Keturiasdešimt ketvirtasis (270) posėdis
1998 m. gruodžio 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas F.PALUBINSKAS

Muitinės departamento direktoriaus A.Budrio atsakymai į Seimo narių klausimus

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pietų pertrauka jau pasibaigė. Prašyčiau užimti savo vietas. Jūsų pageidavimas registruotis bus tuojau pat išpildytas. Prašom registruotis. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, užsiregistravote, ir būtų galima pasakyti, kad pirmosios kregždės jau čia, bet, žinoma, tai nebūtų teisinga, nes ir kita Seimo pusė taip pat dalyvauja.

Pirmasis mūsų popietinės darbotvarkės punktas – Muitinės departamento direktoriaus A.Budrio atsakymai į Seimo narių klausimus. Prašau direktorių. Atsiprašau. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, posėdis prasidėjo, prašyčiau tyliau! Ačiū.

A.BUDRYS. Leiskite man… (Negirdėti) Jau pradėjo veikti žvalgybos sistema, pradėjo veikti muitinės įstatymų pažeidimų efektyvesnio tyrimo, arba audito, sistema, jau veikia deklaracijų užpildymo kompiuterinė kontrolės loginė sistema, jau veikia muitinės procedūrų užbaigtumo kompiuterinė kontrolės sistema. Aš norėčiau pateikti kelis skaičius. 1998 metais surinkta mokesčių, palyginti su 1997 metais, 259 mln. Lt daugiau, o palyginti su 1996 metais – 1 mlrd. 33 mln.

Lietuvos muitinės darbo ekonominis efektyvumas. Asignavimai, litai ir… įplaukos į valstybės biudžetą litais: 1993 metais – 8, 1994 metais – 14, 1995 metais – 23, 1996 metais – 28, 1997 metais – 30, 1998 metais (per 10 mėnesių) – beveik 32.

Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas teritorinėse muitinėse. 1997 surašyta 1800 protokolų, 1998 metais – 2600. Baudų suma: 1997 metais – 2,9 mln., 1998 metais – 7,1 mln.

Auditas, arba ūkinės komercinės veiklos tikrinimai ūkio subjektuose. 1997 metais papildomai priskaičiuotų mokesčių suma sudaro 400 tūkst. Lt, 1998 metais – 12 mln. 504 tūkst. Lt.

Papildomo prekių muitinės vertės tikrinimo rezultatai. Deklaruota muitinės vertė 67 mln., muitinės vertė po papildomo tikrinimo 129 mln., kaita, didėjimas 61 milijonas. 1997 ir 1998 metais atleisti 486 darbuotojai, paskirta drausminių nuobaudų 574 darbuotojams.

Aš džiaugiuosi, kad praėjusią savaitę pasirašiau bendradarbiavimo susitarimą su Nyderlandų Karalyste. Tai dar viena valstybė, su kuria pasirašytas toks susitarimas, ir tai mums padės kur kas aktyviau kovoti su kontrabanda. Aš labai džiaugiuosi gavęs Vyriausybės įgaliojimus derėtis su Kinijos muitinės administracija. Džiaugiuosi, kad jau pasirašyta, t.y. suderinta ir parafuota, sutartis su JAV muitinės administracija. Gal tiek skaičių. Ilgai jūsų nevarginsiu ir mielai lauksiu jūsų klausimų. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą pranešimą ir galimybę nemažai jūsų paklausti. Pirmiausia prašyčiau Seimo Pirmininką profesorių V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Galbūt kiti kolegos turėtų bendresnio pobūdžio klausimų. Aš tiesiog vieną labai konkretų. Esu girdėjęs tokį trūkumą ar priekaištą, kad Klaipėdos muitinė yra labai atvira, nekontroliuojama, kas įvažiuoja ir kas išvažiuoja, girdėjau taip kalbant. Ką jūs galėtume pasakyti?

A.BUDRYS. Mes kiekvieną mėnesį renkamės pas vidaus reikalų ministrą, ir protokole įrašyta, kad per Klaipėdą kontrabanda yra užkardyta. Atvirkščiai, traktuoju ir teigiu, kad kontrabanda per Klaipėdos uostą yra gerokai sumažėjusi. Gal tiek. Tai yra teisėsaugos institucijų teiginiai.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį S.Kaktį.

S.KAKTYS. Gerbiamasis departamento direktoriau, jūs kalbėjote apie naujas idėjas, kalbėjote apskritai apie muitinės sistemos veiklos gerinimą. Vienu aspektu norėčiau, kad gal kiek daugiau pakalbėtumėte -apie Muitinės departamento struktūrinę ir funkcinę realizaciją. Man atrodytų, kad esant dabartiniam ginčui dėl jūsų atitikimo užimamoms pareigoms, gali būti sudėtinga kaip tik šitą klausimą spręsti, nes neišvengiamai jūs būsite priverstas atlikti įvairius žingsnius – ir nepopuliarius, ir kartais gali pasitaikyti subjektyvių sprendimų bei perlenkimų. Kokiais kriterijais jūs manote vadovautis restruktūrizuojant? Kiek žinau, galvojate apie kai kurių padalinių panaikinimą. Ar pagrindiniai kriterijai bus įplaukos, jų dinamika, ekonominis efektyvumas, eksporto, importo procedūrų skaičius, išlaikant tam tikrus padalinius, ar dar kokie nors kiti kriterijai?

A.BUDRYS. Labai ačiū. Į šitą klausimą aš norėčiau šiek tiek išsamiau atsakyti. Pirmiausia Muitinės departamente jau turime naujausią šiuolaikinę europinę sistemą. Dirbo Norvegijos specialistai kartu su Lietuvos specialistais. Pagaliau, manau, buvusiame Rytų bloke iš buvusių valstybių mes pirmieji turime tokią muitinės struktūrą. Mes tuo labai džiaugiamės ir tai teigiamai įvertinama Briuselyje. Funkcinė ir struktūrinė reorganizacija yra atlikta Muitinės departamente. Kitas, kaip jūs sakėte, teisingas žingsnis yra teritorinės muitinės. Mes jau esame pasiruošę žengti kitą žingsnį, arba atlikti funkcinį reorganizavimą, Vilniaus teritorinėje muitinėje. Mes neskubame to atlikti visose teritorinėse muitinėse, kad tikrai nepadarytume klaidų, bet norime labai rimtai apskaičiuoti, įvertinti rezultatus ir tik po to žengti kitus žingsnius. Taigi, manau, po Naujųjų metų mes jau po truputį, neskubėdami, paskaičiuodami pradėsime Vilniaus teritorinės muitinės funkcinę reorganizaciją. Ta struktūra yra pateikta norvegų ir Lietuvos ekspertų, tai yra (vėl pakartosiu) europinė, standartinė sistema.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narę J.Sadeikienę.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamasis departamento direktoriau, man žinoma, kad jūs ir jūsų departamento darbuotojai susitinkate su ūkio subjektais, kurie išsako savo problemas, su kuriomis susiduria atlikdamos muitinės formalumus. Manau, kad toks bendravimas naudingas abiem pusėm ir sudaro palankesnės sąlygas užsienio prekybai plėtoti. Manyčiau, kad muitinių veiklos efektyvumą įforminant krovinius, išduodant prekių kilmės sertifikatus galėtų labai padidinti supaprastinta muitinės procedūros tvarka sąžiningiems ūkio subjektams. Jūsų nuostata šiuo klausimu, kiek žinau, irgi buvo pozityvi. Prašau pasakyti, ar pavyko realizuoti šią nuostatą, ir jei tai padaryta, kokiu mastu.

A.BUDRYS. Labai ačiū už klausimą. Tai turbūt yra viena iš svarbiausių muitinių sistemų. Ir aš vėlgi su džiaugsmu galiu pasakyti, kad mes vieni iš pirmųjų sukūrėme tą sistemą ir ji pradėjo funkcionuoti. Buvo pateikti 122 siūlymai. Šiuo metu patikimų ūkio subjektų statusas suteiktas 13 ūkio subjektų. Bet aš manau, kad tai yra tik pradžia, tai yra mūsų pirmieji žingsniai. Mes tai sistemai ruošėmės, turbūt, metus. Bet tai yra pirmas žingsnis. Dabar mes žengiame jau antrą žingsnį. Mes vis dėlto norime, kad ūkio subjektai kuo lengviau, kuo greičiau kirstų Lietuvos sieną, kad didėtų prekių judėjimo greičiai, todėl mes dabar atliekame du žingsnius. Pirma. Mes jau esame sutarę pasirašyti su Lengvosios pramonės asociacija tarpusavio bendradarbiavimo, mes vadiname, memorandumą. Toliau. Mes rengiamės su kitomis institucijomis, asociacijomis taip pat pasirašyti bendradarbiavimo memorandumus. Mes manome, kad konfederacijos arba asociacijos mums gali netgi teikti patikimų ūkio subjektų sąrašus. Mums būtų daug lengviau juos atrinkti. Antra. Sakyčiau, gal po kelių savaičių aš turbūt pakoreguosiu šį įsakymą. Mes manome, kad sąlygos patekti į patikimų ūkio subjektų sąrašus galėtų būti truputį lengvesnės. Paprasčiausiai mes pamatėme, kokia situacija yra dabar, ir mes manome, kad truputį supaprastinsim. Aš manau, kad po kelių savaičių jau bus įsakymas koreguojamas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kurias silpnas muitinės darbo vietas galite paminėti ir ko trūko arba kas trukdė jas šalinti? Ačiū.

A.BUDRYS. Labai ačiū. Noriu pasakyti, kad Lietuvos muitinei yra aštuoneri metai, darbų yra daug, problemų yra daug. Tikrai ne viskas yra padaryta ir ne viską įmanoma per tą laiką padaryti. Ir to strateginio, sisteminio darbo yra daug, ir kasdieninio darbo yra labai daug. Tiek postuose, tiek teritorinėse muitinėse, tiek departamente žmogui psichologiškai pasikeisti diegiant tas sistemas arba atliekant kitą darbą reikia laiko. Aš manau, kad mes esame sudarę ir turime strateginį planą, turime 1998 m. darbo planą. Mes žinome tą keliuką, kuriuo mes einame. Manau, kad reikia tik laiko, o visa kita mes padarysime.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis direktoriau, atrodo, šią vasarą kilo tokie tarpusavio nesutarimai dėl jūsų muitinės kompiuterių tiesioginio prijungimo prie Vyriausybės kompiuterių sistemos. Turbūt ne tik aš ir ne tik jūs puikiai žinom, kad tokiu atveju kai kurie Vyriausybės klerkai įgytų galimybę ir manipuliuoti pačiais įmonininkais, ir suteikti galimybę kitiems šantažuoti bei daryti kitus dalykus. Tuo metu šito reikalo iniciatorius buvo ponas A.Savičius (vienas iš iniciatorių). Aš tikrai norėčiau jus pagirti, kad jūs atsilaikėte prieš šitą spaudimą. Duok Dieve, kad kiekvienas valdininkas atsilaikytų tokiam vyresnio pareigūno spaudimui. Ar jums neatrodo, kad nepavykus šitam dalykui, tos problemos, kurios jums kyla, dėl santykių su Vyriausybė, yra tiesioginės ano konflikto pasekmės?

A.BUDRYS. Labai ačiū. Pirma. Norėčiau pasakyti, kad, lankydamiesi kitų Europos šalių muitinėse, matėme, jog muitinės sistema yra labai apsaugota, daug kartų apsaugota ir niekas negali gauti prekybos duomenų. Tai yra verslininkų duomenys. Nemanyčiau, kad kas nors tokius duomenis galėtų lengvai turėti, valdyti, gauti, matyti. Manau, kad ir Lietuvoje tais duomenimis operuoti turėtų tik teisėsaugos institucijos ir tik iškėlus baudžiamąją bylą. Tokia yra praktika ir taip turėtų būti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Pone direktoriau, norėčiau porą klausimų užduoti. Vienas trumpas. Sakykite, ar pasiteisino muitinių perkėlimas į apskritis? Ir antrasis. Jūs diegiate naują muitinių sistemą. Aš prisimenu, kaip 1991 m. atrodė Lietuvos muitininkai Lazdijų punkte. Tai buvo paprastas užtvaras ir pora vyrų. Sistemos diegimas užima daug laiko, reikalauja didelių lėšų ir didelių pastangų. Pastaruoju metu vis dažniau girdisi nepatenkintų jūsų darbu, todėl mano klausimas: ar jūs turite oficialios informacijos, kad žadama jus atleisti; jeigu taip, tai kokie yra priekaištai – ar tai, kad jūs nieko nedarote, ar neteisinga linkme yra keičiama muitinės sistema, ar gauti rezultatai yra prasti, ar yra kokia kita priežastis? Ačiū.

A.BUDRYS. Ačiū jums. Pirmiausia dėl dešimties teritorinių muitinių. Tikrai buvo labai daug, buvo etapas, kai buvo įkurta dešimt teritorinių muitinių. Manau, kad mes turime žengti kitą žingsnį. Aš manau, kad Lietuvoje galėtų būti tik penkios teritorinės muitinės. Mums to pakanka. Dešimties teritorinių muitinių (kai kuriose iš jų yra keli postai) neturėtų būti. Apie dešimt teritorinių muitinių. Toliau. Aš manau, kad tiek postų, kiek dabar yra Lietuvoje, neturi būti, nes kai kurie yra neekonomiški. Mes mokame biudžeto lėšas, o naudos iš tikrųjų nėra. Taigi aš manau, kad postų skaičius irgi keisis.

Dėl aktualaus klausimo – puolimo. Aš asmeniškai manau, kad tai yra tyčinis, sąmoningas puolimas, kitaip aš jo pavadinti negaliu. Manau, kad vis dėlto turėtų būti pateikti… aš taip pat ne visai suvokiu, kuo aš esu kaltinamas. Aš manau, kad kitame Vyriausybės posėdyje, kuris bus kitą trečiadienį, matyt, bus pateikti kaltinimai, kuriuos aš tikrai norėsiu išgirsti, išklausyti. Matyt, bus priimtas tam tikras sprendimas. Aš noriu pasakyti, kad neklystančių nėra. Mes suprantame savo kelią, suprantame, kad ne viskas yra padaryta. Yra darbų, kuriuos mes matome, kuriuos galima ir reikia padaryti, bet paprasčiausiai per dvejus metus neįmanoma padaryti, kad sistema būtų ideali ir būtų be klaidų. Klaidų visada bus. Ir poste, ir teritorinėje muitinėje, ir kitur klaidų bus. Mes nusiteikę optimistiškai, mes nusiteikę dirbti. Aš manau, kad tos reorganizacijos, kurios įvyko, tos struktūrinės… kolektyvas yra geras, kolektyvas yra darbštus. Manau, kad mes tikrai mokame ir galime padaryti, kad Lietuvos muitinė būtų viena iš geriausių Europoje.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Gerbiamasis direktoriau, muitinės darbo specifika turbūt yra nepraleisti ir gaudyti kontrabandininkus. Gal jūs galėtumėte palyginti, kiek tokių pažeidimų buvo užfiksuota, aš norėčiau sakyti, muitinės darbuotojų pažeidimų, kai jie praleido kontrabandą, tuo jūsų darbo periodu ir kiek tokių pačių pažeidimų, jeigu, žinoma, turite tokius duomenis, buvo padaryta pasienyje, nes ten irgi yra muitinės. Kuri iš šių tarnybų dirba efektyviau?

A.BUDRYS. Aš truputį anksčiau sakiau, kad 1997 m. – 2,9 mln., 1998 m. – 7,1 mln. Aš manau, kad tie skaičiai viską pasako.

Tik noriu pasakyti, kad yra efektyvesnis mobilių grupių darbas,žvalgybos tarnybos darbas ir truputį kitoks darbas postuose. Mes neseniai suskaičiavome, kad Lietuvos muitinė, jeigu imtume Lietuvos sienos perimetrą, yra 5 kilometrai, o 1800 yra ne muitinės priežiūros zona. Man vertinti yra labai sunku, aš galiu įvertinti tik teritorinių muitinių postų darbą. Manau, kad kontrabandos mastą, kontrabandos priežastis, kontrabandos išteklius turėtų ir privalėtų vertinti teisėsaugos institucijos. Su džiaugsmu noriu pasakyti, kad mes daugelį dalykų tikrai dirbame kartu, renkamės pas vidaus reikalų ministrą, kuris koordinuoja mūsų darbą, mes dalinamės informacija. Tas darbas, man regis, tikrai yra jau truputį koordinuotesnis ir efektyvesnis. Vertinti kitų sistemų darbą man būtų neetiška.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, nors šiuo metu dėl krizės Rytuose krovinių srautai ir transporto srautai gerokai sumažėjo, tačiau, žiūrint į tolesnę perspektyvą, sienos perėjimo punktų pralaidumo didinimas išlieka aktuali problema. Mano klausimas jums labai konkretus. Jūs gerai žinote, kad tariantis Lietuvoje ir su Baltarusija dėl vieno iš kelių galimų variantų išplėsti sienos perėjimo punktą Adutiškyje arba Tverečiuje, Ignalinos rajone, t.y. Švenčionių ar Ignalinos rajonuose, yra labai įvairių nuomonių. Nors Baltarusijos pozicija formavosi per dialogą su Lietuva, ji yra būtent už Adutiškį. Man klausimas būtų toks. Kadangi muitinės pozicija šia prasme labai svarbi, nes nuo muitinės pasirengimo, nuo daugelio dalykų, susijusių su muitinės darbo galimybėmis viename ar kitame punkte, priklauso pasirinkimas, ar bus Adutiškis Švenčionyse, ar Ignalinos rajono postas, kaip jūs galvojate, koks jūsų požiūris, kuris iš šių dviejų punktų ir kodėl turi didesnę ar mažesnę perspektyvą ir kurį derėtų pasirinkti? Ačiū.

