Trečiasis (229) posėdis
1998 m. rugsėjo 15 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Vyriausybės pusvalandis. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras K.Pėdnyčia

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame popietinį šios dienos posėdį.

Dėl techninių priežasčių registravimąsi atidėsime po pirmojo klausimo. Ypatingos skubos tvarka į tribūną kviečiame šios dienos Vyriausybės pusvalandžio dalyvį generalinį prokurorą poną K.Pėdnyčią. Man labai malonu, kad ir nacionalinės televizijos žiūrovai pusę valandos po pietų turi galimybių du kartus per savaitę pabūti su Seimui atskaitingų institucijų ir kitų organų vadovais. Pone generalini prokurore, mums būtų miela, kad jūsų kalba būtų kiek galima konspektiškesnė, kad galėtų Seimo nariai savo klausimais jus pavarginti. Prašom.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal darbotvarkę man nebuvo iš viso pasakyta daryti kokį nors pranešimą ir aš net ir nesirengiau. Nežinau, ką norėtumėte išgirsti. Nebent įžanginiame žodyje galėčiau pasakyti, kad šių metų aštuonių mėnesių nusikalstamumo dinamikos ir struktūros analizė rodo tą pačią tendenciją – nusikalstamumas šiek tiek didėja. Tačiau struktūriniu požiūriu nusikalstamumas taip pat nuolat kinta ta prasme, kad kai kurių nusikaltimų mažėja, kai kurių daugėja. Gal kaip teigiamą dalyką reikėtų pažymėti, kad yra užregistruota mažiau nepilnamečių padarytų nusikaltimų, neblaivių asmenų padarytų nusikaltimų. Gana svarus kiekis nusikaltimų, už kuriuos numatytos palyginti nedidelės bausmės, t.y. laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tebelieka problemiškas išaiškinamumas. Visa tai temos, kurias reikėtų atskirai nagrinėti.

Kartu galėčiau pažymėti, kad teisėsaugos, konkrečiai prokuratūros, problemos yra tos, kad didėja baudžiamųjų bylų, kurios yra tiriamos, kiekis. Per šių metų aštuonis mėnesius baudžiamųjų bylų žinion paimta 4,5% daugiau. Daugelis bylų turi daug epizodų, jos yra sudėtingos, jų tyrimas trunka ilgai. Atskira tema, kodėl negalima greičiau kai kurių bylų ištirti. Tačiau, kita vertus, norėčiau pasidžiaugti, kad daugiau baudžiamųjų bylų yra baigta, taip pat perduota į teismus. Mažiau tardymo žinioje yra suimtųjų, tarp jų ilgą laiką suimtų. Tai yra pozityvūs poslinkiai, tačiau gerinant šiuos probleminius klausimus ir jų sprendimą nepasiekta tiek, kaip norėtųsi. Pažymėčiau poslinkius, bet ne galutinį rezultatą.

Atliktas tam tikras finansinių bylų tyrimo darbas. Visiškai atskira tema, sudėtinga tema. Galėčiau išvardinti daugybę baudžiamųjų bylų, bankinių bylų, kurios atiduotos į teismus arba kurios štai bus jau atiduotos į teismus. Tačiau turiu pasakyti, kad nesu patenkintas galutiniais šių bylų tyrimo rezultatais, nors yra lūžis į gerąją pusę ta prasme, kad daugiau bylų iš viso neištirtų bylų spektro yra jau užbaigta negu neužbaigta.

Gal tiek, kadangi toks trumpas laikas…

PIRMININKAS. Dėkoju, pone generalini prokurore. Jūsų paklausti šią minutę nori 16 Seimo narių. Pusė valandos klausimams. Pirmasis klausia Seimo narys F.Palubinskas. Ruošiasi A.Sysas.

F.PALUBINSKAS. Prokurore Pėdnyčia, turiu du klausimus jums. Paskutiniuoju metu plačiai diskutuojamas brolių Ž. ir S. Čepų iš Kauno klausimas. Kiek suprantu, jie duoda labai vertingus parodymus, kurie padės išaiškinti nemažai korupcijos atvejų. Man klausimas kyla, kokia apsauga yra teikiama šiems ir panašiems liudytojams teismo metu ir po teismo, nes jeigu tokia apsauga nebus teikiama, ypač po teismo, tai vėliau kiti potencialūs liudytojai turėtų abejonių, ar jiems liudyti.

Antras klausimas. Štai savo rankoje turiu sutartį tarp Generalinės prokuratūros ir Vilniaus universiteto dėl studentų mokymosi Teisės fakultete. Generalinė prokuratūra šia sutartimi buvo įsipareigojusi apmokėti už studento mokymąsi. Kiek suprantu, šiais metais Prokuratūra nutraukė apmokėjimą ir ketina anuliuoti šią sutartį. Į kokią padėtį jūs statote studentus, kuriuos įtraukėte į šią programą?

K.PĖDNYČIA. Ačiū už klausimus. Ne tik dėl Čepų yra problema, kuri yra sprendžiama. Įstatymų normomis, kaip žinote, yra įteisinta liudytojų apsauga ir yra reglamentuojami šie klausimai. Šiandien liudytojų apsauga ne tik šioje byloje, bet ir daugelyje kitų bylų… bręsta šiandien taip pat ne mažiau rimtas poreikis ir dar kai kuriose bylose. Fizinė jų apsauga užtikrinama policijos rankomis. Aš nežinau, ar yra, bet prokuratūroje nėra ir man nežinoma, kad būtų nusiskundimų dėl apsaugos kokybės. Kitas reikalas – liudytojo apsauga po teismo ir neaišku kurį laiką. Tai yra subtili tema. Faktiškai tai tema, kurią reikėtų aptarti individualiai, nes tai susiję ne tik su Lietuva, bet ir su užsieniu. Jūs žinote tas problemas ne blogiau už mane. Šie klausimai yra svarstymo objektas. Kai kurie darbai policijoje nuveikti. Aš sakyčiau, kad yra šis tas ir svaraus padaryta, tačiau ne viskas iki galo reglamentuota. Manau, kad konkrečioje byloje policija savo funkciją atlieka.

Dėl studentų. Žinote, ta sutartis su universitetu buvo sudaryta dar tuo metu, kai aš nedirbau šiame poste, tačiau žinau, kad tokia sutartis yra. Pernai mes apmokėjome pagal universiteto reikalavimą. Šiais metais, tiesą pasakius, raštu nebuvo pateikta pretenzijų. Tačiau, kita vertus, yra sudėtinga ta prasme, kad biudžeto sąmatoje mums tokios lėšos šiais metais nenumatytos. Biudžeto projektą mes rengiam, bet ne mes priimam. Atsakysiu į klausimą, kokia jų padėtis. Tokia kaip ir visų. O kokie gali būti prioritetai? Kažkam apmokam, kažkieno blogesnė situacija. Viską turi lemti darbas, mokslas, o ne kokios nors išskirtinės sąlygos, kai iš biudžeto apmokama asmeniškai tam tikriems asmenims. Aš skeptiškai žiūriu į tokias sutartis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Ruošiasi S.Kaktys.

A.SYSAS. Gerbiamasis prokurore, prieš metus, kai iš šios tribūnos jūs kreipėtės į Seimą su prašymu duoti sutikimą suimti A.Butkevičių, jūs sakėte, kad turite pakankamai medžiagos, kad šitas procesas ilgai neužtruks, jūs greitai perduosite medžiagą teismui ir teismas priims tokį sprendimą, kokį reikia. Bet tas procesas užsitęsė per daug ilgai. Mūsų kolega sėdi kalėjime, neaišku, kada bylos pabaiga. Aš norėčiau jūsų paklausti, kas sutrukdė jums ištesėti savo žodį?

K.PĖDNYČIA. Nelabai, gerbiamasis Seimo nary, sutikčiau, kad neištesėjau žodžio. Manau, kad žodį ištesėjau. Aš esu labai puikiai susipažinęs su bylos medžiaga, kontroliavau parengtinį tardymą ir žinau (atsakingai ir šiandien galiu pasakyti), kad parengtinio tardymo metu buvo surinkta tikrai pakankamai (ne visuomet tai pavyksta) įrodymų patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn. Neatsitiktinai ir Seimas davė mums tą sutikimą. Kitas reikalas… Bylą mes užbaigėm, kaip ir žadėjom, gana greitai. Kaip žinote, bendrasis bylos tyrimo terminas – du mėnesiai. Mes, prasidėjus ketvirtam mėnesiui, bylą užbaigėm ir atidavėm į teismą. Į šį terminą reikia įskaičiuoti ir gana netrumpą susipažinimą su byla.

Kitas dalykas, kad bylos nagrinėjimas teisme užtrunka. Aš taip pat skeptiškai, švelniai tariant, žiūriu į teismą ir kartais ne visai galėčiau suprasti, kodėl taip ilgai byla neišnagrinėjama teisme. Ten yra šimtas priežasčių. Spaudoje buvo teisingai aprašytos kai kurios bylos neišnagrinėjimo priežastys. Aš tikiuosi, kad įgyvendinant reformą bei padarius Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus bylos teismuose bus nagrinėjamos greičiau. Tai ne vienintelė taip ilgai nagrinėjama byla, tačiau konkrečiai nagrinėti ilgo bylos neišnagrinėjimo priežastis, daryti priekaištus, juos formuoti nenorėčiau jau vien dėl to, kad nekorektiška būtų man spręsti apie ilgą bylos nagrinėjimo terminą, nes byla yra teisme.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Ruošiasi R.Smetona.

S.KAKTYS. Gerbiamasis generalini prokurore, nuo pat jūsų paskyrimo pradžios norima suformuoti nuomonę, kad esate valdomas dabartinės daugumos. Štai paskutiniu metu buvo pasakyta, kad K.Pėdnyčia yra konservatorių prokuroras. Netgi yra apraudamas Prezidentas, kad atseit Prezidento galių sąskaita teisingumo ministras V.Pakalniškis įgyja daugiau valdžios formuojant teismus, Valstybės kontrolė bijo kontroliuoti valstybę, ypač Vyriausybės institucijas ir pan. Formuojama visuotinė baimės dvasia, akcentuojama, kad yra valingas valstybės valdymas, o šalia gražiai plėtojamos mintys apie santarvės dvasią, kuri dėl dabartinės daugumos diktatoriškų užmačių yra negalima. Ką jūs galėtumėte pasakyti ar konkrečiai paliudyti, ar darė jums įtaką kokios nors politinės jėgos ar panašiai?

K.PĖDNYČIA. Na, žinote, net nežinau, kaip čia koncentruotai atsakyti. Puikiai žinote, kad generalinis prokuroras negali būti partijos narys, toks nesu, toks niekada nebuvau, nė vienos partijos. Skyrėte mane jūs, o ne konkreti partija – ar didžioji, ar mažoji, sprendė visi. Jeigu kam tai atrodo kitaip, na, ką gi, tai yra ne mano reikalas.

Kas tai yra prokuroro valdžia? Jeigu jau taip supaprastintai kalbėtume, turiu jos tiek, kiek jūs man jos suteikėte, nei daugiau, nei mažiau. O tai, kad kartais mėginama per atskiras bylas interpretuoti tarsi tai kažkam naudinga, na, žinote, čia paprastai kaip civilinėje byloje – visada viena šalis pralaimi. Kita šalis, kaip rodo praktika, dažnai būna nepatenkinta. Ko gero, čia reikia taikyti tą paprastą modelį, kada ir baudžiamosiose bylose kai kurie sprendimai daromi remiantis politiniais motyvais, jūs patys žinote, kokios tai bylos, ir iš to mėginama daryti tam tikrą įvaizdį.

Aš galėčiau išvardinti atskiras bylas, kur prokuratūra priėmė, sakykim, palankius sprendimus, bet palankius ne todėl, kad norėjo priimti tokius sprendimus, o todėl, kad objektyviai būtina buvo priimti tokius sprendimus, o ne kitokius. Mes rastume konkrečiose bylose įvairių partijų spektrą atspindinčius sprendimus ir, sakykime, kai kurios frakcijos, aš žinau, ne visada patenkintos, net ir Konservatorių partija. Tačiau aš užtikrinu, kad mano sąžinė iš tikrųjų yra rami, visada sprendimai buvo priimami tokie, kokius buvo galima priimti pagal baudžiamojoje byloje surinktą faktinę medžiagą.

PIRMININKAS. Dabar E.Bičkausko klausimas, ruošiasi J.Listavičius.

E.BIČKAUSKAS. Na, nesusilaikysiu nuo kelių replikų dėl palankių sprendimų. Tokios sąvokos, man atrodo, iš viso čia nevartotinos.

PIRMININKAS. Klausimas, gerbiamasis kolega.

E.BIČKAUSKAS. Bus ir klausimas, nesijaudinkit. Mano klausimas ir dar vis dėlto viena replika dėl šimto priežasčių, kodėl mūsų kolegos A.Butkevičiaus byla taip ilgai tęsiasi. Aš manau, kad geri prokurorai, geri tardytojai vis dėlto turėtų numatyti tą šimtą priežasčių iš anksto. Tai pirma. O dabar klausimai.

Pirmasis klausimas labai trumpas. Kokia šiuo metu yra “Degos” bylos situacija, kur mūsų, profesionalų kalba, “praeina” K.Kirša, ir antrasis klausimas. Šiandien spaudoje susipažinau su jūsų mintimis dėl Prokuratūros restruktūrizavimo, tarp jų ir to, kad vėl ketinama sugrįžti prie principo, kai nusikaltimą tiria vienas prokuroras, o kaltinimą teisme palaiko kitas prokuroras. Tai, mano giliu įsitikinimu, yra atsakomybės išplovimas. Neturiu, deja, laiko ilgiau kalbėti, bet ar tai nėra grįžimas į buvusius laikus, visiškas grįžimas, kai buvo kaltinimo prokurorai, tardytojai ir panašiai? Dėkoju.

K.PĖDNYČIA. Ačiū už klausimus. Gerbiamasis Seimo nary, iš savo praktikos jūs puikiai žinote, kad ne viską galima byloje numatyti, o kita vertus, jeigu mes kalbėtume toje byloje apie Bodouino variantą, tai dėl kai kurių dalykų aš turiu savo nuomonę, bet turbūt nekorektiška bus gilint mintį.

“Degos” byla yra tiriama, neatlikta iki galo revizija, todėl sprendimai iki galo nėra… (Balsas iš salės) Taip, bet tada mes turime kalbėti, jeigu kalbama apie revizijas, apskritai apie kai kurių finansinių bylų ilgo tyrimo priežastis ir čia mes atrasime ilgą ir plačią diskusiją dėl kontroliuojančių institucijų veiklos. Beje, apie tai aš esu raštu ne kartą informavęs Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisiją ir komisijai ši problema žinoma. Nesiteisindamas norėčiau vis dėlto pasakyti vieną dalyką. Galbūt iš šalies žiūrint ir ne be reikalo tiek kritikuojama, tiek reikalaujama, įvairiai galima interpretuoti, kodėl finansinės bylos ilgai tiriamos. Kita vertus, jeigu mes paimtume dideles bankines bylas, kurios yra mūsų tyrimo objektas (kai kurios yra baigtos tirti, kai kurios yra dar tiriamos), tai mes pamatytume, kad nėra taip paprasta per kelis mėnesius išanalizuoti banko ar kito objekto finansinę veiklą, nustatyti visus niuansus, įvardinti, ar yra ir kokių yra pažeidimų, taip pat ir kaltės. Nėra taip paprasta per kelis mėnesius išstudijuoti ir tai priklauso ne visada vien nuo Prokuratūros.

Atsakau į klausimą dėl reformos. Iš tikrųjų tai ne reforma, tai yra restruktūrizavimas, tai yra nedidelis žingsnis į priekį, kol bus priimta ikiteisminio tyrimo koncepcija ir suformuota baudžiamajame procese. Tai jokiu būdu nėra grįžimas atgal, visiškai ne taip tada yra suprasta, jeigu vienas pareigūnas tirs bylą, o kitas palaikys kaltinimą. Visiškai ne ta esmė. Tačiau tai yra atskira tema, aš sutikčiau detaliau paaiškinti, kas yra prognozuojama ir programuojama artimiausioje ateityje padaryti. Šiandien, matyt, aš neturėsiu laiko. Tačiau yra ne ta koncepcija.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius, ruošiasi A.Salamakinas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis generalini prokurore, norėčiau paklausti, kokie anksčiau nebaigtų žemės ūkio įmonių, bankų, kitų finansinių bylų nagrinėjimo rezultatai, kiek iš jų jau yra baigtos tirti ir kokios lėšos galėtų būti sugrąžintos nukentėjusiems? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Žinote, matyt, reikėtų pirmiausia atskirti iš finansinių bylų vadinamąsias bankines bylas, kurios daro didžiausią žalą, nors, žinoma, ir smulkesnės bylos taip pat. Jeigu mes šiandien kalbėtume, kad neištirta iki galo, sakykime, LAIB byla, reikėtų pasakyti, kad ji išskaidyta į 53 atskiras baudžiamąsias bylas. “Aurabanko” byla išskaidyta į 29 baudžiamąsias bylas ir t.t. Taigi mes galėtume bendrąja prasme kalbėti, kad šiandien mums susirūpinimą kelia šios bylos, taip pat Kooperacijos ir kredito banko, taip pat ir “Balticbanko”, ir šių bylų atskiros bylos jau užbaigtos ir atiduotos į teismą. Aš galėčiau priminti tiesiog pavardėmis, visiems žinomomis, perduotomis į teismą iš šių bylų spektro: A.Balkevičius, Urka, Kudarauskas, Getautas, Zaikauskas, Kliukovskis, Gečas, Juškus. Pagal šias bylas šiandien uždėtas areštas turtui apie 100 mln. Lt, neįskaitant kai kurių smulkesnių dalykų. Na, lieka dar daug darbų, tačiau, kita vertus, tai, kad yra dar neištirtų iki galo bylų, nereiškia, jog bankinių bylų kaip ir kitų finansinių bylų tyrimas visiškai nerezultatyvus. Aš šiandien specialiai pasiėmiau sąrašą, jo nevardinsiu dėl laiko stokos, bet esant pageidavimui galėčiau ilgai ir nuobodžiai vardinti, kur padaryta žala milijonais, bylos užbaigtos, atiduotos į teismą. Tačiau, žinoma, aš jau sakiau, kad galutiniai rezultatai ir bylų tyrimo sparta, aišku, ir mane patį nevisiškai tenkina, ir ta prasme praeitais metais mano įkurta jungtinė finansinių bylų tyrimo grupė nors ir atliko tam tikrą darbą (ir tai reikia pripažinti), bet vis dėlto nevisiškai ir ne iki galo davė rezultatus, kurių aš tikėjausi. Tačiau apie problemas, kodėl yra taip, o ne kitaip, jau atskira tema ir reikėtų analizuoti detaliau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Ruošiasi S.Daubaraitė.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis generalini prokurore, praeitų metų spalio 21 d. iš šios tribūnos, kai buvo svarstomas Seimo nutarimas dėl taikymo Seimo nariui A.Butkevičiui kardomosios priemonės – suėmimo, jūs sakėte, kad jo kaltė įrodyta. Aš turiu prieš save stenogramą. Daugiau necituosiu. Greitai bus metai, bet vis dėlto kaltė neįrodyta. Kaip jūs manote, ar šis faktas nedaro garbės ne tik jūsų įstaigai, bet ir visoms teisėtvarkos struktūroms, ir labiausiai Seimui, kuris davė sutikimą, remdamasis jūsų žodžiais, kad kaltė įrodyta.

