Trisdešimt pirmasis (257) posėdis
1998 m. lapkričio 19 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1998 m. lapkričio 19 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Skelbiu šios dienos rytinio posėdžio pradžią. Registruojamės, mielieji. Registracija prasidėjo. Užsiregistravo 71 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, iš pradžių dėl šios dienos darbotvarkės. Seimo statutas, paskui 3 valandos plačių ir kompetentingų kalbų apie būsimųjų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto reikalus, po pietų opozicinės LDDP frakcijos darbotvarkė.

Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueigoje kilo šiokių tokių minčių ir praeitą antradienį buvo kalbama dėl 1-3 įstatymo projekto – Įmonių bankroto įstatymo kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projekto Nr.P-1338(2). Kaip jūs matote, iš naujo įrašytas šito įstatymo projekto svarstymas. Šitokia nuostata rėmėsi mūsų susikirtimu per 1 straipsnio priėmimą, konkrečiai dėl kolegos P.Gražulio pateiktų pataisų. Aš mėginu jums perskaityti stenogramą, kaip buvo tiksliai tuo metu kalbama. Taigi ponas viceministras A.Bartulis: “Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi po šito balsavimo pasidaro problemiška tęsti diskusiją ir dėl kitų visų aš prašyčiau daryti šio priėmimo procedūros pertrauką, nes vis dėlto reikėtų vėl iš naujo su Vyriausybe derinti pozicijas, nes kitų straipsnių redakcijos vėl griūna, po šito balsavimo procedūros vėl iš naujo reikia viską peržiūrėti. Jeigu jūs pritartumėte”. Tada kelios kalbos, gerbiamieji, dėl motyvų ir tada mano, kaip posėdžio pirmininko, turiu pasakyti ne visai tikslus įvertinimas. Prašom. Aš cituoju save patį. “Gerbiamieji kolegos, kadangi, pranešėjo nuomone, pagal 162 straipsnį balsavimo metu nebuvo priimti įstatymo principą lemiantys straipsniai ir jiems dar suderinti reikia vieno komiteto posėdžio, aš priimu pranešėjo siūlymą ir mes darome šiandien priėmimo pertrauką”. Žinoma, aš nebuvau tikslus toliau kalbėdamas, kad šita pertrauka bus ne ilgesnė kaip iki tos posėdžio dienos, bet, gerbiamieji, pirmasis mano sakymas, dėl to niekas neprieštaravo, yra toks: “Gerbiamieji kolegos, nebuvo priimti įstatymo principą lemiantys straipsniai ir jiems suderinti reikia dar vieno komiteto posėdžio”. Remdamiesi šituo, mes manome, kad dabar reikėtų pagal Seimo statuto 162 straipsnį. Procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete ir tada svarstymas plenarinių posėdžių salėje, nes aš ne visai tiksliai paskui pasakiau, kad pertrauka gali būti ne ilgesnė kaip iki kito posėdžio. Pats prašyčiau pateikti dėl mano tokio netikslumo Etikos ir procedūrų komisijos išvadas. Dabar, kolegos, įjungiu kompiuterį, bet prašyčiau nediskutuoti ir šiandien turėti šito klausimo svarstymą. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs teisingai pasakėte, pacitavote Seimo statuto straipsnį ir iš tiesų pagal Seimo statutą galima buvo padaryti pertrauką tik iki kitos posėdžių dienos. Todėl kitą posėdžių dieną ir buvo keliamas klausimas, kodėl priėmimas netęsiamas. Tuomet buvo atsakyta vienam mano kolegai Seimo nariui, kad priėmimas netęsiamas dėl to, kad negali dalyvauti Vyriausybės atstovas viceministras A.Bartulis. Dabar jūs siūlote priėmimo netęsti dėl to, kad reikia svarstyti. Tačiau Seimo statutas nenumato galimybės padarius priėmimo pertrauką grįžti į svarstymo procedūrą. Visų pirma yra labai aiškiai reglamentuota, kada yra daromos priėmimo pertraukos, todėl mes privalome, jeigu laikomės Seimo statuto, tęsti priėmimą. Jeigu bus nepriimta, po šešių mėnesių vėl grįšime prie to projekto ir galėsime svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš mėginu perskaityti dar sykį Statuto 162 straipsnį, kuriuo mes remiamės, antroji dalis. “Jeigu balsavimo metu nebuvo priimti įstatymo principus ir struktūrą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki balsavimo dėl viso įstatymo gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti. Tada procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete”. Tokia galimybė galima tik vieną kartą, mes remiamės šita pozicija. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš šiek tiek kitaip interpretuočiau Statutą, negu jūs interpretuojate, bet aš norėčiau kalbėti kitu darbotvarkės klausimu po to, kai bus išspręsta.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš remiu J.Bernatonio siūlymą, o papildomai pasiūlyčiau jums pasiūlyti Seimui, kad Seimas būtų maloningas jums, kaip posėdžio pirmininkui, įrašyti į protokolą pastabą. Tada mes turėtume tam tikrą satisfakciją, o jūs turėtumėte paskatinimą, paakinimą, paraginimą ateityje stropiau įsiskaityti į galiojantį Statutą. Ačiū.

PIRMININKAS. Su pastaba sutikčiau, jeigu J.Bernatonis nekeltų šito siūlymo. Aš jo siūlymo priimti negaliu, o Etikos ir procedūrų komisija pateiks išvadą dėl to, kiek aš buvau tikslus. Dėl esminių dalykų buvau tikslus, paskutiniu sakiniu iš tikrųjų buvau netikslus. Gerbiamieji kolegos, taigi baigėme diskusiją dėl trečiojo įstatymo projekto. E.Bičkauskas norėjo kalbėti dėl kitko. Kolega E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dėl klausimo 1-1, esančio darbotvarkėje, dėl Seimo statuto tam tikrų straipsnių pakeitimo. Neapgaudinėkime…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Aš mėginsiu dar kartą įjungti. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Neapgaudinėkime savęs. Šis pakeitimas yra susijęs su Seimo nariu A.Butkevičiumi, kuriam vakar priimtas nuosprendis, tiesa, jis dar neįsiteisėjęs. Aš nemanau, kad pasiūlymai, kurie čia teikiami, negalėtų būti svarstomi ir nagrinėjami, bet nepamirškime ir visi tai žinome, jog nagrinėjamas visas Seimo statutas, visas Seimo statutas priimamas ir tik dėl šito konkretaus atvejo dabar keisti tam tikrus galiojančio Statuto straipsnius, mano požiūriu, yra visiškai netikslinga. Jūs puikiai suprantate, kas skaitėte, kad šie pakeitimai susiję su tuo, jog būtų supaprastinta A.Butkevičiaus išmetimo iš Seimo procedūra. Aš nemanau, kad kai vyksta pats procesas, keisti to proceso taisykles to proceso vyksmo metu yra teisinga, sąžininga ir reikalinga, todėl Centro sąjungos frakcija nei šių pataisų svarstyme, nei priėmime nedalyvaus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Dėl pirmojo?

A.SALAMAKINAS. Ne, aš dėl rezervinio pirmojo.

PIRMININKAS. Tada sutariame. Dėl pirmojo klausimo Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tiesiog noriu priminti, kad mes Seniūnų sueigoje, atrodo, buvome sutarę ir net balsavę, kad Seimas dar kartą spręs, ar šitas klausimas paliekamas darbotvarkėje, atsižvelgiant į tuos argumentus, kuriuos dėstė E.Bičkauskas ir kuriuos Seniūnų sueigoje dėsčiau aš, ar tikrai yra tikslinga šiandien priimti pirma kitų Statuto dalių būtent šitos aštuntosios dalies pataisas. Todėl prašyčiau pateikti Seimui balsuoti.

PIRMININKAS. Sutariame, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų buvo toks Seniūnų sueigos susitarimas. Seimo narys A.Salamakinas dėl rezervinio pirmojo klausimo.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad būtų numatytas bent apytikslis laikas, kada bus pateiktas pirmas rezervinis klausimas, tai yra ataskaita, nes didžiai gerbiamasis komiteto pirmininkas E.Zingeris gali ir neatvykti į šito klausimo svarstymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Algimantai Salamakinai, gerbiamojo Emanuelio Zingerio pavaduotojau, gal Sekretoriatui palikim šitą reikalą, aš tiesiog negaliu dabar pasakyti, kuriuo laiku. Jeigu mes biudžeto laiku sutaupom, galbūt prieš pietus, o jeigu ne, tada po pietų. Aš labai atsiprašau. Sekretoriatas atsakingas už komiteto pirmininko pristatymą. Sutarsim, kai ateis laikas, galbūt šiandien ir nenagrinėsim.

Gerbiamieji kolegos, pirmasis dalykas – registravimasis. Registruojamės, kolegos. Prašyčiau dėmesio! O tuomet apsisprendžiame, ar įtraukiame šiandien į darbotvarkę pagal projektą siūlomą pirmąjį klausimą. Seniūnų sueigoje jis buvo įtrauktas, buvo prieštaraujančių ir dabar kilo problemų, taigi apsisprendžiame. Sprendimas (įtraukiam ar neįtraukiam) bus priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Apgailestauju, kad kompiuteris šiek tiek per lėtas.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame, ar įtraukiame šiandien į darbotvarkę pirmąjį klausimą, kuris jau yra projekte. Pritariantys, kad tas klausimas liktų, balsuoja už, prieštaraujantys balsuoja kitaip. Balsuoti pradėjome, kolegos.

Už tai, kad pirmasis klausimas liktų ir mes jį priimtume – 55, prieš – 17, susilaikė 8. Gerbiamieji kolegos, pirmasis klausimas lieka. Ir galėtume turėti visą dienos darbotvarkę. Kolegos, darbotvarkė yra turima. Dėl bankroto nieko nekeičiame. Dėl mano netikslių vieno sakinio formuluočių galės pareikšti nuomonę Etikos ir procedūrų komisija.

Lietuvos Respublikos Seimo statuto “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 24, 213, 237, 238, 239 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Statuto papildymo 41 skirsniu” projektas Nr.P-1390(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, pirmasis klausimas – Seimo statuto “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 24, 213, 237, 238, 239 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Statuto papildymo 41 skirsniu” projektas Nr.P-1390(3). Priėmimas. Kviečiu į tribūną Seimo kanclerį J.Razmą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šiam teikiamam projektui pastabų nesu gavęs. Esu pateikęs tik savo paties pasirašytą redakcinio pobūdžio patikslinimą, kuris yra parengtas atsižvelgus į Teisės departamento išvadas. Žinoma, tokiais atvejais paprastai pasakoma, kad pritariama Teisės departamento pastaboms, tačiau aš matydamas, kaip bandoma šitą paprastą klausimą politizuoti, vis dėlto pateikiau išreikštu pavidalu tą atsižvelgimą į Teisės departamento išvadas. Iš tikrųjų čia tik pakeičiama vieno žodžio vieta tekste. Žodis “įsiteisėjęs” parašomas prieš “apkaltinamąjį ir išteisinamąjį nuosprendį”, o kaip buvo anksčiau, buvo galima suprasti, kad išteisinamasis nuosprendis nebūtinai dar gali būti įsiteisėjęs, bet vis tiek jau apkalta gali būti sprendžiama. Čia iš esmės buvo tik redakcinio pobūdžio patikslinimas, tačiau aš minėjau, kad atsižvelgiant į tą įtampą, kuri kyla svarstant šitą klausimą, aš pasielgiau šitokiu būdu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, J.Razma suredagavo 1 straipsnį pagal Teisės departamento siūlymą. Taigi vienas – už, vienas – prieš. A.Stasiulevičius dėl 1 straipsnio.

A.H.STASIULEVIČIUS. Jeigu galima, aš dėl viso norėčiau.

PIRMININKAS. Tai dėl 1 straipsnio jūs nekalbate?

J.Bernatonis prieš 1 straipsnį.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes prašytume, kad šis įstatymas būtų priiminėjamas Statute nustatyta tvarka, t.y. kiekvieno straipsnio atskiros dalys būtų priimtos atskirai, nes kai kurioms dalims mes turėjome pastabų svarstymo metu, į kurias nebuvo atsižvelgta, ir mes joms negalėtume pritarti. Tačiau jeigu pranešėjas į tai atsižvelgtų, mes pritarti galėtume. Todėl prašytume, kad dėl 1 straipsnio, kaip ir dėl kitų straipsnių, būtų balsuojama dėl kiekvienos dalies atskirai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kadangi nėra jokių kitų siūlymų įregistruota…

J.BERNATONIS. Nesvarbu, yra Statuto reikalavimai.

PIRMININKAS. Nėra jokio griežto reikalavimo, kad mes turėtume svarstyti ir priimti pagal dalis.

J.BERNATONIS. Atsiverskit ir paskaitykit.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, L.Sabutis norėtų paremti 1 straipsnį.

L.SABUTIS. Aš norėčiau papildyti ir pranešėją, ir kolegas Seimo narius, jog išties ta pataisa, kai kalbama apie apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį, yra visiškai tinkama, nes pagal galiojančius įstatymus tokie nuosprendžiai gali būti priimami. O dėl visos 24 straipsnio konstrukcijos mes jau ne kartą diskutavome ir, man atrodo, čia yra tik perkeliama mūsų tam tikros patirties redakcija ir, be abejo, atsako į tuos klausimus, kaip mes turėtume pasielgti, iškilus tokiems neigiamiems dalykams. Todėl pritariu 24 straipsnio redakcijai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Statuto 161 straipsnis. Prašyčiau, gerbiamasis kolega, jį atsiversti. “Pranešėjas paskelbia raštu gautus pasiūlymus pakeisti visą straipsnį, pakeisti kai kuriuos straipsnio teiginius, papildyti straipsnį, išbraukti kai kuriuos teiginius. Balsuojant alternatyvūs pasiūlymai pasirenkami…“ ir t.t., “balsuojama dėl viso straipsnio.” Gerbiamasis kolega, nė žodžio nėra kalbama apie priėmimą pagal dalis.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Už 1 straipsnį – 51, prieš – 8, susilaikė 3. 1 straipsnis yra priimtas.

2 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Kolegos, prašom kalbėti dėl 2 straipsnio.

J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau kalbėti dėl 1 straipsnio pavadinimo, jeigu būtų galima, remdamasis tomis teisėmis, kurias man suteikia Statutas. Po to dėl pirmosios dalies 1 straipsnio…

PIRMININKAS. 1 straipsnio pavadinimas – 24 straipsnio pakeitimas.

J.BERNATONIS. Taip, bet pagal juridinės technikos reikalavimus straipsnis turi turėti pavadinimą, o jis jo neturi. Ir jeigu būtų suteiktas straipsniui pavadinimas, tuomet paaiškėtų, kad čia yra painiojami du dalykai, t.y. imunitetas ir mandatas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, priėmę visus straipsnius mes galėsime daryti priėmimo pertrauką ir suderinti juridiškai. Juridinis skyrius nesiūlo jokių pakeitimų, mes sutarsime.

J.BERNATONIS. Todėl aš frakcijos vardu dar kartą prašau, kad būtų priimama pagal visas šio projekto dalis, t.y. kad būtų priimama kiekviena straipsnio dalis atskirai ir kad būtų sugrįžta prie 1 straipsnio priėmimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 2 straipsnis. L.Sabutis remia 2 straipsnį.

L.SABUTIS. Taip, 2 straipsnyje, arba Statuto 213 straipsnio antrosios dalies redakcija yra labai aiškiai nusakoma, kaip reikėtų pasielgti, jeigu tokie dalykai, sakysime, baudžiamosios atsakomybės iškiltų dėl Ministro Pirmininko, dėl kitų aukštų valstybės pareigūnų. Todėl manau, kad tas papildymas yra visiškai tinkamas ir galbūt nekils ateityje abejonių vienaip ar kitaip pasielgti. Pritariu šio straipsnio redakcijai ir siūlau už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl 2 straipsnio.

Jūs kalbėjote, gerbiamasis kolega, dėl motyvų. Taigi balsuojame dėl 2 straipsnio. Kolega J.Bernatoni, jums buvo suteiktas žodis kalbėti dėl 2 straipsnio ir aš neatsakau už tai, dėl ko jūs kalbate. Kolegos, balsuojame dėl 2 straipsnio. Kas būtų už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, kviečiu balsuoti. (Balsai salėje)

Už 2 straipsnį – 55, prieš – 7, susilaikė 4. 2 straipsnis yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, 3 straipsnis. Prieš 3 straipsnį – J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš vis dėlto norėčiau pasakyti, kokia klaida buvo padaryta priimant 2 straipsnį, ir po to dėl 3 straipsnio. 2 straipsnio pirmosios dalies pirmajame punkte yra kalbama apie Konstitucinio Teismo ir kitus teisėjus bei duodama nuoroda į 24 straipsnį. Tuo tarpu 24 straipsnis yra IV skirsnyje, kuriame yra numatyta Seimo nario drausmė ir imunitetas. Taigi su pirmosios dalies pirmuoju punktu dėl Ministro Pirmininko, ministrų, kurie yra Seimo nariai, galima sutikti, tačiau antrasis punktas dėl teisėjų yra visiškai ne vietoje. Aš labai stebiuosi, kodėl šito nepastebėjo Teisės departamentas ir garbingi teisininkai, sėdintys dešinėje pusėje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs turėjote teisę kalbėti dėl 3 straipsnio. Dėl 3 straipsnio – L.Sabutis.

L.SABUTIS. Iš dalies galbūt prie J.Bernatonio aiškinimo būtų galima pridėti, kad šio įstatymo 2 straipsnis nustato, tarkime, apskritai subjektus, o 3 straipsnis išvardija. Tiems, kuriems gali kilti abejonių, dėl kokios situacijos atsiranda galimybė pradėti apkaltos procesą, reikėtų paminėti ir Konstitucijos pažeidimą, priesaiką arba įtariant padarius nusikaltimą. Man atrodo, tokių nuorodų įstatyme labai reikia ir, be abejo, tai konkrečiai išvardyta šiame straipsnyje. Todėl aš pritariu tokiai redakcijai ir siūlau priimti.

PIRMININKAS. Prieš kalbėjo J.Bernatonis. Aš niekam daugiau žodžio nesuteiksiu. Gerbiamajam J.Bernatoniui buvo suteiktas žodis, bet jis nekalbėjo. Taigi kalbame dėl 3 straipsnio. Dėl 3 straipsnio kalbėta. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime dėl 3 straipsnio.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai.

Gerbiamieji, balsuojame, ar priimame 3 straipsnį. Balsuoti pradėjome.

Už 3 straipsnį – 56, prieš – 9, susilaikė 4. 3 straipsnis yra priimtas.

4 straipsnis. J.Bernatonis prieš 4 straipsnį.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš matau, kad jūs pirmininkaujate pažeisdamas Statutą. Todėl dėl 3 straipsnio, dėl kurio neturėjau galimybės kalbėti, aš jau nekalbėsiu. Dabar kalbėsiu apie 4 straipsnį, nors, žinoma, Statuto pažeidimas jus nuo Statuto neatleidžia. 4 straipsnyje yra siūloma pakeisti 238 straipsnio antrąją dalį, kuri būtent ir apibūdino skirtumą tarp imuniteto ir mandato. Man nepavyko išaiškinti šio projekto rengėjui ir autoriui, kad tie dalykai skiriasi, tačiau aš manau, kad Seimas turėtų apsispręsti, ar Seimo nario imunitetas skiriasi nuo Seimo nario mandato, ar tai yra tas pats. Nes kitu atveju Konstitucijoje būtų tiesiog numatyta, kad Seimo narys praranda mandatą, padaręs nusikaltimą. Šiuo metu yra numatyta, kad tam reikia apkaltos.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš manau, kad šis papildymas yra būtent 238 straipsnio, jog ne tik aukščiau išvardyti subjektai, bet šiuo atveju, jeigu tai yra teikimas ir dėl asmens, įtariamo padarius nusikaltimą, gali būti nagrinėjama Seime. Man atrodo, kad visiškai tinkama tokia redakcija, nes tai papildo visą mano minėtą straipsnį. Siūlau tą straipsnį papildyti būtent šia dalimi.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl 4 straipsnio. Pritariantys – už, nepritariantys gali balsuoti kitaip. (Balsai salėje) Dar pora metų demokratijos. Gerbiamieji, balsuojame dėl 4 straipsnio.

Už – 55, prieš – 7, susilaikė 3. 4 straipsnis yra priimtas.

5 straipsnis. J.Razma jį pakoregavo pagal Teisės departamento išvadas. A.Stasiulevičius norėtų pritarti 5 straipsniui.

A.H.STASIULEVIČIUS. Taip, aš norėčiau pritarti 5 straipsnio priėmimui, nes, kaip matome, gerbiamasis autorius sureagavo į Teisės departamento išvadą ir gerokai supaprastino bei sukonkretino šito straipsnio formuluotę. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau. Aš šitam ir kitiems straipsniams negaliu pritarti kaip tik dėl tos priežasties, kurią paminėjo kolega A.Stasiulevičius. Tas supaprastinimas, mano supratimu, yra ėjimas skersai arba šalia Konstitucijos. Supaprastinimas reiškia, kad Seimo teisės, numatytos Konstitucijoje, ir Seimo narių teisės yra iš esmės apribojamos. Štai dėl šitų dalykų negalima balsuoti nei dėl 5 straipsnio, arba 239 straipsnio papildymo, nei dėl kitų straipsnių. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Žodis J.Razmai. Registruojamės.

J.RAZMA. Iš tiesų šitas straipsnis yra esminis teikiamame projekte. Jis panaikina tą buvusią dviprasmišką situaciją, kai mes pagal ankstesnę Statuto redakciją ginčijomės, ar galima lygiagrečiai vykstančiam teismo procesui rengti ir apkaltą Seime. Čia kaip tik pasakoma vienareikšmiškai – išklausęs generalinio prokuroro pranešimą Seimas apsisprendžia, ar eina apkaltos keliu, ar leidžia patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Jeigu leidžia patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tai apkalta galima tik tada, kai teismas baigs savo darbą, t.y. kai bus priimtas teismo išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis arba baudžiamoji byla nutraukiama.

PIRMININKAS. Kolegos, užsiregistravo 76 Seimo nariai. Šie 76 Seimo nariai balsuoja dėl 5 straipsnio. Už – 55, prieš – 8, susilaikė 2. 5 straipsnis yra priimtas.

Ir 6 straipsnis, kolegos. A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pritarti šiam straipsniui ir paprašyti balsuoti už, nes jis labai tiksliai reglamentuoja tuos procedūrinius veiksmus, kai gaunamas apkaltinamasis teismo nuosprendžio nuorašas. Čia viskas yra detaliai išdėstyta, taip pat ir būsimo Seimo nutarimo forma bei balsavimo tvarka. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Svarstymo metu dėl šio straipsnio pasakiau dvi pastabas. Deja, pranešėjas į jas neatsižvelgė. Pirmiausia akcentavau, kad nereikėtų Seimo Pirmininko versti pateikti tokius nutarimus. Svarstymo metu priežastis pasakiau ir jų dabar nekartosiu. Taip pat teigiau, kad demokratiniame pasaulyje neįsivaizduojama norma, jog Seimo narys, kurio mandatas naikinamas, negali dalyvauti priimant šį sprendimą. Todėl aš negalėsiu balsuoti už šį straipsnį, kviečiu ir kitus suabejoti, ar jis iš ties demokratiškas.

