Penkiasdešimt šeštasis
(devyniasdešimt septintasis) posėdis
1997 m. liepos 3 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas
A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, turiu džiugią žinią – pradedam liepos 3 d., ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį. Yra vilties, kad tai tikrai paskutinis posėdis šioje sesijoje. Taip. Tikėkimės, kad tikrai mums pavyks šiandien užbaigti posėdį. Aš manau, kad vakar mes išsakėm visus jausmus, kaip vieni kitus mylim ir gerbiam, ir ką galvojam, ir šiandien jau tam laiko tiek daug negaišime. Dabar, gerbiamieji kolegos, registruojamės.

1997 m. liepos 3 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Mes pradedam posėdį. Posėdžio darbotvarkė buvo vakar patvirtinta Seimo posėdyje. Tai įvyko, tai yra ne vakar – šiandien, 0.45 val. Ir šiandien dar buvo aptarta Seniūnų sueigoje, šiek tiek kai kuriais klausimais sumažinta. Jeigu nėra Seimo narių klausimų, mes galime pradėti dirbti pagal šią darbotvarkę. Aš manau, kad mums pavyks baigti anksčiau, negu čia nurodyta. Ir taip pat aš iš anksto atsiprašau Seimo narių, kad posėdžio metu, nuo 11.00 val., čia mūsų kanceliarijos darbuotojai pradės kai kuriuos pasirengimo darbus šios dienos Europos Tarybos seminarui, tai mums netrukdys. Taip pat noriu priminti, kad Seimo nariai neužmirštų savo ir savo suolo kaimyno popierių ir knygų pasiimti kartu su savim, kad būtų geresnis vaizdas mūsų svečiams.

Dabar, gerbiamieji kolegos, aš noriu jums paskelbti vakar dienos paskutinio balsavimo rezultatus. Balsuota buvo dėl Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo projekto. Taigi vardinio balsavimo rezultatai. Ir vėl aš klystu. Balsuota buvo ne vakar, o šiandien, liepos 3 d. Taigi balsavimo rezultatai yra tokie: Akstinavičius – prieš, Aleknaitė, Alekna, Aleksiūnienė nedalyvavo, Ambrazaitytė – už, Andrikienė nedalyvavo, Andriukaitis – prieš, Andriuškevičius, Avyžius nedalyvavo, Ažubalis, Bartkus – už, Beinortas – prieš, Bičkauskas, Bobelis, Bogušis nedalyvavo, Briedis – už, Burbienė – prieš, Buškevičius – prieš, Alg.Butkevičius, A.Butkevičius nedalyvavo, Cinauskas – susilaikė, Čaplikas, Čepas nedalyvavo, Čirba – už, Čiupaila nedalyvavo, Dagys – prieš, Daubaraitė – už, Degutienė nedalyvavo, Didžiokas – už, Dovydėnienė – prieš, Dringelis, Dudėnas, Dunauskaitė – už, Einoris, Galdikas nedalyvavo, Gylys – prieš, Glaveckas, Gražulis, Grumadas nedalyvavo, Hofertienė – už, Imbrasienė nedalyvavo, Jackūnas – už, Jarmolenka nedalyvavo, Juršėnas – prieš, Kaktys – už, Karbauskis, Karosas nedalyvavo, Kašėta susilaikė, Katilius – pabaigoje pranešim, kaip yra, Katkus nedalyvavo, Kirkilas – prieš, Knašys nedalyvavo, Končius nedalyvavo, Kryževičius – taip pat kaip Katilius dalyvavo, bet, matyt, nebalsavo, ar kaip reikėtų vadinti tokią procedūrą, Kubilius – už, bet nebuvo pasirašęs, Kunevičienė nedalyvavo, Kupčinskas – už, Kuzmickas, Kuzminskas nedalyvavo, Landsbergis, Lapė – už, Laurinkus, Listavičius nedalyvavo, Mackevičius, Malkevičius – už, Martišauskas nedalyvavo, Matekonienė – prieš, Matulas – už, Medalinskas nedalyvavo, Medvedevas – prieš, Melnikienė nedalyvavo, Mincevičius susilaikė, Mocartas – už, Olekas – prieš, Ozolas, Pakalniškis nedalyvavo, Palubinskas dalyvavo, bet nebalsavo, Papovas – prieš, Patackas nedalyvavo, Pečeliūnas – prieš, Petrikis, Petrošienė, Petrusevičius – už, Pleikys, Plokšto, Pocius nedalyvavo, Pronckus – prieš, Prunskienė, Račas, Rajeckas nedalyvavo, Rastauskienė – už, Raškinis susilaikė, Razma – už, Rutkelytė, Sabutis nedalyvavo, Sadeikienė – už, Sakalas – prieš, Salamakinas, Saudargas, Senkevičius nedalyvavo, Sėjūnas susilaikė, Sysas – prieš, Skrebys nedalyvavo, Slavickas – už, Smetona – prieš, Stačiokas – už, Č.Stankevičius, L.Stankevičius nedalyvavo, Stasiškis – už, Stasiulevičius – už, Stasiūnaitė – prieš, Suncovienė, Šakalinis, Šalčius – už, Šaltenis, Šavinis, Šerienė nedalyvavo, Šiaulienė – prieš, Šileikis nedalyvavo, A.Šimėnas dalyvavo, bet nebalsavo, J.Šimėnas dalyvavo, bet nebalsavo, Švitra susilaikė, Trapikas nedalyvavo, Urbonas – už, Uždavinys – už, bet nėra parašo, Vagnorius nedalyvavo, Vaišnoras – už, Vaitiekūnienė,Vaitukaitis, Vaižmužis, Valatka nedalyvavo, Vidžiūnas – už, Vilimas – už, Visokavičienė, Zabukas, Zingeris nedalyvavo, Zuoza – prieš, Žiemelis, Žvaliauskas nedalyvavo.

Pastabos: Vilimo balsavimo kortelė nepasirašyta, sąraše pasirašyta. Kašėta, Uždavinys, Kubilius pasirašė vardinio balsavimo kortelėje, nepasirašė vardinio balsavimo sąraše. 6 Seimo nariai paėmė vardinio balsavimo korteles, pasirašė vardinio balsavimo sąraše, tačiau balsavimo kortelių komisijai neatidavė: A.Šimėnas, J.Šimėnas, P.Katilius, K.Kuzminskas, F.Palubinskas, K.Kryževičius. Ir rezultatai yra tokie. Už Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo projektą balsavo 36, prieš – 22, susilaikė 5. Įstatymas yra priimtas.

Taigi švenčių bus. A.Akstinavičius dėl švenčių. Ponas Akstinavičiau, prašom. Klauskite balsų skaičiavimo komisijos.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man labai gaila, kad taip ir nepavyko įtikinti konservatorių dėl birželio 15 d. Aš suprantu, kovo 8-oji, gegužės 1-oji gali būti vadinamos ir politizuotomis dienomis. Galima jas vardyti kaip sovietmečio palikimą, tačiau man tikrai nesuprantama dėl birželio 15 d. Šiandien visų jūsų gal ir blaivesnis protas, bet kad toks cirkas įvyko šią naktį, tikrai man gėda dėl to. Aš visiškai sutinku su ponu K.Kryževičiumi, kuris pasakė, kad ši naktis buvo konservatorių gėdos naktis. Iš tikro taip. Ir, deja, gerbiamieji Seimo nariai, yra taip. Istorijos negalima nei taisyti, nei koreguoti. Yra taip, kaip buvo. Iš tikro atminimą žmonių, kurie nukentėjo 1940 m. birželio 15 d., tokiu savo elgesiu mes paprasčiausiai įžeidžiame. Aš tikrai noriu atsiprašyti visų tų, kurie 1940 m. birželio 15 d. susidūrė su visais sunkumais ir visomis nelaimėmis. Ir tai, ką jūs padarėt, tikrai yra konservatorių gėdos naktis. Aš galiu tik taip pakomentuoti visą jūsų naktinį cirką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, replikos baigtos, vakar visi savo išsakėte. Stenogramose yra pasakyta, daugiau apie tai nekalbėsime. Noriu priminti, kad buvo priimtas protokolinis nutarimas, kad iki rudens sesijos frakcijos tarsis dėl birželio 15 d. ir jos įamžinimo kitokiu būdu.

Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu yra norinčių dar kalbėti ir neišsakiusių savo nuomonių vakar, aš siūlau tai padaryti posėdžio pabaigoje: daryti pareiškimus, kalbėti visais klausimais, kuriais tik norite. Dabar aš prašau visus susikaupti konstruktyviam darbui.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto pavadinimo ir statuto teksto pakeitimo” projektas Nr.P-538(4) (priėmimas)

Taigi pirmasis darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto pavadinimo ir statuto teksto pakeitimo”, registracijos Nr.P-538(4). Priėmimas. Pranešėjas ponas Ž.Jackūnas.

Ponas Ž.Jackūnas. Kol ponas Ž.Jackūnas ateis, registruojamės. Taip pat aš noriu pranešti, kad mūsų posėdyje dalyvauja ir Policijos akademijos rektorius ponas A.Pumputis. Jeigu mes nutarsime, kad reikia išklausyti ir jo nuomonę… Aš manau, kad būtų tikrai naudinga visiems.

Taigi ponas Ž.Jackūnas. Pradedame priėmimą.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, man regis, kad visi mes, čia susirinkę, jau išsakėme savo argumentus už ir prieš. Todėl aš siūlyčiau nebediskutuoti, o tiesiog priimti nutarimą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jūsų paklausti savo iniciatyva. Ar mes norėtume dabar išklausyti trumpą pono A.Pumpučio informaciją? (Balsai salėje) Nenorim, tai nereikia.

Pradedame priėmimo procedūrą. Pradedame balsuoti pastraipsniui. Seniūnų sueigoje mes aptarėme, kad 1 straipsnis, matyt, sukelia daugiausia emocijų. Aš nekalbu apie preambulę, kalbu apie 1 straipsnį. Todėl sutarkime, kad dėl 1 straipsnio galėtų kalbėti daugiau Seimo narių. Sprendimas dėl jo, matyt, visiems labiausiai rūpi. Jeigu galime sutarti, kad iš karto pradedame nuo 1 straipsnio, į preambulę turbūt nežiūrėsim, tada aš siūlau kalbėti: 4 – už, 4 – prieš. Man atrodo, kad… (Balsai salėje) Taip, kompiuteris vėl pradeda dirbti savo režimu. Dar po nakties neatvėso.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš matau, jis vėl pradeda dirbti savo ritmu. Aš mačiau, man atrodo, iš pradžių buvo 5 ar 6 Seimo nariai dėl 1 straipsnio. Aš taip pat norėčiau, kad ir man būtų leista galbūt pabaigoje arba vidury kalbėti. Aš kol kas savęs nespėjau įregistruoti.

Pirmasis – E.Bičkauskas dėl 1 straipsnio.

E.BIČKAUSKAS. Papildomai argumentuoti iš tikrųjų sunku, nes iš principo viskas jau pasakyta. Aš pasakysiu tiek. Kai mes turime tam tikrą, na, pavadinkime, policijos ir visuomenės susipriešinimą, keisti Policijos akademijos pavadinimą į kitą ir maždaug daryti prielaidas, kad mums gėda, kad yra Policijos akademija, kad turėtų būti kažkokia kita, kad tai atsilieps ateičiai, – paprasčiausia nepagarba šitai institucijai, policijai. Aš prieš.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš taip pat esu prieš, nes šis straipsnis nėra toks paprastas. Jis apima ir esminius dalykus. Tai, kad mes šiandien norime įsteigti visiškai nesuprantamą junginį, instituciją, kuri reglamentuojama griežtu statutu, sukarintu statutu... Prie jos prijungdami tą dalį, kuri bus reglamentuojama civiliniais santykiais, mes darome žingsnį, kuris apskritai tolimas Lietuvos mokslo koncepcijai, kur buvo kalbėta apie universitetų ir kitų institutų integraciją bei apie kitų mokslo institucijų nekūrimą, juo labiau kad tokių šakinių, mišrių institucijų, kurių yra dabar, bus. Aš niekaip negaliu pasisakyti už šį straipsnį, nes iš tikrųjų tai yra akivaizdus prieštaravimas Lietuvos mokslo koncepcijai, Lietuvos mokslo studijų įstatymui ir kitiems dalykams.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šitas klausimas yra galbūt vienas iš pagrindinių iš mūsų priimamų įstatymų. Jeigu mes sugebėsime apsispręsti, kad mes nekeičiame pavadinimo, tada mums atpultų ir kiti klausimai, kurie yra ir kituose straipsniuose. Aš manau, kad mes šiandien galėtume atsisakyti keisti šios aukštosios mokyklos pavadinimą ir keisti jos esmę, nes iš tikrųjų tie argumentai, kuriuos šiandien pateikė pranešėjas, komiteto pirmininkas, gerokai kertasi su Policijos akademijos rektoriaus išplatintu pareiškimu. Mes pateikiant ne kartą girdėjome, kad rengiami valdymo ir teisės specialistai bus kažkokie pusiniai, specifiniai, skirti tiktai policijos darbui, jie neįsilies į bendras teisininkų gretas. Kyla klausimas: ar iš tikrųjų tokių reikia?

Tačiau vakar, tiksliau, šią naktį išplatintame policijos rektoriaus aiškinamajame rašte aiškiai pasakyta, kad tai bus lygiai tokie patys teisininkai, kurie yra rengiami Vilniaus universitete, lygiai taip pat dirbs advokatais ir kitus darbus. Aš manau, kad tai yra netinkamas kelias. Todėl pritariu ir pono S.Stačioko vakarykščio posėdžio kalbai, kad mums reikėtų susilaikyti nuo tokių valdymo specialistų ir teisės specialistų rengimo, kur policijos pavadinimas vėlesniuose straipsniuose nukeliamas į paskutinę vietą. Kuriama alternatyva kitoms aukštosioms mokykloms, neatitinkanti to, kad mes norėjome sukurti tik Policijos akademiją. Aš siūlyčiau šito straipsnio nepriimti ir tuo išspręsti susidariusią problemą. Ačiū.

PIRMININKAS. Norinčių… Taip, aš nematau pono V.Knašio. Tada ponas S.Malkevičius. Prašom. Aš atsiprašau. S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, bet kuri monopolija yra nepageidautina bet kurioje gyvenimo srityje, taip pat ir moksle. Konkurencija yra viena iš progreso pagrindų varomųjų jėgų.

Aš gerai prisimenu Klaipėdos universiteto kūrimąsi, kai Vilniaus universiteto vadovybė iš visų jėgų stengėsi sutrukdyti šiam kūrimuisi, atseit ten nesą specialistų ir šitas universitetas negalės būti universitetinio lygio. Deja, tai nepasitvirtino. Atvirkščiai, Klaipėdos universitetas vis labiau stojasi ant kojų ir tikrai taps konkuruojančiu Vilniaus universitetui universitetu.

