Keturiasdešimt penktasis (271) posėdis
1998 m. gruodžio 15 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS, Seimo Pirmininko pavaduotojai A.VIDŽIŪNAS ir F.PALUBINSKAS

1998 m. gruodžio 15 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Pradedame gruodžio 15 dienos, antradienio, rytinį plenarinį posėdį. Prašom. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Siūlau Seimo posėdžius žiemos metu pradėti pusę valandos anksčiau, pasiėmus kastuvus ir nuvalant sniegą, nes jau 3 paros, kaip prie Seimo rūmų auga sniego kalnai ir niekas to negali padaryti.

PIRMININKAS. Dėl visko yra kaltas Gamtos apsaugos komitetas, kuris negali pasirūpinti geresniu oru. Gerbiamieji kolegos, sniegas yra kasamas arba nutirpsta ir Seimo nariai be atskiro Seimo specialaus nutarimo galėtų pasirūpinti.

Gerbiamieji kolegos, pradedame mūsų šios dienos posėdį. Dėl darbotvarkės. Darbotvarkė buvo aptarta Seniūnų sueigoje ir buvo papildyta keliais įstatymų projektais, kurie yra teikiami Seimo Pirmininko ir Respublikos Prezidento. Taip pat kelių įstatymo projektų priėmimas atidėtas vėlesniam laikui. Jeigu nėra prieštaraujančių dėl šios patikslintos darbotvarkės, siūlome pagal ją ir dirbti. Prieštaraujančių nėra.

Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymo projektas Nr.P-1443(2*) (priėmimas)

Taigi 1-1a darbotvarkės klausimas – Specialiojo ugdymo įstatymo projektas Nr.P-1443(2). Priėmimas. Pranešėjas – ministras K.Platelis. Prašom į tribūną. Tuo tarpu registruojamės.

K.PLATELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, didžiai gerbiamas Seime, Specialiojo ugdymo įstatymo projektas buvo svarstytas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros, Valdymo reformų ir savivaldybių, Socialinių reikalų ir darbo komitetuose. Komitetų siūlymams buvo pritarta ir Specialiojo ugdymo įstatymo projektas teikiamas priėmimui yra su pataisomis pagal komitetų siūlymus. Kelios pataisos buvo diskutuotinos. Taigi iš karto teikiu, kad 7 straipsnio trečiajame punkte, kur buvo parašyta “gavę tėvų ar vaiko globėjų”, buvo siūloma “įtėvių”, bet mes siūlome dar platesnį apibrėžimą – “ar kitų teisėtų vaiko atstovų”. Tai čia būtų ir įtėviai, ir kiti, kurie juridiškai yra teisėti atstovai. Taip pat kilo diskusijų dėl 8 straipsnio – “Specialųjį ugdymą Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka skiria švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar pedagoginė- psichologinė tarnyba”. Mes manome, kad šitas straipsnis ir numato šitą įvertinimo tvarką, kuri bus nustatyta ministerijos parengtu poįstatyminiu aktu. Tai yra ta nustatyta tvarka. Buvo dar vienas siūlymas, kad… Tiesa, 38 straipsnyje buvo dėl savivaldybės kompetencijos. Buvo siūloma, turbūt gerbiamojo P.Papovo, kad būtų “savivaldos institucija”, bet mes manome, kad vis dėlto “savivaldybė” yra aiškesnis apibrėžimas ir visi žino, kas yra savivaldybė. Paskutinis – tai 47 straipsnio alternatyva, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 metų rugsėjo 1 dienos. Noriu atkreipti dėmesį, kad kitų metų biudžete, kurį Seimas jau yra patvirtinęs, nėra numatyta lėšų šio įstatymo nuostatų vykdymui. Taigi vis dėlto siūlome tą nuostatą palikti nuo 2000 metų sausio 1 dienos. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš nematau įregistruotų, suformuluotų pataisų antrajam variantui. Ar tai reiškia, kad jų iš tikrųjų nėra?

K.PLATELIS. Tai reiškia, kad jų nėra, o tos, kurios buvo siūlomos, aš ką tik pasakiau savo nuomonę, o Seimas gali apsispręsti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu paklausti, kadangi nėra įregistruota nė vienos pataisos, yra tik Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto kai kurios pastabos, ar mes galime pradėti priėmimą pastraipsniui. Teisės departamentas antrajam projektui taip pat neturi jokių pastabų. Ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? Ponas A.Medalinskas nori tarti žodį dėl kažkurio straipsnio. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju. Aš manau, kad tas įstatymas yra labai svarbus ir gerai, kad jis priimamas, nes neįgalių žmonių integravimo problema yra tikrai labai aktuali ir Lietuvoje iki šiol nedaug buvo spręsta.

Dabar vienas, mano manymu, esminių šio įstatymo trūkumų, jeigu galima taip pasakyti, yra tas, kad aukštasis mokslas kartais kai kuriuose straipsniuose yra ignoruojamas. Aš nežinau, ar jau dabar paskutinis variantas, gal aš neturiu paties paskutinio varianto, bet ar tas aukštasis mokslas yra įtraukiamas į daugelį punktų? Pavyzdžiui, 4 straipsnio 4 punkte kalbama: “Garantuoti lygias teises specialiųjų poreikių asmenims įgyti pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, profesiją…”, nėra aukštojo. Ar jau yra pataisymas, kur yra atsiradęs aukštasis?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar jau klausinėti nėra kaip. Jeigu ministras gali, paaiškins. Prašom.

K.PLATELIS. Yra numatoma, kad neįgaliųjų asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas turi būti palengvintas.

PIRMININKAS. Ačiū. Viskas. Baigėme diskusiją. Gerbiamieji kolegos, P.Šalčius norėtų kalbėti dėl atskirų straipsnių? Ne. Jūs netyčia užsirašėte. Ir J.Beinortas. Prašom. Ar dėl atskirų straipsnių? Minutėlę, palaukite, tuojau. Taip. Prašom.

J.BEINORTAS. Aš tik dėl 40 straipsnio, kuriame kalbama apie įdiegimą. Ir ne dėl to, kad prieštaraučiau, kad nuo 2000 metų, bet, man atrodo, kad vis dėlto, jeigu mes užrašysime, jog jis įsigalioja nuo 2000 metų, tai mes nuo 1999 metų rugsėjo 1 dienos tiesiog negalėsime kai kurių dalykų mokyklose padaryti. Aš nežinau, atsiprašau, kad nepastebėjau šito anksčiau, bet drįsčiau prašyti ministro, kad galbūt pats įgyvendinimas galėtų būti paankstintas nuo 1999 metų rugsėjo 1 dienos, kad būtų taikomos tam tikros ugdymo nuostatos jau naujaisiais mokslo metais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi iš tikrųjų yra suformuluotos alternatyvos 40 straipsniui ir mes turime apsispręsti. Jeigu dėl kitų straipsnių nėra norinčių kalbėti, visus kitus straipsnius laikome priimtais. Dėl 40 straipsnio. Ministre, jūsų nuomonė dėl šitų alternatyvų. Ar nuo 2000 metų sausio 1 dienos, ar nuo 1999 metų rugsėjo 1 dienos?

K.PLATELIS. Aš manau, kad galų gale gali būti ir taip, ir taip. Kai kurie įgyvendinimo dalykai nereikalauja specialių asignavimų ir, kita vertus, galbūt įsigaliojęs įstatymas padėtų formuojant 2000 metų biudžetą. Aš manau, kad galima ir nuo rugsėjo.

PIRMININKAS. Jūs siūlote nuo rugsėjo 1 dienos? Ar kas nors norėtų prieštarauti?

K.PLATELIS. Aš manau, kad galima ir taip, ir taip.

PIRMININKAS. Mes vis tiek turime pasirinkti kurią nors formuluotę: arba tą, arba tą, arba rugsėjo 1, arba sausio 1. Bet jūs neprieštaraujate dėl rugsėjo 1. Prašom dėl šių nuostatų.

Gerbiamieji kolegos, dabar kalbame tik dėl to. A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Ne, aš ne dėl rugsėjo 1-osios, aš dėl kitų.

PIRMININKAS. R.Zuoza. Prašom. Dėl rugsėjo 1 d. arba sausio 1 d.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad čia yra finansinė problema. Mes patvirtinom biudžetą, ir ministras pats pasakė, kad nereikės papildomų asignavimų, tada, suprantama, galima įstatymą įgyvendinti nuo rugsėjo 1 d. Tačiau aiškinamajame rašte nurodyta, kad šito įstatymo įgyvendinimui reikėtų 15 mln. Lt. Jeigu ministras garantuoja, kad nuo rugsėjo 1 d. nereikės papildomų asignavimų, tai galime rašyti nuo rugsėjo 1 d., o jeigu jų reikės, tai taip, kaip ir parašyta – nuo 2000 m. sausio 1 d.

K.PLATELIS. Aš negaliu garantuoti tiktai papildomų asignavimų šito įstatymo įgyvendinimui. Bet yra ir tarybų formavimas, ir visa kita, ką jau galima pradėti daryti iš dalies įgyvendinant. Bet jeigu mes galvojam apie visišką įstatymo įgyvendinimą, be abejo, nuo rugsėjo 1 d. tai padaryti nebus įmanoma.

PIRMININKAS. Aš prašau Ž.Jackūną tarti baigiamąjį žodį šiuo klausimu.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos… (Negirdėti)

PIRMININKAS. Nieko nesigirdi, aš atsiprašau. Jeigu galit, per šoninį mikrofoną arba toliau mikrofoną laikykit.

Ž.Jackūnas. Prašom.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad ministro paaiškinimai buvo pakankamai įtikinami. Ta nurodyta 15 mln. suma būtų reikalinga visų metų laikotarpiui. Pradėti įgyvendinimo darbus, gal nevisiškai susijusius su ta didele pinigų suma, aš manau, galima nuo rugsėjo 1 d., siūlyčiau pritarti šitai alternatyvai.

PIRMININKAS. Taigi siūlote nuo rugsėjo 1 d. Ar būtų prieštaraujančių, kad įstatyme liktų tiktai 1999 m. rugsėjo 1 d.? Niekas neprieštarauja. Taigi pasirenkama alternatyva. Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. Taigi, gerbiamieji kolegos, daugiau dėl atskirų straipsnių norinčių kalbėti nėra. Visi straipsniai priimti. Ir dėl viso įstatymo. R.Zuoza. Prašom.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų šiandien priimam pakankamai svarbų švietimo sistemos įstatymą. Aš nenorėčiau komentuoti, koks jisai svarbus, nes kalbėjau svarstyme, tačiau galiu pasakyti ir pasidžiaugti, kad vis dėlto autoriai atsižvelgė į pasiūlymus, kurie buvo išsakyti svarstyme, kad dėl šio įstatymo reikia parengti daug poįstatyminių aktų Vyriausybei ir Švietimo, mokslo ministerijai ir kad tai bus padaryta iki rugsėjo 1 d. Pats įstatymas įsigalios nuo rugsėjo 1 d. Savaime aišku, kitų metų biudžete, 2000 m., turėsime numatyti tam pakankamai lėšų. Kaip minėjo posėdžio pirmininkas, Teisės departamentas pastabų neturėjo, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas taip pat šiam įstatymui pritarė. Prašau, kolegos, palaikyti šitą įstatymą ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Aš taip pat siūlau pritarti šiam įstatymui, nes manau, kad iki šiol neįgalieji nebuvo lygiaverčiai partneriai mūsų visuomenėje. O jie turėtų tokiais tapti, nes tai yra normalios valstybės tradicija ir normalios valstybės padėtis. Galbūt aš tiktai ministrą paskatinčiau tokiam dalykui, kad iš tikrųjų yra kai kurie straipsniai, kurie nepakankamai aiškiai apibrėžia santykį žmonių su aukštuoju mokslu. Aš norėčiau pasakyti, jog yra dar tam tikrų kliūčių ir siekiant aukštojo mokslo. Mes neturėtume laikytis tokios tradicijos, kad neįgalieji galėtų gauti tik bendrąjį išsilavinimą. Turėtų būti sudaromos lygios teisės gauti ir aukštąjį mokslą. Tačiau tai turėtų būti poįstatyminiuose aktuose ir vėlesniuose ministerijos nutarimuose. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Aš taip pat pritarčiau šiam įstatymui. Tokio įstatymo dar nebuvo. Faktiškai čia yra suderinti Vyriausybės institucijų, apskrities savivaldos veiksmai, sprendžiant šią opią problemą. Vis dėlto aš norėčiau, kad tas įstatymas įsigaliotų kuo greičiau. Ministras priėmė, kad jisai įsigalios nuo rugsėjo 1 d., todėl, manyčiau, kai nėra biudžete numatyta tam lėšų kitiems metams, ministerija prisiėmė labai didelę naštą, nes 15 mln. vis dėlto reikės rasti. Daug geresnis buvo būdas, kad iki to laiko būtų sutvarkyta visa teisinių aktų sistema, o nuo 2000 m. numačius finansavimą šis įstatymas galėtų veikti. Toks išskyrimas apsunkins tą įstatymą. Bet vis dėlto rengėjams aš norėčiau palinkėti, kad šio įstatymo įgyvendinimas pasisektų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutinis – A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, silpnosios visuomenės dalies apsauga ir gynimas, ir rūpesnis yra valstybės civilizacijos ženklas. Ir štai šis įstatymas kaip tik yra vienas iš tų ženklų, kuris rodo mūsų valstybės ir visuomenės brandą. Man džiugu pasakyti, kad šitas įstatymas buvo labai geranoriškai, su dideliu rūpesčiu svarstomas, rengiamas visuose mūsų valstybės lygmenyse – tiek Seime, tiek Vyriausybėje, tiek ministerijoje. Žinoma, manau, kad lygiai su tokiu pačiu dėmesiu ir rūpestingumu bus ieškoma lėšų, kad jis būtų kuo efektyviau įgyvendinamas. Siūlau jį palaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Ir prašom pasiruošti balsuoti dėl Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymo priėmimo. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 91 Seimo narys.

Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 73.

PIRMININKAS. Už – 74. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Balsavus už 74 Seimo nariams Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

K.PLATELIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Repliką – K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes priėmėme tikrai labai svarbų ir laukiamą įstatymą. Tačiau nepaprastai gaila, kad ruošiantis priimti šį įstatymą ir neabejojant, kad tai įvyks, nebuvo numatytos reikalingos lėšos kitų metų biudžete, kad šis įstatymas galėtų įsigalioti būtent nuo rugsėjo mėn., nes dauguma punktų yra susiję su švietimo sistema, o jos metai skaičiuojami nuo rugsėjo 1 d. Norisi tik paraginti ministeriją, kad vis dėlto šis klausimas būtų sprendžiamas. Ačiū.

Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1444* (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes priėmėm alternatyvą, kad įstatymas įsigalioja nuo rugsėjo 1 d. Ir kviečiu ministrą dar sykį grįžti į tribūną. Mes toliau svarstysime darbotvarkės 1b klausimą – Invalidų socialinės integracijos įstatymo 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą P-1444. Priėmimas. Teisės departamentas pastabų neturi. Pasiūlymų taip pat nėra. Du straipsniai. Ministre, ar norėtumėte tarti žodį įžangai, ar galime iš karto pradėti priėmimą?

K.PLATELIS. Aš norėčiau pasakyti, kad du pirmieji pakeitimai, kur vietoj Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos reikia įrašyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją, yra teisingi, tačiau 2 straipsnyje vietoj žodžių “švietimo ir mokslo” (naujoj redakcijoj) reikia įrašyti “kultūros”, nes ten yra kalbama apie kultūrą ir sportą. Tai yra 2 straipsnis, kuriame kalbama apie 16 straipsnio pirmosios dalies pakeitimus. Ten siūlome, kad respublikinius ir tarptautinius invalidų kultūros, sporto ir poilsio renginius organizuotų Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, nes sportas ir kultūra priklauso šios ministerijos kompetencijai.

PIRMININKAS. Jūs siūlote išbraukti Kūno kultūros ir sporto departamentą?

K.PLATELIS. Ne. Kūno kultūros ir sporto departamentas, teisingai, bet toje tarpinėje redakcijoje vietoj Kultūros ir švietimo visur buvo parašyta, kad Švietimo ir mokslo ministerija. Taigi šioje dalyje aš siūlau palikti Kultūros ir švietimo ministeriją.

PIRMININKAS. Jūs dabar siūlote priimti taip, kaip yra išdalyta?

K.PLATELIS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar norėtų kas nors kalbėti dėl atskirų straipsnių? Norinčių kalbėti nematau. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Invalidų socialinės integracijos įstatymo 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 76.

PIRMININKAS. Už – 77. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Už balsavus 77 Seimo nariams, Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.

K.PLATELIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre.

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1465(3). Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1465(3)A (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, toliau 1-2a ir 1-2b darbotvarkės klausimai – Akcizų įstatymo 3, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1465(3). Svarstymo stadija. Vakar įregistruotas Akcizų įstatymo alternatyvus variantas, kurį įregistravo S.Burbienė. Gerbiamieji kolegos, aišku, mes turime šiek tiek statutinių problemų. Mes turėtume šiandien nenagrinėti alternatyvaus projekto, tačiau tai svarbus klausimas, taigi gal mes galėtume sutarti, kad leistume trumpai pateikti ir alternatyvų projektą, be klausimų, toliau mes diskutuotume dėl abiejų projektų ir pabaigoje apsispręstume, kurį paliksime priimti? Jeigu niekas neprieštarauja, aš kviečiu S.Burbienę pateikti savo projektą. Tuo tarpu registruojamės.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiu alternatyvų Akcizų įstatymo pakeitimo ir papildomo įstatymo projektą. Alternatyvus, o ne pataisos todėl, kad, mano supratimu, mūsų siūlomo projekto koncepcija yra šiek tiek kita. Koncepcija yra ta, kad akcizas – tai mokestis, kuris pirmiausia yra skiriamas tam, kad ribotume prabangą, taip pat valstybės požiūriu nepageidaujamom prekėm… neskatintume vartojimo, o jau po to tik gautume pinigus į biudžetą. Šiuo metu pateiktas Vyriausybės variantas, mūsų supratimu, šituos prioritetus sukeičia vietomis. Trečias dalykas, dėl ko netinka Vyriausybės variantas, yra tas, kad dviejuose jo straipsniuose yra suteikiama galimybė Vyriausybei suteikti kai kuriom įmonėm galimybę už tam tikrą produkciją mokėti akcizo mokestį arba nemokėti jo, todėl pradėsiu pateikimą nuo tos trečiosios dalies. Tai 6 straipsnio pirmosios dalies 9 ir 10 punktai ir 6 straipsnio ketvirtoji dalis. Mes siūlome išbraukti bet kokią Vyriausybės galimybę sudaryti įmonių, kurios bus atleidžiamos nuo akcizo mokesčių, sąrašus, t.y. ir gaminančių cigaretes, ir orlaiviais gabenančių keleivius, taip pat sudaryti sąrašą degtinės gaminių, silpnesnių negu 40%, kuriems bus taikomas sumažintas akcizas. Manom, kad arba mes apsisprendžiam ir taikom tai visiems, arba iš viso to nedarom. Mes siūlome taikyti visiems.

Antras dalykas. Prabanga ir nepageidaujamom prekėm nelaikome nei kavos, nei kakavos, nei elektros energijos, todėl šitų akcizų siūlom nejudinti, t.y. palikti taip, kaip buvo, o elektros energijos akcizo tarifą siūlome nulinį. Tuo tarpu erotinio ir smurtinio pobūdžio leidiniams siūlome 100% akcizą, t.y. jį didinam. Nelaikom prabanga ir cukraus turinčių produktų, todėl siūlome juos iš akcizų sąrašo išbraukti, o sąraše palikti tik cukrų, kuriam, beje, su didelėm išlygom, būtų galima pritarti. Sąrašai dėl cukraus produktų, kaip matome, sukėlė kur kas daugiau rūpesčių ir diskusijų negu iš tikrųjų atnešė naudos.

Dėl alkoholio. Į dalį mūsų siūlymų paskutiniajame Vyriausybės variante buvo atsižvelgta, tačiau mes dar siūlome, kad ten, kur kalbama apie alaus gamybą, labai aiškiai parašytume, jog akcizu 50% (mažesniu) apmokestinami pirmieji 200 tūkst. dekalitrų alaus, ir siūlom ne 100 tūkst., o 200 tūkst., palengvindami galimybę mažesnėm įmonėm, nes didesnės šitos lengvatos paprasčiausiai nepajus.

Benzino ir dyzelinio kuro akcizo siūlom nedidinti ir palikti tokį, koks dabar galioja. Motyvas yra tas, kad jau ir Vyriausybė supranta, jog kompensacijas reikia tvarkyti kažkaip kitaip. Yra visiškai aišku, jog jeigu šie akcizai įsigalios nuo Naujųjų metų, apie jokias kompensacijas negalima kalbėti. Jeigu jos ir bus, tai ne anksčiau, kaip po pusės metų, todėl siūlome dabar palikti tą patį akcizą. Jį galima didinti nuo kitų metų, kad iki to laiko Vyriausybė gerai pasiruoštų rasti kitų būdų, kurie naudojami ir kitose šalyse. Tada bus viskas aiškiau.

Šitie pagrindiniai mūsų pasiūlymai ir yra pateikti trečiajame alternatyviame projekte. Siūlom pritarti jam po pateikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, mes, dar sykį kartoju, apskritai neturėtume svarstyti šio projekto. Ačiū už pateikimą. Mes toliau turėsime apsispręsti, ką mes su juo turėtume daryti.

Gerbiamieji kolegos, dabar pradedame diskusiją dėl abiejų projektų. Taigi 10 Seimo narių užsirašė kalbėti. Kas norėtų kalbėti komiteto vardu? E.Kunevičienė? Kviečiu į tribūną E.Kunevičienę.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Labas rytas! Labai gražiai kalbėjo ponia S.Burbienė dėl akcizų koncepcijos, kad LDDP siūlytas projektas yra koncepcijos pakeitimas. Bet tai nėra visai tiesa. Jeigu būtų koncepcijos pakeitimas, jūs atsisakytumėte visų akcizų, o paliktumėte tik tabakui ir erotiniams leidiniams, tačiau jūsų pateiktas projektas visiškai šito nesprendžia. Aš dabar palyginsiu su Vyriausybės projektu. Iš esmės nekeičiami 3 straipsnio visi pirmieji punktai. Jūs pritarėte, kad būtų sumažintas akcizas šviežiems vynams, kas yra pateikta Vyriausybės.

