Šeštasis (159) posėdis
1998 m. vasario 24 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

1998 m. vasario 24 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame vasario 24 d. rytinį plenarinį posėdį.

Dėl darbotvarkės. Šiandien Seniūnų sueiga dar sykį aptarė darbotvarkę. Yra naujų pasiūlymų išbraukti keletą įstatymų projektų svarstymų iš šios dienos darbotvarkės, jie buvo svarstyti komitetuose tik vakar. Taip pat sutarta, kad šiandien darysime Akcinių bendrovių įstatymo svarstymo pertrauką. Galbūt taip pat darysime tokią pertrauką ir svarstydami Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.

Na, ir šiandien, be abejo, mes diskutuosime dėl “Telekomo” reikalų. Yra keletas įvairių projektų, rezoliucijų, kai kurios iš jų yra tobulinamos. Paskutinis variantas pagal ponios E.Kunevičienės ir iš dalies J.Šimėno teikiamas rezoliucijas yra J.Katiliaus ir pono A.Vidžiūno. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti šiai darbotvarkei? Galime pritarti, taip? Taigi galime pradėti darbus.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos kariuomenės būrio LITPLA-7 dalyvavimo NATO vadovaujamose taikos stabilizavimo operacijose Bosnijoje ir Hercegovinoje” projektas Nr.P-1016 (priėmimas)

Darbotvarkės 1 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos kariuomenės būrio LITPLA-7 dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” projektas, registracijos Nr.P-1016. Priėmimas. Pranešėjas – ministras Č.V.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Vyriausybė kreipiasi į jus, prašydama priimti nutarimą “Dėl Lietuvos kariuomenės būrio LITPLA-7 dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje.” Siūloma tokio pat dydžio būrį, kaip dabar misiją atliekantis LITPLA-6, pakeisti tokio pat dydžio – 44 karių būriu LITPLA-7. LITPLA-6 savo misiją baigs balandžio mėnesį. Jis į misiją yra išvykęs nuo praeitų metų spalio mėnesio. Dabar 7-asis būrys turėtų pradėti specialų apmokymą kartu su Danijos kariais ir nuo balandžio mėnesio pasirengti išvykti vykdyti savo užduoties, kuri jam bus paskirta misijoje, t.y. pakeisti dabar ten tarnaujantį būrį. Prašau šiam nutarimui pritarti ir jį svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Nutarimas vieno straipsnio. Galime iš karto pradėti kalbėti dėl viso nutarimo: 4 – už, 4 – prieš. Ačiū.

L.Sabutis nori tarti žodį. Prašom.

L.SABUTIS. Aš pritarčiau. Tik, jeigu autorius sutiktų, reikėtų patikslinti. Tekste, kai rašo “keturiasdešimt keturių karių būrį ir septynių Danijos Karalystės”. Čia, matyt, “septintojo”, o visa kita yra priimtina, nes ir toks mūsų įstatymas kaip bazinis yra priimtas dėl dalyvavimo, todėl siūlau pritarti šiam nutarimui.

PIRMININKAS. Taip, nedidelė redakcinė pastaba. Čia stilistai dar peržiūrės: “LITPLA-7-ojo Danijos Karalystės bataliono sudėtyje”. Gal čia tikrai redakcinė pastaba? Čia ne esmė. Gerbiamieji kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti. Baigiame diskusiją. Registracija.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos kariuomenės būrio LITPLA-7 dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” priėmimo. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 68.

PIRMININKAS. Už – 69. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš – 3.

PIRMININKAS. Prieš – 3. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Susilaikė 1. Balsavus už 69 Seimo nariams, prieš – 3 ir susilaikius 1, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos kariuomenės būrio LITPLA-7 dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 50⁵, 50⁶ straipsniais bei 224, 262 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-988(3) (priėmimas)

Darbotvarkės 2 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 50⁵ , 50⁶ straipsniais bei 224, 262 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-988(3). Priėmimas. Pranešėjas – viceministras G.Švedas.

Prašom.

G.ŠVEDAS Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai! Jums yra teikiamas priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo dviem straipsniais bei dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Teisės ir teisėtvarkos komitete šiems projektams buvo pritarta. Aš pastabų ir pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nesu gavęs, todėl siūlyčiau pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimo procedūrą pastraipsniui. Pasiūlymų ir pastabų nėra.

Ar 1 straipsnį galime priimti? Niekas nenori kalbėti? 1 straipsnį priimame.

2 straipsnį galime priimti? Taip pat niekas nenori kalbėti. Priimame ir 2 straipsnį.

3 straipsniui taip pat pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti ir priimam.

Ir 4 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti ir priimame. Pastraipsniui priėmėme.

Gerbiamieji kolegos, 4 – už, 4 – prieš dėl viso įstatymo. Nematau norinčių kalbėti. Taigi prašom pasiruošti balsuoti dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 50⁵ ir 50⁶ straipsniais bei 224 ir 262 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 71.

PIRMININKAS. Už – 72. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Nėra.

PIRMININKAS. Balsavus už 72 Seimo nariams Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 50⁵ , 50⁶ straipsniais bei 224, 262 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas vienbalsiai.

Lietuvos Respublikos ūkinio teismo likvidavimo įstatymo projektas Nr.P-949(2). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio pakeitimo ir 136² straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-950(2). Lietuvos Respublikos apylinkių teismų teisėjų etatų skaičiaus įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-951(2) (svarstymas)

1-3a darbotvarkės klausimas – Ūkinio teismo likvidavimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-949(2), ir jį lydintys įstatymo projektai – Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio pakeitimo ir 136(2) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, registracijos Nr.P-950(2), ir 1-3c – Apylinkių teismų teisėjų etatų skaičiaus įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-951(2). Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir pritarė visiems trims įstatymo projektams.

Dabar galima pradėti diskusiją. Užsirašiusių iš anksto nėra nė vieno Seimo nario.

Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių kalbėti. Ar norėtų kalbėti viceministras? Viceministras kalbėti nenori. Viskas yra sutarta, viskas yra aišku dėl Ūkinio teismo likvidavimo įstatymo. Diskusijos nėra. Taigi šį darbotvarkės klausimą galime baigti, jeigu pritarsime po svarstymo bendru sutarimu. Pritariame po svarstymo Ūkinio teismo likvidavimo įstatymo projektui ir jį lydintiems įstatymams.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-952(2). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-953(2). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186¹ ir 186⁴ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-954(2) (svarstymas)

Toliau 1-4a – Teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr. P-952(2), ir jį lydintys įstatymai – 1-4b ir 1-4c. Taigi Teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas po kelių posėdžių bendru sutarimu pritarė šiam įstatymo projektui.

Dabar pradedame svarstymo procedūrą. Šiandien Seimo nariai mažakalbiai, taupo savo jėgas šiek tiek vėlesniam laikui. Apie Teismų įstatymą, kuris, atrodo, tikrai yra svarbus, niekas nenori kalbėti. Viskas visiems yra aišku. Komitete viskas yra aptarta ir lydintiems įstatymams taip pat yra pritarta bendru sutarimu.

Taigi… A.Sakalas. Taip. Mano pastabos, kad niekas nenori kalbėti turėjo rezultatą. A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Taip, jūsų pastabos mane pakvietė kalbėti. Atstovauju Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei. Aš tik informuosiu, kaip jis kruopščiai buvo svarstomas. Pakomitečiui buvo perduoti šio Teismų įstatymo pakeitimai. Pakomitetis sukvietė ir pataisų autorius, ir kitų teisinių žinybų, prokuratūros, advokatūros, atstovus, teisėjus ir pakomitetyje buvo kolegialiai svarstomos visos pataisos, ir buvo kolegialiai dėl jų sutarta, dėl viso teksto.

Toliau, dar buvo Aukščiausiojo Teismo dvi pastabos, kurios vėl buvo atskirai išanalizuotos ir rastas priimtinas variantas ir Teisingumo ministerijai, ir Aukščiausiajam Teismui. Taigi dabar Teismų įstatyme neliko, ir pakomitečio nuomone, ir visų pataisų teikėjų nuomone, jokių diskutuotinų vietų. Todėl aš kviesčiau komiteto vardu pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar viceministras G.Švedas norėtų tarti žodį? Ne. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Atrodo, galime. Niekas neprieštarauja. Pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui.

Lietuvos Respublikos hipotekos registro steigimo įstatymo 2, 3, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1054. Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo 58¹ bei 60 straipsniais įstatymo projektas Nr.P-1055. Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1056 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, mes šiandien dirbame tikrai sparčiai. Todėl aš dabar norėčiau pasiūlyti rezervinį 1-a, 1-b klausimus. 1-a – Hipotekos registro steigimo įstatymo 2, 3, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1054, ir rezervinis 1-b – Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo 58¹ bei 60 straipsniais įstatymo projektas bei rezervinis 1-c – Hipotekos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1056. Pateikimas. Pranešėjas – G.Švedas. Turbūt iš karto kalbame apie visus tris įstatymo projektus.

G.ŠVEDAS Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė jums teikia trijų įstatymų bloką, kuriuo siekiama pakeisti Hipotekos registro steigimo įstatymo kai kurių straipsnių redakcijas, kurios dabar galioja, taip pat Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo ir vieno papildymo bei Hipotekos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus.

Kokia pagrindinė priežastis ir motyvas, paskatinęs Vyriausybę kreiptis į Seimą su šiais įstatymais? Kaip žinote, nuo balandžio 1 d. turi pradėti veikti hipotekos įstaigos, atitinkamai visos įkeitimo sutartys turės būti registruojamos jau šiose hipotekos įstaigose. Didžiausią problemą dabartiniu metu kelia iki Hipotekos įstatymo įsigaliojančių įkeitimo sutarčių perregistravimas. Išanalizavus susidariusią dabar galiojančių įkeitimo sutarčių situaciją, darbo grupė, kuri kuruoja hipotekos įstaigų veiklos parengimo visus projektus, padarė išvadą, kad tas sutartis perregistruoti būtų labai sudėtinga, nes įkeitimo sutartims, sudarytoms dabartiniu metu, nebuvo taikomi tokie griežti reikalavimai, kurie turėtų būti taikomi nuo balandžio 1 d. Dėl šios priežasties jų perregistravimas bei hipotekos lakštų užpildymas būtų ypač sudėtingas. Dėl to Vyriausybė siūlo numatyti specifinę tų įkeitimo sutarčių, kurios yra sudarytos iki 1998 m. balandžio 1 d., specifinę, jeigu taip būtų galima pasakyti, jų perregistravimo tvarką.

Dėl Hipotekos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo taip pat susiduriame su grynai gyvenimiška situacija, nes ne visi žemės sklypai yra identifikuoti, o kai nėra žemės identifikavimo, iš esmės tampa neaiškus įkeitimo dalykas. Todėl yra siūloma priimti atitinkamą įstatymo pataisą, kuri leistų išspręsti ir šią problemą.

Reikia turėti omeny, kad Vyriausybė taip pat siūlo nustatant perregistravimo ypatumus apsaugoti ir kreditorių teises, kad jų reikalavimai būtų tenkinami pirmumo eile ir tuo pereinamuoju laikotarpiu. Gal tiek trumpai būtų apie šiuos tris įstatymo projektus.

PIRMININKAS. Vienas Seimo narys nori jūsų paklausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, noriu paklausti. 3 straipsnyje nurodyta: “Įrašant šiuos duomenis, įkeitimo sutarčių teisinis tyrimas neatliekamas”. Aš ir norėčiau paklausti, ar nereikėtų čia nurodyti, nes mes keliame tokį klausimą, kas atsako už šių sutarčių duomenų teisingumą? Arba visiškai to nereikėtų čia kelti. O jeigu jau “a” sakoma, gal reikėtų ir “b” sakyti. Ačiū.

G.ŠVEDAS Į jūsų klausimą atsako to paties įstatymo 2 straipsnis, kuris kalba apie žalos atlyginimą. Jis įtvirtina duomenų pateikėjų atsakomybę už tų duomenų pateikimo teisingumą. Ir girdėjau klausimą dėl Juridinio skyriaus pastabų. Iš tikrųjų aš esu susipažinęs, kai kurios pastabos, mano supratimu, tikrai yra priimtinos, ir tikiuosi, kad iki šio įstatymo priėmimo tas pastabas bus galima įvertinti ir atitinkamai patikslinti įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į klausimą. Daugiau norinčių klausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, ar būtų norinčių kalbėti? (Balsas salėje) Galime pritarti, taip? Galime pritarti ir pritariame. Ir pagrindinis komitetas, matyt, – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

G.ŠVEDAS Taip, aš visiškai pritarčiau, nes jis šituos reikalus kuruoja jau seniai, taigi manyčiau, kad jis būtų tinkamiausias.

PIRMININKAS. O Ekonomikos komitetas – dėl įkeitimų ir kitų papildomų dalykų...

G.ŠVEDAS Papildomas komitetas gali būti.

PIRMININKAS. Taigi pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Ekonomikos komitetas, taip? Dėl hipotekos ir įkeitimo reikalų. Gerai. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Baigėme svarstyti ir šį darbotvarkės klausimą.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Jaunimo reikalų komisijos pavadinimo pakeitimo” projektas Nr.P-1059. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr.VIII-213 “Dėl Jaunimo reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo” pakeitimo” projektas Nr.P-1060 (pateikimas)

Rezerviniai 4a ir 4b darbotvarkės klausimai – Seimo nutarimo “Dėl Jaunimo reikalų komisijos pavadinimo pakeitimo” projektas, kurio registracijos Nr.P-1059, ir Seimo nutarimo “Dėl Seimo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr.VIII-213 “Dėl Jaunimo reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo” pakeitimo” projektas, kurio registracijos Nr.P-1060. Pateikimas. Pranešėjas – S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo jaunimo reikalų komisija buvo įkurta 1996 m. gruodžio mėnesį. Šie pakeitimai, Jaunimo reikalų komisijos nuostatų papildymai Jaunimo reikalų komisiją pakeičiant Jaunimo ir sporto reikalų komisija, yra būtini atsižvelgiant į 1997 m. lapkričio 18 d. Vilniuje priimtą Seimo ir Vyriausybės narių, sporto specialistų bei Europos Tarybos parlamentarų, Sporto vystymo komiteto biuro narių ir Sporto skyriaus specialistų parlamentinių konsultacijų rezoliuciją dėl siūlymo Seimui įkurti Jaunimo ir sporto komisiją pavedant jai rūpintis šia socialine gyvenimo sritimi. Gyvenimas parodė, kad būtent sporto reikalams kol kas neatstovaujama parlamento lygiu. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas lyg ir tiesiogiai būtų atsakingas už šią socialinę sritį, bet dėl didelio darbų krūvio nėra fizinės galimybės įkurti sporto pakomitetį Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Todėl siūloma įsteigti Seime jaunimo ir sporto reikalų komisiją, kuri kartu rūpintųsi beveik šalia einančiomis problemomis, t.y. jaunimo ir sporto, ir atsižvelgtų į jaunimo ir kūno kultūros ir sporto plėtojimo kryptis. Siūlyčiau pritarti po pateikimo ir toliau svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, penki Seimo nariai nori paklausti. K.Vaitukaitis. Prašom.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs manote, kad sportas yra išskirtinis jaunimo reikalų dalykas ir jį taip reikia išskirti? Aš manau, kad ne tik sportas, bet ir turizmas, ir dar kitos sritys ir sferos yra svarbios, ir tikrai Jaunimo reikalų komisija buvo turbūt plačiau apimanti. Jaunimas – vis dėlto skirtingų amžiaus grupių žmonės, o sportas yra visiškai kitos srities viena dalis. Į pavadinimą sudėti tokius du skirtingus dalykus kažin ar tikslinga. Aišku, reikia sportu rūpintis, bet tai galėtų būti pakomisė ar kas nors panašaus.

S.ČIRBA. Ačiū už klausimą. Galiu pasakyti, kad jaunimo kategorija pagal amžių apibrėžiama nuo 16 iki 29 metų. Toks pat yra aktyvaus sporto laikas. Bet tai yra dvi skirtingos problemos. Aš manau, kad ir kitų kaimyninių šalių – Lenkijos, Rusijos, Latvijos, galų gale ir Vokietijos – parlamentų praktikoje yra atskiri jaunimo ir sporto arba tiesiog sporto komitetai, pakomitečiai arba tiesiog komisijos. Ir būtent sporto problemos yra atskirai išskirtos. Akcentuodami, kad yra būtent jaunimo ir sporto, mes tikrai nenusižengiam tarptautinei praktikai.

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, man tada kyla toks klausimas. Jeigu ši komisija rūpinsis jaunimu ir sportu, kaip supratau, jaunimo sportu, kas rūpinsis senimo sportu?

S.ČIRBA. Ne, jūs neteisingai supratote. Sportas apimamas plačiąja prasme, tai ne jaunimo sporto komisija, bet Jaunimo ir sporto komisija. Nuostatų papildymo 3 punkto penktoji dalis: “Skatinti Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo plėtojimą”. Ten neparašyta, kad jaunų žmonių, bet visų Lietuvos gyventojų.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, nutarimo 3 straipsnio 3 punkte nurodyta: rūpintis valstybės sporto politikos įgyvendinimu, skatinti didelio meistriškumo sportininkų ugdymą ir pan. Ar čia ne Sporto komiteto pareigos? Čia, matyt, jūsų komisija turėtų turėti kitus uždavinius, sakykim, gal stebėti; kontroliuoti, žinoma, nereikėtų, raskite kitus žodžius, kurie iš tikrųjų atitiktų jūsų komisijos uždavinius ar nuostatas, bet ne Sporto komiteto. Ačiū.

S.ČIRBA. Ponas J.Listavičius turbūt supainiojo – su Kūno kultūros ir sporto departamento uždaviniais, bet ne komiteto. Aš manau, kad mūsų komisija neturėtų rūpintis tiesiog treniruočių grafiku ar panašiai, bet grynai tokiu aukštesniu valstybiniu lygiu žiūrėti ir nedaryti tiesioginės įtakos sportininkų treniruotėms ar dar kažkam. Tas skatinimas, rūpinimasis nėra tiesioginis, o daugiau įstatymų, nutarimų pagrindu. Ta prasme rūpintis, o ne tiesiogiai treniruotėms.

PIRMININKAS. R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamasis pranešėjau, aš visiškai sutinku su jūsų mintimis, kad mūsų parlamente nebuvo struktūros, kuri užsiimtų sporto klausimais, nebuvo ir parlamentinės kontrolės šiais klausimais, tačiau noriu paklausti, ar nenumatoma papildyti šios komisijos didesniu narių skaičiumi, būtent tais parlamentarais, kurie galbūt tą klausimą geriau išmano ir norėtų dalyvauti tos komisijos veikloje? Ačiū.

S.ČIRBA. Čia yra Seimo kompetencija. Jeigu Seimas numatys, kad 10 narių nepakanka užtikrinti komisijos darbui, galėtume papildyti. Bet aš manau, jeigu dabartiniai komisijos nariai galėtų susikeisti su savo frakcijos žmonėmis dėl atstovavimo komisijai, tai būtų labai normalus dalykas, bet tai yra kitų pakeitimų esmė, tai galima daryti ateityje.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto reikėtų, kad jūsų nuostatuose (ir apskritai jūsų pranešime buvo paminėta) būtų siekiama pakeisti senus sporto funkcionierius, kurie naudojasi ta padėtimi, o rezultatų nėra. Jūsų yra įrašyti kai kurie momentai, bet tai turėtų būti parlamentinės kontrolės rezultatas, ypač prisiminus antrųjų žiemos olimpinių žaidynių rezultatus ir dalyvių pasirodymą. O apskritai gyvenvietėse (čia buvo paminėta ne tik turizmo) sporto ir masiškumo dalykai… Bet man atrodo, per valstybės ir savivaldos institucijas jūs turėtumėte siekti rezultatų.

Pirmiausia jūs turite pasiekti, kad būtų pakeisti senieji sporto funkcionieriai, visų lygių.

S.ČIRBA. Labai sunku atsakyti į tokį klausimą, kuris susijęs su kadrais ir asmeniniais dalykais. Esmė yra ta, kad Lietuvos tautinis olimpinis komitetas yra ne vyriausybinė organizacija ir labai sunku keisti kokius nors dalykus, o didysis sportas reikalauja labai didelių pinigų. Manome, kad tai yra problema, kurią ateityje komisija turi nagrinėti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėt į visus klausimus. Dabar turim apsispręsti, ar pritariam po pateikimo. Ar yra norinčių kalbėti dėl pateikimo? Norinčių kalbėti nėra. Taigi galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, nors darbotvarkėje numatytas svarstymas ir priėmimas, tačiau aš manau, kad šie dokumentai turi tam tikrą ir norminę prasmę, todėl, matyt, mes neturėtume skubėti jų priimti, o daryti normalią procedūrą, t.y. prašyti komitetų pasvarstyti šiuos abu projektus. Todėl aš siūlau pagrindiniu komitetu būti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, ir tuo baigtume šį darbotvarkės klausimą. Niekas tam neprieštarauja? Gerai. Taigi Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – pagrindinis. Taigi baigiam rezervinį ketvirtąjį klausimą.

Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1028(2) (svarstymas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1029(3) (svarstymas)

Dabar, gerbiamieji kolegos, galėtume rezervinį 2a ir 2b klausimus – Prezidento įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1028(2) ir Vyriausybės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-1029(3). Buvo numatyta skubos tvarka. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir pritarė, Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas svarstė ir pritarė. Taip. Mes turime trečią Vyriausybės įstatymo projektą. Jis dabar vadinasi “Vyriausybės įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas”. Ar būtų norinčių kalbėti dėl abiejų įstatymų? Galite iš tribūnos. L.Sabutis nori kalbėti? Prašom. Kalbės L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, išties pataisa, kuri buvo pateikta Seimo nario Č.Juršėno, komitete buvo įvertinta. Kiek tai susiję su Prezidento pareigų perėmimu ir santykiu su Vyriausybe, buvo siūlyti du įstatymų pakeitimai, t.y. Vyriausybės įstatymo 8 straipsnio pakeitimas ir Prezidento įstatymo 6 straipsnio pakeitimas. Aš kalbu, ir mes, komitetas, vertinam tuos du straipsnius. Ryšium su tuo pasiūlyti ir kiti Vyriausybės įstatymo straipsnių pakeitimai. Mes pasiūlėme rengėjams kitus suderinti su rengiamu visu Vyriausybės įstatymu ir padarėme kitų straipsnių svarstymo pertrauką, o šiems dviem pritarėme. Pritarėme dėl to, kad tai vis dėlto atitiktų Konstitucijos raidę ir dvasią, t.y. po priesaikos kitą dieną Prezidentas pradeda vykdyti pareigas ir tą dieną (galbūt galima pamąstyti ir procedūros prasme, kada) savo įgaliojimus grąžina…

PIRMININKAS. Pone Sabuti, atsiprašau, kad aš įsiterpiu, tą pačią dieną. Po priesaikos tą pačią dieną pradeda eiti pareigas ir grąžinami įgaliojimai.

L.SABUTIS. Atsiprašau, žodelio “pačią” nėra. Tekste yra “tą dieną”. Mes pritariame tokiam tekstui, kad tą dieną, kai naujasis Respublikos Prezidentas pradeda eiti pareigas, tada grąžina įgaliojimus. Manau, kad mes iš tikrųjų suderintume visų trijų įstatymų vienodą sampratą, taikymą, todėl komitetas pritaria ir siūlo Seimui tuoj pat svarstyti ir priimti.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Ar norėtų tarti baigiamąjį žodį Č.Juršėnas? Turim apsispręsti, ar pritariam po svarstymo. Norinčių kalbėti daugiau nėra. Galim pritarti po svarstymo ir pritariam, taip?

Gerbiamieji kolegos, mes tikrai esam pasiryžę jį priimti, tačiau formaliai turim gauti dar Seimo Pirmininko siūlymą taikyti ypatingos skubos tvarką, todėl priėmimą grynai dėl techninių problemų atidėsim šiek tiek vėlesniam laikui.

Toliau aš galiu pasiūlyti 15 min. visiems išgerti rytinės kavos puodelį. Prieš išeidami išgerti kavos puodelio (pertrauka iki 10.50 val.), prašom registruotis. Registracija. Pertrauka iki 10.50 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiam darbą, pertrauka baigėsi. Prašau visus rinktis į savo vietas, tęsiame posėdį.

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1005(2) (priėmimas)

1-5 darbotvarkės klausimas – Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. P-1005(2). Priėmimas. Pranešėjas – viceministras E.Žilevičius. Kviečiame į tribūną pranešėją.

E.ŽILEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateikto Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo galutinė redakcija, t.y. 2 variantas, skambėtų taip: “Biudžetinės įstaigos susidėvėjusias ar joms nereikalingas materialines vertybes nurašo ar realizuoja ir gautas pajamas naudoja Lietuvos Respublikos įstatymų ar Vyriausybės nustatyta tvarka” . Prašom priimti.

PIRMININKAS. Taigi 1 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų daugiau nėra. Galime pradėti priėmimą ir kalbėti dėl viso įstatymo. 4 – už, 4- prieš. Ačiū, pranešėjau. J.Listavičius nori kalbėti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnį reikėjo keisti, kadangi dalis jo nuostatos prieštaravo kitiems galiojantiems įstatymams. Padarytas pakeitimas, kurį čia minėjo Vyriausybės atstovas, dabar atitinka ir Lietuvos Respublikos įstatymus, ir Vyriausybės nuostatas. Aš kviečiu už jį balsuoti, drauge pritardamas įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti nėra? Kalbas dėl balsavimo motyvų baigiame. Registruojamės. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Registracija vyksta. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 37.

PIRMININKAS. Už – 38. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Balsavus už 38 Seimo nariams Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 ir 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-927 (priėmimas)

1-6 darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 ir 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-927. Priėmimas. Pranešėjas – ministras A.Čaplikas.

