Tryliktasis (239) posėdis
1998 m. spalio 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.LANDSBERGIS, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1998 m. spalio 8 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Labas rytas! Malonu jus matyti šiandien iš ryto. Kviečiu ieškoti savo vietų ir pradėti šios dienos rytinį posėdį.

Kviečiu registruotis, kad nebūčiau įtariamas Statuto pažeidimais, ir kartu atkreipti dėmesį į šios dienos darbotvarkę, kuriai pritarta Seniūnų sueigoje.

Gerbiamieji kolegos, pirmasis klausimas – Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo projektas. Prašyčiau atkreipti dėmesį į vyriausybinę ložę. Mes šiandien turime argumentuotai priiminėti šitą įstatymo projektą, pažiūrėję į tą pusę. Seimo statutas, Vyriausybės pusvalandis, Norvegijos Stortingo prezidentės kalba 10.50 val. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau plačiai dalyvauti. Ir kiti dalykai, dėl kurių sutarta Seniūnų sueigoje.

Kolegos, ar galėtume pritarti šios dienos darbotvarkei? Šios dienos darbotvarkei yra pritarta. Aš labai džiaugiuosi. Kol kas užsiregistravo 44 Seimo nariai, bet tai tikrai ne paskutinis skaičius.

Lietuvos Respublikos Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo projektas Nr.P-1114(4*) (priėmimas)

Mielieji kolegos, pirmasis darbotvarkės klausimas – Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1114(4), priimti skirtas variantas. Aš kviečiu į tribūną kultūros ministrą S.Šaltenį, kuris vadovaus mums priimant šį įstatymą. Gal kelis žodžius, pone ministre, apskritai, o paskui priimam pastraipsniui, ilgai nelaukdami.

S.ŠALTENIS. Laba diena, mielieji kolegos, laba diena, garbūs mūsų svečiai, sporto žvaigždės, kurias mes visi pažįstam ir gerbiam. Džiaugiamės, kad jie yra čia, kad rūpinasi ir jaudinasi dėl mūsų sporto ir kultūros ateities, svarbios valstybės prestižui, valstybės gyvenimo kokybei, mūsų pačių gyvybingumui. Ir tas rūpestis, kurį rodo meninė, kultūrinė visuomenė ir sporto visuomenė, yra neatsitiktinis, nes tik ilgalaikės programos gali užtikrinti reikiamą sporto ir kultūros raidą.

Aš ilgai galvojau, ir šiąnakt prabudęs galvojau. Aš žinau, kad yra tam tikras pasipriešinimas, galbūt nesupratimas. Aš gerbiu visų sėdinčių Seime nuomonę, jų logiką. Bandžiau suprasti, kurgi kliūva, kurgi yra tas mūsų nesusikalbėjimas? Žinau, kad kai kurie krikščionys demokratai (kai kurie, ne visi)… Tikiu, kad atsiras žmonių, kurie galbūt turės kitokią nuomonę, ir aš bandysiu įtikinti, jeigu galima. Čia įžiūrimas moralinis dalykas, kad iš tabako, alkoholio gauti pinigai skiriami finansuoti kultūrą ir sportą. Aš norėčiau pasakyti, kad gerbiu tokį savotišką idealizmą, harmoniją, troškimą matyti finansus ir moralės dalykus labai aiškiai atskirtus. Bet norėčiau paklausti. Taip pat mes taisome ir bažnyčių stogus, remontuojam ir švenčiausius dalykus ir neklausiam, kokie pinigai suplaukia į biudžetą. Visokie pinigai, ir valstybės biudžetas nėra amoralus dalykas. Aš tik tiek galėčiau pasakyti kviesdamas jus.

Antras dalykas, kaip aš suprantu, kyla kažkoks tylus, vidinis, galbūt neišreikštas pasipriešinimas, – tai, kad, sakytum, šitas fondas lyg ir išimtis. Arba mes pripažįstam išimtis, arba nepripažįstam, nes talentas sporte, mene, – tai yra ne taisyklė, bet labai reta išimtis. A.Sabonis yra išimtis, Maironis yra išimtis, J.Nekrošius yra išimtis, ir jie turi būti. Arba jaunieji talentai – krepšininkai, sportininkai, kurie naujai ateina, – jie yra išimtys. Ne visi mes galim dėti į krepšį iš viršaus arba parašyti eilėraštį, arba surežisuoti pasaulinio lygio spektaklį. Tai jeigu mes pripažįstam šitą logiką, tai tada mes turėtume balsuoti. Aš gerbiu ekonomistų logiką, man buvo labai įdomu klausytis Ekonomikos komitete. Bet aš norėčiau pasakyti, kad yra dar ir kita logika, išimties logika. Ir jeigu mes biudžetą įsivaizduojam kaip galingą, puikiai pagamintą finansinį vamzdį, srautą, kuriuo teka finansai, ir jeigu atsiranda mikroskopinė skylutė, iš kurios laša vanduo… Lygiai tokį pavyzdį aš galėčiau pasakyti, kad 1920 m. Palestinoje, dykumoje, žydai taip pat rado savo unikaliausią pasaulyje, efektyviausią agrarinę sistemą. Toje vietoje, kur nuolat laša vanduo, kiekvieną minutę, kur susirenka rasa, ten augalai auga kur kas geriau, negu gaudami retkarčiais didelius pliūpsnius vandens. Šitoks finansavimas, kurį aš vadinu programiniu, taip pat yra efektyviausias. Kitas dalykas, kitos abejonės, kurios buvo išsakytos…

PIRMININKAS. Pone ministre, gal priiminėkim pastraipsniui, tada galėtumėt plačiau kalbėti. Mes galime pražūti su savo reglamentu. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio nėra jokių pataisų. Ar galėtume 1 straipsnį priimti bendruoju sutarimu? J.Šimėnas nori paremti 1 straipsnį.

J.ŠIMĖNAS. Aš manau, kad pateikinėdamas šį įstatymą ministras kalbėjo ne apie įstatymą, bet apie tai, ką jis mano apie visokius dalykus, bet ne apie tuos, kurie įstatyme numatyti. Todėl pats pirmasis mano argumentas tas, kad…

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio, gerbiamasis kolega!

J.ŠIMĖNAS. Aš remiu, jog kultūra ir sportas turi būti finansuojami per programas ir tai turi būti numatyta Lietuvos valstybės biudžete. Šito fondo kūrimas tai yra ne programinis finansavimas, o galimybė ministrui S.Šalteniui pačiam finansuoti tas programas, kurias jis nori. Kalbėkim atvirai. Aš esu apskritai prieš visą šitą įstatymą, bet jeigu iš tikrųjų šiandien nėra tiek balsų, aš manau, kad ne visi mano kolegos konservatoriai mano taip, kaip ministras, šiuo atveju netgi paskutinį projektą pasirašęs kaip Seimo narys. Aš drįstu manyti, kad Vyriausybė taip pat nemano kaip ministras, šiuo atveju būdamas pranešėjas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, pone ministre, diskusija baigta, vienas kalbėjo prieš. M.Briedis norėtų paremti 1 straipsnį. Kolegos, pastraipsniui.

M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai norėčiau paremti 1 straipsnį, nes 1 straipsnis, aš manau, nekelia jokių abejonių, viskas surašyta juridiškai tvarkingai, kaip reikalauja šis įstatymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų reikalaujančių balsuoti dėl 1 straipsnio? 1 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu. (Triukšmas salėje) Aš klausiau, ar yra reikalaujančių balsuoti, neišgirdau nė vieno žodžio. Jeigu jūs reikalaujat, gerbiamieji kolegos, registruojamės, J.Šimėnui reikalaujant balsuosime dėl 1 straipsnio. Registracija prasidėjo. Ministras S.Šaltenis. Baigiamasis žodis dėl 1 straipsnio. Registruojamės, kolegos.

S.ŠALTENIS. Aš norėčiau pasakyti ponui J.Šimėnui, kad čia ne ministras S.Šaltenis finansuos.

Reikia įsiskaityti šitą įstatymą, atiduodamą visuomenei, ekspertams, reikia truputėlį skaityti. Čia jūs truputėlį ir…

Antras dalykas. Jūs balsavote už tą Vyriausybės programą, kurioje įrašytas šis įstatymas. Jūs, kaip koalicijos partneris, balsavote. Prašom perskaityti Vyriausybės programą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 71 Seimo narys. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Balsavimas prasidėjo. Pritariantys – už, nepritariantys – prieš. Pone Jonai Šimėnai, aš prašyčiau truputį konstruktyviau šiandien dalyvauti mūsų priėmimo procedūrose. Balsuojame, kolegos, dėl 1 straipsnio.

Už 1 straipsnį – 44, prieš – 2, susilaikė 18. 1 straipsnis yra priimtas.

2 straipsnis, pone ministre.

Dėl 2 straipsnio kelis žodžius. Jeigu ne, tada apsisprendžiame dėl 2 straipsnio.

S.ŠALTENIS. Aš siūlau priimti 2 straipsnį.

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio, kolegos, ar būtų norinčių kalbėti? Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš palaikau įstatymą ir daugumą jo straipsnių. Dabar, kilus šiam dialogui, kuris tik ką nuskambėjo, gal tikrai būtų geriau, kad fondas būtų juridinis asmuo ir pats disponuotų tomis lėšomis. Tada nebūtų priekaištaujama, kad Vyriausybė ar ministerija, ar kas nors kitas nori savanaudiškai panaudoti lėšas, nors, žinoma, daug kas priklauso nuo to, kokia yra tarybos sudėtis, nes čia kalbama apie tarybos sprendimą, tarybos sprendimu disponuoja Kūno kultūros ir sporto departamentas. Aš nematau, kad čia užprogramuota kažkas labai bloga, tačiau vis dėlto nesinorėtų, kad mes nuo pat priėmimo momento pradėtume tokius ginčus. Taigi, gal ministras čia dar… jeigu replika šiuo klausimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai buvo argumentai už. A.Grumadas nori prieštarauti 2 straipsniui.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, Teisės departamento išvadoje yra labai esminės pastabos dėl 2 straipsnio. Mielieji ponai, įstatymo projekte, pasak Teisės departamento, yra visiškai neišryškintos tokios sąvokos kaip disponavimas lėšomis ir atsakomybė. Aš manau, kad balsuoti, kai yra tokia redakcija, neatsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas, aš negalėsiu.

PIRMININKAS. Pone ministre, ar jūs galėtumėte pakomentuoti Teisės departamento siūlymą?

S.ŠALTENIS. Mes į tai atsižvelgėme. Dar šiandien ryte mes kalbėjome, dirbome ir yra atsižvelgta... Palaukite! Duokit pasakyti, nepertraukinėkit! Antras dalykas, ar fondas yra juridinis ar nejuridinis asmuo. Mes pusantrų metų dirbome su Finansų ministerija. Finansų ministerija pritarė tokiam variantui. Su finansų ministru, su visais. Jie surado tokį vienintelį galimą variantą. Niekas nenori kurti naujų fondų, kuriuos reikėtų išlaikyti, kuriems reiktų skirti lėšų. Čia yra lėšų taupymas. Yra surastas toks variantas, kuris negriauna biudžeto sistemos, kuris tinka Finansų ministerijai, o ji yra labai priekabi. Ilgai mes su ja dirbome – pusantrų metų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nieko negaliu daugiau pasakyti kaip tik teikti balsuoti už antrąjį straipsnį. Ar reikėtų registruotis? Registruojamės, balsuosime dėl 2 straipsnio, kurio tekstas, ministro teigimu, suderintas ir su Finansų ministerija, ir su Biudžetinės sandaros įstatymo reikalavimais.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 2 straipsnio. Kas būtų už 2 straipsnį, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Dėl 2 straipsnio, kolegos.

Už 2 straipsnį – 42, prieš – 11, susilaikė 17. 2 straipsnis yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, einame prie 3 straipsnio. Iš pradžių pataisos. Seimo narys J.Šimėnas siūlo išbraukti 3 straipsnio pirmosios dalies pirmąją dalį. Pone ministre, jūsų nuomonė, paskui suteiksiu žodį kolegai J.Šimėnui.

S.ŠALTENIS. Tada nereikia priiminėti šito įstatymo, jeigu mes išbraukiame jo esmę. Aš tik tiek galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbėsime dėl Seimo nario J.Šimėno siūlymo iš 3 straipsnio pirmosios dalies išbraukti pirmąją dalį. Seimo narys J.Šimėnas argumentuoja savo siūlymą.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiami garbieji sportininkai, kultūros veikėjai, kultūros propaguotojai! Aš tikrai nesu tas žmogus, kuris prieš kultūrą arba sportą, tuo labiau kad pats aktyviai sportavau ir visa širdimi remiu kultūrą, bet tai, ką remia, ką šiandien pateikė ministras S.Šaltenis… Matydamas jūsų, esančių čia, salėje, plačią auditoriją, šiandien kalbėdamas ir gindamas savo idėjas, jaučiu didžiulį moralinį spaudimą. Aš dar kartą sakau, kad esu įsitikinęs, jog valstybė turi remti kultūrą ir sportą per programas. Išbraukus pirmąją dalį, kad Kultūros ir sporto rėmimo fondas nebūtų formuojamas iš alkoholio ir tabako pinigų… juk 2% akcizo mokesčio, pardavus alkoholį ir tabaką, pagal pernai metais gautas valstybės pajamas sudaro 12,7 milijono. Aš manau, kad tokią pat pinigų sumą valstybė galėtų skirti iš biudžeto, jeigu būtų žinomos programos, kurioms yra skiriamos šitos lėšos. Aš nemanau, kad bent vienas Seimo narys būtų prieš tokį pinigų paskirstymą, tarp jų ir aš.

Ir visiškai baigdamas norėčiau pasakyti, kad šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad į fondo lėšų šaltinį įeina valstybės ir savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai. Jeigu žiūrėtume, konkrečiai būtų toms programoms remti, todėl aš manau, kad mano siūlymas būtų visiškai logiškas. Nenaudokim tų nelaimingų pinigų, kuriuos žmonės prageria ir prarūko, kultūrai ir sportui remti, mielasis ministre.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų paremti Seimo nario J.Šimėno siūlymą? Kas? Seimo narys A.Plokšto norėtų paremti J.Šimėną. Prašom.

A.PLOKŠTO. Aš norėčiau kalbėti apskritai prieš visą šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dėl 3 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto.

A.PLOKŠTO. Gerai, dėl 3 straipsnio ir to punkto. Faktas yra tas, jog jeigu mes sukarpysim į visokius gabalėlius biudžetą prieš jo svarstymą, mes galų gale jo apskritai neturėsime. Aš manau, kad tokios išankstinės nuostatos ardo visą sistemą. Taip negalima.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kas parems… kas būtų prieš J.Šimėno siūlymą? Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jis supainiojo viską. Supainiojo ir žmonėms, kurie klauso, galvas. Tarytum dabartiniu metu akcizas nepatenka į biudžetą. Įplaukia į biudžetą, jis yra biudžeto pajamos. Tačiau kaip šaltinis… kad būtų nustatyta, iš ko gi bus atiduotos į tą fondą lėšos iš biudžeto, iš kokių gautų pajamų. Čia ir konkretizuojama, kad iš gautų akcizų už alkoholį ir tabaką.

Antras dalykas – tai dėl tikslinių biudžeto… valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Jeigu reikės papildomai, pavyzdžiui, jeigu Lietuva organizuos olimpiadą. Įsivaizduokite tokį atvejį, kad visas pasaulis nutarė Lietuvoje organizuoti olimpiadą. (Triukšmas salėje) Jokiu būdu neužteks to fondo lėšų ir reikės tikslinių, tada tikslines lėšas bus galima skirti iš biudžeto. Todėl negalima sutapatinti ir suprimityvinti tokių dalykų, kurie šiandien nenumatomi, jie gali turėti reikšmės perspektyvoje. Todėl aš siūlyčiau neapriboti, nesusiaurinti šitų šaltinių, o pritarti tam straipsniui ir nepritarti pono J.Šimėno siūlymui.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu tiktai suprasti… (Negirdėti)

PIRMININKAS. Profesoriau, mikrofonas labai…

Pone Pirmininke, labai atsiprašome. Prašom mėginti kalbėti toliau.

V.LANDSBERGIS. Mėginsiu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Pone Pirmininke, aš mėginu įjungti B.Kuzmicko mikrofoną. Prašom. Tas pats mikrofonas. Prašom atleisti. Tada per vidurinį arba per šoninį mikrofoną.

V.LANDSBERGIS. Aš nesuprantu logikos, pagal kurią siūloma išbraukti šitą eilutę, nes jeigu logika yra tokia, kad šitų akcizo pajamų, šitų biudžeto pajamų negalima skirti sportui ir kultūrai, tai gal tada reikėtų priimti specialų įstatymą, kam apskritai negalima skirti pajamų, gaunamų iš akcizo už alkoholio pardavimą? Kad nebūtų taip, kad tos pajamos, pavyzdžiui, atitektų ligoninėms statyti arba bažnyčioms remontuoti, arba kokiai nors labdarai. Atseit kažkokie blogi pinigai, juos reikia išskirti, juos galima naudoti tik blogiems tikslams. Man tokia logika labai keista – draudimo… tam tikrų biudžeto akcizo pajamų draudimo… panaudoti kultūrai ir sportui. Aš siūlau galvoti racionaliai, logiškai, normaliai, o ne tokiais keistais išvedžiojimais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Užsiregistravę balsuosime dėl Seimo nario J.Šimėno pasiūlymo išbraukti 3 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą, kad į fondą būtų pervedama dalis akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius. Balsuojantys už parems kolegą J.Šimėną, balsuojantys kitaip manys, kad kolega J.Šimėnas nėra teisus. Registruojamės, kolegos.

Iš viso užsiregistravo 81 Seimo narys.

Balsuojame dėl J.Šimėno pataisos. Pritariantys – už, nepritariantys – kitaip.

Už J.Šimėno siūlymą – 23, prieš – 39, susilaikė 17. Siūlymas nėra priimtas.

Kitas kolegos J.Šimėno siūlymas – išbraukti 3 straipsnio antrąją dalį.

Pone ministre, kokia jūsų nuomonė? Išbraukti visą antrąją dalį.

S.ŠALTENIS. Nepritariu.

PIRMININKAS. Ministras nepritaria.

Gerbiamasis kolega, prašom argumentuoti. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš jau minėjau, kad pernai Lietuvos valstybė už alkoholį gavo 670 mln. Lt. 2% sudaro 12,7 mln. Lt. Ponas S.Šaltenis nori, kad jau šiandien mes nuspręstume, kad 1999 metų biudžete tie 2% iš karto būtų išbraukti iš biudžeto ir paskirti jo fondui.

S.ŠALTENIS. Ne jo fondui.

J.ŠIMĖNAS. Jo vadovaujamam fondui.

S.ŠALTENIS. Ne jo vadovaujamam fondui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš prašyčiau elgtis korektiškiau.

J.ŠIMĖNAS. Mes prieisime prie tarybos sudarymo ir viską išsiaiškinsime. Viskam ateis laikas. Todėl aš nemanau, kad mes iš anksto turėtume nurašyti biudžeto lėšas ir skirti jas šitam fondui. Aš manau, kad mes neturėtume avansu planuoti lėšų šitam fondui.

PIRMININKAS. Dėl šio siūlymo Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, man tenka tiesiog stebėtis, kad didelę patirtį ir pagarbą mano akyse turintys politikai apsimeta nesuprantantys šitos problemos. Juk problema yra ne sportas ir kultūra. Problema yra ta, kad tauta yra totaliai nugirdyta, ir šituo fondu mes sukuriame dar vieną socialinę grupę žmonių, kurie yra tuo suinteresuoti. Iš esmės kultūros ir sporto žmonės dabar bus ta grupė žmonių, kurie visaip palaikys alkoholio pardavinėjimą, profesoriau, nes kuo daugiau bus parduota alkoholio, tuo daugiau pinigų bus jų fonde.

Man įdomu paklausti ponios E.Kunevičienės. Jeigu būtų sugalvota Lietuvoje surengti olimpiadą, kiek reikėtų nugirdyti Lietuvos žmonių, kad surinktume pakankamai pinigų olimpiadai? Aš esu Europos Tarybos delegacijos narys. Aš puikiai žinau, kaip šiuo metu yra kovojama dėl socialinio sutelktumo, prieš socialinį išskyrimą. Štai šitas projektas iš tikrųjų skatina procesus, kurie eina prieš Europos Tarybos politiką, skatina socialinio išstūmimo politiką mūsų valstybėje. Manau, kad šitas pasiūlymas stumia mūsų valstybę Kolumbijos valstybės link. Ir taip jau yra žinomi duomenys, paskelbti Europos Taryboje. Kolegos, atsitokėkite ir žiūrėkite, ką darote. Ačiū.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį R.Melnikienei. Primenu, kad reikia oficialiai tarti alkoholis. Prašom.

R.MELNIKIENĖ. Aš užsirašiau kalbėti dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. … reikia nustatyti ribą, kad šito fondo taryba, naudodamasi dideliu autoritetu… Sportas ir kultūra pas mus tikrai turi didelį autoritetą, ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kad per daug nespaustų Vyriausybė finansų ministro, kad paskui neprašytų jiems atiduoti visą surinktą akcizą. Todėl ribą būtinai reikia nustatyti, ir tų 2%, kurie yra numatyti, reikia, kad apribotume apetitą. Bet dar bus ir mano pataisa, kad numatytume nebūtinai 2%, o iki 2%. Todėl aš nepritarčiau visiškai išbraukti ir pritarčiau, kad būtų įrašytas žodelis “iki”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 3 straipsnio antrosios dalies. Kolega J.Šimėnas siūlo šitą dalį išbraukti. Palaikantys J.Šimėną balsuoja už, manantys, kad antroji dalis turi likti, balsuoja kitaip. Balsuoti pradėjome, kolegos.

