Penkiasdešimt penktasis
(neeilinis)
(devyniasdešimt šeštasis) posėdis
1997
m. liepos 2 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS
PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Pradedame posėdį ir visus kviečiame į salę. Aš manau, kad tuoj mūsų padaugės.
LR savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektas Nr.P-570(2) (priėmimas)
Taigi 2-7a darbotvarkės klausimas. Aš sakau iš dieninės darbotvarkės, ne iš neeilinės. Man taip kol kas patogiau. Tai yra Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektas Nr.P-570(2). Priėmimas. Aš kviečiu pranešėją – poną Ž.Svetiką. Prašom į tribūną. Taip. Pristato, pasirodo, ponia E.Kunevičienė. Aš kviečiu į tribūną ponią E.Kunevičienę pateikti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą Nr.P-570(2). Tai yra priėmimas ir kviečiu pateikti ponią E.Kunevičienę.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Antrajam variantui gauta tiktai viena ponios R.Melnikienės pataisa. Aš kalbėjau su komisijos atstovu, kaip čia atsitiko, kad 16 straipsnyje buvo įrašyta, kad patvirtintos dotacijos sumos, nurodytos savivaldybėms, pervedamos kas ketvirtį lygiomis dalimis. Ponia R.Melnikienė siūlo kas mėnesį. Sakė, kad komisija irgi siūlė kas mėnesį. Bet paskui Finansų ministerija pasiūlė, kai teikė Vyriausybei, kas ketvirtį. Žinoma, Finansų ministerijai geriau turėti iždo sąskaitoje pinigus. Tai suprantama. Bet aš už tą ponios R.Melnikienės pataisą siūlyčiau balsuoti, nes aš pati irgi ne prieš. Daugiau pataisų nėra. Galėsime priiminėti pastraipsniui. O su ponu P.Papovu suderinom, kad jūs šiandien nepretenduosit į balsavimą. Mes paskui sutvarkysime su jumis tai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes pradedam priėmimą pastraipsniui. Taigi yra R.Melnikienės pataisa 16 straipsniui ir kitiems straipsniams pataisų…
E.J.KUNEVIČIENĖ. Antrajam variantui nėra.
PIRMININKAS. Antrajam variantui nėra. Aš matau pirmajam variantui čia…
E.J.KUNEVIČIENĖ. Pirmajam variantui buvo P.Papovo ir dar buvo R.Melnikienės.
PIRMININKAS. O kaip Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto didelė pataisa, kuri čia buvo. Į ją atsižvelgta?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Su Valdymo reformų ir savivaldybių komitetu viskas suderinta ir antrasis variantas parengtas mūsų bendras. Jų ir mūsų.
PIRMININKAS. Ačiū už informaciją.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Antrasis variantas todėl ir yra, kad yra suderintas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedam priėmimą pastraipsniui. Aš tiesiog vardysiu straipsnius… Ar P.Papovas… Aš paprašysiu P.Papovą pasakyti, dėl kurio straipsnio jis norėtų kalbėti.
P.PAPOVAS. Čia toliau, kai ateis eilė, aš pasakysiu.
PIRMININKAS. Gerai. Aš dar sykį įjungiu registraciją užsirašyti kalbėti. Dėl 1 straipsnio norėtų kas nors kalbėti? J.Listavičius?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne, čia nėra.
PIRMININKAS. Tada aš klausiu jūsų. Kas galite garsiai pasakykite, dėl kurio straipsnio norite kalbėti.
Savivaldybių biudžetų pajamos. Atsiprašau. 2 straipsnis. Kas nori kalbėti? Nėra. Taip pat galime priimti kaip ir 1 straipsnį.
3 straipsnį galim priimti.
4 straipsnį galim priimti.
5 straipsnį galim priimti.
6 straipsnį galim priimti.
7 straipsnį galim priimti.
8 straipsnį galim priimti. Ne. 8 straipsniui P.Papovas. Prašom dėl 8 straipsnio.
P.PAPOVAS. 8 straipsnio paskutiniam sakiniui yra mano pataisa, kuri siejasi su Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsniu, kuriame pasakyta, kad paskolos imamos arba teikiamos įstatymų nustatyta tvarka. O šiame įstatyme yra parašyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Čia yra skirtumai ir turėtų būti abiejuose įstatymuose vienodai.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš prašyčiau poną P.Papovą nesiūlyti balsuoti, nes tokio įstatymo kol kas nėra priimta. Savivaldybėms skolintis lėšas dar nėra tokio įstatymo ir projekto nėra. Todėl čia mes neturim teisės taip rašyti. Taip, neturim teisės.
P.PAPOVAS. Jau yra įrašyta.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne, nėra tokio įstatymo. Įstatymą reikia parengti, gali būti įrašyta baigiamosiose nuostatose, bet jokiu būdu ne čia. Nes tokio įstatymo nėra. O Vyriausybės nustatyta tvarka, kol bus parengtas toks įstatymas, tegul būna Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai tik įstatymą priimsim, pateiksim pataisą. Čia nieko baisaus neatsitiks. Juk negalim rašyti to, ko nėra. Nėra to įstatymo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, P.Papovas, aš suprantu, norėtų, kad būtų balsuojama dėl 8 straipsnio, taip?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Negalima pritarti.
PIRMININKAS. Prašom registruotis. (Balsas salėje) Jūsų pataisa yra kur nors? Yra pataisa…
E.J.KUNEVIČIENĖ. Pirmajam variantui.
PIRMININKAS. Tai mes ją galim svarstyti.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Galim, galim.
PIRMININKAS. Tada registruojamės ir svarstysime P.Papovo pataisą.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlau nepritarti. Nėra tokio įstatymo.
PIRMININKAS. Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų paremti P.Papovo pataisą? J.Valatka.
J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paremti šitą pataisą, nes kaip ne kaip savivalda yra savivalda ir ji turi būti vykdoma pagal įstatymus, o ne pagal Vyriausybės nutarimus. Aš remčiau šitą pataisą.
PIRMININKAS. Taigi pataisa yra, kad savivaldybės turi teisę imti paskolas. Turbūt taip turėtų būti tada, įstatymų nustatyta tvarka, taip?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Leiskite man dar vieną žodį pasakyti.
PIRMININKAS. Prašau.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Man gaila savivaldybių, kad paskui jūs patys jų neapginsit. Jeigu tik jūs šitaip įrašysit… (Balsai salėje) Patikėkite manimi, jeigu jūs šitaip parašysit, savivaldybės negaus jokių paskolų, kol nebus priimti tokie įstatymai, kad savivaldybės… Taip, kaip yra Valstybės skolų įstatymas, taip turės būti ir savivaldybės skolų įstatymas. Nekenkit savivaldybėms. Dabar yra parašyta Vyriausybės nustatyta tvarka ir yra geriau. Man gaila savivaldybių. Kad paskui nekaltintumėt manęs, kad aš jums nepasakiau.
PIRMININKAS. Ir S.Kaktys dėl pataisos. Prašom.
S.KAKTYS. Aš taip pat norėčiau nepalaikyti pono P.Papovo siūlomos pataisos, nes nėra nustatyta tokia tvarka, ir iš tikrųjų savivaldybėms bus problema…
E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia kitas reikalas.
S.KAKTYS. Kadangi jiems reikės ir šilumos ūkį pertvarkyti, ir kitas…
PIRMININKAS. Ponia Elvyra, palaukite, mes tuojau balsuosime.
S.KAKTYS. …spręsti. Taigi jos neturės galimybės dar šiais metais spręsti rūpimus klausimus. Aš palaikau pranešėją.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar sykį registruojamės. Registracija vyksta. Prašom registruotis. Vyksta registracija. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsuosime dėl P.Papovo pataisos 8 straipsniui. Kas už šią pataisą, spaus mygtuką „už”, kas prieš, tas – prieš. Iš viso balsavo 62: už pataisą – 21, prieš – 37, 4 susilaikė. Pataisa nepriimta. Galima kalbėti dėl viso 8 straipsnio? (Balsas salėje) Nebereikia, taip? Priimame. Priimame 8 straipsnį.
Dėl 9 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. R.Melnikienė. 9 straipsniui?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne, jūsų 16.
PIRMININKAS. 9 straipsniui. Prašom. R.Melnikienė, bet antrojo varianto mes turime tik 16 straipsniui pataisą.
R.MELNIKIENĖ. Aš įregistravau du atskirus teikimus. Viena yra 16 straipsniui, o kita – 9 ir 15.
PIRMININKAS. Atsiprašau, bet čia buvo pirmajam variantui. Mes tada dar ją svarstome.
R.MELNIKIENĖ. Aš vakar nebesuspėjau, nes posėdžiavome, perregistruoti.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom.
R.MELNIKIENĖ. Aš siūlyčiau neesminę, mano nuomone, pataisą. Kadangi 9 straipsnyje yra aptartos savivaldybių biudžeto skiriamos specialios tikslinės dotacijos, aš prašyčiau įrašyti vieną punktą, jog iššifruojant kitas tikslines lėšas iš valstybės biudžeto būtų įrašytas penktasis punktas „Asignavimai šeimynų (šeimyninių globos namų) finansavimui”. Šiuo metu šeimynos susiduria su labai didele finansavimo problema. Aš manau, kad šita pataisa yra visiškai tikslinga ir naudinga, atsižvelgiant į projekto struktūrą, ir kviesčiau ją paremti.
PIRMININKAS. Dėl šios pataisos P.Papovas. Dėl R.Melnikienės pataisos.
P.PAPOVAS. Aš paremčiau šią pataisą, kadangi iš tikrųjų pagal savivaldybių biudžeto metodiką nustatant procentinę dalį, 30, sakykim, ar daugiau procentų, vis tiek lėšų nepakaks šioms išlaidoms. Pritariu.
PIRMININKAS. Ir J.Listavičius dėl šios pataisos.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš galvoju, kad mes per daug smulkinamės. Čia jau kitas dalykas, kad, sakykim, naudoja ne pagal tikslinę paskirtį, bet jeigu mes pradėsime smulkintis, tai tada bus daug tokių atvejų, dar jų iškils, ir mes niekada jų nepatenkinsime. Yra Biudžeto sandaros įstatymas, Administracinės teisės įstatymas, Administravimo įstatymas, man atrodo, ten visiškai aiškiai parašyta, kad tokios lėšos turi būti naudojamos pagal tikslinę paskirtį, o kitu atveju jos yra išieškomos į biudžetą, todėl aš esu prieš šitą siūlymą.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Jeigu galima, dabar aš kalbėsiu. Negalima pritarti šitai pataisai, nes irgi būtų klaidinama. Jeigu ta pataisa būtų įrašyta, tai kitos tikslinės dotacijos prarastų prasmę. Tada būtų tik ta vienintelė rūšis, nes tik ji nurodyta, todėl yra kitos tikslinės. Jos gali būti ne tik šeimynoms išlaikyti, reikės ir kompensacijoms už žemę mokėti, reikės ir skoloms grąžinti už statomus gamtos apsaugos objektus – bus daug funkcijų, kai valstybė paves savivaldybėms ir turės numatyti tikslines dotacijas. Ten gali būti 10 ir 20. Jeigu dabar prašome 1, mes sudarysime sąlygas Vyriausybei neteikti daugiau jokio, tik vieną. Sakys, įstatyme numatėte, ir užtenka. Pamėginkite taip padaryti. Aš siūlyčiau nekenkti. Tegul būna kitos tikslinės dotacijos, o svarstydami valstybės biudžetą mes galėsime svarstyti ir ponios R.Melnikienės, ir kitus pasiūlymus, bet dabar iš karto negalime eiti į biudžeto išlaidas arba asignavimo detales, nes čia yra kitos tikslinės dotacijos. O čia yra tik viena rūšis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar sykį registruojamės ir balsuosime dėl R.Melnikienės pataisos 9 straipsniui.
Iš viso užsiregistravo 78 Seimo nariai. Kas už tai, kad R.Melnikienės pataisa būtų priimta, spaudžia mygtuką „už”. Prašom balsuoti.
Iš viso balsavo 68: už pataisą – 24, prieš – 36, susilaikė 8. Taigi pataisai nepritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, replika. Prašom. R.Melnikienė.
R.MELNIKIENĖ. Aš norėčiau repliką po balsavimo. Pažiūrėkime, 9 straipsnyje yra išvardytos kelios konkrečios tikslinės dotacijos, ir šitas mano pasiūlymas tikrai neiškrito iš konteksto.
PIRMININKAS. 10 straipsnis. Ar yra norinčių ką nors pasiūlyti 10 straipsniui? Galime priimti? Galime priimti. Ačiū. D.Aleksiūnienė norėtų… Ne. Jos nėra. 10 straipsnį priimam.
11 straipsnis. Yra norinčių kalbėti? P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Mes kalbėjome su pranešėja. Paskutiniame sakinyje yra redakcinio pobūdžio… yra didinamos skaičiuotinomis įmokomis.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Sutinku, kad redaguojant tai įrašytų. Mes, kai svarstėme, irgi prašėme tai įrašyti, bet darant redakciją neįrašė.
PIRMININKAS. Pataisa priimama. Norinčių, kad būtų balsuojama, nėra. Taigi straipsnį priimame.
12 straipsnis. Yra norinčių kalbėti dėl 12 straipsnio? 12 straipsniui nėra pataisų. Priimam.
13 straipsniui pataisų nėra. Galime priimti? Priimam.
14 straipsniui pataisų nėra. Galime priimti? Priimam.
E.J.KUNEVIČIENĖ. 15 straipsniui yra ponios R.Melnikienės pataisa. Tą vietą, kurioje rašoma, jog nustatytam trejų metų laikotarpiui patvirtina šiuos rodiklius, ponia R.Melnikienė siūlo susieti su rinkimų laikotarpiu arba kadencija. Bet kadencija keičiasi, iki šiol buvo 2 metai, dabar padarė 3, o jeigu padarys 4, tai mes taip biudžetą ir kaitaliosime. Niekad nebūna valstybės biudžetas susietas su rinkimais, kadencija. Čia yra valstybės ir savivaldybių reikalai, o ne vien tik politiniai arba kadencijų. Nesvarbu, kad jūs keičiatės pusei metų likus, kodėl jūs turite sąlygoti kitos kadencijos nariams arba kitiems. Yra normali biudžeto tvarka. Ji niekada nebūna susijusi su kadencijomis. Su kadencijomis susijusios tik programos, kurias prisiima vykdyti, ir savivaldybių dauguma turi prisiimti. Ne čia turi būti kadencija, o kadencijos programinis finansavimas, todėl čia negalima pritarti poniai R.Melnikienei.
PIRMININKAS. Ir R.Melnikienė. Prašom.
R.MELNIKIENĖ. Aš prašyčiau pirmiausia leisti pateikti pataisą, o tik paskui argumentuoti prieš. Aš noriu pasakyti, kad savo šitą pataisą aš atsiimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Taigi jus įtikino, ir pataisos nėra. 15 straipsniui… (Balsas salėje) Prašom. P.Papovas teikia savo pataisą 15 straipsniui. (Balsai salėje) P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Aš siūlau papildyti 15 straipsnį, kadangi šiame straipsnyje pagrindinės savivaldybių biudžeto formavimo nuostatos, kurios pagrįstos pastovumu, kad savivaldybės galėtų planuoti ir didinti savo pajamas per trejų metų laikotarpį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia ne kiemas ir ne laukas, prašyčiau elgtis ramiau!
P.PAPOVAS. Kadangi šiame straipsnyje yra kalbama apie pajamų apimtį, o pajamų, gerbiamieji, apimtis…
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai P.Papovas negali kalbėti dėl jūsų triukšmo!
P.PAPOVAS. … vis dėlto priklauso nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio procento. 16 straipsnyje yra parašyta, kad procentinė dalis nustatoma kiekvienais metais, o aš siūlau, kad fizinių asmenų pajamų mokesčių procentinė dalis būtų nustatyta trejiems metams, kad savivaldybė žinotų, kokios bus pajamos ir galėtų daryti įtaką fizinių asmenų mokesčių didinimui. Aš manau, nuostata yra priimtina, nes iš esmės ji lemia pajamų reikalus savivaldybėse. Tai dėl 8 punkto, o dėl 9 aš dar kalbėsiu.
PIRMININKAS. Prašom, jūs galite kalbėti. J.Listavičius dėl 8 punkto.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pačioje pirmojoje pastraipoje ir parašyta, kad nustatytam trejų metų laikotarpiui patvirtina šiuos rodiklius. Jeigu pratęstume tą mintį, kad kadencijai, tai kai buvo svarstyta Biudžeto ir finansų komitete, buvo kalbama apie slenkantį grafiką. Vadinasi, neužbaigia kažkur vienas du trys, bet tai turėtų būti prognozuojama. Todėl, aš nežinau, ar reikia dar ką nors papildyti. Aš nebūsiu už.
PIRMININKAS. Darbo grupės vadovas ponas Ž.Svetikas.
Ž.SVETIKAS. Aš norėčiau gerbiamąjį P.Papovą truputį papildyti. Jeigu jis būtų geriau įsigilinęs, tai matytų, kad yra ir išlyginimo koeficientai, kurie yra patvirtinami iš karto ir nulemia šituos procentus. O kur tvirtinama metams, tai yra Mokesčių inspekcijai, kuri galėtų konkrečiai pervesti pinigus.
PIRMININKAS. S.Kaktys.
S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pritarti gerbiamojo P.Papovo teikiamai pataisai, nes konkrečiame darbe susidūriau su tokia situacija, kai savivaldybė, planuodama arba darydama įtaką savo biudžetui, gali labai daug padaryti. Jeigu ji daro įtaką nedarbui, didina darbo vietų skaičių, ir iš to paskui susidaro fizinių asmenų pajamų mokestis, ji yra suinteresuota ir gali pati sau… Kadangi jos biudžetas daugiausia formuojamas iš fizinių asmenų pajamų mokesčio, tai ji gali daryti įtaką biudžeto dydžiui. Pavyzdžiui, Mažeikių savivaldybei kiekvienais metais buvo mažinamas fizinių asmenų pajamų mokestis, nes šito mokesčio kontingentą nustatydavo vis didesnį ir didesnį, o atskaitymo procentą visą laiką mažindavo. Taigi mes susidūrėm su šita problema ir aš manau, kad yra logiška. Savivaldybė tada stengsis ir dėl smulkaus verslo ir rengs vidutinio verslo programas, ir darys viską, kad tik didintų fizinių asmenų pajamų mokesčio dydį.
PIRMININKAS. Ir pranešėja. Prašom.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Man tenka apgailestauti, kad čia orientuojamasi į tai, kas buvo, o nežiūrima, kaip parengta ta metodika. Žiūrėkite į atskirus straipsnius. Jokiu būdu tai, ką siūlo ponas P.Papovas, netinka 15 straipsniui, nes čia pasakyta, kad tas išlyginimas nustatomas trejiems metams. Dabar pažiūrėkite į dar vieną straipsnį, į 3 straipsnį. Jame pasakyta, kad savivaldybių biudžetams prilyginamas visas fizinių asmenų pajamų mokestis atėmus draudimo įmokas, sveikatos draudimo įmokas. Ir tik trejiems metams nustatytas išlyginimas, kuris numatytas 15 straipsnyje, turės įtakos. O šiaip priskiriamas visas fizinių asmenų pajamų mokestis, likęs po atskaitymų sveikatos draudimui. Todėl siūlyčiau, kad jūs nepretenduotumėt net balsuoti, nes visai netinka. Ir taip tas išlyginimas nustatomas trejiems metams. Jūs paskaitykite, 15 straipsnio pirmojoje dalyje parašyta „trejų metų laikotarpiui patvirtina šiuos rodiklius”. Patvirtinama trejiems metams. O 3 straipsnyje parašyta, kad lieka visas, o paskui išlyginant atitinkamą dalį atima. Bet tam išlyginimui nustatyti procentai turi būti trejiems metams pagal 15 straipsnį. Todėl šito, ką jūs kalbate, nereikia ir šitam straipsniui netinka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia netinka.
PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime dėl P.Papovo pataisos papildyti 15 straipsnį 8 dalimi. Prašom registruotis. Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Balsuojame dėl P.Papovo pataisos papildyti 15 straipsnį 8 dalimi. Kas už šią pataisą, prašom balsuoti už, kas prieš, tas paspaudžia mygtuką „prieš”.
Balsavo 55 Seimo nariai. Už – 13, prieš – 35, susilaikė 7. Pataisa nepriimta. Ir dar viena P.Papovo pataisa papildyti 9 dalimi.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia tas pats, tam pačiam 15 straipsniui.
PIRMININKAS. Taip, bet mes svarstėme tik vieną dalį.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Ir tas, ir tas netinka.
PIRMININKAS. P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo tikslas – kiek galima daugiau nustatyti savivaldybėms nuolatinių rodiklių. Tie rodikliai, kurie yra išvardyti, t.y. bendros išlaidos, bendras biudžetas, nustatomas procentine sudėtimi, viskas suprantama. Bet štai valstybinių investicijų programa yra tvirtinama tvirtinant biudžetą kiekvienais metais. Savivaldybėms būtų kur kas geriau, jeigu Seimas, žinoma, Vyriausybės teikimu patvirtintų investicijų programą trejiems metams. Kiekviena savivaldybė žinotų, kokios bus investicijos trejų metų laikotarpiu. Žinoma, nuo to priklausytų ir dotacijos. Šio įstatymo esmė – savivaldybių rodiklių žinojimas ir įtaka savivaldybių veiklai. Aš kviesčiau pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ir dėl pataisos. Palaukite, ponia Kunevičiene. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Registruosimės vėliau, prašom nešaukti taip garsiai. Kas nori? Niekas nenori. S.Kaktys dėl pataisos.
S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš nesutikčiau su šita siūloma pataisa, nes jeigu savivaldybė neprasimušė ir negavo, nepateko į investicijų programą, vadinasi, ji nepaklius visus trejus metus, nes labai sunku pereiti tais koridoriais ir gauti tą paramą. Be to, vienų metų biudžetas nelygus kitų metų biudžetui.
PIRMININKAS. Ir Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, aš manau, kad tikrai reikėtų pritarti šiam siūlymui. Mano supratimu, jis padėtų gerinti savivaldybių darbą. Ir antras svarbus argumentas yra tas, kad tai maždaug atitiktų strateginio planavimo idėją, kurią neseniai Seime išdėstė krikščionys demokratai su kolega F.Palubinsku priešakyje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Kol užsiregistruosim, pranešėjos nuomonė.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Nors ir labai gerbiu poną Č.Juršėną, jis žino šitai, bet niekaip negaliu jam pritarti, nes kalbama ne apie tą klausimą. Čia kalbama apie išlyginimą ir nurodoma, kokie rodikliai apima išlyginimo klausimą. Pasižiūrėkite į 15 straipsnį – nustatyti išlyginimo laipsnį. O jeigu bus valstybinės investicijos, jos eis pagal valstybines programas. Išlyginimo laipsniui jos negali turėti įtakos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom nediskutuoti salėje garsiai šaukiant. Aš turėsiu barti A.Vidžiūną, kam jis pakvietė vakarienės, nes, atrodo, po vakarienės per daug emocijų.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Balsuosime dėl P.Papovo pasiūlymo papildyti 15 straipsnį 9 dalimi. Kas už šį siūlymą, prašom balsuoti.
