Ketvirtasis (230) posėdis
1998 m. rugsėjo 17 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1998 m. rugsėjo 17 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). (…) Dėl darbotvarkės. Yra siūloma išbraukti iš darbotvarkės 1-7 klausimą, Seimo nutarimo “Dėl akcinės bendrovės “Pavenčių cukrus” įstatinio kapitalo struktūros pagerinimo” projektą ir papildyti dviem papildomais teisės aktais: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus įstatymo projektu ir Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų sudėties pakeitimo” projektu. Tokia yra dabar darbotvarkė, aptarta Seniūnų sueigoje. Č.Juršėnas dėl darbotvarkės. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš iš esmės neprieštarauju darbotvarkės pakeitimams, nes tai tikrai aptarinėjome Seniūnų sueigoje, bet yra vienas “bet”. Jeigu prisimenate, praėjusią savaitę mes, kalbėdami apie gerbiamojo premjero atėjimą į Seimą, taip pat kalbėjome, kad jis mums įteiks priemones, skirtas įveikti Rusijos krizės padariniams Lietuvoje, bet kol kas jų nematyti. Žiūrėjau, kas padėta ant mano stalo, kas Seimo nario dėželėse buvo, bet tų priemonių nematyti, kitaip sakant, jokio dokumento. Kol kas mes turime tą vienintelį lapelį, popieriuką, kurį mums įteikė premjeras per susitikimą su juo prieš dvi savaites. Tai ar bus tos priemonės išdalytos Seimo nariams, ar ne, ar tik premjeras kalbės tą pusvalandį?

PIRMININKAS. Mes pabandysime išsiaiškinti, ar ką nors papildomo premjeras norėtų išdalyti Seimo nariams. Aš galbūt tiesiog siūlyčiau Seimo nariams atidžiai pasižiūrėti pastarųjų Vyriausybės posėdžių darbotvarkes, kokie buvo priimami nutarimai. Iš tikrųjų buvo priimama daug nutarimų, susijusių su Rusijos krizės pasekmių amortizavimu Lietuvoje. Gerbiamieji Seimo nariai turėtų sekti, kas vyksta Lietuvos institucijose. (Balsas salėje) Ne, ne slapti, pone Bernatoni. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasidomėti tuo, ką daro Vyriausybė, tai nėra slapta. Nori kalbėti J.Razma.

J.RAZMA. Prašyčiau mano 1-7 klausimą tik pateikti, nes gal po to frakcijos dar siūlys ką nors perkelti iš vieno komiteto į kitą, kad galėtume užbaigti antradienį.

PIRMININKAS. Be abejo, tokia procedūra ir turėtų būti, tik pateikimas. O aš prašau Sekretoriatą susisiekti su Ministro Pirmininko kanceliarija ir pasiaiškinti, ar galėtų būti Seimo nariams kokia nors informacija išdalyta dar prieš Ministro Pirmininko atėjimą į Seimo posėdį.

Lietuvos Respublikos cheminio ginklo uždraudimo įstatymo projektas Nr.P-1232 (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, taigi dėl darbotvarkės daugiau siūlymų ir pastabų nėra. Galime pradėti mūsų darbą. Pirmasis darbotvarkės klausimas 1-1a – Cheminio ginklo uždraudimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1232. Tai svarstymo stadija. S.Kubiliūnas norėtų kalbėti dėl šio įstatymo? Tada prašom į tribūną. Prašom, pone Seimo nary.

S.KUBILIŪNAS. Gamtos apsaugos komitetas įpareigojo mane kalbėti šiuo klausimu. Nors mūsų komitetas buvo ne pagrindinis, bet svarstė šį įstatymo projektą. Ūkio ministerijos specialistai išsamiai atsakė į visus klausimus, išskyrus klausimą apie masinių neramumų malšinimo chemines priemones, kurios nepriklauso nė vienai iš trijų nuodingų cheminių medžiagų grupių. Šiuo metu mes laukiame iš Vidaus reikalų ministerijos duomenų raštu apie naudojamų ašarinių ir panašių dujų asortimentą ir jų priklausymą kokiam nors sąrašui, suderintam su konvencija dėl cheminio ginklo kūrimo, kaupimo, gamybos ir panaudojimo. Jeigu komitete kils kokių abejonių dėl neigiamo aplinkos apsaugos efekto, reaguosime dar iki priėmimo stadijos, nors mažai tikėtina, kad neatitiks. Komitetas šiam projektui pritarė balsų dauguma: penki – už, vienas susilaikė.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir Nacionalinio saugumo komitetas yra svarstęs šį įstatymo projektą. Jų išvados yra labai trumpos. Komitetas nusprendė pritarti Lietuvos Respublikos cheminio ginklo uždraudimo įstatymo projektui. Sprendimas priimtas vienbalsiai. Daugiau norinčių kalbėti iš anksto nebuvo užsirašiusių. Taigi aš kviečiu viceministrą poną A.Bartulį tarti baigiamąjį žodį šioje svarstymo stadijoje.

A.BARTULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš esu dėkingas Vyriausybės vardu už tikrai konstruktyvų svarstymą komitetuose. Be abejo, įstatymas yra sudėtingas, jis susijęs dar su kitais dviem šiandien veikiančiais įstatymais, todėl logiška, kad kilo nemažai klausimų, neaiškumų, buvo norėta sužinoti tam tikrų detalių, ir, kaip prieš mane kalbėjęs Seimo narys pasakė, jie dar rinks papildomą informaciją. Daugiau esminių pastabų, prieštaravimų nebuvo. Todėl siūlau po svarstymo šitam projektui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ponas P.Gylys nori kalbėti. Prašom.

P.GYLYS. Tą procesą, susijusį su nagrinėjamu įstatymu, mes iš esmės pradėjome 1993 metų sausyje, ir manau, kad priimdami tą įstatymą mes prisijungėme prie bendros tarptautinės krypties, dominuojančios krypties, kad cheminis ginklas neturėtų būti laikomas, platinamas ir gaminamas. Todėl mūsų frakcija už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Ir mes galime bendru sutarimu pritarti šio įstatymo projektui po svarstymo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1233 (svarstymas)

Dabar lydintis įstatymo projektas – Baudžiamojo kodekso 232 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1233. Svarstymo stadija. Nėra užsirašiusių ir norinčių kalbėti. Komitetai yra apsvarstę. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė ir nusprendė pritarti įstatymo projektui, atsižvelgiant į pastabas, pasakytas Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio metu. Ir papildomas komitetas – Gamtos apsaugos komitetas taip pat pritarė šiam įstatymo projektui. Norinčių kalbėti, kaip sakiau, nėra. Viceministre, ar norėtumėte tarti žodį? Prašom.

A.BARTULIS. Irgi norėčiau paprašyti jam pritarti.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti… A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš irgi siūlau pritarti po svarstymo, bet noriu priminti jums Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas, kad visos Baudžiamojo kodekso ir kitų kodeksų pataisos bus svarstomos kartu ir vieną kartą, tikriausiai sesijos pabaigoje. Taigi mes šiandien galime pritarti kodekso pakeitimui po svarstymo, bet priėmimą reikėtų atidėti, kol bus surinktos visos Baudžiamojo kodekso pataisos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Aš kaip tik norėjau paklausti viceministro, ar jūs sutiktumėte, jeigu Baudžiamojo kodekso pataisos būtų priimamos vėliau, kai bus surinktos ir dėl kitų projektų teikiamos pataisos, ar jūs manote, kad tai reikėtų priimti nedelsiant?

A.BARTULIS. Aš pritarčiau pono A.Sakalo pasakytiems argumentams ta prasme, kad mes turėtume kompleksiškai dirbti prie visų kodekso straipsnių, bet Teisingumo ministerijoje yra rengiama naujo kodekso redakcija, tai tikrai bus didelis dokumentas, kurio priėmimas Seime taip pat užtruks metus ar pusantrų. Aš tuo tikrai įsitikinęs. Neturėti atsakomybės šituo laikotarpiu, kol įsigalios tas įstatymas, būtų šiek tiek problemiška, nors mes suprantame, kad šita nuostata irgi paskui bus perkelta į naująjį kodeksą. Manyčiau, kad nesudarytume tokio teisinio vakuumo, mes turėtume priimti šito kodekso pataisymą kartu su šituo įstatymu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tai mes išsiaiškinsime darbo tvarka. Mes nekalbame apie tai, kad atidėtume šių pataisų priėmimą metams ar dvejiems metams. Siūlymas buvo tiktai atidėti geram mėnesiui ar dviem mėnesiams tam, kad vienu metu mes priimtume visas pataisas, kiek šitoje sesijoje jų bus teikiama įvairiais kitais atvejais. Jeigu jūs neprieštaraujate, mes tada taip ir pasielgtume.

A.BARTULIS. Tokiai procedūrai pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada pirmąjį klausimą baigėme.

1-2 klausimas. Prieš tai galime registruotis Seimo narių prašymu. Ar Sekretoriatas pasirengęs registracijai? Gerai. Prašom registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, vyksta registracija. Kol vyksta registracija, mes tuoj pradėsime svarstyti 1-2 darbotvarkės klausimą. Visų pirma pirmąjį įstatymo projektą – tai Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo projektą ir jį lydintį Įmonių įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Dabar vyksta registracija. Prašom registruotis. (Balsas iš salės) Taip, toliau bus šių įstatymų pateikimas. Pateikimas. Prašom. Registracija baigta.

Gerbiamieji Seimo nariai, vėlgi turiu pasakyti, kad du Seimo nariai yra užregistruoti netiksliai, vėl iš vienos frakcijos, iš tos pačios frakcijos, iš kurios ir prieš savaitę užsiregistravo netiksliai. Aš nenoriu vardyti, bet maždaug į tą pusę žiūriu. (Balsai salėje)

Gerbiamieji Seimo nariai… (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, tiksli registracija dabar yra jūsų ekrane. Registracijos procedūra yra baigta. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, gerai. Registruosimės galbūt vėliau dar sykį. Aš dar sykį raginu gerbiamuosius Seimo narius sėdėti savo vietose, nes kompiuteris gali kitu atveju daryti klaidų.

Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo projektas Nr.P-1317 (pateikimas). Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1318 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar antrasis darbotvarkės klausimas – Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo projektas. Pranešėjas – viceministras A.Bartulis. Pateikimo stadija. Prašom.

A.BARTULIS. Ačiū, pirmininke.

Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra teikiamas Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo projektas ir jį lydintis Įmonių įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas.

Tai tikrai seniai lauktas įstatymas, kurio pirmieji projektai buvo svarstyti dar ir ankstesniųjų vyriausybių. Manome, kad šitas įstatymas pasitarnaus smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms remti. Be to, jis yra labai svarbus dar ir tuo, kad mūsų teisės bus įvardytos – kokiomis priemonėmis valstybė remia savo šalyje smulkų ir vidutinį verslą. Mes iki šiol to neturėjome. Mūsų įvairios rėmimo formos buvo, sakykim, Vyriausybės programų lygio arba įvairaus pobūdžio palaikytų iniciatyvų iš verslo asocijuotų struktūrų. Todėl šiam įstatymui mes tikrai skiriame tokią ypatingą svarbą.

Konkrečiai apie straipsnius, norint nustatyti paramos formas, kurios yra išdėstytos detaliai 4 straipsnyje. Vis dėlto mes manome, kad prieš tai turi būti įvardyta, kam tos paramos formos bus taikomos. Apie tai irgi kalbama ir 1 straipsnyje, ir 2 straipsnyje pavartojant ūkio subjektų kategorijas, įvardijant, kas yra smulki įmonė, kas yra vidutinė įmonė, kokiais kriterijais šitos įmonės yra apibrėžiamos. Kaip jūs pastebite, pasirinkti du kriterijai – tai darbuotojų skaičius ir pajamos per metus. Tai mums yra labai svarbu, tokie du pirmieji pamatiniai straipsniai – apie kokius rinkoje dalyvaujančius ūkio subjektus mes kalbame, kuriems ūkio subjektams ta parama bus nukreipta. Taip pat mes nurodome 3 straipsnyje, kokiais finansiniais ištekliais šitas paramos formas bus galima teikti.

Kaip minėjau, svarbiausias šito įstatymo straipsnis yra 4 straipsnis, kurio 4 punkte mes tiksliai įvardijame… Tiesiog mes nevengiame išdėstyti aiškaus sąrašo tokių 12, mūsų manymu, konkrečių punktų, pozicijų, kuriomis ir bus remiamos smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. Tas pozicijas mes tiksliai todėl įvardijame, kad būtų galima toliau, Seimui pritarus, Vyriausybei organizuoti tokių poįstatyminių aktų rengimą arba būtinų įstatymų rengimą, akumuliuoti būtinus finansinius išteklius šitom paramos priemonėms įgyvendinti. Kad tai tikrai nebūtų, sakykim, tuščia politinė deklaracija, o tikrai būtų valstybės įsipareigojimas smulkaus verslo atžvilgiu, mes 5 straipsnyje ir bandėme nurodyti mechanizmą, kaip visos šitos paramos formos bus įgyvendinamos. Nurodoma, kad už tai bus atsakinga Vyriausybė, t.y. formuodama būtinuosius teisės aktus, siūlydama, jeigu to reikia Seimui, arba pati priimdama. Tai yra numatyta jūsų Seime patvirtintoje Vyriausybės programoje. Joje yra numatyta, kad Vyriausybė turi parengti smulkaus ir vidutinio verslo programą. Tai yra bazinė programa, kuri yra priimta šių metų sausio mėnesį. Taigi turėdami ir šitą programą jau manome, kad visos tos paramos formos ir bus rengiamos, vykdomos pagal šitą programą.

Tai tiek trumpai pateikdamas šito įstatymo paskirtį, tikslus ir idėją.

Manome, kad jau reikia, tikrai jau seniai laikas eliminuoti iki šiol buvusį netikslumą Įmonių įstatymo 12 straipsnyje, kai individualios, personalinės įmonės savininkas tos įmonės veiklai negalėdavo pritraukti savo šeimos narių išteklių, nors visi puikiai žinome, kad individuali įmonė atsako savo visu turtu. Nedažnai tas turtas yra jungtinis šeimos turtas. Viena vertus, mes lyg atsakomybę priskirdavome už visą turtą, o to turto plėtojimui, personalinės įmonės veiklai ribojome finansinių išteklių panaudojimą. Todėl manome, kad būtinas toks pakeitimas, kurio personalinių įmonių savininkai seniai ir ilgai prašė. Personalinės įmonės, kaip įmonių rūšis, mūsų privačiame sektoriuje yra dominuojanti įmonės rūšis. Todėl eliminuodami tokį tikrai, mes manome, nereikalingą ribojimą, sudarytume palankesnes sąlygas veikti personalinėms įmonėms. Kita vertus, gal net ir sudarytume tokią didesnę konkurenciją ir komerciniams bankams, kurie šiandien vieninteliai gali prisidėti prie ūkio subjektų apyvartinių lėšų formavimo.

Tiek trumpai dėl antrojo įstatymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 15 Seimo narių nori užduoti klausimus. Klausimus galima užduoti dėl abiejų įstatymų projektų iš karto.

V.Stasiūnaitė – pirmoji.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis viceministre, šito įstatymo turinys, sutikite, neatitinka pavadinimo. Taip parašyta ir Juridinio skyriaus išvadose. Ar jūs nemanote, kad toks įstatymo turinys, koks jis yra parengtas, gali visiškai būti ir Vyriausybės nutarimas, nes čia nėra įdėta jokių juridinių dalykų. Jis yra tik tam, kad Vyriausybė apsidraustų ir parodytų Seimui, kad kai kurias įmones mes remiame, o parinkimo nei kriterijų, nei nieko čia nematyti. Ar nemanote, kad visiškai užtektų Vyriausybės nutarimo, kaip ji remia smulkias įmones ir kokias kategorijas?

A.BARTULIS. Jeigu jūs atkreipsite dėmesį į 1 straipsnį, kaip tik kalbėdami apie šio įstatymo paskirtį, mes kalbame, kad įvardijame subjektus ir paramos formas. Be abejo, mes sutiktume su Teisės departamento išvada, kad ir pavadinime atsispindėtų žodis ar “plėtra”, ar “parama”. Galima priimti šitą pastabą, nes 1 straipsnis kaip tik ir pasako.