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Taip. Gerbiamasis kolega Bernatoni, jūs turėtumėt atidžiau skaityti dėl Seimo Pirmininko. Čia yra aiškiai parašyta “Seimo pirmininkas arba jo pavaduotojas”. Tų pavaduotojų yra pakankamai, taigi čia pateikimo galimybės labai plačios. Dabar dėl to, kad nebūtinai dalyvauja Seimo narys. Aš noriu pasakyti, kad yra pakankamai šalių, kurių baudžiamuosiuose kodeksuose yra numatyta tiesiai šviesiai, jog, gavus pakankamai griežtas bausmes, Seimo nario mandatas atimamas automatiškai, be jokių balsavimų ir svarstymų, apribojamos ir kitos pilietinės teisės. Ir tai yra demokratinėse šalyse. Čia kolega F.Palubinskas, man atrodo, siūlė panašią analogiją. Tačiau mūsų Konstitucija neleidžia tokių dalykų. Bet neapgaudinėkim savęs. Viską lemia slaptas balsavimas, kur reikia trijų penktadalių. Ir tai bus lemiamas dalykas. Mes kiekvienas turim pakankamai informacijos kiekvienu atveju, kad balsuotume taip ar kitaip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 6 straipsnio. Pradėjome balsuoti dėl 6 straipsnio.

Už 6 straipsnį balsavo 56, prieš – 10, susilaikė 3. 6 straipsnis yra priimtas. Pone pranešėjau, įstatymas priimtas pastraipsniui.

J.RAZMA. Aš norėčiau šiandien nedaryti viso Statuto priėmimo, dėl kelių priežasčių. Pirmas dalykas, kolega J.Bernatonis išreiškė abejonę dėl 2 straipsnio teisėtumo. Nors aš formaliai galiu remtis Teisės departamento išvada, kad čia jie nieko neaptiko, tačiau nesinori, jog vis dėlto pakankamai dideles pasekmes turinti šito Statuto dalis būtų priimta suabejojus kam nors dėl kai kurių straipsnių teisinio pagrįstumo. Kitas dalykas, buvo pareikšta abejonių, ar mūsų balsavimas atitinka Statutą, buvo siūloma balsuoti pagal atskiras dalis ir panašiai. Aš dabar greitai taip pat negaliu imtis tokios atsakomybės ir teigti, kad ten nebuvo pagrindo to reikalauti. Tai aš prašyčiau, kad per šitą laikotarpį Etikos ir procedūrų komisija pasižiūrėtų ir duotų išvadą, kad tikrai šitas priėmimas pastraipsniui buvo be Statuto pažeidimų. Nes jeigu vėliau išaiškėtų kokie nors Statuto pažeidimai, tai būtų pagrindas suabejoti priimto Statuto turiniu. Taigi aš remdamasis tokiais motyvais ir pabrėždamas, kad tikrai šito Statuto turinys turi pakankamai dideles pasekmes, prašau balsavimą už visą tekstą atidėti kitam posėdžiui

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlymas labai aiškus – daryti pertrauką. 162 Statuto straipsnis bus aiškiai suformuluotas pranešėjo. Pora replikų dėl vedimo tvarkos tikriausiai Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Tėvynės sąjungos frakcijos vardu aš palaikyčiau Seimo narį J.Razmą ir pritarčiau, kad šiandien šitas klausimas yra labai politizuojamas, norima jį pritaikyti tarsi prie kažkokio atvejo, taip pat yra įvairaus, skirtingo vertinimo dėl Seimo statuto nuostatų demokratiškumo. Taigi vardan to, kad viskas būtų dar sykį pasverta, siūlau šiandien nepriimti sprendimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos, nors mes tai padarysim ir be frakcijų pritarimo, bet nepaisant to, Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamasis kolega Kakty, jūs sakot – politizavimas. Tai jeigu jūs vardan nepolitizavimo būtumėt priėmę mūsų ir kitų siūlymą šiandien nepriiminėti pastraipsniui ir išbraukti klausimą iš darbotvarkės, tai aš jumis dar patikėčiau. Bet dabar galiu kitaip pasakyti, jaunas bet… O dabar dėl reikalo esmės. Aš labai prašyčiau gerbiamąjį posėdžio pirmininką tiksliai perskaityti tą Statuto straipsnį, kurio pagrindu jis atideda balsavimą, kai viskas priimta.

PIRMININKAS. Kolega, mano maža replika. Ką gali daryti tuoj, niekad nesakyk rytoj. O dabar 162 straipsnis, pirmoji dalis: “Pranešėjui prašant, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžių dienos”. Aš tikiuosi, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas ras laiko pareikšti nuomonę dėl šiandien priimto teksto. Nė vienos pastabos nebuvo siūlyta, va visa bėda.

Gerbiamieji kolegos, baigiame šitą klausimą ir pradedame antrąjį priešpiečio klausimą. 2a ir 2b.

J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes pradėjome antrąjį klausimą, ir aš nesuteikiu jums žodžio.

J.BERNATONIS. Dar jūs nepradėjot, o jeigu ir pradėjot, dėl vedimo tvarkos…

PIRMININKAS. Gerbiamoji Etikos ir procedūrų komisija, J.Bernatonis naudoja ne tą mikrofoną, kuris jam priklauso. Aš prašyčiau pareikšti jam pastabą.

Gerbiamieji kolegos, 2 posėdžio klausimas. 2a ir 2b. A.Kubilius taip pat, pasiremdamas kairiąja opozicija, kalbės ne dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Ne, aš dėl vedimo tvarkos. Aš prašau perspėti balsų skaičiavimo komisiją, kad nenaudotų mikrofono arba paprašyti technikų, kad iš jų atimtų mikrofoną.

Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-1411 (pirmasis svarstymas). Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos projektas Nr.P-1412 (svarstymas)

PIRMININKAS. 2 klausimas – 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr.P-1411. Ir iš to išplaukiantis Seimo rezoliucijos projektas Nr.P-1412. Kolegos, šiandien pradedame kitų metų biudžeto svarstymą. Šitas svarstymas vyksta pagal Seimo statuto 185 straipsnį. Iki lapkričio 20 d. valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje. Šiame Seimo posėdyje išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, taip pat pateikiamos kitų komitetų išvados, frakcijų ir paskirų Seimo narių nuomonės bei pastabos, kurioms nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas. Gerbiamieji kolegos, biudžeto svarstymui turime laiko iki 13.30 val. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbėti Seimo narį K.Glavecką. (Šurmulys salėje) Dėl vedimo tvarkos. Pone Glaveckai, aš labai atsiprašau.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs puikiai žinot, kad pagal Seimo statutą žodis dėl vedimo tvarkos suteikiamas tuomet, kai to prašoma, pirmiausia. Deja, užuot suteikęs man žodį dėl vedimo tvarkos, jūs kreipėtės į Etikos ir procedūrų komisiją. Aš tikiu Etikos ir procedūrų komisija ir tikiu, kad ji teisingai išnagrinės mano klausimą ir nustatys, kad procedūras pažeidėte jūs. Tačiau norėčiau pasakyti tai, ką norėjau pasakyti dėl vedimo tvarkos, kai jūs man neleidote kalbėti. Nereikia kalbėti, kad galima daryti pertrauką, kad būtų suderinti pasiūlymai, jeigu nė vienas siūlymas nebuvo pateiktas ir nė vienas siūlymas nebuvo priimtas. Tiesiog pasakykite atvirai visiems Seimo nariams, kad jums nepavyko surinkti savo daugumos, reikalingos tam, kad būtų priimta ta Statuto pataisa.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs neturėjote teisės naudotis balsų skaičiavimo komisijos mikrofonu, vienas dalykas, ir jūs neprašėte žodžio per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos. Tikiuosi, į tai atsižvelgs Etikos ir procedūrų komisija. Pone komiteto pirmininko vardu kalbantis kolega Glaveckai, prašom, jums žodis.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarbiausias klausimas krašto gyvenime – kitų metų biudžetas. Nes patys suprantat, nuo to, kiek valstybė perskirstys, kaip įsikiš, kaip rinks mokesčius, kiek paliks, kiek perskirstys, priklausys kitų metų krašto ekonominė sėkmė, jo augimas ir socialinių problemų sprendimas.

Komitetas svarstydamas rėmėsi Konstitucijos ir atitinkamais Seimo statuto reikalavimais, dėl biudžeto svarstymo ir ypač akcentavo Statuto 183 straipsnį, kuris teigia, kad komitetai, frakcijos ir paskiri Seimo nariai visose valstybės biudžeto svarstymo stadijose gali pasiūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius. Tai buvo vienas iš principų, kurį mes bandėm komitete realizuoti. Pirmą kartą biudžetas sudaromas, bent formos prasme, kaip programinis biudžetas, trimetis biudžetas. Tai iš tikrųjų yra teigiama ir tą visi esate pastebėję. Neigiama yra tai, kad tas biudžetas tik formos prasme yra programinis, turinio prasme jis nėra programinis ir daugiau atspindi seną filosofiją, seną viso biudžeto sudarymo tvarką.

Svarbiausias programinio biudžeto sudarymo metodologijos bruožas yra tai, kad visas biudžetas yra parengiamas iš programų, kurios turi labai tikslius adresatus, tikslius atsakingus asmenis, labai aiškius tikslus ir funkcijas, ir, kas svarbiausia, tų funkcijų išmatavimą galutinių rezultatų ir jų efektyvumo atžvilgiu.

Efektyvumas turėtų būti vienas iš svarbiausių (aš dar kartą pabrėžiu) ateities klausimų, kuriuos turėtų akcentuoti visi komitetai, tarp jų ir Biudžeto ir finansų komitetas, svarstydamas atskirų biudžeto straipsnių eilutes. Iš esmės svarstant biudžetą daugiausia dėmesio buvo skiriama išlaidų padidinimui. Visi komitetai be išimties, visi Seimo nariai be išimties, visos žinybos be išimties prašė padidinti išlaidas. Bendra kitų metų biudžeto suma, palyginti su tuo, kas buvo numatyta (o tas numatymas, kaip pamatysite, buvo per daug optimistinis – 14,1%), sudaro milijardą 601 milijoną litų, kitaip tariant, visi prašo skirti daugiau, negu yra galimybių tą dalyką padaryti, nevargindami savęs klausimu, ar iš tikrųjų tie pinigai, kurie ar praėjusiais, ar užpraeitais, ar šiais metais buvo skirti tai ar kitai funkcijai vykdyti, buvo naudojami efektyviai. Efektyvumo klausimų Seimas iš esmės nesvarsto, o kadangi Seimas nesvarsto ir nereikalauja, tai Finansų ministerija, natūralu, jų ir nepateikė, ir, aš manau, kad net kartais neskaičiuoja.

Pats biudžeto projektas (su tuo jūs turėtumėte sutikti) yra ne programinis, bet daugiau proginis biudžetas. Kitaip sakant, matyt, tai, kad mes rengiamės stoti į Europos Sąjungą, suvaidino didelį vaidmenį, ir mes norėjome pademonstruoti, kad tai yra nedeficitinis biudžetas ir kad jis iš tikrųjų yra labai geras. Po to, kai mes susigriebėme, kad mums reikia koreguoti visas biudžeto pajamas ir išlaidas ryšium su pasauline ir Rytų krizėmis, Finansų ministerija dabar lyg ir ruošiasi patikslinti visus skaičius ir tuo iš dalies sumenkina visų komitetų pasiūlymų reikšmę bei galimybes daryti įtaką šio biudžeto struktūrai. Net Biudžeto ir finansų komitetas nežino, kokios kitais metais iš tikrųjų bus pajamos. Yra vienas variantas, kad jos sumažės, palyginti su projektu, 310 mln., paskutinis variantas – 380 mln. Lt. Patys suprantate, kad toks ryškus išlaidų ir pajamų sumažinimas, be abejo, gali pakeisti visą biudžeto atskirų funkcijų išdėstymą.

Biudžeto ir finansų komitetas daug dirbo, ir tas darbas, aš manyčiau, nenuėjo visiškai veltui ta prasme, kad savo galutiniuose sprendimuose ir siūlymuose, kuriuos mes pateikiame jums ir bandysime, jeigu jūs pritarsite, persiųsti Vyriausybei, siūlome pirmiausia patikslinti viso biudžeto pajamas, atsižvelgiant į visą biudžetinę aplinką, ekonominę aplinką, kuri dabar yra Lietuvoje ir kuri nemažai priklauso nuo užsienio rinkų, nuo krizės Rusijoje, kitose valstybėse, taip pat pasaulyje.

Ryšium su tuo, kad visas biudžeto projektas turės būti koreguojamas (o tas koregavimas akivaizdus), apibendrinti atskirų komitetų siūlymus aš tik galiu hipotetiškai. Kitaip sakant – pasakyti, ko jie nori, o tai, ko jie tikisi, mes deleguojame Vyriausybei, kad jinai arba padarytų, arba nepadarytų, tiksliau, Finansų ministerijai.

Biudžeto pajamose atsirado įdomus dalykas. Kaip žinote, vienas iš kitų metų pajamų didinimo šaltinių yra akcizų padidinimas, kurį, kaip minėjo ministras A.Šemeta, sudarys apie 200 mln. Lt. Bet akcizų padidinimo prerogatyva yra įstatymo prerogatyva, ir jeigu tik Seimas priims tokį įstatymą kitą mėnesį, leidžiantį padidinti akcizus kurui ir viskam, tada bus tų pajamų gauta. Jeigu ne, tai nebus. Vadinasi, tokia kalba irgi yra susijusi su visomis Seimo galiomis ir funkcijomis.

Kai kurie komitetai, kaip minėjau, pagrindinį dėmesį skyrė išlaidų padidinimui, o ne sumažinimui. Todėl aš norėčiau jus supažindinti su komitetų siūlymais, kiek apskritai jie prašo pinigų. Daugelis iš tų prašymų yra motyvuoti ir iš dalies net susiję su tomis funkcijomis, kurios jiems yra priskirtos, tačiau, kaip minėjau, Seimo statuto nuostatos reikalavimo, kad siūlymai padidinti turi būti pagrįsti sumažinimu, nebuvo laikomasi.

Gamtos apsaugos komitetas prašė papildomai 15,6 mln., Nacionalinio saugumo komitetas iš viso prašė 85 mln., Krašto apsaugos ministerija – 25 mln., pasienis – 50 mln., Saugumo komitetas – 19 mln. Kaimo reikalų komitetas pateikė siūlymus padidinti išlaidas kaimo reikalams už bendrą 48 mln. litų sumą, Sveikatos reikalų komitetas – 8 mln., Užsienio reikalų komitetas – 8,2 mln., Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – 101 mln., Savivaldybių komitetas – 862 mln. ir t.t., ir pan.

Visi šie siūlymai yra pateikti pirmajame komiteto išvadų priedėlyje. Su daugeliu iš jų mes nesutikome, bet dėl tų, su kuriais sutikome, kaip minėjau, mes parašėme rekomendaciją arba kreipimąsi į Vyriausybę, kad tikslinant projektą į juos būtų atsižvelgta. Tačiau kadangi biudžeto pajamos iš tikrųjų bus mažinamos (neaišku, kiek, bet kad mažinamos, tai akivaizdu), kalbėti apie bet kokį padidinimą bus labai sunku.

Klausimas dėl struktūrinių biudžeto pakeitimų, pavyzdžiui, tai ar kitai sferai, kiek perskirstyti viduje, iš tikrųjų yra nepaprastai jautrus ir sudėtingas, nes kiekviena žinyba puola ginti savo interesus.

Komitete susiformavo tokia nuomonė (bent mano ji tokia yra), kad šis biudžetas iš esmės neorientuoja kitų metų valstybės pajamų išlaidų į valstybės išlaidų mažinimo politiką. Tai yra labai svarbu, nes žinant dabartinio laikotarpio situaciją, tai, kad valstybės biudžeto pajamų planas vykdomas labai sunkiai, ir šiandien yra nesurinkta per 440 mln. litų pajamų, žinant kitų biudžetų deficitą, kitais metais mes turime galų gale pradėti mažinti valstybės išlaidas ir mažinti jas pagal efektyvumą, kriterijus ir tikslus, pagal funkcijas. Seimas turi pradėti spręsti klausimą dėl viešųjų įstaigų statuso suteikimo daugeliui biudžetinių organizacijų, nes valstybės biurokratija taip sparčiai auga, kad mes jos negalėsime išmaitinti ir jinai paprasčiausiai viską suvalgys. Tą darė Naujoji Zelandija ir kiti kraštai, mes irgi tą turėtume daryti. Viešųjų įstaigų statusas leistų toms organizacijoms, kurios finansuojamos iš biudžeto, pradėti gyventi iš sutarčių ir kontraktų, kuriuos sudarytų su suinteresuotomis pusėmis.

Dar vienas aspektas, kurio negalima nepaminėti pagrindiniame pranešime – tai Valstybės kontrolės vieta ir įtaka biudžeto formavimui. Ji yra niekinė. Iš tikrųjų Valstybės kontrolė pas mus yra nežinau kam skirta, bet tik ne prižiūrėti valstybės išlaidas ir pajamas, tuo labiau kontroliuoti ir ieškoti rezervų. Pasiūlymai kitiems metams, kuriuos pateikė Valstybės kontrolė, sudaro 2 mln. Lt. 2 mln. litų, aš jums sakau, bet kuris iš čia esančių Seimo narių gali surasti kiekviename eilutės puslapyje, ir jie bus beveik tiek pat pagrįsti, kiek šitos Valstybės kontrolės. Taip yra dėl to, kad visos Valstybės kontrolės funkcijos yra blogai sutvarkytos, blogai nukreiptos ir blogai organizuotos. Mes turėtume lygiagrečiai su biudžeto svarstymu numatyti ir visos šitos institucijos darbo inventorizavimą ir krypties pakeitimą, nes tuos pinigus, kuriuos mes surenkame iš mokesčių mokėtojų, leisime lygiai taip pat neatsakingai ir neefektyviai, kaip ir leidome, o tie, kurie tuos mokesčius mokės, t.y. paprasti žmonės, verslininkai ir t.t., bus gaudomi, iš jų bus išieškomos baudos, sodinami į cypes ir t.t. Tai tiek labai trumpai apie biudžetą, apie tuos pasiūlymus.

Aš nemanau, kad reikėtų jus labai smulkiai supažindinti su atskirų frakcijų siūlymais, nors reikėtų pasakyti, kad Krikščionių demokratų frakcijos siūlymas buvo labiausiai konstruktyvus. Jie siūlė sumažinti išlaidas, labai aiškiai nurodydami kaip. Mūsų komitetas tokiais siūlymais yra labai patenkintas ir jais džiaugiasi. Tiktai blogai tai, kad dauguma siūlymų dėl mažinimo neįgyvendinami dėl to, kad yra motyvuojama, jog nėra suderinta su atskiromis žinybomis.

Atskirų Seimo narių siūlymai yra ganėtinai konstruktyvūs, tačiau beveik visais atvejais nėra motyvuotai pagrįsti šaltiniais. Todėl juos mes įtraukiame, bet nerekomenduojame arba tiesiog komitetas negali pritarti netgi… po pateikimo pritaria, bet kokiam nors reikalavimui ar kokio nors statuso suteikimui… mes iš esmės to dalyko padaryti negalime. Tai tiek trumpai apie biudžeto svarstymus komitete.

Reikia pasakyti, kad po to, kai biudžetas grįš atgal patikslintas, mes turėsime vėl iš naujo viską daryti, nes proporcingas aritmetinis atskirų straipsnių sumažinimas yra beveik negalimas, nes yra įsipareigojimai, programos. Ir paskutinė pastaba visiems mums, kurie dalyvauja valdant valstybę. Mes, sudarydami biudžetą iš tikrųjų nežinom įsipareigojimų ir gamybinių galimybių balanso. Daugeliu atveju, ypač socialinės sferos, įsipareigojimai yra tiek padidinti, kad kitų metų biudžete mes turėsime iš tikrųjų stabdyti daugelio įstatymų socialinę veiklą arba perkelti jų įsigaliojimo terminus, kitaip sakant, nevykdyti tų įsipareigojimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojui už įžanginį pranešimą. Dabar, kolegos, turbūt neprieštarausite, kad iš pradžių kalbėtų komitetų atstovai, paskui kalbėtų frakcijų atstovai, o paskui – laisvi Seimo nariai. Niekas dėl to neprieštarauja. Aš kviečiu į tribūną kalbėti pirmąją komiteto pirmininkę, Seimo narę B.Visokavičienę – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę. Prašyčiau ruoštis A.Vaišnorą – Gamtos apsaugos komiteto pirmininką.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Mes girdėjome Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkės pavaduotojo pono K.Glavecko labai kritišką kalbą dėl valstybės biudžeto. Aš norėčiau šiek tiek paprieštarauti.

Visų pirma mes kažkodėl nepastebime esminio valstybės biudžeto formavimo posūkio. Jau antri metai valstybės biudžetas sudaromas kaip tik vadovaujantis pagrindiniais rinkos ekonomikos principais. Valstybės biudžetas nebeinvestuoja į gamybą, neinvestuoja į pramonę, jis atlieka kaip tik socialinės sferos valstybės biudžeto pagrindinę funkciją – investavimą. Investuoja tiktai į socialinę sritį. Norėčiau taip pat paprieštarauti komiteto vardu kalbėjusiam ponui K.Glaveckui dėl to, kad komitetai pateikė nerealius savo poreikius ir visiškai negalvoja apie finansavimo šaltinius. Štai Socialinių reikalų ir darbo komitetas prašo papildomai lėšų tiktai socialiniams įstatymams įgyvendinti ir jokių kitokių pasiūlymų ar prašymų nebuvo. Aš tikiuosi, ir esu beveik tikra, kad nė vienas socialinis įstatymas nebus sustabdytas dėl to, kad nereikėtų jo vykdyti. Visi mūsų prašymai yra orientuoti į socialinių įstatymų įgyvendinimą. Tai yra pagrindinis dalykas.

Toliau. Norėčiau dar pabrėžti, kad valstybės biudžetas, kaip ir pareitais metais, šiemet yra dar daugiau socialiai orientuotas. Tai yra labai svarbu vykdant valstybės ekonominę politiką. Visų pirma 1998 m. prognozuojama padidinti darbo užmokestį 19,8%. Čia pat turime prisiminti, kokią turime infliaciją – 5,7%. Socialinei apsaugai, globai ir rūpybai kitų metų valstybės biudžete skiriama 759,6 mln. Lt, arba 10,2% visų valstybės biudžeto išlaidų. Tuo tarpu 1998 m. buvo skirta mažiau – 8,2%. Palyginti su šiais metais, išlaidos didės 128 mln. litų. Didžiausia išlaidų dalis tenka Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Ar galima sakyti, kad neprograminis biudžetas, jeigu Socialinių reikalų ir darbo ministerija vykdo devynias programas, iš kurių aštuonios apima visą iki šiol vykdytą ministerijai pavaldžių įstaigų pagrindinę veiklą? Taigi galima drąsiai teigti, kad bent jau socialinė dalis tiktai yra programinė.

Toliau aš paminėsiu tiktai keletą punktų, kai mes prašome papildomų išlaidų. Socialinių reikalų ir darbo komitetas prašo padidinti iš viso 80 mln. litų. Visų pirma tai reikalinga dviem jau priimtiems įstatymams įgyvendinti. Prašome 35,5 mln. motinoms, auginančioms iki trejų metų vaikus, drausti, taip pat papildomai prašome lėšų Socialinės integracijos įstatymui, nes buvo numatytos socialinės integracijos… neįgaliųjų slaugos priedo padidinimas, padvigubinimas. Žinoma, šie įstatymai nebus sustabdyti, jie 1999 m. bus įgyvendinti. Toliau. Mes prašome papildomai lėšų iš valstybės biudžeto mokėti našlių ir našlaičių pensijas mirusių ir žuvusių pasipriešinimo okupaciniams režimams… nukentėjusių asmenų šeimoms. Iš biudžeto prašome 10,4 mln. litų. Taip pat numatome iš valstybės biudžeto drausti ekonomiškai silpnus ūkininkus. Tai yra labai svarbi kaimo žmonių socialinė programa, sakyčiau, socialinės politikos dalis. Prašome papildomai 12 mln. asignavimų. Tai tiek dėl mūsų komiteto papildomų lėšų pagrindimo ir poreikio.