Iš tiesų Vilniaus universitetas senas, ir jam garbė. Mes iš tikrųjų turėtume gerbti šitą universitetą. Deja, jų išlikusios tradicijos yra sovietinės. Manau, kad naujoje vietoje kurti mokslo įstaigą, kuri taip pat galėtų konkuruoti savo specialistais su Vilniaus universitetu, tikrai yra sveikintina. Nėra reikalo prisirišti prie sovietinės sistemos specialistų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas kalbėjo už. Dabar K.Skrebys. Rengiasi L.Sabutis.

K.SKREBYS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jau taip kalbame, tai daiktus vadinkime tikraisiais vardais. Jeigu kažkas nori išsaugoti Vilniaus Teisės fakulteto monopolį, kad vienas vienintelis fakultetas valstybėje rengtų teisininkus, tai taip ir sakykime. Bet kur tai veda, tai mes jau aiškiai pamatėme.

Mes turėjome atvejį po nepriklausomybės laikų, kai viena katedra rengė bankininkus, ir matome, į ką ta visa sistema išsigimė. Mes praeitais metais turėjome skandalą su specialia prokuratūros grupe Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Irgi matome tą milžinišką išsigimimą šitame fakultete. Tai kodėl bijoma konkurencijos ir kodėl nenorima, kad būtų parengti išties labai reikalingi valstybei teisės ir valdymo specialistai? Jų katastrofiškai trūksta. Ar bus blogai, kai po penkerių metų atsiras 50 kvalifikuotų teisės ir valdymo specialistų? Kam nuo to bus blogiau? Aš manau, kad bus tik geriau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turėtume kalbėti tik dėl 1 straipsnio, t.y. dėl pavadinimo, o ne dėl visos problemos.

L.Sabutis.

L.SABUTIS. Šiuo atveju pateiktas Seimui vertinti nutarimas yra tik atsakymas arba atsiliepimas ne į vieno asmens pageidavimą, bet ir į paties senato nutarimą. Mes manome, kad Seimas tai turėtų vertinti palankiai, nes Policijos akademijos senatas kreipėsi dėl pavadinimo pakeitimo. Taip pat tokiam pavadinimui, kuris atitiktų tikrovę, pritaria Teisininkų draugija. Turime tokį dokumentą. Aš jį mačiau, skaičiau ir vertinau. Kita vertus, pats pavadinimas pasako esmę. Mums šiandien reikia rengti teisės specialistus, kurie galėtų dirbti ir policijoje, ir kitose teisėsaugos institucijose, ir valdymo sferoje. Todėl pritariu ir kviečiu visus balsuoti, tuo labiau kad realiai įvertinusi situaciją tam pritarė Vyriausybė, savo nutarimu pakeitusi šį pavadinimą į Teisės akademiją. Todėl prašau palankiai vertinti.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Kolegos, tai platūs kalbėjimai dėl motyvų dėl 1 straipsnio.

Dabar Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad mes iš tikrųjų galbūt dėl nuovargio jau šiek tiek labai emociškai priimame, aš manau, visiškai paprastus dalykus. Reikėtų į juos žiūrėti racionaliai. Jeigu mes manome, kad galima priimti, sakysim, 3, 4 ir 5 straipsnius, kurie sudaro visų šios akademijos pakeitimų esmę – kad ten bus dėstoma teisė, valdymas ir policijos mokslai, bus rengiami tokie specialistai, atitinkamai Teisės ir valdymo fakulteto darbuotojams ir studentams nebus taikomos statuto nuostatos, reglamentuojančios specialųjį statusą, tai mes iš principo išsprendžiame viską.

Lieka vienintelis dalykas, dėl kurio mes dabar ginčijamės – dėl pavadinimo. Ar šiuo atveju pavadinimas iš tikrųjų yra toks esminis dalykas? Mes nesiginčytume, sakysim, jeigu dabar nutartume Žemės akademiją pavadinti kitu pavadinimu, pavyzdžiui, Kaimo reikalų akademija. Arba, pavyzdžiui, sutartume, kad Gedimino vardo Technikos universitete mes atsisakytume vartoti žodį „technikos”, paliktume tiktai Gedimino universitetas. Šiuo atveju aš tikrai nesuprantu, kodėl mes… Galbūt aš ne teisininkas, nedalyvavau tuose debatuose, man sunkiau suprasti, kodėl pavadinimas tampa toks esminis dalykas, jeigu mes visi, atrodytų, sutariame dėl 3, 4 ir 5 straipsnių. Aš siūlau pritarti pavadinimo keitimui ir visiems vieningai balsuoti už 1 straipsnį.

PIRMININKAS. Čia buvo, dar sykį kartoju, plačios kalbos dėl 1 straipsnio.

Dabar reikėtų registruotis. Registracija pradėta. Balsuosime, ar pritariame 1 straipsniui. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai.

Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Už 1 straipsnį kas už – už, kas prieš – tas prieš.

Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 22, susilaikė 7. 1 straipsnis yra priimtas.

Dar prieš V.Andriukaitis.

2 straipsnis. 2 straipsnis jau yra visiškai formalus, nes 1 straipsnyje yra priimta jo nuostata. Taigi ar dėl 2 straipsnio kas norėtų kalbėti? Ar galėtume 2 straipsnį dabar priimti bendru sutarimu? 2 straipsnis yra priimamas.

Dėl 2 straipsnio, gerbiamieji kolegos, nėra norinčių kalbėti dėl motyvų? Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti.

Balsavo 75 Seimo nariai. Už 2 straipsnį – 49, prieš – 19, susilaikė 7. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 3 straipsnio? Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į Juridinio skyriaus išvadas ir į tai, ką anksčiau kalbėjo mano kolega J.Olekas, nes iš tikrųjų dabar mes turėsime labai daug problemų, ir kaip pranešėjas mėgins išspręsti tai, ką Juridinio skyriaus išvadose mes matome.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, šitas 3 straipsnis iš tikrųjų tik konstatuoja, įteisina tuos pokyčius, kuriuos rekomendavo ir kuriuos šiuo metu finansuoja Vyriausybė. Taigi ir tai atitinka vykstančią reformą. Prašau pritarti šitam straipsniui.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, registruojamės. Buvo prašymas registruotis dar sykį. Registruojamės ir tuoj balsuosime dėl 3 straipsnio.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis, balsuoja už. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 71 Seimo narys. Už – 46, prieš – 16, susilaikė 9. 3 straipsnis yra priimtas.

4 straipsnis, kolegos. Ar A.Butkevičius norėtų kalbėti? Ne.

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius dėl 4 straipsnio.

A.KUBILIUS. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Nematau norinčių prieštarauti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti 4 straipsniui? Prašom balsuoti dėl 4 straipsnio.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas 4 straipsnis, prašom balsuoti.

Balsavo 71 Seimo narys. Už – 49, prieš – 15, susilaikė 7. 4 straipsnis yra priimtas.

5 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 5 straipsnio? Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. 5 straipsniui vėl yra labai išsami Juridinio skyriaus išvada. Vėl kyla klausimas, kaip mes toliau elgsimės. Aš noriu pasakyti, kad tai, ką mes padarėme 3 straipsnyje, kai iš valstybinio užsakymo, kuris galėjo būti kaip papildoma funkcija, mes pervertėme reikalus taip, kad atsirado nauja aukštoji teisės mokykla. Jau ten mes prasilenkėme su daugeliu reikalavimų. Taip pat ir 5 straipsnyje yra labai daug problemų, į kurias visiškai niekas neatsako. Juridinio skyriaus išvados sau, o balsavimo mašina sau. Šiuo atveju vis dėlto turi būti aiškumas, nes labai daug specifinių santykių reguliuoja tai, kas čia yra parašyta.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kolega V.Andriukaitis nevisiškai tiksliai čia mus gąsdina tokiais globaliais netikslumais, kurie sukels kataklizmus. Kiek žinau, ketvirtasis projekto variantas ir konkrečiai šis straipsnis yra suderintas su Juridinio skyriaus išvadomis. Todėl aš siūlau balsuoti už jį. Aš tiktai norėčiau… Aš atsiprašau, kad šiek tiek praleidau vieną momentą. Jeigu dar būtų galima 4 straipsnyje padaryti nedidelę redakcinę pataisėlę, t.y. pavesti Lietuvos Teisės akademijai parengti ir pateikti tvirtinti Seimui naująjį akademijos statutą.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerai.

A.KUBILIUS. Jau šitai yra, taip?

Ž.J.JACKŪNAS. Nėra.

A.KUBILIUS. Tiesiog įrašyti žodžius „pateikti Seimui”, kad neliktų…

Ž.J.JACKŪNAS. Priimsime.

PIRMININKAS. Ar reikėtų šitai daryti? Tuo labiau kad jis parengtas, o nepritartas Seimo vis tiek negalioja? Žinoma, jie tai turės padaryti.

Juridinis skyrius patikslins, redaktoriai sutvarkys. Dėl 5 straipsnio… (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, ar reikėtų balsuoti dėl 5 straipsnio?

Ž.J.JACKŪNAS. Reikia.

PIRMININKAS. Prašyčiau balsuoti dėl 5 straipsnio. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, balsuoja už, kas – prieš, tas – prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 41 Seimo narys, atsiprašau, už balsavo 41, prieš – 14, susilaikė 10. Iš viso balsavo 65. 5 straipsnis yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, dabar prašyčiau kalbėti dėl viso įstatymo. Iš anksto yra užsirašę 6 Seimo nariai kalbėti? Pirmasis, matau, pasižymėjęs Seimo narys V.Andriukaitis. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, esu įsitikinęs, kad teisė tai yra tokia specialybė, kuri turi būti rengiama plačioje humanitarinių mokslų bazėje. Iš tikrųjų didelis humanitarinis pasirengimas iš istorijos, filosofijos, psichologijos, literatūros ir iš visų kitų disciplinų paprastai suteikia teisininkui kuo gilesnį supratimą apie teisę, kaip meną ir moralę, ir teisę, kaip mokslą. Tik tokioje erdvėje iš tikrųjų gimsta kokybiškas teisininkas. Todėl teisės fakultetai niekada nebuvo atskirti nuo humanitarinių pagrindų. Dabar štai šitokį fundamentalų mokslą ir meną perkeldami į karinę instituciją, kuri reguliuojama specifiniais statutiniais santykiais, kuri iš esmės yra visiškai kitokio profilio, atplėšdami visa tai nuo plačios humanitarinės bazės, mes iš tikrųjų labai specifiškai pažvelgiame į teisės specialistų rengimą ir nusisukame nuo tos linijos, kuri buvo mokslo koncepcijos užbrėžta. Mokslo koncepciją rengiant 1989-1990 m. kaip tik buvo pabrėžiamas humanitarinių mokslų integralumas ir humanitarinių principų prioritetas daugelyje šakų, nes tai yra esminė nuostata.

Deja, dabar mes einame šakinio, atskiro, siauro, utilitarinio teisės instituto kūrimo kryptimi... derinami statutiniai kariniai santykiai su štai tokia situacija. Nekalbu apie tai, kad vadybos specialistus šiandien rengia daug aukštųjų mokyklų, kad teisės specialistus gali rengti ir Vytauto Didžiojo universitetas, tačiau mes iš tikrųjų pasukame tuo keliu, kurį anksčiau konservatoriai vadino policine valstybe. Aš labai norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį, kad mes žengiame, deja, ne patį geriausią žingsnį. Todėl esu įsitikinęs, kad šis įstatymas turėtų būti gera pamoka, kad ateityje tokie dalykai nebūtų daromi. Balsuoju prieš.

PIRMININKAS. Ar jūs tikrai įsitikinęs, kad viskas, ką kalbate, yra objektyvi teisybė?

Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes iš tikrųjų susiduriame su gana sudėtinga problema. Matydami šalyje tam tikrą teisininkų specialistų trūkumą, pasukame tokiu sprendimo keliu, kurį šiandien siūlo ponas Ž.Jackūnas ir turbūt pati Policijos akademija.

Svarstymo metu ne kartą kilo klausimų, kokių teisininkų trūksta, kiek jų trūksta, kokios aukštosios mokyklos yra pasirengusios. Deja, Policijos akademijos argumentai… Susipažinus su ten dirbančiais civilinės teisės ir kitais specialistais, dėstytojais, kurie galėtų rengti naujus teisės ir valdymo specialistus, man atrodo, kad mes neradome rimtų ir svarių argumentų.

Kitas faktorius, kuris verčia abejoti mūsų tokio sprendimo teisingumu, yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Aš manau, kad priimant tokį sprendimą yra labai svarbios komiteto, kuris Seime kuruoja šiuos klausimus, išvados. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė tik su išlyga, faktiškai nepritarė šito siūlomo projekto esmei, aš manau, kad tie Seimo nariai, kurie vertina gerbiamąjį S.Stačioką, turėtų atkreipti dėmesį į jo svarstymo metu išsakytas mintis ir nebalsuoti už visą šio įstatymo projektą.

Svarstymo metu aš iš tikrųjų siūliau Vyriausybei skelbti konkursą, išsiaiškinti su kitais mūsų universitetais, kaip ponas S.Malkevičius minėjo, galbūt ir Klaipėdos, ir subrandinus pakankamą specialistų, dabar esančių universitetuose, skaičių, paprašyti jų konkurso tvarka pradėti rengti teisininkus ir kituose universitetuose. Aš manau, kad šiandien mes turėtume kalbėti prieš mums pateiktą įstatymo projektą. Kviečiu visus Seimo narius balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti A.Ažubalį.

A.AŽUBALIS. Gerbiamieji kolegos, reikia tik džiaugtis, kad ši aukštoji mokykla per palyginti trumpą atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laiką išaugo iki tokio aukštosios mokyklos lygio, kad gali didinti disciplinų ir profesijų skaičių.

Kartu noriu pasakyti, kad šalyje tai pirma aukštoji mokykla, kuri nerengia studentų aklai ta prasme, kad priimsim tiek, kiek galime, o paskui tegul eina, kur nori. Ši mokykla yra pirmoji, kuri pasirinko trišales sutartis: aukštoji mokykla, Vyriausybė ir stojantysis. Tai yra studentas stodamas žinos, pasirašys ir įsipareigos, valstybė žinos, kad po tiek metų į jos struktūras ateis dirbti būtent toks skaičius specialistų, o ne nueis į privačias struktūras.

Kartu noriu pabandyti išsklaidyti kai kurias kolegų abejones, kurias vakar išsakė ponas R.Dagys. Štai jis teigė, kad blogai, jeigu mes decentralizuosime intelektualinį potencialą, jeigu mes išsklaidysime tas mūsų teisininkų pajėgas dviejose aukštosiose mokyklose. Aš noriu pasakyti, kad visi puikiai žinome, kuo dažnai baigiasi akademinio potencialo koncentracija. Ji baigiasi vyresniųjų jauniesiems talentams primetama, na, bendraautoryste, ir ne visada tai yra labai gerai.