Fermentuotiems gėrimams jūs siūlot tokį pat variantą kaip Vyriausybės. Alui siūlot palikti, nedidinti tam didesnio stiprumo alui. Ir cigaretės, jūs siūlot taip, kaip ir Vyriausybės – 25 Lt už 1000 pakelių. Taigi jūsų siūlymai nėra koncepcija, tai yra atskirų straipsnių neatitikimas Vyriausybės variantui. Panašiai, kaip yra ir visų kitų autorių siūlymai, kaip profesoriaus K.Glavecko, pono J.Šimėno, Ekonomikos komiteto pirmininko, kaip Kaimo reikalų komiteto atstovo pono P.Gražulio. Todėl aš manau, kad nereikia pritarti LDDP pateiktam variantui kaip alternatyviam, nes jis alternatyvus, čia tik yra straipsnio pakeitimas, arba atitinkantis Vyriausybės pateiktą variantą, arba neatitinkantis. Taip, kaip ir visų kitų siūlymai. Siūlyčiau pritarti Vyriausybės variantui, atsižvelgiant ir nagrinėjant paskirų Seimo narių pasiūlymus. Aš siūlyčiau atsižvelgti į pono J.Šimėno siūlymus ir dėl to, kad jie yra mūsų koalicijos partneriai, ir dėl to, kad turi savo politines nuostatas dėl alkoholio, ir niekur nuo to nepabėgsi. Krikščionys demokratai yra krikščionys demokratai ir jie nenorėtų, kad vynui akcizas būtų mažinamas, nes manau, jie turi savo nuostatą, jog tai gali paskatinti daugiau to vyno gerti. Čia yra jų pagrindimas, o ponas J.Šimėnas pasakys savo nuostatas.

Dėl kitų pasiūlymų, kai ponas J.Šimėnas siūlo nepritarti 2 – 3 metų perspektyviniams skaičiams, galėsim diskutuoti. Bet aš manau, kad reikėtų pritarti Vyriausybės variantui, o priėmimui parengti variantą, suderintą su atskirų Seimo narių teikiamomis pataisomis. Siūlyčiau nepritarti alternatyviam variantui, o LDDP frakcijai siūlyčiau savo alternatyvius straipsnius pateikti per priėmimą, nes ne tiek daug tų straipsnių. Ačiū.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Socialdemokratų frakcijos vardu – Seimo narys A.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija svarstė Akcizų įstatymo straipsnių pakeitimus bei straipsnių papildymus. Turiu pasakyti, kad frakcija šio įstatymo projektui, t.y. Vyriausybės patektam variantui, pritarti negali. Ir aš norėčiau išdėstyti kai kurias priežastis, dėl ko šiam įstatymo projektui nepritariame.

Pirma. Šis įstatymas jau turėjo būti priimtas maždaug liepos 1 d., norint, kad jis įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d. Priežastys yra šios.

Kiekviena įmonė, arba įmonės administracija planuoja, rengiasi kitiems metams. Daro einamaisiais metais tam tikras investicijas, sudaro tam tikrus kontraktus dėl savo produkcijos realizavimo. Reikia įvertinti tai, kad daug įmonių jau yra pasirašiusios kitų metų pardavimo kontraktus, tuose kontraktuose yra numatytos tam tikros prekių pardavimo kainos, o šiuo metu tos įmonės yra pakliuvusios į gana sudėtingą situaciją.

Antra. Frakcija siūlo alui, kurio stiprumas didesnis negu 5,5 laipsnio, akcizų tarifo nedidinti. Reikia pasakyti, kad didelių įmonių, kurios gamina alų, stiprus alus sudaro maždaug 2-3% bendrosios produkcijos. Tai suprasdami, verslininkai pradėjo (…) stiprų alų, suprasdami, kad jiems užkariauti silpno alaus rinką nepavyks dėl konkurencijos. Ir aš noriu pasakyti, kai kuriuos atvejus. Pavyzdžiui, Biržų regione prieš dvejus trejus metus alus buvo gaminamas nelegaliai. Šiuo metu yra įsisteigę daug įmonių, kurios savo veiklą yra legalizavusios. Vien trys Biržų rajono įmonės šiais metais į biudžetą yra davusios – 6,6 mln. Lt pajamų. Jeigu šis akcizo tarifas bus padidintas, vadinasi, vėl tos įmonės paklius į sunkią finansinę padėtį. O reikia įvertinti tai, kad vien per šiuos metus tos įmonės įsigijo naujas technologijas, sukūrė naujas darbo vietas. Taigi valstybės ir Vyriausybės pozicija turi būti tokia, kad nežlugdytų įmonių, ką tik pradėjusių savo veiklą, bet skatintų veiklą ir stengtųsi sudaryti sąlygas, kad jos ir kitais metais galėtų didinti apyvartą. O smulkios įmonės labai gerai persiorientuoti į kitą gamybą negalės, suprantama, dėl tam tikrų konkurencijos sąlygų.

Taip pat nepritariame reaktyvinių variklių kuro, žibalo, dyzelinių degalų, skystojo krosnių kuro akcizų tarifų didinimui. Truputį norėčiau atkreipti dėmesį dėl krosnių kuro akcizų didinimo. Tikriausiai Seimo nariai yra gavę Savivaldybių asociacijos raštą, kuris vadinasi Dėl akcizų krosnių kurui. Aš norėčiau dėl šio straipsnio pasakyti keletą nuostatų. Beatodairiškas skystojo kuro kainos didinamas keliant akcizus labai smarkiai padidino šilumos, pagamintos deginant šį kurą, savikainą. Savaime suprantama, kad nustačius 400 Lt akcizą už vieną krosnių kuro toną, jo sunaudojimas turėjo sumažėti. Tas ir atsitiko per pastaruosius metus. 1995 m. buvo sunaudota 140,2 tūkst. tonų, jau 1997 m. – tik 33 tūkst. tonų. Šiuo metu pateiktas projektas padidinti akcizą dar 160 litų. Bendra biudžeto pajamų suma nuo skystojo krosnių kuro akcizo padidinimo sudarytų pagal 1998 m. poreikį tik 1,8 mln. litų. Tai nedidelė suma biudžetui, tačiau būtų labai juntama savivaldybių gyventojams, arba juos aptarnaujantiems šilumos ūkiams. Padidės kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį suma, kuri šiuo metu biudžete neplanuojama. Neapgalvota krosnių kuro akcizų politika ne tik neduoda biudžetui pajamų, bet ir verčia šilumos įmones daryti nereikalingas išlaidas ir iš biudžeto mokėti socialiai remtiniems gyventojams kompensacijas už šildymą.

Dėl akcizų didinimo dyzeliniam kurui. Mes puikiai suprantam, kad, padidinus akcizą dyzeliniam kurui, padidės žemės ūkio produkcijos gamybos kaštai, tai reiškia, kad pakils ir maisto produktų pardavimo kainos, pakils statybos darbų kainos. O mes kitais metais, kai svarstysim investicijų programą, vėl aiškinsimės ir diskutuosim, kodėl pabrango objekto vertė. Taip pat reikia pabrėžti, kad dėl to padidės ir tam tikros paslaugų kainos. Mūsų frakcija nemato, kaip bus kompensuojama žemdirbiams arba kaip bus suteiktos tam tikros lengvatos, nes, aišku, padidės dyzelinio kuro kainos.

Siūloma nemažinti akcizo tarifo vynams, kurių faktinė turinio alkoholio koncentracija didesnė negu 13%, bet ne mažesnė kaip 18%. Aš noriu pateikti tam tikrus skaičius, kurie rodo, kad 1998 m., kai balandžio mėnesį buvo padidinti tarifai alkoholiniams gėrimams bei naftos produktams, kad 1998 m. per vienuolika mėnesių, palyginti su 1997 m. tuo pačiu laikotarpiu, produkcijos realizavimas pagrindinėse alkoholinių gėrimų gamyklose, t.y. Lietuvos įmonėse, sumažėjo 20%. Vyno ir šampano realizavimas didėjo net 31%, o importas per 11 mėnesių padidėjo net 51%. (Matau lemputė užsidegė, aš jau baigiu.) Ir aš noriu pabrėžti tai, kad vis dėlto vynams yra netikslinga mažinti akcizų tarifus, nes dar padidės importas ir pablogės finansinė situacija Lietuvos įmonėse, kurios gamina alkoholio produkciją. Ačiū. Matyt, mano laikas pasibaigė. Norėčiau padėkoti už dėmesį.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį A.Šimėną, kalbėsiantį Krikščionių demokratų frakcijos vardu.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, viena iš akcizų politikos naujovių yra ta, kad Vyriausybė įstatymo projekte siūlo akcizus kai kurioms prekėms nustatyti 3 metų laikotarpiui. Krikščionių demokratų frakcija mano, kad tokią akcizų nustatymo tvarką tikslinga taikyti tik kurui ir degalams. Ūkio subjektai, iš anksto žinodami būsimas degalų kainas, galės atitinkamai planuoti savo ūkinę veiklą. Tuo tarpu akcizų alkoholiniams gėrimams ir cigaretėms nustatymas ilgalaikei perspektyvai nėra tikslingas dėl to, kad šių produktų vartotojams ilgesnis laikotarpis pasirengti naujoms kainoms nėra būtinas.

Svarbiausia yra tai, kad akcizų politika alkoholiui ir rūkalams labai priklauso nuo kaimyninių šalių politikos, ir ypač nuo tų šalių, su kuriomis liberalizuojame ekonominę sieną. Tai, kad netikslinga vykdyti iš anksto griežtai nustatytų akcizų alkoholiniams gėrimams politikos, patvirtina šių metų pavyzdys, kai pagal iš anksto patvirtintą planą Vyriausybė gerokai padidino akcizus degtinei būtent tuo metu, kai jau porą mėnesių smarkiai mažėjo degtinės realizavimo apimtys. Akcizų padidinimas gerokai sustiprino šią tendenciją. Tokios politikos ekonominės pasekmės dabar jau aiškios: biudžetas neteko 200, 300 mln. Lt.

Šis pavyzdys primena apsisprendimą laistyti daržą per liūtį vien tik todėl, kad iš anksto buvo suplanuota daržą laistyti, o liūtis nebuvo planuota. Krikščionių demokratų frakcija siūlo ilgalaikę akcizų dinamiką tvirtinti įstatymu tik degalams.

Dėl akcizų tarifų pakeitimo benzinui ir dyzeliniam kurui. Krikščionių demokratų frakcija supranta akcizų degalams laipsniško didinimo būtinybę, todėl pritaria Vyriausybės siūlomai akcizų tarifų pakeitimo politikai, tačiau tokia akcizų politika labai svarbiems ūkio sektoriams, kurių produkcijos kaina neužtikrina normalios sektoriaus raidos, dar labiau apsunkins jų būklę. Pirmiausia tai susiję su žemės ūkio produkcijos gamintojais ir Baltijos jūros žvejais.

Krikščionių demokratų frakcija, įvertindama problemos svarbą, siūlo tokias įstatymo pataisas: smulkaus ir vidutinio verslo subjektų, gaminančių žemės ūkio produkciją, sumokėtas akcizas už dyzelinius degalus, sunaudotus žemės ūkio produktams gaminti, grąžinamas jį sumokėjusiems asmenims. Akcizo grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Vyriausybė.

Ir dar vienas siūlymas – verslo subjektams, užsiimantiems žvejyba Baltijos jūroje, sumokėtas akcizas už dyzelinius degalus, sunaudotus žvejyboje ar gaminant žuvies produktus, grąžinamas jį sumokėjusiems asmenims.

Dabar dėl akcizų tarifų pakeitimo alkoholiniams gėrimams. Vyriausybė siūlo sumažinti akcizus spirituotiems gėrimams, kurių stiprumas nuo 13 iki 18 laipsnių, bei šviežių vynuogių vynui ir padidinti akcizus alui. Vyriausybė mano, kad taip bus įmanoma sumažinti nelegalios degtinės bei įvairių jos pakaitalų išaugusį vartojimą. Krikščionių demokratų frakcija mano, kad tokia akcizų politika iš tiesų padidins spirituotų bei importuojamų vynų vartojimą ir sumažins ne nelegaliai realizuojamos degtinės ir jos pakaitalų, o pirmiausia Lietuvoje gaminamo ir legaliai parduodamo alaus vartojimą. Tai dar labiau paskatins tam tikrų vynų importą ir dar labiau pablogins šalies tarptautinių atsiskaitymų balansą. Kita vertus, dėl akcizo sumažinimo biudžeto įplaukos neteks šiuo metu surenkamų įplaukų.

Akivaizdu, kad sveikatai labiausiai kenkia spirituoti vynai ir mažiausiai – kokybiškas alus. Vyriausybė taip pat siūlo suteikti jai teisę nustatyti akcizus atskiroms degtinės rūšims. Tai prieštarauja įstatymo nuostatai, numatančiai, kad akcizų tarifus tvirtina Seimas, todėl mūsų frakcija siūlo akcizų tarifų spirituotiems vynams nemažinti ir nedidinti akcizo alui, taip pat nesuteikti Vyriausybei teisės nustatyti akcizų tarifus kai kuriems alkoholiniams gėrimams.

Dėl akcizų tarifų cigaretėms pakeitimo. Galiojantys akcizų tarifai cigaretėms yra gerokai mažesni negu kaimyninėse šalyse, išskyrus Baltarusiją. Tarifus tikslinga išlyginti. Krikščionių demokratų frakcija mano, kad cigaretes su filtru vartoja labiau pasiturintis gyventojų sluoksnis, todėl akcizų tarifų didėjimas tokioms cigaretėms galėtų būti šiek tiek spartesnis.

Dėl akcizų erotinio ir smurtinio pobūdžio leidiniams. Krikščionių demokratų frakcija mano, kad akcizai tokiems leidiniams galėtų būti padidinti (ir tai siūlome), nes tai nėra pirmo būtinumo, o atvirkščiai, tai yra, mūsų nuomone… netoleruotiniems dalykams skatinti. Pagal mūsų įvertinimus, siūlomas akcizų pataisų priėmimas sudarys prielaidas padidinti įplaukas į biudžetą apie 17,5 mln. Lt.

Krikščionių demokratų frakcija įpareigojo mane čia pareikšti, kad ji nepritaria Vyriausybės teikiamoms akcizų tarifų pataisoms, tiksliau sakant, ne visoms jos pataisoms, ir tuo atveju, jeigu šie tarifai, apie kuriuos čia buvo kalbėta, bus teikiami tvirtinti Seime be jokių pakeitimų, Krikščionių demokratų frakcija įpareigoja pasakyti, kad tokiu atveju ji balsuos prieš įstatymo priėmimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar Seimo narys M.Pronckus kalbės LDDP frakcijos vardu? Seimo narys M.Pronckus – frakcijos vardu.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, Akcizų įstatymo 3, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas yra naujų mokesčių įstatymas. Šioje vietoje dera priminti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo 1997 – 2000 m. veiklos programoje rašo: “ Siūlysime mažinti mokesčių naštą gamybos sektoriui”. Taip pat reikia žinoti, kad per dvejus pastaruosius metus visų mokesčių našta, tai yra nacionalinis, socialinio draudimo biudžetai, kelių mokestis išaugo nuo 9,6 iki 13,95 mlrd. Lt arba padidėjo 45%. Skaičiuojant vidutiniškai vienam šalies gyventojui metinių mokesčių našta didėja nuo 2600 iki 3770 Lt… bendrasis vidaus produktas per šį laikotarpį augo apie 38%, vadinasi, mokesčių našta augo ir auga sparčiau negu šalies ekonomikos plėtra.

Sugretinus šiuos anksčiau mano minėtus faktus matyti, kad, pirma, Vyriausybė nevykdo savo programos mokesčių srityje, antra, mokesčių naštos augimas, pralenkiantis šalies ekonomikos plėtrą, ne stiprina, bet silpnina šalies, taip pat ūkinių struktūrų galias, veda šalies ūkį į stagnaciją. Siūlymas įvesti naujus mokesčius ekonominiu požiūriu yra visiškai nepriimtinas.

Nauji mokesčiai, ypač naftos produktams, dar labiau ekonomiškai smukdys visus mūsų ūkio subjektus, brangins visą mūsų įmonių gaminamą produkciją, mažės jos perkamumas, konkurencinės galimybės.

Labai nerimtai atrodo aiškinimas, neva Lietuva, siekdama narystės Europos Sąjungoje, turėtų mažinti skirtumus tarp Lietuvoje galiojančių akcizų ir minimalių Europos Sąjungos normų. Ką tai duos Lietuvai? Apyvartos ir perkamumo mažėjimą, didesnį skurdą. Gal šiuos nuostolius Lietuvos žmonėms kompensuos Europos Sąjunga? Matyt, ne. Tai kodėl to mums reikia? Ir kam tada tarnauja Lietuvos valdžia – Briuselio biurokratams ar Lietuvos žmonėms? Viena iš realių išeičių iš šios situacijos būtų ne didinti mokesčius, o mažinti išlaidas.

Neseniai Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 1999 metų valstybės ir nacionalinius biudžetus. Nagrinėjant juos tiesiog stebina išlaidumas. Net 38% nacionalinio biudžeto išlaidų, tai yra beveik 4 mlrd. Lt, paima biurokratas, kariškis, policininkas, teisėjas ir valstybės skolų aptarnavimas. Kitaip tariant, tokio procento valstybės išlaidos, į kurias įeina ir skolintos bei privatizavimo lėšos, skiriamos pačioms neproduktyviausioms reikmėms. Ypač dideliu akibrokštu visuomenei tenka laikyti spartų išlaidų didinimą kariškiams. Šios išlaidos… biudžetinės, skolintos lėšos ir privatizavimo fondo lėšos didinamos 1996 metais nuo 188 mln. Lt iki 875 mln. 1999 metais, arba jos auga 4,6 karto.

Juokingai atrodo mūsų seiminių jefreitorių aiškinimai, kad leisdami didelius pinigus kariškiams stipriname savo saugumą. Daugelis rimtų politologų mano kitaip. Viena kita jų citata. (…) knygoje “Žmonės, valstybės ir baimė” rašo: “Japonai buvo arba išimtinai laimingi, arba išimtinai protingi, pakankamai ilgai sugebėję išvengti savo ekonomikos remilitarizavimo. (…) Kenedi – “karinės viršenybės siekimas sukelia ekonominį stresą ir galios mažėjimą”. Edvin Lindvem – Lotynų Amerikos apžvalgininkas – “Mes kuriame armijas, kurios nieko nereiškia tarptautiniu mastu, tačiau kurios yra nenumaldoma jėga, viską naikinanti savo kelyje, vidiniame kiekvienos šalies gyvenime. Kiekvieną šalį okupuoja jos pačios kariuomenė”. Tai vertinimas, ko gero, labiausiai atitinkantis mūsų situaciją, ypač prisimenant Pakaunės įvykius ir kai kuriuos kitus iki šiol neišaiškintus nusikaltimus. Apibendrindamas tai, kas pasakyta, aš griežtai pasisakau prieš bet kokį mokesčių didinimą, ypač kai šis didėjimas aplenkia ekonominio šalies augimo tempus. Taip pat nepritariu svarstomo įstatymo projektui, nes jis yra nukreiptas prieš mūsų piliečius ir stabdo šalies plėtrą. Pritariu alternatyviam Akcizų įstatymo projektui, kurį teikia Seimo narė S.Burbienė. Šiame įstatymo projekte mano minėtų trūkumų, t.y. mokesčių didinimo naftos produktams ir kai kurioms kitoms svarbiausioms vartojimo reikmėms, nebelieka. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius – Tėvynės sąjungos frakcijos vardu.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublika yra tam tikroje ekonominėje erdvėje ir neturi laisvės izoliuotai tvarkytis, ignoruodama Europos Sąjungos ar kaimyninių valstybių norminius teisės aktus prekybos ar finansų srityse sau palankiomis sąlygomis. Šiuo metu yra reikmė nagrinėti akcizų tarifų naftos produktams, cigaretėms, degtinei, vynui, alui klausimus. Kad būtų galima objektyviau vertinti esančius ir numatomus įstatymo projekte akcizų tarifus ir kainas, juos reikėtų palyginti. Taigi akcizai litais už toną. Benzinas: 1998 m. Lietuvoje – 1050 Lt, Latvijoje – 1302 Lt, Lenkijoje – 1365 Lt. 1999 m. Lietuvoje – 1210 Lt, Latvijoje – 1488 Lt. Dyzeliniai degalai: 1998 m. Lietuvoje – 400 Lt, Latvijoje – 829 Lt, Lenkijoje – 806 Lt. 1999 m. Lietuvoje – 560 Lt, Latvijoje – 1077 Lt. Kaina litais už litrą. Benzinas: 1998 m. Lietuvoje – 1,81 Lt, Latvijoje – 2,18 Lt, Lenkijoje – 2,23 Lt. 1999 m. Lietuvoje – 1,98 Lt, Latvijoje – 2,35 Lt. Dyzeliniai degalai: 1998 m. Lietuvoje – 1,20 Lt, Latvijoje – 1,76, Lenkijoje – 168… 1999 m. Lietuvoje – 1,37 Lt, Latvijoje – 2,03 Lt.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad benzino akcizo tarifų skirtumas mažinamas, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, nors tarifas ir toliau Lietuvoje išlieka mažiausias. 1998 m. akcizo tarifas benzinui Latvijoje buvo 24% didesnis, lyginant su Lietuvoje taikomu tarifu, 1999 m. tas skirtumas mažinamas iki 19%. Dyzelinių degalų akcizo tarifų skirtumas mažinamas nuo 107% 1998 m. iki 92% 1999 m. Kainų skirtumas Lietuvos Respublikoje benzinui už litrą litais mažėjo nuo 20% 1998 m. iki 18% 1999 m., lyginant su Latvija. Dyzelinių degalų kainų skirtumas dar 1999 m. išliks nesumažėjęs, lyginant su Latvija.

