Dvidešimt penktasis (251) neeilinis posėdis
1998 m. lapkričio 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Patvirtinta nauja balsų skaičiavimo grupė: R.Alekna, J.Bernatonis, V.Čepas, P.Gražulis, V.Žiemelis

PIRMININKAS. Labas rytas, mielieji kolegos, kviečiu pradėti posėdį. Pirmasis darbas – registruotis. Kolegos, registracija prasidėjo! Kolegos, registruojamės, o balsų skaičiavimo grupė, kuri nuo šiandien turėtų pagelbėti mūsų darbuose, yra neapsakomos kokybės. Kolega R.Alekna iš Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcijos, kolega J.Bernatonis iš LDDP, kolega V.Čepas iš Centro frakcijos, kolega P.Gražulis iš Krikščionių demokratų frakcijos ir kolega V.Žiemelis – Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcija. Mielieji balsų skaičiuotojai, prašyčiau užimti savo vietas. O Sekretoriatas, tikiuosi, asmeniškai dar praneš, kad jie pageidaujami darbo vietoje.

1998 m. lapkričio 10 d. (antradienio) darbotvarkės projektas

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 58 Seimo nariai. Prieš jūsų akis – šios dienos darbotvarkė, kuriai pritarta Seniūnų sueigoje. Ar galėtume jai pritarti? Kolegos, darbotvarkė priimama bendruoju sutarimu.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 3, 21, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1338(2*) (priėmimo tęsinys)

Kolegos, pirmasis klausimas – Įmonių bankroto įstatymo 3, 21, 41 straipsnių papildymo įstatymo projektas P-1338(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną ūkio viceministrą poną A.Bartulį. Keletas bendrųjų pastabų, o paskui pastraipsniui, gerbiamieji.

A.BARTULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, nors mes praeitą kartą priėmimo metu ir peržiūrėjome 1 straipsnį, bet šiandien visiems straipsniams turime vėl naujus įregistruotus pakeitimus ir papildymus, dėl kurių Vyriausybė turi kitą nuomonę. Todėl mums faktiškai tenka vėl grįžti prie 1 straipsnio ir pradėti argumentaciją ir kontrargumentaciją iki alternatyvaus sprendimo, nes Vyriausybė mano, kad šiems pasiūlytiems projektams ji negali pritarti.

PIRMININKAS. Pasiūlytiems siūlymams, taip? Gerbiamasis viceministre, 1 straipsnis. Jūsų komentaras dėl 1 straipsnio. Ir tada suteikiu žodį siūlytojui Seimo nariui P.Gražuliui. 1 straipsnis, 3 straipsnio papildymas. Taigi Seimo narys P.Gražulis, jo argumentai dėl siūlymo.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau ne kartą kalbėjau dėl šio įstatymo 1 straipsnio papildymų. Esmė yra ta, kad Kaimo reikalų komitetas norėtų praplėsti šio įstatymo sąvoką, kad iš sukurto bankrutuojančių įmonių fondo galėtų gauti lėšų ne tik darbininkai, bet ir ūkininkai. Jų pristatyti žemės ūkio produktai – pienas, mėsa irgi yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Ir kai įmonė bankrutuoja, jie negauna jokių pajamų, todėl ir prašo Kaimo reikalų komitetas priimti šią pataisą.

PIRMININKAS. Ar Kaimo reikalų komitetas, ar Seimo narys P.Gražulis?

P.GRAŽULIS. Kaimo reikalų komitete buvo balsuota ir vienbalsiai pritarta šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Dėl Seimo nario P.Gražulio siūlymo. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, ta problema yra gana sena, ji labai sunkiai sprendžiasi, visą laiką bandoma nustumti žemdirbius į kažkokią kitokią vietą, negu jiems priklauso, o faktiškai jų produkcija – tai yra toks pat darbo užmokestis, nes kitokio darbo užmokesčio jie neturi, tik pardavę jautį ar pieno kibirą. Jie tikisi gauti pinigus ir jie turi gauti tuos pinigus kartu su kitais žmonėmis ir darbuotojais. Todėl aš pritariu gerbiamojo P.Gražulio pataisai. Kadangi komitetas balsavo vienbalsiai, siūlau jai pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, perimti valstybei atsiskaitymus, ir dar valstybės lėšomis, iš supirkimo punkto nei teisiškai, nei finansiškai negalima. Visų pirma nėra tokių lėšų. Kita vertus, jeigu tas fondas po tam tikro laiko būtų organizuotas, įsteigtas, tai jis iš esmės turėtų būti įmonių lėšų sąskaita. Taigi šiuo atveju tai valstybės lėšos, o ateity kažkieno lėšomis pradėtume disponuoti. Dėl atsiskaitymų už supirktą produkciją yra sutartys, yra nustatyta tvarka, ir valstybė absoliučiai nieko dėta, juo labiau šitas fondas. Kaip aš sakiau, nei teisiškai, nei finansiškai to negalima daryti. Aš nepritariu šiam siūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbos dėl motyvų. Pone viceministre, jūsų žodis.

A.BARTULIS. Aš jau porą kartą esu išsakęs Vyriausybės argumentus šituo klausimu. Pritardamas gerbiamojo Seimo nario J.Listavičiaus argumentui, prie viso, kas yra pasakyta, galiu dar pridėti. Mes sukurtume valstybėje tikrai nežinomą precedentą, jeigu tik leistume, kad ir iš fondo būtų atsiskaitoma už žemdirbių supirktą produkciją. Nuo rytdienos visi pradėtų nemokėti žemdirbiams ir pasakytų, kad čia yra fondo reikalas, ir tai būtų visai neblogai. Ar mes tikrai norime įvesti tokią destrukciją? Vienas dalykas. Kitas dalykas, skaitant gerbiamojo Seimo nario P.Gražulio pataisymus, išbraukę žodžius “perdirbimui superkama žemės ūkio produkcija” mes įvedame dar vieną įmonių kategoriją – tarpininkus, kurie supirkinėja produkciją be tikslo perdirbti, ir jokių sąsajų nėra su tiesioginiais perdirbėjais, kurie po to realizuoja. Tai faktiškai mes leidžiame prie viso šito prieiti tarpininkų supirkimo grandims, ir už juos fondas turės apmokėti šitiems žemdirbiams, kur tarpinę kompaniją įkūrus, pasmerkus galima nesunkiai pasiekti bankrotą, nes galima įkurti dukterinę įmonę žemės ūkio produkcijai supirkti, tada ją įvaryti į bankroto stadiją ir pasakyti, kad dabar fondas su jumis, mieli žemdirbiai, atsiskaitys. Ar šitai, gerbiamieji Seimo nariai, mes norime padaryti? Man tikrai labai neramu, jeigu teks Vyriausybei realizuoti tokią jūsų siūlomą nuomonę.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime dėl Seimo nario P.Gražulio siūlymo papildyti 1 straipsnį. Registruojamės, gerbiamieji. Seimo nariui P.Gražuliui pritarė M.Pronckus, nepritarė J.Listavičius ir viceministras A.Bartulis. Registruojamės, kolegos!

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nario P.Gražulio siūlymo. Pritariantys – už, nepritariantys – prieš arba susilaiko.

Už siūlymą – 35, prieš – 22, susilaikė 12. Aš pridedu savo balsą prie prieštaraujančių. (Balsai iš salės)

Taip, gerbiamieji kolegos, iš tikro mano balsas “dega”. Aš kviečiu perbalsuoti pakeliant rankas dėl to, kad labai lygus balsavimas. Gerbiamieji kolegos, balsų skaičiavimo komisija, mes paprastai taip darydavome, kai buvo vieno balso skirtumas. Prašyčiau neįtarti manęs jokiais apgaudinėjimais. Balsuojame dėl Seimo nario P.Gražulio siūlomos 1 straipsnio pataisos. Kas būtų už tai, kad pataisa būtų priimta, kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 41.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 22.

PIRMININKAS. Prieš -23. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.

PIRMININKAS. Už P.Gražulio siūlymą balsavo 41, prieš -23, 8 susilaikė. P.Gražulio siūlymas yra priimtas. Prašom toliau, pone viceministre. Replika po balsavimo. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau atkreipti Etikos ir procedūrų komisijos dėmesį į tai, kad balsų skaičiavimo komisijoje ponas P.Gražulis ir dalyvauja, ir kartu jis teikė siūlymą. Jam yra labai sudėtinga šiuo atveju skaičiuoti balsus ir galbūt jis buvo subjektyvus. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal mes neįtarinėkime balsų skaičiavimo komisijos. Aš manau, kad jie sėdi ir sąžiningai skaičiuoja balsus.

PIRMININKAS. Viceministras A.Bartulis.

A.BARTULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi po šito balsavimo pasidaro problematiška tęsti diskusiją, ir dėl kitų visų aš prašyčiau daryti šio priėmimo procedūros pertrauką, nes vis dėlto reikėtų vėl iš naujo su Vyriausybe derinti pozicijas, nes kitų straipsnių redakcijos vėl griūna, po šitos balsavimo procedūros vėl iš naujo reikia viską peržiūrėti. Jeigu jūs pritartumėte.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Statuto 162 straipsnis numato tokią procedūrą. Suteikiu dar žodį J.Beinortui.

J.BEINORTAS. Aš suprantu Vyriausybės nepasirengimą diskutuoti Bankroto įstatymo realizavimo klausimu. Jeigu iš tikrųjų Vyriausybė yra nepasiruošusi atsakyti Seimui į konkrečią poziciją dėl asmenų, kurie savo darbą įdėjo į konkrečią gyvulininkystės produkciją, ją pardavė ir už tai niekaip negali gauti nei kaip kitaip susigrąžinti tam tikros kompensacijos kaip pirmąja eile, tolygia darbo santykių atveju, iš tikrųjų tada reikia diskutuoti mums, kokia eile šitie žmonės gali atsiimti savo patirtus nuostolius. Aš, pavyzdžiui, sutinku daryti svarstymo pertrauką tik tuo atveju, jeigu mes iš esmės nagrinėjame šito bendrojo paramos fondo bankrutuojančioms įmonėms vietą ne tik darbininkų, ne tik bankų, ne tik mūsų kreditavimo institucijų, bet ir žemės ūkio žmonių klausimu. Kitu atveju aš čia matau tik insinuacijas pabėgti nuo realybės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu baigti kalbas dėl vedimo tvarkos. B.Visokavičienė ir dar J.Listavičius, kolegos, paskutiniai.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau pritarti prelegento viceministro A.Bartulio siūlymui daryti pertrauką, tai viena, nes neįmanoma toliau tęsti šito įstatymo pakeitimo priėmimo procedūros. Ir man labai gaila, kad Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai vis dėlto neįsigilino, nors mes tikrai labai atidžiai ir ilgai svarstėme šitą įstatymo projektą, kad įmonių bankroto fondas yra skirtas tik darbo santykių prasme ir yra skirtas įsiskolinimui tiktai dirbančiųjų, o ne tiekėjų. Tai yra ne paramos fondas, ne koks nors kitas fondas, o bankrutuojančių įmonių fondas. Jis turi labai reglamentuotą paskirtį. Pritarę pono P.Gražulio siūlymui, mes iškreipiame visą šito fondo naudojimo prasmę ir šito įstatymo pakeitimo prasmę. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto aš siūlau nepainioti sąvokų, nepainioti visų procedūrų ir proceso. Jeigu mes kalbame apie bankrutuojančias įmones, tai yra vienas dalykas, jeigu mes kalbame apie produkcijos supirkimą, tai yra visiškai kitas dalykas. Pirkimas pardavimas tai yra sutartys, yra teismai, ir prašom. Kuo čia dabar dėti fondai, ieškosim iš tų fondų, kurių visiškai ne ta paskirtis, kur šiandien valstybės lėšos, o rytoj turėtų būti pačių įmonių lėšos. Vadinasi, vienos sau susidarys lyg rezervą, kitos naudosis. Tai reikia pirma galvoti, argumentuoti, o paskui kelti kokias nors pretenzijas ir, vienu žodžiu, siekti kokių nors tikslų. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Einoris – paskutinis kalbėtojas.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, man labai nesuprantamas šitas aiškinimas. Darbininkas, dirbdamas kombinate, turbūt visi sutiksite, dėl bankroto jis didesnę įtaką turi, negu tas, kuris dvejus metus vaikščioja apie jautį, čia jo sudėta alga, atlyginimas, ir ano atlyginimas, žinoma, yra, bet jis dirbo kombinate ir jis turėjo didesnę įtaką, ar bankrutuos, ar nebankrutuos. Abiejų yra atlyginimas, darbo atlyginimas. Tai kaip mes galime traktuoti, kad šitam galima dvejus metus vaikščiojant neįskaityti, kad jo darbo atlyginimas, o tam, jei už du mėnesius darbo atlyginimas neišmokėtas, tai jau čia labai svarbu. Abiem labai svarbu, ir ne tik fiziniams asmenims, bet ir jeigu pardavė juridinis asmuo, nes čia ne vienas vaikšto apie jautį, bet vaikšto trys, ir jų yra vis tiek darbo atlyginimas, jie negavo atlyginimo ir turi būti susijęs visų trijų reikalas, visų trijų interesai čia sueina. Jeigu fondas negali spręsti šito dalyko, tai kada sprendžiam apie įmonių bankrutavimą, turi būti atrasti svertai, pagal kuriuos mes atlyginsime tiems, kurie dvejus metus negavo atlyginimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi, pranešėjo nuomone, pagal Statuto 162 straipsnį balsavimo metu nebuvo priimti įstatymo principą lemiantys straipsniai ir jiems dar suderinti reikia vieno komiteto posėdžio, aš priimu pranešėjo siūlymą ir mes darome šiandien priėmimo pertrauką. Priėmimo pertrauka neturėtų būti ilgesnė kaip iki kitos posėdžio dienos. Taigi iki ketvirtadienio. Ačiū, pone viceministre.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1241(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, antrasis klausimas – Energetikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1241(3). Priėmimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį R.Smetoną.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikiuosi, kad nereikės daryti šito įstatymo priėmimo pertraukos, nes įstatymo projektas iš vieno straipsnio – tai yra Energetikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimas. Čia vyko svarstymas, po svarstymo pritarta. Ekonomikos komitetas taip pat pritarė pateiktam įstatymo projektui. Teisės departamento yra pastaba dėl termino “atsinaujinantis”, dėl sąvokos “atsinaujinantis”. Abejojama, ar jis reikalingas. Aš noriu paaiškinti, kad tikrai reikalingas, nes be jo tada yra visiškai beprasmiškas visas keitimas, nes čia ir yra esmė, kad nustatoma būtent atsinaujinančių energijos šaltinių rūšis. Jeigu nebus to žodžio, paprasčiausiai tos energijos rūšys nebus išskirtos. Tiek noriu pasakyti, nes pasiūlymų nėra. Bent aš neturiu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dėkoju. Įstatymas turi vieną straipsnį. Taigi keturi – už, keturi – prieš. Kolegos, prašom kalbėti dėl motyvų. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš pritariu šiai pataisai ir manau, kad ji šiek tiek patobulina buvusią sąvoką, nors nėra absoliučiai tiksli. Manau, kai sugalvosime dar tikslesnę, galėsime dar tikslinti. Bet šiuo atveju ji yra tikslesnė negu buvusioji, todėl aš pritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius pritaria įstatymo projektui. Norinčių kalbėti prieš nėra. Kviečiu registruotis, gerbiamieji. Registruojamės!

Užsiregistravo 86 Seimo nariai.

Balsuojame, ar priimame šiandien Energetikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pritariančius kviečiu balsuoti už. Prašom.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 87.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Niekas nesusilaikė, niekas neprieštarauja, 87 – už. Vadinasi, Energetikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos 1965 metų tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1364 (priėmimas)

Trečiasis klausimas – 1965 metų Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1364. Priėmimas. Kolegos, prašom neišsivaikščioti. Mūsų balsų reikėtų daugiau. Kviečiu į tribūną teisingumo viceministrą G.Švedą.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Jums priimti yra teikiamas įstatymas…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, pone viceministre.

Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau tylos plenarinių posėdžių salėje. Dėkoti ankstoka, bet nepaisant to dėkoju. Prašom, pone viceministre.

G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra teikiamas priimti įstatymas, kuriuo siūloma ratifikuoti 1965 metų Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo. Siūlyčiau pradėti šį įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Seimo narė B.Visokavičienė. Ne. Nėra norinčių kalbėti. Pirmasis straipsnis – “Konvencijos ratifikavimas” yra priimamas.

Gal būtų norinčių kalbėti dėl 2 straipsnio? Ir dėl 2 straipsnio nėra norinčių kalbėti. 2 straipsnis priimamas. Ačiū.

Kolegos, prašom kalbėti dėl viso ratifikuojamo įstatymo. Nėra norinčių kalbėti.

Dėkoju, viceministre.

Kviečiu registruotis. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos 1965 metų Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ratifikavimo įstatymą. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai.

Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, gerbiamieji kolegos, kas būtų už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 81.