Todėl kviečiu visus balsuoti už šitą įstatymo projektą ir tikiu, kad ši institucija ateityje sudarys kolegišką ir natūralią konkurenciją Vilniaus universiteto Teisės fakultetui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau tarti keletą žodžių apie šitą projektą sisteminiu požiūriu. Šiaip ar taip, nuo pat mūsų atgimimo prasidėjo mokslo ir studijų reforma. Ta reforma vyko labai netolygiai. Jeigu pirmaisiais metais ji vyko efektyviai… ir jeigu lygintume netgi tarptautinėje sferoje mūsų pasiekimus, tai mes buvome rodomi kaip pavyzdys. Prieš mus buvusio Seimo kadencija buvo labai nepalanki mokslo ir studijų reformai. Mes visi, kurie buvome, puikiai prisimename, kiek kartų buvo bandoma išvaikyti Mokslo tarybą, dar ką nors padaryti. Faktiškai dabar dėl to nepalankumo žmonėms, kurie vykdė mokslo ir studijų reformą, dabar ministerijoje yra faktiškai sunaikintas Mokslo ir studijų skyrius. Aš suprantu kolegas ir aš pats esu nepatenkintas, jog institutų, aukštųjų mokyklų pertvarkymai vyksta stichiškai, vyksta ne pagal planą. Dėl to kaltinti reikia prieš tai buvusios kadencijos Seimą, kuris galų gale ir sustabdė visą reformos vykdymą. Bet reformos vyksmo sustabdyti negalima. Jis vyksta – kad ir stichiškai, bet vis tiek vyksta. Štai įkurtas Šiaulių universitetas. Kad juo ir nepatenkinti, nes nėra tiksliai apibrėžtas jo statusas, bet jis reikalingas, jis įsteigtas. Įsteigtas Klaipėdos universitetas, jis turi plėstis. Dabar mes matome, kad Policijos akademija taip pat plečiasi, plečiasi ta linkme, kad Lietuvai parengtų kuo daugiau teisininkų. Nors ir stichiškai, bet pati sistema vystosi, ir dėkui Dievui.

Aš norėčiau paprašyti pritarti visam šitam projektui ir Seimui daugiau skirti dėmesio mokslo, studijų reformai, kad štai dabar būtų pertvarkyta Mokslo taryba…

PIRMININKAS. Kolega Raškini, laikas!

A.J.RAŠKINIS. … kad būtų parengta reformos vykdymo programa, kurioje būtų aiškiai numatyti šitie dalykai. Bet tai mūsų rankose, mūsų atsakomybė, ir mes tai privalome padaryti. O šitam projektui privalome pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Man labai gaila, kad ponas Ž.Jackūnas neinformavo savo kolegų, jog Vilniaus universitetas, rengiantis teisininkus, nėra monopolistas, tuomet nebūtų tiek daug kalbų apie monopolijos panaikinimą. Tačiau aš pritarčiau išsakytiems pono S.Malkevičiaus žodžiams: bet kokia monopolija bet kokioje srityje yra nepageidautina, taip pat pono K.Skrebio išsakytiems žodžiams: kodėl bijomasi konkurencijos, kam dėl to bus blogiau.

Mano nuomone, turėjo būti skelbiamas konkursas be monopolijos ir nesibijant konkurencijos. Dabar mes teisininkų rengimą atiduodame į tos aukštosios mokyklos, kuri rengia juos brangiausiai, rankas. Taigi tiktai dėl ekonominių motyvų aš pasisakau prieš.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš raginu balsuoti už šitą nutarimą. Manau, kad keli argumentai, išsakyti diskusijoje, nevisiškai tikslūs. Pirmiausia aš manau, kad Vilniaus universitetas nėra kuo nors blogas. Aš pats esu jį baigęs, dirbęs ir manau, kad tai yra tikrai geras universitetas, gali rengti gerus teisininkus ir rengia juos.

Tačiau aš nemanau, kad galima kalbėti apie Policijos akademiją kaip karinę mokyklą, kuri mus vedą į policinės valstybės sukūrimą. Aš manau, kad tai yra visiškai netikslūs argumentai, ypač kai mes ką tik priėmėme straipsnį, kuris aiškiai pasako, jog tos normos, kurios kol kas yra šios aukštosios mokyklos statute, nebus taikomos tiems specialistams, kurie bus rengiami naujuose fakultetuose. Aš manau, kad pono S.Stačioko mintys yra tikrai vertingos ir argumentuotos, tačiau kiekvienas mes turime savo minčių ir kiekvienas turime apsispręsti galvodamas, kas yra geriausia.

Ir dėl konkurso. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes manome, kad pagrindinė šio dabar mūsų priimamo nutarimo problema yra ta, kad nebuvo skelbtas konkursas, tai tokiu atveju mes turėtume paskelbti, kad apskritai visos aukštosios mokyklos galės rengti studentus tiktai pagal konkursus – skelbti iš esmės ir universiteto Teisės fakultete, liepti jiems dalyvauti konkurse, medikams dalyvauti konkurse ir t.t. Taigi aš nemanau, kad yra koks nors skirtumas Policijos akademijai (dabar jau Teisės akademija, aš tikiuosi) suteikti galimybę rengti specialistus, nes aš manau, kad ateityje šitie užsakymai bus tvarkomi kitaip, bet šiuo metu Vyriausybė užsakymus teikia, sprendžia. Aš raginu balsuoti už šitą nutarimą.

PIRMININKAS. Kolega Kubiliau, jūs kalbėjot per ilgai. Seimo narys J.Karosas. Reikia tvarkingai...

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, čia, švelniai tariant, nelabai pagarbiai kai kurie kolegos pasakė kelis žodžius apie Vilniaus universitetą ir jo teisininkus. Aš noriu pasakyti, kad iš esmės visi dabar esantys Policijos akademijos dėstytojai yra Teisės fakulteto auklėtiniai. Vadinasi, kartu mes neigiamai vertiname ir tuos žmones, kurie ten dirba. Dabar gerbiamasis A.Kubilius minėjo, kad atseit tik pavadinimas – dėl ko mes čia ginčijamės. Praktiškai kuriama nauja aukštoji mokykla. Ir man tai jau komitete įstrigo, kad ji kuriama visiškai nesuderinus to klausimo su visa akademine visuomene, kaip pas mus sakoma, tai yra su Mokslo taryba, Rektorių konferencija ir t.t., ir t.t. Tai daroma grynai biurokratiniu būdu ir tai nėra solidu, kadangi aukštoji mokykla turi būti ir bus aukštojo mokslo sistemos dalis. Dabar ar mes esam pajėgūs turėti dar vieną aukštąją mokyklą, rengiančią teisininkus, žinodami mūsų varganus kadrus, kuriais mes šiuo metu operuojam. Aš manau, kad ėjimas į plotį, o ne į gylį yra ne pats geriausias kelias. Maža pastaba dėl konkurencijos. Mielieji kolegos, kai kalbama apie konkurenciją, turim kalbėti apie vienodas sąlygas. Jeigu Policijos akademijoje katedros vedėjas docentas gauna dvigubai didesnį atlyginimą negu Vilniaus universiteto katedros vedėjas docentas, – apie kokią konkurenciją gali būti kalbama? Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat manau, kad Vilniaus universiteto Teisės fakultetas iš tikrųjų yra labai geras. Ne dėl to mes priimame šį sprendimą. Tačiau vis dėlto negaliu susilaikyti nepacitavęs „Veido” žurnale skelbto Teisės fakultetą tyrusio JAV profesoriaus Davido Howardo-Lemperto kai kurių išvadų. Cituoju: „Nepriklausomos Lietuvos Teisės fakulteto tvarkaraštis yra beveik pažodžiui nukopijuotas nuo sovietų Rusijos. Jis visai nelankstus, studentai negali pasirinkti mokymosi programos. Dabar Teisės fakultete nėra jokių disciplinų apie visuomeninę politiką, arba pilietiškumą, nepaaiškinama, kaip teisė susijusi su kitais dėstomais dalykais. Teisės fakultete nedėstoma apie 60 disciplinų, dėstomų kitų šalių būsimiems teisininkams.” Aš manau, kad Teisės akademija galės išvengti visų šitų trūkumų, o jeigu ramiai gyvenam esant Medicinos akademijai ir Medicinos fakultetui, aš manau, taip pat gerai gyvensim ir esant tokiai pat situacijai teisės srityje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, norintys kalbėti dėl motyvų: keturi kalbėjo už, keturi – prieš. Dabar registruojamės. Registracija pradėta, o balsų skaičiavimo komisija rengiasi skaičiuoti mūsų balsus.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl Lietuvos Respublikos policijos… Aš pradėjau kalbėti, kolega Juršėnai. (Šurmulys salėje) Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar balsuojame dėl Lietuvos Respublikos policijos… (Šurmulys salėje) E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Ne, kalbama dėl balsavimo būdo, aš ne prieš, kad būtų balsuojama. Frakcijos vardu aš siūlau balsuoti vardiniu būdu.

PIRMININKAS. Labai malonu, tik atleiskit, kai aš pradedu skelbti balsavimą, tada iššoka kažkas ir ima skelbti apie balsavimo būdą. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, siūlomas vardinis balsavimas. Kas už tai, kad būtų šitas klausimas balsuojamas vardiniu būdu, prašome balsuoti už, kas – prieš, tas – prieš.

Iš viso balsavo 76 Seimo nariai: už – 28, prieš – 44, susilaikė 4. Trečdalis yra, balsuojame vardiniu būdu. Balsų skaičiavimo komisijos prašyčiau dalyti. Penkios minutės balsuoti vardiniu būdu. Kolegos, penkios minutės.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Kolegos, prašom artėti į balsavimo pabaigą. Penkios minutės tuoj baigsis.

Gerbiamieji kolegos, ar visi jau balsavot? Tai prašom balsuoti, nes tuoj baigsim balsavimo procedūrą.

LR pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijų dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir valstybės paramos teikimo jiems įstatymo projektas Nr.P-427(2) (priėmimas)

Taigi, gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Kitas darbotvarkės klausimas – Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijų dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir valstybės paramos teikimo jiems įstatymo projektas, registracijos Nr.P-427(2). Pranešėjas – A.Stasiškis ar E.Simanaitis? Prašau, kol išsiaiškinsim dėl pranešėjo, E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Tai bus replika po balsavimo, atsakymas J.Razmai dėl to, kad Universiteto Teisės fakulteto programa kopijuoja rusiškas programas. Priminsiu konservatoriams, kad jų teisinės programos dalis yra visiškas vienos rusiškų knygų nurašymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad centristai ir vienas jų lyderių – E.Bičkauskas taps konstruktyvesnis. Ir baigsim replikas. Pone Vaišnorai, prašom sėsti, replikų daugiau nėra. Pradėjom kitą darbotvarkės klausimą. Vienintelė išimtis buvo E.Bičkauskui.

Taigi kas pranešėjas? A.Stasiškis. Kviečiu į tribūną A.Stasiškį. Ponas E.Simanaitis yra įgaliojęs A.Stasiškį atstovauti. Taigi prašom, pradedam priėmimą. Įstatyme yra keturi straipsniai, jeigu aš neklystu, ir yra dar keletas pataisų, apsispręsime dėl pataisų ir… Gerbiamieji kolegos, pradedam priėmimą pastraipsniui. Registracijos Nr.P-427(2). Ar yra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Aš norėjau kalbėti dėl paties pavadinimo. Nors pavadinimas staigiai pasikeitė, bet jis ir dabar neišlaiko logikos ir kritikos. Pasižiūrėję į turinį ir pavadinimą, mes matome, kad pavadinime yra perteklinių žodžių, kurie nieko nereiškia ir, taip sakant, dubliuojasi. Mano supratimu, pavadinimas galėtų būti labai konkretus ir paprastas – tai „Lietuvos Respublikos karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo”, ir viskas. O kai mes įrašome tuos žodžius, tai jau tie žodžiai vieną kartą pasako, apie ką kalbame, kitą kartą mes dar kartą pakartojam – sviestas sviestuotas. Tai kam to reikia? Todėl aš kviečiu balsuoti. Čia yra mano pasiūlymų. Pasiūlymai, žinoma, tokiam projektui, koks yra darbotvarkėje, tai aš kviesčiau, kad žodžiai „pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir” būtų išbraukti, nes čia apie jokio teisinio statuso pripažinimą nekalbama. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo salė – ne mitingas. Prašom visus sėsti: ir su plakatais, ir be plakatų, ir dirbti kaip nors konstruktyviau. Jeigu kuri nors frakcija neišlaiko darbo tempų, tai mes siūlome pailsėti.

Kas norėtų kalbėti dėl J.Listavičiaus pavadinimo pataisos? Prašom, pranešėjau.

E.SIMANAITIS. Aš labai atsiprašau. Tam pavadinimui oficialios pataisos nėra, o pavadinimas tiksliai atitinka tiek priimto įstatymo, tiek jo įgyvendinimo įstatymo redakciją. Juridinio skyriaus išvadose dėl šito pavadinimo taip pat nėra gauta jokių pretenzijų. Aš nemanau, kad jį reikia keisti, tuo labiau dabar. Visai nėra pagrindo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi nematau, kad pono J.Listavičiaus... Gerai. Taigi ponas J.Listavičius siūlo keisti pavadinimą.

Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Kol registruojamės, dar sykį A.Stasiškis. Registracija vyksta. Prašom registruotis. Ir A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Šitos pono J.Listavičiaus pataisos yra įstatymo pirmajam variantui. Antrajam variantui jis pataisų nepateikė, nors antrasis variantas buvo išdalytas jau vakar. Kadangi Vyriausybė, pateikdama antrąjį variantą, iš įstatymo išbraukė 5 punktą, kuriuo buvo nustatomos socialinės rūpybos lengvatos ir parama žuvusiųjų šeimoms, todėl iš pavadinimo buvo išbrauktas žodis „paramos” ir liko tai, kas buvo pirmajame pavadinime. Tai yra statuso pripažinimo ir apdovanojimų, ir karinių laipsnių prilyginimo įstatymas. Todėl čia visiškai tiksliai atitinka turinį ir daugiau nieko nereikėtų keisti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti dėl pavadinimo, nes iš tikrųjų pataisos jam negalime svarstyti.

Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl pavadinimo. Kas už tai, kad pavadinimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 33. Už – 30, prieš – 1, 2 susilaikė. Taigi pavadinimas priimtas.

Toliau, gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Jeigu jau kai kas laikosi formalumų, tai gal reikėtų žinoti, kada projektas pateiktas, kada buvo galima pateikti pasiūlymus, tada būtų galima kalbėti ir apie formalumus.

O kalbant dėl 1 straipsnio, čia yra visiškai nereikalingi žodžiai: „statuso pripažinimo partizanams”. Visiškai nereikia šių žodžių, nes ne apie pripažinimą čia kalbama, o kas yra partizanai, taip pat gal reikėtų žinoti. O jeigu vėl darome sviestą sviestuotą, tai jau kitas dalykas, bet nuo to saldžiau tikrai nebus.

Todėl aš kviečiu žodžius „statuso pripažinimo partizanams” išbraukti. Tada išeina visiškai normali šio įstatymo paskirtis. Šis įstatymas nustato ginkluoto pasipriešinimo – rezistencijos dalyvių, karių savanorių ir neginkluoto pasipriešinimo – rezistencijos dalyvių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo ir karinių laipsnių pripažinimo tvarką. Visiškai normalus straipsnis. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, J.Listavičius prieštarauja tokio straipsnio priėmimui.

