą čia kartotas ir tiesiog su kažkokiu keistu atkaklumu nėra priimamas. Tačiau iš mūsų praktikos yra visiškai aišku, kad viena darbo diena nėra aiški sąvoka. Kas galėtų paaiškinti, kad labai norint, kai 10.05 bus baigta viena stadija, 20 valandą nebus pareikšta, kad praėjo darbo diena ir dabar galima pradėti kitą stadiją? Variantų yra visokių, turint omeny patirtį ir sugebėjimus. Man atrodo, tikrai visiems būtų ramiau ir nereikėtų papildomai kankinti Etikos komisijos, kuri turėtų priimti sprendimą, kuris galbūt jums nepatiktų ar dar kas nors. Vėl bus ieškoma kitų variantų. Daug paprasčiau yra fiksuoti 24 valandas, ir visiems bus aišku.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog nenorėčiau komentuoti nelogiškos pono Č.Juršėno kalbos, nes darbo diena yra 8 valandos, o para yra 24 valandos. Dabar mes kalbame apie darbo dieną, o ne apie 24 valandas. 24 valandos yra 3 darbo dienos.

PIRMININKAS. Pone Andriau Kubiliau, ar dar komentuosite?

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš, atsiliepdamas į kolegos Č.Juršėno pasakymą, noriu priminti, kad šitie “fintai”, kaip sakė Č.Juršėnas, buvo įrašyti praeito Seimo. Aš siūlau palikti taip, kaip dabar yra, nes mes kitose vietose netaisėme, o šitie žodžiai yra vartojami visame Statute. Jeigu matysime, kad iš tikrųjų kyla problemų, galėsime išsiaiškinti, kas yra viena darbo diena.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nario Č.Juršėno siūlymo papildyti 163 straipsnio antrąją dalį. Pritariantys siūlymui – už, nepritariantys – prieš arba susilaiko.

Už siūlymą – 8, prieš – 14, susilaikė 6. Siūlymui nėra pritarta.

Prašom toliau, pone pranešėjau.

A.KUBILIUS. Trečiajai daliai yra analogiška S.Burbienės pataisa. Aš siūlau ir jos nepriimti.

PIRMININKAS. Kolegė Sigita Burbienė – analogiškas siūlymas. Bet mes kol kas teiksime diskutuoti. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Šitas siūlymas nėra visiškai analogiškas, nes čia yra kalbama apie projektų išdalijimą. Be to, yra dar viena problema: čia yra netgi ne prieš darbo dieną, o prieš dieną, todėl dar yra neaiškumas, kas yra prieš dieną. Tikrai manau, kad mano siūlymas tuos neaiškumus išaiškintų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš jūsų pasakymo, kad analogiškas, mes įsitikinome, ką reiškia anksčiau priimta nuostata, kai buvo balsuojama dėl ankstesnio straipsnio. Šis siūlymas iš esmės skiriasi. Čia kalbama ne apie darbo dieną, o apie dieną. Kai kalbama apie dieną, tai paprastai mes, atėję iš ryto, randame dėžutėje naujus projektus ir mums aiškinama, kad buvo įmesta naktį. Taigi ar ta naktis irgi įeina į tą dieną, ar neįeina? Gal geriau yra tiksliai rašyti: “prieš 24 valandas”.

PIRMININKAS. Kolegos, reikia apsispręsti: ar žodį “dieną”, kaip siūlo pagrindinio teksto autorius, keičiame į “24 valandas”, kaip siūlo S.Burbienė. Balsuojame dėl S.Burbienės siūlymo rašyti 24 valandas. Pritariantys – už, nepritariantys, tiksliau, pritariantys “dienai” – prieš arba susilaiko.

Už – 10, prieš – 11, susilaikė 7. Redakcija nėra keičiama. Kolegos, visas 163 straipsnis. Ar galėtumėte priimti?

Dėl 163 straipsnio nori kalbėti Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tiktai netraktuoti dienos kaip 24 valandų. (Balsas salėje) Para 24…

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė. Kolega Česlovai Juršėnai, jums net mikrofono nereikia.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, šitas straipsnis yra toks, kad iš tikrųjų turėtų rūpėti ir pozicijai. Juk ir jie, tikiuosi, teiks pataisų, skaitys projektus, juos bandys rasti dėžutėse tada, kad dar suspėtų perskaityti iki posėdžio pradžios. Jeigu jiems tai nerūpi, vadinasi, jie to nedarys. Tai būtų labai liūdna. Man atrodo, šito straipsnio nereikėtų priimti.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl 163 straipsnio, ar laikome jį priimtą. Balsuojame dėl 163 straipsnio. Už 163 straipsnį – 19, prieš – 4, susilaikė 4. Straipsnis yra priimtas.

164 straipsnis.

A.KUBILIUS. 164 straipsnio antrajai daliai yra J.Bernatonio siūlymas: vietoj skaičiaus 1/4 rašyti 1/3. Siūlau palikti tą, koks yra dabartiniame Statute. Siūlau gerbti Seimo tradicijas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Aš, motyvuodamas kito straipsnio pataisą, aiškinau, kad tų tradicijų yra buvusių įvairių ir ne kiekviena norma Seimo veiklos praktikoje pasiteisino. Be to, keičiasi ir pati situacija. Mano tvirtu įsitikinimu, šitame Seime nėra tokių klausimų, kuriuos būtina svarstyti ypatingos skubos tvarka. Užtenka skubos tvarkos. Kadangi tokia tvarka egzistuoja ir galbūt iš tiesų gali atsirasti labai išimtinių atvejų, tai bent jau reikėtų tą normą padidinti iki 1/3 visų Seimo narių, kad nebūtų piktnaudžiaujama ypatinga skuba.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau gerbti ne tik tradicijas, bet ir patį Seimą. Seimas nėra ta institucija, kuri nesuvoktų, jog iš tikrųjų yra labai svarbių klausimų, kuriuos galima ir būtinai reikia priimti ypatingos skubos tvarka. Tačiau šituo sėkmingai galima ir papiktnaudžiauti, todėl, kad tuo metu, kai yra ypatingos skubos tvarka, yra labai smarkiai suvaržomos kiekvieno Seimo nario, pirmiausia opozicijos, teisės pareikšti savo nuomonę. Manyčiau, kad Seimo narių, pritariančių ypatingos skubos tvarkai, normos padidinimas šiek tiek drausmintų tuos, kurie labai skuba priimti. Ir kartu tikrai netrukdytų priimti ypač skubius dalykus, kadangi mūsų Seimas yra pakankamai subrendęs tą suprasti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mūsų Seimas yra subrendęs, ir kai reikia, mes bendru sutarimu viską ir sutariam. Todėl keisti, kaip čia minėjo, susidariusias tradicijas nėra prasmės ir reikalo. Siūlau palikti taip, kaip yra pagrindiniame tekste. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nario J.Bernatonio siūlymo 164 straipsnio antrojoje dalyje vietoj “ketvirtadalio” rašyti “trečdalis”. Pritariantys J.Bernatonio siūlymui – už, kiti – kitaip.

Už siūlymą – 9, prieš – 14, susilaikė 6. Lieka “ketvirtadalis”. Trečiosios dalies redakcija. Aš siūlau apsispręsti dėl visos J.Bernatonio siūlomos redakcijos. Pone pranešėjau, ar jūs nesutiktumėt?

A.KUBILIUS. Aš siūlau nepritarti tai redakcijai, nes ji sukelia visai nereikalingų apribojimų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Mano manymu, tai iš esmės nėra apribojimai dėl procedūros. Dabar egzistuojanti tvarka yra apribojimai Seimo nariams. Aš norėčiau pasidalinti su jumis patyrimu, kai per trumpą darbo laiką šiame Seime jau esu pakliuvęs į tokią situaciją, kai buvo paskelbta, kad nutarimas bus priimtas ypatingos skubos tvarka, ir kai aš įregistravau pataisas, jos nebuvo svarstomos, kadangi nebuvo priimtos prieš šešias valandas. Apskritai buvo paskelbta tiktai berods prieš penkias valandas, kad toks nutarimas bus priimamas. Aš manau, kad jūs puikiai žinot, apie kokį dokumentą kalbu. Kad taip neatsitiktų ir jums, aš siūlau, kad nebūtų priiminėjama iš karto, o priiminėjama tą pačią posėdžio dieną, po šešių valandų ir kad būtų suteikta galimybė pateikti pataisas dėl tokio projekto.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, iš tikro tas argumentas, kurį minėjo gerbiamasis J.Bernatonis, yra rimtas. Kita vertus, ir nesmagus dalykas, kuris mums paliko nuosėdą. Pasinaudodami Statutu, kai kurie čia esantys Seimo vadovai numarino labai rimtą ir svarbų siūlymą. Kad tokių fokusų nebūtų, ir siūlomas tikslesnis variantas. Bet jeigu siūlymo autorius sutiktų, o kita vertus, į kompromisą eitų ir pateikėjas gerbiamasis A.Kubilius, aš siūlyčiau vietoj šešių valandų keturias valandas, kad vis dėlto būtų tam tikras tarpas ir būtų viskas išlaikyta, ir darbą padarytume taip, kaip reikia, o kita vertus, bent formaliai būtų Seimo nariams galimybė ramiai apgalvoti ir pateikti pasiūlymus. Taigi…

PIRMININKAS. Siūlo ieškoti kompromiso Č.Juršėnas, o aš atsiprašau, kad per anksti išjungiau. Pone Kubiliau.

A.KUBILIUS. Man atrodo, kad kolegos neperskaitė iki galo. Pataisų pateikimui užtenka dviejų valandų iki priėmimo procedūros pradžios. Visada, kada yra siūlymas taikyti ypatingos skubos tvarką, darbotvarkėje nurodoma, kad šitokia tvarka bus taikoma. Todėl tie, kas norėtų… Na, bent jau taip turėtų būti ir mes tai stengsimės daryti.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nario J.Bernatonio siūlomos 164 straipsnio trečiosios dalies redakcijos. Kas pritartų jo siūlomai redakcijai, balsuoja už, kas mano, kad ir dabartinė yra pakankamai tobula, prieš arba susilaiko.

Už – 8, prieš – 13, susilaikė 6. Siūlymui nėra pritarta. Lieka buvusioji trečiosios dalies redakcija. Ketvirtoji dalis, pone pranešėjau.

A.KUBILIUS. Ketvirtajai daliai yra S.Burbienės siūlymas vietoj žodžio “ir” rašyti žodį “arba”. Aš jam pritariu.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume priimti visą 164 straipsnį? (Balsai salėje) Ne. Kolegos, registruojamės. Girdžiu tokių prašymų. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame 164 straipsnį. B.Visokavičienė yra. Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl 164 straipsnio. Kas būtų už tai, kad šis straipsnis būtų priimtas?

Už straipsnį – 23, prieš – 2, susilaikė 4. 164 straipsnis priimtas.

165 straipsnis.

A.KUBILIUS. 165 straipsniui nėra pataisų.

PIRMININKAS. Dėl trečiosios dalies Č.Juršėnas siūlo vietoj žodžio “pasisakyti” – “kalbėti” ir pridėti pabaigoje “du – už, du – prieš”.

A.KUBILIUS. Aš sutinku su tuo.

PIRMININKAS. Siūlymui pritarta. Taigi “pasisakyti” keičiama į “kalbėti”, čia yra kalbos redakcija, už tai reikia kolegai Č.Juršėnui paspausti dešinę ranką. Ir papildymas “du – už, du – prieš” taip pat priimamas trečiojoje dalyje. 165 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu. 166 straipsnis.

A.KUBILIUS. 166 straipsniui nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Priimamas bendruoju sutarimu. 167 straipsnis.

A.KUBILIUS. 167 straipsniui taip pat nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Priimamas bendruoju sutarimu. 168 straipsnis.

A.KUBILIUS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Straipsnis priimamas bendruoju sutarimu. 169 straipsnis.

A.KUBILIUS. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Priimamas bendruoju sutarimu. 170 straipsnis.

A.KUBILIUS. 170 straipsniui yra Č.Juršėno siūlymas. Aš jam siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Taigi Respublikos Prezidentas įrašytas į trečiąją dalį. 170 straipsnis priimamas su Č.Juršėno pataisymu. 171 straipsnis.

A.KUBILIUS. Siūlymų nėra.

PIRMININKAS. 171 straipsnis priimamas. 27 skirsnis.

A.KUBILIUS. Č.Juršėnas siūlo nukelti visą skirsnį į penktosios dalies pabaigą. Aš tam galėčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendruoju sutarimu sutarti? Taigi nukeliam. Bet gal galėtume sutikti ir dabar priimti šį skirsnį, kad būtų ramiau? Taigi 172 straipsnis.

A.KUBILIUS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Priimame bendruoju sutarimu.

173 straipsnis. Kanclerio siūlymas.

A.KUBILIUS. 173 yra J.Razmos siūlymas, kad projektą būtų galima išdalinti ne prieš dieną, o prieš dvi valandas. Aš manau, kad tam galima būtų pritarti.

PIRMININKAS. Kolega J.Bernatonis – prieš.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai, čia vėl dar vienas pavyzdys, kaip neleidžiama Seimo nariams dirbti. Prieš dvi valandas bus išdalinta rezoliucija. Vos spėjus ją perskaityti, ji bus priimta. Mes negalėsim pateikti jokių siūlymų. Todėl aš siūlyčiau čia jau nesiremti Seimo veiklos tradicijomis, nes tradicija buvo prieš dieną, ir grįžti prie senos normos, kad rezoliucijos projektas būtų išdalinamas prieš dieną. Taigi siūlau Seimo kanclerio J.Razmos siūlymą atmesti.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas norėtų paremti J.Razmą.

Č.JURŠĖNAS. Ne, aš noriu paremti, bet ne J.Razmą, o J.Bernatonį. Tai galima ar negalima?

PIRMININKAS. Ne, negalima. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl J.Razmos siūlymo. Pranešėjas jį priima. 173 straipsnio pirmojoje dalyje siūloma rašyti vietoj “dieną” “dvi valandas”. Pritariantys J.Razmai ir A.Kubiliui, ir esmei balsuoja už. Kiti balsuoja kitaip.

Už siūlymą – 17, prieš – 8, susilaikė 3. Siūlymas yra priimamas. “Prieš dvi valandas”. Ar būtų dar norinčių kalbėti dėl 173 straipsnio?

173 straipsnį priimame bendru sutarimu. 174 straipsnis.

A.KUBILIUS. Nėra siūlymų, siūlau priimti.

PIRMININKAS. Straipsnis priimamas. 175 straipsnis.

A.KUBILIUS. Siūlymų nėra, siūlau priimti.

PIRMININKAS. Straipsnis priimamas. 176 straipsnis.

A.KUBILIUS. Taip pat siūlau priimti straipsnį.

PIRMININKAS. Priimamas bendru sutarimu. 177 straipsnis.

A.KUBILIUS. Dėl biudžeto.

PIRMININKAS. E.Kunevičienės siūlymas pirmajai daliai.

A.KUBILIUS. Aš turiu tik Č.Juršėno.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė siūlo pirmojoje dalyje vietoje “iki spalio 17 d.” rašyti “iki rugsėjo 15 d.”

A.KUBILIUS. Aš galėčiau priimti, jeigu tai yra numatyta Biudžeto įstatyme ir jeigu Vyriausybė sugebės tai padaryti. Yra Konstitucijoje spalio 17 d.? Paliekame iki spalio 17 d., taip?

PIRMININKAS. Taigi pirmoji dalis neredaguojama. Toliau…

A.KUBILIUS. Tik priimame Č.Juršėno siūlymą pirmajai daliai.

PIRMININKAS. Taip. Ketvirtoji dalis.

A.KUBILIUS. Ketvirtajai daliai yra Č.Juršėno siūlymas vietoje 10 dienų rašyti 15. Aš galėčiau pritarti, jeigu Biudžeto komitetas tam pritartų. Ar mes po to spėsime visą biudžetą?..

PIRMININKAS. Pranešėjas daugiau nekalba. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis pirmininke, jeigu jūs priėmėt 177 straipsnio pirmosios dalies pataisą, tada analogiškai reikia taisyti visur kitur. Aš išsidėsčiau visą kalendorių, tikrai mes spėjam nustatytu laiku iki gruodžio vidurio priimti kitų metų biudžetą. Bet tiesiog manydamas, kad, kaip ir buvo kalbėta gerbiamosios E.Kunevičienės, ir kitų Seimo narių kalbėta, Seimas tikrai galėtų ilgėliau kiekvienoje stadijoje, kiekviename etape svarstyti, aptarti, kritikuoti, taisyti, siūlyti biudžeto projektą, tai žinoma, reikia atitinkamai visas dalis per visą šitą 28 skirsnį ir išdėstyti. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs buvote maloningas priimti pataisą pirmajai daliai, tada yra logiška atitinkamai priimti ir kitas dalis, nes viskas čia yra tam tikra sistema.