Prašom.

A.ČAPLIKAS. Pritarus Seimui Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimams, gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių tvirtinimas būtų priskirtas savivaldybių kompetencijai. Tai, mūsų manymu, yra visiškai teisinga. Tai padėtų savivaldybėms operatyviau reaguoti į pažeidimus, nustatyti sau priimtinas taisykles. Siūlau pritarti. Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstyta ir pritarta. Pastabų negauta. Tiesa, vieną pastabą, matyt, turi ponas A.Sabutis.

PIRMININKAS. Taigi pasiūlymų ir pastabų raštu nėra. L.Sabutis nori kalbėti. Galime kalbėti, matyt, dėl viso įstatymo.

L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėl viso įstatymo. Čia labai trumpa redakcija, ir apie tai pranešėjas pasakė. Rašant 1 straipsnį, arba 5 straipsnio antrosios dalies pakeitimą, galėtų būti ne “savivaldybių tarybos gali tvirtinti taisykles”, o tiesiog “savivaldybių tarybos tvirtina taisykles”. Toliau kaip tekste. Juk ir 110 straipsnis tą patį sako: savivaldybių tarybų patvirtintų taisyklių. Todėl čia labai nedidelė pastaba, bet tikslesnė.

PIRMININKAS. Ar priima pranešėjas?

A.ČAPLIKAS. Taip, priimu. Dėkojam ponui L.Sabučiui už pastabą.

PIRMININKAS. Taigi išbraukiamas žodelis “gali” ir suderinamas tekstas. Daugiau norinčių kalbėti nematau. Gerbiamieji kolegos, baigiame diskusiją. Dar kartą registruojamės. Kol vyksta registracija, aš Seimo narius, kurie yra Seimo rūmuose, kviečiu rinktis į salę, nes mums reikės balsuoti dėl konvencijos. Tam reikės 57 Seimo narių balsų. Dar sykį kviečiu ir įjungiu visus esamus skambučius. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Jau artėjame prie… (Balsas salėje) Taip. Gerai. Dabar balsuojame dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 ir 110 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 48.

PIRMININKAS. Už – 49. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Ir susilaikiusių nėra. Balsavus už 49 Seimo nariams Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 ir 110 straipsnių pakeitimo įstatymas yra vienbalsiai priimtas.

Gerbiamieji kolegos, gal kol kas šiek tiek sukeiskime mūsų darbų eigą: nesvarstykime 1-7 klausimo, o imkime 1-8a ir 1-8b. Galime, viceministre? Galime.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9, 10, 11, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1008 (svarstymas). Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai Nr.P-1009 (svarstymas)

Pradedame darbotvarkės 1-8a ir 1-8b klausimus – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9, 10, 11, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-1008 ir Valdininkų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1009. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas pirmajam įstatymo projektui pritarė su išlygomis. Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas taip pat pritarė su išlygomis. Be to, Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas svarstė antrąjį įstatymo projektą ir jam pritarė, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas atidėjo ir prašė Biudžeto ir finansų komiteto išvados. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiam įstatymo projektui.

Dabar svarstymas. Toliau spręsime, ką daryti su šiais įstatymų projektais. Yra užsirašę kalbėti du Seimo nariai, matyt, dėl abiejų įstatymo projektų.

S.Burbienė. Prašom į tribūną.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šituose įstatymų projektuose yra siūloma spręsti valdininkų atsakomybės už valstybės ir savivaldybės įmonių veiklą klausimą. Tačiau ar iš tikrųjų taip, kaip yra siūloma, bus geriau išspręstas atsakomybės klausimas? Pirmiausia neaišku, ar į valdininkų funkcijas įeina funkcija dalyvauti valdybų darbe ir turėti daug įtakos savivaldybių ir valstybės įmonių valdymui, ar tai yra papildoma valstybės tarnautojų funkcija? Jeigu tai yra papildoma funkcija, aišku, už ją reikia užmokėti. Bet jeigu tai įeina į jų funkcijas, yra tai, už ką jie atsako būdami valdininkai viename ar kitame poste, už tokį darbą papildomai mokėti nereikia, nes už tai jau yra mokamas atlyginimas.

Kadangi pateiktame projekte valdininkams siūlomas tantjemas rekomenduojama pavadinti šiek tiek kitaip (taip siūlo mūsų komitetas, t.y. Ekonomikos komitetas ir, atrodo, Biudžeto ir finansų komitetas), taigi, jeigu yra siūlomas papildomas atlyginimas, atrodo, kad pagal tai į valdininkų funkcijas šios funkcijos neįeina. Tačiau jeigu valdininkas atlieka papildomą darbą, kuris yra prilyginamas kūrybiniam darbui ir ta pačia tvarka jam galima už jį mokėti, tada pasidaro neaišku, kodėl gi tie pinigai yra mokami ne jam, o pervedami į biudžetus?

 Tokiu būdu, matyt, norima pinigus perskirstyti ir tuos valdininkus, kurie dirba mažiau pelningose įmonėse ir daugiau pelningose įmonėse, arba netgi jų viršininkus kokiu nors būdu papildomai apdovanoti. Tačiau iš tokio apdovanojimo pasidaro šiek tiek neaišku, kaip tada su asmeniniais kiekvieno valdininko darbo rezultatais. Jeigu valdininkas dirba vienos ar kitos įmonės valdyboje, turėtų būti vertinami jo darbo rezultatai.

Jeigu yra didinama atsakomybė už pelningą įmonės veiklą, visada iškyla klausimas, kad valstybės ir savivaldybės įmonės ne visada gali būti pelningos, nes dalis jų atlieka socialines funkcijas. Todėl socialinę funkciją atliekanti įmonė ne visada gali būti taip pat tvarkoma kaip ir visos kitos grynai pelno siekiančios įmonės. Taigi siūlomas ir Valdininkų įstatymo, ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimas, mano supratimu, neduos to efekto, kurio laukiama, t.y. nepadidins valdininkų atsakomybės ir efektyvumo. Kartais tai gali sukelti ir priešingus reiškinius, nes valdininkai taip pat bandys rinktis vieną ar kitą įmonę, ypač savivaldybėse, kurios yra lyg ir nutolusios nuo valstybės kontrolės, ir iš to gali kilti daug visai nenumatytų reiškinių.

Mano supratimu, šis įstatymo projektas neišryškina valdininkų atsakomybės ta prasme, kad visi pinigai eis į kažkokį bendrą fondą, vadinasi, asmeninės atsakomybės beveik nelieka. Kita vertus, pasidaro neaišku, ar tikrai tas dideles algas, kurios yra mokamos kai kuriems valdininkams, o tokių yra ne taip mažai, dar reikia padidinti tokiom priemokom, kaip yra siūloma, jeigu tai jau įeina į jų funkcijas? Todėl aš šitam įstatymo projektui nepritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R.Didžioką.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš komiteto vardu kalbėsiu apie įstatymą Nr.P-1008. Komitetas svarstė šį projektą ir nutarė pritarti su išlygomis. Už balsavo 9 komiteto nariai, prieš – 1, susilaikė 1. Komitetas siūlo projekto autoriams šešias išlygas. Jūs turite komiteto protokolo išrašą. Ir aš jums leidus trumpai pakomentuosiu kiekvieną iš šių išlygų.

Pirmoji išlyga yra redakcinio pobūdžio, ir manau, kad išbraukus 9 straipsnio trečią sakinį: “valdyba arba administracijos vadovas ir toliau galės sudaryti specializuotas tarybas, kadangi niekur kitur, t.y. įstatyme, tai nėra draudžiama”…

Antrąja išlyga komitetas siūlo šiek tiek kitokią įstatymo 10 straipsnio penktosios dalies redakciją. Konkrečiai siūloma: jeigu įmonė dirba nuostolingai, steigėjas privalo svarstyti klausimą, ar administracijos vadovas tinka užimamoms pareigoms. Jeigu jūs pažiūrėsite į autorių siūlomą variantą, tai pastebėsite, komitetas siūlo šiek tiek nuosaikesnę, švelnesnę redakciją, tiesiog šio sakinio redakciją. Trečioji išlyga ir jos svarstymas, būtent projekto 3 straipsnio pirmosios dalies svarstymas, sukėlė daugiausia diskusijų komitete. Prieš tai kalbėjusi mano kolegė ponia S.Burbienė kaip tik daugiau akcentavo diskusijas, susijusias su šiuo straipsniu. Komitetas iš dalies pritarė autorių siūlymui, tačiau truputį redagavo šio straipsnio, kaip jau minėjau, 11 straipsnio pirmosios dalies, redakciją. Tos redakcijos esmė ta, kad siūloma mokėti ne tantjemas, o siūloma mokėti už darbą valdininkams premijas iš grynojo pelno. Aš, jeigu leisite, trumpai komentuodamas galiu pabrėžti argumentus, kurie buvo išdėstyti komitete.

Už papildomą darbą, kuris yra dirbamas arba kurį atlieka valdininkai savivaldybės ar valstybės įmonių valdybose, turi būti mokama.

Antroji nuostata. Vis dėlto tas darbas dažniausiai atliekamas pagrindinėje darbovietėje darbo metu, todėl siūloma netaikyti “tantjemų” sąvokos kaip papildomo atlyginimo, o, kaip aš jau minėjau, steigėjo sprendimu taikyti papildomą apmokėjimą, kurį mes pavadinom premijomis. Aš jau susipažinau su Biudžeto ir finansų komiteto išvada, kur siūloma pavadinti priemokomis. Manau, kad tai nekeičia esmės. Bet mes komitete vis dėlto rekomendavome atsisakyti “tantjemų” sąvokos ir tantjemų mokėjimo.

Ketvirtąja išlyga siūloma padidinti įmonės valdybos narių atsakomybę, numatyti galimybę atšaukti valdybos narius. Konkrečiai siūloma, kad jeigu įmonė dirba nuostolingai, steigėjas privalo svarstyti valdybos narių atšaukimo iš valdybos klausimą.

Tai buvo įstatymo 11 straipsnio ketvirtosios dalies nauja redakcija. Ir kitos dvi, 5 ir 6 siūlomos komiteto redakcijos, yra daugiau redakcinio pobūdžio ir jos esminių pataisų neteikia. Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad komitetas pritarė projektui su išlygomis. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Daugiau kalbančių nėra. Aš kviečiu viceministrą A.Bartulį tarti baigiamąjį žodį diskusijoje, ir spręsim, ką toliau darysim. Gerbiamasis viceministre, prašom apžvelgti gautus pasiūlymus: ir atskirų Seimo narių (matau, J.Razma yra pateikęs pasiūlymų dėl abiejų projektų), ir kitų komitetų pasiūlymus taip pat… Prašom.

A.BARTULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šių projektų svarstymas, kaip jūs jau pastebėjote, vyko komitetuose ir pasiūlymų gausa verčia atkreipti dėmesį į kai kurias pateiktas pastabas bei priimti tam tikrus principinius sprendimus. Reaguodamas į gerbiamosios Seimo narės S.Burbienės iškeltus argumentus norėčiau pasakyti, kad, kaip ir suprato Seimo narė, yra bandymas padidinti valdininkų atsakomybę. Bet šitų akcijų turėtojų ir valstybės turto valdymo specifika yra ta, kad, skirtingai nuo privačios nuosavybės, kai savininkas turi savo akcijas ir už jas jis per valdymo organus atsako, valdyti valstybės akcijas… vis tiek negalima šito valdymo suasmeninti iki personalinės vieno valdininko atsakomybės. Vis tiek tai yra institucijos valdymas, kolektyvinis valdymas. Jūs Seime jau esate priėmę Valstybės turto fondo įstatymą. Tai čia irgi yra bandymas, kiek įmanoma, sukoncentruoti valdymą vienos institucijos rankose ir dar labiau sustiprinti atsakomybę. Bet kaip jūs pastebėjote priimdami tuos įstatymus, valdininko personalinės atsakomybės visiškai realizuoti neįmanoma, todėl kolektyvinės atsakomybės institucijos, kurios valdo valstybės turtą, vis dėlto išlieka.

Kitas jūsų klausimas – ar tai papildomas darbas, ar tai tiesioginis darbas? Taip, turiu pasakyti, kad tai papildomas darbas, nes įmonių akcijų paketas privatizavimo procese nuolat juda ir institucijos, pavyzdžiui, ministerijos, turi departamentus, kurie atlieka, konkrečiai, koordinavimo, kuravimo, parengiamąjį valdymo darbą, bet konkrečius sprendimus dėl turto valdymo, naudojimo, disponavimo priima ministerijų kolegijos. Taigi yra kolegialūs organai, o tie departamentai atlieka tik parengiamąjį darbą. Departamente yra 7 – 8 žmonės, paprastas mūsų Ūkio ministerijos pavyzdys, o mes valdom 253 įmonių akcijų paketus, todėl neįmanoma šiems 7 – 8 žmonėms personaliai valdyti visas įmones... Todėl įtraukiami į darbą visi ministerijos specialistai. Tuo labiau kad Seime yra priimtas Akcinių bendrovių įstatymas, kuriame įpareigojama per tris mėnesius patvirtinti metinės atsakomybės balansus ir suorganizuoti akcininkų susirinkimus. Todėl suprantate, kad tie 7 žmonės, kurių tiesioginė funkcija būtų valdyti tą valstybės turtą, tikrai… Todėl tai ir yra įvairių specialistų darbas, institucijų ir vidaus institucijų darbas, ir šitas dalinis apmokėjimas, nori nenori, neįmanomas individualiai, jis irgi yra kolektyvinis.

Jeigu kalbėsime apie pagrindinio komiteto, Ekonomikos komiteto, pateiktas išlygas, tai mes iš esmės joms pritarėme.

1 straipsnio, 9 bazinio straipsnio, pirmajai išlygai mes pritarėme. Antrajai išlygai taip pat pritarėme. Bet dėl trečiosios išlygos mes norėtume atkreipti Seimo narių dėmesį, nes čia nuomonės skiriasi, ir Seimo narių individualios, ir komitetų nuomonės skiriasi. Mes manome, kad bazine nuomone reikia laikyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę, kur laikomasi nuostatos, dėl ko reikėtų pritarti. Kadangi Finansų komiteto nuomonė neiškreipia sistemos ir įsikomponuoja į šiandien galiojančius įstatymus, aš turiu omenyje Biudžetinės sandaros įstatymą, kuriame yra aiškiai apibrėžta biudžetinių lėšų sąvoka ir nebiudžetinių lėšų sąvoka, todėl pritarti nuomonei iš viso išbraukti tokią kategoriją kaip nebiudžetinės lėšos ir griauti tą mechanizmą, kaip siūlo ponas J.Razma, šitas priemokas pervesti į biudžetą, suteikti biudžetinių lėšų statusą toms lėšoms, aš manyčiau, tikrai sunku. Todėl manyčiau ir siūlyčiau visiems Seimo nariams pritarti Finansų komiteto nuostatai, kad tai galėtų būti priemokų statusas, nebiudžetinių lėšų statusas, kurios būtų akumuliuojamos ne į biudžetą, kaip siūlo Seimo narys J.Razma, o į tą instituciją, kuri ir vykdo tas steigėjo funkcijas ir turto valdymo funkcijas, ir Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri ir šiandien galioja, valdininkui ne daugiau kaip iki dviejų mėnesinių atlyginimų skiria priemokas kaip už papildomą darbą. Dėl to aš prašysiu priėmimo metu palaikyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę ir balsuoti už ją, o ne už Ekonomikos komiteto, kurios idėja yra panaši, tik premijų statusas yra vėl platesnis dalykas: yra premijų dalis, kuri įskaitoma į sąnaudas, yra premijų dalis, kuri išmokama iš grynojo pelno. Todėl Biudžeto ir finansų komiteto priemokų formuluotė, naudojant tą definiciją kaip priemokas, Vyriausybei yra priimtinesnė.

Toliau mes pritariame likusioms Ekonomikos komiteto pateiktoms išlygoms.

Kalbėdami apie Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto nuostatas, mes nenorėtume pritarti jų 1 punktui ir išbraukti mūsų siūlomo projekto 5 straipsnio antrąją dalį, nes rengdami projektą Vyriausybėje mes vadovavomės Teisingumo ministerijos pasiūlymu, kad tam tikros specifikos valstybės ir savivaldybių įmonių valdyme ir toks platus reorganizavimo galimybių spektras tikrai nėra reikalingas ir būtinas, juo labiau kad valstybė valdo visą paketą.

Dėl fizinių asmenų teisės atlikti auditą ir dėl galimybės sudaryti audito sutartis su pačia įmone. Mes manytume, kad tai yra tikrai diskutuotinas klausimas, ypač dėl audito sutarties sudarymo su pačia įmone. Tam mes nenorėtume pritarti, nes šita įstatymo nuostata, kad steigėjas parenka auditorių… Mes šitą praktiką vykdome ir aš galiu pateikti visiškai neseną pavyzdį – Ignalinos atominės elektrinės, kur mes, kaip steigėjai, parinkome auditą, o po to surašėme trišalę sutartį. Mes iš esmės beveik realizuojame šito komiteto siūlomą idėją, nes tai yra ne dvišalė sutartis – tarp steigėjo ir auditoriaus, o trišalė – tarp steigėjo, įmonės ir auditoriaus. Todėl manome, kad netikslinga iš esmės keisti dabartinę įstatymo formuluotę. O dėl to, kas gali atlikti auditą, manyčiau, tai reikėtų palikti vėlesniam etapui, nes šiandien rengiamas Audito įstatymas bus bazinis įstatymas. Ten bus reglamentuota, kas gali atlikti auditą, kokios institucijos, juridiniai, fiziniai asmenys ir visa kita. Mes manome, kai Seimas priims Audito įstatymą, tada jau visi kiti įstatymai, kuriuose bus kalbama apie auditus, bus lydintieji. Bet svarbiausia, kad pirmiausia turėsime bazę, nes šiandien mes Audito įstatymo neturime, o turime tik Vyriausybės nutarimą, kuris reglamentuoja audito atlikimo tvarką. Todėl manome, kad jeigu komitetas nebūtų kategoriškas ir nesiūlytų balsuoti dėl 2 punkto, prie jų siūlomų idėjų Seimas galėtų dar kartą grįžti.

Kalbėdamas dėl gerbiamojo Seimo nario J.Razmos pasiūlymų, aš jau minėjau, kad iš principo remdami Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą dėl šitų priemokų statuso, manytume, kad tikrai reikėtų negriauti Biudžetinės sandaros įstatymo kategorijų – biudžetinių lėšų ir nebiudžetinių lėšų. Nesiūlytume, kad šitos priemokos galėtų būti pervestos į savivaldybių ir valstybės biudžetus. Tiek pastabų dėl pirmo projekto. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Jau komentavo jūsų Savivaldybės ir valdymo reformų komiteto…

A.BARTULIS. Ne, aš komentavau, kad mes… kur jūs siūlote išbraukti… Jūs apie tą dalį kalbėjote, taip? (Balsas salėje) Aš tą komentavau, gerbiamasis Seimo nary. Rengdami projektą Vyriausybėje, mes vadovavomės Teisingumo ministerijos išvadomis, kurias aš galėčiau netgi pacituoti. Teisingumo ministerija mano, kad Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme turėtų būti sumažintas reorganizavimo modelių skaičius, nes pagrindinis akcijų turėtojas, pagrindinis steigėjas ir valdytojas – valstybė arba savivaldybė. Todėl tikrai nebūtina šitą nuostatą palikti. Juo labiau kad ją ir realizuoti būtų sunku, kai jau reorganizuotas įmones padaro veikiančiomis įmonėmis ir visa kita. Mes manome, kad užtenka šitų dviejų ankstesnių modelių.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš drįsčiau pasiūlyti padaryti svarstymo pertrauką. Jūs galėtumėte parengti pagal priimtas išlygas projektą, tada mes greitai galėtume pritarti po svarstymo ir iš karto po to daryti priėmimą. Ar galime taip sutarti?

A.BARTULIS. Gali būti ir jūsų siūlomas variantas, bet aš nematau… kadangi Ekonomikos komiteto išlygoms mes pritarėme, tai yra redakcijai, o mes pritarėme Biudžeto ir finansų komiteto principinei nuostatai ir alternatyviai balsuojant tai truktų 5 minutes. Taip mes galėtume išspręsti tą ginčytiną klausimą, kuris yra tarp Biudžeto ir finansų komiteto, Ekonomikos komiteto ir Seimo nario J.Razmos.

PIRMININKAS. Jūs siūlote pritarti po svarstymo ir pateiksite priimti alternatyvą, taip?

A.BARTULIS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai, tada ačiū. Ar galime pritarti po svarstymo? Galim. Norite kalbėti dėl balsavimo motyvų, taip?

L.Sabutis. Prašom. Ar pritariame po svarstymo dėl balsavimo motyvų?

L.SABUTIS. Taip, dėl balsavimo motyvų ir labai trumpai norėčiau vis dėlto pranešėjo paprašyti į pateiktą įstatymo projektą dėl Valstybės ir savivaldybių įmonių kai kurių straipsnių pakeitimo… Mes komitete svarstėme, vertinome, todėl siūlome nesudėtingą ir priimtiną redakciją, bet kartu mes norime, kad būtų atsakyta… jūs paaiškinote, kad vėliau bus dėl audito sprendžiama kitais įstatymais. Jeigu taip bus iš tikrųjų greitai – gerai, o jeigu ne – mes vis dėlto prašytume atsižvelgti. Ypač svarbios yra Valdininkų įstatymo 16 straipsnio pataisos. Mes taip pat nekeisdami jūsų siūlytos redakcijos, sutiktume, jog žodis “tantjemos”, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas, būtų išverstas į “priemokas”. Taigi mes pritariame jūsų tezėms ir Biudžeto ir finansų komiteto suredaguotam 16 straipsniui. Mes manome, kad tai be jokių pakeitimų galima priimti. O dėl įmonių dar reikėtų pasitarti.

PIRMININKAS. A.Sysas nori kalbėti prieš. Prašom.

A.SYSAS. Aš negalėčiau pritarti Valdininkų įstatymo 16 straipsniui, nes iš principo…

PIRMININKAS. Atsiprašau, mes dabar kalbame dėl Įmonių įstatymo pataisų. Tai dėl to kalbėkime. Vėliau kalbėsime dėl Valdininkų įstatymo. Tada jūs nekalbate, taip? (Balsas salėje)

Taigi, ar galime bendru sutarimu pritarti pirmam įstatymo projektui -Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po svarstymo. Galim, taip? Ačiū. Taigi pritariam.

Dabar dėl antro įstatymo projekto – Valdininkų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.

A.BARTULIS. Kadangi vis tiek yra kaip lydintysis dokumentas, ir pagrindinis projektas ir lydintysis vienas su kitu siejasi, todėl aš neišvengiau komentarų kalbėdamas pirmuoju klausimu. Dar kartą norėčiau pakartoti tą teiginį ir Seimo nariams siūlyti, kad Biudžeto ir finansų komiteto redakciją laikytų pagrindine šioje diskusijoje. Nepritariama Ekonomikos komiteto gerbiamojo Seimo nario J.Razmos alternatyviems pasiūlymams. Kaip projekto autoriai manytume, kad reikėtų pritarti tai redakcijai, kurią pateikė Biudžeto ir finansų komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir Sysas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti po svarstymo.

A.SYSAS. Aš negalėčiau pritarti. Noriu pakartoti, kad iš principo tai prieštarauja valdininkų apmokėjimo tvarkai ir rengiamai Tarnybos įstatymo tvarkai. Mes vis dėlto turėtume greičiau išspręsti valdininkų darbo apmokėjimo klausimą. Aš suprantu šitą pasiūlymą kaip papildomą darbo užmokestį valdininkams, kurie ir taip turi atlikti šitą darbą. Todėl aš negaliu pritarti šitai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės. Buvo siūlymas nepritarti. Viceministras siūlo pritarti, ponas A.Sysas siūlo nepritarti, taigi apsispręsime balsuodami. Registracija. Balsuosime dėl Valdininkų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, ar pritariame jam po svarstymo. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Balsuojame dėl to, ar pritariame po svarstymo Valdininkų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už – 45, prieš – 13, susilaikė 15, taigi po svarstymo yra pritarta ir Valdininkų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.

Lietuvos Respublikos Konvencijos dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-980 (priėmimas)

Dabar, gerbiamieji kolegos, galime turbūt grįžti prie darbotvarkės 1-7 klausimo – Konvencijos dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo ratifikavimo įstatymo projekto Nr.P-980. Priėmimas. Pranešėjas – viceministras A.Bartulis. Nacionalinio saugumo komitetas svarstė ir pritarė, Ekonomikos komitetas svarstė ir pritarė. Įstatymas iš dviejų straipsnių. Ar norėtumėte ką nors tarti?

A.BARTULIS. Ne. Aš tik norėčiau padėkoti komitetams už konstruktyvų svarstymą. Kadangi anksčiau plenariniame posėdyje pateikiau konvencijos esmę ir jos būtinumą ratifikuoti, kviesčiau Seimo narius atlikti šitą tikrai svarbią misiją, ne tik ratifikuoti, bet ir paskirti, kur yra numatyta antrame punkte, Ūkio ministeriją kaip visos šitos konvencijos kontrolės ir įgyvendinimo koordinatorę.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar galime pradėti priėmimą pastraipsniui, ar galime iš karto dėl viso? Dėl viso, taip? A.Katkus nori kalbėti dėl viso įstatymo. Taigi pastraipsniui nepriiminėsime, nes tiktai du straipsniai.

A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų komitetas, t.y. Nacionalinio saugumo komitetas, svarstė šį projektą. Tai yra labai fundamentalus, atitinkantis visas Europos Sąjungos nuostatas. Aš siūlau pritarti ir balsuoti už visą projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Patackas nori kalbėti dėl cheminio ginklo uždraudimo, ne? Nenori kalbėti. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Konvencijos dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo ratifikavimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 81.