Ir dar A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Aš tik apgailestauju, kad nėra surašyta tokia pataisa, bet iš esmės aš sutinku. Galima tą žodį „partizanų” išbraukti. Iš tikrųjų dėl to turinys nesikeičia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, viena pataisa priimama. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 35 Seimo nariai, už – 34, prieš – nė vienas, susilaikė 1. Straipsnis priimtas.

Dėl 2 straipsnio būtų kokių nors pastabų? N.Ambrazaitytė. Prašom.

N.AMBRAZAITYTĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Nenorit, pritariat? Taigi 2 straipsnį galim priimti. 2 straipsnį priimam.

3 straipsnis. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Dėl 3 straipsnio taip pat yra nereikalingi žodžiai „ir partizanų”, kadangi kariai savanoriai... Tai jeigu pasižiūrėsim, ką priskiriam prie karių savanorių, tai ten turbūt yra partizanai. Todėl sviesto sviestuoto nereikėtų čia daryti. Karių savanorių laipsnių prilyginimas, ir viskas.

PIRMININKAS. Ir pranešėjas.

A.N.STASIŠKIS. Labai apgailestauju, gerbiamasis kolega, čia šitas žodis yra būtinas, nes kariams savanoriams pripažįstami jų turėti kariniai laipsniai, arba partizanų turėti jų laipsniai. Kariniai ir partizanų laipsniai gali nesutapti ir nesutampa atskirais atvejais, todėl ir vieni, ir kiti laipsniai turi būti atitinkamai prilyginti. Todėl šito žodžio vieta yra čia ir negalime be jo apsieiti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės dar sykį ir balsuosime dėl 3 straipsnio priėmimo.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Balsuojame dėl 3 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad 3 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 41 Seimo narys. Už – 40, prieš – nė vienas, susilaikė 1. 3 straipsnis priimtas.

Ir 4 straipsnis. Yra pastabų? Pastabų nėra. Taigi 4 straipsnį irgi galime priimti. Ačiū. Visi straipsniai priimti.

Dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, skubotas darbas gerų rezultatų kažin ar duos, nes mes šiuo atveju atsistumdinėjam, jeigu taip galima pasakyti.

Dabar dėl 3 straipsnio. Jeigu yra skirtumas tarp karių savanorių karinių laipsnių ir partizanų laipsnių, tada tas straipsnis ir turėjo toks būti: karių savanorių karinių ir partizanų laipsnių prilyginimas, tada aš gal ir sutikčiau. Tačiau straipsnis sako viena, o mes galvojam apie kita. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į pirmąjį ir antrąjį variantą. Staiga antrajame variante dingo visas kompensacijų klausimas. Aš norėčiau priminti Seimo nariams, nors jie gana gerai prisimena, 1997 m. birželio 5 d., kai Seimas pratęsė vienkartinių kompensacijų išmokėjimą žuvusiųjų atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje šeimoms, taip pat sužeistiems. Ten išmokėta 29 mln., ir mes laisva ranka pažadėjom dar milijonus mokėti. Deja, čia, kai reikia sumokėti, staiga iškilo problemų, kad reikės sumokėti. Kyla klausimas: kam reikėjo sumokėti pirma ir kodėl tada šitas klausimas yra paliktas savieigai? Kada mes jiems mokėsim? Tada, kai jų nebus? Štai kur mūsų visi geri norai, visi gražūs žodžiai. Tos kompensacijos pradėtos mokėti nuo 1995 m. sausio 1 d. Tai štai kaip mes prisimenam, kaip mes vertinam didvyrių kovas ir jų krauju aplaistytą Lietuvos žemę. Apie tai reikėtų pagalvoti. Kas tada galvos, jeigu ne šitas Seimas? Gal vėl lauksime kito Seimo, kuris pasirūpins? Aš, žinoma, vertindamas, kad reikia šitą įstatymą priimti, noriu pabrėžti, kad popierėliais niekas sotus nebus. Mes turėtume labai greitai grįžti prie kompensacijų klausimo…

PIRMININKAS. Laikas.

J.LISTAVIČIUS. … ir jas mokėti. Pritardamas šio įstatymo projektui, dar kartą kreipiuosi į visas valstybės valdymo struktūras, kartu ir į Seimą, kad šitas klausimas turėtų būti iš karto, prasidėjus naujai sesijai, staigiai ir konstruktyviai išspręstas. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, ką ponas J.Listavičius kalba, taip, bet tai iš tikrųjų neprieštarauja tam, kad mes šiandien tą įstatymą priimtume. Pasipriešinimo dalyvių teisinio statuso įstatymo įgyvendinimo įstatyme iš tikrųjų šie įstatymai buvo įvardyti kaip atskiri, tik Vyriausybė buvo sujungusi į vieną, tačiau aš noriu priminti, kad Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva buvo projektas grąžintas Vyriausybei su papildomomis asignavimų problemomis. Ir Vyriausybė, be abejo… Tik, aišku, tenka apgailestauti, kad nespėjo šitų dalykų suderinti, bet lieka viena problema – finansinės paramos, pašalpų ir socialinės rūpybos problema. Be abejo, mes turime įsipareigoti, kad rudens sesijos pradžioje šis įstatymas būtų priimtas.

Ir aš, naudodamasis proga, norėčiau paprašyti Biudžeto ir finansų komitetą šitą reikalą kuruoti, nes jų iniciatyva, jų labai gera iniciatyva, buvo praplėstas gaunančių pašalpą ratas, todėl Vyriausybė susidūrė su tam tikromis problemomis. Reikėtų ieškoti bendro konsenso, sutarimo įvertinant realias galimybes. Aš manau, kad mes rudens sesijoje tai padarysime. O šiandien kviečiu pritarti šitam įstatymui, kad mes galėtume paleisti tą formalų mechanizmą – teisinio statuso pripažinimą, laipsnio, apdovanojimų pripažinimą, nes pareiškimų jau guli šūsnys. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės. Balsų skaičiavimo komisija, prašau pasiruošti. Dar sykį raginu, registruojamės. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 51.

PIRMININKAS. Už – 52. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Balsavus už 52 ir susilaikius dviem Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymas yra priimtas.

LR ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 133 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-428 (priėmimas)

Kviečiu A.Stasiškį vėl į tribūną. Kitas mūsų klausimas – Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 133 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-428. Priėmimas. Pranešėjas A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Taip. Šis iš to kylantis formalus pasižymėjimo ženklų įstatymo papildymas. Jo svarstymo metu nebuvo pareikšta jokių pataisų ir papildymų, Juridinio skyriaus išvados yra teigiamos, todėl kviečiu jam pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtų kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Keturi – už, keturi – prieš.

J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Taip, mes priėmėme pagrindinį įstatymą, todėl šitą, kaip lydintįjį, reikia priimti, todėl aš pasisakau už.

PIRMININKAS. Dar sykį registruojamės. Prašau balsų skaičiavimo komisiją pasiruošti skaičiuoti balsus. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 133 straipsnio papildymo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 52.

PIRMININKAS. Už – 53. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Balsavus už 53 Seimo nariams Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 133 straipsnio papildymo įstatymas vienbalsiai priimtas.

Paskutinis klausimas šitoje serijoje. Kviečiu A.Stasiškį. A.Stasiškis ir perskaitys pavadinimą. Jis labai sudėtingas. 1-2c darbotvarkės klausimas.

LR Seimo nutarimo „Dėl LR pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijų dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įgyvendinimo įstatymo įgyvendinimo” projektas Nr.P-446(2) (priėmimas)

A.N.STASIŠKIS. Yra teikiamas priėmimui nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įgyvendinimo įstatymo įgyvendinimo” projektas. Jis iš esmės irgi jau yra apsvarstytas anksčiau, tik patikslintas pagal mūsų dabar priimtą įstatymą jo pavadinimas. Iš pavadinimo išbraukti žodžiai „valstybės paramos teikimo” ir taip pat išbrauktas 2 punktas – „Pašalpų mokėjimo žuvusiųjų šeimoms tvarka ir sąlygos”. Lieka du punktai – įpareigojimai Vyriausybei parengti tuos nuostatus, kurie yra išvardyti įstatyme, ir patikslinti datą: anksčiau projekte buvo numatyta iki rugpjūčio 1 d., dabar yra rašoma iki rugsėjo 1 d., nes mūsų neseniai priimtame Nukentėjusiųjų asmenų teisinio statuso ir jo įgyvendinimo įstatyme visas nuostatų parengimas Vyriausybei pavestas iki rugsėjo 1 d. Todėl aš prašau pritarti šio nutarimo projektui ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi turbūt galima kalbėti dėl viso nutarimo iš karto, nes čia ir vienas, ir antras straipsniai yra visiškai formalūs, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Taigi J.Listavičius dėl viso nutarimo. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Taip, dėl viso. Bet čia visiškai tiktų ir apie tai autoriai galėjo pagalvoti, kai išleido kompensacijų klausimą iš įstatymo. Vyriausybės nutarime šitas punktas tikrai turėjo būti, kad nereikėtų spėlioti, kad Vyriausybė parengtų ir pateiktų tokį įstatymo projektą. Šitai reikėtų padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad tai yra galbūt kitų mūsų teisės aktų… Galima protokolinį nutarimą priimti arba valdybos paprašyti, kad paragintų Vyriausybę parengti tokį įstatymo projektą. O dabar prašom registruotis ir balsuosime. Registracija vyksta. Balsų skaičiavimo komisija, prašom pasiruošti. Balsuosime dėl nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įgyvendinimo įstatymo įgyvendinimo”.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 56.

PIRMININKAS. Už – 57. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Taigi balsavus už 57 Seimo nariams mūsų ką tik svarstytas nutarimas vienbalsiai priimtas. Taigi tuo šį bloką baigiame.

LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-541(2) (svarstymas ir priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – 1-3a, 1-3b – Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-541(2). Tuoj pranešėją mes pakviesime į tribūną. Komitetai – Švietimo, mokslo ir kultūros pritaria, Biudžeto ir finansų komitetas pritaria su išlyga. Ar yra užsirašiusių kalbėti diskusijoje, ar norėtų kalbėti kurio nors komiteto atstovai? Norinčių kalbėti nėra. Aš kviečiu pranešėją M.Briedį į tribūną. Baigiamosios jūsų svarstymo pastabos.

M.BRIEDIS. Biudžeto ir finansų komiteto išlygą būtina priimti, ją aš priimu. Ir siūlau kolegoms palaikyti pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes turime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo, nes dabar baigiam svarstymo stadiją. Pritariam, taip? Ne? Yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Kas nori kalbėti? S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pritariam. Bet aš norėčiau pasakyti vieną pastabą pranešėjui. Jis tiesiog turėtų daugiau laiko apie tai pagalvoti. Tame tekste yra įdomiai formuluota: „komiteto teikimu skiria ir keičia”. Anksčiau visur mes rašydavome „skiria ir atleidžia”, aišku, jeigu atleis, darys kitaip, taip išeina, kad negalima atleisti, jeigu jis ką nors ne taip veikia, tai, aš manyčiau, yra procedūra, kaip atleidžiamas, ir tada skiriamas kitas. Tai ir yra keitimas. Tiesiog norėčiau, kad visur būtų rašoma vienodai. Esmė ta pati, bet tas parašymas kitoks negu kituose įstatymuose, kelia tam tikrų nereikalingų klausimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, šita vieta nebuvo keičiama. Čia yra iš senojo įstatymo, todėl... Na, tai reikėjo daryti pateikimo metu tokias pastabas, jos…

Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui? Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 47: už – 46, prieš nė vieno, susilaikė 1. Svarstymui pritarta.

Ir Seimo Pirmininkas raštu yra pasiūlęs tai svarstyti ypatingos skubos tvarka, jau vakar mes turėjome tokį jo siūlymą. Todėl jeigu niekas neprieštarauja, mes taikom šią tvarką. Niekas neprieštarauja, kad pradėtume priėmimą. Taigi pradedam priėmimą. Įstatymas iš vieno straipsnio. Atsižvelgta yra, aš suprantu, į Biudžeto ir finansų komiteto pastabą, taigi pastabų daugiau nėra. Aš dėkoju pranešėjui ir kviečiu Seimo narius kalbėti. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų?

S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš prašyčiau pranešėją dar neišeiti iš tribūnos, nes pagal procedūrą galima teikti redakcines pastabas. Jeigu pranešėjas tai priima, tada nieko nereikia daryti, jeigu nepriima, tai ir nepriima. Tai aš nenorėčiau, kad man Seimo Pirmininkas priekaištautų, kad pastebėjau čia tokį netikslumą… Čia rašoma kitaip negu visuose įstatymuose. Manau, dabar yra vieta ir laikas, kai mes galim suvienodinti tai visuose įstatymuose. Tai atrodytų kaip redakcinis pataisymas ir, manau, niekas dėl to neprieštarautų. Bet jeigu jūs prieštaraujate, tada aš norėčiau žinoti motyvus, nes, matyt, yra sugalvota kas nors kita.

M.BRIEDIS. Aš labai dėkingas S.Pečeliūnui už išsamų pastebėjimą ir aš neprieštarausiu jo siūlymui, nes mes suredaguosim taip, kaip jisai patikslino šitą pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 60.

PIRMININKAS. Už – 61. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusiųjų nėra. Taigi balsavus už 61 Seimo nariui Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

LR visuomenės informavimo įstatymo 25 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-559(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar kviečiu vėl M.Briedį. 1-3b darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 25 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pateikimas.

M.BRIEDIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime projektą Nr.P-559(3), kuriame taip pat siūlome lygiai tokiu pačiu principu, apie kurį mes kalbėjome priimdami Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymą, pakeisti principą, kas skiria atlyginimą žurnalistų etikos inspektoriui. Taigi lygiai ta pati situacija. Reikia, kad inspektorių skirtų Vyriausybė ir atlyginimą skirtų Vyriausybė. Prašyčiau šitą teikimą palaikyti, nes lygiai taip pat kaip ponia G.Drėmaitė, taip ir žurnalistų etikos inspektorius iki šiol dirba be atlyginimo, nors jis yra paskirtas.

PIRMININKAS. Nori paklausti S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš norėčiau patikslinti. Juridinio skyriaus išvadoje ta išvada yra kaip tik trečiajam projektui, ketvirtojo nežinau, nebuvo…

M.BRIEDIS. Tai trečiasis ir yra.

S.PEČELIŪNAS. Trečiąjį ir svarstom. Pačiame gale yra parašyta: „Todėl padarius projekte siūlomus įstatymo pakeitimus, atitinkamai reikėtų keisti šio įstatymo 25 straipsnio antrosios ir penktosios dalies nuostatas.” Antrosios dalies pakeitimą mes matom projekte, bet penktosios dalies nėra. Tai gal galėtumėte pasakyti kodėl? Ar čia tiesiog techninė klaida? Koks tas pakeitimas turėtų būti?

