Aštuonioliktasis (244) posėdis
1998 m. spalio 15 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai R.OZOLAS ir A.VIDŽIŪNAS

Vyriausybės pusvalandis. Žemės ūkio ministras E.Makelis

PIRMININKAS (R.OZOLAS). Pradedame popietinį plenarinį posėdį. Salėje matau gerbiamąjį žemės ūkio ministrą E.Makelį. Prašome į tribūną pasakyti, kokią parengėte šiandien mums informaciją.

E.MAKELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Pirmiausia noriu akcentuoti objektyvius ir subjektyvius faktorius, kurie šiandien daro įtaką žemės ūkiui. Tai ypač nepalankios šiais metais gamtinės sąlygos, staiga prasidėjusi Rusijos ekonominė ir finansinė krizė, dar tebesitęsiantis privatizavimas, grūdų supirkimo kainų pasikeitimai, naujai įsteigta žemės ūkio produktų rinkos reguliavimo agentūra bei perėjimas artimiausiu metu prie naujos pasėlių deklaravimo, gyvulių ženklinimo administravimo sistemos, taip pat įsteigtas naujas paskolų garantijų fondas, eksporto rėmimo ir rinkos paieškos veiksniai bei biudžeto formavimas.

Vienas iš svarbiausių žemės ūkio produktų šiandien yra pienas. Galima pasakyti, kad šiais metais turėtų būti supirkta apie 1,5 mln. t pieno ir galutinė pieno produkto vertė bus 1,5 mlrd. litų. Dėl palankių tiek gamtinių, tiek kainų faktorių šiais metais pieno gamyba padidėjo 8%.

Devynios mūsų įmonės, kurios turi sertifikatus, nemažai produkcijos eksportavo į Rytus. Mes vidaus rinkoje suvartojame 35% produkcijos. Prasidėjus Rusijos krizei, lyginant rugpjūčio pradžią su spalio mėnesio pradžia, sviesto atsargos buvo padidėjusios iki 1,5 karto, pieno konservų ir sūrių – 2 kartus, pieno miltelių – beveik 2,6 karto. Todėl žemės ūkio produktų rinkos reguliavimo agentūra, norėdama palengvinti žemdirbių situaciją, taip pat išlaikyti pieno supirkimo kainas, kurios Estijoje ir Latvijoje gerokai sumažėjo, priėmė sprendimą ir konkurso būdu supirko pieno ir mėsos produkcijos už 69,9 mln. litų.

Taip pat buvo priimtas sprendimas, kad eksportuojant šiuos produktus reikės skirti subsidijų atitinkamai sviestui 1000 Lt už toną, nugriebtam pienui, milteliams – 300 Lt, I kategorijos šaldytai jautienai – 148 Lt. Pagal aktyvią veiksmų programą, kurią įgyvendino tiek žemės ūkio produktų rinkos reguliavimo agentūra, tiek Žemės ūkio ministerija, pavyko susitarti su Peterburgu ir Maskva ir pagal preliminariai pasirašytą sutartį iki metų pabaigos bus eksportuota pieno ir mėsos produktų už 10 mln. dolerių, ir produktų eksportas Maskvos rinkai šiais metais galėtų pasiekti iki 22 mln. dolerių.

Tai nėra lengvas dalykas, nes situacija darosi ypač įtempta. Maskvos rinka visada skyrėsi nuo kitų rinkų, nes 75% kapitalo yra koncentruoti Maskvoje, ir čia kitaip negu kituose miestuose ir regionuose yra galimybė atsiskaityti pagal išankstinį apmokėjimą gavus banko garantiją. Problema yra ta, kad Europos Sąjungos šalys taiko labai lanksčią eksporto politiką ir, sakykim, Prancūzija, Olandija, parduodamos produktus Maskvos rinkai, suteikia galimybę atsiskaityti už tuos produktus per 90 dienų.

Sprendžiant klausimus, susijusius su pieno rinka, reikėtų pasakyti, kad artimiausiu metu turėsime nustatyti ir pieno kainas. Vis dėlto reikia atsižvelgti tiek į žemdirbių situaciją, tiek į galimybę realizuoti pieno produktus rinkoje. Sakykime, kainos ypač nepalankios sūriams, už kilogramą sviesto rinkoje galima gauti iki 1,5 dolerio, už sūrį – nuo 1,6 iki 1,7 dolerio.

Šiuo metu pagal finansines galimybes reikia paremti ir, sakykim, nustatyti aukštesnes kainas už aukščiausios rūšies pieną pradedant žiemos laikotarpiu. Mes tarėmės su žemdirbiais lapkričio ir gruodžio mėnesiais mokėti už aukščiausios rūšies pieną 800 Lt su subsidija 130 Lt už toną ir I rūšies – 650 Lt su subsidija 50 Lt. Tuo tarpu už II rūšies pieną subsidijas, esant tokiai situacijai, vargu ar bus iš ko mokėti. Toks apmokėjimo variantas per du mėnesius pareikalautų iki 6,9 mln. litų.

Kalbant apie pieno ūkio situaciją, reikia pasakyti, kad įdiegta nauja vertinimo ir kontrolės sistema, kuri, nors kol kas ir sulaukė kritikos, tačiau aiškiai pasuko kokybinius pieno rodiklius teigiama kryptimi. Šiandien galima pasakyti, kad nors atsirado nerūšinio pieno, vis dėlto 30% pieno yra aukščiausios ir I rūšies. Gerokai padidėjo (0,2–0,3%) ir pieno riebumas.

Nors sistemingai tikrinama, kaip atliekami pieno kokybės tyrimai valstybinėse pieno įmonėse, Žemės ūkio ministerija yra numačiusi jau nuo kitos savaitės pradėti operatyviai kontroliuoti visus regionus, kuriuose jau įdiegtos valstybinės pieno tyrimo sistemos. Kontroliuojant šį darbą sudaromos grupės iš veterinarinės tarnybos bei maisto produktų kokybės inspekcijos specialistų.

Grūdai. Šiais metais grūdų derlius yra apie 2,8 mln. tonų. Dėl aktyvios žemės ūkio produktų rinkos reguliavimo agentūros veiklos šiais metais supirkta 415 tūkst.t (tai vakar dienos duomenys). Kadangi mūsų vietinės rinkos poreikiai yra nuo 275 iki 300 tūkst. tonų, tai tikėtina, kad šie grūdai bus pakankamai nesunkiai reguliuojami ir parduodami vietinėje rinkoje.

Taip pat turėsime šiek tiek rugių eksportui. Jau dabar tuo domisi tiek Estija, tiek Latvija. Reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į tą situaciją, kuri buvo pakankamai sudėtinga derliaus nuėmimo metu, dalis grūdų vis dėlto neturi tokių gerų kokybinių rodiklių, kurie buvo praeitais metais. I rūšies yra 13%, II rūšies – 47%, III – 40%.

Apmokėjimas už grūdus vyko gana sklandžiai. Šiandien žemdirbiams jau pagal buvusią nustatytą tvarką ir nevėluojant per 10 dienų nuo priėmimo sumokėta 118 mln. litų.

Atsiskaitymui dar trūktų pagal pristatytus grūdus apie 9 mln. litų. Šiemet ypač gerai užderėjo cukriniai runkeliai, ir derliaus prognozė, nepaisant to, kad pagal kvotas iš žemdirbių buvo numatyta supirkti (…) 40 tūkst. tonų, tikėtina, kad ši dalis gali būti 150 tūkst. tonų didesnė. Šiais metais pirmą kartą buvo įvestos kvotos. Tai “A” kvota – vidaus rinkos poreikiams, mokant po 165 Lt už toną, taip pat “B” kvota – 147 tūkst., mokant po 100 Lt už toną. Norint sumažinti cukraus importo spaudimą, vis dėlto būtina artimiausiu metu svarstyti cukraus akcizo mokestį. Taip pat parengta laikinoji atsiskaitymo su žemdirbiais ir virškvotinio cukraus (…) tvarka.

Keletą žodžių norėčiau pasakyti dėl valstybės biudžeto 1999 m. Pagal preliminarius skaičius numatyta pagrindinė dalis, kuri yra skirta nacionalinei žemės ūkio programai įgyvendinti, – 375 mln. Lt, tai būtų 1997 m. lygmeniu, tačiau atsižvelgdami į tai, kokia klostosi situacija dabartinėje žemės ūkio produktų rinkoje ir kad mūsų eksporto rėmimas tampa neišvengiamas, vis dėlto galime pasakyti, kad bus nelengva tą darbą atlikti.

Keletą žodžių apie melioracijos programą. Šiuo atveju noriu pasakyti du dalykus. Visiems aišku, kad be melioracijos įrenginių atstatymo, be sistemos palaikymo, kuri šiuo metu yra beveik 8 mlrd. Lt, vargu ar mūsų žemės ūkis bus konkurencingas, ypač atsižvelgiant į šių metų sąlygas. Kitas momentas. Noriu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiais metais skiriant 80 mln. kai kuriose melioracijos įmonėse bus gan nelengva socialiniu požiūriu. Sumažėjus finansavimui 34-38%, įmonėse, tokiose kaip Rokiškio, Kavališkio, Kvėdarnoje egzistuojančiai įmonei palaikyti, užsakymui sumažėjus 30%, padėtis tampa problemiška.

Ypač svarbus klausimas yra žemės reforma. Per devynis šių metų mėnesius priimta 48,2 tūkst. sprendimų atkurti nuosavybei 280 tūkst. ha plote. Nuo reformos pradžios jau priimta sprendimų dėl žemės ir miško grąžinimo bei kompensavimo 2,07 mln. ha plote, kurį sudaro 57%. Pagal atskiras apskritis rodikliai gerokai skiriasi. Jeigu Kaune yra 292 tūkst. ha, nuosavybės teisės atkurtos į tokį plotą, tai 63% nuo pageidaujamo ploto, Marijampolėje 165 – 64%, tai, sakykim, tose apskrityse, kur yra sudėtingesnės darbo sąlygos, sakykim, Vilniuje, 145 ir 40%. Šiuo metu atliekamas ir kitas svarbus darbas – tai kompleksinių žemėnaudų projektavimas. Jau patvirtinta per tūkstantis teritorijų žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti. Pirmieji projektai turėtų būti parengti ir patvirtinti šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje. Žemės reformos darbai yra pakankamai brangūs ir per devynis mėnesius tam tikslui yra panaudota 27,3 mln. lėšų. Vyriausybėje yra aptartas ir bus teikiamas Seimui pasiūlymas, kad šiems reformos darbams paspartinti būtų skirta 9 mln. iki šių metų pabaigos. Galbūt tikslinga būtų artimiausiu metu Seimo lygiu aptarti atskirą programą šiems darbams paspartinti, galbūt kartu įvardinant konkretų finansavimą. Tai tiek būtų.

PIRMININKAS. Dėkojam. Paklausti nori Seimo Pirmininkas V. Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone ministre, pieno kokybės nustatymas ir supirkimas – tai medalis su dviem pusėmis. Jūs vieną pusę parodėte – tai kylanti ir gerėjanti kokybė, didesni procentai aukščiausios rūšies ir t.t. Tai galbūt siejama ir su valstybine įmone, laboratorija, kur vykdoma šita kokybės nustatymo kontrolė. Bet kita medalio pusė yra labai gausūs ūkininkų nusiskundimai, kad siunčiant į tą laboratoriją gaunami labai prieštaringi, kaip jiems atrodo, savavališki nustatymai, kai iš to paties kibiro visai skirtinga kokybė nustatoma. Jeigu anksčiau ūkininkas skundėsi, kad pieno įmonė, kuri nustatinėdavo kokybę, apgaudinėja, mažina tą kokybę, bet Vyriausybė siųsdavo kontrolierius, nubausdavo kai kuriuos pieno supirkėjus už neteisingai nustatytą kokybę, tai dabar viskas tenka tiktai Vyriausybės sąskaitai ir visi nepasitenkinimai taip pat skiriami jai. Kaip vis dėlto jūs norėtumėte sumažinti šituos nepasitenkinimus, kad žmonės patikėtų, jog valstybinė įstaiga, centralizuota laboratorija, yra tikrai patikima ir jų neapgaudinėja, neskriaudžia?

E.MAKELIS. Ačiū gerbiamajam Pirmininkui. Tai visiškai teisingos pastabos. Pakanka pretenzijų ir kai kuriais atvejais žemdirbių pretenzijos būna pagrįstos. Tam tikslui mes nuo kitos savaitės kartu su Veterinarijos tarnyba ir Kokybės inspekcija formuojam operatyvines grupes apskrityse. Kai vyksta tyrimai, aiškiai matom, kad gerėja kokybės rezultatai. Ta kritika laboratorijai, viena vertus, yra pagrįsta, ypač kai buvo sena taisyklių redakcija, kai buvo pilama į bendrą katilą. Dabar svarstomos ir artimiausiu metu įsigalios naujos taisyklės, kurios pašalins šią problemą. Iš esmės bus kiekvienas statytojas identifikuotas. Tai kur kas geriau, todėl problemų ir nepasitenkinimo turi mažėti. Kitas dalykas, kaip aš jau minėjau, Vyriausybė tam skiria didelį dėmesį. Įrengimams įsigyti iš Privatizavimo fondo buvo skirta 4 mln. Šitie įrengimai leis kiekvienam statytojui… individualiai tirti. Be to, kad nebūtų vienašališkumo ir ta laboratorija nebūtų paskutinė tiesos instancija, kitų metų biudžete esam numatę nedideles, palyginti nebrangias arbitražines laboratorijas, kurios galėtų operatyviai patikrinti pagal pieno statytojo pageidavimus. Aš manau, kad šios trys priemonės – taisyklės, individualių pavyzdžių ištyrimas kiekvienam statytojui, plius arbitražinė laboratorija, padės minimaliai sumažinti tas pretenzijas.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui už atsakymą. Dabar pagal iš anksto užsirašiusiųjų sąrašą pirmasis klausia gerbiamasis J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis ministre, mes, Seimo nariai, turim tokį kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius dėl melioracijos reikalų. Kiek buvo skirta pinigų praeitame biudžete, mes žinome, tačiau įmonės veikia, ten yra įmonių kolektyvai ir melioracijos padėtis šiandien turbūt nėra pati geriausia. Ar jūs negalėtumėte pasakyti, kokių imsitės priemonių ir iš viso ar imsitės šiai šakai plėtoti, ar numatote (juk turbūt biudžeto projektą svarstėte) kokią nors sumą pinigų, o gal galite įvardyti, kiek tai bus, šių klausimų sprendimui ir melioracijai plėtoti?

E.MAKELIS. Aš galiu pakartoti tik tą, ką sakiau, kad melioracijos svarba ir reikšmė kartu su dirvų kalkinimu yra vienareikšmiai ypatinga. Mes įvardijome ir prašėme pagal pateiktas programas 232 mln., nes vis dėlto šiandien melioracijos, kaip pagrindinės priemonės, turtas beveik 8 mlrd. Tačiau yra reikalavimai, kurie yra suformuoti deficitiniam biudžetui. Deja, skiriama preliminariais skaičiais 80 mln. Aš matau kartu ne vien tik ekonominę, bet ir socialinę problemą. Tokiuose miesteliuose kaip Kavoliškis, Kvėdarna, Vidiškiai yra vienintelės įmonės, ir kuomet mažės trečdaliu 34-35% finansavimas, palyginti 128 ir 80, tai įmonių likimas tampa labai problemiškas vien socialiniu požiūriu. Įmonė negali dirbti negaudama užsakymų. Todėl pozicija yra tokia.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys Alg.Butkevičius, ruošiasi Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

ALG.BUTKEVIČIUS. Šiuo metu akcinėms bendrovėms “Marijampolės cukrus” ir “Pavenčių cukrus” valstybei priklausančios akcijos yra parduotos (…) firmai. Ar konkurse buvo daugiau užsienio firmų, norinčių dalyvauti ir įsigyti šias akcijas? Jeigu buvo, tai kodėl buvo pasirinkta (…)? Ačiū.

E.MAKELIS. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad Žemės ūkio ministerija rengė privatizavimo programą, kurią patvirtino Vyriausybė, ir šios įmonės parduotos per Turto fondą, vadinasi, konkurso būdu. Toliau vienas iš pagrindinių kriterijų, kadangi mes šiuo atveju turime galvoti ne vien tik apie vieną, bet, sakykime, visos cukraus industrijos privatizavimą… Ne tas pats, kokia įmonė ateis. Šiuo atveju (…) žinoma kompanija su pakankamai gera reputacija, aš noriu ypač pabrėžti, kad tai kompanija, kuri turi autoritetą ir gerą vardą dirbdama su fermeriais ir su žemdirbiais, sakykim, tiek, kiek žinoma iš Skandinavijos šalių patirties. Kitas momentas yra perspektyva. 800 tūkst. t cukraus per metus gaminanti kompanija kartu su visu maisto bloku gali užtikrinti pakankamai dideles kvotas. Tai tas, kas matyti šiandien iš perspektyvinių Europos Sąjungos raportų, nes jau 2005 metams planuojama, kad Lietuva gamins 152 tūkst. t cukraus. Tai palyginkime 118 tūkst. t 1997 m. rezultatą ir 152 tūkst. t. Atsižvelgiant, kad yra virškvotinių cukrinių runkelių problema, manyčiau, kad yra teigiamas pasirinkimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi Seimo narys M.Pronckus.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, kokios pagrindinės problemos išlieka žemės ūkyje dėl žemės reformos darbų eigos ir žemės ūkio produkcijos supirkimo bei atsiskaitymo už ją. Ačiū.

E.MAKELIS. Dėl žemės reformos darbų, kaip aš jau minėjau, viena svarbiausių problemų yra ta, kad vis dėlto šie darbai yra pakankamai imlūs finansiškai ir, kaip aš jau minėjau, reikia pagalvoti apie atskirą finansavimo programą. Šiems metams tikimės, kad Seimas pritars padidinti žemės reformos darbų finansavimą. Kita problema – tai vis dėlto specialistų kvalifikacija. Sugebėjimas dirbti kaip tikram specialistui reprezentuoja tiek Vyriausybę, tiek valdininkiją, kaip specialistas atlieka reformos darbus.

Kas susiję su žemės ūkio produktų supirkimu ir atsiskaitymu, manau, kad vis dėlto šiuo atveju yra labai svarbi ekonominė situacija, rinkos situacija ir galimybė realizuoti arba parduoti produkciją už Lietuvos ribų. Kaip aš jau minėjau, tik 35% pieno produktų yra naudojama vidaus rinkos poreikiams tenkinti, o kita turi būti realizuota už šalies ribų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys M.Pronckus. Rengiasi Seimo narys S.Slavickas.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis ministre, aš noriu pasitikslinti dar kartą dėl pieno žiemos kainų. Beje, kokios bus kitais metais pieno kainos, žemdirbiai jau turėtų birželio mėnesį žinoti. Na, bet tiek to. Mano klausimas būtų toks. Išeitų, kad antros rūšies pienui, maždaug 70% jo yra, žiemos metu bus mokama vietoje 52 – 47 ct, taip?

E.MAKELIS. Šios kainos dar yra nepatvirtintos, diskutuotinos, taip, aš sakiau 80 ir 70. Pagrindinė mintis ta, kad 80 ir 70 šiuo metu jau yra 30%. Vis dėlto reikia skatinti ir investicijas, tiems žmonėms turi atsipirkti, tiek ūkininkams, tiek kitiems žemės ūkio subjektams, kurie įdėjo pinigus.

Kitas momentas, aš noriu pabrėžti, kad ir Kaimo rėmimo fondo naujoje redakcijoje yra įrašyti pataisymai, kad kiekvienas, ir naujai besikuriantis ūkininkas, galėtų gauti kompensaciją už įsigyjamus šaldymo įrengimus, melžimo įrangą iki 40%. Taigi prielaidos yra. Tačiau aš nedrįstu šiandien tvirtinti, dar bus svarstoma Vyriausybėje. Čia yra pateikta visuomenės nuomonei, kad yra didelis apmokėjimas už antros rūšies pieną.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S.Slavickas. Rengiasi S.Daubaraitė.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis ministre, daugiau kaip prieš metus buvo išleistas Ministro Pirmininko potvarkis, kuriuo buvo pavesta apskričių viršininkų administracijoms, cituoju: “Kontroliuoti produkciją superkančių ir perdirbančių…

PIRMININKAS. Atsiprašau…

S.SLAVICKAS. Kartoju: “Kontroliuoti produkciją superkančių ir perdirbančių įmonių pirkimo sutartis”. Ir antra: “Kontroliuoti atsiskaitymų su žemdirbiais būklę”. Noriu paklausti, ar apskričių administracijos vykdo šio potvarkio reikalavimus? Jeigu taip, tai ar yra ministerijoje apibendrinti duomenys ir kam bei kokios sankcijos buvo skirtos už pavėluotus atsiskaitymus? Ačiū.

