Šeštasis (232) posėdis
1998 m. rugsėjo 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1998 m. rugsėjo 22 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Jeigu jūs neprieštarautumėt, aš kviesčiau pradėti šios dienos rytinį posėdį.

Gerbiamieji, prašyčiau žvelgti į šios dienos darbotvarkę. Turiu trupučiuką apgailestauti, kad ji pasikeitė palyginti su tuo, kas buvo planuota praeitą savaitę, kas buvo planuota vakar ir net kas buvo planuota šiandien Seniūnų sueigoje. Pirmasis dalykas (prašyčiau dėl to neprieštarauti, šiek tiek galbūt tik apgailestauti) – 3a, 3b, 3c ir 3d popietės klausimai, o iš esmės tai vadinamasis “Williams” klausimas, šiandien nebus svarstomas. Ekonomikos komitetas tik šiandien per pietus žada padaryti galutinį sprendimą. Kada jis galėtų būti svarstomas – ar ketvirtadienį, ar galbūt rytoj po pietų – tai priklausys nuo valdybos sprendimo ir nuo Ekonomikos komiteto sprendimo. Kitas dalykas, kolegos. Mes Seniūnų sueigoje tarėmės (noriu atkreipti Seniūnų sueigos narių dėmesį), kad galbūt dėl šitų priežasčių mes iki pietų spėtume baigti visą šios dienos susiplanuotą darbotvarkę. Bet kadangi prieš M.Laurinkaus atsakymus į Seimo narių klausimus su juo dar norėtų susitikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovai, o M.Laurinkus, patikslintais duomenimis, negali atvykti į Seimą anksčiau kaip 14.00 val., o 14.00 val. tada vyktų jo planuotas susitikimas, šiandien dar patvirtintas susitikimas su Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariais, toks trupučiuką privatesnis, siauresniame rate susitikimas, tai mums nieko kito nelieka, kolegos, kaip popietei, 15.00 val., palikti M.Laurinkaus atsakymus į mūsų klausimus, kaip ir buvo suplanuota. Po M.Laurinkaus – A.Šimėno Ekonomikos komiteto ataskaita. Tada viskas vyksta taip, kaip planuota vakar. Prašyčiau, gerbiamieji kolegos, dėl to labai neprieštarauti. Tiesiog M.Laurinkus niekaip negali 11.00 ar 12.00 val., kaip mes Seniūnų sueigoje šiandien mėginom prašyti, atvykti. Bet jų sąlyga buvo tokia, o mes nenorėjom labai prieštarauti, kad prieš M.Laurinkaus viešus atsakymus… jie turi kažkokių konfidencialių klausimų ir tiesiog mes sutarėm, kad komitetui bus suteikta ta teisė. Bendras sutarimas. Aš įsivaizduoju, kad visus mūsų sprendimus lemia bendras sutarimas ir geranoriškumas. Kolegos, aš matau, jūs neprieštaraujat. Nors… (Balsai salėje) Prieštaraujat? Bet jeigu mes taip net ir nubalsuosim, vis tiek kito kelio nebus. Gerai.

Gerbiamieji kolegos, aš džiaugiuosi dar sykį, kad su mažais prieštaravimais mes pasitvirtinome šios dienos darbotvarkę. Baigiam 13.10 val. priešpietinį posėdį, o 15.00 val. M.Laurinkaus atsakymai į klausimus, Ekonomikos komiteto ataskaita ir t.t. Nepaisant to, vis tiek anksčiau šiandien baigsime savo darbus.

Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Sekretoriate, ar aš galiu kviesti Seimo narius registruotis? Užsiregistruosime, kai mūsų atsiras daugiau.

Gerbiamieji kolegos, pirmasis klausimas… (Triukšmas salėje)

Gerbiamieji kolegos, registruojamės, registracija prasidėjo. Aš noriu pasakyti, kad darbai užsiregistravus dar nesibaigė, kad reikia pabūti ilgiau. Tikriausiai dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš su tokiu prašymu. Dabar mes gavom ir vieną darbotvarkę, ir antrą, o tai, ką jūs pasakėt, tai trečia. Gal galima ją gauti raštu? Dabar negalima orientuotis, ką daryti šiandien, ką daryti rytoj. Sugriauti visi planai. Tai bent raštu, kad būtų galima tiksliai susižymėti valandas ir suderinti visus planus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sekretoriate, aš prašyčiau pagal mūsų sutarimą patikslinti darbotvarkę. Iš ryto dirbam iki 13.10 val., 15.00 val. M.Laurinkaus atsakymai, Ekonomikos komiteto ataskaita ir Seimo narių pareiškimai. Ačiū. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.

Gerbiamieji kolegos, jūs matot, kiek yra tokių, kurių iš tikrųjų nėra, o jie nori, kad būtų. Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Visus netikrus spaudėjus bendrom jėgom su Sekretoriatu panaikinom. Taigi, gerbiamieji kolegos, kol kas užsiregistravo 69 Seimo nariai. Mes registruotis dar turėsim progos.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos” projektas Nr.P-1340(3) (priėmimas)

Pirmasis šios dienos darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos” projektas P-1340(3). Gerbiamieji kolegos, šiandien priėmimas. Aš kviečiu į tribūną Seimo kanclerį J.Razmą, kuris yra atsakingas už šitą dokumentą. Prašom.

J.RAZMA. Aš norėčiau informuoti apie tuos nežymius pasikeitimus, kurie yra įvykę, palyginti su antruoju projekto variantu. Daugiausia pakitimų įrašyta atsižvelgus į gautą Vyriausybės raštą, kai mes paklausėm, kodėl Vyriausybė kai kurių projektų neteikia, nors komitetai juos siūlo. Buvo atsakyta, kad kai kurie projektai yra rengiami arba derinami. Šiuo metu šie projektai nėra prioritetiniai, todėl Vyriausybės atstovai manytų, kad nėra būtinybės juos įtraukti į Seimo rudens sesijos darbų programą, kuri šiuo metu jau yra didelės apimties. Įrašytų projektų nagrinėjimą Seime galima planuoti kitų metų pradžioje. Taigi jeigu Vyriausybė neplanuoja tų projektų pateikti, nelogiška būtų mums juos įrašyti, nes nėra garantijų, kad mes priversim Vyriausybę pasielgti kitaip. Taip iš programos iškrito Loterijų įstatymas, buvęs Biudžeto ir finansų komiteto dalyje, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, Vaistinių ir prekybos vaistais įstatymas, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Laukinės augmenijos įstatymas. Taip pat keli projektai perrašyti į kitų komitetų sritis: visi su kodeksais susiję projektai buvo įrašyti prie Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Taip pat Krikščionių demokratų frakcijos dauguma projektų yra įrašyta prie atitinkamų komitetų teikimų, išskyrus keletą projektų, kuriuos yra pateikęs ponas F.Palubinskas. Šie projektai gali būti sunkiau identifikuojami, kokiam komitetui priklausytų. Taip pat yra atsižvelgta į Seimo narės K.Prunskienės teikimą dėl Privatizavimo įstatymo kelių straipsnių papildymo įstatymo projekto įtraukimo į darbotvarkę. Liko tik neatsižvelgta į Seimo nario R.Kupčinsko pasiūlymą, kurį aš gavau tik pirmadienį, nors Sekretoriatas jį gavo anksčiau, atrodo, penktadienį. Seimo narys R.Kupčinskas siūlo į darbų programą įrašyti Seimo pareiškimo dėl santykių su Čečėnijos Respublikos (Ičkerija) valdžios institucijomis nustatymo projektą. Aš siūlau teikti balsuoti, ar šitą klausimą įtraukti į darbų programą. Daugiau pastabų raštu aš lyg ir neturiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turbūt pirmoji sesijos darbotvarkė, į kurią įtraukiami visų frakcijų, visų Seimo narių siūlymai. Aš savo aplanke turiu tik R.Kupčinsko siūlymą, dėl kurio ir kancleris J.Razma siūlo apsispręsti. Gerbiamieji kolegos, priėmimo procedūra. Vienas nutarimo straipsnis, visi kalbėjo svarstymo metu. Aš tegaliu siūlyti dėl R.Kupčinsko teikimo, nes jis vienas yra neįtrauktas.

Gerbiamasis kolega Kupčinskai, aš prašyčiau argumentuoti savo siūlymą. Galbūt bendruoju sutarimu… Prašom paspausti mygtuką, galbūt bendruoju sutarimu pavyks jūsų klausimą įtraukti į sesijos darbų programą. R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Kadangi šitas pasiūlymas jau buvo teiktas anksčiau, ankstesnėse sesijose, ir, be abejo, kadangi visos programos nebuvo įvykdytos, aš siūlau šitą patį įtraukti į dabartinę rudens sesijos programą, juo labiau kad tam tikri santykiai su Čečėnijos Respublika (Ičkerija) turėtų būti, ir galbūt ne vien tik parlamento grupių lygiu. Ačiū. Trumpai tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kreipiuosi į poną kanclerį ir paskui jūsų, kolegos, nuomonės klausiu, ar reikėtų balsuoti, ar galėtume bendro sutarimo ieškoti?

J.RAZMA. Na, tiesą sakant, aš dar pažiūrėjau, kad mes išreikštu pavidalu į darbų programą rašome tik įstatymų projektus, o nutarimų, rezoliucijų, pareiškimų mes net nerašome išreikštu pavidalu. Taigi, ko gero, galima laikyti, kad ir šitas projektas automatiškai yra darbų programoje, nes tai yra pareiškimas. Tik jeigu čia bus komitetas ar kažkas, kas teiks konkrečią darbotvarkę… žodžiu, aš pagal dabar išdėstytą darbų programą nematau problemų, kad čia jo nėra.

R.KUPČINSKAS. Jeigu galima, aš vis dėlto siūlyčiau, kadangi tai yra parlamentinės ryšių grupės siūlymas, ne mano vieno, tai prašyčiau įtraukti į programą.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, dėl R.Kupčinsko siūlymo. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš pirmiausia norėčiau, kad Seimo kancleris neklaidintų nei visuomenės, nei Seimo. Pažiūrėkite į trečiąją dalį. Frakcijų, Seimo narių pasiūlymai. Trylikta pozicija – Seimo rezoliucija. Yra įrašyta, kodėl jūs sakote, kad nerašot. Pasirodo, rašote. Kartu dar vieno dalyko norėčiau pasiteirauti. Kodėl jūs kai kurių dalykų, kuriuos išbraukiate, čia net neminite priežasčių, kodėl išbraukėte, kodėl trečiojoje dalyje prapuolė mano teikti pasiūlymai dėl nuosavybės reikalų, nė žodžiu neužsiminėte. Buvo, buvo, staiga dingo, galvojote, taip niekas ir nepastebės. Prašyčiau sugrąžinti.

J.RAZMA. Kurioje dalyje tiksliai, gal galima…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbame tik dėl R.Kupčinsko siūlymo. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš siūlyčiau šį klausimą į darbų programą įtraukti dėl šventos ramybės. Vis tiek, kol konservatoriai nepriims politinio sprendimo, galima bus jo netraukti į savaitės, į darbo dienos darbotvarkę.

J.RAZMA. Jeigu kolegos mano, kad reikia įrašyti išreikštai, aš už. Galime įrašyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtų būti bendrasis sutarimas dėl šito planuojamo svarstyti rudens sesijoje pareiškimo teksto? Dėkoju. Bendrasis sutarimas taip pat gali būti. Č.Juršėnas reikalauja balsuoti. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Aš tikiuosi, kad LDDP dabar pasidalys atsakomybe dėl šito klausimo. Registruojamės, kolegos.

Vėl užsiregistravo 69 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame, ar į rudens sesijos darbų programą įtraukiame R.Kupčinsko ir Ryšių su Čečėnijos parlamentu grupės siūlymą dėl Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimo dėl santykių su Čečėnijos Respublika (Ičkerija) valdžios institucijomis nustatymo projekto. Pritariantys – už, nepritariantys – kitaip. Balsavimas pradėtas, kolegos.

Už pareiškimo įtraukimą į darbotvarkę – 50, prieš nė vieno, susilaikė – 9. Taigi pareiškimo projektas įtraukiamas į rudens darbotvarkę. Gerbiamieji kolegos, S.Pečeliūnas pareiškė pastabų Seimo kancleriui, kancleris į jas mėgina atsakyti, o mes apsispręsime dėl viso nutarimo teksto.

J.RAZMA. Nors ponas S.Pečeliūnas pasakė, kad aš klaidinu visuomenę, aš su tuo nenorėčiau sutikti. Vis dėlto jo projektas yra įrašytas 146 numeriu prie kaimo reikalų, taip pat aš dar kartą pasakau, kad Seimo nutarimai, rezoliucijos ir pareiškimai nebūtinai išreikštu pavidalu rašomi darbų programoje. Taip, kai kurie yra parašyti, tačiau bus daug tokių, kurie atsiras mūsų darbotvarkėje, kurie čia nebus įrašyti. Tai yra nuo seno einanti tradicija.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi S.Pečeliūnas kartais ne visai būna tikslus. Tiesiog žmogiškieji momentai mūsų darbą visą laiką patikslina. Gerbiamieji kolegos, kadangi nutarimas turi vieną rimtą sakinį – “Patvirtinti Seimo sesijos darbų programą”, o 2 punktas – “Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo”, aš kviečiu kalbėti dėl viso nutarimo dėl sesijos darbų programos patvirtinimo teksto. Seimo narys S.Pečeliūnas norėtų pritarti nutarimo tekstui.

S.PEČELIŪNAS. Taip, jūs esate šį kartą teisus, kad aš norėčiau pritarti. Bet aš norėčiau, kad jūs paskaitytumėte Statutą, – jums neduota teisė komentuoti nei mane, nei poną J.Razmą, o jūs komentavote ir vieną, ir kitą. Gal reikia įsteigti Seime (naujas pasiūlymas) dar vieną pareigybę – Seimo komentatoriaus, tai labai tiktumėte į šias pareigas.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, išties reikia pripažinti, kad šį sykį sesijos darbų programa sudaryta geriau. Bet vis dėlto neatsižvelgta į kai kuriuos kapitalinius Seimo narių siūlymus, taip pat ir mano paties. Tai yra projektų yra aiškiai per daug ir mes jų neaprėpsime (net prognozuodamas prailgintą sesiją), neaprėpsime. Antras dalykas, vis dėlto lemia įvairių įstatymų pataisos, o ne originalūs įstatymai. Ir trečias dalykas, apie ką aš esu kalbėjęs, tai dėl konvencijų, daugiašalių, dvišalių susitarimų iššifravimo ir jų ratifikavimo grafiko nustatymo. Taigi dėl šitų ir dar dėl kai kurių kitų priežasčių, nors šiaip reikėtų pritarti darbų programai, balsuoti už negaliu.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymas irgi yra panašus. Žinoma, dirbti reikia ir, matyt, reikia pritarti programai, bet kartu aš noriu padaryti pastabą, kad Vyriausybė nesiūlo fundamentalių konstitucinių įstatymų. Toks pavyzdys galėtų būti 47 straipsnio įgyvendinimas. Anas Seimas pradėjo, šis Seimas baigė priimti konstitucinę pataisą. Jau beveik dveji metai, tačiau nėra parengto ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimo savivaldybių ir kai kurių kitų asmenų nuosavybėn tvarkos, sąlygų ir apribojimų kontitucinio įstatymo. Manau, kad tai yra reikšmingas įstatymas, konstitucinis įstatymas, bet iki šiol Vyriausybė jo nepateikė. Žinoma, būtų galima kalbėti ir dėl kai kurių kitų fundamentalių įstatymų, kurių dar nėra. Tačiau, žinoma, reikia dirbti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Taip pat pritarčiau jau dabar pateiktam projektui. Manau, kad dar Seimas neprieštarautų… tiesiog patikslinant kai kurias datas. Mes ir patys dar nežinome, ar kitą savaitę vyks posėdžiai, ar ne, jų turėtų nebūti. Kai kurie projektai buvo įrašyti rugsėjo mėnesį, bet, matyt, aš bent siūlyčiau, pavyzdžiui, iš mūsų dalies 8, 9, 10, jeigu yra rugsėjį, šalia įrašyti ir spalį. Tai būtų tiksliau. O šiaip visi kiti niuansai čia yra aptarti. Žinoma, galima ginčytis dėl siūlomų įstatymų projektų, kurie apskritai yra be datų. Čia kai kurie Seimo nariai siūlo … o kai kur tiesiog nurodo – rugsėjis-gruodis. Tai irgi, atvirai pasakius, nėra apibrėžtumo. Manau, kad vis tiek gyvenimas, kaip sakoma, koreguoja. Priimdami mūsų savaitines programas, galėsime iš šios, patvirtintos programos, konkrečiau pasiūlyti. Tiek.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai norėčiau pasidžiaugti, kad programos naujoje redakcijoje nėra vieno labai stambaus įstatymo, t.y. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, kurio net strategija (šios srities) Lietuvoje kol kas nėra aptarta, todėl manau, kad per pusmetį galutiniai sprendimai bus priimti, ir pavasario sesijoje šis įstatymas pasieks Seimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tai buvo iš esmės teigiami atsiliepimai apie nutarimo projektą.

Registruojamės dar sykį, o tada balsuosime, ar priimame šiandien Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos”. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai.

Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos”. Kas būtų už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 61.

PIRMININKAS. Už – 62. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.

PIRMININKAS. Kolegos, 7 susilaikė, niekas nebalsavo prieš, 62 – už. Vadinasi, Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos programos” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 9, 24, 26, 26¹, 27, 28, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo 33¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1168GR(2) (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, antrasis darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos Prezidento grąžintas iš naujo svarstyti Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1168GR (2). Šiandien pagal Seimo statuto 170, 171 straipsnius – svarstymas ir dar kartą priėmimas. Žiūriu, kas norėtų dalyvauti diskusijoje. Diskusijoje dėl šito įstatymo projekto norėtų dalyvauti trys Seimo nariai.

Kviečiu į tribūną Seimo narę K.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Pirmiausia norėčiau išreikšti savo ir kartu Nepriklausomos frakcijos požiūrį į teikiamą įstatymą, į Prezidentūros suformuotas nuostatas. Mes palaikome būtent šitą projektą. Kartu norėčiau pasakyti keletą minčių.

Ta diskusija, kuri vyko svarstant įstatymo straipsnius, kai jis buvo priimamas Seime pirmą kartą, be abejo, buvo labai prasminga. Labai gaila, kad tada Seimo dauguma nepalaikė kai kurių pagrįstų pasiūlymų, ypač susijusių su pajamų už gyventojų parduotą turtą, taip pat pajamų už akcijų, obligacijų ir kitų vertybinių popierių vertės išaugimo apmokestinimo laipsnio sumažinimą. 29%, kurie buvo numatyti, iš tikrųjų iš esmės keičia arba keistų situaciją kapitalo, ypač akcijų rinkoje, pastarosios nenaudai.

