Dvidešimtasis (246) posėdis
1998 m. spalio 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS, Seimo Pirmininko pavaduotojai R.OZOLAS, F.PALUBINSKAS ir A.VIDŽIŪNAS

Vyriausybės pusvalandis. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras K.Skrebys

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Pradedame vakarinį plenarinį posėdį. Prašom, gerbiamieji kolegos, registruotis. Vyksta registracija. Pradedame popietinio posėdžio darbotvarkės pirmąjį klausimą – Vyriausybės pusvalandį. Ministras K.Skrebys atsakys į Seimo narių klausimus.

Prašom, ministre. Kviečiu jus į tribūną.

Užsiregistravo 27 Seimo nariai.

K.SKREBYS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Naudodamasis proga norėčiau trumpai pateikti, kokius paskutiniu metu atliko darbus Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija ir prie kokių problemų paskutiniu metu dirbo.

Visų pirma turbūt plačiausiai diskutuojamas klausimas yra būsima administracinė-teritorinė reforma. Turiu pasakyti, kad yra parengtas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reformos antrojo etapo naujų savivaldybių steigimo programos projektas. Šiuo metu tikslinamos programos nuostatos.

Taip pat naudodamasis proga norėčiau paminėti, kad mūsų ministerija turi savo puslapį Internete, kurio adresas yra labai paprastas, tai būtų vrsrm., paprasčiausiai ministerijos pavadinimas sutrumpintas, lt. Šiuo adresu mes surašome visus svarbiausius įstatymų ar net Vyriausybės nutarimų projektus. Jeigu iš Seimo narių kas nors norėtų susipažinti su vienu ar kitu projektu, tai paprasčiausiai galima pasižiūrėti į ministerijos Interneto puslapį, atsispausdinti vieną ar kitą projektą, dėl jo diskutuoti, reikšti pastabas ir panašiai. Taip pat šiame puslapyje yra ir mano minėtas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reformos projektas.

Kitas dalykas, kurį aš turėčiau paminėti, tai, kad reorganizavus Vyriausybės struktūrą buvo likviduotas Komunalinio ūkio departamentas. Likvidavus Komunalinio ūkio ir paslaugų departamentą prie Statybos ir urbanistikos ministerijos, mūsų ministerijai buvo pavesta perimti ir vykdyti jo funkcijas. Vykdant pradėtus darbus, tęsiant darbus, yra rengiamas Statinių naudojimo ir priežiūros įstatymo projektas, rengiama Buitinių atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų surinkimo programa, taip pat rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas “Dėl inžinerinės infrastruktūros objektų statybos naudojimo ir priežiūros”.

Taip pat norėčiau išskirti ir dar vieną mūsų veiklos sritį – tai regioninę politiką, kas buvo ypač, sakyčiau, smarkiai akcentuota Europos Komisijos nuomonėje, taip pat tas klausimas yra labai svarbus integruojantis į Europos Sąjungą. Turėčiau pasakyti, kad yra parengti Lietuvos regioninės politikos metmenys, kuriems buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 21 d. posėdyje. Tai yra pirmasis žingsnis Lietuvos regioninės politikos plėtros link.

Pagal metmenis Lietuvos regioninės politikos tikslas yra subalansuoti socialinės ekonominės plėtros sąlygas visuose šalies regionuose. Pagrindiniai Lietuvos regioninės politikos tikslai, kaip apibrėžiama regioninės politikos metmenyse, yra parama rinkos ekonomikos plėtrai kiekviename šalies regione, sukuriant sąlygas, būtinas ilgo laikotarpio plėtrai, sukuriant socialinius, ekonominius ir gamtos apsaugos poreikius atitinkančią infrastruktūrą bei sumažinant ekonominius, kultūrinius ir išsilavinimo skirtumus tarp įvairių regionų.

Taip pat norėčiau informuoti Seimo narius, kad Lietuvos regioninės politikos metmenys numato Regioninės plėtros įstatymo priėmimą. Naujai regioninės plėtros komisijai bus patikėtas uždavinys parengti Regioninės plėtros įstatymą ir kitus papildomus teisės aktus. Be to, komisija bus atsakinga už probleminių regionų sąrašo nustatymą, jos struktūra ir sudėtis greitai bus patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Regioninės plėtros įstatymas ir kiti teisės aktai apibrėš Lietuvos regioninės politikos institucinę struktūrą ir visų už regioninę politiką atsakingų institucijų funkcijas. Įstatymas turėtų reguliuoti regioninės plėtros institucijų steigimą ir jų funkcijas, valstybės institucijų funkcijas regioninės plėtros srityje, regioninės plėtros programų koordinavimo ir tvirtinimo mechanizmą, statistinių indikatorių sistemos, reikalingos regioninės plėtros programoms pagrįsti ir jų rezultatams įvertinti, sukūrimą, regioninės plėtros dokumentų publikavimą.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad šiuo klausimu yra parengta specialioji PHARE parengiamoji programa. Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengiasi šios sutrumpintai vadinamos SPP programos vykdymui. Tikimasi, kad šios programos dėka bus pasiekta šių tikslų: bus įdiegta efektyvi administracinė struktūra centriniu lygmeniu siekiant suformuoti regioninės plėtros politiką bei koordinuoti regioninės plėtros programas. Tokia struktūra aiškiai apibrėš ministerijos atsakomybės sritis, funkcionuojantį tarp ministerijų bendradarbiavimo mechanizmą ir techninių vienetų paramą tam tikroms struktūrinėms ministerijoms. Bus atitinkama institucinės bazės plėtra ir administracinių pajėgumų efektyviai finansinei ES paramos programų Lietuvoje vadybai sustiprinimas. Vyks Lietuvos pareigūnų mokymas struktūrinės politikos srityje didinant jų žinias apie ES struktūrinių fondų priemones. Vyks Lietuvos plėtros plano parengimas ir patvirtinimas komisijoje, bendro finansavimo plano 2000–2003 metams parengimas ir pateikimas tvirtinti, biudžeto procedūrų įtvirtinimas, įtraukiant finansavimo paskirstymo procedūras, monitoringo ir kontrolės procesus. Bus kuriama teisinė bazė ekonominio ir socialinio integralumo plėtrai bei atliekami veiksmai trūkumams pašalinti. Vyks kaimo plėtros plano pagal tam tikrą programą parengimas, pateikimas ir patvirtinimas, sistemų ir partnerysčių, reikalingų regioniniu ir vietos lygmeniu, plėtra, siekiant vykdyti vieno kaimo ir vieno miesto teritorijos plėtros projektą, patirties valdant pilotinius projektus pagal struktūrinių fondų principus įgijimas ir publikavimas.

Taip pat šiuo metu Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija rengia Vyriausybės nutarimo projektą dėl Lietuvos regioninės politikos metmenų įgyvendinimo priemonių. Jis turėtų nustatyti Lietuvos regioninės politikos metmenų įgyvendinimo priemones bei įpareigoti atskiras ministerijas įgyvendinti PHARE specialiojoje parengiamojoje programoje numatytus įpareigojimus. Tai tokios pagrindinės yra mūsų dviejų skyrių, būtent savivaldos ir regioninės plėtros, veiklos kryptys.

Trumpai galėčiau paminėti, kokie darbai yra atlikti valstybės tarnybos srityje. Yra parengtas Valstybės tarnybos įstatymo projektas, kurio derinimas užtruko pernelyg ilgai. Čia yra dalis ir mūsų kaltės. Tačiau turėčiau pasakyti, kad visiškai yra reorganizuotas šiuo metu valdininkų, ateityje jie taps valstybės tarnautojais, registras. Yra išleistas valdininkų registro biuletenis. Tokiu būdu galima gauti įvairius kompiuterinius pjūvius, kokie valstybės tarnautojai, šiuo metu valdininkai, kokiose institucijose dirba, koks yra jų išsilavinimas, kokia yra kadrų kaita, ir panašiai.

Taip pat yra pasirengta, norėčiau pasakyti, kad yra pasirengta naujos institucijos, kuri koordinuos valstybės tarnautojų mokymą, jų kvalifikacijos kėlimą, jų įvadinį mokymą, steigimui. Tokia institucija turėtų atsirasti nuo kitų metų sausio 1 dienos. Ji turėtų vadintis Lietuvos viešojo administravimo institutu. Šio instituto steigimui mes taip pat numatome gauti Europos Sąjungos PHARE programos paramą.

Kiti dalykai, kuriuos aš norėčiau paminėti, yra susiję su centrinio valdymo reforma. Mes esame pasirašę sutartį su Kanados viešojo administravimo institutu. Turėčiau pasakyti, kad Kanadoje jau keleri metai yra praktikuojamas programinis biudžeto sudarymo principas. Mūsų valstybė programinį biudžetą pirmą kartą sudarė šiais metais. Jis dabar bus pateiktas Seimui tvirtinti. Šia prasme mes iš tikrųjų turime ko pasimokyti iš mūsų partnerių Kanadoje.

Taip pat turėčiau pasakyti, kad šiuo metu yra atliekamas valdymo auditas Veterinarijos tarnyboje. Tai pirmasis bandymas pasitelkti privačias firmas siekiant pagerinti valstybės valdymą. Tam, kad būtų atliktas auditas Valstybinėje veterinarijos valdyboje, konkurso būdu buvo parinkta tarptautinė audito kampanija (…). Audito rezultatai bus žinomi gruodžio mėnesį. Atsižvelgiant į jų siūlomas pertvarkos kryptis, į nepriklausomo audito rekomendacijas bus parengtas atitinkamas Vyriausybės nutarimo projektas, kuris šiek tiek reorganizuos Valstybinę veterinarijos tarnybą. Tokiu pat būdu neseniai, būtent praėjusią savaitę, įvyko konkursas, kuriame dalyvavo taip pat kelios tarptautinės firmos. Konkurso nugalėtojai dar nėra paskelbti, bet konkurso nugalėtojas turėtų atlikti valdymo auditą Finansų ministerijoje.

Šiek tiek plačiau norėčiau kalbėti apie ministerijos parengtą Viešojo administravimo įstatymo projektą. Tie Seimo nariai, kuriuos domina šis įstatymas, galėtų rasti tiek paskutinę, tiek ir ankstesnes redakcijas mūsų ministerijos Interneto tinklo lape ir susipažinti bei pareikšti savo pastabas. Šio įstatymo pagrindinis tikslas yra sudaryti papildomas teisines prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Įstatymo projekte nustatyti viešojo administravimo principai. Piliečiai, gindami savo interesus, nustatyta tvarka galės apskųsti viešojo administravimo institucijas, jei jos nesilaikys šių principų, spręsdamos jiems rūpimus klausimus. Šiais principais: teisėtumo, objektyvumo, proporcionalumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitais, viešojo administravimo subjektai vadovausis tais atvejais, kai praktikoje iškilęs atvejis nebus reglamentuotas įstatyme. Specialus projekto skirsnis yra skirtas vidiniam administravimui. Šiame skirsnyje didelis dėmesys skiriamas vidinio administravimo kontrolei, įstatymo administravimo institucijoms suteikiama teisė pasirinkti kontrolės formą – vidinį ar išorinį auditą, atliekamą tiek viešojo administravimo institucijų, tiek nepriklausomų auditorių, numatyta pavaldžių institucijų vidinio administravimo kontrolė tvirtinant įvairius dokumentus. Įstatymo projekto skirsnis, nustatantis pagrindines administracines procedūras, užpildė šioje srityje egzistuojantį teisinį vakuumą. Didelis dėmesys skirtas administracinio sprendimo objektyvumui užtikrinti. Valstybės tarnautojas pats turės nusišalinti arba galės būti nušalintas nuo administracinio sprendimo parengimo bei priėmimo, jei dėl kokių nors priežasčių abejojama jo nešališkumu. Įstatymo projekte nustatyta administracinių procedūrų inicijavimo tvarka, reglamentuotas prašymų priėmimas, nagrinėjama šalių apklausa, faktų patikrinimas. Įstatymo projekte numatyta, kad po piliečio prašymo pateikimo praėjus nustatytam laikotarpiui administravimo institucijai nepriėmus sprendimo bus laikoma, kad priimtas neigiamas sprendimas, kurį pilietis turės teisę apskųsti. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, tokias bylas turėtų nagrinėti naujai kuriami administraciniai teismai, kurių pirmasis pradės veikti jau šiais metais. Įstatyme taip pat nustatyta, kad viešojo administravimo institucijos privalo viena kitai teikti tarnybinę pagalbą. Šiame įstatymo projekte numatyti atvejai, kai viena viešoji administravimo institucija gali kreiptis pagalbos į kitą, bei galimo atsisakymo suteikti tarnybinę pagalbą priežastys. Taip pat norėčiau pasakyti, kad atsižvelgiant į daugelio piliečių laiškus, kuriuose keliama aktuali problema, šiame įstatyme siūloma išspręsti išties opų klausimą. Mes dabar susiduriame su tokia praktika, kad vienas savivaldybės skyrius priiminėja gyventojų pareiškimus, tarkim, pirmadienį nuo 15 val. iki 17 val., o kitas etapas derinimų grandinėje – kokia nors, tarkim, įstaiga X priiminėja gyventojus penktadienį irgi nuo 15 iki 17 val. Vadinasi, žmogus yra priverstas gaišti visą savaitę. Viešojo administravimo įstatymo projekte įrašyta ta nuostata, kad raštiškus piliečių pareiškimus tam tikros institucijos turėtų priiminėti visas penkias dienas per savaitę, o ne kažkokiomis ribotomis valandomis. Mes manome, kad tai išties palengvins žmonių reikalų tvarkymą.

Ir kitas dalykas, kurį aš taip pat norėčiau trumpai paminėti, prieš pradėdamas atsakinėti į jūsų klausimus, yra tas, kad reorganizavus Vyriausybės struktūrą ir likvidavus Ryšių ir informatikos ministeriją informatikos klausimai atiteko mums. Galėčiau trumpai paminėti, kad buvo ministerijoje įsteigtas Informatikos departamentas. Jo direktoriumi yra paskirtas buvęs Vilniaus universiteto Komunikacijų fakulteto dekanas profesorius R.Gudauskas. Šis departamentas po vasaros jau pradeda savo darbus. Keletas aktualiausių problemų. Tai vėlgi yra sudaryta darbo grupė problemai “2000” nagrinėti ir pasiūlymams Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti. Tai gal būtų trumpai tiek ir aš galėčiau atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. 11 Seimo narių nori jus paklausti. Pirmasis klausia S.Kaktys. Prašom.

S.KAKTYS. Gerbiamasis ministre, jūs ką tik kalbėjote apie būsimą administracinę teritorinę reformą ir apie tai, kad esate parengę kriterijus ne tiktai kokiu principu gali būti kuriamos naujos savivaldybės, bet ir įstatymo normos yra parengtos, todėl reikalinga politinių partijų valia, apsisprendimas. Man šituo klausimu ir kai kuriais kitais klausimais – dėl savivaldybių rinkimų sistemos galimo keitimo, dėl savivaldybių kadencijos trukmės – teko Seime padaryti pareiškimą ir pakviečiau politines partijas, kad jos išreikštų savo bendrą poziciją, nes manau, kad politizavimas pernelyg didelis arba kažkokios politinės jėgos laikymasis nuošaliai neleis priimti bendrų sutartų sprendimų. Kaip jūs manytumėt, jeigu politinės partijos, šiandien esančios Seime, išreikštų savo gerą valią dėl bendrai su savivalda susijusių įstatymų keitimo, ar jūs turėsite laiku parengę įvairius įstatymų projektus?

K.SKREBYS. Kaip tik rytoj Vyriausybės posėdyje mes turėtume priimti vieną iš sprendimų – būtent pateikti tiek Seimo komitetams, tiek Seimo frakcijoms svarstyti vieną iš tokių probleminių klausimų – dėl tiesioginių merų rinkimų. Teikdami svarstyti frakcijoms šį klausimą, mes taip pat kartu pridedame ir visus teisės aktus, kurių reikėtų, jeigu būtų priimtas toks politinis sprendimas. Taigi tie teisės aktai yra parengti, tik kaip minėjau, aš manau, kad vis dėlto čia reikėtų visuotinio politinių jėgų sutarimo. Nes jeigu mes kalbam apie tiesioginį merų rinkimą, bent jau, tarkim, didžiuosiuose miestuose, tai mes neišvengiamai susidursim su Konstitucijos keitimo klausimu. O kokia yra Konstitucijos keitimo procedūra ir kiek balsų reikia, mes visi puikiai žinome. Manome, kad prieš pradedant svarstyti jau konkrečius įstatymų projektus frakcijos turėtų apsispręsti, ar remia šį sprendimą, ar neremia ir ar iš viso yra prasmė pradėti svarstyti šiuos projektus.

PIRMININKAS. D.Aleksiūnienė. Ruošiasi J.Listavičius.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamasis ministre, pagal naują jūsų ką tik paminėtą Lietuvos teritorijos administracinių vienetų projektą nenumatoma įkurti Trakų apskrities. Kaip jūs manytumėt, ar dar yra galimybių šį klausimą peržiūrėti, nes rajono gyventojai priėmimų metu šį klausimą ypač akcentuoja? Manau, kad įkūrus Trakų apskritį būtų sureikšminta tokia istoriškai svarbi Lietuvos vietovė kaip Trakai. Ir antras klausimas, kokia yra Grigiškių ir Vievio miestų ateitis?

K.SKREBYS. Retkarčiais išties pasirodo raginimų steigti naujas apskritis. Kai kurie merai siūlo naikinti jau esamas. Aš turėčiau atsakingai pasakyti, kad Vyriausybė nenagrinėja jokių projektų dėl apskričių ribų keitimo arba apskričių skaičiaus didinimo ar mažinimo. Nei Vyriausybės programoje yra šitie klausimai numatyti, nei, tarkim, kokiam nors kitam dokumente nagrinėjamas naujas apskričių paskirstymas. Dabar atsakysiu į jūsų klausimą dėl naujų savivaldybių įsteigimo. Pagal mūsų projektą, aš dabar atmintinai negaliu pasakyti, ar pradiniame, ar kitame etape yra numatyta įsteigti Vievio savivaldybę.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Dėl Grigiškų miesto.

K.SKREBYS. Dėl Grigiškių aš dabar iš atminties negaliu pasakyti. Reikia konkrečiai pasižiūrėti.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, 1990 metų savivaldybių biudžetų pajamų prieaugis, kaip ir ankstesniais metais, kur kas didesnis už valstybės biudžeto pajamų prieaugį. Noriu paklausti, kas daroma ir numatoma daryti, kad savivaldybės efektyviau naudotų joms skirtas lėšas, ieškotų vidinių rezervų, o ne užsiiminėtų neargumentuota kritika ir nekeltų Seimui ar Vyriausybei nepagrįstų reikalavimų? Ačiū.

K.SKREBYS. Aš jums dėkingas už šitą klausimą, nes manau, jog tam tikra prasme aš galėčiau viešai iš šitos tribūnos pasidžiaugti, kad 1999 metais yra numatomas išties ne toks jau menkas visų savivaldybių biudžetų augimas, t.y. nuo 13 iki 15%, ir tai liudija ir Seimo nario kalba. Turbūt jūs visi puikiai suprantate, kad nei Vyriausybė, nei, tarkim, mūsų ministerija negali administraciškai nurodyti savivaldybėms, kokius klausimus jos gali kelti ar kokių nekelti.

Tačiau, aš manau, iš tikrųjų vis daugiau atsiranda ir savivaldybėse, ir Seime politikų, kurie supranta, kad situacija su savivaldybių biudžetais išties nėra pati blogiausia. Juolab kad per paskutiniuosius dvejus metus mes turime tokią situaciją, kad tai, kas numatyta biudžete, visos sumos, yra visiškai pervedamos į savivaldybių biudžetus. Juo labiau kad, tarkim, šiais metais visos savivaldybės, išskyrus 3 ar 4, turi ne tiek jau mažai ir viršplaninių pajamų. Mane asmeniškai šita situacija gali tik džiuginti.

PIRMININKAS. I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis ministre, jums tikriausiai yra žinoma Klaipėdos savivaldybės praktika, kai prie valstybės nuosavybe esančių apleistų pastatų jinai pritvirtina lenteles, kuriose rašoma, kad savivaldybė negali atsakyti dėl šitų apleistų pastatų, nes jie nėra perduoti savivaldybės nuosavybėn. Kas trukdo išspręsti šitą problemą? Tai būtų vienas klausimas. Antras klausimas. Jūs minėjote, kad yra parengtas Valstybės tarnybos įstatymo projektas. Norėčiau paklausti, ar Vyriausybė pritarė šitam įstatymo projektui ir kaip bus reglamentuota valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka? Ačiū.

K.SKREBYS. Pradėsiu nuo antrosios klausimo dalies. Valstybės tarnybos įstatymui Vyriausybė išties yra pritarusi, tačiau, kaip aš jau minėjau, mūsų ministerija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Kanados viešojo administravimo institutu ir dar prieš oficialiai teikdami Seimui šitą įstatymo projektą mes paprašėme, kad kanadiečių ekspertai pareikštų savo pastabas. Jie išnagrinėjo šį projektą, pateikė daug pastabų, į daugumą pastabų mes atsižvelgėme. Dabar yra galutinai suderintas tekstas, kuris greitai turėtų atsirasti Seime oficialiai įregistruotas. Bet jeigu jus asmeniškai domina tas įstatymo projektas, tai, kaip jau minėjau, jį galima rasti mūsų ministerijos Interneto puslapyje.

Dabar apie tokius žingsnius, kurie yra daromi, tarkim, Klaipėdos savivaldybei pritvirtinant tas lentas ar kitus dalykus. Tai aš pavadinčiau tokiu grynu politikavimu, kuris išties nepuošia nei miesto vadovo pono E.Gentvilo, nei kitų vadovų.

PIRMININKAS. A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis ministre, pastaruoju metu jau nutilo kalbos apie tai, koks likimas laukia Kongreso rūmų, bet vis dėlto Prezidento pozicija yra žinoma, žinoma, ko nori akademinė visuomenė, žinoma, ko nori žmonės, kurie yra prie kultūros. Klausimas yra toks. Sakykite, ar vis dėlto studentai ir akademinė bendrija gaus šiuos rūmus? Taip pat ar G.Rinkevičiaus orkestras galės naudotis tokia puikia koncertų sale, kuri yra dabar tuščia? Ačiū.

K.SKREBYS. Aš galėčiau pradėti nuo jūsų klausimo pabaigos. Ta vadinamoji Kongreso rūmų klubinė dalis, kurioje yra arba galėtų būti įrengta koncertų salė, Vyriausybės sprendimu jau yra perduota didžiai gerbiamo pono G.Rinkevičiaus simfoniniam orkestrui ir tenai vyksta įrengimo darbai. Daugiau negu pusė šių darbų turėtų būti atlikta šiais metais, o kitais metais turėtų būti užbaigta. Dėl oficialiosios rūmų dalies kol kas dar nėra priimto sprendimo ir aš, tarkim, skirtingai turbūt negu jūs, neturiu tokios aiškiaregystės dovanos, kad galėčiau kalbėti už visą visuomenę. Taigi aš negaliu pasakyti, sprendimas dar nėra priimtas, koks bus priimtas sprendimas dėl likusios rūmų dalies.

