AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISMŲ ĮSTEIGIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ GINČŲ KOMISIJŲ ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 9, 12  IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

1. Projektų tikslai ir uždaviniai

            Teikiamų įstatymų projektų blokas yra tiesiogiai susijęs su demokratinės teismų sistemos kūrimo Lietuvoje baigiamuoju etapu, t.y. su Konstitucijoje numatytų specializuotų administracinių teismų įsteigimu. Priėmus šiuos įstatymus būtų užpildyta nemenka mūsų teismų sistemos spraga, į kurią ne kartą buvo atkreipę dėmesį Europos Sąjungos ekspertai. Kartu tai reikštų, kad Lietuvoje gerokai sustiprinamos žmogaus teisių ir laisvių teisminio gynimo garantijos, nes tokia yra svarbiausia administracinių teismų paskirtis.

            2. Dabartinė projektuose siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė

            Specializuotų administracinių teismų Lietuvoje nėra ir apskritai nėra buvę. Šiuo požiūriu Lietuva smarkiai atsilieka nuo demokratinių Europos valstybių. Dabar tik atskirus ginčus (pvz., dėl Rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimo, dėl tarnybinių santykių ir kai kuriuos kitus) nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, tačiau dėl administracinių ginčų ypatumų bei jų teisenos nesureguliavimo dauguma jų apskritai lieka nenagrinėta. Kita vertus, tokia padėtis, nors ir netiesiogiai, skatina biurokratizmą ir valdininkų savivalę bei piktnaudžiavimus.

3. Projektuose siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami teigiami rezultatai

            Administracinių teismų įsteigimo įstatymo projekte numatoma įsteigti trijų pakopų teismus:

            1) apygardų administracinius teismus (iš viso 5),

            2) aukštesnįjį administracinį teismą (Vilniuje),

            3) Apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrių.

            Jie savo bendra teisine padėtimi iš esmės prilyginami atitinkamo lygio bendrosios kompetencijos teismams. Minėtų administracinių teismų kompetenciją ir  jų darbo tvarką reguliuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo projektas, kuriame taip pat numatytas smulkesnių administracinių skundų ir pareiškimų ikiteisminis nagrinėjimas. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo projekte yra bendrieji nuostatai dėl skundų (pareiškimų), aptariami teismo išlaidų klausimai, apibrėžti kreipimųsi ištirti norminių valdymo aktų teisėtumą ypatumai, nustatyti skundų dėl rinkimų ar referendumo įstatymų pažeidimų, taip pat skundų dėl administracinių nuobaudų paskyrimo nagrinėjimo ypatumai, apibrėžta kita būtina administracinių bylų teisminio nagrinėjimo specifika. Dar viena svarbi šių projektų bloko sudedamoji dalis – Administracinių ginčų komisijų įstatymo projektas, nustatantis išankstinę administracinę (t.y. ikiteisminę) skundų (pareiškimų) dėl ginčų viešojo valdymo srityje nagrinėjimo tvarką. Pagal šį įstatymo projektą numatoma įsteigti dviejų pakopų ginčų komisijas: 1)apskričių administracinių ginčų komisijas (nagrinėjančias vietinės reikšmės skundus) ir 2) Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (nagrinėjančią skundus dėl vyriausybinių ir kitų centrinių institucijų bei jų tarnautojų priimtų individualių teisės aktų ar veiksmų teisėtumo). Mokestinių ginčų ikiteisminio nagrinėjimo tvarką turės nustatyti mokesčių įstatymai. Visų administracinių ginčų komisijų sprendimai galės būti skundžiami atitinkamam administraciniam teismui.

            Tikimasi, kad įsigaliojus minėtiems įstatymams atsiras galimybė sustiprinti viešojo valdymo institucijų, įstaigų, tarnybų ir jų tarnautojų priimamų teisės aktų bei veiksmų teisėtumo kontrolę, o kita vertus, gerokai padidės žmogaus teisių ir laisvių teisminės gynybos garantijos.

4. Galimos neigiamos priimtų įstatymų projektų pasekmės

            Priėmus teikiamus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nesitikima.

            5. Galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti

            Įsigaliojus čia paminėtiems trims pagrindiniams įstatymams, kartu turėtų būti pakeisti bei papildyti Teismų įstatymo 9, 12 ir 15 straipsniai, taip pat netektų galios Civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 2 ir 3 punktai, 136-1 straipsnio 1 dalies 1-5 ir 8-13 punktai bei II skyriaus II poskyris, iš dalies būtų pakeisti kodekso 1, 5, 11, 26 bei 35 straipsniai ir jis papildytas nauju 136-3 straipsniu. Susikūrus ir pradėjus funkcionuoti administraciniams teismams, prireikus nuosekliai bus galima daryti ir kitų įstatymų pakeitimus. Pirmiausia, siekiant nustatyti mokestinių ginčų ikiteisminę nagrinėjimo tvarką, keistini mokesčių įstatymai. Vėliau keistinas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kurį suderinti su naująja teismų sistema numatoma vykdant esminę kodekso reformą.

6. Įstatymų projektų atitikimas Europos Sąjungos dokumentams

            Specialių Europos Sąjungos dokumentų ar rekomendacijų dėl administracinių teismų nėra, tačiau pagrindinės teikiamų įstatymų projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos principus. Pažymėtina, kad rengiant minėtus Lietuvos įstatymų projektus buvo studijuotos įvairių Europos valstybių (Austrijos, Italijos, Prancūzijos, VFR, Suomijos) administracinių teismų sistemos ir jų teisinio statuso ypatumai, todėl yra pakankamai pagrindo teigti, jog Lietuvoje kuriama administracinių teismų sistema yra orientuota į Europos valstybių analogiškų teismų apibendrintus standartus.

7. Poįstatyminiai aktai

            Per 3 mėnesius nuo įstatymų įsigaliojimo Vyriausybė turi parengti ir patvirtinti Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatus.

8. Specialistų išvados

            Rengiami įstatymų projektai buvo nuolat derinami su Apeliaciniu teismu ir Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriumi, svarstomi per Teisingumo ministerijoje sukviestų specialistų aptarimus. Buvo atsižvelgta į didžiąją daugumą pareikštų pastabų bei pasiūlymų.

9. Projektų autoriai

            Projektus parengė Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu Nr. 415 sudaryta darbo grupė, kurios vadovas – Konstitucinio Teismo teisėjas doc. dr. K. Lapinskas.

10. Reikšminiai žodžiai

            Administracinis teismas, teisėjų kolegija, administracinių ginčų komisija, skundas (pareiškimas), administracinė byla, valstybės tarnautojai, valdymo aktai.

Teisingumo ministras                                                                           V. Pakalniškis