Ketvirtasis (157) posėdis
1998 m. vasario 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.Landsbergis, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius
1998 m. vasario 19 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Seimo rytinį posėdį. Darbotvarkę patikslinti kviečiu į tribūną pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkė buvo patvirtinta praeitame posėdyje, šiandien Seniūnų sueigoje ji dar sykį buvo apsvarstyta. Yra pakeitimų. Iki antradienio atidedamas 1-5 darbotvarkės klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto svarstymas, nes Teisės ir teisėtvarkos komitete nebuvo iki galo dar apsvarstytas. Vietoj jo mes šiandien baigsime priiminėti Muitų tarifų įstatymo projektą, kurio vienas straipsnis liko nepriimtas. Dėl šio straipsnio yra apsitarta Vyriausybėje ir suderinta su pataisų pateikėjais. Po pietų yra opozicinė LDDP frakcijos darbotvarkė. Jie siūlo šiandien nesvarstyti rezervinių 4 ir 5 klausimų, kurie irgi išbraukiami iš darbotvarkės.
Tai tiek pakeitimų. Siūlau bendru sutarimu pritarti šiai darbotvarkei.
PIRMININKAS. Ar Seimas pritaria? Ačiū. Kadangi pirmasis mūsų darbotvarkės klausimas bus Respublikos Prezidento metinis pranešimas, kviečiu į salę Jo Ekscelenciją Respublikos Prezidentą A.Brazauską. (Plojimai)
Šitame ypatingame Seimo posėdyje taip pat dalyvauja išrinktasis Respublikos Prezidentas V.Adamkus, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo bei Apeliacinio teismo vadovai, diplomatinių misijų atstovai, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, apskričių viršininkai, savivaldybių atstovai, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas, kiti garbingi svečiai. Jūsų Ekscelencija, kviečiu į tribūną.
Respublikos Prezidento A.M.Brazausko metinis pranešimas
A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Aukščiausiasis Seime, Lietuvos pažanga plačiąja šio žodžio prasme – toks buvo nuolatinis visų per mano, kaip Lietuvos Respublikos Prezidento, kadenciją skaitytų metinių pranešimų Seime leitmotyvas. Mačiau pats ir stengiausi, kad pamatytų ir kiti, kaip kasmet didėja pagal rinkos ekonomikos principus persitvarkančio Lietuvos ūkio produktyvumas ir konkurencingumas, kaip tegul ir lėtokai, bet nuolat gerėja žmonių gyvenimas, po truputį didėja jų asmeninės pajamos, auga vartojimo lygis ir kokybiškai kinta jo struktūra. Apie šiuolaikinę Lietuvą ir jos perspektyvas iškalbingai byloja didėjantys norinčių studijuoti universitetuose ir akademijose konkursai. Jaunimas tiki savos valstybės ir savo pačių ateitimi. Tai tik keli didžiulės kasdieninio Lietuvos gyvenimo įvairovės akcentai.
Šiandien, vykdydamas savo konstitucinę pareigą, skaitau metinį pranešimą, kurio tikslas – nušviesti ir apibendrinti mūsų valstybės ir visuomenės raidą per kalendorinius 1997-uosius metus. Tradiciškai yra parengti du pranešimo variantai. Pirmasis, išleistas atskira knygele, yra platesnis, išsamesnis ir papildytas, kaip jūs pastebėjote, statistikos duomenimis. Po tokią knygelę gavo Seimo ir Vyriausybės nariai. Antrąjį, gerokai sutrumpintą, dabar siūlau Jūsų dėmesiui.
Praėjusių metų spalio mėnesį paminėjome Lietuvos Respublikos Konstitucijos penkmetį. Vadovaujantis jos nuostatomis buvo kuriamos naujos valdžios institucijos, vykdomos reformos, tvirtėjo žmogaus teisių bei laisvių garantijos. Per šiuos kelerius metus visi – ir piliečiai, ir valdžia – mokėmės gerbti Lietuvos Respublikos Konstituciją, laisvai mąstyti, naujoviškai gyventi. Konstitucija sudarė susitarimo tarp valdžios ir piliečių, tarp įvairių pažiūrų žmonių galimybes.
Kiekviena valstybės valdžios institucija privalo griežtai laikytis Konstitucijos nuostatų. Niekam nevalia kėsintis į kertinius demokratijos principus. Šiandien svarbiausia yra visų valdžių darnus darbas, todėl dažnai tariausi su Vyriausybės nariais, išklausydavau ministrų ataskaitas, pats inicijuodavau opiausių problemų sprendimą ir įstatymų projektų svarstymą Seime.
Kadangi man buvo lemta imtis atsakomybės formuoti šiuolaikines Respublikos Prezidento veiklos tradicijas, kruopščiai laikiausi konstitucinių galių ir pareigų. Kaip Prezidentas ne tik atstovavau Lietuvos valstybei ir sprendžiau svarbiausius užsienio politikos klausimus, bet jaučiau ir jaučiu moralinę atsakomybę dėl to, kas apskritai šiandien vyksta Lietuvoje ir kaip valstybė rūpinasi savo piliečiais. Baigdamas savo kadenciją noriu pabrėžti, kad visą laiką stengiausi vykdyti žmonių sutaikymo, skirtingų interesų derinimo ir sutarimų ieškojimo politiką.
Kiekviena proga kviečiau žmones aktyviai dalyvauti valstybės valdyme. Kuo daugiau rinkėjų ateina balsuoti, tuo geriau išrinkta valdžia atitinka jų lūkesčius. Džiugina, kad žmonės labai aktyviai dalyvavo pastaruosiuose Respublikos Prezidento rinkimuose. Kadangi pagal Konstituciją Prezidentas nedalyvauja politinių partijų veikloje, todėl ir rinkimuose varžosi ne partijos, o konkrečios asmenybės bei jų požiūriai į valstybės sutvarkymą. Antrajame rinkimų ture išvydome du nepartinius beveik lygiaverčius kandidatus, nes pergalę nulėmė tik keliolika tūkstančių rinkėjų balsų. Dabar svarbu (ir toks būtų mano palinkėjimas), kad abiejų varžovų šalininkai darniai dirbtų Lietuvos naudai.
1997 metais įvyko tretieji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vietos savivaldybių tarybų rinkimai, buvo priimtas naujas, pažangesnis, Savivaldybių biudžeto sudarymo metodikos įstatymas, atlikti parengiamieji darbai ratifikuojant Europos vietos savivaldos chartiją. Ir vis dėlto šioje srityje matau dar nemažai neigiamų reiškinių ir spręstinų problemų: tai vis mažėjantis Lietuvos piliečių aktyvumas renkant vietinę atstovaujamąją valdžią ir apskritai sprendžiant savo bendruomenės problemas. Žinoma, negali nepasakyti ir apie nuolatinę įtampą daugumoje savivaldybių sprendžiant finansavimo klausimus, vykdant biudžetą. Vis negalime įveikti politinio lojalumo principo sureikšminimo atleidžiant ir priimant į darbą “B” lygio valdininkus. Todėl ateityje siūlau daugiau dėmesio skirti šiai svarbiai visuomenės gyvenimo sričiai, tobulinti rinkimų ir savivaldybių finansų sistemas, didinti Savivaldybių asociacijos vaidmenį, sudaryti sąlygas formuotis savivaldybių bendruomenėms.
Ne tik mes, Lietuvos gyventojai, bet ir užsieniečiai, pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir kitų tarptautinių finansinių institucijų atstovai, pastebime, jog mūsų šalis vykdo sparčias ekonomines reformas ir pasiekė akivaizdžios ūkio pažangos. Dabar mūsų makroekonominiai rodikliai yra geresni nei kai kurių Vidurio Europos valstybių. Bendrojo vidaus produkto augimas 1997 metais (negalutiniais duomenimis) sudarė 6 procentus, o infliacija – 8,4 procento. Šiuo metu apie 70 procentų bendrojo vidaus produkto gaminama privačiame sektoriuje, kuriame dirba daugiau kaip du trečdaliai visų darbuotojų.
Taupydamas laiką tik trumpai apibūdinsiu kai kurių ekonomikos šakų raidą. Remiantis išankstiniais rezultatais galima teigti, jog praėjusieji metai pramonei, ypač išgaunamajai ir apdirbamajai, buvo nors ir nelengvi, bet geresni nei 1996-ieji. Tačiau normalią daugelio įmonių veiklą dar vis trikdė netobuli įstatymai, įsisenėjusios skolos ir daugelis kitų priežasčių. Vyriausybės pastangos, sakyčiau, įvairiose srityse labai efektingos, gerinti pramonės gamybos ekonomines sąlygas kol kas nedavė mūsų visų norimo rezultato. Kita vertus, visi gerai suprantame, kad bet kokie ekonominės politikos pokyčiai realiai įsikūnija ir duoda rezultatus tik po tam tikro laiko. Būtina nedelsiant parengti pramonės plėtojimo strategiją, ieškoti būdų produkcijos paklausai vidaus ir užsienio rinkose didinti, padėti įmonėms spręsti finansines problemas, tobulinti arba keisti atgyvenusias įstatymų nuostatas.
Neblogi praėjusieji metai buvo ir žemės ūkiui. Išankstiniai skaičiavimai rodo, kad šios ūkio šakos produkcijos apimtis išaugo 6 procentais. Yra teigiamų poslinkių plėtojant žemės ūkio produktų eksportą.
Ketvirtadaliu sumažėjęs elektros energijos eksportas lėmė tai, kad praėjusiais metais šios rūšies energijos gamyba sumažėjo maždaug 13 procentų. Tai iš esmės pablogino viso energetikos ūkio padėtį. Todėl Vyriausybei teko imtis gana ryžtingų veiksmų: buvo priimti norminiai aktai dėl valstybės skolos akcinei bendrovei “Lietuvos energija” pripažinimo ir padengimo. Tai leido šių metų valstybės biudžete atsisakyti subsidijų energijos išteklių tiekėjams. Restruktūrizuojant energetikos ūkio valdymą įvyko ryškių pokyčių. Pirmas svarbus žingsnis šia linkme – šilumos ūkis ir jo valdymas perduotas savivaldybėms. Dabar svarbu savivaldybėms padėti, patarti, kaip tinkamai sutvarkyti šį nelengvą, ne tokį paprastą ir daugeliu atvejų labai nuostolingą ūkį.
Lietuvos energetikai ypač aktualu kuo geriau išnaudoti turimus galingumus. Būdas čia vienas – didinti elektros energijos eksportą, taigi surasti nuolatinių rinkų mūsų pagamintai elektros energijai Vidurio, galbūt ir Vakarų Europoje ir tam tikslui Lietuvos elektros perdavimo tinklus išvystyti ir sujungti su minėtų regionų tinklais. Ūkio ministerija, laikydamasi iš esmės pagrįstos nuostatos elektrą eksportuoti be tarpininkų, vis dėlto energijos eksportą nutraukė tinkamai tam nepasiruošusi, prieš tai nesuradusi tiesioginių pirkėjų. Reikia pripažinti, kad toks neapgalvotas sprendimas atnešė kelių dešimčių milijonų litų nuostolių visai sistemai ir, žinoma, valstybei.
Šiais metais turi būti parengta ir Seime patvirtinta nacionalinė energetikos strategija. Atėjo laikas priimti labai svarbius sprendimus, ypač dėl Ignalinos atominės elektrinės saugumo užtikrinimo ir tolesnių jos gyvavimo perspektyvų.