Už J.Šimėno siūlymą – 25, prieš – 42, susilaikė 7. Siūlymas išbraukti antrąją dalį nėra priimtas.

Dėl antrosios dalies yra Seimo narės E.Kunevičienės ir kolegos Alg.Butkevičiaus teikimas.

Pone ministre, kokia būtų jūsų nuomonė dėl to, kad šita dalis būtų papildoma žodeliu “iki” 2%?

S.ŠALTENIS. Ir kultūros, ir sporto visuomenė, ir Lietuvos kultūros ir meno taryba ilgai dirbo ir svarstė. Jie sako, kad šį punktą būtina išsaugoti ir apginti. Kitaip įstatymas neteks savo pagrindo ir fondas bus laikomas biudžeto išlaikytiniu, kuriam teks tai, kas liks. Estai ir latviai mūsų projekte esančią nuostatą yra patvirtinę. Aš manyčiau, Seimas čia turėtų apsispręsti balsuodamas, nes kokia yra logika to konkretaus skaičiaus? Vėlgi gali keistis Vyriausybės konjunktūra, ir to finansavimo šaltinių žinojimas, stabilumas duotų gerų rezultatų. Jeigu šiandien mes priimtume tokią nuostatą, kokia yra pateikta, tai po dešimties ar kiek metų mes galėtume didžiuotis, kad padarėme tą darbą ir visiems laikams sutvarkėme tam tikras mūsų kultūros ir sporto sritis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Ar E.Kunevičienė, ar Alg.Butkevičius argumentuos savo siūlymą? E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. …visiems aiškinti, kad tas įstatymas labai geras ir sudaro sąlygas tam fondui pritraukti lėšų iš kitur. Bus priimtas tikrai palankus labdaros įstatymas, galės pritraukti į tą fondą lėšų, galės pritraukti iš užsienio paramos, bet tai nėra tas įstatymas, kuris amžiams nustato biudžetą. Biudžetas tvirtinamas įstatymu kiekvienais metais. To įrašo – 2% reikšmė yra tiktai rekomenduotina. Visiškai nereiškia, kad Vyriausybė bus būtinai įpareigota duoti 2%, jeigu jūs tai ir paliksite. Todėl parašę iki 2% mes neapribojame galimybių ir truputėlį liberališkiau elgiamės.

Antras dalykas. Vis dėlto Biudžeto ir finansų komitetas – tikrai specialistai svarstė ir pritarė tokiam variantui, kad iki 2%. O tie 2, kad būtų ne daugiau. O 2%, jeigu bus normalus biudžetas, bus skirti, o jeigu bus labai dideli sunkumai, norite ar nenorite, bet teks visiems kentėti. Pavyzdžiui, to fondo lėšų jau bus tiek iš kitur sukaupta ir gauta pagalbos, kad gal vienais metais jums ir nereikės 2%, o kitais metais gal tikrai reikės jums 2%. Kad save neįvarytume į kampą nei jūs, nei mes, aš prašyčiau pritarti tam žodeliui “iki” 2%. Biudžeto ir finansų komitetas šiais metais, aš tikiuosi, pritars 2%.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl Alg.Butkevičiaus ir E.Kunevičienės siūlymo… (Balsas salėje) Nori paremti A.Plokšto. Ministre, prašom luktelti.

A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Taip, Dievas ir tauta mato, kad aš retai remiu ponią E.Kunevičienę. Bet šį kartą noriu pasakyti, kad šitas žodelis yra būtinas. Negalima, kaip aš jau sakiau, sukarpyti biudžeto prieš svarstymą, o dabar prie to einama. Kiekvienas sukurs savo fondą, kiekviena ministerija sugalvos kokias nors išlaidas, po to mes gausime 120% išlaidų, ir ką mes čia, Seime, darysime.

PIRMININKAS. Prieš šį siūlymą – Seimo narys G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes priimtume šią pataisą – iki 2%, gali būti šis fondas nuolat papildomas ir viena dešimtąja – tai bus iki 2%. Mes puikiai suprantame ir žinome, kad kartais mūsų nuotaikos kenkia stabilumui, kurio reikia valstybei. Todėl siūlyčiau, kad būtų nustatytas ir paliktas skaičius 2%. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės. Dar žodis ministrui S.Šalteniui. Registruojamės.

S.ŠALTENIS. Aš suprantu jūsų, Seimo nariai ir Biudžeto ir finansų komiteto nariai, geranoriškumą. Aš suprantu jūsų palankų požiūrį. Bet mes kalbėjomės su Finansų ministerijos žmonėmis, su finansų ministru. Nereikia prieštarauti, nereikia prieštarauti šiam punktui. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, velnių uodegom prašome negrasinti. Aš skelbiu techninę pertrauką. Skelbiu techninę pertrauką tol, kol bus sutvarkytos mūsų instaliacijos.

Pertrauka

PIRMININKAS. Dangaus bausmės buvo pakankamai trumpalaikės. Prašyčiau tęsti mūsų posėdį. Pone ministre Šalteni, kviečiu jus į tribūną. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime dėl Seimo narių Alg.Butkevičiaus ir E.Kunevičienės siūlymo į 3 straipsnio antrąją dalį įrašyti žodį “iki”. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Ar veikia?

PIRMININKAS. Tuoj, tuoj. Pone Pirmininke, prašom.

V.LANDSBERGIS. Alio! Malonu. Aš siūlau palikti 2%.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas siūlo palikti 2%. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl E.Kunevičienės ir Alg.Butkevičiaus siūlymo į 3 straipsnio antrąją dalį įrašyti žodį “iki”, tada biudžete būtų numatoma ne tiksliai 2%, o iki 2%. Balsuosime alternatyviai. Balsuojantys už palaikys siūlymą įrašyti žodelį “iki”, balsuojantys prieš palaikys dabartinį tekstą, kur yra tikslūs 2%. Gerbiamieji kolegos, kviečiu dar sykį registruotis. Registruojamės ir tada balsuosime. Dar sykį kartoju, už – t.y. už žodelį “iki” 2%, prieš – tikslūs 2%. Registruojamės. Susilaikę nebus skaičiuojami.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Balsuojantys už – už tai, kad būtų iki 2%, balsuojantys prieš – už tai, kad būtų tikslūs 2%. Pradėjome balsuoti, kolegos.

Už tai, kad būtų iki 2%, – 18, prieš, t.y. už tai, kad būtų palikti tikslūs 2%, – 47. Taigi 3 straipsnio antrosios dalies redakcija nesikeičia.

Kolegos, vienas – už, vienas – prieš dėl 3 straipsnio. Už 3 straipsnį – K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau paremti 3 straipsnį, kartu atkreipdama kolegų dėmesį, kad šis straipsnis toliau plėtojamas… Oi, atsiprašau. Aš jau pradėjau kalbėti apie 4 straipsnį.

Taip, 3 straipsnis iš esmės yra apsvarstytas. Mes ne tik formaliai sukuriame fondą, bet numatome labai realius šaltinius fondui suformuoti. Visada gali atsirasti problemų, apie kurias minėjo kolegos. Aš turiu minty tas abejones dėl pirmosios dalies pirmojo antrojo… Nubalsavimas už 2% be žodelio “iki” kaip tik sudaro galimybę, kad šis fondas būtų stabilus ir atsietas nuo visokių kitokių interesų. Nes negali būti rimtas rėmimas, jeigu kasmet to fondo lėšos svyruotų, atsižvelgiant į tai, kokia padėtis susidaro mūsų valstybėje apskritai, turint omeny biudžeto pajamų formavimą. Palaikau šį straipsnį ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus prieš.

M.PRONCKUS. Aš, kolegos, noriu priminti konservatoriams jų programą, kurioje buvo parašyta, kad pradedant šiais metais kiekvienas pilietis 2% savo mokesčių galės skirti kam nori: ar kultūrai, ar Bažnyčiai, ar sportui ir pan. Tą programinę nuostatą, matyt, būtų galima įgyvendinti jau nuo kitų metų, jeigu šiais metais neįgyvendinote. Ir viskas išsispręstų.

Pavyzdžiui, aš tikrai skirčiau 2% savo mokesčių sportui, o ne Bažnyčiai. Galbūt dauguma Lietuvos gyventojų taip pat padarytų. Kodėl konservatoriai nevykdo savo programos reikalavimų, o iškiša kažkokius pusinius sprendimus ir nori, kad mes juos palaikytume? Ačiū. Aš nepalaikau to straipsnio.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jaučiat, kad truputį prašovėt pro šalį, bet tiek to, mums dažnai taip atsitinka. Gerbiamieji kolegos, dėl 3 straipsnio registruojamės. Užsiregistravę balsuosime dėl 3 straipsnio.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Balsuojame dėl 3 straipsnio. Pritariantys – už, kitaip manantys balsuoja kitaip. Dėl 3 straipsnio. Už 3 straipsnį 51, prieš – 14, susilaikė 13. 3 straipsnis yra priimtas.

4 straipsnis. J.Šimėnas siūlo išbraukti penktąją dalį. Pone ministre, ar komentuosit?

S.ŠALTENIS. Galėtume sutikti su pono J.Šimėno racionaliu pasiūlymu 4 straipsnio penktajai daliai, kad prašymo programos formą, turinį, programų pateikimą, lėšų skyrimą bei atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarką, programų rėmimo kriterijus nustato fondo nuostatai. Fondo nuostatai bus, tai bus geri nuostatai. Apie šitą kalbat? Apie kurį?

PIRMININKAS. Išbraukti 4 straipsnio penktąją dalį, kad fondui skirtų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimą kontroliuoja Valstybės kontrolė. J.Šimėnas siūlo išbraukti šitą sakinį.

S.ŠALTENIS. Kaip norit…

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau dėmesio. Pagal tai, kaip suformuluota šiuo metu 4 straipsnio penktoji dalis, Valstybės kontrolė turės teisę kontroliuoti tik tą fondo lėšų dalį, kuri tiesiogiai bus iš biudžeto pervedama į fondą. Deja, tos lėšų dalies, kurią nustatėme – 2% nuo parduotos alkoholio ir tabako kainos, jau Valstybės kontrolė nekontroliuoja pagal šitą nuostatą. Aš manau, nereikėtų kaip nors apriboti Valstybės kontrolės veiklos, tai yra numatyta kituose įstatymuose, todėl šita dalis čia visiškai nereikalinga.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas iš pasižymėjusių remia J.Šimėną? Prieštarauja E.Kunevičienė. Nėra. A.Bartkus – prieš. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Kadangi fondas čia bus kaip atskira sąskaita, o lėšos bus ir biudžeto, ir ne biudžeto, manau, kad netrukdytų tas įrašas, kuris padarytas, kad iš valstybės ir savivaldybės biudžeto skirtas lėšas kontroliuoja Valstybės kontrolė. Nes fondas galės turėti savo žynybinę reviziją. Tai visas lėšas kontroliuos ir revizija. Bet tai netrukdo, negadina. Palikim, tegul būna, pone Šimėnai. Netrukdo.

PIRMININKAS. Kolegos J.Šimėno pataisos nenori niekas remti. Kolegos… (Balsas salės) Aš pirmai klausiau, kas remia. Nebuvo nė vieno, gerbiamieji kolegos. Kas norėtų remti? Aš prašyčiau sekti, kaip mes vedame Seimo posėdį. Seimo narys J.Beinortas nori remti J.Šimėną.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, čia jau yra teisinis dalykas. Iš tikrųjų, kai parašom, kad fondui skirtų valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų naudojimą kontroliuoja Valstybės kontrolė, o lėšos pagal 3 straipsnio pirmosios dalies punktą patenka aplenkdamos biudžetą, iš to teksto visiškai aišku, kad toji dalis lėšų kontrolės nekontroliuojama. Jeigu mes šitą straipsnį išbrauktume, tai būtų visiškai aišku. Valstybės kontrolės įstatyme parašyta, ką ji turi teisę kontroliuoti, ir čia būtų tik pakartojimas blanketine norma. Šiuo atveju ponas J.Šimėnas yra teisus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Seimo nario J.Šimėno siūlymą išbraukti 4 straipsnio penktąją dalį. Registruojamės, kolegos. Registruojamės, gerbiamieji.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsuojame dėl J.Šimėno pataisos. Pritariantys – už, nepritariantys – kitaip. Balsuoti pradėjom, kolegos.

Už J.Šimėno siūlymą – 30, prieš – 34, susilaikė 14. Siūlymui nėra pritarta. Kolegos, dėl viso 4 straipsnio ar būtų norinčių kalbėti? Gal galėtume visą 4 straipsnį priimti bendruoju sutarimu? J.Šimėnas gali tik paremti 4 straipsnį. J.Šimėnas prieš 4 straipsnį.

S.ŠALTENIS. Juridinis skyrius reikalauja 4 straipsnio trečiąją dalį išbraukti, kad fondo lėšų sąmatą kasmet tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Jų yra toks…

PIRMININKAS. Ministras sutinka priimti tokį siūlymą. (Balsas salėje) Gerbiamieji kolegos, siūlome kalbėti dėl viso 4 straipsnio.

BALSAS IŠ SALĖS. Posėdžio pirmininke, ministras sutinka, bet aš nesutinku.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl Juridinio skyriaus siūlymo išbraukti 4 straipsnio trečiąją dalį. Yra Juridinio skyriaus siūlymas. Pateikėjas sutinka, gerbiamieji kolegos, mes turim apsispręsti. (Balsas salėje) Ten suformuluota aiškiai. Projekto 4 straipsnio trečioje dalyje rašoma, kad fondo išlaidų sąmatą kasmet tvirtina Vyriausybė ir jos įgaliota institucija. Šios nuostatos iš esmės viena kitą paneigia, niekas neaišku.

S.ŠALTENIS. Ponia Baliūnienė gali pakomentuoti (įstatymo rengėja). (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdžiu prieštaravimų, kad trečioji dalis liktų. Ministras taip pat labai griežtai neprieštarauja. 4 straipsnio trečioji dalis lieka. Kolegos, dėl viso 4 straipsnio. J.Šimėnas kalba dėl viso 4 straipsnio.

J.ŠIMĖNAS. Aš dar kartą kreipiuosi į Seimo narius, galbūt kas nors negerai supratote mano pataisos siūlymą dėl ketvirtosios dalies penktosios dalies, kad Valstybės kontrolė galėtų kontroliuoti visą fondo pajamų ir išlaidų sąmatą, neišskirtų tik tos dalies, kurią fondas gauna iš valstybės. Jeigu šiuo atveju nutariam, kad fondas gauna pajamų iš akcizo už alkoholį ir tabaką 2%, tai jau yra ne biudžetinės pajamos. Jeigu mes priimtume šitą nuostatą ir balsuotume už visą straipsnį, vadinasi, Valstybės kontrolė nekontroliuotų fondo iš viso.

PIRMININKAS. J.Šimėnas mane apgavo. Tiek to. Dėl 4 straipsnio – L.Sabutis. Jis žadėjo kalbėti už.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, 4 straipsnyje kaip tik yra minimos lėšos, jų naudojimas ir kontrolė. Šiaip blaiviai vertinant šį straipsnį, man atrodo, per daug čia yra kontroliuojančių, atsiskaitančių ir tvirtinančių. Tačiau vardan to, kad būtų ramiau ir kolegoms Seime, ir kitiems, man regis, kad čia pakanka ir to, ką siūlo išbraukti arba pakeisti. Man atrodo, tai nevisiškai yra argumentuota. Šiuo atveju tos fondo lėšos, valstybės arba savivaldybių, nėra visos, o tik ta dalis, todėl tai yra pavedama vienam iš institutų – kontrolei kontroliuoti. Atsiskaito Finansų ministerijai, tvirtina Vyriausybė, kontroliuoja Valstybės kontrolė, skelbia “Valstybės žiniose” – visiškas aiškumas ir viešumas. Todėl aš remiu šį įstatymą ir prašyčiau balsuoti už jį.

PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio, kolegos, dėl motyvų kalbos baigtos. Registruojamės. Balsuosime dėl 4 straipsnio. Registruojamės, gerbiamieji.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Balsuojame dėl 4 straipsnio. Kas pritaria, tie balsuoja už. Už 4 straipsnį – 47, prieš – 12, susilaikė 17, 4 straipsnis priimtas. Gerbiamieji kolegos, darome įstatymo priėmimo trumpą pertrauką. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

Norvegijos Stortingo Prezidentės Kirsti Kolle Grodahl kalba

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Gerbiamieji kolegos, šiomis dienomis Lietuvos Seime vieši maloni garbinga viešnia, atvykusi į Lietuvą oficialaus vizito – Norvegijos Stortingo prezidentė, Jos Ekscelencija Kirsti Kolle Grodahl ir jos vadovaujama Norvegijos parlamento delegacija. Ši delegacija, lydima Norvegijos karalystės ambasadoriaus, dalyvauja mūsų posėdyje. Gerbiamieji, į Lietuvos Seimą kreipsis Norvegijos Stortingo Prezidentė ponia Kirsti Kolle Grodahl.

KIRSTI KOLLE GRODAHL. Pone garbingojo Seimo Pirmininke, kolegos parlamentarai, man išties didelė garbė šiandien kreiptis į šį garbingąjį Seimą. Man, o tikiu, kad ir visam likusiam pasauliui, būtent šis pastatas simbolizuoja Lietuvos kovą už laisvę. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo būtent Seimas atlieka svarbią šiuolaikinės Lietuvos formavimo pareigą. Išties kelia susižavėjimą tai, kaip demokratiškai išrinkti atstovai ėmėsi visos atsakomybės po nepriklausomybės atkūrimo. Pasauliui buvo įrodyta, kad šioje valstybėje demokratijos principai tvirtai įsišaknijo. Norėčiau pasveikinti šio garbingojo Seimo narius už jų pastangas ir paskatinti tęsti plėtrą tuo pačiu demokratiniu pagrindu. Taip pat pasveikinti tai, kad moterims yra plačiai atstovaujama visuose forumuose.

Mūsų šalies žmonės, manau, gali lengvai sutapatinti save su tautiniais siekiais, kurie išsirutuliojo nepriklausomoje Lietuvoje. Abiejų mūsų valstybių istorijos turi daug panašumų. Abiejose valstybėse rastume senovės didvyrių žygius apdainuojančių padavimų, kuriuos sukūrė visuomenės, patyrusios nemažą regioninę ir europinę įtaką. Būtent dėl šios priežasties gana anksti susiformavo stiprus tautinio vientisumo jausmas, padėjęs išlaikyti tautą vieningą spaudimo ir išorinio dominavimo laikais.

Asmeniškai aš priskiriu Lietuvą prie gerų Norvegijos kaimynių, todėl labai laukiu šios progos giliau susipažinti su jūsų valstybe. Glaudūs santykiai buvo ypač akcentuoti Karaliui Haroldui ir Karalienei Sonjai neseniai apsilankius Lietuvoje. Taip pat žinau, kad Ministras Pirmininkas G.Vagnorius rengiasi lankytis Norvegijoje lapkričio mėnesį.

Jau antrą kartą šiame šimtmetyje Lietuva stengiasi sukurti gyvybingą tautinę valstybę. Politiniai ir ekonominiai laimėjimai po nepriklausomybės atkūrimo yra išties įspūdingi. Be to, lietuviai turi teisę puoselėti didelius lūkesčius dėl tolesnės plėtros, tačiau Roma buvo statoma ne vieną dieną. Stabilios ir klestinčios valstybės kūrimas yra ilgas procesas, todėl esu tvirtai įsitikinusi, kad žmonių lūkesčiai bus patenkinti greitai.

Vis dėlto dar reikia įveikti keletą užduočių ir nacionaliniu lygiu, ir santykiuose su kitomis valstybėmis. Su malonumu pabrėžiu, jog nuolatos imamasi svarbių iniciatyvų, jog būtų atgaivinti ir toliau plėtojami visi ūkio sektoriai, jog būtų įveikti socialiniai nelygumai, pagerinta aplinkos apsauga ir užtikrinta Lietuvos vieta tarptautinėse struktūrose. Tikiu, kad Seimas taip pat padės visiškai panaikinti mirties bausmę Lietuvoje laikantis Europos Ministrų Tarybos principų.

Sveikinu Lietuvos pastangas tęsiant integraciją į likusią Europą. Per Šiaurės Tarybą ir Baltijos Asamblėją jau mezgami glaudūs instituciniai ryšiai, o Šiaurės valstybių Ministrų Taryba toliau kuria programas įvairioms problemoms spręsti. Mes tikime, kad šios programos sėkmingai skatins Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių ekonominę ir administracinę pertvarką. Norėčiau paraginti plėsti tokį bendradarbiavimą.

Taip pat sveikinu Lietuvą, dabar pirmininkaujančią Baltijos jūros valstybių taryboje. Jūsų Vyriausybė dabar nustato standartą, į kurį turės lygiuotis mano Vyriausybė, kai Norvegija perims pirmininkavimą kitą vasarą.