Norėčiau pasiremti Ekonominės strategijos ekspertų tarybos diskusija ir apibendrinta nuomone, kad toks didelis šių pajamų prieaugio apmokestinimas sudaro nelygias sąlygas tarp kreditų ir akcijos rinkos pastarosios nenaudai, nes neapmokestinant fizinių asmenų palūkanų už indėlius bankuose (to, beje, mes ir nesiūlome daryti) dividendai ir pajamos iš vertybinių popierių vertės prieaugio tapo apmokestinamos taikant maksimalų 29% tarifą. Žinoma, tai būtų turėję ir neigiamos įtakos kapitalui persilieti į efektyvesnes šakas.

Pasaulinė patirtis rodo, kad investicijų efektyvumas didžiausias tada, kai jos ateina per akcijų rinką. Taigi tai būtų dar viena labai didelė paslauga mūsų bankams vienpusiškai pritraukti daugiau indėlių ten, kur yra geresnės sąlygos uždirbti pajamas per palūkanas už indėlius, palyginti su pinigų pritraukimu per akcijų rinką, ir kartu netgi skatinti žmonių investicinį mąstymą. Taigi bent jau kompromisinis sprendimas sumažinti mokesčio dydį iki 15% (aš turiu omeny akcijų, obligacijų ir kitų vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamų mokesčio tarifą) tą problemą gerokai sušvelnina.

Nepaprastai svarbu yra tai, kad įvertinami nuostoliai, susidarantys tuo atveju, kai parduodant vertybinius popierius, akcijas yra sumažėjusi jų vertė, taigi yra galimybė tuos nuostolius perkelti net penkerius metus koreguojant iš kitų sričių, iš kitų akcijų ir kitų vertybinių popierių gautas pajamas arba jų prieaugį. Bet, man atrodo, mes turėtume dar atkreipti dėmesį į tai, ypač galvodami apie Vyriausybės galimybes nustatant nuostolių apskaičiavimo ar perkėlimo tvarką, kad Lietuvoje šiandien yra kur kas daugiau žmonių, bent jau kiekybine prasme, nukentėjusių dėl akcijų vertės kritimo, ypač vadinamosiose investicinėse bendrovėse, kai jie, be patirties įsigydami akcijų, investavo pakankamai dideles sumas ir jos iš esmės išnyko. Jeigu šiandien žmogus kur nors uždirbo sėkmingai investavęs, valstybė skuba iš jo paimti mokesčius. Pagal šitą tvarką, kuri čia tiesiogiai parašyta įstatyme, išeina, kad nuostoliai, kuriuos žmonės patyrė 1992-1993 m., tų nuostolių įvertinimas sumažinant pajamų mokestį, jeigu iš kitų akcijų gaunamos papildomos pajamos, jau nebus įskaitytas. Gal čia yra ir tam tikra įstatymo spraga.

Siūlytume Vyriausybei apie tai pagalvoti, kad žmonės, nukentėję per praėjusį laikotarpį, galėtų nors šiek tiek kompensuoti savo nuostolius mokėdami šių pajamų mokestį artimiausiais metais nuo šio įstatymo įsigaliojimo, kad nors šiek tiek sušvelnintume tuos praradimus.

Taigi palaikydama Prezidento dekretą, teikiamą įstatymo projektą, mūsų frakcija ketina balsuoti ir šiandien, ir priimant už. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors mokesčių našta Lietuvoje yra viena mažiausių, palyginti su daugybe Europos valstybių, Seimas ir Vyriausybė nuolatos raginami mažinti mokesčius. Ši tendencija pastebima ir Prezidento dekrete dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo grąžinimo, todėl svarbu pasiaiškinti pateiktų dekrete siūlymų esmę ir turinį. Pajamų dėl turto panaudos gavimas bei jų apmokestinimas šiuo metu mokesčių įstatymais dar nesutvarkytas, todėl siūlymas jo atsisakyti pagrįstas, nors pajamos iš panaudos gali būti teisėtai gaunamos. Šis trūkumas būtų ir bus pašalintas. Kitiems siūlymams argumentai, manau, yra diskutuotini arba siūlymai yra naujo pajamų mokesčio įstatymo objektas. Kategoriškas teigimas, kad pajamų, gautų pagal civilines sutartis, apmokestinimas progresyviu 10, 20 ar 30% tarifu yra nepriimtinas ir keistinas vieningu 20% tarifu, yra neargumentuotas. Tik panagrinėję jį konkrečiau pamatysime, kad gaunantiems mažas pajamas nepagrindinėje darbovietėje pasiūlymas šiuo metu yra socialiai nepagrįstas, palyginti su didesnes pajamas gaunančių mokesčiais. Gaunantiems nepagrindinėje darbovietėje pajamas iki pusės PNM, t.y. pajamų neapmokestinamas minimumas, kuris šiuo metu yra 214 ir daugiau litų, mokesčio tarifas padidintas net du kartus – nuo 10 iki 20%. Gaunantiems pajamas nuo pusės iki vieno PNM mokesčio tarifas liks nepakeistas, t.y. 20%. Gaunantiems pajamas per vieną PNM mokesčio tarifas sumažintas net 15% – nuo 35 iki 20% pajamų daliai, viršijančiai vieną PNM. Iš pateiktų duomenų matyti, kam naudingas ir kieno interesus labiausiai palies šis siūlymas. Siūlymas turės įtakos savivaldybių biudžetui ir sveikatos draudos pajamoms. Ar buvo į tai atsižvelgta? Todėl manau, kad ši nuostata galėjo būti naujo pajamų mokesčio įstatymo objektas, o ne šio įstatymo keitimo argumentas.

Nemažai abejonių ir dviprasmybių kelia siūlymas vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamas, išskyrus ir investuotas, viršijančias 12 PNM per metus, apmokestinti 15% pajamų mokesčio tarifu vietoj 29% įstatyme. Jis savo esme yra prieštaringas anksčiau minėtam siūlymui. Be to, nenurodyta, kokiam darbo užmokesčiui pagrindinėje ar ne pagrindinėje darbovietėje ši lengvata taikoma. Kodėl lengvata taikoma tik atskiros pajamų rūšies, t.y. vertybinių popierių, vertės padidėjimo pajamoms, panaudotoms vartojimui, neaišku. Pagrindinėje darbovietėje gaunantiems pajamas šios nuostatos visiškai nereikia, nes kiekvieną mėnesį PNM taikomas. Jei nepagrindinėje darbovietėje PNM pradedamas taikyti, bus nauja nuostata Lietuvos Respublikos mokesčių istorijoje. Jei iki šiol naudojama antroji mokesčių tarifų lentelė dėl administravimo ir neefektyvumo nekėlė dvejonių ir nestebino, kodėl jos siekiama iš karto atsisakyti šiame įstatyme jį keičiant? Ar tai ne svarstymo objektas rengiantis naujam pajamų mokesčio įstatymui, o ne revoliucijų darymas šio įstatymo pataisomis? Neaišku, kodėl apmokestinti kapitalo prieaugį, panaudotą vartojimui, būtų netoliaregiška, nenaudinga Lietuvos žmonėms ir ekonomikai. Kapitalo prieaugis, skirtas reinvestavimui, ar pelnas investicijoms pagal tam tikrus mokesčių įstatymus jau neapmokestinamas. Tai kokios čia problemos?

Sustabdžius Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo įgyvendinimą tapo pažeistas juridinių asmens teisių neturinčioms individualioms (personalinėms) įmonėms ir ūkinėms bendrijoms lengvatų taikymo lygiateisiškumo principas, palyginti su juridiniais asmenimis. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Prezidento dekreto nuostatos nėra kompleksinio įstatymo ar įstatymo nuostatų nagrinėjimo rezultatas. Jos ne pataiso fizinių asmenų pajamų mokesčio tvarkymą, ne padaro mokesčių sistemą aiškesnę, skaidresnę, o tik sukelia painiavą ir nepagrįstus skirtumus. Bendru įstatymo turinio aspektu išvada iš dalies taikytina ir ankstesniems Prezidento dekretams dėl grąžintų įstatymų, nors jų nuostatoms anksčiau ir buvo pritarta.

Remdamasis paminėtu nepritariu Prezidento pagrindiniam dekretui. Pritariu Seimo priimtam Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui su jo įgyvendinimo laiko patikslinimais. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kalbėti kviečiu Seimo narį Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos. Praėjusį kartą aš leidau sau pavadinti šitą įstatymą įstatymu nelaimėliu. Man atrodo, kad iš tikrųjų taip yra, jeigu mes įsigilinsime į visą įstatymą, į jo priėmimo, teksto vizavimo Seime ir po to Prezidento dekreto ir antrojo dekreto aplinkybes. Bet iš eilės. Pradėsiu nuo pagrindinio dalyko.

Aš manau, kad Seimas turi vieną vienintelę korektišką išeitį iš šitos situacijos, kurią jis sudarė pats, bet, labai atsiprašau, ir Prezidentūra šiuo atveju taip pat Seimui pagelbėjo. Ta išeitis yra nepriimti antrą kartą šito įstatymo, kaip siūlė kolega J.Listavičius, ir nors, man atrodo, jis pakankamai stipriai argumentavo, bet vis dėlto jo antrą kartą nepriimti. Taip pat nepriimti ir to varianto, kurį siūlo Prezidentas savo dekrete. Šiuo atveju įstatymas būtų nepriimtas ir mes galėtume labai greitai pateikti naują variantą, kuris galėtų būti pagal Prezidento patikslintąjį tekstą, ir per savaitę, maksimum per dvi savaites, jį priimti, Prezidentas pasirašytų ir nebūtų jokių problemų. Taigi mano siūlymas – ne balsuoti vienaip ar kitaip, o siekti, kad šitas įstatymas nelaimėlis nebūtų priimtas antrą kartą ir nebūtų priimtas pagal Prezidento dekretus.

Aš noriu iš karto pasakyti dėl tos abejonės, kuri buvo pasakyta, kai aš praėjusį kartą išdėsčiau tokią, kaip man atrodo, korektišką išeitį. Girdi, yra Seimo statute straipsnis, kad jeigu įstatymas nepriimtas, po to jį galima teikti tik po pusės metų. Aš prašyčiau kolegas, vadovaujančius Seimo bičiulius ir kitus įsigilinti į Seimo statutą. Yra bendrosios Seimo statuto normos ir yra specialiosios. Štai viename skirsnyje, man atrodo, 23 skirsnyje, kalbama, turiu omeny Statutą, apie įstatymų priėmimą, o 25 skirsnyje aptariamas Prezidento grąžintų įstatymų nagrinėjimas ir priėmimas ar nepriėmimas. Taigi kai yra specialiosios Statuto normos, mes jomis ir turim vadovautis. Kaip aš suprantu 25 skirsnį, jeigu mes iš tikro nepriimam nei vieno, nei kito varianto, mes labai operatyviai galim pateikti tą korektišką variantą ir jį vėl priimti, ir neabejotinai tada jį Prezidentas operatyviai pasirašytų, mes iš esmės neprarastume laiko ir neturėtume problemų dėl to, ar atitinka Konstituciją, ar ne.

Na, o dabar du esminiai dalykai. Vieną aš jau išdėsčiau anksčiau, o kitą dar papildomai jums pasakysiu pabaigoje. Taigi ką reiškia Prezidento antrasis dekretas? Antrasis Prezidento dekretas reiškia, kad jis įsiterpia po poros mėnesių į tą dešimties dienų terminą, kurį Prezidentui suteikia Konstitucijos 71 straipsnis. Aš jį perskaitysiu ir prašyčiau kolegas labai atidžiai į jį įsiklausyti. “Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per 10 dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti”. Po to yra antra dalis, kad jeigu negrąžina ir nepasirašo, tada pasirašo Seimo Pirmininkas. Taigi skiriama dešimt dienų ir nėra jokių išlygų. Jokių išlygų. Paremdamas šitą savo mintį aš noriu pacituoti Konstitucijos 77 straipsnį. “Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.” Pabrėžiu – Konstitucijos ir įstatymų. Konstitucijos 71 straipsnis labai aiškus. Seimo Statutas, kuris turi įstatymo galių, nors daug kur numato tam tikrų išlygų mūsų Prezidentui arba net privilegijų, šiuo atveju jokių išlygų nenumato. Vadinasi, galioja Konstitucijos 77 straipsnis: “visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų”. Nei Konstitucija, nei konkretūs įstatymai neduoda Prezidentui galimybės atgaline data “įsiterpti” į tas 10 dienų. 10 dienų yra baigtinis dalykas, ką jau padarei, tą padarei. Paaiškinsiu taip, jeigu, sakysim, Prezidentas būtų pasirašęs pirmąjį dekretą 5 dieną po to, kai jis gavo įstatymą, o 7 dieną būtų nutaręs pataisyti, manau, viskas gerai, tinka, nes jis tai atliko per 10 dienų. Nors irgi galima ginčytis, kadangi jau jis padarė darbą, bet čia dar pusė bėdos. O dabar praėjus keletui savaičių grįžti prie to dekreto, kuris gimė per 10 dienų, pagal mane niekaip neišeina, niekaip negalima daryti. (Balsai salėje) Tai tas pats, vis tiek įterpiama į dekretą. Jūs skaitykit dekreto tekstą: “iš dalies pakeisti”. (Balsai salėje) Gerbiamasis Sabuti, aš dar kartą pabrėžiu, ar koreguoji, ar nekoreguoji, bet vis tiek atlieki per 10 dienų, kurios seniai pasibaigė. Bet čia jūsų valia spręsti. Aš jums aiškinu, jeigu jūs nepriimat – jūsų valia, jūs dauguma, jūs ir spręskit. Bet spręskit žinodami, ką darot. Dar kartą sakau jums, nes kitais atvejais, kai aš įspėdavau, jūs nepadarydavot, paskui turėdavot problemų…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

Č.JURŠĖNAS. Aš baigiu, vieną mintį pasakau. Mielieji kolegos, yra dar vienas klausimas, į kurį aš noriu atkreipti dėmesį, motyvuodamas savo ankstesnį epitetą “įstatymas nelaimėlis”. Pasižiūrėkim, kada jis buvo priimtas. Aš labai prašyčiau kolegas atkreipti dėmesį į tai. Įstatymas priimtas liepos 2 d. Kada Prezidentas pasirašė pirmąjį dekretą? Liepos 24 d. O dabar, kas nežinot, aš dar priminsiu vieną dešimtadienį, kuris irgi yra teisinė norma. Seimo Pirmininkas įstatymo tekstą turi pavizuoti per 10 dienų nuo priėmimo. Dabar būkit malonūs, labai nesunku prie 2 pridėti vieną dešimtį ir antrą dešimtį. Koks skaičius išeina? 22. Tai kas pažeidė terminą? Aš esu įsitikinęs, kad šioje vietoje Prezidentas terminų nepažeidė. Vadinasi, kažkas Seime arba tie, kurie teikė Seimui, niekaip nesugebėjo atlikti per 10 dienų bei pažeidė Statutą ir šioje vietoje. Tai dėl šių dalykų įstatymas yra nelaimėlis. Kad nuo tos nelaimės pabėgtume, aš ir siūlau korektišką išeitį – nepriimti nė vieno, nė kito varianto. Ačiū.

PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbės Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, visų pirma nei ponui Č.Juršėnui, nei kitiems nereikėtų kaltinti Prezidento, kad jis patikslino savo ankstesnį dekretą, nes šuo patikslinimu tik daugiau aiškinama. Beje, ir Vyriausybei taip pat yra priimtini Prezidento dekrete nurodyti įstatymo pakeitimai, ir yra nuomonė, kad iš tikrųjų šitie pakeitimai kaip tik kur kas geriau padės įvykdyti šito įstatymo nuostatas. Žinant, kad nuo 2000 m. pradės veikti naujas Gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo įstatymas, kuriame numatytas visuotinis gyventojų pajamų deklaravimas, tikrai galima sutikti ir su Prezidento dekrete pateikiamomis nuostatomis. Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs Prezidento dekretą, Vyriausybei siūlė kreiptis į Prezidentą su siūlymais, su prašymais kai ką patikslinti. Tokie patikslinimai buvo gauti. Kadangi Prezidentas iš dalies atsižvelgė į Vyriausybės prašymą bei Biudžeto ir finansų komitetas nepaisydamas kai kurių trūkumų šiuo metu taip pat siūlo priimti Prezidento teikiamą dekretą, manome, kad tai padės išvengti mums kai kurių nesusipratimų ir tikrai priėmus šitą dekretą nebus kažkokių neigiamų įtakų biudžetą formuojant. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, žiūriu į Lietuvos Respublikos Prezidento patarėją referentą poną A.Abramavičių. Keletas žodžių diskusijos pabaigoje, o paskui mes sprendžiame, ar priimti įstatymą iš naujo be pakeitimų, ar su Prezidento siūlomomis pataisomis. A.Abramavičius.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma aš jums norėčiau padėkoti už išsakytas pastabas ir pasiūlymus. Tiek praeitos savaitės diskusija, tiek šios dienos diskusija tikrai rodo, kad sprendžiant mokesčių administravimo klausimus yra dar daug spręstinų klausimų. Manau, kad iš tiesų toliau tobulinant mokesčių administravimo bazę bus imtasi ir kitų žingsnių būtent sprendžiant šiuos klausimus. Trumpai. Aš praeitą kartą, pateikdamas Respublikos Prezidento dekretą, iš esmės, matyt, į tuos pagrindinius klausimus atsakiau, tik aš dar kartą norėčiau gal patikslinti ir pasakyti dėl gerbiamojo Seimo nario pono Č.Juršėno nuomonės, kur jis teigia, kad Konstitucija draudžia Prezidentui iš naujo pateikti dekretą po 10 dienų. Tai šiuo atveju aš truputį šitą klausimą traktuočiau kitaip nei gerbiamasis Seimo narys, nes Konstitucijoje yra pasakyta, kad per 10 dienų Prezidentas arba pasirašo, arba grąžina įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti. Būtent nepasibaigus 10 dienų terminui, tai Prezidentas ir padarė, tas paskesnis dekretas, kuriuo buvo patikslinamas pirmas dekretas, tai nėra grąžinimo klausimas. Tai nėra grąžinimo klausimas, o yra tik Prezidento siūlomų pataisų pakoregavimas. Taigi iš esmės mes galime manyti, kad antru dekretu buvo pakoreguotos tos pataisos, kurios buvo pasiūlytos pirmu dekretu. Todėl antrą dekretą grąžinimo dekretu vargu ar galima laikyti. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, ką minėjo ir gerbiamasis Seimo narys A.Bartkus, kad tas pakoregavimas atsirado esant būtinybei ta prasme, kad praėjus tam tikram laikui, būtent beveik 2 mėnesiams, ir įsigaliojus tam, kas buvo pasiūlyta, atsirastų problemų dėl įstatymo galiojimo, būtų įteisintas įstatymo atgalinis galiojimas. Tai buvo būtinybė ir dėl tos būtinybės buvo patikslintos siūlomos Prezidento pataisos.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau jūsų pritarti Respublikos Prezidento dekretu siūlomoms pataisoms.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau turėti prieš akis Statuto 171 straipsnį. Dabar kalbėsime dėl motyvų, ar grąžintą įstatymą priimsime visą be pakeitimų. Tai bus pirmas balsavimas. Jeigu 71 balsas surenkamas, Prezidento dekretas yra atmetamas. Jeigu to neįvyks, tada balsuosime, ar priimsime įstatymą su visomis Lietuvos Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis kalbėti dėl motyvų. Dėl vedimo tvarkos – V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad mes galėtume visiškai ramiai išvengti tos kolizijos, kuri šiokia tokia vis tiek yra. Netgi ir po to, kaip interpretavo Prezidento patarėjas šiuo atveju, jie negali taisyti dekreto. Šiaip šiuo atveju būtų galima traktuoti, kad vėlesni Prezidento pasiūlymai yra pasiūlymai, juos galima būtų įforminti visai kitokiu būdu – ar per Seimo narius, ar panašiai. Siūlyčiau svarstyti tą pagrindinį dekretą, kuris yra pasirašytas iki liepos 24 d. Tada mes būtume visiškai korektiški visais atžvilgiais.