E.MAKELIS. Kaip aš jau minėjau, dėl atsiskaitymų ir kitų reikalų, kuriuos jūs paminėjote, buvo pavedimai tiek veterinarinei tarnybai, tiek kokybės inspekcijai periodiškai tikrinti. Pagrindinį darbą atliko apskričių specialistų jėgos. Kas susiję su atsiskaitymais ir uždelsimais, tai tos nuostatos, kurios įdėtos dėl atsiskaitymų ir mokėjimų tvarkos, automatiškai taikomos sankcijos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo klaida – užrašyta S.Daubaraitė, o prašo Seimo narė J.Dunauskaitė. Prašom. Bet kadangi paskelbiau Seimo nariui A.Medalinskui, tai turbūt Seimo nariai neprieštaraus, kad ir ponas A.Medalinskas būtų įtrauktas į klausiančiųjų eilę. Prašom klausti, ponia.

J.DUNAUSKAITĖ. Gerbiamasis ministre, į mane kreipėsi grupė Viekšnių žemės ūkio mokyklos darbuotojų ir prašė padėti išaiškinti akivaizdžius mokyklos direktoriaus finansinius pažeidimus, kurių nurodė net 20. Be to, jie skundėsi direktoriaus grubiu, nežmonišku elgesiu su jais. Kreipiausi į Valstybės kontrolės Klaipėdos skyrių, į Valstybinę darbo inspekciją, be abejo, reikės kreiptis ir į Ekonominių nusikaltimų policiją, nors vietiniai darbuotojai kreipėsi į ją, bet, kaip spaudai jie sakė, tai liko tik pašnekesio lygio. Pažeidimų rasta daug. Ką jūs manote apie šio direktoriaus darbą? Ar jūs nemanote, kad tie žemės ūkio mokyklų direktoriai gyvena kaip karaliukai? Savivaldybės ir apskričių jie yra nekontroliuojami. Dabar priimti Profesinio mokymo ir Apskrities valdymo įstatymai jau nurodo galimybę perduoti šias mokyklas į apskritis. Ką jūs manote apie perdavimą ir kada tai galėtų būti?

E.MAKELIS. Nėra namų be dūmų. Tarp 52 žemės ūkio mokyklų, kurios yra šiandien Lietuvoje, pasitaiko, deja, ir tokių faktų. Kas dėl žemės ūkio mokyklų perdavimo apskritims, yra labai prieštaringų nuomonių. Dalis apskričių…

PIRMININKAS. Viskas, atsakyta, taip?

E.MAKELIS. Dalis apskričių yra už tai, kad jos būtų perduotos apskritims, dalis apskričių turi kitą nuomonę. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Aš pasiūlyčiau tada klausimą pratęsti personaliai, ko gero, gera diskusija bus su ministru. Prašom, pone Medalinskai.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis ministre, tikrai galima tiktai sveikinti jūsų žingsnį, ką tik žengtą Maskvoje, – pasirašytą susitarimą dėl maisto produktų realizavimo Maskvoje. Tačiau prisimenam, ką minėjo mūsų diplomatiniai pareigūnai, kurie dirba Rusijoje. Jie minėjo tokį dalyką, jog ir anksčiau sąlygos panašiam susitarimui buvo sudarytos, tačiau jis nebuvo įgyvendintas. Tai mano klausimas jums. Sakykite, kokių priemonių jūs imatės visų pirma, kad toks jūsų susitarimas, kuris pasirašytas, būtų įgyvendintas? Ir antras klausimas. Kuo jūs galite pagelbėti tiems Lietuvos fermeriams, ūkininkams ir maisto perdirbimo įvairioms gamykloms, kurie norėtų toliau tęsti savo veiklą Rusijoje ir dar daugiau prekiauti savo produkcija?

E.MAKELIS. Pirmiausia to būtų buvę neįmanoma įgyvendinti be priemonių, kurias įgyvendina Vyriausybė. Tai pirmiausia žemės ūkio produktų rinkos reguliavimo ir eksporto programa, kuri buvo patvirtinta Vyriausybės, taip pat žemės ūkio paskolų garantijų fondas (nauja redakcija) leido per Žemės ūkio produktų rinkos agentūrą formuoti partijas. Mes turime daug gerų įmonių, tačiau vis dėlto, kai prasideda derybos, ar jos būtų Rytuose, ar Vakaruose, kalbama apie pakankamai didelius produkcijos kiekius. Tai, sakykim, 2 arba 3 tūkst. tonų sviesto arba pieno miltų. Tiktai turint finansinius resursus, turint tam finansinius išteklius galima tartis dėl panašių produktų kiekio. Ir aš norėčiau pasakyti, kad tiktai ankstesni Vyriausybės žingsniai padėjo šituos dalykus daryti. Aš negaliu nei kažką ypatinga patarti, nei pasakyti įmonėms, kurios dirba. Šiek tiek mes daugiau žinom apie žemės ūkio produktų rinką, tačiau bet kokiu atveju reikia turėti galvoje, kad 1992–1993 metų patirtis buvo gana karti. Be išankstinio apmokėjimo, be rimtų finansinių garantijų, be eksporto draudimo, matyt, reikėtų labai atsargiai vertinti bet kokį susitarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame gerbiamajam ministrui. Aš manyčiau, kad Seimo narei J.Dunauskaitei pagal galimybę jūs atsakysite į tai, kas liko dar neatsakyta. O dabar dėkui. Tą klausimą baigiame. Ir iki kito susitikimo. Pagal darbotvarkės 2-1 klausimą darbas baigtas. Šiek tiek užtruko, bet tik 5 minutes.

Diskusija tema “Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros koncepcija” (diskusijos tęsinys)

Tikiuosi, kad darbotvarkės 2-2a ir 2-2b klausimai mums gal sutaupys laiko. Taigi pereiname prie antrojo klausimo – diskusijos tema Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros koncepcija. Ir prašau į tribūną Seimo narę E.Kunevičienę. Registracijos pageidaujat? Galbūt, gerai. Prašom, ponia Kunevičiene.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Šių metų birželio 30 d. Seime įvyko diskusija biudžeto sandaros koncepcijos klausimais. Buvo pateiktas rezoliucijos projektas ir Seimas apsisprendė rudenį grįžti prie tos rezoliucijos svarstymo. Šiandien ta tąsa ir vyksta. Ilgai rengėm rezoliucijos pataisymus to projekto, kuris buvo pateiktas. Per vasarą daug medžiagos sukaupėm. Buvo keli variantai parengti, ir jūs turit antrąjį rezoliucijos variantą. Po to mes ją redagavom, prašėm redaguoti Teisės departamento. Ir dabar jūsų dėmesiui pateiktas trečiasis rezoliucijos variantas, kurį jau suredagavo Teisės departamentas.

Prieš pradedant diskusiją norėčiau apibendrintai akcentuoti, kuo remiantis ta rezoliucija suformuota. Tai pirmiausia, kad einamosios sąskaitos deficitas jau pasiekė apie 13% bendrojo vidaus produkto ir tai nulėmė, kad rezoliucija Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Seimui apsispręsti ir nuo 1999 metų pradėti nedeficitinį biudžetą. Ir kad tai būtų ilgalaikis procesas, o ne tik vieneriems metams taikomas politinis sprendimas, siūlom, kad Vyriausybė parengtų konstitucinių įstatymų projektą. Ką reiškia konstitucinis įstatymas? Kad Seimas trim ketvirtadaliais balsų turėtų tam apsisprendimui pritarti, tada nebebūtų politinių spekuliacijų biudžeto deficito klausimu. Nes kad ir kokia partija laimėtų ateinančius rinkimus, tas politinis apsisprendimas rodytų visų politinių jėgų apsisprendimą, kad nuo 1999 metų sudarom, gyvenam pagal nedeficitinį biudžetą iš surenkamų mokesčių, einamosioms išlaidoms netaikom skolinimosi galimybės. Vadinasi, tų galimybių nebūtų einamosioms išlaidoms. Tai nesusiję su investicijų klausimu, o einamosiom išlaidom, nes jeigu investuojama, tai turtas sukuriamas, o čia jokio grąžinimo pagrindo, be mokesčių, nėra.

Antras labai svarbus momentas, kuris reikalauja peržiūrėti biudžeto sudarymą, – tai išlaidų didinimo ribos. Jau nebegalima siekti išlaidas didinti. Daugeliui politikų labai naudinga kalbėti apie mokesčių neėmimą (neimkim mokesčių, atleiskim nuo mokesčių, atleiskim vienus, atleiskim kitus, atleiskim trečius). Tų pasiūlymų Biudžeto ir finansų komitetas gauna daugybę. Daugelis politikų gali visus nuo mokesčių atleisti, bet kai prireikia priiminėti biudžetą, tie patys politikai sako: daugiau duokim mokytojams, daugiau duokim gydytojams, daugiau duokim invalidams. Ir jie visiems labai geri: ir tiems, kuriems reikia mokėti mokesčius, ir tiems, kurie laukia tų surinktų mokesčių. Dėl to labai svarbu apsispręsti priimti nedeficitinį biudžetą.

Trečias momentas. Labai gerai skirstyti lėšas, kai nereikia tų lėšų panaudojimo susieti su rezultatais. Dažnai labai sunku patikrinti, kokių rezultatų pasiekta iš tų išlaidų, ypač biudžeto kapitalinių įdėjimų. Jau antri metai reikalaujame, kad būtų pateikta informacija apie nebaigtas statybas iš valstybės biudžeto. Sunkiai sulaukiame tokios informacijos, nes daug geriau kiekvienais metais skirti vis naujų lėšų. Kad pasiektume, jog išlaidos būtų susietos su rezultatais, ypač kapitalinių įdėjimų išlaidos, ir su tų išlaidų naudingumu, efektyvumu, kaip profesorius K.Glaveckas mūsų komitete akcentuoja, su efektyvumu, tam reikia įgyvendinti programinį biudžeto sudarymą. Aš manau, kad jūs tam visi pritarsite.

Ketvirtas momentas. Mes Seime dažnai pristingam laiko kaip reikiant išnagrinėti ir apsvarstyti biudžetą. Daugelis komitetų mano, kad visas tas darbas yra tik Biudžeto ir finansų komiteto darbas. Mes norime įteisinti, kad visi Seimo komitetai turi funkciją – asignavimų komiteto funkciją. Švietimo ir mokslo komitetas, žinodamas savo ribą, kiek tas komitetas gali skirstyti lėšų, prioritetą, kam jas skirti, turi nustatyti pats. Švietimo ir mokslo komitetas. O visi tik apsisprendžiam dėl bendrų išlaidų. Ir Kaimo reikalų komitetas, ir Sveikatos reikalų komitetas gali patys nuspręsti šiemet daugiau atiduoti vienai, o kitais metais daugiau duoti kitai programai, bet tai jau jų reikalas.

Dabar dėl biudžeto svarstymo laikotarpio. Mes numatome įtvirtinti Biudžeto sandaros įstatyme arba jo įgyvendinimo įstatyme, kad būtų daugiau laiko skiriama biudžetui sudaryti ir svarstyti. Projekte mes esame numatę, Biudžeto ir finansų komitetas tą projektą siūlys, kad biudžeto projektas būtų pateiktas iki rugsėjo 15 d., kad mes Seime galėtume bent keturis ar tris mėnesius svarstyti.

Dar vienas labai svarbus momentas, kad visuomenė dažnai gauna tik bendrus biudžeto skaičius, o ne konkrečius programoms skiriamų lėšų skaičius. Tada visuomenė negali kontroliuoti, kam tos lėšos panaudojamos. Kai pereisim prie programinio biudžeto, visuomenė pati galės daug geriau kontroliuoti lėšų panaudojimą, nes nėra geresnio kontrolieriaus kaip pati visuomenė, jeigu ji turės tinkamai pateiktą informaciją, jeigu jai bus sudaryta galimybė pačiai spręsti.

Paskutinis momentas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, kad mums Seime reikia turėti išlaidų analitikų grupę. Visi komitetai vykdys asignavimų valdymo funkciją, o jų darbuotojai, patarėjai dažnai yra ne finansų specialistai. Pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo komitete yra švietimo reformos specialistai, mokslo reformos specialistai, o jiems reikia analitinės finansų išlaidų medžiagos, todėl mes siūlysim Seimui, konkrečiai kancleriui, prie Biudžeto ir finansų komiteto įkurti analitinę grupę. Visuose parlamentuose tokios grupės yra ir bus tik diskusija, kur ją kurti: ar sustiprinti Seimo analitinę grupę, kuri yra dabar, ar prie Biudžeto ir finansų komiteto? Aš siūlyčiau prie Biudžeto ir finansų komiteto, nes mūsų specialistai galės geriau suformuluoti užduotis tai analitinei darbo grupei. Kitas dalykas. Valstybės kontrolė vis tiek ateityje tikriausiai pagal mūsų sprendimą bus atskaitinga Biudžeto ir finansų komitetui, o ne Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kaip yra dabar, nes jie kontroliuos kaip tik biudžetines sąskaitas. Orientuodamasi į visa tai, aš ir siūlau šiandieną jums Biudžeto ir finansų komiteto vardu (mes tą rezoliuciją svarstėm) priimti mūsų politinius sprendimus, kurie išreikšti pateiktoje rezoliucijoje, jos trečiajame variante. Į klausimus atsakysiu, jeigu jų bus, o jeigu kas nors norės diskutuoti, prašom diskutuoti.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo narei E.Kunevičienei. Dėkojame. Diskusiją, galima sakyti, pradėjome. Klausimų nepateiksime, kiekvienas galės kalbėti. Netgi mano nepatyrusi akis rodo, kad mūsų yra kur kas daugiau negu užsiregistravo. Aš siūlau dar kartą registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, kurie diskutuojate su Vyriausybės atstovais, labai prašyčiau vis dėlto pasižymėti, kad jūs esate. Būkite malonūs, paskui pratęsite pokalbį, gerai? Paspauskite. Dėkoju, daugiau nekartosiu.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai.

Dabar diskusiją pradeda Seimo narys J.Valatka. Kalbės frakcijos vardu. Diskusija vyksta pagal iš anksto užsirašiusiųjų sąrašą. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, diskusija iš tikrųjų yra labai reikalinga ir labai svarbi. Aš norėčiau galbūt ne tiek išsiplėsdamas, o trumpai pakalbėti apie biudžetą kaip įrankį valstybės arba Vyriausybės politikai realizuoti.

Jeigu kalbėtume apie fiskalinę politiką, turbūt ekonomistams visiškai aišku, kad kaip tik biudžetas yra tas instrumentas, kuriuo galima išreikšti Vyriausybės programinius tikslus ir nuostatas. Vienas iš pagrindinių dalykų, esančių visų partijų programose, yra tai, kad biudžetu galima koreguoti, ir stipriai koreguoti, visą valstybės ekonominį gyvenimą. Todėl pagal tai, kaip atrodo biudžetas, kokia yra mokesčių našta, kokios yra pajamos ir išlaidos, galima spręsti apie valstybę, kokią politiką ji vykdo. Aš nenorėčiau sakyti, kad nuo biudžeto tiesiogiai priklauso paklausos ir pasiūlos mechanizmai, valstybiniai užsakymai, kad priklauso nedarbas ir užimtumas, kad priklauso visos socialinės programos.

Iš to, kiek valstybė perskirsto per biudžetą bendro vidinio produkto, galima spręsti, kokį galutinį (o galbūt ne galutinį) tikslą turi ta ar kita vyriausybė.

Žiūrėdamas į mūsų situaciją aš galėčiau pasakyti, kad situacija yra, mano manymu, daugiau ar mažiau normali, jeigu skaičiuosim taip, kaip skaičiuoja ekonomikos specialistai. Praeitais metais mes per biudžetą perskirstėm 32,4% bendro vidinio produkto. Šiais metais tas skaičius bus patikslintas. Tiesa, tiems, kurie stebi tuos skaičius, galiu priminti, kad tai yra su “Sodros” biudžetu, nes dažnai kalbama taip, kad mūsų perskirstymas yra labai nedidelis, tačiau visiškai nekreipiamas dėmesys į tuos, kurie veikia ir kurie sudaromi mokesčių pavidalu.

Kalbėdamas apie mokesčių naštą galiu pasakyti, kad Čekijoje perskirstymas yra 49%, Lenkijoje – 44% Danijoje – 38,5%, Švedijoje – 44,4%. Štai kokia situacija yra čia. Jeigu kalbėtume apie mūsų kaimynes, Latvija ir Estija turi labai panašų skaičių – 32,5% bendrojo vidaus produkto. Visa tai rodo, kaip yra orientuotas biudžetas.

Dabar šiek tiek norėčiau pakalbėti apie deficitinį ir nedeficitinį biudžetą. Mes nedeficitinį biudžetą jau turėjom, tačiau spėjom užmiršti, ir Vyriausybės noras kitais metais turėti nedeficitinį biudžetą yra sveikintinas, nes tiek vidaus, tiek užsienio skola yra tarpusavyje gana glaudžiai susijusios ir tendencija yra pakankamai negera.

Ką mums davė biudžeto deficitas šiais metais, kokias negeroves? Kalbant apie įmonių kreditavimą, tai buvo pakankamai geras stabdys, kadangi bankai, o dažniausiai mūsų vertybinių popierių rinkoje veikė mūsų bankai, mūsų finansinės institucijos, nerezidentų palyginti buvo labai nedaug… Tai galbūt ir neblogai, nes spekuliatyvinis kapitalas, kuris ateina į mūsų vertybinių popierių rinką, gali pridaryti labai negerų dalykų, ypač esant krizinėms situacijoms įvairiuose ekonominiuose regionuose.

Taigi šitas deficitas turėjo dvi tokias blogas puses ta prasme, kad buvo įvairių grėsmių, kurios galėjo mus taip pat paliesti. Duok dieve, kad jos taip smarkiai nepalietė. Nedeficitinis biudžetas, aišku, tas grėsmes panaikina. Negalėčiau pasakyti, kad biudžeto deficitas tam tikrose ribose yra absoliuti blogybė. Sakykim, tokios šalys kaip JAV, jų federalinė rezervų sistema nekreipia dėmesio į didžiulę valstybės skolą, bet nereikia užmiršti, kad jie yra pasaulinių pinigų gamintojai ir skleidėjai. Taigi mes taip elgtis jokiu būdu negalime.

Ką aš norėčiau konkrečiai pakalbėti dėl mūsų biudžeto? Aš negalėčiau reikalauti iš Vyriausybės, kad biudžetas būtų orientuotas taip, kitaip ar dar trečiaip. Mano galva, kol kas orientacija yra galbūt net į socialdemokratinę pusę. Nes jeigu biudžeto pajamos auga, o šiais metais jos išaugo palyginti labai daug, vadinasi, mokesčių našta, kurią mes patiriam, yra perskirstoma, ta suma, kurią surenkam, yra perskirstoma atitinkamoms programoms. Kitų metų programinis biudžetas yra visiškai geras dalykas, nes mes grįžtame į tuos laikus, kai bijoję žodžio “planas” dabar galvojame apie strateginį planavimą.

Tai yra visiškai normalu. Tą rinkos ekonomikos šalys daro, tą reikės daryti, tačiau procedūrine prasme ko norėtųsi iš biudžeto, to, kurį mums galėtų pateikti valdančioji partija ir Seimo dauguma? Kaip ne kaip, jeigu sutariam, kad biudžetas bus nedeficitinis, reikia sutarti visoms partijoms, kad tai nebūtų vienadienis dalykas.

Antra, reikia, kad biudžetas būtų skaidrus. Aš nesigilinsiu į šitą sąvoką, nes skaidrumas yra labai plati sąvoka, ir aš manau, kad jeigu tai būtų vykdoma, kiekvienas mūsų Seimo narys, net ne ekonomistas, o bet kokios srities specialistas galėtų drąsiai spręsti biudžeto reikalus ir galvoti apie jį.