Balsavo 60 Seimo narių. Už – 21, prieš – 35, 4 susilaikė. Pataisai nepritarta.
Ar yra norinčių kalbėti dėl 15 straipsnio? Nėra. Priimam.
Dėl 16 straipsnio yra R.Melnikienės pataisa ir pranešėja, kaip aš suprantu, ją priima, taip?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Priima.
PIRMININKAS. Taigi pataisa dėl 16 straipsnio priimta.
17 straipsnis.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Viskas gerai.
PIRMININKAS. Dabar ne registracija, dabar… Gerai, 17 straipsnis, prašom.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Viskas gerai.
PIRMININKAS. Priimam 18 straipsnį.
Dėkojam pranešėjui. Dabar dėl viso įstatymo norinčių kalbėti… Pirmasis užsirašęs… Prašom. P.Papovas. Kalbėkit.
P.PAPOVAS. Nepaisant to, kad mano pasiūlymai nebuvo priimti, šis įstatymas reikalingas ir jis turi tam tikrą progresą, lyginant su laikinąja metodika, nes įrašyta 3 metų savivaldybių rodiklių sistema, nors ta sistema yra nepakankama. Procentinė dalis savivaldybių biudžeto nuo viso nacionalinio biudžeto yra gerai, bet tos iniciatyvos ir savivaldybių skatinimo, kad jos rūpintųsi, jog daugiau pajamų būtų, – šito mechanizmo vis dėlto šiame įstatyme nėra. Aš bandžiau pasiūlyti, kad nors dėl fizinių asmenų pajamų būtų nustatytas aiškus procentas 3 metams, tačiau tai buvo nepriimta. Siūliau, kad nors būtų nustatytos ir žinomos 3 metų kapitalo investicijos savivaldybėms, bet nebuvo priimta. Bet vis dėlto, nepaisant to, tai šiek tiek progresyvesnė metodika, ir aš siūlau šį įstatymą priimti.
PIRMININKAS. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas buvo svarstomas Biudžeto ir finansų komitete. Čia tikrai yra pažangesnė metodika, nes skirtas 3 metų laikotarpis, nors čia kalbėjo apie tai, kad iniciatyva žlugdoma. Tačiau priėmimo metu buvo kalbama, kad sudarytos sąlygos gauti daugiau darbo užmokesčio ir turėti didesnes atsiskaitymų sumas. Susieti šitą biudžetą su investicijomis nėra jokios prasmės, nes čia taip pat buvo sakyta, kad jeigu būsim įrašyti, sakykim, į investicijų programą, tai gal nepriima ir ilgesniam laikui gausim investicijų, todėl, matyt, to nereikėtų daryti ir čia ne tas ryšys su investicijomis. Todėl aš pritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, nors čia mes šiandien ir labai pavargę, bet priiminėjam vieną iš svarbiausių šios sesijos įstatymų. Akivaizdu, kad savivaldybių egzistavimas buvo glaudžiai susijęs pastaruosius septynerius metus su visišku negalėjimu projektuoti stabilių įplaukų šaltinių, su neturėjimu stabilių mokesčių ir priklausymu nuo Seimo laikinai suformuojamų dotacijų ir atskaitymų normatyvų taisyklių. Taigi dabar mes pirmą kartą žengiame rimtą žingsnį ir iš tikro sukuriame savivaldybėms finansavimo taisykles įstatymu, kuris veiks ilgai ir pastoviai. Akivaizdu, kad dabar jį bus galima tobulinti atsižvelgiant į tai, kaip pasiteisins gyvenimo praktikoje. Aišku, kad P.Papovo pastebėjimai dėl to, kad buvo neįtrauktos valstybinės investicinės programos… Yra labai blogai, kad Seimas nepriėmė jų. Tam buvo galima pritarti. Prie išlyginimo mechanizmo dar reikės daug padirbėti, nes nėra stipri normatyvinė bazė, pagal kurią teks skaičiuoti. Ir Vyriausybei kaip tik reikės parengti normatyvinę bazę iki rudens. Bet tai, sakau, labai rimtas įstatymas. Socialdemokratai labai jam pritaria, nes mes galime pasidžiaugti, kad didelė dalis mūsų pateikto alternatyvaus projekto nuostatų šiame įstatyme yra.
PIRMININKAS. S.Kaktys.
S.KAKTYS. Aš taip pat norėčiau pritarti teikiamam įstatymui, nes jis didina savivaldos, savivaldybių savarankiškumą, nustato aiškias savivaldybių biudžetų pajamas, ypač mokestines pajamas. Tai savivaldybėms yra gera naujiena ir aš palaikau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo. Registracija vyksta, prašom registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo priėmimo.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti, dar nepradėjom balsuoti. Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 70.
PIRMININKAS. Už – 71. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Balsavus už 71 Seimo nariui Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas vienbalsiai yra priimtas.
Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 4, 12, 28, 33 straipsnio pakeitimo ir papildymo 281 bei 282 straipsniais įstatymo projektas Nr.P-571(2) (priėmimas)
Ir du lydintys įstatymai. Pirmasis – Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 4, 12, 28, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 281 bei 282 straipsniais. Taigi, gerbiamoji pranešėja, ar yra gauta kokių nors pasiūlymų?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Antrasis variantas suderintas su tuo, į ką buvo atsižvelgta po bendro Biudžeto ir finansų komiteto ir Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto posėdžio, ir kitų jokių pastabų negauta. Viskas suredaguota. Čia susiję su mokesčiais, kad pelno mokestis nebeimamas į savivaldybių biudžetą, o į valstybės biudžetą nebeimamas fizinių asmenų mokestis. Tai tas iš esmės yra šiuose pakeitimuose.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame įstatymo priėmimą. Ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? Norinčių kalbėti nėra. Bet dėl viso ko… Nėra norinčių kalbėti. Taigi galim kalbėti dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Kas norėtų kalbėti? Nėra norinčių. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojam dėl Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 4, 12, 28, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 281 bei 282 straipsniais. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 70.
PIRMININKAS. Už – 71. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Balsavus už 71 Seimo nariui Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo tam tikrais straipsniais įstatymas vienbalsiai yra priimtas.
LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-572(2) (priėmimas)
Ir paskutinis įstatymas – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Kadangi į savivaldybių biudžetų pajamas neįskaitomas juridinių asmenų pelno mokestis, tai Pelno mokesčio įstatyme reikia pakeisti, kur buvo leidimas savivaldybėms savo sąskaita atleisti nuo to mokesčio. Dabar jau nebesuteikiama tokia teisė. Tai čia tiktai atsispindi anksčiau priimto įstatymo rezultatas. Pataisų nėra, pasiūlymų nėra. Prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? S.Kaktys nenori kalbėti, taip? Dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti? Yra siūlymas balsuoti dėl viso įstatymo. Taigi balsuojame dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo. Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 73.
PIRMININKAS. Už – 74. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Balsavus už 74 Seimo nariams Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, turiu pranešti jums džiugią žinią. Turiu laišką iš profesoriaus V.Landsbergio. Teikiama svarstyti ypatingos skubos tvarka įstatymo projektus. Pirmiausia Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto pavadinimo ir statuto teksto pakeitimo” projektą. Registracijos Nr.P-538(3). (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, aš galiu paprašyti valdybos narių, esančių čia, salėje, A.Vidžiūno, J.Razmos ir aš pats pritariu... (Balsas salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, galima daryti, ką norime, bet vis dėlto aš siūlau… (Balsai salėje) Gerai. Atidedame. Prašom nusiraminti, kaip nors susitarsime. Gerai. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, vis dėlto aš siūlau elgtis rimčiau.
Tokiu atveju sprendžiame toliau mūsų darbotvarkės klausimus ir prašau svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo” projektą. Kas norėtų kalbėti? Ar yra užsirašiusių kalbėti? Gerbiamieji Seimo nariai, norintys kalbėti diskusijoje nebuvo užsirašę iš anksto. Ar galėtų tokiu atveju kalbėti ponas Ž.Jackūnas ar ponas R.Batūra? Ponas R.Batūra tars baigiamąjį žodį. Prašom.
R.BATŪRA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seime! Labai ačiū, kad didelių diskusijų nekilo, manau, kad Seimas turi galimybę Valstybės dienos išvakarėse priimti labai reikšmingą istorinį nutarimą „Dėl Vilniaus pilių rezervato”. Manau, kad tai būtų kartu ir didelė įžanga į Lietuvos tūkstantmečio konkretų minėjimą. Svarbiausia, kaip žinome, nuostata nuo rugpjūčio 1 dienos įsteigti Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą, kuriam visos instancijos, Seimo komitetai pritaria. Yra mažas niuansas tik dėl ribų. Yra vienas siūlymas, kad departamentas nedalyvautų, kitas – kad dalyvautų. Manau, čia turbūt reikėtų, kad Kultūros paveldo departamentas dalyvautų drauge su Vilniaus pilių taryba ir meru, kaip yra siūlyta Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto. Aš norėčiau padėkoti ir prašyčiau balsuoti už tą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi turime apsispręsti dėl to, ar pritariame po svarstymo. Prašom registruotis.
Iš viso užsiregistravo 83 Seimo nariai. Taigi ar pritariame po svarstymo šiam nutarimui? Yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. J.Olekas.
J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes galėtume bendru sutarimu pritarti tokiam pateikimui, nes, kaip minėjo pranešėjas, iš tikrųjų priimtume tam tikra prasme istorinį mūsų sprendimą. Aš siūlyčiau visiems bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra daugiau norinčių kalbėti? E.Zingeris. Prašom.
E.ZINGERIS. Aš siūlyčiau pritarti, nes šis įstatymas ir taip yra pavėluotas.
PIRMININKAS. J.Šimėnas taip pat nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom.
J.ŠIMĖNAS. Pranešėjas sakė, kad yra du variantai, kaip nustatomos rezervato ribos, todėl reikia išklausyti, kokį variantą pasirenka pranešėjas. Ar tą, kurį teikia Seimo komitetas, ar tą, kurį rekomenduoja pagal Saugomų teritorijų įstatymą Juridinis skyrius, kur parašyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija. Tada būtų galima apsispręsti dėl balsavimo.
PIRMININKAS. M.Briedis dar nori. Prašom.
M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos, kadangi labai skauda širdį dėl mūsų paveldo ir Vilniaus kultūrinių vertybių, kurias mes dabar turėtume labai gražiai apsaugoti, aš norėčiau paaiškinti vis dėlto tai, kas buvo teikta Juridinio skyriaus išvadose, būtent tai apie tą kalbama projekte, kuriam pritaria komitetas. Kompetenciją saugoti kultūros vertybes ir nustatyti rezervato ribas Vyriausybė suteikė Kultūros apsaugos departamentui. Aš manau, kad čia jokių problemų nėra, ir kviečiu gerbiamuosius kolegas vieningai palaikyti šitą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra daugiau norinčių kalbėti? Daugiau nėra. (Balsai salėje) Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų mes jau kalbėjome. Registruojamės. Iš anksto norinčių kalbėti nebuvo, čia buvo kalbama dėl balsavimo motyvų. Dėl balsavimo motyvų kalbėjo 4 Seimo nariai. Prašom įsiklausyti, kas buvo paskelbta.
Mes dabar sprendžiame, ar pritariame po svarstymo. Iš viso užsiregistravo 83 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, ar pritariame po svarstymo? Prašom balsuoti. Seimo narius, kurie nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo, jeigu mes pritarsime ypatingai skubai, kurią irgi teikia Seimo Pirmininkas… Visi pritaria po svarstymo.
Gerbiamieji Seimo nariai, susilaikė tik vienas Seimo narys, už – 73. Taigi po svarstymo pritarta.
Seimo Pirmininkas taip pat siūlo šiandien priimti šitą įstatymą. Ar galime bendru sutarimu priimti šį nutarimą? Galime. Šiuo atveju pritariate. Taigi aš kviečiu poną Ž.Jackūną į tribūną. Ar poną R.Batūrą? Aš atsiprašau. (Balsas salėje) Poną R.Batūrą kviečiame į tribūną.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo” projektas Nr.P-213(5) (svarstymas ir priėmimas)
Pradedame nutarimo projekto Nr.213(5) priėmimą. Priėmimas pastraipsniui. Dėl preambulės ar yra pataisų? Yra viena L.Sabučio pataisa. Aš tikiuosi, kad jo pataisai kas nors atstovaus. Ar galime priimti preambulę? P.Papovas dėl preambulės? Ne. Taigi priimame.
1 straipsnį galime priimti? Priimame. Ir 2 straipsniui yra L.Sabučio pataisa. Kas jai atstovauja? S.Kaktys? Abudu. Gerai. S.Kaktys.
S.KAKTYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau išsakyti Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto nuomonę. Manau, kad Kultūros ministerija ir Kultūros vertybių apsaugos departamentas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ir komitetas mano, kad vis dėlto nutarimą dėl valstybinio kultūrinio rezervato ribų ir nuostatų galėtų teikti Vilniaus pilių mokslinė taryba (jinai yra garbi institucija), taip pat Vilniaus miesto meras, kuris taip pat turi savo savivaldybės teritorijoje tam tikrus įgaliojimus, ir jų visiškai nereikia mažinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, P.Papovas dėl šios pataisos.
P.PAPOVAS. Aš taip pat pritariu komiteto siūlytai redakcijai, nes iš tikrųjų kam reikalinga trečia institucija. Trečia institucija dar turi derinti su taryba, su Vilniaus miesto savivaldybe, kai iš karto taryba su Vilniaus miesto savivaldybe gali pateikti. O svarstant Vyriausybėje dėl to, kad departamentas priklauso Kultūros ministerijai, ministras visiškai gali atstovauti departamento reikalams. Čia problemos nėra, nes šių dviejų suinteresuotų institucijų siūlymai yra teikiami Vyriausybei, o trečiai institucijai atstovauja ministras. Ar ministras blogiau negu departamento direktorius atstovauja Vyriausybėje? Aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų prieštarauti šiai pataisai? J.Olekas ar ponas Ž.Jackūnas? Dabar kalbame dėl pataisos. Taigi ponas Ž.Jackūnas yra pasiruošęs prieštarauti. Prašom. Ponas Ž.Jackūnas.
Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai noriu pasakyti, kad Saugomų teritorijų įstatymas reikalauja, kad tokių rezervatų teritorijos būtų nustatomos Vyriausybės įgaliotos kompetentingos institucijos teikimu. Šiuo atveju tokia institucija yra Kultūros departamentas. Todėl teisinės kultūros požiūriu būtų kur kas tikslingiau palikti tą formuluotę, kuri buvo pasiūlyta komiteto.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės. Balsuosime dėl pataisos, kurią pristatė S.Kaktys ir kuri buvo parengta Savivaldybių komiteto.
R.BATŪRA. Mes pritariam tai krypčiai, tegul bus pabrėžta stipriau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo komitetas siūlo šios pataisos nepriimti.
R.BATŪRA. Visos ne, be pataisos, kaip Švietimo komitetas pasiūlė.
PIRMININKAS. Aš nesuteikiau žodžio pranešėjui. Prašom, pranešėjau, dėl tos pataisos, kuri buvo pristatyta. Jūsų nuomonė, jos nepriimat?
R.BATŪRA. Nereikėtų.
PIRMININKAS. Jos nereikia. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsuojame dėl pataisos, kurią teikia Savivaldybių komitetas. Kas už šią pataisą, prašom balsuoti.
Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 27, prieš – 47, susilaikė 10. Pataisa nepriimta.
Dabar galim kalbėti dėl viso 2 straipsnio. Visi priima 2 straipsnį, taigi straipsnis priimtas.
Gerbiamieji kolegos, dabar galima kalbėti dėl viso nutarimo. M.Briedis.
M.BRIEDIS. Ačiū gerbiamiesiems kolegoms, kad palaikėte mūsų komiteto sprendimą, nes sprendimas yra tikslus, nesikertantis su Konstitucija bei Savivaldybės komitetu ir Kultūros vertybių apsaugos departamento kompetencija. Siūlau pritarti mūsų teikiamam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. R.Zuoza.
R.ZUOZA. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų po svarstymo buvo vieningai pritarta šiam sprendimui, tačiau man buvo kilę abejonių dėl kai kurios ūkinės veiklos tame rezervate. Aišku, kad šito rezervato teritoriją bus galima atkurti, tas sunaikintas vertybes ir statyti rezervato uždaviniams įgyvendinti būtinus statinius. Manau, tai leis racionaliai įvykdyti tiriamuosius ir tvarkymo darbus. Manau, kad šiam įstatymo projektui verta pritarti ir draugiškai priimti.
PIRMININKAS. Ar daugiau yra norinčių? V.Einoris. Gal visi sutariam?
V.EINORIS. Kadangi Seimo narys M.Briedis sako, kad sprendimas labai tikslus, tai man lieka tik pritarti.
PIRMININKAS. J.Olekas.
J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes šitam projektui pritarsim. Galbūt rezervato terminas mums šiek tiek rėžia ausį ir gal galėtume vadinti valstybinio kultūrinio parko steigimu ir pan. Bet čia turbūt buvo Švietimo ir kultūros komiteto toks apsisprendimas. Be abejo, man šiek tiek gaila, kad mes nepriėmėm 2 straipsnio pataisos, kuri galbūt decentralizavo šito parko, rezervato – jūs vadinat, steigimo nuostatus ir buvo siūloma patikėti Vilniaus pilių moksline taryba, Vilniaus meru. Aš manau, kad šiuo metu, turint problemų su kultūros ministru, gal būtų tinkamas pasiūlymas tą dalyką priimti. Iš esmės aš pritarčiau to įstatymo priėmimui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Ar dar Č.Juršėnas norėjo kalbėti? Keturi kalbėjo už ir jūs galite kalbėti tik prieš. Kalbėsite prieš? (Balsai salėje) Ne, gerbiamieji Seimo nariai, gal nejuokaukim, nes laikas tikrai vėlyvas. Jūs galite tik prieštarauti. Prašom, prieštaraukite.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tikrai turiu prieštarauti, nes įstatymas neblogas, o gerbiamasis J.Olekas kalba apie tai, kad S.Šaltenis blogas. Nei šis, nei tas. Abu nesusiję dalykai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai džiugu klausytis humoro jausmą turinčių Seimo narių. Registruojamės.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo”. Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 76.
PIRMININKAS. Už – 77. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė vienas.
PIRMININKAS. Susilaikė vienas, taip?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip.
PIRMININKAS. Taigi už balsavus 77, nė vienam nebalsavus prieš, vienam susilaikius Seimo nutarimas „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo” yra priimtas.
R.BATŪRA. Labai ačiū. Aš gerbiamojo N.Kitkausko, savo vardu ir kitų pilių tyrinėtojų vardu kviesčiau Seimo narius į ekskursiją susipažinti su rezervato žymiausiais paminklais. Gal rudenį, po atostogų. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau šiek tiek nusiraminti, elgtis ramiau, neįsiaudrinkim į vakaro gilumą. Aš, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pasiūlyti dabar daryti 5 minučių pertrauką ir pakviesti Seniūnų sueigos narius pasitarti dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto pavadinimo”. Prašom, jeigu galim, toli neikim, susirinkim čia. Ne, 5 minutėm čia, prie tribūnos.
Pertrauka
PIRMININKAS. Mes baigėm savo pasitarimą. Kadangi yra manančių, kad tos formalios kliūtys, kad mes šiandien to, kas buvo įrašyta į dienos darbotvarkę, neįrašėm vėliau į neeilinio posėdžio darbotvarkę ir pavėlavom tą klausimą priimti eilinėje darbotvarkėje 15 minučių, kadangi iškelta tokia problema, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien šitas klausimas nesvarstomas. Matyt, kad rytoj iš ryto bus sušauktas dar vienas neeilinis posėdis ir jame bus priimtas sprendimas dėl šio klausimo.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes tęsiame posėdį toliau. Jeigu formalumai Seimo nariams yra svarbiau už klausimo esmės sprendimą, tai mes tada svarstome kitus dalykus.
2-8 darbotvarkės klausimas – Lietuvos banko… Prašom, taip.
Č.JURŠĖNAS. Mielasis kolega, kalbama apie esminį dalyką. Jeigu čia būtų koks nors nesvarbus Seimo vidinis klausimas, tai būtų galima nežiūrėti kai kurių formalumų. Juo labiau ir Statute yra nustatyta tokia norma: šiaip Seimo statuto pažeidimai ir šiurkštūs Seimo statuto pažeidimai, kuriuos nustačius reikia grįžti atgal arba panaikinti ankstesnį sprendimą. Šiuo atveju mes sprendžiam labai rimtą teisinį klausimą iš esmės. Jeigu teisinį klausimą spręsdami mes nežiūrim formalumų, tai, dovanokit, dalykas čia ne toks paprastas ir menkas. Čia yra reikalo esmė. Bet jūs, gerbiamasis Andriau Kubiliau, esate daugumos lyderis ir jūs galite spręsti ar taip, ar kitaip. Bet kokie pažeidimai padaryti, jie padaryti. Jūsų valia padaryti tų pažeidimų daugiau atseit švento reikalo vardan ar padaryti mažiau tų pažeidimų. Jūs pasirinkote kelią padaryti mažiau pažeidimų, bet nereikia kaltinti opozicijos, kad mes žiūrime formalių dalykų. Teisės kūrimas ir yra formalūs dalykai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes visi esame Seimo nariai ir aš prašiau susirinkti ir pasitarti. Mes pasitarėm, jūs su tuo nesutinkat, tai mes daugiau neturim ką kalbėti. Dirbam toliau su tais klausimais, dėl kurių yra sutarta.
Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir 431 straipsnio 3 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.P-568 (priėmimas)
Dabar 2-8 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies ir 431 straipsnio trečiosios dalies papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-568. Priėmimas. E.Kunevičienė.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Nei pataisų, nei pasiūlymų nėra. Kaip buvo pirmasis variantas, taip ir liko. Buvo Juridinio skyriaus ne tai kad nesutikimas, bet kai kurie tobulesni pasakymai.
