Penkiasdešimt ketvirtasis
(devyniasdešimt penktasis) posėdis
1997 m. liepos 2 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, pradedame liepos 2 dienos (trečiadienio) vakarinį plenarinį posėdį. Seimo narių reikalavimu – registracija. Kol vyksta registracija, dėl mūsų darbų eilės. Iš ryto liko nepriimti du įstatymai – tai Šaulių sąjungos įstatymas, trumpai reikėtų grįžti atgal prie to, ką vakar svarstėme, ir atsiskaitymo su žemdirbiais. Šiuos klausimus mes šiek tiek vėliau svarstysime. Matyt, po 2, 3 darbotvarkės klausimo, t.y. po pertraukos maždaug 17 val. Taip pat noriu informuoti, kad jums jau yra išdalyta ir neeilinio posėdžio darbotvarkė. Jeigu mes eilinio posėdžio metu spėsime apsvarstyti daugelį klausimų, tai neeiliniame posėdyje mes galėsime tik pasidžiaugti sesijos pabaiga.

Gerbiamieji kolegos, taigi aš kviečiu visus dar sykį rinktis į salę, pradedame svarstyti svarbius klausimus, turbūt dauguma klausimų šiandien yra tokie.

Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo projektas Nr.P-622(2) (priėmimas)

2-1 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-622(2). Priėmimas. Pranešėjas – ministras V.Babilius. Kviečiame į tribūną ministrą. Toliau pirmininkauja A.Vidžiūnas.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Tribūnoje ūkio ministras V.Babilius.

V.BABILIUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Vakar aš jau kalbėjau svarstymo metu apie pastabas dėl šito įstatymo. Šiandien 9 val. įvyko Ekonomikos komiteto posėdis, kuriame dauguma balsų nutarė pritarti Vyriausybės išdėstytam projektui. Taigi daugiau kažką pridurti ir neturiu. Galime pastraipsniui.

PIRMININKAS. Taigi einame pastraipsniui. Kolegos, nepaprašiau registruotis. Registruojamės. Galėtume iš pradžių registruotis. Registracija nevyksta. Atrodo, registracija pradėta. Registruojamės.

Iš viso užsiregistravo 51 Seimo narys ir 51 Seimo narys dabar susikoncentruoja prie 1 straipsnio. 1 straipsnis. Ministras daugiau nieko nesako. Kolegos, kas norėtų pareikšti kokių nors minčių dėl 1 straipsnio? K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ekonomikos komitete mes svarstėme tokią mūsų nuomonę, požiūrį ir aš tą nuomonę palaikau, kad iš tikrųjų 1 straipsnis – tai plaukia iš kitų įstatymų, iš Garantijų suteikimo įstatymo, vis dėlto apima informaciją, punktus, kurie galėtų būti palikti Vyriausybės kompetencijai, t.y. išvardija šešis bankus, finansuojančias struktūras, konkrečiai nurodomi jų pavadinimai. Mūsų įsitikinimu, ši dalis būtų nereikalinga, tai galėtų spręsti pati Vyriausybė, kai tas klausimas taps visai realus, kai bus deramasi ir sudaromos sutartys. Bet turbūt mes negalime pažeisti kito įstatymo ir tai išbraukti, tačiau neišvengiamai teks grįžti prie to ateityje, nes manyčiau, kad tokie punktai, kai išvardijami bankai, gerokai suvaržo Vyriausybės galimybes laisvai derėtis, suvaržo realią konkurenciją, nes įsipareigojama būtent šitiems bankams ir finansuojančioms struktūroms suteikti garantijas. Ekonomine prasme tai nėra racionalu. Ačiū. Su tokia dvejone aš vis dėlto palaikau šio straipsnio priėmimą.

PIRMININKAS. Su abejone palaikote, labai malonu. Ar būtų norinčių prieštarauti? Seimo narys P.Gylys. Argumentai prieš.

P.GYLYS. Prieš straipsnį, taip? Aš manau, kad mano argumentai panašūs. Tikrai tai yra derybų taktikos dalykai, kurie perkeliami į įstatymą. Jeigu galima šito išvengti, tai išvenkime, padarykime Vyriausybės darbu, o nesiimkime Seimas to, ko jam nereikia daryti.

PIRMININKAS. Tai buvo kalbos dėl motyvų. Gerbiamieji kolegos, dabar apsispręsime, ar priimame 1 straipsnį. 1 straipsniui pataisų nėra.

V.BABILIUS. 1 straipsniui yra pono A.Šimėno pataisa, kuris siūlo…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, aš tiesiog neturiu.

V.BABILIUS. …pakeisti skaičių. Vietoje 101 575 mln. įrašyti 202 571 mln.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, aš tos pataisos neturėjau. Seimo narys A.Šimėnas dabar supažindina su savo pataisos motyvais.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, priimant Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į šiuos momentus. Pirmiausia vasario 25 d. Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį buvo leista parduoti Būtingės terminalo akcijas sumažinant valstybei priklausančią dalį nuo 85 iki 34% visų akcijų. Įstatymo priėmimo būtinumą, beje, ypatingos skubos tvarka Vyriausybė argumentavo tuo, kad skubiai pardavus akcijas kartu bus išspręsta Būtingės terminalo statybos finansavimo problema. Dabar jau visiems visiškai aišku, kad Vyriausybės prognozės nepasitvirtino. Akcijų emisija padaryta, o kokių nors finansavimo šaltinių taip ir neatsirado. Vadinasi, arba Vyriausybės prognozės buvo blogos, arba Vyriausybė turėjo kitokių motyvų.

Antra. Akivaizdu, kad be valstybės garantijų bankai kreditų Būtingės terminalo statybai neskiria, ir panašu, kad neskirs. Cituoju iš laiško mūsų finansų ministrui Šveicarijos ABS institucijos, įgaliotos spręsti šiuos Būtingės terminalo klausimus, kad „neaiškumas dėl garantijų užkerta kelią tam tikroms finansinėms institucijoms ir bankams toliau dirbti prie šio projekto, jeigu nebus visiškai garantuotas visas finansinis paketas”. Tokiu būdu įspėjimai yra pakankamai rimti. Todėl ir siūloma įstatymo pataisa, kurios priėmimas išspręstų Būtingės terminalo finansavimo pirmos eilės klausimą iki galo. „Taip pat manome, kad valstybės finansiniai įsipareigojimai turi atitikti jos nuosavybės dalį Būtingės naftos įstatiniame kapitale.” Logiška. Jeigu valstybė teiktų 100% garantijas viso objekto statybai, o privataus sektoriaus indėlio nebūtų, tai ir kontrolinis akcijų paketas turėtų, be abejo, priklausyti Vyriausybei. Vyriausybės siūlomus atvejus turime, kad finansų rizikos imasi Vyriausybė, o terminalo valdymas ne valstybės rankose. Kitaip sakant, pelnas – mūsų, nuostoliai – jūsų. Manau, kad šios pataisos yra pakankamai rimtos svarstyti, tuo labiau kad Būtingės terminalas yra išskirtinės svarbos objektas, manau, strateginis mūsų naftos sektoriuje ir kartu viso mūsų ūkio. Tokiu būdu argumentai yra tie: 1. Padaryti finansavimą skaidrų iki galo, nes tikrai galima teigti, kad Vyriausybė netrukus ateis ir kreipsis į Seimą dėl kitų garantijų. Labai panašu, kad taip atsitiks. 2. Išspręsti ir Būtingės terminalo nuosavybės klausimą.

PIRMININKAS. Kolega Albertai Šimėnai, dabar mes, žinoma, galime tik apsispręsti, ar priimame jūsų pataisą, ar ne be didelių svarstymų. Kolegos, dėl A.Šimėno pataisos. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, mus visą laiką tikino, kad šitas terminalas gali būti statomas arba iš biudžeto, arba tik privačia iniciatyva. Kaip yra, mes dabar patys puikiai matome. Bus privati iniciatyva, tačiau paremta valstybės garantija ir ypač tai, kad šiandien to privatininko, kuris vadinamas strateginiu investuotoju, mes dar nematome, mes dar nežinome, kas jis bus. Todėl aš kalbėdamas konkrečiai apie šitą straipsnį…

PIRMININKAS. Ne apie straipsnį, apie pono A.Šimėno pataisą.

J.VALATKA. Taip. Aš kalbu apie straipsnį ir apie A.Šimėno pataisą. Aš ją norėčiau palaikyti, nes sakymas, kad, perdavus dar pusę statybos kainos kažkam, nereikės garantijų, yra daugiau negu naivus. Taigi iš karto imkime daryti tai, kad Būtingės statyba nestovėtų ir būtų finansuojama iki galo. Aš pritariu A.Šimėno pataisai.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į tam tikrus, vadinčiau, įstatyminius arba procedūrinius niuansus. Aš visų pirma manau, kad tai svarbi pataisa ir apskritai įstatymas svarbus. Galbūt galėtume sutarti, kad čia skiriame ir dėl A.Šimėno teikiamos pataisos net du už, du prieš pakalbėti, kad būtų galima tikrai pasakyti savo poziciją. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tokį niuansą, kad mes priimame šiandien sprendimą dėl suteikiamų valstybės garantijų, remdamiesi Valstybės skolos įstatymu. Valstybės skolos įstatymo 7 straipsnyje sakoma (aš cituoju): „Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl vidaus ar užsienio kreditoriaus pagal sutartį teikiamos paskolos, kuri yra didesnė kaip 40 mln. Lt, priima Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu.” Vyriausybės siūlymas yra suteikti garantiją 101 mln. Lt. Aš manau, kad pagal parlamentinę tam tikrą tradiciją ir įstatymais numatytą tvarką mes ir turėtume svarstyti tik Vyriausybės siūlymą. Mes patys negalime jo keisti. Jeigu mes galvojame, kad jis yra netinkamas, mes jį turime arba atmesti, arba kitaip kažkaip – rezoliucijomis – siūlyti Vyriausybei teikti Seimui dar papildomą siūlymą suteikti 100 mln. Lt garantijų. Šiuo atveju aš manau, kad A.Šimėno siūlomai pataisai mes net negalime pritarti todėl, kad tai neatitiks Valstybės skolos įstatymo, nes tai bus jau Seimo narių siūlymas, Seimo narių sprendimas, o ne Vyriausybės siūlymas.

PIRMININKAS. Jūsų siūlymas kalbėti plačiau apie pono A.Šimėno pataisą. Ar būtų dar norinčių ją paremti? Aš iš sąrašo nelabai matau. Kalba Seimo narys R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad Vyriausybės kreipimasis į Seimą suteikti garantiją tai paskolai yra visiškai pamatuotas ir nereikėtų to sieti su visai kitais klausimais. Kitus klausimus, kuriuos siūlo ponas A.Šimėnas, galima svarstyti vėliau. Aš siūlyčiau pritarti būtent Vyriausybės pozicijai, o ne pono A.Šimėno pataisai.

PIRMININKAS. Kas norėtų paremti kolegos A.Šimėno siūlymą? Seimo narys R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA. Gerbiamieji, nejaugi mes mažai dar esame mokyti dėl kreditų, garantijų ir praradimų? Aš įsitikinęs, kad valstybė gali teikti garantijas tokioms paskoloms, tokiems objektams, kuriuos valdo, kuriuose turi akcijų paketą, kuriuose valstybės nuosavybės didžioji dalis. Tiktai. Taigi aš remiu Seimo nario A.Šimėno pataisą, nes kitos išeities nėra, kaip patikslino ponas A.Kubilius, nes tada negalime pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Tai buvo kalbos dėl motyvų.

Gerbiamieji kolegos, dabar registruojamės. Registracija pradėta. Aš noriu pasakyti, kad mūsų plenarinių posėdžių salėje yra aukštų teisininkų, aukštų svečių – Vokietijos Konstitucinio Teismo delegacija, vadovaujama jos prezidentės ponios J.Limba. Aš tikiuosi, kad mūsų bendradarbiavimas su jais turės didelės naudos. (Plojimai) Ačiū. Prašom pabūti, mūsų mielieji valstybės svečiai ir mūsų institucijų svečiai, kuo ilgiau.