Žinau, kad narystė Europos Sąjungoje yra esminis klausimas Lietuvai. Suprantu ir gerbiu jūsų pasirinkimą. Norvegija nusprendė likti už Europos Sąjungos ribų, bet mes remiame Lietuvos ir kitų narystės siekiančių šalių troškimą stoti į Europos Sąjungą. Drauge su kitomis Šiaurės šalimis Norvegija teikia ir toliau teiks paramą Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje. Lietuva siekia tapti ir NATO nare. Tai taip pat suprantama, ir Norvegija visiškai palaiko jūsų šios narystės siekimą. Tikiu, kad Lietuvai tapus abiejų šių organizacijų nare visa Europa praturtėtų. Tačiau labai svarbu tinkamai tam pasirengti ir ekonomine, ir politine prasme. Todėl linkiu jums sėkmės rengiantis deryboms.

Per pastaruosius kelerius metus tarp Norvegijos ir Lietuvos buvo užmegzta daug glaudžių ryšių. Visų pirma abiejų pusių parlamentarai ir Vyriausybių atstovai turėjo galimybę oficialių vizitų metu susipažinti su kitos šalies politine padėtimi, ūkiu, kultūra ir istorija. 1995 m. balandžio mėn. man teko garbė priimti oficialią pono Č.Juršėno vadovaujamą Lietuvos parlamento delegaciją Osle.

Be to, įvairių ministerijų pareigūnai vis dažniau domisi glaudesniais ryšiais dėl praktinių reikmių. Taip pat didelis skaičius vietos bendruomenių ir teritorinių vienetų abiejose valstybėse sudarė tarpusavio draugystės susitarimus, kurių pagrindu plėtojamas vietos administracijų bendradarbiavimas. Ir galiausiai privačiam verslui taip pat atsiveria naujos galimybės. Praėjusiais metais Lietuvos eksportas į Norvegiją išaugo 45%, tuo tarpu Norvegijos kompanijos padidino eksportą į Lietuvą 19%. Be to, plečiamas turizmas. Taip pat vis daugiau Norvegijos kompanijų ieško investavimo galimybių Lietuvoje.

Kaip parlamentarai, manau, mes esame visi drauge atsakingi už šių teigiamų pokyčių skatinimą. Parlamentai turėtų būti savų Vyriausybių varomoji jėga. Parlamento nariai yra renkami atstovauti savo valstybės žmonėms, todėl turi suvaidinti labai svarbų, nepriklausomą vaidmenį. Turėtume daryti įtaką savo Vyriausybėms, užtikrinti prognozuojamą pagrindą ekonominei veiklai ir imtis konkrečių iniciatyvų, skatindami kultūrinius bei kitokių formų ryšius tarp mūsų dviejų valstybių. Esu įsitikinusi, kad šis vizitas į jūsų šalį padės mums stiprinti savo pastangas ateityje.

Dėkoju, pone Pirmininke Landsbergi, už jūsų kvietimą man ir mano delegacijai apsilankyti jūsų šalyje ir už šią galimybę kreiptis į šią garbingą auditoriją.

PIRMININKAS. Dėkojame poniai Prezidentei. (Plojimai)

Toliau posėdžiui pirmininkaus A.Kubilius.

Lietuvos Respublikos Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo projektas Nr.P-1114(4*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą. Yra siūloma grįžti prie nebaigto darbotvarkės klausimo. Aš tikiuosi, kad mes spėsime pasivyti mūsų kitus darbus. Esame šiek tiek ilgiau užtrukę prie Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo projekto. Jeigu niekas neprieštarauja, mes tęsime šio įstatymo priėmimą.

5 straipsnis. Prašom, ministre, jūsų žodis.

S.ŠALTENIS. Aš siūlau priimti tokį, koks jis yra.

PIRMININKAS. Atrodo, yra pono J.Šimėno pataisų. Ar J.Šimėnas galėtų?.. Taip, J.Šimėnas. Prašom.

J.ŠIMĖNAS. Fondo tarybos sudarymas yra labai svarbus reikalas šiame įstatyme. Nuo to, kokia bus fondo taryba, labai priklausys…

PIRMININKAS. Mes dabar kalbame apie 5 straipsnį. Jūsų yra vieninteliai žodžiai, kad ne fondo taryba, o fondo nuostatai nustato programų rėmimo kriterijus.

J.ŠIMĖNAS. Taip. Aš norėčiau argumentuoti štai kuo: aš esu įsitikinęs, kad tai, kokios programos turi būti finansuojamos iš šito fondo, turėtų spręsti fondo nuostatai, kuriuos tvirtins Vyriausybė, o ne taryba, kurios mes dar visiškai nežinome, kokia ji bus ir ką ji gali sumanyti kiekvienu momentu. Todėl aš manau, kad kaip ir dėl kiekvieno lėšų skirstymo – ar biudžeto, ar kitokių – turėtų būti labai aiškiai pasakyta, kas nustato. Šiuo atveju aš siūlau, kad ne fondo taryba, o fondo nuostatai nustato, kam ir kada tos lėšos naudojamos.

PIRMININKAS. Dabar prieštarauti nori E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš manau, kad nereikia taisyti to, kas dabar parašyta.

Kodėl fondo taryba negali spręsti? Nes sprendžia kaip tik dėl tų programų finansavimo. Jeigu nuostatuose įrašysite bendras sąvokas, konkrečius klausimus, tai reikės spręsti tarybai. Manyčiau, kad tai neprieštarauja, jog tokie įgaliojimai suteikiami tarybai, tuo labiau kad taryba tvirtins tuos nuostatus. Čia nėra jokios problemos.

PIRMININKAS. Pritarti J.Šimėnui nori V.Cinauskas. Prašom.

V.A.CINAUSKAS. Aš norėjau dėl viso straipsnio.

PIRMININKAS. Dėl viso straipsnio šiek tiek vėliau. R.Dagys nori pritarti J.Šimėnui. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turbūt suprantame, apie ką kalbame. Aišku, nuostatai bus bet kuriuo atveju, bus taryba. Kadangi mes atiduodame valdyti visą šitą fondą tarybai, tai yra iš esmės mūsų lėšos, biudžeto lėšos, bent jau didžioji dalis, ir akcizai, ir visi kiti, kurie nuplaukė, vis dėlto tvarka, kuri bus ten numatyta, turi būti aiškiai apibrėžta pačiuose nuostatuose. Taryba, be abejo, skirstys ir spręs tuos dalykus, bet pagal aiškiai apibrėžtą tvarką, kurią nustatys Vyriausybė. Iš tikrųjų ši pataisa yra racionali ir pradės išvengti daug abejonių dėl to, ar teisingai, ar neteisingai daroma.

S.ŠALTENIS. Gerai. Aš sutinku. Priimu.

PIRMININKAS. Ar jūs priimate šią pataisą?

S.ŠALTENIS. Aš priimu. Kuo daugiau tvarkos, tuo geriau.

PIRMININKAS. Jūs priimate J.Šimėno pataisą, taip?

S.ŠALTENIS. Priimu.

PIRMININKAS. Ar visi sutinka? (Šurmulys salėje) Ponia E.Kunevičienė dar nori tarti žodį? Prašom. Per vidurinį mikrofoną. Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio!

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pagal statutą. Jų reglamentas bus nustatytas statutu, o ne nuostatais. Statute bus nuostatai. Todėl… (Triukšmas salėje). Taip, statutas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom nediskutuoti. Ministras priima. Tačiau yra likę nesutarimų šiuo klausimu. Ar reikia balsuoti? Ministras priėmė, taip? Ačiū.

Dėl viso 5 straipsnio būtų norinčių kalbėti? V.Cinauskas. Prašom.

V.A.CINAUSKAS. Apskritai pritardamas 5 straipsnio nuostatoms šio straipsnio ketvirtajame punkte, t.y. prioritetų taikymas, pasigedau žodžių… Ten buvo parašyta, kad kalbama apie sportininkų rengimą, nusipelniusių sportininkų ir trenerių skatinimą ir t.t., pasigedau žodžio apie pagalbą ir paramą sportininkams, patyrusiems traumas ar tapusiems invalidais. Tikiuosi, kad fondo įstatuose, įstatų kurioje nors dalyje, bus numatyta parama ir šiems buvusiems sportininkams. Iš esmės pritariu visiems straipsniams.

PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja 5 straipsniui? Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimam.

6 straipsniui J.Šimėno pataisa. Pirmiausia antrosios dalies pirmajam sakiniui. Minutėlę! Jonas Šimėnas. Prašom. Paspauskite dar mygtuką.

J.ŠIMĖNAS. Trečiajame projekte, kuris galiojo iki vakar dienos 16 valandos, fondo tarybą buvo siūloma sudaryti iš dar mažesnio skaičiaus asmenų. Truputį noriu paaiškinti. Mano pataisos, papildymo… pasiūlymas yra, jog aš manau, kad kultūros ir sporto rėmimo fondu turėtų domėtis ir būti atsakinga taip pat Seimo Jaunimo ir sporto komisija, kuri yra sudaryta Seime konkrečiai šitiems dalykams. Aš nemanau, kad ją reikėtų palikti nuošaly. Jai reikėtų suteikti teisę deleguoti vieną atstovą į tą tarybą.

Taip pat aš supratau iš Prezidento rūpinimosi Lietuvos Respublikos kultūros reikalais, kad jis irgi galėtų teikti vieną atstovą į šitą fondo tarybą. Aš vakar teiravausi Prezidento patarėjo kultūros reikalams, kokia jų nuostata. Negavau nei teigiamo, nei neigiamo atsakymo, žadėjo mane informuoti, todėl aš negaliu sakyti, kad su Prezidentu yra visiškai suderinta, tačiau jeigu negavau neigiamo atsakymo, galiu sakyti, kad galbūt yra sutikimas. Štai mano tokie du pasiūlymai papildyti šitą fondo tarybą.

PIRMININKAS. Jums nori prieštarauti S.Čirba – Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas. Prašom.

S.ČIRBA. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl fondo tarybos sudėties buvo labai didelė diskusija. Pagrindiniai principai, kurie čia buvo taikyti, kad valdininkai, kurie atstovauja ministerijoms, neužgožtų visuomeninių organizacijų atstovų. Pagal dabartinį pateiktą ketvirtąjį variantą matyti, kad 4 atstovai yra valstybės, 4 atstovai yra deleguoti visuomeninių organizacijų. Vienintelis Seimo komiteto atstovas būtų kaip lakmuso popierėlis, atstovaujantis tokiai institucijai, kuri, priimant sprendimus, tiesiogiai neatstovauja nei Vyriausybei, nei visuomeninėms organizacijoms.

Aš manau, kad 9 asmenys yra gana optimalus variantas. Pagal šiuos nuostatus Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nebūtinai turi deleguoti narį iš savo komiteto narių. Gali būti bet kuris Seimo narys. Dubliuoti, kad būtinai būtų iš Seimo Jaunimo ir sporto komisijos, t.y. kad 2 Seimo nariai atstovautų fondo taryboje, yra per didelė garbė pačiam Seimui. Aš nepalaikyčiau šito pasiūlymo. Tuo labiau nepalaikyčiau Prezidentūros atstovo. Tai irgi padarytų neigiamos įtakos dabartiniu metu parinktai sudėčiai.

PIRMININKAS. R.Dagys nori pritarti pataisai. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal būtų galima pritarti gerbiamojo S.Čirbos siūlymo pirmajai daliai, kad balansas turėtų būti ne valdininkų pusėje, bet šiuo atveju mes kalbame apie Seimo, institucijos, kuri skirsto biudžetą ir iš esmės jį prižiūri, atstovų dalyvavimą toje komisijoje. Aišku, vienas narys galbūt nebus nulemiantis ir visiškai jis neturi būti Vyriausybės pusėje, bet žinoti, kas ten darosi, turėti įtakos, nes nuo mūsų sprendimų daug kas priklauso… Galų gale bus visokių projektų, kurie susiję su švietimu, kultūra ir sportu. Mes turėtume neatsisakyti šitos galimybės. Vienas narys ministerijos sąskaita galėtų būti.

PIRMININKAS. Jeigu jūs įsižiūrėtumėte į projektą, ir dabar yra parašyta, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas deleguoja vieną atstovą.

Ministre, jūsų nuomonė?

S.ŠALTENIS. Aš manau, čia labai ilgai dėl to ginčytasi ir pasiektas balansas. Ponas J.Šimėnas siūlo didinti valdininkų skaičių fondo taryboje, o mažinti ekspertų. Aš manau, čia yra balansas. Man atrodo, svarbu būtų ekspertizės. Vardan to balanso, kuris pasiektas, tarp visuomenės atstovų ir pareigūnų, reikėtų palikti taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės. Vyksta registracija. Prašom registruotis. Apsispręsime balsuodami dėl J.Šimėno pasiūlymo keisti fondo tarybos narių skaičių. Kol vyksta registracija – J.Šimėnas. Prašom.

J.ŠIMĖNAS. Aš prašyčiau nepainioti sąvokų: Seimo nariai nėra valdininkai.

PIRMININKAS. Ačiū. Viskas aišku. Taip pat norėčiau priminti, kad yra dar viena problema – Seimo nariai negali būti renkami ir skiriami į jokias pareigas. (Balsai salėje) Gerai, gerbiamieji Seimo nariai, nesiginčykime.

Gerbiamieji Seimo nariai, kas remia J.Šimėno siūlymą pakeisti fondo tarybos narių skaičių, balsuoja už, kas mano, kad turi likti taip, kaip dabar yra projekte, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už J.Šimėno pasiūlymą balsavo 26, prieš – 28, susilaikė 11, taigi pasiūlymui nepritarta. Taigi, manau, automatiškai atkrenta ir antrasis pasiūlymas 6 straipsnio antrajai daliai – papildyti tam tikrų institucijų atstovais. Daugiau 6 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso straipsnio? Daugiau norinčių kalbėti…

A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Aš siūlau priimti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. 6 straipsnį siūloma priimti bendru sutarimu. Niekas neprieštarauja, priimam.

7 straipsnio pirmajai daliai yra J.Šimėno pataisa. Prašom. J.Šimėnas. Paspauskit mygtuką. J.Šimėnas. Prašom.

J.ŠIMĖNAS. Kadangi mano pataisų ministras nepriima, o jis turi pakankamą daugumą šiandien Seime savo teikiamam projektui, aš visas kitas pataisas atsiimu. Atsiprašau. Išskyrus 7 straipsnio trečiąją dalį.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi 7 straipsnio pirmajai ir antrajai dalims pataisų nėra. Dėl jų nediskutuojam. Ir 7 straipsnio trečiajai daliai yra J.Šimėno pataisa. Prašom. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Ministras ką tik teigė, jog ekspertų komisijas turėtų sudaryti specialistai, todėl šiuo atveju man visiškai nesuprantama, kai į komisiją traukiami valdininkai, konkrečiai Kūno kultūros ir sporto departamento atstovas, Lietuvos olimpinio sporto centro vadovas ir panašiai. Aš manau, kad reikėtų palikti galimybę sudaryti komisijas iš ekspertų, juo labiau kad Kūno kultūros ir sporto departamentas pats yra sąskaitos turėtojas. Tai prieštarautų ankstesnei fondo nuostatai, kad tais atvejais, jeigu kalbama, jog fondo taryboje esančių žmonių dalyvavimas tose programose… tai negali būti iš viso skiriamos lėšos. Aš manau, kad tai prieštarauja ankstesniems straipsniams, todėl siūlau tuos du paskutinius narius (Lietuvos olimpinio sporto centro ir Kūno kultūros ir sporto departamento) išbraukti, nes departamentas ir taip dalyvauja valdyme kaip sąskaitos laikytojas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Šimėnai, jūsų niekas nenori palaikyti. Č.Juršėnas yra pirmasis, kuris nori prieštarauti jūsų pataisai. Prašom. Dėl valdininkų.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad šiuo atveju tikrai su kolega J.Šimėnu negalima sutikti, kadangi ir departamente, ir kitur taip pat dirba specialistai. Manau, šiuo atveju reikia palikti taip, kaip yra parašyta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti? J.Šimėnas neatsiima savo pataisos, turim balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojam dėl J.Šimėno pataisos 7 straipsnio trečiajai daliai. Kas remia J.Šimėno pataisą, balsuoja už, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už J.Šimėno pataisą 16, prieš – 36, susilaikė 10. Pataisai nepritarta. Ar dėl viso 7 straipsnio dar reikia kalbėti, ar galim priimti? Priimam. 7 straipsnį priimam.

8 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Galim priimti ir priimam.

9 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nematau. Ar L.Sabutis norėtų kalbėti? Ne. Už visą jau norit kalbėti. Ačiū.

10 straipsniui, jeigu aš neklystu, yra Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas išbraukti visą 10 straipsnį. Ministre, jūsų nuomonė. Tokiu atveju įstatymas įsigaliotų nuo tada, kai jis būtų pasirašytas ir paskelbtas.

S.ŠALTENIS. Gerai.

PIRMININKAS. Ministras sutinka su Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymu. 10 straipsnio nėra. Įstatyme 9 straipsniai. Ačiū, ministre. Pradedam priėmimo procedūrą.

S.ŠALTENIS. Ačiū visiems už dėmesį ir paramą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turiu iš naujo registruoti tuos, kurie nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Dėl to, kad yra iš anksto užsirašiusių kalbėti. R.Alekna pirmasis nori kalbėti dėl balsavimo motyvų už visą įstatymą.

R.ALEKNA. Gerbiamieji kolegos, aš visus jus kviečiu balsuoti už šį įstatymą, nors iš tikrųjų man yra šiek tiek skaudu, kad sveikata negavo tokios išskirtinės pozicijos. Tačiau aš agituoju ir dėl to, kad sportas, kultūra turi didelės reikšmės žmogui. Tai, kad šis fondas bus ir jis padės plėtoti šias sritis, manau, neturėtų niekam kelti abejonių. Dėl to aš siūlau tiems kolegoms, kurie žiūri tik į piniginius aspektus, pamąstyti ir apie tuos faktorius, kurie glaudžiai susiję su pačiu žmogumi, su jo sveikata, su apskritai jo kultūros lygiu, tiek fiziniu, tiek dvasiniu kultūros lygiu. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Melnikienė nori prieštarauti. Prašom.

R.MELNIKIENĖ. Pagrindinis argumentas, kuris šiandien nuskambėjo, yra labai paradoksalus. Pasirodo, kuo daugiau fondų, tuo daugiau paramos. Man atrodo priešingai, kuo daugiau pinigų, tuo daugiau paramos, todėl pinigų valdymo klausimas šiuo atveju yra pats svarbiausias.

Man labai gaila, kad nebuvo atsižvelgta į Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Biudžeto ir finansų komitetas šiuo metu vadovaujasi nuostata, jog turi būti atsisakyta piniginių fondų ir taip sumažintas valstybės skolinimasis, valstybės lėšų poreikis. Šiuo atveju, kai valstybės biudžetas šiais metais formuojamas programiniu principu, visas tas idėjas buvo galima realizuoti pateikus programas. Tačiau kažkodėl pasirinktas kitas principas: Kultūros ministerija, užuot kaip ir bet kuris kitas verslininkas atėjusi į banką ir pasakiusi: štai mano planas, duokit man pinigų, pasirinko kitą principą – duokit pinigų, aš sugalvosiu, kam juos išleisti. Todėl aš šiam projektui negaliu iš principo pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. P.Gylys nori pritarti. Nematyti. Nenori kalbėti. K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau pritarti šiam įstatymui pirmiausia turėdama omeny tai, kad kultūros, sporto sritys iš tikrųjų turėjo mažiausiai finansinių garantijų programoms įgyvendinti. Ir aš tikrai nematau čia didelio prieštaravimo programiniam biudžeto pjūviui. Kaip tik tai galima tarpusavyje susieti. Formuojant biudžetą programiniu principu galima numatyti fondo naudai tam tikras lėšas, kurias apibrėžia 3 straipsnis.

Paremdama šitą įstatymą, aš norėčiau tikėti, kad 5 straipsnyje nurodyti prioritetai neignoruos, į juos įsiterps taip pat ir programos, ir kultūros, sporto sritys, kurioms atstovauja ir moterys. Kad nebūčiau įtarta tiesmukišku lobizmu moterų krepšinio, kuriam turiu įsipareigojimų, naudai, aš noriu pabrėžti, kad aš kalbu ne tik apie moterų krepšinį, kuris nusipelno tikrai didelės paramos laimėjus moterims Europos čempionate aukso medalį, bet taip pat ir kitas sritis. Norėtųsi, kad būtų išlaikytas tam tikras paritetas, nesvarbu, ar vyrai, ar moterys atstovauja vienai ar kitai sporto šakai. Visos jos yra labai svarbios.

Palaikau daugumą minėtų prioritetų turėdama omeny ir sportą visiems, ir vaikų sportą, ir, žinoma, kultūros programas. Nemanau, kad tame įstatyme yra įrašytas koks nors punktas potekstėje ar tiesmukai, kad, girdi, pirmiausia bus pinigai, o po to – programos. Manau, kad fondo nuostatai ir pati fondo taryba turės kaip tik rūpintis, kad pirmiausia būtų pateiktos rimtos programos ir jų pagrindu skirstomi pinigai. Aš, tiesą sakant, nelabai suprantu, kokiu būdu kolegė R.Melnikienė įžvelgė šitame įstatyme tokį pavojų, kad pirma bus pinigai, o paskui programos. Pinigai numatomi fondui, o fondas turės rūpintis, kad pinigai būtų skirstomi labai rimtoms programoms. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Patackas nori prieštarauti. Prašom.