Žinant, kad naftos produktų akcizų tarifų didinimas turės įtaką ūkio subjektų produkcijos kainų tam tikram didėjimui, kainų didinimui, Vyriausybė numato tai neutralizuoti per atitinkamas programas, sakykim, eksporto rėmimo ir kitas. Manau, neturėtų būti kalbama apie akcizų grąžinimą. Sumažinus atotrūkį tarp akcizų už benziną ir dyzelinių degalų tarifų siekiama mažinti disproporcijas tarp realizuoto benzino ir dyzelinių degalų svorio. Dyzelinių degalų skirtumas, lyginant su benzinu, augo. 1996 m. Lietuvoje jis sudarė 48,7% viso benzino ir dyzelinių degalų realizuoto svorio, 1997 m. jis išaugo iki 51,1% ir per 1998 m. aštuonis mėnesius sudarė 52%. Akcizas cigaretėms su filtru Lietuvoje už 1000 vnt. 1998 m. – 18 Lt, Latvijoje – 28 Lt, Estijoje – 69 Lt ir Lenkijoje – 87 Lt. Be filtro 1998 m. Lietuvoje – 18 Lt, Latvijoje – 35 Lt, Estijoje – 69 Lt. Akcizas cigaretėms 1999 m. ir 2000 m. didinamas po 7 Lt už tūkstantį vienetų. Mažmeninė kaina už pakelį cigarečių litais 1998 m. Lietuvoje – 2,09 Lt, Latvijoje – 2,91 Lt, Estijoje – 3,37 Lt ir Lenkijoje – 5,49 Lt. Padidinus iki 25 Lt už tūkstantį vienetų 1999 m. akcizas už cigaretes išliks ir toliau mažesnis nei kaimyninėse šalyse.

Silpnesnei nei 40% degtinei įstatymo projekte numatoma leisti Vyriausybei mažinti akcizų tarifą, taikomą nedenatūruotam etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams iki 50%. Taigi kitais metais turėsime ir pigesnės degtinės. Įstatymo projekte siūloma mažinti akcizų tarifus kai kuriems vynams, kurių faktinė (…) koncentracija didesnė kaip 13 %, bet ne didesnė kaip 18%. Siūloma akcizų už alų tarifą numatyti pagal alaus stiprumą iki 5,5 laipsnių ir per 5,5 laipsnių. Taigi atitinka Europos Tarybos nuostatas.

Įstatymo projekte pateikti akcizų tarifai leistų paminėtų prekių akcizų tarifus ir kainas priartinti prie akcizų tarifų ir kainų kaimyninėse valstybėse, leistų sukaupti papildomas pajamas ir sudarytų sąlygas Vyriausybei vykdyti savo įsipareigojimus toliau didinti mokytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį. Todėl nepritariu vadinamajam alternatyviam įstatymo projektui, kur šiandien kalbama apie akcizų mažinimą, o rytoj bus triukšmaujama dėl Vyriausybės įsipareigojimų nevykdymo mokytojams ir kitiems švietimo darbuotojams dėl darbo užmokesčio nedidinimo. Taigi šiandien mes turime vieną triukšmo objektą, jeigu galima pasakyti, rytoj bus atvirkščiai. Baigiu. Taigi pritariu Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui ir siūlau jam pritarti po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis – Kaimo reikalų komiteto vardu.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas, išnagrinėjęs Akcizų pakeitimo įstatymą, pirmiausia atkreipė Vyriausybės dėmesį į tai, kad akcizų didinimas dyzeliniam kurui ypač palies kaimo žmones. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad jau nuo 1987 m. Europos Sąjungos valstybėse ypač žvejams panaikintas akcizas, o žemdirbiams yra numatoma kompensacija. Tokia pati tvarka yra ir mūsų kaimyninėje Latvijos Respublikoje – žvejai akcizo už kurą nemoka. Estijoje yra numatyta ir žemdirbiams, ir žvejams kompensacija. Jeigu Vyriausybė šiandien nėra pasirengusi kompensuoti žvejams ir žemdirbiams, aš manau, kad šitas akcizų įvedimas ypač pakenks Lietuvos žemdirbiams. Finansų ministro siūlymas, kad tai bus kompensuojama per eksporto skatinimą, aš manau, yra nepriimtinas ir žalingas. Vadinasi, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, žemės ūkio produktų kainos Lietuvoje išaugs ir dar paspartės importuojamų prekių į Lietuvą iš kaimyninių Respublikų srautas. Aš manau, kad vis dėlto reikia surasti galimybių pabrangusiam dyzeliniam kurui kompensuoti tiesiogiai žemdirbiui. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Kaimo reikalų komiteto siūlomos pataisos akcizams labai sutampa su Krikščionių demokratų frakcijos siūlomomis pataisomis. Mes siūlome nemažinti akcizų vynams, tiek natūraliems, tiek spirituotiems. Taip pat Kaimo reikalų komitetas siūlo labai nedaug didinti akcizą alui, jeigu tai būtų įmanoma. Manau, Kaimo reikalų komitetas pritartų, kad alui akcizas apskritai nebūtų didinamas.

Kuo išsiskiria iš visų kitų siūlymų Kaimo reikalų komiteto siūlymas, kokiu aspektu? Vis dėlto Kaimo reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu apie 40% sumažėjo Lietuvos alkoholio įmonių gamyba, ypač degtinės, ir todėl mažėja rugių suvartojimas alkoholio įmonėse, vyksta didžiulė kontrabanda ir kad Vyriausybė vien tik represinėmis priemonėmis nesugebės susitvarkyti su vykdoma kontrabanda, siūlo šias problemas spręsti ekonominėmis priemonėmis. Nuo 54 centų mažinti iki 34 centų už 1% tūrinės alkoholio koncentracijos litre gėrimo. Manau, kad tada į biudžetą bus surinktos praeitų metų pajamos, manau, kad viršys daugiau kaip 200 mln. Lt. Mes galėtume paremti žemdirbius, padidinti mokytojams atlyginimus ir surasti lėšų ne vienos mokyklos remontui, ypač kaimo vietovėse. Siūlau Seimo nariams pritarti Kaimo reikalų komiteto nuostatoms.

Yra dar vienas pavojus, kad vis dėlto, jeigu nebus atsižvelgta į Kaimo reikalų komiteto nuostatas, tai degtinės gamyklas ištiks bankrotas, o vėliau, be abejo, kai kurios ekonominės grupuotės, siekiančios jas pigiai privatizuoti, privatizuos. Todėl prašyčiau Vyriausybės atkreipti į tai dėmesį ir surasti jėgų pasiūlyti naują projektą, kuriame tarp kitų akcizų būtų sumažintas akcizas degtinei.

Taip pat Kaimo reikalų komitetas dar siūlo šiek tiek padidinti akcizą tabakui. Palyginti su kaimyninėmis respublikomis, tabako gaminių akcizas Lietuvoje yra daug mažesnis. Be abejo, turime atkreipti dėmesį, kad yra ir teigiamų požymių, nes pagal Statistikos departamento duomenis Lietuvoje tabako gaminių šešėlinės ekonomikos ir kontrabandos lygis yra žemas, siekiantis 5%, o gal truputį ir daugiau. Aš manau, jeigu padidinimas nepasitvirtintų ir nesugebėtume kontroliuoti kontrabandos, tai tabako gaminiams mes galėtume taikyti dabar esantį akcizą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį A.Grumadą.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, aš truputį norėčiau į šį įstatymo projektą pažvelgti iš filosofinio taško. Pirmiausia į pačius akcizus, nes, jeigu aš gerai pamenu, iki šios dienos visus šituos norminius aktus priimdavo Vyriausybė ir į Seimą niekas nesikreipdavo.

Dabar pažiūrėkime į praeitus metus ir ką mes matome. Po paskutinio Vyriausybės akcizų pakeitimo per 11 mėnesių 352 mln. Lt yra nesurinkta. Surinkta tik 77%, arba beveik ketvirtadalis planuotų lėšų į biudžetą nepakliuvo. Kas kaltas? Kaltų nėra, o kai nėra kaltų, be abejo, kaltę turi prisiimti Vyriausybė. Nuo dabar atsakomybė, matyt, bus perduodama Seimui, ir jeigu kažkas neteisingai suskaičiavo, t.y. kai skaičiuodamas rinkos ekonomikos dėsniais paremtą mūsų ūkio modelį naudojo aritmetinius veiksmus, nes aš kitaip negalėčiau pasakyti apie šitokį neatitikimą tarp plano ir akcizų rinkimo vykdymo, visa atsakomybė liks Seimui, nors pateiktame projekte jokių argumentuotų faktų, kad apskaičiavimai yra pagrįsti vienokia ar kitokia logika, nėra. Yra tik ministro A.Šemetos kalbos, kad su akcizais mes artėjame prie europinio lygio. Deja, ministras nekalba apie europinio ir lietuviško lygio vidutines algas. Aš esu įsitikinęs, jeigu ministras A.Šemeta paskelbtų, kad Lietuvos vidutinė alga artėja prie europinės, tai visos gatvės būtų pilnos demonstrantų, giedančių Vyriausybei giesmes. Tačiau esu įsitikinęs, kad mums tai negresia, nes šito, ko gero, nebus.

Norėčiau sustoti ir prie mūsų geografijos. Mes esame šalia Rytų kaimyno, kur kainų lygmuo yra nepalyginamai žemesnis negu mūsų krašte. Tai rodo ir milžiniški alkoholio srautai, kurie plūsta iš to krašto, kur degtinės butelis kainuoja mažiau nei vieną dolerį. To užmiršti negalima kalbant apie tai, kokie akcizai yra Lietuvoje ir kokie gretimuose kraštuose. Ypač norėčiau pabrėžti tai, kas, man atrodo, slypi už eilučių, kuriose kyla akcizas alui ir mažėja spirituotam vynui, vadinamajam “rašaliukui”. Čia aš noriu prisiminti praeitus ar užpraeitus metus, kai buvo padidintos kainos licencijai įvežti į Lietuvą alkoholinius gėrimus ir kai šita įvežimo rinka buvo monopolizuota iki didžiulių sumų, iš pradžių 0,5 mln., o paskui ir didesnių pakėlus šiuos mokesčius. Kas galėtų paneigti, kad už šitų skaičių nesislepia labai akivaizdūs ir aiškūs interesai? Galiu pasakyti kokie. Išstumiant iš rinkos alų ir įsivyraujant “rašaliukui” reikia žiūrėti, kieno rankose yra šito “rašaliuko” gamyba. Niekam ne paslaptis, kad šiandien Panevėžio “Semos” bendrovę jau įsigijo arba baigia įsigyti ponas B.Gudelis, kurio firma “Benet distributors” yra viena iš monopolistų importuotojų. Lygiai taip pat laikraščiuose galime skaityti, kad kitas gigantas monopolistas “Mineraliniai vandenys” suka sparną apie “Anykščių vyną”. Tai yra antrasis taškas, kur gaminamas šitas gėrimas. Akivaizdu, kad importuotojų rinka yra ne tie nuvargę kaimo žmonės, bet importuotus gėrimus geria pasiturintys žmonės ir, be abejo, kiekvieno pramonininko noras yra užimti ir tą nišą, kuri šiandien neužimta. Tai yra tas pats spirituotas vynas, lietuviškai vadinamas “rašalu”. Pasižiūrėjus į šią problemą, be abejo, tenka vėl žvilgtelti į tai, kas rašoma spaudoje, ir negaliu nepastebėti, kad spauda vis dėlto poną Gudelį ir poną Lietuvos Respublikos premjerą vadina bičiuliais ir draugais. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narę V.Stasiūnaitę.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Akcizų įstatymo projektą tikrai reikėtų svarstyti su muitų tarifais. Aš nemanau, kad priėmus šitą įstatymą jie nesikeis, o keičiantis akcizo ir muito tarifo santykiui Vyriausybė gali jau laisvai reguliuoti įvežamo ir Lietuvoje gaminamo alkoholio kiekius ir atstovauti tam tikroms firmoms. Aš manau, kad Seimo nariai turėtų nuolatos į tai atkreipti dėmesį.

Kitas dalykas, kuris pateiktas įstatymo projekto aiškinamajame rašte, – kaimyninės šalys. Galima pamanyti, kad mes neturime kitų kaimyninių šalių, kurios daro įtaką mūsų ekonominiam gyvenimui. Tai Baltarusija ir Rusija, iš kur mes galėsime gauti kur kas pigesnio kuro taip neribotai pakėlę akcizus. Aišku, vėl bus žaidžiama su muitais ir darant monopolį mūsų vienos privačios įmonės.

Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Akcizų įstatymo 3 straipsnį dėl 6 straipsnio pakeitimo, t.y. dėl akcizų dydžių ir jų įvedimo tik tam tikroms firmoms – “Lietuvos avialinijoms” lėktuvų kurui. Pirmiausia tai prieštarauja Europos Sąjungos normatyviniams dokumentams. Kažkodėl prie šito įstatymo projekto Europos tiesės biuro išvadų nėra. Vienu metu mes apsimetame, kad jo nereikia, ir nematom, kad jo reikia. Kitu atveju mes sakom, kad lygiuojamės į Europos Sąjungos gretas ir normatyvinius dokumentus. Mes iškreipiame ekonominę erdvę, ir Europos Sąjungos ūkiniai subjektai turės nevienodas teises – avialinijos, nusileisdamos pas mus, Lietuvoje užsipildamos kuro. Tokias pat nevienodas teises turėjo, šiandien turi (ir nemanau, kad bus pakeista) avialinijos, kurios yra Lietuvos ūkio subjektai. Vadinasi, prieštarauja Konkurencijos įstatymui ir netgi konstitucinėms normoms, kad konkurencija ūkio subjektams nėra ribojama. Yra aviakompanijų, kurios moka didesnius pinigus, negu moka “Lietuvos avialinijos”, užsipildamos benziną. Taip pat laivininkystei bei žemės ūkiui atsiras daug problemų dėl dyzelinio kuro pabrangimo. Aš manau, negalima pritarti po svarstymo tokiam įstatymo projektui, kol nebus parengtos Europos teisės biuro išvados. Ačiū.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį A.Sakalą.

A.SAKALAS. Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad akcizo įvedimas arba padidinimas dyzeliniam kurui ir kitiems degalams, nors, kaip ponas ministras A.Šemeta nušvietė, kad mažmeninės kainos nepakils, bet aš norėčiau tuo suabejoti, nes ne ponas A.Šemeta valdo visą naftos kompleksą, visą naftos ūkį, o “Williams”, ir kokią jis nustatys mažmeninę kainą, tai tokia ta kaina ir bus. Galima šiandien tik tvirtinti, ir manau, kad gerbiamieji Seimo nariai neabejoja, kad padidinus dyzelinio kuro akcizus pirmiausia padidės visų žemės ūkio produktų kainos, kadangi, kaip žinome, laukuose šiandien ariama ne arkliais, o traktoriais, o traktoriai naudoja dyzelinį kurą. Galima tvirtinti ir kita, kad padidės transporto išlaidos – ne tik keleivinio transporto išlaidos, bet padidės ir išlaidos visiems, kurie veža prekes, vadinasi, padidės ir prekių kainos. Taigi galima pasakyti tokią išvadą, kad visos kainos daugiau ar mažiau pakils. Žemės ūkio produktų, matyt, daugiausia, o kitų produktų – šiek tiek mažiau, bet kainos pakils.

Klausimas, kam to šiandien reikia? Jeigu Vyriausybė mano, kad tai surinks papildomai planuotą biudžetą, turėtų pasimokyti iš alkoholio akcizo pakėlimo. Tai yra puikus pavyzdys, kad pakėlus akcizą alkoholiui pajamos už alkoholinius gėrimus sumažėjo. Galima pasakyti ir kitą pavyzdį, kad pakėlus alkoholio akcizą padidėjo kontrabanda. Ir galėčiau taip pat prognozuoti, kad pakėlus naftos produktų akcizą padidės kontrabanda naftos produktais. Taigi aš manyčiau, kad Vyriausybė nepasieks tų tikslų, kuriuos ji užsibrėžė, o gyventojai nuo to tik nukentės, nukentės ir mūsų visų ūkis. Atsakomybę šiandien Vyriausybė nori perkelti Seimui ir kelia Seimui. Aš tikiuosi, kad Seime yra daug kaimiškuose rajonuose rinktų žmonių, kurie jums, jeigu jūs balsuosite už akcizo įvedimą dyzeliniam kurui, tikrai ačiū nepasakys. Mūsų frakcijos pozicija jau buvo išsakyta, aš neturiu daug ką pridurti. Bet mes negalime pritarti tokioms žalingoms, mūsų nuomone, priemonėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad plenarinis posėdis tęsiasi. Dėmesio! Kviečiu kalbėti Seimo narį V.Velikonį.

V.VELIKONIS. Visi mes, gerbiamieji kolegos, žinome, kad Kūčių vakarą gyvuliai kalbasi tarpusavyje. Kai buvom maži ir dori, mes tą kalbą girdėjome. Aš esu tikras, kad šių Kūčių naktį visi gyvuliai kalbės tik apie akcizą, ir tikriausiai ne apie rūkalus, ne apie alų, ne apie vyną, bet apie degalus, nes dėl to akcizo pablogės gyvenimas ir žmonėms, ir gyvuliams. Aš noriu tik tiek pasakyti, kad šitas darbas dengiamas, šita žiauri antikaimiška akcija dengiama, lyg to reikalaujama iš kitur, iš Europos Sąjungos. Apie tai kalbėjo A.Šemeta, ir ne tik jis, kad akcizai keičiami taikantis prie Europos Sąjungos galiojančių tarifų. Tai, be abejo, sąmoningas žmonių klaidinimas. Kalbu ne apie tai, jog po Vienos pasitarimo mums nutolo Europos vizija ir apgailėtinai skamba paguoda apie mūsų pažangą. Tai primena pasaką apie nuogą karalių.

Kalbu apie tai, kad ne Europos Sąjunga skatina didinti akcizus. Tai ne mums duotas namų darbas. Paklausykit, mielieji! 1992 m. spalio 19 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvoje (Nr. 92, 81) dėl akcizo mokesčių struktūros harmonizavimo parašyta (punktas 2F): “Bendrijos valstybės narės gali visiškai ar dalinai atleisti nuo akcizo mokesčių ar nustatyti mažesnį akcizą už naftos produktus, naudojamus vykdant finansinę kontrolę. Išskirtinai žemės ūkio ir sodininkystės įmonėse bei miškų ūkyje ir vidaus vandenų, žuvivaisos ūkyje”. Štai kokia direktyva yra Europos Sąjungoje, ja naudojasi Danija, Vokietija, kur žemės ūkio sektoriui yra kompensuojama 100%. Jums turbūt irgi ne vienam teko matyti, kai Suomijoje, kitose valstybėse ūkininkas, atvažiavęs į degalinę, pilasi kurą iš kitos degalinės ir kitokios spalvos. Ekonominė policija gaudo, kad šitos apgavystės nepanaudotų kiti.

Taigi išvada aiški. Tai pasakė ir “Agronomų seklyčia”, tai sako ir mūsų frakcija, jog tikslinga palikti dabar galiojantį akcizų dydį naftos produktams žemdirbiams, miškininkams, melioratoriams, arba papildomas išlaidas kompensuoti. Mes tuo klausimu priėmėm atitinkamą protokolinį sprendimą, tačiau juo tikėti jokiu būdu negalima.

Buvo velykinė “dovanėlė”, dabar kalėdinė, naujametinė. Balandžio mėnesį kaimas per akcizų padidinimą išmokėjo 60 mln. Lt daugiau už kurą, ir buvo pasakyta, kad bus kompensavimo tvarka. Kiek žinau, Finansų ministerija rengė tokį nutarimą, Žemės ūkio ministerija teikė duomenis, deja, nė vienas litas nebuvo kompensuotas. Tai kaip galima kalbėti apie kokią nors kompensaciją šiandien, kai iš viso nenumatyta? O dabar numatomas net trejų metų planas. Atsimenam “gerus” laikus, kai buvo trimetis, penkmečio, septynerių metų planai. Tačiau tai yra baisūs skaičiai: 325 mln. už degalus, kai šiuo metu kaimui įvairios organizacijos skolingos 335 mln.

Aš nesuprantu vieno dalyko. Nagrinėjant įstatymo projektą yra nesuprantamas įstatymo 5 straipsnio 10 ir 11 punktuose dimensijos pakeitimas nuo 2001 m. Variklių benzino (10 punkte) 1999–2000 m. bei reaktyvinių variklių kurui, kuris turbūt naudojamas “Zaporožiečiams” ir lėktuvams, apmokestinamas (11 punktas) taikant akcizą už toną, o nuo 2001 m. jau taikant akcizą už 1000 l. Taip sąmoningai daroma painiava, kad paprastas žmogus nesuprastų, kiek didėja akcizas. Ne kiekvienas gali žinoti, kiek gramų sveria vienas litras benzino, ir t.t.

Priėmus šį įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Taip aš perskaičiau savo kaimo žmonėms, kai jie susirinko pakalbėti apie akcizą. Mes buvom dvi paras apsnigti stovėjo aplinkui traktoriai, bet nebuvo kuro ir nebuvo galima išvalyti. Žmonės sakė: atvežkite pas mus tą žmogų, juk jis neturi įgimto gėdos jausmo. Priimdami šitą įstatymą, mes tai irgi patvirtiname. Vienas žmogus sakė: ar jūs žinote, kaip vadinami tie žmonės, kurie gaudo žuvį tuščiame šulinyje. Aš pasakiau, kad žinau. Jūs turbūt irgi žinote. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį mėginu prašyti jūsų dėmesio. Visi Seimo nariai, norėję kalbėti diskusijoje, baigė savo kalbas. Kolegos, prašo žodžio signataras P.Poškus. Ar mes sutiktume suteikti jam žodį kalbėti šiuo klausimu? Gerbiamasis signatare, aš kviečiu jus į tribūną ir prašau sveiko proto ribų naudojantis mūsų laiku, beje, labai brangiu. Mes jau vėluojam.

P.POŠKUS. Dėkoju gerbiamajam posėdžio pirmininkui ir Seimo nariams už suteiktą galimybę vėl kalbėti iš šios garbingos tribūnos, iš kurios kalbėjau tais laikais, kai aplinkui riaumojo svetimi tankai. Mes tada sprendėme kitas problemas. Šiandien ramioje aplinkoje jūs turite galimybę gerai apgalvoję išspręsti šį mums aktualų klausimą.

Norėčiau pateikti kai kuriuos skaičius. Aludarių asociacija pavėluotai sužinojo, kad Vyriausybėje bus svarstomi tokie klausimai. Vyriausybei, vėliau ir visiems pagrindiniams Seimo komitetams, kurie svarsto akcizų klausimus, mes pateikėme savo pasiūlymus, todėl aš nenorėčiau daug kalbėti, gaišinti brangaus laiko.

