Penkiasdešimt septintasis (220) posėdis
1998 m. birželio 30 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas F.PALUBINSKAS

Diskusija tema”Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros koncepcija”

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, prašom sėsti į savo vietas, tęsiame darbą. Pradedame birželio 30 dienos vakarinį plenarinį posėdį.

Pirmasis popietinis darbotvarkės klausimas – diskusija tema “Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros koncepcija”. Šiai diskusijai skirtos dvi valandos.

Pagal Biudžeto ir finansų komiteto parengtą šios diskusijos programą, yra numatyti šeši iš anksto žinomi pranešėjai: visų pirma finansų ministras A.Šemeta, antrasis kalbės JAV Iždo departamento biudžeto politikos ir valdymo konsultantas daktaras I.Rosental, kurio tema – “Kaip tiksliau priimti sprendimus ir vadovauti valstybinių įstaigų personalui”. Trečiasis kalbėtų daktaras R.Zody – Virdžinijos politechnikos instituto valstybės biudžeto valdymo profesorius. Jo tema – “Programinio biudžeto metodologija 1999 metų Lietuvos biudžetui tobulinti”. Ketvirtasis kalbės Seimo narys Alg.Butkevičius, Iždo pakomitečio pirmininkas, – “Savivaldybių biudžeto formavimo principai, biudžeto turinys ir klasifikacija”. Penktasis kalbės A.Šakalys, Susisiekimo ministerijos viceministras, – “Transporto infrastruktūros finansavimo koncepcija”. Ir šeštoji kalbėtų daktarė E.Martinaitytė, Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų instituto direktorė. Jos tema – “Mokesčių sistemos įtaka valstybės biudžetui”. Kaip suprantu, mes turėsime galimybę pažiūrėti kai kurias vaizdines priemones.

Taigi tokia dabar sudaryta programa. Likęs laikas bus skirtas ir Seimo nariams dalyvauti diskusijoje. Taip pat yra parengta Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkės rezoliucija “Dėl Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros koncepcijos”. Apie tai kalbėsime šiek tiek vėliau.

Dabar į tribūną kviečiu ministrą A.Šemetą. Kol ateina ministras, registruojamės. Prašom. Ministre, jūsų žodis.

A.G.ŠEMETA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man tikrai labai malonu, kad šiandien Seime galime turėti tokią svarbią diskusiją viena iš svarbiausių valstybės gyvenimo temų – kalbėti apie biudžeto sandarą, apie biudžeto sistemos reformą. Kaip žinia, šiuo metu yra vykdomos kelios labai svarbios valstybės finansų sistemos reformos. Neseniai Vyriausybė paskelbė mokesčių teisinės sistemos sutvarkymo programą, gegužės mėnesį buvo priimta biudžetinės sandaros reformos koncepcija, kuri taip pat yra viena sudėtinė finansų sistemos pertvarkymo dalis.

Kodėl reikia reformuoti biudžetinę sistemą? Visų pirma tas faktas, kad Biudžetinės sandaros įstatymas buvo priimtas dar 1990 metais, t.y. vos tik atkūrus nepriklausomybę (įstatymas buvo priimtas 1990 metų liepos 30 dieną ir iki šiol turbūt yra vienas seniausiai veikiančių įstatymų)… Per tą laikotarpį nuo 1990 metų jis buvo dešimt kartų keistas. Be abejo, pribrendo reikalas peržiūrėti pagrindines šio įstatymo nuostatas ir pritaikyti įstatymą prie šiuolaikinių reikalavimų. Kita vertus, biudžeto formavimo principai ir procedūros taip pat iš esmės buvo nekeičiamos per visą nepriklausomybės laikotarpį. Daugelis iš jų jau paseno ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Tikrai dažnai būna pagrįstų priekaištų, kad formuojant biudžetą trūksta skaidrumo, neįgyvendinami kai kurie šiuolaikiniai pasaulyje žinomi biudžeto sistemos funkcionavimo principai.

Kita svarbi priežastis, dėl kurios yra būtina vykdyti biudžeto sistemos reformą, – tai mūsų įsipareigojimai suderinti savo teisinę sistemą ir vidaus procedūras su Europos Sąjungos direktyvų reikalavimais (tai ypač svarbu kalbant apie biudžetą), suderinti mūsų biudžeto formavimo principus ir biudžeto deficito skaičiavimo principus su Mastrichto sutarties normomis. Pagaliau biudžeto sistemos reforma reikalinga tam… Kadangi paraleliai vyksta mokesčių sistemos reforma ir kadangi tai yra susiję dalykai, kurie vienas nuo kito priklauso, natūralu, kad, reformuojant vieną finansų sistemos dalį – mokesčių sistemą, kartu būtina įvykdyti ir kitos jos dalies – biudžeto sistemos reformą.

Tam, kad būtų parengta biudžeto sistemos reforma, Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri šių metų pradžioje parengė naują biudžetinės sandaros koncepciją, kuri, aš manau, yra išdalyta Seimo nariams ir kuriai pritarė Vyriausybė.

Aš galbūt detaliai nesustosiu prie konkrečių šios koncepcijos normų, tačiau norėčiau išdėstyti pagrindinius, mano nuomone, principinius klausimus, kurie yra įkūnyti šioje koncepcijoje, pagal kurią Vyriausybė toliau ketina reformuoti Lietuvos biudžeto sistemą.

Pirmiausia tam, kad koncepcija ir biudžeto reforma vyktų be sutrikimų, buvo būtina patvirtinti tam tikrus principus, pagal kuriuos ši sistema reformuojama. Tie principai, kurie yra išdėstyti koncepcijoje, yra šie: pirmiausia biudžeto sistemos reformą numatyta įvykdyti laikantis aiškumo principų, t.y. reformuota biudžeto sistema, mūsų supratimu, turi būti suprantama Lietuvos piliečiams, mokesčių mokėtojams; mokesčių mokėtojai turi turėti galimybę aktyviai dalyvauti biudžeto rengimo procese ir žinoti, kaip ir kokiais tikslais yra panaudojami valstybės ištekliai.

Kitas svarbus principas – tikslingumo principas, kurio įgyvendinimas reiškia, kad biudžeto sistema turi garantuoti, kad per ją sutelktų finansinių išteklių naudojimas atitiktų valstybės ekonominės politikos tikslus.

Trečias principas, kurio numatoma laikytis reformuojant biudžeto sistemą, – efektyvumo principas, t.y. biudžeto formavimo ir vykdymo procedūros turi garantuoti, kad valstybės lėšos būtų naudojamos efektyviai, kartu garantuojant ir šių lėšų panaudojimo kontrolę.

Ketvirtas svarbus principas, kuriuo remiasi biudžeto sistemos reforma, – visuotinumo principas. Jis reiškia, kad biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti formuojamos vadovaujantis bendrais ir visuotiniais principais. Sprendimai dėl pavienių subjektų turi atitikti šiuos principus, t.y. priimant konkrečius sprendimus, tie sprendimai neturėtų būti individualizuojami.

Pagaliau konstituciškumo principas, kurio būtina laikytis įgyvendinant biudžeto sistemos reformą, nes, kaip žinia, pagrindiniai biudžeto formavimo principai, jo padalijimas į valstybės ir savivaldybių biudžetus yra numatytas mūsų šalies Konstitucijoje ir vykdant reformą pagrindinių šių Konstitucijos normų yra būtina griežtai laikytis. Taigi apibrėžus principus buvo suformuotos pagrindinės nuostatos, kurios ir yra įkūnytos jums pateiktoje biudžeto sistemos reformos koncepcijoje. Šios nuostatos, pagrindinės iš šių nuostatų, būtų šios.

Pirmiausia įgyvendinant biudžeto sistemos reformą numatoma įdiegti trimetį biudžeto planavimo principą. Šis principas jau yra iš dalies įgyvendintas priimant 1998 m. biudžetą, kadangi, kaip jūs pamenat, jau praeitais metais mes priėmėme savivaldybių biudžeto pajamų formavimo metodiką, kuri įkūnijo būtent trimetį savivaldybių pajamų formavimo principą. Kitais metais, formuojant 1999 metų valstybės biudžetą, numatoma šį principą taip pat įdiegti. Tai, be abejo, turėtų leisti asignavimų valdytojams sudaryti vidutinės trukmės programas, geriau planuoti jiems numatytų išteklių naudojimą ir taip pagerinti biudžeto sudarymo efektyvumą.

Kita svarbi nuostata, kuri yra įtvirtinama biudžeto sistemos reformoje, yra ta, kad sudarant biudžetą bus vadovaujamasi programiniu principu. Tai viena iš fundamentalių biudžeto sistemos reformos dalių. Ją įgyvendinus visi biudžetiniai asignavimai, visos išlaidos bus skiriamos ne grynai ekonominiu principu, tačiau vadovaujantis konkrečiomis sudarytomis programomis. Tai yra programomis, kurios turi pirmiausia atitikti šalies ekonominės politikos tikslus. Taip pat vadovaujantis šalies ekonominės politikos tikslais turi būti suformuoti asignavimų valdytojų konkretūs tikslai. Pagal šiuos tikslus sudarytos atitinkamos programos, kuriose turi būti aiškiai išdėstyti šių programų tikslai, uždaviniai, įgyvendinimo strategijos bei, kas yra labai svarbu, ir vertinimo kriterijai.

Kita svarbi nuostata, kurią yra numatoma įgyvendinti biudžetinės sistemos reformoje, tai yra visuomenės įtraukimas į biudžeto formavimo ir vykdymo kontrolę. Tai yra reformuojant biudžeto sistemą norima pasiekti, kad visuomenė aktyviai dalyvautų tiek svarstant biudžeto projektus Vyriausybėje, tiek ir svarstant vėliau Seimo komitetuose ir kad visuomenė ir piliečiai galėtų pareikšti savo nuomonę dėl vienų ar kitų biudžeto sudėtinių dalių. Tuo tikslu numatoma viešai skelbti biudžeto projektus ir sudaryti sąlygas visuomenei susipažinti su šiais projektais, taip pat pateikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl projektuose numatytų asignavimų. Taip pat sudaryti galimybę dalyvauti, kaip aš jau minėjau, svarstant biudžeto projektus tiek, kai jie yra svarstomi diskutuojant su asignavimų valdytojais dėl konkrečių asignavimų valdytojų programų,tiek vėliau, kai perkeliami į Seimą, t.y. svarstant jau konkretų tam tikrų metų biudžetą Seime.

Ketvirtas svarbus dalykas, kuris yra numatytas biudžetinės sandaros koncepcijoje, yra susijęs su valstybės lėšų nebiudžetiniu valdymu. Kaip žinia, šiuo metu iki šiol mes turėjome nacionalinį biudžetą, kurį sudaro valstybės ir savivaldybių biudžetai, tačiau šalia šių biudžetų taip pat yra daugiau kaip 20 nebiudžetinių fondų ir įvairių kitų būdų, kaip iš esmės valstybės lėšos yra perskirstomos ne per nacionalinį biudžetą, tačiau kitokiais būdais. Taigi reformos koncepcija numato tai, kad visi valstybės renkami mokesčiai, privalomi mokėjimai, rinkliavos būtų perskirstomos tik per nacionalinį biudžetą, valstybinio socialinio draudimo biudžetą ir privalomojo sveikatos draudimo fondą. Numatoma įgyvendinti nuostatą, kad Seimo nariai turėtų galimybę susipažinti ir įvertinti visas per valstybės finansinę sistemą perskirstomas išlaidas. Taip pat įgyvendinant nuostatą sumažinti nebiudžetinių valstybės lėšų valdymą, vienas iš svarbių dalykų yra šiuo metu esančių vadinamųjų nebiudžetinių lėšų panaudojimas. Kaip jūs žinote, kiekvienas asignavimų valdytojas dabar turi teisę turėti nebiudžetinių lėšų, kurias jis suformuoja pats ir kurias naudoja iš esmės savo nuožiūra, ir šios nebiudžetinės lėšos sudaro gana didelę iš esmės valstybės lėšų dalį, kuri nėra fiksuojama nacionaliniame biudžete. Dėl to biudžeto koncepcijoje yra numatyta, kad šios dabar nebiudžetinės lėšos, pavadinus šias lėšas specialiosiomis lėšomis, būtų fiksuotos nacionaliniame biudžete. Čia pirmiausia turbūt būtų valstybės biudžetas, nes daugiausia iš valstybės biudžeto finansuojamos įstaigos turi nebiudžetinių lėšų. Taigi šių lėšų įtraukimas į nacionalinio biudžeto pajamas ir išlaidas taip pat padės susidaryti realesnį vaizdą, kokia dalis nacionalinio produkto yra perskirstoma per biudžetą.

Na, ir įgyvendinant šią nuostatą taip pat yra koncepcijoje numatyta įstatymu įtvirtinti, kad valstybinės valdžios ir valdymo bei kontroliuojančios institucijos apskritai negali gauti specialiųjų lėšų. Tai yra iki šiol esanti praktika, kad biudžetinės įstaigos už įvairių pažymų išdavimą ar kitokių paslaugų suteikimą šalia žyminio mokesčio, kuris yra numatytas už šių paslaugų suteikimą, sugalvoja taip pat įvairių papildomų rinkliavų, ir tai sudaro nepalankias sąlygas verslui plėtotis. Kad to būtų išvengta, valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms ir kontroliuojančioms institucijoms, kaip aš jau minėjau, numatoma jau nuo 1999 metų uždrausti turėti specialiąsias lėšas. Kita nuostata, kuri yra įgyvendinama įgyvendinant biudžetinės sistemos reformą, yra ta, kad numatoma reglamentuoti įstatymų, kurie daro įtaką valstybės pajamoms, priėmimą. Čia svarbus momentas yra tas, kad šiuo įstatymu numatoma įtvirtinti, kad tie įstatymai ir kiti teisės aktai bei jų pakeitimai, kurie daro įtaką biudžeto pajamoms, išlaidoms ir valstybės skoloms, turi būti priimami kartu su tam tikrų metų biudžeto įstatymu arba anksčiau. Dar griežtesnės nuostatos yra numatomos mokesčių įstatymams. Į rengiamą naująjį Biudžetinės sandaros įstatymą numatoma įrašyti, kad mokesčių įstatymai turi būti priimami ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki planuojamų metų pradžios ir kad jie gali įsigalioti tik nuo finansinių metų pradžios. Tai taip pat turėtų padidinti stabilumą, verslo aplinkos stabilumą, nes dėl to iki šiol kartais pagrįstai būdavo priekaištaujama.

Dar viena nuostata, kuri yra įtvirtinama biudžetinės sandaros koncepcijoje, yra susijusi su savivaldybių biudžeto reglamentavimu. Koncepcija numato, kad turi būti aiškiai reglamentuotos savivaldybių biudžeto sudarymo ir vykdymo procedūros. Kaip aš jau minėjau, savivaldybių biudžeto reforma jau prasidėjo ir yra pradėta vykdyti 1997 m. priėmus Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymą. Dabar Biudžetinės sandaros įstatyme numatoma įteisinti ir iš valstybės biudžeto finansuojamoms įstaigoms, ir savivaldybėms programinio biudžeto sudarymo principo taikymą sudarant savivaldybių biudžetus. Taip pat nustatyti, kad visi savivaldybės finansiniai ištekliai turi būti perskirstomi tik per savivaldybių biudžetą, įtvirtinantį nedeficitinio savivaldybių biudžeto principą, kuris galioja šiuo metu. Tačiau ir toliau siūlome laikytis principo, kad savivaldybių biudžetai turi būti subalansuoti. Taip pat nustatyti aiškius savivaldybių biudžeto rengimo, svarstymo ir tvirtinimo tvarkos reikalavimus.

Ir dar vienas principas, dar viena nuostata, kuri yra įgyvendinama reformuojant biudžeto sistemą, yra valstybės institucijų atsakomybės už biudžeto sudarymą ir vykdymą sugriežtinimas, taip pat išlaidų kontrolės sistemos gerinimas. Šioje srityje jau yra kuriama visų asignavimų valdytojų vidaus audito sistema, t.y. šiuo metu mes turime tik išorinį auditą asignavimų valdytojams, kurie yra finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Šį išorinį auditą šiuo metu atlieka Valstybės kontrolė.

Pagal priimtą programą numatoma sukurti (ir jau baigiami parengti tam tikri teisės aktai) vidaus audito sistemą. Kiekvienas asignavimų valdytojas turės turėti vidaus audito tarnybą, kuri kontroliuos, kaip efektyviai yra panaudojamos biudžeto programų sąmatose numatytos lėšos.

Taip pat numatoma suformuoti vidaus vertinimo sistemą, kuri būtų skirta asignavimų valdytojų parengtų biudžeto programų vykdymo kontrolei. Kaip aš jau minėjau, vienas iš svarbiausių programinio biudžeto įgyvendinimo principų yra išlaidų naudingumo įvertinimas. Ši vidaus vertinimo sistema ir turėtų užtikrinti tai, kad būtų nuolatos kontroliuojama, ar iš tikrųjų naudingai ir pagal programoje užsibrėžtus tikslus ir uždavinius yra panaudojamos biudžeto lėšos.

Reformuojant biudžeto sistemą reikia padaryti daug darbų, ir į šiuos darbus įtraukta tūkstančiai žmonių tiek Vyriausybės įstaigose, ministerijose, tiek savivaldybių įstaigose. Pati reforma negali būti įgyvendinta per tris mėnesius ar pusę metų. Todėl reformą yra numatoma įgyvendinti trimis etapais, kurių pirmasis, kaip aš minėjau, vyko 1997 m., kai buvo priimtas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas ir pradėti naujai formuoti savivaldybių biudžetai.

Šiuo metu, 1998 m., yra įgyvendinamas antrasis biudžeto sistemos reformos etapas, kurio esmė yra tai, kad per šį etapą numatoma įgyvendinti biudžeto sistemos reformos nuostatas, kurios nereikalauja esminių įstatymų pakeitimų. Šis etapas įgyvendinamas jau rengiant 1999 m. biudžetą.

Šiuo metu asignavimų valdytojai yra parengę savo paraiškas asignavimams vadovaudamiesi programiniu biudžeto formavimo principu ir kitą savaitę kabinete bus svarstomi įvairių asignavimų valdytojų pateiktų programų prioritetai. Kaip suprantate, teikiant asignavimų paraiškas tam tikriems metams, be abejo, lėšų poreikis yra kur kas didesnis negu realios biudžeto galimybės.

Taip pat šiame antrajame etape numatoma parengti ir pateikti Seimui naująjį Biudžetinės sandaros įstatymą. Šiuo metu įstatymas yra baigiamas ir kartu su juo rengiamos tam tikros kitų teisės aktų pataisos, taip pat poįstatyminiai teisės aktai, kurie bus pateikti Seimui svarstyti rudenį. Aš tikiuosi, kad naujasis Biudžetinės sandaros įstatymas šių metų rudenį bus priimtas.

Trečiasis etapas numatytas 1999–2000 metais. Tai būtų baigiamasis biudžetinės sistemos reformos etapas, per kurį numatoma įgyvendinti likusias biudžetinės sandaros koncepcijos nuostatas, kurios buvo neįgyvendintos 1998–1999 metais.

Baigdamas dar kartą norėčiau padėkoti Seimui, Biudžeto ir finansų komitetui ir komiteto pirmininkei poniai E.Kunevičienei už galimybę plenarinio posėdžio metu supažindinti Seimo narius su įgyvendinama biudžeto sistemos reforma. Tikiuosi, kad ši diskusija padės toliau įgyvendinti reformą. Dalyvauti šioje diskusijoje yra pakviesti finansų ministerijos patarėjai, kurie ir padėjo parengti pačią biudžeto sistemos reformos koncepciją, ir aktyviai dalyvauja įgyvendinant šią koncepciją. Aš manau, kad jų pranešimai taip pat bus naudingi Seimo nariams ir gilesnėms žinioms apie tai, kas yra biudžetas, kokie biudžeto sudarymo principai yra pasaulyje, ir šie konsultantai pakalbės detaliau apie konkrečius programinio biudžeto sudarymo klausimus. Tiek aš norėjau pasakyti pradėdamas diskusiją ir linkiu, kad ši diskusija būtų kiek galima sėkmingesnė.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre, už išsamų pranešimą. Noriu pranešti, kad televizijos transliacija baigiasi, kaip paprastai, 15 val. 30 min. Tęsiame diskusiją toliau. Kviečiam padaryti pranešimą daktarą I.Rosentalį – JAV Iždo departamento biudžeto politikos ir valdymo konsultantą, kurio pranešimo tema “Kaip tiksliau priimti sprendimus ir vadovauti valstybinių įstaigų personalui”. Pranešėjas kalbės anglų kalba, visiems jums yra išdalinta sinchroninio vertimo aparatūra, prašom ja pasinaudoti.

I.ROSENTAL. Pone pirmininke, Seimo nariai, gerbiamasis ministre, gerbiamoji Biudžeto komiteto pirmininke, man tenka didelė garbė daryti pranešimą Seime ir pakalbėti, pasidalinti savo mintimis apie tai, kaip reformuoti biudžeto procesą. Tikiuosi, kad mano komentarai jums bus naudingi, o vėliau, po mano pranešimo, kalbės daktaras R.Zody. Aš dirbau tarptautinėse plėtros agentūrose keturiasdešimt penkerius metus, taip pat man teko dirbti Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinės valstijos biudžeto departamente valdant Prezidentui A.Džonsonui. Man labai malonu būti čia. Šiuo metu aš esu Finansų ministerijoje patarėjas biudžeto klausimais ir man labai svarbu, kad turiu galimybę kalbėti parlamente. Vienas iš mano ketinimų – padidinti bendradarbiavimą tarp valdymo lygmenų Lietuvoje.

Naujoje programinio biudžeto formavimo metodologijoje, kurią priėmė Vyriausybė, didžiausias dėmesys skiriamas rezultatams, kurių nori pasiekti Vyriausybė ir Seimas. Šitas mano sakinys apibūdina visa tai, ką aš pasakysiu toliau, kad biudžetas turi visą dėmesį skirti rezultatams, kurių Seimas ir Vyriausybė nori pasiekti. Taip pat didelis dėmesys yra skiriamas tam, kiek laiko reikės įgyvendinti tuos rezultatus ir kiek mums tai kainuos. Nauja programinio biudžeto formavimo metodika, kurią pateikė Finansų ministerija ir kurią patvirtino Vyriausybė, taip pat pateikė Vyriausybei, visai Lietuvos valdžiai informacijos, kuri gali padėti priimti sprendimus, nuspręsti, kuri iš alternatyvių programų yra pati geriausia. Nauja metodika, kuri buvo sukurta, padės užtikrinti, kad riboti šalies ištekliai būtų skiriami tik prioritetinėms programoms. Amerika naudoja programinį biudžetą. Ši programinio biudžeto koncepcijų (…) svarbesnė tose šalyse, kur riboti ištekliai. Taigi nauja programinio biudžeto metodika padės jums nuspręsti, kokios programos padės geriausiai pasiekti jūsų Vyriausybės ir Seimo nustatytus tikslus. Man labai malonu, kad turiu galimybę dirbti su Finansų ministerija per šiuos pastaruosius 6 mėnesius ir dalyvauti reformoje.

Kaip jau ministras sakė, nuo šeštojo dešimtmečio biudžeto procesas keitėsi visame pasaulyje, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pokyčiai Jungtinėse Amerikos Valstijose paskatino biudžeto reformas ir kitose Vakarų valstijose. Kai kurie būdingiausi biudžeto reformos, kuri buvo įgyvendinama Vakarų valstybėse, bruožai jau buvo paminėti. Tai visų pirma visapusiška valstybės poreikių ir tikslų analizė, alternatyvių programų ir priemonių analizė, taip pat išmatuojamų rezultatų analizė.

Kita reformos ypatybė yra ta, kad yra nagrinėjamos išlaidos ir jų atnešama nauda, lyginant alternatyvias programas. Taip pat programų vertinimas ir programų priemonių vertinimas yra labai svarbu. Tai padeda nustatyti, ar padeda pasiekti rezultatų tos programos, kurioms jūsų Vyriausybė ir Seimas skiria pinigus. Vienas iš svarbiausių bruožų demokratinėse valstybėse yra biudžeto projekto aiškumas, biudžeto proceso suprantamumas. Visuomenės informavimas ir įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą yra vienas iš svarbiausių reformos bruožų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė per pastaruosius 6 metus atliko įvairių reformų. Tai vyko nuo 1991 metų. Dauguma tų pokyčių buvo susiję su finansinio valdymo ištekliais ir kontrole. Buvo parengti nauji mokesčių įstatymai. Didelis dėmesys skiriamas paskolų valdymui, bankininkystei, pajamų apskaitai, pajamų prognozavimui, taip pat būdams, kaip tapti tarptautinių organizacijų nare. Visi šie pokyčiai ir patobulinimai yra labai svarbūs. Bet aš norėčiau pakalbėti apie papildomus pokyčius, kurie buvo padaryti orientuojantis į biudžeto rezultatus. Šiuose dokumentuose, kuriuos aš išdalinau, paminėjau vieną sakinį kabutėse, kaip gauti geriausią pelną iš valstybės investuotų lėšų. Valstybė turi rūpintis, kaip gauti geriausią pelną iš savo išlaidų.

Toliau norėčiau pakalbėti apie keturias sritis. Tai aiškumas ir suprantamumas, antra – biudžeto valdymo tobulinimas, trečia sritis, apie kurią kalbėsiu, – savivaldybių biudžetai, ketvirta – apie programinį biudžetą. Apie ketvirtą klausimą pakalbės mano kolega profesorius R.Zody.

Kalbant apie aiškumą ir suprantamumą, mums labai svarbu žinoti, kad biudžetas parodo Vyriausybės ir Lietuvos Seimo apsisprendimą, kaip jie planuoja išleisti savo piliečių pinigus. Aiškumas ir suprantamumas – esminis demokratinės valstybės biudžeto bruožas. Jis suteikia galimybę Vyriausybei atsiskaityti visuomenei už savo veiksmus. Taip pat labai svarbu duomenys, jų turinys, aiškumas, terminų laikymasis ir duomenų prieinamumas. Yra daug būdų, kaip galima pasiekti aiškumo ir suprantamumo. Aš pateikiau keletą iš šių būdų. Jau finansų ministras paminėjo keletą iš šių būdų. Pavyzdžiui, reikėtų į biudžetą įtraukti visas valstybės ir savivaldybių pajamas ir išlaidas, neatsižvelgiant į pajamų šaltinį ir išlaidų funkcijas. Viskas turi būti grindžiama tuo, ką patvirtino Seimas, patvirtindamas asignavimus. Seimas – visų piliečių išrinkti atstovai – ir turi nuspręsti, kaip turi būti išleidžiami valstybės pinigai. Aš sutinku su ministru, kad mes turėtume panaikinti visus nebiudžetinius fondus. Ministras paminėjo keletą išimčių. Mes taip pat skatiname, kad biudžete būtų panaikinama kitų išlaidų kategorija, ir jei tik yra galimybė nurodyti tikslą, jūs turite nurodyti, vienai ar kitai programai šios išlaidos priklauso. Dabar kitų išlaidų kategorijai priklauso labai didelė dalis išlaidų. Jos turėtų priklausyti programoms. Galbūt jums reikėtų išleisti biudžetą piliečiams, kaip daro JAV, kai Prezidentas pristato biudžeto projektą Kongresui. Kai prasideda pats biudžeto procesas, Vyriausybė galbūt turėtų išleisti biudžetą piliečiams būtent kaip tik tuo metu, kai biudžeto projektas yra pateikiamas Seimui. Toks siūlymas remiantis JAV modeliu.

Dar vienas siūlymas – tai yra atviras biudžeto nagrinėjimas. Tokių nagrinėjimų metu žmonės galėtų žinoti, iš ko susideda mūsų biudžetas. Turint tokį atvirą biudžeto nagrinėjimą, reikėtų keisti biudžeto kalendorių. Šakinėms ministerijoms turėtų būti skiriama daugiau laiko parengti programų paraiškas Finansų ministerijai, taip pat Seimas turėtų turėti daugiau laiko nagrinėti biudžeto projektą. Taip pat reikėtų didinti atsiskaitomumą visuomenei apie finansinę, biudžetinę veiklą. Žinau, kad šiuo metu Interneto puslapiuose galima rasti tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą. Taip pat Interneto puslapiuose galėtų būti pateikiamas ir biudžeto projektas.

Kita patobulinimų kategorija yra susijusi su biudžeto proceso tobulinimu. Tai daugiau techninio pobūdžio klausimai, pavyzdžiui, garantuoti, kad Lietuvos Vyriausybės apskaitos sistema atitiktų tarptautinius, ypač Europos Sąjungos, standartus. Taip pat reikėtų sumažinti valstybės valdymo išlaidas. Tai būtų galima padaryti patobulinant valstybės tarnautojų sistemą, taip pat taikant konkurencijos sistemą, pirkimo principus.

Taip pat norėčiau paminėti keletą skirtumų. Amerikoje Biudžeto departamentas yra tiesiogiai pavaldus Prezidentui ir rūpinasi ne tik biudžeto, bet ir valdymo klausimais, todėl aš ir siūlyčiau, kad valdymo klausimai taip pat turėtų būti glaudžiai siejami ir su biudžetu. Manau, kad turėtų būti sustiprinta Finansų ministerijos atsakomybė nagrinėjant programas, nagrinėjant biudžeto paraiškas, taip pat daryti rekomendacijas Vyriausybei. Anksčiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas finansinei veiklai, kad pajamos atitiktų išlaidas. Dabar svarbiausias dėmesys, ypač pereinant prie programinio biudžeto, turėtų būti skiriamas rekomendacijoms, kurias atliks Finansų ministerijos darbuotojai, Vyriausybei, rekomendacijos dėl to, koks turėtų būti biudžetas.

Taip pat turėtų būti peržiūrimi kitų finansinių institucijų uždaviniai. Pavyzdžiui, Mokesčių inspekcijos. Visos šios finansinės institucijos turėtų padėti geriausiam šalies finansiniam valdymui. Aš norėčiau pasiūlyti, kad Vyriausybė didesnį dėmesį skirtų ketverių metų veiklos programai. Šiuo metu yra svarbus dokumentas, bet norint, kad ministerijos parengtų detalų biudžetą, yra labai svarbu, kad šita Vyriausybės veiklos programa būtų parengta pagal prioritetus, nustatant tikslus. Kai bus nustatyti visos valstybės tikslai, tada ministerijos galės derinti savo tikslus su visos valstybės tikslais.

Trečia sritis, apie kurią norėčiau pakalbėti, tai Seimo dalyvavimo biudžeto procese didinimas. Kaip aš jau minėjau, visų pirma mes turėtume suteikti daugiau laiko Seimui nagrinėti biudžeto projektą. Aš taip pat kalbėjau apie viešą biudžeto nagrinėjimą. Aš manau, kad Biudžeto ir finansų komitetas neturi pakankamai narių ir jis turėtų būti išplėstas, kad galėtų daugiau prisidėti prie biudžeto nagrinėjimo. Siūlyčiau, kad turėtų būti padidintas šio komiteto personalo skaičius. Ir galiausiai, ką mes darome JAV, tai kiekvieną kartą, kai parlamentaras siūlo naują įstatymą arba nutarimą, jis taip pat turi siūlyti ir pridėti išlaidų naudingumo analizę. Jeigu jūs balsuojate už ką nors, paprasčiausiai balsuojate ne tik už gerą siūlymą, bet jūs turite atsižvelgti ir kokių išlaidų pareikalaus šios jūsų idėjos įgyvendinimas.

