Dvidešimt ketvirtasis (250) posėdis
1998 m. lapkričio 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS, Seimo Pirmininko pavaduotojai A.VIDŽIŪNAS ir F.PALUBINSKAS

Vyriausybės pusvalandis. Finansų ministras A.G.Šemeta

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Šiek tiek vėluodami, pradedame popietinį posėdį. Kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji. Ir popietės 1a bei su juo susijęs 1b klausimai. Pirmiausia finansų ministro pono A.Šemetos atsakymai į Seimo nario M.Pronckaus paklausimą, paskui kolega M.Pronckus pateiks rezoliuciją.

Kolegos, 218 straipsnyje reglamentuojamas paklausimų svarstymas. Taigi visi, kol kas užsiregistravę 24 Seimo nariai, iš pradžių turėtų klausyti 5 minutes paklausimo teikėjo žodžio, paskui finansų ministro 15 minučių atsakymo. Jeigu komitetas ar frakcija nepasiūlys diskutuoti, tada galėtume ir baigti, ir kalbėti apie rezoliuciją. Jeigu ne, tada bus diskusija.

Kviečiu į tribūną Seimo narį M.Pronckų. Iki 5 minučių, kolega.

M.PRONCKUS. Taip. Gerbiamieji kolegos, Statistikos departamento duomenimis, jie jums pateikti, 1997 metų pradžioje šalies ūkinių subjektų skolos sudarė 17,5 mlrd. litų. Šių metų pradžioje ši skola padidėjo iki 20,8 mlrd. litų, dar po pusmečio ji paaugo 1 mlrd. ir šių metų viduryje siekia 21, (…) mlrd. litų, sudarydama 57% 1997 metų bendrojo vidaus produkto apimties. Vidutiniškai kiekviena šalies įmonė turėjo per 1 mln. litų skolos.

Blogi yra santykiniai skolų rodikliai. Pavyzdžiui, bendrojo likvidumo koeficientas, kuris parodo nuosavo kapitalo santykį su visais įsipareigojimais (manoma, kai normalus, jis siekia 2), visose šalies įmonėse tesiekė 1,5. Daugiau kaip 11 tūkst. arba 53% visų įmonių šis koeficientas nesiekė nė 1, vadinasi, šios įmonės nuolat balansuoja ant bankroto ribos.

Akivaizdu, kad prastėjanti įmonių finansinė situacija sukelia daug ekonominių ir socialinių problemų. Pirma. Aštrėja tarpusavio atsiskaitymo problemos. Analizuojant šiuo aspektu vien žemės ūkio šaką, matyti, kad skola žemdirbiams už parduotą žemės ūkio produkciją Žemės ūkio ministerijos priklausomybėje esančiose perdirbimo įmonėse nuo 67 mln. litų (1996 metų viduryje) išaugo iki 110 mln. litų (šių metų rugsėjo 1 dieną). Lyginant tuos pačius laikotarpius taip pat matyti, kad skola perdirbimo įmonėms padidėjo nuo 375 mln. litų iki 558 mln. litų, arba 48%. Reikia manyti, kad ne ką geresnė padėtis yra ir kitose šakose.

Antra. Skolos ir atsiskaitymų vėlavimas – tai kliuviniai, kurie stabdo daugelio įmonių normalią ūkinę veiklą, o dėl to atsiranda nuolatinis apyvartinių lėšų trūkumas, įmonės dirba ne visu pajėgumu.

Trečia. Šie ekonominiai kliuviniai savaime sukelia neigiamų socialinių padarinių – atlyginimų mokėjimo, jų išmokėjimo vėlavimą, nedarbo augimą.

Ketvirta. Visi šie veiksniai atsiliepia valstybės ir socialiniui biudžetams. Juose atsiranda vis daugiau skylių, kurioms užkamšyti reikia naujų ar padidintų mokesčių. Šiuo metu skylėms užkamšyti naudojamos ir privatizavimo lėšos. Kyla klausimas: ką darys kitos vyriausybės, kai šis papildomas pinigų šaltinis išseks?

Penkta. Besiklostanti situacija sudaro palankias sąlygas blogoms paskoloms formuotis su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Kodėl tai vyksta? Tam yra įvairių priežasčių. Viena esminė priežastis – valstybė nesistengia sudaryti normalių sąlygų verslui. Ką reiškia vien mokesčių politika? Nepaisant konservatorių pažadų mažinti mokesčius, visų mokesčių našta – nacionalinis, socialinis biudžetai, kelių mokestis per dvejus pastaruosius metus išaugo nuo 9,6 mlrd. litų iki 13,95 mlrd. litų, arba padidėjo 45%. Turint omeny, kad bendrasis vidaus produktas per šiuos dvejus metus galbūt padidės apie 10%, beveik penkeriopai spartesnis mokesčių augimas rodo, kad mokesčiai auga ne normaliai plėtojant ekonomiką, o paprasčiausiai, prisidengus jais, vykdomas piliečių kišenių tuštinimas. Visa tai sunkia našta gula ir ant įmonių su visomis iš to kylančiomis ekonominėmis ir finansinėmis pasekmėmis. Stebina šioje situacijoje ir kai kurie finansų ministro aiškinimai ir elgesys. Iš atsakymų ir paklausimų eigos matyti, kad Finansų ministerija atkakliai stengiasi ignoruoti įsiskolinimo problemą, lyg nuo to ji išnyktų. Kai tai nepavyksta, bandoma atsipirkti atsirašinėjimu. Pavyzdžiui, ką reiškia atsakant į paklausimą toks ministro teiginys, kad jei LDDP nebūtų uždraudusi atsiskaitinėti grynų pinigų prikimštais portfeliais, įsiskolinimas lyg ir mažėtų. Šioje situacijoje stebina mūsų finansininkų, ekonomistų ir politinių jėgų, ypač tų, kurios tikisi valdyti Lietuvą kitame tūkstantmetyje, abejingumas šiai problemai. Juk šių kategorijų žmonės ir politinės jėgos privalo pamatyti, kad formuojasi ekonominė bombelė, kurios sprogimo padariniai gali būti daug kam labai nemalonūs.

Baigdamas. Problema ne ta, kad konservatoriai nevykdo vienos iš savo programos nuostatų, jie daug jų nevykdo, bet klausimas kur kas rimtesnis. Blogėjanti šalies ūkinių subjektų finansinė būklė rodo, kad verslas Lietuvoje tampa nepageidaujamas reiškinys. Atsižvelgdamas į problemos rimtumą nemanau, kad raštiškas ministro gerbiamojo A.Šemetos atsakymas gali tenkinti Seimą, todėl šį klausimą siūlau svarstyti plačiau. Dėl to teikiu ir savo rezoliucijos projektą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Pone ministre, atsakomasis jūsų žodis iki 15 minučių.

A.G.ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo nario M.Pronckaus iškelta problema dėl atsiskaitymų iš tikrųjų yra aktuali ir ją vienaip ar kitaip Vyriausybė sprendžia. Tai buvo ir atsakyme raštu į Seimo nario M.Pronckaus paklausimą.

Man šiek tiek keista, kodėl atsiskaitymo problema yra siejama su visiškai su tuo nesusijusiais dalykais, kaip su mokesčių sistema, kaip su Vyriausybės politika verslo atžvilgiu ir panašiai. Atsiskaitymo problema yra pirmiausia techninio pobūdžio dalykai, kurie yra sprendžiami įvairiomis mūsų atsakyme, raštiškame atsakyme, pateiktomis priemonėmis.

Finansų ministerija išnagrinėjo Seimo nario M.Pronckaus 1998 m. liepos 16 d. ir 1998 m. rugsėjo 23 d. paklausimus. Mes informuojame, kad yra priimtas Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Minėtame įstatyme nustatyta, kad beviltiška mokestinė nepriemoka – tai mokesčių mokėtojų Mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėtos mokesčių, baudų, delspinigių, taip pat pagal mokestinės paskolos sutartis priskaičiuotų palūkanų sumos. Jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas išieškoti socialiniu ir ekonominiu požiūriu netikslinga.

Įstatymo 29 straipsnio septintojoje dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant mokestinė nepriemoka pripažįstama beviltiška, pavyzdžiui, bankrutuojančią įmonę sanuoja valstybė, kuriai yra perleidžiama tam tikra įmonės turto dalis, dėl to įmonė atleidžiama nuo nepriemokos arba jos dalies, arba su bankrutuojančia įmone sudaroma taikos sutartis, kai ji atleidžiama nuo nepriemokos dalies. Taip pat netikslinga išieškoti nepriemokos, kadangi ji gali pasibaigti pakeičiant piniginę prievolę kita prievole, t.y. tikslinga leisti atsiskaityti už pinigines prievoles ne pinigais, bet kitokia forma, pavyzdžiui, turtu, akcijomis ir panašiai.

Minėtame įstatyme taip pat numatyta atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo į biudžetą ir fondus terminą. Yra taip, kad deklaruotą, bet nesumokėtą mokestį bei šio mokesčio delspinigius ar mokesčių administratoriaus patikrinimo metu apskaičiuotą mokestinę nepriemoką finansų ministro nustatyta tvarka vietos mokesčio administratorius gali leisti mokėti dalimis per šešių mėnesių laikotarpį, centrinis mokesčių administratorius – per vienerių metų laikotarpį, finansų ministras – per dviejų metų laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojo minėtos įstatymo pataisos, turėtų būti sprendžiamos Seimo nario M.Pronckaus raštuose minimos problemos.

Taip pat šiuo metu rengiamas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl baudų pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų panaikinimo” projektas. Šiame įstatymo projekte siūloma įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms nebetaikyti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų” 1 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų ir nutraukti valstybinių mokesčių inspekcijų priimtų sprendimų išieškoti šias sankcijas vykdymą. Tokiu būdu būtų atsisakyta šiuo metu neaktualių ūkio subjektų veiklos suvaržymų, kurie buvo įvesti siekiant užtikrinti Lietuvos komercinių bankų sistemos funkcionavimą. Prasidėjus 1995–1996 m. Lietuvos komercinių bankų krizei, daugelis ūkio subjektų, siekdami išvengti savo veiklos paralyžiavimo, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų” 1 straipsnio nuostatas, pagal kurias visų rūšių įmonės, bendrovės, organizacijos ir įstaigos tarpusavyje grynaisiais pinigais galėjo atsiskaityti iš viso ne daugiau kaip už 3 tūkst. litų. Ūkio subjektų padaryti šie pažeidimai jokios žalos valstybės ir savivaldybių biudžetams iš esmės nepadarė, nes dėl to nebuvo mažiau į biudžetus sumokėta mokesčių ar kitų įmokų. Šiuo metu galiojantys valstybinių mokesčių inspekcijų sprendimai taikyti minėtas ekonomines sankcijas trukdo po 1995–1996 m. Lietuvos komercinių bankų krizės atsigaunantiems ūkio subjektams stabilizuoti savo finansinę būklę. Todėl rengiamas teisės aktas, kuris leistų netaikyti tokio pobūdžio ekonominių sankcijų. Taigi priėmus šį įstatymą, sumažėtų kai kurių ūkio subjektų skolos biudžetui ir stabilizuotųsi jų finansinė būklė.

Problemas dėl įmonių skolų sprendimo turėtų palengvinti ir tai, kad Lietuvos bankas artimiausiu metu rengiasi ūkio subjektų atsiskaitymams su užsienio šalių partneriais įdiegti vekselius. Bus atspausdinti tarptautiniams atsiskaitymams naudotini įsakomųjų ir paprastųjų vekselių blankai, taip pat numatoma tobulinti vekselių apyvartos procedūrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr.P-3442 “Dėl komisijos Lietuvos Respublikos vekselių įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos čekių įstatymo pakeitimo įstatymo projektams parengti sudarymo” sudarė komisiją, kuriai buvo pasiūlyta minėtuose įstatymų projektuose, o prireikus kitų įstatymų papildymo ir pakeitimo projektuose numatyti nuostatas, pagal kurias protestuoti vekseliai ir čekiai būtų pripažįstami vykdomaisiais dokumentais.

Taip pat noriu informuoti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 7 d. posėdyje buvo pritarta Lietuvos banko parengtam Lietuvos Respublikos mokėjimo įstatymo projektui. Šio įstatymo tikslas – apibrėžti mokėjimo sistemą, mokėjimo priemones ir mokėjimo sistemos dalyvių santykius vykdant piniginius įsipareigojimus. Taigi, mūsų nuomone, įgyvendinus mano minėtas priemones, dėl kurių įstatymai yra priimti, taip pat įsigaliojus vekselių sistemai ir Mokėjimo įstatymui, įmonių tarpusavio įsiskolinimų problemos bus sprendžiamos ir tie tarpusavio įsipareigojimai turėtų ženkliai sumažėti.

Tiek aš norėjau atsakyti į Seimo nario M.Pronckaus paklausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Klausimų jums čia dabar nepriklauso.

Dėl vedimo tvarkos Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, naudodamasis Statuto teise, prašau pradėti diskusiją. Iš mūsų pusės S.Burbienė ir kolega J.Valatka žadėjo kalbėti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Pagal Statutą gali kalbėti ne daugiau kaip keturi Seimo nariai, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip. Taigi aš pirmąjį žodį suteikiu Seimo narei S.Burbienei ir įsivaizduodamas, kad tai bus neigiama nuomonė apie ministro atsakymą, laukiu kalbėtojų, remiančių ministrą.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, prieš pradėdama atsiliepti į ministro kalbą, norėčiau pacituoti vieną sakinį iš atsakymo į kolegos M.Pronckaus klausimą dėl įmonių įsiskolinimo, kurį pasirašė viceministrė V.Latvienė. Ten yra toks paskutinis sakinys: “Ūkio ministerija uždelsto tarpusavio atsiskaitymo problemos sprendimui ketina išanalizuoti kitų šalių patirtį šioje srityje”.

Gerbiamieji kolegos, ar tikrai tik dabar atėjo laikas, kai Ūkio ministerija turi analizuoti kitų šalių patirtį? Juk jau 1997 m. buvo visiškai aišku, kad ta problema yra ir, matyt, jau seniai buvo laikas tą patirtį išanalizuoti. Jeigu ta patirtis dar neišanalizuota (aišku, geriau vėliau negu niekad), bet tai, kas vyksta dabar, be abejo, yra nepakankamai efektyvu. Tai, beje, pripažino ir ministras savo kalboje. Tačiau norėčiau pasakyti, kad tai, kas toliau žadama, taip pat mes negalime garantuoti, kad tai bus pakankamai efektyvu. Vienas iš būdų, buvo kalbama apie tai, kad štai yra priimtas Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymas, kuris padės daliai įmonių. Nereikia turėti didelių iliuzijų, kad tų įmonių bus daug. Ten bus 0,0 tokių įmonių. Tai bus ypatingos įmonės. Be to, tai būtent tos įmonės, kur yra valstybinis kapitalas. Vadinasi, šita priemonė nebus pakankamai efektyvi visam ūkiui.

Antras dalykas. Tai, kas buvo ministro paminėta kaip techninio pobūdžio nesklandumai ar atsilikimai, vargu ar iš tikrųjų yra techninio pobūdžio dalykai, nes yra dar viena įdomi detalė: jau seniai buvo priimtas Seime įstatymas, kuriame įteisinta galimybė atsiskaityti ne pinigais. Tačiau turbūt kolegoms ne paslaptis, kad šitas įstatymas, šita įstatymo norma negalėjo veikti be Vyriausybės sprendimo, o Vyriausybės sprendimas buvo priimtas visai neseniai, ne anksčiau kaip prieš mėnesį. Vadinasi, šitiek laiko pakankamai aktuali problema negalėjo būti sprendžiama. Gal čia ir galima pavadinti techninio pobūdžio nesklandumais, bet tai jau labai stambūs techninio pobūdžio nesklandumai. Tada iš viso kyla abejonių dėl viso to mechanizmo veikimo, jeigu tai yra techninio pobūdžio nesklandumai.

Todėl čia kyla dar ir kitų klausimų. Iš tikrųjų ar pakaks to, kas yra žadama? Tuo labiau kad neišanalizuota kitų šalių patirtis.

Antras dalykas. Ar nebuvo galima daugelio tų dalykų padaryti iki šiol? Juk dalis įstatymų buvo priimti bent kelis kartus, ir laikina atsiskaitymų tvarka, ir palengvinimai, ir skolų nubraukimai. Tačiau nepaisant to situacija išliko pakankamai sudėtinga.

Galėčiau pasakyti, kad galbūt dar vienas dalykas, kuris nebuvo padarytas arba beveik jo nebuvo, tai yra tai, kaip Vyriausybės programoje buvo parašyta, kad “Vyriausybė sieks mažinti įmonių tarpusavio atsiskaitymų įsiskolinimus ir teiks trumpalaikes paskolas apyvartinėm lėšom papildyti”. Tačiau šitos paskolos ir iki šios dienos liko didžiausia problema. Todėl aš manau, kad ministro gal ir norėta parodyti optimistinį variantą, tačiau net ir iš to galima daryti išvadą, kad jeigu ateityje ir bus kas nors daroma, tai iki šios dienos nelabai kas buvo daroma. Todėl, manau, toliau reikėtų nagrinėti ir mūsų rezoliuciją.

PIRMININKAS. Dabar kalbėti kviečiu Seimo narį J.Listavičių, o paskui J.Valatką.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes jau turime tokių diskusijų ar pasikalbėjimų patirtį. Šiandien manau, kad ne išimtis. Juk pasižiūrėkime, apie ką kalbama. Visų pirma apie skolas. Ar mes šiandien kalbame ir kalbėsime apie skolas, ar mes kalbėsime apie įsiskolinimus, apie atsiskaitymus? Deja, taip sakant, eina kaip vienas.

Toliau. Gerai. Tai gal mes tada pradėkime, jeigu kalbame apie skolas, o kokia skolinimosi politika, kokios skolinimosi tradicijos? Tada vėl pasižiūrėkime, žinoma, tai negalima lyginti, bet ir į tų pačių 1996 m. pabaigą ir į tuos skaičius, kurie taip pat toje lentelėje pateikti. Visų pirma aš, šiek tiek nusimanydamas apie tuos dalykus, sakyčiau, kad mes turėtume surasti diskusijų arba nagrinėjimo objektą: ar mes kalbame apie skolas, ar mes kalbame apie atsiskaitymus ir įsiskolinimus pagal atsiskaitymus.

Deja, iš pagrindinio iniciatoriaus visiškai negirdėjome. Toliau iš karto pereinama prie mokesčių. Kuo čia dėti mokesčiai? Dar toliau palyginimas arba procentų skaičiavimas pagal bendrąjį vidaus produktą. Čia turime tokį mišinį – sudrumstėm vandenį, o toliau jūs jau gaudykite žuvis. Aš sakyčiau, kad jeigu mes norime ką nors pradėti, tai visų pirma apibrėžkime objektą ir tada pradėkime kalbėti. Aš kol kas iš kalbėjusių ir pagrindinio pranešėjo tokio objekto, tiesiai pasakius, taip ir neišgirdau.

Toliau apie atsiskaitymus arba, kaip minėjo, laikinąją atsiskaitymų tvarką. Kokias mes tradicijas sukūrėm arba prie ko mes pripratinom? Kaip veikė vidaus įskaitymai, kuriuos prisimenate, kaip veikė laikinoji atsiskaitymo tvarka, ar buvo kur nors kalbama apie kokią nors finansinę drausmę ir ar buvo pagrindo ją įtvirtinti? Toliau mes matėme, kaip vėl supainiojus skolas su atsiskaitymais buvo imamos paskolos iš banko, kaip jos buvo naudojamos pagal tikslinę paskirtį. Jeigu taip pradėtume, tai nuo ko reikėtų pradėti? Kokia čia buvo tvarka, kad mes šiandien kalbėtume apie kokią nors rimtą ir konkrečią situaciją kokia nors tema – skolų ar atsiskaitymų? Aš sakyčiau, kad vis dėlto tai, kas dabar daroma, iš tikrųjų ne iš gero gyvenimo, bet buvo sukurta situacija ir, tiesiai šviesiai, barščius srebiam būtent žinodami, nuo kurios datos ir koks palikimas. Aš norėčiau pasakyti tai, kas buvo pasakyta ir finansų ministro, kad iš tikrųjų priemonės, kurios gal ir ne šiandien turėjo būti priimtos, jos iš tikrųjų turėjo būti priimtos, kai ta situacija tokia darėsi. Deja, tada ne tas buvo galvoje, kai tokia situacija buvo. O dabar, kai jau įsisuko tas ratas, ne taip paprasta jį ir sustabdyti. Todėl, vienu žodžiu, priimami ar rengiami įstatymų projektai ir įvedamos naujos atsiskaitymo formos, kaip vekseliai, matyt, ir turėtų paveikti. Bet vis dėlto, aš sakyčiau, kad galioja šiuo atveju gal koks nors įpratimas, blogesnis už prigimimą. Juk iš tikrųjų, jeigu mes kalbame apie situacijas, čia gali būti ir ta krizė, ir kita krizė, bet kai yra pristatomi produktai į prekybines organizacijas, tai kokios čia problemos tada? Šiandien aš atvežiau, rytoj parduosiu, poryt turėtų atsiskaityti. Tai kodėl vis dėlto to nėra ir kodėl šiuo atveju neveikia teismai, neveikia kitos priemonės? Klausimas gal ir retorinis, bet jis reikalauja sprendimo. Įsukus tą smagratį ne taip lengva sustabdyti, todėl, matyt, nereikėtų dabar sustoti ir linčiuoti už pasekmes, bet gal pradėkime nuo priežasčių. Dar geriau, iš tikrųjų turėtume ar per savivaldybes, ar kita kokia nors tvarka, ar per Ūkio ministeriją, ar per konkrečias įmones dar kartą pažiūrėti ne tik koks rezultatas, bet dėl ko bei kokių priemonių mes galėtume imtis, kad ištaisytume esamą padėtį. Ji iš tikrųjų nėra džiuginanti. Aš tiek trumpai norėjau pasakyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį J.Valatką.

J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausimas yra labai rimtas ir tikrai ne politinis. Šiuo klausimu mums reikia rimtai susirūpinti. Pritardamas gerbiamojo kolegos J.Listavičiaus pasakytoms mintims, noriu pasakyti, kad iš tikrųjų pabandykim vieną kartą įsisąmoninti, ką mes turime šiandien. Kas yra skolos, apie kurias mes žinome, bet nežinome visko, ko reikia? Kas yra įsiskolinimai? Niekaip mes, Ekonomikos komitetas, negalime išreikalauti iš Finansų ministerijos aiškaus valstybės skolos sąrašo, aiškių valstybės įsipareigojimų, kuriuos mes šiandien turime ir kuriuos šitas Seimas priėmė. Atrodo, tikrai nesunku padaryti, tačiau autoriai daro kiekvienas sau. Visų skaičiai skirtingi. O skaičiai yra, juos galima pateikti ir jų nereikia bijoti. Nori ar nenori, jie yra ir reikės šiai Vyriausybei, kitai vyriausybei ir galbūt dar kitai vyriausybei prie šio klausimo dirbti ir padaryti tvarką, niekur mes nedingsime. Tai viena vertus.

Dabar kalbama apie įsiskolinimus. Taip, yra atsiskaitymo problema tarp ūkio subjektų viduje, atsiskaitymo problema tarp ūkio subjektų viduje ir užsienyje, atsiskaitymo problema vekseliais, čekiais. Apie tai kalbėjo ir gerbiamasis ministras. Aš noriu pasakyti, kad bankų sistema laukia šitos atsiskaitymų tvarkos ir kažkodėl tempas yra ne tas, koks turėtų ir galėtų būti. Kai kuriuos projektus mes matėme, ir tikrai jie yra geri, jiems reikia pritarti, galbūt pakoreguoti pačią tvarką pagal šiuolaikinę padėtį, kuri yra, bet tai reikia daryti. Todėl gerbiamojo M.Pronckaus iškeltas klausimas yra visiškai laiku ir, aišku, čia nereikia bandyti ką nors daryti – pykti ar kaltinti vieniems kitus, bet reikia spręsti problemą. Nes į tuos skaičius, kuriuos jūs turite, jūs patys pažiūrėkite. Skaičiai iš tikrųjų yra negeri.

Kalbėdamas apie atsiskaitymų problemą, aš nenoriu detaliai šiandien sakyti, ką reikia daryti. Finansų ministras ir jo vadovaujama žinyba tikrai tai žino, aš manau, kad žino, ką reikia daryti. Reikia nedelsti ir kartu su bankais padaryti tą, ką ministras kalbėjo.

Kalbėdamas apie rezoliuciją, trumpai pasakysiu, kad rezoliucija reikalinga, nes tai galbūt paspartintų patį procesą ir pagyvintų darbą. Aš tiek trumpai. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl įsiskolinimų augimo šalies ūkyje” projektas Nr.P-1427 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ar būtų dar norinčių paremti ministro atsakymą? Nėra. Taigi, kolegos, diskusija baigta. Pone Mykolai Pronckau, ar jūs iš tikro žadate teikti rezoliuciją? Reikia apgailestauti, kad tai ne visai pagal Statuto 218 straipsnį, nes rezoliucijoje nėra nė vienu žodžiu įvertintas ministro atsakymas, nors toks įvertinimas rezoliucijoje turėtų būti. Nepaisant to, rezoliucija pateikta, prašom ją pateikti.