Kitas noras būtų, kad vis dėlto būtų geresnė biudžeto atskaitomybė. Mes Ekonomikos komitete sprendžiame gana sudėtingus rebusus, kai reikia kalbėti apie biudžetą, apie valstybės vidaus ir užsienio skolą, kai reikia kalbėti apie valstybės įsipareigojimus, kurių mes turime pakankamai daug. Aš nevardysiu tų įsipareigojimų, kuriuos mes priėmėm, bet, deja, mes juos priėmėm, ir tai turi atsispindėti formuojant biudžetą.

Dar vienas dalykas. Labai negerai, kai šalia biudžeto veikia labai daug nebiudžetinių fondų. Ir atskirų fondų. Mes neseniai priėmėme dar vieno fondo įkūrimo įstatymą ir aš nemanau, kad tai yra gerai. Vis dėlto tie (…) renkami ir juos galima būtų perskirstyti per bendrą biudžetą, bet čia atskira diskusija, kuri jau buvo.

Dar norėtųsi, kad kitų metų biudžete būtų kuo mažesnis neperskirstytų lėšų kiekis. Praeitų metų biudžete turėjome per 23% tokių išlaidų, kurios nepriklauso pagrindinėms funkcinėms grupėms. Tai supraskit, Vyriausybės rezervas plius šitos 23% lėšos, t.y. turbūt negerai. Seimas čia turėtų pasakyti savo aiškų žodį, o Vyriausybė turi pakankamą galimybę vien iš savo rezervo, kuris yra nemažas, finansuoti tas vietas, kurių mes čia, Seime, nepamatysim ir nenumatysim.

Ir informacija apie biudžeto vykdymą. Tai irgi labai siauras klausimas ta prasme, kad mes, Seimo nariai, neturime pakankamos informacijos net apie kiekvieną mėnesį, reikia jos prašyti ir t.t. Informacija turi būti pateikiama laiku, kad mes matytume, kaip vykdomi įsipareigojimai.

Reaguoju į jūsų repliką, nes galiu kalbėti dar 20 minučių, bet pasistengsiu baigti, ir užteks.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Valatka. Dabar dėl savo nepatyrimo (dėl to labai atsiprašau) pirmiausia “paleidau” frakcijas, tuo tarpu turėjo būti komitetai. Bet gal ponas A.Butkevičius, kaip vienintelis užsirašęs kalbėti nuo komitetų, nepyks. Todėl kviesčiau frakcijos vardu kalbėti A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Ačiū už tai, kad man gal pirmą kartą taip greitai leidote kalbėti. Aš kalbėsiu dėl biudžeto sandaros koncepcijos ir keletą žodžių apie rezoliuciją, nors rezoliucija yra kitas klausimas.

Aišku, tai, kad yra planuojamas nedeficitinis biudžetas, gerai. Tai yra saugiklis, kad Lietuvoje galimos mažesnės valiutinės finansinės krizės, nes dažniausiai krizės prasideda nuo to, kai nutrūksta būtent deficito finansavimas.

Norėčiau pasakyti, kad nedeficitinis biudžetas visai nereiškia, kad valstybės skola sumažės. Jeigu Vyriausybė neskolins deficitui dengti, niekas faktiškai negalės daryti įtakos, kad jinai neskolins kitoms reikmėms, pavyzdžiui, naujiems automobiliams pirkti. Biudžetas bus geras, bet vidaus skola padidės.

Dėl programų. Tikslas yra geras – parengti programinį biudžetą, bet kaip tos programos atrodys, jeigu jas sudarys tie patys asignavimų valdytojai, kurie anksčiau gaudavo pinigus be jokių programų? Jie visa tai, dėl ko turėjo pinigų, pavadins programomis, aišku, darbo turės šiek tiek daugiau, reikės truputį parašyti, bet rezultatas bus tas pats. Mes nepasieksime to, kas yra pagrindinis tikslas, t.y. peržiūrėti išlaidų struktūrą.

Kaip pavyzdį galiu pasakyti apie “Mažeikių naftos” programą. Buvo problema ir reikėjo Mažeikiams greitai paskolinti. Tą pačią dieną, kai buvo priimtas sprendimas paskolinti, ir buvo parašyta programoje. Ta programa yra toks beletristinis kūrinys, kuriame parašyta, kad Mažeikiai yra reikalinga įmonė ir jai reikia paskolinti. Viskas. Taip pasielgs, man atrodo, visi kiti asignavimų valdytojai, todėl programų turėsime tikrai daug, galbūt šiek tiek … Ar mes turėsime tiek laiko jas skaityti?

Na, ir pagrindinė problema vis dėlto yra nebiudžetiniai fondai. Kaip jau praeitą kartą diskusijoje kalbėjau, per biudžetą eina šiek tiek per 20% bendrojo vidaus produkto, kiti pinigai nekontroliuojami. Fondų yra apie 20, kai kurie iš jų tikrai yra dideli, net šią savaitę mes dar sukūrėme vieną fondą, kuris, aišku, apskritai nepadės valstybės finansų valdyti. Kaip pavyzdys gali būti Privatizavimo fondas (jis dažniausiai buvo minimas). Kaip atrodo jo (…)? Investiciniams projektams – 2,8%, verslo rėmimo programoms – 1,6%, socialinėms programoms – 2,9% ir su privatizavimu susijusioms reikmėms – 1,8%. O kur likę pinigai? Investuoti per Lietuvos banką – 60%, laikinai paskolinti (įdomu, laikinai paskolinti, galima, matyt, paskolinti, sakykim, 1000 metų, tai yra įdomu), taigi laikinai paskolinti – tai 11% valstybės iždo be palūkanų kažkodėl, neaišku kodėl, ir Mažeikių naftai – 11%. Dar 6% Lietuvos valstybiniuose bankuose už dideles palūkanas. Įdomu, jog tuose valstybiniuose bankuose guli pinigai, o kitų metų biudžete mes numatėme pinigus valstybiniams bankams gelbėti. Čia labai aišku. Šiandien mes… paėmėme pinigus, kitais metais per biudžetą grąžinsime. Čia yra tik ta informacija, kuri faktiškai atsirado todėl, kad apskritai tas Privatizavimo fondas žinomas. O kiek dar yra kitų fondų, apie kuriuos mes nieko nežinome? Ir aš norėčiau iš šitos tribūnos, grįždamas antrą kartą prie rezoliucijos, paremti pono A.Šimėno pasiūlymus, nes, be abejo, tokia situacija yra netoleruotina ir įplaukas, o juo labiau valstybės išlaidas, mes turime Seime bent žinoti ir jas tvirtinti. Aš nežinau, ar mes turime nagrinėti kiekvieną fondą, bet tikrai jie visi čia turi būti. Todėl aš negaliu pritarti nuostatai, kad tik po penkerių metų reikės pereiti prie konsoliduoto biudžeto. Manau, kad jau seniai laikas tai padaryti, o ypač dabar, kai to paties Privatizavimo fondo veikla… Aš pasakysiu kaip pavyzdį. Lietuvos bankas yra nusprendęs, kad per metus ne daugiau kaip pusę milijardo galima išleisti į apyvartą, kad nebūtų ekonomikos destabilizavimo. Ponia E.Kunevičienė pasakė, kad kitais metais bus milijardas. O vienas valdančiosios partijos narys pasakė, kad iki 2000-ųjų viską atiduosim. Aišku, kiekvienas supranta, kad jeigu viską iki 2000-ųjų, tai mums kataklizmų nepavyks išvengti. Todėl aš manau, kad tokie dalykai tikrai turi būti čia, Seime, nagrinėjami.

PIRMININKAS. Dėkojame Seimo nariui A.Plokšto. Kalba Seimo narys K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikro šis klausimas yra labai aktualus, nors jis ir suformuluotas yra konceptualiu lygiu, tačiau aš, iš principo pritardamas šiai rezoliucijai kaip tam tikram bandymui išvalyti biudžeto politikos kelią nuo daugelio nereikalingų kliuvinių, kurie dar vis egzistuoja, pabandysiu išdėstyti kai kurias mintis apie pačią koncepciją ir kai kuriuos praktinius jos įgyvendinimo ypatumus.

Šiuo metu Lietuvos biudžetas iš principo formos prasme yra hibridinis biudžetas. Kitaip tariant, jis jungia dvi biudžeto formas. Pirmoji forma susijusi su formulės biudžetu, o antroji su didėjimo biudžetu. Abiejų šių formų pagrindinis trūkumas tose valstybėse, kuriose jis yra naudojamas, yra tas (ir pas mus kol kas taip yra), kad jis nėra orientuotas į galutinius rezultatus ir atskirų funkcijų įgyvendinimą. Visi tie pinigai, kurie yra skirti ir paimti iš mokesčių mokėtojų, jie, be abejo, turi turėti aiškų tikslą ir to tikslo pasiekimo efektyvumą. Jeigu to nėra, tokie biudžetai iš tikro tampa našta ir jie nepadeda spręsti svarbiausių krašto ekonominio augimo problemų. Mes pereiname prie programinio biudžeto ir tai iš tikro yra žingsnis į priekį. Formos prasme mes tą pradėjome deklaruoti, tas yra koncepcijoje, galų gale tuo pradeda vadovautis ir rengia atskiras programas Finansų ministerija ir visos kitos institucijos. Turinio prasme tas kelias dar labai ilgas ir labai gaila, kad mes nedarome nieko, kad tas kelias sutrumpėtų. Galų gale pačioje rezoliucijoje, kai mes kalbame apie praktinį programinio biudžeto įgyvendinimą, mes pradedame kalbėti apie vertinimo kriterijus, tik jų įvedimą iki 2000 m. Kitaip tariant, dar po septynerių metų. Kitaip tariant, mes esame per mažas kraštas, per mažai turime išteklių, per daug turime tikslų ir ambicijų, kad taip ilgai lauktume, dar septynerius metus, rengiant kriterijų ir efektyvumo vertinimo sistemą visų funkcijų, kurias iš tikro deleguoja visuomenė ir kurias visi tie, kurie deleguoja, turi įvykdyti pačiu efektyviausiu būdu ir turėdami tiesioginę atsakomybę už tų programų įvykdymą. Šiuo metu visi asignavimų turėtojai atsako iš esmės tik už išlaidas, ar jie padarė tas išlaidas, ar jie įvykdė, ar neįvykdė. O jų atsakymo kriterijus turėtų būti, ką jie padarė, koks yra rezultatas. Tik tada galima tikėtis tos visuomenės pajamų dalies, kuri per mokesčius patenka į valstybės biudžetą ir biurokratų yra valdoma, šiek tiek didesnio efektyvumo.

Kitas aspektas, kuris yra susijęs ir rezoliucijoje, koncepcijoje taip pat yra pažymėtas, kad biudžetas, nedeficitinis biudžetas, turi būti tvirtinamas konstituciniu įstatymu. Iš tikro tai atrodo neblogai ir tokia praktika pasaulyje egzistuoja, tačiau tokia praktika egzistuoja tik tose valstybėse, kurios turi ilgalaikę ir stabilią ekonomiką. Lietuva, turinti besiplečiančią ekonomiką, augančią, sau tokio konstitucinio įsipareigojimo prisiimti negali dėl daugelio aplinkybių: dėl pasaulinių krizių, dėl kaimynų krizių, galų gale tų įsipareigojimų, kuriuos priimam, ir kas išeis, jeigu mes priimsime daugybę įsipareigojimų didinti, iš biudžeto mokėti pensijas, didinti algas ir t.t., o krašto (…) galimybės to neleidžia daryti, kitaip tariant, mes negalime tų pinigų uždirbti. Tai ką mes tada darysime? Inventorizuosime visus įstatymus, išbrauksim tą, ką pasižadėjome, ir pasakysime, jog kitiems nemokėsim. Ne, tai nėra atsakymas. Be abejo, įtvirtinti konstitucinę nuostatą, vadinasi, patekti į iš tikro konstitucinį rebusą. Jeigu Seimas nepatvirtins tokio biudžeto, kitaip tariant, tų įsipareigojimų įvykdymų, kuriuos priėmė, nepatvirtins tokio biudžeto kelis kartus, kuo tada visa tai baigsis? Reikės paleisti Seimą ar dar ką nors daryti? Kitaip tariant, mes iš karto padedame bombą, kuri paskui mus gali paprasčiausiai susprogdinti. Galų gale tokios bombos dėjimas nėra pagrįstas, kaip minėjau, ekonominėmis realijomis ir visais tais dalykais. Galų gale dabartinė finansinė ekonominė padėtis, apie kurią kalbėjo ponia pirmininkė, iš tikro ypač (…) mūsų sąskaitos deficito atžvilgiu yra gana nepalanki Lietuvai. Ir negalima nematyti stambiu planu tiesioginio ryšio tarp biudžeto ir einamosios sąskaitos. Iš esmės remiantis dabartinės einamosios sąskaitos deficito dydžiu Lietuvos biudžetas kitiems artimiausiems metams turėtų būti planuojamas perteklinis, jokiu būdu ne (…) arba deficitinis. Kitaip tariant, mes turime daugiau sutaupyti tam, kad padengtume eksporto-importo saldo minusą, kuris šiais metais gali pasiekti 10 mlrd. Lt. Jeigu mes to nepadarysime, mes tą turėsime daryti per du dalykus: arba per skolinimąsi iš užsienio, o tai labai brangsta ir tą labai sunku gauti, arba tą, ką daro rusai, – spausdinti labai daug ir labai gražių litų. Tai, mano supratimu, koncepcijoje taip pat reikėtų inventorizuoti.

Dar vienas aspektas, ne kritikuojant, o papildant, turėtų būti susijęs su tuo, kad viešumas iš tikro turėtų tapti biudžeto priėmimo, svarstymo, parengimo ir parėmimo proceso dalimi. Iš esmės daugelyje pasaulio kraštų prieš priimant biudžetą vyksta didžiulis parengiamasis darbas. Jis prasideda vien tik tuo, kad Vyriausybė prieš kokią pusę metų mažiausiai paskelbia, išleidžia viešą lankstinuką, kuriame yra trumpa biudžeto santrauka, ir išplatina viešai, kad visi galėtų žinoti, kaip bus iš tikro, kokie bus valstybės įsipareigojimai, ką darys, kam didės, kam bus išleidžiami pinigai. Viešumas yra neišvengiamas dalykas. Tada būtų galima daug greičiau rasti kompromisą ir realiu pagrindu derėtis su tais, kurie moka mokesčius, ir su tais, kurie gyvena iš tų mokesčių. Tada būtų galima iš tikro ieškoti kriterijų, tarpusavio supratimo.

Ir dar vienas dalykas, vienas aspektas, kuris labai svarbus, ir koncepcijoje, mano supratimu, turėtų atsispindėti, tai biudžeto skaidrumo klausimas, apie kurį čia buvo kalbėta. Iš tikro visiškai nenormalu, kai kitos išlaidos sudaro 23%. Tuo tarpu Amerikoje 1%, Prancūzijoje – 4%, Estijoje – 5%, kituose kraštuose – 3-4%. Pas mus – 23%. Tas pats ir nebiudžetiniai fondai, nebiudžetinės išlaidos. Tą reikia išvalyti, kad tas paprasčiausiai būtų kontroliuojama. Tai tokie galėtų būti pasiūlymai koncepcijai ir tokie trumpi samprotavimai ryšium su tokiu dokumentu, kuris jums yra pateiktas. Tiksliau, tai Centro sąjungos frakcijos nuomonė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojam K.Glaveckui. Dabar frakcijos vardu dar kalba Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos ekonominė finansinė padėtis kelia būtinumą padiskutuoti dėl valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų formos, turinio, šio biudžeto teisiniais pagrindais pajamų formavimo ir išlaidų naudojimo, biudžeto rengimo, nagrinėjimo, tvirtinimo bei vykdymo tvarkos, atskaitomybės ir kontrolės principinių nuostatų. Tai svarbu, nes Lietuvos Respublika yra naujos rimtos biudžetinės sandaros reformos pradžioje.

Reformos reikšmingiausiais klausimais galima būtų laikyti valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymą be deficito, Vyriausybės ir savivaldybių biudžetų pajamų skirstymą pagal vykdomas funkcijas, pradėti biudžeto sudarymą programų pagrindu, orientuojantis į darbų ir jų programų aktualumą, laukiamą rezultatą ir efektyvumą; pasirengimą, be metinių biudžetų, sudaryti einamuosius paprastuosius biudžetus trejiems metams, o kapitalo investicijų biudžetus penkeriems metams pagal jų pagrindinius rodiklius; siekimą užtikrinti pagal galimybę mokesčių mokėtojams gauti kuo aiškesnę, konkretesnę informaciją apie Vyriausybės ir savivaldybių sprendimus bei gautus tų sprendimų rezultatus ir lėšų panaudojimą konkretiems sprendimams įgyvendinti; kadrų kvalifikacijos kėlimą siekiant sėkmingai įdiegti numatytas ir prisiimtas užduotis; valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo taisyklių parengimą ir įgyvendinimą, valstybės ir savivaldybių biudžetų naujomis sąlygomis audito ir kontrolės vykdymą; ankstesnį valstybės biudžeto projekto Seimui pateikimą nagrinėti ir svarstyti siekiant atlikti gilesnę atskirų programų analizę ir rasti efektyviausius lėšų panaudojimo variantus; biudžetų sudarymą pagal programas pagrįsti biudžetinėms įstaigoms veiklos įvertinimo kriterijais be nacionalinio biudžeto sudarymo, o gal atsisakius nuo nacionalinio biudžeto; orientavimąsi į konsoliduoto, sujungto biudžeto programinio principo sudarymą, pasirengimą iždo formavimui pereinamuoju laikotarpiu, per kurį būtų sujungtos visos valstybės, savivaldybių biudžetų ir fondų lėšos, sudarant galimybes jas taupiai ir efektyviai naudoti.

Pradžia tokio darbo gana sunki ir sudėtinga tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektais. Staigus, gal kiek ir per ankstyvas perėjimas prie nedeficitinio valstybės biudžeto ir pastarojo sudarymas programiniu principu reikalauja ir naujų teorinių žinių, ir papildomų praktinių priemonių. Reikalingos per trumpą laiką milijardinės lėšos, kad galima būtų pagal galimybes sumažinti užsienio bei vidaus skolas ir pradėti naujus biudžetinius metus su mažesne praeities našta. Ne paskutinį žodį čia taria ir susidariusi šiuo metu kaimyninių valstybių ekonominė bei finansinė padėtis, kuri tiesiogiai veikia Lietuvos Respublikos ekonomiką bei finansus.

Pereinamojo laikotarpio pradžioje ypatingoje situacijoje atsiduria asignavimų valdytojai ir Seimo komitetai. Asignavimų valdytojams, valstybės institucijoms, įmonėms ar įstaigoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintame valstybės biudžete, ar savivaldybių asignavimų valdytojams, savivaldybių institucijoms, įmonėms, įstaigoms, nurodytoms savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, skirtiems asignavimams reikia parengti atitinkamas programas ir tada joms paskirstyti finansavimą. Ir čia be ankstesnių asignavimų valdytojų pagrindinių pareigų dar teks organizuoti finansuojamų iš biudžeto programų rengimą ir jas rengti, svarstyti jų realumą, pagrįsti bei jas vykdyti; tvirtinti programų išlaidų apmokėjimo įkainius, normas bei sąlygas, nustatyti savo įstaigos ir jai pavaldžių įstaigų veiklai ir programoms išlaidų sandarą, neviršijant patvirtintų bendrųjų asignavimų; užtikrinti paskirstytų asignavimų pagal programas naudojimo efektyvumą ir rezultatyvumą, atliekant operatyvinę išlaidų naudingumo analizę ir programų vykdymo kontrolę; vykdyti kitus aktualius darbus, susijusius su programų realizavimu. Ypatingą dėmesį sukoncentruoti kadrų kvalifikacijai kelti, aiškinamajam darbui mokesčių, jų surinkimo, biudžeto sudarymo ir lėšų naudojimo klausimais vykdyti. Seimo komitetai turėtų tapti asignavimų komitetais svarstant ir teikiant išvadas dėl Vyriausybės ar savivaldybių pateiktų biudžetų projektų, straipsnių, priskiriamų atitinkamų komitetų kompetencijai. Didelė atsakomybė teks komitetui už parengtą ministerijos, institucijos, įmonės ar įstaigos programinį biudžetą ir jo lėšų efektyvų pagal programas panaudojimą. Pagrindine finansavimo nagrinėjimo biudžeto suma teks laikyti Vyriausybės ar savivaldybės patvirtintame biudžeto projekte esančius asignavimus pagal asignavimų valdytojus.

