Aštuntasis (234) posėdis
1998 m. rugsėjo 24 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1998 m. rugsėjo 24 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame rugsėjo 24 d., ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį.

Šio dienos darbotvarkė jums yra išdalyta. Rytiniame posėdyje svarstome tik klausimus, susijusius su “Williams” investicijomis į Lietuvą, Lietuvos naftos ūkį. Tam darbotvarkėje yra skirtos, kaip matote, trys valandos. Jeigu reikės, galbūt ir mūsų dviejų valandų pietų pertrauka sutrumpės. Turiu pasakyti, kad šiuo metu Sekretoriatas man pateikė sąrašą 19 Seimo narių, norinčių šiais klausimais kalbėti. Po pietų darbotvarkė taip pat turbūt jums visiems yra aiški. Kaip matote, nėra didelių pasikeitimų. Dėl 2-6 darbotvarkės klausimo. Kadangi komitetai kol kas nepritaria Seimo nutarimo “Dėl valstybės garantijos suteikimo Čekijos eksporto bankui pakeitimo” projektui, todėl šis nutarimo projektas atidedamas. Darbotvarkė papildyta 2-6a ir 2-6b darbotvarkės klausimais, susijusiais su vietos savivalda. Papildomai įrašytas alternatyvus 2-10b projektas – Autorių ir gretutinių teisių įstatymo projektas ir keli rezerviniai klausimai yra pasikeitę. Jeigu niekas neprieštarautų, Seniūnų sueiga yra pritarusi šiems pasiūlymams, mes galėtume tokia tvarka dirbti. Gerbiamieji kolegos, niekas neprieštarauja. Ponas A.Salamakinas norėtų. Jeigu galėtumėte per šoninį mikrofoną. Kol kas čia… Prašom, Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl pirmo klausimo, t.y. šito kompleksinio klausimo. Manyčiau, kad vis dėlto visi slaptumai jau baigėsi, slapti protokolai gali būti iki konkurso. Dabar Seimo nariai atsidūrė gana kvailoje padėtyje. Mes lyg ir norėtume ką nors pasakyti, tačiau negalime. Aš manau, kad Seimas turi balsuoti, ir tuos slaptus dokumentus tarp “Williams” ir Ūkio ministerijos reikia išplatinti Seimo nariams. Mes nieko ten slapto nematome, todėl prašome už tai balsuoti.

PIRMININKAS. Jūs turbūt perskaitėte šituos protokolus? Tą patį turbūt gali perskaityti ir kiti Seimo nariai. Ponas A.Vidžiūnas, prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Aš labai atsiprašau, pone kancleri. Ar aš negalėčiau dabar paimti A.Salamakiną už rankos ir kartu nueiti į jūsų kabinetą, kad jis susipažintų su šiais dokumentais pirma pats, o paskui siūlytų visiems kitiems ir visai Lietuvos valstybei. Ar nesutiktumėte, pone kancleri?

PIRMININKAS. Ponas A.Salamakinas pats nueis perskaityti. Prašom nesirūpinti.

A.SALAMAKINAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Prašom, pone Salamakinai.

A.SALAMAKINAS. Aš prašau ne dėl savęs. Juk yra tikrai strateginiai objektai. Žmonės turi žinoti, apie ką mes kalbame ir kokie ten slapti dokumentai? Aš tikrai ne dėl savęs šito noriu, bet dėl kolegų Seimo narių, kad jie nepatektų į kvailą padėtį. Susitikdami su rinkėjais, jie turi aiškinti, kas ten yra. O ką mes čia matome slapto? Aš tikrai nematau nieko slapto.

PIRMININKAS. Bet Jūsų Seimo nariai klausia, ar jūs perskaitėte, ar ne?

A.SALAMAKINAS. Kam aš turiu skaityti, jeigu aš apie tai niekam negalėsiu pasakyti. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Na, gana įdomi logika. Pone Palubinskai, prašom.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turėjau progą susipažinti su tais dokumentais. Iš tikrųjų didžiojoje dalyje tos medžiagos nieko nėra paslaptingo. Bet taip pat yra keletas dalykų, kurių, be abejo, “Williams” ir Lietuva iš tikrųjų nenorėtų leisti į viešumą. Ir, man atrodo, tai, kas buvo padaryta, kad mes galėtume nueiti ir pažiūrėti, buvo visiškai priimtinas dalykas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turiu pasakyti, kad aš neprisimenu nė vieno įstatymo projekto, kuriam būtų pateikta tiek gausiai medžiagos, kad Seimo nariai net negali perskaityti. Ir Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, čia iš tikro yra problema. Aš iš karto noriu pasakyti, kad nebūtų abejonių, jog aš perskaičiau tuos slaptuosius Molotovo-Ribentropo protokolus. (Juokas, balsai salėje) Bet problema yra ta, kad žmonės turi žinoti. Juk jūs patys ne kartą kalbėjote apie privatizavimo ir kitų dalykų skaidrumą, apie šitų procesų viešumą. Tai jeigu ten jokių tokių baisių dalykų nėra, kaip profesorius F.Palubinskas kalba, tai kodėl jų neviešinti? Kodėl? Jeigu…

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom…

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Andriau, aš labai atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jeigu iš tikro ten viskas gerai, tai ko bijoti juos viešinti. O jeigu yra taip, kaip mano kai kurie Seimo nariai, kad ten suformuluotos žeminančios Lietuvą sąlygos, tai suprantama, kodėl jūs bijote juos skelbti.

PIRMININKAS. Pone Juršėnai, jūs turbūt skaitėte ir žinote, kad ten žeminančių sąlygų, man atrodo, nėra. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad Seimo kanclerio prašymu ministras V.Babilius dalį konfidencialumo pašalino berods rugsėjo 22 d. Taigi apie daugelį dalykų šiandien jūs galėtumėte kalbėti be didelių diskusijų, išskyrus keletą straipsnių, kurie buvo palikti konfidencialūs. Dar žodį tars V.Jarmolenka, ir tada aš dar paskelbsiu kai kurias naujienas. Prašom.

V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Man regis, skaityti tam, kad paskui galima būtų papasakoti savo virtuvėje arba dar kam nors, yra mažų mažiausia gyventi kita morale ir kita etika. Yra dalykų, kurie vadinami diplomatiniu konfidencialumu, pone Juršėnai. Jeigu jūs, kaip Seimo narys, sėdintis čia jau trečią kadenciją, prisiminsite mūsų susitarimus su Rusija, peržiūrėsite stenogramas, jūs pamatysite, kad ir tada, parafavus susitarimą su Rusija, buvo labai daug kalbų apie tai, ką Lietuva mainais pardavė, išdavė ir panašiai. Protokolai ir susitarimai buvo parafuoti ir buvo pas anuometinį kanclerį poną L.Sabutį. Visi, kurie norėjo, nuėjo, susipažino ir pamatė. Ir lyginti ekonominį konfidencialumą su Molotovo-Ribentropo paktais, pone Juršėnai, mažų mažiausia yra neetiška.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašau dabar truputėlį dėmesio, galbūt aš galėčiau sutaupyti truputėlį laiko, ir ponas A.Sakalas galbūt po mano trumpos informacijos atsisakys noro kalbėti dėl vedimo tvarkos. Aš visų pirma atsiprašau, suklydau pranešdamas, jog tik 19 Seimo narių yra užsirašę kalbėti. Jau yra užsirašę kalbėti 24 Seimo nariai. Ir 2 Seimo nariai užsirašė kalbėti dėl motyvų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto ūkio ministro V.Babiliaus ir “Williams International Company” atstovų pareiškimas Seimo nariams ir Lietuvos visuomenei dėl susitarimo dokumentų konfidencialumo panaikinimo

O dabar aš norėčiau paskelbti žodžiu čia turimą raštišką pareiškimą, kuris yra adresuotas gerbiamiesiems Seimo nariams ir Lietuvos visuomenei. Pareiškimas pasirašytas ministro V.Babiliaus, įgalioto abiejų susitarimo dalyvių, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir “Williams” atstovo.

“Pareiškimas. Ūkio ministerija ir “Williams Internacional Company” š.m. rugsėjo 18 d. panaikino konfidencialumo reikalavimus beveik visam susitarimui dėl principų tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir “Williams Internacional Company”, pasirašytam š.m. kovo 17 d. Konfidenciali liko nedidelė susitarimo dėl principų dalis, kuri jokiu būdu nesusijusi su akcinėmis bendrovėmis “Mažeikių nafta”, “Būtingės nafta” ir “Naftotiekis”. Tačiau to pakako, kad kai kurie Seimo nariai organizuotų uždarą Seimo posėdį, siekdami pasėti visuomenėje įtarumo atmosferą dėl šios investicijos. Kad nebūtų keliamas dirbtinis ažiotažas dėl uždaro posėdžio, Ūkio ministerija ir “Williams Internacional Company” nuo šio pranešimo paskelbimo momento visiškai panaikina konfidencialumo reikalavimus visam susitarimo dėl principų tekstui. Taigi svarstykite laisvai, gerbiamieji Seimo nariai, ir tegul Lietuvos visuomenė tai išgirsta. Abiejų susitarimo dalyvių įgaliotas – V.Babilius, ūkio ministras. 1998 m. rugsėjo 24 d.” Aš prašau Sekretoriatą išdalyti šį pareiškimą Seimo nariams. Gerbiamasis Salamakinai, prašom eiti skaityti, galite eiti iš karto ir kalbėti visuomenei, kas ten parašyta. (Balsai salėje) Ponas A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Pirmininke, dėl tokio pono ministro pareiškimo aš prašyčiau, kad tas tekstas būtų išdalytas Seimo nariams.

PIRMININKAS. Ministro pareiškimo tekstas, taip? (Balsai salėje)

A.SAKALAS. Ne. Konfidencialus susitarimo tekstas.

PIRMININKAS. Gerai. Aš prašau išdalyti tekstą tiems Seimo nariams, kurie negalėjo nueiti iki kanclerio ir perskaityti. (Balsai salėje)

A.SAKALAS. Visiems prašom išdalyti.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, iš tikrųjų baikime diskusijas ne visiškai… Bus išdalyta. Jūs žinote, kad visi Seimo dokumentai, kuriuos tik Seimo nariai nori gauti į rankas, yra išdalijami. Jeigu kuris nors Seimo narys pasirašo, kad juos reikėtų išdalyti visiems Seimo nariams. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad dabar jau galima pradėti konstruktyvią diskusiją. Pirmąjį kviečiu kalbėti Ekonomikos komiteto pirmininką A.Šimėną. Registracija prieš balsavimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių "Būtingės nafta", "Mažeikių nafta" ir "Naftotiekis" reorganizavimo įstatymo projektas Nr.P-1349(2*). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1350(2*). Lietuvos Respublikos užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje  įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1351(2*). Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl strateginio investuotojo pripažinimo" projektas Nr.P-1352(2*) (svarstymas)

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šiam įstatymų paketo svarstymui Seimas pagrindinį patvirtino mūsų komitetą. Mes skyrėme labai daug dėmesio jo svarstymui. Į komiteto posėdį buvo kviečiami ir "Williams" atstovai, ir valstybės konsultantai “Banque Paribas” atstovai, buvo kviečiami įmonių vadovai, specialistai. Komiteto nariai galėjo susipažinti su jų nuomone, pateikti klausimus tam, kad galėtų aiškiai žinoti, kokia yra situacija sprendžiant šią problemą. Mes taip pat sudarėme galimybę kaip paprastai visiems komiteto nariams teikti siūlymus šiems įstatymų projektams. Dėl jų buvo balsuota. Mūsų komitete atstovaujama iš esmės visoms frakcijoms.

Šiandien aš norėčiau pristatyti tai, kam komitetas pritarė, ir pasakyti nedidelį komentarą, kodėl komitetas siūlo vieną ar kitą išlygą, vieną ar kitą pataisą.

Pirmasis įstatymo projektas, kurį teikia Vyriausybė, yra dėl bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta”, “Naftotiekis” reorganizavimo. Komitetas siūlo išbraukti Vyriausybės teikiamame įstatymo projekte 2 punktą, kuriame rašoma, kad “Akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 4 metai”. Mes manome, kad akcininkas įgyja teises tada, kai jis visiškai apmoka už akcijas. Jeigu šita nuostata būtų, tada ir "Williams" ketverius metus dar neturėtų tų teisių, kurias jam suteikia trečdalis akcijų paketo, kurį jis perka. Mes siūlome tai išbraukti ir tik tada, kai visos akcijos apmokėtos, akcininkas įgyja tas teises.

Antras dalykas, kurį mes siūlome, tai 4 straipsnyje vietoje Vyriausybės teikto siūlymo, kad “Kiekvienas akcinės bendrovės akcininkas, išskyrus valstybę, kartu su kontroliuojamais subjektais… negali priklausyti šios bendrovės akcijų paketo… suteikiantys daugiau kaip 33% balsų” įrašyti 24% todėl, kad neseniai mūsų priimtos Akcinių bendrovių įstatymo pataisos numato, kad nuo 2001 metų veto teisę įgyja ne daugiau kaip 1/3, kaip buvo iki šiol, bet 1/4. Mes manome, kad ta pataisa yra svarbi. Ji turėtų būti priimta tam, kad trečiasis investuotojas neįgytų tų galių, kurių nenori nei investuotojas, nei Vyriausybė, t.y. neturėtų veto teisės labai rimtais klausimais, turėdamas tam tikrą akcijų paketą, ir kad jam nebūtų parduotas toks didelis paketas.

Pagaliau dar viena pataisa 4 straipsnio antrajai daliai: vietoje Vyriausybės siūlytos pirmumo teisės įsigyti kitų akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso mažiau kaip 1% po reorganizavimo veiklą tęsiančios akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” akcijų, … komitetas pasiūlė ir balsavo, kad vietoje 3% būtų įrašyta 1%. Daugiau pataisų tam projektui nėra.

Kitas įstatymo projektas – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymas ir pakeitimas. Komitetas mano, kad teikiamam Vyriausybės siūlymui reikia tokios korektyvos, nes Vyriausybė numato mokesčių stabilumą investuotojui, kuris investavo… Vyriausybė siūlė, kad tam investitoriui, kuris investavo 30 mln. Lt, tiesioginiai mokesčiai nesikeistų dešimt metų. Komitetas siūlo, kad pirmiausia apribotume investavimo terminą, kad ta suma, kurią investitorius investuoja, būtų investuota per trejus metus.

Taip pat komitetas siūlo vietoje 300 mln. Lt įrašyti 200 mln. Lt.

Trečia. Investuotojai pageidauja (ir mes tam pritariame), kad ne Vyriausybė spręstų, ar duoti, ar neduoti, bet tiesiog tokios yra investavimo sąlygos Lietuvoje, ir investitorius žino, kad jis tam tikrą laikotarpį turės absoliučiai stabilias mokesčių sąlygas Lietuvoje.

Pagaliau dar vienas siūlymas. Vyriausybė siūlo, kad ši išimtis tokiam investuotojui būtų taikoma dešimt metų, o komitetas balsavo už tai, kad tai būtų taikoma penkerius metus.

Tokie būtų pagrindiniai siūlymai dėl šio įstatymo projekto, taip pat dėl Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo papildymo projekto, kuriame iš principo ta pati kalba ir tos pačios nuostatos, tik tai reikia įteisinti kitame įstatyme. Todėl jo, matyt, ir nereikėtų komentuoti.

Bene daugiausia diskusijų, siūlymų ir balsavimų įvyko svarstant Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl strateginio investuotojo pripažinimo”.

Komitetas manė, kad pirmiausia reikia apsispręsti dėl akcijų apmokėjimo tvarkos. Komitetas pritarė, kad būtų taip apmokama, kaip siūlo Vyriausybė, t.y. 75 mln. dolerių iš karto išmokėti pinigais, o 75 mln. dolerių išmokėti vekseliu, kuris bus apmokėtas 2002 metais. Tam principui komitetas pritarė, tačiau labai kruopščiai nagrinėjo šią nuostatą siekdamas, kad jokiu būdu Vyriausybė neturėtų kokių nors turtinių, finansinių įsipareigojimų dėl vekselio išpirkimo. Kitaip sakant, komitetas ieškojo tokių formuluočių ir tokių sąlygų, kad tokiu atveju, jeigu išperkant vekselį įvyktų kokių nors nesklandumų, nebūtų naudojamos biudžeto lėšos ar pan., kad valstybė neturėtų jokių įsipareigojimų tokioms situacijoms. Buvo atliktas labai ilgas, kruopštus darbas ir, mūsų nuomone, mes pateikėme tokią formuluotę, kuri atitinka šitą reikalavimą. Su Vyriausybe ta nuomonė buvo derinta, Vyriausybė taip pat tam pritarė ir kartu ieškojo tokių formuluočių.

Komitetas priėmė daug rekomendacijų Vyriausybei, kurias aš norėčiau šiek tiek pakomentuoti. Mes turime pirmą precedentą, kai investuotojas pareikalavo ir Lietuva sutiko stabilizuoti mokesčių įstatymus. Tačiau tai numatyta gana ilgai perspektyvai – Vyriausybė siūlo net dešimčiai metų. Mes, norėdami apsidrausti, kad mūsų įsipareigojimai neprieštarautų ir neatsirastų kolizijos dėl mūsų integravimosi į Europos Sąjungą, siūlome užrašyti tokią nuostatą, kad visi Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie bus priimti harmonizuojant juos su Europos Sąjungos teisės aktais, šiai įmonei bus privalomi. Aš manau, tai politiškai svarbu.

Antras dalykas, kurį mes siūlome, kad visos socialinės garantijos, kurias numatys Lietuvos Respublikos įstatymai darbuotojams, po “Mažeikių naftos” reorganizavimo taip pat būtų privalomos šiai įmonei.

Trečia, mes siūlome (gindami šio komplekso darbuotojų socialines garantijas), kad reorganizuotoje bendrovėje “Mažeikių naftos”, “Naftotiekio”, “Būtingės naftos”, UAB “Ventus nafta”, UAB “Mažeikių naftos saugos tarnyba” darbuotojai taip pat turėtų ne blogesnes socialines garantijas negu tos, kurios buvo numatytos galiojančiose sutartyse, kad jos nebūtų bloginamos. Mes taip pat šitai užrašėme.

Pagaliau mūsų ketvirtasis siūlymas tam, kad būtų apginti Lietuvos ekonominiai interesai ir strateginis investuotojas iki vekselio už akcijų “Mažeikių nafta” įsigijimą apmokėjimo momento pirmumo teise parduotų Vyriausybei turimas Mažeikių akcijas. Mes siūlome, kad tada investuotojas jas grąžintų Vyriausybei už faktiškai sumokėtą sumą tokią, kokią jie patys sumokėjo. Ginant Lietuvos valstybės interesus. Be abejo, tai apribojimas investuotojui. Taip pat mes siūlome, kad užmokesčio strateginiam investuotojui už reorganizuotos “Mažeikių nafta” valdymą pagrindinė dalis būtų susieta su bendrovės veiklos rezultatų gerėjimo prieaugiu. Šiuo metu pagal Ketinimų protokolą už kiekvieną perdirbtą naftos toną, už valdymą mokami 5 ct, tačiau gali būti ir toks atvejis, kad netgi gamyba sumažės. Na, nesiseka, sakykim, valdyti, vis tiek už valdymą sumokamos pakankamai didelės sumos. Mes ir samdom valdyti, kad būtų efektyviau, tai susiekim su efektu, kurį pasiekia "Williams" atstovai, valdydami šitą kompleksą. Aš manau, mūsų pageidavimas, mūsų siūlymas Vyriausybei visiškai suprantamas.

Pagaliau dar vienas siūlymas. Mes siūlome, kad Vyriausybė, rengdama galutines sutartis, numatytų, kad bent viena Europos Sąjungos šalies įmonė turėtų galimybę būti akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” akcininke. Kaip žinome, ketinimų protokole dėl kažkokių priežasčių Vyriausybė siūlo ne visai Seimui priimtiną dalyką dėl akcininkų šioje bendrovėje. Komitetas mano, kad tokioje bendrovėje būtų labai gerai nepalikti "Williams" akis į akį su Vyriausybės atstovais, nes tai ne visada būna geriausias variantas, kaip įrodė “Būtingės nafta”, kai firma, turėdama akcijų paketą (dabar vyksta nagrinėjimas, kaip ten viskas buvo), na, tariamai turėjo šiek tiek geresnes sąlygas vykdant rangovo funkcijas. Tačiau, kita vertus, ta situacija gali pasikartoti, kažkas panašaus. Mes formuotume palikdami ir nesuteikdami teisės kitam akcininkui, juo labiau kad mes sprendžiam integravimąsi į Europos Sąjungą, mes esame šiame procese ir tikrai Europos Sąjungos investuotojai neturi būti kaip nors diskriminuojami. Todėl mūsų komitetas teikia dar vieną tokį siūlymą. Aš apibendrinau visas mūsų komiteto siūlomas išlygas, komitetas balsavo dėl Vyriausybės teikiamo įstatymo projekto, balsavo už, tačiau su visomis tomis išlygomis, apie kurias čia buvo kalbėta.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš asmeniškai teikiau daugelį siūlymų. Nežinau, ar juos komentuoti, ar tam tikra tvarka… Kaip čia geriau padaryti? Aš labai trumpai galėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Prašom, bet gal glausčiau tada.

A.ŠIMĖNAS. Be abejo. Buvo mano paties siūlymų, po to frakcija tuos siūlymus svarstė ir jiems buvo pritarta. Galiu pasakyti tik tiek, kad visus siūlymus, t.y. pirmąjį siūlymą dėl įstatymo harmonizavimo, dėl apsaugos, iš esmės visus siūlymus priėmė ir komitetas. Tai, ką aš kalbėjau, sutapo, buvo pakankamai didelis paketas, išskyrus septintąjį siūlymą, kuriame kalbama, kad reorganizuotos akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” įstatuose būtų nuostata, reikalaujanti trijų ketvirčių balsų daugumos, kai akcininkų susirinkimas priima asmeninius sprendimus. Kaip žinome, šiuo metu Akcinių bendrovių įstatymas iki 2001 m. reorganizuojant leidžia pasirinkti įstatuose dvi alternatyvas: arba tris ketvirčius, arba du trečdalius balsų daugumos. Po 2001 m. bus tik trys ketvirčiai. Tai vienas momentas. Vyriausybė mano, kad jeigu priimtume tą nuostatą, "Williams", turėdamas 33% balsų, turės veto teisę. Tačiau visiškai akivaizdu, kad "Williams" niekas nedraudžia nusipirkti dabar esančių rinkoje keletą akcijų, ir, įsigijęs 33%, jis jau turėtų tą veto teisę. Ir priešingai, priėmus tokią nuostatą mes, turėdami 25% taip, kaip siūlo Vyriausybė, mes patys neturėtume veto teisės. Tačiau viskas lieka Vyriausybės rankose. Kaip ji nuspręs. Šiuo metu ji kontroliuoja pakankamai didelį paketą, todėl mes tikimės, kad Vyriausybė priims racionalius ir protingus sprendimus ir pasirinks tokią paketo valdymo strategiją, kuri atitiktų valstybės interesus. Todėl aš tą septintąjį savo siūlymą atsiėmiau vadovaudamasis tuo, jog Vyriausybe, matyt, reikia pasitikėti, kad ji klaidų nedarys.

Kadangi kalbu jau asmeniškai savo vardu, ne komiteto ir ne frakcijos, noriu atkreipti dėmesį į tris momentus. Tik į tris. Pirma. Ar galėjo Vyriausybė derybose pasiekti daugiau? Be abejo, derybose visada egzistuoja galimybė pasiekti daugiau arba mažiau. Tačiau trys dalykai visiškai akivaizdžiai krenta į akis.

Pirmasis dėl “Būtingės naftos”. Mes aktyviai Seime sprendėme, kad reikia suteikti finansines garantijas iš karto 20 mln. dolerių, ir tai būtų įgalinę šito finansavimo projekto finansinį stabilumą. Dabar tas projektas gerokai pabrango, ir tai tikrai yra žymi dalis to mūsų nelabai gero sprendimo, kurį teikė Vyriausybė. Todėl mes prisidėjom prie to, kad Būtingė taptų brangesnė, ji dabar įvertinta minus 92 mln. litų ir tai sumažino viso šio komplekso kainą.

Antrasis momentas. Dėl “Mažeikių naftos”. Na, tiesiog sunku protu suvokti, kaip galima, jau pasirašius Ketinimų protokolą, privatizuoti šitą įmonę, kai tai įvyko kovo mėnesį, po to priimamas sprendimas padidinti akcizą ir neleisti tuo metu didinti naftos produktų kainos. Tai iš karto sukūrė sudėtingą situaciją Mažeikių įmonėje ir ji tapo pirmą pusmetį nuostolinga. O po to "Williams" akcentavo, kad įmonė dirba nuostolingai, ir kaip jie gali mokėti didelę kainą. Toliau buvo visas tos kainos pagrindas. Tai kokia čia galų gale strategija, aš nesuprantu. Mes parduodami stengiamės puoselėti tą objektą, kad jis atrodytų kuo geriau. Mes patys sukūrėm jo labai prastą įvaizdį ir po to sakome, kad mums sunku geriau siekti šito dalyko.