M.PRONCKUS. Kolegos, aš iš tikrųjų tą rezoliuciją teikiu, nes manau, kad problema iš tikrųjų rimta. Vis dėlto aš turiu atsiliepti į kai kurias kalbas…

PIRMININKAS. Kolega, dėl rezoliucijos.

M.PRONCKUS. Taip, dėl rezoliucijos, nes rezoliucijoje apie tai ir kalbama. Apie ką mes kalbame? Mes kalbame apie Vyriausybės programą, aš ją turiu. Jos 125 puslapyje parašyta taip: “Bus mažinami šalies ūkio subjektų tarpusavio įsiskolinimai”. Mes kalbame apie tai ir konservatoriams tai turėtų būti aišku.

Apie palikimą. Apie palikimą aš nenorėjau kalbėti, tačiau gerbiamasis J.Listavičius prisiminė. Aš turiu 1992 m. statistinį leidinį, ten rašoma: “Įmonių skola sudarė 129 mlrd. talonų, įsiskolinimas įmonėms – 159 mlrd. talonų. “Lietuvos kuro” ir “Lietuvos dujų” įmonių skola sudarė 40 mlrd. talonų.” Tai buvo 1992 metais, ir štai yra palikimas. Apie skolas ir atsiskaitymus jau kalbėjo šiek tiek, bet man atrodo, kad visiškai aišku, jog tam, kas turi daug skolos, sunku atsiskaityti. Čia su tuo problema susijusi.

Dėl rezoliucijos. Aš noriu paprašyti, kad ji būtų svarstoma ir priimama ne todėl, kad teikiam mes arba dar kas nors, bet todėl, kad ir iš ministro kalbos galėjot suprasti, kad popierių rašoma ir prirašoma daug, tačiau problema nesprendžiama. Tiesa, mes dar neturim trijų ketvirčių duomenų. Tai bus kažkur liepos viduryje, bet aš garantuoju, kad jie ne mažės, bet tikriausiai dar didės, ir didės ne litais, bet, ko gero, milijardais litų. Taigi šita problema sunkėja. Sunkėja. Ir našta, finansinė našta, ūkiniams subjektams, ir visa ta makalynė, atsiprašau už tą žodį, taip pat darosi kuo sunkiau sprendžiama. Todėl aš manyčiau, kad Vyriausybė, bankas, statistikai kartu ir Finansų ministerija turi labai rimtai išnagrinėti šituos klausimus. Jeigu bus mūsų, Seimo, tam tikras dokumentas, aš manau, tas nagrinėjimas tiktai eis sparčiau, greičiau ir bus visiems subjektams į naudą. Ačiū.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai norėtų paklausti. J.Listavičius ir V.Andriukaitis. Pirmasis – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl siūlymo (1 punktas) Lietuvos bankui ir Statistikos departamentui noriu paklausti. Kokiais duomenimis ir kokią įsiskolinimo būklės ir atsiskaitymo analizę galėtų pateikti Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas? Ačiū.

M.PRONCKUS. Pirmiausia statistikai tokius duomenis renka, analizuoja ir analizę jie puikiausiai gali daryti, o Lietuvos bankas… Kažkaip pas mus įsigalėjo tokia praktika, kad Lietuvos bankas nuo finansinių problemų lyg ir nusišalina. Taip buvo ir praeity, ir dabar, ir lyg ir kažkas kitas turi tuos dalykus spręsti, reguliuoti. Per visą tą laikotarpį iš Lietuvos banko, atsiprašau, kokių nors ypatingai radikalių pasiūlymų, kaip spręsti šitą problemą, deja, nelabai buvo. Todėl aš manyčiau, kad Lietuvos bankas kaip tiktai turi įsigilinti į šiuos klausimus, analizuoti juos ir taip pat teikti savo pasiūlymus.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nesutiktumėt tiesiog papildyti tą konstatuojamąją dalį, prieš dalį “Lietuvos Respublikos Seimas siūlo” įrašyti tokį sakinį, kad finansų ministro atsakymai į paklausimą tik dar kartą patvirtina, jog reikia imtis neatidėliotinų priemonių? Ir būtų labai paprasta.

M.PRONCKUS. Taip, žinoma.

PIRMININKAS. Jeigu bus nuspręsta redaguoti, tai bus pirmasis siūlymas. Tai visi klausimai.

M.PRONCKUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, toliau. Atsakymai buvo. Ar būtų norinčių diskutuoti dėl rezoliucijos teksto? J.Listavičius norėtų kalbėti. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau kalbėjo ministras, pateikti duomenys, žinoma, neguodžia, jeigu taip galima pasakyti, tačiau tokiai rezoliucijai, kokia ji pateikta, pritarti jokiu būdu negalima. Jeigu tai ir būtų reikalinga… Ministras minėjo, kokios priemonės jau bus numatomos: tai ir mokėjimų įstatymo projekto rengimas, ir kaip jau buvo ir anksčiau minėta, niekaip negalim priimti įstatymo dėl atsiskaitymo vekseliais ir čekiais, o šitai jau yra padaryta. Taigi aš pasakyčiau, kad šitos priemonės turėtų būti vykdomos. Tačiau, mano supratimu, tai, kas čia yra siūloma Lietuvos bankui… Visų pirma reikėtų pasiaiškinti, ką gali bankas ir ar tai jo kompetencijos klausimai. Tai, ką gali Statistikos departamentas… Iš tikrųjų jis turi statistinę atskaitomybę. Ir kas daugiau? Jis dar antrą tokią lentelę galės pateikti, tiktai apie kokią analizę gali būti kalba? Tą vienokią ar kitokią analizę gali atlikti tiktai patys subjektai. Taigi jeigu mes rastume, sakykim, kažkokią tvarką, kaip vis dėlto gauti tą informaciją, o, kiek žinoma, Ūkio ministerija kažką panašaus taip pat kaupia, tai gal mums reikia pirmiausia išsiaiškinti, kas yra daroma. Kol mes rinksim visus šituos duomenis, o jie absoliučiom sumom yra pateikti, tai gal mums reikia užsiimti iš tikrųjų ta veikla, sakykim, kuri duos rytoj ar poryt kažkokių rezultatų. Bet, aš sakiau, ne per vieną dieną mes į šitą situaciją atėjom, ne per vieną dieną mes išeisim, todėl aš prieš tokią rezoliuciją. O tą klausimą iš principo reikia spręsti ir jau buvo pasakytos kai kurios priemonės. Matyt, gal jų dar galėtų būti kažkokiame pasitarime ar kažkokiame kitame renginyje, jeigu jį suorganizuotume. Reikia spręsti konkrečiai, o ne rezoliucijom kažką gydyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka dabar kalba diskusijoje.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, na, klausimas tikrai yra labai rimtas ir rezoliucija šiuo klausimu tikrai nebūtų blogai. Kodėl? Vis dėlto tai būtų priminimas Vyriausybei ir Finansų ministerijai, galbūt ir Lietuvos bankui, kad šį klausimą reikia spręsti nedelsiant. O kalbant apie patį rezoliucijos tekstą, na, galima būtų iš tikrųjų sutikti, kad galbūt Statistikos departamentas ir nevisiškai tą padarytų, ko mes norėtume, tačiau čia trūksta Finansų ministerijos. Finansų ministeriją reikėtų įvardyti, nes ji turi laikyti pirštą ant šito pulso. Taigi, jeigu kalbėtume apie patį rezoliucijos tekstą, jį turbūt reikėtų šiek tiek pakoreguoti, bet aš pritarčiau rezoliucijos priėmimui. Aš nepaminėjau dar vieno dalyko, kuris gali būti labai negeras atsiskaitymų prasme, tai lizingo. Lizingas šiandien niekuo nereglamentuotas. Kada sprogs tos sferos įsiskolinimai, aš negaliu prognozuoti. Aš manau, kad tą dabar reikėtų daryti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad dėl klausimo rimtumo, jo svarbos niekas čia, Seime, ir nesiginčija. Iš tikrųjų tai yra įsiskolinimų augimas. Ta tendencija, susiklosčiusi dar 1993-1994 metais, man atrodo, yra ir šiandien aktuali. Kitas dalykas dėl paties Seimo rezoliucijos teksto. Manau, kad daugeliui Seimo narių aišku, kad tas tekstas yra parengtas labai jau nerūpestingai, nesitikint, kad ši rezoliucija bus priimta. Nėra joje įvardyta, kokį atsakymą pateikė Finansų ministerija, kokie vertinimai. Statuto 218 straipsnis aiškiai sako, kad paklausimo teikėjai, jeigu jie nepatenkinti, gali pateikti Seimui svarstyti rezoliucijos (tai ir padaryta) projektą, kuriame Seimas įvertina atsakymą. Atsakymo nėra. Yra tiktai tam tikri konstatavimai. Manau, kad nepaisant dalykinės pusės, kurią labai aiškiai išsakė Seimo narys J.Listavičius, ką Vyriausybė daro šiuo metu ir kas yra planuojama Seimui pateikti, kokie dokumentai dėl mokėjimų įstatymo, dėl Lietuvos banko atsiskaitymo vekseliais tvarkos… Tai yra rimti dokumentai. Manau, kad jie pasieks mus. Vertinu šią rezoliuciją kaip tokį populistinį proginį ir gerokai politizuotą dokumentą, todėl siūlyčiau jai nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mums reikia apsispręsti. Dabar dėl motyvų, ką darome su rezoliucija: ar priimame rezoliuciją be pataisų, ar redaguojame, ar atmetame projektą. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Manau, kad rezoliuciją reikėtų priimti, jai dabar pritarti, įtraukti keletą redakcinių pataisų, kurias išsakė diskusijose Seimo nariai, ir po to teikti balsuoti, nes rezoliucija iš tikrųjų reikalinga.

PIRMININKAS. Ir Č.Juršėnui žodis po “blatu”, nors jis nenori prieštarauti rezoliucijai.

Č.JURŠĖNAS. Be abejo, nenoriu. Aš tiktai sutinku su siūlymais šiek tiek papildyti, nes problema yra reali. Tą problemą reikia spręsti ir mūsų frakcijos įsitikinimu, tokia rezoliucija tikrai paakintų Vyriausybę ir Finansų ministeriją, taip pat Ūkio ministeriją iš tikro aktyviau ir konstruktyviau šitą problemą spręsti. Todėl siūlau pritarti ir redaguoti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, girdėjau du siūlymus: spręsti šituos atsiskaitymų ir skolų reikalus be rezoliucijų, rimtais darbais. Kitas dalykas – priimti rezoliuciją. Vienas kelias – priimti be pataisų. Taigi mes dabar turėtume apsispręsti, ar priimame rezoliuciją be pataisų, ar renkamės kitą kelią? Niekas nesiūlo priimti šitos rezoliucijos, kokiu pavidalu ji pateikta dabar? Niekas nesiūlo? Tada vienas siūlymas yra redaguoti rezoliucijos projektą, kitas siūlymas – atmesti rezoliuciją.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Gerbiamieji kolegos, kur jūs buvote, posėdyje ar ne posėdyje? Kolegos, redaguoti rezoliucijos tekstą… Šį siūlymą parems balsuojantys mygtuku “už”. Siūlantys atmesti rezoliucijos projektą, šį siūlymą parems balsuojantys mygtuku “prieš”, arba negali būti – tiktai už arba prieš. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 59 Seimo nariai.

Kolegos, balsuojame alternatyviai. Pritariantys, kad rezoliuciją reikia redaguoti, balsuoja už, manantys, kad rezoliucijos projektą reikia atmesti ir spręsti problemą kitais būdais, balsuoja prieš. Balsuoti pradėjome, kolegos.

Už – 30, prieš – 26. Taigi rezoliucija redaguojama.

Kolegos, kas galėtų dirbti redakcinėje komisijoje? (Balsai salėje) Taigi M.Pronckus, kaip iniciatorius, – vienas, J.Valatka – antras, E.Kunevičienė, J.Listavičius – trečias ir ketvirtas, Seimo narė R.Melnikienė. Ar M.Šerienė įeitų į komisiją? (Balsai salėje) M.Šerienė. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau S.Slavicką.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš siūlau A.Vidžiūną, nes redaguojant iš tikrųjų bus ir redakcinių kalbos problemų, ir mes labai greitai išspręsime visus opius klausimus.

PIRMININKAS. Kolegos, pasiūlytieji į komisiją turėtų sutikti dalyvauti šitoje komisijoje. Aš klausiu, ar M.Pronckus sutinka dalyvauti? E.Kunevičienė? Sutinka. J.Listavičius taip pat. J.Valatka. Keturi. R.Melnikienė? Sutinka. M.Šerienė? Frakcija pritaria. S.Slavickas? Sutinka. Tai yra septyni. A.Vidžiūnas nesutinka.

Gerbiamieji kolegos, septyni Seimo nariai pasiūlyti į komisiją, ir aš siūlyčiau pritarti šitai redakcinei komisijai. Septyni. Taigi pirma susitarkite asmeniškai, kolega Sysai, su savo suolo drauge. Taigi septyni kolegos toliau nagrinės šitą rezoliuciją ir jai reikia teikti visus redakcinius ir kitus siūlymus. Kai tiktai ji bus suredaguota, ateina į Seimą ir mes tada apsisprendžiame, ką toliau daryti. Ačiū, kolegos.

Toliau pirmininkauja A.Kubilius.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1997 metais ataskaitos” projektas Nr.P-1291 (svarstymas)

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Ir prieš pereinant prie 2-2 darbotvarkės klausimo, aš noriu priminti, kad iš ryto mes vieno darbotvarkės klausimo nebaigėme. Tai sprendimas dėl 1-7 darbotvarkės klausimo – Seimo rezoliucijos “Dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1997 metais ataskaitos” tolesnio svarstymo procedūrų. Pietų pertrauka privertė mus nutraukti bet kokius svarstymus ir buvo suformuluotas vienas siūlymas, kad tą rezoliuciją toliau redaguotų Nacionalinio saugumo komitetas, ir tai padarytų iki artimiausio plenarinio posėdžio. Ar galime tokiam siūlymui pritarti? Galime pritarti ir pritariame. Viskas bus pagal procedūrą. Taigi tai užfiksuojame protokoliniu nutarimu, kad Nacionalinio saugumo komitetas yra įpareigojamas dar sykį šią rezoliuciją peržiūrėti.

Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1422 (pateikimas)

Dabar, gerbiamieji kolegos, 2-2 darbotvarkės klausimas – 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1422. Pateikimas. Pranešėjas – ministras A.Šemeta. Kviečiu į tribūną ministrą.

A.G.ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į pakitimus Rusijos pinigų bei finansų rinkoje, teikia Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, numatantį taupiau naudoti valstybės biudžeto lėšas ir išvengti disproporcijos tarp valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų. Pagal šiems metams prognozuojamus makroekonominius rodiklius numatoma, kad bendrasis vidaus produktas šiais metais padidės apie 5,5% vietoje anksčiau numatytų 7%, atitinkamai dešimtims mėnesių infliacija viso labo sudarė 2%. Taigi prognozuotina, kad metinė infliacija bus kiek aukštesnė kaip 3%, t.y. mažiau negu buvo numatyta sudarant 1998 metų biudžetą. Sudarant biudžetą infliacija buvo prognozuojama 6%.

Taigi atsižvelgiant į makroekonominių rodiklių prognozių pasikeitimą, taip pat, kaip jau minėjau, į Rusijos krizės pasekmes, ir teikiamas 1998 metų biudžeto pataisų projektas. Per šių metų devynis mėnesius į valstybės biudžetą buvo negauta 285,6 mln. litų pajamų. Pagrindinė valstybės biudžeto pajamų plano nevykdymo priežastis yra neįvykdytas akcizo įplaukų planas. Per devynis mėnesius į valstybės biudžetą negauta 286,5 mln. litų planuotų įplaukų iš akcizų. Taigi teikiamame biudžeto projekte yra siūloma sumažinti tiek biudžeto numatomas pajamas, tiek išlaidas už bendrą 277 mln. 828 tūkst. litų sumą tam, kad šiems metams numatytas biudžeto deficitas 695 mln. litų liktų nepakitęs.

Išlaidų dalyje siūloma sumažinti asignavimus paprastosioms išlaidoms 109 mln. 565 tūkst. litų. Siūloma sumažinti asignavimus tiems valdytojams, kurių darbo užmokestis sudaro daugiau kaip 36% visų paprastųjų išlaidų. Jiems siūloma paprastąsias išlaidas sumažinti 2% toms įstaigoms, kurių darbo užmokesčio lyginamasis svoris paprastosiose išlaidose sudaro mažiau kaip vidurkį… sumažinti 3%. Taip pat pagrindinė mažinamų išlaidų dalis yra tos lėšos, kuriomis disponuoja Finansų ministerija, ir pirmiausia siūloma sumažinti išlaidas dėl sutaupytų valstybės skolos aptarnavimo išlaidų. Taigi išlaidas, susijusias su vidaus ir užsienio skola, siūloma mažinti 50 mln. Lt, išlaidas palūkanoms už išleistus Vyriausybės vertybinius popierius ir užsienio paskolas sumažinti 73 mln. Lt, taip pat išlaidas Vyriausybės vertybiniams popieriams, išleistiems bankams restruktūrizuoti, išpirkti siūloma sumažinti 23,3 mln. Lt. Biudžeto projekte numatyta sumažinti išlaidas Bendrajam paramos fondui nuo 31,4 mln. Lt iki 3 mln. Lt, atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė būsto finansavimo sistema ir šiuo metu būsto programa yra finansuojama daugiausia pritraukiant kredito išteklius, o iš biudžeto yra finansuojamas tiktai palūkanų skirtumo dengimas. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra nepanaudotos lėšos, siūloma sumažinti išmokas žalai atlyginti, kai ši prievolė pereina valstybei, iš viso 4,5 mln. Lt. Lėšas darbo užmokesčiui indeksuoti valstybės valdymo institucijose siūloma sumažinti 6,5 mln. Lt, taip pat savivaldybių biudžetų ir valstybės biudžeto mokestinių pajamų išlyginimo rezervą sumažinti 47 mln. Lt, nes savivaldybės šiais metais vykdo biudžeto planus. Mūsų skaičiavimais, metų pabaigoje savivaldybėms šio rezervo neprireiks, o pagal priimtą įstatymą yra numatyta, kad jeigu šio rezervo nereikia savivaldybių negautoms pajamoms finansuoti, šios lėšos naudojamos valstybės negautoms pajamoms kompensuoti. Tai yra pagrindinės pozicijos, kuriose siūloma sumažinti išlaidas.

Taip pat biudžeto projekte yra siūloma ir šių metų šildymo sezono metu skirti lėšų gyventojams padidėjusioms šiluminės energijos kainoms iš dalies kompensuoti. Pagal šiems metams patvirtintą biudžetą buvo numatyta, kad kompensacijos bus skiriamos tiktai pavasario sezonui, tačiau Vyriausybė siūlo pratęsti kompensacijų mokėjimą iki Naujųjų metų. Tam biudžete yra numatyta 40 mln. Lt papildomai. Biudžeto projekte yra numatytos lėšos žemės ūkiui ir čia pirmiausia žemdirbiams papildomoms išlaidoms, atsiradusioms dėl muitų trąšoms įvedimo, kompensuoti, bendra suma sudaro 1 mln. 103 tūkst. Taip pat pagal priimtą įstatymą dėl akcizo cukrui yra numatoma, kad šiais metais iš akcizo cukrui bus gauta apie 7 mln. Lt ir tos lėšos bus panaudotos atsiskaitymams su cukrinių runkelių augintojais.

Taip pat biudžeto projekte yra numatoma perskirstyti lėšas kai kurioms sritims. Ir čia pirmiausia norėčiau išskirti lėšas žemės reformos darbams. Yra siūloma padidinti asignavimus žemės reformos darbams 9 mln. 935 tūkst. Lt, atitinkamai sumažinant asignavimus melioracijai. Kitos Biudžeto įstatymo pataisos yra daugiausia susijusios su perskirstymais tarp paprastųjų išlaidų straipsnių, t.y. jeigu įstaigos, organizacijos suranda vidinių šaltinių tam tikroms programoms finansuoti, yra siūloma perskirstyti šiuos asignavimus, tas lėšas iš paprastųjų išlaidų perkeliant į nepaprastąsias arba iš nepaprastųjų į paprastąsias, tačiau nedidinant bendrosios išlaidų apimties. Taigi, kaip jau minėjau, bendras išlaidų sumažinimas numatomas 297 mln. 828 tūkst. Lt valstybės biudžete. Tai pakankamai didelė suma. Tačiau šias išlaidas būtina sumažinti, atsižvelgiant taip pat ir į Rusijos krizės įtaką Lietuvos ūkiui. Todėl kreipiuosi į Seimą, prašydamas pritarti šiam 1998 metų biudžeto patikslinimui ir priimti šį įstatymo projektą kaip galima greičiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, 18 Seimo narių nori paklausti. Mes tam skiriam 10 minučių. Taigi visi Seimo nariai tikrai nespės paklausti. J.Olekas, prašau, pirmasis klausia. Ruošiasi J.Listavičius.

J.OLEKAS. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų man atrodo, kad reikia patikslinti nacionalinį savivaldybių biudžetą. Apie tai ne kartą minėjo ir savivaldybės, kurioms priskirtoms funkcijoms atlikti vis neužtenka lėšų. Tačiau šitie pakeitimai norom nenorom verčia pastebėti, kad nemažai lėšų yra skirta valdymo išlaidoms padidinti Nacionalinei (…) tarnybai, Europos komitetui ir kitiems, kurie čia paminėti. Taip pat didinamas Vyriausybės rezervas. Kalbam apie nenumatytas reikmes. Yra Vyriausybės skola Valstybiniam privalomajam draudimui, iš jo paimta pasiskolinant pinigų teikti labdarą Kaliningrado sričiai. Apie šitų pinigų grąžinimą čia nekalbama. Lyg ir nukeliama į kitus metus. Kaip jūs manote, ar iš tikrųjų šitas pateiktas jūsų pasiūlymas atitinka tuos minėtus mano klausimus dėl valdymo lėšų ir dėl skolos Valstybinei ligonių kasai?

A.G.ŠEMETA. Na, dėl valdymo lėšų asignavimai, kurie čia yra numatyti, yra būtinosioms reikmėms. Pavyzdžiui, Europos komitetui numatytos išlaidos yra skiriamos dėl to, kad buvo reorganizuota Europos reikalų ministerija ir reikėjo mokėti išeitines pašalpas atleidžiamiems darbuotojams. Šioms pašalpoms išmokėti būtent ir reikalinga ši 260 tūkst. Lt suma. Kitos pozicijos yra Lietuvos Respublikos Seimui – 770 tūkst. lėšų yra skiriama organizuoti reikšmingiems įvykiams, kurie vyks Seime šiais metais, ir tai yra daroma taip pat ir Seimo pasiūlymu. Dėl Vyriausybės rezervo fondo. Šių metų pradžioje iš Vyriausybės rezervo fondo buvo skirta 8 mln. Lt savivaldybių kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti. Tai yra išlaidos, kurios yra nebūdingos valstybės biudžetui, ir dėl to, siekiant bent iš dalies kompensuoti Vyriausybės rezervo išlaidas nebūdingoms reikmėms, yra siūloma Vyriausybės rezerve numatyti 1 mln. 800 tūkst. Lt tam, kad atsitikus tam tikriems netikėtiems įvykiams Vyriausybė turėtų galimybę skirti lėšų tiems įvykiams ir problemoms įveikti.

PIRMININKAS. J.Listavičius. Ruošiasi P.Papovas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, iš aiškinamojo rašto matyti, kad Lietuvos muzikos akademijai, Švietimo ir mokslo ministerijai, Kultūros ministerijai, Pasienio policijos departamentui sumažintos kitos paprastosios išlaidos, ir ta suma, apie 6 mln. litų, padidintos išlaidos darbo užmokesčiui. Noriu paklausti, kokios priežastys nulėmė tokį sprendimą? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Dėl Kultūros ministerijos ir Švietimo ministerijos yra siūloma padaryti atsižvelgiant į tai, kad šių ministerijų reguliavimo sferoje esančių įstaigų darbo užmokestis yra kur kas mažesnis negu apskritai biudžetinės sferos vidurkis. Siekiant iš dalies išlyginti tuos skirtumus būtent ir yra skiriamos lėšos iš šių ministerijų sutaupytų paprastųjų išlaidų darbo užmokesčiui.

Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos taip pat yra skiriama lėšų tam, kad būtų išmokėti atlyginimai policijos darbuotojams. Kadangi Policijos departamentas atitinkamai randa, kaip sumažinti savo išlaidas, kitas išlaidas, šios lėšos yra numatomos darbo užmokesčiui.