A.KUBILIUS. Bet pirmoje…

PIRMININKAS. Su konkrečiu siūlymu Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau priminti, kad buvo mano pataisos antrajai daliai. Ar jos bus nagrinėjamos, ar jos praleidžiamos?

PIRMININKAS. Dėl šio varianto jūs nesate įregistravęs jokių…

A.KUBILIUS. Yra įregistruota…

A.H.STASIULEVIČIUS. Penktajam variantui.

A.KUBILIUS. Yra įregistruota, taip. Tai gal mes apsispręskime pradžioje dėl Č.Juršėno pateiktos pataisos ketvirtajai daliai? Taigi, jeigu ketvirtojoje dalyje mes įrašome 15 dienų, aš nematau nieko blogo, bet ji nieko … Kaip? Taip. Antras dalykas. Aš nematau, kad ji kuo nors sietųsi su pirmąja dalimi. Man neaišku, kodėl priėmus jūsų pataisą pirmajai daliai reikia priimti ir ketvirtąją dalį. Bet aš priimu ketvirtajai daliai.

PIRMININKAS. Taigi vietoje “ne mažiau kaip 10 dienų” – “ne mažiau kaip 15 dienų”.

A.KUBILIUS. Taip.

PIRMININKAS. Sutariam. Ir tada J.Bernatonio siūlymas išbraukti žodį “eiliniai”.

A.KUBILIUS. Aš vis dėlto siūlau palikti žodį “eiliniai”. Gali taip atsitikti, kad mums gali tekti rengti neeilinius posėdžius. Aišku, tuo nereikia piktnaudžiauti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dabar susiklostė tokia situacija, kad išties yra piktnaudžiaujama ir trukdoma svarstyti biudžeto projektą, nes iš numatytų 10 dienų bent trys iškrenta posėdžiams. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto sugriežtinti šitą normą. Jeigu vienas iš pagrindinių Seimo darbų yra biudžetas, tai tuomet ir posėdžiai neturėtų vykti.

PIRMININKAS. Kolegos, niekas daugiau nenori kalbėti dėl šio siūlymo. J.Bernatonio siūlymas iš ketvirtosios dalies išbraukti žodžius “eiliniai”. Kas pritartų tokiam siūlymui, tas gali balsuoti už. Tuojau registruosimės, kolegos.

J.Bernatonio siūlymą išbraukti žodį “eiliniai” parėmė 7 Seimo nariai, 13 – prieš, susilaikė 7. Žodis neišbraukiamas. Gal tada grįžtame į antrąją dalį, pone pranešėjau?

A.KUBILIUS. Taigi antroji dalis, kur yra pono A.Stasiulevičiaus pataisa. Jeigu ponas A.Stasiulevičius ją primintų, tai, man atrodo, mes ją galime priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau papildyti 177 straipsnio antrąją dalį žodžiais “bei valstybės kontrolieriui” ir šią dalį išdėstyti taip: “Valstybės biudžeto projekto kopijas Seimo posėdžių sekretoriatas ne vėliau kaip per 3 dienas perduoda Seimo valdybos nariams, komitetams ir frakcijoms bei valstybės kontrolieriui”. Ši pataisa leistų pakeisti, patobulinti Valstybės kontrolės įstatymą, kurio projektą šiandien taip pat numatome svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. S.Burbienė norėtų prieštarauti šiam siūlymui.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, biudžeto projektą valstybės kontrolierius puikiausiai mato svarstant jį Vyriausybėje. Jis dalyvauja tame procese ir Vyriausybei teikiant projektą Seimui jis jau ten mato jį ir gali pažiūrėti. Aš nemanau, kad Seimo sekretoriatas turėtų dar ir valstybės kontrolieriui parūpinti didžiulio biudžeto projekto kopiją.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė norėtų remti A.Stasiulevičių.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau, bet šiuo atveju pritariu tik poniai S.Burbienei. Ji teisingai sako.

PIRMININKAS. Pone Kubiliau, jūsų žodis, jeigu kitaip. Jeigu ne, tai balsuojame.

A.KUBILIUS. Na, pono A.Stasiulevičiaus idėja bendra. Jeigu aš prisimenu, ji yra susijusi su tuo, kad Seimas paprašo valstybės kontrolieriaus išvados apie naują biudžetą. Be abejo, naujo biudžeto projektas nėra paslaptis ir valstybės kontrolierius jį nesunkiai gali gauti, tačiau šiuo atveju yra, man atrodytų, tiesiog siūloma formaliai įteisinti tą procedūrą, kad Seimas perduoda valstybės kontrolieriui projektą ir paprašo iš jo išvados. Čia nieko ypatingo tikrai neįvyksta ir Sekretoriatas tikrai tą vieną atliekamą biudžeto projektą tikrai suras.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Registruosimės ir balsuosime, ar 177 straipsnio antrąją dalį pildome A.Stasiulevičiaus siūlomais žodžiais “bei valstybės kontrolieriui”. Registruojamės.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nario A.Stasiulevičiaus siūlymo papildyti antrąją dalį žodžiais “bei valstybės kontrolieriui”. Pritariantys – už.

Už siūlymą – 19, prieš – 5, susilaikė 8. Žodžiai “bei valstybės kontrolieriui” bus įrašomi į antrąją dalį. Penktoji dalis.

A.KUBILIUS. Penktojoje dalyje J.Bernatonis siūlo išbraukti žodžius “viename iš Lietuvos dienraščių”. Aš siūlau juos palikti ir tokiu būdu biudžeto projekto svarstymas vyktų taip pat šiuo požiūriu kaip ir kitų įstatymų projektų svarstymas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Kalbėdamas dėl analogiško siūlymo anksčiau, aš tai motyvavau, tačiau galbūt ne visi prisimena, todėl norėčiau priminti. Mano manymu, tai kvepia tam tikru protegavimu ir tokiu atveju reikėtų įrašyti, kad tai bus skelbiama, na, tarkime, “Lietuvos aide” ar “Valstiečių laikraštyje”. Aš suprantu, kad pergyvena tam tikras problemas kai kurie dienraščiai, kad juos reikia remti, bet jau bent svarstant biudžetą neremkim iš biudžeto.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, toks skelbimas, kad bus svarstoma ir laukiama pasiūlymų, neskelbiant paties projekto, yra iš esmės tik vandens drumstimas, pareiškimas, kad mes darome kažką viešai, o iš tikrųjų to nedarome. Kai piliečiai, kurie bus suinteresuoti biudžetu, pradės teirautis, kaip gauti projektą, kas ten parašyta, kiek jiems kopijų reikėtų išsiųsti ir t.t., mes susidursime su daugybe kitų problemų.

Todėl, man atrodo, viešumas yra labai gerai, bet tada jį darykim iki galo, spausdinkim iš tikrųjų ir projektus. Tada iš tikrųjų bus vieša, visi matys ir galės pareikšti savo pastabas.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė, gali tik prieštarauti J.Bernatonio siūlymui.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Neteisingai manoma, kad Biudžeto ir finansų komitetas neleis spausdinti projekto, arba nenumatyta, kad spausdintų visą projektą. Čia juk šitas neuždrausta ir nepasakyta taip. Nes kitaip, ką gi spausdina.

Dabar jūs dėl to žurnalų arba laikraščių rėmimo. Nereikia taip iš karto pagal savo įpročius ir apie kitus galvoti blogai. Negalima. Viešumas tik per laikraščius, per spaudą, per radiją ir vykdomas. O kaip mes padarysim viešumą nepaskelbę, čia vienas iš reikalavimų paskelbti ir tuo labiau apie biudžetą. Tada mažiau bus spekuliacijų. Kada kalbam apie taupymą, o visuomenė yra pats geriausias kontrolierius, tai jeigu jau pateiksim tuos duomenis, ji geriau ir įvertins. Aš manau, kad visi skelbs, net ir savivaldybės skelbs, ir seniūnijos ir “nenubiednės” dėl skelbimų biudžetas. Nes informacija, teikiama visuomenei, yra pats brangiausias turtas. Aš siūlyčiau pritarti, kad būtų teikiama informacija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo nario J.Bernatonio siūlymo iš 177 straipsnio penktosios dalies išbraukti žodžius “ir viename iš Lietuvos dienraščių”. Pritariantys siūlymui – už, nepritariantys – prieš arba susilaiko.

Už – 7, prieš – 17, susilaikė 5. Šitie žodžiai nėra išbraukiami. Ar galėtume priimti visą 177 straipsnį? Seimo narys J.Bernatonis prieš šį straipsnį.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasiūlyti dėl savo pataisos kompromisą anksčiau, neturėjau galimybės. Dabar pasakysiu, kodėl prieštarauju visam šiam straipsniui. Jeigu mes kalbam apie viešumą, tai reikia skelbti visuose nacionaliniuose dienraščiuose, jų nėra tiek daug. Jų yra trys, keturi. Ne daugiau. Kodėl mes vis dėlto proteguojam vieną dienraštį, kodėl mes jį remiame, kodėl mes norime, kad biudžeto lėšomis būtų remiamas koks nors dienraštis, nes suprantama, kad tokie spausdinimai, skelbimai padidins ir tokio dienraščio tiražą.

PIRMININKAS. Kolega, mūsų rūpesčiai nėra dienraštis, mes apgailestaujam. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. …o ne vien tik viename laikraštyje. “Valstybės žiniose” skelbiama nemokama informacija. Viename, bet visiškai nepasakyta, kad tai “Respublikoje”, nenurodytas laikraščio pavadinimas, tai kodėl taip įtarinėjate?

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos ir ypač opozicija, aš manau, kad mums Statutą reikia rimčiau svarstyti ir nereikėtų subanalinti ir tepti tuo, kuo patys kvepia. Aš jau kartą sakiau, kad šiuo klausimu valdyba darys konkursą tarp visų laikraščių, tarp tų, kurie turi didžiausią rinką, kurie… Tai savaime aišku, kadangi tai yra užsakymas visiems metams, susitarimas dėl visų metų spausdinimo, ir viskas. Kokia čia gali būti… Dar sykį kartoju, kad iš tikrųjų siūlau opozicijai rimčiau žiūrėti į Seimo statutą.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Statuto 177 straipsnio. Kas būtų už tai, kad šitas straipsnis būtų priimtas. Balsuojame dėl 177 straipsnio priėmimo. Pritariantys – už, abejonių turintys – kitaip.

Už 177 straipsnį – 24, prieš – 1, susilaikė 3. Straipsnis yra priimamas.

178 straipsnis. E.Kunevičienės siūlymo keisti datą nėra. A.Stasiulevičiaus siūlymas pildyti pirmąją dalį.

A.KUBILIUS. A.Stasiulevičiaus siūlymas, aš neturiu.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. A.Stasiulevičiaus siūlymas papildyti 178 straipsnio pirmąją dalį žodžiais “valstybės kontrolierius savo išvadą dėl valstybės biudžeto projekto pateikia Biudžeto ir finansų komitetui iki lapkričio 15 d.” Aš neprieštarauju, tik čia yra supainiota, neaišku kur? Bet turbūt 178 straipsniui tai tinka.

PIRMININKAS. Taigi priimamas šitas siūlymas. Siūlymas yra priimamas, niekas nenori kalbėti prieš. Antroji dalis.

A.KUBILIUS. Antrajai daliai nėra jokių siūlymų, ar yra?

PIRMININKAS. E.Kunevičienės siūlymas. Antroji ir trečioji dalys. Papildyti žodžiais “kviečiami Vyriausybės, kitų valstybės institucijų”.

A.KUBILIUS. Visiškai pritariu.

PIRMININKAS. Siūlymui yra pritarta, antroji ir trečioji dalys yra tikslinamos pagal E.Kunevičienės siūlymą. 178 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

179 straipsnis.

A.KUBILIUS. 179 straipsniui pataisų nėra, siūlau priimti.

PIRMININKAS. A.Švitra turėjo senesniam variantui siūlymą iš pirmosios dalies išbraukti žodžius “tik nurodydami” ir įrašyti žodžius “taip pat siūlyti”. Pone Antanai Švitra, ar jūs argumentuosit. A.Švitra.

A.ŠVITRA. Siūlymo esmė yra redakcinė, esmės nekeičia.

A.KUBILIUS. Aš siūlau palikti taip, kaip yra.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė nori kalbėti dėl A.Švitros siūlymo.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Noriu kalbėti, kad ir taip nesilaikoma finansinės drausmės, tai čia tų pasiūlymų politikai padarys milijardus ir paskui girsis, kad balsuokit už mus, nes mes siūlėm skirti milijardą vieniems ar kitiems tikslams nekoordinuodami su ištekliais, su šaltiniais, o tai yra straipsnio ypatumas, kad turi savo pasiūlymus koordinuoti su siūlomais šaltiniais, todėl prašyčiau poną Švitrą atsiimti savo pasiūlymą.

PIRMININKAS. Aš negaliu suteikti žodžio, ponas Antanai. Jeigu atsiimat, rodykit ženklą, jog atsiimat. A.Švitra atsiima savo siūlymą. Lieka žodžiai “tik nurodydami”. Kolegos, ar galėtume priimti visą 179 straipsnį? Straipsnis yra priimamas.

180 straipsnis. Siūlymų nėra.

A.KUBILIUS. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Straipsnis priimamas.

181 straipsnis.

A.KUBILIUS. Čia jau reikia priimti iki lapkričio 25 d., nes priėmėm 15 dienų terminą prieš tai.

PIRMININKAS. Priimamas siūlymas iki lapkričio 25 d. Visas straipsnis gali būti priimamas? Gali.

182 straipsnis.

A.KUBILIUS. 182 straipsnyje taip pat siūlau rašyti 15 d.

PIRMININKAS. Siūlymas priimamas. Ir visas 182 straipsnis priimamas.

183 straipsnis.

A.KUBILIUS. Siūlymų nėra.

PIRMININKAS. Ar galėtume straipsnį priimti? 183 straipsnis priimamas.

184 straipsnis.

A.KUBILIUS. Siūlymų nėra, siūlau priimti.

PIRMININKAS. Straipsnis priimamas.

185 straipsnis.

A.KUBILIUS. Taip pat siūlau priimti.

PIRMININKAS. E.Kunevičienės siūlymas iš trečiosios dalies išbraukti žodžius “ar papildomų lėšų, susidarančių biudžeto vykdymo metu”. Siūloma išbraukti šiuos žodžius. Toks siūlymas išbraukti iš trečiosios dalies. E.Kunevičienė.

A.KUBILIUS. Turbūt aš priimu, nes tie žodžiai yra neaiškūs.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tie žodžiai buvo priimti 1993 ar 1994 m., kada buvo didelė infliacija ir Biudžeto ir finansų komitetas norėjo kontroliuoti viršplanines pajamas, kad Vyriausybė galėtų skirstyti viršplanines pajamas, tik gavusi Biudžeto ir finansų komiteto pritarimą. Mes šito norėtume atsisakyti, nes dabartiniu metu infliacijos nėra, papildomų pajamų galimybių gauti nėra. O jeigu bus, tai reikia svarstyti Seime. Todėl “Biudžeto ir finansų komitete” siūlyčiau išbraukti.

PIRMININKAS. Jūs siūlot kitką išbraukti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. “Papildomų lėšų, susidarančių biudžeto vykdymo metu” išbraukti.

PIRMININKAS. Šiam siūlymui prieštarauja J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, mano manymu, negalima taip iš anksto teigti, kad nesusidarys papildomų biudžeto lėšų. Jeigu bus mokesčiai geriau administruojami, surenkami negu dabar, tokių lėšų pagal tai, kaip buvo suprojektuotas kitų metų biudžetas, gali atsirasti. Todėl aš siūlau palikti.

PIRMININKAS. Ar Č.Juršėnas rems kolegę E.Kunevičienę.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, jau anksčiau jums sakiau ir dabar dar sykį pranešu, kad aš ruošiuosi paremti J.Bernatonį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo narės E.Kunevičienės siūlymo iš 185 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius “ar papildomų lėšų, susidarančių biudžeto vykdymo metu”. Pranešėjas šį siūlymą priima, bet ne visi tam pritaria. Balsuojame dėl kolegės E.Kunevičienės siūlymo.