Užsiregistravo 71 Seimo narys.

Dabar balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimta A.Šimėno pataisa, balsuoja už, kas palaiko Vyriausybės poziciją, – balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 60 Seimo narių. Už – 13, prieš – 41, susilaikė 6. Taigi visuma – 101 575 mln. – lieka. Visi šie milijonai lieka.

Dėl viso 1 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau kalbėti dėl viso 1 straipsnio dėl motyvų. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš, gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti 1 straipsniui. Jeigu iš tikrųjų mes matysime, kad tų garantijų neužtenka arba reikia kaip nors kitaip spręsti finansavimo problemą, man atrodo, kad mums tikrai niekas nedraudžia grįžti vėliau prie šio įstatymo ir teikti daugiau paskolų. Šiuo atveju Vyriausybės poziciją aš siūlau paremti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Nors ir nebuvo priimta A.Šimėno pataisa, tačiau aš taip pat palaikyčiau šitą pasiūlymą, nes kito kelio nėra. Garantijų reikia, ir turbūt kuo skubiau. Taigi aš taip pat pritariu.

PIRMININKAS. Ar reikėtų balsuoti, gerbiamieji kolegos, dėl viso 1 straipsnio? Reikia. Prašyčiau rengtis balsuoti dėl viso 1 straipsnio. Kas už tai, kad visas 1 straipsnis būtų priimtas, balsuoja už, kas prieš – tas prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 61 Seimo narys. Už – 51, prieš – 2, susilaikė 8. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Pone ministre! Ar jūs nekomentuosite pataisų? Iš pradžių J.Valatkos siūlymo? Dėl 2 straipsnio, atsiprašau, jokių siūlymų nėra.

V.BABILIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio siūlymų nėra.

Seimo narė K.Prunskienė dėl motyvų dėl 2 straipsnio.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau susieti pastabą dėl šio straipsnio su tuo, ką kalbėjau dėl 1 straipsnio. 2 straipsnyje sakoma: „Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei derėtis su 1 straipsnyje išvardytais užsienio bankais” ir t.t. Mes patvirtinome konkrečius šešis bankus. Tos derybos įgyja, tiesą sakant, labai ribotą pobūdį. Mes prarandame stiprumą derėtis ne tik su šitais šešiais, o ir su kitais bankais, kad būtų galima išsiderėti pačias geriausias sąlygas. Būtent dėl to aš vis tiek, žinoma, siūlau tą straipsnį šiandien priimti, bet nedelsiant peržiūrėti įstatymą dėl užsienio skolos ir sugrįžti prie 1 straipsnio pataisos, deja, jau per kitą sesiją arba, jeigu bus, per neeilinę sesiją. Tiek 1 straipsnyje, tiek ir šitame straipsnyje aš matau labai didelį konfliktą su rinkos ekonomikos principais, su galimybe išsiderėti pačias geriausias sąlygas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už tai, kad parėmėte šitą straipsnį bent su išlygomis.

Ar būtų prieštaraujančių? Seimo narys P.Gylys norėtų prieštarauti 2 straipsniui. P.Gylys.

P.GYLYS. Aš tiktai pridurčiau prie to, ką jau ponia K.Prunskienė pasakė, vieną sakinį. Mes iš esmės patys sau susikuriame anoje pusėje kartelinę kredito situaciją. Manau, kad reikia keisti įstatymą. Sėsti ir pagalvoti. Mes negalime Vyriausybės statyti į tokią padėtį.

PIRMININKAS. Tai buvo dėl motyvų.

Gerbiamieji kolegos, ar reikėtų balsuoti dėl 2 straipsnio? Nereikia balsuoti. 2 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

Dabar, pone ministre, kiti siūlymai. Prašom.

V.BABILIUS. Yra 3 straipsnis, kurį siūlo gerbiamasis ponas A.Šimėnas, o papildyti 3 straipsnį siūlo ponas J.Valatka. Viename straipsnyje tekstas toks, kad valstybės dalis negali būti mažesnė kaip 51%. Ponas A.Šimėnas siūlo, kad negali būti mažesnė kaip 85%. Mano komentarai tokie: kadangi balsuota už 101 mln., man atrodo, kad šitas pasiūlymas prarado prasmę.

PIRMININKAS. Taigi siūlymo autoriai, be abejo, gauna žodį. Ar galėtų sutikti, kad tai vienas siūlymas? Ar mes apsisprendžiame, kad nereikia šito straipsnio, ar reikia kokia nors kita forma nurodyti, kiek procentų turėtų būti valstybei priklausančių akcijų dalis? Aš siūlau, kad šitaip galėtume balsuoti ar už pagrindinį tekstą, ar už kitą siūlymą.

Dabar iš pradžių suteikiu žodį Seimo nariui A.Šimėnui, o paskui ir J.Valatkai.

A.ŠIMĖNAS. Iš tiesų reikia sutikti su gerbiamuoju ministru, kad, balsavus dėl 101 mln. Lt kredito, jokiu būdu negalėtų būti akcijoms taikomas skaičius 85. Tačiau vis dėlto išlieka toks siūlymas, kad, padidėjus valstybės finansiniams įsipareigojimams, atitinkamai turi keistis ir jos turtinės teisės šiame objekte. Šitie dalykai iš principo turėtų būti susiję. Kadangi garantijų yra už 100 milijonų, 25 jau yra investuoti valstybės, t.y. daugiau kaip pusė viso terminalo, taigi aš dabar paremčiau gerbiamojo J.Valatkos pataisą dėl 51%. Tai būtų visiškai logiška. Turtinių įsipareigojimų – 51 ir jos dalis įstatiniame kapitale taip pat turėtų būti 51. Tada būtų logiška. Todėl aš savo pataisos atsisakau, bet remiu gerbiamojo J.Valatkos.

PIRMININKAS. Labai malonu. Mes turėsime iš ko pasirinkti. Viena J.Valatkos pataisa. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, buvo finansavimo du būdai. Pirmas būdas – tai visiškai privatus, be valstybės garantijų investuotojai stato Būtingės terminalą. Aišku, jis buvo nerealus ir to būdo nebeliko. Kitas būdas – tai yra valstybės remiamos paskolos ir statyba jų pagrindu. Kaip matome, šis būdas vis dėlto, matyt, yra realus. Tačiau iškyla vienas prieštaravimas. Jeigu valstybė stato, valstybė garantuoja. Šiandien į šitą terminalą dar neįdėtas nė vienas doleris iš užsienio, vadinasi, ji prisiima atsakomybę ir turi atitinkamas pareigas ir teises šioje bendrovėje. Tokiu atveju palikti tik 34% akcijų, kas neleistų valdyti šito terminalo, yra, švelniai tariant, ir neekonomiška, ir neprotinga. Galima dar surasti ir kitų žodžių. Aš norėčiau pasakyti tiek, kad tai yra visiškai neblogas mechanizmas valstybės pinigais, su valstybės garantija, visiškai be jokios rizikos atiduoti šitą terminalą – o tai yra naftos biznis – į tam tikras rankas. Aš nežinau, kokias rankas, nes ministras tų rankų dar negali įvardyti. Todėl aš siūlau, kolegos, palaikyti mano pataisą ir taip apsaugoti valstybės interesus šioje statyboje.

PIRMININKAS. A.Kubilius dabar. Dėl motyvų.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mes vėl nevisiškai tiksliai bandome spręsti problemą. Galbūt ir yra problema, kiek ten akcijų turi likti, ir kol kas atrodo, kad tų akcijų gali likti daugiau, negu iš tikrųjų ten jų reikia dabar, ar 80%… Ir akcijos ne taip greitai perkamos, kaip mes galbūt norėtume. Tačiau aš manau, kad tai, ką siūlo dabar A.Šimėnas ir J.Valatka, vėlgi yra ne šio įstatymo reikalas, nes 1996 m. rugsėjo 24 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta” įstatymą, kurio 3 straipsnio antrojoje dalyje aiškiai nurodė, kaip turi būti paskirstyti akcijų paketai. Čia pasakyta, kad akcinei bendrovei „Lietuvos nafta” (o „Lietuvos nafta” pagal kitą straipsnį valdo visą valstybei priklausantį akcijų paketą) nuosavybės teise priklausantys kiekvienos akcinių bendrovių „Mažeikių nafta”, „Būtingės nafta”, „Lietuvos kuras” ir „Naftotiekis” akcijų paketai negali būti mažesni negu suteikiantys 34% balsų. Jeigu mes galvojame, kad ši nuostata tame 1996 m. rugsėjo 24 d. priimtame įstatyme yra bloga, reikia ją keisti, o ne dabar rašyti į šitą įstatymą teikiamą pataisą, nes mes gausime paprasčiausiai prieštaravimą tarp dviejų įstatymų. Todėl aš siūlau nepritarti teikiamai pataisai netgi dėl to, kad manau, jog šitie suvaržymai, dabar įrašant, kiek turi priklausyti akcijų valstybei, trukdys Vyriausybei vesti derybas su investuotojais.

PIRMININKAS. Čia buvo kalbos prieš J.Valatkos pataisą. Kas iš užsirašiusiųjų norėtų jį paremti? Kas pirmasis užsirašęs? R.Dagys iš viso neužsirašęs. (Balsai salėje) Seimo narys R.Dagys. Atsiprašau…

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, A.Kubiliaus nuogąstavimai, kad mes ne tame įstatyme įrašome, iš tikrųjų neturėtų būti pagrindas mums dabar mąstyti, nes ir aname įstatyme lygiai taip pat galėjo būti ir galėjo nebūti tų procentų. Kuriame įstatyme mes įrašysime – čia visiškai neturi jokios reikšmės. Klausimas yra tik toks – ar mes norime apsaugoti savo valstybės interesus šitame objekte. Galiu pasakyti, kad Europos Sąjungos Tarybos Asamblėjos visų energetikų priimtoje paskutinėje deklaracijoje dėl energetikos visi energetiniai objektai yra priskiriami valstybių strateginiams objektams. Tai baigia mūsų diskusiją – ar tai komercinis, ar strateginis objektas. Ir būtent jeigu žiūrėsite į strateginių objektų tolesnę statybą, privatizavimą ir valdymą, nerasite tikrai nė vienos valstybės, kuri negintų savo valstybės interesų. Tik klausimas, kokiu lygiu – didesniu ar mažesniu, ar vien valstybinė, ar iš dalies valstybinė ir privati, bet su aiškiu valstybės dominavimu. Taigi šiuo atveju mums tikrai reikėtų priimti šitą pataisą, ji pašalintų labai didelę dalį diskusijų dėl energetikos objektų tolesnio likimo. Ir galbūt tam tikrą netgi nuomonių radikalizavimą mūsų visuomenėje ir įtarimus tarpusavyje tarp įvairių politinių jėgų. Todėl aš manyčiau, kad šita techninė problema, kur įrašyti, jeigu mes iš tikrųjų siekiame šitų tikslų ir tarpusavio geresnio supratimo, ir netampymo šito įstatymo ateityje į vieną ar kitą pusę, tai mes turėtume priimti šitą pataisą dabar. Tai į daugelį problemų leistų žiūrėti visiškai kitaip ir labiau pasitikėti vienas kitu. Ačiū.