PIRMININKAS. P.Papovas. Ruošiasi K.Kuzminskas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau patikslinti. Kokia vis dėlto pagrindinė priežastis, kad yra keičiamas biudžetas? Ar ne dėl to, kad nesurenkamas akcizas, ar ne dėl to mažinamos pajamos ir mažinamos išlaidos? O jūs lyg minėjote čia Rusijos įtaką. Juk akcizui turbūt Rusijos įtakos nėra?

A.G.ŠEMETA. Kaip minėjau, šių metų makroekonominiai rodikliai yra perskaičiuoti. Vietoj 7% augimo numatomas 5,5% augimas, o infliacija vietoj 6% yra numatoma, kad ji bus kiek didesnė kaip 3%. Tai atitinkamai tiesiogiai veikia biudžeto pajamas, taip pat ir akcizų pajamas, nes akcizai yra vienas iš pagrindinių mokesčių. Dėl to iš makroekonominių pozicijų atitinkamai yra perskaičiuotos visos 1998 metų biudžeto pajamos ir jas siūloma sumažinti.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas. Ruošiasi R.Rastauskienė.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, aš visiškai pritariu, kad reikia peržiūrėti biudžetą dėl Rusijos finansinės krizės. Tačiau man kelia nuostabą Sveikatos apsaugos ministerijos peržiūrimas biudžetas. Pavyzdžiui, paimama 600 tūkst. litų iš pirminės sveikatos priežiūros, motinos ir vaiko apsaugos, ligų profilaktikos, darbo aplinkos ir higienos priežiūros ir ta pati suma yra perduodama Vilniaus universiteto Žalgirio ligoninės stomatologijos klinikai įrengti. Kas jus paskatino padaryti tokį pertvarkymą? Kaip žinome, ta stomatologinė klinika dar gauna iš įvairių programų finansavimą ir kažin ar spės panaudoti tas lėšas. Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Šie pakeitimai yra daromi Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymu. Kadangi tose srityse galima sutaupyti išlaidas, tai atitinkamai šiai ligoninei yra siūloma padidinti tas išlaidas.

PIRMININKAS. R.Rastauskienė. Ruošiasi A.Sysas.

R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamasis ministre, aš gavau tokią neramią žinią iš savo apygardos, kaip ir kiti turbūt Seimo nariai, dėl šių metų biudžete mažinamų lėšų melioracijai. Jums turbūt yra žinoma, kad melioratoriai dirba sezoniškai. Spaudžiami apskričių administracijų, taip pat rajonų žemės ūkio skyrių, jie atliko darbų daugiau, negu jiems vasaros laikui iki rudens buvo skirta pinigų, atliko darbus tikėdamiesi, kad bus užmokėta iš paskutinio ketvirčio. Sakykim, vien Anykščių žemės ūkio skyrius yra skolingas melioratoriams 250 ir šiek tiek daugiau tūkst. litų. Darbai atlikti, o melioratoriai laukia pinigų. Dabar jiems neramu, kad, nubraukus tas lėšas apskričiai, jie, padarę darbus, šitų pinigų negaus. Kaip bus šiuo atveju?

A.G.ŠEMETA. Na, šis lėšų perskirstymas tarp melioracijos programos ir žemės reformos darbų yra teikiamas Žemės ūkio ministerijos pasiūlymu. Vyriausybėje svarstyta ši problema. Iš tikrųjų žemės reformos darbai šiuo metu, turbūt visi Seimo nariai sutiks, yra viena iš pagrindinių prioritetinių krypčių. Šiems darbams turi būti skiriama lėšų tiek, kad jie vyktų pakankamai sparčiai. Dėl to ir numatoma padidinti žemės reformos darbams skiriamų lėšų sumą 9 mln. 935 tūkst. litų, tačiau, be abejo, turi būti surastas šaltinis, kur tas lėšas sumažinti, ir Žemės ūkio ministerijos teikimu. Kadangi tokia pati suma yra nepanaudota melioracijos darbams, ja ir siūloma sumažinti.

Dėl atsiskaitymų tarp biudžeto ir melioracijos įmonių už melioracijos darbus. Aš manau, kad visą laiką yra daromi darbai iš dalies į priekį ir tam tikras įsiskolinimas, 10–20%, yra normalus procesas. Kitų metų biudžete yra numatytos lėšos iš Privatizavimo fondo melioracijos darbams ir tie darbai, kurie yra padaryti, bus finansuoti.

PIRMININKAS. A.Sysas. Ir paskutinis klaus S.Kaktys.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, galiu suprasti ir pateisinu kai kuriuos pasikeitimus, nes visko numatyti neįmanoma. Bet su kai kuriais pataisymais negalėčiau sutikti, tiksliau, su jų priežastimis. Aš turiu omeny Pasienio policijos departamento pakeitimus. Ten yra 2,5 mln. litų padidinamas darbo užmokestis atsiskaityti su pareigūnais pagal teismų sprendimus už darbą nakties metu, poilsio, švenčių dienomis ir viršvalandžius. Labai gerai, kad taip daroma. Bet taip daroma todėl, kad pareigūnai nesilaiko įstatymo. Šitas procesas tęsiasi toliau. Šį pirmadienį vėl buvo teismas Vilniaus apygardos teisme, kai pareigūnai statutą kelia aukščiau Darbo sutarties įstatymo, ir tų papildomų išlaidų bus vėl. Mokesčių mokėtojams daromos nereikalingos išlaidos.

Todėl mano klausimas būtų toks. Ar kas nors atsakys dėl šių nereikalingų išlaidų? Nes jeigu būtų vykdomas įstatymas, šių papildomų išmokėjimų neturėtų būti.

A.G.ŠEMETA. Finansų ministerija būtų visada už tai, kad išlaidos būtų kuo mažesnės ir tokių išmokų nereikėtų mokėti. Kita vertus, teismo sprendimą reikia gerbti ir jį vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad tokie sprendimai yra priimti, lėšos biudžete yra numatomos.

PIRMININKAS. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis ministre, šiek tiek suprantu, kad šių metų Biudžeto įstatymo projekto pakeitimai ir papildymai buvo rengiami kiek anksčiau. Tos nuostatos tik dabar yra realizuotos, jau svarstomos Seime. Tai kyla klausimas, kodėl iš ligonių kasų taip lengva ranka yra nubraukiama 15,5 mln. litų, o kalbame apie medicinos pagalbos lygį, apie tai, kad trūksta finansavimo? Kita vertus, yra pridedama įvairioms tarnyboms, pavyzdžiui, Prezidentūrai, kitoms, papildomai didinama išlaidų. Kartu apskričių administracijoms mažinamos išlaidos Kaimo rėmimo fondui ar kompensacijoms, bet nemažinamos išlaidos kapitalo investicijoms, statomi įvairūs pastatai, kurie kažin ar bus jiems reikalingi.

A.G.ŠEMETA. Išlaidas kapitalo investicijoms biudžeto tikslinimo projekte yra siūloma mažinti 3 mln. 890 tūkst. litų.

Dėl Sveikatos draudimo fondo. Išlaidos šioje srityje mažinamos pritaikant paprastųjų išlaidų mažinimo bendrąsias taisykles. Visoms iš biudžeto finansuojamoms reikmėms paprastosios išlaidos yra sumažinamos, ne išimtis ir Sveikatos draudimo fondas. Aš tik noriu pažymėti, kad šiaip šių metų pajamos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio yra daug didesnės, negu buvo planuota sudarant biudžetą. Tai yra viena iš priežasčių, dėl ko savivaldybės gerai vykdo savo biudžetus. Atitinkamai papildomas pajamas, didesnes negu planuota, gavo ir Sveikatos draudimo fondas, nes į Sveikatos draudimo fondą patenka 30% lėšų iš fizinių asmenų pajamų mokesčio. Taigi jeigu mes palygintume Sveikatos draudimo fondo sąmatą, sudarytą metų pradžioje, ir faktiškas įplaukas į Sveikatos draudimo fondą iš fizinių asmenų pajamų mokesčio, mes matytume, kad Sveikatos draudimo finansų būklė yra daug geresnė, negu buvo planuota šių metų pradžioje. Be abejo, sveikatai lėšų reikia daug daugiau, negu skiriama, tačiau šie 15 mln. Lt, kurie yra sumažinami pritaikant bendruosius biudžeto tikslinimo principus, aš manau, kad esminės įtakos šių metų Sveikatos draudimo fondo biudžetui neturės dėl mano jau minėtų priežasčių.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, laikas, skirtas klausimams, yra baigtas.

Gerbiamieji kolegos, toliau pagal Seimo statutą pradedama Biudžeto įstatymo svarstymo procedūra. Kaip jūs žinote, šią procedūrą nustato atskiras Seimo statuto skirsnis ir visi komitetai turi išnagrinėti jų kompetenciją atitinkančius valstybės biudžeto projekto klasifikacinius skyrius bei suformuluoti savo išvadas. Aš tikiuosi, kad Biudžeto ir finansų komitetas artimiausiu metu pateiks kalendorių, kaip turėtų būti svarstomas šis įstatymas, šis 1998 m. biudžeto pataisų projektas. Mes tada turėsime neatidėliodami šį darbą padaryti. Dėl vedimo tvarkos dar nori tarti žodį V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų mes dabar turime galimybę paklausti finansų ministrą, nes pateikiamas labai svarbus dalykas – biudžeto persvarstymas. Biudžeto įstatymas nėra šiaip sau paprastas įstatymas, jis yra vienas iš svarbiausių valstybės įstatymų. Tai iš tikrųjų gal buvo vis dėlto vertinga pratęsti klausimų laiką arba padaryti pateikimo pertrauką bei kitą dieną tai pabaigti? Juo labiau kad dalis Seimo narių buvo užsirašę iš anksto paklausti, tarp jų ir aš. Kita vertus, aš norėjau paklausti, kaip gali taip atsitikti, kad pateikiant biudžetą kartu nepateikiami visi priedėliai?

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo nary, aš jums paaiškinsiu procedūrą. Biudžeto pateikimas, taip pat kaip ir visų kitų įstatymų, yra apibrėžtas Seimo statute ir nurodyta, kiek galima skirti laiko pateikimui. O jūs savo klausimą galite užduoti arba dabar ministrui, arba komitete. Jūs turėsite progą išnagrinėti visus klausimus, susijusius su šio įstatymo projektu. Finansų ministras dar sykį prašo šį įstatymo projektą svarstyti neatidėliojant, todėl dar sykį prašyčiau visus komitetus nieko nelaukiant įtraukti į savo darbotvarkes šio įstatymo projekto svarstymą bei pateikti Biudžeto ir finansų komitetui savo išvadas.

Taip pat dėl vedimo tvarkos dar norėtų tarti žodį ponas K.Šavinis. Prašom.

K.ŠAVINIS. Aš tik norėčiau pasakyti, kad vis dėlto tų priedėlių nėra. Tai čia jau nei Statuto, nei kiti reikalavimai. Jeigu medžiaga turi būti pateikta, tai turi būti pateiktas visas komplektas.

PIRMININKAS. Jūs galėtumėte paklausti ministro, kokio dar… Jūs prieikite prie ministro ir paklauskite, kokių dar priedėlių… (Balsai salėje) Gerai. Išsiaiškinsime, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje) Aš dar sykį noriu pakartoti. Čia yra ne Biudžeto įstatymas, o Biudžeto pataisų įstatymas. Nurodykite prašom straipsnį, kur turi būti dar kokių nors priedėlių dėl pataisų. Gerai.

Lietuvos Respublikos 1965 metų tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1364 (svarstymas)

Gerbiamieji Seimo nariai, baigiame šį darbotvarkės klausimą ir pereiname prie kito darbotvarkės klausimo 2-3 – 1965 m. tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ratifikavimo įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.P-1364. Svarstymo stadija. Šį įstatymo projektą svarstė Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas ir pritarė, Užsienio reikalų komitetas svarstė ir pritarė. Ar būtų norinčių kalbėti diskusijoje? Nematau norinčių kalbėti. Taigi galime baigti diskusiją. Ar ministras V.Pakalniškis norėtų tarti baigiamąjį žodį? Ne, nenori. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl pritarimo po svarstymo šiam įstatymo projektui? Norinčių kalbėti nematau. Taigi bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo ir pritariame.

Šį darbotvarkės klausimą taip pat baigėme.

Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo projektas Nr.P-1226(2) (svarstymo tęsinys)

2-4 darbotvarkės klausimas – Civilinės saugos įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-1226(2). Svarstymo tęsinys. Užsirašė kalbėti vienas Seimo narys P.Papovas. Kviečiu į tribūną P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas svarstyti antrasis projekto variantas. Civilinės saugos įstatymas yra, žinoma, labai patobulintas, papildytas keliais straipsniais, tačiau ir šiam įstatymo projektui aš turiu keletą pastabų. Visų pirma 3 straipsniui, kuris reglamentuoja civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą. Aš manyčiau, šio straipsnio ir pavadinimas turėtų būti kitoks – “Civilinės saugos ir gelbėjimo valdymo sistema”, nes toliau iš esmės išdėstyta visa civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos valdymo struktūra ir valdymo institucijos. Čia norėčiau vis dėlto pabrėžti, kad turėtų būti analogiškai, kaip ir 19 straipsnyje, išvardytos visos institucijos, kurios dalyvauja valdyme, pradedant nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos, Krašto apsaugos ministerijos ir toliau tęsiant Civilinės saugos departamentu, Priešgaisrinės apsaugos ir t.t.

Toliau, manyčiau, 9 straipsnyje, kur kalbama apie Civilinės saugos departamento steigimą ir vadovo skyrimą, tai apskritai tas turėtų būti susiję ir su Priešgaisrinės apsaugos departamentu. Šitie dalykai yra detaliai reglamentuoti Vyriausybės įstatyme ir Vyriausybės įstatyme yra pasakyta, kas steigia departamentus prie ministerijų ir kas skiria tų departamentų vadovus. Todėl čia yra ir neatitikimų Vyriausybės įstatymams. Manau, kad šia pertekline nuostata nereikia reglamentuoti, nes tai yra Vyriausybės įstatyme.

Toliau, kalbant apie civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą, manyčiau, reikėtų peržiūrėti vis dėlto, kokia ministerija šia funkcija turėtų užsiimti. Dabartiniame projekte yra vėlgi Krašto apsaugos ministerija. Netgi pavadinimas neatitinka. Krašto apsaugos ministerija vis tiek yra politinė institucija – kariuomenės, o čia yra civiliniai daliniai dalykai, civilinė sauga. Daugelyje Europos valstybių šia funkcija užsiima Vidaus reikalų ministerija. Juo labiau kad tai dvi institucijos, iš kurių viena vadovauja, o kita vykdo civilinės saugos funkcijas ekstremaliomis sąlygomis. Tai Priešgaisrinės apsaugos departamentas su savo padaliniais, kuris ir gaisrus gesina, ir vykdo gelbėjimo darbus, pavaldus kitai ministerijai – Vidaus reikalų ministerijai. Man atrodo, reikėtų padiskutuoti šia tema ir vis dėlto atiduoti visą valdymą į vienos ministerijos rankas. Juo labiau kad, sakykim, krašto apsaugos ministro funkcijos yra išdėstytos, o vidaus reikalų ministro? Nes Priešgaisrinės apsaugos departamentas didžiausią dalį tomis konkrečiomis ekstremaliomis sąlygomis funkcijų vykdys. Aplenkiamas vidaus reikalų ministras. Krašto apsaugos ministras pradeda vadovauti ir Priešgaisrinės apsaugos departamentui.

20 straipsnio trečiojoje dalyje dėl savivaldybių priešgaisrinės tarnybos yra parašyta, kad savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklą organizuoja ir kontroliuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Na, sakykim, ekstremaliomis sąlygomis. Galbūt ekstremaliomis sąlygomis tai galėtų daryti. Bet toks įrašymas ir natūraliame gyvenime, ir dabartiniu metu… Ar gali savivaldybių priešgaisrinių padalinių veiklą organizuoti Priešgaisrinės apsaugos departamentas? Jis, žinoma, kažkokią metodinę įtaką turėtų turėti, bet juk negalima dviejų šeimininkų turėti vienai įstaigai.

Toliau norėčiau kalbėti dėl civilinės saugos priemonių finansavimo. Nemanau, kad čia jau viskas yra apgalvotai išdėstyta. Sakykim, priešgaisriniams reikalams pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybėms yra suteikta valstybės deleguota funkcija. Valstybės deleguotos funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto. Tuo tarpu čia rašoma: “Vietos savivaldos vykdomosios institucijos… iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų”. Visiškai neaišku. Vykdomosios institucijos juk nefinansuojamos iš valstybės biudžeto. Prieštarauja. Jeigu kalbėtume vien tiktai apie priešgaisrinės apsaugos funkcijas, tai tuomet tam tikros tarnybos tuo klausimu užsiims, o ne visos vykdomosios institucijos. Toliau ūkio subjektai. Ūkio subjektai iš jų sukauptų lėšų. Na, privatūs ūkio subjektai, jeigu jie pakviečiami vykdyti rajone ar kur kitur gelbėjimo funkcijas, negi jie finansuos tas priemones iš savo lėšų? Toliau čia yra rašoma, kad juridinių ir fizinių asmenų išlaidas už jiems nuosavybės teise priklausančių materialinių išteklių naudojimą. Materialinių išteklių – tai, sakykim, traktoriaus naudojimą, bet jeigu darbo jėga arba kiti dalykai? Aš manau, kad reikia tikslinti tas visas formuluotes. Kadangi jau mirksi, laikas baigti. Aš ir baigiu. 42 straipsnyje dėl žalos atlyginimo reikėtų pasižiūrėti, čia ne visai aiški parama, iš kokių lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka. Matyt, reikia parašyti, kad iš valstybės biudžeto, tuomet Vyriausybė galės nustatyti tą tvarką. Taigi manau, kad po svarstymo galima pritarti, bet vis dėlto priėmimui dar reikia šį įstatymą patobulinti. Ačiū.

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Gerbiamasis Seimo nary, aš supratau, kad jūs iš principo pritariate, tiktai raginate tobulinti. Ar iš viso galima pritarti po svarstymo? Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Atsisakot. Gerai. Dėl balsavimo motyvų. Prašau.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš buvau praeitą kartą užsirašęs svarstymo metu kalbėti, tačiau galėčiau kalbėdamas dėl balsavimo motyvų trumpai išdėstyti savo poziciją. Vienas momentas yra tas, kad įstatymas yra kur kas kokybiškesnis negu buvo pirmasis variantas. Tai yra numatytas vadovavimas civilinei saugai, yra numatytas vadovavimas gelbėjimo ir kitiems neatidėliotiniems darbams, konkrečiai kai kurie finansavimo aspektai. Bet jeigu žiūrėsime vietos savivaldos požiūriu, tai išlieka kai kurių neaiškumų, kuriuos jau gerbiamasis P.Papovas įvardijo. Bet aš dar norėčiau pasakyti, kad ypač 14 straipsnis prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsniui, nes pagal mero kompetenciją nėra nurodyta, kad meras turėtų būti įpareigotas civilinės saugos atžvilgiu vykdyti tam tikras veikas ir panašiai. Yra kai kurių kitų dalykų. Pavyzdžiui, 26 straipsnis – “Savivaldybių priešgaisrinė tarnyba”. Pirmojoje dalyje taip pat yra nurodyta, kad jos iš savivaldybių biudžetų yra išlaikomos. Tačiau Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnis numato, kad turėtų būti priešgaisrinė sauga… Kaip valstybės deleguota funkcija ji turėtų būti finansuojama pagal Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio devintąją dalį iš valstybės lėšų. Yra dar kai kurių tokių nesutapimų, kai kurių netikslumų. Manau, kad juos pakoregavus iš tikro būtų galima įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis… Du kalbėjo, abu pasisakė už. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Bendru sutarimu buvo pritarta. Pageidaujama užsiregistruoti. Labai prašom, registruokitės. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, mes tiktai bendru sutarimu pritarėme Civilinės saugos įstatymo projektui Nr.P-1226 (2).

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Iš tikrųjų 60, aš irgi norėčiau užsiregistruoti.

Gamtos apsaugos komiteto veiklos IV(pavasario) sesijoje ataskaita

Kitas svarstymo punktas yra 2-5 – Gamtos apsaugos komiteto veiklos IV (pavasario) sesijoje ataskaita. Pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Vaišnoras. Žadėjo kalbėti trumpai, kad jūs taip pat galėtumėt trumpai paklausti.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji Seimo nariai, taupydamas jūsų ir savo brangų laiką, nevardinsiu visų Gamtos apsaugos komiteto nuopelnų, juo labiau kad yra pateikta ataskaita. Ten yra surašyta apie IV ir neeilinės Seimo sesijų komiteto darbą, kas ten buvo nuveikta. Noriu pasakyti tiktai tiek, kad Gamtos apsaugos komitetas šiuo metu Seime yra pats mažiausias, tačiau aš manau, kad Europos Sąjungos kontekste tai yra svarbus komitetas, nes Europos Sąjungoje svarbiausi prioritetai yra teikiami aplinkos apsaugai. Jeigu kalbėtume apie visą mūsų veiklą, apie Gamtos apsaugos komiteto veiklą, nuo pačios nepriklausomybės paskelbimo pradžios buvo priimta 20 fundamentalių įstatymų. Galiu pasidžiaugti ir savo darbu, ir Seimo darbu – per šitą kadenciją buvo priimta lygiai pusė visų aplinkos apsaugos įstatymų.

Šioje neeilinėje sesijoje svarbiausias priimtas įstatymas yra Atliekų tvarkymo įstatymas. Jį teikė Aplinkos apsaugos ministerija, svarstė Gamtos apsaugos komitetas.

Reikia pasakyti, kad atliekų tvarkymo padėtis iš tiesų bloga ir reikia siekti pagerėjimo įvairiausiais būdais. Aš manau, kad kitais metais, t.y. 1999 m., svarstant biudžetą ir laikantis strateginių uždavinių atliekų tvarkymui turėtų būti suteikti prioritetai.

Ypač sudėtinga miestų ir gyvenviečių sąvartynų padėtis. Didžiųjų miestų (Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir kitų didžiųjų miestų) sąvartynai iš tiesų yra blogos būklės. Apskritai Lietuvoje yra apie 900 sąvartynų. Jūs patys įsivaizduojate, koks tai yra skaičius. Aš manau, ateinančiais metais jau turėtų pradėti veikti sąvartynų mažinimo programa.

Vienas iš būdų, kaip sumažinti sąvartynus, yra rekultivacija, kurią reikia vykdyti ypač tose vietose, kuriose iš tiesų negali būti panašaus pobūdžio objektų. Mes Lietuvoje turime net tokių unikalių vietų kaip Žvirblaičių sąvartynas Žemaitijos nacionaliniame parke, taip pat sąvartynas Nidos nacionaliniame parke. Čia, sakykim, dedasi Europoje nematyti dalykai. Tokiems sąvartynams reikėtų taikyti rekultivacijos principą.

Taip pat viena iš didesnių aplinkosaugos problemų yra pavojingos atliekos. Pavojingos atliekos susidaro bet kokioje žmogaus veiklos srityje, ypač gamybos srityje. Šiuo metu turbūt pats didžiausias pavojus dėl pavojingų atliekų – tai seni pesticidai ir netinkami naudoti pesticidai. Atsiranda galimybė juos utilizuoti, net atsiranda galimybė utilizuoti ne Lietuvos teritorijoje, t.y. išvežti į Vokietiją ir ieškoti papildomų finansavimo šaltinių pačios Vokietijos valstybės institucijose.

Aš manau, kad dėl to mes turėtume per šitą Seimo sesiją ratifikuoti Bazelio konvenciją, nes iš tiesų visos aplink esančios Europos ir net NVS šalys šitą konvenciją yra ratifikavusios. Mes esame vieninteliai, kurie nesame to padarę.

Daug blogo palikimo ne tik iš sovietinių laikų, bet ir iš mūsų tvarkymosi yra naftos bazėse, benzino kolonėlėse. Aš manau, kad Aplinkos apsaugos ministerija turėtų pagalvoti apie tai, kad jose išsiliejus naftos produktams turėtų būti naudojami įvairaus tipo serbentai, kad būtų galima greitai likviduoti avarijas arba išsiliejimus. Jų atsargos turėtų būti nustatytos reglamentuota tvarka. Šiuo metu, sakykim, benzino kolonėlėse daugiausia yra naudojamos pjuvenos.

Svarbu šioje sesijoje priimti Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimą ir įgyvendinti principą “teršėjas moka”, kaip yra visoje Europoje. Taip pat turėtų būti įgyvendintas principas, kad už įvairią tarą ir pakuotę turėtų būti įvedami papildomi mokesčiai. Kartu reikia mums visiems pasistengti, kad per šią sesiją būtų sukurtas atliekų tvarkymo fondas, t.y. kad atsirastų lėšų, skatinančių atliekų tvarkymą ir leidžiančių tą daryti. Kitaip mes atsidursime, vaizdžiai tariant, šiukšlių kalno papėdėje.

Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Lietuva pernai pasirašė Kioto protokolą dėl emisijų į atmosferą mažinimo. Tie dalykai gali būti pas mus gerai išsprendžiami, tuo labiau kad energetiniai šaltiniai… pagrindinis elektros energijos šaltinis yra atominė elektrinė, kuri nėra pavojinga dėl šio faktoriaus. Tačiau mes turime orimulsiją. Yra sudaryta sutartis su kai kuriomis Venesuelos firmomis ir ta orimulsija tiekiama į Lietuvą. Aš manau, kad nepaisant to, jog Elektrėnuose yra pastatyti orimulsijos degimo produktų valymo įrenginiai, tai yra problema. Man atrodo, kad turėtume šį reikalą svarstyti ir spręsti orimulsijos naudojimo draudimo linkme, juo labiau kad Europos šalys jos atsisakė.

Didelė tarša miestuose yra dėl automobilių išmetamų dujų. Čia reikalinga ne tik kontrolė, ne tik aplinkos apsaugos kontrolė, policijos kontrolė, čia taip pat reikalinga Vyriausybės, kuri reglamentuotų senų mašinų įvežimo tvarką, pagalba.

Taip pat turime problemų ir su įstatymų leidyba. Yra įstrigę Miškų įstatymo pakeitimai, kurie turi galutinai apibrėžti miškų valdymo struktūrą. Kaip jūs žinote, pas mus, Lietuvoje, šiandien apie 30% teritorijos yra apaugusi mišku. Valdymo struktūra keičiasi iš esmės, nes valstybinio ir privataus miško santykis pasidarys maždaug 50 ir 50, todėl darant galutinį Miškų įstatymo pakeitimą reikės gerai pagalvoti. Reikės apgalvoti valstybinio ir ūkinio valdymo problemas. Kol kas Vyriausybė neapsisprendžia ir mes negalime svarstyti savo komitete. Buvo kalbama, kad miškai išnaikinti, tačiau iš tiesų taip nėra. Miškuose darbas vykdomas kompleksiškai. Mes norime, kad tas kompleksiškumas būtų ir išliktų nuo miško priežiūros, nuo miško žaliavos parengimo iki miško atsodinimo.

Problemos dėl visos aplinkos valdymo sistemos, mūsų nuomone, taip pat turėtų būti sprendžiamos ir valstybinio valdymo linkme, t.y. turėtume suteikti daugiau įgaliojimų savivaldybėms ir apskritims, t.y. nuleisti valdymo prizmę žemyn, nes šiuo metu ministerija su departamentais yra visos valdymo sistemos viršūnėje ir ganėtinai mažas teises, arba mažus įgaliojimus, turi savivaldybės ir apskritys.

Dar galėčiau kalbėti apie biudžetą, kurį mes neseniai svarstėme. Yra tam tikrų pastabų dėl Šiaulių ir Kauno valymo įrengimų, nes Vyriausybė yra įsipareigojusi teikti tam tikras sumas, ir nemažas sumas, iš biudžeto, kad ateitų finansavimas iš kitų užsienio valstybių, taip pat kad šitie objektai gautų nemažus garantus. Šiuo metu projekte to nėra, siūloma imti paskolas. Mes apie tai kalbėjome komitete. Aš manau, kad mes apie tai kalbėsime, kai diskutuosime apie biudžetą ir kai kalbėsime su Biudžeto ir finansų komitetu. Yra ir daugiau problemų.

Noriu dar pasidžiaugti, kad Gamtos apsaugos komiteto Seimo nariai yra aktyvūs ne tik Lietuvoje, yra aktyvūs ir tarptautinėse organizacijose. Aš ir mes savo darbą vertiname teigiamai, ne 10 balų, bet teigiamai, kad nereikėtų diskutuoti dėl šito vertinimo klausimo.

Ačiū jums už dėmesį. Jeigu turite klausimų, bandysiu atsakyti.

PIRMININKAS. Yra 4 klausėjai. Prašau Seimo narį A.Salamakiną.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs, kalbėdamas apie problemas, dar neišspręstas gamtosaugos problemas, užsiminėte apie netinkamų naudoti pesticidų naikinimo problemas. Jums turbūt gerai žinoma, kad jau ketveri metai bandoma šią problemą spręsti ir niekaip negalima išspręsti. Mane nustebino jūsų pasakymas, kad Vokietija tarsi sutinka priimti tuos pesticidus ir juos sunaikinti. Man žinoma, kad tokios valstybės kaip Vokietija stengiasi į kitas valstybes išvežti savo teršalus ir ten naikinti. Man neaišku, kiek kainuos tas malonumas, kiek mes turėsime sumokėti vokiečiams už tą pesticidų sunaikinimą ir ar mes patys negalime tos problemos išspręsti?

A.VAIŠNORAS. Noriu pasakyti, kad kol kas tos problemos mes išspręsti nepajėgūs. Tam tikra dalis pesticidų purškiama ant miškų ir laukų, tačiau tai nėra pats tinkamiausias būdas, ir mes komitete parengėme paklausimą Aplinkos ministerijai, kiek pesticidų buvo ne sunaikinta, bet išpurkšta į orą, t.y. ant dirvožemių ir miškų. Čia yra pavojingi dalykai ir juos reikia labai kontroliuoti.

O dėl Vokietijos galiu pasakyti tiek, kad yra vedamos derybos su viena Vokietijos firma Hamburge, kuri turi pavojingų atliekų deginimo fabriką, tai yra iš tiesų fabrikas, kurio kaina buvo 400 mln. markių. Jie sutinka priimti ir sudeginti pesticidus už pusę kainos. Mes bandysime susitarti, kad pusę kainos dengtų įvairios Vokietijos organizacijos, kurios užsiima pagalba Baltijos kraštams.

Galiu pasakyti, kad vienos tonos sudeginimo kaina yra maždaug 4 tūkst. Lt. Jeigu jie dengs pusę, tai vienos tonos sudeginimas kainuotų apie 2 tūkst. Lt. Tai būtų daug pigiau, negu pas mus pirkti mobilų deginimo įrenginį ir paskui turėti problemų, kur jį pastatyti.

PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia aš norėčiau pasveikinti visus Lietuvos medžiotojus su didžiosios medžioklės sezono pradžia ir noriu palinkėti, kad griežtai laikytųsi medžioklės taisyklių. Linkiu taiklių šūvių ir, aišku, vengti nelaimingų atsitikimų.

Jūsų noriu paklausti dėl medžioklės… komercinių plotų. Kaip jūs galvojate, ar netikslinga būtų tuos plotus priskirti medžiotojų būreliams, kad jie būtų šeimininkai, sudarę sutartį su miškų savininkais? Ačiū.

A.VAIŠNORAS. Aš galvoju, kad čia yra daugiau diskusinis klausimas. Savo nuomonę aš galiu pasakyti, kad išties Europos šalyse tokie komerciniai plotai yra, ir žmonės, kurie turi pinigų, atvažiuoja, sumoka nemažus pinigus, iš to turi ir valstybė pajamų, ir turi pajamų medžioklės ūkis. Jūs turbūt patys žinote, šią savaitę jau buvo kalbama apie tai, kad reprezentaciniai medžioklės plotai bus naikinami, iki Naujųjų metų jie bus panaikinti. Manau, kad šis žingsnis yra sveikintinas.

O dėl priskyrimo atskiriems būreliams medžioklės plotų, kurie dabar yra komerciniai, manau, reikėtų dar diskutuoti. Aš neturiu savo griežtos ir tvirtos nuomonės. Mes tuos klausimus svarstysime Gamtos apsaugos komitete. Aš tikiuosi, kad jis bus pavadintas Aplinkos apsaugos komitetu, ir mes jus pakviesime diskusijai. O diskusijose, ko gero, rasime tiesą.

PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kokių įstatymų ar kitų teisės aktų dar trūksta, kad būtų sukurta visa gamtos apsaugos teisinė bazė? Ačiū.

A.VAIŠNORAS. Aš manau, kad dar trūksta daug įstatymų, nes tobulėti ir tobulinti galo nėra. Mes dabar labai norime įkurti atliekų tvarkymo fondą, o tam reikia pataisyti mokesčių už aplinkos teršimą įstatymą. Visur turi būti pinigų, norint ką nors gero padaryti, entuziazmo neužtenka.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas Seimo nariui V.Velikoniui.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis pirmininke, gamta – visų mūsų namai ir aš dėkoju už įdomią ataskaitą, už didelį darbą. Aplinkos apsaugos strategija Seime buvo patvirtinta, kaip žinome, 1996 m. rugsėjo mėnesį. Gaila, kad Atliekų tvarkymo įstatymas buvo patvirtintas tik šiais metais. Jūs lankėtės Panevėžyje, žinau gerus atsiliepimus. Kaip jūs vertinate tą sudėtingą ekologinę situaciją, kuri susidarė aplink Panevėžio miestą?

Antras klausimas dėl pesticidų. Kiekvienais metais valstybė skiria iš biudžeto pusantro, du ir daugiau milijonų litų pesticidams tvarkyti ir kiekvienais metais tų pesticidų daugėja. Pirma buvo kalbama, kad yra pusantro tūkstančio, paskui, kad du tūkstančiai, o šiemet aš jau girdžiu skaičių – trys tūkstančiai. Nors jokių naujų nereikalingų naikintinų pesticidų neįvežama. Galbūt ten ne viskas dorai daroma. Kita vertus, gal čia pelningas darbas? Ir ačiū, žinoma, jums už rūpestį, kad ieškote vietų, kur būtų galima jų atsikratyti. Ačiū.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš noriu pasakyti, kad ekologinė situacija aplink Panevėžį mums sukėlė tam tikrą nerimą. Mes buvome pirmą kartą išvažiuojamajame posėdyje, matėme Liūdynę, matėme kitas pavojingas vietas. Po mūsų išvažiuojamojo posėdžio savo komiteto sprendimu atkreipėme Aplinkos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės dėmesį į tai, kad šiems objektams reikia padėti. Kiek tai efektyvu, jūs žinote, kad Seimo nariai turi patariamojo balso teisę. Sprendžiamojo balso teisės mes neturime, bet mes šitų dalykų nepaliksime be dėmesio ir toliau. Lašas po lašo (kaip yra lietuvių patarlė), gal ką nors ir padarysime. Tikiuosi, kad padarysime.

Dabar dėl pesticidų galiu pasakyti, kad tai turbūt informacijos ir statistikos brokas, nes aš pamenu, dar 1992 m. buvo kalbama, kad yra, kaip jūs sakėte, pusantro tūkstančio. Dabar jau nekalbama apie tris, dabar jau kalbama apie 5 tūkst. tonų pesticidų. Kiek iš tikrųjų jų yra, mes nežinome.

Yra problema dėl jų identifikavimo, nes kiekviename sandėlyje jie yra supilti dar nuo senų laikų, jie nėra surūšiuoti ir jų identifikavimo lentelės ar pasai yra sunaikinti ar dingę. Pagal Aplinkos apsaugos ministerijos skaičiavimus, reikėtų apie 3 mln. Lt, kad būtų galutinai sutvarkytas identifikavimas, o neidentifikuotų pesticidų nepriima jokia deginimo įmonė, nes gali atsitikti taip, kad susidarys sprogstamos medžiagos, ir jie nenori rizikuoti. Todėl mes pirmiausia turime tą padaryti. Bet jau yra sandėlių, kur yra gerai surūšiuoti, tik reikia šiek tiek Vyriausybės paramos, kad mes galėtume juos išvežti už Lietuvos ribų ir ten sudeginti.

Mane šiek tiek nustebino Aplinkos ministerijos priimtas sprendimas, kad mes turime sunaikinti juos Lietuvoje, t.y. pirkti mobilią deginimo krosnį, kuri kainuoja dešimtis milijonų litų, ir nesinaudoti kitu keliu, kurį siūlome mes. Aš manau, kad visi keliai yra geri, kad tik atsikratytume šitų pavojingų atliekų. Ačiū jums už gerus žodžius.

PIRMININKAS. Ačiū už Gamtos apsaugos komiteto ataskaitą. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, dabar turėtų būti 15 minučių pertrauka, bet, jums sutikus, mes galime padaryti tik 10 minučių pertrauką ir toliau tęsti visiškai pagal darbotvarkę. Sutinkate? Labai ačiū. Posėdis tęsis nuo 17 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai. Popietinį posėdį po trumpos, bet malonios pertraukos norėtume tęsti.

Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1294. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1295. Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso 32 straipsnio  pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1296. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio  papildymo įstatymo projektas Nr.P-1297. Lietuvos Respublikos kainų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1298(2). Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1299. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1300(2). Lietuvos Respublikos specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1301 (svarstymas)

Registracija. Gyveni ir mokaisi. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, esame 13 plius 1, tai vis dėlto ne kipšo tuzinas. Ar nauja registracija mes galim gerokai padidinti procentą? Mes, be abejo, vėl registruosimės. O dabar vyks Transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1294 svarstymas. Pranešėjas – V.Jankauskas. Ir visi lydintys įstatymai. Tai yra Kelių transporto kodekso 16 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1295, Geležinkelio transporto kodekso 32 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1296, Vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.P-1297, Kainų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1298 (2), Energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1299, Vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1300 (2) ir Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1301. Prašau poną V.Jankauską. Atsiprašau. Svarstymas. Pirmasis kalba Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, kalbant apie visus kainodaros tvarkos pakeitimus, kurie pateikti šiame komplekse, galima konstatuoti, kad siūlomi pakeitimai nustatant kainas nėra esminiai. Tačiau keičiama jų nustatymo tvarka. Vyriausybė atsisako pati tiesiogiai tvirtinti kainas, perleisdama tą darbą atlikti Valstybinei kainų komisijai. Taip dabar vadinsis reorganizuota Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija. Tai neesminis pakeitimas, nors su teiginiu, kad atsisakoma valstybinio transporto tarifų reguliavimo, negalima sutikti. Valstybinė kainų komisija, turėdama teisę priimti sprendimus, kurie pavadinti “suderinimais”, vis dėlto atlieka kainų reguliavimo funkciją. Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas nesutinka su tuo, kad nuo šiol ir šalto vandens kainas nustatytų komisija. Tai vertintina kaip savivaldos teisių siaurinimas ir vis didesnis nepasitikėjimas savivaldybėmis. Čia pats norėčiau, ne nuo komiteto, pridurti, kad toks savivaldos teisių siaurinimas turi politines pasekmes. Pirmiausia, kuo daugiau mes varžysim savivaldos teises, tuo tose savivaldybių tarybose dirbantiems bus neįdomu dirbti ir į jas nebenorės ateiti kompetentingi, išsilavinę žmonės, nes jiems, kompetentingiems, energingiems, veikliems žmonėms, nebus ką veikti. Ta baimė, nepasitikėjimas savivaldybėmis yra pernelyg (…) ir aš matau bendrą tendenciją, centralizavimo tendenciją, kuri yra kenksminga visai Lietuvai. Ne iš kur kitur mes esam visi, mes esam iš tų pačių savivaldybių. Ir jeigu bus savivaldybės stiprios, matyt, bus stipresnė ir valstybė. Šitas vertinimas yra mano asmeninis. Nenorėčiau, kad tai būtų suprasta kaip komiteto. Toliau aš bandysiu kalbėti komiteto vardu.

Galima sutikti ir būtina, kad komisija, turėdama kompetentingus žmones, gali pateikti kainų nustatymo metodiką, kuria turėtų vadovautis savivaldybės. Ir tai joms naudinga. Tačiau kainą galėtų patvirtinti be komisijos sutikimo. Tai leistų pačioms savivaldybėms tvarkyti vandens ūkį, spręsti apie jo plėtrą, atsižvelgiant į gyventojų finansines galimybes. Jeigu kainas nustatytų Kainų komisija, savivaldybė negalėtų sudaryti jokios programos vandens ūkiui modernizuoti, nes negalėtų prognozuoti komisijos sprendimų, derinant tarifų dydžius. Artimiausioje ateityje centralizuoto šildymo ir karšto vandens kainas turėtų tvirtinti taip pat pačios savivaldybės, kai tik šilumos ūkis bus galutinai decentralizuotas. Šiandien jis galutinai decentralizuotas nėra, nes netgi yra išlikusios specialiosios paskirties uždarosios akcinės bendrovės, kurios turi regioninę šilumos ir karšto vandens kainą. Tačiau kai bus galutinai decentralizuota, šilumos ir karšto vandens kainos tikrai turėtų būti paliktos derinti, tvirtinti pačioms savivaldybėms. Tai jų prerogatyva, savivaldos tarybos atsakingos prieš savo žmones, jos geriausiai žino savivaldybės reikalus, jos gali daugiau dėmesio skirti šilumos ūkio plėtrai, nes nuo šitos plėtros Ūkio ministerija, kuri yra įstatymo įpareigota, visai nusišalinusi. Decentralizavimo procesas dabar vyksta vangiai, jam trukdoma. Todėl Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas nesiūlo atsisakyti šių paslaugų – kainos nustatymo metodikos šiuo metu. Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas taip pat mano, kad paslaugų kainos tiek gyventojams, tiek kitiems vartotojams turi būti vienodos. Niekas neturi gyventi kitų sąskaita. Po svarstymo siūlau pritarti teikiamiems projektams, tačiau atsižvelgti į komiteto pastabas ir priėmimui pateikti tokį variantą, kokį siūlo mūsų komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kalbės Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, nors mano kolega K.Šavinis sakė, kad klausimas nėra labai svarbus, bet aš manyčiau, kad, atvirkščiai, klausimas yra labai svarbus. Jis liečia daug komunalinių paslaugų ir transporto vartotojų, iš esmės visus, ne tik daug. Na, kalbėdamas apie šituos visus projektus norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kokia padėtis yra dabar. Buvo įvykdytas, ir labai gerai padaryta, šilumos ūkio decentralizavimas. Decentralizavimas vykdomas ta prasme, kad vis dėlto valdytų šitą ūkį, kuris yra savivaldybėse ir miestuose, savivaldybės ir miestai kaip šeimininkai. Šiuo metu visos šios įmonės, nuo transporto iki komunalinio ūkio, šilumos ūkio, iš esmės jau atsidurs savivaldybių rankose. Jeigu mes leistume (aš kalbėsiu pirmiausia apie šilumos, karšto vandens ir šalto vandens kainas) nustatyti taip, kaip siūloma dabar projektuose, kas gi būtų? Įmonės šeimininkas yra savivaldybė, o kainas nustato komisija. Viena vertus, gal būtų ir neblogai, kadangi koks nors visiškai nesuinteresuotas asmuo šitą visą daro. Galbūt jis galėtų padaryti teisingiausiai, bet kyla daug abejonių. Komisija yra taip pat žmonės, komisija bus viena. Jeigu jai reikės dirbti ir įvertinti visų savivaldybių sąlygas, aš abejoju, ar komisija tą optimaliai sugebės padaryti. Sakykime, aš, kaip įmonės vadovas, visada stengsiuosi, kad mano įmonė gautų didžiausią kainą už tas paslaugas, bet ar tai gerai bus vartotojams? Kaina, nori ar nenori, privalo būti optimali. Aišku, tai yra labai sunkus klausimas, kaip ją nustatyti. Bet argumentas, kad savivaldybės renkamos neilgam laikui, kad jos gali būti už tai neatsakingos, kad jos gali sužlugdyti savo įmones, manyčiau, netikras argumentas. Kodėl?

Aš nežinau turbūt nė vienos politinės jėgos ar partijos, kuri, turėdama valdžią, atsisakytų jos savivaldybėje. Norint kad ją išrinktų, tai čia jau bus rinkėjų teismas. Pirmiausia jie susiduria su šiomis kainomis: su šalto, karšto vandens, šilumos kainomis, ir jie spręs, ar valdžia atitinka jų lūkesčius, ar neatitinka. Todėl manau, kad savivaldybė, jos taryba turi galimybę ir gerą galimybę parinkti optimalią kainą, kad nežlugtų įmonė, tačiau gyventojai nebūtų irgi nuskriausti, kaip pas mus buvo. Kai kurios energetikos įmonės, puikiai žinote, na, aš jau nekalbėsiu apie tuos pavyzdžius, kurie buvo spaudoje, išsiklojo koridorius marmurais, nepaisant to, kad žmonės neturėjo kaip užsimokėti už jų teikiamas paslaugas. Tai mano, kaip įmonės vadovo, pagrindinė pareiga būtų iš komisijos narių išgauti didžiausią kainą. Aš nemanau, kad tai būtų gerai.

Kitas argumentas, ar savivaldybės pajėgios tą daryti? Šiandienos padėtis rodo, kad padėtis nėra tokia bloga. Aš asmeniškai maniau, kad bus kur kas blogiau, kai atsiskirs savivaldybių ūkis. Tikrai reikia pripažinti, kad savivaldybės gauna nevienodą ūkį, nevienodo lygio, nevienodos modernizacijos ir nevienodai reikės įdėti pinigų, kad šitas ūkis dirbtų, kaip jis turi dirbti. Bet čia, aš manau, Vyriausybės rūpestis. Ji turi pasirūpinti, kad tose vietose, kur iš tikrųjų reikia pagalbos, ta pagalba būtų suteikta.

Todėl Socialdemokratų frakcija gana išsamiai apsvarstė šį klausimą. Mes manome, kad keisti Vietos savivaldos įstatymą eliminuojant savivaldybėms teisę nustatyti šitas kainas, galbūt patvirtinti, vis dėlto nereikėtų. Manau, kad dauguma savivaldybių puikiausiai susidoros su šiuo uždaviniu, padedant egzistuojančiai komisijai, kuri iš tikrųjų gali kurti metodiką, pagal kurią galbūt galėtų nustatyti aukščiausią paslaugų ribą. Galimas toks variantas. Bet savivaldybėms atimti teisę turėti savo balanse bei valdyti įmones ir negauti vieno iš pagrindinių instrumentų ekonominiam jų gyvenimui – kainoms nustatyti, manyčiau, tikrai nebūtų tikslinga. Socialdemokratai nepritaria, kad būtų atimta iš savivaldybių šita teisė. Ačiū.

PIRMININKAS. Toliau kalbės Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kalbėsiu savo ir Ekonomikos komiteto vardu. Dar 1995 metais buvo priimtas Energetikos įstatymas. Ten numatyta Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija. Tai numatyta todėl, kad ši sritis yra visiškai monopolinė ir, be abejo, suteikti visišką galimybę kainą sudaryti, nesikišant valstybei, buvo negalima. Ši komisija iš tikrųjų atliko neblogai savo darbą. Šiandien mes matome, kad ji, būdama nepriklausoma, pakankamai gerai reguliuoja valstybės ir visuomenės interesus…

Ūkyje keičiasi situacija, vyksta decentralizacijos, privatizacijos procesai. Iškyla naujų reikalavimų, iškyla reikalas išspręsti šią problemą, kuri buvo sprendžiama, ne tiktai energetikoje, bet ir kitose ūkio šakose. Būtent vėl tose, kaip mes sakome, monopolinėse – tai transporto ūkyje, vandens, tiekiant šaltą, karštą vandenį, ir t.t. Štai dėl ko viso paketo įstatymų projektų autoriai siūlo ne tik energetikos, ne tik šalto, karšto vandens, bet ir transporto: vandens, kelių transporto, ir viso kito pavesti tai pačiai komisijai, žinoma, tam tikru būdu modifikuotai kainas reguliuoti. Kitaip sakant, metodine prasme reguliuoti kainas taip, kad jos neviršytų kai kurių logikai prieštaraujančių ribų.

Tos kainos nustatymo principas visuose įstatymų pakeitimuose yra labai paprastas. Kainą nustato paslaugos teikėjas. Nustato. Čia aš labai daug girdėjau… bet ją sureguliuoja, būtent maksimalios vertės neleidžia viršyti ši komisija, kuri dabar bus pavadinta Kainų komisija.

Ar čia pažeidžiamos savivaldybių teisės? Jokiu būdu nepažeidžiamos. Savivaldybės yra šeimininkai šiandien tų įmonių, kurios gamina šilumą arba teikia kitas paslaugas. Jeigu jos yra šeimininkai, tai pagal Akcinių bendrovių įstatymą, patys puikiai žinome, šeimininkas visuomet gali daryti įtaką. Jis ir daro įtaką, ir jokiu būdu nenustumiamas. Bet jeigu ta įmonė yra privati, tai kaip mes šiandien galime pasakyti, kad jai kažkas nustatys kainą? Ji pati nustatys, o mes pirksim ar nepirksim. O komisija nurodys ribą ir šitiems pagal mūsų priimtą įstatymą. Todėl manau, kad čia nėra jokio nesusipratimo ir neturėtų būti to, apie ką čia kalbama, kad bus pažeistos savivaldybių teisės. Savivaldybių teisės nebus pažeidžiamos, jas užtikrina Akcinių bendrovių įstatymas, kuris numato, kas turi kontrolinį akcijų paketą, tas ir sprendžia klausimą. Kadangi savivaldybės šiandien išimtinai turi šitą paketą, tai nekyla jokių abejonių, kad šitas principas yra pats tobuliausias, yra pats lanksčiausias.