1997 metų valstybės biudžeto pajamų planas buvo ne tik įvykdytas, bet ir viršytas, nors nežymiai, bet vis dėlto 45 milijonais litų. Ne mažiau svarbu, jog pernai pirmą kartą buvo sėkmingai įvykdytas ir savivaldybių biudžetų pajamų planas. Tai rodo, kad pasitvirtino sugriežtinta Vyriausybės mokesčių surinkimo politika. Tačiau ligi visiškos tvarkos, kaip mes visi suprantame, dar gan toli. Mūsų tikslas – visomis išgalėmis siekti subalansuoto, kitaip tariant, nedeficitinio biudžeto, nes gyvenimas skolon brangiai kainuoja valstybei. Pavyzdžių ilgai ieškoti nereikia – beveik dešimtadalis šių metų valstybės biudžeto išlaidų jau yra skirta skolos aptarnavimui.
Statistikos departamento duomenimis, materialinės investicijos iš visų finansavimo šaltinių per praėjusius metus padidėjo apie 10 procentų. Tačiau vidinių kaupiamųjų kapitalo investicijų, kreditinių išteklių stygius bei ribotos nacionalinio biudžeto galimybės dar neleidžia pakankamai lėšų skirti prioritetinėms mūsų ūkio ir veiklos sritims plėtoti ir ypač socialinės sferos, turiu omenyje kultūros, švietimo, aukštojo mokslo, sveikatos ir daugeliui kitų, susidėvėjusiems pagrindiniams fondams atnaujinti, palaikyti ir išplėsti. Tai verčia ieškoti kitų šaltinių. Vienas iš jų (galbūt ir labai svarbus) yra tiesioginės užsienio investicijos. Iki šių metų pradžios Lietuvoje per visą laikotarpį įregistruota daugiau kaip 6000 įmonių, į kurias yra investuota užsienio kapitalo. Jo dalis šių įmonių įstatiniame kapitale sudaro apie 60 procentų. Išankstiniais duomenimis, 1997 m. spalio 1 d. tiesioginės užsienio investicijos sudarė beveik 3 milijardus 900 milijonų litų.
Užsienio investuotojų susidomėjimas mūsų šalimi nuolat auga, kadangi Lietuva tapo neblogai žinoma pasaulio finansų rinkose, ją gerai įvertino trijų pagrindinių pasaulio reitingų agentūros. Dėl to smarkiai sumažėjo skolinamojo kapitalo kaštai. Be to, Lietuva išleido pirmąją viešą euroobligacijų emisiją. Tikimasi, jog šiais metais investicijų dar padaugės.
Ligi šiol nuo antrojo privatizavimo etapo pradžios, t.y. nuo 1996 metų vidurio, buvo privatizuota (tiksliai suskaičiuota) 317 objektų. Tačiau lėšų už privatizavimą gauta tik 84 milijonai litų. Tai sudaro tik 7 procentus iki šių metų pradžios planuoto parduoti valstybei priklausančio turto. Taigi privatizavimas vyksta lėtai. Steigėjai, įtraukę savo objektus į privatizuojamųjų objektų sąrašą, vėliau delsia Privatizavimo agentūrai perduoti reikiamus dokumentus ir privatizavimo programų projektus, kelia nerealias privatizavimo sąlygas. Aš manau, kad čia Vyriausybei yra labai atsakingas, rimtas darbo baras, reikalaujantis ryžtingų priemonių.
Praėjusiais metais įvyko daug teigiamų permainų bankininkystėje: pradėjo veikti gyventojų indėlių draudimo sistema, garantuojanti kompensacijų išmokėjimą banko bankroto atveju; panaikintos išskirtinės garantijos gyventojų indėliams bankuose, kuriuose valstybė valdo didesnę pusę kapitalo, taigi suvienodintos konkurencijos sąlygos visiems bankams. Vadovaujantis Europos Sąjungos šalių standartais buvo priimtos Gyventojų indėlių draudimo įstatymo pataisos, numatančios drausti indėlius ne tik nacionaline, bet ir užsienio valiuta, taip pat pamažu plėsti draudžiamųjų indėlių bazę.
Apskritai galima pasakyti, kad praėjusiais metais bankų sistema sustiprėjo, trečdaliu padidėjo bankų valdomas turtas, sparčiau augo gyventojų indėliai, toliau didėjo turto ir kapitalo koncentracija. Reikia pripažinti, kad kur kas geriau savo funkcijas bei pareigas atlieka ir Centrinis valstybinis bankas.
Ūkio raida teigiamai veikia gyvenimo lygio kilimą. Tai liudija didėjančios vieno šeimos nario pajamos ir išlaidos bei mažėjanti išlaidų dalis, skiriama maisto produktams įsigyti.
Palyginkime 1996 ir 1997 metų trijų ketvirčių namų ūkio biudžeto tyrimo duomenis. 1996 metais vidutinės namų ūkio vartojimo išlaidos vienam šeimos nariui per mėnesį buvo 348, o 1997 metais – 372 litai; maisto produktams įsigyti atitinkamai buvo skiriama beveik 56 ir 53 procentai šių išlaidų. Aš manau, kad šeimos biudžeto analizė gali parodyti tikrąjį vaizdą, kaip gyvena mūsų Lietuvos žmonės, iš ko jie gyvena, kur jie leidžia savo santaupas, savo pajamas, ir kaip jomis naudojasi.
Ypatingą dėmesį norėčiau atkreipti į kaimą, nes jis vis labiau atsilieka socialiniu atžvilgiu. Kaimo šeimos vieno nario pajamos trečdaliu mažesnės nei miestiečio. Ir šis atotrūkis vis didėja. Kaimo žmonių vidutinė gyvenimo trukmė trumpesnė negu miesto gyventojų, kadangi net 60 procentų miestiečių yra darbingo amžiaus, o kaimiečių – tik 51 procentas. Kas ketvirtas kaimo gyventojas – pensininkas, o jų pensijos kur kas mažesnės negu miestiečių. Iki šiol neišspręstas ūkininkų privalomojo socialinio draudimo klausimas. Manau, kad Seimas ir Vyriausybė kaimo socialines problemas privalo spręsti sparčiau.
Keletą žodžių norėčiau pasakyti apie pernykštę Vyriausybės darbo apmokėjimo politiką. Smarkiai buvo padidinti teisėtvarkos bei teisėsaugos, mokesčių inspekcijos darbuotojų, muitininkų atlyginimai. Žinoma, tai reikia daryti. Jų tiesiog nebeįmanoma palyginti nei su gydytojų, nei su mokytojų ar aukštųjų mokyklų dėstytojų, nei su kultūros darbuotojų, bibliotekininkų atlyginimais, nei apskritai su vidutiniu biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkiu, kuris metų pabaigoje buvo 978 litai. Pirmą kartą aukščiausių valdymo institucijų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis viršijo bankininkų, energetikų (už ką jie buvo kritikuojami anksčiau) atlyginimus ir tapo didžiausiu šalyje.
1997 metais turėjo įsigalioti Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas, kuriuo buvo sumanyta panaikinti atlyginimų diferenciaciją už vienodą darbą skirtingose žinybose, tam tikromis taisyklėmis susieti mokytojo, gydytojo, ministro ir kitų pareigūnų atlyginimus. Taip buvo ikikarinėje Lietuvoje, tokia sistema taikoma išsivysčiusiose Europos šalyse, o pas mus įstatymo įsigaliojimas vis atidėliojamas. Noriu tikėti ir linkiu, kad šiais metais bus imtasi ryžtingų priemonių ir šis įstatymas pradės veikti.
Minimalusis mėnesinis atlyginimas per metus padidėjo trečdaliu, t.y. nuo 300 iki 400 litų ir sudaro net 44% vidutinio darbo užmokesčio. Tai yra kur kas daugiau negu Latvijoje, Estijoje ir daugelyje kitų valstybių. Tačiau vidutinė senatvės pensija tebelieka pernelyg maža, lyginant ją su vidutiniu darbo užmokesčiu. 1997 metų pabaigoje ji buvo tik 266 Lt. Pensininkų gyvenimas šiuo metu tikrai nelengvas, ir tai skatina tobulinti pensijų sistemą. Reikėtų įteisinti privačius pensijų fondus ir numatyti valstybės paramą dabartiniams pensininkams. Galų gale priversti visus, kuriems priklauso, mokėti pajamų ir socialinio draudimo mokesčius. Nes vis dėlto 15 ar 20% dirbančiųjų neteisingai moka arba visai nemoka šitų mokesčių.
Dar 1996 metais Seimui pateikiau Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimą dėl mažų pensijų, priskaičiuotų asmenims, ilgai dirbusiems, bet gavusiems mažą atlyginimą, padidinimo. Tačiau jo nepriėmė nei praėjusios, nei šios kadencijos Seimas. Šio įstatymo projektas taip ir liko stalčiuose. Aš linkėčiau prie to grįžti. Tie žmonės po 40 metų dirbo mokytojais, dirbo seselėmis, dirbo gydytojais ir iki savo gyvenimo pabaigos gaus nepalyginti mažesnę pensiją negu kitų profesijų, kitų kategorijų žmonės.
Kita tema. Nacionalinė teisės sistema nuosekliai kuriama jau nuo 1993 metų pabaigos, kai Seimas patvirtino teisės sistemos reformos metmenis. Per ketverius reformos metus daug kas nuveikta: priimta nemažai naujų įstatymų, įgyvendinančių Konstitucijos nuostatas bei derinančių šalies teisės sistemą su demokratijos vertybėmis; pertvarkyta teismų sistema, prokuratūra, reformuojamos kitos institucijos. Didelės įtakos šalies teisės sistemos kūrimui turėjo 1995 metais Seimo ratifikuota Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau per keletą reformos metų išryškėjo ir tam tikrų neigiamų tendencijų.
Daugumą priimamų įstatymų sudaro įstatymų pakeitimai ir papildymai. Žinoma, gyvenimas reikalauja keisti pasenusias ar laiko dvasios neatitinkančias teisės normas, tačiau buvo atvejų, kai dabartinis Seimas atvirai demonstravo savo neigiamą požiūrį į ankstesniosios kadencijos Seimo priimtus įstatymus. Tai anaiptol negerina mūsų įstatymų kokybės ir nekeičia visuomenės nihilistinio požiūrio į juos.
Dideliu trūkumu laikyčiau tai, kad Seimui iki šiol nepateikti procesiniai kodeksai, nėra naujų Darbo, Santuokos ir šeimos kodeksų, nors jiems parengti buvo sudarytos specialios darbo grupės. Užtruko parengtų Baudžiamojo ir Civilinio kodeksų priėmimas Seime. Aš suprantu, kad tai ilgas procesas, bet tas darbas turi būti dirbamas intensyviai.
Itin didelė teisinio reguliavimo painiava susiklostė mokesčių srityje. Lietuvos piliečiai šiandien moka net 18 rūšių mokesčius, o juos nustatantys įstatymai nuolat kaitaliojami. Mokesčių įstatymų labirintuose sunku orientuotis ir finansininkams, ir teisininkams, ir mokesčių mokėtojams, dėl to kai kada jie ir nukenčia. Matyt, atėjo laikas parengti, kaip daro kitos kaimyninės valstybės, Mokesčių kodeksą, kuris galiotų ilgai ir būtų vykdomas.
Daugiau dėmesio turi būti skiriama mūsų įstatymų bei kitų teisės aktų harmonizavimui su Europos Sąjungos teise.
Mūsų valstybės ir visuomenės gyvenime vis svarbesnę vietą užima teismai. Nuo 1996 metų kardomąją priemonę – suėmimą skiria tik teisėjai. Jiems numatoma suteikti galimybę ateityje atlikti ir tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Artimiausiu metu prie apylinkių teismų turi pradėti veikti hipotekos įstaigos ir atsiras hipotekos teisėjų.
Bene daugiausia priekaištų iš žmonių teismai sulaukia dėl gana ilgo bylų, netgi ir civilinių, nagrinėjimo, ypač jeigu tai priklauso nuo subjektyvių veiksnių: teisėjo aplaidumo, profesinio nekompetentingumo ar net tiesioginio suinteresuotumo negatyviąja šio žodžio prasme. Toks bylų vilkinimas turi sulaukti griežto Teisingumo ministerijos, Teisėjų tarybos, Teisėjų garbės teismo įvertinimo.