PIRMININKAS. Už – 82. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Balsavus už 82 Seimo nariams Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Konvencijos dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo ratifikavimo vienbalsiai yra priimtas. Balsavus už 82 Seimo nariams.

Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1028(2) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, jeigu galėtume dar grįžti prie darbotvarkės rezervinio 2a klausimo, t.y. Prezidento įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1028(2). Mes neseniai jam pritarėme po svarstymo. Seimo Pirmininkas siūlo šį įstatymą svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka, kartu siūlydamas Vyriausybės įstatymo nedidelę, analogišką pataisą palikti vėlesniam laikui, kai svarstysime visą bendrą įstatymą. Ar pritariame ypatingai skubai Prezidento įstatymo pataisom? Pritariame. Niekas neprieštarauja.

Č.Juršėnas tribūnoje. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, mes tą dalyką, kaip prisimenate, nagrinėjome ir Seime, ir dviejuose komitetuose. Pastabų nebuvo. Todėl aš prašyčiau priimti. Tiktai, gerbiamasis pirmininke, aš noriu pasakyti savo nuomonę dėl Vyriausybės įstatymo 8 straipsnio pakeitimo. Išliks tam tikras nesmagumas, jeigu mes nepriimsime to antrojo įstatymo. Bet čia, suprantama, Seimo valia. Svarbu nors vieną įstatymą pataisyti. Nors, man atrodo, jeigu jau darome gerą darbą, tai darykime iš karto dvigubą.

PIRMININKAS. Na, aš negaliu nei komentuoti, nei daugiau ką pasakyti. Seimo Pirmininkas siūlo svarstyti tik vieną įstatymą ir…

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš nesiginčiju. Aš pasakau tik savo nuomonę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Prezidento įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas. Vienas straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų: 4 – už, 4 – prieš.

L.Sabutis norėtų tarti žodį. Prašom.

L.SABUTIS. Aš kalbėjau ir svarstymo metu, ir dabar, priėmimo metu, taip pat siūlau šią pataisą priimti. Tokiu būdu tai atitiktų Konstitucijos normas ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes matėme, kad tuose įstatymuose yra tam tikrų neatitikimų, nors tai yra procedūriniai dalykai, bet vis tiek viskas turėtų būti suderinta. Dabar, kai Konstitucinis Teismas dar papildomai išaiškino, kaip, kas, kada turi būti perduodant pareigas, grąžinant įgaliojimus, mes šitą galime padaryti, nors galėtume vadovautis ir vien Konstitucinio Teismo išaiškinimu, bet visai neblogai yra sutvarkyti ir šitą įstatymą.

Dėl Vyriausybės įstatymo. Kadangi Vyriausybė po kelių dienų pateiks daugiau pataisų, tai kartu ten bus galima suvienodinti šitas normas. Šiaip vis tiek aukščiau už viską yra Konstitucinis Teismas. Bet dėl šito vieno jokios problemos nėra. Kad nereikėtų kas antrą dieną grįžti prie Vyriausybės įstatymo, tai premjeras prašė palikti kartu su visais kitais pasiūlymais.

PIRMININKAS. Dar sykį registruojamės. Balsuosime dėl Prezidento įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai.

Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad Prezidento įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 82.

PIRMININKAS. Už – 83. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Balsavus už 83 Seimo nariams Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, baigiame mūsų darbus prieš pertrauką. Dabar pertrauka iki 12.00 val. Nuo 12.00 val. svarstysime “Telekomo” klausimą, ir tik “Telekomo”, ne kokį nors kitą – ne Vyriausybės, ne privatizavimo, ne dar kokį nors. Taigi pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą. Pertrauka baigėsi. Prašom visus sėsti į savo vietas. Posėdis tęsiamas.

Ir kompleksinis klausimas dėl “Telekomo” ir telekomunikacijų paslaugų, aš taip sąlygiškai jį pavadinsiu. Tai penki skirtingi projektai. Kai kurie iš dalies panašūs vienas į kitą. Tai R.Smetonos teikiamas Seimo nutarimo projektas, registracijos Nr.P-1027(2), E.Kunevičienės teikiamas Seimo rezoliucijos projektas, registracijos Nr.P-1027(2)A2, J.Šimėno teikiamas Seimo nutarimo “Dėl telekomunikacijų paslaugų tarifų nustatymo” projektas, registracijos Nr.P-1027(2) 2A, Č.Juršėno Seimo rezoliucijos projektas, registracijos Nr.P-1027(2) 3A ir P.Katiliaus ir A.Vidžiūno teikiamas bendras Seimo rezoliucijos projektas, registracijos Nr.P-1027(2) 4A.

Dėl procedūrų. Gerbiamieji kolegos, mes Seniūnų sueigoje esam aptarę, kad po trumpų pateikimo procedūrų toliau bus bendra Statute numatyta diskusija, kurios pabaigoje apsispręsime dėl to, kurį iš penkių šiandien esančių projektų imame kaip pagrindinį projektą, kurią alternatyvą pasirenkame, ir toliau spręsim, ką daryti. Jeigu bus pasirinkta rezoliucija, galėsim spręsti, ar ją redaguoti, ar priimti iš karto, kaip numatyta Statute.

Dabar pradedam pateikimo procedūras. Aš tik noriu dar sykį priminti, kad esam susitarę, jog po pateikimo mes formaliai nebalsuojam dėl pateikimo, o balsuojame tik pabaigoje, po viso svarstymo. Ir esam sutarę, kad pateikimo metu daug klausimų neužduodam, galbūt po kelias minutes klausimams.

A.Salamakinas – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū. Pagal eiliškumą jūsų penktas projektas, t.y. pono A.Vidžiūno ir pono P.Katiliaus, yra išdalytas šiandieną rytą. Pagal Statutą jis negali būti svarstomas, nes turi praeiti para nuo išdalijimo Seimo nariams.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs nevisiškai tiksliai prisimenat Statutą. Yra svarstomi rezoliucijos projektai ir po to, kai bus apsispręsta dėl pagrindinių rezoliucijų, juos bus galima redaguoti. Jeigu jūs pritarsite ir norėsite dalyvauti redakcinėje komisijoje, mes tikrai, manau, ir jus įtrauksime į redakcinę komisiją. Šiuo atveju kiti projektai, jūs matote – ir ponios E.Kunevičienės, ir pono J.Šimėno, – išdalyti kur kas anksčiau. Taigi juos redaguojant gali atsirasti ir tas projektas, kurį jūs matote šiandien įregistruotą kaip pono P.Katiliaus ir pono A.Vidžiūno. Jeigu ponas A.Salamakinas mano, kad šiandien procedūrinės problemos yra svarbiau negu toks svarbus dalykas kaip telekomunikacijų problema, tai mes galim susitarti ir daryti pertrauką, dabar išsiskirstyti. Tai gerai, mes sutarėm. Viskas gerai, pone Salamakinai, sutariam? Ačiū, pone Salamakinai. Aš džiaugiuosi, kad bendru sutarimu mes priėmėm šitą sprendimą.

Dabar iš eilės siūlau pateikimus – taip, kaip yra įregistruoti projektai. Pirmasis kalbėtų R.Smetona, po to E.Kunevičienė, J.Šimėnas, Č.Juršėnas ir t.t. Taigi kviečiu į tribūną R.Smetoną.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl pasiūlymo Vyriausybei atšaukti ryšių ir informatikos ministro R.Pleikio 1998 m. sausio 29 d. pasirašytą įsakymą “Dėl telekomunikacijų paslaugų tarifų pakeitimo” Nr.2-T” projektas Nr.P-1027(2) (pateikimas)

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt retas kuris valdžios sprendimas sulaukė tokios gyventojų, specialistų, politikų reakcijos kaip nutarimas padidinti “Lietuvos telekomo” paslaugų tarifus. Vieni įsitikinę, kad šis įkainių pakėlimas neišvengiamas, atitinka mūsų valstybės, mūsų piliečių interesus, kad tai tiesiog dovana mums visiems. Kiti mano, kad tai nusikaltimas, provokacija, beprotybė. Nuomonės labai skirtingos.

Aš dėkoju tiems Seimo nariams, kurie savo parašais parėmė siūlymą svarstyti šį klausimą čia, Seime. Viliuosi, kad jeigu būčiau pasiūlęs ir kitiems Seimo nariams, pasirašiusių būtų dar daugiau, bet šiandien yra puiki galimybė pritarti tai nuomonei. Kai kas, norėdamas išvengti šio svarstymo Seime, abejoja, ar mes turime tokią teisę, ar turime teisę svarstyti šį klausimą ir siūlyti Vyriausybei panaikinti ministro R.Pleikio įsakymą. Taip, turime, taip, privalome, nes ministro R.Pleikio įsakymas, kuris atsirado Vyriausybės valia, turbūt palaiminus valdančiosios partijos vadovams, prieštarauja Konstitucijai ir kai kuriems įstatymams, todėl ir turi būti panaikintas. Pats ministras to nedaro, Vyriausybė to nedaro, lieka Seimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis skelbia: “Valstybė gina vartotojų interesus”. Prekių arba paslaugų vartotojų. Šiuo įsakymu, šiuo naujų, kur kas didesnių tarifų nustatymu tiesiogiai ir šiurkščiai pasikėsinta į ”Lietuvos telekomo” teikiamų paslaugų vartotojų interesus, o kartu ir į visų gyventojų. Pasikėsinta Vyriausybės nario įsakymu. Neteisėtu įsakymu. Valstybė turi ginti vartotoją, kaip pasakyta Konstitucijoje. Vadinasi, savo pilietį. Todėl piliečių atstovai Seime ir siūlo Vyriausybei panaikinti šį antikonstitucinį sprendimą. Siūlo įpareigoti piliečių.

Be jokių prašymų ar raginimų plaukia laiškai, pasiūlymai, reikalavimai, ir mes privalome juos išgristi. Štai aš šiandieną gavau Klaipėdos visuomeninių organizacijų mitingo rezoliuciją, kurioje rašoma: “Besąlygiškai reikalaujame panaikinti Vyriausybės nutarimą dėl vietinių pokalbių apmokestinimo”. 10 tūkstančių klaipėdiečių pasirašė prašymą, reikalavimą, kad būtų panaikintas šis įsakymas. Klaipėdos Baltijos laivų statyklos darbuotojų 650 parašų, kad būtų panaikintas šis įsakymas. Kad nereikėtų papildomai mokėti už vietinius pokalbius, prašo Lietuvos invalidų draugijos Vilniaus skyrius. Čia yra 407 prašymai. Interneto vartotojų – 1413 adresų kreipimasis. Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Kauno skyrius, Pasvalio rajono ūkininkai, Kauno nevyriausybinių organizacijų moterų aljansas ir daug kitų organizacijų ir pavienių laiškų, skambučių reikalauja panaikinti šį sprendimą.

Pagaliau Baltijos tyrimų rezultatai, į kuriuos prieš ateidamas čia žvilgtelėjau kompiuteryje.

Apie 12% apklaustųjų pritaria sprendimui, apie 76% nepritaria. Įprasta kalbėti, rūpintis socialiai remtinų žmonių padėtimi ir jų interesais, ir tai teisinga, bet šis įsakymas labai skaudžiai paliečia pačių įvairiausių visuomenės sluoksnių grupių interesus. Jis paliečia visus: ir ūkininkus, ir mokytojus, ir verslininkus, ir jaunas šeimas, ir daugelį kitų. Pakėlus vietinių pokalbių kainą, kils ir kitų paslaugų bei prekių savikaina, vadinasi, ir jų kaina, todėl visai pagrįstai galima tvirtinti, kad šiuo ministro įsakymu yra įvedama nauja mokesčių rūšis, jau pavadinta “liežuvio mokesčiu”. Gal kuris nors ministras įves ir “langų mokestį”. Tokia mintis jau yra. Sakykim, už žiūrėjimą pro langą. Betgi tik Seimas (aš cituoju Konstitucijos 67 straipsnį) “nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus”. Jeigu mes nuoširdžiai siekiame savo piliečių, savo valstybės gerovės, turime nepamiršti vienos taisyklės: bet koks kainų augimas, jų didinimas turi būti susijęs su gyventojų pajamų augimu. Ne išmaldų ar lengvatų teikimu, o realių pajamų augimu. Tik augant pajamoms gali kilti kainos, brangti pragyvenimas, bet jis būtinai bent šiek tiek turi atsilikti nuo pajamų augimo. Tai abėcėlė, kurią mūsų Vyriausybė pamiršo arba į ją numojo ranka. Toks staigus ir didelis įkainių šuolis (daugiau kaip 400%) – tai ir psichologinis smūgis, ir ekonominė nesąmonė. Štai trijų keturių asmenų šeima, nepiktnaudžiaudama telefonu, vidutiniškai per dieną kalba, kai skambinama iš namų, apie 30 minučių, t.y. 15 valandų per mėnesį. Jeigu duodate kaip lengvatą 5 valandas, lieka dar 10 valandų, t.y. 42 Lt plius abonentinis mokestis – apie 50 Lt, be lengvatų apie 70 litų. Apie įstaigas, įmones, kurioms įkainiai kiti, čia ir nekalbu. Todėl jau atjungiami telefonų aparatai įstaigose, pavyzdžiui, mokyklose, tą tikrai žinau. Bet, norėdami nugvelbti kuo daugiau pelno, jūs galite sulaukti priešingo rezultato. Juk žmonės tiek sumažins pokalbius telefonu, kad “Telekomo” pajamos už juos bus mažesnės nei iki kainų pakėlimo. Panašiai atsitiko Latvijoje. Jeigu jūsų Europos Sąjungoje daroma atvirkščiai – siekiant didesnių pajamų kainos mažinamos, t.y. vartojimas skatinamas, tai čia kažkodėl vėl atvirkščiai. Buvo taip skubėta, kad net pamiršta sužinoti būtinas metrologijos tarnybos išvadas apie laiko apskaitos prietaisus. O prietaisai juk įdomūs: kalbi minutę, moki už 2, kalbi 2 su trupučiu, moki už 3. Įvedant dvigubą apmokestinimą, arba plėšimą, jokios logikos ir padorumo nėra. Juk ir vadinamasis abonentinis mokestis ir mokestis už laiką – tai mokestis už tą pačią paslaugą. Bet mes nemokame (bent kol kas) abonentinio mokesčio už naudojimąsi elektra ar šiluma. Galbūt teisingesnis yra mokestis už realią paslaugą, t.y. už pokalbio laiką, bet tik tuomet, kai tas laikas bus tiksliai nustatomas, t.y. kai visiems telefono abonentams įrengsite apskaitos prietaisus. Tik tuomet galite planuoti įvesti mokestį už vietinius pokalbius. O kol kas, kol nėra tokių patikimų apskaitos prietaisų, už pokalbius turėtume atsiskaityti tik tuo vadinamuoju abonentiniu mokesčiu. Tokia yra daugelio rašiusiųjų, skambinusiųjų nuomonė. Tokia yra ir mano, tikriausiai ir jūsų, ir rinkėjų nuomonė, ir aš prašau į ją atsižvelgti. Be to, manau, kad padidinti įkainiai turėtų būti taikomi nuo kitų biudžetinių metų pradžios, blogiausiu atveju – nuo liepos 1-osios, kad įstaigos, organizacijos, savivaldybės pagaliau iš anksto tam pasiruoštų, numatytų didesnes išlaidas, kurių tikrai bus.

Dar keletą žodžių apie atsiradusių išlaidų kompensavimą, arba, kaip ponios E.Kunevičienės rezoliucijos projekte sakoma, visišką išlaidų kompensavimą. Labai atsiprašau, bet tai atrodo kaip nevykęs monkės biznis arba paprasčiausias akių dūmimas. Žmonės mokės “Telekomui”, o iš valstybės iždo ar iš kitur – vis tiek iš mūsų pinigų sukaupto fondo, t.y. visų mokesčių mokėtojų pinigų, bus kompensuojama arba visiems, arba kokiai nors mokesčių mokėtojų daliai. Gal kai kam labai patinka ar net naudinga būti išmaldos dalintoju, bet vadinkime daiktus tikraisiais vardais: čia bus ne kas kita, o valstybės, t.y. mūsų visų, pinigų perpumpavimas būsimajam “Telekomo” savininkui. Bet kodėl tuomet ne tiesiai iš biudžeto “Telekomui”? Nebūtų dar taip bjauru, jeigu žinotume, kad pinigai skiriami mūsų, Lietuvos, “Telekomui”, bet kai žinome, kad sutarta jį parduoti užsienio privačiam ar net valstybiniam “Telekomui”, vadinasi, mūsų pinigai, valstybės iždo pinigai, bus dovanojami savininkui iš užsienio. Juk taip. Tai, ką jūs, pone Pleiky, ponia Andrikiene, pone Vagnoriau, mieloji mūsų Vyriausybe arba valdančioji partija, ką jūs sugalvojote ir įgyvendinate, tai yra ne privatizavimas, tai yra ne laisvoji rinka ir ne ekonominė būtinybė, tuo labiau ne socialinis teisingumas. Tai net ne klaida. Tai yra nusikaltimas. Mes galime ir privalome bent iš dalies sušvelninti šito nusikaltimo pasekmes.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš noriu priminti, kad už savo žodžius, pasakytus iš tribūnos, Seimo narys atsako bendrąja tvarka.

R.SMETONA. Be jokios abejonės. Aš dabar kalbėdamas įrodinėju, kad tai yra nusikaltimas savo piliečiams, vartotojams, kuriuos gina Konstitucija. Svarstykime, tarkimės, derinkime skirtingus interesus, ieškokime geriausio varianto. (Tam tiks pasiūlyti alternatyvūs nutarimo projektai ir visi kiti specialistų patarimai), bet neatidėliodami šiandien priimkime sprendimą – pasiūlykime Vyriausybei panaikinti ministro R.Pleikio įsakymą. Aš suprantu tuos, kurie siūlo įsakymą sustabdyti, bet tik primenu Vyriausybės (…) 33 straipsnį, kuriame sakoma, kad Vyriausybė turi teisę panaikinti nutarimus, todėl šis ministerijos įsakymas turi negalioti, o Vyriausybė turi parengti kitą – apgalvotą, pagrįstą, Seimo aptartą projektą, jeigu jo reikia. Prašau jus, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti teikiamam nutarimo projektui. Dėkoju visiems, kurie tą padarysite.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi 10 minučių pateikėjui kalbėti... Mes tarėmės, kad dar galima atsakyti į kelis klausimus, jeigu iš tikrųjų reikia į juos atsakinėt. Gal galime sutarti, kad atsisakome klausimų, kadangi… Galime atsisakyti klausimų, taip? Sutariame, taip? Na, gerai, dar pora klausimų – J.Listavičius, o iš kitos pusės A.Salamakinas. Prašom. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, gal reikėtų skirti mokesčius nuo atsiskaitymų ir mokėjimų. Norėčiau paklausti, ar jus, kaip nutarimo projekto autorių, tenkina esanti padėtis, kai nemaža dalis “Telekomo” paslaugų vartotojų apmoka tik pusę ar ketvirtį paslaugų vertės. Gal galite nurodyti lėšų šaltinius, iš kurių būtų nurašomos tos dešimtys milijonų neapmokėtų išskirtinių išlaidų? Ačiū.

R.SMETONA. Štai lėšų šaltinius ir turi nurodyti “Telekomas”, ministerija arba Vyriausybė. Pirmiausia ji turi nurodyti augančių kainų kalkuliaciją, privalo tą padaryti, mes, Seimo nariai, privalome to pareikalauti, kad mes matytume, kokios tos kainos, naujų tarifų sudedamosios dalys. Dabar yra pagrįstų įtarimų, kad nemaža ir valstybės pinigų nuplaukia ne visai tvarkingai. Turbūt reikėtų patikrinti, kaip iš tikrųjų yra su pinigais, kuriuos gauna “Telekomas”. Tai ir bus atsakymas į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš nenorėjau klausti dėl techninių dalykų, tačiau mums visiems nelabai aišku. Kadangi jūs gal daugiau už mus domėjotės įmonės pelnu… Vis dėlto vienu metu buvo pasakyta, kad per praėjusius metus “Telekomo” įmonė gavo 130 mln. pelno, tuo tarpu Vyriausybės atstovas spaudai išplatino pareiškimą, kad įmonė vos ne nuostolinga. Tai kuo tikėti? Ar jums suprantama? Man asmeniškai ne.

R.SMETONA. Aš iki to įsakymo pateikimo labai tikėjau ministru R.Pleikiu. Iki tol jis sakė, kad 130. Ko gero, taip ir yra.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Salamakinai, yra salėje ministras R.Pleikys, jūs galite jo paklausti, ne tik pono R.Smetonos.

A.SALAMAKINAS. Būtinai.

PIRMININKAS. Ačiū tada. Gal mes tuo baigiame.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl visiško vietinių telefonų pokalbių išlaidų įmonėms ir gyventojams kompensavimo” projektas Nr.P-1027(2)A2 (pateikimas)

Kviečiu į tribūną ponią E.Kunevičienę. Pateikiama rezoliucija Nr.P-1007(2)A2.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Laba diena! Sveikinu visus su Užgavėnėmis! Šiandien reikia kalbėti ne piktai, o rimtai ir dalykiškai. Ką šiandien nuspręsime, nuo to priklausys Lietuvos derlius. Todėl šiandien norėčiau kalbėti labai rimtai, kad mes neklaidintume Lietuvos žmonių, kurie nėra ekonomistai, kad mūsų “Telekomas” gali pritraukti investicijas, jeigu nebus privatizuotas. Niekas į “Telekomą” neinvestuos be valstybės garantijų. O valstybės garantija tai yra valstybės paskola. Valstybės paskolas mums jau riboja ir reikalauja, kad mes sumažintume jų ėmimą, nes jų jau yra pakankamai paimta.

Antra. Kai kalbama apie apmokestinimą, kažkodėl užmirštama, kokiomis sąlygomis tai daroma ir nuo kada tam buvo pasirengta. Kai politikai vaizduoja save naivuoliais, kad jie nieko nežino ir nieko negirdėjo, man keista. Kaipgi negirdėjo, jeigu LDDP dar 1995 m. rėmė, kad būtų įvesta vietinių pokalbių apskaita? Ta apskaitos sistema yra įdiegta, ji įdiegta pakankamai kokybiškai. Už ją užmokėta apie 30 mln. litų. Dabar vaizduoja, kad nesirengė tam ir kad nežino, kas dabar padaryta. Tai, mielieji žmonės, tie politikai jus apgaudinėja. Jie viską žino ir viską sąmoningai daro. Ir labai gerai darė, kad rengėsi tam darbui, nes tas darbas yra reikalingas. Europos Sąjungos valstybėse tai yra vykdoma. Todėl negalima sakyti, kad tai buvo blogas darbas.

Antra. Keisti tie politikai, kurie sako, kad ministras R.Pleikys per vieną dieną nusprendė. Na, mielieji politikai, taigi mes patvirtinome Vyriausybės programą! Toje Vyriausybės programoje dėl ryšių plėtros yra įrašyta, kad bus įvestas vietinių pokalbių apmokestinimas.

Todėl kalbėti taip nereikia. Lietuvos žmonės klauso per radiją mūsų kalbas ir jie žino, ką mes darome, ką mes žadame. Vienintelė problema, kuri dabar iškyla ir kurią reikia spręsti – ar kiekvienas žmogus pajėgus mokėti?

Aš suprantu jūsų interesus, nes nors jūs esate ir kairėje, bet jūs kaip tik ginate pačius turtingiausius, kad jiems mažiau reikėtų mokėti, nes jie turi ir internetus, jie turi ir visas kitas privilegijas. Tuo atveju tas perskirstymas kaip tik ir vyksta vargšų sąskaita, nes jie daugiau naudojasi tomis paslaugomis. Pavyzdžiui, regėjimo invalidui tai yra gyvenimo būdas. Jam būtina naudotis. Valstybė turi spręsti, kaip užtikrinti, kad tie žmonės, kurie yra turtingi, patys mokėtų iš savo pajamų, kad įmonės nebūtų nuskriaustos, kad nereikėtų daryti papildomų išlaidų ir vadovai nesakytų, kad nėra iš ko mokėti darbo užmokestį, nes reikėjo mokėti už telefoną. Dėl to ir padarytos tos vadinamosios lengvatos, t.y. sumažintas tarpmiestinių telefonų mokesčių tarifas. Ta sumažinimo suma įmonėms dar duos ekonomijos, jeigu jie mokės už vietinius pokalbius.

Didžiausia problema yra Lietuvos žmonėms, kurie per praėjusius ketverius metus buvo nuskurdinti, ir jų minimalus gyvenimo lygis ir pensijos buvo sumažintos maždaug tris kartus palyginti su tomis, kokias jie turėjo 1992 metais.

Pasiekti tų realių sumų mes nežadėjome per vienerius metus. Tai neįmanoma. Per vienerius metus tokie dalykai nedaromi. Mes žadėjome pasiekti 1992 metų lygį, duok Dieve, 1999 m. arba 2000 metais. Todėl mes ir turime šiandien spręsti tų žmonių likimą, kad jie, gaudami mažas pajamas, labai nenukentėtų. Valstybė neturi galimybių jiems jau šiandien padidinti tas pajamas, kad jie už viską galėtų mokėti, nėra valstybėje tokių lėšų, nėra “Sodroje”, nėra valstybės biudžete.

 Vis dėlto reikia spręsti tų žmonių problemą. Ji galėtų būti sprendžiama pritaikius kompensacinį mechanizmą. Kompensacinį mechanizmą aš pasiūliau savo rezoliucijoje, kuriai iš esmės daugelis pritarė. Reikia, kad žmonės galėtų naudotis telefonų ryšiais, bet jiems valstybė turėtų kompensuoti. Tas kompensavimas gali būti įvairus: galima mokėti iš biudžeto, galima mokėti iš tų pajamų, kurias valstybė gaus pardavus “Telekomą”.