Kalbėdami, ar dėl paramos formų turėtų pasakyti valstybės įstatymus leidžianti institucija, ar vykdančioji institucija, mes manėme, kad tai turėtų padaryti įstatymą leidžianti institucija, nes nemažai yra ir finansinės paramos formų. Puikiai žinote, kad valstybės biudžetą, nacionalinį biudžetą ir visais kitais svarbiais valstybės finansiniais klausimais sprendimus priima Seimas, todėl Vyriausybė tikrai nesiryžo, sakykim, neuzurpavo iniciatyvos teisės ir nesiėmė vienašališkai spręsti tokių svarbių klausimų kaip finansinės paramos formos, nepasitarusi su Seimu. Todėl, manau, diskutuodami apie šitas mūsų įvardytas 12 formų, jūs kaip tik ir spręsite. Nes dėl kai kurių paramos formų, kaip jau minėjau, reikės akumuliuoti lėšas, ar bus valstybės biudžeto, ar savivaldybių biudžeto, ar privatizavimo fondo lėšos. Manome, tai tikrai yra Seimo prerogatyva daryti įtaką tokių finansinių išteklių formavimui.

PIRMININKAS. S.Kaktys. Ruošiasi K.Kuzminskas.

S.KAKTYS. Gerbiamasis viceministre, man iš tikrųjų irgi panašiai atrodo kaip prieš tai klausiusiai Seimo narei, kad įstatymas buvo labai lauktas, smulkūs ir vidutinio verslo atstovai labai laukė šito įstatymo, bet jis sukurtas neapimant mokesčių, neapimant verslo savivaldos plėtojimo, neapimant įvairių vidaus ir užsienio turizmo plėtojimo dalykų – to, kas yra numatyta Vyriausybės programoje. Įstatymas išėjo toks labai kuklus, netgi, sakyčiau, formalus.

Ar yra galimybių svarstymo stadijoje arba ar turite kokių nors kitų rezervų šitą įstatymą labiau praplėsti ir įtraukti naujas mano ir minėtas, ir neminėtas sritis?

A.BARTULIS. Jūs, kalbėdamas apie mokesčius, dar kartą papildėte mano argumentą, kad mokesčių klausimus sprendžia tiktai Seimas. Viena iš priemonių, kurią mes įrašėme, tai mokestinės paskolos ir mokesčių nuolaidos, arba lengvatos, kaip siūlo tą pavadinti. Mes tikrai manome, kad tokios priemonės be Seimo palaiminimo mes neturėtume priimti, tokios paramos formos, kaip mokestinės lengvatos, be Seimo palaiminimo, manau, Vyriausybė neturėtų priimti, nes tai yra Seimo prerogatyva.

Jūs paminėjote dar vieną labai svarbią verslo savivaldos problemą. Mes apie tai irgi diskutavome ne vieną kartą ir ne viename posėdyje. Kadangi šio įstatymo paskirtis yra valstybės požiūris į smulkaus verslo plėtojimo galimybes, o savivaldos klausimai tikrai yra pačių asocijuotų struktūrų klausimas, mes nemanome, kad per įstatymą mes kaip nors galėtume reglamentuoti, riboti. Tuo labiau kad yra ir asociacijų įstatymai, pagaliau jūs esate priėmę Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymą, kuriame jau, šiaip ar taip, yra Seimo išsakyta pozicija dėl verslo struktūrų savivaldos. Todėl mes nekėlėme uždavinio dar kartą kartoti šiame įstatyme.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas. Ruošiasi A.Sakalas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis viceministre, taip, šis įstatymas yra labai reikalingas. Tačiau aš norėčiau pasakyti, kad jis yra silpnokas. Tačiau tai pateikimas. Tikiu, svarstymas, priėmimas bus stipresnis.

Mane domina dėl lėšų smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti sukaupimo. Jūs 4 straipsnyje numatote, kad bus skatinama iš valstybės biudžeto, po to Vyriausybės sprendimu skiriamos iš privatizavimo fondo lėšos. Vėl nekaltos privatizavimo lėšos. Aš abejoju, ar jų beliks žmonių indėliams kompensuoti. Po to smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas. Ar netiksliau būtų mums sudaryti vieną šaltinį, iš ko skatinsime, kad būtų fondas, ir to fondo sudarymo šaltinis būtų numatytas atskirai? Ačiū.

A.BARTULIS. Ačiū jums už klausimą. Šiandien galiojančiuose teisės aktuose yra jau diferencijuoti smulkaus verslo galimo finansavimo šaltiniai. Vienas iš jų, kaip jūs pastebėjote, tai valstybės biudžetas. Mes neatmetame galimybių, kad tą turėtų. Mes skatiname per savivaldybės biudžetus tą daryti. Galiojantis Privatizavimo fondo įstatymas taip pat numato, kad privatizavimo fondo lėšų vienas trečdalis gali būti panaudojamas smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai ir kitų ekonominių-socialinių programų finansavimui. Tai jau yra įstatymo nuostata. Mes ją paprasčiausiai pakartojome ir nerevizavome šiandien galiojančios finansų paramos sistemos, kad kokiu nors būdu dar ją centralizuotume. Tai yra labai skirtingi lėšų suformavimo būdai, formos ir šaltiniai, manome, kad tiktai per smulkaus verslo fondą ir per smulkaus verslo programą Ūkio ministerijos lygmeniu ir vyksta tam tikras centralizavimas. O centralizuoti savivaldybių lėšas, jūs patys puikiai žinote, mes net neturime galimybių. Todėl mes šios idėjos ir neplėtojome. (Balsas salėje) Mes nuo Privatizavimo fondo įstatymo lėšoms nustatytų parametrų tikrai nenukrypsime.

PIRMININKAS. A.Sakalas. Ruošiasi J.Listavičius.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, štai jūsų įstatyme parašyti tokie dalykai, pavyzdžiui, savivaldybės, valstybių ir t.t. programų rengimas, vykdymas gali būti finansuojamas. Kitoje vietoje vėl, kad lėšos gali būti numatytos. Sakykite dėl įstatymo normos “gali būti”, nes gali būti, bet gali ir nebūti. Ar turėtų būti tiesiog finansuojamos, rengiamos ir panašiai, be šių žodžių “gali būti”. Kas per įstatymas, kuriame parašyta “gali būti”? Ar nenorėtumėte šių žodžių išbraukti, o parašyti tiesiog be tų žodžių, kad finansuojamos ir t.t., kad būtų tvirtas įstatymas, o ne, sakykim, deklaracija ar dar kas nors.

A.BARTULIS. Dėl savivaldybių biudžeto ir dėl tokios valdžios institucijos kaip savivaldybės įpareigojimo. Manau, sutiksite, kad yra sunku nurodyti, kad jos privalo savo savivaldybių biudžetuose numatyti lėšų smulkiam verslui. Mes, be abejo, galime joms rekomenduoti. Jeigu Seimas ryžtųsi ir įsipareigotų valstybės biudžete visada numatyti kokią nors dalį lėšų smulkiam ir vidutiniam verslui, mes, Vyriausybė, palaikytume tokią idėją. Bet tada mes turėtume suprasti, kad tai yra Seimo pareiga parašius štai šitai nustatyti, kaip mes turime panašią nuostatą Žemės ūkio rinkos valstybinio reguliavimo įstatyme, kur numatyta 10% skirti iš valstybės biudžeto. Ten jau kaip pareiga Seimui. Jeigu jūs manote, kad Seimas gali priimti tokį įsipareigojimą, mes, Vyriausybė, tikrai palaikytume, nes mes buvome šiek tiek atsargesni dėl lėšų dydžio, dėl viso kito ir numatėme kaip galimus šaltinius. Nes privatizavimo fondo lėšos jau, sakykime, yra pakankamai tvirtas smulkaus verslo finansavimo šaltinis. Čia galima diskutuoti. Aš neatmetu jūsų pasiūlymo.

PIRMININKAS. J.Listavičius. Ruošiasi R.Smetona.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jau jūs iš dalies kalbėjote apie tai, bet aš dar kartą dėl 4 straipsnio, kuriame nurodyta, kad lėšos smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui gali būti numatytos ir valstybės biudžete, ir iš privalomo fondo lėšų. Tai aš ir norėčiau paklausti, gal reikėtų konkretizuoti šio fondo sudarymo šaltinius, nes, sakykim, sprendžiant konsoliduoto biudžeto klausimą, ten taip pat liktų neaiškumų. Ir mes, palikdami vieną neaiškumą, tęsiam kitą neaiškumą ir taip tas neapibrėžtumas bus. Taigi kalbant apie šaltinius vis dėlto kartą reikėtų apsispręsti. Ačiū.

A.BARTULIS. Tai jūs tikrai, kaip jūs ir pats paminėjote, pakartojote pono A.Sakalo klausimą. Aš pritariu tai idėjai, kad mes diskusijose komitetuose galėtume aptarinėti šitos formuluotės formą, ją sugriežtinti, jeigu taip galima pasakyti, padaryti daugiau Seimą įpareigojančią, aš priimu šitą idėją.

PIRMININKAS. R.Smetona. Ruošiasi S.Slavickas.

R.SMETONA. Paprašyčiau patikslinti ar paaiškinti kriterijus, numatytus 2 straipsnyje. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojų daugiau kaip 10, pavyzdžiui, 20, tai vidutinė. Bet jeigu įplaukos nesiekia milijono, tai smulki ar vidutinė. O jeigu darbuotojų mažiau kaip 50, bet įplaukų daugiau kaip 5 mln., tai jau ne vidutinė ir negali pretenduoti į paramą?

A.BARTULIS. Aš supratau jūsų klausimą. Mes diskutavome, kai yra perėjimo kriterijai ir pereina iš vieno statuso į kitą. Mes laikomės įstatymo autorių pozicijos. Jeigu neatitinka vieno iš kriterijų, jis pereina į kitą kategoriją. O jeigu jis nori būti toks, jis turi atitikti abudu kriterijus. Mes laikomės tokios nuostatos.

PIRMININKAS. S.Slavickas. Ruošiasi P.Gražulis.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kaip šiame įstatyme įteisinama smulkaus ir vidutinio verslo įmonė. Ar užtenka, kad ji tik atitinka 2 straipsnio pirmo punkto trečio, ketvirto papunkčių reikalavimus, ar, esant šiems reikalavimams, būtina registracija, kad ji priklauso šiai kategorijai? Ačiū.

A.BARTULIS. Mes turime labai paprastą mažų įmonių registravimo praktiką ir dėl to manome, kad ji pasiteisino ir yra verslo institucijoms aiški, prieinama ir suprantama. Dėl to manome, kad kokių nors naujų registravimo formų mes ir nesiūlysime daryti, nes yra praktika, kad jie apspręsti poįstatyminių aktų. Mes manome, kad panaši procedūra gali būti ir šitų įmonių atžvilgiu.

PIRMININKAS. P.Gražulis. Ruošiasi R.Didžiokas.

P.GRAŽULIS. Aš noriu paklausti vieną konkretų klausimą. Čia yra 2 straipsnio ketvirtas punktas. Vidutinė įmonė, jeigu dirba ne daugiau kaip 50 darbuotojų ir 5 mln. Lt, ar tai nėra santykinai per mažas darbuotojų skaičius, lyginant su 5 mln. suma? Šiandien smulkesnės įmonės negali įsigyti modernių technologijų, todėl aš manau, kad turėtų būti didesnis darbuotojų skaičius.

Kitas klausimas. Perskaičius šį įstatymą susidaro įspūdis, kad Vyriausybė, kadangi yra įrašyta Vyriausybės programoje, kurią patvirtino Seimas, jog ji rems vidutinį ir smulkų verslą, nori šiuo atžvilgiu sau pasidėti pliusiuką. Nėra numatyta jokių mokestinių, pelno mokesčių, pajamų mokesčių, PVM mokesčių lengvatų įsikūrimo laikotarpiu ar metams, ar dvejiems. Šitomis visomis lengvatomis pasinaudos tik labai nedidelis procentas smulkaus ir vidutinio verslo įmonių. Ir tie, kurie apsukresni, turi didesnę įtaką. Jeigu būtų numatytos mokestinės lengvatos, be išimties pasinaudotų kiekvienas smulkios ir vidutinės įmonės darbuotojas. Aš manyčiau, kad šį įstatymą reikėtų tobulinti, nemanau, kad tokiam būtų galima pritarti.

A.BARTULIS. Atsakydamas į jūsų pirmąjį klausimą galiu pasakyti, kad mes tikrai bandėme tiksliai paskaičiuoti. Ta problema mums kilo – santykis tarp vieno kriterijaus ir kito kriterijaus. Mes paskaičiavome, kad jeigu yra 10 žmonių, jeigu jie nori užsidirbti nors minimalią 500 Lt algą, kiek jie turi sukurti tos pridėtinės vertės, arba kad tai jiems užtikrintų šitą atlyginimą. Arba iš kito galo mes bandėme skaičiuoti, kiek šitame milijone arba penkiuose milijonuose yra įdėta pridėtinės vertės arba antkainio, ir iš to mes bandėm pamodeliuoti, koks tai galėtų būti atlyginimas. Šitas santykis, kad 10 žmonių gali nesunkiai sukurti vieno milijono litų apyvartą ir tuo užsitikrinti įmonės egzistavimą, mums pasirodė visiškai optimalus, tą mes matėme ir kitų Europos valstybių santykiuose, nors žinome, kad jų visai kitas darbo užmokesčio lygis ir t.t. Dėl to mes šitą santykį ir įdėjome. Jeigu jūs manytumėt, kad mums dar reikia papildomai jį pagrįsti, mes komitetams galėtume pateikti papildomus skaičiavimus, kad jūs susidarytumėt išsamų vaizdą, kodėl mes pasirinkome šitą santykį.

Atsakydamas į jūsų klausimo antrąją dalį galiu pasakyti, kad jeigu jūs, Seimas, ir pritarsite pirmai paramos formai, mano cituotai jau vieną kartą, tai tada Vyriausybė inicijuos, nes visos… Mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnyje yra pasakyta, kad visos mokestinės lengvatos gali būti tik to mokesčio įstatyme. Ir jeigu jūs iš principo pritarsite mokestinių lengvatų idėjai, mes dydžius, kas gali pasinaudoti, kokiais kriterijais gali pasinaudoti, mes šitą iniciatyvą jau pritarus atnešim jums į Seimą kaip mokesčių įstatymų pataisas ir jūs susidarysite išsamų vaizdą, kaip galėtų vienomis ar kitomis formomis, koks galėtų būti tos nuolaidos arba lengvatos dydis ir kokie ūkio subjektai tuo galėtų pasinaudoti. Jūs puikiai žinote, Seimas svarstė dėl Pelno mokesčio įstatymo, kur 15% prie milijono apyvartos. Jūs patys jau patvirtinote vieną iš šitų idėjų. Jau prasidėjo tas procesas. Bet mes nemanome, kad galim apsiriboti tik vieno mokesčio nuolaidom. Dar yra daug mokesčių įstatymų, kuriais, manome, irgi smulkiam verslui reikėtų padėti, todėl nemanau, kad jūsų argumentas būtų kliūtis nesvarstyti šito įstatymo arba jį tobulinti. Ne tą vietą mes tobulinsime. Jeigu jūs pritariate tai nuostatai, ji toliau bus išplėtota per kitus įstatymus.

PIRMININKAS. R.Didžiokas. Ir paskutinis klaus R.Petrikis.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau jūsų paklausti. 3 straipsnio pirmame punkte yra siūloma, arba teikiama galimybė smulkaus ir vidutinio verslo subjektams (tai yra trečiame punkte) steigti fondus verslui remti. Norėjau paklausti, ar yra kokie norminiai aktai, kuriais vadovaujantis būtų galima šiandien steigti tokius fondus praktiškai? Ir antra, ar jums neatrodo, kad 2 straipsnyje, kur yra apibrėžtas kriterijus smulkiai įmonei 1 mln. Lt, kad tai nebūtų įstatyme fiksuota tam tikra verte, o kad tai būtų kažkokia indeksuojama vertė, sakykim, minimalus pragyvenimo lygis arba panašiai. Ačiū.

