Keturiasdešimt aštuntasis (211) posėdis
1998 m. birželio 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

1998 m. birželio 16 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos, pradedame birželio 16 d., antradienio, rytinį plenarinį posėdį. Dėl darbotvarkės. Kiek žinau, Seniūnų sueiga šiandien aptarė tuos pakeitimus, kurie dabar įrašyti į darbotvarkę, papildomai taip pat buvo siūloma kompensacijų įstatymą perkelti į 15.30 val., nes jo autoriai ir pataisų autoriai dar norėjo kai kuriuos dalykus aptarti, bet, kaip mane informavo to pasitarimo dalyviai, jie iš esmės daugiau nebeturėjo dėl ko tartis, todėl yra siūloma palikti tą patį laiką, koks buvo numatytas ir vakar dieną, nes kiti Seimo nariai galbūt yra pasirengę šioje diskusijoje dalyvauti 10 val. 40 min.

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs matote, iš darbotvarkės yra išbrauktas 1-2 darbotvarkės klausimas, tai sutartis, dėl kurios mes jau ir praeitą savaitę šiek tiek diskutavome. Būtų gerai, kad mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas tai apsvarstytų. Papildomai įrašytas 1-10 darbotvarkės klausimas. Tai mūsų anksčiau pateiktą įstatymą lydintis įstatymas. Tai SSRS valstybės saugumo komiteto kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Papildomai įrašyti 2-10 – Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo projektas ir 2-11 – Seimo nutarimo “Dėl valstybės garantijų suteikimo Prancūzijos bankui Banque Francaise de Commerce Exteur” projektas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1210* (priėmimas)

Taigi, gerbiamieji kolegos, jeigu niekas neprieštarauja, mes galime pradėti darbą ir pradedame nuo registracijos. Prašom registruotis. Pirmasis darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1210. Priėmimas. Pranešėjas – G.Švedas. Kviečiame į tribūną viceministrą.

G.ŠVEDAS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai, jums teikiamas priimti Baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio aštuntosios dalies papildymas. Papildymas labai trumpas. Esmė, kad prokuroro sprendimą nutraukti bylą būtų galima apskųsti teismui. Projektas nesikeitė nuo pateikimo momento ir pasiūlymų bei pastabų dėl jo turinio nesu gavęs. Todėl manyčiau, kad galima pradėti jo priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Taigi vienas straipsnis. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar galima kalbėti keturiems už, keturiems – prieš dėl viso įstatymo priėmimo. A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Aš norėčiau pakviesti visus balsuoti už. Šita pataisa pagerina situaciją, nors iš esmės jos neištaiso, bet vis tiek žingsnis pirmyn, todėl siūlyčiau pritarti ir tai pataisai.

PIRMININKAS. Taigi daugiau norinčių kalbėti nematau, baigiame diskusiją. Dar sykį registruojamės ir balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Balsuojame dėl Baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 72.

PIRMININKAS. Už – 73. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Balsavus už 73 Seimo nariams, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio papildymo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo projektas Nr.P-955(2*) (priėmimas)

Advokatūros įstatymo projektas, registracijos Nr.P-955(2). Priėmimas. Pranešėjas – viceministras G.Švedas. Tai yra mūsų darbotvarkės 1-2a klausimas. Prašom, viceministre. Pradėsime pastraipsniui, bet iš pradžių dėl pasiūlymų ir pastabų, jeigu galite, tarkite bendrą nuomonę.

G.ŠVEDAS. Taip, iš tikrųjų šiam įstatymo projektui priėmimo stadijoje yra pateikta gana daug pasiūlymų ir pastabų. Į nemažą dalį pasiūlymų mes siūlysime atsižvelgti, į kai kuriuos – ne. Tačiau turbūt geriausia būtų pradėti priėmimą pastraipsniui ir tuo pačiu metu prie tų straipsnių, kur yra pasiūlymai, padaryti tų pasiūlymų ir pastabų įvertinimą ir apsispręsti dėl jų.

PIRMININKAS. Taigi pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl pavadinimo turbūt jokių pasiūlymų nėra.

G.ŠVEDAS. Ne.

PIRMININKAS. Galime pavadinimą priimti. 1 straipsniui pasiūlymų taip pat nematyti ir 1 straipsnį galime priimti ir priimame. 2 straipsnis.

G.ŠVEDAS. Taip pat pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. 2 straipsnį taip pat galime priimti ir priimam. 3 straipsnis.

G.ŠVEDAS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Pasiūlymų taip pat nėra. 3 straipsnį taip pat galime priimti ir priimame. 4 straipsniui Č.Juršėno pataisa. Prašom. Č.Juršėnas pristato savo pataisą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, mano šito straipsnio pataisa iš esmės yra tik patikslinimas to, kas yra. Arba galima traktuoti, kad lyg ir tam tikras susiaurinimas. Skaitau 4 straipsnio antrąją dalį: “Advokato teisę atstovauti klientui ar jį ginti teismuose, arbitražuose, trečiųjų teismuose, kitose instancijose gali riboti tik įstatymai”. Aš siūlau tiesiog įvardyti mūsų nagrinėjamą įstatymą, kurį, manau, priimsime, ir nurodyti konkrečius mūsų šito įstatymo straipsnius, kur kaip tik tie apribojimai ir yra nurodyti. O jeigu kas nors sugalvos, o gali sugalvoti tik mūsų Seimas, dar kokiame kitame įstatyme įvesti apribojimus advokatams, manau, šito nereikėtų daryti. O reikėtų remtis tik šituo įstatymu. Toks yra mano siūlymas.

PIRMININKAS. J.Razma nori prieštarauti. Prašom.

J.RAZMA. Manyčiau, kad pono Č.Juršėno pasiūlymas yra netinkamas ir galbūt antikonstitucinis. Juo norima apriboti Seimo galias prireikus įstatymų lygiu numatyti kokius nors ribojimus. Tai nereiškia, kad mes manome, jog reikia kaip nors advokato veiklą papildomai riboti. Projekto nuostata, kad apribojimai yra įstatymų lygio, pakankamai gera ir aš siūlau pataisų nepriimti.

PIRMININKAS. Pranešėjau, prašom – jūsų nuomonė.

G.ŠVEDAS. Iš tikrųjų…

PIRMININKAS. Tuoj pat, gerai. Prašom. Atsiprašau, pranešėjau. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Mano manymu, čia nėra jokių prieštaravimų Konstitucijai, nes yra priimamas specialus Advokatūros įstatymas ir jame turi būti tie klausimai išspręsti. Seimas gali priimdamas šį įstatymą pareikšti savo valią, o ne kurti naujus įstatymus su apribojimais.

PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau, tada jūsų nuomonė.

G.ŠVEDAS. Aš manyčiau, kad šiuo atveju pastabos teikėjai daro vieną esminę klaidą. Kokią klaidą? Šitame straipsnyje yra išdėstyti advokatūros veiklos principai, o jūs siūlote įtvirtinti labai konkrečią taisyklę. Ir šita jūsų siūloma konkreti taisyklė iš karto padarytų labai daug problemų. Kokių? Juk Advokatūros įstatymas nustato tik advokato ir advokatūros veiklos principus.

O konkrečias procesines advokato teises įtvirtina proceso įstatymai. Jeigu mes pasižiūrėtume tiek Baudžiamojo proceso kodeksą, tiek Civilinio proceso kodeksą, mes pamatytume, kad advokatams yra kai kurių kitų papildomų apribojimų, nustatytų įstatymuose, atstovauti asmeniui arba jį ginti. Todėl, mūsų supratimu, turi būti palikta tokia redakcija, kokia yra siūloma, nes, kaip jau minėjau, procesiniai įstatymai gali numatyti ir kitus atvejus, kai advokatas negalės atlikti savo funkcijų.

PIRMININKAS. Taigi ar pataisų autoriai lieka prie tos pačios nuomonės? Gerai. Registruojamės ir balsuosime. Prašom registruotis dar sykį. Registracija vyksta. Prašom registruotis. Balsuosime dėl Č.Juršėno pataisos 4 straipsnio antrajai daliai. Kas už šią pataisą, su kuria nesutinka pranešėjas, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jos nereikia, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašom balsuoti. Balsuojam dėl Č.Juršėno pataisos 4 straipsnio antrajai daliai.

Už pataisą – 19, prieš – 44, susilaikė 15. Taigi pataisai nėra pritarta. Dėl viso 4 straipsnio būtų norinčių kalbėti ar galim priimti? Galim priimti. Priimam 4 straipsnį.

5 straipsnis. Pataisų ir pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Galim priimti ir priimam.

6 straipsnis.

G.ŠVEDAS. Taip pat pastabų ir pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Pasiūlymų nėra. Niekas nenori kalbėti. 6 straipsnį priimam.

7 straipsniui F.Palubinsko pataisa. Taip? Prašom, Č.Juršėnas kažką formalaus nori pasiūlyti.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš siūlau ir 7, o jeigu sutiksite, tada ir kituose straipsniuose štai ką padaryti. 7 straipsnis yra iš vienos dalies, todėl numeracija yra nereikalinga, kaip yra ir kitų straipsnių atveju. Pažiūrėkite. Toliau, kai yra viena pastraipa, numeracijos nėra. Ir todėl atitinkamai 8, 10, 14 ir t.t. straipsniuose irgi reikia rašyti – 7 straipsnio punktas be žodžių “pirmos dalies”. Jeigu sutinkam išbraukti numeraciją 7 straipsnyje, tada atitinkamai kituose straipsniuose reikia išbraukti žodžius “pirmos dalies”.

G.ŠVEDAS. To ir nėra.

Č.JURŠĖNAS. Labai gerai, jeigu nėra. Bet mano tekste dar yra.

G.ŠVEDAS. Aš jūsų pastabą visiškai priimu, bet sakau, kad bent jau tame variante, kurį aš turiu , tai jau įvertinta. 8 straipsnyje yra pasakyta taip: 7 straipsnio trečiu ir šeštu punktais. Apie dalį nekalbama.

Č.JURŠĖNAS. Trečiosios dalies paskutinis sakinys, paskutinė eilutė – pirma dalis dar yra.

G.ŠVEDAS. Jūs klystat, mano redakcijoje yra 7 straipsnio trečias punktas.

PIRMININKAS. Tai redakciniai dalykai, gal išsiaiškinsime.

Č.JURŠĖNAS. Gerai. Ačiū…

PIRMININKAS. Antrasis projektas, prašom pasižiūrėti … išdalintas.

F.Palubinskas dėl savo pataisos. Prašau.

F.PALUBINSKAS. Siūlau išbraukti 7 straipsnio trečią punktą. Kadangi trūksta advokatų, taigi tapti advokatu turi būti lengviau. Juolab nebūtina kurti dirbtinų barjerų, nereikia būtinai penkerius metus dirbti kitą teisinį darbą, tam užtektų išlaikyti Teisingumo ministerijos organizuojamus egzaminus. O ko advokatas iš tiesų vertas ir kiek vertas, nuspręs klientai. Todėl siūlyčiau išbraukti šį punktą.

PIRMININKAS. Niekas nenori pareikšti nuomonės dėl šios pataisos? Prašom, pranešėjau, jūsų nuomonė.

G.ŠVEDAS. Mes šitą klausimą ne kartą esame svarstę, o gavę Seimo Pirmininko pavaduotojo pastabas, dar kartą svarstėm. Mūsų supratimu, toks siūlymas yra nepriimtinas ir nepriimtinas dėl vieno motyvo. Siūloma leisti asmenims, baigusiems aukštąją teisinę mokyklą, be jokios gyvenimiškos patirties, be jokios teisinio darbo praktikos, iš karto leisti dirbti advokatais. Toks siūlymas nepriimtinas, nes tokiu atveju valstybė, turinti garantuoti advokatų kvalifikaciją, praktiškai negalės užtikrinti šitos nuostatos. Mūsų supratimu, tam, kad asmuo galėtų tapti advokatu, ir, kas ypač svarbu, ginti asmenį baudžiamosiose bylose, tas asmuo visų pirma turi turėti ne tik universiteto žinias, bet ir tam tikrą teisinio darbo praktiką, tam tikrą kvalifikaciją. Todėl, mūsų supratimu, yra būtina kelti asmeniui, norinčiam tapti advokatu, reikalavimą turėti tam tikrą teisinio darbo patirtį.

PIRMININKAS. Ir dar J.Bernatonis nori paremti F.Palubinską. Prašau.

J.BERNATONIS. Norėčiau paremti Seimo nario F.Palubinsko siūlymą, nes tas stažas nieko bendro neturi su kvalifikacija. Kvalifikacija yra nustatoma laikant atitinkamus egzaminus. Vienam žmogui gali užtekti ir vienerių metų, o kitam ir dvidešimt tai kvalifikacijai įgyti neužteks. Todėl siūlau šį punktą išbraukti.

PIRMININKAS. Ir J.Razma.

J.RAZMA. Aš tiesiog norėčiau kreiptis į poną F.Palubinską. Gal jis sutiktų atsiimti pataisą pagalvojęs apie įstatymą dėl Viešų ir privačių interesų konflikto išvengimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas nepriima šios pataisos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojam dėl F.Palubinsko pataisos 7 straipsnio trečiam punktui. Dar sykį registracija. Prašom registruotis. Registracija vyksta. Prašom registruotis.

Dar sykį kartoju, vyksta registracija. Gerbiamieji Seimo nariai, tie, kurie esat salėje, prašom registruotis. Ponia Kunevičiene, prašom registruotis. Registracija vyksta. Balsuojame dėl F.Palubinsko pataisos 7 straipsnio trečiam punktui. Pranešėjai nepriima šios pataisos, taigi apsispręsim balsuodami. Kas už F.Palubinsko pataisą, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jos nereikia, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko.

Už pataisą – 35, prieš – 32, susilaikė 17. Pataisai nėra pritarta.

Toliau tęsiame svarstymą. 7 straipsniui daugiau pataisų nėra. Kas nori kalbėti dėl viso 7 straipsnio? J.Beinortas. Prašom. Dėl viso 7 straipsnio.

J.BEINORTAS.Kolegos, mes turime situaciją visuomenėje ir nenorime tos situacijos kažkodėl pastebėti. Viena vertus, turime nepakankamą skaičių advokatų, kita vertus, patys uždedame barjerus, kad jų nepadaugėtų. Pasižiūrėjęs į visą 7 straipsnį, aš suprantu, kad čia yra bent 7 imperatyviniai reikalavimai, iš kurių buvo pataisa tik dėl vieno dalyko. Ir aš manau, kad advokatų kvalifikaciniai egzaminai gali būti tokie, jog juos reikia išlaikyti pakopomis, bet kad tam užtektų dvejų metų. Kita vertus, jeigu jau mes taip viską tiksliai nustatome, tai kodėl negalime įstatyme parašyti, kad ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina pareigybių sąrašą, kur galima užsitarnauti, vadinkim, advokato startą. Tai tada įrašykime į šitą įstatymą, kokiuose darbuose reikia būti, Teisingumo ministerijos darbuotoju ar dar kažkuo, kad galėtum tikėtis gauti advokato praktiką. Todėl, mano nuomone, šitas 7 straipsnis iš esmės neatitinka laiko dvasios. Tokios 7 straipsnio redakcijos, kai rengėjai neatsižvelgė į mūsų siūlymus sumažinti penkerių metų stažą, tą, vadinkim, kardomąjį periodą ir tą specialųjį sąrašą, kurį sudaro Vyriausybė, aš manau, mes negalėsim palaikyti. Man atrodo, kad projekto autoriai neadekvačiai supranta situaciją, kuri yra šiuo metu valstybėje.

PIRMININKAS. Taigi niekas nenori daugiau kalbėti dėl 7 straipsnio. Pranešėjau, prašom, jūsų nuomonė dėl 7 straipsnio. Dar sykį.

G.ŠVEDAS. Jeigu jūs įdėmiai perskaitytumėt tą punktelį, apie kurį mes kalbame, pamatytumėte, kad sąlygos iš tikrųjų nėra jau tokios, kaip jūs sakot, labai baisios.

Tik baigęs universitetą žmogus gali eiti pas advokatą atlikti praktikos ir po vienerių metų jam yra suteikiama teisė laikyti advokato egzaminus. Sutikite, kad vienerių metų advokato praktika jau leidžia žmogui įgyti tam tikros patirties, kurios reikia dirbant savarankiškai advokatu. Penkerių metų stažas būtinas tiems asmenims, kurie neatlieka tos praktikos, o dirba kažkokį kitokį teisinį darbą. Šiuo atveju, manyčiau, jūsų teiginys, kad ta sąlyga yra labai sudėtinga, nelabai atitinka tikrovę.

Antra vertus, turėkime omeny, kad valstybė turi garantuoti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Šiuo atveju kalbėti apie tai, kad visiems leistume dirbti advokatais, nes advokatų trūksta, mano supratimu, nederėtų. Mes turime įvertinti abi šias problemas – ir advokatų trūkumą, ir valstybės pareigą užtikrinti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Šiuo projektu mes ir siekiame suderinti šias dvi nuostatas, todėl mes siūlytume paremti projekto rengėjų siūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau norinčių kalbėti už nėra. F.Palubinskas nori kalbėti prieš, J.Beinortas taip pat kalbėjo prieš.

Gerbiamieji Seimo nariai, apsispręsime balsuodami. Balsuosime dėl viso 7 straipsnio priėmimo. Prašom balsuoti. Kas už 7 straipsnio priėmimą, spaudžia mygtuką “už”.

Kol vyksta balsavimas, aš noriu priminti, kad šis įstatymo projektas buvo labai kruopščiai svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Buvo pasiektas variantas, kuriam nebuvo jokių pastabų. Č.Juršėnas praeitą kartą prašė padaryti priėmimo pertrauką tam, kad pateiktų Advokatų kolegijos pateiktas pastabas. Daugiau jokių pastabų tuo metu nebuvo. Dabar, pasirodo, mes paskutiniu momentu dar randame apie ką pakalbėti. Tai rodo, kad mūsų darbą iš tikrųjų reikia reformuoti Seime.

Už 7 straipsnį balsavo 54, prieš – 9, susilaikė 18. 7 straipsnis yra priimtas.

8 straipsnis. Prašom, pranešėjau. Kiek aš suprantu, yra F.Palubinsko pataisa, taip?

G.ŠVEDAS. Taip.

PIRMININKAS. Taigi F.Palubinskas. Prašom.

F.PALUBINSKAS. Būtų buvę gerai, jeigu būtume pritarę, kad nebūtina turėti penkerių metų teisinio darbo patirties, t.y. kad nereikėtų penkerių metų gizeliavimo. Tada būtų buvę logiška formuoti kitą nuostatą, kad asmenims, turintiems tokią patirtį, būtų taikomos lengvatinės sąlygos. Žmonės, turintys teisinio darbo praktikos, yra vienaip ar kitaip tiesiogiai susipažinę su proceso normomis ir specifika.

Kita vertus, prieš pradėdami minėtą teisinio darbo praktiką, daugeliu atvejų jie jau bus turėję išlaikyti tam tikrus kvalifikacinius egzaminus. Tad antrą kartą to daryti nereikėtų, o Teisingumo ministerija galėtų pasirūpinti vieningos teisinės kvalifikacijos nustatymo sistemos sukūrimu ir įdiegimu, kurios, deja, dabar nėra.

PIRMININKAS. Dėl šios pataisos daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašom, pranešėjau, jūsų siūlymas.

G.ŠVEDAS. Aš pasakyčiau, kad tas siūlymas yra iš esmės susijęs su Seimo Pirmininko pavaduotojo 7 straipsnio siūlymu. Mūsų supratimu, jis nėra priimtinas, nes pagal siūlomą redakciją palengvinto tapimo sąlygos yra taikomos tiems asmenims ir tiems pareigūnams, kurių kvalifikacija, mūsų supratimu, tikrai nekelia abejonių ir kuriems nereikėtų laikyti kvalifikacinio egzamino. Tai teisės krypties daktarai arba habilituoti daktarai, teisėjai (jeigu mes laikome, kad teisininko karjeros viršūnė yra teisėjai, tai jų išlaikyti egzaminai tikrai turėtų prilygti advokatūros egzaminams) ir tie asmenys, kurie jau yra vieną kartą išlaikę advokato egzaminus, t.y. asmenys, kurie dėl įvairių priežasčių vėliau buvo pasitraukę iš advokatūros. Mūsų supratimu, toks ratas yra visiškai priimtinas.

PIRMININKAS. Taigi apsispręsime balsuodami dėl F.Palubinsko pataisos 8 straipsniui. Prieš tai turiu informuoti, kad normalus elektros tiekimas bus atnaujintas po 20 minučių, t.y. sutrikimai mieste, o ne Seimo rūmuose. Tai nieko bendro neturi su Advokatų… (Balsas salėje) įstatymo svarstymu. Taigi balsuosime dėl 8 straipsnio pataisos, kurią pateikė F.Palubinskas. Kas už šią pataisą, spaudžia mygtuką “už”. Kas mano, kad jos nereikia, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už pataisą – 23, prieš – 32, susilaikė 15, pataisai nėra pritarta.

Taigi dėl viso 8 straipsnio ar būtų norinčių dar kalbėti, ar jau galime priimti? Galima 8 straipsnį priimti.

9 straipsnis. Pasiūlymų ir pataisų nėra.

G.ŠVEDAS. Nebuvo.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti. 9 straipsnį galima priimti ir priimame.

10 straipsnis. Taip pat pastabų ir pasiūlymų nėra. Ir 11 straipsnis.

G.ŠVEDAS. 11 straipsniui yra Teisės departamento pastaba, kurią mes apsvarstėme ir ją priimame. Todėl aš pakomentuosiu, kokias pataisas 11 straipsnyje bus siūloma padaryti. Kalbama apie trečiąją ir ketvirtąją dalis. Trečiojoje dalyje po žodžių “į Vilniaus apygardos teismą su prašymu” turėtų būti įrašyti tokie žodžiai: “su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatų tarybą pripažinti jį advokatu”. Tai yra ne teismas priimtų sprendimą pripažinti asmenį advokatu, bet taip, kaip visame įstatymo tekste, pripažinti advokatu turi Lietuvos advokatų taryba, tačiau teismas priima sprendimą įpareigoti. Todėl ketvirtosios dalies antrasis sakinys išbraukiamas.

PIRMININKAS. Taip. Tai patikslinantis redakcinis pasiūlymas, kaip suderinti trečiąją ir ketvirtąją dalis, kad būtų aiškiau. Niekas dėl to daugiau nenori kalbėti? 11 straipsnį galime priimti ir priimame.

12 straipsnis.

G.ŠVEDAS. 12 straipsniui pastabų ir pasiūlymų neturiu.

PIRMININKAS. 12 straipsnį taip pat galime priimti ir priimame.

13 straipsnis.

G.ŠVEDAS. Taip pat pasiūlymų ir pastabų neturiu.

PIRMININKAS. 13 straipsnį taip pat galime priimti. 14 straipsnis.

G.ŠVEDAS. 14 straipsniui irgi pasiūlymų ir pastabų neturiu.

PIRMININKAS. 14 straipsnį priimame. 15 straipsnis.

G.ŠVEDAS. Taip pat neturiu.

PIRMININKAS. 15 straipsnį taip pat priimame. Ir 16 straipsnis. Jeigu galime, pradėkime nuo Teisės departamento pastabos.

G.ŠVEDAS. Iš dalies ir Teisės departamento, ir Seimo nario Č.Juršėno pastabos yra labai panašios. Mes jas siūlome priimti. Aš trumpai pakomentuosiu, kaip bus išdėstomas šitas straipsnis. “Advokatų kvalifikacinių egzaminų komisiją sudaro 7 nariai, iš kurių trys yra advokatai, 2 – teisės mokslininkai ir 2 – teisėjai”. Šita dalis pasipildytų antru sakiniu, kad “4 kandidatus į kvalifikacinę egzaminų komisiją siūlo Lietuvos advokatų taryba”.

PIRMININKAS. Tinka? Prašom. Ponas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad čia yra korektiškai ištaisyta. Ačiū už tai, kad priimate pataisą.

PIRMININKAS. Taigi 16 straipsniui daugiau pastabų nėra. Galime 16 straipsnį priimti? Priimame. Ačiū.

Toliau 17 straipsnis. F.Palubinsko pataisa, taip? Prašom. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Žinoma, gaila, kad mano ankstesnieji siūlymai buvo atmesti. Dėl to iš tikrųjų šis pasiūlymas jau yra nebereikalingas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau. Taigi dėl šio pasiūlymo tikrai nebalsuojame. Ar dėl viso 17 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Galime priimti ir priimame.

Toliau 18 straipsnis. F.Palubinsko pataisa. Ar ponas F. Palubinskas gali pateikti savo pataisą?

Dar paspauskite mygtuką. Matyt, taip ir išspręsime jūsų pataisų klausimą, ar ne? Jeigu galite, tada per centrinį mikrofoną. Prašom. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Man atrodo, kad ir čia turbūt neveikia, ar ne?

PIRMININKAS. Ne, ne, čia veikia. Gerai.

F.PALUBINSKAS. Veikia? Aš vis dėlto taip lengvai nebūsiu nuimamas. Dėl 18 straipsnio. Pastovios darbo vietos reikalavimas negali labai pagerinti teisinių paslaugų kokybės, tačiau, man atrodo, tai pakels kainas ir taip pat sumažins skaičių tų, kurie gali iškart pradėti dirbti advokato darbą. Todėl nuostata, reikalaujanti iš advokatų būtinai turėti nuolatinę darbo vietą, turėtų ganėtinai ydingą poveikį. Juo labiau kad šiandien telekomunikacijų amžiuje advokato biuras – tai telefonas, kompiuteris, svarbiausi duomenys ir dokumentai, kurie lengvai gali tilpti paprasčiausiame lagamine. Apskritai, man atrodo, pradėkime atsisakyti nuomonės, kad būtinai reikia gizeliavimo ir tose srityse, kuriose galbūt jo nebūtinai reikia. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi A.Sakalas nori kalbėti dėl šios pataisos. Prašom.