PIRMININKAS. S.Daubaraitė.

S.DAUBARAITĖ. Gerbiamasis ministre, mano klausimas labai buitiškas, bet svarbus Vilniaus rajono gyventojams. Norėčiau jūsų paklausti, ar jums žinoma, kad Vilniaus rajone yra susiklosčiusi gana sudėtinga situacija dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo? Šiame rajone tai tampa amžiaus problema. Šiandien spalio 20 diena, bet nešildomos rajono mokyklos, vaikų darželiai, gyvenamieji butai. Pagiriuose gyvena apie 4 tūkst. gyventojų, bet jie šąla, tas pats ir Trakų Vokėje. Rajono žmonės nežino, kur kreiptis, nes ir jūsų ministerijoje dirbantys žmonės sako, jog ministerija nedali daryti įtakos savivaldybei. Esu įpareigota jūsų paklausti, ar galima tikėtis jūsų asmeninės pagalbos Vilniaus rajonui, kad būtų išaiškintos susidariusios situacijos priežastys ir jos būtų pašalintos? Manau, kad rajono žmonės negali būti savivaldybės įkaitais. Dėkui už…

K.SKREBYS. Mums išties yra žinoma situacija Vilniaus rajone, tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį ir į kitą problemos pusę, kad Vilniaus rajono gyventojai turėtų irgi pagalvoti, už kokias politines jėgas jie atiduoda savo balsus ir kaip po to elgiasi jų išrinkta valdžia. Kaip jūs puikiai žinote, pagal mūsų įstatymus, tarkim, nei Vyriausybė, nei viena ar kita ministerija negali administraciškai pavesti savivaldybei tvarkyti vienus ar kitus klausimus. Jeigu mes pasižiūrėsime į biudžetinę situaciją, tai Vilniaus rajonas yra finansuojamas nė kiek ne blogiau negu kiti Lietuvos rajonai ir lygiai taip pat, kaip daugelis kitų šiais metais turi nemažai viršplaninių pajamų. Kur jie naudoja tas lėšas, tai galėtų irgi pasidomėti jų rinkėjai.

PIRMININKAS. J.Senkevičius.

J.SENKEVIČIUS. Pone ministre, aš noriu paklausti jūsų ne dėl priešrinkiminės agitacijos, bet dėl programos, kuri buvo parengta jūsų ministerijoje ir dabar yra perduota Vyriausybei, t.y. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinės reformos antrojo etapo naujų savivaldybių steigimo programos, kuri, deja, tenka konstatuoti, buvo parengta be savivaldybių dalyvavimo ir net be konsultacijų su jomis, bent jau mano apygardoje, Vilniaus rajone. Tai aiškiai prieštarauja Lietuvos Respublikos savivaldybių įstatymui ir Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų nustatymo įstatymui. Be to, veiksmai, galintys sukelti demografinius pokyčius ten, kur gyvena tautinės mažumos, prieštarauja Lietuvos-Lenkijos sutarčiai ir Europos sisteminei tautinių mažumų apsaugos konvencijai. Tai nurodė įvertindama programą ir Užsienio reikalų ministerija. Prašom tuos du punktus pakomentuoti. Ačiū.

K.SKREBYS. Aš nenorėčiau su jumis sutikti, kad, tarkim, tie projektai buvo parengti nesitariant su tam tikromis vietos bendruomenėmis. Aš visiškai atsakingai galiu pasakyti, kad mūsų ministerijos specialistai buvo išvykę į Kalvelius, kur buvo susitikimas su vietos gyventojais, su aktyvesniais vietos žmonėmis, kurie domisi šitomis problemomis. Lygiai taip pat mūsų ministerijos specialistai, konkrečiai viceministras V.Katkevičius, buvo susitikęs su Nemenčinės gyventojų atstovais ir ne vieną kartą su jais diskutavo. Tik vėl aš irgi galėčiau pasakyti, kad kai mes kalbame su Vilniaus rajono administracija, tai yra vienoks požiūris ir vienokia nuomonė (tuos motyvus, žiūrint iš žmogiškojo taško, tam tikra prasme galima suprasti), o kai mes kalbame, pavadinkim taip, su projektuojamų savivaldybių gyventojais, su tų vietovių bendruomenėmis, kurios pagal projektą įgys teisę turėti savo savivaldybę, turėti savo vietinę valdžią, jų nuomonė yra visai kita. Ir paprasti vietos žmonės tiek Nemenčinėje, tiek Kalveliuose sveikina būsimą teritorinę-administracinę reformą. Taigi teiginys, kad mes darome, tarkim, projektus nesitardami su vietos gyventojais, švelniai tariant, nėra visiška tiesa.

J.SENKEVIČIUS. Antra dalis.

PIRMININKAS. R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Ar jau visiškai atsakėte?

K.SKREBYS. Taip.

PIRMININKAS. Ministras atsakė į klausimą. Prašom. R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Aš norėčiau paklausti labai konkrečiai. Vienas iš pagrindinių klausimų, kurį kelia savivaldybės, tai yra žemės klausimas, žemės nuosavybės. Turėti nuosavybės teise žemę savivaldybėms šiuo metu riboja Konstitucija. Aš norėčiau sužinoti jūsų ministerijos nuomonę. Kaip jūs manote, ar šią nuostatą reikėtų keisti ir kaip greitai tai būtų galima padaryti?

K.SKREBYS. Oficiali Vyriausybės pozicija yra tokia, kad tol, kol vyksta žemės reforma, šituos klausimus turėtų spręsti apskričių viršininkų administracija.

PIRMININKAS. A.Sakalas laukia klausimo.

A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, šį kartą mano klausimas bus apie vaikus. Kaip žinia, yra respublikinė Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri yra pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, yra tarnybos prie savivaldybių, kurios nepavaldžios šitai ministerijai, bet tiesiog pavaldžios savivaldybėms. Yra tam tikras, sakyčiau, nesutarimas. Ar jūs nesirengiate siūlyti pataisą, kad šitos visos tarnybos būtų vienos žinybos kompetencijoje arba kad kaip atskira tarnyba būtų, kad nebūtų šito dvigalvio valdymo?

K.SKREBYS. Aš pabandysiu dviem aspektais pasižiūrėti į jūsų klausimą. Pirmas dalykas. Aš tikrai nemanau, kad mes turėtume nušalinti savivaldybes nuo tokios aktualios problemos sprendimo kaip, tarkim, pasirūpinimas ar beglobiais, ar sunkiai auklėjamais vaikais. Žiūrint į prigimtines savivaldos teises, tai iš tikrųjų turėtų būti savivaldybių rūpestis. Aš įsivaizduoju, ką man arba kam nors kitam, kuris stovėtų čia, šioje tribūnoje, teikdamas projektą sumažinti atitinkamai savivaldybių funkcijas, pasakytų, tarkim, kad ir Socialdemokratų frakcija. Aš manau, iš karto opozicija pradėtų mus kaltinti savivaldybių teisių ribojimu, jų teisių varžymu ir panašiai. Aš manau, kad tam tikra nusistovėjusi situacija, kai savivaldybės sprendžia kasdienius šių laikų klausimus, jais rūpinasi ir kai, sprendžiant šitą problemą, dalyvauja Socialinės apsaugos ministerija, yra ne pats blogiausias variantas.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Tai visi klausimai, gerbiamieji kolegos.

Pone Slavickai ir kolega Velikoni, labai atsiprašome. Laikas baigėsi. Kitą kartą vėl bus klausimų.

Dėkoju, pone ministre.

K.SKREBYS. Ačiū.

PIRMININKAS. O mes tęsiame savo susiplanuotą priešpietiniame posėdyje darbą.

Lietuvos Respublikos įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo projektas Nr.P-1393(3*) (priėmimo tęsinys)

Kviečiu į tribūną Seimo narę E.Kunevičienę, kuri mums padės toliau priimti Lietuvos Respublikos įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymą. Kolegos, prieš pietus priėmėme 1 straipsnį. Dabar 2 straipsnis. Dėl pavadinimo jūs R.Didžioko siūlymo nepriimate.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Negalime priimti dėl pavadinimo, nes nepriimtas jo siūlymas. Todėl pavadinimas lieka toks, koks yra, o jo siūlymas nepriimtas dar 1 straipsnyje, tai tęsiasi. Tačiau 2 straipsnyje galima priimti R.Didžioko siūlymą…

PIRMININKAS. Antrojoje dalyje.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 2 straipsnio 2 punkte iš antrosios ir trečiosios eilutės išbraukti žodžius, pradedant nuo “jei šių įmonių kapitalo sanavimas ar restruktūrizavimas, pasibaigus ilgai užsitęsusioms bankroto procedūroms, taptų neįmanomas”. Šituos žodžius sutinkame išbraukti, tai, ką pasiūlė R.Didžiokas.

PIRMININKAS. Taigi sutarta, gerbiamieji kolegos. Ar V.Vilimas nori kalbėti? Jis vėl pasižymėjo, ar čia jo kompiuteris genda? V.Vilimas nekalba.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume tada bendruoju sutarimu su R.Didžioko pataisa antrojoje dalyje išbraukti vieną sakinio dalį priimti šitą 2 straipsnį? 2 straipsnis yra priimamas.

3 straipsnis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 3 straipsnyje yra R.Didžioko siūlymas. Negalima priimti. Ir ponios S.Burbienės. Ji siūlo ne skliausteliuose įrašyti, bet po kablelio. Keičiasi visa esmė, todėl negalima priimti, ponas J.Bernatonis sutinka. Ten keičiasi visa esmė. Todėl siūlyčiau palikti 3 straipsnį, kaip yra. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos!

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ir dar yra Juridinio skyriaus, bet čia aš išsiaiškinau, kad Juridinis skyrius, siūlydamas patikslinti 3 straipsnio 4 punktą, neatsižvelgė, kad tas klausimas išspręstas 5 straipsnyje. Todėl nereikėtų priimti Juridinio skyriaus šito pasiūlymo kaip perteklinio. Bet prašyčiau sutikti 3 straipsnio 3 punkte atsižvelgti į Juridinio skyriaus pastabą, ten, kur trečiojoje eilutėje yra žodis “skolos”, įrašyti “bei pagal paskolas”, o ne “skolos”. Su tuo sutinku ir reikia pataisyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, toks siūlymas susijęs su Juridinio skyriaus teikimu. Dėl R.Didžioko siūlymo paliekame E.Kunevičienės ir R.Didžioko susitarimą. Kas argumentuotų S.Burbienės siūlymą dėl 3 straipsnio trečiosios dalies? Aš girdžiu, ponas J.Bernatonis sutiko? Ne. Be pristatymo J.Valatka kalba dėl S.Burbienės siūlymo.

J.VALATKA. Aš tiesiog norėčiau paremti šitą siūlymą. Nors gerbiamoji pranešėja sako, kad čia keičiasi esmė, mes nematome, kad esmė keistųsi, kaip tik atvirkščiai, mes matome, kad čia būtų praplėsta bazė, kurios tikrai reikėtų šitoms įmonėms. Ne skliausteliuose, o taip, kaip siūlo ponia S.Burbienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Man gaila, kad nesupratote, kad čia keičiasi esmė, nes čia apima tik valstybines institucijas, o ne privačias ir kitas, už kurias iš biudžeto mes turėtume mokėti. Jūs gal ir labai norėtumėte praplėsti, bet tuo atveju reikia plėsti ir biudžetą. Mokesčių mes lyg ir nelinkę didinti.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos!

E.J.KUNEVIČIENĖ. Negalima pritarti.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime dėl S.Burbienės siūlymo 3 straipsnio trečiosios dalies pradžią suredaguoti taip, kaip ji siūlo. Registruojamės, gerbiamieji.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai.

Balsuojame dėl S.Burbienės siūlymo. Pritariantys siūlymui – už, nepritariantys – kitaip. Balsuoti pradėjome, kolegos.

Gerbiamieji kolegos, labai atsiprašau, kad mūsų kompiuteris nenori bendrauti su mumis. Kolegos, dar sykį kviečiu registruotis. Dar sykį kviečiu registruotis. Mums vėl rūpesčių kelia mūsų kompiuterių technika. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Ar S.Kaktys yra?

Užsiregistravo 53 Seimo nariai.

Gerbiamieji, balsuojame dėl S.Burbienės siūlymo pakeisti 3 straipsnio trečiosios dalies pradžią. Balsuoti pradėjome. Pritariantys S.Burbienės siūlymui – už, nepritariantys – kitaip.

Už siūlymą – 11, prieš – 23 ir dar su Seimo nariai – 25, susilaikė 10. Siūlymui nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, kiti R.Didžioko siūlymai (jau dėl jų buvo sutarta) išbraukti kapitalo ar restruktūrizavimo… Dėl to sutarta.

Taigi turime 3 straipsnį. Ar galėtume pritarti 3 straipsniui bendruoju sutarimu? 3 straipsnis yra priimtas.

4 straipsnis, gerbiamieji kolegos. Redakcinis R.Didžioko siūlymas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Valstybės biudžeto ir kitų fondų panaudojimas. Atsižvelgdama į pono R.Didžioko siūlymą, siūlyčiau 1 punkto pirmąją eilutę suredaguoti taip: “Lėšos Vyriausybės patvirtintoms įmonių mokumui atkurti programoms įgyvendinti bei…” ir toliau kaip tekste.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, su šita redakcine pataisa siūlau priimti 4 straipsnį. 4 straipsnis yra priimtas.

5 straipsnis, ponia pirmininke.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Dėl 5 straipsnio pono R.Didžioko pasiūlymai susiję su tuo, kad nebuvo pritarta iš pradžių. Tai dėl kapitalo restruktūrizavimo. Nepritarti…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

E.J.KUNEVIČIENĖ. … nei 5, nei 6 straipsniams.

PIRMININKAS. …pirmininkė nepriima 5 straipsniui siūlomų R.Didžioko pataisų. Niekas neprieštarauja. 5 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tiktai prašyčiau pritarti…

PIRMININKAS. Ir 6 straipsnis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Prašau leisti 5 straipsnio 2 punkte pataisyti vieną žodį. 2 punkte, kur yra “baigus sanuoti ar restruktūrizuoti įmonės kapitalą”. Taip turėtų būti. Ne įmonę ar kapitalą, o turėtų būti “įmonės kapitalą”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime tai laikyti redakcine pataisa? S.Pečeliūnas tikriausiai norėtų kalbėti dėl šitų dalykų. Aš siūlau pritarti šitam redagavimui.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau kalbėti ne tik dėl to redagavimo, čia aš nesipriešinsiu. Bet aš noriu paklausti pranešėjos. Prieš savo akis matau pono A.Andriuškevičiaus siūlymą irgi 5 straipsnio pirmajai daliai, bet kažkodėl ji tyli. Tegul bent savo nuomonę pasako.

PIRMININKAS. Atleiskite, kieno?

S.PEČELIŪNAS. A.Andriuškevičiaus.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš tokio neturiu.

PIRMININKAS. A.Andriuškevičiaus siūlymas buvo vienas ir į jį buvo atsižvelgta. Bet ne pirmam. Bet tikrai ne 5 straipsniui.

S.PEČELIŪNAS. Aš galiu paskaityti, štai turiu prieš savo akis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pasakykite, kuriam projektui.

S.PEČELIŪNAS. 5 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžių ir t.t.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Palaukite. Pasižiūrėkite, kokiam projektui.

S.PEČELIŪNAS. Antrajam projektui.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Antrajam, o čia trečiasis. Atsižvelgta.

PIRMININKAS. A.Andriuškevičius sėdi patenkintas, į jo siūlymą atsižvelgta.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Atsižvelgta.

PIRMININKAS. Taigi 5 straipsnis yra priimtas. 6 straipsnis. S.Burbienės siūlymas jau yra atmestas vieną kartą, dėl to nekalbame. R.Didžioko – kapitalas ir restruktūrizavimas. Dėl to sutarta. Nepriimta.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Prašau pritarti…

PIRMININKAS. 6 straipsnis. Kolegos, ar galime 6 straipsnį priimti? 6 straipsnis priimamas. Dėkoju, ponia komiteto pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau kalbėti dėl viso Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo projekto.

J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto nuostatos turi svarbią ekonominę ir socialinę reikšmę. Pritarus įstatymo projekto nuostatoms susidarys galimybė sanuoti ar restruktūrizuoti įmonės kapitalą, privatizuoti objektus netaikant bankroto procedūrų.

Bankroto procedūrų išvengimas sanuojant ar restruktūrizuojant įmonės kapitalą sudarys galimybę patirti valstybei mažiau nuostolių, sutaupys laiko, sukels mažesnes socialines pasekmes ir mažesnę darbuotojų įtampą.

Įstatymo projekte pateikti įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo atvejai, neigiamo kapitalo restruktūrizavimo tvarka, įmonės prievolių ir įsipareigojimų, delspinigių ir baudų pertvarkymas, t.y. atleidimas, atidėjimas, sustabdymas, nurašymas. Sanavimui ir restruktūrizavimui numatoma panaudoti strateginio investitoriaus arba kitų pirkėjų, valstybės biudžeto ar kitų fondų lėšas. Sanuojant ir restruktūrizuojant valstybės biudžeto lėšomis valstybei tenkančios akcijos perduodamos Valstybės turto fondui tvarkyti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė sprendimus dėl šio įstatymo įgyvendinimo galės priimti iki 2000 m. liepos 1 dienos. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat norėčiau pritarti šiam įstatymui. Jis tikrai yra labai reikalingas, tačiau aš turiu rimtą abejonę. Kai buvo nepritarta gerbiamojo R.Didžioko pataisoms dėl įmonės sanavimo ir kapitalo restruktūrizavimo… Aš galiu priminti, kad “sanavimas” lietuviškai reiškia “gelbėjimas, gydymas” ir daugiau nieko. Tai ką, mes gelbėsime, gydysime įmonės kapitalą, bet ne įmonę?

Aš manau, kad mes šiek tiek galbūt galime supainioti tiesiog ekonomikos terminus. Todėl aš, pasisakydamas už, turiu šią abejonę. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš iš esmės palaikau šį įstatymą, kadangi jame yra numatyti mechanizmai, kaip išvesti dalį įmonių iš krizinės situacijos ir sudaryti prielaidas jų tolesnei veiklai, jų mokumui atgauti, išsaugoti darbo vietas, mokėti mokesčius į biudžetą ir t.t.

Tačiau daugelis straipsnių iš tikrųjų liko su esminėmis spragomis. Labai gaila, kad kolegų pasiūlymai, taip pat ir mano pasiūlymai, nebuvo priimti ir net gerokai nuvertinti. Kad ir 2 straipsnio antroji dalis, kurioje yra tam tikras neapibrėžtumas. Jis tikrai skamba nevienareikšmiai. Čia kalbama apie tai, kad vienas iš įmonių kapitalo sanavimo ar restruktūrizavimo atvejų yra kitos įmonės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso mažiau kaip pusė akcijų, jeigu šių įmonių kapitalo sanavimas ir t.t. yra prasmingas ir yra perspektyvūs, potencialūs akcijų pirkėjai. Išeitų, kad ir nulis akcijų yra taip pat mažiau nei pusė. Jeigu nėra žemutinės ribos, tai mes iš esmės priartėjame prie privačios įmonės statuso. Šia prasme mano pasiūlymas kaip tik sukonkretino šią nuostatą, kadangi buvo kalbama apie tai, jog prie tokių įmonių gali būti priskirtos įmonės, kurios, būdamos privačios, yra skolingos valstybės institucijoms ir ta skola sudaro daugiau kaip trečdalį visos skolos, vadinasi, jose valstybė turi turtinių interesų. Tai būtų tikrai konkrečiau nei dabar parašyta. O čia išeis, kad kažkas, atsižvelgdamas į tai, ar yra potencialus pirkėjas, skirstys, ką sanuoti, ką restruktūrizuoti, o ko ne.

Kaip įvertinti, ar pirkėjas potencialus, ar jo įsipareigojimai tikri? Galbūt bus panaudota “Williams” patirtis, gal ji tikrai negus bloga patirtis, tačiau tokie neapibrėžtumai teisine prasme, man atrodo, nėra pernelyg prasmingi ir toleruotini. Ačiū.

Seimo narė D.Sadeikienė.

J.D.SADEIKIENĖ. Mielieji kolegos, noriu pasakyti, kad į šio įstatymo veikimo spektrą patenka labai didelė grupė įmonių. Turbūt bus apie 300 įmonių. Tai įmonės, kurios šiuo metu gana pelningai dirba ir kurių technologijos leidžia gaminti galinčią konkuruoti produkciją. Ši produkcija dabartiniu metu jau yra išsikovojusi sau rinką. Be to, iš dalies atsakysiu į pono J.Valatkos pasakymą. Kai kurios įmonės gamybiniais ryšiais yra susietos viena su kita, taigi šio įstatymo nuostatos sudarys prielaidas ekonomiškai pakilti ir toms įmonėms, kurios tiesiogiai ir nepatenka į šio įstatymo veikimo erdvę.

Aišku, noriu pritarti šiam įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys S.R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šis įstatymas yra labai svarbus Lietuvos ekonomikai, Lietuvos pramonei. Aišku, čia kolegų abejonės, tam tikri priekaištai yra turbūt pakankamai pamatuoti, bet yra neeilinė situacija, ekstremali situacija. Sakyčiau, čia būtų kaip greitosios pagalbos funkcija toms įmonėms, kurioms dar būtų galima padėti. Reikia padėti, nes sukurti naujų darbo vietų yra nepaprastai sudėtinga. Aš manau, tai yra labai geras, ryžtingas Vyriausybės žingsnis, gerinantis įmonių situaciją, kurią dar galima pagerinti, todėl aš siūlau už tą įstatymą balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, kviečiu registruotis. Balsuosime, ar šiandien priimame Lietuvos Respublikos įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo projektą. Kas būtų už tai, kolegos, kad jis būtų priimtas? Matau didžiulį skilimą, bet dėl to visai nesidžiaugiu.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 61.

PIRMININKAS. Už – 62. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. Susilaikė 3. Mielieji kolegos, 3 susilaikė, niekas nebalsavo prieš, 62 parėmė įstatymo projektą. Taigi Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymas yra priimtas.

Replika po balsavimo. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau padėkoti visiems aktyviai dalyvavusiems, nes įstatymo rengimas buvo nelengvas. Tai labai didelė pagalba toms įmonėms, kurias dar galima išgelbėti nuo bankroto.

Aš jums pateiksiu vieną pavyzdį. Panevėžio stiklo fabrikui, kuriam buvo suteikta valstybės garantija, jeigu šitas įstatymas šiandien nebūtų priimtas, po kelių dienų reikėtų skelbti bankrotą, iš biudžeto reikėtų grąžinti per 115 mln. Lt skolų tos įmonės. Ačiū jums, kad visi sąmoningai balsavot. O jei dar kokių redakcinių klaidų bus, galima ir truputį paredaguoti. Ačiū visiems.

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1336(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Ačiū, gerbiamieji kolegos. Įstatymas yra priimtas. Derinti jau nebelabai ką lieka. Taigi, gerbiamieji kolegos, tęsiam darbą. Kadangi šiek tiek esam atsilikę nuo mūsų darbotvarkės, tai du rytinio plenarinio posėdžio klausimai, pirmiausia 1-5 – Akcizų įstatymo 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1336(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną viceministrę V.Latvienę.