K.PĖDNYČIA. Na, sutikimą Seimas davė remdamasis ne vien mano žodžiais, o partijose ir frakcijose analizuojant sukauptus įrodymus. Tačiau dėl pačios frazės. Sakiau ir dabar sakau: pagal baudžiamąjį procesą jo kaltė tuo metu ir bylą perduodant teismui pagal pateiktą kaltinimą įrodyta. Ir tai yra Baudžiamojo įstatymo terminologija. Tačiau šios sąvokos negalime painioti su sąvoka, kad yra nuteistasis asmuo. A.Butkevičius nėra nuteistasis. Visi šie įrodymai kaltinime kaltei pagrįsti turi būti teisme dar kartą patikrinti. Ta prasme aš Seimo neklaidinau ir šių žodžių neatsiimu.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Daubaraitė. Ruošiasi R.Ozolas.

S.DAUBARAITĖ. Gerbiamasis generalini prokurore, aš norėjau paklausti dėl Seimo narės L.Andrikienės tebesitęsiančios bylos tyrimo. Kiek žinoma, amžinąjį atilsį V.Pundziaus mirties priežastis lyg ir aiški. Bet nebaigiami tirti tos dienos chuliganizmo veiksmai. Ką galėtumėt apie tai pasakyti?

K.PĖDNYČIA. Dėl V.Pundziaus mirties priežasties klausimas šiandien mums aiškus. Yra atliktos, kaip žinote, komisinė ir kompleksinė ekspertizės, abejonių mums nekyla. Kadangi Seime buvo specialiai domėtasi ir mėginta kelti versijas (sakykim, aš priimu abejones dėl to konkretaus atvejo), tai buvo papildomai pasidomėta. Šiandien mes turime, sakykim, taip. Tai nėra oficiali išvada, tačiau tai yra vis dėlto išvada, patikrinus ir užsienio ekspertams. Užsienio ekspertai patvirtino tokią versiją. Tai yra gal ne visai nustatyta tvarka gauta išvada, tačiau vis dėlto yra tokia užsienio ekspertų išvada ir čia problemų bei abejonių mums nekyla. Kodėl byla nebaigiama? Aš galėčiau šiandien pasakyti labai aiškiai tokius dalykus. Ir chuliganizmas kaip tyrimo objektas, ir V.Pundziaus mirties priežastis, ir Seimo narės L.Andrikienės, na, sakykim, tariama, kaip buvo mėginta pradžioje įvardyti, kaltė, kai ji pervažiavo automobiliu, pabėgo iš įvykio vietos, visa tai yra jau ištirta ir iki šios dienos buvo galima priimti sprendimą. Ištirta ta prasme, kad mes bylą šioje dalyje nutrauksime. Tačiau buvo likęs dar vienas epizodas, kurį mes tyrėme, t.y. liudytojų neteisingi parodymai. Aš sąmoningai sakau – neteisingi parodymai. Šis tyrimas pareikalavo papildomo laiko, nes nebuvo taip paprasta ištirti ir spręsti klausimą, ar neteisingi parodymai suponuoja savyje tiesioginės kaltės formą. Kaip tik šią savaitę mes baigėme svarstyti šį klausimą ir iš esmės kitą savaitę, ko gero, jau priimsime galutinį sprendimą šioje byloje.

PIRMININKAS. R.Ozolas. Ruošiasi Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

R.OZOLAS. Pone prelegente, man atrodo, kad itin laiku ir vietoje pasakyti šiandien jūsų žodžiai apie tai, kad jūs valdžios turite tiek, kiek mes jos suteikiame. Norėčiau paklausti, prašom neįsižeisti, ar jos jums nereikėtų daugiau? Ar yra patogu tiek, kiek jos yra šiuo metu? Jeigu taip, tai kodėl taip, atleiskit už pasakymą, lunatiškai vyksta kunigo R.Mikutavičiaus bylos tyrimas? Aš jau nekalbu apie daugelį kitų panašių.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo nary, šiaip jau valdžia, o ypač jeigu ji dar per didelė, žmones dar ir gadina. Ta prasme aš kviesčiau klausimą svarstyti filosofiškai. Kita vertus, nesakyčiau, kad valdžios per mažai. Pakankamus įgaliojimus suteikia įstatymas ir negalėčiau turėti tam priekaištų. Yra kitas reikalas, kad galbūt nepakankamai spėriai vyksta daugelio įstatymų keitimas, naujų įstatymas rengimas arba kai kurie įstatymai keičiami taip fragmentiškai, nesuderinant su kitais įstatymais, ir ta prasme yra šiek tiek chaotiškumo. Na, prisiminkime atvejį dėl suėmimo terminų. Deja, mes negavome galutiniam svarstymui projekto, kuris buvo, sakykim, įvertinti. Mūsų įvertinimų nebūtina klausyti, bet, ko gero, praktikams duoti pasvarstyti kartais derėtų. Kai buvo ši įstatymo pataisa dėl terminų priimta, tiesiog tą pačią savaitę mes pamatėme ir teismai pamatė, kokios kardinalios ten yra spragos. Ir čia valdžios klausimas, ar jos daugiau, ar mažiau, nieko neišsprendžia. Yra įstatymas toks, koks yra. Ir dabar mes mėginame eiti per kol kas teisminės praktikos variantą, jos problemas atskirai reikėtų svarstyti. O šiaip jau aš pasakyčiau, išskyrus tuos visus trūkumus, daug kas yra dėl pačių žmonių, jų kvalifikacijos, dėl jų geranoriškumo, jų atkaklumo. Jūs tai gerai žinote. Tačiau konkrečios bylos, kai mes jas svarstome, sakykim, R.Mikutavičiaus, aš galėčiau pridėti ir J.Abromavičiaus, ir daug kitų bylų – tai bylos, kurios greitai neištiriamos. Nereikėtų manyti, kad viskas tiesiogiai priklauso nuo tardymo institucijos. Tardymo institucijos darbas yra legalus darbas. Ir tardymo būdu toli gražu ne visada pavyksta išaiškinti nusikaltimą, juo labiau greitai. Vadinasi, mes turėtume kalbėti dar ir apie operatyvinių tarnybų veiklos spragas, analizuoti, kokios tai spragos, ir kartu pagalvoti, ką ten padaryti.

Be to, kitas klausimas – tai suderinamumo klausimas, sinchroniškumo klausimas tarp tardymo institucijų ir operatyvinių tarnybų. Aš kartu galėčiau informuoti, kad šiam klausimui yra skirtas tam tikras dėmesys. Dar prieš atostogas, liepos mėnesį pas mane buvo susirinkę Valstybės saugumo departamento vadovas, generalinis komisaras, vidaus reikalų ministras ir kiti kai kurie vadovaujantys darbuotojai. Mes svarstėme šį klausimą. Mes pasidalijome mintimis ir šiandien rašytine tvarka pasidalijome pasiūlymais, ką būtų galima pagerinti operatyvinės veiklos bare.

Manome, kad artimiausiu laiku priimsime kartu ranka rankon visi bendrą sprendimą šiuo spektru. Aš žinau, Seime yra nuostata išklausyti mus visus šiuo klausimu ir mes Seimą informuosime, kas ten daroma.

Konkrečiai dėl šių bylų. Aš noriu priminti, nors bylos ir nėra šiandien tokios, kad galėtų būti išaiškintas nusikaltimas, tačiau aš norėčiau jus užtikrinti, gerbiamasis Seimo nary, kad visose mano minėtose bylose ir kai kuriose kitose yra šiokių tokių poslinkių. Yra svarių poslinkių, tačiau jūs turbūt nereikalausite, kad aš atskleisčiau iš šios tribūnos kai kurias operatyvines detales, nes gali kartais kai kas ir nepavykti.

Mane guodžia kai kurie ir operatyvinių tarnybų pasiekti šiose bylose rezultatai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone prokurore, kai kalbame apie didžiųjų finansinių bylų tyrimo lėtą eigą arba vilkinimą, buvo jūsų Generalinės prokuratūros atstovo pranešimas su kai kuriais teiginiais. Aš atkreipiau dėmesį, kad tiesiog konstatuojama, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas atideda ir atideda įmonės “Jūra” baudžiamųjų bylų nagrinėjimą. Kokie vaistai tokiems teismams? Ar jūs turite kokį nors vaizdą? Ar kas nors gali pasiūlyti? Kalbama apie Baudžiamojo proceso kodekso pataisymus. Bet, man atrodo, pačioje Klaipėdoje nagrinėjant tokias bylas, ten yra tiek daug artimų giminaičių, pažįstamų, pirtininkų ir kitokių interesų. Ar galima ne Klaipėdoje nagrinėti tokias bylas?

Ir jeigu leisite, tai dar norėčiau šiek tiek pratęsti jūsų atsakymą į kolegės S.Daubaraitės klausimą, jūs atsakėte, dėl tariamos kaltės. Tai tas jau seniai paneigta dėl L.Andrikienės. Tos bylos nėra, bet yra neteisingi liudytojų parodymai. Tai tokie parodymai yra sąmoningas šmeižimas ir kurstymas. Tą buvo galima matyti televizorių ekranuose. Jūs sakote, kad dėl to darysite sprendimą. Bet yra dar ir kitas L.Andrikienės apšmeižimas. Kaip dėl to kito apšmeižimo? Ar artėja koks nors sprendimas? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Ačiū už klausimą, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Kaip žinote, “Jūros” bylos tyrimas iki praeitų metų faktiškai antrojo pusmečio pradžios kapitaliai buksavo. Tai buvo, ko gero, kaltės tiek tardymo, tiek prokuratūros, tiek revizorių. Kaip žinote, ten reikia atlikti pusantro šimto revizijų. Mes kalbėjomės tiek su Revizijų departamentu, tiek su valstybės kontrolieriumi, tiek su prokurorais, tiriančiais bylą, priėjome prie tam tikrų išvadų. Man atrodo, galbūt ir ne ta sparta, galbūt ir mane patį nevisiškai tenkina ta sparta, bet, kita vertus, aš visiškai negaliu nubraukti ir tų pasiektų rezultatų “Jūros” byloje, kurie vis dėlto yra. Žinote, yra 11 baudžiamųjų bylų kaltinant 21 kaltininką. Atiduota į teismą. Kaip tik šiomis dienomis dar dvi baudžiamosios bylos atiduotos į teismą. Šiais metais, be viso to, numatyta atiduoti dar 10 baudžiamųjų bylų į teismą ir jos konkrečiai pas mus yra įvardytos. Žinome, ko dar trūksta iki pabaigos.

Tačiau teisme… Aš negaliu, na, kaip čia pasakius, nesinorėtų man taip jau labai aiškiai kaltinti teismus konkrečiose bylose. Visada konkrečioje byloje reikia išsiaiškinti ir konkrečią situaciją. Vis dėlto galutinis rezultatas yra toks: bylas baigiame, į teismą atiduodame, tačiau bylos neišnagrinėjamos.

Aš kalbėjau su teisingumo ministru, kiek tai nuo jo priklauso, taip pat visai neseniai kreipiausi į jį raštu informuodamas apie situaciją, siūlydamas sprendimus. Taip pat ir galimybes svarstyti, ar kai kurių tų bylų nepaėmus iš Klaipėdos teismų ir neatidavus galbūt Vilniaus apygardos teismui.

Aš turbūt ilgai užtrukau į antrą klausimą…

PIRMININKAS. Pone prokurore, jūsų laikas baigėsi. Jūsų paklausė 9 Seimo nariai.

K.PĖDNYČIA. O antras klausimas?

PIRMININKAS. Ir dėl ponios L.Andrikienės patikslinimas.

K.PĖDNYČIA. Gerai, aš pasakysiu. Žinote, gerbiamasis Seimo Pirmininke, kai aš sakiau neteisingi parodymai, tai kartu pasakiau, kad negalima šitoje sąvokoje talpinti sąvokų “sąmoningai”, “šmeižia” ir panašių. Yra skirtingi dalykai. Jūs priėmėte Seime įstatymą dėl melagingų parodymų. Parodymai gali būti neteisingi, tai nereiškia, kad jie yra melagingi. Tai yra šiek tiek skirtingos sąvokos. Jas reikia kitaip matyti baudžiamajame įstatyme. Turi būti tiesioginė tyčia. Atskira, labai subtili, labai sudėtinga tema, tačiau mes konkrečiai šį klausimą nagrinėjame ir išspręsime.

Turbūt teisingai supratau, jūs turite mintyje kitą bylą dėl Seimo narės L.Andrikienės, kai buvo kaltinama dėl to, kad buvo KGB agentė. Laikas man neleidžia analizuoti tos bylos plačiau. Aš jums galiu pasakyti tiek, byla iš principo ištirta, būtų galima ją užbaigti, kiek tai liečia pačią Seimo narę, tačiau būtent šią bylą mes užbaigsime dar negreitai. Yra rimtų priežasčių. Aš jau esu minėjęs, kai man teko diskutuoti, kad mūsų tikslas šiandien ne tik nustatyti, ar yra, ar nėra, bet turime ir kai kurių didesnių tikslų.

Aš turiu vilties, šiandien man puikiai koordinuojasi trys dalykai, ir turiu vilčių, kad galbūt mes toje byloje, gal bus pirmoji byla, jei pavyks, bet aš negaliu garantuoti, kad pavyks, galbūt mes nustatysime, kas vadinamuosius dokumentus į stalčius ar į pašto dėžutes mėto ir kas juos rašo. Aš šiandien turiu tokių vilčių. Šitą bylą aš norėčiau tirti tiek, kiek reikės dėl to intereso.

Dėl L.Andrikienės aš anksčiau sakiau ir dabar nieko nauja negaliu sakyti. Tie faktiniai duomenys ir tie dokumentai, kurie buvo mums pateikti, neįrodė ir dabar neįrodo, kad ji buvo tokia, kaip ją buvo įvardiję.

Šmeižimas irgi yra atskira tema. Aš nežinau, ar turiu dabar laiko kalbėti? Šmeižimas, kaip ir melagingi parodymai, tai yra veika, kurioje būtina įrodyti ne tyčią, o tiesioginę tyčią. Deja, tai yra Seimo priimtas įstatymas. Arba tokius įstatymus reikia pakeisti, supaprastintai žiūrėti ir matyti, arba egzistavo ir egzistuoja. Bet mes vykdome ir dirbame šiandien taip, kaip įstatymas mums suteikia galimybes.

PIRMININKAS. Pone prokurore, ačiū už paskutines viltingas naujienas. Dėkoju. Dar sykį kartoju, jūs atsakėte į 9 Seimo narių klausimus. Baigėme susitikimą su jumis. Sėkmės darbuose!

K.PĖDNYČIA. Ačiū už klausimus.

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo projektas Nr.P-1323 (pateikimas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji turime du klausimus, likusius iš priešpietės. Taigi dabar turėtume priešpietės 5 klausimą – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo projektą Nr.P-1323. Šiandien jis yra pateikiamas. Kviečiu į tribūną finansų viceministrą poną E.Žilevičių.

E.ŽILEVIČIUS. Laba diena! Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateiktas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas.

Privataus sektoriaus nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių rinkos plėtra, investicijos, užsienio ir bendrųjų įmonių steigimas, nestabilumas bankininkystės ir draudimo veiklos srityse sukūrė paklausą rinkos principais pagrįstam turto vertinimui, o kartu ir prielaidas turto vertinimo profesijos bei vertinimo veiklos atsiradimui. Iškilo būtinybė reglamentuoti šią veiklą bei įsitraukti į tarptautines vertintojų organizacijas, perimti jų profesinę patirtį. Ryšium su tuo daugelis problemų buvo pradėta spręsti Vyriausybės nutarimais. 1995 metais buvo priimta keletas nutarimų dėl turto vertės nustatymo, dėl turto vertintojų atestacijos komisijos nuostatų, taip pat dėl turto vertinimo metodikos. Šie nutarimai įteisino tarptautiniais vertinimo metodais ir kriterijais pagrįstus bendruosius turto vertės nustatymo principus bei turto vertinimo metodiką, leidžiančią objektyviai nustatyti turto vertę, neatsižvelgiant į jo nuosavybės formą, ir pradėjo bendros turto vertinimo sistemos, pagrįstos rinkos principais, kūrimą Lietuvoje. Vienodas požiūris į turto, verslo ir kapitalo vertę yra viena iš svarbiausių prielaidų tvarkyti šalies finansų ir ūkio sistemą, spręsti turto ir kapitalo apmokestinimo, privatizavimo ir teisingo atlyginimo savininkams, paimant jų turtą visuomenės poreikiams, klausimus. Tačiau iki šiol nebuvo atitinkamo įstatyminio pagrindo, reglamentuojančio turto vertinimo veiklą, vertintojų profesionalumą, ir nėra įstatymiškai aiškiai apibrėžtos vertinimo sąvokos bei verčių nustatymo metodai.