A.SAKALAS. Aš norėčiau paremti poną F.Palubinską. Iš tiesų, jeigu viceministras nepateiks įtikinančių argumentų, kodėl reikia tos nuolatinės darbo vietos, aš siūlyčiau vis dėlto pritarti pono F.Palubinsko pataisai arba pačiam viceministrui atsiimti šitą siūlymą. Nes man taip pat neaišku, kam reikia nuolatinės darbo vietos fiksavimo įstatyme.

PIRMININKAS. Ir J.Razma nori prieštarauti šiai pataisai.

J.RAZMA. Man atrodo, mes apsisprendėme jau atmesdami ankstesnę pono F.Palubinsko pataisą. Dabar gal neverta dar kartą grįžti prie šitos diskusijos. Aš siūlau paremti teisingumo viceministro siūlymus.

PIRMININKAS. Ne visai turbūt tos pataisos yra susijusios. Bet, viceministre, prašom, jūsų nuomonė.

G.ŠVEDAS. Mane iš tikrųjų stebina profesoriaus A.Sakalo nuostata, kad advokatas gali dirbti, pavyzdžiui, ir parke. Juk supraskime, kad teisinės pagalbos teikimas yra susijęs su asmens, kuris kreipiasi į advokatą, duomenų apsauga, ir advokatas yra įpareigojamas užtikrinti tokią apsaugą. Jeigu mes nekelsime reikalavimo advokatui turėti patalpas, kuriose jis galėtų tvarkingai, kultūringai priimti asmenis ir garantuoti būtiną konfidencialumą, tai, atleiskite. Mano supratimu, reikalavimas turėti darbo vietą, kurioje jis tinkamai galėtų vykdyti savo pareigas, yra būtinas. Todėl mes siūlytume palikti nuostatą, reikalaujančią, kad advokatas turėtų nuolatinę savo darbo vietą.

Kitas klausimas yra tas, kokie reikalavimai bus keliami tai darbo vietai. Aš čia visiškai su jumis sutikčiau, kad neturi būti keliami ypatingi reikalavimai. Bet kad jis turi turėti nuolatinę darbo vietą, man tai tikrai nekelia abejonių.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, nuomonės nesutampa. Balsuosime dėl F.Palubinsko pataisos 18 straipsnio pirmajai daliai. Kas už šią pataisą, su kuria nesutinka pranešėjas, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad pataisos nereikia, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl F.Palubinsko pataisos.

Už pataisą balsavo 25, prieš – 37, susilaikė 15. Pataisai nėra pritarta.

Dėl viso 18 straipsnio ar dar būtų norinčių kalbėti? A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Noriu paprašyti, kad pranešėjas patikslintų, kokia darbo vieta turima galvoje, nes pagal įstatymą jis gali būti valytojas, vairuotojas ar kas nors, darbo vietą jis turi. Čia turbūt turima galvoje ne šiaip sau darbo vieta, o advokato darbo vieta. Aš, kadangi pataisa nepriimta, prašyčiau patikslinti, kokia darbo vieta turima galvoje. Aš manau, kad jūs sutinkate su tokiu pasiūlymu? Bent taip tikiuosi.

G.ŠVEDAS. Įstatymo projekto 21 straipsnio šeštojoje dalyje labai aiškiai įvardijama, kokie yra keliami reikalavimai advokato darbo vietai.

A.SAKALAS. Tada ir nurodykite, jog pagal tokio straipsnio…

G.ŠVEDAS. Projekto 21 straipsnio…

A.SAKALAS. Taip. Tai ir nurodykite, kad pagal 21 straipsnio keliamus reikalavimus.

PIRMININKAS. Taigi dar siūloma 18 straipsnį papildyti…

G.ŠVEDAS. Čia yra visiškai…

PIRMININKAS. …keliais žodžiais. Ir šiam straipsniui nori prieštarauti J.Beinortas. Prašom.

J.BEINORTAS. Matote, mano motyvai yra ne todėl, kad prieštaraučiau dėl prieštaravimų. Bet pagalvokite, ar iš tikrųjų mes taip neapibrėžtai pasakę, kad turi nuolatinę darbo vietą, turime suprasti, jog tai turi būti kontora. Juo labiau kad 21 straipsnyje kalbama apie advokatų, tai yra grupės darbuotojų, kontorą. Jūs kalbate apie būtinumą išsaugoti paslaptį. Aš jums pasakysiu, kad penkiems advokatams dirbant viename kambaryje ir kartu priimant savo klientus paslapties išsaugojimas yra kur kas komplikuotesnis, negu, sakykim, advokatui įsiregistruojant savo darbo vietą savo bute arba važinėjant tokiame rajone kaip Panevėžio rajonas iš Ramygalos į Krekenavą, iš Krekenavos į Naujamiestį, kur iš esmės jam seniūnija suteikia patalpas, kad jis galėtų priiminėti klientus. Todėl kai mes įstatyme parašome, kad turi turėti nuolatinę darbo vietą, ir jos nė kiek neapibrėžiame, ir nenorime padėti, kad advokatui dirbti būtų patogiau ir kad advokatų paslaugos nebūtų tokios brangios, aš tiesiog nežinau, ar iš tikrųjų to siekia Teisingumo ministerija.

PIRMININKAS. Ir S.Stačiokas nori kalbėti dėl 18 straipsnio. Prašom.

S.STAČIOKAS. Aš siūlau pritarti ir balsuoti už šio straipsnio priėmimą dėl labai paprastos priežasties šioje diskusijoje – dėl nuolatinės darbo vietos. Piliečiai turi žinoti, kur advokatas dirba, kad jie galėtų kreiptis į jį neieškodami bet kur, bet konkrečioje jo nuolatinėje darbo vietoje. Ir nedarykime įvairių vertinimų dėl to, kad turi būti tos darbo vietos kokie nors techniniai reikalavimai. Tiesiog būtina skelbiama nuolatinė darbo vieta žmonėms informuoti. Taigi čia teigiamas dalykas, kad įtvirtinama nuolatinė darbo vieta.

PIRMININKAS. Ir, pranešėjau, jūsų nuomonė.

G.ŠVEDAS. Aš dar kartą norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šiuo atveju mes juk neapribojame advokatų, kur jie turi turėti tą nuolatinę darbo vietą. Kaip jūs sakote, jis gali turėti ir savivaldybėje. Nebūtinai turi būti jo kažkokios patalpos nuosavybė. Tai gali būti išsinuomota iš bet kurio teisės subjekto. Tai pagaliau gali būti ir jo bute, jeigu jam bus suteikta teisė įsiregistruoti. Taigi čia nereikėtų suprasti, kad jis būtinai turi turėti kažkokią atskirą patalpą būtent šitiems reikalams.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti ir balsuojame dėl 18 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad šis straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti. Kas už 18 straipsnį, spaudžia mygtuką “už”.

Už 18 straipsnį – 67, prieš – 3, susilaikė 10. 18 straipsnis priimtas.

19 straipsniui yra Č.Juršėno pataisa. Tuoj įjungsime. Pone Juršėnai, jeigu galite, paspauskite mygtuką ir kalbėkite dėl savo pataisos. Prašom. Č.Juršėnas dėl 19 straipsnio.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau. Aš siūlau, kad advokato priesaiką priimtų ne teisingumo ministras – vykdomosios valdžios atstovas, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Manau, būtų korektiškiau.

PIRMININKAS. Pritarti pataisai nori K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Manau, kad tikrai būtų ne itin logiška priesaiką priimti teisingumo ministrui. Advokatų funkcijos yra glaudžiai susijusios su Aukščiausiojo Teismo kompetencija. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas yra būtent to rango pareigūnas, kuris anksčiau priimdavo ir Seimo narių priesaikas. Vadinasi, tikrai advokatų priesaiką reikėtų paskirti priimti Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Aš palaikau pono Č.Juršėno pasiūlymą.

Manau, kad jis kyla ir iš Advokatų tarybos pasiūlymų. Taigi siūlau ir kitiems Seimo nariams palaikyti būtent tokį variantą.

PIRMININKAS. Šiai pataisai nori nepritarti G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad gerbiamojo Č.Juršėno siūloma pataisa nėra pagrįsta. Visų pirma Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nieko bendro neturi su asmens pripažinimo advokatu procedūra, o Teisingumo ministerija tiesiogiai dalyvauja asmens pripažinimo advokatu procedūroje. Visų pirma asmuo, norintis tapti advokatu, rašytinį prašymą pateikia Teisingumo ministerijai, advokatų kvalifikacinę egzaminų programą sudaro Teisingumo ministerija, advokatų kvalifikacinę egzaminų komisiją ir jų pirmininką tvirtina teisingumo ministras. Manau, teisingiausia būtų, kad priesaiką priimtų teisingumo ministras. Be to, noriu priminti, kad asmeniui, panorusiam verstis advokato praktika, ši priesaika yra įgaliojimų suteikimas, jo savanoriškas apsisprendimas, o ne paskyrimas. Todėl palaikau Vyriausybės poziciją.

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė.

G.ŠVEDAS. Aš turiu pasakyti, kad šitą pastabą aš gavau tik šiandien, todėl įgaliojimų ją priimti aš neturiu. Mano supratimu, čia reikia turėti omeny vieną esminį dalyką, kad advokatas prisiekia ne Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir ne teisingumo ministrui, jis prisiekia valstybei. O kas priims priesaiką… Vyriausybės siūlymu, tą priesaiką turi priimti teisingumo ministras.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, apsispręsim balsuodami dėl Č.Juršėno pataisos 19 straipsniui. Kas už šią pataisą, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jos nereikia, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Balsuojame dėl Č.Juršėno pataisos.

Už pataisą balsavo 21, prieš – 39, susilaikė 13. Pataisa nepriimta. Dėl viso 19 straipsnio…

G.ŠVEDAS. Atsiprašau, dar yra Teisės departamento labai teisinga pastaba. Nedidelis redakcinis patikslinimas priesaikos tekste. Tai būtų priesaikos trečia eilutė, kuri skambėtų taip: “dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas”. Išbraukiami žodžiai “teises ir”. Nes teisingai pastebėta, kad logikos dėl teisių atlikimo tikrai nelabai yra, todėl čia turi likti tik žodis “pareigas”.

PIRMININKAS. Ar norėtų kas kalbėti dėl 19 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra, taigi 19 straipsnį galim priimti ir priimam.

20 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. 20 straipsnį priimam.

21 straipsnis ir Č.Juršėno pataisa aštuntajai daliai. Tai pradedam nuo Č.Juršėno, paskui bus F.Palubinsko. Prašom. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, čia yra tik mano pateiktas siūlymas, o iš tikrųjų tai yra gerbiamojo K.Lipeikos suformuluotas siūlymas. Jo esmė yra tokia, kad vietoj aštuntosios dalies: “Advokatas ar advokatai gali steigti advokato ar advokatų kontoros skyrius, padalinius”, siūloma konkrečiau ir kitaip įrašyti šitą dalyką: “Lietuvos advokatų taryba gali pasiūlyti įrašomam į praktikuojančių advokatų sąrašą asmeniui steigti advokatų kontorą tose apylinkės teismų buveinių vietose, kuriose teisinė pagalba neužtikrinama”. Aš manyčiau, kad Advokatų tarybos vadovo siūlymas yra konkretesnis ir kryptingesnis, negu bendras įrašas, jeigu liks aštuntoji dalis, kaip suformuluota dabar.

PIRMININKAS. Taigi S.Stačiokas nori prieštarauti. Prašom.

S.STAČIOKAS. Aš pradėsiu vis dėlto nuo to, kad čia dažnai kalbama apie Advokatų tarybos pirmininką poną K.Lipeiką. Noriu visiems Seimo nariams pabrėžti, kad šis įstatymo projektas, kuris šiandien priiminėjamas, yra suderintas su Advokatų tarybos oficialiai paskirtu atstovu per keletą pasitarimų ir tai buvo kolektyvinė Advokatų tarybos nuomonė, o dabar pateikti papildomi pasiūlymai nebuvo svarstyti, jų galima prigalvoti kiekvieną dieną (asmeniškai jų gali prigalvoti ponas K.Lipeika). Dabar iš esmės. Sakykit, kas draudžia Advokatų tarybai siūlyti? Ar tam reikia įstatymų nuostatų? Ar jie negali pasiūlyti? Bet jeigu mes rašom “siūlyti”, tai tada reziumuojam, kad Advokatų taryba turi taikyti tam tikrą sprendimą šiam advokatui. Vadinasi, jeigu pasiūlė ir jis nepriėmė, tai tada Advokatų taryba kitą sprendimą priims. To įstatymu negalima leisti daryti. Todėl šita pataisa, deja, negali būti priimta.

PIRMININKAS. Ir pataisai nori pritarti A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Kontrklausimą ponui S.Stačiokui galėčiau užduoti. Kas gali advokatui uždrausti steigti advokatų kontoras? Kam tai reikia rašyti įstatyme, tai gal 8 papunktis visai nereikalingas?

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė dėl šios pataisos?

G.ŠVEDAS. Man atrodo, čia kyla nereikalinga diskusija. Dėl Č.Juršėno pasiūlymo esmės. Vėlgi šiuo atveju, nors man ši pataisa ir priimtina, tačiau aš jos negaliu priimti dėl tų motyvų, kuriuos išsakė komiteto pirmininkas. Nes iš tikrųjų tampa neaišku, jeigu tai yra tik Advokatų tarybos teisė siūlyti. O jeigu asmuo nesutinka, kas tada? Juk tokią teisę – siūlyti iš principo ir dabar Advokatų taryba turi. Jeigu mes nustatytume kokią nors atsakomybę už tokio siūlymo priėmimą ar nepriėmimą, tada galima būtų kalbėti apie straipsnio papildymą. Tačiau dabartinė redakcija iš tikrųjų, mano supratimu, teisiškai jau įteisinta ir jos papildomai kartoti nereikia.

PIRMININKAS. Ir registruojamės, apsispręsim balsuodami dėl šios pataisos. Vyksta registracija.

Balsuosim dėl Č.Juršėno pataisos 21 straipsnio aštuntajai daliai. Kas už šią pataisą, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jos nereikia, kaip mano ir pranešėjas, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, prašom balsuoti. Balsuojame dėl Č.Juršėno pataisos 21 straipsnio aštuntajai daliai.

Už pataisą balsavo 16, prieš – 46, susilaikė 16, taigi pataisai nėra pritarta.

Ir F.Palubinsko pataisa to paties straipsnio pirmajai daliai. Prašom. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Susiduriame su keistu mąstymu, kad kontoros turėjimas yra esminis teisinių pastangų kokybės garantas. Aišku, kad būtų žinoma, kaip pasiekti advokatą, yra ir paties advokato interesas, todėl aš manau, kad advokatas suras būdą, kaip prisistatyti potencialiems klientams, nes kitaip jis iš advokatūros nepragyvens. Todėl ir mano siūlymas – pakeisti “turi” į “gali įsteigti kontorą”. Nes yra galimybių dirbti advokatu ir be kontoros, yra mobilūs telefonai. Iš tikrųjų gali būti skrajojantis advokatas, kuris dirbtų tam tikroje apygardoje. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš nekomentuodamas pasakyčiau: paimti užmokestį ir išskristi. Tai yra geriausias būdas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu teiktumėtės nekomentuoti…

PIRMININKAS. Aš tikrai nekomentuoju.

F.PALUBINSKAS. Aš būčiau dėkingas.

PIRMININKAS. Ir A.Sakalas apie skraidymą. Prašom.

A.SAKALAS. Ne apie skraidymą, gerbiamasis posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Aš tiesiog tęsiu kalbą. Prašom.

A.SAKALAS. Aš sutikčiau, kad pono F.Palubinsko pataisa yra tikrai racionali, bet kadangi Seimas, deja, apsisprendė kitaip, aš nemanau, kad mes dabar galėtume ką keisti. Arba vėl reikia priimti pono F.Palubinsko pataisą, grįžti prie senų, jau mūsų priimtų straipsnių, kuriuos taip pat reikėtų taisyti. Tiesiog apgailestauju, kad negaliu palaikyti pono F.Palubinsko pataisos šiuo atveju.

PIRMININKAS. Ir, pranešėjau, jūsų nuomonė.

G.ŠVEDAS. Iš tikrųjų mes bandome laužyti ietis ten, kur jos praktikoje visiškai nelūžta. Nė vienas advokatas ar kandidatas į advokatus tikrai nekelia dėl šito problemos. Visi puikiai suvokia, kad turi turėti kokią nors darbo vietą ir tikrai man neteko girdėti, kad kam nors dėl šito būtų kilę problemų. Todėl aš siūlyčiau palaikyti projekto pasiūlytą variantą.

PIRMININKAS. Taigi apsisprendžiame balsuodami dėl F.Palubinsko pataisos šio straipsnio pirmajai daliai. Dėl to jau iš principo buvo apsispręsta ir anksčiau, bet dar sykį pakartosime šį apsisprendimą. Kas už pataisą, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jos nereikia, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko.

Už pataisą – 15, prieš – 38, susilaikė 21. Pataisa nepriimta. Dėl viso 21 straipsnio. Galim priimti bendrą sprendimą jau? J.Razma dėl viso straipsnio. Prašom. 21 straipsnis.

J.RAZMA. Atsiprašau, neprašiau žodžio.

PIRMININKAS. Taigi norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu priimti 21 straipsnį ir priimame. Gerbiamieji kolegos, darome priėmimo pertrauką. Laikas, skirtas šio įstatymo priėmimui, šiandien baigėsi. Pratęsime priėmimą arba ketvirtadienį, jeigu rasime galimybę įtraukti į darbotvarkę, arba kitą savaitę.

G.ŠVEDAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi 1-2a ir 1-2b darbotvarkės klausimus atidedame vėlesniam laikui, tolesnį priėmimą.

Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo projektas Nr.P-1063(5) (priėmimo tęsinys)

1-3 darbotvarkės klausimas – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo projektas Nr.P-1063(5). Priėmimo tęsinys. Pranešėjas – Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorius A.Raudonius. Prašom į tribūną pranešėją. Ir priminkite, kur mes baigėme.

A.RAUDONIUS. Baigėme 7 straipsniu. Tiksliau, pradėjome 7 straipsnį. Buvo pasitarimas dėl jo ir dabar nuomonės lyg ir suderintos, todėl… Dėl terminų.

PIRMININKAS. Taigi nuomonės suderintos. Kaip aš suprantu, yra pono A.Bartkaus dar sykį registruotose pataisose dėl 7 straipsnio.

A.RAUDONIUS. Taip.

PIRMININKAS. Gal mes galime iš pradžių ir apsispręsti dėl šių papildymų? Prašome, pone Bartkau. Palaukite minutėlę, tuoj. Prašom. A.Bartkus.

A.BARTKUS. Yra siūlymas 7 straipsnio antrąją dalį papildyti tokiu minėtu punktu, išskirti nepriklausomybės karius, savanorius, pasipriešinimo dalyvius, politinius kalinius, tremtinius iš bendrų kategorijų, kad ir jiems būtų šiek tiek trumpesnis laikas negu visiems kitiems piliečiams. Man atrodo, kad motyvų yra pakankamai, kodėl tai būtų daroma. Siūlymas, kad kompensacijos už išperkamą žemę, miškus, vandens telkinius būtų išmokamos iki 2002 m., už gyvenamuosius namus, butus – iki 2006 m., aš manyčiau, turėtų būti Seimui priimtinas. Aš manau, kad jis yra labai priimtinas ir Lietuvos žmonėms, ypač tai kategorijai, kurie yra, sakykim, ne tiek nusipelnę, kiek jiems iš tikrųjų priklauso. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dėl šios A.Bartkaus pataisos antrajai daliai P.Gylys nori prieštarauti. Prašom.

P.GYLYS. Aš noriu prieštarauti tam, kad mes kalbame apie žemės, miškų ir vandens telkinių savininkams kompensavimą ir tai darome greičiau, negu susitvarkome su žmonėmis, kurie gyvena grąžintinuose namuose. Manau, kad šitai kategorijai žmonių iš tikrųjų nutęsti istoriją iki 2010 m. yra nehumaniška, neteisinga, neprotinga politiškai, todėl siūlau kriterijų – žmones iškelti į pirmą vietą. Žmones, kurie yra tikrai prastoje, baisioje situacijoje šiuo metu. Ačiū.

PIRMININKAS. Visas įstatymas yra prieš žmones, gerbiamasis pranešėjau. Todėl nelabai aišku, ką reikia iškelti ir ką jūs siūlote. Šioje vietoje turiu pasakyti, kad mes kalbame apie atlyginimą savininkams, o apie kompensavimą nuomininkams yra kiti straipsniai. Taigi, pranešėjau, jūsų nuomonė dėl A.Bartkaus pataisos, kurią jis ką tik perskaitė.

A.RAUDONIUS. Aš pritariu šiam pasiūlymui papildyti 7 straipsnio antrąją dalį trečiuoju punktu…

PIRMININKAS. Dabar antruoju punktu. Dėl… A, taip, taip, prašom.

A.RAUDONIUS. Trečiuoju punktu, taip pagal numeraciją. Šita nuostata suderinta su Vyriausybe, todėl pritariu šitokiam…

PIRMININKAS. Taigi registruojamės ir apsispręsime balsuodami. Balsuosime dėl A.Bartkaus pateiktos pataisos 7 straipsnio antrajai daliai. Taigi kas už šią A.Bartkaus pataisą, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jos nereikia, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas. Balsuojame dėl A.Bartkaus pataisos. Kas už pataisą, spaudžia mygtuką “už”. Už pataisą – 51, prieš – 5, susilaikė 16. Pataisa yra priimta.

Toliau A.Bartkaus taip pat suderinta, kiek aš suprantu, pataisa dėl šio straipsnio trečiosios dalies. Prašom. A.Bartkus. Paspauskit mygtuką. A.Bartkus. Prašom.

A.BARTKUS. Kolegos, 7 straipsnio trečioji dalis, aš manau, būtų aiškesnė ir tikslingesnė, jeigu ji būtų išdėstyta taip, kad neišmokėtos pinigų kompensacijos sumos indeksuojamos metams pagal infliacijos dydį, ir tada nebekiltų klausimų, kokio dydžio palūkanos, kaip ten bus… Taip, atrodo, daug aiškiau yra pasakyta. Todėl aš siūlau pritarti šitai pataisai. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė nori pritarti šiai pataisai. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš noriu pritarti. Apie tai mes jau kalbėjome ir mūsų Biudžeto ir finansų komiteto buvo siūlymas, kai buvo antras projekto variantas, todėl siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Taigi, ar galime bendru sutarimu pritarti šiai naujai redakcijai? A.Salamakinas nori kalbėti prieš, prašom.

A.SALAMAKINAS. Ne, aš manyčiau, kad reikia balsuoti. Aišku, lengviausia yra dalyti svetimus pinigus, kada iš vienų paimami ir atiduodami kitiems. Seimo nariams galbūt labai lengva teikti šitą pasiūlymą, tačiau pagalvokime, kiek tie malonumai kainuos, jeigu net ponia E.Kunevičienė pripažino, kad reikės pasiskolinti per 1,5 mlrd. Taigi iš vienų paimsime, kitiems grąžinsime. Aš siūlau…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, dabar kalbama tik apie infliacijos dydį.

A.SALAMAKINAS. Aš ir kalbu apie tai.

PIRMININKAS. Jūs kalbat prieš. Jūs manote, kad infliacijai 1,5 mlrd. reikės? Tiek nereikės turbūt. Kas už tai, kad būtų pritarta A.Bartkaus pataisai dėl 7 straipsnio trečiosios dalies, spaudžia mygtuką “už”. Prašom balsuoti.

Už pataisą – 51, prieš – 3, susilaikė 12, pataisa yra priimta. Taigi dėl šių pataisų yra apsispręsta. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, pirmajai daliai yra A.Stasiškio pataisa. Ar A.Stasiškis dar ją nori teikti?

A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Taip, aš galėčiau atsiimti savo pataisą tik su viena sąlyga. Dabar turbūt priėmimo metu per sunku redaguoti ir papildyti įstatymo tekstą. Mes galėtume priimti protokolinį nutarimą, patikslinantį dėl atlyginimo kitais būdais terminų ir tvarkos nustatymo. Jeigu mes galėtume priimti protokolinį nutarimą, tada atsiimčiau pataisas.

PIRMININKAS. Jūs siūlote pateikti protokolinį nutarimą, kuriuo Seimas pasiūlytų Vyriausybei nustatyti…

A.N.STASIŠKIS. Terminus atlyginimo kitais būdais, tai yra…

PIRMININKAS. Terminus atlyginimo kitais būdais nei pinigais?

A.N.STASIŠKIS. Taip.

PIRMININKAS. Taip, pirmojoje dalyje yra parašyta, kad Vyriausybė nustato terminus. Tai jūs siūlote, kad Vyriausybė nustatytų kiek galima greičiau tuos terminus ir kiek galima trumpesnius, taip?

A.N.STASIŠKIS. Taip.

PIRMININKAS. Taigi po 7 straipsnio priėmimo mes galėsime šį protokolinį nutarimą apsvarstyti ir priimti. Tada jūs pataisos nebeteikiate šiai pirmajai daliai?