V.LATVIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstant Akcizų įstatymą, pateiktą Vyriausybės, buvo gauta pasiūlymų iš Biudžeto ir finansų komiteto, bet tai yra daugiau, galima sakyti, redakcinio pobūdžio pataisos. Yra pasiūlymas pakeisti 3 straipsnio 10 ir 11 punktus ir parašyti kitaip, negu buvo pateikta Vyriausybės, t.y. nedubliuoti žodžio “cukrų”. “Cukrų, įskaitant esantį produktuose”. Mūsų projekte buvo parašyta: “Cukrų, įskaitant cukrų, esantį produktuose”. Aš prašyčiau prieš duodant pasirašyti šitą įstatymą suteikti dar mums teisę su juristais pasitikslinti tą formuluotę, kad paskui nebūtų nesusipratimų juridine prasme. Ar ne geriau vis dėlto pakartoti tą žodį “cukrų, įskaitant cukrų, esantį produktuose”?

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, taigi dabar pasiūlymų raštu antrajam variantui nėra gauta. Pradedam priėmimo procedūrą. Dėl 1 straipsnio norėtų kas nors kalbėti? Norinčių kalbėtų nematau. 1 straipsnį bendru sutarimu priimam. 2 straipsnis. Būtų norinčių kalbėti? K.Trapikas dėl 2 straipsnio nori kalbėti prieš. Prašom.

K.TRAPIKAS. Aš norėjau dėl 1 straipsnio kalbėti, bet jeigu taip įvyko, aš tada atsiimu…

PIRMININKAS. Jau 1 straipsnį priėmėm. Dėl 2 straipsnio nebenorit kalbėti? Ačiū. 2 straipsnį taip pat priimam. Ir, gerbiamieji kolegos, 3 straipsnis grynai technologinis, kad įsigalioja nuo lapkričio 1 d. Ar galim pritarti šiam straipsniui?

V.LATVIENĖ. Dėl 3 straipsnio gauta Juridinio skyriaus pastaba. Jie abejoja, ar apskritai iki lapkričio 1 d. įstatymas bus pasirašytas. Galbūt būtų tikslinga tada išvis nenurodyti datos. Jis įsigalios nuo paskelbimo “Valstybės žiniose”.

PIRMININKAS. Taigi siūloma 3 straipsnio iš viso atsisakyti, taip?

V.LATVIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. 3 straipsnio atsisakom. Lieka du straipsniai, pastraipsniui priimti. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, akcizo rinkimas pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės sąrašą už cukrų, įskaitant cukrų, esantį produktuose, ir už etilo alkoholį, esantį parfumerijos, kosmetikos, tualetiniuose preparatuose, yra gyvenimo padiktuota būtinybė. Akcizo administravimas pagal pateiktas įstatymo projekto nuostatas nebus lengvas dalykas, tačiau, reikia manyti, tai bus drausminė priemonė naudojant preparatus su etilo alkoholiu pagal tikslinę paskirtį ir atitinkama parama ūkininkams, auginantiems cukrinius runkelius kaip žaliavą cukraus pramonei. Todėl pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. K.Trapikas nori kalbėti prieš. Prašom.

K.TRAPIKAS. Gerbiamieji kolegos, Europos Sąjungos nuostata dėl akcizo mokesčių susijusi tik su trim prekių grupėm. Tai yra naftos, tabako gaminių, alkoholinių gėrimų. Trumpai kalbant, apibendrinant akcizų prekių pobūdį, tai yra žmogaus sveikatai kenksmingų arba dėl kitų priežasčių neskatintinų prekių vartojimas. Šiuo atveju cukrus priskiriamas prie kasdieninio prekių vartojimo dalies. Todėl aš manau, kad tai prieštarauja Akcizų įstatymo logikai, taip pat ir Europos Sąjungos nuostatoms. Taip pat aš noriu priminti, kad akcizo ypatybė yra ta, kad akcizas yra prekės kainos elementas. Šiuo atveju aš negaliu balsuoti už tai, kad mūsų rinkėjai pirktų brangesnį cukrų, kadangi akcizas įeina į prekės kainą. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Pritarti nori V.Velikonis. Prašom.

V.VELIKONIS. Gerbiamieji kolegos, keletą kartų esu išsakęs pritarimą Akcizų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimui. Manau, pataisos padės cukrinių runkelių augintojui ir cukrinių runkelių perdirbėjui. Juk protu sunku suvokti, kad nutarta galutinai atsiskaityti už dabar parduodamas šaknis iki kitų metų rugsėjo 1 d., kai jau bus kasami 1999 metų runkeliai. Einame prie to, kad už XX amžiaus runkelius bus mokama XXI amžiuje. Pritariu padailintam Akcizų įstatymui. Jis buvo ir tarpukario Lietuvoje. Nors šis toli gražu ne panacėja nuo visų užgriuvusių cukrininkystės problemų. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Einoris.

V.EINORIS. Pritariu ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ir V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Labai reikalingos pataisos. Juo labiau kad su tuo susiję daugelis cukrinių runkelių augintojų, daug žmonių, kurie seniai laukia, kad mūsų rinka būtų apginta. Iš tikrųjų mūsų valstybei tai turėtų būti ne vienų metų politikos uždavinys, kol mes apginsim tiek savo augintoją, tiek perdirbėją, kad jie galėtų atsistoti ant kojų.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, kalbos dėl balsavimo motyvų baigėsi. Registruojamės.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojam dėl Akcizų įstatymo 3 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 52.

PIRMININKAS. Už – 53. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 1.

PIRMININKAS. Prieš – 1. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.

PIRMININKAS. Susilaikė 8. Balsavus už 53 Seimo nariams, prieš – 1 ir susilaikius 8 Akcizų įstatymo 3 ir 7 straipsnių papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos ir Islandijos Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1389 (svarstymas ir priėmimas)

1-6 darbotvarkės klausimas iš rytinio posėdžio – Lietuvos Respublikos ir Islandijos Respublikos sutarties “Dėl pajamų ir kapitalo dvigubojo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo” ratifikavimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1389. Svarstymo stadija. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pritarė, Užsienio reikalų komitetas svarstė ir pritarė. Pradedame svarstymo procedūrą. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galim pritarti ir pritariam, taip? Seimo Pirmininkas V.Landsbergis norėtų tarti žodį dėl vedimo tvarkos. Prašom. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia didelių abejonių neturėtų kilti, ir mes galime sparčiai žengti į priekį. Aš siūlau svarstyti ypatingos skubos tvarka ir šiandien priimti šį ratifikavimo įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Pritariame ir galime taikyti ypatingos skubos tvarką. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom visus pasilikti salėje ir turime balsuoti. Tam reikalinga kvalifikuota dauguma. Atrodo, kad mes tokį balsų skaičių ką tik turėjome. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, dar sykį registruojamės ir bandykime registruotis tiksliai. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos ir Islandijos Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubojo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo priėmimo. Prašom registruotis. Vyksta registracija. Prašom registruotis.

Iš viso užsiregistravo 65 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad šios sutarties ratifikavimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 63.

PIRMININKAS. Už – 64. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Susilaikė 1. Už balsavus 64 Seimo nariams ir 1 susilaikius Lietuvos Respublikos ir Islandijos Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubojo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1268(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, 2-2 darbotvarkės klausimas – Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1268(2). Priėmimas. Pranešėjas – viceministras G.Švedas.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Jums yra teikiamas priimti Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo antrasis variantas. Po pareikštų pastabų, kad reikėtų visą įstatymą išdėstyti nauja redakcija, jums ir yra pateikta nauja įstatymo redakcija. Siūlyčiau pradėti šio įstatymo priėmimo procedūrą. Esu gavęs Seimo Juridinio departamento pastabas ir manyčiau, kad jas priimant būtų galima aptarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 skirsnio, t.y. dėl 1 ir 2 straipsnių, pasiūlymų nėra. Teisės departamentas pasiūlymų ir pastabų neturi. Ar galime 1 skirsnio straipsnius priimti? Galime priimti ir priimame.

2 skirsnio 3 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti ir priimame.

4 straipsniui pasiūlymų ir pastabų taip pat nėra. 4 straipsnį galime priimti ir priimame.

5 straipsniui Teisės departamento pastabos. Prašom, viceministre, jūsų nuomonė.

G.ŠVEDAS. Sakyčiau, kad čia labai diskutuotina pastaba arba diskutuotinas pasiūlymas, kad mokesčių policija teiktų metodines rekomendacijas ir kredito įstaigoms, tačiau 4 straipsnio paskutinėje pastraipoje kalbama, kad Lietuvos bankas priima tokias rekomendacijas, kurios yra skirtos kredito įstaigoms, todėl, mano nuomone, nereikėtų pritarti Seimo Juridinio departamento pastabai.

PIRMININKAS. Tai jūs savo nuomonę turite, taip? Aišku. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Ar galime 5 straipsnį priimti? Galime priimti ir priimame.

6 straipsnis.

G.ŠVEDAS. 6 straipsnio pirmajai daliai Juridinis departamentas pastabą pateikė ir mes ją priimame. 1 punktas bus papildytas antroje eilutėje po “juridinių asmenų” žodžiais “notarų bei asmenų, turinčių teisę atlikti notarinius veiksmus”, kaip siūlo Juridinis departamentas.

PIRMININKAS. Dėl 6 straipsnio jūs atsižvelgėte į Teisės departamento…

G.ŠVEDAS. Mes priimame šitą pastabą.

PIRMININKAS. Taigi 6 straipsnį pataisome. Ir 6 straipsnį galime priimti? Norinčių kalbėti nematau. Galime 6 straipsnį priimti ir priimame.

Toliau. 7, 8, 9 straipsniams pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl kurio nors iš šitų straipsnių? Norinčių kalbėti nėra. Taigi priimame šituos straipsnius.

10 straipsniui – Teisės departamento pastaba.

G.ŠVEDAS. 10 straipsniui, aš manyčiau, siūlymas yra perteklinis, nes Notariato įstatymas visais atvejais be išimties numato, kad notaras privalo nustatyti tiek kliento, tiek jo įgaliotinio tapatybę, todėl tai ir taip bus atlikta. Mūsų supratimu, čia nereikėtų pildyti šios nuostatos.

PIRMININKAS. Taigi jūsų nuomonė aiški. Ar galime 10 straipsnį priimti tokį, koks yra. Galime priimti ir priimame. Daugiau Teisės departamento pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl kurio nors iš likusių straipsnių, t.y dėl 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18? Nė vieno norinčio kalbėti nematau. Taigi visus straipsnius pastraipsniui priimame. Dėkojame viceministrui. Dabar dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimai yra reikalingi ir gyvenimo nulemti. Įstatymo projekto nuostatos leis suaktyvinti pinigų plovimo prevencijos priemones, bus paryškintos mokesčių policijos funkcijos ir teisės, suaktyvintas valstybės institucijų bendradarbiavimas, aktualizuotas operacijų pinigais įtartinumas, kliento tapatybės nustatymas, informacijos saugojimas, mokesčių policijai jos pateikimas ir apsauga, skiriami asmenys institucijose, atsakingi už pinigų prevencijos priemonių įgyvendinimą. Gaila, kad liko nepatikslinta pinigų sąvoka, nepaminėti pinigai bankų sąskaitose, prie pinigų priskirti vertybiniai popieriai, ne visai aiški nuostata dėl kliento tapatybės nustatymo prieš pradedant operaciją pinigais, liko nepakankamai aptartas informacijos pateikimas mokesčių policijai, t.y. laikmenos priemonės, galimybės neteikti informacijos. Nepaisant paminėtų taisytinų momentų pritariu įstatymo projektui ir balsuosiu teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Finansų komitetas svarstė ir buvo pateikęs siūlymus teisėsaugos institucijoms. Į mūsų pasiūlymus atsižvelgta ir komitetas rekomenduotų priimti šitas įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. V.Bogušis. Prašom.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimas, aišku, labai gerai, kad padarytas, bet jis turėjo būti kur kas anksčiau, jis yra pavėluotas, nes ankstesnis įstatymas buvo tik formaliai priimtas, bet jis visiškai neatliko savo funkcijos, faktiškai jis tik popieriuje egzistavo. Šis įstatymas yra konkretesnis, aiškesnis ir išties labai reikalingas, todėl aš balsuosiu už.

PIRMININKAS. Ir A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Pasisakydamas už aš norėčiau pasakyti, kad vis dėlto mes neišsprendėme pagrindinės problemos – ideologinės šito įstatymo problemos, nes vis dėlto tas subtilus klausimas toliau lieka (…) rankose. Aš manyčiau, kad ponas V.Bogušis, kuris sakė, kad tai popierinis įstatymas, galės tą patį pasakyti ir po to, kai jis pradės veikti, nors šitas įstatymas, be abejo, yra geresnis už tą, kuris buvo. Aš esu už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo. Vyksta registracija. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Į mikrofoną, jeigu galite.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 67 – už.

PIRMININKAS. Už – 68. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. 1? Susilaikiusių nėra.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai.

Už balsavo 68 Seimo nariai, ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, siūlytume dabar pateikti pirmąjį rezervinį klausimą. Galbūt po to iš karto aš prašyčiau pasirengti ponią R.Melnikienę ir poną J.Karosą pateikti rezervinį trečiąjį klausimą.

Lietuvos Respublikos Seimo statuto “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 24, 235, 237, 238, 239 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei VIII dalies papildymo 41 skirsniu” projektas Nr.P-1390 (pateikimas)

O dabar pirmasis rezervinis klausimas – Seimo statuto “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 24, 235, 237, 238, 239 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei VIII dalies papildymo 41 skirsniu” projektas, registracijos Nr.P-1390. Pateikimas. Pranešėjas – J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, ne taip seniai mums nagrinėjant iniciatyvą dėl apkaltos proceso organizavimo Seime paaiškėjo, kad Seimo statuto dalis, aprašanti šią procedūrą, turi tam tikrų trūkumų daugiausiai dėl kai kurių ten likusių dviprasmiškumų, neapibrėžtumų. Tai sudaro galimybes nevienareikšmiai interpretuoti Statuto šios dalies kai kuriuos straipsnius. Aišku, mes netrukus priimsime naują Statutą, bet vis dėlto jis tikriausiai įsigalios nuo kitų metų, o gal ir dar vėliau, matysime, tačiau aš manau, kad visuomenė mūsų nesuprastų, jeigu dabar mes, jau nustatę, kad yra trūkumų egzistuojančiame Statute, nesiimtume jų ištaisyti. Aš, aišku, teikdamas šį projektą, neprognozuoju, kad būtinai mes tuoj pat vėl turėsime kokią nors apkaltos iniciatyvą, tačiau ką gali žinoti. Tų subjektų, kuriems gali būti taikoma apkaltos procedūra, yra nemažai. Tai ne tik Seimo nariai, bet ir Konstitucinio, Aukščiausiojo Teismo teisėjai, Apeliacinio teismo pirmininkas ir teisėjai. Taigi visko gali būti.

Mano teikiamo Statuto projektu siekiama ištaisyti dabartinio Statuto trūkumus ir atsakyti į visus tuos klausimus, kurie buvo iškelti mums iš esmės susidūrus su apkaltos proceso iniciatyva.

Taigi pirmiausia siūloma, kad pradėjus apkaltos procesą pagal vieną iš 237 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų pagrindų apkaltos proceso eigoje dėl tų pačių konkretaus asmens veiksmų negalima pakeisti apkaltos proceso pagrindo. Kaip žinote, pagrindai yra trys: šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, duotos priesaikos sulaužymas ar įtarimas padarius nusikaltimą.

Taip pat teikiamu projektu būtų tiksliau nustatoma, kad Seimui nusprendus duoti sutikimą patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn apkaltos procesas dėl to paties kaltinimo negalėtų būti pradėtas tol, kol nėra išspręstas šių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, t.y. priimtas teismo nuosprendis arba baudžiamoji byla nutraukta.

Taip pat priminsiu, kad Konstitucijos 74 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad galima panaikinti Seimo nario mandatą paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas. O tai paaiškėti gali dviem atvejais: kai parengiamuosiuose apkaltos proceso veiksmuose arba įstatymų nustatyta tvarka išsprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas. Todėl jei yra priimtas teismo nuosprendis, mes manome, kad jau nereikėtų sudaryti specialiosios tyrimo komisijos ir Seimas galėtų priimti nutarimą dėl konkretaus asmens mandato jau remdamasis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pagal labai supaprastintą tvarką. Tam yra skirtas šio Statuto papildymas keletu straipsnių.

Manau, kad priėmus šiuos pakeitimus bei papildymus apkaltos procesas taptų aiškesnis ir kartu Seimo darbas būtų efektyvesnis. Mes galėtume išvengti laiko gaišimo tuščiai politikuodami ir aiškindami, ką vienas ar kitas straipsnis reiškia. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi keturi Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu galite, išbraukite mane, kai užduosiu pirmąjį klausimą, nes aš turiu tris klausimus, bet tikiuosi, kad dar spėsiu užduoti ir kitus. Visų pirma pagal Seimo statuto 140 straipsnio antrosios dalies 8 punktą aiškinamajame rašte turėtų būti nurodyta projekto autorius arba autorių grupė. Aš nematau, kas yra šio projekto autorius, todėl pranešėjo prašyčiau dabar žodžiu papildyti, kokie teisininkai rengė šį projektą.

J.RAZMA. Projekto autorius yra nurodytas aiškinamojo rašto pabaigoje. Nebūtinai jis turi būti paminėtas aiškinamojo rašto viduryje. Tačiau aš paaiškinsiu…

J.BERNATONIS. Jūs pats rengėte šį projektą, taip?

J.RAZMA. …paaiškinsiu, kad aš šį projektą rengiau kartu su Teisės departamento specialistais. Man dabar sunku pasakyti, kurie iš jų laikytini autoriais. Jeigu vienas žmogus pasiūlo vieną sakinį, ar jau irgi jį reikia priskirti prie autorių, ar tik tuos priskirti, kurie daugiau prisidėjo prie teksto? Aš iš daugiausiai prisidėjusių norėčiau paminėti šio departamento darbuotoją A.Ožiūnienę ir turbūt departamento vadovą poną V.Sinkevičių.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš norėjau tiktai pasitikslinti dėl teksto, bet, man atrodo, vėliau svarstant tai bus galima galbūt ir pasiūlyti. Galbūt nevisiškai būtų gerai konstatavimu pradėti 24 straipsnį, kad mes išklausome prokuroro pranešimą apie padarytą nusikaltimą, mes čia įrašėme žodžius “Seimo nario padarytą nusikaltimą”. Ar nesutiktumėte, kad apskritai pirmiausia būtų išklausomas pranešimas apie padarytą nusikaltimą, o toliau vadintume įtariamuoju Seimo nariu, ne konstatuotume, kad jis jau yra padaręs nusikaltimą?

J.RAZMA. Matote, šitoks parašymas nereiškia, kad tai jau yra galutinis įrodymas, jog Seimo narys tikrai padarė nusikaltimą. Prokuroras ir ateina čia todėl, kad jis jau įtaria, jog Seimo narys padarė nusikaltimą. Jeigu Seimo narys čia niekuo dėtas, tai nėra ko prokurorui čia ir eiti, ir aiškinti apie kažkokį nusikaltimą. Jis tai gali aiškinti, bet ne apkaltos ar leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn kontekste. Jeigu jis ateina ir prašo leisti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tai mes čia kalbame apie Seimo nario padarytą nusikaltimą, o ne apskritai apie nusikaltimą. Čia mes suprantame prokuroro pranešimą dėl… Čia kalbama prokuroro požiūriu apie šitą dalyką.

PIRMININKAS. Klausia V.Dudėnas.

V.DUDĖNAS. Aš nebuvau užsirašęs.

PIRMININKAS. Atsiprašau. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, savaime aišku, ir jūs puikiai suprantate, ir visi suprantame, kad šios pataisos yra dėl Seimo nario A.Butkevičiaus. Mes šiuo metu priimame Seimo statutą.

Pirmasis klausimas. Ar nebūtų galima šiek tiek palaukti, kol priimsime visą Seimo statutą. O antras klausimas – kaip jūs manote, ar šios jūsų priimtos pataisos galios atgal laiko prasme?

J.RAZMA. Paskutinis klausimas tikrai keistas. Kaip jos gali galioti atgal? Nėra tokių galimybių, be abejo. Ir aš tikrai manau, kad šitos pataisos ne dėl A.Butkevičiaus. Galimybę jam rengti apkaltą mes aptarėme, tai praeitas etapas. Aš neįsivaizduoju, kad vėl atsirastų tokia iniciatyva ir dar kartą mes čia turėtume svarstyti. Tiesiog to svarstymo metu išryškėjo Statuto trūkumai ir, kol mes jų nepamiršom, aš siūlau greit juos ištaisyti. Jeigu visi, na, ne visi, bet didelė dauguma, pripažįsta, kad Statutas turi trūkumų, tai ar mes su tuo susitaikę ir gyvensime, ir nieko nedarysime? Aš linkęs ne taip elgtis.

E.BIČKAUSKAS. Priiminėjom Statutą…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu aš galėčiau tiesiog informuoti, jog tai ir yra nauja tos dalies redakcija, kurią siūlo J.Razma, ir mes tokią ir siūlysim priiminėti…

E.BIČKAUSKAS. Tai taip ir priiminėkit…

PIRMININKAS. Kadangi ji visiškai nebuvo aptariama, pataisos nebuvo aptariamos, yra siūloma jas aptarti gana nuosekliai.

E.BIČKAUSKAS. Siūlykim pataisas Statutui…

J.RAZMA. Aš vis dėlto manyčiau, kad šita dalis galėtų įsigalioti ir anksčiau – dabar galiojančiame Statute, nes, na, ką gali žinoti, gal rytoj kokia apkaltos iniciatyva atsiras dėl kokio kito padariusio nusikaltimą aukšto pareigūno, ir vėl mes turėsim vargti su netobulu senu Statutu. Tai aš nemanau, kad mes būtinai turim laukti viso naujo Statuto priėmimo, kuris gali ir užtrukti.

PIRMININKAS. Ir J.Bernatonis dar norėjo porą klausimų užduoti. Tai prašom iš eilės. Jūsų pirmas klausimas.

J.BERNATONIS. Tai visų pirma antras klausimas. Aš norėjau, gerbiamasis pranešėjau, pasiteirauti. Atsitiko taip, kad šiame projekte… (Blogai girdėti)

J.RAZMA. Negirdžiu aš…

PIRMININKAS. Jeigu galit, per šoninį mikrofoną pabandykit…

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, taip atsitiko, kad šiame jūsų teikiamame pataisų projekte taisomi būtent tie straipsniai, kurie, mūsų manymu, buvo pažeisti sprendžiant apkaltos inicijavimo konkretų atvejį. Ar jūs nemanote, kad tai yra savotiškas netiesioginis prisipažinimas, kad tos Statuto normos, kurios galiojo, buvo pažeistos. Vienas klausimas. Ir antras klausimas. Ar nemanote, kad ribodami galimybę inicijuoti Seimo nariams apkaltos procesą tuomet, kai atitinkamas klausimas nagrinėjamas teisminėje institucijoje (o aš norėčiau pabrėžti, kad politinė atsakomybė ir teisminė atsakomybė yra skirtingi dalykai), jūs nesuvaržote tam tikra prasme teisminės valdžios, nesikišate į jos veiklą, nes čia bus priverstas Seimas apsispręsti, ar sutikti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ar pradėti apkaltos procesą. Tokiu atveju, jeigu neliečiamumo panaikinimas tiesiogiai susiejamas su apkaltos procesu, gali atsitikti taip, kad…

PIRMININKAS. Laikas.