Atsižvelgiant į daugelio šalių patirtį bei į šios dienos Lietuvos gyvenimo realijas, besiformuojančią vertinimo sistemą bei su ja susijusias problemas finansų ir ūkio sektoriuose, galima konstatuoti, kad tolesnis šios vertinimo sistemos tobulinimas įmanomas tik turint šią veiklos sritį reglamentuojantį įstatymą. Dėl šių priežasčių ir yra parengtas Lietuvos Respublikos turto vertinimo pagrindų įstatymo projektas. Šis įstatymas nustato pagrindinius turto vertinimo principus ir atvejus, vertės nustatymo būdus ir metodus bei jų parinkimo tvarką, turto vertinimo procedūras, turto vertinimo veiklos pagrindus, teises, pareigas ir atsakomybę. Šį įstatymo projektą parengė sudaryta darbo grupė. Yra gautos dėl šio įstatymo Teisės departamento išvados, su kuriomis kiek trumpai susipažinus, manau, į daugumą bus atsižvelgta. Kai kurios yra redakcinio pobūdžio, atskirų straipsnių suderinimas. Manau, kad į nemažą dalį šių pastabų mes atsižvelgsime. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone viceministre, dėl jūsų pateikto įstatymo projekto nori paklausti 9 Seimo nariai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 21 straipsnyje nurodyta, kad paimant turtą visuomenės poreikiams ir kitais atvejais, kai veikiama valstybės ir visuomenės interesais, atliekamas bendrasis turto vertinimas. Atskirais atvejais gali būti atliekamas ir specialus turto vertinimas. Noriu paklausti, ar nereikėtų konkretizuoti tuos atskirus atvejus, kada turi būti taikomas specialus turto vertinimas? Tai būtų visiškai aišku ir konkretu. Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų mes svarstymo metu dar pagalvosime apie šią pastabą, tačiau visais atvejais, sakysim, kompensacijų grąžinimo visus atvejus galbūt bus sudėtinga nustatyti, bet kuriuos įmanoma, pasižiūrėsime.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, šitame įstatymo projekte nekalbama apie intelektualųjį turtą, o dažnai versle intelektualusis turtas taip pat yra vertinamas, ir gana nepigiai. Šiuo metu Lietuvoje į šitą sritį nėra atsižvelgta, todėl daug kas yra neadekvatu vertinant. Ar jūs nemanote, kad šito įstatymo projektą reikėtų papildyti ir šitokio turto įvertinimo galimybėmis?

E.ŽILEVIČIUS. Galbūt pastaba iš tikro verta dėmesio, gal ją reikia svarstyti. Gal mes kreipsimės į darbo grupę, kad ji dar pasvarstytų šitą klausimą, tačiau vertindami verslą, aišku, vertintojai šiuo metu, kaip jūs sakėte, į intelektualinę pusę atsižvelgia. Tačiau reikėtų detaliau reglamentuoti šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas ar yra? P.Gylys. Kolega Gyly, prašom klausti. Ir jūs atsisakote žodžio. V.Andriukaičio nematyti. R.Melnikienė. R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasiteirauti. 10 straipsnyje yra turto vertintojų kvalifikacija. Dėl kvalifikacijos suteikimo. Kokios įstaigos ar institucijos suteiks ir kokie suteikimo kriterijai būtų? Gal galėtumėte pasakyti?

E.ŽILEVIČIUS. Yra Turto vertintojų atestacinė komisija prie Finansų ministerijos, tačiau šiuo metu rengiamasi šią instituciją reformuoti ir padaryti priežiūros institucija. Vyriausybės yra rengiama metodika, ten bus išdėstyti ir priimti konkretūs reikalavimai, kurie bus taikomi vertintojams. Tai ir darbo stažas, ir kvalifikacija, ir išsilavinimas toje srityje, ir, sakykim, kalbų mokėjimas, ir visas kompleksas priemonių, kurios bus konkrečiai išdėstytos Vyriausybės nutarime.

PIRMININKAS. Pone viceministre, daugiau klausimų nėra. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame šiam įstatymo projektui po pateikimo? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas jau seniai lauktas. Malonu, kad jis jau pasirodė. Įstatymo projektas jau buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komitete. Mes išsakėm kai kurias pastabas. Matyti, ir čia kai kas bus išgirsta. Manau, po sėkmingų patikslinimų, atsižvelgus ir į Teisės departamento išvadas, įstatymo projektas bus pagerintas ir mes jį priimsime. Todėl aš pritariu šio įstatymo projektui po pateikimo ir kviečiu pasisakyti visus teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo projektui Nr.P-1323. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, toliau užsiimsiantis šituo įstatymo projektu.

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1336 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar tik tvirtieji Seimo nariai liko, todėl aš kviečiu registruotis. Registracija prasidėjo. Noriu pasakyti, kad šeštąjį popietės klausimą imsime užsiregistravę, o būtent Akcizų įstatymo 3 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-1336. Šį įstatymo projektą pateiks ponia V.Latvienė – finansų viceministrė.

V.LATVIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė parengė ir teikia Akcizų įstatymo pataisas. Jomis yra siekiama įvesti akcizą cukrui, įskaitant cukrų, esantį produktuose, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą ir taip pat parfumerijos, kosmetikos ir tualetiniams preparatams, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio.

PIRMININKAS. Alkoholio, atleiskit, ponia viceministre.

V.LATVIENĖ. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad, aišku, žiūrint mokestiniu požiūriu, nebūtų mums, ypač mokesčių administratoriams, labai priimtinos šito įstatymo pataisos. Bet čia susiduria dvi problemos. Atsiranda perteklinio cukraus problema ir mokesčių administravimas. Aišku, tada reikia pasverti, kas yra svarbiau, ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Atsižvelgdami į tai mes ir siūlome Akcizų įstatymo pataisas. Kad nebūtų dvigubai imamas akcizas gaminant konditerijos gaminius už sunaudotą cukrų šių produktų gamybai, siūlome leisti Vyriausybei sudaryti sąrašą, kam būtų grąžinamas sumokėtas akcizas už cukrų kaip žaliavą arba užskaitomas apskaičiuojant akcizą už cukrų, esantį produktuose, nurodytuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės sąraše. Kaip minėjau, akcizo užskaitymo ir grąžinimo tvarką siūloma pavesti nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai.

O dėl parfumerijos, kosmetikos ir tualetinių preparatų, čia būtų siūlymas įvesti akcizą absoliučiam kiekiui, t.y. litrui. Jeigu paanalizuotume, kaip tai atsilieps kosmetikos produkcijai, tai kaina dėl to faktiškai beveik nepakistų, nes yra galvojama apie akcizo dydį, apie 2-3 litus už litrą. Kosmetikos gaminių kaina yra palyginti nemaža, o kiekis labai mažas. Todėl jiems tas padidėjimas faktiškai įtakos neturėtų, bet mums pavyktų kažkiek sureguliuoti vartojimą tokių kosmetikos preparatų kaip odekolonas “Trojnoj” ir panašūs. Tai jau yra vartojama ne pagal paskirtį, o kaip alkoholio produktas, todėl siūlome pritarti šio įstatymo pataisoms.

PIRMININKAS. Vienuolika klausimų, ponia viceministre. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji pranešėja, na, prieš vasaros atostogas, kai tribūnoje buvo ministras, aš taip pusiau juokais, pusiau rimtai klausiau, ar iš tiesų galvojama apmokestinti šitą odekoloną “Trojnoj” ir kiek iš to bus surinkta mokesčių. Ar iš tiesų mūsų biudžetas taip jau visai nuskurdo, kad galvojama iš tų vadinamųjų “bomžų”, kurie geria šitą odekoloną, surinkti mokesčius ir taip išgelbėti valstybės biudžetą? Tada man ministras juokais atsakė, kad šito lyg ir nebus. Dabar supratau, kad odekolonu gelbėsime biudžetą. Kiek vis dėlto išgeriama to odekolono “Trojnoj” ir kiek padidės biudžeto įplaukos dėl šito akcizo?

V.LATVIENĖ. 1997 metais į Lietuvos Respubliką buvo įvežtos 694 tonos odekolono “Trojnoj”. Tas kiekis nuolat didėja. Alkoholio kontrolės tarnyba pastebėjo, kad netgi kioskuose pasirodė po pusė litro ir po litrą supakuotas šitas produktas, į kurį tiktai pridėta panašaus į citriną kvapo. Tai galim toleruoti šiandien… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolega Salamakinai, jūs patenkintas atsakymu?

A.SALAMAKINAS. Net labai.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamoji ministre, jūs ką tik pasakėt, kad kaina iš esmės nesikeis, ir drauge pridedat, kad negalima toleruoti to gėrimo. Tačiau aš nelabai suprantu, kaip jūs jį tada paveiksit. Jeigu kaina nesikeis, tai tas žmogus, kuris pirko “Trojnoj” gerti, tas ir pirks gerti, o kas ieškos kitiems reikalams, tai taip pat ieškos kitiems reikalams. Ar dėl to sumažės įvežimas arba vartojimas, jeigu iš tikrųjų, kaip jūs sakot, kaina labai labai mažai keisis?

V.LATVIENĖ. Nesikeis kitų kosmetikos gaminių kaina arba ji keisis labai mažai, nes, kaip minėjau, jų kaina yra gana aukšta. O štai šitų odekolonų “Limon”, “Trojnoj” įsigijimo kaina yra tiktai apie 80-90 centų už 0,2 litro. Jeigu, esant tokiai kainai, įvesime akcizą, panašų į jų kainą, aišku, jų vartojimas bus labai apribotas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, noriu paklausti, ar buvo vis dėlto pasvertos realios galimybės iš akcizų cukrui sukaupti lėšas cukrinių runkelių augintojams subsidijuoti ir kokios čia galėtų būti šių mokesčių administravimo išlaidos? Ačiū.

V.LATVIENĖ. Surinktas akcizas ir bus skirtas cukrinių runkelių augintojams cukrinių runkelių kainai padengti. Ir kokios tos galimybės… Tvarkoje, aišku, yra būtina numatyti, kad jiems gali būti skiriama surinktas akcizas, skirtas supirkimo kainai padengti. Akcizas būtų naudojamas tiesiog pagal paskirtį grynai tiktai tiems tikslams. Administravimo požiūriu galėtų būti problemų, jeigu būtų ilgas, didelis sąrašas šitų prekių. Todėl ir norim, kad tai būtų tik labai didelio cukringumo prekės ir sąrašas būtų nedidelis, kad turėtume sąlygas administruoti tuos procesus.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Gerbiamoji pranešėja, net ir skubiai priėmus šias pataisas Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės parengti ir nustatyta tvarka patvirtinti akcizų įskaitymo ir grąžinimo tvarką. Tai yra didelis darbas. Mano klausimas: ar jau parengtas tokios tvarkos projektas? Kalbu apie cukrų, o ne apie įstatymo projekte minimus saldžius tualetinius preparatus, kurių dar nevartoju.

V.LATVIENĖ. Tvarka dabar yra rengiama ir galutinai derinama su Žemės ūkio ministerija. Mums yra pagrindinis klausimas dėl prekių sąrašo, kas turėtų būti įtraukta į jį.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamoji ministre, aš norėjau paklausti. Suprantama, kai akcizai yra didinami siekiant apsaugoti Lietuvos rinką. Tačiau Lietuvoje neauginama nei kava, nei šokoladas. Kodėl reikia įvesti šiems produktams akcizą? Taip pat aš manau, jog jeigu įvesime krosnių ir kitam kurui akcizą, kuras pabrangs. Aš manau, kad tai nėra tikslinga.

V.LATVIENĖ. Akcizo paskirtis yra ne vien tik apsaugoti rinką. Paprastai tai yra prekės, kurios yra ne pirmo būtinumo. Prie tokių yra priskirta ir kava, ir šokoladas. Šitie objektai yra tradiciniai, daugelyje šalių priimti. Kitas dalykas, kad galbūt pajamos iš jų yra labai nedidelės, o administravimo sąnaudos reikalauja tam tikros dalies. Taigi šiais metais mes dar pateiksime Seimui svarstyti Akcizų įstatymo projektą ir į įstatymą bus jau įtraukti ir tarifai, ir apmokestinimo objektai. Taigi prie šito dar bus galima grįžti, svarstyti, o dabar mes šitos vietos tiesiog neliečiam.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Didžiokas.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamoji viceministre, aš štai turiu Lietuvos kosmetikų asociacijos kreipimąsi, kuriame jie būgštauja (ir, matyt, pagrįstai), kad po jūsų siūlomo įstatymo pakeitimo priėmimo legalių Lietuvos gamintojų parfumerijos gaminiai gerokai pabrangs. Jie, matyt, irgi pagrįstai nuogąstauja, kad siūloma priemonė neišspręs kontrabandinio įvežimo, nelegalios prekybos ir vartojimo ne pagal paskirtį. Jie taip pat savo rašte siūlo, kad efektyvi priemonė minėtiems šiems negatyviems dalykams sustabdyti galėtų būti valstybės įvesta minimali kaina atskiroms gaminių grupėms. Jie taip pat siūlo, kad galbūt reikėtų įvesti licencijas ir kvotas importuotojams. Kokia jūsų nuomonė dėl tokių pasiūlymų?

V.LATVIENĖ. Aš manyčiau, kad kažkokių minimalių kainų nustatymas būtų daug nepriimtinesnis sprendimas rinkos ekonomikos sąlygomis. Kažkokios kvotos ar licencijos irgi suteiktų tiktai monopolinę teisę vieniems ar kitiems įvežti tą produkciją, bet dėl to visiškai nebūtų sprendžiamas vartojimo ne pagal paskirtį klausimas. Mes siūlom vartojimo ne pagal paskirtį klausimą bandyti spręsti per kainą, nes jie tą produkciją vartoti ne pagal paskirtį šiandien pasirinko dėl jos pigumo. O Lietuvos kosmetikos gamintojų produkciją, kaip aš ir minėjau, tai turėtų paliesti labai minimaliai, nes nustačius dviejų litų akcizą už litrą, normaliems kosmetikos gaminiams būtų centais skaičiuojamas priedas prie kainos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamoji ministre, norėčiau du klausimus. Pirmiausia jūs taip ir nepasakėt, kiek, įvedus šiuos papildomus akcizus, bus surinkta mokesčių. Gal turit skaičiavimus? Ir antras kyla klausimas: kaip bus nustatomas cukraus kiekis, esantis įvežamuose produktuose?

V.LATVIENĖ. Kaip aš minėjau, dėl cukraus kiekio bus pavesta Vyriausybei sudaryti sąrašą, į kurį bus įtrauktos prekės, kurios savo produkte turi tam tikrą cukringumo laipsnį. Tai jau bus konkretus sąrašas, nes kitu atveju iš tiesų būtų neįmanoma nustatyti administravimo momentus, kiek yra cukraus toje prekėje.

Dabar dėl įplaukų, kiek čia už tuos losjonus būtų gauta. Tai prognozuoti yra sunku, nes, kaip matom, tų produktų vartojimas kas metai didėja. Galima daryti prielaidą, kad įvedus tokius apribojimus išvis nieko nebus. Tegu tai ir nebus akcizų įplaukos, to mes nesiekiame, bet kad nebūtų vartojama ne pagal paskirtį.

A.SYSAS. Bet saldumynai vis tiek bus įvežami?

V.LATVIENĖ. Taip. Dėl cukraus yra kitas dalykas. Aš jau minėjau, kad tai, kas bus surenkama už cukrų ir už produktus, turinčius cukraus, visas tas akcizas bus skiriamas augintojų supirkimo kainai padengti. Čia susipins vienas su kitu. Čia yra kaip rinkos apsaugos priemonė.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamoji viceministre, jūs pasakėte akcizų dydį, numatomą kosmetikos priemonėms. O koks bus akcizų dydis cukrui?

V.LATVIENĖ. Tai yra planuojama. Aš manau, kad mes iki svarstymo spėsime pateikti jums ir šią tvarką. Mes labai skubame per šią savaitę sudėti paskutinius taškus, kad jūs matytumėte labai aiškiai, apsispręsdami dėl šio įstatymo, kaip čia bus. Akcizo dydis yra planuojamas 1000-1100 litų už toną.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamoji viceministre, jūs minėjote, kad bus grąžintas sumokėtas už cukrų akcizas. Aš norėčiau paklausti, kokiais principais remiantis bus nustatyta ta tvarka, kam bus grąžinta, o kam ne? Nuo ko tai priklausys, ar bus įstatyme numatyti tie principai, ar čia spręs tik Vyriausybė? Ar tai nebus dar vienas toks nelabai geras biurokratinis sprendimas?

V.LATVIENĖ. Kaip minėjau, mes stengsimės pateikti jums tą tvarką, kad dar iki priėmimo matytumėte tuos visus principus. O principas bus vienas: kad būtų eksportuota ta produkcija, kuriai yra nustatytas akcizas. O visoms įmonėms, kurios atitiks tas sąlygas, kurios gamins tą produkciją, kuriai yra nustatytas akcizas, už suvartotą cukrų sumokėtas akcizas bus grąžinamas.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš dėl motyvų noriu kalbėti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Ačiū. Mano klausimą jau paklausė. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ponia viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. (Balsas salėje) Ponia viceministre, dar į L.Sabučio klausimą.