Pastaruoju metu šiek tiek labiau pastebimas tapo prokuratūros darbas: suaktyvėjo baudžiamasis persekiojimas, daugiau iškeliama ir perduodama teismams baudžiamųjų bylų, geriau tiriamos finansinės ir kitos sudėtingos bylos, daug pastangų dedama aiškinantis korupcijos faktus. Tačiau tam, kad prokuratūros veikla būtų adekvati susiklosčiusiai ir besiklostančiai kriminogeninei situacijai, reikėtų dar aktyviau vykdyti baudžiamojo persekiojimo funkciją.
1997 m. pabaigoje Vyriausybei patvirtinus policijos reformos metmenis prasidėjo, nors ir pavėluotai, šios institucijos reforma. Numatytiems pertvarkymams negaliu nepritarti: Lietuvos policija turės atitikti demokratinių Europos šalių reikalavimus, tapti autonomiškai valdoma sistema, turėti savarankišką finansavimą ir atsiskaityti už savo veiklą ne tik Vidaus reikalų ministerijai, bet ir vietos savivaldos institucijoms bei gyventojams.
1997 m. pradėjo veikti keli prevenciniu požiūriu svarbūs įstatymai. Visų pirma Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir Pinigų plovimo prevencijos įstatymai. Jie kartu su kitais teisės aktais sudaro palankias sąlygas nusikalstamumui kontroliuoti. Dabar svarbiausia – kuo greičiau parengti ir priimti Nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevencijos įstatymą.
Turiu atvirai pasakyti, kad didelį susirūpinimą kelia tai, jog kai kurie teisėsaugos institucijų pareigūnai tirdami nusikaltimus pažeidžia žmogaus teises, naudoja neteisėtas poveikio priemones, būdus ir metodus. Teisingumo negalima siekti neteisėtomis priemonėmis. Nusikaltę pareigūnai turi būti griežtai baudžiami.
Nėra tobulas ir pats baudžiamasis procesas: laikas tarp nusikaltimo ir bausmės yra pernelyg ilgas, reikalaujantis pernelyg didelių valstybės išlaidų. Taikant kai kurias asmens laisvę varžančias kardomąsias priemones iškyla pavojus pažeisti žmogaus teises. Todėl tokių griežtų kardomųjų priemonių kaip suėmimas taikymas turėtų būti labai apgalvotas, pagrįstas ir neišvengiamai reikalingas tiesai byloje nustatyti. Žinoma, konkrečios kardomosios priemonės kaltinamajam parinkimas ne mūsų kompetencijai priklauso, tai tardytojo, prokuroro ir teisėjo prerogatyva, tačiau žmogaus laisvei apriboti turi būti svarbių priežasčių; negalima žmogaus bausti be teismo nuosprendžio. Šiandien mūsų izoliatoriuose yra daugiau kaip 2,5 tūkst. tokių žmonių.
Daugiau dėmesio kardomosioms priemonėms teks skirti ir dėl 1997 m. priimto Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo. Piliečiai, nukentėję nuo neteisėtų kvotos, tardymo, prokuratūros ar teismo veiksmų, nuo 1998 m. turi teisę į jiems padarytos žalos atlyginimą. Tikiuosi, kad šis įstatymas paskatins tam tikrus pareigūnus atsakingiau žiūrėti į žmogaus teises ir laisves ribojančių procesinių priemonių taikymą, skatins ieškoti optimalių ir kartu teisėtų tiesos byloje nustatymo būdų.
Nusikalstamumą bandoma sustabdyti griežtinant bausmes. Tačiau įvairių pasaulio šalių patirtis rodo, kad bausmių griežtinimas kriminogeninės situacijos nepagerina. Tokios priemonės kaip sulaikymas, kaltinimas, nuteisimas, bausmė ir nusikaltėlių izoliavimas daro tik nežymų poveikį. Daugelyje šalių nusikalstamumo kontrolės politika vis daugiau orientuojama į socialines – ekonomines nusikalstamumo prevencijos priemones, o ypač į tai, kaip nusikaltusį asmenį, kuris atliko bausmę, vėl integruoti į visuomenę. Dabar gi, tenka pripažinti, kriminalinėmis bausmėmis, ypač laisvės atėmimu, siekiama ne pataisyti nusikaltusį asmenį, bet jį izoliuoti, įbauginti. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos neatitinka tarptautinių reikalavimų, nuteistiesiems nesudaroma sąlygų dirbti, įgyti profesiją, todėl ši bausmė nuteistus asmenis veikia tik neigiamai. Reikėtų susimąstyti, ar nebūtų tikslinga išplėsti kitų bausmių taikymo galimybes, geriau išnaudoti baudžiamuosiuose įstatymuose pateiktas sankcijas, kurios yra numatytos kaip alternatyva suėmimui.
Gerbiamieji Seimo nariai, optimistinių vilčių ateičiai teikia įvairiapusiška kultūros plėtra, didžiausių mūsų talentų kūryba. Gražiai ir prasmingai užbaigėme Pirmosios lietuviškos knygos metus. Apgailestauju, kad negaliu čia išvardyti net labiausiai vertų kultūros entuziastų – visi jie nusipelnė pagarbos ir dėkingumo. Džiaugiuosi mūsų kultūros atvirumu pasauliui, gebėjimu svetingai atverti duris žymiausiems pasaulio menininkams.
Kultūra negali egzistuoti be valstybės paramos. Trūksta teisės aktų, kurie stiprintų menininko, kultūros darbuotojo padėtį, sudarytų deramas sąlygas daugeliui kultūros ir meno sričių. Seimui ir Vyriausybei reikėtų siekti visų įstatymų, reglamentuojančių istorijos ir kultūros paminklų apsaugą, darnos, ieškoti optimalių sprendimų, kad ateities kartoms būtų išsaugotas mūsų paveldas, visi kultūros lobiai. Jums gerai žinoma mano pozicija dėl Vilniaus pilių, kurioms suteiktas valstybinio kultūrinio rezervato statusas. Reikia labai atidžiai ir reikliai analizuoti priežastis, kliudančias jas atstatyti ir deramai tvarkyti. Ir ne tik jas, bet ir Vilniaus senamiestį, kitus vertingiausius paveldo objektus, kuriuos išgelbėję nuo sunykimo turime perduoti ateities kartoms. Suvienykime pastangas, kad mūsų darbas būtų tikslingesnis, neskandinkime jo tuščiuose ginčuose ir ambicijose, nekurkime dirbtinių barjerų, kurie apsunkina ir komplikuoja darbą. Šie darbai turi mus ir visas žinybas suvienyti.
Noriu palinkėti, kad Vyriausybė šalia dėmesio, kurio buvo tikrai nemažai kultūros darbuotojams praėjusiais metais, skirtų ypatingą dėmesį valstybinei leidybos programai. Šiandien tam lėšų skiriama mažai, todėl nukenčia piliečiai, bibliotekos, skaityklos. Reikia modernizuoti Lietuvos bibliotekas jas kompiuterizuojant, aprūpinant knygomis ir periodine spauda, būtina artimiausiu laiku baigti statyti Lietuvių kalbos instituto ir Martyno Mažvydo bibliotekos saugyklas, pradėti Vilniaus universiteto bibliotekos statybą. Sveikinu Vyriausybės sprendimus dėl stipendijų jauniems ir brandiems menininkams, dėl kultūros darbuotojų atlyginimų, dėl kitų svarbių žingsnių.
Apibendrindamas pasakyčiau, jog gražias kalbas apie rūpestį nacionaline kultūra mūsų gyvenime turi keisti kantrus ir juodas darbas. Tai turi būti realūs, gerai apgalvoti veiksmai, pagrįsti giliu kultūros poreikio pajautimu ir supratimu, jos raidos perspektyvomis.
1997 m. šventėme Lietuvos mokyklos 600 metų sukaktį. Tai buvo gera proga tiek pedagogams, tiek ir plačiajai visuomenei įvertinti mokyklos būklę, švietimo reformos eigą ir perspektyvas.
Šiais mokslo metais jau keliose klasėse moksleiviai mokyklose rengiami pagal naujas mokymo programas. Nepaisant visų sunkumų ir nepriteklių, duris atvėrė ne viena nauja moderni mokykla. Viena iš jų – trečioji Šalčininkų vidurinė mokykla, pavadinta Lietuvos tūkstantmečio vardu. Labai simboliška, kad šiemetiniai pirmokėliai brandos atestatus gaus jubiliejiniais – 2009 metais. Kita vertus, daugelis Lietuvos mokyklų yra perpildytos, ypač didžiuosiuose miestuoe. Reikia pasakyti, kad kai kuriose Vilniaus mokyklose mokosi per 2 tūkstančius vaikų ir pamokos vyksta dviem arba net trimis pamainomis. Žinoma, tai yra visiškai nenormalus reikalas ir jis turi būti išspręstas visomis priemonėmis: ne tik statant naujas mokyklas, kas būtina daryti, ir biudžete šiais metais yra numatyta lėšų, bet taip pat peržiūrint ir šitų mokyklų krūvį pagal atskirus rajonus bei dėstomas kalbas.
Apskritai švietimo reforma vyksta gana vangiai. Dar 1991 metais priimtame Švietimo įstatyme nebuvo įteisintos pagrindinės švietimo reformos nuostatos, todėl dabar tarp įvairių žinybų ir, sakyčiau, atskirų specialistų dažnai kyla įtampa ir vyksta ginčai. Apskritai trūksta vientisos švietimo sistemos sampratos, nėra bendro suvokimo, kas ją sudaro, stinga ryšio tarp atskirų mokymo sistemos grandžių. Dėl šių priežasčių Seimas bei Švietimo ir mokslo ministerija niekaip negali suderinti savo veiksmų, nepasidalija funkcijų – nepadalytos yra funkcijos tarp apskričių ir savivaldybių. Aš manau, kad Seimo dokumentas dėl švietimo reformos (įstatymas, programa) turėtų būti priimtas. Tada tų ginčų ir nereikalingų aistrų nebus.
Tikra krašto nelaimė, jog daug mokyklinio amžiaus vaikų nelanko mokyklos, o jų tikslaus skaičiaus negali nustatyti kol kas jokia žinyba. Daugėja socialiai remtinų moksleivių bei vaikų iš asocialių šeimų. Jais privalo rūpintis tiesiogiai mokykla, žinoma, ir savivaldybės: daugiau lėšų turi būti skiriama nemokamam maitinimui, turi būti atgaivinta užklasinė veikla – sporto mokyklos, įvairūs būreliai, moksleivių namai ir kitos formos.
Garantuoti Lietuvos nacionalinį saugumą yra vienas iš svarbiausių valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslų. Gynybos politika vykdoma dviem prioritetinėmis kryptimis: pirma – siekiama sukurti šalies gynybinę sistemą, sugebančią efektyviai pasipriešinti ginkluoto užpuolimo atveju. Antra – keliamas gebėjimo veikti kartu su NATO valstybių pajėgomis lygis.
1996 metais priėmus Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą valstybės institucijų veikla šioje srityje tapo tikslingesnė ir konkretesnė. Panaši evoliucija vyko ir Valstybės gynimo tarybos veikloje. Praėjusių metų pavasarį, priėmus Valstybės gynimo tarybos įstatymą, šios institucijos įtaka, svarstant ir koordinuojant svarbiausius valstybės gynybos reikalus, gerokai padidėjo. Pavyzdžiui, šiai tarybai rekomendavus, krašto apsaugos biudžetas 1997 metams buvo padidintas pusantro karto – beveik iki vieno procento bendrojo vidaus produkto, o šiais metais dar gerokai padidintas šitas biudžetas ir jau sudaro gana, sakyčiau, didelę sumą.