PIRMININKAS. Dėl motyvų – Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Aš kalbėsiu galbūt ne tiek dėl dekreto turinio, o dėl tų formalių dalykų, kuriuos labai akcentavo gerbiamasis kolega Č.Juršėnas. Aš vis dėlto tikiuosi, kad dauguma Seimo narių nepritars pono Č.Juršėno pasiūlymams tokiu būdu apriboti Prezidento įstatymų leidimo iniciatyvos teisę, nes kaip atrodys, jeigu mes, pasiremdami kažkokiais tariamais formaliais dalykais, neleisime Prezidentui pataisyti savo teikiamų projektų, ypač tuo atveju, jeigu lieka kažkokia gramatinė ir korektūros klaida. Į kokią absurdišką situaciją mes pakliūvame. Antrajame dekrete nėra pateiktas kitoks sprendimas dėl įstatymo grąžinimo: 1 punktas dėl grąžinimo yra lygiai toks pat pirmajame ir antrajame dekretuose. Todėl įstatymo grąžinimo aspektu aš čia nematau jokių problemų. O kad Prezidentas galėtų savo teikiamus projektus pataisyti bet kada, iki mes priimame juos Seime, tai, man atrodo, savaime aiškūs dalykai, aš nematau, dėl ko reikėtų ginčytis. Atsižvelgdamas į tai, kad Prezidento siūlymai yra kompromisiniai, aš manau, kad verta juos palaikyti ir balsuoti už mūsų priimtą įstatymą su Prezidento siūlomomis pataisomis.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos. Aš nenoriu kartoti to, ką sakiau. Tik papildomai galėčiau pasakyti du dalykus.

Pirma. Iš tikro tai, ką pasiūlė V.Andriukaitis, būtų išeitis priėmus pagal pirmąjį Prezidento dekretą ir tuoj pat ketvirtadienį pateikus pataisas ir jas priėmus ypatingos skubos tvarka. Nepraloštume laiko ir būtų geriau, išvengtume vienokių ar kitokių konfliktų.

Dabar antras motyvas, į kurį aš negaliu nereaguoti, tai yra kolegos J.Razmos kalba. Jis atmeta formalius dalykus. Taigi įstatymai ir Konstitucija ir yra formalūs dalykai! Jeigu mes leidžiame Konstituciją ir įstatymą pažeisti vienoje vietoje ar kitoje vietoje, nesvarbu, kas tai daro arba tuo labiau, jei tai daro aukščiausias žmogus Lietuvoje, tai, dovanokite, į kurią pusę mes einame ir kokią valstybę mes kuriame? Šitie argumentai turi būti atmesti be jokios kalbos. Man nepatogu dėl kolegos J.Razmos tokios kalbos ir tokių argumentų. Taigi aš dar kartą sakau, kad geriausia nepriimti nei to, nei to, o kaip papildoma išeitis – tai, ką šnekėjo kolega V.Andriukaitis, – priimti pagal pirmąjį Prezidento dekretą, o antrąjį dekretą iš tikro įforminti kaip įstatymo pataisą, nes toks dekretas nėra įstatymų leidybos iniciatyvos dalykas. Taigi išeitis yra ir aš prašyčiau kolegas vis dėlto pagalvoti, gal net ir padaryti pertrauką prieš galutinį balsavimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, savo nuomonių, kad ir kaip jos grindžiamos, nereikėtų sureikšminti iki visiškai neklaidingų ir nekvestionuojamų.

Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Aš pasisakau prieš pakartotinį jau Seimo priimto įstatymo priėmimą. Vadinasi, pasisakau už Prezidento dekretu teikiamą įstatymą, bet vis dėlto pritariu kolegai Č.Juršėnui ir kitiems, kurie stipriai abejoja kad ir formalių mūsų taisyklių akivaizdžiu pažeidimu. Manyčiau, kad nereikėtų sukurti precedento, kuris paskui mums stipriai gali apsunkinti gyvenimą. Todėl iš tiesų būtų galima padaryti teisingą, naudingą pertraukėlę ir priimti naują įstatymą, kuris iš esmės atitiks tai, ką teikia Prezidentas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Centro sąjunga pritaria Prezidento dekretui ir toms pataisoms visų pirma motyvuodama tuo, kad turinio prasme iš tikro yra pasiektas kompromisas tarp tų įsipareigojimų ir galimybių mokesčių administravimo ir apskritai valdymo klausimais, kurie buvo aktualūs ir sprendžiami šiuo įstatymu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, esminės pastabos dėl Prezidento dekreto nuostatų buvo pareikštos dekreto svarstymo metu. Mokesčių įstatymuose nėra nesvarbių dalykų. Visos nuostatos turi būti aiškios, suprantamos, nedviprasmiškos, pagrįstos lygiateisiškumo principu. Šito dekreto siūlymuose, deja, nebuvo pasiekta. Vieniems mokesčių tarifų didinimas du kartus nuo pirmojo lito, o kitiems tame pačiame dekrete teigimas, kad pirmojo pajamų lito apmokestinimas nulems netoleruotiną mokesčių administravimo brangumą ir neefektyvumą, kažin ar nėra dviprasmiškos ir ar atitinka lygiateisiškumo principą. Šito, kaip ir kituose Seimo anksčiau priimtuose Prezidento dekretuose panašių dalykų, nebūtų, jei Prezidentūros darbuotojai aktyviau dalyvautų Seimo komitetų posėdžiuose įstatymų projektų svarstymo metu ir labiau įsigilintų į jų turinį, neprieštarautų įstatymai vieni kitiems. Rekordų siekimas pagal Prezidento dekretais grąžintų įstatymų skaičių nėra pats racionaliausias būdas įstatymo kokybei gerinti. Nors, kaip minėjau, nauju pajamų mokesčio įstatymu, manau, bus galima pašalinti anksčiau minėtus trūkumus, vis dėlto nepritariu įstatymui su dekreto nuostatų papildymais. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas – paskutinis kalbėtojas už.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš pritarčiau… Čia buvo pasakyta tiek visokių variantų, tik visi užmiršo vieną dalyką, kad jeigu rytoj Prezidentas norėtų pasirašyti kad ir tą naują pataisą, kuri čia buvo minėta kaip įstatymo pataisa, o ne dekretą dėl šito pataisymo (kalbu apie antrąjį), tai užmiršome, kad Prezidentas išvykęs. Kokiu būdu jis tai padarys? Viskas formaliai lyg ir taip, bet ar fiziškai tai yra įmanoma padaryti? Atsirastų dar dviejų dienų nukėlimas, kas turbūt nebūtų naudinga. O šiaip aš irgi esu tos nuomonės, kad tos pataisos yra geros, jas reikia priimti, bet turime labai preciziškai žiūrėti formalių dalykų. Nuo šitų nuolaidžiavimų formaliems dalykams paskui prasideda didelės bėdos. Ne kartą esame su tuo susidūrę.

Aš dar prašyčiau ir Prezidentūros, ir posėdžio pirmininko, ir gal net valdybos dabar gal padaryti trumpą pertraukėlę, susėsti ir rasti išeitį, kaip išspręsti formalius dalykus. Juk niekas nesiginčija dėl pataisų esmės. Visi sutinka, kad pataisos yra geros. Ginčas vyksta tik dėl formalių dalykų, atrodytų, labai nesvarbių, ir gal net visuomenei gali atrodyti, ką čia mes veikiame, ginčijamės dėl kažkokių formalumų. Bet tie formalumai paskui išauga į dar didesnes, jau nebe formalias bėdas. Aš prašyčiau posėdžio pirmininko vis dėlto rasti tą išeitį, kad nebūtų formalių priekaištų šituose svarbiuose reikaluose.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, apgailestauju, kad aš dabar savo rankose neturiu jokių formalių instrumentų nesielgti pagal Statuto 171 straipsnį.

Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu registruotis. Gerbiamieji kolegos, aš girdėjau vieną teigiamą siūlymą (jį mes spręsime paskui) pritarti antrajam Prezidento dekretui. Kitas buvo siūlymas – formaliuoju būdu ir esminiais dalykais remiamas (J.Listavičiaus kalba) – nepritarti įstatymo projektui su Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Ir tol, kol vyksta registracija ir balsavimo procedūra, aš negaliu suteikti galimybės niekam kalbėti. Taigi registruojamės, gerbiamieji kolegos. Be to, dar man reikia stebėti, kas neužsiregistravo, o iš tikro nori būti registruoti. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, iš viso užsiregistravo 70 Seimo narių.

Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys Č.Juršėnas, bet aš pasakau, kad tuojau balsuosime, ar grąžintą įstatymą priimsime iš naujo, ar dar tarsimės dėl Prezidento pataisų, kurios yra antrajame dekrete.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš formaliai prašiau pertraukos, ir štai dėl ko. Kadangi tikrai atsirado dar kitas korektiškas siūlymas nepriimti įstatymo, bet priimti pagal pirmąjį Prezidento dekretą, o po to operatyviai pataisyti jau normalia tvarka pagal antrąjį Prezidento dekretą, todėl aš prašyčiau ir tai svarstyti. O kad išties mes daugiau ar mažiau susitartume, tikrai pertrauka nepakenktų, tuo labiau kad šiandien mes, kaip jūs sakėte, turime daugiau laiko negu kuriom kitom dienom.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš teikiu balsuoti dėl Č.Juršėno siūlymo dabar daryti pertrauką. Su pertrauka susiję ir visi kiti formalieji momentai. Jeigu mes nubalsuojame, kad darome pertrauką, vadinasi, tada tariamės, jeigu manome, kad pertraukos nereikia, Č.Juršėno keliamos konstitucinės abejonės nėra mums dabar svarbios, mes nebalsuosime už pertrauką ir elgsimės pagal Seimo statuto 171 straipsnį.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 70 Seimo narių. Remiantys Č.Juršėną balsuoja už pertrauką, manantys, kad reikėtų elgtis toliau pagal Seimo statuto 171 straipsnį, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.

Už Č.Juršėno siūlymą – 28, taigi jis nesurinko daugiau kaip pusės balsų. Pertraukos nėra daromos. Kol kas visos procedūrinės problemos yra atidedamos į šoną. Gerbiamieji kolegos, dabar kviečiu pirmiausia balsuoti, gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, ar priimame jau mūsų vieną kartą priimtą įstatymą be Prezidento teikiamų pakeitimų. Kas būtų už tai, kad įstatymas be Prezidento pakeitimų būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas. Kas būtų už tai, kad mūsų jau vieną kartą priimtas įstatymas būtų priimtas be pakeitimų?

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pirmininke, paskaitykite Statutą. (Balsai salėje)

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 8.

PIRMININKAS. Už – 8. Už tai, kad mūsų jau vieną kartą priimtas įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, balsavo 8 Seimo nariai. Kas prieš, gerbiamieji kolegos?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 18.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 21.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, už balsavus 8, prieš balsavus 18, susilaikius 21 įstatymas nėra pakartotinai priimtas. Mes turėsime dabar balsuoti, ar dabar, ar po pusės valandos, ar po valandos, ar įstatymas bus priimtas su visomis Prezidento antrajame dekrete teikiamomis pataisomis.

Gerbiamieji kolegos, kairioji opozicija visiškai teisi priekaištaudama man pagal 110 Statuto straipsnį. Trečdalio dalyvaujančių Seimo narių parėmimu galėtų būti daroma ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip vienos valandos pertrauka. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau daryti ne trumpesnę kaip 30 minučių ir ne ilgesnę kaip valandos pertrauką. Galėtume sutarti, kad prie klausimo tolesnio priėmimo galėtume grįžti 12 valandą. Dabar pertrauka. Aš kviečiu, kad per pertrauką susitikime dalyvautų Prezidentūros atstovas A.Abramavičius, Seimo kancleris J.Razma, Seimo narys E.Bičkauskas, kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas, ir Seimo narys Č.Juršėnas. Aš įsivaizduoju… Ir V.Andriukaitis. Gerbiamieji kolegos, 12 valandą toliau tęsime šito klausimo svarstymą. Gerbiamieji kolegos, prašom rasti kokią nors vietą… Aš tikiuosi, kad bus nueita…

Gerbiamieji kolegos, klausimo svarstymo pertrauka. Darbotvarkė tęsiama toliau, plenarinis posėdis vyksta. Mano paprašytus asmenis Seimo narius aš prašyčiau dalyvauti pasitarime. Jeigu nebus bendro sutarimo, mes toliau elgsimės pagal Seimo statuto 171 straipsnį.

Gerbiamieji kolegos… (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, tam yra Seimo kancleris J.Razma, kuris dabar turi pateikti klausimą. Po 10 minučių jis… Greitai sutvarkome jo klausimą ir renkatės arba jo, arba mano (313) kabinete. Tai nėra sudėtinga.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų sudėties pakeitimo” projektas Nr.P-1359(2) (svarstymas ir priėmimas)

Bet dabar, kolegos, trečiasis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų sudėties pakeitimo” projektas Nr.P-1359(2). Šiandien svarstymas ir priėmimas. Gerbiamasis Sekretoriate, prašyčiau įjungti man trečiąjį darbotvarkės klausimą. Gerbiamasis kolega, pagal Seimo statuto 110 straipsnį skelbiama klausimo svarstymo arba priėmimo pertrauka, o ne posėdžio pertrauka.

Gerbiamasis kolega kancleri, nėra norinčių kalbėti dėl jūsų teikiamo Seimo nutarimo projekto. Prašom. Aš kviečiu į tribūną ir mes mėginsime priimti jūsų teikiamą Seimo nutarimo projektą.

J.RAZMA. Jeigu bus leista, pirmiausia aš mėginsiu paaiškinti dėl pertraukos paskelbimo kilusius neaiškumus. Posėdžio pirmininkas turėjo omenyje tą pertrauką, kuri numatyta mūsų darbotvarkėje 11.30 val. ar truputį vėliau. Jos metu aš kviečiu susirinkti mano kabinete ir pasikalbėti dėl procedūrinių dalykų, susijusių su Prezidento dekretu.

O dabar dėl mano teikiamo Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų sudėties pakeitimo”projekto. Aš džiaugiuosi, kad teikiamu projektu mes galime realizuoti visus šiuo metu iškilusius Seimo narių pageidavimus pereiti iš vieno komiteto į kitą. Aš tikiuosi, kad tai leis jiems geriau ir visapusiškiau išnaudoti savo galimybes. Kita vertus, tai pagerina proporcingą frakcijų atstovavimą Ekonomikos komitete atsiradus dar vienam Tėvynės sąjungos nariui, kadangi Tėvynės sąjungos proporcija buvo labai pažeista į mažąją pusę. Aš minėjau, kad pateikdamas projektą tiksliai nežinojau dėl galimybės Seimo narei R.Rutkelytei pereiti į Nacionalinio saugumo komitetą. Šiuo metu dėl tos galimybės yra sutarta. Priėmus šį nutarimą, trys Seimo nariai dirbtų kituose komitetuose ir, tikėkimės, dar sėkmingiau.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone kancleri. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą. Tikiuosi, kad dabar nereikės balsuoti, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui. Ar būtų norinčių formaliai kalbėti dėl nutarimo po svarstymo? Seimo narys J.Listavičius norėtų paremti pritarimą po svarstymo.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip, aš norėčiau paremti, nes iš pačio nutarimo projekto turinio matome, kad šiuo atveju Biudžeto ir finansų komiteto padėtis nė kiek nepasikeis, o norintys dirbti jame arba išeinantys į kitus komitetus sugebės geriau realizuoti savo sugebėjimus arba savo tikslus, todėl aš remiu šitą nutarimo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad mums reikėtų atidėti šitą klausimą pagal Statuto 110 straipsnį kitam posėdžiui, nes iš tikrųjų labai daug neaiškumų. Pirmiausia akivaizdžiai skubama pakeisti Ekonomikos komiteto sudėtį vien dėl to, kad tenka galvoti, kaip Ekonomikos komitete surinkti balsų daugumą “Williams” klausimu. Tai jau taip akivaizdu ir taip logiška, kad nereikėtų dėl to taip skubiai keisti komitetų sudėties. Negalima juk politinių interesų siekti šitokiais, na, jau visiškai atvirais būdais. Yra daugiau problemų dėl visų komitetų sudėties ir jas tikrai reikėtų svarstyti Seimo seniūnų sueigoje apskritai pasitariant, kaip būtų galima pergrupuoti proporcijas. Bet tik ne tokiu būdu. Todėl siūlau atidėti kitam posėdžiui ir nuspręsti tada, kai mes gausim aiškią informaciją. Siūlau frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš nežinau, kokie jūsų santykiai su savo frakcijos seniūnu, bet jis turėtų jus informuoti, kad jau bent savaitė, pusantros Seniūnų sueiga yra informuojama apie šiuos dalykus, ir tai yra sutartinis dalykas. Tai pirmasis atvejis, gerbiamasis kolega, kai dėl sutartų Seniūnų sueigoje reikalų jūs imate diskutuoti posėdžių salėje. Dėl to šiek tiek apgailestauju…

V.P.ANDRIUKAITIS. Esu kaltas.

PIRMININKAS.Gerbiamieji kolegos, taigi balsuojame, ar pritariame nutarimo projektui po svarstymo. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, Statuto 110 straipsnis žodžiu išmoktas talentingai. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar darome pusės valandos posėdžio pertrauką. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis ir tuos, kurie dabar kalba telefonu taip pat. (Balsai salėje) Taip, aš kviečiu.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, kas būtų už tai, kad būtų daroma pertrauka, kviečiu balsuoti.

Už – 23, prieš – 31, susilaikė 4.