A.BARTULIS. Dėl pirmos jūsų klausimo dalies. Šiandien jūs puikiai žinote, kad patvirtinus programą ir patvirtinus Smulkaus ir vidutinio verslo fondo nuostatus, kurie yra šiandien veikiantys, ir skirtos lėšos iš privatizavimo fondo, jos kaip tik ir yra pervedamos į šitą fondą ir toliau Vyriausybės nustatyta tvarka arba delegavus atskirų programų finansavimo tvarką Ūkio ministerijoje tame fonde esančios lėšos ir yra panaudojamos. Tokius pat panašius fondus gali turėti ir savivaldybės, skirdamos lėšas iš savivaldybių biudžetų. Savivaldos įstatyme tai irgi joms yra leidžiama. Dėl to mes skatindami savivaldybes ir atkreipėm dėmesį, kad tai irgi galėtų būti galimybė finansuoti. Mes bandėme parodyti galimo finansavimo modelį per fondus.

Į antrąją jūsų klausimo dalį aš galiu atsakyti taip, kad dėl to diskusija tikrai buvo. Mes sutikome su Finansų ministerijos pasiūlymu, nes buvo įrašyti tokie skaičiai, kurie gali būti kintantys, suprantami arba automatiškai indeksuojami. Bet Finansų ministerijos pasiūlymu (…), nes ji irgi turi patirties. Ypač mes norime būti tikslūs dėl įvairių mokestinių lengvatų, jeigu jūs pritarsite tam, ką aš citavau dėl pelno mokesčio lengvatos. Ji siūlė imti jau tikrą sumą, turint galvoje, kad mūsų metinis infliacijos lygis, jeigu mes dabar laukiame 6%, ir jis turi tendenciją mažėti, tai būtinumas indeksuoti, manau, tikrai neturės įtakos. O jeigu mes pamatysime, kad reikia, mes galėsime tą skaičių pakeisti, dėl to yra užfiksuota suma, išreikšta litais.

PIRMININKAS. R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš tikrųjų manau, kad tas įstatymas yra labai mūsų lauktas, labai svarbus, bet kai aš pasižiūriu į 4 skyrių, tai man, žinote, pasidaro neaišku, kada jis pradės veikti, nes jeigu mes priimsime šitą įstatymą, tai po kelerių metų jis pradės veikti – po pusės metų, metų, nes reikia priimti daugybę įvairių poįstatyminių aktų. Būtų labai gerai, kad jūs pateiktume jų projektus, ar ką nors, kaip visa tai bus įgyvendinama. Yra priimta daug gerų įstatymų, sakysime, ir Akcinių įmonių įstatymas, kuris šiandien iš tikrųjų neveikia, nes nėra poįstatyminių aktų. Priėmę šitą įstatymą, mes atliksime kažkokį darbą, bet neaišku, kada jis pradės veikti. Per svarstymą būtinai reikia, kad jūs pateiktumėte, kaip jūs tai įgyvendinsite, be šito dalyko tas įstatymas netenka prasmės.

A.BARTULIS. Jeigu jūs detaliai atkreipsite dėmesį į mūsų įvardytas 12 paramos formų, jūs labai nesunkiai pastebėsite, kad Vyriausybė kai kurias priemones, kurios jau turėjo, sakykim, įgaliojimus ankstesniais įstatymais, jau yra pradėjusi įgyvendinti. Šita praktika jau yra, bet mes sąmoningai į vieną įstatymą surašėme visas valstybės paramos formas ir siūlome tai padaryti per įstatymą, kad būtų kompleksiškai. Jeigu valstybė manys, kad ir ateityje reikia dar vieną ar kitą formą taikyti, tai jau bus pildomas šitas įstatymas. Dėl projekto. Sakau, ten, kur mes turime įgaliojimus, mes ir dirbame, tas darbas vyksta, o rengti projektus, nežinant, ar Seimas iš principo pritars tai paramos formai, supraskite, nenoriu sakyti, kad tai laiko gaišinimas ar dar kažkas, bet tai tikrai nebūtų tas logiškas nuoseklumas, kurio, manau, mes turėtume laikytis. Pirmiausia būtų logiška, kad valstybė išsako poziciją dėl šitos paramos formos, o paskui jau prasideda procesas.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Laikas klausti baigėsi. Dabar vienas – už, vienas – prieš dėl balsavimo motyvų. Nori kalbėti A.Bartkus. Prašom.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, apie smulkų vidutinio verslo plėtojimą ir paramą jo plėtotei mes ne tik kalbame, bet rašome visose programose, ir, be abejo, labai gerai, kad jau dabar imamės ir konkrečių žygių. Man atrodo, kad šitas įstatymas yra seniai lauktas ir verslininkų, ir darbuotojų, ką mes pastebėjome ir vakar susitikę su Verslininkų konfederacija. Ta informacija, kad toks įstatymas svarstomas, yra reikalinga ir jiems, ir, sakysime, nėra uždarytas kelias tą įstatymą tobulinti. Aišku, be abejo, reikia numatyti saugiklius, kad šituo įstatymu negalėtų naudotis smulkių ir vidutinių verslininkų vardu tie, kuriems nepriklauso ta parama ir tos lengvatos. Tačiau nepaisant to, aš matau, kad jis iš tikrųjų gali gimti ir juo pasinaudodamos tikrai gerą paramą gali gauti smulkios ir vidutinės įmonės. Be to, gali būti sukurta nemažai darbo vietų. Todėl aš siūlau pritarti po svarstymo ir, be abejo, yra, kaip sakiau, galimybė ateityje dar jį patobulinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieštarauti nori J.Matekonienė. Prašom.

J.MATEKONIENĖ. Sutinku su kolegomis, kad įstatymas yra tikrai labai laukiamas, bet laukiamas geras įstatymas. Šitą įstatymą jau rengė ankstesnė Vyriausybė. Įstatymas rengiamas nuo 1994 metų. Norėčiau priminti žmonėms, kad šitam įstatymui rengti yra išleisti didžiuliai pinigai, ir šiandien mes matome rezultatą. Įstatymo, jeigu mes būsime dori, pripažinkime, nėra. Įstatyme yra tik “gali būti”, o reikia, kad smulkus verslas yra remiamas per tą, tą ir tą, kažkokiomis kryptimis. Įstatyme nėra nė vienos sąvokos. Jūs neatkreipėte dėmesio, mes kalbėjome apie šeimos įmonę, pasižiūrėkime, kaip pas mus apibūdinta, kas tai yra šeima. Vadinasi, čia vėl nesutampa. Šeimos įmonės negalės būti, nes jeigu čia yra vaikai, įvaikiai, pažiūrėkime, jie negalės viršyti 10, o jeigu mes visus anūkus surašysime, taigi gali būti jau tada ir didelis kolektyvas. Dabar kalbama apie tai, kad vėl uždėtos lubos, kokia yra apyvarta. Tikrai mes per svarstymą visą laiką kalbėjome, kad tokių lubų neturi būti. Buvo paskaičiuota MGL, kiek jų yra, tai yra tokia suma, kuri keičiasi, tokie skaičiai, kurie nėra “pririšti”. Vėl šitame įstatyme nėra. Aš tikrai noriu, kad šitas įstatymas būtų patvirtintas, bet aš visų labai prašau, kad mes vėl nepadidintume įtampos tarp smulkių ir vidutinių verslininkų, atidėkime šitą įstatymą, grąžinkime jį tobulinti, kad jame būtų tai, ko jie laukia. O dabar dar kartą bus pasakyta, kad tik atsirašė, pateikė niekalą ir pažiūrėkite, ką jie su mumis daro. Nedarykime mes taip. Grąžinkime, tegul patobulina.

PIRMININKAS. Taigi, grebiamieji kolegos, kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Prašom registruotis. Registracija prasidėjo. Nuomonės yra priešingos. Prašom registruotis ir būti savo vietose, nes kitaip galite būti nesuprasti kompiuterio.

Gerbiamieji kolegos, aš tikrai raginu registruotis tik už save. Visas frakcijas. Šiuo atveju visas frakcijas raginu registruotis tik už save. (Balsas salėje) Jūs esate užregistruotas, prašom nesijaudinti. Gerbiamieji kolegos, tokia šiuo metu yra registracija. Matyt, nepaspaudėte mygtuko, pone Gyly, tai jūsų problema. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis tiksliai, registracija buvo paskelbta, patikrinta, jeigu jūs pražiopsojote tą momentą, tai aš nieko negaliu dabar padėti. Prašom pasiruošti balsuoti. Ir balsuojame dėl to, ar pritariame po pateikimo Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo projektui ir Įmonių įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Kas už tai, kad šių įstatymų projektų svarstymo procedūra būtų pradėta, prašom balsuoti.

Už balsavo 49, prieš – 14, susilaikė 10. Taigi įstatymo projektams po pateikimo pritarta. Ir dėl pagrindinio komiteto. Pagrindinis komitetas, matyt, Ekonomikos komitetas. Biudžeto ir finansų komitetas yra svarstęs. Ar norėtų papildomai svarstyti? Jau daugiau nebenorite? Biudžeto ir finansų komiteto atstovai sako, kad jie norėtų būti papildomu komitetu. Taigi šį darbotvarkės klausimą išsprendėme. Ačiū, viceministre.

A.BARTULIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir dėl vedimo tvarkos nori kalbėti A.Smetona. Prašom.

R.SMETONA. Dėkoju. Aš norėčiau, kad šio įstatymo rengėjai pritarimą po pateikimo ir išgirdę klausimus, abejones ir prieštaravimus suprastų kaip įsakmią rekomendaciją svarstymui parengti naują projektą, jeigu jie tai sugebėtų, arba, kitaip sakant, svarstymo Seime nepradėti tol, kol nebus kito projekto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia jau yra rekomendacijos ne tiktai projekto autoriams, bet ir komitetams.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Man tenka apgailestauti, kad tie žmonės, kurie agitavo verslininkus organizuoti net visuotinį streiką, dabar nebalsuoja dėl tokio svarbaus įstatymo kaip Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo įstatymo priėmimo. Norėtų dar labiau uždelsti tą procesą, kad galėtų gal ir streiką organizuoti. Mes vakar buvome susitikę su Verslininkų konfederacijos atstovais, vadovais. Jie tam įstatymo projektui pritarė ir pritarė vien todėl, kad mes apibrėžtume bent jau tiek, kiek dabar galima. Kas yra mažas ir kas yra vidutinis verslas? Labai svarbu dabar priimti tą įstatymą, o po to, kai bus mokesčių įstatymai, fondo įstatymai, labdaros įstatymai ir visi kiti, tos sąvokos bus perkeltos ten.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi diskusija šiuo klausimu baigėsi.

1-3a ir… A.Sakalas. Prašom. Dėl vedimo tvarkos. Prašom repliką.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš pradžių pasakysiu tokį palyginimą ir pritaikysiu jį mūsų Seimui ir Vyriausybei. Sakoma (bent jau plačiuose Europos Sąjungos sluoksniuose), kad Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas yra tartum du budeliai, kurių vienas (Tarptautinis valiutos fondas) kankina tautą, o Pasaulio bankas tuo metu, kai anas budelis pavargsta, duoda tautai atsigerti. Panašiai elgiasi ir mūsų Vyriausybė – spaudžia verslininkus kaip tik gali, o Seimas nori priimti nieko nereiškiančius įstatymus. Jeigu šitas įstatymas iš tikrųjų būtų toks įpareigojantis, be jokių ten “gali būti”, “gali nebūti”, tai, aš manau, daugelis Seimo narių tikrai jam pritartų. O dabar, manau, reikėtų šitą įstatymą iš esmės, netgi po to, kai jam pritarta, dar gerai pakoreguoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau įsiklausyti ir į verslininkų balsą, šiuo atveju nebūti vien tiktai politikais. Ką tik E.Kunevičienė pranešė pokalbių su verslininkais rezultatus. Aš raginčiau ir kitas frakcijas pasidomėti verslininkų nuomone. Taigi diskusijos šiuo klausimu baigtos.

Gerbiamieji kolegos, diskusija baigta. Jau pradedame kitą darbotvarkės klausimą. (Balsai salėje) Kol nepriimtas lygių galimybių įstatymas…

K.D.PRUNSKIENĖ. Labai prašau!

PIRMININKAS. Suteikiu žodį K.Prunskienei.

K.D.PRUNSKIENĖ. Dėl šitos paskutinės replikos. Aš būčiau nutylėjusi, jeigu ponas A.Kubilius nebūtų pabrėžęs, jog su viskuo, ką mes čia išgirstame, komentuojame, sutinka verslininkai. Ką tik čia buvo Nacionalinio, smulkaus ir vidutinio verslo konfederacijos ekonomikos komisijos pirmininkas eksministras Z.Kaminskas ir jis, pažvelgęs šiandien į spaudą ir suradęs komentarus iš vakarykščio susitikimo su konservatoriais, buvo gerokai nustebęs ir netgi, sakyčiau, pyktelėjęs dėl to, kad verslininkai neva sutinka arba nieko gero nesiūlo. Taigi kalbama ne apie konkretų dalyką, ir nereikėtų taip dažnai čia pristatinėti nuomones, kurios būna kur kas margesnės ir ne visada tokios, kaip mes čia jas pateikiame. Ačiū.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo projektas Nr.P-1330. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1331 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, trečiasis darbotvarkės klausimas – Tarptautinių sutarčių įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1330, ir jį lydintis 1-3b darbotvarkės klausimas – Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1331. Pateikimas. Pranešėjas – ministras A.Saudargas.

A.SAUDARGAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite pristatyti Vyriausybės jums teikiamą Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą. Dabar galiojantis įstatymas buvo priimtas 1991 metais. Per tą laikotarpį buvo pasirašyta nemažai tarptautinių sutarčių, maždaug 500 įvairaus lygio susitarimų. Tos sutartys, kurias Lietuvos Respublika buvo pasirašiusi po Nepriklausomybės atkūrimo, labai skiriasi nuo dabar teikiamų. Sukauptas didelis šitų sutarčių sudarymo, pasirašymo ir įgyvendinimo patyrimas. Naujasis projektas ištaiso kai kuriuos netikslumus, kurie iškilo per tą laikotarpį, tarp jų patikslina ir Konstitucinio Teismo sprendimą dėl galiojančio įstatymo 12 straipsnio, taip pat kai kuriuos kitus netikslumus, susijusius su tarptautinių sutarčių skelbimu.

Jums teikiamo įstatymo 1 straipsnyje yra apibrėžiama, kas yra tarptautinė sutartis. Šitas apibrėžimas yra patikslintas. Yra sakoma, kad tarptautinė sutartis nepriklauso ne tik nuo jos pavadinimo, kaip buvo anksčiau pasakyta, bet taip pat nepriklauso ir nuo to, kiek dokumentų, susijusių tarpusavyje, įeina į tą tarptautinę sutartį. Taip padaryta todėl, kad nebūtų jokių interpretavimų, kad štai vienas pasirašytas dokumentas yra tarptautinė sutartis, o koks nors kitas, galbūt ne tiek svarbus, tačiau kartu su ja pasirašytas gal jau nėra tarptautinė sutartis. Šitas apibrėžimas yra patikslintas ir jis atitinka 1969 m. Vienos konvenciją dėl sutarčių teisės.

2 straipsnyje yra nustatoma, kad šis įstatymas taikomas visoms Lietuvos tarptautinėms sutartims, ir nusakoma, kas jos yra. Kitaip sakant, kokie susitarimai yra tarptautinės sutartys, arba kokiu būdu tai yra nusprendžiama, kad jos yra tarptautinės sutartys.

Taip pat yra 2 straipsnio 2 punktas (prašau atkreipti dėmesį), kuriame yra numatoma, kad Lietuvos Respublikai integruojantis į Europos institucijas, į transatlantines institucijas gali iškilti reikalas parengti ir priimti kitus įstatymus, kuriais šitos labai specifinės sutartys, labai specifiniai mūsų santykiai su europinėmis ir transatlantinėmis institucijomis būtų reguliuojami.

Kituose straipsniuose – 3, 4 yra apibrėžiami subjektai, kurie gali siūlyti sudaryti tarptautines sutartis, arba kurie priima sprendimus dėl tarptautinių sutarčių sudarymo tikslingumo.

5, 6 straipsniuose yra apibrėžiama įgaliojimų sudaryti sutartis suteikimo tvarka ir tie asmenys ar institucijos, kurie už tai atsakingi.