1997-ieji buvo svarbūs metai Lietuvos užsienio politikai. Mus tiesiogiai palietė NATO valstybių vadovų susitikime Madride, tarpvalstybinėje konferencijoje Amsterdame bei Europos Sąjungos šalių vadovų susitikime Liuksemburge padaryti labai rimti sprendimai. Nors ne viskas buvo pasiekta, ko norėjome, šių forumų rezultatai parodė, jog ilgalaikės diplomatinės pastangos nenuėjo veltui ir Lietuva išsikovojo deramą vietą tarptautinėje bendrijoje.
Viena svarbiausių ir nuolatinių mūsų užsienio politikos krypčių buvo, tikiu, jog išliks ir ateityje, geri santykiai su kaimyninėmis valstybėmis. Šiuo požiūriu Lietuva dažnai rodoma pavyzdžiu kitoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms, ypač po praėjusiais metais rugsėjo mėnesį įvykusios Vilniaus konferencijos, kurioje dalyvavo vienuolika prezidentų ir vienas premjeras iš mūsų kaimyninių regioninių valstybių.
Neatsitiktinai šios konferencijos organizatoriai buvo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai. Po 1990 metų kovo 11-osios santykius su Lenkija, turime tai pripažinti, gana ilgai gaubė abipusio, sakyčiau, galbūt nepasitikėjimo dvasia. Esminis persilaužimas įvyko tik po 1994 ir 1995 metais įvykusių susitikimų aukščiausiuoju lygiu ir jų metu pasirašytų susitarimų (žinoma, jie buvo iš anksto rengiami), bylojančių, jog abi pusės ėmė panašiai suvokti XX–ojo amžiaus pabaigos realijas. Lietuva ir Lenkija ėmė ieškoti ne to, kas jas skyrė, nors mes šitą visuomet atsimenam, bet dabar ieškom to, man atrodo, surandam, kas mus jungia kaip ir visas kitas Europos valstybes.
Šiandien Lenkija yra strateginė Lietuvos partnerė, o santykiai su ja geri. Suformuotos bendradarbiavimo institucijos prezidentų, seimų, vyriausybių, savivaldybių, miestų ir regionų lygiu. Todėl drąsiai galiu teigti, kad oficialių kontaktų srityje padaryta labai daug. Artimiausios ateities uždavinys daugeliui žinybų yra šituos susitarimus vykdyti, juos realizuoti ir, žinoma, turėti iš to naudos, naudos visai mūsų valstybei.
Visada buvo ir yra grįstas gerais santykiais bendradarbiavimas su kita mūsų artimiausia kaimyne – Latvija. Todėl kalbėsiu tik apie problemas, kurių dar yra, ir praleisiu komplimentus. Laisvai prekybai, turizmui ir piliečių laisvam judėjimui tarp abiejų šalių trukdo itin biurokratiškos muitinės procedūros, eilės pasienyje. Iki šiol neįgyvendinta bendra tranzito erdvė, kurioje galiotų tranzito garantijų bendra sistema, informacinė sistema. Būtent dėl to daugelis Europos vežėjų, noriu pabrėžti, nors “VIA Baltica” mes intensyviai statom, aplenkia mūsų šalis. Atėjo laikas supaprastinti pasienio kontrolės procedūras Lietuvos-Latvijos pasienyje ir daugiau dėmesio skirti išorinių Baltijos valstybių sienų apsaugai.
Nors Estija nėra mūsų tiesioginė kaimynė, tačiau bendradarbiavimui su ja visada buvo skiriama daug dėmesio. Mūsų tikslas – Baltijos valstybių tarpusavio integracija, pirmiausia ekonominė, ir tuo grindžiami efektyvesni ryšiai su kitomis valstybėmis.
Praėjusių metų spalio 23-25 dienomis įvyko mano oficialus vizitas į Rusiją, kurio metu buvo pasirašyta Valstybės sienos delimitavimo ir ekonominės zonos bei kontinentinio šelfo Baltijos jūroje nustatymo sutartis, apvainikavusi maždaug šešerius metus trukusį labai kruopštų darbą. Lietuva yra pirmoji valstybė, su kuria Rusija pasirašė tokią sutartį. Tai įrodymas, jog šių abiejų valstybių santykiai yra dinamiški, konstruktyvūs ir keliantys pasitikėjimą.
Naudojantis specialiosios ekonominės zonos statuso Kaliningrado srityje teigiamomis galimybėmis, didėja prekybos apimtys su šia sritimi. Reikėtų skatinti ir Lietuvos investicijas į šį regioną. Sveikintina Prezidento Boriso Jelcino iniciatyva sumažinti šiame regione karines pajėgas. Tai leidžia įžvelgti didesnio stabilumo ir tarpusavio pasitikėjimo galimybes.
Lietuvai pavyko užmegzti ir išlaikyti dalykiškus kaimyninius santykius su Baltarusija: intensyviai vyksta valstybės sienos demarkavimo ir įrengimo darbai, plečiami abipusiai naudingi ekonominiai ryšiai, nemažos yra prekybos apimtys. Opi santykių su Baltarusija problema – didelis nelegalių migrantų srautas, pereinantis per Baltarusiją ir patenkantis į Lietuvą. Nepaisant intensyvių mūsų diplomatų pastangų ir mano pastangų, niekaip nepavyksta pasirašyti readmisijos sutarties su šia valstybe.
Ateities Ukrainą regime kaip vieną iš įtakingiausių Europos valstybių. Todėl Lietuva daug dėmesio skiria santykiams su šia valstybe, pagrįstiems tarpusavio supratimu bei pasitikėjimu, ir aukštai vertina jos siekį toliau plėtoti dalykišką dvišalį bendradarbiavimą. Nepriklausoma, demokratinė, suvereni ir ekonomiškai stipri Ukraina yra svarbi stabilios Europos sąlyga.
Lietuvos integracija į Europos Sąjungą, NATO ir kitas ekonomines bei saugumo struktūras vyksta ne vien per Briuselį, bet ir per euroatlantinių valstybių narių sostines. Kiekvienos Europos Sąjungos valstybės teigiama nuomonė apie Lietuvą yra labai svarbi, nes joje visi reikšmingi sprendimai priimami konsensu.
Esminis veiksnys transatlantiniams integraciniams procesams spartinti yra bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Prieš mėnesį įvykęs trijų Baltijos valstybių prezidentų vizitas į Vašingtoną ir JAV–Baltijos šalių partnerystės chartijos pasirašymas dar kartą patvirtino nemažėjantį šios valstybės dėmesį Lietuvai ir visam Baltijos jūros regionui. Pasirašytos dvišalės sutartys ir susitikimai su aukštais JAV valstybės pareigūnais parodė, kad yra puikių galimybių plėtoti dvišalius santykius ne tik saugumui užtikrinti, bet ir ekonominiam, moksliniam ir techniniam bei kultūriniam bendradarbiavimui plėtoti.
Lietuvos užsienio politika neturėtų apsiriboti vien tik Europa ir Šiaurės Amerika. Gerai žinoma, jog Azijos regionas jau dabar yra labai reikšmingas, o ateityje bus dar svarbesnis XXI amžiaus ekonominiam ir politiniam gyvenimui. Vizitų į Uzbekistaną ir Kazachstaną metu buvo sustiprinti bendradarbiavimo su šiomis Vidurinės Azijos valstybėmis saitai.
Daug tikimasi iš atsiveriančių ryšių su Japonija. Viešėdamas su darbo vizitu Japonijoje, įsitikinau, jog bendradarbiavimas tarp mūsų valstybių yra vangus, deja, dėl to, kad Japonija labai mažai žino apie Lietuvą ir adekvačiai neįsivaizduoja, kas mes tokie esam, kokios čia investicijų, verslo galimybės. Praėjusiais metais buvo svarstoma su Užsienio reikalų ministerija, aš tikiuosi, kad jos planuose bus numatytas finansavimas, padedant Vyriausybei bus įkurta mūsų ambasada, mūsų misija šioje labai galingoje visais požiūriais, pirmiausia ekonominiu, valstybėje.
Geopolitinis Lietuvos, kaip Vidurio Europos valstybės, statusas itin išryškėja mūsų siekiu tapti Vidurio Europos laisvosios prekybos asociacijos (CEFTA) nare. Galime tikėtis, kad šiais metais Lietuva, pasirašiusi laisvosios prekybos sutartis su Vengrija bei Rumunija ir tapusi Pasaulio prekybos organizacijos nare, galės pradėti derybas dėl pilnateisės CEFTA narystės.
Šiaurės Europos valstybės visada buvo labai dėmesingos atsikūrusiai Lietuvai. Baltijos jūros valstybės turi daug bendra: panaši geografinė padėtis, dydis, kultūra, saugumo siekiai. Gal todėl Šiaurės šalys taip aktyviai palaikė Lietuvą, siekiančią nepriklausomybės, vėliau narystės Europos Sąjungoje, NATO. Šiaurės Europa Lietuvai yra vienas iš kelių, vedančių į Europą. Ir toliau reikia skatinti šio regiono šalis neprarasti suinteresuotumo Lietuva ir taip įgyti dar stipresnę paramą savo strateginiams siekiams. Jau šiandien galima pastebėti didelę Danijos ir Švedijos politinę bei ekonominę paramą daugelyje sričių, ypač integracijos į Europos Sąjungą klausimais. Reikia nepraleisti progos ir ateityje dar intensyviau plėtoti Lietuvos santykius su šiomis ir kitomis Šiaurės Tarybos valstybėmis. Mes taip pat labai vertiname mūsų santykius, mūsų bendradarbiavimą su Suomija, Norvegija bei Islandija.
Baltijos valstybių bendradarbiavime pasiekta tikrai nemažai – įkurta Baltijos Asamblėja, Baltijos Ministrų Taryba, vyresniųjų pareigūnų konsultacinės tarybos. Valstybės tarpusavyje konsultuojasi svarbiausiais užsienio politikos klausimais. Aišku, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinis bei ekonominis bendradarbiavimas turi geras perspektyvas. Šios valstybės kartu sudaro gana solidų politinį vienetą, kuris labiau vertinamas tarptautinėje arenoje. Bendra Baltijos valstybių ekonominė erdvė kur kas patrauklesnė ir užsienio investuotojams.
Liuksemburgo Europos Tarybos sprendimas nepradėti stojimo derybų su Lietuva šių metų pradžioje neturėtų per daug nuvilti. 1996-1997 metais Europos Sąjungos Komisijos atlikta mūsų šalies ekonominės raidos, teisinės sistemos bei valdžios institucijų veiklos peržiūra ir analizė padėjo atkreipti dėmesį į tuos klausimus, kurių sprendimas ir išvados reikalauja papildomų pastangų. Daugelis išryškėjusių problemų yra sėkmingai sprendžiamos. Noriu tikėti, kad metų pabaigoje po eilinės peržiūros Lietuva galės realiai įsijungti į stojimo derybų procesą.
Vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų ir toliau lieka siekimas įsijungti į Vakarų gynybines ir saugumo struktūras, kartu palaikant visas iniciatyvas, didinančias tarpusavio pasitikėjimą, saugumą bei stabilumą visoje Europoje. Iki 1999 metais įvyksiančios NATO plėtimosi procedūros peržiūros, iki to laiko turime aktyviau vykdyti pasiruošimo narystei programas, toliau tęsti intensyvų dialogą su šia organizacija ir, žinoma, su valstybėmis narėmis.
Svarbu, kad Madrido susitikimo deklaracijoje Baltijos valstybės paminėtos kaip šalys, siekiančios narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje ir padariusios pažangą palaikydamos stabilumą bei bendradarbiavimą Baltijos regione. Svarbu ir tai, kad 1997 m. spalio 9 d. Šiaurės Atlanto asamblėjos rezoliucijoje pažymėta, jog NATO plėtimosi procesas nebus baigtas, kol į Aljansą neįstos Lietuva, Latvija, Estija, Rumunija, Slovėnija ir Bulgarija.