Už siūlymą – 23, prieš – 2, susilaikė 5. E.Kunevičienės siūlomi išbraukti žodžiai yra išbraukiami.

Ar galėtume priimti visą 185 straipsnį? Straipsnis priimamas.

186 straipsnis.

A.KUBILIUS. Siūlymų nėra. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. 186 straipsnis priimamas.

187 straipsnis.

A.KUBILIUS. Siūlymų nėra. Siūlau straipsnį priimti.

PIRMININKAS. Straipsnis priimamas.

188 straipsnis.

A.KUBILIUS. Yra Č.Juršėno siūlymai įrašyti žodžius “įskaitant vieną opozicijos atstovą”. Aš siūlau tam nepritarti. Opozicijos atstovas, jeigu bus priimti kiti mūsų siūlymai, taps valdybos nariu.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, siūlymai nėra adekvatūs. Jūsų siūlymas reiškia, kad atsiranda Seimo valdyboje toks neaiškus elementas, arba, ne valstybine kalba tariant, “ni ryba, ni miaso”. O čia siūlymas yra aiškus pagal esamą tekstą, kad vienas iš pavaduotojų būtų, beje, aname Seime taip ir buvo. Jūs ne kartą pabrėžėte, kad reikia laikytis ano Seimo tradicijos. Kažkodėl šiuo atveju jūs tos tradicijos nelabai norite laikytis. Ir, kaip žinoma, šito Seimo darbo pačioje pradžioje būtent šitą straipsnį pataisė. Todėl siūlau vadovaujantis jūsų logika, jūsų paaiškinimais, kad iš tikrųjų opozicijai jūs suteiksite daugiau teisių, įrodyti, kad jūs realiai to siekiat. Įrodykit! Todėl aš ir siūlau jums priimti mano formuluotę, nes jūsų formuluotė yra menkesnė. Žinoma, irgi yra tam tikra pažanga. Pagaliau prasidėjus tretiems darbo metams, galbūt artėjant rinkimams, jau apsipratote, kad kažkas kitaip bus. Ar ne?

PIRMININKAS. Konstruktyvios kalbos…

A.KUBILIUS. Kitaip nebus.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip tik norėčiau pabrėžti mūsų Seimo tradicijas. Nebuvo kol kas atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje nė vieno Seimo, kur vadovybėje nebūtų opozicijos atstovų. Šis Seimas yra pirmasis toks Seimas. Todėl aš manau, kad šį siūlymą būtų galima palaikyti, juo labiau kad čia nėra tokio reikalavimo, kaip buvo praeitame Seime iš 5 – 2, o šiuo atveju turėtų būti 3. Čia yra siūloma ne mažiau kaip vienas. Aš manau, kad mes prieisime prie tokios tradicijos, kad ir vadovybė bus formuojama proporcingai, taip, kaip demokratiniuose parlamentuose.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo nario Č.Juršėno siūlymo papildyti 188 straipsnio antrąją dalį. Pritariantys – už.

Už siūlymą – 6, prieš – 15, susilaikė 8. Siūlymui nėra pritarta. Ar galime priimti visą 188 straipsnį?

Balsuojame dėl 188 straipsnio. Kas už tai, kad šitas straipsnis būtų priimtas?

Už straipsnį – 24, prieš – 5, susilaikė 2. 188 straipsnis yra priimtas.

189 straipsnis.

A.KUBILIUS. Iš 189 straipsnio J.Bernatonis siūlo išbraukti pusę teksto, bet iš to išeis, kad visi kandidatai galės kalbėti iki 30 minučių. Aš siūlau palikti taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Kolegos, J.Bernatonio siūloma 189 straipsnio antros dalies redakcija. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Aš labai nuliūdęs, kad gerbiamasis pranešėjas net nepasidomėjo, kokia yra mano pataisa. Aš manau, kad jeigu būtų pasidomėjęs, turbūt būtų priėmęs ir nebūtų jos siūlęs atmesti, nes, mano manymu, visi kandidatai, tiek ir į Pirmininko pavaduotojo pareigas, tiek į kanclerio pareigas, yra pakankamai svarbūs, reikšmingi ir gali būti įdomūs kandidatai, kad galėtų pakalbėti Seime tiek pat, kiek kandidatai į Seimo pirmininkus. Jeigu jūs manote kažką ypatingai išskirti ir laiką kandidatams į Seimo Pirmininko pavaduotojus ir į Seimo kanclerį sumažinti iki 15 minučių, t.y. pusiau kaip Seimo Pirmininkui, tai prašom, atmeskite mano siūlymą. Aš siūlau, kad visos šitos kandidatūros būtų svarstomos pakankamai rimtai.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad, vienas dalykas, pavaduotojai tam tikru metu gali atlikti Seimo Pirmininko pareigas, todėl jie yra pakankamai svarbūs ir jiems nereikėtų skirti mažiau laiko. Antras klausimas, kad kiekvienam kandidatui pagal abėcėlę ir neįterpus siūlomų kolegos J.Bernatonio žodžių “į tas pačias pareigas” gali išeiti taip, kad visi kandidatai į Seimo Pirmininkus, į pavaduotojus ir į kanclerius eis pagal abėcėlę, ir tuomet bus visiškai neaišku, kas į kokias pareigas eina. Todėl šitas patikslinimas, mano supratimu, tikrai paaiškintų paprastus tuos dalykus.

A.KUBILIUS. Tiesiog esminės svarbos pasiūlymas.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš manyčiau, kad reikėtų redaguoti.

PIRMININKAS. Dėl J.Bernatonio siūlymo.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Iš dalies atsižvelgti. Tas 30 minučių padalyti į dvi dalis: 15 minučių kalbėti kiekvienam kandidatui ir 15 minučių atsakyti į klausimus, o Pirmininkui 30 minučių kalbėti ir 30 minučių atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo nario J.Bernatonio siūlymo kitaip redaguoti 189 straipsnio antrąją dalį. Pritariantys – už, nepritariantys – prieš arba susilaiko.

Už siūlymą – 9, prieš – 14, susilaikė 9. Šita dalis nebus redaguojama J.Bernatonio siūlomu būdu.

189 straipsnis. Galime priimti bendruoju sutarimu?

J.Bernatonis nori paremti 189 straipsnį.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš sumaišiau mygtukus. Aš norėčiau pasisakyti prieš tą straipsnį, nes, kaip teisingai sakė Seimo narė S.Burbienė, dabar visi abėcėlės tvarka į visas pareigas kalbės vienas paskui kitą ir bus didžiulė painiava. Aš manau, kad jeigu nenorėjote priimti visos mano pataisos, galėjote bent priimti žodžius “į tas pačias pareigas”. Todėl aš esu prieš.

PIRMININKAS. Balsuojame dėl 189 straipsnio. Kas už tai, kad jį priimtume?

Už – 22, prieš – 3, susilaikė 5. 189 straipsnis priimtas.

190 straipsnis.

A.KUBILIUS. 190 straipsnis. Pataisų nėra, bet prieš tai aš norėčiau nuraminti J.Bernatonį. Gal jis šiek tiek atvėstų ir prisimintų, kad į pareigas yra siūloma iš eilės: pirmiausia išrenkamas Seimo Pirmininkas, po to Seimo Pirmininkas siūlo pavaduotojus, po to kanclerį ir t.t., ir t.t. Taigi jokia tragedija neįvyks nepriėmus prieš tai buvusios jo pataisos.

PIRMININKAS. 190 straipsnis, kolegos.

A.KUBILIUS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Priimamas bendruoju sutarimu.

191 straipsnis.

A.KUBILIUS. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Priimamas bendruoju sutarimu. Dabar registruojamės ir 192 straipsnis.

A.KUBILIUS. 192 straipsnio antrąją, trečiąją, ketvirtąją, penktąją dalis siūlo keisti J.Bernatonis. Aš siūlau apsispręsti iš karto dėl visų pataisų. Tai kita redakcija.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.

Užsiregistravo 40 Seimo narių. Ar galėtume iš karto balsuoti dėl visos 192 straipsnio redakcijos? Ne. 192 straipsnio antroji dalis.

A.KUBILIUS. J.Bernatonis siūlo, kad teikiant Ministro Pirmininko kandidatūrą klausimus būtų galima užduoti ir Respublikos Prezidentui. Aš manau, kad to nereikia daryti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš pirma noriu jus informuoti, kad nesu įkaitęs ir man atvėsti nereikia. Tačiau tai, kad jūs siūlote balsuoti dėl skirtingų pataisų iš karto, mane stebina.

PIRMININKAS. Niekas, kolega, nesiūlo. Antroji dalis ir jūsų siūlymas dėl antrosios dalies.

J.BERNATONIS. Toks pasiūlymas buvo. Nesinervinkit, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dėl antrosios dalies motyvai yra tokie: Prezidento siūlymas dėl Ministro Pirmininko kandidatūros yra labai reikšmingas įvykis Seime. Jeigu jūs prisimenat, nebuvo nė vieno atvejo, kad Prezidentas ar kitas siūlantis asmuo nesutiktų atsakyti į Seimo narių klausimus, todėl aš siūlyčiau, kad šita tradicija būtų įteisinta Statute.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl J.Bernatonio siūlymo? S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Ministras Pirmininkas iš tikrųjų yra pakankamai svarbi figūra ir tas atsakingas asmuo, šiuo atveju Respublikos Prezidentas, neturėtų vengti atsakyti į Seimo narių klausimus. Juk Seimo nariai spręs, pritarti ar nepritarti šitam siūlymui. Dėl to jiems iš tikrųjų reikia išsiaiškinti ne tik asmenines būsimojo Ministro Pirmininko savybes, ką jie gali išsiaiškinti ir frakcijose, bet ir tam tikrą požiūrį, gal kažkokias problemas ar, atvirkščiai, pliusus, kuriuos norėtų išgirsti iš siūlančio asmens, t.y. Respublikos Prezidento.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad į Ministro Pirmininko pareigas bus teikiamas žinomas asmuo ir apie jį Seimo nariai jau bus susidarę nuomonę. Yra kitas dalykas – tai valdžių atskyrimo principas. Prezidentas nėra atskaitingas Seimui ir jį versti kaip nors atsiskaityti, klausinėti, man atrodo, yra neteisinga. Tai prieštarautų Konstitucijai.

PIRMININKAS. Registruotis niekas neprašo. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Nesinervinkit, kolega Bernatoni. Registruojamės.

Balsuosime dėl antrosios dalies, dėl tos redakcijos, kurią siūlo J.Bernatonis.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Taigi dėl J.Bernatonio siūlymo – dėl 192 straipsnio antrosios dalies. Paremiantys – už, neparemiantys – galbūt kitaip.

Už J.Bernatonio siūlymą kitaip redaguoti antrąją dalį – 6, prieš – 21, susilaikė 11. Siūlymui nėra pritarta.

Trečioji dalis.

A.KUBILIUS. J.Bernatonio pataisos trečiajai daliai negalime svarstyti, nes jau atmesta svarstant antrąją dalį.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Sutikčiau su gerbiamuoju pranešėju, galbūt mano siūlymas nėra pakankamai gerai suredaguotas, bet, kaip aš jau minėjau, tokia tradicija yra ir Prezidentas vis tiek atsakinėja į klausimus. Būtų labai nelogiška, jeigu po Prezidento pristatymo žodis būtų suteikiamas pretendentui, o Prezidentas atsakinėtų į klausimus vėliau. Todėl aš ir siūlau įrašyti, kad žodis pretendentui suteikiamas tik po to, kai Prezidentas pristato kandidatūrą ir atsako į Seimo narių klausimus. Galbūt reikėtų įrašyti “ir jeigu sutinka, atsako į Seimo narių klausimus”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikėtų balsuoti, nors mes jau sutarėm, kad Prezidentui klausimai nėra užduodami? Kolega Bernatoni, analogija čia ar ne analogija? Sutariam, kad nebalsuojam dėl šito siūlymo. Dėl šito siūlymo nebalsuojama.

Gerbiamieji kolegos, ketvirtoji dalis.

A.KUBILIUS. J.Bernatonis siūlo išbraukti iš ketvirtosios dalies žodžius “su pretendentu suderintu laiku”. Aš siūlau tuos žodžius palikti.

PIRMININKAS. J.Bernatonis dėl savo siūlymo dėl ketvirtosios dalies.

J.BERNATONIS. Mano manymu, čia yra labai ribojamos galimybės – su pretendentu suderintu laiku. Gali atsitikti taip, kad nepavyks suderinti laiko, todėl aš ir siūlau įrašyti bendresnę normą: turi teisę pakviesti pretendentą. Tačiau jeigu pretendentas negalės ateiti, jis paprašys, kad būtų kviečiama kitu metu.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kandidatas į Ministrus Pirmininkus dar nėra Ministras Pirmininkas ir jis nėra tiek užimtas asmuo, kad negalėtų frakcijų posėdžių metu į jas atvykti. Beje, dar ir dėl to, kad frakcijų posėdžiai, pagal Statutą, vyksta daugiau mažiau nustatytu laiku, o ne bet kokiu laiku, ir tas laikas yra iš anksto žinomas. Iš tikrųjų to laiko ir turėtų užtekti. Derinant gali įvykti ir taip, kad tuo laiku, kai frakcijos posėdžiaus, kandidatas, dėl vienų ar kitų priežasčių nenorėdamas bendrauti su viena ar kita frakcija, gali rasti daug įvairių pretekstų tuo metu nesusitikti, o kitas laikas, dėl kurio sutarta geranoriškai, gali būti labai netinkamas, per trumpas, trukdyti pakankamai išsiaiškinti visus klausimus ir t.t., todėl aš manau, kad tikrai turi būti frakcijų posėdžių metas.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš šiek tiek stebiuosi iškalbingumu ir šventa kantrybe aiškinti tokius dalykus. Šitie dalykai, šita nuostata buvo visą laiką. Antras dalykas, frakcijų susitarimas visada yra daromas dėl to, kad frakcijos gali kviesti tuo pačiu metu. Visada Seniūnų sueigoje kancleris yra prašomas suderinti laiką. Jeigu mes šiandien norim kalbėti iki 24 val., mes galim kalbėti apie šituos dalykus.

PIRMININKAS. Kolegos, ketvirtoji dalis ir J.Bernatonio siūloma redakcija dėl 192 straipsnio ketvirtosios dalies. Kas palaikytų siūlomą redakciją, tas dabar balsuoja už.

Už J.Bernatonio siūlymą – 10, prieš – 22, susilaikė 7. Siūlymui nėra pritarta.

Penktoji dalis.

A.KUBILIUS. J.Bernatonis siūlo penktojoje dalyje šiandien galiojantį terminą – dvi darbo dienas keisti trimis darbo dienomis. Siūlau palikti taip, kaip iki šiol galiojo.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Mano manymu, šis siūlymas kaip tik atitinka pranešėjo nuostatas. Per tris dienas yra lengviau suderinti su pretendentu negu per dvi darbo dienas. Juo labiau kad, kaip jau minėjo gerbiamoji Seimo narė S.Burbienė, yra nustatytos dienos, kada frakcijos posėdžiauja, posėdžiauja iš esmės vienu metu, todėl ir siūlyčiau, kad dviejų dienų terminas būtų praplėstas iki trijų darbo dienų, o reikalingi Konstitucijoje terminai tikrai būtų išlaikyti.

PIRMININKAS. S.Burbienė dėl J.Bernatonio trijų dienų.

S.BURBIENĖ. Manau, kad reikėtų ne tik laikytis to, kas buvo, bet ir tobulinti Statutą. Man atrodo, visas šitas darbas, kuris dirbamas, tam ir turėtų būti. Todėl trys dienos iš tikrųjų yra realesnis terminas negu dvi dienos. Juo labiau kad dvi dienos gali būti, pavyzdžiui, pirmadienis – antradienis, antradienis – trečiadienis, ir per tą vieną dieną paprasčiausiai būsimas Ministras Pirmininkas nesuspės apeiti visų frakcijų. Todėl trys dienos yra geriau negu dvi.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl J.Bernatonio siūlymo penktojoje dalyje vietoj “ne vėliau kaip per dvi dienas” rašyti “ ne vėliau kaip per tris darbo dienas”. Kas remia J.Bernatonį, balsuoja už.

Už siūlymą – 16, prieš – 14, susilaikė 10. Siūlymui nėra pritarta.

192 straipsnis. Ar galėtume jį priimti bendruoju sutarimu? Ne. Kolegos, balsuojame dėl 192 straipsnio. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas 192 straipsnis?

