Devynioliktasis (245) posėdis
1998 m. spalio 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1998 m. spalio 20 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Registruojamės, gerbiamieji. Registruotis pradėjome, kolegos, prašyčiau spėti, kad galėtume paskui būti darbingi. Ne knopkę, gerbiamieji kolegos, mygtuką. Kolegos, mėginkime registruotis dar kartą. Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Kolegos, prieš jus šios dienos darbotvarkė, dėl kurios sutarta Seniūnų sueigoje. Ar galėtume jai pritarti? Dėkoju, gerbiamieji.

Lietuvos Respublikos Seimo statuto “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo” projektas Nr.P-136(5*) (priėmimo tęsinys)

Pirmasis klausimas – Seimo statuto “Dėl Statuto pakeitimo” projektas. Toliau šiandien priėmimas, registracijos Nr.P-136(5). Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas jau žengia į tribūną, ir pradedame priėmimą, gerbiamieji. Toliau tęsiame priėmimą.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, labą rytą, toliau tęsiame darbą. Kaip atrodo, Statutas yra ta disciplina, kurią visi gerai išmanom ir turime daug siūlymų. Pasiūlymų kiekis vis didėja. Todėl aš siūlau daug negaišti ir tęsti darbą toliau. Mes priėmėme aštuoniolika straipsnių, ne dvidešimt. Toliau 21 straipsnis. Čia trečiajai daliai yra J.Bernatonio ir S.Kakčio pataisos…

PIRMININKAS. Gana skirtingos.

A.KUBILIUS. Aš siūlau pradėti nuo J.Bernatonio pataisos. Jeigu jis ją galėtų pristatyti, aš tada pasakysiu savo nuomonę.

PIRMININKAS. J.Bernatonis pateikia savo pataisą.

J.BERNATONIS. Mano manymu, yra pakankama bausmė trys posėdžių dienos. Manau, kad 10 posėdžių labai daug, juo labiau kad sprendimą priims Seimo dauguma ir kiekvienam opozicijos atstovui gresia bausmė 10 posėdžio dienų būti išvarytam. Taip ribojamos tam tikros opozicijos teisės, todėl siūlau sumažinti šį terminą iki 3 posėdžio dienų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis, aš prašyčiau kalbėti dėl teksto konkrečiai, nejuokauti. Apie jokią opoziciją, apie išvarymą iš salės čia visiškai nekalbama. Kolegos, būkime tikslesni. Visi esate dideli juristai, prašyčiau būti tiksliems. Kas dėl J.Bernatonio siūlymo? Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš labai atsiprašau, nereikėtų pradėti iš pat ryto, tuo labiau priimant Statutą, komentuoti kitų Seimo narių kalbas. Šiuo atveju tam yra pranešėjas ir jis paaiškins, ką reikia daryti. O esmė iš tikro yra tokia, kad, labai atsargiai tariant, kyla tam tikras įtarimas. Tai kad nebūtų tų įtarimų ir neaiškumų, iš tikro būtų tikslingiau sutrumpinti tą laiką.

PIRMININKAS. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Aš nesutikčiau su Seimo nario J.Bernatonio siūlymu. Manau, kad mano siūlymas yra korektiškesnis. Apriboti Seimo nario dalyvavimą iki 10 plenarinių, pabrėžiu, posėdžių. “Plenarinis” žodis reiškia, kad tai yra pilnas ir taikomas įvairiems posėdžiams. Taigi siūlau tą 10 posėdžių vartoti. Kitas dalykas, Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtoji dalis iš tikrųjų sako, kad Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų, bet 62 straipsnio trečioji dalis irgi sako, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Taigi manau, kad tokia sankcija būtų visiškai korektiška, Seimo vidaus darbo tvarka būtų apribota ir nereikėtų taikyti jokių gąsdinimų opozicijai ir ne opozicijai. Tai taikytina bet kokiam Seimo nariui.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad nuostata, jog Seimo narys gali būti pašalintas iš Seimo posėdžių, egzistuoja absoliučios daugumos parlamentų statutuose. Tokia nuostata yra traktuojama kaip disciplinos priemonė, kuria Seimo narys gali būti, taip švelniai tariant, baudžiamas. Tokia priemonė yra taikoma ne tik už elgesį Seimo posėdžių salėje, bet taip pat ir už elgesį, nesuderinamą su Seimo nario vardu. Iš tikrųjų tai yra priemonė, kuri taip pat leidžia Seimui ir finansiškai nubausti Seimo narį, netinkamai besielgiantį. Ir aš noriu pasakyti, kad, palyginti su daugumos parlamentų atitinkamom nuostatom, variantas leisti Seimo narį pašalinti iki 10 dienų yra vienas iš švelniausių. Daugelyje parlamentų yra šalinama iki 30 dienų ir turiu pasakyti, kad daugelyje parlamentų yra šalinama seimo pirmininko arba parlamento pirmininko sprendimu. Taigi aš siūlyčiau visiškai vidutinį variantą, jeigu taip galima pasakyti, tikrai nematydamas čia kokios nors grėsmės, kad Seimo nariai, nepažeidžiantys visuotinai priimtų elgesio normų ir nesiimantys tokių veiksmų, kuriais būtų žeminamas Seimo nario vardas, kad jiems šita nuostata būtų kaip nors pavojinga. Noriu priminti, kad net ir tokia švelni nuobauda, kuri iki šiol buvo Seimo statute, pašalinimas iki dviejų, atrodo, posėdžio dienų, praktiškai Lietuvos Respublikos Seime nebuvo taikoma. Taigi tokių tradicijų nėra. Vieną kartą galbūt buvo taikoma. Aš manau, kad dėl to nereikėtų gąsdintis. Tačiau mes turime tokių atvejų, kai… aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Seimas iki šiol neturi jokių galimybių kaip nors disciplinuoti savo narius. Kitose įstaigose yra galimybė ir finansiškai disciplinuoti neišmokant premijų ar kitų finansinių paskatų. Aš siūlyčiau ir Seimui tokią atsarginę galimybę turėti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom rengtis balsuoti dėl J.Bernatonio pataisos, kuri susijusi su 21 straipsnio trečiąja dalimi. Remiantys J.Bernatonio siūlymą balsuoja teigiamai, kiti – kitaip. Balsuoti pradėjome, kolegos.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti dar kartą. Ten buvo registracija. Užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsuojame dėl J.Bernatonio pataisos.

Už siūlymą – 19, prieš – 28, susilaikė 5. Siūlymui nėra pritarta. S.Kaktys turėtų argumentuoti savo siūlymą.

S.KAKTYS. Ačiū. Aš iš dalies argumentavau savo siūlymus kalbėdamas prieš Seimo nario J.Bernatonio siūlymą ir išgirdau Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo argumentus apie 10 posėdžio dienų. Manau, kad ta disciplinos priemonė, nors yra ir viena iš švelnesnių, taikomų Seimų ar parlamentų praktikoje, vis dėlto yra per didelė. Išlieka Seimo nario atsakomybė, kurią irgi citavau, apibrėžta Konstitucijos 62 straipsnio trečiojoje dalyje, t.y. kad už asmens įžeidimą ar šmeižtą Seimo narys gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka. Aš tikiu, kad šita Seimo nario atsakomybė išlieka ir kiekvieną kartą kalbėdami Seimo nariai prisimena tai, todėl 10 plenarinių posėdžių dienų, manau, yra iš tikrųjų rimtas įspėjimas Seimo nariui ir rimtas apribojimas, ir jisai gali būti taikomas.

PIRMININKAS. J.Bernatonis parems S.Kaktį.

J.BERNATONIS. Kaip paprastai, remiu gerus pasiūlymus, ir štai dėl ko. Pranešėjas minėjo, kad kituose parlamentuose taikomos griežtesnės sankcijos. Tačiau aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad pagal dabar siūlomą pranešėjo variantą ištisą mėnesį Seimo narys negalės dalyvauti posėdžiuose, nes kalbama apie 10 posėdžių dienų. Todėl aš remiu gerbiamojo Seimo nario S.Kakčio siūlymą šitą sankciją sumažinti perpus.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, prašom.

A.KUBILIUS. Iš tikrųjų pono S.Kakčio siūlymas reiškia, kad maksimali bausmė yra sumažinama per pusę, iš esmės iki 5 plenarinių posėdžių dienų. Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus, be abejo. Bet aš tikrai nemanau, kad bausmė Seimo nariui, jo pašalinimas iš Seimo posėdžių salės iki 10 dienų, yra labai didelė. Svarbiausia, kad tokia bausmė negali būti taikoma už kalbas, už kažkokias mintis, kurios kam nors nepatinka Seime. Tokia bausmė gali būti taikoma tik už visiškai netinkamą elgesį Seime. Mes, ačiū Dievui, kol kas tokių veiksmų neturėjome, galbūt praeitame Seime vieną kitą kartą kas nors labiau pasikarščiuodavo ir panaudodavo mikrofoną nevisiškai pagal paskirtį. Aš tikrai nemanau, kad tokia bausmė būtų dažnai taikoma, ir Seimui turėti tokią drausminimo priemonę, manau, būtų verta. Bet kaip Seimas nutars, taip ir bus.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nario S.Kakčio siūlymo. Balsuoti pradėjom, kolegos. Dėl S.Kakčio siūlymo.

Už siūlymą – 38, prieš – 4, susilaikė 11. Siūlymas dėl trečiosios dalies yra priimamas.

Ketvirtoji dalis, pranešėjau.

A.KUBILIUS. Ketvirtojoje dalyje yra J.Bernatonio siūlymas ją išbraukti. Tai gal ponas J.Bernatonis ją galėtų pateikti? Prašom.

J.BERNATONIS. Teikdamas šį siūlymą vadovavausi tokia logika, kad drausminė nuobauda, kaip teisingai kalbėjo pranešėjas, t.y. Seimo nario išvarymas iš posėdžio, neturėtų apriboti visų jo, kaip Seimo nario, teisių (o Seimo narys turi teisę išreikšti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu), ir jeigu balsavimas vyksta ne posėdžių salėje, būtų logiška tame balsavime leisti dalyvauti. Čia kalbama apie retus atvejus, t.y. jeigu tų pašalinimų iš salės metu vyks slapti balsavimai Seimo pirmųjų rūmų fojė.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. V.Jarmolenka norėtų paremti J.Bernatonį.

V.JARMOLENKA. Aš negaliu paremti šio pasiūlymo. Iš tikrųjų pašalinimas iš posėdžio reiškia pašalinimą visam laikui, per visus balsavimus.

A.KUBILIUS. Jeigu aš galėčiau dar dėl motyvų…

PIRMININKAS. Dėl motyvų S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Jeigu ponas V.Jarmolenka neparėmė, tai aš turbūt paremčiau. O paremsiu štai dėl kokių motyvų. Mes išvarom, arba pašalinam, Seimo narį iš posėdžių salės, bet ne iš Seimo rūmų. Visur, kas vyksta kitose Seimo patalpose, Seimo narys gali dalyvauti. Ir jeigu balsavimas vyksta ne posėdžių salėje, tai jis turėtų teisę tame balsavime dalyvauti. Taigi šita dalis prieštarauja prieš tai parašytai daliai, arba mes turime suderinti ir pirmojoje dalyje parašyti, kad jis iš viso pašalinamas iš Seimo rūmų ir niekur negali dalyvauti. Bet taip kur mes nueisim?

Todėl aš siūlau iš viso šitos dalies atsisakyti. Tai bus tikrai labai retas dalykas, kai reikės balsuoti ne šioje posėdžių salėje. Ir aš nemanyčiau, kad ta dar papildoma bausmė turėtų būti taikoma.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?

A.KUBILIUS. Visų pirma aš manau, kad mes svarstome labai siaurą teorinę problemą, kuriai tikimybė atsitikti iš esmės yra artima nuliui. Vis dėlto šita nuostata egzistavo Statute ir, manau, ji yra visiškai logiška. Ir logiška visų pirma dėl to, kad Seimo narys, pašalinamas iš posėdžių salės, yra pašalinamas nuo bet kokio darbo, susijusio su Seimo posėdžiais. O balsavimas ne Seimo posėdžių salėje yra galutinio darbo salėje dalis. Todėl aš siūlau palikti tą nuostatą.

PIRMININKAS. Kolegos, pradedame balsuoti dėl Seimo nario J.Bernatonio siūlymo išbraukti ketvirtąją dalį. Remiantys J.Bernatonį balsuoja teigiamai.

Už siūlymą – 15, prieš -27, susilaikė 7. Siūlymui nėra pritarta.

Dėl viso 21 straipsnio ar galėtume rasti bendrą sutarimą? Dėl 21 straipsnio A.Sėjūnas. Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, registruojamės. Registruojamės ir užsiregistravę balsuosime, ar priimame visą 21 straipsnį. Registruojamės. Yra prieštaraujančių penktajai daliai, kalbėsime dėl penktosios dalies.

A.KUBILIUS. Siūlymų nėra dėl penktosios dalies.

PIRMININKAS. Aš negaliu nieko komentuoti. Net ir tada, kai visiškos nesąmonės kalbamos, aš neturiu teisės nieko pasakyti.

A.KUBILIUS. Reikia paaiškinti procedūrą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 79 Seimo nariai. Dėl 21 straipsnio penktosios dalies. Z.Mackevičius. A.Sakalas prieš penktąją dalį.

A.SAKALAS. Prašau įsivaizduoti situaciją, kai Seimo narys nubaudžiamas, siūloma jį pašalinti iš salės, o jis sėdi ir neina. Mes kviečiame apsaugą, apsauga tempia jį, nežinau, už skvernų, už ausų, visam žurnalistų džiaugsmui ir visai Seimo gėdai. Aš manau, kad yra ir kitų priemonių, ir posėdžio pirmininkai tai labai gerai žino. Jeigu Seimo narys yra pašalinimas iš salės, jis neina, jam neduodama kalbėti per mikrofoną, jam neleidžiama balsuoti ir jis salėje sėdi kaip manekenas… Aš nesiūlyčiau šito punkto ir manau, kad reikėtų jo atsisakyti, ir aš siūlyčiau Seimo Pirmininko pavaduotojui tai ir padaryti. Jo priėmimas gali mus įvelti į labai nemalonias situacijas, kai yra kitokių priemonių, duodančių lygiai tą patį efektą.

PIRMININKAS. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Man atrodo, kad tai iš tikro neprecedentinis atvejis Seimo praktikoje. Tai, tiesa, yra pasitaikę, ir ankstesniame Statute šita norma taip pat buvo, ir gali iškilti konfliktinė situacija. Manau, kad ji aprašyta saugiai Seimo nariui, nežeidžia jo fiziškai, jo palydėjimas apsaugos darbuotojų yra visiškai normalus įtakos jam būdas ir siūlyčiau išlaikyti.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl penktosios dalies, ar priimame penktąją dalį. 21 straipsnio penktąją dalį. Balsuojame. Tuo metu žodis dėl vedimo tvarkos – A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, vis tiek galioja Statutas. Jokio siūlymo išbraukti penktąją dalį nebuvo. Aš nežinau, kodėl vyksta balsavimas ir kodėl dėl to vyko diskusija. Aš tiesiog siūlyčiau laikytis Statuto ir jeigu nėra pasiūlymo ką nors išbraukti, kokią nors dalį, tai apie tai ir nekalbėti.

PIRMININKAS. Už A.Sakalo siūlymą – 25, prieš – 13. Atsiprašau. Už 25 straipsnį – 25, prieš – 13, susilaikė 18. Straipsnis nėra… 21 straipsnio dalis nėra priimta. Gerbiamieji kolegos, dar sykį kviečiu balsuoti dėl 21 straipsnio penktosios dalies. A.Sakalas siūlė jos iš viso nepriimti. Taigi pritariantys penktajai daliai – už, prieštaraujantys 21 straipsnio penktajai daliai – prieš. (Triukšmas salėje) Balsuoti pradėjom, gerbiamieji kolegos. Paskui žodis J.Bernatoniui.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar priimame 21 straipsnio penktąją dalį. Jeigu pritariat, priimam, jeigu nepritariate, ne.

Už penktąją dalį – 42, prieš – 15, susilaikė 12. Penktoji dalis yra priimta. Ar galėtume dėl viso 21 straipsnio? Dėl vedimo tvarkos J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pagal šiuo metu vis dar galiojantį Seimo statutą, jeigu jūs skelbiate pakartotinį balsavimą, taip ir fiksuokite, kad skelbiate pakartotinį balsavimą, ir motyvuokite. Dabar tuo motyvu, kadangi vieną kartą buvo balsuota vienaip, o kitą kartą balsuota kitaip, LDDP frakcijos vardu prašau perbalsuoti pakeliant rankas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuosime pakeldami rankas dėl 21 straipsnio penktosios dalies. Manantys, kad šita dalis yra reikalinga, parems penktąją dalį. Prieštaraujantys neparems. Balsuojame dėl penktosios dalies. Kas būtų už tai, kad šita dalis būtų priimta?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 52.

PIRMININKAS. Už – 53. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 14.

PIRMININKAS. Prieš – 14. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12.

PIRMININKAS. Susilaikė 12, prieš – 14, už – 53, penktoji dalis yra priimta. Gerbiamieji kolegos, bet mes vis tiek galėtume dirbti konstruktyviau ir galbūt neigiamą nuomonę dėl kokios nors dalies galėtume pareikšti kalbėdami dėl viso straipsnio. Aš tiesiog kviesčiau konstruktyviau kalbėti dėl visų straipsnių. (Balsas salėje) Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos galiu labai aiškiai pasakyti. Jeigu mes norim sužlugdyti naujo Seimo statuto priėmimą, tai mes galim nesilaikydami Statuto kalbėti apie visas dalis. Tačiau Seimo statuto 159 straipsnyje sakoma labai aiškiai: “Priėmimo metu naujos pataisos, papildymai ar išbraukimai nepriimami, išskyrus redakcines pataisas, kurios nesvarstomos ir dėl jų nebalsuojama”. Nei dėl penktosios dalies, nei dėl šeštosios dalies, nei dėl septintosios dalies (ar kokia ten dar yra) jokių pataisų nebuvo pateikta. Todėl aš siūlau laikytis Statuto ir svarstyti tik pateiktas pataisas.

J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Seimo narių reikalavimu, be abejo, galim kalbėti apie atskiras dalis ir atskirus papunkčius. Bet aš įsivaizduoju, kad mes buvom gerai susitarę tarp frakcijų ir galėtume konstruktyviau priiminėti. J.Bernatonis. Ar jūs nesutiktumėt su tokiu siūlymu?

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi pranešėjas reikalauja, kad būtų balsuojama už visą straipsnį iš karto, mes frakcijos vardu reikalaujame, kad būtų balsuojama už kiekvieno straipsnio kiekvieną dalį.

A.KUBILIUS. Statute nėra tokių galimybių. Deja, nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš šito siūlymo tikrai neteiksiu. Prašom kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, jeigu jūs manysite, kad aš pažeidžiu Statutą. Dėl viso 21 straipsnio, kolegos, ar būtų norinčių kalbėti? Dėl 21 straipsnio S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Tik ką paskelbėt, kad bus leista kalbėti ir dėl šeštosios dalies. Dabar jau nebeleidžiama.

PIRMININKAS. Dėl 21 straipsnio.

S.PEČELIŪNAS. Tai aš kalbėsiu dėl viso 21 straipsnio. 21 straipsnio dalys nėra tarpusavyje suderintos, viena kitai prieštarauja ir kai kurios iš jų teikia didesnius ribojimus, negu iš principo numato šitas Statutas. Siūlyčiau atidėti šitą straipsnį, suderinti dalis tarpusavyje ir tada jį teikti iš naujo priimti. Ir dar viena pastaba. Seimo nariai turi teisę siūlyti žodžiu posėdžių salėje nepriimti vienos ar kitos nuostatos. Apie tai raštu nereikia iš anksto pranešti. Buvo siūlymas aptarti ir šeštąją dalį. Aš būčiau teikęs siūlymą balsuoti prieš šeštąją dalį. Tokį siūlymą raštu pateikti nebūtina. Deja, ponas A.Kubilius ir ponas posėdžio pirmininkas kitaip traktuoja Statutą ir tokios statutinės teisės nesuteikia. Dėkoju.

PIRMININKAS. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad aistros nereikalingos. Seimo narys S.Pečeliūnas apeliuoja į tuos Seimo narius, kurie mažiau klausosi. Aš sakyčiau, kad 21 straipsnis iš tikrųjų išdėstytas tolygiai ir iš tikrųjų tos normos buvo ir ankstesniame Statute, nieko ypač naujo nėra, išskyrus tai, kad trečiojoje dalyje tik sumažinta galimybė, apribotas Seimo nario dalyvavimas iki 10 plenarinių posėdžių dienų, ir nereikalingas apeliavimas į 159 dabar esančio Statuto straipsnį. Jame taip pat pasakyta, kad pataisos ir papildymai turi būti tinkamai suformuluoti, atitikti projekto esmę. O jeigu tokių pasiūlymų nėra, tai nereikia Seimo posėdžių salėje verkti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis dar kartą. Balsuosime dėl 21 straipsnio.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Balsuojame dėl 21 straipsnio. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Už 21straipsnį – 45, prieš – 2, susilaikė 18. 21 straipsnis yra priimtas. A.Sakalas dėl vedimo tvarkos.

A.SAKALAS. Aš tiesiog norėčiau paprašyti pranešėjo. Kadangi ten kalbama apie Seimo narių atlyginimą, ten nėra visiškai aišku, kokį atlyginimą turite galvoje. Kadangi atlyginimas susideda, pagal senąjį Statutą, iš trijų trečdalių, ar čia turimas galvoje visas atlyginimas, ar trečdalis, ar kas nors kita? Todėl aš prašyčiau tiesiog patikslinti šitos nuostatos redakciją.

A.KUBILIUS. Aš galėčiau priimti pastabą, bet atlyginimas yra tik vienas. Visa kita yra priedai ir tai nėra atlyginimas.

PIRMININKAS. 22 straipsnis, pone pranešėjau. Č.Juršėno pastaba.

A.KUBILIUS. 22 straipsniui yra Č.Juršėno pataisa, aš ją priimu.

PIRMININKAS. Č.Juršėno siūlymas yra priimamas. Dėl 22 straipsnio ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. 22 straipsnis yra priimamas.

23 straipsnis.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau 23 straipsnio dabar nesvarstyti. Mes šio posėdžio pabaigoje pagal darbotvarkę turime svarstyti procedūras, susijusias su apkaltos procesu, ir aš manau, kad jos yra susijusios su 23 straipsniu. Mes galėtume 23 straipsnį svarstyti ir priimti jį, baigę svarstyti visą Statutą.

PIRMININKAS. Niekas dėl to neprieštarauja. Kolegos, dėl vedimo tvarkos – S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš dabar norėčiau tiesiog, kad mes visi vienodai suprastume, kaip bus toliau, nes tai, ką pasakė ponas A.Sakalas, tai tikrai taip. Dabar mūsų atlyginimas yra iš keturių dalių, iš kurių vieną atiduodame mokesčiams, dar yra atlyginimas už plenarinius posėdžius, už komiteto posėdžius ir už darbą apygardoje. Iš to, kaip suformuluota 21 straipsnio paskutinioji dalis ir kaip pakomentavo ponas pranešėjas, tai dabar visiškai neaišku. Tą jau yra sudėtinga ir redaguoti be Seimo žinios, nes parašyta viena, komentuojama yra visai kas kita, o dabar galioja šiame Statute trečias dalykas. Aš labai prašyčiau šeštąją dalį suredaguoti iš naujo ir pateikti Seimui, kad visi vienodai ją traktuotų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs puikiai pats turėjote laiko tai padaryti, mums ši dalis yra aiški ir mes apsisprendėme dėl 21 straipsnio. Taigi 24 straipsnis, pone pranešėjau.

A.KUBILIUS. Dėl 24 straipsnio pirmosios dalies yra F.Palubinsko pataisa.

PIRMININKAS. Ir ne tik dėl 24, bet apskritai. “Visus Seimo Pirmininko pavaduotojus vadinti Seimo vicepirmininkais”. Pone Palubinskai! F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. (Paspaudžiau ne tą mygtuką) Pasiūlymų esmė yra formaliai įtvirtinti paprastesnį ir praktiškesnį sinonimą Seimo Pirmininko pavaduotojų pareigoms vadinti. Asmens vertės paneigimo laikams praėjus ir prieš kurį laiką ministrų pavaduotojus Seimui ėmus oficialiai vadinti viceministrais, būtų logiška įvesti Seimo vicepirmininko sąvoką. Manau, jog Seimas iš vicepirmininkų tikisi daugiau negu tik Pirmininko pavadavimo. Kaip ir Pirmininkas, jie atstovauja Seimui. Iš tikrųjų dabartinėje praktikoje taip ir yra. Pavyzdžiui, Seimo valdybos nutarimams reikia valdybos daugumos pritarimo, o vicepirmininkai balsuoja pagal savo nuomonę. Taigi vicepirmininko rolė nėra tik Pirmininko pavadavimas, tad vicepirmininko sąvoka būtų tikslesnė, paprastesnė ir trumpesnė už ilgą ir gremėzdišką Seimo Pirmininko pavaduotojo sąvoką. Siūlau šiam pakeitimui pritarti.