A.V.PATACKAS. Kultūra ir sportas yra pozityvi, teigiama mūsų gyvenimo pusė, alkoholis ir tabakas – negatyvi. To niekas negali užginčyti. Pragerti, nuo šeimų atimti pinigai nuo šiol turės moralinę atramą: jais bus remiama šviesioji gyvenimo pusė. Kiekvienas girtuoklis galės dabar didžiuotis esąs kultūros rėmėjas. Ir kuo daugiau jis gers, tuo labiau rems. Ir niekas jam negali prikišti – už savo ydos griaunamą poveikį sau ir visuomenei jis susimoka ir lieka švaria sąžine. Sąlyginai, be abejo. Valstybė savo pareigą remti kultūrą perkelia ant girtuoklio pečių, užuot pasiryžusi skirti stabilų bendrojo nacionalinio produkto procentą kultūrai, tokį patį kaip gynybai. Tai iš esmės yra tas pat, kad valstybė nusišalina atiduodama iniciatyvą tamsioms jėgoms. Užuot davus tiek, kiek reikia, bus duodama tiek, kiek bus pragerta. Užuot susiejus kultūros pinigus su mūsų darbštumu, jie susiejami su mūsų girtumu.

Restoranų ir būsimųjų lošimo namų lobistas tariasi su kultūros žmogum: tu mus užtark, už tai ir pats daugiau gausi. Kultūros žmogus sėda prie stalo ir rašo, kad gerti ir bėgti nuo tikrovės nėra labai blogai, tai tiesiog labai žmoniška ir t.t., ir t.t. Lietuva jau yra savižudžių šalis. Tai – mūsų nuodėmių pasekmė. Šiandien politikai balsuos už moralinę savižudybę.

PIRMININKAS. Taigi. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog norėčiau dabar suteikti žodį V.Zabukui. O mylimos opozicijos atstovus raginčiau nesinervinti. V.Zabukas. Prašom. V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamieji kolegos, atrodo, labai paprastas klausimas, mes visi pasiryžę remti ir sportą, ir kultūrą, tačiau tiek daug ginčų. Daugiausia ginčų kyla dėl moralinių arba finansinių dalykų. Aš norėčiau kalbėti apie tą moralinį aspektą. Na, nedarykime to iš alkoholio akcizo ar panašiai, skirkim į biudžetą, o iš biudžeto grąžinkime tuos pinigus vėl kultūrai. Padarysime pinigų perskirstymą, lyg nuo to pasikeistų vaizdas. Čia yra tik patvirtinamas finansavimo šaltinis.

Antra vertus, sakyčiau, tokio fondo sudarymas sujungia, centralizuoja visas gautas lėšas, jų panaudojimą ir panašiai. Tai yra daugiakanalis finansavimas. Šis daugiakanalis finansavimas jau yra atliekamas daugelyje demokratinių valstybių.

Aš norėčiau pasakyti, kad yra netikslumų tame įstatyme, nereikia įstatyme nurodyti prioritetų. Prioritetai kiekvieną kartą, kiekvienais metais keičiasi, o įstatymas lieka. Tačiau aš vis dėlto noriu pabrėžti, kad šios pareigos, šio fondo skirstymas, kultūros ir sporto plėtojimas atiduodamas kam – ne valdininkams, kurie rengia programas, kurie priima, svarsto ar panašiai, bet visuomeninei organizacijai. Jau atiduodama tiems žmonėms, kurie geriausiai žino, kaip tai panaudoti. Ačiū už dėmesį. Aš kviesčiau visus palaikyti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien vis dėlto darome blogą žingsnį. Man atrodo, kad mes pareiškėme nepagarbų požiūrį į kultūrą ir sportą. Kodėl? Jau mano kolega A.Patackas sakė, kad šiuo atveju išeitų, jog valstybė yra suinteresuota didinti alkoholio distribuciją, didinti jo gamybą, didinti negatyviąsias, vadinkime, mūsų silpnybių pajamas ir tai kaip išmaldą atiduoti kultūros žmonėms. Čia ne vien tie žmonės, kurie gali išgerti dėžę “Kalnapilio” “Dvaro” alaus, arba tie, kurie gali girtis savo žygdarbiais šioje srityje. Aš manau, kad į šį fondą patenka ir tautodailininkai, liaudies menininkai, mūsų visa etnografinė ir etnokultūros visuomenė, ir štai jos finansavimo šaltinis yra susiejamas su alkoholio distribucija. Aš nebūčiau kalbėjęs, jeigu ministras, užuot pradėjęs kalbėti apie įstatymą, nebūtų pradėjęs moralizuoti, kad visokie pinigai skiriami ir bažnyčioms remontuoti. Gerbiamasis pone ministre, gerbiamieji kolegos, štai neseniai Lietuva paminėjo 150 metų nuo iškilaus mūsų vyskupo Motiejaus Valančiaus “Žemaičių vyskupystės” parašymo. Toje knygoje, toje istorinėje, etnografinėje ir kultūrinėje knygoje, šiandien mes matome, kaip tuomet vyskupas rūpinosi kiekvienu paveikslu, kiekvienos bažnyčios stogu, bet jis visa tai pasiekė per savo ilgą vyskupavimo laiką, uždaręs karčiamas, nesinaudodamas alaus darykla, nesinaudodamas “girto” pinigo parama. Ir tai buvo prašviesėjimas Lietuvoje. Dabar mes vėl pradedame kalbėti apie šitą įstatymą, neva pinigai skiriami bažnyčioms, o čia, matote, iš finansinio srauto padarome mažas skylutes. Aš manau, kad buvo galima daryti logiškai. Mes turėjome rinktis programinį kultūros ir sporto rėmimą. Tas programinis rėmimas turėjo būti apskaičiuotas biudžete kaip ir sveikatos kaštai, kaip ir socialiniai kaštai, ir tik tada būtume atradę modus vivendi. Dabar mes, krikščionys demokratai, negalėsime palaikyti šito įstatymo.

PIRMININKAS. A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, jūs patys žinote, kad politikos ir ekonominio persiorientavimo laikotarpiu sportui ir kultūrai nelabai užteko finansavimo. Merdėjo mūsų sporto komandos, dailininkai, muzikai buvo atsidūrę tokioje padėtyje, kad beveik neturėjo pragyvenimo šaltinio. Buvusi Vyriausybė nelabai tam skyrė dėmesio. Galiu pasakyti, jog gerai, kad dabartinė Vyriausybė randa lėšų paremti ir sportą, ir meną, įsteigtos vyriausybinės premijos, kuriomis buvo apdovanoti patys iškiliausi mūsų dailininkai. Tačiau lėšų vis dėlto trūksta, kad šitas procesas įsisiūbuotų tiek, kiek reikia. Aš manau, kad fondas tik sustiprins finansavimą tų ne pelno siekiančių žmonių, keliančių Lietuvos prestižą tarptautinėje bendrijoje, ir nereikia dramatizuoti, kad pinigai ateis per šitą akcizą. Aš visiškai sutinku su savo kolega V.Zabuku, kad jeigu jie persimaišys, vis tiek ateis. Čia bus tik toks šydas, nes ateina per šitą akcizą ne tik sportui ir kultūrai, ateina, aš manau (tą sakė mūsų kolegos), ir mokykloms, ir bažnyčioms, ir kam tik nori. Tiesiog fondas yra sudarytas tam, kad būtų nuolatinis finansavimas, būtų garantuotas finansavimas. Prašyčiau visų į tai atsižvelgti ir balsuoti už šitą įstatymą.

PIRMININKAS. A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Aš norėčiau pasakyti, kad šis įstatymas ardo visų pirma mūsų biudžeto struktūrą. Nes jeigu mes kalbame apie programinį biudžetą, tada visi kultūros ir sporto reikalai turi būti finansuojami iš ten. Ir aš įtariu, kad dabar jie tiesiog gaus mažiau pinigų, negu galėtų gauti. Ateina su biudžetu, su programom, niekas Seime nebalsuotų prieš pinigus būtent toms programoms. O dabar, kai yra fondas, 2%, bet ne daugiau, aš manau, čia joks nuopelnas.

Aš pasakysiu dar vieną dalyką. Dar nuo romėnų laikų yra žinomas posakis (…). Kadangi čia mes kalbame apie kultūrą, visi supranta, ką tai reiškia. O sportininkams pasakysiu, kad pinigai nekvepia. Jeigu Mokesčių inspekcija paimtų tuos pinigus iš alkoholio ir nudažytų juos raudonai, po to raudonas kupiūras duotų kultūrai, tada logikos tame įstatyme būtų, nes visi pinigai yra vienodi, todėl skirstyti kažkaip, kad iš alkoholio būtinai bus skirta kultūrai, čia nėra jokios logikos. Viskas subėga į vieną rezervuarą ir ten yra skirstoma pagal poreikius.

Dar apie olimpiadą vieną sakinį pasakysiu. Įtariu, kad Lietuvoje olimpiada bus tada, kai konservatoriai kitą kartą turės valdžią. Tai bus negreitai.

PIRMININKAS. Vadinasi, olimpiados bus dažnai organizuojamos. S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamieji Seimo nariai, akcentuodami lėšų šaltinius ir moralizuodami, kad sportui ir kultūrai bus teikiamos lėšos už dalį akcizų nuo tabako ir alkoholio, mes prisiminkime, kokią žalą tie du dalykai daro žmonių sveikatai. Ir netraktuokime šito dalyko taip, kad šio fondo lėšos teks tik aukštą meistriškumą ar didelių rezultatų pasiekusiems sportininkams. Didžioji šio fondo lėšų dalis teks visuomenei, įvairioms visuomenės programoms, į kurias bus įtraukta daug žmonių dalyvauti sportinėse varžybose, spartakiadose, kad dalis visuomenės sveiktų, užsiimtų sveiko gyvenimo būdu ir atitrauktų savo polinkį būtent nuo alkoholio ir tabako vartojimo. Negalima nepalaikyti šio fondo vien todėl, kad tiek kultūros srityje, tiek sporto srityje jo tikslai skirti žmonių gerovei, sveikatinimui. Jie ypač dabartiniu metu yra aktualūs Lietuvoje. Aš visiškai pritariu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, baigėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Registruojamės, ir balsuosime dėl šio įstatymo. Keturi Seimo nariai kalbėjo už, keturi – prieš. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo priėmimo. Prašom registruotis. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 51.

PIRMININKAS. Už – 52. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 12.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 20.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, už balsavus 52 Seimo nariams, prieš – 12 ir susilaikius 20, Lietuvos Respublikos Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymas yra priimtas.

Aš noriu padėkoti ministrui S.Šalteniui, Kūno kultūros ir sporto departamentui ir visoms sporto žvaigždėms, padėjusioms mums priimti šitą įstatymą. Dabar tęsiami šio klausimo…

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavo daugiau negu užsiregistravo. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar toliau tęsiami debatai dėl šio įstatymo. Po įstatymo priėmimo, matau, 8 Seimo nariai užsirašę replikuoti. J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau gerbiamiesiems krikščionims demokratams priminti šimtametę tradiciją turinčią dainelę: “Vyrai gėrė, vyrai gers”. Būkime realistai ir panaudokime šitą ydą geriems dalykams. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji, ką tik priėmėme ne tik nemoralų, bet ir korupcinį įstatymą, kuris visiškai nesiderina su švarių rankų politika.

Mielasis ministre Šalteni, 6 straipsnio antrojoje dalyje parašyta: “Fondo tarybos sudėtį ir jos pirmininką trejiems metams tvirtina Vyriausybė kultūros ministro teikimu”.

PIRMININKAS. G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėčiau pasidžiaugti tuo, kad po šio žengto žingsnio konservatoriai gal labiau su krikščionimis demokratais atkreips dėmesį būtent į kultūrą ir sportą. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, krikščionys demokratai skiria labai didelį dėmesį kultūrai, nes, mūsų supratimu, tik per kultūrą žmogus gali geriausiai atsiskleisti kaip asmenybė. Valstybės dėmesys kultūrai, taip pat sportui turi būti labai didelis ir išskirtinis. O šiaip tai tikrai yra gėdingas įstatymas, nes mes parodėme nepagarbų požiūrį į mūsų kultūrą ir sportą. Nejaugi mūsų valstybė jau yra tokia nusmurgusi, kad mes negalime šių sričių paremti normaliai iš biudžeto? Valstybė yra suinteresuota mažinti alkoholizmą, bet tada bus mažinama parama kultūrai ir sportui. Tai yra labai prastas sprendimas susieti finansine priklausomybe dvi priešingas valstybės gyvenimo sritis.

Krikščionys demokratai siūlo sporto ir kultūros rėmimą, kuris didėtų kartu su biudžetu, o ne mažėtų kartu su alkoholizmo mažėjimu. Mes siūlome, kad į fondą būtų galima skirti, pavyzdžiui, 0,2% biudžeto. Tada būtų rimtas ir solidus sporto parėmimas, nesiejant jo su nesuprantama, daline ir nepriimtina tendencija. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia mes turime pasidžiaugti, kad galų gale mes priėmėme tokį įstatymą. Turbūt yra tiktai vienintelis apgailestavimas: kodėl ne anksčiau? Iš tikrųjų jauna Lietuvos valstybė ir Lietuvos visuomenė yra labai daug skolinga tiems sportininkams, kurie daugelių dešimtmečių sovietinio laikotarpio sąlygomis, dažnai be modernios treniruočių metodikos, savo sūraus prakaito mariomis ir garsino Lietuvos vardą. Tai buvo bene vienintelis legalus, turintis masinį atgarsį reiškinys, kuris skatino mūsų tautinę savimonę. Todėl mūsų skola tiems žmonėms, kurie tam paaukojo visą gyvenimą, neretas sveikatą, prarado specialybę, yra begalinė. Todėl sporto rėmimas, manau, dabartiniu valstybės požiūriu, yra labai svarbus dalykas.

Mane iš dalies liūdina tų kolegų tokie naiviai juokingi argumentai, jie, be abejo, yra geranoriški. Negi dabar sporto meistrai nedarys nieko kito, o tik su degtinės buteliais lakstys pas kaimynus ir siūlys pirkti, nes kuo daugiau parduos, tuo daugiau ir gaus? Juk yra akivaizdus dalykas: kuo daugiau sportuojančių, kuo daugiau bus spektaklių, kuo daugiau koncertų, kuo daugiau parodų, tuo bus mažiau geriančiųjų ir tuo mažiau plis girtuoklystė. Tai iš tikrųjų yra tarpusavyje susiję reiškiniai. Negi dabar už degtinę gautą akcizo litą reikia pažymėti raudonu kryžiuku? Negi finansų ministras deda į atskirą dėžutę ir pabaigoje metų juos sudegina? Tai yra juokingi dalykai.

Kolegos, jeigu mūsų valstybė galėtų, turėtų skirti ne 2%, o 20%, ir tikrai tada girtavimo mažėtų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš sakiau, kad yra atsistoję sakyti replikas septyni Seimo nariai. Yra jau tokia tradicija, kad tie, kurie atsistoja replikuoti, atsistoja iš karto. Mes, aišku, galime tęsti visą dieną replikas.

R.Melnikienė, o lygiai 12.00 val. aš nutrauksiu visas replikas.

R.MELNIKIENĖ. Kadangi didžiosios frakcijos atstovai taip ryžtingai ir energingai kalbėjo remsią kultūrą ir sportą, tai aš manau, kad kai bus kalbama apie kitų metų biudžeto formavimą, būtent šiai sričiai tikrai bus atriekta nemenka dalis. Kartu mes sukūrėme precedentą, kai kitais metais daugelis ministrų galės stovėti čia, šitoje tribūnoje, ir teikti specialų fondų įstatymų projektus. Tai yra vienas precedentas.

Kitas precedentas yra tas, kad nepaisant Biudžeto ir finansų komiteto nuomonės, pavyzdžiui, kitų metų biudžetas gali būti deficitinis, nes taip nuspręs Seimo dauguma.

PIRMININKAS. Man atrodo, tai yra parlamentinės demokratijos tam tikri sunkumai ir trūkumai, kad Seimo dauguma turi nuspręsti.

P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji, čia jau ne kartą iš tribūnos nuskambėjo tai, kad krikščionys demokratai lyg ir kalba prieš kultūros ir sporto rėmimą. Aš noriu paskaityti vieną punktą iš Krikščionių demokratų partijos programos: “Valstybė finansiškai remia ir sudaro palankias sąlygas mecenatams remti žmogaus asmenybę ugdančios kultūros sklaidą tuo būdu stabdydama masinės pseudokultūros agresiją”.

Gerbiamieji, visi, kurie kalbėjote, kadangi šis įstatymas, konkrečiai ir kultūros, ir sporto finansavimas, susiję su alkoholio vartojimu, tai, be abejo, pamatysime stadionuose, salėse daug daugiau reklamos, propaguojančios tabaką ir alkoholį. Deja, krikščionys demokratai nuosekliai pasisako, kaip ir visa Europa ir Amerika, prieš tabako ir alkoholio reklamą, kuri žlugdo vaikus…

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia prasideda politiniai pareiškimai, jie yra susiję su visai kitais įstatymais. Lygiai 12 valanda, aš nutraukiu visas kalbas, visas replikas. (Balsai salėje) Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, 12.10 val. renkamės. Dabar yra pertrauka.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos sanatorinių-kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1177* (priėmimas)

PIRMININKAS. Tęsiame darbą toliau. Prašom visus rinktis į savo darbo vietas. Darbotvarkės 2 klausimas – Sanatorinių-kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TRS valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1177. Priėmimas. Pranešėja – viceministrė D.Jankauskienė.

Prašom.

D.JANKAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, mes teikiame priimti 1995 m. priimtą Lietuvos Respublikos sanatorinių-kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimą. Norėtume šiuo straipsniu, kad sanatorijos būtų privatizuojamos šiek tiek laisviau, pateikiant jas į privatizavimo programą bendra nustatyta tvarka.

Šiuo metu yra nuspręsta, kiek reikia valstybei sanatorinio-kurortinio ir reabilitacinio gydymo, yra nustatyta, kad sanatorijų, kurių mes turime, yra šiek tiek per daug mūsų poreikiams. Organizuota mūsų visų sanatorijų akreditacija, iš kurios mums aiškiai matyti, ko reikia valstybės reikmėms, kad būtų išlaikyta pagal įstatymus nustatyta sveikatos apsauga ir reabilitacija, ir kiek yra laisvų. Todėl mes prašome leisti Seimą atsisakyti 3 straipsnio tos dalies, kurioje sakoma, kad šie objektai gali būti privatizuojami pasibaigus pirminiam privatizavimo etapui atskiru Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu.

Šis projektas yra svarstytas Seimo Sveikatos reikalų komitete ir jam yra pritarta. Taip pat svarstytas Ekonomikos komitete. Ekonomikos komitetas pasiūlė išbraukti visą šį straipsnį. Iš principo mes neprieštarautume tam, tačiau aš šiandien neturiu tokio Vyriausybės įgaliojimo. Todėl prašyčiau pateikti spręsti Seimui, ar atsisakyti viso straipsnio, ar tik jo dalies. Prašyčiau priimti šiandien šio įstatymo pakeitimą.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėja. Vienas straipsnis, ir mes galime kalbėti iš karto dėl viso įstatymo priėmimo: 4 – už, 4 – prieš. Kas norėtų? Taip, A.Matulas norėtų kalbėti už.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, tikrai reikia pritarti šio įstatymo pataisai. Aš siūlyčiau, kadangi viceministrė pasakė neturinti įgaliojimo, reikėtų balsuoti dėl Ekonomikos komiteto pataisos. Iš principo būtų galima sutikti su ja ir išbraukti visą šitą straipsnį. Todėl siūlyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti už tą įstatymo straipsnį taip, kaip jis yra pateiktas?

A.MATULAS. Kaip pateiktas, bet pritarčiau ir Ekonomikos komiteto pataisai, kad būtų galima visai jį išbraukti.

PIRMININKAS. Ir K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi mes suprantame ir kaip viceministrė mus informavo, sanatoriniai-kurortiniai pastatai, įstaigos yra licencijuotos. Tos, kurios numatytos, kad liktų valstybės žinioje, tikrai liks. Tačiau tos, kurios neperėjo, nesurinko reikiamų balų licencijai gauti, iš esmės nenumatytos, kad jose būtų galima toliau tęsti valstybinį sanatorinį reabilitacinį gydymą. Jas tikrai reikia leisti privatizuoti vien tik tam, kad nebūtų panašus likimas kaip tų statinių, kurie buvo palikti nežiniai. Jie buvo valstybės turtas, o šiuo metu jie yra sugriauti. Neleiskime sugriauti šio turto, leiskime dar privatizuoti, kad valstybė tikrai gautų iš to naudos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Baigėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, yra Ekonomikos komiteto siūlymas – užuot straipsnį kaip nors keitus, apskritai jį išbraukti. Komiteto pirmininkas siūlo padaryti tokį sprendimą. Tokiu atveju įsakymo formuluotė būtų tokia, kaip siūlo Ekonomikos komitetas, t.y. 3 straipsnio pakeitimas būtų formuluojamas kaip siūlymas išbraukti Lietuvos Respublikos sanatorinių-kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo įstatymo 3 straipsnį. Ar galime bendru sutarimu priimti tokį pasiūlymą? Pritarta, taip? Ačiū.

D.JANKAUSKIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi kol kas nematau balsų skaičiavimo komisijos, tai siūlau daryti… A, yra. Apsirikau. Registruojamės.

Iš viso užsiregistravo 28 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad mūsų ką tik svarstytas įstatymas, priėmus Ekonomikos komiteto pataisą, būtų priimtas, t.y. Lietuvos Respublikos sanatorinių-kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 29.