7–9 straipsniuose yra aptariamas tarptautinių sutarčių ratifikavimas, sąrašas sąlygų ar savybių, pagal kurias privalo būti ratifikuojamos tarptautinės sutartys, ir ratifikavimo tvarka. Taip pat kiti baigiamieji straipsniai nusako tarptautinių sutarčių santykį su Lietuvos Respublikos įstatymų sistema, ypač 11 straipsnis įtvirtina teisės principą pacta sunt servanda, kad reikia vykdyti tarptautines sutartis, bet kitaip, negu buvo dabar galiojančiame įstatyme, tai pažymėjo Konstitucinis Teismas. Šitos tarptautinės sutartys automatiškai netampa įstatymais, bet ratifikuojamos sutartys tampa Lietuvos teisinės sistemos dalimi. Jeigu yra nustatoma, kad yra skirtumų ar neatitikimų tarp tarptautinės sutarties normų ir mūsų įstatymų normų, tai yra pagrindas ratifikuoti tą sutartį. Tokiu būdu ji tampa mūsų teisinės sistemos dalimi.

Tos tarptautinės sutartys, kurios nesudaro kolizijos su įstatymais, turi būti vykdomos pagal savo turinį, pagal tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos tos sutarties turinys apibrėžia.

Štai, gerbiamasis pirmininke, esminiai dalykai, kuriuos norėjau pabrėžti, pateikdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamą Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, du Seimo nariai nori jūsų paklausti.

J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, 2 straipsnio 3 punkte… Remdamasis 3 punkto nuostata norėčiau paklausti, ar ministerijos ir Vyriausybės įstaigos gali sudaryti tarptautines sutartis?

A.SAUDARGAS. Taip. Kaip jūs ir manote, parašyta, kad ministerijos ar Vyriausybės įstaigos gali sudaryti tarptautines sutartis pagal savo kompetenciją. To susitarimo, kurį jos sudaro, turinys lemia, ar tai bus tarptautinė sutartis, ar ne. Kaip pabaigoje pasakyta, jeigu jose nenustatyti teisiškai privalomi įsipareigojimai, jos tarptautinėmis sutartimis nebus laikomos. Šitas sprendimas, jeigu iškils abejonių dėl ministerijų ar Vyriausybės įstaigų sudarytų tarptautinių susitarimų, ar tai yra tarptautinė sutartis, bus nusakytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai turi būti labai aiški, tiksli tvarka, kokiu būdu ir kokiais kriterijais remiantis bus ta paskutinė nuostata nusprendžiama, ar jose nustatyti teisiškai privalomi įsipareigojimai, ar ne. Nes vien iš to sakinio, kaip jūs teisingai pasakėte, 3 straipsnio pabaigoje gali kilti diskusija. Jos turinys turi būti atskleistas Vyriausybės nutarimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Mes priėmėme tokį sprendimą. Todėl dėl 3 straipsnio formuluotės buvo gana daug diskusijų, daug svarstymų. Dabartiniu metu Vyriausybė nusprendė jums pateikti štai tokią redakciją. O tai, kas šioje redakcijoje neatskleista, atskleisti atskiru Vyriausybės nutarimu.

PIRMININKAS. Ir R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti, kokie yra tarptautinių sutarčių sudarymo tikslingumo kriterijai? Čia yra parašyta, kad tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka, nes iniciatyvą sudaryti sutartis turi Prezidentas, Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ministras. Ačiū. Kokie sutarties sudarymo tikslingumo vienoje ar kitoje sferoje su viena ar kita valstybe prioritetai ar kriterijai?

A.SAUDARGAS. Matote, čia galima atsakyti trumpai. Jau yra įteisinta, siūloma įteisinti ir įstatyme. 4 straipsnio 2 punkte, jūs tą paminėjote, ir yra pasakyta, kiek nuostatos atitinka užsienio politikos nacionalinio saugumo pagrindus ir tikslus, Konstitucijos ir kitų įstatymų reikalavimus. Visa tai yra pasakyta. Tada mums reikėtų pažvelgti į tuos dokumentus, kurie lemia Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, užsienio politikos tikslus ir visa kita, ir ten tie kriterijai bus atskleisti. Čia kiekvieno pareigūno, kuris priima sprendimą dėl sudarymo tikslingumo, be abejo, atsakomybė. Manau, kad įstatyme yra tikslinga paminėti nors pagrindinius kriterijus, apie kuriuos jūs klausėte. Jeigu tuos kriterijus reikėtų nurodyti, būtų labai ilgas ir išsamus atsakymas, nes mes įeiname čia į labai plačias sritis: valstybės saugumo, užsienio politikos, ekonominių interesų ir t.t. Tokių kriterijų vienoje vietoje, labai didelio rinkinio, nėra. Manau, kad jie iš esmės yra dokumentuose, apie kuriuos čia yra paminėta.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų nori kalbėti A.Ažubalis.

Prašom.

A.AŽUBALIS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti šitam įstatymui vien dėl to, kad pasikeitė ir subjektai, nuo 1991 metų turintys teisę sudaryti tarptautines sutartis, tai yra mes priėmėme Konstituciją, kuri reglamentuoja dabar, kas turi tarptautinių sutarčių sudarymo iniciatyvos teisę. Be to, tai yra labai svarbu, šiame įstatymo projekte yra išskirta kategorija sutarčių, susijusių su Lietuvos europine ir transatlantine integracija, t.y. šis įstatymas palieka mums laisvas rankas, sakykim, integruojantis, priimant tam tikrus įstatymus, sutartis su NATO ir Europos Sąjunga. Todėl aš siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas neprieštarauja, galima bendru sutarimu pritarti šiems įstatymų projektams. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip? Taigi šį darbotvarkės klausimą išsprendėme. Ir kartu, matyt, mes pritarėme lydinčiam įstatymo projektui, t.y. Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.

A.SAUDARGAS. Manau, akivaizdus yra sprendimas.

PIRMININKAS. Jau akivaizdus sprendimas. Taigi šį darbotvarkės klausimą išsprendėme. Ačiū, ministre.

A.SAUDARGAS. Ačiū, pirmininke.

Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Europos Tarybos ir UNESCO Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos ratifikavimo” projektas Nr.P-1332 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Einame toliau. Darbotvarkės 1–4 klausimas – Europos Tarybos ir UNESCO Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1332. Pateikimas. Pranešėjas – ministerijos sekretorius ponas D.Numgaudis.

Prašom.

D.NUMGAUDIS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame jums Europos Tarybos ir UNESCO Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regione konvencijos ratifikavimo įstatymo projektą.

Lietuvos Respublika šiuo metu yra prisijungusi prie dviejų tarptautinių konvencijų išsimokslinimo pripažinimo klausimais. Pirmiausia 1994 metais buvo prisijungta prie UNESCO aukštojo mokslo studijų, diplomų ir mokslo laipsnių pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos, o vėliau, 1997 m., ratifikavome Europos konvenciją dėl diplomų lygiavertiškumo priimant į universitetus.

1997 m. balandžio mėnesį Lietuvos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje per Lisabonoje vykusią diplomatinę konferenciją pasirašė Europos Tarybos ir UNESCO Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regione konvenciją, nurodydamas sąlygas, kad ši konvencija turi būti ratifikuojama. Įsigaliojus šiai konvencijai, Lisabonos konvencijai, o ją turi ratifikuoti penkios pasirašiusios valstybės, anksčiau paminėtos UNESCO ir Europos Tarybos konvencijos, apie kurias sakiau, nustos galiojusios. Mokslų ir studijų institucija – Švietimo ir mokslo ministerija išreiškė pasirengimą įgyvendinti visas šias konvencijos normas ir siūlo šią konvenciją ratifikuoti. Be išlygų šiuo metu šią konvenciją yra ratifikavusi Šveicarija, Estija bei Azerbaidžanas.

Pagal konvencijos 2.1 ir 2.2 straipsnius šalis įsipareigoja paskirti instituciją arba institucijas, kurios imsis visų priemonių Lisabonos konvencijos sąlygoms įgyvendinti. Tokiomis institucijomis galėtų būti Švietimo ir mokslo ministerija bei visos Lietuvos aukštosios mokyklos. Pagal konvencijos 8 ir 9 skyriaus nuostatas šalis įsipareigoja paskirti instituciją Nacionalinio informacijos centro funkcijoms vykdyti. Tokio centro funkcijas šiuo metu vykdo prie Švietimo ir mokslo ministerijos veikiantis Studijų kokybės vertinimo centras. Vykdant konvencijos 10 straipsnį, manome, kad Studijų kokybės vertinimo centras turėtų būti paskirtas Europos nacionalinių akademinių mobilumo ir pripažinimo informacijos centrų (sutrumpintai ENIK) nariu. Įsigaliojus konvencijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskirs institucijas minėtoms funkcijoms vykdyti. Neigiamų Lisabonos konvencijos ratifikavimo pasekmių nenumatoma. Prašome Seimą priimti siūlomą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, trečiojo skyriaus 2 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena šalis garantuos, kad vertinimo ir kvalifikacijų pripažinimo metodika ir kriterijai bus aiškūs, nuoseklūs ir patikimi. Noriu paklausti, ar kalbant apie kriterijus nereikėtų akcentuoti, kad jie turėtų būti šalims tapatūs ir vienodai traktuojami? Aišku, tai dar ne viskas, bet jeigu jie skirtingi…

D.NUMGAUDIS. Konvencija būtent ir numato lygias sąlygas visoms pasirašiusioms šalims, tokios institucijos, kaip Studijų kokybės vertinimo centras, kuris veikia pas mus, kaip tik ir užsiima tų iškylančių klausimų sprendimu. Dvišalėmis sutartimis, kurios bus sudaromos su pasirašiusiomis šalimis, visi šitie niuansai bus sprendžiami.

PIRMININKAS. R.Čiupaila.

R.ČIUPAILA. Mano klausimas labai panašus į kolegos J.Listavičiaus. Kaip žinoma, aukštojo mokslo, arba aukštųjų studijų, lygis ir bazė įvairiose šalyse gerokai skiriasi. Sakykim, jeigu kalbėtume apie tokį ginčytiną objektą, kuris yra Lietuvoje, vadinamąjį neuniversitetinį bakalauro laipsnį, tai Europos šalyse tokio lygio studijų yra labai daug. Kartais mums ima atrodyti, kad mūsų lygis yra aukštesnis, o mes imam pripažinti diplomus lygiavertiškai. Kaip šita konvencija ir jos taikymas, diegimas išspręstų mūsų šitą neuniversitetinio lygio bakalauro pripažinimo Lietuvoje problemą?

D.NUMGAUDIS. Neuniversitetinio bakalauro išsilavinimo projektas yra jau numatytas dabar rengiamame (jį Seimui rengiamės pateikti gruodžio mėnesį) Aukštojo mokslo įstatymo projekte, tas dalykas bus įteisintas. Drąsiai galima sakyti, kad daugelio Lietuvos aukštesniųjų mokyklų, kurios yra pareiškusios norą tapti kolegijomis, šitas įstaigas nostrifikuojant, jų veiklą vertinant, šitos problemos bus išspręstos. Mes tikrai galim sakyti, kad šioje srityje mūsų yra tikrai aukštesnis lygis negu kai kurių Europos valstybių. Bet Aukštojo mokslo įstatyme tai yra numatoma.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi baigiam klausimus. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti M.Briedis. Prašom.

M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad būtent šitos konvencijos ratifikavimas yra dar vienas žingsnis integruojantis mūsų valstybei tiek į Europos, bet aš turbūt akcentuočiau, į Pasaulio šalių šeimą, nes šitos konvencijos ratifikavimu mes suteikiame galimybę savo piliečiams studijuoti pas mus ir kad jų diplomai būtų pripažinti. Aš noriu pažymėti, kad UNESCO taip pat šiais metais rengia Lietuvoje Eniko Nariko konferenciją neatsitiktinai. Šia proga ratifikuodami konvenciją mes tikrai padarysime gerą darbą tiek savo valstybei, tiek jos piliečiams. Kviesčiau visus palaikyti ir ratifikuoti šitą konvenciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar keturi Seimo nariai norėtų pritarti šios konvencijos ratifikavimui, bet po pateikimo gali kalbėti tik vienas Seimo narys. Taigi siūlyčiau bendru sutarimu pritarti šio įstatymo pateikimui. Niekas tam neprieštarauja. Taip ir padarom. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – pagrindinis, papilomas – Užsienio reikalų komitetas. Niekas neprieštarauja. Taip ir sutariam. Taigi šį darbotvarkės klausimą baigiam.

Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Tarptautinės Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos ratifikavimo” projektas Nr.P-1314 (pateikimas)

1-5 darbotvarkės klausimas – Tarptautinės Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1314. Pateikimas. Pranešėjas – ministras S.Šaltenis. Prašom.

S.ŠALTENIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pateikiame jums Tarptautinės Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos ratifikavimo įstatymo projektą. Europos Sąjunga labai rimtai žiūri į intelektualinės nuosavybės teises ir ragina visas valstybes kovoti su neteisėtų kūrinių panaudojimu. Kultūros ministerija, vykdydama nacionalinės teisės organizavimo darbų programą, ir parengė šį Tarptautinės Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos ratifikavimo įstatymo projektą. Turim pažymėti, kad Lietuva jau 1994 m. yra prisijungusi prie Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, tuo sudarydama sąlygas tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių teisių apsaugai. Todėl turim žengti tą žingsnį ir garantuoti tokio pat lygio apsaugą gretutinėms teisėms, prisijungti prie Tarptautinės Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos, ji priimta Romoje 1961 metais. Šias konvencijas jau yra priėmusi Lenkija, Slovėnija, Bulgarija. Jos yra priėmusios su išlygomis, mes irgi priimtume su kai kuriomis išlygomis. Dar kitas svarbus dalykas, į kurį atkreipia dėmesį finansininkai. Lietuva jau yra Berno sąjungos narė ir moka nario mokestį Pasaulinei intelektualinės nuosavybės organizacijai. Ratifikavus šią konvenciją papildomo mokesčio Lietuvai nereikės mokėti. Todėl aš kviečiu visus pritarti šios konvencijos pateikimui ir žengti reikšmingą žingsnį kovojant su neteisėtu kūrinių panaudojimu intelektualinės nuosavybės srityje. Jeigu būtų klausimų, į juos gali atsakyti puiki šios srities specialistė ponia N.Matulevičienė.

PIRMININKAS. Pone ministre, ar jūs pasišalinat iš tribūnos, ar jūs gal irgi atsakysit į kai kuriuos klausimus? O ponia N.Matulevičienė gal jums padės? Mikrofonas ten veikia. Pirmoji klausia J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Gerbiamasis ministre, šiandien jūs pateikėt labai lauktą dokumentą, kuris galų gale turėtų išspręsti tas visas kolizijas dėl gretutinių teisių. Tačiau aš turiu tokį klausimą. Kaip aš suprantu, nuo dabar ratifikavus bus ginamos ir gretutinės teisės. Sakykit, kokiais dokumentais remiantis nuo 1992 m. buvo renkami mokesčiai už gretutines teises, vykdomi visi teisminiai procesai? Įvyko tiek daug konfliktų, nes nebuvo Lietuvoje įstatymų.

PIRMININKAS. Ministras siūlo, kad atsakytų ponia N.Matulevičienė. Jeigu paspaustumėt mygtuką, tas mikrofonas turi veikti. Prašom.

N.MATULEVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai…

PIRMININKAS. Dar paspauskite.

N.MATULEVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau paaiškinti, kad nuo 1992 metų Lietuvoje veikia Autorių teisių gynimo asociacijos agentūra LAATGA, kurią įsteigė patys autoriai narystės pagrindu, taip pat sutarčių su autoriais pagrindu, kuriais šiai organizacijai autoriai perduoda savo išimtines teises. Ta organizacija atstovavo autorių interesams ir rinko autorinį atlyginimą už kūrinių panaudojimą.