Gerbiamieji kolegos, šito klausimo pertrauka iki 15.30 val. (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, Statuto 110 straipsnis! Prašome sėstis, posėdis tęsiasi.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Baltijos bataliono Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” projektas Nr.P-1341 (pateikimas)

1-4 darbotvarkės klausimas -Seimo nutarimo “Dėl Baltijos bataliono Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje”projektas Nr.P-1341. Pateikimas. Kviečiu į tribūną Krašto apsaugos ministrą poną Č.Stankevičių. Dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, tikrai visiškai neaišku. Kiek tenka šitame Seime dirbti, jeigu paskelbiamos klausimo pertraukos, tai yra konkretus tikslas, kad Seimo nariai galėtų susirinkti ir kai ką išsiaiškinti. Per visus tuos metus turbūt nebuvo nė vieno karto, kad tuo metu vyktų Seimo posėdis. Pertrauka yra pertrauka konkrečiam darbui atlikti. Būkite malonus, jūs vėl darote labai blogą precedentą. Dabar tie patys žmonės turi ir ten derėtis, ir dalyvauti čia, nes stovi sargas ir fiksuoja registraciją. Tai kaip jiems persiplėšti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, 11.30 val., per pertrauką, jūs galėsite (11.40 val.) tvarkingai susirinkti ir pasikalbėti. Aš prašyčiau netrukdyti vesti posėdį. Viceministras P.Malakauskas mums pateikia 4 įstatymo projektą.

P.MALAKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip žinote, jau septyni Lietuvos būriai dalyvavo taikos palaikymo operacijose buvusioje Jugoslavijoje. Šiuo metu dalyvauja septintasis būrys, kurį yra planuojama pakeisti “Baltbat” kontingentu, daugianacionaliniu “Baltbat” kontingentu. Pirmasis daugianacionalinis kontingentas…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, pone viceministre. Gerbiamoji kairioji dauguma ir visi mūsų svečiai, aš prašyčiau sėstis į savo darbo vietas (Balsai salėje)… arba, gerbiamieji kolegos, prašom, Seimo rūmuose, gerbiamasis Bernatoni, yra daugybė tuščių patalpų. Ačiū. Pone viceministre, prašom toliau.

P.MALAKAUSKAS. Pirmasis daugianacionalinis kontingentas, t.y. 198 kariai, iš kurių bus 40 Lietuvos karių, išvyktų į misijos vietą šių metų spalio mėnesį. Aš prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius pritarti šiam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Aš neturiu ko paklausti, bet vėliau noriu kalbėti.

PIRMININKAS. Šiandien kalbėti nebus galima, prašom klausti.

J.A.KATKUS. Dėl balsavimo motyvų reikėtų. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, kokių valstybių kareiviai, aš turiu omeny Europos valstybes, dalyvauja šioje misijoje ir kiek Lietuvai kainuoja ši misija?

P.MALAKAUSKAS. Kaip žinote, tai yra NATO vadovaujama misija, t.y. dalyvauja NATO valstybės, Šiaurės valstybės, Baltijos valstybės, NVS valstybės – Rusija, Ukraina. Kiek kainuoja, aš jums… minutėlę, jeigu norite tikslių skaičių. Papildomos išlaidos vienam kariui Lietuvai kainuoja 268,5 Lt per dieną, įskaitant atlyginimą, transportavimą. Visos išlaidos.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia parašyta, kad galima siųsti iki 40 kareivių. Nuo ko tai priklauso, nes iki 40 kareivių gali būti ir vienas. Nuo ko priklauso siunčiamų karių skaičius?

P.MALAKAUSKAS. Pirmą kartą bus siunčiamas daugianacionalinis kontingentas, kaip aš minėjau, apie 190 karių, iš kurių 40 bus Lietuvos kariai. Šie kariai bus iš štabo, štabo aprūpinimo kuopos kariai. Mes visada turim atsargą. Jeigu mums iki 40 karių, tai gali būti 38, 37. Tai priklauso nuo aplinkybių, bet ne daugiau kaip 40 tikrai.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai, pone viceministre. Gerbiamieji kolegos, ar pritariam šiam įstatymo projektui po pateikimo? A.Katkus nori kalbėti dėl motyvų.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra jau sena tradicija dalyvauti šitoje misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje, ir dabar atlieka tarnybą, taip pat pagal susitarimą gali būti pakeičiami ir šiuo metu vyksta toks pakeitimas. Vyksta septintojo būrio kariai. Todėl aš prašau pritarti šiam nutarimui.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Po pateikimo pritariame Seimo nutarimo “Dėl Baltijos bataliono Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” projektui Nr.P-1341. Turbūt Nacionalinio saugumo komitetas toliau teiks išvadas dėl šio projekto.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo sistemos sukūrimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1344 (pateikimas)

Viceministras P.Malakauskas pateiks jums dar vieną įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo sistemos sukūrimo ratifikavimo įstatymo projektą Nr.P-1344. Prašom, pone viceministre.

P.MALAKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs žinote, šitas susitarimas buvo pasirašytas trijų Baltijos valstybių gynybos ministrų šių metų balandžio 8 d. Šio susitarimo esmė yra ta, kad trys Baltijos valstybės pritaria Jungtinių Amerikos Valstijų regioninei iniciatyvai, pagal kurią Lietuva, Latvija ir Estija įsipareigoja kurti suderintą su NATO, integruotą civilinę, karinę oro erdvės stebėjimo sistemą, vadinamąjį “Baltnet” projektą. Susitarimas numato, kad Lietuvoje, tai yra Karmėlavoje, bus įkurtas bendras regioninis oro erdvės stebėjimo centras, kuriame dirbs tarptautinis personalas. Numatomi regioninio centro vadovavimo, kontrolės ir organizavimo mechanizmai, taip pat finansų ir bendro turto valdymas, informacijos apsauga. Norėčiau pasakyti, kad “Baltnet” yra vienas iš prioritetinių Krašto apsaugos ministerijos kartu su mūsų Vakarų partneriais vykdomų projektų, ir prašyčiau Seimo narius ratifikuoti pasirašytą tarpvyriausybinę sutartį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius nori klausti.

J.LISTAVIČIUS. (Blogas įrašas, negirdėti)

P.MALAKAUSKAS. Gal aš taip pabandysiu atsakyti. Lėšos yra suskirstytos į keturias pagrindines grupes. Vienos lėšos skiriamos regioniniam centrui įkurti, šitos lėšos bus skiriamos Jungtinių Amerikos Valstijų. Antra grupė yra ryšio priemonės, čia mes planuojame skirti apie 1 mln., jeigu aš gerai prisimenu, bet tai yra tik planai. Šiais metais mes jau pradėjom įgyvendinti šitą projektą. Trečia grupė išlaidų yra susieta su radarais, tai yra sensoriais, kurie taip pat reikalingi. Šiuo metu mes neplanuojame įsigyti naujų radarų, o naudojame radarus, gautus iš Lenkijos, ir turimus rusiškus radarus. Pirmojo šiuolaikinio radaro įsigijimą planuojame 2001 m. Šiame centre dirbs apie 60 karių, bet tai bus, kaip minėjau, daugianacionalinis personalas, ir aš negaliu pasakyti, kokie bus jų atlyginimai.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau jūsų paklausti, kada bus visiškai realizuota šita programa ir kokie pagrindiniai jos etapai?

P.MALAKAUSKAS. Pirmasis etapas tai yra kitų metų vasara – ruduo. Pagal susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis įranga į Lietuvą bus atvežta ir instaliuota. Kartu su tuo vyksta kitas etapas – tai, kaip aš minėjau, ryšio tinklų, radiorelinių ryšių priemonių statyba. Mes tikimės, kad iki metų pabaigos mes užbaigsime pirmąjį etapą, tai yra sujungsim Klaipėdą, Kauną ir Vilnių. Ir, kaip minėjau, sensorių įsigijimas bus pradėtas tik 2001 m. Aš manau, tai yra 5-7 metų programa.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui? Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pabrėžti, kad šis projektas yra pateiktas pagal bendrą Vyriausybės programą, inicijuojant Krašto apsaugos ministerijai ir Civilinės aviacijos departamentui. Jis yra būtinas kuriant mūsų oro erdvės stebėjimo sistemą. Tai įeina ir į integravimosi į NATO planus, taip pat yra labai svarbus veiksnys užtikrinant mūsų išorinį saugumą. Todėl aš siūlau bendru sutarimu pritarti, be to, noriu pabrėžti, kad tai mums labai naudingas ir ne tiek daug kainuojantis projektas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo sistemos sukūrimo ratifikavimo įstatymo projektui Nr.P-1344. Skiriame Nacionalinio saugumo komitetą pagrindiniu komitetu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės protokolo dėl Baltijos bataliono vadaviečių ir Baltijos bataliono personalo statuso ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1345 (pateikimas)

Dar vienas įstatymas, kurį pateiks gerbiamasis P.Malakauskas, – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės protokolo dėl Baltijos bataliono vadaviečių ir Baltijos bataliono personalo statuso ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1345. Prašom.

P.MALAKAUSKAS. Kaip jūs žinote, gerbiamieji Seimo nariai, pernai gruodžio 10 d. buvo pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl “Baltbat” performavimo į pėstininkų batalioną. Esmė yra ta, kad batalionas bus pajėgus vykdyti ne tik taikos palaikymo operacijas, bet ir kitas taikos operacijas, pavyzdžiui, tokias, kurios dabar vyksta Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Pasirašytas tarpvyriausybinis trijų Baltijos valstybių protokolas reglamentuoja “Baltbat” vadaviečių darbą, jų teisinį statusą, disponavimą bendrai įsigytu turtu, taip pat karinio ir civilio personalo statusą kitų valstybių teritorijose. Čia labai svarbu pabrėžti, kad partnerystės vardan taikos… vadinamasis SOFA, arba susitarimas dėl kariškių, esančių kitų valstybių teritorijose, yra išplečiamas ir taikomas visiems renginiams, susijusiems su Baltijos batalionu.

Naudodamasis proga aš noriu pasakyti, kad visi šitie šiandien paminėti projektai, tai yra “Baltnet” (bendra oro stebėjimo sistema), “Baltbat” ir vėliau dar bus “Baltron”… Mūsų patirtis rodo, kad tai yra efektyvus ne tik mūsų, bet ir mūsų partnerių lėšų panaudojimas ir mūsų saugumas šiandien. Šituose projektuose dalyvauja 13 Vakarų valstybių, įskaitant tokias valstybes kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija, Vokietija, Švedija, Suomija, paskutiniuoju metu Šveicarija taip pat prisijungė prie šitų projektų. Mūsų supratimu, jie yra labai svarbūs, todėl aš dar kartą prašyčiau ratifikuoti šitą susitarimą.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai norėtų pasitikslinti. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 13 straipsnio – mokesčiai, muitai. Ten yra tokie žodžiai: “Baltijos bataliono vadavietė atleidžiama, kiek tai yra įmanoma, nuo mokesčių ir rinkliavų, taikomų jų daromoms išlaidoms”. Čia juk yra įstatymas ir tokia nuostata šiame straipsnyje visiškai negalioja, ji turi būti patikslinta ir perkelta į mokesčių įstatymus. Todėl šitą reikėtų ir padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Ir dėl šio, ir prieš tai ratifikuotų susitarimų ir protokolų aišku, kad tai yra tarpvalstybiniai aktai, o kaipgi mūsų valstybėje apie tai bus informuotos apskritys arba savivaldybės? Dažnai tenka išgirsti ir iš jų pačių, kad stokoja tokios informacijos. Ar bus kokie nors vidaus dokumentai, realizuojant šiuos susitarimus?

P.MALAKAUSKAS. Taip, dabar dėl muitinių ir dėl judėjimo Lietuvos teritorijoje. Čia mes naudojamės, kaip minėjau, SOFA ir tiesiog ministro įsakymu yra informuojama. Ministro įsakymu privalu persiųsti Užsienio reikalų ministerijai ir visoms suinteresuotoms žinyboms iš anksto. Matot, problema yra ta, kad bendrieji padaliniai arba štabai yra Latvijoje. Dažnai reikia judėti per sieną su ginkluote, be ginkluotės, ir iki šiol mes turėjom labai daug problemų. Dabar jos yra išspręstos.

PIRMININKAS. Visi klausimai. Galėtume pritarti po pateikimo? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės protokolo dėl Baltijos bataliono vadaviečių ir Baltijos bataliono personalo statuso ratifikavimo įstatymo projektui Nr.P-1345. Nacionalinio saugumo komitetas – pagrindinis komitetas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Baltijos karinės jūrų eskadros įkūrimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1346 (pateikimas)

7 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Baltijos karinės jūsų eskadros įkūrimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1346. Ir šį įstatymo projektą pateikia viceministras P.Malakauskas. Prašom.

P.MALAKAUSKAS. Kaip jūs žinote, šis susitarimas buvo pasirašytas š.m. balandžio 16 d. ir pagal šį susitarimą Lietuva, Latvija, Estija kuria bendrą eskadrą, kurios tikslas yra karinės jūrų operacijos akcentuojant išminavimo darbus. Susitarime taip pat numatyta “Baltron” organizacinė struktūra, šalių atsakomybė ir ginkluotųjų pajėgų statusas, kaip ir ankstesniuose susitarimuose. Prašau Seimo narių ratifikuoti šį susitarimą.

PIRMININKAS. Klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 3 straipsnio penkto punkto, kuriame yra nurodyta, kad įstatymais numatys visą teisinę bazę. Aš ir norėčiau paklausti, kada bus Lietuvoje pasirengta teisinei bazei “Baltron” klausimu? Ačiū.

P.MALAKAUSKAS. Visi šitie susitarimai ir tie ankstesni, kurie minėti, paprastai po jų būna penki šeši protokolai, kurie reglamentuoja mūsų bendradarbiavimą įvairiose srityse. Kaip aš minėjau, personalo statusas, finansai, bendro turto valdymas ir t.t. Taigi mes tikimės… Paprastai tas yra padaroma per metus.

Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 1 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1214(2) (svarstymas)

PIRMININKAS. Bendrasis sutarimas turbūt liks ir dėl šito įstatymo projekto pateikimo. Bendruoju sutarimu pritariame įstatymo projektui P-1346 po pateikimo. Nacionalinio saugumo komitetas skiriamas pagrindiniu komitetu. Kolegos, dar turime keletą minučių, aš prašyčiau dabar imti rezervinį antrąjį klausimą – Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 1 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.P-1214(2). Šiandien svarstymas. Ar būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu į tribūną projekto iniciatorių J.Listavičių baigiamųjų pastabų.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip matote iš įstatymo projekto, galima sakyti, ten sprendžiamas klausimas vienos grupės žmonių – būtent politinių kalinių ir tremtinių. Vienu aspektu tie, kurie turi tas santaupas Lietuvoje ir yra negrįžę… vis dėlto tai reikia spręsti. Ir antras tų pačių žmonių klausimas, jeigu jie nori vis dėlto pavėlavę tą klausimą spręsti. Tai ta pati žmonių grupė ir tos pačios žmonių grupės klausimas sprendžiamas dviem aspektais. Komisija, kuri buvo numatyta įstatyme, yra įsteigta 1998 m. kovo 13 dieną. Pavėlavę žmonės su savo pareiškimais gali kreiptis ir komisija spręs, ar atidaryti jų sąskaitas Taupomajame banke.

PIRMININKAS. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų dėl pritarimo po svarstymo? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 1 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr.P-1214(2).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1355. Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1356 (pateikimas)

Ir dar rezerviniai 3a ir 3b klausimai. Juos taip pat pateiks J.Listavičius. Tai Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1355 ir Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1356. Prašom, kolega.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto tikslas – vieną atsiskaitymo formą, t.y. mokamuosius reikalavimus, pakeisti kitomis – tai vekseliais ar čekiais. Vietoje laiku neapmokėtų mokėtojų akceptuotų mokamųjų reikalavimų siekiama vykdomaisiais dokumentais įteisinti protestuotus vekselius ir protestuotus čekius. Siūloma Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsniuose nurodytą tekstą “laiku neapmokėti mokėtojų akceptuoti mokamieji reikalavimai” keisti žodžiais “protestuoti vekseliai ir protestuoti čekiai”. Dar 1992 m. priimtuose Lietuvos Respublikos vekselių įstatyme ir Lietuvos Respublikos čekių įstatyme nėra apibrėžta vekselių ir čekių protestavimo procedūra ir numatyta skolų išieškojimo pagal protestuotus vekselius ir čekius tvarka. 1998 m. priimtame Lietuvos Respublikos notariato įstatyme įteisinta nuostata, kad vekselius ir čekius protestuoja notarai. Tačiau šiuo metu dar nėra apibrėžta ir įteisinta protestuotų vekselių ir čekių pripažinimo vykdomaisiais dokumentais tvarka, taip pat neišspręsta skolų išieškojimo pagal protestuotus vekselius ir čekius priverstinė tvarka. Prieškario Lietuvoje šią funkciją vykdė teismų antstoliai, šią praktiką siūloma įtvirtinti šiuo įstatymo projektu.

Kad vekseliai ir čekiai, o ypač vekseliai, galėtų būti, kaip sakoma, plačiau taikomi, yra numatyta Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatyme tvarka ir šiuo projektu siūloma panaikinti žyminį mokestį už parduodamus vekselius. Tuo būtų sudaromos jiems palankesnės sąlygos ir šitai formai plisti. Buhalterinės apskaitos pagrindų aspektu nėra problemų, tačiau šis klausimas buvo iškeltas jau 1995 metais ir tada Teisingumo ministerija pateikė kai kurias mintis. Matyt, ir dabar svarstymų komitetuose metu bus patikslinti kai kurie Vekselių ir Čekių įstatymų straipsniai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs taip įtikinamai pateikėte du įstatymų projektus, jog niekas nenori klausti. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti jiems po pateikimo? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1355 ir Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1356. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, dėl Civilinio proceso kodekso papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū, kolegos. Pertrauka iki 12 valandos.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl imigravimo kvotos 1998 metais” 1 straipsnio pakeitimo” įstatymo projektas Nr.P-1353 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, malonu jus matyti posėdžio tęsinyje. Mes tarėmės, kad iš karto 12 valandą galėsime toliau kalbėti apie Prezidento dekretą ir mūsų Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pataisas. Ar jūs nesutiktumėte dabar 8 klausimą paimti? Seimo nutarimą pateiktų viceministras E.Sakalauskas. Gal vien dėl to, kad galbūt daugiau mūsų kolegų ateitų. Egidijau, 15 minučių. Kiek aš girdėjau, jūsų siūlymas yra labai bendras ir labai rimtas. Gerbiamieji kolegos, 8 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl imigravimo kvotos 1998 m.” 1 straipsnio pakeitimo” įstatymo projektas Nr.P-1353. Šį įstatymo projektą pateikia vidaus reikalų viceministras ponas E.Sakalauskas. Prašom.