Seimo narys L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Dėkoju. Aš labai atsiprašau, bet spaudžiau mygtuką.

Yra du tokie niuansai. Pavyzdžiui, 10 punktas, kur mes darome pataisą, jog cukrų, esantį produktuose, nustato Vyriausybė, o alkoholio Vyriausybė nenustato. Kodėl taip?

Trečioji pataisa, jog akcizų įskaitymo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė arba įgaliota institucija. Tai kas bus ta įgaliota institucija? Mes esame susitarę, kad nurodome konkrečiai, kad žinotume, kokie valdininkai ir kur galėtų kreiptis žmonės tokiu atveju.

V.LATVIENĖ. Ta tvarka bus tikrai nustatyta Vyriausybės nutarimu, nes čia yra labai svarbus momentas. Jau ji yra baigiama parengti.

O kodėl nėra nustatyta parfumerijos, kosmetikos ir tualetiniams preparatams pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą, todėl, kad čia pateks absoliučiai visi. Bus nustatytas absoliutus dydis už tam tikrą kiekį: litai už litrą. Tada jau čia nereikia atskiros reglamentacijos.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai, ponia viceministre. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų. Ar pritariame po pateikimo šiam įstatymo projektui? E.Kunevičienė buvo prašiusi žodžio iš anksto. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Siūlyčiau po pateikimo pritarti, o Biudžeto ir finansų komitetą skirti pagrindiniu komitetu.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Dėl cukraus aš nuomonės neturiu, tačiau kai mes apmokestiname odekoloną, mes iš esmės įteisiname jį kaip alkoholinį gėrimą. Nežinau, turbūt būsime pirmoji valstybė Europoje, pripažinusi odekoloną gėrimu. Todėl aš susilaikysiu balsuodamas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu, turėdami galvoje keletą susilaikiusių, pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Akcizų įstatymo 3 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1336. Pagrindinį komitetą skiriame Biudžeto ir finansų komitetą, papildomą – galbūt Sveikatos reikalų komitetas norėtų padirbėti? Papildomas komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Ačiū, kolegos.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 9, 24, 26, 26¹, 27, 28, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo 33¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1168GR(2) (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Dabar jau vėl grįžtame į pagrindinę popietės darbotvarkę – 2 klausimas – Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento grąžintas mums iš naujo svarstyti Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1168. Čia įrašytas antrasis variantas, kuris mus pasiekė tiktai pastarosiomis dienomis. Reikės kalbėtis, kaip toliau elgsimės Konstitucijos ribose. Vis dėlto šį grąžintą įstatymo projektą ir Prezidento dekretą (pirmą ir antrą) kviečiu pateikti Prezidento patarėją referentą poną A.Abramavičių. Prašom.

Įstatymo svarstymas. Procedūra pagal Statuto 169 straipsnį, kolegos. Prašom, pone patarėjau.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jums pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 2, 9, 24, 26, 26¹ , 27, 28 ir t.t. straipsnių pakeitimo ir papildymo 33¹ straipsniu įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Būtent šiuo dekretu teikiamos jau jūsų priimto įstatymo pataisos.

Aš labai trumpai pasakysiu, kas lėmė šio dekreto pateikimą jums. Kadangi dekrete pateikti paaiškinimai, su kuriais jūs esate susipažinę, trumpai pasakysiu, kas yra keičiama.

Tai, kad Respublikos Prezidentas savo dekretu grąžino jums pakartotinai svarstyti anksčiau minėtą įstatymą (aš gal nekartosiu pavadinimo, jis gana ilgas ir užims daug laiko), lėmė tai, kad kai kurios šio įstatymo nuostatos ir vartojami terminai, pavyzdžiui, apie panaudos sutartį nevisiškai atitinka tą turinį, kuris yra kituose teisės aktuose, konkrečiai Civiliniame kodekse.

Ir antras argumentas arba, kitaip tariant, priežastis, dėl kurios buvo grąžintas šis įstatymas, yra tam tikrų šio įstatymo nuostatų tikslingumas. Pirmiausia 12 straipsnio nuostatos dėl progresyvinių tarifų apmokestinimo ir 13 straipsnio nuostatos dėl vertybinių popierių rinkos plėtros, taip pat dėl pajamų apmokestinimo.

Dėl šių priežasčių Respublikos Prezidentas pasiūlė pataisyti jūsų priimto įstatymo 12 ir 13 straipsnius.

Norėčiau jums pasakyti, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. rugsėjo 14 d. dekretu siūloma iš dalies pakoreguoti jau anksčiau minėtą mano dekretą.

Dabar trumpai norėčiau jums paaiškinti, kodėl Respublikos Prezidentas siūlo savo naujuoju dekretu koreguoti ankstesnį dekretą, kuriuo buvo tas įstatymas grąžintas. Kaip jūs puikiai jau žinote, kaip aš jau ir minėjau, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 2 ir t.t. straipsnių pakeitimo ir papildymo 33¹ straipsniu įstatymas buvo grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu liepos 24 dieną. Šis įstatymas yra svarstomas tik dabar – rugsėjo 15 dieną. Todėl šio įstatymo baigiamosios nuostatos, reikalaujančios nuo liepos mėnesio pateikti avansines apyskaitas pagal naują tvarką, lemtų netoleruotiną įstatymo taikymą atgaline data.

Respublikos Prezidentas, atsižvelgdamas į tai, kad po dekreto pateikimo iki Seimo posėdžio susidarė nauja teisinė situacija, kuri reikalauja tam tikro Respublikos Prezidento dekreto pakoregavimo, pakoreguoja savo ankstesnį dekretą ir siūlo papildyti šio dekreto 2 straipsnį nauju punktu, kuriame numato pataisas jau priimto įstatymo 18 straipsnyje dėl baigiamųjų nuostatų, būtent pakeičiant tą datą, nuo kada taikoma nauja pajamų apyskaitų pateikimo tvarka.

Tiek trumpai, gerbiamieji Seimo nariai, dėl motyvų ir esmės šių dekretų. Prašyčiau gerbiamojo Seimo pritarti Prezidento siūlomoms pataisoms ir priimti įstatymą su Respublikos Prezidento siūlomomis pataisomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Penki klausimai. Pirmasis klausimas. Seimo narys S.Kaktys. Nėra S.Kakčio. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, du klausimai. Pirmas yra toks. Ar jūs kartu su Prezidentu nagrinėjot kitas šito įstatymo nuostatas, t.y. ar Prezidento dekretas apima visus, sakykim, kritikuotinus naujojo įstatymo straipsnius, ar galėjo būti dar ir kitų, bet Prezidentas manė, kad užtenka vieno ir kito dekreto? Tai vienas klausimas. O antras klausimas kaip tik dėl to ypatingo atvejo, kai Prezidentas, mano skaičiavimais, peržengė jam Konstitucijos skirtą dešimties dienų ribą ir antrasis dekretas yra tikrai Konstitucijos požiūriu, sakykim atsargiai, ginčytinas. Kaip jums atrodo?

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš norėčiau pasakyti šiuo klausimu savo poziciją. Kaip aš jau minėjau, tam, kad Prezidentas siūlo koreguoti vieną savo dekretą, kuriuo buvo grąžintas tas įstatymas, įtakos turėjo tai, kad praėjo tam tikras laiko tarpas tarp pateikimo dekreto, kuriuo buvo grąžintas įstatymas, ir Prezidento pasirašymo bei tos dienos, kai buvo pradėti svarstyti šiuo dekretu teikiami pasiūlymai. Ir taip išėjo, kad dabartiniu metu, jeigu nebūtų pakoreguotas tas dekretas, įsigaliotų tikrai, manyčiau, labai abejotinas konstituciniu požiūriu įstatymas, kuriame būtų numatytas atgalinis įstatymo galiojimas, kadangi kai buvo grąžintas tas įstatymas, to įstatymo baigiamosiose nuostatose buvo numatyta (čia liepos mėnesį), kad avansinės apyskaitos turi būti pateikiamos iki liepos mėnesio. Tačiau praėjo tam tikras laiko tarpas ir jeigu dabar nepadarytume tų visų korekcijų, išeitų taip, kad tas įstatymas įsigaliotų ir turėtų būti taikomas atgaline data. Bet tai iš tiesų yra, mano nuomone, tikrai antikonstitucinis dalykas. Todėl Respublikos Prezidentas pasiūlė pakoreguoti tas baigiamąsias nuostatas, nustatant kitą tų apyskaitų pateikimo datą, t.y. spalio mėnesį. Ir būtent tai teisiškai būtų tikrai teisinga.

Dabar dėl antrosios klausimo dalies, dėl šių veiksmų konstitucingumo. Aš manau, kad Konstitucija pakoreguoti dekrete esamas pataisas Prezidentui nedraudžia. Dabar aš motyvuoju – kodėl. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnyje yra pasakyta, kad Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per 10 dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti. Būtent kalbama apie Prezidento veiksmą, t.y. ar apie pasirašymą, ar apie grąžinimą. Būtent Prezidentas tai ir padarė. Nepraėjus 10 dienų jis to įstatymo nepasirašė, pasinaudojo savo konstitucine veto teise, jį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti. Toliau, aš manau, tas klausimas Konstitucijoje nereglamentuotas tokia prasme, kad Respublikos Prezidentas, pasikeitus aplinkybėms, išimtiniais atvejais negalėtų pakoreguoti savo dekreto, o konkrečiai tuo dekretu siūlomų pataisų. Šiuo atveju aš neįžvelgiu prieštaravimo, nes Prezidentas šiuo atveju iš naujo nevetuoja įstatymo, jis tik iki svarstymo pradžios koreguoja tam tikras įstatymo nuostatas. Aš manyčiau, kad šiuo atveju Prezidento veiksmai tikrai atitinka Konstitucijos reikalavimus.

Dabar, gerbiamasis Seimo nary, dėl jūsų pirmojo klausimo. Aš nuo antrojo pradėjau, nes jis sudėtingesnis. Norėčiau pasakyti, kad buvo svarstomi įvairūs variantai, įvairūs klausimai, bet vis dėlto buvo nutarta, kad Seime, matyt, tie pakoregavimai, kuriuos dabar siūlo Prezidentas, nesukels didelių diskusijų, nes jie yra akivaizdūs ir turi būti padaryti. Juo labiau kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė irgi sutiko ir pritarė tokioms pataisoms. Būtent todėl ir buvo apsiribota tuo pakoregavimu, kad įstatymas tikrai galėtų būti taikomas pagal Konstituciją ir nekeltų tam tikrų abejonių įstatymo nuostatų taikymas. Tiek trumpai dėl jūsų klausimo.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti dėl dekreto 1 straipsnio 2 punkto. Kokiais argumentais remiantis padaryta tokia kategoriška išvada, kad pajamų, gautų pagal civilines sutartis, apmokestinimas progresyviniu tarifu yra nepriimtinas ir keistinas? Kur čia tokia revoliucija? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, matot, kiek aš atsimenu (jeigu aš blogai atsimenu, jūs gal mane pataisysit), viena iš Vyriausybės programos dalių yra tai, kad būtų vienodi mokesčių tarifai. Ir šiuo atveju, jeigu jūs paimtumėt Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, mes pamatytume, kad visais atvejais iki šiol, išskyrus vienintelį atvejį, kai būdavo apmokestinamos pajamos, gaunamos einant antraeiles pareigas, arba kitaip teisiškai šnekant, kai yra nepagrindinėje darbovietėje, buvo taikomas bendras tarifas. Tik nepagrindinėje darbovietėje buvo numatytas tas progresyvinis mokestis ir dabar yra numatytas būtent pagal antrąjį priedėlį. Apskritai aš manyčiau, kad šiuo atveju gal reikėtų ir ateityje pagalvoti, ar yra tikslinga ir pajamas, gaunamas nepagrindinėje darbovietėje, apmokestinti būtent pagal antrąjį priedėlį, kuriame yra numatytas būtent tas progresyvinis mokestis. Tokia pozicija būtų.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Prašyčiau dėl viso dekreto kalbėti.

PIRMININKAS. Dėl viso dekreto. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, šiame naujai pateiktame projekte nėra nuostatos, reikalaujančios atsisakyti pajamų, gaunamų panaudos keliu, apmokestinimo. Ir kaip aš supratau, lyg ir suderinus su Vyriausybe, Vyriausybė atsisakė šito ketinimo, nes apmokestinti panaudos keliu gaunamas pajamas, vadinasi, apmokestinti butų eksploatavimo išlaidas. Svetimu turtu, nekilnojamuoju turtu galima pasinaudoti ne tik panaudos keliu, bet ir nuomojant turtą. Tačiau tokiu atveju, kai turtas yra nuomojamas, pagal šį įstatymą butų eksploatavimo išlaidos yra traktuojamos kaip buto savininko pajamos, t.y. įstatymo straipsnyje sakoma, jog jokios išlaidos, išskyrus labdarą ir paramą, yra neišskaitomos. Aš norėjau pasiteirauti, kodėl jūs pasilikot prie tos nuomonės ir pritaikėt lyg ir skirtingus principus toms dviem galimybėms naudotis svetimu turtu – panaudai ir nuomai?

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamoji Seimo nare, aš norėčiau truputį paaiškinti situaciją teisiniu požiūriu ir lygindamas su Civilinio kodekso nuostatomis. Matot, apskritai ar galima apmokestinti pajamas iš panaudos sutarties, jeigu, aš cituoju Civilinio kodekso 366 straipsnį, “panaudos” sąvoką: “Panaudos sutartimi panaudos davėjas perduoda turtą laikinai ir (pabrėžiu) neatlygintinai naudotis panaudos gavėjui, o šis įsipareigoja grąžinti tą turtą”. Vadinasi, panaudos sutartis nenumato jokių pajamų gavimo. Kaip galima apmokestinti tai, ko nenumato ta sutartis?

Kitas atvejis. Gal būna tokių atvejų, kai iš tiesų yra nuomos sutartis, bet ji yra, pavyzdžiui, po panaudos sutarties priedanga, pavyzdžiui, iš tiesų yra nuomos sutartis, bet forminama kaip panaudos. Tada yra Civilinio kodekso kitas straipsnis, kuris numato apsimestinio sandorio negaliojimą, kuriuo yra pasakyta, jeigu sandoris sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį, taikomos taisyklės to sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Tai tiek trumpai jūsų klausimu.

PIRMININKAS. Visi klausimai, pone referente. Ačiū, kolegos. Mes dabar turime kalbėdami dėl motyvų vienas – už, vienas – prieš nuspręsti, ar grąžinsime svarstyti įstatymą iš naujo, ar laikysime, kad mūsų vieną kartą priimtas įstatymas iš tikro nėra priimtas. Gerbiamieji kolegos, turiu du Seimo narius, prašančius žodžio – Seimo narę E.Kunevičienę, Seimo narį Č.Juršėną. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į Teisės departamento pastabą dėl atitikimo Konstitucijai. Manyčiau, kad grąžinamas įstatymas neprieštarauja Konstitucijai dėl tokios priežasties, kad ir pirmajame variante, ir antrajame variante esmė yra ta pati. Įstatymas grąžinamas Seimui. Todėl visą turinį, kuris keičiamas, tai tą turinį mes dar svarstysime, kada svarstysime, jeigu šiandieną nuspręsime, kad priimame pateiktą poziciją – įstatymą persvarstyti. Todėl nereikėtų manyti, kad prieštarauja Konstitucijai.

Dabar dėl ko reikėtų sutikti, kad įstatymą tikslinga pakeisti atsižvelgiant į Prezidento siūlymus. Šiais metais mes tikriausiai priimsime Pajamų ir mokesčių įstatymą, kuris įsigalios 2000 metais. Ir ten viskas išsispręs, kai mes nustatysime tarifus ir kokias pajamas apmokestinti, ten viskas konkrečiai pateks. O dėl to, kad dabar buvo numatyta, pavyzdžiui, pajamas iš vertybinių popierių pardavimo apmokestinti 29%, o Prezidentas siūlo 15% ir dar neapmokestinti 12 neapmokestinamų minimumų, o tie minimumai yra skirtingi, invalidui vienas, kur turi daug vaikų – kitas, paprastam darbuotojui – trečias, tai administravimas bus tikrai sudėtingas ir tų 12 neapmokestinamų, bet kadangi tai vienų metų problema, manau, neapsimoka konfliktuoti ir siūlyčiau pritarti, kad reikia persvarstyti įstatymą atsižvelgiant į Prezidento siūlymus.

PIRMININKAS. Negi kolega Č.Juršėnas yra kitos nuomonės?

Č.JURŠĖNAS. Tikrai taip, gerbiamasis pirmininke. Kartais aš turiu tą kitą nuomonę ir pabandysiu motyvuoti. Bet pirma noriu pasakyti, kad šis įstatymas toks savotiškas, dovanokite už žodį, nelaimėlis, nes jau iš pat pradžių buvo kažkas ne taip, o dabar juo labiau dvigubai ne taip. Aš drįsčiau priminti Prezidentūros atstovams, kad juk jau liepos 24 d. rašant Prezidento dekretą, buvo aišku, kad įeinama į nemalonią, kaip čia buvo pasakyta, antikonstitucinę situaciją. Juk buvo aišku, net jeigu po šio dekreto būtų buvusi sušaukta neeilinė sesija, o ją reikėjo šaukti, vis tiek įstatymas būtų buvęs paskelbtas geriausiu atveju rugpjūčio pradžioje, kai jau reikia viską vykdyti. Vadinasi, rašant pirmąjį dekretą, jau ne viskas buvo gerai, o jau su antruoju juo labiau nei šis, nei tas.