Sutarėm, kad nieko baisaus, jeigu liks taip, kaip yra dabar įforminta. Todėl prašyčiau… Čia ryšium su tuo, kad buvo priimti Komercinio banko įstatymo pakeitimai, kuriais buvo sugriežtinta Lietuvos banko atsakomybė už komercinių bankų priežiūrą.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, pasiūlymų ir pataisų nėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl kai kurių straipsnių ar dėl viso įstatymo? Dėl viso, taip? J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų įstatymo projektas susideda iš dviejų straipsnių. Kaip jau buvo minėta, priėmus Komercinio banko kai kurių straipsnių pakeitimus, iškilo būtinumas pataisyti ir šitą įstatymą. Čia sustiprinta Lietuvos banko atsakomybė kilus komercinių bankų bankrotui, kad komercinio banko tarybos įgaliojimus perima Lietuvos bankas, taip pat greta banko administratoriaus suteikta galimybė priimti ir administratoriaus padėjėjus. Pritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Siūlyčiau priimti, nes šito patikslinimo nebuvimas trukdo darbui, ir tai labai aiškiai matyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registruojamės.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Balsuojame dėl Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies ir dėl 431 straipsnio trečiosios dalies papildymo įstatymo priėmimo. Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 53.
PIRMININKAS. Už – 54. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, už balsavus 54 ir dviem susilaikius Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies ir 431 straipsnio trečiosios dalies papildymo įstatymas priimtas.
Lietuvos Respublikos neapmuitinamų parduotuvių įstatymo 2, 3, 4, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-466 (2) (priėmimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, toliau – Lietuvos Respublikos neapmuitinamų parduotuvių įstatymo 2, 3, 4, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-466(2), priėmimas. Pranešėja – E.Kunevičienė.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Antrasis variantas suderintas su pono R.Didžioko pataisa, kuri buvo pasiūlyta po svarstymo ir suredaguota. Juridinio skyriaus pastabų nėra, kitų taip pat nėra nei pastabų, nei pasiūlymų. Prašyčiau balsuoti už visą įstatymą.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? Nėra. Ar galim kalbėti dėl viso įstatymo? E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Aš manau, reikėtų priimti.
PIRMININKAS. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Taip, Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstyta net du kartus, du kartus nagrinėjo Vyriausybė. Dabar išspręstas neapmuitinamų parduotuvių steigimas ne tik lėktuvuose, bet ir laivuose, papildytas sandėliais ar pagalbinėmis patalpomis krante, todėl kviečiu balsuoti už šio įstatymo projektą ir jam pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti dėl Lietuvos Respublikos neapmuitinamų parduotuvių įstatymo 2, 3, 4, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 59.
PIRMININKAS. Už – 60. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Už balsavus 60 Seimo narių, Neapmuitinamų parduotuvių įstatymo 2, 3, 4, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas vienbalsiai priimtas.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1, 17, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-490(5) (priėmimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, toliau – Pilietybės įstatymo 1, 17, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Aš tikiuosi, kad Seimo narių pareiškimų nėra, niekas kol kas nesisiūlė to daryti. Taigi Pilietybės įstatymas Nr.P-490(5). J.Razma. Ar yra pasiūlymų ir pataisų?
J.RAZMA. Pataisų nebuvo gauta per visą svarstymo laikotarpį. Visi indekso pakitimai susiję su paprasčiausiu šio projekto redagavimu. Manau, jis dabar suredaguotas tiksliai, o savo turiniu niekuo nesiskiria nuo pirmojo varianto.
PIRMININKAS. Siūlom pradėti priėmimą pastraipsniui. Ar dėl atskirų straipsnių yra norinčių kalbėti, ar dėl viso įstatymo? V.Cinauskas dėl viso įstatymo, taip? Taigi prašom dėl viso įstatymo.
V.A.CINAUSKAS. Aš pritariu visam įstatymui. Suprantu, kad problemos nėra visiškai išspręstos tuo Pilietybės įstatymu, kadangi buvo teikta daug pataisų, bet dabar šio projekto labai reikia. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, daugiau norinčių kalbėti nėra. Registruojamės. Balsuosime dėl įstatymo priėmimo.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1, 17 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 58.
PIRMININKAS. Už – 59. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Taigi už balsavus 59 Seimo nariams, prieš – 2 ir susilaikius 6 Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1, 17, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo 1 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-632 (svarstymas ir priėmimas)
Ir lydintysis įstatymas – Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo 1, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu J.Razmą. Registracijos Nr.632, taip?
J.RAZMA. Kadangi ne iš karto pamatėm, kad, pakitus Pilietybės įstatymo 1 straipsnio punktų numeravimui, reikia keisti ir įgyvendinimo įstatymą, tai šito lydinčiojo įstatymo svarstymo procedūros yra šiek tiek atsilikusios. Matyt, teks pasinaudoti Seimo Pirmininko teikimu tai priimti ypatingos skubos tvarka. Projektas iš tiesų yra formalus – dėl punktų numeravimo sutvarkymo. Migracijos departamento prašymu yra įrašyta viena formali pataisa dėl vaikų, kurių tėvams yra atimtos tėvystės teisės. Tai buvo praleista rengiant įgyvendinimo įstatymą.
PIRMININKAS. Norinčių ir užsirašiusių kalbėti diskusijoje nėra. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Galim pritarti po svarstymo? Seimo Pirmininkas teikia siūlymą priimti šį įstatymą šiandien. Prieštaraujančių nebūtų? Nėra. Tada aš vėl kviečiu poną J.Razmą priėmimui. Ar nori kas kalbėti dėl atskirų straipsnių? Nėra. Dėl viso įstatymo? Ponia J.Sadeikienė? Ne. Taigi norinčių kalbėti nėra. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo. Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 54.
PIRMININKAS. Už – 55. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.
PIRMININKAS. Susilaikė 11. Taigi už balsavus 55, nė vienam nebalsavus prieš, susilaikius 11 Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.
Ponas A.Akstinavičius. Replika. Prašom.
A.AKSTINAVIČIUS. Mane labai nustebino gerbiamojo J.Razmos ir gerbiamojo V.Cinausko išsakyta pozicija dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo. Kadangi šitas įstatymas buvo svarstomas Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitete ir mes buvome sutarę, kad priimsime visus straipsnius, išskyrus 1 straipsnio pirmosios dalies pakeitimą, todėl man keista, kad ir pranešėjas, ir komiteto narys ponas V.Cinauskas kalbėjo visiškai priešingai. Komiteto pozicija buvo aiški ir ji buvo išsakyta Seimo kancleriui. Aš nesupratau, kodėl dabar buvo kalbama priešingai, negu buvo sutarta komitete. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, reikia turbūt pasinaudoti savo galimybe poziciją išsakyti svarstymo ir priėmimo metu. Dabar dėl to nekalbame.
LR Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo 1997 m. gruodžio 21 d.” projektas Nr.P-621(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau, gerbiamieji kolegos, 2-12 darbotvarkės klausimas. Po to bus dar vienas pareiškimas. Bet dabar kviečiu į tribūną poną Z.Vaigauską ir Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo”, projekto Nr.621(2). Pateikimas.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Seimo nutarimo projektą. Šio nutarimo projektu yra numatoma skirti Respublikos Prezidento rinkimus 1997 metų gruodžio 21 d. Pareiga skelbti rinkimus yra išimtinė Seimo teisė. Noriu priminti, kad, atvirkščiai, Seimo rinkimus skelbia Prezidentas. Konstitucija nustato vienareikšmiškai datą, kuri turėtų būti paskelbta, t.y. pagal apskaičiavimus išeina šių metų gruodžio 21 diena, paskutinis sekmadienis, kai iki Prezidento kadencijos pabaigos lieka daugiau kaip 2 mėnesiai.
Taip pat yra pateiktas gerbiamojo Č.Juršėno nutarimo projektas. Noriu pasakyti, kad tie projektai yra labai panašūs, iš esmės tai yra tapatūs projektai, galbūt skiriasi tik kažkokiais redakciniais niuansais.
Rinkimų data, man atrodo, yra paranki rinkėjams, t.y. paskutinis sekmadienis prieš Kalėdas, galbūt jinai sudėtinga rinkimų komisijoms. Rinkimų komisijose dirba per 14-16 tūkst. žmonių, baigiasi finansiniai metai ir rinkimų komisijoms dar reikės darbuotis per visas šventes, per Kalėdas ir Naujuosius metus, bet aš manau, kad tai ne didžiausia problema. Prašyčiau šį Seimo nutarimą priimti šiandieną. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Vaišnoras gali klausti. 3 Seimo nariai gali klausti. A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau paklausti gerbiamojo pranešėjo. Ar šita data yra galutinė ir ar šita data buvo aptarta su dabartiniu Prezidentu?
Z.VAIGAUSKAS. Šios datos neįmanoma aptarinėti, neįmanoma pasirinkti kokios nors kitos datos, nes Konstitucijoje yra nustatyta, kaip ši data nustatoma. Konstitucijos 80 straipsnyje kalbama, jog Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Tai yra vienintelė data, kurią priklauso skirti, čia nėra jokių galimybių pasirinkti ir turbūt ji su niekuo ir nederinta.
PIRMININKAS. V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Mano klausimas irgi, pone Vaigauskai, dėl to paties, tik ne dėl pirmosios datos, kuri negali būti reguliuojama. Paaiškinkite man, kada bus antrasis ratas, jeigu jis bus?
Z.VAIGAUSKAS. Ar bus antrasis ratas, be jokios abejonės, priklauso nuo rinkėjų. Dabartiniame Rinkimų įstatyme yra numatyta, kad antrieji rinkimai, pakartotinis balsavimas vyksta praėjus dviem savaitėms po pirmojo. Žinoma, tai prasilenkia su ta praktika, kuri yra nustatyta Seimo rinkimų įstatyme, kad dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo, ir mes esame įsitikinę, kad turėsime kreiptis į Seimą prašydami pakeisti Rinkimų įstatymą padarant tokias pačias nuostatas, kaip yra Seimo rinkimuose. Jeigu paliksime taip, kad rinkimai atskaitomi nuo vienų rinkimų iki kitų rinkimų datos, tai mes iš esmės paliekame nebalsuojančius užsienio išeivijos lietuvius, nes jie paprasčiausiai nespės nusiųsti biuletenių. Taip pat susidaro labai daug sunkumų su biuletenių spausdinimu, nes pirmojo turo rezultatai turi būti patvirtinami per savaitę. Jeigu, sakysime, bus pakankamai aišku, tai yra nesudėtinga padaryti, bet jeigu bus kokių nors probleminių dalykų, tai gali būti ir sunkiau padaryti. Atspausdinti biuletenius yra ne taip paprasta, kad jie patektų į rinkimų apylinkes per tokį trumpą laiką.
PIRMININKAS. Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau tik pritarti nutarimo projektui, nes rengiau vieną iš tų nutarimo projektų ir, matyt, nebus problemų susitarti ir dėl nutarimo pavadinimo patikslinimo.
Z.VAIGAUSKAS. Aš manyčiau, kad nutarimo pavadinimas turėtų atitikti Konstituciją. Pas jus, gerbiamasis Juršėnai, yra dėl Respublikos Prezidento rinkimų datos, o man atrodo, reikėtų palikti kaip Konstitucijoje – dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo. Bet galvojant apie tai, kad Seimui dar teks priimti ir po penkerių metų analogišką sprendimą, jeigu tai bus eiliniai rinkimai, tai galbūt Seimo nutarime galime įrašyti ir pavadinti taip: „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo 1997 metų gruodžio 21 d.” Iš karto iš pavadinimo būtų matyti, kokia data ir kad būtent tokią dieną rinkimai vyksta. Galbūt būtų paranku, kad vien iš pavadinimo visa esmė būtų matoma. Pavadinimas nuo to nepasidarytų labai ilgas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi jūsų klausimai ir atsakymai baigėsi. Dėkojame ponui Z.Vaigauskui. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritariame po pateikimo iš karto? Pritariame. Seimo Pirmininkas taip pat siūlo šį nutarimą priimti šiandien. Taigi galime pradėti priėmimo procedūrą ir ponas Z.Vaigauskas tribūnoje. Dėl pavadinimo jūs pateikėte patobulintą redakciją prirašydamas gale datą.
Z.VAIGAUSKAS. Taip. Prirašius datą gale tada iš to nutarimo būtų iš karto matyti.
PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja tokiam pataisymui? Sutinkate. Tada mums lieka kalbėti dėl viso nutarimo.
Z.VAIGAUSKAS. Taip. Preambulėje 2 ar 3 Konstitucijos straipsniai. Gerbiamojo Č.Juršėno yra nuorodos į du Konstitucijos straipsnius: 67 straipsnio 4 punktą ir 80 straipsnį. Mūsų projekte dar yra nurodomas 82 straipsnis. 82 straipsnyje kalbama apie tai, kada Prezidentas pradeda eiti savo pareigas ir, man regis, tai geriau pagrindžia gruodžio 21 dieną.
PIRMININKAS. Dėl preambulės – Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Aš pritariu, kad būtų paminėti ne du, o trys Konstitucijos straipsniai, manau, tada būtų preciziškiau.
PIRMININKAS. Taigi kaip yra projekte Nr.621(2), yra trys straipsniai ir, jeigu niekas neprieštarauja, galim priimti preambulę. Dėl pirmosios dalies norėtų kas nors kalbėti?
Č.JURŠĖNAS. Straipsnis, ne dalis.
PIRMININKAS. Tokiu atveju čia reikėtų vadinti straipsniais. Tai čia redaktoriai suredaguos. Tokiu atveju, gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės. Dėkojame pranešėjui.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo 1997 m. gruodžio 21 d.” Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 72.
PIRMININKAS. Už – 73. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo 1997 m. gruodžio 21 d.” balsavus už 73 Seimo nariams vienbalsiai yra priimtas.
Seimo narių pareiškimai
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar yra du pareiškimai. G.Mincevičius ir ruošiasi V.Vilimas.
Taigi G.Mincevičius.
G.J.MINCEVIČIUS. „Gerbiamieji Seimo nariai, ruošiantis naujiesiems mokslo metams vėl įsigaliojo antidemokratinės tendencijos Vilniaus krašto švietimo sistemoje. Metų metais skiriami papildomi milijonai litų puikių lietuviškų mokyklų statybai ten, kur beveik nėra kam jose mokytis, tuo metu niekur nestatomos naujos lenkiškos mokyklos, nors, pavyzdžiui, Jono Pauliaus II mokykloje Vilniuje, suprojektuotoje 1000 moksleivių, mokosi dabar 2154 mokiniai. Naujos lietuviškos mokyklos statomos du ir daugiau kartų pralenkiant poreikius. Šalčininkuose pernai atidarytas naujas lietuviškos mokyklos pastatų kompleksas, kurio statybos išlaidos sudaro apie 26 mln. Lt, tačiau joje mokosi vos apie 400 vaikų, vadinasi, neužpildoma ir pusė jo patalpų. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Nesuprantamas toks valstybės dosnumas tuo metu, kai kitos mokyklos jau daug metų negali atlikti būtino remonto.
Šiuo metu Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose numatyta atidaryti dar apie 20 naujų lietuviškų mokyklų, kuriose daugeliu atvejų mokysis po kelis vaikus. Tam tikslui Vyriausybė jau skyrė Vilniaus apskrities lietuviškoms mokyklos 5 mln. Lt, lenkiškoms – nulį. Šį neracionalų sprendimą bandoma pagrįsti beprasmišku tvirtinimu, kad per 50% lenkų tautybės tėvų nori savo vaikus leisti į lietuviškas klases. Šio teiginio absurdiškumą jau įrodė gyvenimas. Į naujas prašmatnias lietuviškas mokyklas, jau atidarytas ir veikiančias, nepuolė 50% lenkų šeimų siųsti savo vaikų, nors ten geresnės sąlygos. Jos liko pustuštės. Toks pats likimas laukia ir kitų naujų puikių lietuviškų mokyklų, steigiamų ten, kur nėra kam jose mokytis. O milžiniškos lėšos švaistomos be saiko.
Tuo tarpu antikonstituciniai Švietimo ministerijos ir Vilniaus apskrities sprendimai neleidžia steigti lenkiškų klasių ir mokyklų ten, kur yra norinčių, ir jau daug metų tėvai nesėkmingai rašo pareiškimus. Jau daug metų neleidžiama atidaryti lenkiškos mokyklos Marijampolėje, Vilniaus rajone. Lenkiškų klasių – Pavoverėje, Švenčionių rajone, kur apie dešimties tėvų pareiškimai jau ne pirmus metus lieka balsu, šaukiančiu dykumoje.
Vilniaus apskrities atidaromų naujų lietuviškų mokyklų padėtis iš karto tampa privilegijuota ir jose dirbama išskirtinėmis sąlygomis. Maitinimui tose mokyklose per dieną skiriami 3 litai vienam mokiniui – tai Vilniaus apskrities viršininko gerbiamojo A.Vidūno įstatymas Nr.401. Tuo tarpu lenkiškose mokyklose skiriami 2 litai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos potvarkis Nr.556. Be to, apskrities įsteigtose lietuviškose mokyklose nemokamai maitinami visi vaikai. Tuo tarpu lenkiškose mokyklose – kas ketvirtas vaikas. Tai neturi nieko bendro nei su lygiateisiškumu, nei su demokratija, nei su teisinės valstybės samprata. Mes visi žinome, kokiu žodžiu apibrėžiama valstybės politika, kurioje vienai tautybei suteikiama išskirtinė privilegijuota padėtis. O kai kurių Seimo narių: gerbiamojo R. Smetonos, gerbiamojo A.Patacko ir kitų viešos kalbos apie būtinumą likviduoti visai lenkiškas mokyklas prieštarauja Seimo ratifikuotai Lietuvos – Lenkijos sutarčiai ir nepadeda Lietuvos valstybės prestižui tarptautinėje arenoje.” Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu V.Vilimą.
V.VILIMAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu perskaityti pareiškimą dėl neteisėto nevalstybinės žemės pardavimo. Čia pateikta Žemės savininkų sąjungos.
„Pirma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimo Nr.183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo” pirmajame punkte nurodyta: „Leisti pirkti iš valstybės asmeniniam ūkiui naudojamą žemę Lietuvos Respublikos piliečių pageidavimu ne aukciono tvarka.”
Antra. Su kiekvienu asmeninio ūkio naudotoju, perkančiu 2-3 ha žemės sklypą, sudaryta „valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis”.
Trečia. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. (byla Nr.12-93) galutinai nustatė, kad okupacinės valdžios savivalės aktų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėta valstybinė nuosavybė, nes ne teisės pagrindu negali atsirasti teisė. Todėl tokiu būdu iš žmonių atimtas turtas laikytinas tik faktiškai valstybės valdomu turtu. Aišku, be teisės šiuo turtu disponuoti (pirkti, naudoti, parduoti ir t.t.). Tai patvirtino, kad teisėtų savininkų žemė nėra ir negali būti valstybinė.
Ketvirta. Minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.183 asmeninio ūkio naudotojams teisėtai buvo parduodami žemės sklypai, kurie buvo perduoti į valstybinį fondą, juos išperkant iš savininkų įstatymų numatytais išpirkimo būdais. Tarp jų – išmokant kompensaciją per 15 metų, jeigu su tokiu kompensavimo būdu sutiko ir pasirašė žemės savininkas.
Penkta. Kai kurie agrarinių tarnybų vadovai ir apskričių valdytojai grubiai pažeidė tuo metu galiojusius įstatymus ir Lietuvos Respublikos nutarimus, sudarydami ir patvirtindami valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis dėl žemės sklypų, kurie nebuvo iš savininkų išpirkti galiojusiais išpirkimo būdais ir nebuvo paimti į valstybinį žemės fondą.
Šešta. Šie pareigūnai, atlikę aiškiai žinomus nevalstybinės žemės pirkimo – pardavimo veiksmus, turi būti baudžiami pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį – „Žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas, padarytas stambiu mastu, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų su turto konfiskavimu”.
Septinta. Asmeninio ūkio žemė, kuri buvo išpirkta pažeidžiant galiojusius įstatymus, turi būti grąžinta teisėtiems savininkams.
Šitas dokumentas buvo pateiktas prieš Žemės reformos įstatymą. Gaila, aš jį skaitau pavėluotai, bet norim, kad būtų įtraukta į stenogramą.
Čia toliau buvo siūloma nepriimti Seimo narių pono M.Pronckaus ir V.Einorio pateikto Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo naujo 13 straipsnio, kuriuo siekiama apginti nusikaltusius asmenis, kurie po Konstitucinio Teismo išaiškinimo pardavinėjo ne valstybinę žemę, bet teisėtų žemės savininkų žemę.”
A.BARTKUS. (Posėdyje neperskaitytas pareiškimas)
Dėl Šilalės rajono policijos komisaro Petro Čepausko
„Siūlau Seimo nariams susipažinti su Šilalės rajono savivaldybės, prokuratūros ir Tauragės apskrities vadovų nuomone apie Šilalės rajono policijos komisarą Petrą Čepauską, gal tada nekils klausimų dėl jo darbo Šilalės rajone.
„Šilalės rajone geriausiai Lietuvoje išaiškinami naminės degtinės gamintojai, pilstuko pardavėjai. Beveik nebeliko automobilių vagysčių, rajone nereketuojami verslininkai. Reiklų sau ir pavaldiniams komisarą atleisti iš policijos susikompromitavę asmenys nuolat skundžia įvairioms instancijoms, būta skundų net Prezidentui.
Šilalės rajono savivaldybėje nėra gauta rajono žmonių skundų nei raštu, nei žodžiu dėl komisaro Petro Čepausko darbo. Pastaruoju metu turėjau daug susitikimų su gyventojais. Nepasitaikė nė vieno atvejo, kad būtų skundžiamasi dėl policijos komisaro. Viskas, kas šiuo metu vyksta policijos komisariate, manau, yra inicijuota nusikalstamų struktūrų prieš gabų ir perspektyvų komisarą.
Šilalės rajono merė Zita Lazdauskienė.”
„Tauragės apskrityje Šilalės rajono policijos komisariatas dirba geriausiai. Pagal nusikaltimų išaiškinamumą per pirmąjį 1997-ųjų metų ketvirtį Šilalės rajone padėtis geriausia (Šilalėje išaiškinta 84,6% nusikaltimų, Jurbarke – 50,4%, Tauragėje – 37,8%). Ekonominių nusikaltimų per pirmąjį šių metų ketvirtį išaiškinta: Jurbarko r. – 3, Tauragės r. – 10, Šilalės r. – 19. Naminės degtinės gamintojų ir pilstuko pardavinėtojų Šilalėje išaiškinama taip pat daugiausiai: per pirmąjį šių metų ketvirtį išaiškinti 37, Jurbarke – 11, Tauragėje – 18. Šie pavyzdžiai rodo, kad policijos komisariatas dirba gerai. Manau, kad tai policijos komisaro Petro Čepausko gero darbo rezultatas. Tačiau ne visi komisariato darbuotojai pritaria reikliam ir darbščiam komisarui, kuris reikalauja, kad pavaldiniai dirbtų. Pastaruoju metu atsiradę skundai ir priešiškumas komisarui, mano manymu, yra vengiančių dirbti, o gal ir susikompromitavusių policininkų darbas.