PIRMININKAS. Vėl eina tie patys vasario mėnesio argumentai. Kolegos, reikėtų apsispręsti, o kol kas registruojamės ir tuojau balsuosime dėl Seimo nario J.Valatkos pataisos – įrašyti į mūsų dabar priimamą įstatymą 3 straipsnį, kurio esmė, kad valstybės dalis akcinėje bendrovėje „Būtingės nafta” būtų ne mažesnė kaip 51%.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Balsuojantys už palaikys J.Valatkos pataisą, balsuojantys prieš palaikys Vyriausybės siūlomą įstatymo tekstą. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 33, prieš – 46, susilaikė 4. Pataisa nepriimta. Ir mums dabar telieka pradėti kalbas dėl viso įstatymo. Iš anksto užsirašė kalbėti keletas Seimo narių. Dėkoju, ministre. Vienas iš jų – J.Valatka. Dėl motyvų, dėl viso įstatymo.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, štai dar ir dar kartą konservatorių dauguma pasielgė neapdairiai. Aš bijau, kad dar kartą reikės grįžti prie šios temos, kai bus kalbama dėl finansavimo. Jeigu mes teikiame valstybės garantijas pusei statybos šiandien, o praktiškai reikės teikti visai statybai, ir atsisakome valdymo, atsisakome kainodaros, ir kai terminalas vienu momentu gali tapti tikrai strateginiu, nes jeigu Rusija dėl kokių nors priežasčių, sakykim, neteiks mums naftos net ir už pinigus, pakimba ore visa Mažeikių infrastruktūra. Taip pat visiškai neaiškios pasidaro įvežtinių naftos produktų kainos. Štai tada terminalas tampa strateginis. Ir tas priimtas įstatymas, kuris gina valstybės strateginius interesus, yra juokingas, – jis jokiu būdu neapgins. Apginti gali tik kapitalas ir valdymas – šito objekto valdymas. Todėl nepriėmus mano siūlytos pataisos aš jokiu būdu negaliu pritarti šiam įstatymui. Frakcijos vardu siūlau vardinį balsavimą.

PIRMININKAS. Vyrai, į naktį netempkit. Seimo narys R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, Būtingės statyba yra labai svarbus objektas Lietuvai, ir aš manyčiau, kai mėginama sakyti, kad čia yra padaryta klaida, šitos klaidos nėra. Vyksta procesas, ieškomi investitoriai, šiuo metu yra paskelbtos akcijų emisijos ir po kažkiek laiko tie rezultatai pasimatys. Suteikdami Vyriausybei didesnes galimybes, mes iš tikrųjų tą klausimą išspręsim kuo naudingiau Lietuvai. Aš siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė. Čia šokinėja taip, kaip parašyta Statute, pone Pečeliūnai. Daugiau nėra užsiregistravusių kalbėti. Taigi Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, džiaugiuosi, kad svarstydami šitą projektą neįklimpom į teikiamas pataisas, nesusigundėm teikti garantiją už didesnę sumą. Jeigu Vyriausybė prašo tik 100 mln., be abejo, nelogiška siūlyti dvigubai daugiau. Gerai, kad mes palikom anksčiau buvusią laisvę Vyriausybei priklausomai nuo derybų nustatyti, kiek liks valstybės dalies bendrovėje.

Be abejo, priimdami šitą įstatymą, mes visiškai neteigėme, kad būtent 101 mln. ir bus duota valstybės garantija. Tai yra maksimali suma ir mes galime tikėtis, kad Vyriausybei pavyks išsiversti su mažesne suma. Taigi kviečiu palaikyti visą projektą. Mes tuo realizuosim paprastą principą suteikdami Vyriausybei pakankamą laisvę ir pakankamą atsakomybę už priimtus sprendimus.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Mūsų nuomonė yra dvejopa. Aišku, labai svarbu, kad vyktų statyba. Manau, kad dėl to mes esam vienminčiai, bet taip pat yra abejonių dėl to, kaip tai daroma, ir mes jau ne kartą sakėm, kad šiuo metu, kai valstybė prisiima garantijų daugiau kaip už pusę finansavimo, tikrai valstybės dalis, jos teisės turi būti labiau apginamos. Todėl kiekvienas mūsų frakcijos narys balsuos atsižvelgdamas į šiuos du aspektus. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, aš manau, kad geriausia apsispręsti, nesiblaškyti ir tiksliai pasisakyti dėl nacionalinių interesų prioritetų. Visiškai akivaizdu, jog tai, kad buvo atmesta mūsų frakcijos pasiūlyta ir mūsų kolegos J.Valatkos pateikta pataisa, dar kartą demonstruoja, kad ji šiuo atveju atmesta tik konservatorių. Mes tikrai dėkingi tiek krikščionims demokratams, tiek Centro sąjungai, tiek kitoms frakcijos, LDDP ir kitoms, kurios šį kartą vieningai palaikė šią poziciją. Gal nesižvalgykite į tas dvi puses ir pamėginkite visi, tie, kurie palaikėte mūsų sprendimą, dar kartą ryžtingai balsuoti vardiniu būdu prieš parodant, kad nacionalinė problema iš tikrųjų yra ir kad ją gali palaikyti ne tik socialdemokratai, ne tik LDDP, ne tik krikščionys demokratai, ne tik centristai, ne tik tautininkai ir Moterų partija, bet galbūt ir vienas kitas konservatorius.

Iš tikrųjų agituočiau dar kartą susimąstyti ir nepritarti šitam įstatymui. Motyvus ką čia besakysi, vis tiek jie bus neišklausyti, jie bus neišgirsti. Tenka tik priminti gerbiamojo Gusiatino terminalo pavyzdį, kuo privatizavimas ir valstybės garantijos baigėsi. Panašu, kad šį kartą gali būti ta pati klaida, todėl kviečiu visus Seimo narius, kurie mato nacionalinę problemą, šį kartą vieningai balsuoti prieš. Tegul konservatoriai toliau prisiima šią sunkią atsakomybę.

PIRMININKAS. Geriausiai į krūmus, žinoma. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Man keisti visos kairiosios pusės nuogąstavimai, kad atsisakome valdymo. Dabar yra 85% valstybės akcijų. Tai apie kokį atsisakymą dabar kalbam? O jeigu duodam dar garantiją, tai kiek tada mūsų rankose finansavimo? Svarbiausia, kad būtų akcijų paklausa, kad galėtų nupirkti, o ne tuščiai kalbėti apie valstybinio valdymo atsisakymą. Dabar visas valdymas yra valstybės rankose. Tik, duok Dieve, lėšų tai valstybei turėti, o ji jų neturi. Todėl tas skolinimasis yra būtinas dėl to, kad nepasisekė parduoti akcijų, nes jūs prieš du mėnesius taip labai bijojot, kad, neduok Dieve, nupirks kažkas atlėkęs! Pamenat, kaip sakiau, kad ieškosit, kad kas nupirktų. Šiandien reikia ieškoti, o tam ieškojimui duokim nors du mėnesius laiko, kad Vyriausybė pasirodytų, ar gali surasti pirkėją, ar negali surasti. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Pirmiausia atsakysiu gerbiamajai E.Kunevičienei. Kai mes duosim garantiją, tada tikrai atsiras akcijų pirkėjų, nes tada, aišku, ir rizikos jokios, atsakomybės jokios, pelnas – mūsų, rizika – jūsų. Tada tikrai surasim. Bet aš neabejoju vienu dalyku – kad mes prie šito dar grįšim ir šiandien išsakytas nuomones, aš manau, po kiek laiko bus labai įdomu prisiminti, kas čia buvo išsakyta. Prisiminkim, kaip vasario mėnesį mes priėmėm tą įstatymą vien dėl to, kad būtų finansavimas, o šiandien matom, kad jo nėra. Šiandien prašom 100, pažiūrėsim, ar tai pabaiga.

Trečias dalykas, mes pasisakom už 34, o ar ne geriau valstybei finansuoti ir turėti kontrolinį ir „Mažeikių naftos”, ir Būtingės terminalo paketą, ir tikrai galvoti apie akcijų kainą ir apie šio itin svarbaus strateginio naftos komplekso ateitį ir valstybės vaidmenį jame? Aš manau, kad ta tema yra nebaigta ir mes prie jos, manau, neužilgo vėl grįšime.

PIRMININKAS. Tai buvo 4 kalbėtojai – prieš ir 3 – už. Ar dar kas norėtų pritarti? Užtenka kalbėtojų dėl motyvų. Kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Buvo siūlymas balsuoti vardiniu būdu. Mano, kaip posėdžio pirmininko, nuomone, tai būtų tik laiko gaišinimas, kuris iš esmės nieko nepakeistų. Gerbiamieji kolegos, ką manot dėl siūlymo balsuoti vardiniu būdu? Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Kadangi mūsų valstybė taip ir neatsako į pagrindinį klausimą ir visą laiką jaučiasi tam tikras konjunktūrinis sprendimas, turi ji strateginių interesų ar neturi…

PIRMININKAS. Vardinis balsavimas ar…

S.PEČELIŪNAS. Prašom, posėdžio pirmininke, laikytis Statuto. Taigi, aš manyčiau, kad šitas balsavimas vardiniu būdu būtų dalinis atsakymas į šitą klausimą. Galų gale vardinis balsavimas nėra laiko gaišinimas, tai yra labai tikslus, dokumentuotas fiksavimas pozicijos, kad po kelerių metų būtų galima labai aiškiai pasakyti, kas atsako už vienokį ar kitokį sprendimą, kad nebūtų nuplauta vienu žodžiu „Lietuvos Seimas taip nusprendė”. Ne Seimas, o konkretūs Seimo nariai, konkrečios partijos ir konkretūs susivienijimai. Štai kodėl reikalingas vardinis balsavimas. Tai yra dokumentas, tai yra demokratija. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius galėtų prieštarauti.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš prieštarauju, kad nesilaikoma Statuto. Siūlymą turi teikti frakcija. Todėl aš siūlau frakcijos vardu surengti vardinį balsavimą, bet modifikuotą, nedarant pertraukos, paprašyti balsų skaičiavimo komisijos išdalyti visiems biuletenius, juos surinkti ir paskui ateiti ir surinkti parašus, jeigu galima. Man gaila mūsų laiko, todėl aš siūlau pritarti vardiniam balsavimui, bet kad išdalytų biuletenius salėje iš karto.

PIRMININKAS.Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių balsuoti dėl to, ar pritariam, ar nepritariam, nors aš asmeniškai esu prieš. Toliau balsuosime vardiniu būdu dėl Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo projekto. Aš prašau balsų skaičiavimo komisiją išdalyti biuletenius, bet vis dėlto gal reikėtų nors 10 min. pertraukos… Nereikia pertraukos.

Aš kreipiuosi į balsų skaičiavimo komisiją, kad išdalytų balsavimo biuletenius, ir ten, kolegos, galėsite visi ramiai pažymėti savo nuomonę dėl Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo. Ačiū. Taigi balsavimas, aš tikiuosi, nesukels didelių problemų. Balsų skaičiavimo komisijai nesunku bus pasiūlyti ir sąrašą. Pone Kakty! Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija!

Sigitai! Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, aš prašyčiau ir sąrašą pateikti, kad būtų galima viską pasirašyti. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, į procedūrą reikia nešioti sąrašą, kad jis kur nors nedingtų netyčia. Dabar jau balsuosime.

O dabar 2-4? Ne. Dabar… Gerbiamieji kolegos, dabar yra 2-2b… Mes sutarėme, kad bus modifikuotas balsavimas ir kad jums kiekvienam bus pateikta pasirašyti, kiekvienam bus įteiktas į rankas balsų skaičiavimo protokolas.

Dėl vedimo tvarkos A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau, kad balsų skaičiavimo komisija paimtų sąrašus ir visus apeitų, o mes nesigrūstume tenai ir sutaupytume laiko. Aš siūlau visiems, kurie stovi ten, sėsti į vietas.

PIRMININKAS. Ir Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš nežinau, iš kur jūs ir A.Kubilius nustatė, kad gali būti modifikuotas vardinis balsavimas. Vardiniam balsavimui skiriamas laikas ir jokių fokusų prašome neišdarinėti. Arba yra vardinis balsavimas ir pertrauka, arba nėra vardinio balsavimo, ir mes sprendžiame kitus klausimus. Pasirinkimo nėra. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Neduosiu replikos per šoninį mikrofoną. Įtikintas protingosios ir dorosios opozicijos ir sutikdamas, kad Statutas yra pats svarbiausias dalykas, skelbiu 5 minučių pertrauką vardiniam balsavimui. (Triukšmas salėje)

Pertrauka

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Nors ir buvo nuogąstavimų, kad 5 minučių gali neužtekti, aš manau, kad balsų skaičiavimo komisija puikiai susidorojo su savo užduotimi. Taigi balsavimas eina į pabaigą. Kolegos, prašyčiau užimti savo vietas.