A.N.STASIŠKIS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Ir pirmajai daliai A.Švitros pataisa, taip? Jeigu galite, paspauskite mygtuką. A.Švitra. Prašom.

A.ŠVITRA. Aš neabejoju, kad Vyriausybė nustatys mokėjimo terminus bei tvarką, ir ne visai blogą. Tačiau, kai susiduri su šios kategorijos vyresnio amžiaus žmonėmis arba sergančiais, na, nerandi argumentų jų padėčiai išsakyti ir nejučiom kyla noras, kad jau į patį įstatymą būtų įrašyta šioms kategorijoms mokėjimo terminai ir tvarka.

PIRMININKAS. Dėl šios pataisos, gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė? Prašom.

A.RAUDONIUS. Apskritai siūlymas, aišku, yra vertingas. Aš manau, į jį bus galima atsižvelgti Vyriausybei nustatant tvarką, kadangi po šio įstatymo priėmimo dar bus nustatyta Vyriausybės tvarka, tikslinanti šio įstatymo nuostatas. Mes apie tą patį ir galvojame, bent darbo grupė. Vertingas siūlymas.

PIRMININKAS. Taigi pranešėjas siūlo dabar nepriimti pataisos, kuri reikalauja, ko gero, išsamesnių diskusijų, – ar sulaukusiems 70 metų, ar anksčiau, ar vėliau. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjas prašo balsuoti, taip?

A.RAUDONIUS. Taip.

PIRMININKAS. Tai mes apsispręsime balsuodami. Kas už tai, kad A.Švitros pataisa 7 straipsnio pirmajai daliai būtų priimta, spaudžia mygtuką “už”. Pranešėjas nesutinka. Kas parems pranešėją, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Prašom. Balsuojame dėl A.Švitros pataisos 7 straipsnio pirmajai daliai. Pranešėjas šios pataisos kol kas nepriima. (Balsas salėje)

A.RAUDONIUS. Vyriausybė…

PIRMININKAS. Už pataisą – 14, prieš – 10, susilaikė 47. Taigi pataisa nepriimta, nors niekas kategoriškai prieš ją nepasisako, vadinasi, Vyriausybė tikrai galės dėl to diskutuoti. Taigi 7 straipsnio pirmajai daliai daugiau pataisų nėra.

Dėl antrosios ir trečiosios dalių pataisas yra pateikęs V.Lapė. Dabar aptarsime V.Lapės pataisas. Vaclovai Lape, ar galite pasakyti nuomonę, ar suderinta pozicija? Prašom.

V.LAPĖ. Žinoma, buvo labai didelis noras, kad šitie kompensavimo, kaip čia pavadinta, bet aš vis tiek laikausi – atlyginimo, būdai tiek turtu, tiek valstybės popieriais ir t.t.būtų aptarti šiame įstatyme. Bet kadangi mes matome, kad einama ta linkme, jog bus priimtas protokolinis sprendimas, aš irgi pritariu tam ir atsisakau teikiamų savo pataisų.

PIRMININKAS. Taigi V.Lapės pataisų antrajai ir trečiajai dalims daugiau nėra. Dar turiu formaliai paklausti A.Stasiškio. Berods yra pataisa trečiajai daliai, taip? Papildoma antroji dalis, taip? Ar galite, pone Antanai Stasiški, pateikti savo pataisą ir jūsų poziciją dėl jos? Dėl papildymo antrąja dalimi. A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Aš apie tai kalbėjau, dėl visų 7 straipsnio pataisų. Dalį mano pataisų patenkina A.Bartkaus pasiūlymas. Kitas aš atsiimu, nes bus protokolinis nutarimas.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Taigi formaliai šitų pataisų daugiau nėra. Dabar lieka M.Pronckaus. Taigi prašom. M.Pronckus – dėl 7 straipsnio 2 punkto 3 papunkčio ir trečio bei ketvirto punktų pataisų. Prašom.

M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Pirmiausia dėl trečio papunkčio. Kaip matome, kolegos, vyksta labai sparti privatizacija. Matyt, iki 2000 metų pagal šią politiką, ko gero, valstybės turto beveik neliks. Jeigu mes norime žmonėms atiduoti akcijas valstybės turtu, tai kaip tik iki to laiko ir reikėtų atiduoti. Mano pataisos esmė ir yra, kad už nekilnojamąjį turtą atsiskaitant Vyriausybės vertybiniais popieriais, tai reikėtų užbaigti iki 2000 metų. Aš siūlau tam pritarti, nes po 2000 metų, ko gero, tikrai neliks akcijų.

PIRMININKAS. Dėl 3 punkto yra sutarta, kad visi šie terminai yra Vyriausybės nustatomi. Mes priimsime specialų protokolinį nutarimą, išreikšdami savo nuomonę.

P.Gylys nori paremti M.Pronckų. Prašom.

P.GYLYS. Aš noriu ryžtingai paremti poną M.Pronckų. Turiu dar vieną papildomą argumentą. Jeigu konservatorių valdžia jau ėmėsi šito darbo, tai, kol jos kadencija, turi kuo greičiau sutvarkyti. Iš tikrųjų po 2000 metų aš matau, kad rimto valstybinio turto neliks.

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė dar sykį dėl pasiūlymo papildyti trečiuoju papunkčiu.

A.RAUDONIUS. Aš prašau neatsižvelgti į pasiūlymą. Jau tie klausimai sureguliuoti. Todėl prašau atmesti.

PIRMININKAS. Ir A.Bartkus nori kalbėti dėl šio pasiūlymo. Prašom.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tos kalbos iki kokių metų, iki 2000-ųjų ar kitaip… konservatoriai taip pat visi mano, kad reikia kuo greičiau atsiskaityti. Aš manau, kad LDDP tą jau galėjo padaryti per savo ketverių metų valdymą. Mes taip pat Vyriausybei nurodom, tiesiog paprašom, kad tai būtų daroma kiek įmanoma greičiau. Aš manau, tai bus padaryta. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, apsispręsime balsuodami. Bet prieš tai aš turiu pasakyti, kad M.Pronckaus pataisa yra suformuluota visiškai netinkamai, kadangi antrojoje dalyje yra kalbama apie kompensaciją pinigais, o pasiūlymas yra papildyti šią dalį atsiskaitymu vertybiniais popieriais ir akcijomis. Bet, nepaisydami to, mes turime išreikšti savo valią balsavimu. Kas už tai, kad būtų pritarta M.Pronckaus pasiūlymui 7 straipsnio antrąją dalį papildyti 3 punktu, balsuoja už, o manantys, kad šio pataisymo nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas, prašom balsuoti.

Už pataisą – 19, prieš – 39, susilaikė 17, taigi pataisai nepritarta.

Dabar pasiūlymas papildyti trečiąja dalimi. Bet analogiškas pasiūlymas iš dalies jau buvo priimtas. Tai A.Bartkaus pataisa. Ponas Pronckau, ar jūs norite dar šią pataisą svarstyti? Prašom.

M.PRONCKUS. Kadangi buvo analogiškas A.Bartkaus pasiūlymas, kuris priimtas, aš savo dėl trečiosios atsisakau.

PIRMININKAS. Tada prašom ketvirtąją dalį.

M.PRONCKUS. Dėl ketvirtosios mano pasiūlymo esmė yra ta, kad biudžeto projektuose turi būti numatytos tos sumos, kurios bus įrašytos atsiskaitymams už nekilnojamąjį turtą. Dabar paliekame Vyriausybei. Aš tik noriu priminti, kad Vyriausybė ir taip apie trečdalį biudžeto skirsto savo nuožiūra. Man įdomu, kur čia Seimo pozicija skirstant pinigus.

Ir aš ypač norėčiau pabrėžti, kad biudžeto projekte tie pinigai turi būti numatyti, o ne paliktume Vyriausybės valiai.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžetas yra metinė sąmata, ir iš surinktų pajamų paskirstoma einamosioms išlaidoms. Valstybė gali skolintis ir investicijoms, gali skolintis ir kompensacijoms mokėti, ir tai ne biudžeto metinės sąmatos klausimas. Taip, tai bus valstybės skola, ir ji įeis į konsoliduotą biudžetą, bet ne tą, kurį jūs turite omeny, kuriame metinės išlaidos daromos iš surinktų pajamų einamosioms išlaidoms. Todėl prašyčiau nepritarti pono M.Pronckaus siūlymui, nes čia ne tas klausimas.

PIRMININKAS. Taigi ir P.Gylys dėl šios pataisos.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, ponia E.Kunevičienė teisi – biudžetas yra vienerių metų dokumentas, bet Seimas gali užsiimti strateginių finansų planavimu, sakysim, trejiems keturiems metams turėti konkrečią grąžinimo programą. Čia jokių programos metmenų nėra, ir tai nėra pasiteisinimas. Atsisakyti parlamentui finansų formavimo klausimo, manau, būtų neatsakinga.

PIRMININKAS. Prašom, pone pranešėjau, jūsų nuomonė.

A.RAUDONIUS. Aš nepritariu šitam siūlymui ir palaikau Vyriausybės suformuluotą ir Biudžeto ir finansų komiteto aprobuotą siūlymą.

PIRMININKAS. Taigi prašom dabar pasiruošti balsuoti ir balsuojame dėl M.Pronckaus pataisos 7 straipsnio ketvirtajai daliai. Kas remia M.Pronckų, spaudžia mygtuką “už”, kas galvoja, kad tokios pataisos nereikia, balsuoja “prieš” arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už pataisą balsavo 14, prieš – 39, susilaikė 22. Pataisai nėra pritarta.

Dėl viso 7 straipsnio. Daugiau pataisų nėra. Dar yra pataisų? Aš atsiprašau. Jūsų naujoji pataisa. Aš jos tiesiog nespėjau pastebėti. Taigi K.Šavinio pataisa 7 straipsnio trečiajai daliai. Dabar prašom žiūrėti jau į naujai suredaguotą trečiąją dalį, ir jūsų siūlymas papildyti. Taigi prašom. K.Šavinis. Prašom.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, mano pataisa šiek tiek susijusi su kolegos A.Bartkaus pataisa. Pataisa taikoma tiems piliečiams, kad jie, gaudami kompensacijas vėliau, nepatirtų realių nuostolių ir jiems suteiktos kompensacijos dydis leistų įsigyti turtą ir padaryti tokias pat išlaidas, kaip ir anksčiau gavusiems kompensacijas. Jeigu taip nebūtų, tai vėliau gaunantieji kompensacijas būtų nuskriausti dvigubai. Pirma, kompensacija gauta vėliau, antra, už ją būtų galima įsigyti mažiau turto. Todėl aš manau, kad turi būti įvertintas ir rinkos kainų pasikeitimas, o infliacijos dydis ar kiti dalykai, sakykim, palūkanos to pakankamai neįvertina. Nekilnojamojo turto rinkos kainos keičiasi pagal visai kitus kriterijus. Aš siūlyčiau tai įvertinti ir prašau už tai balsuoti.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jeigu taip būtų daroma, kiekvienais metais kiekvieną sklypą tektų vertinti, ir tada mes negalėtume kalbėti apie jokius teisinius atsiskaitymus, o turėtume tiktai spręsti kiekvieno sklypo kainą. Jeigu visa kompensacija būtų išmokama iš karto už tą sklypą, dar būtų galima pritarti tokiam pono K.Šavinio siūlymui, bet čia juk įvertinama, kaip numatyta įstatyme, vieną kartą, ir ta nustatyta kompensacija dalijama lygiomis dalimis iš tų metų, kiek liko atsiskaityti, o ne vėl naujai įvertina likutį. Tai ne likučio problema, o tos likusios sumos. Jeigu 10 tūkst. Lt žmogui šiandien kompensuotume, o jam ta kompensacija išdėstoma 10 metų, tai šiais metais jis gaus 1 tūkst. Lt, o kitais metais, kad nenukentėtų, jam likusi suma ir indeksuojama. Liks ne 9 tūkst. Lt, o, pavyzdžiui, 9 tūkst. 90 Lt., jeigu 10% infliacija. Infliacija kaip tik išsprendžia, kad žmonės nebūtų nuskriausti pagal pinigų perkamąją galią, kuri visada ir matuojama infliacijos rodikliu. Todėl prašyčiau nepritarti pono K.Šavinio pataisai, kurios realiai neįmanoma įgyvendinti.

PIRMININKAS. M.Pronckus nori pritarti K.Šavinio pataisai. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, čia yra organizacijos reikalai, kaip, kada vertinti. Gerbiamoji E.Kunevičienė sako, kad kiekvienais metais. Kodėl kiekvienais metais? Galima vertinti tiktai galutinai atsiskaitant su žmogumi vieną kartą ir tai bus vertinimas, ir nereikės kiekvienais metais tų dalykų daryti. Todėl aš iš esmės pritariu gerbiamojo K.Šavinio pataisai ir siūlau už ją balsuoti.

PIRMININKAS. Ir, pranešėjau, jūsų nuomonė.

A.RAUDONIUS. Aš nepritariu šiai pastabai ir prašau atmesti.

PIRMININKAS. Taigi balsuosime dėl K.Šavinio pataisos papildyti jau priimtą mūsų A.Bartkaus naują trečiosios dalies redakciją žodžiais “įvertinamas rinkos kainų pasikeitimas”. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Pranešėjas šios pataisos nepriima. Kas remia pataisą, spaudžia mygtuką “už”, kas galvoja, kad jos nereikia, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.

Už pataisą balsavo 24, prieš – 33, susilaikė 20. Pataisa nepriimama. Ir už tuos sklypus, kurie rinkos sąlygomis atpigs, bus mokama tiek, kiek buvo iš pradžių nustatyta. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl 7 straipsnio daugiau pataisų nėra.

Dėl viso 7 straipsnio. Vienas – už, vienas – prieš. Prašom. P.Gylys nori kalbėti prieš. Prašom.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, šitas straipsnis, kuris turėtų nusakyti terminus, sukelia daugiau neaiškumo negu aiškumo. Antra vertus, manau, yra esminis dalykas, kuris straipsnį daro nepriimtinu, t.y. tai, kad mes nesprendžiame žmonių, gyvenančių grąžintinuose namuose, problemos ir nesprendžiame jos greičiau negu, sakysim…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, prašom skaityti 9 straipsnį…

P.GYLYS. ..žemės turto ir t.t.

PIRMININKAS. …jeigu galite. Jūs dabar kalbate ne apie tą straipsnį. Prašom kalbėti apie 7 straipsnį.

P.GYLYS. Aš pono A.Kubiliaus iš tikrųjų prašyčiau laikytis europinio parlamento tradicijų.

PIRMININKAS. Prašom skaityti Statutą.

P.GYLYS. Aš kaip tik dabar kalbu apie 7 straipsnio antrąją dalį, kurioje sakoma, kad “išperkama žemė, miškai, vandens telkiniai iki 2006-ųjų metų, o už gyvenamuosius namus bus atsiskaityta iki 2010-ųjų metų”, pone Kubiliau. Taigi pirmiausia reikia atsiskaityti su tų namų savininkais, kuriuose gyvena nuomininkai. Tai mano pagrindinė pastaba šitam straipsniui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir J.Listavičius. Prašom. Norite pritarti?

J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, straipsnis yra tikrai dabar subalansuotas. Atsiskaitymo galimybės suderintos su atsiskaitymo terminais, žinoma, gerų norų mes turime kiekvienas, bet reikia atsižvelgti į galimybes. Jeigu tai būtų pradėta ne prieš metus, o prieš penkerius metus, šiandien tos sumos būtų mažesnės ir terminai, matyt, taip pat būtų kiti. Deja, turime tai, ką turime. Aš pritariu šiam straipsniui tokiam, koks jis yra dabar. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame dėl 7 straipsnio. Prašom balsuoti. Kas remia 7 straipsnį, balsuoja “už”, kas galvoja, kad jo nereikia, balsuoja “prieš” arba susilaiko.

Už straipsnį balsavo 55, prieš – 17, susilaikė 5.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu visiems dar sykį priminti Statuto reikalavimus, kad pirmininkas turi nutraukti kalbantį ne į temą. To reikalauja ta Seimo narių dalis, kuri visiškai nenori klausytis kalbų, kurios neatitinka svarstomo įstatymo. (Triukšmas salėje) Ponas Bernatoni, prašom netriukšmauti Seimo salėje ir laikytis tvarkos.

Taigi už 7 straipsnį balsavo 55, prieš – 17, susilaikė 5. 7 straipsnis yra priimtas. Gerbiamieji Seimo nariai, yra pateikta tokia protokolinio nutarimo redakcija: “Seimas siūlo Vyriausybei per tris mėnesius nustatyti atlyginimą kitais būdais: neatlygintinai perduodant lygiavertį turtą, išduodant valstybės vertybinius popierius, įskaitant mokestines prievoles valstybei… už išperkamą nekilnojamąjį turtą terminus. Seimas pabrėžia, kad šie terminai turi būti įmanomai glausti ir, juos nustačius, viešai paskelbti”. Ar, gerbiamieji Seimo nariai, pritartumėt tokiam protokoliniam nutarimui? Bendru sutarimu pritariam, taip? Galim pritarti šiam nutarimui? Galim pritarti ir pritariam. Taigi šis Seimo protokolinis nutarimas yra priimtas.

Toliau dėl 8 straipsnio. 8 straipsnio pirmajai daliai yra A.Stasiškio nedidelė pataisa. Prašom, A.Stasiškis dėl savo pataisos.

A.N.STASIŠKIS. 8 straipsnio pirmajai daliai siūlau patikslinančią pataisą, nes čia kalbama, kad sąrašus sudaro Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai yra viena dalis tvarkos, kitą dalį tam tikros tvarkos nustato šio įstatymo 7 straipsnis, kuriame kalbama apie tam tikras išimtis tam tikroms žmonių kategorijoms, apie terminus, todėl manau, kad būtų tikslinga 8 straipsnio pirmąją dalį patikslinti ir įterpti žodžius “šio įstatymo 7 straipsnyje Vyriausybės nustatyta tvarka”. Aš manau, būtų pilniau ir tiksliau.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jeigu minėtume 7 straipsnį, tai reikia ne 7 straipsnyje nustatyta tvarka, o 7 straipsnyje nustatytais terminais. Nes 7 straipsnis skirtas terminams. Tada gerai.

PIRMININKAS. Pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?

A.RAUDONIUS. Man atrodo, kad čia nereikėtų taisyti. Kas yra Vyriausybės pateikta, yra pakankamai aišku. Juo labiau kad 7 straipsnį mes pakoregavom, atsižvelgdami į visų nuomones, ir jį kokybiškai pagerinome. Aš manau, kad nereikia pildyti.

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė. Iš tikrųjų E.Kunevičienės pastaba yra labai teisinga, nes 7 straipsnis nustato terminus. Ir iš terminų eilė išeina. Ar jūs siūlot balsuoti, ponas Stasiški? Jus labai nori paremti LDDP frakcija, girdisi. Ponas A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Aš vis dėlto nesuprantu šito prieštaravimo. Ar tai reiškia, kad 7 straipsnis visiškai nebus žiūrimas sudarant tuos sąrašus? Kur 7 straipsnio terminai yra, mano manymu, ir tvarka, kadangi ten yra išvardintos įvairios žmonių kategorijos, tai turi atsispindėti sudarant sąrašus. Turi būti laikomasi 7 straipsnio nuostatų. Aš nesuprantu, kodėl reikia dėl to ginčytis. Bet jeigu jūs matote tragediją, aš galiu atsiimti tą pataisą.

PIRMININKAS. Taigi pranešėjas atsiima pataisą. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom dėl antrosios dalies. Dėl antrosios dalies yra A.Stasiškio, A.Bartkaus ir K.Šavinio pataisos. Aš prašau pataisų autorius užsiregistruoti. K.Šavinis, A.Bartkus ir A.Stasiškis turėtų būti. Taigi prašom. A.Stasiškis. Jūsų nuomonė dėl jūsų pataisos.

A.N.STASIŠKIS. 8 straipsnio antroji dalis iš tikrųjų nusako procedūrą, kuri yra daugeliu atvejų paini ir daugeliu atvejų ginčytina ir skausminga. Todėl, mano supratimu, šita procedūra turi būti tiksliai ir gana griežtai reglamentuota. Iš tikrųjų šitos procedūros metu yra priimami du sprendimai. Tiek pats savininkas priima du sprendimus, tiek Vyriausybės įgaliota institucija priima du sprendimus.

Pirmas sprendimas. Ar galima grąžinti natūra, ar neįmanoma grąžinti, tai yra priskirti turtą išperkamam? Ir dėl šito kaip tik yra numatytas tas pirmas trijų mėnesių terminas, per kurį arba savininkas, arba institucija turi galutinai apsispręsti, ar grąžina natūra, ar išperka, ir apie tai turi būti pranešta raštu, nes tai yra juridinis aktas, kuris yra svarbus. Tai yra žmogaus, piliečio nuosavybė nekilnojamasis turtas. O po to jau eina ginčas, kokiu būdu. Tai yra arba pasirinkimas, apsisprendimas, arba ginčas. Todėl ten irgi reikalinga tam tikra griežtai reglamentuota procedūra, kad tiek savininkui, tiek piliečiui, tiek valdininkui, priimančiam sprendimą, būtų labai aiški šita procedūros tvarka. Todėl aš siūlau įrašyti šiuos mano siūlomus… į procedūrą. Tai yra po trijų mėnesių… jeigu pilietis neapsisprendžia, institucija priima sprendimą savo nuožiūra, ar galima grąžinti, ar negalima, tai yra išperka turtą ir apie tai raštu praneša savininkui. Tada savininkas privalo per vieną mėnesį pasirinkti išpirkos būdą. Jeigu jis nesugeba pasirinkti arba nenori pasirinkti, institucija priima sprendimą priverstinai, savo nuožiūra, kokiu būdu atlygins. O jeigu jis pasirenka, tada institucija tik papildo pirmąjį savo sprendimą apie piliečio pasirinktą išpirkos būdą ir procedūra baigiasi. Jeigu institucija prievarta priima sprendimą ir nustato savo nuožiūra jam atlyginimo būdą, pilietis, suprantama, gali būti nepatenkintas ir ginčytis. Jam reikia suteikti teisę ir galimybę ginčyti šitą sprendimą. Ir todėl aš siūlau dar vieną mėnesį laiko, per kurį jis motyvuotu prašymu gali kreiptis į apskrities viršininką, kad netvirtintų priimto institucijos sprendimo.

Man atrodo, kad tai labai aiškiai reglamentuota tvarka ir nekils ginčų. Mes išvengsim daug painiavos ir daug mažiau bylų pateks į teismus. Todėl aš siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ir analogiška pataisa, tik kitaip suredaguota, yra A.Bartkaus. Prašom. Jūsų nuomonė.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, mano pataisa šiek tiek drausmina tiek pretendentus, tiek tas institucijas, kurios priima sprendimus, ir yra gana aiškiai suformuluota. Tačiau ponas A.Stasiškis paminėjo, kad reikėtų dar mėnesį laiko suteikti galimybę (jeigu jis neapsisprendė, abejoja) jam išreikšti savo valią. Tai galbūt tas vienas mėnuo daug ir neatitolins, kaip sakant, atsiskaitymo už turėtą nuosavybę. Galbūt tada reikėtų sutikti su pono A.Stasiškio pataisa šioje vietoje, ir aš savo pataisą atsiimčiau.

PIRMININKAS. Taigi ponas A.Bartkus dėl A.Stasiškio pataisos atsiima savo pataisą. Ir, pranešėjau, jūsų nuomonė dėl šių pataisų.

A.RAUDONIUS. Taip, aš irgi šiandien galutinai apsisprendžiau. Motyvus pasakė ponas A.Bartkus, mano motyvai taip pat būtų tokie. Kadangi šiuo atveju ne pabloginama padėtis, o pagerinama, aš pritariu pono A.Stasiškio pasiūlymui.

PIRMININKAS. Taigi yra sutarta dėl pono A.Stasiškio pataisos priėmimo. Ar kas nors nori kalbėti prieš šią pataisą? Niekas nenori kalbėti. Pataisa yra priimta.

Lieka K.Šavinio pataisa. Prašom. K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad šio straipsnio analogijos yra ir mano pataisoje. Tik aš čia fiksuoju kitą momentą – kad nuo šio įstatymo priėmimo trys mėnesiai per trumpas laikas, nes įstatyme yra numatyta net 11 vietų, kur Vyriausybė nustatys tam tikrą tvarką. Kyla klausimas dėl to, kad dar neaišku, kada nuo šio įstatymo priėmimo Vyriausybės paskutiniai teisės aktai bus priimti, ir kaip pilietis apsispręs, jeigu tų aktų dar nėra, skaičiuotės nepateiktos ir t.t. Tai aš tik tikslinu tiek, kad reikia, jeigu per tris mėnesius nuo šio įstatymo numatytų Vyriausybės teisės aktų įsigaliojimo dienos. Tai būtent nuo paskutinio, susijusio su šiuo įstatymu, Vyriausybės teisės akto. Man labai patinka pono A.Stasiškio, kuris ten juridiškai įtvirtina tą dalį. Aš manau, kad priėmus A.Stasiškio pataisą mano pataisa taip pat gali būti papildyta. Ji neprieštarautų tai daliai.

PIRMININKAS. Taigi jūs keičiate tik kelis žodžius bendroje pataisoje? Ir dėl šios pataisos P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu gerbiamojo K.Šavinio pataisai, nes ji yra logiška. Vyriausybė vis tiek sugaiš tam tikrą laiką, gali dvi savaites ar mėnesį, o po to trijų mėnesių tas apsisprendimo laikas nebus tikslus. Žmogui gali jis sutrumpėti. Todėl siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė dėl K.Šavinio pataisos.