PIRMININKAS. Už – 30. Kas prieš? (Balsai salėje) Du Seimo nariai papildomai įėjo po registracijos. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė? Susilaikiusių taip pat nėra? Nėra.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra susilaikiusių.

PIRMININKAS. Ar yra susilaikiusių, ar nėra?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Taigi balsavus už 30 Seimo narių, Lietuvos Respublikos sanatorinių-kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl valstybės garantijos suteikimo Čekijos eksporto bankui, a.s., teikiančiam per Lietuvos Respublikos bankus paskolą įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti bei įrangai įsigyti” pakeitimo” projektas Nr.P-1358(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl valstybės garantijos suteikimo Čekijos eksporto bankui, a.s., teikiančiam per Lietuvos Respublikos komercinius bankus paskolą įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti bei įrangai įsigyti” pakeitimo” projektas Nr.P-1358(2). Priėmimas. Pranešėja – viceministrė D.Jankauskienė.

Prašom.

D.JANKAUSKIENĖ. Mes teikiame 1996 m. priimtą Seimo nutarimą dėl Čekijos paskolos, nes šiuo metu dauguma sveikatos priežiūros įstaigų tiek rentgeno aparatūra, tiek kita įranga yra morališkai pasenusi. Sveikatos apsaugos ministerija yra labai suinteresuota atnaujinti tą aparatūrą ir gauti kreditinių lėšų šiems projektams įvykdyti.

Šis projektas labai išsamiai svarstytas Seimo Sveikatos reikalų komitete, Biudžeto ir finansų komitete.

Mes pateikėm nemažai medžiagos, buvo pakviesta visa grupė specialistų, kurie teikia pasiūlymus dėl šio kredito įgyvendinimo. Ir mes atsižvelgėme į dalį pastabų, kurias pateikė Sveikatos reikalų komitetas. Pataisėme 2 straipsnį, konkrečiau nurodydami, kad šitas kreditas bus naudojamas pirminės sveikatos priežiūros projektui finansuoti, taip pat kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų įrangai pirkti. Ir prašytume Seimą priimti šį mūsų jau suredaguotą nutarimą. Mačiau, kad yra pasiūlymas Seimo protokoliniu nutarimu priimti tam tikrus pasiūlymus, kad šis kreditas būtų panaudotas per dvejus metus ir kad jam įgyvendinti būtų parengta Lietuvos įmonė. Aš manyčiau, kad (aišku, čia Seimo apsisprendimo reikalas) mums nekliudytų toks nutarimas. Tačiau savo sutartyje, kurią mes numatome pasirašyti, numatysime kur kas daugiau įvairių saugiklių, kad šitas kreditas būtų įgyvendintas kuo racionaliau ir teisingiau. Prašyčiau priimti šį nutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pataisų pačiam įstatymo tekstui daugiau nėra. Kalbos dėl balsavimo motyvų ar dėl atskirų straipsnių. 1 straipsnis, kuriuo keičiamas Seimo nutarimas. Nori kalbėti A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad galbūt reikėtų 1 straipsnyje įrašyti taip pat, kaip ir 2 straipsnyje, papildyti 1 straipsnį žodžiais: “pirminės sveikatos priežiūros investicinei programai finansuoti”. Žodžiai “asmens sveikatos priežiūros ir viešųjų įstaigų medicinos aparatūrai pirkti” neapima kai kurių priemonių, kai kurios įrangos, kuri numatyta ir patvirtinta Vyriausybės pirminės sveikatos priežiūros investicinėje programoje. Aš siūlau tą patį tekstą įrašyti, kaip yra pakeistas pavadinimas, pakeisti 1 straipsnį, kaip pakeistas ir 2.

PIRMININKAS. Viceministre, ar sutiktumėt su šia pastaba?

D.JANKAUSKIENĖ. Aš manau, gerbiamasis daktare, čia neturi reikšmės, mes analizavome šitą. 1 straipsnyje nieko kito nepasakoma, jame ir sakoma, jog papildom (…) įrangai įsigyti bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos aparatūrai pirkti. Nieko kito mes ten pirkti nežadame, tik tai, kas čia pasakyta.

PIRMININKAS. Ponas A.Matulas. Ar reikalaujat balsuoti?

A.MATULAS. Kiek aš žinau, pagal pirminės sveikatos priežiūros programą įeina ir transportas, ir kitos priemonės, kas neįeina į asmens sveikatos įstaigų medicininę aparatūrą. Aš siūlyčiau balsuoti.

D.JANKAUSKIENĖ. Bet antrojoje dalyje tas pasakyta.

PIRMININKAS. Tai yra siūlymas suderinti pirmąją ir antrąją dalis. Ar apsisprendžiam balsuodami, ar bendru sutarimu priimam pono A.Matulo pasiūlymą 1 straipsnio formuluotę sulyginti su 2 straipsnio formuluote. Priimam. Niekas neprieštarauja. Taigi ar daugiau pastabų dėl atskirų nutarimo straipsnių yra, ar nėra? Ar galime pradėti kalbas dėl viso? Ar dėl 2 straipsnio būtų pastabų? Ne. Dėl 3 taip pat nėra. Taigi pastraipsniui priėmėm. Dėl viso nutarimo projekto. Prašom. A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai dėkoju Seimui už tokį dėmesį Lietuvos sveikatai ir galimybę atnaujinti rentgenologinę įrangą, bet kartu noriu atkreipti dėmesį į du dalykus. Kaip ir sakiau svarstymo metu, komitetas siūlo priimti protokolinį sprendimą dėl dviejų dalykų, sukėlusių mums didžiausių abejonių. Aš sutinku su tuo ir žinau, kad ministerija numatys daug daugiau tų sąlygų, o tos dvi sąlygos, kad projektas būtų realizuotas ne ilgiau kaip per dvejus metus ir kad tai būtų Lietuvos įmonė, kuri sugebėtų užtikrinti pogarantinį aptarnavimą. O tokių įmonių Lietuvoje yra. Yra labai daug raštiškos informacijos, kad vis dėlto norima pasirinkti įmones, kurios iki šiol visiškai neturėjo ryšio su rentgenologine įranga. Aš siūlau kolegoms Seimo nariams priimti tokį protokolinį Seimo sprendimą. Pritariu visam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dabar kalbam dėl paties nutarimo, dėl protokolinio nutarimo šiek tiek vėliau kalbėsim. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nutarimo projektas buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komitete. Kaip matome iš 2 straipsnio, Seimas leido imti paskolą iki 30 mln. JAV dolerių, tačiau šiuo metu “Vilniaus bankas” suteikia garantijas 10 mln. Todėl bus galima ne tik naudoti šituos, bet ir pasinaudoti visa ta paskola, kuri čia numatyta. Aš pritariu nutarimo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir J.Razma.

J.RAZMA. Aš manau, kad ponas A.Matulas be reikalo savo komiteto pasiūlymu siūlo įrašyti protokolinį nutarimą. Tai yra tam tikros sąlygos, kaip yra sąlygos bankams pagrindiniame nutarime. Mums reikėjo įrašyti į pagrindinį tekstą arba 2 straipsnį pratęsti dar viena sąlyga. Tai aš nesiūlau apkrauti mūsų protokoliniais nutarimais, kurių vertė yra artima nuliui, o tiesiog čia dar įrašyti, jeigu mes pritariam Sveikatos reikalų komiteto sąlygai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nėra suformuluota tokio siūlymo, yra siūlymas priimti protokolinį nutarimą. Nėra siūlymo papildyti įstatymą, aš negaliu dabar netikėtai teikti tokių įstatymo pataisų.

Gerbiamieji Seimo nariai, ponas A.Matulas jau kalbėjo. Dėl protokolinio nutarimo galėsim kalbėti vėliau. Dabar prašom registruotis dar sykį. Vyksta registracija. Registracija baigėsi.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Vėliau atėjo A.Stasiškis ir A.Raškinis. Taigi dar du Seimo nariai yra salėje. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosim dėl Seimo nutarimo, kurį ką tik apsvarstėme, priėmimo. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 55.

PIRMININKAS. Ar jūs gerai suskaičiavot? Tokiu atveju reikia dar sykį registruotis.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 46.

PIRMININKAS. Apsirikimas. Už – 47. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Susilaikė 2. Balsavus už 47 Seimo nariams ir susilaikius 2, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl valstybės garantijos suteikimo Čekijos eksporto bankui, a.s., teikiančiam per Lietuvos Respublikos komercinius bankus paskolą įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti bei įrangai įsigyti” pakeitimo” yra priimtas.

Ir A.Matulas yra pateikęs siūlymą priimti protokolinį nutarimą, kurio tekstas jums išdalytas. Protokolinis nutarimas būtų toks: “Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1. Projektą realizuoti ne vėliau kaip per dvejus metus.

2. Šiam projektui įgyvendinti pasirinkti Lietuvos įmonę įstatymo numatyta tvarka, atsižvelgiant į įmonės patirtį šioje srityje ir galimybę užtikrinti pogarantinę eksploatacinę priežiūrą ir aptarnavimą”. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šio protokolinio nutarimo? A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš turiu prisipažinti, kad dėl parlamentinio darbo nepatirties nepadarėm to, ką rekomendavo gerbiamasis kancleris, ir noriu priminti, kad tai yra ne mano, bet komiteto siūlymas dėl tokio protokolinio sprendimo. O be to, aš manau, vis dėlto ministerija atsižvelgs ir į rekomendacinį sprendimą. Aš tikiu.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti nematau. Ar K.Kuzminskas nori kalbėti už? Prašom.

K.KUZMINSKAS. Ačiū. Aš labai trumpai. Komitete mes tikrai svarstėme ir pritarėme tai nuostatai, nes (aš tik norėčiau argumentuoti) per dvejus metus rentgeno aparatūra sensta, todėl ilgesnis laikotarpis galbūt Lietuvai yra nenaudingas. Naudodami dvejus metus, mes tikrai adekvačiai papildysime sveikatos sistemą šia aparatūra. Taip pat reikia užtikrinti jos aptarnavimą, nes kas gali paneigti, kad ta įmonė gali po to bankrutuoti ir mes liksime su aparatūra, bet aptarnavimo nebus. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Dagys kalbės paskutinis. Prašom.

R.J.DAGYS. Prisidėdamas prie parėmimo, aš vis dėlto norėčiau atkreipti komiteto pirmininko dėmesį. Kaip jis prisipažino, jo nepatyrimą darbe, aš manau, tikrai galima ištaisyti ir artimiausiu metu papildyti šitą nutarimą, nes visas projektas, matyt, be dvejų metų tikrai nebus realizuotas. Taigi mes palaikytume tą nuostatą, jeigu po kiek laiko būtų papildytas šitas…

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, daugiau norinčių kalbėti aš nematau, galime priimti protokolinį nutarimą. Seimo ekonomistai nemato problemų, kad Seimas nurodo, kokio tipo įmonę reikia pasirinkti. Viešųjų pirkimų bei Konkurencijos įstatymai čia nesukelia jokių abejonių? Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymas bendru sutarimu priimti šį protokolinį nutarimą, kuriuo rekomenduojama Vyriausybei atitinkamai elgtis įgyvendinant šį nutarimą. Protokolinis nutarimas taip pat yra priimtas. Ačiū, viceministre.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1997 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” projektas Nr.P-1112 (pateikimas)

1-5 darbotvarkės klausimas, kurį pradėti mes jau vėluojame pakankamai ilgai, bet aš tikiuosi, kad konstruktyviai dirbdami mes pasivysime, taigi 1-5 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1997 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” projektas, kurio registracijos Nr.P-1112. Pateikimo stadija. Mes turime tris pranešėjus: viceministrą E.Žilevičių, Valstybės kontrolierių V.Kundrotą ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkę E.Kunevičienę. Kiekvienas pranešėjas turi galimybę tarti žodį iki 10 minučių ir kiekvienam pranešėjui mes galime užduoti klausimus, susijusius su šiuo svarstomu darbotvarkės klausimu. Pirmąjį tarti žodį kviečiu viceministrą poną E.Žilevičių. Prašom.

E.ŽILEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu truputį informuoti apie pateiktą 1997 m. valstybės biudžeto apyskaitą.

Valstybės biudžeto pajamų 1997 m. patikslintas planas sudarė 6 mlrd. 85 mln. litų. Faktiškai į biudžetą įplaukė 6 mlrd. 130,3 mln. litų, metinis planas įvykdytas 100,7%. Valstybės biudžetas gavo 45,6 mln. Lt viršplaninių pajamų. Įvykdytos ir viršytos fizinių asmenų pajamų mokesčio, juridinių asmenų pelno mokesčio, tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių, mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, mokesčių už aplinkos teršimą bei žyminio mokesčio surinkimo užduotys.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio planas įvykdytas 114,4% ir į valstybės biudžetą gauta 53,7 mln. Lt viršplaninių pajamų. Tam įtakos turėjo 1997 m. spartesniais tempais didėjantis darbo užmokestis, negu jis buvo planuotas sudarant biudžetą. 1997 metais buvo du kartus indeksuota bazinė alga ir minimali alga. Taip pat nuo 1997 m. liepos 1 d. buvo išplėsta ir fizinių asmenų pajamų mokesčio bei juridinių asmenų pelno mokesčio bazė, buvo įtrauktos sumos, išmokamos Lietuvos ūkio subjektų užsienio valstybių įmonėms, įregistruotoms valstybės zonose, kuriose mokesčių nėra arba yra mažesni negu Lietuvoje.

Juridinių asmenų pelno mokesčio užduotys viršytos ir surinkta 18,3 mln. Lt daugiau negu planuota. Šio mokesčio planas įvykdytas 104%. Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių surinkta 150,8 mln. Lt daugiau negu buvo planuota. Tai lėmė geresnis mokesčių administravimas, ribotas tarifinių kvotų taikymas ir tai, kad buvo padidintos kai kurių prekių kontorinės kainos, nuo kurių skaičiuojami muito mokesčiai. Į biudžetą gauta 6,4 mln. Lt virš plano už valstybinius gamtos išteklius. Šio mokesčio plano viršijimą nulėmė palankios naftos išteklių pardavimo kainos bei pradėti eksploatuoti nauji ištekliai. Mokesčių už aplinkos teršimą planas įvykdytas 171,1% ir į biudžetą gauta 8,9 mln. Lt viršplaninių pajamų.

Nors bendras 1997 m. valstybės biudžeto pajamų planas įvykdytas ir viršytas, tačiau kai kurių mokesčių surinkimo užduotys nebuvo įvykdytos. Daugiausia nesurinkta pridėtinės vertės mokesčio. Jo planas įvykdytas 97,7% ir biudžetas negavo 77,9 mln. Lt pajamų. Taip atsitiko todėl, kad ūkio subjektai 1997 m. deklaravo mažesnes į biudžetą mokėtinas pajamų sumas negu ankstesniais metais. Įmonės daug eksportavo, pirko daugiau žaliavų, atsargų, modernizavimo įrangą, pirko naujų įrengimų. Akcizų įplaukų planas įvykdytas 94%, į biudžetą negauta 75 mln. Lt pajamų. Svarbiausia priežastis – mažėjo akcizų mokėtojų pajamos už realizuojamą produkciją.

Valstybės biudžeto išlaidų patikslintas planas 1997 m. sudarė 6 mlrd. 782,6 mln. litų. Iš valstybės biudžeto asignavimų valdytojams bei savivaldybėms pervesta 6 mlrd. 600 mln. Lt, arba 97,3% numatytų lėšų. Panaudota 6 mlrd. 570,6 mln. Lt, arba 96,9% planuotų lėšų. Iš viso liko nepanaudota 212 mln. Lt biudžeto asignavimų. Iš jų didžiausios sumos buvo nepanaudotos kompensuoti gyventojams už šiluminę energiją – 87,4 milijonai. Liko nepanaudoti 55,9 mln. Lt išlaidoms, susijusioms su vidaus ir užsienio skola. Iš jų 25,5 mln. Lt nepanaudota palūkanoms už Vyriausybės vertybinius popierius, išleistus bankams restruktūrizuoti, mokėti. Taip pat sumažėjo rezidentų terminuotų indėlių litais palūkanų normos vidurkis, nepanaudota dalis lėšų, skirtų palūkanoms už valstybės vidaus skolą Lietuvos taupomajame banke.

1997 m. patikslintame plane užsienio skolai aptarnauti buvo numatyta 180 mln. Lt, panaudota 158,7 mln. litų. Nebuvo išleista ir panaudota socialinei apsaugai, globai ir rūpybai 40,6 mln. litų. Iš jų didžiausią sumą – 27,3 mln. Lt sudarė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išlaidos. Sveikatos priežiūros įstaigoms išlaikyti liko nepanaudoti 8,2 mln. Lt, iš kurių 2,7 mln. Lt buvo skirti palūkanoms už paskolas sumokėti, 1,7 mln. Lt išlaidoms, susijusioms su paskolų dengimu, 1,5 mln. Lt statybai ir kitoms išlaidoms. Žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei liko nepanaudoti beveik 7 mln. litų.

1997 m. valstybės biudžeto išlaidų planas pagrindiniam kapitalui įsigyti įvykdytas 98,6%. Tai 1,7 % daugiau, jeigu lygintume su viso valstybės biudžeto išlaidų plano įvykdymu 96,9%. Pagrindiniam kapitalui įsigyti nepanaudota 9,5 mln. Lt numatytų asignavimų, iš jų statybai 3,5 mln., ilgalaikiam turtui įsigyti 4 mln., paskoloms 2 milijonai.

Jeigu trumpai kalbėtume apie savivaldybių biudžetus, tai skaičiuojant atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų sumą 1997 m. buvo numatyta, kad savivaldybių biudžetai gaus 1 mlrd. 885,3 mln. litų. Savivaldybių tarybų patikslintas metinis planas – 1 mlrd. 958,8 mln. litų. Į savivaldybių biudžetus įplaukė 2 mlrd. 55,2 mln. Lt, metinis planas įvykdytas 105,1%, gauta 96,7 mln. Lt viršplaninių pajamų, o palyginti su pajamomis, priimtomis skaičiuojant atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų sumą, 107,3% ir gauta 137,8 mln. Lt viršplaninių pajamų. Iš 56 savivaldybių 13 negavo planuotų pajamų.

Didžiausią įplaukų dalį savivaldybės gavo iš fizinių asmenų pajamų mokesčio: planas įvykdytas 111,9 %, gauta 162 mln. Lt viršplaninių pajamų. 7 mln. Lt daugiau savivaldybės gavo neapmokestintų pajamų, kurių planas įvykdytas 107,9%. Nors bendras savivaldybių planas įvykdytas ir viršytas, tačiau juridinių asmenų pajamų mokesčio, nekilnojamo turto, žyminio ir prekyviečių mokesčių gauta mažiau negu planuota. Juridinių asmenų pajamų mokesčio planas įvykdytas 89,8%, nekilnojamo turto mokesčio 84,5%, žyminio mokesčio 82%, prekyviečių mokesčio 86,3%.

1997 m. buvo patvirtinta 481,1 mln. Lt dotacija iš valstybės biudžeto, kuri visa buvo pervesta savivaldybėms. Savivaldybių biudžetams pagal Lietuvos Seimo ir Vyriausybės sprendimus iš valstybės biudžeto tarpusavio atsiskaitymų tvarka atiduoti visi asignavimai, 372,6 mln. Lt. Šie asignavimai buvo skirti darbo užmokesčiui, su juo susijusioms išmokoms indeksuoti, pašalpoms mokėti, subsidijoms už gyventojams teiktą šilumos energiją ir kompensacijoms pagal Vyriausybės patvirtintas lengvatas mažas pajamas turinčioms šeimoms mokėti, grįžtančių į Lietuvą reabilituotų politinių kalinių, tremtinių šeimų butams statyti, kompensacijoms buvusiems savininkams už išperkamus namus, švietimo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio ir kitoms išlaidoms.

Kalbant apie vidaus ir užsienio skolą, reikia pasakyti, kad Lietuvos valstybės skola 1997 m. gruodžio 31 d. sudarė 8 mlrd. 77,4 mln. Lt. Iš jų vidaus skola – 2 mlrd. 70,1 mln. Lt, užsienio skola – 5 mlrd. 607,3 mln. Lt. Pasaulio valstybėms skola sudarė 22,1% planuoto 1997 m. bendrojo vidaus produkto. 1997 m. pabaigoje valstybės vidaus skola sudarė 6,6%, o užsienio skola – 15% preliminaraus 1997 m. bendrojo vidaus produkto. Vidaus skola yra 2,3 karto mažesnė negu užsienio skola. Nors 1997 m. valstybės skola absoliučiais skaičiais padidėjo 948,5 mln. Lt, skola nacionaline valiuta sumažėjo 29 mln. Lt, o skola užsienio valiuta padidėjo 977,5 mln. Lt, jos santykis su preliminariu bendruoju vidaus produktu sumažėjo 1,6%. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi septyni Seimo nariai nori jūsų paklausti. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti dėl Vyriausybės rezervo fondo. Jūsų aiškinamajame rašte dažniausiai minima, kiek buvo skirta ir kaip buvo panaudota. Šiuo atveju jūs rašote, kad buvo skirta tik 81 mln. Lt, ir mes tikrai žinome, kad buvo panaudota šiek tiek daugiau. Iš jūsų pateiktų skaičių matyti, kad panaudota kur kas mažiau, nurodytos kryptys 50 mln. Lt. Aš norėčiau žinoti, ar vis dėlto Vyriausybė viršijo jai skirtą rezervo fondą ir kam buvo panaudota?