PIRMININKAS. Už – 82. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, niekas nesusilaikė, niekas nebalsavo prieš, 82 parėmė projektą. Taigi 1965 metų Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ratifikavimo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1997 metais ataskaitos” projektas Nr.P-1291(3*) (priėmimas)

Ketvirtasis klausimas, ilgai besitęsiančios vienos rezoliucijos byla – Seimo rezoliucijos “Dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1997 metais ataskaitos” projektas Nr.P-1291(3). Jau šiandien tikrai Nacionalinio saugumo komiteto, kaip darbo redakcinės grupės, suderintas variantas priimti. Aš kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo komiteto pirmininką Seimo narį A.Katkų.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien teikiu paskutinį rezoliucijos “Dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1997 metų ataskaitos” variantą. Buvo gauti Seimo narės K.Prunskienės, Seimo nario pono Č.Juršėno ir Seimo nario V.Andriukaičio pasiūlymai. Iš esmės atsižvelgta į visus pasiūlymus, suderinta su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Taip pat labai nuosekliai buvo išstudijuotos kalbos ir klausimai, kai buvo svarstoma ši rezoliucija, stenogramos, atsižvelgta į pono J.Listavičiaus, pono K.Bobelio ir kitų kalbas ir pasakytas mintis. Aš nežinau, pirmininke, galbūt būtų galima balsuoti už visą rezoliuciją kartu arba papunkčiui, kaip pageidautų Seimo nariai. Aš suderinau su visais, kurie teikė pagrindinius pasiūlymus, tačiau keletas nebuvo priimta. Aš dabar galėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Gal, kolegos, iš pradžių galėtų eiti preambulė, kokie siūlymai, kas priimta, ar niekas iš siūlytojų neprieštarauja. Mums būtų korektiškiau, mano supratimu, eiti šituo keliu. Seimo narys P.Gylys galbūt dėl mūsų priėmimo procedūrų.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, aš kaip tik dėl preambulės.

PIRMININKAS. Taigi preambulė. Gerbiamieji kolegos, tada suteikiame žodį komiteto pirmininkui. Jis pakomentuoja preambulę, siūlymus. Prašom. O tada mūsų nuomonė, ar priimame preambulę.

J.A.KATKUS. Mes komitete svarstėme ir atsižvelgėme į tuos pasiūlymus, kurie ne visai atitiko Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. Preambulės paskutinėje pastraipoje, kuri yra atspausdinta juodu šriftu, pažymima, kad Seimas nepatvirtina nacionalinio saugumo sistemos plėtros ir reikalingų įstatymų sąrašo bei ilgalaikių valstybinio saugumo stiprinimo programų rengimo plano. Noriu pasakyti, kad Vyriausybė buvo pateikusi šį planą, bet kažkodėl jis nepateko Seimui svarstyti. Aš neradau kompiuteryje, kad būtų jis patvirtintas. Todėl mes įrašome, ir ateityje reikės patvirtinti.

Taip pat Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme yra nuostata, kuri, pažymime, buvo neįvykdyta, nepriimtas įstatymas, kuriame būtų numatytos įmonės ir įrenginiai, tarp jų ir statytini, turintys strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui.

Toliau 10 punkte yra įvykdymas tų išsakytų nepadarytų darbų Seime. Čia atsižvelgta į V.Andriukaičio pasiūlymus ir į gerbiamojo Č.Juršėno pasiūlymus.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas kol kas yra patenkintas.

Č.JURŠĖNAS. Ne visai.

PIRMININKAS. Ne visai. K.Prunskienė? K.Prunskienė dėl to neturėtų jokių prieštaravimų? Ne. V.Andriukaitis dėl preambulės.

V.P.ANDRIUKAITIS. Preambulėje į mano pasiūlymus atsižvelgta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gal Seimo narys P.Gylys? Kolegos, kitiems žodžio nesuteiksiu. Labai daug jūsų prašo žodžio.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad čia labai savikritiškai Seimas save vertina, bet ne kritiškai Vyriausybę. Aš nenorėčiau kaip opozicijos atstovas prisiimti atsakomybės už tai, ko nepadarė Vyriausybė. Taip, planas buvo, planas, programos, bet pačių programų nebuvo parengta, kiek aš žinau. Man atrodo, kad atsakomybės pasidalijimas tarp Vyriausybės ir Seimo būtų vietoje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone Katkau, dabar atsakinėti nėra būtina. Norėtų kalbėti K.Bobelis dėl preambulės.

K.BOBELIS. Aš pritariu.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, kad išsijungė mikrofonas. J.Listavičius – paskutinis kalbėtojas dėl preambulės.

J.LISTAVIČIUS. Aš ne dėl preambulės, o dėl 5 punkto. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl preambulės – Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Ir planą teikti, ir programą teikti.

PIRMININKAS. Kolega Juršėnai, ar jūs kalbėsite dėl preambulės?

J.A.KATKUS. Jeigu galima, dėl preambulės.

PIRMININKAS. Ar, kolega Česlovai Juršėnai, kalbėsite dėl preambulės?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamasis pranešėjau. Žinoma, labai smagu, kai Seimas prisiima ir savo, ir svetimas kaltes. Bet šiuo atveju kaltę reikia dalyti per pusę tarp Seimo Nacionalinio saugumo komiteto ir tarp Vyriausybės. Jeigu kažkur tas planas pasimetė Seime, tai reikia pripažinti ir įvardyti, kas kaltas, o ne visas Seimas. Bet Vyriausybė nepateikė programų per dvejus metus, vadovaudamasi tuo baziniu įstatymu, ir galbūt tik prisidengdama tuo, kad Seimas nepatvirtino viso programų plano. Bet programos kyla iš pagrindinio – iš bazinio įstatymo. Vadinasi, Vyriausybės atsakomybė dėl to, kad per dvejus metus nebuvo pateiktos programos, taip pat yra. Tai būtų korektiška.

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Gal keliamą problemą išspręstų mano nedidelis redakcinis pasiūlymas. Sakinyje, kurį aš dabar skaitysiu: “Pripažindamas tam tikrą saugumo sistemos būklės pagerėjimą 1997 metais, pažymi, kad (čia įrašytume) Vyriausybė nepateikė, o Seimas (ten būtų) nepriėmė, nepatvirtino”. Įterptume žodelius, kad Vyriausybė nepateikė, jeigu iš tiesų nepateikė. Jeigu Vyriausybė pateikė, o mes čia Seime vilkinome, tada to nereikia rašyti.

PIRMININKAS. A.Katkus. Gerbiamieji kolegos…

J.A.KATKUS. Jeigu galima, aš pakomentuosiu. Iš tiesų mūsų kompiuterinėje sistemoje buvo rastas 1997 m. liepos 29 d. Vyriausybės nutarimas Nr.840 “Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo”. Deja, planas nebuvo patvirtintas. Vadinasi, dėl to ir pačias programas galbūt… Aš pirmajame variante buvau įrašęs “Vyriausybė”, bet radau šitą. Vadinasi, mes Seime taip pat turime prisiimti kaltę, kad kažko nebuvo patvirtinta.

Dėl įstatymų sąrašo. Jo Nacionalinio saugumo komitetas nepateikė. Jis turėjo pateikti ir patvirtinti. Šiuo atveju mes jį įpareigojome toliau tuos visus dalykus padaryti.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš, žinoma, galėčiau pasiūlyti dar kartą atidėti ir pagerinus priimti. Bet jeigu abu: ir gerbiamasis pranešėjas, ir mielasis posėdžio pirmininkas, nesutinka dar kartą atidėti, tai vis tiek redakcija turi būti korektiškesnė. Ne visas Seimas, gerbiamasis kolega Katkau, kaltas. Būkite malonus prisiimti kaltę sau, nes Vyriausybės nutarimai yra vieši. Ir, žinoma, nepastebėti, kad buvo toks nutarimas… Tiesiog nesmagu apie tai kalbėti. Čia yra vienas momentas.

Antras momentas. Dar kartą, mielieji kolegos, pabrėžiu. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamasis posėdžio pirmininke, juk iš bazinio įstatymo galima matyti, kokias programas Vyriausybė turėjo parengti. Gal Vyriausybei buvo malonu prisidengti tuo, kad ji priėmė nutarimą, Seimas užmiršo nutarimą, o programų Vyriausybė nerengė. Dveji metai! Tai kieno atsakomybė? Vis tiek Seimo atsakomybė? Aš džiaugiuosi, kad Seimas dar kartą dengia Vyriausybę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, faktas yra vienas – Seimas nepatvirtino ir Seimas nepriėmė. Kviečiu registruotis. Ar būtų reikalaujančių balsuoti dėl preambulės? (Balsai salėje) Reikia balsuoti. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registruojamės, gerbiamieji.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kolegos, kompiuteriu balsuojame, ar priimame šiandien dabar priimamos rezoliucijos preambulę. Pritariantys balsuoja už, nepritariantys – kitaip.

Už preambulę – 55, niekas neprieštarauja, susilaikė 18. Preambulė yra priimta.

Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau dabar konstruktyviai per visas dešimt dalių pereiti, ir ypač tuos pataisų siūlytojus, kurių siūlymai yra priimti, prašyčiau plačiai nekalbėti. Pone Algirdai Katkau, pirmoji dalis.

J.A.KATKUS. Pirmojoje dalyje yra viskas priimta. Atskirų pasiūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume pirmąją dalį priimti? Pirmoji dalis yra priimama. Antroji dalis.

J.A.KATKUS. Antrajai daliai yra priimti Seimo narės K.Prunskienės, taip pat pono V.Andriukaičio pasiūlymai.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė patvirtintų faktą?

K.D.PRUNSKIENĖ. Taip. Dėkoju, kad priimta mano pataisa – pasiūlymas. Siūlau pritarti šiai daliai. Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, pritariu, kadangi iš tikrųjų yra išsakyta pati esmė – būtent pateikti jas tvirtinti Seimui, kaip to reikalauja Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas.

PIRMININKAS. P.Gylys – dėl motyvų dėl antrosios dalies.

P.GYLYS. Aš manau, čia būtų gerai pažymėti, kad mes tai darome labai vėluodami. Jeigu mes įrašytume tuos žodžius, tai atsispindėtų tikrovė ir paakintų atitinkamas struktūras efektyviai veikti.

PIRMININKAS. Kolegos, nei raštu formuluota nėra, nei Nacionalinio saugumo komiteto buvo prašyta. Man rodos, šitas siūlymas…

J.A.KATKUS. Dabar galime plakti save ir kitus, bet manau, kad nutariamojoje dalyje šitas yra.

PIRMININKAS. Kolegos, bendruoju sutarimu priimame antrąją dalį. Trečioji dalis.

BALSAS IŠ SALĖS. Ne ne ne.

PIRMININKAS. Ne. Kolegos, balsuojame dėl antrosios dalies. Kas būtų už tai, kad rezoliucijos antroji dalis būtų priimta, kviečiu balsuoti teigiamai.

Už antrąją dalį – 63, niekas neprieštarauja, susilaikė 10. Antroji dalis yra priimta.

Trečioji dalis.

J.A.KATKUS. Buvo pasiūlymas įrašyti žodžius “integravimas į NATO struktūras”, tai taip pat priimta. Dėl “pritaikant” arba “integruojantis” aš pasikonsultavau su kalbininkais, galbūt čia tiktų “pritaikant”, todėl mes palikome tą žodį. Kam kartoti du kartus, kadangi jau pradžioje yra?..

PIRMININKAS. Tai redakciniai dalykai, kolegos. Dėl trečiosios dalies – B.Visokavičienė. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Sutinku su tokiu pakoregavimu iš dalies ir manau, kad dabartinė redakcija yra tinkamiausia. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Trečioji dalis priimama bendruoju sutarimu.

Ketvirtoji dalis.

J.A.KATKUS. Didesnė dalis Seimo narės K.Prunskienės siūlymų dėl ketvirtosios dalies priimta, bet po žodžių “įgyvendinime” siūlau padėti tašką. Ten buvo dar pažymėta – “bei tarptautinių regioninių konfliktų prevencijos programose”. Aš siūlau nesivelti Seimui į kažkokias tarptautines konfliktų prevencijas, neaišku, kur jos bus, mums nelabai to reikia. Su tuo sutiko ir pateikėjas. Aš daugiau nieko tokio neturiu pridurti. Taip pat “koordinuoti veiksmus” priimtini žodžiai. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Pirma, aš manau, kad labai svarbu, jog ši rezoliucijos dalis išplėsta įtraukus įvairiapusio bendradarbiavimo, saugumo strategijų kūrimo sritį, kur, be abejo, gali būti įkomponuota ir konfliktų prevencija, taip pat mokslo technologijų ir pramoninės kooperacijos projektų rengimas ir įgyvendinimas. Todėl tai, kad nebuvo priimta dar viena frazė, nedidelė bėda, nes, kaip minėjau, pirmoji dalis apima ir šį punktą. Siūlau pritarti ir priimti šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume ketvirtąją dalį priimti bendruoju sutarimu? Ketvirtoji dalis yra priimama.

Penktoji dalis.

J.A.KATKUS. Penktoji dalis. Ten buvo pasakyta, kad “Nacionalinio saugumo sistemos poreikiams maksimaliai panaudoti KAM, VRM, VSD struktūras ir kitose Lietuvos ūkio srityse gaminamą produkciją”. Tačiau VRM, VSD – negamina pačios. Siūlau “panaudoti Lietuvos ūkio srityse (visose srityse) gaminamą produkciją”, tai yra kur kas aiškiau ir priimtiniau. Matau, tai yra priimtina ir pateikėjas tai tiksliau išreiškia.

PIRMININKAS. Penktosios dalies redakciją norėtų palaikyti J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Taip, aš palaukiau, bet prašyčiau pranešėjo pakeisti paskutiniame sakiny žodžius “numatyti Mokslinių tyrimų fondo finansavimą”. Fondai ne finansuojami, o sudaromi, o čia reikia pakeisti “fondų programų”. Tai būtų “numatyti mokslinių tyrimų programų finansavimą iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto”, kas visiškai atitinka realią tikrovę. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, jeigu priimtų pirmininkas, tada klausčiau viso Seimo, ar sutiktų?

J.A.KATKUS. Iš tiesų galima būtų tai priimti. Bet Krašto apsaugos ministerijos biudžete, už ką aš labai dėkingas, numatyta 0,1% tokiam fondui sukurti. Jeigu finansiškai neatitinka, aš sutinku priimti atskiras programas, kurias tas fondas galės finansuoti. Bet ten yra truputį kitiems tikslams. Aišku, tokios apimties fondas negalės daug finansuoti ir atskirų, bet tai esmės nekeičia. Galima būtų priimti ir vietoj “fondo” įrašyti žodį “programų”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar sutiktumėt su tokiu žodiniu siūlymu – “Numatyti mokslinių tyrimų programų finansavimą iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto”? Niekas neprieštarauja, taigi su šia pataisa penktoji dalis yra priimta.

Šeštoji dalis.

J.A.KATKUS. Šeštoji dalis. Buvo nepriimtas K.Prunskienės siūlymas. Vadinasi, tekstas štai koks – “Įkurti Nacionalinio saugumo plėtros grėsmių įvertinimo ir veiklos koordinavimo ekspertų grupę prie Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos”. Ten buvo papildyta, kad “bei mokslo, technologijų ir pramoninių potencialų ugdymo nacionaliniam saugumui stiprinti ekspertų grupę”. Iš tiesų tai jau mes paminėjome daugelyje vietų, bet Gynybos taryba tikrai sprendžia tik strateginius klausimus, daugiau tokius svarbesnius. Tai irgi labai svarbu. Todėl aš manau, kad neprieštaraus, mes buvom lyg ir susitarę, kad kituose punktuose tai atsispindi, o Gynybos tarybai mes neužkraukim atskiro klausimo.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Sutinku, kad prie Saugumo tarybos…

J.A.KATKUS. Gynybos tarybos.

K.D.PRUNSKIENĖ. Atsiprašau, prie Gynybos tarybos tikslinga kurti būtent paminėtą grupę, kuri įrašyta galutiniam projekte. Aš vis dėlto labai apgailestauju, kad apskritai nenumatyta kurti šitoje rezoliucijoje ekspertų grupės, kuri nebūtinai turi būti prie Gynybos tarybos. Aš turiu omeny, kad mokslo, technologijų ir pramoniniam potencialui ugdyti, nacionaliniam saugumui stiprinti, nes tai yra tikrai labai svarbi problema. Jai reikia labai rimtos koordinacijos, labai rimto sutelkto potencialo, manau, kad tikrai tokio pobūdžio darbai turi vykti. Bet tam, kad darbai vyktų, reikalinga kokia nors grupė, ar ekspertų grupė, ar taryba, ar koks kitas padalinys. Šiuo metu rimtai tuo darbu, kiek man yra žinoma, niekas neužsiima. Kol mes nesujungsim mokslo technologijų pramonės ir nacionalinio saugumo potencialo strateginių sričių, tai tikriausiai turėsim kur kas mažesnį efektą, nei galėtume turėti pagal mūsų krašto, ūkio ir mokslo galimybes.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jūs nereikalaujate griežtai balsuoti dėl savo siūlymo?

K.D.PRUNSKIENĖ. Nereikalauju.

PIRMININKAS. Ne. Seimo narys P.Gylys – dėl dabartinės šeštosios dalies redakcijos.

P.GYLYS. Mano kalba, gerbiamasis posėdžio pirmininke, būtų iš dviejų dalių. Idėja gal ir reikalinga, bet atkreipkite dėmesį į teisinę pusę. Gynimo taryba, taip vadinasi šitas organas, yra vadovaujama Prezidento ir mes negalim jos įkurti, mes galim jam patarti, rekomenduoti, pasiūlyti. Taigi, man atrodo, turim skubiai pataisyti šitą antikonstitucinę normą.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paremti kolegą P.Gylį, kadangi taip, kaip užrašyta, yra nekorektiška. Pirma pasižiūrėkite, kokia yra preambulė. “Seimas pabrėžia būtinybę ir ragina Vyriausybę teikti pirmenybę šioms sistemos plėtros kryptims”. Vadinasi, čia viskas skirta Vyriausybei. Jeigu Vyriausybė bandys “įkurti” Prezidento vadovaujamai tarybai, ne visai korektiška. Reikia šitą punktą gal išskirti ir atskirai užrašyti. Tada tikrai bus korektiška.

PIRMININKAS. A.Katkus. Registruojamės, kolegos.

