Trisdešimt trečiasis (259) posėdis
1998 m. lapkričio 24 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1998 m. lapkričio 24 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Nieko kito nelieka, kaip paskelbti šios dienos posėdį pradėtą. Savo darbus pradedame registracija. Registruojamės, kolegos. Registruojamės. Prieš jus šios dienos darbotvarkė, kuriai pritarta Seniūnų sueigoje.

Kolegos, kol kas užsiregistravo 54 Seimo nariai. Balsuodami vėl pakartosime registraciją. Taigi, kolegos, šios dienos darbotvarkei pritarta Seniūnų sueigoje. Ar galėtume nuspręsti, kad ji tinka šiai dienai? Nėra norinčių prieštarauti. Taigi, kolegos, šios dienos darbotvarkė yra patvirtinama. Ir aš, nieko nelaukdamas, sakau, kad pradedame svarstyti pirmąjį klausimą – Seimo pareiškimo “Dėl Galinos Starovoitovos mirties” projektą Nr.P1451. Pateikti šį dokumentą kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimo “Dėl Galinos Starovoitovos žūties” projektas Nr.P-1451 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, man nebereikia jūsų informuoti apie tai, ką pranešė viso pasaulio informacijos priemonės, ką komentavo Rusijos Federacijos vadovai, įsipareigodami ištirti šią politinę žmogžudystę ir nubausti kaltininkus, ir ką iki šiol komentuoja įvairių politinių krypčių politikai. Mums G.Starovoitova buvo artimas iš Lietuvos taikaus politinio išsivadavimo laikotarpio žmogus, kai ji, kaip viena įtakingiausių demokratinės Rusijos atstovių, aktyviai rėmė Lietuvos nepriklausomybę ir drąsiai stojo mūsų pusėn, po sausio žudynių organizuodama didžiulius masinius mitingus Lietuvai paremti.

Jūs turite pareiškimo projektą. Vakar vakare su juo susipažino Tėvynės sąjungos frakcija ir padarė kai kurių pastabų, kurios čia neįrašytos. Aš galiu šį tą jums jau iš karto paminėti, galbūt mes galėsime sutarti ir iš karto priimti šį pareiškimą, jeigu jūsų bus tokia valia. Buvo atkreiptas dėmesys į tokį šiek tiek senovišką žodį kaip “tautų tarpusavio susipratimas” ir siūlomas arba “tarpusavio supratimas”, arba tiesiog “tautų santarvė”. Taip pat buvo pasiūlymų galbūt šiuo laikotarpiu neminėti krizės Rusijoje (tai ir taip visiems žinomas faktas) ir tarti žodį apie bylos eigos reikšmę, kuri būtų tam tikras tolesnės įvykių raidos Rusijoje indikatorius, nes jeigu byla bus tiriama sėkmingai, tai teroro banga gali būti sustabdyta, o jeigu ne, gali būti, kad čia atverčiamas naujas naujausios Rusijos istorijos puslapis su tiesioginiais politiniais žudymais. Na, taip pat buvo mintis kur nors tarti užuojautos žodį. Aš tų tokių minčių šiek tiek turiu, bet noriu išgirsti jūsų pastabas

Dėl to, ką jau galima būtų papildyti. Paskutinėje pastraipoje po žodžio “reiškiame” galima būtų įrašyti “užuojautą velionės artimiesiems, reiškiame savo solidarumą”, toliau, kaip tekste, “su Rusijos demokratais”. Ir galbūt po žodžio “atsakomybės.” galima būtų pasakyti “Pasaulis stebės šios bylos eigą”. O kitką tekste, kaip aš jau minėjau, galima šiek tiek ir koreguoti pagal kolegų vakar pasakytas pastabas, pagal tai, ką jūs dabar norėtumėte pasakyti.

PIRMININKAS. Pone Pirmininke, jūsų paklausti nori 3 Seimo nariai. Ir pasiūlyti tikriausiai. P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš iš esmės sutinku su pareiškimo dvasia. Pritarčiau, kad būtų įrašyti… Jeigu galima, iš karto prie pasiūlymų. Įrašyti užuojautą artimiesiems bei bendražygiams. Manau, kad būtų daug korektiškiau, jeigu mes paskutinėje pastraipoje, šalutiniame sakinyje, sakytume taip: “ši galimai politinė žmogžudystė”, nes aš asmeniškai tikiu, kad tai yra politinė žmogžudystė, bet gal mes būkime pakankamai apdairūs ir pasakykime “galimai politinė žmogžudystė”. Mes mažiau rizikuosime savo politiniu autoritetu.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Be abejo, žodis “bendražygiai” visai tinka, o dėl politinės žmogžudystės – tą konstatuoja, man regis, ir pačios Rusijos vadovai, bet jeigu…

P.GYLYS. Galimai.

V.LANDSBERGIS. …Seime yra tam tikrų abejonių… Man nelabai patinka tokios kombinacijos kaip galimi faktai ar panašiai. Tai yra kažkokie išradimai. Tada galbūt tą žodį “politinė” apskritai praleisti. Bus ištirta, aš neabejoju, kad bus ištirta, jog tai politinė žmogžudystė. Mes galime tiesiog sakyti, kad ši žmogžudystė neliks neištirta.

PIRMININKAS. A.Sysas. Kolegos, kol kas tik klausimai.

A.SYSAS. Gerbiamasis Pirmininke, pritariu šio pareiškimo dvasiai ir reikalingumui, tačiau pirmiausia turėčiau tokį mažą pasiūlymą, kad ne Lietuvos Seimas, o Lietuvos Seimo nariai. Tai būtų daug žmogiškiau, nes mus visus sukrėtė, o ne kažką tokio… Nes tai vis tiek yra Seimo pareiškimas ir tai mes pabrėžiame – kad Seimas, bet būtent mus, gyvus žmones, tai sukrečia. Labai ačiū.

V.LANDSBERGIS. Atsiprašau, kurioje vietoje …

A.SYSAS. Pačioje pradžioje – “Lietuvos Seimas su giliu liūdesiu”. Na, pats …

V.LANDSBERGIS. Ne Seimas…

A.SYSAS. … o Seimo nariai. Tai būtų … Toks siūlymas.

V.LANDSBERGIS. Gali būti, jeigu mes paliekame patį dokumentą kaip Seimo pareiškimą, nes grupė Seimo narių gali daryti pareiškimą kaip Seimo narių pareiškimą, o čia Seimo pareiškimas.

PIRMININKAS. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš vis dėlto manyčiau, kad pono P.Gylio pasiūlymas palikti “galimai politinę” yra geresnis akcentas. Aišku palikti jame “politinė” turbūt negerai, nes tyrimas nebaigtas. Mes tada lyg jau ir suprantame, kas iš tikrųjų yra. “Galimai politinė” vis dėlto palieka mūsų tam tikrą nuostatą ir mūsų vertinimą. Sakykim, žodis “galimai”… yra nebaigta teisinė procedūra. Tai būtų viena pastaba. Aš vis dėlto tos formuluotės laikyčiausi.

Ir dar viena pastaba. Galbūt reikėtų redaguoti ne “Rusijos demokratai”, o “Rusijos demokratinės jėgos”, nes žodis “Rusijos demokratai” gali būti suprastas labai akcentuotai kažkurioms politinėms jėgoms ta prasme, kad mes lyg ir akcentuojame kažkuriai politinei partijai. Rusijos visuomenėje demokratai yra asocijuojami su viena ar dviem politinėm partijom, o “demokratinės jėgos” – truputį platesnė sąvoka.

V.LANDSBERGIS. “Su Rusijos demokratinėm jėgom”. Galima, žinoma, tai yra tas pats, mano supratimu, nes tokios partijos – Rusijos demokratai – šiandien nėra. Aš manau, kad Makašovas neįeina į tai. Taip pat tie, kurie plūsta demokratus iš tribūnų, turbūt neįeina. Ir kurie nekentė G.Starovoitovos, turbūt neįeina. Bet jeigu Seimas nieko prieš, be abejo, galima. Tokios sąvokos yra truputį labiau apsitrynusios, klišinės. Demokratinės jėgos, galima parašyti, jeigu Seimo nuomonė tokia, jeigu niekas daugiau tuo klausimu nenori kalbėti…

PIRMININKAS. Pone Pirmininke, mums reikia tartis dėl tolesnio redagavimo. Mes jau pradėjom redaguoti ir dabar po klausimo jums, formaliai tai buvo klausimai, turėtų dar būti diskusija. Kolegos galėtų kalbėti kas nori. Tada tariamės dėl tvarkos. Ar mėginam priimti su pataisomis, ar jūs dar pateiksite po pertraukos, atsižvelgęs į mūsų kolegų pasiūlymus? Tada galėtume priimti. Ar kokią provizorinę redakcinę grupę sudaryti?

V.LANDSBERGIS. Aš galiu pasakyti taip, kad kai kurie šitie pasiūlymai yra visiškai… Mes galime dėl jų iš karto susitarti ir priimti šitą pareiškimą. Vienas yra dalykas, kuris man vis dėlto neskamba, tai šitas “galimai”…

PIRMININKAS. Negeras kalbos požiūriu.

V.LANDSBERGIS. Visais atžvilgiais negeras, jis suteiks kažkokį vingiavimą aiškiam ir tiesioginiam tekstui. Tada arba praleisti žodį “politinę”, arba palikti, kaip yra. Jeigu Seimo nariai siūlys būtinai, tada gal reiktų balsuoti. O pabaigoje, kaip aš paminėjau, ar pridedame sakinį “pasaulis stebės šios bylos eigą”. Ar nepridedame?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš dabar vis tiek turiu paprašyti, kad jūs…

V.LANDSBERGIS. Matot, turėčiau Seimo nuomonę. O po to padaryti redakciją – yra vienas, du.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš vis tiek įjungiu kompiuterį, ir pradedame bendrąją diskusiją. Jums atsakinėti į klausimus nereikia. Gal Seimo nariai dar norėtų kalbėti diskusijoje. Matau norinčių. Č.Juršėnas. Galit jungti kompiuterį. A.Medalinskas, gali jungtis kompiuterį, J.Šimėnas taip pat. Kolegos, dėl šios rezoliucijos teksto, prašom siūlyti, prašom sakyti savo nuomonę. R.Smetona.

R.SMETONA. Aš pritariu rezoliucijos tekstui. Aš gerbiamajam Pirmininkui siūlyčiau paskelbti šito pasikalbėjimo pabaigoje, diskusijos pabaigoje, kurioms pastaboms pritaria, ir pasiūlyti balsuoti. Aš…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, neišjungiau jūsų, bet išsijungė mikrofonai. Mėginsiu įjungti dar kartą. R.Smetona.

R.SMETONA. Aš konkrečiai nemanau, kad tas žodis “galimai” pataisytų, man atrodo, jis nereikalingas. Aš pritariu, kad “krizės apimtoje”, galėtų tų žodžių nebūti. Aš manau, kad “Rusijos demokratais” yra geriau ir bendriau kaip tik, negu kad būtų demokratinės jėgos. Taigi dar kartą siūlyčiau pritarti su išsakytomis pastabomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Mums, buvusiems TSRS liaudies deputatams, ši moteris, aistringa oratorė, gyva mintyse ir širdyse. Aš ir kiti buvom tarp – regioninėje grupėje, kurioje teko dešimtis kartų girdėti jos kalbas, todėl dar su didesniu liūdesiu sutikom šitą mirtį. Aš norėčiau, kad šitas pareiškimas būtų priimtas šiandieną. Žinoma, vieną kitą žodelį galima keisti, nuo to liūdesys nesumažės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš irgi už tai, kad pareiškimas būtų priimtas. Bet vis dėlto būtų korektiška, kad autorius pateiktų patikslintą redakciją, ir po pertraukėlės mes galėsim tikrai ramiai ir vieningai priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Esu už tai, kad priimtume šitą pareiškimą, už tai, kad jį priimtume dabar, ryte, kadangi šiuo metu vyksta G.Starovoitovos laidotuvės ir bent jau Rusijos programos tai labai aiškiai atspindi. Ir manau, kad po redagavimo kai kurie dalykai gali pabloginti pareiškimą. Esu už tai, kad politinė žmogžudystė liktų, nes dėl to, kad tai yra ne politinė žmogžudytė, tai bent jau iš Rusijos komentatorių abejoja tik komunistinės jėgos. Visi kiti tvirtina, kad tai yra politinė žmogžudystė. Taip pat užsienio komentatoriai. Siūlyčiau palikti politinę žmogžudystę. Palikti taip pat žodžius “iššaukiant smūgį Rusijos demokratijai”. O solidarumą su G.Starovoitovos bendražygiais galima reikšti taip, kaip buvo pasiūlyta. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Vis dėlto aš nenorėčiau sutikti su gerbiamojo A.Medalinsko mintimis, kad mes turime palikti politinę žmogžudystę. Aš suprantu kiekvieno mūsų asmeninį vertinimą, mano vertinimas šiuo atveju irgi visiškai su tuo sutampa. Bet. Mes darom Seimo pareiškimą. Jeigu Lietuvos Seimas mano, kad yra politinė žmogžudystė, tai suponuoja, kad mes žinom, kad tai yra politinė žmogžudystė 100%. O vis dėlto mes negalim šito teigti, nors, sakykim, turim 99% įsitikinimą, kad taip iš tikrųjų yra. O vadovautis tuo, ką pasako Rusijos politikai, vis dėlto yra… Aš manau, kad Pirmininko pasiūlymas iš viso išbraukti šitą žodį, yra geresnis sprendimas, jeigu žodžio “galimas” mes nenorim vartoti. O dabar aš norėčiau dar pagrįsti savo mintį dėl demokratijos. Aš sutinku iš principo, kad tai nėra tokios partijos, bet lygiai taip pat, kaip Lietuvoje nėra tokių pavadinimų partijų, kaip konservatorių. Yra Tėvynės sąjungos Lietuvos konservatoriai. Bet šiuo atveju visi supranta, ką tai reiškia. Lygiai taip pat, man atrodo, kad Rusijos visuomenėje žodis “demokratai” yra aiškiai asocijuojama sąvoka su Gaidaro, Jevlinskio partija, ir viskas. Visi kiti yra kitaip suprantami. Tai aš bijau to niuanso. Tai nėra jokiais būdais kokia nors esminė pastaba, ir, manau, mes galėtume per daug laiko negaišdami priimti tekstą kad ir tokį. Arba jeigu bus pataisytas, bus dar geriau.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Turbūt niekas neabejoja, kad G.Starovoitova buvo iškili Rusijos demokratė, Rusijos politikė. Ir aš manau, kad jeigu mes pakeisime žodžius “politinė žmogžudystė”, žodžiais “ši iškilios politikės žmogžudystė neliks neištirta”, pareiškimas galbūt nepablogėtų. Aš pritariu pareiškimui besąlygiškai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, su mažom išimtim kristalizuojasi nuomonė, kad mes šitą pareiškimą galėtume priimti be redakcinių komisijų. Pakviesime dabar Seimo Pirmininką į tribūną ir jis galėtų pasakyti savo turimą tekstą, papildytą jūsų siūlymais. Gerbiamasis kolega Č.Juršėnai, beveik šimtaprocentinis sutarimas. O kalbinė redakcija galėtų būti palikta. Pone Pirmininke, aš kviečiu jus į tribūną.

V.LANDSBERGIS. Pirmoji eilutė. Jeigu Seimo nariai palaiko mažą redakcinį patikslinimą, kad ne “Lietuvos Seimas”, nes tai yra pareiškimo pavadinime, o “Lietuvos Seimo nariai”. Bet, žinoma, gal reikia sakyti “visi Lietuvos Seimo nariai” arba tiesiog “Lietuvos Seimas”. Man atrodo, tai yra politinis pareiškimas.

PIRMININKAS. Sutarta. A.Sysas sutinka, kad Seimas yra aukščiausioji institucija.

V.LANDSBERGIS. Taip. Tai tada “Lietuvos Seimas su giliu liūdesiu ir pasipiktinimu sutiko žinią apie įžymios politikės, Dūmos narės, ilgametės kovotojos už demokratiją ir tautų santarvę G.Starovoitovos nužudymą Sankt Peterburge”. Tinka? “Vertiname šią mirtį kaip iššaukiantį smūgį Rusijos demokratijai ir ženklą, kad kaimyninėje šalyje aktyvėja smurtinės ir teroristinės jėgos”.

PIRMININKAS. “Iššaukiantį” kalbiškai blogai. Ar “provokuojantį”, ar “įžūlų”, net nežinau, kaip pasakyti.

V.LANDSBERGIS. Skaudų, galima visaip pasakyti. Bet čia yra…

PIRMININKAS. Antroji pastraipa taip pat yra baigiama. Kalbiškai čia bus sutvarkyta. Pone Pirmininke, trečioji pastraipa.

V.LANDSBERGIS. Kaip mes darom su “iššaukiančiu”. “Iššūkis” yra žodis? Gerai. Bet gali būti dalyvis iš jo? (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Matyt, kad reikėtų palikti.

PIRMININKAS. Paliekam. Čia grynai kalbinė redakcija dėl “iššūkio”.

PIRMININKAS. Ir trečioji pastraipa.

V.LANDSBERGIS. “Reiškiame užuojautą velionės artimiesiems ir bendražygiams, reiškiame savo solidarumą su visais Rusijos demokratais.” Taip tinka?

PIRMININKAS. Su visais Rusijos demokratais.

V.LANDSBERGIS. “Ir tikimės, kad ši politinė žmogžudystė neliks neištirta, kad žudikai ir jų užsakovai neišvengs atsakomybės.” Jeigu yra siūlymas, galbūt balsuoti dėl vieno žodžio.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos…

V.LANDSBERGIS. “Žymios politikės” yra pirmojoje eilutėje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Pirmininkas po visų mūsų siūlymų renkasi tokį tekstą.

V.LANDSBERGIS. Dar yra paskutinis sakinys: “Pasaulis stebės šios bylos eigą”.

PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Be abejo, Vyteni Andriukaiti, jums bus suteiktas žodis. Toks tekstas siūlomas dabar priimti. Mūsų bendras sutarimas, kad toks tekstas turėtų pasirodyti dabar.

Žodis V.Andriukaičiui, jeigu jis įsijungė kompiuterį. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. (Negirdėti.)

V.LANDSBERGIS. Aš girdžiu.

PIRMININKAS. Tuoj mėginsiu įjungti kompiuterį kitoje vietoje. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ar sutiktumėte dėl pavadinimo, kad ne dėl Galinos Starovoitovos mirties, bet žūties?

V.LANDSBERGIS. Gali būti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Nes mirtis turi šiek tiek kitokią prasmę. Čia pats svarbiausias akcentas yra žūtis.

V.LANDSBERGIS. Taip, žūties, gerai. Man atrodo, priimtinas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, baigėme redaguoti pareiškimą. Jis yra toks, kokį dabar pateikė mums Seimo Pirmininkas.

Kolegos, ar dar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Gal ne, gal galima iš karto balsuoti? Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Ačiū, pone Pirmininke. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimo, tik ką suredaguoto V.Landsbergio, dėl Galinos Starovoitovos žūties. Registruojamės, mielieji kolegos!

Iš viso užsiregistravo 87 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimą dėl Galinos Starovoitovos žūties. Pritariantys pareiškimui kviečiami balsuoti. Ar reikėtų pakartoti balsavimą, gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 89.

PIRMININKAS. Už – 90. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Kolegos, niekas nesusilaikė, niekas nebalsavo prieš, 90 Seimo narių parėmė projektą, taigi Seimo pareiškimas “Dėl Galinos Starovoitovos žūties” yra priimtas.

Repliką po balsavimo – Seimo Pirmininkas V.Landsbergis, mano mėginamas dabar įjungti, bet Sekretoriato kompiuteris tam prieštarauja.

V.Landsbergis. Aš labai atsiprašau, Pirmininke. Gerbiamasis Sekretoriate, gelbėkite mūsų techniką! Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Technika aiškiai susidėvėjusi kaip ir šita salė. Mes nutarėme dar sutaupyti ir dar metus kentėti.

Dabar aš noriu padėkoti kolegoms už paramą ir truputį apgailestauti, kad posėdžio pirmininkas sudavė į gongą, nes man atėjo į galvą sprendimas antrojoje pastraipoje – “iššūkį bei smūgį”, kaip mes sutarėme, kad “iššūkis” yra geriau negu… Būtų “iššūkį visuomenei bei smūgį Rusijos demokratijai”. Nežinau, ar jūs galite dar pritarti tokiai redakcijai.