E.ŽILEVIČIUS. Jeigu trumpai, tai buvo patvirtintas 81 mln. Lt ir didžiausios sumos, sakykim, 14,8 mln. Lt buvo skirta savivaldybėms, 13,6 mln. Lt – sveikatingumui, sportui, kultūrai, 12,5 mln. Lt – švietimui, 7,6 mln. Lt – viešajai tvarkai, visuomenės apsaugai, 5,1 mln. Lt – sveikatos apsaugai. Bet čia yra tik dalis visų tų išlaidų, kur finansuota pagrindinėms priemonėms, išrašytos ne visos sumos. Čia yra pagrindinės, didžiausios išlaidų grupės. 81 mln. Lt.

PIRMININKAS. A.Stasiulevičius. Prašom.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinome, savivaldybėms visada trūksta pinigų. Todėl stebina tai, kad iš biudžeto asignavimų valdytojams bei savivaldybėms pervestų lėšų liko nepanaudota 212 mln. Lt. O konkretus klausimas būtų toks: ar žinomos priežastys, kodėl 67,4 mln. Lt nepanaudota kompensuoti gyventojams už šilumos energiją? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Jūs čia turėjote omeny valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžeto lėšas?

PIRMININKAS. Ar galite patikslinti, pone Stasiulevičiau, savo klausimą?

A.H.STASIULEVIČIUS. Čia aš paėmiau duomenis iš apyskaitos. Savivaldybėms buvo skirti pinigai ir nepanaudota 67,4 mln. Lt kompensuoti gyventojams už šilumos energiją. Ar žinomos priežastys, kodėl nepanaudota?

PIRMININKAS. Kodėl savivaldybės nepanaudojo, taip?

E.ŽILEVIČIUS. Man dabar sunku pasakyti, kodėl nepanaudojo, bet, matyt, tų lėšų paprasčiausiai nereikėjo, o kompensuoti, kadangi kainų skirtumas… Matyt, tuo metu tiek tų lėšų nereikėjo.

PIRMININKAS. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis viceministre, mano klausimas iš esmės toks pat, kaip ir klausė prieš tai kalbėjęs mano kolega. 67,4 mln. Lt nepanaudota kompensuoti už šilumą. Savo apygardoje aš šiandien turiu per tūkstantį žmonių, kurie laukia iškeldinimo iš buto, nes jiems nesuteikiamos kompensacijos ir jie neturi iš ko mokėti už šilumos energiją, tai yra už butus. Jūs 67, 4 mln. Lt nepanaudojote. Aš nežinau, kiek visoje valstybėje yra tokių žmonių. Savivaldybės iš savo pinigų neturi už ką padengti ir šitas skaičius mane ne nustebino, bet pribloškė. Ar jūs galite paaiškinti, kas čia yra? Kur čia esmė? Kai mes nuvažiuojame į apygardą, žmonių ateina gana daug ir sako: padėkite, padėkite. Savivaldybės negali padėti, suteikti kompensacijų, o jūs tiek pinigų sutaupėte? Paaiškinkite. Aš, aišku, šitą klausimą dar šiandien užduosiu ministrei I.Degutienei, tačiau tai, manau, visiems labai rūpi.

E.ŽILEVIČIUS. Jeigu galima, iš tikrųjų mes svarstymo metu patikslinsime tas priežastis, kaip ir minėjau, kodėl yra… Man irgi, matant tuos skaičius, sakykim, įdomu, kokios tos priežastys. Mes jums paaiškinsime, kodėl savivaldybės…

PIRMININKAS. Jeigu aš gerai suprantu, tai savivaldybės sutaupė, o ne ministerija, ir savivaldybės nepanaudojo.

J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, 1997 m. buvo paimta paskolų užsienio valiuta 2,7 mlrd. Lt. Grąžinta paskolų užsienio valiuta – 1,7 mlrd. Lt. Palūkanų sumokėta už paskolas 283 mln. Lt. Noriu paklausti, kokioms investicijoms panaudoti likę 695 mln. Lt paskolų užsienio valiuta? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Aš dabar to sąrašo neturiu, kur panaudotas visas tas skirtumas, bet bus galima detaliai pateikti, kur yra panaudota.

PIRMININKAS. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis viceministre, jūs čia pasakėte, dėl kokių priežasčių neįvykdytos valstybės biudžeto išlaidos. Tačiau mane domina, kodėl yra, palyginti su planu, padidėjusi išlaidų struktūra, ypač bendram valstybės valdymui? Dėl kokių priežasčių padidėjo išlaidos, palyginti su valstybės bendro valdymo planu?

E.ŽILEVIČIUS. Aš nemanau, kad padidėjo valstybės valdymui skirtos išlaidos. Jos ir negali padidėti. Jeigu buvo viršytas planas, jūs…

P.PAPOVAS. Tikrai buvo planuota 9% išlaidų struktūroje patikslinus, o panaudota 9,1% išlaidų struktūroje bendram valdymui.

E.ŽILEVIČIUS. Čia yra galbūt skaičiavimo klausimas. Reikia pasižiūrėti, kaip skaičiuojamas tas procentas ir kokios imamos išlaidos, bet mes tą santykį patikslinsime ir svarstymo metu pasiaiškinsime.

PIRMININKAS. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau, kad jūs logiškai paaiškintumėte, kodėl iš 35 mln. Lt, skirtų kompensacijoms už gyventojų indėlius (buvo skirti realūs pinigai), panaudoti tiktai 9 mln. Lt? Nepanaudota net trečdalis. Kaip suprasti šitą poziciją? Buvo pinigai indėliams už kompensacijas ir jie nepanaudoti?

E.ŽILEVIČIUS. Matote, buvo priimtas sprendimas ir tvarka, kad bus mokama 1997 m. pirmąjį ketvirtį. Po to šiek tiek ta tvarka buvo pristabdyta ir liko nepanaudotos.

PIRMININKAS. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau, kad paaiškintumėte iš valstybės skolos skyriaus teiginius 21, 22 puslapyje, kuriuos aš pacituosiu: “Nepriklausomas auditas atsisakė tvirtinti valstybės skolą 1996 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės apyskaitoje pateikti duomenys neleidžia įvertinti, ar buvo skolinamasi laikantis Valstybės skolos įstatyme numatytų tikslų”. Pagaliau jūsų bendroji nuomonė: “Vertinimais ir tikrinimais nustatyti reikšmingi pažeidimai ir valstybės skolos valdymo vidaus kontrolės sistemos silpnumas neleidžia mums su pagrįstu įsitikinimu tvirtinti, kad visi ataskaitoje pateikti valstybės skolos duomenys yra tikslūs ir teisingai rodo valstybės skolos būklę”. Taigi kas po to? Ar buvo bandoma aiškintis su Vyriausybe, kad duomenys būtų patikslinti ir kad jūs galėtumėte padaryti konkretesnę išvadą? Pagaliau kaip tas klausimas bus išspręstas? Ar tuo ir pasibaigs – konstatavimu ne visai geros būklės ir jūsų išsakytų abejonių? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Matyt, čia gal Valstybės kontrolieriui klausimas, nes ta išvada padaryta kontrolieriaus.

Dėl audito atsisakymo. Auditas neatsisakė tvirtinti tą skolą. Jis tik patvirtino tą dalį, kurią jis patikrino. Sakykim, visos tos skolos. Kadangi nebuvo galimybių jam padaryti, jis tos visos sumos ir netvirtino. Bet tai nereiškia, kad… Jis tai daliai, kurią tikrino, patvirtino, kad ta skola yra.

Dėl ataskaitos. Na, čia, aišku, kontrolė norėtų, kad būtų išsamesnė ir smulkesnė skolos ataskaita, galbūt net atskira. Valstybės kontrolierius gal pasakys. Norėtų, kad būtų atskira ataskaita prie apyskaitos kaip visiškai atskiras dokumentas, nors tai niekur nereglamentuojama. Gal būtų galima tuos duomenis patikslinti ir papildyti išsamiau?

PIRMININKAS. Ačiū. Viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar kviečiu Valstybės kontrolierių tarti žodį.

V.KUNDROTAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 134 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 233 straipsniu ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 7 straipsniu, pateikiau Seimui išvadą dėl Lietuvos Respublikos 1997 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos.

Taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 10 straipsniu, atskiru dokumentu taip pat pateikiau išvadą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitos apie valstybės skolą 1997 metais. Tai yra priedas prie biudžeto įvykdymo išvados.

Iš karto norėčiau pasakyti, kad mūsų išvada yra įteikta Seimo kancleriui, kaip numato Seimo statutas. Taip pat norėčiau Seimo narius informuoti, kad šiais metais iš karto po pateikimo Seimo posėdyje mes skelbėme savo išvadą Internete – Valstybės kontrolės puslapyje. Kas norėtų išsamiai ir greitai susipažinti, šitą galima padaryti. Be to, mes pateiksime ir popierinį variantą. Bus galima išsamiai studijuoti ir analizuoti mūsų išvadą. Todėl aš, šiandien turėdamas nelabai daug laiko, kalbėsiu tiktai apie pagrindinius dalykus, norėdamas, kad juos jūs žinotumėte.

Mūsų standartinis tikrinimas, kurį mes kasmet atliekame. Tikriname bendruosius apyskaitos sudarymo klausimus, visas Finansų ministerijos sąskaitas, 176 biudžetines įstaigas, taip pat įstaigas, kuriose, apyskaitos duomenimis, buvo pažeisti metinio valstybės biudžeto asignavimo limitai.

Mūsų skaičiavimais, tikrinimai vienaip ar kitaip apėmė apie 49% bendrųjų valstybės biudžeto išlaidų. Mes teikiame tik tuos duomenis ir tas išvadas, kurios, manome, yra reikšmingos, svarstant apyskaitą.

Be to, kaip visada, esant esminiams prieštaravimams, išvadoje yra skelbiama ir Finansų ministerijos nuomonė.

Išvados sudėtinė dalis, kaip jau aš minėjau pirmą kartą, yra mūsų Valstybės kontrolės išvada dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitos apie valstybės skolą 1997 metais. Dokumentas yra teikiamas pirmą kartą. Mes manėme, kad dokumentą reikia pateikti kartu su išvadomis, nors tai taip nėra reglamentuota, tačiau įstatymas numato, kad mes turime pateikti tokią išvadą. Beje, mes patys inicijavome, kad būtų nagrinėjama kartu su biudžeto išvada ir valstybės skolos būklė. Į tai yra atsižvelgta, yra priimtas įstatymas, dabar mes tokią išvadą ir teikiame.

Išvadoje mes išsamiai nagrinėjame pajamų užduočių įvykdymą, mokesčių (…) taip pat biudžeto išlaidas, jų struktūrą bei finansavimo lygį pagal asignavimų valdytojus, pateikiame reikšmingų pažeidimų pavyzdžius, taip pat mūsų taikytų poveikio priemonių bendruosius duomenis.

Įvertindamas apskritai 1997 m. valstybės biudžeto užduočių įvykdymą, žinoma, akcentuočiau tai, kad yra įvykdytos pajamos 100,7%. Akcentuočiau tai, kas yra labai svarbu, kad yra surinkta 1,5 mlrd. litų daugiau negu 1996 metais, t.y. 133% daugiau nei 1996 metais. Tokią išvadą man, žinoma, retai tenka teikti. Tai yra teigiamas praeitų metų biudžeto pajamų vertinimas, bendrasis pajamų surinkimo vertinimas.

Tačiau išlaidų srityje šito konstatuoti aš negalėčiau, nes atliktų tikrinimų metu mūsų nustatyti pažeidimai ir, kaip jau mes ne kartą esame minėję, šalies ūkio biudžetinio sektoriaus vidaus kontrolės sistemos silpnumas neleidžia mums su pagrįstu įsitikinimu tvirtinti, kad visos, ypač mūsų netikrintos, 1997 metų valstybės biudžeto išlaidos yra padarytos laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų.

Į ką atkreipčiau dėmesį? Valstybės ižde, 1998 m. sausio1 d. duomenimis, tebėra trys biudžeto lėšomis išduotos 5,7 mln. bendrosios sumos paskolos, kurioms grąžinti seniai baigėsi terminai, tai yra likutis, dėl kurio reikėtų priimti kažkokius sprendimus. Tą patį aš minėjau praėjusiais metais, deja, ta padėtis nėra pasikeitusi ir šiais metais.

Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad įvertinę Respublikos privatizavimo fonde (pagal 1998 m. sausio 1 dienos duomenis) esančias paskolas mes konstatuojame, kad ten yra keturios probleminės paskolos, kurių bendra suma yra 7,6 mln. litų.

Atkreipčiau dėmesį ir į tai, kad už valstybės vertybinius popierius 1997 metais išmokėta 203 mln. litų. 1996 metais mes mokėjome 22 mln. Lt biudžeto lėšų kaip komisinius mokesčius, palūkanas ir visa kita. Kaip matote, mes apie tai kalbėjome ir seniau. Vyriausybės vertybinių popierių skolos kaina 1997 metais, kiek yra susijusi su vidaus ir užsienio skola, yra 309 mln. litų. Sveikintinas dalykas, kad šiais metais valstybės biudžetas numatomas (planuojamas) nedeficitinis. Žinoma, tai leistų sumažinti tas sumas, kurias mes skiriame iš biudžeto, aptarnaudami valstybės vertybinius popierius.

Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad už bankrutuojančius arba nemokius šalies ūkio subjektus valstybės biudžeto lėšomis 1997 metais yra sumokėta 27 mln. litų. Tai 2 mln. Lt mažiau nei 1996 metais, tačiau suma taip pat yra didelė. Įmonės, už kurias mokame, t.y. akcinės bendrovės “Inkaras”, “Vingrė”, “Vilspa”, “Kauno autotransportas”, “Oruva” ir “Tauro” bankas. 1997 m. atlikus tikrinimus biudžetinėse įstaigose ir patikrinus kitus valstybės biudžeto lėšų gavėjus, nustatyta 34 mln. litų neteisėtai panaudotų arba negrąžintų lėšų. Šį kartą didžiausią lyginamąjį svorį sudaro tos lėšos, kurios skirtos, tačiau laiku negrąžintos.

Dėl kiekvieno tokio atvejo yra priimami sprendimai. Taip pat paminėsiu, kad yra iškeltos 6 baudžiamosios bylos dėl biudžetinių lėšų išgrobstymo, naudojimo viršijant įgaliojimus ir panašiai. Pagal baudžiamąsias bylas bendra suma yra apie 740 tūkst. litų.

Šių metų antrajame pusmetyje pradėjome taikyti administracines nuobaudas. Yra skirtos 29 administracinės nuobaudos pareigūnams, kurie pažeidė biudžeto įstatymus ir taisykles, netinkamai panaudoję biudžeto lėšas.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad pateikti skaičiai apibūdina mūsų finansinę discipliną 1997 metais. Ji nebuvo pakankama, mūsų supratimu. Kaip minėjau, neracionaliai išleisti milijonai litų, atsirado nuostolių, panaudotos lėšos ne pagal paskirtį. Kai kuriais atvejais padaryti šiurkštūs įstatymų pažeidimai, todėl yra iškeltos baudžiamosios bylos.

Taip pat tęsdamas, gal trupučiuką papildydamas, pasakysiu, kad mes stebim tas problemas, kurias mes iškėlėme praeitais metais savo išvadoje, ir taip pat žiūrime, kaip yra vykdomi Seimo sprendimai dėl biudžeto lėšų naudojimo sutvarkymo, disciplinos sustiprinimo. Išvadoje tai yra plačiai aptariama. Aš pasakysiu porą pavyzdžių. Lietuvos Respublikos Seimas, apsvarstęs Vyriausybės parengtą Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto apyskaitą ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus išvadą dėl šios apyskaitos, 1997 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą dėl 1996 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, kurio 2 straipsnyje Vyriausybei pateikia daug siūlymų, kaip sustiprinti biudžetinių lėšų naudojimo kontrolę ir atsakomybę. Šio Seimo nutarimo 2 straipsnyje išdėstyti siūlymai Vyriausybei pateikti įstatymo pataisas ir papildymus, kad pažeidimus padariusiems pareigūnams būtų uždrausta tam tikrą laiką, 5-10 metų, eiti pareigas valstybės tarnyboje, taip pat siūlymas, kad per 1998 m. būtų parengta biudžeto išlaidų finansinių normatyvų tvarka, dar liko neįgyvendinti. Taip pat paminėčiau, kad iki šiol, nors Valstybė kontrolė tai akcentuoja ne pirmi metai, neturime išsamios valstybės iždo ir biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo teisinės bazės ir metodologijos. Yra nepatvirtintos valstybės biudžeto lėšų laikymo depozituose taisyklės. Nepakankamas atskaitomumas už valstybės turtą šalies mastu. Žinoma, aš taip pat norėčiau pasakyti, kad Valstybės kontrolė rengia ir šiais metais pateiks ir dėl valstybės turto būklės atskirą ataskaitą.

Taip pat mes ne pirmi metai minime, atrodo, tai ir ne ypač didelės reikšmės dokumentas, tačiau inventorizacijų atlikimo tvarka iki šiol nėra patvirtinta ir negalioja. Turime senas instrukcijas, kurias taikome ir biudžetiniame sektoriuje. Kaip teigiamą dalyką, išgyvendinant pastebėtas problemas ir trūkumus, aš pažymėčiau tai, kad valstybiniame sektoriuje pradėtas vidaus kontrolės sistemos, atitinkančios šiuolaikinius reikalavimus, diegimas, yra priimti Vyriausybės sprendimai, dirba sudarytos darbo grupės, pateikta daug dokumentų. Tačiau galime pasakyti ir tai, kad ši sistema dar nepradėjo funkcionuoti. Žinoma, tai yra ilgas ir sudėtingas darbas, jis yra pradėtas.

Atkreipčiau dėmesį ir dar, galbūt ir į neypatingą problemą, tačiau rodančią, kad ne visada mes visus klausimus išsprendžiame iki galo. 1997 metais, tikrindami biudžetines įstaigas, mes pamatėme, kad biudžetinėms įstaigoms leidus persitvarkyti į viešąsias įstaigas, liko neišspręstas tokioms įstaigoms taikomos apskaitos tvarkymo sistemos nustatymo klausimas. Yra labai daug klausimų, su kuriais susiduria šios įstaigos, tvarkydamos savo apskaitą ir atskaitomybę.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad reikėtų, mano supratimu, ir mūsų ataskaitą išnagrinėti Seimo komitetuose, ypač aš manau, kad būtų verta šioje ataskaitoje išdėstytas išvadas ir siūlymus aptarti Valstybės kontrolės parlamentinės priežiūros komisijoje. Mes jau turime gerą precedentą darbe su šia komisija, kai mūsų pateiktas siūlymas dėl administracinės atsakomybės taikymo visiško reglamentavimo buvo priimtas, ir su parlamentinės komisijos pagalba mes galim dabar iš tikrųjų naudotis šituo labai svarbiu instrumentu, reikalaudami atsakomybės iš finansinės drausmės pažeidėjų. Manau, kad kaip ir pernai po svarstymo Seimo komitetuose, būtų galima papildyti tą projektą, kuris yra pateiktas dėl Vyriausybės, dėl biudžeto įvykdymo apyskaitos, ir galbūt kokiais konkrečiais sprendimais ir nurodymais vykdomajai valdžiai… Taip pat galbūt tiktai atkreipčiau dėmesį į tai, kad tuos prašymus, nurodymus, jeigu jie bus tokie priimti, reikėtų reikalauti vykdyti. Tai taip pat yra labai svarbi problema. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kontrolieriau. Šeši Seimo nariai nori jus paklausti. A.Sysas – pirmasis. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis kontrolieriau, ar aš teisingai supratau, kai jūs savo kalboje pasakėte, jog vykdydami kovo 25 d. Vyriausybės nutarimą, būtent jo 5 punktą, jūs turėjot patikrinti, kaip panaudojama tvarka, būtent dėl jų iškėlėt šešias bylas? Ne dėl jų, taip? Tada mano klausimas skambėtų taip: kas trukdo jūsų įstaigai užkirsti neracionalų biudžetinių lėšų naudojimą? Ir tada atsakykit: o kaip jūs įvykdėt tą jums Vyriausybės duotą pavedimą, tiksliau, prašymą?

V.KUNDROTAS. Taip, aš gal pirmiausia… Jūs turit omeny Vyriausybės rezervo fondą ar apskritai prašymus? Jokių prašymų Vyriausybė mums tokiu aspektu, kaip jūs suprantate, neteikia. Mes vykdom pagal konstitucines ir įstatymų nustatytas funkcijas visus tikrinimus. Tik praeitais metais Vyriausybė buvo paprašiusi mūsų, žinoma, mes ir patys būtume šį klausimą peržiūrėję, atlikti Vyriausybės rezervo lėšų naudojimo patikrinimą. Tą mes esame patikrinę. Yra duoti rezultatai, yra informuota Vyriausybė apie tuos tikrinimo rezultatus. O daugiau tokių Vyriausybės prašymų, kurie būtų, sakykim, susiję su išvados dėl biudžeto rengimu ar panašiai, tokių dalykų nėra buvę.