Kaip mes darytume, jeigu viena katilinė aptarnautų kelias savivaldybes? Kuri iš savivaldybių tada nustatytų? Jeigu akcijų paketas bus tarp jų padalintas pagal jų lyginamąjį svorį, jos turės ir įtaką tom kainom. Todėl aš siūlau Ekonomikos komiteto vardu ir savo vardu pritarti šitam projektui. Tik siūlyčiau galbūt kitą savaitę nedaryti priėmimo. Norėčiau vis dėlto dar pasitarti ir su Savivaldybių komitetu, kad kolegoms išaiškintų tą principą, kuris galbūt nebuvo visų vienodai suprastas, ypač Savivaldybių asociacijos. Atrodo, kad lyg mes jas skriaudžiame arba, kitaip tariant, bus nuskriaustos, jeigu šie įstatymo pakeitimai bus priimti. Ačiū už dėmesį. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Paskutinis kalbės Seimo narys Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti keletą žodžių apie Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento teikiamo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio… Dabar šito nesvarstom, taip? Ne bendras komplektas?

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kažkaip jūsų pavardė pateko, matyt, ne į tą sąrašą. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, dėl šių siūlymų kalbėjo trys Seimo nariai. Šiuo metu siūlyčiau ponui V.Jankauskui kalbėti, jeigu norėtumėt. Prašom.

V.JANKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ačiū, kad leidote trumpai pakalbėti. Aš tiktai pasakysiu, kokie pagrindiniai principai. Pagrindinis principas yra visiems žinomas iš ekonomikos pagrindų, kad yra natūralios monopolijos. Yra vamzdynai, kurių negali būti dviejų, yra laidai, kurių dviejų negalima nutiesti, ir tas monopolijas reikia reguliuoti. Kitas klausimas yra toks: kaip reguliuoti? Tol, kol tie laidai, kol tos visos linijos, kol visi vamzdynai yra vienose rankose, kol tai yra Vyriausybės, kol tai yra valstybinė monopolija, gali reguliuoti Vyriausybė. Jeigu tai yra savivaldybės monopolija, gali reguliuoti savivaldybė. Bet vyksta procesas. Vyksta privatizacija. Atsiranda įvairios nuosavybės formos. Ir tuo metu būtinai reikalingas reguliuotojas, nepriklausomas, kuriam negalėtų vieni ar kiti prikaišioti, kad jis palaiko vienų ar kitų interesus. Štai kodėl yra reikalingas tas reguliuotojas. Ir manau, kad tai, kas padaryta, ką Vyriausybė jau padarė, kad įsteigė tokią instituciją ir ji egzistuoja antrus metus, jūs turbūt žinote, kaip to rezultatas bent jau stabilizavosi kainos, nors vyksta procesas, įmonės skaidomos, šilumos įmonės ir jų sąnaudos iš tikrųjų kai kurių nemažos, ta komisija atliko savo darbą.

Dabar pasakyčiau kai kuriuos trumpus komentarus, jeigu galėčiau, apie tai, ką Seimo nariai kalbėjo. Pavyzdžiui, ponas K.Šavinis pasakė, kad savivaldybės negalės planuoti, jeigu dabar komisija, pašalinė organizacija, nustatys, jie lyg ir neturės instrumentų. Bet man atrodo, kad kitas Seimo narys ponas S.Malkevičius labai aiškiai išaiškino, kad jeigu tai yra ir savivaldybės įmonė, tai yra akcinė bendrovė. Ir ji turi tenai stebėtojų tarybą, kuri, remdamasi Akcinių bendrovių įstatymu, tą įmonę planuoja, tvarko ir reguliuoja. Mūsų nuostatuose yra aiškiai pasakyta, nuostatuose, kuriuos patvirtino Prezidentas, kad jokių prašymų mes net negalime svarstyti tol, kol neturime savininkų, kol neturime tų, kurie valdo tą įmonę, išvadų. Taigi kaip buvo diskusijose Savivaldybių komitete pasakyta, kad tuo atveju kainą nusistatys katilinės direktorius, tai tikrai taip būti negali ir nebus.

Aš norėčiau pasakyti dar, kad kaip buvo pasakyta pono J.Valatkos, kad gal ir galėtų nustatyti viršutinę ribą, tai galėčiau pridurti, kad iš tikrųjų į tą pusę ir einame. Metodikos klausimai, kainodaros klausimai yra komisijos prerogatyva ir kartu tai yra Vyriausybės politikos klausimas. Taigi Vyriausybės programoje yra numatyta palaipsniui įgyvendinti tvarką, kai kainos ir tarifai būtų perskaičiuojami tiktai įvertinant infliaciją ir kuro kainų kitimą, t.y. nustatant ribą ir ta riba būtų žinoma ir pastovi. Taip būtų įvestas tam tikras stabilumas. Mes galime pateikti daugybę pavyzdžių, kai savivaldybės prašė mūsų padėti joms paskaičiuoti, nes jos nesupranta, kokiu būdu tos kainos suskaičiuotos. Ten, kur yra savivaldybių įmonės. Ir kartu tos įmonės, kurios yra savivaldybėse, irgi prašė mūsų pagalbos, nes jos irgi kai kurios naujai susikūrusios, neturi pakankamai patirties. Taigi mes jau iš principo dalyvaujame tame procese. Tiktai tiek, kad savivaldybės pačios gali priimti sprendimus. Ir kokius jos priima sprendimus, jūs žinote. Jūs žinote, kaip Pagiriuose atsirado dvi katilinės, viena greta kitos, nors senoji katilinė buvo pasirengusi tiekti šilumą po 8 centus už kilovatvalandę. Nepaisydama to, savivaldybė pasistatė naują katilinę. Tokių pavyzdžių aš jums galiu pripasakoti ir daugiau. Taigi savivaldybė kaip šeimininkas galbūt ne visada teisingiausiai sprendžia.

Baigdamas aš tik norėčiau pasakyti, kad mes visiškai sutinkame su visomis Ekonomikos komiteto pastabomis ir pasiūlymais, ir pataisymais. Mes netgi galėtume sutikti su daugeliu pastabų, kurias Ekonomikos komitetui pateikė Savivaldybių asociacija. Jau kalbama apie tai, kad tuo atveju, jeigu yra ne vien tiktai savivaldybių kapitalo, jeigu yra ir privataus kapitalo, tai turi būti nepriklausomas reguliuotojas. Jie tai ir pasako. Jie kalba, kad tuo atveju, kai įmonės yra regioninės, kad jos nepriklauso tiktai vienai savivaldybei, tai turėtų būti nepriklausomas reguliuotojas. Taigi mes su šitais visais jų siūlymais sutinkame. Gal vienintelis tiktai būtų mūsų tada nesutikimas su tuo, ką siūlo Seimo Savivaldybių komitetas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar gal pirmiausiai užsiregistruosime… Pirmiausiai dėl balsavimo motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. Seimo narys V.Velikonis už?

V.VELIKONIS. Taip, aš už, bet aš norėjau būti pirmūnas ir registruotis paspaudžiau mygtuką.

PIRMININKAS. Bet dabar gavot progą kalbėti, nepraleiskit.

V.VELIKONIS. Taip, aš pritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Aš atsiprašau, kad jus ne tuo keliu nuvedžiau.

P.PAPOVAS. Aš registravausi.

PIRMININKAS. Tvarka. Atrodo, kad visi norėtų užsiregistruoti. Tai taip ir padarykim. Užsiregistruokim. Aš tik norėčiau jums, kol jūs registruojatės, prašau dabar registruotis, noriu jums pranešti, kad visiems projektams pritarė Ekonomikos, Biudžeto ir Valdymo reformų komitetai. Tačiau Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas pritarė su išlygom. Kol registruojatės, aš norėčiau jūsų paklausti, ar bendru sutarimu mes galime pritarti po svarstymo? Ne. Gerai. Ar galim balsuoti už visus kartu, ar reikės po vieną? Reikalauja po vieną.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Tai iš tikrųjų 43, kadangi aš irgi noriu užsiregistruoti. Dėl balsavimo motyvų… (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, nereikia miegoti. Buvo pakankamai laiko registruotis. Gerbiamasis Seimo nary, jūs esat teisus, tai tokiu atveju tikrai dar kartą registruojamės. Dabar prašau registruotis.

Taigi tikrai rezultatai pagerėjo. Užsiregistravo 51 Seimo narys. Dėl balsavimo motyvų pirmiausiai dėl Transporto veiklos pagrindų įstatymo. Atrodo, kad nėra nė vieno prieš.

Ar galima bendru sutarimu? Transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1294 bendru sutarimu priimtas. Pritarta po svarstymo.

Dėl Kelių transporto kodekso 16 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo įstatymo projekto. Prašom dėl balsavimo motyvų. Bendru sutarimu? Kelių transporto kodekso 16 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1295 bendru sutarimu pritarta po svarstymo.

Dėl Geležinkelio transporto kodekso 32 straipsnio antrosios dalies pakeitimo įstatymo projekto. Ar yra? Geležinkelio transporto kodekso 32 straipsnio antrosios dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1296 pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Dėl Vidaus vandenų transporto kodekso. Vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pirmosios dalies papildymo įstatymo projektui Nr.P-1297 pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Kainų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Gerai ar ne? Yra norinčių kalbėti? Gerai. Yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom Seimo narį K.Šavinį.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu priminti, kad vis dėlto reguliuojant šalto vandens kainas neturėtų dalyvauti komisija. Aš prie to teiginio pasilieku nepaisydamas komisijos primininko pono V.Jankausko argumentų.

PIRMININKAS. Ar Seimo narys S.Malkevičius pasisako už?

S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad iš tikrųjų taip. Aš jau kalbėjau ir iš tribūnos dėl vandens tiekimo, tiek dėl šalto, tiek dėl karšto. Pati komisija nereguliuos kainos, ji tik nustatys ribinę kainą, jeigu bus reikalas. Ir visur, kai skaitote tuos įstatymus, taip parašyta. Aš nežinau, ar reikėtų šitą įstatymą išskirti iš kitų.

PIRMININKAS. Girdėjome nuomones. Vienas – už, vienas – prieš. Dabar balsuosime. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Kainų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-1298(2) būtų pritarta po svarstymo, spaudžia mygtuką “už” , kas galvoja kitaip, spaudžia kitus mygtukus. Prašom balsuoti.

Už – 22, prieš – 9, susilaikė 2. Kainų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-1298(2) pritarta po svarstymo.

Toliau Energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1299. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Taip ir padarome. Šiam projektui po svarstymo pritarta bendru sutarimu.

Vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1300(2). Dėl motyvų yra norinčių kalbėti prieš? Prašom. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, tai, ką pasakė komisijos pirmininkas ponas V.Jankauskas, yra visiškai teisinga, tačiau iš Savivaldos įstatymo, sakyčiau, dabar nereikėtų išbraukti eilutes, kurios leidžia nustatinėti kainas savivaldybėms. Argumentai, kad savivaldybės yra šeimininkės, kad jos valdo akcijas, kad jos gali pakeisti direktorių ar administraciją, visiškai manęs neįtikina, nes tada nevyks procesas. Įmonės vadovas derins su komisija ir savivaldybė liks kažkur nuošalyje, todėl siūlau palikti šitą teisę Savivaldos įstatyme savivaldybėms. Tai tikrai nesupainiotų to mechanizmo, kurį labai gražiai nupiešė ponas V.Jankauskas ir ponas S.Malkevičius.

PIRMININKAS. Už nori pasisakyti Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš nemanau, kad dviejuose įstatymuose reikia kartoti vieną ir tą patį, arba šitame įstatyme kalbėti apie tą patį dalyką, bet jau kitomis frazėmis. Tai, mano nuomone, gali kartais sukelti ir visišką nesusipratimą, todėl aš manau, kad nereikėtų dviejuose įstatymuose kalbėti apie tai.

PIRMININKAS. Vienam pasisakius už, vienam – prieš prašom pasiruošti balsuoti. Kas už Vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1300(2), spaudžia mygtuką “už”, kurie yra prieš ar turi kitą nuomonę, spaudžia kitus mygtukus. Prašom balsuoti.

Už balsavus 23, prieš – 17, susilaikius 2 Vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1300(2) pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Ir paskutinis klausimas – specialios paskirties akcinės bendrovės. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Taigi Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1301 pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Ačiū.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1322 (svarstymas)

Toliau yra Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1322. Svarstymas. Trys Seimo nariai užsirašė kalbėti. Prašom Seimo narį V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Iš tikrųjų ši pataisa nėra nauja. Svarstydami per pereitą kadenciją šį Visuomenės informavimo priemonių įstatymo straipsnį, mes tuomet daug svarstėme, ar dėl smurto, rasinės neapykantos ir visų kitų dalykų, pornografijos ir t.t., iš tikrųjų valstybė turi visiškai nusišalinti, o visas šias problemas turėtų svarstyti tik visuomeninės organizacijos, profesinės sąjungos, t.y. žurnalistų ir kitos, ir žurnalistų etikos inspektorius. Tuomet vis dėlto buvo manyta, kad galbūt reikėtų pamėginti, kad valstybė nusišalintų, ir buvo palikta tą problemą spręsti tik visuomeninėms organizacijoms, taip pat žurnalistų etikos inspektoriui. Praktika parodė, jog vis dėlto tie, kurie gynė pozicijas, kad nereikėjo to daryti, šiandien gali pasakyti, kad jie turėjo daugiau argumentų. Visų pirma mūsų Konstitucijoje labai aiškiai parašyta, kad valstybė privalo turėti prievolę ginti piliečius nuo rasinės diskriminacijos, smurto ir kitų dalykų, nes Konstitucijoje aiškiai įtraukta valstybės atsakomybė už tai. Vargu ar mes buvome teisūs, kad mes panaikinome valstybines institucijas. Šiuo atveju aš neturiu minty ar gerbiamojo Š.Viparto vadovaujamos tarnybos, ar kitos, bet pats principas reikalavo, kad būtų valstybės tarnyba.

Dabar mes matome, kad reikia grįžti prie tų klausimų. Mes puikiai supratome, kad žurnalistų etikos kontrolieriui turime pasiūlyti ir daugiau lėšų, ir t.t. Dabar mes vėl matome, kad mums tenka net prašyti, kad jis, nustatęs kokio nors pobūdžio pažeidimus, perduotų juos prokuratūrai. Aš manau, kad tie kolegos, kurie buvo pereitame Seime, atsiminė šią diskusiją. Aš pritariu šiai pataisai. Ji yra reikalinga, bet ji visiškai neišsprendžia tos problemos. Aš manau, kad valstybė neturėtų nusišalinti nuo šių problemų. Ji turėtų už tas sritis, kurias aiškiai reglamentuoja Konstitucija, prisiimti atsakomybę ir sukurti veikiančią sistemą, kuri galėtų prisidėti sprendžiant visuomenei labai opias ir kol kas sunkiai išsprendžiamas problemas. Todėl aš pritariu šiai dalinei pataisai. Siūlyčiau, kad mes toliau pagalvotume, ar nereikėtų pamąstyti apie valstybinės sistemos sukūrimą, kad su šiomis blogybėmis būtų dar efektyviau kovojama. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Toliau kalbės Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Aš taip pat manau, jog reikėtų pasidžiaugti, kad Vyriausybė ėmėsi spręsti aktualią problemą, susijusią su kartais pasitaikančiais visuomenės informavimo priemonėse karo, rasinės, religinės ir tautinės nesantaikos kurstymo atvejais.

Tačiau kyla šiek tiek abejonių, ar šito teikiamo projekto pakaks, kad būtų pasistūmėta sprendžiant šią problemą? Aš priminsiu, kad ne taip seniai mes svarstėme ir priėmėme Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymus, kur sprendžiama dėl atsakomybės už nesantaikos kurstymą, tačiau reikalai dėl to nelabai pasikeitė. Galbūt ir pasikeitė, gal šiek tiek mažiau tokių atvejų viešajame gyvenime, sakyčiau, bet kai kuriose televizijos laidose, aš drįsčiau sakyti, tokių atvejų vis dėlto yra. Todėl ir šiandien mes, svarstydami šitą projektą, vis dėto turėtume atidžiai pagalvoti, ar jį priėmus jau atsiranda tas visas mechanizmas, kuris leistų atsakyti į visus klausimus.

Mes turime matyti tą pradinį momentą nuo nesantaikos kurstymo pasireiškimo. Kyla klausimas, ar koks nors nagrinėjimas prasideda tik tada, kai pilietis, tai pastebėjęs, kur nors kreipiasi raštu, ar egzistuoja kokia nors institucija, kuri stebi visas visuomenės informavimo priemones ir yra atsakinga, kad užfiksuotų tokius pasitaikančius minėtos nesantaikos kurstymo atvejus? Sprendimai gali būti įvairūs. Pavyzdžiui, Japonijos, aš paminėčiau, leidėjų asociacija, jos aparatas, kasdien peržiūri visus laikraščius iki mažiausio, iki savivaldybės lygio, ir bando aptikti visus tiek etikos pažeidimus, tiek minėtus nesantaikos kurstymus. Žinoma, tokie dalykai kainuoja, reikia išlaikyti žmones, tačiau jų leidėjai daro tam tikrus įnašus, kad išlaikytų tokį aparatą ir ta sistema veiktų.

Galima įsivaizduoti Žurnalistų ir leidėjų asociaciją, jos etikos komisiją kaip tam tikrus ekspertus, kurie turi prievolę nagrinėti, kai į juos kreipiasi teisėsaugos institucijos, tirdamos tokius atvejus, prašo jų ekspertų išvados, ar tuo ar kitu atveju yra nesantaikos kurstymo elementų.

Taigi mes galime teoriškai kalbėti apie įvairius galimus mechanizmus. Aš norėčiau pasakyti, kad ši kukli pataisa tų mechanizmų neatskleidžia. Nelabai norėtųsi padaryti tik dalinį sprendimą neapgalvojus, kaip šią problemą išspręsti iki galo, tuo labiau kad yra numatyta ir daugiau Visuomenės informavimo įstatymo pataisų. Aš manau, kad šita pataisa taip pat, mums pritarus po svarstymo, galėtų šiek tiek palaukti, o per tą laiką mes pagalvotume, kokių vis dėlto dar reikėtų kitų įstatymų pataisų, kad šitas tautinės, religinės ir kitokios nesantaikos kurstymo pasireiškimas visuomenės informavimo priemonėse kiekvienu atveju būtų fiksuojamas ir tai nueitų iki teismo. Aš manau, kad visuomenė turi teisę iš mūsų reikalauti, kad ši problema būtų išspręsta tiksliai ir iki galo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Paskutinis šiuo klausimu kalbės Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento teikiamu Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio papildymu norima pavesti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai nagrinėti žiniasklaidoje skelbiamą medžiagą, kurią būtų galima vertinti kaip karo, tautinės, rasinės ar religinės nesantaikos kurstymo apraiškas ar atvejus. Šis siūlymas, jeigu priimtume teikiamą įstatymo papildymą, įpareigoja Lietuvos žiniasklaidą nuosekliau laikytis tų humanizmo, lygybės, pakantos ir pagarbos žmogui principų ir vertybių, kuriomis remiasi civilizuotų visuomenių gyvenimas, taip pat ir jų visuomenės informavimo priemonių veikla.

Šiais principais pagal Visuomenės informavimo įstatymą privalo vadovautis ir Lietuvos žiniasklaida. Pavyzdžiui, Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnyje yra pabrėžiama, kad viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir žurnalistai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, taip pat humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais ir t.t.

Aptariamo įstatymo 8 straipsnis taip pat pabrėžia, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama kurstyti karą, tautinę, rasinę ir religinę nesantaiką. Tačiau visuomenės informavimo įstatyme nėra numatytos priemonės, kurios padėtų užtikrinti, kad minėtos nuostatos nebūtų pažeidinėjamos, iš esmės nenumatyta atsakomybė bei institucijos, įpareigotos kontroliuoti, kaip laikomasi minėtų nuostatų, ir atitinkamai reaguoti, kai jos yra pažeidžiamos.

Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas siūlo bent iš dalies pašalinti šią spragą ir pavesti karo, tautinės, rasinės bei religinės nesantaikos kurstymo atvejus žiniasklaidoje nagrinėti ir vertinti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai. Ši komisija, kaip žinote, yra pačių visuomenės informavimo priemonių sukurta žiniasklaidos savivaldos institucija, iš esmės visuomeninė organizacija. Suprantama, kad jos sprendimų galia yra gana ribota, bet būtų neprasminga ir ją ignoruoti.

Sunkiais karo, tautinės, religinės ar kitokias nesantaikos kurstymo atvejais teisėtvarkos institucijų įsikišimas, žinoma, būtinas. Praeitos Seimo sesijos pabaigoje mūsų sudaryta komisija teisiniams erotinių ir smurtinių leidinių platinimo pagrindams sukurti, be abejo, padarys nemaža Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kurios būtinos siekiant kelti etinį, kultūrinį Lietuvos žiniasklaidos lygį.

Siūlomu Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio papildymu irgi siekiama iš esmės to paties. Todėl siūlau, gerbiamieji kolegos, pritarti šitam teikiamam Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio papildymo įstatymo projektui po svarstymo, visiškai suprasdamas, kad tai yra tik dalinis sprendimas. Bet praleisti ir nepabandyti kiek plačiau pasitelkti pagalbon visuomenines savivaldos institucijas, žiniasklaidą, jos įtaką, mano manymu, būtų neprotinga ir verta tą padaryti. Puikiai suprantate, kad tai iš tiesų tik labai dalinis sprendimas.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariams, kalbėjusiems šiuo klausimu. Teikėjų vardu gali kalbėti ponas R.Motuzas – Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento direktorius.

R.MOTUZAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis teikiamas įstatymo projektas – Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio papildymas – yra beveik metų darbo vaisius ir rezultatas. Jūs matote, kad spaudoje pasitaiko vis daugiau publikacijų, pirmiausia, aš drįsčiau iš šios tribūnos pasakyti, antisemitinio pobūdžio. Labai jautriai reaguoja žydų visuomenė, tarptautinės organizacijos. Mes ne kartą buvome susirinkę su visuomenės informavimo priemonių atstovais, tarpininkaujant Žurnalistų sąjungai, ir diskutavome. Nieko šiandieninėje situacijoje padaryti negalima. Yra tokia Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, yra jos pirmininkas, kuris iš esmės gauna atlyginimą ir pinigus, bet jis neturi jokios juridinės galios, ir tai motyvuojama tuo, kad nebuvo įrašyta į įstatymą.

Todėl siūlome bent iš dalies, kaip buvo šiandien pažymėta, spręsti šią problemą taip, kad suteiktume teisę nagrinėti karo, tautinės, rasinės ir religinės nesantaikos kurstymo atvejus leidiniuose ir žiniasklaidos priemonėse Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai. Daugiau mes nedrįstame siūlyti ir teikti, nes, kartoju, svarstėme problemą kartu su visuomenės informavimo priemonių atstovais ir didžiaisiais mūsų dienraščiais, kurie teigia, kad griežtesnės priemonės tai būtų cenzūra, grįžimas į ankstesnius laikus ir panašiai. Žinoma, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje nenumatytas mechanizmas, ką toliau daryti. Tai gali būti įvairios priemonės: perdavimas teismui, prokuratūrai ir t.t., būtų jos nuožiūra. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi norėję kalbėti kalbėjo. Taip pat šiam siūlymui pritarė Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Už nori pasisakyti Seimo narys V.Cinauskas.

V.A.CINAUSKAS. Aš visiškai pritarčiau šitam įstatymo projektui, bet, mano manymu, čia yra praleista viena nesantaikos, pavadinkime taip, rūšis. Čia paminėta rasinė, tautinė, bet yra dar socialinis supriešinimas, socialinė nesantaika, kuria pasinaudojo vadinamoji didžiojo spalio revoliucija. Kur ją priskirti, šitą nesantaiką? Ar ja turėtų irgi Etikos komisija, ar dar kas nors tuo užsiimti?

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma nori pasisakyti prieš.