Tauragės apskrities viršininkas Stasys Aužbikas.”
„Šilalės rajono policijos komisariatui vadovauti Petras Čepauskas pradėjo 1991 m. balandžio mėnesį. Tuo metu jam teko spręsti daug svarbių klausimų: daryti pakeitimų kadrų sudėtyje, rūpintis komisariato techniniu, materialiniu aprūpinimu, kovoti su nusikalstamumu. Visa tai jis darė ryžtingai ir be kompromisų. Jau pirmaisiais jo vadovavimo policijos komisariatui metais buvo pakeista apie 90% senų, pensinio amžiaus sulaukusių, o taip pat vienokiu ar kitokiu būdu policiją diskredituojančių darbuotojų. Šilalės rajono policijos komisariato kolektyvas tapo ne tik atnaujintas, bet ir atjaunintas. Buvo suformuotas jaunas ir darbštus kolektyvas. Visiškai išgyvendintas girtavimas ir apsileidimas, o tai iki P.Čepausko atėjimo į komisariato vadovo pareigas buvo įprasti dalykai. Tačiau šie teigiami poslinkiai ne visiems kolektyvo nariams buvo priimtini. Komisaras P.Čepauskas buvo reiklus ne tik pats sau, bet ir visiems komisariato darbuotojams.
Nors nusikalstamumo intensyvumas Šilalės rajone yra didesnis negu kituose panašiuose kaimyniniuose rajonuose, tačiau nusikaltimų Šilalės rajone išaiškinama maždaug 20% daugiau negu kituose rajonuose. Pavyzdžiui, 1996 m. 10 000 gyventojų Šilalės rajone teko 105 nusikaltimai, Plungės rajone – 76, Kelmės – 100, Skuodo – 89 nusikaltimai. Išaiškinta Šilalės rajone – 82%, Plungės – 61%, Kelmės – 61%, Skuodo – 66% padarytų nusikaltimų. Manome, kad nusikaltimų išaiškinimo procentas yra vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių komisariato veiklos efektyvumą. Mūsų nuomone, komisaras P.Čepauskas yra kompetentingas, profesionalus ir sugebantis vadovauti Šilalės rajono policijos komisariatui.
Šilalės rajono apylinkės vyriausioji prokurorė A.Kancienė.”
Manau, kad netikėti prokurorės, dirbančios prokuratūroje daugiau kaip 20 metų, rajono ir apskrities vadovų argumentais neturi pagrindo. Pareigūnai, ryžtingai kovojantys su nusikalstamo pasaulio elementais, nusikaltėlių niekada nėra mėgstami, todėl daroma daug žygių, kad sąžiningų ir veiklių darbuotojų būtų kuo mažiau. Gaila, kad pareigingu ir darbščiu pareigūnu norintys atsikratyti suklaidina ne tik masinės informacijos priemones, bet ir kai kuriuos Seimo narius.”
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-478(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar kviečiu E.Zingerį. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo papildymo įstatymo projektas. Svarstymo tęsinys ir priėmimas. Užsirašiusių svarstymo tęsiniui nėra. Taigi E.Zingerio baigiamasis žodis.
E.ZINGERIS. Didžiai gerbiami kolegos, aš suprantu, kad aš turėčiau atsižvelgti į laiką, dabar 22.17 val., todėl turiu pasakyti, kad šis įstatymas ne tik kad buvo jau nesyk svarstytas ir Seimo, bet jis buvo nepaprastai nuosekliai derintas su abiem komitetais: tiek su pono S.Stačioko, tiek ir su Žmogaus ir piliečio teisių komitetu. Iš esmės visos politinės grupės, atstovaujančios komitetui, galutiniam variantui pritarė. Čia ponas A.Salamakinas galėtų pasakyti, kad tai yra visiškai suderintas įstatymo pataisymas. Aš tik prašau jūsų vieno nedidelio dalyko: Teisės ir teisėtvarkos komitetas paprašė priešpaskutinėje pastraipoje įrašyti štai ką: „kai jų vadovybė raštu praneša Teisingumo ministerijai, kuri juos įformina įstatymų nustatyta tvarka”. Vietoje žodžio „įregistruoja” įrašyti „juos įformina”. Toks pataisymas.
O šiaip tardamas paskutinį žodelį, aš turiu pasakyti, kad tradicinės religinės bendruomenės labai nuoširdžiai jau seniai prašė šio įstatymo ir mes derinome ne tik su jų atstovais. Aš manau, kad tai yra variantas, pakankamai perėjęs visas įmanomas instancijas. Aš prašau jūsų, jeigu būtų tai įmanoma, dabar pritarti ir tikiuosi, kad tas pritarimas sulauks jūsų visų paramos. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti? Taip, yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar pritariame po svarstymo? Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad čia šitas įstatymas iš esmės tos problemos neišspręs, bet jeigu jau visi komitetai palaiko, tai tegul taip bus.
PIRMININKAS. V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Šis straipsnio variantas, apie kurį dabar kalbėjo gerbiamasis kolega E.Zingeris, yra visiškai suderintas taip pat ir su Teisės bei teisėtvarkos komitetu, todėl aš siūlau jam pritarti.
PIRMININKAS. Ar yra kas nepritaria? S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, turbūt prisimenate, kad aš aną kartą svarstymo metu sakiau, kad jeigu teisininkai man įrodys, pasakys tai, kuo aš pati abejoju, kad vis dėlto nėra tinkamas šis variantas, aš iš tikrųjų ir nepalaikysiu to įstatymo. Aš noriu pasakyti, mano supratimu, tai, kas yra parašyta, kad „įformina įstatymų nustatyta tvarka” yra dar blogiau negu „įregistruoja”. Juridinio asmens, kuris nėra registruotas, nėra. Todėl man šita formuluotė yra visiškai keista ir man atrodo, kad ji ne pagerina, o pablogina įstatymą.
PIRMININKAS. S.Stačiokas. Prašom.
S.STAČIOKAS. Norėčiau pakomentuoti. Taip, retai yra vartojamas terminas – įformina. Bet šiuo atveju, jeigu pastebėjote, Teisingumo ministerijos variante jie įrašė šitą žodį „įformina”. Kodėl? Todėl, kad juridinių asmenų registracijos formos čia būtų įvairios, ir Teisingumo ministerija turėtų spręsti, kokiu registravimo būdu tai padaryti. Todėl platesnį šitą terminą, nors ir nelabai korektišką, būtų tikslinga vartoti.
Ir dar vieną dalyką aš noriu pasakyti. Toks juridinių asmenų įforminimas, kaip čia siūloma, turi ne vien tik formalų tikslą, bet jis turi religinių bendruomenių ir valstybės atsakomybės pasidalijimo principą. Valstybė taip pat turi būti atsakinga už tai, kaip tie juridiniai asmenys funkcionuos ir kaip jie taps juridiniais asmenimis. Todėl siūlyčiau dabar, net jeigu ir atrodytų nekorektiška dėl to termino, šitą komiteto teikiamą įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Taigi dabar turime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo, ar galime bendru sutarimu pritarti. S.Pečeliūnas nenori pritarti, bet jau kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Taigi prašom registruotis ir balsuojam.
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, prašom balsuoti.
Už – 55, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi pritarta. Seimo Pirmininkas taip pat siūlo taikyti ypatingos skubos tvarką. Ar galime tam pritarti? Galim. Taigi pradedame priėmimą ir kadangi tai yra vienas straipsnis ir pataisų nėra, prašom, kas norėtų kalbėti. S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šitą įstatymą priėmus nebus išspręstos tos problemos, kurias norima išspręsti šituo įstatymu. Mes pasakom labai abstrakčiai, kad įforminam, tačiau, kaip supratau iš kolegos pasakymo, net nelabai aišku, kokia forma tai bus įforminta. Tuo tarpu šitiems juridiniams asmenims visų pirma yra iš pateikėjų aišku (yra tokios organizacijos kaip Caritas, kurioms kyla būtent tų problemų), kad jie yra nevisiškai įforminami tokiu būdu, kad jie dabar bus forminami taip kaip ir religinės organizacijos, t.y. bendruomenės. Tačiau noriu pasakyti, kad kiekvienas juridinis asmuo turi savo atsakomybę pagal Civilinį kodeksą, todėl tos organizacijos atsakomybės neišvengs. Jos vis tiek atsakys pačios už save, taip pat ir savo turtu. Tuo tarpu šituo atveju jos negaus tų dokumentų ir tų savo registracijos dalykų, kurie yra būtini joms, sakysim, vežant labdarą, atliekant kitus veiksmus, kurių, deja, juridinis asmuo neišvengia, todėl neišvengiamai šitos problemos anksčiau ar vėliau vėl iškils ir vėl teks ateiti į Seimą ir kažkokiu kitu būdu tai spręsti. Žodžiu, norint supaprastinti sprendimą… Man atrodo, mes tik tai pratęsiam ir apsisukus vėl reikės tą pat daryti, tik ieškoti jau kito sprendimo. Tuo labiau, kaip matome iš pono P.Plumpos rašto, kad yra dar ir kitų problemų. Jos, matyt, su laiku iškils ir jas vėl visas reikės spręsti. Todėl aš tiesiog susilaikysiu, nes nemanau, kad tai yra pakankamas, ir nemanau, kad tai yra pats geriausias būdas spręsti problemą ieškant išimčių.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Man buvo labai įdomi pono S.Stačioko kalba ir aš užfiksavau vieną jo pasakytą teiginį, kad yra įvairių registravimo formų, todėl pasirinktas žodis „įforminti”. Tada jau aš nežinau, reikėtų kreiptis į poną A.Vidžiūną, kad jis vis dėlto pasakytų, kaip yra iš tikrųjų, nes puikiai suprantam, kad įformintas ne visada reiškia, kad yra ir įregistruotas. Gali būti įformintas, bet neįregistruotas ir gali būti atvirkščiai, registruotas, bet neįformintas. Čia retas atvejis, bet teoriškai šitaip gali būti. Aš manyčiau, kad šita kolizija neatsirastų ir mes nepradėtume dabar tekstologinio ir loginio ginčo, ir nereikėtų ponui A.Vidžiūnui mums aiškinti, kuris žodis ką reiškia, įrašyti į tekstą, jeigu pranešėjas sutiktų, abu žodžius „įformintas” ir „įregistruotas”. Mes išvengtume tos kolizijos ir dėl juridinių asmenų, ir dėl galių, ir dėl kitų dalykų. Kokiu būdu įforminti ir kokiu būdu registruoti, kaip sakė ponas S.Stačiokas, gali būti įvairių įforminimo ir įvairių registravimo formų. Tuo būdu išvengtume šito nesusipratimo. Nes neregistruotas tai yra nejuridinis asmuo, jis nenueis į jokį banką, jokios sąskaitos neatsidarys, jeigu jis nėra registruotas juridinis asmuo. Prašyčiau atkreipti į tai dėmesį. Jeigu pranešėjas tai priimtų, tada man prapultų problema, kaip elgtis.
PIRMININKAS. V.Aleknaitė dėl motyvų. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš visai kitaip supratau šią formuluotę, negu prieš tai kalbėję kolegos. Manau, kad ši abstraktoka formuluotė kaip tik ir numato įvairų šitų galimų registruoti juridinių asmenų pobūdį ir tą įstatymų įvairovę, pagal kuriuos jie bus forminami.
Kiekvienas juridinis asmuo kaip tik ir privalo turėti savo atsakomybę. Tai čia ir numatoma. O Teisingumo ministerija spręs apie tai, padės išspręsti šitų juridinių asmenų funkcionavimą, jų funkcionalumą. Čia tikrai neprasilenkiama su logika, tiesiog yra numatoma, kad pagal kažkokį vieną šabloną bus neįmanoma įregistruoti visų šitų juridinių asmenų. Aš manau, kad jeigu ko nors dar neįtikinau, tai galėtų paklausti kolegų iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto.
PIRMININKAS. Ir A.Akstinavičius.
A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šio dalyko reikia, ir labai gerai, kad jis priimamas skubos tvarkos. Aš tikrai siūlyčiau palaikyti ir pritarti. Dėl pastabų, kurios buvo pasakytos. Manau, kad gerbiamoji V.Aleknaitė visiškai teisingai pasakė, kaip galima išspręsti tas problemas. Iš tikro to reikia. Komitete buvo visų frakcijų atstovai ir buvo rastas bendras sutarimas, ir buvo dvasininkijos atstovai, kurie taip pat šitą dalyką palaikė ir pritarė. Čia jų yra pageidavimas. Manau, kad mes turime atsižvelgti į jų pageidavimus ir palaikyti. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ir registruojamės. Kol registruojamės, dar žodį gali tarti E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Žinote, kai mes ne vieno posėdžio metu derinome šį klausimą, tai Teisingumo ministerijos ministro pono V.Pakalniškio atsiųstame rašte, o vėliau tai buvo pakartota ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto (aš atsakau ponui S.Pečeliūnui), žodis „įforminimas” ir buvo pavartotas. Jūs turite atsiversti to teksto pradžią. Šiaip aš mielai siūlyčiau papildyti, bet patys teisininkai siūlė žodį „teisių įforminimas”. Jūs turite gerbiamojo V.Pakalniškio raštą, kuriame parašytas žodis „įforminimas”. Todėl aš prašau po to ilgo derinimo ir dėl kiekvieno žodžio pasitarimo, vis dėlto prašyčiau balsuoti taip, kaip yra, plius tai, ką pasiūlė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Žodžiu, ta pataisa buvo pateikta ir ji buvo jūsų ką tik priimta.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai.
Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo papildymo įstatymo priėmimo. Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 64.
PIRMININKAS. Už – 65. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Balsavus už 65, 5 susilaikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo papildymo įstatymas yra priimtas.
E.ZINGERIS. Ir norėčiau…
PIRMININKAS. E.Zingeris. Prašom.
E.ZINGERIS. … visų į mus besikreipusių tradicinių religinių bendruomenių vardu, nenorėčiau išskirti nė vienos, buvo ilgos diskusijos ir ne vienas posėdis, noriu padėkoti jums už šio įstatymo priėmimą. Ačiū jums, kolegos.
Lietuvos Respublikos švenčių dienų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-451(4) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Švenčių dienų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-451(4). Svarstymas.
Užsirašė ponios I.Šiaulienė ir S.Burbienė. Kviečiu I.Šiaulienę.
I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, tiesiog yra keista ir paradoksalu, kad kiekvienas Seimas vis iš naujo pradeda spręsti švenčių dienų kalendorių, jį taisyti. Mūsų frakcijos ideologas G.Kirkilas net taip juokauja, kad kiekvienai politinei partijai prieš rinkimus reikėtų skelbti savo sąrašą švenčių, kad tauta žinotų, kokios šventės visus ketverius metus bus švenčiamos. Viskas būtų aišku ir Seimui nereikėtų spręsti taip kaip šiandien, jau pusiaunaktį, lyg tai būtų pagrindinis klausimas ir nebūtų galima užbaigti Seimo sesijos, kokias atmintinas dienas ir kokias šventes mes valstybėje švęsime.
Aš norėčiau kalbėti ir agituočiau Seimo vyrus balsuoti ir palikti atmintinų dienų kalendoriuje…
PIRMININKAS. Dėl švenčių…
I.ŠIAULIENĖ. Dėl švenčių… gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną. Man atrodo, kad visiškai be reikalo yra nuogąstaujama ir kažkodėl ji asocijuojama su revoliucine diena ir t.t. Tai yra normali tarptautinė diena, tarptautinė šventė, kurią pažymi ir normaliai traktuoja visa Vakarų Europa, visos demokratinės valstybės. Tiktai mes kažkaip stereotipiškai perkeliame tos šventės turinį į mūsų dienas ir taip, kaip ji buvo švenčiama tarybiniais laikais, yra suvokiama, kad šitaip ta šventė gali būti švenčiama ir nepriklausomoje Lietuvoje. Tik nesugebėjimu šiandien matyti šventės prasmės, kaip tas šventes švenčia pasaulis, galima paaiškinti tokį nusistatymą. Man atrodo, kad mūsų valdančioji dauguma, kuri pretenduoja į modernios demokratijos sampratą, į modernųjį konservatizmą, šitaip primityviai šitos šventės atžvilgiu elgtis neturėtų. Todėl LDDP frakcijos vardu siūlau švenčių dienų kalendoriuje palikti ir gegužės 1-ąją kaip Tarptautinę darbo dieną, ne darbininkų, o darbo dieną, nes įvykus modernios visuomenės stratifikaciniams pokyčiams šiandien iš darbo gyvena ne tiktai darbininkai. Visi dirbantys žmonės turi moralinę teisę ir to reikia, kad būtų ginami jų interesai, turėti šitokią šventę. Tuo labiau kad tai yra viena iš pirmųjų tarptautinių švenčių, pradėtų švęsti Lietuvoje. Tai yra viena iš seniausių tarptautinių švenčių, švenčiama Lietuvoje nuo 1892 m.
PIRMININKAS. Kviečiu S.Burbienę.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, dėl ko yra keičiamas Lietuvos Respublikos švenčių dienų įstatymas? Dėl tos vienintelės dienos – gegužės 1-osios – Tarptautinės darbo dienos. Matyt, ta diena iš tikrųjų yra labai svarbi, jeigu dėl jos yra keičiamas įstatymas. Ar jums iš tikrųjų taip atrodo? Ar dėl to reikia spręsti tokį klausimą 22.30 val., kad būtų išbraukta viena diena iš švenčių sąrašo ir, be abejo, jau vien dėl to, kad ji buvo priimta LDDP daugumos laikais. Ar iš tikrųjų yra bijoma, kad tą dieną gali kartais kitais metais atsirasti demonstracijų, nors tokios demonstracijos vyksta ne vienoje Vakarų Europos šalyje, ten, kur ta šventė yra švenčiama. Sakysim, kad ir Suomijoje, kurioje žmonės eina su raudonomis vėliavomis ir kažkaip jų niekas nebijo. Bet, matyt, baimės sindromas likęs dar iš senų laikų ir, be abejo, tą baimės sindromą panaikinti kitaip neįmanoma kaip tik panaikinant šventę.
Tačiau aš noriu pasakyti kitą dalyką. Man atrodo, kad šiais metais jau buvo ieškoma tos šventės šventimo variantų. Man tiesiog gaila kolegų, ypač gerbiamojo premjero, kuriam nebus galima kitais metais tokią dieną nešti rąsto ir atsirasti visų laikraščių pirmuosiuose puslapiuose. Aš nežinau, ar mes jiems padėsime, bet tokia galimybė yra. Todėl, man atrodo, be abejo, politinis sprendimas, matyt, jau seniai yra priimtas ir mano šneka vargu ar gali ką nors pakeisti, bet man atrodo, kad kolegos tiesiog turėtų pamąstyti, ar iš tikrųjų tai yra toks dalykas, kurį būtinai reikia naikinti.
Kas tai yra? Kokios yra priežastys? Negi yra tik viena vienintelė priežastis, kad ne tie priėmė tą šventę? Noriu net atkreipti dėmesį, net kolega V.Landsbergis siūlo ją palikti kaip atmintiną dieną. Vadinasi, tokia šventė lyg ir pripažįstama, tik bijoma, kad tą dieną žmonės nedirbs ir ką nors negero sugalvos. Man atrodo, to bijoti tikrai nereikia. Gerbiamieji kolegos, gal vis dėlto pamąstykim ir palikim tas šventes tokias, kokios jos yra, kadangi tik ta vienintelė siūloma išbraukti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar turime apsispręsti, ar pritarsime po svarstymo. Aš kviečiu… Nors ponas J.Razma jau pasakė savo žodį, ar norėtų dar tarti žodį? Prašom.
J.RAZMA. Aš dėkoju komitetams, kurie gana vieningai palaikė šį projektą. Kadangi yra pataisa dėl Gegužės 1-osios, dėl jos reikia balsuoti atskirai. Kitų pataisų…
PIRMININKAS. Palaukit. Dabar mes dar turime apsispręsti, ar pritarsime po svarstymo.
J.RAZMA. Tokiu atveju trumpai norėčiau pažymėti, kad sutinku su pareikšta nuomone, jog tai nėra labai svarbus projektas, todėl jį ir svarstom savo laisvalaikio, o ne darbo laiku. Aš ypač dėkoju kolegoms iš kairiosios pusės, kurie sutiko paaukoti savo laisvalaikį.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų, ar pritariam po svarstymo. A.Akstinavičius.
A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu kalbame dėl Gegužės 1-osios, aš pasisakau už šią dieną. Savo nuomonę išsakiau ir komitete. Jeigu dėl Gegužės 1-osios, tai čia galima kalbėti politiniais sumetimais, nors konservatoriai pradėjo dirbti irgi gegužės 1 d., kiek aš žinau, bet mane nustebino tai, kad mes komitete kalbėjom dėl birželio 15 d. Iš tikrųjų tai, kas įvyko 1940 m. birželio 15 d., tai yra Lietuvos istorijos puslapis, ir to puslapio mes negalim išbraukti iš istorijos. Jeigu mes kalbam apie birželio 14 d. ... Todėl birželio 14 d. – Gedulo ir vilties diena – buvo 1941 m. ir ji tarsi buvo 1940 m. birželio 15 d. išvestinė. Komitete mes buvom sutarę, kad kaip atmintina diena bus įtraukta birželio 15 d., pavadinta „Okupacijos ir genocido diena”. Man labai keista, kad kancleris ponas J.Razma taip paveda komitetą – to pasiūlymo, kuris buvo aptartas komitete, mes nematome. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto į atmintinų dienų sąrašą įrašyti birželio 15 d. kaip okupacijos ir genocido dieną. Ačiū.
PIRMININKAS. E.Zingeris gali pritarti įstatymui dėl švenčių dienų po svarstymo?
E.ZINGERIS. Aš norėčiau pasakyti komiteto vardu, kad iš tikrųjų tai, ką kalbėjo ponas A.Akstinavičius dėl Okupacijos ir genocido dienos – birželio 15 d., komitete buvo svarstyta ir vieningai nuspręsta teikti. Tai buvo gana svarbus dalykas, nes tai buvo vienas iš Lietuvos piliečių gyvenimo posūkio momentų į labai liūdną pusę. O savo pasisakymą dėl… jokiu būdu ne kaip komiteto pirmininkas, o kaip daugiau signataras, dėl birželio 23 d., kurios reikšme aš nė kiek neabejoju… bet aš kalbėjau (ir jūs girdėjot mano pamąstymus) prieš keletą savaičių. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi ir Seimo Pirmininkas. Bet mes dabar turime apsispręsti, ar pritariam po svarstymo, o priimdami paskui galėsime kalbėti dėl atskirų punktų. Ar jūs dabar norėtumėt kalbėti? Dabar formaliai mums reikia baigti svarstymą. Reikia balsuoti? Registruojamės.