Valstybės biudžeto teisiniu pagrindu ir toliau bus Lietuvos Respublikos metams patvirtintas valstybės biudžeto įstatymas, o savivaldybių biudžetų – atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimai savivaldybių biudžetams patvirtinti bei mokesčių įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys biudžeto pajamas. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų straipsnius ir toliau lems mokesčių įstatymai, o išlaidų straipsnius – pagrindinės valstybės valdymo funkcijos. Savivaldybių biudžetuose turėtų būti sukaupiamos pajamos, reikalingos Vietos savivaldos įstatyme skirtoms funkcijoms bei programoms ir savivaldybėms deleguotoms valstybės funkcijoms bei programoms vykdyti. Savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų straipsnius bei turinį reglamentuos atitinkami įstatymai bei savivaldybių teisiniai aktai.

Rengiantis biudžeto sandaros reformai jau atliktas darbas, ir jis yra didelio pasirengimo rezultatas. Reikalingos ir ateityje visų sutelktos pastangos, kad nebloga pradžia duotų gerus rezultatus. Pritariu pateiktam rezoliucijos projektui po svarstymo, kviečiu ją priimti, o svarbiausia – aktyviai įsijungti į biudžeto sandaros reformos teorinį ir praktinį darbą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojam Seimo nariui J.Listavičiui. Dabar kviesčiau Seimo narį Alg.Butkevičių.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, tikrai čia yra labai plati tema ir apie ją būtų galima labai daug kalbėti. Aš kai kurias mintis trumpai irgi norėčiau išsakyti.

Šiuo metu Biudžetinės sandaros įstatymas galioja jau nuo 1991 metų, tačiau toliau reikės nuolatinių pastangų įdiegiant naujas biudžeto formavimo koncepcijas, reorganizuojant valstybines tarnybas, modifikuojant vidinius procesus bei apmokant žmones prisiimti naujos atsakomybės. Šiuo metu valstybės biudžetas yra kaip priemonė, naudojama vertinti įplaukas, klasifikuoti, registruoti išlaidas, pateikti duomenis ir pranešti juos tarptautinėms organizacijoms bei kontroliuoti santykį tarp įplaukų ir išlaidų. Biudžeto procesas, nepaisant to, daro labai mažai planuojant programas, analizuojant, priimant sprendimus ir vertinant. Tai kontrolės biudžetas, kuris sukurtas apsaugoti nuo deficito, ginti nuo neleistinų išlaidų arba nusikalstamų veiksmų.

Vis dėlto dar nuo sovietinių laikų yra išlikusi sistema iš viršaus į apačią. Vyriausybė ir Seimas dabar privalo susirūpinti dėl lygiai tiek pat svarbių valstybės finansų valdymo rezultatų. Vyriausybė ir Seimas turėtų atnaujinti ir modernizuoti analitines priemones bei sprendimų priėmimo atsakomybę dėl pačių efektyviausių programų nustatymo. Svarbu, kad Biudžetinės sandaros įstatymas būtų kuo aiškesnis (čia aš kalbu apie tą projektą, kuris yra naujai parengtas), kartu Biudžeto sandaros įstatymas turėtų įgalinti Vyriausybę nustatyti detales, biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles – tai, ko labai trūksta šiuo metu mūsų biudžetuose kalbant tiek apie valstybės biudžetą, tiek apie savivaldybių biudžetus. Bendrosios biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės turėtų būti labai detalios, kad apibrėžtų Biudžeto sandaros įstatymo taikymo taisykles visų organizacijų biudžetinei veiklai. Taip pat turėtume įvesti naują sąvoką “programos įpareigojimas”, nes šios sąvokos įvedimas būtų žymus pokytis apskritai biudžeto sandaros koncepcijoje. Tada Seimas nustatytų tam tikrą išlaidų dydį metams arba keleriems metams, o toliau Iždo departamentas būtų atsakingas už tai, kad Vyriausybė ir savivaldybės neviršytų Seimo patvirtintų išlaidų. Tačiau Seimui pateikiamas detalus biudžetas ir kasmet Seime priimamas Biudžeto įstatymas būtų grindžiamas tik Vyriausybės organizacijų galia; ji būtų įpareigota vykdyti tam tikras priimtas vyriausybines programas. Programomis ir rezultatais grindžiamų biudžetų įvedimas yra pirmasis žingsnis, pradedant galvoti apie programiniais rezultatais grindžiamo biudžeto įvedimą Lietuvoje. (Galiu pasakyti, kad jeigu kas nors mano, kad greitai bus galima Lietuvoje sudaryti programinį biudžetą, tai labai klysta.) Tai svarbi biudžeto koncepcija, kuri tampa vis populiaresnė Seime ir Vyriausybėje. Programinio biudžeto įgyvendinimui prireiks laiko, nes jis skiriasi nuo mums įprasto normatyvinio arba asignavimų didinimo, lyginant su ankstesniaisiais metais. (Balsai salėje) Pradėti reikia, sutinku, pone Sabuti, ir mes, visi čia susirinkę, turime būti iniciatoriai.

Taip pat norėčiau pakalbėti apie biudžeto skaidrumą, nors apie jį čia daug kalbėjo profesorius K.Glaveckas ir Seimo narys A.Plokšto. Seime jau ne kartą buvo išreikštas noras, kad reikia didinti biudžeto skaidrumą. Manau, jog kai kas galėtų būti pateikta didinant skaidrumą jau pradedant kalbėti ir apie 1999 m. planuojamą biudžetą, kurį mes tikriausiai patvirtinsime gruodžio mėnesį. Reikia į metinius valstybės ir savivaldybių biudžetus įtraukti visas pajamas ir išlaidas, nepaisant pajamų šaltinio ir išlaidų tikslo. Tai turėtų apimti visas mokestines ir nemokestines pajamas, kurias gauna savivaldybės, valstybė ar specialūs fondai. Biudžetas turėtų atspindėti visas valstybės pajamas iš skolintų lėšų, visus nebiudžetinius fondus ir skolų grąžinimą. Reikėtų, kad visa Vyriausybės finansinė veikla būtų įtraukta į metinį biudžetą, kad ją bent kartą per metus galėtų išnagrinėti kompetentingi Vyriausybės ir Seimo pareigūnai ir nustatytų tos veiklos tikslus, laukiamus rezultatus ir planuojamas sąnaudas.

Taip pat buvo plačiai kalbama apie kitas išlaidas. Turiu pasakyti, kad jeigu panagrinėsime valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžeto kitas išlaidas, tai pamatysime, kad kiekvienais metais jos labai stipriai didėja. Čia jau kalbėjo profesorius K.Glaveckas, kad 1998 m. valstybės biudžete kitos išlaidos sudaro net 23%. Kaip vis dėlto būtų galima šią problemą išspręsti? Mano manymu, reikėtų kitas išlaidas išskaidyti į smulkesnius numatomus tikslus. Kuo mažesnė išlaidų dalis teks kategorijai “Kitos išlaidos”, tuo skaidresnis taps biudžetas. Seimui reikia suteikti daugiau laiko išnagrinėti Vyriausybės pateiktą biudžetą. Man atrodo, kiekvienas Seimo narys, svarstant kitų metų valstybės biudžetą, apie tai kalbėjo šioje tribūnoje. Gali prireikti pasitelkti įvairių sričių specialistų.

Pagerinus biudžeto nagrinėjimo kokybę Seime, reikės tobulinti ir patį biudžeto rengimo procesą. Nenormalu, kai biudžetas Finansų ministerijoje pradedamas rengti kažkur liepos ar rugsėjo mėnesiais. Mes puikiai žinome, kad visuose valstybėse kitų metų biudžetas pradedamas planuoti nuo sausio mėnesio. Aš siūlyčiau, kad Finansų ministerija persiorientuotų ir taip pradėtų dirbti, todėl ir palengvintų sau darbą ir, aišku, būtų didesnė nauda visai valstybei.

Reikia sustiprinti Biudžeto departamento galią. Mano manymu, kad patobulintas biudžeto procesas, kuriame dėmesys bus kreipiamas į programų analizę, pareikalaus gerai pasirengusių darbuotojų pastangų. Turėtų keistis ir Biudžeto departamento darbuotojų vaidmuo nuo esamų finansinių apskaitininkų iki programų tyrinėtojų. Reikia tobulinti techninę sistemą, kuri skatintų biudžeto plėtotę ir valdymą. Apie tai irgi ne kartą buvo kalbėta šioje tribūnoje. Reikia vieną kartą pradėti peržiūrėti apskaitos sistemą ir užtikrinti, kad ji atitiktų tarptautinius standartus.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad norint pereiti prie programinio biudžeto sudarymo pirmiausia reikia sudaryti specialistų grupę, kuri dalyvautų Pasaulio banko organizuojamuose mokymuose. Tik turint parengtus specialistus galima įgyvendinti programinio biudžeto tikslus. Noriu pasakyti, kad vakar, kalbant su vienu ekspertu, atvykusiu iš Jungtinių Amerikos Valstijų, jis pasakė, kad Rusija jau yra pasirašiusi sutartį su Pasaulio banku, kuris mokys Rusijos specialistus, kaip pereiti prie programinio biudžeto. Aš tikiuosi, kad Lietuvos Vyriausybė pasirašys analogišką sutartį. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui ponui A.Butkevičiui. Kviečiu į tribūną Seimo narį S.Pečeliūną, bet prašau visų dabar kalbėsiančių, nes visi jau kalbės savo vardu, paisyti reglamento. Aš čia mirksiu savo simpatiška akimi, bet niekas to nepaiso. Manyčiau, kad šį kartą aš jau imsiuosi tam tikrų priemonių.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tiesiog kažkas paliko popierių uždėjęs ant tos lemputės, kad jos nematytų. Tai aš jį patraukiau, kad gerai matytųsi.

Esu patenkintas, kad mes galų gale pradėjome rimtai svarstyti programinio biudžeto sudarymo koncepciją, nes apie tai kalbam seniai. Prisimenam mūsų finansų ministro čia duotus įsipareigojimus jau rudens sesijoje pateikti naują biudžeto sandaros projektą, kad dar kitų, t.y. 2000 m. biudžetą būtų galima formuoti iš karto nuo sausio mėnesio ir pagal naują įstatymą. Deja, kol kas mes šito įstatymo projekto nematom ir, kas visų svarbiausia, šioje rezoliucijoje nėra tokio sakinio, įpareigojančio Vyriausybę savo pasakytus žodžius paversti daiktu – konkrečiu įstatymo projektu. Siūlyčiau tai į šitą rezoliuciją įrašyti labai konkrečiai, kad Vyriausybė Seimo 1998 m. rudens sesijoje įpareigojama pateikti Seimui programinio biudžeto sudarymo principais pagrįstą Biudžeto sandaros įstatymo projektą. Tai bus labai konkretu, labai apčiuopiama ir, aš manau, labai reikalinga.

Dabar esu truputį pasimetęs, nes turime antrąjį projektą, atspausdintą taip, lyg jis būtų skirtas priėmimui ir, kaip pasakė ponia komiteto pirmininkė, turime trečiąjį projektą, kuris atspausdintas nežinia ar priėmimui, ar ne. Bet aš supratau, kad trečiasis ir yra skirtas priėmimui. Aš kalbėsiu apie trečiąjį, šiek tiek žvilgtelėdamas ir į antrąjį, jeigu man leisite. Mėginsiu eiti papunkčiui, kur tekstas man kelia tam tikrų klausimų. Daug yra gerų dalykų, bet kai kurios vietos kelia tam tikrų klausimų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš labai prašau. Šiuo metu dar yra diskusija, ir šis trečiasis projektas nėra pagrindas, tai yra taisymų siūlymai, todėl komentuoti reikėtų antrąjį.

S.PEČELIŪNAS. Aš manau, kad nebus blogai, jeigu komentuosiu paskutinįjį, o ponia E.Kunevičienė pasižymės ir žinos, kur, ką ir kaip reikės įrašyti. Štai yra vienas žodelis: “vykdant biudžeto sandaros reformą reikėtų vadovautis”. Manyčiau, jis yra perteklinis ir nereikalingas, nes tas “reikėtų”… galima ir nevykdyti. Reikėtų jį tiesiog išbraukti. Būtų daug konkrečiau ir tiksliau. Tai yra smulkmena, pirmasis punktas kelia didelį susirūpinimą. Parašyta gražiai, bet ką tai reiškia praktiškai? Arba mes 1999 m. valstybės biudžetą turim tvirtinti konstitucinio įstatymo norma, arba turim priimti kažkokį papildomą konstitucinį įstatymą, bet vis tiek tada biudžetas, jeigu įvyks kažkokia krizė, kaip kalbėjo ir ponas K.Glaveckas, kaip tuomet? Tada tą deficitinį, kurį būsim priversti priimti, turėsim tvirtinti kaip konstitucinį įstatymą. Atsiras dviejų įstatymų kolizija. Aš siūlyčiau vis dėlto baigti žaisti šioje vietoje su tais konstituciniais įstatymais. Tokia norma, įsipareigojimas, kad mes siekiam, jog jis būtų nedeficitinis, mes labai norim, kad jis toks būtų, bet užkirsti kietai, kad tik taip, o ne kitaip, žinant, kokiame pasaulyje gyvename, aš manyčiau, būtų per daug rizikinga ir reikėtų elgtis protingiau.

Kitas dalykas, kuris man kelia abejonių, yra tai, kad nusistatom programinį biudžetą jau nuo kitų metų, sakykim, rengsim 2000 metų, o vertinimo kriterijus turėsim tiktai dar po kokių penkerių ar septynerių metų. Vadinasi, tuos penkerius metus mes nežinosim, kokiais kriterijais vadovaujantis vertinti, ar viskas vyksta blogai, ar gerai, kada laikomasi priimtų nuostatų, kada nesilaikoma, kur pinigai, kaip jie yra eikvojami. Matyt, reikėtų kartu su tuo nauju Biudžeto sandaros įstatymu tvirtinti ir tuos kriterijus, kad iš karto būtų galima labai tiksliai kontroliuoti.

Štai man lemputė užsidegė, turiu dar vieną minutę. Aš per ją stengsiuos suspėti pasakyti paskutines savo mintis.

Taigi ten, kur yra pasiūlymai, to žodžio “konstitucinio įstatymo” nereikia. Tuos dalykus aš jau sakiau. Čia tokios redakcinės pastabos. Siūlau vis dėlto šiandien šios rezoliucijos nepriimti, nes jinai tikrai yra redaguotina. Pagal tas visas pastabas, kurios buvo girdėtos, ją tikrai reikia perrašyti kitaip, reikia paimti šitą stenogramą poniai E.Kunevičienei, išanalizuoti, kas ką siūlė, ir pagal tai parengti naują projektą. Mes sugaišim dieną ar dvi, bet tada tikrai galėsim sutartinai už jį visi balsuoti. Dabar už tai, kas čia parašyta, jeigu liks ir bus tokia pat kaip anksčiau, kai mes kalbam apie tai, kas yra blogai tame projekte, o paskui pateikiama tas pats, negalima balsuoti, yra netgi principo reikalas.

Aš labai prašyčiau padaryti po svarstymo pertraukėlę ar svarstymo pertraukėlę, parengti naują, suderintą su visomis išsakytomis pastabomis ir tuomet gražiai jį balsuoti. Ačiū už kantrybę ir už dėmesį.

Ir dar noriu padėkoti posėdžio pirmininkui už šitą popietinį posėdį, nes, palyginti su anksčiau buvusiais, tai yra pavyzdinis posėdis, kaip reikia pirmininkauti. Ačiū, pone R.Ozolai.

PIRMININKAS. Šia prasme noriu pridurti, kad lemputę uždegu ne minutę prieš, o lygiai tada, kada reikia baigti kalbą.

BALSAS IŠ SALĖS. Blogai. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Toliau žodis suteikiamas Seimo nariui ponui P.Gražuliui.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš galbūt nenorėčiau kalbėti apie deficitinį, nedeficitinį biudžetą. Galima būtų pritarti ir sveikinti Vyriausybę, kad šiais metais Vyriausybė ryžtasi formuoti nedeficitinį biudžetą, tačiau pamačius pateiktą projektą vis dėlto kyla mintis, kad tas nedeficitinis biudžetas yra formuojamas žemdirbių sąskaita. Šiemet vien melioracijai yra sumažinta ir vietoj 128 mln. skirta tik 80 milijonų. Visi puikiai matome, kaip stringa žemės reforma. Vietoj skiriamų 30 mln. Lt reikėtų skirti mažiausiai bent 60 mln. litų. Kai akivaizdžiai matom Rusijos ir Azijos valstybių krizę, kai žemės ūkį ypač reikėtų dotuoti, deja, kaip sako, to Vyriausybės dosnumo nesimato. Mane stebina ir tai, kad vakar priimtu Vyriausybės sprendimu į pono B.Lubio – Pramonininkų asociacijos pirmininko – kišenę žemdirbių sąskaita įdeda 24 mln., nes trąšoms įvedamas mokestis. Visiškai nesuprantami šitie Vyriausybės veiksmai.

Naudodamasis proga aš norėčiau atkreipti tiek Vyriausybės, tiek Biudžeto ir finansų komiteto dėmesį, kad vis dėlto šis nedeficitinis biudžetas nebūtų formuojamas žemdirbių sąskaita. Ačiū.

PIRMININKAS. Itin dėkoju ponui P.Gražuliui, sutaupiusiam laiko, ir kviečiu kalbėti Seimo narę R.Melnikienę.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi nemažai bendrų problemų jau buvo aptarta, aš, kad nekartočiau to, kas pasakyta, pabandysiu pakalbėti apie labai konkrečius dalykus, kurie galbūt neturėtų atsispindėti rezoliucijoje, nes iš principo rezoliucijos projektui aš pritariu. Ten yra daugybė gerų idėjų. Tačiau įvertinus šiuos mano pasiūlymus atsirastų galimybė taupyti valstybės lėšas, siekti lėšų valdymo efektyvumo, lėšų panaudojimo skaidrumo. Tai yra visa tai, ką ir kalbėjo mano kolegos.

Iš karto noriu paminėti, kad esminis mūsų šios diskusijos klausimas turėtų būti, ar mes sieksime nedeficitinio biudžeto. Tai yra labai svarbu. Kad neatsitiktų taip, jog svarstant biudžetą staiga vienas iš komitetų pasiūlytų, kad negalima taupyti kažkieno sąskaita ir nepasakytų “darom deficitinį biudžetą”, o Seimas balsuotų už tai, reikia suprasti, kad deficitinis biudžetas yra mūsų vaikų sąskaita ir mūsų anūkų sąskaita, jeigu norite. Savaime suprantama, kad deficitas nesumažins visiškai skolinimosi, bet jis apribos skolinimąsi einamosioms išlaidoms. Vadinasi, skolinsimės pirmiausia investicijoms. Tegul tai būtų investicijos į žemės ūkio infrastruktūrą, bet tai bus turtas, kuris paskui sugrįš ir kurį naudosime ne tik mes, bet ir mūsų vaikai.

Savo pasiūlymus aš sugrupuočiau į dvi tokias stambias dalis (paprastai taip mes ir diskutuojam dėl biudžeto): tai valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetas. Pirmiausia aš manyčiau, kad kertinis mūsų biudžeto reformos akmuo turėtų būti vieningos iždo sistemos kūrimas ir biudžetinių bei nebiudžetinių fondų skaičiaus mažinimas. Tokią principinę nuostatą išsakė Biudžeto ir finansų komitetas. Deja, į mūsų nuomonę nebuvo atsižvelgta svarstant pasiūlymus, svarstant įstatymo projektą dėl kultūros ir sporto rėmimo fondo. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė tuomet tiesiog nebuvo svarbi. Šiuo atveju fondas… anksčiau fondas buvo biudžeto lėšų valdymo įrankis, šiuo atveju programa tampa biudžeto lėšų valdymo įrankiu. Niekas nesikeičia. Tiesiog iš anksto, reikalaujant lėšų, yra atsiskaitoma, kaip tos lėšos bus naudojamos, ir siekiama pagrįsti jų efektyvumą. Tai nereiškia, kad kokia nors sritis nukentės. Tiesiog Seimas gali pareikalauti iš Vyriausybės, kad jinai iš karto pateiktų ne tiktai tai, kad jai reikia tiek lėšų sričiai, bet pasakyti, kaip Vyriausybė tas lėšas efektyviai panaudos?