Nereikia klaidinti žmonių, kad pardavus “Telekomą” iš Lietuvos išeis turtas. Tas turtas ir tie pastatai, ir tie įrengimai liks Lietuvoje. Tik pasikeis savininkas, o pinigai liks Lietuvoje. Ir turtas, ir pinigai liks Lietuvoje. Tie pinigai atiteks tiems žmonėms... (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai...

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ačiū už plojimus. LDDP labai pritaria.

PIRMININKAS. Atsiprašau, ponia Kunevičiene. Tuos Seimo narius, kurie pasirašė, kad šitas klausimas būtų svarstomas, prašome dabar klausytis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Labai ačiū kairiajai pusei už pritarimą. Paklausykite, gal jūs iki šiol dar nesupratote, kad klaidinate žmones. Turtas lieka Lietuvoje, keičiasi tik savininkas. Tas savininkas už tą turtą dar sumoka. Tie sumokėti pinigai atitenka Lietuvos žmonėms. Jie laukia santaupų kompensavimo, kuris faktiškai buvo nevykdytas LDDP valdymo metais. Tos kompensacijos žmonės laukia.

PIRMININKAS. Ponia Kunevičiene, aš atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, čia ne mitingas. Jeigu norite mitinguoti, prašome išeiti iš salės ir mitinguoti. Šiuo atveju tuos Seimo narius, kurie pasirašė, kad šitas klausimas būtų svarstomas, dabar prašome elgtis taip, kaip priklauso tokio svarstymo metu.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Lietuva iš to tik išloš. Išloš Lietuvos žmonės – jie gaus santaupas. Dalį pinigų, gautų už privatizavimą, galima skirti ir socialiniams klausimams spręsti. Mes ne kartą girdėjome kairiųjų pasiūlymus, kodėl dabar atiduodama tik santaupoms, o kodėl nė kiek neatiduodama kitiems žmonių socialiniams klausimams spręsti? Taip, galima ir taip padaryti. Galima atiduoti į specialų fondą, kuris gali būti sukurtas tam, kad kompensuotų tų žmonių išlaidas už telefonų mokestį. Iš esmės pensininkams, neregiams ta paslauga bus nemokama. Jų gąsdinti nereikia. Nereikia gąsdinti tų žmonių. Bet tam apmokėti turi būti sudarytas specialus fondas ir turi būti skirta dalis lėšų, kuri bus gauta už “Telekomo” privatizavimą.

Antra. Yra pasiūlymų, kad kam čia mums dabar su tom kompensacijom, spręskime iš karto, imkime ir padidinkime pensijas. Na, mano mielieji, nebūkime demagogai. Jeigu mums būtų palikta lėšų, mes dabar būtume galėję spręsti pensijų klausimą, bet niekas Lietuvoje nepamiršo, ką LDDP paliko. Paliko skolas, kurias mes skaičiavome, sakykim, už energetiką 1 mlrd. 200, “Sodrai” buvo praskolinta 500 mln. Praėjusiais metais tai teko dengti, todėl pensijų padidinimas buvo labai nedidelis, bet jau iš tų skolų išbrendame. Ateityje tikrai bus galima spręsti, kad žmonės, gaudami didesnes pensijas, galėtų patys mokėti už paslaugas. Šiandien to padaryti negalime.

Atsižvelgdami į realias sąlygas, kurias šiandien mes turime, mes ir siūlome Seimui priimti atitinkamus sprendimus. Mano pateiktoje rezoliucijoje yra trys momentai.

Pirma. Leisti Vyriausybei, atsižvelgus į apskaičiavimus, kurie atlikti iki vasario 1 d., patikslinti, jeigu reikia, lengvatinių valandų skaičių, bet valstybė turi kompensuoti.

Antra. Sudaryti kompensavimo fondą iš pajamų, gautų pardavus “Telekomą”.

Trečia. Po to, kai jau bus galimybių padidinti pensijas, bus galima atsisakyti šito fondo (nes jis bus ribotas) ir pereiti prie normalių pensijų, kad žmonės galėtų apsimokėti. Bet tai jau bus ateityje.

Dabar pats svarbiausias klausimas – rezoliucijos.

Mano mielieji, ne Seimas nustato tarifus ir ne Seimo pareiga šiandieną nustatyti tarifus. Seimo pareiga rūpintis, kad Lietuvos žmonės galėtų užsimokėti, o komisijai, kuri yra sudaryta prie Prezidento, suteikti daugiau įgaliojimų, kad ji galėtų ginti vartotojus.

Atsižvelgiant į mano pasiūlymus… Ačiū, jau gavau telegramą, kurioje pritaria. Aš jums paskaitysiu: “Ačiū, kad kovojate už mus. Mes niekados to nepamiršime. Telaimina jus Dievas. Vilniaus Šeškinės mikrorajono gyventojai”. Atsižvelgdama į tai, kad sutaria Tėvynės sąjungos frakcija ir Krikščionių demokratų frakcija, kuri tikrai labai rūpinasi Lietuvos žmonėmis, kad jie nebūtų nuskurdinti (čia yra krikščioniška politika), kad jiems būtų suteiktos kompensacijos, šiandien aš atsiimu savo projektą ir pritariu pono A.Vidžiūno ir pono P.Katiliaus teikiamam projektui, nes tai suderinta atsižvelgiant į Lietuvos žmonių dabartinę padėtį, į partijų požiūrį į mūsų žmones.

Ačiū jums visiems už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir vėl dviem Seimo nariams leisime paklausti.

V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Ačiū. Dėkoju pranešėjai už socializmo pagrindų pamoką, priminėte, atsimename. Tačiau norėčiau paklausti. Jūsų rezoliucijos pavadinimas skamba taip: “Dėl visiško vietinių telefonų pokalbių išlaidų įmonėms ir gyventojams kompensavimo”. Ar aš teisingai supratau, kad po tos rezoliucijos priėmimo niekam Lietuvoje: nei įmonėms, nei gyventojams, nereikėtų mokėti ir bus visiškai kompensuota, nes, kas parašyta turinyje, visiškai neatitinka pavadinimo? Ačiū.

PIRMININKAS. Gaila, kad jūs negirdėjote, ką pasakė pabaigoje…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip, jūs teisi. Visiškai nereikės mokėti atsižvelgiant į tas sąlygas, kurios yra nustatytos. Taip, įmonėms 40% sumažintas tarpmiestinis mokestis. Jis visiškai kompensuoja normalias vietinių pokalbių išlaidas. Čia negalima traktuoti, kad jūs dabar… Aš sakiau, kad jeigu jūs pradėsite kalbėti po tūkstantį valandų ir užimsite telefono liniją, o kiti negalės pasikalbėti, tai kodėl jūs turite kalbėti nemokamai? Čia jau jūsų reikalas. O mes kalbame apie normalią padėtį.

Dabar kodėl visiškai? Jeigu suteikiama penkių valandų lengvata socialiai remtiniems asmenims, daugiavaikėms šeimoms, pensininkams neatsižvelgiant, ar kartu gyvena, ar ne dirbantys, ar to tikrai neužtenka? Manau, kad užtenka. Todėl mes manome, kad tai visiškas tų tarifų, kurie dabar įvedami, kompensavimas. Aš manau, kad žmonėms to tikrai užteks. Pagal pono A.Vidžiūno ir pono P.Katiliaus pasiūlymą ta sąvoka truputį patikslinta. Ten pasakyta, kad Vyriausybė turi teisę dar tas lengvatines valandas apskaičiuoti atsižvelgdama į faktinę padėtį, kuri yra iki vasario 1 d. O tas laikas jau yra apskaičiuotas. Todėl manau, kad viskas bus pagrįsta.

PIRMININKAS. Ir V.Cinauskas. Vienas klausia iš vienos salės pusės, kitas – iš kitos, ir pabaiga.

V.A.CINAUSKAS. Gerbiamoji pranešėja, mes visi suprantame, kad dovanų karalius jau seniai mirė. Kiekvienam Seimo nariui skambina daugelis rinkėjų. Kitas dalykas – ar jiems pavyksta mus pagauti. Tačiau prisiskambinęs žmogus stengiasi pasakyti viską, kas yra susikaupę. Tai daug kainuoja dabar skambinant iš rajonų ir nemažai kainuos ateityje skambinantiems vietos telefono linija. Ar nėra pavojaus atsirasti ryšio barjerui tarp rinkėjų ir Seimo narių? Galbūt galima Seimo narių, Seimo kontrolierių telefonų numerius surašyti į vieną eilę su skubios, įvairiapusiškos pagalbos telefonų numeriais? Jeigu tai būtų padaryta kaip priedas prie numatomų garantijų kompensacijoms ir lengvatoms, nebijočiau rizikuoti viena ranka, nors šiandien gavau raštišką, labai panašų į pranašo Jeremijaus prakeikimą, palinkėjimą, kad nudžiūtų rankos.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pone Cinauskai, čia yra du galimi būdai.

Pirmas. Taip, galima kaip greitoji pagalba, ligoninių priimamieji, kur skambinama nemokamai. Jūsų pasiūlymą Vyriausybė galės apsvarstyti patikslindama lengvatas, kurios rezoliucijoje yra numatytos.

Antras būdas, kurį aš norėčiau paminėti, kad Lietuvos žmonės neišsigąstų, jog jie negalės pasikalbėti su Seimo nariais. Seimo narys, jeigu jis saugos kliento, savo interesanto, laiką, galės pasakyti: atsiprašau, aš jums tuoj perskambinsiu. Juk Seimo nariams mokama vidutinio darbo užmokesčio kompensacija. Dabartiniu metu tai 930 Lt, kad jie apmokėtų už benziną, už telefonus, už popierių ir visas kitas išlaidas. Aš tikiuosi… Nežinau, gal atsiras vienas ar du Seimo nariai, kuriems tų padengimo išlaidų tikrai neužtenka. Bet iš tų kompensacijų neatskaičiuojami nei mokesčiai, nei niekas kitas – gaunami gryni pinigai. 930 Lt gavote gruodžio mėnesį. Taigi aš manau, jums užteks ir pasikalbėti telefonais.

PIRMININKAS. R.Melnikienė nori kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašom.

R.MELNIKIENĖ. Pone pirmininke, aš norėčiau paprašyti, kad jūs leistumėte paklausti ne tik vienai arba kitai salės pusei, bet įvairių frakcijų atstovams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes, aišku, galime nuspręsti taip daryti, bet tokiu atveju mes neturėsime bendros diskusijos, o turėsime po pateikimo spręsti, kuriam projektui pritariame. Mes buvome sutarę, kad formaliai pateikimo procedūros nebus, tai yra ne klausinėsime, o diskutuosime. Ponia R.Melnikienė galėtų diskusijoje pasakyti savo poziciją. Šiuo atveju aš norėčiau jums pasiūlyti… Vis tiek mes turbūt laikysimės tos pačios tradicijos – kiekvieno pranešėjo du Seimo nariai paklausia, ir jūs, ponia Rasa, kito pranešėjo, J.Šimėno, tikrai galėsite paklausti. Gerai.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Leiskite paklausti. Nediskriminuokite moterų.

PIRMININKAS. Gerai. Jeigu dar galėtumėte prieiti prie mikrofono, tai būtų dar greičiau, bet mes pabandysime ir… (Balsas iš salės) Tuoj pat, pone Andriukaiti.

Dabar klausia R.Melnikienė. Prašom.

R.MELNIKIENĖ. Ponia Kunevičiene, aš noriu paklausti apie biudžeto svarstymo reikalus. Jūs esate tas žmogus, kuris bene geriausiai žino šių metų biudžetą ir tai, kaip vyko svarstymas praeitais metais. Jūs sakote, kad mes, visi Seimo nariai, žinojome, jog “Telekomo” įkainiai bus padidinti. Kuo remdamasi jūs siūlėte mažinti visoms biudžetinėms įstaigoms paprastąsias išlaidas, kuriose ir yra “Telekomo” išlaidų apmokėjimas? Ar tai reiškia, kad jūs taip pat nežinojote, kad tie įkainiai bus padidinti?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Mes, siekdami taupymo politikos ir kalbėdami, kad didindami mokesčių bazę… Net jeigu kas nors atėję po mūsų dar didins mokesčių tarifus, niekad tų mokesčių neužteks, jeigu Lietuvoje nebus pradėta taupymo politika. Tai mes pabandėme padaryti ir jūs pritarėte, kad reikia taupyti tas nepaprastąsias išlaidas, ir sutartinai buvo priimtas visų mūsų sprendimas, kad reikia sumažinti 1% tas išlaidas. Jokių konkrečių dalykų, už ką bus paprastosios išlaidos: ar už einamąjį remontą, ar už “Telekomo” pokalbius, nebuvo svarstoma.

Dabar dėl “Telekomo” pokalbių įstaigose aš jums drąsiai galiu pasakyti, kad niekur (jūs nuvažiuokite ir pasižiūrėkite) nėra taip naudojamasi telefonu, kaip pas mus, kad mama darbo laiku su vaiku ruoštų pamokas – niekur pasaulyje šito nematysite. Todėl biudžetinėms įstaigoms, jeigu tiktai darbuotojai normaliai dirbs ir normaliai naudos telefoną, atsakys konkrečiai, o ne vedžios įvairias šnekas, manyčiau, tų išlaidų, kurios yra patvirtintos biudžete, ne tik užteks, bet dar ir liks.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia Kunevičiene. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.

Ir V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto nelabai supratau jūsų vedimo tvarkos. Jeigu prelegentas atsiėmė savo teikiamą projektą, tai nesuprantu, ką jis daro tribūnoje. Tai viena.

Aš irgi prisijungiu prie tų rinkėjų, kurie sako poniai E.Kunevičienei, kad tepadeda jai Dievas, čia visiška tvarka. Tai mes išklausėme. Tačiau aš norėčiau jūsų paklausti, jeigu pranešėjas atsiima savo projektą, tai turėtų eiti kitas pranešėjas, kuris jį teikia?

PIRMININKAS. Ačiū. Aš supratau, kad jūs nenorite, jog atsakinėtų į klausimus. J.Šimėnas. (Balsai salėje) Gerai. Tvarka. Sutarėm. J.Šimėnas. Prašom.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl telekomunikacijų paslaugų tarifų nustatymo” projektas Nr.P-1027(2) 2A (pateikimas)

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo nariai! Tikiuosi, kad daug žmonių klauso šio posėdžio, todėl mes turime svarstyti klausimą labai rimtai, nes telekomunikacijų paslaugų tarifų apmokestinimas iš tikrųjų palietė vos ne kiekvieną Lietuvos gyventoją ir beveik kiekvieną Lietuvos šeimą. Krikščionys demokratai susirūpinę šia problema ir mes norime ieškoti optimaliausio varianto, t.y. kaip pasiekti, jog už paslaugas turėtume mokėti, tačiau turėtume mokėti tiek, kiek ta paslauga verta, ir kad žmonės nebūtų apgauti arba kad būtų socialiai teisingai išspręsta ši problema.

Mes peržiūrėjome nutarimo projektą, kurį pateikė Seimo narys R.Smetona. Atmetus reikia kažką pasiūlyti, nes jeigu atmetę nieko nepasiūlysime, tai kur mes einame. Todėl krikščionys demokratai parengė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl telekomunikacijų paslaugų tarifų nustatymo”. Mes šiame nutarime įvardijome siekį, ko mes siekiame, kad siekiame sklandaus perėjimo prie rinkos santykių telekomunikacijų sektoriuje bei siekiame sukurti tinkamas ekonomines sąlygas patikimai telekomunikacijų sistemai, teikiančiai įvairias ir aukštos kokybės paslaugas. Mes norėjome atkreipti ir visuomenės, ir Vyriausybės dėmesį, kad, mūsų nuomone, šiandien “Lietuvos telekomas” užima dominuojančią padėtį Lietuvos telekomunikacijų rinkoje ir kad esame susirūpinę dėl būtinos konkurencijos šiame sektoriuje perspektyvų. Mes pripažįstame, kad 1998 m. sausio 29 d. ryšių ir informatikos ministerijos įsakymas Nr.2T “Dėl telekomunikacijų tarifų pakeitimų” turi didelę ekonominę ir socialinę reikšmę. Mes manome, kad šiandien “Lietuvos telekomas” nėra techniškai, teisiškai, metrologiškai pasirengęs įvesti apmokestinimą už vietinius pokalbius. Norėčiau šiandien jums pateikti keletą visiškai konkrečių pavyzdžių. Aš rankose turiu vieno iš abonentų – “Bitės”, kurios 28% akcijų šiandien valdo “Lietuvos telekomas”, duomenis, kai žmogus, kalbėjęs už 11 Lt, turi mokėti 157 Lt per mėnesį. Aš nesiimu komentuoti, kaip tai suskaičiuojama. Bandžiau su “Bitės” vadovais susitikti dvi savaites, deja, man su jais susitikti nepavyko. Aš jiems sakiau, kad tai pranešiu iš Seimo tribūnos. Kaip galima su žmonėmis taip elgtis? Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad tokių dalykų būna ir su “Telekomu”, ir ne vienas. Ir turbūt ne vienas iš jūsų, esančių šioje salėje, patyrėte tokią skriaudą.

Aš tiesiog norėčiau pakomentuoti šiandieninio “Lietuvos ryto” straipsnį, parašytą Šiaulių universiteto Radiotechnikos katedros docento S.Mockevičiaus. “Vietiniai pokalbiai “Telekomui” faktiškai NIEKO nekainuoja”. “Skaitmeninėse stotyse iš viso nėra JOKIO skirtumo kalbama telefonu ar ne ir kiek laiko kalbama”. “Pirmiausia tokiu atveju paslaugų teikėjas (“Telekomas”) tampa suinteresuotas bloginti ryšių kokybę, nes kuo sunkiau bus susikalbėti, tuo daugiau kartų reikės perskambinti, tuo ilgiau truks pokalbiai ir tuo daugiau “Telekomas” uždirbs”. Nesiimu atsakomybės už šias citatas. Aš cituoju Šiaulių universiteto docento straipsnį, tegul aiškinasi, ar čia yra tiesa, ar ne.

Taigi mes visi suprantam, kad iš tikrųjų yra labai didelių problemų ir reikia ieškoti sprendimo. Aš manau, kad mūsų užsispyrimas arba vien tik panaikinimas Ryšių ir informatikos ministerijos įsakymo nebūtų tas sprendimas, kuris duotų ką nors nauja, naują kokybę. Todėl norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad vakar Krikščionių demokratų frakcijos ir Konservatorių frakcijos atstovai ilgai dirbo, ieškojo būdų, kaip išspręsti šią problemą. Kaip matote, ją pateikia visų Seimo frakcijų atstovai. Aš manau, kad iš dalies į šį klausimą atsakė premjeras G.Vagnorius, kai jis teigė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasirengusi už vasario mėnesį neimti mokesčių už vietinius pokalbius, taip pat ir visų kitų, kurie susiję su Ryšių ir informatikos ministerijos įsakymu. Tokiu būdu premjeras lyg ir atsakė į Krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymą, pirmąjį pasiūlymą Vyriausybei sustabdyti Ryšių ir informatikos ministerijos įsakymą. Iš esmės juk neėmimas mokesčių ir yra sustabdymas. Sustabdymą ir neėmimą mokesčių mes galime vertinti, kad tai tas pat. Aš noriu su tam tikru pasigėrėjimu pasakyti, kad bendrame projekte, kurį teikia A.Vidžiūnas ir P.Katilius, yra beveik visos nuostatos, kurias mes buvome pasiūlę Krikščionių demokratų frakcijos nutarime, yra numatytos lengvatos. Ir vėl numatyta, kad lengvatos nuo kovo mėnesio bus peržiūrėtos atsižvelgiant į vasario mėnesio faktines išlaidas. Taigi įsipareigota vykdyti tai, kas mūsų nutarime buvo pasiūlyta. Taip pat numatytas vartotojų teisių gynimas, nes numatyta galimybė įsteigti, tai yra papildyti valstybės energetikos, ryšių ir transporto kainų… Tai yra sukurti, reorganizuoti energetikos paslaugų tarifų komisiją, papildant ryšių ir transporto kainų priežiūra. Taigi mes matome, kad Vyriausybė ir šioje vietoje atsižvelgė į tai, kad bus ginamos vartotojų teisės. Su malonumu noriu pasakyti, kad buvo atsižvelgta į mūsų pasiūlymą keisti kompensacijų mechanizmą, tai yra pereiti prie tokio kompensacijų mechanizmo, kad būtų papildomai didinamos pensijos ir išmokos socialiai remtiniems žmonėms, kurie patys spręstų, ką su tais pinigais daryti, – ar galų gale nusipirkti duonos, ar prakalbėti telefonu. Vadinasi, matydamas ėjimą į kompromisą, manau, kad mūsų užsispyrimas, jeigu mes dar ką nors norėtume čia padaryti, niekur kitur nevestų. Aš vis dėlto kviesčiau ieškoti išeities, o išeitimi gali būti bendras krikščionių demokratų ir konservatorių rengtas projektas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs irgi atsisakėt savo projekto dėl bendro projekto. Taigi tokiu atveju klausimų, kaip siūlė V.Andriukaitis, nėra. Ponas J.Šimėnas dar prašomas sekundei grįžti atgal. Nori vis dėlto klausimų užduoti R.Dagys. Klausia R.Dagys.

R.J.DAGYS. Pirmiausia noriu pasakyti posėdžio pirmininkui, kad krikščionių demokratų projektas buvo oficialiai užregistruotas, todėl nors teikėjai pagal mūsų procedūrą jį ir atsiima, bet jeigu yra jam pritariančių Seimo narių, projektas turi būti svarstomas, nes tai yra oficialus projektas, kurį, šiaip ar taip, mes rengėmės svarstyti posėdžių salėje. Socialdemokratai manytų, kad šitą projektą reikia svarstyti ir negalima jo atsiimti.

O klausimas pranešėjui būtų toks. Seimas ir Vyriausybė yra nepriklausomos institucijos. Bet kuris mūsų nutarimas ar rezoliucija tai yra Seimo pozicija.

Jis automatiškai nieko nesustabdo, nieko nepasako ir t.t. Ar jums neatrodo, kad kažkokie pažadai, tarkime, kad ir bus realizuoti Vyriausybės, nėra pakankamas argumentas nepasakyti mums rezoliucijoje konkrečios savo pozicijos, kad Seimas mano, kad šis “Telekomo” tarifų kainų padidinimo nutarimas turi būti sustabdytas arba panaikintas, o Vyriausybė spręs, kaip ji sustabdys, ar mėnesį stabdys, ar panašiai. Kodėl mes, jūsų manymu, Seimas, kaip nepriklausoma institucija turėtų išsigąsti pasakyti savo poziciją, ko mes šiandien susirinkome. Beveik visi iki tol bendrai sutarėme. Ar yra kokių nors kitų niuansų, dėl kurių mes čia turėtume…

PIRMININKAS. Laikas.

R.J.DAGYS. Juo labiau, dar kartą pakartosiu, mūsų rezoliucija neįpareigoja Vyriausybės 100 procentų.

J.ŠIMĖNAS. Aš atsakysiu daug greičiau, negu jūs paklausėte. Aš manau, tai, ką mes darome, ir yra mūsų pozicija. Tai kad mes svarstome.

PIRMININKAS. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, norėjau šį klausimą daugiau užduoti gal E.Kunevičienei arba “Telekomo” direktoriui, arba ponui R.Pleikiui, bet vis dėlto užduosiu jums. Mes nuolat girdėjome iš prelegentų, kad “Telekomas” tuoj tuoj numirs, kad “Telekomą” būtina privatizuoti, nes žmonės tuoj visiškai negalės susikalbėti. Bet štai aš turiu 1998 m. sausio 26 d. “Respublikos” straipsnį iš “Rinkos” priedo. Jis yra užsakytas “Lietuvos telekomo”. Čia sakoma, nenoriu cituoti, kas yra kas… Jeigu organizacija mirštanti, aš niekaip negaliu suprasti, kodėl ji lėšas investuoja ne save reanimuoti, atgaivinti, bet nuperka už 6 mln. dolerių akcijų kitos firmos – tai “Lintel”, kodėl ji nuperka 26% akcijų iš “Bitės” GSM, o tos visos lėšos per praėjusius 1997 metus, jų investicijos sudaro 328 mln. Lt. Šiemet jie planuoja padaryti 485 milijonus. Beveik pusė milijardo, tai tikrai nemažos investicijos, bet, deja, jos neskiriamos reanimuoti “Telekomą”.

Kitas klausimas. Deja, nenorėčiau sakyti…

PIRMININKAS. Laikas!

P.GRAŽULIS. … kad labai prastai dirba “Telekomas”. Pažiūrėkime: “pernai nutiesėme už 126 tūkst. naujų skaitmeninių telefono linijų”. Tai nemažai.

PIRMININKAS. Laikas!

P.GRAŽULIS. “Šiemet planuojame apie 570 mln. Lt skirti”…

PIRMININKAS. Deja, aš turiu išjungti. Jeigu galima, partijos kolega atsakys ir vėliau į jūsų klausimą. Ką galit, dabar atsakykit į tą.