Vyriausybės posėdyje premjeras G.Vagnorius pasakė, kad dauguma prašo sumažinti akcizus arba iš viso juos panaikinti, tačiau niekas pasiūlo, kaip surinkti pajamas į biudžetą, kad galėtų paremti socialiai remtinus žmones. Žinoma, tai aktualus klausimas, tačiau ir jį būtų galima spręsti, jeigu prieš priimant tokius sprendimus būtų daugiau pasitarta su visuomeninėmis organizacijomis. Mes siūlome nekeisti šiuo metu galiojančių alaus akcizo dydžių, nes iš numatytų šiais metais surinkti akcizų mokesčių per 11 mėnesių surinkta 11% daugiau negu planuota. Tai siekia 44 mln. vietoj 39 mln. praėjusiais metais. Mes siūlome, kad papildomas pajamas į biudžetą būtų galima gauti įvedus apyvartinių butelių depozitinę sistemą, kuri taikoma daugelyje Europos šalių. Mūsų skaičiavimais, šios sistemos įdiegimas biudžetui duotų apie 10 mln. papildomų pajamų. Tai dvigubai daugiau negu numatyta iš padidėjusio alaus akcizo. Tai ir būtų atsakymas ponui premjerui, iš kur gauti pajamų.

Padidinti dabar galiojantį lengvatinį tarifą už alų, kaip čia buvo minėta ir ponios Seimo narės S.Burbienės, padidinti iki 200 tūkst. dekalitrų... Šveiko aš necituosiu, tačiau noriu priminti, kad nepasikartotų tai, kas buvo prieš ketverius metus, 1994 metais, kai vadovavo kita Vyriausybė, LDDP Vyriausybė. Tada Seimas nesvarstydavo, Vyriausybė pati priimdavo. Tada buvo padidintas akcizas ir jau kitais metais, 1995 metais, alaus realizavimas sumažėjo 15%. Šiuo metu situacija yra dar rimtesnė, nes visos alaus daryklos vykdo rekonstrukcijas, ir tai daroma iš skolintų lėšų. Planuojama, kad 1999 metais alaus rinka Lietuvoje išaugs iki 15%.

Norėtume paminėti, kad alaus akcizo didinimas nesuderinamas su Alkoholio kontrolės įstatyme deklaruojamais silpnų gėrimų vartojimo skatinimo Lietuvoje principais. Pastaraisiais metais alaus suvartojimas Lietuvoje didėjo, bet vis dar yra gerokai mažesnis negu kitose Europos šalyse. Yra pateikta lentelė, aš nenoriu kartoti. Alaus akcizo didinimas iki numatomo dydžio kartu su numatomu transporto kaštų dėl naftos produktų pabrangimo padidėjimu garantuotai sumažins pardavimus ir didelę dalį įmonių, kai ateis kreditų grąžinimo terminai, pastatys į labai sunkią padėtį. Tokie būtų mūsų siūlymai.

Dar norėčiau priminti, kad tame pačiame Vyriausybės posėdyje gerbiamas finansų ministras minėjo, jog alaus gamyba padidinus akcizus nenukentės, nes Lietuvoje gaminama tik 10% stipraus alaus. Tačiau skaičiai yra kiti. Juos surinkome iš visų daryklų. Lietuvoje gaminama ne 10% stipraus alaus, o 47%, todėl, pateikdama skaičius, Vyriausybė galbūt turėtų geriau išanalizuoti padėtį. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis. Taigi du įstatymo projektai: Vyriausybės ir Seimo narės S.Burbienės. Kolegos, visi sutinkate, kad tai buvo pateikimas? Mes pritariame be diskusijų, nors tai buvo tokia ypatinga skubos tvarka, dėl kurios niekas nekalbėjo, ir šiandien galėtume pasirinkti variantą. Niekas dėl to neprieštarauja. Man diskusijos pabaigoje telieka pakviesti abiejų projektų iniciatorius tarti baigiamąjį žodį. Pirmiausia finansų ministras A.Šemeta dėl pagrindinio įstatymo projekto. Dėl motyvų paskui, pone profesoriau. Gal išklausius diskusiją kilo kokių nors siūlymų?

A.G.ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau pateikdamas įstatymą minėjau ir dar kartą noriu pabrėžti, kad iš tikrųjų akcizai yra tokia tema, dėl kurios turbūt galima diskutuoti ištisas dienas bei siūlyti įvairius akcizų tarifus ir atrodyti ar stengtis atrodyti populiaresniems visuomenės akyse. Tačiau, kita vertus, Vyriausybė privalo atsakingai vykdyti savo programą ir teikti kad ir iš anksto žinomai nepopuliarius sprendimus. Tie sprendimai būtini tam, kad toliau galėtų funkcionuoti krašto ekonomika, kad biudžetinių įstaigų darbuotojai galėtų gauti savo atlyginimus, kad švietimo darbuotojams būtų padidintos algos ir t.t.

Aš savo kalbą norėčiau pradėti nuo kai kurių LDDP frakcijos pasiūlymų, pirmiausia nuo pono M.Pronckaus atkreipto dėmesio į Vyriausybės programos vykdymą, kurioje yra sakoma, kad Vyriausybė mažins mokesčius. Labai tyliai buvo pasakyta: “gamybai”. Man labai gaila, kad ponas M.Pronckus ar LDDP frakcija iki šiol nelabai supranta, kad akcizas – tai ne gamybos, o vartojimo mokestis. Pagaliau yra enciklopedinis akcizo apibrėžimas, kas yra akcizo mokestis.

Dėl dyzelinių degalų. Aš manau, kad šiuo atveju yra šiek tiek klaidinama visuomenė, nes jeigu pasižiūrėsime į ponios S.Burbienės pasiūlymą dėl Akcizų įstatymo, tai jame aiškiai pasakyta, kad kitiems metams yra siūloma nedidinti akcizo, o 2000 m. jį padidinti beveik dvigubai. Tai yra tiesiog norima perkelti tą klausimą tolyn, parodyti, kad mes esame geručiai, tačiau 2000 m. kaip varysime bus du kartus didesni akcizai, negu yra dabar. Mes siūlome, kad vis dėlto akcizai degalams būtų didinami palaipsniui, nuosekliai ir taip, kad nesudarytų tam tikro neigiamo poveikio ekonominiam augimui. Akcizas, kaip jau minėjau, yra vartojimo mokestis ir dėl dyzelinių degalų pabrangimo, be abejo, kiek išaugs maisto produktų kainos, todėl mūsų žemdirbiams bus sunkiau konkuruoti užsienio rinkose eksportuojant savo produktus. Vyriausybė yra numačiusi Kaimo rėmimo programoje per eksporto skatinimo programą remti žemdirbius ir taip padėti jiems realizuoti savo produktus užsienio rinkose. Tiek apie pasiūlymus.

Dabar dėl kitų pasiūlymų. Pirmiausia Krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymai, kurie buvo paminėti. Dėl trejų metų programų degtinei ir cigaretėms. Aš noriu pasakyti, kad šis pasiūlymas šiame variante buvo pateiktas būtent atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, kad tiek degtinei, tiek cigaretėms būtų taip pat trejiems metams į priekį nustatyti akcizai. Tačiau aš manau, kad mes po svarstymo galime padiskutuoti tuo klausimu ir priimti taip pat ir Seimo nariams priimtiną optimalų sprendimą. Kitas dalykas, turbūt čia tuo klausimu daugiausia buvo diskutuota, dėl alaus ir vyno. Mes taip pat atidžiai išanalizavome tuos pasiūlymus, kurie yra pateikti, ir tikrai pasirengę toliau aptarti ir diskutuoti su frakcijomis dėl tinkamiausio sprendimo. Galbūt iš tikrųjų tikslinga siūlyti 1999 m. nedidinti alaus akcizo, o vyno gaminiams, dar kartą peržiūrėjus tą sąrašą, priimti tokį sprendimą, kuris taip pat atitiktų ir Krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymus.

Ir dar vienas dalykas, kuris buvo čia paminėtas. Dėl leidimo Vyriausybei nustatyti mažesnį akcizą silpnesnei degtinei. Šiuo atveju aš tiesiog norėčiau priminti, kad šį klausimą Konstitucinis Teismas svarstė, t.y. ar turi Seimas teisę deleguoti Vyriausybei tarifų nustatymą. Konstitucinio Teismo sprendimas buvo toks, kad Seimas, deleguodamas teisę Vyriausybei spręsti tam tikrus tarifų klausimus… toks sprendimas neprieštarauja Konstitucijai, t.y. Seimas turi tokią teisę. Manau, kad tą klausimą taip pat galima bus papildomai aptarti, tačiau šiuo atveju, mano manymu, yra svarbu Seime nustatyti viršutinę ribą tam tikriems gaminiams, kad Vyriausybė savo sprendimais nedidintų daugiau, negu Seimas yra nustatęs. Įstatymo projekte yra numatyta, kad toks sprendimas dėl mažesnės akcizo normos taikymo gali būti priimtas tiktai silpnesnei negu 40 laipsnių degtinei, t.y. ne apskritai visiems degtinės gaminiams. Ir aš iš šios tribūnos galiu dar kartą įsipareigoti, kad kai tokie sprendimai bus parengti, mes, be abejo, konkrečią akcizo normą ir konkretų sprendimą pateiksime derinti Seimo frakcijoms tam, kad sprendimas būtų iš tikrųjų priimtinas ir Seimo nariams. O kaip jau minėjau dėl alaus ir vyno gaminių, iš tikrųjų mes siūlome dar papildomai aptarti ir surasti optimalų sprendimą, t.y. nedidinti galbūt alaus akcizo kitiems metams, o vyno akcizą nustatyti tokį, kad jisai būtų suderintas su Seimo narių pasiūlymais, ir Krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymais.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre.

Dabar dėl savo įstatymo projekto kelis žodžius – Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, visų pirma norėčiau pasakyti, kad mūsų įstatymo projektas anaiptol nėra siekimas populiarumo. Jeigu mes siektume populiarumo, siūlytume visus akcizus mažinti ir tai būtų labai populiaru. Tačiau tai būtų, matyt, ne visai protinga. Todėl mūsų siūlymai remiasi ta liūdna praktika, kad, deja, kuo didesni akcizai, tuo jų mažiau yra surenkama, taigi valstybei yra ne nauda, o žala. Svarstant ir vieną, ir kitą įstatymo projektą, jeigu taip formaliai galima sakyti, buvo ir pritarimo, ir nepritarimo mūsų siūlymams. Pritarimo buvo, sakyčiau, tokio netiesioginio, tai yra kai kurios kolegų pataisos yra panašios, kai kurios mintys taip pat buvo pareikštos maždaug tokios, kokias mes teikiame savo įstatymo projekte.

Norėčiau paaiškinti dėl mūsų siūlymo dėl akcizo dyzeliniams degalams. Jį siūloma nuo 2000 m. vis dėlto didinti. Šitas metų tarpas yra paliekamas tam, kad Vyriausybė galėtų iš tikrųjų ramiai apmąstyti ir priimti iš anksto visus sprendimus, kurių reikia kompensuoti žemės ūkio nuostolį, kuris atsirastų dėl akcizo padidinimo. Tuo tarpu dabar įvedus akcizą visi žadėjimai iš Kaimo rėmimo fondo, iš Eksporto rėmimo fondo (beje, puikiai žinote, kad ne visi eksportuoja savo produkciją) yra šakėm ant vandens rašymas. Galutinis rezultatas gali būti toks, kad taip niekas ir nežinos, nei kur kompensacijos, nei kaip jas gauti, nei iš viso, ar nereikės daugiau pinigų tokioms kompensacijoms, negu surinksim iš pačių akcizų.

Ir jau, be abejo, negaliu nutylėti to, kad vis dėlto Vyriausybė pasiryžusi įtvirtinti įstatymo projekte savo voliuntaristinius sprendimus. Tai yra siūlymą įmonei, ne kažkokiai rūšiai produkcijos, bet įmonei leisti mokėti arba mažesnį akcizą, arba visai nemokėti. Ką tai reiškia, kad ateis finansų ministras ir suderins kažkokį sąrašą su Seimu? Ar mes priimsim įstatymą, kad “Gedimino” degtinei bus 50% mažesnis akcizas, o “Trijų tigrų” nebus? Ar tai iš tikrųjų yra tokie sprendimai, kuriuos reikėtų priiminėti? Jeigu skatinama degtinė silpnesnė negu 40%, tai ir skatinkim visą kokybišką degtinę vienodai, o neieškokim atskirų rūšių, atskirų įmonių, o gal ir atskirų direktorių. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, du įstatymo projektai prieš mūsų akis. Plati diskusija. Dabar kalbos dėl motyvų. Balsuosim alternatyviai, kas parems vieną, kas parems kitą projektą. Taigi vienas už vieną projektą, kitas už kitą. K.Glaveckas prašė žodžio iš anksto. Ir aš jam suteiksiu žodį, kai tik jis paspaus mygtuką.

Seimo narys K.Glaveckas. Ir kalbos pabaigoje turėtų nuskambėti siūlymas, kurį projektą remiat. Labai atsiprašau. Seimo narys K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų taip išėjo, kad man neteko pakalbėti, bet aš labai trumpai išsakysiu kai kuriuos svarbius motyvus. Man atrodo, kad mes visoje šioje diskusijoje dėl atskiro visos ekonominės politikos segmento, t.y. akcizų, ganėtinai pasiklydę esame vien dėl to, kad mes neįvertinom aplinkinės visos situacijos, kas darosi Lietuvos rinkose ir užsienio rinkose. Vakarų rinkos – depresijoje, Rytų rinkos – gilioje krizėje, ir dabar natūralu, kad visa problema yra ta, kad valstybė turėtų mažinti savo išlaidas. Atvirkščiai, akcizų mokesčių didinimas reiškia ne ką kita, kaip valstybės pajamų didinimą ir išlaidų nemažinimą. Natūralu, kad žinant dabartinę biudžeto situaciją, einamąją sąskaitą, galų gale kitų biudžetų situaciją ir visus kitus ekonominius ir ypač finansinius rodiklius, tai, kad kapitalo rinka sugriuvusi arba jos padėtis labai bloga, kalbėti apie tai, kad padidintume mokesčius, vadinasi, kalbėti apie visuomeninės paklausos sumažinimą. Toks didelis akcizų padidinimas reikš ne ką kita kaip neproporcingą pajamų padidėjimą arba sumažėjimą. Tą klausimą mes turėjome spręsti nustatę priklausomybę tarp akcizų padidinimo ir įplaukų į valstybės biudžetą ir, svarbiausia, žiūrėdami į valstybės išlaidų mažinimo planą, nes normaliai visokiausios krizės yra įveikiamos tik nedidinant mokesčių ir mažinant išlaidas. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi prieš visus projektus, kaip aš įsivaizduoju. Kas galėtų pritarti pirmajam, pagrindiniam projektui? Seimo narys P.Katilius.

P.KATILIUS. Ačiū. Iš tikrųjų krikščionys demokratai mano, kad vis dėlto reikėtų pritarti Vyriausybės teikiamam projektui. Krikščionys demokratai nuodugniai svarstė, mūsų pasiūlymai buvo pateikti čia, Seime, ir išdėstyta, kaip mes suprantame ir kaip reikėtų elgtis šioje situacijoje. Iš tribūnos girdėjome pažadus, kad mūsų siūlymams bus pritarta (aš turiu omeny visus mūsų siūlymus), todėl manome, kad dabar, apsisprendžiant dėl alternatyvos, reikėtų pritarti Vyriausybės teikiamam projektui. Tikimės, kad Vyriausybė pataisys atsižvelgdama į mūsų teikiamas pastabas ir priėmimo metu krikščionys demokratai turės galimybę balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėl S.Burbienės projekto. Kas norėtų kalbėti – M.Pronckus ar V.Andriukaitis? M.Pronckus aktyviau prašo žodžio. Seimo narys M.Pronckus. (Balsai salėje) Jeigu aš matau labai griežtai iškeltą ranką… Pone Pronckau, kitą kartą savo norą kalbėti suderinkite su frakcijos vadovais. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad jūs savo kompiuteryje taip pat matote tas pačias spalvas – žalią ir raudoną. Raudona reiškia, kad aš esu prieš pono A.Šemetos projektą, prieš Vyriausybės projektą ir šiuo atveju jūs turėtumėte kaip tik taip ir kalbėti, nes tai yra pirmasis projektas. Kalbėdamas prieš pono A.Šemetos ir Vyriausybės teikiamą projektą, aš pritariu daugeliui argumentų, kurie prieš jį išsakyti. Ponios S.Burbienės siūlomas projektas yra daug realesnis ir netgi ir jį imant kaip pagrindą Socialdemokratų frakcija ir jam siūlys kai kurių pataisų. Šiuo atveju labai aiškiai pasakau, kad pritariam S.Burbienės projektui, bet ir jam teiksime kai kurias pataisas ir esame prieš pono A.Šemetos siūlomą Vyriausybės projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Prašom registruotis ir būti dėmesingiems. Balsuosime alternatyviai dėl dviejų įstatymų projektų – pirmiausia dėl Akcizo įstatymo 3, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projekto Nr.P-1465(3). Pritariantys po svarstymo šiam įstatymo projektui balsuoja už. Ir alternatyvus įstatymo projektas Nr.P-1465(3)A, pritariantys šiam projektui balsuoja prieš. Gerbiamieji kolegos, dabar jokių kalbų. Seimo nario P.Papovo nėra. Seimo nario S.Stačioko nėra. Susilaikiusių… Kolegos, aš dar kartą aiškinu procedūrą. Taigi balsuojantys už pritaria pagrindiniam įstatymo projektui, balsuojantys prieš pritaria S.Burbienės įstatymo projektui. Kolegos… (Balsai salėje) Balsuoti pradėjome. Kolegos, bendru sutarimu sutarėme, kad po pateikimo pritariam, neklausiam ir pradedam svarstymą. Yra du įstatymo projektai. Taigi balsuojantys už pritaria Vyriausybės projektui, balsuojantys prieš pritaria S.Burbienės projektui. (Balsai salėje)

Už – 59, prieš – 24. Taigi po svarstymo pritarta Akcizų įstatymo 3, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektui Nr.P-1465(3). (Triukšmas salėje)

Gerai, galime sutarti ir tokiu keliu. Aš įsivaizdavau, kad alternatyva – tai už arba prieš. Nesutinkate su tokiu balsavimu? (Balsai salėje) Ne. Gerbiamieji kolegos, už – 59, prieš – 24 dėl pagrindinio įstatymo projekto. Balsuojame dėl alternatyvaus įstatymo projekto. Kas būtų už tai, kad jam būtų pritarta po svarstymo? (Triukšmas salėje) Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Jūs darote didelę klaidą sakydamas, kad pritarta tam ar kitam projektui, kadangi, pavyzdžiui, mes, Centro sąjungos frakcija, nenorime pritarti nei pirmajam, nei antrajam projektui, todėl mes turėtume galimybę pasirinkti. Aš ir norėjau pasakyti (tą patį norėjo pasakyti ir A.Grumadas) – apgalvokim formą, kaip mes galėtume padaryti, jog nepritariame nei vienam, nei kitam projektui. Jeigu dabar pritarta šitam alternatyviam projektui, vienam iš jų, balsuokime, ar apskritai mes jam pritariam po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš priimu šitokį siūlymą. Gerbiamieji kolegos, iš dviejų alternatyvų pasirinkta pirmoji alternatyva. Dabar E.Bičkausko siūlymu (dėkoju už pagalbą) balsuojame, kas būtų už tai, kad šiam įstatymo projektui, kuris pasirinktas kaip pagrindinė alternatyva, pritartume po svarstymo? Pritariantys – už, nepritariantys – kitaip. Balsavimas pradėtas. Blogai, kai dvi alternatyvos netinka. Tada apskritai nebalsuoji arba kaip nors kitaip elgiesi. Labai bloga būsena, paklysti tarp alternatyvų.

Už – 55, prieš – 32, susilaikė 3.

Taigi dar kartą kartoju, kad įstatymui Nr.P-1465(3) pritarta po svarstymo. J.Razma, replika po balsavimo.

J.RAZMA. Aš norėčiau pasiūlyti protokolinį įrašą. Aš manau, kad daugeliui bus nelengva balsuoti dėl akcizo padidinimo dyzeliniam kurui, ir ypač žemdirbiams. Ar mes negalėtume paprašyti protokolinio įrašo, kad priėmimo metu Vyriausybės atstovai pateiktų konkrečius sprendimus, kaip bus kompensuojamas dyzelinio kuro pabrangimas žemdirbiams, kad mums patiems būtų lengviau argumentuoti šitą sprendimą, jeigu mes turėtume konkretų Vyriausybės nutarimo projektą arba kažkokią tvarką, kaip bus su šita kompensacija.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau prašyti Etikos ir procedūrų komisijos, kad išnagrinėtų pono A.Grumado nedalykinę kalbą ir premjero palyginimą su kažkuo. Mes pono A.Grumado niekada nelyginam su jo frakcijos kolega ponu A.Butkevičiumi, kuris sėdi kalėjime. Šito nedarom.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pasiūlyti tokį protokolinį įrašą, kad iki priėmimo momento Vyriausybė pateiks Seimui savo įsivaizduojamą akcizų kompensavimo žemdirbiams kelią? (Balsai salėje) Žemdirbiams ir žvejams. Taigi Vyriausybė savo įsivaizdavimą pateiks. Ar jis nulems mūsų sprendimą balsuojant, yra kiti dalykai. A.Sakalas paskutinis kalbėtojas dėl…

A.SAKALAS. Taip, replika po balsavimo. Aš norėčiau paprašyti Konservatorių ir Krikščionių demokratų frakcijų, kad jie šitą sprendimą palygintų su savo programa, kurioje jie buvo įsipareigoję mažinti akcizus. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega Sakalai, prašome atidžiau skaityti rinkimų ir Vyriausybės programą. Tai vienas dalykas. O dabar klausiu – ar dabar skelbiame pertrauką, ar imame 1-3 klausimą? Kolegos, 15 minučių pertrauka. 12.10 val. tęsime posėdį.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, reikėtų tęsti posėdį. Reikėtų tęsti posėdį, bet, gaila, nematau pranešėjo. Registruojamės. Galbūt ministras Č.Stankevičius tuo metu pasirodys.