PIRMININKAS. J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, po tokio teoriškai moksliško pagrindimo, aš manau, niekas nedrįstų prieštarauti, kad vicepirmininkas geriau negu Seimo Pirmininko pavaduotojas. Ačiū.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Pagrindimas tikrai gražus, bet tas žodis nelietuviškas. Gal ponas F.Palubinskas galėtų rasti tą patį reiškiantį, bet lietuvišką žodį?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pone pranešėjau, ar jūs turėsite kokių minčių? Jeigu ne, balsuojame.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad “pavaduotojas” yra lietuviškas žodis, skirtingai negu “vicepirmininkas”. O antras dalykas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 66 straipsnio pirmojoje dalyje aiškiai sakoma, kad posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Aš nežinau, ką reiškia Konstitucijoje žodis “pavaduotojas”, ar tai yra tik tam tikros institucijos pareigų pavadinimas ir ar galima vietoje jo vartoti kitą žodį. Turiu tam tikrų abejonių. Bet jeigu Seimo nariai mano, kad tai yra labai svarbus reikalas ir reikia keisti pavadinimą, taip pat ir visus popierius, blankus, ir t.t., tai mes galime tokį sprendimą daryti, bet aš tikrai neturiu kokios nors labai aiškios nuomonės. Aš tik manau, kad gali būti tam tikra galbūt ir konstitucinė problema.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl F.Palubinsko siūlymo visame Statute… (Balsas salėje) Gerbiamieji kolegos, registruojamės kas dvi minutės. Registruojamės dar kartą. Registracija prasidėjo. Balsuosime dėl F.Palubinsko siūlymo 24 straipsnyje ir kituose straipsniuose rašyti “Seimo vicepirmininkas”, o ne “Seimo Pirmininko pavaduotojas”. Balsuojame dėl F.Palubinsko siūlymo. Net jeigu jis ir bus priimtas, aš vis tiek siūlysiu redaktoriams gauti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą.

Už siūlymą – 19, prieš – 25, susilaikė 18. Lieka “Seimo Pirmininko pavaduotojai”. Dar 24 straipsnis.

A.KUBILIUS. Dėl 24 straipsnio antrosios dalies J.Bernatonis siūlo pataisą. Aš prašyčiau ją pateikti.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau vietoje penkių Seimo Pirmininko pavaduotojų Seimo statute įtvirtinti tris. Nenorėčiau priminti tų diskusijų, kurios vyko ankstesniame Seime, kai Tėvynės santaros opozicija reikalavo, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas būtų vienas. Kadangi Konstitucinis Teismas nustatė, kad jų gali būti keli, suprantama, kad gali būti ir penki, ir trys. Tačiau yra dvi priežastys, dėl kurių aš tai siūlau. Pirmoji ta, kad reikėtų vis dėlto valdymo išlaidas taupyti. Jeigu mes įvesime dėl sunkios situacijos valstybėje tam tikrą taupymo režimą piliečiams, tai turime ir Seime parodyti pavyzdį. Ir antroji priežastis ta, kad man susidarė įspūdis, kad iš keturių… iš penkių dabar numatytų Seimo Pirmininko pavaduotojų tik vienas – pirmasis pavaduotojas dirba visa jėga. Todėl aš manyčiau, kad skaičiaus sumažinimas nepakenktų vadovavimui Seimui.

PIRMININKAS. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Aš palaikyčiau šitą siūlymą ne todėl, kad jis didina ar mažina valdymo išlaidas, bet paprasčiausiai gal dėl to, kad jis tarsi subalansuoja Seimą, t.y. ir opozicija… t.y. pozicija, arba dauguma, be to, yra galimybė įtraukti ir opozicijos atstovą. Ateityje toks centro buvimas yra prieštaringas. Jis gal ir pasikeis, o jeigu nepasikeis, tai jam galimybė atstovauti yra. Todėl sakyčiau, kad užtektų tų trijų pavaduotojų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš nepalaikyčiau pono J.Bernatonio siūlymo ne dėl to, kad jis dabar yra opozicijoje, bet dėl to, kad Seimas yra politinė struktūra, atstovaujanti visai mūsų šaliai. Aš manau, kad iš tiesų frakcijų bus, ko gero, ne mažiau negu dabar ir šitame Seime, ir kitame, be to, kiekviena frakcija tai yra politinė jėga, politinė partija, politinė organizacija. Jeigu bus atstovaujama kuo daugiau Seimo valdyboje politinėms pažiūroms, aš manau, kad bus priimami tinkamesni sprendimai. Aš palaikau, kad būtų kaip yra dabartiniame Statute, ką siūlo Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl J.Bernatonio siūlymo. A.Kubilius dar turi minčių.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau iš tikrųjų palikti taip, kaip yra. Toks sprendimas buvo padarytas šio Seimo kadencijos pradžioje ir aš nematau jokio reikalo keisti tą sprendimą. Jeigu kils abejonių, išrinkus kitą Seimą, kad pavaduotojų turėtų būti daugiau ar mažiau, tokį sprendimą bus galima padaryti. Manau, kad visi pavaduotojai iš tikrųjų turi savo veiklos sritį. Aš dėkoju J.Bernatoniui už mano įvertinimą, kad dirbu iš visų jėgų. Kiekvienas mes dirbame pagal savo jėgas. (Balsas salėje) Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog siūlau palikti taip, kaip yra, ir nekeisti šitos nuostatos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Pritariantys J.Bernatonio kiekybinei intervencijai į Seimo vadovybę balsuoja už, pritariantys A.Kubiliaus teikiamam variantui balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuoti pradėjome, kolegos.

Už J.Bernatonio siūlymą – 15, prieš – 37, susilaikė 13. Lieka pagrindinis tekstas. Toliau, pone pranešėjau.

A.KUBILIUS. Toliau. Yra siūlymas šeštąją dalį perredaguoti. Č.Juršėnas siūlo perredaguoti. Jeigu jis galėtų pateikti šią pataisą, mes ją aptartume.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau ir mielieji kolegos! Mano siūlymo esmė yra sukonkretinti šitą dalį, nes čia yra pasakyta, kad turi sustabdyti savo veiklą Seimo narių frakcijoje. O ką reiškia sustabdymas praktiškai? Tai aš ir bandau išskleisti šitą vieną žodį “sustabdyti” – tas, tas ir tas. Ir man atrodo, tai atitinka bendrą Statuto dvasią. Siūlyčiau tai padaryti, kad paskui nebūtų abejonių, ar viskas daroma pagal Statutą ar ne pagal Statutą.

PIRMININKAS. Dėl Č.Juršėno. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Mano manymu, Seimo nario Č.Juršėno siūlymas yra labai svarbus, nes iš tiesų dabar mūsų Seimo veiklos praktikoje būna tam tikrų nesusipratimų, o čia labai aiškiai pasakyta, kad Seimo Pirmininkas negali daryti įtakos frakcijose vykstančioms diskusijoms, gali nevykdyti frakcijos pavedimų, be to, jam neprivaloma sakyti “mano frakcija”, jis gali sakyti “Seimo frakcija, Seimo daugumos frakcija”.

PIRMININKAS. S.Kaktys

S.KAKTYS. Man atrodytų, kad yra pernelyg perteklinė šita informacija. Tarsi išlyga yra, kad dabar yra koks nors panašus dalykas, tarsi įtarimas šitoj nuostatoj būtų fiksuojamas. Man atrodytų, kad tokia nuostata yra perteklinė, kas buvo pasakyta, kad Seimo narys, išrinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veiklą Seimo narių frakcijoje. Ir, ko gero, šitos nuostatos pakaktų.

PIRMININKAS. Pone Kubiliau, jūs sakytumėte dar ką nors?

A.KUBILIUS. Aš manau, kad iš tikrųjų tai yra tam tikra prasme perteklinės formuluotės. Toks pernelyg tikslus bandymas reglamentuoti politinį gyvenimą retai kada pasiteisina ir papildomai, be abejo, galbūt šiandieninei opozicijai tokių formuluočių egzistavimas sudarytų galimybę vėliau komentuoti, kad štai, girdi, tenai vykdo ar nevykdo Statutą. Iš esmės pati logika, kodėl Pirmininkas turi sustabdyti savo įgaliojimus bet kuriose frakcijoje, yra paprasta ir aiški. Ne todėl, kad jis nedarytų įtakos vienai ar kitai frakcijai. Seimo Pirmininkas pagal Konstituciją yra antroji politinė figūra. Jo politinis vaidmuo valstybės gyvenime yra tiktai didelis ir jis turėtų daryti įtaką visoms frakcijoms. Iš esmės jo narystės sustabdymas frakcijoje yra siejamas tik su vienu dalyku – kad jam nė viena frakcija nedarytų įtakos, kad jis būtų absoliučiai objektyvus teisėjas Seimo plenariniuose posėdžiuose vykstančių ginčų, ir daugiau nieko. Todėl aš siūlau nesistengti šitaip per daug tiksliai reglamentuoti tokius politinio gyvenimo niuansus.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nario Č.Juršėno siūlymo 24 straipsnio šeštąją dalį tikslinti ir plėsti. Paremiantys Č.Juršėno siūlymą balsuotų už, kiti balsuotų kitaip. Balsuojam, kolegos.

Už siūlymą išplėsti šeštąją dalį – 7, prieš – 36, susilaikė 14. Siūlymui nepritarta.

Ar galėtume priimti visą 24 straipsnį? S.Pečeliūnas dėl 24 straipsnio.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Dabar apsisprendėme dėl tos šeštosios dalies, bet viena neaiški vieta man vis dėlto liko. Jeigu ji nebus patikslinta ar bent nebus atsakyta, tai nežinau, kaip elgtis. Čia, šeštojoje dalyje, yra parašyta apie Seimo narį, išrinktą Seimo Pirmininku arba laikinai einantį jo pareigas. Kai Seimo Pirmininkas išeina atostogų, tai Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas laikinai eina jo pareigas. Man neteko girdėti, kad tam mėnesiui ar kelioms savaitėms Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas būtų padavęs raštą frakcijai apie savo narystės sustabdymą. Taigi jau dabar Statutas nėra dokumentas, kuriuo vadovaujasi Seimo Pirmininko pavaduotojas, nebent tokį raštą kas nors parodytų.

A.KUBILIUS. Aš noriu S.Pečeliūnui atsakyti, kad sustabdyti narystę frakcijoje… galima sustabdyti ne tik frakcijoje.

PIRMININKAS. J.Bernatonis prieš 24 straipsnį.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai! Vienas iš kolegų Seimo narių motyvavo, kad negalima priimti Seimo nario Č.Juršėno siūlymo, nes jis yra perteklinis. Mano manymu, jeigu kas ir yra perteklinis šiame straipsnyje, tai penkių Seimo Pirmininko pavaduotojų buvimas. Kadangi buvo nepriimtas mano siūlymas taupyti valstybės valdymo lėšas, sumažinti pavaduotojų skaičių iki trijų, balsuojant dėl šio straipsnio aš susilaikysiu.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Balsuosime dėl 24 straipsnio.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai.

Balsuojame dėl 24 straipsnio. Pritariantys straipsniui – už, manantys, kad straipsnyje yra negerų dalykų, – prieš.

Už 24 straipsnį – 42, prieš – 1, susilaikė 19. Straipsnis yra priimtas.

25 straipsnis, pone pranešėjau.

A.KUBILIUS. 25 straipsnio antrajai daliai yra mano paties pasiūlymai, J.Razmos pasiūlymai, J.Bernatonio ir R.Smetonos. Daugelis jų yra susiję su komisijų išvardijimu. Ir man atrodo, mes galėtume bendru sutarimu sutarti, kad Informacijos reikalų komisiją dabar iš šito sąrašo išbraukiam. Taip siūlo dauguma siūlytojų.

PIRMININKAS. Taigi Informacijos reikalų komisijos nelieka ir visi sutinka.

A.KUBILIUS. Dabar aš siūlyčiau apsispręsti galbūt dėl R.Smetonos pasiūlymo, ar vartoti žodžius pabaigoje “ir kitos komisijos”. Mano siūlymas būtų palikti tuos žodžius, nes nuolat veikiančių komisijų yra ir kitokių. Ir jeigu R.Smetona tars žodį, aš tada pakomentuosiu, kodėl aš siūlau palikti.

PIRMININKAS. R.Smetona.

R.SMETONA. Taip, yra ir kitokių, bet aš ir siūlau, kad taip nebūtų. Seimas ar po rinkimų susirinkęs, ar dabar juk gali apsispręsti, kokių nuolatinių komisijų reikia. Manau, kad tas sąrašas turi būti baigtinis, nes nuolatinių komisijų statusas, jų įgaliojimai yra beveik tie patys kaip komitetų. Todėl “ir kitų” nežinia kiek neturėtų būti, nes visiems kitiems klausimams, visiems kitiems reikalams yra numatytos kitoje to straipsnio dalyje laikinosios komisijos. Siūlau “ir kitų” išbraukti. Arba, sakykim, jeigu dabar manytume, kad dar reikia šitą sąrašą papildyti viena ar dar dviem nuolatinėm komisijom, tai atidėkim to straipsnio priėmimą ir jį papildykim.

PIRMININKAS. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Nesutikčiau su tokiu siūlymu, nes kiekvienos kadencijos pradžioje yra politinių jėgų susitarimas, kokios komisijos turėtų būti nuolatinės, kokia turėtų būti Seimo darbo organizavimo tvarka ir koks politinių jėgų pasiskirstymas. Manau, kad mums nereikėtų į priekį apriboti tų sąlygų, paskui jas vis tiek reikės keisti. Šita nuostata visiškai mandagi ir tegul ji išlieka.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Remiantis pono S.Kakčio logika Vyriausybės įstatyme turėtume rašyti: Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro tokia, tokia ministerija, o paskui pridėti: ir kitos ministerijos. Lygiai taip pat ir čia, kaip sakė ponas R.Smetona, mes turim aiškiai patvirtintą komisijų ir komitetų sąrašą, tai tų “kitų” neturėtų būti. Jeigu papildom, tai papildom, jeigu nusprendžiam, kokios dar yra reikalingos, bet įrašas “ir kitos” leidžia manyti, kad ir Vyriausybės įstatyme turėtume rašyti “ir kitos ministerijos”, nes laikui bėgant keičiasi tas sąrašas, bet, deja, ten taip nesielgiam. Kodėl yra vadovaujamasi tokia dviguba logika?

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Kaip S.Pečeliūnas sako, iš tikrųjų yra sąmoningai pasirinkta dviguba logika. Į Statutą yra įrašytos trys komisijos, kurios turėtų būti kur kas pastovesnės, stabilesnės ir, jeigu taip galėčiau pasakyti, aukštesnio rango, – tai yra Administracinė komisija, Peticijų komisija ir Etikos ir procedūrų komisija. Tam, kad Seimas galėtų jų atsisakyti arba kaip nors jas pakeisti, reikia 72 Seimo narių balsų. Kitos komisijos, nuolat veikiančios komisijos, tokios kaip Jaunimo ir sporto reikalų, Tremtinių ir partizanų reikalų (aš tiksliai neatsimenu pavadinimo), nėra pakeliamos į tokį rangą, bet jos vis tiek yra nuolatinės komisijos. Kiekvienas Seimas susirinkęs gali paprasta balsų dauguma nutarti, kokias komisijas reikia įsteigti. Tam nereikės 72 Seimo narių balsų. Todėl aš siūlau vis dėlto palikti žodžius “ir kitos komisijos” ir nepritarti R.Smetonos siūlymui juos išbraukti.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, R.Smetona siūlo iš 25 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius “ir kitos komisijos”. Pritariantys tokiam siūlymui dabar balsuoja už. Balsuojame, kolegos.

R.Smetonos siūlymą remia 6 Seimo nariai, prieš – 32, susilaikė 15. Siūlymui nėra pritarta. Kitos komisijos.

A.KUBILIUS. Tada yra J.Bernatonio siūlymas papildomai įrašyti į šį sąrašą Statute minimą Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisiją. Aš galvoju, kad jai šio statuso nereikėtų suteikti.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Mano argumentai buvo, kad tai yra labai svarbi komisija, kuri dirba pagal savo atskirą įstatymą, turi tam tikra prasme ypatingus įgaliojimus. Aš galvojau, kad tokia komisija dar ilgai bus reikalinga, tačiau jeigu daugumos atstovai mano, kad tokia komisija nereikalinga, aš neprieštarauju. Neteikiu balsuoti dėl savo siūlymo.

A.KUBILIUS. Komisija nėra naikinama.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, J.Bernatonis atsiima savo siūlymą, kad ji nebūtų… Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisija būtų iškelta, liktų ir kitos komisijos toje vietoje.

Toliau, pone Kubiliau.

A.KUBILIUS. Toliau yra J.Razmos siūlymas keisti Administracinės komisijos pavadinimą. Aš nežinau, kokia logika. Man atrodo, kad tas pavadinimas pasidarys labai sudėtingas, jeigu mes pritarsim tam siūlymui. Bet gal J.Razma gali mums išaiškinti?

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Dabar galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse administracinė komisija turi visiškai kitokią, konkrečią paskirtį. Ir negerai, kad pagal skirtingus įstatymus, šiuo atveju Statutą, ji turi dar kitokią paskirtį. Jeigu nepatinka mano pasiūlytas pavadinimas, aš mielai sutinku su bet kokiu žodžiu, tik ne žodžiu “administracinė”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kancleris kitoje vietoje siūlo kitokį pavadinimą. Tai…

A.KUBILIUS. Gal iš tikrųjų galim palikti kol kas neapsisprendę dėl pavadinimo ir dar sykį… Ponas Č.Juršėnas teisingai siūlo, aš girdžiu iš tolo, pavyzdžiui, Administravimo komisiją, kad nekiltų… Tai gal mes sutarkim žodžiu, kad Administravimo komisija.

PIRMININKAS. L.Sabutis ir Č.Juršėnas. Iš pradžių Č.Juršėnas. Dėl administravimo. Dėl to pritaria J.Razma.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, čia kolegos juokais siūlo, kad būtų galima “J.Razmos vardo komisija”, bet tai jau nelabai racionalus siūlymas. Norint išeiti iš tos situacijos, apie kurią kalbėjo kolega J.Razma, gal tiktų kitas žodis – “Administravimo”. Administravimo – būtų ir trumpas pavadinimas, ir sąsaja su ankstesniais laikais, ir būtų daug patogiau.

PIRMININKAS. L.Sabutis. Būtų gerai, kad paremtumėt Administravimo komisiją.

L.SABUTIS. Nebūtinai paremsiu, bet aš jau siūliau prieš dvejus metus, kad komisijos pavadinimą reikia keisti į “Administravimo”. Viešojo administravimo, arba viešojo valdymo, prasme tai visiškai tinka.

PIRMININKAS. Taigi Administravimo komisija. Ar dar yra kokių siūlymų? Daugiau nėra. Visas 25 straipsnis. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl 25 straipsnio? 25 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

26 straipsnis.

A.KUBILIUS. R.Smetona siūlo išbraukti 26 straipsnio trečiąją dalį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašyčiau įsijungti. R.Smetona.

R.SMETONA. Aš siūlau išbraukti trečiąją dalį, kurioje sakoma, kad neįsiregistravę į frakcijas Seimo nariai pripažįstami vienos mišrios Seimo narių grupės nariais. Manau, kad dabar tokio poreikio nėra, bet yra ateičiai. Seimo nariai ateina į Seimą vis dėlto atstovaudami politinėms jėgoms, politinėms partijoms, jie turi galimybę dalyvauti vienos ar kitos frakcijos darbe, būti jų sudėtyje. Vadinamoji mišri grupė nėra logiška ir, atrodo, nereikalinga.

PIRMININKAS. Kolegos, R.Smetonos siūlymas išbraukti 26 straipsnio trečiąją dalį. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, mielieji kolegos! R.Smetona, kalbėdamas apie savo siūlymą, dėstė tam tikrus argumentus, kuriuos galima suprasti. Bet yra vienas didelis “bet”. Reikalas tas, kad šis punktas suformuluotas remiantis, tiesa, jau senoku, bet visiems žinomu Konstitucinio Teismo nutarimu, ir mes niekur nuo to nepabėgsim. Kitas dalykas, kad ne visada iki galo visi dalykai įforminami, bet šiuo atveju Statute turi likti. Juk šiandien Seime yra trys Seimo nariai, kurie neįeina į jokias frakcijas, ir pagal visą logiką ir Statuto dvasią jie ir sudaro mišrią Seimo narių grupę. Kad jie neįsiformina, tai kitas dalykas, bet jie ir šiandien pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą sudaro mišrią Seimo narių grupę. Taigi aš prieš R.Smetonos siūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, niekas neprašot registruotis. Balsuojame dėl 26 straipsnio trečiosios dalies. R.Smetona siūlo trečiąją dalį išbraukti. Balsuojame dėl R.Smetonos siūlymo.

Už siūlymą – 4, prieš – 33, susilaikė 14. Siūlymui nėra pritarta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso 26 straipsnio? G.Šileikis. Atsipašau, 26 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

27 straipsnis.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, dėl 27 straipsnio yra keletas pasiūlymų. Tai yra tas straipsnis, dėl kurio mano vardu yra pateikti keli siūlymai, dėl kurių reikėtų mums ir platesnės diskusijos, galbūt net palikti galimybę apsispręsti šiek tiek vėliau, kai mes išsiaiškinsime, kas yra dauguma, mažuma ir opozicija. Tas siūlymas iš tikrųjų yra dėl Seimo valdybos, t.y. perrašyti antrąją dalį, kad ji skambėtų taip: “ Seimo valdyba sudaroma iš Seimo Pirmininko, jo pavaduotojo, Seimo kanclerio ir Seimo opozicijos lyderio”. Papildyti tiesiog formaliu dalyku, kad Seimo valdybos sudėtį nutarimu tvirtina Seimas. Tai būtų formalus nutarimas, bet kad būtų aišku, kur ta sudėtis yra užfiksuota. Tai yra vienas iš variantų, kurį siūlau aptarti.

Kitas variantas. Jeigu Seimo opozicija nesugeba suformuoti vieningos opozicijos ir pagal Statuto 41 straipsnį, kurį mes vėliau aptarinėsim, tokio Seimo opozicijos lyderio nėra, tai į Seimo valdybą opozicinės frakcijos deleguoja vieną atstovą, kuris yra lyg ir opozicijos atstovas. Iš tikrųjų tada opozicijos balsą mes Seimo valdyboje nuolat girdėtume.

Tai yra tos dvi alternatyvos, kurias aš siūlau aptarti, o pabaigoje aš pasakysiu dar savo…

PIRMININKAS. Ar mes šiandien apsispręsim dėl šitų alternatyvų?

A.KUBILIUS. Jos visos yra susijusios su 41 straipsniu. Jas galima tik aptarti, pažiūrėti, kokia yra daugumos Seimo narių nuomonė.

PIRMININKAS. Jeigu mes renkamės tarp alternatyvų, gal kolega J.Bernatonis atsiima savo siūlymą?

A.KUBILIUS. Ne, yra šiek tiek kitoks, bet aš siūlau dabar aptarti šituos du dalykus, o paskui J.Bernatonis.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas dėl alternatyvų: dėl pirmosios ar dėl antrosios?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamasis pranešėjau, aš remčiau antrąją alternatyvą, kadangi ji korektiškesnė: atsižvelgiant į tą situaciją, kokioje mes esam, atstovas, o opozicijos lyderis, be abejo, gal yra ir geras dalykas, bet turi būti opozicinių frakcijų sutarimas. Kol to nėra, vadinasi, atstovas ir būtų visiškai tinkama.

PIRMININKAS. Kolegos, Č.Juršėnas rėmė antrąją alternatyvą. Kas kalbėtų dėl pirmosios? Ar kas paremtų pirmąją alternatyvą? Nėra norinčių kalbėti? Dėl pirmosios alternatyvos. Ar reikėtų mums dabar balsuoti, renkamės dėl pirmos ir antros alternatyvos?