Aš noriu dar sykį pasakyti, Konstitucijoje labai aiškiai pasakyta, kad Prezidentui skiriama 10 dienų ir jis turi tris variantus: pasirašyti, pasirašyti su išlygom, pastabom, grąžinti persvarstyti arba 10 dienų išlaikyti ir atiduoti Seimo Pirmininkui pasirašyti. Jokių kitų variantų nėra. Sakoma, kad šis dekretas tik pataiso tą. Aš noriu perskaityti dekreto pirmąjį straipsnį: “Iš dalies pakeisti Prezidento tokios dienos dekretą”. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad antruoju dekretu įsiterpiama į Prezidento veikimą per pirmąsias 10 d., kurios jam duodamos. Įsiterpiama į tas 10 dienų, gerbiamieji. Vadinasi, Prezidentas po dviejų mėnesių ar po trijų mėnesių negali dar kartą grįžti prie to paties dekreto. Jeigu jis būtų grąžinęs įstatymą praėjus tik 3 dienoms po įstatymo įteikimo, o devintą ar dešimtą būtų pataisęs savo dekretą, viskas gerai, korektiška, bet ne po dviejų mėnesių. Taigi dabar priimti mums įstatymą su Prezidento pataisom pagal antrąjį dekretą, dovanokite, būtų nevisiškai tinkama, nevisiškai korektiška.

O tuo tarpu korektiška išeitis yra ne viena. Sakysime, Prezidento dekretą galima ir atmesti, o iš karto pateikti atitinkamas pataisas taip, kaip yra Prezidento antrajame dekrete, t.y. Prezidentas turi per 3 dienas pasirašyti Seimo antrą kartą priimtą įstatymą, o Seimas paraleliai rengia pataisą ir nebus jokių problemų. Dėl vienos ar dviejų dienų niekas neis į Konstitucinį Teismą, niekas neprotestuos. Bet yra… (Balsas salėje) Taip, bet yra, man atrodo, korektiškesnė išeitis, kurią paminėjo gerbiamasis posėdžio pirmininkas cituodamas Seimo Statutą. Aš noriu pacituoti 169 straipsnio antrąją dalį: “Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.” Todėl aš ir siūlyčiau pasirinkti šitą korektišką variantą – laikyti įstatymą nepriimtu ir į ketvirtadienio posėdžio darbotvarkę įtraukti lygiai tą patį įstatymą, bet tik su visomis Prezidento pataisomis. Ir jį priimti kitą savaitę ir mes neturime jokių problemų, pasielgiame korektiškai ir pagal Konstituciją. Todėl aš ir siūlau laikyti jį nepriimtu. Ir aš labai agituoju ir Prezidentūros atstovus, ir gerbiamąją E.Kunevičienę ir visus konservatorius pasielgti pagal Konstituciją, pasielgti korektiškai. Juk mes nieko neprarandame. Netgi laiko požiūriu mes nieko neprarandame, bet tada viskas būtų korektiška.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš esu šiek tiek biurokratiškesnis. Aš matau vieną dalyką – 169 straipsnį, arba svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, arba laikyti įstatymą nepriimtą. Jeigu laikomas įstatymas nepriimtas, prie jo galima sugrįžti kada, prie naujo priėmimo ir svarstymo?

Č.JURŠĖNAS. Ne, ne…

PIRMININKAS. Galima sugrįžti po pusės metų, po šešių mėnesių.

Č.JURŠĖNAS. Ne, gerbiamasis Vidžiūnai, čia aiškiai pasakyta, iš karto galima.

PIRMININKAS. Taigi. Gerbiamieji kolegos, turėdami du variantus pirmąjį tikrąjį, Č.Juršėno žodžiais tariant, dekretą ir jo pataisos, kuris įregistruotas antruoju numeriu, mes vis tiek tikriausiai sutiksime su Prezidentūros teisininkais ir mūsų vertinimu, valdybos sprendimu, šiandien Seniūnų sueigoje priimtu sprendimu, kad mes šiandien galime tik svarstyti, ar svarstome grąžintą įstatymą iš naujo, šiandien nusprendžiame, o tada jau kalbame, ką daryti, ar laikome, kad įstatymas nepriimtas. Šiaip jau du siūlymai. E.Kunevičienė ir Prezidentūra mano, kad reikėtų svarstyti iš naujo grąžintą įstatymą ir tada jau svarstyti, ką daryti, galbūt priimti su pataisom, o jas taisyti paskui iš naujo, iš karto kitą dieną, priėmus su Prezidento pataisom ir jam pasirašius per dvi ar kelias dienas, ar ne, gerbiamasis kolega, ar laikyti įstatymą nepriimtą, kaip šiandien siūlo Č.Juršėnas. Šito siūlymo aš trupučiuką bijau, nes tai siūlymas avelės kailyje, gali būti kas nors paslėpta. Taip. Gerbiamieji kolegos, ar reikėtų balsuoti, ar mes galėtume bendru sutarimu sutarti, kad mes svarstysime po savaitės šitą įstatymą iš naujo, taip pat ir Prezidento dekretą.

Č.JURŠĖNAS. Ne, balsuosime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu registruotis. Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime. Balsuojantys už palaikys mūsų išreikštą nuomonę… Mes galime ir ketvirtadienį, mes galime ir antradienį, ne vėliau kaip per savaitę. Iki šiol esame suplanavę, kad svarstysime kitą savaitę – antradienį. Preliminarią ketvirtadienio darbotvarkę jau turime. Taigi užsiregistravę ir balsuojantys už palaikys, kad reikia svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, balsuojantys prieš laikys, kad mūsų vieną kartą priimtas įstatymas yra nieko vertas ir jį laikysime nepriimtu. Prezidentūra siūlo, kad jį svarstytume iš naujo, E.Kunevičienė siūlo svarstyti iš naujo, Č.Juršėnas siūlo visokių neaiškių dalykų.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas būtų už tai, kad mes šitą grąžintą įstatymą svarstytume iš naujo, kviečiu balsuoti už, kitus kviečiu balsuoti prieš, susilaikiusių neskaičiuosiu.

Niekaip negaliu pašalinti V.Čepo, kurį kažkas mėgino “atgaivinti”. Už tai, kad būtų svarstomas grąžintas įstatymas iš naujo, balsavo 51, prieš, t.y. už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtas, balsavo 8. Gerbiamieji kolegos, įstatymas svarstomas iš naujo. Svarstymas po savaitės, ateinantį antradienį.

Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1292 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Nieko nelaukdami imame trečiąjį klausimą – Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1292. Jį pateiks socialinių reikalų ir darbo viceministras ponas A.Nazarovas. Pone viceministre, kviečiu į tribūną.

A.NAZAROVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatome Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimą. Tai susiję su tuo, kad nuo 1998 m. sausio 1 d. buvo pakeistas Valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė. Valstybinių mokslininkų pensijų įstatyme tai nebuvo pakeista. Todėl siūlome pataisą, kad vietoje “… valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija” įrašome “valstybinė pensijų bazė”. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs labai konkretus, pone viceministre. Penki Seimo nariai norėtų klausti. Pirmasis – Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Pone viceministre, kieno darbo brokas, kad aštuonis mėnesius tai nebuvo padaryta?

A.NAZAROVAS. Kadangi aš esu viceministras tik keletą mėnesių, tai ir labai norėdamas ir gerbdamas jus negaliu atsakyti.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Aleknaitė. Atleiskit. Seimo narys J.Beinortas. Atleiskit, Seimo narys R.Kupčinskas įsijungė. Prašom. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Atsiprašau, ar čia bus reikalingos papildomos finansinės išlaidos realizuojant tai?

A.NAZAROVAS. Ne, šiuo metu bazinė pensija lygi valstybinei socialinio draudimo pensijai, tai jokių finansinių resursų čia nereikia.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone viceministre, čia, suprantama, yra klaida, kurią padarė Socialinės apsaugos ministerija, taisydama Pensijų įstatymą, dabar mes taisom tik klaidą. Bet aš noriu atkreipti jūsų dėmesį ir paklausti jūsų viešos nuomonės. Šitas įstatymas yra laikinasis. Laikinasis įstatymas, kai jis buvo priimtas, buvo visiems aišku, kad bus rengiamas nuolatinis, specialusis. Dabar mūsų Seime yra pristatytas Pensijų fondų įstatymas. Pensijų fondų įstatyme yra kalbama apie galimybes, kai darbdavys kolektyviai draudžia savo darbuotojus. Prašom pasakyti, ar Socialinės apsaugos ministerijoje nėra idėjų pabaigti laikinąjį mokslininkų draudimą ir pereiti prie normalaus draudimo, kur darbdavys draustų šių profesijų žmones?

A.NAZAROVAS. Ačiū už tikrai tokį konceptualų klausimą. Be abejo, šitas laikinasis mokslininkų pensijų įstatymas šiek tiek išsiskiria iš tos visos mūsų pensijų sistemos ir yra, aišku, šiek tiek atskiras. Aš negaliu atsakyti dabar konkrečiai, ar bus panaikintas, ar ne, bet, be abejo, yra idėjų, yra minčių šiek tiek reformuoti bendrą pensijų sistemą. Ir tada, aišku, tam kontekste laikinasis įstatymas taip pat gali būti peržiūrėtas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone viceministre. Kolegos, ar pritariame šiam įstatymo projektui po pateikimo? Dabar turėtų kalbėti Seimo narė J.Dunauskaitė. Prašom.

J.DUNAUSKAITĖ. Siūlau pritarti projektui.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti prieš. Taigi Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1292 pritariama bendruoju sutarimu po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ačiū.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1293 (pateikimas)

Viceministras A.Nazarovas pateiks mums dar vieną įstatymo projektą – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-1293. Prašom, pone viceministre.

A.NAZAROVAS. Taip pat teikiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 ir 8 straipsnių pakeitimus ir papildymus. Tai susiję su dviem momentais. Pirmasis momentas. Pagal seną galiojantį įstatymą tos motinos, kurios iki vaiko gimimo nedirbo, buvo iškritusios iš socialinio draudimo sistemos. Todėl siūloma drausti valstybės lėšomis bazinei pensijai, mokant įnašus pusę bazinės pensijos, tas motinas, kurios iki vaiko gimimo nedirbo. Stažas taip pat joms nebuvo skaičiuojamas.

Kita pataisa susijusi su tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkais. Iki 1995 metų jų draudimo stažas buvo prilyginamas stažui dirbant savarankiškai, tačiau įsigaliojus naujam įstatymui jie iškrito iš socialinio draudimo sistemos. Todėl taip pat siūlome tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus drausti bazinei pensijai. Šiuo metu tai apimtų apie 1000 dvasininkų. Grįžkime prie motinų, auginančių vaikus iki trejų metų. Skaičiai maždaug nuo 40 iki 50 tūkst. kasmet. Ačiū.

PIRMININKAS. Dešimt klausimų, pone viceministre. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, aš turėčiau du klausimus. Jūs baigėt skaičiais, bet aš vis tiek noriu patikslinti. Kiek mokesčių mokėtojams kainuos dvasininkų draudimas? Ir kitas klausimas: kodėl išskiriama tik ši grupė, nors Lietuvoje iki šiol neapdrausti patentininkai, ūkininkai? Kas už juos kada nors mokės ir draus juos? Ačiū.

A.NAZAROVAS. Ačiū už klausimą. Dabar dėl skaičių. Bendras lėšų poreikis 1999 metams būtų 47 mln., iš jų dvasininkams būtų (padalinti iš 50) apie 1 mln. Dabar dėl jūsų antrojo klausimo. Be abejo, mes jau parengę įstatymų projektus, kai kuriuos pateikę, šiandien kaip tik Vyriausybės sekretorių posėdyje svarstyta dėl ūkininkų draudimo, rytoj Vyriausybė svarstys tą klausimą. Dėl savarankiškai dirbančių taip pat yra parengti projektai, mes dirbam ir su kitų profesijų grupėm. Taigi tikrai mūsų akiratyje visi, kam reikia socialinio draudimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Prašyčiau mane palikti dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas taip pat kaip ir pono A.Syso susijęs su religinių bendruomenių kunigų pensijų mokėjimu. Ar nebuvo svarstomas toks variantas, kad jie draustųsi savarankišku draudimu, sakysime, kaip ūkininkai ir po to gautų pensiją? Kodėl dabar daroma tokia privilegija?

A.NAZAROVAS. Taip, šitas klausimas buvo svarstomas, buvo tokių pasiūlymų. Bet bendru sutarimu buvo prieita prie tokios nuomonės.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia minėjot, kad dvasininkai iškrito iš socialinio draudimo sistemos. Tačiau turbūt aišku, kad iškrito ir visi kiti visuomenininkai, kuriems anas stažas galėjo būti priskaičiuotas, sakysim, etatinis partinis sekretorius ir panašūs. Tačiau dabar apie jų “įkritimą” į tą sistemą valstybės sąskaita lyg ir nešnekama. Vis dėlto religinė bendruomenė kaip tokia yra visuomeninė organizacija ir turbūt, nežiūrint jūsų gerų norų (iš tikrųjų tikiu, kad taip ir bus dėl ūkininkų, dėl patentininkų), reikėtų galvoti ir apie visas kitas visuomenines organizacijas, pavyzdžiui, profsąjungas ar pan., už kurias valstybė taip pat turėtų mokėti.

A.NAZAROVAS. Ačiū už klausimą. Aš tik galiu pasakyti, kad mūsų ministerija konkrečiai yra atvira visoms diskusijoms, visiems pasiūlymams, ir mes visada juos svarstome.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti dėl įstatymo apimties. Rašote, kad jis įsigalios nuo 1999 m. sausio 1 dienos. Prašau pasakyti, ar šis įstatymas galios tiktai toms šeimoms, kurios po 1999 metų susilauks vaikelio ir augins jį trejus metus, ar galios ir toms motinoms vaikų, kuriems iki 1999 m. sausio 1 d. dar nebus suėję treji metai? Kaip bus su draudimu tų motinų?

A.NAZAROVAS. Mes paskaičiavome, kad apims visus vaikus, be abejo, t.y. bus taikomas toms motinoms ar tėvams, kurie nedirbo ir kurie šiuo metu pateks į trejų metų kategoriją.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, šiam ir kitiems jūsų siūlomiems įstatymams įgyvendinti reikės per metus vos ne 100 mln. litų. Taigi aš ir noriu paklausti, ar buvo pasvertos realios galimybės finansuoti šito ir kitų įstatymų nuostatų įgyvendinimą, orientuojantis ir į finansinę padėtį? Ačiū.

A.NAZAROVAS. Ačiū už klausimą. Orientaciniai skaičiavimai rodo, kad kiekvienais metais vidutiniškai reikės apie 45 mln. litų, nors, aišku, tie skaičiai preliminarūs. Buvo padaryti visi skaičiavimai. Aš manau, kad tie skaičiai yra tokie, kokie jie yra.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Aleksiūnienė.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs dabar teikiate Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 ir 8 straipsnių pakeitimo projektą. Teikdamas 2-5b klausimą, dar pateiksite to paties įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo projektą. Aš pastebėjau, kad abu įstatymai yra užregistruoti Seime beveik vienu metu. Ar nebuvo galima tų įstatymų pakeitimus sujungti į vieną dokumentą? Aš norėčiau paklausti, dėl kokių priežasčių tai yra daroma? Ar tai yra organizaciniai trūkumai? Ar tai yra daroma sąmoningai, kad būtų lengviau įtikinti Seimo narius jų reikalingumu, nes kiekvienai pataisai įgyvendinti reikalingos papildomos lėšos. Pavyzdžiui, šio įstatymo, kurį jūs teikiate dabar, pakeitimui reikia 50 mln., kitam, kurį jūs teiksite, reikės 2,6 mln. litų. Aš ne prieš tų išmokų mokėjimą, tačiau ar galima tokius klausimus spręsti nesprendžiant “Sodros” biudžeto reikalų?

A.NAZAROVAS. Aš atsiprašau, kokį jūs turite kitą įstatymą?

D.ALEKSIŪNIENĖ. 2-5b.

A.NAZAROVAS. Aš suprantu, mes dabar kalbame apie…

PIRMININKAS. P-1293 įstatymo projektą.

A.NAZAROVAS. Ten yra visai kita koncepcija – invalidumo koncepcija. Tai visai kiti dalykai.

PIRMININKAS. Paskui dėl šito įstatymo projekto.

A.NAZAROVAS. Dėl “Sodros” biudžeto, čia, aišku, platesnis klausimas.

PIRMININKAS. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone viceministre, atvirai kalbant, mūsų demografinė situacija jums žinoma. Kad blogėja, irgi žinoma. Čia yra įsakmiai pasakyta, kad nedirbantys ir neturintys vaiko priežiūros atostogų. Bet juk mes skatiname, kad motinos nors šiek tiek dirbtų, galų gale to reikalauja jų profesinis pasirengimas. Daugelį motinų mes skatiname, kad jos dirbtų ne visą darbo laiką.

Prašau pasakyti, ar ne geriau būtų valstybei nustatyti tokią koncepciją, kad jeigu iki 3 metukų auginanti vaiką motina dirba ir uždirba iki tam tikro lygio, vis tiek valstybė ją draustų tą laiką, nes iš tikrųjų mes nenorime, kad ji prarastų kvalifikaciją. O šitaip mes pastatome ją į padėtį arba – arba. Kaip jums atrodo, ar čia tas toks griežtas arba-arba yra naudingas, pavyzdžiui, demografinės problemos sprendimo požiūriu?