Ir trečiasis momentas. Be konkurso visada yra sudėtinga situacija, kai nesivaržo konkurentai, labai sudėtingoje situacijoje atsiduria tas pardavėjas. Mes faktiškai atsidūrėme tokioje situacijoje, kurią "Williams" išnaudojo visu 100% kaip kiekvienas normalus ūkio subjektas. Jis paprasčiausiai elgėsi racionaliai ir pasiekė maksimumą. Mes padarėm tikrai labai rimtų, sakyčiau, netikslumų ir klaidų privatizuojant, sprendžiant šito komplekso privatizavimo strategiją, o dabar turim tokį rezultatą, kokį turim, jau niekur nedingsi, nes esam kampe. Todėl, aš manau, ateityje, kadangi dar laukia labai rimtų objektų privatizavimas, tokių didelių klaidų nereikėtų daryti ir rimčiau pagalvoti apie privatizavimo strategiją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pagal Seimo statuto 96 straipsnio antrąją dalį Seimo nariai registruojami kiekvieno posėdžio pradžioje. Kadangi posėdis jau prasidėjo, o jūs pamiršote tai padaryti, aš noriu jums priminti ir siūlyti dabar šią prievolę atlikti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dėkoju J.Bernatoniui už Seimo statuto priminimą. Aš tiesiog norėčiau, kad kiek galima daugiau Seimo narių dalyvautų šioje Seimo diskusijoje, ypač tų, kurie dar neperskaitė visų protokolų. Bet jeigu Seimo nariai pageidauja registruotis, aš tikrai siūlau visiems registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti registruotis. Registracija vyksta.

Gerbiamieji Seimo nariai, yra šiokių tokių klaidų, kai kurių Seimo narių, esančių ekrano sąraše, aš nematau, todėl… (Triukšmas salėje) Visa elektronika veikia.

Taigi viskas tikslu, viskas gražu. Dabar kviečiu Ekonomikos komiteto atskirąją nuomone paskelbti S.Burbienę. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, prieš pradėdama tiesioginiai pateikti mūsų atskirąją nuomonę, kuri pridėta prie Ekonomikos komiteto protokolo išrašo, norėčiau padaryti kelias pastabas. Visų pirma gerbiamiesiems Seimo nariams, net ir labai gerbiamiems, kurie kažkaip keistai sumaišė valstybių derybas su atskiros, nors ir labai garbingos, firmos derybomis su Vyriausybe. Antras dalykas. – mūsų komiteto pirmininkas labai detaliai pateikė visas pataisas, todėl noriu pasakyti, kad dauguma jų, t.y. dalis jų, buvo priimta visų komiteto narių balsais, o kita dalis – būtent konservatorių ir krikdemų daugumos balsais. Nepaisant to, vakar mums pateiktuose projektuose (naujuose), po kuriais yra ministro V.Babiliaus parašas, nors jis mums labai linkčiojo per komiteto posėdį ir sakė, kad jis tai priima, vis dėlto dalis pataisų yra nepriimta. Čia informacija tolesniam pamąstymui.

Toliau yra pateikimas mūsų atskirosios nuomonės, kurią pasirašė Seimo narės: S.Burbienė, V.Stasiūnaitė, J.Matekonienė ir K.Prunskienė. Nuomonė yra iš dviejų dalių. Tai yra du pagrindiniai teiginiai, dėl ko mes turim savo atskirąją nuomonę.

Pirmas dalykas. Mes siūlėme daryti komiteto posėdžio pertrauką ir per tą pertrauką visiems komiteto nariams susipažinti su vadinamaisiais slaptais ir neslaptais protokolais, nes dauguma arba prisipažino neskaitę tų protokolų, arba neprisipažino, kad juos skaitė. Vadinasi, dauguma padarė išvadas neturėdama pačios pagrindinės informacijos, kuri būtent po to, kai su ja buvo susipažinta, sukėlė daug pamąstymų. Iš tikrųjų negalima sutikti su ministro teigimu, kad tai, kas ten liko įslaptinta, yra nesusiję su šiuo metu svarstomu projektu. Iš tikrųjų tai yra susiję, ir visi, kurie skaitė, puikiai tą suprato. Bet net tai, kas yra tuose protokoluose nekonfidencialu, kas turėjo būti žinoma visiems Seimo nariams ir visų pirma Ekonomikos komiteto nariams, yra ganėtinai nemalonu Lietuvai ir ta prasme, kad ji iš tikrųjų patenka į labai nelygią situaciją su derybininku. Jau vien ko vertas 6 straipsnis, kur, pavyzdžiui, žadama viską apmokėti, t.y. visas "Williams" išlaidas, kad "Williams" derėsis su Rusija, tačiau už derybas atsakomybės neprisiima, ir kiti tokie panašūs dalykai. Taigi, viena vertus, mes esam įsitikinusios, kad be šitos informacijos mūsų komiteto nariai tiesiog negalėjo padaryti sąmoningos išvados. Net, jeigu perskaitę tą informaciją, jie negalėtų balsuoti kitaip, nes yra prisiėmę tam tikrus politinius įsipareigojimus, vis dėlto tada jie tai darytų sąmoningai ir iš tikrųjų suprastų, ką daro. Manau, kad ta atsakomybė, kurią prisiima gerbiamoji koalicija, tai yra atsakomybė už ateitį, būtent apie tai aš šneku. Juo labiau kad gerbiamoji Seimo narė, kolegė yra ne kartą sakiusi, kad konservatoriai atėjo šimtmečiams. Jeigu konservatoriai atėjo šimtmečiams, tai nereikėtų šitaip bravūriškai elgtis, galvojant tik apie šiandienos naudą.

Antras siūlymas tai yra tas siūlymas, kuris buvo pateiktas komitete kelių Seimo narių. Jame remtasi tuo, kad bent jau šiuo metu (tiesa, socialdemokratų siūlymas yra platesnis),t.y trejus metus ar iki 2001 m., valstybė turėtų išlaikyti šitos reorganizuotos bendrovės 51% akcijų. Mes tą terminą siejame su tuo, kad per tą laiką strateginio investuotojo 75 mln. JAV dolerių vekselis gulės, kaip buvo pasakyta, įmonės seife. Todėl nors jį galima įkeisti, tačiau realiai vis dėlto pinigai bus gauti tais metais, o svarbiausia, mes nežinom, ar už dalį tų pinigų įmonei nereikės atgal atsiskaityti, jeigu "Williams" pasirodys ne toks gudrus arba dar gudresnis, negu tikėjomės, valdytojas ir sėkmingai turės mažesnį pelną, negu buvo planuota banko “Paribas”. Šitas saugiklis – 51%, mūsų supratimu, yra vienintelis saugiklis šitam laikotarpiui, nes jokios auksinės akcijos, jokios veto teisės dėl šito varianto nepadės. Šitą mūsų nuogąstavimą patvirtina ir anksčiau priimtas įstatymas dėl ekstremalių sąlygų, tai yra ir pati Vyriausybė nelabai pasitiki, kad šiuo atveju gali padėti tokia akcijų dalis, kaip dabar yra žadama, t. y. vos 25% paliekami Vyriausybei. Manom, kad toks mažas akcijų skaičius sukelia tiek saugumo problemų, tiek ekonominių problemų. Kadangi objektas yra infrastruktūrinis, ne tik infrastruktūrinis, bet ir strateginis, tai, be abejo, aišku, kad šitos problemos visos iš tikrųjų yra per daug svarbios, ir negalima Lietuvai šitaip rizikuoti. Tas abejones dėl nepakankamo 25% paketo, kaip siūloma projekte, dar sustiprina ir kiti kartu priimami arba jau priimti sprendimai. Ir tie, kurie užfiksuoti būsimų įstatymų pakeitimuose, ir tie, kurie yra užfiksuoti protokoluose. Tai galima sakyti ir apie valdymą, ir apie nuolaidas, lengvatas, ir apie kito investitoriaus išstūmimą, ir apie daug kitų dalykų. Taigi, mūsų supratimu, šitie du esminiai klausimai leidžia ne tik nebalsuoti už tai, kas siūloma, bet tiesiog verčia tą garsiai sakyti, reikšti savo nuomonę. Iš tikrųjų labai norėčiau paskatinti kolegas vis dėlto susipažinti su viskuo, kas yra parašyta, pasižiūrėti, kas ten vyksta toliau, ir iš tikrųjų imtis atsakomybės ne tik už šiandieną, bet ir už rytdieną.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbės J.Listavičius. Kol pranešėjas ateis į tribūną, M.Briedis – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos, aš atidžiai išklausęs šitą kalbą siūlyčiau padaryti pertrauką ir per pertrauką parduoti visą komplektą “Lukoil”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai nebuvo kalba dėl vedimo tvarkos, siūlau politines replikas palikti po balsavimo. Dabar kalbės J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymų ir nutarimo projektai buvo svarstyti Biudžeto ir finansų komitete. Dėl įstatymo projekto dėl “Būtingės naftos”, “Mažeikių naftos” ir “Naftotiekio” turinio buvo pareikšta skirtingų nuomonių ir skirtingų vertinimų. Tai iš dalies atsispindėjo jau ankstesnėse Biudžeto ir finansų komiteto narių kalbose, kartu ir frakcijų kalbose, tačiau balsavimo metu buvo pritarta balsų dauguma. Teigiama, kad akcines bendroves “Būtinės naftą”, “Mažeikių naftą” ir “Naftotiekį” reikėjo iš pradžių reorganizuoti, o po to vykdyti akcijomis ir privatizuoti. Kad pasiūlyta maža akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” privatizavimo kaina, kad po privatizavimo valstybės nuosavybės teise turi priklausyti akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” ne mažiau kaip 51% balsų visuotiniam akcininkų susirinkimui ir kiti siūlymai yra ir buvo nenoras tobulinti įstatymo projektą, o viso ankstesnio sunkaus derybų proceso peržiūrėjimas ir naikinimas, objekto privatizavimo žlugdymas. Apie opozicijos ir kitų Seimo narių siūlomą proceso eigą galima buvo ir reikėjo galvoti daug anksčiau, prieš nepamatuotą iš užsienio ne investicijoms skolinimąsi, prieš bankų išgrobstymą ir prieš “prichvatizavimą”. Tada būtų buvę ir lėšų, ir buvo, žinoma, ir laiko. Šiandien turime tai, kas pasiekta ilgų derybų procese. Apie susitarimų ekonominę ir politinę naudą jau buvo daug pasakyta, pateikta skaičiavimo medžiaga ir kartotis, žinoma, nėra prasmės. Tuo labiau kad įstatymo projektas yra iš dalies pakeistas, pataisytas.

Buvo ir kiti du įstatymų projektai, tai Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas ir Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Buvo pasiūlyta tiek Biudžeto ir finansų komiteto, tiek Teisės departamento išvada, kad reikėtų patikslinti vadinamuosius tiesioginius mokesčius, kaip matome, šiandien tas taip pat yra padaryta. Buvo apsvarstytas ir nutarimas “Dėl strateginio investuotojo pripažinimo”. Orientuojantis į tai, kad iš tikrųjų tai nėra, sakykime, Ūkio ministerijos ar Vyriausybės savanoriškas siūlymas ir prisiėmimas kokių nors įsipareigojimų, o yra derybų rezultatas, nutarimo projektui taip pat buvo pritarta. Todėl aš, o Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas, kaip sakiau, yra teigiamas, visų šitų įstatymų projektų ir nutarimo klausimu taip pat pritariu įstatymui. Visų pirma Nr.P-1349 ir atitinkamiems įstatymų projektams dėl Mokesčių administravimo, Užsienio kapitalo investicijų ir nutarimo projekto. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Listavičiau. Dabar bus kalbos frakcijų vardu. Pirmąjį kviečiu kalbėti Centro frakcijos vardu poną R.Ozolą. Ruošiasi A.Sakalas. J.Matekonienė? Prašom. Frakcijos vardu kalbės J.Matekonienė. Prašom.

J.MATEKONIENĖ. Šiandien Lietuvos Respublikos Seimas nagrinėja ypatingos svarbos dokumentus ir ypatingos svarbos problemą, kurią, drįstu teigti, ateityje ne kartą vertins mūsų palikuonys ir įvertins mūsų veiksmus. Todėl Centro sąjungos frakcijoje kiekvienas narys atskirai, o paskui ir kolektyviai labai atidžiai nagrinėjome dokumentus, vertinome situaciją ekonominiu ir politiniu požiūriu. Nors šalies ekonomikos plėtrą vargu ar galima atskirti nuo politikos, aš vis dėlto kalbėsiu Centro frakcijos vardu, daugiau dėmesio skirdama ekonominiam vertinimui. Politinį vertinimą pasakys ponas R.Ozolas.

Iš karto reikia atkreipti dėmesį į faktų ir įvykių seką, nes tai turi tikrai didelę reikšmę. Kaip jau ne kartą minėta, globalinė rinka, švelniai tariant, buvo suklaidinta. Viešuose pareiškimuose buvo skelbiama naujai statomo objekto akcinės bendrovės “Būtingės nafta” akcijų emisija. Ekonominiu požiūriu siūlomas objektas pasaulio verslo atstovams negalėjo būti patrauklus, nes tai tik dalis komplekso, reikalingo visai naftos biznio plėtrai. Kaip teigė mūsų kolega K.Glaveckas, buvo siūlomas “lenciūgas”, o tai išvertus reiškia “grandinė” karvei pririšti, o karvė laikoma tvarte. Nenuostabu, kad net keturis kartus šis turgus neįvyko. Pakeista ir pati tvarka. Labai svarbų strateginį Lietuvai objektą “Telekomą” pardavėme konkurso būdu, specialiai privatizavimui buvo įkurta profesionali privatizavimo agentūra, kuriai vadovauti patikėta akademikui, pabrėžiu, akademikui, nes tai tik parodo problemos svarbą, o šiuo atveju, nesuprantama kodėl, privatizavimas buvo pavestas Ūkio ministerijai, kurios misija Vyriausybėje tikrai kita, juolab kad ūkis Lietuvoje tikrai ne pirmaujančiose pozicijose.

Toliau, yra pažeistas svarbiausias – viešumo principas. Tiktai įkyrių parlamentarų ir žiniasklaidos dėka sužinota apie slaptųjų protokolų egzistavimą, t.y. apie dokumentą-susitarimą dėl principų. Klausimas kyla ne vien Centro frakcijai. Jei šis slaptas, šiandien jau išslaptintas dokumentas yra bazinis, o tai įrodo jo pasirašymo data kovo 17 d., tai kiti dokumentai ir tie, kuriuos nagrinėjame šiandien, yra tik iš paskos išplaukiantys, tai kaip Seimas gali priimti sprendimus, ne tik kad nesusipažinęs, bet neišdiskutavęs ten pateiktų principų, nes net logika sako, kad principai viską ir lemia, o toliau tik technikos reikalas.

Frakcijoje prieita prie vieningos nuomonės, kad dokumentas turėjo būti atvertas Seimui, ne tik Seimui, bet ir žiniasklaidai. Kaip rodo visuomenės apklausa, žiniasklaida pasitikima labiausiai. Slapstydamiesi mes tik dar labiau smukdome, jei dar ir šiandien nesislapsto, šį pasitikėjimą Seimu. Remdamasi neslapta vakar parodyto dokumento dalimi, cituoju: “Šio susitarimo galutinis tikslas yra projektų, išvardintų trečiajame iki šio momento slaptame straipsnyje, išvystymas ir įgyvendinimas”. Tai rodo, kad jau siūlant tą “lenciūgą”, buvo numatyta ne vieną karvę, bet visą pieningą bandą parduoti. Bet šito pasaulio biznio atstovai nežinojo.

Taigi mes, tautos išrinktieji, ką pasakysime savo apygardose? Galbūt sąrašiniams ir gerai arba tiems, kurie pamiršo savo kelius į apygardas, bet tęsintiems pažadus ir bendraujantiems su rinkėjais, patikėkite, bus sunku. Labai svarbu pabrėžti, kad nagrinėjamas sandoris turi būti vertinamas netapatinant jo su “Williams” bendrove. Čia galėjo būti bet kuri kita bendrovė.

Ekonominiuose sandoriuose turi būti nauda ir ekonominė, ir politinė. Politinę naudą parodys ateitis, ji prognozuojama sunkiau. Ekonominę reikėtų vertinti šiandien. Visas vertinimas yra kreiptinas į mūsų derybininkų darbo įvertinimą. “Williams” derybininkus reikėtų pasveikinti. Jūs, ponai, gavote turbūt net daugiau negu tikėjotės. Įsipareigojimų jokių, atsakomybės jokios, o visos teisės yra. Ketinimų protokolo antrosios dalies 2 punktas sako, kad “Williams” investicija, atkreipiu dėmesį, – 300 mln. dolerių. Toliau seka tvarka. Bet kaip į ją bežiūrėtum, jau tvarkoje kalbama tik apie 150 mln., o iš tų 150 mln. realiai investuojami 75. Už šiuos 75 milijonus atiduodama, t.y. perimama 33% naujai sukurto pelningo komplekso, neapmokant 4 metus antrosios dalies. Be to, ir šita antroji dalis, tai tie antri 75 mln. yra plaukiojantys, nes nežinia kokią dalį dengs “Williams”, kokią dalį reikės dengti kitiems akcininkams. Klausimas, ar galima parduoti finansinį turtą – objektą, jei nenumatyta jo esminė kaina. Išlygos vekselio apmokėjimui po ketverių metų tai ir įrodo. Juk tie 150 mln. dolerių yra kaina su išlygomis po ketverių metų, o ne šių dienų akcijų emisinė kaina. Šiam sandoriui reikėtų taikyti ne Akcinių bendrovių, o Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą. Jo 20 straipsnyje numatytas variantas, kai galima objektą išsimokėti ne daugiau kaip per 5 metus. Tai mums tinka, tačiau įmokama proporcingai kiekvieną ketvirtį ir dar imamos palūkanos. Pagal tą įstatymą pirkėjas privalo tokio privatizavimo sandoryje įsipareigoti investuoti į valstybės kontroliuojamą įmonę, jei pagal privatizavimo sandorį pirkėjas pradeda valdyti ir naudoti privatizuojamą objektą anksčiau, nei įgyja nuosavybės teisę, ir privatizavimo sąlygose reikia užtikrinti galimybę kontroliuoti privatizuojamo objekto veiklą. Privatizavimo sandoryje turi būti numatytos sankcijos pirkėjui, kurių nėra, jei jis nevykdytų prisiimtų įsipareigojimų.

Žalos atlyginimo valstybei klausimas. Kodėl neapmokėjus visų akcijų? "Williams" bendrovei suteikiamos visos turtinės ir neturtinės teisės, kurių suvaržymą numato ir Akcinių bendrovių įstatymas? Ar neapmokėtoms "Williams" akcijoms bus priskirta ir grynojo pelno dalis, jei jis bus išmokamas ar reinvestuojamas? Tai turėtų atitekti valstybei ir reinvesticiją turėtų daryti ne "Williams" bendrovė, bet valstybė. Teisybė, juk šiandien "Williams" bendrovė, jeigu šis sandoris bus pasirašytas, valdys tiktai 16,5% akcijų. Kodėl Ketinimų protokole nenumatytos jokios sankcijos, jei įsipareigojimai nebus vykdomi? Kas atsakys už valdymo klaidas, jei tokių bus? Be to, tai, kas vyksta, reikia įvardyti taip. Pirmas žingsnis – tai reorganizavimas sujungimo būdu.

Antras žingsnis – tai bendros įmonės kūrimas. Deja, šios bendros įmonės kūrimas vykdomas su didžiausia rizika, visiškai juridiškai nuo jos neapsidraudus, Seimo prašoma pritarimo nuo to paties Seimo slepiant visą informaciją. Ar mes žinome būsimo projekto kainą? Pateiktas verslo planas yra tik agitacinė propaganda su paveiksliukais, nuotraukėlėmis, o skaičių, reikalingų analizei, nėra.

PIRMININKAS. Laikas!

J.MATEKONIENĖ. (Gerai, tuoj, minutę.) Nėra nei rodiklių, pagal kuriuos būtų galima vertinti projekto pelningumą, mokumą, atsiperkamumą, sąmatų ekonomiškumą. Galbūt manoma, kad mes negalime to įvertinti. Pirminis mokėjimas – tie 75 mln. dolerių (atkreipiu dėmesį) pateks ne į valstybės sąskaitą, bet pateks į įmonės sąskaitą, į įmonės, kurios valdymą visiškai atiduodame investitoriui ir kuris yra apmokėjęs tiktai 16,5% akcijų. O visa kita yra tik menama.

Dar klausimas, kodėl Seimas yra įveliamas į Ūkio ministerijos ir jų pasirinkto Vokietijos partnerio konfliktą? Ar mes turime duomenų, kas ten kaltas? Ar keldami rankas neįžeisime šalies, mūsų partnerės? Šiandien turima informacija ir slaptųjų protokolų turinys, kurio, deja, neturėjome galimybės vertinti visi kartu, paralyžiuoja ne tik protą, bet ir rankas, kurios tikrai nekils už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš raginu laikytis laiko limito, nes atsiranda protestuojančių, ir aš būsiu priverstas imtis griežtų veiksmų.

Dabar kviečiu Socialdemokratų frakcijos vardu kalbėti A.Sakalą. Ruošiasi Č.Juršėnas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien ir artimiausias dienas vėl mūsų laukia nelengvas pasirinkimas – parduoti ar ne užsienio firmai visą mūsų naftos pramonę, dar vieną strateginę Lietuvos ūkio šaką. Norėčiau priminti, kad socialdemokratai visada buvo prieš strateginių monopolinių Lietuvos ūkio šakų privatizavimą tokiu mastu, kad valstybė ir visuomenė prarastų juose valdymo galimybę. Valstybei netekus valdymo, sumažėja valstybės biudžetas, atsiranda ženklų…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Pone Papovai, jeigu galėtumėte…

A.SAKALAS. …kapitalo rinkos. Galų gale iškyla pavojus valstybės ekonominiam, o kartu ir politiniam saugumui. Mes sveikiname privataus kapitalo atėjimą į strategines šakas, tačiau neperžengiant ribos, t.y. neprarandant šių šakų valstybinio valdymo. Neseniai ne privatizavome, o pardavėme “Telekomą” sumažinta kaina kitoms užsienio valstybėms kelis kartus pakėlę ryšių tarifus. Pardavėme motyvuodami tuo, kad mūsų specialistai nesugeba valdyti, o užsienio specialistai atseit sugebės valdyti sudėtingą ryšių sistemą. Mums mėginama įteigti, kad mes, lietuviai, esame nepilnaverčiai, nors mūsų mokslininkai, inžinieriai, gydytojai ir kiti specialistai gerai vertinami užsienio valstybių specialistų, bet užtat jie visiškai nevertinami mūsų Vyriausybės ar Seimo. “Telekomo” pardavimas buvo blogas ir labai rimtas žingsnis, nors valstybė už tai ir gavo daug pinigų. Dabar Vyriausybė siūlo Seimui padaryti dar blogesnį, dar rimtesnį žingsnį – mums siūloma padovanoti naftos kompleksą ne tik negaunant už tai nė lito, bet ir patiriant finansinius nuostolius. Jeigu Lietuvos pramonės kompleksas būtų vien tiktai kokia menka ūkio šaka, tai būtų galima nelaužyti čia iečių, bet šis kompleksas – tai Lietuvos energetikos sudėtinė dalis, tai viena iš Lietuvos ekonomikos šakų, kuria remiasi visas Lietuvos ūkis. Esame nuoseklūs, manėme ir tebemanome, kad šių įmonių kompleksas, net nepadedant, o kartais ir buvusioms valstybėms trukdant, gali ne tik išgyventi savomis jėgomis, bet ir modernizuoti naftos perdirbimą tokiu lygiu, kad išsilaikytų rinkoje.

Norėčiau priminti ir tai, kad socialdemokratai buvo nuoseklūs ir “Būtingės naftos” terminalo atžvilgiu. Nuo 1990 m. partija ne kartą kreipėsi į visas vyriausybes dėl greitesnės terminalo statybos, tarp jų ir į šią Vyriausybę. Mes sakėme, kad ir šią statybą galima vykdyti savo jėgomis. Praktika tai patvirtino – šiuo metu statybos finansavimas pagrįstas valstybės garantuotomis paskolomis.

Dabar kalbant konkrečiai apie "Williams International” kompanijos dalyvavimą modernizuojant Lietuvos naftos ūkį, reikėtų išskirti du aspektus: politinį ir ekonominį.

Politinėje plotmėje pradeda ryškėti atskirų šalių – Lietuvos, Rusijos, JAV, Vokietijos tam tikri interesai. "Williams" kompanijos siūloma rožinė Lietuvos plėtojimo vizija yra tik dūmų uždanga, pridengianti kitus tikslus. Todėl Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, Lietuvos energetinę sistemą jungiant su Vakarų Europos energetine sistema, įvertinant tai, kad Lietuva turi Ignalinos atominės jėgainės pranašumus ir problemas, matyt, reikia derinti šiuos interesus kur kas didesniu mastu ir nebijoti pasakyti Lietuvos žmonėms, kokie iš tikrųjų yra kitų valstybių tikslai. Čia natūraliai kyla klausimas, kodėl buvo pasirinktos Jungtinės Amerikos Valstijos, o ne kurių nors Europos Sąjungos šalių kompanija, nors mes veržiamės ne į Valstijas, bet į Europos Sąjungą? Deja, atsakymo neturime. Trūksta ir patikimos informacijos. Galbūt ji atsiras, kai Seimas tvirtins nacionalinę energetikos strategiją. Dabar galime tik teigti, kad Lietuva, parduodama svarbią ekonomikos šaką, silpnina savo ekonominį potencialą ir darosi mažiau patraukli Europos Sąjungai. Kai Europos Sąjungos parlamentarai ir diplomatai mūsų klausia, kodėl mes pasirinkome būtent JAV kompaniją, o ne kurią nors iš Europos Sąjungos, ir pasirinkome be konkurso, mes neturime ką atsakyti. Tokio pasirinkimo politinės pasekmės pretenduojant tapti Europos Sąjungos nare yra labai akivaizdžios.