J.BERNATONIS. … Seimas nesutiks, kad būtų keliama baudžiamoji atsakomybė, kad būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn nesutiks ir pradės apkaltos procesą. O tai gali pakenkti konkrečios bylos tyrimui.

J.RAZMA. Taip, jeigu pradėčiau nuo paskutinės jūsų frazės, aš beveik būčiau šalininkas tokio sprendimo, kad visais atvejais, kai prašoma ar leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ar pradėti apkaltos procesą, tokiu atveju geriau leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ir kai kuriose šalyse taip ir yra, kad apkaltos procesas numatomas tik po teismo sprendimo. Tai jeigu bus pataisų mano projektui ta kryptim, t.y. dar labiau suvaržyti apkaltos galimybes, aš tokiems pasiūlymams labai nesipriešinsiu. Dabar yra palikta ta pati galimybė, kaip ir buvo, čia aš nieko naujo iš tiesų neįtraukiu, tačiau pagal ankstesnę redakciją buvo galima dviprasmiška interpretacija, t.y. atsižvelgiant į tai, kuriuo laiku atsiranda apkaltos iniciatyva. Tai tiesiog čia daugiau aiškumo, kad jeigu jau apsisprendė Seimas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir byla nagrinėjama pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, tai tuo metu Seimas niekaip negali įsiterpti su savo apkaltos iniciatyva ir nutraukti nagrinėjimą ten, o čia pradėti Seimo nario veiklą tirti komisijose ir t.t. Tai čia yra tik toks dviprasmiškumo panaikinimas.

Jūsų pasakymas dėl to, kad taisomos tos Statuto normos, kurios buvo pažeistos, dėl kurių jūs kreipėtės į Konstitucinį Teismą. Turiu pasakyti, nesu susipažinęs su jūsų kreipimosi į Konstitucinį Teismą tekstu. Jūs man nepateikėt kopijos, tai aš ir nežinau, dėl kurių jūs normų kreipėtės. Tačiau kalbėdamas apie apkaltos galimybę aš minėjau, kad šitos mano minėtos normos yra dviprasmiškos. Tai aš dabar nuosekliai elgdamasis ir stengiuosi tą dviprasmiškumą ištaisyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi visi klausimai baigėsi. Gerbiamieji kolegos, ar galim pritarti po pateikimo? A.Stasiulevičius nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiamu projektu siekiama pašalinti Seimo statuto kai kurių straipsnių tarpusavio santykių neapibrėžtumus, ištaisyti pastebėtus trūkumus ir aiškiau reglamentuoti apkaltos procesą. Projekto nuostatos akcentuoja alternatyvų Seimo apsisprendimą dėl leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar dėl apkaltos proceso taikymo. Įvedamas aiškumas, jog, davus sutikimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, apkaltos procesas tuo pačiu pagrindu gali būti pradėtas tik išsprendus baudžiamosios atsakomybės klausimą teisme. Pritardamas pateiktam projektui, kartu noriu pasakyti, jog būtų tikslinga pataisyti bei suderinti Statuto 213 ir 229 straipsnių nuostatas dėl tyrimų komisijų sudarymo ir veiklos, kai yra generalinio prokuroro teikimas ar informacija dėl galimo Ministro Pirmininko, ministro ar teisėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Pritariu ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Bernatonis nori kalbėti prieš. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai… (Blogai girdėti)

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, deja, jūsų mikrofonas, matyt, taip dažnai naudojamas, kad nebeatlaiko…

J.BERNATONIS. Aš labai atsiprašau, kažkas vėl trukdo opozicijai, tai aš per šoninį mikrofoną. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, galbūt apskritai apkaltos proceso nuostatas taip pat būtų galima tobulinti. Tačiau mes pastebėjome blogas tradicijas šio Seimo veikloje, kai Seimo dauguma pirmiausia priima politinį sprendimą, jį įgyvendina, o po to taiso įstatymus, kuriems to politinio sprendimo įgyvendinimas prieštaravo. Tai aš norėčiau priminti ir Radijo ir televizijos tarybos reikalus, ir generalinio prokuroro reikalus, ir taip galima būtų vardinti toliau. Taigi šis projektas taip pat priskirtinas prie tokių konjunktūriškai parengtų projektų, kai darbas jau padarytas pažeidžiant galiojantį įstatymą ir dabar taisoma, lyg atbuline data galiotų. Dėl šių priežasčių aš negaliu pritarti šiam projektui. Aš manau, kad reikia palaukti, kol nebus konkrečių atvejų, ir po to taisyti. Juo labiau kad pranešėjas sakė, jog čia iš esmės nieko netaisoma, nieko nekeičiama. Tai kam keisti, jeigu nekeičiama?

PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis kolega, jūs kaip tik priekaištaujat, kad nebuvo pataisyta prieš konkretų atvejį, dabar siūlot vėl laukti konkretaus atvejo… Taip, logika sunkiau suvokiama. Ir E.Bičkauskui suteikiam žodį. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Aš nebandysiu pasakyti kažką prieš, tai yra pasiūlymas. Bet iš tikrųjų tai atrodo konjunktūriška, kai daroma tuo pačiu metu, kai šiandien iš ryto svarstomas Seimo statutas. Ir aš manau, kad būtų visiškai logiška, jog pono J.Razmos pataisos eitų kaip Statuto pataisos ar alternatyvos. Todėl aš tiesiog negalėsiu šiuo metu balsuoti už, greičiausiai susilaikysiu, bet aš visiškai realiai ir normaliai priimu pono J.Razmos pasiūlymus kaip Statuto, kurį mes dabar svarstome, pataisas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po pateikimo. Pagrindinis komitetas, matyt, kaip ir dėl viso Statuto, yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taigi registruojamės.

Iš viso užsiregistravo 62 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame dėl pritarimo po pateikimo šiam Statuto pataisymui. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Už balsavo 42, prieš – 2, susilaikė 12. Taigi po pateikimo pritarta.

Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymo projektas Nr.P-1166 (pateikimas). Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų veiklos finansavimo įstatymo projektas Nr.P-1166A (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, dar vienas rezervinis klausimas – tai rezervinis 3a ir 3b, du alternatyvūs projektai. Tai Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymo projektas, kurio pateikėja turbūt bus R.Melnikienė, ir alternatyvus Politinių partijų ir politinių organizacijų veiklos finansavimo įstatymo projektas, kurio pateikėjas – J.Karosas. Abiejų numeriai P-1166. Pirmoji – R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Centro sąjungos frakcijos vardu teikiu jums Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymo projektą.

Šis įstatymas, mano nuomone, yra labai svarbus daugiapartinei sistemai Lietuvoje įtvirtinti. Juo buvo siekta apibrėžti politinių partijų ir politinių organizacijų veiklos ekonominius pagrindus. Šiuo įstatymu yra įtvirtinama daug ekonominės veiklos principų: viešumo ir skaidrumo, atsakomybės, atskaitomybės ir nenutrūkstamumo. Įstatyme aptarti 3 pagrindiniai politinių partijų finansavimo šaltiniai, kalbama apie politinių partijų savifinansavimą, t.y. narių mokesčius, ir apibrėžiama, kokią ūkinę veiklą gali vykdyti politinės partijos, kaip ji yra reglamentuojama.

Antrasis šaltinis. Kalbama apie dovanas, kitaip tariant, apie paramą, kurią teikia ūkio subjektai, privatūs asmenys, užsienio šalių partijos arba kažkokios visuomeninės organizacijos. Numatoma… yra siūloma riboti ūkinių subjektų teikiamą paramą politinėms partijoms, nustatant maksimalią ribą. Mes siūlome 500 MGL per metus. Taip būtų sumažinama ūkio struktūrų įtaka politinėms partijoms. Numatoma apriboti anoniminių dovanų teikimą, taip pat uždrausti politinių partijų finansavimą per trečiuosius asmenis.

Ir trečiasis finansavimo šaltinis, kuris tikriausiai sukels daugiausiai diskusijų, bet mums būtina apie tai viešai pradėti diskutuoti, tai valstybės dotacija. Yra siūloma, parengta atsižvelgiant į Europos šalyse priimtus principus. Mes siūlome politinėms partijoms skaičiuoti nedidelę valstybės dotaciją (nuo kiekvieno rinkėjo būtų skaičiuojama pusė lito), taigi numatyti bendrą dotacijos dalį, valstybės dotaciją paskirstyti politinėms partijoms, kurios Seimo rinkimuose gavo pakankamai svarų rinkėjų pasitikėjimą, t.y. partijoms, kurios peržengė 2%. Kyla klausimas, kodėl yra pasirinkta žemesnė nei rinkimų į Seimą riba? Kaip ir kitose Europos šalyse, mes turėtume remti partijas, kurios gavo gana svarų pasitikėjimą, tačiau neperžengė barjero, kad jos galėtų dirbti, rengti savo programas, bendrauti su rinkėjais ir sudaryti konkurenciją parlamentinėms partijoms.

Įstatymo projekte yra labai griežtai reglamentuota politinių partijų atsakomybė už lėšų panaudojimą pagal įstatymą. Yra numatytos baudos, sankcijos. Kaip rodo praktika, jeigu tų sankcijų nėra, draudimai lieka tik popieriuje. Įstatymas taip pat įtvirtina politinių partijų finansavimo veiklos viešumą, kad bet kuris asmuo gali susipažinti su politinių partijų finansiniais dokumentais, deklaracijomis. Mūsų nuomone, šis įstatymas, jeigu jis būtų priimtas, jeigu dėl jo būtų diskutuojama ir gautas tam tikras visuomenės pritarimas, padidintų visuomenės pasitikėjimą politinėmis partijomis, nes, mano nuomone, atsirastų ypač svarbus mums visiems klausimas – finansinės veiklos skaidrumas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. 7 Seimo nariai nori paklausti. Jeigu būtų galima, trumpus klausimus, trumpus atsakymus. Taip būtų gerai. V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamoji kolege, ar jums neatrodo, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, balsuodamas už įvairias partijas, ypač už tas, kurios yra mažos, kartu lyg ir moraliai skirdamas tą pusę lito, kaip jūs teikiate projekte, norėtų, kad ta partija ir gautų? Tačiau šiame įstatyme nustatyta 2% riba jūs nubrėžėte liniją tarp kitų partijų, kurių veiksnumas faktiškai yra labai labai apribotas. Ar jūs nemanote, kad toks įstatymas turėtų būti daug demokratiškesnis?

R.MELNIKIENĖ. Mes diskutavome su kolegomis darbo grupėje, kadangi yra parengtas Seimo darbo grupės įstatymas, kuris… Nors pirmininkas minėjo, kad yra alternatyva, šiaip jau yra nealternatyvus, jis yra labai panašus. Mes ieškojome tų bendrų principų, kaip turėtų būti skirstoma dotacija. Aš manau, kad po tolesnių diskusijų Seime šie principai gali šiek tiek keistis. Tačiau vis dėlto aš lieku tos nuomonės, kad visos 33 partijos, kurios šiuo metu yra Lietuvoje, neturėtų būti remiamos, nes įregistruoti politinę partiją, patikėkite manimi, labai paprasta.

PIRMININKAS. V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamoji kolege, aš pasakyčiau, kad šis įstatymas yra iš tos grupės, kuri priskiriama prie antikorupcinių įstatymų. Išties partijų finansavimas, jų veikla, jų būdai ir metodai turi būti labai skaidrūs, turi būti peršviečiami, ypač jų atskaitomybė. Dėl pačios metodikos, dėl pačių principų mes galime ilgai diskutuoti: ar apatinė riba 2%, ar viršutinė 4%, ar galima tą finansavimą diferencijuoti įvedus vieną sistemą, kai peržengi 5% barjerą, kita žemutinė riba gal gali būti 2, bet tada jau diferencijuojamas tam tikras finansinis dotavimas. Ir trečias dalykas. Be abejo, čia reikėtų atsižvelgti į tai, kad reikės keisti ir Politinių partijų įstatymą, jų steigimą (mano galva, dabar 400 žmonų riba yra per žema), bet mano klausimas būtų truputį kitas. Šitas įstatymas išties eliminuoja vieną politinę grupę, t.y. tas partijas, kurios laimėjo rinkimus į vietos savivaldą. Lietuvoje tokių partijų, kurios peržengė 5% barjerą, yra savivaldybėse, tačiau nei pono J.Karoso, nei jūsų projektas jų finansavimo nenumato. Atsiprašau, pone Karosai, paskui padiskutuosime. Aš vis dėlto norėčiau jūsų paklausti, ar nereikėtų tą savivaldybėse laimėjusių partijų grupę šiame įstatyme išskirti ir atskirais punktais reglamentuoti bei numatyti joms dotaciją? Ačiū.

R.MELNIKIENĖ. Aš iš karto noriu jums šiek tiek oponuoti, kad pono J.Karoso projekte, kuris gimė jau po ilgų diskusijų, yra numatytas finansavimas savivaldybėse rinkimus laimėjusioms politinėms partijoms. Aš manau, kad dotacijos paskirstymo tvarka turėtų būti rasta bendru sutarimu. Mes dėl to dar turime diskutuoti.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori klausti. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, dėl 13 straipsnio – “Dovanų pardavimas ir mainai”. Ar nereikėtų materialias dovanas leisti partijoms ir politinėms organizacijoms parduoti, išmainyti, dovanoti, nes tai jų vertybės ir jų reikalas, kaip jas naudoti? Negi dabar tai, kas nereikalinga, sakykim, vienai partijai, o gal reikia žmonėms ar vaikams, ar pan., o mes steigsime joms muziejų? Kam toks apribojimas? Ačiū.

R.MELNIKIENĖ. Bet čia ir pasakyta: “Jeigu sutartyje nebuvo uždrausta, galima tai daryti”.

PIRMININKAS. A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamoji kolege, visame įstatymo projekte tokia kaip ir pagrindinė raudona linija yra viso proceso finansavimo skaidrumas. Gal jūs galėtumėte konkrečiai, aiškiai, ne juridine, tačiau grynai žmogiškąja kalba mums paaiškinti. Juridiniai asmenys, ūkio subjektai. Mes visi puikiai žinome (buvo Prezidento rinkimų kampanija, buvo rinkimai į Seimą), kad bendros sąmatos yra pakankamai didelės, siekiančios net šešiaženklius skaičius. Kokie vis dėlto yra apribojimai, aš turiu omenyje sankcijas, jeigu politinė jėga arba tas pats ūkio subjektas nesilaikytų tokio naujo, jeigu Seimas pritartų ir priimtų, įstatymo nuostatų? Ačiū.

R.MELNIKIENĖ. Pirmiausia įstatymas riboja pinigines dovanas, didesnes negu tūkstantis litų, priimti grynais pinigais. Jie būtinai turi būti pervesti į sąskaitą. Toliau yra draudžiama teikti didesnes negu 100 litų anonimines dovanas. Jeigu partija gauna tokią dovaną, savaime suprantama, anoniminės dovanos negali grąžinti, vadinasi, ji turi būti pervedama į biudžetą. Negali būti teikiamas finansavimas per trečiuosius asmenis. Tokiu atveju arba dovana turi būti grąžinama, arba turi būti atiduodama teikusiajam asmeniui. Aš noriu pabrėžti labai griežtas sankcijas, kurias mes teikiame ir dėl kurių mums ateityje reikės diskutuoti. Gali būti tai, kad neteisėtai gautos lėšos gali būti išieškotos į biudžetą, gali būti išieškota dvigubai didesnė bauda, negu buvo gauta lėšų, gali būti sustabdyta dotacija ir trečioji sankcija, jeigu yra nuolat pažeidinėjama, net gali būti kreipiamasi dėl politinės partijos išregistravimo. Aš manau, kad šitos sankcijos yra labai griežtos ir jos įpareigos politikus elgtis teisėtai.

PIRMININKAS. S.Kaktys. Prašom.

S.KAKTYS. Gerbiamoji kolege, pritariu jūsų įstatymo idėjai. Jūs labai aiškiai kalbate apie partijų turtą, finansavimą, apie galimą ūkinę veiklą. Gal mano klausimas būtų kito projekto teikėjui, tačiau gal jūs galite pasakyti. Kažkada buvo viena partija, kuri turėjo pakankamai turto. Tas turtas galbūt ir dabar eksploatuojamas ir yra buvusi, ir dabar vyksta ūkinė veikla. Kaip dabar su tuo turtu? Ar čia įstatymas gali numatyti kažkokį santykį? Kaip jūs vertinate tą situaciją dėl buvusio turto?

R.MELNIKIENĖ. Aš neturiu konkrečios informacijos, kad galėčiau į šį jūsų klausimą atsakyti ir kaip nors komentuoti.

PIRMININKAS. A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamoji pranešėja, aš noriu pasakyti, kad iš tiesų tokį įstatymą reikia sveikinti. Dar anoje Seimo kadencijoje aš buvau pateikęs pasiūlymus dėl partijų finansavimo, bet tuometinė valdančioji dauguma juos atmetė. Šiandien aš žiūriu į alternatyvą, kurią pasiūlė ponas J.Karosas, kuris tada įstatymą galėjo padaryti kur kas skaidresnį, ko gero, negu kad jūs pasiūlėte, bet jie tada privengė ir susilaikė, nes norėjo “nutupdyti” arba nusmukdyti kitas partijas. Bet čia jau galbūt yra tik mano pamąstymai, bet…

PIRMININKAS. Klausimas!

A.VAIŠNORAS. …dėl jūsų konkretaus projekto aš norėčiau suabejoti dėl vieno. Pavyzdžiui, jūs sakote, kad užsienio šalių partijos gali finansuoti mūsų partijas. Jūs ta prasme sudarote nelygias sąlygas, nes ne visos mūsų partijos turi adekvačias partijos kitose šalyse. Tai jau būtų nelygybė tarp partinio finansavimo iš užsienio.

Antra. Aš galvoju, kad šitą įstatymą reikėtų viešai paskelbti, kad visuomenė jį apsvarstytų.

Trečia. Manau, kad reikėtų pakelti barjerą daugiau kaip 2% iki tos ribos, kuri yra numatyta Seimo rinkimų įstatyme, nes yra tokių mažų partijų ir partijėlių, kurios vegetuoja, ir jos vegetuoja…

PIRMININKAS. Laikas!

A.VAIŠNORAS. …jeigu jos gaus dotaciją iš valstybės. Ar jums neatrodo, kad dėl šitų trijų klausimų, kuriuos aš uždaviau, reikėtų diskutuoti labai sąžiningai ir dorai?

R.MELNIKIENĖ. Iš karto aš tada pradėsiu nuo trečiojo klausimo. Aš manau, kad jūsų klausimas dėl barjero pakėlimo yra diskusijų objektas, ir mes turėtume tai bendrai nuspręsti, galbūt net konsensu.

Dėl viešumo. Be jokios abejonės, galima įstatymo projektus – tiek ir mano, tiek ir teikiamą darbo grupės vardu pono J.Karoso, skelbti viešai diskusijai. Aš visiškai tam pritariu.

Dėl to jūsų klausimo dėl politinių partijų finansavimo. Mes, suprantate, atsižvelgėme į susiklosčiusią situaciją. Formuojasi tam tikri partijų ryšiai ir, sakykim, atvažiuoja iš Anglijos arba iš Vokietijos politinių partijų atstovai, kurie rengia Lietuvoje seminarus. Kaip tai įvardyti? Tai yra nemokamos paslaugos. Negi mes jų turime atsisakyti? Galbūt tos atvykusios politinės partijos organizuoja seminarą ne vienai politinei partijai, o kelioms. Vokietijos liberalai bendradarbiauja tiek su Centro sąjunga, tiek su Liberalų sąjunga. Aš manyčiau, kad mūsų pasiūlymas yra lankstus apribojant materialias dovanas. Jeigu iš užsienio atvažiuojantis politinės partijos atstovas, atvažiavęs į suvažiavimą, atvežė kažkokią dovaną, ją, be jokios abejonės, galima priimti. Arba jeigu yra kažkoks seminaras, taip pat reikia priimti dovanas ir mokyti mūsų žmones pasinaudoti tomis galimybės, kurios yra teikiamos iš užsienio. Kadangi ta parama vis dėlto yra gana menka, tai aš nemanau, kad tai yra labai didelė diskriminacija. O kadangi Europos įvairiose šalyje politinių partijų struktūra yra labai marga, aš manyčiau, kad tie ryšiai persipins, ir tų partijų, kurias jūs įvardijote kaip diskriminuojamas, tarp stipresnių partijų iš esmės nebus.

PIRMININKAS. Ir paskutinė klausia K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamoji kolege, jūs, lygindama abu įstatymų projektus ir palankiai įvertindama pono J.Karoso pristatomą alternatyvų projektą, ir kalbėdama apie tai, kad savivaldybių rinkimus laimėjusios partijos galėtų būti remiamos (aš to neginčiju), tikriausiai turėjote ne visus alternatyvaus projekto 9 straipsnio punktus. Nes ten yra kalbama ir apie 4% ribą, virš kurios siūloma finansuoti, ir taip pat labai daug tokių punktų, kurie vienas kitą dar sustiprina ir sudaro labai nelygias sąlygas atskiroms partijoms nutolti nuo pagrindinio principo, tai yra šiuo atveju vis dėlto Seimo rinkimus laimėjusių, tebūnie ir savivaldybių rinkimus laimėjusių, partijų gautų balsų skaičiaus. Kaip jūs galėtumėte paaiškinti, kokia vis dėlto jūsų nuostata, požiūris į šitą 9 straipsnio alternatyvą?

R.MELNIKIENĖ. Galbūt alternatyvą pristatys ponas J.Karosas, bet kadangi, kaip aš supratau, daugiausia diskusijų kelia būtent dotacijos paskaičiavimo principai, mes darbo grupėje tarėmės, nes pono J.Karoso įstatymas atsirado šiek tiek vėliau negu mūsų, mes vėliau tarėmės, kad dotacijos skaičiavimo principai turi būti labai plačiai išdiskutuoti ir turi būti priimti konsenso principu. Aš manau, kad, ponia Prunskiene, į jūsų pasiūlymus ir į jūsų pastabas tikrai bus atsižvelgta. Bent jau aš pritarčiau, kad taip turi būti.

PIRMININKAS. Dėkojame poniai R.Melnikienei.

Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau kalbas dėl balsavimo motyvų atidėti šiek tiek vėliau.