Gerbiamieji Seimo nariai, užsiregistravo 83 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Lietuvos Respublikos švenčių dienų pakeitimo įstatymui, prašome balsuoti.
Iš viso balsavo 75: už – 53, prieš – 16, susilaikė 6. Taigi po svarstymo yra pritarta. Seimo Pirmininkas raštu, aš manau, ir žodžiu gali pakartoti, kad siūloma dabar šitą įstatymą priimti. Ar galim bendru sutarimu pradėti priėmimą? Galim. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi kviečiu J.Razmą į tribūną.
Pradedam įstatymo dėl Švenčių dienų pakeitimo įstatymo priėmimą. Jo registracijos Nr.P-451(4). Tribūnoje – J.Razma. Dėl pavadinimo, dėl 1 straipsnio pavadinimo nėra pasiūlymų. Yra vienintelis pasiūlymas papildomai įtraukti gegužės 1 d. – Tarptautinę darbo dieną.
J.RAZMA. Yra krikščionių demokratų redakcinio pobūdžio pasiūlymas, kurį aš sutinku priimti: lapkričio 1 d. vadinti tik Visų šventųjų diena, o Mirusiųjų atminimo yra lapkričio 2 d. – Vėlinės. Tai yra svarbus patikslinimas, jį aš priimu.
PIRMININKAS. Šitas priimtas. Dabar aš prašau A.Salamakiną. Kalbės I.Šiaulienė? Taip? Palaukit sekundę! Taip. I.Šiaulienė.
I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad pakankamai buvo išsakyta motyvų, kodėl reikia palikti, tuo labiau kad ta šventė buvo švenčių kalendoriuje. Tai seniausia tarptautinė šventė, švenčiama Lietuvoje. Noriu pasakyti, kad ji nepriklausomojoje Lietuvoje buvo švenčiama ir iki 1929 metų buvo nedarbo diena, tik vėliau ji buvo uždrausta švęsti. Nemanau, kad mes turėtume pakartoti tą niūrią praeitį, todėl siūlau palaikyti teikiamą pataisą, kad gegužės 1 d. liktų mūsų švenčių kalendoriuje kaip Tarptautinė darbo diena.
PIRMININKAS. Švęsti galima kasdieną, gerbiamieji Seimo nariai, niekas nedraudžia. Ir šiandien mums šventė – baigiam sesiją. Gal rytoj. A.Bartkus dėl pataisos.
A.BARTKUS. Aš manyčiau, kad gegužės 1 d. galėtų būti šventinė diena, jeigu sutiktų ir LDDP, ir visi sutartinai, kad ji būtų Tėvynės sąjungos gimimo diena. Kitu atveju, manyčiau, nėra reikalo.
PIRMININKAS. Ir P.Gylys.
P.GYLYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad praeina valstybinio infantilizmo laikas – vis dėlto septyneri metai. Aišku, antitarybinio mąstymo spazmai buvo suprantami pirmaisiais nepriklausomybės metais. Dabar apsidairykim, kas vyksta pasaulyje. Yra konservatorių partijos, bet tose valstybėse, kuriose konservatoriai yra valdžioje, nepanaikinta gegužės 1 d. – viena seniausių tarptautinių švenčių. Pagalvokim, gal ponios L.Andrikienės paklauskim, kaip yra Europoje. Padarykim taip, kaip yra Europoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Gyly, galit paklausti, jūsų valia klausti. Seimas tikrai neklaus L.Andrikienės. Registruojamės. Europa nebuvo okupuota, gerbiamieji Seimo nariai, neužmirškit tų dalykų. (Šurmulys salėje) Buvo. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Balsuojame dėl ponios I.Šiaulienės teiktos pataisos įrašyti į švenčių sąrašą gegužės 1 d. Kas už šią pataisą, prašom balsuoti.
Gerbiamieji Seimo nariai, čia ne turgus, todėl šūkauti per visą salę nereikėtų. Taigi už balsavo 20, prieš – 40, susilaikė 10. Pataisai nepritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, yra dar viena pataisa išdalyta pačiam pirmajam variantui. Ar pataisos autorius S.Buškevičius teikia ją ir ketvirtajam variantui?
S.Buškevičius.
S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar birželio 3 d. aš užregistravau pasiūlymą, kad birželio 23 d. švęstume kaip tautos sukilimo ir Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo dieną. Norėčiau priminti, kad dauguma istorikų birželio 23 d. per Kauno radiofoną paskelbtą Nepriklausomybės atkūrimo aktą, jo reikšmę lygina su 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktu. Tačiau pakalbėję su Seimo kancleriu J.Razma pagalvojome, kad bus geriau, jeigu iš pradžių ši diena bus bent jau pradedama minėti ir jeigu ji bus įtraukta į atmintinas dienas. Labai džiaugiuosi, kad gerbiamasis A.Stasiškis užregistravo šią dieną minėti kaip atmintiną dieną, kaip Birželio sukilimo dieną. Ir dėl to, kad apskritai ši diena būtų minima, aš atsiimu savo pasiūlymą, bet neatsiimu dėl ateities. Ateityje, manau, tai bus šventinė diena. O šiandien siūlysiu balsuoti dėl atmintinos dienos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl švenčių dienų pataisų daugiau nėra. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra vienintelis straipsnis, vadinasi, jo mums priiminėti nereikia. Mes galime kalbėti dėl viso įstatymo.
A.Raškinis iš anksto užsirašė.
A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, aš jau ir mūsų komitete kalbėjau šiuo klausimu. Manau, kad tikrai reikėtų be išvedžiojimų pakalbėti, kodėl, pavyzdžiui, aš balsuoju už tai ir ką aš jaučiu? Manau, kad aš esu ne vienas žmogus, kuris taip elgiasi.
Žinoma, šita šventė yra švenčiama įvairiai įvairiose pasaulio šalyse. Jos turi savo istoriją, turi savo tradicijas, turi savo praeitį. Bet ką man reiškia Gegužės 1-oji? Aš puikiai prisimenu, kaip mes buvome mokiniai, studentai, po to darbovietėse buvome prievarta varomi į tą demonstraciją. Iš paskos eidavo „kadravikas” ir skaičiuodavo, kas dalyvauja, kas nedalyvauja. Nedalyvaujantiems būdavo taikoma „orgmeroprijatije”, nešdavome pusiau gyvų, pusiau mirusių vadų portretus iškėlę šūkius: „Tegyvuoja TSKP”, „Tegyvuoja Komunistų partija”, t.y. okupantų partija. Visa tai buvo dvasinės prievartos įteisinimo šventė, tai buvo dvasinio genocido šventė, reikėjo įpratinti mus, lietuvius, kaip vergus klusniai daryti bet kokią nesąmonę.
Aš negaliu sutikti, kad tai, kas buvo pats bjauriausias ir šlykščiausias viso sovietinio laikmečio simbolis, dabar būtų švenčiama kaip šventė. Aš manau, net atmintinos dienos ji neverta. Manau, kad tokių žmonių, kurie jaučia taip, kaip aš, yra daugiau Lietuvoje. Aš suprantu, kad yra žmonių, kurie su ta dvasine prievarta buvo susitaikę, jie joje gyveno, jie iš to atlyginimus gaudavo. Galbūt tiems žmonėms priimtina, suprantama, jiems yra patogus toks gyvenimo būdas ir ta dvasinė prievarta. Bet man ji nepriimtina. Tokių žmonių kaip aš yra daugiau. Manau, kad reikia pagerbti…
PIRMININKAS. Laikas jau baigėsi.
A.J.RAŠKINIS. … tiesą ir dvasią. Mes negalime tos šventės priimti.
PIRMININKAS. R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu gerbiamojo A.Raškinio jausmus, jo prisiminimus. Bet aš noriu pasakyti, kad tas okupantas, kuris mus čia 50 metų engė, yra subjaurojęs ne vieną vertybę, ne vieną vertybę pavertė savo tarnavimo įrankiu. Man atrodo, mūsų tvirtybės simbolis būtų tai, kad mes nepasiduotume jų ideologijai ir jų mėginimams sunaikinti tas vertybes, kurios buvo istorinės. Tai, kad jis panaudojo savo simbolius, kuriuos buvo ir ne pats sugalvojęs, nereiškia, kad mes tų simbolių turime atsisakyti.
Jeigu mes einame į Europos Sąjungą ir visur kitur, mes turime kalbėti apie vakarietišką mentalitetą, apie vakarietišką mąstymą, vakarietišką mąstymo būdą, kuris nepasiduoda ideologiniams štampams ir visokiems prietarams, kurie mums buvo įdiegti į galvą. Mes turime atsistoti aukščiau šitų prietarų.
Šita šventė yra tarptautiniu mastu visur pripažinta. Tai nėra kokia nors sovietinė šventė, o švenčiama kaip darbo žmonių šventė. Popiežius taip pat šitą šventę yra pripažinęs. Ir solidarumo principas, kuris sudaro šitos šventės esmę, yra visų pripažintas. Ar mes nesugebame pakilti virš savo jausmų, kuriuos mums įdiegė šitas okupantas? Jeigu mes nesugebame pakilti virš šitų jausmų, vadinasi, mes jam pasiduodame.
Aš siūlau nepasiduoti šitiems jausmams, prisiminti savo lietuviškas istorines tradicijas, kai prieš 101 metus susikūrė Socialdemokratų partija, ir pirmosios Lietuvos nepriklausomybės idėjos gimė būtent gegužės 1-ąją. Ar mes jau visa šitą istoriją leidome sutrypti tam okupantui? Aš siūlau nežengti šito žingsnio ir pakilti galva virš tų žmonių, kurie mums primetė šitą iškreiptą ideologiją ir iškreiptas vertybes. Aš siūlau nepritarti šitam įstatymui.
PIRMININKAS. R.Zuoza.
R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų aš šito įstatymo projektui pritarti negaliu vien dėl šitos Gegužės 1-osios šventės. Man, kaip vienam jauniausių Seimo narių, neteko dalyvauti tuose prievartos veiksmuose, anot A.Raškinio, kai reikėdavo prievarta eiti į demonstracijas ir nešti kažkokius plakatus. Bet aš tikiu, kad Lietuvoje gali pribręsti ir tokia situacija, kai reikės demonstruoti profsąjungoms, reikės demonstruoti socialdemokratams, reikės demonstruoti darbininkams. Manau, jiems būtina palikti nors vieną šventą dieną, kad jie galėtų pareikšti savo nuomonę ir savo išraišką – ar valdžios palaikymą, ar protestą prieš valdžią. Tai yra ta diena, kai demonstruoja profsąjungos ir mūsų jaunimo socialdemokratinė organizacija visą laiką tą dieną pažymi kaip darbininkiško jaunimo teisių gynimo dieną.
Aš nepalaikau tokio įstatymo projekto. Sako, yra istorinės paralelės, tačiau yra ir dabarties paralelės. Aš suprantu, kad tikrai nepraeis šita pataisa, bet, mielieji konservatoriai ir jų kolegos, aš kviečiu bent šitą dieną palikti atmintinų dienų sąraše. Ačiū.
PIRMININKAS. E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Aš norėčiau tiktai vieną techninio pobūdžio patikslinimą – rugsėjo 23-oji, ten, kur įrašyta Žydų genocido diena, techniškai tai yra netikslus pavadinimas. Anksčiau ji vadinosi Lietuvos žydų genocido diena, nes 23 d. buvo likviduotas paskutinis pasipriešinimo židinys – Vilniaus getas. Turėtų būti „Lietuvos”. Turi būti „Lietuvos žydų genocido diena”, nes yra kitos tarptautinės genocido dienos ir t.t.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dabar kalbame dėl įstatymo, o ne dėl kokių nors papildymų.
M.Pronckus. Arba už, arba prieš galima kalbėti.
M.PRONCKUS. Aš, žinoma, kalbėsiu prieš tą įstatymą.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs užmiršote Statutą, kad posėdžio pirmininkas turi paskirstyti tarp frakcijų kalbančius. Šiuo atveju du Seimo nariai atstovavo socialdemokratams, dabar kalbės M.Pronckus, atstovaujantis LDDP. Prašom.
M.PRONCKUS. Žinoma, juokingi argumentai dėl tos šventės panaikinimo. Kiekvienas švenčia pagal savo mentalitetą. Ir kai kolega J.Razma kalbėjo, kad štai kai kurie tyčiojasi iš švenčių arba švenčia ne taip, kaip jam atrodo, tai yra kiekvieno reikalas. Taip pat vaikščiojimas į mitingus ir plakatų nešiojimas yra kiekvieno reikalas. Ir kai gerbiamasis A.Raškinis buvo varu varomas, jis galėjo neiti į tą šventę ir puikiausiai galėjo išsiversti be tų švenčių, jeigu jis būtų buvęs principingas žmogus ir jeigu iš tikrųjų jis būtų gynęs tuos principus. Bet, kaip paprastai mūsų visuomenėje, deja, yra tokių, kurie bet kokiam vėjeliui papūtus lankstosi ir glaudžiasi, ir dar kai kuriuos žodžius būtų galima pasakyti. Jis tuo metu lyg ir vaidino kažkokį gražų žmogų, o dabar pasidarė kažkoks kitoks, lyg gimęs prieš mėnesį ar metus. Todėl, žinoma, tie argumentai nieko negali įtikinti ir atsisakymas tos šventės iš tikrųjų tiktai parodo mentalitetą tų žmonių, kurie taip primityviai tokius dalykus sprendžia. Aš prieš.
PIRMININKAS. Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos! Aš irgi manau, kad taip sukonstruotas įstatymas, kai išmetama europinio masto, pasaulinio lygio šventė, yra prastas įstatymas. Tikrai mes čia ne į europas einame, o tiktai, kaip kolegos sakė, demonstruojame savo mentalitetą, savo nusistatymą. Manyčiau, kad šitos šventės palikimas reikštų gerą darbą ir tam tikrą politikos ir nuotaikų tęstinumą. O konkretų kiekvienos partijos ar kiekvieno žmogaus nusistatymą tikrai galima atitinkamai pareikšti ir demonstruoti: švenčiant, nešvenčiant, minint vienaip ar kitaip. Bet jeigu šitą šventę švenčia tikrai civilizuota Europa, o mes norime būti jos dalis, tai ir mes švęskime. Žinoma, tiktai nediktuokime žmonėms, kaip jie tai turi konkrečiai daryti. Tai jų, žmonių arba darbo žmonių, valia vienaip ar kitaip švęsti.
PIRMININKAS. V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Mielieji kolegos, ilgos mūsų budynės, daug turime laiko kalbėti po dešimt kartų tą pat. Juk esmė kokia? Ar darbo diena, ar nedarbo diena? Aš tikiuosi, kad Seimas priims mano pasiūlymą, kad gegužės 1-oji būtų atmintina diena kaip tarptautinė darbininkų diena. Ji turi savo tradicijas, ją gali žmonės įvairiai arba švęsti, arba paminėti, galima šventimą nukelti į sekmadienį, jeigu kas mano, kad darbininkai gali demonstruoti tiktai tą vieną dieną per metus. Aš nežinau, kodėl reikia taip apriboti darbininkų ar profesinių sąjungų teises. Tokio apribojimo tikrai nereikia įsivaizduoti. O visa kalba dėl to, ar tai bus nedarbo diena, išskirtinė nedarbo diena, ar tiesiog bus, aš tikiuosi, atmintina diena. Šventės…
PIRMININKAS. Ir R.Hofertienė.
V.LANDSBERGIS. …sąvoka, kad čia kažkas draudžia švęsti, tai juk absurdas. Kam tokia diskusija!
PIRMININKAS. R.Hofertienė gali tiktai pritarti.
R.HOFERTIENĖ. Aš atsiprašau, dėl laiko stokos netrukdysiu. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai.
Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos švenčių dienų įstatymo pakeitimo įstatymo. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo – 53.
PIRMININKAS. Už – 54. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo – 13.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Taigi balsavus už 54, prieš – 13, susilaikius 5 Lietuvos Respublikos švenčių dienų įstatymo pakeitimo įstatymas yra priimtas.
Ir trys socialdemokratai nori sakyti replikas. Taigi V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jums pasiūlyti priimti protokolinį nutarimą, kad šie švenčių pataisymai galioja iki kito Seimo rinkimų. Tai viena. Tai apskritai būtų labai protinga.
Vis dėlto norėdamas atsakyti į kai kuriuos argumentus aš manau, kad kai minės nepriklausomybės 80-mečio jubiliejų, turbūt teks susidurti su labai įdomia aplinkybe, kai pirmą kartą Lietuvos politinėje mintyje iškilo nepriklausomybės idėja. Ji iškilo 1896 m. gegužės 1 d. Vilniuje. Taigi aš linkėčiau į tai šiai komisijai atkreipti dėmesį.
PIRMININKAS. Ir N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš noriu kalbėti ne apie šventes. Aš apie jūsų mąstymą. Aš pergyvenau dvi okupacijas, aš mačiau girtus enkavėdistus, ryjančius Velykų maistą. Aš mačiau nacius, dainuojančius (…) po žmonių sušaudymo, bet aš vis tiek švenčiu Velykas, aš su mielu noru su vokiečiais ir su bet kuo kitu dainuoju (…) . Man tai yra šventės. Aš norėčiau, kad mes pakeistume savo mąstyseną. Aš prašau jūsų. Dėkoju.
PIRMININKAS. R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man lieka tik apgailestauti, kad mūsų diskusija dėl šitos dienos kai kurių Seimo narių buvo paversta asmeninių sąskaitų suvedimu... ir kas geriau, vienaip ar kitaip elgėsi tuo okupacijos laikotarpiu. Tai tikrai nepuošia mūsų diskusijos.
Aš taip pat norėčiau apgailestauti, kad vis dėlto mes, pasirodo, bijome savo šešėlio. Jeigu mes bijome savo šešėlio, tai mes esame bailiai, o bailiams kovoti dėl savo nepriklausomybės ir eiti į bendrus namus, kuriuose žmonės savęs nebijo, yra tikrai labai pavojinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad nereikia ieškoti bailių. Vieni bijo to, kiti – to. Vieni bijo atsisakyti Gegužės 1-osios.
LR darbo įstatymų kodekso 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-623 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Prašau, gerbiamieji Seimo nariai, toliau dirbti. Kitas darbotvarkės klausimas – Darbo įstatymų kodekso 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-623. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikimas. Kviečiu J.Razmą.
J.RAZMA. Šio projekto anksčiau nebuvo, bet jo pateikimas iš esmės yra įvykęs, nes jo turinys buvo pirmajame įstatymo projekto dėl švenčių dienų variante, antrajame straipsnyje. Aš nenorėčiau kartotis išdėstydamas jo turinį. Aš tikiuosi, kad ir kolegos dabar nesiginčys, kadangi mes pritarėme švenčių sąrašui, todėl atitinkamai turime pakoreguoti ir Darbo įstatymų kodekso 74 straipsnio turinį.
Aš taip pat norėčiau paminėti, kad ir čia dėl lapkričio 1 d. yra krikščionių demokratų pataisa dėl pavadinimo „mirusių atminimo” išbraukimo paliekant Visų šventųjų dieną. Ją priimu. Dėl Gegužės 1-osios. Be abejo, čia taip pat jos nelieka.
PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori paklausti. Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, kuo remdamiesi jūs Kovo 11-osios dieną kitaip vadinate? Juk Kovo 11-osios Akte yra žodis „atstatymas”, o ne „atkūrimas”.
J.RAZMA. Čia mes ne aktą kartojame. Taip mes jau priėmėme švenčių sąraše ir jūs su juo sutikote. Man atrodo, kalbos požiūriu žodis „atkūrimas” yra tinkamesnis.
PIRMININKAS. A.Sysas.
A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pasakėte, kad priėmus įstatymą, Gegužės 1-osios nelieka. Tai kas lieka?
J.RAZMA. Kas lieka, jūs matote šiame straipsnio išdėstyme: Sausio 1-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Velykos, Motinos diena, Liepos 6-oji, Lapkričio 1-oji ir Kalėdos. Šios šventės lieka ir jos yra nedarbo dienos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi atsakė. K.Prunskienė. Prašom.
K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau priminti tą patį klausimą, kurį aš, taip pat kai kurios kolegės iš parlamentinės moterų grupės kėlė praeitą kartą. Būtent dėl jūsų motyvų dėl Moters dienos išbraukimo iš atmintinų dienų. Mes turbūt turime orientuotis ne tik į mūsų…
PIRMININKAS. Čia kalbame apie švenčių dienas, gerbiamoji kolege.
K.D.PRUNSKIENĖ. Vis dar apie švenčių?
PIRMININKAS. Dar apie Darbo sutarties įstatymą.
K.D.PRUNSKIENĖ. Atsiprašau, aš manau, kad mes nuėjome vieną žingsnį toliau, nes turbūt 12 valandą jau sunku orientuotis, kokia tema. Atsiprašau, aš to pat paklausiu kitu klausimu.
PIRMININKAS. Pats tas darbingumas po vienuoliktos valandos. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti pateikimui? Pritariam. Pateikimui pritariame ir Seimo Pirmininkas siūlo taikyti ypatingos skubos tvarką. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas neprieštarauja, taigi… (Balsai salėje) Prieštaraujate? Gerbiamieji Seimo nariai, prieštaraujate ypatingai skubai, todėl registruojamės ir balsuosime, ar taikyti ypatingą skubą.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų taikoma ypatinga skuba, spaudžia mygtuką „už”.
Iš viso balsavo 69: už – 52, prieš – 16, susilaikė 1. Taigi taikoma ypatinga skuba. Reikėjo 36 balsų. Kviečiu pranešėją į tribūną. Pradedame priėmimą. Kadangi yra vienas straipsnis, tiesą sakant, mes dėl to straipsnio ir kalbame. Taigi galime padėkoti pranešėjui, nes jokių pataisų daugiau nėra.
J.RAZMA. Turbūt Gegužės pirmoji nebus teikiama, nes tai prieštarautų ankstesniam sprendimui.
PIRMININKAS. Taip. To teikimo, aš manau, kad nėra. Galima kalbėti dėl viso įstatymo. Prašom kalbėti dėl viso įstatymo. Kas norėtų kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. Aš prašau, gerbiamieji kolegos, dar sykį registruotis. Registracija vyksta. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso 74 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso 74 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 55.