Ekonominiu požiūriu Vyriausybės derybų rezultatas – tai vienpusės nuolaidos "Williams" kompanijai, kurių negali pateisinti jokie politiniai kvaziargumentai. Kas susipažino su Ketinimų protokolu, tas jau įsitikino, kad už komplekso valdymą, jo ekologinį saugumą, galimas ekonomines nesėkmes ir daugelį kitų dalykų mokės Lietuva, bet ne "Williams". Konservatoriai visą laiką žadėję, kad neprivatizuos strateginių ūkio šakų, pasirašę tarppartinius pasižadėjimus dabar visą naftos įmonių kompleksą atiduoda. Ne parduoda, o atiduoda be viešo konkurso.

Noriu prieštarauti tiems politikams, kurie kalba apie sandorio piniginę naudą, nes nei biudžetas, nei privatizavimo fondas negaus nė lito pajamų. Priešingai, esant pelno nuostoliams, akcijų emisijos kaina mažinama šių nuostolių suma. Tokiu būdu biznio rizika paliekama tik vienai pusei – Lietuvos valstybei. Vadinasi, papildoma pinigų suma bus prievarta išimta iš mokesčių mokėtojų kišenės. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių folklore toks biznis yra vadinamas monkės bizniu. Lietuvoje turime kitą sinonimą – tai lietuviškas biznis, kai vienas biznio partneris, būtent lietuvis, ne tik neįsigyja naujo turto, bet praranda ir tai, ką turėjo iki sandorio. Jeigu tokį sandorį anksčiau būtų padaręs Prezidentas A.Brazauskas, tai konservatoriai nedelsiant jį būtų paskelbę valstybės interesų išdaviku.

Atskirai reikėtų paminėti jungtinės bendrovės valdymo schemą. "Williams", turėdama 33% akcijų, valdys visą bendrovę, vykdys kadrų politiką, valdys pinigų srautus, ves buhalterinę apskaitą. Tai rodo, kad ir dar kartą visiškai nepasitikima savais žmonėmis, tai rodo, kad Vyriausybė nesugeba tinkamai valdyti valstybinio kapitalo.

Reziumuojant galima tvirtinti, kad Lietuvos valstybė dėl sandorio su "Williams" pralaimi tiek politine, tiek ekonomine prasme, bet nebūna sandorių, kurie būtų visiškai niekam nenaudingi. Todėl logiška išvada galėtų būti tokia: jeigu šis sandoris nenaudingas valstybei, tai jis labai naudingas sandorio autoriams ir jo rėmėjams. Nenorėčiau detaliai analizuoti kitų šio sandorio pusių. Mes nekaltiname "Williams" kompanijos, o ją sveikiname, nes ji pakankamai laiko skyrė susitikimams, maloniai atsakinėjo į klausimus. Deja, ši kompanija – ne labdaros kompanija, o maksimalų pelną norinti gauti kompanija. Todėl dėl visų sandorio nuolaidų, galimų pasekmių galima kaltinti tik Vyriausybę.

Matydami, kad visų: tiek ketinimų protokolo, tiek siūlomų įstatymų, reikalavimų vykdymas gali sąlygoti naftos produktų kainų ir kartu visų kitų kainų kilimą, biudžeto pajamų sumažėjimą, smulkių akcininkų, esančių šiose įmonėse, teisių pažeidimą, riziką Mažeikių regiono plėtrai, naftos komplekse dirbančių darbuotojų socialinį pažeidžiamumą, siūlome mums teikiamo įstatymo bei nutarimo pataisas, kurias užregistravome. Vienas iš pagrindinių mūsų reikalavimų įstatymu palikti valstybei 51% naujos jungtinės bendrovės akcijų. Tai leistų minimaliai sumažinti visų mano išvardintų neigiamų viso privatizavimo faktorių svorį. Nors Ekonomikos komitetas su ponu A.Šimėnu priešakyje jau nepritarė socialdemokratų siūlomoms pataisos, bet mumyse rusena dar silpna viltis, jog priimant įstatymą krikdemų protus apšvies Šventoji dvasia, ir jie pataisoms pritars. Kol šita viltis dar neužgeso, kol mes nežinome, kaip bus pasielgta su mūsų pataisomis, Socialdemokratų frakcija balsuojant po svarstymo susilaikys. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, toliau kalbės Č.Juršėnas. Tikiuosi, ne apie Šventąją dvasią, nes tai tikrai būtų kažkas visai keisto.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, iš pradžių pasakysiu frakcijos poziciją, o po to dėstysiu argumentaciją. Iš tiesų LDDP, kaip socialdemokratinės pakraipos partija, tokiems valdžios teikiamiems projektams negali pritarti. Mes iš esmės remiam Ekonomikos komiteto narių S.Burbienės ir kitų pasiūlytas pataisas, kurios išdėstytos komiteto narių atskirojoje nuomonėje, ir apie ką Sigita ką tik kalbėjo.

Kodėl mes prieš? Beje, posėdžio pirmininkas ir vienas iš konservatorių vadų leido sau išaiškinti, kokia čia yra giluminė priežastis, – kodėl mes prieš. Ir jis nustatė labai originalią priežastį – pavydas. Mielieji kolegos, pasirodo, mes pavydim. Tai ko mes pavydim? (Balsai salėje) Tai tegul jis apie “Lukoil” ir šneka, kodėl jis nešneka, o kalba apie pavydą? Taigi aš noriu paanalizuoti, ko mes pavydim. Ar mes pavydim to, kad nebuvo privatizavimo pardavimo ar atidavimo skaidrumo ir viešumo? Ar mes pavydim, kad nebuvo tarptautinio konkurso atiduodant strateginius objektus? Ar mes pavydim to, kad yra nustumiami europiniai konkurentai ir kad dėl to gali būti keblumų įstojant į Europos Sąjungą? Ar mes pavydim, kad potencialių investitorių reikalavimu kelis kartus jau pakeisti įstatymai, šito Seimo priimti įstatymai ir dar ruošiamasi iš antikorupciškai patvarkytų įstatymų padaryti naujas landas, išimtis? Tai ar šito mes pavydim? Ar mes pavydim, kad "Williams" gavo daug ir kad, pasirodo, pagal tuos įslaptintus Molotovo-Ribentropo protokolus gaus dar daugiau? Tai ar mes šito pavydim? Tikrai ne. Ir ar mes turim pavydėti, kad Lietuvos turtas, didžiulis turtas, parduodamas Lietuvą, kaip valstybę, žeminančiom sąlygom? Ir pagaliau ar mes pavydim to, kad Privatizavimo fondas negaus nė cento, kai kadaise buvo šnekama, kad vien už “Mažeikių naftos” pardavimą gautų lėšų užteks visiems indėliams atkurti? Ar mes pavydim to, kad iš tikro Privatizavimo fondas negauna nė cento,Vyriausybė valstybės biudžetas taip pat negauna nė cento, o gali dar ir prarasti. Noriu priminti vieną skaičių, kurį 1996 m. rudenį iš šitos tribūnos išdėstė pats G.Vagnorius. Jis sakė, kad vien “Mažeikių nafta” (jis nekalbėjo apie naftotiekį, nekalbėjo apie Būtingę), kad vien “Mažeikių nafta” kainuojanti 850 mln. dolerių. Tai ką mes turim pavydėti, kad 1997–1998 m. “Mažeikių nafta” buvo nustekenta ir dabar neturi tos vertės? Mes tokių dalykų tikrai nepavydim.

Ir galų gale baigdamas noriu štai ką pasakyti. Per daug rimtas reikalas šiandien sprendžiamas. Apie tai kalbėjo kitų frakcijų atstovai, kalbėdami Centro frakcijos, Socialdemokratų frakcijos vardu. Todėl aš, remdamas tuos siūlymus, kurie buvo išdėstyti, noriu LDDP frakcijos vardu pasiūlyti vieną procedūrinį dalyką. Sprendžiam principinį klausimą ir balsavimas turi būti kvalifikuota balsų dauguma, t.y. priimant būsimus įstatymų pakeitimus ir nutarimą, mūsų frakcijos nuomone, turi būti surinkta ne mažiau kaip 71 balsas. Taigi siūlau, kad Seimas būtų malonus ir priimtų tokį procedūrinį sprendimą prieš antradienį balsuodamos dėl šitų įstatymų, t.y. dėl kvalifikuotos balsų daugumos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Salėje kyla klausimas, kodėl ne du trečdaliai. O dėl pavydo, tai man aiškiai teks eiti ir išaiškinti šiek tiek vėliau, ko pavydi vis dėlto Č.Juršėnas, tiek daug kalbėdamas apie pavydą. Toliau frakcijos vardu kalbės R.Smetona. Ruošiasi K.Trapikas.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jums jau žinoma, kiekvienas, kuris yra prieš Lietuvos Vyriausybės ir "Williams" kompanijos sandėrį arba bent juo abejoja, kas nebalsuos už pateiktus įstatymų projektus, tas priešinasi Lietuvos narystei NATO, nori parduoti Lietuvą Rusijai ir galbūt yra papirktas čia dažnai minimo “Lukoil”. Kadangi aš nesu kieno nors papirktas ir nenoriu parduoti Lietuvos nei Rusijai, nei Amerikai, nei Europos Sąjungai, tai ir sakau – šis sandėris, mano nuomone, yra Lietuvos apvogimas ir pažeminiams, yra išdavystė ir nusikaltimas, už kurį jo autoriai Lietuvoje anksčiau ar vėliau turės atsakyti. Tik, žinoma, deja, tuomet naftos kompleksas bus jau atiduotas, išdraskytas. Todėl vis dėlto ir šiandien dar yra prasmė ir reikia kalbėti apie šį sandėrį.

Gal kai kurie Seimo nariai, kurių balsų tikisi ir "Williams" prezidentas ir Vyriausybės vadovas, pasitars su savo sąžine ir priims garbingą ir teisingą sprendimą – nepritarti sandėriui. Argumentų jau buvo ir dar bus pasakyta ir už, ir prieš. Pats svarbiausias ir bene vienintelis argumentas už, prieš kurį, aišku, turi nublankti visi prieš, tai ateis "Williams" ir apsaugos Lietuvą, apgins. Vadinamasis politinis argumentas. Gerbiamieji kolegos, prisiminkime – ateis amerikonai ir išvaduos. Neatėjo ir neišvadavo, ir paliko rusų valiai. Ir "Williams" ne mūsų saugumas rūpi. Net jeigu ir sakoma, kad ponas H.Galilas labai artimas aukštiems NATO sluoksniams. Čia tinka prisiminti vieną garsų ir graudžiai komišką personažą, kuris buvo labai artimas jo didenybei imperatoriui, ir kaip apie jį šokinėjo nukaršę bajorai. Biznis yra biznis, ir labai didelis biznis, kuriame "Williams" gauna viską, ko nori, o Lietuva praranda beveik viską, ką turi ir ko galėtų neprarasti. Lietuva tik už pažadus kada nors, ką nors padaryti su daugybe “jeigu” atiduoda gyvybiškai mums svarbų objektą, atiduoda jo valdymą, sutinka su visomis mus žeminančiomis sąlygomis. Atrodo, lietuvių tauta nebemoka nei skaityti, nei rašyti, nei skaičiuoti, nebemokame išsirinkti valdžios ar jos neturime, bet už tai mes turime "Williams". Aš pacituosiu (jau ne paslaptis) keletą detalių iš to derybų memorandumo. "Williams" bus atsakinga vesti derybas abiejų šalių vardu su kompanijomis, gaunančiomis ir transportuojančiomis naftą iš Rusijos ir į "Williams". Dar: “Dėl kitų komercinių sutarčių taip pat derėsis "Williams".

Dar: “Ūkio ministerija šiuo susitarimu įgalioja "Williams" derėtis abiejų šalių vardu ir susitarti iš esmės su Rusijos bendrovėmis”. Bet, cituoju: "Williams" yra atleidžiama nuo bet kokios atsakomybės, kuri gali būti dėl Rusijos akcininko ar akcininkų pasirinkimo”. Tenka pridurti, kad rusams, kaip vis labiau aiškėja, ir likusi komplekso ar didžioji dalis bus parduota, ir ne po ketverių penkerių metų, kaip buvo kalbėta, ponas ministre, o matyt, tuojau pat, tai yra iki Seimo rinkimų, nes pinigų reikia iki Seimo rinkimų.

Ir štai šito viso košmaro ir pažeminimo akivaizdoje kai kas dar nutaiso gudrią nugalėtojo šypseną ir bando įrodinėti, kaip mums pasisekė, kokia laimė teko Lietuvai, koks išmintingas politinis sprendimas, nors patys, aš neabejoju, puikiai supranta, kad tai yra niekis.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš čia nekalbėsiu apie tai, kad parduoti naftos kompleksą, bent kol kas, gal iš viso nereikėjo, kad planuojamos įplaukos į biudžetą iš mokesčių, pardavus įmones, bus mažesnės nei kompleksas duotų jį mums patiems modernizavus. Aš nekalbėsiu apie tai, kad be konkurso pasirinktas pirkėjas, ir apie tai, kad jis galbūt iš anksto žinojo palankias sąlygas, kurių nežinojo kiti galimi pirkėjai ir nebūtinai “Lukoil”, o rimti pirkėjai iš Vakarų.

Aš nekalbėsiu apie tokias sandėrio įdomybes, kaip susitarimą nekeisti mokesčių dešimt metų, bet neapribojant galimybės didinti produkcijos kainos, nekalbėsiu apie kitą paradoksą, kur pagal vadinamąjį vekselį 2003 m. "Williams" gal sumokės 75 mln., o gal ir nesumokės.

Aš tik kiek smulkiau apie vieną, gal kieno manymu, smulkmeną, apie kurią negražu Seime kalbėti. Vieną trečdalį komplekso akcijų sutarta parduoti už 75 mln. dolerių, t.y. už 300 mln. Lt. Kai aš kreipiausi į Generalinę prokuratūrą prašydamas iškelti baudžiamąją bylą mūsų aukštiems valstybės pareigūnams dėl oficialių įgaliojimų viršijimo ir piktnaudžiavimo jais, pasigirdo reikalavimų, kad aš, Seimo narys, pateikčiau įrodymus, kainų skaičiavimus, atlikčiau tyrimą. Štai ir kolega V.Dudėnas spaudoje perspėjo, kad tiesiog nerimta kalbėti apie švaistomą valstybės turtą ir argumentuoja (cituoju): “Kaip jis gali būti švaistomas, jeigu niekas negali pasakyti, kiek tas turtas vertas”.

Netiesa, gerbiamasis kolega, kad niekas negali pasakyti. Privalo pasakyti. Štai privatizavimo komisijos pirmininkas akademikas E.Vilkas ne kartą viešai yra pareiškęs, kad sutartoji suma yra aiškiai per maža, švelniai tariant. Akademikas A.Kudzys yra paskaičiavęs ir tai yra paskelbta (cituoju): “Vidutinė įmonių vertė yra 4,6 mlrd. Lt, esant jos variacijos koeficientui 10–20%. Tuo būdu 33% akcijų tenka apie 1,6 mlrd. Lt”. Valstybės turto fondo generalinis direktorius S.Vaitkevičius apie derybas su "Williams" yra pareiškęs (cituoju): “Manau, kad ir toliau reikia laikytis mūsų ekspertų nustatytos 390 mln. JAV dolerių kainos. Dabar "Williams" siūloma kaina aiškiai per maža”. Taigi mūsų ekspertai, tai yra oficialus Vyriausybės konsultantas prancūzų “Banque Paribas”, trečdalį komplekso akcijų įvertino 390 mln. JAV dolerių, tai yra 1 mlrd. 560 mln. Lt. "Williams" įrodinėjo, kad kaina – tik 300 mln. JAV dolerių. Mūsų derybininkai sutiko parduoti akcijas už 300 mln. Lt. Visi kiti minimi skaičiai, investicijos, išskaitymai iš pelno, visa kita, yra kas nors kada nors. Prekės kaina minėta.

Tai kaip – 300 mln. Lt vietoj 1,5 mlrd. ne vagystė, ne nusikaltimas? Ir mes turime jam pritarti? Aš kviečiu jus, gerbiamieji Seimo nariai, nesidalinti atsakomybės našta su ponu G.Vagnoriumi, su ponu V.Babiliumi. Jie dėl jiems žinomų tikrųjų priežasčių užsikrovė šią Čičinsko naštą, jie tegu už tai ir atsako. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kviečiu K.Trapiką.

K.TRAPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pasakyti Liberalų frakcijos ilgai brandintą požiūrį dėl "Williams" investicijų į Lietuvos naftos kompleksą. Seimo Liberalų frakcija, teigdama, kad geriausia socialinė politika yra spartus ūkio vystymasis, remdama Lietuvoje vykstančią didžiąją įmonių privatizaciją, nors atskirais momentais jai trūksta skaidrumo, bei siekdama, kad valdant… įtaka ūkio ir verslo srityje mažėtų, o valdžia daugiau rūpintųsi tiesioginėmis savo funkcijomis, palaiko Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo projektą bei Seimo nutarimą dėl strateginio investuotojo pripažinimo. Kartu prieštarauja dėl likusių, susijusių su tuo, dviejų įstatymų projektų, t.y. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir Užsienio kapitalo investicijų Lietuvoje 12 straipsnio papildymo dėl mokesčių nedidinimo stambiems investuotojams, nes tai pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus.

Vykstant pasaulinei kapitalo ir gamybos koncentracijai, šių trijų Lietuvos naftos įmonių sujungimas yra sveikintinas įvykis. Tai pagaliau įvyko, atsiranda didesnė galimybė konkuruoti jai Europoje, taip pat automatiškai susiliejimo metu išauga šios būsimos korporacijos akcijų vertė.

Liberalų frakcija neigiamai vertina Vyriausybės ir Ūkio ministerijos pažeistus viešojo konkurso principus ieškant investuotojo šioms naftos įmonėms, tačiau pritaria "Williams" kompaniją pripažinti strateginiu investuotoju, tikintis, kad ši kompanija bus gera Vyriausybės partnerė įgyvendinant Lietuvoje svarbius energetinius ir infrastruktūros projektus.

Mes tikimės, kad ši kompanija geriau valdys šį naftos kompleksą, negu dabar valdo valstybės atstovai. Tokia išvada kyla išanalizavus kompanijos ūkinės veiklos istoriją bei dabartinę jos padėtį eksploatuojant moderniausias naftos perdirbimo įmones, taip patį didžiausią dujotiekį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mūsų pasiryžimas pripažinti šią kompaniją strateginę, susijęs su politine, ekonomine situacija Lietuvoje.

Manome, kad tarptautinio… fondo kreditai Rusijai bus susiję ne tik su garantija stabilizuoti demokratiją ir tęsti rinkos reformą, tačiau bus garantuota žaliava, kurios dalis, būtent nafta, tekės per “Būtingės” terminalą.

Frakcija apgailestauja, kad Ketinimų protokole atsirado sąlyga, kad įstatymuose įteisintume mokesčių, išskyrus PVM ir akcizą, nedidinimą. Galbūt ši Amerikos korporacija, dirbdama trečiojo pasaulio šalyse, ir daug pasimokė, kad netiki europinės Lietuvos mokesčių stabilumu. Mes tikimės, kad tuo metu, kai Seime vyksta debatai šia tema, "Williams" kompanija atsisakys šios sąlygos, kaip atsisakė ir padarė tam tikrų socialinių nuolaidų naftos įmonės darbuotojams. O jeigu to neįvyks, aš siūlau nepalaikyti šių dviejų įstatymų ir blogiausiu atveju arba geriausiu atveju pasirašykime tam tikrą rezoliuciją, kad nesvarbu, kokia partija ateis po dvejų metų į valdžią, vis dėlto mokesčiai išlieka stabilūs ir mažinami, kaip deklaravo ir deklaruos visos partijos prieš rinkimus.

Taigi frakcija, iš keturių įstatymų šia tema palaikydama du svarbiausius, prisiima dalį politinės rizikos, tačiau tikisi, kad vis dėlto viskas bus gerai.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Trapikai.

Dabar frakcijos vardu kviečiu kalbėti S.Malkevičių.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mes ir vėl kalbame apie slaptus protokolus, apie Ketinimų protokolą lyg tai būtų mūsų šios dienos posėdžio tema. Tai ne mūsų prerogatyva. Mes, žinoma, tuos principus galėtume įteisinti arba įstatymu, arba nutarimu. Tai mes ir darome. Aš sutinku, kad yra daug susirūpinusių dėl to, kad mes parduodame arba privatizuojame tokį mums labai svarbų objektą, kad nepasiliekame sau kontrolinio paketo. Aš tikrai norėčiau, kad Lietuva pasiliktų tokį paketą. Bet pagalvokime, ar mes turime tokias galimybes. Mes neturime nei pinigų, nei žaliavų šaltinių, nei rinkos. Vadinasi, tam, kad šitoks kompleksas galėtų ne tik egzistuoti, bet plėstis ir atnešti mums naudą, mes turime tik pasikviesti rimtus partnerius. Taigi privatizavimas šiuo atveju nėra vien tik pardavimas, kai žiūrima į pačią didžiausią kainą. Privatizavimas šiuo atveju yra ir šeimininko paieška, tokio šeimininko, kuris turėtų galimybes ne tik leisti vegetuoti šitokiam objektui (o taip atsitiktų, jeigu mes paliktume sau šitą paketą), bet kad jis galėtų jį ir plėtoti, ir duoti naudą. Ir dar, kad jis nepadarytų mums kažkokios žalos, sumažindamas mūsų saugumo garantijas. Aš pripažįstu, kad ekonomine prasme šitas sandoris nėra pats geriausias. Jeigu mes būtume organizavę konkursą, be abejo, šito objekto kaina būtų buvusi didesnė. Bet aš neabejoju, kad jį būtų nupirkęs toks subjektas, kuris mums tikrai būtų buvęs neparankus.

Mes čia daug kalbame apie “Lukoil”, žinome jo ketinimus, žinome jo bandymus įsigyti viso šito komplekso kontrolinį paketą. Kas po to būtų, aš visiškai įsivaizduoju, manau, įsivaizduojate ir jūs. Mes vėl sėstume į tą patį vežimą, būtume vietoje mulo, temptume ir būtume reguliuojami to paties rusiško naftos monopolio tai į kairę, tai į dešinę. Ir būtų ne tik ekonomine prasme, bet ir politine prasme. Taigi mums atsivesti strateginį investitorių, kuris suteikia ne tik ekonomines, bet ir politines garantijas, kainuoja, ir aš sutinku, kad teisūs tie opozicijos atstovai, kurie sako, kad mes ekonomine prasme sudarėme ne patį palankiausią sandorį. Aš nemanau, kad tuos mūsų iškovojimus, dėl kurių mes čia jau kelias kadencijas sėdime, dėl kurių mes dalyvavome ir Atgimimo procese, ir visa kita, stengėmės padaryti mus kiek galima nepriklausomais, mes taip lengvai už dešimt ar už kelias dešimtis dolerių parduotume.

Jūs patys puikiai žinote, kad kalbos apie strateginius mūsų didžiojo kaimyno interesus Baltijos valstybių atžvilgiu netyla. Mes jas girdėjome pradedant M.Gorbačiovu ir baigiant kitais dideliais Rusijos valstybės veikėjais, ir tos kalbos nėra tuščios. Mes puikiai matome, kaip veržiasi šios valstybės kapitalas į strateginius mūsų objektus. Strateginiais aš vadinu tuos, kurie turi įtakos valstybės gyvybingumui. Tai yra naftos kompleksas, tai yra uosto kompleksas. Uosto privatizavimas puikiai įrodo, kaip prisidengusios įvairiomis kaukėmis, pasitelkusios marionetines užsienio firmas stengiasi privatizuoti mūsų uosto objektus būtent šios valstybės įmonės. O valstybė, be abejo, visada suinteresuota ginti savo interesus, tiek savo piliečių interesus, tiek jų turtinius interesus bet kurioje valstybėje. Taigi, be abejo, jeigu taip atsitiktų, jūs patys suprantate, kad mūsų saugumo garantijos gerokai susilpnėtų.