E.SAKALAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės pavedimu pristatau jums Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl imigravimo kvotos 1998 metais” 1 straipsnio pakeitimo” įstatymo projektą. Nutarimo projektas parengtas remiantis Lietuvos Respublikos imigracijos įstatymu, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos Seimas kasmet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus pasiūlymus tvirtina imigravimo kvotą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. sausio 15 d. nutarimu Nr.8611 “Dėl imigravimo kvotos 1998 metais” patvirtino kvotą 1000 žmonių, buvo siūlyta 2000 žmonių. Iki 1998 m. rugsėjo 15 d. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos buvo gavęs nagrinėti 1120 užsieniečių prašymų imigranto statusui įgyti. Iš jų 260 prašymų buvo likę iš 1997 m. ir 860 prašymų gauta 1998 metais. Šiandien jau išnagrinėti 999 prašymai leisti imigruoti į Lietuvos Respubliką. Leista imigruoti 971 asmeniui. Taigi galima teigti, kad iš esmės 1998 m. kvota jau išnaudota. Liko 29 vietos. Šiuo metu nagrinėjamas 121 prašymas imigranto statusui įgyti. Iš jų 50 bylų jau galima būtų priimti teigiamus sprendimus, be to, jau išduoti 349 kvietimai užsieniečiams atvykti nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Preliminariai vertinant pagal pastarųjų metų rodiklius iki metų pabaigos gali būti išduota dar apie 300 tokių kvietimų. Atsižvelgiant į tai, tikslinga padidinti 1998 m. imigravimo kvotą 500 žmonių ir 1998 m. kvotą nustatyti 1500 žmonių. Remdamasis išdėstytu, teikiu Seimui šį nutarimo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone viceministre. Jus, oi, atleiskite… Prašom pasižymėti, gerbiamieji klausėjai, dar kartą. Norintys klausti ar jau visi? Jus nori paklausti, pone viceministre, 8 Seimo nariai. Seimo narys A.Sysas. Nėra. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, vienoje aiškinamojo rašto eilutėje nurodyta: “Šiuo metu nagrinėjami 137 prašymai imigranto statusui įgyti, išduoti 338 kvietimai atvykti užsieniečiams nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką.” Aš noriu paklausti dėl tų kvietimų atvykti. Kokie motyvai, kad vis dėlto jie kviečiami nuolat gyventi į Lietuvą? Ačiū.

E.SAKALAUSKAS. Dažniausiai tai yra šeimų susijungimo atvejai.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, kvota buvo sumažinta todėl, kad buvo numatyta priimti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. Mūsų darbų programoje buvo numatyta tai kitą savaitę, bet šią savaitę aš nematau šito įstatymo tolesnio svarstymo. Dėl kokių priežasčių jis yra įstrigęs ir nenagrinėjamas Seime, ar galėtumėte pasakyti?

E.SAKALAUSKAS. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektai yra pateikti Seimui. Kiek man žinoma, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo jau buvo du svarstymai. Dėl kokių priežasčių, kodėl jis yra įstrigęs, negaliu atsakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Pone viceministre, jūs minėjote, kad jau leista imigruoti 896 asmenims. Taigi ta kvota jau baigiama realizuoti. Turbūt sutiksite, kad ir gegužės mėn. galėjo būti 900 asmenų suteikta ir jau tada logiška, kad birželio mėn. būtų siūlyta, prašyta padidinti kvotą. Man atrodo, kad tie, kurie ją suteikia, žino limitą, nustatytą Seimo. Jis visiems metams ir derėjo į tai atsižvelgti nesišvaistant, vadinkime, vietomis. Ar nemanote, kad tas jūsų prašymas padidinti bent 500 galėtų būti nukeltas šiek tiek toliau, o manant apie kitų metų imigravimo kvotą, jeigu pasiliks tokia norma, tada padidinti, nes niekas čia nepasikeis?

E.SAKALAUSKAS. Kiek buvau informuotas, imigravimo kvota – 1000 žmonių buvo nustatyta 1998 m. pirmajame pusmetyje Seimo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo priėmimu. Kadangi šiandien jis yra nepriimtas, tai dėl to Seimas ir įrašys tai į įstatymo projektą. Numatyti kitą datą, žinoma, būtų gal nelogiška, nes perspektyvoje tai reguliuos užsieniečių teisinės padėties normos. Konkrečiai – imigravimo tvarką ir sąlygas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Pone viceministre, mane vis dėlto domina toks išsamesnis tos kvotos pagrindimas, nes jūs dabar prašote padidinti, kažkada prašėte tokios ar kitokios. Kuo remiantis yra tas kvotos dydis skaičiuojamas, kokiais kriterijais ir koks jis yra optimalus? Mes patvirtiname tai 1,5 tūkstančio, tai 2 tūkst. O kodėl ne 10 tūkst., kodėl ne 8 tūkst. ir t.t.? Jūsų motyvai, kad dabar baigiama išeikvoti kvota, o dar liko trys mėnesiai ir bus dar keli šimtai, man atrodo, reiškia tą patį, kad kvotos visai nereikia. Tiek, kiek yra norinčių arba kiek yra turinčių teisę, tai ir nulemia. Ar yra kokie nors kriterijai, kokie motyvai, kuriais nustatomas kvotos dydis, paremtas ne norinčių, ne pageidaujančių skaičiumi, bet kažkokiais labiau objektyvesniais motyvais?

E.SAKALAUSKAS. Kokie asmenys turi teisę imigruoti į Lietuvos Respubliką, yra nustatyta Imigracijos įstatymu ir Vyriausybės patvirtintu nutarimu. Metodika yra patvirtinta. Asmeniui, norinčiam imigruoti į Lietuvos Respubliką, neužtenka pateikti vien tiktai prašymą. Jis turi atitikti ir tam tikrus reikalavimus. Turi įrodyti…

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Atrodo, kad jūsų siūlymo motyvai yra, kad jeigu yra norinčių, tai ir leiskime, dėl to didinkime kvotą. Tai lyg ir skatinantis dalykas. Ar mes būtinai norime tai skatinti? Taip pat jūs minėjote, kad dėl šeimų susijungimo. Kitose valstybėse buvo pastebėta, kad susijungiant šeimoms yra nemažai piktnaudžiavimo. Aš norėčiau, kad jūs man daugiau paaiškintumėte apie tą šeimų susijungimą, kuris čia vyksta? Ar nėra piktnaudžiavimo jau ir Lietuvoje?

E.SAKALAUSKAS. Atsakau į šį klausimą. Čia tikriausiai turimos omeny fiktyvios santuokos. Šitas kriterijus bet kokiu atveju sprendžiant imigranto statuso suteikimą visada yra įvertinamas. Tai vienas iš tokių būtinų kriterijų, į kurį turi atsižvelgti pareigūnai, kurie nustatinėja imigranto statusą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis viceministre, jau dabar leista 896 asmenims imigruoti, yra išduoti ir dar 338 kvietimai atvykti užsieniečiams nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš šitų skaičių aiškiai matyti, kad jau yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas. Sakykite, kodėl jau dabar nesilaikoma Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Pone viceministre, ar jūs komentuosite?

A.SĖJŪNAS. Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl nesilaikoma?

E.SAKALAUSKAS. Aš negaliu konstatuoti, kad tai yra pažeista. Yra tik išsiųsti prašymai…

PIRMININKAS. Seimo narys S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, sutikite, kad jūsų siūlymas padidinti imigravimo kvotą nėra rimtai argumentuotas. Dar anksčiau Seimo Nacionalinio saugumo komitetas svarstė imigravimo kvotas ir iš esmės vienbalsiai nutarė, kad imigravimo kvotas reikia mažinti. Be to, kaip žinote, Seimas nusprendė 1998 m. taip pat sumažinti imigravimo kvotas. Todėl labai keista, kad jūs siūlote revizuoti šį Seimo nutarimą. Kiekviena valstybė ir tauta, atsižvelgdama į savo nacionalinius interesus, siekia kuo labiau apriboti įvairių legalių ir nelegalių migrantų įvažiavimą į savo šalis. O jūs atvirkščiai – siekiate padidinti migrantų skaičių. Sakykite, negi jums dar neužtenka problemų, kurias sukelia migrantai Rukloje ir Pabradėje?

E.SAKALAUSKAS. Reikia stengtis, kad tokių problemų kaip Rukloje ir Pabradėje, žinoma, būtų kuo mažiau, bet čia kalbama apie tarptautinės teisės principus, kurie yra išdėstyti tarptautinės teisės aktuose šeimų susijungimo atveju. Negaliu atsakyti, kas buvo patvirtinta Nacionalinio saugumo komitete, tačiau, kiek mane informavo, tai buvo Seimo nustatyta, tas tūkstantis asmenų. Buvo motyvuota nedidinti tos kvotos priimant Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. Tokie buvo motyvai. Su nelegaliais imigrantais, aš manau, tai nesietina.

PIRMININKAS. Pirma ištryniau Seimo nario A.Katkaus pavardę. Dabar jis klausia. Atsiprašau dėl to.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis viceministre, kai mes tvirtinome kvotą tūkstančio žmonių, tada buvome susitarę, kad tos srities jūsų atsakingi darbuotojai susitiks su mūsų komiteto darbuotojais, komiteto nariais ir pateiks išsamią analizę apie imigrantų leidimų išdavimą ir kvotos padidinimą, ir visa kita. Mes šitos iniciatyvos nematėme, kažkodėl tarp mūsų daugiau nebuvo kontaktų. Dar blogiau, kai buvo pateiktas įgyvendinimo įstatymas, kažkodėl mūsų komitetas nebuvo įrašytas kaip pagrindinis ar papildomas. Įstatymas perėjo į kito komiteto rankas. Čia aš įžvelgiu kažkokį nelabai gerą dalyką. Mes norėtume žinoti, kaip atitinka įstatymai, kokie kriterijai, kaip galų gale suteikiami leidimai imigruoti, kaip yra su kvietimais ir visa kita?

Po tokios analizės galėtume pritarti arba nepritarti. Man atrodo, čia slapukauti nereikėtų.

E.SAKALAUSKAS. Aš sutinku su jūsų pasiūlymu, kad Nacionalinio saugumo komitetas turėtų taip pat dalyvauti svarstant imigravimo kvotą ir nustatant, kokiems asmenims suteikti ar nesuteikti, kol bus priimtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Taip, aš su tuo sutinku. Kodėl nebuvo suderinta? Į tai bus atsižvelgta, tačiau šiandien yra pateikimas.

PIRMININKAS. Taigi čia tik pateikimas ir į racionalius pasiūlymus bus atsižvelgta. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Gerbiamieji kolegos, ar po pateikimo galėtume pritarti šitokiam nutarimo tekstui, šiam nutarimo projektui? Seimo narys F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Man atrodo, kad teikimas yra nepagrįstas ir siūlau atmesti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registracija prasidėjo.

Užsiregistravo 51 Seimo narys.

Gerbiamieji kolegos, du siūlymai dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl imigravimo kvotos 1998 metais” 1 straipsnio pakeitimo” projekto. Iniciatoriai ir kai kurie kiti Seimo nariai siūlo pritarti po pateikimo, taip pat girdėjosi nuomonių nepritarti įstatymo projektui po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Pritariantys – už, nepritariantys – kitaip. Viceministras įsipareigojo derinti būsimo nutarimo nuostatas su parlamento komitetais. Balsuojam, kolegos.

Už pritarimą po pateikimo – 29, prieš – 12, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas. Ar norėtų dalyvauti nagrinėjant šį projektą Nacionalinio saugumo komitetas kaip papildomas komitetas? Taip. Nacionalinio saugumo komitetas – papildomas komitetas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 9, 24, 26, 26¹, 27, 28, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo 33¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. P-1168GR(2) (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymo ir priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, kaip ir buvom sutarę, dabar grįžtame prie 1-2 darbotvarkės klausimo – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymo projekto. Buvo kai kurių Seimo narių siūlymu padaryta pertrauka iki 12 val., per kurią buvo susirinkusi darbo grupė. Gerbiamieji kolegos, mes pagal Statuto 171 straipsnį atlikome pirmąjį savo darbą – balsavome dėl to, ar priimsime visą įstatymą be Prezidento siūlomų pakeitimų. Toks siūlymas nesurinko 71 balso. Taigi įstatymas be pakeitimų antrą kartą nėra priimtas. Dabar mums reikėtų apsispręsti ir balsuoti, ar priimsime šį įstatymą su visomis Prezidento pataisomis, ar laikysime, kad įstatymas nepriimtas. Bus kalbama dėl motyvų, keturi – už, keturi – prieš, ar priimti su Prezidento pataisomis, ar jo nepriimti. Pirmajam žodį suteiksiu per pertrauką derybų grupės vienam įgaliotam atstovui, Seimo nariui E.Bičkauskui. Gerbiamieji kolegos, prašome pasižymėti kalbėti dėl motyvų. E.Bičkauskas kalba pirmasis. Ar priimame įstatymą su antrajame Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete teikiamomis visomis pataisomis, ar laikome, kad šitas įstatymas šiandien nepriimtas? Prašom kalbėti dėl motyvų. Aš labai atsiprašau. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Jūsų pavadinta derybų grupė, jeigu galima taip pasakyti, buvo susirinkusi. Dalyvavo ponas J.Razma, ponas A.Bartkus, ponas Č.Juršėnas, ponas V.Andriukaitis, taip pat ir aš, dalyvavo Teisės departamento direktorius V.Sinkevičius ir Prezidentūros atstovai. Niekam iš mūsų nekilo abejonių dėl pačių dekretų turinio, tačiau kaip ir salėje kilo diskusijų dėl dekretų pateikimo formos. Pabrėžiu, diskusijos tais klausimais, dėl kurių galimos interpretacijos ir dėl kurių ateityje galime turėti vienokių ar kitokių problemų. Mes nutarėme siūlyti štai kokį variantą, kuriam maloniai pritarė ir Prezidentūros atstovai, siekdami kompromiso ir norėdami atmesti bet kokias abejones. Šiandien mes nepriimame įstatymo ir su Prezidento siūlomomis pataisomis, t.y. įstatymas laikomas apskritai nepriimtu. Tačiau ketvirtadienį Prezidentas pateiktų mums naują įstatymo projektą, kuris žodis žodin atitiktų anksčiau mūsų priimtąjį, tik būtų visiškai inkorporuoti į jį visi Prezidento dabar teikiami siūlymai.

PIRMININKAS. Antrajame dekrete.

E.BIČKAUSKAS. Taip. Mes džentelmeniškai įsipareigojame šį įstatymą ypatingos skubos tvarka apsvarstyti ir priimti, na, kad ir pirmadienį arba antradienį, nes, kiek aš žinau, posėdis vis dėlto greičiausiai bus. Manome, kad tokiu būdu bus išlaikytas ir turinys, ir forma, bus visiškas juridinis aiškumas. Manau, kad reikėtų padėkoti ir Prezidento atstovams, siekusiems kompromiso net ir tais klausimais, kurie iš tikrųjų, pabrėžiu, yra diskutuotini ir galimas toks ar kitoks vertinimas, bet tiesiog siekiama korektiškumo ir aiškumo. Todėl siūlyčiau atmesti, šiandien nebalsuoti už Prezidento… Balsuoti, matyt, reikia, tačiau bendru sutarimu gal atmesti Prezidento pataisas nebalsuojant, o ketvirtadienį gausime projektą, kurį mes ypatingos skubos tvarka priimsime. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labai aiškus siūlymas. Yra siūloma dabar balsuoti prieš įstatymą su Prezidento pataisomis, neparemti. Tai yra vienas siūlymas.

Gerbiamieji kolegos, kiti kalbėtojai dėl motyvų. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Aš taip pat pritariu kolegos E.Bičkausko pasiūlymui ir kviečiu frakcijos kolegas balsuoti už tai, kad šiandien nebūtų priimtas įstatymas su Prezidento pataisomis, t.y. jis liktų apskritai nepriimtas ir Prezidento atstovai galėtų greit pateikti mums projektą. Asmeniškai aš manau, kad Prezidentas, patikslindamas savo dekretą, Konstitucijos tikrai nepažeidė, tačiau nesinorėtų, kad geros Prezidento idėjos būtų priimtos opozicijos prieštaravimų dėl procedūros pažeidimų fone. Todėl aš siūlau dėl šito klausimo nediskutuoti ir sutikti su grupės kompromisiniu pasiūlymu, kuriam pritarė ir Prezidentūros atstovai.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, aš galiu tik patvirtinti, kad toks susitarimas iš tikrųjų buvo, ir remiu tą poziciją, kuri buvo išdėstyta tiek E.Bičkausko, tiek J.Razmos. Tik noriu patikslinti, kad formalus balsavimas vis tiek turi būti. O kaip kas balsuos – ar prieš, ar susilaikys, tai yra kiekvieno valia.

PIRMININKAS. Ne tik formalus, bet rimtas balsavimas, o argumentų pasakyta stiprių. Neklausiu Prezidentūros atstovų, ar jie iš tikrųjų iki ketvirtadienio suspėtų pateikti naują įstatymo variantą, kurį mes galėtume priimti, aš įsivaizduoju, be didelių diskusijų, nes tos nuostatos yra pakankamai diskutuotos. Aš tikiuosi, kad tas sutarimas iš tikrųjų yra. Gerbiamieji kolegos… Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš atsiprašau, bet nepasakiau vieno dalyko. Iš tikrųjų mes neprieštarausim ypatingai skubai, jeigu toks dalykas bus pasiūlytas ketvirtadienį ar kitą dieną.

PIRMININKAS. Aš įsivaizduoju, kad Prezidentas teiks ypatingą skubą. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis, registracija prasidėjo. Dabar pagal Statuto 171 straipsnį mes balsuosime, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Pritariantys balsuos už, pritariantys mūsų kompromisiniams siūlymams, atmetantiems visokias konstitucines abejones, susilaikys arba balsuos prieš. Tokiu keliu ir aš, kaip posėdžio pirmininkas, nedarydamas jokio spaudimo, kviečiu eiti… pastaruoju keliu. Seimo nario P.Šalčiaus nėra. (Balsai salėje) Yra. Užsiregistravo 63 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, balsuojame, ar Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymas dabar būtų priimtas su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Kas būtų už tokią nuostatą, kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nė vieno nėra už.

PIRMININKAS. Nė vieno nėra už. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 7.

PIRMININKAS. Prieš – 7. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 43.

PIRMININKAS. Susilaikė 43.

Kolegos, niekas nebalsavo už, prieš – 7, susilaikė 43. Taigi Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymas nėra priimtas su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Jis laikomas nepriimtu. Susitarimai džentelmeniški, ir ne tik džentelmeniški, galioja. Mes laukiame iš Prezidentūros naujo įstatymo varianto ir laukiame ypatingos skubos. Šiuolaikinės komunikacijos priemonės nesudarys problemų gauti artimiausiu metu Jo Ekscelencijos nuomonę. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Lietuvos Respublikos ir Tarptautinės migracijos organizacijos bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1280 (pateikimas)

9 klausimas – Lietuvos Respublikos ir Tarptautinės migracijos organizacijos bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo įstatymo projektas P-1280. Šį įstatymo projektą pateikia vidaus reikalų viceministras ponas E.Sakalauskas.

E.SAKALAUSKAS. Teikiamas Lietuvos Respublikos ir Tarptautinės migracijos organizacijos bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo įstatymo projektas bei Tarptautinės migracijos organizacijos konstitucijos ratifikavimo įstatymo projektas.