Už 192 straipsnį 31, prieš – 2, susilaikė 7. Straipsnis yra priimtas. Kolegos, ar neprieštarautumėte, jeigu mes dabar darytume priėmimo pertrauką, tokią darbinę, nes baigiasi transliacija, Seimo narių pareiškimams.

Seimo narių pareiškimai

Taigi Seimo narių pareiškimai. Gerbiamieji kolegos, Statutas bus tęsiamas po pareiškimų. Pareikšti yra norinčių šeši Seimo nariai. Kviečiu į tribūną Seimo narį R.Zuozą.

R.ZUOZA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Norėčiau perskaityti Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos rezoliuciją.

“Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos konferencijos, įvykusios 1998 m. gruodžio 12–13 d. Palangoje, rezoliucija “Dėl valstybės jaunimo politikos”. Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos konferencija pažymi jaunimo politiką kaip labai svarbų veiksnį kuriant atvirą ir pilietinę visuomenę. Konferencija teigiamai vertina vykdomas 1996 m. priimtos Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos nuostatas bei Valstybinės jaunimo reikalų tarybos veiklą. Kartu Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos konferencija pažymi būtinumą atkreipti ypatingą valstybės dėmesį į visam Lietuvos jaunimui bei jaunimo organizacijoms iškilusias problemas.

Konferencija siūlo: 1. Pakankamai finansuoti valstybinės jaunimo politikos programos įgyvendinimą ir finansiškai realiai remti jaunimo organizacijų iniciatyvas bei, parengus nuostatas, jaunimo organizacijų administracines išlaidas. 2. Vykdyti ilgalaikę jaunimo politiką, priimti jaunimo įstatymą, sukurti jaunimo parlamentą. 3. Decentralizuoti jaunimo politikos vykdymą, kuriant jaunimo reikalų tarybas savivaldybėse. 4. Skirti pakankamai lėšų ir įgyvendinti realią būsto įsigijimo jaunimui programą, gaunant kreditą su 2–3% palūkanomis 30–50 metų. 5. Sukurti demokratiškai veikiančią politinės pakraipos jaunimo organizacijų tarybą. 6. Pakeisti Konstitucijos 56 straipsnį, kuris leidžia Seimo nariu tapti tik 25 metų amžiaus piliečiams. Tokią teisę turi turėti piliečiai, sulaukę 18 metų. 7. Valstybei įstatymais skatinti jaunų žmonių įdarbinimą ir parengti valstybinę darbo vietų kūrimo programą. 8. Studentų savivaldą įteisinti įstatymu, garantuojant jų, kaip pagrindinės aukštosios mokyklos bendruomenės dalies, savivaldą. 9. Lietuvoje realiai įtvirtinti konstitucinę nuostatą dėl nemokamo aukštojo mokslo, kuris būtų prieinamas visiems jo siekiantiems, kai studento vietą lemtų ne pinigai, o gabumai. Padidinti asignavimus aukštajam mokslui, nuosekliai didinti studentų skaičių.” Pasirašo Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininkas Rolandas Zuoza. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, perskaitysiu pareiškimą, kuris vadinasi “Už tikrą dėmesį ir paramą nusiaubtoms tautoms”.

“Nėra abejonių: privalu būti už teisingumą. Privalu smerkti ir bausti pavojingus žmonijai nusikaltėlius. Aiškiems, piktavališkiems nusikaltimų iniciatoriams nuolaidų negali suteikti net laikas. Tačiau kaltės turi būti akivaizdžios, teisingai įrodomos.

Mes esame iš tų, kurie šiandien su nerimu stebi teisminį procesą prieš A. Lileikį ir K. Gimžauską. Ne vien dėl to, kad abu jie yra persiritę per dešimto dešimtmečio ribą- sulaukę gilios senatvės. Su bet kokiomis žmogiškumo normomis prasilenkianti A.Lileikio teismo scena, parodyta per Lietuvos televizijas, matyt, ne vien mus privertė suabejoti ne tik priesaikas davusiųjų sąžine, bet ir valstybės savarankiškumu.

Esama ir kitų – dar svarbesnių- priežasčių, paskatinusių mus kalbėti apie susiklosčiusią situaciją.

Ar žydų genocidas Lietuvoje buvo sugalvotas lietuvių? Ar lietuviai, kai juos okupavo bolševikai ir pradėjo kruvinas represijas, buvo padėties šeimininkai?

Nepelnytai pamirštamas ir toks klausimas: argi šiandien teismui įduoti asmenys savo dvasia ir prigimtimi primena tikruosius nusikaltėlius?K.Gimžauskas, vedamas meilės Lietuvai, visą jaunystę dirbo pavojingą lietuvybės palaikymo darbą okupuotame Vilniaus krašte. Kai iš ten pasitraukė (grėsė suėmimas), buvo pakviestas kovoti su augančiu bolševizmo pavojumi Lietuvoje. Už tai jis sovietinių okupantų 1941 m. buvo kankinamas Kauno devintajame forte ir tik dėl prasidėjusio karo išvengė aiškiausios pražūties.

Mūsų pilietinė teisė pagaliau itin rimtai paklausti: kodėl Temidė taip įdėmiai žiūri tik viena kryptimi? Kodėl tie, kurie bolševizmo metais organizavo masines lietuvių žudynes, šimtatūkstantinius trėmimus, žiauriausius kankinimus, kurie vykdė lietuvių tautos genocidą, kodėl jie nė vienas taip ir nebuvo bent kiek rimčiau nuteisti? Kodėl Lietuvoje net nedrįstama užsiminti, kad genocide prieš Lietuvių tautą (ir šiaip jau istorijos alintą vos ne iki išnykimo) yra dalyvavę šimtai, o gal ir tūkstančiai, ne tik lietuvių, rusų, lenkų, bet ir žydų? Kodėl, tarkim, toks Nachmanas Dušanskis, vienas iš Rainių tragedijos 1941 m. iniciatorių ir pokario aukštų KGB viršininkų Lietuvoje (prisidėjęs ir prie vieno iš Lietuvos laisvės kovų vadų A.Ramanausko nukankinimo), iki šiol laisvai ir niekuo neapkaltintas tebevaikšto Izraelio žeme. O kiek tokių dušanskių galėtume išvardyti?

Mums svetima neapykanta ir kerštas. Tokia pozicija mums nepriimtina moraliai. Matyt, tokia pozicija bent iš dalies būtų galima paaiškinti ir Lietuvos Vyriausybės bei teisinių institucijų nerangumą vertinant nesenos praeities įvykius. Gal manoma, kad draskant beužgyjančias žaizdas būtų kurstomas žmonių pyktis, kurio ir taip šiandien apsčiai pakanka? Deja, tokia pozicija nesulaukia supratimo ir adekvačių veiksmų iš Izraelio valstybės, iš įvairių žydų organizacijų. Dažnai, priešingai – reikalaujama tik vienpusiško teisingumo.

Mes jaučiame ir suprantame žydų tautos skausmą, nes patys, kaip tauta, esame žiauriai kankinti ir naikinti. Tai tegu mūsų visų išgyventas skausmas vienija, o ne skiria.

Mes pasisakome už santarvę, už pagarbą žmogiškumui, pasisakome už tikrą dėmesį ir paramą istorijos nusiaubtoms tautoms. Pasisakome už tikrą, visapusišką teisingumą.” Pasirašo (skaitysiu be titulų ir pareigų) V.Bagdonavičius, R.Grigas, M.Maksimaitis, R.Ozolas, R.Smetona, A.Tyla, Z.Zinkevičius. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus kviečiamas skaityti savo pareiškimą.

M.PRONCKUS. Lietuvos Respublikos finansų ministrui gerbiamajam A.Šemetai paklausimas dėl indėlių kompensavimo.

“Dėkodamas už atsakymą į mano klausimą aš vis dėlto konstatuoju, kad į daugelį indėlininkams rūpimų klausimų taip ir liko neatsakyta. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojai tikriausiai nežino, kad prarastų indėlių susigrąžinimui trūksta ne pinigų, arba, tiksliau tariant, ne tik pinigų, bet Lietuvos banko ir Tarptautinio valiutos fondo leidimo. Tai sužinoję jie tikriausiai valdžios klaustų, kodėl jiems priklausantys pinigai, esantys bankų sąskaitose, palaipsniui nuvertėdami, jų tikriesiems savininkams neduoda jokios naudos?

Kodėl gyventojai, kurie gautus pinigus panaudotų ne vartojimui, o verslo plėtimui, nekilnojamojo turto įsigijimui, taupymui, savo pinigų taip pat negali atgauti? Kodėl tie gyventojai, kurie norėtų grąžintų indėlių pinigus investuoti į vertybinius popierius, pavyzdžiui, kad ir į naftos komplekso akcijas, šito taip pat negali padaryti?

Kodėl Lietuvos Vyriausybė nepateikia aiškaus pinigų grąžinimo grafiko, kad visiems būtų suprantama, kada jie savo pinigus galės atsiimti ir patirs ar nepatirs dėl pavėluoto grąžinimo tam tikrų nuostolių?

Beje, piliečiai taip kelti panašius klausimus gali, nes iš esmės yra pasikeitusi indėlių kompensavimo tvarka. Indėliai, kaip visi žinome, grąžinami iš lėšų, gautų pardavus geriausią Lietuvos turtą.

Šis turtas yra ne Vyriausybės, o visuomenės nuosavybė, todėl gauti pinigai nepriklauso Vyriausybei. Tai yra visuomenės pinigai, ir jos nariai patys turi spręsti, kaip geriau juos panaudoti. Vyriausybė savo ruožtu neturėjo tam daryti kliūčių.

Kaip matome, šie ir daugelis kitų klausimų lieka be atsakymų. Kadangi jie jaudina daugelį žmonių, prašau į juos atsakyti žodžiu ir raštu Lietuvos Respublikos Seime”. Seimo narys M.Pronckus.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį N.Medvedevą.

N.MEDVEDEVAS. Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pareiškimas.

“Lietuvos Respublikos Seimo Socialdemokratų frakcija, matydama neperspektyvią Vyriausybės, Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Žemės ūkio ministerijos vedamą žemės ūkio ir kaimo rekonstrukcijos bei nenuoseklią žemės reformos politiką; pripažindama žemės ūkiui, kaip ir apskritai kaimui, visiškai nepalankų šių metų ir ypač naujai patvirtintą 1999 m. valstybės ir savivaldybių biudžetą ir akcizų formavimą; grėsmingai didėjančius perdirbimo pramonės įmonių įsiskolinimus už “supirktą” žemės ūkio produkciją; dirvožemio melioracijų kaip žemdirbystės kultūros, kaimo aplinkos gerovės ir gamtosaugos pagrindo išbraukimą iš nuoseklaus biudžetinio finansavimo, dar kartą atkreipia Seimo narių ir Vyriausybės dėmesį į kritišką žemdirbių ir apskritai kaimo žmonių ekonominę ir socialinę situaciją ir jos tendencijas.

Tai akivaizdžiai patvirtina ir vakar Šiauliuose Joniškio, Šiaulių, Radviliškio, Kelmės bei kitų gretimų rajonų ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių vadovų bei specialistų išsakytas skausmas dėl akcinės bendrovės “Pavenčių cukrus” 5,2 mln. Lt skolos už pernykščius ir beveik 16 mln. Lt nesumokėtų pirmojo atsiskaitymo etapo dalį už šių metų derliaus pristatytus cukrinius runkelius. Žemdirbiai skundėsi taip pat dėl nereguliaraus pramonės įmonių atsiskaitymo už pristatytus gyvulius, pieną bei kitus produktus, dėl mažų produktų supirkimo kainų, grėsmingai keliamų akcizų ir kito.

Perduodami Seimo nariams minimo žemdirbių susirinkimo rezoliuciją, socialdemokratai nesiima tarpininkavimo dėl rezoliucijoje įvardintų akcinės bendrovės “Pavenčių cukrus” ir “Danisco Sugar”cukraus produkcijos pardavimo-pirkimo reikalų. Mūsų nuostata nekintamai nuosekli – už pilnateisę Lietuvos žemdirbių akcinę įtaką valdant perdirbimo pramonės įmones, iš jų ir akcinę bendrovę “Pavenčių cukrus” bei su jais derinamus sprendimus. Tuo labiau mes atsiribojame nuo bet kurių nesankcionuotų, pabrėžiu, nesankcionuotų veiksmų siekiant apginti teisėtus Lietuvos kaimo žmonių reikalus, kartu ir atsiskaitymų už supirktą žemės ūkio produkciją.

Mes remiame ir remsime žemdirbių ir kaimo žmonių teisę į jų išgyvenimą ir ryžtą siekiant visapusiškos pažangos. Prašome Seimą ir Lietuvos Vyriausybę iš esmės peržiūrėti žemės ūkio ir kaimo rekonstrukcijos politiką ir atsižvelgti į gyvenimiškus kaimo žmonių lūkesčius”. Frakcijos seniūnas A.Sakalas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Lietuvos Respublikos Seimo Krikščionių demokratų frakcijos pareiškimas Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl ūkinės veiklos Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

“Įkuriant Kuršių nerijos nacionalinį parką stengtasi išsaugoti vertingiausią gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su unikaliu Lietuvoje kopagūbriu bei etnokultūrinį paveldą.

Didžiuojantis šio gamtos kampelio grožiu, tenka nuolatos rūpintis jo išlikimu, nes prisidengiant neva valstybiniais interesais bei savivaldos teisėmis Kuršių nerijoje imtasi ūkinės veiklos, kuri yra perteklinė aplinkosaugos požiūriu. Pamiršta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 47 straipsnio trečiojoje dalyje parašyta: “Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai”.

Praeitais metais daugelis atkreipė dėmesį į tilto per Kuršių marias statybos projektą. Visuomenei tam nepritarus, idėjos atsisakyta, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kuo šis sumanymas buvo grindžiamas. Susisiekimo ministro 1997 m. spalio 15 d. laiške Lietuvos Respublikos Seimo Krikščionių demokratų frakcijai teigiama: “Tiltas per Kuršių marias, jungiantis Klaipėdą su Neringa, būtų susisiekimo valstybės infrastruktūros dalis”.

Bestabdant vieną pragaištingą Kuršių nerijai sprendimą atsirado kitas, ne mažiau pavojingas – Nidos oro uostas. Aplinkos ministerija, užuot iš esmės išnagrinėjusi oro uosto būtinybę Kuršių nerijoje, ėmėsi derinti projektą. Teisinamasi tuo, kad kažkoks oro uostas Nidoje jau yra, nors sovietinės administracijos statytas lėktuvų pakilimo takas seniai nebereikalingas buvusiai paskirčiai.

Šių metų rugsėjo 4 d. Neringos savivaldybės taryba patvirtino Nidos oro uosto detalų planą, kuriame numatyta pastatyti 1500 m ilgio lėktuvų pakilimo taką, keleivių peroną, lėktuvų stovėjimo aikštelę, tarnybinį pastatą, skrydžių valdymo centrą. Tokio objekto statybai Kuršių nerijoje reikia iškirsti mišką, nukasti Bulvikio kalno šlaitą, iškelti veikiančią vandenvietę, sunaikinti pamario palvę ir t.t. Sumanymo esmė paaiškėjo tada, kai spauda aprašė statybos mastus. Pradėta aiškintis, kiek tai kainuos ir ar tai būtina.

Suprantama, kad tokiems darbams reikia nemažai pinigų. Neringos meras S. Mikelis iš pradžių teigė, kad tai Pasaulio banko paskola, vėliau įrodinėjo, jog tai valstybės biudžeto lėšos. Tiesa ta, kad Vyriausybė šiais metais skyrė 5 mln. Lt iš paskolų kapitalo investicijoms.