Na, kas trukdo discipliną? Disciplinai garantuoti ir sustiprinti pagrindinis momentas yra tas, kad mes, vertindami vieną ar kitą situaciją, vieną ar kitą, mūsų supratimu, pažeidimą, susiduriame su problema, kai tas klausimas iki galo nėra reglamentuotas. Tada mes negalime pritaikyti tų savo įgaliojimų, kurie yra susiję su sankcijų taikymu, ir tenka tiktai konstatuoti faktus bei informuoti tam tikras institucijas, Vyriausybę ir Seimo komitetus. Dėl to klausimas lieka iki galo lyg ir neišspręstas. Todėl aš ypač akcentuoju tuos visus siūlymus, kurie yra pateikti mūsų išvadose. Kaip jūs matote, galbūt kas susipažino su išvada, tie siūlymai kartojami. Jie, deja, netampa norminiais aktais taip greitai ir taip efektyviai, kaip mes norėtume. Tada yra problemų su taikymu.

PIRMININKAS. A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis kontrolieriau, jūs konstatavote, kad valstybės ižde, kaip ir 1997 metų sausio 1 d., dabar yra trys blogos paskolos 5 mln. 723,5 tūkst. Lt, kurių susigrąžinti iš esmės realių galimybių nėra. Viena paskola, suteikta Klaipėdos valstybinei įmonei “Jūra”, slaptu tuometinės Vyriausybės 1993 m. birželio 7 d. nutarimu. Prašom pasakyti, kas buvo daroma Valstybės kontrolės, kad ši paskola būtų susigrąžinta? Pradinis terminas buvo 1993 m. gruodžio 14 d., tačiau atėjus tam terminui, terminas ir šiandien nepratęstas. Kokių priemonių turėtų imtis Seimas panašioms paskoloms susigrąžinti? Ačiū.

V.KUNDROTAS. Na, pirmiausiai galiu jums pasakyti, kad mes kiekvienoje Valstybės kontrolės išvadoje nuo tų metų tai minime. Tai yra viešumo klausimas. Antras dalykas, vykstant dabar ištisam “Jūros” įmonės tikrinimui, bus bendra situacija vertinama kaltininkų nustatymo aspektu. Jeigu spręstume klausimą iš esmės, yra situacijų, kai nebegalima išieškoti sumų, pareigūnų atsakomybė yra vienas klausimas, o antras klausimas vis dėlto lieka pinigų susigrąžinimo arba nurašymo problema. Šitą klausimą, mano supratimu, gali spręsti tiktai Seimas. Vyriausybė čia įgaliojimų neturi. Todėl, mano supratimu, ir tęsiasi ilgai šita situacija. Vertinimas pareigūnų už pažeidimus – vienas dalykas, antras dalykas, jeigu mes negalime išieškoti, tai turi būti priimti sprendimai ir kaip nors išspręsta. Apskritai problema kilusi dar senesniais laikais, kai iš biudžeto buvo skolinamasi pinigų, teikiamos paslaugos. Dabar tai nebedaroma, tačiau šitie likučiai tęsiasi jau daug metų.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis kontrolieriau, noriu paklausti, kokių priemonių buvo imtasi prieš, jeigu taip galima pasakyti, etatinius finansinės drausmės pažeidėjus, kurie pagal ketvirtą pažeidimo grupę viršijo patvirtintas išlaidas pagal vieną valstybės funkciją kitų valstybės funkcijų sąskaita. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės viršijo 324,9 tūkst. litų. Gal galite pasakyti, kokiai funkcijai ir kokios buvo priimtos priemonės? Ačiū.

V.KUNDROTAS. Taip, gerbiamasis Seimo nary, galiu informuoti, kad šiais metais mes pradėjome taikyti, kaip minėjau, administracinę atsakomybę plačiai. Būtent pagal šitų pažeidėjų grupę, kaip jūs įvardijote, yra paskirtos 28 administracinės nuobaudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Dėl departamento, kurį jūs minėjote, taip pat galiu jus informuoti, kad departamento generalinio direktoriaus pavaduotojui skirta administracinė bauda 500 litų.

PIRMININKAS. S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tarp viršijančių nepaprastąsias išlaidas išryškėja švietimo ir mokslo įstaigos, pavyzdžiui, Vilniaus universitetas, Kauno technologinis universitetas, Žemės ūkio universitetas. Sakykite, kokios priežastys, kad mūsų aukštosios mokyklos vis viršija nepaprastąsias išlaidas? Ačiū.

V.KUNDROTAS. Mes vertiname dažniausiai formaliąją pažeidimo pusę, yra pažeidimas, mes jį taip ir traktuojame. Kaip minėjau, mokymo įstaigų vadovai šiais metais yra labiausiai nukentėję, nes jie daugiausia gavo administracinių baudų. Jie, galima taip pavadinti, jau tapo etatiniais. O pasiaiškinimas jų dažniausiai tas, kad nepakankamas finansavimas.

PIRMININKAS. P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Valstybės kontrolieriau, jūs fiksavote nemažai pažeidimų, bet yra tokių pažeidimų, kurie siejasi su žmonių socialine būkle. Konkrečiai mažiau nei 1/3 lėšų buvo panaudota indėliams kompensuoti, panaudotos ne visos lėšos kompensacijoms už šilumą. Kokia čia turėtų būti atsakomybė vykdomųjų institucijų arba pareigūnų? Mes čia pažeidimus fiksuojame, Seimas apyskaitą patvirtins ir pasibaigs matematika.

V.KUNDROTAS. Pagal tas pozicijas, kurias jūs paminėjote, kiek mane informavo mano specialistai, tai situacija yra tokia, kad pavėluota užpildyti dokumentus. Visi žmonės, kurie turi teisę į kompensacijas tiek už šilumą, tiek už indėlius, jiems bus sumokėta, tiktai nepakliuvo į šiuos metus. Buvo blogi skaičiavimai, per daug skirta lėšų arba buvo dokumentai pateikti ne laiku. Mane taip informavo. Nebus, man atrodo, jokių problemų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad matyti. Jeigu jie negavo praėjusiais metais, gaus šiais metais.

PIRMININKAS. A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamasis kontrolieriau, jūsų minėtos probleminės paskolos iš Privatizavimo fondo leidžia manyti, kad bus problema su jų grąžinimu? Tai vienas klausimas. Antras klausimas. Kiek baudžiamųjų bylų iškelta pagal jūsų tikrinimo medžiagą iš viso per šiuos metus? Ačiū.

V.KUNDROTAS. Dėl Privatizavimo fondo blogų paskolų. Tai jos jau yra seniai susidariusios. Panaši padėtis, kaip ir su iš biudžeto skirtomis paskolomis. Galbūt tik jų specifika yra ta, kad ten daugiau yra delspinigiai, ne tik paskolos. Tai yra sena problema. Mes dar 1993 m., specialiai esu atsinešęs savo išvadą dėl 1993 m., pastebėjome, kad iš Privatizavimo fondo yra skolinamasi ir teikiamos paskolos ir tai vertiname kaip nesutvarkytą problemą. Deja, situacija nuo tų laikų ir tęsiasi. Dabar ir turime tokius padarinius, apie kuriuos mes įspėjome seniai. Toks būtų atsakymas į jūsų pirmą klausimą.

Dėl baudžiamųjų bylų. Aš pateikiau jums skaičius, susijusius tik su 1997 m. biudžeto lėšų naudojimu – šešios baudžiamosios bylos. Aš galėčiau ir plačiau papasakoti. Apskritai skaičiai pateikti mūsų metinėje ataskaitoje. Dabar tiksliai negaliu prisiminti, bet, atrodo, apie 40 tokių bylų. Bet tai susiję ne tik su biudžetu, bet ir su visais kitais klausimais.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kontrolieriau, jūs atsakėte į visus klausimus. Kviečiu paskutinę kalbėti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkę E.Kunevičienę.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Kadangi tai yra Valstybės kontrolės pateikiama ataskaitos apie biudžeto įvykdymą 1997 m. ir ta ataskaita dar nesvarstyta Biudžeto ir finansų komitete, aš prašyčiau visus asignavimo komitetus, o visi komitetai yra asignavimo komitetai, Vyriausybės ataskaitą ir Valstybės kontrolės ataskaitą išnagrinėti per dvi savaites ir pateikti savo išvadas Biudžeto ir finansų komitetui. O spalio 29 d. numatyti nutarimo svarstymą ir priėmimą, nes nutarimu iš karto tai daroma, kad turėtume tris savaites laiko. Prašyčiau, kad visi komitetai ataskaitas apsvarstytų ir išvadas pateiktų Biudžeto ir finansų komitetui per dvi savaites.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai, jeigu sutiktumėte atsakyti. A.Sysas. Prašom. Nebematau A.Syso. Tada prašom, A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Į savo klausimus atsakymus jau gavau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, baigiame pateikimą Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1997 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” projekto. Aš noriu dar sykį priminti Seimo Statuto 38 skirsnio reikalavimus, kurie skamba taip, 233 straipsnyje išdėstyta nuostata yra tokia: “Gavus valstybės kontrolieriaus išvadas, artimiausiame Seimo posėdyje išklausomas Vyriausybės pranešimas apie valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą, taip pat valstybės kontrolieriaus papildomas pranešimas”. Tą mes ką tik padarėme. “Per 2 savaites po to komitetai apsvarsto valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą ir parengia išvadas”. Tai, ką ponia E.Kunevičienė sakė, tas yra Statute įrašyta ir prašom visus komitetus šią pareigą vykdyti.

234 straipsnis. “Ne vėliau kaip iki lapkričio 20 d. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita ir valstybės kontrolieriaus išvada apie ją kartu su ateinančių metų valstybės biudžeto projektu turi būti apsvarstyta Seimo posėdyje”. Šias procedūras turėsime vykdyti. Ar galime formaliai pritarti po pateikimo Seimo nutarimo projektui ir toliau vykdyti visas svarstymo procedūras? Galim. Tuo būdu šį darbotvarkės klausimą baigiame.

Lietuvos Respublikos Seimo statuto “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo” projektas Nr.P-136(5) (svarstymo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, 1-6 darbotvarkės klausimas – tai Seimo statuto “Dėl Statuto pakeitimo” projektas Nr.P-136(5). Tai yra svarstymo tęsinys. Užsirašę kalbėti net 9 Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu V.Andriukaitį. Nematau. R.Dagį. Taip pat nematau. Kviečiu tada R.Smetoną.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, pagaliau artėjant Seimo statuto naujojo varianto priėmimo pradžiai, manau, kad yra dar dėl ko diskutuoti, ką tikslinti, todėl priėmimui pateiksiu savo pasiūlymus, o dabar paminėsiu tik kai kuriuos momentus, žinoma, skirtingo svarbumo. Štai, pavyzdžiui, 12 straipsnyje sakoma, kad Seimo narys turi teisę kviesti įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus ir panašiai, bet nepasakyta, kad jie privalo dalyvauti, arba jie gali dalyvauti, kviečiant vienam, gali nedalyvauti, kviečiant kitam, ir panašiai. Aš kol kas apie tokias detales, kurios gali atrodyti smulkmenos, bet man atrodo, kad Statute viskas turi būti visiškai aišku ir nebūti dviprasmybių. Sakykime, 25 straipsnyje numatoma nuolatinių komisijų veikla. Manau, kad reikia pasitarti ir dėl jų statuso, ir dėl jų skaičiaus Seime. Aš manau, kad ir nuolatinių komisijų statusas turi būti tikslinamas, nes dabar jis beveik toks pats. Sakykime, ir komitetų, ir komisijų vadovai gauna papildomą atlyginimą, priklauso patarėjai, bet juk komitetai posėdžiauja kartais du kartus per savaitę, komisijos turbūt dažnai vieną kartą per mėnesį arba gal ir rečiau. Todėl jų darbo krūvis ir atsakomybė gerokai skiriasi. Arba, sakykime, jeigu jau komisijos daug kuo keliamos iki komiteto rango, tai tuomet ir jų sąrašas turėtų būti mūsų Statute, aš manau, baigtinis, neturi būti “ir kiti”, ir jų veiklos kryptys taip pat turėtų būti nurodytos Statute daug konkrečiau nei dabar numatyta. Sakykime, Informacijos reikalų komisija tikriausiai daug dėmesio skirs Seimo skaityklos veiklai, bet gal ji nebūtinai turi būti beveik tokia pati kaip Seimo komitetas su visomis priklausančiomis sąlygomis.

Toliau 26 straipsnis, įtvirtinantis mišrias Seimo narių grupes. Pagalvokime, ar tai verta. Aš nesakau kategoriškai, bet manau, kad jeigu Seimo narys nėra nė vienos Seimo frakcijos narys jo paties valia (jis nenori būti kokioje nors frakcijoje), tai šiuo atveju mišri Seimo narių grupė yra tas pat kas frakcija. Tai ar jis yra, ar nėra frakcijoje, jeigu jis nenori būti frakcijoje, tai tegul ir nebūna. Aš manau, kad iš viso tas statusas nereikalingas tai mišriai Seimo narių grupei, jis šiek tiek panainiojantis. Aš manau, kad mūsų Seimo valdyboje turi būti vienas arba du Seimo mažumos atstovai, todėl dabar įrašyta išlyga “paprastai gali būti”, manau, nereikalinga, nes išlyga leidžia, kad nebūtų nė vieno. Vargu ar tai būtų teisinga? Arba, sakykim, Seniūnų sueigos uždavinys – svarstyti darbotvarkes ir joms pritarti. Vadinasi, privalomai pritarti, bet juk gali būti ir kitaip, vadinasi, formuluotė kita.

Yra ir daugiau tokių pastabų, bet aš taupydamas laiką noriu atskirai pasvarstyti tik vieną iš svarbiausių, mano manymu, ne tik šio Statuto problemų – tai Seimo daugumos-mažumos, opozicijos-pozicijos sąvokas ir jų reikšmę. Šia prasme mūsų galiojančiame Statute yra neaiškumų, yra prieštaravimų ir gal neva stiprinant demokratiją išryškinta opozicijos reikšmė. Štai ir 40 straipsnio antrojoje dalyje sakoma, kad Seimo mažuma yra laikoma opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos ir mišri Seimo narių grupė. Kitur vienam iš opozicinių frakcijų seniūnų gali būti suteikiamas opozicijos lyderio statusas, bent taip siūloma, kuriam numatytos tam tikros išskirtinės teisės ir galimybės. Aš manau, kad gerai padiskutavus ir pasitarus šią nuostatą reikėtų keisti. Manau, kad dabar įtvirtinama opozicijos, pozicijos padėtis dirbtinai skatina politinių jėgų priešpriešą, mūsų sąlygoms ji nėra pati tinkamiausia. Kitas dalykas, ta nuostata yra diskriminuojanti ir kitų frakcijų, nepasiskelbusių opozicinėmis, atžvilgiu, nes jos tokių teisių neturėtų. Aš siūlau priimti ar perimti kitą modelį, jo nereikia iš piršto laužti ar išradinėti, jis gyvuoja pasaulyje. Manau, kad demokratiškesnis ir tinkamesnis mums, t.y. mūsų politinei sistemai ir mūsų rinkimų sistemai, kokia yra, yra ne pozicijos-opozicijos, o daugumos-mažumos modelis. Jis dabar tik iš dalies įtvirtintas ir supainiotas. Tektų patikslinti daugumos sąvoką, aš ją siūlysiu tokią: “Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės Vyriausybės”. Čia redaguoju ankstesnį savo paties pasiūlymą. Ir tą patį straipsnį papildyti trečiąja dalimi: “visų mažumos frakcijų susitarimu vienas iš mažumos frakcijų seniūnų gali būti išrinktas mažumos lyderiu”. Šis pasiūlymas nė kiek nepaneigia galimybės frakcijai pasiskelbti opozicine, bet tokiu būdu nebus diskriminuojamos kitos frakcijos. (Aš baigiu.) Mes dabar matome lyg dabartinę sudėtį. Juk ji gali būti kitokia, Seimo dauguma gali būti iš 3,4 frakcijų, Seimo mažumoje gali būti frakcijos, iš kurių nė viena nenorės pasiskelbti opozicine, ir panašiai. Todėl manau, kad tą pasiūlymą verta svarstyti ir įgyvendinti. Tai tiek suspėjau kol kas pasakyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Vaišnorą.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau kalbėti Gamtos apsaugos komiteto vardu. Mes, kaip parlamentinė institucija, atidžiai svarstėme tą naujos redakcijos Statuto dalį, kur apibrėžiama mūsų veiklos kryptis. Lietuvos valstybei, siekiančiai narystės Europos Sąjungoje, sugriežtėja reikalavimai dėl visos aplinkos apsaugos sistemos, taip pat Seimo atitinkamam komitetui, kuris tradiciškai vadinamas Gamtos apsaugos komitetu dar nuo Aukščiausiosios Tarybos laikų. Pats pavadinimas suponuoja tam tikrą veiklą, kuri ne visai atitinka dabartinės ir šiuolaikinės mūsų veiklos kryptis.

Gamtos apsauga daugumos žmonių suprantama kaip vien gyvosios ir negyvosios gamtos absoliutus saugojimas nuo bet kokio aplinkos pasikeitimo, nuo žmonių ūkinės veiklos įtakos. Be abejo, mūsų visuomenėje, kaip ir visame pasaulyje, atsiranda ir tokių idėjų bei bandančių jas realizuoti žmonių. Tokia veikla labiau remiasi emocijomis ir tam tikra baime, kad vykstantys antropogeniniai procesai sunaikins visą augaliją ir gyvūniją. Ji, be abejo, savotiškai patraukli ir net naudinga, norint atkreipti dėmesį ypač į negatyvius reiškinius, vykstančius industrializacijos ir urbanizacijos procesus, tačiau nėra šiuolaikinės subalansuotos aplinkos apsauginės politikos, į kurią turime orientuotis, pagrindinė kryptis. Mes turime atsižvelgti į žmonių bendruomenės poreikius, teikdami kuo didesnius reikalavimus, o kur reikia, ir apribojimus gamtos išteklių panaudojimui, bei kiek įmanoma mažinti neigiamą įtaką aplinkai jos eksploatavimo procese, tai yra subalansuotai aplinkos apsaugos politikai.

Dėl to siūlome pakeisti 61 straipsnio penktąją dalį, kad komitetas galėtų atlikti ne tik gamtos apsaugos institucijų veiklos parlamentinę kontrolę, bet ir visų institucijų veiklos aplinkos apsaugos kontrolę, nes per visas žmonių veiklos kryptis aplinkos apsaugai turės būti skiriamas vis didesnis dėmesys. Visoje Europoje tai vadinama žalinimo politika. Remiantis šia logika mes siūlome Gamtos apsaugos komitetą pavadinti Aplinkos komitetu ne tik dėl tokio ministerijos pavadinimo. Mes analizuojame ir Ūkio, ir Susisiekimo, ir kitų valstybės ministerijų bei kitų institucijų veiklas aplinkos apsaugos požiūriu ir manome, kad toks pavadinimas labiausiai atitiktų mūsų veiklos kryptis. Dėl to 61 straipsnyje reikia padaryti keletą formalių pakeitimų bei pridėti šeštąją dalį dėl tarptautinių teisės aktų. Tai būtų viskas. Savo siūlymus pasiuntėme naujojo Statuto autoriams, kurie, jeigu priims mūsų siūlymus, o tikimės, kad priims, pakeis ir 47 straipsnio 4 punktą, pervadindami Gamtos apsaugos komitetą Aplinkos komitetu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Stasiškį.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš, nesigilindamas į visas to didžiulio dokumento detales, noriu atkreipti dėmesį į keletą, mano požiūriu, svarbių dalykų.

Pirmiausia (jau vienas kolega minėjo, aš irgi ta pačia tema) dėl nuolatos veikiančių Seimo komisijų. Jų darbas pagal šiandieninį galiojantį Statutą iš tikrųjų yra dekoratyvus arba, sakyčiau, tam tikra prasme falsifikatas, nes komisijų nariai yra Seimo nariai, dirbantys skirtinguose komitetuose ir, be abejo, dar dviejose ar keliose nuolat veikiančiose komisijose. Todėl komisijose jie neturi progos ir galimybių posėdžiauti ir svarstyti. Iš esmės surengti pilnaverčius komisijos posėdžius yra neįmanoma. Manau, kad būtina papildyti Statutą nuostata, jog Seimo valdyba, organizuodama Seimo darbą, numatydama Seimo darbo grafikus, taip pat komitetų veiklos grafikus, numatytų komisijų posėdžių laiką. Tai, manau, turėtų nebūti deklaratyvus laikas, kaip dabar sakoma, na, yra laisva savaitė ir per tą savaitę gali daryti. Per tą savaitę komitetai taip pat posėdžiauja, kelios komisijos taip pat posėdžiauja ir komisijų darbas pasidaro pusiau pogrindinis: kažkur per pertraukėlę, kažkur ant laiptų, kažkur fojė ir t.t., tuo labiau kad neįmanoma jo numatyti ir planuoti iš anksto. Manau, kad turėtų būti nurodytos dienos, kada komitetai nedirba, aišku, išskyrus ekstra atvejus, kai yra ypač skubių klausimų, taip pat netgi nurodytos tų laisvų dienų, kurios skirtos komisijų posėdžiams, netgi valandos: tokia komisija nuo tokios valandos iki tokios, kad galėtų iš anksto žinoti ir posėdžių laiką. Žinoma, komisijai niekas nedraus, nes bus atvejų, kai bus poreikis skubiai susirinkti… Tai jau yra komisijos reikalas, kada susirinkti. Galima ir ant laiptų, ir per plenarinių posėdžių pertraukėlę ar per pietų pertrauką. Kadangi pagal dabar galiojantį Statutą komisijoms yra suteikiamos tokios pat teisės kaip komitetams, tokia pat atsakomybė ir toks pat darbo krūvis, reikia spręsti dėl jų galimybės normaliai dirbti. Jeigu tokių galimybių nėra, tai iš tikrųjų reikėtų keisti, kaip kolega R.Smetona minėjo, Statutą, apibrėžiantį komisijų atsakomybę, darbo veiklą ir kažkaip kitaip suformuoti jų veiklos paskirtį.