Lietuvos Respublikos valstybės vidaus skolos specialios paskirties akcinei bendrovei “Lietuvos energija”, specialios paskirties šilumos tinklų akcinėms bendrovėms ir akcinei bendrovei “Lietuvos dujos” pripažinimo ir padengimo įstatymo projektas Nr.P-1423* (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji, kol pasirodys ministras Č.Stankevičius, aš kviečiu imti (mes vis tiek vėluojam) 4 klausimą – Valstybės vidaus skolos specialios paskirties akcinei bendrovei “Lietuvos energija”, specialios paskirties šilumos tinklų akcinėms bendrovėms ir akcinei bendrovei “Lietuvos dujos” pripažinimo ir padengimo įstatymo projektą Nr.P-1423. Priėmimo tęsinys. Praėjusį kartą, gerbiamieji kolegos, mes priėmėm tik vieną straipsnį. Pranešėjas paprašė laiko Vyriausybės nuomonei dėl šio įstatymo kitų straipsnių pataisų ir patikslinimų suformuoti. Pone Valentukevičiau, pone viceministre, aš kviečiu jus į tribūną. Dabar bendrieji nuostatai, bendroji Vyriausybės pozicija ir paskui pastraipsniui. Prašom.

V.VALENTUKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Kaip aš ir žadėjau pirmoje priėmimo fazėje, šiandien nėra kliūčių tęsti įstatymo priėmimą. Vyriausybėje buvo papildomai išnagrinėti Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetų pasiūlymai ir pastabos iš esmės tik dėl vienos dalies nuostolių, kurie susidarė, kaip minėjau, per 1992–1993 m. atsiskaitant su Rusija už gamtines dujas, kurios buvo tiekiamos Lietuvai. Vyriausybė, papildomai išnagrinėjusi, siūlo sprendimą, apie kurio esmę aš jau minėjau praeitą kartą. Būtent ta dalimi – 29,3 mln. Lt suma nedidinti ir taip jau nemažos valstybės skolos dalies, bet šita dalimi sumažinti valstybės kapitalo dalį akcinėje bendrovėje “Lietuvos energija” tam, kad po to būtų galima, atitinkamai išleidus tikslinę akcijų emisiją, surinkti šitas lėšas ir grąžinti, kai ateis terminas, komerciniams bankams.

Dar yra keletas Vyriausybės pavedimų, kurie techninio pobūdžio ir įpareigoja Finansų ir Ūkio ministerijas, aš turiu omeny Vyriausybės sprendimą, sutvarkyti kreditų grąžinimą komerciniams bankams, kai ateis laikas. Aš manau, kad jų atskirai komentuoti nereikia, bet jau iš principo yra daugiau mažiau visos direktyvos numatytos, kaip šita problema turi būti sprendžiama ateityje. Seimo nariams yra išdalintas suderintas su Finansų ir Ūkio ministerijomis bei Vyriausybe minėto įstatymo 5 straipsnis, kurio esmė būtų tokia, kaip yra jums pateiktame projekte. Todėl iš esmės, gerbiamasis posėdžio pirmininke, nereikėtų daugiau aiškinti, nes šitie klausimai buvo pakankamai giliai ir smulkiai išnagrinėti pačiuose komitetuose, Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetuose, ir Seimo nariai pakankamai detaliai šitas problemas yra išnagrinėję. Aš manau, kad būtų galima tęsti, jeigu nebūtų papildomų samprotavimų, šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Gerbiamieji kolegos, 2 straipsnis. Aš žiūriu į Ekonomikos komiteto pirmininką, ko gero, jis atsiimtų savo siūlymą dėl delspinigių pripažinimo. Kas kalba Ekonomikos komiteto vardu? Seimo narė K.Prunskienė. Ar jūs sutinkat atsiimti savo siūlymą, jeigu mūsų įstatymas pasipildo 5 straipsniu? Aš labai atsiprašau, neveikia. Dar sykį mėginkit įsijungti. Seimo narė K.Prunskienė. Aš labai atsiprašau, prašom prieiti prie šoninio mikrofono. Kolegos, kada ryšimės investuoti į mūsų elektroninę aparatūrą? Kas kalba Ekonomikos komiteto vardu dėl Ekonomikos komiteto siūlymo? Arba A.Šimėnas įjungė savo mikrofoną. Arba J.Valatka. Bet jis kol kas žodžio neprašo. Seimo narys J.Valatka.

Gerbiamieji kolegos… (Triukšmas salėje) Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ekonomikos komiteto vardu buvo pavesta kalbėti kolegai R.Didžiokui, tačiau kadangi jo nėra, noriu tik priminti, kad komitetas pritarė įstatymo projektui su išlyga…

PIRMININKAS. Konkrečiai dėl 2 straipsnio trečiosios dalies pirmojo punkto.

K.D.PRUNSKIENĖ. Dėl 2 straipsnio aš nematau mūsų pasiūlymų, kaip tik dėl 3 ir 4 straipsnių buvo įrašyti kitokie skaičiai, apie kuriuos…

PIRMININKAS. Taigi čia 2 straipsnio trečioji dalis, gerbiamoji kolege. Vietoj 40,4 mln. rašyti 69,7 – toks Ekonomikos komiteto siūlymas. Ar jūs sutinkat atsiimti, ar mums reikia balsuoti, turint galvoje Vyriausybės siūlymą papildyti šitą įstatymą? Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Pone viceministre, dar sykį jūsų nuomonė. Balsuosim dėl Ekonomikos komiteto siūlymo į 2 straipsnio trečiąją dalį įrašyti kitus skaičius. Jie to siūlymo neatsiima, nepaisant to, kad viceministras siūlo kitą kelią.

V.VALENTUKEVIČIUS. Aš norėčiau galbūt paaiškinti. Truputėlį gal tai palengvintų šitą klausimą. Iš esmės Vyriausybė įvertino Ekonomikos komiteto siūlymą ir protokole (kuris, aš tikiuosi, yra pateiktas) šalia formuluotės papildyti įstatymą labai aiškiai pasakyta, kad Vyriausybė iš principo pripažįsta, kad nuostolis, kuris yra padarytas dėl tuo metu galiojusio Vyriausybės nutarimu Lietuvos laikinojo talono, piniginio vieneto, ir Rusijos rublio kurso… Pripažįstama, kad tai nėra kompanijos problema, tačiau aš dar kartą noriu pasakyti, kad Vyriausybė siūlo kitą sprendimą – ne padidinti valstybės skolos dalį, bet sumažinti įstatinio kapitalo dalį ir tokiu būdu išspręsti šitą klausimą. Tai nereiškia, kad kitais metais turės būti pripažįstama šita skola.

PIRMININKAS. Ekonomikos komiteto pirmininkas A.Šimėnas dėl šio klausimo, paskutinis kalbėtojas. Prašom. Gerbiamasis Sekretoriate, prašom ieškoti technikų, kurie galėtų sutvarkyti mūsų aparatūrą. Kolega Albertai, prašom spausti dar kartą. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų į mūsų siūlymą Vyriausybė atsižvelgė ir pasirinko kitą formą. Ir tą formą mes tik dabar pamatėm, todėl šiuo metu ją sunku vertinti. Tačiau manau, kad yra visiškai priimtina. Nes vis dėlto ta skola yra įvertinta, tačiau surastas kitas mechanizmas kompensuoti skirtumą, negu buvo mūsų siūlymas. Todėl aš siūlyčiau pritarti teikiamam Vyriausybės įstatymo projektui ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume nebalsuoti dėl Ekonomikos komiteto siūlymo? Galim bendruoju sutarimu? Aš tiesiog apgailestauju, kad komitetas iki šiol nesusitarė, kas turi kalbėti ir kaip turi kalbėti. Gerbiamieji kolegos, taigi 2 straipsnį galim priimti bendruoju sutarimu? 2 straipsnį priimam bendruoju sutarimu.

3 straipsnis. Siūlymų nėra. Ar galėtume 3 straipsnį priimti bendruoju sutarimu? 3 straipsnį priimame.

4 straipsnis, pone viceministre. Ten irgi kiti skaičiai.

V.VALENTUKEVIČIUS. 4 straipsnis.

Mes taip pat įvertiname tai, kad nekeičiame bendrų nuostatų, kurios buvo išdėstytos. Turėtų likti toks, koks yra pateiktas pirminis variantas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi Ekonomikos komiteto siūlymas – sukelti į papildomą 5 straipsnį. Ar K.Prunskienė pritartų tokiam?.. Aš apgailestauju, kad Ekonomikos komitetas neturi vienos pozicijos ir tada man vėl reikia kalbėti. Ar dėl Ekonomikos komiteto siūlymo mes balsuojame, ar nebalsuojame? K.Prunskienė. Dėl vedimo tvarkos, nors visiškai dėl to nepriklauso žodis, J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamasis viceministre, šitas sprendimas, kurį jūs įvardijote kaip alternatyvą Ekonomikos komiteto sprendimui, buvo padarytas taip, kad šiandien mes pamatėme papildomą tekstą ir labai norėtume pakalbėti dėl šio papildomo teksto, nes jis kelia pakankamai daug klausimų.

PIRMININKAS. Kolegos, pirma man reikia apsispręsti, ar reikia balsuoti dėl Ekonomikos komiteto siūlymo dėl 4 straipsnio.

V.VALENTUKEVIČIUS. Aš galiu atsakyti į visus klausimus.

PIRMININKAS. Jūsų mikrofonas, ponia Kazimiera Prunskiene, neveikia. Seimo narė K.Prunskienė dėl Ekonomikos komiteto siūlymo dėl 4 straipsnio.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, problema ne Ekonomikos komitetas, bet problema ta, kad alternatyvus variantas tik dabar paaiškėjo, o teikėjai, t.y. Finansų ministerija, nepakomentavo to teikimo esmės. Todėl mums reikia ekspromtu susigaudyti, ar alternatyva iš tikrųjų pakeičia tai, ką mes norėjome siūlyti. Aš manau, kad Ekonomikos komitetui iš tikrųjų reikėtų atsiimti savo siūlymą, bet tai visai nereiškia, kad kai bus priimamas tas punktas, kurį šiandien pristato ministras A.Šemeta, kuriame kalbama apie “Lietuvos dujų” kapitalo mažinimą, kad mes nediskutuosime iš naujo tuo klausimu ir kad mes visai negrįšime prie šiandien sprendžiamo “Lietuvos dujų” klausimo. Toks yra mano požiūris, Ekonomikos komitetas alternatyvos negalėjo svarstyti, nes ji ką tik atsirado.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 4 straipsnis be Ekonomikos komiteto siūlymo ar galėtų būti priimamas? 4 straipsnis priimamas be Ekonomikos komiteto siūlymų.

Dabar 5 straipsnis, siūlomas Vyriausybės, dviejų ministerijų, ir mums reikia dėl šito dalyko apsispręsti. Pone viceministre, ar jūs daugiau nekomentuotumėte.

V.VALENTUKEVIČIUS. Tik labai trumpai. Aš dar kartą noriu grįžti prie to paties, nes iš esmės Vyriausybė pripažįsta tai, kas konstatuota abiejuose Seimo komitetuose nagrinėjant šitą problemą, kad tas nuostolis, kuris susidaręs, užskaitas darant 1992, 1993 metais, taikant tuo metu galiojusį Vyriausybės nutarimą, kuris reglamentavo, kokiu būdu turi būti daromi užskaitymai, sumokėjus už dujas Rusijos bendrovėms, pateikusioms dujas Lietuvos vartotojams, būtent buvo reglamentuota ir per tuos du mėnesius kaip tik susidarė šita suma. Vyriausybė šitą momentą įvertina, tačiau aš dar kartą noriu pakartoti, kad Vyriausybė nenori didinti ir taip didelės valstybės skolos dalies, todėl siūlo šio sprendimo truputį kitokį būdą. Aš suprantu Seimo narių susirūpinimą, kad tokiu būdu sumažėja “Lietuvos dujų” įstatinis kapitalas, tačiau jeigu jūs prieštaraujate ir šitam sprendimui, bet nesiūlote jokio kito, tada nėra kaip juridiškai išeiti iš šitos padėties. Artėja metų auditas, tokiu atveju reikia tuos 30 mln. pripažinti, kad tai yra nuostoliai, juos reikia padidinti, pridėti prie bendros ūkinės veiklos nuostolių ir skelbti bendrovės bankrotą. Aš manau, kad tai yra nepriimtina, todėl ir siūloma sumažinti įstatinį kapitalą, sutvarkyti šitos įmonės balansą, o kai ateis terminas kitų metų pabaigoje ir 2000 metų vasario mėnesį, kai bus paskutiniai terminai grąžinti komerciniams bankams su valstybės garantija suteiktas paskolas šitų delspinigių Rusijai grąžinimo, tada išleisti akcijų emisiją ir iš tos emisijos gautus pinigus, aš kartoju, “Lietuvos dujų” akcijų, ne vertybinių popierių, ne didinant valstybės skolą, bet “Lietuvos dujų” akcijų emisija, tada gavusi tas pajamas bendrovė turėtų šaltinį sumokėti komerciniams bankams tuos pinigus. Štai yra toks modelis. Aš suprantu jūsų susirūpinimą, kad mažėja kapitalas, tačiau kito būdo šiandien nėra, jeigu mes atsisakome didinti valstybės skolos dalį. Aš manau, kad tai visiškai logiškas sprendimas, gal jis nėra pats palankiausias akcinei bendrovei, tačiau manau, kad tai juridinis klausimo sprendimas ir Vyriausybė pateikė realų sprendimą. Jeigu yra koks nors kitas sprendimas, galbūt būtų galima jį nagrinėti. Aš labai atvirai pasakiau problemą.

PIRMININKAS. Taigi dėl siūlymo papildyti įstatymą 5 straipsniu -Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš tikrai priešinčiausi tokiam pasiūlymui ir man gaila, kad Ekonomikos komitetas pateikė tokį pasiūlymą.

PIRMININKAS. 5 straipsnis. Siūlymas papildyti 5 straipsniu Vyriausybės siūlymas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip. Ekonomikos komitetas pasiūlė padidinti valstybės skolą tai įmonei, neišnagrinėjęs priežasčių ir kas kaltas, kad ta skola, Valstybės kontrolės nepripažinta, atsirado. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė priėmė Ekonomikos komiteto siūlymą ir sutinka už 1993 metų įmonės vadovo klaidas mokėti valstybės sąskaita, mažinti tos įmonės akcinį kapitalą 29 mln. Lt, dabar mes jau neturime kitos išeities ir turime balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka dėl siūlymo papildyti 5 straipsniu.

J.VALATKA. Ekonomikos komitetas visiškai ne priešas, sakykim, akcinei bendrovei “Energija” ar dar kam nors ir mes tikrai nesirengėme siūlyti tokių sprendimų, kurie darytų daugiau bloga negu gera. Kalbant konkrečiai apie šį pasiūlymą, aš noriu atkreipti dėmesį, kad yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolas, kuriame yra parašyta apie akcinio kapitalo didinimą. Tai yra visiškai normalu. Sakykim, dabar skolos dalimi kapitalą sumažiname ir tą sumažinimą paverčiame pinigais padidindami ta pačia suma. Taip čia ir parašyta, tačiau įstatyme yra labai keista formuluotė: “Sumažinti akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” įstatinio kapitalo valstybei priklausančių akcijų dalį”. Tai palaukite, gerbiamieji, galbūt mažiname visos bendrovės kapitalą, o ne vien tik šitą dalį, o po to įrašome į įstatymą, kad bus išleista ir akcijų emisija. Jeigu yra mažinimas, tai tegul būna įstatyme ir didinimas.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir tada balsuosime dėl 5 straipsnio, paskui galbūt dar bus ir priėmimo pertrauka dėl viso įstatymo. Registruojamės, kolegos. Viceministras dar mėgina įtikinti ir pakomentuoti protokolą, kuris dabar buvo komentuojamas, jo nuomone, ne visai tiksliai.

V.VALENTUKEVIČIUS. Aš manau, kad Seimo narys J.Valatka turbūt painioja kokį kitą protokolą. Protokole, kuris pateiktas, nekalbama apie įstatinio kapitalo didinimą.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos.

V.VALENTUKEVIČIUS. “Pavesti Ūkio ministerijai, sumažinus akcinės bendrovės “Lietuvos dujų” įstatinį kapitalą, pateikti Vyriausybei nutarimo “Dėl akcinės bendrovės “Lietuvos dujų” akcijų išleidimo projektą.” Kad būtų padengta šita suma. (Balsai salėje) Prašau?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš viso užsiregistravo 53 Seimo nariai. Kolegos, mano siūlymas. Ar galėtume bendruoju sutarimu priimti 5 straipsnį ir atiduoti Ekonomikos komitetui dar kartą galutinai suderinti prieš balsavimą arba balsuojant dėl viso įstatymo? Kolegos, priimame 5 straipsnį bendruoju sutarimu ir pagal Seimo statuto 162 straipsnį, kur, žinoma, pranešėjo prašymo nėra, bet mūsų bendras prašymas, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio. Po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžių dienos. Ekonomikos komitete posėdis trečiadienį, jeigu jūs spėtumėte iki rytojaus, būtų gerai, jeigu ne, tai gal sutartume iki ketvirtadienio, nes rytoj neeilinis posėdis.

Ačiū, gerbiamieji, ačiū, viceministre.

Aš prašyčiau su Ekonomikos komitetu suderinti. Mes priėmėme įstatymą pastraipsniui. (Balsai salėje) Kokia dienotvarkė? Rytoj neeilinis posėdis, darbotvarkė aptarta Seniūnų sueigoje. Jinai bus išdalinta, be abejo.

Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo projektas Nr.P-1226(4*) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, ketvirtasis klausimas baigtas. Dabar grįžtame prie trečiojo. Grįždami registruojamės. Civilinės saugos įstatymo projektas P-1226(4). Registruojamės. Priėmimo tęsinys. Likę keletas straipsnių, aš tikiuosi, kad jau dabar viskas suderinta. Kviečiu į tribūną Seimo narį ir krašto apsaugos ministrą Č.Stankevičių. Kol kas registruojamės.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Taigi, kolegos, Civilinės saugos įstatymo projekto likę straipsniai. Pone ministre, prašom.

Č.V.STANKEVIČIUS. Tęsdami priėmimą naudojamės įstatymo projekto P-1226 ketvirtąja redakcija. Ir taip pat prašyčiau naudotis pažyma, kuri pridėta prie šios įstatymo projekto redakcijos, kurioje matyti visos padarytos pataisos, įskaitant redakcines. Dabar siūlyčiau…

PIRMININKAS. 11 straipsnis.

Č.V.STANKEVIČIUS. Teikiu priėmimui 11 straipsnį, kurio redakcija yra pataisyta. Iš esmės ji pataisyta dėl institucijos pavadinimo, kuris po svarstymų pasirinktas bendresnio pavidalo – vietoj “Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento” tiesiog įstatymo tekste siūloma priimti pavadinimą “Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba”. Tokiu būdu būtų išspręsti kai kurie keblumai, kurie buvo kilę dėl anos redakcijos. Tarnyba aprėps ir valdymo instituciją, ir departamentą, kuris vadovauja šitos tarnybos veiklai, taip pat ir pačias tarnybos vykdomąsias struktūras. Prašyčiau priimti. Pirmojoje dalyje, kaip jūs matote, yra pasakyta, kad Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai vadovauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

PIRMININKAS. Pone ministre, nėra norinčių kalbėti dėl 11 straipsnio. 11 straipsnį priimame bendruoju sutarimu. Ir pavadinimas – “Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba” bus vartojamas visame įstatyme – ir 3, ir 23, 24, 32, 33 straipsniuose.

Č.V.STANKEVIČIUS. Taip pat dar prašyčiau Seimo leisti padaryti smulkią redakcinę pataisą 24 straipsnyje, kur Seimo nariai buvo pastebėję, vietoj žodžio “autoavarijų” įrašyti “transporto avarijų”. Ir 24 straipsnio pirmosios dalies paskutiniame sakinyje išbraukti žodį “kovinės”, prie “parengties” pažyminį “kovinės”. Tiesiog jie yra nuolatinės parengties, 24 val. per parą. Tai yra grynai redakciniai pataisymai.

PIRMININKAS. Tam niekas neprieštarauja. Be to, jūs tai jau padarę, man atrodo, šitam priimti skirtam tekste.

Taigi, kolegos, 11 straipsnis ir su tuo susiję taisymai yra atlikti.

Toliau – 19 straipsnis.

Č.V.STANKEVIČIUS. 19 straipsnio siūlome pakeistą pavadinimą “Vadovavimas civilinės saugos ir gelbėjimo operacijoms”. Yra pakeistos penktoji, šeštoji dalys, taip pat papildyta septintąja dalimi, kur labai aiškiai aprašytos ir operacinio vadovavimo grandinės, ir pareigūnai, kurie vadovauja civilinės saugos operacijoms.

PIRMININKAS. 19 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu. Ir tada reikia keisti…

Č.V.STANKEVIČIUS. Tada prašytume priimti kartu redakcines pataisas, kurios reikalingos 30 straipsnio pirmojoje ir devintojoje dalyse. Tai yra susiję su 19 straipsnio formuluotėmis. Visi šie patikslinimai yra tarpusavyje susiję.

PIRMININKAS. Ačiū. 26 straipsnio redakcija, pone ministre.

Č.V.STANKEVIČIUS. Buvo Savivaldybių komiteto siūlymas papildyti šį straipsnį, t.y. pirmąją dalį pakeisti ir išdėstyti taip: “Civilinė sauga yra savivaldybei valstybės deleguota funkcija, už kurios vykdymą…” Atsiprašau, aš suklydau. 26 straipsnio pirmąją dalį buvo siūloma papildyti nauju antruoju sakiniu: “Tarnyba išlaikoma iš deleguotoms funkcijoms vykdyti skirtų valstybės biudžeto dotacijų”. Vyriausybėje šitai pataisai aš negavau įgaliojimo pritarti, nes biudžeto sandara yra reguliuojama kitų įstatymų, ir tos lėšos, kurios savivaldybės biudžete yra, iš jų tarnybos yra išlaikomos. Mes tiktai padarėme redakcinę pataisą, padėdami kablelį ir sujungdami “išlaikomi iš savivaldybių biudžeto”. Tie žodžiai buvo antrame sakinyje, kuris anksčiau buvo “Ją sudaro iš savivaldybės biudžeto išlaikomos ugniagesių komandos”, t.y. padarom pirmojoje dalyje tik redakcinę pataisą, tačiau nepapildome antruoju sakiniu. Prašau su tuo sutikti. Aš negaliu priimti šio papildymo.