M.BRIEDIS. Taip. Čia buvo tik, sakykim, techninis dalykas, nes Juridinio skyriaus išvadas mes gavome tik šįryt. Praktiškai su šiomis išvadomis aš visiškai sutinku. Tik aš nespėjau per kelias minutes parengti penktosios dalies pakeitimo, bet jeigu kolegos patikėtų, mes suredaguotume taip, nes Juridinio skyriaus išvadoms aš pritariu visiškai.

S.PEČELIŪNAS. Gal galėtumėte dėl to teksto pasakyti, kas toje penktojoje dalyje yra, nes dabar atmintinai to tikrai niekas neatsimena.

M.BRIEDIS. Čia man atrodo, kad atsakomybė taip pat tenka Vyriausybei, nes iš… Man dabar reikėtų dar žvilgtelėti.

S.PEČELIŪNAS. Kad atsiskaitytų Vyriausybei mūsų paskirtas pareigūnas?

M.BRIEDIS. Galima padaryti ir taip, kad liktų Seimas, bet mes negalim daryti, kad skiria Seimas, o atlyginimą skiria Vyriausybė. Vis dėlto turi būti balansas – jeigu Vyriausybė skiria, ir atlyginimą Vyriausybė turi skirti. Ir atsiskaityti turėtų Vyriausybei. Bet tai yra laikinas dalykas, nes šie žmonės dirba be atlyginimo.

S.PEČELIŪNAS. Pone pranešėjau…

PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerai, paskui K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mano klausimas panašus, aš irgi suabejojau, ar racionalu perkelti atlyginimo nustatymą Vyriausybei, ne tik dėl straipsnių atitikimo, punktų atitikimo, bet ir dėl esmės. Šiaip ar taip, vis dėlto tai pareigūnas, kuris užsiima žurnalistinės etikos klausimais... Man atrodo, kad atlyginimo skyrimas jį padaro savotiškai priklausomą nuo Vyriausybės, kas vargu ar yra teisinga. Žinoma, čia idealų variantą sunku rasti, bet Seimo variantas šia prasme buvo demokratiškesnis. Ar jūs nepasidomėjote, kaip yra kitose valstybėse? Jeigu tokia praktika taikoma, tada, žinoma, mums reikėtų ja vadovautis, jeigu tose valstybėse, į kurias mes dažnai orientuojamės... Bet ar buvo pasidomėta, kaip tai yra kitur – Europos Sąjungoje, Baltijos valstybėse? Ar neteko su tuo susidurti? Ar mes negalėtume Seime nustatyti kokių nors principų, pavyzdžiui, susieti su vidutiniu mėnesiniu atlyginimu – kaip Seimo narių arba Seimo kontrolieriaus atlyginimus?

M.BRIEDIS. Aš norėčiau gerbiamajai Seimo narei atsakyti, kad vis dėlto kai mes rudenį tvirtinsime tarifinių atlyginimų lentelę, mums nereikės ir mes grąžinsime tą jūsų siūlomą variantą – skiria Seimas, atsiskaito Seimui. Bet dabar pagal šituos įstatymus Seimui reikia kiekvieną kartą tvirtinti atlyginimus, kai skiriami nauji pareigūnai. Tie pareigūnai be atlyginimo, aišku, negali dirbti ir gyventi. Jų vaikai ir jie patys taip pat nori valgyti. Aš asmeniškai pažadu, kad mes grįšime, kai turėsime sistemą, ir nustatysime visam laikui nuolatinį atlyginimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Dėkoju pranešėjui už paaiškinimus. Aš remčiau tą projektą, kuriame nėra atsižvelgta į Juridinio skyriaus 25 straipsnio penktosios dalies pataisymus. Vis dėlto atskaitomybę palikčiau Seimui. Ten dėl atlyginimo, ką darysi, jūs kalbėjote apie tas lenteles, gal paskui rasime sprendimą, kai vienu metu nustatysime pagal tuos koeficientus ir nebus svarbu, ar Seimas, ar Vyriausybė, tvarka bus visiems vienoda ir niekas negalės įsikišti ir kažkokių politinių motyvų, kažkokių pykčių, meilių ar nemeilių būdu tą atlyginimą reguliuoti. Bet jeigu Seimas skiria pareigūną, tai yra sena taisyklė: kas skiria – tam ir atsiskaito. Aš manyčiau, kad šitaip ir turėtų būti, ir remčiau tą projektą skliausteliuose su skaičiuku 3, kur yra išdalytas, kur nėra tos penktosios dalies pataisų.

M.BRIEDIS. Aš dėkingas gerbiamajam S.Pečeliūnui už šitą pastabą ir norėčiau dar kartą akcentuoti tai, ką jau kalbėjau, – kad vis dėlto ta praktika, kai Vyriausybė skiria, nėra labai tinkama, bet tai yra nūdiena ir mes negalime palikti savo žmonių be pragyvenimo šaltinio. Tų, kurie dirba. Aš sutinku su jūsų pastaba. Gal mes galime priimti kompromisą? Atsižvelgiant į Juridinio skyriaus išvadas – atsiskaito Seimui ir Vyriausybei. Taip galima?

PIRMININKAS. Gerai. Dabar turime kalbėti, ar pritariame pateikimui. R.Zuoza.

R.ZUOZA. Taip. Aš manau, kad tai iš tiesų aktualus klausimas, mes komitete svarstėme šitą problemą ir problemų nebuvo. Iš tiesų žmonių negalima palikti be atlyginimų, jeigu yra įkurta institucija, todėl reikia pritarti pateikimui, o vėliau šituos visus dalykus subalansuoti priimant įstatymus ir t.t. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ar nori kalbėti S.Daubaraitė? Pateikimui pritariate, taip. S.Daubaraitė. Prašom.

S.DAUBARAITĖ. Aš taip pat siūlyčiau pritarti pateikimui, bet norėčiau ir ponui M.Briedžiui pasakyti, kad šiuo metu ir Etikos komisijos pirmininkas nėra be atlyginimo. Čia žmonėms gali susidaryti įvaizdis, kad iki šiol Etikos komisijos pirmininkas negauna atlyginimo. Jis gauna, tik ne pagal naują tarifą.

PIRMININKAS. Taigi viskas. Diskusijos baigtos. Ar galime be balsavimo pritarti pateikimui? Galime. Seimo Pirmininkas siūlo taikyti ypatingą skubą ir šiandien priimti.

Taigi pradedame, jeigu niekas neprieštarauja, priėmimą. Vienas straipsnis, kuriame yra keičiamos kelios 25 straipsnio dalys ir papildomą dalį dar įrašo pranešėjas. Mes jos neturime išdalytos, bet sutinkame su ta redakcija, kuri buvo pasiūlyta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo? Nėra norinčių kalbėti. Taigi registruojamės, gerbiamieji Seimo nariai. Kol vyksta registracija, aš noriu pasakyti, kad pranešėjas aiškiai pasakė, jog rudenį mes grįšime atgal prie to, kad šį svarbų pareigūną skiria Seimas, nes šitas principinis dalykas, aš manau, turi išlikti. Dabar mes tik dėl atlyginimo sutvarkymo turime daryti tokį svarbų žingsnį.

Iš viso užsiregistravo 77 Seimo nariai. Klausimai jau baigėsi. Dėl balsavimo motyvų niekas nenorėjo kalbėti. Repliką galite po to. (Balsas salėje) Jau baigėsi kalbėjimai. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Visuomenės informavimo įstatymo 25 straipsnio papildymo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, prašom sėsti į vietą, nes balsų skaičiavimo komisijai sunku skaičiuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 62.

PIRMININKAS. Prašau pakartoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 63.

PIRMININKAS. Kiek prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Taigi už balsavus 63, 1 susilaikius Visuomenės informavimo įstatymo 25 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, tuoj svarstysime 1-4 darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimą „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakų, nutarimų bei Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios”, bet dabar vardinio balsavimo rezultatai.

Balsavome dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto teksto pakeitimo”. Balsavimo rezultatai yra tokie: Akstinavičius susilaikė, Aleknaitė – už, Alekna, Aleksiūnienė nedalyvavo, Ambrazaitytė – už, Andrikienė nedalyvavo, Andriukaitis – prieš, Andriuškevičius nedalyvavo, Avyžius susilaikė, Ažubalis, Bartkus – už, Beinortas, Bičkauskas – prieš, Bobelis, Bogušis nedalyvavo, Briedis – už, Burbienė – prieš, Buškevičius, Alg.Butkevičius, A.Butkevičius nedalyvavo, Cinauskas – už, Čaplikas, Čepas nedalyvavo, Čirba – už, Čiupaila susilaikė, Dagys nedalyvavo, Daubaraitė – už, Degutienė nedalyvavo, Didžiokas – už, Dovydėnienė susilaikė, Dringelis, Dudėnas, Dunauskaitė – už, Einoris, Galdikas nedalyvavo, Gylys – prieš, Glaveckas, Gražulis nedalyvavo, Grumadas – prieš, Hofertienė – už, Imbrasienė – prieš, Jackūnas, Jarmolenka – už, Juršėnas susilaikė, Kaktys – už, Karbauskis nedalyvavo, Karosas susilaikė, Kašėta nedalyvavo, Katilius – prieš, Katkus, Kirkilas nedalyvavo, Knašys – už, Končius nedalyvavo, Kryževičius – prieš, Kubilius, Kunevičienė, Kupčinskas, Kuzmickas – už, Kuzminskas nedalyvavo, Landsbergis, Lapė – už, Laurinkus nedalyvavo, Listavičius, Mackevičius, Malkevičius – už, Martišauskas nedalyvavo, Matekonienė – prieš, Matulas, Medalinskas, Medvedevas nedalyvavo, Melnikienė – prieš, Mincevičius – prieš, Mocartas – už, Olekas – prieš, Ozolas susilaikė, Pakalniškis – už, Palubinskas nedalyvavo, Papovas – prieš, Patackas, Pečeliūnas nedalyvavo, Petrikis, Petrošienė – už, Petrusevičius nedalyvavo, Pleikys – už, Plokšto – prieš, Pocius nedalyvavo, Pronckus – prieš, Prunskienė, Račas – už, Rajeckas nedalyvavo, Rastauskienė, Raškinis, Razma – už, Rutkelytė nedalyvavo, Sabutis, Sadeikienė – už, Sakalas susilaikė, Salamakinas – prieš, Saudargas, Senkevičius, Sėjūnas nedalyvavo, Sysas – prieš, Skrebys – už, Slavickas – už, Smetona nedalyvavo, Stačiokas susilaikė, Č.Stankevičius, L.Stankevičius nedalyvavo, Stasiškis – už, Stasiulevičius susilaikė, Stasiūnaitė – prieš, Suncovienė, Šakalinis, Šalčius – už, Šaltenis – už, Šavinis – prieš, Šerienė nedalyvavo, Šiaulienė susilaikė, Šileikis – prieš, A.Šimėnas – prieš, J.Šimėnas nedalyvavo, Švitra, Trapikas, Urbonas nedalyvavo, Uždavinys – už, Vagnorius nedalyvavo, Vaišnoras, Vaitiekūnienė – už, Vaitukaitis, Vaižmužis nedalyvavo, Valatka – prieš, Vidžiūnas, Vilimas, Visokavičienė – už, Zabukas susilaikė, Zingeris – už, Zuoza – prieš, Žiemelis nedalyvavo, Žvaliauskas – už.

Balsavus 53 Seimo nariams už, 24 – prieš ir 12 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto teksto pakeitimo” priimtas.

LR Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakų, nutarimų bei Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios” projektas Nr.P-452 (svarstymas ir priėmimas)

Toliau kviečiu J.Razmą į tribūną, tai dar kol kas svarstymas, bet kviečiu artėti prie tribūnos. Svarstome minėtą nutarimo „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakų, nutarimų bei Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios” projektą. Registracijos Nr.P-452. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė ir pritarė. Norinčių kalbėti nėra. Taigi jūsų baigiamasis žodis, ar galime pritarti po svarstymo.

J.RAZMA. Šią naktį priėmus įstatymą dėl atmintinų dienų, nepriklausomai nuo to, kurios iš projektuose paminėtų dienų liko naujajame sąraše, kurios neliko, reikia panaikinti šituos senus atskirus sprendimus, kurie, kaip matote, buvo įvairaus lygio – kai kurie Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, kai kurie Aukščiausiosios Tarybos nutarimai. Taigi įstatymu patvirtintas atmintinų dienų sąrašas dabar tikrai atrodys tvarkingiau, bus aiškiau, bus vienoje vietoje. Todėl siūlau be didelių diskusijų atlikti šitą formalų aktą ir panaikinti įvairius senus nutarimus.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim pritarti po svarstymo? Galim pritarti po svarstymo. Ir vėl Seimo Pirmininkas siūlo tai svarstyti ypatingos skubos tvarka. Pradedam priėmimą, jeigu niekas neprieštarauja. Vienas straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Taigi, gerbiamieji kolegos, galime pradėti balsuoti. Registruojamės. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakų, nutarimų bei Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios”. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 55.

PIRMININKAS. Už – 56. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.

PIRMININKAS. Už balsavus 56, prieš – 1, susilaikius 7 Seimo nutarimas „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakų, nutarimų bei Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios” yra priimtas.

LR Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo 80-ųjų metinių sukakties minėjimo valstybinės komisijos sudarymo” projektas Nr.P-624(3) (svarstymas ir priėmimas)

1-5 darbotvarkės klausimas – Seimo nutrimo „Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo 80-ųjų metinių sukakties minėjimo valstybinės komisijos sudarymo” projektas, kurio registracijos Nr.P-624(3). Per svarstymą niekas neužsirašė kalbėti. Ar norėtų dar tarti žodį šio klausimo pateikėjas J.Razma?

J.RAZMA. Aš norėčiau pasakyti tik dvi nedideles pataisas. Frakcija informavo, kad vietoj A.Švitros į komisiją yra siūlomas S.Pečeliūnas. Aš siūlau šitą pataisą priimti. Ten, kur yra įrašytas R.Batūra, siūlau įrašyti ne kaip visuomeninės organizacijos atstovas, bet parašyti „istorikas”. Kadangi mes visų visuomeninių organizacijų pageidavimų nepajėgiam… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų galite kalbėti… Palaukite, dabar baigiam svarstymo stadiją.

J.RAZMA. Priėmimo stadija.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji kolegos, kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kas nori kalbėti, ar pritariam, ar ne po svarstymo? V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, šis nutarimas šiek tiek yra vienašališkas. Aš manau, kad minint aštuoniasdešimtmetį į komisiją buvo galima įtraukti daugiau visiems žinomų asmenybių, ir ne vieną, bet daugiau iš visuomenės ir visuomeninių organizacijų atstovų. Dabar savotiškas vien politikų korpusas. Ar nevertėtų mums pasidairyti ir įtraukti daugiau? Dėl to, kad įtraukiamas dabartinio Sąjūdžio pirmininkas. Tegul būna, bet problema yra ta, kad yra daug garbingų institucijų, kurių atstovai taip pat gali būti. Čia yra valstybės aštuoniasdešimties metų minėjimas, todėl visuomenės atstovų, visuomenės veikėjų turėtų būti iš tikrųjų daugiau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad niekas mums nedraudžia rudenį vėl grįžti prie šios komisijos sudėties ir ją padaryti… (Balsai salėje) Palaukite, aš manau, kad jubiliejus yra tikrai netoli ir mums reikia pradėti darbus dirbti rimtai. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Nutarimo projektas parengtas, jis bus priimtas. Bet aš iš dalies palaikyčiau V.Andriukaičio nuomonę ne dėl garbių asmenybių, o dėl dirbančių žmonių. Aš esu skeptiškai nusiteikęs dėl parlamentarų komisijos veiksmingumo ir programos. Rengs ne ji, o dirbantys žmonės, atsakingi, norintys prie to prisidėti. Aš tikrai siūlyčiau, kad rudenį grįžtume prie šito klausimo.