J.RAZMA. Gal aš ir nebūčiau griežtai prieš, bet aš siūlyčiau gal padaryti svarstymo pertrauką, nes ir mano, ir kolegos V.Andriukaičio kalboje buvo tokių minčių, kad paieškotume išsamesnio problemos sprendimo. Autorius, mums padarius pertrauką, turėtų galimybę parengti naują projekto variantą, nes taip mes kartais truputį nerimtai atrodom: pritariam po svarstymo kokiam nors projekto variantui, o į priėmimą ateina jau visai kitas projekto variantas, todėl mūsų pritarimas išeina ne visai solidus. Gal ir pats autorius neprieštarautų? Pavyzdžiui, man būtų svarbu, ar kolegos A.Stasiškio pataisą jis iš karto priimtų, ar ne, tą mes pamatytume, jeigu padarytume pertrauką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, atrodo, kad yra pasiūlymas, dėl kurio mes turėsime balsuoti, nebent sutiktumėte, kad po svarstymo būtų daromi pasiūlymai pakeitimams. Pertrauka. Ar bendru sutarimu galime sakyti, kad darome pertrauką? Gerai. Gal dabar šia proga dar kartą užsiregistruosime? Prašom užsiregistruoti, nepraleiskite šios galimybės.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Dabar galime pasiruošti balsuoti. Tie, kurie už pasiūlymą padaryti pertrauką, balsuos už, tie, kurie yra už pritarimą po svarstymo, balsuoja prieš. Prašom pradėti balsuoti. Balsavimo laikas baigėsi. Už pertrauką balsavo 24, prieš – 11, susilaikė 6. Todėl yra daroma svarstymo pertrauka ir autoriai turės galimybę pataisyti siūlomą įstatymą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 ir 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1367(4) (svarstymas)

Toliau svarstysime Vietos savivaldos įstatymo 13 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-1367(4). Kalbėti užsiregistravo trys Seimo nariai. Kviečiu Seimo narį V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mes Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitete įdėmiai svarstėme šią problemą, kuri apskritai iškyla ne tik didžiųjų miestų savivaldybių kontrolieriams, bet ji yra gilesnio pobūdžio. Mes visi žinome, kad valstybės kontrolė yra apibūdinta mūsų Konstitucijoje labai tiksliai, kad valstybės kontrolė yra įstaiga, ir tos įstaigos pareigūnai atlieka valstybės kontrolierių funkcijas. Tuo atveju ne tik vyriausiasis kontrolierius, bet ir visi kiti kontrolieriai turi lygias juridines teises ir gali atlikti visa, ką numato Valstybės kontrolės įstatymas – turi parašo galią, gali priimti sprendimus, tiems sprendimams turi paklusti kontroliuojamų įstaigų pareigūnai, taip viskas pasidaro labai tikslu ir aišku. Tuo tarpu formuluotė, kad savivaldybės kontrolierius, padaro daug keblumų. Tarkim, Vilniaus mieste Vilniaus miesto savivaldybė teturi tik vieną kontrolierių, ir visi kiti darbuotojai, kurie yra jam pavaldūs, negali priimti pasirašyti aktų, priimti tų sprendimų, kuriuos gali priimti tik pats savivaldybės kontrolierius. Aišku, kad mes turime išeiti iš keblios situacijos ir turime galvoti, ką daryti. Kaip Savivaldybės kontrolieriaus įstaigos kitiems darbuotojams suteikti tą teisę. Todėl mes dabar komitete lyg ir žengiam žingsnį į priekį, įvardindami, kad toje įstaigoje yra toks kontrolierius ir dar kiti kontrolieriai, kaip tos įstaigos darbuotojai, lyg ir jam pavaldūs, kurie gauna tas teises. Tai yra pusė žingsnio. Reikia žengti dar toliau, apskritai sutikti, kad priėmus siūlomas pataisas vis dėlto reikia apsispręsti, kad toliau tobulinant Vietos savivaldos įstatymą reikia aptarti, jog Savivaldybės kontrolieriaus įstaiga būtų tokia, kad joje visi pareigūnai, kurie turi kontrolės teisę, turėtų parašo teisę ir galėtų normaliai priiminėti sprendimus. Aišku, tai ypač aktualu didelėms savivaldybėms: Vilniui, Kaunui, Panevėžiui, Alytui. Mažytėse savivaldybėse, kur iš tikrųjų nedaug įstaigų yra, nedaug gyventojų, gali susitvarkyti su pareigomis ir vienas kontrolierius. Tuo tarpu didžiųjų miestų situacija yra visai kitokia. Todėl pritardamas dalinėms pataisoms, aš vis dėlto manau, jog rengiant naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją apskritai reikia pasižiūrėti, kad savivaldybės kontrolierių sistema atitiktų tokius pačius reikalavimus, kokius turi valstybės kontrolės sistema. Manau, kad mes neturėtume daugiau tokių problemų, galima būtų toliau papildyti, didžiųjų miestų įstatyme galime reglamentuoti vienokį skaičių, mažesnių savivaldybių – kitokį, bet būtų galima išspręsti tas problemas. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Toliau kalbės Seimo narys V.Velikonis. Gerbiamasis Velikoni, prašom į priekį, iš ten negirdėti.

V.VELIKONIS. Mano pastabėlės nedidelės, todėl iki tribūnos gal ir nereikėjo eiti. Mąstau iš rajono savivaldybės bokšto, todėl gal esu ir neteisus, bet manau, kad 13 straipsnis keičiamas vien todėl, kad vietoj buvusio straipsnio pavadinimo – “Kontrolierius” būtų įrašomas pavadinimas – “Savivaldybės kontrolierius”, kuris vėliau visame straipsnyje pakartojamas 18 kartų. Tiesa, šio straipsnio pirmojoje pastraipoje įrašomi du nauji žodžiai “mero teikimu”. Tačiau kiekvienoje savivaldybės taryboje yra patvirtintas statutas, kuriuo vadovaujasi taryba, ir gyvenime kontrolieriaus kandidatūrą teikia tik meras. Paimkim 20 straipsnį – “Savivaldybės kontrolieriaus kompetencija”. Čia irgi yra daugiau formalaus pobūdžio, nes kiekvienos savivaldybės tarybos statute kontrolieriaus kompetencija yra konkretizuojama vadovaujantis buvusia įstatymo redakcija. O naujoji straipsnio redakcija iš esmės nepadidina kontrolieriaus kompetencijos. Dirbti nepadės, bet ir netrukdys. Po kolegos V.Andriukaičio kalbos, kuris giliau visa tai supranta, aš pritariu tiems pakeitimams.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Aš tik noriu priminti, kad Seimo statutas numato galimybes Seimo nariams pasimankštinti ateinant prie centrinės tribūnos. Toliau kalbės Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš iš karto noriu pasakyti, kad pritariu šito įstatymo projektui ir pabandysiu pagrįsti kodėl. Nenorėčiau sutikti su prieš tai kalbėjusių kolegų kai kuriomis nuostatomis, nes jos nevisiškai tikslios. Pirma, gerbiamasis V.Velikonis kalbėjo, kad yra kiekvienos tarybos reglamentas, ten nurodyta, kas teikia, kas neteikia. Tačiau dabar galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme taip ir liko spraga. Reglamentas yra reglamentas, įstatymas yra įstatymas. Štai dabar įstatyme kaip tik apibrėžta, kieno teikimu yra skiriamas savivaldybės kontrolierius. Ir aš manau, kad tai įvardinta aiškiai, tiksliai, įstatymu ir tai yra būtina. Kad čia 18 kartų pakartotas žodis “savivaldybės”, taip pat yra labai gerai, jeigu reikėtų, galima ir daugiau kartoti, nes dabar galiojančiame įstatyme kai kuriose vietose buvo rašoma “kontrolierius”, kai kuriose – “savivaldybės kontrolierius”. Šios sąvokos buvo skirtingos, todėl jos sukeldavo daug nesusipratimų, kai būdavo aiškinamasi, ar tai yra, šiurkščiai sakykim, įvardintas kontrolės tarnybos viršininkas, ar eilinis kontrolės tarnybos kontrolierius.

Aš manyčiau, kad šio projekto esmė yra penkiose pataisose Vietos savivaldos įstatymui. Kaip jau minėjau, pirmoji – tai yra reglamentuojama, kas teikia savivaldybės kontrolierių. Antroji, kad suvienodinamos sąvokos, tai yra būtina įstatyme. Trečioji esminė pataisa yra ta, kad yra patikslinta savivaldybės kontrolieriaus kompetencija. Nemanau, kad galima sakyti, kad čia nieko naujo neatsirado. Štai labai svarbi nuostata, kad tarybos siūlymu Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba gali atlikti tikrinimus ir akcinėse bendrovėse, kuriose savivaldybei nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip pusė balsų suteikiančių akcijų. Kol šitos nuostatos nebuvo, vyko ginčai, kokiu būdu patikrinti savivaldybės dalį atskirose akcinėse bendrovėse. Taip pat, manau, labai teisingai padaryta, jog apibrėžtas savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo ir jo tarnybos kontrolieriaus pareigybinis statusas. Iki šiol vyksta ginčai, kas gali surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kas pagal įstatymą yra pareigūnas, kas yra ne pareigūnas. Štai šia pataisa kaip tik visi šie Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos darbuotojai yra įvardijami kaip pareigūnai. Iš to kyla ir visos kitos pasekmės, tarp jų ir atsakomybė. Aš manau, kad kai kurie samprotavimai, jog reikia visiems kontrolieriams suteikti teisę priiminėti sprendimus, yra neteisingi. Tai, ką pasakė ponas V.Andriukaitis, tikriausiai nėra tikslu, nes savivaldybės kontrolierius turi savo tarnybą, jis yra jos vadovas, jis priima į darbą kontrolierius ir darbuotojus ir visiškai atsako pagal įstatymą už savo tarnybos veiksmus. Jeigu kiekvienas kontrolierius, aš turiu galvoje Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos kontrolierius, ims priiminėti sprendimus, tai galit įsivaizduoti, kas tokioje tarnyboje atsitiks. Kaip ir Valstybės kontrolėje, savivaldybės kontrolierius atsako už savo tarnybą, už priimamus sprendimus, todėl sprendimų priėmimo teisė turėtų būti palikta tik savivaldybės kontrolieriui ir jo pavaduotojui. Tada bus visiška analogija su Valstybės kontrole, kur sprendimus priima valstybės kontrolierius, jo pavaduotojai ir dar, kadangi tai yra solidesnė įstaiga, skyrių viršininkai. Ačiū už dėmesį. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Kviečiu S.Kaktį tarti baigiamąjį žodį.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš dėkingas už jūsų parodytą dėmesį šito įstatymo projekto pataisoms. Manau, kad tai, kas buvo įvardinta, kokie pastebėti trūkumai ir kas siūlyta, bus patikslinta. Ypač ta nuostata, kad sprendimų priėmimo teisę realizuoja savivaldybės kontrolierius, pavaduotojai ir visi kiti savivaldybės kontrolieriaus tarnyboje dirbantys pareigūnai. Aš manau, kad pritarčiau A.Stasiulevičiaus nuomonei, kad ta sprendimo priėmimo teisė būtų palikta savivaldybės kontrolieriui ir jo pavaduotojui. O dėl kitų dalykų, kurie čia buvo aptarti (ne kartą buvo paminėtas ir savivaldybės terminas, nepaisant to, kad ne 18, o 19, bet tai ne esminis momentas), reikėtų grįžti ir priminti Seimo nariams, kad apskritai šita įstatymo pataisa atsirado dėl to, kad Seime buvo ir tebėra analizuojama Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹² straipsnio pataisa dėl savivaldybių kontrolieriaus funkcijų ribojimo ir neleidimo veikti pagal jam suteiktą kompetenciją. Šitas įstatymas turėtų būti artimiausioje ateityje priimtas ir priimtas kaip tik su savivaldybės kontrolieriaus… t.y. vietoj Savivaldos įstatymo 13 straipsnio ir 20 straipsnio, apibūdinančio, kas yra savivaldybės kontrolierius, arba patikslinančio ir jo kompetenciją, įvardyto įstatymo pataisomis. Aš tikiu, kad kitą savaitę mes tai galėtume padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų P.Papovas. Ar pritariam po svarstymo?

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti po svarstymo Vietos savivaldos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimams ir pritariu pranešėjo baigiamojoje kalboje pasakytai minčiai, kad pataisų reikėjo dėl vienintelio tikslo, kad suteiktume teisę, aišku, kitu įstatymu, kontrolieriams surašyti administracinio teisės pažeidimo aktą. O visi kiti pakeitimai yra techninio pobūdžio. Bet savivaldybių kontrolierių veiklos efektyvumo problema išlieka. Ta programa užprogramuoja konfliktą su vykdomąja valdžia Vietos savivaldos įstatyme, nes kontrolierius turi kontroliuoti meras, kuris iš esmės vos neskiria, teikia skirti, ir vadovauja vykdomajai valdžiai, o vykdomąją valdžią turi tie kontrolieriai kontroliuoti. Todėl čia yra kolizija, kurią reikia išspręsti. Aš manau, teks spręsti, nes Vyriausybės programoje yra numatyta parengti naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas nenori prieštarauti šiam įstatymo projektui. Galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo ir pritariam. Ačiū.

Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 91 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-896 (priėmimas)

Toliau 2-9 darbotvarkės klausimas – Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 91 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-896(2). Pranešėjas – viceministras E.Simanaitis. Priėmimo stadija. Kviečiame į tribūną pranešėją viceministrą E.Simanaitį.

E.SIMANAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateikiu jums Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 91 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Jis buvo pateiktas ir įregistruotas praeitų metų lapkričio 27 d., gautas papildymas (jis pavadintas pasiūlymu) užregistruotas vakar dieną. Parengtas projektas, jungiantis abu, ir pasiūlymą, ir pirminį projektą, tačiau apmaudu, kad ten buvo praleista redakcinė klaidelė – žodelis “ir”. Skaitau naująjį variantą, kuris turėtų tenkinti jus pagal jums pateiktą medžiagą, paaiškindamas vietą, kurioje trūko to žodelio. 91 straipsnis: ”Lietuvos kariuomenės kūrėjų, savanorių medaliu apdovanojami Lietuvos asmenys, pasižymėję 1918–1920 m. kuriant Lietuvos kariuomenę bei po 1990 m. kovo 11 d. kuriant ir stiprinant Lietuvos krašto apsaugą. Už nuopelnus 1918–1920 m. kuriant Lietuvos kariuomenę apdovanojama laikantis 1930 m. Lietuvos valstybinių ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo reikalavimų. Lietuvos kariuomenės savanorio medaliu taip pat apdovanojami ginkluoto pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyviai, įstatymo tvarka pripažinti kariais savanoriais (čia buvo praleistas žodelis “ir”) ir kuriems ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) struktūrų vadovybės buvo suteikusios pasižymėjimo ženklus, taip pat asmenys, pasižymėję organizuojant ginkluoto pasipriešinimo ir rezistencijos karių savanorių padalinius ir jiems vadovavę”. Paaiškinu “kuriems ginkluoto pasipriešinimo struktūrų vadovybės buvo suteikusios pasižymėjimo ženklus” esmę. Esmė tokia, kad ne kariams savanoriams tas medalis būtų suteikiamas tik tuo atveju, jeigu jie turėtų kokį nors pasižymėjimą, pavyzdžiui, užfiksuotą to meto dokumentuose. Pavyzdžiui, padėką įsakyme, tarnybinį pagyrimą, užfiksuotą pareigų ėmimo lape, padėkos lapą, pasižymėjimo lapą, pasižymėjimo ženklą, garbės ženklą, juostelę už narsumą, juostelę už uolumą. Šiai kategorijai būtų galima priskirti tokius asmenis kaip rėmėjai, ryšininkai, slaptaviečių laikytojai, sužeistųjų slaugytojai, pogrindžio spaudos platintojai, maisto tiekėjai ir panašios kategorijos. Bet tai nėra kariai savanoriai. Aš savo pateikimą baigiau.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nematau daugiau nė vieno pasiūlymo. Taigi vienas straipsnis. Aš siūlau pradėti kalbėti dėl balsavimo motyvų. Du Seimo nariai yra užsirašę kalbėti. Ačiū, jūs galite sėstis. Du Seimo nariai nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu ir prašyčiau visus balsuoti už. Iš tikrųjų mes tik galim apgailestauti, kad šitas projektas labai ilgai gulėjo dėl pertraukos. Teisingai, aš taip pat pritariu tam žodeliui “ir”, kurį reikia įvertinti kaip korektūros klaidą vietoj kablelio. Todėl kviečiu balsuoti. Taip pat norėčiau paprašyti, kad Seimas galbūt galėtų priimti protokolinį sprendimą ir paprašyti Vyriausybės, kad ji parengtų bei pateiktų Seimui naują Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo redakciją. Kadangi šis įstatymas yra labai senas, jis apaugęs daugybe pataisų ir papildymų, dažnai sunkiai skaitomas, klaidinantis ir šiek tiek neatitinka kai kurių visuomeninio gyvenimo realijų, neatitinka egzistuojančių valdymo struktūrų ir t.t., todėl mano prašymas būtų toks, kad būtų protokolinis nutarimas. Aš prašyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš taip pat turiu Teisės departamento analogišką siūlymą. Teisės departamentas taip pat pasako, kad yra nemažai šio įstatymo straipsnių, kurie dar nustato Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo, Krašto apsaugos departamento, jo generalinio direktoriaus ir kitų jau nebeegzistuojančių institucijų įgaliojimus. Tikrai tokį protokolinį nutarimą mes galime priimti. Ir J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto papildymo nuostatos reikia ir ji yra pagrįsta. Tai tam tikra prasme moralinis atpildas už didelį patriotinį darbą ir žūtbūtinę kovą dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Manau, kad bus sunkumų nustatant darbų ir kovų apimtis, bet reikėtų siekti maksimalios tiesos ir teisingumo įvertinant kiekvieno kario savanorio, rezistento nuopelnus Lietuvai. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo. Registracija vyksta. Prašom registruotis. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 91 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuot.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 49.

PIRMININKAS. Už – 50. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių taip pat nėra. Taigi balsavus už 50 Seimo narių Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 91 straipsnio papildymo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume priimti protokolinį nutarimą, kurį pasiūlė Seimo narys A.Stasiškis, kuris skambėtų turbūt taip: “Pasiūlyti Vyriausybei iki 1999 m. vasario 1 d. (matyt, galėtume pasiūlyti) pateikti Seimui pakoreguotą visą Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo projektą, kuriame būtų atsisakyta dar egzistuojančių nuostatų, susijusių su Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumu, Krašto apsaugos departamentu ir jo generaliniu direktoriumi bei kitomis neegzistuojančiomis institucijomis”. Galim priimti tokį protokolinį nutarimą? Galim. Ačiū. Priėmėm bendru sutarimu.

Lietuvos Respublikos buto (individualaus namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams turintiems mažas pajamas įstatymo projektas Nr.P-1415 (pateikimas)

Toliau 2-10 darbotvarkės klausimas – Buto (individualaus namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1415. Pateikimas. Pranešėja viceministrė V.Blinkevičiūtė. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu buto (individualaus namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog yra pasikeitęs finansavimo šaltinis ir tos kompensacijos pradėtos mokėti mažas pajamas turinčioms šeimoms iš savivaldybių biudžeto lėšų, yra tikslinga kompensavimo skyrimo tvarką reglamentuoti Lietuvos Respublikos įstatymu. Siūlomu įstatymo projektu yra nustatytos buto (individualaus namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, kai kurios nuostatos, kurios yra analogiškos ir iki šiol galiojusioms, t.y. buvusioms Vyriausybės nutarime. Būtent nesikeičia buto ar individualaus namo šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijų apskaičiavimo tvarka. Kompensacija yra skiriama toms šeimoms arba vienišiems asmenims, kurių yra mažos pajamos. Įstatymo projektu yra nustatomos ir naujos šildymo išlaidų, išlaidų karštam ir šaltam vandeniui kompensavimo nuostatos. Yra siūloma skirti kompensaciją ir už išlaidas šaltam vandeniui, kompensuojant išlaidų normatyviniam šalto vandens kiekiui dalį, viršijančią 2% šeimos pajamų.

Taip pat yra siūloma nustatyti mažesnius bendro naudingo ploto normatyvus. Vienam iš šeimos narių – 18 m², kiekvienam kitam kartu gyvenančiam asmeniui 12 m² ir papildomai pridedant po 15 m² kiekvienam butui ar individualiam namui. O tam bute ar name, kuriame gyvena vienas asmuo, kompensuojamo ploto norma yra siūloma 36 m².

Norėčiau galbūt šiek tiek pagrįsti, dėl ko siūlome sumažinti kompensuojamą plotą. Pagrindinis argumentas remiamo ploto mažinimui yra tas, jog būtina remti šeimas, kurios turi mažas pajamas ir neturi turto, neturi didelio gyvenamojo ploto. Tai yra socialinė parama turi būti orientuota ne į turto rėmimą, o į šeimos, į tų asmenų, kurie neturi pajamų pakankamai susimokėti, rėmimą. Žodžiu, tokios šeimos, kurios turi didesnio ploto butus ar namus, turi pradėti disponuoti savo turtu pagal savo išgales. Ar tą butą parduoti, ar jį išnuomoti, ar kažkokiu kitokiu būdu galvoti, kaip užsimokėti tiek už šildymą, tiek už karštą vandenį, tiek už šaltą vandenį.

Taip pat įstatymo projektu siūloma įpareigoti pačias savivaldybes nustatyti kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Nes kompensacijos, kaip minėjau, yra mokamos iš savivaldybių biudžeto lėšų. Savivaldybės taip pat nustato ir paslaugų kainas bei turi akcijų šilumą ir vandenį teikiančiose įmonėse, vadinasi, gali tam turėti įtakos. Be to, paskirose savivaldybėse yra ir skirtinga demografinė situacija. Skirtinga situacija darbo rinkoje, vadinasi, skirtingos ir šeimų pajamos. Taigi savivaldybės pačios galėtų daug operatyviau reaguoti į poreikį remti tam tikras gyventojų grupes. Tai yra pagrindinės nuostatos, kurios įtvirtintos šiame įstatymo projekte. Labai prašau pritarti įstatymo pateikimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų pateikimas sulaukė didelio susidomėjimo. 15 Seimo narių nori paklausti. Kaip paprastai, klausimams skiriama 10 min. Likusieji klausimai užduodami komitetuose. A.Sysas klausia pirmasis. Nematau. J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Gerbiamoji viceministre, aš manau, kad tikrai reikia pakoreguoti kompensacijas už šildymą mažas pajamas turintiems gyventojams. Bet aš noriu pasitikslinti. Viena iš tokių kontroversiškiausių pozicijų yra kieto kuro kompensacija kaimo gyventojams. Ir tiems, kurie neturi arba turi individualius namus žmonėms. Jūs paminėjote vieno buto 36 kvadratus. Bet kaimuose, naujuose, nedideliuose, kuriuose yra didesni individualūs namai ir senas žmogus negali išsikelti… Ar galėtumėt atsižvelgti ir pataisyti, kad ir tie žmonės gautų kompensacijas?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū už jūsų klausimą. Aš noriu iš tiesų pasakyti, kad šitam įstatyme yra įtvirtinta nuostata, jog savivaldybės pačios turi teisę nustatyti didesnį normatyvinį kiekį kietam kurui. Juo labiau kad jos pačios nustato ir tvirtina kieto kuro normatyvus. Ir savivaldybė ne tik dėl kieto kuro, bet ir dėl kiekvieno konkretaus atvejo, nustatydama normatyvus, nustatydama tas šeimas, kurias tikslinga paremti, jos turi teisę tai teikti. Beje, kai kurios savivaldybės labai sėkmingai tuo naudojosi ir dabar.

PIRMININKAS. V.Velikonis. Ruošiasi J.Listavičius.

V.VELIKONIS. Kolega J.Olekas paminėjo šitą problemą, kurią aš irgi noriu kelti. Šio įstatymo projekto 3 straipsnis sako, jog teisę į visas kompensacijas turi Lietuvos Respublikos piliečiai bei kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Maniau, kad į tas kategorijas patenka ir trečdalis Lietuvos žmonių, gyvenančių kaime. Deja, visu turiniu įstatymas pritaikytas miesto gyventojams ir neatspindi kaimo žmonių specifikos ir poreikių. Nors sinoptikai teigia, jog žiema gali ateiti ir į kaimą. Tiesa, jūs savo aiškinamajame rašte rašote, kad kompensacijas skiriate toms šeimoms, kurios už 9 m³ malkų turi mokėti daugiau kaip 25% skirtumo per visų šeimos pajamų ir nustatytų šeimai minimalių pajamų 110 Lt vienam asmeniui. Tačiau įstatymo projekte malkos sudegė. Kyla klausimas, ar galės kaimo žmonės pasinaudoti šia maža parama, jeigu to nebus įstatyme? Prašau įtvirtinti kaimo žmogaus teises įstatyme. Gyvenu kaime ir matau, kad šitos paramos kaimo žmogui beveik nėra. Apskritai įstatymo projektui pritariu.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš norėčiau, gerbiamasis Velikoni, taip pakomentuoti arba atsakyti į jūsų klausimą. 3 straipsnyje iš tiesų yra įtvirtinta teisė į kompensacijas visiems Lietuvoje nuolat gyvenantiems asmenims. Tai yra logiška, nes čia yra viena iš socialinės paramos rūšių, socialinė parama yra teikiama visiems Lietuvos Respublikos gyventojams su sąlyga, jeigu jie neturi tam tikrų pajamų ir jeigu yra dar kitos papildomos sąlygos. Taigi šiame įstatyme irgi yra įtvirtinti tam tikri reikalavimai, kada visi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, tiek piliečiai, tiek turintys teisę nuolat gyventi, gali realizuoti savo teisę.

Dabar dėl kaimo žmonių aš ne visai norėčiau su jumis sutikti, kad sudegė tos malkos. Pasižiūrėkite į 5 straipsnio pirmosios dalies 5 punktą, kuriame yra kalbama apie kiekį, kad “kieto ir kitokio kuro normatyvus nustato savivaldybė”. Tas kietas arba kitoks kuras yra ir anglis, ir malkos, ir dujos, ir dar ką nors kita galima sugalvoti. Taigi čia paliekama visiška teisė savivaldybei įvertinti ir savivaldybei nuspręsti, kiek ir kam reikia skirti.