Aš negaliu nereaguoti į mano kolegos R.Smetonos nuostatą, kad iš tikrųjų Amerika mūsų negins, kaip jis sakė, dėl to, kad "Williams" čia ateina, kaip negynė mūsų arba nevadavo iš okupacijos ir visa kita. Aš sutinku, kad Amerika nejaučia mums meilės, tačiau Amerika jaučia meilę savo pinigams ir savo interesams, investuotiems pinigams ir turtui. Manau, kad geriausias buvo įrodymas, kai Amerika staigiai įsikišo į Irako ir Kuveito konfliktą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamoji opozicija, prašom…

S.MALKEVIČIUS. Aš vis dėlto nepykstu, pone Andriukaiti, už jūsų replikas iš vietos, nes opozicija šį kartą atliko tikrai neblogą vaidmenį. Ekonomikos komitete svarstant visus šiuos dalykus ji iš tikrųjų neleido snausti visokiems karosams, kaip ir lydeka tvenkinyje neleidžia snausti, kad jie nenutuktų ir nesnaustų. Mes gana vieningai Ekonomikos komitete priėmėme pačius svarbiausius dalykus – pataisymus, kuriuos galėjome padaryti. Žinoma, kai kuriems gal nepavyko. Čia jau Seimo reikalas nuspręsti, ar tie siūlymai, alternatyvos buvo geros ar blogos.

Todėl aš ir kviesčiau visus, ne tiktai poziciją, dėl kurios nuostatos aš neabejoju, nes mes visada buvome už Lietuvos saugumo garantijas, bet taip pat kviesčiau ir opozicijos atstovus šiandien vieningai kalbėti ir pritarti šiems trims įstatymų projektams bei nutarimo projektui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuo kalbos frakcijų vardu iš esmės baigėsi. Vienintelis ministras A.Saudargas… (Balsai salėje) Taigi aš žiūriu į pažymėtą Sekretoriato sąrašą. Ministras A.Saudargas Krikščionių frakcijos vardu kalbės po 12.00 val., o K.Prunskienė taip pat frakcijos vardu. Taip? Tą visada reikia pranešti Sekretoriatui, bet šią klaidą ištaisome. Prašom. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Dabar?

PIRMININKAS. Dabar.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, svarstydami ir priimdami šiuos keturis įstatymų projektus mes neišvengiamai sugrįžtame prie esminių ekonominės strategijos principų, kuriais remiantis turėtų būti sprendžiami tokie svarbūs mūsų valstybei klausimai kaip svarbių energetikos objektų privatizavimas, tai yra tų trijų naftos įmonių akcijų pardavimas, jų eksploatavimo ir valdymo būsimos schemos ir sąlygos. Žinoma, šiame kontekste susiduria pakankamai daug interesų, bet nekalbėdama apie kokius nors neapčiuopiamus dalykus, aš norėčiau akcentuoti ir kalbėti turėdama omenyje pirmiausia tai, kad valstybės ekonominiai interesai dėl šių klausimų persipina su būsimų investitorių interesais, būsimų savininkų, darbdavių interesais, persipina su darbuotojų interesais. Esant šiai interesų sąveikai man norėtųsi būti pirmiausia valstybės interesų ir darbuotojų interesų pusėje, nes stambus kapitalas bet kuriuo atveju ir šiaip susigrąžina savo pozicijas. Kita vertus, neišeitų ignoruoti nei pačios ekonominės logikos, nei į mūsų kraštą su ilgalaikiais strateginiais ketinimais ateinančių investitorių. Nesutikčiau su tais, kurie taip aiškiai mato, kuris iš jų yra pats geriausias ir palankiausias, kad mūsų ilgalaikiai, tarp jų saugumo interesai, būtinai susiję su investitoriais iš anapus Atlanto, o ne, sakykim, taip pat ir su investitoriais iš Europos Sąjungos. Žinoma, tai man visai nepatinka, turiu omenyje ir vakar dienos mūsų susitikimą su ryšių su Vokietija grupe, jis įvyko Seime. Šiame susitikime išgirdome labai argumentuotų Vokietijos oficialaus asmens priekaištų. Jis įžvelgia šiuose sandoriuose, kurie dabar svarstomi, na, tam tikrų Europos Sąjungos principų reikalavimų pažeidimą ir kitokių dalykų. Taigi visiškai nesinorėtų, kad šie sprendimai kaip nors suformuotų mums nepalankius ir nemalonius santykius su mums svarbiais Europos Sąjungos partneriais.

Kritiškai vertindama projektų visumą, aš norėčiau pabrėžti keturis principinius momentus, nors ir nuskambėjo daugelis iš jų. Pirma. Buvo išvengta tarptautinio konkurso, kartu ir realios konkurencijos, nebuvo viešai aptariami investitorių pasirinkimo kriterijai ir visos sąlygos. Antra. Pabrėžčiau per ankstyvą atidavimą privatizuoti didžiąją dalį akcijų, dar neturint apčiuopiamos perspektyvos, kaip klostysis reikalai atlikus reorganizavimą, atėjus, įsitvirtinus strateginiam investitoriui, perimant visas jam numatytas funkcijas. Valstybei palikus tik 25%, taigi atsisakius kontrolinio paketo, tai jau minėta kolegių, tikrai susilpnėja mūsų pozicija. Trečia. Būtent toks kainos nepalankumas, jos dydžio neapibrėžtumas, susiejimas su būsimais reorganizuotos įmonės veiklos rezultatais. Tą kolegė J.Matekonienė pavadino kaina su išlygomis. Tai iš tikrųjų toks neįprastas ir ekonomine prasme nelogiškas dalykas. Ketvirta. Nesubalansuotos, vienpusiškai strateginio investitoriaus naudai suformuotos garantijos bei lengvatos dėl įmonių valdymo, be to, komercinių sandorių perdavimas į vieno akcininko, turinčio vieną trečdalį akcijų paketo, rankas. Tai negarantuoja reikiamų saugiklių. Žinoma, įžvelgčiau dar ir kitų akcininkų, sakykim, Vokietijos (…), vaidmens nuvertinimą ta prasme, kad reorganizuojant įmonę atsiranda keista situacija, kai tie akcininkai, kurie įsigijo vieno iš objektų akcijų, negalėjo daryti įtakos, net galbūt rimtai nebuvo jų nuomonė įvertinta rengiant reorganizavimo projektą ir šiuos siūlymus.

Todėl siūlau: 1. Akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” reorganizavimo projekte, t.y. trijų akcinių bendrovių, 3 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinti nuostatą, kad po privatizavimo valstybei iki 2001 metų pabaigos, kaip ir ponia S.Burbienė kalbėjo, nuosavybės teise turi priklausyti akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” akcijų paketas, suteikiantis ne mažiau kaip 51% balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.

2. Dėl projektų dėl mokesčių administravimo ir užsienio kapitalo investicijų. Siūlome, kad šalia jau priimtų, vėlgi palaikytų mudviejų su kolege S.Burbiene ir Ekonomikos komiteto, būtų stabilumo garantijos, suteiktos ne nuo 300, o nuo 200 mln. Lt, atsiejant tai nuo vieno investitoriaus interesų, taip sudarant galimybę ir šiek tiek mažesniems investitoriams tuo pasinaudoti, jeigu jie to pageidauja. Pagaliau siūlome šias lengvatas taikyti ne dešimčiai, o penkeriems metams. Tuos du punktus palaikė Ekonomikos komitetas, tikimės, kad galėtų palaikyti ir Seimas. 2 punktas, t.y. nuo dešimties iki penkerių metų, Vyriausybės galutiniam projekte nepriimtas, todėl orientuojamės į Seimo valią.

3. Seimo nutarime dėl Strateginio investuotojo pripažinimo reikėtų pakoreguoti 1 straipsnio antrąją dalį ir išbraukti antrosios dalies 2 punktą bei visą trečiąją dalį. Tuo garantuotume, kad visa kaina – 150 mln. dolerių būtų sumokėta per dvejus metus (tebūnie ne iš karto, bet per dvejus metus) ir ji nebūtų siejama su būsimaisiais komplekso veiklos rezultatais. Investitorius, įgijęs operatoriaus teises, tvarkys komerciją – dėl to buvo cituojami net kiti dokumentai. Todėl nereikia jo taip intensyviai skatinti daryti pelną už Lietuvos ribų ir ne dėl Lietuvos interesų, nes jeigu jis gerai dirbs, jis bus tarytum nubaustas tais 75 mln. dolerių. Tai yra įmanoma komerciniuose sandoriuose. Aš manau, kad kolegos, kurie nors šiek tiek turi reikalų su praktika, tarp jų ir Vakarų kompanijų, žino, kad tos kompanijos dargi didžiuojasi tuo, jeigu sugeba tą pelną pasidaryti vienpusiškai savo naudai.

Taigi baigdama norėčiau dar priminti, jog lieka neišspręstas, o gal nespręstas, šiuose dokumentuose klausimas, kaip bus su tuo įsipareigojimu Seimo rezoliucijoje, be to, ir protokoluose, kad kreditai bus grąžinami iš neapmokestinto pelno. Aš turiu omenyje tuos kreditus, kurie jau yra įsisavinti, o mūsų Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pataisos yra susijusios tik su lengvatomis tų būsimų kreditų. Taigi kaip čia yra iš tikrųjų? Gal kartais ministras galėtų tai pakomentuoti? Bet jeigu tos pataisos bus padarytos, tos lengvatos bus suteiktos, tai aš labai prašyčiau ir raginčiau, kad jos būtų ne išimtinai “Williams” naudai, bet jos būtų padarytos taip pat ir visiems kitiems, pirmiausia Lietuvos verslininkams. Tokių pataisų jie tikrai laukia.

PIRMININKAS. Laikas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Na, ir norėdama likti objektyvi, aš manau, kad kažin ar reikėtų mums keisti sąlygas, kurios susijusios su trečiosiomis pusėmis, pavyzdžiui, atimti dalį Vyriausybės kreditų už jau paimtus kreditus. Galbūt skeptiškai vertinčiau ir kolegos A.Šimėno išsakytą pataisą, kad jeigu tektų parduoti “Williams” įsigytas akcijas, tai būtinai reikėtų laikytis tik tos kainos. Jeigu tai vyktų po kelerių metų, galbūt tai būtų vis dėlto per griežta. Mes turėtume subalansuoti mūsų realius reikalavimus, sugriežtinti “Williams” sąlygas ir laimėti Lietuvai naudos, bet turėtume nedaryti nelogiškų dalykų vien dėl to, kad galėtume pasirodyti esą principingi. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu R.Ozolą, kuris kalbės paskutinis prieš pertrauką. Prašom.

R.OZOLAS. Gerbiamieji kolegos, šiek tiek pavargome ir labai didelis konkrečių dalykų slėgis galbūt sumenkino dėmesį toms prasmėms, kurios yra susijusios su mūsų aptariamu klausimu.

Aš tikrai žymiu, etapiniu laikau šitą mūsų šalies naftos komplekso reorganizavimo aptarinėjimą šitą besibaigiančio amžiaus dieną. Lygiai toks pat etapinis kažkada buvo įstatymas dėl įmonių privatizavimo, kada iš dviejų projektų – apie privačią įmonę ir apie valstybinę įmonę – pasidarė vienas, apie įmonę ir vietoj mūsų vilčių apie labai spartų valstybinio sektoriaus restruktūrizavimą mes patyrėme didelių nevilčių. Labai svarbiu laikau ir įstatymų apie žemės reformą svarstymą, kai su 2-3 ha, užuot labai sparčiai prisiartinę prie žemės, mes sukomplikavome reformą ir nuo žemės reformos nusitolinome. Šitas svarstymas itin svarbus tuo, kad kalbama apie paskutinio itin stambaus mūsų ūkio objekto pardavimą ar net perdavimą – nesvarbu, didelės reikšmės šis skirtumas neturi. Iš tiesų, kas lieka – tik Ignalinos atominė elektrinė, kurios neparduosi, nes niekas nepirks.

Išvalstybinus naftos pramonės įmones mes būsime visiškai liberalizavę savo ūkį ir ekonomiką, kitaip sakant, senąjį mūsų siekį arba vidaus troškulį pereiti į laisvosios rinkos ekonomiką būsim numalšinę tikrai su kaupu, o užsienio politikos siekį pavyti Estiją būsime taip pat net Briuseliui labai akivaizdžiai įvykdę.

Kalbant be ironijos, norisi ir savęs, ir visų, čia esančių, labai rimtai paklausti: ar ir vėl iš mūsų didžiųjų vilčių liks tik jų prisiminimai? Noriu pasakyti, kad šitame privatizavimo akte aš matau vienos didžiausių mūsų vilčių įsikūnijimą – realų mūsų žemės tapimą Rytų-Vakarų tiltu, netgi tiksliau – Rytų ir Vakarų sankirtos vieta. Nei “Telekomas”, nei uostas tokios prasmės neturi, kaip turi būtent šis stabiliai esantis, niekur nepabėgsiantis ir ilgai funkcionuosiantis mūsų ūkio stuburas. Jungtinių Amerikos Valstijų, Lietuvos ir, pabrėžiu, Rusijos kapitalo sandrauga pakankamai rimtame naftos komplekse (pagalvokite patys: terminalai, perdirbimo įmonė, perpumpavimo stotis, vamzdynai) yra tas kapitalo modelis, kuris šiandien tegali garantuoti komplekso veiksnumą iš principo. Kodėl? Ogi todėl, kad jeigu norime, jog mūsų naftos kompleksas tikrai konkurentiškai veiktų ir ateityje, turi egzistuoti šiek tiek didesnės galios suinteresuotas subjektas negu mūsų nacionalinis ūkis, nacionalinis kapitalas ir nacionalinė Vyriausybė kartu paėmus. Tai aš tą tvirtinu labai tvirtai. Jungtinių Amerikos Valstijų, o ne kokios nors Vakarų Europos šalies atėjimas Vakarų kapitalo atstovu į Lietuvos naftos ūkį yra vienintelis teisingas strateginio partnerio klausimo išsprendimas. Tai visų pirma suvoktina visiems tiems, kurie kalba apie galimus Vokietijos ar kitos kurios nors Europos šalies demaršus. Beje, beveik visi iš oponuojančių dėl "Williams" atėjimo dievagojasi, kad prieš pačią firmą nėra nusiteikę. Tada natūraliai kyla klausimas, kodėl mes vis dėlto bandom išklibinti, bandom neįkalti to pirmojo mūsų tilto poliaus arba nepadaryti tos trijų kapitalų sankirtos? Prastas projektas?

Mūsų frakcijos narė J.Matekonienė kalbėjo apie ekonominius šito projekto vertinimo aspektus. Beveik su viskuo sutinku. Projekto ekonominis pagrįstumas yra prastas, ypač kaina ir mokėjimų tvarka. Kai viskas bus šiaip ar taip išspręsta, aš manau, bus teigiamai išspręsta, čia didelių abejonių beveik nėra, ministras V.Babilius turėtų sumokėti savo galva. Jis visų pirma kaltas, kad strateginis investitorius mums primetė žeminančias ir nepalankias sąlygas. Ne mažesnė atsakomybė ministrui ir Ministrui Pirmininkui tenka ir dėl to, kaip visa tai buvo daroma – nesitariant, užslaptinant, niekinant visus oponentus ir verdant kitokią labai blogo kvapo košę. (Pone Kubiliau, ar nemalonėtumėte man skirti dar minutę?)

PIRMININKAS. Viršijam visus…

R.OZOLAS. Per daug? Gerai. Viskas.

PIRMININKAS. Aš su mielu noru, jeigu Seimo nariai pritaria.

R.OZOLAS. Tada paskaitysiu paskutinę pastraipą, nors nemanau, kad būtų pakenkę, tačiau jūsų valia.

Kalbant apie "Williams" atėjimą, mane politiškai patenkina sutarties nuostata, kad Vyriausybei paliekama teisė nepritarti “Williams” veiksmams, jeigu jie prieštaraus valstybės saugumo ar kitiems strateginiams valstybės interesams, taip pat sąlyga, kad "Williams" veikla bus kuo griežčiausiai prižiūrima. Visų mūsų ūkio privatizuotojų šūkis yra toks: “Privatizuoti galima viską, jeigu privatizuoti objektai funkcionuoja skaidrių įstatymų reglamentuojami ir stropiai politiškai prižiūrimi”. Kad tokią harmoniją esam pasiekę, žinoma, būtų naivu sakyti, bet kad šitai būtina padaryti, yra visiškai akivaizdu, ir tai bus vienas iš svarbiausių 2000 m. Seimo koalicijos uždavinių. Iki to laiko "Williams" bus atsiskleidęs ganėtinai gerai, ir mes matysime, kas jis ir kodėl jis čia. O kad niekas jam nepataikaus taip, kaip pataikavo ponas V.Babilius, jis privalo žinoti jau šiandien. O kad nebūtų jokių mums nepriimtinų vilčių toliau rengiant įstatyminę bazę, būtina numatyti galimą skyrybų su "Williams" tvarką.

Vienas vienintelis klausimas šiandien yra vertas mūsų svarstymo – ar valstybė išlaiko šito ūkio subjekto valstybės kontrolę? Pakartoju: kontrolę. Atsakau. Sutartis tokios kontrolės išlaikymo galimybę garantuoja. Ir neužsimerkime prieš tas sutarties eilutes išryškindami kitas. Toliau viskas priklauso nuo Vyriausybės ir nuo parlamento veiksnumo. Jeigu to nebus, "Williams" bus nekaltas ir ateity. Kad mes atsakomybės garantijas turėtume, galėtume paklausti savęs, ar dar šis Seimas negalėtų įkurti kokios nors monitoringo grupės visiems mūsų anksčiau vadintiems strateginiams ir šiandien privatizuotiems objektams stebėti. Tokia priežiūra neleistų užmigti nei užsienių savininkams, nei mums patiems. (Aš baigiu.) "Williams" atėjimo sąlygos mums nėra labai geros. Bet aš taip pat nelaikau, kad yra labai geros tos mūsų valstybės turto išvoginėjimo sąlygos, kuriose mes dabar esame. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega Ozolai. Seimo narių valia jūs turėjot galimybę kalbėti dvigubai ilgiau negu numatyta Statute. Ir E.Bičkauskas dėl vedimo tvarkos.

E.BIČKAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos. Aš labai prašyčiau posėdžio pirmininką, kad jis kito posėdžio (tiksliau, po pertraukos) pradžioje paskelbtų tikslų sąrašą, kas kalbės eilės tvarka. Visiškai nenorėčiau, kad pačioje pabaigoje kalbėtų penki, šeši konservatoriai. (Balsas salėje) Aš tikiuosi, bet noriu, kad to iš tikrųjų nebūtų. Dėkui.

PIRMININKAS. Jūs, gerbiamieji kolegos, žinote, jog bendra Statuto nuostata, kad posėdžio pirmininkas privalo proporcingai skirstyti laiką. Taigi kalbės valdančiosios koalicijos atstovai, tada kalbės opozicija ir taip kaitaliosimės. Gerbiamieji kolegos, dabar pertrauka iki 12.15 val.

K.BOBELIS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom. Daktaras K.Bobelis. Prašom prieš pertrauką.

K.BOBELIS. Aš savo ir pono S.Buškevičiaus vardu noriu pasakyti, kad ponas R.Smetona, padaręs mūsų frakcijos pareiškimą, neatstovavo mano ir pono S.Buškevičiaus nuomonei. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš galiu tik skėstelėti rankomis ir apgailestauti, kad ponui R.Smetonai buvo suteikta galimybė kalbėti 7 min. Jis tuo būdu laimėjo 2 min. papildomo kalbėjimo. Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12.15 val. Po pertraukos laiko limitai bus kontroliuojami kur kas griežčiau.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Registruojamės po pertraukos. Gerai? Prašom pasiruošti, tuoj pat registruojamės. Registracija vyksta. Vyksta registracija, prašom registruotis.

Gerbiamieji kolegos, registracija baigėsi. Užsiregistravo 29 Seimo nariai. Ir kviečiu ministrą A.Saudargą kalbėti frakcijos vardu. Ruošiasi kalbėti S.Kaktys. Dar liko, rodos… Negali būti, jau per daug.

A.SAUDARGAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mes visi puikiai žinome, kad naftos ir energetikos ūkis, kaip ir daug kas kita, yra sovietinių laikų paveldas, jo projektai ir jo dabartinė būklė taip pat yra palikimas. Mums Lietuvoje iškilo uždavinys, ar mes patys vieni, ar kartu su kitais partneriais tvarkysim šitą naftos ūkį. Be abejo, užtruktų ilgai diskutuoti tuo klausimu, ar įmanoma patiems vieniems, gal ir įmanoma, bet manau, kad menkos būtų mūsų perspektyvos konkurentišką, gebantį atlaikyti labai sunkią šitame sektoriuje pasaulinę konkurenciją patiems vieniems šitokį naftos ūkį be partnerių eksploatuoti. Tada natūraliai kyla kitas klausimas, jeigu partneriai, kokie partneriai, iš kur partneriai? Iš Rytų ir Vakarų, ar tik iš Rytų, tik iš Vakarų? Pats logiškiausias atsakymas ir pagrindžiamas ekonominiais samprotavimais, be abejo, naudingiausia turėti partnerius tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Kitaip tariant, partneriai ir iš Rytų, ir iš Vakarų yra optimalus sprendimas. Tačiau kokiu būdu, tai nėra taip paprastai pasakoma ir iš ten, ir iš ten. Galbūt simetrija yra priimtina ekonominėje, grynai ūkinėje plotmėje, trečdalis vienų, trečdalis kitų, trečdalis Lietuvos. Panašiai tokios schemos ir aptariamos.

Tačiau, gerbiamieji kolegos, naftos ūkis visame pasaulyje yra strateginė sritis. Čia būtų galima daug pateikti ir pavyzdžių, argumentų, ir politinių įvykių, ir pastaroji krizė Rusijoje taip pat yra glaudžiai susijusi su ekonominiais įvykiais, taip pat ir šitame naftos sektoriuje. Todėl šičia, strateginėje plotmėje, nėra pariteto ir nėra simetrijos. Kodėl? Todėl, kad Lietuva integruojasi į Vakarus, į Vakarų ekonomines ir saugumo struktūras, į Europos Sąjungą ir NATO. Jeigu mes atmesim šitai, tai iš mūsų koncepcijos, viso, kas iki šiol pasakyta, išeitų tik tiltas, apie kurį mes esam prieš kažkiek metų diskutavę, ir bent jau mūsų, Krikščionių demokratų partijai, tokia koncepcija nėra priimtina. Kitaip tariant, atmetus tiltą, nelieka simetrijos. Yra atvirumas ir į vieną, ir į kitą pusę, tačiau strateginis pasirinkimas yra į vieną pusę.

Taigi mūsų partneris šitame svarbiame sektoriuje, strateginis partneris turi būti Vakarų partneris, be abejo, jis taip pat bus ir ekonominis partneris, ne tik strateginis. O Rytų partneris gali būti ekonominėje srityje. Beje, norėčiau pabrėžti, kad tai atitinka Lietuvos nuolatinę užsienio politiką, kuri jau yra tapusi nacionaline užsienio politika, atlaikiusi jau ne vieną valdžios pasikeitimą. Ji paprastai yra formuluojama kaip integracija į Vakarų ekonomines saugumo struktūras ir geri santykiai su kaimynais. Dar pridurčiau, geri ir abipusiai naudingi santykiai su kaimynais. Šitas planas, kuris pateiktas mūsų naftos ūkio plėtojimui, ir atitinka štai šitą nacionalinę Lietuvos užsienio politikos strategiją.

Dabar jei konkrečiai mes prieitume, galėtume paklausti apie "Williams", konkrečią kompaniją, kuri yra svarstoma. Taip, ji strateginis partneris, kandidatas į strateginius partnerius, tai ir svarstoma šiandieną Seime. Manau, kad jis yra tinkamas partneris. Visų pirma tai nėra mūsų įsivaizduojamas partneris, tai patvirtina valstybės santykiai su valstybe, kad tai yra abipusiai strateginis interesas. Tai patvirtinta oficialiais dokumentais bendram kontekste, turint minty Baltijos valstybių ir Jungtinių Amerikos Valstijų chartiją, į kurią įeina ekonominiai planai ir t.t. Tai yra stiprus kandidatas, stipri kompanija, turinti ilgalaikius interesus Lietuvoje ir regione, žengianti į Europos ūkį, kaip tik šiuo metu ieškanti erdvės savo veiklai.

Todėl Kikščionių demokratų partija ir frakcija Seime šituos argumentus, strateginius argumentus, laikė vienais iš pagrindinių. Nepaisant to, be abejo, frakcija labai atidžiai išstudijavo pateiktus dokumentus. Mūsų buvo pateikta nemažai, sakyčiau, daug labai konkrečių siūlymų, jie buvo teisiškai įforminti, ir Krikščionių demokratų frakcija tą pateikė per Ekonomikos komitetą. Ekonomikos komitete (turbūt jums buvo pateiktos išvados ir svarstymai) tie siūlymai, mūsų požiūriu, buvo priimti. Aš tikiuosi, kad ir Vyriausybė, kaip galime spręsti iš dabar teikiamo projekto, taip pat atsižvelgs į visus šiuos labai konkrečius esminius siūlymus. Todėl krikščionys demokratai ragina balsuoti už visus įstatymų projektus, kurie teikiami šiame pakete, taip pat Seimo nutarimą šiuo klausimu. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu S.Kaktį. Ruošiasi F.Palubinskas.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, K.Bradūnas yra sakęs: “Manęs neapleidžia rūpestis, kaip Lietuva, ši baltiškojo kranto uola, išliko istorijos vingiuose tarp slavų ir germanų jūrų.” Manau, gal todėl ji išliko, kad didžiųjų išbandymų metais sugebėdavome priimti teisingus sprendimus. Nuo 1990 metų mes vėl ir vėl grįžtame, kaip ir šiandien, prie šios, anot K.Bradūno, baltiškosios uolos tvirtinimo.