Aš dar norėčiau keletą žodžių pasakyti, kad iš tikrųjų socialinė infrastruktūra vykdoma ir visos globos įstaigos yra perduodamos apskritims ir savivaldybėms. Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai yra pavaldžios tiktai tokios įstaigos kaip neįgaliųjų vaikų su proto negalia, suaugusiųjų su proto negalia įstaigos ir kelios (trys) specifinės įstaigos. Tos neįgaliųjų globos įstaigos – vaikų ir suaugusiųjų su proto negalia – bus perduotos apskritims.

Aš nemanau, kad socialinė infrastruktūra yra per brangi. Priešingai – socialinė infrastruktūra iš tikrųjų yra vystoma ir decentralizuojama. Jau antri metai orientuojamasi į išlaidų taupymą. Pagrindinė tendencija yra ta, kad mes sekame Vakarų valstybių pavyzdžiu ir naujose programose bei projektuose bandome organizuoti, kiek tai įmanoma, visą aptarnavimą taip, kad būtų kuriama kiek galima daugiau dienos centrų. Tuomet ir seneliai, ir neįgalieji, taip pat globojami kitų kategorijų, socialinių grupių žmonės, kuriems reikalingos socialinės paslaugos, galėtų gyventi namuose, o socialinės paslaugos būtų tiekiamos dienos centruose. Štai tokia yra pagrindinė tendencija.

O šiaip tenka susitaikyti su tuo, kokį turime palikimą, kokios buvo globos įstaigos pastatytos, kiek jos reikalauja išlaidų šildymui, komunalinėms paslaugoms. Tai jau yra realus gyvenimas ir nieko negalima pakeisti. O šiaip visose globos įstaigose yra vienodas ir subalansuotas tas sąnaudų skyrimas ir kaštai darbo užmokesčiui, etatams ir visiems kitiems. Tai tiek. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį A.Vaišnorą – Gamtos apsaugos komiteto pirmininką. Ruošiasi kalbėti Seimo narys A.Stasiulevičius Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, problema, be abejo, yra ta, kad mes patvirtinome nedeficitinį biudžetą ir ne visos sritys gauna pakankamai lėšų, kurias turėtų gauti arba kurių norima. Aš suprantu, kad kiekvienais metais iškyla ta pati problema svarstant biudžetą. Tik noriu pasakyti, kad šį kartą aplinkos apsauga iš tiesų nebuvo labai nuskriausta, nes mes biudžeto mažinimo iš esmės nepajautėme, tik diskutavome apie kai kurias sritis, kurioms, mūsų nuomone, dar turėtų būti skirta papildomai lėšų. Jūs patys turbūt žinote, kad pasaulinė aplinkos apsaugos politika yra vedama kaip subalansuotos plėtros politika. Nėra orientuota į gamtos saugojimą, o yra orientuota į aplinkos bei žmonių, kurie gyvena toje aplinkoje interesų derinimą, t.y. užtikrinti sveiką aplinką žmogui ir kiek galima išsaugoti gamtą, kad ji būtų kuo mažiau pažeista.

Į Gamtos apsaugos komitetą kreipėsi pakankamai daug savivaldybių ir kitų interesantų prašydami padėti gauti lėšų vieniems ar kitiems aplinkos apsaugos projektams. Sakykim, Kaišiadorių savivaldybė nori pradėti rekonstruoti savo pasenusius valymo įrenginius, melioratoriai kreipėsi prašydami padėti gauti apie 10 mln. Lt darbų tęsimui ir t.t. Mes svarstėme biudžetą Gamtos apsaugos komitete turbūt tris ar keturis kartus ir visą laiką ieškojome paties racionaliausio sprendimo. Be abejo, tai, ką sakė ponas K.Glaveckas, yra teisybė, kad dažnai nenurodome lėšų, iš kur mes galėtume paimti tuos pinigus. Mes asmeniškai manome, kad neturime tokios teisės, moralinės teisės siūlyti nurėžti kitų žinybų, kitų institucijų lėšas, nes tas bendras lėšų trūkumas yra jaučiamas visur. Aš manau, kad tai yra daugiau politikų reikalas, o ne mūsų komiteto. Jeigu taip bus padaryta, aš manau, kad bus padaryta politiniu lygmeniu.

Dabar norėčiau pasakyti keletą žodžių dėl to, kas buvo pateikta Finansų ir biudžeto komitetui ir kas buvo su juo suderinta. Žinoma, mes neprašėme aklai šitų lėšų, bet pateikėme argumentus. Mes prašėme padidinti asignavimus Valstybinei miškų inspekcijai 300 tūkst. Lt dėl to, kad problemos miškuose, kaip jūs žinote, ir dabar bus Miškų įstatymo pakeitimas, ir perspektyvos yra tokios, kad apie pusę dabar esamų valstybinių miškų pereis į privačias rankas. Miškų inspekcija turi būti pasirengusi šiam pasikeitimui, turi efektyviai dirbti ir Finansų ir biudžeto komitetas pritarė mūsų siūlymui.

Kita problema buvo ta, kad šiuo metu Visagine nėra Aplinkos apsaugos agentūros. Kad ir keista, šita savivaldybė palikta lyg ir be priežiūros. Finansų ir biudžeto komitetas, supratęs šitą problemą, pritarė mūsų siūlymui skirti pinigų, t.y. prašyti Finansų ministerijos, kad tie pinigai būtų skirti. Dar buvom prašę lėšų rezervato išlaikymui, Miškų ir saugomų teritorijų departamentui, Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Labanoro, Dieveniškių, Vištyčio nacionaliniams parkams, taip pat Finansų ir biudžeto komitetas mums pritarė. Aš manau, kad Finansų ministerija į tai atsižvelgs ir tuos darbus, kurie yra numatyti pagal šitų lėšų paskirstymą, galėsim tęsti toliau. Taip pat buvo iškelta problema dėl Žvirblaičių sąvartyno rekultivacijos. Sąvartynas yra nacionaliniame parke. Tai yra vienas iš mūsų aplinkos apsaugos juodų taškų, nes Europoje nacionaliniame parke sąvartynų turbūt niekur nėra. Gavome iš Savivaldybių asociacijos prašymą, pasirašytą jos pirmininko pono R.Pakso, papildomai skirti 2 mln. Lt pesticidų programos vykdymui. Jūs patys žinote, kad tai yra didelė gamtos apsaugos problema ir pesticidus sutvarkyti iš tiesų reikia. Tikimės, kad Finansų ir biudžeto komitetas atsižvelgs.

Lietuvos Respublikos savivaldybės investicijų programoje bei Lietuvos Respublikos 1999 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte gamtos objektų statybai numatyta skirti 48,5 mln. Lt iš Privatizavimo fondo lėšų. Aplinkos ministerija ne kartą informavo Finansų ir Ūkio ministerijas atkreipdama dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi skirti 24 mln. Lt biudžeto lėšų Šiaulių vandens valymo įrengimams pagal paskolos sutartį, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasirašiusi su Pasaulio banku. Pagal finansavimo planą 18 mln. Lt turi būti skiriama kitais metais. Tik įvykdžius šią sąlygą užsienio finansuotojai sutinka remti šitą svarbų projektą. Reikia pažymėti, kad pasaulio bankas teikia 6,2 mln. Amerikos dolerių paskolą, o Švedijos investicijų vystymo agentūra – 4,6 mln. Amerikos dolerių, Suomijos aplinkos ministerija – 2,1 mln., Norvegijos Vyriausybė – 1,5 Amerikos dolerių negrąžinamą paramą arba garantą. Tai yra labai svarbu ir dėl to mes atkreipiame dėmesį, kad būtų galima gauti lėšas kaip dovaną ir kad ši statyba vyktų.

Kauno miesto nuotekų mechaniniai valymo įrenginiai turi būti baigti ir pradėti veikti jau kitais metais. Šiam projektui apie 15 mln. dolerių yra skyręs Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir 3 mln. dolerių Šiaurės šalių aplinkos finansinė korporacija. Sutartyje numatyta, kad likusią investicijų dalį turi skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be to, šį projektą finansuoja PHARE, jau skyrusi 2,3 mln. ekiu ir numačiusi dar skirti 5,5 mln. ekiu. Suomijos aplinkos ministerija – 1,5 mln. dolerių, (…) 3,8 mln. dolerių taip pat negrąžinant paskolos garanto. (Matau, pirmininke, aš tuoj baigiu). Pagal uždarosios akcinės bendrovės “Kauno vandenys” paskolos sutartis su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovaujančios Finansų ministerijos garantijos sutartis su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku Kauno mechaninių valymo įrengimų užbaigimui Lietuvos Vyriausybė turi skirti 28 mln. Lt.

Įvertinant tai, kad lėšų kiekis yra ribotas, Gamtos apsaugos komitetas siūlė Vyriausybei investicijų 1999 m. programoje numatytas lėšas 20,5 mln. Lt skirti objektams, kurie būtų pradėti įgyvendinti pagal Šiaurės investicijų banko paskolos programą, išskyrus Biržų ir Skuodo vandens valymo įrenginius, perskirstyti Šiaulių aplinkosauginiam projektui, Anykščių, Vilkaviškio vandens valymo įrenginių statybos užbaigimui bei 2 mln. Lt Kauno valymo įrengimų statybai.

PIRMININKAS. Pone pirmininke,..

A.VAIŠNORAS. (Aš jau baigiu). Ir dar 11 mln. Lt reikėtų skirti Kauno mechaninio vandens valymo įrenginių statybai. Todėl mes siūlėme šitą Šiaurės investicijų programą atidėti 2000 m. Ačiū už dėmesį. Ne viską pasakiau, bet, matyt, visko ir negalima išsakyti. Manau, kad Finansų ir Ūkio ministerijos atsižvelgs į mūsų su Biudžeto ir finansų komitetu suderintus siūlymus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, maža pastaba dėl laiko. Kalbės A.Stasiulevičius – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Ruošiasi A.Matulas. Komiteto vardu kalba po vieną atstovą.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ilgai ir labai kruopščiai svarstė ateinančių metų biudžetą ir susidūrė su nemažai problemų. Kadangi mūsų kuruojamoms sritims lėšų poreikis kur kas padidėjo, o realios galimybės, jūs patys žinot, yra pakankamai menkos, todėl mes svarstydami laikėmės pagrindinio principo – taupyti biudžetines lėšas ir vidinio teisės ir teisėtvarkos institucijų biudžetinių lėšų perskirstymo tvarka tenkinti būtiniausius šių institucijų poreikius.

Komitetas vis dėlto įžiūrėjo tam tikrų realių galimybių rasti vidinių rezervų, kad iš tikrųjų biudžetinės lėšos būtų panaudotos optimaliausiu būdu. Dėl to mes Seimui ir Vyriausybei pateikėme daug siūlymų, kurių esmė nukreipta į ką tik išdėstytus mūsų tikslus. Siekdami sustabdyti šalies valdymo išlaidų galimą didėjimą, mes pasiūlėme optimaliai patikslinti Teisingumo ministerijos etatų skaičių, taip pat Teismų departamento etatus įteisinti Vyriausybės nutarimu, nes numatomas etatų padidėjimas būtų padidinęs šalies valdymo išlaidas. Tuo pagrindu pasiūlyta peržiūrėti bendrąsias ir darbo užmokesčio išlaidas pagal Teisingumo ministerijos vykdomas pirmąją ir antrąją programas.

Matydami didelį lėšų stygių, mes pasiūlėme atsisakyti kai kurių projektų, be kurių iš tikrųjų dar galima išgyventi. Sakykime, toks siūlymas yra nepritarti pastato Gynėjų g.14 planuojamai rekonstrukcijai. Tas pastatas būtų pritaikytas teismų reikmėms, tačiau nesant kruopščiai parengtos dokumentacijos ir pagrindimo ir motyvuojant tik apytikriais skaičiais jau dabar aišku, kad tokio pastato rekonstrukcijai reikėtų apie 50 mln. Lt, o pradiniams darbams, taip pat ir projektavimui, buvo prašyta 5 mln. Lt. Kituose savo siūlymuose teikiame, kad šitos sutaupytos lėšos būtų panaudotos kitoms reikmėms. Taip pat nematydami konkretaus pagrįstumo pasiūlėme sumažinti planuojamas išlaidas už neteisėtais veiksmais asmenims padarytai moralinei ir materialinei žalai atlyginti 500 tūkst. Lt., nes praktikos atlyginant šitą žalą dar nėra ir tikslių poreikių bei skaičiavimų taip pat nėra. Pasiūlėme sumažinti Apeliaciniam teismui planuojamas išlaidas 1 mln. 739 tūkst. Lt. Kaip žinote, numatoma, kad Aukščiausiasis Teismas perima kasacines funkcijas, tampa vienintele kasacine instancija valstybėje ir ten padidinamas teisėjų ir jų padėjėjų korpusas, jų skaičius, todėl mes siūlome šias lėšas paskirti kaip tik Aukščiausiojo Teismo reikmėms. Tačiau kai kurios programos, kaip jau minėjau, tarp jų ir šešių administracinių teismų įsteigimas, taip pat yra dar nevisiškai apibrėžtos, ir mes esam įsitikinę, kad šie teismai nuo sausio 1 d. tikrai nepradės funkcionuoti. Galima jų darbo pradžia būtų maždaug kovo, balandžio mėnesį. Ir apskaičiavę pasiūlėme, kad šiems teismams siūlyti asignavimai būtų sumažinti 1 mln. Lt. Tai būtų kaip tik rezervas, tai būtų lėšos, sutaupytos iš darbo užmokesčio fondo.

Komitetas taip pat nepritarė, kad ir toliau Generalinė prokuratūra išlaikytų Palangoje esančius poilsio namus “Eglė”, kurių išlaikymui biudžete numatyta 209 tūkst. Lt. Komitetas siūlo, kad šie poilsio namai būtų atiduoti privatizavimui ir tokiu būdu reikiamos lėšos galėtų papildyti kitų institucijų biudžetus. Taip pat pasiūlyta sumažinti kriminalistinės technikos ir kito ilgalaikio turto įsigijimui planuojamas Privatizavimo fondo lėšas 100 tūkst. Lt. bei uniforminės aprangos įsigijimui 52,8 tūkst. Lt, nes pagal skaičiavimus šiuos poreikius galima sumažinti. Be to, komitetas nepritarė ir Generalinės prokuratūros pagrindinio pastato Smetonos g.4 rekonstrukcijos, projektavimo darbams, kur numatoma skirti 126 tūkst. Lt. (Ačiū, aš baigiu, matau, kad mirksi). Todėl tuos pinigus taip pat pasiūlė perskirstyti. Daugiausia problemų sukėlė Vidaus reikalų ministerijos sistemos poreikiai, nes buvo paprašyta per 1 mlrd. papildomų lėšų, tačiau mūsų siūlymuose yra nuostatos, kad sutaupytais pinigais iš Teisingumo ministerijos biudžeto, iš Generalinės prokuratūros, iš kitų institucijų būtų galima paremti vidaus reikalų sistemą. Ačiū. Tikiuosi, kad į mūsų siūlymus bus atsižvelgta.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininką A.Matulą. Ruošiasi A.Šimėnas – Ekonomikos komiteto pirmininkas.

A.MATULAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai, Sveikatos reikalų komitetas svarstė savo posėdžiuose ir priėmė nutarimą, kuriuo, kaip sakė Biudžeto ir finansų komiteto pavaduotojas, pasiūlė papildomai faktiškai tik 8 mln. Aš suprantu, kad tai yra labai kuklu, bet atsižvelgiant į bendrą situaciją mūsų šalyje ir už jos ribų, tikrai noriu pasakyti, kad komitetas savo kieta situacija dėl to daugiausia kreipė dėmesio į numatytų asignavimų perskirstymą.

Tikiuosi, kad Finansų ministerija ir Vyriausybė atsižvelgs į mūsų pasiūlytą bei Biudžeto ir finansų komiteto pritartą lėšų perskirstymą. Mes pasiūlėm sumažinti manydami, kad ir tai neturės didelės įtakos lėšų skyrimui Kauno akademinėms klinikoms ir Vilniaus universitetinei ligoninei, atsižvelgiant į tai, kad šiais metais jie gavo daug lėšų. Kitiems metams jiems mes siūlom palikti po 15 mln. technologijoms ir aparatūrai atnaujinti. Tas lėšas siūlom paskirstyti visų pirma užkrečiamų ligų profilaktikos programai, tuberkuliozės kontrolės programai, padidinti lėšas Klaipėdos psichiatrinės ligoninės rekonstrukcijai, visuomenės sveikatos priežiūros programoms. Onkologijos centrui siūloma skirti apie 1,5 mln., t.y. toms sritims, kurios Seimo priimtoje Lietuvos sveikatos programoje yra numatytos kaip prioritetinės. Tikrai džiaugiuosi, kad į tuos siūlymus yra atsižvelgta.

Taip pat komitetas pasiūlė padidinti ir atskirai finansuoti organų transplantacijos programą, ir į tai irgi yra atsižvelgta. Aš tikiuosi, kad Vyriausybė į tai irgi atsižvelgs. Atėjo laikas mums sukurti organų transplantacijos centrą ir nesiuntinėti žmonių dėl kaulų čiulpų persodinimo ir kitų reikalingų, būtinų operacijų į Estiją arba į kitas valstybes.

Į daugelį siūlymų Biudžeto ir finansų komitetas siūlo neatsižvelgti arba palieka spręsti Finansų ministerijai bei Vyriausybei. Jie motyvuoja, kad nėra nurodyti šaltiniai. Kaip teigiama penktojoje pastraipoje, teikti Vyriausybei nagrinėti komiteto siūlymus, kuriems nepagrįsti finansavimo šaltiniai. Aš noriu šiek tiek paprieštarauti, kad, pavyzdžiui, yra nurodytas finansavimo šaltinis, kai prašoma padidinti asignavimus Panevėžio apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centrui, ne programai, bet centrui. Mes nurodėme šaltinius, nes lėšos kitiems analogiškiems apskričių centrams yra neadekvačiai paskirstytos. Taip pat mes, siūlydami perskirstyti lėšas investicinėms programoms, pasiūlėme finansavimo šaltinį, kad biudžeto lėšos ir iš paskolų numatytos lėšos būtų maždaug 50 ir 50. Kitais metais numatyta tik 18% sveikatos investicinėms programoms finansuoti iš biudžeto, o likusią dalį – iš paskolų. Kitiems asignavimų valdytojams, kitoms ministerijoms numatyta atvirkščiai – apie 80% ir netgi daugiau programoms skirtų lėšų finansuoti iš biudžeto, o likusią dalį – iš paskolų. Mes manome, kad yra nurodytas šaltinis – analogiškai su kitomis žinybomis perskirstyti šitas lėšas. Taip pat mes nurodėme šaltinį siūlydami perkelti Valstybinei ligonių kasai skirtus asignavimus kitų asmenų sveikatos priežiūrai (440 tūkst. litų) ir numatyti tai savivaldybių biudžetuose, nes tai yra lėšos, skirtos šauktinių komisijoms. Šiandien situacija tokia, kad vienas finansuojam… parašo įsakymą, sudaro medikų komisiją, o vyriausiasis gydytojas lyg vėl atsisako atsakomybės. Tas lėšų perdavimas savivaldybėms lyg ir koncentruotų atsakomybę dviejose rankose, ne trijose.

Aš dar kartą kreipiuosi į Vyriausybę ir į Finansų ministeriją vis dėlto rasti galimybę ir padidinti asignavimus, skirtus visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms išlaikyti. Kitais metais numatyta 1 mln. sumažinti asignavimus šitoms įstaigoms. Tuo tarpu jeigu lėšų augimas šiai sričiai atitiktų biudžeto pajamų augimą, kuris yra apie 14%, tai reikėtų tų 8 mln. Mes tikrai nenurodėme finansavimo šaltinio, nes, peržiūrėję visoms žinyboms numatomus skirti asignavimus, mes manome, kad, nepaisant Statuto reikalavimų, vis dėlto yra nelabai korektiška siūlyti, kadangi manome, kad per daug (aš jau baigiu) niekam nėra. Aišku, mes, komitetas, nesame patenkinti tuo didėjimu už valstybės draudžiamus asmenis. Praėjusiais metais didėjimas buvo nemažas, t.y. už vieną papildomą asmenį buvo skirti apie 122 litai, didėjimas buvo 100%. Kitais metais numatytas didėjimas 5,2%.

Baigdamas, kolegos, aš noriu pakomentuoti ir spaudoje, ir per televiziją pasirodžiusius komentarus (tai tikrai susiję su biudžetu) dėl medikų atlyginimų. Aš noriu pacituoti tokius skaičius. 1996 metais vidutinis medikų darbo užmokestis bruto buvo 485 litai, 1998 metų spalio 1 dieną – 817 litų, augimas yra 68,4%. Jeigu imtume 1996 metų vidutinį biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimą (583 litai) ir vidutinį atlyginimą 1996 metų spalio 1 dieną, tai augimas sudarytų 85%. Jeigu lygintume vidutinį gydytojų atlyginimą 1996 metus, jų atlyginimas buvo mažesnis nei biudžetinių įstaigų darbuotojų… t.y. mažiau negu 583 litai. Šiandien vidutinis gydytojų atlyginimas – 1269 litai, t.y. augimas yra apie 140%. Aš noriu pasakyti, kad vis dėlto premjeras… Aišku, tai nepakankamas augimas. Mes suprantame, kad neįvertintas darbo krūvis, bet mes apskaičiavome, kad metodika yra ta pati. Aš noriu pasakyti, kad premjeras, pateikdamas savo ataskaitą, tikrai nemelavo. Manau, kad šį kartą visuomenę klaidina, arba net meluoja, daktaras J.Olekas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis prieš pertraukėlę kalbės Ekonomikos komiteto pirmininkas A.Šimėnas. Ruošiasi – L.Sabutis. Po pertraukos.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, konstruktyvų ir dalykišką Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo K.Glavecko pranešimą dėl Vyriausybės pateikto biudžeto projekto norėčiau papildyti svarbiausiomis Ekonomikos komiteto nuostatomis.

Komitetas svarstė projektą ir mano, kad viena iš svarbiausių dalių – tai pakankamai tikslus biudžeto pajamų apskaičiavimas. Tai yra pirmas žingsnis. Komitetas mano, kad Rusijos krizės įtaka, be jokios abejonės, turės įtakos mūsų ekonomikos raidai, todėl siūlo atsižvelgti į Rusijos ekonomikos krizės įtaką Lietuvos ekonomikos raidai ir peržiūrėti 1999 metams numatytus makroekonomikos rodiklius bei įvertinti jų pokyčius nustatant 1999 metų nacionalinio biudžeto pajamas. Tai ligi šiol dar nebuvo padaryta.

Antras momentas, į kurį mūsų komitetas atkreipė dėmesį, tai nacionalinio biudžeto pajamų paskirstymas valstybės ir savivaldybių biudžetams. Komitetas siūlo peržiūrėti savivaldybių biudžetų pajamas 1999 metais ir nustatyti, kad savivaldybių funkcijoms vykdyti numatomos išlaidos nebūtų mažesnės už 1998 metų faktinį lygį, bei įvertinant tai pakeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 1998–2000 metams įstatymą, taip pat atitinkamai pakoreguoti valstybės biudžeto pajamų dalį.