Kita sritis, kurią aš minėjau, tai yra savivaldybių biudžetai. Iki šiol aš skyriau nedaug dėmesio šiam klausimui, bet žinau, kad Pasaulio bankas atliko analizę ir išnagrinėjo savivaldybių biudžetų struktūrą. Aš turėjau galimybę susipažinti, išnagrinėti šiuos dokumentus, bet problema, matau, kad neaiškiai apibrėžtos valstybės ir savivaldybių funkcijos. Yra Savivaldos įstatymas. Jeigu jūs nežinote, kokios funkcijos tenka jūsų valdymo lygmeniui, sunku ką nors ir įgyvendinti. Manau, kad turėtų būti aiškiau išnagrinėtos ir peržiūrėtos valdymo lygmenų funkcijos. Manau, kad dotacijų sistema, kuri šiuo metu galioja, nėra pakankamai orientuota į rezultatus, taip pat manau, kad savivaldybės nėra savarankiškos rinktis sau mokesčius, pajamas. Joms yra labai didelis apsunkinimas. Dvi sritys, apie kurias yra daug kalbama, tai yra didesnė decentralizacija, savivaldybių decentralizacija. Šitas decentralizavimas padėtų pasiekti didesnę demokratiją. Taip pat, kaip aš jau minėjau, savivaldybėse turėtų būti naudojamas programinis biudžetas, o ne taikomas biudžetas pagal formules ir normatyvus.

Galiausiai norėčiau pagirti Lietuvos Vyriausybę už jos drąsų sprendimą, kuris buvo padarytas šiais metais, – įvesti programinį biudžeto formavimo principą kitais biudžetiniais metais. Kitoms šalims reikėjo 2, 3 metų tai įgyvendinti, o jūsų valstybė bando tai padaryti per kelis mėnesius. Pirmieji programinio biudžeto metai tikrai bus sunkūs, pareikalaus daug pastangų. Manau, kad Seimas ir Vyriausybė bendradarbiaus tobulindami sistemą ir kiti metai tikrai bus geresni. Manau, kad pati koncepcija yra gera ir suteiks Lietuvai galimybę patobulinti.

Daug kitų minčių dėl programinio biudžeto buvo jau dėstomos seminaruose, kuriuos vedė Virdžinijos politechnikos instituto ir valstybės universiteto profesorius. Dauguma veiklos, susijusios su programiniu biudžetu, labai siejasi su profesoriaus R.Zody pateikta medžiaga. Šiuo metu profesorius R.Zody yra vėl Lietuvoje ir mes organizuojame kursus įvairiose ministerijose, norėdami padėti žmonėms suprasti programinio biudžeto koncepciją. Profesorius vėl sugrįš į Lietuvą rugsėjo mėnesį. Mes norime užtikrinti, kad kuo daugiau žmonių šakinėse ministerijose, Finansų ministerijoje ir Seime suprastų programinio biudžeto turinį ir koncepciją. Taip pat profesorius R.Zody vadovaus Lietuvos valstybės šešių pareigūnų kelionėms į JAV. Tai bus mūsų mokymo pratęsimas.

Norėčiau padėkoti už man skirtą laiką. Aš gyvenu Lietuvoje. Man labai malonu, tikiuosi ir ateityje dirbti su jumis bei prisidėti prie reformos.

Toliau kalbės profesorius R.Zody. Jis detaliau papasakos apie programinę biudžeto koncepciją. Labai jums ačiū.

PIRMININKAS. R.Zody – Virdžinijos politechnikos instituto valstybės biudžeto valdymo profesorius – “Programinio biudžeto metodologija 1999 metų Lietuvos biudžetui tobulinti”.

R.ZODY. Pone pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji svečiai, aš negaliu apsakyti, kaip man malonu šiandien dalyvauti ir pateikti jums pranešimą. Ir aš esu šiek tiek susijaudinęs, nes kalbu tokiai plačiai ir garbingai auditorijai. Kai mes įvedėm programinį biudžetą įvairiose pasaulio šalyse, mes patys savęs klausėme: kas gi yra tas padaras, apie kurį dabar kalbame? Mes turėjome labai daug įvairių biudžeto sudarymo būdų. Ir aš dabar kalbėsiu, kuo skiriasi šitas programinis biudžetas nuo ekonominio biudžeto, kurį jūs dabar naudojate. Vienas dalykas, kuris pasikeis, tai pasikeis jūsų klausimai ir visas požiūris į tą biudžetą, kurį dabar parengsite. Žinoma, tie klausimai, kurie iškils, nėra nauji, bet jie bus jums sunkūs.

Dabar norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Vyriausybės sudaromus planus ir pakalbėti, kuria gi kryptimi eina tauta ir mūsų valstybė. Yra daug funkcijų, kurias turi atlikti Vyriausybė, kurias turi atlikti jūsų parlamento nariai. Ir visos šios funkcijos, ir vaidmuo nukreipiamas į vieną tašką: kokiu gi būdu mes panaudojam lėšas? Aš noriu pateikti jums tiktai pačią iliustraciją. Pinigai pavaizduoti trim spalvom. Mes turim atsiminti sudarydami biudžetą, kad pinigus galime naudoti įvairiais būdais. Taigi biudžetas – tai yra planas. Tai yra planas, kuris yra paremiamas įvariomis prielaidomis, informacija apie tam tikrą organizaciją, apie valstybę arba tame kontekste, kuriame jis bus sudaromas. Programinis biudžeto modelis, kurį parengė Finansų ministerija, remiasi strateginio vadovavimo modeliu. Šitas strateginis modelis yra racionalus procesas. Jis yra paremtas tokia koncepcija, kai reikia įvertinti, kur mes dabar esame, kaip valstybė, kaip tauta, kur mes norime eiti ir kokiais būdais mes norime pasiekti šitą tikslą. Šitas biudžetas – mechanizmas, su kurio pagalba mes galime pasiekti savo tikslus. Taigi mes naudojame savo išteklius racionaliu būdu. Vyriausybė… Aš vartoju žodį “Vyriausybė” kalbėdamas ne tiktai kaip apie įstatymų vykdomąją valdžią. Tiesiog aš kalbu apie tautą, kokie yra mūsų tautos poreikiai, kokios yra sąlygos, kokios yra problemos šiuo metu. Ir remdamiesi visais šiais įvertinimais turime nuspręsti, kur mes norime būti praėjus trejiems metams, ketveriems arba penkeriems metams. Priklauso nuo to, kaip mes įvertinsime, ko mums reikia. Kai mes nustatome, ko mums reikia, tuomet mes turime nustatyti tikslus. Tikslai paprastai pasako, kur mes norime būti, grynai verbaline prasme. Tai yra kaip didžiulis kelias, ir mes būsime kito kelio gale.

Kai nustatomi tikslai ir kai prijungiame tuos tikslus prie programų, kalbam apie uždavinius. Uždaviniai – tai yra tie rezultatai arba priemonės, kurios padeda pasiekti mūsų tikslą. Žinoma, uždaviniai yra pasiekiami tam tikromis priemonėmis. Priemonės ir būdai parodo mums, kaip įgyvendinti uždavinius. Pavyzdžiui, jeigu ministerija turi tikslą kurti labai išsamią švietimo sistemą visiems Lietuvos gyventojams nuo šešerių iki aštuoniolikos metų, tuomet tikslas gali būti toks. Atsiprašau, uždavinys gali būti sukurti tam tikrą skaičių vidurinių arba aukštųjų mokyklų. Taigi žinokit, yra įvairių būdų ir priemonių uždaviniams įgyvendinti.

Kai nustatomos priemonės, mums būtinai reikia surasti vertinimo kriterijus. Vertinimo kriterijai yra labai svarbu vadovaujantiems valdžios organams, taip pat ir Seimui, kadangi jie pateikia mums grįžtamąjį ryšį, kaip mes gerai dirbame, ką mes gero pasiekėme, spręsdami tam tikrus uždavinius arba problemas ar tenkindami tam tikrus poreikius.

Kai vykdome biudžetą, visą laiką atliekame monitoringą. Kodėl aš dabar parodžiau šitą monitoringą atskirai? Kodėl aš parodžiau šitas strėles? Taip yra parodoma, kad skirtingom kryptimis atliekamas monitoringas, kai yra įgyvendinamas biudžetas. Jeigu mes įsitikinam, kad mūsų priemonės nėra efektyvios rezultatams pasiekti, mums reikia pakeisti uždavinius ir pakeisti priemones uždaviniams įgyvendinti. Kai mes atliekame programinį biudžetą, visuomet labai aktyviai dalyvauja įstatymų leidimo organai monitoringo procese. Jie konsultuoja mus ir atskiras organizacijas ir stebi, kaip organizacijos įvykdo tuos uždavinius, kaip jos žadėjo įvykdyti. Ir jie gauna informaciją, teikia Vyriausybei, kas yra pasiekta, kaip yra išspręstas tam tikras uždavinys arba išspręsta problema. Paskutinė šio proceso fazė yra labai svarbi, ypač Vakarų pasauliui, ji yra labai svarbi ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Ir mano Vyriausybės pagrindinis tikslas yra visos programos įvertinimas, galutinis įvertinimas. Mes išnaudojame labai daug išteklių įvertindami mūsų programas. Kai mes vertiname programas, klausiame savęs, ar mums gerai pasisekė jas įgyvendinti. Mes tuomet kreipiamės į Biudžeto komisiją. Aš noriu pasakyti, kad vienas iš mano rūpesčių yra, kad turėtų būti daugiau vertinimo atliekama Biudžeto komitete. Dabar važiuoja Seimo nariai į Jungtines Valstijas ir nori pasidalyti patirtimi. Mes turime gana stiprią specialistų grupę, kuri atlieka galutinį visų programų vertinimą. Taip pat ji turi ir savo atstovus atliekant auditą. Taigi šitas galutinis įvertinimo procesas. Aš noriu dar kartą jums pabrėžti, jog mes klausiame, kaip mums pasisekė patenkinti poreikius, išspręsti problemas.

Taigi atliekant šitą programinį biudžetą, šitą racionalų procesą, aišku, biudžeto funkcijos keičiasi. Tai yra skaidrus, viešai prieinamas biudžetas. Jis parodo ekonominę plėtrą ir augimą, jis parodo ekonominę stabilizaciją iš ekonomikos pusės, taip pat stengiasi išspręsti klausimą, kaip subalansuoti tarptautinius mokėjimo balansus, jis užtikrina visišką užimtumą, taip pat jis sprendžia socialinius klausimus. Jis skirsto pajamas. Pavyzdžiui, Amerikoje yra socialinio aprūpinimo sistema, kuri atlieka pajamų perskirstymą. Ši sistema kreipia dėmesį į finansinę kontrolę. Pavyzdžiui, kuo skiriasi programinis biudžetas nuo biudžeto pagal atliekamus darbus? Mes žiūrime į atliekamą darbą, į jo rezultatus, kaip gerai mes atliekame savo darbą.

Kalbėdamas apie viešąjį valdymą, aš norėčiau pasakyti, kad dabar viešasis valdymas apima visas visuomenės sritis. Ir mes galvojame apie planavimą, apie organizaciją, apie personalo parinkimą, kad būtų parenkami tikrai geri specialistai. Aš noriu pabrėžti iš patirties, jog labai svarbu dirbant vyriausybinėje struktūroje priimti pačius geriausius, labiausiai kvalifikuotus žmones. O po to man lengviau priimti politinį sprendimą. Labai svarbu yra pats darbo atlikimas, kalbant apie veiklos politiką. Vėl aš noriu pabrėžti, kad tai racionalus procesas, tai yra tas procesas, kuris užtikrina bendravimą ne tik tarp atskirų Seimo narių ir tarp Vyriausybės, bet bendravimą su pačia visuomene. Tai yra skaidrus, viešas procesas. Pavyzdžiui, prieš daugelį metų Vyriausybėje aš buvau atsakingas už tas funkcijas. Viena funkcija buvo sostinėje. Ten dirbo pagrindinis vykdytojas. Mes apsirengėm labai gražiais rūbais ir laukėme. Mes laukėme. Galų gale atėjo vienas pareigūnas, mes susėdom gerti kavos ir paklausėm: o ką jūs norite kalbėti apie tai? Jis pasakė, jog norėjo paklausyti apie mokesčių mokėjimą, o ne apie valstybės biudžetą. Ir jis išėjo. Kitą kartą atėjo tik šeši žmonės į susitikimą.

Dabar mes vykdome visus tuos susitikimus. Paprastai mes stengiamės susitikti ne kokioje nors ministerijoje, bet važiuojame į visuomenę. Mes susitinkame tiek su savivaldybių lygio žmonėmis, tiek su plačiąja visuomene. Aš sakiau, kad yra įvairių būdų sudaryti biudžetą. Mums taip pat reikia pagalvoti ir apie biudžeto atliekamas funkcijas. Pavyzdžiui, ministerijai taip pat buvo siūloma Vyriausybės lygiu. Aš manau, kad šitokiu atveju siūlant biudžetą Vyriausybė vaidina svarbesnį vaidmenį. Vyriausybė taip pat galvoja apie naujus būdus, kaip suformuoti Vyriausybės tikslus, uždavinius ir priemones tiems uždaviniams įvykdyti. Aišku, būtinai reikia atlikti analizę.

Aš anksčiau minėjau įvairias biudžeto atliekamas funkcijas, dabar trumpai norėčiau paminėti įvairius biudžeto sudarymo būdus. Anksčiau jūs turėjote vadinamąjį ekonominį biudžetą. Tai populiariausias pasaulyje. Bet čia dėmesys kreipiamas iš esmės į formules, į vadinamuosius išlaidų straipsnius. Jis jokiu būdu nekalba apie rezultatą, ką jūs gaunate, panaudoję savo lėšas. Biudžetas, sudaromas pagal atliekamą darbą, labai glaudžiai susijęs su programiniu biudžetu. Čia kalbama apie išlaidas. Tai labai svarbu, nes jūs pirmą kartą matote, kiek jums kainuoja pasiekti tam tikrų tikslų. Mes kalbėjome ir apie programinį biudžetą, bet programinio biudžeto iš karto negalėjome įgyvendinti, nes mums reikėjo priimti labai daug kvalifikuoto personalo. Norėčiau paminėti, kad šiandien pasaulyje tiek programinis biudžetas, tiek biudžetas pagal atliekamą darbą naudojamas labai plačiai. Aš dirbau su savo studentais (…), mes keliaujame su jais po visą pasaulį. Aš manau, kad Lietuva taip pat prisijungs prie šito programinio biudžeto.

Vienas iš labai svarbių aspektų sudarant programinį biudžetą yra biudžeto vertinimo kriterijai. Labai svarbu, kas pati tauta ir valstybė turėtų savo viziją ir žinotų, kur mes einame ir ko mes norime pasiekti.

Viena iš pagrindinių Vyriausybei patikėtų funkcijų yra racionaliai panaudoti savo išteklius. Reikia žinoti, kaip panaudoti išteklius, kaip efektyviai ir našiai juos naudoti. Norint šiandien tai padaryti, reikia žinoti vertinimo kriterijus, reikia žinoti mūsų rezultatus, ir ne tik rezultatus, bet reikia žinoti ir jų kokybę. Jeigu kalbame apie efektyvumą, reikia žinoti, su kokiais kaštais lyginant jie yra efektyvūs. Mes turime atlikti kaštų gaunamos naudos analizę ir kita. Mums reikia atlikti monitoringą, žiūrėti, kas vyksta. Dėl to turi būti įtrauktos į darbą įstatymų leidimo institucijos, kurios žinotų, kad viskas yra daroma pagal įstatymus ir kad pasiekiama tokių rezultatų, kokių mes norime pasiekti. Seimui ir Vyriausybei reikia nusistatyti realius tikslus ir uždavinius ne tik sau, bet taip pat ir biudžetinėms organizacijoms. Man teko pastebėti, kad kai biudžetas yra teikiamas svarstyti vykdomajai valdžiai, Vyriausybė tiesiog “nupjauna” tas biudžetines lėšas. Kitos institucijos, pavyzdžiui, biudžetinės organizacijos, taip pat sumažina tas lėšas, bet įstatymo leidėjai stengiasi jas pridėti. Labai svarbu, kad mes nustatytume realius tikslus ir uždavinius. Kalbama ne tik apie paslaugas, bet ir apie finansinius išteklius.

Mums taip pat reikia nuolatos galvoti apie tai, kaip sukurti ir naudoti kitus vertinimo kriterijus. Kriterijai turi būti nuolatos tobulinami. Mums reikia galvoti apie tas priemones, kurios padėtų mums geriau įvertinti mūsų išteklius, gaunamus rezultatus, našumą, mes tada mes galėsime geriau įvertinti mūsų vykdomų programų kaštus, gaunamą naudą per tam tikrą laikotarpį. Labai svarbu turėti ir statistikos duomenis, kurie padėtų jums įvertinti jūsų įvykdytas programas ir nustatyti etalonus. Labai svarbu atlikti jūsų klientų, piliečių apklausą. Taip pat reikia susitarti, kokie turi būti vykdyto biudžeto vertinimo kriterijai.

Mes koncentruojamės, koks yra išteklių ir rezultatų ryšys, kiek tai susiję su Vyriausybės teikiamomis paslaugomis. Taigi grįžtame prie to, ką kalbėjo ponas I.Rosentalis apie biudžetą, jo skaidrumą, viešumą, apie jo sistemiškumą, apie jo struktūrą. Kai mes kalbame apie biudžetą, mes turime galvoti apie biudžeto vertinimo kriterijus. Mums taip pat reikia atsiminti, kad visi faktiniai biudžetai turi būti pakankamai skaidrūs, vieši ir prieinami visuomenei. Dabar mes kuriame tam tikrą vadovėlį šiuo klausimu. Ponas I.Rosentalis minėjo vietinius savivaldybių biudžetus. Aš manau, kad mes apie tai kalbėsime truputį vėliau.

Dabar aš noriu pasakyti, kad organizacijų biudžetai turi būti unifikuoti, turi atspindėti visas išlaidas, turi atspindėti visus išteklius, kad jis (…) visišką atsakomybę, kaip jūs panaudojate savo turimus išteklius. Biudžetas turi būti sukonstruotas pagal direktyvas, pagal finansinės veiklos valdymo struktūras. Aš dabar apie tai nekalbėsiu. Nenorėčiau sakyti, kad tai yra mūsų, amerikiečių, idėja. Jokiu būdu. Tai yra tie kriterijai, kurie priimti pasauliniu mastu, nes yra naudojami ir kitose pasaulio šalyse.

Dabar norėčiau pakalbėti apie tai, kokią reikšmę turi vietiniai, kadangi tai labai svarbu tiems, kurie skolina jums lėšas, arba tiems donorams, kurie prižiūri, kaip yra atliekamas finansinis valdymas. Noriu pakalbėti apie tas normas, kurios jau vartojamos Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mes į tai kreipėme labai didelį dėmesį. Kadangi mūsų šalyje yra labai gera finansinių reikalų tvarkymo sistema, mes stengiamės laiku mokėti savo skolas.

Jeigu kalbėtume apie tarpvyriausybinius ryšius, mums labai svarbu, kad mes visi esame atsakingi už rezultatus, kuriuos asignatoriai pažadėjo mums pasiekti. Žinoma, yra (…), kaip racionaliai galvoti ir racionaliai vertinti uždavinius, taip pat kaip kontroliuoti mūsų poreikius ir kitus faktorius.

Dabar noriu pakalbėti, kaip yra rengiamas biudžetas. Yra kalbama apie metodologiją, apie viso biudžeto parengimo ciklą. Aš noriu paaiškinti pagrindinius šio ciklo momentus.

Pirma. Biudžetas turi būti išsamus, turi būti atliktos logiškos analizės prognozės. Lietuvoje jūs turite labai gerą prognozių sistemą. Aš manau, ji turi būti logiška ir vartojama praktiškai, maždaug vartojama praeitų metų prognozė. Labai svarbu, kad Vyriausybė vartotų tą pačią koncepcijų sąvoką kaip ir kitos biudžetinės organizacijos, kad visi kalbėtų viena kalba, galėtų lyginti tas pačias sąvokas ir ieškotų naujų alternatyvų ir metodų. Mums reikia labai skirti kapitalines nepaprastąsias išlaidas nuo paprastųjų einamųjų išlaidų. Kodėl aš tai miniu? Daugumoje pasaulio šalių kapitalo išlaidos nėra tiesiogiai atspindėtos biudžete. Mes rekomenduojame, kad kapitalo išlaidos būtų parodytos atskirame biudžeto sąmatos straipsnyje, kad būtinai juos peržiūrėtų Finansų ministerija, nes nuo to priklauso biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumas. Tuo tikslu turi būti atskira analizė, kaštų gaunamos naudos analizė ir norint įvertinti tokią analizę…

Toliau aš noriu pakalbėti apie aiškumą arba skaidrumą. Pats biudžetas reiškia, kad mes turime labai aiškiai nustatyti veiklos politikos tikslus, mes aiškiai žinome, ką mes norime pasiekti, kas turi būti atsakingas už tuos tikslus ir kokiu būdu tuos tikslus reikia pasiekti. Labai svarbu, kad Vyriausybė, taip pat ir Seimas bei visi programos vadovai atsiskaitytų ir būtų atsakingi už gaunamus rezultatus, nesvarbu, ar jie geri, ar blogi. Labai svarbu, kad ta informacija, kuri cirkuliuoja tarp Seimo ir Vyriausybės, būtų visiems suprantama, ne tik specialistams ir ekspertams, bet ir plačiajai visuomenei. Aš kaip tik ir sakiau, kad mums labai reikia, jog Lietuvos piliečiai patys būtų suinteresuoti biudžeto vykdymo procesu, kad Seimas gautų kaip galima daugiau informacijos iš jų.

Taip pat aš norėjau pakalbėti ir apie kriterijus, nuo kurių priklauso pats biudžeto sudarymas. Aš noriu tik paminėti keletą iš jų, bet dėl laiko stokos negalėsiu ilgiau sustoti.

…Biudžetas labai svarbus, nes jisai parodo, kokios yra paskolos, jis parodo ilgalaikius įdėjimus ir jis turi būti viena iš sudedamųjų dalių, sudarant biudžetą. Mums būtinai reikia žinoti, kokie mūsų kaštai, ir kas yra ypač svarbu – santykis tarp… Mums reikia būtinai užsitikrinti, kad mes ne vien tik statome pastatą, kad statytume, mums būtinai reikia žinoti, kokiu tikslu ir kiek tai kainuos. Daug (…) turi labai daug pastatų, bet jie nežino, konkrečiai nenustato ryšio tarp biudžeto projekto nurodomų išlaidų kapitalo įdėjimams su paprastosiomis einamosiomis išlaidomis. Mums būtinai reikia sukurti specialias formules, kad galėtume įvertinti ir apskaičiuoti einamąsias bei eksploatavimo išlaidas.

Ponas I.Rosentalis jau minėjo savivaldybių biudžetus. Tai yra labai jautri tema. Aš norėčiau pasakyti, kad dirbau įstatymų leidybos srityje vietinių savivaldybių lygiu ir aš turiu gana daug informacijos apie vietinius savivaldybių reikalus. Noriu pasakyti, kad tai labai griežtas klausimas. Visame pasaulyje: Afrikoje, Azijoje, Rytų ir Centrinėje Europoje, aš suradau pagrindinius bendrus principus dėl apmokestinimo.

Jeigu kalbėsime apie vietinės savivaldybės… Vietinės savivaldybės stengiasi mokėti visas išlaidas, kurias jos gali sumokėti. Tas pats galioja ir JAV. Mes tokią savivaldybių struktūrą turime jau 200 metų. Visą laiką vyksta kova – kas moka. JAV ir kitose pasaulio šalyse vietos savivaldybės sako, jūs mums duodate savo išteklius, gerai, jūs mums duodate įgaliojimus, kaip naudoti išteklius, bet jūs nesuteikiate įgaliojimų, kaip tuos išteklius mes galime panaudoti savo nuožiūra. Mums būtinai reikia koordinuoti savo santykius tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų, įvertinant pajamas ir išlaidas. Aš manau, kad šitos koncepcijos galioja taip pat ir Lietuvai. Tai yra ta problema, kurią ir mes Amerikoje sprendžiame nuolat. Aš manau, kad ta problema yra ir Lietuvoje, ir kitose pasaulio šalyse. Aš nemanau, kad galima rasti galutinį atsakymą, bet man atrodo, kad jį reikės spręsti ilgai. Norėčiau baigti, nes aš kalbėjau gana ilgai. Labai ačiū už jūsų dėmesį.

PIRMININKAS. Labai ačiū pranešėjui R.Zody. Dabar kviečiu mūsų kolegą Seimo narį Alg. Butkevičių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Iždo pakomitečio pirmininką. Jis kalbės tema – “Savivaldybių biudžeto formavimo principai, biudžeto turinys ir klasifikacija”.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, savo pranešimą aš truputį sutrumpinsiu, nes laikas bėga labai greitai. Kaip jūs puikiai žinote, praėjusiais metais buvo priimtas Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymas, taip pat šiais metais Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.511, kuris reglamentuoja savivaldybių naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo tvarką, bet apie tai kalbėjo finansų ministras ir aš nenoriu kartoti taupydamas brangų laiką.

Aš norėčiau pakalbėti apie tai, kad artimiausiu metu yra organizuojama asmenų grupė, kuri ruošiasi parengti naują savivaldybių finansų įstatymo projektą. Biudžetas ir finansai yra pagrindinės savivaldybių politinių diskusijų temos, jų metu nustatomi savivaldybių finansinės veiklos rėmai, priimami sprendimai, ar verta savivaldybėms investuoti. Visa tai smarkiai sąlygoja savivaldybių veiksmų savarankiškumą. Artimiausiu metu reikėtų priimti savivaldybių biudžeto formavimo ir vykdymo įstatymą, kuris numatytų privalomus savivaldybių biudžetų sudarymo bei jo vykdymo principus. Laikantis principų savivaldybių biudžetai turėtų būti planuojami tokiu būdu: pirma, jie būtų organiškai įtraukti į valstybėje vykstančius bendrus ekonominius procesus; antra, atitiktų savivaldybėje egzistuojančias realijas. Mano manymu, pagrindinis principas – tai nuolatinių funkcijų atlikimas. Planuojant biudžeto vykdymą turi būti garantuotas stabilus savivaldybei priskiriamų funkcijų atlikimas, žinoma, atsižvelgiant į bendrą šalies ekonominę padėtį, tačiau ne vien tiktai.

Akivaizdi ir neginčijama savivaldybės prievolė – planuoti savo finansus keleriems metams į priekį ir tai ypač aktualu savivaldybėms prisiimant naujas funkcijas, nes reikia iš anksto vertinti, ar toms funkcijoms vykdyti būtinas finansavimas garantuotas ne tik einamaisiais, bet ir būsimaisiais biudžetiniais metais. Be to, planuojant biudžetą būtina kiekvienais metais iš naujo įvertinti ekonominę šalies situaciją. Savivaldybės, būdamos sudėtinės valstybės valdžios struktūros dalys, per kurias realizuojama didelė dalis visų dalykinių valstybės investicijų, planuodamos savo biudžetus, privalo atsižvelgti į susiklosčiusią konjunktūrą, t.y. planuojant biudžetą reikia laikytis ne tik nuolatinių savivaldybei priskiriamų funkcijų atlikimo principo, bet ir atsižvelgti į kainų stabilumą, ekonominį augimą, gyventojų užimtumą ir subalansuotus užsienio ekonominius ryšius. Tačiau visi savivaldybėje dirbantys politikai, bandantys įsigilinti į šiuos reikalavimus, anksčiau ar vėliau neišvengiamai padaro išvadas, kad tokiu būdu ir savivaldybės, siekdamos didesnio gyventojų užimtumo ir ekonomikos augimo, konjunktūrinių nuosmukių laikotarpiu intensyviau planuoja ir vykdo savo investicijas, o pernelyg intensyvios konjunktūros sąlygomis sumažina pastarųjų apimtis ir kartu neleidžia kilti kainoms.

Taupumo ir ekonomiškumo principas. Savivaldybės disponuojamos lėšos turi būti naudojamos taupiai ir ekonomiškai tiek sudarinėjant biudžeto projektą, tiek jį vykdant. Būtina siekti, kad finansinių lėšų panaudojimas duotų maksimalų rezultatą. Tačiau tai nereiškia, kad iš galimų alternatyvų visada turi būti pasirenkama pati pigiausia. Reikia pasirinkti tokią alternatyvą, kuri būtų tikslingiausia savivaldybei tenkančių išlaidų bei už jas gaunamų paslaugų, jų apimties, kokybės bei patikrinimo santykių požiūriu.

Labai didelį dėmesį galima skirti biudžeto balanso principui. Šis labai svarbus praktinis savivaldybių veiklos principas teigia, kad biudžetas kiekvienais metais privalo būti subalansuotas. Jei ir labai taupant bei atsakingai naudojant visas biudžeto pajamas biudžeto subalansuoti nepavyksta, tai privaloma tvarka turi būti priimama biudžeto saugos koncepcija, kurioje turi būti nurodyta, per kiek laiko biudžetas bus vėl subalansuotas. Tačiau reikia pasakyti vieną dalyką: jeigu būtų siekiama tik paties biudžeto projekto atskirai pagal administracinio valdymo ir nuosavybės valdymo biudžetus, kas artimiausiu metu žadama numatyti tame naujame įstatymo projekte, – subalansavimo, iš to būtų mažai naudos, nes metų pabaigoje galintis išryškėti deficitas finansiškai apsunkintų būsimuosius biudžetinius metus. Todėl biudžeto balanso principas reikalauja ir metinės ataskaitos, dokumentų, kuriuose atsispindi realaus biudžeto vykdymo nukrypimai nuo numatyto projekte subalansavimo.

Biudžetas laikui bėgant gali būti koreguojamas priimant papildomus biudžeto projektus, kurie labiau atitiktų pasikeitusias savivaldybės pajamų ir išlaidų realijas.

Be to, biudžeto balanso principas taikomas ir savivaldybės finansiniam planui, apimančiam artimiausius trejus metus. Tai reiškia, kad savivaldybės planuojamos pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos tiek visam trejų metų laikotarpiui, tiek ir atskirai kiekvieniems metams.

Biudžeto teisingumo ir aiškumo principas reikalauja, kad biudžeto sąmata, biudžeto pajamos, išlaidos būtų pateikiamos iš anksto, kiek įmanoma tiksliau pagal savivaldybės turimus dokumentus įvertinus jų apimtis, nes biudžeto projekte turi būti pateiktas kuo artimesnis tikrovei metinio biudžeto formavimo bei vykdymo vaizdas. Biudžeto sąmatą pirmiausia reikia bandyti apskaičiuoti tiksliai, ir tik tuo atveju, jei to padaryti neįmanoma, ją galima bandyti sąmoningai ir atsakingai numatyti.

Biudžeto projektas turi būti aiškus ir lengvai suprantamas. Atskiruose jo pajamų ir išlaidų punktuose pateikiami komentarai politikams, kontrolės institucijoms bei piliečiams leidžia susidaryti aiškesnį savivaldybės finansinės situacijos vaizdą. Tikslios raštiškos biudžeto principo formuluotės visada pateikiamos atskiruose savivaldybių biudžeto normavimo bei vykdymo dokumentuose, o to labiausiai šiuo metu dalyvaudami savivaldybių tarybos posėdžiuose pasigenda tarybos nariai, kai vyksta savivaldybių biudžeto projekto svarstymas.

Realaus kasos darbo principas, taip pat svarbiausias biudžeto sąmatos sudarymo principas savivaldybių politikus ir savivaldybę įpareigoja įtraukti į biudžeto projektą tik realiai numatomas gauti pajamas bei tik realiai teksiančias išlaidas. Vadinasi, sprendimą įtraukti tam tikras pajamas ar išlaidas į biudžeto projektą lemia ne teisiškai reglamentuoti įvairių įmokų bei išmokų terminai, bet realus pinigų patekimas į kasą ir reali galimybė juos išmokėti. Tik tada, kai egzistuoja didelė galimybė, kad pajamos įplauks į savivaldybės kasą, o išlaidos galės būti padengtos, jas galima įtraukti į biudžeto projektą.