LR alkoholio kontrolės įstatymo 1, 2, 3, 10, 13, 14, 20, 21, 25, 29, 30, 31, 33, 39, 41, 43, 44 straipsnių ir IV skyriaus II skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-547(2) (priėmimo tęsinys)

Tuojau grįžtame prie vakar daug aistrų sukėlusio Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių ir IV skyriaus antro skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. (Triukšmas salėje) Jūs prisimenate… Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau jau dabar mėginti grįžti į savo vietas. Aš džiaugiuosi, nors nelabai skubėdami, bet vis dėlto vienas kitas Seimo narys svyruodamas grįžta į savo vietą.

Kolegos, Alkoholio kontrolės įstatymas! Mes nebalsavom dėl viso įstatymo projekto ir buvo iškilę mums rūpesčių dėl 30 straipsnio priėmimo. Kai kas mėgino sakyti, kad tai buvo pažeista priimant Statutą. Ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, pirmininkavęs posėdžiui, pats kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji pateiktų išvadas.

Dabar aš kviečiu Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką K.Kryževičių, kad jis paskelbtų Etikos ir procedūrų komisijos išvadas.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Etikos ir procedūrų komisija šiandien posėdžiavo ir pateikė jums tokią išvadą. „1997 m. liepos 1 d. Seimo plenariniame posėdyje buvo pradėta Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo procedūra. Balsuojant dėl 30 straipsnyje pateiktų pataisų, balsų dauguma jos buvo priimtos. Tačiau posėdžio pirmininkas balsavimo procedūrą pareikalavo pakartoti motyvuodamas, kad tarp balsavusių už ir prieš buvo labai mažas skirtumas. Tačiau ir balsuojant antrą kartą už 30 straipsnio pataisas vėl balsų dauguma buvo joms pritarta.

Tada posėdžio pirmininkas dar kartą pareikalavo pakartoti balsavimą, neva remdamasis frakcijos prašymu. Jeigu būtų buvęs toks frakcijos reikalavimas, jam pagal Statuto 125 straipsnį privalėjo pritarti vienas trečdalis Seimo posėdyje dalyvavusių Seimo narių. To nebuvo padaryta.

Posėdžio pirmininkas, nepaisydamas balsavusių už pataisas reikalavimų, balsavimo procedūrą pakartojo trečią kartą. Nors dalis Seimo narių atsisakė balsuoti trečią kartą už 30 straipsnio pataisas, šis įstatymo straipsnis buvo priimtas be pataisų. Tai Statuto procedūros pažeidimas.

Todėl Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja: kadangi posėdžio pirmininkas pažeidė Seimo statuto 125 straipsnio reikalavimus, trečiasis balsavimas yra negaliojantis.” Ačiū.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš dėkoju Etikos ir procedūrų komisijai už atliktą darbą. Aš galėčiau galbūt diskutuoti dėl kai kurių netikslumų, nes pirmasis balsavimas buvo pakartotinas frakcijos vardu, frakcijos reikalavimu. Antras balsavimas dėl… Na, taip vadinam, frakcijos reikalavimu. Antras balsavimas buvo mano prašymu. Aš galėčiau diskutuoti dėl 125 straipsnio interpretacijos. Manau, kad tai yra užduotis galbūt ateičiai, kad rengdami naują Statuto variantą mes vis dėlto tiksliau formuluotume, kaip ir kada gali būti pakartotinai balsuojama ir kieno prašymu.

Dabar aš siūlau dar kartą grįžti prie to straipsnio ir dar kartą dėl jo balsuoti, ypač kad aš žinau, jog šį rytą vyko dar sykį pasitarimai tarp Vyriausybės ir pataisų teikėjų. Man atrodo, buvo pasiektas kompromisinis variantas.

PIRMININKAS. Taigi aš manau, kad nebus prieštaraujančių, jeigu mes suteiksime žodį dėl 30 straipsnio,tiek aistrų sukėlusio, pataisų autoriui ir viceministrui. Mes galėsime, nors ir kiek vėluodami, priimti kompromisinį sprendimą tokį, dėl kurio beveik nebus abejonių.

Aš kviečiu į tribūną viceministrą A.Bartulį.

Dėl vedimo tvarkos – V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau dėl vedimo tvarkos. Visų pirma Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas interpretavo būtinumą perbalsuoti, bet straipsnis yra priimtas. Už jį buvo balsuota ir jis du kartus patvirtintas, ir teisėtai patvirtintas. Visi kiti reikalavimai yra įvertinti kaip neteisėti.Taigi šiandien Seimas pirmiausia turi priimti sprendimą, ar jis sutinka perbalsuoti savo rezultatus, ir motyvuoti, kodėl jis tai turi daryti. Tik po to būtų galima kalbėti, ar mes sugrįžtame prie to klausimo iš esmės. Pirmiausia iškyla procedūrinis klausimas iš tikrųjų dėl pagrindimo perbalsuoti šitą sprendimą.

PIRMININKAS. Pagrindimas jau vien yra tas, kad mes nesikreipėme į Etikos ir procedūrų komisiją, nes A.Sakalo balsas buvo už, o jo salėje nebuvo. Tai yra labai svarbus, mano supratimu, etikos ir procedūrų pažeidimas. Vien dėl to jau mes galėtume grįžti prie šito svarstymo.

Gerbiamieji kolegos, ar būtų prieštaraujančių tam, kad mes grįžtume prie 30 straipsnio ir jau suderintą tekstą galėtume dabar svarstyti? Nėra prieštaraujančių, kad mes grįžtume prie 30 straipsnio. Žodžiu, mes savo sprendimą pakeičiame. (Balsas salėje) Yra prieštaraujančių. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Dabar mes balsuosime, ar remdamiesi Etikos ir procedūrų komisijos nuomone ir žinodami kitas aplinkybes prieš tai buvusių balsavimų, o būtent nesančių Seimo narių balsavimą už tam tikrus dalykus, ar mes vėl galime grįžti prie 30 straipsnio svarstymo.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Kolegos, prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad mes vėl grįžtume prie 30 straipsnio priėmimo? Paremiantys balsuoja už, prieštaraujantys – prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 77 Seimo nariai, už – 51, prieš – 24, susilaikė 2. Mes grįžtame prie 30 straipsnio pakeitimo. Tribūnoje viceministras A.Bartulis. Aš prašyčiau rengti žodį, pone Kazimierai Kuzminskai, jus. Pone viceministre, jums žodis.

A.BARTULIS. Tenka sutikti, kad vakarykštis balsavimas ir tos aistros, viena vertus, tai tam tikras Vyriausybės nepadarytas darbas, antra vertus, Vyriausybė tikrai turi daug problemų, kai pagal jūsų Statutą alternatyvius siūlymus Seimo nariai gali teikti iki paskutinės dienos. Tikrai būna problema tuos projektus derinti ir tai tikrai… Šitas faktas, kuris įvyko vakar, tikrai viso šito pasekmė. Todėl Vyriausybė matydama, kad gerbiamojo Seimo nario K.Kuzminsko projekte yra priimtinų minčių, su juo buvo susitikusi ir šiek tiek suderino šituos abu projektus ir parengė naują projektą, abiejų pusių suderintą projektą, kuriame ir viena, ir kita pusė atsisakė kai kurių nuostatų. Pirmiausia Seimo narys sutiko, kad būtų atsisakyta klaidinančios reklamos sąvokos šitame įstatyme, nes dar ankstesnioji M.Stankevičiaus Vyriausybė buvo parengusi Reklamos įstatymą ir šiuo metu mūsų Vyriausybė jį peržiūri, derina su Europos Sąjungos direktyvomis. Kaip tik ten, šitame Reklamos įstatyme, yra atskiras skyrius, kuriame kalbama apie klaidinančią reklamą. Todėl manome, kad klaidinančios reklamos sąvoka būtina vartoti ne tik alkoholio atžvilgiu, bet ir visų kitų prekių atžvilgiu. Su šituo gerbiamasis Seimo narys K.Kuzminskas sutiko.

Toliau taip pat buvo sutikta drausti reklamą tik per vieną nacionalinę televiziją, turint galvoje ir žinant, koks yra satelitinės televizijos tinklas ir komercinių televizijų tinklas, kai visą šitą draudimą daryti vienoje kompanijoje ir manyti, kad darbas padarytas... Mes irgi džiaugiamės, kad Seimo narys sutiko, Vyriausybė taip pat sutiko su ta nuostata, kad nacionalinis radijas ir televizija tikrai šiuo metu yra daugiausiai stebima ir klausoma televizija ir radijas ir jų reklama turėtų būti griežtesnė. Mes pritariame nuostatai, siūlomai Seimo nario K.Kuzminsko, kad šitame projekte tai būtų 30 straipsnio 3 punkte, kuriame ir kalbama, kad per nacionalinį radiją ir televiziją reklama galima tiktai po 22.00 val.

Taip pat mes sutikome su Seimo nario siūlymu, kad vis dėlto reklama laikraščių ir žurnalų pirmuosiuose ir ketvirtuosiuose puslapiuose būtų išvis draudžiama nepaliekant išimties ir silpniems gėrimams iki 15%. Šito straipsnio antrosios dalies 1 punkte alkoholio reklama draudžiama. Jis buvo padaugintas, todėl gal ne visur taip aiškiai matyti, bet jį reikia laikyti išbrauktu.

Taip pat sutikome su Seimo nario siūlymu ir visuose koncertuose, ir diskotekose, ir kituose renginiuose, jų demonstravimo vietose panaikinti 18 m. cenzą, taip pat sutikdami išvis panaikinome reklamą.

Irgi buvo priimtina pozicija dėl išorinių reklamos formų, kad jose irgi atsispindėtų antireklama. Manome, tai irgi priimtinas pasiūlymas. Vadinasi, yra parengtas ir suderintas naujasis jums dabar pateiktas projektas, kuriame… O visos kitos pozicijos, kurios buvo Seimo nario K.Kuzminsko projekte, sutampa su Vyriausybės buvusiuoju projektu ir iš esmės nelieka jokių diskusijų, prieštaravimų ir nesutarimų, dėl ko mes dar turėtume šitą įstatymo straipsnį koreguoti, taisyti. Manome, kad šitokia jums naujai pateikta redakcija yra priimtina ir būtų galima už ją balsuoti.

PIRMININKAS. Dabar žodis šitos redakcijos bendraautoriui – Seimo nariui K.Kuzminskui.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai atsiprašome Seimo, kad vakar įvyko tie nesklandumai priimant šio straipsnio redakciją ir visa kita. Tikrai ne dėl mūsų pateikėjo pataisų įvyko tai, tačiau dėl to, kad, matyt, nenorėta su mumis skaitytis, nenorėta įsiklausyti į mūsų pastabas, o norėta eiti įprasta linkme. Malonu, kad šiandien vis dėlto anksti ryte mes suradome bendrą kalbą, ieškojome išeičių ir tam tikrus straipsnius suderinome taip, kad šiek tiek atitiktų mūsų nuomones priimant šį straipsnį. Yra pataisų, kurios reglamentuoja, kad laikraščių, žurnalų ir knygų pirmuose puslapiuose nebūtų alaus ir vyno reklamos. Tegul būna viduryje laikraščių. Gaila, nėra mūsų siūlymo, kad laikraščiuose būtų ne didesnė kaip 100 cm2 reklama ir kad nebūtų spalvotos reklamos, o būtų tiktai juodai balta. Tai irgi tikriausiai būtų kaip informacija. Tačiau reklama, kad yra labai graži, čia jau, aišku, būtų… Tačiau tai neįtraukta. Galbūt gerai, kad palikome vis dėlto nacionaliniam radijui ir televizijai šiek tiek reklamos nuo 22.00 val., nes vis dėlto nacionalinis radijas ir televizija yra išlaikomas iš valstybės biudžeto. Kodėl valstybės biudžeto nepapildyti atitinkamomis lėšomis taip, kaip savo biudžetą papildo įvairios komercinės radijo ir televizijos stotys? Galbūt ateityje tai sutvarkysime. Taip kalbėjome su pateikėju. Galbūt visai atsisakysime reklamos, tačiau šiuo metu, šiuo sunkiu laikotarpiu galbūt ir reikia su tuo sutikti.