A.KUBILIUS. Aš dar norėčiau tarti žodį. Gerbiamieji kolegos, mes, matyt, galutinį sprendimą darysime vėliau, kai pasirinksime, kaip apibrėžiame opozicijos lyderio statusą. Be abejo, švaresnis variantas politinės ir teisinės, ir parlamentinės logikos prasme yra pirmasis variantas, t.y. valdyboje yra Seimo opozicijos lyderis, ir taškas. Tokiu atveju mes turėtume aiškią ir skaidrią situaciją, todėl racionaliai aš esu linkęs rinktis pirmąją alternatyvą, bet praktika ir realus gyvenimas, aš nežinau, kaip jis atitinka racionalų pasirinkimą šiuo atveju. Aš tiesiog norėčiau, kad Seimo nariai pareikštų savo nuomonę. O, be abejo, dėl visų kitų dalykų mes tarsimės dar atskirai ir matysime, kokį galutinį variantą galima pasirinkti.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Registracija prasidėjo. Pirmoji alternatyva. Balsuojantys už parems tokią alternatyvą: Seimo valdyba sudaroma iš Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, Seimo kanclerio ir Seimo opozicijos lyderio. Seimo valdybos sudėtį nutarimu tvirtina Seimas. Taigi balsuojantys už. Balsuojantys prieš: Seimo valdyba sudaroma iš Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, Seimo kanclerio ir Seimo opozicijos lyderio. Jeigu pagal šio Statuto 41 straipsnį Seimo opozicijos lyderio nėra, į Seimo valdybą opozicinės frakcijos deleguoja vieną atstovą. Seimo valdybos sudėtį nutarimu tvirtina Seimas. Tai antroji alternatyva, kolegos, mygtukas “prieš”.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Gerbiamieji, balsuojame. Balsuoti pradėjome. Už – pirmoji alternatyva, prieš – antroji alternatyva.

Už pirmąją alternatyvą – 36, prieš – 17, susilaikė 5. Taigi vietoje 27 straipsnio antrosios ir trečiosios dalių pasirenkama pirmoji alternatyva. Pora replikų. A.Kubilius ir J.Bernatonis.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, tai nėra galutinis pasirinkimas, aš tikrai prašau taip netraktuoti. Tai tiesiog indikacija mūsų tolesnėms diskusijoms ir daugiau nieko.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad antroji alternatyva neprieštarauja pirmajai, tiesiog antrojoje alternatyvoje yra sudaryta galimybė realiai šią problemą išspręsti, t.y. kol nėra opozicijos lyderio, pakviesti atstovą, o pirmoji alternatyva tokio dalyko nenumato. Todėl mes prašome pranešėjo dar kartą motyvuoti, išaiškinti savo frakcijos nariams. LDDP frakcijos vardu prašome pakartotinai balsuoti.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, čia truputį užtrunka, kol nubėgi nuo apačios, ne visada pirmininkas pamato nuo viršaus. Aš irgi norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į tokį aritmetinį dalyką. Pagal anksčiau buvusią ir siūlomą trečiąją dalį buvo parašyta: vienas arba du mažumos atstovai. Jeigu dabar dar papildome valdybą, atrodo, susidaro 8 valdybos nariai. Nelabai geras skaičius, būtų geriau, kad būtų 9 arba 7. Apie tai irgi prašyčiau pagalvoti. Bet tuomet, jeigu žiūrėtume santykinį dalyką, aš siūlyčiau išbraukti tą “yra vienas”, o palikti “paprastai yra du mažumos atstovai”. Nuo to niekas nenukentės, bet bus artimesnės, normalesnės proporcijos. Čia dabar nesiūlau nei balsuoti, nei nieko, nes dar dėl viso to straipsnio nebalsuojame, tiesiog apie tai pagalvoti projekto teikėjams.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs atkreiptumėte dėmesį į mano siūlymus, jeigu būtų pasirinktas variantas, o man atrodo, kad dauguma sutinka, jog iš tikrųjų valdyboje turi būti opozicijos lyderis, mano siūlymas tada yra atsisakyti trečiosios dalies. Tada nebėra jokios logikos vardinti, kiek ten turi būti mažumos ir daugumos atstovų. Opozicijos lyderio atstovavimas pasidaro privalomas, tačiau bet kuriuo atveju aš suprantu, kad tai yra jautrus klausimas, ir aš tikrai siūlau šiandien nedaryti jokių galutinių sprendimų ir nebalsuoti dar sykį, nes mes nieko nepasieksime. Vis tiek priėję iki 41 straipsnio… ir šiandien, ko gero, nepriimsime sprendimo ir dėl 41 straipsnio, kaip apibrėžti opozicijos lyderį. Dėl šitų sprendimų mes turime iš tikrųjų dar sykį diskutuoti įvairiuose tarppartiniuose, tarpfrakciniuose pasitarimuose ir pabaigoje bandyti rasti optimalų sprendimą. Dabar Seimo salėje buvo pareikšta tam tikra nuomonė, bet aš į ją raginčiau žiūrėti kaip į indikacinę nuomonę, nedarant iš to jokio galutinio apsisprendimo ir nelaikant šitos nuomonės pareiškimo kaip imperatyvo.

PIRMININKAS. Matau sutarimą dėl šio siūlymo.

A.KUBILIUS. Siūlau daryti 27 straipsnio priėmimo pertrauką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 28 straipsnis ir nedidelis J.Bernatonio siūlymas.

A.KUBILIUS. 28 straipsniui yra J.Bernatonio siūlymas išbraukti žodžius “kai jis to prašo”. Na, aš visiškai pritariu – Seniūnų sueiga gali duoti patarimus Seimo Pirmininkui ir tada, kai jis jų neprašo.

PIRMININKAS. Kolegos, priimamas siūlymas, ir nėra ką daugiau kalbėti. Ačiū. Tuojau 28 straipsnį priimame bendru sutarimu. R.Smetona dėl vedimo tvarkos.

R.SMETONA. Pone posėdžio pirmininke, jūs anksčiau neleidote man kalbėti, nors raudonom raidėm mano pavardė buvo įrašyta. Jūs klausėte, ar už pirmą, ar už antrą. Jeigu aš ir prieš pirmą, ir prieš antrą, vis tiek aš turėjau teisę kalbėti. Antra. Trečiojoje dalyje yra mano pataisa raštu – išbraukti žodį “paprastai” ir ją komentuodamas turėjau turėti teisę pasakyti savo nuomonę. Taigi per ankstyvas nutarimas buvo atidėti šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, kad mes taip smulkmeniškai kimbame prie tokių vietų, kur iš tikro nereikėtų kibti. Mes visiškai, kolega Smetona, jūsų siūlymo kol kas nesvarstėme, nes apskritai nesvarstėme nei J.Bernatonio siūlymo, nei jūsų dėl dabartinio teksto. Mes balsavome tik dėl alternatyvų, kurios galbūt atsiras tekste kalbant ateityje dėl 27 straipsnio. Kitas dalykas. Aš keletą kartų klausiau, kas norėtų paremti pirmąją alternatyvą. Nė vienas iš pasižymėjusių to nesakė. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau taip priekabiai nevertinti sėdinčio čia prieš jus. 28 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

29 straipsnis, pone pranešėjau.

A.KUBILIUS. Dėl 29 straipsnio yra Č.Juršėno pasiūlymai papildyti keliais Seimo Pirmininko įgaliojimais, ir aš iš tikrųjų linkęs jam pritarti.

PIRMININKAS. Taigi priimamas siūlymas “ir atleisti” pirmosios dalies 8 punkte, 9 taip pat – “ir atleisti”. Niekas dėl to nediskutuoja. Ar galėtume priimti visą 29 straipsnį? A.Katkus dėl 29 straipsnio.

J.A.KATKUS. Aš pritariu 29 straipsniui. Siūlymų ir pataisų jokių nėra. Pritariu “ir atleisti”.

PIRMININKAS. 29 straipsnis priimamas bendru sutarimu. 30 straipsnis.

A.KUBILIUS. Dėl 30 siūlymų ir pastabų nėra. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. 30 straipsnis priimamas. 31 straipsnis.

A.KUBILIUS. Dėl 31 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar ne pats siūlote perkelti į 31 straipsnį…

A.KUBILIUS. Ne, tai po 31 straipsnio…

PIRMININKAS. 31 straipsnis priimamas bendru sutarimu. Toliau, pone pirmininke.

A.KUBILIUS. Toliau yra vienas struktūrinis mano siūlymas 34 straipsnį perkelti ir jį įdėti po 31 straipsnio, nes iš tikrųjų turbūt yra geriau, jeigu valdybos įgaliojimai yra išdėstyti anksčiau, o po to jau yra dėstoma, kaip rengiami valdybos posėdžiai ir kokius valdyba gali priimti sprendimus. Tai yra įgaliojimai turėtų būti sureikšminti pakeliant juos dėstymo eilėje į pirmą vietą.

PIRMININKAS. Dėl šito sukeitimo S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau, kad pranešėjas atkreiptų dėmesį į 31 straipsnio dvyliktąjį punktą. Nesiūlau dabar iš karto ką nors taisyti, nes dar bus visokių redakcinių koregavimų. Ką tas parašymas reiškia? “Sprendžia Seimo narių padėjėjų sekretorių įdarbinimo ir atleidimo klausimus”. Paprastai Seimo narių padėjėjai sekretoriai yra Seimo nario kompetencijos dalykas, ir Seimo kancleris paprastai įformina tą visą kanceliarijos popierizmą. Jis negali spręsti priimti ar nepriimti, jeigu viskas daroma tik pagal įstatymą. Jis negali uždrausti Seimo nariui turėti savo sekretoriumi padėjėju vieną ar kitą asmenį. Gali patarti. Aš tiesiog norėčiau, kad tolesnėje redakcijoje ta vieta būtų atidžiau pažiūrėta ir tiksliau suformuluota. Nes dabar kaip parašyta “sprendžia”, tai gali susidaryti įspūdis, kad gali nuspręsti ir neleisti Seimo nariui turėti vieną ar kitą savo sekretorių padėjėją. Turiu omeny vieną ar kitą pavardę. Tai labai negražiai atrodytų. Bet taip perskaityti šitą punktą galima. Prašyčiau suformuluoti, kad negalėtume taip negražiai perskaityti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Pečeliūnai, jūs labai skausmingai reaguojate, kai Seimo posėdžio pirmininkas mėgina taikyti jums visokius suvaržymus. Dabar buvo galima kalbėti dėl A.Kubiliaus siūlymo po 31 straipsnio perkelti 34 straipsnį. 31 straipsnis, dėl kurio jūs kalbėjote, yra priimtas. Ir jūs negalėjote kalbėti dėl vedimo tvarkos.

Taigi ar kas nori prieštarauti? S.Kaktys dėl 34 straipsnio vietos pakeitimo. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau tik nurodyti 31 straipsnio, dabar jau priimto, vietą. 34 straipsnis bus 31, o 31 straipsnis būtų 32 straipsnis.

PIRMININKAS. Ne.

A.KUBILIUS. Bus šiek tiek blogai. Jeigu atkreipsit dėmesį (aš atsiprašau, kad įsiterpiu) ir jeigu 31 bus 32, tai tada kanclerio apibrėžimas įsiterps tarp valdybos įgaliojimų ir valdybos posėdžių tvarkos. 34 turi būti po 31, t.y. po kanclerio.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar netampam per dideli formalistai? Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu būtent šitam siūlymui, kad reikia perkelti, bet tada tą buvusį 34 mes vis tiek turėsim atskirai nagrinėti.

A.KUBILIUS. Taip, mes nagrinėsim.

PIRMININKAS. Ar būtų prieštaraujančių tokiam siūlymui dabar? S.Kaktys nereikalauja balsuoti. Tai sutariam, kad bus perkelta. O dabar gal einam… Numeracijos nekeisim.

A.KUBILIUS. Einam pagal egzistuojančią numeraciją, kad būtų lengviau.

PIRMININKAS. Taigi 32 straipsnis, kuris paskui taps 33 straipsniu. 32 straipsnis.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, yra mano pateikta alternatyva, ir, jeigu aš neklystu, alternatyva yra R.Smetonos pasiūlymas. Aš siūlau dabar alternatyvos atsisakyti, nes jeigu mes iš principo pritariam, kad opozicijos lyderis pagal vienokį ar kitokį statusą tampa valdybos nariu, tai jam dalyvauti stebėtojo teisėmis nėra jokios prasmės. Tokiu atveju galbūt R.Smetona neteiks jokio pasiūlymo, jeigu mes atsisakysim alternatyvos.

PIRMININKAS. R.Smetona.

R.SMETONA. Paneigėte savo anksčiau sakytą mintį, kad ankstesnieji balsavimai buvo indikaciniai ir neturintys reikšmės. Dabar jūs pasakėte, kad balsavimu nusprendėme, todėl atsiimate savo alternatyvą.

A.KUBILIUS. Aš kol kas palieku…

R.SMETONA. Aš nebaigiau. Todėl aš niekaip negaliu savo pasiūlymo atsiimti, tik manau, kad šitą straipsnį taip pat galime svarstyti tik po 40, 41.

A.KUBILIUS. Aš pritariu, taigi siūlau dabar nesvarstyti. Čia bus tuščias ginčas. Siūlau nesvarstyti ir tą alternatyvą kol kas palikti. Tokiu atveju reikia apsispręsti dėl trečiosios dalies, kurią siūlo kitaip suredaguoti J.Razma. Ir viskas. Aš siūlau pritarti. Čia yra išvardinta, kad visos komisijos turi teisę teikti siūlymus valdybai, ne tik dvi išvardintos. Aš siūlau pritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Priimama dėl trečiosios dalies J.Razmos redakcija. Ir 32 straipsnį kol kas atidedame geresniems laikams.

Dėl 33 straipsnio siūlymų nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? 33 straipsnis yra priimamas.

34, kuris taps 31.

A.KUBILIUS. 34 straipsniui yra keletas pasiūlymų. Visų pirma jis taps 32. Ir čia yra mano paties keletas pasiūlymų, susijusių su kitais straipsniais, kuriuos mes bandysim papildyti šiek tiek vėliau. Pirmasis siūlymas yra įrašyti papildomus penktą, šeštą punktus, kad Seimo valdyba prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusiųsti įstatymo projektą išvadoms gauti.

Antra, kad prireikus priimant nutarimą pagrindinį komitetą atleistų nuo šio Statuto 149 straipsnyje išdėstytų pagrindinio komiteto prievolių. Tokia teisė numatyta 149 straipsnyje, ji turi atsirasti ir čia.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl A.Kubiliaus siūlymo. Dėl dviejų naujų punktų. Priimame.

A.KUBILIUS. Yra Č.Juršėno siūlymas…

PIRMININKAS. Penktuoju “a” punktu. Gal jis sutiktų pakeisti numeraciją?

A.KUBILIUS. Numeraciją mes pakeisim, aš tik bandau surasti. Taip, 34… siūlau pritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ar neatsisakytumėt žodžio, kolega Juršėnai? Č.Juršėnas sutinka atsisakyti žodžio, nes jo siūlymas yra priimamas.

A.KUBILIUS. Yra J.Bernatonio siūlymas keisti dešimtą punktą. Bet man atrodo, kad čia yra grynai valdymo reikalas ir priėmimo į darbą procedūros klausimas, kas priima kanceliarijos padalinių vadovus. Man atrodo, kad tai, kokia tvarka yra priimama, yra nustatoma ir Darbo įstatyme, ir Valdininkų įstatyme, kad tik konkurso būdu. Todėl aš siūlyčiau nepritarti J.Bernatonio formuluotei, nebent jis mus įtikintų.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, aš kaip tik ir norėčiau, kad ši Seimo statuto norma būtų suderinta su darbo įstatymais, Valdininkų, kad nebūtų skirtinguose įstatymuose skirtingos normos, nebūtų jų kolizijos ir nebūtų galima įvairiai traktuoti. Jeigu čia jūs suprantate, kad kanceliarijos vadovas gali pateikti į padalinių vadovo ar pavaduotojo pareigas tik tą kandidatą, kuris laimėjo konkursą, tai yra kad prieš tai rengiamas konkursas, tuomet tai atitinka kitus galiojančius įstatymus. Tačiau pagal šią formuluotę galima pateikti ką nori. Kanceliarijos vadovas visiškai laisvas. Jis gali bet ką pasiūlyti ir tada sprendžia jau Seimo valdyba. Tokia praktika prieštarautų dabar galiojantiems kitiems įstatymas. Todėl jeigu mano formuluotė jums yra netinkama, galbūt jūs galėtumėt šio punkto priėmimą atidėti ir pateikti Seimui savo formuluotę, kuri neprieštarautų kitiems įstatymams?

PIRMININKAS. Dėl J.Bernatonio siūlymo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Čia mes tam tikrą kompromisą galėtume pasiekti, jeigu ponas J.Bernatonis nereikalautų išbraukti viso buvusio teksto, o paliktų jo dalį. Būtų taip: “Skiria ir atleidžia Seimo kanceliarijos padalinių vadovus bei jų pavaduotojus, įstatymo nustatyta tvarka skelbdama konkursus vietoms užimti”. Kad liktų valdybai užfiksuota pareiga skirti…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamasis kancleri, kad nutraukiau jūsų žodį. Tai J.Bernatonis, aš matau, sutinka su tokiu siūlymu?

J.BERNATONIS. Mano manymu, gerbiamojo Seimo nario Razmos siūlymas net geresnis negu mano, todėl aš jam pritariu.

A.KUBILIUS. Man belieka irgi pritarti.

PIRMININKAS. Ar nebūtų kategoriškai prieštaraujančių? Taigi dabar tekstas. Dešimtasis punktas: “Skiria ir atleidžia Seimo kanceliarijos padalinių vadovus bei jų pavaduotojus” ir paskui J.Bernatonio siūlomas tekstas. Čia buvo dešimtoji dalis. Dėl dvyliktosios, pone pranešėju.

A.KUBILIUS. Dvyliktąją J.Bernatonis siūlo išbraukti. Aš siūlau palikti.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Savo siūlymą norėčiau motyvuoti taip: mūsų Konstitucijoje ir įstatymuose, kaip ir kitose demokratinėse valstybėse, yra įtvirtintas ribotos valdžios principas, t.y. valdžios institucijos gali daryti tai, kokias teises, įgaliojimus suteikia įstatymai ir Konstitucija, ir negali daryti to, kokių įgaliojimų neturi. Mano manymu, šiuo 12 straipsniu toks principas yra pažeidžiamas, nes čia suteikiami įgaliojimai Seimo valdybai viską daryti, ką jinai nori ir kas nėra kitų valdymo institucijų ir Seimo funkcija. Jeigu yra šis 12 punktas, tai apskritai nereikia visų 11 punktų. Reikia tiesiog parašyti, kad Seimo valdyba sprendžia viską, ko nesprendžia kiti, ir bus visiškai aiškus nedemokratiškas sprendimas.

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Ačiū. Pritarčiau kolegos J.Bernatonio siūlymui, nes iš tiesų tas punktas prirašytas tik dėl viso pikto. Jeigu atsiras kas nors ypatinga, tai vargu ar tikrai Seimo valdyba galės tą spręsti. Matyt, reikės ir kitų sprendimų. Prierašas “kitus” visuomet sukelia galimybes tų kitų rasti labai daug. Aš manau, kad iš tikrųjų nereikėtų to punkto palikti.

PIRMININKAS. S.Kaktys mano, kad 12 punktas reikalingas.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš neprieštaraučiau, kad Seimo valdyba vadovaujasi ribotos valdžios principu, remiasi galiojančiais įstatymais ir Konstitucijos normom. Tačiau 12 dalyje yra įvardyta, kad Seimo valdybos įgaliojimai yra darbo organizavimo klausimais. Ir man atrodo, kad tiek iki šiol, tiek ir ateityje įvairių Seimo darbo organizavimo klausimų išliks, jų bus, ir nereikėtų Seimo, Seimo valdybos apriboti, nes nesvarbu, kokia bus Seimo politinė sudėtis, vis tiek organizaciniai klausimai bus aktualūs.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. A.Kubiliaus paskutinis žodis dėl 12 punkto.

A.KUBILIUS. Aš, gerbiamieji kolegos, siūlau palikti šitą sakinį, nes iš tikrųjų Seimo darbas yra pakankamai sudėtingas mechanizmas, kartais kyla nenumatytų klausimų, kuriuos reikia Seimo valdyboje aptarti. Jeigu Seimo valdyba mano, kad tokiam klausimų aptarimui reikia gauti Seimo pritarimą ar Seniūnų sueigos pritarimą, Seimo valdyba visada yra linkusi tai daryti. Ir galų gale, jeigu komitetai ar frakcijos mano, kad vienas ar kitas Seimo valdybos sprendimas pažeidžia jų teises, tai mūsų projekte šiandien yra 33 straipsnio trečioji dalis, pagal kurią komitetai ir frakcijos gali Seimo valdybos sprendimus apskųsti Seimui ir Seimas, gavęs Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, priims galutinį sprendimą. Aš iš tikrųjų nemanau, kad mums reikėtų ypatingai susivaržyti, taip, kaip siūlo J.Bernatonis.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 61 Seimo narys. Balsuojame dėl Seimo nario J.Bernatonio siūlymo iš 34 straipsnio išbraukti 12 dalį. Balsuoti pradėjome, kolegos.

Už siūlymą išbraukti 12 dalį – 8, prieš – 38, susilaikė 9. Siūlymui nėra pritarta.

Visas 34 straipsnis, gerbiamieji. Nėra norinčių kalbėti dėl 34 straipsnio? 34 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu. Dėl vedimo tvarkos – S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kadangi mes baigėme šeštąjį skirsnį ir pereisime prie septintojo, aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną netikslumą 32 straipsnyje, kurį irgi atidėjome. Trečiojoje dalyje, apie kurią jau buvo kalbėta, yra sprendžiama, kas gali teikti Seimo valdybai klausimus svarstyti, ir aš manau, kad čia yra vienas dalykas praleistas. Jeigu mišri Seimo narių grupė turi frakcijos teises, aš manau, jinai turėtų turėti teisę pasiūlyti kokį nors klausimą Seimo valdybai svarstyti, jeigu mano, kad reikia. Dabar čia jos nėra įrašyta, vadinasi, jinai tokios teisės neturi, nes visi galintys yra labai tiksliai išvardyti. Aš siūlyčiau projekto autoriams atkreipti dėmesį į šitą pastabą, teises visiems vienodai traktuoti ir jas vienodai surašyti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Ponas pranešėjas dedasi sau į galvą jūsų siūlymus. Mes šito straipsnio dar nesame priėmę ir prie jo grįšim.

Taigi šeštąjį skirsnį kol kas paliekam. 35 straipsnis, pradedam septintąjį skirsnį.

A.KUBILIUS. Taigi 35 straipsnis. Aš tiktai norėčiau, kad ir ateityje mes atkreiptume dėmesį, jog jeigu yra pasakyta viename straipsnyje, kad mišriai Seimo narių grupei yra suteikiamos visos frakcijos teisės, tai, mano įsitikinimu, kitose vietose nereikia minėti visur prie frakcijų ir Seimo narių grupių, nes iš tikrųjų labai apsunkinsime visą tekstą. Jeigu jau vieną sykį suteikėme tą teisę, tai bet kokia teisė, paminėta kituose straipsniuose, kuri suteikiama frakcijai, automatiškai suteikiama ir Seimo narių grupei. Nes tokiu atveju mes turėtume kiekvieną straipsnį dabar pradėti pildyti.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, jūs taip pat kalbate ne apie 35 straipsnį.

A.KUBILIUS. Aš tik norėjau atkreipti dėmesį į bendrą problemą, nes toliau bus tokie pat siūlymai, kur tik bus paminėta frakcija. Gerbiamieji kolegos, dėl 35 straipsnio pirmosios dalies yra du siūlymai. Yra J.Razmos siūlymas išbraukti žodžius “paprastai du kartus per savaitę” ir yra pono Č.Juršėno siūlymas įrašyti “paprastai keturis kartus per savaitę” vyksta Seniūnų sueiga. Aš pritariu abiem siūlymams, tik nežinau, kaip juos suderinti. Ir tas, ir tas siūlymas yra man priimtinas. Iš tikrųjų Seniūnų sueiga šiandien vyksta keturis kartus per savaitę reguliariai arba, kaip mes vadiname, paprastai, bet jeigu mes ir išbrauksime, vis tiek jinai vyks keturis kartus. Aišku, kad reikėtų keisti žodžius “paprastai du kartus”.

PIRMININKAS. J.Bernatonio tokio siūlymo nėra.

A.KUBILIUS. Č.Juršėno.

PIRMININKAS. Č.Juršėno siūlymas yra. “Paprastai keturis kartus per savaitę” siūlo Č.Juršėnas. Šį jo siūlymą argumentuoja J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dabar Seimo nario Č.Juršėno siūlymus argumentuosiu aš. Taigi, mano manymu, šis siūlymas kaip tik ir suderintų abudu siūlymus ir rodytų tą praktiką, kuri susiklostė. Nes jeigu mes tik išbrauksime žodelį “paprastai”, tai bus nustatyta, kad vyksta posėdžiai du kartus, ir nebus galima surengti nei tris, nei keturis, nei penkis kartus. Jeigu mes priimsime Seimo nario Č.Juršėno siūlymą – “paprastai keturis kartus”, tai kartais, kai reikės, bus galima surengti ir du, ir penkis kartus. Todėl aš siūlau priimti šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Pagal Seimo statuto 161 straipsnį mes turėjome pirmiausia kalbėti dėl J.Razmos siūlymo apskritai išbraukti šitą vietą – “paprastai du kartus per savaitę” ir tada nei keturių, nei daugiau kartų nebūtų. Todėl aš suteikiu žodį J.Razmai ir kalbame dėl J.Razmos siūlymo.