PIRMININKAS. Galėsiu skambtelti dar kartą gongu, gerbiamieji kolegos. Antrojoje eilutėje – “kaip iššūkį visuomenei bei smūgį Rusijos demokratijai”. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Šitas siūlymas yra priimamas bendruoju mūsų sutarimu.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1997 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” projektas Nr.P-1112(2*) (priėmimas)

Mielieji, antrasis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1997 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” projektas Nr.P-1112(2). Priėmimas. Šį klausimą kuruoja ministras A.Šemeta ir komiteto pirmininko pavaduotojas K.Glaveckas. Gal reikėtų pakviesti komiteto pirmininko pavaduotoją K.Glavecką, kuris padėtų mums priimti šį Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą. Labai atsiprašau komiteto vardu. Komitete yra sutarta, kad šiam klausimui vadovaus Seimo narys J.Listavičius. Kviečiu, gerbiamasis kolega, jus į tribūną. Taigi priėmimas. Nutarimas turi du straipsnius.

J.LISTAVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė nutarimo projektą. Iš principo jam pritarė, bet pasiūlė papildyti 2 straipsniu. Dabar priimti yra pateikti 2 nutarimo straipsniai. Yra gautas vienas pasiūlymas. Aš manau, kad galima pradėti priėmimą, o priėmimo metu žiūrėsime dėl pateikto Seimo nario Č.Juršėno siūlymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Nėra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio. Ar galėtume manyti, kad 1 straipsnis yra priimtas? 1 straipsnis yra priimtas.

Dabar kolegos Č.Juršėno siūlymas papildyti 2 straipsniu.

J.LISTAVIČIUS. Aš galiu pasakyti porą žodžių, kad Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo nuostatos arba siūlymai nėra privalomi Vyriausybei. Ši minėta nuostata neturi tiesioginio ryšio su Lietuvos Respublikos 1997 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos tvirtinimu, todėl siūlau nepritarti pateiktam siūlymui.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas argumentuoja savo teikimą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji mielieji kolegos bei čia esantys Seimo svečiai. Man tikrai labai smagu girdėti, kaip kolega J.Listavičius aiškina, kad Seimo priimti nutarimai dėl įstatymų įgyvendinimo yra neprivalomi Vyriausybei. Na, tiesiog nuostabu! Jeigu tai galėtų pakartoti dar ir ministras A.Šemeta, būtų dar nuostabiau. Tai – vienas dalykas.

Antras ir pagrindinis dalykas yra tas, gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamasis pirmininke, ir mielieji kolegos, kad tuo momentu, kai buvo priimti mano minimi Vyriausybės nutarimai, negaliojo naujasis įstatymas dėl senojo įstatymo veikimo pratęsimo arba nukėlimo. Taigi pažeidimas buvo ir pagal įstatymą, ir pagal nutarimą. O pats svarbiausias dalykas yra tas: ar iš tikrųjų Vyriausybė klauso Seimo, ar ji daro kaip jai patinka?

O Seimo dauguma yra tokia klusni, kad kaip Vyriausybė nori, taip ir balsuoja. Dabar Vyriausybei, žinoma, labai nesmagu, jeigu jai daromas priekaištas dėl šitos Seimo daugumos priimtos nuostatos neįgyvendinimo, tai ką daugiau pasakyti? Aš siūlau vis dėlto laikytis konstitucinės tvarkos. Seimas prižiūri Vyriausybę. O ne atvirkščiai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, siūlau artėti prie teksto.

Č.JURŠĖNAS. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Tai jūs siūlote priimti savo siūlymą?

Č.JURŠĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Kas remia jūsų siūlymą: S.Burbienė ar A.Salamakinas? S.Burbienė. Kolegos, dėl teksto, dėl konkrečių dalykų.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai siūlyčiau palaikyti mūsų siūlymą. Tai būtų vienas iš realių siūlymų, įrašytų į mūsų nutarimą, ir į jį būtų galima žiūrėti kur kas rimčiau, negu pabandė kolega J.Listavičius. Apskritai šitas mūsų nutarimas yra, drįstu sakyti, ne visai pilnavertis, nes komitetai pasakė daug pastabų, tačiau galutinis rezultatas išėjo toks, kad viskas yra labai gerai. Bet, deja, kolegos, ne viskas yra labai gerai. Man atrodo, tai fiksavus vis dėlto būtų daug sąžiningiau ir iš tikrųjų mūsų nutarimo projektas būtų tik geresnis.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Pirmiausia aš norėčiau atkreipti dėmesį į minimo Seimo nutarimo datą – 1996 m. spalio 9 d. Tai yra to meto Seimo rinkimų kampanijos įkarštyje priimtas populistinio pobūdžio nutarimas, kuriame įvestos visiškai neapibrėžtos kategorijos. Todėl mes ir negalime netgi pasakyti, ar tas nutarimas yra įvykdytas, ar neįvykdytas. Ką reiškia, pavyzdžiui, kategorija “aukšti valstybės pareigūnai”? Gal mes matuosime tuos aukštus pareigūnus pagal buvusio premjero A.Šleževičiaus ūgį? Arba žodžiai “kitoms atskiroms pareigūnų bei darbuotojų grupėms”. Gal čia tokia darbuotojų grupė yra ir mokytojai, kuriems nutarimo autoriai nenorėjo, kad atlyginimai būtų didinami? Taigi aš manau, kad šitas pasiūlymas yra visiškai nelogiškas dėl tos priežasties, kad netinka į siūlomo nutarimo projektą pagal savo esmę, ir todėl, kad tas nutarimas buvo pakankamai ydingas ir jo įgyvendinimo čia išvis neverta nagrinėti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, registruojamės. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad ir…

PIRMININKAS. Registruojamės!

J.LISTAVIČIUS. …čia kalbėjusieji už šitos nuostatos priėmimą… Vis dėlto mes dabar norėdami, kad įstatymas būtų įgyvendintas, priimame įstatymą dėl įstatymo įgyvendinimo (tai vienas dalykas), o ne nutarimą. Šiuo atveju, kaip jau buvo čia ir minėta, priėmę tokį 2 straipsnį iš tikrųjų mes nieko aiškesnio nepasakytume, orientuodamiesi į jo turinį ir taip, kaip jis yra pateiktas. Todėl aš dar kartą nepritariu šiam siūlymui ir kviečiu jį atmesti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, balsuosime dėl Seimo nario Č.Juršėno siūlymo mūsų priimamą nutarimą papildyti jo teikiamu 2 straipsniu. Pritariantys Č.Juršėno siūlymui balsuoja už, kiti balsuoja kitaip. Balsuoti pradėjome, kolegos.

Už siūlymą – 14, prieš – 39, plius J.Listavičiaus ir mano balsas, taigi – 41, susilaikė 10. Siūlymas išplėsti 2 straipsniu nėra priimtas.

Ir 2 straipsnis, pone pranešėjau.

J.LISTAVIČIUS. Čia Vyriausybės pateiktas 2 straipsnis, o tai kyla iš svarstymo ir iš Ekonomikos komiteto siūlymo, kad vis dėlto turėtų būti nurodytas maksimalus valstybės skolos dydis ir kad vis dėlto ateityje būtų pateikta atskaitomybė pagal tarptautinius standartus. Tai atsispindės šitame 2 straipsnyje. Kviečiu balsuoti už jį teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Turbūt nėra norinčių kalbėti dėl 2 straipsnio. 2 straipsnis priimamas bendru sutarimu. Dėkoju, pone pranešėjau.

Gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl viso nutarimo teksto. Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija svarstė Valstybės kontrolės pateiktą išvadą dėl 1997 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos. Išvadoje tikrai sukaupta gana daug medžiagos, daug atlikta analizės, taip pat pateikta daug komentarų bei pasiūlymų. Aš tik norėčiau kaip ekonomistas pasakyti, kad iš to išėjo mažas finansinis rezultatas. Vis dėlto šita analizė Seime buvo atlikta per maža ir aš manau, kad ateityje turėtų keistis Valstybės kontrolės darbo pobūdis. Einamaisiais metais Valstybės kontrolė turėtų pateikti maždaug 10 ar 15 ataskaitų Seimui ir būtų galima detaliau jas išanalizuoti. Tai būtų toks vienas pasiūlymas ateičiai.

Antras pasiūlymas, mano manymu, turėtų būti toks, kad vis dėlto Valstybės kontrolė jau turėtų pradėti atlikti auditą visose valstybės įstaigose. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, deja, biudžeto apyskaitos tvirtinimas virsta buhalterinių duomenų tvirtinimu. Tačiau iš tiesų tai visiškai nėra taip ir, man atrodo, šito labiausiai trūksta visam mūsų nutarimui. Komitetai, svarstydami šitą klausimą, pateikė pakankamai daug pastabų, į kurias iš tikrųjų reikėtų realiai atsižvelgti, tačiau tos visos pastabos liko Seimo protokolų išrašų lygiu ir neturi jokios tolesnės reikšmės šių metų biudžeto vykdymui, kitų metų biudžeto vykdymui ir apskritai Vyriausybės veiksmams vykdant biudžetą arba nevykdant biudžeto. Todėl, mano supratimu, nereikėtų tvirtinti šitos apyskaitos, juo labiau kad dar kyla klausimas dėl to, ar iš tiesų reikia tvirtinti šitokią sumą, nes Valstybės kontrolė abejoja dėl tokios sumos, tačiau čia net negirdėjau diskusijų tuo klausimu. Manau, kad vis dėlto reikėtų vieną sykį į šitą klausimą pažiūrėti šiek tiek atsakingiau, rimčiau ir nelaikyti to grynai buhalterine apyskaita, kaip šiuo metu yra. Todėl mes nebalsuosime už šitą apyskaitą.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto nemanau, kad tai yra tiktai apyskaita. Analizuodami 1997 metų biudžetą komitetuose, bent jau Socialinių reikalų ir darbo komitete, mes labai išsamiai analizavome, dėl kokių priežasčių buvo vienų ar kitų straipsnių išlaidų ar pajamų pasikeitimai. Remdamasis tuo, komitetas daro išvadas ir reikalauja iš atsakingų ministerijų paaiškinimų ir išvadų. Todėl bet koks toks 1997 metų biudžeto ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas visada yra susijęs su analitiniu darbu ir išvadomis dėl ateinančių metų biudžeto. Aš manau, kad reikia šiandien pritarti pateiktam nutarimo projektui ir balsuoti už jį. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, išties tenka apgailestauti, kad nebuvo priimta Č.Juršėno pataisa. Mes visi ir koridoriuose, ir kabinetuose kalbame apie nežmoniškus (galima įvardyti) valdininkų atlyginimus, ir buvo duotas šansas įstatymu įpareigoti Vyriausybę, kad ji grįžtų prie šito klausimo. Aš matau, kad posėdžio pirmininkas kraipo galvą. Jis, aišku, su manimi nesutinka, bet kai žmonėms pasakai, kad aukšti pareigūnai per mėnesį gauna 15-18 tūkst. Lt… Noriu pabrėžti J.Razmai, kad jis suprastų, kas yra aukšti pareigūnai. Tai yra aukšti valdininkai. Kai jie gauna ketverių metų mokytojų atlyginimą ir mes manome, kad tai yra normalu, tada jau atleiskite. Tai pirma.

Antra. Aš bandžiau išsiaiškinti, kodėl vis dėlto nebuvo panaudota per 60 mln. Lt kompensacijoms už šilumą, už komunalinius patarnavimus, nes žmonės, negaunantys kompensacijų, išmetami iš butų į gatves. Iš esmės tai yra vienas iš didžiausių žmogaus teisių pažeidimų, kai nesuteikiama kito ploto. 60 mln. Lt liko biudžete nepanaudotų ir niekas į šitą klausimą negali atsakyti iki šiol, kodėl taip atsitiko, kas atsitiko. Jeigu valdančioji dauguma yra labai paklusni Vyriausybei, tai tęskime toliau.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma, reaguodamas į prieš tai kalbėjusiojo kalbą, aš noriu pasakyti, kad reikėjo prisiminti, kiek kompensacijų už šilumą ir karštą vandenį palikta, ir tada bus aišku, kokia skola, ir bus aišku, apie ką kalbama.

Aš noriu pasakyti, kad 1997 metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas viršytas 0,7%, arba papildomai gauta 45,6 mln. Lt daugiau, lyginant su finansų planu, o tai 1,53 mlrd. Lt daugiau, palyginti su 1996 m. valstybės biudžeto pajamomis. Savivaldybių biudžetams buvo atiduoti visi papildomi asignavimai pagal Vyriausybės sprendimus. Dalis biudžetinių įstaigų 1997 m. neracionaliai naudojo valstybės biudžeto lėšas apyvartinėms medžiagoms įsigyti, todėl buvo įšaldyta dalis neefektyviai panaudotų valstybės biudžeto lėšų. Svarstant 1997 m. valstybės biudžeto vykdymo ataskaitą ir Lietuvos Respublikos Seimo nutrimo projekte buvo pasiūlyta nutarimo projektą papildyti, siekiant sudaryti sąlygas ateityje gerinti valstybės biudžeto vykdymo kontrolę ir atskaitomybę. Tai yra padaryta. Todėl aš pritariu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui “Dėl Lietuvos Respublikos 1997 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. O aš kviečiu kol kas registruotis, kolegos. Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos 1997 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos”.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos praėjusių metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos projekto. Kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, tuos kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 56.

PIRMININKAS. Už – 57. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos Seimo nariai, 12 iš mūsų susilaikė, vienas balsavo prieš, 57 – už, taigi Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos 1997 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” yra priimtas.

Repliką – Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, to, kas atsitiko, aš esu giliai sukrėstas – tiesiog frustruotas, o lietuviškai tariant, labai nuliūdęs. Yra dvi priežastys tokios mano neaiškios būsenos.

Pirma. Seimo dauguma dar kartą pademonstravo, kaip ji klusniai daro taip, kaip virpteli Vyriausybė arba kaip nurodo premjeras. Netgi jeigu yra daromas žalingas dalykas, žeidžiantis Seimo garbę ir orumą. Kodėl garbę ir orumą? Todėl, kad dar kartą įsitikinome, jog mūsų brangi Vyriausybė kaip nori, taip vykdo Seimo priimtus įstatymus ar nutarimus.

O dabar antroji priežastis, kodėl aš esu sukrėstas. Todėl, kad aukšti Seimo nariai, konkrečiai J.Razma, kažkodėl neprisimena, ką patys padarė arba, galima sakyti, pridarė. Jis citavo 1996 m. nutarimą. Taip, nutarimas 1996 m., bet redakcija tai 1997 m. Aš, mielieji, skaitau 1997 m. birželio 17 d. nutarimo vieną punktą: “Atsižvelgiant į susidariusias darbo apmokėjimo disproporcijas iki įstatymo įsigaliojimo nedidinti atlyginimų taip pat ir aukštiesiems valstybės pareigūnams, kitoms atskiroms pareigūnų bei darbuotojų grupėms”. Tai kas, mielieji kolegos ir gerbiamasis Razma, yra? Patys priimate, po to patys nevykdote ir dar, svarbiausia, neatsimenate ir kitus klaidinate. Neklaidinkite tautos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom neklaidinti tautos. Turiu pasakyti, kad balsuojant dėl šio nutarimo tik vienas Seimo narys balsavo prieš. Aš džiaugiuosi, kad tokia dauguma remia mūsų Vyriausybę. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Iš tikro aš irgi užjaučiu Č.Juršėną dėl jo emocionalios kalbos. Užjaučiu dėl jo dvasinės frustracijos būklės, kad jis dėl susijaudinimo arba afekto būklės šiek tiek nerūpestingai pakalbėjo. Manau, kad daugelis iš mūsų čia esančių ir tų, kurie buvo praėjusioje kadencijoje, labai puikiai prisimena, koks buvo solidarumo ir bendros nuomonės jausmas su prieš tai buvusia Vyriausybe. Man tiesiog nepatogu, kad šiandien tie dalykai, kurie vėl ataidi aidu ir mūsų Seimą verčia priimti kokius nors… įsigilinti į subjektyvius visokius mąstymus. Tai yra visiškai nereikalinga, emocionalu. Suprasdamas, kad Č.Juršėnas yra dvasinės frustracijos būklės, aš reaguoju labai ramiai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu nustoti dvasiškai ir fiziškai frustruotis ir pereiti prie 3a ir 3b klausimų. 3a – Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo projektas P-1317(3) ir paskui jį lydintis…

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos  Seimo seniūnų sueigos sudarymo” pakeitimo” projektas Nr.P-1448(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Aš tikriausiai skubu? Paskubėjau, viceministro A.Bartulio kol kas nėra tribūnoje. Kolegos, kviečiu imti rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo” pakeitimo” projektą Nr.1448. Jį pateiks J.Razma. Tikiuosi, kad greitai apsvarstysime ir priimsime. Taigi rezervinis klausimas, gerbiamieji kolegos.

J.RAZMA. Taip. Labai trumpas nutarimas. Reikia patikslinti Seniūnų sueigos sudėtį, nes neliko vienos frakcijos, todėl neturėtų likti ir jų atstovų Seniūnų sueigoje. Yra siūloma iš Seniūnų sueigos sudėties išbraukti buvusį Liberalių reformų frakcijos, vėliau Liberalų frakcijos atstovą gerbiamąjį V.Martišauską.

PIRMININKAS. Pone kancleri, jūsų klausti niekas nenori. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo? Ar būtų norinčių diskutuoti? Seimo narys Č.Juršėnas norėtų dalyvauti diskusijoje.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tik noriu pasiūlyti, kad vis dėlto mes šiandien jo nepriiminėtume. Tai yra pritartume po pateikimo ir svarstymo, o priėmimą atidėtume šiek tiek vėlesniam laikui, nes kaip prisimenate, Seniūnų sueigoje iškilo tam tikrų momentų, dėl kurių turėtume dar pasitarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes kalbame apie Seimo nario V.Martišausko išbraukimą iš Seniūnų sueigos. Aš nesu girdėjęs, kad būtų kas iškilę Seniūnų sueigoje kaip tik dėl šitų dalykų.

Č.JURŠĖNAS. O gal frakcija atsikurs?

PIRMININKAS. Jeigu, gerbiamasis, neprieštaraujate, mes galėtume dabar ir priimti, ar ne?

Č.JURŠĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Kartais ir Č.Juršėnas suklysta. J.Bernatonis norėtų dar kalbėti prieš.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, gal būtų galima tą Seimo narį palikti Seniūnų sueigoje, bet tiesiog jis atstovautų Centro frakcijai?

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi. Kolegos, diskusija baigta, pritariame po svarstymo. Pradedame, tikriausiai niekas neprieštaraus, priėmimo procedūrą.

1 tvarkomojo nutarimo straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis formalus. 2 straipsnį priimame.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso nutarimo? Nėra.

Kolegos, registruojamės ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo” pakeitimo”.

Užsiregistravo 70 Seimo narių.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl ką tik pateikto ir apsvarstyto nutarimo. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 69.

PIRMININKAS. Už – 70. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Susilaikė 2. Kolegos, 2 susilaikė, niekas neprieštaravo, už – 70. Tai reiškia, kad ką tik priėmėme Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo” pakeitimo”.

Gerbiamieji, noriu su jumis tartis, dėl 1-3a ir 1-3b truputį reikia luktelėti. Mano klausimas, ar galėtume imti 4 klausimo, 4 projekto priėmimą, ar galėtume imti dar vieną rezervinį? Aš dėkoju.

Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1036(4*) (priėmimas)

4 klausimas – Gyvulių veislininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1036(4*). Mes tuoj pradėsime jį priimti. Kviečiu į tribūną žemės ūkio viceministrą poną V.Grušauską.

V.GRUŠAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskit trumpai jus supažindinti su šio įstatymo pagrindinėm nuostatom.

PIRMININKAS. Tik keliai žodžiais, kolega.

V.GRUŠAUSKAS. Gerai. Atsižvelgdami į Teisės departamento pasiūlymus, išvadas, taip pat į Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus, mes padarėm šiuos pataisymus ir teikiam jums šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, priimam pastraipsniui.

1 straipsnis. Siūlymų nėra. Dėl 1 straipsnio Seimo narys V.Einoris. Pritaria 1 straipsniui. 1 straipsnis yra priimtas.

2 straipsnis. Priimamas.

3 straipsnis. Priimamas.

4 straipsnis. Priimamas.

5 straipsnis. Priimamas.

6 straipsnis. Priimamas.

7 straipsnis. Priimamas.

8 straipsnis. Priimamas.

9 straipsnis. Priimamas.

10 straipsnis. Priimamas.

11 straipsnis. Priimamas.

12 straipsnis. Priimamas.

13 straipsnis. Priimamas.

14 straipsnis. Priimamas.

15 straipsnis. Priimamas.