A.BUDRYS. Ačiū jums. Tai tikrai yra aktualus klausimas. Norėčiau pasakyti, kad prieš dvi savaites mūsų ekspertai buvo susitikę su Baltarusijos muitinės ekspertais. Yra tam tikrų tiek Baltarusijos, tiek mūsų pasiūlymų. Lietuvoje buvo susitikę muitinės, pasienio, policijos, Susisiekimo ministerijos, Ūkio ministerijos ir kitų žinybų ekspertai. Mes vis dėlto manome, kad norint, jog veiktų toks pasienio postas, jis turi būti rentabilus, pirmiausia turi būti paskaičiuoti krovinių srautų dydžiai. Mes dabar paprašėme, kad Susisiekimo ministerija tai paskaičiuotų ir mums pateiktų perspektyvą, strategiją, ar bus krovinių srautų. Jeigu mes investuosime valstybės lėšas, o paskui pamatysime, kad nėra krovinių srautų, tikrai bus nerezultatyvu. Mes manome, kad ta problema buvo anksčiau, nes buvo eilės, bet dabar, tarkime, Medininkų poste jokių eilių nėra ir būna dienų, kai mes patys laukiame automobilių. Sakyčiau, kad tas derybų procesas tebevyksta. Mes manome, kad galutinis sprendimas turėtų būti vyriausybių lygiu, nes dalyvavo daug institucijų, reikia tiesti kelius, investuoti į infrastruktūrą ir t.t. Manau, kad Vyriausybės lygiu visa tai bus išspręsta. Tą problemą mes žinome ir ji yra sprendžiama.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis departamento direktoriau, aš iš karto norėčiau atsiprašyti už mano tiesmukišką klausimą, bet kartu norėčiau labai konkretaus ir išsamaus atsakymo. Jūs neseniai per televiziją esate pasakęs, kad jūsų nušalinimo siekia asmenys, susiję su kontrabanda, ir kai kurie įtakingi Vyriausybės pareigūnai. Po to spaudoje pasirodė kai kurių aukštų Finansų ministerijos pareigūnų pavardės. Mano klausimas būtų konkretus. Jeigu jūs tai išdrįsote pasakyti per televiziją, norėčiau paklausti, nes jūs turite labai gerą struktūrą – kaip žvalgyba, kuri gerai funkcionuoja, kas tie suinteresuoti Vyriausybės asmenys, kurie siekia jūsų nušalinimo? Aš prašyčiau konkretaus atsakymo. Ačiū.

A.BUDRYS. Labai ačiū jums. Pirmiausia aš pasakiau savo asmeninę nuomonę. Galbūt ateis laikas, kai tai bus pasakyta plačiau. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Aš įdėmiau išklausiau jūsų pranešimą ir labai džiaugiuosi, kad jūs per tą trumpą laiką sugebėjote daug ką nuveikti, galbūt praktiškai neįgyvendinot. Mano klausimas yra toks. Ar jūs sutinkate su tuo, jeigu po savaitės, trečiadienį, jums pasakys, kad jūs esate atleistas, kad šiuo atveju laimės tos jėgos ar grupuotės, kurios jums trukdė dirbti arba kurioms jūs trukdėte vežti kontrabandą?

A.BUDRYS. Labai ačiū jums. Aš manau, kad tai yra ne A.Budrio problema, tai yra ne mano asmens problema. Aš manau, kad vis dėlto tai yra sistemos problema. Jeigu jau pagaliau teritorinės muitinės pradėjo gerai dirbti, kažkuo patikėjo, jeigu postuose žmonės jau pradėjo gerai dirbti, jie suprato, kad negalima įvežti kontrabandos, negalima talkinti kontrabandininkams, tai įrodo tas milijardas, kuris buvo pervestas į valstybės biudžetą. Už to milijardo slypi žmonių darbas, žmonių siela, slypi žmonių tikras darbas. Jie gal patikėjo, kad tikrai atėjo laikas, kai galima gerai dirbti. Ir dar pakartosiu, kad man būtų labai gaila, jeigu taip įvyktų, tie žmonės atsikeltų po dvejų, trejų ar ketverių metų. Jie niekuo nebetikėtų. Tai būtų smūgis ne A.Budriui, ne man, bet būtų smūgis doriems, sąžiningiems muitinės pareigūnams.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Rutkelytė.

R.RUTKELYTĖ. Seimo narys V.Bogužis minėjo, kad jūs turite gerą žvalgybos sistemą. Mano informacija yra truputėlį kitokia ir su tuo susijęs mano klausimas. 1997 m. buvo panaikintas kovos su kontrabanda skyrius ir tik po penkių mėnesių buvo įkurtas kitas skyrius ar imuniteto vadinamoji tarnyba, vėliau pervardinta į žvalgybos poskyrį Kontrolės skyriuje. Bet ši tarnyba, Imuniteto tarnyba, operatyvinės veiklos jau neatlieka, kvotos funkcijos, regis, taip pat neatliekamos, o pačią žvalgybinę veiklą atlieka tik dvi darbuotojos, iš kurių viena yra buvusi Muitinės departamento mašininkė. Aš nežinau, ar mano informacija yra tiksli. Aš norėjau jūsų paprašyti, kad jūs labai trumpai pakomentuotumėte, kaip yra iš tikrųjų, nes iš šitos informacijos susidaro įspūdis, kad ta žvalgybos sistema beveik neveikia, o jeigu ir veikia, tai nėra efektyvi. Ačiū.

A.BUDRYS. Labai ačiū jums. Atsakydamas į tą klausimą, aš norėčiau dar kartą pasakyti, kad aš nežinau, kad be mano žinios muitinė neteko operatyvinės veiklos statuso. Aš jau seniai prašau ir esu parašęs daug raštų, kad būtų suteiktas operatyvinės veiklos statusas. Be to statuso tikrai būtų labai sunku dirbti. Antra. Apie žvalgybinę informaciją aš nenorėčiau labai plačiai šioje auditorijoje kalbėti ir gaišinti jūsų laiko, mes gauname apie 10, 20, 30 kartų daugiau informacijos, negu gaudavom bet kada, mes gaunam jos labai daug. Tie rezultatai, kurie yra pasiekti, tarkime, kovojant su kontrabanda 7,1 mln. vietoj 2,9 mln., rodo, kad dabar kontrabandos nustatyti plikomis rankomis, neturint informacijos, yra neįmanoma. Ji labai gudri, užmaskuota, kartais būna intelektuali ir tik informacijos pagrindu mes kai kuriuos dalykus nustatome. Taigi patys rezultatai rodo, kad ji veikia ir ji yra.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Mūsų laikas iš tikrųjų yra pasibaigęs. Dar yra likę šeši Seimo nariai, kurie norėtų paklausti. Ar sutinkat, kad truputį pratęstume? Sutinkat. Prašau Seimo narį K.Kuzminską.

K.KUZMINSKAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Tiktai prašysiu labai trumpus klausimus ir greitus atsakymus.

K.KUZMINSKAS. Klausimas labai aktualus. Aš gerbiamąjį direktorių pažįstu kaip principingą žmogų nuo tada, kai mes derinome klausimus dėl prekybininkų, ieškojom išeities, kaip išspręsti šį klausimą. Ir šiuo metu ginčas dėl to, ar jūs esate tinkamas eiti užimamas pareigas gal būt kyla dėl to, kad esate tremtinys? Gal tremtiniai vėl tampa antrarūšiai Lietuvoje? Todėl aš noriu jus paklausti, ar jums, kaip departamento direktoriui, leidžia pasirinkti pavaduotojus, ar juos “nuleidžia” iš viršaus? Ačiū.

A.BUDRYS. Ačiū jums. Iš tikrųjų tremtyje buvau 10 metų. Dvejų metų buvau išvežtas, 12 metų sugrįžau. Mačiau vargo, mačiau skurdo, mačiau visko. Todėl galbūt viduje dabar yra tokia nuostata, kad norisi kažką gero padaryti visiems, kad mūsų žingsniai būtų greitesni ir lengvesni. Ką padarysi, yra ir tokių žingsnių, kurie kartais ne visai leidžia gerai dirbti. Tokie turbūt mes esame ir galbūt taip ir turėtų būti. Ne, aš pavaduotojus turiu pasirinkęs, jie yra paskirti. Mes dirbame kartu. Man labai džiugu, kad mes vienas kitam padedame, paremiame, turbūt tai ir yra mūsų stiprybė. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narys A.Sėjūnas. Tik prašau trumpai klausti ir trumpai atsakyti.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis direktoriau, dabar vyksta operacija “Vartai”. Kiek aš žinau, tikėtasi labai daug iš tų “Vartų”, deja, man atrodo, rezultatai yra nekokie. Tai rodo, kad muitinė dirba gana gerai. Gal galėtumėt pakomentuoti “Vartų” rezultatus?

A.BUDRYS. Labai ačiū. Aš manau, kad operacijos “Vartai” rezultatai yra dvejopi. Viena vertus, pasirodė, kad iš tikrųjų kontrabandiniai kroviniai, kaip kai kas tikėjosi, neplūsta per muitinės postus. Aš netgi per tuos du mėnesius nežinau, kad būtų nustatyta stambesnė kontrabanda. Tai yra svarbu – nustatyti kontrabandos priežastis. Aš sakyčiau, tai vienas iš svarbiausių laimėjimų. Anksčiau buvo kalbama, muitinė, muitinė. Štai praėjo du mėnesiai ir apie kažkokią ypač didelę kontrabandą mes turbūt net negirdėjome.

Kita vertus, operacija “Vartai” parodė, kad mes galime dirbti kartu, kad mes galime koordinuoti savo darbą, mes galime perduoti vienas kitam informaciją, operatyvinę informaciją, ne faksais, ne popierine forma. Aš manau, kad Lietuvoje, norint kur kas aktyviau kovoti su kontrabanda, reikia dirbti kartu, ne vienai muitinei, ne pasienio policijai, ne ONTT atskirai, o tik kartu mes galime pasiekti tam tikrų rezultatų. Taip, kaip ir mes, Lietuvos muitinė, tik kartu su kitų šalių, Europos šalių muitinėmis galime kartu pasiekti tam tikrų rezultatų. Lygiai taip pat. Yra kartais pervežimai arba tie kontrabandiniai, kai mes matome… mes kartais matome, spaudoje parašyta: “Lietuvos muitinė nematė”. Ne, mes matome, bet mes nebūtinai turime sustabdyti. Tai yra gerokai platesni dalykai ir platesni tikrinimo mastai. Taigi rezultatai būna tokie, kad ir tas kontrabandinis krovinys gali būti sulaikytas kur nors gerokai toliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar jūsų pavardė minima spaudos puslapiuose, radijo laidose ir sakoma, kad atėjo A.Budrio eilė. Jūs trumpai suformuluokite pagrindines nepasitikėjimo jumis priežastis, kas bus įrašyta, kai jus atleis iš pareigų?

A.BUDRYS. Man sunku pasakyti priežastis, kol kas bent jau man nėra pateikta oficialių, konkrečių pavyzdžių, kažkokių pasiūlymų arba trūkumų. Aš pripažįstu, yra daug tų trūkumų. Bet tam mes ir dirbame. Namuko negalima pastatyti per mėnesį ar per du. Būtinai reikalingas kažkoks minimalus laikas, norint tą namuką pastatyti ir jį įrengti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Dėkoju, mano klausimą jau pateikė. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Ačiū, į mano klausimą jau atsakė.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Muitinės departamento direktoriau, mes visi esame tikrai susirūpinę, jeigu jau šį trečiadienį jūs būtumėt atleistas iš direktoriaus pareigų. Vis dėlto aš norėčiau paklausti, ar jūsų atleidimo priežastis būtų ne ta, kad jūs per daug gerai dirbot ir, kiek esu girdėjęs, esat principingas žmogus ir gana aukštų pareigūnų nurodymų praleisti vieną ir kitą kontrabandą ne visada paklausote? Nepaklausote.

A.BUDRYS. Labai jums ačiū. Pirmiausia aiškiai noriu pasakyti principinę nuostatą: jeigu buvo nustatytas kontrabandos faktas ir jeigu buvo nustatyta, kad muitinės pareigūnas buvo įsipainiojęs į kontrabandos reikalus, turbūt dar per tuos dvejus metus nebuvo nė vieno atvejo, kad aš jo neatleisčiau. Bet yra kita pusė – jeigu tai nėra įrodyta, nėra nustatyta, aš atleisti tikrai negaliu, nors kai kas to reikalauja. Pavyzdžiui, vakar aš gavau teismo sprendimą, kuomet prieš dvejus metus buvo nušalinti muitinės pareigūnai ir mes dabar juos grąžiname į darbą. Dvejus metus žmonės nedirbo ir dabar grąžinam į darbą. Aš jums pateiksiu porą labai rimtų pavyzdžių ir noriu atkreipti jūsų dėmesį, jeigu būtų galima jūsų pagalbos… Smėlynės kelio postas. Nušalinta pusantros pamainos muitinės pareigūnų 1996 metais, sprendimo nėra. Kalvarijos postas, sprendimo nėra. Medininkų postas, sprendimo nėra dveji metai. Sudargo kelio postas, sprendimo nėra. Ir ypač noriu pabrėžti, Valstybės kontrolė kažkada nustatė, kad… geležinkeliai… beveik kaip mes tada traktavom 3 tūkst. vagonų. Kiek laiko praėjo, sprendimo nėra. Tik man neaišku, kodėl. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Budry, Muitinės departamento direktoriau, atsakėt į visus Seimo narių klausimus. Ačiū jums.

Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, jeigu sutiktumėt padaryti labai trumpą posėdžio pertrauką, tai UNISEF atstovybės Lietuvoje vadovas profesorius V.Usonis norėtų pasveikinti jus ir įteikti jums dovanėlę, knygą “Vaikai ir šeima”. Ar sutiktumėt padaryti poros minučių pertrauką Seimo posėdyje? Ačiū jums. Prašau.

V.USONIS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Man didelė garbė čia, Seimo salėje, pristatyti jūsų dėmesiui antrąjį Jungtinių Tautų vaikų fondo Lietuvos nacionalinio komiteto parengtą leidinį “Vaikai ir šeima Lietuvoje 1998”. Tokie leidiniai yra UNISEF tradicija. Jie rengiami įvairiose pasaulio šalyse ir platinami Jungtinių Tautų kanalais. Tokie leidiniai suteikia galimybę susipažinti su šeimų, vaikų padėtimi įvairiausiose pasaulio šalyse. Daugelį mūsų šalies žmonių paveikė permainos, vykstančios mūsų šalyje. Tos permainos ypač paveikė jautriausią visuomenės dalį – vaikus. Visi mes džiaugiamės ta pažanga, naujomis galimybėmis, kurios atsiveria mūsų vaikams. Deja, vaikai susiduria ir su mūsų gyvenimo skausmingomis pusėmis: skurdu, išnaudojimu, prievarta.

Šis leidinys nėra nei išsami mokslinė publikacija, nei oficialus dokumentas. Rengėjai stengiasi pateikti įvairių sričių ekspertų nuomones vienais ar kitais vaikų gyvenimo klausimais. Labai norėjome išryškinti tai, kas gero yra padaryta Lietuvos vaikams, tai, kuo mes iš tikrųjų galime pasidžiaugti ir pasididžiuoti. Deja, knygoje negalėjome nutylėti ir tų problemų, su kuriomis susiduria mūsų vaikai. Jūsų skyreliuose jūs rasite tiek angliškai, tiek lietuviškai šito leidinio variantą. O aš norėčiau dar kartą padėkoti už jūsų dėmesį. Labai ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo deklaracijos “Dėl komunizmo ir buvusių komunistinio okupacinio režimo struktūrų vertinimo” projektas Nr.P-1486(3) (priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū, profesoriau Usoni. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, savo posėdį tęsiame toliau. Kaip ir buvo sutarta dabar svarstysime toliau deklaraciją “Dėl komunizmo ir buvusio komunistinio okupacinio režimo struktūrų vertinimo”. Prašom Seimo Pirmininką profesorių V.Landsbergį.

Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs pageidaujate, prasideda registracija.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo sudaryta redakcinė grupė posėdžiavo, dirbo, svarstė ne tik tekstą, bet ir idėją, turinį. Nors iš tikrųjų galėjome apsiriboti tik teksto aprobavimu arba taisymu, tačiau manau, kad tai mums visiems irgi buvo vertinga. Jūs žinote, kad redakcinę grupę sudarė Seimo nariai: K.Bobelis, P.Katilius, N.Medvedevas. S.Stačiokas, A.Stasiškis ir aš, kaip projekto autorius.

Galiu pasakyti, tiesiog galiu referuoti, kad K.Bobelis visiškai pritaria ir su tokiu pasitenkinimu, kad toks reikalingas aktas yra parengtas bei priimamas. Jis taip pat pritaria vienam redakciniam pakeitimui, kurį mes padarėme posėdžio pabaigoje.

P.Katilius taip pat pritaria, galbūt kai kur pageidaudamas ir, kaip čia pasakius, kokių nors konkretesnių krypčių ar rodiklių. Tačiau tam, kas yra, pritaria ir su tokia apsvarstyta mūsų visų mintimi, kad iš tikrųjų reikia tikėtis, reikia stengtis, kad kuo daugiau Seimo narių priimtų šį dokumentą.

N.Medvedevas, visiškai pritardamas pagrindiniam komunizmo ideologijos ir represinių struktūrų pasmerkimo turiniui, tą pritarimą palydėjo tam tikromis abejonėmis dėl minėtų struktūrų apibendrinimo ir dėl savo įgaliojimų atstovauti Socialdemokratų frakcijai. Jis sakė, kad iš tikrųjų partijos įgaliojimų nėra gavęs, kalba savo vardu. Todėl aš tik perduodu jo pritarimą, o kiti mes ir pasirašėme.

S.Stačiokas ir A.Stasiškis pritaria, sutarėme taip pat ir dėl vieno patikslinimo, nes man posėdžio metu priimant pono J.Razmos pasiūlymą įrašyti žodžius “teisės aktų” išnyko žodis “įstatymai”. Tai mes dabar parašėme tokią dažnai vartojamą formuluotę – “įstatymų ir kitų teisės aktų”. Kad nebūtų per daug svarstoma, kodėl vienas ar kitas žodis pavartotas, tai neutralizuoja tuos galimus svarstymus. Štai todėl dabar jums išdalyto projekto, kuris pažymėtas trečiuoju numeriu, priešpaskutinėje eilutėje yra atsiradę dar 3 papildomi žodžiai, kuriuos aš pacitavau – “įstatymų ir kitų teisės aktų”. Tiek mano informacijos apie redakcinės grupės posėdį ir sprendimą pateikti šį tekstą Seimo balsavimui.

PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Redakcinė grupė atliko savo darbą, mums dabar liko tik kalbos už ir prieš, keturi – už, keturi – prieš, o vėliau, žinoma, apsisprendimas. Prašom Seimo narį V.Cinauską – už.

V.A.CINAUSKAS. Pritardamas redakcinės komisijos suredaguotam deklaracijos tekstui, turiu kelias pastabas dėl to, ką išgirdau iš Seimo narių lūpų aptariant deklaracijos esmę ir svarbą. Pirmiausia, pasakyčiau, nei į tvorą, nei į mietą, atleiskite už išsprūdusį rimą, kolegos Č.Juršėno raganų medžioklė. Gaila, kad niekas priimant šią deklaraciją neprisiminė vaikų medžioklės ir žudymo, gaudant juos ir vežant etapais per kriminalistų lagerius į Sibiro tremtį. Būtent šios medžioklės įkvėpėjai ir aktyvistai buvo deklaracijoje išvardytų nusikalstamų partijų nariai.