Antras dalykas, dėl ko aš norėčiau pasakyti porą žodžių, tai dėl institucijų, kurių vadovus skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikia Seimo pritarimo, šitų institucijų vadovų ataskaitų Seimui. Pagal dabar galiojančią praktiką, tradiciją ir Seimo statuto raidę, jie pateikia ataskaitą, kuri svarstoma komitete, ir atsako į Seimo narių klausimus. Kitaip sakant, tai yra ne ataskaita ar ataskaitos svarstymas, tai yra informacijos pateikimas, nes jokių išvadų nėra padaroma, jokio įvertinimo dėl veiklos – dėl vadovo ir tos institucijos veiklos – Seimas nedaro, tuo tarpu Seimas yra atsakingas už jo paskyrimą ir jo tinkamumą šioms pareigoms. Todėl aš manau, kad šitą nuostatą būtina papildyti tokiu dalyku, kad komitetas, išklausęs ataskaitą ir apsvarstęs, parengia ne tik išvadas, bet ir Seimo nutarimo projektą ir plenariniame Seimo posėdyje svarsto ataskaitą, ataskaitos išvadas ir nutarimo projektą. Seimas priima projektą, kuris įvertina tiek paties vadovo ataskaitą, tiek ir institucijos veiklą.

Dar noriu pasakyti, kad aš pritariu šiandien išdalytiems Nacionalinio saugumo komiteto pasiūlymams. Aš manau, kad jie kur kas logiškiau apibrėžia komiteto veiklos sritį ir tikrai juos reikėtų priimti.

Paskutinė mano tokia savotiška replika dėl pozicijos-opozicijos sąvokų, jų apibrėžimo ir jų teisių bei apibrėžimo įvertinimo pačiame Statute. Na, pozicija-opozicija iš tikrųjų yra parlamentarizmo esmė. Pozicija yra ta Seimo ar parlamento dauguma, kur prisiima atsakomybę už Vyriausybės, valstybės veiklą šios kadencijos metu. Opozicija yra ta grupė parlamentarų, kuri turi kitokią programą, kitokias nuostatas, bet tos atskiros nuostatos visiškai netrukdo, kad opozicija pritartų kažkokiems įstatymų projektams arba kažkokioms konkrečioms pozicijos siūlymų pozicijoms. Tai yra parlamentarizmo esmė. Mano giliu įsitikinimu, žmogus, kuris nežino, ar jis pozicijoje ar opozicijoje, jis apskritai neturi ką veikti parlamente. Tai yra svotiška parazitavimo forma. Aš tiek. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėčiau pasakyti, kad, mano žiniomis, politinėje literatūroje terminas “pozicija” apibendrinant parlamentinę daugumą nevartojamas. Tiesiog siūlyčiau į tai atkreipti dėmesį. Pozicija yra kažkas kita negu parlamentinė dauguma. Kas yra opozicija, aišku.

Kviečiu L.Sabutį. Nematau. Kviečiu S.Kaktį.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau tarti keletą žodžių. Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pirmininko esu įpareigotas pasakyti komiteto poziciją. Ji buvo aptarta dar birželio mėnesį ir antrajam projektui buvo pateikti pasiūlymai. Norėčiau pasakyti, kad į kai kuriuos mūsų pasiūlymus penktajame projekte yra atsižvelgta, tačiau dar liko klausimų, kurie nedetalizuoti, o iš tikrųjų, komiteto nuomone, tie siūlymai galėtų būti priimti. Konkrečiai dėl 50 straipsnio penktosios dalies. Šitas straipsnis nusako Seimo komitetų bendradarbiavimo tvarką. Manome, jog turėtų būti papildyta, kad pagrindinis komitetas papildomo komiteto išvadas turėtų gauti iki projekto svarstymo posėdyje. Kaip tik siūloma tokia nuostata papildyti.

Toliau dėl 53 straipsnio septintosios dalies. Yra kalbama apie komitetų darbo viešumą, kad dalyvauja visuomenės informavimo priemonės, kad komitetų posėdžiai yra atviri. Manome, kad iš tikrųjų to atvirumo reikia, tačiau po komitetų posėdžių yra rengiamas pranešimas Seimo… Komitetas siūlytų rengti pranešimus ne bendrai visuomenės informavimo priemonėms, o Seimo informacijos ir analizės tarnybai. Per ją būtų platinama Seimo komitetų pozicija.

Dėl 56 straipsnio – Seimo komitetų įgaliojimų atliekant parlamentinę kontrolę. Manome, kad yra… Kadangi pirmojoje dalyje nurodyta, kad komitetai veikia pagal savo kompetenciją ir turi teisę tikrinti, kaip laikomasi įstatymų, tai kitose dalyse, ypač antrojoje ir ketvirtojoje, yra siūloma, kad į posėdžius būtų kviečiami pagal komiteto kompetenciją įvairūs atsakingi pareigūnai ir taip pat pagal kompetenciją būtų išreikalaujama iš valstybės institucijų įvairių dokumentų, raštų, ataskaitų ir kitos medžiagos.

Pats svarbiausias klausimas, kuris pateiktas Seimui, yra dėl 69 straipsnio – dėl paties komiteto veiklos krypčių. Vienas yra komiteto pavadinimas, mes jau tai siūlėme, tačiau jis neatsispindi naujajame projekte, tai yra ne Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitetas, bet manome, kad turėtų būti siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pavadinimas. Mes šiandien jau sprendžiame įvairius valstybės valdymo klausimus ir toks pavadinimas būtų šiuolaikiškesnis, o tokios reformos, kokios dabar vyksta, yra baigtinis dalykas, ir tas pavadinimas yra korektiškas ir reikėtų, ko gero, jį ir priimti.

Kitas dalykas. Straipsnius siūlome išdėstyti daug aiškiau. Pavyzdžiui, dabar komiteto veiklos kryptyse tiek pirma, tiek antra siūlomos šito straipsnio dalys neapima tokių dalykų kaip viešasis valstybės valdymas bei viešasis administravimas. Komitetas pats teikia, ir kai jis svarsto įstatymus, kokiomis kryptimis jis dirba… yra daug momentų, kuriuos mes…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu galite, išjunkite savo mobilųjį telefoną. Arti mikrofono yra su mobiliaisiais telefonais.

S.KAKTYS. Siūlome įtraukti tokias dalis, kaip svarstyti Vyriausybės programą viešojo valdymo ir viešojo administravimo bei savivaldos reformos srityje, svarstyti ir pateikti Seimui nuomonę pagal savo kompetenciją dėl valstybės institucijų vadovų ir kitų politinių pareigūnų, kuriuos skiria Seimas, kandidatūrų, taip pat preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžeto projekto skyrius, kartu su kitais komitetais rengti išvadas dėl savivaldybių biudžeto vykdymo. Tai yra natūralu. Šiandien komitetas šitomis kryptimis dirba ir jas tiesiog reikėtų fiksuoti.

Taip pat manome, kad reikėtų nagrinėti (ir įtraukti kaip kryptis) Seimo, Seimo valdybos ar Seimo Pirmininko pavedimu komitetui perduotus jo kompetencijai priskirtus klausimus. Kadangi tokie dalykai yra, yra tokia praktika, ir tai reikėtų fiksuoti.

Paskutinis dalykas – reikia nusakyti savo santykį su Lietuvos savivaldybių asociacija. Vietos savivaldos įstatyme yra numatytas privalomas derinimas su Savivaldybių asociacija. Reikėtų atskiru punktu įvardyti, kad komitetas kaip vieną iš savo krypčių numato bendradarbiauti su Lietuvos savivaldybių asociacija rengiant įstatymus ir kitus Seimo teisės aktus savivaldos plėtros klausimais.

Ir dar vienas momentas, kurį noriu baigdamas pasakyti, kad naujoje redakcijoje (137 straipsnio aštuntoji dalis) yra projekto registravimas ir veiksmai jį užregistravus. Čia yra įvardyta, kad su projektu gali būti supažindinamos tam tikros savivaldybės. Mes manome, kad toks mechanizmas yra gana sudėtingas, iš jų organizuotos nuomonės nesulauksime. Tam yra Lietuvos savivaldybių asociacija ir būtų tikslinga įrašyti, kad su projektais savivaldybių kompetencijos klausimais yra supažindama Lietuvos savivaldybių asociacija.

PIRMININKAS. Ačiū. Vietoje pono Č.Juršėno kviečiu J.Bernatonį. Ir, kaip jūs suprantate, kol pranešėjas nepradėjo kalbėti, posėdis yra pratęstas iki 14 valandos.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma noriu pateikti dėl šio projekto keletą bendrų pastabų, o po to dėl konkrečių straipsnių. Pirmiausia mes norime pabrėžti, kad šis projektas iš tiesų tobulesnis, kad mes matome tam tikrą pažangą tobulinant ir procedūras, ir komitetų veiklą, ir kai kuriuos kitus dalykus, kuriuos reguliuoja Seimo statutas. Tačiau matome ir tam tikrų trūkumų.

Aš norėčiau pabrėžti, kad opozicijos vaidmuo šiame projekte tik formaliai yra didinamas, o faktiškai opozicijos teisės yra varžomos. Aš apie tai pasakysiu konkrečiai kalbėdamas dėl atskirų straipsnių.

Buvo deklaruota, jog bus sustiprinta vykdomosios valdžios kontrolė. Mes nematome, kad šios pataisos, kurios yra dabar pateiktos, sustiprintų tą vykdomosios valdžios kontrolę, arba, tiksliau, Vyriausybės parlamentinę priežiūrą.

Antradienį, svarstant nutarimus dėl apkaltos, buvo išsakyta mintis, kad Seimo statute yra tam tikrų dviprasmiškų normų, reglamentuojančių apkaltos procesą, tačiau aš nematau nė vieno daugumos siūlymo, nematau nė vieno siūlymo tų žmonių, kurie kalbėjo apie dviprasmybes, kad tos normos būtų vienaip ar kitaip keičiamos.

Dabar konkrečiai apie atskirus straipsnius. Jeigu kalbėsime apie Seimo nario teises, tai, mūsų manymu, 9 straipsnio devintajame punkte reikėtų suteikti Seimo nariui galimybę susipažinti su Vyriausybės nutarimų projektais. Šiuo metu pagal galiojančią nuostatą Seimo narys gali susipažinti tik su priimtais Vyriausybės nutarimais, bet tokios nuostatos apskritai nereikia, nes mes visi skaitome “Valstybės žinias”. Kai mes negauname rengiamų Vyriausybėje projektų, mums sunku prižiūrėti Vyriausybės veiklą.

Kalbant apie Seimo nario atlyginimo klausimus, nelabai suprantama ta nuostata, kad atlyginimo dydžio pakeitimas įsigalioja tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. Mūsų manymu, atlyginimo padidinimas gali įsigalioti ir naujajam Seimui, tačiau jeigu Seimas nuspręstų taupydamas lėšas (o taupyti mus kviečia mūsų politikai), aš manau, galima sumažinti atlyginimus ir šio Seimo nariams.

Kalbant ta pačia taupumo tema, mūsų manymu, visiškai nepagrįstai buvo išplėstas Seimo vadovybės sąrašas. Dabar gali būti iki penkių Seimo Pirmininko pavaduotojų. Mes matome du dirbančius Seimo Pirmininko pavaduotojus ir manome, kad taupant valstybės lėšas pakaktų grįžti prie tos normos, kuri buvo praėjusio Seimo statute, t.y. prie trijų Seimo Pirmininko pavaduotojų. Žinoma, mes teiksime siūlymą, kad bent vienas iš pavaduotojų būtų opozicijos atstovas, nes tokia tradicija klostėsi praėjusiame Seime. Praėjusiame Seime iš trijų pavaduotojų du buvo opozicijos atstovai, ir tuomet opozicija turėjo galimybes plačiau reikšti savo nuomonę.

Aš norėčiau paremti gerbiamojo Seimo nario A.Stasiškio pastabą, kad šiame Statute nėra aiškiai suformuluota daugumos ir opozicijos sąvoka, arba daugumos ir mažumos sąvoka, kaip patikslino posėdžio pirmininkas. Aš laikausi tos pačios pozicijos, kaip išdėstė Seimo narys A.Stasiškis, kad daugumą sudaro tos frakcijos, kurių nariai arba jų atstovai pagal partinę priklausomybę įeina į Vyriausybę, tos frakcijos, kurios balsuoja už Vyriausybės programą. Opoziciją sudaro tos frakcijos, kurios pasiskelbia opozicija ir paskelbia savo alternatyvią Vyriausybės programą. Taigi, jeigu taip apibrėžtume daugumą, man atrodo, kad ir sprendžiant tam tikrus proporcingumo klausimus pagal šį Statutą reikėtų skaičiuoti jau dabar kitaip.

Be to, mūsų manymu, norma, kuri šiek tiek ribojo opozicijos galimybes… tai, kad yra ribojamas komiteto narių pavaduotojų skaičius. Suprantama, kad frakcijai, kuri turi 60 narių, tai neaktualu, nes jie bet kuriuo metu gali pavaduoti tą komiteto narį, kuris nedalyvauja, nes kiekviename komitete turi bent penkis pavaduotojus. Opozicijai, kuri turi po vieną pavaduotoją, yra daug sudėtingiau.

Kadangi mano laikas, kaip pranešė posėdžio pirmininkas, baigėsi, todėl aš norėčiau pasakyti dar vieną sakinį ir tuo baigti.

Mes matome, kad į kai kuriuos mūsų siūlymus atsižvelgta jau šiame projekte, tačiau ne į visus, be to, iškyla naujų samprotavimų matant ir kitų siūlymus. Todėl, pasisakydami už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, įsipareigojame iki priimant pateikti naujus siūlymus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir paskutinis dėl Statuto kalbės R.Kupčinskas. O dėl apkaltos, kol ponas J.Bernatonis nenuėjo, aš tiesiog noriu informuoti, kad yra įregistruotas projektas, tik jis nepradėtas svarstyti.

Be abejo, kad iki priėmimo pabaigos mes tą turėtume padaryti. R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau kalbėti apie vieną dabar galiojančio Seimo statuto straipsnį. 3 skirsnyje yra Seimo nario veiklos aprūpinimas ir garantijos, tai 14 straipsnis: “Jeigu Seimo nario manymu yra pažeistos piliečių teisės ir įstatymai, Seimo narys turi teisę tuoj pat pareikalauti raštu, kad pažeidimas būtų ištaisytas, arba gali kreiptis į atitinkamas institucijas ir pareigūnus. Pažeidimas nurodomas kartu su teisėsaugos ar kontroliuojančiojo organo atstovais surašytame protokole. Už Seimo nario teisėtų reikalavimų nevykdymą kaltam pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriama drausminė nuobauda, jis gali būti atleidžiamas iš pareigų”. Manau, kad ši nuostata yra gana efektyvi įvairių vykdomosios valdžios institucijų kontrolės galimybė. Bet, deja, dabar pateiktame naujame Seimo statuto projekte, penktajame variante, šios nuostatos nėra. 17 straipsnyje išdėstyta nuostata “Atsakomybė už trukdymą Seimo nariui vykdyti savo įgaliojimus”, antrasis punktas: “Už Seimo nario teisėtų reikalavimų nevykdymą kaltam pareigūnui įstatymo nustatyta tvarka gali būti skiriama drausminė nuobauda, jis gali būti atleidžiamas iš pareigų”. Manau, kad atstovaujant mus išrinkusių rinkėjų valiai ir vykdant efektingą kontrolę mums svarbiausia ne tai, kad kažkas būtų nubaustas, bet kad būtų vykdomi įstatymai, būtų vykdomas teisingumas. Mano nuomone, dabartinė 14 straipsnio nuostata, kurią aš pradėdamas savo kalbą perskaičiau, turėtų būti pateikta ir naujame Statuto keitimo variante. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tuo baigiame kalbas šioje svarstymo stadijoje. Aš negaliu tarti baigiamojo žodžio, bet man atrodo, kad visi baigiamieji žodžiai yra pasakyti. Norėčiau informuoti, kad yra numatyta kitą savaitę, ketvirtadienį, pradėti priėmimo procedūrą ir pradėti priėmimo procedūrą nuo pirmųjų dviejų dalių. Todėl visus Seimo narius raginčiau atkreipti į tai dėmesį ir pataisas, kurias jūs norėtumėte dar sykį pateikti pirmom dviem dalims, prašom pateikti kiek galima anksčiau. Tikiuosi, kad mes dar turėsime galimybių gana nuodugniai aptarti tuos principinius klausimus, dėl kurių iki šiol nepavyko rasti sutarimo. Todėl dabar siūlyčiau pritarti po svarstymo ir formaliai baigti svarstymo procedūrą, jeigu niekas neprieštarauja. Tada galėtume dar vieną darbotvarkės klausimą šiandien aptarti. Po svarstymo Seimo statuto pakeitimams yra pritarta. Mūsų laukia Statuto priėmimas, kurį pradėsime, ko gero, kitą savaitę.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo spartesnio įgyvendinimo įsiskolinusių privatizuojamų įmonių atvejais įstatymo projektas Nr.P-1393 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, dar liko keletas minučių iki pertraukos. Norėčiau pasiūlyti rezervinį 2 klausimą. Tai – Įmonių bankroto įstatymo spartesnio įgyvendinimo įsiskolinusių privatizuojamų įmonių atvejais įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1393. Pateikimas. Pranešėja – E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Yra netrumpas sąrašas privatizuojamų įmonių, kurios yra labai įsiskolinusios. Joms iš tiesų turi būti skelbiamas bankrotas. Pagal dabartinį įstatymą bankroto procedūra užsitęsia labai ilgai ir tuo atveju nėra galimybės tą privatizavimą įvykdyti sparčiau. Todėl siūlomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo spartesnio įgyvendinimo įsiskolinusių privatizuojamų įmonių atvejais įstatymas. Nebūtų taikomos visos Bankroto įstatyme numatytos procedūros, nes kai bankrotas nesusijęs su privatizavimu, o susijęs su likvidavimu, tos procedūros yra labai ilgos, užsitęsia pusę metų, o kai kada ir visus metus. O čia toms įmonėms, kurios susijusios su privatizavimu, tos procedūros būtų taikomos paspartintai, kad galima būtų greičiau užbaigti tą procesą ir vykdyti privatizavimą. Prašyčiau pritarti po pateikimo ir kitą savaitę skirti svarstymą, nes laukia tokios įmonės kaip “Lietkabelis”, Kuro aparatūros gamykla, “Panevėžio stiklas”, kuriose tūkstančiai žmonių dirba. Spartesnis klausimų sprendimas jiems visiems labai aktualus, kad pritrauktų investitorius.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori paklausti. A.Syso nematau. J.Listavičius tada lieka.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, noriu paklausti, ar nereikėtų priimti įstatymą dėl šio įstatymo įgyvendinimo, kur būtų numatytos pagal turimus duomenis metinės sanavimo ar restruktūrizavimo užduotys, baudų nurašymas bei kitos procedūros, juo labiau kad tam bus naudojamos valstybės biudžeto ir fondų lėšos? Ačiū.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Galima bus tai nagrinėti, kai svarstysime Biudžeto ir finansų komitete, o po pateikimo prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą? Galim. Pagrindinis komitetas turbūt Ekonomikos komitetas? (Balsas iš salės) Gerai. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Sutariame. Šį klausimą baigiame.

Kviečiu labai trumpą pirmąjį rezervinį klausimą pateikti Seimo kanclerį J.Razmą.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo parlamentinės ryšių su Rumunija grupės pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” projektas Nr.P-1397 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, susikūrė dar viena parlamentinių ryšių grupė – tai ryšių su Rumunija. Siūloma jums patvirtinti tos grupės pirmininką ir pavaduotoją. Manau, kad Rumunija mums gana svarbi šalis. Mes esame panašioje situacijoje stojimo į Europos Sąjungą ir NATO aspektu. Jeigu ta grupė padės mums keistis patirtimi ir tais mano minėtais aspektais, bus labai naudingas dalykas. Pirmininkas ir pavaduotojas, kaip visada, yra išrinkti teisėtai, demokratiškai grupės susirinkime, todėl siūlau juos patvirtinti iš karto priimant šį nutarimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, niekas nenori jūsų paklausti. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime pritarti po pateikimo? Galime ir pritariame. Ar balsų skaičiavimo komisija yra? Siūlom vienam komisijos nariui dar šiek tiek palaukti.

Svarstymo stadijoje norėtų kas nors kalbėti? Niekas nenori.

Galim pradėti priėmimą. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Balsuosime dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo parlamentinės ryšių su Rumunija grupės pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” priėmimo. Vyksta registracija. Gerbiamieji Seimo nariai, yra galimybė pasinaudoti Seimo statuto 112 straipsnio antrąja dalimi: “Seimui nutarus arba posėdžio pirmininko sprendimu vietoj rankos pakėlimo galima balsuoti elektronine balsų skaičiavimo sistema”. Suskaičiuosit? Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad minėtas nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti pakeliant rankas.

Užsiregistravo 22 Seimo nariai. Už – 22. Kas prieš? Prieš nėra. Kas susilaikė? Susilaikiusių nėra.

Balsavus už 22 Seimo nariams, minėtas Seimo nutarimas vienbalsiai yra priimtas. Pertrauka iki 15 val. Rytinį plenarinį posėdį baigiam.