16 straipsnis. Dėl 16 straipsnio yra Kaimo reikalų komiteto siūlymų. Ar jūs, pone viceministre, juos turite?

V.GRUŠAUSKAS. Turiu.

PIRMININKAS. Kokia jūsų nuomonė? Mes turime apsispręsti. Ar kitaip redaguojam 16 straipsnį?

V.GRUŠAUSKAS. Mes pritariam, kaip pateikė Kaimo reikalų komitetas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas priima komiteto pirmininko V.Lapės teikimą. Dėl V.Lapės siūlymo – V.Einoris.

V.EINORIS. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi 16 straipsnis priimamas su Kaimo reikalų komiteto siūlomais pakeitimais.

17 straipsnis. Priimamas bendruoju sutarimu.

18 straipsnis. Priimamas.

19 straipsnis. Priimamas.

20 straipsnis. Priimamas.

21 straipsnis. Taip pat priimamas bendruoju sutarimu.

Ačiū, pone viceministre. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl viso ką tik pastraipsniui priimto įstatymo? Nėra. Atleiskit, paskubėjau. Taigi dėl viso įstatymo. Ačiū, viceministre. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, mes priimam tokį pirmą įstatymą, galbūt jam neturėtų būti keliami dideli reikalavimai. Tiesą pasakius, jis yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio. Pagrindinis pliusas, kad galų gale atsiranda apibrėžimas, kas yra kas. Iš esmės Socialdemokratų frakcija pritaria šitam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Gerbiamieji kolegos, rengiant šį įstatymą dirbo daug specialistų, taip pat ir mūsų Kaimo reikalų komitetas. Projekte buvo padaryti kai kurie esminiai pakeitimai bei papildymai. Manau, jog dabartinė redakcija atitinka Vakarų valstybių protingus dokumentus šiuo klausimu. Dabar gerokai pasikeitė gyvulių pasiskirstymas pagal atskirų kategorijų ūkius, todėl reikėjo keisti visą nusistovėjusią veislininkystės sistemą, pritaikant ją prie pasikeitusių sąlygų bei kitų uždavinių, kuriuos ne tik šiandien, bet ir ateityje reikės spręsti. Pritariu šiam įstatymui po svarstymo ir kviečiu už jį balsuoti. Geri įstatymai reikalingi ne tik žmonėms, bet ir veisliniams gyvuliams.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Briedis.

M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat pritardamas šitam įstatymui manau, kad jis užtikrins lietuviškų veislių tęstinumą ir jų išsaugojimą ateičiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, kviečiu registruotis. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Gyvulių veislininkystės įstatymo pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Balsuojame dėl Gyvulių veislininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 68.

PIRMININKAS. Už – 69. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Niekas neprieštarauja, niekas nesusilaikė, 69 – už, taigi Gyvulių veislininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo” projektas Nr.P-1441(2) (pateikimas)

Kolegos, toliau mes turime rūpesčių dėl ūkio viceministro. Ar galėtume imti 5 klausimą šiek tiek anksčiau? Taigi 5 priešpiečio klausimas (niekas dėl to neprieštarauja) – Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo” projektas Nr.P-1441(2). Šiandien pateikimas. Kviečiu į tribūną kanclerį J.Razmą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, atsižvelgiant į tai, kad nuo mūsų darbo pradžios šiek tiek keitėsi komitetų narių sudėtis, keitėsi Seimo narių priklausomybė vienai ar kitai frakcijai, aš manau, tų pakitimų atsirado jau pakankamai daug, todėl prasminga patikslinti Seimo komitetų narių pavaduotojų sąrašą. Be to, mūsų pirmajame priimtame nutarime būta ir vieno netikslumo, t.y. mes kažkaip neapsižiūrėjom, sutikom, jog LDDP frakcijos narių pavaduotojų sąraše tie patys asmenys buvo įrašyti po kelis kartus. Taigi šiuo nutarimu būtų siūloma išvengti to netikslumo. Kiekvienas Seimo narys lygiai taip, kaip jis yra vieną kartą įrašytas kurio nors komiteto nariu, turėtų būti įrašytas ir kurio nors savo frakcijos nario pavaduotoju. Gali būti, kad dar yra likę kai kurių netikslumų tame projekte, kurį jūs dabar matote, nes jį rengiant dar įvyko kitimų frakcijose. Taip pat man teko gal šiek tiek voliuntaristiškai įforminti LDDP frakcijos teikimą, nes jie ir toliau įsivaizdavo, kad po kelis kartus gali būti įrašyti pavaduotojais jų nariai. Jeigu iki svarstymo ar priėmimo būtų patikslinimų, gautų iš frakcijų, aš tikrai į juos su malonumu atsižvelgčiau, todėl nesiūlau šį nutarimą šiandien priimti iš karto, o duoti laiko, kad sulauktume įvairių patikslinimų.

PIRMININKAS. Ačiū, pone kancleri. 4 Seimo nariai norėtų pasitikslinti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, prieš tvirtinant komitetų narių pavaduotojus norėčiau paklausti, ar yra laikomasi Statuto reikalavimo dėl komiteto narių pagal frakcijas proporcingumo principo? Ačiū.

J.RAZMA. Turiu pasakyti, kad mums šiandien yra sudėtinga pasakyti, ar laikomasi daugumos ir mažumos atstovavimo principo, kuris yra senajame Statuto variante, nes kai kurios frakcijos negali šiandien pasakyti, ar jos priklauso daugumai ar mažumai. Statute tai nėra niekaip apibrėžta, kad mes patys galėtume nustatyti, todėl toks klausimo kėlimas yra sudėtingas ir neleidžia man vienareikšmiai atsakyti.

PIRMININKAS. Turėsime naują Statuto redakciją, viskas išaiškės. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, jau pusė metų negaliu Teisės ir teisėtvarkos komitete balsuojant pavaduoti mūsų frakcijos nario, todėl norėčiau paklausti, kodėl taip pavėluotai pateiktas Seimui tvirtinti šis nutarimo projektas?

J.RAZMA. Aš turėčiau pasakyti, kad nesulaukiau nė vieno Seimo nario raginimo anksčiau pateikti tą projektą. Kita vertus, nemanau, kad yra būtinai mano prievolė teikti tuos projektus, nors paprastai pagal susiklosčiusią tradiciją aš to imuosi. Jeigu jūs pažiūrėtumėte į Statute išvardytas kanclerio pareigas, matyt, formaliai tokios prievolės neįžvelgtumėte.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis pirmininke, jūs iš tikrųjų kai ką padarėte taip, kaip jums atrodė teisingiau arba pagal jūsų Statuto supratimą, bet aš drįsčiau abejoti, kad šiuo atveju jūsiškis Statuto supratimas, man atrodo, nėra pats tiksliausias.

Ir Statuto 9 straipsnis, ir 49 straipsnis kol kas galioja. Nenustato, kad tik į vieną komitetą ir tik vienas pavadavimas. Jis privalo būti pavaduotojas, bet jis gali ir daugiau pavaduoti. Toks yra Statuto tekstas. Ar nemanytumėte, kad vis dėlto po pateikimo dar mums reikėtų pasitarti ir susitarti?

J.RAZMA. Aš visada mielai sutinku diskutuoti, kai kyla kokių abejonių. Aš ir pats siūlau neskubėti priimti, tačiau, tikiuosi, tai nėra esminė priežastis nepritarti projektui po pateikimo.

Č.JURŠĖNAS. Galima.

PIRMININKAS. Pasitarti ir susitarti – šiek tiek skirtinga semantika. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš supratau iš jūsų pateikimo, kad šita šio nutarimo redakcija gali būti frakcijos pasiūlyta kažkiek pakeisti. Manau, kad tas pats principas, jog nebūtinai vienas būtų kito dubleris, gali būti per trečią asmenį, arba kad vienas asmuo nebūtų dviejų Seimo narių dubleris.

Mano klausimas yra toks. Iš esmės šis mūsų dubliavimas yra mechaninės daugumos sudarymas priimant sprendimus. Gal kartais jis ir geras, bet, kita vertus, kartais ydingas. Dabar, kai mes priiminėjame naują Statutą ir ten aktualizuojame komiteto funkcijas, aš abejoju, ar mes, kai komitetui bus suteiktos didesnės teisės svarstant ir teikiant priimti įstatymus, neturėsime grįžti prie šitų dublerių, vadinkime, fiksavimo. Ar jūs kiek nors siejate, sakykime, būsimųjų komitetų teisių išaugimą su pavadavimo, jeigu galima taip sakyti, profilio taikymu, kad žmogus žinotų, jog jis pavaduoja šiame komitete šio profilio problemą?

J.RAZMA. Aš nemanau, kad šitą dalį dėl pavadavimo reikėtų ypatingai keisti. Galbūt reikės patikslinti tas nuostatas, kadangi mums su LDDP frakcija kyla skirtingi supratimai, kaip iššifruoti tas nuostatas, tačiau ir dabar yra aišku, kuris narys kurį pavaduoja. Ten, kur frakcijos gausesnės, visada esminis yra sąraše pirmasis įrašytas narys, taip pat antrasis. Jie gali specializuotis. Man atrodo, kad čia yra viskas gerai. Panaši praktika, kiek man žinoma, yra ir kitų šalių parlamentuose.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone kancleri. Ačiū klausėjams. Kolegos, ar pritariame po pateikimo šiam tekstui? Po pateikimo bendruoju sutarimu pritariame Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo” projektui Nr.P-1441(2), o Seimo kancleris toliau gludins tekstą atsižvelgdamas į visų pusių Statuto supratimą.

Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo projektas Nr.P-1317(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji, 3a ir 3b. Kol kas 3a klausimas – Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo projektas Nr.P-1317(3*). Priėmimas. Kviečiu į tribūną ūkio viceministrą poną A.Bartulį. Prašom, pone viceministre. Tikiuosi, jūs turite visas siūlomas pataisas. Pradedame priėmimą.

A.BARTULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia atsiprašau už pavėlavimą, nes įvyko kažkoks informacijos neatitikimas. Neturėjau paskutinės informacijos apie darbotvarkės pakeitimą. Aš išanalizuosiu priežastis, kad tokių faktų daugiau nebūtų.

Jeigu kalbėčiau apie įstatymo projektą, jums teiktame priimti variante, kaip jūs pastebite, iš esmės yra atsižvelgta į visas pastabas: tiek Teisės departamento, tiek komitetų, tiek atskirų Seimo narių. Komentuodamas jas galiu pasakyti, kad atsižvelgta ir šiek tiek sukonkretintas pavadinimas turint minty, kad valstybę domina ne visas smulkus ir vidutinis verslas abstrakčiai, o domina jo plėtra, todėl pavadinimas papildytas žodžiu. Jis dabar skamba taip: “Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas”. Dėl 1 straipsnio jokių pasiūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Einam pastraipsniui, kolegos. 1 straipsnis. Siūlymų nėra. Ar galėtume 1 straipsnį priimti? Niekas nenori kalbėti. 1 straipsnis yra priimamas.

2 straipsnis ir du V.Einorio siūlymai. Pone viceministre, prašom. Jūs turite ar ne?

A.BARTULIS. Taip, turiu.

PIRMININKAS. Taigi pirmasis dėl trečiosios dalies – smulkios įmonės apibūdinimas.

A.BARTULIS. Dėl šios jums pateiktos redakcijos buvo ilgai diskutuota Ekonomikos komitete ir su gerbiamąja Seimo nare K.Prunskiene, derinta su Statistikos departamentu. Dabar, kaip jūs pastebite, įvedama diferenciacija nustatant ir skaičių, ir ribą… ir vidutinės įmonės ribą, manome, yra jau optimali. Jeigu jau didesnis darbuotojų skaičius, mes manome, tai tikrai prilygsta mūsų, Lietuvos, sąlygomis prie stambių įmonių, todėl mums nėra priimtinas gerbiamojo Seimo nario V.Einorio pasiūlymas. Mes manome, kad šitos formuluotės, ypač nustatančios kriterijus ir nustatančios tiktai vieną kriterijų – darbuotojų skaičių, statistinei informacijai apdoroti ir lyginti su kitų valstybių statistiniais rodikliais, šitoks diferencijavimas yra unifikuotas, nes, priešingu atveju, mes, įvedę kitus parametrus, turėsime problemų lyginti ir įvertinti šitas įmones. Todėl yra Vyriausybei nepriimtina.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, būkite dėmesingi. V.Einoris argumentuoja savo siūlymą. Atsiprašau. V.Einoris argumentuoja savo siūlymą dėl trečiosios dalies – smulkiosios įmonės apibūdinimo pataisų.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš kažkaip įsivaizduoju, kad šitokiais teiginiais mes savo pramonę orientuojame į liliputų dydžio. Aš irgi turiu įmonių dydžių statistikos grupavimą pagal vidutinį darbuotojų skaičių. Jeigu paimtume maisto produktų ir gėrimų pramonę – iki 9 darbuotojų yra 88 įmonės. Vidutinis darbuotojų skaičius 4,8. O jeigu imtume ir iki 20, vidutiniškai išeina 9 darbuotojai. Manau, kad iki 20 smulki įmonė yra visiškai normali. Jeigu manome, kad vidutinė iki 49, o jau 50 darbuotojų įmonė yra stambi, man tai yra nesuprantama. Aš turiu statistikos visus skaičius, grupavimą ir čia labai, man atrodo, būtų normalu, jeigu mes padarytume iki 20 ir iki 100. Todėl, kad Europos Sąjunga, kiek aš turiu žinių, vis dėlto orientuoja,kad vidutinės įmonės per 250. Ar mums tinka šitas dalykas? Aš manau, kad reikėtų labai rimtai pagalvoti. Man atrodo, gal jūs nepakankamai pažiūrėjote ir statistikos analizę, ir vis dėlto šitas dalykas atrodo labai įdomiai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar kas norėtų kalbėti dėl V.Einorio siūlymo? Paremti nėra norinčių. Seimo narys R.Petrikis. Aš žiūriu ir niekas…

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad tas klausimas gali būti diskutuotinas, bet aš manau, kad Vyriausybės pateiktas variantas yra pakankamai pagrįstas. Aš pritarčiau Vyriausybės variantui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Tada balsuosime dėl pirmojo Seimo nario V.Einorio siūlymo, jis 2 straipsnio trečiojoje dalyje norėtų tikslinti smulkiosios įmonės apibrėžimą ir siūlo įrašyti “ne daugiau kaip 9 darbuotojus”, o “ne daugiau kaip 20 darbuotojų”. Vyriausybė ir Ekonomikos komitetas nepritaria tokiam siūlymui. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime dėl V.Einorio pataisos.

Užsiregistravo 61 Seimo narys.

Balsuojame dėl V.Einorio pataisos. Pritariantys šiam siūlymui – už, kitaip manantys – kitaip.

Už V.Einorio siūlymą – 12, prieš – 23, susilaikė 9. Siūlymui nėra pritarta.

V.Einorio siūlymas dėl ketvirtosios dalies.

Pone viceministre, ar jūs komentuosite?

A.BARTULIS. Čia argumentai būtų tie patys – čia lygus diferencijavimas.

PIRMININKAS. Einori, galbūt atsiimtumėte savo siūlymą, ar reikalausite balsuoti? Ne.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl antrojo V.Einorio siūlymo dėl 2 straipsnio, kad vidutinę įmonę apibūdintų ne 49 darbuotojų, o iki 100 darbuotojų. Pritariantys šiam V.Einorio siūlymui balsuoja už, pritariantys Ekonomikos komitetui ir Vyriausybei, ir A.Bartuliui balsuoja prieš arba susilaiko.

Už siūlymą – 13, prieš – 25, susilaikė 9. Siūlymui nėra pritarta.

Kolegos, o gal galėtume dabar jau priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? 2 straipsnis priimamas bendru sutarimu.

3 straipsnis ir K.Trapiko siūlymas.

A.BARTULIS. Šitą siūlymą mes matėme ir mūsų pateikto projekto antrajame variante ir taip pat diskutavome Ekonomikos komitete. Suprantamas gerbiamojo Seimo nario noras, kad valstybė įsipareigotų netgi tam tikru terminu, kad išlaikytume stabilią verslo aplinką mokesčių klausimais. Tačiau ši nuostata tikrai yra Vyriausybės programos nuostata ir ji (verslo aplinkos stabilumas) yra realizuojama ne tiktai mokesčiais, bet ir visomis kitomis priemonėmis. Todėl mes manėme, kad tokios, teisingos, bet politinės deklaracijos tikrai nereikėtų nenurodant sąlygų, kaip mes esame nurodę investavimo atveju dėl mokesčių stabilumo, tokios bendros formuluotės nereikėtų naudoti įstatyme, nes įstatymas savo turiniu yra kažką reglamentuojantis. Todėl jo pasiūlymui nepritarė ir Vyriausybės, ir Ekonomikos komitetas, ir mes šiandien laikomės tokios pat nuomonės.

PIRMININKAS. K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Pritardamas viceministro A.Bartulio teiginiams, kad ši nuostata yra Vyriausybės programoje, aš manau, kad šią nuostatą reikia įteisinti ir šiame įstatyme. Aš manau, kad ir smulkaus, ir vidutinio verslo įmonės, kurių Lietuvoje dabar yra apie 17 tūkstančių, turi teisę planuoti savo verslą žinodamos, kad fizinių asmenų, juridinių asmenų, nekilnojamojo turto, žemės ir kiti mokesčiai bus stabilūs arba net mažės. Kaip minėjau, šita nuostata yra įteisinta stambiems investuotojams, kurie investuoja per 200 mln. litų. Tai mes padarėme prieš porą mėnesių. Todėl aš nematau skirtumo. Norint remti smulkų ir vidutinį verslą, reikia šią nuostatą įteisinti. Politine prasme šį pasiūlymą priimti nėra sudėtinga, nes visos parlamentinės partijos už šį pasiūlymą kalba viešai arba net kalba už mokesčių mažinimą. Finansine prasme, manau, irgi jokių neigiamų pasekmių valstybės biudžetui nebus, nes šį pasiūlymą įgyvendinti nereikia nė vieno lito. Manau, kad, priėmus mano pasiūlymą, įstatymas įgaus solidesnį svorį tarp daugelio šio įstatymo sąvokų ir deklaracijų ir kartu atitiks, kaip aš minėjau, šio įstatymo pavadinimą – Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas.

Dar viena pastabėlė, kad šis pasiūlymas bus taikomas visiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, o ne atskiroms įmonėms, kurios pagal šį įstatymą, kurį mes priimsime, turi praminti daug slenksčių. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Matekonienė dėl motyvų.

J.MATEKONIENĖ. Aš šį kartą norėčiau paremti kolegos K.Trapiko siūlymą ir atkreipdama dėmesį į tai, kad tuoj pat bus Seimui pateiktas Akcizų įstatymas, kuris labai žiauriai paliečia smulkiuosius verslininkus, būtent alaus gamintojus. Kaip žinome, Vyriausybė siūlys stipraus alaus gamintojams padidinti akcizus. Šitas įstatymas, siūlymas irgi yra be jokios strategijos, be nieko, nukritęs iš dangaus, kuris, drįstu jums pasakyti, sunaikins šitą verslą. Aš turiu tokius apskaičiavimus, kai mes tą įstatymą tvirtinsime arba dar anksčiau, tada aš juos ir pateiksiu. Dabar jeigu mes priimtume pono K.Trapiko siūlymą, tada atkristų ir šito akcizo tvirtinimas smulkiems verslininkams, nes aš dar kartą noriu pabrėžti, kad tai liečia tik smulkiuosius verslininkus. Todėl čia reikėtų susirūpinti ir tikrai reikėtų paremti K.Trapiko siūlymą.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, aišku, šitas siūlymas yra diskutuotinas, bet kalbant apie Vyriausybės programą, Vyriausybė jokiu būdu nepasirengusi didinti mokesčių. Manau, kad lyginimas su investicijomis, kurios yra 200 mln. Lt, tai daugiau ne ekonominis, o politinis sprendimas. O atsakydamas į ponios J.Matekonienės pasiūlymą, ten yra kalbama ne visiškai apie smulkų ir vidutinį verslą. Tos mažos alaus daryklos taip ir vadinasi mažos daryklos. Bet jeigu jūs pasižiūrėsite į statistiką, tai jos nepakliūva į smulkaus ir vidutinio verslo įstatymą, nes žmonių skaičius yra kur kas didesnis. Aš manyčiau, šitas Vyriausybės pasiūlymas yra pakankamai aiškus ir pagrįstas. Aš pritarčiau Vyriausybės pasiūlymui.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu registruotis. Paskutinis komentaras – A.Bartulio. Registruojamės.