Trečias momentas. Komitetas, nagrinėdamas biudžeto problemas, pastebėjo, kad yra tam tikrų diskusinių momentų dėl privatizavimo fondo lėšų panaudojimo, nes atskirais momentais privatizavimo lėšos naudojamos tiems projektams, kurie yra numatyti ir valstybės biudžeto projekte, investiciniams projektams. Todėl komitetas siūlo priimant Respublikos 1999 metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą kartu įstatymu patvirtinti privatizavimo fondo lėšų, išskyrus lėšas gyventojų santaupoms atkurti ir palūkanoms mokėti už gyventojų santaupoms atkurti pasiskolintas lėšas, sąmatą 1999 metams, nes, šiaip ar taip, privatizavimo fondo lėšos su likučiu 1998 metų spalio 1 dieną sudarė 2,3 mlrd. Lt., taigi 1/3 sudarytų apie 700 mln. litų. Manoma, kad ši sąmata, čia, Seime, turėtų būti kartu svarstoma ir tvirtinama.

Taip pat komitetas labai atidžiai nagrinėjo jai pagal funkcijas priklausantį sektorių – investicijas. Komitetas pažymi, kad investicijoms skiriami 6% valstybės biudžeto lėšų ir papildomai 350 mln. iš Privatizavimo fondo lėšų, 1,2 mlrd. valstybės garantijų ir iš viso valstybės, vadinkime taip, su valstybės žinia, investicijų politikos sektoriuje vienokiu ar kitokiu būdu skirstomos ar perpaskirstomos lėšos – 2,2 mlrd., tai sudaro 4,4% bendrojo vidinio produkto. Manome, kad tas lygis yra pakankamas, bent Vyriausybės kontroliuojamų lėšų lygis yra pakankamas. Ir iš esmės mes pritariam Vyriausybės politikai orientuotis į baigiamuosius objektus, taip pat į ūkio infrastruktūros plėtrą.

Tačiau, kita vertus, mes pastebėjome, kad yra daug projektų, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių nerandama lėšų, kai tiems projektams lėšas neatlyginamai skiria užsienio institucijos. Todėl komitetas siūlo numatyti lėšas ir jų šaltinius investiciniams projektams finansuoti, pavyzdžiui, Kenos pasienio perdavimo stoties rekonstrukcijai, Energijos taupymo fondui, kurie, esant Lietuvos lėšoms, papildomai finansuojami užsienio investicijų šaltinių: PHARE, TINA programų, Tarptautinio valiutų fondo, Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir kitų.

Taip pat komitetas, atsižvelgdamas į esminius pokyčius agrariniame sektoriuje vykdant žemės reformą, siūlo parengti valstybinę melioracijos ir dirvų kalkinimo programą ir po to spręsti jos finansavimo klausimus. Esminiai pokyčiai vyksta, atsiranda privati žemė. Todėl reikėtų peržiūrėti finansavimo politiką, taip pat lėšas, o ne bandyti išlaikyti seną struktūrą, kuri jau smarkiai modifikavosi. Turi būti aiški, skaidri programa ir visiems turi būti aišku, kokią politiką ir kokiais instrumentais valstybė vykdys šiame aktualiame sektoriuje.

Taigi aš įvardijau pagrindinius momentus, kuriuos siūlo mūsų Ekonomikos komitetas ir į kuriuos, manome, tikslinga atsižvelgti, kad Vyriausybė pakoreguotų jos pateiktą biudžeto projektą mūsų nuostatomis. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone komiteto pirmininke.

Gerbiamieji kolegos, 10 minučių pertrauka. Pradedame dirbti 11.47 val., tada kalbės L.Sabutis.

10 minučių pertrauka, kolegos,

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu tęsti posėdį. Kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji, kad nepasirodytų, jog svečių yra daugiau negu mūsų.

Užsiregistravo kol kas ne ypač gausiai mūsų kolegų. Į tribūną kviečiu Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pirmininką L.Sabutį. Ruošiasi V.Lapė.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, taip jau pamąsčiau, kad valstybės ir savivaldybių biudžetas… valstybei atstovauja dvylika komitetų, o savivaldybėms vienas, tai mūsų komiteto atstovas galėtų kalbėti ir paskutinis, bet šiuo atveju posėdžio pirmininkas padarė malonę, matyt, atsižvelgdamas į tai, kad iš valstybės, iš nacionalinio biudžeto savivaldybėms skiriama 31,7% išlaidų. Tai vis dėlto yra trečioji dalis.

Apskritai vertinant mūsų dvejų finansinių metų veiklą, mes, žinoma, turime pasakyti, kad didėjo nuolat ta dalis ir savivaldybėms, ir kitoms išlaidoms, bet šiandien mes esame ties tuo slenksčiu, kad atsakytume į klausimą, ar vis dėlto mes galime su tomis pajamomis, su tomis galimybėmis, kurias turi savivaldybės, patenkinti bent minimalius poreikius ir teikti paslaugas. Iš esmės juk savivaldybės per savo negausias institucijas teikia įvairias paslaugas ir iš esmės, jeigu vertintume to kasdienio gyvenimo reikšmę, man atrodo, vis dėlto savivaldybėse yra didesnė dalis negu trečdalis, galbūt net atvirkščiai. Ir man atrodo, jokie Prezidento garbingi vizitai į įvairias ministerijas ir paraginimai, jog reikia sutelkti daugiau dėmesio ir padėti miestų, miestelių žmonėms, kad atsigautų šitos vietovės, nieko nereikš, jeigu mes neparemsime savo sprendimais ir finansais. Ir antra. Vis dėlto kalbant apie valstybės galimybes paskirstyti turimas pajamas, mes matėme ir matome labai daug nelygumų. Iki šiol dar vis yra propaguojami, arba proteguojami, kai kurie grandioziniai, aš taip pavadinčiau, Lietuvai statybų planai, remonto išlaidos, neapibrėžtos išlaidos, dėl kurių galima ir ginčytis, ir susilaikyti.

Mūsų Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas bent penketą kartų vertino šį konstruktorių sukonstruotą projektą, ir negalėjom duoti teigiamo įvertinimo vien dėl to, kad ir formaliąja prasme nesilaikoma reikalavimų įstatymo, priimto Seimo, ir pagal gyvenimo poreikius taip pat nelabai reaguojama ir į komiteto siūlymus, ir į Savivaldybių asociacijos siūlymus. Jau pats pradinis etapas, dėl kurio mes pradėjome ginčą, kad turėjo būti iš anksto suderinti visi tie svarbūs dalykai, akcentai ir pateiktas, kaip reikalauja įstatymas, bendras protokolas. Jis nebūtinai turi būti preciziškai sutampantis su pageidavimais arba su pastabomis, bet formalioji pusė yra tokia, jog turėjo būti trijų subjektų suderintas projektas, t.y. valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro, finansų ministro ir Savivaldybių asociacijos, kuri vienija 56 savivaldybes. To nebuvo padaryta. Antra vertus, Metodikos įstatymas, kuris gyvuoja vienerius metus ir dėl kurio buvo ginčytasi, reikalauja visiškai aiškiai atsakyti, kokie yra iš valstybės biudžeto finansuojami straipsniai arba kokie poreikiai ir, kad tai būtų garantuota. Šiandieniniame projekte to nėra.

Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas, kreipdamasis į Biudžeto ir finansų komitetą, kuris, beje, vadovaujasi dar remontuojamu mūsų Statutu, kad kiekvienas komitetas turi nurodyti galimas pajamas, manau, truputį prasilenkia su logika. Kiekvienas komitetas gali nurodyti, ar yra vykdomi biudžeto, apskritai sandaros, metodikos reikalavimai, jeigu tai yra susiję su savivaldybių biudžetu, ir ar tai yra padaryta nepažeidžiant bendrųjų interesų. Ir mes galime nurodyti, kodėl taip atsitinka, kad savivaldybės šiandien realiai patenkintų tuos savo ir gyventojų poreikius, reikėtų ne 37%, kaip teikia preciziškai paskaičiavusi asociacija, o gal 57% iš viso nacionalinio biudžeto. Mes vis dėlto turime rasti išeitį, nes savivaldybė šiandien yra labai sunkios finansinės būklės. Todėl komitetas, teikdamas per keletą savo sprendimų Biudžeto ir finansų komitetui siūlymus, prašo – šiandien mes galime blizgėti savo autostradomis, keliais, tačiau Kelių fondas yra tas, kuris turėtų būti panaudotas tvarkyti kaimo kelelius, kurie perduodami savivaldybėms iš to vargano biudžeto remontuoti, tvarkyti. Kaimo žmonės tiesiai pasako, jog mes vargstame: nei infrastruktūros, nei kelių, nei žvyrkelio dar neturime. Todėl mes siūlėme bent 30% garantuoti įstatymu.

Taip pat mes manome, kad ir pats Metodikos įstatymas turėjo būti pateiktas pakoreguotas, kartu teikiant šį projektą, nes taip pat yra nesuderinamų dalykų tarp atskirų savivaldybių. Tai yra turint omeny neįgalius vaikus ir žmones, kurie negali išsilaikyti vien tik iš savo pensijos ar pašalpos. Labai ryškus turbūt akcentas vertinant šį projektą turėtų būti ir tas, kad mums atrodo, jog Vyriausybė ir Seimas ateityje, o ypač dabar, kai yra priėmęs keletą įstatymų, vis adresuojamų tam, jog savivaldybės turės kompensuoti ir skirtumus šilumos ūkyje, turi įrengti sklypelius grąžinant atkurtą nuosavybę, turi užtikrinti įvairiausias kitas investicijas. Tai, be abejo, apsunkina savivaldybių gyvavimą ir sprendimų kokybę.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad mes jau gavome iš Vyriausybės atsiliepimą, jog mūsų pageidavimai, išdėstyti sprendimuose, yra persiųsti tam tikroms žinyboms, yra vertintini, todėl biudžeto rodiklių projektas negalėtų būti priimtas toks, koks dabar pateiktas pirmajam svarstymui. Mes manome, kad prie to prisidės ir visi komitetai.

Dėkoju tiems, kurie čia pasakė savo nuostatas dėl to, kad kai kurias šio biudžeto išlaidų dalis reikia pertvarkyti, taip pat, manau, kad yra labai geras ir Krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymas. Todėl antrasis variantas bus kur kas reikšmingesnis ir labiau priderintas tiek prie valstybės, tiek Savivaldybių asociacijos poreikių. Manau, kad pasinaudojant proga bus leista kalbėti, kaip reikalauja mūsų teisės aktai, Savivaldybių asociacijos atstovui.

PIRMININKAS. Sutarsime, kolegos, arba nesutarsim. Galbūt sutarsim. Kviečiu į tribūną Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką V.Lapę. Ruošiasi R.Hofertienė, kuri kalbės Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu.

V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, svečiai. Mūsų kaimo žmonės ir turbūt dauguma ne kaimo žmonių sako, kad gyventi Lietuvoje darosi įdomiau, geriau. Tik yra viena bėda – trūksta pinigų. Tą mes šiandieną matome netgi toje salėje. Nė vienas atėjęs komiteto pirmininkas nepasakė, kad jų komitetui pinigų per daug. Pinigų trūksta ir kaimo žmonėms. O kaimo žmonės jų daugiausiai turbūt yra nusipelnę prašyti. Ir štai dėl ko.

Dėl to, kad niekur nėra tokios didelės konkurencijos kaip žemės ūkyje. Taip yra visame pasaulyje. Tokia armija žmonių niekada negali susijungti į bloką, į sąjungą ar kažkokią politinę jėgą. Kaimo žmogus buvo ir bus suskaldytas politiniu, ekonominiu požiūriu ir kitais. Todėl, man atrodo, juos ir mūsų valdžios, ir kitos institucijos kiek įmanydamos po truputį skriaudžia.

Ir tie, kurie reguliuoja mūsų politiką, mūsų visos valdžios ir mūsų Seimo komitetų pirmininkai ir visi kiti miestiečiai, tegul nepyksta, kai mes kartais sakome, kad kaimui reikia padėti.

Manau, kad kai kam toks prašymas yra nusibodęs, sako, jeigu kas nors išeina kalbėti iš kaimiečių ar agrarininkų, tai tuojau pat ima ko nors prašyti. Kaimo žmogus nėra šiandien vargšas ir neprašo, visa bėda ta, kad jis negauna to, ką uždirba.

Paimkim du gamintojus arba gamybos subjektus – ūkininką ir perdirbėją. Ūkininkas pusvelčiui parduoda savo produkciją pieno ar mėsos įmonei. Jie susikrauna didžiulius pelnus. Kultūringame Vakarų pasaulyje taip nėra. Visur ūkininkas yra susijęs su perdirbimo pramone ir tos pajamos per jų gamintą produkciją šiek tiek išsilygina.

Mes Lietuvoje turim ypač sudėtingą situaciją, kai visas kaimo žmogaus darbas yra nuvertinamas, o jo darbo rezultatais naudojasi nedidelės grupės žmonių – perdirbėjai. Išeiti iš tos pozicijos mums niekaip nesiseka. Štai antri metai kalbame ir niekaip negalime iš to išbristi.

Nevadinkime kaimo žmonių elgetomis ir prašeivomis – jie tokie nėra. Jie yra nusipelnę pagarbos ir, manau, kad ir Biudžeto ir finansų komitetas, ir Finansų ministerija bei Vyriausybė dar kartą pasižiūrės į 1999 m. kaimui suformuotą biudžetą.

Taip, mes nieko negalime pasakyti. Biudžetas formuojamas pagal įstatymą, Valstybinių santykių reguliavimo įstatymą, kurį mes turime, ir, atrodo, kad tą santykį, 10% nacionalinio biudžeto, išlaiko. Tačiau tai vienintelė ministerija, kuri 1999 m. gaus biudžete mažiau lėšų negu 1998 m.

Pagrindinės finansavimo programos gaus tiek pat lėšų, tik negauna tiek lėšų melioracijos priežiūra ir valstybinių institucijų išlaikymas. 48 mln. Lt numatyta mažiau negu praeitais metais. Ar toks sumažinimas yra ekonomiškai ir valstybiškai pagrįstas, aš pats negaliu pasakyti. Mes, Kaimo komitetas, neturime šiandien tokių objektyvių paskaičiavimų, kuriuos mums būtų pateikusi Žemės ūkio ministerija ir melioracijos specialistai. Šiomis dienomis kaip tik važinėjama po Respubliką ir norima įsitikinti, kaip su ta melioracija yra iš tikrųjų. Aš manau, kad Finansų ministerija ir jos atstovai taip pat važinėja ir galbūt ras galimybių tas lėšas šiek tiek padidinti.

Apskritai kentėti būtų galima, bet pas mus yra susiformavusi tokia politinė situacija, kad apie kaimą kalba visi – kas išmano ir kas neišmano. Šiuo metu eskaluojama tokia mintis, kad sumažintas biudžetas kitiems metams. Pagrindinėms išlaidoms biudžetas nesumažintas, tik sumažintos išlaidos melioracijos priežiūros darbams. Jeigu tai atsilieps ūkininkams, žinoma, blogai, bet, aš manau, kad šiais metais neatsilieps, tik reikėtų Vyriausybei protingai pagalvoti ir kitų metų išlaidose nesiremti kažkokiom emocijom, politinėm prielaidom, o skirti tiek lėšų, kiek reikia išlaikyti tą labai didelį ir brangų valstybės turtą. Ačiū.

PIRMININKAS. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu kviečiu kalbėti Seimo narę R.Hofertienę. Ruošiasi A.Katkus.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pageidavimai 1999 m. biudžeto projektui.

Švietimas. 1999 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo projektams Nr.P-1411 ir Nr.P-1412 komitetas pritarė su išlyga, kurios esmė yra būtinas lėšų švietimui padidinimas. Švietimo ir mokslo ministerija kiek įmanoma sumažino lėšas visoms finansuojamoms svarbiausioms švietimo reformos antrojo etapo programoms, suprasdama, kad tai reikia daryti, tačiau atsisakyti kurios nors vienos programos nebuvo įmanoma. Vykdant švietimo reformą būtina papildomai skirti 2 mln. (…) tūkst. vadovėlių leidybai, 3 mln. 200 tūkst. Lt integravimuisi į Europos Sąjungos švietimo struktūras. Tai yra (…). Ypač svarbu padidinti švietimo lėšas Vilniaus apskrities viršininko administracijai tenkinant tėvų pageidavimą mokyti savo vaikus valstybine kalba. Tam reikia 17 mln. 302 tūkst. Lt. Be šių lėšų nebus galima patenkinti norinčių mokytis valstybine kalba. Mokinių skaičius lietuvių dėstomąja kalba mokyklose išaugo beveik 50%. Naujai įsteigtoms ir steigiamoms mokykloms reikia ne tik vadovėlių, mokyklinių baldų, bet ir patalpų, kuriose vaikai galėtų mokytis, reikia lėšų darbo užmokesčiui. Vien tik Riešės mokyklos išlaikymui reikia 930 tūkst. Lt. Be to, reikia lėšų naujai steigiamoms vaikų darželių grupėms valstybine kalba. Tėvų pareiškimų skaičius nuolat didėja. Kartais atsiranda būtinybė steigti mokyklas netgi mokslo metų eigoje. Štai šių metų rugsėjo 1 d. įsteigtoje lietuviškoje mokykloje Šumske buvo penki mokiniai. Bet po mėnesio, jau spalio mėnesį, į šią mokyklą pasiprašė ateiti kaimyninės, ne lietuvių kalba dėstomos mokyklos septintokai, o dar po kurio laiko ir šeštokai.

Visi žinome, kad teigiama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos veikla ir rezultatai yra akivaizdūs. Valstybinei lietuvių kalbos komisijai stinga 237 tūkst. Lt., iš jų 99 tūkst. darbo užmokesčiui, valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo ir jo apsaugos programai. Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentui tautinių mažumų bendruomenių kultūrinės veiklos rėmimui, komiteto nuomone, reikia papildomai 260 tūkst. Lt.

Mokslas ir studijos. Per vėlai buvo suplanuota, todėl Biudžeto įstatymo projekte nebuvo numatytos lėšos, kurių reikia Europos Sąjungos programos “Frame book-5” dalyvio mokesčiui sumokėti. Lietuva jau yra pasirašiusi susitarimą dalyvauti “Frame book-5” programoje, todėl reikia skirti 7 mln. šiam mokesčiui sumokėti. Mokslų ir studijų eilutėje 1999 m. yra padidinta paprastųjų išlaidų dalis, reikalinga padidėjusiam darbo užmokesčiui, tačiau neplanuojamas kitų paprastųjų išlaidų didėjimas. Tam, kad kitos paprastosios išlaidos pasiektų bent jau 1998 m. lygį, reikia padidinti kitų paprastųjų išlaidų eilutę bent 4,3 mln. Lt.

Kultūra. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kultūros paminklų apsaugą laiko prioritetine sritimi ir todėl prašo 1999 m. padidinti lėšas Kultūros vertybių apsaugos departamentui iki 30 mln. Lt vietoj numatytų 18,7 mln. Lt. Kasmet lėšos šiems darbams, tai yra kultūros vertybių apsaugai, iš esmės mažėjo, o kartu mažėjo ir darbų apimtys, tvarkomų paminklų skaičius. Nyksta tokie paminklai kaip Užutrakio dvaro ansamblis Trakų rajone, Švento Kryžiaus bažnyčia ir vienuolynas Vilniuje, Pažaislio ansamblis Kaune ir dešimtys kitų. Atvirai kalbant, į Europą einam demonstruodami labai prastą požiūrį į mūsų kultūrinio palikimo išsaugojimą. Šių metų biudžete siūloma lėšas kultūros vertybių apsaugai sumažinti net 735 tūkst. Lt. Taigi dar kartą prašau komiteto vardu, kad nemažintumėte lėšų paminklosaugai 1999 m. Šito prašo Valstybinė paminklosaugos komisija, šito prašo Bažnyčia bei šalies mokslininkai. Be to, labai norėtume, kad Seimas atkreiptų dėmesį ir į kitus motyvuotus mūsų komiteto siūlymus bei pageidavimus paremti švietimo, mokslo ir kultūros raidą Lietuvoje.

Dėl laiko stokos nenorėčiau kartoti, kokius konkrečius pasiūlymus komitetas pateikė Biudžeto ir finansų komitetui, Finansų ministerijai, kuriuose atsispindi, ką daryti, siekiant taupiau naudoti valstybės lėšas, racionaliau paskirstyti ribotus finansinius išteklius. Vyriausybei buvo pateikti konkretūs pasiūlymai peržiūrėti, sumažinti tam, kad dalį tų lėšų būtų galima skirti siūlomiems Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto poreikiams. Paminėsiu tik porą iš jų. Sakykim, yra pasiūlymas mažinti valstybinių švenčių rengimo programų išlaidas 550 tūkst., nors niekas neneigia, kad visos valstybinės šventės turi būti tinkamai paminėtos. Taip pat galima mažinti nacionalinių ir tarptautinių renginių programos išlaidas apie 1,5 mln., nors šitos programos taip pat reikalingos. Ir baigdama norėčiau atkreipti dėmesį ir pasidžiaugti, kad Konservatorių frakcija vieningai pritarė salės remontui skirtus 4 mln. lėšų paskirti švietimo reikmėms. Norėčiau pasidžiaugti, kad tai ir mokyklų statybų baigimui, ir vaikų globai, ir kitoms reikmėms.

Labai nustebino, svarstant komitete biudžeto projektą, kad niekas negali paaiškinti, kodėl biudžeto projekte atskira eilute atsirado viešajai įstaigai “Atsigręžk”, kurią tikrino Valstybės kontrolė ir rado daug finansinių pažeidimų, tačiau biudžeto projekte atsirado atskira eilute, nepaprastosioms išlaidoms 950 tūkst. Geriau šis milijonas būtų paskirtas Prienų rajono Išlaužo pagrindinei mokyklai, kuri pradėta statyti 1989 m. ir kurios užbaigimui reikia 3 mln., ar naujai besikuriantiems universitetams. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį A.Katkų – Nacionalinio saugumo komiteto pirmininką. Rengiasi Europos reikalų komiteto pirmininkas A.Kubilius.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų situacija yra tokia, kad visi prašo pinigų. Mes suprantame, kad visiems reikia – ir socialinėms reikmėms, švietimo reikalams, taip pat ir sveikatos apsaugai. Tačiau mes turime skirti tam tikrus prioritetus, ir saugumas yra aukščiausias Lietuvos valstybės prioritetas. Nebus saugumo, nebus vykdoma ir visų tų programų, kurias aš paminėjau. Taip pat būtina vykdyti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir Konstitucijos nuostatas dėl visuotinės teritorinės gynybos sistemos įgyvendinimo ir plėtojimo. Yra duomenų, kad bendrasis vidaus produktas sumažės daugiau nei 5%, vadinasi, sumažės ir pinigai, skiriami išlaidoms. Mano labai apytiksliais skaičiavimais, krašto apsaugai sumažės 30-50 mln. Lt. Komitete mes labai atidžiai daug kartų svarstėme ne tik bendrą biudžetą, bet ir vidinį paskirstymą ir esam nusiteikę kontroliuoti kartu su Krašto apsaugos ministerija. Vienbalsiai buvo pasisakyta, kad reikia įvykdyti tuos įsipareigojimus ir skirti pagal Gynybos tarybos ankstesnes rekomendacijas 1,6% bendrojo vidaus produkto. Priešingu atveju mes negalėsime užtikrinti tam tikrų programų. Taip pat reikia perkelti Krašto apsaugos ministerijai priskirtas funkcijas, t.y. aš turiu galvoje 39 mln. Lt, skirtų okupacijų pasipriešinimo dalyviams, į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžetą. Aš kartoju, supraskit mane teisingai, tai yra socialinė programa ir ji turi turėti savo vietą. Be abejonės, pasikeitus finansavimui turės būti perskirstytas nepaprastųjų ir paprastųjų išlaidų santykis. Mūsų prašymas 10 mln. perkelti iš nepaprastųjų į paprastąsias turės keistis ir tas santykis tikrai turės būti peržiūrimas.