Kolegė K.Prunskienė, cituoju iš atminties, pasakė, kad nuolatos grįžtame prie šios tematikos. Reikėtų padėti tašką. Visiškai pritariu, kad po šios deklaracijos reikėtų padėti tašką, bet balsuojantys (…) dėl šios deklaracijos, matyt, nori daugtaškio arba kokio nors kito tipografinio ženklo. Lauksime jų pasiūlymų. Ką gi, aš nedrįstu manyti, kad kas nors iš Seimo narių galėtų balsuoti prieš šią deklaraciją. Visiškai pritariu ir siūlau priimti.

PIRMININKAS. Prašom Seimo narį E.Bičkauską – prieš.

E.BIČKAUSKAS. Centro sąjungos frakcija iš esmės negali nepritarti tokio pobūdžio deklaracijai, bet negali pritarti ir tokiam būdui, kaip jinai pateikiama, tam forsavimui. Nors tai ir pats protingiausias Seime žmogus, kuris parengė dokumento tekstą, beje, neturiu aš to, kad jis pasirašytas redakcinės komisijos. Tai vėl – profesoriaus V.Landsbergio teikiamas tekstas, o ne redakcinės komisijos, bet ne tai esmė.

Pritardami pačiai esmei iš tikrųjų negalime pritarti pačiam būdui. Mes jau turėjome LDDP daugumos laiką, kai buvo vadinamuoju buldozeriniu būdu forsuojami šitie dokumentai. Deja, dabar yra tas pats laikas. Tai yra politinis dokumentas, labai svarbus politinis dokumentas, kuris, dar kartą kartoju, reikalauja politinių partijų apsvarstymo. Aš, nors ir būdamas vienas iš Centro sąjungos partijos vadovybės, manydamas vis dėlto apie tai, kad partija yra kolektyvas, negaliu pasakyti už visą partiją, ar ji pritaria būtent tokiam tekstui. Neabejoju, kad partija pritaria šito dokumento esmei, bet vien tik dėl to, kad kažkam reikia įsirašyti į istoriją, deja, aš tam pritarti negaliu. Balsavime aš paprasčiausiai nedalyvausiu.

PIRMININKAS. Prašom Seimo narį S.Kaktį.

S.KAKTYS. Mielieji kolegos, ši deklaracija jau yra mūsų išgyventa ir apmąstyta. Tai – ne raganų medžioklė, ne priešų paieška, ne kokios nors keršto užmačios. Jeigu kas atpažįsta šioje deklaracijoje save, tai yra jų pačių problema. Tik nereikia visų gąsdinti konservatoriais, jie nėra kalti, kad Lietuvą buvo užkrėtęs komunizmo maras. Kodėl reikia priimti šią deklaraciją?

Pirma, manau, nėra patogesnio momento kaip ši diena – Žmogaus teisių deklaracijos paminėjimo proga. Ir Socialdemokratų partija, ir LDDP pripažįsta, kad komunizmo ideologija ir doktrina yra neigianti prigimtines žmogaus teises, naikinanti dvasingumą bei žmogiškumą ir atnešusi žmonijai, ypač dvidešimtame šimtmetyje, nesuskaičiuojamų nelaimių.

Antra. Įvykiai aplink Lietuvą neleidžia mums užsimiršti. Trečia. Auklėjamoji prasmė. Jaunajai kartai, tiems vyresniems, kuriems išoriniai pavidalai pasidarė klaidingi, kurie nebepažįsta savęs, nebepažįsta ribų tarp nusikaltėlių ir aukų, pradėjo “nesuprasti”, ar Lietuva neteisėtai buvo įjungta į SSSR, kas tai buvo pokario rezistencija ir kiti dalykai. Ir ketvirta. Kartu tai priminimas degantiems kerštu ir siekiantiems revanšo ginčuose, ar Lietuvai eiti nepriklausomybės keliu.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį A.Grumadą.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, po redagavimo, mano galva, deklaracija gerokai pagerėjo, nors redakcinė grupė atstovavo tik daliai Seime atstovaujamųjų politinių nuostatų. Tai leidžia manyti, kad galbūt toliau dirbant būtų galima rasti ir bendrą sprendinį, t.y. tokias politines nuostatas, kurios yra visiems bendros. Be abejonės, deklaracija turi politinį turinį. Manau, kad pagrindinės nuostatos, dėl kurių galėtų sutarti visos politinės jėgos, yra visiems labai aiškios, t.y. pirmiausia komunistinės ideologijos įvertinimas, kas tai yra. Ir antra. Tai įvertinimas struktūrų, kurios atsakingos už ideologijos diegimą ir to diegimo pasekmes tiek Lietuvos piliečiams, tiek ir pačiai Lietuvos Respublikai. Gaila, kad mes taip skubam ir neturėjom teisės pasvarstyti plačiau tiek frakcijose, tiek už frakcijų ribų, nes politinės nuostatos paprastai politinėse partijose yra derinamos tarp partijos narių. O šiaip pasižiūrėjus į šį dokumentą, manyčiau, kad konstatuojamosios dalies paskutinė pastraipa yra perteklinė. Nors tai, be abejo, neturės jokios reikšmės, nes aš, kaip ir dauguma mano kolegų, balsuojant nedalyvausiu. Dėkui.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį S.Buškevičių.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ir mūsų partija visiškai pritariame šiai deklaracijai, dar 1990–1991 m. mes siūlėme panašaus pobūdžio rezoliucijas, gaila, kad tuo metu jos nebuvo priimtos. Bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada. Jeigu aš būčiau buvęs redakcinėje komisijoje, aš dar būčiau pasiūlęs, kad Seimas įsipareigotų Vilniuje surengti Niurnbergo procesą Nr.2, nes komunizmas ir fašizmas yra XX amžiaus nelaimės. Prisiminkime, ką sakė sovietinis ideologas Suslovas, bus Lietuva, bet nebus lietuvių. Štai prie ko vedė komunizmas. Jeigu jam būtų pavykę įgyvendinti savo komunistinius idealus, šiandien nebūtų nei šio Seimo, nebūtų nei mūsų. Todėl aš pritariu šiai rezoliucijai ir kviečiu visus balsuoti už.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį S.Stačioką.

S.STAČIOKAS. Dėkoju gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Aš redakcinės grupės narys. Gal, kolegos, laikysit, kad bus perteklinė mano kalba, bet aš noriu pabrėžti tik du dalykus. Tie, kurie vertina įvairiausiais motyvais, kad ši deklaracija dar šiandien neturėtų būti priimta, man atrodo, vieną dalyką turi įvertinti asmeniškai. Ar jų požiūris į komunistinę doktriną, komunistinę ideologiją, komunistinę sistemą gali būti bent jau indiferentiškas. Todėl bet kokie kitokie motyvai, man atrodo, nepakankamai pagrįsti pasisakant prieš arba susilaikant.

Ir dar vienas. Čia neretai buvo kalbama apie šios deklaracijos ir įstatymų santykį. Prisiminkim, praeitų metų rudenį Seimas yra priėmęs rezoliuciją dėl genocidu kaltų asmenų atsakomybės. Ten yra sąrašas įstatymų, kuriuos mes turim su jumis parengti ir priimti. Taigi šita deklaracija mus tik papildomai ragina tuos įstatymus priimti. Tai tiek. Raginu visus balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai. Keturi pasisakė už, du pasisakė prieš. O gal galėtume… Kitas dalykas, aišku, yra apsisprendimas ir mano klausimas, gal galime priimti šią rezoliuciją bendruoju sutarimu? Balsavimo motyvai jau buvo išsakyti.

A.V.PATACKAS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

A.V.PATACKAS. Kadangi priimsime istorinį dokumentą, Krikščionių demokratų frakcijos vardu prašau vardinio balsavimo.

PIRMININKAS. Krikščionių demokratų frakcija prašo vardinio balsavimo. Kiek atsimenu, ne mažiau kaip vienas trečdalis turi pritarti šiam Krikščionių demokratų frakcijos siūlymui. O gal galime bendruoju sutarimu sutarti vardinį balsavimą? Gerai. O Krikščionių demokratų frakcija, jeigu Seimas priimtų bendruoju sutarimu šią rezoliuciją… (Balsai salėje) Gerai. Reikia balsuoti. Ar aš teisingai supratau, kad bendru sutarimu pritariam vardiniam balsavimui? Taip. Labai jums ačiū.

Gerbiamieji Seimo nariai, vardinis balsavimas įvyks dabar, turėsite atlikti vardinį balsavimą per 15 minučių. 16.15 val. tęsime posėdį toliau.

Dar Seimo Pirmininkas, profesorius V.Landsbergis norėtų pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Prašau.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš jau esu kvietęs ir noriu dar kartą visus pakviesti. Iš tiesų balsuokime visi, tai bus ypač reikšmingas Lietuvos Seime aktas, neatsiribokim nuo jo niekas.

(Vardinis balsavimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, po minutės prasideda Seimo posėdis. Prašom grįžti į savo vietas. Laiku sugrįžę turės galimybę užsiregistruoti. Registracija prasideda.

Gerbiamasis Bičkauskai, dėl vedimo tvarkos?

E.BIČKAUSKAS. Ne, replika po balsavimo, jeigu galima.

PIRMININKAS. Balsavimas jau baigėsi… (Balsai salėje)

E.BIČKAUSKAS. Gerai, dėl vedimo tvarkos, jeigu norite, pavadinkime taip.

PIRMININKAS. Prašau.

E.BIČKAUSKAS. Aš noriu, kad nebūtų jokių spekuliacijų. Centro sąjunga kategoriškai pasisako prieš komunistinę, prieš nacionalsocialistinę ideologiją, bet lygiai taip pat Centro sąjunga kategoriškai pasisako prieš tokius būdus, kai bandoma priimti tokius sprendimus. Tai turi būti politinių partijų sutarimas. (Balsai salėje) Patylėkite, kolegos, nešaukite, aš neišsigąsiu šito šaukimo. Aš tik tai noriu užfiksuoti. Dėkoju. Šitą dokumentą mes galėjome priimti bendru politinių partijų sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, jeigu sutiktumėte, tai šiuo momentu būtų labai gerai pasvarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės sutartį. Ar sutiktumėte su pakeitimu darbotvarkėje? Labai ačiū.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl asmenų grąžinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1475 (svarstymas ir priėmimas)

Svarstysime Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl asmenų grąžinimo ratifikavimo įstatymo projektą Nr.P-1475. Norinčių kalbėti nėra. Gerbiamasis V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu kalbėti dėl procedūros. Man atrodo, čia klausimas visiškai aiškus. Aną kartą aš buvau pasiūlęs skubesnę tvarką, dabar jį reikia priimti ypatingos skubos tvarka, kad šiandien tai būtų baigta.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Daubaraitė.

S.DAUBARAITĖ. Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas svarstė ir pritarė šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Kviečiu Konsulinio departamento direktorių R.Šidlauską. Priėmimo procedūra. Prašom.

R.ŠIDLAUSKAS. Siūlau Seimui priimti sutartį, patvirtinti, kad šiandien galėtume baigti procedūrą. Aš nenoriu kartoti to, kas buvo kalbėta pateikimo metu. Tai yra labai svarbus žingsnis, siekiant vizų režimo panaikinimo su Europa. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū jums. Dėl balsavimo motyvų kalbės Seimo narys A.Račas.

A.RAČAS. Sutartis yra būtina, siekiant geresnio bendravimo tarp Lietuvos ir Italijos vyriausybių. Tai yra standartinė sutartis, ji atitinka Lietuvos įstatymus. Aš manau, nėra pagrindo prieštarauti šiai sutarčiai. Siūlau pritarti ir priimti šiandien sprendimą dėl sutarties ratifikavimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra kalbančių už ir prieš. Mes esame pasiruošę balsuoti. Balsų skaičiavimo komisiją prašau… Registracija jau įvyko. Prašom dar kartą registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau užsiregistruoti. Gerbiamieji Seimo nariai, diskutuojantys galerijoje, labai prašau grįžti į savo vietas ir užsiregistruoti! Poną V.Vilimą prašau užsiregistruoti.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Šiam balsavimui balsų užtenka.

Kas už tai, kad ratifikuotume Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės sutartį, dėl kurios baigėme diskutuoti, prašome pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 58.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių taip pat nėra.

PIRMININKAS. Už balsavus 58 Seimo nariams, niekam nebalsavus prieš ir niekam nesusilaikius Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl asmenų grąžinimo ratifikavimo įstatymas Nr.P-1475 priimtas. Ačiū.

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11, 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1113(6*) (priėmimas)

Toliau svarstysime Valstybinių pensijų įstatymo 11, 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-1113(6). Priėmimo stadija. Prašau Seimo narį A.Stasiškį atlikti priėmimo procedūrą.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti ir teikiu priėmimui šio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Šeštasis variantas yra pataisytas pagal Vyriausybės išvadas, kuriose Vyriausybė siūlė, kad šita dalis dėl kitokio pobūdžio prievartinėse stovyklose buvusių asmenų įsigaliotų nuo 2000 m. sausio 1 d., mes tai įrašėme. Taip pat Teisės departamento išvada yra visiškai teigiama, be jokių pastabų. Aš manau, kad būtų galima šitą įstatymo projektą priimti. Tekstas suderintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojais ir, aš manau, jį galima priiminėti.

PIRMININKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu priimti įstatymą, nesvarstydami kiekvieno straipsnio atskirai? Ačiū. Ar niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys J.Listavičius kalbės už.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto pakeitimai ir papildymai padiktuoti gyvenimo. Įstatymo projekto nuostatos patikslina asmenų, turinčių teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas, nukentėjusių asmenų, tapusių invalidais, grupes, nukentėjusių asmenų valstybinių našlių ir našlaičių pensijų skyrimo galimybes, nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų mokėjimo pagrindimą. Be to, patikslintos datos, nuo kada nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos mokamos. Įstatymo projekto nuostatos leis geriau atsižvelgti, skiriant valstybines nukentėjusių pensijas, į nukentėjusių asmenų patirtas skriaudas bei padarytą jiems žalą.

Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra pasisakančių nei už, nei prieš. Balsavimo komisiją prašau skaičiuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinių pensijų įstatymo 11, 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, prašom balsuoti už.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 52.

PIRMININKAS. Ar yra balsuojančių prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Nėra.

PIRMININKAS. Ar yra susilaikančių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių taip pat nėra.

PIRMININKAS. 52 balsavus už Valstybinių pensijų įstatymo 11, 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.P-1113(6) yra priimtas.

Toliau svarstysime Seimo nutarimo “Dėl 1999 metų paskelbimo laisvės kovų minėjimo metais Lietuvoje” projektą Nr.P-1484(2). Gerbiamasis Stasiški, gal galėtumėt palaukti, pasirodo, turime balsavimo rezultatus. Be abejo, jūs norėtumėt juos sužinoti, todėl ir perskaitysiu.

Vardinio balsavimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo deklaracijos “Dėl komunizmo ir buvusių komunistinio okupacinio režimo struktūrų vertinimo” rezultatai

Balsuota dėl Lietuvos Respublikos Seimo deklaracijos “Dėl komunizmo ir buvusių komunistinio okupacinio režimo struktūrų vertinimo”. Balsavimas vyko šiandien, 1998 m. gruodžio 10 dieną.

V.Aleknaitė-Abramikienė – už, A.Akstinavičius nedalyvavo, R.Alekna – už, D.Aleksiūnienė nedalyvavo, N.Ambrazaitytė – už, L.Andrikienė – už, V.Andriukaitis nedalyvavo, A.Andriuškevičius – už, J.Avyžius nedalyvavo, A.Ažubalis nedalyvavo, A.Bartkus nedalyvavo, J.Beinortas nedalyvavo, J.Bernatonis nedalyvavo, E.Bičkauskas nedalyvavo, K.Bobelis nedalyvavo, V.Bogušis – už, M.Briedis – už, S.Burbienė nedalyvavo, S.Buškevičius – už, Alg.Butkevičius nedalyvavo, A.Butkevičius nedalyvavo, V.Cinauskas – už, A.Čaplikas nedalyvavo, V.Čepas nedalyvavo, S.Čirba nedalyvavo, R.Čiupaila nedalyvavo, R.Dagys nedalyvavo, S.Daubaraitė – už, I.Degutienė nedalyvavo, R.Didžiokas nedalyvavo, R.Dovydėnienė nedalyvavo, J.Dringelis – už, V.Dudėnas – už, J.Dunauskaitė nedalyvavo, V.Einoris nedalyvavo, J.Galdikas – už, P.Gylys nedalyvavo, K.Glaveckas nedalyvavo, P.Gražulis – už, A.Grumadas nedalyvavo, R.Hofertienė – už, G.Imbrasienė – už, Ž.Jackūnas – už, V.Jarmolenka – už, Č.Juršėnas nedalyvavo, S.Kaktys – už, R.Karbauskis nedalyvavo, J.Karosas nedalyvavo, A.Kašėta – už, P.Katilius – už, J.Katkus – už, G.Kirkilas nedalyvavo, V.Knašys – už, M.Končius nedalyvavo, K.Kryževičius – už, A.Kubilius nedalyvavo, S.Kubiliūnas – už, E.Kunevičienė – už, R.Kupčinskas – už, B.Kuzmickas – už, K.Kuzminskas – už, V.Landsbergis – už, V.Lapė – už, J.Listavičius – už, Z.Mackevičius – už, S.Malkevičius – už, V.Martišauskas nedalyvavo, J.Matekonienė nedalyvavo, A.Matulas – už, A.Medalinskas nedalyvavo, N.Medvedevas nedalyvavo, R.Melnikienė nedalyvavo, G.Mincevičius – už, J.Mocartas nedalyvavo, J.Olekas nedalyvavo, R.Ozolas nedalyvavo, V.Pakalniškis nedalyvavo, F.Palubinskas – už, P.Papovas nedalyvavo, A.Patackas – už, S.Pečeliūnas – už, S.Petrikis – už, E.Petrošienė – už, A.Petrusevičius – už, R.Pleikys – už, A.Plokšto nedalyvavo, M.Pronckus nedalyvavo, K.Prunskienė nedalyvavo, A.Račas – už, R.Rastauskienė nedalyvavo, A.Raškinis nedalyvavo, J.Razma – už, R.Rutkelytė nedalyvavo, L.Sabutis – už, J.Sadeikienė – už, A.Sakalas nedalyvavo, A.Salamakinas nedalyvavo, A.Saudargas nedalyvavo, J.Senkevičius nedalyvavo, A.Sėjūnas – už, A.Sysas nedalyvavo, K.Skrebys nedalyvavo, S.Slavickas – už, R.Smetona – už, S.Stačiokas – už, Č.Stankevičius – už, A.Stasiškis – už, A.Stasiulevičius – už, V.Stasiūnaitė nedalyvavo, O.Suncovienė – už, P.Šakalinis – už, P.Šalčius nedalyvavo, S.Šaltenis nedalyvavo, K.Šavinis nedalyvavo, M.Šerienė – už, I.Šiaulienė nedalyvavo, G.Šileikis nedalyvavo, A.Šimėnas – už, J.Šimėnas – už, A.Švitra – už, K.Trapikas nedalyvavo, S.Urbonas – už, I.Uždavinys – už, G.Vagnorius nedalyvavo, A.Vaišnoras – už, N.Vaitiekūnienė – už, K.Vaitukaitis nedalyvavo, A.Vaižmužis nedalyvavo, J.Valatka nedalyvavo, V.Velikonis nedalyvavo, A.Vidžiūnas – už, V.Vilimas – už, B.Visokavičienė nedalyvavo, V.Zabukas – už, E.Zingeris nedalyvavo, R.Zuoza nedalyvavo, V.Žiemelis – už, A.Žvaliauskas nedalyvavo.