A.RAUDONIUS. Šiuo atveju abejojantiems Seimo nariams aš galėčiau priminti pagrindinio įstatymo 2 straipsnio trečiąją dalį, kurioje pasakyta, kad nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos yra 3 mėnesiai. Todėl mes negalime to pagrindinio įstatymo pažeisti. Jeigu nustatytume čia ką kita, reikėtų daryti pataisą ir pagrindiniame įstatyme.

Dėl norminių aktų. Aš manau, jie bus greitai priimti, nes jie yra labai paprasti, nėra nieko sudėtingo. Ankstesni Vyriausybės nutarimų projektai buvo sudėtingi, o šitie yra labai paprasti, tvarkos labai nesikeis. Todėl aš nepritariu.

PIRMININKAS. Registruojamės ir apsispręsime balsuodami. Vyksta registracija. Apsispręsime dėl K.Šavinio pataisos 8 straipsnio antrajai daliai. Pranešėjas šiai pataisai nepritaria, todėl apsispręsime balsuodami. Vyksta registracija. Prašom registruotis. Kas remia K.Šavinio pataisą 8 straipsnio antrajai daliai, spaudžia mygtuką “už”. Pranešėjas jos nepriima. Remiantys pranešėją balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už K.Šavinio pataisą – 27, prieš – 17, susilaikė 34, pataisai nepritarta. Kas norėtų kalbėti dėl viso 8 straipsnio? Norinčių kalbėti daugiau nėra. 8 straipsnį priimame.

9 straipsnis. Yra K.Šavinio ir V.Andriukaičio pataisos. V.Andriukaičio pataisos yra šio įstatymo pirmajam variantui. Kadangi tai yra svarbus įstatymas, mes galbūt galime šiek tiek nusižengti savo tvarkai bei apsvarstyti ir V.Andriukaičio pataisas, jeigu kas nors jas pateiks. A.Sakalas pateiks, taip? Taigi pataisa 1 straipsniui.

Prašom. Palaukite, paspauskite mygtuką. A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ši pataisa skiriasi nuo Vyriausybės teikiamo dokumento dviem momentais. Pirmas momentas – savininkui pagal mūsų siūlomą pataisą turi būti suteiktos patalpos ne mažesnės, negu tos, kokias turėjo. Aš tiesiog norėčiau paprašyti kiekvieno Seimo nario suprasti tų nuomininkų padėtį ir patiems pagalvoti, ar jūs norėtumėte, kad patalpos būtų suteiktos mažesnės, ar būtinai – ne mažesnės. Gal tai jums padėtų apsispręsti balsuojant?

Antras skirtumas yra tas, kad patalpos turi būti suteiktos tame mieste ar rajone, kuriame gyvena tas gyventojas. Na, sutikime, per ilgus gyvenimo metus atsiranda ryšiai, kuriuos ne taip jau lengva, o kartais ir visiškai neįmanoma nutraukti, ir tai sukelia didelių psichologinių problemų. Aš siūlyčiau atsižvelgti į šitas pataisas.

PIRMININKAS. P.Papovas nori paremti jūsų pataisą.

P.PAPOVAS. Taip, aš noriu paremti ir kviečiu pritarti gerbiamojo V.Andriukaičio pataisai, kurią pateikė profesorius A.Sakalas.

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė dėl šios pataisos?

A.RAUDONIUS. Aš nepritariu šiai pataisai, pritariu Vyriausybės suformuluotai pirmajai daliai. Atkreipiu dėmesį, kad čia gyvenamosios patalpos suteikiamos kaip neatlygintina nuosavybė, o likusį skirtumą sumoka savininkai. To anksčiau nebuvo. Šiuo atveju jau yra esminė parama nuomininkams.

PIRMININKAS. Prašom. Apsispręsim balsuodami. Kas remia A.Sakalo pateiktą V.Andriukaičio pataisą, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jos nereikia, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas. Balsuojame dėl A.Sakalo pateiktos pataisos.

Už pataisą – 22, prieš – 33, susilaikė 24, pataisai nėra pritarta.

Prašom kalbėti dėl antrajai daliai teikiamos pataisos. Kas pateikia? A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Antrajai daliai pataisos nėra esminės. Vietoj “nuomininkų” siūlytume įrašyti “gyventojai”, tai būtų kiek pagarbiau. Ir kita, kiek esmingesnė pataisa, kad gyventojų patalpų pirkimo arba kompensavimo išlaidas apmoka savivaldybė, nes gyventojai jas įsigyja neatlygintinai.

PIRMININKAS. N.Medvedevas nori paremti šią pataisą.

N.MEDVEDEVAS. Aš tikrai norėjau paremti, nes tas gyventojas jokios sutarties su tuo žmogumi, kuriam grąžinamas pastatas, nesudarinėjo. Jis nėra nuomininkas. Tai viena.

Antra, na, nedarykime vėl to neteisingo sprendimo. Iš esmės dabar, nepriėmę anos pataisos ir nepriėmę šitos, mes suskirstome žmones į tuos, kurie galėjo įsigyti sau patalpas, pastatus, būstą už čekius normaliai ir jau normaliai gyvena, ir tuos, kurie bus nuskriausti šiuo įstatymu. Nesudarykime sąlygų, kad Lietuvoje būtų dviejų rūšių žmonės: pirmos rūšies ir antros rūšies.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes kalbame dėl labai konkrečių pataisų: ar pakeisti žodį “nuomininkai” žodžiais “jo gyventojai” ir ar papildyti dar papildomu sakiniu, kad kompensavimo išlaidas apmoka savivaldybė, nors įstatyme yra numatyta, kad tai apmoka valstybė.

E.Kunevičienė nori prieštarauti šiom pataisom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip, labai noriu prieštarauti, nes mūsų Seimo nariai, ponas N.Medvedevas ir A.Sakalas, neatkreipė dėmesio į Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą, kur jeigu turtas grąžintas savininkams, tai gyventojai tampa nuomininkais, o ne gyventojais. Gyventojai mes visi esame, bet jie tampa savininkams grąžintų namų nuomininkais ir sutartis sudaro su savivaldybėmis, bet jau nuomininkų teisėmis. Todėl reikia vadovautis ir naujai priimtais įstatymais.

PIRMININKAS. Pranešėjau, prašom. Jūsų nuomonė?

A.RAUDONIUS. Labai kompetentingai paaiškino ponia E.Kunevičienė, kadangi pagrindiniame įstatyme yra sąvoka “nuomininkas”. Jeigu mes dabar padarytume “gyventojais”, tai sujauktume visą tvarką: reikėtų keisti Vyriausybės nutarimus ir t.t., ir t.t. Aš nepalaikau nei šitos sąvokos, nei papildymo nauju sakiniu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami, ar pritariame 9 straipsnio antrosios dalies pataisom, kurias pateikė A.Sakalas. Kas už šias pataisas, balsuoja už, kas mano, kad jų nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už pataisą – 20, prieš – 35, susilaikė 16, pataisa nepriimta.

Prašom pateikti pataisą trečiajai daliai. Prašom. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš pirmiausia norėčiau kalbėti dėl procedūros. Gal Seimui būtų lengviau, jeigu jūs, pirmininke, teiktumėte balsuoti klausimą jį suformulavęs taip: ar priimate kurią nors V.Andriukaičio pataisą, ar jūs atmetate? Tada nereikėtų man pateikti tų pataisų.

Dabar iš esmės. Mūsų pataisos 3 punkte numatyta, kad jeigu valstybė negali suteikti gyventojams ekvivalentinių patalpų, tai turime kompensuoti pinigais, kurie turėtų būti nustatomi ne savivaldybės, ne pagal kokio nors inventorizacijos biuro duomenis, bet turi būti nustatomi nekilnojamojo turto nepriklausomų ekspertų. Tai būtų teisinga, nes tai yra rinkos kaina, o mes gi, mielieji ponai, esame ir gyvename rinkos sąlygomis. Kodėl mes turime nustatyti buto kainą savavališkai, o gyventojas, gavęs kompensaciją, prašydamas butą nusipirkti, turės sumokėti, sakykim, daug didesnę sumą pagal rinkos kainą? Jeigu norime būti teisingi, tai mokėkime rinkos kaina, kad gyventojas galėtų už tą pačią rinkos kainą nusipirkti ekvivalentišką butą.

PIRMININKAS. Nori pritarti V.Jarmolenka. Prašom.

V.JARMOLENKA. Aš ne tą mygtuką paprasčiausiai paspaudžiau. Įstatymas, kur ponas A.Sakalas deklaravo savo pajamas, labai tiksliai nustato realią dabartinę tų ar kitokių patalpų kainą. Tai yra valstybinis įstatymas ir joks ten turto ar neturto… Dar papildomas luomas negalės ten kištis. Mes visi deklaravome savo turtą pagal tą įstatymą ir kainą jūsų patalpų nustatė būtent pagal tą įstatymą, pone Sakalai.

PIRMININKAS. Nori kalbėti N.Medvedevas. Prašom.

N.MEDVEDEVAS. Vėl kartoju tą patį. Neskirstykime žmonių į pirmos ir antros rūšies. Žmogus, gavęs pagal šituos visus duomenis, pagal kuriuos suteiks savivaldybė ar kas, pinigus, negalės įsigyti sau atitinkamo buto, negalės nusipirkti tokio, kokio jis neteko. Dėkoju.

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė?

A.RAUDONIUS. Na, mano nuomonė tiesiog tokia, kaip yra projekte pateikta ir aš nenoriu komentuoti. Viskas atsispindi tame straipsnyje, toje dalyje ir todėl palaikau Vyriausybės aprobuotą ir atitinkančią tikrovę. Tai tikrai nediskriminacinė norma ir todėl atmetu.

PIRMININKAS. Taigi balsuosime dėl A.Sakalo pateiktos pataisos trečiajai daliai. Kas už šią pataisą, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jos nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas, prašom balsuoti.

Už pataisą – 23, prieš – 32, susilaikė 19, pataisai nepritarta. Prašom pataisą ketvirtajai daliai. A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Ketvirtoji dalis taip pat sulygintų, jeigu būtų priimta, žinoma, tuo aš netikiu, mūsų gyventojus, o nerūšiuotų jų į dvi kategorijas. Prisiminkime, kai mes privatizavome savo butus, tai mes turėjome teisę juos išsipirkti už investicinius čekius. Gyventojai, tie, apie kuriuos kalbama, tokių sąlygų neturėjo. Tai suteikime jiems bent dabar tas sąlygas, kad už tą viršplotį, už kurį turėtų mokėti pinigais, jie galėtų užmokėti investiciniais čekiais. Tai būtų ir teisinga, ir, sakyčiau, padoru. Bet jeigu Seimas nusprendžia kitaip, tai prašom spręsti.

PIRMININKAS. Jums nori nepritarti A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Aš labai norėčiau, kad ar pranešėjas, ar kuris nors Seimo narys pakliūtų į tą situaciją, į kurią pakliūva šitie vadinamieji nuomininkai. Ir jeigu jums įvertintų tai, ką jūs deklaravote, kaip čia sako ponas V.Jarmolenka, ir išmestų į gatvę su tiek pinigų, kiek jūs deklaravote už savo butą, ir jums reikėtų nusipirkti kitą, būtų labai įdomi situacija. Aišku, mes sprendžiame kitų žmonių, ne savo problemas. Jeigu mus paliestų, turbūt galvotume kitaip.

PIRMININKAS. Tai jūs pritariate, ar nepritariate pataisai? Ar jūs negalite suformuluoti savo nuomonės? Tada A.Bartkus. Prašom.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kodėl reikia klaidinti žmones ir gąsdinti, kad jų padėtis yra kažkokia kitokia. Čia kalbama apie patalpų suteikimą ir ketvirtoji dalis kalba apie tai, kas darosi tada, kai tos patalpos yra didesnės, kai viršija. Kodėl, aš nesuprantu, reikėtų vieniems dovanoti ar kaip nors kitaip?

O dėl įvertinimo, dėl kurio čia taip ilgai ginčijosi, tai iš tikrųjų reikėtų pasakyti, kad patalpų įvertinimas tiek nuomininkams, tiek savininkams yra vienodas. Nereikia klaidinti žmonių. Vienodais kriterijais matuojamas. Todėl aš siūlyčiau nepritarti ir paprašyčiau gerbiamųjų socialdemokratų tais klausimais nediskutuoti klaidinant žmones. Labai ačiū.

PIRMININKAS. P.Papovas nori pritarti.

P.PAPOVAS. Taip, aš norėčiau pritarti ir taip pat norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų nereikia žmonių klaidinti. Mes privatizavome savo butus, tuos, kuriuose gyvename, o nuomininkai, iškelti į butus, turės iš dalies neatlygintinai gauti, bet vertė yra pakilusi, o ne kažkoks viršplotis, vertė bus didesnė, nes paprastai bus suteikiami butai dabartinės statybos. Vertė bus didesnė ir dėl to jie turės mokėti pinigais, tačiau jie gaus butą ir negalės to buto privatizuoti tom pačiom sąlygom, kaip mes privatizavome. Nereikėtų klaidinti ir skirtingai interpretuoti. Jie gaus visiškai ne didesnį butą, o tokį pat butą, bet vertė bus didesnė ir negalės to buto privatizuoti taip, kaip mes privatizavome. Nors ta dalis, kurios vertė tokia, kokia yra tame bute, kuriame jis gyvena, bet tai senas butas, jo vertė mažesnė, tai jis tą dalį gaus neatlygintinai, bet viso buto tai jis negalės taip privatizuoti, kaip mes privatizavome. Ačiū. Todėl aš…

PIRMININKAS. Taigi apsispręsime balsuodami, gerbiamieji Seimo nariai. Pranešėjo nuomonė.

A.RAUDONIUS. Aš dar kartą pakartosiu. Čia yra svarbu pabrėžti, kad nuosavybėn nuomininkui neatlygintinai perduodama patalpų vertė, būtent neatlygintinai. Norėčiau pabrėžti šitą žodį. O toliau, kas jau virš šitos vertės, tai natūralu, kad reikia užsimokėti. Čia tiesiog… O ta vertė bus paskaičiuota realiai pagal metodikas. Čia tikrai aš nematau jokios diskriminacijos. Bet taip pat matau galimybę gauti daug geresnius butus, didesnį plotą. Jeigu to nebūtų, ar tada būtų teisinga, vėl galima diskutuoti. Aš palaikau Vyriausybės pateiktą variantą ir …

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, apsispręsime balsuodami, ar pritariame pataisai, kuri buvo pateikta A.Sakalo 9 straipsnio ketvirtajai daliai? Kas remia pataisą, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jos nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.

Už pataisą balsavo 24, prieš – 28, susilaikė 22, pataisai nepritarta. K.Šavinio pataisa, bet ji yra visiškai analogiška. Aš prašau K.Šavinį tarti žodį, bet mes dėl jos jau negalime balsuoti. Prašom.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, jau atrodo, kad nelabai ką turiu pridėti, nes visi panašūs siūlymai atmetami. Pono A.Raudoniaus aiškinimas, kad ta lygiavertė patalpų dalis suteikiama neatlygintinai, man kėlė šiokią tokią nuostabą, tačiau, manau, taip buvo apsispręsta ir aš jau jos nebesiūlau taisyti. Tačiau tas išmokėjimas dėl likusios gyvenamųjų patalpų dalies, kad būtų mokama grynaisiais pinigais, čia jau ne tokia didelė nuolaida dešimčiai metai, yra vis dėlto jokiu būdu nepateisinamas. Nuomininkai labai nuskriaudžiami, nes prarado galimybę ne tik tuo pačiu metu privatizuoti butą, bet ir pablogino privatizavimo sąlygas, nes reikia mokėti jau ne investiciniais čekiais, bet grynaisiais pinigais. Tai tikrai neteisinga ir turto grąžinimo procesas tiek sulėtinamas, kad neatitinka nei savininkų, nei nuomininkų lūkesčių. Taip pat ir mūsų visų. Aš siūlau vis dėlto balsuoti. Tie žmonės turėtų mokėti už tą skirtumą tiktai investiciniais čekiais, taip, kaip mokėjome visi. Prašau palaikyti mano pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis kolega Šavini, mes ką tik balsavome dėl V.Andriukaičio pataisos ketvirtajai daliai, kurią pateikė A.Sakalas ir kurios paskutinis sakinys skamba taip: “Likusią gyvenamųjų patalpų dalį gyventojas nuomoja iš savivaldybės ir turi teisę ją išsipirkti už investicinius čekius Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka”. Tai yra visiškai analogiška pataisa, dėl kurios mes ką tik balsavome. Todėl aš neturiu galimybės, vykdydamas Statuto reikalavimus, pateikti tą pačią pataisą dar sykį balsuoti.

K.ŠAVINIS. Tai jūs neparengėte to klausimo. Vadinasi, tada kažkokį bendrą apie nuomojimą… Tų žodžių jau nebeliko ir pagrindiniame įstatyme. V.Andriukaitis nepakoregavo, todėl į tekstą žiūrėkime skrupulingai ir tikrai viską įvertinkime.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom. K.Vaitukaitis. Geriau balsuokime, tada bus visiems ramiau. K.Vaitukaitis dėl K.Šavinio pataisos.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, trupučiuką mus klaidina ir pats pranešėjas. Šiandien jau yra konkretus pavyzdys, kai Kaune iš Aušros gatvės, kur jo buto 1 kv. metras yra įvertintas 300 Lt, jis perkeliamas į Baldų gatvę, o Baldų gatvėje 1 kv. metras kainuoja 1 tūkst. Lt. Tam gyventojui nuomininkui, kuris perkeliamas į naują butą, reikia išsipirkti 1 kvadratą ne už 300 Lt, o 1 tūkst. Lt. Tai yra aiškus, konkretus pavyzdys. Kodėl mes klaidiname žmones? Taip iš tikrųjų nėra. Nelygiavertis. Todėl aš remiu K.Šavinio pataisą.

PIRMININKAS. Ir V.Jarmolenka nori prieštarauti šiai pataisai.

V.JARMOLENKA. Aš neremiu šitos pataisos dėl paprastų dalykų. Jeigu mes kalbame apie Kauną, yra vadinamieji Žaliakalnio nuomininkai. Gyvenime, ko gero, nė vienas iš mūsų čia sėdinčių (aš neimu tų, kurie ir anksčiau gerai sėdėjo) negalėtų ten gauti buto. Jokiu būdu. Ten gaudavo tiktai tam tikros klasės arba rūšies žmonės. Lygiai taip pat centras. Imkite Šančius ir pažiūrėkite. Iš tikrųjų, jeigu mes kalbame apie nuomininkų sąvoką arba tų žmonių, kurie turi gauti išpirką, įveskime koeficientus taip, kaip yra iš rajono į rajoną. Jeigu dar savivaldybė, valstybė prisiima šitą apmokėjimo naštą, tai reikia tiktai sveikinti, o ne kalbėti apie tai, kad jie negalėjo išsikeisti, jie negalėjo privatizuoti. Jie galėjo iš ten išsikelti parduodami iš gerų rajonų ir negalėjo iš blogų rajonų.

PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau, jūsų nuomonė.

A.RAUDONIUS. Aš šiuo atveju nieko nekomentuosiu, bet galbūt paskaitysiu pagrindinio įstatymo 16 straipsnio devintąją dalį. Štai kaip skamba: “Už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus valstybė atlygina piliečiams šiais būdais:

Pirma. Perduoda neatlygintinai nuosavybėn jų turėtus nuomojamus valstybės ar savivaldybės butų fondo butus, kurių vertės skirtumas padengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka”. Ta nuostata jau yra priimta prieš metus, ir, aš manau, mes privalome gerbti įstatymus. Todėl negalime priimti įstatymo, prieštaraujančio kitam įstatymui.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, apsispręsime balsuodami dėl pataisos 9 straipsnio ketvirtajai daliai, kurią pateikė A.Sakalas. Pranešėjas su ja nesutinka. Kas remia šią pataisą, spaudžia mygtuką “už”, kas galvoja, kad jos… Atsiprašau, pataisą pateikė K.Šavinis. Kas neremia šios pataisos, balsuoja “prieš” arba susilaiko. Balsuojame dėl pataisos K.Šavinio 9 straipsnio ketvirtajai daliai.

Už pataisą – 19, prieš – 34, susilaikė 17. Pataisai nėra pritarta.

Dėl viso 9 straipsnio kas norėtų kalbėti? A.Sakalas. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.

A.SAKALAS. Dar buvo mūsų pataisų šitam straipsniui toliau, bet aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, gerbiamasis pirmininke. Būtų kur kas sąžiningiau, jeigu jūs ir jūsų frakcija pasakytų, kad nevarkite, socialdemokratai, mielieji ponai. Viską, ką jūs pasiūlysite, mes vis tiek nepriimsime, taupykite Seimo laiką. Ką mes dabar matome? Siūlome racionalius, mūsų nuomone, teisingus sprendimus. Kokią mes girdime kritiką? Iš konservatorių – jokios, o ponas Vyriausybės atstovas, kaip tas šventasis Šyvos jautis, užsispyręs stovi ir tik sugeba pakartoti: ne, ne, ne.

Mielieji, mes atsisakome tolesnių savo pataisų. Priimkite įstatymą savo galva. Mes labai rimtai svarstysime galimybę apskųsti jį Konstituciniam Teismui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes tai jau turbūt ir anksčiau girdėjome. O dėl kitų jūsų pataisų, deja, jau buvo balsuota ir dėl jų iš tikrųjų negalima balsuoti. Taigi jūsų siūlymas atsiimti pataisas yra visiškai laiku, nes tai ir turėtume padaryti.

Taigi dėl viso 9 straipsnio. Kas norėtų kalbėti? P.Papovas nori kalbėti prieš.

P.PAPOVAS. Taip, aš norėčiau kalbėti prieš ir iš esmės todėl, kad nebuvo priimtos gerbiamojo A.Sakalo, V.Andriukaičio, K.Šavinio pataisos. Ir mano buvo pataisa, tiktai ji nebuvo teikiama. Ji analogiška. Dėl dalies vertės padengimo nuomininko lėšomis. Iš tikrųjų nėra logikos, gerbiamasis pranešėjau. Jeigu 1 kvadratas dabartinio savininko buto kainuoja 300 Lt, o siūlomas jam buto 1 kvadratas 1 tūkst. Lt, taigi tris kartus daugiau. Tai neatlygintinai jis gaus tiktai 1/3 tos buto vertės, o visa kita- 2/3 jis grynais pinigais turės mokėti, ne čekiais. Tai neatlygintinai nepadengia. Sakykim, jeigu jis mokėtų čekiais už visą jam suteiktą butą, jeigu jis mokėtų čekiais, jam atsieitų pigiau, negu jis dabar neatlygintinai mokės 1/3, o 2/3 pinigais. O kokiais pinigais dabar už pastatytą butą reikia mokėti? Taigi visiškai tos vertės nesietinos. Čia ne koks nors viršplotis. Prašom, tegul valstybė arba mes visi suraskime tokios vertės butą, kokį jis dabar turi, ir suteikime jam. Jis su mielu malonumu jį paims, ir, sakykim, leiskime jam privatizuoti už investicinius čekius, o ne atlygintinai. Yra padaryta visiška košeliena iš šito dalyko ir yra padaryta labai neteisingai, nors atrodo, kad 1/3 suteikiamas neatlygintinai. Tai koks čia neatlygintinai? O investiciniais čekiais būtų kur kas pigiau nupirkti visą tą naujai suteikiamą dabar pastatytą butą. Štai dėl šių motyvų negalima balsuoti už šitą straipsnį. Reikėtų tikrai Vyriausybei sugrįžti prie jo, padaryti pertrauką ir sugrįžti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir P.Gražulis. Prašom. Dėl 9 straipsnio.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man truputėlį keistoka yra ta diskusija, kai žiūrima tik į vieną pusę. Bet pažiūrėkime, kodėl nekalbama apie visišką teisingumo atkūrimą tiems žmonėms, kurie 50 m. vis dėlto negalėjo naudotis savo butu, gal tik dažnai praeidavo pro savo namą ar butą. Kas jiems atlygins tą nuostolį, nes jie ne tik prarado butą, bet dažnai jie prarado ir sveikatą, o dalis jų ir gyvybę? Aš suprantu, kad siekiama atkurti visiškai teisingumą, bet to teisingumo iki galo neįmanoma atkurti. Aš manau, kad valstybė, imdamasi tokios naštos, daro be galo gerą žingsnį.

Taip pat aš norėčiau pasakyti, kad, be abejonės, yra išimčių, bet didelė dalis žmonių, tie, kurie inicijavo žmonių išvežimą, trėmimą, ir užėmė vėliau jų butus. Kaip čia kalbėjo, kiek yra žinoma iš archyvų, kad jie ir specialiai išveždavo tuos žmones, kad jie vėliau galėtų įsikraustyti į tų žmonių sąžiningai užgyventus namus ir butus. Todėl aš manau, neverta diskutuoti dėl šito įstatymo, pagal savo pajėgumą valstybė tikrai sudaro sąlygas, bent kiek galima labiau panašias visiems piliečiams.

PIRMININKAS. Ir apsisprendžiame balsuodami dėl 9 straipsnio. Kas už 9 straipsnį, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jo nereikia, balsuoja “prieš” arba susilaiko. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl viso 9 straipsnio.

Už 9 straipsnį balsavo 56, prieš – 18, susilaikė 1. 9 straipsnis yra priimtas.

10 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų, atrodo…

A.RAUDONIUS. Nėra. Aš neturiu.

PIRMININKAS. …nėra. Ar galime 10 straipsnį priimti? Galime ir priimame.