Reikia paminėti ir tai, kad, remiantis Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 1997 m. rugsėjo mėnesį priimta rekomendacija, buvo baigtas Lietuvos įsipareigojimų šiai organizacijai stebėjimas. Tai dar vienas įrodymas, kad Lietuvoje įtvirtinami demokratijos principai, gerbiamos žmogaus ir tautinių mažumų teisės. Vis dažniau mūsų šalies atstovai kviečiami dirbti į Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) misijas užsienio šalyse, taip pat mūsų parlamentarai, kiti pareigūnai dalyvauja rinkimų stebėjimo akcijose.
Vienas iš pagrindinių užsienio ekonominės politikos tikslų yra Lietuvos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje, į kurią tikimės įstoti, kaip minėjau, jau 1998 metais. Šiuo klausimu kreipiausi į JAV Prezidentą B.Klintoną mano vizito metu. Buvo malonu išgirsti jo teigiamą reakciją ir tam tikrus konkrečius žodžius, kad bus Amerikos parama, ir tas procesas, tikiuosi, gerokai pajudės, ir mes dar šiais metais galime tapti Pasaulio prekybos organizacijos nariais.
Siekdama plačiau integruotis į pasaulio ekonomines ir politines struktūras, Lietuva turi palaikyti glaudesnius ryšius su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Susitikęs su šios organizacijos vadovais praėjusią liepą Paryžiuje vizito metu oficialiai paprašiau Lietuvai suteikti specialiosios šalies programą. Tai dokumentas, kuris labai svarbus dėl narystės. Šita programa yra labai naudinga pereinamojo ekonomikos laikotarpio mūsų valstybės problemoms spręsti ir, žinoma, autoritetui įgyti.
Gerbiamieji, dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje bus minimas svarbus mūsų tautai istorinis įvykis – Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmetis. Šios žymios datos minėjimui praėjusiais metais sudariau valstybinę komisiją, kurios nariai yra žymiausi mūsų valstybės ir visuomenės veikėjai. Tai gera proga įvairiapusiškai apžvelgti mūsų istorinį kelią ir padėti tvirtus pamatus mūsų valstybės būviui dvidešimt pirmajame amžiuje, kad antrasis Lietuvos tūkstantmetis mūsų tautai ir valstybei neštų mažiau išmėginimų, kad, kaip prieš šimtą metų rašė Vincas Kudirka, mūsų žingsnius lydėtų šviesa ir tiesa, mūsų širdyse degtų Lietuvos meilė ir žydėtų vienybė.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame Respublikos Prezidentui. Kadangi po metinio pranešimo debatų nėra, skelbiu posėdžio pertrauką iki 11 val. 45 min.
Pertrauka
PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, prašom užimti savo vietas. Tęsiame posėdį. Pertrauka baigėsi, ir mūsų eiliniai darbotvarkės klausimai.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 505, 506 straipsniais bei 224, 262 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-988(2) (svarstymas)
Pirmas 1-2 darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 505, 506 straipsniais bei 224, 262 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-988(2), svarstymas. Ir, gerbiamieji kolegos, turiu pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria šiam projektui. Dabar pradedame svarstymą. Diskusijai užsirašiusių iš anksto nėra. Ar norėtų tarti žodį viceministras G.Švedas? Ne. Jis taip pat tokio noro neturi. Viskas aišku po komiteto svarstymo. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Galim. Ačiū. Taigi šį darbotvarkės klausimą baigėme.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 242 ir 2441 straipsnių papildymo bei 244 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1022 (pateikimas)
Tada kviečiu pereiti prie 1-3 darbotvarkės klausimo – Baudžiamojo proceso kodekso 242 ir 2441 straipsnių papildymo bei 244 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1022. Pateikimo stadija. Pranešėjas – G.Švedas. Dabar registruojamės. Palaukit minutę. Vyksta registracija. Prašom registruotis. Prašom, viceministre.
G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė jums teikia Baudžiamojo proceso kodekso kelių straipsnių papildymo bei vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas ir esmė yra tai, kad praėjusių metų spalio 1 dieną Konstitucinis Teismas pripažino, jog kai kurios Baudžiamojo proceso kodekso normų nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Ir siekiant suderinti galiojančias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas su Konstitucinio Teismo sprendimu yra siūloma patikslinti kai kuriuos Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius. Jų esmė yra ta, kad tais atvejais, kai baudžiamojo proceso metu prokuroras arba tardytojas apriboja žmogaus teises nuosavybės aspektais, tokie prokuroro arba tardytojo sprendimai būtų skundžiami ne vien tik pavaldumo tvarka, t.y. tardytojo sprendimas prokurorui, o prokuroro sprendimas aukštesniam prokurorui, bet taip pat tokį sprendimą būtų galima apskųsti ir teismui. Tai tiek būtų labai trumpai, nes esmė – būtent ši teisė apskųsti prokuroro bei tardytojo veiksmus teismui.
PIRMININKAS. Ačiū, pone viceministre. Deja, turiu pasakyti, kad niekas jūsų nenori paklausti. Visiems viskas yra aišku. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo. Pritariam po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas?..
G.ŠVEDAS. Man atrodo, kad šiuo atveju tikrai nėra būtina, kadangi tai yra daugiau formalus sprendimas, nes Konstitucinio Teismo nutarimas pripažino negaliojančiom tas nuostatas, ir šiuo atveju mes tik įtvirtinam tai, kas buvo nuspręsta Konstitucinio Teismo.
PIRMININKAS. Aišku, Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis, o papildomo komiteto neskiriam. Ačiū.
Lietuvos Respublikos 1988 metų Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1018 (pateikimas)
Dabar 1-4 darbotvarkės klausimas – 1988 metų Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1018. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras G.Švedas.
G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Prezidento dekretu jums yra teikiamas įstatymo projektas, kuriuo siūloma ratifikuoti. Aš pasakyčiau, kad tai yra svarbiausia konvencija dėl kovos su psichotropinių bei narkotinių medžiagų nelegalia apyvarta, t.y. Vienos 1988 metų konvencija. Ši konvencija numato tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su neteisėta psichotropinių bei narkotinių medžiagų apyvarta. Ji numato, kokiomis priemonėmis valstybės tarpusavyje gali bendradarbiauti, kaip yra vykdomas tas bendradarbiavimas. Lietuva iki šio momento negalėjo šios konvencijos ratifikuoti dėl kelių priežasčių. Visų pirma Seimas tik praėjusių metų pabaigoje priėmė vieną iš svarbių įstatymų, kuris yra reikalingas šiai konvencijai įgyvendinti, – tai Narkotinių ir psichotropinių medžiagų teisėtos apyvartos įstatymą. Dabartiniu metu Vyriausybė baigia rengti dar vieną aktą – tai įstatymo projektą dėl prekursorių kontrolės, kuris taip pat yra būtinas šiai konvencijai įgyvendinti, taip pat buvo patikslintas Baudžiamasis kodeksas. Priėmus prekursorių kontrolės įstatymą taip pat reikės padaryti atitinkamus pakeitimus Baudžiamajame ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksuose. Tačiau jau dabar Seimas gali pradėti ratifikavimo procedūrą, nes ši konvencija įsigalioja tik praėjus 90 dienų po ratifikacinių raštų deponavimo, o per tą laiką, aš tikiuosi, Lietuva sugebės parengti visus būtinus teisės aktus, kurie yra reikalingi šios konvencijos ratifikavimui. Lietuva, ratifikuodama šią konvenciją… yra siūloma padaryti kelis pareiškimus, kurie būtini pagal konvenciją, t.y. aiškiai nustatyti, kokios institucijos yra atsakingos už bendradarbiavimą šioje srityje. Yra siūloma, kad tai būtų tradicinės centrinės įstaigos, t.y. Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra. Taip pat pagal šią konvenciją būtina paskirti dar vieną instituciją, kuri būtų atsakinga už konvencijos vieno straipsnio vykdymą – tai dėl paklausimų dėl įtartinų jūros laivų ir atsakymų į juos. Mes siūlome tai pavesti Pasienio policijos departamentui. Na, ir Lietuva pagal šią konvenciją padaro dvi išlygas. Vieną dėl Lietuvos piliečių ekstradicijos. Pagal dabartinę mūsų teisinę situaciją Lietuva negali išduoti Lietuvos Respublikos piliečių. Tokiu atveju mes įsipareigotume patys persekioti tuos piliečius, kurie padaro nusikaltimus užsienio valstybėse. Atsižvelgiant į daugumos valstybių, kurios ratifikavo šią konvenciją, praktiką bei jų sprendimus, mes nenorėtume susisaistyti dėl šios konvencijos interpretavimo ir taikymo privaloma Tarptautinio Teismo jurisdikcija.
Tai tiek trumpai apie šią konvenciją. Jeigu būtų klausimų, bandysiu į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori paklausti. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš dalies atsakėte, bet aš vis tiek norėčiau paklausti, kokiais argumentais remiantis atsisakyta 32 straipsnio antrojo ir trečiojo punktų nuostatų taikymo? Ačiū.
G.ŠVEDAS. Kaip jau minėjau, vienas iš argumentų yra tas, kad didžioji dalis valstybių, ratifikavusių šią konvenciją, taip pat padarė tokias išlygas ir nesusaistė savęs su tokiais Tarptautinio Teismo sprendimais. Atkreipsiu dėmesį į tai, kad mes dar nesame pripažinę šios Tarptautinio Teismo bendrosios jurisdikcijos, todėl kažin ar tikslinga yra pripažinti atskiros sferos – tik pačios konvencijos taikymo prasme. Antras dalykas – tokiu atveju mes nusprendžiam, kad visi ginčai, kurie kils tarp valstybių, turėtų būti sprendžiami derybų ir diplomatiniais kanalais. Mūsų supratimu, Lietuvai, kaip jaunai valstybei, kuri, pripažinkim, dar nėra labai patyrusi taikyti tokias konvencijas, toks būdas būtų pats priimtiniausias.
PIRMININKAS. V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Jūs paminėjote tik dvi pagrindines institucijas, kurios po šios konvencijos ratifikavimo bus įtrauktos realizuoti šią konvenciją. Jūs paminėjote tik vieną departamentą, o ne visą vidaus reikalų sistemą kaip tokią. Kokia yra Šengeno valstybių praktika dėl šios konvencijos ir Europos konvencijos taikymo?
G.ŠVEDAS. Aš labai atsiprašau, galbūt aš neaiškiai pasakiau, bet tai, kad mes šiame įstatyme nurodome tik tris institucijas, nereiškia, kad įgyvendinant šią konvenciją daugiau niekas nedalyvaus. Šiame įstatyme mes paminime tas institucijas, kurios bus atsakingos už valstybių tarpusavio bendradarbiavimą. Tai teisinės pagalbos prašymų persiuntimas… O įgyvendinant konvenciją dalyvaus labai daug valdymo institucijų. Aš galiu paminėti ir Policijos departamentą, ir Migracijos departamentą, ir Muitinės departamentą, ir Užsienio reikalų ministeriją, taip pat ir Narkotikų kontrolės komisiją. Šiame įstatyme mes minime tik tas institucijas, kurios turi teisę perduoti ir priimti prašymus dėl tarptautinio bendradarbiavimo.
PIRMININKAS. J.Olekas.
J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti. Jūs dabar paminėjote Valstybinę narkotikų kontrolės komisiją. Ar jūs žinote, kad Valstybinė narkotikų kontrolės komisija dėl sveikatos apsaugos ministro veiksmų šiuo metu iš esmės negali dirbti? Ar jos nepaminėjimas šiame įstatyme nebūtų dar viena kruopelė, kad ta komisija iš viso būtų panaikinta? Ar nebūtų geriau ją čia irgi paminėti?