J.RAZMA. Aš jau minėjau, kad aš nuosekliai stengsiuos iš viso Statuto teksto pašalinti teiginius, lydimus žodžio “paprastai”. Tai yra teksto perkrovimas, teisiškai tai yra niekinis tekstas, kuris neįpareigoja, tiktai reiškia pusiau susitarimą. Todėl ir šiuo atveju siūlau išbraukti ir tada liks galimybė ir du, ir keturis kartus, ir kaip Seniūnų sueiga susitars posėdžiauti.

PIRMININKAS. L.Sabutis dėl J.Razmos siūlymo.

L.SABUTIS. Manau, kad yra geras siūlymas. Vis dėlto Statute galėtų būti apibrėžti privalomi posėdžiai, o kadangi galimi ir neeiliniai, jie tada ir galės būti sukviesti. Šiuo atveju žodis “paprastai” visiškai nereikalingas.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš nenorėčiau sutikti su keliais čia pasakytais teiginiais. Pirmas, kad nereikia žodžio “paprastai”. Jeigu jį išbraukia, tai bus taip, kaip buvo dabar traktuojama, nes vykdavo dvi Seniūnų sueigos ir du seniūnų pasitarimai. Seniūnų sueigos ir seniūnų pasitarimo galios yra visiškai skirtingos. Tam, kad tokių dalykų nebūtų, aš palaikyčiau vieną iš siūlymų – kad būtų paliktas žodis “paprastai” (tai turi labai aiškią ir labai svarbią juridinę reikšmę) ir vietoj dviejų būtų parašyta keturi. Tai yra, kad kai vyksta plenariniai posėdžiai, tada būtų keturios Seniūnų sueigos su visomis savo galiomis, tomis savaitėmis, kai nėra plenarinių posėdžių, kai daroma pertrauka, galėtų vykti dvi Seniūnų sueigos arba viena, atsižvelgiant į tai, kiek reikia. Žodis “paprastai” turi labai svarbią juridinę… laisvą ir nejuridinę galią. Aš palaikyčiau, kad jis vis dėlto liktų.

PIRMININKAS. J.Razmos siūlymas yra platesnis – išbraukti “paprastai du kartus per savaitę”. Kolegos, registruojamės. A.Kubilius. Balsuosime dėl J.Razmos siūlymo.

A.KUBILIUS. Nematau prieštaravimo J.Razmos siūlymui ta prasme, kad iš tikrųjų lieka laisvas Seimo apsisprendimas ir Seniūnų sueigos apsisprendimas, kaip reguliariai ji renkasi. Posėdžių savaitėmis ji rinksis keturis kartus. Tą savaitę, kai nėra posėdžių, ji gali rinktis vieną kartą. Tai vis tiek bus reguliariai.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Kompiuteris nenori kai kurių iš mūsų pažinti. Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Gerbiamieji, balsuojame dėl J.Razmos siūlymo – iš 31 straipsnio… (Balsai salėje) 35 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius “paprastai du kartus per savaitę”. Balsuojame, kolegos, dėl J.Razmos siūlymo. Pritariantys, kad tai būtų išbraukta ir palikta Seniūnų sueigai spręsti, – už, kitaip manantys – kitaip. Po balsavimo, tikiuosi, kolega J.Bernatonis jau neteiks savo keturių ar kelių kartų.

Už J.Razmos siūlymą išbraukti tuos žodžius – 34, niekas neprieštarauja, susilaikė 13, taigi iš pirmosios dalies tie žodžiai yra išbraukiami.

Dar šeštoji dalis, pone pranešėjau.

A.KUBILIUS. Šeštojoje dalyje J.Bernatonis siūlo vietoj žodžių “visuomenės informavimo priemonių” vartoti “žiniasklaidos”. Aš nežinau, čia reikia kalbininkų. Kiek aš žinau, teisiniuose aktuose kol kas vartojami žodžiai “visuomenės informavimo priemonių atstovai”, taip pat ir Visuomenės informavimo įstatyme. Šiuo atveju aš siūlyčiau taip pat palikti šiuos žodžius.

PIRMININKAS. J.Bernatonis argumentuoja savo naujadarą.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs, kaip žymus kalbininkas, puikiai žinote, kad tai ne J.Bernatonio naujadaras, kad tai yra terminas, kuris dabar yra madingas – jis vartojamas. Mano manymu, neturi būti įstatymų sąvokos sustabarėjusios. Mes, priimdami naują Seimo statutą, turėtume pademonstruoti, pasiūlyti, kad įstatymuose būtų vartojamos tos sąvokos, kurios visiems suprantamos ir nėra pasenusios. Todėl aš siūlau vietoj “visuomenės informavimo priemonių” rašyti “žiniasklaidos” šiame ir kituose straipsniuose.

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Paremčiau kolegos siūlymą, nes iš tikrųjų šitas terminas yra dabar plačiai vartojamas, visi jį supranta, nors gal iš pradžių atrodė keistas. Manau, kad puikiausiai mes jį čia galime įrašyti.

PIRMININKAS. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, man yra labai sunku vertinti, nes su kalbos problemomis mes visi susiduriame. Svarbu yra tai, kad atsiranda konfliktas su Konstitucijos 44 straipsniu, kuriame yra vardijama, kad yra dar tokios masinės informavimo priemonės, kad jų cenzūra draudžiama, ir panašiai. Aš manau, kad šitą klausimą reikia palikti kalbininkams spręsti, o ateityje, įvertinus, ar tai yra žiniasklaida, ar tai yra visuomenės informavimo priemonės, ar masinės informavimo priemonės, apsisprendus galbūt ir dėl Konstitucijos pataisos, daryti analogišką Statuto pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Juozai Bernatoni, ar jūs nesutiktumėte redakcinį siūlymą dėl šito klausimo palikti mūsų redaktorėms? J.Bernatonis galbūt sutiktų. Galbūt.

J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Žinoma, jeigu būtų padaryta taip, kaip siūlo Seimo narys S.Kaktys, ir būtų suderinta su Konstitucija, aš sutikčiau.

PIRMININKAS. Pone Andriau Kubiliau, gal paliekame dabar nebalsuodami? Kaip bus sutarta su redaktoriais, taip ir bus, ar ne?

A.KUBILIUS. Na, gerbiamieji kolegos, jeigu jūs manote, kad tai yra iš esmės svarbus klausimas ir tam reikia dar ypatingų svarstymų bei diskusijų…

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji. Taigi dėl 35 straipsnio galėtume sutarti, pritardami taip pat, kad dėl žiniasklaidos ar visuomenės informavimo priemonių būtų pakankamai įsigilinta, kad nebūtų kokios konstitucinės problemos. Ar galėtume priimti visą 35 straipsnį dabar? 35 straipsnis yra priimamas.

36 straipsnis, pone pranešėjau.

A.KUBILIUS. 36 straipsnį aš pats siūlau papildyti 8 ir 9 punktais, kurie yra susiję su mūsų vėliau svarstysimais straipsniais. Papildyti Seniūnų sueigos įgaliojimus dviem punktais, kad Seimo Seniūnų sueiga taip pat prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusiųsti įstatymo projektą išvadoms gauti, o prireikus priima nutarimą pagrindinį komitetą atleisti nuo šio Statuto 149 straipsnyje išdėstytų pagrindinių komiteto prievolių. Tai yra numatyta vėlesniuose straipsniuose. Aš siūlau čia įrašyti tas nuostatas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar niekas neprieštarauja šitam siūlymui? Niekas. Taigi 36 straipsnis yra išplečiamas 8 ir 9 punktais. Kolegos, ar galėtume priimti dabar visą 36 straipsnį?

L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš manau, kad būtų galima, tik redaguojant reikėtų nesusiaurinti 5 punkte vien tiktai komitetų ir frakcijų pasiūlymų dėl tarpusavio ryšio. Apskritai gali būti “pasiūlymus”. Iš esmės pritariu.

PIRMININKAS. A.Kubilius tyli – aš sutinku.

A.KUBILIUS. Taip.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, 36 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

37 straipsnis.

A.KUBILIUS. Dėl 37 straipsnio antrosios dalies yra F.Palubinsko siūlymas jį papildyti žodžiais “Seimo seniūnų sueigos narių balsų dauguma”. Be abejo, yra tikslus patikslinimas, ir aš jį priimu.

PIRMININKAS. Taigi F.Palubinsko pasiūlymas priimamas. Taip pat 37 straipsnio pirmoji dalis pertvarkoma, ar ne?

A.KUBILIUS. Pirmoji dalis?

PIRMININKAS. Todėl, kad buvo priimti 36 straipsnio 8 ir 9 punktai. Jūs pats to esate prašęs.

A.KUBILIUS. Taip. Matyt, iš tikrųjų.

PIRMININKAS. 37 straipsnio pirmoji dalis tada…

A.KUBILIUS. Taip taip. Iš tikrųjų 37 straipsnio pirmąją dalį reikia patikslinti, kurie punktai jau nėra rekomendaciniai.

PIRMININKAS. Jau esame priėmę dėl 36 straipsnio. 37 straipsnis, kolegos, su A.Kubiliaus ir F.Palubinsko siūlymais. Ar galime priimti 37 straipsnį? Džiaugiuosi. Tai, kolegos, visas septintasis skirsnis. Nebus, matau, problemų. Visas septintasis skirsnis yra priimtas.

Aštuntasis skirsnis, 38 straipsnis, pone Kubiliau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, einame prie aštuntojo skirsnio, kuris vadinasi “Seimo frakcijos ir laikinosios grupės”. Be abejo, čia turėsime dėl ko diskutuoti. Jau dėl 38 straipsnio antrosios dalies yra keletas pasiūlymų. Tai yra J.Razmos, S.Kakčio ir mano siūlymas, kuris skambėtų taip: “Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai”.

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau būti dėmesingiems, siūlymas visų – A.Kubiliaus, S.Kakčio, J.Razmos vienodas. A.Kubilius buvo švelnus – jis siūlo pasirinkti iš alternatyvų. Taigi alternatyva: frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 3 Seimo nariai, o kolegų siūlymas: frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Kas argumentuoja šį siūlymą?

S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų man atrodytų, kad ši nuostata turėtų įsigalioti nuo kitos Seimo kadencijos. Šiai kadencijai ji neturi galioti, nes tai sukeltų nemažą sumaištį Seimo darbe ir atsirastų visokių ginčų, kas kam priklauso.

Kitas dalykas, aš siūlau šitą nuostatą todėl, kad dabar galiojančiame Seimo rinkimų įstatymo 88 straipsnyje numatyta, kad daugiamandatėse apygardose partijos ir politinės organizacijos gauna mandatus, jei balsavo už šią partiją ar politinę organizaciją ne mažiau kaip 5% rinkėjų. Už koaliciją, noriu priminti, yra 7% barjeras. Manau, kad 5%, jeigu juos skaičiuotume nuo 141 Seimo nario, jeigu vadovautumės ta nuostata, kuri yra taikoma kitų šalių parlamentų praktikoje, būtų visiškai korektiška.

Kitas dalykas yra bendrai dėl Seimo darbo efektyvumo, dėl ginčų, dėl ambicijų. Mes nemažai kalbame, kodėl Seimo autoritetas nėra pakankamai didelis. Tai yra dėl to, kad mes dažnai esame fragmentiški, smulkmeniški. Yra sudėtinga Seimo nariams apsisaugoti nuo savo ambicijų arba norų save išreikšti. Grupavimasis į didesnes frakcijas, man atrodo, leistų labiau suderinti požiūrius ir įstatymų leidybai toks vertinimas – 5% ar 7 Seimo narių frakcijos įvardijimas būtų korektiškesnis.

PIRMININKAS. Kolegos, tai buvo siūlymas. Už šį siūlymą, kad 7, o ne 3 Seimo nariai sudarytų frakciją… S.Pečeliūnas norėtų paremti 7?

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Buvo labai įdomu klausytis pono S.Kakčio, kuris gerindamas Seimo įvaizdį aiškino, ką galvoja ponas S.Pečeliūnas, kas jo klauso ir kas ne. Aš manau, jis tikrai taip kalbėdamas gerino Seimo įvaizdį ir prieštaravo tam, ką dabar kalbėjo, bet jis padarė vieną principinę klaidą – jis pamiršo, kad pas mus yra mišri rinkimų sistema ir kad gali išrinkti vienmandatėse apygardose ir tris, ir keturis, ir penkis, ir penkiasdešimt, ir gal net 70 vienos partijos narių, kurie pagal sąrašą negaus nieko. Teoriškai tokia galimybė yra. Aš labai prašyčiau jūsų pasiimti senesnes stenogramas, kai buvo svarstoma šita Seimo statuto vieta, kur…

PIRMININKAS. Atleiskite, jūs remiate S.Kaktį, taip?

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš remiu poną S.Kaktį. Ir leiskite man kalbėti… Kur buvo kalbama apie tai, kodėl trys, kodėl ne penki, kodėl ne septyni, buvo labai išsami ir aiški diskusija, atmetanti bet kokias insinuacijas. Aš remiu poną S.Kaktį, kad jis daro sprendimus arba siūlo sprendimus nepaskaitęs to, kas tuo klausimu jau yra vykę ir kodėl taip yra vykę. Tuo požiūriu aš jį remiu, kad jis gerina Seimo įvaizdį, bet jo siūlymo ir panašių siūlymų aš remti nenorėčiau ir siūlyčiau tuos visus siūlymus atsiimti, paskaityti stenogramas, pagalvoti, kaip Lietuvoje formuojasi daugiapartinė sistema ir visa kita, ir tik tada siūlyti. Arba tie visi siūlymai reiškia visai ką kita.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mūsų Seime klostosi negera praktika, kai remiamasi užsienio patirtimi matant tik kai kuriuos parlamentus, kur patirtis yra patogesnė Seimo daugumai. Aš norėčiau pasakyti gerbiamajam kolegai Seimo nariui S.Kakčiui, kad pasaulyje yra parlamentų, kur ir vienas parlamento narys sudaro frakciją. Tai visiškai nėra juokinga, kaip kai kam atrodo nesusipažinus su parlamentinio darbo tradicijomis, principais.

Dabar dėl paties siūlymo. Man nesuprantama, kodėl Seimo narys S.Kaktys siūlo frakcijas iš 7 narių tik naujajame Seime. Galbūt naujajame Seime nebus gerbiamojo Seimo nario S.Kakčio ir jam ta problema nekils. Aš noriu priminti, kad yra laisvas Seimo nario mandatas, įtvirtintas Konstitucijoje, tai jau, beje, gerbiamieji, Konstitucinis Teismas išaiškino, ir negali priklausyti Seimo nario teisės nuo to, ar jis išrinktas daugiamandatėje, ar vienmandatėje apygardoje. Jūs turbūt puikiai prisimenate, kad trijų Seimo narių variantas buvo pasirinktas tam, kad būtų galima užtikrinti kuo platesnes Seimo narių teises, kuo didesnę Seimo narių lygybę ir kuo tvirtesnį tą laisvą Seimo nario mandatą. Kiekvienas šių teisių susiaurinimas, tai yra reikalavimas, kad frakcijoje būtų daugiau narių negu trys, tai bus tam tikras demokratijos, opozicijos, Seimo mažumos teisių susiaurinimas. Jeigu jūs to siekiate, tai aiškiai taip ir motyvuokite.

PIRMININKAS. A.Račas.

A.RAČAS. Aš manau, kad Seime mes turėtume išmokti derinti savo interesus. Aš visiškai pritariu ponui J.Bernatoniui, kad vieną frakciją gali sudaryti ir vienas Seimo narys, tačiau tokiu atveju Seimas neprivalo skirti kokį nors atskirą kabinetą Seimo frakcijai, skirti kokių nors papildomų išlaidų sekretorei ar panašiai. Aš visiškai pritariu septyniems, tik manau, kodėl ne dešimt. Manyčiau, dešimt būtų dar geresnis skaičius, dar labiau mes skatintume mūsų kolegas Seimo narius susikalbėti ir ieškoti demokratinių kalbėjimo prielaidų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. A.Kubilius. Registruojamės!

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pasirinkimas, koks Seimo narių skaičius gali sudaryti frakciją, neturėtų būti remiamas arba grindžiamas kokiais nors rinkimų sistemos aspektais. Pasirinkimas šiuo atveju turėtų būti paremtas labai paprastais kriterijais, t.y. Seimo darbo efektyvumo kriterijus – vienas kriterijus. Šiuo kriterijum remiantis atrodytų, kad būtų naudingiau turėti didesnes frakcijas. Tai kartu galbūt darytų teigiamą įtaką ir partinės sistemos raidai. Kita vertus, be abejo, J.Bernatonio argumentai apie plačią pliuralistinę demokratiją, kurią gali garantuoti kuo mažesnės frakcijos, taip pat yra svarūs. Taigi šiuo atveju Seimui reikia pasirinkti. Aš manau, kad Seimas turi tikrai plačias galimybes plėtoti demokratiją ne tik frakcijų dydžiu. Mums reikėtų pagalvoti apie kai kurias galimybes padaryti Seimo darbą šiek tiek efektyvesnį. Todėl aš remiu siūlymą bandyti didinti reikalavimus Seimo frakcijoms ir siūlyčiau apsispręsti balsuojant.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 61 Seimo narys. Balsuojantys už palaikys S.Kakčio, J.Razmos ir nedrąsų A.Kubiliaus siūlymą, kad frakcijas Seime sudarytų 7 Seimo nariai. Balsuojantys prieš palaikys dabartinę padėtį – trys Seimo nariai. Balsuoti pradedame, kolegos.

Už – 7 Seimo nariai, prieš – 3 Seimo nariai sudaro frakciją.

A.KUBILIUS. Replikos pabaigoje.

PIRMININKAS. Už – tai reiškia, kad Seimo frakciją sudarytų 7 Seimo nariai – 36, prieš – 21, susilaikiusių neskaičiuoju. Dvi replikos. S.Pečeliūno ir A.Medalinsko.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Dėkoju jums už šitą balsavimą, bet visiškai neaišku, nuo kada jis įsigalios, nes apie tai buvo tik užsiminta. Bet ne tai yra svarbiausia. Svarbiausia, vieną dalyką mes čia visi pamiršome ir, matyt, sąmoningai ir pranešėjas to nepasakė, kad kiekvienas Seimo narys pirmiausia nėra vien tik Seimo narys. Jis atstovauja tam tikrai ideologijai, tam tikram žmonių, kurie už jį balsavo, mąstymo būdui. Ir jeigu mes siauriname tas atstovavimo galimybes… Kaip žinote, vieno Seimo nario yra maždaug apie 30–40 tūkst. rinkėjų, trys Seimo nariai – tai maždaug 100–120 tūkst. rinkėjų, kiek yra apygardoje. Aš manau, tai yra pakankamas skaičius žmonių, kurių politiniam nusistatymui turi būti atstovaujama čia, Seime. Kaip aš matau, ponui pirmajam pavaduotojui ir posėdžio pirmininkui šita logika yra visiškai nesvarbi ir nereikalinga, jiems yra svarbi “daugumizmo” logika, ir demokratijos mechanizmai yra taikomi tik kaip įtvirtinti daugumos diktatą mažumai. Tai šitas balsavimas parodė, kad mano tokie samprotavimai nėra vien tik samprotavimai. Tai jau tampa faktais. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Kad ir kaip būtų keista, aš, nors ir mažos frakcijos atstovas, vis dėlto pasakyčiau, kad dėl objektyvumo aš galbūt remčiau ir tą poziciją, kur yra 5 ar 7 frakcijos nariai. Mano klausimas yra kitas. Kiek galioja mūsų susitarimai, padaryti mūsų Seimo darbinėje grupėje? Ten buvo pasiekti tam tikri susitarimai, kurie, aš tikiu, turėtų galioti. Ir aš noriu išgirsti pono A.Kubiliaus atsakymą, nuo kada įsigalios šitie siūlymai, kuriuos siūlom, bent nuo kada jis siūlys, kad šitie nauji Statuto pasiūlymai įsigaliotų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar S.Kaktys, paskui A.Kubilius.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo šiek tiek kalbėta apie mano asmenį, aš sakyčiau, kad vardan to, kad Seimo darbas taptų kokybiškesnis, kad jame būtų mažiau politikavimo, aš sutikčiau per kitą kadenciją nebūti Seime. Svarbu, kad Seimas dirbtų geriau.

A.KUBILIUS. Aš dėl A.Medalinsko klausimo. Iš tikrųjų mes svarstėme darbinėje grupėje.

Vienas iš variantų buvo, kad ši nuostata dėl Seimo frakcijų dydžio įsigaliotų tik nuo kito Seimo. Aišku, tokia nuostata turi daug pliusų. Aš manau, kad mes galėsim dėl to susitarti pabaigoje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, kol kas 38 straipsnis, dabartinė jo būklė. Kas dėl 38 straipsnio? R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, bandymas frakcijos dydį kaip nors susieti su Rinkimų įstatymu ir ten nustatyta norma, be jokios abejonės, turi savo logiką, bet aš noriu priminti ir ponui S.Kakčiui, ir kitiems štai tokį dalyką. Pagal proporcinę sistemą, pagal partijų sąrašus, vadinasi, įveikiant 5% barjerą renkamas ne 141 Seimo narys, o 70. Tai štai nuo 70 5%… žinoma, yra logikos. Bet tai yra 3,5. Kiti 71, kaip žinome, renkami apygardose tiesiogiai ir ne pagal partijų sąrašus. Taigi tas procentas niekaip negali būti taikomas, jeigu mes nenorim tik tuo prisidengti. Todėl aišku, kad 3,5 arba 3. Be abejo, galima svarstyti kaip redakcinę pataisą 5.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš noriu nuraminti kolegas, jog jie, matydami antrąją dalį, pasižiūrėtų į pirmąją. Seimo nariai yra laisvi vienytis į frakcijas pagal savo sugebėjimus ir profesinius polinkius. Jeigu yra du, trys arba vienas, kaip kas pageidauja… tai yra vienetas, kaip nereikšmingas skaičius, o 7 vis dėlto veiksmingesnė organizacija. Tuo labiau kad mes, priimdami kitus įstatymus, įteisinome, jog frakcija turi teisę išklausyti Vyriausybės narius ir kitų institucijų pareigūnus. Manau, veiksmingesnė frakcija vis dėlto bus kaip tik didelė parama sprendžiant politinius klausimus arba Seime vertinant įstatymus. Todėl aš pasisakau už tokį skaičių, nors galima buvo galvoti galbūt ir apie kitokį. Bet šiuo atveju tai pasirinkimo reikalas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, ar reikia registruotis, ar iš karto balsuojame dėl 38 straipsnio? Balsuojame dėl 38 straipsnio. Pritariantys, kad jis būtų priimtas – už, prieštaraujantys – kitaip. Balsuojame dėl 38 straipsnio.

Už 38 straipsnį – 34, prieš – 15, susilaikė 5. 38 straipsnis yra priimtas.

S.PEČELIŪNAS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš prašyčiau posėdžio pirmininką pažiūrėti į mūsų šios dienos darbotvarkę. Mes jau seniai turėjom gerti kavą arba jūs turit paprašyti Seimo elgtis kitaip.

PIRMININKAS. Aš prašau. Kolega S.Pečeliūnai, ar mes dar galėtume tęsti 39 ir dar porą straipsnių?

S.PEČELIŪNAS. Atsipašau, ne manęs reikia prašyti, o Seimo reikia prašyti, nes darbotvarkė yra patvirtinta Seimo. Aš manau, 10 min. pertrauka tikrai nepakenktų, nes jau tų kalbų, kurios buvo girdėti, gėda klausytis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar dar galėtume dirbti 10-15 min., ar darome 10 min. pertrauką? (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, 10 min. pertrauka. Toliau dirbame 12.05 valandą. Kolegos, 12.05 val. toliau mėginame priimti Statutą.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji, tęsiame darbą. Kviečiu registruotis. Registracija prasidėjo. Į tribūną kartu kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių dėl tolesnės mūsų darbo tvarkos.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, gyvenime būna svarbesnių dalykų negu Statutas, todėl leiskit man pirmiausia tarti vieną trumą žodį apie tuos svarbesnius dalykus negu Statutas.

Visi mes esam Seimo nariai ir visi žinom vieną paprastą gyvenimo tiesą, galbūt fizikinę tiesą: laikas turi vieną savybę – nuolat bėgti nekintamu laiku. Mes Seime turime vieną labai gerą tradiciją – pasveikinti savo kolegas, kuriems sukanka šiek tiek apvalesnis metų skaičius. Šiandien aš turiu didelį malonumą ir didelę garbę pasveikinti mūsų kolegą V.Čepą, kuriam, atrodo, sekmadienį, jeigu neklystu, sukako labai rimtas metų skaičius. Kažkas sako 30, šiek tiek daugiau. Bet bet kuriuo atveju nuoširdžiai sveikinu ir linkiu sėkmės.