Aišku, aš nepritariu dėl komercinių bankų, kad nuo 20.00 val. Galėtume prašyti, kad nors nuo 21.00 val. komerciniams radijams ir televizijoms. Siūlau šiuo metu šių pataisų, kurios dabar teikiamos Seimui, paskutinei redakcijai pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo autorių kalbos. Mes paskui spręsime, bet mums dar yra vienas rūpestis, nes yra įregistruota nauja Seimo nario J.Razmos pataisa. Tokia smulki pataisa.

Viceministre, ar jūs galėtume pakomentuoti?

A.BARTULIS. Aš galėčiau sutikti, nes pataisa šito straipsnio antrojoje dalyje, kurioje yra alkoholio reklama draudžiama laikraščiuose ir savarankiškuose jų prieduose, tikrai verta dėmesio, nes visi puikiai žinome, yra daug dienraščių, kurie turi visiškai savarankiškus priedus su savo savarankiška numeracija. Jeigu paliksime galimybę ten daryti reklamą, nes kioskuose jie tikrai išdėlioti atskirai, jeigu savarankiškuose prieduose būtų visa ta reklama, tai, be abejo, būtų tam tikras laikraštininkų gudravimas. Todėl aš sutinku su Seimo nario pono J.Razmos siūlymu, kad pridurtume „laikraščiuose ir jų savarankiškuose prieduose”. Tai šią pastabą reikėtų įrašyti, kad reklamos nebūtų – „ir savarankiškų priedų pirmuosiuose ir paskutiniuosiuose puslapiuose”.

PIRMININKAS. Gerai, viceministre. Dėl šito dalyko yra sutarta. Bet J.Razmos yra kitas siūlymas ir aš jam dabar…

A.BARTULIS. Aš supainiojau. Čia komentavau pono R.Didžioko. Čia buvo…

PIRMININKAS. Aš suteikiu žodį Seimo nariui J.Razmai, kad jis…

A.BARTULIS. Aš supainiojau.

PIRMININKAS. …pasakytų savo pataisos esmę.

J.RAZMA. Aš tikrai labai atsiprašau, ypač Krikščionių demokratų partijos atstovų, kad negalėjau dalyvauti projekto derinime, bet, man atrodo, jeigu mes 30 straipsnio antrosios dalies 5 punktą paliktume tokį, kaip dabar jūs sutarėte, būtų didelė skriauda sportinių, kultūrinių renginių organizatoriams, nes jie iš valstybės negauna pakankamai lėšų visokiems renginiams. Mes atimtume galimybę iš pakabintos kuklios alaus reklamos gauti tų trūkstamų lėšų. Aš 5-ojo punkto pataisoje siūlau skliausteliuose įrašyti, kad būtų draudžiama stipriųjų gėrimų reklama koncertų, cirko, diskotekų, teatro spektaklių, kino ir kituose renginiuose, o būtų galima alaus ir vyno, kurio koncentracija neviršija 15%, reklama. Ši mano pataisa yra išdalyta. Aš tikrai labai prašau įvertinti iškilsiančias renginių organizatoriams problemas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, dabar prašyčiau kalbėti dėl J.Razmos pataisos, o paskui klausime viceministro, ką jis mano.

Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Labai sunku dabar kalbėti žinant, kad Lietuva vis dėlto yra aludarių kraštas. Turbūt niekas Lietuvoje alaus nelaiko alkoholiniu gėrimu, o laiko tam tikru atsigėrimu, kai yra karšta.

Tai, ką siūlo ponas J.Razma, aišku. Kai mes kalbame apie vyną, tai čia truputį sunkiau. Lietuviai gamina tik tokį vaisių vyną, kuris nėra tikras vynas, sakykim, šitaip. Aš vis dėlto remčiau, kad mes nebūtume alaus priešai, bet jeigu kalbame apie to vyno turinio koncentraciją, sunku ją nustatyti. Manyčiau, kad dėl alaus galėtume būti ramūs, o dėl vyno dar galėtume pasitarti.

PIRMININKAS. Sakau, kad tai kalba už. J.Beinortas dėl J.Razmos pataisos.

J.BEINORTAS. Aš manau, kad kolega J.Razma ir aš tiesiog laikomės skirtingų koncepcijų. Mano koncepcija turbūt būtų tokia, kad mes Seime turime rūpintis, kaip bent šiek tiek išblaivinti tautą, o mano kolegos pataisoje aš matau pastangas, kokiu nors būdu nugirdyti tautą. Kas gi dabar yra diskotekose? Kas lanko diskotekas, kokio amžiaus kontingentas ten yra, kolegos? Ten jau ir jūsų, ir mano vaikai nebeina, nes per dideli. Aš, pavyzdžiui, taip manau, kad mes savo politika neturime pataikauti, kaip galima daugiau nugirdyti, išplatinti alkoholio. Mūsų tikslas yra valstybėje prilaikyti tą ydą, kuri ir taip plečiasi. Aš kategoriškai manau, kad ne iš to taško pradedame šitą įstatymą svarstyti. Yra Alkoholio kontrolės įstatymas, o ne alkoholio propagandos įstatymas. Aš prieš tą pataisą.

PIRMININKAS. Žodis viceministrui A.Bartuliui.

A.BARTULIS. Man būtų nekorektiška, kai mes su gerbiamuoju Seimo nariu K.Kuzminsku suderinome šitą straipsnį, dabar jį ekspromtu pakeisti. Aš manau, čia yra Seimo narių apsisprendimas. Galėtų būti pateiktas šitas penktas punktas alternatyviam balsavimui, šita pozicija, kurią mes suderinom, ir pono J.Razmos, tegul apsisprendžia. Aš manau, kad šiandien turėčiau palaikyti mūsų bendrą suderintą redakciją.

PIRMININKAS. Kolegos, reikia apsispręsti dėl J.Razmos pataisos. Iš pradžių registruojamės. Registracija pradėta. Tuo metu K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nejaugi vėl gims incidentas? Jeigu mes gražiai suderinome, mums buvo pavesta suderinti, aš nenoriu nuteikti ir Vyriausybės atstovo prieš frakciją, jam – žmogui nepatogu, tarsi jis kažką išduoda. Tačiau kokia čia yra smulkmena. Nejaugi mes vėl paleisim koncertus, cirkus, diskotekas su alaus, vyno reklama ir visa kita. Tikrai gana, kaip sakė J.Beinortas. Jau Lietuva yra prasigėrusi, užtenka reklamuoti. Vis dėlto yra kontrolės įstatymas, o ne reklamos įstatymas.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 100 Seimo narių. Kolegos, balsuojantys už parems J.Razmos siūlymą, balsuojantys prieš rems pagrindinį tekstą. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 41, prieš – 38, susilaikė 4. Pataisa nesurinko pusės. (Balsai salėje) Skirtumas yra 1 balsas. Aš prašyčiau perbalsuoti rankomis. K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes ką tik priėmėme viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Susimąstykit galų gale! Jeigu jūs iš tikrųjų reikalaujate dabar šitokių dalykų, tai mes pradėsime įtarti, kad jūs nesilaikote ką tik priimto įstatymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar kas palaiko siūlymą dabar perbalsuoti rankomis? Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų perbalsuota rankomis? Balsuojame. Kas už tai, kad būtų perbalsuota rankomis. Balsavimas pradėtas. Kas už tai, kad būtų perbalsuota rankomis, ir tada visi įsitikintume be jokių abejonių, be jokių kaimynų pagalbos.

Balsavo 76 Seimo nariai. Už tai, kad būtų perbalsuota ranka – 54, prieš – 21, susilaikė 1. Balsavimo metu man labai sunku duoti jums kalbėti dėl vedimo tvarkos. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, na, išlaikykime nors elementarų padorumą. Vakar buvo balsuota tik dėl vieno straipsnio. Kaip atsirado ši pataisa? Aš vėl žvelgiu į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką poną K.Kryževičių. Juk akivaizdžiai pažeistas Seimo statutas. O jūs, kaip posėdžio pirmininkas, toleruojate tokius dalykus. Na, išlaikykime, dar kartą prašau, padorumą. Nors dirbame paskutinę dieną. Už nieką negalima balsuoti, todėl aš prašau, kad nebūtų balsuojama visai dėl pono J.Razmos pasiūlymo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Salamakinai, jis seniai yra išdalytas… gal vakar jau…(Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, viskas, kas dabar vyksta, yra Statuto ribose. Seimo posėdžio vedėjas gali paprašyti perbalsuoti, jeigu mato, kad yra mažas skirtumas tarp balsuojančių, arba jeigu aš girdžiu frakcijų siūlymus. Taigi, gerbiamieji kolegos, mes sutarėme, kad perbalsuojame dėl šito įstatymo rankų pakėlimu. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija... V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš dar kartą dėl vedimo tvarkos. Pirmiausia, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu jūs laikotės Statuto, laikykitės tos pataisos įregistravimui reikalingų reikalavimų. Ar galima įjungti mikrofoną? Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia jūs laikykitės Statuto ir visų reikalavimų, kurie viskam taikomi. Šiuo atveju pono J.Razmos pataisa pagal Statutą įregistruota neteisingai. Todėl šiuo atveju lieka galioti tik suderintas tekstas, dėl kurio gali būti dabar balsuojama kaip pagrindinio. Priešingu atveju jūs vėl pažeisite Statutą.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau…(Balsai salėje) Palaukite, dėmesio! Jeigu galima, vis dėlto pabandykime nusiraminti. Ir vėl tas pat prasideda. Aš siūlau labai paprastai spręsti problemą. Yra suderintas tekstas, išdalytas. Ar mes galime šitame tekste daryti pataisas ar negalime, apsispręskime. Mes manome, kad galima daryti. Tai spręskime balsuodami, gerbiamieji kolegos. Kodėl jūs manote, kad garsiu šūksmu galima parlamente kažkaip spręsti problemas? Statutas aiškiai pasako, jeigu nepriimtas straipsnis, o jis nepriimtas, galima svarstyti pataisas. Tai kokios problemos? Kodėl darome problemas lygioje vietoje? Galime priimti tą straipsnį tokį, koks yra. Negi čia problema? Nedarykime problemos. Aš siūlau J.Razmai atsiimti tą pataisą. Reikės, grįšime atgal ir baigsis šios diskusijos.