J.A.KATKUS. Aš sutinku su pastaba. Iš tiesų tai neatitinka. Tik noriu informuoti Seimo narius, kad dėl tokios grupės jau yra susitarta. Tokia grupė bus kuriama, bet tai yra kitas klausimas. Ir čia “siūloma įkurti”. Pridėti žodį ir rašyti, kad “siūlyti įkurti” arba “siūloma įkurti”. Aš sutinku. (Balsai iš salės) Galima ir taip. Aš sutinku priimti šitą pasiūlymą, nes jis yra pakankamai korektiškas ir atitinka…

PIRMININKAS. Taigi koks siūlymas, gerbiamasis pranešėjau? Balsuojame, kad priimame, ar jūs redaguojate? Pranešėjas sutinka, kad reikia redaguoti.

J.A.KATKUS. Aš manau…

PIRMININKAS. …ir protestuojantys nori redaguoti.

J.A.KATKUS. Aš manau, balsuojame ir mes suderinsime, nereikia gaišti laiko. Suderinsime atskirame punkte.

PIRMININKAS. Kolegos, džiaugiuosi, kad yra toks sutarimas. Taigi bendruoju sutarimu priimam šeštąją dalį. Bendrasis sutarimas, kad suderintume ir konstituciškai, ir etiškai, kad nebūtų prieštaravimų dėl tų dalykų, kurių negalima daryti. Turint galvoje didžiulį Valstybės gynimo tarybos savarankiškumą. Ačiū.

Septintoji dalis.

J.A.KATKUS. Čia yra priimtas taip pat pasiūlymas – “Programų rengimo planą ir jo svarstymo Seime terminus”. Tai atitinka daugiau Seimo nario V.Andriukaičio pasiūlymą. O visa kita lieka toliau, kaip buvo tekste, tik priimta tai, kas buvo pasiūlyta.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, iš tikrųjų dabar viskas atitinka Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimus. Pirma, Seimas turės patvirtinti planą, planą teikia Vyriausybė. Patvirtina planą, taip pat patvirtina įstatymų sąrašą ir tada patvirtina visus kitus projektus.

PIRMININKAS. Dėl septintosios dalies – S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ponas pranešėjau, aš siūlyčiau kai ką išbraukti, nes taip, kaip ir šeštajame punkte, nedera su preambule.

Jeigu mes raginame Vyriausybę ką nors daryti, tai tikrai Vyriausybė negali nustatyti svarstymo Seime terminų. Tai yra mūsų darbas. Todėl aš siūlyčiau tuos žodžius “ir jų svarstymo Seime terminus” išbraukti, tada bus korektiška. Mes tuos terminus, kai tik gausime iš Vyriausybės dokumentus, turbūt tikrai nusistatysime ir nedelsime svarstyti. Bet čia tas įrašas būtų tikrai nekorektiškas.

J.A.KATKUS. Čia yra faktiškai kaip redakcinė pastaba, ji nėra esminė. Bet irgi nesuderinta su pačia pradžia Vyriausybėje. Todėl aš siūlau priimti kaip redakcinę, mes pakoreguosime ir pateiksime kaip pasiūlymą. Siūlau dabar priimti.

PIRMININKAS. Taigi S.Pečeliūno yra siūlymas ir “jų svarstymo Seime terminai” išbraukiami. Su šiuo siūlymu septintoji dalis yra priimama. Aštuntoji dalis.

J.A.KATKUS. Nėra pasiūlymų, aš siūlau priimti.

PIRMININKAS. Aštuntoji dalis priimama bendru sutarimu. Devintoji dalis.

J.A.KATKUS. Devintoji dalis skiriasi nuo pirmojo varianto, nes truputėlį patikslinama dėl valstybinės sienos apsaugos. Kadangi yra toks kontrabandos padidėjimas per sieną su Latvija, todėl mes dar įrašėme šią nuostatą. Deja, turiu apgailestauti, kad Biudžeto ir finansų komitete nebuvo pritarta mūsų pasiūlymui padidinti asignavimus būtent sienos apsaugai. Jeigu mes tą būtume padarę pernai, šiemet būtų buvę daug lengviau, nebūtų reikėję tiek asignavimų, o jie visą laiką auga. Na, ką padarysi. Bet šitą nuostatą siūlyčiau palikti.

PIRMININKAS. Taigi aštuntoji dalis (niekas neprieštarauja, niekas nenori kalbėti) priimama. Devintoji dalis.

J.A.KATKUS. Čia ir yra devintoji, aš ją turėjau omenyje.

PIRMININKAS. Devintoji. Niekas nenori kalbėti.

J.A.KATKUS. Aš apie devintąją kalbėjau.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Kadangi tas tekstas bus vis tiek dar truputį redaguojamas, vis dėlto dėl devintosios pranešėjui reikėtų taip pat suabejoti. Kaip galima nedelsiant imtis visų priemonių? Tik dėl to.

PIRMININKAS. Taigi redakcija siūloma. Komiteto pirmininkas galvoja. Devintoji dalis yra priimama.

J.A.KATKUS. Aš siūlau tikrai nedelsiant imtis priemonių.

L.SABUTIS. Bet visų.

PIRMININKAS. Visų. Ir naujoji dešimtoji dalis, gerbiamieji kolegos. Pone pranešėjau.

J.A.KATKUS. Visų galimų. Dešimtoji atitinka Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas. Įpareigojama Vyriausybė atlikti šitą veiksmą, t.y. parengti įstatymą ir pateikti Seimui svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Čia yra mano siūlymas. Mes kaip tik diskutavome su ponu A.Katkumi, ir aš labai remiu, nes iš tikrųjų Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme yra aiškiai įvardyta, kad Seimas turi apibrėžti įstatymu strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius objektus. Aš pritariu dabartinei redakcijai, nes tai tikrai labai reikalinga.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas. V.Andriukaičio buvo siūlymas. Jis kaip autorius galėjo kalbėti. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš manau, kad reikėtų paremti šitą redakciją.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas. Pone pranešėjau, atsiprašau.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš vėl siūlyčiau vieną korektūrą padaryti, gal tą priimsite kaip redakcinį dalyką, nes jeigu preambulėje yra parašyta “ragina Vyriausybę” ir 7 punkte buvo iš karto aiškiai parašyta “iki tokių metų tokios dienos”, tai čia vėl pirmųjų žodžių “Seimas rekomenduoja Vyriausybei” nereikėtų. Tiesiog pradėti “iki tokių metų tokios dienos padaryti tą ir tą”.

PIRMININKAS. Aš sutikčiau. Kaip komiteto pirmininkas?

J.A.KATKUS. Aš sutinku, bet dar norėčiau pakomentuoti. Mes galime pritarti arba nepritarti šitai redakcinei pastabai. Sutinku. Aš priimu ją. Bet noriu paskaityti penktame puslapyje Seimo nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kad Seimas įstatymu nustato, čia jau mūsų negalioja, ar pritarti, ar nepritarti. Mes turime vykdyti įstatymą. Įstatymu nustato, kurios įmonės ir įrenginiai, taip, kaip pasakyta tekste, turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Viskas. Visas mokslas.

PIRMININKAS. Taigi Seimo nario S.Pečeliūno siūlymas išbraukti “Seimas rekomenduoja Vyriausybei” yra redakciškai išbraukiamas. A.Kašėta buvo prašęs žodžio, todėl aš… Ne.

Kolegos, ar galėtumėte dešimtąją dalį priimti bendru sutarimu? Dešimtoji dalis priimama. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, keturi – už, keturi – prieš dėl visos rezoliucijos.

J.A.KATKUS. Ačiū visiems, pateikusiems pastabas ir pasiūlymus. Ačiū Seimo nariams ir posėdžio pirmininkui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, šiandien priimdami šią rezoliuciją, mes iš tikro įvardijame mūsų nacionalinio saugumo sistemos būklę, plėtrą ir perspektyvas tokiai plėtrai. Manau, kad šis dokumentas yra ne šiaip sau tik simbolinis gestas, tačiau tikrai įpareigojantis dokumentas. Manau, kad jis bus tiek ant Nacionalinio saugumo komiteto narių ir ant kitų Seimo narių darbo stalo matomoje vietoje, tiek ir bus Vyriausybės narius įpareigojantis dokumentas. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, aš matau gana fundamentalų prieštaravimą tarp preambulės ir dėstymo. Preambulė yra labai optimistiška, o dėstyme mes sakome, kas yra nepadaryta po Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priėmimo. Praėjo dveji metai nuo to laiko, kai buvo priimtas minėtas įstatymas, o iki šiol nėra programų, kurios sukonkretintų mūsų veiksmus šioje sistemoje. Taigi Vyriausybė ir valdančioji dauguma nepadarė per dvejus metus to, ką turėjo padaryti, ir dabar mes patys save raginame, šiuo atveju opozicija bando raginti, kad viskas būtų daroma greičiau. Taigi prieštaravimas tarp optimizmo preambulėje ir tų darbų, kurie nustatomi, yra akivaizdus. Įdomus yra šio dokumento 10 straipsnis. Aš prisimenu, kai mes kalbėjome apie strateginius objektus, dešiniojoje pusėje skambėjo balsai: o kas tai yra, o kam to reikia. Dabar mes vėl grįžtame prie šito termino, prie šitos sąvokos. Tik jau situacija tokia, kad daugelio tų potencialių strateginių objektų Lietuva tiesiogiai negali kontroliuoti. Taigi bus įdomu matyti, kaip mes sudarinėsime šitą strateginių įmonių, įrenginių sąrašą. Mūsų frakcija dėl tos priežasties linkusi susilaikyti.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Rastauskienė.

R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, nacionalinio saugumo sritis Lietuvoje ir parlamente, kai mes ją svarstome, yra turbūt viena iš nedaugelio, kurioje dirbama turint labai aiškias kryptis, turint vadinamąją mažąją konstituciją – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. Labai gerai, kad retkarčiais mes stabtelime, pasižiūrime, kas padaryta, ko dar nepadaryta, visi pasitariame, priimame dokumentą kaip kad šita rezoliucija. Tai galbūt ateityje pavirstų į vadinamąsias baltąsias knygas, ko mes dar nesulaukėme iš savo Vyriausybės, bet kas yra labai dažnai naudojama kitose Europos valstybėse, kad metams, trejiems, ketveriems, penkeriems į priekį būtų žinoma, kokios mūsų programos ir kokios kryptys bus prioritetinės.

Tačiau aš negaliu nereaguoti į pono P.Gylio kalbą. Džiaugiuosi, kad LDDP frakcija susilaiko, bet nebalsuoja prieš, nes, manau, naudinga, kad tokios rezoliucijos būtų priimamos kuo didesniu sutarimu, tačiau prisimenant 1995, 1996 metus, kada mūsų Lietuvos kareivis gaudavo vienerius batus ir tuos pačius turbūt panešiotus, žinote, man atrodo, kad ir ponui P.Gyliui, ir šios frakcijos kai kuriems žmonėms būtų geriau apskritai atsargiau vertinti laimėjimus, kurie yra akivaizdūs per šituos dvejus metus, pradedant nuo 1996 metų. Žinoma, kiekviename dokumente galima rasti kokį nors ne taip padėtą kabliuką ar ne taip sudėliotus sakinius, bet aš labai kviesčiau Seimą kuo vieningiau balsuoti už šią rezoliuciją, kuri yra pakankamai gera, pakankamai savikritiška ir pakankamai gerai nurodanti, ką mes turime padaryti artimiausiu metu.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Nenorėčiau dabar komentuoti ponios R.Rastauskienės kalbos, nes jeigu vertintume pono P.Gylio kalboje išreikštą kritiką, tai iš tikrųjų reikia prisipažinti, kad tiek Nacionalinio saugumo komitetas, tiek Seimo valdyba, tiek Vyriausybė turėtų prisiimti nemažą atsakomybę už nepadarytus namų darbus. Aš džiaugiuosi, kad su Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku A.Katkumi mes radome gana konstruktyvų bendradarbiavimą ir iš esmės visi mūsų principiniai pasiūlymai dabar yra priimti. Aišku, būtų galima sutikti, kad būtų galima tiksliau įvardyti ir tam tikras atsakomybes, tačiau rezoliucija yra kompromiso problema, ir šiuo atveju daug svarbiau, kad mes nusistatytume, jog būtina laikytis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo. Čia nenorėčiau pritarti minčiai, kad dangstomasi Seimu. Seime iš esmės lemia valdančiosios koalicijos balsai, kartu valdančioji koalicija taip pat pritaria, kad namų darbai nėra padaryti.

Tarkim, jeigu mes siekiame tokio visuotinio sutarimo, kokio siekiame priimdami Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, nepaisant trūkumų, dabar yra kur kas geresnis tekstas negu pirmojo projekto, ypač realiąja prasme, nes planą reikėtų patvirtinti, nes įstatymų sąrašą reikėtų parengti. Priminsiu – Vyriausybė negali priimti jokių programų. Priminsiu, kad pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą Vyriausybė negali priimti jokių programų, kurioms negautas Seimo patvirtinimas. Įstatyme vienareikšmiai sakoma, jog Vyriausybė ir Krašto apsaugos ministerija savavališkai negali organizuoti jokios programos, kol nėra dėl to priimtas atskiras Seimo nutarimas. Čia mes galime padaryti rimtą priekaištą, kad kai kurios programos jau lyg ir vykdomos Krašto apsaugos ministerijoje. Tuo tarpu, pabrėžiu, jas atskiru Seimo nutarimu turi įteisinti Seimas. Ponas A.Katkus su tuo tikrai sutinka. Bet taip, kaip dabar yra suredaguota, mes tą reikalavimą ateityje ir įgyvendinsime. Labai svarbu, kad mes grįžtame prie klausimo dėl strateginių objektų, nes įstatymu nustatomi strateginiai objektai, ir tas 10 punktas tampa labai svarbus.

Matydamas kai kuriuos trūkumus, vis dėlto aš siūlau šiai rezoliucijai pritarti. Socialdemokratai, manau, irgi pritars šiai rezoliucijai. Konsenso šiuo atveju reikia tam, kad mes ateityje dirbtume dar konstruktyviau.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad rezoliucija negali ir neturi aprėpti visų nacionalinio saugumo koncepcijos aspektų, bet ją rengdami ir tobulindami, tardamiesi dėl pataisų mes iš tikrųjų gerokai pasistūmėjome ta kryptimi, kuria toliau reikėtų plėtoti ir pačią koncepciją. Aš turiu galvoje, kad būtent rezoliucija atspindi, jog nacionalinio saugumo sistema neapsiriboja vien tiktai trijų tiesiogiai su šia sistema susijusių struktūrų tolesne plėtra ir jų darbo tobulinimu, bet taip pat įtraukia ir mokslinių tyrimų, technologijų, pramoninių projektų ir pramoninės bei mokslinės kooperacijos bendradarbiavimo tarptautiniu mastu problematiką. Tik šitaip mes suprasdami nacionalinio saugumo sistemą ir jos plėtrą, perspektyvas iš tikrųjų galime pasiekti labai rimtų rezultatų šioje srityje. Todėl dėkoju komiteto pirmininkui ir darbo grupei, kuri priėmė, palaikė daugelį pasiūlymų, tarp jų ir mano pasiūlymą. Manau, kad tikrai rezoliuciją verta priimti ir siūlau vieningai balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū kalbėtojai dėl motyvų.

Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime, ar priimame Seimo rezoliuciją “Dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1997 metais ataskaitos”. Registruojamės, gerbiamieji.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai.

Taigi balsuojame dėl Seimo rezoliucijos “Dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1997 metais ataskaitos” projekto. Kas už tai, kad ši rezoliucija būtų priimta, kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 72.

PIRMININKAS. Už – 73. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra. Vienas. Du.

PIRMININKAS. Kolegos, 2 susilaikė, niekas neprieštaravo, 73 balsavo už. Vadinasi, Seimo rezoliucija “Dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1997 metais ataskaitos” yra priimta.

Pora replikų po balsavimo. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Suprantama, kad nacionalinis saugumas tampa mūsų konsenso objektu, bet aš čia matau tam tikrą pavojų, kad mes save varžome demonstruoti nuomonių įvairovę, ypač dėl tų dalykų, kurie nėra esminiai. Man atrodo, kad šitą rezoliuciją mes galėjome dar patvarkyti ir kritiškiau įvertinti tuos darbus, kuriuos visų pirma atlieka Krašto apsaugos ministerija. Taigi konsenso reikia esminiais klausimais, bet leiskime sau diskusiją ir pliuralizmą, kai kalbame apie ne tokius esminius dalykus, kaip, tarkim, ši rezoliucija. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas R.Ozolas.

R.OZOLAS. Priimtas labai svarbus dokumentas. Aš nepateikiau jokių pastabų, nes negalėjau dalyvauti jo svarstyme. Tačiau pats svarstymas, mano supratimu, buvo itin konstruktyvus. Į daugelį pastabų ir siūlymų buvo atsižvelgta, taip pat kai kuriomis esminėmis nuostatomis rezoliucija papildyta. Norėčiau pasakyti, kad pagarba oponentams, arba siūlantiesiems tas nuostatas, yra tikrai sektinas pavyzdys. Aš tikiuosi, kad visų ataskaitos baigsis tokiu pat konstruktyviu darbu. Dėkui.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš labai trumpai. Prisidėdamas prie tų žodžių, kuriuos pasakė ponas R.Ozolas, norėčiau pareikšti tiktai vieną apgailestavimą. Aš apgailestauju, kad šitoje diskusijoje, kuri tikrai buvo konstruktyvi, vis dėlto nedalyvavo nei premjeras, nei krašto apsaugos, nei užsienio reikalų ministrai. Kitą kartą, aš tikiuosi, jie pajaus tą savo atsakomybę ir tokioje diskusijoje dalyvaus, nes tai yra ir jų reikalas, ne tik Seimo. Ačiū.

Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo 2, 4, 9, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1321 (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, penktasis klausimas – Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo 2, 4, 9, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1321. Svarstymas.

Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti diskusijoje? Du Seimo nariai norėtų diskutuoti. Kviečiu į tribūną Seimo narį Ž.Jackūną.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Kultūros ministerijos teikiamą Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir iš esmės jam pritarė. Teikiamų pataisų esmę sudaro du tikslai. Vienas yra daugiau formalaus pobūdžio, tai yra siekimas suderinti galiojantį Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymą su vėliau priimtais kitais įstatymais, nes dabar esama tam tikro neatitikimo.

Ir antras yra kur kas esmingesnis tikslas, t.y. kiek įmanoma sudaryti platesnes galimybes meno kūrėjų organizacijoms pasinaudoti tomis galimybėmis, savarankiškos veiklos galimybėmis, kurios yra numatytos tuose vėliau priimtuose įstatymuose. Kai kurias jų aš norėčiau čia trumpai paminėti.

Ministerija siūlo šiek tiek tikslinti straipsnį, kuriuo reglamentuojamos meno kūrėjoms organizacijoms ir kūrėjams teikiamos socialinės garantijos, ir kuriuo yra skatinama kūrybinė veikla. Čia yra pabrėžiama, pavyzdžiui, kad valstybinių pensijų skyrimo tvarką, socialinį draudimą ir kitas meno kūrėjų socialines garantijas nustato įvairūs įstatymai, kurių yra dabar priimta ir kuriuose padaryti pakeitimai. Iš esmės reikia į tai atsižvelgti.

Kitas dalykas yra susijęs su siūlymu kitaip suredaguoti meno kūrėjų organizacijų teisę turėti ir steigti savo tikslams skirtas įmones, viešąsias įstaigas ir kitas ne pelno organizacijas. Reikia pasakyti, kad dabartinė ministerija stengiasi kiek įmanoma plačiau diegti tokių kūrėjų organizacijų saviveiksmiškumo principą, taip pat kitus rinkos ekonomikai būdingus principus, skatinti ūkinę kūrėjų organizacijų veiklą ir plėsti savo galimybes teisėtai naudotis gaunamomis lėšomis.

Todėl atsižvelgiant į vėliau priimtą Viešųjų įstaigų įstatymą, čia irgi pabrėžiama, kad įstatymų nustatyta tvarka meno kūrėjų organizacijos turi teisę steigti įmones, taip pat viešąsias įstaigas bei kitas ne pelno organizacijas.

Mūsų visuomeniniame ir ūkiniame gyvenime tolydžiai vis labiau įsitvirtina principas, kad įvairios visuomeninės organizacijos ar kultūrinės meno organizacijos gali pretenduoti į valstybės paramą. Ta parama paprastai teikiama per programas, kurias atitinkamos organizacijos pateikia. Ir tiktai tokiu būdu galima gauti, teisėtai gauti valstybės numatomą paramą įvairioms kūrėjų ir visuomeninėms organizacijoms. Todėl ir čia yra pabrėžta, kad valstybės biudžeto lėšos meno kūrėjų organizacijoms skiriamos pagal šių organizacijų pateiktas ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos patvirtintas programas. Tai yra tokia tvarka, kuri iš esmės tampa norma dabartiniame mūsų gyvenime.

Kartu čia pabrėžiama ir galimybė steigti savo socialinei apsaugai, suteikiama teisė meno kūrėjų organizacijoms steigti pagal Labdaros ir paramos bei kitus įstatymus numatytus fondus ir, juos pasitelkus, gerinti meno kūrėjų socialines garantijas.

Svarstant mūsų komitete iškilo viena kita abejonė dėl tokių formuluočių, kurios yra pateiktos šiame įstatyme, ypač dėl meno kūrėjų apibrėžimo. Tas apibrėžimas yra perteklinis ir komitete buvo pasiūlyta jį redaguoti. Aš siūlyčiau apibrėžti meno kūrėją tokia formuluote: meno kūrėjas – fizinis asmuo, kuriantis meno vertybes (meno kūrinius) arba ir (taip pat reikėtų nurodyti, kad gali “ir”) meniškai juos atliekantis. Štai buvo tokios nedidelės pastabos mūsų komitete. Komiteto nariai vieningai pritaria teikiamoms įstatymo pataisoms, todėl aš kviečiu ir visus mūsų Seimo narius pritarti šiam Kultūros ministerijos teikiamam Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Kalbėti kviečiu Seimo narę R.Melnikienę.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymas lies ekonominę šio įstatymo dalį. Įstatymas derinamas atsižvelgiant į tai, jog per tą laiką, kai jis buvo priimtas, buvo naujai reglamentuota daugelis įmonių įstatymų. Viena yra tai, kad atsirado viešosios įstaigos vietoj ne pelno įmonių. Tačiau šio įstatymo 12 straipsnyje, pirmojoje dalyje, išliko nuostata, jog meno kūrėjų organizacijos viešosios įstaigos turtą sudaro steigėjų jai perduoti pastatai, kitas ilgalaikis turtas, kilnojamasis turtas, finansiniai ištekliai ir kitas su viešosios įstaigos veikla susijęs turtas, taip pat turtas, perduodamas panaudos pagrindais.

Kaip žinote, viešoji įstaiga turi teisę gauti naudotis valstybės ar savivaldybių jai suteiktu turtu arba kitų asmenų turtu, suteiktu panaudos pagrindais. Bet tai negali būti traktuojamas kaip įmonės turtas.

Šią savo pastabą aš pasakiau komiteto posėdyje. Projekto rengėjai jai pritarė ir sutiko priimti. Bet aš norėčiau dar kartą ją paminėti ir įsitikinti, kad iš tikrųjų į ją bus atsižvelgta. Mano nuomone, tiesiog, na, galbūt čia ne kaip principinė pastaba, bet dar reikėtų pasižiūrėti tą straipsnį. Nes per tą laiką, kai šis įstatymas galiojo, buvo pakoreguotas Akcinių bendrovių įstatymas. Buvo suteikta teisė vienam akcininkui steigti akcines bendroves, o iki to laiko visuomeninės organizacijos galėjo steigti kaip vienas akcininkas tiktai personalines įmones. Galbūt reikėtų dar išplėsti šio straipsnio sampratą. Aš noriu atkreipti dėmesį teisininkų, sėdinčių ir iš Kultūros ministerijos šioje salėje, kad individuali personalinė įmonė tai yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė. Vadinasi, individuali įmonė ir visuomeninė organizacija, kuri įsteigusi tą įmonę, atsako savo turtu už įmonės įsipareigojimus. Ši mano antroji pastaba nėra principinė, bet, aš manau, geriau tai reglamentavus, būtų geriau dirbti ir kūrėjų organizacijoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone ministre Sauliau Šalteni, kviečiu jus į tribūną baigiamųjų pastabų po svarstymo.

S.ŠALTENIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos, daugelio jūsų pareikštoms pastaboms galime pritarti. Man atrodo, kad galima pritarti pono Ž.Jackūno pateiktam meno kūrėjo apibūdinimui, kad meno kūrėjas yra fizinis asmuo, kuriantis meno vertybes, meno kūrinius ir meniškai juos atliekantis, galbūt lietuviškai tai skambėtų… Galima pritarti poniai R.Melnikienei. Galima išbraukti tą straipsnį, kur kalbama apie turtą, perduotą panaudos pagrindais, 12 straipsnio pirmajame punkte.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į Teisės ir teisėtvarkos departamento pastabą, kurioje sakoma (3 straipsnyje), kad valstybės biudžeto lėšos meno kūrėjų organizacijoms skiriamos pagal šių organizacijų pateiktas ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos patvirtintas programas, o turėtų būti – programoms finansuoti. Ne pagal programas, bet lėšos skiriamos programoms finansuoti.

Kas daugiau dar buvo? Taip pat atsižvelgta 11 straipsnyje, kad vietoj ne pelno organizacijų yra rašoma “viešąsias įstaigas bei kitas ne pelno organizacijas.” Tai tiek turėčiau pasakyti, nes ponas Ž.Jackūnas ir ponia R.Melnikienė jau pakankamai kalbėjo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Kolegos, apsisprendžiame, ar pritariame po svarstymo šiam projektui.

Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo projekto papildymai bei pakeitimai reikalingi.

Tačiau kai kurios nuostatos, sakykim, kaip draudimas, socialinės garantijos, nėra konkrečiai apibrėžtos, todėl norėtųsi matyti visą klausimo sprendimą, ir tada galima būtų vienaip ar kitaip sutikti ar reikšti tam tikrus siūlymus.

Aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į dabartinį 3, arba buvusį 9, ir 6, arba 13, straipsnius. 3 straipsnio trečiojo punkto papildymas, mano supratimu, yra kategoriškas ir su tokiu siūlymu nereikėtų sutikti. Čia galima būtų sutikti įrašius, kad “valstybės biudžeto lėšos meno kūrėjų organizacijoms gali būti skiriamos” tokioms ir tokioms programoms finansuoti. Dabar įrašę taip kategoriškai, ką mes toliau turėsim? Vadinasi, pateikus tas programas, yra tokios galimybės ar nėra, yra tam tikros lėšos ar nėra. Kaip sakoma, kategoriškai reikia, ir viskas. Ir komitetas, sakykim, šiuo atveju, arba ir Seimas, priėmęs šitą įstatymą ir šią nuostatą taip, kaip yra, atsiduria prieš nevisiškai normalią padėtį. Todėl tokia kategoriška nuostata, kokia yra, neturi likti.

Tai vienas dalykas. Ir 6, arba 13, straipsnyje, man atrodo, yra pertekliniai žodeliai “įstatymai ir”, kadangi fonduose kaupiamų lėšų naudojimo tvarką nustato atitinkami fondo įstatai. Jeigu mes įstatymuose pradėsime dėlioti tas nuostatas, kurios priklauso įstatams, tai vėl nebus tvarkos. Todėl pagal bendrą tvarką mes ar nutarimu, ar įstatymu nuostatus arba įstatus tvirtiname, o jau ten turi būti nurodyta tvarka. Todėl tie žodeliai “įstatymai ir” yra pertekliniai. O šiaip aš pritariu po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai buvo argumentai už. Argumentai prieš – K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, aš turbūt nesu kategoriškai prieš, tačiau tuos netikslumus, kuriuos pastebėjo ponas J.Listavičius, ir aš pastebiu. Man atrodo, jie yra esminiai. Tačiau vienas iš svarbiausių yra meno kūrėjo apibrėžimas, kurio, atrodo, nepavyko suformuluoti nei įstatymo pakeitimo rengėjams, nei pačiam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Ką reiškia meniškai atliekantis kūrinius, o kada kičas, kada meniškas kūrinys? Tai tikrai bus problematiškas dalykas, meno kūrėją daugiau reikia akcentuoti pagal juridinį statusą ir surasti tinkamą apibrėžimą, kad galima būtų taikyti šį įstatymą.

Man atrodo, yra nereikalingas sakinys: “Valstybinių pensijų skyrimo tvarka, socialinis draudimas ir kitos meno kūrėjo socialinės garantijos nustatomos įstatymais” (2 straipsnyje), kuris nurodo 4 straipsnio pakeitimą. Tai kam mums apsunkinti (nors taip dažnai darome) šį įstatymą bendrom nuostatom? Aš manau, kad jos nereikalingos.

Labiausiai pritarčiau pono J.Listavičiaus nuomonei dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo, kad jos skiriamos pagal organizacijų pateiktas ir Kultūros ministerijos patvirtintas programas. Kultūros ministerija gali pritarti daugeliui programų, tačiau finansinės galimybės ne visada tokios bus, todėl reikalinga šiek tiek kita tvarka. Ir tą tvarką turi nustatyti Vyriausybė. Galbūt taip, kaip investicijų programa, taip pat ir kultūrinėje srityje tokios programos gali būti prilygintos. Taigi ištaisius šias pastabas, aš pritarčiau tam įstatymui.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1321.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos IV (pavasario) sesijoje ataskaita

Kolegos, 6 klausimas iki pertraukėlės – Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos IV (pavasario) sesijoje ataskaita. Tam skirtos 25 min. Mes tarėmės su komiteto pirmininke, kad ji kiek įmanoma konspektyviau kalbės ir galės atsakinėti į mūsų klausimus. 25 min. su Socialinių reikalų ir darbo komitetu.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, atsiskaitydamas už IV sesiją ir pavasario darbų programos įgyvendinimą, parengė išsamią ataskaitą. Pagrindinės dvi sritys, kurias apima šitas komitetas, tai yra atsakomybė už socialinę ir darbo politiką Lietuvoje. Šita politika yra įgyvendinama įstatymų leidybos srityje, siekiant gerinti gyvenimo sąlygas, kelti gyvenimo lygį, realias pajamas, užimtumą, palaikyti darbo vietų kūrimą. Visa tai yra įgyvendinama rengiant, ruošiant įvairias socialines programas.

Šių metų pavasario sesijos metu buvo parengti 22 įstatymų projektai, parengtas ir išleistas leidinys “Lietuvos pasirengimas narystei Europos Sąjungoje. Socialinė politika”. Komitetas parengė spaudai Europos Sąjungos žaliosios knygos pavyzdžiu leidinį apie socialinį draudimą “Socialinio draudimo politika ir programa įgyvendinant pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį ramstį – pensijų sistemos sukūrimą”. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į socialinius rezultatus, kurių mums pavyko dirbant kartu su Vyriausybe pasiekti.

Svarbiausi socialiniai rezultatai yra pažymėti ir mūsų ataskaitoje apie Lietuvos pažangą, pasiektą pastaraisiais metais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šitie rodikliai buvo apskaičiuoti laikantis tarptautinių normų, tarptautinių reikalavimų, ir jie rodo štai ką. Iš tikrųjų pažanga yra labai ryški, ypač gyvenimo lygio srityje, atlyginimų srityje, realių pajamų augimo srityje. Jeigu paimtume vidutinę nedirbančio pensininko senatvės valstybinę socialinio draudimo pensiją, tai 1998 m. birželio mėnesį ji buvo 289 Lt. Vadinasi, ji per metus padidėjo 22%. Taip pat ją numatoma dar padidinti 15,4%, ir ji sudarys 307 Lt.

Vidutinis darbo užmokestis, jeigu mes palygintume 1996 m., kada buvo 621 Lt, 1998 m. – jau 1008 Lt. Kitų metų sausio mėnesį yra numatyta pasiekti 1150 Lt.

Atkreiptinas dėmesys į švietimo darbuotojų darbo užmokesčio augimą. 1997 m. pabaigą lyginant su 1996 m. pabaiga, jis išaugo 43,3%. Vidutinis metinis padidėjo 36,4%, 1998 m. pirmąjį pusmetį padidėjo 15%.

Galima būtų daug kalbėti apie kitus vidutinius dydžius. Tai minimali mėnesinė alga, kuri padidėjo nuo 210 Lt 1996 m. iki 430 Lt 1998 m. Bazinė alga nuo 85 Lt per tą patį laikotarpį išaugo iki 105 Lt. Minimalus gyvenimo lygis – nuo 90 iki 125 Lt. Bazinė pensija – nuo 100 Lt 1996 m. iki 138 Lt dabar. Ir dar numatoma didinti 20 Lt, tai yra iki 158 Lt. Valstybės remiamos pajamos taip pat padidėjo nuo 100 iki 135 Lt.

Ypač svarbus socialinis rezultatas – rublinių indėlių grąžinimas, atkuriamųjų santaupų grąžinimas. Jeigu mes nagrinėtume visą socialinę apsaugą nacionaliniame biudžete, tai socialiniams reikalams iš tikrųjų lyginamoji dalis taip pat palaipsniui didėja, ir šiuo metu nacionaliniame biudžete sudaro 54%. Tai yra ir valstybės biudžetas, ir savivaldybių biudžetai.

Šiek tiek trumpai apie 1998 metų antrąjį pusmetį, kuo jis buvo svarbus Seimo darbe. Labai daug buvo padaryta pakeitimų valstybinių pensijų įstatymų srityje ir tai sudarė sąlygas, pavyzdžiui, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams skirti I laipsnio pensijas. Vadinasi, keturi bazinių pensijų dydžiai.

Taip pat buvo koreguotos nukentėjusių asmenų valstybinio socialinio draudimo pensijos, suteikta galimybė neperskaičiuoti valstybinio socialinio draudimo pensijos, jeigu ji sumažėja dėl to, kad nukentėjęs asmuo papildomai gauna ir nukentėjusiųjų asmenų pensiją.

Ypač reikšmingas buvo Mokslininkų valstybinių pensijų įstatymas, kuris taip pat leido įgyvendinti, sakyčiau, teisingumą mokslininkams, nes iki to laiko ne visi mokslininkai dėl grynai subjektyvių priežasčių, ne dėl savo kaltės, gaudavo šitą pensiją. Taip pat parama žuvusių… pasipriešinimo dalyviams, nukentėjusiems nuo okupacinių režimų 1940-1990 m. laikotarpiu. Tai yra vienkartinių pašalpų skyrimas, našlių ir našlaičių pensijų pertvarkymas.

Ypač svarbi buvo invalidų socialinės integracijos programa. Jau mes šitoje sesijoje priėmėme Socialinės integracijos įstatymą, kuris leidžia padvigubinti slaugos priedus visišką negalią turintiems žmonėms. Šitas įstatymo projektas buvo svarstomas dar praėjusioje sesijoje.