J.ŠIMĖNAS. Man tas klausimas ir pačiam kyla, aš jį mielai užduočiau “Lietuvos telekomui”. Aš neturiu nieko pridurti, jūs tik papildėte mano klausimus, kad iš tikrųjų problema yra ir ją reikia spręsti. O aš pasiūliau sprendimo būdą.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl vietinių telefono pokalbių apmokestinimo ir ryšių ir informatikos ministro R.Pleikio įsakymo” projektas Nr.P-1027(2) 3A (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū, pone Šimėnai. Kviečiu Č.Juršėną pateikti rezoliuciją Nr.1027(2) 3A.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, neklaidinkime Lietuvos žmonių ir išsiaiškinkime kai kuriuos dalykus iš esmės. Kokie yra esminiai dalykai? Tai ekonominis, socialinis ir juridinis. Kaip pastebėjote, daugelis kolegų kalba apie ekonominį pagrindimą, tiksliau, nepakankamą arba visišką tokio apmokestinimo nepagrindimą. Daugelis taip pat kalba, ir pagrįstai, kad tas apmokestinimas sukelia rimtas socialines pasekmes, kurių iniciatoriai aiškiai reikiamai nenagrinėjo. Bet aš nenoriu apie šiuos dalykus kalbėti, o koncentruosiuos į juridinę reikalo pusę. Tačiau vis dėlto pradžioje, įsibėgėdamas noriu pacituoti Z.Vaičekauskienės straipsnį. Straipsnis išspausdintas ne kokiam nors prastam laikraštyje, o “Lietuvos aide”. Cituoju: “Telefono laidais teka tikrasis gyvenimas. Žmonės kalbasi, juokiasi, sprendžia tarnybinius reikalus. Į tą ploną laidelį telpa ir meilės prisipažinimai, ir aimanos, verksmas, gerų ir blogų naujienų pranešimai, bobučių ir anūkų pokalbiai, mamų ir tėvelių nurodymai, paliepimai, paguodimai vaikams. Pajuskite, gerbiamieji Vyriausybės nariai, nuo kurių priklauso mūsų gyvenimas: kuo daugiau šypsenų, tuo geriau jums ir mums.” Primenu, kad tai rašoma “Lietuvos aide”. Kaip matote, ir “Lietuvos aidas” kartais atsiliepia į žmonių nuotaikas.

Dabar, kaip sakiau, dėl esminės – juridinės – reikalo pusės. Mano įsitikinimu, gerbiamojo kolegos ir ministro R.Pleikio įsakymas, arba kaip ten parašyta, net ministerijos įsakymas, yra juridiškai ydingas dalykas. Aš pabandžiau padedant mūsų Juridiniam skyriui išsiaiškinti, o kuo gi ponas R.Pleikys ir kiti autoriai rėmėsi kurdami tokį netikusį įsakymą? Pasirodo, yra ministerijos nuostatai, kaip ir kitų ministerijų. Yra Vyriausybės nutarimas dėl kainodaros. Ir viename, ir kitame kalbama maždaug taip (cituoju nutarimą dėl kainodaros): “Ryšių ir informatikos ministerija nustato valstybinių ryšių įmonių teikiamų paslaugų tarifus”. Lyg ir viskas gerai. Viskas gerai ir labai gražu. Betgi šitie abu juridiniai aktai, t.y. Vyriausybės nutarimas dėl Ryšių ir informatikos ministerijos nuostatų patvirtinimo ir Vyriausybės nutarimas dėl kainodaros, buvo priimti 1994 m., o 1995 m. buvo priimtas Ryšių įstatymas, kurio 7 straipsnis yra toks, tiksliau, pirmoji dalis: “Ryšių ir informatikos ministerijai pavaldžių įmonių teikiamų privalomųjų pašto ir telekomunikacijų paslaugų bei pašto ir telekomunikacijų paslaugų, kurių rinkoje įmonė dominuoja, kainas ir tarifus, taip pat kitų įmonių teikiamų pagrindinių telekomunikacijų paslaugų kainų aukščiausią ribą nustato Vyriausybė.” Taigi, kaip matote, yra įstatymas, bet ministras nutarė palengvinti darbą Vyriausybei ir pats priėmė šitą įsakymą arba, tiksliau, ministerijos įsakymą, nepaisydamas jam galiojančio Ryšių įstatymo. (Tiesa, galima sakyti, o kas tos privalomos paslaugos. Yra vėlesnis 1996 m. ryšių ir informatikos ministro įsakymas, kuriuo patvirtintos privalomos telekomunikacijų paslaugos, tarp jų ir tarpmiestinio telefono ryšio, ir vietinio telefono ryšio.) Taigi šitai turėjo daryti Vyriausybė, o ne ministras ar ministerija.

Yra dar vienas įstatymas, kuriuo reikia visiems vadovautis, jeigu nustatomos kainos. Tai yra Kainų įstatymas. Kainų įstatymo 13 straipsnis štai ką skelbia: “Valstybiniai valdymo organai, nustatydami prekių ir paslaugų kainas bei tarifus, privalo juos suderinti (ne derinti, o suderinti, t.y. iki galo) su Valstybine kainų ir konkurencijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.” Turiu jums pasakyti, man kainavo labai daug nervų ir laiko, kad aš iš Ryšių ir informatikos ministerijos galėčiau išpešti konkurencijos tarnybos derinimo laišką. Pagaliau šiandien vieną laišką gavau, kitų dar ne. Štai kas šiame rašte sakoma: “Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba iš esmės pritarė nuostatai, kad telekomunikacijų tarifai turi atitikti ekonomiškai pagrįstas teikiamų paslaugų sąnaudas ir sudaryti sąlygas telekomunikacijų plėtrai”. Bet prašom toliau klausytis: “Laikantis minėtų nuostatų, svarstytinas klausimas ir dėl 7 ct tarifo nustatymo už vietinio pokalbio minutę, o ne 4 ct, kaip buvo pateikta pirmajame projekte”. Toliau: “Esame taip pat atkreipę dėmesį, kad tarifikavimas pokalbių trukmės kas 30 ar 15 sekundžių, mūsų nuomone, yra būtinas, nes mokestis turėtų būti imamas už realiai suteiktą paslaugą.” Tai vadinasi suderinta? Čiagi yra samprotavimai. Vadinasi, ministras pasielgė, kaip jam patogiau, nepaisydamas labai aiškios Kainų įstatymo nuostatos.

Galų gale dar viena įdomybė. Žinoma, ji ne pati svarbiausia, bet parodo mūsų darbo, tiksliau, Vyriausybės ir kai kurių ministrų darbo kokybę. Gerbiamojo R.Pleikio aktas vadinasi ministerijos įsakymu. Aš labai prašyčiau gerbiamąjį R.Pleikį rasti man Vyriausybės ar kurio kito įstatymo nuostatą, kur yra numatyta tokia jo aktų forma. Nėra įstatymuose tokios nuostatos. Yra ministro įsakymas. Tačiau daugelis ministrų leidžia ministerijos įsakymus, o didžiai gerbiamas ministras Z.Zinkevičius dar išleidžia ir ministerijos kolegijos nutarimus, o tai irgi nenumatyta Vyriausybės įstatyme. Tai štai kokia kartais yra saviveikla.

Taigi konkliuzija…

PIRMININKAS. Tai yra išvada.

Č.JURŠĖNAS. Išvada, visiškai teisingai, gerbiamasis kolega. Įsakymas yra juridiškai ydingas ir jis turėtų būti panaikintas. Tokias galias turi mūsų Vyriausybė pagal Vyriausybės įstatymo 23 straipsnį. Ir tarifus pagal Ryšių įstatymą arba bent jau aukščiausią jų ribą turi nustatyti pati Vyriausybė. Štai tokia yra mano rezoliucijos esmė.

Aš noriu pareikšti įsitikinimą, kad Vyriausybei užteks drąsos imtis atsakomybės ir veikti pagal galiojančius įstatymus, kol jie nėra pakeisti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Kiek aš suprantu, aukščiausiąją ribą nustatė A.Šleževičiaus ir M.Stankevičiaus vyriausybės, vykdydamos įstatymą…

Č.JURŠĖNAS. O jūsų Vyriausybė įvykdė, su tuo ir sveikinu.

PIRMININKAS. Toliau ir laiko tas kainas. Gerbiamasis Seimo nary, dėkojame jums už išsamų pranešimą. Du Seimo nariai paklaus.

A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamasis Juršėnai, ar jūs pats sugalvojote šiais savo veiksmais kenkti Lietuvos interesams, ar jūsų paprašė kuri nors užsienio kompanija?

Č.JURŠĖNAS. Labai geras klausimas, mielasis kolega. Kas yra pagrindinis kenkėjas? Ar tas, kuris labai šventą privatizavimo idėją ir juo labiau mūsų objekto pardavimo užsieniui idėją sugadina pažeisdamas įstatymus, ar tas kenkia, kuris apie tai garsiai pasako? Kuris iš tikrųjų yra kenkėjas? Mano nuomone, tas privatizuotojas, kuris nepaiso įstatymų. Štai čia pagrindinis kenkėjas. Ir jo pavardę jūs žinote.

PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas klausia be eilės. Pone Vagnoriau, ar norite klausti? Pagal Statutą.

G.VAGNORIUS. Aš norėčiau paklausti pono Č.Juršėno, ar šiuo metu Ryšių ir informatikos ministerija turi pavaldų “Telekomą”, ar neturi, jo manymu?

Č.JURŠĖNAS. Manau, turi. O jeigu neturi, tai juo labiau negali nustatinėti kainų. Jeigu neturi, tegul “Telekomas” nusistato, ir kitaip šnekėsime. (Balsas salėje) Tai vis tiek blogai. Na, kaip nusistatė? Yra juk ministro įsakymas. Premjere, ar jūs juokus krečiate? Ne aš surašiau tą įsakymą, o jūsų ministras surašė ir iš jūsų tyčiojasi. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Ir S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielas pranešėjau, aišku, gaila, čia būtų įdomiau paklausti premjero, o dabar premjeras klausinėja jus.

Č.JURŠĖNAS. Nieko, galima.

S.PEČELIŪNAS. Ar jums neatrodo, kad visi šitie projektai, kurie yra dabar pateikti, iš esmės yra ydingi? Nes užteko vieną sakinį išrašyti iš mūsų Konstitucijos. Lietuvoje negalioja joks teisės aktas, kuris prieštarauja Konstitucijai ir įstatymui. Yra visiškai aišku iš to, ką jūs pasakėte, kad šitie įsakymai prieštarauja Ryšių įstatymui. Vadinasi, jie nuo pat pasirašymo ar priėmimo datos negalioja. Mes čia turime kalbėti visai apie kitus dalykus: apie savivalę, kokiu būdu priimami įstatymai ir įsakymai, kurie prieštarauja Konstitucijai ir vienas kitam. Čia jūs minėjote kelis nuostatus. Kodėl jie nėra suderinami, kodėl yra tokia savivalė, kodėl mes negauname pagrįstumo, kokie tie tarifai turi būti ir kodėl būtent tokie, o ne kitokie? Aš norėčiau, kad jūs dabar atsakytumėte į šitą klausimą – kodėl mes dabar esame tokioje situacijoje, kurioje buvome ir A.Šleževičiaus Vyriausybės metu, kai su ministru R.Vaitekūnu pusę metų reikėjo kovoti, eiti iki Konstitucinio Teismo, ir galų gale vieną Vyriausybės nutarimą pati Vyriausybė panaikino. Niekas nepasikeitė?

PIRMININKAS. Laikas! Laikas. Pone Juršėnai, prašom apie A.Šleževičiaus Vyriausybę.

Č.JURŠĖNAS. Matote, kai kurie nedaro išvadų nei iš savo, nei iš kitų klaidų. Esminiai dalykai yra du, mielas kolega, ir aš į juos noriu reaguoti. Aš pats esu daugelį kartų iš šitos tribūnos ir iš kitų kalbėjęs, kad šitas Seimas priima ne pačius geriausius juridiniu požiūriu aktus ir kad Vyriausybė taip pat yra priėmusi tokių aktų. Aš klausiau, kas už tai atsako. Man buvo atsakyta, kad, pavyzdžiui, Seimo Pirmininkas už tai neatsako, ir neaišku, kas atsako. Gal laikui bėgant išsiaiškinsime.

Na, o kitas dalykas, kurį būtų galima aiškintis, – tai iš tiesų kas gali panaikinti ar pakeisti ministerijos aktą, tiksliau, ministro įsakymą? Išties Konstituciniam Teismui šito dalyko neapskųsi, nes tai ne Konstitucinio Teismo reikalas. Galima skųsti įstatymus, kitus Seimo priimtus aktus ir poįstatyminius Prezidento, Vyriausybės priimtus aktus. Ministerijų negali skųsti, gal štai tuo dalyku ir naudojasi mielas ponas ir mūsų kolega R.Pleikys. Bet yra kitas būdas ir juo reikia naudotis – individualūs skundai teismams. Ir teismas pagal Civilinio proceso kodekso 11 straipsnį negali vadovautis juridiniu aktu, kuris prieštarauja įstatymams. Taigi yra toks būdas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū jums ir visiems.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs visi žinote, kad nei S.Pečeliūnas, nei Č.Juršėnas nenustato, ar koks nors įsakymas atitinka Konstituciją, ar neatitinka. (Balsas salėje) Taigi prašom susilaikyti nuo rūsčių vertinimų, yra tam tikros institucijos ir jos įvertina, kuris teisės aktas yra galiojantis, kuris negaliojantis. Seimo nariai, deja, tokios galios dar neturi, nors kai kurie gal ir norėtų turėti.

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, lieka paskutinysis projektas, dėl kurio pateikimo ponas A.Salamakinas šiek tiek prieštaravo, bet, man atrodo, mes susitarėme. Aš noriu priminti… (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad mes kalbame apie alternatyvas, apie alternatyvų projektą. Prašome paskaityti Statutą. Jūs norite nediskutuoti iš esmės, taip aš suprantu. Norite dėl procedūrų. Gerai. Ačiū. Pone Salamakinai, prašom nusiraminti. Nusiraminkite, gerai. Prašom sėstis. Mes šitos rezoliucijos nepateikinėsime.

Dabar pradedame diskusijas dėl pateiktų projektų. Pirmieji kalbės frakcijų vardu ponas A.Vidžiūnas ir ponas P.Katilius. Kviečiame į tribūną poną P.Katilių pasakyti frakcijos nuomonę.

 Kalbės ponas P.Katilius. Prašom. Pradedame diskusiją. Dar V.Andriukaitis nori dėl vedimo tvarkos. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto jūs tiksliai formuluokite. Dabar diskusijoje kalbės frakcijų atstovai frakcijų vardu, nes jungtinės frakcijos – Krikščionių demokratų ir Konservatorių – dar aš nežinau…

PIRMININKAS. Prašom nesijaudinti, jūs irgi kalbėsite atskirai savo frakcijos vardu.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau nepertraukti ir nekomentuoti. Prašau jūsų taip pat laikytis Statuto.

PIRMININKAS. Pone Andriukaiti...

V.P.ANDRIUKAITIS. Pradedame debatus pagal frakcijų atstovų pasisakymus.

PIRMININKAS. Taip. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, prašom išklausyti frakcijų atstovų pasisakymus. Aš teisingai pacitavau poną V.Andriukaitį? Tiktai ponas V.Andriukaitis netiksliai cituoja Statutą. Kalbama frakcijos vardu.

Dabar ponas P.Katilius kalbės frakcijos vardu.

P.KATILIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Aš vis dėlto manyčiau, kad mes turėtume šiek tiek ramiau svarstyti tokį svarbų šiandien klausimą. Aš tikrai kalbu Krikščionių demokratų frakcijos vardu. Norėčiau šiek tiek pašnekėti apie šią problemą.

Kaip jau minėjo mūsų frakcijos atstovas, pateikdamas frakcijoje priimtą dokumento projektą, krikščionys demokratai labai atidžiai svarstė tuos visus klausimus įvertindami reakciją, kuri šiandien yra šiuo klausimu. Kiekvienas kainų pakėlimas visada sukels tokią didelę reakciją. Svarstant šituos klausimus reikia būti labai atidiems. Darydami labai nepopuliarus, bet kartais neišvengiamus sprendimus mes turime tam tinkamai pasirengti. Todėl ir teikiama tam klausimui tokia neeilinė svarba.

Kai buvo pradėta kalbėti Vyriausybėje apie tuos klausimus, Seime taip pat buvo įvairių minčių, pasiūlymų. Viena Seimo narių grupė pateikė neeilinei sesijai šio klausimo svarstymą, kaip jau minėjo ponas J.Šimėnas, atšaukti. Tačiau krikščionys demokratai mano, kad paslaugos turi būti mokamos. Ir Lietuvos valstybėje prie to turi būti einama. Taigi klausimą vis tiek reikia spręsti. Jeigu mes jį spręsime vėliau, turbūt bus dar blogiau. Krikščionių demokratų frakcija ir Tėvynės sąjungos frakcija tarėsi, svarstė, šnekėjosi, taip pat išklausėm ir Vyriausybės nuomonę šiuo klausimu dabar, jau esant šiai situacijai, todėl manėme, kad vis dėlto reikėtų siekti didžiausio kompromiso, nes tai šiandien Lietuvai būtų naudingiausia. Ir vakar, išklausę dar kartą Vyriausybės ir jos nuostatos, kad yra atsižvelgiama į krikščionių demokratų pateiktame projekte keliamus klausimus, priėjom tokią išvadą, kad galbūt galima būtų parengti suderintą abiejų koalicijos partnerių dokumentą ir jį šiandien jums pateikti. Jūs jį turite. Jį parengė abiejų frakcijų atstovai, todėl yra teikiama kaip Seimo narių. Tačiau man šiandien pasitarus su Krikščionių demokratų frakcijos nariais, dauguma frakcijos narių mano, kad būtų gerai, jog toks dokumentas būtų priimtas. Taigi pono J.Šimėno pranešime (jūs tai girdėjote) remiamas yra šis pateiktas dokumentas. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom nesijaudinti.

P.KATILIUS. Aš sakau…

PIRMININKAS. Kalbėkim iš esmės. Rasim visus procedūrinius sprendimus.

P.KATILIUS. Apie šio dokumento turinį gana išsamiai kalbėjo, pateikdamas Krikščionių demokratų frakcijos dokumentą, ponas J.Šimėnas, todėl aš nemanau, kad man reikėtų dabar kartoti. Yra atsižvelgta į pagrindinius Krikščionių demokratų frakcijos dokumente keliamus reikalavimus. Tačiau pasitarę su frakcijos nariais vis dėlto manome, kad galbūt, jeigu Seimas pritars ir apsispręs už šio dokumento kaip pagrindo priėmimą, gal dar galima būtų pasiūlyti kai kuriuos patikslinimus, pavyzdžiui, dėl pavadinimo. Gal būtų tikslingiau vadinti “Dėl telekomunikacijų paslaugų”, praleidžiant žodį “liberalizavimo”. Gal būtų tikslingiau sukeisti trečią ir ketvirtą punktus ir numatyti, kad dabartinis ketvirtasis yra trečias, o trečias – ketvirtasis. Į tą ketvirtąjį, arba dabar trečiąjį, siūlome po žodžių “numatyti, kad” iki trečio punkto, kuris dabar yra ketvirtas, įterpti žodžius “įgyvendinimo privatizavus akcinę bendrovę “Lietuvos telekomas” socialinės lengvatos ir subsidijos”. Toliau – kaip tekste. Atsižvelgiant į Vyriausybės nuostatas ir mūsų keliamo klausimo svarbumą, kad ateityje būtų taikoma kompensacija didinant pensijas ir socialines pašalpas, Vyriausybės pažadas yra toks, kad kitiems socialiniams sluoksniams galima bus… ne galima, o Vyriausybė pasižadėjo, kad kitiems socialiniams sluoksniams tos lengvatos bus teikiamos mažinant mokesčius ir tokiu būdu padidinant jiems galimybes mokėti už tas paslaugas, kurios tikrai turi būti mokamos. Taigi siūlau Seimui apsispręsti ir priimti priimtiniausią… arba Seimo narių daugumos nuomonę atitinkantį mūsų pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Aš matau, kad daug kam yra neramu dėl procedūrinių dalykų, taigi aš norėčiau pasakyti, kaip, man atrodo, Statutas leidžia mums šiandien elgtis. Po diskusijos mes apsispręsime, kuriam iš projektų, kurie buvo šiandien aptarti, pritariam. Buvo aptarti keturi projektai, apie penktąjį mes nekalbam. Jeigu, sakysim, bus pritarta J.Šimėno pateiktai… jeigu dauguma pritars J.Šimėno pateiktai rezoliucijai iš esmės, bus galima sutarti, kad ji bus toliau redaguojama. Redaguojant ji gali įgyti tą pavidalą, kokį jinai jau įgijusi pateikiama dviejų Seimo narių – P.Katiliaus ir A.Vidžiūno – vardu. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad daugiau jokių procedūrinių ginčų neturėtų būti. Visi pasiruoškime pritarti J.Šimėno pateiktam rezoliucijos projektui, o toliau suredaguosim ir iš tikrųjų gyvenimas iš karto pasidarys geresnis. Kviečiu A. Vidžiūną.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, aš džiaugiuosi, kad jūs nuraminote visus Statuto išmanytojus, ir tikiuosi, kad prie to varianto, kuris dabar lyg ir pavėluotas pagal Statutą, mes kūrybiškai grįšime tada, kai sudarysime darbo grupę, ir visi galės diskutuoti bei siūlyti savo variantus.

Gerbiamieji kolegos, aš labai apgailestauju, kad imu kartais pasiduoti kitų kolegų kalbėtojų įtakai, bet vis dėlto ir po dabar linksmai kalbėjusio ir besišypsančio Seimo nario Č.Juršėno aš irgi mėginu kalbėti pagal jo pasiūlytą schemą – būtent, kad visi šitie dalykai turėtų būti remiami keliais argumentais: ekonominiu, socialiniu, juridiniu ir politiniu. Didžiai patyręs Lietuvos politikos vilkas Č.Juršėnas trijų iš jų nelietė – ekonominio nelietė, socialinio nelietė, politinio taip pat, nes jeigu kalbėtume visais šitais trimis argumentais, iš tikro nėra jokio pagrindo čia apskritai mums kalbėti apie šituos dalykus. Buvo mėginama kalbėti naudojant juridinius argumentus. Aš nesu pats didžiausias teisės dalykų išmanytojas, todėl pasakysiu tik savo nuomonę apie vieno iš kvalifikuočiausių teisininkų Seime Č.Juršėno pasakytą nuomonę. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto dedam politiką į šoną. Tenka, žinoma, šiek tiek apgailestauti, kad socializmo laikai dar neišėję, ypač iš Seimo narių galvų. Aš džiaugiuosi, kad prie parlamento yra tik 500 žmonių, džiaugiuosi, kad nukėlė ragelius, tai padaryti siūlė labai stipri politinė jėga – socialdemokratai, šituo siūlymu pasekė tik vienas procentas Lietuvos gyventojų. Bet tai yra nuoga politika. Aš džiaugiuosi kitu dalyku – kad Vyriausybė žiūri, žinoma, plačiau ir kad laidinis telefonas planuojamas išlaikyti ne tik penkerius šešerius metus (o taip atsitiktų, jei mes priimtumėm pono R.Smetonos nutarimo projektą), bet vis dėlto žiūrima truputį plačiau – į dešimties ir penkiolikos metų laiką. Dėl šito džiaugiuosi. Šitas strateginis įsivaizdavimas ir platesnis žiūrėjimas, kad kaimo žmonės turėtų telefonus, pigius telefonus, o ne visiems reikėtų pirkti mobiliuosius, kai šitas “Telekomas” sugrius, na šituo keliu neinama. Tai čia buvo nuoga politika, dėl to aš labai atsiprašau.

Ekonomika. Aš džiaugiuosi, dar sykį kartoju, jau kartoju gal penktą kartą, kad mūsų diskusijoje ir šituose tekstuose svarbiausias dalykas buvo ekonominis, jog vietiniai pokalbiai turėtų būtų apmokestinami. Aš beveik nematau tokio, kuris sakytų “ne”. Aš džiaugiuosi, kad visi sutiko, jog vietinių reikmių dengimas tarptautinių pokalbių sąskaita yra anaiptol ne rinkos ekonomika. Ir aš džiaugiuosi, kad kai kurie LDDP frakcijos nariai, pažangieji frakcijos nariai, taip pat sutinka, kad įvesti tarifus už vietinius pokalbius jau reikėjo prieš kelerius metus. Aš nežinau, ar tai yra Č.Juršėno nuomonė, bet kadangi aš jį laikau vienu iš pažangiausių LDDP, tikiuosi, kad ir jis pritaria šitiems dalykams.

Kitas dalykas – ekonominis argumentas. Kas galėtų paneigti (aš tikiuosi, kad profesorius K.Glaveckas kalbės apie šiuos dalykus), kad akcinei bendrovei “Lietuvos telekomas” valstybė per metus mokėdavo tiktai pusės procentų palūkanas už valstybės kapitalo naudojimą, kai Vyriausybės nustatyti argumentai yra visiškai kiti? Kas galėtų paneigti “Telekomo” nustatytą vienos minutės kainą – 12 centų? Galbūt kolega Seimo narys Č.Juršėnas siūlo, kad mes padarytume 12 centų taip, kaip turėjo galimybę padaryti “Telekomas”, ar vis dėlto Ryšių ir informatikos ministerijai reikėjo tvirtinti šiuos tarifus?

Tai – ekonomika, gerbiamieji kolegos. Žodžiu, visi sutinka dėl esmės. Diskutuoja dėl formos. Formą mėginama slėpti ir mėginama atiduoti Vyriausybei. Ir viena, ką gali padaryti Vyriausybė, – tai gerai sureguliuoti socialines garantijas ir kiek galima labiau amortizuoti šito liberalaus mūsų žingsnio socialinius padarinius. Vyriausybė nori vis dėlto pažiūrėti, kiek ir kokias sąskaitas gyventojai gaus vasario mėnesį. Aš džiaugiuosi ir tikiuosi, kad žmonės turės galimybę pamatyti, kiek jie turėtų mokėti už vasario mėnesį ir pagal tai koreguoti savo kitų metų, kitų mėnesių būsimuosius pokalbius.