Dar išskirdamas iš visų šių principų norėčiau paminėti individualaus įvertinimo principą, kuris irgi yra labai svarbus analizuojant savivaldybių biudžeto projektus. Šio principo realizavimas pasireiškia biudžeto projekto suskaldymu į atskirus punktus. Individualaus įvertinimo principas reikalauja, kad tiek savivaldybės gaunamos pajamos, tiek jai tenkančios išlaidos projekte būtų pateikiamos atskirais punktais. Jeigu jūs apsilankysite savivaldybių tarybos posėdžiuose, kaip minėjau, svarstant biudžeto projektą, tai retai kurioje savivaldybėje pamatysite šitų dokumentų pateikimą savivaldybės politikams.

Taip pat labai pasigendama ir viešumo principų. Tai – vienas pagrindinių demokratijos principų. Viešumas teisinėje valstybėje yra būtina biudžeto projekto teisinio įsigaliojimo sąlyga. Savivaldybėse atstovaujamų organų nariai, tiek valdančiosios daugumos, tiek ir opozicijos atstovai, pagal savivaldybių vidaus tvarką reglamentuojančius įstatymus privalo gauti rengiamo biudžeto projekto dokumentus, garantuoti, kad viešai paskelbus rengiamo biudžeto projektą su juo galėtų susipažinti visuomenė, biudžeto projektą kartu su jo priedais priimti viešame savivaldybės posėdyje atsižvelgiant į gyventojų bei apmokestinamų ūkio subjektų pateiktus protestus ir pastabas, taip pat pasirūpinti, kad priimtas ir, jei būtina, kontrolės tarnybos patvirtintas biudžeto dokumentas kartu su biudžeto projektu per dešimt arba penkiolika, arba kiek nutars dienų būtų pateiktas svarstyti visuomenei.

Kiek visuomenė priimant biudžeto projektą pasinaudoja jai priklausančiomis politinio dalyvavimo teisėmis, priklauso tik nuo jos pačios. Tačiau net ir tuo atveju, jei piliečiai itin retai naudojasi teise gauti informaciją, savivaldybė savo politinėje praktikoje vis tiek privalo griežtai laikytis viešumo principo. Aš dar norėčiau pabrėžti tai, kad naujajame įstatymo projekte, kurį rengiamasi artimiausiu metu, gal iki šių metų pabaigos, parengti, turėtų būti išskirta, jog biudžeto planas sudaromas iš dviejų atskirų administracinio valdymo bei nuosavybės valdymo biudžetų.

Aš norėčiau labai trumpai juos pakomentuoti. Į administracinio valdymo biudžeto projektą turi būti įtrauktos visos savivaldybės pajamos ir išlaidos, nedarančios tiesioginės įtakos savivaldybei priklausančios nuosavybės pokyčiams. Administracinio valdymo ir nuosavybės valdymo biudžetų atskyrimas turi būti įteisintas Savivaldybių biudžeto formavimo bei vykdymo įstatyme.

Kaip pavyzdį būtų galima pateikti šias svarbias administracinio valdymo biudžeto pajamas ir išlaidas. Pajamos tai yra mokesčiai, rinkliavos, dotacijos, pajamos iš savivaldybei priklausančio turto ir kita. Išlaidos – personalo socialinės bei kultūrinės paskirties išlaidos, objektų eksploatavimo bei ūkinės išlaidos, kreditinių palūkanų išlaidos, lėšų atskaitymai į nuosavybės valdymo biudžetą. Administracinio valdymo biudžetą galima apibendrinti kaip pagrindinį arba privalomą savivaldybės biudžetą. Šio biudžeto išlaidų struktūra rodo, kiek savivaldybių piliečių naudojimuisi suteikia įvairios buitinės ir socialinės paskirties objektų bei įrenginių ir kiek prisideda prie jo išlaikymo.

Administracinio valdymo biudžete taip pat pateikiama trumpa informacija, kokios socialinės paslaugos turės būti suteiktos, kiek pinigų reikės kreditinėms palūkanoms apmokėti. Be to, čia nurodomos į nuosavybės valdymo biudžetą pervedamos lėšos.

Šis skaičius yra geras savivaldybės finansinės galios indikatorius, nes kuo didesnis pajamų, gaunamų iš mokesčių, rinkliavų bei bendrųjų dotacijų srautas plaukia į savivaldybės kasą, tuo daugiau pinigų galima pervesti ir į nuosavybės valdymo biudžetą.

Į nuosavybės valdymo biudžeto projektą įtraukiamos visos savivaldybių pajamos ir išlaidos, darančios tiesioginę įtaką savivaldybei priklausančios nuosavybės pokyčiams. Tai yra šiame biudžeto projekte nurodomos visos finansinės operacijos, gausinančios arba mažinančios savivaldybei priklausantį turtą.

Savivaldybių biudžeto vykdymo bei formavimo įstatyme turi būti išdėstytas visas galimų nuosavybės valdymo, biudžeto pajamų ir išlaidų sąrašas, kuriame pirmiausia kalbama apie savanoriškas savivaldybės pajamas ar išlaidas. Tokį jų pobūdį galima paaiškinti tuo, kad sprendimą, ar biudžetiniais metais bus skirta lėšų pagrindiniam turtui įsigyti, investicijoms bei investicijų skatinimo priemonėms, savo nuožiūra priima pati savivaldybė.

Savivaldybė negali būti verčiama prisiimti privalomuosius įsipareigojimus, kurie per artimiausius trejus metus reikalautų investicijų ar investicijų skatinimo lėšų. Tas pat pasakytina ir apie savivaldybių rezervų sudarymą. Iš to galima daryti išvadą, kad nuosavybės valdymo biudžete ir pajamų dalis taip pat nėra privaloma. Jai neplanuojamos jokios investicijos, jokios investicijų skatinimo priemonės arba skolų konvencija.

Savivaldybei nereikalingi ir kreditai. Tačiau jei esant tokiai situacijai kreditai buvo paimti anksčiau, nuosavybės valdymo biudžete turi būti numatytos šių skolų grąžinimo išlaidos, kurios paprastai padengiamos iš administracinio valdymo biudžeto atskaitomomis lėšomis.

Atskiriant abi biudžeto projekto dalis – administracinio valdymo ir nuosavybės valdymo biudžetus, visų pirma siekiama užtikrinti tvarkingą savivaldybės biudžeto finansų apskaitą, nes šio atskyrimo dėka išryškėja skirtumas tarp nuolatinių ir vienkartinių pajamų ir išlaidų bei dalykinė išlaidų paskirtis. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Šakalį, Susisiekimo ministerijos viceministrą. “Transporto infrastruktūros finansavimo koncepcija” – jo pranešimo tema.

A.ŠAKALYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų aš labai dėkoju už suteiktą galimybę dalyvauti diskusijoje. Čia buvo daug kalbama apie programinį biudžetą, programas, jų naudą, išteklius, efektyvumą, tačiau nepakankamai dėmesio buvo skirta ilgalaikėms ir tarptautinėms programoms, jų finansavimo problemoms. Leiskite man, pavyzdžiu imant transporto sektorių, atkreipti jūsų dėmesį į šias problemas, t.y. į transporto infrastruktūros finansavimo problemas ir ilgalaikių programų problemas. Aš labai trumpai ir glaustai bandysiu pasakyti dviem aspektais. Planuojant transporto infrastruktūrą reikia išryškinti problemą, su kuria susiduriama daugelyje šalių ir kuri gali būti įvardyta kaip tam tikri būdingi makroekonomikos ir transporto politikos harmonizavimo sunkumai. Makroekonomikos politika yra susijusi su tam tikro užsibrėžto ekonominės veiklos lygio palaikymu, su kainų stabilumu, su balansuoto mokėjimo pusiausvyra. Apie tai aš nekalbėsiu, nes apie tai kalbėjo kiti kalbėtojai, dalyvavę diskusijoje. Šią finansinę (…) politiką daugelyje šalių vykdo finansų ir centriniai bankai, o su transporto politika jie siejasi per investicijas iš nacionalinio biudžeto. Šioje struktūrinių politikų sandūroje iškyla nelengva problema – makroekonominė politika reikalauja naudoti tokias priemones, kurios yra lanksčios, pasiduodančios greitoms korekcijoms, tuo tarpu infrastruktūrinė politika savo prigimtimi yra ilgalaikė, nes transporto infrastruktūros objektams yra būdingi ilgi projektavimo, kūrimo ir funkcionavimo terminai. Dažniausiai vidutinio dydžio transporto infrastruktūros objektų planavimas ir su tuo susijusių kontraktų sudarymas trunka nuo vienerių iki poros metų, statyboms skirtas laikas nuo kontrakto pasirašymo dienos iki užbaigimo paprastai trunka dar trejus, ketverius metus, o neretai ir ilgiau. Kai toks projektas finansuojamas iš šalies nacionalinio biudžeto, suprantama, kad tai mažina šalies biudžeto politikos lankstumą, nes tam tikros būsimo biudžeto dalies pasiskirstymas šiuo atveju būna iš anksto fiksuotas.

Antras – nepakankamas ilgalaikių biudžeto įsipareigojimų vertinimas yra tapęs didelių infrastruktūros krizių priežastimi daugelyje pasaulio šalių. Nepavyko šios problemos išvengti ir Vidurio Europos šalims, tarp jų ir Lietuvai, ir tai vyko ekonominės krizės sąlygomis, kuri buvo apėmusi visas minėtas valstybes ir kuri laiko atžvilgiu sutapo su kokybiniais šių šalių ekonomikos pertvarkymais. Buvo beveik atsisakyta infrastruktūros tiesioginio valstybinio finansavimo per nacionalinius biudžetus. Šalys savo būtiniausius transporto infrastruktūros poreikius tenkino naudodamos tarptautinių finansinių institucijų, t.y. pirmiausia Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos plėtros banko, Europos investicijų banko, Šiaurės investicijų banko, paskolas. Tai buvo suprantama ir priimtina 1990 – 1993 m. 1994 – 1996 m. prasidėjus minėtos grupės šalių ekonomikos augimui, toli gražu ne visos valstybės laipsniškai atkuria arba pradeda valstybinį transporto infrastruktūros finansavimą. Tiesa, pastaruoju laiku situacija Lietuvoje jau gerėja. 1996 m. – 26,9 mln. Lt, arba 7,27 Lt, arba 1 ekiu, vienam gyventojui buvo skirta transporto infrastruktūrai, o 1997 m. buvo skirtas 51 mln. Lt, arba 13,9 Lt vienam gyventojui, 1998 m. – jau (su paskolom) 111 mln. Lt, arba 6 ekiu vienam gyventojui. Investicijos iš kelių fondo 1997 m. siekė 24 mln. Lt, o 1998 m. numatomos tokio paties lygio investicijos. Tačiau toli gražu tai nesiekia realių infrastruktūros poreikių. Todėl tarptautiniu mastu iškilo būtinybė kiek įmanoma tiksliau identifikuoti transporto infrastruktūros poreikius, nustatyti prioritetinius projektus, kurie galėtų būti (…) t.y. Europos Sąjungos šalių ir Vidurio Europos valstybių, objektai, ir numatyti jų finansavimo programą. Šiam tikslui įgyvendinti 1996 m. Europos Sąjungos Infrastruktūros komiteto posėdyje, dalyvaujant Vidurio Europos šalių transporto ministerijų atstovams, buvo sutarta rengti programą “Tina”, čia prasideda mūsų tarptautinis dalyvavimas programose. Ši programa rengiama regioniniu principu, suskirsčius Europos Sąjungos narystės siekiančias šalis į tris grupes: Baltijos šalys priskirtos Baltijos jūros regiono grupei, kuriai dar priklauso Vokietija, Danija, Švedija, Suomija ir Lenkija. Mūsų ministerija aktyviai dalyvauja programos “Tina” rengimo procese ir jau pateikė preliminarų “Tina” programos tinklo projektą Lietuvoje, į kurį yra įtraukta 1600 km kelių, 1170 km geležinkelių, Klaipėdos valstybinis oro uostas, Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostai. “Tinos” programos įgyvendinimas leistų Lietuvos transporto infrastruktūrą priartinti prie Europos Sąjungos techninių standartų ir įrodyti mūsų šalies sugebėjimą tapti efektyvia Europos Sąjungos nare.

Gerbiamieji Seimo nariai, turiu jus informuoti, kad šių metų birželio 24–26 d. Vienoje įvyko “Tinos” programos vyresniųjų pareigūnų darbo grupės posėdis dalyvaujant Lietuvos atstovams, kuriame jau buvo svarstytas pirmasis Europos Sąjungos šalių ir 11 kandidačių į Europos Sąjungą infrastruktūros integravimosi projektas. Noriu jus informuoti, kad šis projektas, kuris sujungs 18 tūkst. km kelių, 20 tūkst. km geležinkelių, 38 oro uostus, 13 jūrų ir 49 upių uostus, bus įgyvendintas iki 2015 metų, jo vertė siekia daugiau nei 100 mlrd. ekiu. Lietuva iki 2015 m. preliminariais skaičiavimais turėtų investuoti 2,3 mlrd. Ekiu, arba daugiau kaip 10,5 mlrd. Lt. Todėl apskaičiavus vidutiniškai iki 2015 m. reikėtų skirti 580 mln. Lt ir didžiausią lyginamąjį svorį šioje bendroje sumoje turėtų sudaryti biudžetinis finansavimas. Kai kurių Europos Sąjungos ekspertų ir darbo grupių nuomone, biudžetinės lėšos turėtų sudaryti apie 70%, 10–15% mes galime tikėtis iš tarptautinių finansinių institucijų, iš jų kreditų, ir tiek pat iš įvairių garantų, įvairių prisijungimo fondų, tarp jų iš PHARE ir kitų programų.

Manau, kad buvo laikas informuoti jus, gerbiamieji Seimo nariai, apie tą tarptautinę programą, prie kurios mes (kadangi norime integruotis į Europos Sąjungą ir turėsime savo transporto infrastruktūros lygį priartinti prie Europos Sąjungos lygio) turėsime prisidėti. Aš esu išdalinęs medžiagą su žemėlapiais, kokios programos čia įtrauktos. Aš nevardinsiu tų visų techninių detalių, nes tai jau yra kitas svarstymo objektas, bet norėčiau grįžti prie to, kad Seimas atkreiptų dėmesį į šią tarptautinę programą. Ji buvo pristatyta tik 24–26 d., buvo pristatyta plačiau Europos visuomenei: būtent verslininkams, bankininkams. Tai buvo pirmas pristatymas Lietuvoje, mes turėsime plačiau pristatyti ir mūsų visuomenei. Baigdamas noriu pasakyti, kad mes sveikiname programinį biudžetinį finansavimą, tik mes susirūpinę, kad trumpalaikės programos neužgožtų ilgalaikių, kurios laiko atžvilgiu gerokai viršija Seimo ir Vyriausybės vienos kadencijos trukmę. Manau, kad tai neįvyks ir Seimas parems šitą programą. Ačiū jums už dėmesį. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Kviečiu paskutinę pranešėją, iš anksto numatytą, daktarę E.Martinaitytę, Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų instituto direktorę. Jos tema – “Mokesčių sistemos įtaka valstybės biudžetui”. Prašom.

E.MARTINAITYTĖ. Laba diena. Matau, kad auditorija labai pavargusi ir dėmesys ne toks koncentruotas, ir prelegentas, kuris kalbėjo prieš mane, pateikė be galo svarbią informaciją apie Lietuvos ekonomikos ateitį, nes ekonomika remiasi keliais, arba transportu. Tie skaičiai įspūdingi, ir tikėkimės, kad perspektyva yra optimistinė. Mano tema susieta su mokesčiais. Tai kur kas liūdnesnė sritis, nes visi “staugia” nuo mokesčių. Niekas nėra patenkintas, pradedant verslininkais, baigiant šešėlinės ekonomikos vadeivomis, – visi keikia mokesčių sistemą. Pranešimas yra parengtas. Norėčiau užimti maždaug 30 min. jūsų dėmesio, bet kadangi paprašyta pirmininkės kalbėti ne apie mokesčius, apie institutą, visas pranešimas yra paliktas, jūs galite gauti kopiją, kur yra puiki statistika, įrodanti, kad reikia pertvarkyti mokesčių sistemą, palengvinti naštą. Klausimas, ar galima surinkti daugiau mokesčių į biudžetą, ar ne. Vis dėlto našta yra labai didelė ir daug kur reikia padirbėti, kad racionalizuotume arba neutralizuotume. Taigi Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutas gyvuoja antrus metus. Steigėjai yra labai garbingi, bet nedavė nė kiek pinigų. Tai centrinis bankas, Finansų ministerija, dvi asociacijos – draudimo ir bankų depozitoriumas ir priežiūros komisija draudimo įtaigų prie Finansų ministerijos. Institutas pradėjo nuo 30 tūkst. Lt įstatinio kapitalo ir šiandien, aš tikiuosi, antrųjų metų apyvarta bus per pusę milijono.

Instituto pagrindinis tikslas – tai elementarus kvalifikacijos kėlimas. Mes pradėjome nuo abėcėlės, nes finansų rinka yra visiškai nauja, formuojama naujais pagrindais ir mums visiems reikia žinių. Žinias mes ėmėm iš mūsų konsultantų, iš visų, kas tik teikė mums visokią pagalbą. Šiandien institutas vykdo didžiulę PHARE programą – 600 tūkst. ekiu. Rytoj ponas R.Šarkinas, aš tikiuosi, pasirašys bendradarbiavimo memorandumą su Liuksemburgo finansų ministerija ir Bankininkystės institutu. Visa tai padės ir kitiems projektams, kuriuos mes vykdome. Padeda formuoti mūsų supratimą apie tai, ką mes turime kurti ir kaip kurti.

Paskutinė jūsų dėmesiui informacija. Šiandien ką tik iš leidyklos gautas dešimtas vadovėlis lietuvių kalba, kuris parašytas mūsų bankininkų profesionalų, nes mes nekvietėme nė vieno akademiko rašyti mūsų vadovėlius. Tai yra finansiniai vadovėliai, iš kurių mokosi visi finansų specialistai. Taigi dar kartą ačiū už kvietimą pristatyti institutą. Aš labai atsiprašau, kad neužėmiau jūsų dėmesio skaičiais, kokia yra mūsų mokesčių sistema ir kokia ji turėtų būti. Tai yra ateities diskusijų objektas. Dar kartą dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, aš tik norėjau sužinoti, kur yra jūsų pranešimas, kurį jūs skaitėte? Labai ačiū. Taigi pranešimą gavom ir turim. Manau, kad tai mums bus labai naudinga.

Gerbiamieji kolegos, dabar du Seimo nariai yra užsirašę kalbėti diskusijoje, bet mes dar turime apsispręsti ir dėl rezoliucijos, kurią turėtų pateikti komiteto pirmininkė E.Kunevičienė. Aš, matyt, iš pradžių kviečiu kalbėti diskusijų dalyvius, o vėliau galvosime, ką daryti su rezoliucija. Kviečiu B.Visokavičienę.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už galimybę dalyvauti šioje diskusijoje. Ji tikrai mums visiems nepaprastai aktuali ir labai reikšminga. Buvo labai pravartu ir naudinga išgirsti Jungtinių Amerikos Valstijų konsultantų ekspertų kalbas. Taip pat galima pasidžiaugti, kad Vyriausybė iš tikrųjų ryžosi pereiti prie vieno iš pagrindinių ekonomikos politikos stulpų – biudžeto reformos, biudžeto struktūros, manyčiau, optimizavimo, programinio biudžeto ir, žinoma, galvojimo apie tai, kaip tobulinti biudžeto struktūrą.

Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į keletą momentų, kad vis dėlto konceptualiai valstybės biudžeto sandarą ir struktūrą visada lemia fiskalinės politikos veiksniai, iš kurių patys ryškiausi ir efektyviausi, manau, tai aktualu ir Lietuvai, valstybės išlaidų mažinimas mažinant objektų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, skaičių. Manau, kad šita galimybė dar nėra visiškai mūsų panaudota. Čia tektų kalbėti apie privatizavimą. Privatizavimą ne tik pramonės, ne tik infrastruktūros, bet lygiai taip pat aktualu kalbėti ir apie socialinės srities objektų privatizavimą. Šiuo atveju būtų galima paminėti vieną iš tokių labai svarbių socialiniame gyvenime – sveikatos apsaugos sistemos privatizavimą, ligoninių privatizavimą ir kitų objektų, kartu sudarant taip pat labai palankias sąlygas privačiai medicinai plėtotis, tobulinant mokesčių sistemą ir atsisakant privataus sektoriaus savotiško diskriminavimo, kai jie, palyginti su valstybiniais objektais, turi skirtingas sąlygas. Čia tektų kalbėti apie pridėtinės vertės mokestį sveikatos apsaugoje.

Taip pat labai svarbi sritis – tai plėsti pensinių fondų rinką. Aš jau anksčiau kalbėjau, kad pensinių fondų rinka, palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuvoje ateityje turėtų būti dešimt kartų didesnė. Įsivaizduokime, kad ne tik “Sodros” biudžetas, bet dar dešimt tokių biudžetų turėtų atsirasti, žinoma, privačių, savanoriškų fondų pavidalu Lietuvoje. Čia mūsų galimybės būtų labai didelės. Taip pat labai didelė galimybė panaudoti esamus indėlius, žinoma, savanoriškai juos panaudojant pensijų fondams. Vis dėlto “Sodros” deficitas, išskiriant jos grynąjį deficitą, turėtų būti ir turės ateityje būti dengiamas iš valstybės biudžeto lėšų. Bet grynasis deficitas, kur išryškėtų tik grynai gautos pajamos ir grynai panaudotos išlaidos pensijų pavidalu…

Biudžeto sandaros optimizavimui didelės įtakos turi smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas. Pavyzdžiui, užuot atleidus nuo mokesčių ir delspinigių gigantus, stambias įmones, būtų labai pravartu skatinti smulkų ir vidutinį verslą visais fiskaliniais ir monetariniais instrumentais. Tai būtų lyg ir investicija į biudžeto ateitį. Čia būtų verta perimti Airijos pavyzdį. Be to, Lietuvos biudžetas dar yra, drįstu sakyti, vienišas, kuriam užkrauta visa ekonomikos plėtros našta, nes Lietuvoje iki šiol veikia valiutų valdybos modelis ir jis vis dar pakabintas virš galimos savarankiškos monetarinės politikos. O taip Vakarų valstybių ekonomikoje nebūna. Dalį ekonominio augimo įtampos pasidalija valstybės biudžetas ir monetarinė politika, kurią vykdo centrinis bankas. Todėl monetarinės politikos svertų neveikimas siekiant spręsti Lietuvos ekonomines problemas ir dalintis ta našta su biudžetu būtų taip pat labai didelė galimybė mažinti ekspansinę biudžeto politiką ir padėti valstybės biudžetui. Aktualiausia šioje srityje būtų eksporto skatinimo programa, kurioje dalyvaujantys monetariniai instrumentai padėtų valstybės biudžetui. Lygiai taip pat einamosios sąskaitos deficito problema. Mes ją turime, Vakarų rinkos ekonomikos šalyse ją sprendžiant labai aktyviai dalyvauja centrinis bankas ir nacionalinis biudžetas.

Dar norėčiau paminėti keletą tokių neišnaudotų galimybių, kurios pakeistų ir mūsų biudžeto struktūrą, ir leistų mažinti išlaidas, ir kitaip paskirstyti pajamas. Tai yra susiję su socialinėmis programomis. Galima paminėti Būsto programą. Ji pasiektų visiškai kitą mastą, visiškai kitas apimtis, jeigu ne vien valstybės biudžetui tektų ja rūpintis. Šiuo atveju panaudojant kreditinius išteklius valstybės biudžetas prisiėmė sau didelę naštą. Jis dengia skirtumą tarp komercinių palūkanų ir tų palūkanų, kurias galėtų mokėti gyventojai. Tačiau juk to nepakanka, nes centrinis bankas su savo politika visiškai nedalyvauja šiose programose, nepadeda bankams apsirūpinti arba neskatina jų turėti daugiau ilgalaikių depozitų. Visai kitos apimtys būtų ir tokios socialinės programos.

Tai būtų tik keli pavyzdžiai, kurie parodo, kaip mes galėtume tobulinti savo valstybės biudžeto struktūrą ir pačią fiskalinę politiką. Dar kontrabanda. Labai kovojama su kontrabanda, bet jeigu mes žiūrėsime vien muitinių ir sienų, ir, pavyzdžiui, neseksime spirito kontrabandos, taip pat tų ūkio subjektų, kurie perparduoda arba naudoja gamyboje kontrabandines prekes, tai taip pat reikiamo efekto nebus. Ir visa tai, ką aš minėjau, rodo, kad iš tikrųjų dar daug yra nepanaudotų mūsų valstybės biudžeto formavimo, augimo ir valstybės išlaidų mažinimo galimybių. Belieka tik palinkėti Vyriausybei didelės sėkmės ir aktyviai tobulinti valstybės biudžeto sandarą, priimant įvairius aktualius sprendimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar ponia J.Matekonienė dabar kalbės? Prašom.

J.MATEKONIENĖ. Aš labai trumpai kalbėsiu ir norėsiu atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pateiktoje biudžeto sandaros koncepcijoje, mano galva, ir toliau einama valstybės biudžeto išlaidų didinimo kryptimi. Manyčiau, kad dėmesį reikėtų sutelkti į išlaidų pagrįstumą ir į išlaidų mažinimo politiką. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti neefektyvius, nepagrįstus, mūsų visų jau nagrinėtus viešus pirkimus krašto apsaugos sistemoje, savivaldybėse. Tai gal ir atskiri atvejai, nors jų, žinoma, būtų galima surinkti labai daug, ir jau tai būtų apibendrintas vaizdas. Šiandieninė biudžeto sandaros politika tikrai neskatina taupymo. Iš šitų pasakytų žodžių išplaukia ir antroji mano pastaba, kad projektuojant naują biudžeto sandaros koncepciją būtina inventorizuoti valstybės valdymo funkcijas bei įvesti biudžeto išlaidų efektyvumo matavimo kriterijus. Jau turint tokią sistemą būtų daug lengviau optimizuoti tolesnę biudžeto sandarą. Labai teisingai pastebėtas nebiudžetinių pajamų egzistavimas. Reikia pripažinti, jog šiandieną tai iš esmės yra antrasis neoficialus, niekieno nekontroliuojamas biudžetas. Todėl labai sveikintina, kad šioje srityje numatoma įvesti tvarką. Biudžeto sandaros įstatyme numatyta, kad savivaldybių biudžetai tvirtinami be deficito, tačiau netinkamai prognozavus verslo plėtrą tam tikruose regionuose, kartu mokesčių surinkimą, dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, dėl regiono įmonių bankrotų, savivaldybių biudžetai tampa labai nepagrįsti. Į šituos pavyzdžius ir norėjau atkreipti jūsų dėmesį. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji ponai ir ponios! Aš norėčiau pasakyti porą žodžių apie biudžetinės sandaros koncepciją, kuri buvo pateikta šiandien. Be abejo, jeigu mes palyginsime su tuo, ką turėjome iki šiol, tai yra žingsnis į priekį. Visų pirma džiugina apribojimas mokesčių įstatymų priėmimo laikotarpiu, kad jeigu vis dėlto bus priimti nauji mokesčių įstatymai, tai tik priėmus naują biudžetą arba likus 3 mėnesiams iki biudžetinių metų pradžios. Gerai, kad vis dėlto jau galvojame apie programinio biudžeto sudarymus. Aišku, tai praktiškai bus sunku įgyvendinti, bet tai teigiamas žingsnis. Gerai, kad tik pinigais bus galima (…) prievoles valstybei ir savivaldybėms, ir nustosime taikyti šitą ydingą praktiką, kai atsiskaitinėjo nekilnojamuoju turtu. Ir, aišku, viešumo ir suprantamumo piliečiams reikalavimas yra tikrai didelis žingsnis į priekį.

Deja, aš drįstu pasakyti, kad liko šiek tiek problemų, kurios šitoje koncepcijoje neišvardytos, o, mano manymu, tos problemos anksčiau ar vėliau vis dėlto mus privers apie jas kalbėti. Visų pirma biudžetinės sandaros koncepcijoje visiškai nėra vietos regioninėms programoms. Tai ir yra ta vieta, kur buvo nepakankamai įvertintas Lietuvos pasirengimas Europos Sąjungai. Dabartinėje koncepcijoje irgi nerandame vietos per apskritis einančioms regioninėms programoms, o be šito mums vis dėlto bus sunku išlyginti tą disproporciją, kuri yra Lietuvoje tarp atskirų regionų išsivystymo. O ta disproporcija yra, tai mes visi žinome.

Antras dalykas – tai nebiudžetinių fondų problema. Mes turime kelis nebiudžetinius fondus, kurie iš tikrųjų turi pinigų. Mes dabar iš esmės laužome ietis dėl 25, 27% bendrojo vidinio produkto, o likę pinigai liks be tokios kontrolės, kokia taikoma valstybės biudžetui. Todėl privatizavimo fondas yra daug pavojingesnis, kai mes kalbame apie ekonomikos stabilumą. “Sodros” deficitas yra ta problema, kuri gali mums stipriai pakenkti. Valstybės konsoliduota skola, o ypač jos prognozė ateičiai (apie tai jau kalbėjo žmonės), gali mums stipriai pakenkti, o šito kaip tik šitame įstatyme trūksta. Aš manau, kad be nebiudžetinių fondų išsamios ekonominės analizės diskusija vien tik apie valstybės biudžetą yra beprasmė, nes valstybės biudžete viskas, šiaip ar taip, gerai yra nagrinėjama, kontroliuojama, o kituose fonduose, kur yra didesni pinigai, to nėra. Todėl jau yra užsiminta apie biudžeto poveikį ekonomikai, analizės būtinumą. Taip, bet dar labiau būtina nebiudžetinių fondų analizė ir visos valstybės pinigų apyvartos apskaičiavimas. Šito kol kas nėra. Aš suprantu, kad tai yra sunku, bet tikiuosi, kad tai galima padaryti. Šituo atveju tik pagrindinių rodiklių prognozės neužtenka.

Dar norėčiau paminėti vieną problemą. Tai Seimo pajėgumas. Šiaip tai yra pagrindinis įstatymas, kurį mes Seime priimame, ir Seimo pajėgumo gerai išnagrinėti ir priimti teisingą sprendimą nepakanka. Ta praktika, kai komitetuose kalbama tik apie savo sritį, veda prie to, kad mes kiekvienais metais Biudžeto ir finansų komitete gauname “pageidavimų koncertą”, kuriam reikia dar vieno biudžeto. Apie kokią nors logiką čia sunku kalbėti. Aš manau, kad šita technologija tikrai turi būti pakeista. Todėl baigdamas galbūt pasakyčiau taip, kad jeigu visa tai būtų jau dabar įvesta, būtų tikrai gerai. Kai Vyriausybė priima sprendimus neturėdama tam biudžetinių asignavimų, didina visokias išmokas, kurioms pinigų nėra, arba kas savaitę ateina su mokesčių įstatymų pataisomis ir nori priimti ypatingos skubos tvarka, ar ji sugebės įvykdyti tai, kas čia surašyta? Šituo aš stipriai abejoju. Aš tikiuosi, kad taip bus, nes tai tikrai gerai, bet ar įvyks, pažiūrėsime. Ačiū už dėmesį.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos "Dėl Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros koncepcijos" projektas Nr.P-1287 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu E.Kunevičienę pateikti Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros koncepcijos” projektą, registracijos Nr.P-1287. Aš tikiuosi, kad Seimo nariai daugiau neklausinės.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai ir svečiai, profesoriai, kurie pateikė mums medžiagą. Rezoliucija labai trumpa, tai pasiūlymai atsižvelgti Vyriausybei į šiandieną išdėstytą medžiagą. Bet kad aš jums jos nedėstyčiau, nes visi ją turite, vienintelio prašyčiau šiandieną – pritarti tai rezoliucijai po pateikimo, kad rugsėjo mėnesį mes galėtume pratęsti tą diskusiją Seime, pradėdami svarstyti 1999 metų biudžetą. Prieš pradėdami svarstyti atsižvelgsime ir į pono A.Plokšto pasiūlymus, ir visus kitus, tada dar padiskutuosime Seime, dar grįš iš Amerikos profesorius, irgi galės dalyvauti. Prašau pritarti po pateikimo, o svarstymą organizuosime rugsėjo mėnesį.