Tuščios pastangos būtų kalbėti apie įvairius ekonominius svarstomo klausimo argumentus, pasiduoti įvairioms oponentų kalboms, jų kalbos stiliui, tonui, kuo kategoriškiau kalba, kuo agresyviau kalba, man atrodo, kad tuo mažiau jų argumentuose yra tiesos. Šiandien, manau, siaurame minčių lauke gimsta didis atminties laikas, jis išplaus tuos pigius momentinius ritualinius kalbėjimus, liks tik esmė. Ir ji liks, ir bus eksponuota netolimoje ateityje.

Tačiau atminties laikas negailestingai primena – pirma, 1994 m. vasario 15 d. Vyriausybės nutarimą Nr.104 “Dėl naftos ir jos produktų terminalo Būtingėje statybos” ir ekspertų komisijos vertinimą, kad projektas be produktotiekio kainuos 150 mln. JAV dolerių. Šiandien jau skaičiuojame statybos kainą – 320 mln. JAV dolerių. Kodėl tas verslo planas buvo taip nepatikimai parengtas ir kas galbūt pasinaudojo kažkokiais pinigais? Klausimas yra atviras.

Antra. 1996 m. vasarą, svarstant koncerno “Lietuvos nafta” kūrimą, buvo modeliuotas planas per trejus metus du trečdalius akcijų atiduoti strateginiam investuotojui Rusijoje. Tuo metu LDDP vardu kalbėjęs J.Veselka (cituoju) sakė: “Aš drąsiai galiu pasakyti, kad pats optimaliausias variantas būtų, jeigu čia ateitų tarptautinė naftos kompancija “Lukoil”. Bendra komplekso įstatinio kapitalo vertė tada buvo paskaičiuota įvairių ekspertų, sudėta iš tų į bendrą koncerną įeinančių įmonių ir buvo paskaičiuota 750 mln. Lt, todėl ir sakome šiandien, kad buvo norėta parduoti du trečdalius akcijų per trejus metus už 490 mln. Lt. Todėl klausiu, ko verti šios dienos postringavimai apie nerealiai žemą akcijų emisijos pardavimo kainą.

Trečia. Ko vertos šios dienos socialdemokratų kalbos, jei 1996 m. rugpjūčio 20 d. jų partijos narys A.J.Antanaitis kalbėjo: “Privatizavimas leidžiamas dviem būdais – parduodant tam tikrą dalį valstybei priklausančių, antra – darant akcijų emisiją”. Pirmasis būdas visiškai nepriimtinas. Kada socialdemokratai kalbėjo teisybę? Ar tais 1996 m., o galbūt abiem atvejais, šiandien tokia yra jų teisybė, tokia jų šiandien pažiūrų metamorfozė. Matyt.

Ketvirta. Ko vertos mūsų kalbos apie konkursus, kainas, jeigu š.m. rugpjūčio 17 d. (…) informuoja apie Latvijos derybas tarp Ventspilio mero A.Lambergso ir V.Alekferovo statyti naftotiekį Levelis – Ventspilis ir už tai, kad būtų užtikrintas naftos tiekimas, padovanoti, pabrėžiu, padovanoti 25% akcijų Rusijos pusei, taip pat 10% Pasaulio ekonomikos ir rekonstrukcijos bankui už kreditines lėšas. Štai kiek mūsų kaimynų, Latvijos, nuomone, kainuoja naftos tiekimo garantijos. O “Williams” neprašo jokių garantijų, ateina be jų ir taip pat moka už akcijų emisiją.

Penkta. Ilgam išliks atmintyje kolegų oponentų siūlymas spręsti klausimą pamažu, gerai įsigilinus, leidžiant parduoti, sakykime, socialdemokratų vertinimu, po 10-15 ar dar mažiau akcijų, tai daryti per 10-15 metų. Tai tikrai graži, bet negyvenimiška mažų žingsnių politika. Šioje vietoje, galima sakyti, susiduria du iš principo skirtingi požiūriai. Vieni – už valstybės valdymą, kiti – už privataus kapitalo atėjimą ir valdymą per privatų ūkį. Pavyzdžiui, Būtingės kainos jau įrodo, ką reiškia veikti valstybės vardu. Tai galima įrodyti ir Mažeikių naftos įmonės atžvilgiu. Iki 1997 m. neleidžiant įmonei turėti savo apyvartinių lėšų, nesaugant lietuviškų naftos produktų rinkos, ji buvo nuostolinga. Tik atleidus varžtus, ji tampa pelninga, tačiau gamykla negali būti pavaldi valdžių kaitoms. Geriausiai ją saugo privatus kapitalas, nebėra pagrindo šantažuoti valstybės dėl žaliavos nedavimo, lieka ekonominis interesas.

Šešta. Man praėjusi vasara buvo politiškai karšta. Praleidau šalia, bet ne kartu, dirbdamas su būriais Mažeikių rinkiminėje apygardoje dirbusių socialdemokratų. Aš dėkingas kolegoms už dėmesingumą, laiku ištiestą pagalbos ranką, daugybę kartų kalbantis su darbuotojais, profsąjungų atstovais, “Williams” kompanijos atstovais, net ir oponentams nebeliko jokių slaptumo žymių. Kaip mes šiandien įsitikinome, atsirado pasitikėjimas reikalo teisingumu, paisekė apsaugoti darbuotojų interesus, užtikrinti tų, kurie norės dirbti, ateitį. Kitaip, negu mano kolegos siūlo, siūlau šios vasaros darbo vaisius kiek aiškiau atspindėti Seimo nutarime “Dėl strateginio investitoriaus pripažinimo”. (Baigiu.) Siūlymuose atsispindi ir derybų protokolų su “Williams” kompanija teiginiai. Šis siūlymas suderintas su Ūkio ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijomis. Senovės graikai sakė, kad žmones jaudina ne daiktai, o nuomonė apie juos. Užmirštas liko būsimųjų investicijų dydis į “Mažeikių naftą”. Man džiugu, kad tai sudaro prielaidą kitoms būsimoms investicijoms, tolesniam stambiam kapitalo atėjimui į Mažeikių miestą ir jo tolesniam vystymuisi. Tai svarbu mano krašto žmonėms. Todėl pritariu šiam projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Kviečiu F.Palubinską, ruošiasi V.Andriukaitis.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, biznis vis dėlto nėra tik biznis. Biznis yra glaudžiai persipynęs su politika. Po 50 metų sovietinės okupacijos ir absoliutaus jų politinio bei ekonominio dominavimo mes daugiau nebenorime nei politinio, nei ekonominio bet kokios valstybės dominavimo. Ko mes norime ir ko mes siekiame? Tai – politinio saugumo ir nepriklausomumo. Ir mes puikiai suprantame, kad politinis priklausomumas atsiranda ir per ekonominį priklausomumą. Dabartiniai Rusijos ir tos krizės juntami padariniai rodo, kad mes esame dar per daug ekonomiškai priklausomi nuo šios valstybės. Nuo valstybės, kuri siekia supančioti bei pririšti mus ir politiškai. Todėl aš labai palankiai žiūriu į Lietuvos Vyriausybės pastangas pritraukti kuo daugiau investuotojų iš Vakarų. Tad “Williams” atėjimas į Lietuvą galėtų būti pageidautinas ir politiniu, ir ekonominiu požiūriu. Politiniu požiūriu “Williams” atėjimas į Lietuvą būtų naudingas, nes tai taip pat būtų ir politinio ryšio su galingiausia pasaulio valstybe – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis sustiprinimas. Tai būtų norimas pasiekimas.

Tačiau kyla klausimas, kokiomis sąlygomis "Williams" ateis į Lietuvą? Visai suprantama, kad "Williams" norėtų ateiti už mažiausią kainą, patirdama mažiausius kaštus ir apskritai mažiausiai rizikuodama. Toks "Williams" noras yra visai natūralus ir suprantamas, bet derybose yra dvi pusės, yra ir Lietuvos pusė.

Ko mes norėtume iš šio ekonominio sandorio? Mes turėtume siekti gauti tikrai nemažai iš vieno iš mūsų svarbiausių strateginių objektų. Pirmiausia mes norėtume politinės naudos, susiedami save su JAV bendrove, ir iš to kylančio didesnio JAV valdžios palankumo Lietuvai.

Antra. Mes norėtume naujų investicijų į mūsų naftos ūkį, geresnės vadybos mūsų naftos ūkyje, geresnės naftos ūkio technologijos, didėjančios gamybos ir kylančio jos našumo, mūsų naftos ūkio eksporto rinkos augimo, augančio naftos ūkio našumo, naftos ūkio vertės augimo ir, aišku, kuo didesnės kainos už dabar kuriamos Lietuvos naftos firmos parduodamus 33% akcijų.

O ar galime visa tai gauti? Tai priklausys ne tik nuo to, kiek potencialiam pirkėjui mūsų kuriama firma yra ir bus verta. Vyksta derybos ir kiekviena pusė mėgina įtikinti kitą. Nuo kiekvienos pusės pasirengimo ir sugebėjimo derėtis priklauso jų rezultatas. Tad kaip derybininkai ar buvome efektyvūs? Prieš eidama į bet kokias derybas Lietuva turėjo aiškiai žinoti, ko siekia iš savo naftos verslo, koks yra sujungtos naftos firmos potencialas, ko reikės, kad potencialas būtų pasiektas, kokia yra sujungtos naftos firmos vertė ir kaina, pagaliau kokias ekonomines paskatas esame pasirengę naudoti, kad pritrauktume politiškai ir ekonomiškai patrauklų investuotoją. Nėra abejonių, kad sujungta naftos firma turi labai gerą potencialą, tik jai reikia geresnės, efektyvesnės vadybos bei investicijų.

O ar Lietuva derybose su "Williams" gavo pakankamai už kuriamą Lietuvos naftos firmą? Pažiūrėkime. Jeigu iš politinės perspektyvos susitarimas su "Williams" yra geriausia alternatyva, tai iš ekonominės perspektyvos man kyla abejonių, ar tai tikrai geriausia, ką galėjome gauti. Kokia yra mūsų naftos firmos vertė? Verslo vertinimas nėra tikslus mokslas, ir rezultatai priklauso nuo pasirinktų vertinimo metodų, prielaidų ir vertintojų sprendimų.

Yra daug būdų išreikšti firmos vertę. Vienas iš jų yra turto kaina. Tai yra originali kaina, atimami nusidėvėjimai ir gaunama vertė, arba kiek dabar kainuotų nupirkti tokį pat turtą.

Antras būdas yra likvidavimo vertė, t.y. kiek gautume, jeigu parduotume turtą dalimis.

Kita galimybė yra rinkos vertė, kai informuoti bei susidomėję pardavėjai ir pirkėjai susitaria dėl kainos arba už kiek buvo parduotos panašios firmos.

Pagaliau yra ir pajamų tėkmės metodas – kokias pajamas gausime ateityje už dabartinį investavimą? Kadangi kiekvienas vertinimo metodas duoda skirtingą rezultatą, tai paprastai yra vartojami keli metodai. "Williams" įvertino kuriamą Lietuvos naftos įmonę 150 mln. dolerių. Lietuva tą pačią įmonę įvertino 300 mln. dolerių. Kodėl toks didelis skirtumas? Atrodo, kad vertinimo metodas buvo naudotas tas pats – pajamų tėkmė, bet prielaidos ir vertintojų sprendimai skyrėsi. Pagal Lietuvos minimalų vertinimą jungtinės naftos firmos vertė iki naujos akcijų emisijos – 800 mln. Lt. Planuojama emisija – 400 mln. Lt. Taigi vertė yra 1 tūkst. 200 mln. Lt. Už 33% šios jungtinės firmos "Williams" moka 75 mln. dolerių, tai yra 300 mln. Lt, arba 25% Lietuvos minimalaus įvertinimo. Kaip kompromisą "Williams" dar duoda 75 mln. dolerių sąlyginį vekselį. Taigi, jeigu neišsipildys “Paribas” prognozės, Lietuva bus nubausta – negaus dalies ar visų 75 mln. dolerių, numatytų vekselyje.

O kaip apie "Williams", kokios baudos yra numatytos jiems, jeigu jie neišpildys to, ką dabar žada? Ar būtų galima priimti mums palankesnį sprendimą, susitarimą? Manau, kad taip. Štai yra viena galimybė. Mums iš "Williams" ypač reikia dviejų dalykų: efektyvios vadybos ir investicijų. "Williams", kaip naftos firmos vadybininkams, reikėtų mokėti sutartą sumą už gerą dabartinio gamybos lygio operavimą ir premijas už nustatytą naftos perdirbimo (…) realizavimą bei perdirbimo ir realizavimo efektyvumo ir pelningumo padidinimą. Reikėtų mokėti premijas ir už pergabenimo bei pelno padidinimą.

Antra, kaip investitoriui Lietuvai yra naudingiausia gauti tuos vekselyje sąlyginai pažadėtus 75 mln. dolerių dabar, o ne po trejų metų. Tad Lietuva ir turėjo paprašyti 150 mln. dolerių už tuos 33% jungtinės naftos firmos akcijų dabar. O kai jų, t.y. "Williams", vadyba padės padidinti firmos gamybą, realizavimą, pelningumą ir vertę, tada Lietuva pagal susitarimą sugrąžins jiems dalį ar net ir visus 75 mln. dolerių, kurie yra numatyti tame vekselyje, kaip premiją už gerai atliktą darbą. Mums tai apsimokėtų. (Aš baigiu.)

Taip, aš manau, kad Lietuvai šis būdas būtų buvęs naudingesnis, nes jis labiau skatintų "Williams" pasiekti mums norimų rezultatų. Yra protingiau mokėti už pasiektus rezultatus negu vien pažadus.

Būtų ir kitų sprendimo būdų, kurie mums būtų buvę naudingesni. Ačiū už jūsų dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Andriukaitį. Ruošiasi R.Didžiokas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tikiuosi, kad turėsiu galimybę visą savo tekstą pateikti stenogramoje, nes per 5 min. to teksto neperskaitysiu. Manau, kad iš karto pradėsiu cituoti teisės aktus ir kelti teisinius klausimus. Teisės aktas – Vyriausybės programa (5 puslapis): “Pasižadame vykdyti dorą ir kiekvienam žmogui teisingą valstybės vidaus ir užsienio politiką”. Sutariame.

Toliau. “Tartis su žmonėmis ir opozicinėmis politinėmis jėgomis”. Yra problemų.

“Užtikrinti viešumą sprendžiant valstybės finansinius ir turtinius klausimus”. Dar daugiau problemų. Ačiū Dievui, kad mes šiandien to viešumo pasiekėme labai jau tokia, sakykim, prasta kaina.

Einame toliau. 20 puslapis: “Likęs valstybės turtas bus privatizuojamas (pabrėžiu) tik per viešus pirkimo-pardavimo sandorius… akcijų pardavimas per viešus konkursus… Paklausios, didesnės įmonės (objektai) bus parduodami skelbiant tarptautinius privatizavimo konkursus…” Manau, kad reikėtų Vyriausybės programoje šią nuostatą smarkiai koreguoti, arba, sutikime, kad bus prieštaravimų.

“Nesiūlysime privatizuoti… šaliai gyvybiškai svarbių gamybinės ir socialinės infrastruktūros objektų”. Mėginkime susitarti. Jau nebegalime susitarti, jau nubėgome tolyn net neaptarę, ką reiškia “gyvybiškai svarbūs gamybiniai objektai”, o ką reiškia ne.

Einame toliau. “Paliksime valstybei strateginius infrastruktūros objektus bei natūralių monopolijų sektorius”. Kaip čia dabar yra? Tai yra Vyriausybės programa, kurią Konstitucinis Teismas pripažino teisės aktu. Todėl norėčiau paprašyti, kad būtų pasiūlyti pakeitimai Vyriausybės programoj, trečiajam svarstymui ir balsavimui.

Toliau. Cituojame Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą. 1 straipsnis. “Privatizavimas – valstybės ir savivaldybių turto perdavimas potencialių pirkėjų nuosavybėn pagal šiame įstatyme nustatyta tvarka sudarytus privatizavimo sandorius, taip pat valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, kai iš papildomų įnašų išplatinama nauja akcijų emisija.” Tai ką dabar pasakysim? Ar mes kalbam apie investicijas? Kalbam, ponai, apie privatizavimą. Įstatymų leidėjas – Seimas apibrėžia privatizavimo sąvoką. Taigi kontrolės perdavimas ir išplatinta nauja akcijų emisija. Vadinasi, reikia keisti ir siūlomo įstatymo pavadinimą arba keisti Privatizavimo įstatymą. Bet Privatizavimo įstatymo 2 straipsnyje kalbama apie dar vieną labai svarbų dalyką: “Privatizavimo objektai privačios nuosavybės teise gali būti perleisti tik pagal šį įstatymą”. Ne pagal tą, kurį mes čia dabar svarstome. Arba diskutuosime, iš tikrųjų kaip čia yra. Juridinė kalba yra viena, o pono V.Babiliaus interpretacijos yra visai kitos. Žinoma, jeigu mes suprasime, kad tik pagal Privatizavimo įstatymą, vadinasi, privatizuoti turėjo Valstybės turto fondas ir kontroliuoti Privatizavimo komisija. Kodėl nušalintas Valstybės turto fondas ir kodėl Privatizavimo komisija taip pat nušalinta? Logišką atsakymą sunku surasti. “Telekomas” privatizuotas pagal Privatizavimo įstatymą, ir viskas gerai, kodėl naftos kompleksas privatizuojamas kitaip. (Balsai salėje) Pabrėžiu, viskas įstatymiškai gerai, pone Listavičiau.

Toliau. Gilinkimės į įstatymus, nes kuo toliau, tuo jums sunkiau. Tai gal vis dėlto ponas Ministras Pirmininkas G.Vagnorius ir V.Babilius žino, kodėl taip atsitinka. Kodėl vis dėlto “Telekomą” privatizuojam pagal Privatizavimo įstatymą, o naftos kompleksą ne? (Balsai salėje) Mano nuomone, tai paaiškintų Tėvynės sąjungos ir Pramonininkų konfederacijos memorandumas 1996 metais. Jame pasakyta: “Formuojant Vyriausybės politiką, tartis su Lietuvos pramonininkų konfederacija, suteikiant galimybę pramonininkų atstovams dalyvauti Vyriausybės veikloje”. Kitaip sakant, privatizavimo sričių pasidalijimas, ko gero, yra šitos citatos esmė. Aš matau, kad dega lemputė. Aš manau, kad taip pat tektų kalbėti ir apie Viešųjų interesų įstatymo susikirtimus. Šiuo atveju ponas V.Babilius puikiai žino, kad Viešųjų interesų įstatymas galioja nuo š.m. birželio 1 dienos. Ponas V.Babilius ir jo šeima turi nemažą biznį, turi biznį… (Balsai salėje) Į temą, brangieji.

PIRMININKAS. Laikas baigėsi.

V.P.ANDRIUKAITIS. Turi variklių, generatorių, transformatorių biznį. Dėl to, tarkim, uždaroji akcinė bendrovė “Vinoba” gali net užsiimti naftos ir dujų gavybą aptarnaujančia veikla, kietojo, skystojo, dujinio kuro didmenine prekyba. Viešųjų interesų įstatymo 11 straipsnyje kalbama: “Jeigu ministras patenka į interesų konfliktą, jis privalo nusišalinti”. Ir aš manau, kad ponui V.Babiliui šitoje situacijoje būtų geriausia taip ir padaryti – įvykdyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje įstaigoje įstatymo reikalavimus. Tai panaikintų labai daug klaustukų. Galiu pasakyti, kad įstatymai, kurie yra pateikti, labai prieštaringi. Mano manymu, yra prieštaravimas dviem Konstitucijos straipsniams. Aš nekalbu apie tai, kad jie prieštarauja Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui, kurį taip pat reikėtų arba koreguoti, arba keisti.

PIRMININKAS. Kviečiu R.Didžioką. Ruošiasi A.Grumadas. Ir A.Vidžiūnas dėl vedimo tvarkos.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, jūs prieš pertrauką žadėjote, kad po pertraukos būsite griežtesnis reglamento požiūriu. Nei socialdemokratai, nei visi kiti neturi teisės kalbėti ilgiau, negu numatyta pagal Statutą – 5 minutes.

PIRMININKAS. Visiems konservatoriams šita nuostata tikrai bus taikoma. (Balsai salėje)

R.Didžiokas. Prašom.

R.DIDŽIOKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamosios kolegės, gerbiamieji kolegos, noriu kalbėti apie dabar mūsų diskutuojamų įstatymų projektus. Akivaizdu, kad jie tikrai svarbūs Lietuvai. Tai liudija ne vien karštos diskusijos Seimo komitetuose, bet taip pat diskusijos spaudoje, televizijoje ir visuomenėje. Iš tikrųjų, aš manau, šių trijų įstatymų ir Seimo nutarimo projektų interpretacija peržengia tas nuostatas, kurios įtvirtintos siūlomuose projektuose, ir daugeliu atveju pavirsta į savo samprotavimų arba savo iliuzijų pristatymą ir jų aiškinimą. Taigi aš labai prašyčiau jūsų ir pats noriu sugrįžti prie konkrečių įstatymo nuostatų bei noriu pateikti taip, kaip aš jas suprantu.

Taigi visame šitame įstatymų projektų pakete aš įžiūriu keletą svarbių ir pagrindinių, mano nuomone, nuostatų, kurias aš čia norėčiau pateikti.

Pirma. Siūloma reorganizuoti tris gerai žinomas Lietuvoje akcines bendroves, sujungiant jas į vieną akcinę bendrovę. Taip pat reglamentuojama to sujungimo tvarka, kuri šiek tiek skiriasi nuo dabar pateiktos Akcinių bendrovių įstatyme tvarkos, todėl patikslinama pirmajame iš pateiktų projektų. Aš manau, kad mes jau turėjom precedentų, ir esame priėmę ne vieną įstatymo projektą, kuriame siūlėme dėl tam tikrų priežasčių pakeisti Akcinių bendrovių įstatymą. Kaip pavyzdį aš galiu pateikti dar pavasario sesijoje priimtą pataisą, kuri leidžia greita tvarka reorganizuoti regionines šilumos tiekimo įmones. Taigi, aš manau, ši nuostata normali, turinti precedentą, ir nematau čia kokių nors ypatingų ar bent kokių nors Lietuvos interesų pažeidimo.

Antra. Suteikiama galimybė JAV kompanijai "Williams International” įsigyti naujai sukurto naftos komplekso akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” naujai išleidžiamos akcijų emisijos, sudarančios tik 33% įmonės įstatinio kapitalo, kartu pripažįstant šią kompaniją strateginiu investitoriumi. Valstybė pasirinko patyrusį naftos versle partnerį ir siūlo šiam partneriui būti naftos versle dalininku. Kodėl pasirinko šį partnerį, o ne kitą, pakankamai jau kalbėjo ir argumentavo ir mano kolega S.Malkevičius. Aš nenorėčiau prie šito grįžti. Ar yra čia Lietuvos nacionalinių interesų pažeidimo? Jeigu biznis seksis, Lietuva laimės iš to, kartu laimės ir kompanionas, dalininkas, ir mes galėsime savo likusias akcijas parduoti už atitinkamai didesnę vertę. Jeigu biznis nesiseks, praras ir mūsų kompanionas, ir Lietuva. Bet mes žinome tą rizikos laipsnį.

Trečioji nuostata, kuri įtvirtinta įstatymų projektuose, – nustatyta konkreti kaina už naujai išleidžiamų būsimosios akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” akcijų paketą ir jų apmokėjimo tvarka. Gerbiamieji kolegos, galima ginčytis be galo dėl to, ar per didelė, ar per maža kaina. Tačiau mane tenkina tai, kad abi pusės maksimaliai mažina savo riziką, palikdamos galimybę po ketverių metų patikslinti kainą, ir tai aš vertinu kaip tikrai labai rimtą ir atsakingą derybų rezultatą.

Prie šių pagrindinių trijų nuostatų, kurias aš randu svarstomuose įstatymų projektuose, aš dar galėčiau pridėti vieną, mano manymu, irgi labai svarbią. Tai yra tai, kad mes po ilgų diskusijų sudarom galimybes investitoriams, potencialiems investitoriams, palengvinti ūkinės veiklos sąlygas, priimdami nuostatas, kad mes įsipareigojam nedidinti savo tiesioginių mokesčių naštos, ir tai, kad mes tam tikram periodui garantuojame jų veiklą, pripažindami 200 mln. Lt kaip tą investicijų ribą, po kurios galimos lengvatos. Kartoju, kad tai yra taikoma ne vien tik užsienio investitoriams, bet taikoma ir Lietuvos investitoriams. Aš įsitikinęs, kad šita nuostata paskatins investicijų diegimą Lietuvoje ir jų pritraukimą iš užsienio. Gerbiamieji kolegos, baigdamas aš noriu pabrėžti keletą akcentų. Jie galbūt galėtų paryškinti situaciją, kuri gali būti arba kuri susidarys po to, kai mes priimsime įstatymų projektus. Aš kviečiu jus taip pat padaryti.

