Lietuvos Respublikos

Seimui

Išvada dėl teisės aktų projektų

atitikimo Europos Sąjungos teisę

            Išnagrinėję pateiktus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio papildymo įstatymo bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 16 straipsnio papildymo įstatymo projektus galime pateikti tokias išvadas dėl šių projektų atitikimo Europos Sąjungos teisę:

            1992 m. Europos Sąjungos (Maastrichto) sutarties F straipsnis numato, kad 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra sudedamąja Europos Sąjungos teisės dalimi. Šios Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis numato, kad nustatant kiekvieno asmens civilines teises ar pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.

Prie Projektų, kurių tikslas yra padaryti visiems asmenims prieinama rašytinę bylos medžiagą po galutinio teismo sprendimo, pridėtame aiškinamajame rašte keliama mintis, kad dabar galiojanti nuostata, jog su bylos medžiaga gali susipažinti tik proceso dalyviai, greičiausiai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Būtina pažymėti, kad jau minėto Konvencijos 6 straipsnio tikslas yra įtvirtinti atitinkamas procesines garantijas asmenims, kurie yra teisminio proceso dalyviai. Šis straipsnis, kaip ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 str., kalba tik apie teisminio bylos nagrinėjimo viešumą, tai yra apie proceso formą teismo salėje betarpiškai nagrinėjant bylą ir nieko nekalba nei apie proceso dalyvių, nei apie kitų asmenų teisę susipažinti su bylos medžiaga. Konvencijos 6 str. 1 dalis taip pat numato, kad visais atvejais teismo sprendimas turi būti paskelbiamas viešai bei numato atvejus, kai bylos nagrinėjimas gali būti uždaras (visuomenės moralės, viešosios tvarkos ir valstybės saugumo užtikrinimo atvejais). Kitose Konvencijos nuostatose taip pat nėra numatyta tokia teisė. Todėl manome, kad dabar galiojančios atitinkamos LR civilinio ir baudžiamojo procesų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

Taip pat būtina pažymėti, kad 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 10 ir 11 straipsniai bei 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnis taip pat kalba tik apie viešą bylos nagrinėjimą.

Tokiu būdu, nei Europos žmogaus teisių konvencija, nei joks kitas tarptautinis teisinis dokumentas nereikalauja užtikrinti, kad nedalyvaujantys byloje asmenys galėtų susipažinti su bylos medžiaga. Tuo atveju, kai asmenims būtina susipažinti su konkrečia byla, kurioje esanti medžiaga gali būti svarbi ginčui teisingai išspręsti, jie kreipiasi į bylą nagrinėjantį teisėją, kad šis išreikalautų tą bylą ir tuo pačiu ginčo šalys įgyja teisę susipažinti su tos bylos medžiaga.

Mūsų žiniomis daugelyje Europos valstybių taip pat galioja panaši tvarka. Kai kuriose iš jų (pvz.: Vokietijoje) yra nuosprendžių (sprendimų) registrai, priėjimas prie kurių taip pat labai griežtai reglamentuotas.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad LR BPK 16 ir LR CPK 10 straipsnių, kuriuos siūloma papildyti, pavadinimai yra “Teisminio nagrinėjimo viešumas”, todėl Projektuose siūlomos nuostatos dėl bylų medžiagos viešumo išeina iš šių straipsnių reguliavimo ribų.

Generalinis direktorius                                                                        V. Vadapalas

I. Jarukaitis, 25 17 12