Aktyvus Lietuvos Respublikos dalyvavimas Tarptautinės migracijos organizacijos veikloje padeda mums sėkmingai įgyvendinti daug programų, skirtų Lietuvos institucijoms. Šias programas finansuoja Tarptautinės migracijos organizacijos Helsinkio biuras Baltijos ir Šiaurės šalims. Paminėtinos tokios programos kaip institucijų, susijusių su migracijos problemomis, pareigūnų mokymas užsienio kalbų, pavyzdžiui, anglų, vokiečių; įstatymų projektų migracijos klausimais ekspertizių rengimas, įskaitant vertinimą, ar atitinka Europos Sąjungos reikalavimus; pareigūnų mokymas, stažuotės užsienio šalių imigracijos institucijose; techninės paramos suteikimas; savanoriško migrantų grąžinimo į kilmės šalis organizavimas; migracijos politikos plėtojimo Baltijos šalyse koordinavimas, kai didžiausias dėmesys skiriamas informacijos rinkimui, apdorojimui bei pasikeitimui.

Akivaizdu, kad Lietuva gauna didelę Tarptautinės migracijos organizacijos paramą, taip pat ir finansinę, gerinant bendradarbiavimą su Tarptautine migracijos organizacija. Šių metų viduryje Vilniuje buvo įsteigtas ir Tarptautinės migracijos organizacijos Helsinkio atstovybės biuras, kurio tikslas – įgyvendinti Tarptautinės migracijos organizacijos programas, skirtas Lietuvai. Šiuo metu pradedama vykdyti socialinės pagalbos programa, skirta Pabradės užsieniečių registravimo centrui. Artimiausiu metu bus tęsiama ir migrantų savanoriško grąžinimo programa. Planuojama įgyvendinti informacinių sistemų migracijos klausimais išvystymo programą.

Įsijungimas į Tarptautinę migracijos organizaciją nario teisėmis Lietuvai suteiktų dar didesnę galimybę dalyvauti Tarptautinės migracijos organizacijos veikloje, gauti reikiamą paramą, tarp jų finansinę bei techninę. Reikėtų pažymėti, kad Lietuva, kaip Tarptautinės migracijos organizacijos partnerė stebėtojo teisėmis, yra viena iš aktyviausių valstybių. Tai ne kartą yra pažymėję Tarptautinės migracijos organizacijos vadovai. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone viceministre, penki Seimo nariai nori paklausti. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 1 straipsnio antrajame punkte nurodyta, kad organizacija turi teisę įsteigti biurą Lietuvoje ir įdarbinti darbuotojus, kurie vykdys organizacijos veiklą. Noriu paklausti, kokios pagrindinės biuro darbuotojų teisės ir pareigos ir kokios jų išlaikymo išlaidos? Ačiū.

E.SAKALAUSKAS. Pagrindinės teisės ir pareigos yra išdėstytos konstitucijoje. Tačiau Lietuvoje tai yra sietina su techninės ir intelektinės metodinės pagalbos organizavimu. Tai yra savanoriško migrantų grąžinimo į kilmės šalis organizavimas. Tai dabar ir daro Tarptautinės migracijos organizacijos biuras Lietuvoje. Praeitos savaitės ketvirtadienį ir penktadienį kaip tik buvo organizuota tarptautinė konferencija apie nelegalių migrantų tranzitą per Lietuvos Respubliką ir kaimynines valstybes. Tai realiai parodė, koks svarbus šios tarptautinės migracijos organizacijos indėlis. Kiek tai kainuos Lietuvai? Mūsų skaičiavimais santykis toks: metinis įnašas yra apie 35 Šveicarijos frankai, jeigu aš neklystu.

PIRMININKAS. Tik 35 Šveicarijos frankai?

E.SAKALAUSKAS. Tūkstančiai frankų. 1998 m., kiek buvau informuotas, jau suteikta Lietuvai daugiau kaip 400 tūkst. Lt parama. Jeigu neklystu, 400 Lt parama bei finansinė plius intelektinė. Tai metodinė pagalba rengiant migracijos tarnybų pareigūnus, taip pat užsieniečių registravimo centro pareigūnus, taip pat dalyvauja ieškant finansavimo grąžinti užsieniečius į kilmės šalis per valstybes donores. Juo labiau kad Migracijos organizacija pati prisidėtų, kaip mus užtikrino Tarptautinės migracijos organizacijos Helsinkio biuro vadovai, konkrečiai direktorius Ropeza, derinant readmisijos sutartis su Baltarusija ir Rusija.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone viceministre, aš norėjau jūsų paklausti. Jeigu mes ratifikuojame konstituciją, yra dvejopi įnašai. Pirmasis įnašas yra paprasto nario įnašas (jūs kalbėjot apie 35 tūkst. Šveicarijos frankų), kuris iš esmės yra skirtas visos sistemos administravimui. Bet yra šalių, kurios daro įnašus įvairioms vidaus programoms, įvairiems projektams. O Lietuva? Štai artėja 1999 biudžetiniai metai. Ar mes numatysim kokius nors kaštus šitos migracijos klausimams? Jeigu bus numatyti kaštai, ar jie eis per Ženevą, ar mes suksimės viduje? Kaip čia jūs… Ar tai privaloma mums, kaip šaliai.

E.SAKALAUSKAS. Mums, kaip šaliai, yra privaloma dalyvauti toje organizacijoje pilnateisės šalies teisėmis. Tačiau Lietuvai tai atsipirktų, kadangi tos pačios lėšos, kurios įnešamos steigiant nelegalių migrantų registravimo centrus, kokie dabar yra Pabradėje… jeigu Lietuva būtų pilnateisė organizacijos narė, darant įnašus tokiems centrams steigti… šiuo atveju pati organizacija įsipareigoja steigti tokius centrus Baltarusijoje ir Rusijoje. Tai paspartintų ir readmisijos sutarčių pasirašymą. Ir per informacinių tinklų kūrimą, ir intelektualios pagalbos Lietuvai teikimą tos lėšos paprastai sugrįžta. Tai yra parodžiusi ir pasaulinė patirtis, nes vien šioje organizacijoje yra per 61 narė, o stebėtojų teisėmis yra 51 narė, tarp kurių yra ir Lietuva. Tikrosios narės yra Bangladešas, Šri Lanka, Pakistanas. Tenka pažymėti, kad kaip tik didžioji dalis nelegalių migrantų yra iš šitų valstybių. Mes, būdami Tarptautinės migracijos organizacijos pilnateise nare ir dalyvaudami šioje organizacijoje, galėtume daryti įtaką šių narių grąžinimui į kilmės šalis. Pavyzdžiui, sakykim, su Afganistanu, Pakistanu, šiandien yra didžiulė kliūtis.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū. Nors į mano pagrindinį klausimą dėl organizacijos funkcijų atsakyta, bet aš norėčiau paklausti konkretų dalyką. Priėmus šiandien pateikiamų įstatymų paketą, ar kas nors turėtų iš esmės pasikeisti organizuojant Pabradės migrantų centrą, veiklos pobūdis ir pan.? Ačiū.

E.SAKALAUSKAS. Taip. Dėl Pabradės užsieniečių registravimo centro teisinės organizacinės būklės. Jau šiandien su Tarptautinės migracijos organizacijos atstovais, kurie reziduoja Suomijoje bei Vilniuje, jų dėka iš esmės mes įgyvendiname ir medicininį aprūpinimą – yra steigiamas stomatologijos kabinetas. Grynai Tarptautinės migracijos organizacijos dėka ieškant finansavimo. Taip pat yra mokykla, kuri veikia Pabradės užsieniečių registravimo centre. Turėdama pilnateisės narės statusą, Lietuva dar geriau galėtų formuoti tokio centro socialinį statusą, nes šiandien, ką parodė paskutiniai neramumai, saugo kareiviai… Kartu su Tarptautinės migracijos organizacija Lietuvoje (…) mes ieškome finansavimo, kaip pagerinti netgi pačios apsaugos ir kontrolės statusą. Šiuo atveju tai labai padėtų užsieniečių registravimo centro infrastruktūros gerinimui: ir pastatų renovacijai, ir aplinkos tvarkymui, ir pan. Manau, tai labai atsilieptų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau paklausti du klausimus. Gal galėtumėte konkrečiai paaiškinti, kaip šios konstitucijos priėmimas padėtų mums spręsti nelegalių migrantų problemą?

Ir antras. Ar yra šią konstituciją ratifikavusios mūsų kaimynės – Latvija, Baltarusija, Rusija ir Lenkija?

E.SAKALAUSKAS. Turiu pažymėti, kad aš jau anksčiau minėjau, jog sprendžiant nelegalių migrantų problemą Lietuvos Respublikoje, pati didžiausia nelegalios migracijos problema tai yra negalėjimas juos išsiųsti į kilmės šalis, nes Lietuvos Respublika nefinansuoja išsiuntimo išlaidų. Kiek šiandien buvo išsiunčiami nelegalūs migrantai į kilmės šalis, tai buvo daroma su Tarptautinės migracijos organizacijos pagalba per valstybes donores. Taigi dalyvavimas kaip tik šioje organizacijoje mums padėtų pagerinti kaip tik savanorišką grąžinimą į kilmės šalis, kas visiškai atitiktų tarptautinės teisės normas.

Iš mūsų artimiausių kaimynių valstybių stebėtojo teisėmis yra Latvija. Kaip minėjau, rugsėjo 29 d. Latvijos Seimui taip pat yra pateiktas ratifikuoti konstitucijos projektas bei susitarimas. Estijos Respublika stebėtojo teisėmis nedalyvauja, tačiau, kiek mane informavo, spalio mėnesio sesijoje, kuri įvyks spalio 10 d. Tarptautinės migracijos organizacijos būstinėje, bus prašoma priimti pilnateise tikrąja nare. Turiu pasakyti, kad kaip tik spalio 10 d. bus sesija, kurios metu bus svarstomi šie klausimai.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Daubaraitė.

S.DAUBARAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau atkreipti dėmesį į konstitucijos preambulės penktąją pastraipą. Kaip jūs paaiškintumėte… Mano nuomone, tai neatitinka nei pabėgėlių statuso dokumentų, nei kitų dokumentų. Sakoma, kad “yra svarbu plėsti bendradarbiavimą tarp valstybių ir tarp tarptautinių organizacijų tam, kad palengvinti emigravimą asmenims, norintiems išvykti į kitą šalį, kur tų asmenų darbas atitiks jų poreikius ir kur jie su savo šeima galės įgyvendinti pilnavertį gyvenimą”. Būtent norintiems išvykti į kitą šalį. Pagal visus įstatymus (ir migracijos) tos šalys yra pasirašiusios sutartis, kad jeigu iš vienos šalies emigrantas atvyko į kitą šalį (čia kalbama apie pabėgėlius), kad jis būtent pirminėje šalyje turi prašytis prieglobsčio ir t.t. Ar čia nebuvo atkreiptas dėmesys?

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į kalbos dalykus: “kad palengvinti emigravimą”… Šis sakinys reikalauja redakcijos.

E.SAKALAUSKAS. Čia dėl vertimo negaliu pasakyti. Tai greičiau yra, kaip surasti būdus, kaip geriau užsieniečiams išvykti iš valstybės į kitas valstybes. Aš manau, sakykim, nelegalios migracijos atveju grąžinant nelegalius migrantus tai reikštų tiek į kilmės šalis, tiek į kitas valstybes, tiek į trečias valstybes, kurios sutinka juos priimti. Preambulėje yra išvardyta mintis… Manyčiau, neprasilenkia, nes realiai tai tikrai palengvintų patį savanorišką užsieniečių grįžimą. Taip, išvykti į kitas valstybes, nes, kaip rodo praktika, jų dauguma visiškai neturi pinigų, o mes už savo lėšas negalime išsiųsti, tarkim, į Šri Lanką ar Bangladešą. Lietuvos Respublika nėra finansiškai pajėgi kiekvieną kartą šimto žmonių grupuotę skraidinti čarteriniais reisais į Bangladešą ar Šri Lanką. Šiuo atveju Tarptautinės migracijos organizacija tam padėtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai visi klausimai. Platūs klausimai, platūs atsakymai.

Kolegos, ar pritariame po pateikimo? Po pateikimo bendruoju sutarimu pritariame Lietuvos Respublikos ir Tarptautinės migracijos organizacijos bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo įstatymo projektui Nr.P-1280. Pagrindinis komitetas – Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas.

Lietuvos Respublikos Tarptautinės migracijos organizacijos konstitucijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1343 (pateikimas)

Dar vienas dokumentas, kurį pateiks viceministras E.Sakalauskas. Tai dešimtasis priešpiečio klausimas – Tarptautinės migracijos organizacijos konstitucijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1343. Mes dabar kalbėjome apie Lietuvos Respublikos ir Tarptautinės migracijos organizacijos dokumentą. Viceministras gal galėtų pasakyti kelis žodžius dėl šito dalyko, o tada, nes buvo plačiai klausta dėl labai susijusių kitų projektų, galėtume pritarti po pateikimo. Taigi Tarptautinės migracijos organizacijos konstitucijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1343.

Kelis žodžius, pone viceministre.

E.SAKALAUSKAS. Pratęsiant mano pasakytą įžangą, Tarptautinės migracijos organizacijos Konstitucijos ratifikavimas didesnes teises Lietuvos Respublikai dalyvauti šalies narės teisėmis įgyvendinant įvairius įstatymus, susijusius su migracijos sritimi, sprendžiant nelegalių migrantų, pabėgėlių, taip pat valstybės sienos apsaugos klausimus. Tai apimtų ne tik, kaip aš anksčiau minėjau, finansinę pagalbą Lietuvai, bet kartu ir metodinę, intelektualią, nes ir šiandien aktyvus bendradarbiavimas su migracijos organizacija duoda realių rezultatų. Ekspertai, nagrinėję ir vertinę šią Tarptautinės migracijos organizacijos konstituciją, pateikė labai palankias išvadas ir palankiai įvertino siekį ratifikuoti šią konstituciją. Tai netgi padėtų spręsti nelegalių migrantų klausimą Pabradės užsieniečių registravimo centre, nes ratifikavus šią konvenciją ir tapus tikra šios organizacijos nare atsirastų galimybių įgyvendinti įvairius projektus migracijos srityje, taip pat stiprinti Lietuvos saugumą.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Nori paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 25 straipsnyje nurodyta, kad organizacijos išlaikymo išlaidos formuojamos iš valstybės narės piniginių įnašų, iš valstybių narių tarybų ir iš susitarimo su taryba tam tikru procentu. Aš ir norėčiau paklausti, kokios tos metinės valstybės narės išlaidos? Tame pačiame straipsnyje yra nurodyta, kad vienu atveju tie įnašai yra privalomi, ir toliau tame pačiame straipsnyje nurodyta, kad įnašai yra savanoriški. Reikėtų šiame straipsnyje apsispręsti. Ačiū.

E.SAKALAUSKAS. Privalomas yra metinis mokestis – 35 tūkst. Šveicarijos frankų. Savanoriškais pagrindais padedama tikrosioms šalims narėms įgyvendinti įvairius projektus. Tai savanoriškas finansavimas tampant valstybe donore ir padedant kitai šios organizacijos tikrajai narei. Tai yra pačios valstybės savanoriškas apsisprendimas finansuoti kitoje valstybėje vykstančius procesus. Kaip aš minėjau anksčiau, net turint Lietuvai stebėtojos teises šioje tarptautinės migracijos organizacijoje, jau realiai jai padedama įgyvendinti projektus migracijos srityje. Tai ir pareigūnų užsienio kalbų mokymas, ir migracijos tarnybų struktūrinių padalinių techninis aprūpinimas, teisės aktų harmonizavimas pagal Europos Sąjungos standartus ir t.t., tačiau savanoriškas finansavimas yra kiekvienos valstybės narės reikalas.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Aleknaitė-Abramikienė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Pone viceministre, Tarptautinė migracijos organizacija Lietuvoje, be abejo, turi gerą vardą jau vien todėl, kad ji tiesiogiai pagelbėjo čarteriniais reisais išgabenti į kilmės šalis didelį skaičių nelegalių migrantų. Tačiau jūs, pristatydamas prieš tai buvusį dokumentą, minėjote, kad ratifikavus šią konstituciją ir patvirtinus Seime susitarimą su Tarptautine migracijos organizacija ji įsipareigoja įsteigti savo biurus ar atstovybes Baltarusijoje ir Rusijoje, jeigu aš teisingai išgirdau. Vartydama šiuos dokumentus, aš raštiško Tarptautinės migracijos organizacijos įsipareigojimo nepastebėjau, ir vis dėlto tokių biurų įsteigimas būtų gyvybiškai svarbus Lietuvai, kuri visaip siekia readmisijos sutarčių pasirašymo su Baltarusija ir Rusija. Gal galėtumėte plačiau išsakyti savo požiūrį šiuo klausimu?

E.SAKALAUSKAS. Aš jau prieš tai minėjau, gerbiamoji Seimo nare, apie tokią galimybę. Tai mums buvo pažadėta ketvirtadienį ir penktadienį III Seimo rūmuose vykusioje konferencijoje, kurią organizavo Tarptautinė migracijos organizacija. Juo labiau kad ši organizacija per dvejus metus jau du kartus organizavo tokią aukšto lygio konferenciją. Pastarojoje Tarptautinės migracijos organizacijos atstovas Šiaurės ir Baltijos valstybėms pabrėžė, jog yra galimybė pagreitinti readmisijos sutarčių pasirašymą. Kadangi Rusijos valstybė dalyvauja taip pat stebėtojo teisėmis, tai Lietuvai tapus tikrąja nare pati organizacija būtų suinteresuota, kad toks projektas būtų įgyvendintas. Vienas iš tokių variantų yra stebėtojo teises turinčiose valstybėse, tokiose kaip Rusija ir Baltarusija, steigti tokius centrus, po to derybų būdu būtų galima dirbti prie readmisijos sutarčių pasirašymo tarp tikrosios narės (Lietuvos) ir stebėtojo teisę turinčios valstybės (Rusijos).

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Kolegos, pateiktas Tarptautinės migracijos organizacijos konstitucijos ratifikavimo įstatymo projektas. Ar pritariame po pateikimo? Pritariame bendru sutarimu įstatymo projektui Nr.P-1353. Pagrindinis komitetas – Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1322 (pateikimas)

1-11 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1322. Šį įstatymo projektą pateikia Seimo narys ministras K.Skrebys.

K.SKREBYS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pastaruoju metu kai kurių Lietuvos tautinių mažumų bendruomenės išreiškia susirūpinimą ir priekaištus dėl spaudoje pasirodančių informacijų, jų manymu, kurstančių tautinę bei rasinę nesantaiką. Šiuo projektu siekiama išplėsti žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teises, nagrinėjant žurnalistų ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimus informuojant visuomenę. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnis nustato, kad žurnalistų ir leidėjų etikos pažeidimus, padarytus informuojant visuomenę, nagrinėja žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Tačiau komisijai įstatyme nesuteikta teisė nagrinėti bei teikti išvadas dėl karo, tautinės, rasinės, religinės nesantaikos kurstymo leidiniuose ir kitose žiniasklaidos priemonėse, nors pagal keliamus tikslus ir pobūdį jai labiausiai tiktų atlikti tokias funkcijas.