Kadangi Lietuva nuo 1994 metų yra Berno konvencijos narė, tai nuo 1994 metų buvo pradėtas rinkti atlyginimas ir užsienio autoriams už viešą kūrinių panaudojimą. Berno konvencijos 11 straipsnyje sakoma, kad viešas kūrinių panaudojimas, viešas atlikimas – tai yra atlikimas bet kokiu būdu ir bet kokia forma, tai yra tiek tiesioginis gyvas atlikimas, tiek panaudojant fonogramą, tiek transliuojant kūrinį per radiją, televiziją ar kitaip viešai perduodant. Todėl tikrai niekad nebuvo renkamas atlyginimas gretutinių teisių turėtojams ir nebuvo pasisavintas, tik buvo renkamas atlyginimas autorių teisių turėtojams, nes, kaip minėjau, konvencija nustato, kad autorinis atlyginimas turi būti mokamas už bet kokį kūrinio panaudojimo būdą ir panaudojimą bet kokia forma. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori klausti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti. Nors papildomo nario mokesčio mokėti nereikės, bet ar bus reikalingos kitos lėšos šios konvencijos nuostatoms įgyvendinti, pavyzdžiui, vykdymo kontrolei, nuostatų aiškinimui arba net ir teismams? Ačiū.

S.ŠALTENIS. Be abejo.

PIRMININKAS. Atsakymas trumpas ir aiškus. J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Norėjau dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Ačiū. Taigi visi klausimai yra užduoti. Ačiū, ministre. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad šitos konvencijos ratifikavimas yra seniai lauktas dalykas ta prasme, kad dalyvaujant įvairiuose renginiuose, Europos Tarybos, Europos Sąjungos renginiuose, nuolat buvo priekaištaujama, kad mes tos konvencijos nesam ratifikavę. Labai smagu, kad ratifikuojant šitą konvenciją greta parengiami dokumentai, t.y. įstatymas, kuris reguliuos šituos klausimus mūsų valstybėje. Vakar mes kaip tik komitete svarstėme, ten problemų yra, tačiau iš esmės įstatymas yra parengtas pagal tarptautinius standartus, manau, kad viskas yra laiku, todėl siūlau pritarti šitos konvencijos ratifikavimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Niekas daugiau nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, siūlau bendru sutarimu pritarti šios konvencijos ratifikavimo įstatymo projekto pateikimui ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat norėtų? Taigi Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų papildomas komitetas šiuo klausimu. Ačiū. 1-5 darbotvarkės klausimą baigėme.

Lietuvos Respublikos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus įstatymo projektas Nr.P-1348 (pateikimas)

1-6 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1348. Pateikimas. Pranešėjas – A.Abramavičius, Respublikos Prezidento patarėjas referentas. Kviečiame į tribūną pranešėją.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidento pavedimu norėčiau jums pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus” projektą. Trumpai, nes yra aiškinamasis raštas, aš norėčiau jums paaiškinti, kodėl būtent yra teikiamas šio įstatymo projektas.

Gerbiamieji Seimo nariai, jūs tikriausiai puikiai prisimenate, kad šių metų balandžio mėnesį buvo padarytos Teismų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo šių metų lapkričio 1 dienos vienintele kasacine instancija, tai yra tokia instancija, kuri nagrinėja skundus dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų, tampa Aukščiausiasis Teismas. Iki anksčiau mano minėtos Teismų įstatymo pataisos ir dar dabar iki lapkričio 1 d. kasacine tvarka tiek baudžiamąsias, tiek civilines bylas turi teisę nagrinėti ne tik Aukščiausiasis Teismas, bet ir apygardos teismai, ir Apeliacinis teismas. Reikia pasakyti, kad būtent dabartiniu metu pagrindinis krūvis nagrinėjant kasacines bylas ir tenka Apeliaciniam ir apygardos teismams. Jeigu paimsime statistinius duomenis, tai 1997 metais – 91% kasacinių bylų išnagrinėjo būtent apygardų teismai ir Apeliacinis teismas, tik 10% nagrinėjo Aukščiausiasis Teismas. Įsivaizduokite, gerbiamieji Seimo nariai, kad nuo lapkričio 1 dienos tuos 90% bylų teks nagrinėti Aukščiausiajam Teismui. Būtent todėl, kad taip smarkiai padidės kasacinių bylų skaičius Aukščiausiajame Teisme ir kad prognozuojama, jog kitais metais jis gali siekti nuo 9 iki 10 tūkst. bylų, siūloma padidinti Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių iki 37. Dabartiniu metu yra 23. Atsižvelgiant į anksčiau išsakytus argumentus ir atsižvelgiant į tai, kad būtent padidinus tą teisėjų skaičių tik tada Aukščiausiasis Teismas galės normaliai, normalia tvarka, nepažeisdamas žmogaus teisių išnagrinėti bylas, prašyčiau gerbiamojo Seimo po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. 10 Seimo narių nori paklausti. Pirmasis – Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone Abramavičiau, pirmiausia noriu paklausti, ar svarstant situaciją Aukščiausiajame Teisme ir jo galimybes atlikti ir šitą kasacinę funkciją, vienintelės kasacijos funkciją nuo lapkričio 1 d., numatomas tik teisėjų skaičiaus padidinimas? Yra nefunkcionuojančių teisėjų, yra teisėjų, kuriems geriau būtų pailsėti. Ar nebuvo svarstomas klausimas apie kokią nors reorganizavimo formą?

Taip pat ne visai mums aišku, ir tas klausimas kils. Didinant teisėjų skaičių, lėšos, apmokėjimas, kuris ir šiuo metu sukelia kontroversiškų nuomonių visuomenėje, kai žmonės lygina teisėjų atlyginimus ir jų darbo kokybę.

Ir trečias klausimas. Koks bus bylų likimas, kurios ligi lapkričio 1 d. bus kasaciniuose procesuose kituose teismuose, tačiau nebus baigtos, tie sprendimai nebus priimti ir tie teismai nebeturės įgaliojimų tęsti šitas bylas? Ar jūs nenumatote, nesiūlote kokio nors papildomo įstatymo šituo klausimu?

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke, už jūsų klausimus. Dabar iš eilės norėčiau į juos atsakyti. Pirmiausia dėl jūsų pirmo klausimo. Šiuo atveju Aukščiausiojo Teismo reorganizavimo klausimas nebuvo nagrinėjamas. Buvo tik sprendžiamas klausimas, kaip padaryti, kad Aukščiausiasis Teismas nuo lapkričio 1 dienos galėtų normaliai vykdyti tas funkcijas, kurias numato jam įstatymas. Aišku, aš visiškai sutinku su jumis ir čia negali būti ta mintis kvestionuojama, kad Aukščiausiajame Teisme turi dirbti, aišku, aukščiausios kvalifikacijos teisininkai. Aš manau, kad Aukščiausiajame Teisme iš tiesų dirba tik aukštos kvalifikacijos teisininkai.

Kalbant apie valstybės biudžeto lėšų panaudojimą padidinus Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių, reikia pasakyti, kad šiuo klausimu buvo kalbėta su Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Kiek mane informavo, šitas klausimas – Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus padidinimas -nebus susijęs su valstybės išlaidų teismams didinimu, nes, kaip jau aš sakiau, teisė nagrinėti bylas kasacine tvarka paimama iš apygardos teismo ir iš Apeliacinio teismo. Tai atitinkamai šiuose teismuose bus sumažintas teisėjų skaičius, iš tų teismų aukščiausios kvalifikacijos teisėjai pereis į Aukščiausiąjį Teismą. Čia tas klausimas, man atrodo, bus sprendžiamas perskirstant valstybės biudžeto lėšas Teisingumo ministerijai ir Aukščiausiajam Teismui, nes, kiek man žinoma, dabartiniu metu tiek apygardos teisme, tiek Apeliaciniame teisme yra laisvų etatų, dalis teisėjų iš tų teismų pereis į Aukščiausiąjį Teismą ir taip tas klausimas bus išspręstas.

Toliau kalbėdamas apie tai, kaip turės būti sprendžiamas procesinis klausimas, aš noriu pasakyti, kad dėl visų bylų nagrinėjimo po lapkričio 1 d. klausimus turi išspręsti procesiniai įstatymai. Šitas įstatymas nesusijęs su tuo klausimu. Tai yra procesinių įstatymų reguliavimo dalykas. Man yra žinoma, kad Vyriausybė yra parengusi Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksų pataisas, kuriose turėtų atsispindėti jūsų trečiojo klausimo sprendimas.

PIRMININKAS. Klausia J.Listavičius. Ruošiasi A.Sysas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi jau jūs atsakėte į klausimą, kad papildomo finansavimo nereikės, tai aš tiesiog tiktai norėčiau paprašyti, gal jūs galėtumėte pateikti teisėjų poreikio apskaičiavimą, ir ne vienų metų duomenų pagrindu, bet gal šiek tiek ir remiantis platesne baze. Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, iš tiesų, kaip man žadėjo Aukščiausiajame Teisme, tie apskaičiavimai yra. Svarstant komitete ir, manau, svarstant toliau Seime šitą klausimą jie bus pateikti.

PIRMININKAS. A.Sysas. Ruošiasi P.Papovas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau klausti apie finansavimą, bet į šitą klausimą atsakyta, todėl norėčiau užduoti tokį poleminį klausimą. Kiek aš suprantu, bus skiriami papildomi teisėjai į Aukščiausiąjį Teismą. Ar nereikėtų padaryti kvalifikacinį patikrinimą tiems, kurie dirba, nes man pačiam teko dalyvauti vienoje byloje, kurioje Aukščiausiojo Teismo teisėjas (aš neminėsiu jo pavardės) sunkiai skiria natūrologiją nuo meteorologijos ir “bajer” nuo “barjer”. Kai tokie teisėjai veda bylas, labai keista, kad ten galima sulaukti teisingumo.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, matote, pagal mūsų įstatymus toks kvalifikacinis patikrinimas nėra numatytas. Jeigu bus atitinkamos pataisos, tai tada toks klausimas ir galės būti sprendžiamas.

PIRMININKAS. P.Papovas. Ruošiasi J.Dringelis.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi jūs, padidėjus teisėjų skaičiui, dėl valdymo išlaidų iš dalies atsakėte, bet ne visai tvirtai, tai gal atsakymo ir nereikia, bet aš siūlyčiau, kad šį įstatymo projektą, ypač finansinius reikalus, apsvarstytų Biudžeto ir finansų komitetas kartu su Teisės komitetu.

A.ABRAMAVIČIUS. Pritariu jūsų minčiai, gerbiamasis Seimo nary.

PIRMININKAS. J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar būtina priimti atskirą įstatymą dėl teisėjų skaičiaus? Ar nepakaktų, sakysim, iš dalies pakeisti jūsų jau minėtą Teismų įstatymą, kuriame atitinkamas straipsnis nurodytų tai, ką mes dabar ketiname priimti? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Pačiame Teismų įstatyme yra nurodyta, kad Seimas Prezidento teikimu nustato Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių. Taip dabar yra ir keisti Teismų įstatymą, manau, šiuo atveju netikslinga, bet, aišku, galima tą klausimą apsvarstyti. Bet dabar yra taip numatyta Teismų įstatyme, pagal Teismų įstatymą tas pasiūlymas ir yra pateiktas.

PIRMININKAS. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Ačiū. Jūs atsakėte… Man buvo kilusi abejonė, kodėl 37, o ne, pavyzdžiui, 35, bet aš tikiuosi, kad į tą klausimą dar bus atsakyta.

A.ABRAMAVIČIUS. Taip, gerbiamasis Seimo nary. Aukščiausiajame Teisme buvo daromi tie skaičiavimai atsižvelgiant į prognozuojamą bylų padidėjimo skaičių ir remiantis tuo buvo pasiūlytas šitas teisėjų skaičius. Dar, tiesa, pristatydamas šį įstatymo projektą pamiršau paminėti dar vieną momentą, kad Aukščiausiasis Teismas dar be tos funkcijos, kad nagrinėja bylas kasacine tvarka, atlieka ir kitas funkcijas: apibendrina teismų praktiką taikant įstatymus, analizuoja kitų teismų teisėjų konsultavimą bendraisiais įstatymų taikymo pagrindais, susipažįsta su apygardų ir Apeliacinio teismo darbu vietose ir dar atlieka tam tikras funkcijas.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Dėkui. Į norėtą užduoti klausimą jau atsakyta. Ačiū.

PIRMININKAS. S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, projekte numatyta padidinti Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių nuo 23 iki 37, tai yra daugiau kaip 60%. Norėčiau paklausti, kokią įtaką Aukščiausiojo Teismo teisėjų darbui daro teismų sistemos kompiuterizavimas ir išvis ar jis daro teigiamą, ar neigiamą įtaką, nes pakankamai auga teisėjų skaičius, bet nemažėja.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, apskritai manau, kad kompiuterizavimas daro teigiamą įtaką ne tik teismams, bet ir visoms valdymo institucijoms, pavyzdžiui, dabar kur kas lengviau yra surasti reikiamą įstatymą, sužinoti jo pataisas ir pan. Tikrai daro teigiamą įtaką kompiuterizavimas. Bet aš manau, kad vis dėlto teismų kompiuterizavimas neatsveria bylų didėjimo skaičiaus. Aš galiu jums pateikti skaičius, kad gerokai auga bylų skaičius. Pavyzdžiui, 1995 m. buvo išnagrinėta tiktai 1662 kasacinės bylos, o 1997 m. net 8831 kasacinė byla, 1996 m. 7982 kasacinės bylos. Matome, kad per trejus metus išnagrinėtų kasacinių bylų skaičius išaugo 5,3 karto. Iš tiesų kompiuterizavimas palengvina teismų darbą, bet ne tiek, kiek auga bylų skaičius.

PIRMININKAS. P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų pateikto projekto matyti, kad jūs norite padidinti kiekybę, o kokybe visiškai nesirūpinate. Galbūt reikėjo pateikti įstatymo pataisas dėl teisėjų kvalifikacijos, kad būtų kokybė, o tik paskui kiekybė, nes Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kiek žinoma, žiūri į Apeliacinio ar apylinkės teismų patvirtintus sprendimus.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, dėl kokybės aš norėčiau pasakyti, kad kai bus skiriamas Aukščiausiojo Teismo teisėjas, tai jūs tikrai galėsite jo kvalifikaciją patikrinti, nes sprendžiant skyrimo klausimus teikia Prezidentas, o skiria Seimas. Ar jūs paskirsite, jūsų manymu, kvalifikuotą, ar ne, tai priklausys nuo jūsų sprendimo. O patikrinti jūs galėsite. Jeigu jūs pritarsite šiam įstatymui, kai bus konkretus kandidatas, galėsite su juo gerai susipažinti.

PIRMININKAS. Ir R.Čiupaila.

R.ČIUPAILA. Aš turiu du klausimus, susijusius vienas su kitu. Mes ne taip seniai priėmėme teisės reformos metmenis, kuriuose numatėme tam tikrą viso teisės spektro keitimo procesą. Pirmas klausimas ir būtų, ar šitas didinimas atitinka tas idėjas, kurios numatytos metmenyse?

Antras. Jūs minėjote, kad nuo lapkričio 1 d. tiesiog keičiasi įstatymų numatyta tvarka, jog kasaciją perima tik Aukščiausiasis Teismas. Kaip su tomis institucijomis, nes iš čia, be jokios abejonės, kyla ir finansiniai klausimai. Kaip su tomis kitomis institucijomis – Apeliaciniu teismu ir apygardų teismu, kurie turėjo tą kasacinę funkciją? Ar ten mažės teisėjų, ar ten mažės aparatas, ar mažės finansavimas, kaip bus pereinama? Žodžiu, šitie dalykai taip pat domina.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš jau iš dalies į šitą klausimą atsakiau, kad šiuo atveju, sprendžiant Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus didinimą, atitinkamai bus mažinamas teisėjų skaičius Apeliaciniame ir apygardų teismuose, nes tie teismai nenagrinės bylų kasacine tvarka ir tiems teismams sumažės darbo krūvis.