PIRMININKAS. Reikia pasakyti, kad mes…

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tik siūlyčiau vis tiek darbą remti ne emocijomis, o savo Statutu ir savo priimamais sprendimais. O sprendimus priimti balsavimu, o ne šūksmais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, J.Razmos pasiūlymas nesurinko pusės balsų. Taigi viskas. Mes dabar kalbame dėl viso 30 straipsnio. Dėl viso 30 straipsnio. Seimo narys J.Olekas – dėl viso 30 straipsnio.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, dabar posėdžio pirmininkas turėtų truputį paaiškinti, nes iš tikrųjų pateikus Etikos ir procedūrų komisijos išvadas suprantu, kad šiandien egzistuoja 30 straipsnio variantas, kurį mes praeitą kartą vakar balsuodami priėmėme, tai yra pono K.Kuzminsko pateiktas variantas, už kurį net du kartus balsavome ir kuris surinko balsų daugumą. Tokiu būdu aš kviesčiau visus Seimo narius, jeigu aš teisingai supratau, kad būtent tas variantas dabar yra priimtas, palaikyti pono K.Kuzminsko pateiktą ir mūsų visų Seimo narių priimtą vakar dienos 30 straipsnio variantą. Iš tikrųjų šiandien siūlomas pono A.Bartulio 30 straipsnio variantas yra geresnis, negu buvo siūlomas vakar, tačiau jis jokiu būdu negali patenkinti ir atsiliepti į tas nuostatas, kurios buvo reglamentuotos ankstesniame 30 straipsnyje ir vakar priimtame K.Kuzminsko pasiūlytame 30 straipsnyje. Reklamos ribojimas per nacionalinę televiziją, atsisakymas riboti kitų komercinių radijo stočių, kurios užvaldė visą mūsų eterį, pasakymas, kad negali būti laidose, be abejo, tai jau nebus laidose, o bus tarp laidų, skirtų jaunimui ir suaugusiems… Mes niekada to neatskirsime, ir alkoholio suvartojimas bus kur kas didesnis, negu yra ir taip jau šiandien didelis. Todėl aš siūlyčiau Seimo nariams palaikyti vakar mūsų legaliai priimtą 30 straipsnio variantą, kurį siūlė ponas K.Kuzminskas, ir nebalsuoti už jokius kitus. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas dėl 30 straipsnio.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš sutinku su tuo, ką sakė ponas J.Olekas, dėl to, kad vakar jau buvo padarytas sprendimas. Bet jeigu kyla Vyriausybės ir pataisų teikėjų konfliktas ir yra argumentai – sutartys ar konvencijos, prie kurių Lietuva yra prisijungusi, – tai norim mes to ar nenorim anksčiau ar vėliau turėsim prie tų straipsnių grįžti. Esant šiai situacijai aš sutinku ir džiaugiuosi, kad Vyriausybė su pataisų teikėju rado bendrą sprendimą. Aš negaliu dabar pasakyti, kad tas sprendimas man priimtinas 100% ar 95%. Man priimtinas sprendimo arba konflikto sprendimo būdas, kai yra ne jėga naudota, bet susėsta prie stalo ir pamėginta ieškoti bendro sprendimo, darytos abiejų pusių nuolaidos, arba kompromisai. Tai yra Seimo bendravimo tarpusavyje ir su Vyriausybe bei su visomis institucijomis pagrindas, tai yra parlamentarizmo ir politinės kultūros pamatas. Todėl nesiginčydamas, ar viskas man priimtina 100%, bet remdamas būtent tokį konfliktų sprendimo būdą, aš paremčiau šitą bendrą įstatymo straipsnio redakciją. Aš manau, kad tai yra geras precedentas, gera pamoka mums visiems – ir daugumai, ir mažumai. Daugumai girdėti mažumą, mažumai nenusileisti, jeigu negirdi, ir priversti vienus ir kitus susėsti prie stalo. Aš tuo džiaugdamasis balsuosiu už 30 straipsnio redakciją.

PIRMININKAS. Dar K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nežaiskim didumos, mažumos. Krikščionių demokratų frakcija irgi yra didelė, taip sakant. Man atrodo, čia kaltos datos – penktadienį, šeštadienį, sekmadienį buvo galima teikti pataisas. Pirmadienį faktiškai tik mano pateiktos buvo, o antradienį, kaip žinom, priėmimas, todėl įvyko nesusipratimų. Labai ačiū, kad jūs remiat visi ir visa kita, tačiau aš pritarčiau ir norėčiau, kad nevyktų daugiau diskusijų, vis dėlto mes derinom tą klausimą. Atsiprašau gerbiamojo pateikėjo, kad jam teko tokie nemalonumai, nesklandumai. Ateityje dirbkim bendrai, ir aš siūlau balsuoti už šį straipsnį.

PIRMININKAS. Mes balsuosime dėl 30 straipsnio. Dabar registruojamės. Registracija pradėta. Man labai malonu, kad geriau vėliau negu niekad mes susėdam ir priimam tokį sprendimą, kuris tenkina ir teikėjus, ir Vyriausybę.

Užsiregistravo 101 Seimo narys. Kas už tai, kad 30 straipsnio dabartinė (K.Kuzminsko ir pono A.Bartulio) teikiama redakcija būtų priimta, balsuoja – už, prieštaraujantys balsuoja prieš.

Iš viso balsavo 83 Seimo nariai. Už – 69, prieš – 6, susilaikė 8. 30 straipsnis yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, mums dabar reikia kalbėti dėl viso įstatymo, dėl viso mums tiek rūpesčių sukėlusio įstatymo. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau balsuoti už šitą įstatymą ir manau, kad iš tikrųjų tos pataisos, kurios padarytos, yra geros, kadangi jose atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo sprendimą. Galų gale mums, atrodo, laikas išaugti iš to laikotarpio ir nustoti galvoti, kad kova su reklama gali sudaryti visą kovos su alkoholizmu ir rūkymu turinį. Aš raginu Seimo narius imtis rimtos kovos su alkoholizmu, rimtos kovos su rūkymu ir nustoti kovoti su vėjo malūnais, todėl siūlau balsuoti už šitą įstatymą ir eiti dirbti kitų darbų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Nors nei vakar, nei šiandien nebuvo priimtos mano dvi, atrodo, logiškos pataisos ir dar liko nemažai nereikalingų suvaržymų verslininkams ir žmonėms, užsiimantiems reklama, šis projektas yra didelis žingsnis į priekį, civilizuotai sprendžiantis reklamos ribojimą, labai pagrįstai tuos ribojimus nurodantis ten, kur iš tikrųjų reikia atsižvelgti į visuomenės sveikatos klausimus ir jos kitus interesus, todėl aš kviečiu palaikyti šį projektą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tikrųjų turiu apgailestauti, kad mes vėl sugrįžome prie šio įstatymo svarstymo. Ankstesnio Seimo priimtas Alkoholio kontrolės įstatymas buvo daugelio tarptautinių ekspertų, ypač Sveikatos apsaugos organizacijos ekspertų, vertinamas labai teigiamai ir buvo rodomas kaip pavyzdys daugeliui Vidurio ir Rytų Europos šalių, kad Lietuvos Seimas, Lietuvos specialistai parengė tokį įstatymą ir jį priėmė, kad buvo peršokta daugelis tų klaidų, kurios buvo padarytos ne vienoje Vakarų šalyje, kai alkoholio (vėliau svarstysim ir dėl tabako) kompanijos, darydamos didelę įtaką ir surasdamos naujų alkoholio vartotojų tarp jaunimo, taip plečia savo rinkas. Mūsų priimtas ankstesnis įstatymas, tiksliau jūsų priimtas, iš tikrųjų buvo geras pavyzdys ir nemažas suvaržymas. Tai nebuvo kova su vėjo malūnais, ką bando kai kurie Seimo nariai pasakyti, kad kovokime kitais būdais. Mes, medikai, žinome, jog kai kurie siūlo viską surūkyti, viską išgerti – taip kovoti su šitomis ydomis. Mes, priėmę gana griežtą ir šioje Seimo sesijoje… mes labai sugriežtinom narkotikų vartojimą ir baudas už narkotikų vartojimą. Aš manau, kad šitas žingsnis, nekalbu apie visus straipsnius, kurie šiandien priimami, bet būtent tie, kurie labai atpalaidavo alkoholio reklamą, darančią įtaką jaunimui, man atrodo, pakenkė pačiam šiam įstatymui. Todėl aš siūlyčiau balsuoti prieš šį įstatymą, kuris pakeičia buvusį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš alkoholio įstatymą. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Kolegos, aš pritariu šitam įstatymui ir balsuosiu už jį, nors man truputį keistas buvo šitas paskutinis balsavimas, kai vieno balso persvara nulėmė, kad negalima naudoti alaus reklamos ir gauti paramos kokiems nors koncertams, galbūt net labdaringiems koncertams. Kartais mes truputį persistengiam. Jeigu būtų leista vieno balso persvara alaus reklama ir atitinkamas koncertų finansavimas, tai turbūt nebūtų jokios tragedijos ir nė vieno alaus mėgėjo nepadaugėtų dėl to. Bet balsavom taip, tegu būna taip, nors aš galvoju, kad prie tokių labai jau sugriežtintų draudimų mes vėliau grįšime, kai ramiai, be didelių emocijų ir kibirkščiavimų galėsime pagalvoti, ką kokia nuostata iš tikrųjų reiškia. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš tikrai sutinku, kad spręsdami Alkoholio kontrolės įstatymo visas problemas, ko gero, labiausiai galime rūpintis koncertais, tačiau vargu ar tai yra iš tikrųjų bent kiek pasverti ir rimti argumentai. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad šis įstatymas negali būti traktuojamas taip siaurai, kaip šiandien daugelis bando pateikti motyvus, skatinami komercijos, reklamos plius labdaros idėjų. Esu įsitikinęs, kad Alkoholio kontrolės įstatymo ekspertizė, kuri buvo atlikta Europos atitinkamose institucijose ir Helsinkio konferencijoje pripažinta kaip didelis žingsnis į priekį, galėtų būti daugeliui Seimo narių tam tikras kriterijus, demonstruojantis, kad Seimas iš tikrųjų gali priimti labai pasvertus sprendimus.

Tačiau dabar, perfrazavus vieną rusų rašytoją, norisi pasakyti tik viena. Jis sakė: kas naujo Rusijoje? Vagia, ponai, vagia. Taigi kas naujo Lietuvoje? Korumpuojamės, ponai, korumpuojamės. Tai šia prasme juokaudamas sakau, kad iš tikrųjų alkoholio biznio lobizmas gali būti labai ramiai pridengiamas ir koncertams pinigų stoka, ir daugeliu kitų dalykų. Politikoje tai labai brangiai kainuoja. Aš pasisakau už buvusį įstatymą ir balsuosiu prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Prisimindamas M.Valančiaus laikų blaivybės sąjūdžius ir, deja, istorinius dialogus lietuvių visuomenėje, kai šinkorius buvo apibūdinamas gan negatyviais žodžiais, aš noriu pasakyti, kad vakar aš buvau nusistatęs neigiamai dėl tabako reklamos. Aš ne kartą buvau Jungtinėse Amerikos Valstijose ir mačiau – dėl tabako yra taip. Bet dėl alkoholio aš manyčiau, kad visose Vakarų pasaulio šalyse alkoholio reklama yra ribota. Ji egzistuoja. Tai nėra tas pat, kas tabakas. Man atrodytų, kad šis dalykas yra pakankamai egzistuojantis ir plačiai vartojamas šalia esančioje Lenkijoje arba Čekijoje, arba Vengrijoje. Todėl man atrodo, kad dėl alkoholio, skirtingai nei tabako, toks dalykas galėtų būti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nežinau, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas sakė, kad čia mūsų betikslė kova su vėjo malūnais. Aš nežinau, nejaugi mes pakelsime rankas ir pasiduosime alkoholio įtakai, nebevykdysime jokios alkoholio kontrolės. Tai pakelkime rankas prieš nusikalstamą pasaulį, prieš narkomaniją ir visa kita, jeigu jūs taip manote. Man atrodo, jokia čia kova su vėjo malūnais. Reikia tiktai paimti į savo rankas kontrolę, ir viskas bus gerai. Nenuleiskime rankų. Tačiau šios įstatymo pataisos, manau, nereikėjo daryti. Bet kadangi jau atlikta, gal pereinamajame laikotarpyje dar taisysime. Aš tikiu, kad grįšime prie to pirmojo varianto, kuris buvo prieš tai. Siūlau pritarti šio įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Ar dar kas norėtų prieštarauti iš užsirašiusių? Kolegos, tuojau balsuosime dėl viso įstatymo. Dabar registruojamės. Registracija pradėta. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1, 2, 3, 10, 13, 14, 20, 21, 25, 29, 30, 31, 33, 39, 41, 43, 44 straipsnių ir IV skyriaus antro skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, mes balsuojame. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Balsuojame ranka.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 67.