11 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų taip pat nematau. Pone Listavičiau, norite kalbėti dėl 11 straipsnio? Prašom. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamieji Seimo nariai. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į 1 punkto paskutinius žodžius: “Turto įvertinimo šaltinius”. Mano supratimu, čia turėtų būti ne įvertinimo, o atlyginimo šaltinius. Tada būtų: “Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato turto įvertinimo tvarką ir turto atlyginimo šaltinius”. Palikus taip, kaip yra dabar, tie šaltiniai būtų tiktai metodikos ir niekas kitas. Todėl prašau pagalvoti ir gal reikėtų pakeisti. Ačiū.

PIRMININKAS. Pranešėjau, kokia jūsų pozicija dėl šių žodžių?

A.RAUDONIUS. Gal čia ponas viceministras E.Žilevičius paaiškintų? Yra?

PIRMININKAS. Prašom. Viceministre, jeigu galite…

E.ŽILEVIČIUS. Čia finansinis terminas. Aš…

PIRMININKAS. Dėl 11 straipsnio pirmosios dalies paskutinių žodžių, ar “turto įvertinimo šaltinius”, ar “turto atlyginimo šaltinius”.

E.ŽILEVIČIUS. Gal turėtų būti ir “turto atlyginimo šaltinius”, gal mes paredaguotume, pasitartume ir, jeigu priimtų tokią pataisą, galima būtų pritarti.

PIRMININKAS. Tada “turto atlyginimo šaltinius”, taip? Dėl 11 straipsnio daugiau pastabų nėra? Nėra. Tada 11 straipsnį priėmėm. Yra siūlymas papildyti 12 straipsniu, t.y. V.Lapės ir A.Bartkaus pataisos. V.Lapė ar A.Bartkus, kas pirmas? V.Lapė. Prašau.

V.LAPĖ. Labai prašau visų kolegų ir Vyriausybės atstovą, kadangi nepavyko mums susitarti dėl kitų straipsnių, palikti šitą pataisą. Žinoma, terminas buvo siūlomas gal per mažas, kai kurie diskutuoja, aš dėl to labai nepergyvensiu. Bet aš aiškiai matau, kad mes kartais priėmę tokius terminus greičiau ir padarome.

PIRMININKAS. Taigi jūs pritariat A.Bartkaus… Kadangi jūsų skiriasi tik dėl termino – spalio 1 d. ar gruodžio 1 d.?

V.LAPĖ. Taip.

PIRMININKAS. Pritariat. Pranešėjau, jūsų nuomonė. Dabar kalbam apie A.Bartkaus pasiūlymą.

A.RAUDONIUS. Man priimtinesnis pono A.Bartkaus pasiūlymas, kadangi vis tiek tuos norminius aktus teks rengti man ar man vadovaujant, ir iki spalio 1 d. akivaizdžiai per trumpas laikas. Mes stengsimės kuo greičiau padaryti, bet tegu būna ilgesnis laikas, kad paskui kažkas neturėtų malonumo kritikuoti už tai, kad mes nespėjame.

PIRMININKAS. Taigi 12 straipsnis. Ta redakcija, kokia pateikta pono A.Bartkaus, yra priimama. Niekas neprieštarauja. Tada yra siūlymas papildyti dar kitu 12 straipsniu, tada bus jau kita numeracija. Būtų 12¹ straipsnis. Siūlo papildyti M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Kadangi 12 straipsnis yra papildytas, tai tada mano būtų, jeigu priimtumėt, 13 straipsnis, t.y. “Valstybės vidaus skolos už išperkamąjį nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir apskaitymo tvarka”. Aš dar kartą grįžtu prie šio klausimo, kadangi, mano skaičiavimais, šitas įstatymas valstybei, ko gero, kainuos apie 4-5 mlrd. Lt. Valstybė turėtų visuomenei aiškiai pasakyti, kiek tai kainuoja, iš kur tai bus paimta, ir kiekvienais metais tai turėtų būti skelbiama viešai, visiems piliečiams, kokia yra skolos suma. Todėl aš siūlau savo straipsnį svarstyti, jį priimti, kadangi bet koks slėpimas nuo visuomenės tokių didelių pinigų, mano supratimu, visiškai neleistinas.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė dėl siūlymo papildyti šiuo straipsniu.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš jau dešimt kartų aiškinau, ką reiškia skola ir įsipareigojimai, bet ponui M.Pronckui sunku tai suprasti, kadangi čia yra biudžetinis, finansinis terminas. Skola atsiranda, kai išplatinami valstybiniai popieriai ir Vyriausybė už tuos popierius gauna pinigus, ir lieka įsiskolinimas iš tų, iš kurių gavo pinigus. Tai valstybės skola ir tais pinigais atsiskaito su savininkais. O bendri įsipareigojimai būtinai bus suskaičiuoti, nes žmonėms turi būti išduoti dokumentai apie priimtus sprendimus dėl kompensacijų. Taip, kaip ir ponui M.Pronckui vadovaujant, kada buvo LDDP Vyriausybė, jūs žinot, kad jūs nemokėjot, bet įsipareigojimai buvo priimti. Jūs valstybės skolos neforminot, bet 800 mln. jūsų įsipareigojimų liko, ir tie įsipareigojimai liko. Mes kaip valstybės skolą pripažinom už praeitą laikotarpį tik 219 mln. Bet įsipareigojimų tai jūs palikot 800 mln., ir viskas yra suskaičiuota. Nereikia gąsdinti apie suskaičiavimus. Išdavėt įsipareigojimus ir jie skaičiuojami. Bet valstybės skola yra visai kita sąvoka, todėl jeigu būtų išduodami valstybiniai popieriai žmonėms, kur jie galėtų disponuoti, taip, tada būtų valstybės skola, o dabar suteikiama teisė valstybei skolintis ir žmonėms išmokėti pinigais. Todėl siūlyčiau pono M.Pronckaus pateiktam 13 straipsniui nepritarti.

PIRMININKAS. Ir Č.Juršėnas nori pritari pono M.Pronckaus pataisai.

Č.JURŠĖNAS. Be abejo, bet, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš buvau užsirašęs kalbėti dėl ankstesnio, t.y. dėl gerbiamųjų A.Bartkaus ir V.Lapės siūlymų. Jūs man nesuteikėt žodžio, taigi aš, naudodamasis šiuo momentu, noriu pasakyti, kad aš norėjau siūlyti kompromisą – lapkričio 1 d. Jeigu būtų priimtina, manau, būtų teisinga, nes ir šiaip jau per daug šitas sunkus klausimas atidėliojamas, ir čia yra Vyriausybės atsakomybė, o ne kieno nors kito.

O dabar dėl M.Pronckaus siūlymo. Be abejo, posėdžio pirmininke, jūs teisus, aš jam pritariu ir manau, kad reikia priimti tokį papildomą straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar apsispręsim dėl M.Pronckaus pasiūlymo. Pranešėjau, jūsų nuomonė. (Triukšmas salėje) Palaukit minutėlę.

A.RAUDONIUS. Kadangi aš apie finansinius reikalus neišmanau, prašyčiau, kad pakomentuotų ponas E.Žilevičius.

PIRMININKAS. Ponas Žilevičiau, jūsų nuomonė dėl M.Pronckaus pasiūlymo papildyti specialiu straipsniu, kurio numeracija būtų 12¹ arba 13.

E.ŽILEVIČIUS. Aš manau, kad nuo tų įsipareigojimų mes niekur nepabėgsim. Kiekvienų metų biudžete Seimui bus pateiktos tos sumos, kurios bus kompensuojamos, atitinkamai išleidžiami vertybiniai popieriai ir mes tas sumas dengsim. Taigi čia jokio slėpimo ir nebus, ta skola bus pateikta ir visi įsipareigojimai bus matyti, kiek reikia kompensuoti. Siūlau nerašyti šios pataisos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjas ir viceministras nepritaria. Apsispręsim balsuodami, ar pritariam M.Pronckaus siūlymui įstatymą papildyti specialiu 12 straipsniu. Prašom registruotis. Registruokitės, gerbiamieji Seimo nariai.

Balsuosime dėl M.Pronckaus pasiūlymo papildyti įstatymą specialiu straipsniu “Valstybės vidaus skolos už išperkamąjį nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir apskaitymų tvarka”. Pranešėjas ir finansų viceministras ponas E.Žilevičius nepritaria šiam siūlymui.

Taigi balsuojam. Kas už tai, kad būtų priimta M.Pronckaus pataisa, spaudžia mygtuką “už”, kas galvoja, kad jos nereikia, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko.

Už M.Pronckaus siūlomą straipsnį balsavo 22 Seimo nariai, prieš – 45, susilaikė 14. Straipsnis nepriimamas.

Dėl Č.Juršėno siūlymo grįžti prie pono A.Bartkaus ir pono V.Lapės siūlymo. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl to mes jau priėmėm sprendimą. Ir sugrįžti aš nelabai galiu. Man atrodo, kad nėra didelio skirtumo, ar lapkričio 1 d., ar gruodžio 1 d. Svarbu, kad Vyriausybė atsižvelgtų į priimtą protokolinį nutarimą.

A.RAUDONIUS. Pasistengsim ir anksčiau.

PIRMININKAS. Ir dar vienas M.Pronckaus siūlymas papildyti 13 straipsniu. M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Mano 13 straipsnis netenka prasmės, kadangi priimti A.Stasiškio pasiūlymai, ir aš jiems pritariau. Tokia siūloma tvarka po A.Stasiškio pataisos priėmimo netenka prasmės. Aš atsiimu.

PIRMININKAS. Taigi jūs atsiimate savo pataisą. Ačiū.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes priėmėm sprendimus dėl visų straipsnių. Dabar 4 – už, 4 – prieš Seimo nariai gali kalbėti dėl viso įstatymo, ir po to, kai priimsim šį įstatymą arba apsispręsim balsuodami dėl šio įstatymo, mes padarysim trumpą pertrauką ir tęsim darbą toliau.

Gerbiamieji Seimo nariai, 4 – už, 4 – prieš. J.Listavičius nori kalbėti už. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, žemės reforma yra prilyginama (…) nekilnojamą turtą, turėtų būti spartinama. Įstatymo projekte numatyti atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydis, šaltiniai, mokėjimo terminai ir tvarka. Numatytos garantijos ir lengvatos, pateikti realūs atsiskaitymo terminai.

Minėtų klausimų spartesnis sprendimas leis greičiau normalizuoti padėtį žemės ūkyje, sudaryti geresnes sąlygas tolesniam jo vystymui, leis greičiau atsiskaityti už valstybės išperkamą žemę, miškus, gyvenamuosius namus ir vandens telkinius. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti N.Medvedevą.

N.MEDVEDEVAS. Mes tikrai stebimės tuo, kas dedasi Lietuvoje. Didėja nusikalstamumas ir viena iš priežasčių yra baisi turtinė diferenciacija, stimuliuojama mūsų, stimuliuojama mūsų veiklos. Per šią kadenciją ta diferenciacija dar labiau padidėjo. Dabar mes šiuo įstatymu paskirstėme žmones į Lietuvos sūnus ir posūnius. Atsiprašau, kur mes stumiame Lietuvą tokiais įstatymais? Žmonės pasijus nuskriausti.

Socialdemokratų frakcija prašo vardinio balsavimo. Dėkoju.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau kalbėti tik apie finansinę dalį. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pritarė. Svarbiausiems momentams pritarė, kad kompensacija būtų išmokama kasmet lygiomis dalimis, kad viena Vyriausybė neatidėtų kitoms Vyriausybėms, kad paskui nepolitikuotų tuščiais žodžiais ir neapgaudinėtų žmonių. Ypač kai dabar labiausiai apgailestaujama dėl nuskriaustųjų, kurie skriaudė. Ypač jūs skriaudėte juos. Jeigu kalbėtume, kodėl, kai buvote valdžioje, nesprendėte šito klausimo? Savininkai neprotestavo, neatėjo čia, kai jūs už investicinius čekius įteisinote žemės pardavimą? Nieko nedarėte. Svarbu, kad Lietuvoje būtų stabili politinė situacija, kad valstybė išsigelbėtų, kad eitų į ateitį. Ir dabar jie vienintelio prašo, sako: mokėkite mums nors kompensaciją, kad mes galėtume atsipirkti savo tos žemelės kelis hektarus, kuriuos išpardavė LDDP. Mielieji mano, nepolitikuokite ir nekiršinkite žmonių, o nusiraminkite ir sakykite, darome bendrą reikalą dėl Lietuvos ateities ir sprendžiame visų klausimus. Tai, ką jūs čia darote, pirmarūšiai, antrarūšiai?.. Taip, jūs visą gyvenimą buvote pirmarūšiai, taip, mes buvome antrarūšiai, ir mes su tuo taikėmės ir tylėjome. Kodėl jūs tai šiandien drįstate taip akcentuoti? Mes jums neakcentavome. Mes niekad jums akių nedraskėme, kad jūs pirmarūšiai, o mes antrarūšiai. Mes savęs tokiais nelaikėme. Mes dvasiškai buvome už jus aukštesni ir šiandien liekame tokie. Prašau visus balsuoti vardiniu balsavimu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš raginu kalbėti apie įstatymą. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Dėkoju konservatorių ir Vyriausybės finansininkams, kurie bandė išaiškinti, kas yra valstybės skola. Pagal jų logiką išeitų, kad materialus turtas, kol jis neįvertintas pinigais, pasirodo, nėra materialus turtas. Skola yra ne ta skola, kuri yra iš tikrųjų, o ta, kurią nustato Vyriausybė. Jeigu staiga dėl kokių nors priežasčių abiem pusėms susitarus finansų ministro namą ar butą paimtų valdžia, numatydama jį išpirkti, tai, pasirodo, valstybės skola būtų ne tikroji namo vertė, o tik ta, už kurią įneštas dalinis įnašas. Kažin ar su tokiu bizneliu sutiktų ministras, tačiau panašų sandėrį ir siūlo šiame įstatyme. Su tokia logika aš negaliu sutikti. Ji maskuoja tikrą būklę ir yra naudinga tiems, kurie nori nuslėpti tiesą nuo visuomenės. Pavyzdžiui, mano skaičiavimais, šis įstatymas valstybei kainuos apie 4-5 mlrd. litų. Todėl tikrą ar nors apytikrę sumą visuomenė turėtų žinoti. Ji nuo jos negali būti slepiama.

Antra. Stebėtina, kad Vyriausybė ir įstatymų rengėjai stengiasi siaurinti kompensavimo bazę, t.y. panaudojimą kompensavimui realių išteklių, kurie dar yra valstybėje. Išeina įdomi schema. Valstybė stengiasi savo turtą kuo greičiau parduoti, o kompensacijoms numato skolinti pinigus iš svetur, tuo savo veiksmu užkraudama didžiulę skolos naštą kitoms vyriausybėms ir Lietuvos žmonėms. Tai man taip pat nepriimtina.

Primenu, kad iki Nekilnojamojo turto įstatymo galiojimo sustabdymo neblogai vyko kompensavimas valstybės akcijomis, jų… už žemę maždaug už 20 mln. litų, taip pat mišku ir sklypais statybai.

Trečia. Siūlau šiuo atveju baigti sekti propagandines pasakėles apie okupacijos padarinius. Didelė dalis išperkamosios žemės yra išsiplėtusių miestų, priemiestinių sodų, kelių, vandens telkinių teritorija, kuria šiuo metu naudojasi didesnė dalis Lietuvos piliečių ir daugeliui yra naudinga. Taigi šiuo atveju tai ne okupacijos, o labiau vienos grupės piliečių atsiskaitymo su kita grupe klausimai.

PIRMININKAS. Laikas!

M.PRONCKUS. Baigiant – viena citata. “Kompensacijų įstatymo projektas kompetentingos komisijos yra parengtas nekvalifikuotai. Didžiąją įstatymo projekto dalį užima nuostatos, jau įtvirtintos Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme, kurių dauguma privalėjo būti jau seniai išspręstos Vyriausybės”. Taip sako Žemės savininkų sąjunga, su kurios nuostata, keista, tačiau aš sutinku. Suprantama, kad valdančiajai…

PIRMININKAS. Laikas!

M.PRONCKUS. … daugumai yra šiuo metu reikalingas bet koks kompensavimo įstatymas. Lietuvos piliečiams reikalingas aiškus, subalansuotas, maksimaliai išaiškinantis įvairių grupių interesus kompensavimo įstatymas. Kadangi šių sąlygų šis įstatymas neišpildo, aš prieštarauju jo priėmimui ir pritariu vardiniam balsavimui.

PIRMININKAS. A.Bartkus. Ruošiasi kalbėti R.Karbauskis.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, šiandien žengiamas dar vienas žingsnis teisingumo atkūrimo vardan. Žmonės seniai ir palyginti kantriai laukia atsiskaitymų už išlikusį nekilnojamąjį turtą ir už žemę, už tą, kurią išperka valstybė. LDDP valdymo metais žmonės buvo praradę viltį gauti kompensaciją. Priimdami šį įstatymą mes ne tik suteikiame viltį, kad bus atkurtas teisingumas, bet ir nustatom konkrečią tvarką bei terminus. Duodame pavedimus Vyriausybei skubiai, dar šiais metais, padaryti viską ir pradėti tą vykdyti. Aš siūlau balsuoti už šį įstatymą. Aš kviečiu už jį balsuoti ir LDDP, ir socialdemokratus. Kaip tik šiuo įstatymu stengiamasi kiek įmanoma apsaugoti ir savininkų, ir nuomininkų interesus.

Aš taip pat pritariu ir siūlau vardinį balsavimą, kad žinotų Lietuvos piliečiai, ar atsiras tokių mūsų Seime, kurie nenori atkuriamo teisingumo ir atsiskaityti už valstybės išperkamą turtą ir žemę. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Karbauskis. Ruošiasi L.Sabutis.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, tikriausiai klausimo apie tai, kad kas nors nenori atkurti teisybės, nėra. Ir kompensacijų tvarka turėtų būti nustatyta. Žiūrint į įstatymą ir stebint, kaip buvo atmetinėjamos pataisos įstatymui, susidaro toks vaizdas, kad rengėjai lyg ir nori perkelti atsakomybę už įstatymo vykdymą visai kitai valdžiai, kuri bus tuo metu, kuriai reikės baigti spręsti šituos dalykus. Iš principo kai kurie dalykai, kurie buvo siūlomi, kad jau šitos kadencijos Vyriausybė arba Seimas… t.y. kad Seimas perkeltų šitos kadencijos Vyriausybei kai kuriuos sprendimus, šitie pasiūlymai visiškai nebuvo priimti. Todėl mes, Jungtinė frakcija, irgi siūlysime vardinį balsavimą. Nes kai mes būsime šioje valdžioje, kai negalėsime atsiskaityti su žmonėmis, galėsime pasakyti, kad ne mes šitiems sprendimams darėme įtaką. Ačiū.

PIRMININKAS. Na, nesinori komentuoti. Aš bijau, kad žmonėms tokiu atveju reikės ilgai laukti kompensacijų. Ir kas iš centristų kalbės – K.Vaitukaitis ar K.Šavinis? K.Vaitukaitis, taip? Prašom.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymas tikrai labai reikalingas ir laukiamas, tačiau nelabai jis atitinka ir vieną, ir kitą suinteresuotas puses. Aš tik keletą pavyzdžių iš įstatymo.

7 straipsnį mes truputį pataisėme su pono A.Bartkaus pasiūlymais, tačiau pažiūrėkime, kaip jis dabar atrodo. Ten yra 1918-1920 metų kariai savanoriai, kurie dar turės laukti kompensacijų iki 2006 metų. Jiems jau bus apie 106 metus. Aišku, gali jų vaikai atsiimti, bet gal jie vaikų neturi. Tai vienas pavyzdys.

Kitas pavyzdys yra tas, kad mūsų gerbiamojo K.Šavinio pasiūlymams 9 straipsnio 4 punktui buvo nepritarta. Vis dėlto aš noriu paprieštarauti gerbiamojo P.Gražulio pasakymui, kad tai buvo tie žmonės, kurie išvarė iš tų butų. Bet yra ten gyvenančių ir mokytojų, ir medikų, kurie tikrai nedalyvavo nei trėmimuose, nei niekur. Aš prieštarauju šio įstatymo priėmimui.

PIRMININKAS. Ir paskutinis kalbės L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Dėkoju. Iš tikrųjų tas išlyginimo kelias nėra paprastas. Bet yra turbūt šiandien pažymėtina tai, kad Seimas vis dėlto rado galimybių ir 7 projektą vertindamas, ir labai nuosekliai svarstydamas kiekvieną galimybę, šaltinius, būdus ir dalyvaujančius asmenis šio proceso įgyvendinime... Man regis, yra nuosekliai išdėstyta ir bemaž tai yra Vyriausybės nutarimo dokumentas. Mums reikėtų dažniau prie tokių labai aktualių teisės aktų taip kruopščiai dirbti. Man atrodo, šiuo atveju valstybė, apskritys, savivaldybės ir ypač piliečiai, gavę šį įstatymo projektą, galės visada parodyti bet kuriam valdininkui, kad štai čia taip yra nuspręsta ir kitaip prašau nespręsti, kad ir ką sakytų, aiškintų, meluotų arba įrodinėtų, kad yra kitaip.

Dėl pačių principų ir nuostatų mes buvome apsisprendę jau prieš septynetą metų, ir man atrodo, tik dabar jie yra realizuojami. Labai gaila, kad buvo prarasti ketveri metai ir labai nemažai išgrobstyta kaip tik savininkų turto, o didžiausia skriauda padaryta būtent nuomininkams. Šiandien šitą naštą prisiimame mes, valstybė, todėl aš balsuoju už šį įstatymą ir kviečiu kitus balsuoti.

PIRMININKAS. Taigi baigiame kalbas dėl balsavimo motyvų, registruojamės. Kol vyksta registracija, aš noriu paklausti, ar kas nors prieštarauja vardiniam balsavimui? Niekas neprieštarauja vardiniam balsavimui. Taigi balsuosime vardiniu būdu. Dabar prašom registruotis. Ačiū, pranešėjau, tikrai jau visas jūsų darbas yra baigtas, dėkojame jums. Replikos tik po balsavimo.

Visi registravomės, registracija baigta. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame dėl Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo priėmimo. Skelbiamas vardinis balsavimas iki 12 val. 30 minučių.

Gerbiamieji kolegos, balsavimas iki 12 val. 30 minučių. Tada tęsime posėdį.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, baigėsi pertrauka, baigėme vardinį balsavimą. Prašom balsų skaičiavimo komisiją užbaigti vardinio balsavimo biuletenių dalijimą ir surinkimą. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, visi sėstis į savo vietas. Tęsiame darbą toliau.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašom visus rinktis į salę. Prašom visus sėsti į savo vietas. Turėsime apsispręsti dėl dviejų tarptautinių sutarčių, todėl visų pirma prašome visus registruotis. Vyksta registracija, prašom registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Ar galėtų balsų skaičiavimo komisija truputį atsitraukti ir suskaičiuoti iš naujo, kiek iš tikrųjų yra Seimo salėje, nes nelabai tikiu, kad dabar yra 61 Seimo narys. Ar galite labai greitai permesti akimis?

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, yra 43 Seimo nariai salėje, todėl negalime kol kas svarstyti 1-4 ir 1-5 darbotvarkės klausimų. Ar galėtų viceministras ponas A.Šakalys dar šiek tiek palaukti? Ačiū.

Tada, gerbiamieji Seimo nariai, aš iš karto turiu informuoti, kad mes, aišku, esame šiek tiek užgaišę svarstydami pirmuosius darbotvarkės klausimus, todėl aš iš karto turiu įspėti, kad aš siūlysiu pratęsti posėdį iki 14 valandos. Taip, visiškai preciziškai tiksliai 14 val. mes turime baigti posėdį.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo projektas Nr.P-288(7) (priėmimo tęsinys)

Dabar 1-6a darbotvarkės klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-288(7). Priėmimas. Aš kviečiu viceministrą poną A.Daubarą į tribūną.

A.DAUBARAS. Kaip jūs turbūt prisimenate, šis įstatymas pastraipsniui buvo svarstomas ir priimamas. Buvo sustota prie 6 skirsnio, t.y. “Atliekų tvarkymo ekonominės ir finansinės priemonės”. Iš tikrųjų klausimas yra pakankamai svarbus, todėl svarstymas buvo atidėtas tam, kad galutinai būtų suderintos tos ekonominės ir finansinės priemonės, kurios įsigaliotų priėmus šį įstatymą ir tam tikrus normatyvinius dokumentus.

PIRMININKAS. Taigi kiti straipsniai buvo jau priimti, taip?

A.DAUBARAS. Taip. Todėl dar papildomai su Seimo biudžeto ir finansų komitetu 32, 33, 34 straipsniai buvo detaliai nagrinėjami. Jiems buvo pritarta ir jie dabar yra teikiami Seimui priimti. Taigi siūlau šituos 6 ir 7 skirsnius priimti.

PIRMININKAS. Taigi 6 ir 7 skirsniai mums belieka. Čia yra kaip tik J.Listavičiaus pataisos 34, 35 straipsniams. Daugiau pataisų, kurias galėtume svarstyti, nėra, kadangi iki 32 straipsnio visi kiti straipsniai yra priimti. Ir pono A.Sabučio pateikta pastaba… (Balsas salėje) Jūs pabaigoje galėsite ją pateikti. Galbūt tai yra redakcinė pastaba?