PIRMININKAS. Jūs išsprendžiate mums labai daug problemų. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti tokiam siūlymui? Galime. Labai ačiū. Taigi po pateikimo turbūt pritariame bendru sutarimu ir kitas procedūras atidedame iki rugsėjo mėnesio.

Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 17.20 val.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos” projektas Nr.P-1212(6*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą. Registruojamės. 2-2a darbotvarkės klausimas – SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo projektas Nr.P-1212 (6). Priėmimo stadija. Dar vyksta registracija. Prašom registruotis. Dėl procedūrinio dalyko. Seimo valdyba yra gavusi Prezidentūros sekretoriaus V.Staniulio prašymą. Respublikos Prezidento pavedimu prašoma leisti Prezidento referentui A.Abramavičiui Seimo posėdyje, priimant Lietuvos Respublikos SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo projektą, teikti Respublikos Prezidento pastabas dėl šio įstatymo. Gerbiamieji kolegos, pastabų raštu nėra gauta. Ar sutiktų Seimo nariai pasiūlyti Prezidento atstovui ponui A.Abramavičiui iš pradžių suteikti žodį? Taip? Tokiu atveju mes kviečiam poną A.Abramavičių čia, į centrinę tribūną, išsakyti Prezidento poziciją dėl šio įstatymo.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man Respublikos Prezidento yra pavesta pateikti tam tikras Respublikos Prezidento pastabas dėl šiuo metu Seime svarstomo įstatymo dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo projekto.

Gerbiamieji Seimo nariai, Prezidento nuomone, tai iš tiesų yra gan sudėtingas ir aktualus įstatymas, kuris reglamentuoja tikrai sudėtingus klausimus, todėl, Prezidento nuomone, šio įstatymo nuostatos turėtų kuo tiksliausiai atitikti demokratinių valstybių tradicijas, tarptautinės teisės principus, mūsų Konstitucijos reikalavimus. Respublikos Prezidento nuomone, šitas įstatymas turėtų būti teisiškai tikrai nepriekaištingas, tvarkingas ir skaidrus.

Respublikos Prezidentas yra susipažinęs su šiuo įstatymo projektu, taip pat su pastabomis, kurias pateikė Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Prezidento nuomone, tose pastabose iš tiesų yra paminėti tam tikri reikšmingi teisiniai momentai. Respublikos Prezidentas taip pat mano, kad tuos momentus, kurie paminėti mano aukščiau minėtose pastabose, taip pat reikėtų labai nuodugniai įvertinti.

Taip pat Respublikos Prezidentas norėtų konkrečiai (man yra pavesta Respublikos Prezidento) pasakyti savo nuomonę dėl įstatymo projekto 3 straipsnio antrosios dalies. Šio įstatymo projekto 3 straipsnio antrojoje dalyje numatoma, kad tam tikrais atvejais pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Valstybės saugumo departamento bendrą teikimą gali būti priimtas sprendimas netaikyti šiame įstatyme numatomų apribojimų buvusiems VSK darbuotojams. Pagal įstatymo projektą tokį sprendimą priima Respublikos Prezidento sudaroma trijų asmenų komisija, kurios veiklos nuostatas tvirtina Respublikos Prezidentas. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad vargu ar tikslinga pavesti tokį sprendimą priimti komisijai. Visų pirma reikia atkreipti dėmesį, kad šios komisijos priimtas sprendimas sukelia tam tikras teisines pasekmes, t.y. ar taikyti apribojimus VSK darbuotojams, ar netaikyti. Matyt, sprendimus, sukeliančius tokias teisines pasekmes, turėtų nagrinėti teismai. Taigi, Prezidento nuomone, šiuos klausimus, susijusius su tuo, ar taikyti, ar netaikyti tuos apribojimus, turėtų nagrinėti teismai, turėtų būti tam tikros teismo procedūros.

Toliau. Jeigu jūs prisimenate 1991 metų gruodžio mėnesį priimtą Aukščiausiosios Tarybos įstatymą “Dėl deputatų bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis mandatų patikrinimo”, reikia pasakyti, kad šio įstatymo 3 straipsnyje buvo numatyta, jog jeigu kyla ginčas, ar deputatas bendradarbiavo, ar nebendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, tą ginčą sprendžia teismas. Taigi manytume, kad ir dabartiniu metu nagrinėjamame įstatyme turėtų būti numatyta tokia pat to klausimo sprendimo tvarka, t.y. teisminė tvarka.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau jūsų pritarti Prezidento pasiūlymui dėl šio įstatymo projekto 3 straipsnio antrosios dalies.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Prezidento atstove. Taigi mes Prezidento nuomonę išklausėm ir žinom. Gerbiamieji kolegos, pradedame įstatymo priėmimo procedūrą. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį, o tuo metu prašau registruotis. Prašom, Seimo Pirmininke, pradedam priėmimo procedūrą. Taigi ar galime, Pirmininke, pradėti priėmimą pastraipsniui?

V.LANDSBERGIS. Taip. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mes turime iš tiesų svarbų įstatymą ir einame į jo priėmimą. Rengdami šį įstatymą, aš taip sutrumpintai vadinu įstatymu, iš tikrųjų tai yra du vienas kitą papildantys įstatymai – pagrindinis įstatymas ir kitas įstatymas dėl to pagrindinio įstatymo įgyvendinimo su visais praktiniais mechanizmais ir terminų išaiškinimais, rengdami šiuos du įstatymus, mes daug dirbome, įdėta daug darbo. Kaip jūs matote, atsirado daug variantų, kurie vis tobulėjo, darėsi vis išsamesni. Iš tikrųjų dėmesys šitam įstatymui buvo didesnis visuomenėje ir spaudoje, negu mes komentavome, skelbėme ir aiškinome. Jeigu kas dalyvavo Seimo posėdžiuose arba jeigu ėmė interviu po komitetų posėdžių ir panašiai, tai šiek tiek tos informacijos buvo, bet jos, matyt, buvo nepakankamai daug, todėl ir spaudoje buvo neišsamių ir netgi klaidinančių nušvietimų. Štai pagrindinis galbūt dalykas yra tas, kad darbuotojų, šios dienos darbuotojų, tam tikrose srityse patikimumo kvalifikacija ir tos kvalifikacijos klausimas, ar jie tinka, ar jiems gali būti leidžiama eiti tas pareigas, šitas patikimumo kvalifikacijos klausimas verčiamas kažkokia bausme, kaltinimu arba teismu, atsiranda tokių sąvokų, kokių iš tikrųjų nėra nei pačioje idėjoje, nei šitame įstatyme. Gyvenime dažnai būna įvairių kvalifikacinių reikalavimų, sakysime, kokioms nors darbuotojų kategorijoms – išsilavinimo arba kokios nors praeities, neteistumo ar dar kokių nors reikalavimų, ir niekas neinterpretuoja, kad čia yra bausmė arba diskriminacija. Tiesiog valstybėje yra tam tikra tvarka ir tą tvarką nustato įstatymas, kaip ir šiuo atveju. Čia mes turime klausimą, kurį aš pavadinčiau diskvalifikacija tam tikroms tarnyboms. Ji yra susijusi su pasitikėjimu kategorija žmonių, kurie dirbo priešiškoje Lietuvos valstybei ir nusikalstamoje struktūroje savo praeityje, nepaisant aplinkybių, kuriomis tie darbuotojai sutiko ten dirbti ir kokius darbus jie ten dirbo. Tačiau pati ta struktūra turi savo charakteristiką ir iš to ir kyla pasitikėjimo klausimas. Pasitikėjimo šiandien ir šiandieninio Lietuvos valstybės saugumo atžvilgiu. Tai štai aš apibūdinu pagrindinę problemą, kurią be reikalo kai kurie žurnalistai, kai kurie politikai interpretavo kaip bausmę, kaip kolektyvinę bausmę ir panašiais pasakymais.

Kita problema, su kuria teko susidurti svarstant įvairiais aspektais komitetuose, su frakcijų pirmininkais, yra išimčių klausimas. Štai yra generalinė, pagrindinė pozicija, ką sako įstatymas, jeigu mes jį priimsime, ir išimtys, kurios tam tikromis aplinkybėmis gali būti daromos taip pat ir tiems tų kategorijų darbuotojams, kurie yra nurodyti įstatyme. Čia buvo visokių dalinių samprotavimų dėl pareigūnų, dirbusių KGB struktūrose, kurie galėjo padaryti gerų paslaugų Lietuvos valstybei Kovo 11-ąją, po Kovo 11-osios, ir jiems turėtų dabar būti, na, savotiškai kompensuojama už tai, kad jie padėjo savo valstybei ir su jos žinia tęsė darbą, sakysime, tose KGB struktūrose. Mes turėjome tokių variantų. Viename iš projektų jūs matėte tokią alternatyvą, o paskui samprotaujant apie tai, kad neturėtų būti tiems žmonėms uždarytas kelias dešimčiai metų (čia faktiškai yra laikinas apribojimas, nors ne visai trumpas), bet neturėtų būti visiškai uždarytos durys, jeigu jie įstengtų įrodyti savo visišką lojalumą Lietuvos valstybei ir visišką bet kokių įsipareigojimų nutraukimą anai svetimos, totalitarinės valstybės ir nusikalstamai struktūrai. Yra žinoma, kad tuos žmones taip auklėjo ir taip ruošdavo, kad kai kurie iš jų išsiugdė ir galbūt tebepuoselėja tam tikrą, pasakyčiau, suklastotą, iškreiptą garbės kodeksą, pagal kurį čekisto priesaika yra šventas dalykas ir jos atsisakyti negalima, o galbūt atsisakius lauktų kerštas, koks nors mafijos kerštas, visko gali būti. Vadinasi, tai toks dalykas, kurio žmogus neatsisako, o tai reiškia, kad jis gali būti valdomas, gali būti neprognozuojamas valstybei sudėtingų situacijų atveju. Žinoma, jis neturėtų tada eiti tokias pareigas ir tokiose vietose, kurios yra jautrios valstybės stabilumui, jau nekalbant apie kokią nors grėsmingesnę demokratijai ir nepriklausomybei situaciją.

Štai kodėl, iškilus klausimui apie išimtis, jas reikėjo svarstyti- ar apskritai daryti kokias nors išimtis. Buvo ir tokių balsų, kad nereikėtų jų daryti, buvo pasiūlymas pavesti Valstybės saugumo departamentui tokią galimybę ir teisę pačiam spręsti pagal savo archyvinius duomenis, pagal surenkamą informaciją. Mums tai atrodė per daug ribotas ir šiek tiek žemas institucinis lygis pagal įstatymo svarbą ir svorį. Ir atsiradus tokiai abipusės kontrolės versijai, kai dvi institucijos – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris turi savo archyvus ir savo informacijos šaltinius, gali daryti išvadą ir siūlymą, arba sprendimą, o, kita vertus, Valstybės saugumo departamentas taip pat gali daryti savo išvadą ir siūlymą, tai štai jų abiejų bendras siūlymas jau pradėjo atrodyti pakankamai svarus. Ir vis dėlto, kadangi įstatymas yra labai aukštas ir svarbus valstybėje dalykas, net ir dvi įstaigos, jeigu jos tik spręstų apie išimtį, kurią reikėtų daryti pagal šį įstatymą, atrodė, šiek tiek sumažintų šio įstatymo sprendimo reikšmę ir svorį. Todėl, nors iš esmės tokį sprendimą padarytų tos dvi, nes jeigu viena nesutinka ar turi kokių nors kontraversiškų duomenų, tai tada apskritai nėra kalbos. Iš viso kalbama gali būti tik apie tuos buvusius KGB pareigūnus, kurie ateina ne tik užsiregistruoti, kaip siūlo ponas F.Palubinskas, tai yra dabar numatyta, siūloma registracija, bet kartu su atskleidimu ir savo tarnybinės praeities, ir bendradarbių, ir dabartinių ryšių su buvusiais bendradarbiais ir agentais, kas valstybei yra žinotina. Tokiu atveju galima manyti, ir tos įgaliotos institucijos galėtų spręsti, ar šitas žmogus ta savo išsamia kalba ir informacijos suteikimu tikrai nutraukia ryšius su čekisto priesaika ir su visa ta buvusia terpe, atsistoja prieš juos, prieš tuos, kurie galbūt tebepuoselėja buvusį ankstesnį ryšį, ir tikrai atsistoja Lietuvos valstybės pusėje kaip visiškai lojalus jos pilietis. Štai šituo atveju galutinis sprendimas arba toks aprobavimas tam dviejų institucijų bendram sprendimui dar būtų teikiamas aukštesnio lygio – Respublikos Prezidento įgaliotų asmenų. Jie gali būti teisininkai, ką kalbėjome vakar su pačiu Respublikos Prezidentu, aptardami šitą galimybę.

Jie neturėtų, be abejo, būti iš tų institucijų, kurios jau pateikė savo išvadą. Jie turėtų būti žmonės ne iš tų institucijų, jie gali būti didelio moralinio autoriteto visuomenėje žmonės, jie gali būti aukštos kvalifikacijos teisininkai. Čia yra Prezidento nuožiūra paskirti tuos žmones.

Na, visokių buvo čia apkalbų, o kodėl trys, čia blogai skamba. Žinoma, galima padaryti keturis, aš ir Prezidentui siūliau, jeigu čia kokia nors problema, tai iš tikrųjų skaičius nėra joks klausimas. Tiesiog tam tikras aprobavimas, aukščiausias aprobavimas, ne tiktai kokia nors valstybės institucija ir net ir ne dvi institucijos, bet dar aukštesnis patvirtinimas, kur pats Prezidentas, be abejo, nedalyvauja. Tai būtų jo paskirti žmonės tam antspaudui prispausti, kai iš tikrųjų yra visi duomenys, kad tarnybiniai apribojimai tokiems buvusiems pareigūnams gali būti ir netaikomi.

Štai yra tie du, pasakyčiau, tam tikri nesusipratimai, kurie atsispindėjo ir Prezidento atstovo kalboje šiandien. Aš tai suprantu kaip abejones ir aš mėginu jas paaiškinti. Vakar irgi kalbėjomės su Respublikos Prezidentu tuo klausimu. Matyt, gal šiek tiek mažoka laiko. Tos abejonės šiandien vėl čia skambėjo.

Žinoma, tai, ką pasakė ponas A.Abramavičius, nėra koks nors konkretus pasiūlymas. Nors jis tą žodį pavartojo, mes neturim nei žodžiu suformuluoto, nei raštu suformuluoto kokio nors pasiūlymo, todėl mes eisime įstatymo priėmimo keliu suprasdami, jog tam tikrų abejonių gali būti. Jų, matyt, yra, ir tikriausiai bus dar ir svarstymų iki įstatymui galutinai įsigaliojant. Aš galiu priminti kolegoms, kurie galbūt mano, kad tai nėra labai svarbus dalykas, ir televizijos programas, televizijos laidas, kurios aiškiai informavo Lietuvos visuomenę, aš manau, ir politikus, apie situaciją, kai tie žmonės, kadaise davę mano minėtą priesaiką, treniruoti ir fiziškai, ir kariškai, ir psichologiškai, dabar gana dažnai yra susitelkę į legalias struktūras, tarkim, saugos struktūras. Jie yra ginkluoti, gali toliau treniruotis, ir jų tikri įsitikinimai mums nėra žinomi, kol nėra pasiūlytas toks apsisprendimas, kokį dabar siūlo įstatymas.

Mes prisimename tam tikrus dalykus, tam tikrus skandalus, kurie kartais greit ir nutildavo, sakykim, finansų perpumpavimai ir konspiracinių KGB butų privatizavimai. Apie tai buvo rašoma ir svarstoma ir 1991, ir 1993, ir 1995 metais. Štai iš 1995 metų reportažų galiu priminti, kaip kratų metu būdavo randamos stacionarios ir nešiojamos radijo stotys, specialiosios sekimo priemonės. Tai yra tam tikros grupės žmonių, tada jos buvo susijusios su “Status” agentūra ir kompanija.

Visas tas saugos ir sekimo struktūrų kūrimas, kuris kartu yra ginkluotos jėgos telkimas, negalėtų nekelti susirūpinimo normalioje ir nenaivioje valstybėje. Po to mes galime prisiminti sekimo, pasiklausymo lizdus, įrengtus butuose, tą taip pat darė buvę KGB pareigūnai, labai geri šito dalyko specialistai. Mes žinome apie dalį tų kadrų, nuėjusių į grynai kriminalines nusikalstamas struktūras, ir neturim jokių garantijų, kad tie buvę kolegos nepalaiko ryšių su esančiais oficialiose struktūrose. Matėme suklastotų pinigų aferą. Labai nesunkiai buvo klastojami įvairūs dokumentai, net ir pasai.

Pasienio pažeidžiamumas yra mums žinomas dalykas. Dabar Generalinė prokuratūra vėl tiria kažkokią didelę šmeižimo, kompromitavimo akciją su didžiuliais pinigais ir KGB pareigūnais. Tai dar atsiskleis. Aš jums tiktai primenu keletą tokių sričių, kur pasirodė tam tikrų buvusios struktūros specialistų veikimas. Todėl pakartoju – mes neturime būti nei naivūs, nei abejingi. Kai kas sako, kad reikėjo tokį įstatymą priimti daug anksčiau. Aš galiu su tuo sutikti, bet visi puikiai žinome, kad tie, kurie sako, kad reikėjo anksčiau priimti, jie galėjo anksčiau priimti, bet jie nė piršto nepajudino, nebent judina tą pirštą dabar, kad tas įstatymas nebūtų priimtas.

Štai tokia yra padėtis, kurią aš truputį jums papildomai nušviečiau ir priminiau, kadangi yra ir viešų diskusijų, ir abejonių. Dabar norėčiau pereiti prie įstatymo priėmimo.

PIRMININKAS. Taigi ačiū, Pirmininke, už įžanginį žodį. Dabar pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl pavadinimo jokių pasiūlymų nėra gauta. Pavadinimą galim priimti ir priimam. Dėl 1 straipsnio. Pasiūlymų ir pastabų taip pat nematau. 1 straipsnį taip pat galim priimti. 2 straipsniui yra J.Bernatonio ir S.Burbienės pataisos. S.Burbienė, jeigu galėtų paspausti, pradėtume nuo jos pastabų. Ir F.Palubinsko, taip, atsiprašau. S.Burbienė. Prašom. Dėl pirmosios pastabos, jeigu galit, dėl metų.

S.BURBIENĖ. Taip. Pradėsiu nuo pradžios. Pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad nors aš laikau šį įstatymą iš esmės ydingu, laikausi nuostatos, kad net ir blogą galima taisyti, kad jis būtų mažiau blogas. Pradėsiu nuo skaičių. Siūlau vietoj 10 metų įrašyti 5 metus ir remiuosi tiek Teisės departamentu, tiek Europos teisės departamentu, kurie siūlo suvienodinti šitą laiką su mūsų Baudžiamajame kodekse vartojama trukme. Didesnės trukmės dar nebuvo niekur ir vargu ar reikėtų įvedinėti.

PIRMININKAS. Taigi dabar kalbam grynai dėl šios pataisos. A.Stasiulevičius nori prieštarauti.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kolegės Seimo narės S.Burbienės pataisa siekiama netaikyti apribojimų buvusiems Valstybės saugumo komiteto kadriniams darbuotojams, dirbantiems tarnautojais.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, dabar dėl metų, jeigu galima būtų, dėl 10 ar 5 metų apribojimo termino.

A.H.STASIULEVIČIUS. Dėl metų aš pasisakau už tai, kaip yra tekste, bet čia yra ir tolesnė dalis dar…

PIRMININKAS. Dėl tolesnių dalykų nes vėliau tarsimės. Ar J.Bernatonis dėl šios pataisos? Norit kalbėti? Ne? F.Palubinskas dėl savo pataisos, taip? P.Gražulis. Dėl metų. Jūs pritariat S.Burbienei, ne?

P.GRAŽULIS. Ne.

PIRMININKAS. Ne. A.Račas. (Balsas salėje) Gerai, aišku, ačiū. Pirmininke, jūsų nuomonė.

V.LANDSBERGIS. Taip, aš suprantu, kad gali būti siūlomi kokie nors kitokie metai, kitokia trukmė, tačiau aš nenoriu pritarti penkerių metų trukmei ir suvienodinimui su Baudžiamuoju kodeksu todėl, kad čia yra ne bausmė. Mes patektume (galbūt nesąmoningai ponia S.Burbienė tai siūlo) į situaciją, kai lyg ir fiksuojam bausmę, ir tokią pat kaip Baudžiamajame kodekse. Čia nėra bausmė, aš tą jau aiškinau, ir todėl sutapatinti pačios trukmės aš nenorėčiau. Jeigu būtų septyneri ar aštuoneri metai, tai galėtų būti, tik nesutapatinti su Baudžiamuoju kodeksu. Bet nematau esminio skirtumo, manau, kad tie žmonės biznyje visai neblogai jaučiasi ir dirbs 10–20 m.

PIRMININKAS. Registruojamės ir apsispręsim balsuodami. Prašom registruotis. Balsuosime dėl S.Burbienės pataisos, kuria siūloma vietoj 10 m. įrašyti 5 m. apribojimus. Prašom registruotis. Remiantys S.Burbienės siūlymą spaudžia mygtuką “už”, manantys, kad turi likti taip, kaip buvo tekste, balsuoja prieš arba susilaiko. Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl S.Burbienės pataisos. Kas remia pataisą, spaudžia mygtuką “už”, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Už pataisą balsavo 11, prieš – 60, susilaikė 12. Pataisai nėra pritarta.

Kita S.Burbienės pataisa dėl žodžio “tarnautojai”. Jeigu galite, paspauskite mygtuką dar. Prašom, S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pristatyti visą likusią pataisą, nes ji visa čia yra susijusi.

PIRMININKAS. Prašom.

S.BURBIENĖ. Tikrai negaliu sutikti su gerbiamojo Pirmininko pasakymu, kad tai nėra bausmė. Tai yra bausmė. Niekur negirdėjau, kad kvalifikaciniai reikalavimai būtų ankstesnis darbas kur nors. Tai nėra kvalifikaciniai reikalavimai, tai yra elementarus pasakymas, kad tu netinki, nes dirbai ten, todėl dabar už tai, kad tu ten dirbai, būsi nubaustas. Tai visiškai aišku. Antras dalykas, kodėl aš siūlau tokią pataisą. Todėl, kad iš tikrųjų vardindami visas institucijas… Atvirai pasakius, jei dar savaitę būtų svarstomas projektas, būtų dar atsiradusios pora sričių, ir tada jau viskas būtų buvę. Mes apsiribokime protingai, kaip iš tikrųjų yra logiška, kad valstybinės valdžios institucijose, jeigu jau skaičiuojama iš anksto, netinka tie žmonės, tai netinka, tačiau neįrašykime bent tokių dalykų kaip detektyvines paslaugas teikiančios įmonės, gal kaip tik aukščiausią kvalifikaciją pasiekę žmonės galėtų dirbti, t.y. privačios detektyvinės įstaigos. O mes viską įmetam į vieną, suveliam valstybinius su privačiais ir tokiu būdu nubaudžiame žmones, dar kartą sakau, nubaudžiame tuos žmones. Esu už tai, kad reikėtų kiek galima tą apriboti.

PIRMININKAS. A.Salamakinas nori paremti pataisas, kurias teikia S.Burbienė 2 straipsniui.

A.SALAMAKINAS. Remiu kolegės siūlymą. Išties pažiūrėkime, ką rašome į įstatymą.

PIRMININKAS. Ar jūsų mikrofonas veikia? Prašom kalbėti.

A.SALAMAKINAS. Mes rašome įstatyme “Draudimas Valstybės kontrolėje dirbti”, viskas aišku, o toliau rašome “kitose kontrolėse”. Yra sėklininkystės kontrolė, veterinarijos kontrolė – nejaugi tai yra sistema, kur negalima dirbti šitiems darbuotojams? Aš tikrai negaliu suprasti, kas tai yra. Aš taip pat sutinku su kolege S.Burbiene – teikti detektyvų paslaugas. Ar negali jis būti privatus seklys, jei jį samdo žmonės? Turbūt gali. Kas tai yra strateginiai objektai? Kiek žinau, mes juos privatizuojame ir tokios sąvokos nebeliks. Todėl įstatyme reikia rašyti tiksliai, nes tai palies žmonių interesus.

PIRMININKAS. Kas kalbės? R.Rastauskienė ar A.Stasiulevičius? A.Stasiulevičius. Prašau. Abiem po vieną minutę. Prašom, A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Seimo narės ponios S.Burbienės pataisa siekiama netaikyti apribojimų buvusiems Valstybės saugumo komiteto kadriniams darbuotojams, dirbantiems tarnautojais. Manau, kad priešiškai mūsų valstybės atžvilgiu nusiteikęs buvęs kadrinis kagėbistas gali būti vienodai pavojingas, turėdamas tiek pareigūno, tiek tarnautojo statusą. Be to, siūlymas iš 2 straipsnio išbraukti žodžius “savivaldos, krašto apsaugos institucijose” ir t.t., paliekant tik Lietuvos banką ir teisėjus visų lygių teismuose, reiškia visišką 2 straipsnio turinio ir prasmės panaikinimą. Todėl aš nepritariu pataisai ir siūlau balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Rastauskienė. Dar vieną minutę galite išnaudoti.

R.RASTAUSKIENĖ. Aš siūlau taip pat nepritarti šiai pataisai ir palikti taip, kaip yra tekste, nes mes kartais pernelyg provincialiai pradedame atrodyti kalbėdami apie privačias institucijas, apie privačias struktūras. Užtenka prisiminti Amerikos pavyzdį, kai Amerikos Prezidentas ar Amerikos valstybė nurodo savo privačioms struktūroms nebendradarbiauti, nepardavinėti kokių nors prekių Irakui. Tai yra valstybės pozicija. 1 straipsnyje mes šias institucijas, KGB ir panašias institucijas, pripažinome nusikalstamomis organizacijomis, todėl mūsų teisė yra nurodyti savo požiūrį, apriboti šitų žmonių veiklą tam tikrose institucijose. Juo labiau kad kituose straipsniuose, jei priimsim, paliksim galimybę tiems žmonėms dirbti tose struktūrose, jei jie atitiks tam tikrus reikalavimus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, apsisprendžiam balsuodami dėl S.Burbienės pataisos 2 straipsniui. Kas remia likusias pataisas 2 straipsniui, spaudžia mygtuką “už”, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Už pataisą – 11, prieš – 63, susilaikė 9. Pataisai nėra pritarta.

2 straipsniui J.Bernatonio pataisa. Prašom, ponas J.Bernatonis kalbės.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu būtų priimtas mano pasiūlymas, būtų išsklaidytos abejonės, ar šis įstatymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje. Todėl siūlau šiuos klausimus spręsti individualiai ir teisme. Pateiksiu keletą teisinių argumentų. Kaip mes bešnekėtume šiandien, teisės atėmimas eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla yra bausmė, numatyta Baudžiamojo kodekso 30 straipsnyje, skiriama teismo baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais arba savo nuožiūra. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Taigi teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Matydamas, kad mano argumentai nelabai įtikina kolegas, norėčiau pasiremti, kaip pas mus įprasta, kitų valstybių patyrimu. Norėčiau priminti, kaip jūs žinote, kad Čekijos ir Slovakijos Prezidentas V.Havelas iš karto nepasirašė Federalinio susirinkimo priimto Liustracijos įstatymo, ir pacituoti, kaip jis jį tuomet vertino: “Apskritai manau, kad įstatymas yra labai griežtas ir neteisingas. Moralės požiūriu net ir vieno žmogaus nekaltos kančios leidžia įstatymą laikyti nevykusiu. Juk būtent dėl to visur atsisakoma kolektyvinės kaltės ir atsakomybės principo, vertinami asmeniniai kiekvieno žmogaus veiksmai.” Tuomet Prezidentas V.Havelas pasiūlė Federaliniam susirinkimui papildyti Liustracijos įstatymą nuostata, kad kiekvienas galėtų kreiptis į nepriklausomą teismą, kuris atsižvelgdamas į individualias atvejo aplinkybes pripažintų, ar tas žmogus tinka pareigoms. Mano siūlymo esmė tokia pati.

PIRMININKAS. S.Burbienė nori pritarti pataisos autoriui?

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, visi, kurie klausė ne tik ausimis, bet ir galva, puikiai suprato, kad būtent šitą siūlė ir Prezidento atstovas, todėl kartu pritariu ir šitai pataisai.

PIRMININKAS. Prieštarauti nori… Kas vėl kalba iš trijų konservatorių? Jūs vis kartu. Po vieną negalite kalbėti? A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors Seimo Pirmininkas ką tik buvo pabrėžęs, kad nereikėtų suplakti į vieną vietą kaltumą, kaltę ir apribojimus, tačiau, kaip matome, gerbiamojo J.Bernatonio siūlymas toks ir yra. Jis siūlo taikyti apribojimus visiems buvusiems Valstybės saugumo komiteto kadriniams darbuotojams teisine tvarka, o tai yra nepriimtina dėl kelių priežasčių. Pirma. Teismai būtų apkrauti papildomu jiems nebūdingu darbu, kartu atitraukti nuo kitų svarbių bylų nagrinėjimo. Antra. Aš manau, kad šios pataisos priėmimas sudarytų realias prielaidas sustabdyti įstatymo įgyvendinimą, nes teisiniai procesai dėl įvairių priežasčių galėtų būti labai užtęsti. Taigi, kas nori paralyžiuoti teismų darbą ir numarinti šį įstatymą, tegul pritaria pataisai, o aš kviečiu balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Rastauskienė. 50 sekundžių.

R.RASTAUSKIENĖ. Aš taip pat nenoriu pritarti tai pataisai. Visų pirma dar kartą akcentuoju, kad tai nėra jokia bausmė, o tai yra sprendimas, ar žmonės priklauso mūsų įstatymo išimtims, kurias priimsime kitame straipsnyje. Šitame straipsnyje jokiu būdu nereikia numatyti teismo įtraukimo į šią struktūrą. Galų gale V.Havelo citavimas yra klaidingas. Visų pirma V.Havelas ne tuojau pat vetavo įstatymą, o 1995 metais, po to, kai Čekijos parlamentas norėjo pratęsti Liustracijos įstatymą. Jo argumentai buvo tokie, kad įstatymas buvo reikalingas pereinamuoju laikotarpiu. Visų pirma buvo kalbama apie bendradarbiavusius agentus, žmones, kurie prievartinės sistemos buvo įtraukti į šitą liūną, o mes kalbame apie kadrinius darbuotojus, kurie sąmoningai pasirinko šitą darbą.

PIRMININKAS. Pirmininke, jūsų nuomonė dėl šios pataisos.

V.LANDSBERGIS. Taip, aš irgi norėčiau, jeigu pavyks, nekartoti to, ką jau esu aiškinęs. Tai nėra nei bausmė, čia nėra kaltės ir kaltės įrodinėjimo klausimas, žmonės dirbo nusikalstamoje organizacijoje. Jie gali būti nusikaltę ir taip, kad jiems reikalingas teismas ir tikra teismo bausmė pagal karo nusikaltimų skirsnį Baudžiamajame kodekse arba kitais aspektais. Tarp jų buvo ir sadistų, ir kankintojų, ir visko buvo. Bet tai yra individualūs atvejai, ten yra teismas, ten yra teismo skiriama bausmė. Čia yra tam tikra valstybės savigyna nuo kategorijos žmonių, kurie savo buvimu tokioje nusikalstamoje organizacijoje yra save diskreditavę, sakyčiau, nebūtinai visam gyvenimui, kaip kai kas siūlo, bet vis dėlto pakankamai, kad valstybė imtųsi apsaugos priemonių kartu su pasiūlymu tiems žmonėms, kurį mes darome šitame įstatyme, su pasiūlymu apsispręsti stoti į valstybės pusę 100%, nutraukti ryšius su praeitimi. Tada apskritai jokios kalbos apie jokius apribojimus gali nebūti.