A.BARTULIS. Aš dar norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į vieną šiandien veikiantį įstatymą, tai Mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnį, kuris kalba, kad visos lengvatos, mokestiniai tarifai yra nustatyti tame mokesčių įstatyme. Ir jeigu priėmus šią nuostatą mes neturėtume galimybių niekada grįžti prie mokesčių įstatymų tarifų peržiūrėjimo, iš esmės mes surištume sau rankas, ir net jeigu ir būtų objektyvios aplinkybės vienaip ar kitaip peržiūrėti mokesčius, mums reikėtų pirma šitą nuostatą pakeisti, kad gautume leidimą peržiūrėti tą tarifą, o tik paskui prieiti prie mokesčių įstatymo ir diskutuoti dėl tarifo dydžio. Tuo labiau kad iki 2002 m. mes suvaržytume savo galimybę spręsti mokesčių tarifų klausimus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 64 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nario K.Trapiko siūlymo 3 straipsnį papildyti jo teikiama pirmąja dalimi. Balsuoti pradėjome dėl K.Trapiko siūlymo.

Už siūlymą 18, prieš – 18, susilaikė 15, taigi K.Trapiko siūlymui nepritarta. J.Listavičiaus siūlymas išbraukti 3 straipsnio antrąją dalį.

A.BARTULIS. Mes 3 straipsnyje bandėme parodyti aiškią viso smulkaus verslo rėmimo sistemą, nurodydami, kad tai yra programinis rėmimas, nurodydami, kad tai yra institucijos, kurios gali tokias programas turėti, nurodydami, kad tai yra daroma per fondus ir fondų finansavimo šaltinius. Taigi eidami nuosekliai per šito 3 straipsnio punktus mes įvardijome… ir dargi paskutinis, verslininkų dalyvavimas šitose programose. Taigi išbraukus vieną straipsnį, manyčiau, kad to straipsnio vientisumas išnyktų, ir jis gal šiek tiek pablogėtų. Manytume, kad šitas 3 straipsnis su visais savo punktais galėtų likti kaip vieninga visuma.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, parama smulkiam ir vidutiniam verslui teikiama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų per smulkaus ir vidutinio verslo programas. Kaip žinome, gali būti panaudotos dar ir Privatizavimo fondo lėšos. Naudoti smulkiam ir vidutiniam verslui remti dar skatinimo fondus ir vėl per programas naudoti lėšas, manau, nėra prasmės. Juo labiau kad minėti fondai paprastai vėl būtų formuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžetų pajamų. Jeigu jie būtų kitokie, tai prašom juos formuoti per Labdaros ir paramos įstatymą, ir čia visiškai su tuo nesusiję.

Todėl, siekdamas išvengti dubliavimo, papildomo darbo ir siūlau iš 3 straipsnio išbraukti 2 punktą, o praktikos jau mes turime formuodami 1999 m. kultūros ir sporto rėmimo fondą. Ten taip pat mes sukūrėme tokį fondą ir rezultatas tas pats – iš biudžeto į fondą, iš biudžeto į programas ir iš fondo vėl į programas. Tai aš nežinau, ką čia mes laimime?

Iš viso kalbant apie šituos fondus vieną kartą reikėtų sėsti ir sutvarkyti, kiek mes galime žaisti tuos žaidimus, kurie absoliučiai neduoda jokios naudos? Atsižvelgdamas į tai, kas parašyta, aš matau, kad išbraukus šitą straipsnį mes tikrai jokios sistemos nepažeidžiame orientuodamiesi į programas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma norėtų remti kolegą J.Listavičių.

J.RAZMA. Na, aš manau, kad 2 punkto buvimas gal yra per didelis susismulkinimas nurodant tų fondų buvimą, be to, čia iš karto apibrėžiama, kad savivaldybės vadins smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondais. Galbūt jos tiesiog įkurs verslo skatinimo fondus ar dar kitaip pavadins. Man atrodo, kad likę punktai visiškai apima tą verslo rėmimo sistemą, ir šito punkto tikrai galima atsisakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai sutikčiau su kolegos J.Listavičiaus siūlymais ir samprotavimais apie tų fondų fondelių ir visokių kitokių veiklą. Jie daugiausia finansuojami iš biudžetinių lėšų, tačiau šiuo metu iš viso nėra tokios tvarkos. Galbūt tada reikia tvarkyti kompleksiškai tą finansavimą, kalbant ir apie tą kultūros rėmimo fondą, t.y. tai, ką minėjo kolega J.Listavičius. Tačiau aš manau, kad šiuo metu nėra mechanizmo, kuris veiktų, todėl aš pasisakau bent už tai, kaip yra parašyta Vyriausybės projekte.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, registruojamės. Žodis A.Bartuliui. Registruojamės.

A.BARTULIS. Aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad valstybės praktikoje yra du fondų tipai. Tai fondai, kuriuos jūs, kaip Seimas, įsteigiate, sakykim, kelių fondas, kultūros fondas ir visa kita. Tai vienas fondų tipas. O kiti fondai (apie vieną iš jų mes dabar ir kalbame) atsiranda po to, kai jūs Seime patvirtinate vienos ar kitos programos finansavimą. Štai mes dabar turime eksporto skatinimo fondą, smulkaus verslo fondą, tai yra lėšas, skirtas jūsų programai, Finansų ministerija perveda į šitą fondą ir taip tos programos finansuojamos. Ir per metus, jeigu, tarkime, mes matome, kad jūsų eksporto ir smulkaus verslo fondo lėšos nepanaudojamos ir jeigu jos nebūtų fonde, jos turėtų būti grąžinamos į biudžetą Finansų ministerijai ir nutrūktų pradėtų projektų finansavimas. O kai lėšos yra tame fonde, ir, kaip teisingai pasakė gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius, tik po programos patvirtinimo jos pakliūva į fondus, tokiu būdu mes apsaugome tas lėšas ir tos programos realizavimą. Mes ir turėjome omenyje tokius fondus ir jie galėtų turėti tokį statusą.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nario J.Listavičiaus siūlymo išbraukti iš 3 straipsnio antrąją dalį. Balsuoti pradėjome.

Už siūlymą – 6, prieš – 20, susilaikė 30. 3 straipsnio antroji dalis neišbraukiama. Kolegos, apsisprendžiame dėl viso 3 straipsnio. 3 straipsnis priimamas bendru sutarimu. 4 straipsnis ir J.Listavičiaus siūlymas išbraukti antrąją dalį, 2 punktą. J.Listavičius šitą siūlymą atsiima. Tada 4 straipsnį galėtume priimti? 4 straipsnis priimamas bendru sutarimu. 5 straipsnis. Priimamas bendru sutarimu. 6 straipsnis ir M.Pronckaus siūlymas papildyti 5 straipsnį ketvirtąja dalimi. Prašom, pone viceministre.

A.BARTULIS. Aš tikrai pritarčiau gerbiamojo M.Pronckaus idėjai, kad pareigūno atsakomybė turėtų būti griežta ir realiai įgyvendinama, bet čia yra štai kokios problemos. Šiandien galiojančiame Mokesčių administravimo įstatyme yra nurodyta, kad vienas iš, sakykime, aukščiausių pareigūnų, kurie turi daugiausia ryšių su verslininkais, yra mokesčių administratorius, kuris atsako už padarytą žalą verslininkui, ir tai jau yra deklaruota įstatyme.

Toliau. Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra netgi trys straipsniai (483, 484 ir 485), kurie jau detalizuoja jūsų priimtus straipsnius, kaip tik ir nusako tą mechanizmą, kaip vienaip ar kitaip institucijos, organizacijos arba pareigūnai atsako už padarytą žalą. Čia turimi galvoje ne tik siaurąja prasme verslininkai, bet ir plačiąja prasme. Taigi šiandien galiojančiuose teisės aktuose yra deklaracijų dėl atsakomybės su nuoroda įstatymų nustatyta tvarka. Kodeksuose yra teisinė bazė, kuri kaip tik ir nustato šitą atsakomybės tvarką. Jeigu mes dar viename įstatyme deklaruosime pareigūnų atsakomybę, mes manome, kad tai būtų perteklinis deklaravimas, todėl nereikia šito daryti, nors iš principo idėja yra visiškai teisinga ir ji ne viename įstatyme jau yra pabrėžta.

PIRMININKAS. Niekas neatstovauja M.Pronckui. A.Salamakinas argumentuoja M.Pronckaus siūlymą.

A.SALAMAKINAS. Kadangi nėra kolegos M.Pronckaus, aš manau, kad tai nėra perteklinis dalykas, nes norisi nors kartą išgirsti, kad valstybės ar savivaldybių pareigūnai nors kartą atlygino padarytus nuotolius. Jeigu šitą įrašysime, tikrai čia sviestu košės nepagadinsime. Manau, kad jis turi likti.

PIRMININKAS. Prieš – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nuostata nekonkreti, neaiški ir nieko nesako. Be to, manau, tai turėtų būti ne nuostoliai, o žala. Nuostoliai turėtų būti iš apskaitos kylantys, arba gauti apskaitos duomenų pagrindu. Šiuo atveju mes žinom konkrečiai, kur tokia žala padaryta. Verslo subjektas ir anksčiau, ir ateityje galės kreiptis, esant tokiai žalai, į teismą ir be šios nuostatos. Todėl, kaip ir buvo minėta, ji yra perteklinė, juo labiau kad dar neaiški. Aš dar kartą akcentuoju, kad turi būti kalbama apie žalą, o ne apie nuostolius, todėl jai pritarti nereikia. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nario M.Pronckaus siūlymo papildyti 5 straipsnį jo teikiama ketvirtąja dalimi. Iš pradžių registruojamės. Registruotis pradėjom, kolegos. Balsuosime dėl kolegos M.Pronckaus teikiamos 5 straipsnio pataisos, dėl teikiamo papildymo.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Taigi, kas remia M.Pronckaus siūlymą, balsuoja už, manantys, kad tokio teikimo nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už M.Pronckaus siūlymą – 15, prieš – 23, susilaikė 19. Siūlymui nėra pritarta. Galbūt galime priimti visą 5 straipsnį be didelių diskusijų? 5 straipsnis priimamas. Ar L.Sabutis nori kalbėti dėl 5 straipsnio? Dėl 5 straipsnio – Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis pranešėjau, šitas straipsnis nustato, jog įstatymas įsigalioja nuo sausio 1 d., o tvarką nustatyti pavedam Vyriausybei tik nuo liepos 1 d. Gal jūs pamąstytumėt, kad reikia sutrumpinti terminą. Aš tai šiuo metu siūlyčiau. Nes labai sunkiai įsisuks mūsų įstatymas, jeigu pradėsim realizuoti tik po pusmečio.

A.BARTULIS. Aišku, aš galėčiau sutikti su jūsų argumentu ir noru, kad Vyriausybė greičiau pasirengtų šitam dalykui. Manau, kad ne minimaliai, ne du ketvirčiai, nors vienas ketvirtis būtų kompromisas. Sutikčiau su jūsų pasiūlymu. Balandžio 1 d. būtų realu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš negaliu teikti balsuoti dėl šito siūlymo ir priimti. Jis nėra įformintas nei priimamajame tekste, nei kaip siūlymas raštu. Jeigu viceministras sutinka atidėti priėmimą, mes galėtume grįžti prie priėmimo su nauja suderinta forma dėl šito straipsnio ir tada balsuoti. Kolegos, ar galėtume redaguoti žodžiu: vietoj “liepos 1 d.” į 5 straipsnio antrąją dalį įrašyti “balandžio 1 d.”? Niekas neprieštarauja. Taigi antrojoje dalyje – iki 1999 m. balandžio 1 d. – 5 straipsnyje atsiranda tokie patikslinantys žodžiai. Kolegos, įstatymas yra priimtas pastraipsniui. Dėkoju, pone viceministre, kol kas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo teksto? Seimo narys R.Dagys dėl Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo, dabar priimto pastraipsniui. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl šio priimto įstatymo jau labai seniai įvairiais lygiais diskutuojama, kad jo tikrai reikia. Aišku, šitas įstatymas galbūt neišpildys visų lūkesčių, negalima buvo į šitą įstatymą perkelti įvairių apmokestinimų ir kitų nuostatų, lengvatinių ir panašiai. Jis yra kaip įžanginis įstatymas. Aišku, jis gana deklaratyvus. Turbūt reikia teigiamai vertinti pastangą pradėti šitą klausimą išsiaiškinti ir ypač įvesti sąvokas, nes pastaruoju laiku “smulkaus verslo” sąvoka yra labai smarkiai interpretuojama, ypač smulkūs verslininkai mėgina jam atstovauti ir neaišku, kur, kurioje vietoje, tos ribos prasideda, kurioje vietoje baigiasi. Todėl iš principo Socialdemokratų frakcija pritaria šitam įstatymui ir balsuos už.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Man labai gaila, kad taip ilgai lauktas įstatymas išeina būtent tokia forma, tokiu turiniu. Tačiau norėčiau pabrėžti tokį bendresnį dalyką, kad nėra valstybinės strategijos smulkiam ir vidutiniam verslui. O tokia egzistuojančia netvarka naudojasi atskiros grupės, neracionaliai naudojamos lėšos, ir aš manau, kad būtent šitokia situacija yra netgi iš dalies pabrėžta ir Europos Sąjungos išvadoje, kad pas mus apskritai nėra verslo strategijos, taip pat nėra ir smulkaus verslo strategijos. Kai nėra strategijos, tik toks įstatymas ir galėjo gimti. Gaila, jis gimė neišnešiotas.

PIRMININKAS. Tai buvo kalba už, kaip ir buvo prašyta. V.Einoris.

V.EINORIS. Įstatymas, be jokios abejonės, labai reikalingas, tačiau aš, prisijungdamas prie dabar kalbėjusiųjų, noriu apgailestauti, kad mes vis dėlto kažkaip simboliškai remiam smulkų ir vidutinį verslą… rėmėm tokį mažą darbuotojų skaičių pagal jų dydį. Aš manau, kad kaip tik reikia praplėsti, ypač vidutinį verslą. O čia dabar pasinaudos labai nedidelis įmonių skaičius. Tai vienas dalykas. Labai apgailestauju, kad buvo nepriimta Seimo nario K.Trapiko pataisa. Čia labai argumentavo ponia J.Matekonienė. Aš noriu tik prisidėti, kad jeigu mes tai dabar priimsime, mes labai stipriai prisidėsim pirmiausia prie vidutinio verslo stabdymo. Buvo pateiktas aludarių pavyzdys. Žinoma, čia mes atiduodam kozirį stambioms įmonėms, o kurios užsiima vidutinio dydžio verslu, jos, žinoma, turės atsisakyti šito verslo. Mes įsitikinom, neseniai būdami Biržuose. Aš noriu pasakyti, kad vis dėlto vidutinio verslo įmonės, kaip pavyzdys buvo alaus darymo įmonės… Tai pirmas kovotojas su pilstuku, yra gilios tradicijos Šiaurės Lietuvoje. Reikia į tai labai rimtai įsiklausyti ir atsižvelgti.

PIRMININKAS. Ir čia buvo kalba už, gerbiamieji kolegos. Jeigu G.Kirkilas kalbės prieš, aš išjungsiu, nes jūs mane apgaudinėjate, gerbiamieji. G.Kirkilas remia įstatymo projektą.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aišku, tokį įstatymo projektą dėl smulkaus verslo, kaip tokį, visi remia. Būtų labai keista, jeigu politikai jo neremtų. Mano nuomone, šitas įstatymas tai yra figos lapelis. Vyriausybė, viena vertus, blogina ypač smulkaus verslo padėtį, kita vertus, priiminėja įstatymus, kuriuose iš esmės yra užfiksuojama tai, kas vienaip ar kitaip dabar jau yra daroma. Mano nuomone, šiandien smulkiam verslui reikia pigių kreditų, reikia geros mokesčių sistemos, reikia nekorumpuotų valdininkų, reikia valstybės užsakymo. Reikėtų, kad valstybės užsakymas būtų vykdomas per tikrai viešus, o ne per konservatoriškus konkursus. Reikia, kad ministerijos ieškotų rinkų svetur. Štai ko reikia. Šitų problemų šitas įstatymas nesprendžia.

Todėl, gerbiamasis pirmininke, turiu pasiūlymą. Mano nuomone, Vyriausybė šiandien galėtų šį įstatymą atsiimti, susitikti ir tikrai išgirsti verslininkų reikalavimus, galbūt net pabūti vietose, kur mūsų verslininkai dirba, kartu su jais pašalti, pakalbėti ir tada pateikti rimtą įstatymą. Priešingu atveju, tai iš tikrųjų bus figos lapelis. Todėl siūlau Vyriausybei šitą įstatymą atsiimti, perdaryti, o jis iš tikrųjų reikalingas, tam pritars visi Seimo nariai. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime, ar priimame šiandien Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą.

Iš viso užsiregistravo 76 Seimo nariai. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, balsuojame dėl Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo projekto. Kas būtų už tai, kad tokį įstatymą reikia priimti, kviečiu balsuoti už.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 60.

PIRMININKAS. Už – 61. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12.

PIRMININKAS. Susilaikė 12. Mielieji kolegos, 12 iš mūsų susilaikė, niekas neprieštaravo, 61 parėmė projektą, taigi Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1318(2*) (priėmimas)

Kolegos, jį lydintis – Įmonių įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1318(2). Tribūnoje viceministras A.Bartulis. Įstatymas turi du straipsnius, yra J.Listavičiaus pataisa.

Prašom, pone viceministre.

A.BARTULIS. Mes, išanalizavę Teisės departamento pastabas dėl mūsų šito lydinčio įstatymo, iš esmės sutinkame su pirmąja dalimi, kad personalinės įmonės savininko atsakomybė tikrai yra susieta su jo turtu ir su jo šeimos narių turtu. Bet mes, darydami šią pataisą, kaip tik norėjome išplėsti jo naudojimą, nes yra šeimos narių turto, kuris nėra susietas jungtine nuosavybe, ir štai šiuo turtu šeimos narys, kaip mane konsultavo teisininkai, neturi atsakyti už neįvykdytas prievoles. Taigi išplėsdami šį įstatymą norėjome paimti tą dalį, kuri dar nebuvo įtraukta į bendrą atsakomybę. Nepaneigdami Teisės departamento šitų nuostatų, manome, kad šitas projektas tiktai išplės panaudojimo sąvoką, todėl jo nereikėtų keisti.

PIRMININKAS. Kolegos, 1 straipsnis. Kolegos, yra J.Listavičiaus siūlymas įrašyti žodį “skolintas”. 1 straipsnio antrojoje eilutėje prieš žodžius “pinigines lėšas” įrašyti žodį “skolintas”. Prašom.

A.BARTULIS. Šitas siūlymas perkeliamas Teisės departamento. Aš argumentavau, kodėl mes nenorime šitą sąvoką dar išplėsti, dėl to mes manome, kad mes, Vyriausybė, laikomės savo varianto.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, laikytis galima tai, ką iš tikrųjų turi. Bet tai, kas yra šiuo atveju mano asmeniškai kaip šeimos nario, tai nereiškia, kad jo yra ir mano. Todėl čia traktuoti kažin ar galima kitaip, negu kad reikėtų. Todėl pirmiausia aš, kaip savininkas, šiuo atveju galiu naudoti savo turtą ir pinigines lėšas, nes aš atsakau visu savo turtu. O jau mano, sakykim, ar šeimos nariai: žmona ar vyras ir pan., gali turėti savo turtą ir gana nemažą ir asmeninį turtą. Todėl bankrutavus man, kaip savininkui, būtų šiuo atveju turto padengta žala mano asmeniniu turtu, tai gal ir nenorėčiau sutikti. Todėl aš manau, kad toks pateiktas siūlymas atspindėtų tiek teisinę, tiek ir realią padėtį gyvenime, kadangi savininkas negali nusavinti ir laikyti savo turtą, kaip savo, mano turtą, kaip savo, ir kitų šeimos narių. Tai yra visiškai atskira nuosavybė, priklausanti konkrečiai man, ir jokie ieškiniai negali būti nukreipti blogiausiu atveju. Todėl aš siūlau padaryti tokias pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kas kalbėtų dėl Seimo nario J.Listavičiaus siūlymo? K.Šavinis? J.Valatka remtų siūlymą? Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, kolega J.Listavičius, man regis, yra visiškai teisus. Toks įrašymas, kaip yra pateikta Vyriausybės projekte, gali sukelti daug nemalonumų šeimyninėse ar individualiose įmonėse, tarp šeimos ir visų kitų narių. Na, negalima turbūt taip įrašyti. Bent būtų nustatyta kokia nors tvarka šito proceso: skolinimosi ar dar kokio nors bendro dalyvavimo. Bet taip, kaip įrašyta, tai ką, aš galiu paimti sutuoktinio ar dar kieno nors lėšas savavališkai? Manyčiau, kad kur kas geresnis yra kolegos J.Listavičiaus siūlymas ir jį reikėtų palaikyti, jeigu Vyriausybė nerastų kitos formuluotės.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas nori prieštarauti J.Listavičiaus siūlymui.