A.NAZAROVAS. Iš dalies galima sutikti. Bet į tą problemą galima pažiūrėti ir kitaip. Taip būdavo iki tol, kol nebuvo šito draudimo. Motina prieš gimdymą dirbtinai įsidarbindavo, jūs gi puikiai tą žinote, kad eitų tiek “Sodros” stažas, tiek gautų tas įmokas. Taigi mes dirbtinę problemą normaliai išsprendėme. Jeigu ji negalėjo dirbti iki gimdymo, tai tikrai maža tikimybė, kad ji staiga atras tą darbą ir t.t. O su tais jūsų teiginiais, be abejo, galima sutikti, bet ta problema jau šiek tiek šalia. Čia mes sprendžiame konkrečią problemą, kuri jau buvo ir yra šiandien.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galėtumėte pasakyti, kokias pensijas šiandien gauna tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai bei vienuolyne dirbantys vienuoliai? Antras klausimas: ar nebūtų tikslingiau, jeigu jau valstybė savo biudžeto lėšomis yra pasirengusi mokėti socialinio draudimo įmokas už šiuos asmenis, nors jų pajamos jų bendruomenėse irgi yra gaunamos, gal geriau tą pataisą įrašyti ne į Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, o, pavyzdžiui, įvesti dar vieną valstybinę pensiją, nors jų, atrodo, ir taip jau nemažai turime?

A.NAZAROVAS. Ačiū už klausimą. Tikrai yra tokių šalių, kur taip yra daroma. Dabar dėl to atskiro įstatymo. Tiesiog vėlgi nesinori rengti daug tų specialių įstatymų. Tada mes sudarome precedentą ir tada tų įstatymų mes tuoj pagimdysime labai daug per trumpą laiką, todėl mes norime “tilpti” į tą bendrą mūsų Valstybinio socialinio draudimo įstatymų bazę, įstatymų sistemą.

PIRMININKAS. Paskutinioji klausia M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, labai džiaugiuosi ir manau, jog visos Lietuvos katalikių moterų draugijos atstovės labai džiaugiasi, kad pagaliau vaikų auginimas bus vertinamas kaip valstybės ateičiai naudingas darbas ir motinos, auginančios vaikus, gaus už tai pensijas.

Taip pat labai džiaugiuosi, kad pagaliau įvertiname ir dvasininkų darbą, nors šiek tiek įvertiname dvasininkų darbą, kaip mūsų valstybei labai naudingą darbą. Aš manau, dėl to niekas nesiginčys. Manau, ir prieš tai kalbėję ir tam prieštaravę žmonės taip pat nesiginčys, kad dvasininkų darbas mūsų valstybei yra labai reikalingas. Iki šiol jie negavo jokios pensijos, jokio darbo užmokesčio. Ir neteisūs yra kalbėdami taip, kaip neseniai pasakė vienas rajono meras, kodėl gi kunigas negali nupirkti autobuso choristams į Kryžių kalną vežti, į tuos garsiuosius atlaidus, jeigu jis ima tokius didelius pinigus. Tuos pinigus jis ima ne sau, jis ima bažnyčiai išlaikyti.

Ar jūs nemanote, kad reikėtų bent vienam šalia kunigo esančiam bažnyčios tarnui taip pat mokėti tą valstybinį socialinį draudimą, nes nė viena bažnyčia neapsieina be padėjėjo, nė vienas kunigas nėra be padėjėjo. Tai būtų labai nedideli pinigai šalia tų suskaičiuotų.

A.NAZAROVAS. Ačiū už gerą mūsų pastangų įvertinimą. Atsakant į konkretų klausimą, tai reikia konkrečiai nagrinėti, kokį statusą turi tas padėjėjas, kaip jis dirba ir t.t. Dabar negalėčiau konkrečiai atsakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone viceministre. Gerbiamieji kolegos, ar pritarsime šiam įstatymo projektui po pateikimo? V.Aleknaitė norėtų kalbėti dėl motyvų. Aš noriu pasakyti, kad ten kalbama, ponia M.Šeriene, ne tik apie motinas, auginančias vaikus, bet ir apie vyrus. Prašyčiau būti tikslesnę.

V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Labai gerai, kad valstybė rado lėšų drausti privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu motinas, auginančias vaikus. Manau, tai dar vienas argumentas atsakyti į kai kada pasigirstančius priekaištus, kad Lietuvos valstybė nesirūpina šeima, neremia šeimos ir pan. Iš tiesų mes tokių argumentų turime ne vieną. Dabar turėsime dar papildomai.

Mane truputį nustebino čia nuskambėję partijos sekretorių lyginimai su kunigais. Jeigu labai rimtai pasižiūrėtume į tą palyginimą ir prisimintume, kad TSKP taip pat vadovavo ir valstybės ūkinei, ir visokioms kitoms veikloms, vadinasi, mes preziumuojame, kad Sovietų Sąjunga buvo tipiška senovės vergovinė imperija, be to, ankstyvoji tos vergovinės imperijos forma, kada dvasininkas ir valdovas buvo tas pats asmuo. Jeigu tas ir buvo norėta pasakyti, tai gal ir galima būtų tam pritarti. Lietuva yra vakarietiško tipo valstybė, Bažnyčia ir valstybė pas mus yra savarankiški institutai. Beje, dvasininkai, skirtingai negu partijos sekretoriai, algos iš valstybės negauna. Turbūt niekam nekyla abejonių, kad mūsų tikrai nelengvą gyvenimą gyvenančiame kaime, ne paslaptis, girtaujančiame kaime, dvasininkas dažnai būna vienintelis šviesulys, vienintelis dvasinės atgaivos šaltinis žmogui. Todėl manau, kad šis sprendimas nėra per brangus, sprendžiant iš to, kas buvo pasakyta pono viceministro, ir, manau, vertėtų pritarti ne tik ramia sąžine, bet ir su pasitenkinimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiandien Vyriausybė pristatė du labai įdomius įstatymo projektus. Gal dabar čia tokia nauja sistema, kai pristatomas projektas, kuriame yra dvi visiškai skirtingos nuostatos, tačiau jos pristatomos viename projekte. Turiu galvoje cukraus akcizą ir akcizą už odekoloną “Troinoj”, ką mes tik prieš tai nagrinėjome, nors tai yra visiškai skirtingi dalykai. Lygiai taip pat yra siūloma ir dabar, t.y. motinos, auginančios vaikus, ir dvasininkai. Be abejo, nepritarti dėl motinų, auginančių vaikus, ir nepasidžiaugti, kad tas yra daroma, būtų ne tik nesąmoninga, bet ir nesąžininga.

Bet yra ir kita dalis. Dėl tos dalies mes dar, tikiuosi, ginčysimės ir aiškinsimės, tačiau mechaninis lyginimas, kad ten ar kitur yra, negalimas, ir apie tai reikia pamąstyti. Galbūt šitą variantą galima rengti kartu su visais kitais valstybiniais draudimais, neišskiriant dabar šitos grupės, nes daug kam gali būti neaišku, kodėl nepadedama ūkininkams, patentininkams ir visiems kitiems, kurie kaip ir dvasininkai gauna galbūt labai mažas pajamas, nes situacijų yra labai įvairių.

Turėdama galvoje, kad pirmai daliai aš negaliu nepritarti, o antrajai tikrai nepritariu, aš susilaikysiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galėtume be balsavimo pritarti po pateikimo? Nors yra susilaikančių, po pateikimo be balsavimo pritariame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1293. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomasis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas.

Gerbiamieji kolegos, gal sutiktumėte padaryti 15 min. pertrauką?

Pertrauka

PIRMININKAS. Toliau tęsiame posėdį. 17 val. 10 min. Tiesiog toks yra mūsų planas ir aš negaliu jo pažeisti. Liko dar keletas klausimų.

Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo 1, 3, 4, 6, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1325 (pateikimas). Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 6, 27, 28, 29, 30, 32, 34, 36, 40, 45, 46, 47, 52, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1326 (pateikimas). Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo 1, 2, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1327 (pateikimas). Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 2 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1328 (pateikimas). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1329 (pateikimas)

5a, 5b, 5c, 5d, 5e klausimai. Pagrindinis iš jų – Invalidų socialinės integracijos įstatymo 1, 3, 4, 6, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1325, taip pat jį lydintys įstatymų projektai Nr.P-1326, P-1327, P-1328 ir P-1329. Šiuos įstatymų projektus pateikia socialinių reikalų ir darbo viceministras ponas A.Nazarovas. Prašom.

A.NAZAROVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas visas paketas klausimų, susijusių su Invalidų socialinės integracijos įstatymu. Šiuo metu Lietuvoje pradėta invalidumo koncepcijos reforma. Pirmasis šios reformos etapas – išskirti iš pirmos grupės invalidų tarpo visišką negalią turinčius asmenis, taip pat apibrėžti šių asmenų sąvoką, o svarbiausia, nustatyti, kad šiems bei juos slaugantiems asmenims iš valstybės lėšų bus mokamos slaugos pašalpos. Tos pašalpos dydis būtų lygus valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai. Slaugos pašalpa bus mokama visiems visišką negalią turintiems asmenims ar jų globėjams, nesvarbu, ar asmuo gauna kokios nors kitos rūšies pensiją.

Įvedama nauja sąvoka – visišką negalią turintis asmuo. Tai nustatys atitinkamos komisijos, sudarytos iš Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos darbo ministerijų atstovų.

Dar viena naujovė – pirmos grupės invalidams vietoj priedo slaugai, kurį jie anksčiau gaudavo, tas priedas bus įkomponuojamas į bazinę pensiją ir bus mokama pusantros bazinės pensijos visiems pirmos grupės invalidams, nesvarbu, ar jie dirba, ar nedirba. Taip gerokai pagerinama žmonių, kurie turi sunkias negalias, finansinė padėtis.

Siekiant įgyvendinti šią idėją, kartu su Invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimais taip pat teikiame Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimus, Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo pakeitimus, Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimus, Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų valstybinių pensijų įstatymo pakeitimus, kurie būtini dėl to, kad keičiamas Invalidų socialinės integracijos įstatymas ir įvedama nauja sąvoka bei pagerinama pirmos grupės invalidų padėtis. Nenorėčiau vardinti visų konkrečių pakeitimų, nes jų yra labai daug, su malonumu atsakysiu į jūsų klausimus ir išklausysiu visas pastabas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Penki Seimo nariai. A.Sysas klausia pirmasis. Nematyti. Suteikiu žodį Seimo nariui R.Kupčinskui. Ir jo nėra. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš gal dėl dviejų įstatymų projektų. Invalidų socialinės integracijos įstatymo įgyvendinimas prasideda nuo 1999 metų sausio 1 d. Bet čia, kaip nurodyta įstatymo projekte, yra labai didelis parengiamasis darbas dėl visišką negalią turinčių asmenų statuso suteikimo. Tai ar ministerija bus pasirengusi atlikti tą didelę užduotį, o kartu ir įstatymas bus laiku įgyvendintas, ir pagal Nr.P-1326 įstatymo 13 straipsnį (papildymas 52 straipsnyje) dėl laikotarpio išbraukimo, už kurį jie gauna pensiją iš kitų valstybių. Norėčiau paklausti, kiek Lietuvos Respublikoje yra pensininkų, kuriems bus išbrauktas laikotarpis, už kurį jie gauna iš kitų valstybių pensiją? Ačiū.

A.NAZAROVAS. Ačiū už klausimus. Pirmas klausimas, ar spės nustatyti komisijos visiškos negalios žmones, manau, kad tikrai spės, nes jau dabar tam rengiamasi. Bus nustatytas funkcinių sutrikimų sąrašas, pagrindinių ligų sąrašas, ir tie žmonės, kurie turės labai sunkią negalią, nebus trukdomi ir jiems nereikės papildomai kažkur lankytis. Kai kurie atvejai bus nagrinėjami Medicinos socialinės ekspertizės komisijoje, bet tokių atvejų (mes dabar turime apie 25 tūkst. pirmos grupės invalidų) bus ne daugiau kaip 10 tūkst. Tikrai šitas klausimas buvo nagrinėjamas ir mes spėsime parengti ir įgyvendinti šitą įstatymą laiku, jeigu jūs pritarsite, t.y. nuo 1999 m. sausio 1 d.

Dėl antro klausimo. Tokių skaičiavimų aš dabar neturiu. Tai susiję su kariškiais, kurie gauna karinę pensiją iš Rusijos šiuo metu, tiek tų žmonių ir bus. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš, posėdžio pirmininke, prašysiu mane dar palikti dėl motyvų, kai kalbėsime. O dabar noriu paklausti poną viceministrą.

Pone viceministre, kai pereisime prie visiškos negalios kaip invalidumo laipsnio, prašau pasakyti, kaip tada bus su tais invalidais, kuriems dabar įrašoma invalidumo pažymėjime “nedarbingas”? Jie nebūtinai yra netgi pirmos grupės invalidai. Ar bus peržiūrima totaliai visiems proporcingai, sakykim, jo darbingumo netekimui, ar tai tiktai, kaip jūs sakėte, palies I grupės invalidų kvalifikavimą kaip visos negalios?

A.NAZAROVAS. Taip, pagal tą koncepciją (įstatyme yra apibrėžimas) visiškos negalios žmonių faktiškai, be abejo, bus tiktai dalis I grupės invalidų, kurių būklė atitiks pagal funkcinių sutrikimų sąrašą ir pagal atitinkamų sunkių ligų sąrašą.

J.BEINORTAS. O kitiems ar žiūrėsit, ar ne?

A.NAZAROVAS. Aš manau, kad tarp kitų grupių invalidų vargu ar tokių bus. Bet aš negaliu dabar, aišku, atsakyti šimtu procentų. Tai grynai medicininis klausimas. Bet daugiausia bus nagrinėjamas funkcinių sutrikimų sąrašas ir sunkių ligų sąrašas.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis viceministre, visiškai pritardamas jūsų teikiamam pasiūlymui aš turiu pasakyti (aš jau ne pirmus mėnesius apie tai diskutuoju asmeniškai su gerbiamąja ministre), kad jame nelabai atsispindi karo metu nukentėję žmonės, kurių yra labai nedaug. Tie keletas dešimčių žmonių, kurie tapo invalidais po įvairių okupacijų, bet ypač po nacių okupacijos. Turiu galvoje 1941-1945 metus. Aš labai prašyčiau jus kokiu nors būdu (man bet koks būdas būtų priimtinas) įtraukti šitą labai menką savo skaičiumi žmonių grupę į tą jūsų labai gerai sutvarkytą pasiūlymą. Ačiū.

A.NAZAROVAS. Ačiū už klausimą. Aš noriu atsakyti, kad jeigu jūs pažiūrėtumėt Valstybinių pensijų įstatymą, kur mes darom pakeitimus ir papildymus, tai būtent 2 straipsnio, 13 straipsnio antrosios dalies pakeitimas. Mes padidinam pensijas tiems žmonėms, kurie tapo invalidais, čia yra ilgas sąrašas, tarp jų išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose, koncentracijos stovyklose. Būtent šitas vienas įstatymas iš šito paketo gerokai padidina jiems pinigines išmokas.

E.ZINGERIS. Ačiū. Jeigu galima, tiktai mažą repliką. Į jį nepatenka tie žmonės, kurie, sakykime, iš getų slapstėsi lietuvių šeimose. Yra keliolika žmonių. Aš niekaip negaliu jų sutvarkyti. Tai kokių 14, 15, 16. Ačiū.

A.NAZAROVAS. Aš suprantu jūsų klausimą, bet čia jau reikia taisyti patį Valstybinių pensijų įstatymą, kad jie patektų į tą sąrašą. O patekusiems į tą sąrašą, jeigu jie dėl to gavo invalidumą, be abejo, bus padidintos tos išmokos. Ačiū. Mes dar kartą tą klausimą išnagrinėsim.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar šiems penkiems įstatymų projektams pritariame po pateikimo? R.Kupčinskas. Dėkoju, pone viceministre.

R.KUPČINSKAS. Aš norėčiau pritarti šiems įstatymams po pateikimo ir manau, kad iškilusios kai kurios pastabos, tobulinančios šiuos įstatymus, bus nagrinėjamos mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitete bei pakomitetyje. Siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieštaraujančių laiku… Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš tiktai noriu atkreipti dėmesį, kaip aktualu tapo mums detaliai svarstyti invalidumo, invalidumo laipsnių klausimus. Lyginant 1996 metus, nors 1997 metais dar yra augimas, su 1990 metais, invalidų skaičius, pirmą kartą pripažintų invalidais, padidėjo per 40%. Todėl iš tikrųjų mes turim situaciją, kai tie patys invalidai vieni lieka su užrašu “nedarbingas” ir jokiu būdu negali dalyvauti darbo rinkoje, antra, prarado galimybę integruotis įsidarbinant, nes užsidarė nepelningos įmonės, ir dabar iš tikrųjų šita Invalidų integracijos įstatymo pataisa labai atidžiai svarstytina ne vien tik Socialinių reikalų ir Sveikatos komitetuose, bet ji labai svarstytina ir Ekonomikos, ir Savivaldybių komitetuose. Aš tiesiog norėčiau prašyti kolegas, kad šitą įstatymą komitetai kuo plačiau apsvarstytų, nes visos invalidų integracijos problemos – ne vien socialinės srities dalykas, bet ir savivaldybių dalykas, ir bendrosios ekonomikos dalykas. Tai būtų mano siūlymas pritarti ir kuo plačiau ir atidžiau komitetuose tai panagrinėti. Tai ne vien tik biudžeto ir socialinio draudimo biudžeto pinigai, bet ir įvairios integracijos formos ir priemonės.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, mielieji kolegos, po pateikimo bendruoju sutarimu pritariam Invalidų socialinės integracijos įstatymo 1, 3, 4, 6, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1325, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1326, Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo 1, 2, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1327, Valstybinių pensijų įstatymo 2 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1328 ir Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1329. Pritariame po pateikimo. Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis komitetas. Papildomojo komiteto neskirsim. Biudžeto ir finansų komitetas dominančius įstatymų projektus galės pasiimti pats. Taip pat ir dėl Nr.P-1329 įstatymo projekto galbūt Nacionalinio saugumo komitetas norės tarti savo žodį. Ačiū. Socialinių ir sveikatos reikalų komitetas siūlomas papildomuoju komitetu (niekas dėl to negali prieštarauti) visiems šiems penkiems įstatymų projektams. Ačiū.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 12, 13, 15, 18, 21, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1333(2) (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, 6 klausimas – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1333(2). Pateikimas. Įstatymo projektą pateiks viceministras ponas R.Kairelis.