Aš priminsiu jums vieną pavyzdį, dar greta tų, kuriuos minėjau. Štai mes turėjome Lietuvoje, po to, kai buvo įteisintos saugos struktūros su neribotu šitų kadrinių darbuotojų dalyvavimu, turėjome bankų krizes, kitaip sakant, išgrobstymo aferas, kai dideli kreditai buvo duodami be jokių garantijų, nepatikrinus to kreditus imančio atsakomybės ir galimybių jį padengti bei panašiai. Visuose tuose bankuose buvo vindikacinės tarnybos ir jose daug kur dirbo tie patys pareigūnai. Ar tai buvo tik aplaidumas, kad buvo galima taip išgrobstyti Lietuvos bankus ir neįspėti, kad štai šitiems neskolinkit, šitie yra netikri, šitie yra fiktyvi kompanija, jinai nieko neturi. Nebuvo tų įspėjimų ir galbūt tai nebuvo tik aplaidumas. Tai galėjo būti ir pagalba ir vogti, ir griauti. Galbūt ten ateis teisingumas ir su teismu, ir su teismo sprendimu, bet kol kas mums tikrai reikia žiūrėti rimtai ir apsisaugoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigiasi kalbos dėl balsavimo motyvų. Balsuojame dėl J.Bernatonio pataisos 2 straipsniui. Kas remia J.Bernatonio pataisą, spaudžia mygtuką “už”, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už pataisą – 10, prieš – 57, susilaikė 14. Pataisai nepritarta. Dėl viso 2 straipsnio kas nors dar norėtų kalbėti? P.Gražulis nori pritarti 2 straipsniui.

P.GRAŽULIS. Norėčiau pritarti 2 straipsniui, tačiau pasakyti vieną smulkią redakcinę pastabą. Buvo VSK kadriniai darbuotojai, be abejonės, ir šiandien yra dar verbuojami žmonės, buvę ir esantys, kurie ir šiandien yra galbūt dar užverbuoti agentai. Mano tik tokia pastaba. Iš principo pritariu.

V.LANDSBERGIS. Pone Gražuli, dabar ta institucija kitaip vadinasi.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas nori prieštarauti 2 straipsniui.

E.BIČKAUSKAS. Aš noriu replikuoti. Išklausiau Pirmininko tikrai jaudinančią kalbą, bet prisiminiau, kai iškilo kalbos, kad saugos struktūros pas mus, Lietuvoje, dirba, be to, ir su Seimu dirba, visai kitų valstybių finansuojamos, tada apie tai kalbos… Čia replika. Manau, kad sutirštinami kai kurie…

PIRMININKAS. Jūs už ar prieš 2 straipsnį? Gerai. Gerbiamieji kolegos, dar sykį registruojamės ir balsuosime dėl 2 straipsnio priėmimo. Aš atsiprašau, dar yra F.Palubinsko pataisos. Jūs siūlote specialiai įvesti dar vieną straipsnį, taip?

Iš viso užsiregistravo 100 Seimo narių. Balsuojame dėl viso 2 straipsnio priėmimo. Kas už 2 straipsnio priėmimą, prašome balsuoti.

Už balsavo 73, prieš – 2, susilaikė 10. 2 straipsnis priimtas.

V.LANDSBERGIS. Dar pridėk. 74.

PIRMININKAS. Už – 73, prieš – 2, susilaikė 10. Dabar aš įsivaizduoju, kad F.Palubinsko specialus straipsnis turėtų būti svarstomas po 2 straipsnio, jeigu F.Palubinskas galėtų… Prašom. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Iš tikrųjų yra mano įtarpa. Apie būtinumą registruoti visus svetimai valstybei nusikalstamoje organizacijoje dirbusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus kalbėjau praėjusiuose posėdžiuose. Manau, kad Lietuvos savisaugai tai yra būtinybė. Priimti pateiktas projektas dar labiau patvirtina mano teikiamos pataisos naudą. Naujos redakcijos 3 straipsnio antrojoje dalyje numatoma, kad asmenims, buvusiems VSK pareigūnams, užsiregistravusiems per 3 mėnesius Valstybės saugumo departamente bei įvykdžiusiems tam tikras sąlygas, gali būti taikomos tam tikros apribojimų lengvatos. Tačiau tik tokio reglamentavimo neužtenka. Neapibrėžiama, kad privaloma registruotis vienokia ar kitokia forma. Sistema būtų išbaigta įterpiant naują 2 straipsnį, o dabar esantį straipsnį pernumeruoti 3. Mano siūlymas yra, kad visi esantys gyvi Lietuvos Respublikos piliečiai bei kiti nuolatos gyvenantys Lietuvos Respublikoje asmenys, kurie yra ar buvo VSK pareigūnai, privalo per tris mėnesius nuo atitinkamos tvarkos patvirtinimo užsiregistruoti Valstybės saugumo departamente. Registravimosi tvarką nustato Valstybės saugumo departamento direktorius per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Mano teikiamos nuostatos pirma visus suregistruoja, o tada leidžia daryti išvadą apie jų pavojingumo laipsnį ir taiko būtinus apribojimus. Jeigu asmenys vengs registracijos, tuo blogiau jiems, nes jie praras galimybę, kad jų atvejis būtų peržiūrėtas ir išnagrinėtas nustatant optimalius apribojimus. Siūlau pritarti teikiamam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Jus remia A.Raškinis. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamasis profesoriau, iš tikrųjų valstybės reikalai, jos saugumas reikalauja pirmiausia išaiškinti visą buvusių KGB darbuotojų tinklą su visais agentais, su visa sistema ir su visais nusikaltėliais, kurie atsakingi už žudynes, kurie atsakingi už profesoriaus Kazlausko, už kunigo Laurinavičiaus mirtį, už kunigą Zdebskį, už Imbrado klebono nužudymą. KGB darė nusikaltimus, vykdė žudynes ir po rezistencijos laikų, ir iš tikrųjų reikia išaiškinti jų visą tinklą. Tik tada mes galėsime suprasti, kaip reikia elgtis toliau. Aš labai prašyčiau pritarti profesoriaus F.Palubinsko siūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Stasiulevičius nori prieštarauti.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ne tiek noriu prieštarauti, kiek pakomentuoti. Manau, kad pati gerbiamojo F.Palubinsko mintis yra teisinga, tačiau noriu priminti, kad įstatymo 3 straipsnio antrojoje dalyje į šituos dalykus jau yra atsižvelgta, o tvarka aptarta įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio trečiojoje dalyje. Be to, aš negalėčiau pritarti tokiam tekstui, kaip čia pateiktas, pažodžiui, nes nesuprantu, ką reiškia “visi gyvi Lietuvos Respublikos piliečiai”. Tada kyla klausimas, kaip traktuoti negyvus – ar jie piliečiai, ar ne?

PIRMININKAS. Ir, Pirmininke, jūsų nuomonė.

V.LANDSBERGIS. Mano nuomonė tokia, kad ši nuostata apie privalomą visų pareigūnų registraciją galėtų būti įrašyta redaguojant šitą tekstą. Kartu vis dėlto vertėtų pamąstyti. Dabar mes numatome registraciją savo noru, kuri yra tam tikras geros valios aktas ir apsisprendimo pradžia. Toli gražu ne šimtu procentu visi buvę kadriniai darbuotojai eis registruotis pagal dabartinį pasiūlymą, kuris yra sujungtas su įsipareigojimu atskleisti visas turimas žinias apie kitų tokių darbuotojų ir agentų tinklą. Taigi pagal aną straipsnį ėjimas užsiregistruoti yra svarbesnis apsisprendimo aktas, liudijantis gerą valią ir lojalumą valstybei. Įpareigojant visus eiti užsiregistruoti… O apskritai, kaip mane užtikrino Valstybės saugumo departamentas, visi yra žinomi, gal beveik visi, apskritai yra žinomi. Čia jokios naujos informacijos nėra, atėjus užsiregistruoti. Tada tas atėjimas yra toks formalus dalykas, prie kurio pridėjus vieną kitą papostringavimą apie tai, kur aš kada nors, tarkim, dirbau, kokiame skyriuje, ir kad nieko blogo nepadariau, tai bus apkrovimas tų struktūrų po to spręsti, ar teiktina įstatymo išimtis, ar ne. Man norėtųsi, kad tas apsisprendimas ir ta išimtis būtų daug ryškesnė, negu pagal tą nuostatą, kada visi privalo eiti registruotis, ir po to reikia vertinti, ką jie dar pasakė.

Aš nenorėčiau siūlyti atmesti profesoriaus F.Palubinsko papildymą. Galbūt aš siūlyčiau jam jį tuo tarpu atsiimti ir dar pagalvoti, kaip jis galėtų būti tikslingai panaudotas. Aišku, kad reikia jį kelti į dvi dalis, registravimo tvarkos nustatymą į kitą įstatymą, reikia kelti į įgyvendinimo įstatymą. Mes galim pradėti daryti tokį techninį darbą, bet ne visai tinkamas laikas, ne visai tinkamos aplinkybės. Tuo labiau man norėtųsi matyti didesnį skirtumą tarp to atėjimo užsiregistruoti ir to, kas seka toliau. Gal jūs sutiktumėte, profesoriau? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. F.Palubinskas. Prašom.

F.PALUBINSKAS. Aš manau, kad tikrai šitokių dalykų nereikia atidėlioti. Suredaguoti aš sutinku, bet atidėlioti nematau prasmės. Man atrodo, jeigu darom darbą, tai atlikim jį kaip reikia.

V.LANDSBERGIS. Ar jūs nematote, gerbiamasis kolega, skirtumo tarp atėjimo savo valia ir atėjimo priverstiniu būdu?

F.PALUBINSKAS. Aš manau, kad…

PIRMININKAS. Aš išjungiau. Diskusijos tikrai negalim tęsti. Turim apsispręsti arba taip, arba taip. Jeigu pranešėjas neatsiima šios pataisos, o nuomonės yra pasidalijusios, tai aš galiu atidėti balsavimą dėl šios pataisos iki tol, kol mes prieisime iki įstatymo galo. Gal per tą laiką dar subręs kokių nors minčių, nes tai yra atskira nuostata, atskiras straipsnis. Jūs siūlote dabar balsuoti? Balsuojam iš karto? Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Aš atsiprašau, minutėlę dar, minutėlę. Registruojamės ir apsispręsime balsuodami.

Pirmininke, jūsų žodis, kaip jūs siūlote elgtis Seimo nariams.

V.LANDSBERGIS. Aš siūlau Seimui apsispręsti. Iš tikrųjų ir vienas, ir kitas variantas turi savo privalumų. Aš matau privalumą to pasiūlymo apsispręsti dėl tam tikros tvarkos, jeigu paskelbsime, jog privaloma visiems. Tada nėra to apsisprendimo momento, o yra privalomas užsiregistravimas. Galbūt gausim daugiau informacijos, negu dabar turi Valstybės saugumo departamentas. Be to, redaguoti stilistiškai irgi reikia, reikia skaldyti į dvi dalis. Gali iškilti kitų momentų. Žinote, mūsų buvo numatyti skirtingi variantai, ar žmogus pats pasisako darbdaviui. Tai jis darbdaviui privalo pasisakyti. Ten yra įpareigojimas pasisakyti darbdaviui, o darbdavys tada kreipiasi į Saugumo departamentą ir Genocido tyrimo centrą ir iš ten gauna atsakymą. Aš nežinau, ar reikia dvigubų įpareigojimų – ir darbdaviui, ir eiti į departamentą. Aš vis dėlto manau, kad nebūtina. Ten yra labai apgalvota sistema.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Pirmininkas ir šio įstatymo projekto teikėjas siūlo šiuo metu nepriimti pataisos. Galbūt vėliau ji bus kaip nors kitaip pateikta. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojam dėl F.Palubinsko teikiamos pataisos įrašyti specialų straipsnį “Kadrinių VSK pareigūnų registracija”. Kas remia šią pataisą, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jos nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 27, prieš – 26, susilaikė 28. Pataisai nepritarta.

3 straipsnis. 3 straipsniui yra R.Rastauskienės pataisa. Prašom. Kolegė R.Rastauskienė. Prašom.

R.RASTAUSKIENĖ. Mes su pranešėju buvome sutarę, kad šita mano pataisa atsispindi įstatyme dėl įgyvendinimo. Aš siūlau balsuoti už įstatymo autoriaus pateiktą tekstą.

PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti už visą 3 straipsnį? Jūs atsiimate savo pataisą?

R.RASTAUSKIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Taigi pataisos nėra. Kalbame dėl viso 3 straipsnio. Vienas – už, vienas – prieš. A.Katkus dėl 3 straipsnio.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pritarti šiam straipsniui ir atsakyti į kai kurių prieš tai kalbėjusiųjų žodžius, kad vis dėlto kadrinių darbuotojų sąrašai yra žinomi, išskyrus gal vieną kitą iš tūkstančio, dėl to pradėti kažkokį naują registravimą visiškai netikslinga ir nereikėtų papildyti nei šio straipsnio, nei prieš tai buvusio.

Kitas dalykas, kad vis dėlto yra numatyta išimtis. Pagal tą išimtį žmonės, kurie nepadarė nieko blogesnio, kurie tikrai neužsėmė kenkėjiška veikla, galės toje numatomoje komisijoje reabilituotis. Aš siūlau balsuoti už visą 3 straipsnį.

PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio. Šiam straipsniui nori prieštarauti E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Taip. Iš dalies noriu pakartoti tai, ką sakė ponas Prezidentas. Centro sąjungos frakcijos nuomonė yra lygiai tokia pati. Mes ne prieš patį principą, mes prieš sprendimo būdą. Galiu paantrinti ponui A.Katkui, kad sąrašai yra žinomi ir sprendimo būdas yra labai elementarus: Valstybės saugumo departamentas pasako, kad tas ar kitas buvęs saugumo darbuotojas neturi jokios teisės dirbti tokį darbą. Apeinama visai iš kitos pusės.

Dabar iš juridinės pusės. Pasakysiu, kodėl balsuosiu prieš. 3 straipsnyje parašyta, kad tiria vien tik kriminalines bylas. Atleiskite, operatyvinis darbuotojas, kuris galbūt daugiausiai prisidėjo… ne operatyvinis darbuotojas, o operatyvinis budėtojas, kuris netyrė jokių bylų, bet tik sėdėjo prie budinčiojo, registravo skambučius ir davė nurodymus, ką jis tyrė? Saugumo izoliatoriaus prižiūrėtojas tyrė kokias nors kriminalinės bylas? Netyrė, nes jam pagal pareigas tai nepriklausė. Tai vienas momentas. Išėjo po 1990 metų. Aš rodau netobulumą ir šito įstatymo neparengimą. Jau 1989 metais saugumo struktūros susukinėjo visas savo apsukas ir išėjo dirbti į priedangos struktūras, išėjo po 1990 metų. Jis neišėjo į jokią pensiją, jis išėjo pagal nurodymą dirbti priedangos struktūrose. Aš negaliu pritarti tokiam netobulam įstatymui. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl viso 3 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad 3 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti už.

Už – 64, prieš – 5, susilaikė 10. 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar galime priimti 4 straipsnį? Galime priimti 4 straipsnį, taip? 4 straipsnį priėmėme. Ačiū, Pirmininke.

Dabar prasideda kalbos dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. A.Stasiulevičius nori kalbėti už.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas įstatymo projektas yra, be abejonės, reikalingas. Jau pats įstatymo pavadinimas akcentuoja dvi atskiras pagrindines nuostatas. Pirmoji – tai organizacijos įvertinimas ir jos kadrinių darbuotojų įvertinimas. Jeigu pirmuoju atveju organizacija besąlygiškai pasmerkiama ir pripažįstama nusikalstama organizacija, tai antruoju atveju jos kadriniai darbuotojai vertinami diferencijuotai. Tai leidžia taikyti ar netaikyti jiems dabartinės veiklos apribojimus. Manau, kad visiškai logiška ir teisinga, jog nepriklausoma valstybė, gindama savo interesus, aiškiai įvardija, kas yra kas. Dviprasmybių šitoje vietoje neturi būti, todėl pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Prieštarauti nori S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, nepritariu įstatymo projektui dėl labai daugelio dalykų, kurių visų net negalima išvardyti. Trumpai galima tik paminėti siūlomą kolektyvinę atsakomybę, neteisminę tvarką, visiškai neaiškų mechanizmą, kuris remiasi trejetu, kuris turės spręsti viską. Net ir primindama tai, kaip pas mus, Seime, kalbėjo Genocido centro direktorė… Jinai užsiminė, tiesa, labai švelniai, kad, priimant tokį įstatymą, su ja net nesitarta, ar centras galės atlikti šituo įstatymu pavestus darbus ir ar galės atlikti per tokius terminus, kokie yra siūlomi. O pats svarbiausias dalykas, kad šito įstatymo 3 straipsniu mes tuos žmones, kurie ateina per 3 mėnesius, kaip čia rašo, užsiregistruoti Valstybės saugumo departamente… jie turi atskleisti žinias Valstybės saugumo departamentui apie savo buvusį darbą ir dabartinius ryšius su darbuotojais ir agentais. Vadinasi, jie turi pasakyti, su kokiais agentais jie bendravo. Po to kažkas turi spręsti, ar tas žmogus gali dirbti, ar ne. Pagrindinis motyvas pagal šito įstatymo straipsnį bus tas, kad bus žiūrima, kokius gi agentus atskleidė. Jeigu tie agentai bus laikomi blogais, tai, be abejo, taip, bet jeigu tie agentai atsidurs kitoje pusėje ir patikrinti jų niekas negalės, tada, ko gero, tokiam buvusiam saugumo darbuotojui nebus išduota indulgencija. Tas iš esmės ydingas sprendimas, mano supratimu, neatneš mums nieko gero.

Aš baigdama norėčiau pacituoti gerbiamojo kolegos, kurio tarp mūsų jau nėra, kelis žodžius, kuriuos jis pasakė dar tada, kai Aukščiausioji Taryba bandė svarstyti panašų įstatymą. Tai K.Antanavičiaus žodžiai. “Kreipiuosi į katalikus ir atsiprašau ne katalikų. Tėve mūsų, kurs esi danguje (…) ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.” Lyg ir jūsų pagrindinė malda, lyg pagrindinis pasižadėjimas. O ką mes matome šiandien?

PIRMININKAS. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Galbūt aš daugiau sakysiu savo nuomonę, nors jau iš esmės, kalbėdamas apie atskirus straipsnius, pasakiau: ne prieš patį įstatymą ir ne prieš patį principą. Todėl aš džiaugiuosi, kad bendru sutarimu buvo priimtas šio įstatymo 1 straipsnis ir nebuvo jokių diskusijų dėl paties 1 straipsnio, bet dėl paties sprendimo būdo, kuris, mano nuomone, padarytas nepasitarus su politinėmis partijomis, galų gale nepasitarus iki galo su teisininkais, kaip tai bus įmanoma realizuoti. Aš jau pasakiau keletą pastabų grynai teisine prasme. Galėčiau pereiti per visą įstatymą dar atskirai ir pasakyti daug daugiau pastabų. Todėl, bent jau mano giliu įsitikinimu, tai buvo paminėta ir čia kalbančiojo, kad bent jau saugumo darbuotojai, kadriniai saugumo darbuotojai, yra visiškai akivaizdūs ir aiškūs. Mes galime kalbėti apie jų registraciją, bet, mano požiūriu, turėtų būti visiškai atvirkščias dalykas – ne jie turėtų laukti indulgencijos, o jiems turėtų būti pranešta, kad, deja, dėl savo buvusio darbo jūs negalite užimti tokių pareigų, t.y. visiškai atvirkščias, nežeminantis žmogaus orumo, to, kuris jau galbūt daug kartų įrodė savo lojalumą Lietuvai, o atvirkščias procesas, kad jam pasakoma, atleiskite, vis dėlto dar su jumis reikėtų pasikalbėti. Aš manau, kad dėl to buvo galima sutarti ir susitarti, bet, deja, šito nebuvo norėta. Norima paprasčiausiai, aš esu įsitikinęs, politinių dividendų. Rezultatų tai iš to nebus, juo labiau kad patį didžiausią pavojų kelia ne tie apšviesti, kaip aš pavadinsiu, kadriniai darbuotojai, didžiausias pavojus yra agentai, kurie nėra apšviesti, ir netirštinkim, nejuodinkim spalvų. Pats didžiausias pavojus yra visai kitas. Dėkoju. Man toks įstatymas taip, kaip jis parengtas, yra nepriimtinas.

PIRMININKAS. R.Ozolas nori pritarti įstatymui. Prašom.

R.OZOLAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš principo įstatymui pritarti reikėtų, tačiau su didelėmis išlygomis. Centro sąjungos frakcija šitą poziciją išreiškia pritardama 1 įstatymo straipsniui. “Tarybinį saugumą laikome nusikalstama organizacija, veikusia kitų panašių organizacijų sistemoje”. Tai vienareikšmiška. Likusius straipsnius laikome esant parengtais nepakankamai.

Pirma. Įstatymas paremtas ne personalinės atsakomybės nustatymo, o malonės teikimo principu.

Antra. Vertinant buvusių tarybinių saugumo struktūrų bendradarbių šiandieninės veiklos neribojimo galimybes, nenurodomi aiškūs jų taikymo kriterijai, dėl to atsiranda subjektyvizmo ir protekcionizmo galimybė, o tai labai blogai.

Trečia. Įstatyme visiškai neminimi GRU, t.y. žvalgybos bendradarbiai, vieni iš pačių baisiausių šitos struktūros bendradarbių. Tokių ir panašių rimčiausių trūkumų yra ir daugiau. Todėl 2, 3 ir 4 straipsnius frakcija nelaiko pakankamai pagrįstais.

Gaila, kad į daugkartines mūsų frakcijos esmines pataisas nebuvo atsižvelgta. Centro sąjungos parlamentinės frakcijos posėdyje buvo sutarta, kad Seimui atmetus personalinį V.Čepo įstatymo projektą, rūpinimasis V.Landsbergio inicijuota darbo racionalizacija, kaip mes ją suprantame, iš asmeninių vieno parlamentaro pastangų, kurios buvo traktuotos pakankamai nevienareikšmiškai, turi būti perimtos partijos ir jos parlamentinės frakcijos. Buvo sutarta, kad jau dabartinio įstatymo svarstymo lygiu būtina parengti buvusių tarybinio saugumo bendradarbių pareigybių, kurioms bus taikomi ribojimai ir šiandien, tikslų rejestrą, būtina nustatyti aiškius vertinimo kriterijus, taip pat bylų teisminio nagrinėjimo galimybes.

Centro sąjungos frakcija numato darbą tęsti ir pateikti pasiūlymus, galbūt priimtinus ir atskiru įstatymu, kaip pašalinti trūkumus šiandien priimamame įstatyme, nes mes neabejojame, kad koalicijos balsų dauguma šis įstatymas bus priimtas. Kartu Centro sąjunga teiks pasiūlymus analogiškam TSKP ir naktinės LKP įvertinimui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. R.Rastauskienė.

R.RASTAUSKIENĖ. Aš siūlyčiau pritarti įstatymui. Įstatymas buvo rengiamas pakankamai solidžiai ir pakankamai daug atsižvelgiant į daugelį pataisų. Jeigu pažiūrėtumėte į pirmąjį variantą ir į paskutinįjį, tai pastebėtumėte, kad į daugelį Seimo narių pateiktų pastabų buvo atsižvelgta.

Įstatymo projektą vertinu daugiau kaip moralinį, psichologinį. Aš visiškai sutinku su E.Bičkausku, kad šitie žmonės, apie kuriuos kalba šis įstatymas, nėra tie, ir įstatymas nebus ta panacėja nuo visų bėdų, kurios yra užpuolusios Lietuvą. Tai daugiau moralinės, psichologinės reikšmės įstatymas, ir reikalingiausias jis, ko gero, tiems KGB kadriniams darbuotojams, kurie, aš įsivaizduoju būdama jų vietoje, norėtų aiškumo. Nuo šiol, nuo to įstatymo priėmimo daugiau niekas negalėtų man pasakyti tai, kad aš neteisėtai užimu kokias nors pareigas ar vietą mūsų valstybėje. Lieka galimybė šitiems žmonėms galutinai nutraukti ryšius su šita slogia praeitimi. Tai jokiu būdu nėra bausmė, tai yra galimybė įvertinti savo (turiu galvoje tuos žmones) praeitį ir mūsų Lietuvos istoriją.

Dėl to, kad iškilo diskusija, kokia komisija turi būti ir ar tik teismas galėtų nuspręsti, tai vėlgi galima būtų pasiremti mūsų kaimynų patirtimi. Daugelyje valstybių, sakykim, Vokietijoje, yra įkurta valstybės įgaliota institucija, kur yra federalinis patikėtinis, pavaldus Vidaus reikalų ministerijai, kuris sprendžia tuos klausimus. Vengrijoje veikia trijų teisėjų vadovaujama parlamento komisija. Juk niekas nedraus mūsų Prezidentui teisininkus ar teisėjus skirti į tą komisiją, kuri galėtų spręsti šituos įstatyme iškeltus klausimus. Panašiai yra ir kitose valstybėse.

Todėl dar kartą akcentuojant, kad ne bausmę nagrinės šita komisija. Manau, kad Seimas pasielgė teisingai 3 straipsnyje pasiūlydamas specialią komisiją tirti šitų žmonių praeitį. Dar kartą siūlau pritarti šitam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Prieštarauti nori A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, nesinori kartoti to paties, ką kalbėjo tie, kurie kalbėjo prieš. Aš taip pat pritariu 1 straipsniui. Iš bėdos galima sutikti ir su 2 straipsniu, nors ten šitie apribojimai kelia nuostabą. Man nesuprantama, kodėl buvęs KGB karininkas negali dirbti sėklininkystės kontrolėje, jam tai ribojama.

Dėl 3 straipsnio. Kodėl aš balsuosiu prieš – tik dėl 3 straipsnio. Bandau modeliuoti, kas gali atsitikti. Sakysime, pagal įstatymo 3 straipsnį KGB karininkas turi ateiti į Valstybės saugumo departamentą, o po to į šitą trijų žmonių komisiją, ar kaip čia ją pavadinti, “troikę”, ir prisipažinti, ką jis dirbo, ir pasakyti, kas buvo jo agentai. Galvokime, kas gali atsitikti. Atėjo šitas karininkas ir sako, kad mano agentas buvo aukštas “Sąjūdžio” veikėjas arba dabar valstybės aukštas pareigūnas. Atėjo antras agentas ir jis pakartoja to paties agento pavardę. Prisiminkime, kas vyko prieš pusmetį, ir ar mes neįsuksime valstybės dar dvejiems trejiems metams į šitą, atleiskite, košę? Kas apsaugos kiekvieną pareigūną, dabar sėdintį valdžioje, dešinėje, t.y. Konservatorių partijoje, nuo šito, ką aš kalbėjau? Jei jūs turite atsakymą, tai atsakykite. Aš atsakymo neturiu. Todėl aš balsuosiu prieš vardan jūsų.

PIRMININKAS. P.Gylys.

P.GYLYS. Palaikau kolegos A.Salamakino susirūpinimą konservatorių ateitimi, nes ji nėra šviesi, o šiandien valdžia priklauso jiems. Kam reikalingas šitas įstatymas? Moralei, jei to reikia, užtenka rezoliucijos pasakyti: būkit žmonės, išeikit iš darbų – ir kadriniai karininkai, ir agentai. Aš sutinku su ponu E.Bičkausku, kad pagrindinis pavojus – tai agentūra, kuri nuėjo iš dalies į priedangos struktūras.

Jeigu sprendžiam saugumo klausimą, spręskim sistemiškai, valstybiškai, rimtai, teisiniu pagrindu, jeigu matom, kad yra pavojus. Aš jo neatmetu. Jis yra, bet tai ne sprendimo būdas. Man šitas dalykas primena nevisišką deklaravimą, kai deklaruoja tik valstybės tarnautojai, bet nedeklaruoja jų giminės. Čia lygiai tas pat. Karininkai paskelbiami, jie ir taip gerai žinomi, bet agentūra lieka neaiški. Saugumas nepadidėja, nes teisingumo daugiau taip pat neatsiranda, ypač jeigu kalbam apie naująją “troiką”. Mes vėl pagarsėsime neteisine struktūra.

Ponia Rastauskiene, ne teisininkai, o teismai vykdo Lietuvoje teisingumą, teismai, nes teisininkas gali būti visiškai kitur. Taigi pagrindinio tikslo – saugumo, apsisaugojimo nuo informacijos nutekėjimo, nuo agentų įtakos mes nepasiekiam. Mes tik sužaidžiam naivumu, pone Landsbergi, jūs žaidžiate žmonių naivumu. Lyg ir kovojat prieš KGB, o nieko iš to nėra. Ačiū.

PIRMININKAS.Paskutinis kalbės už P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra liaudies patarlė: “Geriau žvirblis rankoj, negu jautis lankoj”. Aš sutinku su tuo, kad šis įstatymas nėra iki galo užbaigtas, nėra tobulas, kad neapima visų tų sričių darbuotojų, kurie negalėtų dirbti organizacijose. Mano rankose yra “Lietuvos aido” 27 dienos straipsnis, atspausdintas Gordijevskio, Rusijos kontržvalgybos pulkininko. Jis aiškiai pabrėžia, kad šiandien Baltijos valstybėse ypač aktyviai vykdo žvalgybą Rusijos šnipai ir kitos agentūros. Cituoju: “Rusijos žvalgyba nepaprastai domisi Baltijos valstybių, vyriausybių, politinių partijų ir užsienio reikalų ministerijų veikla”, sakė Gordijevskis. Toliau cituoju: “Lengvai galiu įsivaizduoti, kokius nurodymus gauna Baltijos šalyse veikiantis agentas. Svarbiausias uždavinys – diskredituoti politikus ir visuomenės veikėjus, kurie propaguoja narystę Europos Sąjungoje ir NATO. Antras uždavinys – diskredituoti tuos politikus, kurie nusiteikę prieš bendradarbiavimą su Rusija.” Gerbiamieji, aš noriu šiandien jums priminti vakar dienos Lietuvos televizijos reportažą, vykusį iš komisijos, kuri tiria faktus dėl aukštų pareigūnų sekimo. Ten buvo parodytas buvęs Prezidentas A.Brazauskas, jo pasipiktinimas, nes jis girdėjo, jog V.Landsbergis žino, ką jis kalbėjo su A.Paulausku, bet, deja, neparodė tolesnių to komiteto išvadų, neparodė, kad A.Brazauskas irgi sutiko, jog faktiškai šita kalba tik plepalai, ir vis dėlto per Lietuvos valstybinę televiziją faktiškai dar kartą buvo diskriminuojamas…

PIRMININKAS. Prašom kalbėti apie įstatymą.

P.GRAŽULIS. …Seimo Pirmininkas. Aš manyčiau, kad į šį įstatymą ateityje būtina įrašyti politinių partijų… kad politinėse partijose taip pat negalėtų būti nė vienas agentas.

PIRMININKAS. Laikas.

P.GRAŽULIS. Taip pat negalėtų būti žiniasklaidoje, masinio informavimo priemonėse dirbantys KGB agentai. Tai daro didžiulę diversiją, nuteikia žmones. Aš iš principo pritariu šitam įstatymui, bet manau, kad jį reikia dar papildyti.

PIRMININKAS. Pone Gražuli, jūs įtikinote net ir P.Gylį.

Dabar registruojamės. Registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos” priėmimo. Iš viso užsiregistravo 98 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 67.