PIRMININKAS. Už – 56. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 10.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Taigi 56 balsavus už, 10 – prieš, susilaikius 7 Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso 74 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.
Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo projektas Nr.P-450(4) (svarstymas ir priėmimas)
Atmintinų dienų įstatymo projektas, registracijos Nr.P-450(4). Kviečiu į tribūną… Tai yra irgi svarstymas, niekas iš anksto neužsirašė. Ar yra užsirašiusių kalbėti diskusijoje? Man nežinoma. Yra, taip? Užsirašė kalbėti S.Burbienė ir R.Melnikienė. Kviečiu S.Burbienę.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, problema čia yra, aišku, praktiškai vėl ta pati, nes priimta praėjusiame Seime Kovo 8-osios diena kaip atmintina diena. Jeigu pamenate, prieš kurį laiką, turbūt vasario mėnesį, buvo atsiradęs pono J.Razmos projektas, kuriame buvo siūloma šitą dieną panaikinti. Po to kelios kolegės iš dešinės gyrėsi, kad jos taip užspaudė J.Razmą, kad J.Razma daugiau su tokiu projektu nebeišlįs. Bet, matyt, menkai užspaudė, nes J.Razma vėl išlindo su tuo pačiu projektu.
Be to, noriu pasakyti, kad tuo metu, kai tas projektas buvo garsiai aptariamas, buvo girdėti ne vienos moterų organizacijos ir, beje, ne kokių nors raudonų, o visiškai normalių moterų organizacijų teiginiai, kad Kovo 8-oji nėra ta diena, kurią galima taip apibūdinti, kaip ji yra apibūdinama ir kaip buvo apibūdinama praėjusiame Seime kovojant prieš jos įteisinimą. Atrodo, kad vėl tenka aiškinti, kad Kovo 8-oji visiškai nėra tarybinė šventė, kad yra tarptautinė šventė, kad ji atsirado kaip Moterų kovos už lygybę diena ir kad ta diena buvo pasirinkta būtent Kovo 8-oji. Tai, kad yra Motinos diena, visiškai nepaneigia Kovo 8-osios. Juk puikiausiai žinome, kad motinystė, deja, ne kiekvienai moteriai lemta ir ne kiekviena išreiškia save būtent motinystėje. Yra daug kitų problemų, kurios jaudina daugumą moterų ir kurias puikiausiai supranta, mano įsitikinimu, visos. Čia tėra tik vienas įsitikinimas, kad ta diena yra bloga, nes ji yra bloga.
Man atrodo, visiškai yra nenormalu bijoti tokios šventės, nes tai yra būtent tam tikros kovos istorijos rezultatas. Man labai gaila, kai išgirstu iš kolegių gana niekinantį pasakymą, kad aš ne kokia sufražistė, kad kovočiau už tokią šventę. Gal kolegos net nežino, kas tai yra sufražistė, gal jiems tai asocijuojasi su nelabai gražios profesijos atstovėmis ar dar su kuo nors panašiu. Noriu pasakyti, kad be tų sufražisčių, kurios tėra moterys, kovojusios už tai, kad moterims suteiktų balsavimo teisę, nė vienos iš jūsų čia taip pat nebūtų. Tai yra ilgalaikės istorijos rezultatas, tai yra kova, be kurios, deja, nė viena pergalė nebuvo pasiekta, todėl aš nelabai turiu daug vilčių, kad iš viso kas nors manęs paklausys. Bet aš tik noriu pasakyti, kad išbraukdami šitą atmintiną dieną pasieksime labai mažų rezultatų. Tai tėra tik parodymas, kad vėl nesugebama atsitraukti nuo to, kas buvo per visą laiką, kad kiekviena šventė yra siejama su tuo, kas buvo tada. Tokiu būdu galima sieti ir gegužės 7-ąją, kuri yra dabar vadinama Spaudos atgavimo diena, su kartu švęsta „Pravdos” diena. Tai buvo žurnalistų šventė, kurioje dalyvaudavo daugybė dabartinių mūsų žurnalistų, kurie ir dabar dirba spaudos organuose.
Taigi tikrai nėra taip, kad ta šventė buvo kažkada švenčiama gal ir netinkamai, kad gal daugumai ji asocijuojasi, kaip kolegė Z.Šličytė sakydavo, su raudonom tulpėm ir raudonom nosim. Tai absoliučiai nėra joks argumentas panaikinti tai, kas yra ir kas buvo daugumoje šalių, kur yra normaliai, neliguistai žiūrima į tokius dalykus kaip į Tarptautinę moters dieną, kuri yra visų pirma susijusi, kaip aš sakiau, su moterų ir vyrų lygybės problema.
PIRMININKAS. Daugiau iš anksto užsirašiusių kalbėti nėra. Kviečiu pranešėją J.Razmą tarti baigiamąjį žodį.
J.RAZMA. Aš dėkoju kolegoms, atsiuntusiems įvairių siūlymų. Manau, mes juos aptarsime ir dėl jų balsuosime priėmimo metu. Dabar siūlyčiau šį projektą paremti ir balsuoti už jį.
PIRMININKAS. Taigi dabar turime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo? Gal galime bendru sutarimu ir pradėti?.. Ne. (Balsai salėje) Prašom kalbėti kas nori.
A.Akstinavičius. Ar pritariame po svarstymo? Ar yra norinčių kalbėti dėl to? Nėra norinčių. Aš A.Akstinavičiaus klausiu, ar jis kalbės, ar ne. Jis nebenori.
I.Šiaulienė.
I.ŠIAULIENĖ. Žinoma, tokiam projektui, koks yra pateiktas, aš pritarti negaliu. Man labai gaila, kad mūsų vyriškas Seimas. Kaip vienas klasikas išsitarė apie vyrus, tiesa, nesižavėdamas, o priekaištaudamas, kad vyras yra amžinas moters sūnus. Tas požiūris, kad moteris yra tik motina ir galima švęsti tik Motinos dieną, o kažkodėl Moters diena išbraukiama, tokia samprata, nežinau, net Jo Šventenybė Popiežius Jonas Paulius II kitaip mano, o jį galėtume laikyti pakankamai konservatyviu pagal savo pareigas ir t.t. Jonas Paulius II mūsų amžiaus liberaliose visuomenėse stiprėjantį feminizmo tarpsnį, tokią orientaciją apibūdina kaip deramos pagarbos kiekvienai moteriai stoką. Išbraukdami tokią šventę iš mūsų atmintinų dienų kalendoriaus, kaip tik tai mes ir demonstruotume.
Tuo labiau jau gerbiamoji kolegė Sigita kalbėjo apie tai, kad sąvokos tarptautinė šventė ir tarybinė nėra identiškos. Ji yra atėjusi iš Vakarų. Beje, dar anksčiau, negu čia man oponuojantys sakys, kad tai yra tik Claros Cetkin šventė. Dar 1908 m. Amerikos socialistės šventė tokią šventę, o nuo 1977 m. net Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kviečiančią kiekvieną šalį nors vieną metų dieną žymėti kaip Jungtinių Tautų Moters teisių dieną pagerbiant pasaulio moterų judėjimo už savo teises tradicijas. Daugelyje šalių tokia diena buvo pasirinkta kovo 8-oji – Tarptautinė moters diena.
PIRMININKAS. Galima pritarti teikiamam projektui. V.Landsbergis nori kalbėti. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Aš galėčiau kalbėti ir paskui, kai bus detaliai kalbama. Bet galiu ir dabar pasakyti.
Kai mes, atkūrę nepriklausomybę, darėme tų dienų vienokius ar kitokius sąrašus ir tikslinome, tai Kovo 8-osios nebuvo, nes ji pernelyg asocijavosi su tuo praėjusiu sovietiniu laikotarpiu. Paskui, kai LDDP atstatė Gegužės 1-ąją ir Kovo 8-ąją, tai buvo vienas toks kaip iš elementų tos resovietizacijos. Tai dabar mums irgi kliudo objektyviai į kai ką žiūrėti. Aš apskritai nebūčiau prieš Kovo 8-ąją kaip atmintiną dieną, kaip Tarptautinę moters dieną. Nors čia vyrai labai yra diskriminuojami. Mes susilaikėme nuo Tėvo dienos minėjimo ir jokios vyro dienos nėra. Bet moterys taip ilgai kentėjo, kad galbūt gali turėti ir dvi atmintinas dienas: viena – tikrai švenčiama Motinos diena, tokia švento turinio diena, o šita moterų teisių ar, kaip ją suprastume, Kovo 8-oji galėtų būti tarp atmintinų dienų. Vėl ne visai korektiškai kolegos kalba apie šventę, švęsti ar nešvęsti. Kas švenčia, tai švęs bet kaip pavadintą dieną. O kas indiferentiškas ar mano, kad pakanka Motinos dienos proga pagerbti visas moteris, tai tas galbūt ir neteiks reikšmės dar šitai dienai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir apsispręsime, ar pritariame po svarstymo. Gerbiamieji Seimo nariai, yra vilčių posėdį užbaigti iki 24 val., bet gali tekti dirbti ir šiek tiek ilgiau.
Gerbiamieji Seimo nariai, užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, prašom balsuoti. Balsuojame dėl Respublikos atmintinų dienų įstatymo. Ar pritariame po svarstymo, ar ne? Iš viso balsavo 65 Seimo nariai: 48 – už, prieš – 11, 6 susilaikė. Pritarta po svarstymo.
Seimo Pirmininkas siūlo šiandien ir priimti. Ar sutariame bendru sutarimu, kad šiandien priiminėtume? Taip. Ačiū. Ne. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų taikoma ypatingos skubos tvarka, prašom balsuoti už.
Iš viso balsavo 67: už – 53, prieš – 13, susilaikė 1. Pradedame priėmimą. Kviečiu J.Razmą į tribūną. Yra dvi pataisos. S.Burbienė siūlo pataisą.
Prašom pateikti pataisą.
J.RAZMA. Pataisų yra daugiau. Aš galbūt jas išvardyčiau, kad ko nors nepraleistume. Be Kovo 8-osios, yra siūlymas dėl Tėvo dienos. Siūlo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
Dėl Gegužės 1-osios, kaip matote, ji yra įrašyta kaip alternatyva. Yra socialdemokratų atstovų pasiūlymas dėl birželio 15-osios – okupacijos ir genocido dienos. Taip pat pagrindiniame projekte yra pateikta alternatyva, ar skliausteliuose rašyti Joninės, ar – Rasos.
PIRMININKAS. Iš pradžių apsispręskime dėl tų pataisų, kurios yra tiesiogiai pateiktos. Iš tikrųjų čia jų yra daugiau. Pirmoji pataisa dėl Kovo 8-osios dienos.
S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, vargu ar galima dar ką nors pridurti? Aš tik norėčiau pasakyti, kad tie, kurie balsuos prieš pataisą, žinotų, kad jie pirmiausia balsuoja prieš tarptautinę šventę, antra, kad ji atsirado kur kas anksčiau, negu įvyko visos revoliucijos, kad toms moterims, kurios šitą šventę siūlė ir įvairiais būdais šventė, reikia būti dėkingoms už tai, kad šiuo metu yra ne tik balsavimo teisė, bet ir galimybė būti išrinktai.
Ir paskutinis dalykas, kuris jau buvo minėtas, kad ta šventė tikrai nėra tokia baisi, nes Popiežius taip pat ją švenčia ir sveikina moteris su ta švente.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar visi, čia užsirašę, nori kalbėti dėl šios pataisos?
A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų dirbdamas Europos Sąjungoje girdi ne vieną kartą, kad yra kalbama apie sekso sulyginimo problemą, bet aš manau, kad nebūtina šitą problemą spręsti tokiu būdu. Įveskime Motinos dieną, įveskime Tėvo dieną, ir bus išspręsta. Aš nepritariu tokiam būdui. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau rimčiau elgtis. A.Sysas dėl S.Burbienės pataisos.
A.SYSAS. Man labai gaila, kai tarptautinę šventę lygina su sekso įvairiomis šventėmis. Aš palaikau S.Burbienės pasiūlymą, nes tikrai mes dažnai vartojame žodžius, kad mes norime integruotis, kad mes einame į Europą, kad mes siekiame pasaulinių standartų, bet mes užmirštame tas tradicijas, kurios vyrauja tame pasaulyje, į kurį mes norime patekti. O būtent šita šventė yra pažymima įvairiose pasaulio šalyse, ir ne kaip raudona šventė, ne kaip Tarybų Sąjungos sugalvota šventė, o kaip moterų… (nepasakinėkite), kaip diena, kai moterys siekia lygių teisių. Mes savo Seime kuriame įvairias komisijas, komitetus, kurie kalba apie lygias teises. Bet kai mes norėtume palikti tą dieną prie atmintinų, kažkodėl yra žmonių, kurie mato, kad tai yra reliktas iš tarybinių laikų. Aš negaliu nepalaikyti šito pasiūlymo.
PIRMININKAS. Vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame dėl S.Burbienės ką tik… (Balsas salėje)
J.RAZMA. Galima?
PIRMININKAS. Ir pranešėjas. Prašom.
J.RAZMA. Seimo nariai šiek tiek buvo klaidinami, kad ta šventė labai plačiai minima Europoje. Iš tikrųjų tai daugiau buvusių NVS ir Azijos šalių minima diena. Neskaitant buvusių sovietinių respublikų, ji minima Laose, Kambodžoje, Mongolijoje, Makedonijoje. Kinijoje ji vadinama Tarptautine moterų darbo diena.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir balsuosime. Balsuosime dėl S.Burbienės pataisos. Registruojamės. Registruotis galima ir spaudžiant mygtuką „prieš”.
Gerbiamieji Seimo nariai, taigi užsiregistravo 72 Seimo nariai. Kas už S.Burbienės pataisą, spaudžia mygtuką „už”. Prašom balsuoti. Kas mano, kad jos nereikia, spaudžia mygtuką „prieš”.
Iš viso balsavo 65: už pataisą 26, prieš – 32, susilaikė 7. Pataisai nepritarta. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, dėl Gegužės 1-osios. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl Gegužės 1-osios. Tekste yra alternatyva, V.Landsbergio pasiūlymas, jog gegužės 1-oji – Tarptautinė darbininkų diena, ir yra A.Syso pataisa, jog gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena. Aš suprantu, kad visų pirma reikia apsispręsti, ar iš viso įrašoma gegužės 1-oji kaip atmintina diena, o tada spręsim dėl pavadinimo. Taigi A.Sysas.
A.SYSAS. Mielieji kolegos, mes jau diskutavom dėl švenčių dienų, kas tai yra Gegužės 1-oji. Aš tik trumpai pakartosiu, kad šitą šventę pradėjo švęsi už Atlanto, Čikagoje ir Bostone, 1890 m. Tikrai šita šventė atėjusi ne iš Rytų, o ji atėjo iš Vakarų. Ji apšlakstyta darbininkų krauju. Aš noriu, kad jūs tai prisimintumėte. Jeigu mes lengva ranka išbraukiam ją iš švenčių dienų, aš labai norėčiau, kad ji liktų kaip atmintina. Ponas J.Razma neleis man sumeluoti, jis pasidomėjo, kokiose šalyse ji švenčiama kaip šventė. Tik keturiose Europos šalyse ji nešvenčiama kaip šventė, o visur yra laisva diena. Daugelis Europos Sąjungos šalių šitą šventę pripažįsta ir švenčia, ir darbininkai gali išreikšti savo pasitenkinimą arba nepasitenkinimą Vyriausybės vykdoma politika. Aš noriu pasakyti, kad tas pasiūlymas, kuris kaip alternatyva įrašytas į šitą įstatymą – Darbininkų diena, tai šventojo Juozapo, darbininkų globėjo, diena. Tai gal švęskime šv.Juozapo dieną – Darbininkų, o visas pasaulis švenčia Darbo dieną. Tai ne tik darbininkų diena, tai yra darbo diena tų žmonių, kurie gyvena iš sąžiningo darbo. Daugelis Lietuvos žmonių dirba. Aš manau, ir mes, Seimo nariai, žiūrėkim į darbą tikrai kaip į šventę, nes būtent darbas mums leidžia išlaikyti savo šeimas ir gyventi geriau arba blogiau. Todėl aš prašau, kad šita diena būtų įrašyta kaip Tarptautinė darbo diena, nes tai pripažįsta pasaulis. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūs dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios! Ir V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Mielieji kolegos, ši diena turi savo tradiciją būtent kaip Darbininkų diena. Ponas A.Sysas teisingai pasakė, kad ji buvo apšlakstyta darbininkų krauju, ji nebuvo apšlakstyta darbo krauju. Mes turim Mokytojo dieną, mes turim Darbininkų (tikrai senos tradicijos) dieną, todėl aš pasiūliau kaip alternatyvą… tiesiog kad ji būtų įrašyta į atmintinų dienų sąrašą. Žinot, kai paskui buvo pradėta be jokios pagarbos darbininkams daryti darbuotojų, darbo liaudies, darbo inteligentijos – tai čia ne tai, iš ko ta diena kilo, būtent iš darbininkų judėjimo, būtent už savo teises ir už demokratiją, kuri gerbtų darbininkų teises. Aš manau, kad mes palaikykim šitą tradiciją, kuri ir Lietuvoje buvo gyva kaip darbininkų tradicija, – Darbininkų dieną.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau apsispręsti, ar įrašom Gegužės 1 d. Tuoj pat pasiūlysim. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtumėt nekliudyti posėdžio pirmininkui pirmininkauti posėdžiui? Jeigu kas nors pavargote, galite pailsėti, išeiti pasivaikščioti į gryną orą ir vėl grįžti. Jeigu galite netrukdyti toliau tęsti posėdį, tai aš prašyčiau tai ir daryti. Dabar turime apsispręsti dėl Gegužės 1 d. įrašymo į šį sąrašą, o tada spręsime dėl pavadinimo. Ar yra prieštaraujančių dėl Gegužės 1-osios įrašymo į šį sąrašą? Taigi kas norėtų kalbėti iš tų, kurie prieštarauja? Ar A.Raškinis nori kalbėti? Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos, pagrindinius motyvus išsakiau, bet norėčiau atkreipti dėmesį į mūsų kolegas, kurie šitą dieną gynė. Iš tikro darbas – dalykas šventas, ir tai didelė vertybė, kuri mums visiems brangi, bet ji dažnai nuskamba kaip klasių kovos diena. Iš tikrųjų šitas dalykas yra… tai yra klasių kovos, klasių neapykantos klausimai, tai yra visai kas kita negu darbas. O mums grasinama, palaukit, dar ateis darbininkai šitą dieną, jums parodys – iš salės mes tai girdėjome. Turėtume tai prisiminti. Siūlau neįrašyti jos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar aš prašau registruotis. Vienas buvo už, kiti – prieš. Prašom registruotis. Du Seimo nariai kalbėjo už tai, kad būtų įrašyta.
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad Gegužės 1-oji būtų įrašyta į sąrašą, prašom balsuoti už, kas galvoja, kad to nereikia, prašom balsuoti prieš. O kol vyksta balsavimas, aš Č.Juršėną raginčiau susilaikyti nuo pastabų iš vietos. Gerbiamieji Seimo nariai, dar sykį raginu susilaikyti nuo replikų iš vietos, nes turėsiu paprašyti palikti salę.
Už balsavo 36, prieš – 15, susilaikė 10. Taigi Gegužės 1-oji įrašyta į sąrašą. Dabar turim spręsti dėl pavadinimo. Pavadinimai yra du: Tarptautinė darbininkų diena ir Tarptautinė darbo diena. Balsuosime alternatyviai, taigi galima… Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu kantrybės pritrūkote, aš nežinau, kaip jums padėti. Galėtumėt nusiraminti, kalbėsime dėl balsavimo motyvų. Daktarą J.Oleką aš prašau padėti savo broliams LDDP ir kaip nors juos nuraminti, nes darosi neįmanoma dirbti toliau.
Gerbiamieji Seimo nariai, galima pasisakyti už vieną arba už kitą variantą. I.Šiaulienė.
I.ŠIAULIENĖ. Aš prašyčiau, kad mūsų atmintinų dienų kalendoriuje gegužės 1-oji diena būtų minima ir įrašoma kaip Tarptautinė darbo diena. Jeigu mes paliksime kaip Tarptautinę darbininkų dieną, mes tikrai suponuosime tai, dėl ko nuogąstavo gerbiamasis A.Raškinis, kad tai yra klasių kovos diena. Tai būtų vienas momentėlis. Antras. Mes niekaip negalim atsikratyti savo marksistinio įpročio žiūrėti į šiuolaikinę visuomenę kaip į sudarytą klasių principu, ir tik tokiame kontekste. Šiuolaikinė, moderni visuomenė, jos ratifikacija, visuomenės sluoksniavimas visiškai nebeatitinka marksistinės sampratos. Taigi jeigu nenorit daryti, taip sakant, ir istorinių, ir loginių, ir sociologinių klaidų, rekomenduoju, kad rašytume atmintinų dienų kalendoriuje „Tarptautinė darbo diena”.
PIRMININKAS. Ir V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Aš, kolegos, noriu priminti savo argumentus dėl šios dienos kilmės, tradicijos ir su tuo susijusio mano siūlomo pavadinimo. Žinoma, aš ne visai sutikau, manau, kad ponas A.Raškinis nebuvo logiškas kalbėdamas, kad šios dienos išskyrimas yra kvietimas kokiems nors veiksmams. Jį, matyt, suklaidino kairiosios pusės tokie šūkavimai, kad čia demonstracijų diena. Ar profsąjungos ten turi demonstruoti. Mes matome, kad V.Šustausko profsąjungos kas dieną Kaune demonstruoja, kad visai nelaukia Gegužės 1-osios. Čia yra darbininkų solidarumo, darbininkų teisių gynimo diena, ir aš siūlau paremti šį pavadinimą.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime alternatyviai. Mygtukas „už” yra už V.Landsbergio siūlymą – Tarptautinė darbininkų diena, mygtukas „prieš” – A.Syso siūlymas – Tarptautinė darbo diena. Prašom balsuoti. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas. Mygtukas „ už” – už V.Landsbergio, mygtukas „prieš” – už A.Syso.
Iš viso balsavo 60. Už – 39, prieš – 17, susilaikė 4. Taigi santykis: 39 ir 17. Pasirinktas variantas – Tarptautinė darbininkų diena.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kitas siūlymas. Socialdemokratų frakcija siūlo įrašyti į sąrašą birželio 15-ąją – okupacijos ir genocido dieną.
J.RAZMA. Galbūt aš paminėsiu, kad tarp jų yra gegužės paskutinis sekmadienis – Partizanų diena, siūloma Seimo nario A.Stasiškio. Nors projekte ji neįrašyta, aš sutikčiau priimti, jeigu niekas tam neprieštarautų.