O kalbant apie šio įstatymo suderinamumą su teisinės sistemos reformos metmenimis reikia pasakyti, kad teisinės sistemos reformos metmenyse yra numatyta, jog Aukščiausiasis Teismas tampa vienintele kasacine instancija, t.y. instancija, nagrinėjančia skundus dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų. Toliau plėtojant teisinės sistemos metmenyse užprogramuotą nuostatą, buvo padarytos Teismų įstatymo pataisos ir remiantis Teismų įstatymų pataisomis atsirado šitas įstatymas. Jis yra išvestinis iš to, kas jau buvo Seimo anksčiau priimta.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti A.Stasiulevičius. Prašom.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimai, padaryti šių metų balandžio 8 dieną, yra sudėtinė mūsų šalies teisinės reformos dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tampa vienintele teisine kasacine instancija valstybėje. Todėl dabartinis Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičius (23 teisėjai) aiškiai nepakankamas kasacinio teismo funkcijoms vykdyti, juo labiau kad prognozuojamas kasacinių bylų skaičiaus padidėjimas.

Pritariu Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu teikiamam įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori prieštarauti šio įstatymo pateikimui. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Be balsavimo pritariame. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas.

Vardan tokios santarvės yra siūlymas registruotis. Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, vyksta registracija. Užsiregistravo 69 Seimo nariai.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų sudėties pakeitimo” projektas Nr.P-1359 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimas “Dėl Seimo komitetų sudėties pakeitimo” projektas Nr.P-1359. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, mūsų Statute numatyta, kad Seimo sesijos pradžioje gali būti koreguojama Seimo komitetų sudėtis. Tai siūloma padaryti mano teikiamu projektu.

Raštu yra gauti dviejų Seimo narių pareiškimai pereiti iš vieno komiteto į kitą. Seimo narys J.Galdikas pageidautų būti išbrauktas iš Sveikatos reikalų komiteto ir tapti Biudžeto ir finansų komiteto nariu. Jo motyvai štai kokie. Jis norėtų gilintis į ligonių kasos veiklos analizę ir mano, kad tai geriausiai padaryti būnant Biudžeto ir finansų komiteto nariu, kuriame yra atitinkamų specialistų, patarėjų.

Kolega S.Slavickas, galima sakyti, pageidauja sugrįžti į Ekonomikos komitetą, kurio nariu jis ir buvo. Kadangi šiuo metu Ekonomikos komitete labai ryškiai pažeistas Tėvynės sąjungos atstovų proporcingas atstovavimas, tai tikrai tokia galimybė atsirastų. Siūloma S.Slavicką įrašyti į Ekonomikos komitetą.

Taip pat žodžiu dar yra gautas Centro sąjungos frakcijos pageidavimas, kad jų atstovė R.Rutkelytė pereitų iš Ekonomikos komiteto į Nacionalinio saugumo komitetą. Tačiau aš negavau raštu jos pareiškimo, be to, dar šiuo metu nėra Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko ir aš nežinau jo nuomonės. Taigi aš numatau, kad bus galima projektą papildyti, ir šiandien nesiūlau jo priimti, tik prašau pritarti po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Du klausimai. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi mane domino buvusio sveikatos ministro J.Galdiko išėjimas ir motyvai, jūs daugmaž atsakėte, todėl aš klausimų neturiu. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas. Nenorite klausti ar norite? Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Ačiū. Atsakė į klausimą.

PIRMININKAS. Taigi baigėme klausimus. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime pritarti po pateikimo?Pritariame po pateikimo. Šį darbotvarkės klausimą baigėme.

Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas A.Vidžiūnas nori tarti žodį dėl vieno klausimo, kuris yra likęs neišspręstas.

Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien Seniūnų sueigoje ir praeitą kartą buvo kalbėta, kokiu būdu ir kokia tvarka mes toliau turėtume svarstyti vadinamąjį “Williams” projektų kompleksą.

Praeitą kartą Vyriausybė siūlė ypatingą skubą. Mes sakėme, kad Seniūnų sueigoje susitarsime dėl trupučiuką modifikuotos ypatingos skubos tvarkos ir mes dėl to nebalsavome. Dabar Seniūnų sueigoje ir tariantis su Ekonomikos komitetu gimsta, galima sakyti, toks svarstymo būdas ir priėmimo būdas. Aš negirdėjau prieštaraujančių. O būtent: komitetas baigia svarstyti pirmadienį, antradienį galėtume daryti svarstymą, ketvirtadienį galėtume daryti priėmimą, kitą savaitę. Tam reikėtų formaliai skubos tvarkos arba mes galėtume pasitvirtinti Vyriausybės teiktą ypatingą skubą, paskui šitos tvarkos laikytis. Seniūnai šiandien neprieštaravo dėl šitų dalykų.

Aš nežinau, pone pirmininke, ar reikėtų balsuoti, ar ne. Aš tiesiog frakcijos vardu prašyčiau grįžti prie tų procedūrinių dalykų.

PIRMININKAS. Jūs frakcijos vardu siūlote taikyti skubos tvarką. Jeigu tam būtų pritarta, tai mes tikrai galėtume tas procedūras išlaikyti. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti A.Salamakinas.

Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, gal ne tiek dėl balsavimo motyvų, bet Seimo statutas numato, kad skubos ar ypatingos skubos tvarka taikoma pateikiant įstatymo projektą arba svarstymo metu. Aš nežinau, ar šiandien yra pateikimas, ar svarstymas. Kaip mes dabar galime pažeisti patys savo Statutą, kurį priėmėme? Šiandien visai to klausimo nėra net darbotvarkėje.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas. Aš vėliau jums atsakysiu. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Aš norėčiau tik pridurti prie to, ką sakė ponas A.Vidžiūnas, kad Seniūnų sueigoje buvo kalbėta ir apie tai, jog frakcijos ir Seimo nariai turi gauti papildomą dokumentaciją. Jeigu tokia papildoma dokumentacija būtų, galbūt iš tikrųjų galima svarstyti ir galvoti apie tokį variantą, kurį pasiūlė ponas A.Vidžiūnas, tik su vienintele sąlyga, kad ta dokumentacija bus. Jeigu jos nebus, tai…

PIRMININKAS. Ačiū. Į paskutinį klausimą aš galiu pabandyti šiek tiek atsakyti, nors ir Seimo kancleris galėtų papildyti. Arba po pertraukos. Aš pats kalbėjau su “Williams” atstovais. Jie yra pažadėję, kad tai, kas buvo prašoma Seniūnų sueigos, o prašoma vadinamasis darbų kalendorius ir biznio planas, šie dokumentai vienu ar kitu pavidalu bus pateikti. Biznio planas, “Williams” atstovų manymu, yra “Paribas” banko įvertinimas visų šios bendrovės tolesnės raidos perspektyvų.

Taip pat buvo prašoma leisti susipažinti su tais dokumentais, kuriuos mūsų teisėsaugos institucijos paėmė iš garsiosios Kauno kampanijos, Kauno firmos, kuri rinko informaciją apie “Williams”. Kiek aš žinau, ponas kancleris yra raštu kreipęsis į atitinkamas institucijas ir paprašęs tos informacijos, bet nuo mūsų tai mažai priklauso. Tai yra teisėsaugos ir mūsų įstatymų reikalas, kiek ir kokiu būdu ta informacija gali būti pateikta.

Taip pat buvo prašymas, kad būtų pateikta visa kita medžiaga, susijusi su “Williams” reikalais. Tai tas klausimas, man atrodo, yra svarstomas. Pagrindinis dalykas yra tas, kad nėra aišku, kokios dar papildomai medžiagos yra norima.

J.Razma norėtų informuoti. Prašom.

J.RAZMA. Norėčiau patikslinti dėl informacijos gavimo iš Valstybės saugumo departamento, pažymėdamas, kad departamento direktorius antradienio posėdyje pažadėjo dalyvauti Vyriausybės pusvalandyje ir atsakyti į pageidaujamus klausimus.

Taip pat šiandien mane raštu informuos, ar gali ir kiek gali pateikti medžiagos iš to, ką jie turi mums susipažinti.

Taip pat ministrui V.Babiliui vakar yra išsiųstas prašymas atsiųsti visą turimą medžiagą, susijusią su “Williams” investiciniais planais, ir šiandien tikiuosi gauti tą atsakymą (tikriausiai ministerija dabar kopijuoja ir rengia tokią medžiagą).

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes pradėjom labai plačią diskusiją. Aš siūlau dabar apsiriboti, dar F.Palubinskas, ir tuo baigiam, ir apsispręsim balsuodami. Aš dar ponui A.Salamakinui pabandysiu paaiškinti situaciją. Prašom. Ponas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Aš tik norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad “Williams” išreiškė nepasitikėjimą “Banque Paribas” vertinimu, ir man atrodo, vien dėl to negalima būtų manyti, kad “Paribas” vertinimas prilygsta “Williams” verslo planui. Jeigu “Williams” investuoja į šį objektą, tai jie ir turėtų pateikti savo verslo planą.

PIRMININKAS. Pone Palubinskai, aš visiškai jums pritarčiau, bet čia jau yra svarstymo Seime dalis ir mūsų tolesnių diskusijų su “Williams” ir “Paribas” atstovais diskusija. Aš nesu įgaliotas jums ką nors daugiau paaiškinti.

Gerbiamieji kolegos, baigiam diskusiją šiuo klausimu. Dėl pono A.Salamakino pastabos aš noriu priminti, kad pateikimo metu mano siūlymu Seimas pritarė tam sprendimui. Aš rėmiausi Statuto numatyta tvarka, kad nenumatytais atvejais Seimas gali pritarti posėdžio pirmininko siūlymui. Buvo pritarta, kad Seniūnų sueiga susitars, pagal kokią procedūrą toliau mes galėtume dirbti. Taigi dėl šitos procedūros yra sutarta, ir aš siūlau formaliai pritarti tam, ką pasiūlė A.Vidžiūnas, tai yra taikyti skubos tvarką. Iš tikrųjų mes to nepadarėme pateikimo metu, bet sąmoningai susitarėme, kad tą klausimą spręsime vėliau. Ir paskutinis – J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau kalbėti dėl vedimo tvarkos. Šio klausimo šios dienos darbotvarkėje nebuvo. Tokius balsavimus, mano manymu, reikia skelbti iš anksto ir klausimo svarstymą iš anksto. Be to, dėl skubos tvarkos mes galime susitarti tik arba pateikimo, arba svarstymo metu. Šios dienos darbotvarkėje aš nei vieno, nei kito nematau. Nei pateikimo tęsinio, nei svarstymo.

Aš norėčiau pasakyti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad tokiu būdu mėginama apgaulės keliu pasiekti reikiamą balsavimo rezultatą. Aš prašyčiau dabar paskelbti, kad popietinio posėdžio darbotvarkėje šis klausimas bus, ir tuomet jį svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti J.Bernatonio pasiūlymui. Taigi 15.50 val. mes balsuosime dėl to, ar pritarti tam, ką pasiūlė A.Vidžiūnas. Dabar, gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12.10 val.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, kviesčiau tęsti mūsų posėdį. O kad tvarka taptų greitesnė, kviečiu registruotis. Registracija prasidėjo, gerbiamieji kolegos. Mielieji žurnalistai, aš prašyčiau bendrauti su Seimo nariais ne plenarinių posėdžių salėje. Registruojamės, kolegos. Gerbiamieji žurnalistai, aš prašyčiau parterį palikti parlamentarams.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 99⁵, 99⁶ ir 235² straipsniais ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1156(2) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, aštuntasis priešpiečio klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 99⁶, 99⁷ ir 235² straipsniais ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1156. Svarstymas. Svarstant dalyvauja Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas ponas V.Sidzikauskas. Ar būtų norinčių diskutuoti? Nėra norinčių diskutuoti.

Pone Sidzikauskai, ar jūs turėtumėte kokių baigiamųjų pastabų iš tribūnos? Ne. Pranešėjui viskas aišku, Seimo nariams viskas aišku. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Po svarstymo bendruoju sutarimu pritariame įstatymo projektui P-1156(2).

Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1294. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 16 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1295. Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso 32 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1296. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.P-1297. Lietuvos Respublikos kainų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1298. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1299. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1300. Lietuvos Respublikos specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1301 (pateikimas)

O dabar jau kito įstatymo pateikimas. Pagrindinis įstatymas ir keletas jį lydinčių, t.y. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1294, taip pat įstatymų projektai Nr.P-1295, 1296, 1297, 1298, 1299, 1300 ir 1301. Visus šiuos įstatymų projektus pateiks ponas V.Sidzikauskas. Prašom.

V.SIDZIKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės prašymu Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija, komisijos pirmininko pavaduotojas pateikia šito įstatymo paketą. Mūsų supratimu, Vyriausybės intencija buvo ta, kad natūralių monopolijų reguliavimo sritį reikėtų plečiant telkti vienose rankose ir energetikos sektoriaus reguliavimo pagrindais išplėsti į transporto ir šalto vandens natūralių monopolijų reguliavimo sritis. Ryšium su tuo buvo parengtas įstatymų paketas, kuris turėtų padėti įgyvendinti šitas nuostatas.

Taigi pirmiausia yra siūlomas Lietuvos Respublikos kelių transporto 16 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas, kurio esmė yra ta, kad keleivių vežimo reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais maksimalius tarifus siūloma pavesti Valstybinei kainų komisijai (anksčiau tai nustatydavo Vyriausybė). Taigi nustatoma vežėjų maksimalių dydžių suderinimo tvarka.

Tokiu pat principu yra siūloma pataisa Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso 32 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatyme, pagal kurį vietinio susisiekimo traukiniams vežimo maksimalius tarifus turėtų tvirtinti vėlgi ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o vežėjai, suderinę jų maksimalius dydžius su Valstybine kainų komisija.

Tuo pačiu principu yra siūlomas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymas, kuriuo keleivių vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą, bet šitie tarifai vėlgi turėtų būti nustatyti maksimalius jų dydžius suderinus su Valstybine kainų komisija.

Į šitą rengiamų įstatymų projektų paketą taip pat yra įtraukta ganėtinai svarbi natūrali monopolija – šalto vandens tiekimas. Aiškinamajame rašte, kurį parengė valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras ponas K.Skrebys, akcentuojama, kad yra tikslinga tokios natūralios monopolijos reguliavimo klausimus sutelkti vienoje institucijoje, t.y. Valstybinėje kainų ir energetikos veiklos kontrolės komisijoje. Čia būtų sutelkta atsakomybė, metodikų rengimas ir teisės aktų derinimas.

Tuo tikslu yra siūlomas Kainų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Jis būtų papildomas taip, kad minėto įstatymo 6, 7, 12 ir 13 straipsnių nuostatos būtų netaikomos elektros energijos, centralizuotos šilumos, karšto vandens bei gamtinių dujų kainoms, taip pat Transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytiems tarifams. Šias kainas ir tarifus nustato atitinkami tiekėjai ir vežėjai, suderinę su Valstybine kainų komisija. Taigi iš esmės tam tikra energetikos sektoriaus reguliavimo analogija būtų taikoma ir transporte.

Taip pat yra numatomas prierašas, kuris sako, kad ši komisija kontroliuoja ir derina savivaldybių nustatomas šalto vandens kainas. Reikėtų pasakyti, kad netaikoma visiška analogija tarp Energetikos įstatymo, nes Energetikos įstatymas energetikos sektoriuje numato tais atvejais, jeigu tiekėjas nesuderina kainų su komisija, komisija įpareigojama vienašališkai nustatyti tarifus, nustatant jų galiojimo trukmę. Šiuo atveju komisija atliktų eksperto vaidmenį, ji patikrintų tiekėjo kainų prašymo pagrįstumą, o galutinį sprendimą turėtų priimti vietos savivaldos institucija. Ryšium su tuo yra teikiamas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio esmė yra ta, kad turėtų būti pakeistas dabar veikiančios Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos pavadinimas. Turėtų būti Valstybinė kainų komisija.

Taip pat yra teikiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jo esmė ta, kad šiandien Vietos savivaldos įstatymas numato vietos savivaldos įgaliojimus nustatant jų įmonių tiekiamų paslaugų tarifus gyventojams. Taigi šitas siūlomas įstatymo projektas sukonkretintų, kad išskyrus elektros energijos, centralizuotos šilumos bei karšto vandens tiekimo paslaugų kainas, nes pagal Šilumos ūkio valdymo decentralizavimo įstatymą iki šiol komisija reguliavo naujai įsteigtų regioninių šilumos tiekimo įmonių centralizuotos šilumos ir karšto vandens kainas. Tuo tarpu anksčiau buvusių ir naujai įsteigtų rajoninių šilumos tiekimo įmonių kainas reguliuoja vietos savivaldos organai, o privatus kapitalas arba privačios įmonės tartum yra paliktos nuošalyje ir šita tam tikra dviprasmybė kelia daug klausimų šilumos tiekėjams ir savininkams. Taip pat yra numatyta, kad tarybai pavedus nustato kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams paslaugas, išskyrus elektros energijos, centralizuotos šilumos bei karšto vandens tiekimo paslaugų kainas.