S.PEČELIŪNAS. Gal ne visai taip. Čia kaip tik buvo siūlymas ieškoti kitos formuluotės. Aš ir norėčiau pasiūlyti, jeigu pranešėjas sutiktų, gal ji ir būtų gera. Po visų žodžių, kur skliausteliuose yra, įrašyti du žodžius: “jiems sutikus”. Tai yra, kad tas turtas būtų naudojamas su jų žinia. Nes priešingu atveju, žinote, galima žmonos ar vaikų pinigus išleisti net jiems nežinant ir palikti juos ubagais. O kai su jų žinia – tai jau suderintas sprendimas ir nebus galima skųstis, kad tas paėmęs ar pasiskolinęs pinigus juos iššvaistė jiems nežinant. Manyčiau, tokia būtų gera išeitis. Aišku, ta žinia turėtų būti notariškai apiforminamas dalykas, bet tai jau procedūrų reikalas. Tačiau pirmiausia turi būti žinoma, kad kažkas kažkur nori tavo pinigus naudoti. Jeigu tu sutinki, tai tada apiformini juridiškai tuos dalykus. Ačiū.

PIRMININKAS. Viceministras A.Bartulis – dėl šio niekur neįregistruoto, sakysim, redakcinio siūlymo.

A.BARTULIS. Aš tikrai, gerbiamasis Pečeliūnai, sutikčiau. Iš esmės tai išspręstų ir gerbiamojo J.Valatkos keltą problemą, kad reikėtų sutikimo. Nors iš principo, jeigu yra to šeimos nario kokia nors nuosavybė, ji ir taip yra neliečiama, be jo sutikimo negalėtų paimti. Jeigu manote, kad čia būtų galima tą įrašyti, tai tikrai būtų tam tikras procedūrinis aiškumas. Manyčiau, kiek aš supratau iš posėdžio pirmininko, mes procedūriškai dabar neregistravome, bet jeigu galėtume bendru sutarimu, tai būtų galima sutikti, būtų tiktai tiksliau.

PIRMININKAS. Taigi kolega J.Listavičius turėtų sutikti ir visi Seimo nariai, jeigu mes įrašytume tokią formuluotę. Taigi “jiems sutikus”, kokia nors forma sutikimas turėtų atsirasti 1 straipsnyje, kaip siūlė S.Pečeliūnas ir viceministras A.Bartulis priėmė.

Kolegos, 1 straipsnis gali būti priimtas? 1 straipsnis priimamas su S.Pečeliūno siūloma pataisa.

2 straipsnis. 2 straipsnis taip pat priimamas.

Dėkoju, viceministre.

Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Nėra.

Kviečiu paskutinį kartą registruotis prieš trumpą pertraukėlę. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projekto.

Užsiregistravo 70 Seimo narių.

Kas būtų už tai, kad dabar būtų priimtas Įmonių įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymas? Kviečiu balsuoti, kolegos. Gerbiamieji kolegos, prašom sėdėti, kai balsuojate. Balsų skaičiavimo komisijai yra sudėtinga jus visus lakstančius sugaudyti. (Balsai salėje) Akimis!

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 62.

PIRMININKAS. Už – 63. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Niekas nesusilaikė, niekas neprieštaravo, 63 – už. Įmonių įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, trumpa atvangos pertraukėlė. Toliau dirbame 12.05 val. Užsienio reikalų komiteto veiklos IV (pavasario) sesijoje ataskaita 12.05 val.

Gerbiamieji kolegos, kol dar neišsiskirstėme, Seimo nario J.Šimėno informacija iš pagrindinės tribūnos. Gerbiamieji kolegos, J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, artėjanti naujo tūkstantmečio pradžia skatina susimąstyti aktyvesnius geros valios žmones, kaip toliau gyvensime, kokią žemę paliksime savo vaikams ir vaikaičiams. Šių metų vasario 6 d. keturi Lietuvos žygeiviai Sietlo mieste pradėjo taikos žygį aplink pasaulį. Šiuo metu jie dviračiais yra numynę 10 tūkst. kilometrų. Planuojama, kad iki naujo tūkstantmečio pradžios jie nuvažiuos 57 tūkst. kilometrų. Nors taikos žygį aplink Ameriką inicijavo amerikiečiai, tačiau šiuo metu pagrindiniai iniciatoriai ir važiuotojai yra keturi lietuviai. 1999 metų birželio mėn. dviratininkai atvažiuos į Lietuvą ir važiuos maršrutu Nida, Klaipėda, Kretinga, Salantai, Plateliai, Alsėdžiai, Kurtuvėnai, Panevėžys, Troškūnai, Molėtai, Vilnius. Per Lietuvą važiuos 510 kilometrų. Kaip rašo Amerikos lietuvių laikraštyje “Draugas” Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis lietuvių rašytojas Algirdas Gustaitis, po susitikimo su dviratininkais paskambinęs jų atstovas Lietuvoje džiaugėsi, kad daugiau tokių lietuvaičių lankytųsi užsienyje. Tokie mūsų tautiečiai daro garbę.

Kviečiu visus Seimo narius paremti taikos žygį aplink pasaulį morališkai ir pageidaujančius pasirašyti kreipimesi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom paklusti J.Šimėnui, priėjusiam prie jūsų.

Dabar tikrai jau pertrauka iki 12.05 val.

Pertrauka

Užsienio reikalų komiteto veiklos IV (pavasario sesijoje) ataskaita

PIRMININKAS. Kviečiu registruotis. Kaip ir yra suplanuota mūsų darbotvarkėje, šeštasis posėdžio klausimas – Užsienio reikalų komiteto veiklos IV (pavasario) sesijoje ataskaita. Tam skiriama 20 min. Iš pradžių – komiteto pirmininko V.Dudėno žodis, paskui – mūsų klausimai.

Kol kas registruojamės, gerbiamieji kolegos. Kol kas negausiai užsiregistravo Seimo narių.

Taigi kviečiu, pone komiteto pirmininke, jus pradėti komiteto ataskaitą.

V.DUDĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai! Nėra lengva įvertinti Seimo komiteto pavasario sesijos darbą, kai jau baigiasi eilinė rudens sesija, tačiau, kita vertus, daugelis Užsienio reikalų komiteto darbų savaime persikelia ir į šią sesiją, nes pagrindiniai Lietuvos užsienio politikos prioritetai – integracija į Europos Sąjungą ir NATO, gerų santykių su kaimyninėmis valstybėmis palaikymas – yra ilgalaikio pobūdžio. Ir komiteto bei jo narių veikla neapsiriboja jau vien kažkuria sesija ir yra tęstinė.

Pavasario sesijoje komitetas pradėjo giliau analizuoti tas priežastis ir procesus, kurie mums trukdo įgyvendinti savo pagrindinius tikslus. Minėtos priežastys, kaip jūs žinote, yra ir objektyvios, ir subjektyvios, tačiau abiem atvejais tas objektyvumas ir subjektyvumas turi du adresatus – mus pačius ir mūsų partnerius užsienyje. Mes dar daug ko negalime tinkamai padaryti dėl laiko ir žmonių stokos, tačiau taip pat dažnai trūksta atskirų institucijų ir žinybų koordinavimo. NATO ir Europos Sąjungos sprendimuose dažnai dominuoja politiniai motyvai, tačiau, kita vertus, šios organizacijos pačios transformuojasi.

Pagrindinis komiteto uždavinys, išskyrus svarbiausių užsienio politikos klausimų nagrinėjimą, išvados tarptautinėms sutartims rengimą, mano manymu, yra stengtis padėti vykdomajai valdžiai pašalinti visas vidaus kliūtis ir pagal galimybes šalinti išorines. Pirmiausia per komiteto narių veiklą tarpparlamentinių institucijų asamblėjose, Seimo delegacijose, tarpparlamentinių ryšių grupėse, per dvišalius santykius su kitų parlamentų komitetais.

Viena iš pagrindinių vidinių kliūčių, sakyčiau, ta, kad iki šiol mes neturėjome ir dar neturime Diplomatinės tarnybos įstatymo. Tai, kad šis įstatymas iki šiol nepriimtas, yra tiek buvusio Seimo, tiek Užsienio reikalų ministerijos nepakankamas dėmesys. Šį įstatymą pradėjome svarstyti pavasario sesijoje ir šioje turėtume jį priimti. Dėl socialinių ir finansinių aspektų kompromisas lyg ir pasiektas. Prie to daug prisidėjo specialioji kelių komitetų darbo grupė, padėjusi pašalinti nesutarimus.

Integracijos į Europos Sąjungą klausimu komitetas savo veiklą siekia koordinuoti su Europos reikalų komitetu, juo labiau kad net aštuoni mūsų komiteto nariai yra ir Europos reikalų komiteto sudėtyje. Po ne itin paguodžiančių Europos Komisijos išvadų apie mūsų pasirengimą narystei Europos Sąjungoje tokio koordinavimo būtinybė išryškėjo valstybiniu mastu. Čia Užsienio reikalų komitetas taip pat turi surasti savo vietą.

Komitetas tarptautinės veiklos koordinaciją pastaruoju metu stengiasi įgyvendinti pačiame Seime, derindamas Seimo delegacijų pozicijas ir aktyvindamas tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą. Vienas iš svarbiausių komiteto darbo barų, kaip ir anksčiau, – tarptautinių Lietuvos sutarčių ratifikavimo priežiūra. Vis daugiau ekonominių sutarčių pasirašoma su Europos Sąjunga ir NATO valstybėmis. Ypač didelę reikšmę teikia bevizio įvažiavimo su Vokietija sutarčiai.

Komiteto ataskaita yra išdalinta. Prašyčiau Seimo narius pateikti klausimus.

PIRMININKAS. Pone komiteto pirmininke, jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, komitetas iš tikrųjų atliko daug darbų, bet aš noriu paklausti, ar nebuvo neatliktų darbų ir dėl kokių priežasčių? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Dėl mūsų komiteto darbų yra bendras sutarimas, nes tikslai yra aiškūs – kaip jau buvo minėta, Europos Sąjunga ir NATO. Dabar dėl to, kaip mes galėtume toje srityje veikti. Gal iš dalies galėjome ir daugiau nuveikti. Mes bandome suderinti informacijos pateikimą tarptautinėje plotmėje, taip pat to vadinamojo įvaizdžio kūrimą. Šioje srityje mes irgi galėjome gal šiek tiek daugiau nuveikti, bet dabar yra sudaryta atskira grupė šiam klausimui spręsti ir bandome, žinoma, tai koordinuoti su Vyriausybe, nes tai vis dėlto turi būti atlikta per Vyriausybės struktūras. Taip pat gal galėtume šiek tiek daugiau darbo įdėti mūsų veiklą užsienio politikos srityje, koordinuodami su Vyriausybe, Prezidentūra, gal net ir su Seimo Pirmininko štabu. Mes bandome tai pasiekti. Pavyzdžiui, rytoj jau esame susitarę susitikti su Prezidentu V.Adamkumi. Taigi bandome šiek tiek derinti ir paspartinti šią veiklą.

PIRMININKAS. Seimo narė L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, yra viena didelis darbas, kurio jau štai devintuosius nepriklausomybės metus gyvenančioje Lietuvoje niekaip neįveikė nei Aukščiausioji Taryba, nei praėjusios kadencijos Seimas, neįveikė šio darbo ir Užsienio reikalų komitetas per pavasario sesiją. Tai yra Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas. Aš labai prašau jūsų paaiškinti Seimo nariams, kaip jūs prognozuojate, kada šis įstatymas bus priimtas ir kokios kliūtys, kurios trukdo dėl šio įstatymo diskutuoti Seime, jį aptarti ir priimti. Ačiū.

V.DUDĖNAS. Iš tikro šis įstatymas lyg ir įstrigo. Jis Seimui jau buvo pateiktas prieš porą metų. Aš darbuojuosi tik nuo liepos mėnesio, taigi net nežinau visos istorijos, bet galiu tik tiek pasakyti, kad ir dabar, prieš kokį mėnesį, buvo daug nesuderintų juridinių klausimų. Taip pat išlieka klausimas dėl atlyginimų, nes kai kurios ministerijos pareiškė norą, kad tai būtų suderinta su Valdininkų įstatymu, o Valdininkų įstatymo kol kas yra tik projektas. Gal šiek tiek galima derinti su projektu… irgi neverta galutinai suderinti šio įstatymo. Mes kreipėmės į Vyriausybę, kad būtų paspartintas derinimas. Tai dabar vyksta su Užsienio reikalų ministerijos atstovais. Mes tikimės, kad gal tas bus atlikta iki rytdienos Vyriausybės posėdžio, tada mes jau galėtume pirmadienį svarstyti šį įstatymą komitete. Jis yra maždaug apsvarstytas, bet yra likę kokie trys-keturi straipsniai, dėl kurių turime galutinai apsispręsti. Jeigu bus suderintas su Vyriausybės žinybomis, tikimės dar per šią sesiją vis dėlto pateikti priimti, nes dabar yra priėmimo stadija.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų jūsų komitete dirbti pageidauja daugiausia Seimo narių. Jūs dažnai išvykstat už Lietuvos ribų, turit sukaupę nemažą patirtį. Kaip jūs galėtumėte paaiškinti dabar arba bent pasidalinti mintimis, kokie yra rengiami kiti naudingi Lietuvai įstatymų projektai? Gal yra žinomi komitetui ar Vyriausybei, ypač ta dalis, kuri padėtų mūsų valstybės tarnybos atstovams tinkamai integruotis į tarptautines organizacijas, kad galbūt būtų panaudojama finansinė parama apskritai, t.y. svarstoma? Ar tokią praktiką mes jau turime?

V.DUDĖNAS. Kažkaip mūsų komiteto veikloje neteko pastebėti ypatingos finansinės paramos. Gal tai daugiau vyksta per ministerijas ir įvairias vykdomosios valdžios struktūras. Aš nežinau, ar iš viso viskas yra iki galo panaudojama. Gal mums irgi reikėtų atkreipti dėmesį į tai. Aš nežinau, ar Užsienio reikalų komitetas būtų tas pagrindinis kontrolės punktas, bet mes į tai atkreipsime dėmesį. Gerai, kad jūs tai paminėjote. Tai viena sritis, kur mes iš tikro galėtume daugiau padirbėti. Kas dėl projektų inicijavimo, žinoma, dauguma šių projektų, kadangi čia yra tarpparlamentinės sutartys, išplaukia iš Užsienio reikalų ministerijos ir kitų ministerijų. Ar tai būtų ambasados steigimas, ambasadorių skyrimas, ekonominės sutartys ar kito pobūdžio tarptautinės sutartys, komitetas iš tikro per daug iniciatyvos šioje srityje neturi. Žinoma, mes tik svarstome projektus. Diplomatijos įstatymas kol kas yra pagrindinis mūsų projektas, kuris nebaigtas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone pirmininke, man atrodo, kad mes visiškai atvirai turime pasakyti, kokios yra Diplomatijos įstatymo nepriėmimo problemos. Jūs žinote, kad problemos yra dėl diplomatų proteguojamo atlyginimų projekto. Mes, užuot visus valstybės išlaikomus pareigūnus orientavę į vieną bazę, kad ta bazė turi būti vienoda – ar tai bazinė alga, ar dar koks nors kitas dydis… šitame įstatymo projekte diplomatų bazė yra minimalus darbo užmokestis. Tai iš esmės padidina pagrindinį atlyginimą keturis kartus, palyginti su kitų kategorijų pareigūnais, aš jau nekalbu apie priedus. Mano klausimas būtų tiesus. Ar jūsų komitete ir toliau bus siekiama žinybinio išskirtinumo, ar jūs vis dėlto padėsite Seimui atsakingai pažiūrėti į diplomato, kaip valstybės tarnautojo, kaip valstybės tarnybos žmogaus, vietą.

V.DUDĖNAS. Iš pradžių gal tas klausimas buvo šiek tiek užaštrintas, nes buvo labai didelis užsienio diplomatų atlyginimų pakėlimas. Lietuvos diplomatų, kurie yra užsienio postuose. Ir tai gal iš dalies šokiravo įvairias struktūras, nes mūsų diplomatų atlyginimas užsienyje, lyginant net su Latvijos ir Estijos diplomatų atlyginimais, yra labai mažas. Ir ši problema dar ir dabar nėra išspręsta, nes kai galų gale buvo tartasi su Finansų ministerija, tai dabartinis pasiūlymas yra, kad užsienyje algos bus pakeltos tik nuo kitų metų spalio 1 d. Diplomatinės tarnybos, arba Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų, kurie yra Lietuvoje, algos nesakyčiau, kad labai skirtųsi nuo kitų struktūrų. Dabar reikia kartais ir pagalvoti, kad kai kurių ministerijų viceministrai gauna didesnes algas negu ministrai. Ir čia yra tema, kurios taip greitai negalėsime išspręsti. Dabar skaitėm laikraščiuose… ir tą temą reikėtų iš tikrųjų apsvarstyti universaliąja prasme, nes Valdininkų įstatymas yra tik projektas, atlyginimų irgi nėra numatyta. Čia svarbi sritis, bet aš negaliu dabar lyginti tokių dalykų, kurie nėra sukaupti…

PIRMININKAS. Pone komiteto pirmininke, tai visi jūsų atsakymai, mes neturime kokiu nors būdu tvirtinti jūsų ataskaitos, linkim sėkmės darbuos, taip pat ir atstovaujant Diplomatinės tarnybos įstatymui, kuo greičiau ateisiančiam į Seimui, į plenarinių posėdžių salę.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1367(4*) (priėmimas)

Kolegos, toliau 7 projektas – Vietos savivaldos įstatymo 13 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1367(4*). Kviečiu į tribūną Seimo narį Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pirmininką L.Sabutį. 2 straipsniai. Priėmimas.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, svarstymo metu ir pateikimo metu buvo gauta kai kurių pastabų dėl šio įstatymo geresnio suredagavimo. Iš esmės jis kalba apie labai savarankiškos vietos savivaldos institucijos veiklą, tai yra kontrolės. Ir mes todėl norėjom sukonkretinti šiuos du straipsnius, tai yra 13 ir 20, taip, kad būtų aišku, kas yra savivaldybės kontrolierius, kas yra šalia jo kontrolierius ir kaip veikia ta tarnyba, kokias turi teises. Po svarstymo jums išdalintas ketvirtasis variantas. Šiam variantui jokių pastabų negavome. Seimo Teisės departamentas jokių pasiūlymų neturi, išvados yra tokios, kad įstatymas atitinka ir sampratą, ir juridinės technikos reikalavimus, todėl aš siūlau šitas Vietos savivaldos įstatymo 13 ir 20 straipsnių pataisas priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Kolegos, 1 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti, 1 straipsnis yra priimamas.

2 straipsnis. Taip pat priimamas bendruoju sutarimu. Tekstas parengtas idealiai, viskas visiems aišku. Kolegos, prašom kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Vietos savivaldos įstatymo pataisas reikėjo padaryti, nes kontrolieriams suteikiama teisė administracine tvarka surašyti pažeidimų aktus, o kad tai jie galėtų padaryti, atitinkamai reikia pakeisti ir Seimo kontrolierių įgaliojimus. Todėl kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo ir papildymo nuostatos leis geriau spręsti savivaldos kontrolieriaus priėmimo, atleidimo, reikalų perdavimo, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos formavimo ir savivaldybės kontrolieriaus bei jo tarnybos kompetencijos klausimus. Savivaldybės kontrolieriai priskiriami pareigūnų grupei. Savivaldybės kontrolierius, kaip tarnyba, laikomas juridiniu asmeniu ir savo veiklą tvarkys vadovaudamasis savivaldybės tarybos patvirtintais nuostatais. Įstatymo projekto nuostatos leis geriau organizuoti savivaldybės kontrolieriaus darbą, formuoti išvadas bei siūlymus dėl patikrinimo ir revizijos rezultatų. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Mūsuose taip pat plėtojasi savivalda, atsiranda savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir kitokių sričių, todėl, žinoma, ir savivaldybės kontrolieriams atsiranda papildomų darbų. Būtinumas iškyla tobulinti jų veiklą. Mūsų komitetas gana visapusiškai apsvarstė šitą projektą ir mano, kad jis vis dėlto tiks mūsų gyvenime ir padės kontrolieriams tobulinti savo veiklą, ir prisidės prie tolesnės savivaldos plėtros. Todėl aš, kaip ir kiti komiteto nariai, ir kiti Seimo nariai, siūlau jį priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū kalbėtojui dėl motyvų. Man telieka kviesti registruotis. Užsiregistravę balsuosime dėl Vietos savivaldos įstatymo 13 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, visuotinai palaikomo visų Seimo pusių. Jau registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Taigi kas būtų už tai, kad būtų dabar priimtas Vietos savivaldos įstatymo 13 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas? Kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 42.