Taigi visi sutinka, kad mes galime pasiūlyti šioje diskusijoje Vyriausybei dar plačiau sugrįžti prie šitų dalykų ir pagalvoti apie platesnes ir pažangesnes mūsų kompensavimo formas. Tai antras dalykas.

Juridinis dalykas. Aš klausiu Č.Juršėno, ar akcinė bendrovė “Lietuvos telekomas” yra valstybės įmonė? Aš klausiu. Jis galės atsakyti, galės neatsakyti. Ir kitas dalykas – ar įstatyme įrašytas terminas, kad Ryšių ir informatikos ministerija tvirtina kainas, reiškia akcinės bendrovės pavaldumą Lietuvos Vyriausybei? Mano supratimu ir mūsų teisininkų supratimu, tai yra visiškai skirtingi dalykai, aš dėl to šiek tiek apgailestauju. Aš suprantu, kad valstybine įmone gali būti laikomas koks teisės informacijos centras prie Teisingumo ministerijos. Bet visiškai ne taip interpretuojant, kaip tai darė kolega Č.Juršėnas.

Ir, gerbiamieji kolegos, pabaigoje sakyčiau dėl politikos. Aš prašyčiau tų, kurie pasiūlė svarstyti šitą klausimą, o neatidavė Vyriausybės kompetencijai, o neatidavė ministro kompetencijai, neatidavė akcinės bendrovės “Lietuvos telekomas” vadovų kompetencijai, pagalvoti apie didžiosios politikos dalykus: apie Lietuvos įvaizdį pasaulyje, apie tai, kaip mes atrodom ekonomiškai, ar mes atrodom ekonomiškai stabilūs. Mes turėtume pagalvoti apie gerą investicijų aplinką, jeigu kalbame, kad mūsų strateginis įsivaizdavimas – tai normali Europa, normalios Europos ekonomika, demokratija ir rinkos ekonomika.

Deja, aš dabar žiūriu ir į kolegą A.Smetoną, žiūriu į kolegą Č.Juršėną. Tai mes pasiekėm: įvaizdis ir investicinis stabilumas, ir su tuo susijusi “Telekomo” vertė eina žemyn. Aš negarantuoju, kad po kelerių metų nereikės pateikti sąskaitų tam pačiam kolegai A.Smetonai ar tam pačiam Č.Juršėnui, kai Lietuvos žmonėms mes turėsim aiškintis, kur ir kokia forma išgaravo “Telekomo” turtas.

Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti vieną dalyką. Noriu dar sykį nuraminti Statuto išmanytojus, kad pritariu Seimo nario J.Šimėno teikiamam nutarimo projektui. Aš įsivaizduoju, kad mes, sudarę darbo grupę, prieisime prie geriausios šio nutarimo formos, tokios formos, kurią mes turim suformulavę kartu su ponu P.Katilium. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu K.Glavecką kalbėti Centro frakcijos vardu. J.Karosas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš ką tik buvau išėjęs pas piketuotojus. Ten jų yra apie porą tūkstančių. Tai viena. Antra, jie labai prašo išeiti Vyriausybės vadovus pasikalbėti. Aš perduodu tą žinią. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia yra piketuotojų atstovas A.Sysas ir gali pabendrauti čia pat, salėje. K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikro diskusija tapo gana įdomi ne tiktai mums, sėdintiems salėje, bet ir aplink klausantiems. Susidaro akivaizdus įspūdis, kad mes gana smarkiai pasiklydom tarp politikavimo ir ekonomikos, nors, atrodo, pirmieji pono A.Vidžiūno žingsniai ištaisyti tą padėtį yra padaryti.

Aš pabandysiu Centro sąjungos frakcijos vardu kalbėti apie esminius ekonomikos aspektus, kurie yra susiję su kainų padidėjimu, paslaugų kainų padidėjimu, taip pat su visu kontekstu sąlygų, kurias jos lemia ir nuo kurių priklauso. Iš tikro visa ta diskusija, kuri prasidėjo dėl kainų padidinimo, turi vieną negatyvų aspektą, dėl kurio Centro sąjunga ir, aš manau, dauguma žmonių baiminasi, t.y. tai, kad ji leidžia abejoti dėl paties privatizavimo. Iš tikro viskas prasidėjo nuo kalbų, kad “Telekomą” ruošiamasi privatizuoti, kad privatizavimas vyksta gana paslėptai, niekas nežino nei plano, nei uždavinių, tiktai jaučia, kad dėl privatizavimo kainos lyg ir yra didinamos. Aš paaiškinsiu, kodėl didinamos ir dėl ko.

Centro sąjunga, išskirdama žmonių interesų gynimo prioritetą, pasisakydama už privatizavimo proceso tęstinumą ir nesustabdymą Lietuvoje, konstatuoja:

1. Ryšių žinybos atliktas gerokas telefoninių pokalbių tarifų padidinimas iš tikrųjų nėra pagrįstas kitaip kaip strateginių investuotojų interesais gauti milžiniškus pelnus ir užtikrinti didžiulę viršpelnių normą šioje rinkoje.

2. Išlaidų ir pajamų analizė “Lietuvos telekome” rodo, kad pateiktų duomenų apie finansinę ūkio veiklą interpretavimas keitėsi priklausomai nuo visuomenės reakcijos į paskelbtą kainų padidinimą. Ministro samprotavimai apie 12, 7, 5 ir t.t. centus už pokalbio minutę priminė Rytų turgaus situaciją, o ne rimtai argumentuotą kainą ir kainodarą, kuri, tarp kitko, objektyviai tegali būti nustatyta rinkos, o ne žinybos vadovo.

3. Po to, kai visuomenei buvo paskelbta apie 7 centų tarifą, iš žinybos vadovo lūpų pasipylė gausi trūkstamų investicijų, amortizacijų ir kitų einamųjų bei būsimųjų išlaidų argumentacija, pamirštant, kad esant monopolijai tų skaičių ekonominis pagrindimas visuomet yra netikslus ir abejotinas. Dar daugiau, nesuprantama kainos keleriopo padidinimo logika, kai norima investicijų atsipirkimo laiką sutrumpinti iki 2,5 metų, nors tai prilygsta pelno normoms, gaunamoms tiktai iš alkoholio, narkotikų ar dar kitų nelegalių arba legalių labai aukšto pelningumo verslų.

4. Nepagrįstas kainų padidinimas, o po to sekęs bandymas sušvelninti socialines jo pasekmes per kompensacijas ar subsidijas iš esmės reiškia, kad kainų padidėjimą turėtų dengti mokesčių mokėtojų pinigai per “Sodrą” ar biudžetą. Kompensacijos ar subsidijos, pasiūlytos žmonėms, iš tikrųjų yra tik iliuzija ir dar vienas pajamų perskirstymas monopolijų naudai. Kitaip tariant, subsidijos ir kompensacijos – iš valstybės, o pajamos ir viršpelnis – užsienio parduodamai monopolijai.

5. Sprendžiant iš rengiamo Telekomunikacijų įstatymo, ketinama parduoti ne tik monopolinių paslaugų tiekėją, bet ir monopolines teises kontroliuoti tarifus ateityje. Dėl to bus beveik neįmanoma išvengti naujų savininkų spaudimo Vyriausybei ir Seimui dėl įsigytų monopolinių teisės išlaikymo.

6. Praeitų metų pavasarį konkursą laimėjusiai “UBS Investment” grupei nebuvo pateiktas uždavinys pagrįsti “Lietuvos telekomo” privatizavimą, sukuriant konkurencinę paslaugų rinką. Netgi nebuvo kalbos, kad įmanoma atskirti monopolinius elementus nuo konkurencinių ir įvesti konkurenciją ten, kur yra įmanoma.

7. Vienkartinės naudos iš privatizavimo principas aiškiai nesuderinamas su krašto interesais, kurie nėra vien tiktai indėlių atkūrimas ar kompensacijos, bet turi būti orientuotas į investicijų, darbo vietų didinimą, darbo, finansų ir prekių rinkų plėtojimą.

8. Vyriausybei paskelbus, kad per pirmąjį šių metų pusmetį gyventojų santaupoms atkurti planuojama skirti 650 mln. Lt, tampa akivaizdu, kad eilinės naudos principu pagrįstas “Telekomo” monopolio privatizavimas nebekoreguotinas, nes priešingu atveju bus neįvykdyti konkretūs Vyriausybės įsipareigojimai atkuriant gyventojų santaupas. Be to, Centro sąjungai didelį susirūpinimą kelia šalutiniai šio veiksmo padariniai, pavyzdžiui, įtaka lito stabilumui, vidaus finansų rinkai ir t.t.

9. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą “Telekomo” darbuotojams numatoma parduoti už nominalią kainą, kuri, tarp kitko, keleriopai mažesnė už rinkos kainą, 50 mln. Lt vertės akcijų, t.y. 5% įstatinio kapitalo. Tai akivaizdžiai žeidžia visų likusių Lietuvos gyventojų, kurių paslaugomis ir pinigais buvo kuriamas “Telekomas”, interesus.

10. “Lietuvos telekomo” įstatinis kapitalas buvo formuojamas ne tik iš valstybės lėšų, bet ir iš gyventojų bei jų bendrijų piniginių lėšų, kai žmonės ar bendrovės už savo pinigus tiesė kabelius, statė pastotes ar kitaip kūrė turtą, kurį “Telekomas” neatlyginamai paėmė į savo balansą. Akivaizdus privataus turto nusavinimo pavyzdys, kuris turi būti atitaisytas žmonėms ir bendrovėms, dariusioms turtinius įnašus į “Telekomo” kapitalą, kompensuojant juos “Telekomo” akcijomis.

11. Jeigu po “Telekomo” privatizavimo bent 20-30% akcijų nepateks į vidaus kapitalo rinką per viešą kapitalo akcijų pardavimo mechanizmą Lietuvoje, Lietuvos kapitalo rinka merdės ir bus lygiai taip pat mažai patraukli vidaus ir užsienio investuotojams, kokia ji buvo prieš kelerius metus. Be to, gyvybiškai svarbus Lietuvos ūkio investicijų… turto valdymo ir pensijų fondų kūrimas Lietuvoje bus nukeltas 5-7 metams, dėl to ekonominio augimo tempai gali sulėtėti.

Reziumuodamas galiu pasakyti, kad Centro frakcija pasisako už esminį “Telekomo” privatizavimo koregavimą, atsižvelgiant į visus nurodytus punktus. Be to, Centro sąjunga pasisako už nepagrįstą telefonų tarifų padidinimą, kuris akivaizdžiai virto politiniu, o ne ekonominiu klausimu. Centro sąjunga siūlo sudaryti redakcinę komisiją galutiniam rezoliucijos tekstui parengti ir skirti balsavimą po pietų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, prieš pertrauką išgirdau pono A.Kubiliaus raginimą nekalbėti nei apie privatizaciją, nei apie panašius dalykus, nes tai yra lyg ir nesusiję. Tačiau, kaip matome, neišsigando šito siūlymo nei kolegė E.Kunevičienė, nei prieš mane kalbėjęs kolega K.Glaveckas. Ir aš tik dėl to nesigilinsiu į šitą problemą, kad yra pakankamai daug kitų problemų. Tačiau būsimas “Telekomo” privatizavimas, be abejo, negali būti atsietas nuo šiuo metu siūlomų nustatyti (arba net nustatytų) tarifų už vietinius pokalbius. Be to, galima tik priminti, kad tarifai iš tikrųjų buvo nustatyti nesilaikant Ryšių įstatymo, o kam nepakankamai aišku, galiu pasakyti, kad Vyriausybė nėra nustačiusi aukščiausios ribos. Todėl galima teigti, kad šiuo metu numatyti 7 ct viršija tokią ribą, nes tos ribos nėra. Vadinasi, bet kokiu atveju čia yra netvarka ir tai yra padaryta nesilaikant įstatymų, visų pirma ryšių įstatymų.

Dar įdomiau kartais būna, kai kolegos gina tarifus, nelygindami jų su vidutiniais atlyginimais, o lygindami grynai “pliką” tarifą už minutę pokalbio. Turbūt visi žinom, kad atlyginimai vadinamosiose išsivysčiusiose Europos šalyse yra mažiausiai 8-10 kartų didesni už mūsų, ir perskaičiavus pagal šitai mūsų tarifai išeina netgi didesni, negu tose šalyse yra numatyti.

Labai nemalonu, bet norėčiau pasakyti, kad gana nekorektiškas palyginimas buvo mielosios kolegės apie motinas, kalbančias su vaikais ir sprendžiančias uždavinius. Aš noriu jums pasakyti, kad Europos šalyse namų darbai iš viso neužduodami vaikams. Todėl ta problema visiškai atkrenta. Ir kartu galima pasakyti, kad valstybinėse įstaigose yra nemokami kavos aparatai ir dar visokių kitokių dalykų. Man atrodo, mes daugiau žiūrėkim, kas yra pas mus, ir tokių palyginimų venkim.

Kalbant apie ekonominius dalykus… Niekas dar nepaminėjo, tačiau labai keista, kad dideli valdžios vyrai negali pasakyti, kokio dydžio yra “Lietuvos telekomo” turtas. Nors yra rodomi 800 mln. Lt, staiga yra teigiama, kad yra 4 mlrd. Tačiau nežinant, koks jis yra iš tikrųjų, visiškai negalima planuoti, kokios bus tolesnės atskaitymo normos, kokia bus ekonominė ir finansinė “Telekomo” padėtis. Atrodo, bandoma įrodyti, jog “Telekomas” yra toks vargšas, kad net nepelningas, t.y. kad mums reikėtų pridėti dar dovanėlę prie “Telekomo”, kad jį kas nors nupirktų. Ir toks net inkriminuojamas būsimas “Telekomo” turto pradingimas, minint kolegos pavardę, rodo, kad gerbiamasis kolega A.Vidžiūnas žino, jog kažkur dings dalis turto arba dalis pinigų. Tai gal galėtų pasakyti ir kitiems, kad to neįvyktų.

Tai, kad buvo neapgalvotos socialinės pasekmės, man atrodo, net įrodinėti nereikia, nes neparengtas padorus mechanizmas, pačios grupės visiškai neapgalvotos, nes tikriausiai puikiausiai visi suprantate, kad skurdžiausiai gyvenanti (pagal visus tyrimus) mūsų gyventojų grupė yra jaunos šeimos su mažais vaikais. Nebūtinai jie turi turėti 3 vaikus, kad būtų priskaičiuojami prie daugiavaikių šeimų, tai yra būtent tie, kurie galbūt uždirba minimumą, dažnai vienas iš šeimos narių nedirba arba gresia nedarbas ir t.t. Apie šitą grupę visiškai nešnekama.

Apie biudžetines įstaigas taip pat nekalbama, nes tai, kas yra siūloma kolegės E.Kunevičienės projekte, anaiptol tų problemų neišsprendžia, juo labiau turint galvoje, kad apie tai bent jau valdančiajai koalicijai reikėjo galvoti priimant biudžetą. Jeigu buvo planuota padidinti “Telekomo” tarifus, tai buvo galima pagalvoti ir apie tai, kaip biudžetinėms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms, kultūros įstaigoms, reikės už tai atsiskaityti. Tikrai nėra vargšo žmogaus rėmimas tarptautinių pokalbių tarifų mažinimas. Puikiausiai žinome, kad dauguma mūsų žmonių net nežino, kaip paskambinti į kitą šalį, nes dauguma šneka tik Lietuvoje, o dažniausiai net tame pačiame mieste. Įdomiausia, aišku, buvo tada, kai buvo sakoma, kokia gera Vyriausybė, jinai visiems kompensuos tarifų pakėlimą. Tik nežinančiam žmogui gali atrodyti, kad tikrai mylima Vyriausybė pasirūpino vargšais žmonėmis, o iš tikrųjų ji tik padalino visų, t.y. biudžeto, pinigus. Aišku, buvo galima rasti ir kitą išeitį, sakysim, ministrai galėjo susimesti ir skirti kompensacijoms iš savo kišenės. Tada, aišku, Vyriausybė būtų kompensavusi iš savęs. Bet iš to, kaip lengvai buvo dalinamos nuolaidos, lengvatos, galima padaryti visiškai kitokią išvadą, ne tą išvadą, kurią nori išgirsti darę tas lengvatas, kad jie yra geri ir pasirūpino žmonėmis. Išvadą galima padaryti ir priešingą, kad tarifas buvo apskaičiuotas specialiai toks, kad po to būtų galima daryti gerus darbus ir palikti tą pačią sumą, kuri buvo iš karto planuota. Todėl tai, kaip buvo reaguojama į įvairius protestus, rodo ne tik neapgalvojimą, bet greičiau tai parodo labai gilų apgalvojimą to, kas buvo padaryta, tik, deja, už tai negalima pagirti. Iš tikrųjų tarifų įvedimas ir abonentinio mokesčio padidinimas visų pirma yra dovanėlė tiems būsimiems savininkams, nors niekas dabar dar negali pasakyti, nei kas jie bus, nei kada tas bus, nors nurodyta, kad bus greitai, tačiau, kaip žinote, Seime nesvarstytas nei Telekomunikacijų įstatymas, nei Privatizavimo įstatymas dėl “Telekomo”. Todėl mes ir pasiūlėme tą rezoliuciją, kurią pateikė kolega Č.Juršėnas, tačiau sutarimo dėlei manome, kad galėtume pritarti ir kolegos R.Smetonos rezoliucijai, o savąją atsiimti. Labai kviesčiau bent jau tuos, kurie pasirašė dėl posėdžio šiuo klausimu sušaukimo, balsuoti už tą rezoliuciją. Mūsų frakcija siūlo vardinį balsavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jūs žinote, jog vardinis balsavimas taikomas tik priimant vieną ar kitą teisės aktą, kitu atveju jo taikyti negalima. Dabar kviečiu J.Valatką ir, kol ateis J.Valatka, aš noriu informuoti, kad pagal Seimo statuto 109 straipsnį Seimas yra iš anksto apribojęs bendrą diskusijų kiekvienu klausimu trukmę. Jeigu jūs pasižiūrėsite į darbotvarkę, tai pamatysite, jog 14 val. baigiasi visos diskusijos ir, deja, šiuo atveju niekas daugiau neturi teisės kalbėti. Dabar kalba J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, nedaug buvo kalbama apie ekonominį aspektą, pabandykime mes iš tikrųjų jį panagrinėti. Gal visiškai nepavyks, tačiau kai kuriuos skaičius galima pateikti. Štai nuo 1994 metų “Telekomo” likutinis pelnas: 1994 metais – 42 mln., 1995 m. – 82 mln., 1996 m. – 69 mln., 1997 m. – 140 mln. Per tuos metus padarytos investicijos: 1995 m. – 120 mln., 1997 m. – 364 mln. Galbūt “Telekomas” iš tikrųjų yra toks silpnas, kad jam jau tuoj ateis pabaiga. Pasižiūrėkim į kitus skaičius. 1997 m. skaitmeninių stočių pastatyta 139 tūkst. numerių, 21% nuo visų stočių. Kitos analogiškos stotys. Pernai Vilniuje pastatyta nauja tarptautinė tarpmiestinė skaitmeninė stotis, kanalai su Vokietija, Prancūzija, Kanada, Lenkija, Estija, Baltarusija, Ukraina. Pastatytos tranzitinės stotys Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, nutiestos superlaidžios ir šviesolaidinio kabelio linijos Klaipėda-Marijampolė, Panevėžys-Molėtai, Vilnius-Baltarusijos siena, Klaipėda-Šventoji-Baltijos jūra. Iš viso 725 km. Tai ar “Telekomas” griūna? Nieko panašaus nėra. Mūsų komitetas galų gale buvo jų būstinėje, pasižiūrėjome. Na, į šoną kalbant, durys tikrai nelietuviškos, geros durys įstatytos. Kalbant rimčiau, “Telekomas” su senais įkainiais, 1995 m., primenu, abonentinis mokestis gyventojams buvo du su puse cento, 1996 m. pradžioje – 2,97 šimtosios cento abonentinis mokestis, tas investicijas padarė. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, galbūt gyvenkime pagal kišenę, galbūt šiandien, kadangi mes esame ne tokie mokūs, šiek tiek sustabdykime savo investicijų bumą, kuriam 1998 m. numatyta 485 mln. Per 50 pozicijų yra plane, stočių labai daug. Tai būtų labai gerai, nuostabu! Galbūt iš tikrųjų nutieskim deimantinius kabelius ir bus dar geriau, bet šiandien kišenėje neturim tiek, kad už juos sumokėtume. Kokie gali būti finansavimo šaltiniai? Pirmas dalykas – savos lėšos. Tai visiškai nulemia tarifai ir mūsų mokumas. Antras – skolintos lėšos. Kodėl niekas apie tai nekalba? Juk mes kuriam informacinę visuomenę, norim, kad tai būtų pirmutinis strateginis uždavinys. Taigi, gerbiamieji, gal suteikim valstybės garantijas tokiam tikslui? Tai yra nepadaryta, todėl kyla klausimas: kas iš tikrųjų vyksta, kodėl taip yra daroma? Štai jums atsakymas. Iš vadinamųjų strateginių investuotojų, kurių telekomai daugiausia yra valstybiniai, aš galiu jums patikslinti: štai Austrijos telekomas 100% valstybinis, Prancūzijos – 100%, Švedijos – 100%, Norvegijos – 100%, Suomijos -100%, du iš jų yra potencialūs mūsų pirkėjai. Tai kas mus perka? Mus perka svetima valstybė ir pas mus kurs informacinę visuomenę. Nors tai ir būtų pati draugiškiausia valstybė, dovanokit, šito aš nenorėčiau.

Kitas aspektas. Štai jie iškėlė sąlygas, aiškias sąlygas. Pirma, kad “Telekomas” turėtų monopolį, turi būti priimtas atitinkamas Telekomunikacijų įstatymas, ir antra sąlyga – tarifai. Žinoma, tai yra šventai vykdoma. Koks tikslas? Indėlių atidavimas? Paradoksas! Iš tikrųjų galėtų būti taip, kad pirma mums duoda, o po to atima. O dabar atvirkščiai – pirma atima, o paskui duoda. O kiek duos, dar neaišku. Todėl ekonomika čia net nekvepia.

Dabar kalbant apie tai, kas yra pasiūlyta. Ekonomikos komitetas gana giliai išnagrinėjo tą situaciją, ir aš manau, kad tai, kas yra parašyta protokolinėje rezoliucijoje, yra labai gerai ir tai galima būtų pabandyti įgyvendinti. Panašiai buvo pateikta ir J.Šimėno rezoliucijoje. Tačiau labai gaila, kad krikdemai, kuriuos aš labai gerbiu, staiga pabandė šį tą švelninti ir atsisakyti. Pirmas darbas yra toks: šiandien šituos tarifus, šitą įstatymą reikia sustabdyti, būtina sustabdyti, o toliau žiūrėti, kaip tai padaryti. Aš jokiu būdu nesakau, kad šiandienos tarifai yra geri, bet žiūrėkim mūsų mokumo, galvokim, kiek mes galim paimti investicijomis, kiek mes galim paimti iš mūsų gyventojų ir t.t. Tai yra nepadaryta.

Baigdamas aš norėčiau pasakyti tiek. Kiekvienas monopolis iš prigimties yra plėšrus. Ir jeigu jam kartkartėmis neaplaužysim dantų, tai jis prarys tą, kuris jį maitina. Todėl socialdemokratai kategoriškai yra prieš tokį tarifų didinimą, prieš tokį privatizavimą, kad niekam nekiltų jokių abejonių. Mes manome, kad tai galima padaryti visiškai kitaip ir ūkininkauti visiškai kitaip. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar kalbėjo visų didžiųjų frakcijų atstovai. Mums yra likę 15 minučių. Aš pasiūlyčiau dabar išklausyti dviejų komitetų, svarsčiusių šį klausimą, nuomonių. Tai būtų Ekonomikos komiteto ir Socialinių reikalų komiteto nuomonės. Tada žiūrėsim, kiek liks laiko, dar yra trijų frakcijų atstovai. Kviečiu į tribūną A.Šimėną. A.Medalinskas – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Iš tikrųjų, gerbiamasis posėdžio pirmininke, stebina jūsų toks pasirinkimas. Komitetų atstovus reikia išklausyti, aš su tuo sutinku, bet faktas yra tas, kad kalbėjo trys vienos frakcijos atstovai, po du, tris kitų frakcijų atstovus, bet, pavyzdžiui, liberalams dar nebuvo galimybės pasakyti savo pozicijos, nors žodis “liberalus” čia buvo vartotas galbūt daugiau negu reikėta. Faktas yra tikrai toks, kad, mano manymu, klausimas yra ganėtinai svarbus, todėl tų frakcijų ir partijų atstovai, kurie norėtų pasakyti savo poziciją, turėtų ją pasakyti.

PIRMININKAS. Viską nutars Seimas, jūsų paties siūlymu nutars Seimas, kaip toliau reikia elgtis. Aš dabar prašau A.Šimėną kalbėti komiteto vardu.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Mūsų komitetas skyrė didelį dėmesį šiai iš tiesų aktualiai problemai nagrinėti. Mes buvome surengę posėdį būtent “Telekome”, kur išklausėme ir Vyriausybės atstovo nuomonę, ir specialistų nuomones. Šiandien aš norėčiau pateikti tą nuomonę, už kurią balsavo komiteto nariai, ir, beje, balsavo visi vienbalsiai. Ten buvo visų frakcijų atstovai ir visi balsavo už tai, ką aš dabar komentuosiu.

