LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

                       STATUTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 24, 235, 237, 238,

                239 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

BEI VIII DALIES PAPILDYMO 41 SKIRSNIU

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Seimo statuto pakeitimai ir papildymai teikiami, siekiant patikslinti ir patobulinti apkaltos proceso nuostatas.

Visų pirma, šiuo metu galiojančios nuostatos neatsako į klausimą, ar galima, pradėjus apkaltos procesą pagal vieną iš 237 straipsnio 1 dalies nurodytų pagrindų, apkaltos proceso eigoje dėl tų pačių konkretaus asmens veiksmų pakeisti apkaltos proceso pagrindą.

Kita vertus, reikėtų tiksliau nustatyti, jog Seimui nusprendus duoti sutikimą patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, apkaltos procesas dėl to paties kaltinimo negali būti pradėtas tol, kol nėra išspręstas šių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, t.y. priimtas teismo išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba baudžiamoji byla nutraukta.

Konstitucijos 74 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad galima panaikinti Seimo nario mandatą paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, o tai paaiškėti gali dvejopa procedūra: parengiamuosiuose apkaltos proceso veiksmuose arba įstatymų nustatyta tvarka išsprendus baudžiamosios atsakomybės klausimą. Todėl, jei yra priimtas teismo nuosprendis, nebereikėtų sudaryti specialiosios tyrimo komisijos pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti, o Seimas galėtų priimti nutarimą dėl konkretaus asmens, remdamasis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Priėmus šiuos Seimo statuto pakeitimus bei papildymus, apkaltos procesas taptų aiškesnis, Seimo darbas būtų efektyvesnis.

Projektą teikia Seimo kancleris J.Razma