PIRMININKAS. Taigi 26 straipsnis. Niekas nenori kalbėti. 26 straipsnio jūsų siūloma redakcija yra priimama bendruoju sutarimu. Jūs siūlote grįžti prie 8 straipsnio?

Č.V.STANKEVIČIUS. Jeigu Seimas sutiktų…

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume grįžti prie 8 straipsnio?

Č.V.STANKEVIČIUS. Kadangi buvo Seimo nario A.Sėjūno siūlymas dėl įsigaliojimo suformuluoti kai kurias normas, tai, mūsų nuomone, kurią mes pristatėme ir Nacionalinio saugumo komitetui, pakaktų grįžus papildyti 8 straipsnį tokia pirmąja dalimi: “Vyriausybė rengia civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programas ir teikia tvirtinti Seimui”. Iš tikrųjų Vyriausybė tokią programą rengia ir įstatymui įsigaliojus ją pateiks.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, bendruoju sutarimu priimamas šitas siūlymas. Ir 8 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

Č.V.STANKEVIČIUS. Kitos dalys bus atitinkamai pernumeruotos priėmus šitą papildomą dalį.

PIRMININKAS. Pone ministre, liko vienas siūlymas, A.Sėjūno siūlymas, kuris teiktas, žinoma, trečiajam įstatymo variantui, papildyti įstatymą devintuoju skirsniu ir 43 straipsniu “Dėl įstatymo įsigaliojimo”.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad priėmus 8 straipsnio pirmąją dalį, kaip aš supratau iš Seimo nario A.Sėjūno, jis nereikalaus kitokių papildymų, nes mes jų tiesiog ir nesuformulavom, išskyrus šį vieną, kuriam ką tik buvo pritarta.

PIRMININKAS. Taigi buvo bendras sutarimas. A.Sėjūno dabar nėra, tikiuosi, yra sutarę su ministru, nebalsuojame dėl jo siūlymo. Kolegos, turime visą pastraipsniui priimtą įstatymą.

Pone ministre, paskutinis žodis, ir tuomet apsisprendžiame dėl viso įstatymo.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš noriu padėkoti visiems Seimo nariams, kurie teikė pastabas ir prisidėjo prie įstatymo teksto pagerinimo jo svarstymo metu. Manau, kad Seimas, priimdamas šį įstatymą, suteikia labai tvirtą pagrindą civilinės saugos sistemos plėtotei.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Taigi Civilinės saugos įstatymo projektas ką tik priimtas pastraipsniui. Kalbos dėl motyvų. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, priimdami šį įstatymą mes žengiame svarbų žingsnį, nes iškilus ekstremaliomis situacijoms civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos tarnybos, valstybės, savivaldybės institucijos, ūkio subjektai, visuomeninės organizacijos bei gyventojų pareigos labai aiškiai reglamentuotos šiame įstatyme. Tikėsimės, kad nebus nesusipratimų, kurių paprastai pasitaiko ekstremalių situacijų atvejais. Siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Kolegos, kviečiu registruotis. Tuojau balsuosime dėl Civilinės saugos įstatymo projekto, ar laikysime jį įstatymu.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, balsuojame dėl Civilinės saugos įstatymo projekto. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 45.

PIRMININKAS. Už – 46. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.

PIRMININKAS. Kolegos, niekas neprieštaravo, niekas nesusilaikė, 46 balsavo už. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl specialiosios komisijos, prižiūrinčios konstitucinio įstatymo Nr.I-1392 įgyvendinimą, nuostatų patvirtinimo” projektas Nr.P-1108(2*) (priėmimas)

Toliau 1-5 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl specialiosios komisijos, prižiūrinčios konstitucinio įstatymo Nr.I-1392 įgyvendinimą, nuostatų patvirtinimo” projektas Nr.P-1108(2). Priėmimas. Tribūnoje – Seimo narys K.Vaitukaitis.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, nutarimo projektas jums yra pateiktas. Jis labai trumpas, iš dviejų straipsnių. Yra pateiktas pasiūlymas ir yra šiek tiek Teisės departamento pastabų. Žodinių pataisų irgi esame gavę. Jeigu šiandien apsispręstume dėl pasiūlymų, mes pataisytume nuostatus ir tada, padarius priėmimo pertrauką, būtų galima kitą ketvirtadienį teikti priimti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume su šiuo siūlymu sutikti? Iš pradžių raštiški siūlymai, paskui priėmimo pertrauka ir paskui galutinį variantą suredaguoja Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ar ne? Tada priimame įstatymą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio, pone pranešėjau, atrodo, didelių siūlymų nėra. Bent raštu aš neturiu.

K.VAITUKAITIS. Dėl paties straipsnio siūlymų nėra, tačiau yra dėl nuostatų…

PIRMININKAS. Tada sutariam, kad straipsnį priimam, o paskui galutinai sutvarkom. Seimo kancleris J.Razma. Taigi 1 straipsnis, kolegos, yra priimamas. Dabar Seimo nario Č.Juršėno ir Seimo nario M.Pronckaus siūlymas papildyti nutarimą 2 straipsniu. Pone Vaitukaiti, prašome komentuoti.

K.VAITUKAITIS. Komisija pritaria. Mes jau porą kartų kreipėmės raštu į Vyriausybę ir ne kartą kreipėmės žodžiu, tačiau klausimai, susiję su Konstitucijos 47 straipsnio įgyvendinimu, sprendžiami sunkiai. Vyriausybė dar iki šiol nepateikė visų reikalingų įstatymų projektų ir poįstatyminių aktų pakeitimų. Mums, komisijai, tai būtų tiesiog palengvinimas.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus argumentuoja savo siūlymą.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis K.Vaitukaitis jau kai ką pasakė. Galime papildyti tik tiek, kad nuo 1996 m., kai konstitucinis įstatymas buvo priimtas, buvo pakankamai laiko (daugiau nei dveji metai) ir buvo galima visus reikalingus įstatymus bei nutarimus pateikti ir turėti. Kol kas, deja, nėra. Šitas įstatymas neveikia. Man tiesiog yra keista, kodėl Vyriausybė taip aplaidžiai žiūri į savo pareigas, todėl mes ir siūlom, kad Vyriausybei vis dėlto reikia dirbti savo darbą. Siūlome, kad tas punktas būtų įtrauktas į įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl Seimo nario Pronckaus siūlymo? Ar galėtume bendruoju sutarimu įrašyti šitą 2 straipsnį į nutarimo projektą? Bendru sutarimu šitas siūlymas yra priimamas. Dabar 2 straipsnis tampa 3 straipsniu ir nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Priimam bendruoju sutarimu. Taigi nutarimo projektas priimtas pastraipsniui. Dabar dar kartą iniciatoriaus žodis dėl tolesnio mūsų priėmimo.

K.VAITUKAITIS. Aš prašau leisti padaryti pertrauką, kad mes padarytume kai kuriuos nuostatų pakeitimus ir pateiktume priimti.

PIRMININKAS. Kolegos, 162 straipsnio pirmoji dalis. Komiteto posėdžio reikia iki artimiausio posėdžio dienos. Taigi rytoj Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų teikti priimti šitą projektą. Pats autorius, žinoma, suderinęs su komitetu ir su Teisės departamentu. Sutariam?

K.VAITUKAITIS. Taip, mes padarysim.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, rytoj atsiranda šitas klausimas ir dabar kalbėti dėl motyvų nereikia. Ačiū.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 5, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 20, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1430(2*) (priėmimas)

Toliau, gerbiamieji kolegos, 1-6a klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 5, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1430(2). Priėmimas. Tribūnoje – sveikatos apsaugos viceministrė ponia D.Jankauskienė. Ir dar keletas lydinčiųjų projektų šiandien bus. Taigi Sveikatos draudimo įstatymo pataisos.

D.JANKAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos draudimo įstatymo minėtų straipsnių pataisų tikslas – pagerinti mokesčių surinkimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Dėl to mes šituose straipsniuose numatėme keletą galimybių vadinamajai sveikatos draudimo pertraukai sutvarkyti ir numatyti, koks ilgiausias laikas gali būti, kad žmonės būtų laikomi apsidraudusiais arba neapsidraudusiais. Taip pat mes numatėme naujas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų šaltinio galimybes, t.y. lėšas, kurios yra išieškotos iš fizinių ir juridinių asmenų, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala apdraustųjų sveikatai. Dar teikiame ir lydinčiuosius įstatymus: Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo kodekso įstatymų pakeitimus. Taip pat mes apibrėžiame minimalios įmokos dydį tiek ūkinių bendrijų nariams, tiek patentininkams, tiek žemės ūkio darbuotojams. Numatėme galimybę savivaldybėms, atleidžiančioms nuo kai kurių mokesčių, šitą minimalios sumos skirtumą padengti iš savo biudžeto. Mes manome, kad šito įstatymo pakeitimai iš tiesų pagerins gana sunkiai surenkamą Sveikatos draudimo fondo biudžetą, ypač surenkamą iš mano minėtų grupių asmenų, todėl prašytume Seimą priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Daug siūlymų aš nematau, tik Seimo narys A.Matulas yra įregistravęs siūlymą dėl šio projekto.

Kolegos, 1 straipsnis. 1 straipsnį priimam bendruoju sutarimu.

2 straipsnis.

D.JANKAUSKIENĖ. Dėl 2 straipsnio mes turime Teisės departamento pasiūlymą. Jie mano, kad yra korektūros klaida. Mes sakome, jog jeigu įmokos jau pradėtos mokėti… Jie mums siūlo, kad mes patvirtintume kai kuriuos asmenis, už kuriuos įmokos buvo pradėtos mokėti. Tačiau mes nesutinkame su šita redakcija ir manome, kad čia yra pakankamai aiškiai išdėstyta.

PIRMININKAS. Taigi Teisės departamentas siūlo patikslinti nevisiškai suprantamą šios dalies turinį. Pranešėja nepriima šito siūlymo. Niekas nenori kalbėti. 2 straipsnis priimamas.

Dėl 3 straipsnio siūlymų nėra. Priimamas bendruoju sutarimu.

Dėl 4 straipsnio siūlymų nėra. Priimamas bendruoju sutarimu.

5 straipsnis priimamas.

6 straipsnis priimamas.

7 straipsnis priimamas.

8 straipsnis priimamas.

Ir 9 straipsnis. Aš turiu rūpesčių, nes Seimo narys A.Matulas siūlo taisyti tą straipsnio dalį, kuri nėra siūloma taisyti Vyriausybės projekte. Pagal mūsų dabar nusistovėjusią situaciją, siūlymus ir alternatyvas galima siūlyti tik toms dalims ir tiems straipsniams, kurie yra teikiami. Šita dalis neteikiama ir aš negaliu teikti balsuoti dėl šito siūlymo. Dėl to siūlymo aš negaliu teikti balsuoti, ponia viceministre.

D.JANKAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų daktaro A.Matulo siūlymas yra labai geras. Jo intencija – kad visos įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą būtų renkamos centralizuoti, t.y. jas rinktų Mokesčių inspekcija ir “Sodra”. Iš tiesų mes…

PIRMININKAS. Ne, čia dėl 9 straipsnio, bazinio įstatymo 16 straipsnio pirmosios dalies.

D.JANKAUSKIENĖ. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Jo papildomas siūlymas, kurio nėra pagrindiniame projekte.

D.JANKAUSKIENĖ. Iš tiesų mes būtume linkę atsižvelgti į daktaro A.Matulo pasiūlymą, nes tokiu atveju mes įvykdytume ir dar vieną Vyriausybės pavedimą dėl Akcinių bendrovių įstatymo taisymo. Taigi mes priimtume šitą pasiūlymą.

PIRMININKAS. Kolegos, komiteto posėdyje ir bendrai diskutuojant dėl tokių dalykų reikėtų susitarti. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu priimti A.Matulo siūlymą pataisyti 16 straipsnio pirmąją dalį? Konstruktyvi opozicija pritaria, bet ateityje, kolegos, prašom taisyti tik tas dalis ir tuos straipsnius, kurie yra taisomi bendrajame pagrindiniame įstatyme. Taigi siūlymas yra priimtas ir 9 straipsnis yra priimamas bendruoju sutarimu.

10 straipsnis. Ir A.Matulo siūlymas.

D.JANKAUSKIENĖ. 10 straipsnyje, kaip aš prieš tai suklydau, buvo daktaro A.Matulo pasiūlymas, būtent įteisinti centralizuotą mokesčių surinkimo tvarką. Aš noriu pasakyti, kad aš neturiu tokio Vyriausybės įgaliojimo šiandien priimti tokį pasiūlymą. Vyriausybė rengiasi parengti visų mokesčių įstatymų paketą, ryšium su centralizuoto mokesčio surinkimo tvarka, kurią žadama įvesti nuo kitų metų. Todėl aš manau, kad šitą pasiūlymą mes galėsime pateikti Seimui šiek tiek vėliau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas. Ar jis sutiktų su pateikimu vėliau šitos visos sistemos, ar reikalaus balsuoti? Prašom.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi aš kalbėjau ir su ministru, ir su premjeru, ir žinau, kad Vyriausybė tikrai sutiko mokesčių administravimo dalį, kurią šiandien vykdo valstybinė ligonių kasa, perduoti Mokesčių inspekcijai, kartu teikiant ir kitų įstatymų pataisas, aš nereikalaučiau balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Seimo narys A.Matulas atsiima savo siūlymą dėl 10 straipsnio. 10 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

11 straipsnis. Priimamas bendruoju sutarimu.

12 straipsnis. Priimamas bendruoju sutarimu.

13 straipsnis. Priimamas bendruoju sutarimu.

14 straipsnis. Priimamas.

15 straipsnis. Priimamas bendruoju sutarimu.

D.JANKAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš priimant visą įstatymą, aš noriu jūsų paprašyti dar atsižvelgti į vieną pastabą, kurią mes gavom iš Teisės ir teisėtvarkos departamento, kuri susijusi su Civilinio proceso kodekso…

PIRMININKAS. Mes dar kalbam dėl šito įstatymo.

D.JANKAUSKIENĖ. Aš žinau, bet, matot, mums svarbu suderinti vieno straipsnio, kurio mes čia neteikiam, redakciją. Tai yra 30 straipsnis. Ir noriu pasakyti, kad dabar mums iškilo problema dėl tam tikrų neteisėtų vaistinių veiksmų. Ir šiuo atveju mums būtų labai svarbu vis dėlto Civilinio kodekso proceso redakciją, kurią mes siūlome, suderinti su Sveikatos draudimo 30 straipsnio redakcija, kurioje yra pasakyta, kad šiuo metu mes galime išieškoti tik iš Sveikatos priežiūros įstaigų. Bet mums yra pakankamai svarbu, kad galėtume išieškoti ir iš vaistinių neteisėtos veiklos padarytą žalą Sveikatos draudimo fondui, ir iš sanatorijų. Todėl aš labai prašyčiau leisti mums dar pataisyti 30 straipsnį, kurį mes esam suderinę su Sveikatos reikalų komitetu.

PIRMININKAS. Aš tik klausiu, gerbiamoji viceministre, kas trukdė iki šiol pateikti 30 straipsnio redakciją?

D.JANKAUSKIENĖ. Aš labai atsiprašau, čia buvo techninė klaida.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume sutarti dėl šito siūlymo? Ir bazinio įstatymo 30 straipsnį suderinti su Civilinio proceso kodeksu, tuos straipsnius, kuriuos paskui mes taisysim. Socialdemokratai pritaria. Tai apskritai yra laimės viršūnė ir pirmininkui, ir pranešėjai.

Gerbiamieji kolegos, taigi dabar Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas pastraipsniui. Dėl motyvų. Seimo narys J.Listavičius. Pone viceministre, prašom pailsėti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai ir papildymai susiję su privalomojo sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros išmokoms lėšų kaupimu ir panaudojimu. Įstatymo projekto atskiros nuostatos numato, kuriais atvejais sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nurodoma, nuo kada ir kiek asmenys, už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, laikomi apdraustaisiais. Kuriais atvejais privalomasis Sveikatos draudimo fondas disponuoja valstybės biudžeto lėšomis sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti ir kada apdraustojo sveikatai padarytą žalą turi atlyginti ją padarę fiziniai ar juridiniai asmenys, kai išlaidos sveikatos priežiūrai buvo apmokėtos iš privalomojo Sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Nustatomos privalomojo sveikatos draudimo įmokos už ūkinės bendrijos narius, fizinius asmenis, ūkininkus, turinčius skirtingą žemės naudmenų plotą, atsiskaitymo, įmokų kontrolės ir administravimo tvarka. Įstatymo projekto nuostatos leis geriau tvarkyti ir naudoti privalomojo sveikatos draudimo ir valstybės biudžeto lėšas privalomajam sveikatos draudimui ir sveikatos priežiūrai. Pritariu įstatymo projektui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taupydamas jūsų brangų laiką, nes mes Sveikatos reikalų komitete svarstėm, pritariu šio įstatymo projektui ir siūlau visiems pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Alekna.

R.ALEKNA. Gerbiamieji kolegos, šios pataisos palengvina sąlygas apsidrausti pacientams, įstatymas tampa aiškesnis. Tai padės lengviau administruoti lėšų į privalomąjį Sveikatos draudimo fondo surinkimą. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas, paskutinis už.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš nieko aiškiau ir išsamiau nepaaiškinsiu, kaip ponas J.Listavičius. Siūlau pritarti šitam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Keturi kalbėtojai už. Gerbiamieji kolegos, nėra prieštaraujančių. Kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime dėl Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto P-1430(2). Kolegos, prašom neregistruoti nesėdinčių salėje.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 64.

PIRMININKAS. Už – 65. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių taip pat nėra.

PIRMININKAS. Taip pat nėra. Niekas neprieštaravo, niekas nesusilaikė, 65 – už. Sveikatos draudimo įstatymo 5, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 372, 373 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1431* (priėmimas)

Kolegos, dabar trys lydintys įstatymo projektai. Pirmasis – Civilinio proceso kodekso 372, 373 straipsnių papildymo įstatymo projektas P-1431. Ponia viceministre, pasiūlymų ir pataisų nėra?

D.JANKAUSKIENĖ. Iš tiesų mes turėtume vieną pasiūlymą, kaip aš minėjau, su Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsniu visiškai suderinti redakciją. Todėl mes norim paprašyti jūsų leisti 372 straipsnio dvidešimt ketvirtą punktą redaguoti taip: “Valstybinės ligonių kasos sprendimai dėl išieškų iš užsiimančių sveikatos priežiūra ar farmacine veikla įmonių, įstaigų ir organizacijų, į privalomojo Sveikatos draudimo fondo biudžetą ne ginčo tvarka.”

PIRMININKAS. Kolegos, dėl to siūlymo jau esame sutarę, kad neprieštarausime Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio ir Civilinio proceso kodekso 372 straipsnio suderinimui. Tai toks pirmasis straipsnis. Ar galėtume jį priimti bendruoju sutarimu? Straipsnis priimamas.

2 straipsnis. Priimamas bendruoju sutarimu. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Nėra. Kolegos, kviečiu balsuoti dėl Civilinio proceso kodekso dviejų straipsnių papildymo įstatymo projekto. Registruojamės, kad visų teisės būtų pakylėtos. Registruojamės, kolegos. Registruojamės. Iš viso užsiregistravo 66 Seimo nariai. Gerbiamasis sekretoriate, prašom sudaryti visas sąlygas Seimo nariams registruotis ir balsuoti, nebus kalėdinių premijų. Ir taip nebus, kancleris J.Razma patikslina. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Civilinio proceso kodekso 372, 373 straipsnių papildymo įstatymo projekto. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 66.

PIRMININKAS. Už – 67. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Nėra. Niekas neprieštarauja, niekas nesusilaikė, 67 balsavo už, Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 498 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1432* (priėmimas)

Kitas lydintis įstatymo projektas – Civilinio kodekso 498 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1432(2). Priėmimas. Ponia viceministre, prašom.

D.JANKAUSKIENĖ. Šio įstatymo tikslas yra patikslinti atsakomybę asmenų, padariusių žalą kitų asmenų sveikatai, ir mes sakome, kad jei asmuo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė žalą kitų asmenų sveikatai, tai jis privalo atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondui ar valstybės biudžetui jo išlaidas. Pastabų ir pasiūlymų dėl šito įstatymo projekto neturime.

PIRMININKAS. Kolegos, įstatymas turi vieną straipsnį. Prašom kalbėti. Keturi – už, keturi – prieš dėl viso įstatymo. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man šito straipsnio keitimas kelia tam tikrą rūpestį. Visų pirma man visiškai neaišku, kodėl paskutinis aktas… šio dokumento keitimui 1994 metai? Kiek aš prisimenu, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija šito straipsnio keitimą buvo pateikusi daug vėliau. O kai yra nurodyta pačiame straipsnyje, kad privalo atlyginti nukentėjusiam negautas pajamas, kurių jis nustojo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, čia yra gana abstrakti nuostata. Kiek aš prisimenu, ji buvo konkretizuota, todėl, mano supratimu, reikia pasižiūrėti, ar po 1994 metų nebuvo kitų pataisų. Kiek aš prisimenu, jų buvo ir buvo daug tiksliau suredaguota, nes ši nuostata sukels labai didelių dvejonių ir jos nesukonkretizavus galima prikurti tiek ir tiek. Aš tiesiog nežinau, ką pasiūlyti. Mano supratimu, tikrai reikia pasidomėti dėl šito straipsnio pakeitimų, ir, matyt, gal atkristų ir šitas keitimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Užsiregistravę balsuosime dėl Civilinio kodekso 498 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Registruojamės, kolegos. Iš viso užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kolegos, kas už tai, kad Civilinio kodekso 498 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, tuos kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 60.

PIRMININKAS. Už – 61. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Susilaikė 1. Kolegos, 1 susilaikė, niekas nebalsavo prieš, 61 už, Civilinio kodekso 498 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66, 333, 340 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1433(2*) (priėmimas)

Ir iš ponios D.Jankauskienės kuruojamų projektų liko dar vienas – Baudžiamojo proceso kodekso 66, 333, 340 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1433(2). Mėginame priimti ir jį. Ponia viceministre, jums žodis.