Antra tokia, manyčiau, gana smulki problema, bet vis tiek mes turime apie ją kalbėti, yra Vyriausybės rezervo lėšų naudojimas. Manau, visi įsitikino, kad rezervas yra reikalingas. Bet, mano nuomone, nors ir yra nustatytos Vyriausybės rezervo panaudojimo taisyklės, jo lėšos yra naudojamos net galbūt per daug plačiai. Vyriausybės rezervas turėtų būti skirtas apdrausti tokiems netikėtiems atvejams. Šiuo atveju jis yra naudojamas įvairiausioms socialinėms problemoms finansuoti.

Kaip pavyzdį galiu pasakyti tokį paradoksalų atvejį, kad šiais metais iš Vyriausybės rezervo fondo buvo pirktas fortepijonas už 95 tūkst. litų. Aš manau, kad tokie kaštai, finansuojami iš Vyriausybės rezervo, yra tikrai nepateisinami. Ir jeigu mes pasakytume, kad Vyriausybės rezervas yra naudojamas stichinių nelaimių atveju, kad jis naudojamas tuo atveju, kai reikia kompensuoti kažkokią netikėtą žalą, atsirastų tam tikras lėšų skaidrumas, o tos išlaidos, kurias galima suplanuoti, gali atsirasti kitose pozicijose, ir dėl to niekas nediskutuos.

Trumpai paminėsiu dar dėl savivaldybių biudžeto. Aš manyčiau, kad šis klausimas yra labai skaudus, jį nuolat kelia Savivaldybių asociacija ir jie teigia, jog savivaldybėms tenkanti lėšų dalis nuolat mažėja. Sunku padalinti tas lėšas tarp Vyriausybės ir savivaldybių, bet aš manyčiau, mes priimtume saliamonišką sprendimą, jeigu Savivaldybių asociacija ateitų į Seimą su alternatyviu projektu ir diskutuotų su Vyriausybe. Iki šiol savivaldybės yra lyg ir Vyriausybės padalinys, ir Vyriausybė nusprendžia, kiekgi savivaldybėms skirti lėšų, ir jau ateina čia su savo projektu. Tai labiau įpareigotų ir savivaldybes pasirengti tų projektų svarstymui, pagrįsti savo poreikius. Antrasis mano siūlymas būtų peržiūrėti savivaldybių pajamų nustatymo metodiką. Šiuo metu savivaldybių dotacija skaičiuojama tik išlyginant pajamas. Tačiau kadangi taip smarkiai keičiasi savivaldybių išlaidų struktūra, aš siūlyčiau kitą variantą – palaipsniui, per ilgesnį laikotarpį, nes tai yra ne taip paprasta, pereiti prie kito savivaldybių lėšų išlyginimo būdo, savivaldybių dotacijos išlyginimo būdo, t.y. kai greta pajamų yra išlyginamos ir išlaidos. Aš manyčiau, tuomet mūsų Seimo ir Vyriausybės santykiai su Savivaldybių asociacija būtų tikrai daug geresni.

Ačiū. Atleiskite, kad kalbėjau šiek tiek per ilgai.

PIRMININKAS. Dėkojame už mintis. Trim minutėm per ilgai, bet dėkui. Ar Seimo narys P.Papovas yra? Prašom. Matyt, kad mums jau derėtų apsvarstyti klausimą, ar leisime sau šiek tiek užtęsti mūsų posėdžio laiką. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pabandysiu labai trumpai kalbėti dviem aspektais. Pirmiausia dėl savivaldybių savarankiško biudžeto formavimo problemų ir programinio planavimo regioninės politikos vykdymo. Džiaugiuosi, kad biudžeto sandaros koncepcijoje yra pasakyta, kad biudžeto sistemą Lietuvoje sudaro valstybės ir savarankiški savivaldybių biudžetai. Tačiau gaila, kad koncepcijoje nieko nepasakyta, kaipgi ir kokie tie savarankiški biudžetai yra. Žinoma, yra savivaldybių biudžeto pajamų formavimo metodika, tačiau ką tik kalbėjo kolegė apie jos trūkumus, ir vėlgi reikia apgailestaujant pasakyti, kad šiandien gavome iš Savivaldybių asociacijos raštą, kad dėl 1999 m. biudžeto pagrindinių rodiklių nėra sutarimo tarp asociacijos ir atitinkamų ministerijų.

Aš suprantu, ir, man atrodo, Konstitucijoje taip yra parašyta, kad biudžetas yra savarankiškas, bet jis tikrai turi būti savarankiškas. Sutinku su ta nuostata, kad išlaidos turėtų būti deleguotos savivaldybių funkcijoms. Ten yra parašyta tokia nuostata, bet reikėtų pridurti, kad savarankiškoms funkcijoms. Į tą savarankišką savivaldybių biudžetą įeina ir valstybės deleguotos funkcijos, kurias skiria, formuoja ir paskirsto netgi ne Seimas, o daugeliu atvejų pati Vyriausybė. Štai tuomet ir dingsta savarankiško biudžeto samprata.

Reikėtų atskirti savarankiškos kompetencijos, savarankišką biudžetą ir valstybės biudžeto perduotas lėšas deleguotoms funkcijoms vykdyti, kapitalo investicijoms, nors ateityje reikėtų (to reikalauja Vietos savivaldos chartija), kad kapitalo investicijoms, konkretiems objektams lėšos būtų skirstomos kuo mažiau, o pereita prie to programinio planavimo.

Toliau pratęsiant mintį apie programinį planavimą, man atrodo, čia nėra nieko naujo, kadangi ir šiuo metu yra programinio planavimo elementų, ir jau senokai. Štai socialinėms reikmėms lėšų yra skiriama iš dalies pagal socialines programas, yra socialinė programa, yra ekonominė programa, yra kapitalo investicijų programa, patvirtinta Vyriausybės. Taigi jau yra tam tikros programos.

Aš noriu pasakyti, kad tos programos turėtų būti ne žinybinės, turėtų būti viena programa socialinė, bet pagal regionus, ir asignavimų valdytojai turėtų būti regionuose, t.y. apskrityse ar kokiuose kituose dariniuose. Vyriausybė juk priėmė nutarimą dėl regioninės politikos ir ten kalbama apie regionines programas, o toms programoms, be abejo, vykdyti reikalingos lėšos. Aš manau, ir rezoliuciją reikia truputį patikslinti dėl programinio planavimo.

Na, kadangi laikas baigėsi, aš manau, kad ši trečioji, paskutinė rezoliucija yra kur kas geresnė, tik nenorėčiau sutikti, kad iki 2005 metų būtų parengti veiklos ir programų vertinimo kriterijai. Koks tada bus tų mūsų programų rezultatyvumas, jeigu net 7 metus rengsime kriterijus? Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusija baigta. 2a klausimas baigtas. Toliau pereitume prie 2b klausimo. Dėl vedimo tvarkos ponas J.Listavičius. (Triukšmas salėje) Po diskusijos replika, taip? Prašom.

J.LISTAVIČIUS. (Negirdėti) Čia tris kartus buvo minėti nepaskirstyti 23% valstybės biudžeto. Jeigu apie tai kalbėtų kuris nors kitas Seimo narys, ne iš Biudžeto ir finansų komiteto, aš dar galėčiau ir sudvejoti, bet kada kalba Biudžeto ir finansų komiteto nariai, man tiesiog pritrūksta žodžių tai įvertinti. Kiekvienas Seimo narys turėjo apie 2 cm storio valstybės biudžeto projektą, ir jeigu jis negalėjo perskaityti, tai jau kitas dalykas, tai jo problema, bet kam kaltinti ir klaidinti save ir Lietuvos žmones, kurgi ten esmė? Esmė ta, kad ta lentelė yra tokia nustatyta, kad netelpa, t.y. sudaryta pagal priimtą tvarką. Tačiau jeigu jums maža tų 10 ar 15 pozicijų, tai įrašykite sau 150 ir neklaidinkite Lietuvos žmonių. Jūs tiesiog pasakykite, kiek tūkstančių liko nepaskirstyta, o ne procentais ir milijonais skaičiuokit. Gėda, kai per visus metus šimtus kartų kaip gaidys užsimerkęs gieda tą pačią giesmę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame už pastabą, kuria tapo replika. Baigiant diskusiją turėčiau reziumuoti, jog ji buvo labai gera ir iš tiesų daug vertingų minčių buvo pasakyta. Mūsų darbo laikas baigėsi.

Ar Seimo nariai nesutiktų 10 minučių pailsėti ir pradėti rezoliucijos svarstymą po pertraukos? Aš manau, kad atsikvėpimas čia tikrai nepakenktų. (Balsas salėje) Prašom registruotis. Bendru pageidavimu užsiregistruojame prieš išeidami…

Taip, užsiregistravo 67 Seimo nariai. Dabar skelbiu pertrauką. Linkiu gerai pailsėti ir laiku susirinkti. Iki 17 val.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Tęsiame popietinį posėdį. Kviečiu registruotis. Registraciją pradėjom, kolegos.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros koncepcijos” projektas Nr.P-1287(3) (svarstymas)

Kol kas užsiregistravo 36 Seimo nariai. 2-2b klausimas, likęs iš laiko, buvusio prieš pertrauką, – tai Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros koncepcijos” projektas Nr.P-1287, jau trečiasis variantas. Šis rezoliucijos tekstas buvo pateiktas labai seniai. Šiandien buvo diskusija. Gerbiamieji kolegos, nežinau, kokios tvarkos dabar laikytis. Galbūt galėtų kalbėti A.Šimėnas, turintis daugiau siūlymų, ir tada jūsų kalbos pabaigoje turėtų būti tokie žodžiai: ar jūs siūlote rezoliuciją priimti, ar jūs siūlote sudaryti redakcinę grupę, kuri galėtų derinti jūsų nuomonę ir pagrindinį tekstą. Prašom, pone Šimėnai.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, esminis rezoliucijos momentas – tai nedeficitinio biudžeto įteisinimas. Pirma, tai reiškia Vyriausybės, kaip valstybėje cirkuliuojančių lėšų perpaskirstytojos, vaidmens sumažėjimą. Iš tiesų esant deficitiniam biudžetui dalis biudžeto lėšų tenka vertybinių popierių palūkanoms, tai yra tam tikra mokesčių mokėtojų lėšų dalis atitenka investuotojams į vertybinius popierius. Tai reikšmingas įvykis vertybinių popierių sektoriuje. Antra, investuotojai į vertybinius popierius neteks itin saugios lėšų investavimo galimybės Lietuvoje ir didžiausi iš jų gali pasirinkti kitas valstybes. Tai gali sukelti kapitalo nutekėjimą. Kita vertus, smulkesni investuotojai į vertybinius popierius bus priversti pasirinkti kitus investavimo sektorius, sakykim, į bankų vertybinius popierius, arba pagaliau pasinaudoti ilgalaikių banko indėlių galimybe. Trečia, Vyriausybės vertybiniai popieriai labai padidina paklausą kredito rinkoje ir kartu didina kreditų palūkanas, t.y. vertybiniai popieriai akumuliuoja lėšas, kurios galėtų būti akumuliuojamos komerciniuose bankuose ir padidintų jų kreditinius išteklius. Juo labiau kad šiuo metu komerciniai bankai mieliau skolina lėšas valstybei, negu teikia kreditus ūkio subjektams, kurie (…) iš tiesų gal net rizikos veiksnys yra pakankamai didelis. Bet čia jau būtų kita kalba. Bet kuriuo atveju tai labai rimtas sprendimas, turintis rimtas finansines pasekmes, ir tikrai reikėtų įvertinti visas galimas pasekmes, tiek pozityvias, tiek ir negatyvias. Ir, be abejo, reikia įvertinti skolų grąžinimo problemą ir kaip bus grąžinamos valstybės skolos, kurios šiuo metu yra, esant tokiai situacijai. Tačiau, matyt, svarbiausia yra tai, kad nedeficitinio biudžeto įteisinimas iki minimumo sumažina valstybės skolos didėjimo spiralės įsukimo galimybę, nes Vyriausybė visada jaučia ir jaus spaudimą išlaidoms padidinti ir, nesant griežtesnių ribojimų, tai gali sukelti nuolatinį valstybės skolos augimą. Tai pasaulio praktikoje jau yra puikiai žinoma. Manau, kad siūlymą įteisinti nedeficitinį biudžetą labiausiai lėmė šios dienos specifinė situacija, kai Vyriausybė turi galimybes viena ar kita forma kompensuoti biudžeto lėšų stygių, panaudodama šalia biudžeto esančius fondus, visų pirma privatizavimo lėšas, nes investicijoms finansuoti (ypač tai susisiekia per investicijų finansavimą) gali būti naudojamos tiek biudžeto lėšos, tiek ir šio fondo lėšos. Manau, kad tai laikinas šaltinis, kurio iki 2000 metų tikrai turėtų pakakti tam, kad kompensuotume galimą lėšų sumažėjimą iš vertybinių popierių, tačiau kitoms vyriausybėms po 2000 metų tokio šaltinio netekimas gali būti labai reikšmingas ir jos susidurs su didelėm problemomis: arba panaikinti tą nuostatą, arba iš tiesų labai rimtai susiveržti diržus. Todėl iš karto galima suabejoti dėl rezoliucijos nuostatos, kad tai būtų konstitucinis įstatymas, nes tai iš tiesų gali sudaryti (…) situaciją, kai opozicija nesutiks koreguoti konstitucinio įstatymo, o finansinio balanso niekaip negalima pasiekti.

Dėl rezoliucijos. Iš esmės tikrai pritardamas principinėms nuostatoms, kurios iš tiesų yra pozityvios, manau, kad ji reikalauja tam tikrų ne tik redakcinių, bet ir keleto esminių apsisprendimų, jau nekalbant apie tai, kad kai kur reikėtų tiesiog šiek tiek patobulinti redakciją. Pirmas momentas, mano jau minėtas, dėl konstitucinio įstatymo, čia reikėtų labai rimtai apsispręsti. Antras momentas, matyt, yra tas… Aš tiesiog maniau, kad šioje rezoliucijoje yra klaida, kai kalbama apie 2005 metus, kada kažkas turėtų būti. Vadinasi, ne tik šis Seimas, bet ir kitas Seimas dar nekontroliuos šito dalyko. Tai mes neturėtume tokių keistų įsipareigojimų priimti. Ir aš maniau, kad klaida, todėl nesiūliau čia nieko taisyti. Bet matau, kad čia labai rimtai jau kalbama apie šitą. Todėl jau tikrai tą vietą reikia taisyti, aš manyčiau. Toliau yra siūlymas Seimui šiek tiek paredaguoti nuostatą dėl Seimo galimybės turėti įtaką, tvirtinti visas valstybės finansines išlaidas, nes pagal siūlomą redakciją neaišku, ar Seimui užtikrinti galimybę, kažkam jis turi užtikrinti, ar Seimas turi užsitikrinti galimybę. Čia tiesiog redakcinis neaiškumas. Na, ir jau po to, kai patvirtintas, tai daryti įtaką nebėra kam, nebent kontroliuoti. Tai čia redakciniai dalykai.

Na, šiek tiek rimtesnis dėl visuomenės informavimo. Siūlomoje redakcijoje kalbama, kad reikia informuoti visuomenę, kai bus išleisti mokesčių mokėtojų pinigai. Bet mokesčių mokėtojams rūpi, kaip išleisti, o ne kai bus išleisti, ar atitiko planas faktą, kas buvo planuota, kaip panaudotos lėšos. Aš manau, kad čia siūloma šiek tiek kita redakcija, tačiau iš esmės keičia šitą principinę nuostatą. Dar vienas siūlymas, kuris vertas dėmesio. Apie tai kalbėjo ir kiti kolegos iš šios tribūnos, būtent apie tai, kad gal būtų tikslinga pereiti nuo esančios praktikos, kai yra valstybės biudžetas ir lygiagrečiai įvairių fondų, prie tos nuostatos, kad pirmiausia mokestinės lėšos patenka į biudžetą ir po to pereina į fondus, o tie fondai dar turi ir papildomų šaltinių. Tai būtų kur kas geresnė lėšų panaudojimo kontrolė ir tai būtų principinė nuostata, kuri iš tiesų labai rimtai peržiūrėtų visą valstybės lėšų panaudojimo kontrolės ir visos sistemos tvarką.

Ir pagaliau dar viena nuostata, kurią mes siūlome, – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pateikti Seimui informaciją apie tai, kaip vykdomas valstybės biudžetas, informuoti Seimą apie visų valstybės lėšų, tarp jų ir skolintų, panaudojimą. Ši nuostata susijusi su prieš tai kalbėjusiųjų teiginiais, kad mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimas turi būti visiškai skaidrus, ir mes, Seimo nariai, pirmiausia turėtume žinoti ir savo rinkėjams iš karto paaiškinti, kur, kaip, kada panaudotos lėšos. O dabar spaudoje paskaitom ir po to turim aiškinti savo rinkėjams tuos dalykus. Aš manau, kad skaidrumui, viešumui, apskaitai, sisteminiam požiūriui, taip pat keletui labai rimtų nuostatų, kurios siūlomos rezoliucijoje, reikėtų pritarti. Tai programinis biudžeto tvirtinimas ir nedeficitinis biudžetas, apie kurį sakau, jog dar kartą reikėtų labai tiksliai apskaičiuoti, kas iš to išeis ir kaip atrodys kitoms vyriausybėms ši nuostata. Todėl aš siūlyčiau pritarti principinėms šios rezoliucijos nuostatoms, tačiau siūlyčiau šiek tiek paredaguoti kai kurias redakcines pataisas. O dėl esminių, svarbių dalykų, kur, aš manau, ne visoms nuostatoms, apie ką buvo kalbėta, rezoliucijos pateikėja pritars, gal ir balsuoti alternatyviai. Todėl siūlyčiau šiandien jos galbūt ir nepriimti. Sudaryti grupę iš visų frakcijų, čia yra specialistų tais klausimais, ir tada dėl nesuderintų alternatyvų tiesiog pabalsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Reikia tikėtis, kad ta darbo grupė taip suderins, kad alternatyvų neliks. Dėkoju už siūlymą. Dabar kviesčiau į tribūną rezoliucijos iniciatorę – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkę E.Kunevičienę apibendrinti diskusiją, dėl procedūrinių išvadų ir dėl tolesnio mūsų darbo su šia rezoliucija.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pirmiausia ačiū visiems, dalyvavusiems diskusijoje, dalyvavusiems labai konstruktyviai. Aš gal esu kalta, kad iš karto neišaiškinau rezoliucijos esmės. Rezoliucija yra tik koncepcija, o Biudžeto sandaros įstatymas – tai yra įstatymas, kuris jau svarstomas Biudžeto ir finansų komitete. Jis kaip tik ir turi apimti visas tas pastabas ir pasakytas abejones, kurios išryškėjo diskusijos metu. Tai Biudžeto sandaros įstatymo reikalai ir jie turės atsispindėti biudžeto sandaroje.

Antras klausimas dėl biudžeto deficito. Man tenka apgailestauti dėl kolegų neryžtingumo. Vadinasi, G.Vagnoriaus Vyriausybė tegul daro nedeficitinį biudžetą, tegul mažina skolas, o jeigu reikės pono A.Šimėno Vyriausybei po kitų rinkimų, tai jis nori pasilikti sau sąlygas ir deficitiniam biudžetui. Bet juk 13% einamosios sąskaitos – tai ne vieno mėnesio ir ne vienerių metų problema. Kažkas siūlė dabar net jau iš biudžeto dar sumažinti išlaidas ir skirti einamajai sąskaitai mažinti. Jeigu dabar jūs atiduotumėte visą biudžetą ir nieko nebedalintumėte, ir tai jo neužtektų tam, kiek reikia grąžinti skolų. Todėl ir rengiama ta rezoliucija ir teikiama tam, kad mes priimtume politinį apsisprendimą, nes aš tikiuosi, kad ir po kitų rinkimų politinis spektras bus panašus. Aš tikiuosi, kad laimės ir konservatoriai, ir krikdemai, ir centristai, ir LDDP, ir socdemai – visi laimės. Ir šiandien jie visi yra Seime, ir kad eidami į naujus rinkimus neklaidintų žmonių labai dideliais pažadais, kad jie labai daug ką padarys iš valstybės biudžeto, kad kalbės apie kitus reikalus, apie tą biudžetą, kaip jį skaidriai naudoti ir kitaip. Būtų labai gerai, kad mes vis dėlto priimtume tokį konstitucinį įstatymą sutartinai.