Gerbiamieji Seimo nariai, sumažinus finansavimą Krašto apsaugos ministerija negalės įvykdyti tarptautinių įsipareigojimų ir programų ir tokiu būdu sumažės galimybės integruotis į NATO struktūras. Negalės tinkamai dalyvauti partnerystės programose, regioninių oro erdvės stebėjimų ir kontrolės tarptautinėse programose. Bus sumenkintas Lietuvos įvaizdis pasaulyje, nes mes tinkamai nepasirengsime gynybai ir neturėsime tinkamo mobilizacinio rezervo. Nebus vykdomos jaunuolių mokymo programos ir karių socialinės programos.

Dėl statybų, kurios taip buvo eskaluojamos spaudoje. Bus statoma tik du, trys nauji objektai, visa kita yra rekonstrukcija.

Mes turime užtikrinti, kad kariai galėtų išsidžiovinti drabužius, avalynę, kad galėtų normaliai pailsėti, gydytis ir maitintis. Nuo karių nuotaikos ir pasiruošimo priklausys gynybos galia ir jokie ginklai nepadės.

Dėl ginklų pirkimo. Taip pat eskaluojama, kad neva pirksime (…), tankus ir visa kita. Visa tai neturi pagrindo. Yra mūsų gynybos programa, pagal programą, kiek reikia minimaliai patenkinti tuos poreikius, taip ir bus plėtojama, įskaitant ir mūsų gaunamą paramą, kurios mes gauname nemažai. Mūsų kariai – tai mūsų vaikai ir jų socialinių poreikių tenkinimas įeina į bendrą socialinę programą.

Aš norėčiau konkrečiau pasakyti dėl kai kurių vidaus programų nevykdymo, jeigu mes neturėsime 1,6% taip, kaip buvo numatyta, ir taip, kaip patvirtino mūsų Nacionalinio saugumo komitetas. Nebus vykdomas, negalėsime užtikrinti Lietuvos karo akademijos finansavimo, atsiskaitymo už karių sveikatos priežiūros paslaugas, Ruklos mokomojo pulko įkūrimo ir vystymo, Kauno šaukimo administravimo centro įkūrimo, Mobilizacijos departamento rezervų. Vakar man skambino iš Kauno technologijos universiteto studentų atstovybės. Jie yra nepatenkinti tuo, kad yra per mažas studentų skaičius ir jie neturi galimybės išmokti ir mokytis karinių mokslų, kaip yra įvertinta pagal programą.

Šiek tiek apie pasienį. Gerbiamieji Seimo nariai, pasienio poreikiai yra tenkinami tik 42%. Tiek, kiek yra tenkinama, tiek ir bus saugoma siena. Tam yra galimybės gauti lėšų būtent sustabdant kontrabandą, nelegalus. Tiesiog tai pasiteisins turbūt keleriopai, jeigu mes galėsime užtikrinti sienos apsaugą. Jeigu tik tiek bus tenkinama, vadinasi, sienų demarkavimo darbai vietovėje taip pat bus nevykdomi, taip pat naujos personalo mokymo sistemos įdiegimas, reikalingų pastatų ir statinių rekonstrukcija bei statyba prie rytinės sienos. Ypatinga padėtis susidarė prie vakarinės sienos, kai pradėjo eiti kontrabanda iš Latvijos pusės. Reikia padidinti, bent jau dabar, bent iš pradžių, nors 10, 20 mln. (mes prašėme daug daugiau), kad galėtume užtikrinti bent jau minimalią vakarinės sienos apsaugą.

Taip pat yra numatyta ir mūsų Saugumo departamento reorganizacija. Jai priskirtos funkcijos, kurios nebuvo būdingos (tuojau pat, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš baigsiu), kurios nebuvo anksčiau vykdomos. Tai yra sutarta pagal planą, tai žvalgybos ir kontržvalgybos funkcijos, taip pat Lietuvos ekonominė apsauga. Tam reikia įrangos, reikia žmonių ir taip pat reikia suburti gerą kolektyvą informacijos rinkimui ir analizei. Aš siūlau atsižvelgti ir dar kartą noriu pabrėžti, kad Nacionalinio saugumo komitetas, Gynybos taryba prašo skirti 1,6% nuo bendrojo vidaus produkto. Tai nebus padidinimas pinigine išraiška, bus tik tenkinimas pačių minimaliausių poreikių, kurie yra. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Europos reikalų komiteto pirmininką A.Kubilių, paskutinį kalbėtoją, komiteto vardu. Tada frakcijos ir Seimo narė K.Prunskienė.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, daug kas prieš mane kalbėjusių kalbėjo apie biudžeto socialinę orientaciją, karinę orientaciją. Komiteto vardu aš norėčiau tarti kelis žodžius apie kitų metų biudžeto integracinę orientaciją, jeigu taip galėčiau pasakyti. Aš nenorėčiau kalbėti visiems suprantamų pagiriamųjų žodžių kitų metų biudžetui, bet taip pat norėčiau tarti kelias kritines pastabas, kurios išaiškėjo Europos reikalų komitete svarstant kitų metų biudžetą, būtent integracijos į Europos Sąjungą požiūriu. Svarstydami komitete kitų metų biudžetą šiuo požiūriu skyrėme tris pagrindinius aspektus, tris poreikių grupes. Pirmoji grupė – tai integracijos reikalų administravimo poreikiai, t.y. Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės poreikiai, Užsienio reikalų ministerijos tam tikrų departamentų, pasirengimo deryboms dėl stojimo į Europos Sąjungą delegacijos poreikiai, Europos teisės biuro prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ambasadų, taip pat Lietuvos Respublikos misijos prie Europos Sąjungos bei kiti panašūs poreikiai. Čia turbūt problemos yra maždaug aiškios, aš apie jas šiek tiek vėliau, ką mes siūlome daryti, bet, be abejo, kaip ir visose kitose srityse problema yra labai paprasta – lėšų trūkumas.

Antroji poreikių grupė – tai Lietuvos Respublikos dalyvavimo dvišalėse ir daugiašalėse Europos Sąjungos programose finansavimo poreikiai. Apie tai šiek tiek kalbėjo galbūt ir platesniu aspektu Ekonomikos komiteto pirmininkas A.Šimėnas. Tai irgi yra labai aiški problema. Lietuva dalyvauja daugelyje dvišalių ir daugiašalių Europos Sąjungos programų. Tokiose programose dalyvaujant tenka mokėti vadinamąjį savo nario mokestį, kuris siekia iki trečdalio iš tokių programų gaunamų lėšų kiekio, du trečdalius moka tam tikros Europos Sąjungos institucijos ir mums dalyvavimas tokiose programose yra naudingas, tačiau, be abejo, ir čia problema lygiai tokia pati – stinga lėšų. Lietuva nesumoka dalyvavimo šitose programose savo narystės mokesčio.

Trečioji grupė – tai yra nacionalinės ACQUIS priėmimo programos 1999 metų prioritetinių darbų finansavimo poreikiai. Turiu pasakyti, kad kaip tik su šia finansavimo sritimi yra susijusios didžiausios problemos. Nagrinėjant šią sritį tampa akivaizdu. Pirmas dalykas grynai techninis, kad 1999 metų valstybės biudžete tiesiogiai nėra išskiriamas nacionalinės ACQUIS priėmimo programos priemonių finansavimas, o tai apsunkina pastangas siekiant išsiaiškinti, kokios apimties kitų metų biudžete yra numatomas šių priemonių finansavimas. Aš turiu pasakyti, kad nacionalinė ACQUIS priėmimo programa, kalbant apie mūsų artimiausią laikotarpį, iš tikrųjų tai pati svarbiausia valstybės programa. Tai yra programa, pagal kurią mes deriname savo žingsnius su Europos Sąjunga, pagal kurią mes darome vienus ar kitus sprendimus, priimame vienus ar kitus įstatymus. Be abejo, gaila, kad du svarbiausi valstybės dokumentai, t.y. kitų metų valstybės biudžetas ir kitų metų nacionalinė ACQUIS priėmimo programa, nėra tarpusavyje grynai technologiškai sujungti, todėl nagrinėjimas šiuo požiūriu yra pakankamai sunkus. Nagrinėdami komitete ir bandydami nustatyti būtent šių priemonių finansavimą gavome suvestinių duomenų lentelę, kurį iš tikrųjų yra pakankamai įdomus dokumentas ir raginčiau Seimo narius pasidomėti.

Antras dalykas, į ką mes norėtume atkreipti dėmesį, tai, kad prieš rengiant 1999 metų biudžetą nacionalinėje ACQUIS priėmimo programoje nebuvo perskirstyti ir nebuvo išskirti 1999 metų aiškūs prioritetai, todėl nagrinėjant nacionalinę ACQUIS priėmimo programą, kartais sunku pasakyti, kokie konkretūs darbai turėtų būti finansuojami ir įgyvendinami 1999 metais.

Trečias dalykas, kuris galbūt netiesiogiai susijęs su biudžetu, bet nagrinėjant biudžetą irgi paaiškėja, kad kai kurios ministerijos ir valstybės institucijos, atrodo, neturėjo aiškaus supratimo apie nacionalinės ACQUIS priėmimo programos priemonių administravimą. Jos tikėjosi šių priemonių finansavimo iš atskiro fondo. Kitų ministerijų arba valstybės institucijų prašymai iš biudžeto finansuoti nacionalinės ACQUIS priėmimo programos prioritetinius darbus yra tokios apimties, kad tai akivaizdžiai rodo, jog šios institucijos 1999 m. yra suplanavusios nerealią nacionalinės ACQUIS priėmimo programos darbų apimtį. Pavyzdžiui, kitiems metams šios programos įgyvendinimui Žemės ūkio ministerija prašo papildomai 985 mln. Lt, faktiškai 1 mlrd. Lt. Tačiau ministerija teigia, jog šiems nacionalinės ACQUIS priėmimo programos darbams įvykdyti kitų metų biudžete nėra skiriama nė vieno lito. Be abejo, tai sukėlė mums susidomėjimą, ir aiškinantis su Žemės ūkio ministerija paaiškėjo, kad didžioji šios milijardinės sumos dalis, t.y. 959 mln. Lt, turėtų būti skirta dviejų prioritetų finansavimui: žemės grąžinimo, žemės reformos ir kompensacijų už negrąžintą žemę išmokėjimui. Šių darbų finansavimas yra numatytas kitų metų biudžete, aš turėčiau pasakyti. Ir man keista, kad ministerija, atrodo, įsivaizdavo, jog kitais metais reikia išmokėti ir visas kompensacijas, ir baigti visą žemės reformą. Visos šios priežastys lemia tai, kad kitų metų suplanuoti nacionalinės ACQUIS priėmimo programos prioritetiniai darbai iš biudžeto ir kitų šaltinių pagal gautus duomenis yra finansuojami mažiau nei 30%. Poreikis yra maždaug 2,5 mlrd. Lt, iš biudžeto numatyta skirti 140 mln. Lt, iš kitų šaltinių numatyta gauti 650 mln. Lt. Atmetę neteisingai suformuluotus Žemės ūkio ministerijos poreikius nacionalinės ACQUIS priėmimo programos darbų finansavimui, galime laikyti, kad 1999 m. šios programos prioritetiniai darbai bus finansuojami tik apie 50% tų poreikių, kurie yra užprogramuoti 1998 m. pradžioje patvirtintoje ACQUIS priėmimo programoje. Skaičiai nėra džiuginantys.

Remdamasis šia analize Europos reikalų komitetas siūlo dar sykį pabandyti peržiūrėti biudžeto projekto išlaidų dalį atsižvelgiant į 1999 m. ACQUIS priėmimo programos prioritetinius darbus, ypatingai atkreipiant dėmesį į Europos Komisijos 1998 m. nuomonę apie Lietuvos pažangą, apie išvardytas problemas, kurias Lietuva turėtų nedelsiant spręsti, tai yra Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategijos sukūrimas, sienos apsaugos stiprinimas, institucijų, reikalingų įsijungimui į bendrąją rinką, stiprinimui.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, dar minutė, ir bus išjungta.

A.KUBILIUS. Ačiū, aš tuoj pat baigiu. Jūs darote klaidą, bet aš nepykstu. Komitetai gali kalbėti iki 10 minučių.

Todėl komitetas siūlytų ypatingą dėmesį atkreipti į sienų apsaugos stiprinimo problemas ir siūlytų patenkinti Pasienio policijos departamento prašymą skirti jų reikmėms papildomai 50 mln. Lt. Antra. Būtina skirti visas reikalingas lėšas Europos Sąjungos programų dalyvio mokesčiui finansuoti. Papildomai reikia 6,7 mln. Lt. Tai nurodo Užsienio reikalų ministerijos atitinkamas raštas. Trečia. Būtina skirti 3 mln. Lt Lietuvos dalyvavimo teisės peržiūros procese kaštams apmokėti, vadinamajame skryningo procese. Šitie pinigai turės būti skirti bet kuriuo atveju, ir mes tai siūlom jau dabar skirti ir numatyti biudžete, Užsienio reikalų ministerijos biudžeto eilutėje. Ketvirta. Mes siūlome pritarti Užsienio reikalų ministerijos siūlymui papildomai skirti lėšų Lietuvos Respublikos misijos prie Europos Sąjungos finansavimui 400 tūkst. Lt. Ir siūlytume papildomai skirti Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės visą reikalingą finansavimą nacionalinės Europos Sąjungos specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo bei visuomenės informavimo programų vykdymui. Tam reikia 6 mln. pirmajai programai ir 5 mln. antrajai programai. Numatyta šioms programoms iš viso 700 tūkst. Lt.

Ir paskutinis dalykas. Europos reikalų komitetas (tai bendra pastaba) yra įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikos integracija į Europos Sąjungą yra prioritetinis valstybės uždavinys, todėl visi svarbiausi valstybės teisės aktai turi būti suderinti su integracijos tikslais ir darbais. Todėl Europos reikalų komitetas siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei, rengiant 2000 m. valstybės biudžetą, išlaidų struktūrą suderinti su nacionalinės ACQUIS priėmimo programos prioritetinių darbų struktūra. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti Seimo narę K.Prunskienę, paskui Seimo narį P.Gylį.

K.D.PRUNSKIENĖ. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pradėti nuo pajamų dalies. Akivaizdu, kad tiek nacionalinio biudžeto pajamų planas, tiek ir atskirai paėmus valstybės biudžeto bei savivaldybių biudžetų pajamų planai nėra pagrįsti pirmiausia dėl skaičiavimo bazės. Makroekonominiai rodikliai, kurie paimti pavyzdžiu, skaičiuojant biudžeto pajamas yra akivaizdžiai per aukšti. Bendrasis vidinis produktas 7% – tai tikrai nerealiai optimistiškas dydis, nepagrįstas nei pastarųjų mėnesių, nei pastarųjų metų situacija, nei ekspertų, beje, ne tik Lietuvos ekspertų, prognozėmis, atsižvelgiant į pasaulinę ir mums gana aktualią Rusijos krizę, jos pasekmes. Nėra abejonės, kad ši krizė turės įtakos pirmiausia per eksporto didėjimą ir galimybes realiai plėsti prekių ir paslaugų gamybą ir pardavimą, atskirai imant eksportui, ir, žinoma, dėl kitų su tuo susijusių priežasčių. Viena iš jų yra bankų paskolų palūkanų augimas, kuris jau šiais metais, lyginant su metų pradžia, padidėjo maždaug pusantro karto, ir tai neabejotinai neigiamai atsilieps įmonių investiciniam ir komerciniam aktyvumui, vadinasi, pakoreguos neigiama linkme ir bendrojo vidinio produkto augimą. Be to, kaip suprantu, Vyriausybės suplanuoti dydžiai buvo siejami su gerokai aukštesne infliacija, negu ji susiklostė pastaraisiais metais, pereidama atskirais mėnesiais netgi į defliaciją. O ankstesnių metų, žinoma, ir šiame projekte, kuris svarstomas, pajamų augimas tiesiogiai susijęs su infliacija. Matyt, šitas veiksnys irgi verčia gerokai pakoreguoti tuos skaičius.

Nors Vyriausybė ir tvirtina, kad mokesčių našta neišauga, o išplečiama tiktai bazė, turint galvoje ir Fizinių asmenų mokesčio įstatymo pataisas, tačiau makroekonomine prasme bendra mokesčių visuma neišvengiamai apriboja investicines galimybes, komercines galimybes, nes tie patys piliečiai dalyvauja arba tiesiogiai versle, arba perka prekes vidaus rinkoje. Aišku, aš atkreipiu dėmesį, kad indėlių kompensacija šiek tiek kompensuos tą dalyką. Tačiau santykis tarp bendrojo vidinio produkto ir biudžeto pajamų yra vienas su dviem, t.y. 7% ir 14%. Tai atspindi mokesčių naštos didėjimą ir, žinoma, tai irgi darys grįžtamą neigiamą poveikį tolesnei ūkio plėtrai ir atitinkamai makroekonominiams rodikliams. Taigi būtų nepaprastai svarbu, kad būtų galima matyti, kaip Vyriausybė vertina tuos makroekonominius rodiklius, jų kitimą ir kuo grindžia, kokiais veiksniais grindžia tą didėjimą, kas atsvers tuos neigiamus veiksnius, kuriuos aš paminėjau, ir kokiose srityse tas augimas galės susidaryti. Finansų ministerija biudžete pateikė atskirų pajamų straipsnių didėjimo analizę, įvertinimą, tačiau makroekonominių rodiklių mes galime matyti tiktai galutinius dydžius, o Ūkio ministerija atitinkamos analizės nepateikė. Manau, kad šitą reikėtų padaryti priedu, pateikiant biudžetą antrajam svarstymui.

Dėl išlaidų. Pirmiausia keli tokie bendri pastebėjimai. Yra tvirtinama, kad biudžetas sudarytas programiniu pjūviu. Žinoma, pirmiausia tai susiję su išlaidų dalimi. Tačiau, atleiskite, tas programinis pjūvis kol kas yra gana pradinio lygio, jo pradinė stadija, nes daugiausia apsiribojama vienos ar kitos ministerijos ar srities programomis, bet nėra tokių ištisinių programų. Paimkime kad ir smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimo ar kitą programą. Ką tik kalbėjęs Pirmininko pirmasis pavaduotojas ponas A.Kubilius irgi komentavo tas spragas, kurios reiškia nepakankamą programinį pjūvį finansuojant ištisines, bendriausias Lietuvos programas ir prioritetus. Vadinasi, ateityje tą programinį pjūvį (žinoma, iki metų pradžios to sustiprinti nepavyks) reikėtų išplėtoti. Taip pat suabejočiau tuo Socialinių reikalų komiteto pirmininkės teiginiu, kuris nuskambėjo, kad neva nėra finansuojami ūkio projektai ir kad tai yra labai didelis privalumas. Mes galime paskaityti ūkio ministro V.Babiliaus pasirašytą raštą, kuris įrodinėja, kokiems investiciniams projektams labai reikėtų to finansavimo. Apskritai bent jau toms sritims, kur valstybė yra savininkė, ypač infrastruktūros sričiai, nekalbu apie socialinę sritį, tie investiciniai projektai būtų svarbūs ir finansuotini, jeigu valstybė turėtų lėšų. Pagaliau aš negaliu pripažinti, kad finansavimas iš kreditų yra visai neįvertinamas. Juk aptarnauti kreditus, juos grąžinti reikės uždirbus lėšas, kurios šiuo atveju tokios pat, tik perkeliamos į perspektyvą, į kitus metus. Todėl manau, kad mes tikrai turime realiai tuos dalykus vertinti ir matyti ne tik tai, kas yra biudžete, bet ir tai, kas už jo ribų.

Kai mes kalbame apie išlaidas, turbūt negalvojame, kad tai yra tik pajamų paskirstymo schema, bet išeities taškas pirmiausia yra valstybės poreikių, finansuojamų iš biudžeto institucijų ir sričių poreikių, tenkinimas. Jeigu žiūrėtume tuo aspektu, nėra taip svarbu bet kuriai sistemai, ar ji gauna lėšas iš biudžeto, taip, kaip parašyta biudžeto eilutėse, ar ji gauna iš Privatizavimo fondo, ar iš kreditų, todėl vertinimas, kad biudžetas yra nedeficitinis… Šia prasme bet kada galima padaryti nedeficitinį biudžetą, tik mes visą trūkstamą poreikį perkeliam į kitus šaltinius ir nurodom tik tiek išlaidų, kiek gaunam pajamų. Tą galėjom padaryti ir pernai, ir užpernai. Matau, kad reikia skubėti.

Manau, kad negalima nepastebėti labai ryškių atskirų sričių finansavimo skirtumų. Aš, pritardama interesui stiprinti mūsų nacionalinio saugumo sistemą, krašto apsaugą, vis dėlto matau, kad lėšos per trejus metus padidėjo keturis kartus. Gerbiamieji, kreditų mes turime ne 1,5%, ne 1,6%, o 1,73% nuo bendro vidinio produkto. Padalinkite, suskaičiuokite ir pamatysite, nes finansavimas iš kreditų paprasčiausiai neįtrauktas. O kai kalba NATO ar kiti, galvoja apie visą finansavimą, kurį gauna ta ar kita sistema. Nereikėtų gudrauti vieniems prieš kitus ir nepamiršti, kad rimto finansavimo laukia švietimo ir kultūros sritys, kurioms šiemet nurėžėm, infrastruktūros sričių projektai, taip pat ir melioracija, kaip kaimo infrastruktūra. Reikėtų įvertinti ir regionų plėtrą, savivaldybių interesų neužgožti, nes pasitikėjimu, kad fizinių asmenų mokesčiai augs ir savivaldybės gaus daug daugiau dėl tų makroekonomikos rodiklių perspektyvos, aš nelabai tikėčiau. O dėl regioninių programų, nacionalinių parkų ir dėl kitų aš pritarčiau čia kalbėjusiems. Ačiū.

PIRMININKAS. LDDP frakcijos vardu kviečiu kalbėti Seimo narį P.Gylį. Ruošiasi A.Bartkus.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji svečiai! Šios dienos pokalbį Seime sunkiai galėčiau pavadinti biudžeto svarstymu, nes po pono K.Glavecko kalbos paaiškėjo, kad mes biudžeto neturime. Tie skaičiai, kuriuos mes turėjome nuo spalio 19 d., pasirodo, negalioja. Pagal pono K.Glavecko žodžius (aš tikiu jo kompetencija) gali būti, kad kitais metais pajamos turės sumažėti maždaug 380 mln. litų. Neseniai, prieš keletą dienų, patikimi šaltiniai sakė: 200 mln. litų. Taigi mažėja pajamos, kitaip paskirstomos ir išlaidos, todėl mes tiesiog kalbame apie biudžetą, negalėdami jo svarstyti skaičių kalba.

Šios dienos svarstymo negalėčiau pavadinti rimtu dar ir dėl to, kad aš nematau finansų ministro. Manau, kad apskritai kabinetas turėtų dalyvauti svarstant tokį svarbų dokumentą. Bet jeigu nenusileidžia iki Seimo žemumų finansų ministras, tai yra tam tikras Seimo vietos mūsų valstybėje rodiklis, o tą vietą, jo prestižą mes patys, kartais kai kam padedant, nuolatos žeminam. Nežeminkim savęs, nežemins mūsų ir kiti.

Šitas biudžetas pristatomas kaip nedeficitinis ir programinis. Iš tikrųjų neslapukaukime. Jeigu mes vėlgi gerbiam vieni kitus, pasakykim, kad mes dalies skolų nenurodom. Pavyzdžiui, nenurodom to, kad šalia tų 723 tūkst. Lt, kurie yra nurodyti valstybiniame biudžete, 149 mln. Lt bus skirti krašto apsaugai, bet iš paskolų. Gerbkim finansus, nežaiskim, neintriguokim ir prakeiksmais bei užkeikimais nespręskime finansų klausimo. Tik ką finansų ministras pasakė, kad tik aklas ir LDDP negali įžiūrėti, koks geras biudžetas. Noriu pasakyti, kad Tarptautinis valiutos fondas, kuriam įtaką daro LDDP, mano taip pat – nemano, kad tas biudžetas patikimas, solidus. Nepamatuojama LDDP galia.