PIRMININKAS. Pati branda, kolegos! (Plojimai) Kolega Vytautai, sėkmės ne vien darbuose.

39 straipsnis, gerbiamasis pranešėjau.

A.KUBILIUS. 39 straipsniui jokių pasiūlymų nėra, siūlau pritarti.

PIRMININKAS. 39 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

Dabar 40 straipsnis.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, 40 straipsnis yra vienas iš tų straipsnių, kurie sukelia daug diskusijų. Jeigu manęs kas paklaustų, aš nuoširdžiai pasakyčiau, kad aš linkęs jo iš viso nekeisti, tačiau yra R.Smetonos ir J.Bernatonio siūlymai, kaip tiksliau apibrėžti, kas tai yra Seimo dauguma. Yra ir siūlymas apibrėžti (R.Smetonos), kas tai yra Seimo mažuma. Iš tikrųjų galima dėl to diskutuoti.

Aš pats manau, kad iš tikrųjų mes turime vieną rimtą teorinę problemą. Mes per pertrauką kalbėjomės su ponia R.Melnikiene, kuri irgi tą patį klausimą kėlė: o kaip veiks mūsų Statutas, jeigu mes savo gyvenimo būdu artėsim prie Skandinavijos, kur dažniausiai yra formuojamos ne daugumos, o mažumos vyriausybės? Tokiu atveju kai kurie Seimo statuto 40 straipsnyje išdėstyti principai neveiks. Aš esu pasiūlęs net ir teorinį variantą (vieną iš teorinių variantų) iš viso atsisakyti daugumos ir mažumos apibrėžimų, apibrėžti valdančiąją frakciją, opozicinę frakciją. Aš siūlau netgi tokį sąlyginį pavadinimą – remiančioji frakcija.

Iš esmės politinių Seimo jėgų vieta iš tikrųjų turėtų būti vienoje iš šitų vietų. Taigi Seimo frakcijos yra arba valdančios frakcijos, jos sudaro valdančiąją koaliciją, t.y. viena frakcija yra valdančioji ir ji formuoja Vyriausybę. Ji sprendžia, kas bus ministrai, ji formuoja Vyriausybės programą, sprendžia, kas bus įrašyta į Vyriausybės programą. Yra opozicija, kuri nesutinka su Vyriausybe. Be abejo, ji nedalyvauja formuojant Vyriausybę ir yra visiškai priešingų programinių nuostatų. Taip pat yra frakcijos, kurios, aš taip sakyčiau, remia Vyriausybę, nedalyvaudamos formuojant Vyriausybę ir nedarydamos sprendimų dėl Vyriausybės programos. Jos remia, arba (kiti vartoja tokį terminą) toleruoja.

Visa problema (jeigu dar leist man tarti kelis žodžius) yra ta, kad šios kategorijos iš tikrųjų yra politologinės kategorijos, o ne statutinės kategorijos. Dauguma parlamentų vengia bet kokio apibrėžimo ir nesistengia įrašyti į Statutą, kas tai yra dauguma, kas tai yra mažuma. Aš specialiai paprašiau Seimo Informacijos ir analizės skyriaus palyginti kitų parlamentų statutus. Iš tikrųjų yra apibrėžta, kas tai yra frakcija, ir toliau kalbama apie frakcijas. Kai kuriuose parlamentuose, visų pirma anglosaksų parlamentuose, yra įvedama opozicijos lyderio sąvoka.

Mes turim šiek tiek kitokią tradiciją: mes Statute bandom apibrėžti, kas tai yra dauguma, kas tai yra mažuma, kas tai yra opozicija. Dėl to dabar vyks karšti ginčai – reikia keisti, nereikia keisti ir kaip tuos reikalus apibrėžti. Tačiau noriu pasakyti, kad vienintelis apibrėžimas “opozicija” turi šiokią tokią juridinę, teisinę ir statutinę prasmę, nes opozicija pagal Seimo statutą įgyja tam tikrų papildomų teisių. Visi kiti skirstymai yra daugiau politologiniai skirstymai. Mes turime tokią tradiciją, aš nedrįstu pasiūlyti jos šiandien atsisakyti. Todėl yra įvairių variantų. Mano siūlymas būtų nedaryti galutinių sprendimų, galbūt išsakyti savo nuomones ir gal atsisakyti. Posėdžio pirmininkas mane bara dėl indikacinių balsavimų. Gal iš tikrųjų atsisakyti tų indikacinių balsavimų, palikti frakcijoms ir partijoms toliau tartis, nes iš tikrųjų čia nelabai būtų aišku, dėl ko būtų dar balsuoti.

Aš siūlyčiau galbūt šiandien skirti šiek tiek laiko išsakyti frakcijų nuomonę dėl įvairių pasiūlymų, kurie dabar aiškėja ir kristalizuojasi, kokie jie dabar galėtų būti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutarti, kaip mes sakome dėl argumentų? Kalba pataisų siūlytojai, vienas, kitas už ar prieš, o jokio balsavimo dėl 40 straipsnio ar paskui dėl 41 straipsnio šiandien nėra. Niekas neprieštarauja.

R.Smetona, vienas iš siūlytojų. Aš jam suteikiu žodį pirmajam.

R.SMETONA. Ačiū. Net neįprasta. Man keista, ponas A.Kubilius iš tiesų paminėjo, kad opozicijos terminas, tas statusas tai yra anglosaksiška tradicija. Pridurkime, tai yra dvipartinės sistemos tradicija.

Kodėl reikia reanimuoti, prikelti tikrai iš numirusių tą idėją, kas yra visiškai beviltiška? Dvi partijos: lyderis ir opozicijos lyderis. Na, turbūt visiems aišku, kad Lietuvoje tai praeitas etapas, kad yra daugiapartinė, o ne dvipartinė sistema. Ir opozicijos statusas, jos lyderis yra visiškai nelogiški. Todėl aš ir siūlau, kad būtų įvardyta Seimo sudėtis kaip dauguma ir mažuma. Pateikiu daugumos formuluotę ir siūlau, kad būtų nustatyta taip: Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją, arba sutartį, dėl koalicinės Vyriausybės. O visa kita – mažuma. Man atrodo, kad tai yra pakankamai demokratiška ir mūsų sąlygomis tinkamiausia forma. Todėl, kad jūsų siūlymuose vėlgi opozicija, opozicinė frakcija iškeliama prieš kitas, kuri nenori vadintis tuo vardu arba ji nepateikia, kaip nustatyta, programos kitos , skirtingos nei Vyriausybės, ir panašiai. Pagaliau šito Seimo vienokia sudėtis, kito – kitokia. Galbūt mažumoje bus tik viena frakcija, kuri norės vadintis opozicija, ir joje bus 7 nariai, o 17 bus tiesiog mažumos frakcija. Todėl aš manau, kad toks suskirstymas yra teisingas. Tuomet pasekmės ir visiems kitiems straipsniams būtų… Dėkui.

PIRMININKAS. J.Bernatonis taip pat turėjo siūlymų dėl šio straipsnio.

J.BERNATONIS. Visų pirma aš norėčiau pabrėžti tai, kad Seimo statute yra vartojamos trys sąvokos – tai dauguma, mažuma ir opozicija. Mano manymu, jos visos trys turėtų būti apibrėžtos arba Statutas turėtų būti sutvarkytas taip, kad kažkurios iš tų sąvokų nereikėtų. Mes ir siūlome tokį apibrėžimą, kuris yra taikomas kituose (…) teisės sistemos parlamentuose, t.y. kad būtų apibrėžta, kas yra dauguma visų pirma.

Aš sutinku, kad galbūt tos trečios sąvokos ir nebūtų reikėję, bet to pareikalavo pats gyvenimas. Praeitame Seime buvo tokių reikalavimų, buvo įvesta opozicijos sąvoka dėl to, kad tiems, kurie oponuoja, ne tik kurie nepriklauso daugumai, bet tiems, kurie oponuoja daugumai, būtų suteiktos specialios platesnės teisės. Taip būtų subalansuota nuomonių įvairovė, pozicijų įvairovė Seime. Todėl aš ir siūlau, kad visos šios sąvokos gyventų, ir siūlau apibrėžti daugumą taip, kaip ji gali būti apibrėžta, t.y. dauguma ta parlamentinėje respublikoje, kokia yra Lietuva, kuri formuoja Vyriausybę.

PIRMININKAS. Aš prašyčiau, kolegos, kitiems pasikeisti nuomonėmis. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Labai buvo įdomu klausytis A.Kubiliaus. Man atrodo, jis ne viską pasakė arba šiek tiek ir nutylėjo. Kalbėdamas apie tuos, kurie nėra dauguma, būtinai pasakė, kad jie turi būti prieš Vyriausybės visą programą. Deja, jie gali būti prieš vieną skyrių, bet už kitą skyrių, prieš vienus teiginius, bet už kitus teiginius. Negalima pasakyti, kad jie yra totaliai prieš, tuo labiau kad pas mus dabar įsivyravo toks mėginimas sakyti, jog opozicija visada yra tiktai prieš, ir dažnai mėginama iš jos daryti nekonstruktyvią opoziciją. Tai yra bloga praktika. Aš manau, tiek anam Seime, tiek šitam Seime iš opozicijos susilaukiama nemažai ir konstruktyvių dalykų. Todėl siūlyčiau 40 straipsnį palikti iš tų dviejų dalių, kaip dabar yra, labai tiksliai apibrėžiant, kas yra Seimo dauguma. O antrojoje dalyje rašant, kas yra Seimo mažuma, siūlyčiau įrašyti tokią korektyvą: Seimo mažuma yra laikoma likusi Seimo narių dalis, ir toliau ten viską vardyti, kodėl būtent šitaip siūlau. Reikėtų papildyti ir gale.

Pavyzdžiui, tokia situacija šitam Seime, kuri buvo visai neseniai, kai tų nesijungusių į frakcijas buvo ne trys, ne dešimt. Buvo vienas arba du. Pagal šitą apibrėžimą, jeigu nėra parašyta, kad ir tie pavieniai, ar kaip juos vadinsime, Seimo nariai, nes nežinia, kur priskirti, jie lieka lyg užribyje. Apie tai reikėtų pagalvoti, kad jie galėtų save priskirti vienai ar kitai daliai, ir teisėtai priskirti. Aš remčiau šitą 40 straipsnį iš dviejų punktų, antrą punktą dar koreguojant, kad būtų rašoma, kad kita Seimo narių dalis, ir dar papildant tais, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių neįeina į mišrią Seimo narių grupę. Aišku, jie gali priskirti save ir prie daugumos. Apie tai irgi reikėtų pagalvoti, kokiu būdu jie tai gali daryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano samprotavimai bus labai panašūs į tuos, kuriuos išdėstė A.Kubilius. Iš tikrųjų gali būti tokia situacija, kai mažuma formuos Vyriausybę (skandinaviškas variantas), ir tada kalbėti apie daugumą ta prasme, kuri čia yra parašyta, yra tiesiog nelogiška. Manau, mes turėtume straipsnyje numatyti visus galimus atvejus, o ne atvejį, esantį tik šiandieną.

Jeigu mes apibrėžtume frakcijas arba politines jėgas Seime kaip maždaug jėgas, kurios dalyvauja valstybės valdyme, t.y. Vyriausybėje dalyvauja ir kurios nedalyvauja, gal toks (…) ir tiktų. Nes šiandien, pavyzdžiui, yra opozicinės frakcijos, yra frakcijos, kurios formuoja daugumą, pasirašiusios koalicijos sutartį. Bet yra frakcijos, kurios nepasirašiusios nei koalicinės sutarties, nei yra opozicijoje, bet dalyvauja valstybės valdyme. Tai taip pat nėra labai aiškus dalykas. Todėl manyčiau, kad reikėtų atsisakyti daugumos mažumos, o reikėtų formuoti pagal kitą principą. Tai tos partijos ar frakcijos, kurios dalyvauja Vyriausybėje, t.y. valdo, ir tos, kurios nedalyvauja. Tos, kurios nedalyvauja, galėtų būti ir opozicinėmis ar kitokiomis frakcijomis pasivadinusios.

Žinoma, mes negalime prievarta priversti kitų frakcijų, kurios nedalyvauja valdyme, pasivadinti būtinai opozicinėmis. Bet, kita vertus, tai yra natūralu ir logiška. Jos nors nesiskelbia opozicinėmis, bet jos yra opozicijoje.

PIRMININKAS. S.Kakčiui suteikčiau žodį. Dėl vedimo tvarkos J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad jūs pažeidėte nuostatą, kuri yra įtvirtinta šiuo metu vis dar galiojančio Seimo statuto 160 straipsnio trečiojoje dalyje: “priėmimo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų pataisų ir papildymų autoriams iki 2 minučių dėl kiekvieno pasiūlymo”. Aš norėčiau, kad man tas laikas būtų suteiktas ir jūs nepertraukinėtumėte vidury kalbos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, bet mes juk taip gražiai sutarėme, kad kalbame dėl 40 straipsnio. Iš pradžių R.Smetona, paskui J.Bernatonis, kadangi turėjo siūlymą, o paskui apsikeičiame nuomonėmis iš frakcijų, ir jūs vėl darote tokią buhalterinę problemą. Aš labai apgailestauju.

S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro mes keičiamės nuomonėmis dėl dviejų straipsnių. Tai yra tarsi pasitarimas, ir dabar galiojančio Statuto 160 straipsnio trečiosios dalies taikymas taip imperatyviai kažin ar reikalingas. Kitas dalykas, man atrodo, kad visų pasiūlymų teikėjai yra iš dalies teisūs, ir aš galvoju, kad dėl šito politinėms partijoms reikės kažkaip susitarti. Bet man labiausiai remtinas yra A. Kubiliaus siūlymas, kad būtų įvardytos valdančiosios frakcijos, kadangi tai jau leistų tarsi eliminuoti tą daugumos momentą, nes neaišku, koks jis bus ateity. Ir kitas dalykas, mes jau kalbėjomės apie Seimo valdybą, joje įvardijom galimybę būti opozicijos lyderiu, todėl dėl tos opozicijos, kas tai yra opozicija ir kas išdėstyta tiek Seimo nario J.Bernatonio, tiek kitų siūlymuose, man atrodo, yra priimtina, todėl siūlau ateity, kad nebūtų ginčo, įvardyti, kas yra valdančioji frakcija, kas palaikanti Vyriausybę ir kas yra opozicinė frakcija.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis prašo žodžio dėl vedimo tvarkos.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau, posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Statuto 268 straipsnyje yra nustatyta, kad “nuo 1996 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimo statutas bei atskiri jo straipsniai gali būti naikinami, papildomi arba keičiami didesne kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma”. Aš norėčiau paklausti, kaip laikomasi šio Statuto straipsnio reikalavimo dabar priiminėjant Statutą, atskirus jo straipsnius, papildymus, keitimus ir naikinimus?

PIRMININKAS. Laikomasi tvarkingai, nes kol kas mes kalbame tik dėl to, ką darysim su 40 straipsniu, gerbiamieji kolegos. Ar dar būtų norinčių kalbėti dėl 40 straipsnio nuostatų? A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Aš vėl norėčiau prisiminti mūsų pasitarimą Seimo statuto darbo grupėje. Ten viena iš formuluočių buvo dėl 40 straipsnio pirmosios dalies, jog ne formuojančios Vyriausybę, bet delegavusios į Vyriausybę savo atstovus, kad tai priklauso Seimo daugumai. Delegavimas nėra atskiro asmens pasirinkimas, individo, kaip kartais būna, bet delegavimas yra sąmoningas partijos žingsnis deleguojant savo atstovą į Vyriausybę, kuri vadovauja, taip sakykim, arba vykdo politiką.

Šiaip pritarčiau abiem 40 straipsnio dalims, bet yra viena problema su mažumos Vyriausybe. Todėl aš siūlyčiau įrašyti dar 3 straipsnį, kuris skambėtų taip: sudarant mažumos Vyriausybę ir tada įvertinant tą situaciją, kuri kyla, ir konfliktuojant dabartinei situacijai su tom dviem dalim… Nes tada būtų galima pasakyti, kad sudarant mažumos Vyriausybę netinka tas delegavimo principas, apie kurį aš kalbėjau. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš tiktai norėjau pritarti pono A.Sakalo ir pono A.Medalinsko pasakymams, kad tos frakcijos, kurios dalyvauja Vyriausybėje ir kurios formuoja Vyriausybę, nesvarbu, ar jos yra pasirašiusios koalicinę sutartį, ar ne, bet tai yra tam tikras sutarimas dirbti viena linkme. Ir jų atstovai sutinka būti ten, ir jų politika taip pat yra tenai. Aš manyčiau, kad jos turėtų būti priskiriamos prie tos daugumos, kuri yra suformuota nebūtinai susitarimo pagrindu. Ta prasme, kad jinai nekabotų ore, kad ta frakcija, kuri formuoja Vyriausybę, būtų priskirta, sakykim, prie valdančiosios arba prie daugumos.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, mielieji kolegos! Man atrodo, kad mes pirmiausia turim susitarti dėl kai kurių dalykų, o po to jau toliau diskutuoti. Svarbiausias dalykas yra sutarti, kad yra dauguma, yra mažuma ir tos mažumos didesnė ar mažesnė dalis – opozicija. Opozicija yra aiškus mažumos frakcijos apsisprendimas dėl daugumos politikos arba dėl daugumos sudarytos Vyriausybės programos. Čia yra esminiai dalykai. Čia yra europiniai standartai ir, man atrodo, neišgalvokim kitokių dalykų, o darykim taip, kaip daugiau ar mažiau susiformavo mūsų Seime ir ką mes, man atrodo, visi pasiryžę tęsti.

Taigi pirmasis klausimas, dėl kurio mes daugiau ar mažiau turim aiškiai sutarti, yra šitos trys sąvokos: dauguma, mažuma, opozicija. Ir mažuma, man atrodo, apibrėžiama labai lengvai, taip, kaip čia yra ir pasakyta. Tai yra opozicinės, kitos frakcijos ir mišri Seimo narių grupė. Dar kartą primenu – mišri Seimo narių grupė yra ne Seimo narių išgalvojimas, o terminas, kuris buvo suformuluotas Konstitucinio Teismo nutarime, ir mes šito turim griežtai laikytis.

PIRMININKAS. A.Sakalas dėl vedimo tvarkos. Tada A.Kubilius.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis iškėlė vieną problemą, bet ją būtų galima lengvai išspręsti. Daugelį Statuto straipsnių mes priėmėme bendru sutarimu, vadinasi, galima sakyti, kad buvo reikalinga 71 balso dauguma. Tačiau kai kurių Statuto straipsnių mes nepriėmėme, arba balsuojant buvo kitokie skaičiai, tiesa, jų yra labai nedaug, todėl būtų galima, manau, juos perbalsuoti, kitaip mūsų Etikos ir procedūrų komisija, kurios nariai taip atidžiai skaito Statutą, gali paskui užprotestuoti visą mūsų darbą, ir jis nueis šuniui ant uodegos. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai, ką pasakė V.Andriukaitis, turėtų būti išsiaiškinta, ir aš prašau Etikos ir procedūrų komisijos tą problemą išsiaiškinti, kadangi ponas V.Andriukaitis perskaitė tik dalį sakinio. O visas sakinys skamba taip: “Lietuvos Respublikos Seimo statutas bei atskiri jo straipsniai gali būti naikinami, papildomi arba keičiami”. Šiuo atveju mes darome pirmosios dalies darbą, t.y. keičiame Statutą. Taip pat kai mes priimam atskirai visą įstatymą, pavyzdžiui, keisdami ankstesnio įstatymo nuostatas, o kitą kartą mes keičiam atskirus straipsnius. Jeigu mes nutartume priėmę Statutą keisti tiktai atskirtą straipsnį, tada tokiam straipsniui keisti reikėtų 71 Seimo nario balso. Šiuo atveju mes keičiame visą Statutą.

Aš siūlau netęsti šitos diskusijos, ir būtų gerai, kad ponas K.Kryževičius apsvarstytų Etikos ir procedūrų komisijoje šią problemą ir atsakytų tiksliai, nes kitu atveju iš tikrųjų mes turime apsiriboti labai nedideliais pakeitimais, ko gero, ir netęsti šito darbo. Bet šiandien aš siūlau, išklausius nuomonę dėl daugumos…

PIRMININKAS. Daugumos ir mažumos, mes kalbėjom.

A.KUBILIUS. … apibrėžimo, daryti šio straipsnio svarstymo pertrauką, šio straipsnio priėmimo pertrauką. Man atrodo, kad Seimo narių mintys, Seimo frakcijų požiūris yra gana aiškiai išsakytas. Vieni, jeigu man leisit šiek tiek apibendrinti, linkę nekeisti egzistuojančios tradicijos ir palikti žodžius: dauguma, mažuma ir mažumos dalis – opozicija, kiti yra linkę keisti ir pritaikyti Statutą platesnėms politinio gyvenimo galimybėms, taip pat ir tokiai galimybei, kai Vyriausybę formuos ne skaitmeninė Seimo dauguma, o faktinė skaitmeniška Seimo mažuma. Tokiu atveju terminas, kad Seimo dauguma yra tai, kas formuoja Vyriausybę, ir dar papildoma sąlyga, kad jie turi turėti daugiau kaip pusę Seimo narių, bus nerealizuojamas. Todėl vartoti vienokį ar kitokį pavadinimą, kuris sietųsi su tuo, kas formuoja Vyriausybę… aš siūlau vartoti terminą “valdančioji frakcija”, tai yra ta frakcija, kuri tiesiogiai dalyvauja valdyme, kuri formuoja vykdomąją valdžią arba jų koaliciją. Tai būtų ir politologine, ir juridine prasme tikslesnis terminas. Be abejo, dar reikia laiko mums tai suderinti ir įtikinti poną Č.Juršėną atsisakyti tradicinių žodžių “dauguma, mažuma”.

PIRMININKAS. Taigi 40 straipsnis atidedamas. 41 straipsnis. Ar mes vėl mėginsime apsikeisti nuomonėmis, kaip jūs manote?

A.KUBILIUS. Dėl 41 straipsnio, jeigu jūs leisite man tarti žodį. Pirmas dalykas. Jeigu keisime 40 straipsnį, be abejo, tada turėtume keisti ir 41 straipsnio pirmąsias dalis. Antras dalykas. Kadangi čia kalbama apie opozicinių frakcijų teises, aš pritariu J.Bernatonio siūlymui, jeigu jis mane girdi, grąžinti į tekstą žodžius apie tai, kad opozicinė frakcija gali paskelbti alternatyvią Vyriausybės programą. Aš maniau, kad tai nėra toks svarbus dalykas, bet darbo grupė mane įtikino, kad tai būtų galima padaryti. Ir paskutinis dalykas. Yra siūlymas įvesti aiškią instituciją, t.y. opozicijos lyderį, įvesti labai aiškiai į Statutą ir atitinkamai suteikti vėlesniuose straipsniuose opozicijos lyderio teises. Yra įvairių siūlymų, kaip opozicijos lyderis gali būti Statute apibrėžtas. Faktiškai yra du variantai. Vienas variantas, kad opozicijos lyderiu gali būti laikomas arba opozicinės frakcijos seniūnas, arba opozicinių frakcijų koalicijos seniūnas, jeigu jis vadovauja daugiau kaip pusei Seimo mažumos arba opozicijos. Dėl to dar reikėtų diskutuoti. Bet faktiškai, jei jis turi aiškų Seimo narių skaičių. Ir kitas siūlymas yra šiek tiek labiau panašus į anglosaksišką variantą, kuris, be abejo, remiasi tam tikra prasme dvipartinės sistemos tradicija, susiformavusia per ilgą laiką, ir kur opozicijos lyderiu yra laikomas didžiausios ne valdančiosios frakcijos vadovas. Tai štai yra tie du siūlymai. Aš siūlyčiau pasikeisti šiandien nuomonėmis be didelių įpareigojimų, o spręstume tą klausimą šiek tiek vėliau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar sutiktumėte su tokiu siūlymu? Kas norėtų kalbėti dėl 41 straipsnio? Iš pradžių pataisų autoriai, aš įsivaizduoju, argumentuotų savo siūlymus. A.Kubilius jau kalbėjo. R.Smetona, Č.Juršėnas. Niekas nenori kalbėti? R.Smetona.

R.SMETONA. Aš pakartosiu, bet manau, kad grubokai peršamas opozicijos lyderio titulas yra mums visiškai nepriimtinas. Todėl savo pataisoje aš siūlau, kad būtinai visų mažumos frakcijų sutarimu gali būti išrinktas mažumos lyderis. Gal tai būtų retai, žinoma, bet teorinė tokia galimybė galėtų būti numatyta, tik jokiu būdu ne vienos frakcijos vadovas, prieštaraujant arba nepritariant dar kokioms keturioms ar trims, gali tą titulą turėti. Aš prieš.