G.ŠVEDAS. Ne, iš tikrųjų aš nemanau, kad šita komisija turi būti panaikinta. Tai yra labai svarbi institucija, nes kova su narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis, jeigu būtų taip galima pasakyti, tai ne vien jėgos struktūrų rūpestis, nes čia yra kalbama ir apie teisėtą narkotikų bei psichotropinių medžiagų apyvartą, o ją dabartiniu metu Lietuvoje vykdo Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausioji narkotikų kontrolės komisija. Jos čia mes nepaminėjome dėl labai elementarios priežasties: kaip jau minėjau, tarptautinis bendradarbiavimas negalimas per vyriausybines komisijas; turi būti aiškiai įvardinta, kokia valdiška institucija yra už tai atsakinga. Ir dar kartą pakartosiu, kad jau pačioje konvencijoje yra numatyta, jog ataskaitas apie šios konvencijos įgyvendinimą teikia būtent tos specialiosios institucijos, kurios yra sukurtos valstybėje. Lietuvoje tai yra Narkotikų kontrolės komisija.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, turim apsispręsti, ar pritariam po pateikimo ir pradedam svarstymo procedūrą. Pritariam po pateikimo, taip? Be diskusijų toliau. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. V.Jarmolenka nori kalbėti dėl motyvų? Taip, ačiū. Taigi pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Sutarta. Šį darbotvarkės klausimą išsprendėme. Ačiū.
Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo projektas Nr.P-982(3) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos 1-5 darbotvarkės klausimas – Muitų tarifų įstatymo projektas Nr.P-982(3). Priėmimo tęsinys. Kviečiu pranešėją viceministrą G.Miškinį. Kol ateis pranešėjas, prašom dar kartą registruotis. Registracija vyksta. Prašom registruotis. Pone viceministre, gal galėtumėte priminti, kur mes sustojome ir kokie yra dabar sprendimai.
G.MIŠKINIS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, mes sustojome prie Muitų tarifų įstatymo 6 straipsnio. Buvo du pasiūlymai. Pirmas pasiūlymas buvo Seimo nario A.Sėjūno. Vakar Vyriausybė posėdyje skubos tvarka šį pasiūlymą svarstė. Vyriausybė priėjo tos išvados, kad Šiaulių oro uostui, kaip besivystančiam oro uostui, reikia taikyti kai kurias lengvatas, tačiau šio įstatymo papildymo, kurį siūlo Seimo narys A.Sėjūnas, neturėtų būti. Kaip aš ir minėjau, pagal 6 straipsnio penktosios dalies 4 punktą Vyriausybė gali priimti tokį sprendimą, kad kai kurios prekės, kurias įveš ši įmonė, gali būtų atleistos nuo importo muito mokesčio. Tačiau Seimo nario A.Sėjūno pasiūlyme yra išdėstyta daug kitų siūlymų dėl valiutinių finansinių sąlygų, ir tai nėra šio Muitų tarifų įstatymo objektas. Tačiau Vyriausybė taip pat pritarė, kad tokie siūlymai ir tokios sąlygos turi būti svarstomos ir bus svarstomos atskirai Vyriausybės posėdyje, kai bus pateikti atitinkami siūlymai. Taigi siūloma šiai pataisai nepritarti ir palikti taip, kaip dabar yra pateiktame Vyriausybės projekte. Taip pat norėčiau pasakyti dėl 6 straipsnio trečiosios dalies 14 punkto papildymo, t.y. Seimo nario A.Matulo papildymo, kuriuo siūloma papildyti punktą žodžiais “žmogaus kūno organai, skirti transplantacijai”. Mes šiam pasiūlymui pritariame ir siūlome, kad tai pataisai būtų pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, iš pradžių dėl pono A.Matulo 6 straipsnio trečiosios dalies 14 punkto pataisos. Ar būtų norinčių kalbėti, ar?.. Kadangi pranešėjas priima, tai mes dėl to nekalbam, taip? Niekas neprieštarauja, šita pataisa yra priimta. Dėl pono A.Sėjūno pataisos. Pone Sėjūnai, galėtumėte tarti žodį, ar jūs sutinkate su išdėstytais motyvais?
A.SĖJŪNAS. Aš sutikčiau, jeigu Ūkio ministerija įpareigotų artimiausiame Vyriausybės posėdyje pateikti tokį Vyriausybės nutarimą. Gal per du artimiausius posėdžius.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, nutarimo projektą bus galima pateikti tada, kai įsigalios įstatymas, aš taip galvočiau. Dar turi pasirašyti Prezidentas , jis turi būti išspausdintas ir…
A.SĖJŪNAS. (…) tai netrukdytų Vyriausybei priimti, net ir dabar galiojančiam įstatyme…
G.MIŠKINIS. Aš galėčiau taip… Aš vakar kalbėjau su Seimo nariu A.Sėjūnu. Šiuo metu galiojantis Muitų tarifų įstatymas numato tokią galimybę. Kadangi vakar Vyriausybė iš principo pritarė, kad turi ir gali būti taikomos muitų lengvatos, tai be abejo, mes atitinkama tvarka suderinsim ir tokį nutarimo projektą pateiksime.
PIRMININKAS. Taigi ponas A.Sėjūnas atsiima savo pataisą ir mes dėl pataisos daugiau nekalbam. Dėl viso 6 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Ar galim pritarti visam 6 straipsniui? Galim pritarti. Taip. Taigi 6 straipsnis yra taip pat priimtas. Ačiū, viceministre. Pastraipsniui mes priėmimą baigėm. Dabar pradedam viso įstatymo priėmimą. 4 – už, 4 – prieš gali kalbėti dėl viso Muitų tarifų įstatymo projekto. Būtų norinčių kalbėti? Viskas yra aišku. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, dar sykį registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsuojame dėl Muitų tarifų įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 49.
PIRMININKAS. Už – 50. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 3.
PIRMININKAS. Kiek prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 3.
PIRMININKAS. Prieš – 3. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Susilaikė 2. Balsavus už 50, prieš – 3 ir 2 susilaikius Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas yra priimtas.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo specialiosios komisijos, prižiūrinčios 1996 m. birželio 20 d. konstitucinio įstatymo įgyvendinimą, sudarymo” projektas Nr.P-1052 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, esam sutaupę šiek tiek laiko, ir todėl dabar galim svarstyti rezervinį 1 darbotvarkės klausimą. Seimo nutarimo “Dėl Seimo specialiosios komisijos, prižiūrinčios 1996 m. birželio 20 d. konstitucinio įstatymo įgyvendinimą, sudarymo” projektas, registracijos Nr.P-1052. Pateikimas. Pranešėjas J.Razma.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, praėjusios kadencijos Seimas 1996 m. priėmė konstitucinį įstatymą, kuris leidžia įsigyti nuosavybėn žemę juridiniams asmenims, kitiems subjektams. Šio įstatymo įsigaliojimas buvo susietas su mūsų narystės Europos Sąjungoje asocijuotos sutarties įsigaliojimu, o tai įvyko š.m. vasario 1 dieną. Taigi šitas konstitucinis įstatymas pradeda veikti, tiksliau, jau veikia visą vasario mėnesį. Kad jis veiktų visas, jame yra numatyta, jog turi būti sudaryta speciali Seimo komisija, prižiūrinti, kaip Vyriausybė ar jos įgaliota institucija išduoda leidimus įsigyti nuosavybėn pastatų ir įrenginių statybai ir eksploatacijai reikalingus žemės sklypus subjektams, kurie atitinka nurodyto konstitucinio įstatymo nuostatas. Kaip visada, tokią komisiją yra pasiūlyta sudaryti laikantis proporcingo frakcijų atstovavimo principo. Žinoma, visada tą proporcingumą mes galim išlaikyti tik apytikriai. Šiuo atveju siūloma komisiją sudaryti iš 9 narių. Joje 4 nariai būtų iš Tėvynės sąjungos frakcijos. Po 1 narį iš kitų parlamentinių partijų frakcijų ir vienas narys, būtent K.Trapikas, nuo mažesnio skaičiaus narių frakcijų. Jeigu būtų galima dabar ne tik pritarti po pateikimo, bet ir balsavimu priimti šio nutarimo 1 straipsnį, tada pertraukos metu komisija galėtų pasiūlyti pirmininką ir pavaduotoją ir po pertraukos, jeigu, sakykim, LDDP frakcija sutiktų skirti minutę laiko iš savo opozicinės darbotvarkės, būtų galima baigti šito nutarimo priėmimą.
PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori paklausti. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar ši komisija neperims dalies Seimo kontrolierių funkcijų? Iš principo tai turi būti jų funkcija, ir tada kažin, ar būtų reikalinga tokia komisija. Ačiū.
J.RAZMA. Šiuo atveju taip nebus, nes komisija turės reikalų su juridinių asmenų skundais, nes pagal tą įstatymą jiems daugiausia numatytos tos galimybės, o Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valdininkų biurokratizmo. Tai aš manau, kad čia tikrai nebus dubliuojamos tos funkcijos, bet pagaliau įstatymas tikrai įpareigoja tokią komisiją sudaryti.
PIRMININKAS. L.Sabutis.
L.SABUTIS. Panašus klausimas. Tik man rūpėjo… vis dėlto mes nesam priėmę įstatymo dėl įvairiausių komisijų veiklos, teisių, atsakomybės, atskaitomybės, trukmės ir t.t. O kokios funkcijos ir kokiais principais dirbs ši komisija? Ir ar nereikėtų bent jau, kadangi nėra tokio įstatymo, šitam nutarime kai kuriuos momentus išdėstyti?
J.RAZMA. Manau, kad, kaip ir kitais atvejais, praėjus tam tikram laikui, komisija parengs savo veiklos nuostatus, ir mes galėsim juos patvirtinti. Kartais mes įrašom pavedimą komisijai parengti nuostatus, bet aš neabejoju, kad tai savaime aišku ir nebūtina kiekvieną sykį taip tiesmukai nurodyti. Bet jeigu jūs siūlot dar parašyti, kad komisija turi parengti ir pateikti Seimui tvirtinti savo veiklos nuostatus, tai tokį dar vieną straipsnį čia galima greitai pridėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim pritarti šiam nutarimui po pateikimo? Taip, be abejo, su patikslinimu pritariam. Ar galim iš karto pradėti priėmimo procedūrą ir pirmuosius du straipsnius priimti? Atsiprašau, 1 straipsnį. Preambulę. Galim priimti. 1 straipsnį, kuriuo patvirtinam komisijos sudėtį. Galim priimti. Priimam. Komisijos sudėtis yra patvirtinta. Prašom komisiją per pertrauką susirinkti (aš tikiuosi, kad Seimo kancleris tą procedūrą įvykdys) ir išrinkti pirmininką, kad mes galėtume po pietų patvirtinti komisijos pirmininką ir patvirtinti patį nutarimą su papildomu punktu, dėl kurio mes sutarėm. Taigi šį darbotvarkės klausimą taip pat laikinai dabar baigiam, darom priėmimo pertrauką, po pietų prie šio klausimo grįšim.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-998 (svarstymas)
1-6 darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-998. Svarstymas. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė šiam projektui. Papildomas komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas taip pat pritarė šiam projektui. Pradedam svarstymo procedūrą. Norinčių kalbėti nėra. Viskas yra aišku. Ar ministras S.Šaltenis norėtų tarti baigiamąjį žodį? Taip pat nėra noro tarti baigiamąjį žodį. Viskas yra aišku.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau pritarti bendru sutarimu po svarstymo šiam įstatymo projektui. Niekas neprieštarauja ir tokį sprendimą galime padaryti, ir padarome.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5, 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-959(A2) (priėmimas)
1-7 darbotvarkės klausimas – Policijos įstatymo 5, 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-959(A2). Priėmimas. Pranešėjas J.Razma.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šiandien priimti pateikiamas Policijos įstatymo 5 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuris leistų policijos pareigūnams dirbti Policijos akademijoje specialiųjų disciplinų dėstytojais, išlaikant turimus laipsnius ir tas garantijas, kurias jie turi kaip pareigūnai. Aišku, ateityje tai sudarytų galimybes jiems vėl grįžti dirbti į policiją, jeigu taip susiklostytų jų gyvenimas.