Programinis požiūris į biudžetą. Jeigu iš tikrųjų mes turėtume konkretizuotą valstybės kūrimo programą, tai galėtume sakyti, kad šitas biudžetas pagrįstas programiniu požiūriu. Iš to, ką aš žinau, niekaip negali to pasakyti. Vėlgi krašto apsauga (jos biudžetą mūsų komitetas svarstė) rodo, kad nėra programų, pagal kurias būtų plėtojama krašto apsauga. Yra pavadinimai, bet nėra programų, ir tai mes pripažįstam rezoliucija, kurią priėmėm prieš savaitę, įpareigodami krašto apsaugą sukurti tas programas. Per dvejus metus ministerija to nesugebėjo padaryti. Kitose ministerijose panašiai. Užsienio reikalų ministerijoje, dėl Europos reikalų taip pat yra didelių nesusipratimų. O gal mes kuriam pagal tam tikrą programą politinę, biurokratinę, militaristinę valstybę, nes kaip tik šitom trim sritim tenka liūto dalis mūsų nacionaliniame biudžete, bet nekuriam šviesios visuomenės, nebandom padėti kaimui. Mūsų frakcija parinko keletą sąlyginių šito biudžeto pavadinimų. Vienas iš jų – “beraščiai, bet ginkluoti”.

Valdžios gerovė – liaudies gerovė”. Galim pavadinti labai drastiškai – “Mirtis” kaimui”. Mes, stebėdami tuos skaičius, kurie dabar pateikiami, galim padaryti daug išvadų, bet matom, kad yra didelė sumaištis valdančiosios koalicijos galvose ir jokio programinio mąstymo.

Vėl apie skaičius, nors jie, kaip sakiau, yra netikslūs. Aš manau, kad teisūs tie, kurie sako, kad galima buvo atsižvelgti į naujas sąlygas, kurios susiformavo prasidėjus krizei Rusijoje. Spalio 19 d. jau buvo galima duoti skaičius. Galbūt reikėjo, truputį pavėlavus, Vyriausybei informuoti apie numatomus pakeitimus per šitą mėnesį. Dabar mes jau lapkričio pabaigoje ir praktiškai nelabai ką turim svarstyti . Blogiausia būtų, jeigu Vyriausybė nuspręstų paprasčiausiai, sakykim, po 2 ar 3% nubraukti visiems. Tai nebūtų protingas požiūris, kadangi, kaip kažkas čia sakė, yra tam tikri tikslai, funkcijos, kuriuos būtinai reikės vykdyti. Remdamiesi tais skaičiais, kurie buvo pateikti, mes frakcijoje sugebėjom surasti apie 430 mln. Lt. ir juos šiek tiek paskirstyti. Aš manau, kad rimtai atsisėdus tai galima padaryti. Iš tų 426 mln. skirti švietimui 123 mln., žemės ūkiui – 270 mln., 24 mln. – aukštajam mokslui. Mes neturim patarėjų armijos, mūsų jėgos gana ribotos, bet manau, jog ties tais skaičiais verta susimąstyti, kad pagrindinės mūsų gyvenimo sritys investicijos į ateitį, jaunimą, švietimą nenukentėtų.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį A.Bartkų, kalbėsiantį Tėvynės sąjungos frakcijos vardu. Rengiasi K.Glaveckas.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, pradžioje galbūt tokia informacija, kurios nežinojo kolega P.Gylys. Mano duomenimis, finansų ministro šioje salėje dabar nėra ne dėl to, kad reikštų nepagarbą Seimui, bet todėl, kad svarbiais valstybės reikalais yra išvykęs į Frankfurtą. (Balsai salėje)

Svarstome 1999 m. biudžetą. Koks jis? Geras ar blogas? Ar galėtų jis būtų geresnis, apie tai daug kalbama. Ir jeigu nuo mūsų kalbėjimo padidėtų biudžeto pajamos, aš sutikčiau kalbėti kuo ilgiau ir raginčiau tai daryti kitus kolegas. Tačiau nuo mūsų kalbėjimo daugiau pinigų neatsiranda. Didėja ar mažėja biudžeto pajamos, priklauso nuo mūsų vykdomos finansinės politikos. O jos, kaip matote, didėja. Pirmą kartą biudžeto išlaidos sudaromos programiniu principu. Tačiau, kad ir kaip planuotume išlaidas, sudarant nedeficitinį biudžetą, viską būtina suderinti su pajamomis ir išlaidos nori nenori turi atitikti pajamas. Nacionalinio biudžeto pajamų didėjimo tendencija yra. 1996 m. biudžeto pajamos buvo 6 mlrd. 720 mln. 1997 m. – 8 mlrd. 237 mln., tai yra 23% didesnis negu ankstesniais metais. 1998 m., šiems metams planuojamos pajamos viršija 9 mlrd. Lt. Jos turi padidėti apie 13%. Pajamų padidėjimas galėtų būti dar ryškesnis. Tačiau norim ar nenorim tenka įvertinti ir krizės kaimyninėse šalyse įtaką.

1999 m. nacionalinio biudžeto pajamos jau turi viršyti 10 mlrd. Lt. Dabartiniame biudžeto variante numatoma 10 mlrd. 511 mln. Patikslintame variante jos turi būti gal kiek ir mažesnės, tačiau padidėjimas apie 12% turėtų išlikti. Turint omenyje, kad šių metų infliacija bus apie 3%, o kitiems metams planuojama iki 6%, galima teigti, kad realiosios biudžeto pajamos didėja. Tačiau išlaidų poreikis visada yra didesnis, negu leidžia galimybės. Be abejo, galbūt ne visos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos. Todėl šių metų biudžetas iš tikrųjų turi būti taupymo biudžetas, kaip ir buvo numatyta Vyriausybės ir daugelio kitų partijų programose, ypač Konservatorių ir krikščionių demokratų.

Kitų metų biudžeto projekte išskirtinis dėmesys skiriamas gyventojų socialinėms reikmėms tenkinti, išlaidos švietimui, kultūrai, mokslui, sveikatos apsaugai ir sportui sudaro 39% biudžeto. Tai ar ne socialiai orientuotas biudžetas? Vadinasi, kitų metų biudžetas ir toliau lieka dar labiau socialiai orientuotas negu šių metų biudžetas, kai buvo 33%.

Nieko vertos kalbos, kad šis biudžetas yra militaristinis. Siekiant valstybės integracijos į NATO, krašto apsaugai numatoma skirti 723,7 mln. Lt. Tai yra apie 9,7% biudžeto pajamų. Tai nėra daug, bet didinti šitą skaičių būtų nelengva rasti galimybių. Įdomus paradoksas – didinti išlaidas krašto apsaugai Nacionalinio saugumo komitete siūlo net opozicinių partijų atstovai, tačiau viešais pareiškimais pasisako prieš. Tai gal apsispręsim, kolegos, komitete ir iš šių tribūnų kalbėkime vienodai.

Teigiamas biudžeto projekto bruožas yra tas, kad tiek absoliučiais skaičiais, tiek procentine išraiška mažėja valstybės valdymo išlaidos. Projekte jos sudaro 3%. Svarstant šį projektą tenka svarstyti principines nuostatas, nes Finansų ministerija rengiasi koreguoti pajamas atsižvelgdama į ne nuo Lietuvos Vyriausybės priklausančius faktus ir įtaką. Be abejo, yra labai objektyvių įvairių komitetų siūlymų padidinti išlaidas. Manau, Vyriausybė, koreguodama pajamas, koreguos ir išlaidas, tačiau tai turėtų būti daroma ne visiškai automatiškai. Jau dabar aišku, kad teks mažinti nepaprastąsias išlaidas.

Konservatorių frakcija siūlo pritarti 1999 m. biudžeto projektui po svarstymo ir siūlyti Vyriausybei koreguoti atsižvelgiant į išsakytus komiteto siūlymus ir realias biudžeto pajamas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai viena frakcija, kuri tilpo tvarkingai į laiko limitus. Tikiuosi, kad ir K.Glaveckas, kalbėsiantis Centro frakcijos vardu, paseks šituo doru pavyzdžiu.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Centro frakcija, kaip ir kitos Seimo frakcijos, svarstė biudžetą ir akivaizdu, kad jame rado daug neišspręstų įsipareigojimų, kuriuos mes numatom vykdyti, įgyvendinti, neįvykdymo galimybių galų gale, daug biudžeto straipsnių, atskirų pozicijų vienaip ar kitaip sukėlė daug diskusijų. Buvo daug diskutuojama dėl bendros biudžeto struktūros, dėl išlaidų krašto apsaugai, socialinei sričiai ir kitiems. Ir tokių pastabų buvo labai daug. Aš norėčiau išskirti Centro sąjungos frakcijos svarstymus į 9 punktus, kurių esmė ta, kad dabartinis projektas, kuris yra pateiktas ir buvo svarstomas, turi esminių trūkumų ir turėtų būti koreguojamas. O toks, koks yra, jis akivaizdžiai neatitinka reikalavimų.

Pirmasis esminis trūkumas yra tai, apie ką čia daug kas minėjo, t.y. neįvertinta Rytų ir pasaulinės krizės įtaka, finansinės ir kitų rinkų krizės įtaka Lietuvos ekonomikai, jos raidai. Iš tikrųjų pasaulinės prognozės yra labai pesimistinės ir Lietuvai negalima neatsižvelgti į tai. Galų gale visa dabartinė situacija, išteklių pritraukimas iš Vakarų, investicijų pritraukimas yra ganėtinai problemiškas Lietuvai. Visi finansiniai ištekliai smarkiai pabrangsta.

Investicijų mastas iš užsienio į Lietuvą buvo vykdomas kiek kitaip ir turi kitokį turinį. Daugiau kaip iš milijardo šiais metais investuotų į Lietuvą… pagrindinės investicijos buvo strateginės ir ėjo per privatizavimą, paskui pakliuvo į fondus. Latvijoje ir Estijoje šitos lėšos, kurios buvo didesnės, nebuvo skirtos privatizavimui arba skirta daug mažesnė dalis. Vadinasi, jos sukūrė daugiau darbo vietų ir daugiau ekonominės potencijos.

Antra. Biudžetas iš tikrųjų nors ir yra programinis, bet jis neorientuotas į galutinius rezultatus.

Trečia. Biudžeto skaidrumas, ypač valstybės investicinės programos skaidrumas, nėra pakankamas. Centro frakcija siūlo, kad kiekviena programa, investicinė ar neinvesticinė, būtų ne tik aiškiai suformuluota, bet ir turėtų asmenį, personaliai atsakingą už tos programos vykdymą, nes kolektyvinės atsakomybės principas iš esmės reiškia, kad už tai niekas neatsako, arba atsako visi ir niekas. Tie pinigai yra lygiai taip pat svarbūs visam kraštui kaip ir tie, kuriuos turi žmonės, ir tie, kuriuos iš jų pasiimame per mokesčius.

Ketvirta. Biudžetas savo kryptimi nėra orientuotas į valstybės išlaidų mažinimą. Iš tikrųjų valdymo išlaidas mes didiname, užuot jas mažinę. Kitaip tariant, mes neinventorizuojame funkcijų, neprivatizuojame dalies funkcijų, kurios nėra svarbios, kartu nesumažiname asignavimų valstybės valdymui.

Penkta. Kitų metų biudžeto pajamose mes numatome didinti mokesčius, o ne mažinti išlaidas. Siaurėjant rinkai ir esant finansinei situacijai, tokia padėtis iš tikrųjų labai negera. Mokesčių didinimas visais atvejais sutraukia privataus verslo iniciatyvas.

Šešta. Biudžetas, kaip valstybės pajamų ir išlaidų planas, nėra subalansuotas įsipareigojimų ir jos įvykdymo galimybių prasme. Tai ypač yra susiję su visa socialine sritimi. Kaip rodo preliminarūs Centro frakcijos skaičiavimai, dabar įsipareigojimų įvykdymo galimybės šitame projekte geriausiu atveju yra padengtos 90%, o naujajame projekte, kurio yra laukiama, bus ne daugiau kaip 80%. Kitaip sakant, mes numatome 20% to, ko negalime padaryti.

Septinta. Biudžeto projektas nėra savaiminis ekonominis valdymo elementas, jis yra susijęs su visais kitais ekonominiais dalykais, ypač su finansinės rinkos dalykais. Turiu omenyje mokėjimo balansą, valstybės skolą ir kitus segmentus. Šia prasme jis taip pat nėra subalansuotas. Didėjant einamosios sąskaitos arba mokėjimo balanso deficitui, akivaizdu, kad visa biudžeto struktūra, ypač pajamų ir išlaidų struktūra, taip pat turi būti koreguojama ir suderinama, nes finansinės krizės kaip tik dėl to ir įvyksta.

Aštunta. Viso biudžeto sudarymo principai, ypač išlaidos, dažniausiai yra siejamos, nors tai nėra įstatymų numatyta, su privatizavimo fondų lėšų naudojimu. Tokių fondų naudojimas leidžia kažkuriam laikotarpiui sumažinti atskirų biudžetų deficitą ir vykdyti įsipareigojimus, bet tik kai kuriam laikotarpiui. Galima situacija, kad po Naujųjų metų, kitą vasarą ar pavasarį, tų pinigų, kurių pagrindu mes galėsime balansuoti, paprasčiausiai neužteks.

Atsižvelgę į šitas pastabas, kurias būtina keisti, manome, kad šis variantas, Centro sąjungos nuomone, yra taisytinas ir iš esmės.

PIRMININKAS. A.Šimėnas – Ekonomikos komiteto pirmininkas. (Balsas salėje) Dėl to labai atsiprašau, tik įdomu, kaip jūs dabar skirsite savo nuomonę? Ekonomikos komiteto viena, čia – kita. Taigi Krikščionių demokratų frakcijos vardu A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Krikščionių demokratų frakcija, remdamasi Vyriausybės pateiktomis makroekonomikos rodiklių prognozėmis, savarankiškai atliko biudžeto projekto pajamų ir išlaidų skaičiavimus. Pagal mūsų skaičiavimus, skiriasi biudžeto pajamos ir jos, mūsų nuomone, turėtų būti mažesnės negu šiuo metu planuojamos biudžeto projekte. Skiriasi mūsų nuomonė ir dėl bendrojo vidaus produkto augimo. Mes manome, kad bendrojo vidaus produkto augimas ateinančiais metais nesieks 7%, geriausiu atveju tik 5%, todėl atitinkamai ne mažiau kaip 200 mln. litų dėl šio veiksnio bendros nacionalinio biudžeto pajamos turėtų būti mažesnės.

Atsižvelgdami į tai, mes siūlome peržiūrėti makroekonomikos rodiklius, susijusius su Rusijos krize, ir perskaičiuoti biudžeto pajamas tam, kad jos būtų iš tiesų realiai apskaičiuotos.

Kitas momentas, į kurį mūsų frakcija atkreipė dėmesį, yra tas, kad ateinančiais metais negalima žengti tokio žingsnio, kai nacionaliniame biudžete savivaldybėms skiriama šiais metais faktiškai 38%, kitiems metams – 31,7% nacionalinio biudžeto, tenkančio savivaldybėms. Tokie struktūriniai pokyčiai, esant bendram ekonomikos augimui, t.y. 3, 4% pajamų savivaldybėms lygio sumažinimas, mūsų nuomone, yra rimta deformacija, kurios negalima leisti.

Keli mūsų esminiai pastebėjimai dėl biudžeto išlaidų struktūrinių dalykų. Mūsų nuomone, tikrai taisytina biudžeto išlaidų pozicija, kuri susijusi su gyvenamųjų namų statyba, t.y. su būsto programa. Ateinančiais metais numatoma skirti 11 mln. litų ir tai leistų, optimistiškai skaičiuojant, pagerinti, išspręsti būsto problema apie 2 tūkst. šeimų arba pareiškėjų. Eilėje šiuo metu laukia 104 tūkst., taigi nesunku apskaičiuoti, kad tokiais tempais sprendžiant gyvenamųjų namų programą šiai dabar egzistuojančiai eilei panaikinti reikėtų 51 metų.

Mes siūlome padidinti asignavimus šiam išlaidų straipsniui ir skirti 15 mln. litų municipaliniam butų fondui plėsti iš savivaldybių ir 36 mln. palūkanų skirtumui padengti, taikant bankų paskolas piliečiams. Priėmus mūsų siūlymą eilė pajudėtų gerokai greičiau ir per 10, 11 metų būtų galima išspręsti šią problemą. Suma viso biudžeto požiūriu ne tokia jau stambi, tačiau būsto problemą būtų galima pajudinti iš esmės.

Dar vienas momentas – tai lėšos, skiriamos darbo vietoms steigti. Mes siūlome skirti ne mažiau kaip 50 mln. litų šiai problemai spręsti. Turint omenyje, kad šiuo metu turime 115 tūkstančių bedarbių, kai realiai, matyt, yra kur kas daugiau, nes nedarbas yra paslėptas, prognozuojamas jo augimas ir dėl krizės Rusijoje. Tai nors kiek palengvintų šios problemos sprendimą, bent jau 10 tūkstančių asmenų galėtų gauti darbo vietą, turint omeny ir lėšas iš socialinio draudimo, ir pridėjus tas lėšas iš biudžeto, ir padėtų spręsti šią problemą itin aktualiuose regionuose, kuriuose labai trūksta darbo vietų. Santykinai didžiausias jis Akmenėje, Jurbarke, Šiauliuose, Panevėžyje. Šie rajonai yra ypač aktualūs.

Dėl agrarinio sektoriaus. Mūsų nuomone, prioritetą reikia teikti svarbiausiam dalykui – žemės ir ūkio reformai vykdyti. Reikia kuo greičiau baigti tą reformą, išspręsti žemės nuosavybės grąžinimo klausimus, taip pat visus nuosavybės santykius dėl žemės kaime. Mes siūlome padidinti lėšas šiai problemai spręsti ir taip pat efektyviai naudoti tas, kurios buvo skirtos, ko pernai, deja, nebuvo. Tos lėšos, kurios buvo skirtos, buvo naudojamos nepakankamai efektyviai.

Dar vienas prioritetas – švietimas. Mes manome, kad reikia perskirstyti lėšas siekiant prioriteto toms programoms, kurios yra itin efektyvios ir būtinos auklėjant mūsų jaunąją kartą, t.y. jaunimą.

Viešosios tvarkos ir visuomenės apsauga. Prioritetas – sienų apsauga. Mes siūlome papildomai skirti lėšų šiai problemai spręsti, sumažinant jas mažiau aktualioms problemoms. Visi mūsų siūlymai remiasi prioritetais atskiruose sektoriuose ir lėšų perskirstymu, numatant konkrečius jų šaltinius.

Mes siūlome, kad biudžeto projektui būtų pritarta, tačiau reikia, kad būtų atsižvelgta į mūsų frakcijos pateiktus siūlymus.

Pabaigoje aš vis dėlto norėčiau pasakyti porą pastabų dėl gerbiamojo kolegos LDDP frakcijos atstovo kalbos. Norėčiau paminėti tik du momentus.

Pirmas. Buvo aiškiai pasakyta, kad pajamos kitais metais mažėja. Atsiprašau, taip nėra. Diskusija tiktai kyla dėl to, ar biudžeto pajamos kitais metais augs 1,2 mlrd., kaip numatyta šiame projekte, ar bus 2 ar kiek šimtų milijonų mažesnės. Tačiau augimas juk yra akivaizdus, nereikia dezinformuoti visuomenės. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas tas, kad vis dėlto tenka priminti, jog ateinančiais metais mes iš biudžeto skirsime net 250 mln. lėšų prieš keletą metų buvusios bankų krizės problemoms spręsti. Vien 29 mln. Lt reikia spręsti LAIB problemoms. Jeigu mes “Būsto” programai paskirtume 250 mln. Lt, vadinasi, dabar esanti eilė sumažėtų apie 40%. Tai tos išlaidos, kurių galėtų ir nebūti, tačiau kurias vis dėlto reikia atlikti ir skirti milžiniškas lėšas iš biudžeto. Tai antroji pastaba. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kalbėjo komitetų atstovai, kalbėjo frakcijų atstovai. Laikas nenumaldomai bėga. Turiu Lietuvos savivaldybių asociacijos prašymą suteikti žodį asociacijos prezidentui R.Paksui. Klausiu jūsų, kolegos, kokia būtų jūsų nuomonė? (Balsai salėje) Kolegos, ar galėtume sutikti nebalsuoti ir bendru sutarimu? Dėkoju. Iš pradžių šaukia prieš, paskui demokratiškai nutyli.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną R.Paksą – Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentą. Visaip gerbdamas savivaldybes tikiuosi, kad jis nekalbės ilgiau kaip 7 min.

R.PAKSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Ačiū už pasitikėjimą tarti žodį iš šitos garbingos tribūnos. Tikrai neužimsiu daug laiko. Norėčiau kalbėti apie esmę. Matyt, jeigu pasakyčiau, kad savivaldybėms yra gana prastai, kad joms trūksta lėšų, tai nieko naujo nepasakyčiau. Jeigu vardinčiau skaičius, formules, procentus, straipsnius, tikrai, manau, ne ta vieta, ne ta tribūna ir ne ta tema. Jeigu kalbėčiau apie susitikimus, kiek jų ir kokiuose kabinetuose buvo, kuriuose dalyvavo Savivaldybių asociacijos valdyba, taryba ir svarstė biudžetą, tai, matyt, jums taip pat nėra naujiena. Bet yra taip, kaip yra – biudžeto projektas yra pateiktas su dviem parašais vietoje pagal įstatymą numatytų trijų. Ant Biudžeto projekto nėra trečiojo parašo – nėra Savivaldybių asociacijos parašo. Kodėl?

Šiais metais savivaldybių biudžetas… Biudžetas. Ačiū už pastabą. Žemaičio neišmokysite taip greitai kalbėti lietuviškai. Savivaldybių biudžetas šiais metais didesnis 26% negu praėjusių metų biudžetas. Tai lyg ir labai gerai, ir tai pastebi atvažiavę svečiai, kad pas mus ir keliai lygesni, ir gatvės šviesesnės, ir daugiau žmonių restoranuose, kavinėse – gyvenimas gerėja. Traškėdami, braškėdami merai juda ten, kur juda visa Lietuva, stengdamiesi užkaišioti visas skyles, kurios buvo susikaupusios, imdami paskolas, sukdamiesi per galvą. Kitiems metams mums siūlomas biudžetas didėja 13-18%, atsižvelgiant į savivaldybę. Atsižvelgiant į nedeficitinį biudžetą ar bent siūlomą formuluotę, atsižvelgiant į tai, kad Rusijoje krizė, tai būtų lyg ir neblogai. Aš esu girdėjęs daug kalbų, taip pat ir Seime, girdi, ko jie nori, ko tie savivaldybininkai nori? Valdymo institucijoms neauga, o jiems auga 13% ir jie dar nepatenkinti. Būtų gerai, jeigu būtų taip, bet, deja, taip nėra.