PIRMININKAS. J.Listavičius. Ruošiasi K.Šavinis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, aš norėčiau paklausti dėl šeimos pajamų. Kokių priemonių numatoma imtis, kad būtų gauta tiksli informacija apie šeimos pajamas? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Tas šeimos pajamas pirmiausia apskaičiuos savivaldybės. Man atrodo, kad tai yra labai tikslinga, nes visa kompensavimo sistema yra priartinama prie žmogaus, ir tiktai savivaldybės gali garantuoti, kad tos pažymos, šiuo atveju pateiktos ir apie pajamas, ir apie darbo užmokestį, iš tiesų būtų realios. Kaimynas pažįsta kaimyną, galima pasinaudoti ir seniūnų pagalba, ir aplink gyvenančios bendruomenės pagalba. Jeigu yra nustatomi pažeidimai, galima pasitelkti ir, tarkim, Valstybinę darbo inspekciją, ir “Sodrą”, jeigu yra neteisingai išduodamos pažymos apie uždarbį, ir visas kitas kontroliuojančias institucijas. O kokie žmonės gali gauti kompensaciją, yra nustatyta įvairiuose įstatymuose, kokiais dokumentais, tarkim, aš galiu patvirtinti, kad aš esu neįgalus asmuo. Aš tam turiu invalido pažymėjimą.

PIRMININKAS. K.Šavinis. Ruošiasi I.Šiaulienė.

K.ŠAVINIS. Gerbiamoji viceministre, aš suprantu, kad jūsų užduotis yra nelengva, nes jūs kovojate su pasekmėmis ir bandote jas švelninti. Tačiau, matyt, turėjote bendrauti su Ūkio ministerija, turėjote paskaičiuoti, kiek tai savivaldybėms kainuoja. Jeigu tikėtume šios dienos “Kauno diena”, tai vien Kaunui per tokią šiltą žiemą kiekvieną mėnesį tenka kompensuoti šeimoms po 2 mln. litų. Toliau decentralizuojant šilumos ūkį, ant tų smulkesnių savivaldybių gula dar didesnė našta, nes šiluma pabrangsta 2,5 karto. Vyriausybė jokios bendros paramos programos, koncepcijos nenumato. Ūkio ministerija nepaiso įstatymo ir nevykdo šilumos ūkio plėtros politikos, ir viskas eina tiktai šita kryptimi. Ar nėra bendros tendencijos išvengti visų tų blogybių? Ar nenumatoma, kaip žadėjo premjeras, kad turi būti atsisakoma lengvatų, o tiems žmonėms tie pinigai turi būti suteikiami kita forma, o ne tokia forma, kurią jūs siūlote?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėl jūsų ankstesnio klausimo, ar neapskaičiuotos lėšos. Kiekvienam įstatymui lėšos visada yra apskaičiuojamos ir visos darbo grupės, aš manau, dirba su įvairiomis ministerijomis. Aš noriu pasakyti, kad, pavyzdžiui, jau šių metų savivaldybių biudžete tam yra numatyti 203 mln. litų, atitinkamai paskirstyta įvairioms savivaldybėms. Tokia pati suma yra numatyta savivaldybėms ir kitiems metams, yra įkomponuota į jų biudžetą.

Dėl jūsų klausimo antrosios dalies, kad geriau remtume ne per lengvatų sistemą, o teiktume piniginę socialinę paramą tiesiogiai, šiuo atveju mokėtume (turbūt jūs turėjote omeny) ar padidintas pašalpas, ar padidintas pensijas. Aš manau, kad tai apskritai priklauso nuo ekonominės, finansinės valstybės padėties. Aš noriu pasakyti, kad tai mes darome žingsnis po žingsnio, ir vienas žingsnis yra įtvirtintas ir šiame įstatyme, nes mes, sumažindami buto, namo plotą, neremiame turto. Mes remiame tiktai tas šeimas, kurios turi mažiausias pajamas, o likusi pinigų dalis, tarkim, jeigu taip palaipsniui taupysime ir iš tikrųjų remsime tiktai skurdžiausią gyventojų dalį, galės būti panaudota kitur, tarp jų ir vienkartinėms išmokoms.

PIRMININKAS. I.Šiaulienė. Ruošiasi R.Didžiokas.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamoji viceministre, aš norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte tai, ką jūs rašote aiškinamajame rašte. Galbūt aš ne taip suprantu. Jame sakoma, jog pagal siūlomą alternatyvą šeimoms nuo 1 iki 3 asmenų remiamas plotas bus lygus vidutiniam. Didesnėms šeimoms bus mažesnis negu vidutinis. Aš norėčiau žinoti, kiek bus toms didesnėms šeimoms tas mažesnis negu vidutinis, koks čia normatyvas? Galų gale ar mes, norėdami paremti tas didesnes šeimas, šitokiu principu jų nenuskriaudžiame?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš noriu pasakyti, kad mes nenuskriaudžiame. Aš čia turiu labai daug lentelių, yra sumodeliuoti įvairūs variantai. Atsakydama į jūsų klausimą, aš galėčiau pateikti tokį pavyzdį. Sakykim, šeimoje yra du tėvai ir gyvena penki nepilnamečiai vaikai. Jau sakome, kad yra gausi šeima. Tos šeimos pajamos yra 1000 litų. Gyvena 60m². Gali būti trijų kambarių butas. Aš noriu pasakyti, kad pagal dabartinę tvarką ta šeima už visus patarnavimus turėjo mokėti 168 litus, o pagal naująją tvarką turės mokėti 101 litą. Taigi šita tvarka pirmiausia ir yra palankesnė šeimoms, auginančioms nepilnamečius vaikus.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamoji pranešėja, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar nebūtų galima išdalyti tų lentelių ir Seimo nariams, kad galėtume ir mes susipažinti su tais skaičiavimais, kuriuos turi pranešėja, nes mūsų skaičiavimai šiek tiek skiriasi? Galbūt mes klystame.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš siūlyčiau susitikti su mūsų specialistais ir pakalbėti. Galbūt iš tikrųjų mes tuos pačius dalykus suprantame kažkiek skirtingai. Mes visą laiką pasirengę diskutuoti.

PIRMININKAS. Mes susitarsime ir išdalysime. Tikrai turbūt nėra problemos, bet viceministrė siūlo susitikti ir pasikalbėti. Viceministre, ar galėsime gauti lentelių kopiją? Gerai. Mes patys pasidarysime kopijas ir išdalysime. J.Bernatonis labai susirūpinęs, ar nebus priskirtas prie…

J.BERNATONIS. Gerbiamoji pranešėja, turbūt jūs nesate susipažinusi su Seimo narių užimtumu. Mes iš tiesų labai norėtume susitikti su jūsų specialistais, bet iš esmės neturime nė valandos laisvo laiko nei šiandien, nei rytoj, nei poryt. Mes dabar dešimt dienų nagrinėsime biudžeto pataisas. Tai mus įpareigoja Seimo statutas. Todėl prašytume geriau pateikti raštu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau tęsti darbą toliau. J.Bernatonis norėtų šiek tiek atsipūsti ir pajuokauti. Mes specialiai J.Bernatoniui galėsime padaryti vieną dieną be posėdžių, kad jis galėtų susitikti su viceministre ir specialistais. Gerbiamoji viceministre, gal jūs galėtumėte pateikti tą informaciją, Seimo nariai turbūt taip pat norėtų susipažinti, ar jie bus priskirti prie remiamų šeimų, ar ne. Bus labai naudinga.

R.Didžiokas. Prašom.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau jūsų paklausti, ar įstatymo projekto autoriai nesvarstė galimybės kompensuoti gyvenamojo ploto išlaikymo išlaidų? Aš tas išlaidas suprantu kaip ne vien tiktai išlaidas šildymui ir karštam vandeniui, bet ir išlaidas už kitas komunalines paslaugas? Dėkoju.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Jeigu jūs atkreipsite dėmesį, šiuo atveju mes ėjome tokiu keliu, kad kaip tik įvedėme vieną papildomą dalyką – kompensavimą už šaltą vandenį. Mes palaipsniui svarstome, ar nereikia toms šeimoms, kurių iš tikrųjų yra realiai mažos pajamos, atitinkamai sumažinus plotą neremti tų šeimų, kurios turi, kaip dabar aš galiu pasakyti, štai yra remiami du pensininkai, gyvenantys 75 m² bute. Tai yra keturių kambarių butas. Bet sumažinus plotą padidintume kompensuojamų buto išlaikymui išlaidų sąrašą, kaip šiuo atveju mes įvedame naują dydį, t.y. kompensaciją už šaltą vandenį.

PIRMININKAS. Ir paskutinioji klausia R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, vis dėlto tenka konstatuoti, kad kompensavimas yra skirtas miesto orui šildyti. Mums nepasisekė per daugelį metų padaryti nors kiek efektyvesnės mūsų šildymo sistemos, įgyvendinti energetinių resursų taupymo programos ir, deja, visi šitie pinigai išlėks pro kaminą.

O mano klausimas būtų toks. Prašau pasakyti, kaip jūs skaičiavote tą remiamo buto normatyvą? Žmonės gyvena standartiniuose butuose ir naujuose namuose, kad ir Vilniuje, Fabijoniškėse, Viršuliškėse dviejų kambarių butas vis dėlto siekia 50 m². O dviem žmonėms išsikeisti į vieno kambario butą iš esmės nėra galimybių.

Kaip jūs apskaičiavote tą dydį? Ar jūs orientavotės į tuos standartinius butus vis dėlto, kad žmonės galėtų realizuoti savo poreikius?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad ir aiškinamajame rašte yra parašyta, kiek naudingo ploto tenka vidutiniškai vienam žmogui Lietuvoje. Tai 20,5 kvadratų. Vadovaudamiesi tais 20,5 kvadratų ir skaičiavome. Analizės ir prognozės skyriuje buvo atlikti skaičiavimai ir buvo prieita prie išvados, kad dabar tikslinga būtų remti tokį dydį. Aš puikiai suprantu, kaip jūs sakote, kad orientuojamės į du kambarius ar į vieną kambarį. Diskutuodami mes priėjome iki šiokio tokio absurdo. Dabar labai madingos erdvės ir jeigu naudotumės, sakykim, vieno ar dviejų kambarių dydžiu, tai iš viso tada tektų remti 100 m² vieno kambario butą, išvertus sienas. Mes orientavomės į tokį dalyką, į vidutinį plotą, kurį turi vienas Lietuvos gyventojas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, klausimai baigėsi. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą? Galime. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomi komitetai, ko gero, Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas, sutinka, Biudžeto ir finansų komitetas – pinigai ir Ekonomikos komitetas – energetika. Trys papildomi komitetai, taip? Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū.

Seimo narių pareiškimai

PIRMININKAS. Tuo šį darbotvarkės klausimą baigėme. Dabar Seimo narių pareiškimai. Po to dar keli rezerviniai klausimai. Seimo narių pareiškimai. Pirmasis – Č.Juršėnas. Taigi Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, pareiškimas.

“Vyriausybė pažadėjo Lietuvos gyventojams dar vieną siurprizą – kalėdinę dovanėlę – nuo ateinančių metų padidinti benzino ir dyzelinio kuro kainas. Motyvas vienas – suvienodinti benzino ir dyzelinio kuro kainas. Tai gal reikėtų sumažinti benzino kainą, ją priartinant prie dyzelinio kuro kainos, tada padidėtų benzino vartojimas, padidėtų apyvarta, padidėtų ir taip laukiamos biudžeto pajamos iš akcizų už degalus. Tačiau Vyriausybėje vyrauja vienintelė nuomonė – kuo brangesnės prekės, tuo didesnės valstybės pajamos. Atrodo, valdantieji turėjo pasimokyti iš klaidos, padarytos pavasarį, kai buvo padidinti alkoholio ir tabako akcizai, ir tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko valstybės biudžeto pajamos surenkamos blogai – šiuo metu nuo grafiko atsiliekama net 375 mln. litų. Sumažėjo akcizinių prekių apyvarta, teigia finansų ministras. O kodėl? Ar tauta mažiau geria? Ar mažiau rūko? Anaiptol, tvirtina statistika.

Savo nesugebėjimą įvesti tvarką administruojant mokesčius Finansų ministerijos darbuotojai mėgina kompensuoti nauju mokesčių didinimu.

LDDP frakcija kategoriškai pasisako prieš Vyriausybės ir valdančiosios daugumos ketinimus didinti akcizus degalams, nes dyzelinis kuras – tai visų pirma žemdirbių kuras, ir jo kainos didinimas, mūsų manymu, dar labiau žlugdytų Lietuvos žemės ūkį.

Be to, degalų kainų didinimas neišvengiamai sukeltų visų produktų, taip pat ir maisto, kainų augimą.

Taigi tokio sprendimo socialinės pasekmės būtų labai skaudžios.

LDDP frakcijos seniūnas.” Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu J.Oleką.

J.OLEKAS. Gerbiamas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, ačiū už suteiktą žodį. Gerbiamieji kolegos, šiandien, man atrodo, valdančiosios daugumos kolegos galėjo įsitikinti, kaip konstruktyvioji opozicija labai ramiai leido iš šios tribūnos kalbėti ir nekėlė jokių klaustukų daugeliui Seimo svečių: viceministrams, departamentų direktoriams. Prisimindami mūsų opozicinę darbotvarkę, Socialdemokratų frakcijos vardu norime padaryti tokį pareiškimą.

“Valdančioji koalicija, norėdama pademonstruoti demokratiškumą, toleranciją oponentams bei kompromisų siekimą, sudarė galimybes opozicinėms partijoms pateikti įstatymų projektus, pataisas, organizuoti diskusijas aktualiomis temomis ieškant valstybei opių problemų optimalių sprendimų.

Tai būtų sveikintina, jei ne realijos, kurios rodo, jog daugiau kaip devynios dešimtys nuošimčių opozicinėje darbotvarkėje pateiktų įstatymų pataisų, nutarimų, kuriems rengti buvo sutelktos opozicinių partijų pajėgos, nemažas kiekis visuomeninių organizacijų atstovų, verslininkų, pramoninkų bei pavienių piliečių pasiūlymų Seimo salėje atmetamos be jokio dalykiško pagrindimo, neleidžiama komitetams jas apsvarstyti ir patobulinti arba pagrįstai nepriimti pasiūlymo.

Ypač neobjektyviai vertinami Seimo Socialdemokratų frakcijos teikiami pasiūlymai.

Įvertinusi tai Socialdemokratų frakcija siūlo aptarti su valdančiąja koalicija realias opozicijos teises ir galimybes jas realizuoti. Tai leistų mums spręsti apie prasmę rengti savo pasiūlymus opozicinėms darbotvarkėms.

Socialdemokratų frakcija.” Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau perskaityti du trumpus pareiškimus: vieną kaip Kovo 11-osios Akto signataras ir kitą kaip Seimo narys.

Pareiškimas.

“Esu nustebintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininko profesoriaus P.Kūrio 1998 metų spalio 20 dienos Seimo posėdyje pasakyto teiginio, kad jo bute buvo redaguojamas 1990 metų Kovo 11-osios dienos Aktas. Norėčiau pareikšti, kad 1990 metų kovo mėnesio 11-osios dienos dokumentai, tarp jų ir pats Kovo 11-osios Aktas, buvo rašomi ir redaguojami tuometinės Aukščiausiosios Tarybos 308 kabinete. Darbo grupėje buvo: K.Lapinskas, R.Ozolas, Č.V.Stankevičius, V.Landsbergis, K.Motieka, A.Saudargas, V.Katkus, E.Klumbys ir aš. Mums talkino teisininkas V.Sinkevičius. Man teko dalyvauti redaguojant šį Aktą, turiu ir autentiškas darbo grupės narių pataisas. Kad Kovo 11-osios Aktas būtų redaguojamas profesoriaus P.Kūrio bute – man nėra žinoma. Galbūt kas nors iš mūsų darbo grupės narių ir konsultavosi su profesoriumi P.Kūriu jo bute, negalėčiau to neigti, tačiau darbo grupės posėdžio profesoriaus P.Kūrio bute nebuvo. Grupėje buvo stiprių teisininkų, kurie labai daug prisidėjo prie dokumento teisinio pagrindimo.

Aš pats nesu praleidęs nė vieno tų istorinių dienų dokumentų rengimo grupės posėdžio. Pirmasis dokumentų variantas buvo parengtas kolektyviai, po to grupės nariai individualiai konsultavosi su specialistais, teikė pasiūlymus. Man pačiam teko konsultuotis dėl Kovo 11-osios Akto turinio su istoriku A.Kulakausku. Visos specialistų pastabos buvo vertingos, bet vis dėlto Kovo 11-osios dokumentai buvo kuriami ir redaguojami tuometinės Aukščiausiosios Tarybos 308 kabinete. Juk konsultacijos ar pasitarimai su specialistais yra ne tas pats, kas oficialios darbo grupės posėdžiuose vykęs redagavimas. Norėtųsi, kad istoriniai faktai būtų pateikiami kiek galima tiksliau.”

Antrasis pareiškimas susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 metų spalio mėnesio 27 dienos nutarimu.

“Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 metų spalio mėnesio 27 dieną priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad:

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnio antrojo punkto nuostata (cituoju) “pakeista daugiau kaip 60%” prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui ir 46 straipsnio antrajai ir trečiajai dalims;

šio įstatymo 20 straipsnio trečiosios dalies nuostatos (cituoju) “Savivaldybė privalo pagal Vyriausybės nustatytą tvarką ir sąlygas išduoti garantinį dokumentą, patvirtinantį, kad nuomininkams, gyvenantiems piliečiui sugrąžintame name, jo dalyje, bute, bus neatlyginamai suteiktos kitos gyvenamosios patalpos. Jeigu nuomininkas atsisako šios galimybės, tada savivaldybė privalo pagal Vyriausybės nustatytą tvarką ir sąlygas kompensuoti kitų gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas arba nuomininko pageidavimu neatlygintinai skirti žemės sklypą gyvenamajam namui statyti”, taip pat šio įstatymo 20 straipsnio ketvirtoji dalis, kiek jinai susijusi su minėtų nuostatų įgyvendinimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.

Šie klausimai yra labai aktualūs ir juos reikia išspręsti kiek galima skubiau. Todėl aš kreipiuosi į Seimo valdybą, kad kuo greičiau iš visų Seimo frakcijų bei tam tikrų specialistų būtų sukurta darbo grupė, kuri, realizuodama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo konstatuojamoje dalyje išdėstytus principus, parengtų būtinas įstatymų pataisas. Manau, kad būsime konstruktyvūs ir tai padarysime.” Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu V.Stasiūnaitę.

V.STASIŪNAITĖ. Pareiškimas.

“Mūsų valstybės vadovai, nenorėdami prisiimti kaltės dėl tikrųjų priežasčių, kurios apsunkina Lietuvos Respublikos kelią į Europos Sąjungą, skelbia mūsų nepakvietimo deryboms į Europos Sąjungą antraeiles priežastis, tuo klaidindami Lietuvos žmones ir nemobilizuodami jų jėgų reikalinga kryptimi. Be to, tai daro tarp savęs nesutardami ir vienas kitam prieštaraudami.

Štai užsienio reikalų ministras ponas A.Saudargas nedviprasmiškai pareiškė, kad svarbiausia priežastis Lietuvos nepakvietimo deryboms dėl narystės į Europos Sąjungą – Ignalinos atominė elektrinė. Šiuos argumentus netrukus paneigė Ministras Pirmininkas G.Vagnorius, apkaltinęs dėl to Europos Sąjungą kaip nesusitvarkančią su savomis reformomis ir euro įvedimu.

Prezidentas V.Adamkus nurodė dar vieną priežastį – Vokietijos poziciją, susijusią su naujojo Vokietijos kanclerio G.Schroderio ir užsienio reikalų ministro J.Fischerio skeptišku požiūriu į greitą Europos Sąjungos plėtimąsi. Šie pirmųjų valstybės asmenų pareiškimai rodo, kad mes neturime kryptingos užsienio politikos stoti į Europos Sąjungą, ir vadovai nenori to pripažinti.

Privalome paskelbti valstybės piliečių žiniai tikrąsias stojimo į Europos Sąjungą kliūtis: prastas valstybės administravimas, valdininkų arogancija ir korupcija, nusikalstamumo augimas, priimtų įstatymų nevykdymas.

Deja, šioms problemoms mūsų Seimas ir Vyriausybė neskiria reikiamo dėmesio. Turime baigti kaltinti kitas šalis, “per aukštai iškeltas stojimui karteles” ar siūlyti mįslingus būdus, kad Europos Sąjungai “būtų tiesiog nepatogu nepradėti derybų su Lietuva”. Turime visuomenei atvirai pripažinti savo kaltę imtis konstruktyvių ir racionalių veiksmų, kad mus pradėtų vertinti.

Užuot vežioję į Briuselį lozungus, išspręskime savo vidaus problemas ir taip natūraliai įsiliesime į Europos Sąjungos erdvę”. V.Stasiūnaitė – Naujoji sąjunga.

PIRMININKAS. Kviečiu P.Papovą.

P.PAPOVAS. Aš perskaitysiu pareiškimą frakcijos vardu.

“Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos 1998 m. valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektą Nr.1422 (šių metų spalio 30 d.), siūlydama sumažinti biudžeto pajamas ir išlaidas 297 288 mln. litų. Pagrindinė priežastis – nevykdomas valstybės biudžeto pajamų planas.

Per devynis mėnesius į valstybės biudžetą negauta 286,5 mln. Lt arba 22,9% planuotų įplaukų iš akcizų. Už valstybės biudžeto vykdymą atsakinga Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio ketvirtoji dalis). Seimas turi pareikalauti atsakomybės už valstybės biudžeto pajamų dalies nevykdymą, nes ne Seimas, o Vyriausybė padidino akcizų tarifą alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams.

 Padidėjus alkoholinių gėrimų kainai ir nesugebant kovoti su kontrabanda sumažėjo lietuviškų prekių apyvarta, ir tai yra pagrindinė biudžeto pajamų nevykdymo priežastis. Be to, negaunamos ir kitų mokesčių planuotosios įplaukos.

Frakcija nepritaria siūlymams sumažinti valstybės biudžeto lėšas pensijoms, stipendijoms ir pašalpoms indeksuoti bei butų fondui didinti, kai didinami asignavimai Seimui, Vyriausybei – Vyriausybės rezervui, kuris ir taip buvo patvirtintas didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį”. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu I.Šiaulienę. Pone Papovai, gal jūs paliktumėte savo pareiškimą?

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau perskaityti pono P.Gylio parengtą pareiškimą.

“Europos Komisija priėmė sprendimą Lietuvos nepakviesti į derybas dėl mūsų šalies prisijungimo prie Europos Sąjungos. Dauguma Lietuvos žmonių šį sprendimą traktuoja kaip neigiamą mūsų šalies pastangų integruotis į Europos Sąjungą įvertinimą, nors kai kurie Lietuvos politikai, tarp jų premjeras, bando šį sprendimą pateikti kaip pozityvų faktą. Taip pat jaučiami norai suversti kaltę kuriam nors vienam ministrui, taigi ieškoti atpirkimo ožių.

Europos Komisija savo neigiamo sprendimo negrindžia kokiu nors daliniu veiksniu. Jis grindžiamas kompleksiniu mūsų valstybės vertinimu.

Kokios svarbiausios tokio kompleksinio vertinimo sudėtinės dalys? Jeigu remtumės tradiciniu Europos Sąjungos skirstymu į tris atramas – ekonomiką, bendrąją užsienio bei saugumo politiką, taip pat valstybės valdymą bei administravimą, tai pamatytume, jog kritiškiausiai vertinama pirmoji ir trečioji atramos, t.y. ekonomika ir valstybės administravimas.

Dabartinė valdžia labai gyrėsi savo ekonominiais pasiekimais, tačiau aiškėja, kad bendrojo vidaus produkto augimo (beje, skaičiuojamo ne pagal Europos Sąjungą, o pagal savąją patogesnę metodiką) ar infliacijos mažėjimo (šis rodiklis taip pat matuojamas lietuviškais matais) nepakanka, nes nėra pažangių pokyčių valstybės ekonominėje politikoje.

Žiniasklaida bei opozicija nuolatos kritikuoja dabartinę valdžią už buldozerinę, nelanksčią, praradusią ryšį su tikrove bei viešąja nuomone įstatymų leidybą, už įstatymų viršenybės principo nesilaikymą, už vykdomosios valdžios nebaudžiamumą, tačiau išvados nebuvo padarytos.

Demokratijos plėtra pastaraisiais metais buvo pristabdyta ir, manau, jog tai nebuvo nepastebėta mūsų partnerių Europoje. Europos Komisijos sprendimas turi pasitarnauti konstruktyvioms permainoms mūsų šalyje. Turime progą blaiviai europiečių akimis įvertinti padėtį Lietuvoje ir pareikalauti atsakomybės iš tų, kurie šiandien valdo šalį – konservatorių, krikdemų bei centristų. Jie turi suvokti, jog be politinių permainų, be politinio mąstymo bei veikimo mums nepavyks įveikti nei stagnacijos, nei provincialumo, nei biurokratizmo. Trumpai tariant, krašto pažanga bus neįmanoma, o kartu nesikeis požiūris į Lietuvą.