68 balsavo už, prieš – nė vienas, nebuvo taip pat ir susilaikiusių. Todėl skelbiu, kad Lietuvos Respublikos Seimo deklaracija “Dėl komunizmo ir buvusių komunistinio okupacinio režimo struktūrų vertinimo” buvo priimta vienbalsiai.

Prašau S.Pečeliūną.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau tiesiog techninės informacijos, kiek buvo pasirašiusių ir paėmusių balsavimo biuletenius.

PIRMININKAS. Mes tai jums pateiksim. Jeigu leisit, perduosim komisijai, kad suskaičiuotų.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, komunistinio okupacinio režimo padariniai mūsų valstybei, mūsų tautai, mūsų tradicijoms, kultūrai ir šiandien dar tebėra labai ryškiai jaučiami ir dar kelis dešimtmečius mes šį skausmą jausime. Todėl šiandien tikrai norėčiau kartu visais mąstančiais Lietuvos žmonėmis pasidžiaugti, kad priėmėme nors ir švelnią deklaraciją, bet ji nors iš dalies įvardija komunizmo ideologiją ir jos pasekmes. Mane stebina kairiųjų kolegų nerimas, kad tai esą raganų medžioklė. Norėčiau nuraminti – tai nėra jokia raganų medžioklė, tai pačios raganos vis ryškiau kyla į paviršių. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Račas.

A.RAČAS. Gerbiamieji kolegos, man teko augti pokario metais. Aš mačiau išniekintos lietuvių tautos sūnūs, pamestus turgavietėse, aš prisimenu gimnaziją, kai į klasę ateidavo direktorius ir du stribokai, ištempdavo mergaitę arba berniuką, o visa klasė likdavo verkdama. Balsuodamas už tą rezoliuciją, aš balsavau prieš tą procesą, prieš tai, kas vyko, prieš genocidą, prieš tautos naikinimą. Nebalsavau prieš tą direktorių, kuris galbūt dėl pareigų ir turėjo ateiti į klasę ir parodyti, kur ta mergaitė sėdi. Aš balsavau prieš kratas, kurias patyrė mano šeima, balsavau prieš mano sesers nužudymą, bet nebalsavau prieš kokį nors žmogų. Todėl dabar kreipiuosi į visus Seimo narius, kurių veikla sovietiniais metais buvo susijusi su tuo, kad kartais galbūt buvo siunčiami žmonės į kalėjimus, jų nurodymu buvo daromos kratos ir žmonės atleidžiami iš darbo – sąžiningai prisipažinkite ir atsistatydinkite iš Seimo narių, ir atsiprašykite tautos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš norėčiau padėkoti visiems, balsavusiems už šios deklaracijos priėmimą. Kartu norėčiau priminti, kad ji kaip tik sutampa su ta diena, kai minime Žmogaus Teisių deklaracijos 50-metį. Manau, tai yra svarbus ir reikšmingas sutapimas. Taip pat noriu pareikšti užuojautą tiems mūsų kolegoms ir toms partijoms, kurioms aštuonerių metų po Sovietų sąjungos žlugimo neužteko, kad suvoktų, ką reiškia komunizmo doktrina.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Stasiški, dabar prašom… priėmimo procedūrai. Labai atsiprašau. Seimo narys R.Zuoza. Atleiskite, kad iš karto nepastebėjau.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų tokios deklaracijos turėtų būti priimamos visų politinių partijų sutarimu, parlamentinių politinių partijų sutarimu, todėl tas žodis, kad šita deklaracija buvo priimta vienbalsiai, iš tiesų netinka. Vis dėlto trys politinės parlamentinės partinės frakcijos nedalyvavo balsuojant – tai Centro, Socialdemokratų, Lietuvos demokratinė darbo partija, todėl negalima teigti, kad tai yra vieningas Seimo sprendimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų pataisymą. Iš tikrųjų tai mano klaida. Iš visų balsavusiųjų 68 balsavo už, nė vienas nesusilaikė, nė vienas nebalsavo prieš. Žinoma, Seimo nariai turi teisę nedalyvauti balsuojant. Prašau Seimo Pirmininką profesorių V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu padėkoti visiems, kurie parėmė šią idėją ir šią deklaraciją. Tai susipratę žmonės, pilietiškai ir istoriškai matantys Lietuvos reikalus. Prisijungiu prie A.Stasiškio pareikštos užuojautos tiems žmonėms, kuriems dar buvo per trumpa svarstyti, kas buvo komunizmas ir kokie nusikaltimai. Iš tiesų aštuoneri metai dar trumpas laikas, gal po aštuonerių metų jie irgi jau bus supratę.

Turiu dar nusistebėti tokia logika, kuri sako: štai turėtų būti sutarimas, bet mes nesutarsime, mes nebalsuosime, o paskui sakysime, kad nebuvo sutarimo. Labai rafinuota ir primityvi demagogija. Nekartokite to.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl 1999 metų paskelbimo laisvės kovų minėjimo metais Lietuvoje” projektas Nr.P-1484(2) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, toliau svarstome Seimo nutarimo “Dėl 1999 metų paskelbimo laisvės kovų minėjimo metais Lietuvoje” projektą Nr.P-1484(2). Kviečiu Seimo narį A.Stasiškį priėmimo procedūrai.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš turiu nutarimo antrąjį variantą, kuriam buvo pritarta po svarstymo. Priėmimas buvo atidėtas manant, kad galbūt dar bus pasiūlymų, pataisymų ar papildymų. Svarstymo metu buvo tokių nuomonių, tačiau bent manęs nepasiekė jokie raštiški pasiūlymai, ir aš nieko daugiau negaliu padaryti, kaip tik siūlyti teikti priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kašėta norėtų kalbėti už.

A.KAŠĖTA. Taip, aš norėčiau kalbėti už šitą įstatymo projektą. Noriu dar kartą priminti, kad kiti metai bus svarbūs mūsų laisvės kovų istorijos metai. Sukanka 90 metų nuo J.Žemaičio-Vytauto, LLKS prezidiumo pirmininko, gimimo. Taip pat 50 metų mus skiria nuo 1949 metų vasario 16 dienos, kai de facto ir de jure buvo centralizuotas pasipriešinimas ir įkurtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdis. Aš siūliau truputį paredaguoti pavadinimą, kad kiti metai būtų paskelbti Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio atminimo metais, bet kadangi autorius nepriėmė to pasiūlymo, nematau nieko baisaus. Siūlau kolegas paremti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti nei už, nei prieš, nėra gauta jokių pasiūlymų. Ar galima būtų bendruoju sutarimu sutarti, kad balsuotume iš karto už visą nutarimą, o ne atskirais straipsniais? Ačiū. Taip ir padarysime.

Labai prašau dabar dar kartą užsiregistruoti. Gerbiamieji Seimo nariai, dar yra galimybė užsiregistruoti. Prašom grįžti į savo vietas. Balsų skaičiavimo komisija, prašom pasiruošti skaičiuoti. Iš viso užsiregistravo 54 Seimo nariai. Balsuosime “Dėl 1999 metų paskelbimo laisvės kovų minėjimo metais Lietuvoje”. Kas balsuoja už, prašau pakelti rankas. Gal užteks po vieną ranką.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 55.

PIRMININKAS. Ar yra balsuojančių prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Nėra.

PIRMININKAS. Ar yra susilaikiusių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių taip pat nėra.

PIRMININKAS. 55 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, nė vienam nesusilaikius, nutarimas “Dėl 1999 metų paskelbimo laisvės kovų minėjimo metais Lietuvoje” priimtas.

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio ir 14 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1058(2) (svarstymas)

Toliau vyks Valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio ir 14 straipsnio antrosios dalies pakeitimo įstatymo projekto svarstymas.

Norinčių kalbėti nėra. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, ar norėtumėte kalbėti? Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritaria, Biudžeto ir finansų komitetas pritaria. Gerbiamasis Nazarovai, ar norėtumėte ką nors pasakyti? Viskas gerai, einasi kaip ir numatyta. Tokiu atveju – dėl balsavimo motyvų. Ar Seimo narys J.Listavičius norėtų pasisakyti prieš? Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, ant Lietuvos laisvės kovos prieš okupantus aukuro sudėtos milžiniškos aukos. Atkūrus nepriklausomybę jos, deja, nebuvo deramai prisimintos ir laiku įvertintos. Pirmiausia Lietuvos Respublikoje buvo apdovanoti žuvusieji ir išmokėtos piniginės išmokos žuvusiųjų artimiesiems ir nukentėjusiems dėl 1991 m. sausio 11–13 d. įvykdytos agresijos bei vėlesnių įvykių. 1994 m. pradėti išmokėjimai žuvusiųjų šeimoms, sužalotiems jaunuoliams atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir černobyliečiams.

Šiuo metu dvigubinami valstybinių pensijų dydžiai, paskirti 1994 m. iki 4, 3, 2 valstybinių pensijų bazių dydžio, 1991 m. sausio įvykiuose žuvusiųjų artimiesiems ir nukentėjusiems. Visą šį laiką nebuvo pasirūpinta 1940–1990 m. žuvusių kovose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, žuvusius suėmimo metu, nužudytų tardymo metu, sušaudytų po teismo ar kalinimo metu artimaisiais, našlėmis ar našlaičiais. Tik 1998 m. įteikti pirmi apdovanojimai kovotojams už Lietuvos laisvę. 1999 m. bus pradėtos mokėti pirmosios išmokos artimiesiems už žuvusiuosius. Neskirtos net bazės dydžio nukentėjusių asmenų valstybinės našlių ar našlaičių pensijos. Taigi tie, kurie daugiausiai kentėjo, labiausiai nusipelnė Lietuvos laisvei, nepriklausomybei, liko ne vien nuskriausti, bet ir pamiršti Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metais. Kol nebus atkurta bent iš dalis tiesa ir teisingumas labiausiai nusipelniusiems Lietuvos nepriklausomybei, aš negaliu pritarti pateiktam įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Listavičiau, nors jūs ir nepritariate, ar jūs reikalaujate balsavimo?

J.LISTAVIČIUS. Nereikalauju.

PIRMININKAS. Nereikalaujate.

Prašom Seimo narę E.Kunevičienę pasisakyti už.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė, pritarė tam projektui ir siūlo pritarti šiandien. O kitas problemas, kurias išvardijo ponas J.Listavičius, jas teks spręsti. Bet jeigu nesugebėjom kartu surinkti tą medžiagą, o uždelsę buvo maždaug pusmetį, tai gal jau spręskim tą, ką dabar galima išspręsti. Prašyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Klausykite, ar tokiu atveju mes negalėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Gerai. Labai ačiū.

Valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio ir 14 straipsnio antrosios dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1058(2) po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo projektas Nr.P-1467. Lietuvos Respublikos čekių įstatymo projektas Nr.P-1468. Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir Čekių įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-1469. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo, 300, 301 ir 303 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1470 (pateikimas)

Toliau vyks Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo projekto Nr.P-1467 pateikimas. Bus pateikta taip pat Čekių įstatymo projektas Nr.P-1468, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir Čekių įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-1469, Civilinio proceso kodekso trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo, 300, 301 ir 303 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1470. Pranešėja – viceministrė J.Aleksaitė. Prašom.

Prašom Seimo narį S.Pečeliūną.

S.PEČELIŪNAS. Kol viceministrė pradės kalbėti, aš norėčiau pareikšti kelias pastabas. Jeigu jūs atkreipėte dėmesį, tai klausimais 2-2 ir 2-5, mes taisome to paties įstatymo tą patį straipsnį dviem atskirais įstatymais. Labai bloga praktika, reikėjo su priėmimu truputį palaukti, baigti svarstymą ir priėmimą daryti kartu, kad nebūtų tokio išbarstymo ir būtų patogiau mums visiems. Aš prašyčiau ateityje, tiek Seniūnų sueigai, tiek valdybai teikiant projektus ir darbotvarkes atkreipti į tai dėmesį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų pastabą. O dabar tęsime 2-6 klausimo pakeitimą.

J.ALEKSAITĖ. Laba diena. Pirmiausia, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau patikslinti informaciją, kad aš nesu teisingumo viceministrė, o Teisės departamento direktorė.

Pateiktų jums įstatymų projektų parengimą nulėmė 1997 m. vasario mėnesį gautas pranešimas iš Jungtinių Tautų sekretoriaus, kad Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Ženevos 1930 m. konvencijos Dėl vieningo Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir 1931 m. Ženevos konvencijos Dėl vieningo Čekių įstatymo dokumentai yra deponuoti ir Lietuvai konvencijos įsigalioja 1997 m. gegužės 11 dieną. Tuo tikslu Vyriausybė pavedė darbo grupei parengti įstatymų projektus, siekdama patikslinti šiuo metu galiojančius Vekselių, Čekių įstatymus bei išspręsti kai kurias kolizijas. Taip pat šiais įstatymais buvo siekiama padaryti įstatymų turinį aiškų, suprantama, norint išvengti skirtingų įstatymų interpretavimo. Juo labiau kad šiuo metu rengiant įstatymus buvo naudotasi autentiškų konvencijų originalų tekstais, kas nebuvo padaryta 1992 metais.

Taip pat mes siūlome įstatymų projektą dėl Civilinio proceso kodekso pakeitimo, nes šiuo metu pagal Civilinio proceso kodeksą nėra atkuriamos teisės į prarastus vekselius ir čekius. Tai iš tikrųjų yra problema, ir mes tokiu būdu siūlome nustatyti, kad teisės į prarastus vekselius ir čekius atkuriamos Civilinio proceso kodekso šaukiamosios teisenos tvarka. Taip pat siūlome įstatymo dėl Vekselių ir Čekių įstatymų įgyvendinimo projektą. Jame siūlome nustatyti, kad atsiradus reikalavimo teisei, čekio protestui, t.y. vekselių ir čekių (aš kartu pateikiu Vekselių ir Čekių, nes tai yra panašūs įstatymai), arba atleidus vekselių turėtoją nuo pareigos įforminti protestus, vekselių ir čekių turėtojų reikalavimų teisės patenkinamos Civilinio proceso kodekso tvarka. Šiandien kaip tik buvo priimtas Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas, kuriame numatyta supaprastinta piniginių reikalavimų patenkinimo tvarka. Manyčiau, kad priėmus šiuos įstatymus neigiamų pasekmių nebus ir vekselis bei čekis taps dar populiaresni. Todėl prašytume jūsų pritarti šiem įstatymų projektų pateikimams.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji Teisės departamento direktore Aleksaite, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Prašau Seimo narę E.Kunevičienę.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Įstatymo įgyvendinimo įstatyme numatyta, kad vekselių ir čekių protestavimą turi vykdyti teismas. Juridinis skyrius teisingai atkreipė dėmesį, ar tai bus galima realiai padaryti ir kiek laiko tęsis teismuose. Ar ne geriau būtų praktikuojama kaip ir kitur tokia tvarka, kai protestavimą atlieka notarai? Tuo labiau kad Notarų įstatyme tai yra numatyta. Aš prašyčiau tuo klausimu galbūt padiskutuoti, kad jūs neatmestumėte tų pasiūlymų ir galbūt rasime bendrą sutarimą, kad geriau būtų, jei protestuotų notarai, nes būtų greitesnis tas procesas.

Antras klausimas. Jūs rašot, kad dar reikia parengti taisykles, bet juk buvo duotas laikas nuo 1997 m. gruodžio mėnesio. Nejaugi nebuvo galima per tiek laiko tų taisyklių parengti? Juk labai reikia tos atsiskaitymo tvarkos su vekseliais ir čekiais, nes jūs pati gerai žinote, kokia mūsų įmonių atsiskaitymo būklė. Bet ką dabar padarysi. Jūs numatote dar tris mėnesius. Ar jūs tikite, kad per tuos tris mėnesius visa tai bus galutinai sutvarkyta?

Ir trečias jau ne klausimas, bet prašymas. Aš esu pateikusi Civilinio kodekso įstatymo pakeitimą ir dėl žyminio mokesčio panaikinimo. Jeigu jūs pritartumėte, tai aš prašyčiau, kad tie įstatymai eitų kartu, tų įstatymų pakeitimai eitų kartu.

J.ALEKSAITĖ. Dėl pirmojo klausimo. Šis klausimas ne pirmą kartą keliamas ir aš norėčiau paaiškinti, jog šiuo metu vekselių ir čekių protestavimą atlieka notarai. Jie įformina protesto aktu, jeigu asmuo neapmokėjęs arba laiku nepateikęs čekio apmokėjimo. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad protesto aktas yra tik rašytinis įrodymas, jog vekselio turėtojas, skolininkas yra nepamokėjęs vekselių. Tai yra rašytinis įrodymas ir aš neatsitiktinai pabrėžiau, kad šiandien kaip tik yra priimtas Civilinio proceso kodekso 20 skirsnio pakeitimas ir jame pasakyta, kad piniginiai reikalavimai šiuo metu bus nagrinėjami teismuose supaprastinta tvarka. Pirmiausia pareiškimas bus ne ieškininis. Jeigu iškils prieštaravimų, tai byla bus nagrinėjama ieškininės teisenos tvarka. Šiuo atveju, be abejo, procesas supaprastėja ir nėra tos ilgos procedūros, kaip iki šiol buvo. Aš nenorėčiau sutikti. Žinau, kad jūsų buvo pateiktas ir registruotas Seime Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo projektas, kur norima, jog šie dokumentai būtų vykdomieji dokumentai. Tikrai negaliu su tuo sutikti, nes tai prieštarautų teisinei sampratai, nes, dar kartą pabrėžiu, protesto aktas yra tik rašytinis įrodymas teismui dėl reikalavimų patenkinimo.