PIRMININKAS. Už – 68. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 7.

PIRMININKAS. Prieš – 7. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.

PIRMININKAS. Susilaikė 11. Už balsavus 68 Seimo nariams, prieš – 7 ir susilaikius 11 Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos” priimtas.

Dvi replikos. A.Patackas ir J.Bernatonis. J.Bernatonis pirmas. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano manymu, Konservatorių frakcijos balsavimui galėjo turėti įtakos tai, kad mano gerbiama kolegė R.Rastauskienė juos suklaidino. Jeigu domina Čekijos Prezidento V.Havelo nuomonė apie Liustracijos įstatymą, kurio jis iš karto nepasirašė, paskaitykite 1992 metų vasario 11 dienos “Lietuvos aidą”.

PIRMININKAS. A.Patackas. Prašom.

A.V.PATACKAS. Iš tiesų turbūt reikėtų džiaugtis, kad pagaliau padaryta tai, kas seniai turėjo būti padaryta. Tik kyla viena tokia mintis. Mūsų visuomenėje yra keista deformacija: sukeisti vietomis nusikaltėlis ir auka. Žiūrėkite, šiandien tiek daug laiko ir su kokiu patosu, net su “Tėve mūsų” buvo saugoma nusikaltusi struktūra ir joje dirbę žmonės, kaip subtiliai, kaip preciziškai buvo bandyta suderinti žmogaus teises ir visa kita, o kai į šitą salę ateina koks nors senas partizanas ar tremtinys, kai auka ateina į šitą salę, kai jos reikalas yra sprendžiamas, tai mes numetame jam kokią nors pašalpėlę arba dar ką nors ir keliauk tu sau. Šita deformacija rodo tik tai, kad mūsų mąstymą reikia labai keisti. Aš žinau, kad daugeliui taip ir nepavyks šito padaryti, yra tam tikras aukos kompleksas, žmogus, kuris vieną kartą yra “įlaužtas” arba “nulaužtas”, įgyja keistą pagarbą budeliui ir tokie dalykai psichologui yra žinomi. Bet mes to neturėtume demonstruoti visai Lietuvai. Jeigu jau kalbame apie žmogaus teises ir visa kita, neužmirškime, kad tai, kas padėta ant svarstyklių, t.y. nusikaltėlis nelygu aukai visur, visose srityse. Jis nėra lygus aukai, jis negali būti lygus aukai, jis neturi tokių teisių, kokias turi auka, auka yra aukščiau už budelį, auka čia turi būti pagerbiama, ir tie visi juokeliai… Čia yra nejuokaujama, o yra įžeidžiamas tų žmonių atminimas. Daugelis jūsų net nebuvo aukos, net neįsivaizduojate, ką tai reiškia, neįsivaizduojate, kad į jus dabar žiūrėjo akys tų žmonių, ir tos užčiauptos burnos, kurios negalėjo pasakyti… Tas mūsų kikenimas vieną kartą turi liautis. Aišku, reikia džiaugtis, kad taip įvyko, bet, deja, nėra to džiaugsmo, teisybė yra labai toli.

PIRMININKAS. K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Aš labai džiaugiuosi, kad šitas įstatymas buvo svarstomas, ir savaime aišku, jis turėjo būti priimtas. Tik man labai gaila ir liūdna, kad mes neatkreipėme dėmesio į Prezidento pasiūlymą. Jis atsiuntė specialiai savo atstovą pristatyti jo abejones dėl to įstatymo veikimo. Dabar Prezidentas tą įstatymą turės vetuoti. Todėl labai gaila, mes galėjome atkreipti dėmesį į Prezidento pasiūlymus ir priimti taip, kad visi tuo įstatymu būtume visiškai patenkinti.

PIRMININKAS. Taigi baigėsi visos replikos. Šį darbotvarkės klausimą baigėme.

Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos” įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-1237(4) (priėmimas)

2-2b darbotvarkės klausimas – SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1237(4). Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Priėmimo stadija. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, antrasis įstatymas numato mechanizmus, išaiškina terminus, papildo ir padaro veikiantį mūsų ką tik priimtą įstatymą. Čia buvo dar daugiau darbo, atsižvelgiant į visokius galimus atvejus, į visokias abejones dėl darbo santykių ir panašius dalykus. Galų gale jūs turite jo rezultatą, t.y. ketvirtasis projektas, kuriame dar vieną mažą pataisą aš esu numatęs padaryti pagal paskutiniu metu gautus pasiūlymus.

Bet gal tarp jūsų pasiūlymų bus ta pastabėlė?

PIRMININKAS. Ar galime pradėti pastraipsniui ir dalimis priiminėti?

V.LANDSBERGIS. Taip, matyt, reikia.

PIRMININKAS. Pavadinimui nėra pastabų. 1 straipsnio pirmajai daliai yra S.Burbienės pastaba. Prašom S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. Vieną dalį aš atsiimu, kadangi pagrindiniame įstatyme jau priimta, kad visos įstaigos, įmonės, organizacijos lieka. Todėl čia nebereikia, bet dėl antrosios dalies aš norėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Prašom dėl antrosios dalies.

S.BURBIENĖ. Siūlau vietoj paskutiniame projekte parašyto “per 20 dienų”, ne taip, kaip anksčiau buvo 10, aš siūlyčiau pratęsti terminą iki 1998 m. rugsėjo 1 d. Ir todėl, kad to paties įstatymo 2 straipsnyje, baigiamosiose nuostatose, yra parašyta, kad “Vyriausybė per 10 d. nuo įstatymo įsigaliojimo patvirtina strateginių objektų, kuriuose negali dirbti buvę VSK kadriniai darbuotojai, sąrašą”. Visų pirma reikėtų “strateginių objektų” ir tuo užbaigti, bet iš tikrųjų žmogus, kuris dirba atominėje elektrinėje, gali iš karto žinoti, kad tai tikrai bus strateginis objektas. Tačiau jei žmogus dirba, pavyzdžiui, cukraus pramonėje, o dabar cukrus vos ne strateginė prekė, tai galbūt jis tą sužinos per vėlai ir tiesiog nesuspės pasakyti savo darbdaviui. Siūlyčiau protingai ištempti tą laiką, kad tas, kuris jaučia sąžinės graužimą ir nori prisistatyti, spėtų tą padaryti.

PIRMININKAS. Niekas nenori kalbėti dėl šios pataisos. Pirmininke, jūsų pozicija.

V.LANDSBERGIS. Kaip tik šita vieta buvo patikslinta nuo 10 dienų iki 20 dienų, kad po to sąrašo patvirtinimo, ką turi padaryti Vyriausybė, dar būtų laiko, jeigu kam nors iš tikrųjų neaišku. Nemanau, kad cukraus fabrikas pateks į tą sąrašą.

PIRMININKAS. Registruojamės ir apsispręsim balsuodami. Registracija. Balsuosime dėl S.Burbienės pataisos 1 straipsnio pirmajai daliai, kur S.Burbienė siūlo keisti laiko tarpo apibrėžimą. Prašom registruotis. Vyksta registracija. Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Kas remia S.Burbienės siūlymą, spaudžia mygtuką “už”, kas remia Pirmininko poziciją, balsuoja prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl S.Burbienės pataisos. Už pataisą – 7, prieš – 51, susilaikė 8. Pataisa nepriimta.

S.Burbienės pataisa antrajai daliai. Siūlymas išbraukti dalį teksto. Prašom. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Paskutinį sakinį siūlau išbraukti todėl, kad čia yra žodžiai “turi teisę”. Iš esmės tas pasakymas nieko nereiškia. Jie arba turėtų privalėti, arba iš viso apie tai nereikia šnekėti, nes gali pranešti, gali nepranešti, gali sekti, kur nuėjo tas buvęs saugumietis, gali nesekti. Taigi šitas sakinys praktiškai tėra gražūs žodžiai.

PIRMININKAS. A.Stasiulevičius nori kalbėti prieš šią pataisą.

A.H.STASIULEVIČIUS. Manau, kad šitas sakinys yra visai vietoj ir reikalingas. Pasakyčiau, kad ne tik turi teisę, bet kiekvienas turi jausti sąžinę ir pareigą šitą padaryti. Toks apsisprendimas būtų labai tinkamas. Aš prieš pataisą.

PIRMININKAS. Pirmininke, jūsų nuomonė.

V.LANDSBERGIS. Manau, kad tas sakinys nieko nekenkia.

PIRMININKAS. S.Burbienė prašo balsuoti. Balsuojam dėl S.Burbienės pataisos. Kas remia šią pataisą, spaudžia mygtuką “už”, balsuojantys prieš, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Už pataisą – 4, prieš – 46, susilaikė 13. Pataisa nepriimta.

Pataisa trečiajai daliai. Prašom, Burbiene.

S.BURBIENĖ. Pasiūlymu įrašyti žodį “teisė” remiu gerbiamojo teisininko V.Vadopalo pasiūlymą.

V.LANDSBERGIS. Man atrodo, kad tai įrašyta antroje eilutėje. Mes atsižvelgėme į pono V.Vadopalo pasiūlymą.

PIRMININKAS. Tai jau atsižvelgta į pasiūlymą? Taip? Dėl to daugiau nediskutuojame. Ketvirtajai daliai nėra pataisų. Penktajai daliai yra J.Bernatonio ir S.Burbienės pataisa. Pradėsim nuo S.Burbienės. Prašom. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Siūlau penktojoje ir šeštojoje dalyje, ten, kur yra pranešimas darbdaviui, įrašyti, kad pranešimas būtų taip pat ir tam besikreipusiam asmeniui, t.y. kad žinotų atsakymą iš šitų struktūrų ne tik darbdavys, bet ir tas žmogus, kuris kreipiasi į darbdavį, norėdamas išsiaiškinti, ar jis gali, ar negali toliau dirbti.

PIRMININKAS. J.Bernatonis nori pritarti šiai pataisai. Prašom.

J.BERNATONIS. Pritariu.

PIRMININKAS. Pritariat. Ačiū. Daugiau niekas nenori kalbėti. Pirmininke, jūsų nuomonė?

V.LANDSBERGIS. Aš ne visai suprantu, kurioje vietoje ką reikia pranešti.

PIRMININKAS. Tai yra pirmame sakinyje penktosios dalies. “Jeigu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Valstybės saugumo departamentas pateikia bendrą išvadą”, siūlo įrašyti žodžius “pateikia darbdaviui ir į jį besikreipusiam asmeniui bendrą išvadą”, kad būtų pateikiama tiek darbdaviui, tiek asmeniui, kuris kreipėsi į darbdavį.

V.LANDSBERGIS. Čia nepasakyta, kad negalima pateikti ir tam asmeniui. Aš galvoju, kaip pavadinti tą asmenį. Čia toks blogas redagavimas. Jie pateikia bendrą išvadą, ir tiek.

PIRMININKAS. J.Beinortas. Prašom.

J.BEINORTAS. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad bet kuriuo atveju, nes tai yra susiję su atleidimu iš darbo, atleidimo iš darbo motyvavimas yra tam asmeniui pranešamas. Darbdaviui privalu pagal darbo įstatymus pranešti priežastį, dėl ko jis atleidžiamas. O tos priežasties neįmanoma bus pranešti kaip tik pateikiant tą medžiagą, kurią yra gavęs darbdavys iš kompetentingų institucijų. Nemanau, kad reikia čia tą įterpti.

PIRMININKAS. Jūs sakote, kad tai perteklinis dalykas.

J.BEINORTAS. Taip, čia perteklinis dalykas.

PIRMININKAS. Ar ponia S.Burbienė reikalautų balsuoti? Nebereikalaujate. Ačiū. Aišku. S.Burbienės pataisų daugiau nebėra. J.Bernatonio pataisa, bet aš manau, kad mes dėl jos jau esame apsisprendę. J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Mano manymu, tai, kas siūloma, galima priimti ir šiame įstatyme dėl įgyvendinimo, nors praeitame įstatyme į panašų siūlymą nebuvo atsižvelgta. Visų pirma esu įsitikinęs, kad šiuo įstatymu siekiama teisingumo. Tačiau Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo tik teismai. Seimas šiuo atveju negali pakeisti teismo. Seimas gali priimti įstatymus, už ką, kaip, ką reikia bausti, tačiau bausmę nustatyti kiekvienam asmeniui individualiai turėtų teismas. Norėčiau priminti ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Pagal jo pirmąją dalį, kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką, lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Jeigu būtų kreipiamasi šiais atvejais į teismą, tuomet nekiltų jokių abejonių dėl šio įstatymo konstitucingumo ir dėl mūsų tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje vykdymo. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Rastauskienė nori prieštarauti jūsų siūlymui. Prašom.

R.RASTAUSKIENĖ. Taip, nes prieš tai priimtame įstatyme mes jau apsisprendėme, kokia institucija turėtų spręsti mūsų prieš tai priimtame įstatyme nurodytus klausimus, o kreiptis pačiam žmogui, kuris buvo atleistas iš darbo, nors to J.Bernatonis ir nesiūlo, bet kiekvienas Lietuvos pilietis gali kreiptis į teismą, yra galimybė apskųsti vieną ar kitą įvykį ar sprendimą. Manau, kad pono J.Bernatonio pataisa šiuo atveju nereikalinga.

PIRMININKAS. Taigi, Pirmininke, jūsų nuomonė.

V.LANDSBERGIS. Mano nuomone, čia nieko papildomo nereikia. Mes apie tai jau esame kalbėję ir apsisprendę.

PIRMININKAS. Taigi balsuojam dėl J.Bernatonio pataisos penktajai ir šeštajai dalims. Kas ją remia, spaudžia mygtuką “už”, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už pataisą – 3, prieš – 55, susilaikė 5, pataisai nepritarta. Dėl viso 1 straipsnio būtų norinčių kalbėti ar galim priimti? J.Bernatonis nori kalbėti už. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad buvo mano pataisa šeštajai daliai, tačiau kadangi mano pataisai penktajai daliai dėl atleidimo procedūrų nebuvo pritarta, todėl ir dėl darbuotojų nušalinimo, žinoma, aš tokios pataisos neteikiu, atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi galim 1 straipsnį priimti. Prašom, Pirmininke, jūsų nuomonė.

V.LANDSBERGIS. 1 straipsnio aštuntojoje dalyje yra pasiūlymas, kurį aš priimu, padidinti terminą nuo 10 dienų iki 20 dienų, atitinkamai kaip ir kitur yra.

PIRMININKAS. Taigi pataisa padaroma aštuntojoje dalyje.

V.LANDSBERGIS. Ne vėliau kaip per 20 dienų.

PIRMININKAS. Taip, pataisa yra priimta, niekas neprieštarauja. Dėl 1 straipsnio daugiau pasiūlymų nėra. 1 straipsnį galim priimti ir priimam.

2 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Galim priimti ir priimam. Ačiū, Pirmininke. Pastraipsniui priėmėm. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim eiti prie balsavimo? Balsuojam. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Registruojamės ir balsuosim. Balsuosim dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo įgyvendinimo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuot.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 65.

PIRMININKAS. Už – 66. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 2.

PIRMININKAS. Prieš – 2. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Susilaikė 4. Balsavus už 66 Seimo nariams, prieš – 2 ir susilaikius 4 SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo įgyvendinimo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo  papildymo įstatymo projektas Nr.P-1282 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

2c darbotvarkės klausimas – Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1282. Pateikimas. Pranešėjas – V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, tai, ką aš dabar siūlau priimti, yra tiesiogiai susiję su mūsų ką tik priimtais įstatymais. Ta proga aš šiek tiek susiedamas noriu pasakyti porą pastabą. Štai ką tik neseniai gerbiamasis kolega R.Ozolas minėjo, jog Centro frakcija buvo kažką sutarusi, kad atmetus pono V.Čepo siūlymą reikės partijoms perimti kažką ir toliau dirbti. Tai aš primenu, kad pono V.Čepo siūlymas nėra atmestas, ponas V.Čepas, matyt, siūlys toliau įvarius kitus aspektus tos visos didelės problemos, kurią mes ką tik pradėjom spręsti. Ir Centro sąjunga, kaip sakė ponas R.Ozolas, teiks pasiūlymus dėl Komunistų partijos pasmerkimo. O pono A.Salamakino įspėjimai, kad gali būti labai pavojinga, jeigu ateis buvę kadriniai darbuotojai ir teiks informaciją apie agentų pavardes, kils labai didelis pavojus Konservatorių partijai, ponas P.Gylys taip pat labai susirūpino. Aš pasakysiu, kad mes kaip tik ir numatome, jog kad ir apie ką kalbėtų, tai nebūtinai yra patikima informacija. Ir ji jokiu būdu negalės būti vieša, tai yra valstybės paslaptis. Galbūt kas nors kada nors darys išvadas, jeigu bus dokumentinių kokių nors pagrindimų. Tačiau kad nebūtų tokio būgštavimo, jog čia bus tyčia skundžiami, melagingai skundžiami žmonės, arba kad tokia informacija galės plisti dėl mūsų priimto įstatymo sąlygų, tai būtina įtvirtinti tą informaciją kaip valstybės paslaptį. Tai jau numatyta, bet mes turime papildyti ir Valstybės paslapčių įstatymą atitinkama nuostata. Štai kodėl čia kartu yra teikiamas ir tas papildymas. Jam prieštaravimų nėra, galbūt ir jūs neprieštarausite, galbūt mes galėsime iš karto priimti. Bet dabar yra pateikimo stadija.

PIRMININKAS. Taigi trys Seimo nariai nori paklausti. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, ar nebūtų tikslinga paprasčiau įrašyti įstatymo pavadinimą ir kartu atsisakyti straipsnio bei jo dalies įrašymo į šį punktą, kadangi panašia tvarka į įstatymus ir kiti įstatymai, be tokios detalizacijos, yra įrašomi. Aš galėčiau pateikti pavyzdį. Sakykim, pagal Lietuvos Respublikos valstybės saugumo komiteto ir jo kadrinių darbuotojų veiklos vertinimo įstatymą. Tai viskas tilptų. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Matot, pavadinimas yra toks, koks jis yra, jo dabar neredaguosim. Tiksliai nurodomas tas įstatymas, kurį mes ką tik priėmėme. Galbūt straipsnį ir dalį nurodyti irgi nekenkia, nes būtent ten nurodomas paskatinimas pateikti tokias žinias.

PIRMININKAS. K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Man keistokai skamba čia, kad pagal šio įstatymo pavadinimą – Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymą. Man atrodo, kažin ar tos žinios yra mūsų valstybės paslaptys, greičiau jos buvo anos, sovietinės, valstybės paslaptys. Ir kažkaip nelogiškai visa tai skamba – dabartinėje Lietuvoje kalbėti apie valstybines paslaptis ir turėti galvoje informaciją, kurią teikia buvusio VSK kadriniai darbuotojai. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Aš manau, gerbiamoji kolege, kad šiuo atveju kalbama apie žinias, kurias gali suteikti buvę kadriniai darbuotojai. Bet mes apskritai laikomės principo ir laikysimės kituose panašiuose įstatymuose, kad žinios, kurias kas nors teikia apie agentus, apie įtakos agentus (ponas P.Gylys labai rūpinosi tuo, kaip apsisaugoti), reikalingos, bet jos yra neskelbtinos, jos yra valstybės paslaptys, nes jos gali būti ir klaidingos, ir šmeižiančios, ir įžeidžiančios. Jos žinotinos ir, esant reikalui, jeigu kompleksiškai su dokumentais, su kitais įrodymais, jos yra naudojamos teisminiame procese. Tai yra visai kas kita. O šiaip jų toks suteikimas arba kaupimas tikrai turi būti įslaptintas.

PIRMININKAS. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, išties jūs mane truputį nuraminote, kad vis dėlto tai bus įslaptinta. Tačiau yra tokia lietuviška patarlė, kad paslaptis gali būti tarp dviejų, jeigu vienas iš jų yra kapuose. Dabar mes atiduodam saugumo departamentui ir Genocido tyrimo centrui žinoti visas paslaptis. Tai jau dvi struktūros. Mes žinom, kad žiniasklaidoje pasirodo labai daug valstybinių paslapčių, kurių net parlamentarai nežino, todėl galbūt čia mano ir ne klausimas. Aš reiškiu abejones, ar išlaikysime šitas paslaptis.

V.LANDSBERGIS. Aš galiu atkreipti jūsų dėmesį, gerbiamasis kolega, kad čia yra jau didelio Valstybės paslapčių įstatymo 6 straipsnio pirmosios dalies 28 punktas. Jūsų tokie būgštavimai, kad yra daug paslapčių, apie kurias kas nors gali sužinoti… Lygiai tokie pat labai dideli būgštavimai galėjo būti ir prieš tai. Yra tam tikra tvarka. Jeigu jūs nepasitikite valstybės pareigūnais, dirbančiais Valstybės saugumo departamente, tai jūsų teisė. Bet jeigu jie skleidžia paslaptis, jie nusižengia įstatymui ir jie baudžiami. Tam yra įstatymas.

PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? A.Stasiulevičius. Prašom.

A.H.STASIULEVIČIUS. Labai trumpai norėčiau pasakyti, kad, mano supratimu, čia nėra patarlių rinkinys, o konkretus ir solidus įstatymas, logiškai išplaukiantis iš tik ką priimtų dviejų įstatymų. Jis yra reikalingas, todėl siūlau pritarti po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pritariame. Ar Pirmininkas siūlytų šiandien priiminėti įstatymą? Pirmininkas siūlo šiandien priimti įstatymą. Ar galime taikyti ypatingos skubos tvarką? Galime. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, taigi pradedame priėmimo procedūrą. Vienas straipsnis. Pirmininko nekviečiame į tribūną. Ar norėtų dar kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Manau, kad priėmus ankstesnius įstatymus šio įstatymo vienas straipsnis, kuris yra pateiktas, yra logiškas, bet man atrodo, kad tokiu atveju reikėtų keisti įstatymo pavadinimą. Galėtų būti toks variantas: “Valstybės paslapčių ir neskelbtinos informacijos apsaugos įstatymo papildymo įstatymas”, nes tikrai esu įsitikinusi, kad čia nėra Lietuvos valstybės paslaptis, o tiesiog neskelbtina informacija, kaip ir sakė gerbiamasis Seimo Pirmininkas.

PIRMININKAS. Deja, čia yra bendro įstatymo pavadinimas ir mums dabar būtų sunku pakeisti jo pavadinimą.

Taigi, gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Registruojamės! Prašom registruotis. Balsuosime dėl Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo papildymo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 81 Seimo narys.

Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 75.

PIRMININKAS. Už – 76. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Balsavus už 76 Seimo nariams Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo papildymo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1245 (svarstymas)

2-3 darbotvarkės klausimas – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1245. Svarstymo stadija. Nėra užsirašiusių kalbėti. Aš noriu paskelbti svarstymo komitetuose rezultatus. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pritarė šiam įstatymo projektui.

Ar viceministrė ponia V.Latvienė norėtų tarti baigiamąjį žodį? Ne. Taigi ar galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Galime. Ačiū.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 1, 2, 9, 10, 16, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1227(2). Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1228 (svarstymas)

Toliau 2-4a darbotvarkės klausimas – Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 1, 2, 9, 10, 16, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1227(2). Svarstymo stadija.

Užsirašę kalbėti diskusijoje du Seimo nariai – J.Valatka ir J.Listavičius. Kviečiu J.Valatką. Kol jis ateis, noriu paskelbti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą – pritarti patobulintam antrajam projektui. Dabar kalbės J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Kadangi laikas tikrai negailestingai eina, aš daug nekalbėsiu apie šitą įstatymą. Aš tiktai noriu atkreipti dėmesį, kad gerbiamasis kolega J.Listavičius išplatino “Omnitel” laišką Biudžeto ir finansų komitetui, kuris, atrodo, yra logiškas. Šiame laiške kalbama apie tai, kad ilgalaikių paslaugų, ūkinių operacijų, energijos, dujų, ryšių ir kiti praėjusio laikotarpio, ne ilgesnio nei vienas mėnuo, apskaitos dokumentai surašomi ir pateikiami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Laikas nerealus. Vis dėlto šitą laiką reikėtų pratęsti bent iki 20 d. arba, kaip siūlo “Omnitel” savo tikrai dalykiškam laiške, iki 30 dienos. Aš tik tiek norėjau pasakyti. Pasiūlymas tikrai svarstytinas ir vertas dėmesio. Aš manau, kad įstatymo teikėjai apie tai dar pagalvos. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Buhalterinės apskaitos pagrindų atskirų straipsnių pakeitimai reikalingi. Jie padiktuoti gyvenimo praktikos. Įstatymo projekte papildytas apskaitos subjektų sąrašas, apibrėžtas duomenų įrašymo į apskaitos registrus laikas, nustatytas laikas, iki kada nuolatinių ir ilgalaikių paskolų ūkinių operacijų praėjusio laikotarpio apskaitos dokumentai pateikiami arba išsiunčiami paslaugos gavėjui, padaryta išimtis dėl privalomų rekvizitų dokumentams už telekomunikacijų paslaugų teikimą masiniams vartotojams, patikslinta apskaitos subjekto ilgalaikio turto įkainojimo apskaitoje ir balanse tvarka, patikslinta, kas nustato inventorizacijos tvarką ir kaip iš savininko paimti apskaitos dokumentus teisėsaugos kontrolės ir kitiems klausimams spręsti.

Įstatymo projekto pagrindinės nuostatos dėl registrų tvarkymo ir nuolatinių bei ilgalaikių paslaugų dokumentų apyvartos buvo apsvarstyti pasitarimuose su mokslininkais ir praktikais. Įstatymo projektas du kartus svarstytas Biudžeto ir finansų komitete, buvo atsižvelgta į Teisės departamento išvadą. Įstatymo projektui Biudžeto ir finansų komitete pritarta. Praktikai, matyt, nebus visiškai patenkinti, bet apskaita turi būti tiksli ir tvarkoma laiku. Nevykdyti šių reikalavimų negalima, todėl pritariu įstatymo projektui po svarstymo ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū.

Ir paskutinis šios serijos įstatymas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Nė vienas Seimo narys neužsirašė kalbėti diskusijoje. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ir viceministrės neprašome tarti baigiamojo žodžio? Ne, viskas aišku. Pritariame po svarstymo ir šiam įstatymo projektui.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 17, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 39, 39¹, 47, 48, 50, 52, 54, 55, 56, 57, 58 straipsnių papildymo ir pakeitimo bei papildymo 27¹, 29¹, 52¹ ir 56¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.P-1247. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo įsigaliojimo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-1248 (svarstymas)

Dabar 2-5a darbotvarkės klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo bei papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektas Nr.P-1247. Gerbiamieji kolegos, čia yra užsirašę kalbėti keturi Seimo nariai. Aš kviečiu Alg.Butkevičių. Nematau. Tada prašau S.Burbienę. S.Burbienė. Ruošiasi J.Matekonienė.

S.BURBIENĖ. Valstybės paslaptys…

PIRMININKAS. Valstybės paslaptys yra priimtos. Prašom, Burbiene.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau aptarti keletą problemų, kurios, mano supratimu, yra šiame įstatymo projekte.

Viena iš problemų grupių yra siūlymas mokesčių administratoriams laikinai apriboti mokesčių mokėtojų teisę disponuoti jam priklausančiu turtu. Iš viso nelabai aišku, kodėl tokį papildymą reikėjo įrašyti, nes areštuoti mokesčio mokėtojo turtą galima pagal dabar galiojantį įstatymą ir šiame įstatyme tos galios niekas neatima.

Tuo tarpu to paties įstatymo 10 straipsnyje, kur yra 32 bazinio straipsnio pakeitimas, yra paaiškinta, kas yra areštas: “Mokesčio mokėtojo turto areštas yra turto aprašymas ir uždraudimo juo disponuoti paskelbimas, nesvarbu, kas arešto dieną tą turtą turėjo”. Tai yra į arešto sąvoką pagal šitą apibrėžimą įeina ir draudimas disponuoti turtu. Tai viena problema.

Antra problema yra siūlomos vadinamosios padidintos palūkanos, t.y. padidinti delspinigiai. Iš pradžių sakoma, kad delspinigių dydis nustatomas palūkanų normą padidinus iki 10 punktų, tačiau kiek beieškojau, neradau, kokia palūkanų norma, kieno palūkanų norma ir kaip ji yra didinama. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, kuris man sukėlė, sakyčiau, nerimą, t.y. 19 straipsnis, arba 50 bazinio straipsnio pakeitimas, kur 3 punkte yra rašoma, kad ūkio subjektams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms už 49 straipsnio tam tikruose punktuose nurodytus pažeidimus skiriamos baudos. Ir yra vardijama pirmojoje dalyje: 10% dydžio bauda skaičiuojama nuo paskutiniųjų 12 mėnesių pajamų įplaukų arba dešimteriopa dėl apgaulingos apskaitos nuslėptų prekių vertės neapskaitytų darbuotojams išmokamų išmokų bauda. Mano supratimu, tos baudos yra šiek tiek per didelės. Kaip jau mes ne kartą esame sakę, kad ir 20 tūkst. Lt, ir vėliau 50 tūkst. Lt kitame straipsnyje yra baudos, kurios neverčia mokėti, bet verčia bankrutuoti, ir vargu ar jos iš tikrųjų šiuo atveju yra reikalingos. Bet, kaip sakiau, man svarbiausias atrodo tas klausimas dėl turto arešto ir dėl draudimo disponuoti. Man atrodo, kad jeigu įstatymo projektas bus toliau svarstomas, gal kai ką bus galima pataisyti, gal ir viskas bus gerai.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu J.Matekonienę kalbėti frakcijos vardu.

J.MATEKONIENĖ. Svarstomi Lietuvos mokesčių administravimo įstatymo net 25 straipsnių pakeitimai ir papildymai. Tai yra labai svarbus įstatymas ir daromi labai svarbūs ir dideli pakeitimai, todėl svarstymas turėtų būti labai atidus. Į Verslo pakomitetį, į Centro frakciją ir susitinkant su rinkėjais verslininkais yra suplaukę daug pataisų dėl šio įstatymo. Šias pataisas suformulavo ir verslo asociacijos, kurios, gindamosi nuo įvairiai traktuojamo mokesčių administravimo, yra priverstos išlaikyti brangiai apmokamus konsultantus.

Dabar jau mano pataisos, mano pastabos. Labai žiauriai yra suformuluotas 2 straipsnis, t.y. 17 straipsnio pakeitimas, kuris susijęs su 37 straipsniu. Teigiama, kad iš asmenų sąskaitų ne ginčo tvarka galima išieškoti nesumokėtus mokesčius. Mokesčių administratorius gali duoti nurodymą užšaldyti banko sąskaitas. Kaip rodo praktika, neretas atvejis, kai mokesčių administratoriai klysta. Jų klaidos pripažįstamos, bet jau po laiko. Jas pripažįsta ir patys administratoriai, ir teismai. Pasekmė – verslo sužlugdymas.

Taip atsitiko su UAB “Baltijos Sabina”. Mokesčių administratoriaus klaida buvo kaip sniego griūtis, atnešusi milijoninę žalą ir visiškai sužlugdžiusi verslą. Todėl areštuoti banko sąskaitą tikslinga tik teismo sprendimu. Vėlgi faktai rodo, kad mokesčių administratoriai daugiausia teismo ginčų pralaimi, tačiau įmonei padarytų nuostolių nekompensuoja. Tuomet tik teismas gali sumokėti ir sustabdyti judėjimą sąskaitose, ir tik teismas turėtų priteisti lygiai verslininkui, lygiai administratoriui vertinant ne tik žalą, bet ir visą nuostolį.

Vėlgi neaišku, ir netgi nekorektiška, kad mokesčių mokėtojas turi pats įrodyti, kad mokesčių administratorius yra neteisus, t.y. 26 straipsnis. Ir netgi teisme įrodžius, kad verslininkas yra teisus, verslininkas pralaimi, nes versle laikas – pinigai. Tai nėra aforizmas. Tai yra tiesa.