Pirmas dalykas. Komitetas mano, kad perėjimas prie rinkos ekonomikos santykių telekomunikacijų sektoriuje yra iš tiesų būtina sąlyga tam, kad mes turėtume kokybiškas paslaugas, kad mūsų ekonomikos raidos tikrai nestabdytų telekomunikacijų sektorius, todėl reformos yra būtinos. Mes toliau vertinam kitą aspektą, kad tarifai ir mokesčiai už telekomunikacijų paslaugas iš tiesų nebuvo ekonomiškai pagrįsti, kad vietiniai pokalbiai buvo dotuojami tarptautinių pokalbių sąskaita, kad yra visiškai nenormalu ir tai, kad mokesčiai už tarptautinius pokalbius Lietuvoje buvo itin aukšti, ir tie, kurie naudojasi tomis paslaugomis, sugeba apeiti mūsų paslaugų teikėjus, o pajamos nukeliauja į kitų šalių operatorių rankas. Todėl mokesčių peržiūrėjimas būtinas ir netgi, mes aiškiai sakome, pavėluotas. Kita vertus, išnagrinėję situaciją mes matėme, kad ir naujieji tarifai dar nėra tokie, kuriems vienareikšmiškai būtų galima pritarti. Mus stebina tai, kad ir po šio mokesčių tarifų peržiūrėjimo vis dėlto vieno abonento vietinius pokalbius ir toliau reikės dotuoti 4,6 Lt per mėnesį. Vadinasi, po šių tarifų jie toliau bus dotuojami. Na, čia tie duomenys, kuriuos mums pateikė “Telekomas”. Bet jeigu iš tiesų taip yra, tai vis dėlto ekonominiu požiūriu tai kelia susirūpinimą. Mes atkreipėme dėmesį į tai, kad visuomenei ne laiku ir nepakankamai išaiškintas telekomunikacijų paslaugų tarifo pakeitimo būtinumas. Buvo argumentuojama Europos Sąjungos reikalavimais, o Europos Sąjungos reikalavimai yra labai aiškūs. Reikalaujama liberalizuoti kainas telekomunikacijų rinkoje, o liberalizuoti galima tik tada, kai yra konkurencija. Štai ko reikalauja Europos Sąjungos bendras principas. Jokiu būdu Europos Sąjunga nereikalauja kitų dalykų, tuo labiau stiprinti vieno ar kito sektoriaus monopolį.

Mes manome, kad visuomenė lygiai taip pat, kaip ir Seimo nariai, privalo tiksliai žinoti, kokia yra telekomunikacijų sektoriaus perspektyva po 5, 7 metų, kas ten konkuruos, ar ten bus monopolis, kaip atsiras ta konkurencija, ir jeigu žmonės, visuomenė tiksliai žinotų, kodėl tas daroma, kokiu būdu daroma, ir aiškiai žinotų, kad kaip viso šito rezultatą mes turėsime tai, ko norime, geriau bus visiems, ir ekonomikai, ir kiekvienam žmogui, tada, aišku, visuomenė pritars. Mes dar kartą sakome, kad čia slėpti nėra ko, reikia viešai žmonėms išaiškinti, kaip privatizuojame, kam privatizuojame, už ką privatizuojame, kur panaudotos lėšos, kokia iš to nauda, kaip plėtosis visas šitas sektorius, o šiandien to viešumo labai stokojama. Mes dar kartą sakome, kad slėpti nuo žmonių nėra ko. Iš to kyla tik nepasitikėjimas ir netgi darant visiškai teisingai ir gerai vis dėlto kyla nepasitikėjimas, kad čia vyksta kažkokie blogi darbai.

Toliau. Ekonomikos komitetas taip pat mano, kad vis dėlto pasirinktas netinkamas socialinio sprendimo būdas, kai gyventojams numatomas nemokamas laikas. Jis pirmiausiai yra laikinas dalykas, to ateityje tikrai nebus. Mes esame už tai, kad reikėtų atitinkamai padidinti toms gyventojų grupėms, kurioms manom, kad tikrai reikia, socialines išmokas ar pensijas. Mes manome, kad pensininkas tada tikrai pasirinktų, ar jam kalbėti telefonu, ar sutaupyti apie 5, 6 Lt ir panaudoti kitiems tikslams.

Mes matome dar vieną labai didelę ydą, nes tie pensininkai, kurie šiuo metu turi telefonus, tai jie gauna nemokamą lengvatą naudotis 5 valandas, o tie, kurie jų neturi – nieko negauna. Vadinasi, tiems, kurie turi, dar pridedame, o kurie nieko neturi… O jeigu įvestume kiekvienam pensininkui tą mokestį? Tas neturi telefono, bet už tai jis gauna 10 ar kažkiek litų didesnę pensiją per mėnesį. Aš manau, tai būtų daug teisingiau ir už tai pasisakė Ekonomikos komitetas.

Dabar trumpai, ką siūlo, kokius pasiūlymus jis teikia. Pirmas punktas – tai rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti telekomunikacijų plėtros strategiją, numatančią konkurencijos Lietuvos telekomunikacijų rinkoje užtikrinimą. Komitetas mano, kad tik konkurencijos šitoje rinkoje, jos pagrindu bus normalios kainos, tokios, kokias diktuoja rinka, o ne monopolistai.

Antras punktas – išnagrinėti galimybes pakeisti socialinių kompensacijų dėl telekomunikacijų paslaugų tarifo pakeitimo tvarką, numatant ne teikiamų paslaugų lengvatas suteikiant nemokamą pokalbių laiką, bet padidinant valstybines socialines išmokas, pensiją.

Taip pat komitetas siūlo Vyriausybei sudaryti valstybinę komisiją telekomunikacijų paslaugų vartotojų teisėms ir valstybės interesams ginti ar šias funkcijas pavesti kitai institucijai. Manome, tai būtina, nes šiuo metu telekomunikacijų paslaugų vartotojas yra bejėgis prieš tuos, kurie teikia tas paslaugas. Tam, kad būtų tikrai teisės ginamos, kai neteisėtai išjungiamas telefonas arba reikia apmokėti už neatliktas paslaugas. Šiandieną matome, kad ta problema neišspręsta. Pagaliau, matyt, reikėtų sudaryti naujas sutartis su gyventojais, kad jie sutinka su tomis sąlygomis, kokios dabar numatomos “Telekomo” priimti ir vykdyti, o ne prievarta įdiegti vieną ar kitą dalyką.

Ekonomikos komitetas siūlo dar vieną dalyką – spręsti lėšų kompensavimo privatiems asmenims, investavusiems į telekomunikacijų tinklo plėtimą, klausimą. Iš tiesų, jeigu yra investuoti privataus asmens pinigai, tai jie jokiu būdu negali būti kaip nors nusavinti. Žinoma, jeigu jis turi dokumentus, įrodančius, kad taip tikrai yra.

Taip pat mūsų komitetas balsavo dėl vieno dalyko – dėl laikino sustabdymo ministro nutarimo, tiksliau sakant, įsako. Mintis buvo ta, kad galbūt reikia pristabdyti to nutarimo galiojimą, įvykdyti tai, ko dar reikėtų norint tinkamai pasirengti, o po to vėl atnaujinti tų tarifų galiojimą. Buvo kita nuomonė, kad gal reikia Vyriausybei rekomenduoti atlikti tai, kas mums atrodo būtina, bet nebūtina šitą sustabdyti. Buvo balsuojama ir nedidele balsų persvara buvo rekomenduota sustabdyti.

Aš pristačiau tas nuostatas, kurias priėmė Ekonomikos komitetas. Manau, kad Seimo nariams tai padės apsispręsti balsuojant dėl teikiamų priimti dokumentų, t.y. Seimo sprendimų. Aš asmeniškai kviesčiau ir Seimą, ir mūsų frakciją palaikyti, aišku, krikščionių demokratų siūlomą projektą kaip pagrindą, o toliau, be abejo, įvertinti tas pataisas taip, kad būtų priimtas reikiamas dokumentas, kuris nestabdytų proceso ir maksimaliai būtų sudarytos tokios sąlygos, kad telekomunikacijų sektorius toliau galėtų sėkmingai plėtotis ir spręsti esamas problemas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu B.Visokavičienę, o prieš jai ateinant aš noriu dar sykį informuoti apie mūsų procedūrinius sprendimus. (Tuoj pat, K.Prunskiene, tuoj pat.) Tuoj mes artėsime prie apsisprendimo, kaip numatyta darbotvarkėje, ir baigsime diskusiją. Iš vakaro, kaip matome, dirbo krikščionių demokratų bei konservatorių bendra darbo grupė ir derino projektą, tačiau procedūriškai opozicijos budrumo dėka jo nepateikėme, vis dėlto aš siūlyčiau, pasinaudodamas savo teise, apsispręsti visų pirma dėl principinio dalyko – priimti protokolinį nutarimą, ar Seimas pritaria nuostatai sustabdyti, ar ne. Jeigu bus pasirinkta nuostata nesustabdyti ministro įsakymo, tada bus galima pasirinkti, sakysime, J.Šimėno teiktą variantą, turint omenyje tai, kad jis jau yra patobulintas bendrom pastangom, tą taip pat pažymint protokoliniame nutarime, ir dirbti toliau šita bendradarbiavimo dvasia.

Taigi prašom. B.Visokavičienė. Atsiprašau. K.Prunskienė dėl vedimo tvarkos. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš taip pat, kaip ir ponas A.Medalinskas, norėčiau protestuoti dėl neišnaudotos Statute numatytos galimybės pasisakyti visoms frakcijoms. Kaip matau, dar esame bent 3 asmenys, atstovaujantys mažesnėms frakcijoms, ir tokia teisė mums yra numatyta. Manau, kad derėtų truputį pratęsti Seimo posėdį ir mes kiekvienas panaudotume savo 7 minutes ar mažiau.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Prunskiene. Aš noriu dar sykį pakartoti. Statuto 109 straipsnis, galiojančio Statuto, mūsų pačių naudojamo mūsų darbui, trečioji dalis: “Seimas gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų kiekvienu klausimu trukmę arba kalbėtojų skaičių, tuomet teikimai nutraukti diskusiją nepriimami.” Niekas neteikia teikimo nutraukti diskusiją, laikas diskusijai buvo apribotas iš anksto Seniūnų sueigoje 2 valandoms. Jūs pritarėte darbotvarkei. Galite teikti siūlymą pratęsti diskusiją, mes dėl to balsuosime. Labai gerai. Tvarka. Dabar B.Visokavičienė. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, džiaugiuosi galėdama išreikšti ne tik savo nuomonę, bet ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Visi prieš tai kalbėję: ir oponavę dėl telekomunikacinių paslaugų apmokestinimo, ir pasisakę iš esmės prieš privatizavimą ir rinkos ekonomikos principus – visi apeliavo į žmonių socialinę padėtį ir į tai, kaip norima juos apsaugoti. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad Vyriausybės vykdoma šalies ekonominė reforma, valstybės ūkio šakų restruktūrizavimas, rekapitalizavimas, neabejotinai paliečia ir ryšių sistemos įmones. Rinkos ekonomikos valstybėje negali egzistuoti nerentabilūs, neišsilaikantys ūkio subjektai, todėl ir telekomunikacijų paslaugos turi būti apmokamos. Šiandien mes neturime alternatyvos tokiai nuostatai visų pirma todėl, kad yra galimi tik 3 variantai – arba bankrotas ateity, arba milijardinės investicijos iš visų mokesčių mokėtojų kišenių, arba apmokestinamos paslaugos, kad telekomunikacijos galėtų išsilaikyti ir veikti rentabiliai. Ir, žinoma, yra pasirinktas trečiasis variantas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas išnagrinėjo techninę, ekonominę ir finansinę “Telekomo” būklę. Mes išnagrinėjome ir žmonių padėtį ir esame visiškai įsitikinę, kad priimti sprendimai, finansavimo mechanizmai visiškai padengia visas reikiamas socialines garantijas.

Kodėl reikia priimti sprendimą dėl “Telekomo”? Visų pirma jis yra nerentabilus, 0,7% rentabilumo – tai ne rentabilumo rodiklis. Toliau. Pagal “Telekomo” direktoriaus duomenis, iki 2000 metų reikia milijardinių investicijų. Iš kur jas paimti? Juk valstybės biudžetas negali finansuoti ūkio subjektų ir neturėtų užsiimti ūkio renovacija, naujų technologijų pirkimu, jų skolų dengimu ir t.t. Ar žinoma tiems, kurie kalba ekonominiu aspektu apie šiandieninę problemą, kiek yra “Telekomas” skolingas, kad yra per 300 mln. skolų, kad yra paimtos paskolos, kad “Telekomas” yra nepelningas? Iki 2003 metų reikėtų 2 mlrd. 400 mln. investicijų. Todėl alternatyvos privatizacijai, naujoms investicijoms nėra. Tačiau Socialinių reikalų ir darbo komiteto pagrindinis uždavinys buvo užtikrinti, kad ta visuomenės dalis, kuri yra pažeidžiama, kuri turi mažiausias pajamas, t.y. pensininkai, neįgalieji, šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų, bei žmonės, kurie turi valstybės remiamas pajamas, būtų apsaugoti. Ir, žinoma, teikiamas lengvatų mechanizmas mums tai garantuoja. Jeigu pensininkams duodamos nemokamos 5 valandos, aš manau, tai yra pakankama. Į tą pačią grupę patenka ir neįgalieji žmonės, ir šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų. Toliau. Vyriausybė juk įsipareigoja indeksuoti pagal faktinį kainų didėjimą realias pajamas – didindama neapmokestinamų pajamų minimumą, kartu mažindama fizinių pajamų mokestį ir lygiai taip pat indeksuodama visas kitas pajamas. Todėl dėl socialinių garantijų abejoti lyg ir netektų.

Tačiau mes jaučiame ir kitą atsakomybę, kad, pavyzdžiui, privatizavus “Telekomą” iš tikrųjų nenukentėtų telekomunikacinio ryšio paslaugų kokybė, kad ji pagerėtų. Todėl, aišku, Ryšių ir informatikos ministerijai lygiai taip pat, kaip ir kitoms ministerijoms, tenka atsakomybė, kad būsimieji investuotojai iš tikrųjų įdiegtų naujas technologijas, garantuojančias paslaugų kokybę, kad nenutrūktų ryšys ir komunikacijos, o netgi plėstųsi ryšiai su visomis pasaulio valstybėmis. Ir tai yra būtina. Todėl man kartais keista, kai makroekonomikos specialistai, profesoriai kalba apie tokius dalykus, kurie visiškai negali būti sietini su rinkos ekonomikos principais. Juk negali egzistuoti visų pirma nerentabilūs objektai.

Todėl aš norėčiau pirmiausia atsakyti į dar kelis klausimus ir pakomentuoti oponentų nuomones dėl monopolijų, taip pat dėl neva esančių techninių metrologinių kliūčių ir dėl lito stabilumo. Aš manau, kad neverta baimintis dėl monopolijų, nes visų pirma dabar monopolinė teisė kaip tik tenka ne “Telekomui”, o mobiliesiems ryšiams. Ar jūs žinote, kokia kainų dinamika už mobilaus ryšio paslaugas? Todėl kol kas šalyje egzistuoja mobiliojo ryšio monopolio teisė. Dėl techninių metrologinių kliūčių reikia pasakyti, kad jų nėra. Ir “Telekomo” direktorius jau yra atsakęs mūsų komitete į tuos klausimus. Tik 2% visų vartotojų šiandien negali būti apskaitomi, todėl jie mokės tik abonento mokestį, kol jiems neįrengti apskaitos prietaisai. Žmonėms nėra ko baimintis. Baiminasi politikai. Toliau – dėl lito stabilumo. Mes puikiai suprantame, kad nepadeda lito stabilumui neapmokamos paslaugos. Ir jeigu paslaugos ir rinkos ekonomikos principai galioja, tai tarifai toliau jau optimalėja pagal pasiūlą ir paklausą. Sukurdami mokią paklausą mes turėsime ir pajamas. Ir čia lito stabilumui tikrai jokios grėsmės nėra.

Ir baigdama aš noriu labai paprašyti oponentų, mitingų organizatorių vieną kartą pagalvoti ne apie save, bet pagalvoti apie žmones ir ypač socialiai pažeidžiamus, apie tuos žmones, kurie iš tiesų neišmano nei finansų, nei ekonomikos, nei “Telekomo” techninės būklės. Labai prašyčiau neerzinti visuomenės ir neapeliuoti į socialiai pažeidžiamų žmonių erzinimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau dabar visų ramiai atsisėsti, ypač tų, kurie ką tik grįžo iš mitingo. K.Prunskienė ką tik yra pateikusi siūlymą pratęsti diskusiją. Jeigu bus tokiam siūlymui pritarta, aš tada pasiūlysiu pratęsti šitą posėdį mūsų pietų pertraukos sąskaita. Jeigu bus nepritarta, aš tada siūlyčiau trim frakcijų nariams kalbėti tada, kai bus… Matyt, mes vis tiek priimsim sprendimą redaguoti projektą ir dar grįžti šiandien prie šio projekto tolesnio svarstymo, bet jau pasirinkus vieną projektą. Tokiu atveju aš pasiūlyčiau tiems trim frakcijų atstovams kalbėti popietiniame posėdyje, tada, kai mes nutarsime tokį svarstymą daryti. Taigi aš siūlyčiau dabar… (Balsai salėje) Viskas gerai, tuoj pat, bet buvo pateiktas siūlymas pratęsti posėdį. Jeigu mes nutarsim pratęsti, tai toliau kalbėsim ir dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašom sėstis. Registruojamės. Gerai, tuoj pat gausit visi iš eilės.

A.Sakalas. Prašom dėl vedimo tvarkos.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes ką tik girdėjome ponios B.Visokavičienės kalbą. Ji kalbėjo daugiau apie bankus ir finansus nei apie socialinius reikalus. Bet aš noriu pacituoti…

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos prašom kalbėti. Dėl vedimo tvarkos. Diskusijose kalbėsite vėliau. Dabar prašom registruotis. Tuoj pat… Prašom dėl vedimo tvarkos. Jeigu ne, aš išjungiu.

A.SAKALAS. Taip, gerai, aš noriu pacituoti tiktai jų komiteto balsavimo rezultatus. Balsavo už …

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos prašom kalbėti.

A.SAKALAS. Aš ir kalbu. Jinai kalbėjo komiteto vardu, bet aš noriu pasakyti, kad komitete ryšių ministro įsakymui pritarė 5 Seimo nariai. Tai B.Visokavičienė, V.Aleknaitė, I.Degutienė, J.Dunauskaitė ir Darbininkų sąjungos atstovas P.Šakalinis. O prieš balsavo D.Aleksiūnienė, R.Dovydėnienė, A.Sysas, L.M.Stankevičius ir nepritarė R.Kupčinskas. Aš noriu pasakyti, kad ponia B.Visokavičienė turėjo pasakyti tai, kad pusė komiteto pritarė, pusė nepritarė.

PIRMININKAS. Tvarka. Visi turi išdalytą komiteto nuomonę ir nereikia jos dar sykį cituoti. (Balsai salėje) Ach, tauta laukia kai kurių už durų. Jeigu tai… Taip, gerai, gerbiamieji kolegos, visi registruoti. Buvo siūlymas dabar pratęsti rytinį posėdį ir dar suteikti galimybę kalbėti trim frakcijų atstovams. Kita galimybė yra dabar apsispręsti dėl pagrindinio projekto, sudaryti redakcinę darbo grupę, vakare dėl to projekto kalbėti ir ten suteikti galimybę kalbėti frakcijų atstovams, kurie dar nekalbėjo.

Taigi kas spaus mygtuką “už”, parems K.Prunskienės siūlymą pratęsti posėdį, spaudžiantys mygtuką “prieš” mano, kad reikia likti prie pradinės nuostatos – 14 val. baigti diskusiją. Taigi prašom… Dar sykį kartoju. Mygtukas “už” remia K.Prunskienės siūlymą pratęsti diskusiją dabar, mygtukas “prieš” – baigti diskusiją ir toliau konstruktyviai dirbti.

Prašom. Vyksta balsavimas. Be abejo, jeigu bus nutarta dabar nutraukti diskusiją, frakcijų atstovai kalbės vėliau, kai bus svarstoma vakarinio posėdžio metu.

Už K.Prunskienės siūlymą balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 73, susilaikė 3, taigi K.Prunskienė, A.Medalinskas ir S.Buškevičius kalbės vakarinio posėdžio metu. Aš siūlau šitokią diskusiją surengti 17 valandą, kai svarstysime pataisytą rezoliucijos projektą. Mes patys dabar numatysime, kada svarstome rezoliuciją.

Gerbiamieji kolegos, dabar pereiname prie pagrindinių apsisprendimų. Dar sykį norite registruotis? Prašom. Dar sykį registruojamės. Vyksta registracija. Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, aš dabar norėčiau suformuluoti gana sudėtingą užduotį, tačiau pabandysiu suformuluoti kiek galima aiškiau. Yra pateikta keletas projektų… (Balsai salėje) Pone Salamakinai, prašyčiau nusiraminti. Dar sykį visų prašau nusiraminti, ramiai atsisėsti, susikaupti, iš tikrųjų sprendžiame rimtus dalykus. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju siūlau apsispręsti taip: kadangi dalis Seimo narių iš Konservatorių ir Krikščionių demokratų frakcijos remia bendrą projektą, kurio pradžia buvo J.Šimėno ir E.Kunevičienės pateikti projektai, toliau jie buvo taisomi ir tobulinami, dabar yra pasiūlymas… kadangi procedūriškai paskutinis projektas nebuvo pateiktas, vienas pasiūlymas buvo paremti J.Šimėno projektą, kiti (kiek aš suprantu, Č.Juršėno teiktas projektas yra atsiimtas) siūlo remti šitą grupę – R.Smetonos projektą. Taigi mes turime 2 alternatyvas – R.Smetonos arba J.Šimėno projektą. Dar sykį kartoju: atsiimtas – neatsiimtas dabar nebespręskime; kadangi procedūriškai mes sprendžiame taip, tai prašau pasiruošti balsuoti. Jeigu bus priimtas… (Balsas salėje) Gerai, tuoj pat grįšime prie balsavimo motyvų. Jeigu bus priimtas J.Šimėno siūlymas, tada dar sykį bus teikiamas protokolinis nutarimas, ar Seimas pritaria nuostatai stabdyti ministro įsakymą, ar nepritaria. Jeigu bus nepritarta tokiai nuostatai, tai redaguojant toliau J.Šimėno projektą, kurio pasekmė yra jau šiek tiek pataisytas projektas, teikiamas P.Katiliaus ir A.Vidžiūno, iš tikrųjų daugiau nebekils abejonių, į nuostatą, ar reikia stabdyti įsakymą, ar ne, daugiau nebus kreipiama dėmesio. Gerbiamieji Seimo nariai… A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip jūs minėjote, iš tiesų yra du projektai, bet aš ne visai tiksliai jus supratau. Yra pirminis projektas, kuriam mes visi pritarėme, sakėme, kad jis turi būti paliktas, nors J.Šimėnas mėgino jį atsiimti, bet kadangi kitos frakcijos palaikė, tai dėl jo turi būti balsuojama…

PIRMININKAS. Tą aš ir sakiau, pone Sakalai.

A.SAKALAS. … Minutę! Neturi būti balsuojama dėl to projekto, kuris nepateiktas. Ir antra. Jeigu jau bus balsuojama dėl apsisprendimo, tai tada norėčiau prašyti vardinio balsavimo, arba to nedarykite.

PIRMININKAS. Kurio apsisprendimo? Galime ir vardinį. Gerai, tvarka. Nutarsime, ar ….

A.SAKALAS. Ar stabdyti, ar nestabdyti.

PIRMININKAS. Gerai. Suformuluosime protokolinį nutarimą ir balsuosime, ir balsuosime vardiniu būdu, kad jums būtų ramiau ir aiškiau. Dabar, gerbiamieji kolegos, ar dėl balsavimo motyvų reikia kalbėti, ar jau visi esame…? Bet po vieną. Vienas – už, vienas – prieš. R.Smetonos, J.Šimėno, jeigu dar norite kalbėti. Pone Juršėnai, jūs kalbėjote 10 minučių. Jūs dar ne viską išdėstėte, ne visus motyvus? Ne?

A.GRUMADAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Dėl motyvų kalbame per mikrofonus, o ne… Dėl vedimo tvarkos A.Grumadas. Prašom.

A.GRUMADAS. Aš manyčiau, kad jūs neteisingai suformulavote tą uždavinį, kurį mes turime atlikti. Paskaitęs projektus, aš juos vis dėlto skirstyčiau į dvi grupes: į projektus, kuriuose yra žodis “stabdyti” arba “naikinti”, ir projektus, kuriuose tų žodžių nėra. Šiuo požiūriu pono J.Šimėno ir pono R.Smetonos projektai yra tapatūs ir abudu gali būti kaip pagrindas redakcinei komisijai dirbti.

PIRMININKAS. Aš dar sykį noriu pakartoti: mes darysime du sprendimus. Vienas sprendimas – mes spręsime dėl teksto, kurį pasirenkame kaip pagrindą. Jeigu bus pasirinktas J.Šimėno tekstas, tada spręsime, ar tame tekste turi likti nuostata dėl stabdymo. Šį balsavimą galime daryti ir vardinį, jeigu taip norite. Gerai? Sutariame? Viskas aišku. Gal nereikia kalbėti ir dėl motyvų? Nereikia. Aš girdžiu bendrą sutarimą, kad dėl motyvų nekalbame. Ir R.Smetona.

R.SMETONA. Vis dėlto dėl motyvų. Motyvuoju, kad mano pateiktas…

PIRMININKAS. Prašom, kalbėkite. R.Smetona dėl motyvų gali kalbėti.