Užmokesčio indeksavimui, socialinėms išmokoms išlaidos auga, grubiai paskaičiavus, tris kartus daugiau negu auga procentas, numatytas padidinti savivaldybėms, todėl išeina, kad kitom būtinom išlaidoms. O kitos būtinos išlaidos yra ne merų sugalvotos, o yra tos išlaidos, kad reikia šviesti gatves, šildyti mokyklas, aprūpinti maitinimu, tvarkyti miestus. Šiais metais tam yra skiriama 30% bendro biudžeto lėšų, o pagal šitą biudžetą kitiems metams numatoma tiktai 20%. Jeigu tokiu tempu eis toliau, tai 2000 metais liks tik 10%. Štai kodėl yra nesuderintas projektas. Ir tiktai prieš Savivaldybių asociacijos suvažiavimą, kuris įvyko ne taip seniai – prieš dvi savaites, mes gavome realius, konkrečius Finansų ministerijos pasiūlymus, kurie jau daugmaž yra tokie, kad mes galėtume sėsti prie stalo ir kalbėtis. Jeigu tie pasiūlymai bus įvilkti į normalią – į Vyriausybės nutarimų ar siūlymų kalbą ir jeigu tie siūlymai oficialiai bus pateikti asociacijai, tai asociacijos valdyba ir taryba, matyt, sės prie stalo ir mes derėsimės.

Ir pabaigai. Mūsų yra paprastas, aiškus skaičiavimas – mums reikia nacionalinio biudžeto 37%. Mums yra siūloma 31%. Jeigu šitą skirtumą bus galima kompensuoti kitais finansavimo šaltiniais, mes esame pasirengę deryboms. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone prezidente.

Gerbiamieji kolegos, turiu rūpesčių su laiku. Ar negalėtumėte sutikti, kolegos, kad dabar galėtume diskusiją nutraukti išlaikydami teisę kalbėti dviem Seimo nariams, kurie nebuvo atstovaujami frakcijų? Turiu galvoje S.Pečeliūną ir R.Smetoną. Visų kitų frakcijų atstovai kalbėjo. Jeigu tokį sutarimą turėtume, galėtume po šitų dviejų kalbėtojų šiandien diskusijas dėl biudžeto baigti, o kiti, kurie pareiškė norą kalbėti, galėtų kalbėti jau kalbėdami apie pataisytą biudžetą. Gerbiamieji kolegos, aš girdžiu pritarimą ir man teks teikti balsuoti dėl šito dalyko.

Dėl vedimo tvarkos M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, būtų labai gerai, kad jūs labai aiškiai pasakytumėte, kada tie Seimo nariai, kurie negalėjo kalbėti, galės kalbėti? Iš esmės kalbėjo vieni konservatoriai, komitetų pirmininkai konservatoriai, Konservatorių frakcijos atstovas – taip pat konservatorius, o kitų frakcijų nariai gavo tiktai po vieną kalbą ir, žinoma, to nepakanka norint įvertinti tokį labai sudėtingą dokumentą kaip kitų metų biudžetas. Aš iš jūsų norėčiau išgirsti labai aiškius samprotavimus, kada galės kalbėti kiti, kurie yra pasirengę ir kurie taip pat turi ką pasakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dabar negalėčiau garantuoti, kad būtent šitas sąrašas galės kalbėti ir ateityje. Bet gal galėtume sutarti, kad gavę antrąjį projektą kalbame visi, pareiškę norą kalbėti, komitetai, frakcijos ir visi paskiri Seimo nariai. Jeigu galėtume pasiekti tokį sutarimą, manyčiau, tai būtų visai demokratiškas susitarimas. Aš labai dėkoju, gerbiamieji kolegos, už šitą sutarimą.

Taigi liko du kalbėtojai. Šiandien kviečiu į tribūną S.Pečeliūną.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kadangi laiko turime nedaug, pasistengsiu gal ir mažiau laiko išeikvoti negu yra skirta.

Kelios pastabos. Pirma ta, kad visi lyg ir labai džiaugiamės kalbėdami labai garsiai ir viešai, kad tai yra nedeficitinis biudžetas. Jeigu pažiūrėsime paskutiniųjų metų valstybės biudžeto deficito augimą, matysime, kad jis nuo pusės procento išaugo iki 2,4%, ir dabar per vienerius metus mes mėginame iš to padaryti nulį.

Kaip buvo minėta, ne visai yra taip, nes su paskolom ir su kitais dalykais, jeigu viską susumuotume, matyt, šioks toks deficitas atsirastų. Tai – viena pastaba.

Antroji pastaba apie programinį biudžetą. Jau buvo minėta, kad tai kol kas yra, atleiskite už tą žodį, tiktai programinio biudžeto iškamša. Nieko bendra su programiniu biudžetu šitas projektas neturi. Priežastis yra labai paprasta, nes jis sudaromas pagal senąjį Biudžeto sandaros įstatymą. Čia ir yra pakasti visi šunys. Naujo projekto mes Seime dar nematėme. Atrodo, jį matė komitetas ir pasakė, kad tas projektas netikęs, liepė rašyti kitą. Nežinia, kada jį turėsime, kada jį svarstysime, kada jį priimsime ir kada biudžeto projektą turėsime tikrai programinį.

PIRMININKAS. Kolega, per 10 dienų pagal Statutą Vyriausybė atsiųs naują variantą.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū už tai, bet kada mes jį priimsime ir kada pradėsime pagal jį formuoti biudžetą, niekas nežino, nes nuo priėmimo iki įgyvendinimo visada nusikelia metus, dvejus, trejus ir dar daugiau. Tai čia mano būtų pastaba tuo klausimu. Tai, kad šitaip yra, rodo labai paprasti dalykai. Matyt, ir mūsų Finansų ministerija dar iki galo nesuvokia, kas yra programinis biudžetas. Čia irgi yra viena iš priežasčių. Tikėkimės, kad suvoks, ir mes savo tikslą pasieksime, visų mūsų bendrą tikslą. Apie tai irgi buvo kalbėta.

Dabar konkrečiai apie tas temas, apie kurias diskutavome mūsų komitete. Vėlgi tie nelemti valstybės įsipareigojimai, valstybės prioritetai. Noriu juos priminti, kad pirmasis yra NATO, o kartu ir antrasis – Europos Sąjunga. Čia mūsų įsipareigojimai ir rekomendacijos. Šiandien aš džiaugiuosi, kad vis dėlto buvo išgirstas mūsų komiteto balsas, ir lyg naujajame projekte bus 1,55% nuo bendrojo vidaus produkto, bet įvertinant visus už ir prieš, visas pajamas ir išlaidas. Tas skirtumas finansiškai išreikštas. Norint 100% įvykdyti mūsų įsipareigojimą, finansiškai išeina labai nedidelė suma. Aš tyčia tų skaičių nesakysiu. Tie, kurie studijavo, žino tuos skaičius. Viso biudžeto mastu yra pakankamai maži pinigai. Manau, kad valstybė yra pajėgi rasti tuos pinigus ir garbingai įvykdyti tiek sau, tiek pasauliui duotą įsipareigojimą, ypač artėjant NATO 50-mečiui ir tiems sprendimams, kurie ten bus daromi, ir įvertinant tai, ką kalbėjo ponas Z.Brzezinskis iš šios tribūnos.

Dar vienas dalykas. Buvo kalbėta apie pasienį, bet nė žodžio nebuvo pasakyta apie Saugumo departamentą. ESTT, ONTT skiriami pinigai, ten gaunami atlyginimai yra 2-3 kartus didesni negu Saugumo departamento darbuotojų atlyginimai. Funkcijos yra, nereikia čia aiškinti, visiškai kitokios, ir turbūt Saugumo departamento funkcijos yra gerokai platesnės ir daugeliu atveju svarbesnės.

Yra atliktas auditas policijoje. Aš noriu visų jūsų prašyti, kad mes labai griežtai prižiūrėtume, kad to audito išvados ir tie sprendimai, kurie buvo siūlomi, gan greitai taptų gyvenimu. Per tai mes sutaupysime labai daug lėšų. Vien toks dalykas kaip ESTT ir ONTT sujungimas, apibendrintai dabar kalbu, kai vieni tiria organizuotą nusikalstamumą, o kiti – korupciją, o žinome, kad vieno be kito nebūna, ir žinome, kad visa tai yra pavaldu Vyriausybei, bet finansavimas jų ir Saugumo departamento… Na, Saugumo departamentas finansuojamas geriausiu atveju 50%, jis nėra pavaldus Vyriausybei. Kodėl toks finansavimas, darykite išvadas patys. Matyt, neparanku. Ten dirba jauni žmonės. Jeigu mes toliau šitaip elgsimės su šia tarnyba, liks tiktai viršininkas, buhalteris, valytoja ir iškaba ant sienos. Konstitucija bus įvykdyta, bet nebus jokio rezultato. Todėl prašau jūsų peržiūrėti tuos skaičius, prisiminti pagrindinius valstybės įsipareigojimus ir vis dėlto įvykdyti tuos įsipareigojimus, pasakytus ir sau, ir pasauliui. Tuomet mes galėsime pavasarį labai drąsiai kalbėtis su NATO valstybėmis, kad mes esame patikimas partneris, kad mes laikomės savo žodžio, kad ir kaip sunki būtų Rusijos krizė, nukritusi ant mūsų pečių. Ačiū jums už kantrybę ir dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį R.Smetoną – paskutinį kalbėtoją šios dienos diskusijoje dėl pirmojo biudžeto varianto.

R.SMETONA. Dėkoju už galimybę kalbėti ir už jūsų dėmesį. Labai nesinorėtų kritikuoti biudžeto projektą suprantant valstybės galimybes, ribotas valstybės galimybes kol kas pildyti, tenkinti visas reikmes. Bet apie tai kaip tik ir norėčiau kalbėti.

Mano nuomone, pateiktas biudžeto projektas vis dėlto yra nerealus ir, sakyčiau, gal kam nepatiks, plikbajoriškas biudžetas. Ir planuojamos pajamos 10,5 mlrd. litų, ir numatytas bendrojo vidaus produkto augimas 7% yra vis dėlto nepagrįsta, tą daugelis kalbėtojų čia ir pažymėjo. Manau, ne dėl arba ne tik dėl Rusijos krizės galimų pasekmių, tą taip pat lyg ir tinka ir norisi visiems sakyti. Manau, svarbiausia tai dėl netinkamos, verslo, gamybos neskatinančios ekonominės politikos. Į valstybės iždą spaudžiamos lėšos iš tų pačių verslininkų, iš tų pačių gamintojų, didinamas akcizas, bet tai yra kelias, turintis pabaigą ir vis siaurėjantis kelias. Manau, kad mūsų ribotų lėšų esmė – tai gamybos neskatinimas. Vadinasi, neturėjimas šaltinio, iš kurio tekėtų į iždą lėšos.

Mes čia išgirdome komiteto pirmininkės džiaugsmą, pasidžiaugimą, jau buvo minėta, kad mūsų biudžete nenumatytos lėšos gamybos skatinimui. Aš manau, tai yra tragedija, tai yra didžiulė bėda, kad taip yra. Vis tiek anksčiau ar vėliau turėsime sugrįžti prie to esminio klausimo, ar mes skatiname gamybą ir iš ten gauname lėšų, ar rūpinamės tiktai jų skirstymu, dalijimu, o dažnai ir švaistymu. Manau, kad įsipareigojimas sukurti nedeficitinį biudžetą ir juo labiau įsipareigojimas visai ateičiai, t.y. įtvirtinant tą konstituciniu įstatymu, tai taip pat, nesupykite, būtų panašu į kokios nors partijos ar politinės jėgos nusiteikimą būti valdžioje šimtmečius. Tai nelabai realu. Manau, nuo to, kad į biudžeto projektą neįtraukiamos valstybės skolos, jos niekur nedingsta ir nesumažėja. Grimuoti ar gerinti padėtį nėra prasmės. Juo labiau kad tas gerinimas buvo turbūt vis dėlto nukreiptas į Briuselį, siekiant pasirodyti geresniais, turtingesniais, stipresniais nei esame. Gal dabar tas poreikis bent jau laikinai atpuolė ir sumažėjo. Ir todėl atsistokime ant savo žemės ir remkimės tom galimybėm, kurios iš tikrųjų yra. Nereikia prieš nieką vaidinti.

Aš manau, kad rezervai vis dėlto yra. Pirmiausia reikia peržiūrėti valstybės valdymo išlaidas ir jas šiek tiek spustelėti. Yra kartais atvirų, o kartais ir užslėptų eilučių, pavadinimų, specialiųjų išlaidų, kurių tikrai galima būtų atsisakyti. Reikia gyventi taupiau. Štai vienas pavyzdys. Aš Teisės ir teisėtvarkos komitete bent porą kartų kreipiausi į gerbiamuosius konservatorius, t.y. į Seimo daugumą, siūlydamas vieną paprastą šaltinį – sugrįžti prie to nelemto įstatymo pataisos, kuria buvo numatytas konfiskuoto kontrabandinio spirito ir alkoholinių gėrimų naikinimas. Kitaip sakant, pinigų išmetimas į kanalizaciją arba į lauželį. Tai iš tikrųjų yra šaltinis. Ir tuomet nereikėtų mūsų Generalinei prokuratūrai prašyti papildomų lėšų spirito naikinimui. O ji dabar tai daro. Tai yra šaltinis, kuriuo galima gerokai papildyti kitas lėšas. Aš jau beveik baigiu.

Dar vienas momentas. Norėčiau paminėti savivaldybių padėtį, apie ką čia kalbėjo ir Savivaldybių asociacijos prezidentas. Lėšų reikia visoms daugiau, bendras procentas turi būti didesnis. Taip. Bet aš noriu atkreipti dėmesį, apie ką nebuvo kalbėta, t.y. apie netolygų pinigų paskirstymą. Ir komiteto pirmininkas L.Sabutis pastebėjo, kad Pajamų metodikos nustatymo įstatymas yra ydingas. Kai kurioms savivaldybėms jis visiškai nepriimtinas. Aš žinau savo apygardą – Ukmergę ir ne kartą esu kalbėjęs ir Vyriausybėje, ir čia apie tai. Ruošiamasi uždaryti pagrindines ir pradines kaimiškąsias mokyklas. Samdysim daraktorius. Paprasčiausiai nėra lėšų. Aš labai prašau atkreipti į šitą konkretų atvejį dėmesį. Aš siūlau projektui nepritarti arba, kitaip sakant, grąžinti jį Vyriausybei pakeisti, patvarkyti iš esmės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kito kelio pagal Seimo statuto 185 ir 186 straipsnius nelabai ir turim. Po mūsų diskusijų Vyriausybė dedasi į galvą, kas pasakyta, ką pasakė frakcijos, ką pasakė komitetai, ir pateiks per 10 dienų, ateinantį ketvirtadienį, bus antrasis svarstymas ir tada apsispręsim, ar pritariame po svarstymo pateiktam biudžetui. J.Listavičius norėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos.

J.LISTAVIČIUS. Taip, aš gal kelias replikas. Čia buvo kalbėta, kad Privatizavimo fondo dalis naudojama investicijoms. Tai yra labai blogai. Bet jeigu visas tas Privatizavimo fondas būtų ne indėliams grąžinti ir dalis naudoti…

PIRMININKAS. Kolega, jūs galite kalbėti tik dėl vedimo tvarkos.

J.LISTAVIČIUS. Tai aš repliką prašiau.

PIRMININKAS. Replika nepriklauso. Balsavimo nebuvo.

J.LISTAVIČIUS. Šiuo atveju man kalbėti nebuvo galimybės, tai aš galiu bent tuo pasinaudoti. Tai aš užbaigsiu trumpai. Tai tada jau būtų gerai. Toliau. Kai buvo minėta apie 11 mln. būstams, tai reikėtų turėti galvoje, kad čia palūkanom, ir ta suma gerokai padidėtų. O aš suprantu valstybės darbo vietas – tai kelių tiesimas, tiltų statymas, geležinkelių tvarkymas, Kruonio elektrinė ir aukštos įtampos linijos. Tai yra valstybės darbo vietos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Gerbiamieji, mes turime dar rezoliucijos projektą, dėl kurio norėtų kalbėti vienas Seimo narys. Seimo narys P.Papovas. Aš kviečiu P.Papovą dėl rezoliucijos projekto. Matyt, mes kito kelio neturėsim – ypatinga rezoliucija, ją grąžinti Vyriausybei ir pavesti Biudžeto ir finansų komitetui rūpintis tuo tekstu. Prašom, gerbiamasis.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Vyriausybės atstovai, merai, kolegos. Apgailestauju, kad užsirašiau kalbėti šiuo klausimu tik vienas. Bet iš esmės tai biudžeto svarstymas turėjo prasidėti nuo šio klausimo svarstymo. Turėjo būti padaryta ir priimta ne rezoliucija, o įstatymas “Dėl savivaldybių biudžeto pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 1999-2001 metams” pagal Seime priimtą savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos 15 straipsnį. Ir asociacijos prezidentas kalbėjo kaip tiktai šiuo klausimu, o ne pirmuoju.

Tai štai yra teisinė kolizija, kuri šiais metais vyksta, praėjusiais metais to, žinoma, nebuvo. Buvo tvarkingai iki spalio 1 d. patvirtinti minėti rodikliai ir tuomet buvo svarstomas valstybės ir savivaldybių pagrindinių rodiklių arba biudžetų projektas. Aš noriu, kad tai būtų užfiksuota, sakykim, istorijai ir vis dėlto išsiaiškinta Vyriausybėje, kodėl taip įvyko. Noriu perskaityti tą straipsnį. 15 straipsnis: “Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimas. Vyriausybės teikimu Seimas, atsižvelgdamas į Finansų bei Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos derybų protokolą, – pabrėžiu – kasmet ne vėliau kaip iki spalio 1 d. trejiems metams tvirtina šiuos rodiklius”. Žinoma, paskutinė dalis įvairiai čia interpretuojama, bet logikos nėra. Jeigu kasmet reikia tvirtinti, bet pabaigoje čia pasakyta “nekeisdamas praėjusiais metais patvirtintų”, aš suprantu, kad nekeisti galima tada, kai išlaidos nedidėja, funkcinės išlaidos. Bet jeigu jos didėja, tai, žinoma, tuos rodiklius reikia keisti. Tai štai kur problema, dėl kurios čia jau buvo kalbėta.

Ir vis dėlto aš noriu prisiliesti prie tų skaičių, nors buvo čia pasakyta, apie juos nereikėtų kalbėti. Tai kadangi nėra šito įstatymo pateikta ir nėra nustatyta ta procentinė dalis – 37% arba 31,77%, apie ką asociacijos prezidentas kalbėjo, tai ir dėl pajamų, ir išlaidų lieka neaišku. Štai yra 11 priedėlis pateiktas mums iš knygos. Kaipgi atrodo tos pajamos? Ne visai taip, kaip čia buvo pasakyti skaičiai. 1999 metais, lyginant su šiais metais, pajamos didės 29%. Čia mokestinės pajamos, be valstybės dotacijos. Tuo tarpu išlaidos didės tik 2% pagal šių metų faktiškąsias išlaidas. Tai kur yra logika? Kaip mes atrodom? Metodika buvo formuota tam, kad būtų stabilūs biudžetai, kad nepriklausytų nuo išlaidų skirstymo. Turėjo galimybių 29% didėti ir išlaidos, bet išlaidos didės tik 2%. Taigi vis dėlto noriu pasakyti, jog ne vien pažeidimas yra (aš manau, pažeidimas), kad Seimui nepateiktas ir Seimas iki šiol nepatvirtinęs yra štai minėto įstatymo, bet dar yra pažeidimų ir nesilaikyta kitų straipsnių, apie kuriuos čia mes, komitetas, konstatavom, pirmininkas nutylėjo, bet raštu yra išdėstyta. Kodėl gi 29% didėja pajamos, o išlaidos nedidėja, tik 2%? Ogi todėl, kad dalį – 19,5% mokestinių pajamų perskirstė atlyginimų indeksavimui ir kitiems reikalams, nes turėjo būti skirta valstybės dotacija. Toliau. Žinoma, noriu pasakyti, kad iš tikrųjų praktika parodė, man atrodo, tai pripažįsta ir Vyriausybė, kad metodika nėra tobula. Bet vėlgi, jeigu norime, kad savivaldybių biudžetas būtų formuojamas taip, kaip norima, yra teisinė tvarka. Jeigu netobula metodika, tai kartu su įstatymais reikia teikti ir metodikos pataisas, kaip lydinčiuosius dokumentus. Taip nėra padaryta. Jeigu į Vyriausybę grįš šie du įstatymai, aš sakau, kad čia turi būti įstatymas, o ne rezoliucija, ir Vyriausybė antrą kartą pateiks teisiniu požiūriu tokius pačius įstatymus ir jie bus Seime priimti, aš manau, kad vis dėlto Seimo nariai, kurie mano, kad turi būti ne taip, po to turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kalbėtojau. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutikti bendruoju sutarimu šitą rezoliuciją redaguoti? Tada ji turėtų grįžti Vyriausybei (ypatingas atvejis), o Biudžeto ir finansų komitetas galėtų būti redakcinė komisija, kuri geriausiai įsigilintų į rezoliucijos tekstą. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų rezoliuciją truputį reikia redaguoti. Biudžeto ir finansų komitetas ją svarstė ir su pastabomis bei pasiūlymais pritarė. Dėl to, ką kalbėjo prieš tai kalbėjęs. Aš sakyčiau, kad tai ne šitos rezoliucijos klausimas. Lietuvos savivaldybių asociacija jau tą klausimą seniai kelia. Deja, kol kas teigiamų rezultatų nėra. Vis dėlto ne žodžiais, o darbais reikėtų. Tačiau kai buvo daromi perskaičiavimai, tai taip pat žino ne vienas savivaldybės atstovas, visada išeidavo vienam gerai, dešimčiai blogai. Todėl reikėtų rimtai padirbėti, kad visiems pagal galimybes būtų gerai. Dėl procentų taip pat aišku, kad tai ne vienos dienos darbas. Todėl aš dar kartą siūlau po svarstymo pritarti rezoliucijai su pasiūlymais, toliau ją, žinoma, redaguoti, tobulinti ir rengti priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Bendram sutarimui redaguoti rezoliuciją norėtų prieštarauti S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš nežinau, nes faktiškai nesuprantu, kas vyksta. Iš esmės buvo pasakyta, kad ta rezoliucija yra netikusi, kad ji yra neteisinga. Kaip dabar girdžiu, pasisakantieji už iš esmės sako tą patį – kad ji yra netikusi, ją reikia redaguoti. Aš siūlyčiau griežčiau – grąžinti rezoliuciją autoriams, kad jie parašytų ją normaliai ir teisingai, tada svarstyti. Dabar biudžetą turime tą, kuris yra tik popierius, nes žinome, kad bus kitas, rezoliuciją turime tą, kuri irgi yra tik popierius, nes yra neteisinga. Taigi mes tiesiog gaištame laiką. Grąžinkime viską Vyriausybei, tegul atneša tikrus dokumentus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bendruoju sutarimu galėtume nesutikti, kad rezoliucija būtų redaguojama? (Balsai iš salės: “Gerai”) Sauliau Pečeliūnai, nereikalaujate balsuoti?

S.PEČELIŪNAS. Gal pamėginkime?

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Du siūlymai: vienas (jaučiu didelį sutarimą), kad rezoliucija būtų redaguojama, S.Pečeliūnas lyg juokaudamas žaismingai siūlo pamėginti balsuoti ir dėl to reikėtų rezoliuciją atmesti. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime, ar redaguosime tik dabar svarstytos rezoliucijos projektą. Pritariantys – už, nepritariantys – kitaip.

Statuto 178 straipsnis, kolegos. 43 už tai, kad rezoliucija būtų redaguojama, 11 – prieš, matyt, dėl to, kad jos visai nereikia, 2 susilaikė. Taigi, kolegos, rezoliucija yra redaguojama Ar galėtume Biudžeto ir finansų komitetui pavesti atlikti redakcinės komisijos funkcijas? S.Pečeliūnas norėtų tam prieštarauti.