D.JANKAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, ir šio įstatymo tikslas yra tas pats, t.y. nustatyti galimybę išieškoti iš asmenų, tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojusių kitų asmenų sveikatą, žalą. Mes keičiame tuos tris straipsnius. Iš Teisės departamento mes gavome tokį pasiūlymą – dar pasvarstyti, ar tik dėl tyčinių nusikalstamų veiksmų… išieškoti lėšas, ar ir iš tų, kurie padarė netyčiniais veiksmais. Mes galvojome apie tai ir vis dėlto mes laikomės savo nuomonės, kad visi netyčiniai veiksmai yra draudiminiai įvykiai, ir šitą galima apibrėžti ne Baudžiamojo proceso kodekse, todėl pasiliekame prie savo nuomonės. Vakar šis įstatymo projektas buvo svarstytas Teisės komitete ir Teisės komitetas mums dar pasiūlė paredaguoti 66 straipsnio trečiąją dalį, tiksliau pasakant ne “nusikaltimus”, bet “nusikalstamus veiksmus”. Mes prašytume leisti mums šitą redakciją dar patikslinti ir tada priimti šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Redakcija tikslinama. 1 straipsnis, kolegos. Priimame bendruoju sutarimu.

2 straipsnis. Priimame bendruoju sutarimu.

Ir 3 straipsnis. Priimame bendruoju sutarimu.

Dėkoju, ponia viceministre. Gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti, tada registruojamės ir balsuosime dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66, 333 ir 340 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.

Iš viso užsiregistravo 62 Seimo nariai. Balsuojame dėl tik ką pastraipsniui priimto įstatymo projekto. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 59.

PIRMININKAS. Už – 60. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Taip pat nėra. Prieštaraujančių nėra, susilaikiusių nėra, 60 už, vadinasi, Baudžiamojo proceso kodekso 66, 333 ir 340 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Kolegos, toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

Lietuvos Respublikos dalinės amnestijos akto įstatymo projektas Nr.P-1460. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 54³ straipsniu bei 43, 54¹ ir 54² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1461. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ ir 413¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1462. Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso papildymo 84¹² straipsniu bei 84⁸ ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1463 (svarstymas)

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, toliau svarstysime Dalinės amnestijos akto įstatymo projektą Nr.P-1460(2). Pirmasis šiuo klausimus kalbės Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviečiu iš karto pritarti po svarstymo šitam Amnestijos akto įstatymui. O mano kalbos esmė būtų tokia. Aš jau esu pasiūlęs, įregistravęs pataisas, šiek tiek praplečiančias moterų ir nepilnamečių kontingentą, kuris gali būti paliestas amnestijos. Pagal dabartinį projektą, iš 567 nuteistų pilnamečių moterų amnestija bus netaikoma 149 moterims, 26 moterys bus visiškai atleistos nuo bausmės, 151 moteriai bus mažinama bausmė pusiau, iš kurių 18 išeis į laisvę. 168 moterims bausmė bus sumažinta ketvirtadaliu. Taigi iš viso Amnestijos aktas duos laisvę 44 moterims, dar 6% nuteistųjų bausmė bus sušvelninta.

Kur kas blogiau su nepilnamečiais, kurie yra moterų kalėjime. Aš nekalbu apie Kauno kalėjimo nepilnamečius. Iš 16 nepilnamečių, kurios yra Panevėžio moterų kalėjime, amnestija nebus taikoma 7. Bausmė bus sumažinta 6 nepilnametėms ir 3 nepilnametėms bus bausmė sumažinta ¼. Amnestijos aktas visiškai nedaro jokių nuolaidų nėščioms ir auginančioms vaikus Panevėžio kolonijos kūdikių namuose moterims. Visiškai nedaro skirtumų tarp vyrų ir moterų, nuteistų pagal Baudžiamojo kodekso 105, 272 straipsnius, nors moterų psichika yra šiek tiek kitokia, gal gerokai kitokia negu vyrų, nepaisant visų priimtų mūsų įstatymų dėl moterų ir vyrų lygių teisių.

Akte numatyta griežta ir abejotina norma visiškai kompensuoti padarytą turto žalą. Man regis, tokį reikalavimą būtų galima įrašyti į dokumentą, jeigu kalėjimuose būtų pakankamai darbo vietų, visos dirbtų ir galėtų kompensuoti savo darbu iš jų pajamų atskaitant pinigus, skirtus kompensuoti padarytą turto žalą. Man regis, nereikėtų moterims ir nepilnamečiams taikyti šito, nors aš esu numatęs savo projekte, kad pusę turtinės žalos vietoje visos turtinės žalos, tačiau aš mielai sutikčiau, jeigu tas punktas būtų visiškai išbrauktas ir nebūtų taikomi jokie apribojimai moterims ir vaikams dėl turtinės žalos. Taigi, jeigu šitoms pataisoms (aš nenoriu jų vardyti, jos, matyt, jeigu dar yra neišdalytos, tai bus išdalytos) būtų pritarta, tai papildomai būtų paleista prie tų moterų, kurias aš jau minėjau, tik 80 moterų ir nepilnamečių iš Panevėžio moterų kolonijos.

Taigi aš kviesčiau gerbiamuosius Seimo narius pritarti šitam Amnestijos aktui ir kviesčiau Seimo narius būti nuolaidesniems, kai bus svarstomos pataisos priimant galutinį Amnestijos aktą moterims ir vaikams. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kalbės Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Dalinės amnestijos akto įstatymas yra seniai žadėtas ir laukiamas įvairių visuomenės sluoksnių. Apie jį buvo rašoma spaudoje, skelbiama kitose informavimo priemonėse, diskutuojama tarp politikų. Įstatymas bus taikomas vyresniems negu 65 metų amžiaus vyrams, moterims, invalidams bei nepilnamečiams, padariusiems nelabai pavojingus nusikaltimus, atlyginusiems padarytą žalą ir parodžiusiems gerą elgesį bausmės atlikimo vietoje. Įstatymas įgalintų taikyti amnestiją 2000 asmenų ir kartu pagerintų kitų įkalintųjų buitines sąlygas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas labai atidžiai apsvarstė pateiktą projektą, komiteto nariai pasakė savo pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos projekto autoriai reagavo geranoriškai ir pažadėjo atsižvelgti.

Keletas minčių, pasakytų posėdžio metu. Komitetas iš esmės pritarė komiteto nario pono A.Sakalo pasiūlymams, kurie sudarytų prielaidas papildomai paleisti 80 moterų iš Panevėžio moterų kolonijos, pasiūlyta apibrėžti Amnestijos komisijos narių skaičių, tai antrajame projekto variante padaryta, numatyti, kas sudaro šias komisijas, įteisinti gynėjo dalyvavimą skundžiant Amnestijos komisijos sprendimus. Komitetas pritarė svarstomam projektui, siūloma ir visiems kolegoms Seimo nariams pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau komiteto vardu norėtų kalbėti Seimo narys A.Akstinavičius.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš savaitę šioje salėje mes paminėjome Žmogaus Teisių Deklaracijos 50-metį. Sveikintina, kad šio jubiliejaus fone šiandien mes svarstome Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl dalinės amnestijos akto”. Manau, kad ir krikščioniška, ir humaniška yra kartą paslydusiam žmogui suteikti galimybę atsitiesti. Labai gaila, kad Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas galėjo išnagrinėti tiktai pirmąjį projektą (antrojo projekto mes nenagrinėjome, tiktai šiandien mes jį gavome), tačiau peržvelgę antrąjį projektą galime pasakyti, kad į mūsų pasiūlymus nėra atsižvelgta ir kol kas mūsų komiteto pozicijos antrajame projekto variante mes nematome.

Iš karto norėčiau pasakyti, kad komitete buvo įvairių nuomonių ir oficiali komiteto pozicija buvo priimta balsų dauguma. Komiteto pozicija visų pirma kilo iš pozicijos, kad pagrindinė žmogaus teisė yra žmogaus teisė gyventi saugiai. Kalbėdami apie Baudžiamąjį kodeksą, apie kitus teisės aktus, kurie reglamentuoja teisėsaugą, taip pat ir apie Amnestijos įstatymą, mūsų manymu, pirmiausia mes turėtume remtis šiuo žmogaus teisių vertinimu, tai yra tuo, kad žmogaus pagrindinė teisė yra gyventi saugiai.

Toliau jau mes turėtume kalbėti ir apie teises tų žmonių, kurie padarė kažkokius nusižengimus ir šiandien yra įkalinimo įstaigose. Taip pat kalbant apie Amnestijos įstatymą, komiteto nuomone, vis dėlto reikia atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį, tai yra kad amnestija gali būti taikoma tiems asmenims, kurie padarė pirmą kartą nusikaltimą, kurie padarė nesunkius nusikaltimus, kurie padarė netyčinius nusikaltimus. Tai yra tie asmenys, kurie, mūsų manymu, suteikus jiems galimybę grįžti į normalų gyvenimą, gali ja sėkmingai pasinaudoti.

Peržiūrėjęs Baudžiamąjį kodeksą komitetas dar kartą atkreipė dėmesį, ir aš pacituosiu kaip pavyzdžius (jau ne pirmą kartą aš tai cituoju iš šitos tribūnos), kad vis dėlto reikėtų aiškiai diferencijuoti sunkius nusikaltimus nuo kitų nusikaltimų. Šiandien Baudžiamajame kodekse mes matome, kad sunkiems nusikaltimams priskiriami ir itin pavojingi valstybiniai nusikaltimai, ir pasipriešinimas viršininkui, ir tyčinis nužudymas, ir susisiekimo transporto priemonių keliuose sužalojimas. Manome, kad toks sunkių nusikaltimų sąrašas, be abejo, turi būti peržiūrėtas, kad iš tikro sunkūs nusikaltimai būtų aiškiai traktuojami ir įvardijami tikru vardu.

Mes turime daug pasiūlymų daugeliui straipsnių. Tuos pasiūlymus aš trumpai išdėstysiu. Visų pirma komitetas siūlo projekto autoriams preambulėje po žodžių “humanizmo principais” įrašyti žodžius “ir pažymint Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos 50-metį”.

Toliau visos pataisos yra siūlomos remiantis tais kriterijais, kuriuos paminėjau anksčiau, todėl 1 straipsnį siūlome išdėstyti taip: atleisti nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, pirma, vyresnius kaip 65 m. vyrus, II grupės invalidus, atlikusius ¾ bausmės, jei bausmė buvo paskirta už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Antra, moteris, I grupės invalidus ir nepilnamečius, atlikusius pusę bausmės, jei bausmė buvo paskirta už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Trečia, I grupės invalidus, atlikusius 4/5 bausmės, jei bausmė buvo paskirta už sunkaus nusikaltimo padarymą.

Kalbant apie 2 straipsnį, kiek žinau, yra išdalinta komiteto nuomonė. Dabar straipsnių nevardysiu, jūs matote. Truputį norėčiau atkreipti dėmesį į šio įstatymo 5 straipsnį, t.y. amnestija ir žalos atlyginimas.

Komiteto nuomonė buvo ta, kad vis dėlto žmogui, atliekančiam bausmę, iš tikrųjų yra sudėtinga atlyginti žalą. Todėl komiteto nuomonė yra ta, kad reikia rasti būdų, kad išėjęs į laisvę žmogus, t.y. pritaikius jam Amnestijos įstatymą, kad jam būtų sudarytos galimybės tuomet atlyginti tą žalą, kad jis dirbdamas galėtų užsidirbti ir atlyginti žalą. Todėl komitetas projekto autoriams siūlo svarstyti galimybę taikyti amnestiją asmenims, kurie nėra visiškai atlyginę materialinės žalos, pratęsiant likusios žalos dalies atlyginimo terminą vieneriems metams.

Taip pat čia mes turime pasiūlymų ir 8 straipsniui. Komitete sukėlė tam tikrą nuostabą, kad apskritai gali būti tokių dalykų. Tai, kas parašyta 8 straipsnyje, iš dalies kertasi su 6 straipsniu. Tačiau mes manome, komitetas mano, jeigu jau yra 8 straipsnis, tai prie venerinių ligų gydymo taip pat turi būti pridėtas ir narkomanijos gydymas. Tiktai baigus gydymą žmogus gali būti amnestuojamas.

Tai pat manome, kad šiame įstatymo projekte yra perteklinis 15 straipsnis, todėl siūlome jį išbraukti, nes iš esmės tai yra pasakyta 14 straipsnyje, kad amnestija turi būti įvykdyta per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 15 straipsnis yra perteklinis.

Taip pat komitete nagrinėdami šį įstatymo projektą atkreipėme dėmesį, kad būtų pasirūpinta ir amnestuotų asmenų socialine integracija. Todėl komitetas prašo Lietuvos Vyriausybės pasirūpinti amnestuotų asmenų socialine integracija. Tai būtų tokia komiteto pozicija ir tokia nuomonė. Prašytume, kad komiteto pateikti pasiūlymai būtų priimti. Nutarimas yra toks, kad Lietuvos Respublikos dalinės amnestijos akto įstatymo projektui pritarti su išlygomis, apie kurias kalbėjau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal dabar norėtų kalbėti pranešėjas viceministras G.Švedas?

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, labai dėkingas tiek Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetui, tiek Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kurie operatyviai, tačiau gana įdėmiai įvertino pateiktus įstatymų projektus ir pateikė savo pastabas. Jeigu atkreipėte dėmesį, antrajame variante į kai kurias išsakytas pastabas jau yra atsižvelgta. Dėl kai kurių pastabų, kadangi jos, sakyčiau, iš principo skiriasi nuo Vyriausybės siūlymo, mes jau pateikėme Vyriausybei siūlymus peržiūrėti savo poziciją ir arba argumentuotai atmesti komiteto ar Seimo narių išreikštas pastabas, arba jeigu Vyriausybė joms pritars, tai, be abejo, mes tada jas įtrauksime į įstatymo projektą. Tai pasakytina apie Seimo nario A.Sakalo pasiūlymus, lygiai tą patį aš galiu pasakyti apie kelis Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto pasiūlymus, kurie iš esmės atitinka ir Seimo nario A.Sakalo siūlymus.

Į kai kuriuos, mano supratimu, vargu ar galėsime atsižvelgti, aš norėčiau iš karto atsakyti. Tai turbūt būtų vienintelė Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto pastaba dėl 15 straipsnio. Aš tikrai negaliu sutikti, kad tai yra perteklinis straipsnis. Jo esmė yra ta, kad paprastai įstatymai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo “Valstybės žiniose” datos. Tai reikštų, kad nuo to momento mes skaičiuotume 3 mėnesių laiką. Mūsų mintis, įdėta į 15 straipsnį, yra ta, kad mes įsigaliojimą truputį darysime vėlesnį negu paskelbimo “Valstybės žiniose” diena tam, kad pataisos darbų įstaigos galėtų pasirengti šio įstatymo vykdymui, t.y. sudaryti atitinkamas amnestijos komisijos ir kad būtų atitinkamai jau paruošta žmonių, kuriems galėtų būti taikoma amnestija, medžiaga, kad nebūtų sutrukdomas amnestijos vykdymo laikotarpis pasirengimu jos vykdymui. Tai šia prasme, mūsų supratimu, tas straipsnis tikrai nėra perteklinis ir tikrai turėtų būti.

Atsižvelgiant į tas pastabas, siūlyčiau šiam įstatymo projektui pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar galima kalbėti dviem Seimo nariams dėl motyvų. Kadangi Seimo narys A.Stasiulevičius jau kalbėjo, tada prašysiu Seimo narį E.Bičkauską.

E.BIČKAUSKAS. Nenorėčiau kartotis, bet iš tikrųjų toks aktas yra reikalingas, nes Lietuva iš tikrųjų pirmauja, yra viena iš pirmaujančių Europoje pagal įkalintųjų skaičių. Dabar mes turime apie 14 tūkst. įkalintųjų 100 tūkst. gyventojų, tai yra skaičius, labai labai daug viršijantis bendrą Europos lygį? Aš pritarsiu ir kviečiu pritarti šiam dokumentui. Tiktai norėčiau, kad viceministras vis dėlto atsižvelgtų į komiteto siūlymus dėl 5 straipsnio dėl materialinės žalos atlyginimo, t.y. kad taikoma tik tiems, kurie atlygina materialinę žalą.

Esmė yra ta, kad valstybė kol kas nesugeba užtikrinti, kad įkalintieji galėtų dirbti. Dirba iki 30% įkalintųjų. Sovietiniais laikais darbas buvo kaip nuobauda iš esmės, o dabar darbas yra kaip privilegija. Aš nekalbu apie tai, kad reikėtų rašyti, jog tai taikoma visiems dėl žalos atlyginimo. Tai turėtų būti netaikoma nei finansiniams aferistams, nei kam nors panašiems, kokią nors gradaciją reikėtų padaryti.

Antra pastaba. Nemanyčiau, kad pasiūlymas įrašyti į Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos 50-mečio minėjimo preambulę yra geras dalykas. Tai formuoja blogą tradiciją, kai amnestija yra daroma proginė ir atitinkamose įstaigose tiesiog laukia, kad bus viena ar kita proga ir tada jau reikalauja, kad būtų amnestija. Tai turi būti mūsų sprendimas. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas – už. Nė vieno nėra prieš. Tačiau užsiregistruokime. Kol registruojatės, ar galėtume pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galim? Puiku. Taip ir padarysime. Taip pat ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti ir šį įstatymą lydinčių įstatymų pakeitimams? Galime? Puiku. Ačiū. Dalinės amnestijos akto įstatymo projektui Nr.P-1460(2) buvo pritarta bendru sutarimu po svarstymo. Taip pat bendru sutarimu po svarstymo buvo pritarta ir Baudžiamojo kodekso papildymo 54³ straipsniu bei 43, 54¹ ir 54² straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1461(2); taip pat Baudžiamojo proceso kodekso 412¹ ir 413¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1462(2); taip pat Pataisos darbų kodekso papildymo 84¹² straipsniu bei 84⁸ ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1463(2).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1404. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1404(A) (svarstymas)

Toliau svarstysime Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.P-1404, taip pat Nr.P-1404(A). Šie abu projektai yra teikiami Vyriausybės. Jie yra alternatyvūs, tačiau alternatyva nebuvo pristatyta anksčiau, todėl prašau viceministrą A.Nazarovą tai padaryti.

A.NAZAROVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi svarstymo metu ir svarstymo komitete metu dėl minėto projekto buvo gauta kai kurių pastabų, todėl Vyriausybė teikia alternatyvų projektą, kuriame atsisakyta nuostatos, kuri nustato, kad įmokos dalis neapmokestinama, jeigu lėšos pervedamos į Pensijų fondą. Tai susiję pirmiausia su tuo, kad Pensijų fondų įstatymas dar yra svarstymo stadijoje, be to, norint taikyti kai kurias lengvatas, būtina priimti ir kitus mokestinius įstatymus. Todėl mes siūlome alternatyvų variantą, kuriam praeitą trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarė ir Vyriausybės nariai, t.y. kad įmokų apribojimai būtų 3,5 nuo kitų metų ir 3 nuo 2000-ųjų metų. Prašyčiau tolesniam svarstymui palikti alternatyvų projektą, kuriam pritaria Vyriausybė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti 4 Seimo nariai. Prašau Seimo narį A.Sysą.

A.SYSAS. Aš norėjau kalbėti.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį J.Beinortą paklausti.

J.BEINORTAS. Ar iš tikrųjų Vyriausybė nori planuoti ne tiktai 1999 metų apribojimą, bet ir 2000-ųjų metų apribojimą? Ar buvo kokie nors rimti dinamikos skaičiavimai per šituos metus, kad ryžtamasi dar viena pakopa žeminti įmokų ribą?

A.NAZAROVAS. Taip, galiu trumpai atsakyti, kad skaičiavimai buvo atlikti ir Vyriausybė liko prie šios nuostatos, kuri jums teikiama.

PIRMININKAS. Toliau – Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nereikėtų patikslinti, kurio mėnesio vidutinis darbo užmokesčio dydis imamas Statistikos departamento, atliekant šiuos skaičiavimus? Ar praeito mėnesio, ar užpraeito mėnesio? Ką jūs galėtumėt pasiūlyti? Ačiū.

A.NAZAROVAS. Mes atsiprašom už techninę klaidą. Tai yra užpraeito mėnesio, taip buvo ir tam variante, tiesiog teikiant įsivėlė techninė klaida. Jūs teisus, užpraeito mėnesio.

PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narė B.T.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš pasisakysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Toliau – bendras abiejų šitų projektų svarstymas. Kalbėti yra užsirašiusi Seimo narė B.Visokavičienė. Prašom kalbėti.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. Iš tikrųjų Vyriausybė pateikė du Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymo projektus. Mes svarstėme komitete abu projektus. Antrasis alternatyvusis variantas skyrėsi nuo pirmojo tiktai tuo, jog antrajame patobulintame variante yra atsisakoma vienos nuostatos, kuri įsigaliotų tiktai priėmus Pensijų fondų įstatymą ir pradėjus jiems veikti. Šita nuostata, mūsų manymu, buvo nevisiškai laiku, todėl numatyti mokesčių lengvatas, nesuderintas su fizinių pajamų ir kitų mokesčių lengvatomis, būtų netikslinga. Nuostata dėl mokesčių lengvatų bus teikiama ateityje, kai jau pradės veikti papildomi pensijų fondai. Todėl aš visus ir kviesiu pritarti ne projektui Nr.P-1404, bet antrajam alternatyviajam projektui. O dabar aš tada ir kalbėsiu daugiausia dėl antrojo varianto.