Dabar pakviesčiau J.Karosą pristatyti alternatyvų projektą. Turiu pasakyti, kad dėl R.Melnikienės projekto ką tik yra gautos Teisės departamento pastabos. Jų yra nemažai, bet, manau, kad viskas yra suderinama ir išsprendžiama. Dabar J.Karosas pristato alternatyvų projektą.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, kad beveik prieš metus iškelta idėja papildyti Partijų ir politinių organizacijų įstatymo 12 straipsnį šiandien susilaukė jau konkretaus ir pakankamai plataus svarstymo. Aš nematau reikalo šioje salėje įrodinėti, kaip svarbu yra šią problemą spręsti. Aš labai gerai suprantu tą tam tikrą opininę nuostatą, kuri vyrauja tarp žmonių šitą klausimą apmąstant, žinant, kas buvo partija ir ką reiškia žmonėms partija.

Aš taip pat suprantu, kad mes, parlamentarai, turime įveikti šią nuostatą arba padėti ją įveikti, kadangi mes gerai suprantam, kad be partijų nėra demokratinės valstybės. Tai visiškai aišku.

Dabar klausimas štai koks. Viena pastaba dėl autorystės. Čia spaudoje truputį per daug buvo pasakyta – to įstatymo autorystė yra ne mano. Seimo valdybos sprendimu yra sudaryta darbo grupė, kuriai man buvo pavesta vadovauti. Šis įstatymo projektas yra kolektyvinio darbo rezultatas. Ir iš karto sutinku su gerbiamąja R.Melnikiene, kad iš esmės idėjos prasme, dvasios prasme tie įstatymai yra panašūs arba visiškai tokie patys. Skiriasi tam tikros technologinės arba techninės detalės, dėl kurių galima ginčytis.

Svarbiausias dalykas, mano galva, šį įstatymą apmąstant ir priimant jį Seime, yra štai koks. Jeigu mes pritarsime šito įstatymo dvasiai (nekalbu apie konkrečius dalykus), tai mes parodysim, kad valstybė yra suinteresuota politinių partijų buvimu. Manau, tą idėją paneigti yra sunku. Štai kas yra svarbiausia.

Kokia forma mes tą suinteresuotumą parodysim? Kokiu skaičium pinigų tai išreikšim? Čia problema yra kita. Ji gali keistis pagal realią mūsų valstybės situaciją. Bet pačios idėjos pripažinimas yra nepaprastai svarbus, dėl to aš to įstatymo priėmimą laikysiu labai svarbiu dalyku.

Dabar pagal tai, kas yra šiame įstatyme (aš turiu galvoje savo variantą, iš esmės jis nesiskiria) alternatyvus dalykas. Čia yra, kaip teisingai pastebėta, procentinė riba – 4%, ten 2%, antras dalykas – ten yra įtrauktos savivaldybės. Čia jos yra įtrauktos, bet aš nenorėčiau, kita vertus, susiaurinti šito įstatymo rėmų. Įstatymas kalba ne tik apie partijų rėmimą iš valstybės biudžeto, nors tai yra svarbiausia. Apie tai kalbama viename straipsnyje. Kiti straipsniai kalba apskritai apie politinių partijų finansinės veiklos reguliavimą. Tai labai svarbu.

Pagal įstatymo realų turinį šitas įstatymas galėtų būti vadinamas Politinių partijų ir organizacijų finansinės veiklos reguliavimo, o ne finansavimo įstatymu, kadangi finansavimas čia yra labai nedidelis. Aš manau, kad šito klausimo teisinis sutvarkymas yra svarbus, kadangi politinės partijos gali būti, sakykim, tam tikri įkaitai tam tikrų žmonių arba tam tikrų konkrečių struktūrų rankose. O tai nėra gerai.

Trumpai tariant, partijų finansinės veiklos sureguliavimu suinteresuota ne tik partija, bet valstybė ir jos piliečiai. Aš taip manau. Manau, kad aš sakau teisybę.

Dabar toliau. Aš manau, kad iš to, kas čia buvo pasakyta, aiškėja, jog principinio skirtumo tarp šitų įstatymų nėra. Matau realų šios problemos sprendimą – sujungti tuos įstatymus į vieną. Mes tai praktiškai darom jau darbo grupėje. Ir aš manau, kad greitai visiškai nesunkiai mes turėsim tokį įstatymo projektą, kuris įvertins visas jūsų pastabas ir kartu pašalins tam tikrus skirtumus, kurie, sakykim, yra ne esminiai, o techniniai, tarp šitų įstatymų. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsirašė klausti 9 Seimo nariai, iš kurių 7 yra tie patys, tiktai abu Šimėnai skiriasi nuo pirmojo sąrašo. Aš siūlau suteikti žodį pirmiausia A.Šimėnui, paskui J.Šimėnui, o gal kiti jau nebenorės klausti. Taigi A.Šimėnas iš pradžių.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekte reglamentuojamos ne tiktai nuostatos dėl partijos lėšų šaltinių, tačiau, ko gero, didesnę jo dalį sudaro nuostatos, kurios reglamentuoja partijų lėšų apskaitą, jų panaudojimo kontrolę, tikslinio panaudojimo lėšų skaidrumą ir apskritai partijų finansinio gyvenimo skaidrumą. Aš tikrai pritarčiau jūsų ką tik išsakytai minčiai, kad įstatymo projekto pavadinimas neadekvatus jo turiniui. Kaip jūs manytumėt, ar ne geriau jį būtų pavadinti, pavyzdžiui, Politinių partijų finansų, jų apskaitos ir panaudojimo kontrolės įstatymu?

J.KAROSAS. Aš manyčiau, kad tai būtų per daug kalambūriškas pavadinimas. Aš siūlyčiau pavadinti Politinių partijų ir organizacijų finansinės veiklos reguliavimo, arba reglamentavimo, tai yra tas pats, bet truputį trumpiau. Abiejų idėja būtų ta pati, kadangi tai nėra vien finansavimas. Tai yra iš tiesų to klausimo sutvarkymas.

PIRMININKAS. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Iš esmės į mano klausimą atsakė pats prelegentas, kalbėdamas, jog nėra problemų sujungti du projektus. Todėl aš atsisakau teikti naują klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, liko dar 7 norintys paklausti, kurie klausė pirmojo prelegento. Aš siūlau, kadangi mes tikrai atsiliekam nuo grafiko, gal tikrai tų klausimų nebeteikti? Ar visi sutinka, kad nebeklaustų? E.Bičkauskas. Taigi E.Bičkauskui suteikiam galimybę ir V.Bogušiui. Kitiems nebesuteiksime. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis kolega, jūs pats pasakėte, kad iš esmės šie įstatymų projektai skiriasi tiktai technologijos ir techninėmis detalėmis. Iš principo jie yra tapatūs. Jūs turbūt taip pat turėtumėt sutikti, kad pirmasis projektas buvo parengtas šiek tiek anksčiau negu teikiamas jūsų, kaip darbo grupės. Ir turbūt taip pat sutiktumėt, kad, bent jau mano požiūriu, moteriai reikia eilę visados užleisti. Ar jūs nesutiktumėte formuluoti ne taip, kad sujungtumėte šiuos projektus, o paprasčiausiai parengtumėte pataisas ir teiktumėte darbo grupės pataisas pirmajam projektui? Dėkui.

J.KAROSAS. Mano situacija labai sudėtinga ir subtili, kadangi moterims aš esu labai jautrus, ir šituo labai daug ką galima nupirkti. Tačiau aš noriu priminti, gerbiamasis Bičkauskai, kad šita idėja koreguoti arba pakeisti 12 straipsnį, deja, kilusi gerokai anksčiau, negu tai sugalvojo centristai. Tai padariau būtent aš, pateikdamas 12 straipsnio pakeitimo projektą, kurį jūs taip pat svarstėte savo komitete. Dėl to aš, labai gerbdamas moteris, siūlyčiau susijungimo, o ne uzurpacijos variantą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra pereita prie autorystės aiškinimosi. Aš bijau, kad tuojau pat prabils kolega A.Vaišnoras, kuris paaiškins, kad jis dar praeitame Seime buvo pats pirmasis, kuris tai siūlė. V.Bogušis lyg ir norėjo paklausti. Prašom.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis kolega, aš pritariu jūsų išdėstytoms mintims. Aš manyčiau, kad mes išgeneruosim vieną įstatymą ir dėl autorystės tai nesvarbu. Svarbu, kad jis būtų tobulas ir gerai parengtas, nes viena iš pagrindinių, mano galva, idėjų yra ta, kad politines partijas atskirtume nuo korumpuotų finansinių grupuočių.

Mano klausimas būtų toks. Gerbiamasis kolega, prieš tai, kai jūs parengsit įstatymą svarstyti ir jūsų darbo grupė jį pateiks Seimui, ar jūs negalvojat (kadangi tai yra subtili problema), kad prieš teikiant balsuoti ir priimti šį įstatymą reikėtų parengti šio įstatymo kriminogeninę išvadą? Ačiū.

J.KAROSAS. Aš manau, kad nė vienam įstatymui tai nepakenkia. Nepakenktų ir šitam. Jeigu Seimas galvotų, kad tai yra prasminga ir naudinga, tai aš manau, kad tai būtų iš tiesų visiškai normalu. Aš esu už tokių dalykų skaidrumą, kadangi aš manau, kad tam įstatymai ir kuriami, kad jie praskaidrintų mūsų gyvenimą, o ne užtamsintų.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš siūlau daugiau klausimų nebeužduoti. Niekas nebeprotestuoja. Ačiū pranešėjui.

Gerbiamieji kolegos, ar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo abiem projektam? Yra norinčių kalbėti už. R.Rastauskienė. Prašom. Visi trys už. Taigi siūlau nekalbėti dėl balsavimo motyvų. Visi pritaria po pateikimo. Pagrindiniai komitetai – Teisės ir teisėtvarkos ir Biudžeto? Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Biudžeto komitetas. Taip? Abiem projektams. Ir, be abejo, darbo grupė yra raginama toliau dirbti. Gerbiamieji kolegos, tuo šį darbotvarkės klausimą baigiam. Pertrauka iki 17.15 val. Prieš tai N.Ambrazaitytė informaciją. Prašom.

N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jūsų paprašyti, kad jūs atkreiptumėte dėmesį, jog kai kurie esate užsirašę į tarpparlamentinę grupę su Gruzija. Tad prašau stabtelėti nors vienai minutei čia.

PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka iki 17 val. 15 minučių.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo projektas Nr.P-1323 (svarstymas)

PIRMININKAS (R.OZOLAS). Pradedame mūsų posėdį. Pagal darbotvarkę pirmasis klausimas yra Turto ir verslo pagrindų įstatymo projektas Nr.P-1323. Pranešėjas – viceministras ponas E.Žilevičius. Paskui, gerai? Kalbėti užsirašė ponas J.Listavičius. Būkite malonus.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, privataus sektoriaus, viso nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių rinkos plėtra, investicijos, užsienio ir bendrų įmonių steigimas reikalauja tinkamo teisinio pagrindimo, reglamentuojančio turto įvertinimą, įvertinimo veiklą, specialistų rengimą ir kvalifikacijos kėlimą, turto vertinimo objektus, vertinimo atvejus, rūšis, principus, metodus, rezultatus ir įvertinimo priežiūrą. Parengtas Turto vertinimo pagrindų įstatymo projektas nustato pagrindinius turto vertinimo principus, atvejus, vertės nustatymo būdus ir metodus, pastarųjų parinkimo tvarką, turto vertinimo procedūras, turto vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas ir atsakomybę. Nagrinėjant atskirų įstatymo projekto straipsnių nuostatas iškyla kai kurių neaiškumų ir diskutuotinų momentų. Aptariant įstatymo sąvokas 2 straipsnio šeštajame punkte kalbama apie įmonei išduotą kvalifikacijos atestatą, kuris gal geriau tiktų asmeniui, o įmonę gal įrašyti į tam tikrą rejestrą, duodantį teisę užsiimti turto vertinimo veikla. 2 straipsnio aštuntajame punkte žodis “nešališkas”, matyt, yra perteklinis, kitu atveju reikėtų ir šališką turto vertės nustatymą aptarti. 5 straipsnio antrajame punkte aptariant privalomąjį turto vertinimą pagal 8 straipsnyje nurodytus metodus tikslinga būtų nurodyti, kada kurie metodai yra privalomi. Kartu 8 straipsnio penktajame punkte tikslinga būtų nurodyti, gal ir skliausteliuose, kokiais atvejais kurie metodai yra privalomi. Taip pat reikėtų panagrinėti ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos pastabas dėl šio ir kitų straipsnių.

11 straipsnio antrajame punkte aptartas turto vertinimas vidinėms reikmėms, nesant vertintojų atsakomybės. Ar nebūtų tikslinga šito punkto atsisakyti? 21 straipsnyje reikėtų konkretizuoti tuos atskirus atvejus, kai atliekamas specialusis turto vertinimas. Nėra priimtinas toks komisijos vertinimas, nes nėra atsakomybės, nebus iš ko išieškoti žalos. Kai nėra aiškus 21 straipsnio turinys, jo perkėlimas į 22 straipsnį taip pat neduoda aiškumo. Vykdant turto vertinimą, taikant įvairius atvejus, rūšis ir metodus bus išleidžiamos gana didelės lėšos ir atliekamas didelis darbas, bet gauti duomenys nebus efektyviai naudojami finansinės apskaitos tikslais, išskyrus iš dalies atkuriamosios, atstatomosios vertės skaičiavimą. Norėjosi, kad po Teisės departamento išvadų, po Biudžeto ir finansų komiteto projekto svarstymo būtų buvęs pateiktas kitas pataisytas įstatymo projektas. Dauguma paminėtų anksčiau, o ir čia pasakytų dvejonių ar neaiškumų gal būtų dingę, būtų aišku, kuria kryptimi įstatymo projektas tikslinamas, kas akcentuojama ir ties kuriais naujais teiginiais nereikės dar sustoti. Įstatymo projekto autoriai atliko didelį ir reikalingą darbą, užpildė didelę turto ir verslo vertinimo klausimo spragą, tačiau, kaip sakiau, norėjosi, kad čia svarstymo momentu pastabų, Teisės departamento išvadų jau nebūtų.

Pataisytas ir papildytas įstatymo projekto variantas, kuris bus pateiktas priimti, reikia manyti, visiškai atitiks daugumą jam keliamų reikalavimų, gal atsiras vietos ir intelektualaus turto vertinimui. Nepaisydamas to, aš pritarčiau įstatymo projektui po svarstymo. Žinoma, lauksim tikrai šiuo atveju jau kokybiško pataisyto naujo įstatymo projekto varianto, kad nereikėtų delsti laiko, iki jis galės bus pateiktas priimti. O įstatymas, kaip minėjau, tikrai svarbus ir aktualus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame ponui J.Listavičiui. Prašau atleisti, pone viceministre, kad ne laiku aš jus pakviečiau. Gal dabar norėtumėte pasakyti žodį? Ačiū. Nenorite. Taigi ar galėtume pritarti? Kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Ar priimame bendru sutarimu, girdžiu tokius pasiūlymus? Dėkoju. Pritariame bendru sutarimu ir pavedame Biudžeto ir finansų komitetui toliau dirbti tobulinant ir tvarkant iki galo. Dėkoju.

Lietuvos Respublikos užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1324 (svarstymas)

Pereiname prie kito klausimo. Tai Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Atsiprašau, ne pateikimas. Užsienio kapitalo įstatymo projekto yra svarstymas. Būkite malonūs, kas kalba? Ponas S.Malkevičius. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šiandien galima tik pasidžiaugti, kad jau parlamente nebetenka ginčytis dėl to, kad reikalingos užsienio kapitalo investicijos, nors aš gerai prisimenu tuos laikus, kai šioje salėje Steigiamajame Seime dar tekdavo aiškinti, kad užsienio kapitalo atėjimas į Lietuvą reiškia naujo turto, kurio Lietuva neturėjo, sukūrimą, darbo vietų sukūrimą, naujus įnašus į biudžetą ir t.t. Lietuvos geopolitinė padėtis yra labai palanki, turime pakankamai stabilią ekonominę politinę situaciją, galų gale Rusijos krizės metu mes turime nemažai šansų, kad užsienio investicijos į Lietuvą gali padidėti. Vienintelė kliūtis, kuri dažnai būna minima užsienio investitorių, yra ta, kad ūkio subjektai negali įsigyti Lietuvoje žemės savo ūkinei veiklai plėtoti. Tai yra būtent todėl, kad mūsų Užsienio investicijų įstatyme trūksta tokios nuostatos. Jau praėjusiame Seime buvo pasiekta didelė pažanga, nes mums pavyko pataisyti 47 Konstitucijos straipsnį, kuris iš esmės leido ne žemės ūkio paskirties žemę naudoti tam, kad užsienio investitoriai galėtų ją nusipirkti. Taigi šiandien jau neliko jokių kliūčių, tik reikia pataisyti įstatymą. Būtent šitas Užsienio investicijų įstatymo 10 straipsnio papildymas ir suteikia galimybę ne tik išsinuomoti žemės sklypus, bet taip pat įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemę. Taigi aš manau, kad nėra jokio pagrindo mums prieštarauti dėl to. Siūlyčiau visiems vieningai pritarti, nes tai bus dar vienas eilinis žingsnis į mūsų ūkio gaivinimo programą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Seimo nariui ponui S.Malkevičiui. Daugiau užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galėtume taip pat pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galim. Ačiū. Labai dėkoju.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo” projektas Nr.P-1400 (pateikimas)

Pereiname prie kito klausimo – prie Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo”. Šiuo klausimu pateikimą padarys vietoje pono A.Saudargo ponas J.Rudalevičius. Prašom į tribūną.

J.RUDALEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame jums nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo” projektą. Ankstesni piliečio paso nuostatai buvo priimti dar Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr.1766, vėliau jie buvo keisti. Ten numatyta, kad Lietuvos Respublikos pasą išduoda Vidaus reikalų ministerijos tarnybos ir konsulinės įstaigos užsienyje. Tačiau, norėdami padaryti mūsų pasų išdavimo sistemą lankstesnę, mes šiuo nutarimo pakeitimu siūlome, kad konsulinės įstaigos užsienyje turėtų teisę daryti įrašus ir išduoti pasą vietoje nesiųsdamos dokumento į Lietuvą. Taip būtų išvengta to nepatogumo, kad žmogus, kuriam reikia išduoti pasą, negali keliauti, tai netrukdytų jo kelionei ir jis nebūtų priverstas, gavęs piliečio grįžimo pažymėjimą, vėl grįžti į tėvynę ir ten pasiimti pasą. Taip pat, norėdami padaryti šiek tiek lankstesnę sistemą, mes siūlome pakeitimą, kad pasas gali būti išduodamas ir trumpesniam laikui negu 10 metų. Tai yra susiję su tuo, kad įrašų technika į pasą pas mus yra gana sudėtinga, o konsulinės įstaigos laikinai būtų priverstos daryti įrašus paprastesne technika arba ranka, kaip tai daro absoliuti dauguma Europos valstybių. Tai tiek. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Paklausti nori J.Beinortas. Pone Beinortai, jūs norite klausti?

J.BEINORTAS. Pone pranešėjau, užsienio ekspertai, kurie vienaip ar kitaip dalyvaudavo svarstant mūsų nelegalų, migrantų problemą, nurodydavo tokius dalykus kaip paso padirbimo galimybę. Man net keista, nes pakankamai atsakingi žmonės sakė, kad mūsų pasų padirbimo galimybė yra didelė. Mano klausimas būtų šiek tiek susijęs su tarnybiniais ir šiek tiek su mūsų pasais. Ar iš tikrųjų jūs, Užsienio reikalų ministerija, turėjote pastabų dėl galimybių falsifikuoti Lietuvos Respublikos pasus, ar tarnybinius, ar normalius pasus, užsienio šalyse?

J.RUDALEVIČIUS. Ačiū. Čia kalbama dabar tik apie piliečio pasą. Tarnybinio paso mes dar neturėjome, todėl aš dar ir nekalbu apie tarnybinius pasus. Dar nepriimtas tarnybinių pasų įstatymas. Yra visai normali situacija, kad ne vien mūsų Respublikos, o ir daugelio kitų valstybių pasai yra bandomi padirbti. Tuo metu, kai mūsų pasai buvo pagaminti, užsienio ekspertai ir garsių firmų specialistai pripažino, kad tuo metu jie buvo modernūs. Be abejo, praėjus dabar jau beveik septyneriems metams, aišku, kadangi technikos pažanga nestovi vietoje, yra buvę tokių bandymų, tačiau tai nėra masinis reiškinys. Pagrindinis reikalas yra, kad jeigu būna pavagiami blankai, tai šaltas laminavimas leidžia gana paprastai daryti įrašą ir užklijuoti nuotrauką. Vėliau buvo pažangesnė technologija, kai buvo taikomas karštas laminavimas. Jūs turbūt supratote, kad šiek tiek susidūriau su ta problema seniai, prieš septynerius ar aštuonerius metus, todėl galiu detaliau paaiškinti. Galiu tik pažadėti, kad netrukus turėtų būti mūsų pasai visiškai naujo tipo.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nebus. Čia dabar dėl balsavimo motyvų yra užsirašę. Taigi dėkojame už pateikimą, ir norėčiau paklausti, ar mes galėtume teikti toliau dirbti prie šio įstatymo? Vis dėlto norėtų kalbėti dėl motyvų ponas A.H.Stasiulevičius ir ponas A.Ažubalis. Prašom, pone Stasiulevičiau.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, keičiant ir papildant 1990 metais priimtus Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatus, nebuvo reglamentuota, kas įrašys piliečio duomenis pase, jeigu pasas bus išduodamas Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, jog esant konkrečioms aplinkybėms ir galimybėms Lietuvos Respublikos piliečio pasas mūsų konsulinėje įstaigoje galėtų būti išduodamas trumpesniam negu 10 metų galiojimo terminui, perkeliant į jį anksčiau buvusius įrašus. Teikiamo nutarimo projektas minėtus trūkumus pašalina, todėl pritariu projektui ir visus kviečiu balsuoti už. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Iš esmės pritardamas šiam projektui aš norėjau ne dėl motyvų kalbėti, o paklausti gerbiamojo viceministro. Gal jis dabar galėtų atsakyti, jeigu leis posėdžio pirmininkas?

PIRMININKAS. Šiek tiek pavėluotai, bet jeigu viceministras sutinka, prašom.

A.AŽUBALIS. Aš dėl 42 straipsnio. Čia parašyta, kad rastas pasas turi būti grąžintas policijos komisariato migracijos tarnybai ar konsulinei įstaigai užsienyje. Man tikrai sunkoka įsivaizduoti, kaip rastą Lietuvos Respublikos piliečio pasą mes kur nors, ar tai būtų Bogota, ar tai būtų Niujorkas, priverstume ką nors grąžinti į Lietuvos konsulinę įstaigą. Na, šis straipsnis, man atrodo, yra daugiau tokia pageidavimo išraiška, bet kad jis turėtų kokią nors realią galią ar įtaką, tai tikrai to nėra.

PIRMININKAS. Kaip jums atrodo, viceministre? Žodžiu taip, ponas viceministras sako, kad sviestu košės nepagadinsi. Matyt, kad tai turėtų būti taip suprasta. Ačiū. Ar daugiau bus kalbančių? Nematau. Galima teikti toliau dirbti prie projekto bendru sutarimu ar balsuojame? Labai ačiū.