PIRMININKAS. Gegužės paskutinis sekmadienis vadintųsi…
J.RAZMA. „Partizanų diena”. Dėl kabutėse esančio teksto pastabos autorius sutiko, kad būtų galima jo atsisakyti. (Balsai salėje) Kaip?
PIRMININKAS. Mes kalbame apie gegužės paskutinį sekmadienį, ne apie jūsų siūlymą. Socialdemokratai, dar šiek tiek palaukite. Dabar kalbame apie kitą siūlymą – gegužės paskutinį sekmadienį vadinti Partizanų diena. Ar priimtinas siūlymas? Taigi priimame šitą siūlymą. Įrašyta.
Dabar socialdemokratų siūlymas…
J.RAZMA. Norėjo kalbėti ponas A.Stasiškis.
PIRMININKAS. A.Stasiškis nori kalbėti, taip? Sekundę, dar nepriėmėme sprendimo. A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū už priėmimą, bet aš noriu patikslinti – ne paskutinis sekmadienis, bet ketvirtasis sekmadienis. Taip yra mano pasiūlymuose ir taip tradiciškai susiformavo. Tai yra nuo 22 d. iki 28 d. Šitame tarpe.
J.RAZMA. Ketvirtasis…
A.N.STASIŠKIS. Aš sutinku sutrumpinti pavadinimą, nes iš tikrųjų kalendoriuje per daug ilgas.
PIRMININKAS. Taigi ketvirtasis gegužės sekmadienis, taip?
J.RAZMA. Taip.
PIRMININKAS. Partizanų diena. Tai yra priimta.
Dabar R.Dagys dėl socialdemokratų siūlymo. Prašom. R.Dagys. Gal pateikite savo siūlymą.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes švenčiame dieną prieš tai, jau turime vieną atmintiną dieną, bet jeigu mes minime tas dienas, kurios mūsų nepriklausomybei ir tautai buvo tokios tragiškos ir liūdnos, tai 15 d. minėjimas atspindi kur kas didesnį mastą. Šita diena palietė daugelį likimų, ne vien tiktai prieš tai esanti diena, kuri yra kur kas siauresnė. Aš manau, kad mes turėtume ją paminėti. Mes ir anksčiau tai darėme. Iš tikrųjų ją reikėtų, man atrodo, įrašyti į atmintinų dienų sąrašą, nes tai vis dėlto mūsų istorinė atmintis, rodanti, kaip mes galime kartais prarasti visa tai, ką esame pasiekę.
PIRMININKAS. S.Buškevičius dėl šios datos.
S.BUŠKEVIČIUS. Aš kviečiu visus vieningai palaikyti gerbiamojo Seimo nario R.Dagio pasiūlymą, nes tikrai jau seniai reikėjo, kad Seime būtų priimta minėti ir birželio 15 d. Mes kažkodėl šiandien minime tiktai birželio 14 d. Aišku, tai yra teisinga. Bet birželio 14 d. ėjo po birželio 15 d. Pirmiausia buvo 1940 m. birželio 15 d. okupacija, o tiktai po to trėmimai, vežimai. Todėl reikėtų minėti ir visų mūsų nelaimių priežastį.
PIRMININKAS. Ir R.Rastauskienė.
R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jau per tuos nepriklausomybės metus susiformavo tam tikra šito birželio laikotarpio šventimo tradicija. Akivaizdu, kad Birželio 14-ąją mes kartu paminime ir birželio 15-ąją, netgi neidentifikuodami metų: ar tai buvo 1940, ar 1941 m. Visuose minėjimuose, bent jau kiek teko dalyvauti, visada yra minima ir 1940 m. birželio 15 d. Man atrodo, kad visiškai pakanka paminėti šitą datą – Birželio 14-ąją. Tad nekviesčiau daugiau dėlioti gedulingų dienų Lietuvos kalendoriuje.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dabar reikia apsispręsti balsuojant, ar pritariame socialdemokratų siūlymui birželio 15-ąją įrašyti į minėtinų dienų sąrašą. Dar prieš tai – pranešėjas J.Razma.
J.RAZMA. Aš manyčiau, tie, kurie galvoja balsuoti už, vis dėlto turėtų pagalvoti, kad nelabai geras būtų ir pats pavadinimas. Mes galime suprasti, kad birželio 15-oji buvo genocido priežastis, bet jeigu mes įvardijame genocido dieną, tai ją suprantame kaip tą dieną įvykusį konkretų genocido faktą. Kaip, sakykim, Lietuvos žydų genocido dieną. Man atrodo, kolegė R.Rastauskienė atskleidė esmę, kodėl mes nesiūlytume palaikyti šitos pataisos.
PIRMININKAS. Taigi balsuojame dėl R.Dagio pateiktos pataisos. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad ji būtų priimta, spaudžia mygtuką „už”, kas galvoja, kad jos nereikia, spaudžia mygtuką „prieš”.
Iš viso balsavo 63. Už – 28, prieš – 30, 5 susilaikė. Taigi nėra priimta. (Balsai salėje)
Repliką po balsavimo S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš labai prašyčiau Seimo valdybos pasirūpinti, kad šitos posėdžio dalies įrašas būtų rytoj transliuotas per radiją ir visi girdėtų, kaip Seimo dauguma išbraukė tikrai svarbią dieną…
J.RAZMA. Neišbraukė…
S.PEČELIŪNAS. …iš minėtinų. Mielieji ponai, ar mes taip dabar bijome įvardyti šitą dieną ir pasakyti, kas tai atliko? Ar čia taip su Rusija dabar draugaujame, ar kaip?
Aš noriu truputį priminti istoriją, kai 14 d. vyko mitingas Vingio parke, o kitos organizacijos tuo metu organizavo minėjimą Kalnų parke, būtent 15 d., ir koks buvo tuometinio Sąjūdžio požiūris į tą minėjimą. Prisiminkime tai, kas buvo visai neseniai, jeigu jau užmirštame tai, kas buvo prieš 50 m., ir parodykime mūsų visuomenei, koks yra šito Seimo požiūris. Labai gaila, kad viso šito istorinio posėdžio netransliuojame. Tauta turi žinoti, kas čia vyksta ir naktimis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, A.Akstinavičius, ir tuo baigiame visas replikas.
A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kai kalbame apie Kovo 8-ąją, kai kalbame apie Gegužės 1-ąją, tai gali būti politizuotos datos, tai gali kvepėti sovietizmu ir t.t., ir pan. Bet aš nesuprantu, kai kalbama apie birželio 15-ąją ir kai ponia R.Rastauskienė pasako, na, kažkokias birželio dienas ar naktis paminėsime, ir bus tvarka. Aš su tuo tikrai negaliu sutikti. Tai yra labai skaudi Lietuvos tautai istorija ir aš siūlyčiau šitą datą ne išmesti, o įrašyti. Nes iš tikro birželio 14-oji buvo 1941 m. Birželio 15-oji buvo 1940 m. Nereikia ir negalima painioti šių dviejų skirtingų datų. Jeigu žiūrėsime logine prasme, tai birželio 14-oji buvo birželio 15-osios išvestinė. Mes negalime žiūrėti, raudoni, žali ar kokie nors trispalviai. Tai yra Lietuvos istorija ir šito puslapio iš Lietuvos istorijos išbraukti negalima.
Dabar salėje aš matau Seimo Pirmininką gerbiamąjį V.Landsbergį. Aš tikrai kreipčiausi į…
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau nutraukti savo replikas, nes replikos yra skirtos paaiškinti tai, kaip kas balsavo. Jūs vėl iš naujo pradedate agituoti. (Balsas iš salės) Aš prašau nutraukti…
A.AKSTINAVIČIUS. …savo frakciją ir nedarykime iš skaudžios Lietuvos istorijos parodijų. Tuo labiau kad Žmogaus ir piliečio teisių komitete šiai datai, kaip atmintinai datai, buvo pritarta. Todėl aš dar kartą kviečiu perbalsuoti. Tikrai, žmonės, neišbraukime Lietuvos iš Lietuvos istorijos! Ačiū.
J.RAZMA. Mes neišbraukiame…
PIRMININKAS. Ir V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Aš noriu štai ką pasakyti. Galvojau ir būčiau pasakęs labai panašiai, kaip pasakė R.Rastauskienė. Pagalvojau, kaip po Birželio 14-osios minėjimo ar kas nors rinktųsi, ar rinksis kada nors, ar kitą dieną vėl darys kokius nors birželio 15-osios minėjimus, vadinasi, didelės praktiškos prasmės čia nebūtų. Paminėti tokią Lietuvos nelaimės dieną, žinoma, galima, bet tų nelaimės dienų yra jau tikrai pakankamai daug, galima minėti ir tokias dienas kaip Klaipėdos krašto okupacija (…) ar Vilniaus okupacija. Kažkada čia mes minėdavome Vilniaus… Nežinau, ar reikia daug tų nelaimės dienų Lietuvai minėti ir ar čia tikrai yra taip… Išsiskirtų šitame kalendoriuje nuo birželio 14-osios, kai praktiškai kalbama apie abi dienas iš karto. Na, kai kurie kolegos nori čia tokį spaudimą padaryti, iškovoti. Galima tai įrašyti, aš ne prieš, bet aš nematau didelės prasmės gausinti nelaimės dienas šiame sąraše. Ar visas nelaimes reikia minėti?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, baigiame šitą diskusiją. Tas klausimas yra išspręstas. Kokiais motyvais? Negirdžiu, kas prašo perbalsavimo? J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tikrųjų manau, kad mes labai ilgai užtrukome dėl šio balsavimo ir svarstymo ir galbūt ne visai tinkamą laiką pasirinkom. Jeigu dabar pažiūrėsite į laikrodžius, tai yra dvylikta valanda nakties, ir mes iš tikrųjų galbūt esame pavargę. Aš manau, kad Seimo valdyba nuspręs pratęsti šitą neeilinę sesiją, ir turbūt girdėjom tuos pasiūlymus, galbūt galėtume mes pabaigti arba padaryti priėmimo pertrauką ir sugrįžę ramiomis galvomis rytoj ar kitą numatytą dieną nuspręstume. Nes iš tikrųjų nelabai gražu, kai tokie svarbūs ir tokie reikšmingi galbūt… Tikrai mes galėjome suderinti, ar 14, ar 15, ar kartu tas dienas pavadinti gedulo ar okupacijos – koks būtų tinkamas pavadinimas. Manau, kad mes tikrai pasirinkome negerą būdą vertinti ir aš tikrai kviesčiau posėdžio pirmininką ir galbūt Seimo Pirmininką padaryti dabar pertrauką, mes vis tiek turbūt rytoj rinksimės ir tada ramiomis, šviežiomis galvomis pabaigtume ir šį klausimą, ir kitus. Aš siūlyčiau nediskutuoti daugiau ir baigti šios dienos posėdį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš neturiu galimybės siūlyti nutraukti posėdį. Yra apsispręsta, balsavimas įvyko. Gerbiamieji Seimo nariai, balsavimas įvyko. Aš tik noriu priminti, kad birželio 14-oji jau praėjo. Jeigu bus tikrai susitarta, kad reikia įrašyti ir birželio 15-ąją, mes galėsime papildyti šitą įstatymą, turime tikrai daug laiko iki kitų metų birželio 15-osios. Prašom. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Socialdemokratų frakcijos vardu siūlome perbalsuoti dėl vieno esminio motyvo. Esame įsitikinę, kad kuo toliau, tuo labiau kolegos oponentai įsiklauso į tą rimtą reikalavimą. Norime priminti, kad birželio 15-oji buvo įdomi paralelė. Tada tarybinė armija įžengė į Kauną, nacistinė Vokietija įžengė į Paryžių. Aš manau, kad mes, atsiliepdami į bendrą prancūzų…
PIRMININKAS. Man atrodo, kad jau tikrai pradedame kalbėti ne į temą. Pasiūlėte perbalsuoti, aš nežinau, ar tai yra rimtas motyvas, aš galiu paprašyti… Gerbiamieji Seimo nariai, pagal Statutą perbalsuoti galima, jeigu trečdalis dalyvaujančių posėdyje remia šitą siūlymą. Aš negaliu pasiremti savo nuojauta, ar tikrai motyvai yra rimti. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų perbalsuota?
J.RAZMA. Tas pat.
PIRMININKAS. Iš viso balsavo 63: už – 31, prieš – 28, 4 susilaikė. Taigi perbalsuojame, gerbiamieji kolegos. A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Man vis dėlto įdomu, ar čia dėl kiekvieno kaprizų mes balsuosime? Kokie čia buvo motyvai? Kokie čia buvo motyvai? Jokių nebuvo. Ar mes baigsime tą balaganą, ar ne?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, motyvai buvo…
A.N.STASIŠKIS. (…) metų okupaciją kurią dieną minėsime? Kas čia…
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom nustoti diskutuoti. Buvo pasiūlyta perbalsuoti. Kai kam atrodė, kad kažkas nesuprato jų argumentų. Mes paprašėme Seimo narių apsispręsti, ar reikia perbalsuoti. Dauguma nutarė, kad reikia perbalsuoti, ir dabar aš prašau visus registruotis. Balsuojame dar sykį dėl socialdemokratų teiktos pataisos, ar birželio 15-ąją reikia įrašyti į sąrašą.
Reikia mažiau kalbėti, greičiau grįšite namo. Gerbiamieji Seimo nariai, užsiregistravo 76 Seimo nariai. Taigi balsuojame dėl socialdemokratų teiktos pataisos. Kas už šią pataisą, prašome balsuoti.
J.RAZMA. Rankų pakėlimu balsuojam?
PIRMININKAS. Ne, ne, balsuojame kompiuteriu. Balsuojame dėl socialdemokratų pataisos.
Iš viso balsavo 70, už – 34, prieš – 34, du susilaikė. Aš prašau perbalsuoti. Balsuojame rankų pakėlimu. Taigi prašome pasiruošti, balsų skaičiavimo komisija, skaičiuoti. Kas už tai, kad socialdemokratų pataisai būtų pritarta, prašom balsuoti. Kas už socialdemokratų pataisą, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 33.
PIRMININKAS. Už – 34.Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 27.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Taigi balsavus už – 34, prieš – 27… Dar sykį, kas susilaikė? Kiek susilaikė? Prašom elgtis ramiau balsavimo metu. Kiek susilaikiusių?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsavus už – 34, prieš – 27, susilaikius 7 rezultatas yra lygus. Gerbiamieji Seimo nariai, dar sykį… Gerbiamieji Seimo nariai… (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, prašom nusiraminti, prašom, balsų skaičiavimo komisija, pasiruošti skaičiuoti balsus. Aš turiu dar sykį skelbti balsavimą dėl šios pataisos. Taigi kas už tai, kad socialdemokratų teikta pataisa būtų priimta, prašom balsuoti rankų pakėlimu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prašom į savo vietas! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom sėsti į vietas, skaičiuojame balsus ir baigiame šitą klausimą, kartu, matyt, baigsime ir šitą posėdį. (Triukšmas salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 33.
PIRMININKAS. Už – 34. Kas prieš? Aš klausiu, kas prieš, gerbiamieji Seimo nariai. (Balsas salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 29.
PIRMININKAS. Prieš – 29. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Susilaikė… Ar gerai suskaičiavote susilaikiusius? Dar sykį suskaičiuokite susilaikiusius, nes girdžiu protesto balsų. (Balsai salėje) Aš suskaičiavau 9. Ar balsų skaičiavimo komisija sutinka, ar ne?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip, susilaikė 9.
PIRMININKAS. Susilaikė 9. Taigi už balsavus 34, prieš – 29, susilaikius 9 pataisa nepriimta.
Replika. K.Kryževičius.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, po šito balsavimo reikėtų priimti ir dar vieną atmintiną dieną – liepos 2 d., kaip mūsų Seimo gėdos dieną. Gėda jums visiems, kurie balsavote prieš šitą pataisą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mums laikas jau nustoti… (Balsas salėje) linksmintis.
N.Medvedevas. Prašom.
N.MEDVEDEVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad jūs pavargote, bet aš nesuprantu, kodėl šitas balsavimas, deja, abiejų pusių buvo lydimas juokais. Aš tikrai pergyvenau dvi okupacijas. Aš tikrai mačiau taip pat ir Laisvės alėjoje džiūgaujančius žmones, kurie su gėlėmis sutiko Raudonąją armiją. Aš atsimenu, kaip mano senelė man pasakė: „Ką jie daro, ar jie suprato, kas atsitiko?! Atėjo bolševikai!” Tai buvo viena iš tragiškiausių Lietuvos istorijos dienų. Aš jūsų nesuprantu, broliai mano lietuviai! Dėkoju.
PIRMININKAS.Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau baigti visas replikas. Šį klausimą turime spręsti toliau. Galėsite kalbėti dėl viso įstatymo. Kol kas dėl įstatymo nėra baigta balsuoti. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, nusiraminti.
Gerbiamieji Seimo nariai, toliau birželio 24-oji – Joninių ir Rasos diena. Yra krikščionių demokratų siūlymas pakeisti pavadinimą, taip?
Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, kas gali pateikti šitą siūlymą? Ar yra kas teikia siūlymą keisti pavadinimą? Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji krikščionys demokratai, kas teikia siūlymą dėl birželio 24-osios? Ar Povilas Katilius? Kas kalbės dėl šio motyvo? (Balsas salėje) Tai iš vietos, jeigu galite. P.Katilius, taip?
P.Katilius – dėl birželio 24-osios.
P.KATILIUS. Čia yra visai kitas klausimas. Žinoma, po tokių svarstymų, kurie buvo, dabar yra labai sunku kalbėti. Tačiau šios dienos kilmė yra visai kita. Ir mūsų kaimynai labai plačiai švenčia Jonines, ir Lietuvoje ta diena buvo minima. Daugelis Lietuvos žmonių turi tą vardą… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome šiek tiek nusiraminti!
P.KATILIUS. … ir dėl to siūlome vadinti iš esmės Joninėmis. O Rasos vardas buvo sugalvotas sovietiniais laikais.
PIRMININKAS. Kas norėtų kalbėti dėl šio pakeitimo? I.Šiaulienė.
I.ŠIAULIENĖ. Aš norėčiau, kad pasiliktų taip, kaip yra teikiama, būtent Rasos-Joninių diena. Nei čia sovietiniu laikotarpiu sugalvota, nei čia ką. Šita šventė yra senoji pagoniška lietuvių šventė. Ir žiūrėdami į istorijos raidą ją turėtume išlaikyti taip, kaip ji buvo švenčiama. Visiškai yra tolygūs tie vardai ir nereikia kaitalioti. Aš siūlau palikti, kad birželio 24-oji būtų Rasos-Joninių diena. Kas myli Jonus, švęs Jonines, kam arčiau širdies Rasa, švęs Rasos šventę. Jeigu pažiūrėsime į mūsų kaimynus latvius, tai jie šitą dieną vadina Lyguo. Čia būtent akcentuojama ta prasmė, kad tai yra savotiškas dienos ir nakties lygiadienis.
PIRMININKAS. Kas norėtų paremti krikščionių demokratų siūlymą? Ar galime apsispręsti balsuodami iš karto. Galime apsispręsti balsuodami. Aš negirdžiu, kad kas norėtų kalbėti. (Balsai salėje) Jūs galėjote užsiregistruoti ir kalbėti per šoninį mikrofoną. Žodis nesuteikiamas.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Mygtukas „už” bus už pagrindinį tekstą, mygtukas „prieš” – už krikščionių demokratų siūlymą. Taigi mygtukas „už” – už Rasos-Joninių dieną, mygtukas „prieš” – už Joninių-Rasos dieną. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas vyksta. Mygtukas „už” – už pagrindinį tekstą, mygtukas „prieš” – už krikščionių demokratų variantą.
Iš viso balsavo 54: už – 28, prieš – 22, susilaikė 4. Taigi lieka pagrindinis tekstas.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar viskas, baigiame visas pataisas. Ar dar yra?
J.Razma.
J.RAZMA. Mes praleidome. Buvo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymas dėl Tėvo dienos. Aš nesiūlyčiau palaikyti šito papildymo. Bet jeigu yra paremiančių ir siūlančių balsuoti, tai tektų ir dėl šio pasiūlymo balsuoti.
PIRMININKAS. Dabar kalbėsime dėl šio pasiūlymo. P.Katilius.
P.KATILIUS. Aš siūlyčiau tikrai palaikyti Tėvo dieną, nes Lietuvoje yra ji seniai minima ir švenčiama. Tik ten yra padaryta klaida…
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, socialdemokratai ir LDDP, jeigu tikrai neturite ką daugiau veikti, tai galite eiti namo! Nes jūsų triukšmas neleidžia kitiems dirbti.
P.KATILIUS. … yra padaryta klaida. Reikėtų rašyti birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį, o ne gegužės. Gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį buvo švenčiama Motinos diena, o birželio pirmąjį sekmadienį – Tėvo diena.
PIRMININKAS. Taigi jūs siūlote birželio pirmąjį sekmadienį vadinti Tėvo diena?
P.KATILIUS. Taip.
PIRMININKAS. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas sutinka, kad taip turi būti, taip? Taigi dėl šio siūlymo – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, valdyba paskelbė, kad neeilinis posėdis yra antrąją dieną, o dabar jau yra 7 minutės trečiosios dienos. Ką darysime su Statutu?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu negalite kalbėti dėl vedimo tvarkos taip, kaip reikia kalbėti, tai aš negaliu nieko pasakyti. Valdyba sušaukė… (Balsas salėje) Reikia ateiti prie šoninio mikrofono. Valdyba sušaukė neeilinį posėdį liepos 2 d. ir jis vyko ir vyksta toliau. Nepasakyta, kada jis turi baigtis. Jis baigsis, kai priimsime šitą įstatymą. Ir J.Olekas dėl vedimo tvarkos nori kažką pasakyti?