PIRMININKAS. Už balsavo 98. (Balsai salėje)

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 67.

PIRMININKAS. Už – 68. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 11.

PIRMININKAS. Prieš – 11. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.

PIRMININKAS. Susilaikė 9. 9 susilaikius, prieš balsavus 11, o 68 – už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pavadinimo pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Iš karto jį lydintis trumpas Lietuvos Respublikos sveikatos įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Apie jį nereikėtų daug kalbėti. Ten vietoj žodžio „draudžiama” įrašoma „ribojama.” Jums visiems matyti. Kas norėtų kalbėti dėl šito įstatymo? Jis išplaukia iš mūsų jau priimto. Nėra norinčių kalbėti.

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš siūlau pritarti ir priimti.

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-548 (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, mes net ir nesiregistruojame iš naujo, o iš karto balsuojame dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 73.

PIRMININKAS. Už – 74. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 1.

PIRMININKAS. Prieš – 1. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.

PIRMININKAS. Susilaikė 8. 1 prieštaraujant, 8 susilaikius, o 74 balsavus už Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1, 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 18, 21, 23, 24, 25, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-556(2) (priėmimo tęsinys)

Kolegos, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-556(2). Mes vakar pradėjome priėmimą, dabar tęsiame jį toliau.

Kviečiu į tribūną atstovausiantį šiam įstatymo projektui viceministrą Žemės ir miškų ūkio ministerijos sekretorių poną A.Svitojų. Prašom.

A.SVITOJUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš pradėsiu šiandien nuo 2 straipsnio.

PIRMININKAS. Taigi 2 straipsnis, gerbiamieji kolegos.

A.SVITOJUS. Čia turbūt buvo tiktai vienintelė Seimo nario pono K.Kuzminsko pastaba. Siūloma palikti pasakymą, kad įstatymo paskirtis mažinti tabako gaminių vartojimą. Tačiau mes siūlytume išbraukti, kadangi įstatymo paskirtis neturėtų būti programinio pobūdžio. Vis dėlto įstatymas yra reglamentuojantis ekonominius santykius, o ne sakantis lozungus ar kokia programinė nuostata, kad reikia mažinti šių gaminių vartojimą.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas pateikia savo pataisą.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip, aš siūlau pataisą. Į pirmąją dalį įrašyti: „Tabako kontrolės įstatymo paskirtis – mažinti tabako gaminių vartojimą, jų sąlygojamas kenksmingas pasekmes gyventojų sveikatai.” Ar tai nėra tiesa? Susimąstykime. Tabako kontrolės įstatymas juk tam ir yra skiriamas, kad būtų mažinama tabako gamyba. Nejaugi mes tą Tabako kontrolės įstatymą rengiame, kad didintume tabako gamybą? Tikrai mažinti. Ar tikrai tabakas nekenkia žmonių sveikatai? Ar nėra pasekmių gyventojų sveikatai? Tai yra pasekmės. Ir to įstatymo yra tokia paskirtis.

Todėl siūlau, jeigu nenorite atskiromis dalimis, tegul būna bendrajame sakinyje. „Tabako kontrolės įstatymo paskirtis – mažinti tabako gaminių vartojimą ir jų sąlygojamas, kenksmingas pasekmes gyventojų sveikatai”. Po to jūsų teikiama pataisa. „Reguliuoti santykius, susijusius su tabako auginimu, tabako gamyba, vidaus prekyba, laikymu, importu, reklama, vartojimu”. Tai nustato Tabako kontrolės įstatymo pagrindai. Viskas yra labai gražu, tačiau sveikatą mes turime pabrėžti, nes to reikalauja mūsų Lietuvos Konstitucija, kurioje yra atitinkamas straipsnis.

PIRMININKAS. Dėl K.Kuzminsko pataisos – A.Kubilius. (Balsas iš salės)

A.KUBILIUS. Aš manau, gerbiamieji kolegos, kad čia yra nevisiškai esminis dalykas. Man atrodo, yra gera ir Vyriausybės redakcija. Ji apima visus dalykus, reguliuoja santykius, kuriais yra mažinamas vartojimas. Iš tikrųjų aš vėl jaučiu tas nuostatas, kad mes galvojame, jog įrašę vieną ar kitą punktą ir apibūdinę įstatymo paskirtį, mes jau pasieksime tą tikslą – sumažinti alkoholio vartojimą. Man atrodo, kad įstatymas pats savaime nemažina tabako gaminių vartojimo. Mažina programos įgyvendinimas. Todėl pono K.Kuzminsko formuluotė nėra visiškai tiksli. Aš siūlyčiau pritarti Vyriausybės redakcijai, o po to galvoti apie programas, kurias įgyvendindami pasiektume tabako vartojimo sumažėjimo.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamojo A.Kubiliaus argumentai tiesiog įspūdingi. Jeigu nieko nereiškia, tai kam keičiate? Palikite taip, kaip buvo ankstesniajame įstatyme. Jeigu kažką reiškia, tai kam dangstotės? Juk visiškai akivaizdu, kad Tabako kontrolės įstatymas yra sveikatos įstatymas. Ne ekonomikos. Tada pakeiskite Sveikatos sistemos įstatymą, Nacionalinę sveikatos koncepciją, pakeiskite kitus įstatymus, kuriuose tai egzistuoja. Bet atsiunčia Žemės ūkio ministerijos sekretorių, kuris nelabai gaudosi tuose dalykuose, stato čia į keblią padėtį. Aš suprantu, kad jis negali argumentuoti kitaip, nes jam atrodo, kad tai yra ekonominiai reikalavimai. Tuo tarpu čia visiškai akivaizdus sveikatos teisės aktas. Šiuo įstatymu siekiama, kad Lietuvoje įsivyrautų tabako kontrolės politika, kuri turėtų vienintelį tikslą – ne reguliuoti kažkokius santykius, bet sumažinti tabako vartojimą Lietuvoje, sumažinti tabako pramonės vystymą Lietuvoje, sumažinti tabako sukeliamų neigiamų sveikatai pasekmių skaičių Lietuvoje. Tai yra esminė takoskyra.

Vyriausybės pasiūlymas nori grąžinti mus prie „Philip Morris” formuluotės dėl tabako reglamentuojamų ekonominių santykių. Mes pasiliekame prie pozicijos, kad tabako kontrolė yra sveikatos sritį reglamentuojantis teisės aktas, ir čia turi būti užtikrintas tabako suvartojimo mažinimo reikalavimas.

PIRMININKAS. Kolega Vyteni, jūs tik ką mane mokėte etikos.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galiu paprašyti? Ar tikrai galėtume kaip nors susitarti, kad neužsivestume patys ir nepradėtume įžeidinėti aplinkinių? Tiek to, kuris prieš tai kalbėjo, tiek Vyriausybės atstovo. Mes kalbame apie įstatymą, o ne apie tą ar kitą asmenį.

PIRMININKAS. Buvo kalbos dėl motyvų.

Gerbiamieji kolegos, reikėtų apsispręsti dėl K.Kuzminsko siūlomos pataisos 2 straipsniui. Kas už tai, kad K.Kuzminsko pataisa būtų priimta, balsuoja už, kas prieš – tas prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 64 Seimo nariai. Už – 23, prieš – 34, susilaikė 7. Pataisa nėra priimta.

Kolegos, prašyčiau dabar sakyti savo nuomonę dėl viso 2 straipsnio. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš siūlau jį priimti. Vėl galiu pakartoti tuos pačius motyvus. Mano manymu, įstatymo paskirtis yra reguliuoti santykius, susijusius su tabako auginimu, tabako gaminių gamyba, vidaus prekyba, laikymu, importu, reklama, vartojimu. Nieko daugiau aš negaliu pasakyti ir manau, kad tai yra geras straipsnis, ir nereikia čia ieškoti kokių nors kliūčių, kad mes negalėtume toliau kovoti su nesaikingu tabako vartojimu, kovoti už tai, kad būtų mažiau rūkoma. Aš siūlau dar sykį imtis priemonių ir Seime parodyti pavyzdį, ir Seimo nariams įsipareigoti iki Naujųjų metų visiems mesti rūkyti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes ginčijamės dėl principinio dalyko – ar mes norime vykdyti sveikatos politiką, kurią pradėjome vykdyti 1990 m., matydami gana sudėtingą Lietuvos žmonių sveikatos būklę, priimdami Nacionalinę sveikatos koncepciją ir sveikatos sistemą reguliuojančius įstatymus bei įstatymus, kurie, tikėjomės, padės išgyvendinti tas priežastis, kodėl ta sveikata yra tokia bloga. Vienas iš tokių įstatymų ir buvo Tabako kontrolės įstatymas. Jo 2 straipsnis taip, kaip šiandien siūlė kolega K.Kuzminskas, iš tikrųjų rodė tą kryptį ir tą įstatymo reikalingumą saugant Lietuvos žmonių sveikatą.

Dabar siūlomas Vyriausybės pakeitimas, aišku, iškreipia šio įstatymo sveikatos apsaugos esmę ir paties įstatymo dvasią ir palieka grynai ekonominius santykius reguliuojančius straipsnius. Aš manau, kad tai yra didelis žingsnis atgal, ir labai gaila, kad negirdėti sveikatos ministro pozicijos, o už jį turi kalbėti kiti. Aš siūlyčiau balsuoti prieš šio straipsnio, koks jis yra dabar, priėmimą.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl 2 straipsnio. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, balsuoja už, kas prieš – tas prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 43, prieš – 22, susilaikė 4. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis, pone sekretoriau.

A.SVITOJUS. Gerbiamasis Seimo narys ponas K.Kuzminskas siūlo palikti senąsias 3 straipsnio 5 punkto nuostatas, kad nustatytos dalies akcizų už tabako gaminius įmokos būtų pervedamos sveikatos programoms remti ir įgyvendinti. Tačiau tai prieštarauja Biudžeto įstatymo nuostatoms, ir visi mokesčiai ir už akcizus turėtų būti pervedami į biudžetą, o vėliau iš to biudžeto galima skirstyti sveikatos apsaugai ir kitoms programoms.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Mūsų tikslas siūlant tą pataisą buvo toks, kad reikia palikti, nes vis dėlto reikia pinigų įgyvendinti atitinkamą sveikatos apsaugos šakų finansavimą. Pavyzdžiui, mes žinome, kokios pasekmės rūkoriams yra dėl stambiųjų kraujagyslių susirgimų. Tai yra širdies koronarinės kraujagyslės, magistralinės, arterijų šuntavimai ir visa kita. Kokie pinigai išeina! Todėl mes ir norėjome, kad iš tabako gaminių akcizų būtų kuriamos tikslinės programos finansuoti, remti tuos ligonius, kurie iš esmės neteko kojų, neteko širdies dėl to, kad buvo rūkoriai. Todėl aš ir siūlau tai palikti.

PIRMININKAS. Dėl motyvų – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Dėl 5 punkto. Aš visiškai remiu Vyriausybę. Tačiau toje pačioje pataisoje yra siūlomas ir 6 punktas, kuris, mano manymu, yra esminis mūsų diskusijų objektas. Jeigu mes dabar galime pradėti kalbėti dėl 6 punkto, aš norėčiau dabar kalbėti, jeigu ne, tada prašyčiau palikti man teisę. Bet siūlyčiau kaip tik dėl šio punkto leisti kalbėti dviem – už, dviem – prieš, nes čia yra punktas, kuriuo K.Kuzminskas siūlo uždrausti tabako gaminių reklamą, jų realizavimą ir vartojimo rėmimą. Man atrodo, tai vėlgi yra tam tikras mūsų diskusijų objektas. Jeigu mes iš pradžių galime pasitarti dėl 5 punkto, tai po to aš siūlau prie 6 punkto sustoti ilgiau ir man dar sykį suteikti žodį.