PIRMININKAS. Ką tik kalbėjo siūlomas kandidatas į šios komisijos pirmininkus. (Juokas) Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis, balsuosime, ar pritariam po svarstymo. Registracija baigta.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, prašome balsuoti.

Iš viso balsavo 61 Seimo narys. Už – 53, prieš – 3, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta. Siūloma šiandien priimti šitą nutarimą. P.Gylys nori? Galite kalbėti dėl balsavimo motyvų, jeigu norite. Kad būtų efektyviau, prašom. Gerbiamieji kolegos, vienas straipsnis… ne, ne vienas straipsnis. Ar mes kalbam dėl atskirų straipsnių, ar pradedam kalbėti… Dėl visko, taip? Taigi P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. Aš norėčiau prisidėti prie gerbiamojo V.Andriukaičio nuomonės. Tai yra valstybės šventė, ir turi būti įtraukta kuo daugiau žymių žmonių. Dabar mes matom politiškai parinktą… politikų grupę daugiausia. Ir plika akimi matyti, kad šioje komisijoje vyrauja dešiniosios orientacijos žmonės. Pabrėžiu, kad tai ne dešiniųjų šventė, o valstybės šventė. Galėtų bent jau tokiais simboliniais momentais dešinieji pademonstruoti didesnę politinę toleranciją.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Kadangi ponas A.Vidžiūnas konstatavo, kad nutarimas vis tiek bus priimtas, turbūt nebeverta kalbėti. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Man gerbiamojo A.Vidžiūno tokia išankstinė nuostata nėra motyvas. Aš džiaugiuosi, jog jis pritarė mano minčiai, kad tokios komisijos nereikėtų sudaryti pagal Seimo darbo praktiką – frakcijų proporcingą atstovavimą. Reikėtų apsispręsti, kad, tarkim, po vieną arba sutariam konsensu, kiek Seimo narių, kiek jų galėtų dirbti, o paskui aiškiai pasakykim, kad tai yra valstybės didžiulė šventė, milžiniškas įvykis, ir pakvieskime iš tikrųjų tokias iškilias moralines asmenybes kaip J.Marcinkevičių, M.Martinaitį, K.Stoškų ir dar daugiau. Iš tikrųjų yra didžiulis… dvasininkijos atstovus. Aš manau, kad būtų galima pakviesti vyskupą A.J.Bačkį. Juk tai yra rimtas įvykis! O dabar darome kažkokią partinę komisijėlę, neįveikdami Seimo mentaliteto. Kolegos, atvirai pasižiūrėkime, atviromis akimis į šią problemą dabar. Tai gal sutarkim, pamėginkim dabar sumažinti konsensu Seimo narių skaičių bent po vieną… arba be to proporcingo atstovavimo, ir pasitarkim, ką mes įtraukiam iš tikrųjų, kad visa Lietuva galėtų pasidžiaugti, jog bus Lietuvos valstybės 80-ųjų metų minėjimo komisija.

PIRMININKAS. A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, gal nesupyksite, bet aš drįsčiau truputį prieštarauti išsakytoms mintims. Man niekada nebuvo suprantama, kai darbinės pajėgos yra skirstomos pagal garbingumą ir nuopelnus. Aš suprantu, kad gali būti (…) darbinė komisija. Aš visiškai pritarčiau, kad šitoje šventėje tiems garbingiems asmenims būtų vieta pasirodyti, pakalbėti, bet čia yra darbinė komisija. Kaip sako kolega A.Vidžiūnas, iš tikrųjų ji turi dirbti ir parengti tą šventę. Aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, reikėtų turbūt gerai išsiaiškinti, ko mes norim ar kas ko nori. Galima sudaryti, kaip čia kai kas siūlo, labai didelę komisiją, įtraukiant į ją įvairiausių organizacijų atstovus ir žinomas visuomenei asmenybes, ir tai bus tokia garbės, reprezentacinė komisija. Ar tai yra grupė žmonių, kurie realiai dirbs? Kuo didesnė komisija, tuo mažesnė tikimybė, kad tai bus realiai dirbanti grupė. Man, pavyzdžiui, atrodo, kad ji ir dabar yra per didelė. Taigi šia prasme aš nesiūlyčiau didinti. O tai, kad yra valstybės šventė ir komisiją sudaro Seimo ir Vyriausybės atstovai, – tai tokia mišri Seimo ir Vyriausybės komisija su kai kuriais mokslo ar kultūros atstovais yra pagrįstas dalykas. Čia Seimas yra atstovaujamas plačiai, pliuralistiškai, net mažų frakcijų atstovai įtraukti. Aš nesupratau, kas čia kuo skundžiasi, jaučiasi nuskriaustas. Visi atstovaujami. Manau, kad mes galim šitai patvirtinti. O ar reikėtų ją mažinti, ar iš jos kažkokią darbinę grupę dar vėliau išskirti, kuri kaip prezidiumas realiai posėdžiaus ir dirbs, ar plėsti į tokią paradinę, reprezentacinę didelio sąrašo komisiją, galima bus pasvarstyti rugsėjo mėnesį.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų iki šio didžiulio mūsų istorijos įvykio, iki iškilmių liko ne tiek daug ir iš tikrųjų reikia dirbti. Aš visiškai pritariu toms nuostatoms, kad tai yra darbo grupė, kuri turės daugybę dalykų suderinti, sugalvoti, įvertinti ir subalansuoti, todėl manau, kad mes šiandien turim iš karto pritarti. Jeigu kils būtinybė reprezentacinėmis, iškiliomis asmenybėmis papildyti, visuomet mes galėsim, taip pat mes galėsime pakeisti ar papildyti ir kitais žmonėmis, jeigu jie pasirodys reikalingi. Bet reikia pradėti šitą darbą, o ne diskutuoti ir nesistengti ieškoti politinių dividendų, kur tikrai jų nėra, o yra juodas darbas. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš buvau irgi vienas iš tų Seimo narių, kurie siūlė sudaryti šią komisiją. Kadangi man tenka vadovauti Prezidento dekretu sudarytai Valstybinių švenčių komisijai, sudarytai bendrai visoms šventėms organizuoti, mes matėm, kad mes patys, rūpindamiesi visomis šventėmis, šita švente tikrai tinkamai nepasirūpinsim. Aš manau, kad tai, kaip mes šitą datą paminėsim, priklausys ne nuo to, kokia bus komisija, o nuo to, kaip bus pasirengta šitos šventės minėjimui. Laiko yra tikrai nedaug. Laikas ypač greitai bėga, kai galvojam apie Signatarų namų visą atstatymą ir sutvarkymą. Todėl aš siūlau atkreipti dėmesį ir į 3 straipsnį, kuris, mano manymu, yra ypač svarbus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Kolegos, prašyčiau balsuoti… Mes dėl viso įstatymo projekto kalbėjom. Taigi kas už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

A.KUBILIUS. Taigi sakėm, kad dėl visko kalbam iškart.

PIRMININKAS. Balsavo 46 Seimo nariai už tai, kad mūsų aptariamas nutarimas būtų priimtas. Už – 42, prieš – 2, susilakė 2.

A.KUBILIUS. Turi balsuoti rankas pakeldami.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsų skaičiavimo komisija… aš labai atsiprašau, kad mechaniškai nuėjau kitu keliu. Prašyčiau rengtis skaičiuoti, o mes balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo 80-ųjų metinių sukakties minėjimo valstybinės komisijos sudarymo”? Kas už tai, dabar balsuoja už.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 57.

PIRMININKAS. Už – 58. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 1.

PIRMININKAS. Prieš – 1. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.

PIRMININKAS. Susilaikė 10. Prašyčiau pakartoti, kiek už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 57.

PIRMININKAS. Už – 58. Gerbiamieji kolegos, 58 balsavus už, 1 prieštaraujant, 10 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo 80-ųjų metinių sukakties minėjimo valstybinės komisijos sudarymo” yra priimtas. O dėl darbo formų ir dėl tų būsimųjų programų, žinoma, reikės labai rimtai kalbėtis.

LR Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Kauno savanorių nepaklusnumo ir buvusių savanorių nepaklusnumo ir protesto akcijos 1993 m. rudenį” projektas Nr.P-620 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, liko 1-6 klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Kauno savanorių ir buvusių savanorių nepaklusnumo ir protesto akcijos 1993 m. rudenį” projektas Nr.P-620. Iš pradžių pateikimas. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, čia yra nutarimas, susijęs su jau trejų su puse, beveik ketverių metų senumo įvykiais, apie kuriuos buvo daug kalbama. Žinoma, tada jie buvo tokie ir pavojingi, ir sukėlė daug nerimo. Pavyko juos apraminti ir neutralizuoti. Po to liko tokia padėtis, kai kalbama arba epizodiškai, kai kam nors reikia, arba vėl traukiami tie įvykiai su tam tikromis specialiomis interpretacijomis. Jos spaudoje kartojamos, lyg tai būtų jau savaime suprantami arba patvirtinti faktai. Yra įvairių spėliojimų apie šitų įvykių implikacijas ateities visokiems dalykams. Mes tada palikome neištyrę. Aš esu įsitikinęs, jog tai reikia ištirti. Jeigu mes sudarom Seimo komisiją, tai čia yra ne mažesnės svarbos įvykis, negu buvo kai kurie kiti, dėl kurių buvo sudaromos komisijos. Ji bus naudinga. Ji paskatins tokį sisteminimą visos medžiagos, kuri dabar išbarstyta įvairiose kalbose, spaudoje ir panašiai. Tai įgalins surinkti dokumentus, susisteminti ir pateikti išvadas. Aš manau, tas darbas padėtų ir mūsų teisėsaugai, kuri kažkaip nesiėmė šito reikalo iš esmės. Štai kodėl aš siūlau. Aš esu seniai minėjęs, prieš keletą mėnesių, jog siūlysiu tokią komisiją sudaryti, ir dabar tiesiog tesiu savo žodį. Manau, kad dar per šią sesiją mes tokį principinį sprendimą galėtume padaryti.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Septyni Seimo nariai nori paklausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Noriu paklausti, ar bus galimybė atkurti įvykių eigą ir ar nebus sunaikinta jau buvusi medžiaga šiuo metu? Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Na, apie medžiagos sunaikinimą galiu pasakyti, kad kuo ilgiau mes tęsim, tuo daugiau jos gali būti sunaikinta. Arba ir žmonės gali išnykti, arba užmiršti visiškai, kas ten kada buvo. Bet būtent tokia komisija, kuri turės įgaliojimus apklausti, vėl dokumentuoti, palyginti su ankstesnių laikų pasisakymais ir dokumentavimu, padarys savo darbą, kuris bus svarbus ir reikalingas.

PIRMININKAS. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs nutarimą vadinate savanorių nepaklusnumo ir protesto akcija. Kiek man žinoma, vis dėlto sukarintų struktūrų darbuotojams negalima (ar tarnautojams) protestuoti. Ar nereikėtų pavadinti maištu ar kuo nors, bet tiktai ne protestu?

V.LANDSBERGIS. Aš žinau, kad tokia tendencija yra ir ji buvo iš pat pradžių. Kai kurie laikraščiai buvo paėmę tokią liniją ir mėgsta šitą žodį, kuris turėtų parodyti, kad Lietuvos valstybėje yra labai didelė netvarka. Net prieš keletą mėnesių, kai vienas Saugumo departamento darbuotojas Kaune pradėjo savarankiškai elgtis ir nepaklusti vadovybės nurodymams, pasirodė dideli pavadinimai apie maištą Kaune. Kažkam labai rūpi, kad Lietuvoje būtų maištai. Aš nesu linkęs taip vertinti šitų įvykių, nes to nebuvo. Buvo nepaklusnumo, taip, tai irgi yra labai svarbus dalykas, kurį reikia tirti. Bet įvykių branduolyje buvo buvę savanoriai, apie ką labai nenorima buvo kalbėti, o viskas verčiama lyg ir ant pačios Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, siekiant su tam tikra politine tendencija sukompromituoti tą tarnybą. Už tai čia pasakoma „apie kai kurių”, tai nebuvo Kauno savanoriai. Buvo kai kurie keli, dešimt ar kiek galėjo būti ir būtent prasidėjo nuo buvusių savanorių, kurie turėjo savo sąskaitų su Kauno prokuratūra, bijojo jos persekiojimo. Visą tą istoriją mes atkursime – kokios buvo priežastys nepaklusti tokiems nurodymams, kurie galėjo baigtis tų buvusių savanorių areštu, uždarymu į tam tikras vietas, kur jų galėjo laukti iš tikrųjų nežinomas likimas tarp tikrų nusikaltėlių, su kuriais jie konfliktavo. Tai reikia ištirti, nuosekliai viską aprašyti. Tada mes ir turėsim vaizdą.

PIRMININKAS. P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, iš to, ką jūs dabar pasakėte, tapo aišku, kad jūs viską žinote ir turite tų įvykių vertinimus.

V.LANDSBERGIS. Ne, aš neturiu…

P.GYLYS. Aš norėčiau tada paklausti jūsų, koks yra šito tyrimo tikslas: ar iš tikrųjų įvykį ištirti, ar „užgesinti” jį, ar trečias variantas – „priklijuoti” šitą bylą savo politiniams priešininkams? Remiantis politine praktika, kuri dabar vyrauja dešiniojoje pusėje, man norisi tikėti, kad iš tikrųjų bus gesinama, kaip, sakysim, J.Abromavičiaus nužudymo byla. Bus labai lengva pasakyti, kad komisija neturėjo galimybių, o gal kairieji nepakankamai aktyviai dalyvavo, nes čia kažkas jau poną A.Salamakiną apkaltino, kad J.Abromavičiaus bylos tyrimas vyksta vangiai. Man labai keistai atrodo šitas tyrimas. Yra teisėsaugos institucijos ir jos turi tirti šitą įvykį. Ar jums neatrodo, kad jos turi atlikti…

PIRMININKAS. Klausimas, nes baigiasi laikas.

P.GYLYS. Mano klausimas toks ir yra. Ar tai ne su politika labiau susiję dalykai?