Neringos miesto savivaldybės taryba 1998 m. spalio 27 d. sprendimu Nr.106 pristabdė oro uosto statybą, tačiau tokį sprendimą galima suprasti kaip laikiną laukimą “geresnių laikų”, nes to paties dokumento antruoju punktu nusprendžiama “atlikti skrydžių juostos ir su aptarnavimu bei skrydžių valdymu susijusių statinių, lėktuvų stovėjimo aikštelės projekto korektūrą”. Tai reiškia, kad projekto iš esmės neatsisakoma. 1999 metais kapitalo investicijoms Neringos savivaldybėje planuojama 35 mln. Lt. pagal medžiagą, pateiktą 1999 metų valstybės biudžeto svarstymui. Šiomis lėšomis numatoma tęsti Nidos oro uosto rekonstrukciją – 11,3 mln., 1998 metais buvo skirta 5 mln., Juodkrantės uosto su jachtų prieplauka statybai – 3 mln., šiais metais buvo skirta 3 mln., Juodkrantės krantinės tvarkymui su parko įrengimų ir molo prieplaukos rekonstrukcija – 11,7 mln., 1997 metais buvo skirta 5 mln., šiais metais – 6 mln. Nidos ir Juodkrantės mokyklų rekonstrukcijai – 5 mln. 1997 metais buvo skirta 2 mln., 1998 – 4 mln., be to, 4 mln. Lt numatoma skirti Neringos miesto nuotekų ir vandentiekio ūkiui tvarkyti. Paprašę Aplinkos ministeriją pateikti informaciją apie šią programą, gavome atsakymą, kad ministerija neturi informacijos. Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniame plane (1994 metų gruodžio 19 dienos) nenumatyta plėsti parko ūkinės zonos ribų, keisti transporto sistemos ar plėtoti turizmo industrijos. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų pagrindiniuose uždaviniuose numatyta: išsaugoti Kuršių nerijos gamtinės ekosistemos stabilumą, (…) komponentus, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos kultūros kompleksus bei objektus, iškelti iš nacionalinio parko teritorijos gamybos objektus, teršiančius aplinką ar nesusijusius su parko veikla ir jo gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį, plėtoti pažintinę rekreaciją, reguliuoti ūkinę bei rekreacinę veiklą ir urbanizacijos plėtrą pagal nacionalinio parko planavimo schemą ir t.t. Tai griežti reikalavimai, tačiau privalome jų laikytis, jeigu norime išsaugoti Kuršių nerijos unikalumą ir savitumą. Būtina derinti nacionalinio parko ir Neringos gyventojų poreikius, tačiau supraskime, kad valstybinių interesų nepaisymas Neringoje taps sektinu pavyzdžiu kitoms savivaldybėms.

Siūlome: pirma, sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo komisiją ištirti ūkinę veiklą Kuršių nerijoje ir nustatyti jos suderinamumą su Kuršių nerijos statusu.

Antra, prašyti komisiją per vieną mėnesį nuo jos sudarymo pateikti ataskaitą Lietuvos Respublikos Seimui, pasiūlant sprendimą dėl oro uosto Nidoje būtinybės.

Trečia, prašyti valstybės kontrolierių patikrinti, ar pagal paskirtį buvo naudojamos lėšos, skirtos Neringos miesto savivaldybei investiciniams projektams 1997–1998 metais.

Ketvirta, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, skiriant lėšas Neringos miesto savivaldybei 1999 metams investicijoms, apsiriboti socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu būtinomis reikmėmis.” Pasirašo Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas P.Katilius.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 7 ir 35 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1476 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pareiškimai baigėsi. Rezervinis 3 klausimas – Valstybės kontrolės įstatymo 7 ir 35 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1476. Pateikimas. Šį projektą pateikia A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pagal dabar galiojantį Valstybės kontrolės įstatymo 7 straipsnį valstybės kontrolierius kasmet teikia Seimui išvadą apie metinę valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą. Tačiau susiklostė ir tokia praktika, kad Vyriausybei pateikus kasmetinį valstybės biudžeto projektą Valstybės kontrolė pateikia savo pastabas ir išvadas dėl šio projekto. Todėl manome, kad šią praktiką būtų tikslinga įteisinti įstatymine nuostata ir tai sudarytų prielaidą Seimo komitetams bei Seimui objektyviau vertinti biudžeto projektą, skatintų racionaliau planuoti biudžetinių lėšų paskirstymą. Šiandien priimto Statuto 177 ir 178 straipsnių pataisos kaip tik suderintos su šia nuostata, t.y. su Valstybės kontrolės įstatymo 7 straipsnio galimu papildymu.

Keli žodžiai dėl įstatymo projekto 2 straipsnio. Konstitucijos 133 straipsnis apibrėžia, kad Valstybės kontrolės įgaliojimus nustato įstatymas. Šiuo metu Valstybės kontrolės įstatymo 35 straipsnis reglamentuoja Valstybės kontrolės aukščiausiųjų pareigūnų įgaliojimus, tačiau jų nepakanka, kai Valstybės kontrolės pareigūnai nustato įstatinio kapitalo formavimo ar didinimo metu padarytus pažeidimus. Nors Valstybės kontrolės pareigūnai tokiais atvejais įpareigoja tikrinamų ūkio subjektų valdymo organus šiuos pažeidimus ištaisyti, tačiau iškilus teisiniams ginčams teismai dažnai nurodo, jog Valstybės kontrolės pareigūnai tam neturi aiškiai apibrėžtų įgaliojimų. Todėl, papildžius Valstybės kontrolės įstatymo 35 straipsnį 17 punktu, šio klausimo teisinis reguliavimas būtų išspręstas.

Teisės departamento išvada dėl teikiamo projekto iš esmės yra teigiama ir todėl prašyčiau pritarti projektui po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ryšium su partijų ir politinių organizacijų dotavimu iš valstybės biudžeto ar nereikėtų papildyti Valstybės kontrolės įstatymą, pavedant valstybės kontrolieriui tikrinti šių valstybės biudžeto lėšų naudojimą? Ačiū.

A.H.STASIULEVIČIUS. Aš manyčiau, kad jūsų klausimas galėtų būti svarstomas papildomai, bet šiuo metu jisai nesusijęs su teikiamu projektu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, ar pritariame šiam projektui po pateikimo? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Valstybės kontrolės įstatymo 7 ir 35 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr.P-1476 ir skiriame pagrindinį komitetą – Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

Lietuvos Respublikos Seimo statuto “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo” projektas (V–VIII dalys) Nr.P-136(5*) (priėmimo tęsinys)

Kolegos, tęsiame Statuto pataisų priėmimą. Dar turime gerą valandą. Tiesa, primenu, kad rytoj 14 val. neeilinis plenarinis Seimo posėdis. Aš tikiuosi, kad visus šita žinia jau pasiekė. Darbotvarkė yra išdalyta jūsų dėželėse. Sutariame. Sutarsime, kolegos. Bendrasis sutarimas pats švenčiausias dalykas, kuris kartais apsireiškia čia, parlamente.

Kolegos, 193 straipsnis. Pone Kubiliau.

A.KUBILIUS. 193 straipsnio pirmojoje dalyje J.Bernatonis siūlo žodžius “ne vėliau kaip per 5 darbo dienas” pakeisti žodžiu “savaitę”. Aš su tuo galėčiau sutikti, nors nematau čia didelio skirtumo.

PIRMININKAS. Taigi “per 5 darbo dienas” keičiame “per savaitę”. Ir ketvirtoji dalis.

A.KUBILIUS. Ketvirtojoje dalyje J.Bernatonis siūlo įrašyti papildomai žodžius “slaptai balsuoja”. Aš siūlau to nedaryti, nes tai nustato kiti straipsniai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, jeigu kiti straipsniai nustato, tai būtų neblogai, jeigu čia būtų pakartota tai kaip speciali norma ir šis straipsnis būtų suderintas su kitais straipsniais, nes slaptas balsavimas laikomas demokratiškesniu balsavimu, negu viešas balsavimas. Todėl ypač tokiu svarbiu atveju, kai yra Ministro Pirmininko kandidatūros tvirtinimas, mano manymu, turėtų būti slaptas balsavimas, kad Seimo nariai nebūtų varžomi jokių mandatų.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, čia parašius “slaptai balsuoja”, nereikėtų niekur ieškoti, kaip kolega A.Kubilius sako, kad ten kažkur kitur yra tai parašyta. Būtų visiškai aišku, kad čia iš tikrųjų slaptas balsavimas yra leidžiantis išreikšti savo nuomonę laisviau. Deja, kartais ir to trūksta. Tikrai siūlau pritarti šitam siūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Tada balsuosime, ar 193 straipsnio ketvirtąją dalį pildome J.Bernatonio siūlomu žodžiu “slaptai”. Registruojamės, kolegos. Pranešėjas J.Bernatonio siūlymo nepriima.

A.KUBILIUS. Aš dar sykį kartoju, kada yra taikomas slaptas balsavimas, kada vardinis, kada koks nors kitoks, yra nustatyta kituose šio Statuto straipsniuose.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 32 Seimo nariai. Balsuojame dėl J.Bernatonio siūlymo papildyti ketvirtąją dalį žodžiu “slaptai”. Pritariantys slaptumui ir J.Bernatoniui – už, nepritariantys – kitaip, kaip sako kai kurie kolegos.

Siūlomam slaptumui pritarė – 7, prieš – 13, susilaikė 8. Ketvirtoji dalis nebus kitaip perrašoma. Ar galėtume sutarti dėl viso 193 straipsnio? Dėl viso 193 straipsnio bendrasis… J.Bernatonis prieš. Ne. Tiesiog jau čia mano ranka neatlaiko. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis pranešėjau, man nesuprantama, kodėl bijoma, kad bus įtvirtintas slaptas balsavimas už Ministro Pirmininko kandidatūrą. Nejaugi manoma, kad šiame Seime dar teks balsuoti dėl kitos kandidatūros. Mano manymu, tai ateities klausimai ir toks įtvirtinimas tik išplėstų demokratines šio Statuto normas. Todėl aš pasisakau prieš tokį straipsnį, kuriame nebuvo atsižvelgta į mano siūlymą.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. … kalbėti kas ką mano, ne telepatijos čia pamokos arba dar kas nors, o balsuokim taip, kaip yra pasiūlyta, ir viskas.

A.KUBILIUS. Aš dar sykį noriu pakartoti, kad šitos nuostatos, kurias nori čia pakartoti J.Bernatonis, yra įrašytos kituose straipsniuose.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 193 straipsnio. Dėl 193 straipsnio. Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už 193 straipsnį – 19, prieš – 4, susilaikė 4. Straipsnis priimtas.

194 straipsnis.

A.KUBILIUS. 194 straipsnis. Č.Juršėnas siūlo papildyti šeštąja dalimi, kad Vyriausybės programa, pateikta Seimui, netaisoma, išskyrus 197, 198 straipsniuose numatytus atvejus. Aš labai neprieštaraučiau. Nors nemanau, kad yra blogai ir tai, kad Vyriausybė, susitikdama su frakcijomis ir išgirsdama iš jų gerų pasiūlymų, tuos pasiūlymus įrašo į Vyriausybės programą. Kaip Seimas nutars, taip ir bus.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad Seimas turėtų žiūrėti, kaip parašyta Konstitucijoje. Jeigu imsim VII skirsnį, kur kalbama apie Vyriausybę, tai kalbama ir apie projektus, ir apie gatavą produktą. Taigi 194 straipsnio penktoji dalis – “Vyriausybė rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų projektus”. Visose Konstitucijos dalyse, kur kalbama apie Vyriausybės programą, kalbama apie Vyriausybės programą, ar tai būtų Seimo dalis, ar Vyriausybės dalis, ar sakysim 58 straipsnis, kur kalbama apie pirmalaikius rinkimus. Programa, o ne programos projektas. Jeigu būtų programos projektas, tada aš sutikčiau su jūsų mintim, kad ją galima taisyti atsižvelgiant į frakcijų, komitetų ar atskirų Seimo narių siūlymus. O čia yra programa: kokį gatavą produktą Vyriausybė pateikė, Seimas patvirtina arba nepatvirtina. Todėl yra ir numatyta galimybė du kartus tvirtinti. Jeigu pirmą kartą nepatvirtinama, nėra jokių pasekmių ir Vyriausybei. Tai atsižvelgiant į Konstitucijos tekstą, aš siūlau aiškiai užrašyti, kad nebūtų voliuntarizmo. Vyriausybės programa, pateikta Seimui, netaisoma, ir taškas.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš remiu Seimo nario Č.Juršėno siūlymą ir štai dėl ko. Visų pirma, komitetai, frakcijos svarstydami programą nesprendžia, kaip ją taisyti, tai nėra projektas. Sprendžia klausimą, pritarti ar nepritarti programai. Anksčiau tokia nuostata Seimo statute buvo visiškai nereikalinga, kadangi visi vienodai suprato šią nuostatą. Tačiau šiame Seime iškilo ta problema, kad Vyriausybė taisė programą jau pateikusi Seimui. Norint sugrįžti prie Konstitucijos nuostatų, reikėtų įtvirtinti ir Seimo statute tokią nuostatą. Tai nėra projektas, tai yra programa.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai yra Vyriausybės programa, tačiau kol Seimas jos nepatvirtino, ji nėra įgijusi pagal Konstitucinio Teismo sprendimą teisės akto galios. Vyriausybė gali savarankiškai ją pasiėmusi dar taisyti tol, kol Seimas jos nepatvirtino. Aš matau visiškai aiškią logiką. Siūlau Seimui apsispręsti, siūlau palikti taip, kaip yra dabar.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuosime dėl Seimo nario Č.Juršėno siūlymo 194 straipsnį papildyti šeštąja dalimi. Kas pritartų Č.Juršėno siūlymui, tas balsuotų už.

Už siūlymą – 5, prieš – 12, susilaikė 3. Šeštąja dalimi 194 straipsnis nėra pildomas. Ar galėtume šį straipsnį priimti? J.Bernatonis prieš 194 straipsnį. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Tai, kad nebuvo priimtas Seimo nario Č.Juršėno siūlymas, rodo, jog skiriasi požiūris į Konstitucijos nuostatas iš esmės. Todėl aš šitam straipsniui negaliu pritarti, nes, mano įsitikinimu, Vyriausybė pateikia programą. Beje, yra reglamentuotas ir laikas, sukeliantis teisines pasekmes, jeigu Seimas nepriima sprendimų dėl programos arba priima neigiamus sprendimus. Tai irgi rodo Konstitucijos normos, kad programa negali būti taisoma Seime įvairiose svarstymo stadijose.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl 194 straipsnio. Ar priimame 194 straipsnį? Balsuoti pradėjome.

Už – 21, prieš – 1, susilaikė 5. 194 straipsnis yra priimtas.

195 straipsnis.

A.KUBILIUS. 195 straipsnio pirmajai daliai yra J.Bernatonio siūlymas, kurį aš priimu.

PIRMININKAS. Dėl pirmosios dalies siūlymas yra priimamas. Antroji dalis.

A.KUBILIUS. Antrajai daliai vėl J.Bernatonis primygtinai siūlo išbraukti žodžius “su jais suderintu laiku”. Aš siūlau tuos žodžius palikti.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Tokia situacija yra Seimą žeminanti. Kai Seimas turi su kažkuo derinti laiką. Bet dėl to jau buvo balsuota. Todėl negaliu prašyti, kad būtų balsuojama antrą kartą. Tai analogiškas siūlymas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, visas 195 straipsnis, ar galėtume jį priimti. 195 straipsnį priimame bendruoju sutarimu.

196 straipsnis. Alternatyva.

A.KUBILIUS. 196 straipsniui yra alternatyva, kur vėl yra išplečiamos opozicijos teisės ir opozicijos lyderiui yra suteikiama galimybė daryti specialų pranešimą. Kadangi iki šiol nėra apsispręsta dėl opozicijos lyderio, šį straipsnį siūlau atidėti.

PIRMININKAS. 197 straipsnis.

A.KUBILIUS. 197 straipsnio pirmoje dalyje yra J.Bernatonio siūlymas, kuriam aš pritariu.

PIRMININKAS. Taigi, kai Ministras Pirmininkas ir ministrai baigia atsakinėti į klausimus, tokia redakcija priimama. Ir Č.Juršėno siūlymas.

A.KUBILIUS. Č.Juršėno siūlymas papildyti 3¹ dalimi “Vyriausybės nariai prisiekia Seime Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka”. Aš tam visiškai pritariu.

PIRMININKAS. Č.Juršėno siūlymas priimamas. Tai reiškia, kad bendruoju sutarimu priimame 197 straipsnį.

198 straipsnis.