Tai, kad Europos Komisija mus neigiamai įvertino, nėra pasaulio pabaiga. Ne pasaulio pabaiga būtų, jeigu Lietuvą pradėtų valdyti kitokia Vyriausybė”. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos. Ir L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Aš pirmiausia norėčiau paprašyti gerbiamojo posėdžio pirmininko skirti šiek tiek daugiau laiko, negu paprastai skiriama Seimo nario pareiškimui perskaityti. Aš manau, jeigu pridėtumėte porą minučių, man užtektų.

PIRMININKAS. Prašau.

L.L.ANDRIKIENĖ. “Europos Komisijos rekomendacija nekviesti Lietuvos pradėti derybų su Europos Sąjunga vertintina kaip rimta Lietuvos diplomatijos nesėkmė. Visiems žinoma, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje – vienas svarbiausių užsienio politikos tikslų, kuriam, kaip ir Lietuvos narystės NATO siekimui, turėjo būti skirtos geriausios jėgos, turėjo būti panaudotos visos įmanomos priemonės: ir politinės, ir diplomatinės, ir ekonominės.

Lietuvos situacija pasaulyje dabar tampa sudėtinga dėl dviejų labai rimtų priežasčių: pirma, Lietuva antrus metus iš eilės negauna Europos Komisijos rekomendacijos pradėti derybas ir, antra, Lietuva yra nepakviesta į NATO. Nepaisant įvairiausiomis progomis reiškiamų pagyrimų ir paskatinimų, kad Lietuva yra toli pažengusi reformų srityje, kad padaryta ženkli pažanga integruojantis į Europos Sąjungą ir NATO, vis dėlto Lietuva nesulaukia taip geidžiamo pareiškimo ir sprendimo nė iš vienos iš tų dviejų organizacijų. Mūsų valstybė paliekama toliau laukti už durų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai nurodoma, kad už Lietuvos valstybės užsienio politiką atsako Respublikos Prezidentas kartu su Vyriausybe. Taip pat žinoma, kad Vyriausybėje už užsienio politiką pirmiausia atsako Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras.

Todėl ir reikėtų įvertinti, ką ir kaip visos minėtos valstybinės institucijos atskirai ir kartu paėmus nuveikė per 1998 m. siekiant Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Nes Lietuvai palankus politinis sprendimas, nepaisant to, kad nebuvo Europos Komisijos rekomendacijos, buvo padarytas praėjusių metų gruodžio mėnesį Liuksemburge Europos Sąjungos viršūnių susitikime. Tai buvo sprendimas pradėti stojimo į Europos Sąjungą procesą su dešimt Centrinės ir Rytų Europos šalių kandidačių, tarp jų su Lietuva bei Kipru, pagal Europos Sąjungos sutarties “O” straipsnį. Kartu buvo suformuluota ir labai aiški užduotis: 1998 m. vykstanti visų šalių kandidačių peržiūra sudaro Lietuvai puikią galimybę įrodyti Europos Komisijai pasiektą pažangą, ypač priimant Europos Sąjungos ACQUIS.

Dabar, gavusi Europos Komisijos rekomendaciją, Lietuva būtų pradėjusi dvišalę tarpvyriausybinę konferenciją, t.y. derybas su Europos Sąjunga, realiai neatsilikdama nuo Europos Komisijos rekomendaciją jau pernai gavusių šalių kandidačių. Deja, taip neįvyko.

Negalėdama čia pateikti išsamios analizės nurodysiu, mano supratimu, svarbiausias priežastis, nulėmusias tokį Europos Komisijos sprendimą. Kartu norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai nėra kritinės pastabos, o visų pirma įvardijimas darbų, kuriuos mes visi turėsime įveikti.

Pirma. Jau praėjusiais metais Europos Komisijos “Nuomonėje” buvo akcentuota, kad Lietuvoje nevyksta administracinė reforma, nėra regioninės politikos. Buvo išsakyta priekaištų ir dėl valstybės valdymo, valdininkų rengimo ir kitų panašių klausimų. Tie patys priekaištai, mano žiniomis, išsakyti ir dabar Europos Komisijos pateiktuose vertinimuose. Tai rimtas signalas Vyriausybei bei Savivaldybių reikalų ir valdymo reformų ministerijai apie aiškiai nepakankamą dėmesį būtent šių problemų sprendimui. Ne paslaptis ir kiti klausimai bei komentarai, ypač išsakyti komisaro van der Broeko, jam lankantis Vilniuje šių metų liepos mėnesį susitikime su Europos Sąjungos valstybių ambasadoriais, reziduojančiais Lietuvoje. Ypač kritiškas komisaras tada buvo vienos ministerijos atžvilgiu, jos ministrą pavadinęs “old hand” – sena ranka, o ministeriją – institucija, kurioje labai jaučiama mūsų didžiosios kaimynės įtaka.

Čia verta priminti ir tai, kad po Prezidento rinkimų pertvarkant Vyriausybę ir siekiant realizuoti populistinius rinkimų pažadus mažinti biurokratų skaičių buvo sugriauta veikusi integracijos į Europos Sąjungą institucinė struktūra, specialiai sukurta laikotarpiui, kai Lietuva dar nėra Europos Sąjungos narė, bet aktyviai siekia minėtos narystės. Tai yra Prezidentui reikalaujant, Vyriausybei siūlant ir Seimui pritarus buvo panaikinta Europos reikalų ministerija. Nebuvo išgirstas ir siūlymas, jei kam nors nepatiko ar neįtiko Europos reikalų ministrė, keisti ministrę, bet ne griauti struktūrą. Ministeriją sunaikinus, daug ten dirbusių žmonių buvo atleisti, o vietoj ministerijos steigiamo Europos komiteto kūrimas ir formavimas nebaigtas iki šiol. Vadinasi, reikšmingiausias ir darbingiausias laikas, kai reikėjo dirbti Vilniuje, Briuselyje ir Europos Sąjungos šalių sostinėse, buvo efektyviai neišnaudotas. Šiais metais beveik nepastebima tapo ir specialioji pasirengimo deryboms delegacija, vadovaujama užsienio reikalų viceministro G.Šerkšnio.

Antra. Praėjusių metų Europos Komisijos “Nuomonėje” ne kartą ir ne du buvo minima, kad Lietuvai dar daug reikia padaryti privatizavimo srityje. Nors galima pripažinti, kad šioje srityje gerokai pasistūmėjome į priekį, tačiau kartu būtina pripažinti ir kita: vertinant didžiausių infrastruktūros įmonių privatizavimą, tik Baltijos laivų statyklos ir “Lietuvos telekomo” privatizavimas buvo atliktas civilizuotai ir skaidriai. Dviejų Europos Sąjungos valstybių – Švedijos ir Suomijos telekomai tapo naujaisiais “Lietuvos telekomo” savininkais. Danijos kompanija tapo Baltijos laivų statyklos savininke, ir tai buvo neabejotini pliusai Lietuvai Europos Sąjungos požiūriu. Deja, to paties negalima pasakyti apie Lietuvos naftos įmonių privatizavimą. Atsisakymas skelbti anksčiau žadėtą konkursą “Mažeikių naftai” privatizuoti, potencialių investuotojų iš Europos Sąjungos valstybių – Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Suomijos atstūmimas ir tiesioginės derybos su JAV kompanija, slapti susitarimai ir šios istorijos tęsinys su “Būtingės nafta”, kai išstumiama Vokietijos kompanija, kurios atstovas, kaip žinome, jau paskirtas naujojo Vokietijos kanclerio patarėju, tikrai buvo ir tebėra didelis minusas vertinant Lietuvos pasirengimą tapti Europos Sąjungos nare.

Trečia. Europos Komisija nei pernai, nei šiemet nesulaukė iš Lietuvos valstybės institucijų išsamios ir tikslios informacijos apie energetikos strategiją, šios sistemos būklę ir perspektyvas, tačiau tikslios informacijos trūkumas nėra vienintelis kritikos objektas. Svarbus yra ir kitas šio komplekso klausimas – Ignalinos atominės elektrinės ateitis. Mano giliu įsitikinimu, kitoks derybų su Europos Sąjunga tonas ir taktika būtų įgalinusios pasiekti geresnių rezultatų ir šiuo klausimu.

Ketvirta. Ir praėjusiais metais paskelbtoje Europos Komisijos “Nuomonėje”, ir šių metų vertinimuose yra rimtai abejojama Lietuvos sugebėjimu konkuruoti bendrojoje rinkoje. Abejojama ne tik Lietuvos įmonių gebėjimu atlaikyti konkurencijos spaudimą Europos Sąjungoje. Daug svarbiau tai, jog nepalankiai vertinama Vyriausybės politika prekybos liberalizavimo, muitų srityje. Manau, jog Europos Komisija ir turėjo prastai vertinti tokias mūsų Vyriausybės sprendimais įteisintas rinkos apsaugos priemones kaip nurodymas visoms valdžios ir biudžetinėms įstaigoms pirkti prekes tik iš vietos gamintojų arba nutarimas padidinti importo muitus kai kurioms prekėms, įskaitant maisto produktus, cukrų ir t.t. Deja, mes patys neįvertinome, kad tokių rinkos apsaugos priemonių duodamas efektas yra labai trumpalaikis, ir dėl to tikrai nevertėjo gadinti santykių su Europos Komisija. Mano paminėti bei kiti panašūs sprendimai ir sukėlė Europos Komisijos abejones mūsų pajėgumu konkuruoti, nes veikiama, tai yra sava rinka ginama, ne pagal Europos Sąjungoje priimtas taisykles ir reikalavimus, o priešingai.

Penkta. Nekelia abejonių, jog didžiausios kritikos nusipelno valdžios vyrų nesugebėjimas dirbti diplomatinį ir lobistinį darbą Europos Sąjungos valstybių sostinėse ir pačiame Briuselyje. Jei būtų bent tęsiama (pabrėžiu, bent tęsiama) tai, kas buvo daroma šioje srityje 1997 m., šiandien situacija būtų kitokia. Juk tikrai nei teisėsaugos, nei privatizavimo, nei žmogaus teisių, visos visuomenės demokratizavimo srityse nesame blogesni nei estai, tačiau gerokai atsiliekame demonstruodami savo laimėjimus, kai reikia parodyti stipriąsias puses ir neakcentuoti silpnųjų pusių ar bent surasti toms problemoms logiškus paaiškinimus. Tuo tarpu kai kurių užsienio ekspertų teigimu, latviai šiais metais pasimokė iš mūsų pernykščių laimėjimų, buvo išplėtoję tikrai galingą diplomatinę ir lobistinę kampaniją. Todėl nestebino tai, kad kelis mėnesius Latvija (pabrėžiu, tik Latvija, bet ne Lietuva) buvo minima kaip realiausia pretendentė papildyti jau pakviestųjų šalių būrį. Vakar paskelbtose Europos Komisijos rekomendacijose Latvija išskirta iš kitų šalių kandidačių išvada, kad jei išlaikys reformų tempą, dar iki 1999 metų pabaigos gali tikėtis teigiamos Europos Komisijos rekomendacijos ir pakvietimo pradėti derybas. Tuo tarpu išvadoje apie Lietuvą jokie terminai nenurodyti.

Taigi darbų daug, ir turėsime gerokai pasistengti, kad bent kitais metais Lietuva sulauktų teigiamos Europos Komisijos rekomendacijos, tai yra galėtų pradėti derybas su Europos Sąjunga.

Pabaigoje priminsiu tik tai, ką sakiau Seime šių metų balandžio mėnesį, kai buvo priimamas sprendimas dėl Europos reikalų ministerijos naikinimo, tai yra kad “šiandien džiaugtis turėtų tik pono R.Smetonos vadovaujami Lietuvos euroskeptikai, taip pat tie, kurie nenori ir visomis jėgomis priešinasi, kad Lietuva taptų Europos Sąjungos nare”. Po šiais balandžio mėnesį pasakytais žodžiais galėčiau pasirašyti ir šiandien.

Ir dar. Esu įsitikinusi, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas, remdamasis jam Lietuvos Konstitucijos suteiktomis galiomis ir moraliniu autoritetu, tuoj pat, kai tik bus išanalizuoti iš Europos Komisijos gauti dokumentai, turėtų sukviesti visų už Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą atsakingų institucijų vadovus, padaryti išvadas, taip pat vadovauti formuluojant ir realizuojant mūsų valstybės strategiją ir taktiką šioje srityje 1999 metais. Tikslas, kad Lietuva kuo greičiau taptų Europos Sąjungos nare, reikalauja ne tik politinių partijų sutarimo, bet ir visų valstybės pareigūnų, tarp jų ir aukščiausiųjų, išskirtinio rūpesčio bei dėmesio. L.Andrikienė”. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos J.Bernatonis norėtų kalbėti.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pasinaudodamas Seimo statuto suteikta teise, prašyčiau, kad tokius svarbius klausimus, kurie buvo pasakyti gerbiamųjų Seimo narių L.Andrikienės, V.Stasiūnaitės ir I.Šiaulienės pareiškimuose, apsvarstytų Europos reikalų komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jeigu jūs sutiktumėte rytoj 9.00 val. ateiti į Europos reikalų komiteto posėdį, ten kaip tik šitie klausimai bus svarstomi. Aš jus asmeniškai kviečiu. (Balsai salėje) Ačiū. Mes tai iš anksto darome. Aš sutinku, nes rytoj, dar sykį kartoju, darbotvarkėje yra numatytas šių klausimų svarstymas. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad susitarėme. Viskas. Pareiškimai yra svarstomi, iškeltos problemos yra visiems aiškios, suprantamos. Rytoj šita problema bus svarstoma. Aš kviečiu tuos, kuriems šios problemos yra svarbios iš tikrųjų, ne tik dėl propagandos, ateiti į komiteto posėdį ir ten diskutuoti. (Balsai salėje) 9.00 val. Europos reikalų komiteto posėdžių salėje.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimų “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ryšiams su Europos Parlamentu sudarymo” ir “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ryšiams su Europos Parlamentu pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” pripažinimo netekusiais galios” projektas Nr.P-1362(4) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dar pratęsti posėdį keliolika minučių ir išspręsti rezervinius klausimus. Rezervinis antrasis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimų “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ryšiams su Europos Parlamentu sudarymo” ir “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ryšiams su Europos Parlamentu pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” pripažinimo netekusiais galios” projektas, registracijos Nr.P-1362(4). Šio dokumento pateikimas.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kintant šio dokumento tekstui (matote, dabar yra ketvirtasis variantas), jame liko tik formalioji dalis, kuria siūloma panaikinti du Seimo nutarimus, susijusius su delegacijos ryšiams su Europos Parlamentu sudarymu. Tai tikrai galima padaryti tik po to, kai atsirado Jungtinis komitetas. Tuo mes fiksuotume, kad šita delegacija baigė savo misiją. Aš prašyčiau, jeigu galima, iškart priimti šitą nutarimą ir nevarginti nė darbotvarkės rengėjų, nė jūsų pačių tais formaliais klausimais.

PIRMININKAS. Taigi niekas nenori jūsų paklausti. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime pritarti ir pritariame, taip?

Gerbiamieji kolegos, ar galime iš karto pradėti priėmimą? Galime pradėti priėmimą, tačiau nematau balsų skaičiavimo komisijos.

Gerbiamasis kancleri, mes sutarėme, kad galime pradėti priimti, tačiau darome priėmimo pertrauką ir laukiame balsų skaičiavimo komisijos. Jeigu šiandien ateis, tai dar mes jį priimsime.

Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 10¹ straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1414 (pateikimas)

Dabar kviečiu dar svarstyti rezervinį trečią klausimą – Įmonių rejestro įstatymo 10¹ straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.P-1414. Pateikimas. Pranešėjas – R.Didžiokas.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 10¹ straipsnio papildymu, kurį teikia Seimo Ekonomikos komitetas, siekiama nustatyti Prekybos įstatymo 5 straipsnio įgyvendinimo tvarką. Noriu jums priminti, kad dar šių metų pavasario sesijoje Seimui bus pateiktas Lietuvos Respublikos prekybos įstatymo 2, 4, 5, 8, 11, 40, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šiam įstatymo projektui svarstyti pagrindiniu buvo paskirtas Ekonomikos komitetas. Svarstant Ekonomikos komitete minėtą įstatymo projektą buvo konstatuota, kad papildžius Prekybos įstatymo 5 straipsnį ir tuo įmonėms uždraudus verstis bet kokia prekybos veikla – kontrabandinių tabako gaminių arba alkoholio produktų realizavimu bei kontrabanda – liktų neaiški tokio draudimo realizavimo tvarka. Todėl Ekonomikos komiteto darbo grupė parengė, o Ekonomikos komitetas apsvarstė ir pritaręs Prekybos įstatymo pataisų autoriams teikia Seimui Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 10¹ straipsnio papildymą. Ten numatoma tokia prekybos veiklos panaikinimo tvarka, aš ją pacituosiu: “Įsiteisėjus muitinės, policijos, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos nutarimams ar teismo nuosprendžiui, minėtos institucijos praneša apie tai Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai. Pastaroji sudaro įmonių, kurioms uždraudžiama verstis prekybine veikla, sąrašus ir pateikia juos vyriausiajam rejestro tvarkytojui. Vyriausiasis rejestro tvarkytojas skelbia šį sąrašą “Valstybės žiniose”. Paskelbtos įmonės per 60 dienų nuo paskelbimo privalo pateikti įmonių rejestro tvarkytojui registravimo dokumentų pakeitimus panaikinant juose prekybinę veiklą. Jeigu įmonės to nepadaro, tada taikomi Įmonių rejestro įstatymo 10¹ pirmojoje dalyje numatyti komercinės, ūkinės veiklos apribojimai laikinojo Lietuvos Respublikos įmonių registro tvarkymo reglamento, Vyriausybės patvirtinto dar 1995 m., nustatyta tvarka”. Vadinasi, kaip matote, mūsų siūlomas įstatymo pakeitimas būtų lydintysis Prekybos įstatymo minėtų straipsnių pakeitimų įstatymą. Manome, kad jis įtvirtintų arba reglamentuotų, kaip jau minėjau, to Prekybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo realizavimo tvarką. Tikimės, kad neigiamų pasekmių toks čia pateikiamas įstatymo projektas neturės. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti. Ar yra numatytos čia minėtoms institucijoms priemonės ar baudos už pateiktos nuostatos pažeidimus? Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Jeigu aš teisingai supratau klausimą, pirmiausia įmonės, kurios pažeidžia Prekybos įstatymą, yra baudžiamos nustatyta tvarka. Jeigu tas pažeidimas susijęs su tabako gaminių arba alkoholio kontrabandinių produktų realizavimu, jos netenka teisės verstis prekybine veikla. Tą teisę verstis būtent prekybine veikla jos turi įteisinusios savo įmonės dokumentuose. Tada jos pačios privalo per 60 dienų po nuobaudos skyrimo pataisyti savo įmonės registravimo dokumentus ir pataisytus dokumentus pateikti rejestro tvarkytojui. Mes manome, kad tokia tvarka, jeigu ji funkcionuos… Jeigu įmonės nepateiks per 60 dienų tų pataisytų dokumentų, tai tada yra patvirtintas įmonių registro tvarkymo reglamentas. Jis, kaip minėjau, priimtas 1995 m. gegužės 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr.619. Ten numatyta, kad pažeidėjams, kurie neįvykdė reikalavimo per 60 dienų pataisyti įmonės registravimo dokumentus, bus taikomos tame reglamente numatytos sankcijos. Viena iš tokių sankcijų, kuri ten numatyta, yra įmonės veikiančios einamosios sąskaitos užšaldymas banke arba įmonės licencijos sustabdymas ir t.t. Tų priemonių yra numatyta keletas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus, kurių buvo tik vienas.

Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime pritarti. Taigi pritariame po pateikimo. Pradedame svarstymą. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Taip? Ačiū.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-712(2) (pateikimas)

Ir paskutinis rezervinis klausimas, rezervinis ketvirtas – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-712(2). Pateikimas. Pranešėjas – K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji Seimo nariai! Dėkoju, kad jūs sutikote dar pratęsti posėdžio laiką. Teikiu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio papildymą ketvirtąja dalimi, kad atliekant patikrinimą profesinei sąjungai pageidaujant kviesti toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovą. Tai įpareigos darbo inspekciją pakviesti profesinės sąjungos atstovą kartu dalyvauti patikrinimuose. Tikiu, kad esant tai nuostatai kartu dalyvaujantys profesinių sąjungų atstovai nustatys tam tikrus pažeidimus toje įstaigoje, įmonėje, cechuose ir užkirs kelią nereikalingoms kalboms, kad darbo inspektorius, susitaręs su darbdaviu ar nelaimingo atsitikimo nuslėpimo atveju, ar net darbuotojo žuvimo atveju vietoje išsiaiškins, todėl nebus piktnaudžiavimų. Siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori paklausti. Prašom. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar nereikėtų konkretizuoti, į kokį patikrinimą reikėtų kviesti profesinių sąjungų atstovą ir kaip jam galios šio straipsnio trečioji nuostata dėl komercinių ir technologinių paslapčių? Juk ta, kuri dabar įrašyta, jo niekaip nesaisto? Sakykim, inspektorių mes įpareigojame, o visas šitas paslaptis nešios. Ačiū.

K.KUZMINSKAS. Manau, kad įstatyme apibrėžti, į kokį konkrečiai patikrinimą reikia kviesti profesinių sąjungų atstovą, netikslinga, nes šiuo metu Lietuvoje yra plečiamas smulkus ir vidutinis verslas, įmonės labai plačiai apima įvairų tinklą. Todėl čia įstatyme apibrėžti konkrečiai, ką dirbantis atitinkamoje įmonėje… ir tada kviesti profesinių sąjungų atstovą, man atrodo, netikslinga. O kartu ir su šio straipsnio trečiąja dalimi, manau, nesikerta, nes toje įmonėje, kad ir kokia yra paslaptinga ta įmonė, tos profesinės sąjungos atstovas, tas darbuotojas žino, ką ta įmonė gamina. Man atrodo, jokios komercinės paslapties nebus, nes tas pats darbuotojas eis per savo darbo vietą. Man atrodo, čia jokio slaptumo nebus.

PIRMININKAS. Ir P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte jūs rašote: “Dalyvaudamas tikrinime profesinės sąjungos atstovas neatidėliodamas šalintų rastus darbo trūkumus, aiškintųsi jų atsiradimo priežastis”. Argi profesinės sąjungos atstovas šalintų tuos trūkumus? Darbdavys įpareigotas šalinti tuos trūkumus. O iš esmės aš pritarčiau tai nuostatai, kad pageidaujant profesinei sąjungai dalyvautų jų atstovas. Ačiū.

K.KUZMINSKAS. Aš nieko blogo nematau, jeigu darbininkas, profesinių sąjungos atstovas kartu eidami vietoj nustato darbo režimo pažeidimus, vietoj paprašo, kad išspręstų, nebūtinai būtų nuobaudos, nebūtinai raštiški kokie nors susirašinėjimai. Tačiau jeigu vietoj galima pašalinti tą trūkumą, tai yra sveikintina.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėt į visus klausimus. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Pritariam bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Taip?

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimų “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ryšiams su Europos Parlamentu sudarymo” ir “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ryšiams su Europos Parlamentu pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” pripažinimo netekusiais galios” projektas Nr.P-1362(4) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, ir grįžtam prie rezervinio antrojo klausimo. Yra balsų skaičiavimo komisija. Ne visos sudėties, bet yra. Taigi galime Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimų “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ryšiams su Europos Parlamentu sudarymo” ir “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ryšiams su Europos Parlamentu pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” pripažinimo netekusiais galios” priimti. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, tikiuosi, nėra. Nėra. Taigi registruojamės. Registracija vyksta.

Kol vyksta registracija, aš noriu informuoti dėl kitos savaitės darbo. Kai kas klausė, kodėl nėra kitos savaitės darbotvarkės. Kadangi šiandien pradėjome svarstyti dar vieną įstatymą, susijusį su biudžetu, šiuo atveju su šių metų biudžetu, kitą savaitę vyks tik neeiliniai posėdžiai. Seniūnų sueigoje buvo aptarta kitos savaitės darbų programa ir buvo aptarta ateinančio antradienio darbotvarkė. Rytoj Seimo valdyba ją patvirtins ir pateiks kaip neeilinio posėdžio darbotvarkę visiems Seimo nariams.

Užsiregistravo 26 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosim dėl minėto Seimo nutarimo priėmimo. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 25. Kas prieš? Prieš – 1. Kas susilaikė? Nėra.

Taigi balsavus už 25 Seimo nariams ir 1 – prieš minėtas Seimo nutarimas yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, kartu baigiame ir Seimo plenarinį posėdį. Kitas plenarinis posėdis ateinantį antradienį.