O dabar prašom dėl 32 straipsnio. 32 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nematome. E.Kunevičienė dėl 32 straipsnio. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Mes prie to straipsnio buvome sustabdę įstatymo priėmimą, kad nebūtų naujai įvedami mokesčiai. Norėjome, kad nedarytų politikos – konservatoriai vėl įvedinėja mokesčius. Tai būtų mokesčiai, susiję su atliekomis, su atliekų perdirbimu, su kenksmingomis atliekomis. Buvome sustabdę tam, kad dabar įrašytų konkrečiai į Mokesčių įstatymą, o tą straipsnį parašytų bendresnio turinio. Atsižvelgta į mūsų tą siūlymą mokesčių dydžių nenustatyti tais įstatymais, kadangi jie ilgą laiką bus nustatinėjami atsižvelgiant į kiekvieną medžiagų rūšį ir juos dažnai reikės keisti prisitaikant prie esamų sąlygų. Dabartiniu metu tai bendro pobūdžio straipsniai, o konkrečius sprendimus mokesčių dydžio klausimais priims Vyriausybė. Aš siūlyčiau dėl visų tų straipsnių dabar balsuoti už.

PIRMININKAS. Taigi 32 straipsniui pastabų nėra. 32 straipsnį galime priimti ir priimame, taip?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. 33 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar, Listavičiau, 33 straipsniui turite pastabų? Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, finansavimo šaltiniai turi būti, kaip įprasta dabar kalbėti, konkretūs, aiškūs ir nesidubliuoti. Jeigu mes peržiūrėtume 33 straipsnį, tai mes matytume čia septynis, galima sakyti, finansavimo šaltinius, tačiau detaliai peržiūrėję matytume, kad valstybinis atliekų tvarkymo fondas, aš taip manau, bus sudaromas tikrai orientuojantis į tam tikrus atskaitymus iš biudžeto. Jeigu aš klystu, tai pranešėjas pasakys. Valstybinis gamtos apsaugos fondas taip pat pretenduos, matyt, į tai ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas vėl. Tai dabar, kai mes rašome vienu atveju, kad šitie fondai, kurie, matyt, pretenduos į valstybės biudžetą, ir dar atskirai išskiriame valstybės ir savivaldybių biudžetus, tai tada, galima sakyti, atskaitymai bus dubliuojami. Jeigu mes kalbame apie savivaldybių biudžetus, tai mes matome savivaldybių gamtos apsaugos fondus. Ar jie vėlgi nesusiję su savivaldybių biudžetu? Taigi jeigu toks dubliavimas būtų, tai jis tikrai čia nereikalingas.

O kalbant apie 6 straipsnį, tai mes matome, kad sudarysime smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondą ir iš to fondo dar 20%. Tai jeigu reikalas toks yra, tai vėl yra tas valstybės biudžetas, o ne iš vienos kišenės – į kitą, iš kitos kišenės – į trečią ir dar į ketvirtą. Toks dubliavimas ir toks valstybės biudžeto lėšų, galima sakyti, užslėptas naudojimas yra nepriimtinas, todėl aš siūlau išbraukti iš 33 antrą punktą. Dėl penkto punkto čia mes diskutavome ir anksčiau. Jeigu mes dabar pasižiūrėsime į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą (mes žinome, kad Ūkio ministerija tvarko investicinius fondus), dabar jau atsiranda aplinkos apsaugos. Iš kokių lėšų vėl? Čia, tiesa, buvo kalbama apie tai, kad nesant šitam fondui mes negausime 2 mln. iš, atrodo, PHARE programos, bet tai būtų galima spręsti. Jeigu kiti valstybiniai fondai nepatinka, tai būtų galima atsisakyti ar valstybinio atliekų, ar valstybinio gamtos ir paversti tiesiog gamtos, ir gauti tuos 2 mln. dolerių. Tas netrukdytų. Aš konkrečiau norėčiau pasakyti, kad pirmiausia siūlau išbraukti “valstybės ir savivaldybių biudžetus”. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs tokio pasiūlymo nepateikėte raštu, jūs tai pateikėte žodžiu. Tai jūs turite…

J.LISTAVIČIUS. Taip, taip. Yra pasiūlymas…

PIRMININKAS. 33 straipsniui?

J.LISTAVIČIUS. 3… A, tada buvo 34 straipsnis. Kadangi jie išbraukė Statybos ir urbanistikos ministeriją.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Gerai. Jūsų pasiūlymas yra buvusiam 34 straipsniui.

Prašom, viceministre, jūsų nuomonė.

A.DAUBARAS. Aš tada norėčiau labai trumpai pakomentuoti. Čia nurodyti visi galimi atliekų tvarkymo šaltiniai. Iš tikrųjų mes šiandien vien buitinių atliekų sąvartynų turime apie tūkstantį. Vis dėlto valstybei tektų imtis tam tikrų įsipareigojimų finansuoti tuos sąvartynus, rekultivuoti, uždaryti ir t.t. Tam reikėtų didelių arba labai didelių lėšų – iki 500 mln. Lt. Tam, kad būtų išspręsta šita problema. Taigi valstybės biudžetas čia numatytas todėl, kad tai yra didžiulės lėšos. Taip pat čia nurodyti visi galimi finansavimo šaltiniai, iš kurių ir šiandien jau yra finansuojamas atliekų tvarkymas.

Dabar konkrečiai dėl valstybinio atliekų tvarkymo fondo. Į jį pinigai eitų grynai atskaitomieji už medžiagų ir gaminių (tarp jų taros ir pakuotės) mokesčius. Tiktai. Todėl jie nesusipina. Tai yra atskiras finansavimo šaltinis ir po to jau tikslinės subsidijos pagal tai. Todėl yra išskirtas valstybinis atliekų tvarkymo fondas ir todėl jis kuriamas šitame įstatyme. Būtent jis numatomas, būtent dėl to iš tiesų kilo daugiausia diskusijų. Bet po to mes visi priėjome prie bendros nuomonės, prie bendros pozicijos, kad pinigai atplaukia iš mokesčių už medžiagas ir gaminius, tarp jų tarą ir pakuotę, ir po to jau subsidijomis yra paskirstomi įmonėms, kurios perdirba tam tikrą atliekų kiekį. Tai tiek.

Dabar dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo. Iš tiesų jis yra numatytas Mokesčių už taršą įstatyme ir jo funkcijos yra kitos. Tai yra investavimo, kreditavimo funkcijos. Čia jis atsispindi tiek, kad vykdoma kredito politika, tai jis lygiai taip pat galėtų vykdyti ir atliekų tvarkymo kreditavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir dėl J.Listavičiaus pataisos nori kalbėti A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš noriu pasakyti, kad iš tiesų suprantu poną J.Listavičių, savo kolegą, mes esame kalbėję dėl finansavimo šaltinių. Iš principo Gamtos apsaugos komitete mes ilgai dėl to diskutavome. Dabar pasakytiems pono viceministro argumentams visiškai pritariu, nes šiuo metu iš valstybės ir savivaldybių biudžetų yra finansuojamos aplinkosaugos programos ir jos ypač ryškios, kai yra finansuojami valymo įrengimai. Ten eina milijoninės lėšos. Šiuo metu nuotėkų valymo klausimai lyg ir sprendžiami, bet atliekų tvarkymo problemos Lietuvoje iki šiol konstruktyviai niekada nebuvo spręstos ir, matyt, šitos sumos, kurios dabar eina nuotėkų valymui, galimas daiktas, kad ateity turės būti permestos į atliekų tvarkymą, į atliekų utilizavimą. Kaip tiktai mes penktadienį, šeštadienį turėjome dvi komiteto išvykas į Šiaulius ir Panevėžį. Ten apsilankėme ir abiejų miestų sąvartynuose ir pamatėme, kokios išties yra labai didelės problemos. Tai yra ne tiktai komunalinės buitinės atliekos. Ypač labai svarbios ir iki šiol nesutvarkytos yra pavojingos pramoninės atliekos. Taip pat mes dar turime… Galima prie tų pačių atliekų taip pat priskirti ir tą programą, kuri yra parengta (dar kaip reikiant nėra vykdoma), tai pesticidų, herbicidų utilizavimo programa.

Aš prašyčiau pono J.Listavičiaus, kad pinigai iš valstybinio atliekų tvarkymo fondo neitų į biudžetą, kuriame paskui gali pradingti, kad jis sutiktų palikti ir šitą tvarkymo fondą, ir valstybės bei savivaldybių biudžetus. Nes savivaldybės taip pat mato savo problemas ir kartais gali priimti sprendimus paskirti dalį lėšų. Kitaip mes užkirstume kelią.

Kita vertus, valstybinis gamtos apsaugos fondas ir savivaldybių gamtos apsaugos fondai taip pat yra tiksliniai atskaitymai. Jie šiuo metu taip pat yra naudojami…

PIRMININKAS. Laikas!

A.VAIŠNORAS. …atliekų tvarkymui. Aš prašyčiau pritarti šito straipsnio tai redakcijai, kuri yra dabar.

PIRMININKAS. Ir dar E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Ar jūs kalbate?..

E.J.KUNEVIČIENĖ. Oi, atsiprašau. Tuoj paspausiu.

PIRMININKAS. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš už Vyriausybės pateiktą variantą, kurį mes derinome. Tiktai noriu atkreipti dėmesį arba užfiksuoti skirtumus, kad fondai kaupiamieji. Ir tuose fonduose sukauptos lėšos bus išlaikomos pagal tikslinę paskirtį. O biudžete, jeigu šiais metais tuose fonduose trūktų lėšų, svarstydami biudžetą matysime, kad reikia tiems tikslams skirti, skirsime. O jeigu kai kuriais metais tuose fonduose užteks lėšų be biudžeto, biudžete tada nebus numatoma. Čia nėra prievolė. Tiktai užrašyta, kad gali būti tokie šaltiniai. Todėl aš, pone Listavičiau, sakyčiau, sutikite su Vyriausybės variantu.

PIRMININKAS. Ir, pone Listavičiau, ar jūs laikotės savo nuomonės? Prašom, dar jūsų paskutinis žodis. Bet prašom trumpai.

J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, nes mes prie šitų fondų sugrįšime. Jeigu valstybinis atliekų tvarkymo fondas, valstybinis gamtos apsaugos fondas ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas bus formuojami be valstybės ar savivaldybių biudžetų, tai tada valstybės ir savivaldybių biudžetų čia reikia. Bet jeigu mes du kartus dubliuosime ir formuodami tuos fondus, ir dar atskirai, tai aš su tuo nesutinku. Tačiau išgirdęs, kad ten tikrai bus tiktai visos kitos sutelktos lėšos, be valstybės biudžeto, o valstybės biudžetas atskirai, aš tada atsiimu 1.2 ir 1.5 punktų išbraukimą. Bet aš niekaip negaliu sutikti, kad būtų įrašytas 1.6 punktas toks, koks jis dabar yra įrašytas, kad iš kišenės į kišenę, iš kišenės į kišenę ir neaišku, kur tie pinigai nuėjo ir kam jie buvo panaudoti. Todėl aš už 1.6 punktą prašau balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, pranešėjau, jūsų nuomonė, paskutinis žodis dėl 1.6 punkto, ir viskas.

A.DAUBARAS. Atsiprašau, pirmininke, ir 1, ir 6, ar…

PIRMININKAS. Ne, ne. 1.6 dėl 20% smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo lėšų. Jį siūlo išbraukti J.Listavičius.

A.DAUBARAS. Tai 33 straipsnio 6 punktas. Ką aš galėčiau pasakyti? Galbūt iš tikrųjų techniškai išeina iš fondo į fondą, bet mes tarėmės ir su Seimo Biudžeto ir finansų komitetu, ir su jo pirmininke. Ir priėjome prie tokios išvados, kad tai būtų tikslinga padaryti.

PIRMININKAS. Taigi jūs siūlote palikti šį 6 punktą?

A.DAUBARAS. Aš siūlau, pirmininke, palikti šitą punktą.

PIRMININKAS. Dar sykį registruojamės ir apsispręsime balsuodami. Prašom registruotis. Užsiregistravo 73 Seimo nariai.

Balsuojame dėl J.Listavičiaus pataisos 33 straipsniui, kuria jis siūlo išbraukti 6 punktą. Kas remia J.Listavičių, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad tokios pataisos nereikia, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už pataisą – 14, prieš – 21, susilaikė 21, taigi pataisai nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti visą 33 straipsnį? Galime priimti. Priimame.

34 straipsniui, jeigu aš gerai suprantu, vėl J.Listavičiaus pataisa. Prašom. Ji išdėstyta kaip 35 straipsnio pataisa?

J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes pasižiūrėsime į 34 straipsnio 2 punkto 1 papunktį, tai apskritai neaišku, kokia čia ta dalis, kodėl dalis ir pan. Todėl aš siūlau visiškai konkrečiai užrašyti, kad tai mokestis už aplinkos teršimą. O kai bus priimtas Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymas, tada ten bus viskas parašyta, kokia dalis eina, sakykim, į šitą atliekų tvarkymo fondą, kokia į kitokias dalis. Dabar čia parašyta dalis ir ilgas papunktis absoliučiai nieko mums nepasako. Visa tai turėtų būti išdėstyta Mokesčių už aplinkos teršimą įstatyme, o čia aš siūlau vietoj 34 straipsnio 2 punkto 1 papunkčio įrašyti labai trumpai ir aiškiai: mokestis už aplinkos teršimą. Tada viskas atsistotų į savo vietas. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Šiandien man su savo kolega tenka ginčytis. Duotu atveju čia gerai, kad užrašyta dalis, nes tas mokestis turi ir turės labai įvairias paskirtis. To viso mokesčio surinkta suma įeis į kelis fondus, o ne į vieną, ir ne tam vienam tikslui. Todėl jeigu mes tik užrašytume, kad mokestis – tai viskas, tai mes duotume jam tik vieną kryptį ir daugiau jis niekur kitur, ir nereikėtų kalbėti apie fondus ir apie ką kitą. Aš pritarčiau Vyriausybės pasiūlymui, pone Listavičiau.

PIRMININKAS. Ar kas nors pritartų J.Listavičiui? Niekas nepritaria. Ar balsuojam? Taip, J.Listavičius nori balsuoti. Tai, pone Listavičiau, jūs jau kalbėjote. Dar sykį, bet labai trumpai. Jūs reikalaujate balsuoti, ar ne?

J.LISTAVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad tie, kurie klauso, nevisiškai girdi.

PIRMININKAS. Pone Listavičiau, prašom nediskutuoti.

J.LISTAVIČIUS. Viskas bus pasakyta įstatyme...

PIRMININKAS. Aš turiu išjungti. Aš jūsų klausiu, ar jūs atsiimate savo pataisą, ar ne? O dar sykį diskutuoti aš tikrai negaliu leisti. Pone pranešėjau, jūsų nuomonė?

A.DAUBARAS. Ačiū, pirmininke. Aš tik norėjau pasakyti, kad čia pažymėta dalis, nes yra rengiamas Mokesčių už taršą įstatymo papildymas. Numatoma, kad dalis šito mokesčio eitų į savivaldybių fondus. Todėl tai tiesiog čia taip strategiškai pažymėta, kad dalis, kad būtų numatyta tokia galimybė ir užfiksuota. Jeigu ponas J.Listavičius iš principo prieštarauja, tai sutinku, kad jis turi atsispindėti jau konkrečiame įstatyme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami. Pranešėjas ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė nepriima šios pataisos, kurią teikė J.Listavičius. Mes apsispręsime balsuodami. Kas remia J.Listavičiaus pataisą, spaudžia mygtuką “už”, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už pataisą balsavo 9, prieš – 18. Susilaikė 25, pataisai nepritarta.

Taigi 34 straipsniui daugiau pataisų nėra. Ar galime pritarti 34 straipsniui? Galime pritarti ir pritariame.

35 straipsnis. Pasiūlymų ir pataisų nematau. 35 straipsnį galime priimti. Aš žiūriu į J.Listavičiaus pataisą penktam projektui. Bet jos jau nebeteikiate, taip? Taigi tos pataisos nėra. 35 straipsnį priėmėme.

36 straipsniui pasiūlymų ir pataisų nėra. Galime 36 straipsnį priimti ir priimam. 36 straipsnis priimtas. Ačiū pranešėjui. Visą įstatymą…

A.DAUBARAS. Pone pirmininke, ar galėčiau?

PIRMININKAS. Prašom. Ponas A.Daubaras nori kalbėti.

A.DAUBARAS. Dar norėjau pasakyti prieš tai, kad nors buvo 31 straipsnis jau priimtas ankstesniuose plenariniuose posėdžiuose, tačiau čia buvo padaryta redakcinio pobūdžio pataisų. Kadangi atsirado Aplinkos ministerija, susijungus Aplinkos apsaugos ir Statybos ir urbanistikos ministerijoms, yra šita redakcinė pastaba. Ir ten, kur buvo Aplinkos apsaugos ministerijos ir Statybos ir urbanistikos ministerijos funkcijos, jos buvo sujungtos. Tai grynai techninio pobūdžio pataisymai.

Ir dar norėjau pasakyti, kad yra pateikta Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pirmininko pastaba dėl 30 straipsnio. Vietoj to, kad apskričių viršininkų administracijos koordinuoja ir teikia siūlymus, siūloma, kad apskričių viršininkai apskrities tarybai pritarus savo teritoriją koordinuoja ir t.t. Aš galėčiau tiktai galbūt pastaba į pastabą, kad, kiek aš žinau, apskrities tarybai vadovauja apskrities virininkas. Tai tarsi taryba pritaria… pirmininkas viršininkui. Neturiu prieštaravimų ir puikiausiai galėtų tikti. Galbūt yra tam tikras prieštaravimas tarp tarybos ir viršininko. Bet čia nebus kam apsispręsti, nes yra viršininkas ir… Aha, tai vietoj administracijos apskrities taryba. Gerai.

PIRMININKAS. Taigi jūs priimate L.Sabučio pataisą 30 straipsniui?

A.DAUBARAS. Taip.

PIRMININKAS. Priimate, taip? Ačiū. Daugiau pataisų nėra ir jokių kitų pataisų daugiau nesvarstome. (Balsas salėje) Įstatymas pastraipsniui yra priimtas. Ačiū pranešėjui, ačiū viceministrui.

Dabar 4 – už, 4 – prieš. Seimo nariai dėl viso įstatymo priėmimo. J.Šimėnas. Prašom.

J.ŠIMĖNAS.Gerbiamieji Seimo nariai, ką tik balsavome už įstatymą, dėl kurio ginčijomės vos ne 6 metus. Tai ir praeita Seimo kadencija, ir šitos pusė, bet, ačiū Dievui, užteko valios apsispręsti. Aš tikiuosi, kad po šių sprendimų… dar, aišku, reikės priimti du įstatymus, būtent mokesčių už medžiagas ir gaminius, dėl kurių susidaro atliekos, tarp jų tara ir pakuotė. Aš manau, kad irgi bus dar daug ginčų ir dėl paties fondo – Valstybinio atliekų tvarkymo fondo. Kaip, beje, šiandien Seimo narys J.Listavičius iškėlė daug klausimų, jie iš tikrųjų iškils, formuojant tą fondą, juo labiau kad šiuo įstatymu mes numatėme, kad fondas bus kuriamas įstatymu, o ne kokiu nors Vyriausybės ar ministerijos nutarimu. Taigi diskusijų dar bus. Tačiau šiandien padarytas sprendimas padaro tam tikrą startą, kad mes vis dėlto pradėsime tvaryti atliekas civilizuotai. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. A.Grumadas. Prašom.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymo aktu mes iš esmės užpildome buvusią spragą, nes nieko panašaus mūsų įstatymų leidyboje iki šios dienos nebuvo. Ir, ko gero, tai yra pirmasis žingsnis, derinant atliekų tvarkymą su Europos Sąjungos direktyvomis, normomis ir pagaliau su civilizuoto pasaulio tradicijomis. Svarbiausia, kas yra šiame įstatyme, tai numatyti ekonominiai svertai ir principas – moka teršėjas. Tuomet aš tiktai noriu garantuoti, kad po kelerių metų, kai įstatymas pradės veikti su po jo einančiais kitais juridiniais aktais, tokia eilutė kaip valstybės ir savivaldybių biudžetai atliekoms tvarkyti iš esmės praras prasmę. Kadangi ekonominis mechanizmas bus užsuktas, suformuoti fondai, ir visa tai dirbs rinkos sąlygomis, o ne dotacijomis arba pinigais iš kitų institucijų, biudžeto resursų. Todėl aš pritariu šiam įstatymo projektui. Kviečiu visus balsuoti už.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori kalbėti prieš? Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas tikrai reikalingas, daug čia atlikta po tam tikrų ginčų ir gerų darbų. Tačiau šaukšto deguto neišvengta. Jeigu pasižiūrėtume šiek tiek, tai yra ne tik tie paskutiniai straipsniai, dėl kurių mes ginčijamės, bet ir dabar palikta tam tikrų neaiškumų. Sakykim, kad ir dėl 8 straipsnio “Atliekų apskaitos tvarka”. Matyti, kad Aplinkos apsaugos ministerija nustato tą tvarką. Tai gerai, jeigu ji nustatys tokią tvarką, kokia yra nustatyta, sakykim, Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme, bet jeigu ji savo nustatys, tai nėra tos nuorodos, kad vykdydama Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą.

Jeigu pažiūrėsime, sakykim, į 23 ir 25 straipsnius, tai ir dabar buvo pateikta Juridinio skyriaus išvada, kur aiškiai buvo keltas klausimas ir jis neišspręstas. Pažiūrėkime, 23 straipsnyje apskaitą tvarko Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos. O kas saugo neterminuotai tuos dokumentus? Jau net trys institucijos: ir atliekų turėtojai, ir atliekų tvarkytojai, ir Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos. Tai kas tada tvarko? O kur tada atgal sutvarkius išvežios? Turėtų būti kažkoks suderinamumas. Jeigu apskaitą tvarko Muitinės departamentas, aš taip suprantu, kad jis ir išsaugo tuos dokumentus.

Kalbant apie 33 ir 34 straipsnius, čia jau buvo pasakyta (…) jeigu kam ir priimtina, man tokia tvarka nepriimtina, kai dėliosime iš kišenės į kišenę ir bursim, ir neaišku, kurioje kišenėje kas liko. Mes žinome tokių pavyzdžių.

Arba kalbant dėl 34 straipsnio dalies. Jeigu dalis, tai kokia? Aš sakau, kad tas viskas bus Mokesčių įstatyme, ir ten bus nurodytos tos dalys, o mes čia remiamės mokesčiais, o kokia dalis, bus specialiame įstatyme. Taigi šita dalis nieko nepasako.

Todėl aš, žinodamas, kad čia daug gerų darbų, bet, kaip sakiau, šaukštas deguto gadina, teigiamai balsuoti negalėsiu. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nesiruošiu kištis į kito komiteto kompetenciją. Tik noriu pasakyti, kad pritariu šito įstatymo projektui ir noriu paprašyti, kad sutiktumėte, nors tai yra gal nevisiškai statutiška šiuo metu tą siūlyti… ponas M.Končius buvo pateikęs pataisą 27 straipsniui, kuriame sakoma, kad Sveikatos apsaugos ministerija kontroliuoja ir prižiūri žmonių, dirbančių su atliekomis, sveikatą, moko juos sveiko gyvenimo būdo. Aš siūlau sutikti išbraukti šitą paskutinį sakinį, nes tai yra tikrai nelogiškas įrašas. Turi būti daroma bendra tvarka, nes priešingu atveju mes ir Advokatūros įstatyme irgi turime įrašyti, kad ministerija rūpinasi ir advokatų sveikata, ir pan. Aš siūlau pritarti šiai pataisai – išbraukti tą paskutinį sakinį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau yra per vėlu, jokios pataisos nepriimamos. Visi sutariate? Ir pritaria pranešėjas? Na, ką padarysi, aš neturiu kaip priešintis tokiam siūlymui. Taigi yra priimama M.Končiaus pataisa berods 27 straipsniui, taip? 27 straipsniui. Ir L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Dėkoju, kad atsižvelgta į kai kurias nedideles korekcijas, taip pat ir teiktas mūsų komiteto. Man atrodo, svarbu, kad šiame įstatyme bus galima lengviau spręsti ginčus (ir jų bus nemaža) teismams. Čia išvardytos institucijos, kaip jos sprendžia tuos dalykus, ir galų gale tai yra įpareigojimas. Man atrodo, kad dėl šio įstatymo galime balsuoti be abejonių, o pradiniai finansavimo šaltiniai taip pat labai nuosekliai yra išdėstyti, ir nesutinku su kai kurių prieštaravimais. Dėkoju, kad toks įstatymas galų gale bus įteiktas pačioms svarbiausioms grandims – žmonėms ir savivaldybėms.

PIRMININKAS. Paskutinis kalbėtojas – K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Liberalų frakcija palaiko atliekų tvarkymo technologinę dalį, tačiau griežtai nepritaria atliekų tvarkymo ekonominėms ir finansinėms priemonėms, nes šitomis priemonėmis įteisintos ypatingos teisės šiai atliekų antrinio panaudojimo verslo šakai. Mes manome, kad neturi būti sudaryta išimtinė teisė valdyti penktadalį smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo. Priėmus 33 straipsnio šeštąją dalį, “privatizuojama” penktadalis šio fondo lėšų, tai siekia panašiai apie 100 mln. Lt. Manau, kad smulkiam verslui tai nėra gerai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis ir balsuosime dėl įstatymo priėmimo. Vyksta registracija. Prašom registruotis. Balsuosime dėl Atliekų tvarkymo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 63.