Taip pat teikiamas minėtas Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Iš esmės šitame projekte yra siūloma išbraukti buvusį 2 punktą, kuris panaikintų šitas dviprasmybes, kurios iš esmės egzistuoja dabar ir santykinai nesiderina su Energetikos įstatymu, reguliuojant centralizuotos šilumos ir karšto vandens kainas energetikos sektoriuose. Yra pateiktos pažymos, kad įstatymo projektas yra suderintas su alternatyviu projektu. (…) departamente negauta. Projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. Trumpai tiek pristatant šituos siūlomus projektus.

PIRMININKAS. Ačiū, pone komisijos pirmininko pavaduotojau. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai dėl visų jūsų pristatytų įstatymų projektų. Pirmoji Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Kaip jūs manote, ar pakankamas gyventojų pragyvenimo lygis, kad jie jau galėtų, sakysim, už transporto paslaugas mokėti laisvas kainas? Ar atlikote kokį nors tyrimą?

V.SIDZIKAUSKAS. Iš esmės natūralių monopolijų kainos turi tam tikrą dviprasmybę. Viena vertus, jos neišvengiamai turi būti susietos, kaip jūs minite, su klientu, vartotojų mokumu, bet, kita vertus, jos neišvengiamai turi būti susietos su būtinomis sąnaudomis, išlaidomis. Taigi šiandien reikia pasakyti, kad kai kuriuose rajonuose šita problema yra daug aktualesnė negu kituose ir tai yra susiję su daugeliu problemų: žmonių užimtumu, galimybe sukaupti pajamas. Taigi iš tikrųjų yra rajonų, kuriuose realios sąnaudos, realios kainos gerokai pranoksta galimybes jas sumokėti. Aš manau, kad būtent maksimalių tarifų nustatymas ir būtų strateginės derybos su tiekėju, kokia apimtimi galima būtų teikti būtinas sąnaudas tai rinkai, tam vartotojui. Taigi tai yra visai įmanoma, bet iš karto reikėtų pasakyti ir planus, kaip tos sąnaudos bus dengiamos. Kaip vienas iš pavyzdžių galėtų būti skolintinų finansinių resursų teikimas, bet tam tikra programa dengiamas ateityje. Iš to išeitų, kad dalis tarifo turėtų kilti nuolat, dengiant tuos įsipareigojimus, kurie būtų imami pagal konkrečią datą arba terminą. Tai įmanoma spręsti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti. Atsisakius valstybinio keleivių vežimo kelių transportu, ar nebus atsisakoma vadinamųjų nepelningų maršrutų? Kas garantuos, kad jie nebus išbraukti? Ačiū.

V.SIDZIKAUSKAS. Iš esmės keleivinis transportas, transporto savininkai yra vietos savivaldos institucijos. Taigi vietos savivaldos institucijos, kaip savininkai, turėtų tenkinti vietos savivaldos vartotojų poreikius.

J.LISTAVIČIUS. Tarpmiestiniai…

V.SIDZIKAUSKAS. Vadinasi, tiekėjo savininkas būdama savivaldybė turėtų tenkinti savo regiono poreikius. Komisijos pagrindinis uždavinys – nustatyti ekonomiškai pagrįstas sąnaudas ir iš tų sąnaudų kylančius tarifus.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Energetikos ir (…) sektoriuje iš tikrųjų vyrauja natūralios monopolijos, to negalima sakyti apie keleivių pervežimo sritį, nes iš tikrųjų ten vyrauja didžiulė vežėjų konkurencija. Ar nereikėtų keleivių vežimo paslaugų tarifą “paleisti”, kad keleiviai nustatytų transporto paslaugų tarifus tarpusavio sutartimi tarp vežėjo ir keleivio?

V.SIDZIKAUSKAS. Ačiū. Iš esmės tai yra teisinga pastaba, nes transportas apima daug rinkos elementų, bet tai yra taip pat natūrali monopolija tuo atveju, jeigu autobusas (sakykim, pavyzdys) paima visus keleivius, tai paskui jį važiuojantis autobusas tų keleivių neturi. Tai iš esmės yra natūrali monopolija, nes pirmasis autobusas, paėmęs visus klientus, kitam autobusui nepalieka nieko. Faktiškai labai sudėtinga iš karto paleisti kelias transporto priemones ir mes matome, tai pavyzdys, kas vyksta taksi paslaugų srityje. Iš esmės rinkos dalijimas vyksta nevisiškai, sakykime, civilizuotomis priemonėmis, taigi čia yra reikalingas reguliavimas įvedant būtent tą lokalią rinką ir ją reguliuojant. Tai yra neišvengiamai būtina, tai yra taikoma visame pasaulyje.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Didžiokas.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis pranešėjau, man irgi kėlė abejonių tas faktas, kad jūs siūlote reguliuoti tolimaisiais reisais važiuojančias transporto priemones ir tarifus, bet manau, kad jūs iš dalies atsakėte į tą klausimą mano kolegai ponui K.Trapikui. Aš norėjau paklausti dėl vietinio susisiekimo traukiniais. Kodėl jūs tik dėl vietinio susisiekimo traukiniais, kaip bus su tolimojo susisiekimo, o gal pas mus iš viso nėra tolimojo susisiekimo? Kaip čia yra? Būkite malonus. Ačiū.

V.SIDZIKAUSKAS. Iš esmės geležinkelio transportą reguliuoja Vyriausybė ir Transporto ministerija. Taigi ta politika, kokia apimtimi turėtų būti reguliuojamas šitas transportas, faktiškai yra nustatoma Vyriausybės. Taigi tokia komisija turėtų atsakyti į labai konkrečius ekonominius techninius klausimus – šitos reguliuojamos srities kainos lygiai… Jeigu būtų Vyriausybės apsispręsta, kad reikėtų išplėsti reguliavimo sferą nuo vietinių iki tolimųjų, aišku, tai būtų taip pat priimtina ir tą būtų galima daryti, bet, sakykime, šituo lygmeniu yra siūlomas toks variantas, ir aš manau, kad Transporto ministerija yra čia apsisprendusi.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Aš neturiu dabar klausimų.

PIRMININKAS. Liko Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau dėl Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimo.

Dabar pakeitime rašoma, kad tarybai pavedus nustato kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams paslaugas, išskyrus elektros energijos, centralizuotos šilumos, karšto ir vandens paslaugų teikimo. Jūs turbūt žinote, kad vandens tiekimo įmonės yra daugiausia savivaldybių reguliuojamos. Neseniai buvo perduotos ir šilumos tiekimo įmonės. Dabar, kai iš esmės savivaldybė, aš taip įsivaizduoju, neturės jokios įtakos nustatinėdama tarifų dydžius už minėtas paslaugas, tai ar čia nebus siaurinama savivaldos teisė? Prašom.

V.SIDZIKAUSKAS. Ačiū. Iš esmės komisija, pradėjusi nuo vakar dienos, šiandien ir rytoj tęsia kelionę po Klaipėdos regioną. Susiduriame su problema, kai Klaipėdos šilumos tiekimo regioninė įmonė skaidosi į rajonines šilumos tiekimo įmones. Taigi susitikus su savivaldos institucijomis, su tarybų, valdybų nariais taip pat buvo keliamas šitas klausimas: ar nebus siaurinama tai, ką rengiasi komisija daryti jau, sakykim, su šilumos kainomis? Čia pat mes radome tokį sprendimą, kuris akivaizdžiai pademonstravo, kad specialistai iš tikrųjų gali talkinti, bet netrukdyti vietos savivaldai. Klaipėdos regione kai kurios įmonės planuoja kainas vartotojams kelti iki 80%. Tai yra, sakykim, didžiulis kainų šuolis, bet, jų akimis žiūrint, tai būtų tarytum ekonomiškai pateisinama. Komisijos specialistai sugebėjo įtikinti tiek tarybos narius, tiek ir tiekėjus, kad tai galima padaryti tik iki 30%. Taigi mes siūlome sutaupyti vietiniams vartotojams didžiules sumas. Aš čia tiktai teikiu tokį pavyzdį, bet Vietos savivaldos įstatymas nesiaurina vietos savivaldos institucijų galimybių nustatyti žemesnį tarifą, teikiamą gyventojams. Taigi tarifo nuolaida turėtų būti taikoma tiekėjui iš kitų finansinių resursų: arba iš vietos biudžeto, arba iš kitų biudžetų. Taigi iš esmės natūrali monopolija turi būti griežtai reguliuojama stengiantis nenustatyti dirbtinio bankroto sąlygų. Tai yra labai rimta problema. Jeigu mes dabar pažiūrėtume į stambesnius energijos tiekėjus, jų skolines programas, tai jos būtent atsirado dėl ignoravimo aplinkybių, kad praeityje buvo nustatomi nepagrįsti tarifai, jie nebuvo įvertinami ir tokiu būdu susidarę skoliniai įsipareigojimai turi būti dengiami ateinančių dienų sąskaita, ir neatidėliotinai. Taigi techninė, ekonominė kainų reguliavimo priežiūra nėra vietos savivaldos apribojimas. Tai iš esmės yra finansinė, ekonominė pagalba reguliuojant šitas kainas.

PIRMININKAS. L.Sabutis kalbės dėl motyvų.

Pone pranešėjau, jūs jį gerokai išprovokavote paskutine savo fraze. Dėkoju. Jūs pateikėte aštuonis įstatymo projektus. Mes dėl jų apsispręsime. Aš tikiuosi, nebus didelio sunkumo dėl pritarimo po pateikimo. Seimo nariai…

Pirmajam suteikiu žodį L.Sabučiui.

Dėkoju, pranešėjau.

L.SABUTIS. Aš manau, kadangi čia labai nemažai siūloma tų įvairiausių pataisų, tačiau…

PIRMININKAS. Kolegos, tada iš pradžių pagal įstatymus. Pirmasis, pagrindinis – Transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

L.SABUTIS. Nežinau, gal kiti turi. Aš dėl šito neturiu.

PIRMININKAS. Ar galėtume pritarti po pateikimo pirmajam įstatymo projektui? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1294. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis, papildomas – Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas.

Kolegos, Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1295. Ar būtų norinčių kalbėti? Bendruoju sutarimu pritariame šiam projektui po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų, papildomas – Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas.

Geležinkelio transporto kodekso 32 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1296. Ar yra norinčių kalbėti? Bendruoju sutarimu pritariame po pateikimo. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis, Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas – papildomas.

Vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.P-1297. Pritariame po pateikimo bendruoju sutarimu. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis, Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas – papildomas.

Kainų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1298. Taip pat nėra… Seimo narys K.Šavinis – prieš šį įstatymo projektą.

K.ŠAVINIS. Čia pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį. Kainų įstatyme įrašyta, kad komisija kontroliuoja net ir šalto vandens kainą, bet visiškai apie tai nekalbama Vietos savivaldos įstatyme. Žodžiu, vienas kitam dar prieštarauja. Tuo labiau aš tada ir prieštaraučiau, kad šitokias kainas derina komisija. Ne tik dėl šalto, bet ir dėl karšto vandens, ir dėl centralizuotos šilumos. Jeigu mes decentralizuojame šilumos ūkį, tai kodėl vėl dabar darome kažkokį kainų centralizavimą? Aš manau, kad iš savivaldybės atimama teisė tvarkyti savo šilumos ūkį. Aš tam nepritarčiau.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Didžiokas.

R.DIDŽIOKAS. Aš norėčiau pritarti siūlymui. Nemanau, kad tokiu būdu yra ribojamos savivaldos teisės, tuo labiau savivaldybių teisė yra nustatyti tarifą. Bet gyvenimo praktika jau parodė, kad komisija, objektyviai ištyrusi kaštus ir nustačiusi būtiniausius kaštus, gali fiksuoti tą didžiausią ribą. Manau, kad tai yra būtina šiam…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume dabar iš viso šito įstatymų projektų bloko neišmesti ir dabar mūsų diskutuojamo, o po svarstymo komitetuose gal pasikeis nuostatos, po Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto?.. Taigi niekas iš esmės neprieštarauja po pateikimo. Pritariame ir Kainų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-1298. Biudžeto ir finansų komitetas galėtų turėti visą šį bloką, Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas – papildomas komitetas.

Kolegos, Energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1299. Pritariame… Seimo narys K.Trapikas – dėl šio įstatymo projekto.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad šių įstatymų paketo pagrindinis svarstymas turėtų vykti Ekonomikos komitete, o ne Biudžeto ir finansų komitete.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame šiam įstatymo projektui – Energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Seimo narys R.Didžiokas.

R.DIDŽIOKAS. Aš iš esmės pritariu, taip pat noriu pritarti savo kolegos pono K.Trapiko nuomonei, kad iki šiol panašius įstatymų projektus Ekonomikos komitetas svarstė ir nagrinėjo bei nemažai pataisų jau yra pateikęs. Aš manau, būtų logiška.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Gaila, kad tiktai dabar jūs man tai sakote. Kolegos, vis tiek bendruoju sutarimu pritariame šiam įstatymo projektui, o paskui apsispręsime dėl visų, kuriems komitetams tinka. Taigi Energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1299 pritarta po pateikimo.

Vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1300. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju. Ir dėl šito, ir dėl kitų čia kyla labai daug abejonių, ypač dėl ką tik mūsų diskutuotų. Turbūt taip: reikia labai kruopščiai vertinti galbūt visuose trijuose komitetuose – ir Ekonomikos, ir Biudžeto ir finansų, ir Valdymo reformų ir savivaldybių. Mes, aišku, ginčysimės dėl kainų nustatymo ir ypač dėl vietos savivaldos teisų uzurpavimo. Todėl nepritariu šiam projektui net po pateikimo. Jau kartą esame komitete svarstę, prieš porą mėnesių atmetę, o dabar vėl bandoma jį priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada dėl šio siūlymo reikėtų balsuoti. Niekas neremia tokio siūlymo. L.Sabutis nesutinka, kad į komitetą dar kartą patektų šis… (Balsas iš salės)

Seimo narys R.Didžiokas.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad jeigu mes neparemsime šio projekto, tai iš esmės netenka prasmės ankstesnieji. Aš manyčiau, mes galime su jumis diskutuoti komitetuose ir tikrai prieisime prie bendros nuomonės. Aš pritariu ir kviečiu visus pritarti. Šiuo metu neatmeskime siūlymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pone komiteto pirmininke Sabuti, ar jūs nesutiktumėte tada, kai pateks į jūsų rankas dar sykį šie projektai, vertinti visą jų kontekstą, o ne vieną išskiriant? Duodame žmogui kalbėti.

L.SABUTIS. Apskritai šis projektas arba visas tas paketas negalėjo būti pateiktas Seimui, nes tokio vertinimo nėra padariusi Savivaldybių asociacija. O mūsų įstatymo reikalavimas yra būtent toks.

Antra. Jeigu Seimas jau pritarė kitiems, galima diskutuoti ir dėl šito. Aš tik norėjau pranešti, kad jau yra svarstyta. Man atrodo, kad tokį teikimą yra ne tik nekorektiška daryti, tuo labiau kad yra priimtas įstatymas, jog šitie susivienijimai išskaidomi į savivaldybių šilumos ūkį, o savivaldybė šiuo atveju net netektų tokios teisės kaip reguliuoti, galbūt atsižvelgiant ir į tam tikras komisijos redakcijas. Tačiau ne taip, kad komisija nustatytų šiuo atveju visoms savivaldybėms vienodus tarifus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Vietos savivaldos asociacija, aš manau, vis tiek turės kokia nors forma pareikšti savo nuomonę dėl šių projektų. Aš džiaugiuosi, kad nereikalaujama balsuoti ir po pateikimo… (Balsai salėje) Reikalaujama balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija prasidėjo. Prašyčiau nepamiršti Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo pasergėjimų registravimosi klausimu. Registruojamės, kolegos, balsuosime, ar pritariame po pateikimo Vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1300.