Įstatyme, manau, neturi likti prielaidų mokesčių inspektorių piktnaudžiavimams. Dabar šie faktai yra akivaizdūs. Kodėl mes įstatyme neįtvirtiname, kad būtų pažymimas kiekvienas mokesčių inspektoriaus apsilankymas ir to apsilankymo rezultatas? Tuomet paaiškėtų, kad lankomi tie mažiukai, mokantys mokesčius, darantys nedideles klaidas, o didieji rykliai yra verslo ramybėje. Įvedama naujovė – netiesioginis mokesčių nustatymo būdas. Šis metodas ekonomikoje žinomas, bet visur jis yra laikomas ne kaip pagrindinis, o kaip nurodantis, kaip rekomenduojantis. Jeigu kyla įtarimas, kad mokesčiai slepiami, netiesiogiai tai argumentavus, turi būti atliekamas tiesioginis dokumentinis patikrinimas ir tik tuomet galima daryti nuoskaitas. Ten, kur pinigai, ten turi būti visiškai aišku, už ką ir kiek yra mokama.

Netiesioginis mokesčių nustatymas gali būti taikomas ir gali būti įstatymiškai įtvirtinamas tik tais atvejais, kai dokumentai yra dingę, arba jie yra pamesti. 6 straipsnyje visiškai nėra objektyvumo. Visus numatytus atvejus gali leisti arba neleisti mokesčių administratorius ir finansų ministras. Būtų geriau, kad įstatymas būtų aukščiau jų, o jie veiktų tik įstatymo ribose.

8 straipsnio paskutinis sakinys kelia abejonių, nes teigiama, kad teismo raginimas laikomas įteiktu, jeigu mokesčio mokėtojo nerandama buveinėje jo nurodytu adresu ir darbo laiku du kartus. Tačiau žinoma, kad yra verslų, kurių darbo vietos yra judamos, kai yra nesėdima vienoje vietoje. Žinoma, kad uždarąją akcinę bendrovę, akcinę bendrovę gali įsteigti vienas žmogus. Tada kaip mes jį rasime darbo vietoje, jeigu, tarkime, jis guli ligoninėje? Labai atsakingai įstatyme turi būti apibrėžtas apgaulingas apskaitos vedimas, kai yra fiksuojama mokesčių nepriemoka. Ar tai yra klaida, ar tai baustinas nusikaltimas?

Dabar dėl baudų. Per didelės bausmės tvarkos neįveda. 10% metinių pajamų dydžio bauda, sutikim, yra verslo žlugdymas. Ši bauda gali būti ir turi būti taikoma tada, kada verslą reikia uždaryti. Nes uždaryti verslą šiandien pasinaudojant kitais įstatymais praktiškai neįmanoma. Todėl aš manau, kad 10 % metinių pajamų dydžio baudą reikia įvesti ir tvirtai taikyti tik kontrabandos fiksavimo atveju. Visais kitais atvejais baudos turi būti diferencijuojamos pagal verslo pajėgumą.

Ir dabar svarstymą vis dėlto norėčiau užbaigti tokiais geresniais palinkėjimais, t.y. tai, kas šiame įstatyme jau yra tikrai sveikintina. Labai gerai, kad leidžiama patikslinti apskaitos dokumentus, t.y. 27 straipsnis, kad leidžiama patikslinti mokesčio deklaraciją (50 straipsnis), ir labai puiku, kad suburiama mokesčių ginčų komisija. Aš manau, kad ji tikrai turės darbo, ir būtų labai gerai, kad ta visa sukaupta informacija šitoje ginčų komisijoje būtų panaudojama tolesniam ir šito įstatymo, ir visų kitų devyniolikos mokesčių įstatymų tobulinimui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu K.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, taupydama mūsų visų laiką aš labai sutrumpinsiu savo kalbą, ypač turėdama minty, kad kolegė J.Matekonienė labai svariai ir argumentuotai išdėstė kritines pastabas.

Norėčiau atkreipti dėmesį į paskutinius jos pasakytus teiginius dėl baudų dydžio ir šiek tiek kitaip pasižiūrėti. Ji minėjo, jog baudas reikėtų diferencijuoti pagal verslo pajėgumą. Tai yra tiktai vienas aspektas. Jeigu mes imame procentais, tai čia jau ir yra diferencijavimas, ir šitas argumentas labai lengvai atmetamas. Man atrodo, kur kas svarbiau baudas diferencijuoti pagal kaltės pobūdį ir nuostolius, padarytus valstybei. Tai yra svarbiausias dalykas, dėl ko yra nustatoma bauda. Tai viena.

Antra, pats baudos dydis. Gerai, kad jau dabar yra kai kurios pataisos, sakykim, nuo 50 tūkst., išskyrus ypatingus atvejus, yra sumažinama minimali suma mažam verslui iki 20 tūkst. litų, kai įplaukos per 12 paskutiniųjų mėnesių pritaikius 10% baudos dydį sudaro mažiau nei 20 tūkst., tai, žinoma, irgi labai daug mažam verslui.

Bet aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį į 10% dydžio nerealumą. Kalbama ne apie tą sumą, kuri susidaro kaip PVM nustatymo bazė, kaip skirtumas daugeliu atveju komercinėse įmonėse tarp pirkimo ir pardavimo kainų, juo labiau ne apie pelną. Kalbama apie metines įplaukas. Ir daugeliui įmonių tai kur kas daugiau nei metinis pelnas, net gali būti 5 metų pelnas. Ką reiškia tokia bauda? Ta bauda jau yra ne bauda, o nuosprendis įmonę sunaikinti.

Aš noriu atkreipti dėmesį į mintį, kuri buvo svarstoma vienoje iš Lietuvos Konstitucinio Teismo konferencijų konkrečiai kalbant apie šias baudas, kad jos turi antikonstitucinį konfiskacinį pobūdį. Ką tai reiškia? Tai yra, kad pasikėsinama į nuosavybę. Jeigu žmogus sukūrė savo verslą, kredito pagrindu užstatė savo turtą ir jam reikia mokėti nepakeliamai didelę baudą, jis iš esmės praranda visą savo turtą. Prasideda grandininė reakcija ne tik jam, bet ir jam turtu padėjusiems šeimos nariams.

Pagalvokime, taikant tas nuobaudas, turiu minty ne tik šitą nuobaudą, taip pat ir sąskaitų areštą, ir kitus paminėtus ponios J.Matekonienės punktus, tai susiję ir su partneriais. Jeigu šitoks likimas ištinka įmonę, kuri baudžiama, tai kodėl turi nukentėti jos partneriai? Nes automatiškai įstringa atsiskaitymai ir yra ilga grandininė reakcija. Nejaugi finansinės institucijos, Finansų ministerija, sakyčiau, beveik piktybiškai nori nuniokoti mūsų verslą? Jis toks gležnas ir trapus. Nuolat norisi priminti Ūkio ministerijai, kad dialogas tarp Ūkio ministerijos, kuri turi atstovauti, turi apginti mūsų ūkio gyvybingumą, jo perspektyvumą, ir Finansų ministerijos, kuri daugiau galvoja apie biudžeto formavimą, t.y. apie pajamų sukaupimą, nevyksta, normalus subalansuotas dialogas nevyksta. Šitas dialogas turi vykti Vyriausybės lygmeniu. Turi būti Vyriausybės posėdis, kad pagaliau premjeras vis dėlto išspręstų labai užsitęsusį ginčą. Ne vienoje konferencijoje, seminare Ūkio ministerijos, departamentų vadovai prisipažįsta, kad jie galvoja lygiai taip pat, kaip aš dabar kalbu, kad jie mato tas problemas. Deja, jiems nepavyksta, ūkio ministras užsiėmęs atskirais projektais, jam nėra kada vesti dialogą su Finansų ministerija, o departamentų vadovų balsas yra per silpnas. Todėl mes čia būkime labai labai objektyvūs. Aš ypač kviečiu visus Seimo narius dėl šitų baudų neskubėti pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi Seimo nariai, užsirašę kalbėti diskusijoje, baigė kalbėti. Ar ponia V.Latvienė norėtų dar tarti baigiamąjį žodį?

Prašom. Viceministrė V.Latvienė.

V.LATVIENĖ. Aš norėčiau tiktai paminėti tuos klausimus, kurie buvo iškelti diskusijoje. Pirmiausia norėjau dėl laikino apribojimo.

Mes siūlome įvesti laikino apribojimo disponavimo turtu sąvoką vien dėl to, kad būtų išvengta kai kurių nesusipratimų nutraukiant pinigų išdavimą bei pervedimą iš įmonių sąskaitų. Jeigu patikrinimo metu yra nustatomi pažeidimai arba kyla abejonių, kad ten gali būti nuslėpti mokesčiai, yra įmonės atžvilgiu kur kas naudingesnis, palankesnis atvejis taikyti laikiną apribojimą disponuoti turtu, nes laikinas apribojimas disponuoti turtu pirmiausia nepaliečia įmonės sąskaitos, o tik tą turtą, kuriam yra privaloma teisinė registracija. Tas laikinas apribojimas nieko bendro neturi su įmonės veiklos paralyžiavimu ar kažkokiu jai kenkimu. Paprasčiausiai yra draudžiama, neleidžiama tiktai parduoti ar įkeisti turtą. Šita nuostata yra taikoma tik tiems, kurie pažeidinėja mokesčių įstatymus. Jie labai greitai randa spragų, kai tik pajunta, vykstant patikrinimui, iš karto atsikrato savo turto. Jis yra perrašomas, parduodamas, įkeičiamas visiškai kitoms institucijoms. Todėl tas pasiūlymas ir yra teikiamas, kad galėtume išvengti tokių manipuliacijų savo turtu. Mums padės spręsti tai, kad nebūtų nukreipiama į pinigų išdavimą, nes 2 straipsnyje ir yra gale papildymas: jeigu nėra galimybės taikyti laikino apribojimo disponuoti mokesčio mokėtojui priklausančiu turtu.

Toliau dėl palūkanų normų. Šiame įstatyme nėra, bet yra atskiras įstatymo straipsnis, kur yra nustatyta, kokiu būdu yra skaičiuojamos palūkanos – būtent atsižvelgiant į Vyriausybės vertybinių popierių trijų paskutinių mėnesių palūkanų normą.

Kad privalo įrodyti pats – nuostata 3 straipsnyje. Galbūt ne taip suprato Seimo nariai mūsų pataisas. Čia kalbama, kad privalo įrodyti pats tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius apskaičiuoja mokesčių sumą. Tai bus taikoma netiesioginiais metodais apskaičiuojant mokesčius. Šiuo atveju, žinoma, jokių dokumentų nėra, o mokesčių mokėtojas, jeigu jis juos turi, jeigu jis jų nedeklaravo, tada eina įrodinėti, kad jo pajamos yra pagrįstos ir apmokestintos.

Dėl per didelių baudų. Svarstant šitą klausimą reikėtų neatsieti jo nuo 49 straipsnio, kur yra labai aiškiai įvardyta, už kokius pažeidimus. Aš nenorėčiau sutikti su ta nuostata, kad įmonė privalo mokėti baudą… ir neišvengiamai ją veda į bankrotą. Vis dėlto yra labai konkretūs ir būtent sąmoningi veiksmai, kurie privedė prie tokios baudos.

Stambioms įmonėms yra kita problema, kad tam galėjo turėti įtakos darbuotojai nežinant savininkui. Kaip aš minėjau pateikdama, mes svarstysime tą dalyką. Jau jis svarstomas, rengiamas, kad būtų numatyta atsakomybė ir tiems darbuotojams. Būtent minimali suma yra sumažinta. Jeigu jau yra smulki įmonė, kur yra šeimos verslas, ji yra apsaugota 100%, kad tų pažeidimų nebūtų ir nebūtų tos didelės baudos grėsmės. Tiek dėl pateiktų pasiūlymų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji viceministre. Ar galim, kolegos, pritarti šiam projektui po svarstymo? Galim. Ar dar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų?

P.Gražulis. Prašom. Norite kalbėti už? Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš ne visai gal už norėčiau…

PIRMININKAS. Ne tą mygtuką paspaudėte. Kalbėkite, kaip jums išeina.

P.GRAŽULIS. Gerai. Iš principo tikrai yra daug pozityvių straipsnių šituose įstatymo pakeitimuose, tačiau vis dėlto reikėtų ieškoti mechanizmo, kaip labiau diferencijuoti baudas. Aš manau, kad yra neišbaigtas mechanizmas. Jau buvo išdėstyta daug motyvų ir ponios K.Prunskienės, ir J.Matekonienės. Vis dėlto reikėtų atsižvelgti į šiandien padarytą valstybei nuostolį.

Kitas dalykas. Supraskime, gerbiamieji Seimo nariai, kad šiandien Mokesčių administravimo įstatymas vis keičiasi. Mokesčių administravimas yra be galo sudėtingas, daug smulkaus verslo nesugeba pasisamdyti kvalifikuotų buhalterių, dažnai dirba puse etato ir vis dėlto yra labai sunku nustatyti, kur yra piktybiškas, kur nėra piktybiškas pažeidimas. Faktiškai daugelis buhalterių taip pat yra samdomi, jie dirba už atlyginimą ir vis dėlto neturi atsakomybės, o baudžiama įmonė ir dažnai kenčia įmonės savininkas. Todėl aš prašyčiau dar Finansų ministeriją pagalvoti, kaip labiau diferencijuoti šias baudas. Jeigu įmonė, kurios apyvarta per metus, tarkim, 100 tūkst. Lt, tai bauda 20 tūkst. Lt yra labai didelė. O įmonė, kurios apyvarta keli milijonai, tai 20 tūkst. Lt tas pat, kaip galbūt kitam litas. Todėl aš prašau dar paieškoti, susėsti ir galbūt neskubėti šito įstatymo greitai priimti.

PIRMININKAS. Ir nori pritarti J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai bei papildymai skirti pakeisti bei papildyti didelę dalį mokesčių administravimo nuostatų. Galima išskirti tik kelis momentus dėl laiko stokos. Numatoma taikyti netiesioginį mokesčių bazės nustatymą, suteikiama galimybė į apskaitos dokumentus įrašyti vieną ar kelis trūkstamus pagrindinius rekvizitus, o tai labai svarbu, ir mokestinių ginčų sprendimui steigiama nauja mokestinių ginčų komisija. Įgyvendinus įstatymo projekto nuostatas, susidarys galimybė efektyviau administruoti mokesčius, geriau valdyti mokesčių baudų apyvartos procesą, nustatyti pažeidimus ir spręsti mokestinius ginčus. Pritariu įstatymo projektui po svarstymo ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame po svarstymo. Prašom registruotis. Ir kol vyksta registracija, aš pasinaudodamas savo teisėmis pratęsiu posėdį dar geram pusvalandžiui, iki 20.35 val. Gerbiamieji kolegos, futbolas prasideda 21.00 val. Viskas yra apskaičiuota. Posėdį baigsime 20.35 val.

Užsiregistravo 70 Seimo narių.

Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Mokesčių administravimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, registracijos Nr.P-1247, prašom balsuoti už. Vyksta balsavimas.

Už – 43, prieš – 4, susilaikė 15. Taigi po svarstymo yra pritarta.

2-5b – Mokesčių administravimo įstatymo įsigaliojimo įstatymo papildymo įstatymo projektas. Taip pat lydinčio įstatymo svarstymo stadija. Niekas nėra užsirašęs kalbėti. Ar ponia V.Latvienė norėtų tarti baigiamąjį žodį? Ne. Ar galime pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Galime pritarti, taip? Pritariame šiam įstatymo projektui po svarstymo.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl valstybės garantijos suteikimo komerciniam bankui uždarosios akcinės bendrovės "Šiaulių aerouostas" investiciniam projektui finansuoti" projektas Nr.P-1231. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl valstybės garantijos suteikimo komerciniam bankui uždarosios akcinės bendrovės "Šiaulių aerouostas" investiciniam projektui finansuoti" projektas Nr.P-1231(A) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, toliau 2-6a, 2-6b – Seimo nutarimo “Dėl valstybės garantijos suteikimo komerciniam bankui uždarosios akcinės bendrovės “Šiaulių aerouostas” investiciniam projektui finansuoti” projektas, registracijos Nr.P-1231. Svarstymo stadija. Ir Nr.P-1231(A), alternatyvus projektas. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pritarė, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir pritarė. Pradedame svarstymo procedūrą. Niekas nėra užsirašęs kalbėti.

Ar ponas R.Survila norėtų tarti baigiamąjį žodį? Prašom. Gal paaiškintumėte dėl abiejų projektų, kaip mes čia toliau elgiamės. Prašom, pone Survila, dėl abiejų. Ar tiesiog galite nuo ten pasakyti, kuriam projektui dabar pritariama.

R.SURVILA. Pritariame patikslintam projektui, pateiktam Seimo nario…

PIRMININKAS. Labai negirdėti. Jeigu galite, pakartokite.

R.SURVILA. Pritariame patikslintam projektui, kurį pateikė Seimo narys.

PIRMININKAS. Jūs pritariate tam projektui, kurį aš įregistravau. Ar, gerbiamieji kolegos, norėtų dar kas nors dėl to diskutuoti? (Balsai salėje) Pritarta, taip? Bendru sutarimu pritarta alternatyviam projektui Nr.P-1231(A).

Gerbiamieji kolegos, mums liko keli rezerviniai klausimai. J.Razma atsiėmė savo rezervinį klausimą. Dabar, jeigu jūs leistumėte, toliau pirmininkaus F.Palubinskas. Aš pateiksiu rezervinį pirmąjį, rezervinį penktąjį klausimus ir darbotvarkę. Rezervinis trečiasis klausimas liks vėliau. Pareiškimai po to. (Balsai salėje)

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Prašau gerbiamąjį A.Kubilių pristatyti rezervinį pirmąjį klausimą.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos pratęsimo" projektas Nr.P-1283 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

A.KUBILIUS. Ačiū. Rezervinis pirmasis klausimas – nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos pratęsimo”. Gerbiamieji kolegos, yra siūloma pratęsti sesiją iki liepos 3 d. Siūlau pritarti šiam nutarimui, t.y. posėdį ir sesiją turėtume baigti ketvirtadienio vakare.

PIRMININKAS. Atrodo, kad pritarimas visų yra vienbalsis.

A.KUBILIUS. Iki ketvirtadienio, liepos 2 d., vakaro imtinai. Sesija pratęsiama iki liepos 2 d. vakaro. Ar būtų galima pritarti po pateikimo šiam projektui ir jį iš karto priimti? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, ačiū už suteiktą žodį.

Dabar, gerbiamasis pranešėjau, aš, žinoma, su entuziazmu sutikau su jūsų pasiūlymu, tik norėjau pasiaiškinti, kas bus ketvirtadienį vakare?

A.KUBILIUS. Specialus klausimas.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Pritariu.

PIRMININKAS. Daugiau nėra jokių pastabų. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasiūlyti dabar ir balsuoti dėl šio nutarimo.

PIRMININKAS. Atrodo, kad taip pat yra visų nusiteikimas iškart balsuoti. Reikia balsuoti pakeliant rankas. Prašom balsų skaičiavimo komisiją, taip pat prieš tai prašome užsiregistruoti.

Iš viso užsiregistravo 66 Seimo nariai.

Kai Seimo programa yra įdomi. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už pasiūlymą pratęsti Seimo darbą viena diena, atsiprašau, dviem dienom, prašom pakelti rankas. Dviejų pirštų užtenka, jeigu daugiau rodysit…

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 55.

PIRMININKAS. Už – 56. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Ar yra susilaikiusių? Prisipažinkit.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. 56 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, taip pat nė vienam nesusilaikius Seimo sesija yra pratęsiama dviem dienom.

A.KUBILIUS. Yra priimtas Seimo nutarimas. Jeigu posėdžio pirmininkas sutiktų, aš iš karto pateikčiau rytdienos darbotvarkę.

1998 m. liepos 1 d. (trečiadienio) darbotvarkės projektas

PIRMININKAS. Tai būtų puikus dalykas, pagreitintų procesą. Prašau Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją pateikti rytdienos darbotvarkę.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, rytoj yra numatytas eilinis Seimo posėdis, ne visai tradicinis, paprastai mes posėdžius rengiam tik antradieniais ir ketvirtadieniais. Bet dabar, siekdami užbaigti kai kuriuos darbus, mes siūlom daryti posėdį rytoj. Taigi rytoj yra kelių įstatymų priėmimai, taip pat vienas svarstymas, turėtume baigti Statuto svarstymo procedūrą, kurią pratęsime rudenį, rugsėjo mėnesį. Ir nemažai pateikimų tokių įstatymų, kuriuos būtų gerai vasarą svarstyti komitetuose. Aš taip pat turiu pasakyti, kad yra gautas 50 Seimo narių prašymas. Aš drįsčiau pasakyti, kad jis nėra tiksliai suformuluotas pagal Statuto 89 straipsnio reikalavimus. Čia yra prašoma Seimo Pirmininko inicijuoti Cukraus įstatymo projekto, kuriam po pateikimo Seime pritarta birželio 25 d., svarstymą skubos tvarka. Bet, kiek aš suprantu, tai yra prašymas įtraukti šį įstatymą į rytdienos darbotvarkę. Nesiginčydamas dėl visų procedūrinių niuansų aš siūlau įtraukti į darbotvarkę, nes 50 Seimo narių reikalavimas įtraukti į darbotvarkę yra visiškai teisėtas, tik kitą sykį aš siūlyčiau atkreipti dėmesį į formuluotes. Siūlau pritarti darbotvarkei su šiuo papildymu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Šeši Seimo nariai nori paklausti. Tačiau P.Gražulis atsisako. Prašau K.Kuzminską.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, mes su jumis tarėmės, kad bus įmanoma įtraukti pateikimą dėl Tabako kontrolės įstatymo 1, 7, 8, 10, 11, 13, 18, 21 straipsnių pakeitimo. Tai tie straipsniai, kurie šiuo metu šiek tiek prieštarauja Konstitucijai pagal Konstitucinio Teismo sprendimą. Šie straipsniai yra svarstyti komitete. Komitetas man pavedė pateikti šio įstatymo projektą. Būtų labai gerai, kaip jūs minėjot, kad mes vasaros metu galėtume išnagrinėti, parengti svarstyti rudens sesijos metu.

A.KUBILIUS. Gerai, gal mes sutarkim taip. Rytoj dar Seniūnų sueigoje peržiūrėsime darbotvarkę. Arba rytoj, arba ketvirtadienį. Ponas J.Bernatonis siūlo penktadienį, bet mes su tuo nesutiksim.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį K.Šavinį.

K.ŠAVINIS. Aš manau, kad galima išbraukti iš darbotvarkės 2-1 klausimą dėl Seimo statuto. Kaip matot, pasipylė dar papildomų klausimų. Beprasmiška sustoti prie to didelio klausimo. Geriau rimčiau sugrįžti po vasaros.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš irgi taip maniau, tačiau yra Seimo narių, kurie nespėjo anksčiau pasakyti savo nuomonės. Ir mes sutarėm, kad tie Seimo nariai baigs, bet tai nebus svarstymo pabaiga. Tie Seimo nariai, kurie buvo užsirašę. Ten yra likę trys ar keturi Seimo nariai.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį J.Katkų.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš nematau čia įstatymo projekto dėl pensijų pasieniečiams. Aš neturiu tikslaus pavadinimo, bet labai seniai buvo žadėta, praėję du svarstymai.

A.KUBILIUS. Rytoj yra priėmimas, 1-4 darbotvarkės klausimas. Ar aš ne tą…

J.A.KATKUS. Aš nematau.

A.KUBILIUS. Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo…

J.A.KATKUS. Tada labai atsiprašau.

PIRMININKAS. Toliau prašau Seimo narį J.Galdiką.

J.GALDIKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl projektų 2-5 ir 2-6. Tai yra su sveikatos reforma susiję įstatymų projektai, kurių svarstymas be Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų būtų labai keblus. Kiek man žinoma, visi šie trys įstatymai – Sveikatos priežiūros įstaigų, Sveikatos sistemos ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai – buvo rengti kartu. Kažkodėl dabar pateikiami tik du, be paties svarbiausio, todėl ir diskutuoti apie juos bus labai sunku. Ačiū.

A.KUBILIUS. Mes rytoj pabandysim išsiaiškinti. Jeigu toks įstatymo projektas yra šiame komplekte, mes darysim pateikimą. Bet kuriuo atveju tai yra tik pateikimas. Priėmimas greičiausiai gali būti rugsėjo ar spalio mėnesį.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narę G.Imbrasienę.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, aš kreipiausi į Seimo kanclerį ir prašiau, kad būtų įtrauktas Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Gal galima būtų rytoj vis dėlto įtraukti?

A.KUBILIUS. Kokia jo stadija?

G.IMBRASIENĖ. Svarstymo. Ir mes prašysim skubos tvarkos.

A.KUBILIUS. Gerai, mes jį rytoj įtraukiam. Gerai.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl specialios Seimo komisijos sudarymo teisės aktų, reglamentuojančių erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų platinimo tvarką, projektams paruošti" projektas Nr.P-1284 (pateikimas)

PIRMININKAS. Labai ačiū už atsakymus į klausimus. Jeigu galima, prašau bendru sutarimu pritarti. Ačiū. Atrodo, kad taip ir įvyko. Gerbiamąjį A.Kubilių prašyčiau pasilikti toliau. Svarstysime rezervinį 5, Seimo nutarimo “Dėl specialios Seimo komisijos sudarymo teisės aktų, reglamentuojančių erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų platinimo tvarką, projektams paruošti” projektą, Nr.P-1284. Prašau.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasiūlyti jums šiandien pritarti po pateikimo nutarimo projektui, kuris yra glaudžiai susijęs su Seimo Pirmininko pateiktu Visuomenės informavimo įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, kurio priėmimas numatytas ketvirtadienį. Aš turiu pasakyti, kad diskutavau su Seimo Pirmininku. Man atrodo, kad mes panašiai išsiaiškinom, kaip gali atrodyti tolesnės mūsų visų bendros pastangos reglamentuoti erotikos ir smurto spaudinių ar programų platinimą. Iš esmės priėmus Seimo Pirmininko įstatymo pataisą būtų sudaryta komisija, kuri negalėtų pradėti veikti tol, kol ji neparengtų teisinių aktų projektų, kurie turi būti apsvarstyti Seime ir priimti. Todėl mano siūlymas yra visų pirma įsteigti komisiją tų pačių visuomeninių organizacijų atstovų ir jai pavesti parengti nutarime numatytų teisės aktų projektus, kurie po to būtų priimti ir būtų galima imtis šio darbo iš esmės.

Aš manau, kad bus diskusijų svarstant, kokia turėtų būti institucijų sudėtis ir kokius įgaliojimus turėtų turėti šios institucijos, kurios reglamentuoja smurto ir erotikos programų ar leidinių rodymą. Diskutuojant gali iškilti įvairių pasiūlymų, kad ne tokia komisija, o kokia nors kita institucija galėtų tas problemas spręsti. Yra įvairių pasiūlymų, ir aš pats turiu įvairių minčių. Manau, kad būtų geriausia, jeigu būtų sudaryta tokia komisija, kuri rengtų tuos teisės aktų projektus. Mano nutarimo projekte siūloma labai aiškiai apibrėžti, kokius teisės aktų projektus ji turėtų parengti.

Tai visų pirma teisės aktai, kurie leistų apibrėžti kategorijas, į kurias turi būti skirstomi smurtiniai ir erotiniai leidiniai ir programos, teisės aktai, kurie reglamentuotų specialių institucijų, atliekančių tokių leidinių, filmų ir programų ekspertinę analizę ir priskiriančių juos specialioms kategorijoms, sudarymą, tokių institucijų įgaliojimus ir veiklos nuostatas.

Trečia. Tai būtų teisės aktai, kurie reglamentuotų specifinį dalyką -specialiai įpakuotų spaudos leidinių ir videofilmų platinimo specialiose vietose taisykles. Tai leistų apsaugoti vaikus iki 16 m. nuo galimybės tokius leidinius pirkti ar juos išsinuomoti.

Taip pat turėtų būti teisės aktai, kurie nustatytų, kas gi prižiūri šią tvarką, nes iki šiol yra visiškai neaišku. Iš tikrųjų pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą dabar yra numatyta, kad tai turi daryti policija. Tačiau policija, be abejo, gali daryti tiktai dalį tokio darbo. Ji negali daryti… Aš neįsivaizduoju, kad ji galėtų, būtų pajėgi žiūrėti programas ir kino filmus. Manau, kad taip pat turėtų būti parengti teisės aktai, kurie nustatytų specialias finansinės prievoles tiems, kas gamina ir platina erotinio, smurtinio pobūdžio spaudos leidinius, kino ir videofilmus.

Yra tokie pasiūlymai. Aš manau, kad tas darbas turi būti atliktas labai greitu tempu. Tokia komisija galėtų būti sudaryta per savaitę. Iki rugsėjo ar iki spalio 1 d. ji galėtų parengti bent jau teisės aktus ar bent jų principus. Mes paprašytume mūsų Teisės departamento, kad teisiškai ir tvarkingai juos po to surašytų, tada mes kur kas racionaliau galėtume šią problemą išspręsti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Kubiliau, už pateikimą. Jums yra keturi klausimai. Pirmiausia prašau Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 4 ir 7 punktų. Ar nereikėtų 4 punkte įrašyti iki kada, t.y. datą, būtų sušauktas pirmasis posėdis? O ar 7 punkte nereikėtų įrašyti, iš kokių lėšų bus finansuojamas komisijos darbas? Ačiū.

A.KUBILIUS. Dėl datos, kada turėtų sušaukti, tikrai nėra jokių problemų. Kadangi numatyta, kad delegatus, atstovus į komisiją turėtų pasiūlyti iki liepos 15 d., tai manau, kad komitetas iki liepos 20 d. galėtų sušaukti pirmąjį posėdį.

Dėl finansavimo šaltinių. Finansavimas. Aš nemanau… Aš manau, kad visuomeninių organizacijų atstovai, rengiantys įstatymų projektus, tikrai neprašys ypatingo finansavimo. Finansavimas galbūt bus reikalingas papildomiems ekspertams samdyti arba techniniam darbui, nors vėl… Aš manau, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėjai galėtų iš tikrųjų tą darbą atlikti taip, kaip numatyta čia mūsų nutarime.

PIRMININKAS. Toliau prašau Seimo narį A.Patacką.

A.V.PATACKAS. Pirmiausia aš norėčiau pasveikinti Seimo narį A.Kubilių, kad pagaliau jis praregėjo. Kaip žinia, jis yra vienas iš laisviausio Europoje Visuomenės informavimo priemonių įstatymo autorių. Reikėtų suprasti, kad dabartinis jo projektas yra tam tikras klaidos ištaisymas ir atsiprašymas. Gaila, kad jis yra gerokai pavėluotas, gaila, kad jis numato…

Aš norėčiau paklausti štai ko: ar jūsų projektas yra alternatyvus V.Landsbergio projektui, ar jis yra papildantis ir paskesnis? Prašyčiau labai tiksliai atsakyti, nes nuo to priklausys balsavimo rezultatai.

A.KUBILIUS. Aš nemanu, kad tai yra alternatyvus projektas. Galbūt galėtų būti taip, kad šis projektas galėtų būti priimtas pirmasis. Vėliau, kai tokia komisija padirbėjusi parengs teisės aktus, galėtų būti jau priimtas ir Seimo Pirmininko pateiktas projektas.

A.V.PATACKAS. Tada, jeigu galima, aš replikos teise. Mes negalime sutikti su tokia eile. Pirmiausia turi būti priimtas Pirmininko pateiktas, po to galima vykdyti ir jūsų projektą, todėl, kad jis yra susietas… Tai yra ilga procedūra. Įstatymų rengimas ir keitimas yra ilga procedūra. Toliau mes laukti negalime. Visuomenė reikalauja greitų veiksmų, o ne laiko tempimo.