S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš manyčiau, kad reikėtų iš kelių komitetų sudaryti redakcinę komisiją, ypač papildyti tą grupę žmonėmis, kurie užsiima savivaldos reikalais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutikti, kad rezoliuciją redaguotų Biudžeto ir finansų komitetas, jame dalyvautų Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pirmininkas? Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas arba pavaduotojas dalyvaus redaguojant šitą rezoliucijos tekstą. Dėkoju dėl beveik bendro sutarimo.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 3, 21, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1338(2*) (svarstymas)

Kolegos, paskutinis priešpiečio klausimas, trečiasis, – Įmonių bankroto įstatymo 3, 21, 41 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1338(2). Po gana griežtų komiteto išvadų – vėl svarstymas. Žiūriu, kiek būtų norinčių kalbėti diskusijoje. 5 Seimo nariai norėtų diskutuoti. Kviečiu į tribūną Seimo narę B.Visokavičienę. Kolegos, po svarstymo apsisprendžiame, ar pritariame po svarstymo šiam projektui.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų Įmonių bankroto įstatymo papildymas sukėlė tam tikrą sumaištį ir parodė, kaip nevienodai yra traktuojami tie patys dalykai. Įmonių bankroto įstatymo pataisas, kurias siūlė Vyriausybė, mes svarstėme Socialinių reikalų ir darbo komitete, pritarėme šitam projekto pakeitimui. Jo esmė buvo ir lieka nurodyti bankroto fondo vietą įmonės bankroto atveju ir santykį su išmokomis darbuotojų reikalavimams tenkinti.

Įmonių bankroto fondo paskirtis yra teikti grąžinamą paskolą bankrutuojančioms įmonėms, kad tos įmonės galėtų mokėti darbuotojams atlyginimus, kol dar vyksta bankroto procedūra. Jeigu jūs pažiūrėtumėte, kokie yra įmonių bankroto fondo įstatai, jeigu jūs pažiūrėtumėte, kokios yra piniginės lėšos, ateinančios į įmonių bankroto fondą, tuomet pamatytumėte, kad yra neįmanoma tenkinti dar kokius nors kitus reikalavimus. Šito fondo paskirtis, nukreipiami į šitą fondą pinigai ir pats tikslas yra labai aiškūs – tenkinti darbuotojų reikalavimus ir mokėti atlyginimus, jeigu įmonė yra įsiskolinusi, kol galutinai įvyks procedūra.

Jeigu mes dabar bandytume, naudodamiesi tuo vienu įmonių bankroto fondu, patenkinti žemdirbių reikalavimus, tai pirmiausia reikėtų visiškai pakeisti šito fondo paskirtį, tikslą ir įstatus. Aš nesakau, kad nereikia atsiskaityti su žemdirbiais, bet noriu tik priminti Seimo nariams, kad egzistuoja fondai, kurie turi tenkinti žemdirbių reikalavimus tokiais nenormaliais atvejais, kai įmonės superka produkciją ir už ją neatsilygina. Tai yra žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo fondas, turintis 300 mln. Lt, tai yra kaimo rėmimo fondas, kurio apimtis yra dar didesnė. Būtų logiška darbuotojų reikalavimus, atsiprašau, žemdirbių reikalavimus, nukreipti į šituos fondus.

Trečia. Mes žinome, kad šiais metais buvo priimtos žemdirbiams labai palankios pataisos dėl atsiskaitymų su žemdirbiais. Žemdirbiai gali, turi tokią teisę, jeigu įmonė neatsiskaito už supirktus žemės ūkio produktus, iš karto blokuoti ir stabdyti produktus perdirbančių įmonių sąskaitas, dar nelaukiant bankroto tai padaryti. Todėl, aš manau, nereikėtų iškreipti pačios esmės – Įmonių bankroto fondo vietos ir pritarti Vyriausybės jau pateiktam praėjusį kartą priimti variantui. Jeigu jau mes atnaujiname svarstymo procedūrą, tai vis dėlto laikytis pagrindinių nuostatų, kieno reikalavimai turi būti tenkinami pirmiausia. Įmonių bankroto fondo vieta iš tikrųjų į pirmą eilę vien todėl, kad Įmonių bankroto fondas skolina pinigus atsiskaityti su darbuotojais ir tie pinigai turės būti vėliau grąžinami. Todėl aš kviečiu pritarti Vyriausybės pateiktam variantui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį A.Sysą.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš dėkoju už galimybę kalbėti, kad mes galime pradėti šitą diskusiją iš naujo. Aš manau, kad šio įstatymo pakeitimo autoriai tikrai nesitikėjo tokios svarstymo eigos, ir tai dar kartą pabrėžia, kad situacija tiek žemės ūkyje, tiek pramonėje tose įmonėse, kurios ne per geriausiai gyvena, yra visai prasta. Aš norėčiau savo kalbą sudėlioti į tris dalis. Tai yra į teorinę, praktinę ir realistinę, kokia yra šiandien mūsų gyvenime.

Aš noriu priminti kolegoms, kad Lietuva yra ratifikavusi Tarptautinės darbo organizacijos 173 konvenciją ir noriu pacituoti du straipsnius. Antras skyrius: “Darbuotojų reikalavimų gynimas teikiant privilegiją”. 5 straipsnis skamba: “Darbdaviui tapus nemokiu, darbuotojų reikalavimai, susiję su darbine veikla, ginami teikiant privilegiją, kad jiems būtų atsilyginama iš nemokaus darbdavio turto pirmiau, negu neprivilegijuotiems kreditoriams yra išmokama jų dalis”. Tai yra toks vienas reikalavimas. 8 straipsnyje yra kalbama apie privilegijos rangus. Ten yra pasakyta, kad “nacionaliniai įstatymai ir kiti norminiai aktai suteikia darbuotojų reikalavimams aukštesnių privilegijos rangą nei daugeliui kitų privilegijuotų reikalavimų, ypač tokių, kaip valstybės ir socialinės apsaugos sistemos reikalavimai”. Būtent tas reikalavimas, kad į pirmąją eilę būtų įtrauktas ir fondas, kuris yra skirtas tenkinti tų pačių darbuotojų reikalavimus, jau čia yra prieštaravimas 8 straipsniui. Todėl 1997 metais rudenį, priėmus naują Bankroto įstatymą, darbuotojų reikalavimai tenkinami po bankų. Aš noriu pabrėžti, “po įkaitų, garantuotų kreditorių reikalavimų”. Įstatymo autoriai žadėjo, kad bus sukurtas ir nuo šių metų sausio 1 d. pradės veikti garantinio fondo įstatymas. Atsiprašau, nuo 1999 metų. Tai patvirtina ir šių metų Socialinių reikalų ir darbo ministerijos ataskaita Tarptautinei darbo organizacijai, kurioje pasakyta, kad toks fondas veiks. Garantinio fondo paskirtis turi būti suteikti negrąžintiną (noriu pabrėžti, negrąžintiną) finansinę paramą. Šiuo metu veikantis fondas teikia grąžintiną finansinę paramą arba bent taip norėtų. Net buvo priimti keli sprendimai visai neseniai viename iš posėdžių, kai buvo atsisakyta teikti paramą kai kurioms įmonėms, pavyzdžiui, tokioms, kaip “Koordinatė”, nes jos neturėjo iš ko grąžinti.

Dabar praktinė dalis. Aš būtent esu to bankrutuojančio fondo tarybos narys. Šiandieninė situacija bankrutuojančiose įmonėse man leidžia pareikšti, kad neužtenka lėšų ir turto atsiskaityti su darbuotojais pagal galiojantį 41 straipsnį. Padarius pataisą, mes dar labiau sumažinsime net teorines (pabrėžiu, teorines) galimybes atgauti sąžiningai uždirbtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Sunku kalbėti ir apie logiką. Fondas buvo kuriamas padėti darbuotojams, o galutinis rezultatas – fondas trumpam davęs, po to viską pasiima iš tų pačių darbuotojų.

Dabar keletas paveikslėlių iš realaus gyvenimo. “Kauno maistas” – buvo didelė įmonė, po keleto teismų senato išaiškinimo į mane kreipėsi darbuotojai… O situacija yra tokia, kad ši įmonė darbuotojams yra skolinga 1 mln. 400 tūkst. Lt, ūkininkams – 2 mln. 1 tūkst. Lt ir bendrovėms – 3,2. Gegužės 28 d. pasirodžius naujam išaiškinimui, pradėjo antstoliai atsiskaityti su visais kreditoriais viena eile. Aš manau, aiškinti nereikia, kad darbuotojai ir ūkininkai turi mažiausiai šansų atgauti savo skolą. Viską paima bendrovės.

Antras paveikslėlis. Vakar į mane kreipėsi Vievio pieninės darbuotojai po Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Aukščiausiojo Teismo sprendimas buvo toks, kad panaikintas pirmosios ir antrosios pakopos teismų sprendimas po bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byla buvo iškelta prieš naują bankroto įsigalėjimą ir todėl buvo pirmiausia atsiskaitoma su darbuotojais ir su žemdirbiais. Aukščiausiasis Teismas nutarė panaikinti tokį sprendimą ir pirmumo teisė atiteko Žemės ūkio bankui. Aš manau, vėl aiškinti nereikia, kad net su žemės ūkiu atsiskaityti pinigų… (Aš matau. Dar minutėlę.) Aš manau, kad tai demonstruoja realų mūsų gyvenimą, kad popieriuje šitos formuluotės skamba labai patraukliai, koks didelis rūpestis vargšais žmonėmis, bet realus gyvenimas yra žiaurus. Tas žiaurumas būtent pasireiškia per teismo sprendimus. Aš suprantu, kad mes norėtume užtikrinti kokią nors garantiją ir fondui. Todėl buvo pateikta mano kolegės R.Dovydėnienės pataisa, kad šito fondo reikalavimai būtų įrašyti ne į pirmą eilę, o į antrą eilę, ir viskas stotų į savo eilę. Aš manau, kad ir vienu, ir kitu atveju mes paliekame tik teorinę galimybę tiek darbuotojams, tiek fondui atgauti lėšas, nes niekas negrąžins tų 9 mln. Lt, kuriuos mes skyrėme “Jūrai” iš 32 mln. Lt, kuriuos mes padalijome šitame fonde. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti Seimo narį V.Lapę.

V.LAPĖ. Mielieji kolegos, labai prašau dėmesio pasiklausyti ir išklausyti. Štai vyksta nereikalingas ginčas. Mes, priimdami Bankroto įstatymą, 41 straipsnyje įrašėme, kad “darbuotojų interesams, susijusiems su darbo santykiais, prie bankroto įkuriamas fondas” tokiems ir tokiems tikslams. Mes šalia darbininkų tame pačiame straipsnyje pripažinome, kad turi būti ir fiziniai asmenys, kurie pristato perdirbančioms įmonėms produkciją perdirbti. Jeigu mes juos sulygiavome į vieną lygį, kodėl mes negalime leisti šitai žmonių kategorijai sukurti fondą? Čia ir vyksta… Ponia B.Visokavičienė įrodinėja, kad nereikia tų juodnugarių darbininkų priimti, t.y. kaimiečių, į tą fondą. Sutinku, jie yra kitokie, tie kaimo žmonės turi kvapą. Mes sukurkime jiems fondą… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis…

V.LAPĖ. … kad jiems būtų atskiras fondas! Juk mes apie tai ir kalbėkime ir labai labai prašau išgirsti. Mes jiems sukurkime fondą ir iš jo galėsime mokėti tada, kai bus bankrutavusi įmonė. Juk tam kaimo žmogeliui ten kartu ir darbas, ir netgi jo pajamų dalis, kaip apyvartinio fondo dalis. Jis yra dar aukščiau už tą darbininką, susijusį vien su darbo santykiais. Negirdite! Mielieji, paklausykite nors vieną kartą! Jeigu mes šitoje salėje nenorime ginčytis, pasiginčykime viename ar kitame komitete. Bet labai prašau, supraskite, kad jam šito fondo reikia. Jeigu jūs kuriate darbininkams, tai tą fondą kurkime ir valstiečiams, ūkininkams. Jeigu jūs pritarsite tam, kad toks fondas galėtų būti, tegul Vyriausybė jį kuria. Iš kokių šaltinių tas fondas bus suformuotas, čia jau kitas klausimas. Mes manome, kad tie pienininkai ir mėsininkai, kurie šiandien galbūt neteisėtai pasisavina tų kaimo žmonių lėšas, jie galėtų į tą fondą dalį lėšų dėti, ar jie šiandien gerai, ar blogai dirba, ir tegul toks fondas egzistuoja. Dalį lėšų galėtume netgi dėti iš Kaimo rėmimo fondo ir šiandien nepergyventume. Sakykime, šiandien turime turbūt kokius 200 tūkst. piliečių, kurie yra praradę iš viso 3-4 mln. lėšų ir jau nebeatgaus jų. Ar jie nėra mūsų pačių žmonės? Rūpinkimės tiek anais, tiek kitais. Jeigu mes šitą pataisą padarytume, tada reikėtų, kad negrįžtume prie to įstatymo pataisymo, pakeisti 3 ir 21 straipsnius. Labai prašau tą padaryti.

PIRMININKAS. Ekonomikos komiteto vardu kviečiu kalbėti Seimo narį S.Malkevičių.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu Ekonomikos komiteto vardu ir pakomentuosiu Ekonomikos komiteto sprendimą. Ekonomikos komitetas nusprendė pritarti projektui, tačiau su dviem išlygom. Tos išlygos yra tokios neprincipinės, daugiau tobulinančios formuluotę. Pirmiausia mes siūlome, kad vietoje vieno mėnesio būtų įrašyti žodžiai “30 dienų”, nes mėnesiai, kaip jūs žinote, yra nevienodi, o 30 dienų jau bus aiškiau. Įstatymo projekto 2 straipsnio antrajame sakinyje, kuris yra labai vingrus, tam, kad jis būtų lengviau suprantamas, mes siūlome išbraukti paskutinę sakinio dalį po kablelio, tada bus daug aiškiau.

Taip pat komitetas peržiūrėjo ir pasiūlymus, kurie buvo pateikti šitam įstatymo papildymo pataisymui Seimo narių V.Einorio, J.Velikonio, P.Gražulio ir R.Dovydėnienės. Komitetas nepritarė jiems vien tik todėl, kad tai pirmiausia keičia fondo naudojimo paskirtį ir plečia jo bazę. Jau ir taip, priėmus mūsų Bankroto įstatymą, buvo įrašytos šiek tiek prieštaraujančios nuostatos. Jeigu fondas veikia kaip paskola, tai jis negali būti skirtas pravalgyti. O ta pataisa, kuri buvo susieta su žemės reikalavimu apmokėti perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją, jau iškraipo patį principą. Todėl plėtimas tos nuostatos vėlgi, mūsų manymu, nėra racionalus, ir būtų geriau tada kalbėti apie kitokį fondą, kuris siektų pagelbėti esant sunkiai žemdirbių būklei.

Aš manyčiau, kad Seimas galėtų pritarti Vyriausybės pasiūlymui įvertinęs mūsų komiteto pastabas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Gražulis. Kolegos, aš pratęsiu posėdį tiek, kiek reikia, ne ilgiau kaip valandą, kol baigsime šitą klausimą.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man tenka apgailestauti, kad Ekonomikos komitetas neturi savo nuomonės. Pirmajam variantui, kur buvo tokie patys Kaimo reikalų komiteto pasiūlymai, jis pritarė. Dabar jis jau nepritaria ir aš nesuprantu, nes nėra jokios logikos jų pozicijoje.

Kitas dalykas. Man taip pat visiškai nesuprantama, kaip šis fondas gali veikti kaip bankas ir kaip galima tikėtis, kad grįš į jį lėšos, kai įmonės bankrutavusios, kai jos nesugeba atsiskaityti net su bankais, o kuriame specialius fondus, specialiai sukurtas fondas darbininkams ir dar tikisi iš to fondo gauti pajamas ir kad grįš į tą fondą. Na, būkime realistai ir vaikščiokime gal ant žemės.

Taip pat mane labai stebina manipuliavimas procedūrinėmis taisyklėmis. Atrodo, kad vyrauja išankstinis nusistatymas prieš kaimo žmogų, prieš Kaimo komitetą, ieškoma visokių priežasčių. Jau buvo priėmimas, dabar vėl manipuliuojama, vėl svarstymas. Ir galbūt tiek mus kankins arba pataikys tokią progą, kai šitoje pusėje nebus Seimo narių, tada prastums tai, ko nori Vyriausybė.

Apskritai man kyla tokia mintis, kad gal mes paleiskime Seimą, suteikime Vyriausybei įgaliojimus leisti įstatymus, nes šiandien niekas nedrįsta Seime jokio įstatymo priimti, jeigu Vyriausybė pasakė veto. Sutaupysime biudžeto, šituos pastatus pardavę irgi, manau, turėsime nemažai pajamų. Seimas yra Seimas, imkimės iniciatyvos neatmesti prieš žmones prisiimtos atsakomybės. Man ponas A.Bartulis aiškina įvairiausias nesąmones, kad tai yra populizmas ar panašiai. Nuvažiuokite į kaimą, kur žmonės, pardavę pieną, mėsą, pusę metų negali atgauti pinigų, skundžiasi, kad negali vaikų išleisti į mokyklą, neturi jokių pajamų. Aš negaliu suprasti, kuo skiriasi darbininkas nuo žemdirbio? Čia Kaimo reikalų komiteto pirmininkas akivaizdžiai išdėstė tas problemas ir aš jam dėkoju, kad galų gale mes, Kaimo reikalų komitetas, matyt, principingai pradėsime kovoti už žemdirbio principus, už jo tolesnį gyvavimą. Tuo labiau, kaip sudaromas biudžetas? Ačiū jums.

PIRMININKAS. Apgailestauju, kolega, kad nepasakėte nė vieno žodžio dėl įstatymo. Kviečiu į tribūną viceministrą A.Bartulį, kad pakomentuotų mūsų svarstymo rezultatus.

A.BARTULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, išklausęs jūsų mintis dėl Vyriausybės pateikto projekto, aš norėčiau išsakyti keletą minčių. Dėl gerbiamojo A.Syso pastabos, kad fondui turėtų būti antra vieta. Aš galėčiau pasakyti tik tai, kad mes irgi diskutavome su gerbiamąja Seimo nare šituo klausimu, ir kai aš atkreipiau jos dėmesį, kad fondas atsistoja į pirmą vietą paramos negrąžinimo atveju… yra parašyta, galima dar kartą tiksliai perskaityti, tada tik atsistoja į pirmą vietą, o iki tol šita pirmoji eilė, kurioje yra darbuotojai ir žemdirbiai, jis yra, tas prioritetas darbuotojams, kaip mes jį šiandien suprantame, šiandien įstatyme yra, tik negrąžinimo atveju jis atsistoja į tą vietą. Dėl to tai neturėtų pažeisti tų visų principų, konvencijų, apie kurias čia buvo sakyta.

Kalbant apie gerbiamojo V.Lapės išsakytą naują idėją, aš turiu pripažinti, kad buvo komiteto siūlymas tuos žemdirbius į šitą fondą, kaip mes sakome, sąlyginai priimti, o šiandien jis kalbėjo tribūnoje ir pasiūlė diskutuoti dėl naujos idėjos, kad tai irgi yra problema su žemdirbiais, su jų atsiskaitymu. Mes surinkome duomenis, kad tokių bankrutuojančių ir bankrutavusių perdirbamosios pramonės įmonių šiandien yra 15, žemdirbių įsiskolinimai jose sudaro 5,5 mln. Lt. Aš jums galiu pateikti tikslius, pakankamai šviežius, mėnesio senumo faktus, ir šis ažiotažas, kuris čia kilo, ir yra tik dėl tų 5,5 mln. Lt, kurių žemdirbiai, kaip kreditoriai, bankrutavusiose ir bankrutuojančiose įmonėse šiandien neturi.

Taigi šiandien iškilo naujas klausimas ir Seimas turi apsispręsti, ar šito pobūdžio problemoms mes kuriame naują fondą, kaip siūlo gerbiamasis Seimo narys V.Lapė, ir laikome, kad ir valstybė, ir Vyriausybė turėtų šiame procese dalyvauti ir padėti, tarkime, spręsti šias žemdirbių problemas… Tai visiškai nauja diskusija, naujas posūkis mūsų diskusijoje ir iki tol, kol įvyks priėmimas, aš tikrai pasikonsultuosiu su premjeru, su Vyriausybės nariais, kaip mes galėtume sureaguoti į šitą gerbiamojo V.Lapės siūlymą, kadangi tai jau yra nauja idėja.

Kalbant dėl Ekonomikos komiteto pastabų, mes joms visiškai pritariame. Jos redakcinio pobūdžio, kaip ir gerbiamasis Seimo narys S.Malkevičius minėjo, tai yra priimtini pasiūlymai. Mes naujojoje redakcijoje į juos atsižvelgsime. Kalbant apie gerbiamojo P.Gražulio pasakytas mano adresu sąmones ir nesąmones… Aš galiu gerbiamajam P.Gražuliui pasakyti, jog man į kaimą nereikia važiuoti, aš ir šiandien gyvenu kaime, aš ir šiandien matau tuos žemdirbius, ir man komentuoti nereikia. O jeigu dar pridėsiu, kad 16 metų pats dirbau žemės ūkyje ir melžiau karves, tai tikrai rodo, kad nesu asfalto žmogus. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar pritariame projektui po svarstymo? M.Pronckus nori prieštarauti projektui.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai pritariu gerbiamojo V.Lapės ir gerbiamojo P.Gražulio mintims. Tik norėčiau dar kai ką pasakyti. Jeigu imtume šeštų metų vidurį, tai skola žemdirbiams buvo 66 mln., o dabar yra per 200 mln. Ponia B.Visokavičienė sako, kad galima iš kai kurių fondelių užkamšyti skyles. Šitų skylių jau neįmanoma užkamšyti. Taip pat man labai keista, kad viceministras tik dabar pamatė, jog ir žemdirbiams yra blogai.

Pritardamas gerbiamojo V.Lapės minčiai, kad reikia kažką iš esmės spręsti šiame įstatyme ir dėl žemdirbių, deja, tokiam įstatymo projektui, kuris yra dabar be tos pataisos ar be kokių nors pasiūlymų, negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Didžiokas.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti įstatymo projektui. Labai prašau neįsižeisti Kaimo reikalų komiteto narius ir Seimo kolegas, nes pati idėja ir siūlymo mintis, kuri teikiama šiame įstatymo projekte, kad būtų tenkinami ir įrašyti kreditorių reikalavimai į pirmąją eilę… į fondą bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių reikalavimus... Aš noriu pasakyti, kad tas fondas veikia, jis įkurtas jau praeitais metais. Jis tenkina ir teikia labai realią pagalbą. Siūlymas įrašyti į pirmąją eilę kreditorių reikalavimą yra daugiau teorinis. Ir, kaip gerbiamasis viceministras minėjo, tik paramos negrąžinimo atveju. Manau, kad diskusija, kuri čia vyksta, išplėsta, pereina už to siūlymo, kuris pateiktas projekte, ribų. Aš sutinku, kad ta diskusija tęsiama, bet tai tikrai ne šio projekto reikalas. Todėl kviečiu jus balsuoti už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Noriu priminti, kad V.Lapės siūlymas iš tikrųjų yra rimtas ir visiškai nesikerta su mūsų šios dienos pritarimu šiam projektui, kuris yra. Jeigu mes sutiktume kalbėti plačiau apie tai, kokia yra didelė problema… Registruojamės, kolegos, ir sprendžiame, ar pritariame Įmonių bankroto įstatymo 3, 21, 41 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr.P-1338(2), dar sykį apsvarstytam Ekonomikos komitete.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Balsuojame, ar pritariame šiam įstatymo projektui po svarstymo. Ar pritariame po svarstymo? Už – 29, prieš – 13, susilaikė 5. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Gerbiamieji kolegos, rytinis posėdis baigiamas.