Iš viso užsiregistravo 61 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar pritariame šiam įstatymo projektui po pateikimo. Pritariantys… Atleiskite, pritariantys – už, manantys kitaip balsuoja kitaip. Balsuoti pradėjome. Dėl Vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ar pritariame po pateikimo?

Už pritarimą – 35, prieš – 12, susilaikė 8, po pateikimo šiam įstatymo projektui, kurio Nr.P-1300, pritarta. Dėl komitetų dabar nieko nesakau.

Ir dar vienas šio bloko įstatymo projektas – Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1301.

Kolegos, gal pasielgsime ir su juo humaniškai – šiam įstatymo projektui pritarsime po pateikimo? Pritariame po pateikimo šiam įstatymo projektui, kurio Nr.P-1301.

Gerbiamieji kolegos, aš iš pradžių siūliau Biudžeto ir finansų komitetą, niekas man neprieštaravo. Ar galėtume sutikti, kad pagrindinis šių visų įstatymų projektų kuruojamasis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, papildomi – Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Taigi Ekonomikos komitetas pagrindinis, du kiti komitetai – papildomieji. Ačiū, kolegos.

Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-1308 (pateikimas)

Priešpietės paskutinis 10 klausimas – Užsieniečių teisinės padėties įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-1308. Šį įstatymo projektą pateikia vidaus reikalų viceministras ponas E.Sakalauskas.

E.SAKALAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Šio įstatymo tikslas užtikrinti sklandų perėjimą prie naujo Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo, kuris jau pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui, įgyvendinimo kartu detalizuojant ir sprendžiant kai kuriuos užsieniečių, esančių Lietuvos Respublikoje, klausimus.

Šio įstatymo projekto 1 straipsnis nustato užsieniečių teisinės padėties įstatymo įsigaliojimo datą. Įsigaliojimo datą įstatymo projekte šiuo metu jau, matyt, reikėtų keisti į vėlesnę. Ją reikėtų nustatyti priklausomai nuo šio įstatymo priėmimo dienos. Tam tikras laiko tarpas būtinas, kad būtų parengti teisės aktai, reikalingi Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo įgyvendinimui. Manytume, kad tam reikia maždaug 6 mėnesių. Įstatymo įsigaliojimo kontrolinė data siūloma 1999 m. liepos 1 diena.

Įstatymo projekto 2 straipsniu norima užtikrinti užsieniečių pateiktų prašymų nagrinėjimo perimamumą, nereikalaujant pateikti naujų prašymų pagal naują įstatymą.

Įstatymo projekto 3 straipsnis iš esmės įtvirtina užsieniečių, turinčių leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą, kadangi naujasis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymas numato tiek leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, tiek leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Projekto 4 straipsniu akcentuojami užsieniečių, apsigyvenusių Lietuvos Respublikoje iki 1992 m. sausio 1 d. ir šiuo metu čia gyvenančių, legalizavimo Lietuvos Respublikoje klausimai. Data pasirinkta atsižvelgiant į dabar galiojančio Lietuvos Respublikos migracijos įstatymo įsigaliojimo datą. Straipsnyje turimi omenyje užsieniečiai, kurie apsigyveno Lietuvos Respublikoje iki Migracijos įstatymo įsigaliojimo ir jiems netaikomos Migracijos įstatymo nuostatos. Tačiau iki šiol jie nelegalizavo savo buvimo Lietuvos Respublikoje. Tokių užsieniečių nėra daug. Jų gali būti apie 600. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įvardytos sąlygos yra perimtos iš Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais arba gyvenančiais Lietuvos Respublikoje”.

Apribojimai numatyti užsieniečiams, kurie po 1940 m. birželio 15 d. tarnavo neteisėtai Lietuvoje buvusioje Sovietų sąjungos, Rusijos ginkluotosiose pajėgose, vidaus reikalų kariuomenės, saugumo ir kitose teisėsaugos bei represinio pobūdžio struktūrose. Šis apribojimas įtrauktas remiantis Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos” 5 punkto nuostata, kad anksčiau paminėti asmenys negali būti laikomi nuolat gyvenančiais ir dirbančiais Lietuvoje.

Įstatymo projekto 5 straipsnis iš esmės įtrauktas siekiant atriboti nuo užsieniečių, kurie yra gavę leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, faktiškai čia negyvena.

Projekto 6 straipsniu siekiama inicijuoti Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, neturinčių jokio Lietuvos Respublikoje galiojančio dokumento ir iš esmės esančių Lietuvos Respublikoje neteisėtai, registravimąsi Vidaus reikalų ministerijos kompetentingose tarnybose turint tikslą nustatyti jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir priimti atitinkamus sprendimus.

PIRMININKAS. Pone viceministre, 8 Seimo nariai norėtų pasitikslinti. Seimo narys P.Papovas klausia pirmasis.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dėl 4 straipsnio ir konkrečiai dėl datos. Formaliai galbūt būtų galima sutikti, kad Migracijos įstatymas įsigaliojo nuo 1992 m. sausio 1 d., bet faktiškai jis buvo įgyvendinamas tik nuo 1993 m. sausio 1 d., nes Seimas nebuvo nustatęs kvotos ir kitų mechanizmų. O žmonės, užsieniečiai, važiavo ir buvo suteikiami jiems laikini pažymėjimai. Taip buvo ne dėl jų įstatymo nežinojimo, bet dėl mūsų kolizijų dėl įstatymo įgyvendinimo. Ar nebūtų galima susieti ne su 1992 m. sausio 1 d., bet su 1993 m. rugsėjo 1 d. arba 1993 m. sausio 1 d.?

E.SAKALAUSKAS. Kadangi šiandien yra pateikiamas šis įstatymo projektas, kaip mane informavo darbo grupė, rengusi šį įstatymo projektą, ši data yra parinkta tik preliminariai, nes nėra didelė dalis tokių asmenų, gyvenančių Lietuvos Respublikoje. Tačiau data yra paimta tik kaip kontrolinė. Komitetuose bus galima nustatyti ir kitą datą.

P.PAPOVAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 4 straipsnio 4 punkto norėčiau paklausti. Ar tikslinga riboti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje tarnavusiems ginkluotosiose pajėgose? Aš neturiu galvoje vidaus reikalų kariuomenės, saugumo ar represinio pobūdžio struktūrų. Juk tokie žmonės tiesiog atliko savo pareigas. Nepasakyčiau, kad jie čia vykdė kažkokį kenkėjišką darbą. Ačiū.

E.SAKALAUSKAS. Aš manau, būtų logiška, kad įstatymas atitiktų anksčiau priimtą įstatymą (tai yra įstatymas dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais arba gyvenančiais Lietuvos Respublikoje), kuriame aiškiai numatyta, kokie asmenys tokiais nelaikomi ir neturi teisės pasinaudoti. Manau, kad ši nuostata yra logiškai įtraukta į šį įstatymo projektą, nes, kaip informavo darbo grupė, tie asmenys, kurie nespėjo savęs įteisinti ir kurie neturi civilinio dokumento, čia yra įtraukti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau dėl 6 straipsnio. Čia yra rašoma, kad jeigu įstatymo įsigaliojimo dieną užsienietis yra neteisėtai Lietuvos teritorijoje, tai jis privalo ne vėliau kaip per tris mėnesius užsiregistruoti. Norėčiau paklausti, kas nulemia tokį ilgą laiko tarpą? Ačiū.

E.SAKALAUSKAS. Manau, kad šis terminas buvo pasirinktas neatsitiktinai, atsižvelgiant į darbo krūvius, dokumentų nagrinėjimo trukmę tose institucijose, kurios legalizuoja ir nustato teisinę padėtį. Dabar negaliu atsakyti, bet, manau, tai buvo perkelta iš anksčiau galiojusio Užsieniečių teisinės padėties įstatymo normų.

PIRMININKAS. Seimo narė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamasis viceministre, 7 straipsnyje yra nurodyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima teisės aktus, reikalingus įstatymui įgyvendinti. Ar šiandien jūs žinote, kokius teisės aktus reikia priimti ar papildyti ir ar nemanote, kad šiame straipsnyje turi būti numatyti konkretūs teisės aktai, kuriuos reikia priimti?

E.SAKALAUSKAS. Ankstesniame projekte, kuris buvo teiktas Vyriausybei, 7 straipsnyje buvo kaip tik numatyta norma, kokie konkrečiai turi būti teisės aktai, kokiose srityse parengti ir teiktini Vyriausybei. Kaip informavo darbo grupės vadovas ir nariai, buvo atsisakyta detalizuoti konkrečiai, kas yra teiktina, kas turi būti priimta, nes, kiek teko matyti ankstesnį teisės aktą, jis išėjo kaip išbaigtas. Nedarant tokio neišbaigto sąrašo, buvo prieita prie pasiūlymo inkorporuoti normą, kuri visiškai neapimtų jokios srities. Kiek teko susipažinti, tai daugiausia dėl vizų, dėl užsieniečių teisėto buvimo, dėl leidimų nuolat gyventi ir panašiai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis viceministre, aš norėjau paklausti dėl 4 straipsnio ketvirto punkto. Kiek apytikriai žmonių šiuo metu gyvena Lietuvoje, kurie galėtų siekti teisės nuolat gyventi?

E.SAKALAUSKAS. Kaip minėjau, 4 straipsnį atitinkančių asmenų Lietuvos Respublikoje yra apie 600. Ketvirtas punktas… Šito negalima pasakyti, kadangi tai vis dėlto latentiniai, ne Migracijos departamento prerogatyva nustatyti tokius asmenis.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone viceministre, aš manyčiau, kad vis dėlto 4 straipsnio ketvirtame punkte turėtų būti baigtiniai terminai. Nes toks pasakymas kaip represinės struktūros, jeigu jos nenurodytos, tai mes šiandien žinome, kad tokių struktūrų Lietuvoje jau nėra. O mes turim tiksliai žinoti, kaip jos vadinosi tada, kai jos čia buvo. Bet čia yra tik pastaba. O mano klausimas būtų toks. Aš pamenu bandymą legalizuoti visus, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturėjo pasų, neturėjo teisės čia gyventi. Tai dažniausiai buvo įvairūs mišrių šeimų, taip pat čigonų tautybės asmenys. Ponas Minkevičius tada pasakė net kvotą, kad užtenka 70 žmonių, tokių yra, mes juos legalizuokim, sutvarkykim, ir reikalas su nelegalais baigtas. Bet po to paaiškėjo, kad tas skaičius yra netikras. Todėl kaip jums atrodo, koks šiuo metu Lietuvoje yra besiverčiančiųjų įvairiais verslais, visokių prekeivių, visokių perpardavinėtojų, pervarinėtojų skaičius? Apie kokį skaičių jūs tikitės šiuo metu tokių nelegalų išaiškinti, kai sakote, kad reikės trijų mėnesių šitam reikalui?

E.SAKALAUSKAS. Šis klausimas susijęs su 6 straipsniu. Kaip buvau informuotas, tokių asmenų nėra daug, negaliu teikti konkretaus skaičiaus, nes taip pat yra latentinis. Tačiau tikrai yra apie pora tūkstančių, apimant visas grupes asmenų, kurie nėra savęs įteisinę. Tai būtų daugiau kaip dalinė amnestija tokiems asmenims, kuriuos pagal šį įstatymą būtų galima įteisinti bet kokia forma, tik eliminuojant 4 straipsnio ketvirtame punkte nurodytus asmenis. O šeštas punktas kaip tik būtų kaip amnestija, išaiškinant tuos asmenis, kurie savęs neįteisino. Galbūt jiems pasibaigė vizų galiojimo laikas, neprasitęsė dėl nemokumo, neturi pinigų užmokėti, galbūt užsibuvo kažkur. Juos išaiškinti ir įteisinti ir būtų šio straipsnio tikslas. Tai galbūt nelegalūs imigrantai, kurie teisėtai atvyko, bet pasibaigė vizos laikas. Čia įvairios žmonių grupės. Aš turiu dar kartą pakartoti, kad tai yra latentinis skaičius, jų neįmanoma suskaičiuoti, galima tik preliminariai teigti apskritai pagal nelegalių migrantų srautus, pagal imigruojančių asmenų srautus, pagal atvykstančių žmonių srautus, galima tik teigti, kad tiek ir tiek gali būti. Ne daugiau būtų kaip 2 tūkstančiai. Bet tai preliminarūs skaičiai.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasitikslinti, koks minimalus arba maksimalus leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikas užsieniečiams. Gal galėtumėt man atsakyti? Leidimo, išduodamo užsieniečiams, galiojimo laikas.

E.SAKALAUSKAS. Bijau dabar sumeluoti. Apie penkerius metus. Penkeri metai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau truputėlį patikslinti tą klausimą, kurį jums formulavo kolega J.Beinortas. Mane domintų, kiek žmonių esančių arba planuojančių artimiausiu metu būti, reziduoti, gyventi nuolat ar laikinai Lietuvos Respublikoje? Tai yra, kiek šiuo metu ne turistų, tačiau ar nuolat, ar laikinai gyvenančių asmenų yra priskaičiuojama Lietuvoje, kokia dalis iš jų turi leidimus gyventi nuolat, kiek gyvena laikinai ir kokios apskritai šitų skaičių kitimo per pastaruosius vienerius ar dvejus metus dinaminės tendencijos? Kiek atsiranda naujų? Ar tie skaičiai mažėja, ar didėja? Ačiū.

E.SAKALAUSKAS. Tokios analizės nėra atlikta, aš manau, kad iki svarstymo komitetuose tai bus padaryta. Tačiau, mano duomenimis, yra mažėjimo tendencija tokių asmenų apskritai, nedetalizuojant kategorijomis, tačiau jeigu vis dėlto… Aš manau, kad direktorius taip pat galės sutikti, kad iki svarstymo komitetuose tie skaičiavimai bus padaryti, bet bendroji tendencija yra mažėjimo kryptimi.

PIRMININKAS. Pone viceministre, labai ačiū. Kolegos, ar pritariame šiam įstatymo projektui po pateikimo? Seimo narys E.Zingeris. Seimo narys M.Briedis. Negeras laukas apie kolegę Viliją. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš nežinau, galime pritarti. Ar reikia balsuoti po pateikimo, paskui komitetai patvarkys tas pastabas, kurios buvo, bet šiaip aš manau, kad įstatymas reikalingas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar dėl motyvų J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš ne prieš šito įstatymo svarstymą kaip tokį, bet aš noriu pasakyti apie kai kurias šalia esančias problemas. Jau ponia G.Imbrasienė sakė, jeigu yra baigtinis skaičius, baigtinis išvardijimas tų teisinių aktų, kurie netenka galios, tai turėtų būti ir baigtinis skaičius arba išvardyti visi teisiniai aktai, kuriuos reikia parengti. Jeigu tik pasakoma, kad reikia visus būtinus teisinius aktus parengti įgaliotai institucijai, tai faktiškai bus kaip su Darbo inspekcijos įstatymu, kai paskui 40 teisinių aktų negalime parengti kelerius metus. Tai viena. Antras dalykas. Šiuo metu Seime yra užregistruotos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, jos likusios iš praėjusios sesijos, taip pat šiuo metu yra sudaryta darbo grupė Pabėgėlių Lietuvoje įstatymo pataisoms rengti. Aš manau, kad būtų geriau, jeigu mes svarstytume šitų dalykų visumą, o tas įgyvendinimas – visiems aišku, ką reikia padaryti, ir toji amnestija galės būti iki sausio. Aš linkėčiau, kad pritariant po pateikimo būtų sulaukti ir svarstomi kartu anie baziniai įstatymai: Užsieniečių teisinės padėties pataisos bei Pabėgėlių reikalų įstatymų pataisos.

PIRMININKAS. Ačiū. Bent asmeniškai aš galiu pasakyti, kad sieksiu šito siūlymo. Prašyčiau, kolegos, būti aktyvesniems šitaip siūlant mums dirbti. Taigi dabar bendru sutarimu po pateikimo pritariame Užsieniečių teisinės padėties įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui P-1308. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomasis – Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas. Galbūt Nacionalinio saugumo komitetas norės pasiimti… Taigi Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas – papildomasis komitetas.

Gerbiamieji kolegos, nuoširdžiai dėkoju už bendrą sutartinį darbą priešpiečio posėdyje. Skelbiu pertrauką iki 15 valandos.