PIRMININKAS. R.Ozolas.

R.OZOLAS. Aš jau aną dieną sakiau, kad šios nuostatos įvedimas yra bandymas atkurti dvipartinės sistemos schemą ir įtvirtinti ją visų pirma Seime. Manau, kad tai yra ydingas dalykas, Lietuvos sąlygomis absoliučiai netinkamas, todėl raginčiau negrįžti atgal. Šiandien, kai yra susiformavusi aškiai trinarė sistema, visiškai tinkama nedidelių valstybių…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, bet tikrai neišjungiau. R.Ozolas.

R.OZOLAS. Aš galiu kalbėti toliau? Dėkoju. Įtvirtinamos demokratijos sąlygomis mūsų dabar esanti sistema būtų tinkamiausia. Galbūt kada nors vėliau galima būtų kalbėti apie tokios nuostatos įvedimą, tačiau dabar jokiu būdu. Ir dėl to aš norėčiau pasakyti, kad tuo atveju, jeigu vis dėlto ji bus įvesta, mūsų frakcija traktuos tai kaip taisytiną dalyką, ir kai bus galia, mes tą darbą padarysime. Noriu pasakyti, kad papildomos sąlygos opozicijos lyderiui absoliučiai nesiderina su, vadinkime, normalia mūsų Seime susiklosčiusio darbo tvarka.

PIRMININKAS. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš paminėsiu porą pavyzdžių, kurie jums akivaizdžiai parodys, kodėl opozicijos lyderis nėra pats geriausias sprendimo būdas. Manau, kad tokio lyderio tikrai neturėtų būti. Štai praeitoje Seimo kadencijoje pagal šitą apibrėžimą, kuris čia teikiamas, pagal vieną iš variantų, kurį teikia A.Kubilius, dauguma, didžiausia opozicinė frakcija buvo Konservatorių frakcija. Kita opozicinė frakcija buvo Socialdemokratų frakcija. Ir man buvo labai sunku įsivaizduoti, kaip konservatorių lyderis galėjo tapti mūsų frakcijos, t.y. bendros opozicijos, lyderiu. Tai, man atrodo, taip pat nelabai suderinami dalykai. Lygiai kaip dabar pagal antrąjį variantą, kai daugiau vietų turinti frakcija automatiškai tampa opozicijos lyderiu, nepasiklausus, ar kitos frakcijos sutinka su tokiu lyderiavimu. Jeigu sutinka, problemų aš nematau. Bet jeigu nesutinka? O čia bus įtvirtinta Statute, kad tai yra privaloma tvarka, jie privalo sutikti. Aš manau, kad tų dviejų pavyzdžių turėtų pakakti, kad Seimas priimtų sprendimą iš viso atsisakyti opozicijos lyderio pareigybės ir jai priklausančių kokių nors statutinių lengvatų. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Be abejo, negalima pritarti prieš mane kalbėjusiems oponentams. Realybė šiandien yra tokia, kad opozicijos lyderio mūsų šaukimo Seime nėra. Ir, matyt, šią kadenciją jo nebus. Mes dabar iš esmės kalbame apie mistinius teorinius variantus ir, manyčiau, apie juos reikėtų kalbėti, jeigu kartais susidarytų tokia situacija, tokios aplinkybės, kai iškiltų problema ir atsirastų vadinamasis opozicijos lyderis. Kalbant apie atstovavimo problemas ir problemas su mažumų atstovais, manyčiau, kad pats puikiausias variantas (kai kurie Seimo nariai ir kalbėjo dėl priimtų straipsnių) – paprasčiausiai visoms politinėms jėgoms turėtų būti atstovaujama valdyboje, tada nekiltų klausimų ir dėl papildomo atlyginimo mokėjimo vieniems ar kitiems atstovams. O dėl opozicijos lyderio manyčiau, kad šiame Seime šios problemos svarstyti iš viso nereikia.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Ponas A.Kubilius labai gerai, taktiškai elgiasi, man atrodo. Jau po truputį kalama ir kalbama, kad opozicijos lyderis egzistuoja, nors sprendimas iš esmės nepriimtas. Aš manyčiau, kad aš asmeniškai prieš, nes aš galėčiau pasakyti daug variantų. Varijuojama dauguma, mažuma, dalyvavimu Vyriausybėje ar nedalyvavimu Vyriausybėje. Juk teoriškai įmanoma, kad nė viena iš frakcijų nedeleguos savo narių ar savo partijos narių į Vyriausybę. Prezidentas pateikia specialistą premjerą (aš teoriškai kalbu), jis suformuoja specialistų Vyriausybę, kuri parengia atitinkamą savo programą, ir Seimas, nesvarbu, dauguma ar mažuma, ar prieštaraujantys, patvirtina. Teoriškai tai įmanoma? Įmanoma. Kaip tada spręsti šiuos klausimus, kas opozicija, kas ne opozicija ir panašiai? Taigi, manau, pirmiausia turėtų būti diskusija iš viso dėl paties opozicijos lyderio. Aš asmeniškai prieš, nes tai iš tikrųjų formuoja dvipartinę sistemą. Dėkui.

PIRMININKAS. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad nėra čia mistinių teorinių samprotavimų ir kad diskusijoje nėra jokio grubaus nuomonės piršimo, kad vienaip ar kitaip Seimas apsispręstų. Tai yra iš tikro korektiškas siūlymas, kad būtų organizuota Seimo grupė, arba opozicija, kuri teiktų įvairius siūlymus, priešingus tai grupei Seimo narių, kurie gali būti arba Seimo dauguma, arba kaip nors kitaip pavadinta valdančioji frakcija. Jos nuomonei galbūt reikia oponuoti. Ir man atrodo, kad šis dialogas, galimas toks dialogas, visiškai nepažeidžia nei individualiai Seimo narių kokių nors pozicijų, bei bendrai demokratijos principų. Aš tik stebiuosi, kodėl Centro sąjungos atstovai baiminasi arba jie kokius nors įtarinėjimus turi čia, kad atseit jau yra susiformavusi trinarė sistema. Aš manau, kad jų pačių gal tokia pozicija yra, jog patogu yra dviem kojomis remtis tai į vieną flangą, tai į kitą ir taip neapibrėžtai kalbėti: nori – vieną palaikai, nori – kitą. Šiek tiek aišku, dėl ko yra taip kalbama. Aš manau, kad tai yra tarsi aliuzija į ateitį, kalbėjomės apie ateitį, kokie galimi variantai. Toks mandagus opozicijos išryškinimas reikalingas.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis – paskutinis kalbėtojas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, visoj Europos Sąjungos kontinentinės dalies daugiapartinėje sistemoje vyrauja visiškai aiškus daugelio partijų susitarimas dėl politinės kultūros. Jis yra labai įvairus, išskyrus mažoritarinę sistemą, kuri yra Anglijoje, kai susiformuoja du blokai dėl mažoritarinės rinkimų sistemos ir kai opozicijoje esantis blokas organiškai, be jokių išvedžiojimų turi opozicijos lyderį. Kadangi mes neturime tos rinkimų sistemos, kopijuoti Angliją visiškai netinka. Kita vertus, gali būti mažumos Vyriausybė. Tokių pavyzdžių čia pat, Skandinavijoje, kiek nori. Trečia vertus, visiškai akivaizdu, kad Seime taip pat gali būti mažumos Vyriausybė. Tada kaip šiuo atveju atrodys statutinis opozicijos lyderio įtvirtinimas? Akivaizdu, kad dvipartinės sistemos Lietuvoje negali būti dėl pačio politinio fakto. Šiandien yra penkios politinės partijos, kurios turi didesnį pasitikėjimą, ir yra daugelis kitų politinių partijų, kurios dabar turi mažesnį, bet ateityje gali turėti dar didesnį pasitikėjimą. Žodžiu, mes turime daugiapartinę sistemą. Tarkime, kai kažkada buvo imituojama opozicijos lyderio nuostata vien dėlto, kad jį išryškintume kaip politinį tos partijos lyderį, aš manau, tai jau yra tam tikras istorinis praeitas etapas.

Jeigu jūs norite mechanine balsų dauguma tai priimti, priimkite, bet tai yra labai trapu ir vienadieniška. Juo labiau kad tai bus tiktai iki 1,5 metų, o dėl kito Seimo situacijos tikrai reikės keisti Statutą iš esmės. Juo labiau kad daug svarbiau yra keisti įstatymų leidybos mechanizmą, negu dabar tuščiai diskutuoti dėl politinės kultūros reiškinio. Vargu ar verta jį įtvirtinti šiuo Statutu. Todėl aš esu prieš ir siūlau iš tikrųjų pasielgti protingai: apibrėžti frakcijų funkcijas, apibrėžti opozicinių frakcijų teises, jų atstovų teises, demokratinį pliuralizmą, daugumos ir mažumos derinimo principą formuojant valdybą bei taip eiti į priekį daugiapartinės sistemos kryptimi.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Paskutinis komentaras.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi nemanau, kad mūsų bandymai apsispręsti dėl opozicijos lyderio turėtų kokią nors strateginę reikšmę. Iš tikrųjų man gaila, kad mes taip gana ilgai esame užkliuvę prie pirmosios ir antrosios dalių. Prognozavau, kad taip bus, nes tokia diskusija iš esmės vyksta. Man kur kas svarbiau būtų, kaip mes sutvarkysime Seimo procedūras. Aš visiškai pritariu šiuo požiūriu V.Andriukaičiui, bet aš nelinkęs manyti, kad Seimo opozicijos lyderio institucija yra kažkoks nusikaltimas demokratijai. Aš noriu priminti, kad šios institucijos įkūrimo ir šios nuostatos mes siekėme būdami opozicijoje. Man gana sunku… Nors aš galbūt ir numanau priežastis, kodėl viena iš opozicinių frakcijų nesutinka su šia nuostata. Jau šiandien žiniasklaidos kartais yra vartojamas terminas, kai vienas iš kolegų, kuris dabar bando išeiti iš salės, yra vadinamas opozicijos lyderiu. Tai yra tam tikros politinio gyvenimo realijos, jos egzistuoja. Kita vertus, man sunku suprasti, kaip ir S.Kaktys klausė, kodėl Centro sąjunga taip sielojasi dėl šios nuostatos. Manau, kad Centro sąjungai tikrai negresia būti opozicijoje ir dalytis šiuo postu. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai yra susitarimo reikalas. Ir Didžiojoje Britanijoje, nors ir laikoma, kad yra dvipartinė sistema, egzistuoja ir daugiau partijų, ir tie patys liberalai, kurie amžinai užima trečią vietą, nereiškia didelių protestų dėl to, kad leiboristai arba šiuo atveju konservatoriai turi opozicijos lyderį, nederindami to su liberalais.

Aš siūlau šiandien šią diskusiją baigti. Aš matau tam tikrą opozicijos dalies nenorą turėti tokį postą. Tai verčia mus galvoti, bet manau, jeigu mes apsispręstume įvesti tokią instituciją, tai būtų tam tikras aiškumas Seime, ateities perspektyvos tiems, kurie kada nors bus opozicijoje, būtų visiškai aiškios.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo apsikeitimas nuomonėmis dėl 41 straipsnio.

42 straipsnis likęs. Ar mes jį priimame, ar laukiame Etikos ir procedūrų komisijos išvados?

A.KUBILIUS. Aš siūlau priimti, kadangi ten yra vienintelė pataisa, A.Švitros pataisa. Siūlau jos nepriimti.

PIRMININKAS. Ar neprieštarautumėte, kolegos, dėl jos kalbėtis? (Balsai salėje) Kodėl išsigando S.Pečeliūnas, nelabai suprantu. Ponas A.Švitra galėtų argumentuoti savo siūlymą.

A.Švitra. Prašom.

A.ŠVITRA. Aš, keisdamas 5 į 3, turiu omeny mažumą, mažumas, manau ir čia turėtų būti atsižvelgta.

PIRMININKAS. Dėl A.Švitros siūlymo – J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi jūs iš praeitos mano kalbos atėmėte pusę minutės, aš tikiuosi, kad dabar jūs tą pusę minutės pridėsite ir daugiau Statuto nepažeidinėsite, nes tai garbės nedaro bet kam. Mes visi privalome gerbti Statutą, laikytis Statuto.

Dabar dėl šios pataisos. Manyčiau, kad dėl kiekvienos Statuto pataisos reikėtų balsuoti, juo labiau kad pačiame Statute reikalaujama, kad už kiekvieną pataisą būtų 71 Seimo nario balsas. Todėl jeigu būtų priimta bendru sutarimu ši pataisa, mano manymu, tai nevisiškai atitiktų dabar galiojančio, pabrėžiu, iki šiol dar vis tebegaliojančio Statuto dvasią. Todėl siūlau dėl šios pataisos balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš nesutikčiau šiek tiek su siūlymu, kad laikinąją grupę sudarytų 3 nariai. Mes jau kalbėjome, kad Seimo frakciją gali sudaryti, nors, be abejo, tai dar ateities apsisprendimo klausimas, 7 Seimo nariai galbūt ir nuo kitos kadencijos. Tai šiuo atveju toks grupės buvimas iš 3 asmenų gal labai sumenkėtų, kadangi yra suteikiamos teisės, kai grupė naudojasi frakcijos teisėmis. Aš manau, ko gero, tai nėra teisinga nuostata.

PIRMININKAS. Kolegos, vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Kviečiu registruotis. A.Kubilius. Registruojamės.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai nėra esminis klausimas. Kaip nutarsime, taip ir bus. Šiandien yra 5 Seimo nariai. Pragyvenome gana ilgai su šia nuostata, kad 5 Seimo nariai gali sudaryti grupę. Tokių iniciatyvų sudaryti tokias grupes nėra buvę labai daug, taigi nematau didelės problemos.

PIRMININKAS. Registruojamės. Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nario A.Švitros siūlymo – dėl 42 straipsnio antrosios dalies. Siūlo, kad laikinoji grupė galėtų būti sudaroma iš ne mažiau kaip 3 Seimo narių. Pritariantys tokiam siūlymui – už, pritariantys pagrindiniams tekstui, kad būtų 5 Seimo nariai – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.

Už siūlymą – 17, prieš – 32, susilaikė 12, siūlymui nėra pritarta.

Aš galėtume priimti bendruoju sutarimu 42 straipsnį? Reikėtų balsuoti. R.Ozolas – prieš 42 straipsnį. Seimo narys V.Vilimas. S.Pečeliūnas – prieš 42 straipsnį.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielasis pranešėjau, kodėl aš būčiau prieš šitą straipsnį būtent dėl antrosios dalies? Kaip yra dabar? Jeigu 3 komiteto nariai turi kitokią nuomonę, kuri prieštarauja komiteto sprendimui, turi teisę į tą atskirąją nuomonę, kuri yra paskelbiama Seime, ir gali reikalauti dėl jos net tam tikrų balsavimų. Šiuo atveju čia jau kalbama apie penkis narius. Vadinasi, normos yra visiškai skirtingos dažnai netgi tuo pačiu klausimu. Kodėl nebūnantys viename komitete, bet sėdintys tame pačiame Seime skirtingi asmenys vienu klausimu negali turėti bendros kitokios nuomonės ir kodėl ji negali būti pareikšta Seimui? Aišku, Seimas ją atmes, bet žinoti apie ją jis privalo. Todėl aš negaliu balsuoti už šitą 42 straipsnį, kur iš esmės yra tam tikra cenzūra Seimo nariams pasakyti savo atskirąją, specialiąją nuomonę.

PIRMININKAS. Dar Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš palaikyčiau 42 straipsnio redakciją ir manau, kad jei Seimo komitete trys Seimo nariai išreiškė atskirą poziciją, tai jokios problemos neturi susirasti du bendraminčius kituose komitetuose ir kartu kreiptis į Seimą. Tai netgi atrodo ir solidžiau. Todėl siūlau 42 straipsniui pritarti ir ramia sąžine balsuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės! Žodis A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog siūlyčiau neapsigaudinėti ir neapgaudinėti kitų Seimo narių. Šiandien Seimo statute egzistuoja tokia pat nuostata, kad galima sudaryti bendriems interesams reikšti laikinąją grupę, ir tai yra visiškai kas kita negu Seimo narių, dirbančių komitete, atskiroji nuomonė. Atskirąją nuomonę trys Seimo nariai, kurie nesutinka su komiteto sprendimu, visada gali pareikšti Seimui, o Seimo narių laikinoji grupė turi šiek tiek kitokį statusą. Todėl aš siūlau palikti straipsnį tokį, koks jis yra.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 64 Seimo nariai.

Balsuojame dėl 42 straipsnio. Pritariantys – už 42 straipsnį, nepritariantys – galbūt kitaip. Balsuojame, kolegos.

Už 42 straipsnį – 45, prieš – 3, susilaikė 4. 42 straipsnis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, ir šituo straipsniu, ir šituo balsavimu baigiame šiandien Statuto reikalus. Reikėtų apgailestauti, kad į trečiąją dalį kol kas taip ir neįžengėme.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl P.Kūrio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo pareigų” projektas Nr.P-1407* (svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, antrasis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl P.Kūrio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo pareigų” projektas Nr.P-1407. Šiandien – šio nutarimo svarstymas ir priėmimas. Noriu pamatyti, ar būtų norinčių daug diskutuoti. Diskusijoje… Reikėtų su jumis pasitarti, ar galėtų kalbėti vienas Seimo narys, užsirašęs kalbėti diskusijoje, – kolega P.Gražulis. Ir tada žodį suteiktume ponui P.Kūriui. Būtų miela išgirsti jo atsisveikinamąjį žodį.

Kolega P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kreipiuosi į jus, kad ponas P.Kūris nedelsiant būtų atšauktas ne tik iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų, bet ir iš Europos Teisių Teismo teisėjo pareigų kaip diskredituojantis nepriklausomos Lietuvos valstybę asmuo. Be kita ko, ponas P.Kūris dar 1968 m. Paryžiuje susipažino su slaptaisiais Molotovo-Ribentropo protokolais, o 1987 m. rugpjūčio 27 d. kartu su bendraminčiais kreipėsi į JAV Kongresą siekdamas, kad okupacinė valdžia Lietuvoje išliktų amžiams. Kai kurias šio atviro laiško citatas šiandien noriu jums priminti: “Mus, TSRS Aukščiausiosios Tarybos, taip pat Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus, atsakyti jums šiuo atviru laišku paskatino jūsų kreipimasis, kuriame jūs prašėte netrukdyti surengti taikų ceremonialą, skirtą paminėti 1939 m. TSRS-Vokietijos nepuolimo sutarties pasirašymo metines”. Rašėte: “Tolerancija šiuo atveju bus tikras išmėginimas, kaip mūsų šalyje plėtojamas viešumas, laikomasi Konstitucijos, užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės. Visi gerai žinome, kaip 1918 m., kai darbo žmonės įvykdė Respublikoje socialistinę revoliuciją ir paskelbė tarybų valdžią, ne kas kitas, o būtent Antantės šalys ir JAV stojo prieš naująją santvarką. Nemuno krašto liaudžiai nereikia užtarėjų, o tuo labiau pamokymų apie tai, kaip mes turime elgtis. Dar 1940 m. lietuvių tauta, savanoriškai patvirtinusi socializmo kelią, sujungė savo likimą su kitomis broliškomis respublikomis vieningoje TSRS. Kiek daug tai mums davė, akivaizdu kiekvienam doram žmogui. Šiandien Respublikos pramonė gamina produkcijos 77 kartus daugiau negu prieš karą, daugiau kaip dvigubai padidėjo žemės ūkio produktų gamyba, suklestėjo lietuvių kultūra, literatūra, menas, Lietuvos TSR Konstitucija ne tik skelbia, bet ir garantuoja žmogaus teises, visų pirma teisę į darbą.

Ponai senatoriai, jūsų laišką mes vertiname kaip eilinį kišimąsi į suverenios Respublikos reikalus, mėginimą mesti šešėlį toms pozityvioms permainoms, kurios vyksta mūsų šalyje. Ar ne geriau jums būtų pasižvalgyti po savo šalį, kurioje apstu savų sudėtingų problemų ir didelių žmogaus teisių pažeidimų? Niekieno netrukdomas nedidelės žmonių grupelės sambūris, įvykęs 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, irgi nesulaukė ir negalėjo sulaukti jokio visuomenės pritarimo. Patikėkite, tai kelia tik pagrįstą Respublikos gyventojų, kuriems mes turime garbės atstovauti, pasipiktinimą. Istorinė tiesa – pats gyvenimas jau seniai įrodė, kad lietuvių liaudies pasirinktas kelias yra vienintelis teisingas. Darbo žmonės sukūrė tarybų valdžią, socialistinę santvarką ir niekada jų neatsisakys. Ir jokie jūsų, ponai senatoriai, mėginimai prisidengiant rūpinimusi demokratija pasėti mūsų visuomenėje nesantaiką, kurstyti priešiškumą liaudies valdžiai nedavė ir neduos rezultatų.”

Gerbiamieji Seimo nariai, stebina ir tas faktas, kad buvusiam LTSR teisingumo ministrui, TSKP CK nariui ponui P.Kūriui šio mėnesio 12 dieną avansu nuo 1999 m. liepos 1 d. neteisėtai buvo paskirta Lietuvos Respublikos I laipsnio valstybinė pensija, nepaisant to, kad jis visa savo veikla aktyviai tarnavo okupacinei valdžiai.

Raginu Seimą kreiptis rezoliucija į Vyriausybę, kad ji atšauktų poną P.Kūrį ir iš žmogaus teisių Europoje teisėjo pareigų. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo narys P.Gražulis kalbėjo ne tuo klausimu, kurį šiuo metu svarstome, ir pagal Seimo statutą jūs jį turėjote perspėti. O jeigu jis jūsų neklausytų, jūs turėjote jį nutraukti. Tačiau jūs leidote jam dėstyti iš šios aukštosios Seimo tribūnos demagogiją. Pareiškimų laikas yra vakarinio posėdžio pabaigoje, tada, kai kiekvienas gali dėstyti savo demagogiją. Mes dabar svarstome konkretų klausimą, konkretų teikimą ir aš prašyčiau, kad jūs, gerbdamas Seimą, šią pastabą pasakytumėte Seimo nariui P.Gražuliui.

PIRMININKAS. Gerbdamas Seimą, gerbiamasis kolega, aš pasižadu jums visada kategoriškai nutraukti kalbančius ne pagal Statutą ir ne į temą. Gerbiamieji kolegos, tai visi kalbėtojai diskusijoje. Ar A.Abramavičius norėtų tarti kokį žodį? Ne. Gerbiamieji kolegos, ponas P.Kūris kalbėtų po mūsų priimto sprendimo. Ar galėtume pritarti nutarimo tekstui po svarstymo? Bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo nutarimo tekstui. Ar galėtume pradėti nutarimo priėmimą? Dėkoju. Dėl 1 straipsnio ar būtų norinčių kalbėti? Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, matydamas Teisės departamento išvadą, aš manau, kad galėtume truputį pakeisti, pavyzdžiui, pirmąjį žodį. Tiesa, čia yra dekretas. Dovanokit, aš gal ne tą skaitau. Nutarime “atsižvelgdamas į dekretą…” Žinoma, mes dekreto taisyti negalime. Ten yra teikimas Seimui atleisti. Man kelia tokį kalbinį klaustuką: “Teikimas Seimui atleisti”. Aš tikiuosi, kad kalbininkai pagalvos apie šitą struktūrą ir atras galbūt tinkamesnę.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl nutarimo teksto nėra siūlymų. Kolegos, galėtume priimti 1 straipsnį. Prieštarauti nėra norinčių 1 straipsniui? 1 straipsnis priimamas. 2 straipsnis? Taip pat priimamas. Prašyčiau kalbėti dėl viso nutarimo. K.Prunskienė dabar galėtų gauti žodį. K.Prunskienė dėl viso nutarimo.

K.D.PRUNSKIENĖ. Žinoma, aš palaikau nutarimą, kadangi jis yra susijęs ne tiesiog su profesoriaus P.Kūrio atleidimu, o tai siejama su jo perėjimu į labai svarbias tarptautines pareigas. Manau, kad jis, kaip tarptautiniu mastu žinomas teisininkas, garbingas, padorus ir profesionalus asmuo, tikrai nusipelnė dirbti šiose pareigose. Mums belieka turbūt dabar paremti jo atleidimą ir palinkėti sėkmės labai svarbiame darbe atstovaujant kartu ir Lietuvai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos ir garbingieji svečiai! Aš remiu šį nutarimą. Tikrai reikia padaryti taip, kaip yra Prezidento pasiūlyta, kadangi yra padarytas kitas sprendimas. Tą sprendimą, galima apibendrintai sakyti, padarė Europa. Europa pasirinko mūsų iškilų teisininką, kad jis dirbtų labai aukštoje teisminėje institucijoje. Mes galėtume tik džiaugtis, kad turim tokį teisininką ir kad toks teisininkas atstovaus Lietuvai.