Antrasis klausimas dėl protestavimo taisyklių. Šiuo metu tokios taisyklės taip pat yra, bet kadangi naujas įstatymas, tai reikės jas pakoreguoti. Vyriausybėje mes tai svarstėme ir buvo atkreiptas dėmesys, jog nereikia laukti, kol bus įstatymas, o šiuos darbus reikia pradėti atlikti.

Trečias klausimas dėl žyminio mokesčio. Kiek aš žinau, jeigu aš teisingai supratau jūsų klausimą, dėl žyminio mokesčio už vekselių blankų pardavimą, taip? Toks įstatymas dėl žyminio mokesčio jau priimtas. Dar ne? (Balsai salėje) Aš tikrai pritarčiau, nes mes irgi atlikom, prieš tai mūsų grupė rengė tokį įstatymo pakeitimo projektą ir mes atlikimo analizę. Visose valstybėse tokio mokesčio tikrai nėra ir mes tikrai sutinkame, kad tai būtų vienu metu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, Vekselių įstatymo projekto 25 straipsnio antrajame punkte nurodyta, kad vekselio gavėjas gali šį terminą sutrumpinti arba pailginti, t.y. virš metų. Noriu paklausti, kuriais atvejais ir kuriam laikui vekselio terminą galima pailginti? Ačiū.

J.ALEKSAITĖ. Vekselis ir čekis yra ta pati sutartis, sandoris ir šalių susitarimu gali būti pratęsta.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja už atsakymus į visus klausimus. Tačiau aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Teisės departamento išvadas ir gana ilgą sąrašą pastabų.

J.ALEKSAITĖ. Taip, mes gavome pastabas. Noriu pasakyti, jog dauguma pastabų yra redakcinės, nes įstatymo apimtis buvo didelė. Tai nėra pasiteisinimas, bet dėl terminų mes tikrai suderinsim, kai kurie klausimai yra diskutuotini. Aš manau, svarstydami komitetuose mes galėsim diskutuoti, svarstyti ir jeigu reikės, priimsim.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus, prašome atsisėsti. Dėl motyvų prašau kalbėti Seimo narę E.Kunevičienę.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Prašyčiau pritarti pateikimui ir pagrindiniais komitetais skirti abu – Teisės ir teisėsaugos bei Biudžeto ir finansų komitetus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar nėra daugiau norinčių kalbėti, ar nėra kalbančių prieš? Noriu jūsų paklausti, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pagrindinis komitetas bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Finansų žmonės nori groti pirmuoju smuiku. Ar sutinkate? Abu. Abu lygiaverčiai komitetai. Lauksim abiejų. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo projektui Nr.P-1467, Čekių įstatymo projektui Nr.P-1468, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir Čekių įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui bei Civilinio proceso kodekso 32 skirsnio pavadinimo, 300, 301 ir 303 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1470 pritarta po pateikimo.

Gerbiamieji, aš žinau, kad jūs norėtumėte taip intensyviai dirbti ir toliau, tačiau atėjo laikas kavos pertraukai ir mes tai padarysime. Kiekvienas perka sau. Toliau tęsime posėdį 17.15 val. Po 10 minučių labai prašau būti savo vietose. Ačiū.

Pertrauka

PIRMININKAS. Posėdis prasidės po vienos minutės. Prašom grįžti į posėdžių salę. Dar yra keletas gerų vietų.

Seimo diskusija “Viešasis administravimas ir valstybės regioninė politika” (tęsinys)

Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, tęsime toliau savo posėdį. Mes turim pusvalandį Seimo diskusijai “Viešasis administravimas ir valstybės regioninė politika” (tai yra tęsinys). Taip pat yra Seimo rezoliucijos “Dėl diskusijos “Viešasis administravimas ir valstybės regioninė politika” projektas Nr.P-1439(2). Prašau kalbėti. Seimo narys R.Čiupaila. Ne. Na, tai tokiu atveju prašau Seimo narį K.Vaitukaitį. Toliau mėginsim kviesti Seimo narį J.Galdiką. Seimo narys Ž.Jackūnas. Seimo narys S.Kaktys mūsų neapvylė. Prašau Seimo narį S.Kaktį.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro svarstomas klausimas yra labai svarbus, ir tiktai gaila, kad mūsų čia yra nedaug. Rezoliucija iš esmės parengta gerai. Man atrodytų, kad Vyriausybė turėtų padaryti pagal šią rezoliuciją tai, kas priklauso. Ypač Valstybės tarnybos įstatymas jau tiek kartų aptarinėtas įvairiose konferencijose, kad jis jau turėtų ateiti į Seimą, tiesiog nepatogu, kad jis nėra pateikiamas.

Kitas dalykas dėl viešojo administravimo. Noriu pasakyti, kad praeitais metais beveik tuo pačiu laiku viešojo administravimo klausimai buvo nagrinėti su vadinamaisiais Europos Sąjungos donorais, tais, kurie nemokamai perteikia mums savo turimas idėjas ir patirtį, ir buvo pateikti siūlymai, kurie šiandien vėl mus grąžina tarsi į tą patį lygį, ir vėl mes lyg nieko nežinodami pradedame nagrinėti. Irgi yra konstatuotina, kad metai praėjo, o mes tebesam diskusijų lygyje ir dėl administracinių teismų, administracinės teisenos, administracinių ginčų komisijos. Gerai, kad šiandien (lyg sutapimas) šitie klausimai pradedami bent jau svarstyti.

Noriu pasakyti, kad yra nemažai pasimetimo ir dėl regioninės politikos. Jeigu kalbame, kad tai yra progresyvus dalykas, kad mes plėtojame Lietuvoje regioninę politiką, tai mes ją suprantam šiandien tarsi kaip galimybę per įvairias Europos Sąjungos programas gauti lėšų. Tačiau tuo tarpu Seime nesame mes politiniu lygiu identifikavę, kas tai yra regionai, kuo jie skiriasi vieni nuo kitų. Mes šiandien sutapatinam regionus su apskritim, kai tuo tarpu apskritys yra viena kitai nelygios ne tik dydžiu. Apskritis galėtume identifikuoti pagal etninės kultūros, pagal ekonominius, socialinius, įvairius bendruomenių gyvenimo aspektus. Šitokiu būdu identifikavę mes galėtume kalbėti apie regioninės politikos sėkmę ir galvoti apie tam tikrų lėšų panaudojimą. O tuo tarpu yra daroma atvirkščiai, skiriamos lėšos įvairioms programoms, kuriamos institucijos ir tose pačiose apskrityse, mažose apskrityse. Tai, man atrodo, be politinio aptarimo, be politinių sprendimų yra ydinga praktika.

Aš manau, kad prie šio klausimo reikia grįžti, panašiai kaip grįžta dėl sveikatos reformos, kai buvo kalbama apie apskričių ligonines, kad jos dešimtyse apskričių turi būti centruose. Šiandien ministerija žiūri visai kitaip, mano, kad yra penki regionai, ir juose turėtų būti tos bazinės ligoninės, o kitose apskrityse, mažesnėse, turėtų būti sveikatos priežiūra teikiama. Lygiai taip pat tas receptas tiktų ir regioninei politikai. Vis dėlto tokie maži regionai, mažos apskritys neįsikomponuoja į bendrą europinį supratimą. Taigi dėl to mums yra irgi daug ką daryti. Aišku, rezoliucija neaprėpia administracinės teritorinės reformos dalykų, ne tam ji skirta, bet irgi reikia mūsų Seimo valios arba paraginimo, kad Vyriausybė greičiau parengtų pradines pozicijas. Palaikau, pritariu rezoliucijai, manau, kad ji paskatins, kad šiose srityse būtų daugiau rasta palankių, optimalių sprendimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau – Seimo narys R.Čiupaila.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, beveik visi žinome, kaip atsirado regionų plėtros politika Europoje, siekiant sumažinti migraciją iš menkesnes pajamas turinčių teritorijų į centrus ir siekiant sudaryti žmonėms sąlygas likti tose gyvenamosiose vietovėse. Negalima tvirtinti, kad Lietuva yra ta Europos ar pasaulio vieta, kur šitos migracijos bangos būtų pastebimos tokiu pat lygiu, kaip, tarkime, Europoje po Antrojo pasaulinio karo, tačiau negalima ir tvirtinti, kad mūsų šalies visi regionai yra maždaug vienodai išsivystę. Todėl, man atrodo, yra pats laikas šiandien kalbėti apie Lietuvos valstybės regioninę politiką siekiant, beje, tų pačių tikslų, kokių buvo siekta ir Europoje po karo ir siekiama Europos Sąjungoje šiandien.

Kas gi turėtų atsispindėti valstybės ir jos institucijų politikoje? Visų pirma, man atrodo, turėtų įsivyrauti decentralizacijos tendencija, kai ir paslaugos, ir pati rinka, ir verslo skatinimas, ir gyventojų pajamų kėlimo politika pasislinktų iš sostinės, iš šalies industrinių centrų į tolesnius pašalius, kartu siekiant pakelti švietimo, socialinio aprūpinimo ir kultūros lygį regionuose.

Kita vertus, tai, kaip šiandien mes žadame pradėti šią politiką, šiek tiek trikdo. Vyriausybės priimtuose regionų plėtros metmenyse yra numatytas regionų plėtros įstatymas. Deja, tos nuostatos, kurios ten yra surašytos, daugiau susijusios tiktai su institucijų kūrimu, t.y. į regionų plėtros problemą pirmiausia bandoma pažvelgti kaip į biurokratinio mechanizmo sukūrimo problemą. Be jokios abejonės, mechanizmo reikia, tačiau būtų daug maloniau, jeigu tame įstatyme būtų apibrėžiama ne tik pati regionalizacijos Lietuvoje (ne šiaip, iš principo Lietuvoje) idėja, funkcijos ir prasmės, bet ir kaip vadovaujantis šia politika bus bendradarbiaujama su Europos Sąjungos struktūriniais ir kitokiais fondais, taip pat kaip šita parama, pajamų kėlimas ir panašūs dalykai, socialinių skirtumų išlyginimas pasieks konkretų žmogų, gyvenantį regione. Deja, šito lyg ir nesimato. Šioje diskusijoje, kuri yra išties per plati, apimanti (ir praeitą kartą, ir, matyt, šiandien taip pat bus, ir rezoliucijoje tai atsispindi) pernelyg daug problemų, kartu galime pastebėti ir dar vieną įdomų aspektą. Kalbant apie regionalizaciją, apie regionų politiką kaip apie decentralizavimo politiką, kažkodėl nenorima prisiminti, kad tai yra ir pačios savivaldos problema. Regionų plėtros politika išties yra savivaldos autoriteto kėlimo politika ir funkcijų suteikimo savivaldai platesne prasme politika.

Gerbiamieji kolegos, mes esame pakankamai susipažinę su savivaldos funkcionavimo sistemomis ir Europoje, ir plačiau. Puikiai žinome, kad dažniausiai funkcijos yra formuojamos vadinamuoju principu “iš apačios”, kad tai, ko savivalda pati negali atlikti ar neturi lėšų, ar neturi sugebėjimų, ar neturi žmonių, jinai perduoda aukštesniam lygiui. Deja, pas mus geriausiu atveju aukštesnės institucijos kai kurias funkcijas dovanoja apačiai. Šitą principą po truputį reikėtų keisti, taip pat, kaip ir savivaldos finansavimo principą. Tai neblogai parašyta, neblogai atsispindi ir rezoliucijoje.

Dar yra viena problema, su kuria artimiausiu metu, nagrinėdami regionų aspektą, mes turėsime susidurti. Europos Taryba rengia vadinamąją regionų chartiją, kurioje numatomas atstovavimas aukštesniajame darinyje, aukštesniame nei mažoji komuna. Lietuvoje šita problema yra vadinama konstitucine, t.y. aukštesniajame darinyje (mūsų dienomis tai yra apskritis) valdymą organizuoja Vyriausybė. Kaip pabandyti atsisakyti šito modelio nebandant gadinti, žlugdyti to, kas jau šiandien padaryta? Jeigu vis dėlto politinės partijos ir visuomenė Lietuvoje neapsispręs keisti Konstitucijos, tai teks gyventi su šita norma, kuri šiandien yra, todėl norėčiau pasiūlyti štai tokį būdą šiai problemai spręsti. Kaip žinote, bet kuri išrinkta valdžia iš esmės atlieka dvi funkcijas: suformuoja vykdomąją valdžią ir skirsto į biudžetą surinktus mokesčių mokėtojų pinigus. Taigi jeigu aukštesnysis darinys pabandytų atsisakyti vienos iš šitų funkcijų, t.y. rinkti valdžią, tegul vykdomąją valdžią turi, valdymą organizuoja Vyriausybė, išrinkus apskrityse ar kituose dariniuose žmonių atstovaujamas tarybas mums nereikėtų naikinti apskrities institucijos. Jinai, sukaupusi jėgas, kurias šiandien turi, netgi pastatus, pajėgas ir gebėjimus, galėtų ir toliau veikti jau kaip aukštesniojo darinio savivaldybė, neturinti, sakykim, savo apskrities mero ar kažko panašaus. Tokių dalykų Europoje pasitaiko. Aš manau, kad laikinai, tam tikrą laiką, tai būtų visai neblogas sprendimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kalbės Seimo narys K.Vaitukaitis.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo diskusija “Viešasis administravimas ir valstybės regioninė politika” – labai plati tema. Aš manau, kad tai ne viena tema, o dvi atskiros temos. Jas turbūt galėtume plėtoti ne tik tęsdami diskusiją antrą dieną, bet kiekvienai temai skirdami po atskirą kelių dienų ar gal net ir ilgesnį seminarą.

Kalbėdamas aš bandysiu panagrinėti tik vieną problemą ir ją netgi dar labiau susmulkinti. Tai būtų valstybės regionų politika. Praėjusios, arba pirmosios, diskusijos metu buvo kalbama apie didžiuosius regionus, pasaulio regionus – Europą, Aziją, po to leidžiamasi į mažesnius, tą pačią Europą skaldant į Vakarų, Vidurio ir Rytų. Aš manau, kad vis dėlto regionų politika – tai ta politika, kurią reikia plėtoti nuo pačios apačios. Mūsų valstybėje irgi tuo klausimu gana nemažai galima pasakyti. Taigi mano ši trumpa kalba bus tik susijusi tik su vienu regionu – sostinės regionu, sakykim, Rytų Lietuvos regionu.

Vyriausybės nutarimuose lyg ir sakoma, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje pagrindinis teritorinis darinys, kuriame vykdoma valstybinė socialinės ekonominės plėtros regioninė politika, yra apskritis. Apskritys – tai administraciniai teritoriniai vienetai, kurių šiuo metu Lietuvoje yra dešimt. Kiekviena apskritis, turėdama savo teritoriją, turi ir savo centrą, į kurį yra nukreipta visa trauka, todėl, aišku, gyvenimas sukasi apie vieną ar kitą miestą, ar miestelį, kuris yra apskrities centras. Kaip minėjau, dabar veikiančios 10 apskričių yra panašios savo teritorijomis bei struktūra. Jos turi traukos centrą, o gyventojų skaičiumi nedaug skiriasi. Tačiau yra viena apskritis, kuri išsiskiria savo gyventojų skaičiumi ir savo apskrities centru, kaip traukos objektu. Tai didžioji Vilniaus apskritis su savo centru Vilniumi, bet traukos centras yra jau ne apskrities, o visos Lietuvos. Kai Vilnius pradėjo daryti didelę įtaką Lietuvos gyvenimui, aišku, aplinkinių buvusių centrų trauka išnyko ir toliau nyksta. Gal Seimo nariai nesupyks, jeigu aš leisiu sau padaryti trumpą ekskursą į istoriją, į praeitį ir pažvelgsiu, kaip tai atrodė anksčiau.

Vilnius ir apie Vilnių buvusios apskritys. Pirmoji apskritis įkurta Vytauto laikais – 1388 metais Bresto žydams. Tai buvo pirmoji Lietuvos apskritis, sukurta tautiniu atžvilgiu. Antroji – tai Kauno, įkurta 1495, ir trečioji būtų 1496 metais – Trakų apskritis. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilniaus vaivadijoje, nuo XVI amžiaus pradžios iki XVIII amžiaus pabaigos be kitų apskričių egzistavo Ukmergės ir Užnerio, vėliau vadinama Švenčionių apskritimi, bei Vilniaus – Trakų vaivadija. Be tokių didelių apskričių kaip Kauno, Gardino, Bresto, taip pat egzistavo ir Trakų apskritis. Visos apskritys turėjo žemės teismą, pilies teismą, seimelį, maršalką, mokesčių rinkiką ir kitas būtinas institucijas. Padalijus Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę Carinės Rusijos sudėtyje, Vilniaus gubernijoje, be kitų, buvo Trakų, Švenčionių, Ukmergės, Vilniaus apskritys. Kaizerinės Vokietijos valdymo metais – Oberosto teritorija. Lietuva skirstoma taip pat apskritimis.

Tarpukario Lietuva. 1930 metais Lietuvoje buvo 23 apskritys, tarpų jų Ukmergės ir Trakų su centru Kaišiadoryse, nes Trakai buvo okupuoti Lenkijos. Okupuotoje Vilniaus krašto dalyje Vilniaus vaivadijai priklausė ir Trakų miestas su Trakų valsčiumi. 1931 metais atsiranda Vilniaus – Tarkų apskritis ir Švenčionių apskritis. Po karo, iki 1949 metų, išlieka Trakų, Ukmergės, Švenčionių apskritys. Galbūt istorijos ekskurso užteks, pabandysiu vertinti dabartinę padėtį.

Vilniaus apskritis, turėdama beveik 1 mln. gyventojų, sudaro daugiau nei ketvirtadalį visos Lietuvos Respublikos gyventojų. Aišku, tokių buvusių regionų centrų kaip Tarkų, Ukmergės, Švenčionių įtaka mažėja, o Vilniaus didėja ir didės, jeigu nebus atsižvelgta į tai, kad Vilnius, kaip Lietuvos sostinė, gali ir turi gyventi pagal savo statusą, t.y. pagal Sostinės įstatymą. Taigi sostinei vykdant visas savivaldos funkcijas, visiškai galima atiduoti regiono funkcijas, kurios būtų plėtojamos didžiojo Vilniaus teritorijoje. Tokių pavyzdžių, kad miestai sostinės yra ir atskiros žemės arba kitokie administraciniai vienetai, pasaulyje bei Europoje yra ir daugiau. Čia mes nieko naujo neatrastume. Patinka ar ne, bet Vilnius, būdamas mūsų Lietuvos išskirtinis miestas, turi turėti ir išskirtines teises. Kartu mes, kaip Seimo nariai, gautume istorinį šansą, vienintelį šiame tūkstantmetyje, atkurti teisybę – atkurti apskritis prie Vilniaus iš pietų ir šiaurės pusės.