Šitame įstatymo projekte yra siūloma nustatyti apribojimus apdraustųjų atlyginimo sumai, nuo kurios skaičiuojamos įmokos į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kuriuos numatoma taikyti palaipsniui per dvejų metų laikotarpį. Apribojimai mokamoms į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įmokoms siūlomi todėl, kad yra nustatyti apribojimai iš šio biudžeto vykdomoms išmokoms. Skaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį bei asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą, pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas pagal draudžiamąsias pajamas imamas ne didesnis kaip 5. Pagal Statistikos departamento duomenis kovo mėnesį tik 1,8% dirbančiųjų turėjo atlyginimą, didesnį kaip užpraeito mėnesio – 3,5 vidutinio darbo užmokesčio ir 2,7% didesnį už 3 vidutinius darbo užmokesčius. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, apribojus darbo užmokestį 3,5 užpraeito mėnesio šalies vidutinio atlyginimo, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas per metus negautų 129,7 mln. Lt pajamų, įvertinus, kad asmenų, gaunančių darbo užmokestį, didesnį kaip 3,5 VDU, skaičius sudaro 1,28% bendro apdraustųjų skaičiaus. Todėl yra darytina prielaida, kad šiuo įstatymu nustatoma įmokų lengvata, taip pat įsigaliojus nuostatai dėl dividendų apmokestinimo fizinių asmenų pajamų mokesčiu, paskatins didelę dalį darbdavių oficialiai rodyti didesnį darbo užmokestį ir jį duoti, o kartu ir mokėti didesnes įmokų sumas “Sodrai”. Todėl tai valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui galės kompensuoti daugiau kaip pusę dėl apmokestinamų sumų ribojimo netenkamų pajamų. Bet, žinoma, čia yra prielaida, ji skaičiavimuose kol kas neegzistuoja. Be to, dar yra kitas dalykas. Kaip žinote, jeigu neatsižvelgiama į kaupiamąsias pajamas (o jos ir yra nekaupiamosios pagal dabartinį “Sodros” darbo stilių, kai ateina pajamos ir čia pat išmokamos), o jau išmokant daromi apribojimai, socialiai nėra teisinga neatlikti jokios diferenciacijos. Tačiau mes ramiai pritarėme komitete šiam įstatymo projektui, buvome gavę visus skaičiavimus, kurie rodo, jog įsigaliojus pateiktai valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pataisai bus priimti kiti įstatymai, kurie kaip tik padidins, leis padidinti “Sodros” draudžiamąsias pajamas. Ir todėl individualių įmonių savininkams, kurie dabar moka 50% bazinės pensijos dydžio įmokas, pakeitus šią mokesčio nuostatą, papildomai valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas turėtų gauti apie 130 mln. Lt.

Be to, yra teikiamas visas paketas kitų įstatymo pataisų. Yra ateityje numatoma drausti ūkininkus, patentininkus. Taip pat yra numatoma ir pakeisti draudimo nuostatas. Mes komitete jau pritarėme šitiems įstatymų projektams, pagal kuriuos bus draudžiamos ir motinos, auginančios iki trejų metų vaikus. Visa tai papildys “Sodros” pajamas, todėl jaudintis dėl “Sodros” biudžeto balanso šiuo atveju netenka.

Be to, parengtame projekte yra numatyta, kad grynasis einamųjų metų rezultatas 1999 metais būtų 24,6 mln. litų. Įmokos sudarys 92,9 mln. Lt ir jas mokės 96800 asmenų, t.y. 2,18 karto daugiau negu 1998 metais. Aš visus kviečiu balsuoti už antrąjį, alternatyvų variantą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kalbės Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš esu iš to komiteto, kuris pritaria. Deja, aš negaliu su tuo sutikti ir pritarti. Aš pabandysiu išdėstyti savo motyvus. Jeigu jūs paimsite šio įstatymo pirmojo varianto aiškinamąjį raštą, ten kalbama, kad ši pataisa ir jos pagrindinis motyvas yra papildomų pensinių fondų kūrimas. Ir kas buvo parašyta tame aiškinamajame rašte? Ogi buvo parašyta, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projekte numatomi pakeitimai, kurie sudarys prielaidas kurtis ir funkcionuoti pensijų fondams, skatinti darbdavius ir, pabrėžiu, apdraustuosius dalyvauti fondų veikloje. Aš noriu jūsų paklausti: kurie darbuotojai gauna 3,5 tūkst. ir galės sau leisti dalyvauti šitoje veikloje? Aš manau, net Seimo nariai gauna mažiau negu numatyta šitame įstatyme. Aš pakartosiu, kad šito įstatymo pataisos motyvas buvo pensinių fondų atsiradimas. Deja, Vyriausybė, pateikusi alternatyvų projektą, išbraukė vienintelę prielaidą, kuri galėjo padėti kurti pensinį fondą, tai, kad dalis draudžiamųjų ir darbdavių būtų atleista nuo socialinio draudimo įmokų, jeigu jie mokėtų į pensinius fondus. Vadinasi, nubraukus šitą prielaidą lieka vienintelė pataisa, kuri aiškiai fiksuoja, jog šita įstatymo pataisa yra pataisa turtingiems arba daug uždirbantiems žmonėms, nes jie atleidžiami nuo dalies socialinio draudimo mokesčių. Nėra paslaptis, kad mūsų ministerijos darbuotojai gali pasakyti, jog kai kurie iš jų gauna draugiau negu 3,5 tūkstančio. Sudaroma dar viena prielaida, kad tose institucijose, kuriose ir taip didelis darbo užmokestis, taip bus sutaupomas darbo užmokesčio fondas ir vėl didinamas darbo užmokestis, nes kai mes svarstėme biudžetą, jokių darbo užmokesčio fondo apribojimų ar mažinimų dėl šitų dalykų nebuvo.

Dabar pagrindinis dalykas, kodėl aš pasisakau prieš. Negaliu sutikti, kad šiandien nėra problemos “Sodroje”. Yra. Šiandien tas deficitas yra maždaug 220 mln. ir jis kasdien didėja. Aš pacituosiu, kas parašyta aiškinamuosiuose raštuose, kuriuos rašė “Sodros” valdybos direktorius ponas V.Kunca. Ko laukiama šių metų gruodžio 31 d.? Ogi laukiama, kad Socialinio draudimo fondo nebaigtų atsiskaitymų sumos gruodžio 31 d. sudarys 180 mln. litų. Iš jų: užimtumo fondui apie 51 mln. Lt, valstybės biudžetui apie 9 mln., negrąžinta paskolų – 80 mln., neišmokėta pašalpų – 29 ir neapmokėtų veiklos sąnaudų – apie 10 mln. Lt. Kaipgi prognozuojama atsiskaityti su šitom skolom? Ogi prognozuojamas pats netikėčiausias dalykas (cituoju): “Užimtumo fondui skola gruodžio 31 d. bus anuliuota”. Aš noriu priminti, mielieji kolegos, mes kalbame apie užimtumo politiką, mes kalbame apie darbo vietų steigimą. Tai yra vieninteliai tikri pinigai, kuriais buvo galima skatinti darbo vietų kūrimą. Galima buvo teikti kreditus ir žmogus galėjo pradėti kokį nors biznį. Šiais metais sausio 1 d. jau nurašėme 51 mln. į niekur ir nedavėme darbo biržoms šitų pinigų. Taip pat planuojama kitais metais. Tai ką mes kalbame apie užimtumo politiką? Jokiuose kituose biudžeto straipsniuose mes nematome, kad pinigai būtų skiriami tiesiogiai užimtumo politikai. Dėl visų kitų skolų maždaug rašoma, kad jos bus apmokėtos iš einamųjų įplaukų. Bet situacija yra tokia, kad mes svarstėme biudžetą ir asignavimų papildomoms išlaidoms nenumatėme, tokioms išlaidoms, kad 130 mln. (tą patvirtino ir mūsų komiteto pirmininkė) bus nesurinkta. Mes vėl kalbame apie kažkokius įstatymus, kuriuos priimsime. Bet aš labai norėčiau, kad mes pirma priimtume įstatymus, kurie užtikrintų “Sodros” mokesčių surinkimą, o po to pradėtume dalinti, leisti nemokėti dalies įmokų. Todėl mano pasiūlymas (aš matau) skambėtų taip: kadangi šis įstatymas buvo kažkiek siejamas su Pensijų fondo įstatymu, reikėtų daryti įstatymo svarstymo pertrauką ir, kol nebus svarstomas Pensijų fondų įstatymas, šito įstatymo nesvarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kalbės Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos! Jeigu kalbėtume apie šitų dviejų įstatymų dvasią, aš pirmiausia labai nustebčiau, kaip gali Vyriausybė per dvi savaites kardinaliai pakeisti savo poziciją. Jeigu ji tą poziciją pakeitė po svarstymo mūsų komitete, tai rodo, kad iš tikrųjų nebuvo laiko Vyriausybei įsigilinti, ką ji teikė pirmą kartą. Aš noriu kolegoms priminti, ką gi teikė pirmą kartą. Pirmą kartą teikė, kad nuleidžiame įmokų lubas iki 3,5, paskui mažiname iki 3, taip pat leidžiame visiems darbdaviams nemokėti į “Sodrą” tos dalies, kurią mokėsime į privačius pensinius fondus. Mes suprantame, ten buvo apribojimai – ne daugiau kaip 250 Lt per mėnesį, tačiau “Sodros” biudžetas pagal pirmąjį variantą (pagal 1404 variantą) būtų, trumpai kalbant, negavęs tarp 700 ir 800 mln. litų. Kai šitas buvo pirštu parodyta mūsų komiteto posėdyje, tada 1404 sušvelnino ir šita dalis, kuri susijusi su tiesioginiu atleidimu nuo įmokų į socialinio draudimo biudžetą, dingo, tačiau liko įmokų kartelės, arba, vadinkim, lubų, nuleidimas iki 3,5.

Aš suprantu, kad solidarumo prasme mes iš tikrųjų galėtume būti kiekvienas su savo nuomone. Ką reiškia solidarumas dėl socialinio draudimo? Nė vienas mokėtojas nežino, kiek laiko jis bus pensijoje. Gali būti taip, kad ilgą laiką dideles įmokas mokėjęs asmuo, būdamas pensijoje, gyvens galbūt metus ar dvejus. Ir gali atsitikti, kad tas, kuris faktiškai vengė arba mokėjo tik minimalias įmokas, naudosis pensinėm išmokom 20 ar 25 metus. Iš tikrųjų niekas dėl to negali būti garantuotas ir tą mes visi vadiname socialiniu solidarumu. Tačiau socialinis solidarumas yra ne tik pensininkų, bet ir darbuotojų. Juk žmogui, kuris šiandien gauna 5000 Lt ir dėl to sumoka į socialinio draudimo biudžetą 1,5 tūkst. Lt, vis tiek lieka daug didesnė dalis negu tam, kuris gauna varganus 430 Lt ir nuo to vis tiek tenka sumokėti kad ir mažesnę dalį. Taigi ar yra koks nors kriterijus, kada didelius atlyginimus gaunantys asmenys gali nemokėti tam tikros solidarumo dalies į socialinio draudimo biudžetą? Aš, pavyzdžiui, manau (tai yra maždaug mūsų, Krikščionių demokratų, partijos nuostata), kad tas, kuris gauna didesnes įmokas, kuriam labiau sekasi gyventi, kurio gyvenimas yra labiau aprūpintas, iš tikrųjų turėtų ne mažiau, bet daugiau prisidėti prie tos bendros naštos, kurią reikia dalytis su mažiau gaunančiais. Todėl iš tų dviejų įstatymo projektų, suprantama, antrasis yra geresnis, nes jis išelimuoja didžiulę klaidą, kuri būtų buvusi padaryta. Tačiau ir antrasis įstatymo projektas, tas, kuriame sakoma, kad galima nereikalauti įmokų mokėti per 3,5, nėra be ydos. Aš manyčiau… Man labai gaila, kad mūsų čia šiandien yra ne tiek daug, bet vis dėlto yra pakankamai, kad išgirstumėte. Aš manyčiau, kad jeigu mūsų tolesnio socialinio draudimo koncepcija yra dviejų pakopų, jeigu pirmoji socialinio draudimo pakopa beveik visiems lygi ir artima, ir antroji, kuri atsiranda per privačius fondus, per personalines kaupiamąsias sąskaitas, tai aš šitą atleidimą, tas lubas, vadinkim, nuo algos iki 3,5 siečiau su tiesiogine prievole. (Jeigu dar galima, trupučiuką…) Susiečiau su tiesiogine šitų žmonių prievole mokėti už maždaug tą patį dydį, mokėti į privačius pensijų fondus. Tai paskatintų tų pensijų fondų kūrimąsi, vystymąsi ir stiprėjimą, nes ne visi į juos ateis su didelėm algom ir su dideliais pinigais. Tai būtų antras toks dalykas.

Kita. Aš norėčiau, kad mes vis dėlto neužsimerktume ir prieš tai. Dydis 3,5 yra diskutuotinas. Pamenate, buvo ponios I.Šiaulienės užregistruotas projektas, kuriame ji sakė, nuleiskime “lubas” iki 5. Bet mes kažkaip šiandien per svarstymą, nors tema yra absoliučiai ta pati, 34 straipsnis, mes jau tai užmirštame. Aš, pavyzdžiui, manau, kad iki balsavimo iš tikrųjų gali tekti prieiti prie alternatyvų: ir 5, ir 4, ir 3,5, ir 3. O iš tikrųjų tai, ką pasakė kolega A.Sysas, kad jeigu nuleisime “lubas” iki 3,5, tai “Sodra” negaus 80 mln. Lt. Kur tie pinigai liks? Tie pinigai liks pas darbdavį. Jeigu darbdavys valstybė, tai bus mokos fondas, iš kurio vėl bus galima didinti algas, o jeigu tas darbdavys bus privatus, tai dažniausiai privatus darbdavys, gaunantis šitokią algą, yra ir savininkas. Tai pinigai bus jo kišenėje. Todėl aš, pavyzdžiui, abejoju, ar mes taip iš tikrųjų turėtume skubėti su šituo “lubų” nuleidimu, nesusieję to su prievole kurti pensijų fondus tiems asmenims?

Ir dar. Skaičiai yra negailestingi. “Sodra” už lapkričio mėnesį surinko 307 mln. Lt, tai yra maždaug 35 milijonais mažiau negu reikia išmokėti. Biudžetą mes 1999 metams patvirtinome ir jame nėra jokios dotacijos “Sodros” biudžetui. Balsuodami už “Sodros” biudžeto sumažinimą, mes turėtume galvoti apie tuos rinkėjus, kurių Lietuvoje yra 28%. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar mes turėsime pasirinkti tarp tų dviejų alternatyvų. Pirmiausia galbūt vėl užsiregistruokime, ir tada bus galimybė kalbėti dėl motyvų. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, paskubėkite užsiregistruoti. Ačiū. Registravimas baigtas. Dabar prašom kalbėti dėl motyvų. Prašom Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš kalbėjusių matyti, kad lyg iškastas kažkoks griovys viduje ir vieni stovi vienoje pozicijoje, kiti kitoje ir nėra jokio suartėjimo. Aš sakyčiau, kad čia gal nereikėtų to griovio kasti, nes Pensijų fondo įstatymas yra dar svarstymo stadijoje, o Vyriausybė mato,kad šį klausimą reikia spręsti. Mano supratimu, mes turėtume išspręsti pateikto, sakykim, jeigu taip žiūrėtume, to ankstesnio 1404 įstatymo projekto pirmąją dalį, o tai atitinka 1404a. O paskui, kai bus sutvarkytas Pensijų fondas, mes tikrai grįšime( į Pensijų fondą, kaip čia ir buvo minėta, tikrai labai savanoriškai tie pinigai neplauks) ir susiesime tai vieną su kitu, ir bus išspręstas tas klausimas kompleksiškai, tiktai per dvi dalis. Todėl aš siūlau šiandien pritarti įstatymo projektui Nr.1404(A) po svarstymo, jį pasirinkus kaip pagrindą. Ačiū už dėmesį. Ačiū.

PIRMININKAS. Toliau – Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, čia mes išgirdome kalbą vieno “Sodros” tarybos nario, kuris aiškiai gina “Sodros” interesus, bet anaiptol nesupraskime, kad “Sodros” interesus ginti – tai reiškia ginti pensininkų interesus. Mes visi labai gerai įsivaizduojame, ką reiškia papildomi pensijų fondai. Ir jeigu nebus sudaryta patraukli sritis pensijų fondams kurtis, jie ir nesikurs. Kitose šalyse dešimt kartų pensijų fondų rinka didesnė negu mūsų. Deja, aš dar kartą kartoju, kad pateikti skaičiai iš lubų, aišku, neleidžia mums išvis turbūt… Nebūtų galima taip net kalbėti, nurodyti tokias sumas kaip 700 milijonų. Iš kur jie? Visiškai mes ne tokius skaičiavimus darėme, pone Beinortai, kai svarstėme komitete abu tuos įstatymo projektus. Visiškai ne tokie skaičiai. Be to, norėčiau, kad bent jau tie žmonės, kurie dirba “Sodros” taryboje, vieną kartą atskirtų, kas yra grynasis deficitas ir kas yra apskritai įvairiausi nuostoliai dėl pastatų, dėl patalpų, dėl statybų ir dėl neįvertinto turto. Taip pat komitete svarstėme. Ir dėl “Sodros” balanso šiuo atveju mes esame ramūs. Tuo labiau kad, padarius šitą pataisą, lygiagrečiai eina kitų įstatymų projektai, kurie papildo “Sodros” pajamas. Todėl būgštauti Seimo nariams nereikėtų pritariant alternatyviam Vyriausybės projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar prašau Seimo narę I.Šiaulienę, ir baigsime.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamieji, tikrai pavasarį opozicinės darbotvarkės metu teikėme klausimą dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio papildymo. Kad reikia spręsti šitą problemą, yra akivaizdu, tačiau, kaip spręsti, man atrodo, po tų motyvuotų kalbų ir pozicijų, kurias išdėstė ir Seimo narys A.Sysas, ir ponas J.Beinortas, būtų tikslinga galvoti ir pasvarstyti, kad ir nenukentėtų užimtumo fondas, ir mokesčiai surenkami. Galų gale turėtų būti apsispręsta ir dėl mano teikto įstatymo projekto. Jis taip ir liko. O nuspręsti, koks turi būti jo likimas, turi teisę tiktai Seimas. Po pateikimo Seime jam buvo pritarta, jis buvo pradėtas svarstyti komitetuose ir buvo padaryta pertrauka dėl to, kad Vyriausybė rengia savo variantą. Dabar mes turime du: Vyriausybės… Lyg ir linkstama pritarti Nr.1404(A), bet reikėtų pažiūrėti dar ir į projektą Nr.1238(2), tai yra mano teiktą projektą. Man atrodo, kad jie visi iš dalies racionalūs.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar po visų tų kalbų mes vis dėlto turime apsispręsti formaliai už vieną iš šių alternatyvų. Dėl to turės įvykti balsavimas. Tie, kurie balsuos… Aišku, kad Vyriausybė palaiko Nr.1404(A) variantą, taip pat, atrodo, kad dauguma kalbėjusių palaikė Nr.1404(A). Todėl tie, kurie palaiko Nr.1404(A), spaus mygtuką “už”, o tie, kurie yra už pirmąją alternatyvą, spaus mygtuką “prieš”. Balsavimas prasideda. Seimo nariai, tie, kurie balsuojate už antrąją alternatyvą Nr.P-1404(A), spaudžiate mygtuką “už”, kurie esate už kitą alternatyvą Nr.P-1404, spaudžiate mygtuką “prieš”.

Susilaikymas šiuo atžvilgiu nėra dorybė. Prašau balsuoti. Buvo registracija, gerbiamieji. Vėliau dar suteiksiu vieną galimybę.

Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, už alternatyvą, t.y. 1404(A), balsavo 32, už alternatyvą 1404 nė vienas nebalsavo, susilaikė 3. Todėl Seimas balsavo už Nr.P-1404(A) ir šiai alternatyvai yra pritarta po svarstymo.

Tačiau dar yra viena kita problema, kurią turime išspręsti. Buvo siūlyta padaryti pertrauką. Taip pat kalbant buvo minėta suderinti… Kaip man išaiškino, pagal Statutą mes apsisprendėme, vadinasi, to užtenka. Todėl prašyčiau jūsų dar vieno dalyko – pratęsti posėdį dar keletą minučių. Tada bus galima pateikti dar vieną klausimą. Ar sutinkate, kad pratęstume keletą minučių? Pateikimas vyks labai greitai. Labai ačiū, kad sutinkate.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 22, 28, 29, 30, 36, 38, 42 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo 38¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1483 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Taigi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 22, 28, 29, 30, 36, 38, 42 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo 38¹ straipsniu įstatymo projekto Nr.P-1483 pateikimas. Pranešėjas – viceministras A.Nazarovas. Prašom.

A.NAZAROVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus dėl tokių priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad priimtuose Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimuose įrašyta nauja sąvoka “vadovavimo sutartis”. Pateikiamame projekte Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turės teisę perimti akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės, siekiančios išvengti bankroto bylos iškėlimo, turto dalį arba įsigyti jų akcijas, kartu palaikant tas įmones.

Taip pat yra siūloma, kad “Sodros” taryba ne tik atidėtų, bet ir išimties tvarka atleistų nuo priskaičiuotų delspinigių tas įmones, kurių padėtis yra labai sunki dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių. Pavyzdžiui, viena iš jų galėtų būti Rusijos krizė. Taip pat daromos kitos grynai techninės pataisos.

Dar viena labai svarbi pataisa yra ta, kad “Sodros” pareigūnams suteikiamos teisės gauti raštišką pasiaiškinimą dėl neįmokėtų įmokų. Prašyčiau pritarti pateiktam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar numatyti 6 ir 7 straipsniuose atidėjimai neturės neigiamos įtakos Valstybinio socialinio draudimo fondo dydžiui ir atsiskaitymų?..

A.NAZAROVAS. Suprantama, turės kažkokią įtaką, bet kita vertus, mes gal turėsime galimybę palaikyti tas įmones, kurios dėl tų delspinigių atdėjimo vis dėlto galės pradėti funkcionuoti ir toms įmonėms nereikės kelti bankroto bylos. Bet preliminarūs skaičiavimai rodo, kad didelių nuostolių “Sodra” nepatirs.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus, kuriuos norėjo paklausti. Norėčiau paklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar bendru sutarimu galėtume pritarti po pateikimo? Ačiū. Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomas komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas. Ar su tuo sutinkate? Labai ačiū.

Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Vyriausybė siūlo svarstyti šį įstatymą skubos tvarka. Be abejo, mes į tą prašymą atkreipsime dėmesį ir padarysime sprendimą vėliau. Ar sutinkate su skubos tvarka? Su viskuo sutinkate. Labai ačiū.

Dabar siūlyčiau greitai keliauti į valgyklas ir restoranus. Tačiau prašau neužsisakyti didelių pietų, kadangi 15 val. Seimo posėdis tęsis toliau. Labai ačiū. Posėdis baigtas.