Man belieka tik apgailestauti, kad kolega P.Gražulis prisiminė kai kurias kalbas, kai kuriuos pareiškimus iš anų laikų. Jeigu jis būtų sąžiningas, jis, sakysim, galėtų prisiminti, kad lygiai prieš 10 metų labai garbingi šitos salės dešinėje pusėje sėdintys vyrai pasisakė už lenininę tarybinę federaciją. Tai ką, jų irgi gal nereikia rinkti į kai kuriuos postus arba atšaukti iš esamų postų? Taigi aš už šį nutarimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Aukščiausiojo Teismo Pirmininko postas yra labai svarbus. Nors šiandien mes kalbam kita tema, tačiau noriu pasakyti tą pačią… pritarti K.Girniaus nuomonei, kuris “Laisvės” radijuje yra kalbėjęs, kad, sakykime, Amerikoje tokio posto keitimas, žmogaus keitimas tokiame poste, sukeltų didelę diskusiją, visuomenės susidomėjimą, buvusio vadovo aptarimą, būsimų kandidatūrų aptarimą. Tuo tarpu pas mus viskas vyksta tyliai. Iš laikraščių sužinome vieną ar kitą pavardę. Buvusi Aukščiausiojo Teismo vadovo tiek personaliai, tiek kryptis… Aukščiausiojo Teismo, kaip vienos iš svarbiausių institucijų, netenkina. Ta kryptis buvo praeities kryptis. Naujais laikais norėtųsi matyti naujus žmones. Tačiau kokie tie nauji žmonės, jokios diskusijos nematyti, negirdėti ir nevyksta. Vėl viskas vyksta kažkur labai aukštai ir labai siaurame būryje. Todėl, naudodamasis proga, norėčiau atkreipti dėmesį, kad, rinkdami naują Aukščiausiojo Teismo pirmininką, turėtume laikytis viešumo principo, t.y. kandidatai būtų iš anksto pristatomi, dėl jų būtų diskutuojama. Būtų diskutuojama ne tik dėl jų, bet ir apskritai dėl naujų vėjų teismuose. Teismai – viena iš labiausiai atsilikusių, labiausiai demoralizuojančių institucijų Lietuvoje, tuo tarpu turėtų būti atvirkščiai. Todėl aš nemanau, kad ir buvusios personalijos aptarimas, kaip čia buvo bandyta atsakyti, yra pro šalį. Turime teisę apžvelgti tiek praeitį, tiek turime pareigą žiūrėti ir į ateitį. Norėtųsi, kad į kito Aukščiausiojo Teismo pirmininko rinkimus būtų žiūrima daug rimčiau, kad vyktų ne vien tiktai labai mažame būryje.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Čiupaila.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Europos Taryba žengė labai rimtą žingsnį, iš bendrosios savo struktūros išskirdama vadinamąjį atskirą Žmogaus Teisių Teismą, tačiau pasilikdama sau teisę tvirtinti, tiksliau, rinkti šio teismo teisėjus. Kiekviena iš 40 Europos Tarybos šalių gali pasiūlyti vieną. Bendra rinkimų procedūra buvo išrinkti tą vieną iš trijų šalies siūlomų kandidatų. Profesorius P.Kūris išlaikė šį bandymą ir buvo išrinktas iš trijų Lietuvos kandidatų. Pasiūlymą teikia Lietuvos valstybė. Todėl aš manau, kad mes turėtume eiti pirmyn, o ne žvalgytis atgal ir kiekvienu šitokiu momentu, kai yra patvirtinama Lietuvos valstybės svarba, tiktai prisidėti prie šio tvirtinimo. Aš pritariu nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kviečiu registruotis. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, tuojau balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą dėl P.Kūrio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo pareigų.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Taigi kas būtų už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 66.

PIRMININKAS. Už – 67. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. 4 susilaikė, niekas neprieštaravo, 67 balsavo už. Tai reiškia, kad Seimo nutarimas “Dėl P.Kūrio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo pareigų” yra priimtas. Repliką po balsavimo – Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Aš norėčiau atsiprašyti gerbiamojo P.Kūrio už tai, kad jam Lietuvos Seime, praėjus tiek metų po nepriklausomybės paskelbimo, teko išklausyti tipišką anų laikų tarybinio kalbėtojo kalbą ir paklausti gerbiamojo P.Gražulio: kur jūs buvot prieš tai, kodėl jūs nepareiškėt jam protesto, kodėl dabar jūs tai kalbat? Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, po balsavimo kviečiu kalbėti buvusį Aukščiausiojo Teismo Pirmininką P.Kūrį.

P.Gražulis. Pone buvęs Aukščiausiojo Teismo pirmininke, prašom lukterėti.

P.GRAŽULIS. Ponui Karosui norėčiau priminti, kad tuo metu, kai buvo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, jo pirmininkavimo metu aš buvau lageryje.

A.V.PATACKAS. Ne pono J.Karoso reikalas mokyti A.Gražulį, kaip reikia elgtis! Ne pono J.Karoso reikalas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau trupučiuką rimties ir solidumo. Kalba buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas P.Kūris.

P.KŪRIS. Gerbiamasis Respublikos Seimo Pirmininke, gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamosios Seimo narės ir nariai. Aš tikėjausi, kad šiandien, atleidžiant mane iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų, bus kalbama apie labai rimtus dalykus, dėl ko Lietuvoje šlubuoja teismų sistema, dėl ko teismuose korupcija, dėl ko vėluoja jūsų priimami įstatymai arba per vėlai priimami, arba ne taip suformuluojami, kodėl administracinės struktūros, kurios turi prižiūrėti teismus, blogai dirba, kodėl aukštesnieji teismai blogai dirba. Deja, aš šito neišgirdau ir norėčiau tik palinkėti, kad ateityje tokie dalykai būtų sprendžiami, diskutuojami daug rimčiau ir pagrįsčiau.

Dėl pono A.Gražulio insinuacijų aš nieko negaliu atsakyti. Kai jis sėdėjo lageryje, aš tikrai nebuvau Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, ir jūsų šitas dokumentas man nežinomas, aš jo nepasirašiau ir nerašiau. Bet aš nenoriu jokiu būdu pasakyti, kad tarybiniais metais aš nepadariau klaidų ar nuodėmių, bet jūs prisiminkite mano biografiją. Tais momentais, kai Lietuvoje reikėjo ryžtingai, drąsiai, atvirai užimti poziciją, aš ją užėmiau, aš jos neslėpiau. Seimo Pirmininkas ir kai kurie kiti žino, kad Kovo 11-osios Aktas kovo 10 naktį dar buvo redaguojamas ir taisomas mano bute, ir tame akte yra išlikę mano 37 žodžiai po signatarų priimto dokumento. Šito fakto nenuneigsite, gerbiamieji! Man grėsė tada kai kas daugiau negu čia sėdintiems salėje. Derybų metai, kiti metai, ką aš per 10 metų Lietuvai blogai padariau? Mano supratimu, nereikia remtis nesveikų žmonių insinuacijomis. Aš nesakau, kad aš esu be grieko, bet katalikui taip kalbėti neverta. Būkime atlaidesni. Pone Gražuli, turėjote pretenzijų, reikėjo ateiti ir pasiaiškinti su manim. (Plojimai) Mane apšmeižti nepavyks, mane bando šmeižti nusikaltėliai, nusikaltėlių grupuotės, kurios man būnant Aukščiausiajame Teisme nepraeidavo pro Aukščiausiąjį Teismą. Aš ir šiandien gaunu grasinančius laiškus, aš gaunu džiugesio laiškus, kad pagaliau aš išeinu ir kelias pasidarys laisvas. Jūs patikėkite, rimtesnės problemos… Aš savo amžių garbingai nugyvenau. Jeigu man paskyrė valstybinę pensiją, tai dėka įstatymo. Yra įstatymas, kuriame pasakyta, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, išdirbęs poste 2 metus, gauna valstybinę pensiją, ir viskas. Aš išdirbau beveik 4 metus. Jokio čia neteisėtumo nėra. Būkite geri, parlamentarai, turite suprasti savo padėtį…

Apie ateitį. Aš užmiršiu tą dalyką, kuris čia buvo pasakytas, patikėkite, dėl to aš infarkto negausiu. Kitas dalykas. Kalbėkime atvirai, ką reikia padaryti, kad Lietuvoje iš tikrųjų teismų sistema funkcionuotų. Prieš keletą metų aš rašiau atvirą laišką, kalbėjau apie netinkamą teisėjų kadrų parinkimo sistemą, kalbėjau, kad nėra tinkamos teisėjų bendresnės institucijos, kuri prižiūri, siūliau net kai kuriuos Konstitucijos pakeitimus. Nebuvo atsižvelgta. Nuo sausio mėnesio parengti įstatymai, kad Aukščiausiasis Teismas galėtų tapti vieninteliu kasaciniu teismu, įstatymus juk tik dabar gavote, gerbiamieji! Irgi delsiama priimti. Nuo lapkričio 1 dienos Aukščiausiasis Teismas turi būti vienintelis kasacinis teismas. Tai išvengtų vadinamojo Kauno, Panevėžio, Šiaulių teisingumo, viskas baigtųsi Vilniuje, būtų vieninga įstatymų taikymo praktika. Aš manau, kad jums teks greitai priimti kitą dokumentą, kad ateityje šito jūsų jau priimto, jau nubalsuoto Teismų įstatymo straipsnio įsigaliojimo nuo Naujųjų metų… nes neparengta, jūs nepriėmėte to dokumento. Pamąstykime apie kitką, pamąstykime apie tai, kad buvo sukurtas Teismų departamentas, bet ar pavyko jį sukurti taip, kad būtų tam tikros imuniteto tarnybos, kurios žinotų atvirai, koks teisėjas kuo užsiiminėja, kiek jo sprendimų panaikinta, dėl kokių priežasčių, ar tai jo nemokšiškumas, ar suinteresuotumas, ar pagaliau kažkokia korupcija. Lietuvoje kol kas žinių nėra, čia ne Aukščiausiojo Teismo reikalas. Pagaliau, jeigu Aukščiausiajam Teismui reikia duoti didesnius įgaliojimus, pavyzdžiui, kaip parašyta Vengrijos ar Bulgarijos konstitucijose, kai Aukščiausiojo Teismo direktyvos ir sprendimai visiems privalomi, bent visiems teismams privalomi, duokite tokius įgaliojimus, ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas irgi galės daugiau (…). Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, per tą laiką nemažai jūsų į mane kreipėtės. Aš labai apgailestauju, kad ne į visus jūsų kreipimusis aš galėjau atsakyti teigiamai, kaip jūs norėjote, nes įstatymas man tokių teisių nesuteikė.

Ir dar ką aš noriu pasakyti iš šitos aukštos tribūnos. Blogai, kad Lietuvoje nėra tikro revizinio proceso, jeigu net aukščiausieji teismai padaro klaidų. Europos Žmogaus Teisių konvencijos 7 protokole, 4 straipsnyje, kalbama, kad valstybės gali numatyti peržiūrėti, ištaisyti klaidas, jeigu atsiranda naujų faktų arba kai nustatyti ankstesnių teisminių procesų esminiai pažeidimai. Mūsų mokslininkai kol kas nesuranda, nors keletą mėnesių prašiau tos grupės, kuri rengia proceso kodeksus: suraskite tokius pagrindus, pataisysime be spaudos spaudimo, be atskirų politinių jėgų spaudimo, taip, kaip tinka normalioje valstybėje, kuri pretenduoja artimoje ateityje tapti teisine valstybe. Aš su tam tikra širdgėla išeinu iš šitos tribūnos, bet aš tikiu, kad sąveika tarp parlamento, kaip aukščiausios įstatymų leidimo institucijos, ir tarp teismų sistemos, kaip irgi valstybinės valdžios, institucijų sąveika gerės ir šituose postuose jūs matysite žmones, kurie iš tikrųjų bus verti šitų pareigų. Ačiū, sėkmės jums. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, suteikiu žodį Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui. Negaliu įjungti mikrofono. Prašom, Pirmininke, į tribūną.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininke (iki spalio 31 dienos jūs dar pirmininkas) ir buvęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministre! Man šiek tiek gaila, kad iš tikrųjų ši diena, šis vyksmas mūsų parlamente yra nuspalvintas tam tikros netikėtos diskusijos apie senus laikus, kuriais to meto oficialiems nomenklatūriniams pareigūnams galėdavo tekti atsidurti aplinkybėse, panašiose į tas, kurias ponas P.Gražulis šiandien pateikė ir gausiai citavo. Sunku pasakyti, galbūt iš tikrųjų tuometinis deputatas, TSRS Aukščiausiosios Tarybos ir Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, pats ir nepasirašė, gal jo pavardę ten įrašė mechaniškai, gal jis ir pasirašė, tačiau turėtume visi suprasti, jog ne P.Kūris rašė tuos žodžius, kurie buvo cituojami. Ir, sakysime, klausimo iškėlimas taip – pereiti iš to statuso į disidentinį statusą, atsisakyti vykdomų pareigų, užprotestuoti ir nesirašyti kokio nors pateikto, privalomo teksto, žinoma, tai egzaminas, kurį ne iš šių dienų pozicijų mes turėtume vertinti, nes buvo ir labai gerbiamų kultūros žmonių, kurie, neskaitę Solženicyno romano, pasirašė protestą prieš Solženicyno romaną dėl to meto psichologinio ir politinio teroro atmosferos ir panašiai. Čia aš tiesiog paaiškinu jaunesniems kolegoms ir gal tiems žmonėms, kurie mane girdi, jeigu tas priekaištas, kuris buvo padarytas P.Kūriui, apskritai yra pagrįstas ir jo paties parašu, ką paneigė gerbiamasis P.Kūris, neprisimenantis tokio parašo. Yra labai panašių situacijų, kurios tęsėsi iki pat 1988 ir 1989 metų.

Aš matau, kad gerbiamasis P.Kūris iš tikrųjų atkreipė mūsų dėmesį į tai, apie ką verta kalbėti tokia proga, būtent apie Aukščiausiąjį Teismą, apie peripetijas, kuriuose buvo Aukščiausiasis Teismas. Aš tai paliesiu, ta proga pasinaudosiu šituo pasiūlymu. Bet aš taip pat noriu pasakyti (būčiau savo vardu pasakęs), nors gaila, kad P.Kūrį lyg ir iškvietė teisintis. Aš pats, baigdamas visą šitą procedūrą, norėjau padėkoti už jo įnašą į nepriklausomos Lietuvos valstybės statybą tada, kai reikėjo apsispręsti, kai reikėjo imtis pareigų su visa atsakomybe ir be svyravimų išlaikyti apsisprendimo liniją, nepriklausomo valstybingumo liniją. O tai teisininkas P.Kūris, sutikdamas tapti nepriklausomos valstybės teisingumo ministru ir toliau eidamas tas pareigas, įvykdė. Aš labai gerai žinau ir labai gerai prisimenu jo pozicijos tvirtumą ir nesvyravimą labai atsakingomis, lemtingomis sausio dienomis ir net tos nakties valandomis, taip pat ir vėlesnes pozicijas, darbus šitame poste.

Dabar mums būtų verta prisiminti ir ne tokį seną laikotarpį – turbūt prieš penketą metų, kai esant kitai Seimo sudėčiai ir kitai daugumai buvo reorganizuojamas (kaip tada buvo sakoma) Aukščiausiasis Teismas. Reorganizavimo pretekstas buvo pavadinimo pakeitimas – iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Jūs puikiai suprantate, kad pakeičiant pavadinimą paskelbiamas reorganizavimas, išdalijamos baltos kortelės ir įvyksta valymas. Mes, kurie buvome tame Seime, atsimename tą valymą šičia su brutaliais puolimais ir pasityčiojimais iš tų Aukščiausiojo Teismo teisėjų, kurie neįtiko anai daugumai savo sprendimais.

Štai tada, kai Seimo opozicija atsisakė dalyvauti, būsimasis ir kviečiamas užimti šitas pareigas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas P.Kūris nepritarė tokiai metodikai, tokiai Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo metodikai, galų gale ir jo paties skyrimo metodikai, bet apsiėmė eiti tas pareigas, tikėdamasis pagerinti tą sritį, kiek jam bus suteikta galimybių.

Čia, šitoje tribūnoje, stovėjo P.Kūris. Aš jo paklausiau, kaip jis žiūri į šitą metodą, kai viena šiek tiek didesnė Seimo pusė viską tvarko savo nuožiūra, viską skiria savo nuožiūra ir nesutinka net diskutuoti. Jis pasakė, kad jis nepritaria tokiam Aukščiausiojo Teismo formavimui, nors jį už tai galėjo nubausti ir neskirti Aukščiausiojo Teismo pirmininku.

Štai aš matau nuoseklų sąžiningumą labai svarbiais momentais ir tai dar labiau dabar pabrėžiu todėl, kad yra toks šito svarstymo ir šito įvykio kontekstas. Man teko ne kartą bendrauti ir tais metais, kai buvome opozicijoje, ir dabar, per šituos dvejus metus, dėl normų, kurios irgi buvo priimtos anoje Seimo kadencijoje ir įtvirtino net visai stagnacinių Aukščiausiojo Teismo narių, veikėjų nepajudinamumą su jų skandalingais, odioziniais sprendimais. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, pripažindamas tų skandalingų sprendimų odioziškumą, matė, kad yra jo veikimo ribos, ir jis tik labai palaipsniui gali ieškoti būdų, kaip gerinti Aukščiausiojo Teismo sudėtį nuo tokių personažų.

Šiandien mes turime padėkoti P.Kūriui už jo naudingą veiklą įvairiuose nepriklausomos valstybės baruose, ir kai mes čia pat turime pasiūlytą sprendimą dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų kiekio (tai yra pagal esamus įstatymus reikalingas sprendimas, bet jis vėl ir vėl mums primena kokybės klausimą), mes lengvai balsuosime dėl kiekio, o ką daryti su kokybe? Aš norėčiau, kad P.Kūris, dabar tapęs visai nepriklausomas nuo Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų, padėtų mums paieškoti įstatyminių galimybių, įstatyminių korektyvų, kaip gerinti kokybę, kaip gerinti visą teismų sistemą, teismų sudėtį, taip pat ir Aukščiausiojo Teismo sudėtį, kad tai būtų lankstesnė situacija.

Aš galėčiau pasiūlyti dabartiniam Seimui padaryti dar vieną reorganizavimą – iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padaryti Lietuvos Respublikos Aukščiausiąjį Teismą vėl su baltomis kortelėmis ir būtų 1:1 anai Seimo daugumai. Galbūt nesiūlysime šito. Nereikia susilyginti su ana metodika ir su ana pažiūra, bet kelių sprendimų ieškoti reikia, ir aš tikiuosi, kad P.Kūris, ir eidamas atsakingas europines pareigas, padės Lietuvos teisėtvarkai savo patirtimi ir savo patarimais.

Ačiū jums, gerbiamasis pirmininke. (Plojimai)

Lietuvos Respublikos Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų skaičiaus įstatymo projektas Nr.P-1348(2) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, trečiasis klausimas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus įstatymo projektas Nr.P-1348. Priėmimas. Kviečiu į tribūną Respublikos Prezidento patarėjos referentą poną A.Abramavičių.

A.ABRAMAVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau pasakyti, kad dabar jums yra pateiktas antrasis projekto variantas, pataisytas atsižvelgiant į Juridinio skyriaus pastabas dėl juridinės technikos.

PIRMININKAS. Taigi 1 straipsnis, gerbiamieji kolegos. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? 1 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

2 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų nėra. Priimamas bendruoju sutarimu.

Dėkoju, pone Abramavičiau.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar kalbėtumėte dėl viso įstatymo? Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti šio įstatymo projektui, nes jis yra viena iš sudėtinių mūsų anksčiau priimtų sprendimų dalių. Tai yra mūsų teisinės reformos metmenys, tai yra mūsų teismų reorganizavimas, tai yra susiję su aukščiausia kasacine institucija, kuri taps vienintelė. Be jokios abejonės, dabar esamas teisėjų skaičius nesugebėtų išspręsti visų jam kylančių problemų. Mes galvojame (ir šiandien tai pajutome), kad tikriausiai esmė ne vien kiekybė, ir tai pabrėžė Seimo Pirmininkas. Mes visi manome ir norime, kad šita kiekybė, kurią mes šiandien patvirtinsime, virstų aukšta kokybe. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš irgi visiškai pritariu šitam pateikimui ir norėčiau pritarti Seimo Pirmininko pasiūlymui, kad mes atkreiptume dėmesį į teisėjų kokybę, kai jie bus skiriami. Tam projektui visiškai pritariu.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kviečiu registruotis. O tada balsuosime, ar priimame šį įstatymą, kuriam visi dabar pritariame. Būtent įstatymui dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame įstatymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus. Kas paremia šį įstatymą, kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 63.

PIRMININKAS. Už – 64. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 1.

PIRMININKAS. Prieš 1. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. Susilaikė 3. Kolegos, 3 susilaikė, 1 prieštaravo, 64 parėmė projektą, taigi įstatymas Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus yra priimtas.

Repliką po balsavimo – Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien šioje salėje, priimant šitą klausimą, pasijutau lyg 1988 m. teismo salėje. Tik tuo metu draugų būrys buvo daug didesnis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, noriu tik pasakyti, kad mes kalbame jau apie kitą projektą. Jūs galėjote taip pasijusti tikrai nekalbant apie šį įstatymo projektą.

Lietuvos Respublikos įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo projektas Nr.P-1393(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji, darbotvarkės 4 klausimas – Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo projektas Nr.P-1393(3*). Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkę, šio projekto globėją E.Kunevičienę. Kolegos, pradedame priėmimo procedūras.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Dėl įstatymo 1 straipsnio, kuris vadinasi “Įstatymo paskirtis”, yra gauti ponios K.Prunskienės, S.Burbienės ir R.Didžioko pasiūlymai.

PIRMININKAS. Padaliui, gerbiamieji kolegos. R.Didžiokas siūlo daugiausia siūlymų.

E.J.KUNEVIČIENĖ. R.Didžiokas siūlo po “nemokias” įrašyti “ir nuostolingai dirbančias įmones”.

PIRMININKAS. Tai vienas siūlymas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tokiam siūlymui negalima pritarti, nes nuostolingai dirbanti įmonė – dar nereiškia, kad ji jau yra ir nemoki. Įmonė nuostolingai gali dirbti vieną mėnesį, po to vėl susitvarkyti ir nuostolio nebūtų. Pelningumas ir nuostolingumas yra visai kas kita negu nemokumas. Kai ilgai dirba nuostolingai, tada gali tapti nemoki. Bet nemoki gali būti ir dėl debitorinių įsiskolinimų, jeigu laiku nesugeba atsiskaityti. “Nemokumas” yra visai kitokia sąvoka. Tame įstatyme reikia taikyti sąvoką “nemokumas”. Todėl prašyčiau nepritarti pono R.Didžioko siūlymui.

PIRMININKAS. R.Didžioko nėra. Niekas neargumentuoja siūlymo.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jis taip sakė: ką priimsite, tą priimsite, o ką nustatysite, kad nereikia, jis sutinka, kad nebūtų priimta.

PIRMININKAS. J.Listavičius kalbės prieš, gerbiamieji kolegos, o tada apsispręsime, ar reikia balsuoti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau pranešėja daug ką pasakė, bet esmė yra ta, kad mes išplėstume šio įstatymo paskirtį, tą siūlo ir kiti Seimo nariai. Tačiau reikia galvoti, iš kur mes imsime lėšų. Išplėtus paskirtį visiškai kitaip būtų keliamas klausimas ir reikėtų kitų galimybių. Deja, šiandien mes turime tokias, kokias turime, ir tai tiktai su ypatingomis išimtimis, kai atsiranda investitoriai. Vis dėlto čia ne tiek mes galime padėti biudžeto ar kitų fondų lėšomis. Todėl aš pritarti negaliu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume balsuoti, ar reikėtų laikytis ponios E.Kunevičienės ir R.Didžioko susitarimo, kad dėl to, ką ji priima, balsuojame ir tariamės, dėl to, ko nepriima, mes nebalsuojame visai šiandien. Būkite budrus, kolega Bernatoni.

K.Kuzminskas. Ne. K.Kuzminsko nėra. Gerbiamieji kolegos, šitas siūlymas nėra priimtas. Siūlau eiti prie antrojo R.Didžioko siūlymo.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Yra ponios S.Burbienės siūlymas antrajam punktui.

PIRMININKAS. Atleiskite. Pirmojoje dalyje R.Didžiokas siūlo išbraukti visą paskutinį sakinį.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nepritariame, nes čia yra apibrėžimas, ką reiškia nemoki. Negalima pritarti. Jeigu nepritarė, kad yra nuostolingos, negalima pritarti tam išbraukimui. Tas išbraukimas buvo susijęs su tuo, kad jis siūlė įrašyti “ir nuostolingas įmones”. Čia susiję klausimai, todėl nereikia balsuoti. Jeigu nepritarėme pirmajai daliai, tai antrajai daliai negalima pritarti.