Peršasi išvada, kad Vilnius, kaip Lietuvos sostinė, gauna ypatingą administracinio teritorinio vieneto statusą. Antra. Atskirai nuo Vilniaus atsiranda 2-3 apskritys su savo traukos centrais, kurie, plėtodami savo infrastruktūrą, geriau ir objektyviau galėtų spręsti dėl tų regionų žmonių interesų, poreikių tenkinimo, negu dabar tai daro didysis Vilnius.

Mes, Seimo nariai, gauname istorinį šansą, vykdydami Lietuvos Respublikos administracinio teritorinio suskirstymo projekto antrąjį etapą, atkurti šimtmečius trukusią regionų savarankiško tvarkymosi tradiciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Toliau kalbės Seimo narys J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad šis klausimas tikrai yra aktualus, ypač man, išrinktam vienoje iš nedidelių apygardų, t.y. Pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų, Druskininkų. Sakykim, vietos žmonės, savivaldybių vadovai, nesulaukdami šito įstatymo, patys ėmėsi iniciatyvos ir pradėjo kurti regionus. Yra įkurtas Lazdijų – Druskininkų ir Varėnos regionas, vardu Ladruva. Manau, kad Seimas galėjo ir anksčiau paraginti Vyriausybę kuo greičiau pateikti tokį įstatymą, kad Lietuvoje šita reforma nebūtų vilkinama.

Antra vertus, man teko dalyvauti vienoje iš Europos Sąjungos konferencijų, kurioje taip pat buvo diskutuojama apie regionus, apie jų apibrėžimą ir kriterijus. Ir buvo prieita prie išvados, kad regioną gali apibrėžti tik ten gyvenantys žmonės. Iš viršaus apibrėžti regioną yra labai sunku. Todėl manau, kad ir priėmus įstatymą dar praeis kažkiek laiko, kol iš tikrųjų tie regionai Lietuvoje atsiras.

Kalbant apie viešąjį administravimą, norėčiau taip pat paminėti keletą dalykų, kurie rodytų, jog reforma iš tikrųjų vėluoja. Aš esu išrinktas Lazdijuose, į mane taip pat kreipiasi žmonės dėl vienų ar kitų problemų. Ir šiuo atveju konkretus pavyzdys yra Veisiejų urėdija, kuri Lazdijų rajone yra vienintelė ir kurios ribos iš esmės sutampa su savivaldybės ribomis. Kilus problemoms dėl blogo vadovavimo, staiga Vilniuje gimsta sprendimas panaikinti urėdiją. Nepasitarus nei su savivaldybe, nei su apskritimi, nei tuo labiau su ten gyvenančiais ir dirbančiais žmonėmis.

Todėl ši rezoliucija yra labai aktuali, ir, manau, kuo greičiau mes ją priimsime, tuo bus didesnė nauda mūsų valstybei ir žmonėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kalbės Seimo narys Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Man anksčiau atrodė ir dabar atrodo, kad Lietuvai su viešuoju administravimu ir regionine politika, švelniai sakant, ne itin sekasi. Ir, matyt, taip atrodo ne tik man. Panašią nuomonę yra susidarę ir Europos Sąjungos ekspertai, pateikę savo išvadas dokumente “Dienotvarkė 2000” bei š.m. lapkričio 4 d. ataskaitoje, įvertinančioje Lietuvos padarytą pažangą kelyje į Europos Sąjungą. Pastarojoje pabrėžiama: “Lietuva padarė mažą pažangą (turima galvoje būtent regioninės politikos sritis), reikalingos reikšmingos pastangos administravimo srityje, ypač viešojo administravimo reforma. Regioninei plėtrai svarbios finansinės procedūros, monitoringas ir kontrolė bei finansiniai svertai tebėra silpni. Regioninė politika vis dar tebėra konceptualinėje stadijoje” ir taip toliau.

Europos Sąjungos 1997 m. dokumente, jau minėtame “Dienotvarkė 2000”, Lietuvos politika apibūdinama dar prasčiau, jeigu ne itin prastai. Kyla klausimas, kodėl pelnėme tokį vertinimą? Egzistuojanti krašto administravimo struktūra susiklostė buvusios daugumos vadovaujamam Seimui 1994 m. priėmus Apskrities valdymo ir Vietos savivaldos įstatymus. Šie įstatymai padėjo, mano galva, ydingus krašto administracinės struktūros pagrindus. Dėl šių įstatymų ir jų pagrindų sukurtos administracinės sistemos labai sustiprėjo krašto valdymo centralizavimo tendencijos, susilpnėjo vietos savivaldybių kompetencija ir įtaka bendram krašto ir ypač vietos reikalų tvarkymui, smarkiai išsiplėtė ir toliau pučiasi biurokratinis valdymo aparatas.

Vyriausybės pasiūlytoje tipinėje apskrities administracijos struktūroje numatoma bene per 30 skirtingų departamentų. Esama rimto pagrindo galvoti, kad savivaldybių smulkinimas dar labiau susilpnins jų vaidmenį ir įtaką, stipriai papildys ir šiandien jau įspūdingai atrodančias valdininkijos gretas.

Vargu ar galima tikėtis krašto administravimo regioninės politikos pažangos, neturint, mano galva, aiškaus atsako į keletą svarbių klausimų. Ką davė kraštui naujos teritorinio valdymo grandies – apskrities įkūrimas? Kokie šios struktūros buvimo pliusai ir minusai? Ar galima laikyti dirbtinai įkurtas dešimt apskričių natūraliais naujų regionų formavimo centrais? Koks jų santykis su tradiciniais Lietuvos etnokultūriniais regionais? Ar centrinės valdžios įgaliojimus turinti, paskirta, o neišrinkta, neatstovaujamoji valdymo institucija apskritai gali tapti regionų plėtrą garantuojančiu veiksniu? Ar priimtina logika, kuria grindžiamas vadinamasis valdymo decentralizavimas, ministerijų ir kitų centrinės valdžios funkcijų perdavimas ar delegavimas kitoms valdymo grandims? Ar neaišku, kad kiekviena valdymo grandis turi vykdyti tik savo, tik jai būdingas, jos kompetenciją atitinkančias funkcijas ir negali jų perduoti ar deleguoti kitai grandžiai, kuri savo ruožtu turi savitas funkcijas ir reikiamą profesinę bei juridinę kompetenciją joms vykdyti? Ar regioninės plėtros politika gali apsiriboti tik siekiu spręsti daugiausiai tik ekonomines ir socialines problemas, ar švelninti socialinius bei ekonominius skirtumus tarp regionų?

Man skaitant Lietuvos regioninės plėtros politikos metmenis susidarė toks įspūdis, kad ten tiktai į šiuos dalykus kreipiamas dėmesys. Mano nuomone, nei parengti Lietuvos regioninės politikos metmenys, nei čia vykstanti diskusija iš esmės nepateikia (ir vargu ar gali tokio masto ir tokioje vietoje daroma diskusija) aiškaus atsakymo į minėtus klausimus.

Manau, kad tolesnis Lietuvos regioninės politikos koncepcijos tobulinimas, jos tikslinimas turėtų remtis į aiškius principus. Abejoju prasmingumu tokio valdymo decentralizavimo ir dekoncentravimo, kuris dabar lyg ir vyksta, lyg ir nevyksta. Todėl abejoju ir siūlymu, išsakytu rezoliucijos projekte, toliau jį dekoncentruoti ir decentralizuoti. Siūlau ne dekoncentruoti, o susikoncentruoti ir parengti modernią, abejonių nekeliančią tolesnės regionų plėtros sampratą. O vietoj ne itin prasmingos rezoliucijos pateikti laukiamus ir vis nesulaukiamus įstatymų projektus.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi užsirašę kalbėti jau kalbėjo. Todėl kviečiu Seimo narį L.Sabutį rezoliucijos priėmimo procedūrai. Gal norėtumėte tarti baigiamąjį žodį? Prašau. (Balsas iš salės) Aš labai atsiprašau, jeigu jus suklaidinau.

L.SABUTIS. Ačiū. Gerbiamasis P.Papovas yra puikus pavaduotojas. Jisai visuomet stebi komiteto darbą, stebi posėdžio pirmininko darbą, ir tai nėra blogai. O iš esmės, jeigu kalbėsime apie tuos dalykus, kuriuos mes išgirdome, kai kalbėjo pranešėjai dėl viešojo administravimo ir regioninės valstybės politikos, tai buvo įžanginiai, be abejo, pranešimai. Mes taip pat girdėjome Prezidentūros, Vyriausybės, mūsų pačių nuomones. Man atrodo, labiausiai šitas klausimas rūpi ir jaudina Seimo narius, bent susidaro toks įspūdis. Tai gerai, bet tai kartu yra ir mūsų silpnybė.

Šiandien tenka konstatuoti, kad pusiaukelė rodo, jog iš tikrųjų dar yra nemažai parengtų įstatymų, kurie kažkodėl neišvysta mūsų parlamento salės, ir tai yra viena iš priežasčių teikti tokią rezoliuciją. Ji konkrečiai įpareigoja Vyriausybę iki tam tikro laiko, tiesa, kai mes rengėm prieš mėnesį ir vis ieškojom laiko užbaigti šią diskusiją, buvome užrašę, kad pateiktų iki gruodžio 15 d., tai šiuo atveju yra pateiktas tiktai vienas, sakyčiau, sudėtingas įstatymas arba sudėtinis įstatymas iš penkių dalių dėl administracinės teisenos. Mes nesunkiai galime ištaisyti šią datą iš gruodžio 15 d. į sausio 15 d. . Man atrodo, visi kiti dalykai, apie kuriuos kalbėjo Seimo nariai, kurie buvo išdėstyti čia dalyvavusiųjų, yra šioje rezoliucijoje tiek, kiek reikia šiam etapui. Svarbiausia yra, ne tik iš rezoliucijos, bet ir iš to, ką mes turėtume pamąstyti, ir komitetui, ir man, besidominčiam ta problema, yra tai, kad šiandien yra svarbu, ne kiek turi būti savivaldybių Lietuvoje, kiek turi būti apskričių ir ministerijų, o tai, kaip jos, šitos institucijos, tarpusavyje turi suderinti savo pareigas, funkcijas ir galimybes. Tada galima iš tikrųjų atsakyti į tą klausimą, ar užteks Lietuvai 7 ministerijų, 5 apskričių ir 10 savivaldybių, ar ne, jeigu vadovautumės tuo, kad viską reikia koncentruoti. O šiaip Lietuvai užtektų ir vienos Vyriausybės, ir visa kita neblogai suktųsi. Tačiau, deja, mes prisiėmėm įsipareigojimus plėtoti demokratiją, ir pirmiausia plėtoti piliečio instituciją, išgirsti visuomenės balsą, ir nuo to niekur negalime bei neturėtume, tai būtų nelogiška, trauktis.

Šiandien reikia konstatuoti, ir daugelis tą sakė, kad stokojama sistemos. Kas tą sistemą turėtų vis dėlto surėdyti, bet tokią sistemą, kurią mes bandome čia išdėstyti rezoliucijoje? Savaime suprantama, kad negalės egzistuoti kaip vienetai regionai, ar tai būtų apskritys, ar savivaldybės, be gero valdymo, tvarkingo valdymo. Todėl mes manome, kad ir Seimui pateiktas (mes kalbėsime vėliau) tik administracinės teisenos įstatymas yra bandymas tam tikra prasme spręsti susikaupusius klausimus – truputį iš šono, truputį iš galo, bet jokiu būdu ne iš priekio. Pirmiausia, man atrodo, turi būti pateikta Seimui Viešojo administravimo įstatymas ir Tarnybos įstatymas.

Mes dėkojame dėl to, kas susiję su tarnyba, kad Seimas palaikė, komitetas parodė iniciatyvą. Nežinau, kodėl to nepadarė ministerija – neskyrė 250 tūkst. kai kurioms programoms parengti. Taip pat norėčiau paminėti, kad ir šiais metais reikalai nesustos, nors ir nėra priimti dar kai kurie įstatymai, tačiau numatyta skirti iš biudžeto 420 tūkst. litų tam, kad pradėtume mokyti arba tęstume žmonių mokymą, kad jie turėtų koncentruoti į keletą grupių savo dėmesį ir žinias. Susidarytų apie 365 valstybės tarnautojai, trys prioritetinės grupės.

Tai yra susiję su Europos Sąjungos reikalavimais ir mūsų reikalavimais. Būtų tokios ilgalaikės grupės ir 10 dienų kursai. Pirmiausia valstybės tarnautojų mokymui… galėtų būti derybininkai, bent prognozuojama, – 85 žmonės, aukščiausiojo lygio valstybės tarnautojai – 86, integracijos padalinių vadovų – apie 160 ir, žinoma, patys dėstytojai. Per tą laiką, kol buvo diskusijos pertrauka, Lietuvoje ir Vilniuje vyko keletas seminarų, konferencijų, man teko juose dalyvauti. Yra aktyvus susidomėjimas, žmonės išsako savo nuostatas ir visada paragina, kad mes ryžtingiau turėtume siūlyti pačiai Vyriausybei spręsti kai kuriuos klausimus. Man atrodo, mes tai išdėstėme ir rezoliucijoje.

Diskusijos pabaigoje norėčiau pasiūlyti. Mes esame pranešęs komitetams, kad mums talkina Danijos viešojo administravimo institutas, pirmadienį įvyks įžanginiai seminarai čia, Konstitucijos salėje, o antradienį visas mūsų komitetas išskrenda dviem dienom į Daniją. Ten pasižiūrėtume, kaip tvarkomasi vietose, ką gali savivaldybės plėtodamos verslą, kurdamos darbo vietas, taip pat realizuodamos svarbiausias funkcijas, kurios joms yra patikėtos įstatymais. Tai viena.

Kita, man atrodo, yra verta tai, kad mes turėtume labai nuosekliai paskatinti dirbti, mes nenorėtume, kad tai būtų greitas kokių nors projektų parengimas. Nacionalinės regioninės plėtros koncepciją ir planą bus bandoma pateikti jau įvertinus tai, ką kalbėjo kolegos, ir Europos Komisijos išvadas. Komitetas kartu su Europos komitetu yra parengę labai išsamią informaciją, tyrimą dėl regioninės plėtros, kaip ji suprantama Europoje ir kaip ji suprantama, kaip plėtojama Lietuvoje. Šitas dokumentas kitą savaitę jums bus išdalytas, o 22 d. yra planuojama speciali diskusija Seime, apimant bei įvertinant ir finansinius išteklius, rekomendacijas ir atsakant, galbūt numatant, priemones, kad Vyriausybės, mūsų Seimo bei kitų institucijų bendrom jėgom realizuotume išties didžiąją dalį regioninės politikos. Kad būtų bent samprata, kas yra regioninė politika ir kas yra regionas. Visa tai surašyta, sudėliota labai tvarkingai. Todėl manyčiau ir prašyčiau, kad mes šiandien tų dviejų įstatymų su ta pataisa prašome iki sausio 15 d., nes čia bus laiko, jie beveik parengti, jums yra išdalyti, kai kurios pataisos gali būti padarytos ir iki birželio 30 dienos. Regioninės plėtros diskusijai apskritai po gruodžio 22 d., man atrodo, visiškai normalus laikas.

Dėkoju dalyvavusiems už įvairias įdomias pastabas, mintis. Noriu paprašyti, kad šita diskusija iš tikrųjų, kaip buvo paminėta, nesibaigtų vien tik tokios rezoliucijos priėmimu.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų baigiamąjį žodį. Visi, norėjusieji kalbėti, kalbėjo. Svarstymas baigtas… Prašom? Registruotis? Truputį vėliau. Dabar dėl rezoliucijos ir dėl balsavimo motyvų kalbame už ir prieš. Jūs buvote užsirašęs kalbėti dėl rezoliucijos? Prašom. Seimo narys P.Papovas.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl diskusijos “Viešasis administravimas ir valstybės regioninė politika” projektas Nr.P-1439(2) (svarstymas ir priėmimas)

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ir daug neaiškumų iškyla, kai mūsų diskusija, galima sakyti, tik įpusėjo, iš esmės buvo tik pirma diskusijos dalis. Dėl regioninės politikos diskusijos dar nebuvo ir ji tik numatoma, todėl čia kai kurių kalbose yra daug neaiškumų. Na, o reikia ar nereikia rezoliucijos, tai iš esmės aš esu prieš rezoliucijas, kurios neturi juridinio pagrindo, o yra tik raginamojo pobūdžio. Tačiau Seime nėra praktikos įvertinti Vyriausybės veiklos ar ministerijos veiklos. Šiuo atveju reikėtų įvertinti Vyriausybę, kodėl ji nevykdo savo programinių įsipareigojimų. Iš dalies norėčiau pateisinti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministeriją, kuri pateikė ir jau senokai pateikė, nors ne visus, bet daugelį įstatymų projektų, tačiau jie yra įstrigę beveik metus laiko Vyriausybėje. Konkrečiai, tai yra Valstybės tarnybos įstatymas. Gerbiamieji, siūlykim vertinti arba kaip nors kitaip daryti įtaką Vyriausybės veiklai, tuomet turbūt nereikės rezoliucijų.

Iš esmės pritardamas rezoliucijai norėčiau truputį atsakyti tiems, kuriems neaišku, kad vis dėlto visą valstybės valdymą, administracinius – teritorinius vienetus, jų lygius nusako Konstitucija, kuri buvo priimta 1992 m. spalio 25 dieną. Ten pasakyta, kokios turi būti šalyje institucijos, kokie turi būti administraciniai-teritoriniai vienetai, t.y. aukštesnieji, jie pavadinti apskritimis, kaip ten valdymas turi būti organizuojamas, kas tai yra savivaldybės. Tie dalykai, man atrodo, yra ne vien Seimo, o visos Lietuvos sprendimu priimti. Tai reikia įsiminti. O dėl administracinių-teritorinių vienetų, tai taip pat reikia žinoti, kad buvo sudaryta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos darbo grupė, kuri parengė administracinės-teritorinės reformos projektą ir kuriam buvo iš esmės Seime pritarta. Tai konkrečiai profesoriaus dabartinio rektoriaus Vaitiekūno ir alternatyvus irgi profesoriaus Kavaliausko projektai. Šiems abiem projektams yra pritarta ir jų pagrindu priimtas toks sprendimas, jų pagrindu galima dar diskutuoti, galima keisti ir vykdyti toliau administracinę-teritorinę reformą.

O dėl regioninės politikos, tai čia taip pat yra įvairių sampratų, bet aš tikrai visiškai pritariu pirmininko nuomonei ir kitiems, čia gerbiamasis kolega R.Čiupaila kalbėjo, kad turi būti regioninė politika iš apačios. Iš apačios. Bet, žinoma, turi būti regioninė ir valstybės politika, biudžetas turi būti skirstomas kitaip negu dabar programiniu instituciniu žinybiniu aspektu.