R.KAIRELIS. Ačiū. Pone pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo dvylikos straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas buvo priimtas 1994 metais. Per tą laiką paaiškėjo daug Darbo inspekcijos veiklos sričių, kurias reikėtų tobulinti, ir šiam tobulinimui sąlygas galėtų sudaryti minėto įstatymo papildymas ir pataisymas. Be to, gavus Europos Komisijos nuomonę apie Lietuvos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje, buvo pateiktos tam tikros pastabos, susijusios su Darbo inspekcija. Tai irgi pareikalavo šio įstatymo pakeitimo. Ir, be to, šie pakeitimai visiškai suderina mūsų įstatymą su Tarptautinės darbo organizacijos 81 konvencija, kurią mes esame ratifikavę. Šių įstatymo pakeitimų esmė yra ta, kad siūloma atsisakyti Darbo inspekcijai nebūdingų funkcijų, o koncentruoti jos veiklą į tas sritis, kur dabar labiausiai reikia, t.y. į nelaimingų atsitikimų prevenciją, į darbo įstatymų laikymosi kontrolę. Šiame pakeitime taip pat siūloma sustiprinti Darbo inspekcijos vaidmenį tiriant profesinius susirgimus, taip pat siūloma patikslinti daug funkcijų Darbo inspekcijos, likviduojant dubliavimąsi su kitomis kontroliuojančiomis organizacijomis. Šie visi pakeitimai šiuo metu tikrai padėtų pagerinti Darbo inspekcijos veiklą.

PIRMININKAS. Šiandien viceministrai kaip reta yra konspektyvūs, konkretūs, tikslūs ir aiškūs. Aštuoni Seimo nariai norėtų pasitikslinti. A.Sysas. R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Viceministre, aš norėčiau paklausti, kodėl keičiant 6 straipsnį, kur numatyta, kad Darbo inspekcija tikrina, kaip įmonėse laikomasi darbo, darbo saugos įstatymų, yra išbrauktas Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymas?

R.KAIRELIS. Na, mes manom, kad Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymas yra pirmiausia įstatymas, kuris liečia darbdavių ir profesinių sąjungų santykius. Be abejo, Darbo inspekcija čia turėtų pirmiausia konsultuoti socialinius partnerius, kaip sudaromos šios kolektyvinės sutartys, susitarimai, o ne kontroliuoti. Aišku, galima diskutuoti komitete šitą idėją.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, 11 ar 25 straipsnyje nurodoma: “Darbo inspektoriams garantuojamas nuolatinis darbas ir jie yra nepriklausomi nuo Vyriausybės pasikeitimų bei netinkamų išorinių veiksmų”. Aš norėčiau paklausti, ar nereikėtų patikslinti šio straipsnio redakciją, kad ji būtų suprantama visiems straipsnį skaitantiems. Ačiū.

R.KAIRELIS. Na, šis papildymas yra įvestas kaip tik remiantis Europos Komisijos nuomone, kur pažymėta, kad reikia stiprinti Darbo inspekcijos nepriklausomumą. Tai yra tiksli nuostata, perkelta iš 81 konvencijos. Aš visiškai sutinku, kad, ko gero, vertimas nėra pakankamai aiškus ir formuluotė tikrai neaiški, kaip užtikrinti tą nuolatinį darbą. Manau, svarstant komitete bus galima dar patikslinti šitą formuluotę.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti, ar bus reikalingos papildomos lėšos ryšium su įstatymo pakeitimu ir papildymu?

R.KAIRELIS. Dėkui. Ne, papildomų lėšų nereikės, manau, kaip tik atvirkščiai. Šie papildymai leis mums sutaupyti lėšų. Jeigu Darbo inspekcijos veikla bus koncentruojama tomis kryptimis, kur dabar labiausiai reikia dirbti, tai, manau, ekonominis aspektas nuo tokio jėgų pergrupavimo duos tam tikrą finansinį efektą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone viceministre, pirmiausia man iš jūsų pranešimo nevisiškai aišku, kokių gi dabar neprofilinių darbų, kuriuos šiuo metu atlieka Darbo inspekcija, jai teks atsisakyti. Ir kaip tada suprasti, jeigu mes sakome, kad jau visiškai pagal Europos Sąjungos normatyvų raidę ir dvasią, tai aš nežinau, kad Europos Sąjunga greta su valstybine bendrąja Darbo inspekcija toleruotų žinybines inspekcijas, kokios pas mus šiandien yra kai kuriose srityse. Man regis, kad nelikvidavę šitos spragos, mes neprilygsime tam, ko reikalaujama.

Bet mano klausimas būtų štai koks. Ar jūs nepagalvojote ministerijoje kokius darbus ir kaip turėtų atlikti Darbo inspekcija, kad jos žmonių atlyginimas ir jų darbo vertinimas prilygtų Mokesčių inspekcijos pareigūnų?

R.KAIRELIS. Ačiū už klausimą. Dabar atsakant į jūsų klausimo pirmąją dalį, ko mes atsisakome inspekcijoje. Atsisakome visokių leidimų, licencijų išdavimo. Išduodant leidimą reikia atlikti tikrai nemažą darbą įvertinant tą objektą, paskui reikia prižiūrėti, tai nėra tik Darbo inspekcijos funkcija. Yra bendri reikalavimai ar tai mokymui, ar kitai veiklai ir turi būti kontroliuojantis tų reikalavimų laikymąsi.

Dabar kalbant apie kitas inspekcijas. Be abejo, tos inspekcijos kai kuriose šalyse yra įvairiai organizuojamos. Kai kur yra šakinės atskirų inspekcijos sričių, kur reikia tam tikros specializacijos. Geriausia, aišku, būtų turėti vieną inspekciją ir kad pas darbdavį vaikščiotų vienas inspektorius, o ne keletas inspektorių. Čia yra tikrai taip. Mes dabar bandome Vyriausybėje mažinti tą dubliavimą ir kuo racionaliau tas inspekcijas organizuoti, tačiau kol kas, be abejo, egzistuoja dar ir energetikos inspekcija, ir atominė, ir t.t.

Dabar dėl inspektorių atlyginimo. Be abejo, tai yra mūsų tokia skaudi vieta. Tikrai jie nėra pakankami, inspektoriai atlieka labai svarbią funkciją ir mes vis po truputį stengiamės tas sąlygas gerinti. Be abejo, matyt, padaryti tokį šuolį ir pavyti pirmaujančius yra labai sunku.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dar norėčiau vis dėlto pasitikslinti. Man atrodo, kad Darbo inspekcijos funkcijos, tokios kaip darbo sutarties, darbo apmokėjimo, atostogų, bedarbių rėmimo ir kitų įstatymų laikymasis yra nepaprastai aktualios. Manau, dabar tikrai yra nemažai įmonių, kur ne laiku mokami atlyginimai, ir manau, kad tai vienas iš barų, kur turėtų pasireikšti ir turėtų dirbti Darbo inspekcija.

R.KAIRELIS. Taip, aš visiškai sutinku. Tos funkcijos šioje įstatymo redakcijoje lieka ir inspekcija ir toliau kontroliuos darbo įstatymų laikymąsi, kaip ir iki šiol kontroliavo. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl bazinio 4 straipsnio pakeitimo, arba 1 straipsnio, kur yra numatyta, kad Darbo inspekcija tam tikruose objektuose gali ir nekontroliuoti darbų saugos. Tačiau tų institucijų, kontroliuojančių darbų saugą tuose objektuose, nustatymas yra labai nevienodo lygio. Yra ir įstatymai, ir institucijų nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė, tikriausia reikia suprasti Vyriausybės nutarimu, taip pat ir atitinkamos ministerijos, suderinusios su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ar jums neatrodo, kad tai yra per daug skirtingi lygiai, gal vis dėlto reikėtų riboti bent jau dviem lygiais – įstatymu ir Vyriausybės nutarimu. Tada būtų iš tikrųjų aiškiau, nes dabar kas, ką, su kuo derins? Tas tokių įmonių sąrašas gali ir nepagrįstai išsiplėsti, galų gale jis gali būti gerokai nežinomas tiesiog dėl tokio tvirtinimo.

R.KAIRELIS. Taip, ačiū. Šiuo metu, be abejo, tos institucijos, kurios atlieka žinybinę kontrolę, yra mums žinomos, jų nėra daug. Šiuo metu mes irgi tą patį darom, kai rengiame kokius nors teisės aktus ar Vyriausybės nutarimų projektus, ar taisykles, ar kokius nors normatyvus, ar įstatymų projektus. Mes deriname, bet, be abejo, būtų gerai, kad būtų viena derinimo tvarka ir mūsų ministerijoje būtų to derinimo galai, kad tikrai būtų išvengta dubliavimo ir daugmaž suvienodinti reikalavimai.

PIRMININKAS. Visi klausimai, pone viceministre. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Bendru sutarimu pritariame po pateikimo Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1333(2). Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1268 (pateikimas)

Kolegos, teisingumo viceministras, ponas G.Švedas mums pateiks dar vieną įstatymo projektą – Pinigų plovimo prevencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-1268.

G.ŠVEDAS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Jums teikiamas Pinigų plovimo prevencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Pagrindinės priežastys ir šio įstatymo tikslas tas, jog nepilnus 9 mėnesius galiojančio įstatymo taikymo praktika parodė, kad kai kurios įstatymo nuostatos yra pernelyg biurokratinės ir praktiškai tuos pačius tikslus, kuriuos keliam šiam įstatymui ir jo taikymui, būtų galima pasiekti daug mažesnėmis sąnaudomis, tiek valstybinio aparato, tiek ir privačių struktūrų, kurios pagal šį įstatymą privalo padėti valstybei taikyti Pinigų plovimo prevencijos įstatymą.

Antras aspektas yra tas, kad įstatymo taikymo praktika parodė, kad kai kurios įstatymo sąvokos nėra pakankamai tikslios ir tai praktikoje nevienareikšmiškai interpretuojama ir kelia kartais nesuderintus veiksmus tarp valstybės, mokesčių policijos bei privačių struktūrų.

Trečias aspektas yra tas, kad siūloma yra priderinti prie naujo direktyvos reikalavimo, tai grynųjų pinigų keitimo į kitą valiutą sumos. Pagal dabartinį įstatymą yra numatyta, kad toks pranešimas turi būti pateiktas, kada suma viršija 10 tūkst. Lt Lietuvos valiuta, dabartiniai Europos Sąjungos reikalavimai yra truputėlį didesni, mūsų ekvivalentas būtų 20 tūkst. Lt, todėl siūlome derintis prie šio reikalavimo.

Na ir paskutinis aspektas, kuris parodė, kad dabartinis įstatymo reikalavimas informuoti mokesčių policiją nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas kartais atitinkamoms finansinėms struktūroms dėl objektyvių priežasčių iš tikrųjų yra sunkiai įgyvendinamas, todėl yra siūloma šį terminą truputėlį pailginti ir nustatyti 7 darbo dienas.

Na ir ryšium su mano išvardytais pagrindiniais pakeitimais, būtina pakeisti kai kuriuos kitus straipsnius. Seimo Juridinis skyrius yra pareiškęs pastabą, kad galbūt būtų galima pateikti viso įstatymo naują redakciją. Manyčiau, kad toks pasiūlymas iš tikrųjų būtų priimtinas ir būtų galima ar priėmimo metu, ar svarstymo metu pateikti visą šio įstatymo naują redakciją.

Taip pat mane informavo, kad jau įvyko preliminarus šio įstatymo projekto svarstymas Biudžeto ir finansų komitete, kuriame buvo pateiktos pastabos, ir darbo grupė, rengusi šį projektą, yra pasirengusi svarstyti jas. Kurios, darbo grupės nuomone, bus priimtinos, atsižvelgs į jas.

PIRMININKAS. Dėl įstatymo projekto nori pasitikslinti 6 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia nenorėčiau sutikti su pinigų sąvokos apibrėžimu. Norėčiau paklausti dėl 5 ir 8 straipsnio, kur nurodyta, kad notarai ir asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, esant įtarimui, privalo informaciją nedelsiant pateikti mokesčių policijai, nepaisant operacijos pinigais dydžio. Tai ar nereikėtų apibrėžti tas įtarumo ribas? Kitu atveju čia gali būti daug perteklinės informacijos arba atvirkščiai. Ačiū.

G.ŠVEDAS. Dėl jūsų pirmosios klausimo dalies. Aš jau esu informuotas, kad tokia pastaba buvo. Manau, kad mes surasime tinkamą apibrėžimą.

Dėl antrojo klausimo. Turiu jums pasakyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Lietuvos banku yra apibrėžusi, ką reikėtų laikyti įtartina operacija, ten yra pateikti formalūs požymiai, kad tiek bankams, tiek notarams nekiltų abejonių, ar reikia pranešinėti, ar ne. Galbūt tas sąrašas nėra išbaigtas. Bet šiuo atveju aš visiškai su jumis sutinku, kad geriau turėti siauresnį, bet labai aiškų, negu kad platų ir diskutuoti, ar čia yra įtartina, ar ne.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatyme numatytos valstybinės institucijos – muitinė, notariatai, kredito įstaigos, mokesčių policija, kurios turėtų vykdyti įstatyme numatytas priemones. Tačiau ne paslaptis, kad pareigūnai gali dirbti aplaidžiai. Noriu paklausti, ar nebūtų tikslinga įstatyme numatyti sankcijas šių valstybinių institucijų pareigūnams, kurie nevykdo įstatymų nuostatų, pavyzdžiui, kredito įstaiga nepraneša mokesčių policijai kliento tapatybės, apie grynų pinigų keitimą bei jų sumą. Ar nereikėtų tokių sankcijų? Būtų lengvesnė kontrolė.

G.ŠVEDAS. Aš norėčiau patikslinti. Iš tikrųjų nei finansinės kredito institucijos nėra valstybinės, nei notariatai nėra valstybiniai. Šiuo atveju atsakomybė, apie kurią jūs kalbate, jau yra, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato ne tik pareigūnams, bet ir toms institucijoms, privačioms institucijoms, kurios pagal šį įstatymą privalo tai daryti – ir nustatyti tapatybę, ir, esant įstatymo pagrindui, informuoti apie tai. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato tokią atsakomybę, jeigu aš neklystu, ji yra pakankamai griežta.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbėjote apie šio įstatymo taikymo praktiką. Gal turite informacijos, kaip vis dėlto jis taikomas ir kokią įtaką turėjo pinigų plovimui šis įstatymas?

G.ŠVEDAS. Man tikrai yra sunku pasakyti, kokią jis turėjo įtaką. Čia vis dėlto turėtų būti labai išsami analizė. Kiek man yra žinoma, iš tikrųjų nekyla problemų taikant. Bankų struktūros tikrai suvokia, kad šitas įstatymas kelia jų reitingą tiek vidaus ūkio subjektų, tiek ir tarptautiniu lygiu, nes jie dalyvauja realizuojant tokį įstatymą. O praktikoje susiduriama vis dėlto su truputėlį per dideliu informacijos pertikrinimu. Pagal dabar galiojančią redakciją apie tą pačią operaciją informacija yra gaunama iš keturių šaltinių. Kaip rodo įstatymo taikymo praktika, faktiškai melavimo atvejų nepasitaikė. Todėl mes manome, kad tikrai visiškai pakaktų, kad apie operaciją informuotų finansinės kredito įstaigos. Kitas privačias struktūras būtų galima atpalaiduoti, kad jos nedirbtų tam tikro nereikalingo biurokratinio darbo.

Rezultatai. Kiek man yra žinoma, kelios baudžiamosios bylos pagal pinigų plovimo nusikaltimo požymius yra iškeltos. Pirmojo pusmečio teismų statistika kol kas dar nerodo, kad tokios bylos būtų užsibaigusios nuosprendžiu. Mes turime turėti omeny, kad šis įstatymas tik nuo šių metų sausio 1 d. pradėjo galioti.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Aš norėčiau paklausti tiktai vieną klausimą ne kaip Seimo narys, o kaip Nepriklausomybės Akto signataras. Kodėl toks nepaprastai mums svarbus įstatymas, kuris šiandien yra svarstomas ir kurį mes, be jokios abejonės, priimsime labai greitai, nebuvo svarstytas anksčiau? Aš čia ne jums klausimą, tai retorinis… Jūs suprantate? Kiek būtų sustabdyta mūsų šalyje nusikaltimų, kurie ir buvo tokio pobūdžio, t.y. pinigų plovimas.

G.ŠVEDAS. Tai klausimas, į kurį tikrai man labai sunku atsakyti. Bet aš tada atsakau irgi filosofiškai. Įstatymas atsiranda tada, kai tam pribręsta sąlygos. Vadinasi, mes tiktai praėjusiais metais pribrendome šiam įstatymui atsirasti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Pone viceministre, aš suprantu, kad šitos pataisos palengvina biurokratų darbą. Na, jūs sakote, kad nebus dubliavimo, ir orientuotasi į Europos lygį. Vadinasi, mes manome, kad pinigų plovimo lygmuo turėtų būti panašus kaip ir Europoje. Todėl mes šitą dalyką sulyginame.

Mano klausimas būtų toks. Kiek žinau, Finansų ministerija dalyvavo rengiant Azartinių lošimų įstatymą. Azartinių lošimų vietos, lošimų namai yra ta vieta, kuri labai naudojama pinigų plovimui. Ar šito įstatymo pataisose jūs jau įskaitote, kad ten bus plaunami pinigai, ar ne?