Siūlomi įstatymo papildymai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Jungtinių Tautų tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatas. Taip pat turėčiau pažymėti, kad šis įstatymo projektas yra derintas su pačia žurnalistų etikos komisija. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Septyni Seimo nariai nori klausti. Seimo narys A.Sysas turbūt užsirašęs šiandien klausti dėl visų įstatymo projektų, bet taip nieko ir neklausia. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis ministre, įstatymo papildymu suteikiama teisė žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai nagrinėti ir teikti išvadą dėl karo, tautinės, rasinės ir religinės nesantaikos kurstymo. Noriu paklausti, kam tos išvados bus teikiamos ir kokia forma?

K.SKREBYS. Paprastai šitos komisijos sprendimai yra skelbiami žiniasklaidos priemonėse ir jie turi moralinio įpareigojimo pobūdį.

PIRMININKAS. Seimo narys Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs, kaip ir daugelis mūsų kitų kolegų, žinote, kad jau senokai pradėtos rengti įvairios Visuomenės informavimo įstatymo pataisos.

Dalį jų, ir gana esminių, yra parengusi M.Lukošiūno vadovaujama darbo grupė. Darbą, kaip žinote, tęsia liepos 2 d. sudaryta speciali komisija dėl erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinių ir programų platinimo tvarkos. Ji taip pat parengs atitinkamas pataisas. Turėdamas tai omenyje aš norėčiau jūsų paklausti. Kokia yra jūsų nuomonė dėl tolesnio aptariamo įstatymo tobulinimo procedūros? Ar prasminga tai daryti dalinėmis smulkiomis vieno ar kito straipsnio pataisomis, ar sukaupti visas siūlomas pataisas ir vieną kartą padaryti esminius sisteminio pobūdžio šio įstatymo pakeitimus ir papildymus? Kokia jūsų nuomonė?

K.SKREBYS. Aš tikrai nesu įgaliotas kalbėti apie visą Visuomenės informavimo įstatymo koncepciją arba naujos redakcijos sukūrimą, tačiau, kaip jau minėjau savo įžanginėje kalboje, išties iškilo tokios problemos ir buvo gauti Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamente tautinių mažumų organizacijų ir religinių organizacijų skundai dėl vienos ar kitos publikacijos spaudoje. Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas yra parengęs šias įstatymo pataisas. Aš siūlyčiau jas priimti. O dėl šitų dalykų, kuriuos jūs minėjote, jie turbūt iš tikrųjų susiję… Tai būtų esminės įstatymo pataisos, kurios galbūt šiek tiek keistų pačią įstatymo koncepciją. Apie tai būtų galima diskutuoti vėliau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Pone ministre, jeigu aš neklystu, už šitas veikas, kurios yra nurodytos šitame teikiamame papildyme, t.y. (…) religinės nesantaikos kurstymas, Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę. Ar nemanytumėte, kad šią pataisą būtų tikslinga papildyti dar viena nuostata, kad jeigu etikos komisija nustato faktą, jog šis kurstymas buvo, kad ji privalėtų šitą medžiagą perduoti prokuratūrai su prašymu ištirti, ar nėra pagrindo kelti baudžiamąją bylą?

K.SKREBYS. Aš manau, kad svarstymo stadijoje mes komitetuose galėtume svarstyti šitą nuostatą, ir jeigu Seimo dauguma pritartų, būtų galima tai įrašyti į įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Jau ministras atsakė. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Analogiškai irgi norėjau pasiteirauti. Galbūt ir šioje redakcijoje ar netikslinga būtų vis dėlto ir pranešėjui priimti, ir įrašyti, kai neperžengiamos baudžiamosios atsakomybės ribos, tik tada galėtų tokį dalyką svarstyti etikos ir procedūrų komisija.

K.SKREBYS. Svarstymo stadijoje iš tikrųjų tas įstatymo teksto pataisas galima šiek tiek patobulinti.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gal pranešėjas galėtų tiksliau suformuluoti šito projekto tikslą? Kaip supratau, nenorima, kad ta komisija padėtų spręsti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimus, kurie numatyti mūsų kodeksuose už karo ir kitos nesantaikos kurstymą. Ko siekiama tuo, kad šita komisija svarstys kokius nors švelnesnius atvejus ir padarys kokius nors pareiškimus?

K.SKREBYS. Ši komisija iš tikrųjų nėra įgaliota spręsti nei baudžiamosios atsakomybės, nei administracinės atsakomybės klausimus. Tai yra pačių žiniasklaidos atstovų sudaryta komisija ir, tarkim, tam tikras moralinis įvertinimas, kaip ir kitais atvejais, numatytais Visuomenės informavimo įstatyme, aš manau, būtų naudingas.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai, kolega. Ar pritariame po pateikimo šiam pirminiam tekstui? Seimo narė S.Daubaraitė. Ačiū, ministre. Ar, kolege… Ne. Pritaria Seimo narė S.Daubaraitė. Taigi bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-1322. Pagrindinis komitetas – Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl valstybės garantijos suteikimo Čekijos eksporto bankui, a.s., teikiančiam per Lietuvos Respublikos bankus paskolą įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti bei įrangai įsigyti” pakeitimo” projektas Nr.P-1358 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Gerbiamieji, 12 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl valstybės garantijos suteikimo Čekijos eksporto bankui, a.s., teikiančiam per Lietuvos Respublikos bankus paskolą įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti bei įrangai įsigyti” pakeitimo” projektas Nr.P-1358. Šį nutarimo projektą pateikia sveikatos apsaugos viceministrė ponia D.Jankauskienė.

D.JANKAUSKIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke. 1996 m. spalio 8 d. Seimas priėmė nutarimą Nr.1568, kuriuo pritarė Čekijos Respublikos teikiamai 30 mln. dolerių paskolai, skirtai įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti bei įrangai įsigyti. Tuo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. rugsėjo mėnesį pasirašė nutarimą Nr.1034, kuriuo suteikė valstybės garantijas Čekijos eksporto bankui 10 mln. dolerių kreditui dėl 5 metams teikiamos paskolos ir pavedė Vilniaus komerciniam bankui šią paskolą administruoti. Derybų metu Čekijos Respublika pasiūlė pirkti medicinos įrangą ir iki šiol nebuvo apsispręsta, ar šitą aparatūrą pirkti, ar ne. Dabartinė Sveikatos ministerija sudarė komisiją, išanalizavom padėtį ir ieškodami galimybės kaip nors papildyti gydymo įstaigų galimybes apsirūpinti medicinine įranga nusprendėme, kad būtų patogu pirkti rentgenologinę aparatūrą iš Čekijos firmos “Chirana”. Šios rentgenologinės aparatūros pirkimo pagrindas yra labai rimtas, nes Lietuvoje per 300 rentgeno aparatų yra labai pasenę. Tokiu atveju panaudodami tą 10 mln. kreditą mes galėtume savo įstaigas aprūpinti maždaug 80 rentgeno aparatų. Tai sudarytų apie 7 mln. dolerių, kitą likusią sumą iki 10 mln. ketiname panaudoti sterilizatoriams pirkti, motinos ir vaiko programos kai kurioms priemonėms pirkti.

Tam, kad galėtume toliau derėtis, mums reikia pakeisti Seimo nutarimą įrašant, kad kreditas būtų naudojamas ne tik įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti, bet ir sveikatos priežiūros įstaigų įrangai pirkti. Todėl prašytume Seimą pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ponia viceministre, 8 Seimo nariai suklusę dėl jūsų teikiamo nutarimo projekto. Seimo narys J.Olekas. Negaliu komentuoti, kas čia darosi… Seimo narys J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Gerbiamoji viceministre, tikrai sutinku, kad trūksta stacionarinių rentgeno aparatų Lietuvoje. Bet klausimas būtų, kiek per pastaruosius trejetą metų čekų gamybos rentgeno aparatų yra pastatyta Lietuvoje?

D.JANKAUSKIENĖ. Aš, gerbiamasis daktare, negaliu jums atsakyti, kiek konkrečiai pastatyta aparatų. Tačiau yra tokių aparatų, ir ypač rajonų centrinėse ligoninėse. Beje, jų kokybė nėra pati blogiausia.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamoji viceministre, Vyriausybės nutarime parašyta, kad skelbiama ir prašoma Seimo tą nutarimą priimti labai skubiai. Bet jeigu jūs pažiūrėsite savo pačių rašytą aiškinamąjį raštą, tai pamatysite, jog Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. spalio 8 d. priėmė pirmąjį nutarimą. Vadinasi, diskusijos tuo klausimu prasidėjo gerokai anksčiau ir Vyriausybėje, ir čia, Seime. Garantiją suteikė tik 1997 m. rugsėjo mėnesį, lygiai prieš metus ir praėjus beveik metams po Seimo nutarimo. O dabar prašote skubos tvarka Seimo nutarimą svarstyti. Aš nenorėčiau pritarti skubos tvarkai, nes, kaip matome, nėra jokio reikalo labai skubėti. Ar dviem savaitėm anksčiau, ar dviem savaitėm vėliau jūs turėsite vienokį ar kitokį šito nutarimo papildymą, tai visai neturi jokios reikšmės ir tai yra tik Seimo rankų laužymas. Todėl dėl to reikės balsuoti atskirai. O jeigu kalbėtume apie esmę, aš manau… Apie čekų firmą … Čia irgi visaip kalbama, kiek ji finansiškai pajėgi, ar nebankrutuos, kai paskui reikės remontuoti tuos aparatus.

Todėl, aš manyčiau, būtų labai gerai, jeigu Seimas (tiesiog jūsų nuomonės norėčiau) nepritartų tai ypatingai skubai, kuriai tikrai jokio reikalo nėra pritarti, o tiesiog išnagrinėtų ir gal net padėtų Vyriausybei irgi nagrinėjant šitą klausimą apsispręsti, iš ko gi vis dėlto pirkti. Niekas nesako, kad nereikia pirkti rentgeno aparatų, bet klausimas – iš ko, už kiek ir su kokia perspektyva.

D.JANKAUSKIENĖ. Ačiū. Taip, iš tiesų mes irgi nagrinėjom šituos visus klausimus, ypač dėl firmos galimybių ir garantijų. Iš tiesų teks apsidrausti per Čekijos banką, gaunant jų garantiją, kad jie garantuotų už tą firmą nesėkmės atveju. Šiandien vyksta paroda, kur su jų atstovais dar sykį mes specialiai tikslinomės, ar jie bus pajėgūs tai padaryti. Jie mums teikia jau ir tokių garantijų, kad šiuo metu jie turi daugiau užsakymų ir ta firma stojasi ant kojų. Mes suprantame, kad tai nėra pati geriausia firma, kuri galbūt galėtų būti kaip “Siemens”, “General Electrics” ar kurios kitos, tačiau vis dėlto jų kaina už tą aparatūrą, kurią mes numatome pirkti rajono centrinėms ligoninėms, o ne pačioms didžiosioms ligoninėms, vis dėlto yra kur kas mažesnė. Labai sudėtingų aparatų mes iš jų pirkti nežadam, bet įvertindami Lietuvos situaciją dėl rentgeno aparatūros, ji apleista, manome, kad tai yra racionalu. O dėl tų delsimų, dėl pačios paskolos panaudojimo, aš taip pat teiravausi Vyriausybės dėl šitų klausimų. Man buvo paaiškinta, kad iš tiesų buvo “Vilniaus banko” pakankamai aukštos palūkanos iki šiol ir užtai Vyriausybė specialiai neėmė to kredito per “Vilniaus banką”, kad nereikėtų brangiau mokėti. Šiuo metu pasikeitė situacija, todėl mes norime dar išnaudoti šių metų visą skolinimosi limitą, kuris yra skirtas būtent mums, sveikatos apsaugai, todėl prašome jūsų tai svarstyti.

PIRMININKAS. Aš noriu patikslinti tiktai gerbiamąjį kolegą S.Pečeliūną, kad visi Seimo nutarimai yra priimami skubos tvarka. Vyriausybė tiesiog persistengė ir mums parašė. Taigi šiandien pateikimas. Jeigu pritarsime, ketvirtadienį – svarstymas. Kadangi dar kitą savaitę darbo nėra, mes neturėsim plenarinių posėdžių, tai dar kitą savaitę turėtume priėmimą. Gerbiamasis Pečeliūnai, prašyčiau būti tikslesniam. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, noriu paklausti, ar yra numatyta, kurie sveikatos apsaugos objektai nukentės, t.y. nebus užbaigti ar įrengti dėl lėšų perskirstymo? Ačiū.

D.JANKAUSKIENĖ. Labai atsiprašau, nesupratau. Dėl kokių lėšų perskirstymo?

J.LISTAVIČIUS. Na, matot, yra nutarimas dėl vienos paskirties, dabar jūs prašot dėl kitos paskirties. Tai vis dėlto, ar pas mus nėra nebaigtų, sakykim, objektų, neįrengtų? Gal toli nežiūrėkim, paimkim tuos Lazdynus, jums turbūt žinomus. Dabar, sakykim, kai mes pirksim rentgeno aparatus, ar tada kai kurių objektų įrengimas nenukentės? Ačiū.

D.JANKAUSKIENĖ. Matot, kadangi Seimo nutarimas yra dėl įmonių apyvartinių lėšų papildymo ir medicininės įrangos pirkimo, tai tokiu atveju mes iš šito kredito statybų vykdyti neplanuojame. Iš tiesų mes planuojame tiktai įrangą pirkti. O dėl statybų… mes manome apie kitus kreditus.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamoji viceministre, panaudojant Čekijos kreditą, aišku, bus perkama pati būtiniausia medicinos įranga: rentgeno aparatai ir kiti medicinos aparatai. Prašom pasakyti, ar kaip ir kiekvieną medicinos įrangą ją reikės kažkam aptarnauti? Ar Lietuvoje yra įmonių, įstaigų, kurios būtų pasiryžusios techniškai aptarnauti vėliau šitą visą medicinos įrangą, būtent Čekijos gamybos?

D.JANKAUSKIENĖ. Mes turime pasiūlymų bent iš trijų tokių įmonių, manau, kad ir daugiau dar bus dėl aptarnavimo, ne tik dėl šito kredito, bet ir dėl kitos visos įrangos.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamoji viceministre, aiškinamajame rašte dėl paskolos panaudojimo nurodoma, kad dalis paskolos bus panaudojama rentgeno aparatūrai įsigyti. Aš norėčiau paklausti, ar yra parengtas investicijų programos projektas rentgeno aparatūrai atnaujinti ir ar jis įtrauktas į valstybės investicijų programą? Ačiū.

D.JANKAUSKIENĖ. Taip, yra parengta tokia investicinė programa, jinai yra pateikta Ūkio ministerijai. Svarstant, aišku, Vyriausybėje turės būti į tai atsižvelgta. Mes taip tikimės.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Ačiū, aš jau gavau atsakymą.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš dar negavau atsakymo, bet jūs gal paminėtumėt, kas gi bus tas geresnis, pirmiausiai gavęs šituos kreditus, – ministerija ar savivaldybių, apskričių gydymo įstaigos? Kiek dar milijonų reikėtų, kad apskritai pakeistume tokią įrangą į normalius aparatus?

D.JANKAUSKIENĖ. Mūsų rentgenologijos programos visa suma yra apie 200 mln., tai iš tiesų labai didelė programa. To, ko mes čia prašome, tikrai ne visiems užteks. Tai, ką mes planuojame įsigyti, bus skirta pirmiausia rajonų centrinėms ligoninėms ir visai nedaug tretinio lygio šitoms didžiosioms įstaigoms, kurios, manom, jau yra gavusios kreditų.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai. Kolegos, dėl šio nutarimo prašyčiau kalbėti dėl motyvų. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, džiugu, kad per pastaruosius porą metų investicijos į sveikatos apsaugą padidėjo apie 10 kartų. Tiktai noriu pasakyti, kad, deja, prioritetai, numatyti nacionalinėje sveikatos koncepcijoje, t.y. prioritetas pirminei sveikatos priežiūrai, nėra pakankamai realizuojami, nes iki šiol visi kreditai buvo skiriami dviem ligoninėm, tai Santariškių klinikom ir Kauno akademinėm klinikom. Aš tikrai neprieštarauju, bet, deja, žmonės gyvena visur. Ir jeigu susidarys didžiulis skirtumas tarp galimybių gydyti žmogų ir ištirti žmogų rajonuose ir centruose, nemanau, kad žmonės mus supras. Aš pritarčiau kreditų ėmimui, jeigu, kaip minėjo viceministrė, ta įranga būtų tikrai paskirstyta pirmiausia pirmo ir antro lygio įstaigoms, t.y. rajonų poliklinikom arba miestų poliklinikom, ligoninėm, nes, kaip sakiau, trečio lygio įstaigos šiandien dar turi kreditus, kurių nesugebės šiais metais iki galo panaudoti. Aš pritarčiau, kad už tą dalį šito kredito perkami medicininiai autoklavai būtų paskirstyti būtent ambulatorijoms ir šeimos gydytojų kabinetams. Šiek tiek kelia nuostabą tam tikrų firmų ažiotažas dėl distribucijos, dėl atstovavimo šitai firmai ”Chirana”. Kiek man teko girdėti, kelia šiek tiek abejonių ir įmonės galimybės realizuoti šitą gana didelį projektą. Todėl pritarčiau kolegų siūlymui neskubėti svarstant, netaikyti skubos tvarkos, prašyčiau, kad Sveikatos reikalų komitetas būtų paskirtas pagrindiniu komitetu. Aš manau, kad mes turim turėti galimybę ir laiko geriau įsigilinti į šito kredito sąlygas, galimybes realizuoti, garantuoti garantinį ir pogarantinį aptarnavimą bei servisą. Ačiū. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Vienas – už, vienas – prieš. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Posėdžio pirmininkas sakė, kad visi nutarimai priimami skubos tvarka. Tai pirmiausia Vyriausybė tai žinodama neturėtų to rašyti. Ką gi padarysi, kad Vyriausybė mūsų Statuto neskaito. Bet yra svarbesnis dalykas. Norėčiau jūsų visų dėmesio. Matyt, reikėtų mums įsirašyti į Statutą. Pirmiausia 30 mln. tai yra nemaži pinigai, todėl tai reikėtų įstatymu, ne nutarimu daryti. Ir antra nuostata, kai Vyriausybė prašo kokių nors finansinių dalykų, norėčiau, kad būtų kategoriškai draudžiama bet kokios skubos prašyti, o svarstytume normaliai. Jau esame pasimokę ne kartą: atbėga, greitai greitai, 30 mln. ten labai gerai investuosim, labai visi būsim turtingi. O po kelių dienų ar po kelių mėnesių visi už galvų susiėmę – viskas nuėjo perniek. Tai gal vis dėlto porą savaičių ilgiau pasvarstykim, bet kad paskui nereikėtų griebtis už galvų?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, manęs Seime nebuvo tada, kai jūs priėmėte šitą Statutą. Statuto 166 straipsnis: “Nutarimai priimami skubos tvarka”. A.Kubilius rengia naują Statuto projektą. Pone Pečeliūnai, prašom teikti raštu pasiūlymus, jie bus svarstomi, o ne dabar kalbėti, deja, ne apie nutarimo projektą. Gerbiamieji kolegos, ar reikėtų balsuoti dėl pritarimo po pateikimo? Bendruoju sutarimu po pateikimo… (Balsai salėje)

Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registracija prasidėjo. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo nutarimo projektui Nr.P-1358. Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Balsuojame, kolegos, ar pritariame po pateikimo šiam nutarimui. Pritariantys – už, nepritariantys – kitaip. Balsuoti pradėjom, kolegos.