A.KUBILIUS. 198 straipsnį J.Bernatonis siūlo papildyti atitinkamais išaiškinimais, ką tai reiškia, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų. Aš siūlau tam nepritarti, nes galų gale tą išaiškinimą duos Konstitucinis Teismas.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Visų pirma aš norėčiau pasakyti pranešėjui, kad ta problema iškilo ne dėl Konstitucinio Teismo, o dėl to, kad Vyriausybė niekaip negali susiskaičiuoti, kiek pasikeitė ministrų. Vienas atstovas sako, kad vienas pasikeitė, kitas – kad keturi, kitas – kad aštuoni ar devyni. Čia yra siūlymas palengvinti tą skaičiavimą ir grąžinti į Statutą tą normą, kuri galioja Vyriausybės įstatyme ir kuri jau yra patvirtinta praktikoje, tai yra labai aiškiai apibrėžta, kaip skaičiuoti pasikeitusius ministrus. Tuomet nekiltų diskusijų nei tarp opozicijos ir pozicijos, nei Vyriausybės viduje.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, visas tas ministrų nesusiskaičiavimas vyksta būtent dėl to, kad Vyriausybės įstatyme, kai mes jį naują priiminėjom, pranešėjai ir didžioji dauguma nesutiko įrašyti jokio patikslinimo, kas yra tas Vyriausybės pasikeitimas. Ir, kaip matom, labai greit išaiškėjo šito sprendimo trūkumai, kai reikėjo aiškintis, turintį daug darbo Konstitucinį Teismą užkrauti dar papildomu darbu, ir vis tiek iki galo tai neišaiškinta, nes šiandien vėl iškilusi ta pati problema. Užuot vieną sykį išaiškinę, mes tą problemą tempiam, ir rezultatas, kaip matyti, tikrai nėra geras. Priėmus šitą pataisą visiems būtų aiškiau ir baigtųsi tie ginčai.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš nepritariu siūlymui, nes šiuo metu Konstitucijos 101 straipsnyje labai aiškiai pasakyta: kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, ir nėra daugiau jokių išaiškinimų. Taigi šitas siūlymas būtų prieš Konstituciją, todėl siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Balsuosime dėl Seimo nario J.Bernatonio siūlymo išplėsti 198 straipsnio pirmąją dalį jam mielu būdu.

198 straipsnio pirmosios dalies siūlomi pakeitimai. Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Taigi balsuojame dėl J.Bernatonio siūlymo išplėsti pirmąją šio straipsnio dalį. Kas pritaria, tas už.

Už J.Bernatonio siūlymą – 6, prieš – 18, susilaikė 7. Siūlymas dėl pirmosios dalies nėra priimtas.

Ketvirtoji dalis. Siūloma kita redakcija.

A.KUBILIUS. Ketvirtoji ir penktoji dalys, man atrodo, yra susijusios, yra siūloma kita redakcija, bet, mano įsitikinimu, jinai pasidaro dar neaiškesnė.

PIRMININKAS. Taigi ketvirtoji dalis, kita redakcija. J.Bernatonis ją mėgina pagrįsti.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš siūlyčiau, kad šito straipsnio svarstymas būtų atidėtas, nes dabar Konstitucinis Teismas Vyriausybės prašymu tą klausimą spręs ir tik tuomet paaiškės, kuri redakcija – ar pranešėjo teikiama, ar mano teikiama -yra aiškesnė ir kuri tiksliau atitinka Konstitucinio Teismo sprendimą. Siūlau atidėti iki tol, kol tas sprendimas bus priimtas.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš siūlau iš tikrųjų kompromisinį variantą. Daugelį straipsnių atidėjom, atidėkim ir šitą. Konstitucinio Teismo išaiškinimas turi būti po kelių dienų.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes svarstome ketvirtąją ir penktąją dalis. Čia yra pateikta kitokia redakcija, kuri nesuteikia aiškumo. Iki šiol galiojusioje redakcijoje buvo aiškiai pasakyta, kad jeigu pateikiami Vyriausybės programos pakeitimai, tuomet svarstoma nustatyta tvarka. Pono J.Bernatonio pasiūlymas – “po pateikimo Vyriausybės programa iš naujo svarstoma”. Tai neatitinka tos situacijos, kuri buvo anksčiau suprojektuota Statute, todėl aš siūlau palikti ankstesnę ketvirtosios ir penktosios dalies redakciją.

PIRMININKAS. Dėl ketvirtosios dalies, kolegos. Kas pritaria J.Bernatonio siūlomai redakcijai, tas balsuoja už. Už – 5, prieš – 19, susilaikė 8, J.Bernatonio siūlymas nepriimtas. J.Bernatonis siūlo visiškai išbraukti penktąją dalį. Gal galėtume balsuoti iš karto?

A.KUBILIUS. Tai yra susiję su ketvirtąja dalimi, jeigu aš neklystu.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dar kartą norėčiau primygtinai jūsų paprašyti atidėti šio straipsnio priėmimą. Kai Konstitucinis Teismas pateiks išvadą, tuomet paaiškės, ar mano siūlymai atitinka tą išvadą, ar jūsų siūlymai atitinka tą išvadą. Čia yra ne redakciniai skirtumai, o iš esmės.

PIRMININKAS. Kolegos, siūloma išbraukti penktoji dalis. Kas palaikytų siūlymą išbraukti penktąją dalį, balsuoja už. Jeigu bus nepritarta tam siūlymui, vadinasi, straipsnis bus atidėtas. (Balsai salėje) Reikia tikrintis, Seimo nuomone.

Už -5, prieš – 18, susilaikė 7. Penktoji dalis nebus išbraukta.

Šeštoji dalis ir J.Razmos redakcija.

A.KUBILIUS. J.Razmos šiek tiek kitokia redakcija. Dabar žiūrėdamas į ją manau, gal ją galima ir priimti, nors ji iš esmės per daug nieko nekeičia.

PIRMININKAS. J.Razmos šeštosios dalies redakcija priimama. Kolegos, ar galėtume priimti visą 198 straipsnį?

J.Bernatonis – prieš 198 straipsnį.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, mano manymu, ši Seimo nario J.Razmos pataisa iš esmės prieštaraus tai išvadai, kurios galime tikėtis iš Konstitucinio Teismo. Todėl aš esu prieš.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl 198 straipsnio su J.Razmos priimta pataisa. Kas pritaria 198 straipsniui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už 198 straipsnį – 24, prieš – 3, susilaikė 4. Straipsnis priimtas.

Toliau, pone pranešėjau.

A.KUBILIUS. 198¹ straipsnis. Č.Juršėnas siūlo papildomai įrašyti straipsnį, kas įvyksta po Prezidento rinkimų, kad Vyriausybė grąžina įgaliojimus naujajam Prezidentui. Aš neturėčiau didelio prieštaravimo, tačiau esu įsitikinęs, kad tai nėra Seimo statuto reikalas šituos dalykus rašyti, nes čia yra apibrėžiami Vyriausybės ir Prezidento santykiai.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, iš tikro šitas straipsnis reikalingas, jeigu mes norim surašyti visas procedūras – čia juk apie tai kalbama. Ir labai aiškiai pasakyta, kad po Prezidento rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus naujajam Prezidentui. Prezidentas pasitikrina, ar Seimas pasitiki Vyriausybe. Pasitikrinimas rengiamas pagal Statuto tokius ir tokius straipsnius. Jūs anksčiau sakėte, kad reikia remtis Konstitucinio Teismo išvadomis. Šitas straipsnis surašytas tiksliai pagal tą išvadą. Aš ją perskaitau, jeigu kas pamiršot: “Tačiau įgaliojimų grąžinimo procedūra yra ne tik tarpinstitucinio mandagumo išraiška. Ji suteikia galimybę Respublikos Prezidentui patikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki Vyriausybe”. Apie Seimą kalbama. Respublikos Prezidentas, remdamasis tokiu tai straipsniu, atsižvelgdamas į parlamentinės demokratijos tradiciją, tą ir tą daro.

Taigi čia ir apie Seimą kalba, be abejo, ir apie Prezidentą, bet ir apie Seimą kalba. Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad kaip tik atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo išvadą turime tai įsirašyti, jeigu galų gale mes gerbiame Konstitucinio Teismo nutarimą. Kai patogu, pasirodo, ne visada.

PIRMININKAS. Dėl šio siūlymo Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Norėčiau paremti gerbiamojo Seimo nario Č.Juršėno siūlymą, nes iš tiesų truputį, manau, susipainiojo pranešėjas, teigdamas, kad tai apibrėžia Prezidento ir Vyriausybės santykius. Čia kalbama apie Prezidento ir Seimo santykius, todėl tai yra Seimo statuto klausimas, t.y. Seimo procedūrų klausimas. Siūlyčiau tai taip pat apibrėžti Statute, kad neliktų spraga.

PIRMININKAS. Dar viena kalba dėl motyvų – A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš kaip tik manyčiau, kad Statute būtų nekorektiška nurodinėti Prezidentui, ar jis turi pasitikrinti, ar patikėti, ar dar kažką. Mano manymu, Prezidentas pats žinos, ką reikės daryti, dėl to nepritariu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Č.Juršėno siūlymo papildyti Statutą 198¹ straipsniu. Kas šitą siūlymą priima, balsuoja teigiamai, kas prieš – tas prieš. Už – 6, prieš – 19, susilaikė 11. 198¹ straipsnio nebus.

199 straipsnis.

A.KUBILIUS. 199 straipsnio pirmajai daliai yra Č.Juršėno pataisa. Aš ją priimu.

PIRMININKAS. Siūlymas yra priimamas. Ar tai reiškia, kad galėtume visą straipsnį priimti? 199 straipsnis priimamas su Č.Juršėno pataisa.

200 straipsnis.

A.KUBILIUS. 200 straipsniui yra Č.Juršėno pasiūlymas 4¹. Aš jam pritariu.

PIRMININKAS. Siūlymas yra priimamas. 200 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu su 4¹ straipsniu, siūlytu Č.Juršėno.

201 straipsnis. Priimamas bendruoju sutarimu.

202 straipsnis.

A.KUBILIUS. Pasiūlymų nėra. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Priimamas bendruoju sutarimu.

203 straipsnis.

A.KUBILIUS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Priimamas bendruoju sutarimu.

204 straipsnis.

A.KUBILIUS. Pasiūlymų nėra. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Priimamas bendruoju sutarimu. Č.Juršėno siūlymas.

A.KUBILIUS. Siūlymas papildyti 204¹ straipsniu. Tiesą sakant, manau, kad tai yra perteklinis dalykas ir tai nėra šio Seimo statuto reikalas.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš matau, kad kai jūs neturite argumentų, yra tokios frazės: tai perteklinis, tai Konstitucijoje parašyta. Tai kam reikalingi įstatymai ir Statutas? Mes turime konkretizuoti konstitucines normas. O dėl pavadavimų, prisiminkite, mes turėjome problemų. Ar neprisimenate, kaip buvo su generaliniu prokuroru ir pavadavimu, kai paskui jūs pralaimėjote bylą Konstituciniame Teisme? Gal ne jūs, kolega J.Razma, bet koks man skirtumas, svarbu, kad pralaimėjote. Aš ir siūlau nustatyti tam tikrą tvarką, kad visiems būtų aišku. Aš jums paslaugą darau. Padėkotumėte, o kaip elgiatės?

A.KUBILIUS. Aš dėkoju, bet aš įtariu, kad…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dėl motyvų Seimo narys N.Medvedevas. Dėl Č.Juršėno siūlymo.

N.MEDVEDEVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra tokia organizacinė taisyklė: jeigu galima kažkokį procesą formalizuoti, jį reikia formalizuoti. Mes kažkodėl šitos taisyklės nesilaikome, todėl labai dažnai pakliūvame į keistas situacijas. Ir šitas klausimas yra iš tos pačios schemos. Jeigu galima formalizuoti, reikia formalizuoti. Turėkime omenyje.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau padėkoti Č.Juršėnui už siūlymą, tačiau aš įtariu, kad jis pats šį siūlymą nuneš ir apskųs Konstituciniam Teismui. Jeigu aš neklystu, tai dėl tokių formuluočių, dėl to, kad mes taip supratome Seimo galias, mes ir pralaimėjome tą bylą, apie kurią jūs kalbėjote, todėl siūlau nepritarti šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nario Č.Juršėno siūlymo papildyti Statutą 204¹. Kas už šį siūlymą, balsuoja už, kas mano, kad šio straipsnio nereikia, – prieš arba susilaiko. Už – 5, prieš – 19, susilaikė 9. Č.Juršėno siūlymui nepritarta. Kolegos, baigiame šeštąją dalį. Nepaisant konstruktyvių opozicijos patarimų, mes šią dalį baigėme.

Siūlau žengti į 205 straipsnio septintąją dalį. Žodis A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Aš suprantu, kad J.Bernatonis nori atsiimti savo pataisą. Ne? Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dirbti pagal numatytą darbotvarkę.

PIRMININKAS. Su galimybe dar viena valanda pratęsti savo darbą.

A.KUBILIUS. 205 straipsnis. Pirmajai daliai yra J.Bernatonio siūlymas, kuriam aš negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Tai visa redakcija. Dėl J.Bernatonio.

A.KUBILIUS. J.Bernatonio redakcijai negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Išbraukti “nutarimų priėmimo”, įrašyti “posėdžio”.

A.KUBILIUS. Nes po Vyriausybės posėdžio praeina dar tam tikras laiko tarpas, kai Ministras Pirmininkas pasirašo priimtus nutarimus, kurie gali būti redaguojami.

PIRMININKAS. Taigi J.Bernatonio siūlymas: porą žodžių išbraukti, įrašyti žodį “posėdžio”. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau sugrąžinti tą normą, kuri galioja dabartiniame Statute. Mano galva, trijų dienų visiškai pakanka tam, kad premjeras pasirašytų priimtą nutarimą. Juk Vyriausybė negali priiminėti nutarimų kažkur kitur, ne savo posėdyje, beje, negali po to jų ir kažkaip tvarkyti, nes Vyriausybės nutarimai, pagal mūsų Lietuvos Respublikos Konstituciją, yra priimami Vyriausybės nariams balsuojant, t.y. jų balsų dauguma. Todėl man nesuprantama, kodėl buvo atsisakyta tos senos nuostatos, kuri labai aiškiai apibrėžia: praėjo Vyriausybės posėdis, per 3 dienas gauname nutarimą. Juk mums nereikia nutarimų tuomet, kai jie jau paskelbiami viešai. Mes juos ir taip gauname “Valstybės žiniose”.

PIRMININKAS. Dėl šio siūlymo, apskritai dėl J.Bernatonio redakcinių siūlymų vietoje “nutarimų ir priėmimo” įrašyti “posėdžio” ir vietoje “šių šiame posėdyje priimtų” nori kalbėti Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes nenorime priimti šito siūlymo, gali atrodyti, kad Vyriausybės nutarimai yra priimami ne posėdyje, o kažkur kitur, kad gal po to yra koreguojami ir t.t., ir pan. Man atrodo, kad teoriškai taip gali būti, sakykim, faktiškai taip turėtų nebūti, tačiau vis dėlto yra kalbama apie posėdį, apie posėdyje priimamus nutarimus ir trijų dienų visam Vyriausybės aparatui užtenka, kad jis suderintų redakcijas, o Ministras Pirmininkas ir tam tikras ministras pasirašytų nutarimus.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, nesutinku su siūlymu, nes Vyriausybės įstatyme yra nustatytos dvi dienos, per kurias premjerui suteikta teisė pasirašyti Vyriausybės nutarimą. Mes, nustatydami tokį griežtą, kategorišką reikalavimą, iš tikrųjų apribotume premjero teises. Tada reikėtų keisti Vyriausybės įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo nario J.Bernatonio siūlomų 25 straipsnio pirmosios dalies pataisų. Kas pritaria, tas už, kas nepritaria, tas prieš arba susilaiko.

Už J.Bernatonio siūlymus ir pataisymus pirmajai daliai – 4, prieš – 15, susilaikė 6. Siūlymai nepriimami. Č.Juršėno siūlymai.

A.KUBILIUS. Č.Juršėnas siūlo įrašyti ne tik Vyriausybės nutarimus, bet ir Ministro Pirmininko potvarkius. Aš tam pritariu, jeigu to reikia.

PIRMININKAS. Siūlymas priimamas. Ir viskas, daugiau siūlymų nėra. Ar galėtume 205 straipsnį priimti? 205 straipsnis priimamas bendru sutarimu.

206 straipsnis.

A.KUBILIUS. 206 straipsniui pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Dėl 206 straipsnio yra A.Stasiškio siūlymai ir aš mėginu jums juos rodyti. 206 straipsnis.

A.KUBILIUS. Dėl Seimo (…) dėl instrukcijos vadovo ataskaitos. Taip, aš tam pritariu.

PIRMININKAS. A.Stasiškio siūlymas dėl 206 straipsnio yra priimtas. Ir visas 206 straipsnis priimamas bendru sutarimu.

207 straipsnis.

A.KUBILIUS. 207 straipsniui yra J.Bernatonio siūlymas vadinti ne Vyriausybės metų ataskaita, bet Vyriausybės metine ataskaita, ir šiek tiek kitaip suredaguoti tekstą. Aš tam pritariu.