PIRMININKAS. Už – 64. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš -1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė? Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau neišsivaikščioti, nes mums reikia balsuoti dėl sutarčių.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Balsavus už 64 Seimo nariams, prieš – 1 ir susilaikius 2, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas yra priimtas. Aš dar sykį prašau gerbiamųjų Seimo narių neišsivaikščioti iš posėdžių salės. Dar sykį kreipiuosi į visus, kurie yra dabar salėje. Prašom likti dar kelioms minutėms, mes apsispręsime dėl sutarčių. Ponas Vaišnorai, jeigu jūs galėsite, repliką pasakysite ir po lydinčiojo įstatymo, gerai?

Lietuvos Respublikos 1957 metų Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-671 (priėmimas)

O dabar grįžtame prie 1-4 ir 1-5 darbotvarkės klausimų. Ar gali balsų skaičiavimo komisija dar sykį suskaičiuoti, kiek mūsų yra salėje? Aš kviečiu dabar pereiti prie 1-4 darbotvarkės klausimo – 1957 m. Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ratifikavimo įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.P-671. Priėmimo stadija. Pranešėjas – viceministras A.Šakalys. Kviečiu į tribūną viceministrą.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 61 Seimo narys.

PIRMININKAS. Prašome visus drausmingai pabūti salėje. Prašome, viceministre.

A.ŠAKALYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šitam projektui po svarstymo buvo pritarta, tik buvo viena pastaba arba Gamtos komiteto prašymas, kad paaiškinamajame rašte mes paaiškintume tam tikrus sugriežtinimus – pirmos klasės sprogstamųjų medžiagų, septintos klasės radioaktyviųjų medžiagų išvežimo, įvežimo ir vežimo tranzitu mūsų šalyje tvarką, kad šių medžiagų vežimui per Lietuvos Respubliką reikalingas papildomas arba Aplinkos apsaugos… bei septintos klasės medžiagoms, vežamoms medicinos tikslams, mokslo tiriamajam darbui, arba krašto apsaugos… pirmos klasės medžiagoms ministerijų leidimas. Tokie apribojimai, sugriežtinimai leidžiami pagal Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) 4 straipsnio pirmąją dalį. Tai mes ir padarėme. Daugiau svarstant nebuvo kitų pastabų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Taip, prašom. A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Aš norėjau pritarti šito įstatymo ratifikavimui, nes išsiaiškinome visus mums rūpinus klausimus Aplinkos gamtos apsaugos komitete. Į pastabas teikėjai atsižvelgė, taigi aš nematau problemų. Tuo labiau kad tai padės saugiai pervežti per Lietuvos teritoriją pavojingus krovinius, padės daliai žmonių tam tikra prasme gauti naujų darbo vietų. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Grumadas. Prašom.

A.GRUMADAS. Aš tik noriu priminti, kad anksčiau mes buvome susirūpinę, ar ratifikavus mes neatidarysime per daug to koridoriaus į Rusijos anklavą, kuris yra mūsų krašto vakaruose. Tačiau, aš manyčiau, pateikėjai mums pateikė išsamią informaciją, mes susipažinome, kas vyko iki šiol, kaip tai vyks toliau, taigi visi mūsų nuogąstavimai yra visiškai be pagrindo.

Aš taip pat pritariu šiam dokumentui.

PIRMININKAS. Ačiū. S.Malkevičius nori kalbėti.

S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau pritarti ratifikavimui vien todėl, kad mes vis labiau integruojamės į Europos transporto rinką ir mūsų vežėjai vežioja krovinius, taip pat ir pavojingus krovinius, todėl mums reikia šitą klausimą ratifikuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad šios tarptautinės sutarties ratifikavimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Prašom balsuoti, gerbiamieji Seimo nariai. Balsuojame dėl sutarties ratifikavimo.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 69.

PIRMININKAS. Už – 69? Už – 70. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Balsavus už 70 Seimo narių 1957 metų Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ratifikavimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos 16, 17 ir 19 straipsnių pataisų ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1198 (svarstymas ir priėmimas)

Dar viena tarptautinė sutartis – 1-5 darbotvarkės klausimas – Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos 16, 17 ir 19 straipsnių pataisų ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1198, svarstymo stadija. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Aš turiu pranešti, kad Užsienio reikalų komitetas svarstė ir pritarė, Gamtos apsaugos komitetas taip pat svarstė ir pritarė. Ar ponas A.Šakalys norėtų tarti baigiamąjį žodį? Ne. Ar galime bendru sutarimu pasiūlyti dabar ir priimti šią sutartį? Galime. Niekas neprieštarauja tam. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos 16, 17 ir 19 straipsnių pataisų ratifikavimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Svarstymą tik ką baigėm ir perėjom prie priėmimo.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 67.

PIRMININKAS. Už – 68. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Balsavus už 68 Seimo nariams Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos 16, 17 ir 19 straipsnių pataisų ratifikavimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-939(4) (svarstymo tęsinys)

Grįžtam prie atliekų tvarkymo. 1-6b klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Svarstymo tęsinys. Noriu pranešti, kad Gamtos apsaugos komitetas svarstė ir pritarė, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pritarė. Ar būtų norinčių kalbėti? J.Šimėnas nori kalbėti. Prašom. Iš tribūnos galite kalbėti. Prašau.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pasinaudosiu proga, kad dar kartą akcentuočiau, ką reiškia šio įstatymo priėmimas. Kai kam gali kilti klausimas, kad štai ką tik priėmėme Atliekų tvarkymo įstatymą, kuris įsigalioja nuo šių metų liepos 1 dienos, tačiau jis kaip reikiant neveiks iki 2000 metų. Kodėl? Aš bandysiu atsakyti į šį klausimą siūlydamas priimti įstatymą dėl Atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimo. Kaip buvo šiandien minėta, aš nesikartosiu, Atliekų tvarkymo įstatymas sprendžia tvarkingą atliekų sutvarkymą nuo jų surinkimo, rūšiavimo, perdirbimo, antrinio panaudojimo. Dabar mes tiesiog atsikratydavome atliekomis ten, kur kaip kam patikdavo. Aš noriu pakomentuoti keletą straipsnių, kurie numatyti pirmajame Atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimo įstatyme, kodėl šitie įstatymai įsigalios vėliau? Mes manome, kad ne greičiau (ir numatyta 1-1 straipsnyje) kaip kitų metų birželio 1 d., t.y. po metų, nes tam tikslui reikia parengti visą krūvą norminių aktų.

4 straipsnio antrojoje dalyje numatyta: “Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.” Taigi tvarką turės nustatyti Vyriausybė. Arba: “Medžiagų ir gaminių, tarp jų taros ir pakuotės, kurie gali būti gaminami ir importuojami, ir pateikiami rinkai tik atitinkamai paženklinti, kad juos po naudojimo tapusiais atliekomis būtų galima lengvai atskirti ir rūšiuoti, sąrašą sudaro, ženklinimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos ministerija kartu su Ūkio ministerija”. Ir taip toliau. Kaip matote, reikės rimtai pasirengti Atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimui. Tuos Atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimo norminius aktus, kurių, kiek aš suskaičiavau, yra apie 20, reikės parengti per metus, ir tas įpareigojimas numatomas 1-1 straipsnyje, kuriame nurodyta – iki 1999 metų birželio 1 dienos. 1 straipsnio antrojoje pastraipoje numatoma reglamentuoti 32, 33, 34 straipsnių įgyvendinimą, kuriems įgyvendinti reikės priimti bent du įstatymus, apie kuriuos šiandien buvo daug kalbėta ir kilo nemažai diskusijų. Pirmas – medžiagų, gaminių, tarp jų taros ir pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, mokesčio įstatymas, kad būtų galima rinkti mokestį tų pačių gaminių, medžiagų, taros ir pakuotės surinkimui, rūšiavimui, antriniam panaudojimui, perdirbimui ir panašiai. Tai vienas įstatymas.

Antras įstatymas – Valstybinis atliekų tvarkymo fondas, kuris turėtų išspręsti tas diskusijas, kurios šiandien kilo ir kurias kėlė kai kurie Seimo nariai. Tik priėmus šituos du įstatymus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas galės veikti visa galia. Todėl šis įstatymas dėl įstatymo įgyvendinimo priimamas su tam tikrais įpareigojimais Vyriausybei ir įsipareigojimu Seimui, kada mes turėtume tai padaryti. Siūlau pritarti po svarstymo ir, jei galima, šiandien jį priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, pone viceministre, jūsų baigiamasis žodis diskusijoje.

A.DAUBARAS. Labai trumpai ponas J.Šimėnas pasakė įstatymo dėl įstatymo įgyvendinimo esmę, ir aš tik noriu kalbėti apie techniškąsias puses. Čia parašyta: “Atliekų tvarkymo įstatymas įsigalioja nuo 199… metų liepos 1 dienos, išskyrus 9 straipsnio pirmąją, antrąją dalis”. 9 straipsnį sudaro tik pirmoji ir antroji dalys, vadinasi, šitą reikia išbraukti ir lieka tik 9 straipsnis. Ir 2 straipsnis – pasiūlymas Vyriausybei – “Vyriausybė iki 1998 metų lapkričio 1 dienos parengia ir pateikia Seimui mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo papildymo įstatymo projektą, nustatantį medžiagų ir gaminių (ir įterpti “tarp jų taros ir pakuotės”), dėl kurių naudojimo susidaro atliekos…” Į šitą prašyčiau atkreipti dėmesį, čia nekeičia esmės, čia tik techninė korektūra. Aš labai kviesčiau Seimo narius šiandien ir svarstyti, ir priimti šitą įstatymą dėl įstatymo įgyvendinimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti po svarstymo? Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu. Tačiau, gerbiamieji Seimo nariai, aš neturiu galimybės pateikti siūlymą taikyti ypatingą skubą. Galbūt kas nors norės pateikti pataisas? Arba patys iniciatoriai turėtų pasirūpinti siūlymu taikyti ypatingą skubą, t.y. gauti Seimo Pirmininko rezoliuciją, ir mes tada gal galime vakariniame posėdyje priimti tokį įstatymą, bet iki to laiko Seimo nariai turi turėti galimybę pateikti pataisas, arba mes galime ketvirtadienį įsirašyti normaliai į darbotvarkę ir…

A.DAUBARAS. Aš labai prašau jūsų, pone pirmininke, jeigu įmanoma, ypatingos skubos tvarka...

PIRMININKAS. Aš neturiu tokios teisės.

A.DAUBARAS. …būtų priiminėjama ir kad tai būtų…

PIRMININKAS. Jeigu jūs… Pasitarkite su Sekretoriatu, galbūt kolega A.Vaišnoras gali padėti ir išspręsime tą problemą. Bet dabar aš negaliu nieko formaliai pateikti. Galiu tik pasakyti, kad Seimo nariai, kurie turi pataisų šiam įstatymo projektui, rengtų jas jau dabar ir galbūt mes po pietų priimsime sprendimą, kad taikome ypatingos skubos tvarką. Ačiū, pranešėjau.

Aš siūlau ponui A.Vaišnorui tiesiog… Po svarstymo mes pritariam. Pone Vaišnorai, jeigu galite, padėkite ponui viceministrui A.Daubarui pasirūpinti dėl ypatingos skubos dokumento. Ponas A.Vaišnoras nori tarti repliką. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Aš noriu tarti repliką dėl šito mūsų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo. Noriu tiesiog paminėti tą darbą, kurį atliko ministerija ir Aplinkos komitetas, ir labai noriu padėkoti ponui J.Šimėnui, kuris buvo aktyviausias iš mūsų komiteto narių rengiant šitą įstatymą. Tai buvo, na, sakysim, mūsų ir ano, ir šio Seimo šešerių metų darbo vaisiai. Dar norėjau pasakyti savo kolegai, kuris labai jaudinosi dėl to, kad 20% investicijų gali pateikti, sakykim, atliekoms tvarkyti. Kaip parašyta 1 straipsnyje, tai nebus tik atliekų prevencija, apskaita, surinkimas, rūšiavimas, saugojimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas. Į šitas programas taip pat įeis ir atliekų sąvartynų rekultivacija, ir daug tokių dalykų, kurie nenumatyti konkrečiai šiame įstatyme. Vadinasi, jeigu iš tiesų jūs pasižiūrėsite, kas darosi Lietuvoje, tai reikia daug lėšų. Dar noriu pridėti, kad verslininkai ypač su dideliu noru imasi šitos problemos sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, pritariam po svarstymo Atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui ir baigiam 1-6b darbotvarkės klausimą.

Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymu "Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo" 3, 4, 22 ir 25 straipsnių, 26 straipsnio antrosios dalies, 32 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto pakeitimo, o taip pat 33 straipsnio pripažinimo netekusius galios įstatymo projektas Nr.P-1208(2) (priėmimas)

1-7 darbotvarkės klausimas – Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymu “Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo”, 3, 4, 22 ir 25 straipsnių, 26 straipsnio antrosios dalies, 32 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto pakeitimo, taip pat 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-1208(2). Priėmimas. Pranešėjas A.Abramavičius – Respublikos Prezidento patarėjos referentas. Prašom pranešėją į tribūną.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums priimti yra pateiktas antrasis įstatymo projekto variantas. Šitas įstatymo antrasis variantas atsirado todėl, kad buvo atsižvelgta tiek į Juridinio skyriaus pastabas, tiek į komitetų, kur buvo svarstomos šito įstatymo pataisos. Aš prašyčiau, gerbiamieji Seimo nariai, priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, pradedam įstatymo priėmimo procedūrą. Pasiūlymų ir pataisų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? (Balsai salėje) Norinčių kalbėti nėra. Prašom dėl viso įstatymo. J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mūsų frakcijos manymu, šis įstatymas parengtas labai kvalifikuotai ir yra reikalingas, nes jis galbūt padės išvengti tos veikos, kurią vykdė specialiosios tarnybos, pažeisdamos įstatymus. Todėl mes esame už, ir LDDP frakcija vienbalsiai balsuos už šį įstatymą.

PIRMININKAS. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Kadangi šio projekto svarstymas apipintas tam tikrais nepagrįstais teiginiais, aš irgi noriu pasakyti keletą žodžių. Aš, be abejo, taip pat esu už projektą, nors jo praktinė vertė, mano supratimu, yra nežymi. Gali būti, kad po tam tikrų diskusijų mes padarysime išvadą, jog atskiro įstatymo Valstybės apsaugos departamento veiklai reglamentuoti nereikia, užtenka padaryti kai kurias Policijos įstatymo pataisas bei papildymus. Gali būti, kad šiandien patikslintas įstatymas neilgai ir gyvuos. Taip pat yra perdėti teiginiai dėl galimybių pasinaudoti buvusiu įstatymu Seimo Pirmininkui, nes tame įstatyme vartojama sąvoka “Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas”, ir LDDP frakcijos seniūnas, buvęs Seimo pirmininkas Č.Juršėnas tai akcentavo pažymėdamas, kad jis tikrai negalėjo pasinaudoti tuo įstatymu, kaip ir dabartinis Seimo Pirmininkas, nes jis buvo Seimo Pirmininkas, o ne Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Man keista, kad LDDP frakcijos atstovai teigia priešingai negu jų seniūnas. Norėčiau pasidžiaugti, kad autorius atsižvelgė į Nacionalinio saugumo komitete išreikštus pageidavimus patikslinti ne tik 33, bet ir kitus straipsnius, ir šis projektas nebeatrodo toks konjunktūrinis kaip pirmasis ir pašalina visus buvusio įstatymo netikslumus.

PIRMININKAS. Ir J.Karosas dar kartą paaiškins, ką mano LDDP frakcija.

J.KAROSAS. Aš noriu pasakyti, kad LDDP frakcija skirtingai negu Konservatorių frakcija kartais labai demokratiškai mano kitaip negu jų seniūnas. Kadangi gerbiamasis J.Bernatonis ir J.Razma pasakė, kad yra už, tai aš taip pat esu už ir siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Na, ir dar trečią nuomonę pareikš LDDP frakcijos narys V.Einoris.

V.EINORIS. Kviečiu balsuoti už ir negaišti laiko.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes išgirdom visą įvairovę įvairių nuomonių. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Prašom registruotis. Balsuosime dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymu “Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo”, 3, 4, 22 ir 25 straipsnių, 26 straipsnio antrosios dalies, 32 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto pakeitimo, taip pat 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 54.

PIRMININKAS. Už – 55. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė vienas.

PIRMININKAS. Už balsavus 55 Seimo nariams ir vienam susilaikius, Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymu “Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo”, tam tikrų straipsnių pakeitimo, taip pat 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo projektas Nr.P-1035(3*) (priėmimas)

Toliau 1-8 darbotvarkės klausimas – Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo projektas Nr.P-1035(3). Priėmimas. Pranešėjas – viceministras A.Bartulis.

A.BARTULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas priimti įstatymo projektas iš esmės yra suderintas su Juridinio skyriaus išvadomis. Alternatyvių pasiūlymų tiek visam įstatymui, tiek atskiriems straipsniams mes nesame gavę, todėl siūlyčiau pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame priėmimo procedūrą pastraipsniui. Ar dėl pavadinimo norėtų kas nors kalbėti? K.Prunskienė ar J.Bernatonis? Ne. Iki 4 straipsnio, 1, 2, 3 straipsnius galime priimti? Galime. 4 straipsniui Teisės departamento pasiūlymas. Pranešėjau, ar jūs atsižvelgėte?

A.BARTULIS. Dėl 4 straipsnio ketvirtojo punkto Juridinio skyriaus išvados. Aš norėčiau akcentuoti, kad mes palikome tą pačią redakciją – pagal sutartį, nes Civiliniame kodekse yra keletas sutarčių rūšių, ir arba jas reikėjo įvardyti visas, arba palikti tokią redakciją ūkio subjektams paliekant visiškai laisvą pasirinkimą, pagal kokią sutartį gali būti kuriama šita topografija. Todėl mes manome, kad šita formuluotė galėtų likti.

PIRMININKAS. Taigi jūs siūlote palikti 4 straipsnį taip, kaip yra. Niekas nenori tam prieštarauti. 4 straipsnis lieka toks, koks yra.

5 straipsnis. Vėl Teisės departamento siūlymas.

A.BARTULIS. 5 straipsnio…

PIRMININKAS. Prašau, pranešėjau.

A.BARTULIS. Ir 5, ir 6 straipsniams pastaba yra viena – dėl subjekto, nes išimtinės teisės yra kaip tokia teisinė kategorija, o subjektas yra aiškiai įvardytas. Pavyzdžiui, kad ir 6 straipsnis. “Išimtinės teisės netaikomos, kai topografija…” Šituo atveju subjektas ir yra topografija. Tas pats kartojama 5 straipsnyje, todėl manome, kad šita redakcija yra visiškai aiški ir subjekto, ir juridinio subjekto išimtinės teisės atžvilgiu. Pasikonsultavę su teisininkais, manėme, kad ta redakcija tikrai galėtų likti, tokia jinai nepažeidžia įstatymo rengimo principų.

PIRMININKAS. Taigi jūs siūlote palikti 5 ir 6 straipsnius taip, kaip yra. Priimame 5, 6 straipsnius tokius, kokie yra. Niekas nenori diskutuoti.

7 straipsniui pastabų nėra. Galime priimti ir priimame.

8 straipsnis. Galime priimti ir priimame.

Taip pat priimame 9 straipsnį. Iki 13 straipsnio pastabų nėra. Visus straipsnius iki 13 straipsnio galime priimti ir priimame.

13 straipsniui yra Teisės departamento pastaba.

A.BARTULIS. Dėl 13 straipsnio mes taip pat manome, kad šita redakcija yra aiškiai įvardijama, aiškiai suprantama, kas veda tą registrą. Gerbiamieji Seimo nariai, atkreipkite dėmesį į 10 straipsnį, kuriame sakoma, kad asmuo, norintis registruoti topografiją, paduoda paraišką Valstybiniam patentų biurui. 11 straipsnio pirmasis ir ketvirtasis punktas aiškiai nurodo, kad Patentų biuras patikrina, ar paraiška atitinka reikalavimus, ir ketvirtas punktas – priima sprendimą, o net to paties 13 straipsnio trečiasis punktas aiškiai nurodo, kad Valstybinis patentų biuras išduoda išrašą iš registro. Tai mes manėme, kad iš šitų trijų straipsnių konteksto visiškai aiškiai matyti, kuri institucija veda tą registrą, ir nemanėme, kad yra tikslinga dar kartą pakartoti. Iš bendro trijų straipsnių konteksto tai yra visiškai aišku.

PIRMININKAS. 13 straipsnį siūlote palikti tokį, koks yra.

A.BARTULIS. Taip.

PIRMININKAS. Paliekame. Niekas nenori diskutuoti. 14 straipsniui pasiūlymai.

A.BARTULIS. Į 14 straipsnį mes visiškai atsižvelgėme.

PIRMININKAS. Atsižvelgėte? Taip. Gerbiamieji kolegos, daugiau pasiūlymų ir pastabų negauta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl kurio nors atskiro šio įstatymo projekto straipsnio? Nėra norinčių kalbėti. Ačiū pranešėjui. Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų 4 – už, 4 – prieš. Prašom. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, įstatymas, kurį ketiname priimti, yra vienas iš teisinių aktų, reglamentuojančių intelektualinės nuosavybės apsaugą. Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymą ir jam pritarė. Svarstymo metu buvo diskutuojama ir kitokia nuomonė, t.y. paties įstatymo tikslingumas ir galimybė šią problemą spręsti Patentų įstatymu. Tačiau pateikėjai apgynė šią poziciją, kad yra reikalingas būtent specialus įstatymas, atsižvelgiant ir į paties objekto specifiką. Be to, šio įstatymo priėmimas irgi siejamas su Europos Sąjungos teisine sistema ir analogiško įstatymo buvimu, tai reiškia mūsų teisinės sistemos suderinimą su Europos Sąjungos. Vadinasi, tas argumentas, kad galbūt įstatymas nereikalingas, buvo atmestas. Taigi siūlau šį įstatymą priimti, visiems balsuoti. Jis parengtas, mano įsitikinimu, pakankamai kvalifikuotai, konkrečiai ir labai aiškiai apibrėžia būtent reglamentuojamą sritį – puslaidininkinių gaminių topografijų teisinę apsaugą. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, naudodamasis proga norėčiau pasakyti pirmąjį pagiriamąjį žodį Seimo vadovybei. Mano manymu, ne be dviejų rimtų fizikų toks modernus klausimas buvo laiku iškeltas, išspręstas civilizuotai, taip, kaip reikalauja Europos Sąjungos direktyvos. Siūlau visiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Aš noriu priminti, kad fizikų yra daugiau negu du. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti ir balsuosime dėl Lietuvos Respublikos puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 48.

PIRMININKAS. Už – 49. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių taip pat nėra. Už balsavus 49 Seimo nariams Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas vienbalsiai priimtas.

Lietuvos Respublikos cheminio ginklo uždraudimo įstatymo projektas Nr.P-1232. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1233 (pateikimas)

1-9a ir 1-9b darbotvarkės klausimai – Cheminio ginklo uždraudimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1232. Pateikimas. Pranešėjas viceministras A.Bartulis. Lydintis įstatymo projektas – Baudžiamojo kodekso 232 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1233. Tai pat pateikimas. Prašom, pranešėjau.

A.BARTULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šių metų vasario 24 dieną įstatymu jūs ratifikavote konvenciją dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo, ir ši konvencija įsigaliojo šių metų gegužės 15 dieną. Pagal šios konvencijos 7 straipsnio penktą punktą šalims, ratifikavusioms šią konvenciją, yra toks įpareigojimas, kad jos privalo informuoti cheminio ginklo uždraudimo organizaciją apie teisines ir administracines priemones, kurių imtasi siekiant įgyvendinti šią konvenciją.

Vykdydama 7 straipsnio reikalavimus Vyriausybė ir pateikė jums pirmąsias teisines šios konvencijos įgyvendinimo priemones. Pateiktasis Cheminio ginklo uždraudimo įstatymas kaip tik ir pradeda vykdyti šitos konvencijos reikalavimus. Įstatymo paskirtyje (1 straipsnis) jūs aiškiai matote, kokias sritis šis įstatymas apims. Kalbant apie 2 straipsnį, kuriame yra labai aiškiai apibrėžtos sąvokos, kas yra cheminis ginklas, apibrėžtos ir kitos sąvokos. Ypač reikia atkreipti dėmesį į penktą punktą, kokios yra kontroliuojamos nuodingosios cheminės medžiagos. Mes šitas sąvokas labai tiksliai pakartojome iš konvencijos, nes šitų sąvokų tikslumas yra labai svarbus, kad nebūtų įvairiai interpretuojamos cheminio ginklo ir kitų nuodingų medžiagų sąvokos. Dėl to norėčiau atkreipti dėmesį ir į 2 straipsnį, kuriame aiškiai apibrėžta, kas įeina į cheminio ginklo sąvoką, kad tai ir nuodingosios cheminės medžiagos, ir šaudmenys, ir įtaisai, ir įrengimai, skirti tiesiogiai panaudoti tuos šaudmenis ir įtaisus. Tai yra labai plati cheminio ginklo sąvoka, bet ji yra, kaip minėjau, atsižvelgiant į šią konvenciją. Toliau šiame įstatyme naudojamos sąvokos irgi yra išplečiamos. Irgi yra tiksliai pakartotos.