Už pritarimą balsavo 38, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 6. Po pateikimo šiam nutarimo projektui yra pritariama. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sveikatos reikalų komitetas – kaip labai suinteresuotas.

Gerbiamieji kolegos, 166 Statuto straipsnis. 166 Statuto straipsnis: nutarimai priimami skubos tvarka. Rytojaus posėdyje jūs turėtumėte išnagrinėti šituos projektus, ketvirtadienį mes turėtume darbotvarkės svarstymą. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1997 metais ataskaitos” projektas Nr.P-1291 (pateikimas)

13 mūsų klausimas, paskutinis mūsų priešpiečio klausimas, – Seimo rezoliucijos “Dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1997 metais ataskaitos” projektas Nr.P-1291. Čia parašyta pateikimas, matyt, mes skirsime į dvi dalis šitos rezoliucijos priėmimą.

Kalba Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas A.Katkus, ir klausimai.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, nacionalinio saugumo svarba valstybei ir visuomenei yra gerai suvokiama. Ji glūdi pačioje nacionalinio saugumo sąvokoje, kuri griežtai akcentuoja, kad pagrindinis saugumo objektas yra tauta ir valstybė. Valstybės saugumas gali būti suprantamas pirmiausia kaip valstybės komponentų, institucijų apsaugos užtikrinimas nuo išorės ir vidinės grėsmės. Kiekviena valstybė privalo saugotis nuo išorinių priešiškų jėgų skverbimosi į politinę, ekonominę ir karinę erdvę ir nuo grėsmių, kylančių vidinėje valstybės struktūroje. Dabartiniame mūsų valstybingumo ir demokratijos įtvirtinimo etape abu komponentai yra nedalomi ir vienodai reikšmingi. Labai svarbu laikytis ir įgyvendinti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas ir numatyti prioritetus. Galima sutikti su šiuo metu egzistuojančiais ir išskirtais nacionalinio saugumo politikos prioritetais.

Pirma. Integruotis į euroatlantines struktūras, t.y. NATO, Europos Sąjungą ir kitas institucijas.

Antra. Stiprinti gynybinį pajėgumą ir pasirengimą priešintis bet kokiai agresijai, įgyvendinant besąlygišką visuotinės gynybos koncepciją.

Trečia. Suorganizuoti saugumo sistemą, numatant prioritetines kontržvalgybos, žvalgybos ir ekonominės valstybės apsaugos sritis.

Ketvirta. Plėtoti draugiškus santykius ir bendradarbiavimą su visomis kaimyninėmis šalimis ir Vakarų valstybėmis.

Penkta. Stiprinti kovą su nusikalstamumu ir korupcija, reformuoti teisinę sistemą ir policiją. Stiprinti valstybės sienų apsaugą, kovoti su kontrabanda, kontroliuoti nelegalios migracijos procesus, stiprinti ekonominį saugumą.

Pereidamas prie pačios rezoliucijos pateikimo, norėčiau pakomentuoti kai kuriuos punktus. Jūs visi turite šią rezoliuciją, todėl pradžios neskaitysiu. Viena iš nacionalinio saugumo sistemos plėtros krypčių yra nuosekliai vykdyti pradėtą krašto apsaugos sistemos reorganizavimą, numatytą Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir Karo tarnybos įstatymuose. Reikia pasakyti, kad tai yra žingsnis į priekį priimant šiuos įstatyminius aktus, tačiau dar mes turime nemažai aktų, įstatymų, kurie dar neparengti arba rengiami pernelyg lėtai. Tai Karinės prievolės įstatymas, kuris turėtų reglamentuoti privalomosios tarnybos sistemą. Taip pat nėra krašto apsaugos sistemoje naujai sukurtas ir sudarytas kodeksas, pagal kurį turėtų būti laikomasi tarnybos sąlygų. Manau, kad dar yra spragų ir sudarant privalomosios tarnybos kontingentą. Apie tai aš pakalbėsiu šiek tiek vėliau.

Antra. Paruošti ilgalaikes strategines nacionalinį saugumą stiprinančias pilietinio ugdymo ir visuotinės teritorinės gynybos programas, numatyti jų įgyvendinimą ir finansavimą. Nacionalinio saugumo komitetas dėl šių programų yra labai daug padirbėjęs, palaikant Krašto apsaugos ministerijai. Tačiau mes turime tam tikrų sunkumų, pilietinis ugdymas per lėtai diegiamas mūsų švietimo sistemoje. Čia reikėtų labai daug padaryti.

Pradėti praktinio integravimosi į NATO struktūras pasiruošimą ir t.t.

Naudodamasis Lenkijos, Čekijos ir kitų kandidačių stoti į NATO patirtimi turiu pasakyti, kad yra tam tikras neatitikimas, kad nėra parengtų kadrų dirbti vadavietėse ir NATO struktūrose, todėl mums iš anksto reikia tai pradėti įgyvendinti ir rengti žmones.

Pradėti konsultacijas dėl NATO informacinio centro įkūrimo Vilniuje. Šis klausimas juda labai lėtai. Mes konsultavomės su Užsienio reikalų ministerija. Deja, dar tiksliai nežino, kaip tai turėtų atrodyti. Numatyta susirinkti ir aptarti visas šias problemas. Turiu pasakyti, kad yra numatoma (ir padaryti tam tikri žingsniai) įkurti ekstremalių situacijų teritorinį koordinacinį centrą. Tai būtų lyg ir euroatlantinio koordinacinio centro, įkurto Briuselyje, filialas.

Maksimaliai panaudoti Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos, Saugumo departamento struktūrose Lietuvoje gaminamą produkciją ir mokslinių tyrimų rezultatus. Šis darbas buvo visiškai apleistas. Jeigu mes per keletą metų tik vieną programą galėjome pateikti ir ji buvo priimta, tai šiemet jau yra priimtos dvi programos. Nacionalinio saugumo komiteto, Krašto apsaugos ministerijos šiemet yra pateikta daugiau programų ir dvi, kaip minėjau, yra priimtos.

Įkurti prie Gynybos tarybos nacionalinio saugumo plėtros grėsmių įvertinimo ir veiklos koordinavimo ekspertų grupę. Apie nacionalinio saugumo plėtros ekspertų grupės įkūrimą. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatyta įkurti nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupę. Ji lyg ir egzistuoja. Apie jos veiklą mažai žinoma, galbūt tik užuomazgą, todėl ekspertų grupė prie nacionalinio strateginio planavimo grupės galėtų numatyti mūsų perspektyvą, suplanuoti visą eigą – įstatyminius aktus ir veiklą stiprinant nacionalinį saugumą.

Ten turime numatę, ką reikia įgyvendinti ir įstatymų leidimo požiūriu, ir kitais požiūriais, praktiniu požiūriu, numatyta, kokie turėtų būti pagrindiniai įstatymai. Vieną jų galiu paminėti. Tai valstybės valdžios institucijų funkcionavimo ekstremaliomis sąlygomis programa, kurios aš visiškai nežinau, turbūt jos nėra, valstybės strateginių atsargų kaupimo ir laikymo programa. Yra tokios institucijos, bet nėra bendros programos ir nėra skaičiavimų, kaip reikia daryti ir kiek reikia.

Taip pat labai greitai ir plačiai reikia numatyti nacionalinio saugumo strateginį planavimą. Tai yra numatyta Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme.

Dar nėra įsteigtas Valstybinio pilietinio pasipriešinimo rengimo centras. Čia yra ir daugiau įvairių numatyta. Dėl laiko stokos aš negalėsiu visko perskaityti. Tačiau baigdamas pateikimą noriu pasakyti, kad pagrindiniai dalykai, į kuriuos dar reikėtų atkreipti dėmesį ir kurių reikėtų laikytis, tai išlaikyti ūkio subjektų pasitikėjimą, užtikrinti valstybės tarnautojų atsiskaitomumą ir atsakomybę. Šiuo atžvilgiu turiu pasakyti, kad ypač tose struktūrose, kurios yra atsakingos už valstybės saugumą, už gynybą, reikia turėti specialią kadrų atrankos programą.

Kad ir kiek mes turėtume technikos, kad ir ką mes darytume, jeigu nebus atrankos kriterijų, nebus kadrų atrankos programos ir ji nebus vykdoma, tai mes neturėsime užtikrinto saugumo Lietuvoje.

Žinoma, ypač noriu pabrėžti sienų apsaugos svarbą, nes perspektyvoje ji gali tapti Europos Sąjungos siena. Šiuo atžvilgiu turiu pasakyti apie menką finansavimą. Nors jis buvo padidintas praeitais metais, tačiau yra nepakankamas. Sienos saugumo užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių dalykų. Jeigu mes neturėsime saugios sienos, apie integraciją į euroatlantines struktūras bus problemiška ir galvoti.

Taip pat kalbėdamas apie tai noriu pabrėžti, kad nepakankamai buvo atliktas žmonių, tarnautojų, pareigūnų, atestavimas. Nacionalinio saugumo komitetas svarstė ir siūlo tam tikras gana radikalias priemones padėčiai ištaisyti.

Tai tiek. Kadangi laikas spaudžia, tiek aš norėjau labai trumpai pasakyti apie… Dar galėčiau pridurti, kad yra ypač svarbu kuo skubiau pertvarkyti visą teisinę sistemą, nes tai prisideda prie nestabilumo Lietuvoje. Nenorėčiau pabrėžti, kad nestabilumas yra, tačiau tokio teisinės sistemos funkcionavimo, koks jis yra, toliau toleruoti negalime. Kai bylos tęsiasi metų metais, yra daug piktnaudžiavimų šioje srityje, reikia labai skubiai taisyti padėtį.

Girdėjau, kad jau yra rengiamas naujas Baudžiamojo kodekso įstatymas, tačiau jis rengiamas labai seniai ir vis nesimato, kada jis bus pateiktas ir priimtas, galų gale, kada bus užtikrintas įstatymo vykdymas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dėl rezoliucijos teksto, dėl jūsų pareikštų minčių nori klausti 4 Seimo nariai.

S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis pirmininke, manau, sutiksite, kad vienas iš valstybės saugumo užtikrinimo garantų yra sėkminga Valstybės saugumo departamento veikla. Kai buvo skiriamas naujas generalinis direktorius, jis kalbėjo apie būtinus struktūrinius pertvarkymus pačiame departamente, kalbėjo apie nepakankamą finansavimą. Kiek girdėti, ir vienokie, ir kitokie klausimai sprendžiami. Kaip galėtumėte pakomentuoti vykstančią reorganizaciją Saugumo departamente?

J.A.KATKUS. Iš tiesų jūs esate teisus, kad Valstybės saugumo departamento veikla yra labai svarbi bendro Nacionalinio saugumo konteksto veikla.

Aš turiu pasakyti, kad iki šiol daugiau dėmesio buvo kreipiama ir dirbama sprendžiant vidaus problemas, t.y. kovojant su kontrabanda ir sprendžiant kitus vidaus klausimus. Tačiau tai nedavė reikiamų rezultatų, nes faktiškai tai dubliuodavo kitų sistemų darbą ir neversdavo jų pasitempti. Galbūt dabar, kai yra įkurta Specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri užsiima vien tik šiomis problemomis, tas klausimas pagerės ir bus pasidalyta funkcijomis. Tačiau Nacionalinio saugumo komitete ir pateiktame pono M.Laurinkaus projekte yra numatyta išskirti prioritetus. Tai būtų kontržvalgyba, žvalgyba ir ekonominė valstybės apsauga. Šioje srityje reikėtų, žinoma, įsteigti gal ne naujus… pertvarkyti visą struktūrą, sudaryti planus, turėti tam tikrą finansavimą ir, svarbiausia, kaip aš jau minėjau, užtikrinti kadrų patikimumą. Dėl to Valstybės saugumo departamentas turėtų peržiūrėti visą savo infrastruktūrą, kadrus ir priimti nutarimą. Nacionalinio saugumo komitetas tam yra pasirengęs ir gali padėti ir šiuo klausimu.

Kad ir kiek mes skirtume lėšų, jeigu nebus patikimumo, ypač operatyvių tarnybų, tos lėšos bus veltui iššvaistytos. Tai tiek galėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, turiu du pasiūlymus ir klausimą. Pirmiausia dėl 2 punkto. Programos gali būti ilgalaikės, bet finansavimas, kaip mes dabar žinome, trimetis programinis.

Dėl 5 punkto – ten ne fondo finansavimą, o dabar taip pat programiniai finansavimai iš kaimo biudžeto.

Norėčiau paklausti dėl 8 punkto. Per kiek laiko Teisingumo ministerija perims įkalinimo įstaigas ir kaip tam pasirengta? Ačiū.

J.A.KATKUS. Mes svarstėme tą klausimą Nacionalinio saugumo komitete. Mes rekomendavome Vidaus reikalų ministerijai iki 2000 m. gruodžio 31 d. reorganizuoti vidaus tarnybos ir pasienio policijos dalinius. Jų numatytame projekte buvo iki 2002 metų. Kiek man žinoma, Vyriausybė liko prie savo nuomonės, t.y. perkėlimą į dalinius tarnaujančių privalomosios karo tarnybos karių, į kariuomenės dalinius, vykdyti iki 2002 metų. Tačiau man atrodo, kad tikslinga būtų tą daryti palaipsniui ir atsisakyti privalomosios karo tarnybos karių pasienio policijoje, nes iš tiesų mes nieko nesutaupome, o per tą laiką, kol jie apmokomi kaip pasienio policijos pareigūnai, sienų saugotojai, jau ir baigiasi jų laikas. Taigi mes nepasiekiame efektyvumo, o išlaidos lieka gana nemažos.

Ar jums pakanka šito?

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Ačiū. Pirmininke, iš principo sveikinu iniciatyvą ir pritariu tai idėjai, tik yra keli klausimai dėl 2 punkto.

J.A.KATKUS. Taip.

K.BOBELIS. Parengti ilgalaikes strategines nacionalinio saugumo ir… bet juk mes turime nacionalinę gynybos koncepciją, kur visi tie dalykai yra išnagrinėti, priimti ir patvirtinti. Tai ar čia bus dublikuojama, ar galbūt reikėtų kitokia forma tai formuluoti, sakykime, tęsti ar vykdyti nacionalinės saugumo koncepcijos priimtus principus, juos patobulinti ar panašiai. Taip pat man nelabai aišku, kai sakote, kad maksimaliai panaudotume Lietuvoje gaminamą produkciją. Kokia Lietuvoje gaminama karinė produkcija, ar jūs galėtumėte paaiškinti? O šiaip iš principo aš pritariu. Ačiū.

J.A.KATKUS. Gal tada dėl 2 punkto. Iš tiesų ši rezoliucija buvo rašyta dar praėjusioje sesijoje. Jau šis tas yra padaryta, bet čia turimos omenyje tam tikros programos, iš kurių aš net kelias paminėjau, kurios dar nevisiškai turi savo teisinius aktus, pavyzdžiui, nėra valstybės valdžios institucijos funkcionavimo ekstremaliomis sąlygomis programos, valstybinio strateginių atsargų kaupimo ir išlaikymo programos. Ji turi būti, tiesa, yra, bet nėra tų paskaičiavimų ir dar nėra nustatyta. Aš manau, kad greitai turėtų pradėti funkcionuoti saugumo strateginio planavimo grupė. Aš galiu sutikti su jūsų pasiūlymu ir galbūt būtų galima tiesiog paredaguoti, kad matytųsi, kad jau daug kas padaryta, tačiau kai kurių dalykų dar trūksta.

Dėl gaminamos produkcijos. Pavyzdžiui, tekstilės institute yra gaminamos labai geros neperšaunamos liemenės, kurios gavo puikiausią įvertinimą Vokietijoje atlikus visus bandymus. O pas mus buvo perkama iš kažkur kitur, kodėl gi negalima panaudoti? Ir dar sena problema dėl kareiviškų batų. Aš netikiu, kad mes negalime pagaminti tokių pačių batų kaip, sakysime, švedai ar vokiečiai, ar visi kiti, tik reikalingas tam tikras impulsas, kad tai būtų daroma. Mes galime gaminti tam tikras ginkluotes patys, jeigu jūs prisimenate, buvo patvirtinti kreditai dėl šaudmenų gamybos linijos, mes galime gaminti ir sprogstamąsias medžiagas. Lietuva dar yra pajėgi tiek moksliniu požiūriu, tiek gamybiniu požiūriu daug ką pagaminti. Aišku, yra lengviau nusipirkti, bet tam reikia pinigų, be to, mes išlošiame kurdami naujas darbo vietas. Šiuo požiūriu reikėtų pagalvoti Vyriausybei ir Seimui ir priimti tam tikrus nutarimus arba paskatinimus, kad būtų vykdoma. Ar jūs patenkintas?

PIRMININKAS. Ir Seimo narys S.Slavickas paskutinis.

S.SLAVICKAS. Ačiū. Į mano klausimą atsakyta.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, pagal Seimo statuto 177 straipsnį po pranešėjo kalbos ir po atsakymų į klausimus turėtų vykti bendroji diskusija, o tada spręstume, ar priimti rezoliuciją visą, ar sudaryti redakcijų komisiją ir t.t. Aš esu taręsis su pranešėju ir prašyčiau jūsų labai neprieštarauti, jeigu mes galėtume dabar rezoliucijos priėmimą nutraukti, o diskusiją padedant Nacionalinio saugumo komitetui galėtume suorganizuoti ir dalykiškesnę. Rengiame diskusiją ir tada sprendžiame, ar priimame šitą rezoliuciją, ar sudarome darbo grupę. Tai galėtų būti ateinantį antradienį, ketvirtadienį, jeigu turėtume laiko, gal sutiktumėte atidėti iki spalio pradžios ir tada spalio pradžioje rezoliucija galėtų būti iš karto priimta. Mums dar reikia vieno posėdžio. Pone Algirdai, prašyčiau įsijungti mikrofoną. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Norėčiau paklausti, ar…

PIRMININKAS. Seimo posėdyje. Mes dabar turėtume diskutuoti ir paskui spręsti, ar jūsų pateiktą tekstą mes priimame kaip rezoliuciją, ar toliau redaguojame. Tai galėtų įvykti sutartame plenariniame posėdyje. (Balsas iš salės, negirdėti) Kada tik jūs pasiūlysite, gerbiamasis kolega, mes mėginsime organizuoti šitos rezoliucijos diskusiją ir priėmimą. (Kalba iš salės, negirdėti) Labai ačiū. Nematau prieštaraujančių. Taigi rezoliucijos pateikimas pradėtas. Bendroji diskusija tada, kai Nacionalinio saugumo komitetas sutars su Seniūnų sueiga. Dėkoju.

Mielieji kolegos, mes dirbome trupučiuką ilgiau priešpietėje. Po pietų nebus tiek daug darbų. Kolegos, rytinis posėdis baigtas. Toliau tęsime darbą 15 valandą – M.Laurinkus, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, atsakys į mūsų klausimus.