J.OLEKAS. Taip. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš iš tikrųjų noriu padėti jums šią naktį, nes man atrodo, aš jau kartojuosi, bet esam visi pavargę ir tie sprendimai, kurie dabar priimami, iš tikrųjų gali neatitikti to, ką mes galvojame. Aš girdžiu prasidedančias diskusijas tarp konservatorių frakcijos atstovų ir kitų frakcijų atstovų, kad reiktų pergalvoti tarpinius sprendimus, kuriuos mes priėmėm. Nes ir Seimo Pirmininkas profesorius V.Landsbergis irgi parėmė tuos pakeitimus, kuriuos siūlė socialdemokratai. Aš manau, kad mes galime išspręsti ir jums padėti išspręsti, jeigu mes dabar sustotume. O taip, kaip numatė valdyba liepos 2 d. pratęsti sesiją, tai liepos 3 d., jeigu bus kitas valdybos sprendimas, pabaigtume šio įstatymo priėmimą. Aš tikrai labai kviesčiau nebalsuoti už šio įstatymo priėmimą, padaryti priėmimo pertrauką ir sugrįžti ramiomis galvomis rytoj prie šito įstatymo. Jau šiandien sugrįžti.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, mes būtume sklandžiau dirbę ir sutaupę laiko, jeigu būtume pasikonsultavę anksčiau, radę laiko tokiam tarpfrakciniam pasitarimui, nes yra momentų, kur tikrai reikalingesnis būtų tarpusavio supratimas ir tam tikras konsensas. Bet to nebuvo padaryta, todėl mes įklimpom į kai kuriuos reikalus. Kilnojama Tėvo diena, birželio 1-oji, bet tai yra Tarptautinė vaikų diena. Aš manau, nė vienas tėvas neužsigaus, jeigu mes šiandien nebalsuosime dėl šito pasiūlymo. Tiesiog jį atidėsim ateičiai, ramiam pagalvojimui, taip pat kaip ir birželio 15 d. Šiais metais ji jau praėjusi, iki kitų metų mes turim labai daug laiko, galėsim pasitarti. Aš siūlau, jeigu galima, dabar visokių alternatyvų tiesiog jau nebediskutuoti, o tiesiog pabaigti priimti įstatymą ir laimingai išsiskirstyti. Rytoj, man atrodo, mes turim trumpą posėdį, ar ne?
PIRMININKAS. Taip, mes numatom rytoj trumpą posėdį, bet būtų gerai šiandien šitą klausimą baigti, kad nepradėtume rytoj vėl iš naujo. (Balsas salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, taigi dėl komiteto siūlymo birželio pirmą sekmadienį vadinti Tėvo diena. Ne birželio 1 d., o birželio pirmą sekmadienį. A.Raškinis. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog norėčiau pateikti motyvus, kurie paskatino mūsų komitetą šitą siūlymą teikti. Iš tikrųjų turbūt nėra nė vienos politinės partijos, sėdinčios Seime, kuri į savo programą nebūtų įrašiusi, nebūtų pabrėžusi šeimos svarbos. Visi mes suprantam, koks svarbus dalykas yra šeima ir jos, kaip institucijos, atkūrimas. Kaip tik dėl šito mūsų komitetas ir nusprendė. Vis dėlto atmintinos dienos laiką taupo ir jo negadina, tai yra tiesiog mūsų valstybės nusistatymas dėl tam tikrų svarbių dalykų. Jeigu mes iš tikro manome, kad šeima, o šeima yra ne tik motina, bet ir tėvas, mums labai svarbu, tai mūsų komitetas siūlė kaip atmintiną dieną palikti ir Tėvo dieną. Aš manau, kad tai labai natūralus ir racionalus siūlymas. Kviesčiau palaikyti mūsų komiteto siūlymą.
PIRMININKAS. Balsuojame, gerbiamieji Seimo nariai. Pasisakė ir už, ir prieš. Registruojamės ir balsuojame. Jeigu šiandien nepriimsime, tai rudenį svarstysime šitą klausimą ir spręsime. Dabar priimsime tiek įstatymo pataisų, kiek šiandien priėmėme, o visas kitas pataisas ir pasiūlymus galėsime svarstyti ir… Daugiau nėra. Taigi dabar balsuojame dėl pateiktos pataisos dėl birželio pirmo sekmadienio. Kas už tai, kad ši diena būtų įrašyta kaip Tėvo diena, prašom balsuoti.
Iš viso balsavo 68: už – 62, prieš – 4, susilaikė 2. Taigi įrašoma. Daugiau pataisų nėra. Išskyrus vieną, kurią pateikė E.Zingeris, kad rugsėjo 23 d. reikėtų vadinti Lietuvos žydų genocido diena.
J.RAZMA. Taip, čia yra redakcinis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, tikrai tenka tik apgailestauti, kad buvo neišgryninta pataisa dėl birželio 15 d. Man regis, visi mes puikiai suprantame, kad buvo padaryta klaida ir šitą klaidą dar galima ištaisyti, bet nelaukiant, tarkime, kitų metų ar kada, kaip siūlė Seimo Pirmininkas. Bet dabar balsuojant, nepriimant visų šitų pataisų, kurias pasiūlė J.Razma.
PIRMININKAS. R.Dagys. Prašom. Dar sykį A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš norėčiau paprašyti. Frakcijos vardu mes prašome vardinio balsavimo.
PIRMININKAS. Prašykit. R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad tas nukėlimas kokių nors datų į kitą svarstymą, pataisų teikimą ir pan. neišgelbės mūsų nuo to, ko mes šiandien nepalaikėme. Tai rodo ne šiaip mūsų tam tikrą baimę, baimę prisiminti savo tragiškas dienas. Baimė, taip pat mums įdiegti štampai, kai mes kalbėjome apie gegužės 1 d., kovo 8 d. Baimė pačių savęs. Galų gale reikia įvardyti, koks yra – ar atsikratęs tų baimių, ar jis jau tikrai laisvas ir gyvena laisvoje valstybėje. Todėl aš irgi palaikau tą patį mūsų siūlymą, siūlau balsuoti prieš ir siūlau balsuoti vardiniu balsavimu. Nėra ko bijoti.
PIRMININKAS. Dar vienas socialdemokratas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerai, kad jūs atskiriat, kokiai partijai priklausau. Dabar norėčiau pasakyti kai kuriuos motyvus kaip istorikas. Vis dėlto negalėčiau suprasti rimtų motyvų, kodėl reikėtų pakeisti istorinius pavadinimus švenčių, kurios iš tikrųjų turi savo istorinę prigimtį. Net ir darbininkų šventė, kaip pasiūlė Seimo Pirmininkas, deja, istoriškai ne taip vadinasi, ji ne tokia buvo šventė. Tai buvo protestas dėl darbo teisės. Jeigu mes galėtume pratęsti istorines diskusijas su Seimo Pirmininku, manau, mes išsiaiškintume, kad Tarptautinė darbo diena yra istoriškai tikslus pavadinimas. Lygiai taip pat galėčiau labai smarkiai abejoti dėl kovo 8 d. Manau, kad Seimas padarė labai rimtą klaidą. Apskritai kažkaip keista, kad mes Seime laikomės principo: pildami vandenį išpilame kartu ir vaiką. Tai tinka ir birželio 15 d., ir kovo 8 d., ir gegužės 1 d. Todėl mes gaunam šlubą sprendimą. Aš siūlau įprasti neišpilti vaiko su vandeniu. Gerai, kad mes nors Rasas ir Jonines palikom, nes iš tikrųjų yra labai daug argumentų, kodėl Rasos ir Joninės turi būti kartu. Vien jau primenant didelį antitarybinį judėjimą, kuris reiškėsi kaip judėjimas už nacionalinę savimonę ir kurio 30-metį neseniai minėjome. Aš norėčiau prisiminti ta proga ir tuos romuviečius, kurie daug prisidėjo, kad ši šventė įgautų gilų nacionalinį pobūdį. Todėl Rasos-Joninės yra labai rimtas argumentas. Ačiū Dievui, nors tai pasiliko.
PIRMININKAS. Ir Č.Juršėnas dar.
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, aš norėčiau pratęsti istorinę temą, kurią jau kolegos gvildeno ir pakankamai rimtai gvildeno. Aš jiems pritariu. Bet čia yra dar viena data, kuri nebuvo motyvuota, bet ji yra kita, palyginti su galiojančiais juridiniais aktais. Aš turiu galvoje rugsėjo 1d., kuri siūloma vadinti Laisvės diena. Motyvacija – armija buvo išvesta. Tai štai. Mes šiandien gavom naują lankstuką, labai simpatišką, labai gražų lankstuką. Jame surašytos datos, Lietuvos istorinės datos. 1993 m. rugpjūčio 31 d. – iš Lietuvos išvesta okupacinė Rusijos kariuomenė.
Dabar skaitau aiškinamąjį raštą, kurį pasirašė… paskui pasakysiu, kas pasirašė. Kadangi... Prašom klausyti: „Kadangi paskutinysis buvusios tarybinės kariuomenės padalinys buvo išvestas ne rugpjūčio 31 d., o rugsėjo 1-ąją dieną, Išsivadavimo diena turėtų būti minima rugsėjo 1-ąją, o ne rugpjūčio 31-ąją.”
Kas pasirašo? Spėkite – kultūros ministras S.Šaltenis. Su tuo ir sveikinu.
PIRMININKAS. Ačiū už sveikinimus. R.Hofertienė.
R.HOFERTIENĖ. Aš tikrai prašyčiau neįtikinėti vieniems kitų, o viską išreikšti balsuojant. Viską išreikšti…
PIRMININKAS. Ar S.Pečeliūnas pritaria įstatymui?
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš manyčiau, kad bus labai gerai, kad bus vardinis balsavimas. Bus dokumentuota, kas sugeba...
PIRMININKAS. Jūs pritariate?
S.PEČELIŪNAS. Aš pasakysiu, gerbiamasis pirmininke. Kas sugeba atskirti priežastis nuo pasekmių, o kas ne. Taigi aš už tai, kad būtų dokumentuota tai, kas čia vyksta, istorijai.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamasis Pečeliūnai, jūs eilinį kartą mus apgavote. Sveikinu jus su tuo!
V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, prieš siūlydamas priimti šitą įstatymą, aš noriu truputį patikslinti arba paaiškinti. Iš tikrųjų kariuomenė išėjo rugpjūčio 31 d. be 5 min. vidurnaktį, pervažiavo sieną, todėl rugsėjo 1-oji yra pirmoji diena be Rusijos kariuomenės. Pirmoji Laisvės diena – mes ją taip siūlome pavadinti. Čia kokių nors neaiškumų ponas Č.Juršėnas negalėtų surasti, kad ir labai stengtųsi.
Dabar dėl, sakysim, šitų labai didelių gąsdinimų, kad balsuos prieš. Man atrodo, yra tokio vaikiškumo. Jeigu kas nors truputį ne taip, kaip čia buvo norėta, pasiūlyta neparengus, pasikonsultavus neišėjo – tai prieš. Juk visi sprendimai yra geri. Įdomu, kas balsuos prieš gerus sprendimus tiesiog trypdamas kojytėmis, kad dar negavo kažko savo? Tai padarysime tą birželio 15-ąją pasikonsultavę, gal rudenį galime padaryti. Jokios čia dramos nėra.
PIRMININKAS. Ir paskutinis – J.Razma.
J.RAZMA. Iš tikrųjų aš labai apgailestauju, kad dėl birželio 15-osios kilo ši visai nereikalinga diskusija. Tikrai aš kolegų, ypač krikščionių demokratų, norėčiau prašyti, jog jie nemanytų, kad mes… sakykim, mūsų frakcijos narys A.Stasiškis kaip nors kitaip supranta šią dieną, jos turinį, jos svarbą. Man atrodo, kad šiandien mes dar buvome nepasirengę apsispręsti, ar tokias nelaimės dienas mes turėtume įrašyti į atmintinų dienų sąrašą. Vėliau mes, ramiai pasitarę su frakcijomis (gal net rytoj), kaip pataisą skubos tvarka galėtume priimti sąrašą, papildytą birželio 15-ąja, jeigu būtų taip sutarta. (Balsai salėje) Dabar aš kviesčiau ramiai balsuoti už visą įstatymo projektą. Mes birželio 15-osios šiuo sprendimu neišbraukiame. Jos nebuvo ir ankstesniajame dokumente. Mes jokio aktyvaus veiksmo nedarome, bet prašome leisti geriau apsvarstyti, ar tą dieną įrašyti ir kaip ją pavadinti. Galbūt tinkamesnio pavadinimo taip pat dar reikia paieškoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, baigėsi kalbos dėl balsavimo motyvų.
Registruojamės, ir apsispręsime dėl siūlymo daryti vardinį balsavimą. Dabar registruojamės, gerbiamieji Seimo nariai. Buvo siūlymas… Prašom. R.Dagys.
R.J.DAGYS. Aš norėčiau sureaguoti į gerbiamojo J.Razmos pasiūlymą. Tik tiek noriu pasakyti, kad mes rytoj negalėtume to padaryti, nes įstatymas dar nepasirašytas. Kai jis bus pasirašytas, bus galima teikti pataisas. Mes turbūt galėtume atsiimti vardinio balsavimo prašymą. Jeigu mes šiandien, sakykim, kalbėjome dėl motyvų, šiandien įtraukiame į neeilinio posėdžio darbotvarkę šitą klausimą ir galutinai balsuojame… rytoj, man atrodo, tikrai… Nesvarbu, šiandien ar rytoj.
Gerbiamieji Seimo nariai, gal mes vienas kito nepertraukinėkime. Rytiniame posėdyje iš tikrųjų balsuotume normaliai, be didesnių emocijų, nesukeldami nereikalingos diskusijos, kas labiau Lietuvą myli. Todėl aš tikrai dabar prašau posėdžio pirmininko sustabdyti šitą klausimą. Mes rytoj tikrai galime tą klausimą išspręsti be emocijų, ir tada nereikės vardinio balsavimo.
PIRMININKAS. Sustabdyti klausimą gali tiktai pats Seimas. Aš todėl prašau… buvo pateiktas siūlymas daryti pertrauką. Aš prašau dėl to siūlymo apsispręsti – ar dabar darome priėmimo pertrauką iki rytdienos, ar dabar balsuojame. Kas už R.Dagio siūlymą daryti pertrauką, spaus mygtuką „už”, kas galvoja, kad reikia šiandien balsuoti, spaudžia „prieš”. (Balsai salėje) Prašom. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti.
Gerbiamieji Seimo nariai, iš viso balsavo 62. Už pertrauką – 32, prieš – 28, 2 susilaikė. Aš savo balsą pridedu prie tų, kurie siūlo balsuoti dabar iš karto. Vieno balso skirtumas. Aš prašau, gerbiamieji Seimo nariai, perbalsuoti pakeliant rankas. (Balsai salėje) Perbalsuojame pakeldami rankas, ar balsuojame šiandien, ar ne.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų daroma pertrauka, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 31.
PIRMININKAS. Kas prieš? Kas prieš, dar sykį prašau pakelti rankas. Balsų skaičiavimo komisija nori iš arčiau visus apžiūrėti. (Juokas salėje) Dėmesio, kiek prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 36.
PIRMININKAS. Prieš – 37. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Taigi…
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Balsavus už 31, prieš – 37, susilaikius 2 pertrauka nėra daroma.
Dabar balsavimas. Taigi dabar balsuosime dėl to, ar taikome vardinį balsavimą, ar galime balsuoti paprastai. Buvo teiktas siūlymas balsuoti vardiniu būdu. Kas už šitą siūlymą, – spaudžia mygtuką „už”, kas galvoja, kad jo nereikia, spaudžia mygtuką „prieš”.
Iš viso balsavo 67. Už – 25, prieš – 38, 4 susilaikė. Taigi skelbiamas vardinis balsavimas.
Trečdalis Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje, balsavo už vardinį balsavimą. Vardiniam balsavimui skiriama 10 minučių. Rezultatai bus skelbiami rytoj. Seimo Pirmininkas dar nori pasakyti vieną repliką. (Balsai salėje) Aš atsiprašau dar sekundę. … (Balsai salėje) V.Landsbergis. Dėmesio!
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes galime sutarti, jog būtų įrašytas į šios dienos Seimo posėdžio protokolą toks protokolinis susitarimas, kad mes rudenį apsvarstę papildysime šitą sąrašą…
PIRMININKAS. Gerbiamieji…
V.LANDSBERGIS. … apsvarstę tarp frakcijų grįšime, ir aš manau, kad išspręsime birželio 15-osios dienos įtraukimo klausimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsavimui skirtos 5 minutės. Vėliau turime apsispręsti dėl… Penkios minutės, nes dar reikia patvirtinti darbotvarkę.
Prašom baigti pasirašyti, visus sėstis į darbo vietas. Toliau pirmininkaus A.Vidžiūnas.
1997 m. liepos 3 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas
PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Kolegos Seimo nariai, prašyčiau atkreipti dėmesį į Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo A.Kubiliaus prašymą sėsti į savo vietas. Kolegę R.Rastauskienę prašyčiau grįžti į savo vietą. Kolegos, rytojaus dienos darbotvarkė. Rytdienos plenarinio posėdžio darbotvarkė. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, rytoj yra eilinis plenarinis posėdis, kurio metu mes baigsime sesiją. Mes tikėjomės, kad šiandien pavyks tai padaryti, tačiau aš, pasirodo, neįvertinau, kiek kalbų gali sukelti toks, atrodytų, paprastas klausimas kaip šventės ir atmintinos dienos. Todėl rytoj mes kviečiame posėdį. Tai yra šiandien… šiandien 10 val. ryto. Kitas variantas yra tęsti posėdį iki 10 val. ryto, dabar, bet gal geriau būtų mums parvažiuoti dar šiek tiek namo ir supažindinti su rezultatais, pasiektais šiandien, bent jau šeimos narius.
Jums yra išdalyta rytdienos darbotvarkė. Iš jos aš siūlau išbraukti 1-3 darbotvarkės klausimą – Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis pateikimą arba jį palikti rezerve. Gal jį palikime rezerve, o papildomai siūlyčiau įrašyti tuos klausimus, kurių šiandien nespėjome apsvarstyti. Tai yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo, Seimo nutarimo dėl kai kurių Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakų bei Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios, Seimo nutarimo dėl Lietuvos valstybės atkūrimo 80-ųjų metinių sukakties minėjimo valstybinės komisijos sudarymo, Seimo nutarimo dėl kai kurių Kauno savanorių (jis jau yra įrašytas), Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir valstybės paramos teikimo jiems įstatymo ir jį lydinčių įstatymų projektus.
Taigi rytoj mes turėtume baigti šiuos darbus iki pietų. Dar geriau būtų baigti iki 12 val., nes po to šioje salėje rinksis Europos Tarybos seminaro dalyviai.
PIRMININKAS. Keturi klausėjai, keturi – siūlytojai. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš suprantu, kad čia turi vykti kokie nors seminarai, bet negražu yra planuoti Seimo sesijos metu ir posėdžių metu čia dar kokius nors renginius. Tai yra ne visai solidu. Bet ką padarysi, taip jau atsitiko.
Aš siūlyčiau šios dienos likusio klausimų sąrašo (čia keturi klausimai) šiandien jau nesvarstyti, perkelti į rytdieną arba iš viso išbraukti ir šitoje sesijoje nesvarstyti, jeigu tai yra įmanoma. Čia yra keturi klausimai, gal du įrašykime į rytdieną, kurie trumpiausi, kur dėl nieko nereikia ginčytis, o kurie yra ne taip svarbūs, nukelkime į rudenį, jeigu tas seminaras labai trukdo. Nors šiaip jau nėra gera situacija, kai seminaras trukdo Seimo darbui.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau sakiau, kad mes perrašom į rytdienos darbotvarkę tai, ko šiandien nespėjom, o ko rytoj nespėsim, tai jau liks, matyt, ateičiai. Įstatymus ir nutarimą dėl Policijos akademijos mes rytoj turime priimti, o kai kurie kiti dalykai gali palaukti, kai kurie – ne, dėl tų dalykų rytoj ir spręsime.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba.
S.ČIRBA. Aš turiu tokį pasiūlymą – kadangi rytoj yra neplanuotas posėdis ir daugelis Seimo narių, komitetai yra suplanavę išvykas, kitus posėdžius, siūlyčiau rytoj pradėti dirbti nuo 9 val..
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlymas yra nuo 9 val., bet aš manau, kad nieko blogo neįvyks, jeigu mes pradėsime nuo 10 val.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Mane patenkina, jeigu įtrauksite šiuos klausimus, kurių šiandien nespėjome. Tik Seniūnų sueiga ar bus rytoj?
A.KUBILIUS. Seniūnų sueiga 9.10 val.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu būti demagogas ir pasakyti, kad pagal datą tai yra šiandien, o ne rytoj.
A.KUBILIUS. Ačiū, taip, taisau savo klaidas. Taigi šiandien Seniūnų sueiga įvyks 9.10 val., Seimo posėdis – 10 val.
PIRMININKAS. Taigi visi klausimai, siūlymai dėl darbotvarkės. Rytojaus darbotvarkė priimama.
A.KUBILIUS. Eilės tvarka aš noriu pasakyti – pirmasis klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos policijos akademijos”, kiti klausimai – Pasipriešinimo teisinio statuso pripažinimo ir jį lydintys įstatymai, o toliau jau nutarimai.
Prieš baigdamas posėdį aš vis dėlto siūlau prisiminti V.Landsbergio pasiūlytą protokolinį nutarimą ir jį priimti, kad rudens sesijoje frakcijos savo pasitarimuose aptartų galimybę birželio 15 d. įtraukti į atmintinų ar kitokių dienų sąrašą ir tą darbą padarytų kruopščiau, negu šiandien buvo padaryta. Ar galime tokį nutarimą priimti?
PIRMININKAS. Protestuoja vienas S.Pečeliūnas.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tada aš nelabai suprantu tų frakcijų, kurios siūlė įamžinti birželio 15-ąją, pozicijos. Mes siūlome spręsti vėliau, o jūs dabar sakote, kad jau to nebereikia. Tai gal buvo, gal jūs suklydote iš pradžių… Aš siūlau priimti protokolinį nutarimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad dabar būtų priimtas protokolinis nutarimas?
Gerbiamieji kolegos, ką jūs darėte dvi valandas? Aš atsiprašau… Tai, kas buvo kalbama, visi tie argumentai atseit nusispjaut. Pasiūlymas geras – vėl sugrįžti, diskutuojant pažiūrėti, gal iš tikro… Dabar jau nieko nereikia, ar tai rimtas darbas? Prašom atleisti.
Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl protokolinio nutarimo yra sutarta. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau pasirengti balsuoti. Kas už tai, kad į protokolą būtų įrašytas protokolinis V.Landsbergio siūlymas galbūt rudenį grįžti dėl birželio 15-osios dienos. Taigi iš pradžių registruojamės, kolegos. Registracija pradėta. Registruojamės, kolegos. (Triukšmas salėje) Mes apie nutarimą nekalbame, mes kalbame apie protokolinį įrašą.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Kas už tai, kad minėtas protokolinis nutarimas būtų įrašytas į protokolą, balsuoja už, kas prieš, tas – prieš. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 40 Seimo narių. 36 – už, prieš – 2, susilaikė 2. Protokole mums bus nurodymas rudenį galbūt dar grįžti prie šio įstatymo problemų.
Gerbiamieji kolegos, aš dėkoju konstruktyviai dirbusiems, dėkoju ir ne visai rimtus dalykus kalbėjusiems. Šios dienos posėdis baigiamas. Vardinio balsavimo rezultatai bus paskelbti rytiniame posėdyje.