Dėl profesoriaus K.Glavecko baimės, jeigu įvyktų krizė arba stichinė nelaimė, arba, neduok Dieve, karas, tai kaip Lietuva bus su tuo konstituciniu įstatymu. Ogi taip, kaip ir su Konstitucija. Tokiais atvejais priimamas nepaprastosios padėties įstatymas ir jis sustabdo visų kitų galiojimą ir sprendžia taip, kaip priklauso toje situacijoje spręsti klausimus. Todėl viskas išsisprendžia. Mes čia tikrai labai ilgai diskutavę viską apgalvojome, kad netrukdytume tiems atvejams, kuriuos jūs numatote.

Dar vienas svarbus klausimas, dėl kurio jūs jaudinotės, dėl tų fondų. Taip, čia ir įvedama “konsoliduoto biudžeto” sąvoka, kuri apima visus fondus. Bet tai padaryti iš karto neišeina ir tai reikia daryti palaipsniui: 1999 m. apimti visus smulkesnius fondus, ir tas, kuris jau labai visiems įsiskaudėjo, Kultūros ir sporto rėmimo fondas, ir tas bus apimtas. Bet dar palikti kaip atskirus Vyriausybės tvirtinamus Socialinio draudimo fondą, Sveikatos draudimo fondą, o kitus smulkius, jų yra apie 30, apimti iš karto.

Dabar dėl jūsų baimės, kad tai per ilgas laikotarpis, kad būtų visas programinis biudžetas su kriterijais, su įvertinimu, su apskaita, kai turi būti kompiuterinė programų vertinimo kriterijų apskaita. Jūs manote, kad šešeri metai per ilgas laikas. Amerikoje, kur taip pat pradėjo diegti tą sistemą, pasakiau, kad aš gal per didelė pesimistė, jeigu numatau per penkerius, šešerius metus, tai jie man pasakė, kad jie numato tik per dešimt metų. O jie tokią sistemą įdiegti turi daug daugiau galimybių ir specialistų, ir kompiuterių, ir iš kur nori, iš Australijos perimti patirtį, ir iš visur. Mums norint padaryti visą užbaigtą sistemą, kad pasakytume, kad kompiuteriuose jau įvesti kriterijai ir kad bet kada pagal tuos kriterijus gali gauti ataskaitą iš kompiuterių ir pateikti visiems gyventojams, tai penkeri, šešeri metai nėra per ilgas terminas. Jūs bijote, kad jeigu mes priimsime tą įsipareigojimą, tai kaip bus, jeigu mums po dvejų metų baigiasi kadencija. Čiagi politinis įsipareigojimas ir jis yra tam, kad jeigu Vyriausybė bus, pavyzdžiui, krikdemų po 2000 m., kad jie irgi iki 2005 m. užbaigtų programinio biudžeto ir iždo sistemos įdiegimą, kad eidami į rinkimus jūs darytumėte savo pranešimus ir sakytumėte, kad mes pradėtą konservatorių darbą irgi pasiryžę užbaigti. Čia politiniai sprendimai, čia rezoliucija.

Aš kviesčiau jus visus balsuoti už šitą rezoliuciją, bet jeigu jūs siūlote redaguoti, sudarykim redakcinę komisiją ir paredaguokim dalykus, kurie yra redakciniai, ne koncepcijos, bet redakciniai dalykai, ir tada kitą savaitę balsuosime. Į tą komisiją aš siūlyčiau, kaip ir ponas A.Šimėnas siūlė, tuos specialistus, kurie jau turėjo pasiūlymų. Taip, E.Kunevičienė vis tiek, nes čia mano siūlymu ir mūsų komiteto iniciatyva, aš užsirašau save, užrašau poną K.Glavecką, poną A.Šimėną, poną Alg.Butkevičių ir J.Listavičių. O mažosios partijos, ypač ponas S.Pečeliūnas, tegul man atleis, kad šį kartą mes jo neįrašysim. Jo žodis, kur reikia išbraukti, turėtų būti, nes jis neprieštarauja, rezoliucija nėra įstatymas. Todėl… Prašom, ponia S.Burbienė. Aš maniau, kad dar A.Plokšto iš mūsų komiteto ir ponia S.Burbienė. (Balsai salėje) Ponia Burbiene, ar sutinkate, kad tokia komisija būtų?

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, mes pirmiau turim apsispręsti, ką darom. Bendras siūlymas ir bendra dvasia, kad būtų redaguojamas šitas tekstas. Galbūt nereikėtų mums balsuoti pagal Seimo statuto 178 straipsnį, ar priimti be pataisų, ar redaguoti. Gal galėtume sutarti bendru sutarimu, kad rezoliucijos tekstą redaguojame? Reikia balsuoti (Balsai salėje) Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime, ar priimame rezoliuciją be pataisų, ar redaguojame rezoliucijos projektą. Visuotinis sutarimas, kiek aš girdėjau, plenarinių posėdžių salėje, kad reikia rezoliucijos tekstą redaguoti. Dėl vedimo tvarkos J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, paaiškėjo, kad mano kolegos neprieštarauja, todėl aš atsiimčiau siūlymą dėl balsavimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 67 Seimo nariai. J.Bernatonis nereikalauja balsuoti. Taigi bendru sutarimu sutariame redaguoti rezoliucijos tekstą. Dabar mes turėtume sudaryti redakcinę komisiją iš ne daugiau kaip 9 Seimo narių. Kol kas siūloma E.Kunevičienė, A.Šimėnas, K.Glaveckas, J.Listavičius, Alg.Butkevičius ir S.Burbienė. Ar galėtume šiems finansų specialistams patikėti redaguoti rezoliucijos tekstą? Dėkoju, kolegos. Taigi redakcinė komisija yra sudaryta. Aš prašyčiau skaityti Statutą ir teikti siūlymus redakcinei komisijai, nes jeigu jūs nespėsite pateikti savo siūlymų dėl rezoliucijos teksto, gali būti sunkiau paskui juos įrašyti į tą tekstą, kai mes priiminėsime rezoliuciją.

Ačiū, kolegos. Tikriausiai replika po sutarimo – E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Prašyčiau komisijos narius pirmadienį 12 val. susirinkti Biudžeto ir finansų komitete ir pradėti redaguoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji komisija, pirmadienį 12 val. Biudžeto ir finansų komitete bus redaguojama rezoliucija “Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros koncepcijos”. Ačiū.

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1336 (svarstymas)

Trečiasis klausimas – Akcizų įstatymo 3 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas P-1336, svarstymas. Diskutuoti nori du Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu į tribūną Seimo narį V.Velikonį.

V.VELIKONIS. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo svarstymas iki šios dienos sutampa su cukrinių runkelių auginimo periodu. Apie tai aš kalbėjau pavasarį, vasarą ir rudenį, ir šiandien, kai jau žinome ir matome, mano agronominė intuicija sako, kad bus prikasta ir parduota daugiau kaip 1 mln. tonų, kai galime pasidžiaugti, kad mūsų žemdirbiai moka auginti cukrinius runkelius, kad mes galime apsirūpinti savo cukrumi, šio įstatymo priėmimas yra labai svarbus. Per tą laiką pasikeitė visų keturių cukrinių runkelių fabrikų savininkai, ir dabar klausimas labai rimtas, kas bus su pertekliniais cukriniais vadinamaisiais nekvotiniais runkeliais. Iš šios tribūnos ministras kalbėjo, kad tvarka lyg jau žinoma. Kiek man žinoma, naujieji savininkai sako, kad pertekliniai cukriniai runkeliai bus superkami po 30 Lt. Galite įsivaizduoti, superkami po 165 kvotiniai, o tame pačiame lauke išaugęs geresnis derlius – po 30 Lt. Juokas pro ašaras, bet galvoji, gal geriau juos būtų užarti, nes nuimti beveik neapsimoka. Manau, kad daug kas dar pasikeis iki to laiko, dar pora savaičių liko iki nuėmimo, todėl aš pritariu pateiktam Akcizų įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir siūlau jį priimti. Akcizo cukrui ir produktams su cukrumi įvedimas bus naudingas cukrinių runkelių augintojams, cukraus fabrikų darbuotojams ir, manau, kompanijai, įsigijusiai cukraus fabrikų akcijas, juolab kad tai nėra naujovė. Panašiai yra Europos Sąjungos šalyse. Buvo akcizas cukrui ir tarpukario Lietuvoje. Tikiuosi, kad ateinantį antradienį šios pastabos taps įstatymu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kviečiu kalbėti Seimo narį K.Trapiką.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų keisti dalykai Lietuvoje vyksta su cukraus politika. Vasarą Vyriausybė tvirtino cukraus gamintojo monopolį. Vakar buvo priimtas drastiškas Vyriausybės sprendimas padidinti įvežamo cukraus muitą nuo 35 iki 87%, ir šiandien svarstomas Akcizo įstatymo straipsnių pataisų projektas – tai iš tikrųjų tiesioginė intervencija į mūsų tautiečio ir taip nesaldų gyvenimą.

Turiu pasakyti, kad akcizai yra prekių kainos elementas, ir mes negalime šiandien pasakyti, kad cukraus kaina nedidės. Galbūt tai bus susiję, laikinai, sakysim, atpigs žaliava dėl subsidijos, tačiau, deja, kaip aš minėjau, akcizas yra prekių kainos elementas ir tai bus susieta su cukraus kainų padidėjimu. Ar politikams verta priimti šį įstatymą, kai iš tikrųjų tiesioginis cukraus vartojimas bus susijęs su mūsų socialine politika?

Akcizų įstatymo 3 straipsnyje yra numatytas akcizų objektų pobūdis. Visų pirma jie susiję su žmogaus sveikatai kenksmingų arba dėl kitų priežasčių neskatintinų prekių vartojimu, taip pat susiję su padidinto pelningumo prekių sąrašu. Kuo galim šiuo atveju motyvuoti, kada į šį sąrašą įtraukiamas cukrus, kuris yra, manau, nei susijęs su sveikatai pavojingomis prekėmis arba neskanintinais vartojimo produktais? Norėčiau pabrėžti, jog keistai skamba aiškinamajame rašte, kai parašyta, kad įvedus cukraus akcizą bus galima sukaupti lėšų, kurios bus panaudotos cukrinių runkelių augintojams subsidijuoti. Kur yra garantijos, kad tai įvyks? Vyriausybė to negali padaryti, nebent pateiks mums naują cukraus fondo įstatymą, kaip čia buvo, sakysim, su kultūros ir sporto rėmimo fondu.

Turiu pasakyti, kad akcizas yra vienas iš pagrindinių valstybės pajamų šaltinių, tai yra valstybės biudžeto dalis, kuri sudaro ketvirtadalį, ir akcizas, gautas už cukrų, taip pat bus biudžeto dalis. Todėl garantijų, kad akcizas, gautas už cukrų, bus skirtas tiktai runkeliams, nėra. Aš norėčiau replikuoti lobistams žemdirbiams: kuo blogesnis yra bulvių augintojas, kuo blogesnis yra Rytų Lietuvos rugių augintojas, o kuo yra geresnis cukrinių runkelių augintojas? Manau, visiems yra bėda, todėl kviečiu šio įstatymo iniciatorius ir autorius šį įstatymą kišti kuo toliau į stalčių. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Vilimas, taip pat pareiškęs norą kalbėti iš anksto.

V.VILIMAS. Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo, manau, niekam abejonių nėra, jo laukia žemdirbiai ir cukraus pramonė. Jis, sakyčiau, priimamas gerokai pavėluotai. Čia teisingai sakė, tai yra savotiškas cukraus fondas, kuris ir buvo numatytas 1995 m. priimtame Cukraus įstatyme. Deja, šis įstatymas (aš turiu galvoje priimtą anksčiau) niekada nebuvo vykdomas, dėl ko du cukraus fabrikai šiandien atsidūrė prie bankroto ribos. Ir mes stebimės, kodėl tai įvyko. Jūs galite klausti, kodėl kituose dviejuose neįvyko.

Ten buvo sudarytas fondas, tik kitais būdais. Lietuva cukrumi apsirūpina pakankamai. Cukraus poreikis yra 120-140 tūkst. tonų metams. Čia įskaitomas ir cukrus, naudojamas konditerijos gaminiams. Mūsų cukraus pramonė gamina cukraus kiekį, kuris panašus į šį poreikį, tačiau dėl įstatymo nepaisymo nepajėgia šio cukraus realizuoti. Pagamina cukraus tiek, kiek reikia, bet nepajėgia jo realizuoti. Nepajėgia todėl, kad dalis cukraus atkeliauja kontrabanda, be to, konditerijos įmonės, eksportuojančios konditerijos gaminius, turi teisę įsivežti pigų cukrų. Jos gauna licencijas importuoti iš užsienio. Akcizo įstatymo 3 ir 7 straipsniuose ši problema kaip tik yra išsprendžiama. Konditerijos įmonės naudos vietinį cukrų, o už importuojamus gaminius, turinčius cukraus, turės mokėti akcizo mokestį. Vadinasi, mūsų gaminiai bus konkurencingi. Pasinaudojant šio įstatymo pakeitimu bus galima sukaupti lėšas, kurios reikalingos atsiskaityti su cukraus augintojais atskirais periodais. Toks Akcizo įstatymas buvo ir prieškarinėje Lietuvoje. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Tai visi diskusijos dalyviai. Viceministrė V.Latvienė neturi ką plačiau pasakyti. Gerbiamieji, ar galėtume pritarti šiam įstatymui po svarstymo, ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? E.Kunevičienė – už.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš tikrai iš pradžių buvau prieš. Gavau ir Konditerių asociacijos pareiškimus. Bet po to, kai išsiaiškinau, kad dabartiniu metu jie nenukentės, nes jiems bus užskaitomas tas akcizas, kurį jie užmokės, jeigu išveš produkciją, aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. K.Trapikas kategoriška forma prieštaravo. Jis reikalauja balsuoti, ar ne? Gerbiamieji, prašyčiau registruotis. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo Akcizų įstatymo 3 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1336. Ar pritariame po svarstymo? Registruojamės, gerbiamieji.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Taigi kas būtų už tai, kad pritartume šiam įstatymo projektui po svarstymo, balsuoja teigiamai, kiti balsuoja kitaip. Prašom. Balsuoti pradėjome.

Už – 52, prieš – 1, susilaikė 4. Akcizų įstatymo 3 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Lietuvos Respublikos ir Islandijos Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1389 (pateikimas)

4 klausimas – Lietuvos Respublikos ir Islandijos Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubojo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1389. Šiandien pateikimas. Įstatymo projektą pateiks finansų viceministrė ponia V.Latvienė.

V.LATVIENĖ. Vyriausybė parengė ir teikia Lietuvos Respublikos ir Islandijos Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubojo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo sutarties ratifikavimo įstatymo projektą. Ši sutartis parengta laikantis tipinės sutarties, kuri parengta vadovaujantis OCD ir Jungtinių Tautų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties modeliu, nuostatų, taip pat OCD ekspertų pastabų ir atsižvelgiant į Užsienio reikalų ministerijos ir Teisingumo ministerijos pastabas. Principai, ko siekiama šia sutartimi, yra taip pat tipiniai: panaikinti tarptautinį dvigubą apmokestinimą, užkirsti kelią fiskaliniams pažeidimams, paskirstyti apmokestinimo teises tarp susitariančių valstybių, išvengti mokesčių diskriminavimo.

Sutartyje iš viso yra 13 straipsnių. Pirmoji dalis apima asmenis, kuriems taikoma ši sutartis ir mokesčiai. Lietuvai tai juridinių asmenų pelno mokestis, fizinių asmenų pajamų mokestis ir palūkanos už kapitalo naudojimą. Islandijai tai valstybinis pajamų mokestis, valstybinis kapitalo mokestis ir municipalinis pajamų mokestis. Be to, 2 straipsnyje yra nuostata, leidžianti ateityje pakeisti ir papildyti mokesčius, kuriems bus taikomos šios sutarties nuostatos. Antroji dalis apima definicijas. Trečioji dalis yra pati didžiausia. Ji apima sutarties straipsnius, kurie suteikia teisę vienoje ar kitoje valstybėje apmokestinti atskiras pajamų rūšis, tačiau, kaip minėjau, tai yra tipiniai, visoms kitoms sutartims būdingi pajamų straipsniai. Teisė apmokestinti pajamas iš nekilnojamojo turto pirmiausia suteikiama tai valstybei, kurioje yra tas nekilnojamasis turtas. Vienos valstybės įmonės komercinės ūkinės veiklos pelnas gali būti apmokestintas tiek toje valstybėje, kurioje ji veikia, tiek toje valstybėje, kurios rezidentė ji yra. Jūrų laivininkystės ir oro transporto įmonių pelnas apmokestinamas įmonės rezidencijos valstybėje. Dividendai negali viršyti 5% bendros iš tiesioginių investicijų gautos sumos, o visi kiti dividendai negali būti apmokestinti daugiau kaip 15% tarifu. Palūkanos negali viršyti 10% bendros palūkanų sumos. Atlyginimas už nuosavybės teisių perleidimą negali viršyti 5% bendros atlyginimų sumos. Už fizinio asmens individualią savarankišką veiklą gaunamos pajamos apmokestinamos toje valstybėje, kurios rezidentas yra šia veikla užsiimantis asmuo, išskyrus tuos atvejus, jeigu jis turi nuolatinę buveinę toje kitoje valstybėje.

Gaunamos algos, darbo užmokestis ir kiti panašūs atlyginimai apmokestinami toje valstybėje, kurios rezidentas yra gaunantis asmuo, išskyrus atvejus, kai darbas atliekamas toje kitoje valstybėje. Direktorių atlyginimai apmokestinami toje valstybėje, kurios rezidentė yra kompanija. Pensijos apmokestinamos tik jų gavėjų rezidencijos valstybėje. Dvigubas apmokestinimas Lietuvos atveju panaikinamas taikant kredito metodą. Jeigu Lietuvos rezidentas gauna pajamų arba turi kapitalo, kurie, remiantis šios sutarties nuostatomis, gali būti apmokestinti Islandijoje, Lietuva leidžia iš tokio rezidento pajamų arba kapitalo mokesčio atimti tą sumą, kuri bus sumokėta kaip mokesčiai Islandijoje. Analogiškas kreditavimo principas taikomas ir Islandijos atveju.

Nediskriminacinio straipsnio nuostatos skirtos mokesčių nediskriminavimo problemoms spręsti. Taip pat numatytas keitimasis informacija ir susitariančių šalių pagalba administravimo srityje.

Susitariančių valstybių vyriausybės praneša viena kitai, kad konstituciniai reikalavimai šios sutarties įgaliojimui įvykdyti ir sutartis įsigalioja po 30 dienų nuo paskutiniojo pranešimo dienos. Sutarties nuostatos taikomos mokesčiams, priskaitomiems prie pajamų susidarymo šaltinio nuo po įsigaliojimo einančių kalendorinių metų sausio 1 d., o kitų mokesčių atveju mokestiniams metams, kurie prasideda nuo sutarties įsigaliojimo metų sausio 1 dienos. Kiekviena valstybė gali nutraukti sutartį diplomatiniais kanalais, pranešdama apie nutraukimą mažiausiai prieš šešis mėnesius iki bet kurių kalendorinių metų pabaigos.

Vadovaujantis Konstitucija ši sutartis, kaip ilgalaikė ekonominė sutartis, turi būti ratifikuota Lietuvos Respublikos Seime. Prašau pritarti teikiamam sutarties projektui ir ratifikuoti.

PIRMININKAS. Ponia viceministre, vienas klausimas. Seimo narys Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamoji viceministre, noriu jums pateikti tokį lingvistinio pobūdžio klausimą. Lietuvių kalboje yra žodžiai mokestis, apmokestinimas, apmokestinti, bet nėra žodžio mokestis, apmokestinti. Ką jūs turite galvoje, kai sakote apmokestinti?

V.LATVIENĖ. Paimti mokesčius nuo gautų pajamų, kaip ir bet kurie. Galbūt mes čia…

PIRMININKAS. Ponia viceministre, komiteto pirmininkas subtilia forma norėjo jums pasakyti, kad reikėtų kirčiuoti apmokestinti.