Labai aktualu socialinėje politikoje yra kaimo žmonių socialinė padėtis. Kaimo žmonių socialinę padėtį mes tyrėme, nagrinėjome pasitelkę Mokslinio tyrimo institutą, kuris priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Žinoma, dėl to jau atsiranda naujas įstatymas, kurį mes priimsime artimiausiu metu, – būtent ūkininkų draudimo įstatymo projektas. Šitas įstatymo projektas leis drausti valstybiniu draudimu ūkininkus.

Labai svarbi sritis yra darbo politika. Darbo politika remiasi tokiais akcentais mūsų komiteto darbe – mes visada skatinsime naujų darbo vietų kūrimą ir palaikysime tokius įstatymų projektus, kurie leidžia padidinti užsienio investicijas, kurie leidžia geriau panaudoti tarptautinius finansinius fondus, kurie labai lanksčiai reaguoja į laikinai susidariusią sunkią finansinę padėtį Lietuvos įmonėse dėl įvairių priežasčių: ar tai būtų Rusijos krizės pasekmės, ar tai būtų pasaulinės finansų krizės pasekmės. Taip pat dėl to mes tobuliname ir reglamentuojame atsiskaitymų tvarką, kreditavimą ir darbo santykius. Komitetas laikosi tokios nuostatos, jog dabartiniu metu palaikant darbo vietų kūrimą reikia skatinti vienodas konkurencijos sąlygas įtvirtinančius įstatymus, ypač reikia skirti dėmesį regioninės plėtros programoms, taip pat skatinti eksportą. Žinoma, dar daug būtų galima kalbėti. Tai yra labai platus darbo baras – socialiniai reikalai ir darbo politika. Žinoma, čia prioritetai yra skiriami vaikams, garantuotai senatvei, nepaleidžiant iš savo akiračio taip pat ir sveikatos problemų. Čia labai artimai bendradarbiaujame su kolegomis iš Sveikatos reikalų komiteto.

Taip pat yra labai svarbios visos tarptautinės programos ir integracija į Europos Sąjungą pagal tarptautines tradicijas. Iš tiesų, aš manau, labai daug dar reikės nuveikti komiteto darbe randant teisingą koncepciją, kaip valstybė savo finansais, savo lėšomis skatintų labdarą ir paramą. Iš tikrųjų šitoje srityje gimsta naujos tradicijos ir visiškai naujos formos. Aš manau, kad šita sritis iki šiol buvo dar labai, sakyčiau, nejudri ir nelanksti. Mes neišnaudojame ir teikiamos užsienio pagalbos, ir kartais nepamatome, kaip būtų galima teikiant valstybės paramą pritraukti daugiau užsienio labdaros ir paramos fondų. Jie tokią pagalbą siūlo. Šitą iniciatyvą reikia palaikyti ir visada labai racionaliai apskaičiuoti, kad galbūt įdėtas vienas ar kitas milijonas šiandien atsipirks po dvejų ar trejų metų dešimteriopai.

Taip pat kuriame naujas tradicijas ir artimiausiu metu jūs apie jas išgirsite. Mes ketiname įkurti tokias labdaros sąskaitas, kuriose galėtų dalyvauti visa visuomenė, visi, kas palaiko labdarą, paramą ir reiškia savo iniciatyvą be jokių komplikavimų. Būtų perimtos tradicijos iš kitų pažangių valstybių.

Tai tiek trumpai. Aš buvau paprašyta kalbėti trumpai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ponia komiteto pirmininke, solidi kalba šalia solidžios komiteto ataskaitos. Keturi Seimo nariai norėtų dar pasitikslinti dėl komiteto darbo per praėjusią sesiją.

Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų buvo džiugus jūsų pranešimo tonas kalbant apie gerąsias gyvenimo puses, bet be pedagogų šiek tiek nuošalyje yra likę medikai, kurie negali pasidžiaugti tokiu atlyginimų kėlimu. Jūs puikiai žinote, kad jų atlyginimo vidurkis sudaro 70% vidutinio atlyginimo. Galbūt vidutinio atlyginimo didėjimas kyla ir dėl to, kad kai kas gauna labai didelius atlyginimus. Mes žinome teisėjus ir kitus. Bet aš norėčiau paklausti dėl tokio bendresnio dalyko, kurį jūs mažai palietėte. Tai yra darbo užimtumo politika. Čia jūs kalbėjote apie labdarą ir kitką, bet iš tikrųjų Darbo biržoje registruojasi daugiau. Šių metų prognozė yra tokia, kad besiregistruojančių žmonių skaičius viršys 200 tūkstančių, bet dar yra ir paslėpto, arba neoficialaus, darbo. Mes vis nematome jokios Vyriausybės parengtos (apie ką jūs taip pat kalbėjote) programos gyventojų užimtumui didinti. Ar jūsų komitete nebuvo svarstyta, ar neraginta Vyriausybė sukurti tokią darbo užimtumą didinančią programą?

Dar vienas konkretus klausimas. Kaip vis dėlto yra su draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymu? Jis jau senokai yra parengtas ir daug kartų svarstytas. Jis vis nepasiekia Seimo. Kiek žinau, šiandien nebus svarstomas Profesinės sveikatos įstatymas, nes norima svarstyti kartu su Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymu. Ar jūsų komitetas pasirengęs jį pristatyti ir ar jūs čia, Seime, jį paremsite?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū. Labai geras klausimas. Iš tikrųjų kalbant apie nedarbą, mes nagrinėjome Darbo biržos ataskaitas, svarstėme ir buvo išvažiuojamasis posėdis į Darbo biržą. Jūs labai teisingai pasakėte, kad egzistuoja problemos, ypač užslėpto nedarbo srityje. Bet čia yra daug priežasčių. Viena iš tokių priežasčių yra ta, kad, pavyzdžiui, dabar legalizuojasi (ypač praradęs Rusijos rinką) smulkusis verslas. Tai padidino oficialiai registruotų bedarbių skaičių. Tie darbuotojai nebuvo legalūs ir sugebėdavo pasinaudoti įstatymų spragomis, sukurdami produktą, jį realizuodami sėkmingai gyveno ir turėjo pakankamas pajamas. Bet praradus rinką, nėra kur dėtis ir jie tada legalizuojasi. Štai čia yra jau, galima sakyti, reiškinys kaip pasekmė, į kurią reikia atkreipti dėmesį.

Dabar konkrečiai kalbant apie Darbo biržos veiklą reikia pasakyti, kad iš tikrųjų ten yra labai daug daroma, bet, žinoma, nepakankamai aktyvi yra Darbo biržos užimtumo politika. Na, pavyzdžiui, aš galėčiau paminėti keletą tokių pavyzdžių, kai neišnaudojamas visas viešųjų darbų spektras, kai 50% savivaldybės gali skirti savo lėšų, o 50% – užimtumo fondas. Taigi užimtumo fondas turėtų būti panaudotas maksimaliai ir turi būti plečiamas viešųjų darbų sąrašas. Kažkodėl atsitiko tradiciškai, kad viešieji darbai suprantami savivaldybių lygiu, na, sakykim, gatvių valymas nuo lapų ir sniego, nors viešieji darbai galėtų būti labai plataus spektro, labai daug įvairiausių rūšių darbų. Tuomet ir užimtumo fondas būtų panaudotas, ir savivaldybių lėšos, ir daug darbų būtų nuveikta. Bet čia jau, kiek žinau, Vilniaus savivaldybė tikrai deda daug pastangų, kad tobulintų šitą sritį.

Konkrečiai kalbant apie Profesinės sveikatos įstatymą. Mes iš tikrųjų laukiame Darbo saugos įstatymo, kurį jau aprobavo Europos Komisija, o mūsų ministerija gavo išvadą ir šiuo metu šis įstatymas yra pateiktas Vyriausybei. Profesinės sveikatos įstatymas ir pastarasis yra labai artimai susiję, todėl mes dabar svarstysime kartu tuos įstatymus. Aš tikiuosi, kad jie bus artimiausiu metu, galbūt per dvi tris savaites, jau pateikti svarstyti Seimui. Na, neprisimenu, dar kažko klausėte, labai platus buvo klausimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Gauname nemažai priekaištų dėl “Sodros” biudžeto vykdymo. Kelios pensijos ir t.t. Ar nereikėtų “Sodros” biudžeto, kaip valstybinio fondo, naudojimo tvirtinti Seime, tada mes geriau susipažintume su tų lėšų racionaliu naudojimu ir turėtume ką pasakyti savo rinkėjams? Na, ir antras klausimas. Keleri metai, kai Lietuvoje galioja našlių pensijos. Per tuos metus daug kas buvo taisoma, tačiau ir šiandien liko žmonių, kurie dėl to, kad ne laiku ar ne taip buvo susituokę, arba ne laiku mirė sutuoktinis, vis dar negauna našlių pensijos. Atsirado nuomonė, kad jos žadama iš viso atsisakyti Lietuvoje. Vis dėlto ką planuojama padaryti šiuo klausimu?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū, jūs iš tikrųjų paminėjote svarbiausius dalykus. Mes, jeigu pastebėjote, jau pateikėme savo siūlymus ir jie buvo priimti Seimo statute. Būtent buvo išplėsta komiteto veikla, ne tik atsakomybė ir galimybė kontroliuoti “Sodros” biudžetą. Vadinasi, “Sodros” biudžetas nuo kitų metų bus svarstomas Seime kartu su valstybės biudžetu, jis bus pateikiamas tokia pačia tvarka kaip ir valstybės biudžetas. Dėl to mes visada laiku priversime daryti ataskaitas. Jas pateikti visada buvo vėluojama maždaug pusę metų, tai dabar jau jos bus kartu. Štai rytoj komitete svarstysime 1998 m. “Sodros” ataskaitą, būtent “Sodros” ataskaitą. Taip pat, jeigu prisimenate, mūsų kadencijos Seimo darbo pradžioje priėmėme Seimo nutarimą, kad būtų atliekamas “Sodros” auditas. Tada buvo labai daug prieštaraujančių, bet aš manau, kai jūs sužinosite, kokios buvo “Sodros” audito išvados ir kokias auditoriai pateikė rekomendacijas, tai pamatysite, kad jos iš tikrųjų davė taip pat ir labai daug naudos, sumažino “Sodros” deficitą bei galimybes jį turėti. Vadinasi, auditoriai privertė “Sodrą” pereiti prie tarptautinių atsiskaitymo formų ir privertė ataskaitas pateikti pagal tarptautinius standartus. Toliau pateikė valdybai daugybę rekomendacijų, kurias galbūt ne iš karto pavyksta įgyvendinti, bet “Sodra” daro pažangą. Tai štai tiek dėl “Sodros” kontrolės, mes tikrai tai daug kartų svarstėme. “Sodros” direktorius dažnai būna komitete ir atsiskaito, bet, žinoma, ten dar yra daug dalykų, kuriuos reikėtų pakeisti. Jeigu mes papildomus fondus, taip pat papildomų pensijų fondų įstatymą artimiausiu metu svarstysime, tai pamatysime, kokia didžiulė galimybė yra apsidrausti nuo rizikos, kaip reikia investicijas formuoti. Tai, žinoma, neverta kalbėti apie praeitį, bet juk visa tai turi galioti ir ”Sodrai”. Jų investicijos turi būti tik efektyvios ir tikrai be rizikos. “Sodra”, taip pat norėtųsi tikėti, galbūt kada nors galės turėti rezervą. Na, o “Sodros” biudžeto deficitas yra atskira ir labai įdomi tema. Kartais “Sodra” irgi pateikia savo skolas, kuriose atsispindi įvairiausios išlaidos, kurių neturėtų būti. Tai kartais kalbame apie “Sodros” deficitą, kad jis turėtų būti tik grynųjų pinigų srautų deficitas. Gautos pajamos ir išmokėtos, padarytos išlaidos, ir jokių kitų. O visa kita veikla turi būti visiškai atskirta. Taip, auditoriai šito siekia. Aš manau, beje, kad “Sodra” pateikia subalansuotą biudžetą, tai taip pat jau teikia daug vilčių. O ten tobulinti “Sodros” veiklą, kitaip tvarkyti pinigus, kitaip investuoti, žinoma, yra labai daug galimybių. Mes teikiame pasiūlymų šiai sričiai.

Dar jūs kalbėjote apie našles. Taip, čia yra, sakyčiau, didelė problema. Jūs žinote, prisimenate turbūt raidą našlių pensijos. Pirmiausia tai buvo didelė neteisybė, kai našlėmis ir našliais buvo pripažįstami mokant pensiją tik tie žmonės, kurių sutuoktiniai mirė po 1995 metų. Dėl to buvo labai didelis pasipiktinimas visoje Lietuvoje. Kai mes pradėjome dirbti, tai plaukė gausybė laiškų ir mes pradėjome taisyti padėtį. Žinoma, tada buvo laikomasi pagrindinės nuostatos, kad negalima atimti iš žmogaus to, kas jam yra duota. Jeigu pažiūrėtume į tas jų realias pajamas, matytume, kad čia nėra ką mažinti ir nėra ką atimti. Ir pagaliau būtų moraliai labai neteisinga valstybės pozicija taip elgtis – duodama pensija, o paskui sumažinama. Tai štai, tai buvo pagrindinis leitmotyvas. Tada, kai mėginome skaičiuoti pinigus ir suvienodinti šitą įstatymą, pripažinti kitas našles ir našlius, taip pat suteikti jiems galimybę gauti našlių pensijas, teko pristabdyti buvusių pensijų augimą, o kitas didinti normaliai, kol jos bus vienodos. Bet štai vis tiek liko nelygybė: kaimynai gauna daugiau, o tie, kurie gauna mažiau, vis tiek rašo ir skundžiasi, ir nepatenkinti. Sako, padarykite vienodą arba nereikia. Kai kurie net taip pasako, kad nereikia visai. Bet padaryti vienodai, čia jau būtų ir nepopuliaru, ir, aš manau, neteisinga. Gal geriau todėl tokia politika, kai daromas žingsnis po žingsnio, tokia politika šiuo atveju buvo teisingesnė. Vieną sustabdyti, o kitas didinti, kol bus suvienodintos. Tai štai tokios mes laikėmės nuomonės. Bet aš matau, jūs teisingai sakote, vis tiek nėra lygybės ir turbūt negalima tokiomis sąlygomis, turint tokią priešistoriją, ją visiškai pasiekti.

J.ŠIMĖNAS. O dėl atšaukimo?..

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ne, nėra mūsų tokių minčių ir tokių siūlymų.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamoji pirmininke, jūs minėjote, kad komitetas yra parengęs socialinės srities integracijos į Europos Sąjungą programą. Aš norėčiau paklausti, ar toje programoje atsispindi regioninės politikos vykdymas socialinėje srityje?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Mes esame parengę ir ta knygelė buvo išleista 1998 m. pradžioje, tai yra būtent “Socialinė politika dėl integracijos į Europos Sąjungą”. Regioninė plėtra atskirai šioje programoje nėra… Čia ne programa netgi, čia yra sistema visų teisės aktų, visų struktūrų, todėl ji supažindina, kas yra socialinė politika Europos Sąjungoje.

P.PAPOVAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamoji pirmininke, aš norėčiau sužinoti, kaip įsivaizduojate, ką reikėtų daryti, kad kaime tos socialinės problemos iš esmės pasikeistų. Ne kokie nors kosmetiniai pataisymai būtų, bet kai kurie iš keleto principų. Jūs, komitetas, turite, įdomu, ar neturite tų principų ir ką manote daryti?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Čia labai daug irgi… Jūsų klausimas yra labai aktualus ir labai svarbus. Mes iš tikrųjų keletą kartų svarstėme: ir ministerijoje susirinkę tokį bendrą posėdį turėjome, ir savo komitete kalbėjome apie kaimo socialines problemas. Negalima būtų pasakyti, kad jų nėra, jos tikrai yra. Pagrindinis dalykas, jeigu ieškotume ištakų, jis vis dėlto siejasi su nuosavybės teisėmis. Ekonomine prasme tai yra labai svarbu. Žmogus, turintis žemę kaip nuosavybę. Štai kada bus labai sunkus Restitucijos aktas galutinai įgyvendintas, daug problemų jau nebeegzistuos. Kai dabar mes kalbame apie kaimo socialines problemas, visada žiūrime į biudžetą, į savivaldybių biudžetus, į įvairiausius paramos, pavyzdžiui, Kaimo rėmimo, fondus ir t.t., tačiau tie normalūs rinkos ekonominiai santykiai negali plėtotis. Kodėl? Todėl, kad žmogus negali užstatyti žemės ir pasiimti ilgalaikės didelės paskolos, kurios dalį garantuoja ir dengia valstybės biudžetas per Kaimo rėmimo fondą. Tai yra vienas dalykas.

Yra problema, kurią aš matau, tai siejasi su prieš tai klausiusio prelegento klausimu apie regioninę politiką. Iš tikrųjų kiekvienas regionas, kiekviena apskritis turi turėti savo socialinės plėtros realią programą. Kas gali geriau matyti, jeigu ne kiekvienas miestelis ar kaimas, koks yra žmonių potencialas, kokia yra tų žmonių kvalifikacinė struktūra, ką jie sugeba daryti, ką jie turi. Kur tos potencialios jų darbo vietos? Kokie darbai? Ar miško gėrybės, ar augalai, ar gyvulininkystė, ar įvairiausi maisto produktų perdirbimo punktai ir t.t.? Čia yra dar labai didelė erdvė visų mūsų kūrybai.