PIRMININKAS. Už – 43. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Niekas nesusilaikė, niekas neprieštaravo, 43 balsavo už, vadinasi, Vietos savivaldos įstatymo 13 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo” projektas Nr.P-1400* (priėmimas)

Visai sėkmingai šiandien einam su priėmimais. 8 projektas. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo” projektas, Nr.P-1400. Priėmimas. Kviečiu į tribūną užsienio reikalų viceministrą poną J.Rudalevičių.

J.RUDALEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo” projektą, kuriuo konsulinėms įstaigoms užsienyje būtų suteikta teisė išduoti piliečio pasus ir daryti juose įrašus.

Minėtam projektui buvo pritarta Užsienio reikalų komitete, taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitete.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Siūlymų ir papildymų nėra. Nutarimas turi du straipsnius. Dėl 1 straipsnio, gerbiamieji. Nėra norinčių kalbėti. Vadinasi, 1 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

2 straipsnis formalusis – nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo, taip pat priimamas. Aš dėkoju jums, viceministre. Kolegos, ar būtų norinčių reikšti savo mintis dėl šio projekto? Nėra. Dar sykį kviečiu registruotis. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo” projekto. Ar priimame šį nutarimą šiandien, ar ne? Kol kas registruojamės.

Iš viso užsiregistravo 48 Seimo nariai. Garbioji balsų skaičiavimo komisija, balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo” projekto. Iš pradžių kviečiu balsuoti pritariančius šiam nutarimo tekstui. Gerbiamieji kolegos, prašom skaičiuoti balsuojančius Seimo narius.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 50.

PIRMININKAS. Už – 51. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Nėra. Niekas neprieštarauja, niekas nesusilaikė, 51 – už, Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo rezultatų” projektas Nr.P-1450(2) (pateikimas)

Kolegos, šiandien visai tvarkingai mums sekasi dirbti. Turime progos kalbėti apie rezervinį antrąjį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo rezultatų” projektą Nr.P-1450(2). Šį projektą pateikia Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vykdant Valstybės kontrolės įstatymo 56 straipsnio nuostatą dėl kasmetinio Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo, Seimo 1998 m. spalio 15 d. nutarimu Nr.VIII-897 Revizijų departamentui prie Finansų ministerijos buvo pavesta atlikti valstybės kontrolės 1997 metų ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimą. Gautas minėto departamento 1998 m. lapkričio 16 d. patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad Valstybės kontrolės darbuotojams tarnybiniai atlyginimai, priemokos ir priedai buvo nustatyti nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, o darbo užmokesčio priskaičiavimas ir jų mokėjimas 1997 m. neviršijo nustatytų biudžetinių asignavimų. Dėl nebiudžetinių lėšų panaudojimo pažeidimų nenustatyta.

Valstybės kontrolės parlamentinės priežiūros komisija apsvarstė Revizijų departamento aktą dėl Valstybės kontrolės 1997 metų ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo ir siūlo jam pritarti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori paklausti kolegą.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kokias pagrindines išvadas būtų galima padaryti dėl Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos ryšium su jos patikrinimu? Ačiū.

A.H.STASIULEVIČIUS. Pagrindinė išvada, kurią mes galime įžvelgti Revizijų departamento akte, yra ta, kad 1997 metais pažeidimų nerasta.

PIRMININKAS. Visi klausimai. Gerbiamieji, ar galėtume po pateikimo pritarti bendruoju sutarimu šiam nutarimo projektui? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Seimo nutarimo “Dėl Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo rezultatų” projektui Nr.P-1450(2). Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis, žvilgtels į ataskaitą ir į nutarimo tekstą. Ačiū.

Mielieji kolegos, prašyčiau labai nekeikti posėdžio pirmininko, aš skelbiu 5, gal 10 minučių pertrauką, kol aukštieji Finansų ministerijos pareigūnai pasirodys mūsų posėdžių salėje (mes šiek tiek lenkiame grafiką), ir tada galėsime pradėti 1998 metų biudžeto patikslinimų svarstymą. Kolegos, 10 minučių pertrauka. Toliau dirbame 12.50 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Kolegos, aš kviečiu jus grįžti į posėdį. Tikiuosi, kad per kelias minutes, kurias mes čia skirsime kitiems reikalams, finansų ministras pasirodys. Jis dar turi 1-2 minutes.

Kolegos, norėčiau tiesiog su jumis pasitarti. Prieš pietus mes turėjome vieną rezervinį klausimą – rezervinį antrąjį klausimą – “Dėl Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo rezultatų” projektą Nr.P-1450. Mes jam pritarėme po pateikimo. Tai yra visiškai formalus Seimo nutarimas, kuriuo mes tvirtiname Revizijų departamento prie Finansų ministerijos Valstybės kontrolės patikrinimo rezultatus.

Projekto iniciatorius A.Stasiulevičius sako, kad joks kitas dalykas čia negali pasikeisti. Mes turėtume tiktai pritarti arba nepritarti. Revizijų departamento prie Finansų ministerijos ataskaita yra išdalyta. Galbūt, kolegos, šitą formalųjį nutarimą galėtume šiandien priimti? Nėra prieštaraujančių.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo rezultatų” projektas Nr.P-1450(2) (svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, tada kviečiu grįžti prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo rezultatų”. Jam pritarta po pateikimo. Gal būtų norinčių kalbėti svarstymo metu, diskusijose dėl šio nutarimo projekto? Nėra norinčių kalbėti. Galima sakyti, kad yra pritarta po svarstymo.

Dabar priėmimas. 1 straipsnis, turintis visą minties krūvį, – pritarti Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 1998 metų lapkričio 16 d. aktui dėl Valstybės kontrolės 1997 m. ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo. Kolegos Seimo nariai pritarė šiam straipsniui.

2 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Jam taip pat pritariama. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl viso nutarimo teksto? Nėra. Dabar kviečiu registruotis. Registruojamės. Ši registracija gali būti svarbi mūsų vienos sutarties ratifikavimui. Jeigu mūsų būtų 58, galėtume aplenkti biudžeto svarstymą ir greitai su ta sutartimi susitvarkyti. Kol kas registruojamės. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo rezultatų”. Dėkoju, kolegos, kad jūs sutikote grįžti prie šio klausimo.

Kol kas užsiregistravo tik 41 Seimo narys. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo rezultatų” projekto. Kas už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 40.

PIRMININKAS. Už – 41. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.

PIRMININKAS. 41 – už, niekas neprieštarauja, niekas nesusilaikė. Seimo nutarimas “Dėl Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo rezultatų” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1422(2) (antrasis svarstymas)

Gerbiamieji, devintasis mūsų klausimas – 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1422(2), antrasis svarstymas. Gerbiamieji kolegos, mes dirbame pagal Seimo statuto 186 straipsnį. Taigi dabar Vyriausybės atstovas, konkrečiai finansų ministras ponas A.Šemeta, praneša, kurie komitetų, frakcijų ir atskirų Seimo narių pasiūlymai bei pataisos yra įrašyti į naująjį biudžeto variantą, kurie atmesti, mėgina motyvuoti atmetimo priežastis ir paskui atsako į Seimo narių klausimus. Paskui bendrąja tvarka diskusija ir po 50 min. mes balsuojame, ar pritariame po svarstymo šių metų Biudžeto įstatymo pataisoms. Taigi, pone ministre, jūsų mintys dėl antrojo varianto ir paskui atsakymai į klausimus.

A.G.ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikiuosi, kad jūs po svarstymo pritarsite šių metų taisomam biudžeto projektui, nes svarstant Seimo komitetų pasiūlymus Vyriausybėje iš tikrųjų buvo pasistengta maksimaliai į juos atsižvelgti ir iš esmės daugeliui pasiūlymų Vyriausybė pritarė. Kadangi pagal Statutą reikėtų paminėti, kokioms konkrečioms pozicijoms yra pritarta, galbūt aš taip ir padarysiu.

Pradėsiu nuo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymų. Taigi Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlė:

Pirma. Nacionalinei sveikatos tarybai, nekeičiant bendros asignavimų sumos, sumažinti asignavimus paprastosioms išlaidoms 15 tūkst. Lt darbo užmokesčiui ir šia suma padidinti asignavimus nepaprastosioms išlaidoms. Vyriausybė šiam pasiūlymui pritarė.

Antra. Perskirstyti asignavimus Valstybinei paminklosaugos komisijai. Asignavimus paprastosioms išlaidoms sumažinti 60 tūkst. Lt ir ta pačia suma padidinti asignavimus nepaprastosioms išlaidoms. Vyriausybė taip pat pritarė šiam pasiūlymui.

Trečia. Šiaulių universitetui, nekeičiant bendros asignavimų sumos, padidinti asignavimus darbo užmokesčiui 200 tūkst. Lt. Vyriausybė šiam pasiūlymui taip pat pritarė.

Ketvirta. Perskirstyti asignavimus Krašto apsaugos ministerijai. Asignavimus paprastosioms išlaidoms sumažinti 270 tūkst. Lt, taip pat darbo užmokesčiui – 8 mln. 600 tūkst. Lt ir padidinti asignavimus nepaprastosioms išlaidoms 270 tūkst. Lt. Vyriausybė taip pat pritarė šiam komiteto pasiūlymui.

Taip pat komitetas siūlė iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų patikslinti patvirtintą socialinę ekonominę programą “Dalyvavimas tarptautinėse operacijose” sumažinant šiai programai skiriamus asignavimus 600 tūkst. Lt ir iš jų darbo užmokesčiui – 500 tūkst. Lt. Vyriausybė šiam pasiūlymui taip pat pritarė.

Taip pat Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlė Marijampolės apskrities viršininko administracijai, nekeičiant bendros asignavimų sumos, sumažinti asignavimus, skiriamus žemės reformai vykdyti, 175 tūkst. Lt. Vyriausybė pritarė šiam pasiūlymui ir atitinkamai, nes tai buvo ir Marijampolės apskrities pasiūlymas, grąžintos išlaidos melioracijai.

Taip pat buvo siūlyta nemažinti Aukščiausiajam Teismui asignavimų nepaprastosioms išlaidoms 300 tūkst. Lt. Šiam Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui Vyriausybė taip pat pritarė, kartu pritarė siūlymui asignavimus sumažinti Lietuvos medicinos bibliotekai 300 tūkst. Lt.

Taip pat Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlė perskirstyti asignavimus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondui, sumažinant asignavimus nepaprastosioms išlaidoms 4 tūkst. Lt ir šia suma padidinant asignavimus paprastosioms išlaidoms, ir iš jų dar asignavimus darbo užmokesčiui – 2 tūkst. Lt. Taigi reziumuodamas galiu pasakyti, kad visiems Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymams Vyriausybė pritarė ir atitinkamai pataisė 1998 metų biudžeto patikslinimo projektą.

Dabar trumpai apie kitų komitetų siūlymus. Pirmiausia Sveikatos reikalų komitetas siūlė nemažinti asignavimų Valstybinei ligonių kasai. Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad šiais metais yra labai gerai vykdomas Valstybinės ligonių kasos biudžetas ir faktinės pajamos gerokai viršija planuotas pajamas, vis dėlto siūlo sumažinti numatytus asignavimus bendrąja tvarka Valstybinei ligonių kasai, o Valstybinės ligonių kasos finansavimui panaudoti gautas viršplanines lėšas. Tačiau Vyriausybė pritarė komiteto pasiūlymui nemažinti asignavimų Sveikatos apsaugos ministerijai, todėl Sveikatos apsaugos ministerija bus finansuojama taip, kaip numatyta šių metų biudžete.

Nacionalinio saugumo komitetas iš esmės pritarė 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, siūlydamas, kad išlaidos krašto apsaugai, kaip ir buvo numatyta, kartu su lėšomis iš paskolų sudarytų 0,5% bendrojo vidaus produkto. Atsižvelgiant į tai, kad šių metų bendrasis vidaus produktas yra prognozuojamas kiek mažesnis, negu buvo numatyta anksčiau, Ūkio ministerija jau paskelbė prognozes ir šių metų bendrojo vidaus produkto augimas numatomas 5% vietoje anksčiau planuotų 7%. Atitinkamai krašto apsaugos biudžetas sudarys apytiksliai tas sumas, kurios buvo numatytos priimant biudžetą.

Kaimo reikalų komitetas, iš esmės pritardamas lėšų skyrimui žemės reformos darbams, siūlė tai padaryti ne iš lėšų, skirtų melioracijai, o iš kitų šaltinių. Vyriausybė iš dalies atsižvelgė į Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus ir, suderinusi su apskritimis, siūlo skirti žemės reformos darbams kiek mažesnę sumą – 9 mln. 380 tūkst. Lt (tai yra 555 tūkstančiais mažiau), šias lėšas paliekant melioracijos darbams, t.y. ten, kur melioracijos darbai yra padaryti ir už juos būtina atsiskaityti.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš esmės buvo pritaręs daugeliui 1998 metų biudžeto patikslinimo nuostatų, tiktai papildomai siūlė, kad Vyriausybė dar kartą peržiūrėtų asignavimus išmokoms žalai atlyginti. Mes tiesiog norime informuoti, kad taip ir buvo padaryta teikiant biudžeto pataisas, ir šiems metams išmokoms žalai atlyginti buvo numatyta 5 mln. Lt, tačiau faktiškai išnaudota kur kas mažiau, naudota apie 70 tūkst. Lt. Patikslintame biudžeto projekte yra paliekama asignavimų žalai atlyginti 500 tūkst. Lt. Mes manome, kad iki metų pabaigos šių asignavimų turėtų pakakti šioms reikmėms.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlė nemažinti asignavimų Valstybinei lietuvių kalbos komisijai prie Seimo. Vyriausybė pritarė šiam pasiūlymui. Taip pat švietimo srityje buvo siūloma nemažinti Švietimo ir mokslo ministerijai numatytų lėšų. Kadangi tos sumos yra pakankamai didelės ir komitetas nenurodė šaltinio, kaip galima būtų kompensuoti šį nemažinimą, Vyriausybė negalėjo šiam pasiūlymui pritarti ir išlaidos Švietimo ir mokslo ministerijai yra mažinamos taip, kaip buvo numatyta biudžeto projekte.

Taip pat mokslo srityje iš esmės yra pritarta visoms komiteto nuostatoms, išskyrus vieną, susijusią su mokslo ir studijų išlaidų finansavimu. Išlaidos mokslui ir studijoms šiais metais yra sumažinamos 9 mln. 143 tūkst. Lt. Be abejo, nėra praktinių galimybių šių išlaidų nemažinti, kadangi bendras išlaidų mažinimas 297 mln. Lt yra būtinas tam, kad būtų pasiekti šių metų biudžeto deficito tikslai.

Taip pat Vyriausybė iš dalies atsižvelgė į komiteto siūlymus kultūros srityje ir siūlo nemažinti dalies išlaidų teatrams ir koncertinėms organizacijoms, t.y. siūlo, kad išlaidos būtų sumažintos tik 550 tūkst. Lt., o 950 tūkst. Lt atstatyta. Taip pat Vyriausybė sutinka, kad būtų sumažintos paprastosios išlaidos Paminklosaugos komisijai – 60 tūkst. Lt ir vietoj to būtų padidintos nepaprastosios išlaidos. Taip pat pritaria padidinti lėšas pastatui Rudininkų g. 13 (Vilniuje) remontuoti – 17 tūkst. Lt ir vietoj to sumažinant išlaidas pagrindinėms priemonėms įsigyti – 17 tūkst. Lt. Tačiau Vyriausybė nepritaria pasiūlymui papildomai skirti pastato palėpei įrengti 120 tūkst. Lt ir papildomiems asignavimams Kultūros vertybių apsaugos departamentui, kadangi, kaip jau paminėjau, skirti šių papildomų asignavimų, atsižvelgiant į tai, kad biudžeto išlaidas reikia labai sumažinti, tiesiog nėra galimybių.

Kadangi kai kurias asignavimų pozicijas, atsižvelgiant į Seimo komitetų pasiūlymus, siūloma padidinti, Vyriausybė taip pat siūlo papildomai sumažinti asignavimus gyventojams taikomai padidėjusiai šiluminei energijai iš dalies kompensuoti – 1 mln. Lt ir taip pat Finansų ministerijos kuruojamoms valstybės skolos aptarnavimo išlaidoms sumažinti – 633 tūkst. Lt. Tai yra patikslinto biudžeto bendra suma. Tai yra ta suma, kuria siūloma sumažinti tiek biudžeto pajamas, tiek išlaidas, išliktų nepakitusi. Vadinasi, tiek biudžeto pajamos, tiek išlaidos bus sumažintos 297 mln. 828 tūkst. Lt.

Tai tiek aš norėjau trumpai pasakyti, ką Vyriausybė nusprendė, atsižvelgdama į Seimo komitetų pasiūlymus. Kaip matote, į daugelį komitetų pasiūlymų yra atsižvelgta, ir siūlyčiau Seimui pritarti tikslinamam biudžeto projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone ministre, gerbiamieji kolegos, klausti nori 10 Seimo narių. Aš tik dabar žiūriu į šitą sąrašą, ar čia nėra tokių, kurie paskui norėtų kalbėti diskusijoje. Prašyčiau, kad paskui kalbėsiantys diskusijoje galbūt savo klausimus galėtų palikti diskusijai, o ne dabar klausti. J.Listavičius klausia pirmasis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, kokių priemonių Finansų ministerija ir Vyriausybė imasi, kad 1998 m. valstybės biudžetas, jį patikslinus, būtų įvykdytas? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Tai yra imamasi galbūt ir viso komplekso priemonių. Visiškai neseniai buvo išklausytos visų mokesčius renkančių institucijų ataskaitos ir priimti sprendimai tam, kad būtų pagerintas mokesčių surinkimas. Netrukus pateiksime Seimui papildomai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kadangi yra pastebimai labai išaugę pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo mastai. Manome, kad atitinkamai patikslinus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, tie grąžinimai, kurie dabar labai išaugę, turi sumažėti. Duoti tam tikri nurodymai mokesčių inspekcijoms, kad šiuo metu būtų kur kas labiau kontroliuojamos pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo procedūros. Taip pat alkoholinių gėrimų akcizo srityje yra priimti sprendimai – griežčiau kontroliuoti degtinės gamybą ir gamybos procesą, įrengiant šiose gamyklose tam tikrus apskaitos prietaisus, kad iš tikrųjų degtinė, alkoholio produktai nenukeliautų į šalį. Už aplaidumą, už tai, kad “Vilniaus degtinės” fabrike tie prietaisai nebuvo įrengti taip, kaip numatyta, yra siūloma atleisti “Vilniaus degtinės” fabriko vadovą. Yra daug kitų smulkesnių priemonių, galbūt techninio pobūdžio priemonių, kurių yra imamasi tam, kad mokesčiai būtų surenkami. Penktadienį Finansų ministerijos kolegijoje bus pakartotinai svarstoma Kauno mokesčių inspekcijos, Šiaulių mokesčių inspekcijos, Panevėžio mokesčių inspekcijos darbas surenkant mokesčius. Šios inspekcijos pateiks ataskaitą, ką jos nuveikė mokesčių surinkimo srityje.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas labiau panašus, nors jūs čia pasakėt daug priemonių dėl mokesčių surinkimo. Bet vis dėlto, jeigu analizuoji skaičius, tai pajamas numatyta sumažinti 298 mln., tuo tarpu jau vakar dienai negauta pajamų yra apie 500 mln. Tai kaip per mėnesį, ar galima 200 mln. tomis priemonėmis atkurti? Aš suprantu, ateity galbūt – rezultatai bus sausio mėnesį, bet ar gruodžio mėnesį tai įmanoma padaryti?

A.G.ŠEMETA. Jūs turbūt naudojatės operatyviniais duomenimis, kiekvienos dienos duomenimis, kurie nėra visiškai tikslūs ir yra tikslinami gavus konkrečias mėnesines ataskaitas, tačiau, kita vertus, mes manome, kad tos priemonės, kurių yra imamasi, turėtų stabilizuoti mokesčių surinkimą ir atitinkamai nesukelti tolesnio mokestinių pajamų mažėjimo.

