SEIMUI
Išvada dėl pateiktų projektų Nr.P-1261, P-1262,
P-1263, P-1265 bei P-1222(2) atitikimo Europos
Sąjungos teisę
Išnagrinėję Jūsų pakartotinai pateiktą Lietuvos respublikos Ūkininko ūkio įstatymo projektą (1222(2) pranešame, kad Europos teisės departamentas 1998 06 15 pateikė išvadą Nr.T-473/P dėl šio įstatymo projekto atitikimo Europos Sąjungos teisę. Pakartotinai pateiktame įstatymo projekte iš dalies atsižvelgta į Departamento siūlymus.
Dabar norėtume pateikti išvadą dėl projektų P-1261, P-1262, P-1263 bei P-1265 atitikimo Europos Sąjungos teisę.
Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektą (P-1261) pažymime, kad Europos Sąjungos teisė nereglamentuoja pelno mokesčio klausimų. Kadangi projekto nuostatos nepažeidžia nediskriminavimo principo, kurį numato Europos Sąjungos teisė ir šias nuostatas galima traktuoti kaip laikiną valstybės pagalbą žemės ūkio bendrovėms, pastabų dėl šio projekto neturime.
Lietuvos Respublikos Ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas (P-1262) įteisina galimybę žemės ūkio bendrovėms supirkti iš savo narių žemės ūkio produkciją, netaikant minimalių ribinių kainų. Komisijos nuomonėje apie Lietuvos paraišką narystei Europos Sąjungoje pabrėžta, kad minimalios palaikomosios kainos buvo nustatytos tam, kad gamintojams būtų garantuotos minimalios supirkimo kainos. Tačiau nesant institucinių mechanizmų įvesti minimalias supirkimo kainas, jos praktiškai priklauso nuo konkurencijos tarp perdirbėjų. Kadangi žemės ūkio bendrovių nariai neprivalo parduoti savo produkciją tik savo bendrovei, o gali ieškoti palankesnių supirkimo kainų, šiuo atveju problemų dėl Europos Sąjungos teisės normų pažeidimo neturėtų iškilti, nes Lietuvos Respublika turi tik asocijuotos narės statusą ir gali teikti tam tikrą laikiną pagalbą žemės ūkio bendrovėms.
Lietuvos Respublikos Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (P-1263) nuostatos taip pat gali būti traktuojamos kaip tam tikra valstybės pagalba kooperatinėms bendrovėms, kuri pagal Europos Sąjungos teisę yra galima.
Nors Europos Sąjungos teisė nereglamentuoja atsiskaitymo klausimų laisvosiose ekonominėse zonose, pateikto Lietuvos respublikos Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (P-1265) 17 straipsnio redakcija sukelia kai kurių neaiškumų. Ar po siūlomo 17 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo laisvojoje ekonominėje zonoje bus palikta galimybė taikyti LR užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad užsienio valiuta gali būti naudojama mokėjimams ir atsiskaitymams su užsienio valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis, esančiais ne Lietuvos Respublikoje. Kadangi LR užsienio valiutos įstatymas teisės teorijos požiūriu būtų bendroji norma, LR laisvųjų ekonominių zonų įstatymas šiuo atveju būtų laikomas specialiąja norma, pritaikius vieną pagrindinių teisės teorijoje ir praktikoje paplitusių kolizijų sprendimo principų, kad specialioji norma keičia bendrąją (lex specielis derogat generali), gautume, kad pagal LR laisvųjų ekonominių zonų įstatymo 17 straipsnį zonos įmonės galėtų atsikaityti užsienio valiuta tik tarp zonos įmonių, bet negalėtų to daryti, atsiskaitydamos su užsienio partneriais. Ar iš tikrųjų projekto autoriai siekė įvesti tokį apribojimą atsiskaitant su užsienio partneriais, ar tai yra tik siūlomos 17 straipsnio redakcijos sukelti neaiškumai? Kad būtų išvengta galimų įstatymo aiškinimo skirtumų, siūlytume tokią 17 straipsnio 2 dalies redakciją:
“2. Mokėjimams bei atsiskaitymams laisvojoje ekonominėje zonoje naudojamas litas. Mokėjimams ir atsiskaitymams tarp zonos įmonių bei šių įmonių mokėjimams ir atsiskaitymams su užsienio valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis, esančiais ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti naudojama užsienio valiuta”.
Kitų pastabų dėl pateiktų projektų neturime.
L.e. Generalinio direktoriaus pareigas D.Kriaučiūnas