Trečias aspektas – tai, žinoma, socialinis draudimas. Žinome, kas atsitiko. Jeigu dabar mes palyginame “Sodros” pajamas ir išlaidas, mes matome, kad tikrai nėra balanso šioje vietoje kalbant tik apie kaimo žmones. Jie netgi nėra atskirai išskirti. Labai realiai suvokiame, kad pakankamai yra daug kaimo žmonių, kurie vadinami ekonomiškai silpnais ūkininkais. Tai štai čia ir norėčiau pasakyti, kad mes rengiame (tas įstatymo projektas netgi gaus finansavimą, aš tikiuosi, kitais metais jis bus priimtas), kad ekonomiškai silpni ūkininkai, kurių pajamos, sakysime, piniginės pajamos, nėra tokios, kad jie galėtų mokėti draudimą, kad juos bazinei pensijai draustų valstybė. Maždaug tai būtų apie 12 mln., pareikalautų tokios sumos. Žinoma, tai nėra galutinis ir galbūt nėra visiškai tikslus skaičius. Tik apytikriai.

Na, o visi kiti, kurie turi didesnius ūkius, turi samdomų žmonių ar dirba šeimos nariai, ar dirba kiti samdomi žmonės, turėtų patys draustis. Jeigu moka draudimo įmokas, gaus ir pensiją. Tokie principai yra visame pasaulyje. Mes manome, kad neturėtume jų taip pat pažeisti.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei ir už ataskaitą, ir už išsamius atsakymus į kolegų klausimus. Linkiu komitetui darbo sėkmės!

Mielieji kolegos, tuoj bus skelbiama pertrauka iki 12.15 valandos. Dvi svarbios informacijos. Seimo narys V.Martišauskas.

V.MARTIŠAUSKAS. Vakar buvo eilinis Liberalų frakcijos posėdis. Mes jame sprendėme siūlyti Centro frakcijai jungtis į vieną frakciją, tačiau vienas iš mūsų frakcijos narių ignoravo šį mūsų sprendimą, todėl mes sutikome su Centro frakcijos priešpasiūlymu, kad du Seimo nariai įsijungtume į Centro frakciją.

Antras dalykas, kurį aš norėčiau pasakyti. Manau, kad mes parodėme gražų pavyzdį, kaip reikia taupyti valdymo lėšas, ir kad juo pasektų kitos nedidelės frakcijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Nedidelės?

V.MARTIŠAUSKAS. Ne.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, Liberalų frakcijos nebėra. Pone kancleri, prašom rengti dokumentus dėl Seniūnų sueigos. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš irgi norėčiau informuoti, kad po Liberalų frakcijos posėdžio mūsų frakcija apsvarstė Seimo narių V.Martišausko ir K.Trapiko pageidavimą įsilieti į mūsų frakciją. Centro sąjungos frakcija priėmė sprendimą priimti juos į mūsų frakciją. Dabar aš atitinkamus dokumentus perduosiu Seimo kancleriui. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, už informaciją. Kai neįvyksta paritetinis susiliejimas, tada įvyksta išsiliejimas. Šiek tiek gaila, kad neliko Liberalų frakcijos. Aš tikiuosi, kad tos idėjos bus atspindimos mūsų darbuose.

Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12.15 val., tada – sveikatos reikalų įstatymai.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1258(2) (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji. Priešpietės 7 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1258(2). Svarstymas. Įstatymo projektą kuruoja sveikatos reikalų viceministrė ponia D.Jankauskienė.

Užsiregistravo ne per gausiausiai Seimo narių. Ar būtų norinčių dalyvauti diskusijoje? Du Seimo nariai. Į tribūną kviečiu Seimo narį J.Oleką. Įstatymo projektas Nr.P-1258.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Iš tikrųjų vėl smagu svarstyti sveikatos sistemos klausimus ir prisiliesti prie mūsų bazinių įstatymų, apie kuriuos čia gražiai kalbėjo mūsų kolegė gerbiamoji R.Rastauskienė. Saugumo srities ji vadino mažąja konstitucija, tai manau, kad sveikatos srityje kai kuriuos iš jų mes irgi galėtume pavadinti mažąja sveikatos sistemos konstitucija.

Iš tikrųjų aš, matydamas tuos laiko pokyčius, kurie prabėgo nuo įstatymo priėmimo, ir tai, kad gyvenimas padaro tam tikras korekcijas, iš esmės pritarčiau, kad šis įstatymo projektas būtų svarstomas ir priimtos tam tikros teikiamos nuostatos. Tačiau turiu paminėti ir kai kuriuos dalykus, kurie man šiandien stringa ir kuriuos siūlyčiau dar iki priėmimo pataisyti.

Pradėsiu nuo sveikatos apsaugos ministro gerbiamojo M.Stankevičiaus pateikto aiškinamojo rašto. Noriu pabrėžti dėl projekto suderinimo. Čia išvardyta daug ministerijų, Europos reikalų medicininės komisijos išvados, tačiau aš pasigendu šiame suderinime Savivaldybių ir valdymo reformų reikalų ministerijos, o galbūt ir Savivaldybių asociacijos nuostatų, jų derinimo. Iš tikrųjų nemaža dalis pakeitimų susiję su pakitimais savivaldos lygyje, jų atliekamomis funkcijomis ir jų kuruojamomis įstaigomis. Manyčiau, kad iki mūsų priėmimo toks suderinimas dar galėtų įvykti.

Antra. Noriu pasakyti, kad iš esmės viena iš svarbiausių šio įstatymo keitimo ir svarstymo priežasčių turbūt yra licencijavimo, akreditavimo keitimai. Ankstesniame galiojusiame įstatyme buvo numatyta, kad sveikatos sistemos įstaigoms funkcionuoti yra būtinas akreditavimas. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių dabar prieita prie naujos tvarkos. Siūloma palikti tiktai licencijavimą kaip privalomą, o akreditavimą padaryti savanorišku. Manau, kad kai kurios nuostatos yra žodžių žaismas, nes licencijavimo kartelė yra keliama aukščiau, tai yra beveik vienoda su akreditavimo, bet tiek to. Tačiau su šiuo pakeitimu, manyčiau, būtų logiška 5 straipsnyje keisti ir akreditavimo tarnybos pavadinimą, nes akreditavimas lieka tiktai labai siaura šios tarnybos dalis, savanoriška tų įstaigų, kurios manys, kad pasiekia aukštesnį lygį nei licencijavimas, jau akreditavimą. Akreditavimo funkcija gali būti ne vien šios akreditavimo tarnybos sprendimas, bet, kaip aš minėjau komitete svarstymo metu, gali būti ir europinių struktūrų kokios nors akreditavimo tarnybos, gauti akreditavimą aukštesniu lygiu, ne tik šios tarnybos. Būtų visiškai logiška palikti tik licencijavimo pagrindines funkcijas, akreditavimą palikti kaip savanorišką. Kitas dalykas, dabar siūlomų pakeitimų 6 straipsnyje, kur kalbama apie akreditavimo terminus, aš manau, kad galbūt reikėtų taikyti vienodą normą kaip ir licencijavimo, palikti nuolat, kas penkeri metai taikyti tik perakreditavimą, o ne iš naujo taikyti akreditavimo normatyvus. Be abejo, čia lieka atviras klausimas dėl akreditavimo įkainių, kurie nenustatomi, o kiekviena įstaiga susiduria su klausimu, kiek reikia už tokią procedūrą mokėti.

Taip pat 6 straipsnio septintoji dalis, kurioje susiaurintas akreditavimo reikalavimų rengimas. Aš manau, kad čia galbūt be reikalo palikta akreditavimo reikalavimus rengti tik aukštosioms mokykloms bei mokslo įstaigoms kartu su sveikatos specialistų organizacijomis. Galbūt tai galėtų būti ir atskiros komisijos, kurios tokius akreditavimo nuostatus taip pat parengtų.

Toliau. Dabartinis 28 straipsnis, kuris keičia 40 straipsnį. Jo trečioji dalis, manau, yra šiek tiek abejotina, nes valstybės aukštosioms mokykloms ar valstybinėms švietimo ir mokslo įstaigoms ir Sveikatos apsaugos ministerijos įstaigoms, kurios turi du steigėjus, parduoti, laiduoti, garantuoti ir vykdyti kitas prievoles leidimą duoda tik viena Sveikatos apsaugos ministerija. Antrasis šių įstaigų steigėjas, kuris yra lygiavertis, sakykim, aukštoji mokykla ar mokslo įstaiga, yra visiškai nustumtas į šalį ir tai rodo, kad šitas pataisas inicijavo Sveikatos apsaugos ministerija, bet nedalyvaujant aukštųjų mokyklų steigėjams. Faktiškai iš jų atimta, arba nušalinta, dalis steigėjų funkcijų. (Oho, kaip greitai prabėgo laikas!) Atsiprašau.

Dar norėčiau paminėti (labai greitai pabaigsiu) ir 44 straipsnį, kuriame taip pat yra išvardintos Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios aukštųjų mokyklų įstaigos. Tai čia tas pats, kas ir steigėjo funkcijos, turėtų būti ir aukštųjų mokyklų. Ir visiškai pabaigoje aš pasakysiu dar vieną dalyką, kad 36 straipsnyje, kuriame kalbama apie Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijas, aš manau, turėtų būti palikta, kad jų patikrinimo tvarką vis dėlto turėtų nustatyti Vyriausybė. Aš manau, kad Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos sutiks su Vyriausybės įgaliotos… Aš manau, kad čia kalbama apie Sveikatos apsaugos ministeriją, jos priimtus aktus. Būtų geriau palikti buvusią tvarką, kad tai Vyriausybės patvirtinta tvarka. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pradėta praktiškai įgyvendinti sveikatos reforma praeitais metais, ir laiko tėkmė verčia daryti tam tikras pataisas ir tuose įstatymuose, kurių projektai dabar pristatyti. Dabar galiojančiame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme numatytas įstaigų akreditavimas kaip privalomas baigtinis ir galutinis teikiamų paslaugų kokybės ir atitikimo standartams įvertinimas. Praktikoje pradėtas vykdyti akreditavimas parodė, kad vieno etapo, siekiant užtikrinti norimą, pageidaujamą kokybę, įvertinus objektyvias sąlygas, tikrai nepakanka, todėl ir yra siūloma, kaip minėjo daktaras J.Olekas, pakeliant licencijavimo kartelę įvesti savanoriškai inicijuotą akreditavimą, kuriuo bus įmanoma pasiekti tikrai aukšto lygio teikiamų paslaugų kokybę.

Teikiamu projektu siūloma tikslinti sveikatos priežiūros registro pobūdį, nekeičiant įstaigų registro esmės, atsisakyti pelno siekiančių įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kainų ribojimo. Komitetas anksčiau yra teikęs tokią atskirą šito įstatymo pataisą, bet kadangi buvo prieita prie bendros nuomonės (tam pritarė Vyriausybė ir ministerija), mes atsiėmėm anksčiau teiktą projektą ir tos nuostatos yra įtrauktos į teikiamą projektą.

Tikslinama sveikatos priežiūros įstaigų nomenklatūra. Galiojančiame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme Lietuvos nacionaliniu sveikatos sistemos subjektu buvo laikomos tik įstaigos, kurių akcijos 100% priklauso valstybei, ir čia buvo atsižvelgta. Vyriausybė praplečia sveikatos sistemos įstaigų tinklą, tai yra pasako, kad tai sistemai priklausytų ir įstaigos, kurios turi 50% valstybės akcijų. Komiteto siūlymu yra atsižvelgta ir į siūlymą, kad tos sistemos nariai galėtų būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie sudaro sutartis su valstybine ar teritorine ligonių kasa tam laikotarpiui. Reorganizavus biudžetines įstaigas į viešąsias, kai didesnę reikšmę turi įstaigos vadovo kompetencija ir duota savivalda, akivaizdžiai pamatėm, kad kai kurių vadovų kvalifikacija tampa spartesnės reformos eigos realia kliūtimi. Todėl komitetas pasiūlė, ir tam yra pritarta, įvesti privalomą įstaigų vadovų akreditavimą. Kaip žinot, medikai, gydytojai privalomai licencijuojami kas penkeri metai, jie turi įvykdyti tam tikrus reikalavimus, išklausyti tam tikrą teorinių valandų skaičių ir praktiškai dirbti tą darbą, todėl manom, kad yra tikslinga įvesti ir įstaigos vadovo atestaciją. Bet aš noriu pasakyti, kad bazinio įstatymo 16 straipsnio redakcija dar turėtų būti tobulinama.

Taip pat teikiamame projekte yra keletas redakcinių pastabų, dar reikėtų tobulinti. O apskritai noriu pasakyti, kad kuriant įstatymo projektą dalyvavo ir komiteto nariai, komiteto vadovai, patarėjas. Gal dėl to tokiam dideliam įstatymo projektui yra nedaug pastabų, į didžiąją jų dalį yra atsižvelgta. Aš prašyčiau, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas bus dar tobulinamas iki priėmimo stadijos, pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už rekomendacijas. Ponia viceministre, prašyčiau atremti girdėtus priekaištus savo baigiamajame žodyje. Sveikatos viceministrė D.Jankauskienė.

D.JANKAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dėkoju, kad priekaištų, atrodo, nelabai daug, nedaug ką yra atremti. Ir ypač dėkoju Sveikatos reikalų komitetui už labai detalų šito įstatymo svarstymą. Iš tiesų mes turėjom kartu nemažai komiteto posėdžių, kuriuose tikrai galėjome išdiskutuoti visus pasiūlymus, parengtus komiteto gana detaliai.

Dėl kai kurių pateiktų pastabų, dėl daktaro J.Oleko pastabos, kad reikia suderinti su Savivaldybių asociacija ir Valdymo reformų ministerija. Noriu pasakyti, kad Vyriausybės posėdyje Valdymo reformų ministerija jokių pastabų mums neturėjo. O su Savivaldybių asociacija projektas yra suderintas, netgi oficialiai, ir Seimo komitetas dar papildomai derino ir turi jų išvadas dėl šito įstatymo. Dėl jūsų pastabos dėl licencijavimo ir akreditavimo ir akreditavimo tarnybos pavadinimo pakeitimo. Mes iš tiesų svarstėme labai detaliai šitą klausimą. Apsispręsta, kad pagal Europos Sąjungos reikalavimus ir tai, kaip yra kitose šalyse, vis dėlto akreditavimą įstaigų, iki mes pasieksime tobulą kokybę, tokią, kokią turi užsienio šalys, nuo kurių mes iš tiesų sveikatos apsaugoje esame gana nemažai atsilikę, reikėtų daryti dviem etapais. Pirmasis etapas – licencijavimas – yra šiek tiek supaprastintas, todėl mes siūlome, kad akreditavimas turi būti savanoriška veikla, ir dėl to yra daroma nemažai įstatymo pakeitimų. Dėl akreditavimo tarnybos pavadinimo pakeitimo. Tai yra, aišku, diskutuotinas klausimas, tačiau šiuo etapu mes siūlome nekeisti todėl, kad yra nusistovėjusi tvarka ir iš esmės tai veiklos nelabai keičia.

Dėl to, kad reikalavimai aukštosioms mokyklos, kaip steigėjui, turi būti tokie patys kaip ir Sveikatos ministerijos, ta prasme, kad dalyvauja priimant įvairiausius sprendimus, aš manau, kad šitas klausimas yra besivystantis. Iš tiesų mes turime pripažinti, kad visos ligoninės ar visos įstaigos tam tikru laiku priklausė vien tik Sveikatos ministerijai, dabar mes jas decentralizavome, taip pat ir aukštosioms mokykloms davėme steigėjo funkcijas, pavedėme steigėjo funkcijas. Aš manau, kad aukštosios mokyklos šiuo metu tikrai daugiau turėtų įtakos daryti specialistų rengimo ir apskritai gydytojų kvalifikacijos klausimams, o tuos ūkinius klausimus šiandien vis dėlto dar labiau išmano Sveikatos apsaugos ministerija. Aš manau, kad nieko blogo, jog šiuo metu mes įstatymuose dar taip paliekame.

Dėl to, kad krašto apsaugos įstaigose teikiamą tvarką turėtų nustatyti Vyriausybė, taip ir parašyta: “Vyriausybė arba jos įgaliota institucija”, jeigu Vyriausybė nustatys pati, tai iš tiesų taip ir bus. Aš noriu pasakyti, kad Sveikatos reikalų komitetas labai daug padėjo pastangų keičiant 16 straipsnį, susijusį su administratorių kvalifikacija. Šiuo metu mes gana griežtai pradedame reguliuoti vyriausiųjų gydytojų teises ir pareigas, pasakydami, kad jie į darbą priimami penkeriems metams, kad jie kas treji metai turi būti atestuojami, ir po šio įstatymo įsigaliojimo per trejus metus visi vyriausieji gydytojai turi būti atestuoti. Na, iš tiesų, yra gana griežtas reikalavimas, tačiau mes jį dabar esame suderinę su Sveikatos reikalų komitetu, jeigu būtų kokių pastabų, tada mes jas svarstysime. Todėl aš dėkoju dar kartą už pastabas ir prašyčiau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Gerbiamieji kolegos, būta tik nuomonių, kad reikėtų pritarti po svarstymo, ar ta nuomonė nepasikeitė? Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų sutinku su ta nuostata, kad reikia pritarti po svarstymo, bet tos pastabos ir ypač, sakyčiau, steigėjų funkcijų ribojimas aukštųjų mokyklų, aš manyčiau, kad turėtų būti mūsų dar pakoreguotas ir apsvarstytas galbūt aptariant kartu su aukštųjų mokyklų rektoriais ar tų aukštųjų mokyklų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtomis gydymo, sveikatos priežiūros institucijomis, nes tai, ką minėjo gerbiamoji viceministrė… Šitos gydymo įstaigos tampa labai svarbia specialistų rengimo ir perkvalifikavimo baze. Tai ne tik sveikatos priežiūros paslaugos, bet ir gydytojų ruošimas, tobulinimas ir atsakomybė, turtinė atsakomybė už tą dalį, kuri naudojama gydytojams rengti ar tobulinti. Aš manau, kad tapus jiems steigėjais ir jiems turėtų priklausyti, ja disponuojant, nurodant galimybes, nes iki šiol nemaža nuosavybe naudojosi aukštosios mokyklos, ypač Kauno medicinos universitete arba Vilniuje. Mes čia tikrai rastume bendrą kalbą, visiškai neužsikirstų to įstatymo svarstymas toliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Viceministrė žada taip pat rasti bendrą kalbą. Kolegos, bendru sutarimu po svarstymo pritariame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1258(2).