Dėl rezoliucijos konkrečiai. Gal, gerbiamasis pirmininke, siūlyčiau sujungti pasiūlymų Vyriausybei pirmą ir antrą dalį ir gal datą nurodyti truputį vėlesnę, arba iki vasario 1 d., arba iki vasario 15 d., nes vis tiek bus tarpsesinis laikotarpis. Aš manau, kad labai svarbus ir Vietos savivaldos įstatymo projektas, ir Administracinių-teritorinių vienetų reformos įstatymas iki tos datos turėtų būti pateikti. Čia mes akcentuojam suteikti galimybę savivaldybėms vykdyti ūkinę veiklą, bet kadangi Vyriausybė yra įsipareigojusi, aš manau, ji pateiks. Vis dėlto reikia įteisinti žemės nuosavybę savivaldybėms, ir Nekilnojamojo turto nuosavybės įstatymą tobulinti, ir t.t. Taigi iš esmės rezoliucijai pritarčiau.

PIRMININKAS. Aš laikau, kad tai buvo kalba. O dabar mes prieinam prie motyvų už ir motyvų prieš. Seimo narys S.Buškevičius norėtų kalbėti už.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš įdėmiai perskaičiau šią rezoliuciją. Visiškai jai pritariu. Bet turiu keletą tokių pastabų. Galbūt galima buvo ir griežčiau, sakykim, ir laiko atžvilgiu, ir įpareigojimų aspektu paskatinti Vyriausybę, kad nebūtų delsiama dėl teritorinės-administracinės reformos, teritorinio suskirstymo reformos. Dažnai susitikdamas su žmonėmis girdžiu jų tokį kaip priekaištą, klausimą, kada galų gale bus atstatytas istorinis teisingumas ir sukurti valsčiai. Tai ne tiktai gražus lietuviškas žodis. Ne čia pagrindinė esmė. Tai duotų ir ekonominę, politinę, manau, ir socialinę naudą. Todėl prašyčiau gerbiamojo pranešėjo L.Sabučio, kad, na, truputį labiau pasistengtų jų komitetas ir galų gale Seime mes sulauktume tos dienos, kai galima bus užbaigti administracinę-teritorinę reformą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad mes dabar esam situacijoje, kai norėčiau paklausti, ar bendru sutarimu… Na, gerai, jeigu bendru sutarimu… (Balsai salėje) Prašau registruotis. Prašau komiteto pirmininką L.Sabutį.

L.SABUTIS. Taip, iš tikrųjų ir rezoliucijos tekste yra pasakyta, jog Seimas pabrėžia būtinybę ir ragina. Galima dar pasakyti, kad priešingu atveju Seimas pareikš nepasitikėjimą Vyriausybe. Bet tai tegul lieka stenogramoje. Bet man atrodo, šiandien, kaip pirmoje rezoliucijoje yra gana aiškiai pasakyta, kad pabrėžia būtinybę ir ragina paspartinti, ir padaryti tą, ir tą.

Dėl teritorinės reformos. Norėtųsi, kad tai būtų, kaip ir buvo paminėta, visiškai atskira tema ir atskirai sutariama dėl šito. Tada mes galbūt jau turėsime bendrą sampratą to vadinamojo viešo administravimo ir bus pateikti projektai. Išties mes turim nebeatidėliodami tuos dalykus iki pavasario bent jau sutarti. Nes vėliau iškils būtinybė, kaip prisimenat, ir dėl mero rinkimų, dėl įstatymų pakeitimo, ir dėl savivaldybių. Galų gale tos, kurios yra sunokusios, kaip aš vartoju tą žodį, kad galėtų savarankiškai gyventi ir tvarkytis. Mūsų komitetas tam yra pasiruošęs. Skatinam ir prašom Vyriausybės.

Ir kita. Manom ir įrašėm į rezoliuciją, kad turi būti parengta teisinė bazė. Tai yra pradėta, bet neužbaigta. Sutinku su gerbiamojo P.Papovo siūlymu, kad galėtų būti duotas gal visas mėnuo, kol čia bus pasirašyta, kol visa kita. Iki sausio 30 d., man regis, visai normalus laikas. Labai toli nenukelkim šitų terminų, nes čia yra visiškai realiai įvykdoma. O dėl viso kito rezoliucijos ir teksto, ir turinio, jokių kitų pastabų nebuvo gauta. Dėl to aš kviečiu balsuoti ir ją realizuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kiek aš suprantu, mes galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu. Gerai, ačiū. Tuomet einam prie balsavimo už rezoliuciją. Prašau balsavimo komisiją pasiruošti. Balsuosime už rezoliuciją, Seimo rezoliuciją “Dėl diskusijos “Viešasis administravimas ir valstybės regioninė politika” projekto Nr.P-1439(2). Kas yra už šios rezoliucijos priėmimą, prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 29.

PIRMININKAS. Ar yra pasisakančių prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Ar yra susilaikiusių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Vienam susilaikius, nė vienam nebalsavus prieš, 29 balsavus už, Seimo rezoliucija “Dėl diskusijos “Viešasis administravimas ir valstybės regioninė politika” (projektas Nr.P-1439(2), jam buvo pritarta po svarstymo) priimta.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo projektas Nr.P-1271(2). Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo projektas Nr.P-1272(2). Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo projektas Nr.P-1273(2). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei III skirsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1274(2). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1275(2) (svarstymas)

Toliau svarstysime Administracinių bylų teisenos įstatymo projektą Nr.P-1271(2), taip pat Administracinių teismų įsteigimo įstatymo projektą Nr.P-1272(2), taip pat Administracinių ginčų komisijų įstatymo projektą Nr.P-1273(2), taip pat Teismų įstatymo 9, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei III skirsnio papildymo įstatymo projektą Nr.P-1274(2), taip pat Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-1275(2). Prasideda svarstymas. Kviečiu kalbėti Seimo narį L.Sabutį.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, išties juk tai, ką kalbėjome ką tik, yra praktiškas žingsnis, būtent pateikta Seimui vertinti, sakyčiau, gana kruopščiau parengtus įstatymus – ir naujus, ir pataisas, o pirmiausia tai yra Administracinių bylų teisenos įstatymas. Dėl tokio įstatymo, arba dėl tokios procedūros, buvo taip pat kalbėta ir politikų, ir teisininkų, ir besidominčių šia problematika auditorijose. Jis yra šiandien toks pažangus, kad mums, sakysim, viešajam administravimui, ypač žmonėms padedant išspręsti savo klausimus, yra naujas įstatymas. Bet tai nėra kažkas netikėta, tai daugiau reglamentuoja ir teises, ir galimybes, ir sandarą tokių bylų arba jų sprendimo būdų. Kas skaitėte, ypač antrąjį variantą, jis yra pakankamai gerai suredaguotas. Administracinių bylų teisenos įstatymas padėtų spręsti išties nelengvą problemą, tai yra ginčų sprendimą Lietuvoje ir kitose valstybėse, bet turėtų būti lygiagrečiai arba tuoj pat pateiktas svarstymui mūsų jau minėtas Viešojo administravimo įstatymas, kuris iš esmės nustatytų institucijas, kurios taip pat dalyvauja šitame procese, ir Peticijų įstatymas, kuris taip pat tam tikra prasme nagrinėtų piliečių arba grupinius pareiškimus, skundus ir t.t. Bet pažangu yra tai, kad nelaukiant, kol bus parengti tie kiti įstatymai, šiandien yra pateikta ir bandoma, ypač sąvokomis, nusakyti svarbiausius dalykus: ir administravimo subjektus, ir pačią sistemą, ir kokie tai yra centriniai valstybinio administravimo subjektai, teritoriniai, savivaldybių, kas mums yra, be abejo, svarbu, nes kiekvienam yra paskiriamos tam tikros funkcijos. Tačiau kai šiame įstatyme kalbama apie valstybės tarnautojus, ypač šeštas (valstybinio administravimo subjektai, tai yra valstybės institucijos, įstaigos, tarnybos bei valstybės tarnautojai), tada mes jau pasakome, jog būtent tokią instituciją turėsime ateityje. Šiandien mes taip pat turime, bet dar skirstome kituose įstatymuose į valdininkus, o jeigu prisimintumėte Vyriausybės įstatymą, tai ten dar yra politinių pareigūnų kategorija. O jeigu prisimintumėte neseniai taisytą Vietos savivaldos įstatymą dėl kontrolierių veiklos, tai ten jau atsirado ir savivaldybės pareigūnai. Šiuo atveju kalbama apie valstybės tarnautojus. Man atrodo, kad autoriai dar galės tuos dalykus sugretinti arba nors skliausteliuose paaiškinti, kad ateityje būtų nevaržomai taikoma tokia sąvoka galbūt ir kituose įstatymuose.

Norėtųsi taip pat, kad sąvokose vis dėlto būtų pasakyta (nors atskiruose straipsniuose apie tai nemažai kalbama – ir apie kompetenciją, ir funkcijas), vis dėlto glaustai drūtai reikėtų pasakyti, kas tai yra administracinis teismas, jo apibrėžimo mums lyg ir trūksta. Kalbama ir apie individualius teisės aktus, ir apie administracinius aktus, ir apie procesus, ginčus ir t.t. Tačiau kas yra administracinis teismas, mes pasigendame šitame įstatyme – trumpai, kaip ir visose sąvokose.

Būtų neblogai įvertinti, kas gi yra administracinis konfliktas. Tekste apie tai kalbama, tačiau tokio apibrėžimo mes neturime, o tai yra labai svarbi sąvoka ir svarbus elementas. Ir galiausiai – kas gi galėtų būti administracinė nuobauda. Ar kai administratorius skiria drausminę nuobaudą, tai gali būti vadinama administracine nuobauda, kai kas, deja, dar iki šiol taip ir vadina, be to, yra ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kuris taip pat nagrinėja dalį dalykų, kurie paminėti ir šitame įstatyme. Svarbiausia, mes komitete vakar, negalėdami per daug skirti tam laiko, nes ir nebuvo kiek reikia žmonių, negalėdami priimti sprendimo, vis dėlto manome, kad šitas įstatymas iš esmės turi vieną ydą, jog jis įpareigoja piliečius kreiptis būtinai į ikiteisminio nagrinėjimo komisijas, kurios yra čia paminėtos. Neturėdamas daug laiko kalbėti nediskutuosiu, tačiau kol neišnagrinėja ikiteisminio nagrinėjimo komisijos, tol jisai negali kreiptis į teismus – į apylinkės teismą ir t.t., kurių mes turime gana daug Lietuvoje. O Konstitucijos 30 straipsnis nustato tokią piliečio galimybę ir teisę kreiptis į teismą. Vadinasi, šitame įstatyme reikėtų taip sutvarkyti, kad jis galėtų savarankiškai pasirinkti arba kreiptis į tą komisiją, arba tiesiog į teismą. Šiuo atveju būtinai tam tikra kategorija ginčų turi būti pirmiausia persijojama ikiteisminėse komisijose, o tada jau jis gali kreiptis į teismą, jeigu nesutinka.

Apygardiniai, administraciniai teismai. Mes manome, kad antra blogybė yra ta, kad tokius paprastus dalykus dėl valdininkų, savivaldybių arba kitų, esančių savivaldybių teritorijoje, ginčus, kur galėtų dalyvauti komisijos, sakykim, kad ir ikiteisminės, jeigu pilietis sutinka kreiptis… Jam nebūtina važiuoti iš Rietavo į Telšius, nes tos komisijos turi būti tik apskričių centruose. Mums komitete atrodė, kad tokias komisijas vis dėlto reikia leisti suformuoti savivaldybėse, ir tai neturėtų būti ir toliau, kaip įstatyme rašoma, būtinai teisininkai.

Ką mes kuriame šiuo įstatymu? Lietuvoje yra penkios teismų pakopos, nevardysiu, jūs puikiai žinote, ir dar kuriamas vienas teisininkų luomas, t.y. administracinės teisenos teismai ir ginčų komisijos, kur būtinai turi būti teisininkai. Šitas vargšas žmogus niekada neprasimuš, tuo labiau jeigu jis norės kreiptis į teismą, privalės mokėti, kaip matėte įstatyme, mažiausiai 100 litų vien dėl pareiškimo padavimo ir t.t. Ir ką jis pasieks? Sunku dar šiandien atsakyti, tačiau dėl procedūrų yra bandoma spręsti, ir aš dėl to labai kritikuoju. Reikia galvoti, kad tos komisijos būtų arčiau gyvenviečių, nebūtinai turi būti teisininkai, bet protingi žmonės, turintys patirties ir širdies. Galiausiai pakaktų paraginti kai kuriuos surambėjusius valdininkus, ir tai būtų galbūt pasiekta šiuo įstatymu.

Turbūt reikėtų, toliau tobulinant šį įstatymą, rasti galimybę supaprastinti galbūt net pareiškimo padavimo formą. Aišku, advokatas surašys, kvalifikuotas advokatas turi nustatytą taksą, kiek jis privalo paimti, kiek ne, bet tai apsunkinimas žmogui, paprastam piliečiui, kuris nori tik pasiaiškinti, kai kada sužinoti, galbūt kai kada moraline prasme išgirsti to valdininką įvertinimą, kai vyksta jau kabinete ginčas tarp žmogaus, interesanto, ir valdininko. Ir vis tiek, kadangi jis viršininkas tam tikra prasme tame kabinete, jis tartum lieka teisus. Jis norėtų, žinoma, tokią galimybę išspręsti paprasčiau. Todėl aš siūlyčiau pritarti šiam naujam įstatymui ir kitoms su tuo susijusioms pataisoms. Aišku, yra abejonių, ar reikia atskiro įstatymo dėl administracinių ikiteisminio nagrinėjimo komisijų. Tai galbūt galėtų būti viename įstatyme, nes apie tai yra kalbama vienoje įstatymo dalyje, bet rengiamas kitas įstatymas, čia galima pasvarstyti. Iš esmės yra pritaręs per du ar kelis svarstymus Teisės ir teisėtvarkos komitetas, todėl mes įstatymui, kiek jis yra susijęs su valdymu, su betarpišku piliečių skundų, pareiškimų nagrinėjimu ir greitesniu sprendimu, galim pritarti ir jį tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau Seimo narį P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš apgailestauju, kad aš pats ir mūsų komitetas vėlokai pradėjo nagrinėti šiuos pateiktus įstatymus. Iš tikrųjų įstatymai labai reikalingi, ypač tie, kurie susiję su administracinių teismų steigimu. Šiandien mano nuomonė visiškai sutampa su komiteto pirmininko. Aš kategoriškai noriu pasakyti, truputį stipriau, negu pirmininkas pasakė, kad pasisakau prieš administracinių ginčų komisijų sudarymą ikiteisminiams ginčams nagrinėti. Tai galima pagrįsti labai daug kuo. Taip pat pasisakau prieš tai, kad būtų ketvirtasis skirsnis, kuriame būtų reglamentuojamas skundų, pareiškimų ikiteisminis nagrinėjimas.

Visų pirma manau, kad tai prieštarauja Konstitucijai, kadangi teisingumą, pagal Konstituciją, Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai ir niekas negali uždrausti žmogui dėl savo teisių pažeidimo kreiptis tik į teismus. Tuo tarpu ginčų komisijos… žmogus priverstas kreiptis į ginčų komisijas ir neturi galimybės kreiptis tik į teismus. Tai viena.

Antra. Jeigu, sakykim, ginčų komisija ir būtų, į ją kreiptųsi, ji išnagrinėtų ir nepatenkintų arba ginčų komisija išnagrinėtų ir jos sprendimo nevykdytų institucija ar pareigūnai, vėl žmogus turėtų kreiptis į teismus. Jeigu jau ginčų komisija apsiėmė spręsti, o jos sprendimų nevykdo, tai tegul ginčų komisija kreipiasi į teismus.

Toliau, dėl savivaldybių pareigūnų ar tarnautojų veiksmų. Vėlgi spręs ginčų komisija, valstybinė ginčų komisija, tiesiogiai priklausanti nuo apskrities viršininko, kadangi jis teikia komisijos pirmininko ir narių kandidatūras ir jai atskaitinga ginčų komisija. Tai vėl išeina, kad savivaldybė daroma antrą kartą priklausoma nuo apskrities viršininko administracijos, kaip tai buvo padaryta sujungiant Vyriausybės atstovų kompetenciją. Manau, kad tos apskričių komisijos dubliuos Vyriausybės atstovo funkcijas, kadangi Vyriausybės atstovas, pagal Konstituciją, prižiūri, kaip savivaldybės laikosi įstatymų, Konstitucijos, ar vykdo Vyriausybės nutarimus. Jie viską prižiūri, nes Konstitucijoje ir įstatyme pasakyta: prižiūri kolegialių ir nekolegialių organų. Tai tas nekolegialus asmuo, kuris priima kažkokį sprendimą: ar paprastas tarnautojas, ar pareigūnas, ar meras, – jis priima sprendimą tos institucijos vardu, jis dirba toje institucijoje. Kadangi Vyriausybės atstovas pagal įstatymą turi nagrinėti gyventojų skundus, jis visus tuos dalykus ir turi nagrinėti. Tai kam dubliuoti šituos dalykus, kai yra Konstitucinė institucija – Vyriausybės atstovas? Aš noriu dar kartą pabrėžti, kadangi čia kyla ginčas, ar prižiūri Vyriausybės atstovai, ar savivaldybės. Savivaldybė – tai viskas. Administracinis teritorinis vienetas tai nėra taryba, institucija, nėra valdyba, institucija, nėra meras. Čia visos savivaldybės institucijos įeina į savivaldybės sampratą, kadangi savivaldybė yra administracinis teritorinis vienetas, jokia institucija. Institucijos yra trys: taryba, valdyba ir kontrolė.

Kadangi jau laikas baigiasi, aš tikrai… Kadangi, kiek mums išsiaiškino ir Teisingumo ministerija, buvo tokios pozicijos, kad nereikalingos ikiteisminės procedūros, bet Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija (aš ją teisinu, bet šiuo atveju vertinu labai kritiškai)… tai tikrai, anot Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko, čia jau tikra centralizacija… priklauso nuo apskrities viršininko savivaldybių atžvilgiu. Aš, kategoriškai pritardamas Teisenos įstatymui, išskyrus 6 straipsnį, ir Ginčų komisijų sudarymo įstatymui, kitiems įstatymų projektams pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kviečiu kalbėti viceministrą G.Švedą.