Pirma. Valstybė išlaikys ir toliau daugiau kaip 50% naftos kompleksų akcijų. Vadinasi, ji ir toliau kontroliuos įmonę, jos valdymą ir, remdamasi Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, galės bet kada daryti įtaką įmonės ūkinei veiklai, taip pat pelno paskirstymui.

Antra. Akivaizdu, kad iki 2002 m., t.y. iki tol, kol strateginis investitorius, JAV kompanija, apmokės vekselius, valstybė kontroliuos šią įmonę ir toliau, nes paprasčiausiai nelogiška būtų parduoti savo akcijų dalį. Aš įsitikinęs, kad ta dalis, jos vertė, apmokėjus vekselį, taps kur kas didesnė.

Trečia. JAV kompanija "Williams International" yra patikima, gerai užsirekomendavusi įmonė, turinti ilgalaikę patirtį naftos versle, pasirengusi Lietuvą panaudoti kaip placdarmą įsitvirtinti Europoje. Ji savo strateginiams tikslams įgyvendinti turi be visų kitų labai svarbų argumentą – gerą reputaciją, kurios, aš įsitikinęs, ji nenori prarasti savo ir Lietuvos labui.

Baigdamas aš kviečiu pritarti po svarstymo ir balsuoti už įstatymų projektus su tomis pataisomis, kurios buvo pateiktos Ekonomikos komiteto ir kurias Vyriausybė priėmė (savo antrajame variante). Dėkoju.

PIRMININKAS. Dabar kalbės A.Grumadas, po jo kalbės J.Valatka.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien mes kalbam labai ilgai ir turbūt sunku rasti argumentų, kurie nėra išsakyti, tiek už, tiek prieš. Aš mėginsiu taupyti jūsų laiką ir kalbėti labai trumpai, tačiau pažvelgti truputį kitu aspektu į pateiktus mums dokumentus ir apskritai į visą šitą problemą.

Aš pradėsiu kalbėti apie tuos, iki šio ryto dar buvusius konfidencialius sutarties straipsnius, kurie iš tiesų mane, kaip pilietį, kartu su kitais, kurių neminėsiu, pakankamai įžeidžia. Norėčiau tiktai priminti, kadangi kiek žinau, ne visi kolegos skaitė, gal ir šiandien nespėjo perversti, kad kalbama apie ateities projektus, t.y. apie tai, ką dabartinė Vyriausybė įgalioja daryti ateinančias vyriausybės ir ateinančius seimus, apie tai, ką jie palieka kaip savo palikimą, kurio atsikratydamas mūsų kraštas bus susijęs su dideliais materialiniais nuostoliais. Jūs turbūt jau žinote, kad tai yra orimulsijos vamzdynas iš Būtingės į Kauną, Elektrėnus, Vilnių, dujotiekis per Lietuvą (labai riebus kąsnis), turint omenyje, kad norvegai tiesia vamzdyną iš Švedijos į vakarinę Lenkijos dalį. Rusai labai suinteresuoti konkuruoti su naujai tieksiamomis dujomis į Vakarų Europą. Tas vamzdynas turėtų būti nuo Rytų sienos iki Karaliaučiaus srities. Taip pat yra trąšų vamzdynai ir jų eksploatavimas. Yra vamzdynas iš Baltarusijos, taip iš Lietuvos gamintojų. Paskutinis dalykas – perdirbtų naftos produktų vamzdynas į Būtingę. Netikiu aš tais popieriais, kurie čia prieš mūsų posėdžius buvo platinami Seime, tačiau ten buvo parašyta, kad derantis buvo kalbama ir apie tiekimą vamzdžiu iš Būtingės į Ventspilį. Visa tai mane žeidžia. Aš prisimenu istoriją ir žinau tiktai viena, kad kai būdavo monarchija ir būdavo karalius, tai jis turėdavo sūnų. Norėdamas palikti jam savo turtą, jis turėdavo galimybių jam pasakyti, kaip tas sūnus turi elgtis ir kaip turi daryti. Tačiau demokratinė visuomenė yra pagrįsta visai kitu principu, kas tam tikrą kiekį metų žmonės patys nusprendžia, kam patikėti visas valstybės galias. Tie žmonės yra laisvi, bet susieti su tų asmenų, kuriuos pasirinko, valia ir jų norais, jų viltimis ir tikėjimu. Šia prasme tų sąlygų primetimas kitiems, ateinančioms vyriausybėms ir seimams, aš manyčiau, absoliučiai nepriimtinas.

Norėdamas trumpinti savo kalbą, aš konkrečiai prieisiu prie pasiūlymų ir prie tų projektų, kurie pateikti šiandien svarstyti ir kuriems mes turime, be visų pokalbių apie kompleksą, privatizavimą, pritarti arba ne. Pirmiausiai norėčiau apie projektą P-1350, tai yra Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Kaip dirbantį Gamtos apsaugos komitete žmogų viena pastraipa mane tikrai labai jaudina – 9 punktas, papildantis 5 straipsnį, t.y. “Mokestis už aplinkos teršimą”. Gerbiamieji ir mielieji kolegos, šiandien tas mokestis yra artimas nuliui, atsižvelgiant į labai sunkią mūsų krašto ekonominę situaciją. Tačiau jau visuose projektuose numatyta, kad jis turės tendenciją kasmet didėti ir pasiekti tuos standartus, kurie yra tame pačiame regione, t.y. Europos Sąjungoje, į kurią mes trokštame patekti. Taigi įšaldymas dešimčiai metų tokio mokesčio, mano manymu, išimtinę sąlygą kelia vienam investitoriui. Juolab kad mes Lietuvoje turime ir kitų, neskaičiuojant ūkinių subjektų, kurie yra grynai lietuviški. Todėl mano siūlymas būtų šiame įstatymo projekte 9 punktą – “Mokestis už aplinkos teršimą”, t.y. įšaldymas (…) 10 metų, išbraukti. Kitas mano siūlymas jau konkretus, jis būtų dėl strateginio investitoriaus pripažinimo. Yra vienas straipsnis, kur suteikiamas šitas statusas "Williams". Aš manyčiau, kad galbūt iš teisinės pusės ir nelabai teisingai tai skambėtų. Siūlyčiau įtraukti ir 2 punktą, kuriame būtų parašyta… Kadangi čia bus skaičiai, aš noriu pasakyti, kad minėsiu tik tuos susitarimo tarp Vyriausybės ir "Williams" straipsnius, kurie susiję su fjučeriniais kontraktais, fjučeriniais kontraktais – išimtine teise turėti biznį Lietuvoje. 2 straipsnis – pripažinti sutarimo dėl principų tarp Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos ir "Williams International" straipsnius: 3 straipsnio ketvirtosios dalies 5.1.1 straipsnio paskutinį sakinį, 6.5 straipsnį ir 6.6 straipsnį netekusiais galios. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti J.Valatką. Ruošiasi A.Stasiškis. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti, kad užsirašymas kalbėti diskusijoje pagal Seimo statutą baigėsi prieš prasidedant diskusijai. Todėl net ir visi, netyčia pakliuvę į kompiuterį šiuo metu, negaus tokios teisės kalbėti. Papildomai prie šio sąrašo yra užsirašę, kaip man pateikė Sekretoriatas, A.Vaišnoras (prie to sąrašo, kurį jūs matote kompiuteryje) ir A.Kubilius. Daugiau nieko nėra. Taigi dabar kalba J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mane, kaip Ekonomikos komiteto narį, taip pat žeidžia tokie susitarimai, kokie čia yra. Aš pasakysiu apie vieną skaičių. 75 mln. – kai yra kalbama, kad tai bus investicijos į “Mažeikių naftą”. Tai yra labai mažas skaičius. Aš jums galiu pasakyti tik tiek, kad jūs patys suskaičiuotumėt. Apyvartinėm lėšom vien 5 mln. tonų naftos nupirkti po 100 dolerių – šiurkščiai skaičiuokim, jūs patys pamatysit, kiek reikia pinigų. 75 mln., kurie bus gauti į “Mažeikių naftos” sąskaitą, tai yra lašas jūroje, ir daugiau nieko. Kokiais skaičiais operuoja “Mažeikių nafta”, galit pasiskaityti, mes juos turim, skaičiai yra tikrai labai dideli. Todėl aš dar kartą pakartosiu, kad ekonomikos šitame sandoryje tikrai nėra, yra tik politika.

O dabar pažiūrėkim dėl politikos. Gerai. Štai gerbiamieji konservatoriai vis kaltino opoziciją, kad ji nori parduoti “Lukoil”. Tai mes siūlom tokią sąlygą: įsileiskim "Williams", leiskim šitomis sąlygomis nupirkti 33% akcijų ir fiksuokim šiandien šitą padėtį. Taigi lieka Vyriausybei per 51%, "Williams" – 33%, smulkiems akcininkams – 10% ir t.t., ir t.t. Kodėl šiandien taip nedaroma? Gerai. Vis dėlto Vyriausybė nusprendžia parduoti Rusijos ar kitai kompanijai, tai tikrai svarbus klausimas, tai tegul ateina į Seimą, gerbiamieji konservatoriai, jūsų dar kartą paklausti, reikia parduoti, ar nereikia parduoti? Tačiau šiuose įstatymų projektuose jau ta teisė suteikta Vyriausybei. Tai kodėl mes nepasiliekame šiandien kontrolės funkcijos? Labai nesunkus dalykas: įrašome 51%, ir kontrolė garantuota. (Balsas iš salės) Nesuprantama replika, gerbiamasis kolega. Jeigu jūs manote, kad Lietuva be ateities su 51% ir kontrolės galimybe visame komplekse, tai čia logika galbūt kita. Bet tiek to. Mes galėsime kitur padiskutuoti.

Dabar kalbant apie konkrečius projektus. Štai yra socialinės garantijos. Mes visą laiką su gerbiamuoju ministru, su profsąjungomis, ir gerbiamasis S.Kaktys padeda, norime vis dėlto tas socialines garantijas kaip tokį argumentą palikti ir susitarimų dokumentuose. Rodos, sutarėme, tačiau dokumentuose jų neliko. Aš teiksiu tokią pataisą, galbūt kaip nors įrašysime.

Plinkšių sanatorija. Atskiriame ir paliekame ją kaip atskirą objektą. Ji, kaip atskiras objektas, niekam nereikalinga, tai yra bevertis… didžiulis, beje, didžiulis turtas. Aš siūlysiu, kad vis dėlto šį objektą paliktume kartu. Vis tiek šiandien ten Vyriausybė realiai valdo per 50% akcijų, tai galbūt bus kokia nors kontrolė? Aš nekalbu apie degalines. Atskiriam degalines, tebūnie, atskiriam. Pažiūrėsime, galbūt kaip nors geriau parduosime. Nors ir to nevertėtų skirti.

Dabar dėl “Williams”. Man šiek tiek kelia abejonių pati jo veikla. Štai jūs pagalvokite patys. Nebaigiame Būtingės, rezervuarų neturime ir staigiai paleidžiame naftą. Techniniu požiūriu tai yra labai blogas sprendimas, nes galbūt sudarys tam tikros avarijos tikimybę, dėl to latviai labai apsidžiaugtų. Kodėl šitaip darome? Nepalaukiame pusės metų, neužbaigiame ir staiga – nafta. Ką, trūksta pinigų? Vėl kalbame apie keliasdešimt milijonų dolerių, ir ne daugiau. Kita abejonė paskaičius oficialius dokumentus, ta derybų eiga kelia daug klausimų dėl finansinio “Williams” kompanijos stabilumo. Taip tai tikrai neturėtų būti, bent to, kas yra parašyta dokumentuose.

Kalbant apie kitus “Williams” kompanijos žingsnius, produktotiekis. Jis kaip oras šiandien reikalingas iš Mažeikių į pajūrį. Dyzeliniam kurui ir kitiems šviesiems produktams transportuoti. Septynis kartus pigiau negu geležinkelio transportu. Klausiu “Williams” kompanijos, kur, kodėl nedaroma dabar iš karto, jeigu kompanija rimta ir atėjo ne vieneriems, ne dvejiems ir ne trejiems metams. Nėra atsakymo.

Na, aš galėčiau pateikti ir daugiau klausimų. Iš principo noriu pasakyti, kad taip yra, kaip yra. “Williams” tegul ateina, bet tegul Vyriausybė, tiksliau kalbant, dabar Seimas, išlaiko tą paskutinę kontrolės galimybę – 51% akcijų. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Stasiškį. Ruošiasi arba K.Glaveckas, arba R.Melnikienė.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, labai daug šita tema kalbėta šitoje salėje, o dar daugiau už jos ribų. Turbūt daug reikėtų rulonų popieriaus užrašyti įvairiems variantams visokių skaičių, kainų ir nuostolių, ir pliusų, ir minusų. Bet mane, atvirai kalbant, stebina šitų diskusijų seklumas. Gal ne tiek čia, turiu omenyje labiau žiniasklaidą ar kitas platesnes auditorijas, kur vyksta šitos diskusijos. Juk akivaizdžiai matome paprasta, plika akimi, kad tai yra geopolitinių veiksnių susidūrimas ir kad visą situaciją diktuoja politiniai veiksniai, kurių, deja, Lietuva negali įtakoti. Lietuva tiek savo potencialo ekonominiu, tiek politiniu, tiek savo masteliu negali veikti šitų faktorių. Jie šiandien yra palankūs Lietuvos interesams ir todėl Lietuvos pareiga yra užimti tokią poziciją, pasirinkti tokią poziciją, kuri labiausiai atitiktų jos nacionalinio saugumo interesus, taip pat ir ekonominius, ir kitokius. Bet šiandien konfigūracija tų geopolitinių veiksnių erdvės Lietuvai yra palanki ir ta prasme palanki, kad šiandien rytinis Baltijos krantas atsidūrė Vakarų didelio kapitalo interesų zonoje. Vadinasi, mūsų kraštas gali patekti į Vakarų demokratijos, į stabilaus saugumo zoną ir tokiu būdu apsiginti nuo supelijusios imperijos agresyvių likučių įtakos. Tai nėra ekonomika. Ekonomika tarp kitko. Bet tai yra iš tikrųjų tautos, krašto ir valstybės ateities problema. Aš manau, kad, šiandien priimant sprendimą, tai yra pagrindinis ir esminis aspektas. Nekartosiu tų kalbų, kurios kartais pasigirsta spaudoje ar kitur, kad Lietuva, jeigu galėtų, tai “Williams” turėtų pati primokėti tuos dešimtis ar šimtus milijonų, kad tik jis paimtų visą šitą veiklos sritį į savo interesų zoną. Gal tai yra perdėta, gal tai per daug metaforiška, bet tai netoli tiesos iš tiesų.

Replikuodamas kai kuriems savo kolegoms, tikrai galėčiau pritarti… kurie kviečia nesidalyti atsakomybe. Na, kaip gali dalytis atsakomybe su žmogumi, kuris nepajėgia tos atsakomybės prisiimti, o gal ir suprasti. Tai tik idėja, liūdnas faktas, bet, matyt, tokių žmonių pas mus yra. Iš viso šita diskusija man šiek tiek primena madų demonstravimo šou, kada eina gražios panelės su visokiais išraitytais sijonais, apkabinėtos visokiais blizgučiais, gražu, dailu, smagu, bet kiekvienas žmogus pažiūrėjęs pasakys, deja, tai labai puikūs drabužiai, bet, deja, jie ne bulviakasiui. Tai galbūt ir čia – tarp visos šitos gausybės pasakytų minčių tikrai yra daug vertingų minčių, protingų ir gerų patarimų, bet, deja, jie yra ne šitam dalykui. Jais galbūt galėsime pasinaudoti kada nors ateityje, tuos svarstymus, tas klaidas, tuos padarytus kokius nors netikslumus, bet šiandien tas nėra tiesa. Šitam, kaip ir kiekvienam paprastai šiandienos madų šou, yra ir vadinamieji alternatyvūs modeliai, kur vietoje kelnių yra skylė, per kurią šviečia ant užpakalio nupieštas apgamas. Bet tas apgamas būna dažnai taip kruopščiai piešiamas ir taip spalvingai, kad visiškai nesunku nuspėti autorystę, kas yra dailininkas ar užsakovas.

Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto sakyčiau, kad kaip ir kiekvienas gražus šou turi savo naudingų dalykų, pasimokėme, pažiūrėjome gražių sagų, gražių samprotavimų, galų gale ir ta skylė kelnėse, kuri demonstruoja tą apgamą, irgi yra naudinga. Ne veltui visais laikais yra vertinama liaudies išmintis, kuri suformuluota labai paprastu ir žinomu pasakymu: “O karalius nuogas”. Taigi tame nuogume apsinuogina ir interesai, ir tikslai. O tikslai dažnai būna labai paprasti. Bet kokia kaina, bet kokiu pretekstu, bet kokiais argumentais tik sutrukdyti šitą sandorį, tik pasukti Lietuvos ateities kelią kita kryptimi. Gal nors kiek iškreivint ir tai jau būtų nuopelnas.

Baigdamas kviečiu vis dėlto visus sugrįžti prie realios situacijos, suprasti savo, kaip Lietuvos piliečių, tuo labiau Seimo narių, atsakomybę. Kiekvienas, kiek mes pajėgiam, prisiimkim sau tos atsakomybės dalį už ne šiandieninį, ne už to apgamo gražumą, bet už ateitį.

Ir vieną pastabą dėl tų dalykų, kurie čia kartais pasigirsta, dėl svaičiojimų (aš labai atsiprašau, deja, negaliu parinkti kito tinkamo žodžio) apie valstybinę nuosavybę ir valstybės valdymą. Mieli kolegos, kurie galbūt kairesnių pažiūrų, pažiūrėkime į realią padėtį, tik labai turtingos Vakarų valstybės, tokia kaip Prancūzija, Anglija leidžia sau malonumą daryti tokius eksperimentus, kad retkarčiais jos nacionalizuoja tą ar kitą ūkio šaką. Jos, matyt, tikrai yra turtingos ir vertina humorą, leidžia sau tokius eksperimentus, po kiek metų tos ūkio šakos sunyksta, paskui atstato ir privatizuoja.

PIRMININKAS. Laikas.

A.N.STASIŠKIS. Per dešimt metų sukaupia turtą ir vėl galima bandyti. Bet, deja, Lietuvai reikia ne vieno dešimtmečio, kad galėtų sau tokius malonumus leisti. Kviečiu visus grįžti į realybę, nepamiršti mūsų valstybės pagrindinių interesų ir pritarti šių įstatymų projektams.

PIRMININKAS. R.Melnikienė. Ruošiasi…

R.MELNIKIENĖ. Aš kalbėsiu dėl motyvų.

PIRMININKAS. Jūs tik dėl motyvų? Kviečiu Alg.Butkevičių. Ruošiasi B.Visokavičienė.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kalbėsiu tik apie įstatymų projektus. Susipažinus su Mokesčių įstatymo lengvatomis galima daryti išvadą, kad šiuos įstatymų projektus rengė ne finansininkai.

Norėčiau pradėti kalbėti nuo Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo bei pakeitimo. Mano manymu, tokia traktuotė, kad “Vyriausybė turi teisę sudaryti su investuotoju (-ais) investicijos sutartį, kurioje gali būti numatyta, kad šiai įmonei iki dešimties metų nuo investavimo momento nebus didinami įmonės mokamų tiesioginių mokesčių tarifai”… Tai paimkim ir truputį padiskutuokime. Ši nuostata šiuo metu, jeigu ji bus tokia priimta, suteikia teisę Vyriausybei savaip interpretuoti įstatymą. Jeigu, pavyzdžiui, du šimtai investitorių susideda po 1 mln. ir jie investuoja į Lietuvos ūkį, tai reiškia, kad 200 investitorių bus taikomos mokestinės lengvatos. Tai vienas pavyzdys.

Taip pat reikia vertinti ir tai, kad nevertėtų pamiršti, jog Lietuvos rinkos mažumas gali atkreipti spekuliantų dėmesį. Jais galėtų tapti stambūs investuotojai, kurie iš anksto pasirūpins atvirąja pozicija kuriant nestabilumo atmosferą ir atbaidant kitus potencialius pirkėjus, galint bent iš dalies sumažinti objektų kainą. Sukėlus krizę, galima pigiai nupirkti ir kitas perspektyvias įmones. Tuo pagrindu aš siūlyčiau, kad reikia šiame įstatyme padaryti pataisą, kur būtų konkrečiai nurodyta, su kuriuo investuotoju yra sudaroma sutartis.

Mano manymu, mokesčių lengvatos turi būti taikomos tik penkeriems metams, nes jei mes susipažinsime, koks yra numatomas gauti pelnas, vadinasi, per 5 metus bus galima atnaujinti visą technologinį potencialą. Ilgesniam laikotarpiui, mano manymu, niekur nėra sudaromos mokestinės lengvatos, nes puikiai suprantam, kad tarptautiniu požiūriu manoma, kad per 5-6 metus technologinis potencialas turi būti atnaujinamas.

Norėčiau pakalbėti apie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo 1 straipsnį, kuriame kalbama, kad strateginis investuotojas sumoka 150 mln. JAV dolerių, iš kurių 75 mln. JAV dolerių mokami pinigais iš karto, o kiti 75 mln. JAV dolerių beprocenčiu vekseliu, kuris bus apmokėtas ne vėliau kaip 2002 metais. Noriu pasakyti, kad iki akcijų įsigijimo, numatyto sutartyje apmokėti už šias akcijas termino, nesumokėta akcijų kaina laikoma dar nepareikalauta įmokėti pinigų suma ir ji yra apskaitoma sąskaitoje bei tam tikroje balanso lentelėje. Nepareikalauto apmokėti kapitalo iš tiesų nėra jokio pagrindo laikyti akciniu kapitalu, kuris ne tik neįmokėtas, bet ir jo mokėjimo terminas dar nesuėjęs. Nepareikalautas įmokėti kapitalas mažina įmonės kapitalo bendrą sumą, o tai reikia vertinti, kad tai yra savininko įsiskolinimas įmonei. Tokiu atveju finansinėje apskaitoje, taip pat ir finansinėje atskaitomybėje pasibaigus metams ir skaičiuojant bendrąjį pelną, 75 mln. dolerių suma, t.y. savininko skola įmonei (kiekvienas finansininkas puikiai žino, kad taip bus įvertinta), bus įvertinta kaip finansiniai įsipareigojimai įmonei, kurie bus perkelti į įmonės veiklos sąnaudas, o tai leis stipriai sumažinti planuojamą grynąjį pelną. Todėl galima daryti išvadą, kad jau nuo kitų metų arba kitiems metams praėjus ir negavus planuojamo pelno, Vyriausybė iš biudžeto privalės skirti lėšų negauto pelno padengimui. Norint išspręsti šitą problemą, reikėtų papildyti Mokesčių administravimo įstatymą numatant, kad tie 75 mln. dolerių nebūtų įskaičiuojami į sąnaudas arba nelaikomi kaip finansiniai įsipareigojimai.

Taip pat mokesčių įstatymuose nenumatoma, kaip bus elgiamasi, kai bus panaikintas juridinių asmenų pelno mokestis, o bus priimtas Pajamų mokesčio įstatymas, kuris priklauso tiesioginiams mokesčiams.

Baigdamas norėčiau pasakyti ir paprašyti, kad finansininkai dar kartą atidžiai peržiūrėtų šiuos įstatymų projektus, nes Biudžeto ir finansų komitete specialistų pasiūlymai nebuvo išgirsti, nes kitu atveju nesąžiningi valdžios pareigūnai duos, o valstybinės garantijos gali padidinti moralinės rizikos pavojų, o tai gali sukelti ekonominę krizę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu B.Visokavičienę. Ruošiasi A.Plokšto. Kol ateis pranešėja, noriu informuoti Seimo narius, kad mes dirbame iki 14 val., t.y. posėdis pratęstas.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbėsiu labai trumpai. Daugiausia noriu kalbėti apie socialines garantijas. Bet neįmanoma nutylėti to, kas šiandien vyksta. Visos kalbos ir ekonominiai motyvai, kuriuos mes girdėjome iš LDDP frakcijos, socialdemokratų ir kai kurių Centro frakcijos atstovų, yra vis dėlto labai keisti. Jeigu šiandien Vakarų šalių ekonomistai girdėtų šitą diskusiją, jie padarytų vieną vienintelę išvadą, jog Seimo nariai dar gyvena sovietinės ekonomikos sąlygomis ir nelabai suvokia rinkos ekonomikos dėsnių. Kažkaip visi pamiršta, jog akcijų kaina priklauso nuo pelno. O ar bus pelnas, ar ne, tai priklauso nuo to, ar bus plėtojama gamyba, ar bus rinka, ar bus eksportas. Pagaliau buvo pamiršta ir tai, kad veiktų naftos kompleksas, kad vyktų gamyba, kad žmonės turėtų darbo vietas ir kad Būtingės terminalas galėtų eksportuoti, o reikalui esant ir importuoti, dar reikalingos papildomos investicijos, kurios sieks 2,4 mlrd. litų. Įdomiausia, kad oponentai siūlo iš viso neparduoti akcijų. Ar jūs nežinote, gerbiamieji, kad naftos keliai gali pasukti per Latviją ir Lietuva liks išvis be nieko, o Būtingė liks tik nebaigta statyba, atnešanti Lietuvos biudžetui skolas. Manau, kad Lietuvos Vyriausybė mato realią “Mažeikių naftos”, Būtingės ir akcinės bendrovės “Naftotiekio” ekonominę padėtį ir mato ekonominę, taip pat ir socialinę būtinybę steigti tokį naftos kompleksą ir užtikrinti jame gamybą bei rinką. Tai yra pagrindinis mūsų ateities garantas.