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1259(2) (svarstymas)

8a ir 8b klausimai – Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1259(2), svarstymas ir Seimo narys A.Matulas pateiks nutarimą, susijusį su pagrindiniu įstatymo projektu. Taigi svarstymas, kolegos. Ar būtų norinčių kalbėti? Į tribūną kviečiu Seimo narį daktarą J.Oleką.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, už suteiktą galimybę kalbėti dar kartą. Gerbiamieji kolegos, pabandysiu pratęsti tas mintis, kurias sakiau dėl prieš tai buvusio įstatymo.

Iš tikrųjų šitą įstatymą jau mes ir vadinome tarp savęs kaip sistemos įstatymą, toks yra ir jo pavadinimas. Šie didieji pakeitimai, kurie jau turbūt antrą kartą ar net trečią kartą daromi nuo įstatymo priėmimo, aš manau, jie reikalautų iš mūsų kito dalyko – galbūt visiškai parengti naują įstatymo variantą. Nes, kaip matome, čia yra nemažai pakeitimų ir jie jau kartojasi, ir faktiškai to pirminio varianto įstatymo esmė taip pat gana smarkiai keičiasi.

Aš noriu pabrėžti keletą dalykų, kurie iš tikrųjų iš esmės keičia mūsų aprašytas pirminiame įstatyme nuostatas, ir nuostatas, kurios yra fiksuojamos šito įstatymo pakeitimais. Tai visų pirma, kas gi yra ta Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema? Ji, sakyčiau, čia, keičiant šį įstatymą, iš esmės keičiama… Pažiūrėkime į dabartinį 2 straipsnį, kuris keičia pagrindinio įstatymo 9 straipsnį, trečioji, atsirandanti dalis, yra užrašyta, kad “kitos įmonės ir įstaigos, kurios sudaro su teritorinėm ligonių kasom sutartį”. Taigi faktiškai visi, kas sudarys sutartį su teritorine arba valstybine ligonių kasa, iš karto automatiškai tampa nacionalinės sveikatos sistemos dalimi. Tai gal būtų ir nieko arba visiškai priimtina, jeigu šitų įstaigų steigimą, tų kitų įstaigų, turbūt čia ne paslaptis, kad daugiausia tos įstaigos bus naujos, privačiai steigiamos įstaigos… Ir būtent tokia įstatymo nuostata, kad tereikia sudaryti sutartį ir tampi nacionalinės sveikatos sistemos dalimi, aš manau, iš esmės pakeičia buvusią įstatymo nuostatą, t.y. kad dabar kiekvienas, kuris sudaro šią sutartį, gali tapti šios sistemos dalimi.

Ir jeigu mes lyginsime, kas dėl to pasikeičia? Pasikeičia struktūros ir įstaigų išdėstymo tinklas. Mes sutikome ir jau praeitame įstaigų įstatyme yra pasakyta, kad patys steigėjai gali nustatyti, kokias jie nori, kainas. Dabar galiojanti tvarka valstybinėms savivaldybių įstaigoms yra ta, kad steigėjas prižiūri, koks tas tinklas… Kada mes leidžiame įsisteigti bet kur, be priežiūros privačiai gydymo įstaigai taip, kad šalia egzistuoja buvusi valstybinė, šalia įsisteigia privati ir jos pradeda apmokėti iš Privalomojo draudimo fondo, jos tampa nacionaline dalimi ir, gavusios papildomų lėšų, sakykime, viena kitą nukonkuruoja. Geriausias to pavyzdys turbūt yra Širdies chirurgijos centras, kur profesorius Sirvydis, dirbdamas ir viename, ir kitame centre, ir universiteto centre, ir privačiam, sako, kad universiteto centras šiais metais gavo tik 6 milijonus, o privati klinika gavo 26 milijonus iš valstybės kreditų. Ir, aišku, šiandien gražiau blizga privati klinika. Ir, aišku, atvežtas net pagal valstybinius susitarimus iš Baltarusijos operuoti berniukas, kai Baltarusija užmoka 13 tūkst. dolerių, neoperuojamas universiteto klinikoje, operuojamas privačioje. Ir, aišku, iš tos universiteto klinikos dar kai kas nuvažiuoja prižiūrėti toje privačioje klinikoje vaiką po operacijos. Ir taip toliau.

Pasaulinė praktika, ypač Europos šalių praktika, kuri leidžia į sveikatos sektorių ir privačias įstaigas, ir apmoka iš draudimo, ji labai stipriai reguliuoja privačių įstaigų steigimą. Paimkime Daniją, bet kurią Europos šalį. Pamatysime, kad atidaryti privatų kabinetą ir gauti iš privalomojo draudimo finansavimą tu gali tik tuo metu, kai iš tos vietos pasitraukia ten dirbęs kolega gydytojas. Čia yra konkurencija dėl tos vietos. Mes, leisdami tokią tvarką, labai sujaukiame ir, aš manau, labai pakeliame visos sveikatos sistemos kainą. Kur laisvesnė konkurencija, ten sveikatos apsaugos įkainiai yra kur kas didesni.

Antras dalykas. Mes visą laiką kalbame apie sąlygų suvienodinimą, tačiau šiuo atveju mes sąlygų nesuvienodiname. Mes dalį sąlygų, kurios yra skirtingos ir kurios šiek tiek varžė, nes kitur buvo laisvė privačiai besisteigiančioms įstaigoms, sakykim, įkainio nustatymas, mokesčių mokėjimas… Dabar mes visus tuos skirtumus bandome pašalinti ir palikti lygiai taip, kaip valstybinėje arba savivaldybių įstaigoje. Tačiau valstybines įstaigas mes stipriai suvaržome. Taigi ir mūsų teikiamame 4 straipsnio, kuris dabar keičia 12 straipsnį, pakeitime (12 straipsnio ketvirtosios dalies 2 punktas), kuriame kalbama apie mokamas asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas šiose valstybinėse arba savivaldybių įstaigose, mes sakome, kad jie ne patys nustato įkainius taip, kaip privati įstaiga, bet jiems nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Jau mes šitą sektorių apribojame. Štai nustatyta Sveikatos apsaugos ministerijos širdies operacijos kaina (aš dabar bijau būti netikslus) yra apie 2 tūkst. litų, o nustatyta privačiame kabinete yra 13 tūkst. dolerių. Pažiūrėkime, kokią paslaugą gali tokia mokama įstaiga teikti. Aš manau, jeigu mes norime, mums reikėtų tai daryti toliau.

Todėl aš manau, kad gal mes net galėtume pasiūlyti ir Sveikatos apsaugos ministerijai, ir mes komitete turėtume sutikti perrašyti šitą Sveikatos sistemos įstatymą, galbūt padaryti svarstymo pertrauką ir visą perrašyti. Nepalikti tokio subraukyto ir dalių kratinio, nes čia jau yra trečias toks gana smarkus koregavimas. Perrašome naują redakciją ir pateikiame jį visą, nes aš manau, kad šitie dalykai, kurie iš esmės keičia teikiamas paslaugas, pastato į nevienodą padėtį dabar pas mus egzistuojančias sveikatos įstaigas, turėtų būti koreguojami. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį A.Matulą.

A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Kaip jau sakiau iš pradžių, buvo pradėta reforma ir laikas po to, kai buvo priimtas Sveikatos sistemos įstatymas, priimti visi kiti įstatymai, verčia koreguoti šitą įstatymą. Be to, praėjusiais metais buvo priimtos Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos draudimo įstatymų pataisos ir buvo pasakyta, kad Sveikatos sistemos įstatymo straipsniai, kurie prieštarauja mano išvardytiems įstatymams, galioja tiek, kiek neprieštarauja Sveikatos priežiūros ir Sveikatos draudimo įstatymams. Todėl yra būtina teikti tam tikras šito įstatymo pataisas. Be to, tas įstatymas yra tikrai labai sunkiai skaitomas ir jį būtina supaprastinti. Kadangi į daugumą komiteto siūlymų buvo atsižvelgta, reaguota, aš jau pakomentuosiu kai kuriuos svarbesnius straipsnius arba tuos, į kuriuos vis dėlto nebuvo atsižvelgta.

Noriu pasakyti, kad bazinio įstatymo 9 straipsnyje tikslinami Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomieji subjektai, tai yra suderinama, kaip yra įvardyta Sveikatos priežiūros įstatyme.

13 straipsnyje tikslinami Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos organizavimo ir sveikatos priežiūros lygiai iš dalies atsižvelgiant į komiteto siūlymą. Čia numatoma, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato antrinio sveikatos priežiūros lygio apimtis ir lygius.

Patikslinama valstybės laiduojama nemokama sveikatos priežiūra, į daugumą komiteto pastabų yra atsižvelgta, tik neįtraukta į valstybės laiduojamą nemokamą sveikatos priežiūrą nėščiųjų sveikatos priežiūra. Tai palikta 18 straipsnyje kaip savivaldybės papildomai remiama sveikatos priežiūra, tačiau nors Draudimo įstatyme nėščiųjų sveikatos priežiūra yra valstybės apmokama, bet aš manau, kad ji, kaip labai svarbi sritis, turi būti įtraukta ir į šitą 17 straipsnį.

Bazinio įstatymo 32 straipsnyje tiksliau reglamentuojama liaudies medicina ir kitų sveikatos stiprinimu užsiimančių įmonių ir fizinių asmenų veikla. Jūs žinote garsiai nuskambėjusį filipiniečių dilerio atvejį ir kitus atvejus, kai ekstrasensai užsiima gydymu arba sveikatingumo veikla neturėdami tam jokio leidimo. Čia yra numatoma, kad tuo gali užsiimti fiziniai asmenys, turintys medicininį išsilavinimą ir teisę užsiimti šia veikla.

Šiame straipsnyje neatsižvelgta į kai kuriuos komiteto siūlymus, kad privatūs asmenys negali užsiimti privačia veikla toje pačioje įstaigoje, kurioje dirba, išskyrus patalpų nuomą. Aš manyčiau, kad čia reikėtų į tai atsižvelgti žinant, kad dabar kai kuriose įstaigose privatūs gydytojai dubliuoja – iš ryto dirba toje pačioje vietoje valdišką, po to tame pačiame kabinete privatų darbą. Manau, kad tai turėtų būti draudžiama.

Bazinio įstatymo 102 straipsnyje iš dalies atsižvelgta į komiteto siūlymą skirti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo į Valstybinį sveikatos fondą tam tikras lėšas. Komitetas siūlė 1% ir 0,5% į savivaldybių sveikatos fondus, bet čia yra pasiūlyta 0,7% į Valstybinį sveikatos fondą ir 0,3% į Savivaldybių sveikatos fondą. Tai sudarytų apie 20 mln. litų. Komitete tam iš esmės pritarsime, nes niekaip nepavyksta gauti lėšų į Valstybinį sveikatos fondą iš kitų įstatyme numatytų šaltinių, tai yra iš akcizų už parduotą alkoholį ir tabaką. Čia komitete siūlėme, kad būtų numatytas konkretus procentas, bet su tuo Vyriausybė ir ministerija nesutiko. Aišku, čia yra diskutuotinas klausimas, bet mes labai prašytume komitetų, kad dar kartą apsvarstytų galimybę bent kažkokį procentą numatyti. Tuo labiau kad yra precedentas – įkurtas Kultūros ir sporto fondas. Manau, kad Sveikatos fondas tikrai yra svarbesnis fondas.

103 straipsnyje neatsižvelgta į kai kuriuos kitus komiteto siūlymus dėl savivaldybių sveikatos fondų formavimo šaltinių.

Komitetas siūlė papildyti bazinio įstatymo 116 straipsnį, kad bendruomenės sveikatos tarybos teikimu savivaldybių tarybos tvirtina sveikatos fondus. Į tai yra neatsižvelgta, ir įstatymų teikėjas siūlo, kad bendruomenės sveikatos taryba tik nustato savivaldybių sveikatos fondų lėšų naudojimo prioritetus. Noriu priminti, kad Seimo patvirtintuose savivaldybių sveikatos fondų tipiniuose nuostatuose tai, ką mes siūlome šitame įstatyme, yra numatyta. Čia turėtų būti suderinta su nuostatais.

Atsižvelgiant į Teisės departamento ir į komiteto siūlymą pateikti atskirą Seimo nutarimo projektą dėl Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių nurodytų straipsnių įgyvendinimo, kitas darbotvarkės klausimas, pateiktas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, yra toks nutarimo projektas. Teikiamame projekte nevisiškai aišku, ar visuomenės sveikatos centrų steigėju tampa apskritys, ar visuomenės sveikatos centrų filialai bus perduoti savivaldybėms, kaip numato Vyriausybės programa. Komiteto vardu siūlyčiau dar kartą apsvarstyti galimybę atsižvelgti į komiteto siūlymus ir prašyčiau kolegų pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Į tribūną kviečiu sveikatos reikalų viceministrę D.Jankauskienę, kuri galbūt sutiktų atsižvelgti į Juridinio skyriaus siūlymą, taip pat į Seimo nario J.Oleko mainais už pritarimą po svarstymo parengti naują Sveikatos sistemos įstatymo redakciją.

Prašom, viceministre.

D.JANKAUSKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų mes esame pasirengę atsižvelgti į Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir į pono J.Oleko pasiūlymą pateikti naują redakciją ir esame ją parengę. Bet šiam svarstymui nepateikėme, nes lengviau yra tuos straipsnius lyginti. Pažadame priėmimui pateikti naują redakciją, kaip ir pateikėme naują Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo redakciją.

Šiek tiek atsakysiu į Seimo narių pastabas. Iš esmės daktaras J.Olekas kelia principinį klausimą, kurį mes svarstėme Sveikatos reikalų komitete ir kuris iš esmės yra politinis klausimas, ką įsileisti į Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, kurioje šiuo metu yra 1900 valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų ir dar susikūrė per 600 privačių įstaigų.

1994 m. išleistame Sveikatos sistemos įstatyme buvo numatyta, kad Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą sudaro sveikatos įstaigos, kurios yra valstybės ir savivaldybių arba turi 100% valstybės akcijų. Tokiu būdu mes pasakėme, kad sistema yra pakankamai valstybinė ir privačios įstaigos joje neturi labai didelės reikšmės. Tačiau gyvenimas per tą laiką padiktavo taip, kad mes turime daug privačios stomatologijos, turime privačių reabilitacijos įstaigų. Valstybinė sveikatos sistema iš tiesų pradeda konkuruoti su privačiomis įstaigomis. Aišku, privačių įstaigų svoris šiandien Lietuvoje dar nėra labai didelis. Tačiau šiuo principu, kurį mes teikiame, iš esmės teigiame, kad rinkos sąlygos įeina ir į sveikatos priežiūrą, privačios įstaigos konkuruoja lygiomis teisėmis su valstybinėmis įstaigomis ir paklūsta mūsų reguliavimo sferai. Galima baimintis, kad išaugs kainos ir jos bus nereguliuojamos. Be abejo, tam tikra prasme, daktare, jūs teisus. Kainos nustatymą labai lemia politiniai motyvai. Vis dėlto mes manome, kad Valstybinė ligonių kasa gali mokėti privačioms įstaigoms tik pagal bazines kainas, t.y. valstybines kainas, kurias reguliuoja Sveikatos ministerija. Čia galima kištis tik tada, kol kaina yra derybų objektas prieš ją patvirtinant. Mes manytume ir Seimui siūlytume priimti šitą nuostatą, kad šiandien privačias įstaigas mes jau galėtume lygiomis teisėmis įsileisti į sveikatos apsaugos sistemą ir duoti joms kur kas didesnę galimybę toliau plėtotis, t.y. įeiti lygiais pagrindais.

Daktaro A.Matulo siūlymas dėl 12 straipsnio. Mes atsižvelgėme į tai, ko nori Seimo Sveikatos reikalų komitetas, kad ministerija reguliuotų apimtis ir lygius. Tačiau mes tiksliau išsireiškėme dėl to, ką mes norime reguliuoti. Iš esmės dar galėsime svarstyti šitą klausimą, tačiau, man atrodo, mes atsižvelgėme į jūsų pastabą. Dėl to, kad Sveikatos priežiūros įstatymo 17 straipsnyje nėščiosios apskritai nėra įtrauktos. Iš tiesų jos yra įtrauktos 5 punkte, kuriame pasakome, kad valstybės draudžiami visi asmenys. Vadinasi, ir nėščiosios taip pat yra valstybės apdraustos. Mes manome, kad tame punkte.

Dėl to, kad privatūs asmenys negali užsiimti privačia veikla pačioje įstaigoje ir reguliuoti jos. Mes manome, įstatyme pasakyti, kad neleidžiama privatiems asmenims dirbti įstaigose, yra tam tikra rizika dėl to, kad iš karto atsiranda galimybė aplenkti šį įstatymą. Aš iš karto žinau, kaip bus tai padaroma. Aišku, įforminamas ne privatus asmuo, bet akcinė bendrovė. Pavyzdžiui, uždaroji akcinė bendrovė, kuri nuomoja, tai nėra privatus asmuo, ir jis iš esmės gali toje įstaigoje dirbti. Manome, čia galima padaryti tik organizaciniais žinybiniais aktais, bet ne įstatymu, todėl mes neatsižvelgėme į šitą jūsų pastabą.