PIRMININKAS. Yra priimamas platesnės redakcijos siūlymas. Seimo narė E.Kunevičienė prieštarauja neargumentuotam siūlymui.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jeigu Vyriausybė dirba dvejus ar trejus metus, o ne vienerius metus, tai ne metinė ataskaita, o metų. Tiek metų, kiek Vyriausybė dirbo. Jeigu Seimas išrinktas ketveriems metams, tai klausomės Vyriausybės ataskaitos už dvejus, už trejus, už ketverius metus. Todėl turi būti metų ataskaita.

PIRMININKAS. Šiek tiek pavėlavęs Seimo narys J.Bernatonis argumentuoja savo siūlymą.

J.BERNATONIS. Pirmiausia dėl “metų” ar “metinės”. Jeigu aš teisingai supratau, pranešėjas turėjo omeny, kad kas metai, kiekvienais metais iki kovo 1 d. Vyriausybė pateiks metinę ataskaitą. Beje, noriu priminti, kad Respublikos Prezidentas taip pat Seime daro metinius pranešimus. Jeigu čia vartotume žodį “metų”, būtų neaišku, ar Vyriausybės metai, ar metų ataskaita. Todėl, aš manau, kad redaguojant buvo šiek tiek persistengta. Toliau dėl išbraukimo…

PIRMININKAS. Kol kas dėl metinės.

A.KUBILIUS. Aš siūlau metinę… Aš galiu dar kartą paklausti redaktorių, kaip jiems yra geriau. Iš tikrųjų šitas terminas yra vartojamas ir kituose straipsniuose, ir mes juos suderinsim. Tai esmės tikrai nekeičia. O žodžius “Seimo reikalavimas” aš siūlau išbraukti taip, kaip sako J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Ir papildymas dar yra.

PIRMININKAS. Taigi “Seimo reikalavimas” siūlomas išbraukti. Sutariam. “Metų” ar “metinė” paliekam redaktoriams ir autoriui. Ir J.Bernatonio platesni siūlymai padalyti šį straipsnį į kelias dalis.

A.KUBILIUS. Aš tam pritariu, tik mes turime vis tiek palikti straipsnį nepriimtą dėl alternatyvos.

PIRMININKAS. Taigi J.Bernatonio siūlymai yra priimami. Padalinti straipsnį į tris dalis ir papildyti antrąja J.Bernatonio siūloma dalimi… straipsnis nepriimamas dėl vargo su opozicijos lyderiu.

208 straipsnis.

A.KUBILIUS. 208 straipsniui J.Bernatonis…

PIRMININKAS. Antrajai daliai…

A.KUBILIUS. Antrajai daliai, ketvirtajai ir visoms kitoms dalims siūlo savo redakcijas. Na, galim kiekvieną dalį svarstyti atskirai, nors galėjo J.Bernatonis parašyti visą naujo straipsnio redakciją.

PIRMININKAS. Č.Juršėno siūlymas yra platesnis. Gal jį tada…

A.KUBILIUS. Taip, Č.Juršėno siūlymas…

PIRMININKAS. Gal pirmiau dėl J.Bernatonio. Jis siūlo mažiau išbraukti ir papildyti.

A.KUBILIUS. Gerai, J.Bernatonis. Vietoj žodžių “posėdžio pirmininkas gali…” aš siūlau palikti taip, kaip yra ir palikti teisę posėdžio pirmininkui nuspręsti taip, kaip čia yra numatyta, kad posėdžio pirmininkas gali leisti neatsakyti į klausimą, kuris, jo manymu, yra neaktualus ir neturi visuomeninės reikšmės.

PIRMININKAS. J.Bernatonis dėl savo siūlomos redakcijos antrosios dalies.

J.BERNATONIS. Pirmiausia aš matau labai didelį prieštaravimą su tais Seimo statuto straipsniais, kuriuose buvo apibrėžta, ką gali Seimo posėdžio pirmininkas ir ko negali. Čia ypač išplečiamos Seimo posėdžio pirmininko galios, nes jis savo nuožiūra gali nuspręsti, kuris Seimo nario pateiktas klausimas yra neaktualus ir neturi visuomeninės reikšmės, ir netgi tuo atveju, jeigu Vyriausybės narys norėtų į jį atsakyti, posėdžio pirmininkas gali neleisti jam to padaryti. Mano manymu, jeigu Vyriausybės narys atsakinėja į klausimus, tai jam ir reikėtų jo atsakomybe suteikti galimybę spręsti, aktualus ar neaktualus tas klausimas, nes Seimo posėdžio pirmininkas negali visko išmanyti, jis nėra visažinis. O Vyriausybės narys savo sritį išmano galbūt šiek tiek daugiau.

PIRMININKAS. S.Burbienė dėl J.Bernatonio siūlymo.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes rašome, kad posėdžio pirmininkas gali leisti neatsakyti į klausimą, tai ar tai nereiškia, kad posėdžio pirmininkas gali neleisti atsakyti į klausimą? Tai iš tikrųjų nėra visiškai aišku ir gali sukelti net tam tikrų konfliktų. Juo labiau kad Vyriausybės narys, jeigu jis atsakinėja į klausimus ir jeigu vienas ar kitas klausimas, jo manymu, neturi visuomeninės reikšmės, tai Seimo nariams tai yra ir tam tikra informacija, ką Vyriausybės narys laiko iš tikrųjų svarbiu dalyku ir ką jis laiko nesvarbiu dalyku. Tuo tarpu posėdžio pirmininko vienas ar kitas teiginys dėl neaktualumo gali įgyti visiškai kitą prasmę. Jis gali dėl visai kitų motyvų negu Vyriausybės narys, daugiau ar mažiau išmanantis savo reikalą, nesutikti dėl klausimo aktualumo. Todėl posėdžio pirmininkui nereikėtų imtis tokios atsakomybės, o palikti ją tam, kas atsakinėja į klausimus.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl 208 straipsnio antrosios dalies. A.Kubilius prieš balsavimą.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad čia yra surašyta visa sistema, kaip vyks Vyriausybės narių atsakymai į klausimus. Tai yra visiškai nauja procedūra, kai posėdyje dalyvaus visą valandą Vyriausybė in corpore. Šitą procedūrą mes pasiskolinome iš Kanados parlamento procedūrų aprašymo, kur tokios normos galioja. Aš nemanau, kad posėdžio pirmininkas piktnaudžiaus šia numatyta galimybe, tačiau Seimo nariai gali piktnaudžiauti – gavę žodį, jie nutars jį panaudoti ne tam, kad užduotų iš tikrųjų aktualų klausimą.

PIRMININKAS. Dabar balsuojame dėl 208 straipsnio antrosios dalies siūlomos J.Bernatonio redakcijos. Kas būtų už tai, kad J.Bernatonio siūlymas būtų priimtas, balsuoja už. Kolegos, prašom svarstyti, kaip dabar bus balsuojama, nes J.Bernatonio ir Č.Juršėno siūlymai šiek tiek skiriasi.

Už J.Bernatonio – 6, prieš – 19, susilaikė 9. Siūlymui nepritarta. Antrasis sakinys lieka toks, koks buvo.

Dabar Č.Juršėno siūlymas.

A.KUBILIUS. Č.Juršėnas siūlo išbraukti antrąjį sakinį. Aš siūlau jį palikti.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, tiesiog smagu buvo girdėti jūsų argumentus, kai buvo aptariamas J.Bernatonio siūlymas. Pasirodo, Seimo nariai piktnaudžiaus, o mūsų posėdžių pirmininkai visi angelai. Gerai, kad čia vienas nepirmininkauja, tai, matyt, jis ne angelas, o šitie abu yra angelų angelai, turbūt reikia sakyti, arkangelai. Kad vis dėlto nebūtų šitų dalykų, siūlau neleisti jiems suteikti galimybės piktnaudžiauti, nei vieniems, nei kitiems. Todėl ir siūlau išbraukti.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl Č.Juršėno siūlymo išbraukti antrosios dalies antrąjį sakinį. Kas būtų už tokį siūlymą?

Už Č.Juršėno siūlymą – 5, prieš – 20, susilaikė 6. Siūlymui nepritarta.

Trečioji dalis.

A.KUBILIUS. Trečiajai daliai J.Bernatonis siūlo kitą redakciją. Aš jai nepritariu.

PIRMININKAS. J.Bernatonis argumentuoja savo siūlomą redakciją.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, tiesą pasakius, aš neišgirdau argumentų, kodėl mano siūlymui nepritarta. Kadangi čia pateikiama visa koncepcija, aš irgi pasistengiau pateikti visą naują procedūrą, truputį gal tobulesnę negu ją teikia pranešėjas. Bent man taip atrodo. Aš siūlau kompromisinį variantą, lyginant su Seimo nario Č.Juršėno variantu, tai yra tik išbraukti posėdžio pirmininką, o Vyriausybės nariui palikti tam tikras galimybes.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ponas J.Bernatonis pasakė, kad jis pateikė visai naują procedūrą. Tai aš ir siūlau apsispręsti, ar mes kiekvieną dalį nagrinėsim, kurios yra visiškai skirtingų procedūrų, ar apsisprendžiam dėl procedūrų. Viena procedūra yra ta, kurią teikia J.Bernatonis, kita procedūra yra ta, kurią teikiu aš. Jeigu pasirenkamas mano variantas, tai tos dalys lieka tokios, kokios yra. Jeigu pasirenkamas J.Bernatonio variantas, visos dalys yra keičiamos.

PIRMININKAS. Kolega, pats pranešėjas ir negalite piktnaudžiauti, visi kiti yra laisvi Seimo nariai. Trečioji dalis. Kolegos, balsuojame dėl J.Bernatonio siūlomos redakcijos dėl trečiosios dalies. Pritariantys – už, nepritariantys – prieš.

Už J.Bernatonio siūlymą – 4, prieš – 21, susilaikė 5. Trečioji dalis lieka buvusios redakcijos.

Č.Juršėnas ir J.Bernatonis siūlo išbraukti ketvirtąją dalį.

A.KUBILIUS. Aš siūlau ją palikti, nes tai yra kitos procedūros koncepcijos dalis.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Aš tikiuosi, kad bus suteikta galimybė argumentuoti abiem siūlytojams, kadangi mūsų argumentai gali skirtis. Aš siūlau ketvirtąją dalį išbraukti dėl to, kad, mano manymu, posėdžio pirmininkas negali vertinti, ar Seimo nario užduodamas klausimas panašus į pareiškimą, ar nepanašus. Ir ką tai reiškia panašus į nuomonės išsakymą? Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kurie taip norite sustiprinti savo galias, pasakykite man, kaip užduoti klausimą be nuomonės išsakymo, jeigu ką nors nori paklausti sudėtingesnio negu du kart du?

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, klausimą jau savaime riboja laikas, skirtas klausimui, ir tai yra pakankamai, kad būtų apriboti iš tikrųjų dideli pranešimai, kuriuos Seimo nariui norisi daryti. Laiko apribojimas kaip tik moko, kaip trumpai ir aiškiai išsireikšti, tačiau tai nereiškia, kad klausimas tai yra vienas sakinys su klaustuku gale. Jeigu klausimas yra užduodamas rimtai, prieš jį būtinai turi būti keletas paaiškinamų sakinių, apie ką yra kalbama. Jeigu posėdžio pirmininkui tuo metu pasirodys, kad tas sakinys yra per ilgas, tai bus elementariai varžomos Seimo nario teisės.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas ir jo argumentai, ko gero, bus kiti.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs aiškiaregys. Jūs, kaip paprastai, absoliučiai teisus. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, kaip galima vertinti šitą siūlymą? Jūs aiškinat, kad įnešat į Seimo procedūras naujų elementų. Taip, yra naujų elementų. Taip pat aiškinat, kad tai sustiprins Seimo narių galimybes, išplės, opozicija galės ypač pasireikšti. Bet realiai jūs darot atvirkščiai. Žodžiu, vaizdas toks: jūs duodat mums saldainį ir paskui jį griebiat atgal. Geriausiu atveju parodot ir įsidedat į kišenę, o kartais ir į burną, paskui vis tiek atgal. Tokie yra jūsų siūlymai. Negi jūs nejaučiat, kad yra taip. Dabar kas yra tas nuomonės pareiškimas ar kitas dalykas? Be abejo, pridėjai vieną epitetą ir jūs tuoj sakysit, kad jau nuomonė. Aš siūlyčiau kitą dalyką. Žinot, kad aš turiu tam tikrą ir ne patį blogiausią pirmininkavimo patyrimą. Jūs turit griežtai žiūrėti, kad klausimas truktų ne ilgiau kaip vieną minutę. O dažnai jums patinkantiems Seimo nariams leidžiat klausti dvi tris minutes. Jis visą paskaitą skaito. O per vieną minutę viskas aišku.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, jūs taip nieko ir nepasakėt dėl motyvų, jūs tik pareiškėt nuomonę. Aš noriu dar sykį pasakyti, kad saldainį duodam ir mokom jį čiulpti, o ne kur nors kitur padėti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau nuklydom iki čiulpimo, priimdami Statutą. Aš prašau dar mėginti surimtėti per likusias 20 minučių iki mūsų apsisprendimo pratęsti posėdį dar valandai. Siūlymas išbraukti ketvirtąją dalį. Taip siūlo Č.Juršėnas ir J.Bernatonis. Kas būtų už tokį siūlymą, balsuoja už, kas mano, kad ši dalis turi likti, balsuoja prieš.

Už siūlymą – 6, prieš -15, susilaikė 4. Ketvirtoji dalis nebus išbraukiama. Penktosios dalies alternatyva tikriausiai lieka.

A.KUBILIUS. Lieka alternatyva ir vėl opozicijos lyderiui yra suteikiamos labai didelės teisės.

PIRMININKAS. Septintoji dalis.

A.KUBILIUS. Septintojoje dalyje mums reikės visų pirma nutarti, ar įvedam opozicijos lyderio instituciją. Jeigu opozicijos lyderis mokės užduoti tinkamai klausimą, jisai galės uždavinėti klausimų tiek, kiek norės. Septintoji dalis. Septintoji dalis yra… Aš siūlau palikti taip, kaip yra. Nes pono J.Bernatonio siūlymas vėlgi sugriauna procedūrą.Šiuo atveju tai, kas yra įrašyta septintojoje dalyje, leis užduoti papildomus klausimus tam ministrui, kuris ką tiktai atsakė į klausimus. Tai yra papildomai iš jo bandyti gauti dar informacijos, ir aš manau, kad tai kaip tik pagyvins patį klausimų periodą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis dėl savo siūlomo papildymo.

J.BERNATONIS. Visų pirma aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad klausimų ir atsakymų laikas yra labai reglamentuotas. Todėl tokia norma, kuri dabar siūloma, sudarys tam tikrą galimybę piktnaudžiauti posėdžio pirmininkui vieniems Seimo nariams suteikiant galimybę paklausti 2-3 kartus, o kiti Seimo nariai iš viso neturės tokios galimybės paklausti. Todėl aš ir pasiūliau papildyti: “Kai visi norintys paklausti Seimo nariai paklausia po vieną klausimą, tuomet gali kiti Seimo nariai klausti dar patikslinamuosius (ar kaip jūs juos pavadinsite) klausimus.” Aš noriu priminti, kad pagal mūsų Konstituciją visi Seimo nariai yra lygus.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, priėmus šitaip straipsnį, kaip yra siūloma pranešėjo, be abejo, kai kurie iš mūsų, iš Seimo narių, klausimų tiesiog bus užduodami iš vienos problemos. Nes viena ar kita problema gali būti patogesnė ir apie ją kalbėti galima, aišku, ilgiau ir galbūt kam nors įdomiau. Tačiau tuo pačiu metu kiti Seimo nariai bus elementariai nuskriausti, nes jie galbūt nesidomi ta problema ar domisi nepakankamai, gal mažiau apie ją žino, tačiau trūkstant laiko toliau apie kitas problemas gali net ir netekti šnekėti. Jeigu mes turėtume marias laiko, be abejo, būtų galima uždavinėti vadinamuosius šakinius klausimus ar kokius tik nori. Tačiau mes to neturime ir artimiausiame dešimtmetyje neturėsim, todėl ir nereikėtų tokiu būdu praplėsti papildomų klausimų grupės.

A.KUBILIUS. Jeigu aš galiu atsakyti, posėdžio pirmininke, noriu priminti dar kartą, kad pirmiausia klausimus užduos opozicijos atstovai. Jie tikrai turėtų šiomis nuostatomis džiaugtis ir jie galės užduoti papildomus klausimus.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojam dėl Seimo nario J.Bernatonio siūlymo papildyti šio straipsnio septintąją dalį. Balsuojame dėl J.Bernatonio siūlymo papildyti septintąją dalį. Kai kurie Seimo nariai ir Seimo narės numigusios pasirodo posėdyje, dėl to reikėtų tik džiaugtis. 4 Seimo nariai balsavo už, 13 – prieš, 5 susilaikė. Siūlymui nėra pritarta.