PIRMININKAS. Kolega E.Zingeris. Ar nori klausti? Kolegos, prašom laiką taupyti, mes turime tik valandą biudžetui. Bijau, kad nespėsime. E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis ministre, jums šiais metais iš tikrųjų pavyko didelėmis pastangomis surinkti tokį, sakyčiau, įspūdingą Lietuvos valstybės istorijoje, paskutinių aštuonerių metų istorijoje, biudžetą. Kaip jūs manote dėl jūsų finansinės strategijos? Ar jums pavyks kitais metais, turint galvoje strategiją, išlaikyti pasiektą lygį? Ką jūs manote apie tendencijas, apie finansinę valstybės strategiją? Koks bus, žiūrint į ateitį, kitų metų valstybės finansinis biudžeto lygmuo?

A.G.ŠEMETA. Na, aš manau, kad kitų metų biudžetą mes jau rytoj pateiksime Seimui patikslintą pagal Seimo narių, Seimo komitetų, Seimo frakcijų siūlymus. Šiandien aš atėjau čia tiesiai iš Vyriausybės posėdžio, kur buvo svarstomos 1999 m. biudžeto pataisos. Kadangi jūs paklausėte, noriu informuoti, kad bus siūloma mažinti 1999 m. išlaidas. Ūkio ministerija parengė 1999 m. bendrojo vidaus produkto prognozes ir mano, kad bendrasis vidaus produktas augs 5,5%, todėl kitais metais atitinkamai yra mažinamos biudžeto išlaidos. Pagal atliktus skaičiavimus biudžeto išlaidas bus siūloma sumažinti 300 mln. Lt. Aš tiesiog noriu pasakyti, kad tai nėra savitikslis dalykas. Manau, kad labai svarbu užtikrinti makroekonominį stabilumą šalyje, nes tai yra pagrindinis dalykas. Jeigu mes didinsime išlaidas didindami biudžeto deficitą ar taip, kaip buvo 1993–1996 metais, kai šalies fiskalinis deficitas niekada nebuvo mažesnis kaip 4,5%, tai tiesiog makroekonominio stabilumo nepavyktų išlaikyti. Todėl Vyriausybė siūlo šiek tiek susiveržti diržus, tačiau makroekonominį stabilumą išlaikyti ir 1999 metais.

PIRMININKAS. Pone ministre, prašom atsakyti tik į tuos klausimus… Atsiprašau, V.Einorį išjungiau, tuojau mėginu sugrįžti. V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamasis ministre, aš turiu du klausimus. Jūs paminėjote, kokie buvo pateikti komitetų pasiūlymai ir pataisos, o į atskirų Seimo narių pasiūlymus turbūt visai nekreipėte dėmesio? Tai vienas klausimas. Antras klausimas. Iš kokių lėšų bus padengiamos išlaidos, kurias padarė atlikdami darbus melioratoriai šiais metais, kai kitiems metams biudžete nenumatyta nė vieno cento melioracijos darbams?

PIRMININKAS. Dėl kitų metų biudžeto prašyčiau neatsakinėti dabar, tiesiog neturime laiko.

A.G.ŠEMETA. Aš jau minėjau, kad iš dalies atsižvelgiant ir į Seimo narių siūlymus siūloma šiek tiek pakeisti asignavimų žemės reformos darbams ir melioracijos darbams struktūrą šiems metams ir tiems darbams, kurie jau yra įvykdyti pagal apskričių pateiktus duomenis dėl įvykdytų darbų, už kuriuos reikia apmokėti, būtina apmokėti šiais metais, dar yra už 555 tūkst. Lt papildomai. Tai ta suma yra siūloma sumažinti lėšas žemės reformai ir skirti melioracijai. Taigi už padarytus darbus bus atsiskaityta.

PIRMININKAS. A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Pone ministre, jūs kalbėdamas jau paminėjote, kad yra Nacionalinio saugumo komiteto prašymas krašto apsaugos sistemai išlaikyti tą proporciją 1,5% nuo bendrojo vidinio produkto, bet jūs nevisiškai griežtai tai pasakėte. Atkreipdamas dėmesį, kad tai iš tikrųjų yra ne tiek kelių ar keliolikos milijonų problema, bet klausimas yra susijęs su esminiais valstybės interesais, norėčiau pasitikslinti. Jūsų pasakymas, kad dabar numatomos sumos maždaug atitiks tą procentą… Gaila, aš neturiu skaičių po ranka ir negaliu paremti savo kalbėjimo aritmetika. Bet pradiniame jūsų siūlomame variante tas krašto apsaugos sistemos biudžeto mažėjimas buvo kur kas didesnis, negu prognozuojamas bendrojo vidinio produkto mažėjimas. Todėl noriu, kad jūs dar kartą aiškiai pasakytumėte, ar tikrai ta proporcija bus išlaikyta. Ir ką reiškia “maždaug”? Tai reiškia dešimtąsias, šimtąsias procento? Tai yra prognozė. Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Kaip aš jau minėjau, šių metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozė numato 5% bendrojo vidaus produkto augimą vietoje anksčiau numatytų 7%, todėl bendrasis vidaus produktas prognozuojamas 42 mlrd. 600 mln. lygio. Ir tie asignavimai, kurie yra numatomi krašto apsaugai… Aš visiškai tiksliai negaliu pasakyti, bet tai yra šimtosios dalys į vieną ar į kitą pusę, bet ne daugiau.

PIRMININKAS. Kolegos, ar nesiūlytumėte nutraukti klausimų? Galėtume pradėti diskutuoti. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis ministre, aš iš tiesų noriu padėkoti, kad į kai kuriuos komiteto siūlymus yra atsižvelgta. Prieš klausdamas noriu patikslinti, kad vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijai skirti asignavimai paprastosioms išlaidoms yra mažinami, kaip ir visiems, tik jūs atsižvelgėte, ir dar kartą už tai dėkoju, kad nemažinami asignavimai, numatyti skirti pirminei sveikatos priežiūrai, motinos ir vaiko bei kitoms programoms. Dar kartą dėkoju, kad atsižvelgėte. Ir vis dėlto noriu paklausti.

Jūs teigiate, kad Sveikatos draudimo fondo pajamos viršijamos, o iš tikrųjų pajamos gerokai viršijamos iš vieno šaltinio, t.y. iš fizinių asmenų pajamų mokesčių, iš kitų šaltinių faktiškai pajamos nevykdomos. Galbūt galima pasidžiaugti, kad fondas yra vykdomas, bet viršplaninių pajamų tikrai neturi. Ar dar kartą Vyriausybė ir Finansų ministerija negalėtų atsižvelgti į tai, kad vis dėlto ligonių kasų mažinamos lėšos – tai nėra tipinės paprastosios išlaidos, ir dar kartą pagalvoti, galbūt šiek tiek mažiau mažinti? Vis dėlto 15 mln. yra didelė suma.

A.G.ŠEMETA. Mes iš tikrųjų labai rūpestingai peržiūrėjome ligonių kasų biudžetą, kartu konsultavomės su sveikatos apsaugos ministru ir tie įsiskolinimai, kuriuos jūs turite omenyje, t.y. įmokos iš “Sodros” biudžeto ligų ligonių kasoms, irgi palaipsniui yra mokamos. Aš manau, kad tos išlaidos, kurias yra numatyta padaryti iš ligonių kasų, pagal dabar gaunamas pajamas tikrai galės būti padarytos. Tie 15 mln. Lt valstybės biudžetui, be abejo, yra didelė suma, ir nemažinti ta suma asignavimų – tai reikštų tiesiog sukurti tam tikrų iliuzijų, kad jos bus skirtos. Aš tikrai nemanau, kad biudžetą bus galima surinkti didesnį negu yra dabar teikiamame projekte.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau sužinoti, kokiais duomenimis rėmėtės nuspręsdami, kad išmokas žalai atlyginti galima sumažinti 4,5 mln. Lt? Kai mes svarstėme šią problemą Socialinių reikalų ir darbo komitete, prašėme jūsų pavaduotojo, kad būtų pasiaiškinta dėl šios problemos savivaldybėse. Man pačiam ir, ko gero, ne vienam mano kolegai teko susidurti, kad ne vienas šimtas žmonių negauna šitų išmokų.

Jūs puikiai žinote “Jūros” problemą, galbūt girdėjote apie “Šilko” problemą, kur yra 180 ir negauna žalos atlyginimo. Yra šimtai žmonių, dirbančių melioracijoje, o teigiama, kad galima mažinti pinigus, nes tokios problemos Lietuvoje nėra. Tai kaip vis dėlto yra? Yra žmonių, kuriems reikia mokėti žalos atlyginimą, ar nėra?

A.G.ŠEMETA. Mes tiesiog imame skaičius pagal faktinius duomenis. Iš tikrųjų iki lapkričio mėnesio šioms reikmėms numatytų biudžeto asignavimų buvo sunaudota… aš pasakiau 70, bet netgi truputį mažiau pinigų. Turbūt tikrai nerealu tikėtis, kad per vieną mėnesį staiga visi 5 mln. Lt būtų išleisti žalai atlyginti. Tai, ką jūs turit minty… yra tam tikrų teisinių dalykų, kuriuos taip pat reikia išspręsti. Šie klausimai buvo aptarti ir su profesinėmis sąjungomis. Kitų metų biudžete yra numatyta pakankamai lėšų žalai atlyginti. Tos problemos, kurias turbūt jūs turite omeny, yra sprendžiamos.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė. Ji norėtų kalbėti diskusijoje. Seimo narė R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamasis ministre, jūs, kalbėdamas apie Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto prašomą papildomą finansavimą minėtoms sritims kitų metų biudžete, pabrėžėte, kad neatsižvelgėte į mūsų komiteto prašymą, nes komitetas per daug prašė. Mes ir jūs žinote, kad švietimas skelbiamas prioritetine sritimi. Ar nemanote, kad tikrai buvo gal ne visai sąžininga atmesti komiteto prašymą vien dėlto, kad per daug buvo prašyta? Galbūt buvo galima sumažinti, o ne atmesti?

A.G.ŠEMETA. Aš dar kartą kartoju, kad iš tikrųjų aš manyčiau, jog mes turėtume labai realiai žiūrėti į biudžeto galimybes. Jeigu tos išlaidos ir būtų paliktos tokios, kokios buvo numatytos, jų finansavimas būtų negalimas dėl paprastos priežasties – dėl Rusijos krizės biudžeto pajamos yra mažesnės negu numatyta. Šiandien svarstėme 1999 m. biudžeto pataisas. Taip pat 1999 metais iš esmės yra atsižvelgiama ir į komiteto pasiūlymus. Iš tikrųjų Vyriausybės pasiūlymuose švietimui teikiamas prioritetas tačiau galbūt mes nesame pajėgūs tam prioritetui skirti tiek lėšų, kiek norėtų komitetas. Tai tiek galėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų galima truputį pasidžiaugti, kad po atkaklių opozicijos siekimų bent atsiskaityti su melioratoriais už jų atliktus darbus šiandieną konstatuojate, kad už juos bus atsiskaityta, tačiau bendri jūsų pasakymai mane neramina. Man atrodo, kad mes nelabai susikalbam: vienas – apie miltus, kitas – apie tiltus, kaip liaudis sako. Jūs teigiate, kad buvo suderinta dėl žalos atlyginimo išmokėjimo, tiksliau (…) profsąjungoms. Tačiau bent trys profsąjungų vadovai čia sėdi ir niekas negali patvirtinti. Gerbiamasis A.Matulas jūsų klausė, kaip bus su tuo biudžeto įsiskolinimu privalomam sveikatos draudimo fondui, nes jis egzistuoja? Ne “Sodrai”, ne pačiam fondui surinkti iš mokesčių, bet kad valstybės biudžetas neatsiskaito ir iki šiol privalomam sveikatos draudimo fondui yra skolingas 15 mln. Aš nemanau, kad jūs galėsite kompensuoti, nes jūs apie tai ir nekalbate. Visi šitie dalykai man kelia nerimą. Galbūt galima reziumuoti vienu klausimu: ar jums pačiam nebaisu taip atsakinėti dėl finansinės šalies būklės ir galbūt dėl jūsų, kaip ministro, vietos šiame poste? Aš norėčiau jūsų labai konkretaus atsakymo, ar atiskaitys valstybės biudžetas su privalomu sveikatos draudimo fondu už šiuos metus?

A.G.ŠEMETA. Tiek, kiek sveikatos draudimo fondui numatyta lėšų biudžete, patikslintame biudžete, be abejo, tie asignavimai sveikatos draudimo fondui bus pervesti. Tačiau jums nėra paslaptis, kad iš fizinių asmenų pajamų mokesčio sveikatos draudimo fondas gauna kur kas daugiau pajamų negu buvo numatyta šiais metais. Biudžetas nereikalauja, kad tos viršplaninės lėšos patektų atgal į biudžetą – visos viršplaninės lėšos yra paliekamos sveikatos draudimo fonde. Jis tikrai yra finansuojamas daug geriau negu buvo planuota šiais metais, o asignavimai, kurie yra numatyti biudžete, be abejo, bus pervesti ir sveikatos draudimo fondas tas lėšas gaus.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai, pone ministre. Gerbiamieji kolegos, dabar pagal Seimo statuto 186 straipsnį turėtų vykti diskusija. 7 Seimo nariai norėtų kalbėti diskusijoje. Aš iš karto pasakau, kad mes turime laiko iki 14 val., jeigu ne, pratęsime posėdį, bet tada liekame be pietų. Gerbiamasis ministre, prašome palaukti. Kviečiu į tribūną Seimo narį Algirdą Butkevičių.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, taupydamas laiką, truputį sutrumpinsiu savo kalbą.

1998 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas, jo antrasis variantas, mažai skiriasi nuo pirmojo varianto. Kaip girdėjote, ministras savo kalboje pasakė, kuo jis skiriasi. Aš norėčiau pasakyti keletą pastabų. Norėčiau daugiau kalbėti ne apie šiame projekte esančius skaičius, bet apie kai kuriuos biudžeto išlaidų sumažinimo principus. Mano manymu, šis įstatymo projektas vis dėlto yra pateiktas pavėluotai. Pavėluotai pateiktas tikriausiai dėl to, kad iki šio laiko Ūkio ministerija neatlieka nuolatinės makroekonominių rodiklių analizės ir nenumato tam tikros perspektyvos, įvertindama makroekonominių rodiklių pokytį Lietuvoje. Jeigu šitas darbas būtų atliekamas, aš manau, kad Finansų ministerija sugebėtų… valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius pakeitimus atliktų operatyviau, jeigu turėtų tą informaciją. Jeigu paanalizuotume kitų valstybių panašią praktiką, mes žinotume, kad kitose valstybėse Ekonomikos ministerija (arba kaip dabar pas mus yra Ūkio ministerija) nuolat atlieka tokią analizę, ir du kartus per metus Finansų ministerija teikia, kaip tose valstybės kinta makroekonominių rodiklių dydžiai. Aš manau, kad vis dėlto į tai turėtų atkreipti dėmesį ir Seimas, ir Vyriausybė. Jie turėtų įpareigoti Ūkio ministerijos tam tikrą departamentą, kad šita analizė būtų atliekama. Tada darbas finansų sistemos srityje tikrai pagerėtų.

Tikrai nenoriu sutikti su tokia biudžeto išlaidų mažinimo nuostata, kad visiems asignavimų valdytojams paprastąsias išlaidas reikia mažinti 2, 3 ar 5%. Šitas principas tikrai neskatina atskirų asignavimų valdytojų taupyti biudžetines lėšas. Pavyzdžiui, jeigu kai kurie asignavimų valdytojai kažkada buvo suplanavę, realiai kalbant, didesnius asignavimus, tai jiems sumažinimas 2% nieko nereiškia ir tų asignavimų valdytojų biudžetas tais metais atlikus sumažinimą tikrai nenukentės. O tų asignavimų valdytojų, kurie šiais metais finansiškai sunkiai verčiasi ir iš esmės yra sunaudoję lėšas, o jiems dar bus sumažinta 2 ar 3%, finansiniai įsipareigojimai bus finansuojami tik iš kitų metų biudžeto. Mano manymu, tada, kai yra tvirtinamas kitų metų valstybės biudžetas, vis dėlto reikia, kad Finansų ministerija tiesiog turėtų surinkusi informaciją pagal atskirus asignavimų valdytojus, kokie yra jų finansiniai įsipareigojimai ir kokio dydžio finansiniai įsipareigojimai perkeliami į kitus metus. Kadangi mes šių finansinių įsipareigojimų neturime, mes iš dalies didinam valstybės skolą tam tikriems asignavimų valdytojams, perkeldami juos į kitus metus. Taip pat reikėtų labai stipriai padiskutuoti apie apskričių viršininkų administracijų išlaidų sumažinimą melioracijai ir dirvų kalkinimui. Nors kai kurioms administracijoms jau, kaip girdėjote iš ministrų, buvo padidinti asignavimai, bet vis dėlto yra didelių nusiskundimų iš melioracijos įmonių, kad jos yra atlikusios darbus vasarą arba rudenį ir panaudojusios savo pelną arba net paėmusios iš bankų paskolas, nes tikėjosi ketvirtame ketvirtyje atgauti savo asignavimus. Mano manymu, pasirinktas žingsnis yra nelabai teisingas. Aš manau, kad tos melioracijos įmonės, kurios šiuo metu yra paėmusios paskolas, tikėdamos, kad gaus iš valstybės biudžeto asignavimus ir galės atsiskaityti su banku, gali patirti bankrotus, o tai gali padidinti nedarbą kaimo regionuose. Todėl aš manau, kad darant tokius žingsnius tikrai reikia Finansų ministerijai turėti išsamią analizę, aš nežinau, gal jie ir turi, bet čia nebuvo apie tai kalbėta. Trumpai tiek. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti Seimo narę B.Visokavičienę.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš kalbėsiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. Iš tikrųjų Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstant 1998 m. patikslintą biudžetą nebuvo sunku jam pritarti vien dėl to, kad pagrindiniai asignavimai buvo mažinami, nes nebuvo išlaidų. Asignavimai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai mažinami 7,3 mln. Lt. Išanalizavę visus asignavimų sumažinimus, pamatėme, kad iš tikrųjų jie įvyko dėl to, kad nebuvo tikslaus planavimo savivaldybėse. Pavyzdžiui, savivaldybės netiksliai pateikė pašalpų gavėjų skaičius. Atrodo, labai nedaug – 4 tūkstančiais gavėjų iš tikrųjų buvo mažiau, negu planuota, todėl mums buvo nesudėtinga pritarti tokiam 6mln. Lt asignavimo sumažinimui. Bet būtų buvę kur kas geriau, jeigu ir gavėjų skaičius savivaldybėse būtų planuojamas tiksliai, ir Finansų ministerija tiksliau planuotų savo asignavimus ir juos paskirstytų. Todėl norėtųsi prašyti šia proga Finansų ministerijos kitų metų biudžete išlaidas planuoti atlikti tiksliau, nes tie 7 mln., dėl kurių mes sutikome, kad būtų sumažinti asignavimai , vis dėlto būtų pravertę ir labai būtų naudingi kitoms programoms finansuoti.

Taip pat dėl žalos atlyginimo. Aš manau, kad ir žalos atlyginimas nebuvo tiksliai planuojamas. Be abejo, nieko kito nelieka kaip tiktai pritarti 4,5 mln. sumažinimui, nors buvo numatyta 5 mln. Lt žalai atlyginti, o prireikė gerokai mažiau. Reikėtų pareikalauti iš savivaldybių tiksliau planuoti lėšas, reikalingas žalai atlyginti.

Didinami asignavimai mūsų socialinei sričiai: pagal pirmąjį 1998m. biudžeto patikslinimo variantą gyventojams taikomų padidėjusių šilumos energijos kainų dalinis kompensavimas buvo didinamas 40 mln., pagal antrąjį – 39 mln. (iki 109).