Dabar norėčiau pasiūlyti pagrindiniu komitetu Užsienio reikalų komitetą, o papildomu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Būtų priimtina? Būtų priimtina. Komitetų atstovai sutinka. Dėkui.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 3, 21, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1338 (svarstymas)

Pereiname prie kito klausimo – Įmonių bankroto įstatymo 3, 21, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Svarstymas. Prašom. Yra užsirašę šeši Seimo nariai. Pirmoji kalba D.Aleksiūnienė.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu dėl 3 straipsnio, kuriame Kaimo reikalų komiteto siūlymu numatoma 41 straipsnio pirmąją dalį papildyti sakiniu, kuris sukurs juridinį pagrindą įsteigti fondą, iš kurio bus galima apmokėti žemdirbiams už parduotą žemės ūkio produkciją. Šis pasiūlymas ypač aktualus žmonėms, pardavusiems pieną dabar jau bankrutavusioms pieno perdirbimo įmonėms. O tokių įmonių Lietuvoje yra dvylika. Visos šios įmonės priklauso Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai, nes jose yra valstybei priklausančio kapitalo dalis. Beveik visose įmonėse bankroto procedūra pradėta pagal seną Bankroto įstatymą. Įmonių pradelstos skolos pieno tiekėjams sudaro 4,8 mln. Lt. Apie 8 tūkst. šeimų jau daugiau kaip dvejus metu laukia, kada gi bus su jais atsiskaityta. Deja, be valstybės paramos gyventojai beveik nesitiki atgauti savo sunkiai uždirbtus pinigus, nes daugelio įmonių skolos viršija turto vertę net iki 3,3 karto. Tai Vievio akcinė bendrovė 2 kartus, Anykščių bendrovė “Šlavė” – 3,3 karto, akcinė bendrovė “Tauragės pienas” – 1,1 karto, akcinė bendrovė “Priekulės pienas” – 3,2 karto.

Pritardama Kaimo reikalų komiteto siūlymui, abejoju, jeigu priimsime naujojo Bankroto įstatymo pataisą, ar nebus kliūčių įmonėms, kuriose bankroto procedūra pradėta pagal seną Bankroto įstatymą. Tikiuosi, kad įstatymo rengėjai į tai atkreips dėmesį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Toliau kalbės ponas P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galiojantis Įmonių bankroto įstatymas bankroto atveju suteikia tam tikras garantijas tik perdirbimo įmonių darbuotojams. Kai įmonė yra bankrutuojanti ar jau bankrutavusi, ji turi teisę gauti atitinkamą materialinę paramą. Tuo tarpu ūkininkai, negavę savo pinigų už pristatytą produkciją, tokios paramos negauna. Tai neteisinga. Juk ūkininkų pajamos už produkciją yra iš esmės vienintelis ir pagrindinis jų pajamų šaltinis. Manau, kad iš specialaus fondo, kurio įsteigimą reglamentavo būtent Įmonių bankroto įstatymas, paramą turėtų gauti ir ūkininkai. Tai yra ir mano pasiūlymo esmė. Tai būtų reali parama ūkininkams, jie galėtų ne tik atgauti dalį lėšų, bet ir išspręsti kitas labai svarbias jiems problemas, pavyzdžiui, grąžinti paimtas paskolas iš bankų. Lietuvoje jau yra daug bankrutavusių ir bankrutuojančių perdirbimo įmonių: “Kauno maistas”, pieninė “Vievė”, “Sūrmena”, “Geistė”, “Tauragės pienas” ir t.t. Ūkininkai, neatgavę savo lėšų iš šių ir kitų įmonių, masiškai kreipiasi tiek į Kaimo reikalų komitetą, tiek į atskirus Seimo narius, taip pat ir į mane.

Noriu atkreipti Seimo dėmesį į tai, kad dėl Rusijos krizės ir kitų priežasčių įsiskolinimas žemdirbiams didėja. Štai spalio 1 d. pradelsto termino skola už žemės ūkio produkciją jau pasiekė 52 mln. Lt. Rugsėjo pradžioje ši skola siekė 37 mln. Taigi per mėnesį įsiskolinimas padidėjo net 15 mln. Lt. Daugiau kaip pusę dabartinės skolos – 28 mln. Lt sudaro pieno perdirbimo įmonių skolos, nes šią šaką Rusijos krizė palietė labiausiai. Kaip žinoma, pusė visos pagamintos šalyje produkcijos yra eksportuojama. Taigi mano siūlomos pataisos aktualumas šiuo metu yra akivaizdus ir būtinas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojam. Toliau – Seimo narė B.Visokavičienė. Prašom. Ruošiasi V.Lapė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu, nes mes svarstėme šitą įstatymo pakeitimo projektą. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, jog Įmonių bankroto įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas yra reikalingas ir būtinas jau vien dėl to, kad bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių fondas, kuris sudaromas ne iš įmokų, ne mokant mokesčius, o iš valstybės biudžeto lėšų, yra skirtas tik darbuotojų reikalavimams tenkinti, teikiant grąžintiną finansinę paramą darbuotojų atlyginimams sumokėti. Kitaip tariant, jeigu įmonė jau nebegali mokėti atlyginimo savo darbuotojams, tai tada į pagalbą ateina šitas Įmonių bankroto fondas. Ir tokiu būdu iš jo yra teikiama grąžintina parama ir atsiskaitoma su darbuotojais. Naudotis šia grąžinama beprocente parama įmonės gali dviem būdais: įkeisdamos savo turtą, o jeigu tokios galimybės jos neturi, jau nebėra galimo įkeisti turto arba turtas yra areštuotas, tada fondas vis tiek skiria grąžinamą paramą ir išmoka darbuotojams atlyginimus numatyta tvarka. Projekte siūlomo fondo reikalavimas susigrąžinti laikinai paskolintus pinigus, tenkinant to fondo reikalavimus pirmiausia, kaip ir darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais… Štai koks yra šito įstatymo pakeitimo tikslas. Jeigu mes nesudarytume galimybės fondui atkurti savo laikinai paskolintas lėšas, tai tada galima įsivaizduoti, kad įmonių bankroto fondas būtų labai greitai pravalgytas ir jau tada nebūtų galimybės padėti darbuotojams.

Aš įdėmiai klausiausi prieš tai kalbėjusių Seimo narių ir vis dėlto manau, kad įsiskolinimo žemdirbiams klausimus – tai yra labai skaudi ir aktuali problema, – reikia spręsti, bet siūlyčiau spręsti kitokiu būdu. Nes šitas fondas yra atskiros specifinės paskirties. Galbūt galima naudoti Kaimo rėmimo fondą, galbūt galima kreiptis į Žemės ūkio produktų supirkimo agentūrą, kuri vis dėlto taip pat prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o pagaliau galbūt būtų galima steigti dar vieną fondą ir reglamentuoti jo naudojimo tvarką. Bet jeigu mes išplėsime dabartinio fondo ir paskirtį, ir funkcijas, tai visų pirma iš esmės reikėtų keisti to fondo numatytus šaltinius, reikėtų keisti ir to fondo panaudojimo tvarką. Todėl aš manau, kad išplėsti šiuo atveju tikrai būtų neracionalu, nes paprasčiausiai pravalgytas fondas jau nieko negalėtų padėti nei bankrutuojančioms, nei bankrutavusioms įmonėms. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame Seimo narei B.Visokavičienei už pastabas. Dabar kalba Seimo narys V.Lapė. Ruošiasi Seimo narė K.Prunskienė.

V.LAPĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstydami Įmonių bankroto įstatymą dar praeitais metais, mes labai gražiai sutarėm, galima sakyti, visos frakcijos ir beveik visi Seimo nariai, ir pripažinom, kad ir darbininkai pagal darbo santykius, ir tose įmonėse, kur superkama žaliava iš kaimo žmonių, ir jie atsiduria toje pačioje vietoje, tame pačiame lygmenyje – prie bankroto. Ir tas grąžinimas jiems priskaitytų skolų pripažįstamas vienodo lygio. Bet šiandien iškilo klausimas, kodėl mes norime iš naujo paliesti tą temą. Todėl, kad pateikta įstatymo pataisa. Aš manau, kad ji labai reikalinga ir mes pritarsim tai pataisai, bet kai mes priimsim šitą pataisą, tų įmonių darbininkai lyg ir pakyla kažkokiu laipteliu aukščiau ir jų privilegijos didesnės arba jų reikalavimai yra vertingesni. Visam pasauly, žinoma, civilizuotam Vakarų pasauly, tokios įmonės kaip mėsos, pieno, linų ir kitos, sakykime, kaimo žaliavų perdirbimo įmonės beveik niekur nėra atskirtos. Ten yra viena grandinė: žaliavos tekėjas – perdirbėjas. Iš esmės tai yra viena visuma. O pas mus, kaip jūs žinote, kai buvo toks nevykęs privatizavimas, šitos įmonės atitrūko nuo tiekėjų ir šiandien jų santykiai (žaliavos tiekėjų ir pačios įmonės) yra labai nesveiki. Todėl, man atrodo, šiandien mes ir turime tą dalyką, kad mes norime darbininkus pagal jų santykius su įmone pakelti į aukštesnį lygį. O juk, sakykim, žaliavų augintojas ir tiekėjas tai įmonei lygiai taip pat… juk jo darbo produktas yra pristatytas. Jeigu jis negauna, sakykim, už tą pristatytą produktą, jis negauna už savo darbą. Lygiai tas pats. Todėl aš sutinku su ponios B.Visokavičienės nuomone, kad galbūt reikėtų kaip nors kitaip. Bet mes esame to paties įstatymo 41 straipsnio penktojoje dalyje pasakę: bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, kylantiems iš darbo santykių, nurodytiems šio straipsnio pirmojoje dalyje, tenkinti Vyriausybė įsteigia fondą. Mes šioje vietoje niekaip negalėjome tada įrodyti. Šiandien aš noriu dar kartą paprašyti jūsų didelio dėmesio, kad jūs išgirstumėte. Reikėtų, kad mes įstatyme įrašytume, jog toks fondas gali būti sukuriamas ne tiktai susijusiems su darbu piliečiams, bet ir susijusiems su žaliavų tiekimu. Mes su ponu A.Bartuliu irgi kalbėjom, aš manau, kad jis įdėmiai klauso ir savo nuomonę pasakys. Būtų labai didelis Kaimo reikalų komiteto prašymas, kad atkreiptumėte dėmesį. O iš kokių šaltinių šitas fondas bus sukurtas, tai vėl Vyriausybės reikalas, nes ne Seimas sprendžia. Bet būtų labai gerai, kad mes, darydami šito įstatymo 41 straipsnio penktosios dalies pataisą, įrašytume ne tik darbininkus, susijusius darbo santykiais, bet ir piliečius, susijusius su žaliavų tiekimu, arba pristatymu, kad būtų galima įkurti šitą fondą. Jeigu mes tai pripažįstam, mes galime pradėti kalbą ir padaryti tam tikras šio įstatymo pataisas, kurias siūlome ir 3 straipsniui, ir 21 straipsniui. Aš labai labai prašau neskubėti, neužkirsti kelio, bet gerai padiskutuoti ir rasti tokią galimybę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame Seimo nariui V.Lapei. Aš manau, kad Ekonomikos komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas tikrai ras galimybių atsižvelgti į visas pastabas ir pasiūlymus, kurie čia buvo pasakyti.

Dabar kalbės Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš pirmiausia kalbėsiu Ekonomikos komiteto, kuris mane įgaliojo, vardu, taip pat pasakysiu keletą savo minčių.

Ekonomikos komitetas pritarė šiam įstatymo projektui, tačiau svarstymo metu dauguma komiteto narių atkreipė įstatymo autorių dėmesį į nepakankamą pataisų aiškumą ir galimybę skirtingai interpretuoti tiek pačias pataisas, tiek ir visus naujus, keičiamus straipsnius, jų tekstus. Žinoma, kiekvienas galbūt šiek tiek skirtingai interpretuoja. Aš nenorėčiau dabar komentuoti visų išsakytų nuomonių. Leiskite man išsakyti savo požiūrį.

Pirmiausia dėl 2 straipsnio, kuriuo keičiamas 21 straipsnis. Čia yra naujas teiginys. Kad jis būtų aiškus, aš turėsiu perskaityti visą straipsnį: “Administratorius turi kreiptis į teismą dėl turto įkeitimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, jeigu jos buvo sudarytos praėjus daugiau kaip vienam mėnesiu po sutarties dėl paskolos gavimo sudarymo”. Nauja šio straipsnio dalis: “Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai paskolos sutartyje yra nurodytas įkeičiamo turto aprašymas, įkainojimas ir buvimo vieta, įkeitimu užtikrinama prievolės esmė, dydis ir vykdymo terminas”. Mano įsitikinimu, šitas teiginys… turima minty ta nuostata, kad kai paskolos sutartyje yra nurodytas įkaitas ir visa informacija apie tai, tai gali ir nebūti atskiros sutarties dėl įkeitimo. Tačiau galima ir kitaip suprasti šitą pataisą – kad tuomet negalioja vieno mėnesio terminas arba prievolė administratoriui kreiptis į teismą. Žodžiu, čia reikėtų didesnio aiškumo, nors man atrodytų, kad derėtų plačiau suprasti, kad paskolos sutartis sudaroma dviejų pusių jų apsisprendimu, ar daryti atskirą įkeitimo sutartį, ar paskolos sutartyje numatyti. Ūkinėje praktikoje bent jau iki šiol tikrai buvo tokių paskolos sutarčių, kuriose yra numatomas įkeistas turtas be atskiros įkeitimo sutarties, todėl nereikėtų dabar kaip nors ignoruoti tų sutarčių ir tokiu atveju netaikyti tos pirmosios nuostatos dėl prievolės kreiptis į teismą. Man atrodo, taip reikėtų šitai išaiškinti, tačiau autoriai turi pačiame tekste aiškiau pasakyti savo nuomonę, taip, kad būtų visiškai vienodai interpretuojamas tas straipsnis.

Kitas dalykas dėl paskutiniojo straipsnio, t.y. įstatymo 41 straipsnio keitimo. Aš tikrai palaikyčiau kolegą poną V.Lapę. Jeigu mes vieną sykį pasakėm “A”, turim pasakyti ir “B”. Jeigu mes Bankroto įstatyme fizinius asmenis, jų reikalavimus apmokėti už perdirbtą, supirktą žemės ūkio produkciją prilyginom bankrutuojančių įmonių darbuotojų reikalavimams, tai ir šitų reikalavimų užtikrinimas per fondų steigimą, jų lėšų panaudojimą turėtų būti analogiškas. Jeigu jie pagal reikalavimus kartu patenka į pirmąją eilę, vadinasi, turėtų būti ir čia išlaikyta ta lygybė – pirmoji eilė. Nebūtų svarbu, ar tai būtų numatyta tame pačiame fonde, kuris jau yra įsteigtas, ar būtų sukurtas atskiras fondas, svarbu, kad sąlygos būtų tikrai analogiškos. Kitaip prarastų prasmę 41 straipsnio pirmosios dalies teiginys, kad pirmąja eile tenkinami tiek darbuotojų, tiek žemės ūkio produkcijos tiekėjų, kurie negavo pinigų už savo produkciją, reikalavimai. Aš nenorėčiau to čia plėtoti, nes kolega V.Lapė šituos argumentus pateikė, mes ne kartą apie tai diskutavome. Jeigu sykį šitaip balsavome, priimdami įstatymą, tai ir dabar turėtume tą vienodumą išlaikyti. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū už pastabas Seimo narei K.Prunskienei.

Kalba Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Įmonių bankroto įstatymo 3, 21 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas yra reikalingas tam, kad būtų pagerintas fondų bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams tenkinti… šiuo metu faktiškai nėra lėšų tai fondo veiklai. Fondas paskiria tam tikrą lėšų kiekį, tačiau išmokėti tų įmonių darbuotojams nėra iš ko. Pavyzdžiui, tas fonas yra skirtas Panevėžio “Euridai”, Panevėžio “Tulpės” įmonei, net Tytuvėnų vartotojų kooperatyvui, Kauno valstybinei įmonei “Elektra”, tačiau šiuo metu žmonės nesulaukia lėšų, kadangi nėra tame fonde pinigų. Aš pritariu tom pataisom, kuriomis numatyta papildyti fondą, tačiau manau, kad galbūt nereikėjo taip tiesiog atimti pirmumo teisę iš tų žmonių, kurie šiuo metu yra numatyti 41 straipsnio pirmoje dalyje… tenkinti darbuotojų reikalavimams ir tą fondą pildyti. Galbūt reikėjo ieškoti kitų lėšų šaltinių, kad tame fonde būtų pinigų.

Aš 21 straipsnio papildymą suprantu kaip savotišką visos veikos pagreitinimą. Kol administratorius kreipsis į teismą, kol teismas nagrinės visą tą procesą, labai ilgai užtruks, todėl, matyt, ir teikiama ši Vyriausybės pataisa, kad ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai paskolos sutartyje yra nurodomas įkeičiamo turto aprašymas, įkainojimas ir buvimo vieta, įkeitimo užtikrinant prievoles (…) dydis ir vykdymo terminas. Matyt, tam, kad nereikėtų kreiptis į teismus, žinant, kaip mūsų teismai dirba ir faktiškai viskas stovi vietoje…

Na, dėl Kaimo reikalų komiteto čia ir Krikščionių demokratų frakcijos narys P.Gražulis teisingai išreiškė nuogąstavimus ir nerimavimus, kad nesilaikoma 41 straipsnio pirmosios dalies nuostatos dėl fizinių asmenų reikalavimų apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Yra įrašyta, tačiau nežinia kodėl tas nevykdoma. Iš principo pritariu šio įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Dėkojame Seimo nariui K.Kuzminskui. Dabar norėčiau paklausti viceministrą poną A.Bartulį, ar jis turėtų kokių nors pastabų? Prašom į tribūną.

A.BARTULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau savo baigiamajame žodyje pakalbėti apie dvi problemas, kol jūs apsispręsite kitą kartą balsuoti dėl šių pataisų. Norėčiau pagvildenti prieš mane kalbėjusių Seimo narių keltas problemas ir vienaip ar kitaip išsakyti Vyriausybės poziciją.

Dėl pirmosios problemos – dėl žemės ūkio darbuotojų ir jiems nesumokėtų atsiskaitymų už produkciją. Kaip čia ir buvo minėta (gerbiamoji Seimo narė K.Prunskienė sakė), buvo žengtas pirmas žingsnis, reikia žengti ir antrą. Taip, yra problema, kad prie darbuotojų, kurie susiję su darbo santykiais, įrašyti ir žemdirbiai, su kuriais neatsiskaityta už produkciją. Taip, žengtas netradicinis žingsnis, ir dabar mes susidūrėme su problema, ar šią kategoriją priskirti prie tų problemų, kurios sprendžia fondo klausimą, ar nepriskirti.

Aš manau, gerbiamiesiems Seimo nariams iki apsisprendimo, iki balsavimo reikėtų išdiskutuoti ir atkreipti dėmesį į labai netolimą perspektyvą, kad šiuo metu yra rengiamas Garantijų fondo įstatymas. Tai nauja sistema, kaip darbdaviai galėtų spręsti savo pasamdytų darbuotojų problemas dėl apmokėjimo, jeigu stringa vienos ar kitos įmonės veikla.

Šituose principuose, kai visi darbdaviai po truputį akumuliuos lėšas, o paskui tos lėšos bus panaudotos sprendžiant darbo užmokesčio klausimus, žemdirbių tikrai negalės būti, nes iš principo fondas bus formuojamas atsiskaityti su darbuotojais. Todėl šis mechanizmas ir šis fondas, kai įsigalios naujasis Garantijų fondo įstatymas, natūraliai bus atlikęs savo misiją, jis apmirs ir gyvens tol, kol fondas susigrąžins savo suteiktą finansinę paramą ir tuomet jis tikrai nustos egzistuoti.

Todėl keletui mėnesių įtraukti į fondą dar vieną probleminę instituciją, t.y. žemdirbius, kaip kreditorius, Vyriausybė tikrai nesugebės. Nors ponas V.Lapė pasakė, kad tai yra Vyriausybės problema akumuliuoti būtinas lėšas šitoms problemoms spręsti, bet jeigu bus įrašyta dar viena institucija ir vien dėl to, kad to fondo egzistavimas… Į šitą problemą, aš manau, gerbiamieji Seimo nariai, turėtume atkreipti dėmesį matydami tolesnę perspektyvą ir matydami tolesnį visų šitų problemų sprendimo kontekstą.

Antra problema, kurią gerbiamoji K.Prunskienė palietė ir kurią aš buvau įsipareigojęs Ekonomikos komitete detalizuoti ir pasakyti dėl viso 21 straipsnio, kurį mes keičiame, aiškumo… Aš turiu dar kartą, pasikonsultavęs su teisininkais, su specialistais atkreipti dėmesį į tai, kad Civilinio kodekso 202 straipsnis kalba apie tai, kas turi būti įkeitimo sutartyje nurodoma. Aš galiu greitai pacituoti: “Įkeitimo sutarties turinys. Įkeitimo sutartyje turi būti nurodyta: įkaito davėjo ir įkaito turėtojo pavadinimas, gyvenamoji vieta, įkeičiamo turto aprašymas, įkainojimas, buvimo vieta, įkeitimu užtikrinamos prievolės esmė, dydis ir vykdymo terminai.” Šią galiojančio kodekso nuostatą, kurioje kalbama, kas turi atsispindėti įkeitimo sutartyje, mes panaudojame tuo atveju, kai paimamas kreditas ir jis yra įkeitimo objektas. Taigi už tą paimtą kreditą bus nupirktas turtas ir tada jis bus įkeistas.

Šiame pakeitime mes kaip tik ir sakome, kad ši nuostata netaikoma, kai įkeitimo sutarties turinys, tas būtinasis, perkeliamas į paskolos sutartį. Jeigu dar turtas nenupirktas, įkeitimo sutarties nėra, tai nėra ir to būtinojo turinio, kurį būtina įkeitimo sutartyje parašyti. Dėl to įkeitimo sutarties turinį mes perkeliame į paskolos sutarties tekstą ir užsitikriname, kad visos sąlygos dėl šito jau tolesnio turto įkeitimo po jo nupirkimo atsispindi paskolos sutartyje.

Aš galėčiau sutikti su gerbiamosios K.Prunskienės viena išsakyta mintimi, kad 3 punkto pirmajame sakinyje yra tikrai pakankamai savarankiškos kategorijos, kurias galima suprasti įvairiai. Ar visame sakinyje nurodyta nuostata netaikoma, ar atskirų šitų kategorijų, kaip kreipimasis į teismą, įkeitimo sutartis ir vieno mėnesio terminas, ar kažkurios iš šių trijų kategorijų.

Mes, autoriai, rašydami šitą pataisą, kaip ir gerbiamasis K.Kuzminskas suprato, taikėme ją visam tam sakiniui, kuriame yra tos trys savarankiškos ekonominės kategorijos, motyvuodami tuo, kad visa šita pirmojo sakinio dalis, ta nuostata netaikoma t.t. ir t.t. Be abejo, pagrindinė mūsų idėja buvo ta, kad daugiau akcentuotume vieno mėnesio terminą, t.y. jeigu netaikomas vieno mėnesio terminas, tai jam nereikia kreiptis į teismą ir atkrinta visos kitos pasekmės.