Dėl Sveikatos fondo. Be jokios abejonės, jeigu bus nuspręsta Seimo, kad iš Draudimo fondo bus atiduota 1,5% į Sveikatos fondą, tai gali būti ir taip. Tačiau, mūsų nuomone, šiandien yra svarbiau, kad tas, kas kenkia sveikatai, pirmiausia eitų į Sveikatos fondo lėšas, kaip buvo atlikta su pateiktu Kultūros ir sporto fondo įstatymu. Kitais metais Draudimo fondas didės ne taip smarkiai kaip šiais metais, didės tik 8%. Be to, mums dar reikės numatyti tam tikras lėšas Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymui. Vis dėlto mes manytume, kad bendroji suma iš Draudimo fondo į Sveikatos fondą būtų ne daugiau kaip 1%.

Dėl 116 straipsnio – dėl bendruomenės sveikatos tarybų – mes galėsime svarstyti šitą klausimą. Ar visuomenės sveikatos centrai priklausys apskritims ir savivaldybėms – manau, šitą klausimą taip pat galėsime svarstyti, nors tai galėtų būti ne šito įstatymo, o būsimo Visuomenės sveikatos įstatymo reikalas. Todėl mes pažadame pateikti naują redakciją kitam svarstymui. Prašyčiau nedaryti šio įstatymo svarstymo pertraukos. Mes labai supaprastinome šitą įstatymą. Jis iš tiesų prieštarauja šiuo metu kitų įstatymų nuostatoms. Prašytume pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip, kolegos, žiūrėtumėte į prašymą pritarti po svarstymo? K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų komitetas ilgai nagrinėjo šio įstatymo pataisas ir pagrindines mintis pasakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas, todėl aš net nekalbėjau. Šiuo metu įvyko diskusija, ar reikia daryti pertrauką. Manau, kad pertraukos nereikia daryti. Mes dar komitete išnagrinėsime tą klausimą. Viceministrė pateiks naują redakciją jau be išbraukimų. Man atrodo, ir J.Oleko visas pateiktas pastabas išnagrinėsime komitete, ir bus priimta. Siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū kolegai K.Kuzminskui už tai, kad net kartu išnagrinėsime, todėl labai smagu. Aš iš tikrųjų norėčiau likti prie savo nuostatos ir pakalbinti kitus Seimo narius pasilikti ilgesnį tarpą, kad mes galėtume aptarti tą pagrindinę nuostatą. Aš dar kartą sakau, kad ne reguliavimas įsisteigiančių privačių įstaigų ir egzistuojančių valstybinių įstaigų. Iš tikrųjų mums ne tiek kainas padidina teikiamų paslaugų, kiek bendrąsias išlaidas, skiriamas sveikatos apsaugai. Nes tie pinigai, kurie dabar surenkami į Privalomąjį draudimo fondą, bus panaudoti neracionaliai arba, tiksliau, bus panaudoti už tą paslaugų skaičių, kuris labai išaugs. Toks modelio, sakyčiau, dviejų modelių, dirbtinas, arba stichiškas, sujungimas, kuris dabar yra, kai privatus sektorius ne papildo egzistuojantį valstybinį ar visuomeninį sektorių, o pradeda su juo konkuruoti… Aš minėjau daugelį sąlygų, kurios yra skirtingos. Kur kas labiau steigiasi privatus sektorius negu valstybinis. Šita konkurencija iškelia dideles kainas ir sukelia socialinę įtampą tarp tų darbuotojų, kurie tam tikrą laiką dirbę valstybiniame sektoriuje pereina į privatų, tas privatus bankrutuoja ir jie ieško naujų darbo vietų. Ši nuostata net nebuvo užrašyta ir patvirtintoje Vyriausybės programoje, kad būtent taip bus plėtojama sveikatos sistema. Aš matau čia iš tikrųjų nemažą mūsų minėto sveikatos sistemos tobulinimo nukrypimą, ir ne vienas Seimo narys yra prie manęs priėjęs ir pasipiktinęs privataus sektoriaus kainomis, kurios dabar yra. Dėl to ieškojome pagalbos. Todėl aš manau, kad šis esminis aptarimas turėtų būti kur kas solidesnis, ilgesnis ir tam iš tikrųjų reikia įstatymo priėmimo pertraukos.

PIRMININKAS. Pasilikti didesnį tarpą svarstymams ir derinimams galima ir nedarant pertraukos. Aš neturiu nuomonės. Kolegos, kviečiu registruotis. J.Olekas griežtai laikosi savo siūlymo, kad reikia daryti pertrauką.

Vienas kalbėjo už, vienas – prieš po svarstymo, daugiau nelabai išeina. Tai, kad rodos (…), kolega, tik diskutuotojas.

Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Sveikatos apsaugos viceministrė D.Jankauskienė sutiko su visais procedūriniais siūlymais.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Taigi pritariantys po svarstymo – už, manantys, kad reikėtų ieškoti kitos formos, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuoti pradėjome, kolegos.

Už pritarimą po svarstymo – 39, prieš – 8, susilaikė 1, Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1259(2) pritarta po svarstymo.

Pora replikų po balsavimo. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes be reikalo neatsiliepėme į J.Oleko siūlymą rimčiau apsvarstyti klausimą dėl sveikatos apsaugos santykių tarp privataus ir visuomeninio sektoriaus. Konstitucinėje normoje labai aiškiai sakoma, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir privatus sektorius tai gali tik šiek tiek papildyti. Mes matome pavojingą tendenciją, kai daugelis žmonių neteks galimybės kreiptis į gydytojus dėl to, kad privatus sektorius sudaro tam tikras bazines situacijas. Man rodos, bus sunku rinkėjams paaiškinti, kai į apygardas grįš mūsų Seimo nariai, tai, ką mes čia nutarėme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, toks buvo draugiškas svarstymas ir komiteto nuomonė, o dabar makabriški scenarijai lenda į mūsų posėdžių salę. Aš labai apgailestauju. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Aš dėkoju Seimo nariams, kad pritarė po svarstymo šio įstatymo pataisoms. Man atrodo, mums gėda ir nemalonu susitikti su Lietuvos gyventojais, rinkėjais ir medikais, kai jie sako, kad jau 8 metai, kai Lietuva nepriklausoma, o mes dar rengiame teisės aktus sveikatos apsaugos reformos klausimais, tai, ką jau turėjome seniai padaryti, ir šiuo metu pertvarkome tą Sveikatos sistemos įstatymą, kuris iš esmės buvo parašytas labai plačiai ir kurio kai kurių terminų medikai, dauguma medicinos darbuotojų nesuprasdavo. O dėl privataus ir valstybinio sektoriaus mūsų nuostata yra ta, kad reikia leisti kurtis ir privačiam sektoriui, bet turi būti valstybinis reguliavimas, turi būti konkurencija. Aišku, kur yra medicinos priemonių taikymas – monopolis, ten turi būti valstybinis reguliavimas griežtas, tačiau tose srityse, kur yra daugiau rinkos tendencijų, reikia leisti laisvąją rinką. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, pratęsiu posėdį savo valia tol, kol baigsime priešpietės darbotvarkę. Ir dar paskutinės dvi replikos. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų nemanau, kad mes nuskriaudžiame privatininkus ar panašiai. Aš manau, kad gali egzistuoti ir privatus, ir valstybinis, ir visiškai nereikėtų to priešinti. Jie abu yra mūsų sistemos sudedamosios dalys, be to, ir gerbiamasis K.Kuzminskas dalyvavo įstatymo, kurį mes dabar visi kartu taisome, projektą rengiant, o komitetas tai taip pat svarstė, kaip ir šias pataisas. Tai yra mūsų priimtas įstatymas, todėl supykti vieniems ant kitų iš viso čia nedera, o reikia svarstyti ir peržiūrėti. Reikėtų sutaupyti mūsų taip brangiai surenkamus pinigus, kuriuos skiriame sveikatos apsaugai, o vienintelį dalyką, reguliavimą, tą, kurio ši įstatymo pataisa neįteisina, steigiantis naujoms privačioms įstaigoms, iš tikrųjų reikėtų įrašyti būtent į šį įstatymą, kaip į bendrąjį sveikatos sistemos įstatymą. Aš tą siūlau padaryti dar prieš pateikiant šį įstatymą priimti. Mes išspręsime tas problemas, kurios dabar kyla ir kurios visiškai be reikalo aštrina mūsų tarpusavio ginčus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Aš prašyčiau atsisėsti šalia P.Gylio ir mėginti taip pat tą priešpriešą sušvelninti. A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, oponuoti vien dėl to, kad oponuotume, neįsigilinus, galbūt ir duoda tam tikrų politinių dividendų, bet vis dėlto esmės nekeičia. Mes nekalbame apie tai, įsileisti ar neįsileisti privatininkų daugiau, negu dabar jų yra, mes kalbame apie tai, ar laikyti juos mūsų valstybinės sistemos dalimi. Pavyzdžiui, šiandien 60% stomatologų yra privatininkai. Jeigu jie sudarys sutartį, nekeičiant griežtų sąlygų – licencijavimo, akreditavimo ir visų kitų, tai kodėl mes jų neturėtume laikyti mūsų sistemos dalimi ir per tai griežčiau pareikalauti informacijos, ataskaitos, statistinių duomenų ir viso kito. Mes nekalbame dabar, kad šiame įstatyme reikia lengvinti sąlygas, sudaryti finansavimo iš fondų sutartis. Taigi nereikėtų gal čia baimintis ir šiek tiek klaidinti žmonių.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. liepos 19 d. nutarimo Nr.I-553 “Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 145 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo” I dalies pakeitimo ir II, III, IV, V, VI, VII bei VIII dalių pripažinimo netekusiomis galios” projektas Nr.P-1429 (pateikimas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Matulas pateiks nutarimo projektą 8b – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. liepos 19 d. nutarimo Nr.1-553 “Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 145 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo” I dalies pakeitimo ir II, III, IV, V, VI, VII bei VIII dalių pripažinimo netekusiomis galios” projektą Nr.P-1429. Prašom, pone komiteto pirmininke.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, teikiamas Seimo nutarimo projektas numato Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 145 str. nurodytų straipsnių įgyvendinimo” pakeitimą, susijusį su sveikatos sistemos įstatymų pakeitimu ir papildymu įstatymo, kurio projektą mes svarstėme prieš tai. Svarstant šį įstatymo projektą Seimo sveikatos reikalų komitetas pasiūlė minėtą Seimo nutarimą koreguoti, o ne pripažinti netekusiu galios, ką siūlė Vyriausybė. Projekte siūloma atsisakyti tų įstatymų projektų, kurie prarado aktualumą arba gali būti reglamentuoti poįstatyminiais aktais, arba gali būti sujungti į vieną projektą, rengimo. Taip pat siūloma pripažinti netekusiomis galios tas nutarimo dalis, kuriose minimi teisės aktai jau yra priimti. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad buvo siūloma ankstesniu nutarimu parengti, pavyzdžiui, Valstybės higienos inspekcijos, Visuomenės sveikatos monitoringo, Visuomenės sveikatos ekspertizės, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymų projektus. Mes siūlome, komitetas siūlo, kad tie visi keturi įstatymai būtų parengti vienu įstatymo projektu. Tam, aišku, pritaria ministerija. Noriu pasakyti, kad šis projektas yra rengtas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir kai kurios nuostatos nesutampa, pirmiausia dėl vieno įstatymo. Pirminės sveikatos priežiūros įstatymo, komitetas mano, vis dėlto reikia. Ministerija mano, kad nereikia, todėl nesutampa tam tikros nuostatos dėl įstatymo parengimo datų. Tikriausiai natūralu, kad mes manome, kad įstatymus reikėtų pateikti kuo skubiau, o ministerija, gal turėdama daug darbų, mano, kad juos galima pateikti vėliau. Aš manau, kad tai yra komitete suderinami dalykai. Taip pat mes manome, kad bus tikslingiau atsižvelgti į Teisės departamento jau antrąją ir priešingą išvadą, į pasiūlymą, negu į teiktą pirmam Sveikatos sistemos įstatymo projektui. Manau, kad mes į tai atsižvelgsime, todėl prašyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, jūsų nori paklausti J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar anksčiau nutarime nurodyti įstatymų projektai, kurie dar nepriimti, jau nereikalingi, ar dėl kitų priežasčių nebus rengiami? Ačiū.

A.MATULAS. Jau priimtus jūs turite galvoje?

J.LISTAVIČIUS. Dalis priimta, o dalis ne, bet dabar…

A.MATULAS. Tai, kolegos, tokie įstatymai, kaip Asmenų, esančių kardomojo įkalinimo vietoje, kalinių sveikatos priežiūra, Karių ir kariūnų sveikatos priežiūra. Mes manome, kad tie dalykai turi būti reglamentuoti poįstatyminiais aktais, tų žinybų poįstatyminiais aktais. To pakanka, mes manom. Tikrai šiandien sveikatos sistema reglamentuoja 17 įstatymų ir mums ne vienas sveikatos priežiūros įstaigų administratorius skundžiasi, kad jie labai sunkiai skaitomi ir labai daug tų įstatymų. Mes manom, kad reikia atsisakyti tam tikrų įstatymų, nes laikas parodė, kad nemažai sąvokų jau yra kituose įstatymuose arba poįstatyminiuose įvairių ministerijų aktuose.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Aš pritariu teikiamam mūsų pirmininko pasiūlymui. Noriu tiktai vieną abejonę išreikšti ir dar kartą išgirsti atsakymą. Iš tikrųjų keturių visuomenės sveikatos priežiūros įstatymų sujungimas į vieną man šiandien kelia abejonę, nes mes susiduriam… Ką tik svarstėm Sveikatos sistemos įstatymo keitimą, kuris taip pat buvo labai daug apimantis, ir šiandien jau kelintą kartą vis braukėm, braukėm ir bandėm supaprastinti, o kartu truputį ir suprastinom. Ar iš tikrųjų tas pasirinktas visų įstatymų sujungimas mums nesukels daugiau sunkumų ir ar mes turėsime kvalifikuotą ir gerai parengtą? Ar jūs tikrai manote, kad čia galutinis mūsų sprendimas?

A.MATULAS. Aš manau, gerbiamasis kolega, kad mes dar diskutuosime komitete. Beje, yra pateiktas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, kuriame jau yra įtraukti tie visi keturi įstatymų projektai. Aišku, įstatymo projektas yra didokas, bet aš susipažinau su juo ir matau, kad yra daug galimybių, kaip sumažinti tą įstatymą, nes įstatymų rengėjai, žmonės, kurie rengė tą įstatymą, mano, kad labai daug tam tikrų sąvokų reikėtų nurodyti būtent įstatyme, o aš manau, kad daugelis nuostatų nėra įstatymų nuostatos. Mes komitete, ministerijoje dar bandysime diskutuoti, ar tikrai yra tikslinga turėti vieną išsamų, konkretų įstatymą, ar išplėsti tuos keturis įstatymus ir po to turėti tą pačią situaciją kaip su Sistemos įstatymu. Tada daug kartų mums buvo priekaištaujama, kad įstatymas labai ilgas, labai sudėtingas, labai sunkiai suvokiamas. Aš manau, tai yra mūsų visų reikalas, svarstysim ir prieisim prie bendros nuomonės. Bet komiteto apsisprendimas yra toks, kad tuos keturis įstatymus reikia sujungti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, ar pritariame po pateikimo? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame šio nutarimo tekstui P-1429. Pagrindinis komitetas, iniciatorius – Sveikatos reikalų komitetas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo parlamentinės ryšių su Gruzija grupės pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” projektas Nr. P-1418 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji, kadangi jau šiek tiek pratęsėme posėdį, prašyčiau dar rezervinį pirmąjį klausimą apsvarstyti ir galbūt priimti. Seimo nutarimo “Dėl Seimo parlamentinės ryšių su Gruzija grupės pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” projektas P-1418. Kviečiu į tribūną Seimo kanclerį J.Razmą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, pateikiu tradicinį nutarimo projektą dėl parlamentinių ryšių grupės pirmininko ir pavaduotojo tvirtinimo. Šiuo atveju yra susikūrusi parlamentinių ryšių su Gruzija grupė ir ji trumpame savo susirinkime pirmininke išsirinko Seimo narę N.Ambrazaitytę, o jos pavaduotoju tapo Seimo narys A.Vaižmužis. Aš pažymėčiau, kad ryšiai su šia šalimi artimiausioje perspektyvoje turėtų plėtotis, pastaruoju metu buvo gana sėkmingas Seimo Pirmininko pavaduotojo R.Ozolo vizitas į šią šalį, čia, Vilniuje, yra Gruzijos Respublikos konsulatas. Aš manau, kad tai taip pat sudaro geras prielaidas tokius ryšius plėtoti. Todėl prašau jūsų, jeigu būtų galima, ne tik pritarti po pateikimo šiam projektui, bet iš karto jį ir priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju kancleriui. Klausimų nėra. Kolegos, ar galėtume pritarti po pateikimo? Pritariame po pateikimo. Ar būtų norinčių diskutuoti? Ar galime pritarti po svarstymo? Kolegos, pradedame priėmimą?

1 straipsnis. 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis. Priimamas.

Kviečiu kalbėti dėl viso nutarimo teksto. Nėra norinčių kalbėti. Kviečiu registruotis. Registruojamės. Tuojau balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Seimo parlamentinės ryšių su Gruzija grupės pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo”. Registruojamės, kolega Algirdai.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija! Kas būtų už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 32.

PIRMININKAS.Už -33. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kolegos, niekas neprieštarauja, niekas nesusilaikė, už – 33, nutarimas priimtas.

Gerbiamieji, skelbiu pertrauką iki 15 val. 15 val. prašyčiau aktyvaus dalyvavimo. Europos Parlamento Pirmininko kalba.

Taigi rytinis posėdis yra baigiamas.