Kiti straipsniai, kurie reglamentuoja šios konvencijos įgyvendinimą. Mes numatome leidimų išdavimo principus ir išdavimo tvarką. Kitas labai svarbus momentas, realizuojant konvenciją, yra tas grįžtamasis ryšys iš ūkio subjektų, kurie vienaip ar kitaip turi sąsajas su šio įstatymo nurodytais subjektais, tai yra informacijos pateikimo principai ir mechanizmai. Ir, be abejo, yra nuoroda į atsakomybę, kuri kaip tik ir išreikšta šituo lydinčiuoju įstatymu. Kadangi visą šitą tvarką – tiek leidimų išdavimo, tiek kontroliuojamų nuodingųjų cheminių medžiagų grupių įvardijimo – reikės dar patvirtinti Vyriausybėje, taip pat bus būtini sąrašai valstybių, į kurias galima išvežti šias chemines medžiagas arba iš kurių galima įsivežti, bet jie bus pateikti jau taip pat poįstatyminiuose aktuose, todėl ir yra išdėstytas 8 straipsnis. Jame aiškiai nurodoma, kokius žingsnius Vyriausybė turėtų padaryti, parengti poįstatyminius aktus, kad būtų suformuotas pilnas teisinių priemonių paketas, kuriame būtų aiškiai reglamentuotos visos šios konvencijos įgyvendinimo priemonės ir pozicijos.Tai tiek trumpai pateikiant šito įstatymo turinį. Detaliau aš galėsiu atsakyti į jūsų klausimus.

Ir lydintis įstatymas dėl baudžiamosios atsakomybės. Jame, konsultuojantis su Teisingumo ministerija, buvo suformuluota, kaip to reikalauja ir konvencija, kad turi būti numatyta ir atsakomybė už tokių įstatymų pažeidimą, taip pat suformuluota baudžiamoji atsakomybė, kad tai gali būti laisvės atėmimas iki penkerių metų arba pataisos darbai iki dvejų metų, arba bauda. Tai tiek trumpai pateikiant pačius principinius klausimus.

PIRMININKAS. Taigi keturi Seimo nariai nori paklausti. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs taip rimtai pateikiat šį klausimą, kad man lyg ir susidarė nuomonė, jog mes Lietuvoje galbūt ir gaminam tą cheminį ginklą, kurį turim uždrausti. Bet gal mes tikrai neturim visos tos informacijos, ir dėl to galbūt taip nevisiškai rimtai žiūrim į šį įstatymą, net ir Baudžiamojo kodekso pakeitimus, ir daug poįstatyminių aktų reikia parengti… Aš manau, nebent pesticidų įvežimas į Lietuvą, jeigu pesticidai laikomi cheminio ginklo dalimi, gal tai daugiau susiję… Ar iš tikro taip jau Lietuvoje aktualus tas klausimas ir tas ginklas yra gaminamas?

A.BARTULIS. Ne, aš galiu tikrai patikinti, kad Lietuva cheminio ginklo negamina, nes tikrai negamina. O kontroliuojamas pavojingas medžiagas iš šitų trijų rūšių… pirmoji irgi nei gaminama, nei įvežama, o antros ir trečios grupės cheminės medžiagos yra įvežamos, bet vasario mėnesį, pateikdamas konvenciją, kurią Seimas ratifikavo, aš aiškiai ir detaliai pateikiau, dėl ko mums šita konvencija reikalinga kaip valstybei ir koks Lietuvos interesas dėl šios konvencijos. Yra vienas principinis dalykas – mes, kaip valstybė, aiškiai parodėme, kad mes prisijungiam prie šios konvencijos. O kitas dalykas yra tas, kad ratifikavę šią konvenciją pakliūvame į tų valstybių sąrašą, kurios pripažįsta konvencijoje keliamų reikalavimų taisykles, ir tokių prekių judėjimas per Lietuvą jau yra galimas, kadangi Lietuva pripažįsta ir įvežimo, ir išvežimo taisykles. Taigi todėl, kad mes priėmėm nuostatą, jog Lietuva ratifikuoja tą konvenciją, be abejo, mes turim jau detalizuoti šitos konvencijos įgyvendinimą tiek įstatymais, tiek poįstatyminiais aktais.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 8 straipsnio 2 punkte numatyta nustatyti leidimų išdavimo tvarką tik pirmos grupės nuodingoms cheminėms medžiagoms. Tačiau 4 straipsnio 4 punkto 1 papunktyje kalbama apie pirmos ir antros grupės nuodingas chemines medžiagas. Tai aš noriu paklausti, kaip bus išduodami leidimai antros grupės nuodingoms cheminėms medžiagoms, ar jie išvis nebus išduodami. Ačiū.

A.BARTULIS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu jūs atkreipsite dėmesį į 8 straipsnio 3 punktą, jame kaip tik ir kalbama apie antros ir trečios grupių nuodingų cheminių medžiagų leidimų išdavimo tvarką. Apima visas grupes. Tiek antrą, tiek pirmą… Jeigu jūs atkreipsite dėmesį į 5 straipsnio pirmosios dalies 1 papunktį, čia reikia leidimo visoms pozicijoms: įsigijimui, pardavimui, gaminimui, įvežimui ir t.t. O antroji pozicija apima tik antros ir trečios grupių įvežimą, todėl leidimai yra skirtingi, todėl jie yra išskleisti į dvi skirtingas tvarkas.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš suprantu, kad čia yra turbūt pirmas bandymas Lietuvoje parengti įstatymą, nors jis yra beveik konvencijos pakartojimas, tik kai kurie niuansai… ar tarptautinės inspekcijos, be Ūkio ministerijos įgaliotų atstovų, gali tikrinti bet kurios valstybės objektus, ar ne? Tai vienas klausimas. Ir kodėl įstatyme turėtume reglamentuoti, kad Ūkio ministerijos, bent jau ūkio ministro arba apskritai ministro, arba Vyriausybės, o ne ministerijos skiriami tie atstovai… Ir 8 straipsnyje siūlote Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai ir t.t., ir t.t. Man atrodo, kad Seimui čia pakaktų pasiūlyti vien Vyriausybei, o kam jau ji įgalios, tai kiek leis įstatymas, tiek ir įgalios. O pačiam įstatyme nevertėtų tokių dalykų rašyti.

A.BARTULIS. Aš drįsčiau gerbiamajam Seimo nariui priminti vasario mėnesį priimtą įstatymą dėl ratifikavimo, kuriame 2 straipsnis kaip tik ir kalba, kad valstybė turi numatyti instituciją, per kurią ir vyks šios konvencijos įgyvendinimas. Ir šitame įstatyme Seimas kaip tik ir paskyrė ta institucija Ūkio ministeriją, kuri atsakinga už visą šitą darbą. O toliau konvencijoje yra valstybės paskirta institucija, kuri ir turi sudaryti inspekcijai sąlygas visą šitą inspektavimą daryti. Todėl tiek ir konvencijoje kalbama apie inspekcijos ir institucijos bendradarbiavimą, tiek mes tas nuostatas perkeliame, kadangi Ūkio ministerija čia yra kartu su inspekcija.

L.SABUTIS. Bet čia nėra verslas.

PIRMININKAS. Prašom nediskutuoti. V.Einoris klausia…

V.EINORIS. Kadangi ponas J.Listavičius pateikė tuos pačius klausimus, kuriuos ir aš norėjau, į juos atsakyta, aš neturiu daugiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar galim pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galim, taip? Cheminio ginklo uždraudimo įstatymo projektui pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo, Baudžiamojo kodekso pataisų pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos, taip? Šį klausimą išsprendėme. Ir dabar, gerbiamieji kolegos,.. Ačiū, pranešėjau.

Lietuvos Respublikos SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-1237 (pateikimas)

Dabar, gerbiamieji kolegos, 1-10 darbotvarkės klausimas – SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-1237. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Ir šiai procedūrai turime 13 minučių. Po pietų – visi likusieji klausimai.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, birželio 4 d. Seimui buvo pateiktas ir Seimas pritarė po pateikimo įstatymui “Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos”. Dabar šiame įstatyme kai kas jau patikslinta ir įregistruotas antrasis projekto variantas. Aš teikiu šiuo metu kitą įstatymą, nes pateikimo metu ir po to gauta įvairių minčių, iškelta klausimų, į kuriuos atsakydamas ir iš šios tribūnos minėjau, jog sąvokų apibrėžimai ir techninių procedūrų nurodymai, kaip įstatymą įgyvendinti, geriau tiktų ne į to paties įstatymo projekto praplėtimus naujais straipsniais, bet į atskirą įstatymą dėl įstatymo įgyvendinimo. Štai čia jis ir dabar jums teikiamas.

Dėkingas už jūsų pastabas, parengiau su teisininkų pagalba dabar teikiamą įstatymą dėl ano įstatymo įgyvendinimo. Jeigu pritarsite, toliau abu įstatymai eis kartu, šis dėl įgyvendinimo pavys aną pagrindinį įstatymą. Todėl kviečiu jam pritarti, o jūsų tikslingos pastabos, be abejo, bus naudingos toliau tobulinant projektą.

Manau, kad turite aiškinamąjį raštą ir patį projektą. Galiu dar trumpai charakterizuoti, kas tame projekte sakoma. Konkrečiau nustatoma, kokiems buvusiems VSK darbuotojams yra taikomas įstatymas, t.y. ką reiškia kadriniai darbuotojai. Numatoma buvusių VSK darbuotojų pareiga pranešti darbdaviams, nurodomos institucijos, kurios konkrečiai turės patikrinti pranešimus, kad tie asmenys yra buvę VSK darbuotojai, nurodomi išvadų pateikimo terminai. Vadinasi, visas įstatymo veikimo mechanizmas.

Taip pat siūloma nustatyti, kad tai susiję ne tik su tais, kurie dabar dirba tam tikrose įstaigose ir turi pranešti savo darbdaviams, bet ir einantys įsidarbinti į kokias nors kitas įstaigas taip pat turi pranešti, kad anksčiau dirbo VSK.

Projekte, žinoma, įkomponuoti ir pridėti konkretūs pavedimai Vyriausybei, Valstybės saugumo departamentui ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.

Teisės departamento išvada atkreipė dėmesį į vieną redakcinę klaidą įstatymo projekto 1 straipsnio septintojoje dalyje. Čia yra siūlymas daug ką išbraukti ir parašyti kitus žodžius. Jeigu jūs turite rankoje įstatymo projektą, aš jums tuojau pasakysiu, kaip aš redaguoju 1 straipsnio septintąją dalį. Antrame ilgame sakinyje arba penktoje eilutėje, kur rašoma “3 straipsnyje nurodyta išvada” reikėtų rašyti “3 straipsnyje nurodytais kriterijais grindžiama bendra išvada”, nes apie išvadą jau kalbama šiame įstatyme, o ten buvo tik kriterijai aną kartą pristatytame įstatyme. Štai čia yra kelių žodžių pakeitimas.

Kadangi Teisės departamentas pastebėjo, jog numatomas tam tikras darbuotojų sąrašas, kurį turėtų irgi patvirtinti Seimas, tai reikia pavedimo Vyriausybei, ir aš tą pastabą priimdamas ir įrašysiu į toliau tobulinamą įstatymo projektą dar vieną pavedimą Vyriausybei.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, 6 Seimo nariai nori paklausti.

V.LANDSBERGIS. Prašau.

PIRMININKAS. Prašom. Trumpi klausimai, trumpi atsakymai, nes 14 valandą turime baigti. J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs įstatymo projekte ir aiškinamajame rašte operuojate sąvoka “jeigu turi pakankamų duomenų…”, vadinasi, gali būti nušalinimas. Kokiais parametrais šita sąvoka apibrėžiama, ar čia nėra vietos tam tikram subjektyvumui? Pakankami duomenys?

V.LANDSBERGIS. Apie kurį straipsnį? Mums bus lengviau…

J.KAROSAS. Čia yra kalbama konkrečiai 6 straipsnyje.

V.LANDSBERGIS. 6 straipsnyje? Taip. Čia yra tas atvejis, jeigu institucijos, kurioms pavedama pateikti bendrą išvadą… pavyzdžiui, viena iš jų nepateikia, nespėja ar vilkina, ar dėl nežinomų priežasčių laiku nepateikia, tai kas toliau turi būti daroma – ar įstatymas veikia, ar neveikia ir panašiai. Todėl numatyta, kad jeigu viena institucija pateikia savo išvadą laiku, o kita praleido terminą ir nepateikia, tai kas tuo metu yra daroma. Galima parašyti ir kitaip, galima parašyti “nebent viena iš šių institucijų turi pakankamai duomenų” arba “bent viena iš šių institucijų teikia tokią išvadą”. Galima ir taip pat parašyti, čia tas turėta galvoje.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, dėl 1 straipsnio šeštojo punkto numatytas privalomas nušalinimas nuo darbo iki 3 mėnesių. Tada norėčiau paklausti, iš kokių lėšų reikėtų mokėti už priverstinę pravaikštą, jeigu teismas grąžintų į darbą? Kartu galėčiau gal ir pasiūlyti į 2 straipsnio baigiamąją nuostatą, kad “lėšos, reikalingos šio įstatymo įgyvendinimui, skiriamos iš valstybės biudžeto”, tada, matyt, viskas atsistotų į savo vietas. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Jūs iš karto siūlote ir sprendimą pastebėdamas, jog gali būti toks atvejis, kai viena iš institucijų laiku nepateiks savo išvados ir negalima bus padaryti bendros išvados. Tai, kaip įstatymo projekte yra numatyta, darbuotojo nušalinimas paliekant atvirą klausimą, o jeigu paskui bendra išvada ir nebus padaryta, kad jis negali dirbti, kitaip sakant, jis gali dirbti, jis vėl grįžta į darbą ir tą 3 mėnesių pravaikštą reikia kompensuoti. Čia yra kol kas parašyta, kad darbdavys, bet jūs teisingai pastebite, kad nebūtinai dėl to kaltas darbdavys. Gali būti kaltas arba Genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris suvėlino, arba Valstybės saugumo departamentas, kuris irgi suvėlino. Iš tikrųjų aš manau, kad tą reikėtų papildyti – arba kad tą turėtų kompensuoti ta įstaiga, kuri suvėlino arba kuri vilkino, arba, kaip jūs sakote, iš valstybės biudžeto. Čia labai svarbus valstybės uždavinys išspręsti šį klausimą, ir kelių mėnesių kompensaciją galbūt biudžetas galėtų ir teikti.

PIRMININKAS. V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau paklausti daug ką, tačiau laiko nėra, todėl apsiribosiu tikriausiai vienu klausimu. Maniau, kad šitas lydintysis įgyvendinimo įstatymas išspręs tas problemas, kurios kilo tame pagrindiniame įstatyme, tačiau įdėmiai šiandien perskaičiau ir, pasirodo, kad taip nėra. Pavyzdžiui, kaip reikia spręsti tokią problemą, kai pats darbdavys gali būti KGB kadrinis darbuotojas, t.y. jis gali turėti tam tikros įmonės ar banko kontrolinį akcijų paketą arba net būti savininkas. Išeina taip, kad jis akcijas turėti gali, būti savininku gali, o dirbti savo įmonėje negali. Tai yra rimta problema, aš čia nematau, kad būtų kaip nors sprendžiama.

Ir antras klausimas (dar tilpsiu į laiką) dėl išimties taikymo. Jūsų įstatymo 3 straipsnyje yra numatomos išimtys, kurios nebūtų taikomos darbuotojams, išėjusiems iš Valstybės saugumo komiteto ne vėliau kaip vieną dieną po 1990 metų kovo 11-osios, t.y. kovo 12 d. Bet, tarkime, kovo 10 d. koks nors KGB darbuotojas išėjo į pensiją, jis gali būti labai daug nusikaltęs Lietuvai ir pavojingas, daug pavojingesnis už tą, kuris neišėjo. Čia irgi šita problema yra neišspręsta, bent man taip atrodo. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Taip, gerbiamasis Seimo nary, jūs keliate konkrečius klausimus, kuriems reikia papildomų patikslinimų. Iš tikrųjų gali būti ir firmos, ir kompanijos savininkas, pats buvęs KGB darbuotojas. Įstatymas jį įpareigotų atleisti visus kitus jo priimtus į darbą buvusius kolegas, bet nieko nesako apie jo paties, kaip savininko, nuosavybės teisę. Jis turbūt negalėtų būti tokios įmonės darbuotojas, bet savininkas gali būti. Aš manau, kad mes pasitarsime su teisininkais ir su konstitucinės teisės specialistais. Galbūt nuosavybės teisė yra šventa ir atimti iš jo tų akcijų nebūtų galima, bet dirbti darbą, sakysim, kokioje nors saugos kompanijoje ir pačiam vadovauti, be abejo, kaip darbuotojas jis negalėtų, o galbūt turėti akcijas ir turi teisę. Čia svarstytinas dalykas, nelabai lengvas, bet svarstytinas. Atsakymas turės būti. Taip pat jeigu išėjo į pensiją prieš kovo 11 d., šitas klausimas rengiant įstatymą buvo kilęs ir reikėtų tikslumo. Nutraukė savo darbą VSK. Reikėtų nurodyti, kokiais motyvais arba kad tai nesusiję su tais, kurie išėję į pensiją, kuris dėl apsisprendimo, kad jis toje institucijoje negali, nenori daugiau dirbti, atsiriboja nuo jos ir pats savo valia išėjo ne į pensiją. Tas turima omeny, bet patikslinimas reikalingas.

PIRMININKAS. S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, aš, taupydama laiką, neklausiu, ar jūs parengsit ir Darbo sutarties įstatymo pataisas, nes čia daug kas prieštarauja tam įstatymui, o darbuotojai buvo priimti būtent pagal tą įstatymą. Aš kitą klausimą. Neseniai buvęs kadrinis saugumo karininkas V.Karinauskas viešu laišku apgynė jus nuo šmeižto. Tačiau, kiek jis pasakė viešame laiške, jis lyg ir dirbo su užsienio lietuviais. Žodžiu, kriminaliniams nusikaltėliams jis nepriskiriamas. Sakykite, jeigu jis dirba, tai jis bus atleistas kaip ir visi kiti?

V.LANDSBERGIS. Tai visiškai nepriklauso nuo to, ką kur nors kas nors pareiškė. Jūs net be reikalo teikiate tokį klausimą. Jeigu tose srityse, kuriose neleidžiama dirbti, dirba, pavyzdžiui, V.Karinauskas ar dar kas nors, galbūt jis yra doras žmogus, aš jo nepažįstu, bet jis negalės ten dirbti.

PIRMININKAS. Ir J.Bernatonis. Paskutinis klausimas, nes mūsų laikas baigiasi.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš turiu du klausimus ir, jeigu liktų laiko, vėliau pateiksiu antrąjį. Pirmasis klausimas. Gerbiamasis pranešėjau, man susidarė įspūdis, kad šiame įstatymo projekte sprendžiami du dalykai – priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo. Todėl, nors Teisės departamentas savo išvadose to nenurodė, mano manymu, reikėtų rengti atitinkamas darbo įstatymų pataisas. Tačiau ar nepakaktų tik tų darbo įstatymų tam tikrų pataisų, ir tuomet šis įstatymas, kuris nieko daugiau nesprendžia, tik priėmimą ir atleidimą, būtų lyg ir nereikalingas? Ar aš neklystu?

V.LANDSBERGIS. Turbūt šiek tiek klystate, gerbiamasis Seimo nary, nes jeigu Darbo įstatymas numatys tam tikrą tvarką ar procedūras, kaip atleidžiami su šiuo įstatymu susiję darbuotojai, tada reikėtų į Darbo įstatymą surašyti visą šitą įstatymą, kokie darbuotojai, kokiu pagrindu ir pan. Yra kur kas geriau, kai yra atskiras, aiškus įstatymas, o Darbo įstatyme viena eilute galima nurodyti atvejį, kuris susijęs su šiuo konkrečiu įstatymu.

PIRMININKAS. K.Prunskienė labai trumpą klausimą. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Dėl 1 straipsnio trečiosios dalies. Ar nemanote, kad tos dalies, kurioje kalbama apie tai, ar darbuotojas, dirbdamas VSK, tyrė tik kriminalines bylas, nereikėtų pakeisti kitaip, t.y. ar jis nedirbo prie politinio persekiojimo bylų ir ar nepadarė žalos persekiojamiems asmenims, priduriant – Lietuvai? Nes be kriminalinių bylų, kurioms daroma išlyga, žmogus galėjo dirbti kokį nors ūkinį darbą ar būti kariškiu, galėjo dirbti su moksline technine informacija, kuri nieko bendro neturi su persekiojimu ir su žala Lietuvai ir piliečiams. Man atrodo, kad derėtų tiesiog perfrazuoti ir apibrėžti būtent tuos asmenis, kurie minimi negatyvia prasme, o visi kiti paliekami kaip išlyga. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Taip, gerbiamoji kolege, jūs siūlote kitokį įstatymo variantą ir kitokį supratimą. Bet tai būtų, sakyčiau, požiūris į žmones, kurie bet kur, bet kokioje įstaigoje, gali būti padarę nusikaltimą. O čia mes turime ypatingą organizaciją, kuri pati, kaip organizacija, yra nusikalstama, ir ji, kaip organizacija, vykdė karo nusikaltimus ir kitus dalykus okupuotoje Lietuvoje. Todėl ir pasirinktas bendresnis išeities taškas su išimtimis tiems žmonėms, kurie nieko bendro neturėjo su politiniais persekiojimais. Jeigu jūs paskaitysite, čia yra 1 straipsnio devintoji dalis, kurioje nurodoma, kas yra tas kadrinis darbuotojas, kuriam taikomas šis įstatymas.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti du LDDP frakcijos nariai. J.Bernatonis nori kalbėti už, o J.Karosas kalbės prieš. Prašom. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal vietoj kalbos dėl balsavimo motyvų galėčiau užduoti antrąjį klausimą pranešėjui?

PIRMININKAS. Ne, klausimai jau baigėsi, tam skirtas laikas baigėsi. Jūs nenorite kalbėti dėl balsavimo motyvų. J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai suprantu, kaip ir aną kartą aš minėjau, pastangas tuos klausimus spręsti teisiniu būdu. Bet vienas momentas siūlomame projekte man kelia tam tikras abejones. Mes žinom, kad žmogaus kaltę nustato tik teismas ir tik teismas. O šiame įstatymo projekte šitas kaltumo įrodymas perkeliamas į neteisines, sakykime, tiesiogine prasme institucijas – į Gyventojų genocido centrą, į Saugumo departamentą. Tuomet mes truputį supainiojam normalią teisinės valstybės funkcionavimo tvarką ir tai man kelia tam tikras abejones. Kaip šitas supainiojimas dera su mūsų pastangomis kurti teisinę valstybę? Aš siūlyčiau įstatymo projekte, kad kaltės įrodymas arba pakankamos kaltės įrodymas būtų perkeltas tik teismui. Tada aš tokį dalyką galėčiau suprasti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir A.Stasiškis nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Aš labai trumpai. Noriu tik paremti. Galbūt tikrai dėl šito teksto reikia diskutuoti ir kai kurias nuostatas papildyti ir patikslinti, tačiau nėra abejonės, kad šitas įstatymo projektas ir pats įstatymas yra reikalingas. Dėl bandymų moralizuoti apie teisinę valstybę ir panašius dalykus, na, man būtų įdomu, jeigu šitokie moralizavimai būtų Valstybės saugumo komitete iškelti ir būtų prieš dešimt ar dvidešimt metų apie tai diskutuota. Čia niekas neteisia ir šitas įstatymas nepasmerkia jokio darbuotojo. Čia yra kalbama apie nusikalstamą grupuotę, kuria ir buvo Valstybės saugumo komitetas. Kiekvienas asmuo nėra nusikaltėlis, jeigu dalyvavo toje ar kitoje nusikalstamoje grupuotėje, bet moralinę atsakomybę už tai jaučia, ir visuomenė taip pat turi pareigą gintis ir apsisaugoti nuo galimų tų asmenų veiksmų. Čia yra viskas normalu. Mes daug metų bandėm slėpti, kaip stručiai galvą kišti į smėlį, kad nieko nėra. Istorija yra nepermaldaujama ir anksčiau ar vėliau tuos klausimus turėsime spręsti. Gerai, kad dabar jau pradėjom spręsti. Aš siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar galim pritarti bendru sutarimu ir pradėti svarstymo procedūrą? Yra norima balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti. Registruojamės ir balsuosime. Registracija. Prašom registruotis. Balsuosime dėl to, ar pritariam po pateikimo SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui. Jeigu pritariame po pateikimo, pagrindinis komitetas turi būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip pat kaip ir pagrindinis įstatymas, o papildomas komitetas, matyt, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Aš siūlau visiems komitetams, kurie to nori, svarstyti šį įstatymo projektą. Dabar, gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta, balsuoja už, kas mano, kad tokio įstatymo nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas vyksta. Prašom balsuoti.

Už balsavo – 41, prieš – 4, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas. Gerai. Šį darbotvarkės klausimą baigiame.

Prieš paskelbdamas pertrauką aš noriu kreiptis į Seimo Pirmininką. Ar jūs galėtumėte formaliai pateikti Atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto mums reikalingą ypatingą skubą? Mes tai svarstėme prieš kurį laiką ir sutarėm, kad šį įstatymą būtų galima priimti, jeigu Seimo Pirmininkas panaudotų savo galią, bet priėmimas būtų po pietų. Ar, Pirmininke, jūs pritariate tokiam?.. Aš negaliu įjungti dabar čia taip lengvai. (Balsas salėje) Pirmininkas už tai, kad atliekas tvarkytume kiek galima greičiau. Jeigu niekas neprieštarauja, po pietų šį įstatymą priimsim. Prašom parengti pataisas.

Prieš pertrauką, gerbiamieji Seimo nariai, noriu paskelbti bendrą vardinio balsavimo skaičių, po pietų paskelbsim rezultatus. Rezultatai yra tokie: iš viso balsavo 96: už – 66, prieš – 22, susilaikė 8. Taigi Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymas yra priimtas, bet formaliai rezultatus paskelbsim po pietų. Dabar pietų pertrauka iki 15 val. Rytinį plenarinį posėdį baigiame.