Kalbant apie socialines garantijas, manau, kad pagrindinė socialinė garantija (kalbant apie šį naftos kompleksą) yra darbas, atlyginimas už darbą. Todėl kiekviena investicija, kuri susijusi su gamyba, rinkos užtikrinimu, yra pati aktualiausia socialinė garantija. Reikėtų tiktai prisiminti, kas vyko Lietuvoje “prichvatizuojant” didžiąsias įmones. Kai “prichvatizacija” vyko tokia, jog neatėjo į šalį pinigai, tos įmonės dabar bankrutuoja, valstybės biudžetui tenka arba sanuoti, arba mokėti pašalpas, arba iš Bankroto fondo mokėti žmonėms įsiskolinimus, kai jiems nebuvo mokama ir neatlyginama už darbą trejus ir net daugiau metų. Kodėl mes tada taip keliame tokį triukšmą, kad ateina investuotojas ir pažada, jog čia vyks gamyba, bus užtikrinta rinka ir Lietuvos žmonės turės darbo, darbo vietas.

Galima būtų, žinoma, kalbėti apie konkrečius įstatymų projektus, kuriuose aš vis dėlto siūlau atsisakyti kai kurių įstatymų perrašymo, o būtent minint, jog būtina vykdyti Kolektyvinių sutarčių ir susitarimų įstatymą, siekiant užtikrinti socialines garantijas. Ateinantis strateginis investuotojas privalo vykdyti visus Lietuvos įstatymus ir veikti pagal juos. O čia jų yra daug: ir darbo sutarties įstatymai, ir kolektyvinių sutarčių įstatymai. Ir todėl minėjimas vieno kurio nors straipsnio rodytų, jog kiti yra neprivalomi. Tačiau būtų galima išplėsti socialines garantijas, kurias, be abejo, taip pat pasiūlė, ir abiem šalims pavyko susitarti, o būtent “Mažeikių naftos” ir “Naftotiekio” darbuotojams, juos atstovaujančioms profsąjungoms ir "Williams" kompanijai. Yra pasirašyti abiejų pusių protokolai. Ir čia minimos socialinės garantijos jau yra žymiai didesnės, negu reikalauja dabar mūsų veikiantys įstatymai. Todėl aš labai norėčiau paprašyti ir siūlyti iki priėmimo šituos protokolinius sprendimus pasiūlyti įrašyti į sutartį, kuri bus pasirašyta tarp abiejų pusių. Tuomet mes iš tikrųjų netgi be to, ko reikalauja mūsų įstatymai, dar išplėsime visą socialinių garantijų ratą. O tos socialinės garantijos tikrai, kaip aš matau, pralenkia mūsų lūkesčius.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia komiteto pirmininke. Kviečiu kalbėti Seimo narį A.Plokšto. Ruoštis – Seimo narį R.Petrikį.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Čia visi labai rimtai kalba… Trumpą istoriją apie biznį, jeigu galima. Sakykim, gyvena ūkininkas ir turi karvę. Šiaip sau karvė ir ūkininkas galbūt ne per geras, pieno duoda mažai. Ateina pas jį kaimynė iš už balos ir sako: žinai, aš įvertinu tavo karvę 50 litų ir tu man ją atiduok. Bet už tuos 50 litų aš pirksiu šieno šitai karvei po to, kai tu man ją atiduosi. Po to ta karvė bus geresnė ir pradės duoti pieno. Na, aišku, ūkininkas demokratiškai pasitaria su žmona, galime dar pavadinti “amžina opozicija”, ir priima vienasmenį sprendimą atiduoti tą karvę kaimynei, tegul ji ją turi, užtat karvė bus geresnė. Kažin, galbūt čia dar ir kažkokie kiti santykiai tarp kaimynės ir ūkininko įsimaišė, bet šito mes nenagrinėsim, čia Amerikos generalinio prokuroro užsiėmimas, ko gero. Bet geriau pažiūrėkim į rezultatus. Aišku, tame biznyje yra trys veikiantys asmenys: karvė, ūkininkas ir kaimynė. Žmona… ką ten žiūrėti į žmoną. Karvei, aišku, šiek tiek pasisekė, ji gauna šieno, nors galbūt pasisekė ne iki galo, nes nauja šeimininkė gali būti žymiai griežtesnė negu tas ūkininkas, kuris ja galbūt negerai rūpinasi. Kaimynė išvis gavo karvę už dyką, išleido pinigus šienui, karvė tapo geresnė, visur tik pelnas. O ką pasakyti apie ūkininką? Ūkininkas gavo plačiai žinomą tautoje trijų pirštų kombinaciją. Ir faktiškai aš nesu prieš, čia jau rimtai kalbant, įmonės pardavimą ir koncerno pardavimą. Nesu prieš parduoti jį "Williams". Čia gerbiamasis R.Ozolas gan tiksliai pasakė apie politinius laimėjimus būtent tokio investuotojo. Bet ne už tokią kainą ir ne tokiu būdu. Ir manyčiau, kad dabar praktiškai geriausia išeitis būtų pakeisti derybininkus, tuos, kurie sugebėjo tokią nenaudingą Lietuvai sutartį išdiskutuoti, ir galbūt grįžti vėl prie to paties klausimo su tuo pačiu "Williams", bet jau tikrai pasistengti, kad nebūtų tokių priekaištų, kurie buvo šioje salėje išsakomi. O dabartinėje situacijoje, aš manau, aklai pritarti šiam sandėriui negalima. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį R.Petrikį. Ruoštis – A.Vaišnorą.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, pabaigoje kalbėti yra labai sunku dėl to, kad labai daug išsakyta, daug įvairių argumentų, daug įvairių faktų. Bet aš norėčiau truputį atkreipti dėmesį į kai kuriuos tokius dalykus, kurie, mano nuomone, yra svarbūs. Turbūt mes šiandien Seime "Williams" atėjimo į Lietuvą klausimu jau pasiekėm apogėjų ir tikriausiai antradienį, nes spaudoje, televizijoje ir visuomenėje, ir kiekviename mūsų susitikime su žmonėmis apie tai yra daug kalbama.

Ir, aišku, ar gerai, ar blogai, kad ateina "Williams", turbūt mes galime nagrinėti įvairiais aspektais. Na, sakysim, ekonominiu. Ar pakankamai mums "Williams" sumokėjo pinigų? Politiniu, sakysim, požiūriu, geopolitiniu, Europos atžvilgiu. Iš tikrųjų ta firma ateina pirmą kartą, turbūt jos pirmas objektas į Europą. Galima žiūrėti Baltijos šalių atžvilgiu, galima žiūrėti Lietuvos atžvilgiu ir galima žiūrėti Mažeikių atžvilgiu. Aš manau, kad aktualiausia tai yra Mažeikių atžvilgiu, nes ten dirba apie 4 tūkst. žmonių. Tai įvairiais būdais mes galime vertinti. Galime mes vertinti, sakysim, šiandien, kas bus po dvejų, po dešimties metų? Aišku, tokių kriterijų mes galime susigalvoti daug ir įvairių. Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į kelis tokius svarbesnius dalykus, kurie, man atrodo, iš tikrųjų yra aktualūs.

Mes kalbam apie strateginį objektą įvairiais aspektais, lyg ir mes turėtume naftą. Mes juk naftos neturime. Ir kai kalbame apie strateginį objektą, tuo požiūriu yra labai ginčytina. Naftos tai nėra. Mes naftą turim nusipirkti. Kad šita gamykla dirbtų gerai, duotų pelną, tai ką gi, reikia sutvarkyti valdymą, kad jis būtų efektyvus, turi būti įdiegtos labai pažangios technologijos ir pakankamai gerai nupirkta nafta. O šitų sąlygų mes tikriausiai visų negalime įvykdyti. Reikia didelių investicijų, reikalingas žinomų firmų patyrimas. Ir aš manau, kad būtent "Williams" atėjimas šituo požiūriu mums yra taip pat labai svarbu. Dėl to, kad Mažeikiams bus labai svarbu, dėl to, kad Lietuva gali nusipirkti naftos produktų. Šiandien ne ta situacija, kaip buvo paskelbus nepriklausomybę, kai buvo gyvybiškai svarbu. Dabar tai yra komercinis reikalas, biznio klausimas daugiausia. Todėl mes čia galim labai ramiai šitą dalyką šituo požiūriu nagrinėti. Bet aš sakyčiau, kad yra dar vienas svarbus momentas, susijęs su "Williams" atėjimu. Ne tik ekonominiu, būtent strateginiu požiūriu. Turbūt viena iš didžiausių firmų su tokia investicija ateina į Lietuvą. Mes žinom, kad mes nepakankamai gerai gyvenam, daug ko trūksta ir mes suprantam, kad, be investicijų, be atnaujinimo technologijų, Lietuva negali pakilti iš tos situacijos, kokia šiandien yra. Ir "Williams" atėjimas daugiau, sakyčiau, turi prasmę, be ekonominių dalykų, moraliniu požiūriu. Dabar, vykstant deryboms su “Williams”, daugelis amerikiečių firmų žiūri į Lietuvą visiškai kitaip, didėja susidomėjimas Lietuva. Aš manau, kad kiti žingsniai bus svarbesni negu “Williams” atėjimas.

Susidomėjęs mumis ir Amerikos valstybės departamentas. Aš noriu jums pacituoti vieną citatą, kurią aš girdėjau, kai buvau susitikęs su Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento sekretoriaus pavaduotoju. Jis buvo atvykęs į Vilnių, ir liepos 10 d. susitikime pasakė tokius žodžius: “Jungtinės Amerikos Valstijos turi didelius ekonominius ir strateginius interesus Lietuvoje. Jungtinės Amerikos Valstijos yra pati didžiausia šiuo metu investitorė Lietuvoje ir didžiausia Baltijos šalyse”.

“Williams” kompanija, kuri dirba naftos perdirbimo ir vamzdynų transportavimo srityse, yra Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijų susidomėjimo Lietuva pavyzdys. “Williams”, kaip sekretoriaus pavaduotojas sakė, yra flagmanas tų Amerikos firmų, kurios domisi Lietuva.

Dar norėčiau pasakyti – neseniai mūsų Prezidentas buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jo nuomonė yra palanki: kad “Williams” ateitų į Lietuvą. Aš manau, kad mes, išnagrinėję visus dalykus įvairiais aspektais, tikrai turėtume pritarti Vyriausybės siūlomiems projektams ir nutarimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu A.Vaišnorą. Ruošiasi V.Stasiūnaitė.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš turbūt nekalbėsiu, kaip oponentai kalba, emocijų ir politinių insinuacijų dvasia ir net alegorijomis apie karvę. Manau, kad kalbant apie finansinius, ekonominius ir politinius klausimus negalima pamiršti ir aplinkosaugos problemų, nes komplekse statomi nauji objektai, darantys įtaką aplinkos apsaugai.

Susitarime dėl principų aplinkosaugos klausimai aptariami 5.3 punkte. Trumpai sakoma, kad “Williams” laikysis Lietuvos ir tarptautinių standartų. Todėl Gamtos apsaugos komitetas paprašė Lietuvos Respublikos ūkio ir Aplinkos apsaugos ministerijų duomenų apie projektų gamtosaugos priemones. Komitetas jas svarstė šių metų rugsėjo 21 dieną. Tame svarstyme dalyvavo, kaip jūs suprantate, dideli radikalai ir dideli Būtingės ir apskritai naftos terminalo priešininkai – žalieji.

Priminsiu, kad 1992 m. Helsinkio konvenciją dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos Lietuva ratifikavo 1997 m. vasario 25 d. ir įsipareigojo ekologiškai saugoti Baltijos jūrą.

1992 m. Helsinkio konvencijos 7 straipsnis sako: “Kai numatomos veiklos gali sukelti didelį neigiamą poveikį Baltijos jūros baseino jūrinei aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas yra būtinas remiantis tarptautine teise ar tarpvalstybinėmis taisyklėmis, taikomomis atsakingai šaliai”. Ta konvencijos šalis informuoja komisiją ir kitas konvencijos šalis, kurios gali būti paveiktos tarpvalstybinio poveikio Baltijos jūros baseine.

Kaip jūs žinote, Latvijoje ir ne tik Latvijoje kilo didelės diskusijos, didelės aistros dėl Būtingės terminalo statybos. Aš manau, kad tai yra daugiau susiję su Ventspilio uosto naftos bizniu. Ne tik Latvija, bet ir, sakykim, 1996 m. rugsėjo 13 d. laišku Helsinkio komisijos vykdomasis sekretorius, gavęs konvencijos šalies Rusijos užklausimą, paprašė Lietuvą informuoti apie Būtingės terminale vykdomus ir planuojamus atlikti darbus.

Remdamasi aukščiau išvardytais konvencijos straipsniais ir (…) rekomendacija, Aplinkos apsaugos ministerija, atsakinga už konvencijos įgyvendinimo kontrolę Lietuvoje, informavo Helsinkio komisijos sekretoriatą ir visas konvencijos šalis apie Būtingės terminale vykdomus ir planuojamus atlikti darbus.

Galiu pasakyti, kad konvencijos šalių atstovai, išnagrinėję pateiktą Lietuvos informaciją apie Būtingės terminalą, nepareiškė pastabų ar pasiūlymų papildomai atlikti Būtingės terminalo poveikio aplinkai įvertinimą. Ir štai 1995 m. Švedijos firma (…) inventorizavo, kiek naftos buvo pervežta Baltijos jūroje. Galiu pateikti skaičius: tai buvo 7 tūkst. 168 kartai. Ventspilio uostas pripažintas didžiausiu naftos uostu, kuriame perkraunama maždaug 19 mln. tonų naftos per metus. Aš manau, kad Būtingės terminalas, jeigu jis bus pastatytas ir pradės veikti, šitą skaičių sumažins, taigi galima suprasti tam tikrą Latvijos poziciją šiuo klausimu.

Jeigu prieitume konkrečiai prie viso komplekso ir daugiausia “Būtingės naftos” gamtos apsaugos priemonių, tai jos susideda iš trijų dalių. Pirma, naftotiekio iš Mažeikių apsauginės priemonės, antra, terminalo aikštelės gamtos apsaugos priemonės ir trečia, jūrinės dalies gamtos apsaugos priemonės.

Jeigu pažvelgsime į pirmąją dalį, t.y. į naftotiekį, naftotiekio projekte numatyta ir yra vykdoma daug apsaugos priemonių ir eksploatacinių procedūrų, kurios iki minimumo sumažins pratekėjimo galimybes. Svarbiausios iš jų yra vamzdynų apsauga nuo korozijos, kuri apima išorinių vamzdžių paviršiaus padengimą polietileno danga, katodinės apsaugos sistemą bei kokybišką montažinių siūlių patikrinimą. Taip pat yra numatyta vamzdyną suprojektuoti ir montuoti taip, kad būtų galima panaudoti korozijos kontrolės prietaisus – vadinamuosius ežius, kurie iš anksto nustato galimą korozijos vietą.

Antra. Terminalo aikštelėje pagrindinėms gamtos apsaugos priemonėms priskiriama požeminių vandenų apsauga. Tam tikslui visas rezervų dugnas bus padengtas naftai nepralaidžia apsaugine plėvele ir vandens kokybė bus stebima stebėjimo šulinėliuose. Taip pat įrengta katodinė rezervuarų dugnų apsauga. Jeigu bus užterštas vanduo, jis bus nukreiptas į vietinius valymo įrengimus.

Jūrinės dalies naftotiekio projekte numatoma ir vykdoma daug priemonių, į kurias įeina išorinio vandens vamzdžio, kuris eis jūros dugnu, paviršiaus padengimas polietileno danga, išorinio vamzdžio paviršiaus padengimas betono sluoksniu, taip pat anodinė apsauga.

Prie pagrindinių gamtos apsaugos priemonių jūrinėje dalyje yra priskiriama… valdymo sistema.

Trumpai tiek. Mes įsitikinome, kad šitos priemonės bus vykdomos. Jas kontroliuoja Aplinkos apsaugos ministerija. Bendra suma, kuri bus išleista pagal jų duomenis aplinkos apsaugai, sudarytų beveik 72 mln. litų. Mums kelia nerimą vadinamasis ankstyvosios naftos eksportas ne per Būtingės talpas, nes didėja išsiliejimo rizika (tanklaivis užpildomas ne per 18, o 28 valandas). Yra sutarta su Aplinkos apsaugos ministerija, kad ji neišduos leidimo eksploatuoti, kol nebus įgyvendintos visos aplinkos apsaugos priemonės.

Komiteto akiratyje visą laiką bus šitos problemos, todėl komitetas priėmė sprendimą informuoti mus apie visus su aplinkos apsauga susijusius veiksmus vamzdyno ir Būtingės terminalo eksploatavimo metu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu V.Stasiūnaitę. Paskutinis kalbės vietoj manęs A.Stasiulevičius.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu šitas klausimas dėl trijų įmonių reorganizavimo būtų pradėtas svarstyti iš pradžių, o ne paimant iš viso konteksto vieną dalį, šiandieną skambėtų visiškai kitaip ir būtų kur kas aiškesnis. Ūkio ministras, pristatydamas projektą Socialdemokratų frakcijai, pasakė, kad tokių išankstinių susitarimų nėra. Tačiau, pasirodo, jie kovo 17 d. jau buvo pasirašyti. Nuo to aš ir noriu pradėti šnekėti.

Mes kalbame apie trijų objektų reorganizavimą į vieną. Tačiau visi ketinimai ir susitarimai yra gerokai platesni ir apima daug daugiau objektų ir būtent jie taps problematiški, kai svarstysime kitus. Jeigu mes būtume žiūrėję visų objektų ir šito objekto kontekste ir partnerio pasirinkimą, būtų visiškai kitaip. Pritariu, kad "Williams” kompanija yra solidi, jei ji ateina ir pasirenka Lietuvą, tai yra labai gerai. Tačiau viską, ką mes, lietuviai, darome, mes padarome iš viso to negerą dalyką. Darydami viską slaptai, pridarome taip, bet, kaip sakoma, yla iš maišo vieną kartą išlenda. Aš kalbu apie tuos projektus, kurie bus ateityje, apie įsipareigojimus, ką Lietuva įsipareigojo besąlygiškai vykdyti ir dėl kitų projektų, ne tik dėl šito. Gerai, kad nors šiandien tas susitarimo protokolas buvo paskelbtas viešai ir jau galima apie jį kalbėti. Apie jį bus kalbama dar daug. Nebuvo laiko dėl jo diskutuoti. Aš pati mūsų Ekonomikos komitete siūliau prieš tai su juo susipažinti ir svarstyti, nes jis labai daug ką paaiškina. Šiandien kalbam tik apie "Williams" , tačiau iš visų susitarimų aišku, kad buvo prieš tai sudaryta schema, kaip galutinai funkcionuos ir “Mažeikių nafta”, ir kiti projektai. Tik po to buvo rengiami ketinimų protokolai, apgaubiant visą šitą veikimo schemą. Pavyzdžiui, nebuvo galima sugalvoti, iš anksto nežinant biznio plano, nežinant finansinių apskaičiavimų, kokių mokesčių lengvatų reikės atsisakyti, kokias įvesti naujas, pakeisti dabar galiojančius įstatymus, kad susikauptų tam tikras kiekis pinigų, kuriais "Williams" galėtų disponuoti ir investuoti, kaip man regis, ne tik į šį projektą, bet ir į kitus. Mes save kaltinam ir parodom, kad nemokam valdyti, geriau atiduokim kitiems. O ar negalėjom paskelbti valdymo konkurso? Ką čia kalbėti apie konkursus, kai Lietuvos pusė, t.y. Vyriausybė, aš nekaltinu ūkio ministro, jis buvo viešasis tarpininkas, kurį kala visi prie kryžiaus… Labai aiškiai Ketinimų protokole yra parašyta, kad visa, ką pateiks "Williams" Ūkio ministerijai, yra laikoma, jog pateikta Vyriausybei. Taigi čia kyšo jos ausys. Manau, kad tai ne kultūros ar švietimo ministrų ausys. Atsisakymas konkurencijos mus, lietuvius, pastato į visiškai kitą poziciją, t.y. įsipareigojimas dėl visų objektų, kai bus besąlygiškai deramasi tik su "Williams" . Man labai įdomu, kaip mes atrodysime prieš Europos Sąjungą. Vakar tarpparlamentinėje Seimo narių grupėje su Vokietija buvo labai negražu sėdėti, kai viceministras pasako, kad pas mus atėjo (…). Mes jo norime atsisakyti dėl to, kad jis negali (ir pasaulyje taip priimta) turėti akcijų ir būti užsakovas. Tačiau tuoj pat jam buvo atsakyta: “Atsiprašau, ponai, bet tai buvo jūsų pagrindinė sąlyga, skelbiant konkursą”. Ir ministerijos, ir Vyriausybės toks įrašas, kad reikia imtis visų priemonių, siekiant juos iš ten išguiti. Mes labai negražiai atrodom. Viena puse veido mes atrodom Europos Sąjungai gražūs, rašydami ataskaitas, tačiau mus vertina pagal darbus, niekam pagal ataskaitas mes neįdomūs. Buvo vienareikšmiai mums pasakyta: “Mūsų konkursai, organizuojami Lietuvoje, yra labai diskutuojami Europos Sąjungos įvairiais lygmenimis”.

Dar vienas dalykas. Yra mažinamos mokesčių lengvatos, kurios galioja (aš mačiau) dabar. Vadinasi, biudžetas negaus kažkiek pinigų, vadinasi, kitam taške bus didinami mokesčiai. Prisipažinkim, kad taip ir bus. Vadinasi, tam tikra prasme mokesčių mokėtojai dengs ir šito konkretaus projekto įgyvendinimą. Vyriausybės atsisakymas savo visų pozicijų, besąlygiškas vykdymas, protegavimas tikrai daro gėdą mums visiems, čia esantiems. Paskui bus pasakyta, kad Seimas priėmė, galima pagalvoti, kad čia visų be galvų ir be proto suėjimas. Seimas lyg negyva būtybė. Prieš balsuodami labai gerai perskaitykite dokumentus ir pagalvokite, aš kviečiu jus.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Stasiulevičių. Ministras V.Babilius ruošiasi tarti baigiamąjį žodį.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seime, akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo projektas bei galimas "Williams" atėjimas į Lietuvos naftos ūkį sukėlė daug diskusijų ir prieštaringų vertinimų. Projekto oponentai stengiasi bet kokiais būdais pasėti įtarumo sėklą ir sukelti abejones bei nepasitenkinimą visuomenėje. Tam panaudojami įvairiausi argumentai, pradedant “solidžiais” ekonominiais bei politiniais išvedžiojimais ir baigiant epizodinėmis detalėmis, galinčiomis atitraukti dėmesį nuo pagrindinio tikslo ir būsimos naudos Lietuvai ateityje. Pas mus jau taip įprasta, kad esame specialistai savo įtarumu, savo perdėtu atsargumu, o dažnai savo pikta demagogija sugebantys diskredituoti ir sužlugdyti bet kokią gerą idėją. Kadangi solidūs argumentai išsakyti, norėčiau keletą žodžių tarti apie kai kurias detales.

Pasigirsta balsų, teigiančių, kad Lietuvos teisės aktuose neapibrėžta strateginio investitoriaus sąvoka, ir todėl neaišku, ką tai reiškia. Tačiau nutylima, kad ši sąvoka sėkmingai vartojama kituose projektuose ir juose abejonių nesukelia. Pavyzdžiui, firma “Danisko (…)” įvardijama kaip strateginis investitorius, tačiau neteko girdėti, kad kas nors klaustų, ką tai turi reikšti, juo labiau kad turime aiškiai atskirai apibrėžtas strategijos ir investitoriaus sąvokas. Ir jeigu šias sąvokas vertinsime visų mūsų bendro siekio įsilieti į tarpatlantines struktūras kontekste, jokių papildomų abejonių nebeliks. Kažkodėl dirbtinai būgštaujama, ar atėjęs į Lietuvą ir siekdamas didesnio pelno "Williams" nepadidins naftos produktų kainų. Manau, kad šie būgštavimai neturi pagrindo, nes praktika rodo, kad esant didelei konkurencijai pasaulinėje rinkoje tokie bandymai būtų beprasmiški ir nukreipti prieš save. Bet kuriuo atveju naftos produktų kainos priklausys nuo pasaulinės rinkos kainų, neatsižvelgiant į tai, kokia firma ateitų į Lietuvą. Oponentai akcentuoja, kad pirmuosius penkerius metus naujoji projekto bendrovė nemokės į biudžetą pelno mokesčio ir dėl to biudžetas patirs ženklius nuostolius, atsiras biudžetinė skylė. Todėl būtina pažymėti, kad gaunamas bendrovės pelnas per šį laikotarpį bus panaudojamas reinvestavimui, tai sudarys sąlygas kasmet didinti naftos perdirbimo apimtis, naftos produktų sunaudojimą, o kartu ir tenkantį biudžetui akcizo mokestį bei PVM, kuris sudarys nuo 1,2 iki 1,4 mlrd. litų. Prognozuojama, kad 2002 m. projekto bendrovės grynojo pelno apimtis padidės 3 kartus. Vadinasi, Lietuvos akcininkų turimų akcijų, kurių pagrindinį paketą turi valstybė, vertė padidės nuo 800 mln. iki 2,4 mlrd. Lt. Neabejoju, kad naujo naftos komplekso vertė nuolat didės, todėl pritariu svarstomų įstatymų projektams ir dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, iš viso kalbėjo, jeigu aš neklystu, 23 Seimo nariai. Tuo diskusiją dėl visų įstatymų projektų baigiame. Dabar kviečiu ministrą V.Babilių tarti trumpą baigiamąjį žodį. Prašom, ministre.