V.LATVIENĖ. Supratau. Pasitaisysiu.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai. Mielieji kolegos, ar pritariame po pateikimo šitam įstatymo projektui? Pritariame bendruoju sutarimu Lietuvos Respublikos ir Islandijos Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubojo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projektui Nr.P-1389. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Tai viskas dėl 4 klausimo. Dėl vedimo tvarkos ar… (Balsai salėje)

Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo projektas Nr.P-1226 (svarstymas)

5 klausimas, gerbiamieji kolegos, – Civilinės saugos įstatymo projektas Nr.P-1226. Šiandien svarstymas. Dėl vedimo tvarkos – S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasiūlyti gal daryti šio klausimo svarstymo pertrauką, nes išklausius ministro Č.Stankevičiaus… nes nėra atsižvelgta į esmines Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pastabas dėl straipsnių sujungimo, dėl vietos savivaldos teisių, mūsų nuomone, supainiojimo su apskrities teisėmis, taip pat nėra pasiūlytas straipsnis dėl Ignalinos atominės elektrinės. Nacionalinio saugumo komitetas taip pat yra pateikęs vertinimų, į kuriuos taip pat neatsižvelgta. Taigi siūlau gal ministrą išklausyti, padaryti pertrauką ir grįžti prie šio klausimo kitą savaitę.

PIRMININKAS. Siūlymas yra rimtas, gerbiamieji kolegos, bet aš, kaip pirmininkas, neturiu jokių instrumentų, kad galėčiau suteikti pirmąjį žodį projekto iniciatoriui krašto apsaugos ministrui ponui Č.Stankevičiui. Nė vienas komitetas nėra siūlęs atmesti ar atidėti įstatymo projekto, visi pritaria su išlygom. Seniūnų sueigoje kilo tokių minčių ir svarstant darbotvarkę šiandien Nacionalinio saugumo komiteto atstovai sakė, kad galėtume daryti svarstymo pertrauką. Bet vis tiek aš tada galiu tai daryti tiktai baigiantis svarstymui arba svarstymo vidury. Nori kalbėti diskusijoje Seimo narys N.Medvedevas ir Seimo narys P.Papovas. Aš tegaliu tada teikti siūlymą daryti pertrauką. Aš manau, kad bus rastas bendras sutarimas po šitų dviejų kolegų, pareiškusių norą kalbėti diskusijoje, kalbų, jeigu jie taip pat neatsiima savo žodžių ir neatideda vėliau savo žodžio. Seimo narys P.Papovas dėl vedimo tvarkos.

P.PAPOVAS. Jeigu yra sutarta daryti pertrauką, tai mes galim kalbėti po pertraukos kitame posėdyje.

PIRMININKAS. Aš tada ponui Č.Stankevičiui įjungsiu mikrofoną. Prašyčiau sutikti, pone ministre, mūsų siūlymai rimti. Siūloma daryti svarstymo pertrauką net nepradėjus diskutuoti.

Č.V.STANKEVIČIUS. Mes jau pradėjome taisyti projektą pagal tas pastabas, kurios yra žinomos. Tikėjomės, kad svarstymo metu išgirsim naujų, ir taip būtų geriau pataisytas projektas. Tačiau aš sutinku su jūsų pasiūlymu padaryti pertrauką, ir po pertraukos mes būsim pateikę pakoreguotą variantą, kuris sulauks mažiau kritikos.

PIRMININKAS. Aš nuoširdžiai dėkoju, gerbiamasis ministre. Taigi, kolegos, 5 klausimo – Civilinės saugos įstatymo projekto – šiandien svarstymo pertrauka. N.Medvedevas ir P.Papovas išlaiko savo teisę kalbėti diskusijoje pirmi. Krašto apsaugos ministras įsipareigojo iki svarstymo tęsinio artimiausiu metu pateikti įstatymo projektą, kuriame būtų paisoma komitetų argumentuotų siūlymų ir reikalavimų.

Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1292 (svarstymas)

Gerbiamieji, 6 klausimas – Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1292, šio įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu kalbėti diskusijoje Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę B.Visokavičienę. Atsiprašau, komiteto vardu kalbės Seimo narė J.Dunauskaitė.

J.DUNAUSKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimui. 1998 metais sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnio pataisa, nustatanti, jog visų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė. Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio pirmojoje dalyje yra įvardytos visos valstybinių pensijų rūšys, tarp jų ir mokslininkų valstybinės pensijos. Tačiau mokslininkams valstybinė pensija skiriama pagal atskirą Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, kurio nuostatos nebuvo pataisytos. Todėl siūlau pritarti 5 straipsnio pataisai ir balsuoti už įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Telieka paklausti viceministro A.Nazarovo, ar jis turėtų kokių minčių dėl šio įstatymo? Ne. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui? Pritariame po svarstymo bendruoju sutarimu Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1292.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 12, 13, 15, 18, 21 ir 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1333(3) (svarstymas)

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 12, 13, 15, 18, 21 ir 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1333(3). Svarstymas. Diskusijoje kviečiu kalbėti Socialdemokratų frakcijos vardu Seimo narį A.Sysą.

A.SYSAS. Gerbiamieji Seimo nariai, socialdemokratų vardu aš norėčiau pasakyti, kad buvo ir yra būtinybė daryti tas pataisas, kurias siūlo Vyriausybė, nes būtent šitame patikslintame įstatyme yra patikslintos Darbo inspekcijos veiklos sritys. Pats įstatymas buvo priimtas 1994 m. ir laikas parodė, kad būtina daryti pataisas. Be to, praktika rodo, kad per tą laiką nemažėjo darbo įstatymų pažeidimų įmonėse.

Aš galiu pateikti tokius faktus, kad ištirtų skundų ir pareiškimų, pavyzdžiui, 1994 m. buvo apie 200, 1997 m. jau yra beveik 3 tūkst., šiais metais – beveik 2 tūkst.

Sveikintina ir nauja 5 straipsnio formuluotė, kur daugiau akcentuojama darbų saugos politika. Dabar darbų sauga ir darbo santykiai lyg ir atsiranda vienoje plotmėje. Užsienio ekspertai, kurie buvo atvykę, ne vieną kartą pastebėjo, kad Darbo inspekcijos darbas daugiau nukreiptas į saugos pažeidimų tikrinimą. Tai patvirtina ir Darbo inspekcijos medžiaga.

Darbo inspektoriai per septynis šių metų mėnesius patikrino pažeidimų struktūrą ir net 40% tai yra pažeidimai dėl darbų saugos organizavimo, 21% – darbų saugos techniniai pažeidimai ir tik 26% – darbo teisės pažeidimai.

Norėčiau atkreipti įstatymų rengėjų dėmesį dėl 6 straipsnio (tai 12 straipsnis sename įstatyme), kuriame kalbama apie tai, kai inspektorius atvyksta ir surašo aktą, jis pateikia jį darbdaviui, bet ten parašyta, kad turi teisę pateikti ir profesinei sąjungai. Tarp profesinių sąjungų ir Darbo inspekcijos yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys, todėl, aš manyčiau, šita nuostata turėtų būti suformuluota taip, kad lygiai tokią pat medžiagą jis pateikia ir profesinei sąjungai. Darbo inspekcijos rezultatai rodo, kad iš 13 tūkst. patikrintų įmonių tik 7 veikė profesinės sąjungos.

Noriu pasidžiaugti ir tuo, kad šiame įstatyme atsižvelgta ir į mano pataisas, kurias aš teikiau pavasarį, kai po dar vieno susitikimo su Darbo inspekcija supratau, kad yra tam tikrų kliūčių darbo inspektoriams patekti į įmones. Būtent 7 straipsnyje yra patikslinta galimybė darbo inspektoriams patekti į įmonę ir gauti duomenis, ir patikrinti, kaip vyksta darbas.

Taip pat aš norėčiau nuraminti skeptikus, kurie sako, kad suteikiamos papildomos teisės Darbo inspekcijai, ir tarsi tai bus nukreipta prieš darbdavius. Jokiu būdu ne. Darbo inspekcijos ataskaitos rodo, kad per 1997 m. vidutiniškai iš 100 darbdavių, kurių įmonėse buvo rasta pažeidimų, inspektoriai baudas skyrė tik 12. Vadinasi, čia yra profilaktinis darbas, ir šitos pataisos, kurias dabar teikia Vyriausybė, yra skiriamos profilaktikai, kad kuo mažiau darbo pažeidimų būtų mūsų įmonėse. Rezultatai yra tokie, kad, kaip aš sakiau, pažeidimų daugėja, ir 1997 m. buvo gauta vidutiniškai 2,3 karto daugiau ieškininių pareiškimų į teismą, tai yra labai daug žmonių kreipėsi į teismą. Kol kas ta procedūra teismuose yra ilga. Aš manau, kad šitos pataisos sumažins pažeidimų skaičių įmonėse, ir teismai irgi bus mažiau apkrauti. Mes pasisakom už šitas pataisas ir pritariame joms. Ačiū.

PIRMININKAS. Diskusijoje kalbėti kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę B.Visokavičienę.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš, žinoma, galėčiau kalbėti labai trumpai, nes ponas A.Sysas, kad ir kaip keista, socialdemokratų vardu labai džiaugėsi šia Vyriausybės teikta įstatymo pataisa. Galėčiau ir nebereikšti daugiau džiaugsmo.

Aš tik keletą akcentų. Iš tikrųjų šitos įstatymo pataisos labai reikalingos.

Jos sustiprina Darbo inspekcijos teises ir iš tikrųjų numatytos geresnės sąlygos Darbo inspekcijai dirbti ir gauti visą reikiamą informaciją. Be to, dar keletas dalykų, kurie buvo suderinti su Tarptautinės darbo organizacijos konvencija. 1994 m. priimtas Darbo inspekcijos įstatymas nebuvo įgyvendintas taip, kaip reikėtų jį įgyvendinti. Darbo inspekcija nepakankamai efektyviai dirbo. Dabar mes manome, kad sustiprinus jos galias ir teises, kartu ir atsakomybę, Darbo inspekcijos darbas bus kur kas efektyvesnis ir darbų sauga įmonėse bus kur kas aukštesnio lygio. Ačiū jums. Labai kviečiu pritarti po svarstymo, gal net vienbalsiai.

PIRMININKAS. Tai diskusijos pabaiga. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame šiam įstatymui po svarstymo? Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Taip, šio įstatymo pataisų labai reikia, ir mano jau buvo teiktos, registruota 8 straipsnio pataisa Nr.712, tačiau į tai dar neatsižvelgta. Bet aš tikiu, kai bus priėmimas, bus atsižvelgta. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame įstatymo projektui Nr.P-1303, dabar jau turimam trečiajam variantui.

Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-174(3) (svarstymas)

Mielieji, liko trys rezerviniai klausimai. Pirmasis jų bus svarstomas tas, kuris įrašytas kaip rezervinis trečiasis. Tai Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-174(3). Diskusijoje dėl šio projekto norėtų kalbėti Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šitas įstatymas taip pat buvo labai ilgai lauktas ir jo reikia. Iš tikrųjų jis pataiso senąjį Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą. Pagrindinis trūkumas buvo tas, kad šitas įstatymas neapėmė visų kategorijų darbuotojų, mokslininkų, kurie dėl įvairių priežasčių negalėdavo gauti mokslininko pensijos, nes jie ne savo valia buvo priversti dirbti kitose buvusios Sovietų sąjungos sąjunginių respublikų pavaldumo mokslinėse įstaigose. Šitą įstatymo projektą teikia Seimo narys ponas A.Švitra. Žinoma, komitete mes pateikėme keletą pastabų ir autorius į visas jas atsižvelgė. Pateikėme naują redakciją, kuri apima ir buvusius politinius kalinius, ir tremtinius, taip pat kitus mokslininkus, kurie ne savo valia dirbo kitose mokslinėse institucijose. Todėl aš taip pat ilgai nenoriu gaišinti jūsų laiko ir kviečiu visus pritarti šitam įstatymo projektui po svarstymo, ir lauksime, kad jis būtų greičiau priimtas ir pradėtas įgyvendinti. Susipažinusi su kitų Seimo narių papildomais pasiūlymais supratau, kad nėra vieningo sutarimo ir suvokimo dėl biudžetinio finansavimo, nes kai kurie mano, kad mokslininkai galėjo būti finansuojami ne iš biudžeto. Sovietiniais laikais buvo tik biudžetinis finansavimas ir mokslininkų darbas buvo apmokamas tik iš biudžeto. Net ir tuo atveju, kai būdavo sudaromos ūkiskaitinės sutartys tarp instituto, universiteto ir, sakysime, kokios nors pramonės įmonės, vis tiek ta ūkiskaitinė sutartis būdavo tik simbolinis atsiskaitymas tarp įstaigų, o mokslininko darbas būdavo apmokamas iš valstybės biudžeto skiriamų vadinamųjų limituotų lėšų. Todėl aš manau, kad paskutinė trečioji redakcija kartu su Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlomomis pataisomis turėtų būti tinkama ir jai turėtų būti pritarta po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Man dabar telieka pakviesti kalbėti projekto iniciatorių – Seimo narį A.Švitrą.

A.ŠVITRA. Dėkoju rengusiems ir ypač Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei. Įstatymo reikia ir kviečiu pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Turėtume pritarti ar ne, kolegos? A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, pritardamas siūlau sujungti su anksčiau svarstytu analogišku įstatymu, kuris buvo susijęs su kitais straipsniais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad pasidalins A.Švitra ir viceministras A.Nazarovas atsakomybę, ir mes galėtume turėti artimiausiu metu vieną tekstą. Būtų taisomi 4, 5 ir 6 straipsniai. A.Švitra tikriausiai neprieštarauja, kad būtų sujungta? Ačiū. Pasiūlymas priimtas. Prieštarauti norėtų Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Aš prieštarauju tam, kad neleidžiate man užsiregistruoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar norėtų kalbėti Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Kolegos, norėčiau informuoti, kad mūsų komitetas taip pat svarstė 4 ir 6 straipsnių pataisas ir joms pritarė pažymėjęs, kad reikia vienos kitos redakcinės pataisos.

PIRMININKAS. Kolegos, bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-174(3).

Yra siūlančių registruotis. Kviečiu registruotis.

Lietuvos Respublikos įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo projektas Nr.P-1393(2) (svarstymas)

1 rezervinis klausimas – Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo projektas Nr.P-1393(2). Dėl šio įstatymo projekto pareiškė norą diskutuoti du Seimo nariai.

Užsiregistravo 50 Seimo narių.

Kviečiu kalbėti Seimo narį J.Valatką.

J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš kalbėsiu komiteto vardu, nes esu įpareigotas Ekonomikos komiteto. Komitetas šitą įstatymą svarstė. Trumpai aš galiu pasakyti tiek, kad jam buvo pritarta, tačiau komiteto nariai išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad projekto eiga buvo tokia, jog jį reikėjo greitai svarstyti ir, sakykim, laiko galėjo būti duota daugiau.

Dabar aš norėčiau pasakyti savo ir frakcijos vardu. Galima? Šitas įstatymas gimė tikrai ne iš gero gyvenimo ir, mūsų manymu, Ekonomikos komiteto ir visų kitų, jis sukelia daug įvairių minčių. Kalbama apie tas įmones, kurios jau gali “numirti” arba dar turi, liaudiškai tariant, galimybių atsikelti. Tai nesusiję su labai daug įmonių, bet susiję su tokiomis įmonėmis, su kuriomis reikalų turi ir Turto fondas. Jeigu mes, socialdemokratai, galime sakyti, kad Turto fondo veiklą iš principo remiam ir manom, kad Turto fondas turi dirbti, nors ne visada pritariam Turto fondo veiksmams, ypač privatizavimo klausimais, tai šiuo klausimu manome, kad Turto fondas padarė tai, ką turėjo padaryti. Vis dėlto įkurti naujas darbo vietas kainuoja kur kas daugiau negu išgelbėti įmonę, jeigu ją galima išgelbėti ir ypač jeigu toje įmonėje atsiranda sanuotojas arba investitorius, kuris imasi rizikos, kuris imasi išsaugoti darbo vietas, kuris pateikia programą, pagal kurią įmonė gali dirbti. Aš nenorėčiau pavyzdžiais, bet vienas iš jų, na, toks tipinis, tai yra Panevėžio stiklo įmonė. Tokią įmonę šiame regione mums prarasti ekonomiškai būtų tikrai netikslinga ir nenaudinga, nesvarbu, kad ten buvo padaryta galbūt ir klaidų, ir piktnaudžiavimų, bet tie nuostoliai, kuriuos galėtume turėti dingus tokiai įmonei, neatperka to, kas galėtų būti, jeigu šita įmonės tikrai dirbs ir bus išsaugotos darbo vietos, ir taip padidės mūsų ekonominis potencialas.

Kalbant ir analizuojant šitą įstatymą kyla klausimų, ar nebus pažeisti tam tikrais atvejais įmonių akcininkų interesai ir tam tikrais atvejais įmonių kreditorių interesai. Aš jau mačiau, yra pateikta nemažai, mano galva, redakcinių, galbūt ir šiek tiek gilesnių pataisų, kurias priėmimo metu bus galima svarstyti. Įstatymas nėra ilgas ir nėra labai sudėtingas. Tačiau aš dar kartą kartoju, kad įstatymas labai labai svarbus. Aišku, jisai yra laikinas įstatymas, nes tokia situacija, kokią mes turim ekonomikoje dabar, aišku, nėra tipiška rinkos ekonomikos šalių situacija, ir nori nenori tokius sprendimus reikia daryti. Todėl šiandien socialdemokratai teikiamiems projektams pritaria. Manau, kad ir kiti Seimo nariai palaikys šitą projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar diskusijoje kalbės Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pradėti nuo to, kad salėje nėra nei Turto fondo atstovo, nei Ūkio ministerijos atstovo. Man atrodo, kad tai žmonės, kurie turėtų būti suinteresuoti šiuo įstatymu, nepaisant to, kad dabar jau pateikėja yra kolegė E.Kunevičienė, o ne jie. Tačiau mūsų komitete svarstant atstovavo būtent ponas Vaitkevičius, ir aš manau, kad jis bent jau turėtų žinoti, kaip vyksta svarstymas, nesvarbu, kad ir aš, ir kolega J.Valatka pasakysim tą patį, ką minėjome ir komiteto posėdyje.

Antras klausimas, kuris, mano supratimu, ne visai gerai buvo spręstas, yra tas, kad įstatymo, Įmonių sanavimo, restruktūrizavimo įstatymo pagrindinis komitetas buvo Biudžeto ir finansų komitetas, kad ir kaip aš jį gerbčiau, o ne Ekonomikos komitetas. Galbūt nebūtų taip skubiai viskas padaryta, bet manau, kad tikrai nebūtų buvę blogiau, jeigu Ekonomikos komitetas būdamas pagrindiniu, nes dabar jis tos galimybės neturėjo, vis dėlto šiek tiek lėčiau, bet geriau būtų padaręs tą darbą ir mums kiltų mažiau klausimų.

Toliau. Nagrinėjant patį įstatymą galima pasakyti, kad iš tikrųjų, nors kažkokių ypatingų priemonių tom mirštančiom, kai kas sako mirusiom, įmonėm gaivinti reikia, tačiau vis dėlto jo blogybė yra ta, kad įstatymo nuostatos yra tokios, kad jos nesuteikia tokios galimybės visom įmonėm. Tai yra paliekama pasirinkimo teisė Vyriausybei, ar sanuoti, ar nesanuoti kurią nors įmonę ir suteikti jai kažkokių lengvatų, kad tai būtų daryti lengviau. Aš manau, kad tai būtų vienas iš pagrindinių šio įstatymo trūkumų. Tuo labiau kad šio įstatymo atsiradimas iš dalies neleidžia kaip reikiant veikti 1997 m. priimtam Bankroto įstatymui, iš kurio, kaip žinome, buvo daug tikėtasi, kuris buvo suderintas su dauguma Europos Sąjungos direktyvų, su tų šalių praktika. Tačiau, kaip matom, jisai nepajėgus veikti, šalia to yra priimtas kitas įstatymas, kurio veikimas ne visai pateisinamas, nes tai iš tikrųjų yra ypatingos situacijos įstatymas. Tačiau blogybė yra ne tik ta, kad vieną įmonę gelbėsim, kitos negelbėsim. Jeigu kalbėtume tik apie tas įmones, kuriose yra nemažai valstybinio kapitalo arba vien tiktai valstybinis kapitalas, tokia problema nekiltų. Iš tikrųjų šeimininkas turėtų teisę rinktis, ar jam sanuoti, ar restruktūrizuoti tą įmonę, nes tada būtent Vyriausybė būtų kaip to kapitalo valdytojas ir tada būtų kitas klausimas. Tačiau suteikiama galimybė taip pat pagelbėti ir tom įmonėm, kurios yra privačios. Tiesa, ta galimybė yra šiek tiek apribojama, kad reikėtų įtraukti į privatizavimo sąrašą, kad turėtų būti investuotojas, kuris turėtų tą padaryti, tačiau kriterijai nėra visiškai tiksliai suformuluoti. Todėl taip pat yra galimybė, nes problemų turi daugelis įmonių, kad gali atsirasti variantų, kai iš tikrųjų bus gelbėjama ne labiausiai turima gelbėti įmonė.