A.KUBILIUS. Matote, aš, nenorėdamas reaguoti į jūsų replikas, noriu pasakyti, kad bet kuriuo atveju vis tiek pirmasis darbas bus tas, kad reikės parengti teisės aktus. Jeigu mes šioje sesijoje priimsime Seimo Pirmininko pasiūlymą, tai vis tiek komisija nieko kito negalės daryti, ji turės rengti šiuos teisės aktus. Aš iš tikrųjų pasidomėjau, kokia dabar yra teisinė bazė. Teisinės bazės iš esmės nėra. Štai kokia yra situacija.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį K.Kuzminską.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 4 straipsnio. Kai buvo renkama, formuojama Nacionalinė sveikatos taryba ir renkamas pirmininkas, mes susidūrėme su tokiais nesklandumais, kas pirmininkauja pirmajam posėdžiui, kol išrenkamas pirmininkas. Kaip jūs manote, gal 4 straipsnyje reikėtų papildomai įrašyti, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas pirmininkauja pirmajam posėdžiui, kol bus išrinktas komisijos pirmininkas.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš galiu tuo papildyti, nematau jokių problemų. Šiuo atveju mes kalbame ne apie Sveikatos tarybą ir ne apie kokią kitokią tarybą. Čia iš esmės yra darbo grupė, kuri turi parengti teisės aktų projektus. Aš manau, kad į jos pirmąjį posėdį turėtų įeiti prievolė išsirinkti ką nors pirmininkauti tam darbui. Išsirinkti posėdžio pirmininką gali padėti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Galime tą parašyti. Čia nėra jokios problemos.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad įstatymus ir nutarimus, kad ir kaip aš gerbčiau valdžią, reikia priiminėti ne pagal tai, kokie kurio projekto autoriaus antpečiai, o pagal tai, kaip yra teisingiau ir reikalingiau žmonėms. Aš manyčiau, kad tamstos variantas yra mažiau davatkiškas, todėl jam reikėtų pritarti.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Juršėnai, nemanau, kad bandymas reglamentuoti erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinių platinimą arba jų demonstravimą yra kuo nors susiję su kokiu nors davatkiškumu. Aš noriu pasakyti, kad bet kurioje modernioje valstybėje, šiuolaikinėje modernioje valstybėje, yra labai aiškios taisyklės, kurias… man labai gaila, aš prisipažįstu klydęs, kad Visuomenės informavimo įstatyme numatyti įpareigojimai ir numatytos prievolės kai kurioms institucijoms, kad tos prievolės bus įvykdytos… Jos neįvykdytos, vadinasi, reikia ieškoti kitų būdų.

Č.JURŠĖNAS. Taigi buvo Vyriausybei pavedimas.

A.KUBILIUS. Jūs žinote tą Vyriausybės nutarimą, kuris atseit reglamentuoja platinimo tvarką. Su tokiu nutarimu galima demonstruoti ir rodyti ką nori.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam A.Kubiliui už atsakymus į visus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pradėti svarstymo procedūrą? Bendru sutarimu? Ačiū. (Balsai salėje) Dėl motyvų? Prašom, jūsų privilegija.

Gerbiamasis A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Aš noriu pasakyti, gerai, kad ponas A.Kubilius pripažino, jog buvo neteisus. Noriu pasakyti, kad jis neturėtų klaidinti. Teisės aktų pakanka. Juos, aišku, galima tobulinti. Tai tolesnis darbas. Komisija puikiausiai gali dirbti. Todėl dar kartą prašau Seimo narių dėmesio, kad balsuotų už Pirmininko projektą ne dėl antpečių, kaip čia sakė ponas Č.Juršėnas, ir ne dėl davatkiškumo laipsnio, bet todėl, kad tai yra projektas, kuris jau dabar gali pradėti veikti. O jį tobulinti, tobulinti tuos teisės aktus (ir A.Kubilius su tuo sutinka) galima toliau, bet sukeisdami mes dar mažiausiai pusei metų atidedame šitos mūsų akcijos veikimą. Mes visa tai sustabdome. Žinome, kaip bus per kitą sesiją: parodys kitų rūpesčių ir t.t.

Jeigu nebus tokios eilės, aš turiu teisę įtarti, kad yra specialiai ir sąmoningai vilkinamas šitų dalykų priėmimas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, ačiū. Aš manau, kad iš tikrųjų čia per daug nesiginčydami ir per daug neideologizuodami klausimo vis dėlto balsuokime už konstruktyvesnį ir konkretesnį nutarimo ar įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Klausimas yra, ar bendru sutarimu galime… Labai ačiū. Taigi bendru sutarimu pritariame. Ačiū.

Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties akcinės bendrovės "Lietuvos energija" reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo papildymo 4¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1252 (svarstymas)

Paskutinis… Atsiprašau. Kitas klausimas yra rezervinis 3 klausimas – Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms papildymo 4¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1252.

Pranešėjas – Seimo narys S.Malkevičius. Kalbės Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, buvo daromas ir padarytas geras darbas, t.y. decentralizuotas šilumos ūkis, tačiau ne iki galo. Dabar atsirado problemų, kaip išskirstyti dar likusias regionines šilumos tiekimo bendroves. Klausimas yra labai skubus, nes nuo šito įstatymo priklauso, ar spės kai kurios bendrovės išsiskaidyti taip, kaip nori atskiros savivaldybės.

Pateiktame įstatyme yra išlyga, kad, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestų savivaldybes, visi kiti galėtų skirstytis. Na, Ekonomikos komitete mes nagrinėjome šitą klausimą ir vieningai nusprendėme, kad išimčių daryti nereikia ir kad iš tikrųjų tos regioninės įmonės galėtų skaidytis toliau. Tačiau yra vienas “bet”, yra Akcinių bendrovių įstatymas, kuris šiek tiek kliudo tai daryti, nes ten yra nuostatos, reglamentuojančios visą šitą procesą.

Įstatymo tikslas – valiniu būdu, kaip ir buvo anksčiau padaryta, leisti toliau skaidytis šioms bendrovėms. Aš visus prašau pritarti šitam įstatymo projektui ir jį reikėtų priimti dar nepasibaigus mūsų posėdžiams.

Taip pat aš norėčiau pasakyti, kad jau yra Seimo nario kolegos R.Didžioko pataisos 1 straipsniui. Aš manyčiau, kad ten turbūt tekstas dar geresnis negu teikiamame įstatyme, ir turbūt reiktų toms mintims, kurios ten išreikštos, pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam J.Valatkai. Toliau diskusijoje dalyvauja Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, man pavesta kalbėti Ekonomikos komiteto vardu. Taigi Ekonomikos komitetas pritaria pateiktam įstatymo projektui, bet kartu prašo Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją pateikti išvadą dėl šio įstatymo projekto. Poreikis paprašyti Ūkio ministerijos išvados iškilo natūraliai diskutuojant dėl įstatymo projekto, nes Ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priklauso ir energetika. Kadangi įstatyme yra numatyta šio klausimo atsakomybė už kai kuriuos punktus, būtent 3 punktu įgalioti savivaldybių atstovai turi teisę dalyvauti rengiant regioninių specialiosios paskirties akcinių bendrovių reorganizavimo projektus, kuriuos tvirtina valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras... Viena ministerija tvirtina, tačiau iš esmės šitų projektų įgyvendinimo pasekmės gali turėti nemažos įtakos energetikos sistemos efektyvumui. Šito įstatymo įgyvendinimas ir suteikimas galimybės savivaldybėms spręsti jų šilumos ūkio perėmimą decentralizuojant regionines specialiosios paskirties akcines bendroves gali labai komplikuoti būklę tų savivaldybių, kurių padėtis šiandien yra sudėtinga ir kurios nepageidauja, ir suprantama, kodėl nepageidauja – todėl, kad jų ūkinės komplikacijos šiandien gesinamos viso regiono mastu. Šita tema yra ne tik Savivaldybių ministerijos rūpestis, šita tema yra ir Ūkio ministerijos rūpestis. Todėl mes paprašėme pateikti šitą išvadą.

Mūsų, Ekonomikos komiteto, nutarimas yra toks, sakyčiau, kuklesnis, negu buvo diskusija. Kai ką paminėjo gerbiamasis kolega J.Valatka, ir iš tikrųjų 1 punkte mes nematome pagrindo išskirti tuos stambiausius miestus jiems trukdant išreikšti tą pageidavimą ir jį realizuoti. Jeigu tam pritariame, tada dar labiau suvokiam, kokia problema, koks pavojus iškyla toms savivaldybėms, kuriose šiandien neefektyviai dirba šilumos energetikos ūkis ir kuriose labai sunku rasti sprendimus, turint omenyje ir reikiamų lėšų stygių. Taigi problema nėra tokia paprasta ir manome, kad Ūkio ministerija čia tikrai turi įsikišti ir, matyt, mums reikės prie to klausimo vėl iš naujo sugrįžti, bet jau čia turbūt svarstymo Seimo posėdyje metu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai K.Prunskienei. Toliau kalba Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia tenka konstatuoti, kad prieš metus priimto Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo du punktai nevykdomi. Perdavimo metu 3 straipsnio 7 punkte buvo numatyta, kad finansiniai nuostoliai, susidarę “Lietuvos energijai” realizuojant šilumos energiją lengvatinėmis kainomis, turėjo būti palikti “Lietuvos energijai”, kurie, suprantama, turėjo būti pripažinti valstybės vidaus skola. Tačiau tai nebuvo padaryta ir minėtos skolos buvo perduotos regioninėms specialiosios paskirties akcinėms bendrovėms. Prie šio klausimo reikės dar sugrįžti, nes tokia padėtis trukdys tolesniam šilumos ūkio decentralizavimui.

Taip pat visai nevykdoma dar viena 5 straipsnio 1 punkto įstatymo nuostata, kad šilumos ūkio techninę politiką ir jo pagrindines kryptis turėtų rengti ir koordinuoti Ūkio ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos. Valdymo reformų ir savivaldybių komitete dalyvaujantys minėtų ministerijų atstovai nieko negalėjo paaiškinti ir buvo konstatuota, kad Ūkio ministerijoje buvo rengiama tik nacionalinės energijos strategija, kuri bus pateikta Seimui iki birželio 1 d., tačiau tokios strategijos dar nėra, o kas ten numatyta, visiškai neaišku.

Todėl, atsidūrę tokioje padėtyje, mes priversti skubos tvarka papildyti prieš metus priimtą įstatymą ir dabar siūlomame įstatyme tas papildymas būtinas, nes dabartinė regioninė šilumos ūkio valdymo politika neskatina mažųjų savivaldybių, kurioms reikalingos investicijos, tvarkyti šilumos ūkį. Esant regioniniam valdymui, joms galima gyventi didžiųjų miestų gyventojų mokamų mokesčių už šilumą sąskaita. Regioninėms specialiosios paskirties akcinėms bendrovėms investuoti į prastą mažesnių savivaldybių šilumos ūkį tai pat neverta, nes vos tik gavusios pagalbą jos nori atsiskirti, o tai drausti tikrai nėra patogu. Todėl dabartinė padėtis ir toliau žlugdo ir taip jau techniškai atsilikusį šilumos ūkį mažesnėse savivaldybėse.

Tik toliau decentralizuojant šilumos ūkį galima tikėtis, kad jo būkle susirūpins savivaldybės. Suprantama, kad prasčiausią šilumos ūkį turinčioms savivaldybėms, kuriose šilumos kaina yra dvigubai ar net daugiau didesnė, turės padėti Vyriausybė, o Ūkio ministerija bus pagaliau priversta vykdyti šio įstatymo numatytus įpareigojimus.

Aš labai palaikau papildomą pasiūlymą, kurį parengė ponas R.Didžiokas, ir, man atrodo, jo 1 punkto tekstas yra kur kas geresnis. Na, o kiti punktai taip pat jau buvo mano kolegų J.Valatkos ir ponios K.Prunskienės aptarti. Aš jiems taip pat pritariu ir prašau po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Šavini. Toliau kalbės Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, prieš mane kalbėjusieji jau išsakė savo požiūrį į teikiamą įstatymą ir apibūdino visus diskutuotinus dalykus. Aš norėčiau pasakyti, kad po to, kai buvo perduotas savivaldybėms arba regionams šilumos ūkio valdymas, šioje srityje atsirado tam tikrų teigiamų poslinkių. Tos savivaldybės, kurios tvarkosi savarankiškai, pradėjo galvoti apie investicines lėšas arba kreditines lėšas. Pradėjo galvoti apie tai, kaip reikia renovuoti pačias katilines, kad reikia statyti talpas ir pilti kurą vasarą, kad reikia žiūrėti, kokios būklės yra šiluminės trasos, reikia tvarkyti kvartalines boilerines daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, šilto vandens patiekimo sistemas. Žodžiu, tvarkyti daugiabučius namus, juos renovuojant. Atsirado tam tikrų teigiamų dalykų. Šiandien svarstomas projektas, kuris tarsi sako, kad, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus miestus, reikėtų neleisti atskirti šitų šilumos ūkių, kad kartais netyčia neliktų tos, kurios dar šiandien negalvoja apie savo šilumos ūkio radikalesnius pertvarkymus arba kreditinių lėšų pritraukimą, man atrodo, nevisiškai yra tinkamas. Čia yra Ūkio ministerijos reikalas. Ji turi galvoti, kaip vis dėlto padaryti taip, kad visos savivaldybės arba valstybė bendrai galvotų apie šeimininką, apie savininką ir kad galų gale tie gyventojai, kurie regioniniuose centruose šiandien daugiau moka už šilumą, nes kažkur yra netvarka, nėra savarankiškumo, neturi už tai kentėti. Aš suprantu, kita vertus, ir tuos, kurie anksčiau gal ir negalvodavo, ne jie, bet gal kiti, nebūdavo pritraukiama lėšų ir nieko nebūdavo daroma. Yra labai aukšta vienos gigakalorijos pagaminimo kaina ir nieko nepadarysi. Taip staigiai visko neištaisysi. Čia vis dėlto, kaip sakiau, Ūkio ministerija turi galvoti. Galbūt ta reorganizavimo tvarka galėtų įsigalioti pakeitus Akcinių bendrovių įstatymą, ne taip jau gal greitai, gal nuo kitų metų. Šilumos sezonui pirkti kurą, susitvarkyti, man atrodo, įmanoma.

O jeigu žiūrėtume į patį teikiamą įstatymą, man atrodo, kad 3 punkto visiškai nereikia. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą tam pačiam regioniniam ūkiui priklausančios arba turinčios akcijas savivaldybės gali, kaip akcijų savininkės, pasakyti savo nuomonę ir jokių įgaliotų atstovų nereikia. Sakyčiau, reikėtų įstatymą priimti, bet jį reikia labai koreguoti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Kakty. Paskutinis diskusijos dalyvis yra Seimo narys R.Didžiokas.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Prieš mane kalbėję kolegos Seimo nariai nurodė priežastis, paskatinusias pateikti svarstomo įstatymo pataisas, todėl aš nenorėčiau kartotis. Į mus ir į Ekonomikos komitetą kreipėsi regioninio šilumos tiekimo įmonių akcininkai nurodydami, kad kai kurie iš jų norėtų atsiskirti, sukurti savarankiškas šilumos tiekimo įmones, tačiau šiuo metu galiojantys įstatymai neskatina, kitaip sakant, trukdo tai padaryti, norint pasiekti, kad tokios įmonės būtų suskaidytos dar iki naujo šildymo sezono.

Pagrindines priežastis, kurios trukdo dabar veikiančioms specialiosios paskirties akcinėms bendrovėms, kurias mes vadiname regioninėmis, skaidytis arba reorganizuotis, aš galėčiau išvardyti keturias.

Pirma. Pagal dabar galiojantį Akcinių bendrovių įstatymą galioja nuostata, kuri leidžia reorganizuoti akcines bendroves tiktai pagal du skaidymo būdus. Nė vienas iš šitų numatytų Akcinių bendrovių įstatyme skaidymo būdų konkrečiai šilumos tiekimo įmonėms netinka, ir todėl jie prašo, ir čia svarstomame įstatyme irgi siūloma skaidyti netaikant Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio ketvirtosios dalies. Aš tam irgi pritariu, tačiau siūlau jau šitame įstatymo projekte įrašyti konkretų reorganizavimo būdą, konkretų skaidymo būdą. Būtent tas būdas būtų tas, kad bendrovės gali būti skaidomos atskiriant dalį, iš kurios steigiama nauja rajono ar miesto specialiosios paskirties šilumos tiekimo bendrovė.

Antroji priežastis, kuri trukdo atlikti reorganizavimą, yra ta, kad pagal dabar galiojantį Akcinių bendrovių įstatymą tam reikia nemažai laiko. Konkrečiai pagal Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 13 punktą parengus reorganizavimo projektą reikia apie tai tris kartus paskelbti dviejų mėnesių intervalu. Tai jau yra pusė metų. Todėl būtų tikslinga reorganizuojant specialiosios paskirties regionines bendroves leisti nesivadovauti šita nuostata ir tai, aš manyčiau, reikėtų pasiūlyti.

Dar viena priežastis. Tai būtent yra Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 11 punktas (aš manau, jis tikrai reikalauja diskusijų), kuris reikalauja, kad reorganizavimo projektus akcininkai patvirtintų ir tam pritartų 2/3 balsų kvalifikacine dauguma. Iš tikrųjų toks teiginys yra normalus, kai mes kalbame apie akcinę bendrovę, bet šiuo atveju jis yra gana specifinis, kai kalbama apie šilumos tiekimo įmones. Taip susiklostė, kad didžiųjų miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus, akcinėse bendrovėse yra akcininkai, turintys daugiau kaip 50% akcijų. Vadinasi, būtų labai sunku, jeigu nedideli akcininkai, sakykim, Klaipėdos atveju būtų Palangos arba Neringos šilumos tiekimo padaliniai, norėtų atsiskirti, jie niekaip negalėtų įvykdyti šio įstatymo punkto reikalavimų. Todėl mes siūlome irgi šiuo atveju netaikyti šio įstatymo mano minėto punkto nuostatų ir leisti visoms, kad ir mažoms savivaldybėms, jeigu jos pareikštų norą atsiskirti ir efektyviau ūkiškai šeimininkauti, leisti joms tai padaryti, žinoma, atitinkamai parengus reorganizavimo projektą.

Dar yra viena priežastis, arba nuostata, kuri šiandien trukdo greitai įvykdyti reorganizavimą, – tai būtent nuostata, kuri reikalauja, kad būtų atliekamas turto vertinimas. Kaip žinote, tai jau dabar yra įrašyta į Akcinių bendrovių įstatymą. Vyriausybė turi patvirtinusi turto vertinimo metodiką. Turto vertinimas – brangi procedūra – tai viena. Antra, ji užtrunka ilgai. Todėl Vyriausybė jau yra priėmusi nutarimą, kad reorganizuojant specialiąsias akcines bendroves reikia leisti paskirstyti turtą pagal vadinamąją buhalterinę likutinę vertę. Aš manau, kad įrašydami šią nuostatą į įstatymo projektą mes sutaupytume laiko, o iš esmės savivaldybės tam neprieštarauja.

Taigi, gerbiamieji kolegos, aš siūlau palaikyti ir pritarti po svarstymo pateiktam įstatymo projektui. Kiek aš žinau, kolega S.Malkevičius turbūt užregistruos antrąjį savo siūlomo projekto variantą, kuriame bus atsižvelgta į daugelį pastabų. O, kaip jau minėjau, tikslas yra vienas, kad jau kitam šildymo sezonui galėtų būti sukurtos atskiros specialiosios paskirties šilumos tiekimo įmonės, kuriose šeimininkautų konkrečios savivaldybės. Aš tikiuosi, kad toks reorganizavimas padėtų efektyviau ir, svarbiausia, ekonomiškiau gaminti ir parduoti šilumą vartotojams. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Didžiokai.

Norėjau jums pranešti, kad Ekonomikos komitetas pritarė, taip pat pritarė Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas.

Dabar baigiamąjį žodį kviečiu tarti pranešėją – Seimo narį S.Malkevičių.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pataisa palyginti nedidelė, tačiau jos svarba yra labai didelė, ir tai liudija gana didelis skaičius kalbėjusių ir pasakytų pastabų.

Aš norėčiau padėkoti visiems pasisakiusiems už tikrai vertingas pastabas, ypač mano kolegai R.Didžiokui, kuris padėjo suformuluoti kur kas geresnę formuluotę to įstatymo. Iš esmės dauguma pastabų, kurias išsakė kolegos, jau yra suformuluotos antrajame variante, kuris bus rytoj užregistruotas ir pateiktas jūsų teismui. Aš prašyčiau taip pat kolegas perskaityti šitą, kurie turi minčių, prisidėti, jeigu matys, kad galima pagerinti, teikti alternatyvias nuostatas. Be to, pagal Ekonomikos komiteto įgaliojimą bus pateikta formuluotė protokoliniam nutarimui, kuriame bus siūloma Ūkio ministerijai, atsakingai už energetinę politiką, pateikti tolesnio skaidymosi skatinimo mechanizmą. Nors mes jau sudarom tam tikras prielaidas, kad tas skaidymasis vyktų savaime, tačiau vis viena yra tam tikrų atvejų, kur tas skaidymas gali vėl sustoti. Čia dėl to turi būti dar mąstoma. Tačiau kad artėjantis šildymo sezonas nebūtų mums kliūtis, mes manom, kad šitas žingsnis vis dėlto yra reikalingas. Todėl aš prašyčiau šitai pataisai, šiam papildymui, kurį mes teikiam dabar, pritarti po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Malkevičiau. Ar yra kalbų dėl motyvų? Taip. Gerbiamasis L.Sabutis. Gerbiamasis Sabuti, mes jūsų įjungėme.

L.SABUTIS. Dabar girdžiu. Jeigu mes pateikiam priėmimui, tai iš tikrųjų reikia per tas dvi dienas parengti tekstą, tačiau būtų dar ne pro šalį ir pritarčiau Ekonomikos komitetui, jog būtinai turi dalyvauti šitame svarstyme ir vertinime įgaliotas Vyriausybės atstovas. Arba valdymo reformų ir savivaldybių ministras, arba ūkio ministras, tačiau jų nuostatos taip pat yra labai svarbios. Manau, kad iki priėmimo turi būti įvykdytas komiteto prašymas. Mes pritariam tam variantui, komitetas pritaria, ne paskiri nariai, jog vis dėlto dar tos didžiosios savivaldybės nepabėgtų iš bendro daržo, o leistų tvarkingai pasirengti kitoms ir kartu dalintųsi ta našta, kuri laukia ir mokesčių mokėtojų arba paslaugų naudotojų. Manau, kad šiaip sau ekspromtu, vieną arba kitą redakciją, pateiktą vien Seimo narių, būtų rizikinga dabar priimti. O šiaip mūsų komitetas pritaria būtent tam procesui, svarstymui ir tikimės geresnio vertinimo ir Vyriausybės, ir kitų Seimo narių. Beje, Savivaldybių asociacijos atstovo buvo nuomonė, kad reikia pritarti pirminiam pateiktam pono S.Malkevičiaus projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Sabuti. Toliau Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Aš nevisiškai noriu pritarti nuogąstavimams. Bus reorganizavimo projektas, kurį tvirtins pagal mūsų parengtą dabartinį įstatymą savivaldybių ministras. O dar yra siūlymas įtraukti ūkio ministrą. Bet tai būtų per didelė biurokratinė mašina. Todėl viskas bus daroma pagal reorganizavimo projektą. Ir nieko, jokios baimės nėra. O kelią atidaryti būtina dabar. O kad nesklandumų buvo, tai jų bus, nėra kalbos. Aišku, kad bus, ypač kalbant apie skolų pasidalijimą. Bet tie klausimai gali būti greitai išspręsti. Ačiū. Siūlau pritarti ir kuo greičiau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Valatka. Atrodo, kad mes, ko gero, galėtume priimti šitą po svarstymo bendru sutarimu. Bet, antra vertus, kad ir tai darant, aš pasiūlyčiau jums dar kartą užsiregistruoti, tik pasakyti, kad jūs esate dar čia.

Seimo narių pareiškimai

Paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas yra Seimo narių pareiškimai. Prašau dabar pirma užsiregistruoti.

Užsiregistravo ir posėdyje dalyvauja 43 Seimo nariai. Televizija yra, dega raudona. Nori kalbėti 3 Seimo nariai. Prašau Seimo narę K.Prunskienę. Buvo pritarta bendru sutarimu. Prašau Seimo narę K.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, atsiprašau, kad trukdau jūsų laiką, bet mano pareiškimas tai yra jums informacija.

Vakar Seimo diskusijų salėje susirinkę daugiau nei 20 asmenų nusprendė įkurti Nepriklausomų ekonominės strategijos ekspertų grupę. Tarp susirinkusiųjų žinomi mokslo, verslo atstovai, nepriklausomi konsultantai ir ekspertai, keletas Seimo narių. Nė vienas iš dalyvavusių nesuabejojo tokios grupės susikūrimo ir veiklos tikslingumu. Taigi grupės darbo tikslai: konsoliduoti ekonomikos, finansų, vadybos specialistus profesionalus, dirbančius mokslo, verslo konsultacijos srityje, politinėse struktūrose, aktualiems ekonominės strategijos klausimams svarstyti ir pasiūlymams valdžios struktūroms teikti. Konsultuoti įstatymo projekto rengimą ir galiojančių įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei kitų teisės aktų tobulinimą. Įtakoti ekonominės strategijos tobulinimą ir ekonominių procesų efektyvesnę eigą. Informuoti ir šviesti visuomenę dėl piliečio ir valstybės interesus atitinkančių sprendimų, tiesiogiai nesikišant į partijų tarpusavio konkurenciją.

Grupės statusas ir sudėtis. Grupė susiformuoja savanoriškais pagrindais iš minėtų sričių atstovų. Ši grupė dirba kaip neformalus kol kas apskritas stalas, kuris dalyviams nusprendus gali steigti juridinį asmenį, nevyriausybinę organizaciją, registruojamą Teisingumo ministerijoje. Seimo nariai, ministrai, kiti politikai, valdžios struktūrų pareigūnai gali būti šios grupės nariais, partneriais ar posėdžių dalyviais, tačiau neturėtų kiekybiškai dominuoti. Kitaip bus neišvengta veiklos politizavimo ir partinio tendencingumo. Grupės sudėtis turi būti kuo įvairesnė, pagal jos narių veiklos pobūdį. Tačiau apsiriboti ekonomikos ir finansų sferomis, tuo išvengiant neprofesionalumo pavojaus, jeigu bus dirbama įvairiausiomis kryptimis. Šios grupės nariai gali pasiskirstyti į specializuotas problemines grupes, pavyzdžiui, makroekonominės strategijos, finansų, bankininkystės ir kreditų ir kita.

Grupės darbo formos numatomos tokios: tai apskrito stalo principu vykstantys bendri grupės posėdžiai svarstant aktualius ekonominius strategijos klausimus; atviri seminarai su suinteresuotų sferų atstovais, tarp jų išvažiuojamieji į regionus; bendradarbiavimas su Seimo nariais, kitais valdžios struktūrų atstovais; apsikeitimas nuomonėmis, racionalių sprendimų paieška, konceptualių programų ir projektų rengimas, jų pristatymas valdžios, mokslo, asocijuoto verslo struktūrų, žiniasklaidos ir kitose tribūnose; pareiškimų, kreipimųsi ir rezoliucijų rengimas konkretiems pasiūlymams paskelbti ir jų įgyvendinimo rėmimas; darbas su žiniasklaida ir kita.

Kviečiu Seimo narius ir komitetus bendradarbiauti su šia nepriklausomų ekonominės strategijos ekspertų grupe. Konservatorių, krikdemų ir LDDP ekonomistams, kurie vakar neįsitraukė į diskusijas, kitų frakcijų atstovai buvo, esant interesui, tai padaryti per dvi savaites, kol kitą kartą susirinksime. Norėtume, kad kiekvienoje frakcijoje atsirastų bent po vieną kitą šios ekspertų narį ar dalyvį. Tikimasi, kad tokia kompetentingų ekonomistų profesionalų grupė bus rimta atrama valstybės ekonominei strategijai tobulinti, valdžios rengiamiems sprendimams pakoreguoti. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Prunskiene. Toliau kalba Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. LDDP frakcijos pareiškimas “Dėl Europos vietos savivaldos chartijos ratifikavimo”.

“1993 m. gegužės 14 d. Lietuva, stodama į Europos Tarybą, įsipareigojo pasirašyti ir ratifikuoti Europos vietos savivaldos chartiją. Lietuva pasirašė Europos vietos savivaldos chartiją 1996 m. lapkričio 27 d. Strasbūre. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama valstybės įsipareigojimus, 1997–2000-ųjų metų veiklos programoje numatė ratifikuoti Europos vietos savivaldos chartiją iki 1997 m. pabaigos. Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Brazauskas 1998 m. sausio 5 d. dekretu teikė Seimui ratifikuoti Europos vietos savivaldos chartiją su viena išlyga. Chartijos ratifikavimo svarstymas Seime užsitęsė pernelyg ilgai. Ir nors Seimas po svarstymo pritarė Europos vietos savivaldos chartijos ratifikavimo įstatymo projektui, tačiau konservatorių valdančioji dauguma Seime, vilkindama šio įstatymo projekto priėmimą, visiškai be pagrindo atidėjo chartijos ratifikavimo galutinę procedūrą Seimo rudens sesijai.

LDDP frakcija pareiškia, kad Europos vietos savivaldos chartijos ratifikavimo atidėjimą vertina neigiamai. Manome, kad Seimo valdančioji dauguma:

1. Nesugeba laiku priimti valstybei svarbių sprendimų.

2. Trukdo Vyriausybei vykdyti Seimo patvirtintą Vyriausybės veiklos programą.

3. Menkina valstybės pastangas integruotis į Europos Sąjungą bei kitas tarptautines struktūras.

4. Stabdo demokratijos plėtimą savivaldos pagrindu. Tuo sudaromos sąlygos riboti savivaldos institucijų savarankiškumą, teises, finansines galimybes bei visą veiklą.”

Pasirašo frakcijos seniūnas Č.Juršėnas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Bernatoni.

Paskutinį pareiškimą skaito Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau perskaityti pareiškimą, kurį darau Krikščionių demokratų frakcijos Lietuvos Respublikos Seime vardu.

“Lietuvos Respublikos Seimui. Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 2, 3, 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo. Krikščionių demokratų frakcija, vykdydama Lietuvos krikščionių demokratų partijos rinkimų programos tarnauti Lietuvai nuostatą (cituoju: “užkirsti kelią pajamų slėpimui nuo apmokestinimo, įvedant fizinių ir juridinių asmenų pajamų šaltinių deklaravimą”), atkreipdama dėmesį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997–2000-ųjų metų veiklos programos dalies “Vidaus politika” 1 skirsnio punktą “Teisinės sistemos reforma ir teisėtvarka” (cituoju: “bus įgyvendintas visuotinis kasmetinis piliečių pajamų ir turto deklaravimas, kartu užtikrintas žinių apie turtą ir pajamas slaptumas”), įvertindama valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo už pinigines lėšas eigą ir manydama, kad šis procesas privalo būti sąžiningas, viešas ir vykti pagal įstatymus, iškeldama bendravalstybinius siekius aukščiau už žinybines problemas, laikydamasi nuoseklaus visuotinio turto ir pajamų deklaravimo laipsniško įgyvendinimo šalyje nuostatų, kurios panaikintos išbraukus šio įstatymo 11 straipsnio penktąją dalį bei vienos partijos balsais atmetus šiai daliai Krikščionių demokratų frakcijos teiktas pataisas, pareiškia, kad kreipsis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama pasakyti nuomonę apie Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 2, 3, 6, 11 straipsnių pakeitimo įstatymą, priimtą Seime 1998 m. birželio 30 d. Pasirašė J.Beinortas Krikščionių demokratų frakcijos vardu.”

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Beinortai. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandienos darbotvarkė yra baigta, todėl skelbiu posėdį baigtą.