Mes akcentavome to vieno mėnesio terminą turėdami omeny, kad šita nuostata netaikoma. Jeigu jūs manysite, kad reikia, tai galėtume tą sakinį papildyti, kad nuostata dėl nurodyto pirmame sakinyje termino netaikoma t.t. ir t.t. Tai gal išeliminuotų bet kokią dviprasmybę, kurią gerbiamoji K.Prunskienė minėjo.

Tiek jūsų įvardintų problemų dėl šitų pakeitimų ir, manau, balsuodami mes galėsime apsispręsti, kaip tai daryti. Mes taip pat priimame Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabą, nes šita pastaba yra tikrai teisinga, kadangi ji esmės visiškai nekeičia. Mes sutinkame priimti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pataisą dėl 1 straipsnio, kuris keičia 3 straipsnį.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam viceministrui. Iš čia svarstymo metu įvykusios diskusijos, ypač viceministro paaiškinimų, man atrodo, kad užduotys galutiniams susitarimams yra visiškai aiškios, ir norėjau iš karto siūlyti pritarti po pateikimo, bet matau, kad yra užsirašę du prieštaraujantys, matyt, pateiksiantys principinius politinius nesutikimus. Prašom, ponia Burbiene.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kalbam ne apie politiką, kalbam apie žmones. Todėl pirmiausia norėčiau pasakyti, kad Bankroto įstatymas yra labai bendras įstatymas. Vadinasi, jeigu tiek reikia aiškinti dėl vienos jo pataisos, tai iš tikrųjų parodo, kad šita pataisa nėra pakankamai aiški. Tai ne specialusis, ne siauras, kažkokiems specialistams rašomas įstatymas. Vadinasi, reikia bent jau 2 straipsnio redakciją pateikti kitą, kad ji būtų aiški.

Dabar dėl fondo. Viceministras sakė, kad buvo padarytas netradicinis žingsnis. Iš tikrųjų taip ir buvo padaryta. Manyčiau, kad ne tik netradicinis, bet ir ne visai teisingas. Ir tas netradicinis žingsnis skatina kitus netradicinius žingsnius, ir kuo toliau, tuo labiau klimpstam. Šita pataisa parodė, kad dabar į pirmą eilę reikia įrašyti ir fondą. Tačiau fondas vis dėlto yra ne darbininkai ir ne vadinamieji pieno statytojai, tai yra valstybinė institucija. Ir todėl ją įrašę į pačią pirmą eilę su darbuotojais mes iš esmės panaikinam darbuotojams suteikiamą privilegiją. Todėl, kad būtent taip yra įrašyta tarptautinėse mūsų ratifikuotose konvencijose. Ir todėl aš, kaip ir po pateikimo, taip ir dabar, dar labiau įsitikinusi galiu pasakyti, kad šitoms pataisoms pritarti, ypač kur kalbama apie fondą, negalima. Iš karto prašau, kad būtų balsavimas.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto kviečiu visus balsuojant pritarti po svarstymo Vyriausybės teiktam projektui. Mūsų nuomonė nesutapo, kas yra fondas ir koks jis yra. Aš dar kartą noriu priminti kolegoms, kad jo vieta yra būtent pirmoje eilėje vien dėl to, kad jo ir paskirtis yra tokia – paskolinti pinigus darbuotojams užmokėti už jų darbą. Tai nėra profesinių sąjungų fondas, tai nėra labdaros, tai nėra dar koks nors. Yra tie patys pinigai, tik įmonė nesugeba mokėti savo darbuotojams atlyginimų, o atlyginimus sumoka fondas. Todėl jo paskirtis ir jo vieta yra būtent Įmonių bankroto įstatymo 41 straipsnio pirmoje eilėje.

PIRMININKAS. Dėkojame. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Labas, mielieji. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mes nesusikalbam iš tikrųjų todėl, kad nenorim vieni kitų klausyti. Aš, pavyzdžiui, ir komitete sakiau, ir viceministrui sakiau, ir dabar esu tos nuomonės. Mūsų fondas yra sukurtas ne kaip kažkoks kreditorius gamybai palaikyti, bet yra kaip gelbėtojas žmonių, kurie yra atsidūrę… dėl mūsų įstatymų ir, sakykim, mūsų sistemos supainiojimo, kai bankroto vykdymo procedūra, arba įmonės numarinimo procedūra, vyksta dvejus ir daugiau metų. Iš tikrųjų mes turėjome rasti pinigų. Prisiminkime, kada tuos pirmuosius pinigus radome. Ogi mūsų praeito Seimo saulėlydyje, kai čia buvo atvežti badauti iš Mažeikių žmonės. Ir tada atsirado, kaip sakoma, (…) pinigai be jokių fondų ir buvo paremti. Dabar tas fondas yra valdomas ir iš jo niekas beatodairiškai neduoda, o duoda proporcingai ir maždaug trijų mėnesių minimalios algos sumą. Aš manau, kad tas fondas gali būti padalintas į dvi dalis. Toji dalis, kaip čia sakė viceministras, kuri skirta konkrečiam turtui nusipirkti, tai gali būti įkeistoji dalis ir jos atkūrimas yra logiškas, kaip ir visų įkeistųjų. O toji dalis, kuri skirta žmonių pašalpoms, aš taip jas vadinu… Juk jeigu mes jiems neduosime trijų mėnesių, o paimsime į fondą trečdalį, tai mes jiems duosime tik už du mėnesius. Bet už tuos du mėnesius mes neišieškosime, jeigu mes prognozuojame tos įmonės galą. Aš baigiu. Kolegos, jūs pabandykite save įsivaizduoti diskutuojančius įmonėje, o ne šitoje salėje. Su J.Beinortu diskutuoti lengva, diskutuokite su “Auridos” darbuotojais.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam J.Beinortui. Diskusiją baigiam. Ar nebus itin prieštaraujančių šitam? Ne. Taip, suprantama. Siūlau registruotis. Sutinkat?

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Mažoka. Tiek to. Ar pakartojam? Ne. Balsavimas. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo?

Už balsavo 32, prieš – 5, susilaikė 6. Ar dar balsuosime? Ačiū. Pritarta. Dėkodamas už šito klausimo svarstymą kitą klausimą perduodu savo kolegai F.Palubinskui. Kadangi klausimą pateikia ponas A.Bartulis, jis čia tribūnoje ir buvo visą laiką.

1998 m. spalio 22 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Gerbiamasis Bartuli, man atrodo, kad mano kolega jums pasakė pažadų, kurių aš vis dėlto šiuo metu nenorėčiau pildyti, nes mano kolega pirmasis vicepirmininkas prašė, kad jam leistume pristatyti ketvirtadienio darbotvarkę. Todėl prašyčiau poną A.Bartulį atsisėsti, o kolegą A.Kubilių pristatyti ketvirtadienio darbotvarkę.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, ketvirtadienį yra eilinis plenarinis posėdis ir jame yra keletas priėmimų, taip pat esminis pateikimas – tai kitų metų biudžeto projekto pateikimas. Po pietų yra opozicinės Socialdemokratų frakcijos darbotvarkė, kurios vienintelis ir pagrindinis klausimas (jeigu aš nesuklysiu, jo tema maždaug tokia) tai yra diskusija apie smulkaus ir vidutinio verslo plėtros perspektyvas. Ir Socialdemokratų frakcijos vadovai sakė, kad rytoj Seniūnų sueigoje raštu pateiks tiksliai, kas yra kviečiami kalbėti, bet frakcijos tam gali ruoštis. Šiai darbotvarkei yra pritarusi Seniūnų sueiga ir aš prašau Seimą pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, jūsų nori paklausti Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pranešėjau, labai malonu, kad gerbiamasis J.Razma vis dėlto paveikė finansų ministrą, kuris šiaip taip atsakė raštiškai į mano paklausimą. Tačiau aš vis dėlto prašyčiau, kad šitas paklausimas būtų svarstomas posėdyje, apie tai aš informavau ir ministrą, prašydamas atsakyti ir žodžiu čia, Seime. Tuo labiau kad analizuodamas šį paklausimą, galbūt švelniai galima pasakyti, ministras nelabai įsivaizduoja, ko iš jo norima, todėl norėtųsi čia, Seime, plačiau pasiaiškinti tos problemos reikalus. Aš prašyčiau, kad mano paklausimas Statute numatyta tvarka būtų pateikiamas Seimo posėdyje.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Statuto nustatyta tvarka jis ir bus nagrinėjamas, tačiau tam Seimas turi tam tikra laiko tarpą, kada tai gali būti daroma. Ketvirtadienio darbotvarkė iš tikrųjų jau yra perkrauta, ypač todėl, kad po pietų yra opozicinė darbotvarkė, tai iš tikrųjų ketvirtadienį mums sunku būtų įterpti šio paklausimo nagrinėjimą. Tačiau į artimiausio meto Seimo posėdį tai bus įtraukta.

PIRMININKAS. Į visus klausimus atsakyta. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume bendru sutarimu pritarti ketvirtadienio darbotvarkei? Labai ačiū. Darbotvarkei pritarta.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1401 (pateikimas). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 17 ir 25 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1402 (pateikimas). Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1403 (pateikimas)

Toliau vyks 2-7a, b ir c punktų pateikimai. Pateikia viceministras A.Bartulis. Prašom.

A.BARTULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums pateikiami trijų įstatymų pakeitimai ir papildymai, inicijuoti Vyriausybės, kurių esmė būtų tokia. Jūs tikriausiai atkreipėte dėmesį į Bankroto įstatymo šeštąjį skirsnį, kuriame kalbama apie bankrutuojančių įmonių sanavimą. Šitas skirsnis apima keletą straipsnių, kur nustatomos labai bendros procedūros, principai ir teiginiai. Realizuojant šitą įstatymo dalį, ypač dėl sanavimo dalies, kai šitas įstatymas jau galioja nuo praėjusių metų spalio 1 d., mes pastebėjome, kad šita nurodyta procedūra, ta galimybė bankrutuojančias įmones sanuoti, yra iš principo teisinga. Bet kadangi valstybė tikisi, kad šitą įmonės sanavimą darys, kaip ir nurodyta 32 straipsnyje, vienas ar keli fiziniai ar juridiniai asmenys, turi vilties, kad šitą sanavimo procedūrą ateis ir atliks fiziniai, juridiniai asmenys savo lėšomis, o kreditoriai ir akcininkai bus šalia ir lauks, kas iš viso šito išeis, tai mes pamatėme, kad dėl to procesas nevyksta. Vyriausybė laikosi nuostatos, kad tikrai sanavimo procesui suaktyvinti reikia parengti detalesnį planą, numatyti sąlygas, numatyti to sanavimo tvarką, galimybes. Numatyti galimybes, kaip vienomis ar kitomis priemonėmis tą sanuotoją paskatinti, nes iš esmės mes susiduriame su tokia dilema: arba mes tam procesui bandome daryti įtaką ir pinigai ateina, arba veikia tokios nuostatos. Jau metų patirtis parodė, kad sanavimo procesas yra vangus, nevyksta. Į pastarąjį ir potencialūs sanuotojai atkreipė dėmesį – o kas jiems bus iš to, kad jie ateina, bando sanuoti? O kaip valstybė prisideda prie šio sanavimo proceso? Tai yra vienas argumentas. Kitas argumentas, kad galiojančiame įstatyme nebuvo pavedimo, arba nebuvo įgaliojimo, Vyriausybei detaliai išspręsti sanavimo visą tvarką, sąlygas ir procedūrą. Todėl ir siūlome papildyti įstatymo baigiamųjų nuostatų ketvirtosios dalies 5 punktą, t.y. tarsi įpareigoti, įgalioti Vyriausybę parengti sanavimo organizavimo tvarką, reikalavimus sanavimo projektui, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas. Kadangi aš minėjau, kad sanavimas tai tikrai yra procesas, kuriame abi pusės turėtų jausti tam tikrą interesą, mes ir siūlome kitų įstatymų, Mokesčių administravimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, kai kurias pataisas, t.y. jau to galimo sanavimo patrauklumo momentus ir įteisinti. Jūs atkreipkite dėmesį į antrąjį projektą – Mokesčių administravimo įstatymo 17, 25 straipsnių papildymo projektą, kurio 17 straipsnį mes papildome. Pagrindinis straipsnis yra 17, kur mes kalbame apie mokesčių administratoriaus teises. Mes siūlome papildyti nuostata, kad Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti atidėti kreditorių reikalavimai dėl vykdymo terminų, atsisakyti arba sumažinti mainais už įmonės turtą. Įvedame labai aiškius požymius, kai bankrutuojanti įmonė sanuojama ir sudaroma taikos sutartis. Štai tada, kai prasideda sanavimo procesas, mes manome, kad darbas su kreditoriais turėtų būti aktyvesnis, diskutuojant su jais ir numatant tvarką bei atvejus, kai kreditorių reikalavimai galėtų būti vienaip ar kitaip atidedami arba kai dirbant su kreditoriais toliau, kaip parodė ir vienerių metų praktika, galima būtų tartis su jais dėl įmonėje esančio turto vienokio ar kitokio panaudojimo. Tai irgi manome, kad šita nuostata tikrai galėtų ir turėtų suaktyvinti sanavimo procedūrą.

Ir 2 straipsnis, kuriuo keičiamas 25 straipsnis, pastarasis Mokesčių administravimo įstatyme yra kaip mokesčių lengvatų straipsnis. Mes čia taip pat, kaip jūs matote, nurodome tris tokius galimus svertus, kuriais irgi būtų galima sanavimo procesą suaktyvinti. Vadinasi, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka dėl piniginės prievolės, kai bankrutuojanti įmonė sanuojama arba sudaroma sutartis, yra nurodyti atvejai. Gali būti atsiskaitoma ne tik pinigais, bet ir kita forma, gali būti atidėtas mokėjimo terminas arba gali būti atsisakyta reikalavimų, kylančių dėl šių piniginių prievolių. Tai nėra visiškai nauja nuostata. Jeigu jūs prisiminsite, gerbiamieji Seimo nariai, liepos mėnesį jūsų pataisytame Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnyje mes jau įvedėme tokią praktiką, kad esant beviltiškom nepriemokom gali būti taikomas ir kitas atsiskaitymas su kreditoriais, t.y. atsiskaitymas akcijomis ir turtu, ir tai jūs įpareigojote atlikti Vyriausybę. Taigi ten buvo vienas požymis, kai yra beviltiškos nepriemokos, o mes dabar jums siūlome diskutuoti ir apsvarstyti kitą požymį, kai yra įmonė sanuojama ir pasirašoma sutartis, kad irgi būtų tam tikros mokestinės prievolės, galėtų būti irgi atsiskaitymo spektras išplėstas. Taigi čia yra pagrindinė ir esminė pataisų bei pasiūlymų idėja. Analogiškas yra ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimas, kur mes “Sodros” tarybai irgi siūlome suteikti tokią teisę dėl kreditorių reikalavimų terminų atidėjimo, analogiškai mes keitėme ir mano pakomentuotą Mokesčių administravimo įstatymą.

Tai štai yra tokios Vyriausybės idėjos papildyti įstatymo pataisas, kad dalyvaujant tame procese kartu su potencialiais sanuotojais ir su kreditoriais būtų galima suaktyvinti visą sanavimo procesą. Nes, kaip ir minėjau, procesas arba vyksta, arba nevyksta. Manau, tai yra sunkus derybų procesas, kuriame visos pusės turi kažkiek atsitraukti, kažkiek suinteresuoti kitą pusę, tada procesas vyks.

PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Jums yra trys klausimai. Pirmiausia prašau Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, dėl Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 punkto 1 papunkčio: “Prievolės gali būti įskaitytos ne tik pinigais, bet ir kitokia nustatyta forma”. Vietoje žodžių “bet ir kitokia nustatyta forma” ar nebūtų geriau “bet ir kitu turtu”? Ačiū.

A.BARTULIS. Mes nedetalizavome tos kitos formos, nors šiandien veikiančiame Mokesčių administravimo įstatyme jau yra apibrėžta, kad gali būti atsiskaitoma akcijomis arba turtu, bet mes manome, kad tai nėra baigtinis atsiskaitymo formų sąrašas, dėl to mes nesiėmėme konkrečiai įvardyti galimas tas mums žinomas formas, o pasirinkome bendresnę formuluotę. Bet jeigu jūs manysite, kad Vyriausybės nereikėtų įgalioti ir apibrėžti mums žinomų atsiskaitymo formų, čia bus jūsų, kaip Seimo narių, apsisprendimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš gerai prisimenu, kai mes priiminėjome Įmonių bankroto įstatymą, buvo apsisprendimas neįtraukti detalios sanavimo procedūros. Matyt, buvo motyvų. Tai dabar man kyla vienas klausimas, ar tie motyvai išnyko, ar kažkas atsitiko dėl to sanavimo? Ir iš to paties kitas klausimas. Ar jums atrodo, kad šitos kelios, sakyčiau, menkos pataisos iš tikrųjų išspręs visą problemą? Gal iš tikrųjų reikia peržiūrėti Įmonių bankroto įstatymą ir reglamentuoti sanavimo procedūrą, kaip yra reorganizavimo procesas įstatyme.

A.BARTULIS. Taip, aš atsimenu šitą diskusiją, kai buvo kalbama dėl sanavimo detalesnio arba nedetalesnio reglamentavimo. Buvo tokia nuostata, kad lyg užtenka, lyg ir pakankamai aišku, kad tas, kas yra įvardyta, jeigu atkreipsime dėmesį į įstatymo 33 straipsnį, kuriame irgi buvo bandoma detaliai nurodyti 12 punktų, kas turi atsispindėti sanavimo projekte, tai, kaip mes supratome šitą sanavimo detalizavimą ir įsivaizdavome, kad jis yra pakankamas, tai šitie motyvai ir išlieka. Bet atsirado vienerių metų patirtis, kad tie motyvai nepakankami, kad tas procesas prasidėtų. Jo paskatinimui reikia papildomų svertų, kurie suaktyvintų šitą procesą, todėl mes ir manome, kad jį reikėtų dar detalizuoti. Bet prašydami Seimo dėl Vyriausybės arba dėl Seimo mes motyvavome tuo, svarstydami Vyriausybėje tą klausimą, kad tų svertų, kurie nepažeidžia įstatymo tarifų ar dar kokių nors mokestinių įstatymų, tikrai gali būti ir papildomai, daugiau. Mes čia, kaip jūs pastebėjote, tik kai kuriuos principinius įrašėme ir manome, kad daug greičiau būtų galima sureaguoti į sanuotojų pageidavimus, jeigu detalizavimas būtų atliktas poįstatyminiu aktu, t.y. jeigu Seimas suteiktų tą įgaliojimą Vyriausybei. O ten, kur pagrindinės nuostatos, jūs pastebėjote, mes jūsų prašome, kad tai atsispindėtų Mokesčių administravimo įstatyme.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis viceministre, aš puikiai prisimenu, kaip mes svarstėme Įmonių bankroto įstatymą, ir tikrai jūsų buvo pozicija visiškai kita ir dėl darbo vietų išsaugojimo, ir dėl tų įmonių sanavimo. Ar ne per ilgai vis dėlto tie vieneri metai jūsų stebėjimo tam, ar reikia pataisų, ar ne? Ar nereikėjo anksčiau daryti? Per tuos metus daugelyje įmonių, kurių sąskaitoje buvo valstybės turtas, iki 50% akcijų turėjo valstybės turto, pritaikius Įmonių bankroto įstatymą, faktiškai tas turtas žuvo, jo neliko. Ar jūs galite pasakyti, kiek valstybė prarado per tuos metus valstybės turto? Ačiū.

A.BARTULIS. Matote, jeigu Vyriausybė veikė pagal priimtą įstatymą, tai skaičiuoti praradimą arba užkrauti Vyriausybei atsakomybę už prastai vykusį procesą, manau, nebūtų visiškai teisinga. Mes ir vienos, ir kitos, ir trečios įmonės atveju bandėme realizuoti visas jūsų priimtame įstatyme suteiktas teises, galimybes, įgaliojimus ir pamatėme, kiek tai daro įtakos tam sanavimo procesui, kiek jis buvo vykdomas. Pamatėme, kad kitų įmonių atžvilgiu jis yra nepakankamas, todėl procesas nevyko. Manau, kad Vyriausybė laikėsi principo “Geriau vėliau, negu niekad”, todėl ir informuoja Seimą, kad vienerių metų analizė, darbas su įmonėmis pagal šitą veikiantį įstatymą yra tikrai neefektyvus, todėl ir prašome pakeitimo.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre Bartuli. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Tokiu atveju aš perskaitysiu kiekvieną teikimą atskirai ir paprašysiu, kad tai padarytume.

Pirmiausia Įmonių bankroto įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1401. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Toliau – Mokesčių administravimo įstatymo 17 ir 25 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1402. Ar galima taip pat ir šiam įstatymui pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū už bendrą pritarimą. Toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1403. Ar galime pritarti įstatymui po pateikimo? Ačiū už pritarimą. Pagrindinis komitetas siūlomas – Ekonomikos komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar pritariate tam? (Balsas salėje) Gerai. Ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Sutarta, trys komitetai. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Baltijos kelio dešimtmečio sukakties” projektas Nr.P-503(4) (svarstymas)

Toliau darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Baltijos kelio dešimtmečio sukakties” projektas Nr.P-503(4). Pranešėjas – ministras S.Šaltenis. Ministras deleguoja Seimo nariui Ž.Jackūnui. (Balsai salėje) Atsiprašau. Ar yra norinčių kalbėti šiuo klausimu? Prašau Seimo narį Ž.Jackūną.

Ž.J.JACKŪNAS. Ar čia reikia nuo?.. Prašome, pradėkite jūs.

PIRMININKAS. Galite iš tribūnos. Klausykit… Prašom Seimo narę R.Hofertienę.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, niekam nekyla abejonė, kad reikia pritarti šio nutarimo projektui, tačiau aš siūlyčiau patikslinti Baltijos kelio dešimtmečio sukakties minėjimo valstybinėje komisijoje… Prie K.Uokos rašyti Nepriklausomybės akto signataras prisimenant, kad jis buvo vienas iš šitos Baltijos kelio idėjos autorių.

Antra. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, 3 straipsnyje siūlyti Vyriausybei, gavus komisijos parengtą programą, po kablelio įterpti “ją patvirtinti”. 3 straipsnis, mano nuomone, turi atrodyti taip: “Siūlyti Vyriausybei, gavus komisijos parengtą programą, ją patvirtinti ir numatyti šios programos įgyvendinimui reikiamą finansavimą”. Kitaip programa būtų finansuojama ją nepatvirtinus.

Trečia. Siūlyčiau nutarimą priimti ketvirtadienį, nes priešingu atveju reikėtų keisti 2 straipsnyje nurodytą terminą “iki lapkričio 1 dienos”. Komisija nespėtų parengti Baltijos kelio dešimtmečio sukakties minėjimo programą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo narei R.Hofertienei. Toliau prašau Seimo narį Ž.Jackūną.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų dar daugelio mūsų atmintyje yra gyvi bemaž prieš dešimt metų vykusio Baltijos kelio įspūdžiai. Žinoma, Baltijos kelias buvo iš tiesų nepaprastai reikšmingas renginys, mūsų šiuolaikinės istorijos įvykis ir mūsų kovos už nepriklausomybę faktas, liudijęs pasaulio bendrijai Baltijos tautų ryžtą siekti laisvės ir nepriklausomybės. Dėl to komitetas, atsižvelgdamas į šią reikšmę ir daugelio visuomenės atstovų siūlymus, nusprendė siūlyti Seimui sudaryti tokią valstybinę komisiją nutarimu, kurio projektą mes šiandien ir svarstome.