G.ŠVEDAS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai! Po vakarykščio šių įstatymų svarstymo Valdymo reformų ir savivaldybių komitete aš maniau, kad mane truputį daugiau kritikuosite, nes, sakyčiau, gana audringai vyko vakarykštis svarstymas. Iš tikrųjų norėčiau labai trumpai pakomentuoti kai kurias Seimo narių pastabas. Kai kurios, mano supratimu, iš tikrųjų priimtinos ir, rengdami įstatymo projektų bloką priėmimui, mes į jas atsižvelgsim. Ypač esu dėkingas už pastabas dėl sąvokų. Aš manau, kad bet kuriuo atveju prieš priėmimą mums dar reikėtų sugrįžti į bendrą Teisės ir Savivaldybių reikalų komitetų posėdį, nes turbūt ta sąvokų problema yra daugiau teorinė. Mes turėtume apsispręsti, kaip daryti, nes Teisės ir teisėtvarkos komitete mums buvo primygtinai pasiūlyta paaiškinti sąvokas. Mes, atsižvelgdami į tą pastabą, ją realizavom, bet aš pats manau, kad visos sąvokos turi būti pagrindiniuose įstatymuose: Valstybės tarnybos ir Viešojo valdymo įstatymuose. Šiuose įstatymuose turi būti remiamasi anuose įstatymuose išdėstytomis sąvokomis.

Antroji, principinė, pastaba dėl administracinių komisijų. Vyriausybės pozicija šiuo atveju buvo tokia, kad reikalingos tos komisijos. Be abejonės, prieš priimant mes dar galėsim padiskutuoti, ar jos reikalingos, ir jeigu reikalingos, tai kokį principą nustatyti: ar privalomą ikiteisminį ginčų nagrinėjimą šitose komisijose, ar numatyti pasirinkimo galimybę. Vyriausybės pozicija šiuo atveju atsiremia į gyvenimo realijas, nes mes matom, kad žmonės ar dėl baimės, ar dėl kitų priežasčių iš tikrųjų mieliau kreipiasi į valdymo institucijas. Todėl aš tikrai nematau didelės bėdos, koks tai bus principas: ar tai bus privalomas, ar tai bus ne privalomas, o kaip papildomas. Bet mes turim turėti omeny, kad bet kuriuo atveju bent jau centrinė administracinė komisija turėtų atsirasti, kadangi kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Antidempingo įstatyme, jau yra numatyta Vyriausybės pareiga sukurti tokią komisija. Taigi ji bet kuriuo atveju turės būti.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kelias pastabas, kurios, mano supratimu, turbūt nelabai atitinka įstatymo turinio. Viena pastaba dėl pasakymo, kad labai sudėtinga kreipimosi į teismą formą. Jeigu mes pasižiūrėtume į Administracinės teisenos įstatymo 10 straipsnį, mes pamatytume, kad bet kuris žmogus, kuris moka skaityti, tikrai sugebės parašyti tokį pareiškimą. Tai nėra kažkas labai sudėtinga. Mūsų supratimu, tai netgi yra lengviau negu dabar parašyti ieškininį pareiškimą kreipiantis į teismą. Be abejo, mes dar galim pagalvoti, galbūt galima kai kurių tų formos detalių atsisakyti, bet, mūsų supratimu, tai tikrai nėra sudėtinga.

Dėl mokesčio kreipimosi į teismą sumos. Taip, yra nustatyta bendra 100 Lt suma, tačiau, jeigu atkreiptumėte dėmesį, pačiais aktualiausiais klausimais Administracinės teisenos įstatymo 26 straipsnyje yra numatyta, kokie kreipimaisi apskritai neapmokestinami. Kalbant apie šį žyminį mokestį mes susiduriame su dvejopa problema. Viena, ar tai yra daug žmogui, tokia suma, kita vertus, tas žyminis mokestis tam tikra prasme apriboja asmenis, kurie labai mėgsta skųstis vien tik todėl, kad skųstųsi. Tam tikra prasme bent jau minimalus to žyminio mokesčio sumokėjimas leidžia apsiginti nuo tų žmonių, kurie skundžiasi vien tik dėl to, kad skųstųsi.

Dėkoju už tas visas pastabas, mes iš tikrųjų, rengdami galutinį variantą, be abejo, dar kartą grįšime ir į Vyriausybę, ir aš prašysiu abiejų komiteto pirmininkų, kad būtų galima surengti bendrą posėdį ir aptarti galutinį tekstą, bet labai prašyčiau Seimo narių šiandien pritarti, nes norėčiau atkreipti dėmesį į vieną esminį momentą, kuo šitie įstatymai skirtųsi nuo Valstybės tarnautojo arba Viešojo administravimo įstatymų priėmimo. Jeigu anie įstatymai praktiškai galėtų įsigalioti jau juos priėmus, tai šitų įstatymų įsigaliojimą, jeigu jūs atkreipėte dėmesį, mes numatome labai negreit, t.y. gegužės ar netgi birželio mėnesį, nes administracinių teismų sukūrimas reikalauja tiek žmonių parinkimo, tiek jų apmokymo, tiek jų skyrimo procedūros, kuriai reikia tam tikro laiko. Todėl mes manome, kad iš tikrųjų šie įstatymai galėtų būti priimti dar iki Naujųjų metų, o jeigu priimant Valstybės tarnybos ir Viešojo administravimo įstatymus pavasario sesijoje atsirastų poreikis patikslinti šiuos įstatymus, mūsų supratimu, tai būtų galima nesudėtingai padaryti neužkertant kelio šitai, sakykim, valdininkų kontrolės sistemai sukurti.

Ačiū už jūsų dėmesį ir prašyčiau pritarti po svarstymo šiems projektams.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl motyvų už norėtų kalbėti Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Administracinių bylų teisenos įstatymo ir jį lydinčių įstatymų projektai susiję su viešuoju administravimu, apie kurį ką tik kalbėjome. Tačiau aš norėčiau akcentuoti tai, kad jie galiausiai sietini su teismų sistemos reforma. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, jeigu jis bus priimtas, specializuoti administraciniai teismai nagrinės bylas dėl viešojo ir vidaus administravimo subjektų priimtų aktų, veiksmų ar neveikimo. Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė pateiktus įstatymų projektus, išsakė kai kurias redakcinio pobūdžio pastabas ir pritarė jiems, noriu pabrėžti, bendru sutarimu. Todėl siūlau balsuoti už ir dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat norėtų kalbėti Seimo narys S.Stačiokas.

S.STAČIOKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kalbėti tik dėl vieno klausimo. Nereikia palikti tokios kategoriškai neigiamos nuomonės dėl administracinių ginčų komisijų. Ikiteisminis tokių bylų nagrinėjimas reiškia ne priežiūrą, ne priežiūrinės funkcijos vykdymą, o būtent ginčo sprendimą. Tai yra visiškai nauja. Ikiteisminis ginčų išsprendimas galimas savanoriškų šalių susitarimu, todėl šitos komisijos galėtų būti kaip tarpininkas žmogui susitarti su atitinkama, sakykim, administracine arba valdymo institucija. Todėl nevertinkim taip, kad jos yra priežiūrinės arba tik sprendimo priėmimo komisijos. Nepasilikim prie tokios kategoriškos nuostatos, kad jų nereikia.

Kitas dalykas. Gal komisijų kompetencijos, funkcijų klausimą… redaguoti jų statusą, bet neatmeskim apskritai. Administracinės komisijos egzistuoja su administracinių teismų sistema ir kitose šalyse, ir jos nėra teisminė institucija. Jos yra ikiteisminio ginčų išsprendimo, taip pat ir susitarimo forma, institucija. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nori kalbėti P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai ne prieš, aš pritariu ir bendru sutarimu siūlyčiau pritarti 2-8a, 2-8b, 2-8d, išskyrus 2-8c. Šiam įstatymo projektui aš tikrai negaliu pritarti ir siūlyčiau dėl jo balsuoti. Na, galbūt ta vyriausioji ginčų komisija ir galėtų būti, tačiau apskrityse iš esmės tos komisijos nagrinės savivaldybių žmonių reikalus, o savivaldybių žmonių reikalai turi būti sprendžiami savivaldybėje. Tam yra institucijos, jeigu tarnautojai blogai dirba, ir valdyba yra, ir taryba, ir meras, ir galų gale prižiūri Vyriausybės atstovai. Pagal Vyriausybės atstovo įstatymą dėl veikimo ar neveikimo, ar teisių pažeidimo gyventojai gali kreiptis į Vyriausybės atstovą. Štai dėl šių aplinkybių. O dėl vyriausiosios, arba tos centrinės, ginčų komisijos aš turbūt neprieštaraučiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Papovai, aš norėjau paklausti, ar jūs vis dėlto prieštarausite ir po to, kai viceministras parodė tam tikrą nuolankumą diskusijai? Mano klausimas yra toks. Ar iš tikrųjų mes negalim pritarti bendru sutarimu visam šitam paketui? Išskyrus… Gerai. Ar sutinkate, kad 2-8a, 2-8b, 2-8d ir 2-8e projektams pritartume bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Tuomet mes turėsime balsuoti dėl 2-8c. Mums laikas vėl užsiregistruoti. Gal dėl to ir prieštaravote? Paskutinė galimybė Seimo nariams užsiregistruoti. Greitieji dar spės. Dabar prašau pasiruošti balsuoti. Ar būtinai norite kalbėti dėl motyvų? Man atrodo, jau buvo kalbėta. (Balsai salėje) Gerai. Sutariam, kad nereikia daugiau kalbėti dėl motyvų.

Tie, kurie pritaria Administracinių ginčų komisijų įstatymo projektui Nr.P-1273(2) po svarstymo, spaudžia mygtuką “už”, o tie, kurie yra kitos nuomonės, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Šiandien yra tų, kurie balsavo už, diena.

Už balsavo 15, prieš – 6, 6 susilaikė. Taigi Administracinių bylų teisenos įstatymo projektui Nr.P-1271(2), Administracinių teismų įsteigimo įstatymo projektui Nr.P-1273(2). Teismų įstatymo 9, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei III skirsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-1274(2) bei Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1275(2) po svarstymo pritarta.

Seimo narys L.Sabutis – replika po balsavimo.

L.SABUTIS. Kadangi iš esmės pritarta po balsavimo, turėjau susilaikyti dėl administracinių ginčų komisijos sudarymo principo. Kaip minėjau, jeigu tai girdi pranešėjas, mūsų ieškojimo būdas turėtų būti toks: žmogus, gyvenantis Rietave, neturėtų važiuoti į Telšių administracinę komisiją, o jeigu to ji neišspręs, kreiptis į apygardos teismą, kuris yra Klaipėdoje. Mūsų siūlymas buvo: arba tai turi būti savivaldybėse, to reikalauja ir savivaldybių savarankiškumas, arba kad būtų palikta teisė pasirinkti piliečiui, ar jis nori kreiptis į komisiją, ar tiesiog į teismą.

Savaitės (nuo 1998 12 14) bei 1998 m. gruodžio 15 d. (antradienio) darbotvarkių projektai

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašom Seimo kanclerį J.Razmą pateikti kitos savaitės darbotvarkę.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, priešpaskutinis šios sesijos, žinoma, jeigu ji nebus pratęsta, darbotvarkės projektas. Galima būtų išskirti Diplomatinės tarnybos įstatymo priėmimą ar jo pradžią, taip pat, tikėkimės, naujo Seimo statuto projekto priėmimo užbaigimą. Žinoma, bus ir kitų klausimų, kurie turbūt sukels daug ginčų. Pirmiausia tai Akcizų įstatymas. Svarbūs yra Viešojo pirkimo, Konkurencijos įstatymai. Jie didelės apimties ir pareikalaus mūsų dėmesio. Tikėsimės gerų pastabų svarstymo stadijoje. Tai trumpai tiek apie savaitės darbotvarkę.

Na, ir dėl antradienio. Jeigu jūs atkreipėte dėmesį, popietinė dalis iš esmės skiriama Statutui, tikėkimės, kad jį priimsime. Nepaminėjau, kad šitą būsimą savaitę ketvirtadienį po pietų turėtų būti opozicinės Socialdemokratų frakcijos darbotvarkė. Jos projektą, tikėkimės, sužinosime ne likus dienai iki posėdžio pradžios.

PIRMININKAS. Ačiū, kancleri. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Prašom Seimo narį R.Čiupailą.

R.ČIUPAILA. Dėkui, gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau ne paklausti, o pateikti pasiūlymą dėl darbotvarkės. Jeigu būtų galima?

PIRMININKAS. Prašom.

R.ČIUPAILA. Man labai gaila, kad salėje nėra profesoriaus K.Kuzmicko, kuris yra Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją vadovas. Galbūt jis būtų pateikęs šį klausimą, tačiau drįsiu ir aš. Jau dvejus metus iš eilės, tiek ir 1996 m., tiek ir 1997 m. pabaigoje, Seimas nutarimu suformuodavo savo delegaciją į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją. Šiemet tai yra ypač aktualu, kadangi pačioje delegacijoje, jos viduje, keičiasi delegacijos narių tarpusavio santykiai pagal susitarimus, pasiektus 1996 m. lapkritį. Manyčiau, kad būtų pats laikas, nes jau baigiasi posėdžiai, o sausio mėn. vyks posėdis Strasbūre, tos delegacijos sudėtį Seime patvirtinti nutarimu. Siūlyčiau įtraukti šitą klausimą į kitos savaitės darbotvarkę.

J.RAZMA. Aš žinau šią problemą, tačiau niekas neįregistravo projekto, todėl neturiu galimybės įtraukti į darbotvarkę. Mes turėkime tai omenyje, kai tik atsiras projektas, jis iš karto bus darbotvarkėje.

PIRMININKAS. Toliau kalbės Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Ačiū. Gerbiamasis kancleri, ar jūs nemanote, kad būtų galima nukelti Akcizų įstatymo svarstymą bent į ketvirtadienio darbotvarkę, nes tik trečiadienį Vyriausybė kai kurios klausimus iš naujo peržiūrėjo, todėl reikėtų, kad visi komitetai spėtų apsvarstyti. Be to, kadangi šito įstatymo vieno straipsnio nuostatos prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms, ar nebūtų galima gauti ir biuro išvadų, jų būtent dėl šito įstatymo nėra, o jis prieštarauja tikrai?

J.RAZMA. Aš manau, kad išties gal mes pamėginsime sukeisti ką nors čia atkėlę iš ketvirtadienio darbotvarkės, o šitą klausimą nukėlę į ketvirtadienį. (Balsas salėje) Ne, naujas variantas Ekonomikos komitete galbūt neapsvarstytas. Jūs neatsakykite už visus.

V.STASIŪNAITĖ. Tik trečiadienį Vyriausybė svarstė, kada gi jūs, pone Listavičiau, apsvarstėte? (Balsas salėje)

J.RAZMA. Aš vis dėlto pažymiu, kaip iškeltą problemą ir …

V.STASIŪNAITĖ. … ir būtinai reikia Europos biuro išvadų.

J.RAZMA. Gerai. Man atrodo, mes visi įsidėmėjom šitą pastabą.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Stačiokas. Atsiprašom, tai vis kompiuteris. Prašom, Seimo nary Stačiokai.

S.STAČIOKAS. Ačiū. Kažkaip kompiuteris prieš mane nusiteikęs šiandien antrą kartą.

PIRMININKAS. Pavargsta.

S.STAČIOKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš irgi norėčiau pasiūlyti, kad į savaitės darbotvarkę, būtų net labai gerai, kad gal ir į antradienio, jeigu spėtų Žmogaus teisių ir tautybių reikalų komitetas apsvarstyti, įtraukti įstatymo projektą dėl Dalinės amnestijos akto. Mes pirmadienį apsvarstysime tikrai, ir aš turiu vilties, kad mes jam pritarsime Teisės ir teisėtvarkos komitete.

J.RAZMA. Taip, aš manau, būtų prasminga užbaigti šitą projektą svarstyti iki Kalėdų. Aš pritariu. Mėginkim papildyti.

S.STAČIOKAS. Šiaip ar taip, trim mėnesiams nėra ko jį atkelt.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar bendru sutarimu galime pritarti šiam darbotvarkės projektui? Ačiū. Mes, deja, jau artėjame prie darbotvarkės pabaigos. Dar ne, ne. Du Seimo nariai norėtų padaryti pareiškimus. Prašom Seimo narę V.Stasiūnaitę. Jau pritarta.

Seimo narių pareiškimai

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu perskaityti pareiškimą, kuris siekia nūdieną ir kai kuriuos reiškinius pastaruoju metu.

“Naujoji sąjunga, socialliberalai, yra susirūpinusi dėl Seimo Pirmininko V.Landsbergio nesiliaujančių puldinėjimų mūsų politinės organizacijos ir jos lyderio A.Paulausko adresu.

Užuot gerai įsiklausius, ką valdančiajai koalicijai – Tėvynės sąjungai – Lietuvos konservatoriams ir Lietuvos krikščionių demokratų partijai siūlo badaujantys smulkieji verslininkai, užuot supratus, ką reiškia Tėvynės laisvės gynėjui V.Basčiui grąžinti Sausio 13-osios medalį, profesorius V.Landsbergis kiršina visuomenę, kaltina ir siūlo būdus susidoroti su politiniais oponentais.

Seimo Pirmininko V.Landsbergio įregistruoto įstatymo “Dėl komunizmo vertinimo ir buvusių komunistinio okupacinio režimo struktūrų vertinimo” aukštųjų pareigūnų dabartinių valstybinių pareigų srities apibrėžimo” projekto nuostatos apriboja, šalina iš aktyvios veiklos žinomus politikus, kartu ir Naujosios sąjungos pirmininką A.Paulauską.

Atgimimo pradžioje vos 10 mėnesių darbo instruktoriumi nebuvo kertinis akmuo okupaciniam režimui Lietuvoje įvesti ir išlaikyti. Artūro Paulausko darbas Prokuratūroje generaliniu prokuroru atkuriant bei atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo įvertintas Lietuvos žmonių, renkant Lietuvos Respublikos Prezidentą. Garbinga politinė kova vyksta rinkimų ringe vertinant rinkėjui, bet nesinaudojant absoliučia valdančiąja Seimo daugumos padėtimi.

Tokia padėtis užkrečianti ir vilnija iki šalies rajonų, paliesdama valdančiosios koalicijos sankcijomis Naujosios sąjungos narius. Štai Molėtų rajono meras V.Stundys neteisėtomis priemonėmis panaikino rajono ligoninės vyr. gydytojo – direktoriaus rinkimų rezultatus, kuriuos laimėjo Naujosios sąjungos narys.

Kai šiuo metu Lietuvai reikia susitelkimo ir vienybės, tokie Seimo Pirmininko V.Landsbergio veiksmai ir toliau priešina žmones, varžo jų teises bei laisves, užkerta kelią Lietuvos piliečiams dalyvauti valstybės politiniame ir visuomeniniame gyvenime.

V.Stasiūnaitė. Naujoji sąjunga, socialliberalai.”

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai. Mes baigėme šios dienos darbotvarkę, todėl šios dienos Seimo posėdis yra baigtas.