V.LANDSBERGIS. Jūs klausiate, kas man atrodo ir kas neatrodo. Man atrodo, kad Seimas gali padaryti savo darbą, Seimas gali turėti savo indėlį ir padėti ištirti šitą įvykį ir jo priežastis, kad nebūtų spekuliacijų, nebūtų propagandos, kad tikrai būtų pateiktos objektyvios išvados. O visos kitos jūsų insinuacijos lieka jums pačiam.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų galima sutikti, kad, kaip jūs tik ką sakėte, tai buvo tuo metu gana pavojingi įvykiai. Man labai keista, kad aš pasigedau tuo metu jūsų drąsaus ir labai tvirto balso, tvirtos pozicijos, kad reikia nutraukti tuos įvykius, kad tai Lietuvoje būtų labai aiškiai girdėti. Jūs tų įvykių akivaizdoje laikėtės labai pasyviai. Todėl kyla klausimas: ar nereikėtų jums galvoti, kad šiandien būtų geriau, jog šitą darbą iš tikrųjų ištirtų nepriklausomos teisėsaugos institucijos, jos turi visas galias, pabrėžiu, visas, ir jos pateiktų detalią medžiagą visuomenei ir Seimui, nes nė vienas Seimo komisijos narys neturės tam nei laiko, nei galių, nei galimybių, o tuo tarpu institucijos padarys taip, kaip iš tikrųjų joms priklauso.

PIRMININKAS. Laikas!

V.LANDSBERGIS. Mes praėjusiame Seime susidurdavome su labai panašia argumentacija atmetant pasiūlymus sudaryti Seimo komisijas tirti įvairioms aferoms, įvairiems skandalingiems įvykiams. Atseit tegul dirba prokuratūra, tegul dirba dar kas nors. O kam mums apskritai tuo domėtis? Aš manau, mes dabar puikiai suprantame, jog reikėjo tais dalykais domėtis, reikėjo Seimo komisijų, kurios būtų padėjusios išvengti Lietuvai daugelio blogybių.

PIRMININKAS. Ir A.Sakalas.

A.SAKALAS. Pirmininke, man regis, jeigu prokuratūra būtų nubaudusi organizatorius, kurie pažeidė įstatymą, matyt, tos komisijos nereikėtų. Mano klausimas yra toks. Ar šita komisija turės duoti politinį įvykių įvertinimą, ar šita komisija ruošiasi perduoti teismui ar prokuratūrai organizatorius ir kitus kaltuosius, kurie pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus?

V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad komisija neturės galių ką nors tiesiog perduoti teismui. Bet ji gali turėti galių apklausti žmones, susisteminti medžiagą ir taip padėti teisingumui.

PIRMININKAS. J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi šitie vadinamieji Kauno įvykiai aiškiai turėjo politinį atspalvį, dabar vėl sudaroma politikų komisija. Ar jums neatrodo, kad šitas aiškinimasis neduos jokio pozityvaus rezultato teisine prasme?

V.LANDSBERGIS. Man atrodo, kad aiškinimasis, tyrimas, medžiagos sukaupimas ir susisteminimas duos rezultatą. Mes turėsime daug aiškesnį, o gal ir pakankamai aiškų vaizdą, kas ten iš tikrųjų buvo ir kas už ko stovėjo, kokie galėjo būti interesai, kokios galų gale kryžiavosi nuomonės ir pažiūros. Čia ponas V.Andriukaitis atminties neturi, o gal silpną klausą turėjo tada, kai aš labai aiškiai pasakiau savo nuostatą, kad tai turi būti baigta kuo greičiau, aš ėjau iš karto pas Prezidentą, mes iš karto kalbėjomės, kokiu būdu tai spręsti, Prezidentas sudarė vieną grupę, Seimas sudarė kitą parlamentarų grupę ir bendromis pastangomis, man atrodo, didžiąja dalimi parlamentarų pastangomis, pavyko tą konfliktą normalizuoti be ginkluoto konflikto ir mes išvengėme to pavojaus, kuris galėjo būti prognozuojamas. Aš jums šiek tiek primenu. Aš kai ką prisimenu, aš ne viską žinau, kaip spėja ponas P.Gylys. Aš manau, gal ponas P.Gylys ką nors žino, ko aš nežinau. Bet mes turėsime galimybę pasidalyti savo žinojimu.

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu paklausti apie patį nutarimą. Kiek aš žinau, Seimo komisijos turi būti tvirtinamos Seime. Jų sudėtis turi būti tvirtinama Seime. Tačiau pagal nutarimą parašyta taip: kad sudaro ir kad komisijos sudėtį siūlo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom pasakyti, kada bus Seimo komisijos sudėtis tvirtinama Seime?

V.LANDSBERGIS. Kai tik bus pasiūlymas ir kai Seimas posėdžiaus. Aš manau, kad tai bus viena iš pirmųjų dienų rudens sesijoje. Aš suprantu jūsų pasiūlymą ir jį priimu – įrašyti vieną žodį į antrąjį punktą – „Komisijos sudėtį Seimui siūlo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas”. Tai savaime suprantamas dalykas, bet iš tikrųjų tai galbūt reikia įrašyti.

PIRMININKAS. Ačiū Pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar kalbėsim dėl balsavimo motyvų, ar pritariam pateikimui ir pradedam svarstymo procedūrą. Vienas gali kalbėti už, vienas – prieš. A.Stasiškis ir… Prašom. A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, nors tai iš tikrųjų pakankamai senas įvykis, bet jis iki šiol yra tokio, nežinau, kaip mandagiai pasakyti, pigaus politikavimo, bet turbūt reikia sakyti, dažnai nepadoraus politikavimo, šaltinis, visokių visuomenės informavimo priemonėse naudojamų užuominų ir tokio, sakyčiau, nepadoraus politinio elgesio pretekstas. Tenka apgailestauti, kad per tiek laiko Generalinė prokuratūra, bent du buvę generaliniai prokurorai, kurie buvo lyg ir geri, žinomi teisininkai, aktyvūs prokurorai, taip bent vaizduojama, nesugebėjo ar nenorėjo, šito aš nežinau, neištyrė, o gal ištyrė, bet padėjo tuos duomenis į seifą. Bet matyt, jog vis dar yra visuomenės poreikis tas išvadas turėti vienareikšmes, aiškias, kad vieną sykį būtų galima politiškai elgtis padoriai, nebenaudoti tokių, sakyčiau, politikų nepuošiančių spekuliacijų. Man teko būti tuometinėje Seimo komisijoje, toje grupėje, kuri bandė išspręsti parlamentiniu būdu, jeigu galima taip sakyti, taikiai šitą konfliktą. Aš aiškiai mačiau ir žinau, kaip tuo metu pastangos buvo įvairiai interpretuojamos. Atvirai kalbant, buvo pastangos, netgi fizinės, daryti provokacijas. Aš nežinau, kas už jų stovi, ar tai tų žmonių kvailystė, ar yra kažkokie režisieriai. Buvo pakankamai daug mistikos, kaip ir visada tokiuose dalykuose, ir visa tai liko už skliaustelių. Ir šiandien yra priežastis, dėl kurios galima savotiškai politiškai mulkinti visuomenę.

PIRMININKAS. Laikas!

A.N.STASIŠKIS. Ir šiandieniniai klausimai beveik aiškiai parodė, kad yra noro kažkodėl išsaugoti tą politinę mistiką. Kas vis dėlto tai organizavo, kam buvo naudinga ir kas buvo viso to šurmuliuko, kurį šiandien būtų labai smagu pavadinti maištu, sukilimu ar panašiai, iniciatoriai?

PIRMININKAS. Laikas!

A.N.STASIŠKIS. Man atrodo, kad yra tam tikra baimė, kad tai neišryškėtų ir nebūtų prarastas toks patogus žaidimo elementas. Todėl aš labai pritariu, kad ta komisija būtų sudaryta. Aš manau, kad ji pajėgs peržiūrėti visą surinktą medžiagą, informaciją, padarys išvadas, apibendrins ir galbūt, jeigu reikės…

PIRMININKAS. Laikas.

A.N.STASIŠKIS. … galbūt perduos į prokuratūrą. Aš kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Ir V.Andriukaitis užsirašęs iš anksto.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš užsirašęs iš anksto dėl svarstymo. Pritariame.

PIRMININKAS. Dabar pateikimas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Tuomet aš noriu kalbėti, kaip svarstymo…

PIRMININKAS. Šiandien svarstymo nebus, tik pateikimas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Tik pateikimas?

PIRMININKAS. Ar pritariate pateikimui?

V.P.ANDRIUKAITIS. Ir nebus balsavimo? Betgi numatytas ir priėmimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerai. Pritariate pateikimui ar ne?

V.P.ANDRIUKAITIS. Elkitės pagal darbotvarkę.

PIRMININKAS. Gerai. Pritariate pateikimui, taip? Ir V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos, man atrodo, kaip tik reikia priimti šitą nutarimą ir tegul Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ramiai pagalvoja apie komisijos sudėtį, turėdamas laiko. Mes rudenį iš karto galėsime įgalioti komitetą, kad jis dirbtų.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, nesupratau, manau, kad galime ir tokiu būdu eiti: dabar priimame principinį nutarimą dėl to, kad sudaroma komisija, o sudėtį tvirtinsime rudenį. Taigi ar dabar mes galime pritarti pateikimui? Jau pritarėme. Ar yra norinčių balsuoti? Prašom pasiruošti. Registruojamės. Vyksta registracija. Prašom balsuoti, ar pritariame pateikimui, ar ne. Vyksta registracija.

Iš viso užsiregistravo 83 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui, prašom balsuoti. Iš viso balsavo 68: už – 58, prieš – 1, susilaikė 9. Seimo Pirmininkas siūlo šiandien priimti. Ar sutariame, kad šiandien priimame, taikome ypatingą skubą šitam paprastam nutarimui? (Balsas salėje) Gerbiamieji kolegos, ypatingos skubos tvarkos metu svarstymo nėra. Pradedame iš karto priėmimo procedūrą. Galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, rudenį mes tvirtinsime sudėtį. Dabar priimame specialų nutarimą, kad tokia komisija bus sudaryta. Dėl balsavimo motyvų. 4 – už, 4 – prieš. Prašom. A.Akstinavičius ir toliau V.Andriukaitis. Prašom.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man tikrai nesuprantamas dalykas, kai sudaromos kažkokios komisijos kažkam ištirti ir t.t., ir pan. Nejaugi Seimas turi sudarinėti komisijas ir tos komisijos turi kažkuo užsiiminėti? Klausimas man pakankamai aiškus ir, manau, tuo klausimu turėtų užsiimti (gaila, kad LDDP valdymo laikais tai neįvyko) teisėtvarkos pareigūnai, kurie turi ištirti tuos įvykius ir priimti tam tikras išvadas ir sprendimus. Man tikrai šitas dalykas nesuprantamas ir aš jam negaliu pritarti. Juo labiau jeigu jau taip pateikėjai dėsto tą mechanizmą, tai gal pirmiausia reikėjo tą klausimą apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete, gauti komiteto pritarimą, po to teikti tą projektą Seimui, o po to jau kalbėti apie sudėtį. Dabar be jokio komiteto svarstymo metamas toks siūlymas, Seimas jį priima, o po to kalbama apie sudėtį.

Todėl aš siūlau, kad vis dėlto būtų logiškiau, nors ir pavėluotai, tai išspręsti. Čia, be abejo, dar kartą noriu pabrėžti: LDDP irgi kalta, nes per 3 savo valdymo metus šito klausimo neišsprendė. Aš tik noriu pasidžiaugti, kad mūsų frakcijos narys N.Medvedevas padarė viską, kad tas klausimas, ta situacija būtų kuo švelniau išspręsta ir turėtų kuo švelnesnes pasekmes. Bet dabar aš tikrai nesuprantu – kodėl mes ignoruojame visus teisėtvarkos organus ir apskritai kokią Seimas galią turi? Na ir kas, sudarys tą komisiją, padarys vienus ar kitus tyrimus, pateiks vienokias ar kitokias išvadas. Tai yra teisėtvarkos organų darbas ir jie turi užsiimti tais dalykais. Kiekvienas turi dirbti savo darbą. Todėl aš esu prieš tokios komisijos sudarymą ir prieš tokio projekto svarstymą, ir balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. S.Kaktys. Vėliau V.Andriukaitis.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pritarti šitam įstatymo projektui, nes dirbdami sudarytoje Seimo laikinojoje komisijoje dėl J.Abromavičiaus žūties aplinkybių tyrimo mes susidūrėme su šita problema, nes šitas laikotarpis yra vertinamas labai kontroversiškai, nes jis tampa politinių spekuliacijų objektu. Iki šiol teisėtvarkos organai nieko nepadarė ir nieko nepadarys. Šitam klausimui reikia duoti politinį sprendimą, politinį įvertinimą, nes yra spekuliuojama valstybės autoritetu, valstybės prestižu. Tos aplinkybės, kurios buvo tada susiklosčiusios, kiek Seimo laikinoji komisija galėjo iš dalies įvertinti, yra valstybės prestižui kenkiantis dalykas – galėjo susidaryti tokia situacija, kai būtų kilusi grėsmė ir pačios valstybės valstybingumui arba egzistavimui. Ir Prezidento komisija taip pat buvo įpareigota, kad jinai pateiktų galutines išvadas, tačiau komisija galutinių išvadų nepateikė. Visa tai sakytų, kad reikėtų grįžti į tą laikotarpį ir paanalizuoti, nes ir J.Abromavičiaus žūties aplinkybės, jų ištakos gal buvo tuo laikotarpiu.

PIRMININKAS. Ir V.Andriukaitis. Ruošiasi R.Rastauskienė.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau atkreipti pranešėjo dėmesį dėl atminties ir klausos. Aš manau, kad tai gana įdomi problema. Be to, iš tikrųjų sutinku su pranešėju, kad kažkas, kažkur, kažkaip būtinai suinteresuotas ir būtinai suinteresuotas kažkaip sukurti tokią komisiją. Aš esu įsitikinęs, jeigu rimtai kalbėtume, apie šitą problemą, tai politiškai ją vertins Lietuvos visuomenė įvairiai, nes Lietuvoje yra demokratinė santvarka, todėl ši komisija negalės duoti jokio politinio vertinimo. Tuo tarpu teisinis vertinimas iš tikrųjų yra teisėsaugos pareigūnų rankose – buvo, yra ir liks. Ir šiuo atveju teisinis vertinimas turi būti daromas taip, kaip yra nustatyta įstatymais, todėl ši komisija man panaši į nuodėmių atleidimo komisiją. Šia prasme man labai tolima mintis, kad šiandien Seime tuo reikėtų užsiimti. Todėl aš iš tikrųjų raginčiau, kad Nacionalinio saugumo komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas toliau prisiimtų planus dirbti šį darbą Seimo parlamentinės kontrolės lygiu. Dirbti taip, kad galėtų kontroliuoti, kaip šis procesas bus vykdomas teisėsaugos institucijų. Aš manau, kad salėje yra pakankamai Seimo narių, kurie buvo įvykių sūkuryje ir kurie puikiai žino, kiek valandų teko kalbėtis su pranešėju, kad drąsi pranešėjo pozicija Lietuvoje būtų girdima. Aš noriu dar kartą pasakyti, kad man kelia daug įtarimo pats šitos komisijos principas. Todėl tikrai esu prieš.

PIRMININKAS. R.Rastauskienė. Ruošiasi E.Bičkauskas.