Šitas projektas truputį keitėsi savo forma nuo pateikimo iki dabar, bet tai yra daugiau redakcinio pobūdžio pakeitimai. Vienu metu buvo pateiktas sąrašas, kokį policijos pareigūno laipsnį atitinka dėstytojo pareigos Teisės akademijoje, tačiau dabar to yra atsisakyta. Manoma, kad taip bus geriau, nes liks lankstesnė galimybė policijos pareigūnams, turintiems įvairius laipsnius, užimti atsižvelgiant į situaciją skirtingas pareigas tam tikrose Teisės akademijos katedrose.
Taigi aš siūlau pritarti šitam paprastam įstatymo projektui, kurį sudaro du straipsniai. Žinoma, to dar neužteks, reikės ir kai kurių kitų įstatymo pakeitimų, kad užbaigtume Teisės akademijos reikalus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kancleri. Tuoj pradedame priėmimą. Gal dar šiek tiek likite tribūnoje, bet prieš tai aš noriu susitarti dėl vieno procedūrinio dalyko, t.y. dėl mūsų tolesnio darbo. Mes šiandien tikrai dirbame labai sparčiai, todėl yra siūloma generalinio prokuroro informaciją apie tragiškus įvykius Širvintų rajone išklausyti maždaug 12.30 val. Visus Seimo narius, kurie sėdi savo kabinetuose, prašau atkreipti dėmesį į šitą informaciją – generalinio prokuroro informacija bus apie 12.30 val. Noriu priminti, kad klausimų generaliniam prokurorui neuždavinėsime. Gerai?
Dabar tęsiame priėmimą. Taigi 2 straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pataisų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. Galime priimti 1 straipsnį ir priimame.
2 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. 2 straipsnį taip pat priimame. Dėkojame, pone kancleri. Dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti? Nėra. Kolegos, dar sykį registruojamės. Vyksta registracija ir prašom pasiruošti balsuoti. Vyksta registracija.
Iš viso užsiregistravo 64 Seimo nariai. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 36.
PIRMININKAS. Už – 37. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš – 3.
PIRMININKAS. Prašom dar sykį pakartoti, kas prieš.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau. Prieš – 6.
PIRMININKAS. Prieš – 6. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Susilaikė 5. Gerbiamieji kolegos, už balsavus 37, prieš – 6 ir 5 susilaikius Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
A.Sysas repliką. Prašom.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį, kokį įstatymą mes priimame. Parašyta, kad policijos pareigūnas taip pat yra Lietuvos pilietis. Tai iki šiol jis nebuvo Lietuvos pilietis? Pirmiausia reikėtų suredaguoti tekstą ir po to balsuoti už, o ne taip mechaniškai pakelti rankas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu priminti, kad tokios spalvos lapuose išspausdinti projektai jau yra redaguoti, bent pradinė redakcija yra, bet, aišku, į jūsų pastabą redaktoriai atsižvelgs, nors šitą sakinį galima perskaityti ir šiek tiek kitaip, o ne taip, kaip jūs jį perskaitėte. E.Bičkauskas dar nori. Prašom. Replika.
E.BIČKAUSKAS. Iš tikrųjų, kai matau, kad policijos pareigūnas visur ir visada turi valdžios atstovo teisinį statusą, aš pradedu galvoti kalbėdamas su uošviu, nes jis irgi turi šitą statusą.
PIRMININKAS. Be abejo. Ir uošvis tą turi visą laiką atsiminti. Taip, gerbiamieji kolegos. Atitinkamai bus pakeistas ir Šeimos kodeksas.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1038 (pateikimas)
1-8 darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1038. Pateikimo stadija. Pranešėjas – Seimo narys V.Vilimas. Prašom į tribūną.
V.VILIMAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pateikiu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pagal galiojančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 38 straipsnio nuostatas gamybinėms įmonėms, kuriose dirba riboto darbingumo asmenų, aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentų bei profesinių mokyklų mokinių, atliekančių gamybinę praktiką arba gamybinį mokymą, atsižvelgiant į nurodytų asmenų dalį tarp visų darbuotojų taikomos PVM lengvatos. Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikti patikrinimai nustatė, kad 1997 metais akcinė bendrovė “Panevėžio cukrus” ir akcinė bendrovė “Kėdainių cukrus” įdarbino riboto darbingumo asmenis, pasinaudojo šio straipsnio lengvata ir nesumokėjo į biudžetą 44,5 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio. Pažymėtina, kad dėl skirtingo šiose įmonėse pagamintos produkcijos realizavimo laikotarpio tie patys riboto darbingumo asmenys iš aplinkinių rajonų buvo įdarbinti ir akcinėje bendrovėje “Panevėžio cukrus” bei “Kėdainių cukrus”.
Esant tokiai padėčiai sudaromos nevienodos sąlygos konkuruoti cukraus rinkoje ir taip žlugdomos kitos Marijampolės ir Pavenčių cukraus pramonės įmonės. Be to, valstybės iždas praranda dideles pinigų sumas.
Siekiant išvengti minėtų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo įgyvendinimo trūkumų, teikiamas šis įstatymo straipsnio pakeitimo projektas. Jį priėmus nenumatoma neigiamų pasekmių. Atvirkščiai, bus tik nauda, nes padidės įplaukos į valstybės iždą. Bus sudarytos palankesnės sąlygos konkurencijai. Kartu išliks ir tam tikros lengvatos įmonėms, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys.
PIRMININKAS. Keturi Seimo nariai nori paklausti. Palaukit, ponas pranešėjau. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar teisinga cukraus pramonei skirti vadinamąjį realizavimo laikotarpį? Aš sakyčiau, gamybos laikotarpis galėtų būti sezoninis, tačiau realizavimas turi vykti ištisus metus ir tolygiai, kadangi cukrų mes naudojam tolygiai.
V.VILIMAS. Be abejo, gamybos laikotarpis, aš taip ir suprantu. Realizavimas – faktiškai prekyba. Bet kadangi cukraus pramonė šitą gali daryti, jis tuo kaip tik ir pasinaudoja…
PIRMININKAS. A.Sysas.
A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo pranešime pasakėt, kad šita įstatymo pataisa neturės neigiamų pasekmių. Aš norėčiau paklausti, kas atsitiks su tais riboto darbingumo asmenimis, nes tokia pataisa prieštarauja įstatymui, kuriame kalbama apie tokių žmonių integraciją į gamybą ir į visuomenę?
V.VILIMAS. Čia integracija paliekama dėl to, kad tas mokos fondas, kuris naudojamas šitiems žmonėms įdarbinti, paliekamas dengti iš PVM lėšų. Jis paliekamas. Tiktai nepaliekamas visos gamybos apimčiai, kuri dabar taikoma. Pavyzdžiui, fabrikas gamina 20 tūkst. tonų cukraus ir šitas PVM taikomas visam šito cukraus produkcijos kiekiui. Darbuotojai ir gauna šitą sumą, tačiau likusi suma – apie dešimtys milijonų litų patenka… o šiaip lengvata paliekama.
PIRMININKAS. S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, po jūsų aiškinimo kolegai A.Sysui, atvirai pasakius, pasidarė dar neaiškiau. Tai gal aš tiesiog tiesiai paklausiu, ar jums neatrodo, kad dėl vienos, nors ir labai svarbios, šakos darant pataisą bendram įstatyme nukentės visose šakose dirbantys žmonės, ypač riboto darbingumo asmenys, nes darbdaviui nebus jokio akstino priimti tuos žmones į darbą, nes tai, be abejo, yra tam tikra prasme komplikuoti darbuotojai? Jiems bus dar sunkiau įsidarbinti negu dabar.
V.VILIMAS. Mano manymu, akstinas priimti į darbą turėtų būti, nes atlyginimų fondas, kuris naudojamas apmokėti neįgaliesiems, dengiamas iš PVM lėšų. Aš manau, kad aš aiškiai pasakiau.
PIRMININKAS. Čia gal Biudžeto komitetas išsiaiškins, kaip ten dengiama ir kas dengiama. A.Grumadas.
A.GRUMADAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad dviejose akcinėse bendrovėse – “Panevėžio cukrus” ir “Kėdainių cukrus” padėtis skiriasi nuo padėties kituose dviejuose Lietuvoje esančiuose kombinatuose. Gal jūs galėtumėt bent apytikslius skaičius pasakyti, kokią dalį darbuotojų šio riboto darbingumo asmenys sudarė tose skirtingų grupių įmonėse?
V.VILIMAS. Štai kaip yra. Tam, kad PVM nereikėtų visai mokėti, visai produkcijai, reikia, jog 50% neįgaliųjų žmonių būtų įdarbinta fabrike. Tačiau jie fabrike nedirba, nes I ir II grupės invalidams dirbti gamyboje turbūt yra sudėtinga. Todėl jie pasamdomi, kai fabrikas pagamina produkciją, sakykim, tam tikrą kiekį cukraus (vienas fabrikas vidutiniškai apie 20 tūkst. tonų), tada šita produkcija yra realizuojama. Per šitą realizacijos periodą dirba neįgalieji žmonės, t.y. nešioja šią produkciją parduoti. Po to baigiasi realizacija ir viskas baigiama. Tada tie patys žmonės eina į kitą fabriką, taip pat ten atlieka tas pačias funkcijas. Ir taip abu fabrikai tada nesumoka gana didelės sumos, beveik 50 mln. Per du sezonus, aš turiu galvoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjas atsakė į visus klausimus. Ar galime pradėti svarstymo procedūrą ir pasiūlyti Socialinių reikalų komitetui ir Biudžeto ir finansų komitetui atidžiai apsvarstyti tokio įstatymo visus niuansus ir pasekmes? Galim, taip? Taigi pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas komitetas – Socialinių reikalų komitetas. Ačiū, pranešėjau. Šį darbotvarkės klausimą baigiame.
Generalinio prokuroro K.Pėdnyčios informacija apie tragiškus įvykius Širvintų rajone
Gerbiamieji Seimo nariai, 1-9 darbotvarkės klausimas – generalinio prokuroro K.Pėdnyčios informacija apie tragiškus įvykius Širvintų rajone. Kviečiam generalinį prokurorą į tribūną. Ir, kaip aš minėjau, klausimai nėra užduodami. Tai generalinio prokuroro informacija. Iki pusės valandos arba daugiau, kiek jums reikės laiko, tiek.
K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamosios Seimo narės ir Seimo nariai. Iš tikrųjų, kiek aš dirbu teisėsaugoje, neprisimenu Lietuvoje tokio įvykio, kuris būtų įvykęs tokiomis aplinkybėmis ir būtų tiek daug aukų. Tragedija prasidėjo, kaip žinote, vasario 15 d., apie 16.00 val. Širvintų rajone, Draučių kaime. Tai yra apie 25 km nuo Širvintų, važiuojant Vilniaus kryptimi. Nustatyta, kad šio kaimo gyventojas L.Zavistonovičius, gimęs 1939 m., naudodamas du ginklus – šautuvą ir karabiną, ėjo iš vienos sodybos į kitą ir šaudė jos gyventojus. Tame kaime iš viso yra 6 sodybos, t.y. šeši pastatai. Viena sodyba buvo tuščia, negyvenama, kitoje sodyboje gyveno pats kaltininkas su 86 metų motina. Na, o keturiose sodybose jis šūviais nužudė visus, kuriuos ten rado. Iš viso įvykio vietoje rasti šūviais nužudyti šeši žmonės. Be to, sužaloti buvo keturi, iš kurių du greitai mirė. Vadinasi, aštuoni. Du sužaloti iki šios dienos… Vienas, sakykim, pakenčiamai, o kitos, tai yra J.Vrubliauskienės, būklė ir šiandien yra sunki. Tikėkimės, kad ji išgyvens. Į ligoninę taip pat pristatytas ir pats įvykio kaltininkas, t.y. L.Zavistonovičius, kuris mirė ligoninėje vasario 16 d. apie ketvirtą valandą. Mirė faktiškai dėl sužalojimų galvoje, kurie padaryti jį sulaikant ir atimant ginklus.