Mažinami asignavimai dviem tokioms svarbioms socialinėms ekonominėms programoms, skaičiai nėra dideli, tai programai “Būstas” – 10 tūkst. Lt per Aplinkos apsaugos ministeriją ir taip pat programai “Būstas” pastatams šiltinti. Taip pat mažinamos išlaidos “Būsto” programai, buvo numatoma dengti palūkanų skirtumą ir teikti valstybės garantijas. Kadangi nebuvo skirta tiek kreditinių bankų išteklių “Būsto’’ kreditavimui, sumažėjo ir poreikis biudžeto įsipareigojimams dengti palūkanas. Aš manau, per metus galėjo būti patikslinti bent kelis kartus biudžeto išlaidų poreikiai, žinant, kiek bus tų kreditinių išteklių “Būstui” ir kiek reikės biudžeto lėšų palūkanoms dengti. Laisvas lėšas galėjome panaudoti kitoms socialinėms programoms. Tai aš dar kartą visus kviečiu pritarti patikslintam 1998 m. biudžetui, o Finansų ministerijos prašau ateityje tiksliau planuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Kadangi kalbėjo mano kolega Alg.Butkevičius, aš nekalbėsiu apie tuos globalinius dalykus, kuriuos jis palietė kalbėdamas apie kitų metų biudžetą, aš bandysiu užduoti sau ir jums klausimą dėl kai kurių biudžeto patikslinimų, kuriuos teikia Finansų ministerija.

Aš taip ir nesupratau iki galo, kokiu principu buvo vadovaujamasi, kai tam tikroms institucijoms arba struktūroms papildomai skiriama kur kas daugiau, o kitoms stipriai mažinama. Aš manau, kad mes visi gavom ir Vilniaus universiteto rektoriaus laišką apie sumažinimą švietimui, mokslui, studijoms. Mane tai labai jaudina, nes daug kalbame apie tai, kad švietimui ir mokslui reikėtų skirti pakankamai lėšų, tačiau šiandien mes turėtume priimti sprendimą, jog beveik 10 mln. Lt būtent šitoms reikmėms ir neskirsime.

Mane jaudina tas faktas, kai mes nuolat kalbame apie tai, jog šalyje nesubalansuotas darbo užmokestis, ir labai gaila, kad mes, svarstydami šio biudžeto patikslinimus mūsų komitete, absoliučiai nekreipėme dėmesio į būtent darbo užmokesčio subalansavimą mūsų šalyje tarp atskirų institucijų, tarp atskirų ūkio šakų. Ir jeigu mes pasižiūrėsim į šių metų patikslintą biudžetą, mes vėl randame tą pačią tendenciją. Kam mes didinam? Vėl labai stipriai didinam darbo užmokestį teismams. Ar jie tikrai gauna tokius mažus atlyginimus, kad jiems reikia perpaskirstyti ir vėl papildomai skirti 1 mln. Lt? Aš manau, kad tikrai jie to nesusipelnė. Ta disproporcija, kuri yra, mūsų sprendimais gali būti tiktai didinama. Ir būtent šita eilutė, kur įrašyta Teisingumo ministerija, tikrai neatlaiko jokios kritikos.

Aš negalėčiau sutikti ir su tuo, kad mes taip lengva ranka turime sutikti braukti “Būsto” programos pinigus. Ar tikrai jau Lietuvoje visi apsirūpinę butais ir jiems nereikia tų lėšų, kurios buvo numatytos biudžete? Aišku, mano oponentai pradės kalbėti, kad tai šiek kitoms reikmėms skirta. Bet iš principo – mes paskaitykime tą eilutę, mes nepanaudojom turbūt ir 1/10 visų lėšų, kurios buvo skirtos. Buvo skirta 30 mln., mes 28 lengva ranka norime nubraukti. Taip pat labai kritiškai reikia vertinti ir norą sumažinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Tai yra nustatyta norma ir ją turi vykdyti. Lygiai taip pat yra problema, kad nesurenkama, bet jeigu jau buvo tokia nuostata, kad tų lėšų reikia būtent sveikatos draudimui, tai reikėtų jas ir įvykdyti.

Na, ir galima nusistebėti atskirais faktais dėl kai kurių pataisų. Tvirtinant šitą biudžetą,buvo teigiama tai, kad valdymo institucijoms, valstybės valdymui mūsų šalyje reikės vis mažiau. Tačiau pasižiūrėjus į eilutę, pagal kurią reikia Europos komitetui papildomai skirti pinigų darbo užmokesčiui, man kyla klausimas, ar tikrai visi atleisti Europos reikalų ministerijos darbuotojai negavo kito valdiško darbo, kad jiems reikėjo išmokėti papildomas išeitines kompensacijas. Kas man gali atsakyti į tai? Aš manau, kad jie visi gavo išeitines kompensacijas ir kitą dieną ar po savaitės pradėjo dirbti kitoje valstybinėje institucijoje. Ir aš manau, kad tai yra ne pats geriausias variantas, kaip mes naudojame mūsų biudžeto lėšas. Todėl aš negalėčiau pritarti tokioms pataisoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, garbūs Vyriausybės atstovai, kolegos Seimo nariai. Turbūt galima pritarti pono A.Butkevičiaus pasakymui, kad iš esmės antrajam svarstymui biudžeto projektas pateiktas nepakeistas, nes pajamas ir išlaidas siūloma sumažinti tuo pačiu skaičiumi. Aš jau klausdamas abejoju, ar ir sumažinus pajamas beveik 298 milijonais litų bus vykdomos pajamos ir išlaidos, nes dabartinė situacija rodo ką kita. Nors mažinamos pajamos ir išlaidos valstybės biudžete, tačiau šie mažinimai yra susiję ir su savivaldybių biudžetais. Deja, šito dalyko nepripažįstama. Mažinama speciali ir tikslinė dotacija savivaldybėms 47 mln. Savivaldybių komitetas tai vertino, žinoma, neigiamai. Buvo čia kalbėta iš tribūnos, tačiau jokių pataisymų šioje situacijoje nėra. Ir tai dar iš likusių 23 mln. dalis bus nukreipta valstybės reikmėms, negautoms mokestinėms pajamoms. O butų fondui ir (jau čia buvo kalbėta) apsirūpinimo butais bendras fondas yra mažinamas.

Aš vis dėlto siūlyčiau Vyriausybei išsiaiškinti, koks gi čia reikalas, nepanaudojamos lėšos, o Vyriausybė savo programoje užsiplanavo 2% valstybės biudžeto apsirūpinti butais. Tai lyg ir valstybė turėtų išnaudoti 150 mln. šiais metais pagal Vyriausybės programą. Tuo tarpu telieka tik 3 mln. iš 150 mln. Tai kur yra ta Vyriausybės politika?

Toliau reikėtų išsiaiškinti dėl tos žalos atlyginimo. Iš tikrųjų žalos atlyginimą moka savivaldybė, valstybė nemoka ir buvusiems kolūkiečiams, ir darbininkams. Vietos savivaldos įstatyme yra aiškiai parašyta, kad tai yra deleguota funkcija, ir deleguota funkcija yra finansuojama atskira eilute, o ne iš savivaldybių biudžeto, kaip dabar yra vadinamiesiems kolūkiečiams.

Negaliu sutikti kaip specialistas (nežinau, ką ten skaičiavo apskritys), kad pakanka atsiskaityti už melioracijos objektus 500 tūkst. Metai baigiasi, 9,9 mln. sumažinam, visi darbai turėjo būti atlikti, negi melioracijos įmonės neįvykdė savo programų pagal skirtus pinigus? Juk gruodžio mėnuo. Visi darbai turėjo būti atlikti ir negi vietoj 9,9 mln. 500 tūkst. atsiskaityta, ir jau gana.

Dėl ligonių kasų sumažinimo. Iš tikrųjų reikia sutikti, kad ligonių kasos gaus viršplaninių, tačiau kokie yra gydytojų atlyginimai? Jie nesiekia vidurkio ir į rankas, sako, paprastas gydytojas gauna maždaug 570 Lt. Tai ar nereikia didinti atlyginimų? Gal nebūtų tokių dalykų kaip Druskininkuose ir Panevėžyje. Kurgi yra Vyriausybės politika ir kaip mes atrodom?

Galima būtų kalbėti ir dėl asignavimų mažinimo ir kultūros reikmėms, ir dėl tų pačių pašalpų. Iš tikrųjų ne taip su tom pašalpom. Turbūt visi, kurie priima gyventojus, susiduria su žmonėmis, kurie kasdien ateina ir kasdien skundžiasi, kad negauna savivaldybėje vienkartinės pašalpos arba kompensacijos už šilumą ir t.t., ir t.t. O lėšos nepanaudojamos arba mažinamos. Tai taip pat reikia išsiaiškinti, kodėl taip yra. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gyvenimo praktika ir Rusijos ekonominė padėtis padiktavo veiksmus, kurie turėjo neigiamos įtakos 1998 metų valstybės biudžeto pajamų vykdymui, kartu ir išlaidoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasiūlė patikslinti 1998 metų valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planą, jį sumažindama 297,8 mln. Lt. Patikslinus valstybės biudžetą, numatytas išlaidų ir priemonių finansavimas bus susietas su lėšų šaltiniais.

Patikslintas 1998 m. valstybės biudžeto projektas buvo apsvarstytas komitetuose ir Seimo posėdyje. Komiteto išvados ir siūlymai dėl Lietuvos Respublikos 1998 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo buvo apsvarstyti Biudžeto ir finansų komitete. Daliai Sveikatos reikalų komiteto, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, atskirų asignavimų valdytojų siūlymams Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kita dalis komiteto išvadų ir siūlymų bei visa svarstymo medžiaga buvo pasiųsta Vyriausybei siūlant įvertinus galimybes atsižvelgti į pateiktus siūlymus.

Finansų ministerija parengė Valstybės biudžeto įstatymo projekto antrąjį variantą, kuriam Vyriausybė pritarė. Nekeičiant bendros 1998 metų valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų sumos, trijų ministerijų, 18 kitų asignavimų valdytojų buvo patikslinti asignavimai.

Įstatymo projekte asignavimai jų valdytojams buvo ne vien mažinami, bet perskirstant ir didinami. Dalis įstatymo projekte padarytų pakeitimų padaryti pagal asignavimų valdytojų prašymus. Čia paminėtina Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė ir teritorinės prokuratūros, Kauno technologijos universitetas, Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija.

Siūlomos patvirtinti specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams 377,1 mln. Lt. Iš jų politiniams kaliniams ir tremtiniams namams bei butams statyti ar pirkti – 3 mln., kompensacijoms už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, butus buvusiems savininkams – 15 mln. Lt, savivaldybių biudžetinių įstaigų darbo užmokesčiui ir su juo susijusioms išmokoms indeksuoti – 69,1 mln. Lt, globojamiems vaikams išlaikyti – 12 mln. Lt, savivaldybių biudžetų ir pajamų išlyginimo rezervams – 38 mln. Lt, savivaldybių pedagogų ir socialinių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti – 51,3 mln. Lt, bei kiti patikslinimai ir paskirstymai.

Padaryti valstybės biudžeto pakeitimai bei papildymai, siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos bus svarbus žingsnis pradedant racionaliau ir efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas ir įgyvendinti 1999 metų valstybės biudžetą be deficito programų pagrindu.

Pritariu 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po svarstymo. Atsiliepdamas į prieš mane kalbėjusius, kad, girdi, trūksta lėšų, aš siūlyčiau, nors ir atgaline data, bet ateityje mažiau mitinguoti bei protestuoti ir, sakykim, jeigu tai būtų nepadaryta, tai iš “Telekomo” buvo galimybės gauti dešimtis ir dešimtis milijonų litų. Būtų iš ko padengti čia minėtas ir išskaičiuotas išlaidas, kurios dabar nepadengtos, ir dar kai ką padaryti. Deja, šito nėra.

Taigi reikia ne, kaip sako, po pietų šaukštais mojuoti, o šiek tiek anksčiau ir tada išsispręs reikalai. O tos dejonės arba tie išskaičiavimai šiuo atveju neturi jokios prasmės. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, aš prašyčiau leisti pratęsti mūsų posėdį tol, kol baigsime šitą ir galbūt kitą klausimą. Dar liko du kalbėtojai. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Bernatonį.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, man dėl šių metų biudžeto patikslinimo kyla daug neaiškumų, kuriais norėčiau su jumis pasidalyti. Visų pirma, mano manymu, biudžetas tikslinamas ne iš gero gyvenimo, iškilo problemos, nesurenkamos biudžeto pajamos. Tačiau man neaišku, kodėl pajamos mažinamos tik 300 mln. litų, nes jau šiandien nesurinkta pusė milijardo litų, o iki metų pabaigos tikrai bus nesurinkta 600 mln. litų, o gal ir daugiau. Todėl reikėtų, jeigu jau tiksliname, tikslinti biudžetą realiai. Be to, mano manymu, jeigu iškilo valstybei problemos, aš dabar neanalizuosiu, dėl kokių priežasčių: ar dėl objektyvių priežasčių, ar dėl blogo Vyriausybės darbo, tačiau jeigu tokios problemos yra, tai, mano manymu, turėtume tomis problemomis dalytis broliškai. Tačiau šie pakeitimai rodo ką kita: arba pripažįstama, kad buvo blogai paskirstytos biudžete išlaidos, tačiau tuomet siūlymus teikia šita pati Vyriausybė ir biudžetą tvirtino tas pats Seimas, arba tie pakeitimai rodo tam tikrą dabartinės Seimo daugumos politinę orientaciją. Pažiūrėkite, kam mažinama: sveikatos apsaugai, mokslui, būsto statybai, fondui ir panašiai. Faktiškai daugiausia dėl to nukenčia jaunimas. Aš norėčiau pabrėžti, kad mes su kolega Seimo nariu Č.Juršėnu pasiūlėme, kaip nedidinant asignavimų ir sumažinus asignavimus Vyriausybės rezervo fondui galima būtų nemažinti bendrų asignavimų mokslui ir studijoms, tačiau aš negirdėjau, kaip į mūsų šiuos siūlymus bus atsižvelgta. Aš norėčiau pacituoti vieno išminčiaus žodžius: “Niekas negalėtų suabejoti tuo, kad įstatymų leidėjui reikia itin rūpintis jaunimo auklėjimu, nes jei valstybėse šito nedaroma, tai žlugdo santvarkas”. Taip prieš tūkstantmetį teigė Aristotelis “Politikoje”. Aš tikiuosi, kad šiandien mūsų Seimo dauguma pasinaudos šia išmintimi ir nemažins bendrų asignavimų mokslui ir studijoms.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Einoris – paskutinis diskutantas.

V.EINORIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre, aš prašau jūsų neįsižeisti dėl to, ką aš dabar pasakysiu, bet aš priverstas šitą dalyką konstatuoti. Po nepriklausomybės paskelbimo iš šios tribūnos turbūt nė vienas finansų ministras, pristatydamas biudžetą svarstyti ir tvirtinti arba jį koreguojant, nėra taip nuskriaudęs kaimo, kaip iš šios tribūnos jūs dabar darote. Aš plačiai čia nekalbėsiu, kalbėsiu apie vieną svarbų momentą, apie melioraciją, apie kurią tiek daug kalbėta ir nieko naujo neatversi, bet noriu dar kartą pakartoti visiems kolegoms, kad po žeme yra užkasta 30 mlrd. nacionalinio turto. Specialistų skaičiavimais, ne mano, o specialistų ir mokslininkų skaičiavimais, tik minimaliai techninei būklei palaikyti reikia per metus 230–250 mln. Lt. Šiems metams buvo skirta 80 mln. Lt. Žinoma, jūs gerai suprantate, kokios būklės šitas turtas dabar yra ir kaip bus toliau su jo ateitimi ir su jo likimu. Aš noriu pasakyti tik vieną dalyką. Nejaugi 1995 metais, kai biudžetas beveik du kartus buvo mažesnis, buvo daugiau lėšų visiems kitiems reikalams ir valstybė lengviau gyveno, kad galėjo skirti 151 mln. Lt melioracijai ir dirvoms kalkinti? Dabar skirta 80 mln. Lt, o jeigu skaičiuotume tai, ką šiais metais “suėdė” infliacija, tai tik trečdalis skirta to, kas buvo skirta 1995 metais, ir atsirado drąsos iš šitos varganos sumos atimti metų pabaigoje 12,5%, kai visas biudžeto išlaidas mažiname 2,5%. Tai kodėl tada pakilo ranka ant šitos jautriausios vietos kaime? Aš negaliu jokiu būdu sutikti su tuo, niekada už šį biudžetą nebalsuosiu ir agituosiu visus nebalsuoti. Aš suprantu, kad būtinai reikia spartinti žemės reformą ir čia reikia pinigų, bet jeigu mes duodame iš Privatizavimo fondo didesnes sumas kitiems reikalams, mano manymu, kartais ne pačioms svarbiausioms, tai manau, kad šitą sumą buvo galima (ne buvo galima, o reikia) skirti iš Privatizavimo fondo ir neliesti melioracijos. Atlikti darbai, bet dabar vyksta darbas, technikos remontas kitų metų darbams, kad technika galėtų dirbti, eikvojamos lėšos. Iš ko mes padengsime, jeigu kitiems metams melioracijai biudžete yra nulis? Nežinau, kaip čia mąstoma, ir negaliu rasti pateisinimo.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam kolegai ir visiems kalbėtojams. Taigi čia buvo diskusija antrojo šių metų biudžeto pataisų svarstymo metu. Kolegos, mums dabar reikia apsispręsti pagal Seimo statuto 186 straipsnį, ar pritariame po svarstymo, kitaip sakant, ar paskiriame biudžeto pataisų priėmimą viename iš artimiausių Seimo posėdžių. Aš prašyčiau, kolegos, kalbėti vieną už, vieną – prieš. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes svarstėme, siūlėme, dabar yra pataisytas įstatymo projektas ir tai, ką galima buvo padaryti, aš tikiu, tiek Finansų ministerija, tiek Vyriausybė padarė, o to, ko trūksta, mes greitai ir žodžiais čia nepridėsime. Šiuo atveju ta visa, sakykim, propaganda, ar agitacija, kaip mes ją pavadintume, be abejo, šiandien lyg ir tiktų. Deja, šiandien, kažkodėl jos nebuvo anksčiau, ne tai, kad nebuvo tokių žodžių, bet nebuvo ir darbų. Šiandien niekam nesinori prisiminti tų šimtų milijonų, kurie tęsiasi, atsiprašau, kaip šuniui kai kas. Taigi vis dėlto galų gale, jeigu jau taip, tai būkime šiek tiek objektyvesni, prisiminkime, ką palikome, ir tada bus lyg ir viskas gerai. Juo labiau nekaišiokime pagalių, kaip buvo padaryta su “Telekomu”. Didžiausi skurdintojai tapo nuskurdintųjų gynėjais, o rezultatus mes šiandien turime. Aš pritariu įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Kadangi prieš mane kalbėjusio Seimo nario kalboje dėl balsavimo motyvų buvo labai daug politinių vertinimų, ir aš sau leisiu pasakyti šiuo klausimu kelis sakinius, o po to dėl projekto. Visų pirma, gerbiamoji Seimo dauguma, pradėkite gyventi, vertinti savo darbo rezultatus. Užtenka vis prisiminti, kas buvo prieš 10, 100 metų ar prieš keletą metų, jauskitės patys atsakingi už situaciją valstybėje, o tie šimtai milijonų nesitęsia, jie buvo padvigubinti, patrigubinti ir t.t.

Dėl paties projekto. Norėčiau pasakyti, kad jis yra nerealus, neatitinka Lietuvos žmonių interesų, nesprendžia socialinių problemų, gerina tik valdininkų gyvenimą, todėl siūlyčiau jį grąžinti Vyriausybei susiprasti ir pertvarkyti.

PIRMININKAS. Mielieji, kviečiu registruotis. Registruojamės. Negirdžiu, ar veikia mikrofonas. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame, tiksliau, ar pritariame po svarstymo 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Kaip sakoma Seimo statuto 186 straipsnyje, balsuosime dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių. Prašyčiau tiksliai kol kas to posėdžio neįvardyti. Iš viso užsiregistravo 52 Seimo nariai. Taigi balsuojame dėl diskutuotų antrojo svarstymo metu 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto nuostatų. Pritariantys po svarstymo – už, nepritariantys, jeigu tokių bus, – kitaip.

Už – 40, prieš – 7, susilaikė 3. 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1422(2) pritarta po antrojo svarstymo.

Gerbiamieji kolegos, repliką po balsavimo – R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Aš norėčiau užjausti savo kolegą J.Bernatonį. Jis, šitaip kalbėjęs prieš šitą biudžetą, neturėjo opozicijos palaikymo, nes salėje buvo tik 6 jo bendraminčiai svarstant tokį svarbų klausimą.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, jau lyg ir galėtume baigti priešpietinį posėdį, nes Sutarties dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros ratifikavimo įstatymo projektui priimti šiuo metu tiesiog neturime balsų. Aš dėl to labai apgailestauju. Su finansų viceministru ponu E.Žilevičiumi mes tarsimės dėl mums visiems tinkamo laiko ratifikuoti šią sutartį. Kolegos, ačiū. Rytinis posėdis baigiamas. Toliau tęsime 15 val.