Be šių, sakyčiau, stambių trūkumų, yra keletas ir tokių smulkesnių. Galbūt juos būtų galima ištaisyti ir priėmimo metu pateikus pataisas. Aš turiu galvoje keletą tokių formuluočių, kurios ne visai yra aiškios. Sakysim, toks pasakymas kaip “ilgai užsitęsiančios bankroto procedūros taptų neįmanomos po tų procedūrų”, tai patys žodžiai “ilgai užsitęsiančios” ne visai įstatymiški, nes jos užsitęsia tiek, kiek Bankroto įstatyme yra numatyta. Tai ir yra būtent tas laikas, o tokie žodžiai labiau tiktų aiškinamajam raštui, ne įstatymo projektui.

Yra ir kai kurių kitų dalykų. Sakykim, 1 straipsnio trečiojoje dalyje taip suformuluotas vienas punktas, kad atrodo, jog Vyriausybė savo sprendimu gali leisti netaikyti vieno ar kito įstatymo, t.y. Įmonių bankroto, Akcinių bendrovių, Mokesčių administravimo ir kitų įstatymų. Žodžiu, kai kuriuos iš tų trūkumų galima būtų ištaisyti, bet, kaip aš mačiau antradienio darbotvarkės projekte, šitas įstatymo projektas jau įrašytas, ir problema yra ta, kad iš tikrųjų laikas svarstyti šiam įstatymo projektui buvo neilgas, todėl gali iškilti ir techninių problemų dėl tų visų pasiūlymų. Gal iš tikrųjų būtų buvę geriau, jeigu mes būtume turėję daugiau laiko, galbūt susėdę dviejų komitetų žmonės, ramiai sutvarkę ir padarę tą įstatymo projektą. Tokiam, koks dabar jis yra, nors aš puikiai suprantu problemą, pritarti negalėčiau.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė – projekto globėja kviečiama į tribūną.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Labai nesinorėtų konkurencijos tarp Ekonomikos komiteto ir Biudžeto ir finansų komiteto, yra Statutas, yra apibrėžtos funkcijos. Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo nepadarysi be pinigų, o Biudžeto ir finansų komitetas ir apima pinigus. Čia kalbama arba apie skolų perkėlimą, arba mokesčių delspinigių nurašymą, ar kitokius būdus, susijusius su biudžetu. Kad ir kiek pretenduotų Ekonomikos komitetas, jeigu Biudžeto ir finansų komitetas tam nepritartų, be pinigų jūs jokio sanavimo nepadarytumėte, nes jeigu būtumėt galėję, iki šiol šitą jau būtumėte padarę. Jūs gerai žinote, kad per 300 įmonių yra faktiškai prie bankroto ribos. Ekonomikos komitetas jų neišgelbsti, nes reikia pinigų.

Tas įstatymas kaip tik susijęs su tomis įmonėmis, kuriose dirba daug darbuotojų, kurias reikia gelbėti, kad būtų išsaugotos darbo vietos, kurias galima išgelbėti, nes atsiranda investitorius, perkantis tą įmonę. Trys pagrindinės sąlygos. Todėl tas įstatymas labai trumpas, nes jis galioja ne visom bankrutavusiom įmonėm, o tom, kurias galima privatizuoti, yra investitorius, tik reikia tam padėti. Tas pavyzdys, kur ponas J.Valatka sakė. Jeigu dabar paskelbtume bankrotą Panevėžio stiklo fabrikui (čia ne G.Vagnoriaus Vyriausybė tas visas skolas padarė, o visos ankstesnės, ir nekontroliuojamai buvo duotos valstybės garantijos ir visa kita), reikėtų iš biudžeto 100 milijonų. O ten atsiranda investuotojas, kuris pirks, bet reikia skolų padengimą perkelti. Ir tai daroma dabartiniu metu. Todėl aš prašyčiau pritarti tam įstatymo projektui po svarstymo. Mes atsižvelgėm į Juridinio skyriaus pastabas. Pastabų buvo tikrai daug, tikrai daug. Ir dabar dar bus pora redakcinių pastabų. Priėmimui mes į jas atsižvelgsim, priėmimui paruošim variantą. O po svarstymo prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, kalbos dėl motyvų. Pritariame bendruoju sutarimu, nes niekas nereikalauja balsuoti. Ačiū už šypseną. Bendruoju sutarimu pritariame Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymo projektui Nr.P-1393(2). Pritariame po svarstymo.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo” projektas Nr.P-1409(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis antrasis – Seimo nutarimo “Dėl Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo” projektas Nr.P-1409(2). Šiandien pateikimas, galbūt ir kitos procedūros. Kviečiu Seimo narį A.Stasiulevičių pateikti šį nutarimo projektą.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Valstybės kontrolės įstatymo 56 straipsnis nustato, kad Valstybės kontrolės ūkinę ir finansinę veiklą kasmet tikrina Seimo paskirta komisija. Pagal Valstybės kontrolės parlamentinės priežiūros komisijos nuostatus mūsų komisija (cituoju): “Siūlo sudaryti specialistų darbo grupę arba parinkti nepriklausomą auditorių Valstybės kontrolės ūkinei ir finansinei veiklai patikrinti, svarsto Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo ataskaitas ir teikia Seimo nutarimų dėl atliktų patikrinimų rezultatų projektus”.

Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos apimtys nėra didelės, o nepriklausomo audito atlikimas brangiai kainuoja, ir siekiant taupyti lėšas, komisija siūlo Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo atlikimą pavesti Revizijų departamentui prie Finansų ministerijos.

Gerbiamieji Seimo nariai, komisijos vardu prašau pritarti šio nutarimo projektui ir labai prašau šiandien šį nutarimą priimti. Mūsų formalaus apsisprendimo patvirtinimas šiandien leistų Revizijų departamentui greičiau imtis darbo ir šiam darbui turėti daugiau laiko. Teisės departamento išvada dėl nutarimo projekto teigiama. Jokių pastabų nėra. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, klausimų jums nėra. Ar pritariame po pateikimo, kolegos? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo” projektui Nr.P-1409 (2). Normalia tvarka Seimo nutarimai turėtų būti svarstomi ir priimami skubos tvarka. Taigi vieną posėdį – pateikimas, kitą – svarstymas ir t.t. Aš žiūriu į visus Statuto aiškintojus.

Ar niekas neprieštarautų, jeigu mes šiandien priimtume šį nutarimą? Gerbiamieji kolegos, niekas neprieštarauja. Galbūt kas norėtų kalbėti diskusijoje? Du straipsniai, kolegos. Galime pradėti priėmimą. Dėl 1 straipsnio ar būtų norinčių kalbėti? 1 straipsnis… (Balsas salėje) Tuojau, kolega. Priimamas. 2 straipsnis. Priimamas. 3 formalusis straipsnis priimamas.

Gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl viso nutarimo teksto. Priimam. Kviečiu registruotis. Balsuosime dėl viso nutarimo. Svajočiau, kad nepasirodytų A.Patackas, nes tada reikėtų dar sykį registruotis. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo”.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Kolegos, kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip, 41 – už.

PIRMININKAS. 42 – už. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Nėra. Niekas nesusilaikė, niekas neprieštarauja, 42 parėmė projektą. Taigi Seimo nutarimas “Dėl Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo” yra priimtas.

Savaitės (nuo 1998 10 19) bei 1998 m. spalio 20 d. (antradienio) darbotvarkių projektai

Kitos savaitės ir antradienio darbotvarkė. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, kitos savaitės darbotvarkė ir antradienio darbotvarkė buvo aptartos Seniūnų sueigoje ir joms buvo pritarta. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vykdydama Statuto reikalavimus Vyriausybė pateikė kitų metų Biudžeto įstatymo projektą. Pagal Statutą jis turi būti pateiktas artimiausiame Seimo posėdyje, tai bus antradienį. Ir mes pradedam esminės svarbos darbą. Statutas taip pat numato, kad pateikus kitų metų biudžetą Seime nerengiami eiliniai posėdžiai. Mes turėtume antradienį baigti posėdžius, tačiau Seniūnų sueigoje buvo svarstytas variantas, kad galėtume ketvirtadienį surengti dar vieną neeilinį posėdį. Mes taip formaliai jį turėtume pavadinti. Užbaigtume kai kuriuos pradėtus darbus, kai kuriuos įstatymų projektus, taip pat ketvirtadienį mūsų laukia opozicinės Socialdemokratų frakcijos darbotvarkė. Tai dėl savaitės aš neturiu ką ypatingai pasakyti. Mes bandytume tęsti Seimo statuto reikalus, taip pat siūlyčiau, kad būtų pateikta J.Razmos įregistruota Statuto apkaltos skyriaus atitinkamos dalies nauja redakcija, kad galėtume tai apsvarstyti atitinkamuose komitetuose ir, artėjant Statuto priėmimui į pabaigą, mes jau turėtume aiškiai suformuluotas savo nuostatas. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad yra siūloma kitą savaitę pateikti Politinių partijų ir politinių organizacijų veiklos finansinės kontrolės ir kitus analogiškai vadinamus įstatymus. Tai tiek dėl savaitės.

O antradienį, kaip aš jau minėjau, yra numatytas kitų metų valstybės biudžeto įstatymo pateikimas ir Seimo statutas. Ir tai bus daugiausia laiko užimantys darbotvarkės klausimai. Taip pat ir kai kurių šiandien svarstytų įstatymų projektų priėmimas galėtų būti antradienį.

PIRMININKAS. Dėl savaitės ir antradienio – keturi Seimo nariai. K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau dėl dviejų įstatymų projektų. Dėl Darbo inspekcijos įstatymo, kur šiandien buvo svarstomas ir numatomas kitą savaitę priimti. Tam įstatymui buvo mano pateikta pataisa rugsėjo 9 d., registruota 712, 8 straipsnio pataisa. Ten papildymas viena dalimi. Aš šiandien kalbėjausi su viceministru. Jis priėmimo metu tikriausiai sutiks tą priimti. Tačiau norėtume, kad Sekretoriatas išplatintų visiems Seimo nariams. Ji kažkodėl užmiršta, nors užregistruota mūsų Sekretoriate, bet taip ir palikta. O pirmininko norėčiau paprašyti, kad įtrauktumėte Tabako kontrolės įstatymo 1, 7, 8, 10, 11, 13, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuris jau prieš mėnesį yra Sveikatos reikalų komitete svarstytas, jam pritarta ir laukia svarstymo Seime. Jis labai reikalingas tam, kad pradėtume įgyvendinti Tabako kontrolės įstatymą. Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš siūlyčiau tokį įstatymo projektą įsirašyti į mūsų darbų planus po tos pertraukos, kurią mes skirsime biudžetui svarstyti. Kitą savaitę iš esmės mes visiškai neturime laiko ką nors papildomai įrašyti.

PIRMININKAS. Nepaisant to, šis projektas yra aktualizuotas ir jis bus mūsų darbotvarkėje. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. …kitą savaitę užbaigti rezoliucijos dėl biudžeto sandaros koncepcijos priėmimą, nes tai susiję su biudžetu.

A.KUBILIUS. Mes patikslinsime, ar nėra įrašyta, ir tikrai įrašysime.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, pirmiausia aš norėčiau paremti gerbiamo K.Kuzminsko pasiūlymą dėl tabako reklamos. Taip pat aš suprantu, kad kitos savaitės darbotvarkė yra labai įtempta, perkrauta, bet prašyčiau surasti vietos (bent jau rezerve) klausimui dėl vietovardžių, jeigu galima.

A.KUBILIUS. Aš nežinau, ar komitetai yra apsvarstę tą klausimą. Prašau? (Balsas salėje) Ar ji buvo pateikta? Buvo pateikta dėl vietovardžių, nutarimas dėl vietovardžių. Gal mes pasiaiškinsime ir pasižiūrėsime, kokia yra situacija. Aš dar sykį kartoju: kitą savaitę mes turėtume daryti tiktai vieną dieną posėdžius.

PIRMININKAS. B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, aš noriu paprašyti, kad Pensijų fondų įstatymo projektas dar nebūtų pradėtas svarstyti, kadangi dar nesibaigė svarstymas Socialinių reikalų ir darbo komitete.

A.KUBILIUS. Ar jūs nebūsite baigę iki ketvirtadienio?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ne, nebūsime. Ir nebus dar pataisyta, nes ten yra labai daug pastabų.

A.KUBILIUS. Gerai, mes tada išbrauksime šitą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galima tikėtis bendro sutarimo dėl preliminarių savaitės ir antradienio darbotvarkių? Be abejo. Ačiū.

Seimo narių pareiškimai

Gerbiamieji, liko Seimo narių pareiškimai. Frakcijos vardu pareiškimą skaitys Alg.Butkevičius. Ir kiti trys Seimo nariai ruošiasi kalbėti iš tribūnos. Prašom.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! “Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui ponui V.Landsbergiui. Dėl Lietuvos cukraus pramonės privatizavimo.

Valstybinė įmonė Lietuvos turto fondas pardavė komercinei firmai “Danisco Sugar” valstybei priklausančias akcinių bendrovių “Marijampolės cukrus” bei “Pavenčių cukrus” akcijas.

Spalio 6 d. 34 Seimo nariai kreipėsi į Valstybės turto fondo generalinį direktorių poną S.Vaitkevičių, kad pateiktų anksčiau minėtų akcijų pirkimo-pardavimo kopijas.

Tačiau spalio 12 d. Seimo nariai gavo atsakymus, kuriuose rašoma, kad pirkimo pardavimo kopijos yra konfidenciali informacija.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statutu kreipiuosi į jus, prašydamas sudaryti sąlygas Seimo nariams susipažinti su pirkimo pardavimo sutarčių kopijomis.”

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. “Dėl savivaldos plėtojimo Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Seime įvairios partijos, svarstydamos su vietos savivalda susijusius klausimus, dažnai išreiškia panašų ar skirtingą požiūrį.

Šių metų birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas savo rezoliucija paskatino parlamento politines partijas apsvarstyti šiuos klausimus ir viešai pareikšti savo poziciją. Tuo pačiu metu sudaryta Seimo darbo grupė iš visų frakcijų atstovų būtinoms įstatymo pataisoms parengti.

Šių metų liepos 28 d. Seimo darbo grupė sutarė dėl bendros pozicijos, įvardijo galimybę tobulinti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, galimybę plačiau įsiklausyti į vietos bendruomenių nuomones, vėlgi pasiūlė politinėms partijoms aiškiau suformuoti savo požiūrius.

Šių metų rudens sesijos darbų programoje numatyta įvairių klausimų, susijusių su savivalda, administracine-teritorine reforma, viešuoju administravimu bei valstybės tarnyba, svarstymas.

Seime pasitaiko daug pigaus politikavimo, primityvios konkurencijos, asmeninių ambicijų demonstravimo pavyzdžių. Šias negatyvias apraiškas visuomenė vertina neigiamai. Tai turi įtakos nepalankiam Seimo vertinimui. Su vietos savivalda susiję klausimai gali tapti geru pavyzdžiu, kaip galima susitarti, rasti optimalią, visus tenkinančią poziciją.

Siūlau Seimo politinėms partijoms apsvarstyti šį pareiškimą ir per dvi savaites išreikšti savo poziciją šiais klausimais:

1. Administracinė-teritorinė reforma, naujų savivaldybių steigimas, tvarka.

2. Merų, seniūnų tiesioginiai rinkimai. Jeigu dėl jų būtų apsispręsta, manau, kad ir Vietos savivaldos rinkimų įstatymo pataisos arba bent jau principai…

3. Vietos savivaldybių kadencijos trukmė (3 ar, kaip yra norma Konstitucijoje, 4 metai).

4. Esant aiškiems požiūriams dėl 2 ir 3 klausimų, galimi Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų projektai.

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas S.Kaktys.”

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar G.J.Mincevičius.

G.J.MINCEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai!

“Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo kalbos inspekcijos vyresnioji inspektorė G.Černiauskaitė 1998 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.32 paskyrė 300 litų baudą Vilniaus 14-osios vid. mokyklos mokytojai N.Buinickai už valstybinės kalbos nevartojimą.

N.Buinicka yra lenkiškosios pradinės klasės mokytoja. Jos klasėje lietuvių kalbos pamokas veda kita mokytoja – lituanistė. Taigi bendraudama su auklėtiniais lenkų vaikais lietuvių kalbos vartoti neprivalo. Mokytoja yra jau pensinio amžiaus. 1991 m., t.y. jau nepriklausomoje Lietuvoje, yra baigusi Šiaulių pedagoginį institutą. Už kokį nepadarytą nusikaltimą mokytoja liko nubausta?

Dėl šio įvykio keletas klausimų:

1. Prieš metus 14-osios vid. mokyklos direktorius Janušonis įnirtingai stengėsi toje mokykloje likviduoti lenkiškas klases ir perkelti jas kitur. Mokyklos mokinių tėvams ir keliems mokytojams pavyko iškovoti, kad toje mokykloje liktų lenkiškos klasės. Ar dabar tai keršto ir represijų prieš lenkiškų klasių mokytojus už mokinių ir interesų gynimą pradžia?

2. Paskelbtame šiais metais Europos Sąjungos Komisijos dokumente “Agenda 2000”, kuris sudarytas pagal pateiktą Lietuvos Respublikos raportą apie padėtį Respublikoje, konstatuojama tariama padėtis Lietuvoje (cituoju): “Tose vietovėse (Lietuvoje), kur gyventojų daugumą sudaro tautinės mažumos atstovai, tos mažumos kalba leidžiama vartoti kaip oficiali kalba. Tose vietovėse kelio ženklai rašomi dviem kalbomis (…). Nustatyta į aukštąsias mokyklas priimti tam tikrą tautinių mažumų atstovų skaičių (…).” Kaip žinome, joks iš šių postulatų neatitinka tikrovės.

Taigi ar mes naudojamės viena melaginga “demokratija” eksportui, pateikimui tarptautinėms organizacijoms, o kita “vidiniam vartojimui”, kurios viena nuo kitos skiriasi kaip dangus nuo žemės?

3. Ar taip nedorai pasielgusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos inspektorė bus tinkamai nubausta ir bus mokytojos atsiprašyta? Ar atvirkščiai – bus padaryta nauja kitakalbių persekiojimo bangos pradžia?

Ačiū už dėmesį.”

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau perskaityti Seimo narių grupės pareiškimą.

“Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

Pareiškimas.

Suprasdami, kad korupcija, kiti valdininkų nusikaltimai valstybės tarnybai bei organizuotas nusikalstamumas – tai vienos iš pavojingiausių ir sunkiausiai sprendžiamų valstybės problemų, kurios pakerta piliečių pasitikėjimą valstybe, skatina bendrą nusikalstamumo lygio augimą bei sukelia kitus neigiamus visuomenės pokyčius, pritardami pastangoms Vyriausybės, 1997 m. vasario 18 d. įsteigusios Specialiųjų tyrimų tarnybą, sėkmingai pradėjusią veiklą korupcijos ir nusikalstamumo tyrimo bei prevencijos srityje;

siekdami didinti kovos su nusikaltimais tarnybai, korupcija bei organizuotu nusikalstamumu efektyvumą, maksimaliai apsaugant Specialiųjų tyrimų tarnybą nuo korumpuotų sluoksnių (įskaitant ir aukštus valstybės pareigūnus) įtakos,

mes, žemiau pasirašiusieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, pareiškiame, kad, remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 42¹ straipsniu, sudarome laikinąją Seimo narių grupę.

Mūsų tikslas – užtikrinti Specialiųjų tyrimų tarnybos savarankiškumą siekiant apsaugoti šią tarnybą nuo neteisėtos aukščiausiųjų valstybės pareigūnų įtakos.

Šio tikslo sieksime:

1. Atlikdami Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos ir įstatyminės bazės analizę ir pateikdami Seimui ataskaitą.

2. Parengdami ir pateikdami Seimui svarstyti laikinąjį įstatymą, užtikrinantį tarnybos veiklos savarankiškumą ir jos darbuotojų veiklos bei socialines garantijas.

Pasirašo: A.Sėjūnas, K.Kuzminskas, S.Urbonas, V.Vilimas, P.Šakalinis, R.Kupčinskas, P.Gražulis, A.Petrusevičius.”

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pareiškimai baigėsi. Telieka paskelbti posėdį baigtą.