Įvykiai rutuliojosi taip, kad padaręs šiuos juodus darbus šis žmogus atsisėdo, turėdamas ginklus, prie artimiausios sodybos (lauke buvo pasidėjęs čiužinį), na, nenoriu detalizuoti, kol tyrimas vyksta. Jis žinojo, be abejonės, kad miške dirba dar keturi gyventojai. Kada gyventojai išgirdo šūvius, jie pagalvoję, kad tai yra brakonieriai, nes ten medžioklės sezono laikas pasibaigęs, ėjo pasižiūrėti, kas gi čia nutiko. Ir kai jie priartėjo prie A.Raudeliūno sodybos, prie kurios netoliese buvo akmenų krūva, už tos akmenų krūvos ant čiužinio buvęs L.Zavistonovičius ėmė šaudyti į grįžtančius žmones. Šaudydamas jis nušovė vietoje vieną žmogų kitą sužalojo, na, o sužalotasis ir dar du kartu buvę jį sulaikė. Sulaikymo metu jis priešinosi. Buvo atimti ginklai, ir natūralu, kad atimant ginklus jam buvo padaryta sužalojimų. Žinoma, baudžiamojoje byloje viskas bus detaliai ir kruopščiai ištirta. Tačiau esama situacija baudžiamojoje byloje šiuo metu duoda pagrindą manyti apie teisėtus tų gyventojų veiksmus. Šiuo metu šiame kaime faktiškai liko gyvi trys žmonės, t.y. kaltininko motina, moteris, kurios būklė yra labai sunki, ir dar vienas gyventojas, kuris atsitiktinumo dėka nenukentėjo.
Ką galėčiau pasakyti apie patį L.Zavistonovičių? Tai neteistas žmogus, gyvenęs su trimis žmonomis. Su pirmąja išsiskyrė 1984 m., kuri vėliau, 1995 m., mirė. Po to jis gyveno su antrąja žmona iki 1995 m., gyveno tame kaime. Ji jį paliko. Gyveno ir su trečiąja žmona, su kuria taip pat praeitų metų balandį išsiskyrė. Faktiškai dar buvo šiokie tokie ryšiai iki rudens. L.Zavistonovičius tarnavo Sovietų armijoje, tačiau dėl skrandžio ligos pripažįstant antros grupės invalidumą buvo komisuotas. Pasiliko gyventi Murmanske, gyveno ten ketverius metus, po to grįžo į Lietuvą. Gyveno Vilniuje, dirbo Vilniaus taksi parke vairuotoju, po to – Vilniaus oro uosto mechaniku. Apie 1991 m. nepavykus, matyt, šeimyniniam gyvenimui išsikėlė į kaimą, t.y. į kaimą, kur gyveno jo motina. Ten jie valdė 12 ha žemės ūkį ir gyveno su abiem – antra ir trečia žmonom, kol galų gale liko su motina. Vaikystėje jis buvo traumuotas į galvą spyrus arkliui. Taip pat, sakykim, preliminariai, kad dabar dar nesuklysčiau, maždaug prieš 20 metų buvo patekęs į autoįvykį. Buvo sunkiai sužalotas ir traumuota galva, gulėjo reanimacijoje. Yra duomenų, kad jo šeimoje taip pat, žinoma konkrečiai ir kas, buvo asmenų su psichinės veiklos sutrikimais. Jis pats yra tris kartus gydytas stacionare dėl psichinės veiklos sutrikimų. 1985 m. ir 1989 m. Vilniaus psichoneurologinėje ligoninėje Nervų ligų skyriuje Vasaros g.5, 1990 m. buvo Vilniaus ketvirtoje ligoninėje Nervų ligų skyriuje dėl tų pačių susirgimų. Fiksuoti taip pat ir jo susirgimai, ir lankymaisi pas gydytojus ambulatoriškai. Ne viskas dar šitoje vietoje ištirta, tačiau tai, ką šiandien sakau, yra konstatuota remiantis ligos istorijomis, taip pat apklaustas ir gydytojas psichiatras. Konsultacine tvarka tai buvo padaryta vakar, įvertinant tas ligos istorijas. Gydytojas psichiatras konstatavo mums preliminariai, kad šiam žmogui diagnozuota discirkuliacinė aterosklerotinė encefalopatija su astenohipochondriniu sindromu. Esant šiai ligai svaigsta galva, kinta nuotaikos, kamuoja įkyrios būsenos, sutrinka orientacijos, atsiranda dirglumas, atsiranda įvairių nervų sistemos pažeidimų. Ligai progresuojant gali prasidėti silpnaprotystė, kliedesiai ir t.t. Tokia yra psichiatro konsultacija. Šiandieną mes jau pasiruošę, nes surinkome visą pakankamą medicininę dokumentaciją, paskirti kompleksinę teismo medicininę psichiatrinę psichologinę ekspertizę. Numatoma, kad išvadas ji pateiks, na, per 14-20 dienų.
L.Zavistonovičius buvo medžiotojas ir turėjo du ginklus: medžioklinį lygiavamzdį šautuvą IŽ-12 (12-to kalibro) ir medžioklinį karabiną ZKK (7,62 kalibro, graižtvinis). Dėl įvykio iškelta baudžiamoji byla. Baudžiamoji byla iškelta tą pačią dieną Širvintų rajono prokuratūroje pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio antruoju punktu. Tai yra tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis dviejų ir daugiau asmenų. Tą pačią dieną sudaryta tardymo grupė. Kitą dieną byla buvo paimta iš Širvintų rajono prokuratūros ir perduota Vilniaus apygardos prokuratūrai. Šiuo metu dirba tardymo grupė. Byla yra nuolat kontroliuojama.
Kas šiandien bendriausiais bruožais padaryta byloje? Yra paskirtos devynios kompleksinės lavono teismo medicinos kriminalinės ekspertizės. Paskirta daug kitų specialiųjų medicininių kompleksinių kriminalistinių ekspertizių. Paskirta balistinė ekspertizė, apklausta daug liudininkų. Nemažai liudininkų duoda parodymus apie jo tam tikrą gyvenimiškai situacijai ne visada adekvatų elgesį. Tai faktiškai siejasi su duomenimis, kurie fiksuoti ligos istorijose. Duotos atitinkamos operatyvinės užduotys aiškinantis kai kurias įvykio detales. Padarytos atitinkamos kratos, kažko ypatingo nerasta. Rasta ir paimta, na, tai, kas medžiotojui gal ir būdinga, t.y. šoviniai, parakas, ligos istorija, dar kai kurie daiktai. Tačiau nieko tokio, kas labai patrauktų dėmesį. Taip pat šiuo metu paimtos medžiotojų asmens bylos. Nustatyta, kad lygiavamzdžiui medžiokliniam šautuvui laikyti leidimą išdavė viešosios policijos komisariatas Vilniuje 1976 m. liepos 15 d. Leidimas pratęstas 1997 m. iki 2000 m. liepos 15 d. Leidimą pratęsė Širvintų policijos komisariatas. Leidimą graižtviniam medžiotojo karabinui ZKK išdavė 1993 m. Vidaus reikalų ministerija. Jie ir pratęsė šį leidimą praeitais metais iki 1999 m. rugpjūčio 13 dienos.
Byloje iš tikrųjų yra medikų išduotos išvados, kad šis žmogus tariamai sveikas, psichiatrų įskaitoje jo nėra. Labai keista, kad tokią išvadą išdavė ir Širvintų septynių gydytojų konsiliumas.
Taip pat yra išaiškinamos kitos pažymos – iš Vilniaus psichoneurologinės ligoninės psichiatrijos poliklinikos, kad nėra įrašytas į įskaitą. Na, tai yra, žinoma, dokumentai, kurie visus mus šiek tiek išmuša iš vėžių. Iš to šiandien aš jau darau tam tikras išvadas ir greitai pasakysiu, kokios bus priemonės baudžiamojoje byloje.
Iš esmės atsiribojama nuo žiniasklaidos priemonėse deklaruotų įvairių galimų versijų. Jos neatitinka faktiškų bylos aplinkybių. Išlieka pagrindinė versija, kuri tiriama, neužmirštant, žinoma, visų įvykių detalių ir aplinkybių. Manoma, kad visa tai padarė žmogus, turėjęs psichinės veiklos sutrikimų paūmėjus ligai. Kokio lygio ir kaip tai bus įvardyta konkrečiai, bus galima pasakyti, kai bus ekspertų išvada.
Šiai versijai patvirtinti, kaip minėjau, šiandien yra pakankamai medicinos dokumentų, liudininkų parodymų. Specialistų apklausa, taip pat ir artimųjų žmonių apklausos tam duoda pagrindą. Kaip minėjau, rytoj bus ekspertizė. Jau paskirta.
Ką mes šiandien galvojame šiek tiek toliau už šios baudžiamosios bylos ribų? Įvykis skaudus ir liūdnas, keliantis didelį susirūpinimą, ir ne be pagrindo svarstoma, ar tikrai pagrįstai, ar visada tinkamai pamatuodami medicinos darbuotojai išduoda pažymėjimus ginklams. Manau, kad iš principo turėtų būti žiūrima plačiai, ar tai medžiotojų interesais išduodamas ginklas, ar tai vardinis ginklas, ar tai bet kuris kitas ginklas. Ginklas yra ginklas, o jo statusas – tai yra kitas klausimas. Šiandien aš galėčiau daryti pakankamą prielaidą, kad tarp medicinos darbuotojų ir Vidaus reikalų ministerijos, policijos darbuotojų nėra tarpusavio reikiamos koordinacijos. Todėl jau kitą savaitę aš ketinu kreiptis su atitinkamais raštais ir pasiūlymais į sveikatos apsaugos ministrą, taip pat vidaus reikalų ministrą prašydamas peržiūrėti kriterijus ir metodiką, kuria remiantis sprendžiama apie žmogaus sveikatą, taip pat ir policija atitinkamai turi ieškoti būdų, kaip vis dėlto nepriimti sprendimų, kurie vėliau kartais pasirodo nepakankamai pagrįsti.
Manau, šiandien, ko gero, taip pat siūlysiu svarstyti klausimą, ar sprendžiant dėl ginklo išdavimo vis dėlto nevertėtų prieš tai gauti galbūt iš principo seniūno charakteristiką, atsiliepimą apie gyventoją. Juk seniūnas… Gal mieste yra sudėtingiau, bet kaimo teritorijose visada viską žino apie žmogaus gyvenimo būdą, elgesį, nukrypimus. Tai nėra kriterijus, tačiau tai būtų dokumentas, kuris galėtų atkreipti ir medikų dėmesį, ir policijos darbuotojų, kurie sprendžia šiuos klausimus. Nežinau, kaip galutinai bus išspręsta, tačiau matau būtinumą, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija šiuos klausimus apsvarstytų, galbūt dar koordinuotų veiksmus su kitomis žinybomis, kad vis dėlto būtų sugriežtinta ginklų išdavimo tvarka. Bendriausiais bruožais turbūt tiek.
Nežinau, buvo pasakyta, kad į klausimus neatsakau, tačiau šiaip jau jūsų valia. Aš galiu ir atsakyti, jei bus.
PIRMININKAS. Taigi ačiū, gerbiamasis prokurore, už jūsų informaciją ir tuo šį darbotvarkės klausimą taip pat baigiame.
Gerbiamieji Seimo nariai, kartu baigiame ir rytinį plenarinį posėdį. Pertrauka iki 15.00 val.