R.RASTAUSKIENĖ. Mielieji kolegos ir ypač gerbiamoji opozicija, aš tikrai kviečiu nebijoti komisijos ir aiškumo. Nejaugi yra tokia didelė baimė, kad kažkas paaiškės kitaip, negu iki šiol yra spekuliuojama šitų įvykių fone. Tėvynės sąjungos frakcija visada buvo už komisijų sudarymą, jeigu yra kokių nors neaiškumų, tuo labiau spekuliacijų. Mes palaikom ir opozicijos siūlomų komisijų sudarymą. Gaila tik, kad ta vadinamoji „afioros” komisija taip ir numirė opozicijos gelmėse ir nesudaryta šioje sesijoje. Mes labai aiškiai buvom už. Apie tai, kad visi turi dirbti savo darbą, taip, teisingai, tačiau parlamentas tam ir yra, kad jis vykdytų savo parlamentinę kontrolę. Tai ką, tada jau ir Vyriausybės kontrolės nebereikia, Vyriausybė irgi turi dirbti savo darbą? Aš manau, kad tai ne argumentai, ir dar kartą kviečiu balsuoti tikrai nebijant komisijų ir nebijant aiškumo, ypač vertinant tokius įvykius, kurie nėra iki galo ištirti.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Nežinau, kur tų įvykių metu buvo ponas S.Kaktys, bet aš vadovavau tai Prezidento darbo grupei. O jeigu ponas S.Kaktys nežino apie tai, kad ataskaita buvo parašyta ir net išspausdinta laikraščiuose, atleiskite, tai jo tragedija. Aš ne prieš šitą grupę, ne prieš šitą komisiją, juo labiau kad turėsiu jai daug ką pasakyti. Bet manau, kad tos komisijos sudarymas yra politinių sąskaitų suvedinėjimo procesas, nes labai atsakingai ir kategoriškai patvirtinsiu, kad jokios konservatorių iniciatyvos sudaryti tokią komisiją buvusioje kadencijoje nebuvo.

PIRMININKAS. Ir I.Uždavinys.

I.S.UŽDAVINYS. Kai vyko tie įvykiai, tai Seimas, kartu net ir J.Karosas, Vyriausybėje stengėsi ir visų prašė, kad jūs važiuokite, padėkite, kad tas reikalas būtų užgesintas. Aš puikiai atsimenu, kaip gerbiamasis E.Bičkauskas su tokia panieka, kai mes grįždavom iš ten ir kalbėdavome apie įvykius… Buvo komisija, kurioje buvos savi ir buvo svetimi. Be abejo, visos medžiagos nėra, mes turim užrašus, apie kuriuos niekas turbūt dar nežino, kurie susiję ir su J.Abromavičiaus žūties aplinkybių nagrinėjimu. Galbūt kai kam ir nesinori, kad visa tai išplauktų į paviršių. Todėl manau, kad būtinai reikia tą komisiją sudaryti, kad turėtume išsamų vaizdą, kaip ten buvo, ir prieitume prie tų išvadų, kurios parodys objektyvią įvykių eigą ir pateiks atitinkamas išvadas.

PIRMININKAS. Taigi trys kalbėjo už, trys – prieš. Daugiau norinčių kalbėti prieš nėra. Ar galėtume pradėti balsavimo procedūrą? Galim pradėti. Registruojamės. Balsuosime dėl Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Kauno savanorių ir buvusių savanorių nepaklusnumo ir protesto akcijos 1993 m. rudenį”.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 59.

PIRMININKAS. Už – 60. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 4.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.

PIRMININKAS. Taigi už balsavus 60, prieš – 4, susilaikius 7 Seimo nutarimas „Dėl kai kurių Kauno savanorių ir buvusių savanorių nepaklusnumo ir protesto akcijos 1993 m. rudenį” priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes artėjame prie pabaigos. Lieka du pareiškimai, o prieš tai replika po balsavimo. A.Račas. Prašom.

A.RAČAS. Aš labai apgailestauju, kad pas poną A.Kubilių kompiuteris nerodė, kad aš noriu kalbėti. Aš pritariu šitam nutarimui. Man teko su grupe dalyvauti pokalbyje su savanoriais, kurie buvo agituojami taip pat išeiti į mišką. Šiandien atsiskleidė daug naujų reiškinių, kuriuos iš tikrųjų reikia išanalizuoti ir atitinkamai įvertinti. Šitos komisijos sudarymas labai sveikintinas dalykas. Linkiu ją greičiau sudaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pradedant pareiškimus – viena informacija. Noriu priminti, kad visus Seimo narius raginam visus popierius, knygas pasiimti su savimi išeinant, o baigdami sesiją turėsim giedoti himną. Pone Karosai, tai tinka ir jums.

Gerbiamieji Seimo nariai, viena papildoma informacija. Yra papildomas protokolas prie vardinio balsavimo sąrašo dėl Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo projekto Nr.P-454. Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 115 straipsniu Seimo nariai, gaudami vardinio balsavimo korteles, privalo pasirašyti vardinio balsavimo sąraše. 1997 m. liepos 3 d., 1 val. ryto arba nakties, vardinio balsavimo dėl projekto Nr.P-454 metu, Seimo nariai A.Kubilius, I.Uždavinys ir A.Kašėta, užpildydami vardinio balsavimo korteles ir vėliau balsavę, nepasirašė vardinio balsavimo sąraše. 1997 m. liepos 3 d. plenarinio posėdžio metu Seimo nariai A.Kubilius ir I.Uždavinys parašais patvirtino gavę vardinio balsavimo korteles. Tai įvertinus perskaičiuoti galutiniai vardinio balsavimo rezultatai: balsavime dalyvavo 73 Seimo nariai. Už balsavo 38, prieš – 22, susilaikė 6. Vienas biuletenis negalioja, šeši Seimo nariai užsiregistravo, bet nedalyvavo balsavime. Komisijos nariai J.Mincevičius, S.Kaktys, A.Raškinis, J.Listavičius. Tokia yra ta informacija.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu E.Zingerį ir R.Hofertienę perskaityti pareiškimus. Aš atsiprašau, kad perskaičiau abi pavardes. Ponia R.Hofertienė. Prašom.

Seimo narių pareiškimai

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, pareiškimas dėl Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario J.Mincevičiaus įžeidžiančių pareiškimų.

„Šiomis dienomis Vilniuje vyksta Lenkijos ir Lietuvos Seimų asamblėjos sesija, kuri prisidės prie Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimo, prie lenkų Lietuvoje ir lietuvių Lenkijoje problemų sprendimo. Tačiau šiandien Lietuvos lenkų sąjungos laikraštyje „Naša gazeta” spausdinama daug rašinių apie tariamas Lietuvos lenkams daromas mūsų valstybės skriaudas tariamai nesirūpinant lenkų švietimu. Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyrius surengė konferenciją „Lenkas vaikas lenkiškoje mokykloje”. Joje dalyvavęs Seimo narys J.Mincevičius kalbėjo. Citatos pradžia: „Mokyklos direktorius, kuris pirmas įves geografijos ir istorijos mokymą lenkiškoje mokykloje lietuvių kalba, taps išdaviku. Tokio žmogaus vardas įeis į istoriją kaip išdaviko.” Citatos pabaiga. Jau ne pirmą kartą Lietuvos lenkų sąjunga dirbtinai kuria konfliktines situacijas. Ne vienas J.Mincevičiaus pareiškimas priešina lenkus su lietuviais ir apsunkina švietimo klausimų sprendimą. Noriu priminti, jog nė viena valstybė taip nesirūpina lenkų ir kitų tautinių mažumų švietimu kaip Lietuva ir toliau rūpinsis. Supriešinti nepavyks. Manau, jog minėtas J.Mincevičiaus įžūlus pareiškimas Lenkijos ir Lietuvos Seimų gražaus ir dalykiško bendro darbo dienomis yra sąmoningas noras kenkti vis tvirtėjančiam Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimui. Tokiam bendradarbiavimui pritaria visi mąstantys abiejų valstybių žmonės. Todėl prašau bent Seimo Etikos ir mandatų komisiją apsvarstyti minėtus J.Mincevičiaus pareiškimus ir pateikti išvadas.” Seimo narė R.Hofertienė. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Etikos ir procedūrų komisija, norėčiau patikslinti. Ir E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Kolegos, po naktinio posėdžio sveikindamas jus su galų gale artėjančiomis vasaros atostogomis, vis dėlto vieną repliką dėl tų dalykų, dėl kurių, manyčiau, aš irgi turėčiau pasakyti vieną žodelį būdamas Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

PIRMININKAS. Jūs esate Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto pirmininkas.

E.ZINGERIS. Tuo metu svarstomu klausimu, t.y. kai čia buvo šnekama apie vadinamąjį maištą ir išėjimą, tiksliau, apie šią klasikinę provokaciją, aš buvau Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Tuomet aš buvau Vakaruose ir stebėjau tokios standartinės provokacijos poveikį Lietuvos prestižui. Aš manau, kad tokių dalykų išaiškinimas iki galo ir sudarymas tokios prevencinės atmosferos, kad daugiau kompromituoti Lietuvą niekam nešautų į galvą, yra labai geras dalykas. Aš manau, kad ši iniciatyva yra gera Lietuvai. Tokia yra mano nuomonė, nes aš mačiau tą visą įvykių raidą, kuri buvo tuo metu.

Grįžtant prie kitų dalykų, aš matau – išeina „gerbiamieji”, leidžiantys šį laikraštį, ir aš prašyčiau jų neplatinti pono A.Hitlerio minčių mūsų Seime. Dabar jie išėjo. „Respublikos varpai” – laikraštis, išplatintas Seime. Žinoma, tokių mažų provokacijų bus nuolat, bet tai yra paprasčiausiai nejauku.

PIRMININKAS. Čia yra laikraščio originalas.

E.ZINGERIS. Originalas. Vyriausiasis redaktorius K.Petraitis. Aš manau, be jokios abejonės, kad laisvoje šalyje viskas galima, bet viskam yra ribos, o čia yra už ribų. Paprasčiausiai tai yra už etikos ir kitų dalykų ribų.

PIRMININKAS. Kolegos! Prašau dėmesio, E.Zingeris skaito pareiškimą.

E.ZINGERIS. Mano pareiškimas bus susijęs su taikesniais dalykais, su kultūros palikimo reikalais, su Gaono metinėmis. Mes labai taikiai ir labai gražiai paminėjome Lietuvos istorinių tautinių mažumų metines. Vakar labai gražiai, vieningai priėmėme Religinių bendruomenių papildymo įstatymą. Gaono metinės bus viena iš iškilmingų progų papildomai įtraukti į Lietuvos kultūros apykaitą didžiulį kultūros palikimą. Aš manau, kad ta proga nebus panaudota tradiciniam sąskaitų suvedimui su čia esančiu kultūros ministru, kuriam teko labai sunkus uždavinys vadovauti Gaono metinėms, renginiui, kuriame bus tūkstančiai svečių. (Balsas salėje) Ačiū, gerbiamasis pone Juršėnai, aš girdžiu, ką jūs šnekat. Aš manau, kad Gaono metinės yra tūkstančių Lietuvoje buvusių statinių, architektūros paminklų, milžiniško rašytojų palikimo… Dabar „Vagoje” ir kitose leidyklose rengiamasi išleisti visą ciklą knygų apie Lietuvos žydų kultūros palikimą. Aš manau, kad tai yra didelis įnašas į lietuvių kultūros palikimą, ir mes sugebėsim Gaono metines pakankamai oriai sutikti šitoje salėje. Tie žmonės, kurie buvo Kaune, Vilniuje, Panevėžyje, Prienuose, Žagarėje lietuvių tautinio atgimimo metu, tose pačiose trobose rašė... XIX a. pabaigoje buvo išleistas ciklas kūrinių jidiš kalba, tai buvo poezija apie lietuvių kraštovaizdį. Visi šitie dalykai, nors gerokai pavėlavę, turi patekti į Lietuvos kultūros palikimo apyvartą. Tai yra pakankamai svarbus dalykas.

Aš manau, kad tuomet ir A.Lileikio atvejis atsidurs tam tikrame aiškiame kontekste, Lietuvos kultūros palikimo ir Lietuvos istorijos kontekste. Kiti Gaono metai bus Lietuvos kultūros praeities stiprinimo metai. Šiuo atveju savo žydiškos praeities, nes tai yra Lietuvos kultūros palikimo dalis. Aš manau, kad mes visi ne žaisime, o padėsime Gaono komitetui ir kultūros ministrui, kuris rengs šį sudėtingą renginį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis kalbės Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom tylos, kalba Seimo Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, mes baigiame labai svarbų, didelį intensyvaus mūsų visų bendro darbo etapą. Seimas dirbo daug. Seimas padarė daug. Manęs šiomis dienomis klausė, kaip aš vertinčiau Seimo darbą pagal 10 balų sistemą. Aš pasakiau daug negalvodamas – 8. Aš manau, kad aš tai galiu pakartoti dar kartą, ir tai nėra per aukštas vertinimas, jis galėtų būti ir aukštesnis. Iš tikrųjų Seimas padarė esminių sprendimų ir ne po vieną, o kompleksiškai, padėdamas Vyriausybei ir valstybei tvarkyti Lietuvos finansus, gelbėti, nors dar nevisiškai sugebėjom, nuo tolesnių bankų išvogimų ir griūčių, ypač sutvarkant biudžeto reikalus, o tai leis mums ir toliau gerinti tai, kas jau pradėta, pavyzdžiui, socialinius reikalus.

Seimas padarė labai svarbius sprendimus teisėsaugos ir teisėtvarkos srityje, priėmė ypač svarbų, esminį kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu įstatymų kompleksą. Tokių žingsnių dar nebuvo Lietuvoje, taip kompleksiškai ir taip griežtai imantis šitų piktžaizdžių gydymo.

Aš galėčiau ir dar kai ką paminėti, bet jūs patys puikiai žinote, jog mes galime visi, nors ir ginčijomės, ir buvo balsuojančių ir vienaip, ir kitaip, didžiuotis šito Seimo darbu.

Aš noriu padėkoti visiems, ir mes gal su tam tikra šypsena prisiminsime kai kuriuos tokio susierzinimo, sutrikimo, nepakantumo epizodus, galbūt balsavimo prieš net ir gerų dalykų, jeigu kas nors susierzino, kodėl ten nebuvo dar geresnio, kodėl pritrūko dar vienos eilutės. Jeigu nėra taip, kaip aš noriu, tada aš balsuoju prieš. Tokių dalykų pas mus atsitinka, jų, matyt, atsitinka ir kituose parlamentuose. Mes kartais čia kalbėdavom ir susierzinę, ir piktokai. Praeis šiek tiek laiko ir matysime tą iš distancijos, gal ir su tam tikru humoru.

Šiandien norisi baigti mūsų darbą gerai nusiteikus. Linkiu visiems poilsio, atgaivinti išvargintą nervų sistemą, nes turėsime vėl daug darbo rudenį. O dabar dėkoju. Linkiu gerų atostogų ir kviečiu sugiedoti Lietuvos himną. (Giedamas Lietuvos Respublikos himnas)

PIRMININKAS. Posėdis baigtas. Sesija baigta.