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Sakome, viskam nepritariame. Čia vis dėlto yra keletas dalykų šioje pataisoje. Gal apie kiekvieną reikėtų sakyti.

PIRMININKAS. Mes kalbame apie kiekvieną. Apie pirmąją jau kalbėjome, dabar antrasis – išbraukti paskutinį pirmosios dalies sakinį. Visą.

J.RAZMA. Dėl to aš ir kalbu. Ne tik paskutinį sakinį, bet yra siūlomi išbraukti priešpaskutinio sakinio du žodžiai. Aš norėčiau pasitikslinti dėl sąvokų “kapitalo sanavimo” ir “įmonės sanavimo”. Skliausteliuose yra įvardijama – įmonių sanavimas, už skliaustelių jau vaidinama kapitalo sanavimu. Ar čia įvedama nauja sąvoka, kuri skiriasi nuo įmonių sanavimo? Ar čia yra netikslumas ir reikėtų patikslinti bei vadinti įmonių sanavimu?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne. Čia kapitalo sanavimas ir restruktūrizavimas.

J.RAZMA. Kur tai bus apibrėžta?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia yra apibrėžta pirmojoje dalyje. Pavadinimas ir pirmojoje dalyje. Žinoma, kapitalas yra įmonės, ir bus su įmonės veikla susiję klausimai. Bet jeigu buhalteriškai kalbėtume, tai čia susiję su vadinamuoju pasyvo balansu atkūrimo kapitalo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mums reikės apsispręsti. Besitęsiantis R.Didžioko siūlymas per visus straipsnius – išbraukti “kapitalo”, palikti “sanavimo” ir išbraukti “restruktūrizavimo”. Vieną kartą apsisprendžiame galutinai.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Negalima.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų ten dviejose vietose buvo – 1 straipsnio 4 punkte ir dar kažkuriam punkte. Bet čia gi pačiame įstatymo pavadinime kalbama, kad įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo. Todėl kai mes keičiame – įmonių sanavimo, kai visiškai atsisakome tekste “restruktūrizavimo”, negalima su tuo sutikti. Reikia įsiklausyti arba iš karto pradėti ginčytis ir diskutuoti dėl paties įstatymo pavadinimo. Dabar įstatymo pavadinimas yra visiškai aiškus ir konkretus, o jau siūlymuose mes, kaip sakoma, į lankas einame. Todėl aš negaliu pritarti ne tik dėl 1 straipsnio pirmojo punkto, bet ir tekste. Kviesčiau net nediskutuoti ir nebalsuoti, nes tai kartojasi.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Galima pritarti R.Didžioko siūlymui tik 4 punkte.

PIRMININKAS. Palaukite. Vis tiek, pone Kunevičiene, reikia apsispręsti dėl šio siūlymo. S.Burbienė nori remti R.Didžioką. Aš kito kelio neturiu.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš jums norėčiau pasakyti, kad pagrindiniame Įmonių bankroto įstatyme yra sąvoka “įmonės sanavimas”. Su sąvoka “kapitalo sanavimas” bent aš nesu susidūrusi. Todėl, aišku, tiksliausiai būtų – įmonės sanavimas ir kapitalo restruktūrizavimas. Bet aš dabar negaliu to siūlyti, nes formaliai nesu to pasiūliusi. Pati tiksliausia sąvoka visur būtų būtent tokia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu registruotis. E.Kunevičienė dar komentuoja.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Įmonių bankrotas, taip. Jūs visiškai teisi, ponia Burbiene. Ten taikoma įmonei. O čia iki bankroto – kapitalo sanavimas. Kai bus paskelbtas bankrotas, tai bankrotas tikrai bus taikomas įmonei ir bus pardavinėjamas jos turtas. O sanavimas ir gali būti šiuo atveju kapitalo klausimas. Čia imamas siauresnis klausimas negu visos įmonės, nes ne visada pakanka kapitalą sanuoti. Jeigu įmonė neturi investitorių, tai kapitalo sanavimas nepadės. O čia tiktai jeigu turi investitorių ir jis perima įmonės veiklą tik sutvarkius kapitalą, sanavus, tai tuo atveju veikla įmonės tęsiasi ir įmonė nebankrutuoja.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Bet čia yra kapitalo sanavimas.

PIRMININKAS. Kolegos, dabar po šitų argumentų balsuojame, ar pritariame R.Didžioko siūlymui. Kol kas iš 1 straipsnio pirmosios dalies išbraukti “kapitalo”, palikti tik žodį “sanavimo” “Ar restruktūrizavimo”, šituos du žodžius, taip pat reikia išbraukti ir kitur, kur pasitaikys šitie žodžiai?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne. Negalima.

PIRMININKAS. Pritariantys R.Didžioko siūlymui – už, nepritariantys balsuoja kitaip.

Už siūlymą – 14, prieš – 19, susilaikė 8. Šitie žodžiai nei iš 1 straipsnio pirmosios dalies, nei iš kitur nebus išbraukiami. Ir dabar dar tas paskutinis sakinys, dėl jo jau sutarėm, E.Kunevičienė priima.

E.J.KUNEVIČIENĖ. …paskutinį siūlymą, kur siūloma pateikti Seimui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tikrai reikia priimti. Aš paskui visą tekstą perskaitysiu, kaip jis turi būti, kaip turi skambėti.

PIRMININKAS. Kokį jūs siūlymą priimate?

E.J.KUNEVIČIENĖ. 4 punktui.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, mes dar kalbame dėl 1 punkto. Dar R.Didžioko paskutinis sakinys. Jo jūs nepriimat. Tikiuosi, niekas nesiūlys balsuoti. Kaip ir buvo susitarta, antrasis R.Didžioko siūlymas išbraukti paskutinį sakinį nėra priimamas. Ir dabar K.Prunskienės siūlymas į pirmąją dalį įrašyti…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Įmonių, kurių skolos bendra suma valstybės institucijoms sudaro daugiau nei vieną trečdalį, negalima įrašyti. Negalima čia to klausimo susieti vien tik susiaurinus, su įsiskolinimu valstybei. Nes valstybės įsiskolinimą šita sąvoka, kuri yra užrašyta, apima. Ji apima visas skolas. Negalima susiaurinti.

PIRMININKAS. Savo siūlymą argumentuoja K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, čia norimas akcentuoti ne skolų susiaurinimas ar išplėtimas, čia kalbama apie subjektus. Šiuo atveju įstatymo atžvilgiu jie yra objektai, kurių atžvilgiu yra tas įstatymas taikomas. Jeigu mes kalbam apie nemokias, bet į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktas įmones, būtent tą jų dalį, tai mano pasiūlymo esmė, kuri, beje, koresponduoja su pagrindinio teksto 2 straipsnio antrąja dalimi, yra kaip tiktai prilyginti įmonėms, kuriose valstybė turi savo akcijų, arba tai yra valstybės turtas, o 2 straipsnyje yra kalbama netgi, kad gali būti, kad mažiau nei pusė akcijų valstybei priklausytų, ir jų atžvilgiu siūloma pritaikyti šitą sanavimo mechanizmą. Nes jeigu įmonės turi įsiskolinimų būtent valstybės institucijoms, tai valstybė turi turtinius santykius, šiuo atveju turtines pretenzijas į šitą įmonę, ir valstybė yra suinteresuota, yra atsakinga už tų įmonių perspektyvą. Nykstant įmonei, nyksta ir valstybės turtas, taigi ta įmonė yra skolinga. Tai šia prasme šios įmonės yra prilyginamos įmonėms, kuriose valstybė turi savo turto dalį, turi savo akcijų. Būtent šita prasme, o ne skolų interpretavimo prasme.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, dabar kalba S.Burbienė. Dėl motyvų paskui jums – komiteto pirmininkei žodis. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamoji …

E.J.KUNEVIČIENĖ. … prieštarautų Konstitucijai…

S.BURBIENĖ. Aš labai atsiprašau. Gerbiamoji kolege, kolegė K.Prunskienė siūlo ne siaurinti, o platinti, kadangi ji sako, kad Vyriausybė turi teisę sanuoti nemokias į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktas įmones ir įmones (tai yra vienos įmonės, o čia yra dar kitos įmonės), kurios nebūtinai turi būti įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, bet jų skolos bendra suma valstybės institucijoms sudaro daugiau nei vieną trečdalį. Todėl čia nėra siaurinimas. Ar priimti pataisą, ar ne, čia kitas klausimas, bet tai nėra siaurinimas, tai yra platinimas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius – prieš.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia iš tikrųjų yra platinimas. O kad platintume, tai mes jau turim turėti ir resursų. O resursų, aš jau kartoju, pas mus nėra. Toliau. Pas mus jau tampa lyg ir būtina teisinė norma, kad sudaro daugiau kaip vieną trečdalį. Jeigu mes ten kalbėjom maždaug daugiau kaip pusė, čia jau mes ribojam vienu trečdaliu. Tačiau aš norėčiau, jau gal užbėgdamas į priekį, kad 6 straipsnio baigiamosios nuostatos 2 punktą pasižiūrėtumėte. Ten mes suteikiam Vyriausybei tokią teisę. Tai kodėl staiga mes turim diktuoti paisydami resursų, paisydami to, kaip bus surastas investitorius, kokie ten bus daromi, sakykim, susitarimai. Tai gal neribokim ir neplėskim? Visų pirma plečiant reikia galvoti apie finansines galimybes, o finansinės galimybės yra labai aiškios ir konkrečios. Todėl aš pritarti šiai nuostatai ir objektų išplėtimui negaliu. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Dabar jau baigiamasis žodis E.Kunevičienei.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Negalima pritarti todėl, kad neatitiks Konstitucijos reikalavimų, lygiateisiškumo principų, nes tada valstybės… tų įmonių arba valstybės įsiskolinimai kaip tik iškeliami virš kitų įsiskolinimų. Turi būti vienodas požiūris. O klausimas dėl valstybės įmonių kapitalo sanavimo sprendžiamas ne pagal tą įsiskolinimo dydį, o pagal valstybės kapitalo dydį, ar turi daugiau kaip 50%. Kitu atveju yra numatyta, kai mažiau. Todėl negalima taip daryti, kaip ponia K.Prunskienė siūlo.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo narės K.Prunskienės siūlymo papildyti 1 straipsnio pirmąją ir antrąją dalį, taip pat 2 straipsnio antrąją dalį tais pačiais žodžiais. Aš tikiuosi, kad balsavimas bus dėl visų šitų dalių ir nereikės mums papildomai grįžti. Balsuojame dėl K.Prunskienės siūlymo. Pritariantys – už, nepritariantys – kitaip.

Už K.Prunskienės siūlymą – 13, prieš – 28, susilaikė 8. Siūlymas papildyti 1 straipsnio pirmąją dalį, 1 straipsnio antrąją dalį ir 2 straipsnio 2 punktą nėra priimtas.

Gerbiamieji, galėtume eiti prie antrosios dalies. Ten buvo R.Didžioko siūlymas, tas pats, kurį mes atmetėm, – “ar nuostolingai dirbančias įmones”. Dėl to nereikėtų diskutuoti. R.Didžioko siūlymas – išbraukti “ar restruktūrizuoti”. Dėl to jau mes apsisprendėm. K.Prunskienės siūlymas. Dėl to apsisprendėm. Ir dabar dėl pabaigos išbraukimo. R.Didžioko siūlymas – išbraukti visą sakinį, S.Burbienės siūlymas – išbraukti dalį.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Dėl antrosios dalies. Nepritarti dėl bankroto procedūrų. Kadangi čia ne trukdo, o kaip tik akcentuoja tą atvejį, kai ateina investitorius ir mes nenorim skelbti bankroto, nes tos procedūros labai ilgos ir investitoriai atsisako investuoti. Pavyzdžiui, Komercijos ir kredito banko bankroto procedūra tęsiasi nuo 1994 metų. Įsivaizduokite, koks investitorius galėtų laukti trejus metus, kol ta bankroto procedūra bus užbaigta. Ne tokie jau mes čia brangūs, kad mūsų taip jau lauktų. Todėl čia tas akcentas, kodėl tai daroma, kad dėl tų užsitęsiančių procedūrų, nekenkia ir esmės neiškraipo. Siūlyčiau palikti kaip tekste.

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Aš prieštaraučiau. Sakyčiau, kad kaip tik iškraipo esmę, nes viso šito įstatymo tikslas yra neleisti įmonėms numirti, jeigu tai dar įmanoma. Įmonės mirtis yra bankrotas ir jos likvidavimas toliau. Todėl yra svarbu ne tik, kiek tęsiasi bankroto procedūros, nes bankroto procedūros užtęsia mirtį, o galų gale vis tiek jinai ateina. Mūsų tikslas – kad nemirtų įmonė. Todėl mes ir saugotis turim bankroto, o bankrotas jau eina su visomis savo procedūromis. Jeigu mes tiktai bijome pačių procedūrų, vadinasi, visiškai nebijome bankroto. Juk ne tas klausimas.

PIRMININKAS. J.Valatka remtų S.Burbienės siūlymą.

J.VALATKA. Taip, aš manyčiau, kad čia yra pertekliniai žodžiai ir nebūtinai jų reikia šitame įstatyme, nepaisant šito įstatymo gero tikslo.

PIRMININKAS. S.R.Petrikis – prieš.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad šitas pasiūlymas nevisiškai atitinka esmę. Aš pritarčiau būtent pranešėjos variantui, nes iš tikrųjų mums reikia šitas procedūras pagreitinti ir tas įmones, kurias dar galima išgelbėti, reikia išgelbėti.

PIRMININKAS. R.Petrikis nepritaria.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti dėl S.Burbienės siūlymo iš 1 straipsnio antrosios dalies paskutinio sakinio išbraukti “pernelyg užsitęsiančių bankroto procedūrų”. Remiantys S.Burbienės… Atsiprašau. “Pernelyg užsitęsiančių procedūrų”. S.Burbienė siūlo išbraukti šituos žodžius. Jeigu pritariate – paremkite, jeigu nepritariate – kitaip.

Už siūlymą – 15, prieš – 21, susilaikė 5. Siūlymui nėra pritarta.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jei leistumėte, tai…

PIRMININKAS. Tada trečioji dalis. Dėl R.Didžioko mes nebalsuosime. Trečioji dalis. (Kalba vienas per kitą)

E.J.KUNEVIČIENĖ. Antrosios dalies redakcija, atsižvelgiant į Juridinio skyriaus pastabas. Leiskite, aš perskaitysiu 2 punkto tą redakciją: “Šis įstatymas nustato atvejus, kuriais Vyriausybė turi teisę sanuoti ar restruktūrizuoti nemokių, į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktų įmonių kapitalą, taip pat įmonių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausiusių akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse buvo numatyta jas sanuoti ar restruktūrizuoti (netaikant bankroto procedūrų)”. Tuo siekiama pagerinti tokių įmonių neigiamo kapitalo struktūrą, išvengti didelių ekonominių ir socialinių nuostolių dėl pernelyg užsitęsiančių bankroto procedūrų, taip pat sudaryti sąlygas atkurti (vietoje “atgaivinti”) įmonių mokumą, pritraukiant privačius investuotojus. Čia atsižvelgiant į Juridinio skyriaus pastabas – ne veiklą atgaivinti, o mokumą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų prieštaraujančių? Dėkoju. Priimama redakcija, kurią dabar pateikė pranešėja.

Trečioji dalis. Dėl R.Didžioko siūlymo jau apsisprendėme. Pono A.Andriuškevičiaus siūlymas yra priimtas. S.Burbienės siūlymas pradžios pirmoji redakcija.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Negalima pritarti, nes netikslinga pritarti. Derinome su teisininkais, sakė, kad toks įrašas visai nebūtinas, jis yra perteklinis, ir taip aišku, kad įstatymas veikia, todėl dar rašyti “pagal šį įstatymą” netikslinga.

PIRMININKAS. Taigi dėl žodžių “pagal šį įstatymą” dabar apsispręsime, ar reikia čia ir ar reikia 1 straipsnio ketvirtojoje dalyje.

S.Burbienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nereikia niekur.

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, padarydami tokį įrašą mes elgiamės paprasčiausiai korektiškiau – nepastatome Vyriausybės nutarimo prieš kitus įstatymus. Mes kaip tik sulyginame specialųjį įstatymą ir iškeliame jį virš tų kitų, iš kurių yra daroma išimtis. Todėl čia tiesiog atrodytų korektiškiau, kad ne Vyriausybė priima kažkokį nutarimą ir todėl galima nesilaikyti įstatymo, o kad Vyriausybė priima nutarimą pagal šitą įstatymą toliau laikytis visų procedūrų, todėl kiti įstatymai toje dalyje gali… Naudojamos šito įstatymo normos. Tai tikrai nepakenkia ir puikiausiai galima įrašyti šitą dalyką. Tikrai nepakenkia.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Bet tai daryti netikslinga.

PIRMININKAS. V.Vilimas.

V.VILIMAS. Aš neturiu…

PIRMININKAS. Seimo narys R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad ponios S.Burbienės pasiūlymas iš tikrųjų yra perteklinis. Šitame įstatyme yra pakankamai aiškiai reglamentuojama Vyriausybės veikla. Aš nepritarčiau…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl S.Burbienės siūlymo į 1 straipsnio trečiąją dalį įrašyti “pagal šį įstatymą”, taip pat į 1 straipsnio ketvirtąją dalį ir į 6 straipsnio pirmąją dalį įterpti žodžius “pagal šį įstatymą”. Pritariantys šiam siūlymui balsuoja už, pritariantys pagrindiniam tekstui balsuoja kitaip. Balsuojame, kolegos.

Už siūlymą – 12, prieš – 24, susilaikė 7. Siūlymui nepritarta.

Ir ketvirtoji dalis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Yra R.Didžioko pastaba…

PIRMININKAS. Pabaigoje. (Kalba vienas per kitą)

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pabaigoje. Jeigu leisite, aš paskaitysiu visą, kaip ketvirtoji…

PIRMININKAS. Jūs priimate dėl paskutinio sakinio, taip?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Prašom perskaityti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ir dar truputį pataisomas pagal Juridinio skyriaus pastabas pirmasis sakinys. 4 punktas: “Vyriausybei priėmus sprendimą sanuoti ar restruktūrizuoti įmonės kapitalą, kreditoriai bei kiti asmenys, išvardyti Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnyje, neturi teisės pateikti teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo tai įmonei. Kreditorių teisės įgyvendinamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, netaikant Bankroto įstatyme numatytų procedūrų. Kreditoriai turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu per penkis mėnesius nuo Vyriausybės priimto sprendimo sanuoti ar restruktūrizuoti įmonę sanavimas ar restruktūrizavimas neįvykdomas.”

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, R.Didžioko siūlymai yra priimti. Teisės departamento, skyriaus redakcija, šitą dalį taip pat priimame. Jūsų siūlymas yra toks pats – “pagal šį įstatymą”. Tuoj sutarsime su jūsų, kolege S.Burbiene. Tada apsisprendžiame dėl posėdžio. S.Burbienės siūlymas… Labai atsiprašau. Kitas S.Burbienės siūlymas iš ketvirtosios dalies išbraukti antrąjį sakinį “ir vėl atgauna”, jį papildyti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tam nepritaria nei Vyriausybės atstovas, nei Teisės departamentas.

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, taip, kaip parašytas šitas sakinys, galima suprasti, kad kreditoriai tokiu atveju, Vyriausybei priėmus sprendimą, praranda bet kokias teises. Jeigu kalbama tik apie teisę iškelti bankroto bylą, tai reikia aiškiai pasakyti, kad kreditoriai šią teisę įgyvendina ar dar kaip nors. Jeigu kalbame apie visas teises, tada man iš viso kyla klausimas, ar tai yra įmanoma, kad kreditoriai neturi jokių teisių. Galų gale apie ką tada šnekame? Mano supratimu, visiškai užtenka to, kad jie neturi teisės pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos ir kad jie ją vėl atgauna, kai praeina penki mėnesiai.

PIRMININKAS. R.Petrikis. Paskui E.Kunevičienė.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad čia yra pakankamai aiškiai suformuluota.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Kai R.Didžioko priimtas siūlymas.

S.R.PETRIKIS. Taip, kai priimtas R.Didžioko pasiūlymas, yra aišku. Šitas ponios S.Burbienės siūlymas yra perteklinis.

PIRMININKAS. Dar J.Valatka dėl motyvų.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, ką gali padaryti kreditorius tokiu atveju? Aišku, jis tiktai gali duoti į teismą, prisiteisti sau tam tikrą pinigų sumą, ir daugiau nieko. Tokiu atveju, aš manyčiau, kolegės S.Burbienės pataisa aiškiai išryškina šitą teisę. Taigi kolegės S.Burbienės tekstas, man regis, šiek tiek geresnis.

PIRMININKAS. Taigi registruojamės, kolegos. Žodis -E.Kunevičienei.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jeigu nebūtume įrašę pono R.Didžioko pasiūlymo, dar būtų galima ir svarstyti, bet dabar čia yra dvi viena kitą papildančios teisinės sąvokos. Pirmojoje dalyje, kurioje neturi teisės pateikti teismas pareiškimo dėl bankroto tai įmonei, kreditorių teisės įgyvendinamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (…), o paskui rašoma, kada jie turi tą teisę. Kreditoriai turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu per penkis mėnesius ir t.t. Viskas sureglamentuota.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 56 Seimo nariai.

Balsuojame dėl Seimo narės S.Burbienės kitokios redakcijos, kuria ji siūlo iš straipsnio ketvirtosios dalies vieną sakinį išbraukti, paskui įterpti dar du žodžius kitame sakinyje – “vėl atgauna”. Pritariantys šiems redakciniams siūlymams, esminiams siūlymams, balsuoja už, kiti – kitaip. Balsuojame, kolegos. Tuojau tarsimės, kolegos. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dar kartą dėl rimtų Seimo narės S.Burbienės siūlymų. Gerbiamieji kolegos, balsuojame pakeldami rankas. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, remiantys S.Burbienės siūlymą dėl 1 straipsnio ketvirtosios dalies dabar balsuoja už. Ne visada būna šitos pusės balsas, ar jo… Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, prašom pasakyti, kiek Seimo narių parėmė S.Burbienės siūlymą.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 13.

PIRMININKAS. Už – 13. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 28.

PIRMININKAS. Prieš – 29. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. 5 susilaikė, 28 balsavo prieš, už S.Burbienės siūlymą – 13. Jos siūlymas dėl ketvirtosios dalies nepriimtas. Gerbiamieji kolegos, susitvarkome su 1 straipsniu, tada baigiame rytinį posėdį. Prašom kalbėti dėl viso 1 straipsnio. Dėl 1 straipsnio. Ar galėtume priimti bendruoju sutarimu? S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, įtariu, kad ir toliau taip pat bus priiminėjamas visas įstatymas, todėl galima ramiai kalbėti dėl visko, kas čia laukia, net tik dėl 1 straipsnio. Tos pataisos, kurias aš siūliau, tikrai nekeitė jokios esmės ir nereikėjo taip atkakliai jas visas neigti. Jos kaip tik patikslino tai, kas buvo sakyta. Todėl, mano supratimu, ir šitas 1 straipsnis, ir visi kiti straipsniai sukels pakankamai daug problemų ir kokiam kreditoriui liks tik pateikti ieškinį teismui dėl skolos ar dar panašių dalykų. Nežinia, ką tada reikės daryti. Kolegos, aš tikrai pasisakau prieš šitą straipsnį, kaip pasisakau ir prieš tokį įstatymą, kad ir kokiais gerais norais jis būtų grįstas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Padarius 1 straipsnio patikslinimą paskutinėje nuostatoje, aš sakyčiau, kad visas straipsnis atitinka keliamus reikalavimus. Papildymai, kurie čia buvo siūlomi, – 3 žodžiai ar vienu žodžiu pakeisti, išbraukti kelis sakinius – nieko nereiškia, todėl aš pritariu šio straipsnio nuostatoms ir remiu 1 straipsnį. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, mėginame registruotis ir balsuosime dėl 1 straipsnio, o paskui darome priėmimo pertrauką. Šiandien tęsime šio įstatymo priėmimą 15 val. 30 min. Dabar registruojamės.

Iš viso užsiregistravo 53 Seimo nariai. Balsuojame dėl 1 straipsnio, gerbiamieji kolegos. Mėginame kompiuteriu. Veikia? Balsuojame dėl 1 straipsnio. Kolega Kakty, aš paties išjungiau, nes jūsų nebuvo matyti vietoje. Jūsų balso nebus. Už 1 straipsnį – 36, prieš – 3, susilaikė 7. 1 straipsnis yra priimtas. Dar sykį kartoju, kad 15 val. 30 min. toliau tęsime priėmimą.

Dėkoju už bendrą sutartinį darbą. Rytinį posėdį baigėme. Pertrauka iki 15 valandos.