Siūlymas išbraukti aštuntąją dalį.

A.KUBILIUS. Aš siūlau palikti aštuntąją dalį.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Šio siūlymo nebeteikiu, nes iš esmės aš siūliau tą dalį perkelti į kitą šio straipsnio dalį, bet jeigu ten buvo mano siūlymas nepriimtas, tegu lieka čia.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aštuntoji dalis nėra išbraukiama. Dešimtoji dalis.

A.KUBILIUS. Siūlau palikti.

J.BERNATONIS. Čia ta pati situacija.

PIRMININKAS. Dešimtoji dalis nėra išbraukiama. Vienuoliktoji dalis ir siūloma J.Bernatonio redakcija.

A.KUBILIUS. Aš siūlau palikti tokią redakciją, kokia yra.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, ar jūs negalėtumėte bent vienu siūlymu nebedidinti savo galių ir pritarti tam pasiūlymui, nes šito siūlymo esmė – tik palikti tą normą, kuri atitiktų šiuo metu galiojantį Seimo statutą, kai posėdžio pirmininkas nėra visagalis ir visažinis.

A.KUBILIUS. Jeigu galėčiau trumpą repliką. Mes apsisprendėme, kad posėdžio pirmininkas turės tokias teises, kokios yra numatytos vienuoliktoje dalyje ir todėl siūlome vienuoliktoje dalyje palikti.

PIRMININKAS. A.Sakalas norėtų prieštarauti J.Bernatonio siūlymui.

A.SAKALAS. Aš norėčiau prieštarauti, bet visai dėl kitų motyvų, ne dėl pasiūlymo racionalumo, pono J.Bernatonio siūlymas tikrai racionalus, bet aš manau, kad po dvejų metų ta priimta tvarka bus labai naudinga opozicijai. Aš tik galiu palaikyti, prašom daugiau siūlyti panašių siūlymų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl vienuoliktos dalies redakcijos, kurią siūlo J.Bernatonis. A.Kubilius to siūlymo nepriima. Kas remtų J.Bernatonio siūlymą, balsuoja už. Už – 4, prieš – 16, susilaikė 4. Lieka senoji vienuoliktos dalies redakcija.

Keturiolikta dalis.

A.KUBILIUS. Keturioliktoje dalyje J.Bernatonis siūlo padidinti laiko limitą nuo 15 iki 30 minučių. Anksčiau galiojo 15 minučių. Jeigu Seimo nariai… Siūlau pritarti kompromisui 20 minučių ir siūlau pritarti antrajam J.Bernatonio siūlymui – sujungti keturioliktą ir penkioliktą dalis.

PIRMININKAS. Kolegos, posėdžio pabaigoje bus skiriama Vyriausybės nario atsakymui į klausimus ne daugiau kaip 20 minučių ir keturiolikta bei penkiolikta dalys yra sujungiamos J.Bernatonio siūlymu.

208 straipsnis. Priimame bendruoju sutarimu.

209 straipsnio ketvirtoji dalis.

A.KUBILIUS. 209 straipsnio ketvirtoje dalyje vietoje “Seimo Pirmininko” siūloma įrašyti “Seimo kancleris”. Aš su tuo sutinku.

PIRMININKAS. Siūlymas dėl ketvirtosios dalies priimamas. Penktoji dalis.

A.KUBILIUS. Penktoji dalis. Aš siūlau vis dėlto palikti tokią redakciją, kokia pasiūlyta dabar, kad atsakymams į iš anksto raštu pateiktus Seimo narių klausimus skiriama 15 minučių.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Visų pirma aš norėčiau pasiūlyti ir tos mano pataisos tai ir išreiškia, kad galiotų dabar esanti tvarka, susiklosčiusi tradicija, kad Seimo nariai turėtų galimybę iš anksto Posėdžių sekretoriate užsirašyti paklausti ir žinotų, jog jeigu užteks laiko jų klausimams, jie tikrai suspės paklausti. Pagal jūsų siūlomą naują Statuto redakciją, arba teisingiau, naujas pataisas, Seimo nariai, kurie užsirašys iš anksto, tai atsiduria toje pačioje padėtyje, kaip ir tie Seimo nariai, kurie užsiregistruos kompiuteriu, t.y. žmonės, kurie iš anksto nori, gerai apgalvoja tą klausimą, neturės jokio prioriteto. Mano manymu, geresnė dabar galiojanti tvarka, todėl ir siūlyčiau šiame straipsnyje pakeisti šias dalis taip, kaip aš siūliau.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti dar daugiau, jeigu mes priimame tą variantą, kuris dabar siūlomas, kad atsakymams į iš anksto raštu pateiktus Seimo narių klausimus skiriama 15 minučių, tai visai nereiškia, kad tuo metu vadovaujantis Seimui pirmininkas nepasakys, kad tas klausimas yra neaktualus ir kad į jį atsakinėti nereikia. Man atrodo, kad raštu pateiktas klausimas iš tikrųjų turi turėti pirmenybę prieš kitus klausimus, nes tai ne spontaniškai kilęs klausimas, ne noras pasirodyti, o nuoširdus susirūpinimas vienu ar kitu klausimu. Šitiems Seimo nariams, kurie galbūt pareigingiau ar tiesiog iš anksto labiau apgalvoja savo klausimus, jiems iš tikrųjų turi būti suteikta tam tikra pirmenybė. Ta pirmenybė turi būti reali, į jų klausimus turi būti atsakoma pirmiau.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos.

A.KUBILIUS. Kol vyksta registracija. Aš visiškai pritariu S.Burbienei. Balsuokite už mano variantą ir bus taip, kaip jūs ir norite, kad iš anksto raštu pateiktiems klausimams būtų suteikta pirmenybė. Tai ir yra parašyta.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuosime dėl Seimo nario J.Bernatonio siūlymo kitaip redaguoti 209 straipsnio penktąją dalį. Registruojamės.

Iš viso užsiregistravo 32 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl J.Bernatonio siūlymo dėl penktosios dalies. Kas pritartų J.Bernatonio siūlymams, tas spaudžia mygtuką “už”. Už – 5, prieš – 17, susilaikė 6. Penktoji dalis nebus redaguojama J.Bernatonio siūlomu būdu.

Šeštoji dalis.

A.KUBILIUS. Šeštoje dalyje vėl yra J.Bernatonio siūlymų. Aš siūlau jų nepriimti, o palikti taip, kaip yra dabar suformuluota.

PIRMININKAS. Kolegos, jeigu apsispręstume dėl J.Bernatonio siūlymų, tada teliktų kitą kartą susitarti dėl opozicijos lyderio. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, čia iš šios aukštos tribūnos nuskambėjo, kad suteikiama tam tikra pirmenybė užsirašiusiems iš anksto, tačiau ta pirmenybė suteikiama tik 15 minučių, po to jų klausimai patenka į bendrą katilą. Šios pataisos esmė ir buvo ta, kad turėtų galimybę pirmiausia paklausti Seimo nariai, kurie užsirašė iš anksto, ir tik po jų jau likęs laikas būtų skiriamas Seimo nariams paklausti kompiuteriu. Suprasdamas, kad pranešėjas šios pataisos nepriims, iš karto teigiu, jog dėl šių motyvų reikalauju, kad būtų balsuojama ir dėl viso straipsnio, kuriam tuomet, kai bus nepriimta ši pataisa, aš negalėsiu pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien to straipsnio vis tiek nepriimame. Taigi J.Bernatonio siūlymas išbraukti vieną sakinį iš 209 straipsnio šeštosios dalies. Ar pritariate, kolegos, tokiam J.Bernatonio siūlymui? Už šį siūlymą 5, prieš – 16, susilaikė 5. J.Bernatonio siūlymas išbraukti nepriimamas. Alternatyva lieka ir visas 209 straipsnis lieka, ir siūlymas balsuoti dėl jo taip pat lieka.

210 straipsnis.

A.KUBILIUS. 210 straipsnio antrajai daliai yra J.Bernatonio siūlymas, tačiau jis negali būti svarstomas. Šita antroji dalis yra įtraukta, nes Seimas jau yra apsisprendęs dėl jos tada, kai balsavo dėl J.Razmos siūlymų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlymas išbraukti. Aš dar suteikiu žodį J.Bernatoniui, bet dėl šito siūlymo mes nebalsuosime.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš jums siūlyčiau vis dėlto tokios klaidos nedaryti ir taip šiurkščiai Seimo statuto nepažeisti. Ten buvo kitas projektas. Jeigu norite, kad būtų taip, kaip buvo pritarta vienai ar kitai normai, kad būtų priimta, tada prašom balsuoti už tą visą projektą, o čia yra kitas projektas, kurį jūs pateikėte, be to, čia yra daug platesnis projektas. Čia yra visa apkaltos proceso dalis, o šiuo atveju šitame straipsnyje klausimas kyla visai kitas. Kodėl ministrai surūšiuojami? Vieni ministrai – Seimo nariai, kiti ministrai – ne Seimo nariai ir jiems taikomos skirtingos normos. Tam pačiam asmeniui kaip Seimo nariui galbūt galima taikyti ir kitas normas, tai jau kitos diskusijos klausimas, tačiau kodėl vienam ministrui taikomos vienos, o kitam ministrui kitos? Man tai visiškai nesuprantama, nes šiame straipsnyje yra kalbama būtent apie Ministrą Pirmininką, ministrus ir kitus pareigūnus. Čia apie Seimo narius visiškai nekalbama.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš irgi, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, dėl kai kurių formalumų. Neužmirškite, kad ta Statuto dalis ėjo kaip visiškai atskiras dalykas, kuris nebuvo užbaigtas, ir atskira numeracija. O čia jau yra kitas dalykas. Ir kaip sutarėm, mes iš eilės nagrinėjam visą Statutą, tai prašom spręsti ir šitą klausimą.

J.BERNATONIS. Ir siūlymai kiti buvo.

Č.JURŠĖNAS. Ir, svarbiausia, protingi, todėl aš ir siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ką čia mes į tuos formalumus… J.Bernatonio siūlymas iš 210 straipsnio antrosios dalies išbraukti daug ką: visą pirmą punktą, pusę antro punkto ir kai kuriuos žodžius iš pradžios. Taigi, kolegos, balsuojame dėl Seimo nario J.Bernatonio siūlymo kitaip suredaguoti 210 straipsnio antrąją dalį. Kas pritartų, tas už, kas prieš, tas prieš. Kas prieš, tie palaiko jau vieną kartą sutartą dalyką, kai buvo teikiamas J.Razmos siūlymas, kuris laukia viso priėmimo.

Už J.Bernatonio siūlymą – 4, prieš – 15, susilaikė 4. Ar galėtume balsuoti dėl viso 210 straipsnio? 210 straipsnis priimtas. J.Bernatonis norėtų kalbėti. Labai atsiprašau, tiesiog ranka jau ima nejudėti. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, kadangi jūs pasakėte apie tai, kad išbraukiamas gabalas, bet nepasakėte, kokie žodžiai, galbūt ne visi suprato. Aš jau akcentavau, kodėl antrąją dalį būtina taisyti. Pažiūrėkite. Jeigu yra Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimas dėl Ministro Pirmininko, ministro ar teisėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, Seimas atlieka šiuos veiksmus. Jeigu Ministras Pirmininkas ar ministras yra Seimo narys, tai Seimas atlieka vienus veiksmus, o jeigu Ministras Pirmininkas ar ministras nėra Seimo narys, tuomet Seimas atlieka kitus veiksmus. Tuo tarpu šiame straipsnyje kalbama apie Vyriausybės narius, apie Seimo narius yra… (Triukšmas salėje) Gerbiamasis pranešėjau, jeigu galima, kad nereikėtų man kartoti, paklausykite. Ar galiu pakartoti? (Balsai salėje) Ar jūs girdėjote, ar reikia pakartoti?

PIRMININKAS. Prašom kartoti tik visus žodžius, ir tuos, kurie buvo priimti, ir visus visus.

J.BERNATONIS. Gerai. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau atkreipti dėmesį į tai, kas yra išbraukiama iš antrosios dalies. Jeigu yra Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimas dėl Ministro Pirmininko, ministro ar teisėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, Seimas atlieka šiuos veiksmus. Jeigu Ministras Pirmininkas ar ministras yra Seimo nariai, tuomet atlieka vienus veiksmus, jeigu Ministras Pirmininkas ar ministras nėra Seimo nariai, tuomet atlieka kitus veiksmus. Tuo tarpu šiame straipsnyje kalbama būtent apie Vyriausybės narius, o dėl Seimo narių yra apsispręsta kitame straipsnyje, ir tiems patiems Seimo nariams ta procedūra gali būti taikoma kaip Seimo nariams. Todėl man visiškai nesuprantamas toks ministrų padalijimas į dvi kategorijas.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl 210 straipsnio. Kas už tai, kad šitas straipsnis būtų priimtas?

Už 210 straipsnį – 19, prieš – 4, susilaikė 2. Straipsnis priimtas.

Ir Č.Juršėno siūlymas dėl 210¹ straipsnio.

A.KUBILIUS. Aš siūlau jam pritarti bendros santarvės labui.

PIRMININKAS. Č.Juršėno siūlymas dėl 210¹ straipsnio yra priimamas. Ir tai yra tiesiog etapinis mūsų Seimo žingsnis.

A.KUBILIUS. Jeigu kolega J.Bernatonis mokytųsi šiek tiek daugiau iš Č.Juršėno, tai jo pasiūlymams būtų pritarta kur kas dažniau.

PIRMININKAS. Kolegos, augimo sunkumų mes turime visi, bet nieko, sutarsime. Taigi, kolegos, 33 skirsnis yra baigtas.

Dabar, kolegos, reikia tartis, ar pratęsime posėdį dar viena valanda. (Balsai salėje: Ne!)

A.KUBILIUS. Aš siūlau pratęsti, nes reikėtų, kad J.Bernatonis pakartotų argumentaciją. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, būtume pratęsę posėdį, bet griežtai žengia A.Matulas. Aš skelbiu šį posėdį baigtą. Žodis A.Matului.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai noriu padėkoti, kad bent jau dabar supratote. Jeigu tikrai racionaliau norėtume dirbti, tai galėtų ateiti opozicijos antroji pusė ir galėtume toliau pratęsti tą posėdį. Dabar atstovai tik sėdi, o dešinioji pusė lyg ir bando tobulinti Statutą. Aš siūlyčiau dalyvauti visai opozicijai. Buvo galima priimti tikrai ne vieną jūsų pasiūlymą, bet kai jūs norite su mūsų balsais daryti politiką, tai taip ir išeina, kad dauguma pasiūlymų yra nepriimta. Ačiū.

PIRMININKAS. Daktare, jūs siūlote dalyvauti opozicijos antrosioms pusėms, taip?

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti vieną rimtą informaciją. Aš tikiuosi, kad rytoj mes baigsime visą Statutą pastraipsniui. Jums yra išdalytos nepriimtų straipsnių redakcijos, kai kurios su pataisom. Tarp jų yra ir pačios svarbiausios redakcijos… (Balsai salėje) Rytoj!

PIRMININKAS. Kolegos, posėdis baigtas, aš noriu pasakyti!

A.KUBILIUS. Yra tos redakcijos, kurios yra seniai jums žinomos. Gerbiamieji kolegos, prašome, ypač opoziciją, siūlau rytoj rimtai pasiruošti, nes tuose straipsniuose kaip tik priimsime nutarimus dėl opozicijos ir opozicijos lyderio.

PIRMININKAS. Kolegos, posėdis baigtas. Po posėdžio – Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors posėdis baigtas, bet man labai patiko Seimo nario A.Matulo pasiūlymas. Iš tikrųjų jis kviečia opoziciją atsisėti, bet aš pastebėjau tokią tendenciją. Jeigu opozicijoje sėdi 5, tai valdančiosios frakcijos sėdi 10, jeigu opozicijos – 10, tai pozicijos – 20, jeigu opozicijos – 15, tai ten – 30. Aš nematau jokio skirtumo, kiek opozicijos narių sėdės. Jeigu opozicijos 1, tai valdančiosios frakcijos – 2. Aš manyčiau, kad kaip tik būtų geriau, jeigu opozicijos sėdėtų vienas atstovas, tada užtektų pirmininko ir vieno valdančiosios frakcijos nario. Statutas būtų priimtas lygiai taip pat. Ačiū.