V.BABILIUS. Taip, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti jums visiems už tas pastabas, kurias teko išklausyti, už tą kritiką, kuri irgi naudinga, nes Būtingės kompleksas ir naftos kompleksas – ne paskutinis privatizavimo kompleksas. Laukia dar didesni darbai ir Vyriausybės, ir Seimo. Labai gerai, kad mes atvirai šį kartą pasišnekėjom. Bus galima įvertinti visas tas pastabas.

Aš norėjau tik du momentus pabrėžti, kuo labiausiai kaltino Vyriausybę ir Ūkio ministeriją. Pirma, konkurso nebuvimas. Buvo konkursas. Aš galiu perskaityti kompanijas, iš kurių gauti pasiūlymai (jūs dabar žinote, ką mes išsirinkom): “Lukoil”, “Jukos” (Rusija), “Preussag” (Vokietija), (…) (Šveicarija), “Capital oil Ltd.” (Šveicarija), “IPL Iternacional Inc.” (Kanada), “SBC Varburg” (Inc. šveicarų banko korporacija) ir “"Williams". Mes išsirinkom "Williams". Jūs turbūt sugebėsit skaičiuoti, bet buvo iš tų kandidatų tokių, kurie siūlė vieną dolerį už visą kompleksą. Man atrodo, kad jūs supratot, kuri iš tų kompanijų siūlė mums vieną dolerį.

Antra, dėl kainos. Vertintojus mes nusamdėm tikrai gerus – “Paribas” banką. Vertintojus gerus nusisamdė ir amerikiečiai, tai – Evercoze Partners kompanija. Šitos dvi kompanijos dirbo bendraudamos tarpusavyje. Jos visiškai sutarė dėl metodikos. Tačiau skirtumas, retai pasitaikantis tarptautinėje komercinėje prekyboje, 390 ir 300 milijonų – 90 milijonų, labai didelis. Tačiau kodėl jie nesutarė sumažinti tą skirtumą, kad derybininkams būtų galima priimti? Todėl, kad derybų metu atsirado prielaidų, abi pusės vadovavosi prielaidomis. Prielaidų dėl to, kad mes esam šitoje ekonominėje erdvėje. Prielaidų yra, kad mūsų kaimynas yra ta didžioji Rusija, prielaidų atsirado dėl to, kad naftos biznis šiame areale turi savo specifiką, nusiurbimą, taip sakant, į šoną. Jis labai didelis, palyginti su Vakarais. Ir atsirado tų prielaidų, kurių negalima buvo nepaisyti. Tada kaina atsirado taip pat su prielaida. Visi kritikuoja, bet parodykit man, kas atsistotų ir pasakytų, kad galime kitaip padaryti? Aš daugiau nenoriu aiškinti. Dėl daugelio to, kuo čia buvo kaltinta, aš atsakinėjau frakcijose, komitetuose, aš čia nieko naujo neišgirdau per plenarinį posėdį. Dar kartą dėkoju visiems už tas pastabas, atliktas tiktai pirmas etapas ar antras etapas didžiųjų projektų darbe. Laukia kiti etapai. Mes tikrai įvertinsim sąžiningai ir pozicijos, ir opozicijos pastabas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, artėjam prie apsisprendimo, balsuosime, ar pritarsim po svarstymo. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Yra keturi įstatymai, bet mes, be abejo, dėl kiekvieno iš jų turbūt nekalbėsim. Aš siūlyčiau keturiems kalbėti už, keturiems – prieš. Bet siūlyčiau nieko nekartoti tiems, kurie kalbėjo. Nors, aišku, neatimam tokios teisės. Taigi už kalba V.Aleknaitė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Taip, žinoma, aš kalbėsiu už. Vis dėlto išklausius diskusijas, man kilo retorinių klausimų, kuriais aš norėčiau pasidalyti su Lietuvos rinkėjais. Taigi pirmiausia, kas bijo, kad į Lietuvą ateis solidi amerikiečių kompanija? Galima būtų paklausti paprasčiau: kas bijo Jungtinių Amerikos Valstijų? Kas bijo, kad strateginėje Lietuvos ūkio šakoje siekiama įtvirtinti Rytų-Vakarų balansą? Kas bijo, kad minėtame naftos komplekse įsigalės vakarietiška valdymo logika ir buhalterijos skaidrumas, be galimybių tai buhalterijai tapti dviguba, triguba ar dar kokia nors kitokia? Kas bijo, kad ateina kompanija, neturinti jokių kitų biznio interesų Europoje, vadinasi, neturinti ir interesų, kurie galėtų kokiu nors būdu prieštarauti “Mažeikių naftos” interesams? Noriu priminti kolegoms, kurie dar taip neseniai žygiavo su plakatais po Europos ministerijos langais, grasindami, ką jie padarys ir panašiai, jeigu bus privatizuotas “Lietuvos telekomas”, kad stebina, kai šiandien tų pačių politinių jėgų atstovai jau mini “Telekomo” privatizavimą kaip teigiamą pavyzdį. Tarytum būtų pamiršę, kas vyko prieš pusmetį jų pačių iniciatyva. Kita vertus, tai mane džiugina, nes aš esu įsitikinusi, kad po dvejų trejų metų daugelis, kolegos, iš jūsų, kurie šiandien susilaikysite arba balsuosite prieš, jau būsite pamiršę, kaip balsavote, o geri rezultatai dėl šios kompanijos atėjimo leis ir jums, kaip Lietuvos piliečiams, kartu džiaugtis. Jūs tada sakysite, kad ir jūs buvote kartu. Todėl aš siūlau jums būti kartu ne tik po dvejų trejų metų, bet ir šiandien, kad tas jūsų buvimas kartu atneštų ir jums, ir mums daugiau …

PIRMININKAS. Automatika, deja. E.Bičkauskas. Dvi minutės – ir išsijungia.

E.BIČKAUSKAS. Aš kalbėsiu labai trumpai. Niekas nebijo, galbūt "Williams" kompanija yra pati geriausia kompanija. Bet kalbama apie tam tikrą rankų išsukinėjimą, kai Vyriausybė mums pateikia vieną vienintelį konkretų faktą, kurį nori nenori reikia priimti. Niekas nebijo. Visi norim, bent jau čia dauguma, aš esu įsitikinęs, norim, kad ateitų tas Vakarų kapitalas. Klausimas yra vienas: ar pasirinktas pats geriausias variantas, pasirinktas pačiomis geriausiomis sąlygomis? O mums pateikiamas faktas, tai žinome iš kalbėjusiųjų, aš nekartosiu argumentų, bet, deja, abejonių yra labai daug. Mes pasirinkimo neturime. Ne kokia nors baimė, bet štai kur yra problema. Ačiū. Bent aš tai susilaikysiu.

PIRMININKAS. Už kalbės A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą turbūt pakartosiu. Aš kviečiu uždaryti mūsų išminties skrynelę. Mes visi pasakėme labai daug įdomių ir tikrai vertingų minčių. Bet, deja, grįžkim dabar prie esminių dalykų. Dar kartą kartoju, kad tai yra strateginis Lietuvos valstybės pasirinkimas. Mes, būdami Seime, privalom galvoti ne apie šios dienos dalykus, o apie valstybės, valstybės ekonomikos, nacionalinio saugumo perspektyvas. "Williams" firma, aš manau, nereikia kalbėti, ir oponentai su tuo sutinka, yra pakankamai žinoma, pakankamai patikima ir stipri firma, kad ją būtų galima laikyti, be jokios abejonės, laikyti švaraus Vakarų stambaus kapitalo atstove. Be to, galima pridurti, kad tokio masto ir tokios įtakos firmų ir Vakarų pasaulyje ne tiek daug. Todėl jos atėjimas, aš dar kartą sakau, fiksuoja geopolitinės erdvės tam tikrus kontūrus. Ir šiandien Lietuva turi būtent jai tą palankią progą, kai gali atsistoti į jai saugesnę, patikimesnę tos erdvės vietą. Todėl dar kartą kviečiu: atmeskim įvairias spekuliacijas, įvairius trumpalaikius interesus. Kviečiu visus palaikyti šiandien tuos teikiamus Vyriausybės įstatymų projektus, balsuoti už, nes tai iš tikrųjų yra mūsų pareiga ir mūsų atsakomybė, kurią aš visiškai prisiimu.

PIRMININKAS. R.Melnikienė. Prašom.

R.MELNIKIENĖ. Aš kalbėsiu Centro frakcijos vardu. Šioje diskusijoje išryškėjo, jog siekiama pasverti ekonominę naudą, ją lyginant su politine nauda. Savaime suprantama, tai padaryti yra labai sunku. Galbūt "Williams" atėjimas į Lietuvą ir privatizavimas tokiomis sąlygomis naftos komplekso suteikia mums tam tikrų politinių dividendų. Tačiau kodėl gi tuomet susitarimuose kalbama apie kitus potencialius projektus, kurie be konkurso jau aptartomis sąlygomis bus taip pat siūlomi “Williams”. Šiems projektams, prieš įsipareigojant Vyriausybei, taip pat reikia Seimo garantijų. Susitarimuose kalbama apie tai, kad kai kurie iš potencialių projektų jau yra aptarti, kokia dalis teks Lietuvai, kokia dalis “Williams” ir kokia dalis teks Rusijai. Tai rodo, kad procesas buvo neskaidrus ir tam tikrų įtarimų galėjo kilti. Deja, ponas V.Babilius neatsakė į tuos argumentus, kurie buvo šiandien suformuluoti, ir Centro frakcija dėl šios priežasties balsuojant susilaikys.

PIRMININKAS. Kalbės J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau trumpai paremti du įstatymo projektus: dėl Mokesčių administravimo ir Užsienio kapitalo investicijų. Kai užsienio investuotojas po 1998 m. spalio 1 dienos investuoja į Lietuvos Respublikoje įregistruotą įmonę ne mažiau kaip 200 mln. Lt, numatyta 10 metų nuo investavimo momento nedidinti taikytinų mokesčių tarifų, išskyrus pridėtinę vertę ir akcizą. Minėta nuostata nekeičia Lietuvos Respublikos mokesčių politikos pagrindinės, t.y. mokesčių tarifų nedidinimo, krypties ir sudarys galimybę investuotojams prognozuoti savo veiklos, neigiamai mokesčių neįtakojamos, rezultatus. Todėl pritariu įstatymų projektams ir siūlau jiems pritarti po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji posėdžio vadovai, mielieji kolegos, LDDP frakcija negali paremti pateiktų įstatymų ir nutarimo projektų, ir priežasčių yra keletas. Pagrindinė – tai tie argumentai, kurie buvo pateikti ne tik mūsų, bet įvairių frakcijų, ir į kuriuos mes negavome aiškaus atsakymo. Mums tvirtinama, kad bus politinė, o gal ir ekonominė nauda, bet greičiau menama nauda, menama. Ir mes štai už šitą menamą naudą turime visi balsuoti.

Kitas dalykas, kuris yra labai svarbus. Mes negalime nepalyginti šių projektų autorių ir gynėjų dabartinio elgesio ir jų elgesio, kai jie buvo opozicijoje. Tada jie reikalavo saugiklių, tada jie nesutiko, kad jau kas, kas, o naftotiekis būtų privatizuotas, tada jie reikalavo pagrindinių politinių partijų konsenso. Dabar jiems visi šitie dalykai nereikalingi, yra užmiršti, taip pat užmiršti ir kiti dalykai, kuriuos jie buvo įrašę į savo teikiamus įstatymų projektus ir netgi pasiūlymus referendumams. Užmiršta, nes šiandien, kai jie yra valdžioje, jiems taip yra patogiau parduoti Lietuvą. Tai dėl tokių projektų, dėl tokių siūlymų mes tikrai negalime balsuoti už.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš, aišku, pritariu šiems įstatymų projektams, bet norėčiau tiesiog pasakyti keletą labai trumpų replikų, galbūt keturias. Pirmiausia jos iš dalies remsis tuo, kad net ir Seimo nariai Seimo diskusijoje vis dėlto turėtų būti sąžiningi ir kalbėti, kiek galima tiksliau. Tai pirma mano replika dėl vartojamų skaičių. Ir čia aš apeliuoju į poną R.Smetoną, kurio klausydamas aš supratau, kad Lietuvos Respublika ruošiasi parduoti visą naftos kompleksą už 75 mln., kai jo įvertinimas yra 390 mln. Tai aš sakyčiau, kad reikia atidžiau įsiskaityti į protokolus ir suprasti, už ką dabar “Williams” mokės 75 mln., o vėliau papildomai dar apmokės dabar duodamą vekselį. Nereikėtų Lietuvos žmonių tiesiog paprasčiausiai klaidinti.

Antras dalykas dėl būsimų projektų ir pono A.Grumado nuogąstavimo. Aš dar sykį raginu kaip reikiant įsiskaityti visiems į pateiktą, atvirai pateiktą protokolą, kuriame labai aiškiai pasakyta, kad jokių susitarimų dėl kokių nors būsimų projektų kol kas nėra. Štai kaip skamba susitarimo 4 punkto pradžia: “Šalys ateityje svarstys galimybes dėl bendro tokių potencialių projektų įgyvendinimo”. Tai ko šitoje vietoje reikia baimintis?

Trečias dalykas. Dėl konkursų. Šiandien buvo labai daug kalbama apie konkursus, ar buvo konkursas, ar nebuvo, ministras sako, kad buvo konkursas, tačiau aš norėčiau pacituoti, kalbant apie konkursus, žinomo ekonomisto, profesoriaus, ekonomikos eksministro A.Vasiliausko kelis žodžius, kuriuos jis visiškai neseniai išspausdino “Respublikos” laikraštyje. Aš noriu priminti, kad jis ministru buvo ne šios Seimo kadencijos metu. Štai jo žodžiai: “Konkursas pasiteisina tada, kai konkurentų daugybė, iš jų atsirenki kelis ir leidi jiems pasipešti dėl kainos, bet kai konkurentų negali pasirinkti, o iškyla grėsmė atiduoti objektą Rusijai, klausimas pasisuka kitaip”.

Ir paskutinis dalykas dėl pavydo.

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

A.KUBILIUS. (Aš tuoj baigiu.) Ko pavydi tie, kurie pasisako prieš. Aš noriu pacituoti pono R.Ozolo žodžius, kuriems aš visiškai pritariu. “Šiandien iš tikrųjų tas mūsų daromas sprendimas yra etapinis sprendimas ir tai yra vienos didžiausių vilčių įsikūnijimas, ir tai daroma esant valdžioje konservatoriams ir krikdemams. Tai yra didžiulis šios koalicijos pasiekimas, kurio pavydi opozicija”. Aš manau, kad tik tai ir yra opozicijos priešiškos nuostatos pagrindas, o ne kokia nors užslėpta meilė kokiam nors “Lukoil”. Todėl aš iš anksto pasinaudodamas galimybe tarti žodį siūlau antradienį balsuoti vardiniu būdu, o tiems, kurie negali balsuoti už šituos projektus, aš siūlyčiau pasirinkti kokią nors kitokią savo nuostatos išreiškimo formą, kad po to nebūtų gėda.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Manęs prašė V.Andriukaitis, nori frakcijos vardu kalbėti dėl motyvų. Galima?

PIRMININKAS. V.Andriukaitis – ketvirtasis prieš.

V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau pradėti tuo, kuo baigė A.Kubilius, tikrai pritariu vardiniam balsavimui, ir jeigu nebus priimtos Socialdemokratų frakcijos pataisos ir tos pataisos, kurias mes teiksime priėmimui, aš jau dabar sakau, kad balsuosiu prieš. Dėl to, kad nebūtų jokių abejonių ir jokių insinuacijų, ir gąsdinimų, visų pirma noriu pacituoti poną V.Babilių. Frakcijoje V.Babilius pasakė: “Tokios rimtos kompanijos kaip “Williams” konkursuose nedalyvauja”. Čia tribūnoje ponas V.Babilius kalba, kad konkursas buvo skelbtas. Susitarkime, apie ką mes kalbame. Jokio konkurso nebuvo. Šia prasme yra tiek daug nenuoseklių argumentų, kad iš tikrųjų sunku net ką komentuoti.

Dėl Lietuvos ir JAV santykių. Aš norėčiau pacituoti poną V.Landsbergį. Ponas V.Landsbergis Vilniaus rotušėje pasakė tokią ugningą kalbą, kad gana žodžių, gana ten tuščių pažadų, reikia kažko tikro. Aš iš tikrųjų manau, kad gana telefoninių skambučių, pamėginkime gauti nors nedidelį JAV Vyriausybės protokolą ir Lietuvos Vyriausybės dėl galimų garantijų. Bus mažas žingsnis į priekį ir jis tikrai patenkins pono V.Landsbergio lūkesčius ir šiuo atveju jūs tada įtikinsite, kad taip, mes iš tikrųjų turime mažas garantijas, kad galbūt po 10 metų mes turėsime kokių nors politinių dividendų. Aš nekalbu apie tai, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos problemos bus pakankamai komplikuotos. Čia daug yra problemų, daug apie ką yra diskutuoti. Todėl iš tikrųjų Socialdemokratų frakcija nuosekliai laikosi pozicijos, kuri yra išsakyta Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, kad strateginių objektų valdymo kontrolės negalima perleisti niekam. Todėl socialdemokratai toliau pasisako už 51% akcijų paketą ir valdymo kontrolę, ir tą poziciją gins visada.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Ir Seimo Pirmininko V.Landsbergio žodis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Aš, deja, negaliu replikuoti į prieš mane kalbėjusio žodžius, nes visai nesupratau, ką jis nori pasakyti, kokiu telefonu reikia skambinti Amerikos Vyriausybei, kad mes šiandien gautume garantijas ir t.t. Gal čia ponas V.Andriukaitis tai ir sugebėtų.

Mes turime realų gyvenimą, realias perspektyvas ir čia yra didesnių Lietuvos garantijų perspektyva. Nežinau, kodėl tuo reikia abejoti. Tuo, man rodos, neabejoja net tie, kurie ieško kokio nors formalaus preteksto kaip nebalsuoti. Nežinau, kodėl tokių nuostatų turi Centro frakcija pačioje šito klausimo svarstymo pradžioje. Aš atsimenu pirmą pateikimą. Gerbiamasis ponas E.Bičkauskas sakė, kad jis neišgirdęs visiškai aiškaus atsakymo viename iš pokalbių su ponu V.Babiliumi dėl vieno kažkokio dokumento ir todėl frakcija nedalyvaus balsavime. Visi dokumentai buvo pas poną J.Razmą, kas norėjo, galėjo skaityti, bet tada niekas nebenorėjo. Šiandien pareiškimas padarytas, tas mažas skyrelis irgi parodytas ir visiems išdalytas dėl derybų konfidencialumo. Ir vis tiek yra šnekama, kaip gerbiamoji ponia R.Melnikienė, deja, irgi, matyt, frakcijos vardu suformulavo, taip pat: V.Babilius neatsakė į šiandien iškeltus klausimus. Ką tik ministras V.Babilius sakė, kad jis jau dešimt kartų atsakė į visus tuos klausimus, jie visą laiką tie patys. Jis šiandien neišgirdo nė vieno naujo klausimo. Matyt, yra tokia formulė, dėl kurios susitarta, kurią reikia kartoti ir kartoti. Kadangi radijas įjungtas, todėl kas atsakinėjama susitikimuose su frakcija ar komitetuose, yra nesvarbu, o šiandien reikia svarbiai pasakyti savo labai svarbią poziciją. Ta pozicija, man atrodo, nesolidi. Kaip tiktai ji yra labai neskaidri pozicija. Formaliu pretekstu, neva mums kažkas dar nevisiškai aišku, mes nebalsuojame. Tada neaišku, kodėl tokia pretenduojanti į didelę politinę jėgą Centro sąjunga taip neaiškiai elgiasi.

Mane nustebino ir ponas Č.Juršėnas, perėjęs į visiškai gatvinę leksiką, jeigu aš teisingai išgirdau, nes nepatikėjau savo ausimis, kažkas buvo pasakyta apie Lietuvos pardavimą.

Galima prisiminti, pone Juršėnai, kaip jums vadovaujant jūsų narys ponas J.Veselka atvirai skelbė: parsiduokime “Lukoil”, ir bus gerai. Tai iš tų laikų leksika arba iš gatvinių mitingų, kur mes kartais matome. Deja, matome nelabai kokioj aplinkoj žygiuojančius kairiuosius politikos žymius vadovus. Gal čia nevartokime tokios leksikos. Kas kaip supranta, kas kokių turi sumetimų, įsipareigojimų ar nežinia kokių perspektyvų ateičiai, tas taip ir balsuoja. Bet aš visiškai pritariu, kad būtų vardinis balsavimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom visus dabar atsisėsti į savo vietas. Registruojamės. Vyksta registracija. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime dėl pritarimo po svarstymo mūsų svarstytiems keturiems teisės aktų projektams. Matyt, kad nebūtų kokio nors nesusipratimo, aš siūlysiu už kiekvieną teisės aktą atskirai.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai, ir jokių problemų dėl registracijos nėra. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame, kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo projektui. Kas už, prašom balsuoti. Prašom balsuoti. Balsuojame elektronika. Prašom balsuoti.

Už – 70, prieš – 4, susilaikė 20, S.Daubaraitė sako, kad ji yra neįregistruota. Jos balsas yra tikrai pridedamas. Ji balsuoja už, kiek aš suprantu. Taigi už – 71, prieš – 4, susilaikė 20. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl kito įstatymo projekto. Balsuosime dėl pritarimo po svarstymo Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1350(2). Balsavimas pradėtas, prašom balsuoti.

Už – 68, prieš – 3, susilaikė 24, S.Daubaraitė balsuoja už, taigi už – 69, prieš – 3, susilaikė 24, įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Trečias. Įstatymo projektas Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1351(2). Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už balsavo 70, pridedu S.Daubaraitės balsą – 71, prieš – 1, susilaikė 24. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Ir paskutinis – Seimo nutarimo “Dėl strateginio investuotojo pripažinimo” projektas Nr.P-1352(2). Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už – 69, pridedu S.Daubaraitės balsą – 70, prieš – 2, susilaikė 24, Seimo nutarimo projektui po svarstymo yra pritarta. Taigi visiems keturiems teisės aktams po svarstymo yra pritarta. Priėmimas, kaip žinote iš darbotvarkės projektų, numatomas ateinantį antradienį iš ryto. Taigi tuo galėtume baigti šį rytinį plenarinį posėdį.

Trys replikos ir daugiau nė vienos. Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke ir mielieji kolegos. Man dabar smagu replikuoti tuo klausimu, kuriuo kalbėjo ir V.Landsbergis, ir kolega S.Kaktys. Jie, kaip skęstantieji, griebdamiesi šiaudelio, rėmėsi J.Veselka iš praėjusiojo Seimo.

Aš noriu pasakyti, kad J.Veselka niekad nebuvo LDDP narys, o 1996 m. jis nebuvo ir frakcijos narys. Ir trečias dalykas, kurį noriu pasakyti. Iš tiesų J.Veselka, kaip Seimo narys, teikė įstatymo projektą dėl Lietuvos naftos. Jis nebuvo priimtas. Bet įdomiausia, kas šitą projektą kartu su J.Veselka teikė. Teikė Seimo narys K.Dirgėla. Tai aš norėčiau paklausti, ar čia tas pats K.Dirgėla, kuris dabar yra šalia V.Landsbergio?

PIRMININKAS. Bet kalbėjo tik J.Veselka. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš matau, dabar visiems labai linksma ir smagu, vieni iš kitų pasijuokia. Bet norėčiau priminti, labai atidžiai klausiausi visų diskusijų, norėčiau priminti pono V.Babilio citatą…

PIRMININKAS. V.Babiliaus.

S.PEČELIŪNAS. … čia pasakytą. Ūkio ministro.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Taip, taip.

S.PEČELIŪNAS. Malonu. Kuris sakė labai vieną svarbų dalyką: jokių protokolų derybų metu nebuvo. Niekas nebuvo stenografuojama ir fiksuojami jokie tarpiniai pokalbiai, pasižadėjimai ar dar kažkas.

Aš kreipiuosi į Seimo Pirmininką ir į Seimo valdybą. Būkite tokie malonūs, parenkite projektą ir pateikite, kokiu būdu turi būti vedamos visos derybos? Tiek aš, tiek ponas R.Ozolas, tiek Seimo Pirmininkas puikiai atsimena derybas su Rusija. Kiekvienas susitikimas buvo įrašomas, protokoluojamas, konfidencialumas buvo visiškai išlaikytas, bet rezultatas buvo turbūt visiškai kitoks, ne tas, apie kurį čia mes šiandien kalbame.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, visos replikos baigtos. Rytinis plenarinis posėdis taip pat baigtas. Pertrauka iki 15.15 val.