Iš tiesų reikia pritarti toms pastaboms dėl teksto, kurias yra išsakiusi kolegė R.Hofertienė. Aš manau, kad palikus lapkričio 1 d. datą ir priėmus šį nutarimą ketvirtadienį vis tiek lieka nepaprastai mažai laiko. Aš manau, kad komisija negalėtų susirinkti per likusias kelias dienas, parengti programą ir ją patvirtinti, todėl aš siūlyčiau vis dėlto vienu mėnesiu pratęsti ir datą nurodyti gruodžio 1 dieną. Štai tokie dalykai. Visiškai pritariu, kad K.Uoka būtų apibūdintas kaip Nepriklausomybės akto signataras.

Taigi aš kviečiu kolegas pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Baltijos kelio dešimtmečio sukakties” projektui po svarstymo ir kviečiu visus kolegas tai padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui Ž.Jackūnui už pastabas. Ar būtų kas nors prieš? Gerbiamasis Listavičiau, prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš konkrečiai dėl finansavimo. Jeigu mes nespėsim greitu laiku, tai reikia žinoti, kad 1999 m. bus programinis biudžetas ir nebus jokio Vyriausybės rezervo. Taigi iš kur Vyriausybė ras? Orientuojantis į tai vietoj šito nutarimo reikia rengti įstatymo projektą ir numatyti biudžetinį finansavimą nustatyta tvarka. Apie tai projekto autoriai turi galvoti. Jeigu dar yra galimybių, šiais metais, nes kitais metais tokio finansavimo, kaip čia nurodyta, nebus. Turi būti programinis finansavimas, todėl nutarimą reikėtų keisti įstatymu. Mano tokia nuomonė. O šiaip aš pritariu šitam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, atrodo, kad visos kalbos buvo palankios. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Prieš nėra. Bendru sutarimu. Labai ačiū. Bendru sutarimu pritarta Seimo nutarimo “Dėl Baltijos kelio dešimtmečio sukakties” projektui Nr.P-503(4). Ačiū.

Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo 2, 4, 9, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1321 (pateikimas)

Toliau darbotvarkės 2-9 klausimas – Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo 2, 4, 9, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.P-1321 svarstymas. Pranešėjas – ministras S.Šaltenis. Prašom, ministre.

S.ŠALTENIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos, teikiame jums Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Šis įstatymas parengtas siekiant pašalinti kai kurių šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo nuostatų prieštaravimus. Tai Viešųjų įstaigų įstatymo, Labdaros ir pramos fondo įstatymo bei Statybos įstatymo nuostatos. Atsižvelgdami į visą Lietuvos įstatymų sistemą, projekto 4 ir 5 straipsniuose siūlome keisti Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo 11, 12 straipsnius išbraukiant iš jų nuostatas, reglamentuojančias mokesčių lengvatas, nes jas nustato kiti įstatymai. Taip pat atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos rekomendacijas dėl menininkų statuso įstatymo projekte pateikiama meno kūrėjo sąvokos nauja redakcija. Siūloma meno kūrėjais taip pat laikyti ir kūrinių atlikėjus. Dabar muzikantai, atliekantys kūrinius, bus meno kūrėjai. Šiuo metu galiojančio 13 straipsnio (“Meno kūrėjų organizacijų fondai”) pirmosios dalies redakcija prieštarauja Labdaros ir paramos fondo įstatymui. Tuo tarpu pagal galiojančią 13 straipsnio trečiosios dalies redakciją Vyriausybės tikslinės lėšos meno kūriniams kurti meno kūrėjų organizacijų nariams gali būti skiriamos tik per jų organizacijų fondus. Todėl siekiant geriau reglamentuoti meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų rėmimo iš biudžeto tvarką projekte siūloma įstatymo 9 straipsnį papildyti trečiąja dalimi, nustatančia, kad valstybės biudžeto lėšos meno kūrėjų organizacijoms skiriamos pagal šių organizacijų pateiktas ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos aprobuotas programas. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui S.Šalteniui. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis ministre, nepaisant to, kad dauguma šitų pakeitimų yra dėl to, kad yra prieštaravimų su kitais įstatymais, ar buvo šitie klausimai derinti su pačiais meno kūrėjais ir jų organizacija?

S.ŠALTENIS. Jie ne tik buvo derinti, bet parengti kartu su Lietuvos meno kūrėjų asociacija, ranka rankon, petys į petį.

PIRMININKAS. Kitas klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau paklausti, ar nereikėtų 3 straipsnio trečiąjį punktą papildyti…

PIRMININKAS. Prašom pamėginti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti, ar nereikėtų 3 straipsnio trečiąjį punktą papildyti tam tikru saugikliu, sakykim, “atsižvelgiant į realias valstybinio biudžeto pajamas ir jų augimą”? Ačiū.

S.ŠALTENIS. Nepritarčiau.

PIRMININKAS. Paskutinį klausimą klausia Seimo narys Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti dviejų klausimų. Ar šitas įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas buvo svarstytas Vyriausybėje, ir antra, čia 1 straipsnyje yra pateiktas meno kūrėjo apibrėžimas, kuris, mano galva, stilistiniu požiūriu labai sunkiai priimamas. “Meno kūrėjas – asmuo, kūrybiniu darbu kuriantis meno vertybes”. Aš nežinau, iš kur tokios formuluotės atsirado.

S.ŠALTENIS. Na, čia pagal Jungtines Tautas toks biurokratinis vertimas. Esmė ta, kad atliekantis kūrinius. Anksčiau buvo “meno kūrėjas – asmuo, kuriantis meno vertybes”. Galbūt galima galvoti, kaip čia lietuviškai gražiau.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui S.Šalteniui. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, ar bendru sutarimu galėtume pritarti po pateikimo? Bendru sutarimu pritariame Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo 2, 4, 9, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1321. Ačiū.

Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūlomas ir Biudžeto ir finansų komitetas, ir aš manau, kad tai yra visiškai priimtinas dalykas. Ar pritariate tam? Ačiū.

Dabar, nors nevisiškai baigėsi mūsų posėdžio laikas, aš prašau Seimo narių pratęsti posėdį dar viena valanda. Man atrodo, mums valandos nereikės ir galėsime išsiskirstyti anksčiau. Ar pritariate? Ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimui dėl negyvenamųjų patalpų Vilniuje, Pilies g.4, grąžinimo Vilniaus arkivyskupijai natūra” projektas Nr.P-767 (pateikimas)

Toliau – darbotvarkės 2-10 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimui dėl negyvenamųjų patalpų Vilniuje, Pilies g.4, grąžinimo Vilniaus arkivyskupijai natūra” projektas Nr.P-767. Pranešėjas – ministras S.Šaltenis.

S.ŠALTENIS. Pateikiame šį projektą, kurio tikslas yra atkurti Vilniaus arkivyskupijos teisę į negyvenamas patalpas Vilniuje, Pilies g.4. Yra pasirašyta Vyriausybės ir arkivyskupijos sutartis ir reikalingas Seimo pritarimas. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos 15 straipsniu, mes tą galėtume padaryti. Šio pastato grąžinimas Vilniaus arkivyskupijai natūra neprieštarautų įstatymo 15 straipsnio antrosios dalies reikalavimui, kadangi Vilniaus arkivyskupijos prašymas pateiktas 1992 m., t.y. iki Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo įsigaliojimo dienos. O įstatymo 15 straipsnis leidžia, esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir religinių bendrijų susitarimui, kuriam pritarė Lietuvos Respublikos Seimas, grąžinti turtą natūra.

Kultūros ministerija, išnagrinėjusi šitų patalpų grąžinimo Vilniaus arkivyskupijai natūra esamas galimybes ir atsižvelgdama į Vilniaus arkivyskupijos prašymą, parengė Lietuvos Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimą dėl šių patalpų grąžinimo Vilniaus arkivyskupijai natūra. Šis sutarimas gali įsigalioti tik Lietuvos Respublikos Seimui jam pritarus. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ministre Šalteni, jums yra šešių Seimo narių klausimai. Pirmiausia klausia Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Ačiū. Gerbiamasis ministre, ar atidavus šitą pastatą neiškils ateityje kokių nors problemų dėl to, kad pastatas priklausys kitam savininkui, ir ar tai nebus konfliktų vieta? Ir kitas klausimas. Ar nesiruošiama apskritai peržiūrėti ir sudaryti sąrašą, kokie pastatai turėtų būti grąžintini?

S.ŠALTENIS. Ne, konfliktų jokių nebus. Viskas yra gera valia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Dėl sąrašo nežinau, galima sudaryti, jeigu norit.

PIRMININKAS. Kitas klausėjas yra Seimo narys V.Cinauskas.

V.A.CINAUSKAS. Aš jau išgirdau atsakymą į šitą klausimą. Gerbiamoji V.Stasiūnaitė paklausė, neturiu daugiau klausimų.

PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Ponas ministre, tai, kad čia yra pagal įstatymą, viskas aišku. Bet man neaiškus kitas dalykas. Kiek aš žinau, jeigu teisingai prisimenu, to pastato pirmajame aukšte šiuo metu yra įsikūrusios dvi parduotuvės, jeigu tai yra kitas namas už buvusios “Vilbaros”, ir ten aš nematau jokios kultūros įstaigos. Tai kas ten priklauso tam muziejui ir ar jisai naudoja tas patalpas, o jeigu nenaudoja, tai ar jis yra išnuomojęs toms parduotuvėms, kurios šiuo metu veikia, ir kodėl išnuomojęs ir ar seniai, ar tų patalpų reikėjo muziejui, o gal tą klausimą visai kitaip buvo galima spręsti? Nes aš tikrai ten nemačiau jokio kultūros objekto.

S.ŠALTENIS. Taip, todėl muziejus ir gali atiduoti. Jeigu jam tos patalpos būtų reikalingos ūkinėms reikmėms, mes, žinoma, jų neatiduotume, išspręstume kitaip.

S.BURBIENĖ. Bet ar nuomą gauna už parduotuves?

S.ŠALTENIS. Nežinau aš tų smulkmenų, man jos neįdomios.

PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis ministre, gal galėtumėte pasakyti, kokia būtų dabartinė tos sąmatos vertė ir kiek jam išlaikyti iš viso išleista valstybės pinigų, kad jo dabar tokia būklė?

S.ŠALTENIS. Neišgirdau.

M.PRONCKUS. Kokia vertė to dabar grąžinamo pastato ir kiek tam pastatui buvo išleista valstybės pinigų?

S.ŠALTENIS. Yra grąžinama 396,38 m² negyvenamųjų patalpų, kurios priklausė Dailės muziejui. Joms išlaikyti ypatingai didelių pinigų, matyt, neišleista. Jeigu tie dalykai domina, mes galėsime pateikti smulkesnius planus ir skaičius, ir pan.

PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, susitarimas pasirašytas 1997 m. rugsėjo 24 d. ., ir jame nurodytos konkrečios datos. Aš noriu paklausti, kokia šiandien reali padėtis? Ačiū.

S.ŠALTENIS. Kuria prasme?

J.LISTAVIČIUS. Tie trys mėnesiai praėjo, padėtis taip pat, kaip sakė, gali visai kiti žmonės gyventi ir panašiai. Aš ta prasme ir klausiu, kokia šiandien reali padėtis, kadangi sutarimas pasirašytas, kartoju 1997 m. rugsėjo 24 d., o nutarimą mes priiminėsim, matyt, šių metų spalio ar lapkričio mėnesį.

S.ŠALTENIS. Taip, Seimas padės priimti šį dokumentą ir reikalai pajudės.

PIRMININKAS. Paskutinį klausimą pateikia Seimo narė R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamasis ministre, čia buvo baimintasi mano kaimyno ir kolegos M.Pronckaus dėl to, kiek gali kainuoti ir t.t. Man atrodo, pirma, jūsų ministerijos specialistai išsiaiškino tuos dalykus. Antra, mes turbūt vis tiek, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos religinių bendrijų tiesės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 15 straipsniu, turime pritarti ir priimti šį nutarimą. Ar yra pagrindo baimintis?

S.ŠALTENIS. Ne, jokio pagrindo baimintis nėra. Kita vertus, aš laikausi tos moralinės nuostatos, kad jeigu įmanoma grąžinti, neprieštarauti. Jeigu yra nacionalizuota, atimta, tai reikia grąžinti teisėtam savininkui, aš manau, jeigu galima tą padaryti. Kitur, kur negalima to padaryti, kur yra dideli nuostoliai, mūsų visur su Bažnyčia geri santykiai, labai geranoriškai išsprendžiame ir neturime jokių problemų.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui S.Šalteniui. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus.

S.ŠALTENIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti šiam įstatymui po pateikimo bendru sutarimu? A, labai atsiprašau. Aš nepastebėjau, kad buvo užsiregistruota.

Pirmiausia kalbės Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia norėčiau pasakyti, kad iš principo, nors gal kam atrodytų ir keista, šitam nutarimui neprieštaraučiau dėl to, kad nematau tam name jokių kultūros objektų. Tačiau iš ministro kalbos supratau, kad jis pats nelabai žino, kas ten yra, kiek tai kainuoja, kiek kainuos ir t.t. Man labai norėtųsi paprasčiausiai atidėti pateikimą, kad ministras galėtų visiems aiškiai pasakyti, o ne sakytų, kad tai yra smulkmena. Tokie pinigai, kiek kainuoja Senamiestyje, nėra smulkmena, juo labiau kad muziejus yra iš biudžeto išlaikomas. Vadinasi, jo gaunami pinigai taip pat ministrui neturėtų būti smulkmena. Todėl siūlau atidėti pateikimą ir išsiaiškinus grįžti prie jo.

PIRMININKAS. Už kalbės Seimo narys K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pasakyti Seimo narei S.Burbienei, kad ne Seimo reikalas yra aiškintis, kas ten yra, kas ten bus. Mums svarbiausias dalykas yra pritarti ar nepritarti šio pastato patalpų grąžinimui.

Dar noriu pasakyti, kad šitos patalpos ir šitas pastatas Pilies g.4 pagal istorinę praeitį buvo gana reikšmingas pastatas tiek Katalikų Bažnyčiai, tiek Vilniaus arkivyskupijai.

Gaila, kad 1940 m. įvykęs sovietinės okupacijos nacionalizavimas tęsiasi kai kuriais atvejais iki šių dienų. Todėl sveikintinas dalykas, kad pagaliau Vyriausybė ir Vilniaus arkivyskupija, t.y. Katalikų Bažnyčios religinė bendruomenė, pagaliau susitarė dėl šito pastato ir tų patalpų grąžinimo. Juo labiau kad šitam grąžinimui neprieštarauja ir Religinių bendrijų teisės atkūrimo į nuosavybę įstatymo 15 straipsnis abiem pusėms susitarus, tik su viena sąlyga, kad tam pritartų Seimas. Todėl ir mūsų, Krikščionių demokratų, frakcija pritarė šitam nutarimo projektui. Kviečiu visus Seimo narius balsuoti už šio nutarimo projektą po pateikimo.

PIRMININKAS. Vienas kalbėjo už, vienas kalbėjo prieš. Mano klausimas, ar būtinai turime balsuoti? (Balsai salėje) Taip. Todėl prašau registruotis.

Užsiregistravo 31 Seimo narys. Balsuosime. Tie, kurie pritaria po pateikimo, spaudžia mygtuką “už”. Tie, kurie yra priešingos nuomonės, spaudžia mygtuką “prieš”.

Už balsavo 23. Sakykime, 24, kadangi aš neturėjau progos spausti, prieš – 1, susilaikė 6. Iš viso balsavo 31 Seimo narys. Todėl pritarta po pateikimo Seimo nutarimui “Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimui dėl negyvenamųjų patalpų Vilniuje, Pilies g.4, grąžinimo Vilniaus arkivyskupijai natūra” Nr.P-767. Siūlomas pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomas komitetas yra Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas. Ar tam pritariate? Ačiū.

Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-751(6) (svarstymas)

Dabar rezervinis 4 klausimas. (Balsai salėje) Radijas veiks, bent jau taip sakė, kol jūs kalbėsite. Todėl prašyčiau svarstyti kitą klausimą – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.P-751(6). Pranešėjas – Seimo narys S.Buškevičius.

Prašau Seimo narį. A, svarstymas, atsiprašau. Aš vis už pateikimus. Nėra nė vieno užsirašiusio kalbėti. Ar Seimo narys S.Buškevičius norėtų ką nors pasakyti? Seimo narys S.Buškevičius yra patenkintas, kad šitas dalykas juda į priekį. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Atsiprašau, Seimo narė I.Šiaulienė – už.

I.ŠIAULIENĖ. Aš norėčiau palaikyti ir palaikydama pateiktą projektą pasakyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto poziciją. Mes apsvarstėme, pritarėme iš esmės. Kiek žiūrėjau pateiktą naująjį variantą, į mūsų pastabas yra atsižvelgta. Manau, kad po svarstymo būtų galima pritarti bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū jums. Buvo kalba už. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū.

Seimo narių pareiškimai

Visus darbotvarkės punktus baigėme. Priėjome prie Seimo narių pareiškimų. Turime 3 Seimo narius, norinčius perskaityti savo pareiškimus. Pirmasis Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. “Gerbiamieji kolegos, mano pareiškimas yra procedūrinis, procedūrą reikia atlikti prieš steigiant parlamentinę grupę. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Irano Islamo Respublikos parlamente yra įkurta ryšių su Lietuvos Respublika grupė, į tai, kad gegužės 5 d. įvykusiame susitikime su Irano Islamo Respublikos ambasadoriumi, reziduojančiu Varšuvoje, išklausytas pageidavimas dėl analogiškos grupės įkūrimo Lietuvos Seime ir atsižvelgiant į tai, kad palaikytume galimus ekonominius abiejų valstybių ryšius, kurie prasidėjo šių metų liepos 20 d. susitinkant Lietuvos
ūkio ministrui su Irano Respublikos užsienio prekybos viceministru, siūlau įregistruoti parlamentinių ryšių su Irano Islamo Respublika grupę. Šiuo metu yra 18 įvairių frakcijų Seimo narių, pritariančių grupės įkūrimui. Ketvirtadienį šie nariai susirinks pirmininko ir pavaduotojo rinkimams.” Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau prašom Seimo narį K.Kuzminską.

K.KUZMINSKAS. “Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos piliečiams. Pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo eigos.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas pradėjo galioti 1997 m. liepos 9 dieną. Jį papildė didelis kiekis poįstatyminių aktų. Tačiau išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo procesas, kurį žadėjome savo rinkėjams paspartinti, vyksta lėtai, ypač grąžinant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Dar blogiau – pasitaiko teisingumo bei piliečių teisių pažeidimo atvejų. Todėl, matydama tai, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas įgyvendinamas vangiai, įvertindama tai, kad šiuo metu galiojantys teisiniai aktai neįgalina sparčiai atkurti nuosavybės teisių savininkams, atkreipdama dėmesį į tai, kad pažeidžiamos nuomininkų teisės, neleidžiant jiems lengvatinėmis sąlygomis, už investicinius čekius, išsipirkti naujai suteikiamus butus, rūpindamasi dėl savivaldybių administracijos, kaip tarpininkės, bejėgiškumo iš nuomininkų surenkant mokesčius už butus, išmokant lėšas savininkams, skiriant pinigus grąžintinų namų remontui, tvarkant aplinką, 1998 m. lapkričio 9 d. 16.00 val. Lietuvos Respublikos Seimo Krikščionių demokratų frakcija šiam klausimui spręsti rengia frakcijos posėdį. Į jį kviesime Finansų, Ūkio, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijų atstovus, kai kurių savivaldybių merus, visuomeninių organizacijų vadovus. Jame numatome išsiaiškinti esamą padėtį, pasitarti, ką privalo padaryti Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės, kad nuosavybės atkūrimas taptų spartesnis, nebūtų pažeidžiamos nei savininkų, nei nuomininkų, nei savivaldybių teisės. Kviečiu visus Lietuvos piliečius, neabejingus šio klausimo sprendimui, iki 1998 m. lapkričio 2 d. siųsti siūlymus Lietuvos Respublikos Seimo Krikščionių demokratų frakcijai adresu: Lietuvos Respublikos Seimas, Gedimino pr. 53, 2002, Vilnius. Jūsų pasiūlymai bus apibendrinti ir pateikti svarstyti. Seimo Krikščionių demokratų frakcijos narys K.Kuzminskas.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom Seimo narę S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. “Gerbiamieji kolegos, iš šios dienos posėdžio darbotvarkės išnyko svarbiausias metų klausimas – 1999 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto, kurį spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė Seimui, pateikimas. Seimo statuto 181 straipsnis nustato, kad po to, kai biudžeto projektas perduodamas komitetams ir frakcijoms, artimiausiame Seimo posėdyje išklausomas Vyriausybės pranešimas apie valstybės biudžeto projektą. Tai turėjo būti padaryta šiandieniniame Seimo posėdyje. Tenka tik apgailestauti, kad Seimo dauguma nesilaikė šios Statuto nuostatos ir šiandien Vyriausybė nepateikė biudžeto projekto Seimo posėdyje.

Kyla pagrįstas klausimas kodėl? Pateiktame projekte numatyta, kad valstybės biudžeto išlaidos mažėja 3,5%, palyginti su 1998 m. biudžetu. Logika reikalautų, kad mažinant bendrąsias valstybės išlaidas turėtų būti mažinamos išlaidos visiems. Deja, krašto apsaugai skiriama net 240 mln. Lt daugiau, arba pusantro karto daugiau negu buvo skirta šiemet. Maža to, net 100 mln. Lt iš jų skiriama kariškių darbo užmokesčiui padidinti pusantro karto, dar 60 mln. – nepaprastosioms išlaidoms, t.y. ginklams, tankams. Ar tai iš tiesų būtina? Labai garsiai ir daug buvo kalbama apie valdymo išlaidų mažinimą. Tuo tarpu bendrosioms valstybės paslaugoms skiriama 10,6% biudžeto išlaidų vietoje buvusių 9,4%. Žinome, kad valdymo institucijų darbuotojų atlyginimai ir taip jau nemaži, tačiau projekte numatyti jų darbo užmokesčio fondą padidinti dar 9%, kai tuo metu sveikatos apsaugos darbuotojams – vos 0,8%, kultūros darbuotojams – 5,5 švietimo – 10%. Mažinamos išlaidos kultūrai beveik 16 mln. Lt, nuo 4,1% visų išlaidų dalis sumažėja iki 4%. Asignavimai žemės ūkiui mažinami daugiau negu penktadaliu, net 138 mln. Lt. Taigi klausimų daug. Ir nors siūlomose rezoliucijose bandoma skirti daugiau laiko biudžetui nagrinėti ir svarstyti, atrodo, jo bus dar mažiau. LDDP frakcijos seniūno pavaduotoja S.Burbienė.”

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkės punktai baigėsi. Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo spalio 20 d. plenarinį posėdį baigtą. Labanaktis!