R.SMETONA. Tada tegul būna ne dėl motyvų, o dėl vedimo tvarkos. Siūlau balsuoti už mano pateiktą nutarimo projektą, nes jo antrajame variante kaip tik ir kalbama, kad, esant būtinybei keisti “Telekomo” teikiamų paslaugų tarifus, reikia parengti ir pateikti Seimui naują projektą. Vadinasi, tame projekte yra siūlymas toliau dirbti. Nėra, kaip kai kas sakė, siūloma panaikinti, ir viskas. Be to, “panaikinti” alternatyva čia yra “sustabdyti”, po to bus galima spręsti. Bet esmė yra ta: panaikinti ar sustabdyti priėmus nutarimą. Jis turi nebegalioti, žmonės neturi būti nervinami, nebeturi galvoti, kad jiems reikės mokėti už vasario mėnesį ir panašiai – turi nebegalioti. Štai koks svarbiausias skirtumas nuo kito projekto, todėl aš esu už šitą…

PIRMININKAS. Ačiū. Viskas. Baigiame. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų nekalbame. S.Pečeliūnas. Bendru sutarimu S.Pečeliūnui žodis.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, aš labai stebiuosi, atleiskite už tą žodį, Seimo tam tikru debilizmu, juridiniu debilizmu…

PIRMININKAS. Prašom neįžeidinėti Seimo.

S.PEČELIŪNAS. Tai nėra įžeidinėjimas, tai yra medicininė sąvoka. (Juokas salėje) Yra konstatuojama, kad mes turime kažką stabdyti. Man atrodo, kad jau išsiaiškinome, jog ministerijos įsakas aiškiai neatitinka Ryšių įstatymo reikalavimų, vadinasi, juridiškai jis yra nulis. Mes tik galime konstatuoti, kad jis yra nulis. Nulio…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pečeliūnai, su kuo jūs išsiaiškinote, kad įsakymas neatitinka įstatymo? Jeigu su Č.Juršėnu, tai jums abiem gal tas įsakymas ir yra nulis, bet Lietuvos žmonėms ir… Lietuvos valstybėje veikiama kitais būdais, o ne išsiaiškinant su Č.Juršėnu, kas atitinka įstatymą ir kas neatitinka. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Vyksta registracija. Prašom registruotis. Sutariame, kad dėl motyvų nekalbame. Gerbiamieji kolegos, bus galima kalbėti po balsavimo, replikas sakyti po balsavimo, nors ir iki kito posėdžio. Vyksta registracija. Prašom registruotis. Dabar turime pasirinkti iš dviejų likusių alternatyvių projektų.

Iš viso užsiregistravo 126 Seimo nariai. Prašom kruopščiai spausti savo mygtukus, tik tuos, kurie atitinka jūsų apsisprendimą, arba iš karto galime balsuoti pakeldami rankas, kad niekam nebūtų abejonių. Elektronika, gerai. Galima pasirinkti, kaip norite. Pone Čepai, reikia išmanyti ir Statutą, ne tik kitus teisės arba buvusios teisės aktus. Taigi balsuosime dėl R.Smetonos pateikto nutarimo projekto. Mygtukas “už” – už R.Smetonos projektą, mygtukas “prieš” – už J.Šimėno teiktą projektą, kiti neskaičiuojami. Dėmesio! Visi užsiregistravo. Dar sykį kartoju: mygtukas “už” – R.Smetonos projektas, mygtukas “prieš” – J.Šimėno projektas. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, balsavimo metu nekalbame.

Už balsavo 46, prieš – 77. Taigi pasirinktas J.Šimėno projektas.

Dabar, gerbiamieji kolegos, dėmesio! Prašau dėmesio! Aš formuluoju protokolinį nutarimą, kuris skamba taip: Seimui teikiamas protokolinis nutarimas, ar Seimas pritaria, ar nepritaria J.Šimėno teiktam projekto pirmajam punktui – sustabdyti Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministerijos tokio ir tokio įstatymo galiojimą. Taigi tokia yra pirmojo punkto formuluotė ir redaguojant projektą Seimas atsižvelgs į dabar pasakomą nuostatą. Yra siūlymas balsuoti vardiniu būdu. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš girdžiu įvairius pasiūlymus. Prašom apsispręsti balsuojant, ar dėl šio protokolinio nutarimo balsuojam vardiniu būdu, ar ne. (Triukšmas salėje) Prašom balsuoti. Dėl balsavimo būdo nekalbame dėl motyvų. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų taikomas vardinis būdas, spaudžia mygtuką “už”. Kas mano, kad jo nereikia, spaudžia mygtuką “prieš”.

Už vardinį – 45, prieš – 65, susilaikė 9. Vardiniam balsavimui nepritarta. (Triukšmas salėje) Gerai. Budrumas patikrintas, viskas gerai, Seimas nėra toks, kaip kai kurie galvoja, kad jis yra išdebilėjęs, jis toks nėra, visi budrūs.

Gerbiamieji Seimo nariai, dar sykį kartoju, vardinis balsavimas dėl principinės nuostatos, dėl Seimo protokolinio… kaip čia geriau suformuluoti? (Balsai salėje) Taip, kas mano, kad 1 punktas turi likti galioti, bus už, kas mano, kad jo nereikia, prieš. (Balsai salėje) Vardinis balsavimas iki 14.35 val. (Balsai salėje) Dėl J.Šimėno nutarimo pirmojo punkto. (Balsai salėje) Dar sykį kartoju. Balsuojam dėl to, ar turi likti J.Šimėno nutarimo pirmasis punktas, kuriuo siūloma sustabdyti ministro įsakymą. (Balsai salėje) Aš neagituoju, aš aiškinu. Posėdis tuo nesibaigia. 14.35 val. tęsime posėdį ir turėsime susitarti dėl redakcinės komisijos. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turim dar sutarti dėl vienos procedūros, t.y. darbo grupės, kuri tobulins… Gerai, balsavimas dar nesibaigė. Prašome keletą sekundžių. Balsavimas baigtas, prašome sėstis. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, balsavimas baigtas, tęsiame posėdį. Repliką po balsavimo V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes dabar galime beveik drąsiai apibendrinti, kad jeigu iki šio posėdžio mes turėjome beveik lygius balsus ir iš tikrųjų buvo tikimybė Seimui priimti sprendimą sustabdyti arba panaikinti, tai dabar jos nėra, nes krikščionys demokratai liko ištikimi savo koalicinei priedermei pasilikti su konservatoriais. Todėl aš esu įsitikinęs, kad Seimo nariai turi dvi teises: kaip Seimo nario tautos atstovo ir antrąją – pilietinę teisę.

Realizuodami pilietinę teisę, A.Sakalas ir aš paduodame šį ministro įsakymą į teismą paprasta civiline tvarka, ir mes pasieksime to, kad šitas sprendimas būtų svarstomas ir Konstituciniame Teisme. Mes kviečiame prisijungti šiandien ir kitus Seimo narius, kaip piliečius, ir kreiptis kartu su mumis į teismą. Aš manau, kad mes šitą kreipimąsi suformuluosime po pietų. Jeigu mes Konstituciniame Teisme ir teisme apginsime savo pozicijas, tuomet bus visiškai aiški interpeliacija ministrui ir nepasitikėjimas Vyriausybe. Šiuo atveju mes pratęsime šią akciją. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji socialdemokratai, siūlau pirmiausia perskaityti Konstitucinio Teismo įstatymą ir tada pradėti kalbėti apie Konstitucinį Teismą. Prašome negąsdinti, visi Seimo nariai yra lygūs.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, mes turime apsispręsti dėl to, ką darome toliau. Replikos posėdžio pabaigoje. Turėtume susitarti, ką darom su patvirtintu J.Šimėno projektu. Ar visi sutinka jį redaguoti? Aš negirdžiu prieštaravimų, yra bendras sutikimas redaguoti. Tuoj pat replikas gausite. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau, jeigu galima, dar sekundę dėmesio.

Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymas toliau redaguoti J.Šimėno projektą. Bus gauti vardinio balsavimo rezultatai dėl pirmojo punkto, dėl 1 straipsnio pirmosios dalies. Jeigu tai pirmajai daliai bus nepritarta, tai bus aiškus nurodymas ir redakcinei grupei.

Dabar mums reikia sudaryti redakcinę grupę iš frakcijų atstovų. Gerbiamieji Seimo nariai, tuoj pat visi galėsime kalbėti. Taigi dabar reikia siūlyti, iš kiek Seimo narių sudaroma darbo grupė. Girdžiu A.Vidžiūno žodį – iš 9. Ar sutinka Seimo nariai sudaryti darbo grupę iš 9 Seimo narių? Sutinka, taip? Tada kviečiu A.Vidžiūną prie vidurinio mikrofono pasiūlyti Tėvynės sąjungos frakcijos atstovus.

A.VIDŽIŪNAS. Mūsų frakcija siūlytų A.Kubilių, R.Petrikį ir E.Kunevičienę.

PIRMININKAS. Tik tris, taip? Gerai. Trys Seimo nariai pasiūlyti. Kviečiu Centro sąjungą. E.Bičkauskas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Kiek galima siūlyti?

PIRMININKAS. Vieną.

E.BIČKAUSKAS. Centro sąjungos frakcija siūlo K.Glavecką.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymas priimtas. Krikščionys demokratai. K.Kuzminskas. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Siūlomas seniūnas P.Katilius, Č.Stankevičius.

PIRMININKAS. Palaukit, jūs daugiau… Pone Kuzminskai, jūs pasitarkite su frakcija.

K.KUZMINSKAS. Ir J.Šimėnas.

PIRMININKAS. P.Katilius ir J.Šimėnas, taip? Gerai. Penki nuo koalicijos, keturi gali būti nuo kitų. K.Glaveckas pasiūlytas. Prašom. A.Sakalas. Ką siūlote?

A.SAKALAS. A.Sysą.

PIRMININKAS. A.Sysas, taip? Ačiū. Ir LDDP frakcija.

A.SALAMAKINAS. S.Burbienė.

PIRMININKAS. S.Burbienė. Tuoj pat, minutėlę. Ir kas būtų siūloma iš kitų frakcijų? (Balsas iš salės: Reformų frakcijos vardu – A.Medalinską.) A.Medalinskas, gerai. S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš žiūriu, kad dabar pagal naują praktiką sudaroma redakcinė komisija. Per visus tuos metus būdavo sudaroma kitu būdu. Būdavo visų projektų autoriai ir dar papildoma iš Seimo narių. Aš tiesiog konstatuoju, kad yra nauja praktika, ir tą turime žinoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra apsispręsta, kuris projektas yra pagrindinis, ir to projekto pagrindu ir bus dirbama. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, baigiame dabar kalbas. Pasiūlymai yra visi. Aš dar sykį perskaitau: A.Kubilius, S.R.Petrikis, E.J.Kunevičienė, P.Katilius, J.Šimėnas, K.Glaveckas, A.Sysas, S.Burbienė, A.Medalinskas. Ar P.Katilius norėtų pakeisti ką nors? Aš atsiprašau, jeigu galit.

P.KATILIUS. Pasitarę mes vis dėlto siūlytume Albertą ir Joną Šimėnus.

PIRMININKAS. Taip, A. ir J.Šimėnai. Gerai. Lieka šitas sąrašas. Ir E.Bičkauskas dar. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Aš noriu tiktai labai trumpai replikuoti dėl jūsų žodžių, kiek galima pasiūlyti nuo Centro frakcijos. Galima pasiūlyti, pasak jūsų, tiktai vieną, nors ir Krikščionių demokratų frakcija, ir Centro sąjungos frakcija pagal dydį yra tokios pačios, bet, ačiū, tiek to, bus gerai.

PIRMININKAS. Jeigu jūs pastebėjote, konservatoriai viena vieta yra sumažinę savo atstovavimą. Deja, šį kartą pasiūlė ne jums, pasiūlė krikščionims demokratams tą vieną vietą. Yra vilties, kad kitą kartą bus kitų pasiūlymų. Ar galima bendru sutarimu pritarti šiai sudėčiai? Galima. Taigi darbo grupė yra patvirtinta. Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą, mes turime nutarti, kada toliau svarstome šį projektą. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu leisite, aš pacituosiu jums Statutą: “Jei nutarta projektą redaguoti, Seimas nustato svarstymo datą ir laiką, sudaro redakcinę komisiją”. Mes turime nustatyti svarstymo datą ir laiką. Šiuo atveju siūlymas yra popietiniam posėdyje 17 val. Rezultatus žinosime, aš manau, 15 val., per pietų pertrauką. Bet redakcinė grupė galės pasiimti rezultatus ir anksčiau. Taigi šiuos dalykus esam sutarę. Darbo grupė yra sudaryta. Reikėtų paskirti darbo grupės vadovą. Ar yra kokių nors siūlymų? Girdžiu siūlymą, aš negaliu to garsiai pasakyti, siūlo… Yra siūloma A.Kubiliaus pavardė. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, ar yra bendras sutarimas dėl šio siūlymo? Taip. Taigi šiuo atveju aš tada turiu pasiūlyti darbo grupei susirinkti 15.30 val. 308 kambaryje. 15.30 val. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, aš skelbiu rytinio… Replika. R.Rastauskienė. Prašom.

R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš labai atidžiai stengiausi klausytis visą posėdį įvairių mūsų frakcijų atstovų kalbų ir bandžiau suvokti, kokia šio svarstymo esmė, kodėl mes šiandien susirinkę svarstom šį klausimą. Ir atsakymą man davė V.Andriukaitis, ačiū jam už tai. Esmė yra ne ta, kad labai gaila žmonių dėl 7 centų už minutę, ne ta, kad iš tiesų būtų rūpinamasi šitais dalykais. Visa esmė yra ta, kad reikia suskaldyti Seimo daugumą ir pakeisti politinių jėgų santykį Seime, o kartu ir Lietuvoje. Tad ačiū už šitą informaciją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau visus politinius debatus palikti vėlesniam laikui. Yra toks geras žanras – pareiškimai. Dabar aš vis dėlto drįsčiau… Ar būtinai reikia dar pasakyti po repliką? K.Kuzminskas ir Č.Juršėnas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš daugiau norėjau kreiptis į socialdemokratus, kurie suabejojo mūsų pajėgumu dirbti Seime. Man atrodo, kad Krikščionių demokratų frakcija pasakė savo nuomonę ir mums jokio advokato nereikia. Mes dirbam pagal savo programą, pagal savo rinkėjų pavedimus ir mūsų nuostata dėl šios rezoliucijos šiuo metu yra išsakyta krikščionių demokratų.

PIRMININKAS. Ir Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, nors debatai buvo karšti, bet aš taip ir negavau vadovybės, valdžios ar Vyriausybės atsakymo dėl gerbiamojo ministro R.Pleikio arba, kaip buvo nevykusiai suformuluota, ar ministerijos įsakymas, kurį pasirašė R.Pleikys, atitinka galiojančius įstatymus. Čia yra esminis juridinis, konstitucinis dalykas, ir tikrai aš prašyčiau, gerbiamasis Kubiliau ir kiti, šito reikalo neužmiršti.

PIRMININKAS. Aš jums galiu atsakyti, pone Juršėnai. Jūs į mane kreipėtės, aš jums galiu atsakyti, kad ministro įsakymas visiškai atitinka visus įstatymus ir Konstituciją. Jus tai patenkina? Patenkina. Ačiū. Gerai, sutariam. Ir F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien svarstome telefono pokalbių kainų nustatymo klausimą. Šis klausimas iškilo labai aštriai ir jo atgarsiai yra platūs, nes telefoninis susisiekimas paliečia visus Lietuvos gyventojus, verslininkus ir visas institucijas. Tačiau “Telekomas” yra vienas pavyzdys iš daugelio, kaip nevykusiai iki šiol yra tvarkomi monopoliai bei jų aptarnavimo, kainodaros problemos. “Telekomas” yra monopolinė įmonė, teikianti mums visiems reikiamą patarnavimą, be kurio šiandien mes nebegalime apsieiti. Vartotojams reikia ir jie nori geresnio ir pigesnio telekomunikacinio patarnavimo. Jie nesitiki to patarnavimo gauti už dyką ir yra pasiruošę mokėti teisingą kainą. Bet kokia ta kaina bus? Kas nustatys, kad tai teisinga ir pateisinama kaina? Ar pats “Telekomas”, ar “Telekomas” ir Ryšių ministerija taip, kaip dabar padarė? Tačiau šiandien diskusija ir vyksta dėl to, kad iškilo didžiulės abejonės dėl Ryšių ministerijos sprendimo, dėl telefoninių pokalbių kainų pagrįstumo ir teisingumo. Iš tikrųjų šiandien yra sprendžiamas principinis klausimas: kaip tvarkyti monopolines įmones ir apsaugoti vartotojus nuo monopolinio savavaliavimo? Krikščionių demokratų nuomone, šis “Telekomo” klausimas suteikė mums progą rimtai pradėti tvarkyti monopolių kontrolę Lietuvoje. Panašių monopolinių situacijų, kaip ir “Telekomo”, yra ir daugiau: šaltas vanduo, karštas vanduo, šildymas, elektros tiekimas, dujų tiekimas ir t.t. Kiekvienas iš jų yra savo srities monopolis. O kaip šių monopolių veikla, patarnavimai ir kainodara yra kontroliuojami? Ar iš viso yra kontroliuojami? Ne. Jie kol kas nėra kontroliuojami ir monopoliai naudojasi tuo stygiumi. Todėl krikščionys demokratai siūlo nepraleisti progos pradėti kontroliuoti monopolių veiklą. Pradėkime su “Telekomu” ir darykime taip, kaip reikėtų. Pirmiausia sustabdykime įsakymą. Antra, įsteikime nuolatinę valstybinę telekomunikacijos tvarkymo ir kontrolės komisiją specialiai “Telekomui” tvarkyti, kuriai būtų prieinama visa “Telekomo” veiklos pajamų ir išlaidų informacija…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pavaduotojau, aš atsiprašau, jūs turbūt norėtumėte tą pačią kalbą pasakyti vakariniame posėdyje diskusijų metu?

F.PALUBINSKAS. Ne, kadangi dabar pradėjau, mielai pabaigsiu dabar. Ačiū jums už pasiūlymą.

Kad ši komisija išanalizuotų “Telekomo” veiklą, pajamas bei išlaidas ir jų sąveiką, šios analizės pagrindu padarytų sprendimus, ar “Telekomo” prašymai įdėti... ar patarnavimų kainos didinimas yra pateisinamas. Ši komisija turėtų teisę leisti ar neleisti “Telekomui” kelti kainas už teikiamus patarnavimus, prižiūrėtų ir kontroliuotų “Telekomo” veiklą, kad ta veikla patenkintų vartotojų, valstybės ir investuotojų pagrindinius poreikius. Šiandien mes turim progą pradėti monopolių veiklos Lietuvoje kontrolę ir tai būtinai padarykime. Ačiū.

K.BOBELIS. (Kalba, nepasakyta posėdžio metu)

Turėdami valstybinį tikslą integruotis į Vakarų demokratines struktūras, savaime aišku, turime perimti tam tikrus ekonominius, finansinius, laisvosios rinkos, privataus verslo tobulinimo ir kitus įsipareigojimus. Bet taip pat niekada negalime pamiršti, kad siekdami šio tikslo negalime pakenkti savo valstybės piliečiams, jų socialinei-ekonominei padėčiai, taip pat bendrai Lietuvos ekonominės plėtros raidai, įvertinant šiandienines trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes. Reikia griežtai ir rimtai žiūrėti, kad būtų apsaugoti visų Lietuvos komercinių, privačių ir valstybinių įmonių interesai, jokiu būdu neleisti įsigalėti vienam monopolistui, galinčiam kontroliuoti kitus.

Viena iš jautriausių ir jau daug Lietuvai žalos padariusi yra mūsų įvairių valstybinių institucijų ir įvairaus dydžio strateginės svarbos objektų privatizavimo politika.

Nemanau, kad kas nors gali rimtai argumentuoti prieš privataus verslo kompanijų kūrimą ar dabar esančių valstybės žinioje įvairių objektų privatizavimą. Visame demokratiniame pasaulyje, išskyrus diktatūrines valstybes, laisvos rinkos ekonomika, privatus verslas yra pranašesnis ir piliečiams naudingesnis negu valstybinis verslas. To turime siekti ir Lietuvoje, tik ne dabartiniais metodais.

Lietuva turi teisingą tikslą, kad siekia integruotis į Europos Sąjungą, ir turi atitikti įvairius Europos Sąjungai ir demokratinėms valstybėms keliamus reikalavimus. Tačiau mūsų metodai, siekiant šio tikslo, yra nerimtai, neanalitiškai, slaptai, sakyčiau, net absurdiškai paremti. Dėl to ir šiandien turime didžiulį susipriešinimą dėl “Lietuvos telekomo” privatizacijos. Labai dažnai Europos Sąjungos keliami pageidavimai yra išpūsti, perdėti ir neatitinka realybės. Pats gerbiamasis ministras R.Pleikys aiškina, kad ši rinkos liberalizavimo per privatizaciją politika tokioms valstybėms kaip Ispanija, Graikija, Portugalija, Airija yra atidėta iki 2001 metų, o juk jos jau apie 10 ar daugiau metų yra Europos Sąjungos narės.

Toliau gerbiamasis R.Pleikys sako, kad Europos Komisijos ir Parlamento direktyvos yra tokios tik narėms, o su šalimis, tik ketinančiomis tapti Europos Sąjungos narėmis, dėl telekomunikacijų rinkos liberalizavimo terminų tariamasi atskirai. Taip pat jis aiškina, kad “Lietuvos telekomo” atveju siūlomas 5 metų laikotarpis nuo akcijų pardavimo (projekte numatyta nuo 1998 m. vidurio iki 2003 m.). Įdomu, kas mums tai siūlo? Ar Europos Sąjunga, ar mes patys tai siūlome, niekur nėra parašyta. Pagaliau jei kitos valstybės gavo 10 ar daugiau metų šiam klausimui spręsti, tai kodėl mums skiriami (ar mes patys nustatėme) tik penkeri metai, ypač kad ir šiam periodui mūsų rinka nėra visiškai paruošta.

Šis “Telekomo” paslaugų apmokestinimas dirbtinai padidinus įmonės kainą yra nerealus, nerimtas, ekonomiškai nepagrįstas ir kiekvienas rimtas investuotojas iš karto supras, kad tai tik dirbtinis potencialaus didesnio pelno vaizdavimas, norint gauti aukštesnę kainą. Taip pat argumentai, kad už gautus pinigus pradėsime išmokėti prarastus indėlius savo piliečiams, yra absurdas ir tuo tikėti negalima. Norėčiau priminti ir žinoti, kiek indėlių grąžinta ir kiek gydytojų ir mokytojų algų padidinta, nors buvo kalbama, kad tai bus padaryta, ir dėl to praeitais metais pakeltos alkoholio, tabako ir benzino kainos. Be to, yra aiškinama, kad kainos yra keliamos dėl “Lietuvos telekomo” modernizavimo. Tai kaip tai suprasti? Kainos keliamos lyg ir dėl modernizavimo, o kartu kalbama, kad iš gautų pinigų bus grąžinami indėliai. Tai kur teisybė?

Sutinku, kad tobulinant ir plečiant “Telekomo” veiklą reikia papildomų išlaidų. Reikia dėti pastangas siekiant didinti abonentų skaičių. Šiuo metu yra apie 28 telefonai šimtui gyventojų. Juk telefonų už dyką niekas neveda, tokiu būdu būtų galima gauti daugiau lėšų, taip pat gal būtų galima pakelti mokesčius už pokalbius su užmiesčiu ar užsieniu, bet vietiniai pokalbiai turėtų būti įtraukti į abonentinį mokestį.

Pagal mūsų korupcinę ir kupiną netvarkos sistemą, kas teisingai suskaičiuos, kiek minučių ar sekundžių vartotojas tikrai kalbėjo. Atvirai kalbant, tik sudarysime naują viešą galimybę sukčiauti ir apgaudinėti. Jau šiandieną esančioje telefonų sistemoje yra daug nesąžiningumo ir netvarkos. Ypač dėl blogos linijų kokybės ir dėl to, kad nėra kompiuterinių skaitiklių.

Todėl siūlau pirma priimti Telekomunikacijų įstatymą, kuris būtų profesionaliai ir neskubant parengtas, visuomenės forume ir komitetuose apsvarstytas, kuris saugotų vartotojų interesus, savaime aišku, nepažeistų ir įmonės plėtros.

Yra tiesiog nerimta, kad toks svarbus, su visų Lietuvos piliečių ekonomine ir socialine padėtimi susijęs Telekomunikacijų įstatymas yra taip paskubomis pristatomas Seime net ne tos srities (ryšių ir informatikos) ministro, o laikinai tas pareigas einančio susisiekimo ministro kolegos A.Žvaliausko, kuris yra taip toli nuo šio įstatymo rengimo, kaip aš nuo mėnulio. Tai parodo nerimtą Vyriausybės požiūrį į šią svarbią sritį. Asmeniškai nesu nusiteikęs prieš savo bičiulį A.Žvaliauską, bet jį pažįstu ir manau, kad tai buvo ne jo iniciatyva, o kieno nors nurodymu jis šį įstatymą pristatė.

Siūlau atmesti šį ryšių ir informatikos ministro nutarimą pakelti kainas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto replikų ir kalbų dėl balsavimo motyvų nereikėtų painioti. Taigi artėjam prie posėdžio pabaigos. Vakarinį plenarinį posėdį surengsime 15.45 val. O dabar leiskit man baigti šį rytinį plenarinį posėdį viena džiugia informacija. Lietuvos Respublikos Seimas gavo dokumentus, patvirtinančius mūsų kolegos E.Zingerio, Lietuvos delegacijos Europos Taryboje nario, išrinkimą Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Kultūros ir švietimo komiteto viceprezidentu. (Plojimai) Už kolegą Emanuelį balsavo 40 šalių atstovai. Todėl mes jį nuoširdžiai sveikinam ir linkim sėkmės jam ir Strasbūre, ir Vilniuje. Dabar rytinis plenarinis posėdis baigtas. Vakarinį plenarinį posėdį surengsim 15.45 val.