G.ŠVEDAS. Iš karto jums atsakau, kad dabar galiojantis įstatymas visiškai atitinka Europos Sąjungos standartus. Tik aš dar atkreipčiau dėmesį į tai, kad mūsų įstatymas, lyginant su europiniais, iš tikrųjų yra vienas griežčiausių.

Antra. Šiomis pataisomis mes tikrai nesumažiname valstybiniam aparatui darbo. Norėčiau pabrėžti, kad kaip tik šiuo įstatymu mes siekiame tokio dvigubo tikslo – vienas dalykas, truputėlį supaprastinti valstybinio aparato darbą, kitas – atpalaiduoti privačias struktūras nuo nepasiteisinusio informacijos dubliavimo. Tai irgi yra galima pagal Europos Sąjungos atitinkamas direktyvas.

Dėl jūsų klausimo dėl lošimo namų. Šiame projekte mes nenumatome, nes iš anksto įrašyti į įstatymą, kad lošimo namai… Dar didelis klausimas, ar jie bus, kaip Seimas apsispręs, mes to negalime. Bet aš neturiu jokių iliuzijų. Jeigu bus priimtas lošimo namų įstatymas, Pinigų plovimo prevencijos įstatymas turės būti antrasis įstatymas, kuris turės būti taisomas po lošimo namų įstatymo priėmimo.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų reikėtų pritarti tai nuomonei, kad reikėtų suredaguoti mums bendrą naujos redakcijos įstatymą. Reikėtų mums pasistengti tai padaryti. Bet kartu šalia to turėtų būti turbūt keičiami ir kiti, arba turėtų būti siūlymai pakeisti ir kitus įstatymus.

Aš nežinau, jūs neatsakėte. Norėjau sužinoti, kaip vis dėlto galiojo šitas įstatymas, kokią naudą davė. Jeigu nebus numatyta atsakomybė arba dėl to, kad nevykdomas šitas įstatymas, arba jeigu vykdomi kiti nusikalstami veiksmai, man atrodo, ta prasme būtų papildomas šitas įstatymas kitais ir prevenciniu požiūriu, t.y. baudžiamosios, administracinės atsakomybės, galbūt net ir drausminės atsakomybės.

G.ŠVEDAS. Dėl įstatymo veikimo efektyvumo. Man tikrai sunku komentuoti tai, nes aš nesu mokesčių policijos vadovas. Be abejo, jeigu komitetus, kurie svarstys šitą įstatymą, domins, mes galėsime pakviesti ir daugiau sužinotume apie įstatymo prevenciją.

Dėl antrosios klausimo dalies. Aš dar kartą kartoju, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nustato pakankamai griežtą atsakomybę, jeigu aš neklystu, iki 10 tūkst. litų baudą asmenims, kurie nevykdo šio įstatymo reikalavimų. Baudžiamasis kodeksas taip pat numato pareigūnų atsakomybę, jeigu nevykdo. O jeigu yra nustatoma, kad pinigai iš tikrųjų yra plaunami, gali būti keliamos bylos pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kurį Seimas priėmė, priimdamas šitą įstatymą. Tai 326 straipsnis, nustatantis atsakomybę už pinigų plovimą.

L.SABUTIS. Čia atsiranda nauji…

G.ŠVEDAS. Ne, naujų subjektų čia neatsiranda, tikrai ne.

PIRMININKAS. Pone viceministre, dėkoju. Ar pritarsime šiam projektui po pateikimo? Pritariame bendruoju sutarimu. S.Slavickas norėtų kalbėti. Prašom.

S.SLAVICKAS. Siūlau pritarti po pateikimo, tačiau toliau svarstant turbūt reikėtų išdėstyti naują redakciją, kadangi iš 20 straipsnių 12 keičiami.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl technikos sutarsim. Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Pinigų plovimo prevencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1268. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

1998 m. rugsėjo 17 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

Gerbiamieji kolegos, šią minutę prašytume leisti suteikti žodį Seimo kancleriui J.Razmai. Jis pateiks ketvirtadienio mūsų planuojamą darbotvarkę. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, atsižvelgę į kritiką, kad yra per didelis teisės aktų priėmimo tempas, ketvirtadienio darbotvarkės nesiūlom labai ilgos. Kaip matot, darbo pabaiga numatyta 17 valandą. Vyrauja projektai, kurie bus pateikimo stadijos. Tai suprantama, nes mes dar esame po vasaros atostogų ir beveik visus projektus, kuriuos reikėjo, prieš tai priėmėm. Tik norėčiau dar paminėti ir tikiuosi, kad jūs neprieštarausite, jog būtų pakeistas 1-1 punktas, t.y. sesijos darbų programos projekto tvirtinimą nukeltume į antradienį, o iš mūsų antradienio planų keletą projektų atkeltume į šios savaitės ketvirtadienį, kad tos 45 min. būtų užpildytos. Bet aš dar šiandien negalėčiau pasakyti, ką pirmiausia reikėtų paimti.

Taigi su tokiom trumpom pastabom pateikiu jūsų dėmesiui ketvirtadienio darbotvarkės projektą.

PIRMININKAS. Du klausimai ar siūlymai. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis kancleri, be abejo, gaila, kad negalite pasakyti, ką įrašysit vietoj sesijos darbų programos. Vis dėlto būtų įdomu žinoti, nes reikia planuoti. Antrasis klausimas bendresnio pobūdžio. Visiškai teisinga, kad reikia mažinti krūvį, tačiau aš čia matau beveik vienus pateikimus, o teisingiau – vienas svarstymas. Ar jums neatrodo, kad visų pirma kanclerio pareiga būtų peržiūrėti tuos įstatymų projektus, kurie nepriimti, ir gal paraginti, kad tie, kurie jau svarstyti, jų buvo visos stadijos, vis dėlto būtų priimami, nes dažnai jie kažkur užtrunka ir paskui lyg niekas už juos nėra atsakingas: Vyriausybė užmiršta, kancleris nežiūri, komitetai taip pat ne visi… Aš pati turiu gerą krūvą tų įstatymų. Jūs pats žinote, kiek jų, kurių jau yra buvusios visos svarstymo stadijos, yra nepriimta. Juos reikia arba atsiimti, arba reikia priimti. Kam jie ten guli?

J.RAZMA. Manau, kad dauguma jūsų projektų tikriausiai liks opozicijos darbotvarkėje.

S.BURBIENĖ. Ne, ne opozicijos, ten pakankamai Vyriausybės projektų.

J.RAZMA. Dėl tų projektų, kurie yra Vyriausybės, komitetų ar kitų Seimo narių, aš tikrai laukčiau aktyvesnių siūlymų, kuriuos reiktų įtraukti. Dabar yra taip, kad mes patys žiūrim į projektų registravimo sąrašą ir kažkaip renkamės. Aš nenorėčiau sutikti su jūsų tvirtinimu, kad mes nesekame, kuris projektas jau yra apsvarstytas komitete ir kurį jau galime čia svarstyti. Tikrai atidžiai sekam tuos dalykus ir stengiamės nesulaikyti projektų. Tačiau nepykčiau, jeigu komitetų pirmininkai ir Seimo nariai, atskirų projektų autoriai, rodytų didesnį aktyvumą siūlydami, ką pirmiausia reikia svarstyti.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Briedis.

M.BRIEDIS. Aš norėjau paklausti vieną klausimą. Gerbiamasis kancleri, Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos ratifikavimas. Aš norėčiau paklausti, kodėl jį teikia ministras A.Čaplikas, nes tai klausimas, susijęs su švietimu ir aukštuoju mokslu?

J.RAZMA. Man sunku pasakyti. Gal ministras A.Čaplikas pavaduoja tuo metu nesantį ministrą ar dar dėl kitų priežasčių, tačiau mes atkreipsime dėmesį į jūsų pastabą ir patikslinsime pranešėjo pavardę.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar, kolegos, galėtume bendruoju sutarimu pritarti ir tai nuostatai, kad sesijos darbų programą mes tvirtinsime ateinantį antradienį, o gudragalvė Seniūnų sueiga tą vietą užpildys kitais projektais? Ačiū, pone kancleri. Ketvirtadienio darbotvarkę turime.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 156, 159 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1319. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 295 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1320 (pateikimas)

Gerbiamieji, liko du įstatymų projektai – 2-8a, 2-8b. Pagrindinis iš jų – Civilinio kodekso 156 ir 159 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1319 ir jį lydintis Civilinio proceso kodekso 295 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1320. Šiuos įstatymų projektus pateiks Vidaus reikalų viceministras ponas E.Sakalauskas. Prašom, viceministre.

E.SAKALAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 156 ir 159 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo bei Civilinio proceso kodekso 295 straipsnio papildymo įstatymo projektai. Būtinybė daryti šiuos pakeitimus kilo dėl to, kad teisėsaugos institucijos dažnai išaiškina turtą, kuris vėliau teismo sprendimu pripažįstamas kaip bešeimininkis. Siekiant šią procedūrą padaryti efektyvesnę bei operatyvesnę, yra teikiamas šis pakeitimas. Būtų tiek.

PIRMININKAS. Tai ir visa pateikimo kalba. Du Seimo nariai norėtų klausti. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl antrojo, arba 159, straipsnio. Noriu paklausti, gal reikėtų greta rastų daiktų nurodyti daiktus, paimtus kaip kontrabandą, ir straipsnio pabaigą patikslinti nurodant, kad lėšos perduodamos valstybės ar savivaldybių biudžetams? Ačiū.

E.SAKALAUSKAS. Ačiū už pastabą. Manau, darbo grupė, kuri sudarinėjo, galės diskutuoti. Tačiau manau, kad nebūtina tikslinti dėl tų, kurios paimtos kaip kontrabanda.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėl abiejų projektų kilo abejonių, bet aš mačiau, kad ir mūsų teisininkai taip pat teigia, kas tai yra teisėsaugos institucija. Kad ir kaip būtų, mes neturime konkretaus pasakymo, bet galbūt kaip nors išsiaiškinsime. Gerai, kad perduodamas savivaldybių žinion toks turtas. Savivaldybės sugebės jį tinkamai panaudoti. Tačiau ten, kur jūs teigėte, tai yra senoji redakcija. Gal reikėtų keisti kitaip, kadangi dabar vietos savivaldos vykdomosiose institucijose kuriasi įvairių organizacijų. Šiuo atveju labiau tiktų policija arba savivaldybės vykdomoji institucija, nes yra ir žemės ūkininkų savivalda, ir pramonininkų, ir t.t. Tai tiek.

Antra. Ką jūs manote, kaip bus suvokiama ta teisėsaugos institucija?

E.SAKALAUSKAS. Ačiū už pastabas. Dėl pirmojo klausimo galima sutikti, čia, matyt, korektūros klaida, savivaldybės vykdomoji institucija, po žodžio “policija” ar “vietos savivaldos”. Kas yra teisėsaugos institucijos – tai darbo grupė, rengusi šį pakeitimą, kartu su Teisingumo ministerija buvo…

L.SABUTIS. Reikia išvardyti, kad žinotų.

E.SAKALAUSKAS. Čia, žinoma, galima diskutuoti, bet ar būtina imti į skliaustelius, kokios teisėsaugos institucijos? Derinant su Europos reikalų komitetu buvo pasiūlyta išvardyti tokias teisėsaugos institucijas: Muitinės departamentas, Vidaus reikalų ministerija, Prokuratūra, krašto apsauga, Valstybės saugumo departamentas, netgi priskiriant antstolius, tačiau ar būtina tai vardyti? Mūsų siūlomame variante užtektų termino “teisėsaugos institucijos”.

L.SABUTIS. Apibrėžkime.

PIRMININKAS. Diskusijose Teisės ir teisėtvarkos komitete galima bus tikslintis ir per svarstymą taip pat. Dėkoju, pone viceministre. Kol kas tiek klausimų tebūta. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame po pateikimo šiems projektams? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Civilinio kodekso 156 ir 159 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1319 ir Civilinio proceso kodekso 295 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-1320. Skiriame pagrindinį komitetą dėl abiejų įstatymo projektų – Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

Seimo narių pareiškimai

Kolegos, liko Seimo narių pareiškimai. Trys Seimo nariai turi ypač svarbių minčių. Kviečiu į tribūną Seimo narę S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos pareiškimas “Dėl “Williams” ir jų investicijų.”

“Gerbiamieji kolegos, šiandien Seime pradėjome nagrinėti klausimą, kuris visą pavasarį ir vasarą buvo svarstomas ir politikų, ir žiniasklaidos, ir visos visuomenės. Kadangi prognozuojame, kad Seime nesunkiai bus pritarta visiems Vyriausybės siūlymams, norėtume dar kartą išdėstyti LDDP frakcijos poziciją, kad vėliau nekiltų nereikalingų insinuacijų.

Pirma. Esame prieš skubotą strateginių objektų privatizavimą (praėjusios kadencijos Seimas tokių neprivatizuotinų objektų sąrašą patvirtino įstatymu).

Antra. LDDP frakcija dar vasario mėnesį pasisakė prieš tokių svarbių įmonių pardavimą ne konkurso būdu, nes tokiu atveju pardavėjas, tai yra Lietuvos Vyriausybė, atsiduria nepalankioje situacijoje, jai galima diktuoti sąlygas. Mūsų būgštavimai pasitvirtino su kaupu.

Trečia. Tikslinga buvo pirmiau sukurti naftos koncerną ir tik po to pardavinėti bei skelbti konkursus kur kas patrauklesniu tapusiam objektui.

Ketvirta. Naftos kompleksas parduodamas pigiai. Už 33% akcijų naftos įmonės gauna 75 mln. JAV dolerių, o vadinamieji garantiniai neatšaukiamieji vekseliai dar už 75 mln. JAV dolerių bus apmokami tik 2002 metais ir tik tada, jei pelnas bus toks, kokį prognozavo konsultantai iš “Paribas”. Taigi šie pinigai visai nėra garantuoti, nes esant mažesniam nei numatomas pelnas suma gali sumažėti iki minimumo. Ir kas gali paneigti, kad savininkas nebus suinteresuotas dideliu pelnu, kol juo negalės naudotis savo nuožiūra? Be to, privatizuojant akcijų emisijos būdu nei biudžetas, nei privatizavimo fondas negauna nė lito.

Penkta. Ne tik kaina yra svarbus veiksnys, ne mažiau svarbios kitos sąlygos, kurios visos yra palankios “Williams”: įsigyjant akcijas atitinkamai neperimami įsipareigojimai paskolų garantijoms, mokesčių lygis garantuojamas 10 metų, atiduodamas valdymas, Vyriausybė įsipareigoja išstumti kitą Vakarų investuotoją “Preussag Wasser und Rohtechnik”, nebus mokami dividendai valstybei už jos akcijas, netgi apskaitos principai “bus visuotinai pripažinti JAV”.

Šešta. Ar po šitokio pardavimo galima tikėtis saugumo garantijų ir ką dar parduosime, kad patektume į NATO?

Taigi visa tai, ką išdėstėme, ir tai, kas netilpo į šį pareiškimą, neleidžia Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijai pritarti pasirašytam memorandumui ir kitiems siūlymams. Nepaisant to, mes darysime viską, kad sprendimai būtų kiek įmanoma mažiau kenksmingi Lietuvai”. LDDP frakcijos vardu S.Burbienė.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite perskaityti Vilniaus darbininkų sąjungos pareiškimą.

“Vilniaus darbininkų sąjungos taryba, įvertinusi Rusijos finansinę krizę ir politinę padėtį, mano, kad nepaisant Seimo ir Vyriausybės dedamų pastangų ji turės kai kurių pasekmių ir pas mus, nes Lietuva su Rusija turi tam tikrus prekybinius santykius.

Pirma. Vilniaus darbininkų sąjungos taryba su pagarba kreipiasi į Lietuvos darbininkų sąjungos narius, taip pat į visus Lietuvos gyventojus ir prašo iki 1999 metų gegužės mėnesio susilaikyti nuo tų šventų reikalavimų, kurių mes tikrai verti, kad nesusidarytų krizė, panaši į Rusijos.

Antra. Kviečiame Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę laikytis taupumo politikos, priversti aukotis tą gyventojų ir valdininkų dalį, kurių sąlygos viršija vidutinį Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygį, sustabdyti pigių ir menkaverčių prekių, kurios gaminamos arba gali būti gaminamos Lietuvoje, importą į Lietuvą.

Trečia. Neteikti finansinės paramos iš biudžeto verslininkams, kurie yra sudarę prekybos sutartį su Rusija ir dabar yra kritinėje būklėje dėl Rusijos krizės, nes jie patys, nieko neverčiami, pasirinko verslo ir prekybos partnerius, todėl patys ir turėtų atsakyti už savo pasirinkimą.” Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Didžiai gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite man paskelbti labai trumpą pareiškimą. Gal tiksliau tai būtų paklausimas.

“Šiandien “Respublikos” laikraštyje paskelbtame generalinio prokuroro K.Pėdnyčios interviu kalbama apie prasidedančią reorganizaciją prokuratūros sistemoje. Gerbiamasis K.Pėdnyčia sako, kad vienu minėtos reorganizacijos principų bus tai, jog dalis prokurorų ir tardytojų tirs bylas, o kita dalis kontroliuos tokį tyrimą. Klausimas: kas kontroliuos minėtus kontrolierius?

Tame pačiame interviu sakoma, kad gerbiamasis K.Pėdnyčia asmeniškai tokią sistemą išbandęs tiriant parlamentaro A.Butkevičiaus bylą. Cituoju “Respublikos” interviu pasakytus gerbiamojo K.Pėdnyčios žodžius: “Pats prokurorui nurodinėjau, ką ir kaip daryti, kokius faktus ir kaip akcentuoti”.

Klausimas: ar toks nurodinėjimas nepažeidžia demokratinės valstybės teisinių pagrindų ir ar tokia praktika nesudaro pagrindo prokuratūrai vykdyti politinius užsakymus?” Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šios dienos vakarinis posėdis yra baigiamas.