PIRMININKAS. Dėl 5 punkto – J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau paremti gerbiamojo K.Kuzminsko siūlomą pataisą. Ji buvo svarstyta ir mūsų komitete. Jeigu nori finansininkai ar kas suderinti tuos įstatymus, galima suderinti ir Biudžeto sandaros įstatyme ir galbūt šiame įstatyme parašyti, kad surenkami į biudžetą, o vėliau pervedami sveikatos programai įgyvendinti. Tokia pataisa, kaip dabar siūlo Vyriausybė, panaikina to įstatymo esmę, kad tie pinigai, kurie yra surenkami už sveikatą žalojančius faktorius ir jų skleidimą tarp Lietuvos žmonių… tabako vartojimas yra tiesiogiai įrodytas ir nėra čia ko ginčytis, kad būtent tabakas ir rūkymas sukelia daug ligų, mirčių ir švaisto sveikatos priežiūrai skirtas lėšas. Mes norėjome ir tai įstatymu buvo reglamentuota, kad dalis to viršpelnio, atvirai pasakykim, tai yra tabako kompanijų viršpelnis, tiesiogiai vėl sugrįžtų bent į sveikatos sistemą ir būtų naudojama dėl tabako vartojimo padarytai žalai atitaisyti. Todėl jeigu reikia suderinti įstatymą, tai suderinkime Biudžeto sandaros įstatymą ir patikslinkime šitą, bet neatimkime tų tikslinių lėšų sveikatai. Aš siūlyčiau balsuoti remiant K.Kuzminsko pataisą.

PIRMININKAS. Po motyvų registracija. Kolegos, registruojamės. Tuojau balsuosime, ar pritariame Seimo nario K.Kuzminsko siūlymui palikti galioti buvusio įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies 5 punktą. O dėl kai kurių Seimo narių siūlymų 6 punktui kalbėsime papildomai.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Remiantys K.Kuzminsko siūlymą balsuoja už, prieštaraujantys balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas. Balsavo 74 Seimo nariai: už – 29, prieš – 34, susilaikė 11. Pataisa nepriimta. 5 punktas nebus paliktas įstatyme.

Dabar dėl 6 punkto. Dėl 6 punkto K.Kuzminskas jau kalbėjo. Ar dar jis norėtų pasakyti žodį?

K.Kuzminskas – pataisos autorius.

K.KUZMINSKAS. Taip. Dėl šeštosios dalies siūlome, kad liktų tabako gaminių reklamos draudimas, nes vis dėlto tabako kontrolė... tabako gaminiai yra tiesiogiai žalingesni už tuos, kur alkoholio diapazonas yra didesnis – tai vyno, alaus. Ten mes įrašėme – sutikom riboti, o čia dėl tabako reikalaujame, kad liktų reklamos draudimas.

PIRMININKAS. Dėl motyvų – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau vėl išsakyti poziciją. Mano manymu, kategoriški draudimai nieko gero neduoda. Ne čia yra problema. Matyt, problema yra tai, kad mes iki šiol nepradėjome rimtos kampanijos kovojant su rūkymu. Aš vis noriu priminti, kad galima mesti rūkyti net ir esant neribotai reklamai. Aš galiu pateikti savo asmeninį pavyzdį. Tačiau kalbant iš esmės apie šią problemą – ar reikia drausti reklamą, aš norėčiau priminti 1997 m. vasario 13 d. Konstitucinio Teismo konstatuojamąsias išvadas. Iš tikrųjų Konstitucinis Teismas pripažino, kad gali būti draudžiama reklama. Tačiau Konstitucinis Teismas išdėstė tam tikrą motyvaciją, kuri turėtų mums būti labai svarbi. Jeigu aš galėčiau pacituoti porą sakinių, manau, kad tai padėtų visiems apsispręsti. Taigi citata: „Istorijoje yra buvę laikotarpių, kai su alkoholio, tabako gaminiais, jų vartojimu buvo bandoma kovoti kategoriškais jų gamybos, prekybos ir vartojimo draudimais. Tačiau tokie prohibicijos bandymai nedavė geidžiamo rezultato. Per šimtmečius susiformavę vartojimo įpročiai bei dėl pripratimo priklausomybės atsirandantys vartotojai užtikrindavo minėtų medžiagų paklausą, todėl net draudimo sąlygomis būdavo randama būdų, dažniausiai nelegalių ir neteisėtų, paklausai patenkinti. Administracinius kategoriško draudimo metodus vėliau pakeitė įvairios ekonominio ir finansinio ribojimo, taip pat ir reklamos ribojimo priemonės, kurios dažniausiai taikomos kartu su profilaktinėmis medicininio poveikio bei sanitarinio švietimo priemonėmis, sveiko gyvenimo būdo propagavimu.”

Ir dar viena citata: „Konstitucinis Teismas pažymi ir tai, kad informacijos laisvės ribojimo masto Konstitucija neapibrėžia. Tai reiškia, kad pasirinkti ir nustatyti ribojimų apimtį yra neabejotinai įstatymų leidėjų prerogatyva. Suprantama, kad tokie apribojimai atitiktų teisingumo sampratą bei reikalavimus, turėtų būti atsižvelgiama į anksčiau minėtus teisėtumo ir būtinumo demokratinėje visuomenėje kriterijus.”

Aš dar kartą manau, kad nėra jokio būtinumo kategoriškai drausti tabako reklamą Lietuvoje. Esmė yra kovoti su nesaikingu tabako vartojimu, kovoti apskritai prieš rūkymą, bet ne užsiimti kova su reklama galvojant, kad tuo galima pasiekti persilaužimą kovoje su rūkymu.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Akivaizdu, kad konservatoriai yra pasiryžę eiti į Europos Sąjungą. Akivaizdu, kad konservatoriams teks ratifikuoti „Televizijos be sienų” konvenciją. Akivaizdu, kad toje konvencijoje aiškiai pasakyta, jog tabako reklama draudžiama. Aišku, mes sulauksime rudens, sulauksime šitos konvencijos ratifikavimo.

Akivaizdus dar vienas dalykas, kad Europos Sąjungos direktyvose tabako reklamai vietos nėra. Iš esmės daugelis šalių baigia priiminėti tabako reklamos draudimo įstatymus, pabrėžiu, ir Europoje nedaug lieka šalių, kur šito draudimo nebebūtų.

Dabar kalbant apie tai, ką komentavo ponas A.Kubilius, būtų galima pasakyti taip. Vienintelis motyvas reklamai yra tabako biznis. Vienintelis. Kitokių motyvų reklamai nėra. Visi žinome, kad tabako biznis yra milžiniškas ir kad tabako pramonė, gaudama milžiniškus pelnus, siekia per reklamą daryti įtaką. Ir šiuo atveju ponas A.Kubilius akivaizdžiai dengia ir atstovauja tabako biznio interesams. Akivaizdžiai neslėpdamas šito jis būtent atstovauja tabako pramonės reikalavimams ir proteguoja tų tabako rinkotyros specialistų argumentus, kurie šiaip nei mokslinėj, nei medicininėj spaudoj, nei rimtuose ekspertų argumentuose neišlaiko kritikos. Bet tegul bus šiandien akivaizdžiai įvardyta, kad konservatoriai, atstovaudami alkoholio bizniui, alkoholio biznio ir tabako biznio interesams, šiandien Lietuvoje priima įstatymo pataisas pamindami Lietuvos nacionalinius interesus.

PIRMININKAS. Buvo kalba dėl motyvų. Gerbiamieji kolegos, dabar registruotis, aš tikiuosi, nereikia. Vienas – už, vienas – prieš. (Balsas salėje) Pirmasis pavaduotojas – ne Statutas.

Gerbiamieji kolegos, prašyčiau rengtis balsuoti dėl K.Kuzminsko pataisos palikti 3 straipsnio pirmosios dalies šeštąjį punktą – drausti tabako gaminių reklamą, jų realizavimo, vartojimo rėmimą. Kas už tai, kad būtų pritarta K.Kuzminsko siūlymui, balsuoja už. Kas palaiko Vyriausybės variantą, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 81 Seimo narys: už – 31, prieš – 39, susilaikė 11. Pataisa nepriimta.

Ar dar dėl 3 straipsnio yra kokių siūlymų, pone sekretoriau? Pone pranešėjau, ar dar yra siūlymų dėl 3 straipsnio? Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl viso 3 straipsnio? Vienas – už, vienas – prieš.

Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mes girdėjome iš Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo lūpų, kad čia yra kertinis įstatymo pakeitimas. Todėl aš manau, kad turėjome daugiau diskutuoti šituo klausimu. Girdėjome įvairių motyvų dėl ekonominės naudos, dėl to, ką galima rasti įvairiose citatose. Be abejo, neradome tose citatose, kurias perskaitė A.Kubilius, kad kur nors yra draudimas drausti reklamą. Aš manau, mes šitame straipsnyje kalbame apie mūsų Lietuvos ateitį, apie mūsų jaunąją kartą, kaip jai galima daryti įtaką ir kaip ją galima išsaugoti sveiką. Galbūt daugelis Seimo narių, kurie rūkė ir rūkys, ar mes ir vėl kels tas cigaretes ir toliau rūkys, tačiau kalbama apie tuos jaunus žmones, kurie dar nerūkė ir kurie rūkyti rengiasi galbūt kartais remdamiesi savo tėvų, mokytojų ar pažįstamų pavyzdžiais, bet daugiausia šiandien renkasi rūkymą iš didžiųjų tabako reklamos skydų, iš televizijos ekranų, kur matome šaunius kaubojus, jojančius ant gražių žirgų su gražiomis skrybėlėmis. Bet kad būtų tikras amerikoniškas kaubojus, dar reikia įsikišti į burną „Marlboro” cigaretę.

Noriu priminti, nors visiems gerai žinoma, kad tas jaunuolis, kuris pirmasis reklamavo „Marlborą”, mirė nuo plaučių vėžio dėl „Marlboro” cigarečių rūkymo. Aš manau, kad ne gėda būtų Lietuvos Seimui šiandien priimti tokį straipsnį, kuris buvo siūlomas, arba palikti tokį, koks egzistavo, draudžiantį tabako reklamą.

Todėl aš visus raginu balsuoti prieš šias naująsias Vyriausybės pataisas.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau balsuoti už trečiąjį straipsnį ir kviečiu kolegą J.Oleką kartu su manimi pradėti kurti Seime Seimo narių grupę, kuri iš tikrųjų kovotų už tai, kad Lietuvoje tabako vartojimas ir alkoholio vartojimas būtų sumažintas ir kad visi suprastų, kad rūkydami tą patį „Marlboro” dėl vėžio nuvažiuos į kapines.

PIRMININKAS. Tikiuosi, kad daugiau plačių kalbų dėl motyvų nebus. Gerbiamieji kolegos, registruojamės, vėl buvo prašyta pakartoti registraciją, ir balsuosime dėl 3 straipsnio.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Kas už tai, kad 3 straipsnis būtų priimtas, balsuoja už. Balsavimas pradėtas. Prieštaraujantys, žinoma, – prieš.

Iš viso balsavo 79 Seimo nariai. Už – 52, prieš – 20, susilaikė 7. 3 straipsnis yra priimtas.

4 straipsnis. 4 straipsniui jokių pataisų nėra. Ar galime jį priimti bendruoju sutarimu? 4 straipsnis priimamas.

5 straipsnis. 5 straipsniui nėra pataisų. 5 straipsnis priimamas.

6 straipsnis. Pone sekretoriau, yra K.Kuzminsko pataisa?

A.SVITOJUS. Yra siūloma palikti senąją nuostatą 6 straipsnio antrajame punkte, kad mažmeninė prekyba tabako gaminiais būtų leista turint tik savivaldos institucijos nustatyta tvarka išduotus leidimus. Tačiau mažmeninės prekybos reglamentavimas licenzijomis tikrai sudėtingas, nes yra tūkstančiai licencijų kioskams, prekiaujantiems tabako gaminiais. Tai vis dėlto yra didelis skaičius ir išduoti mažmeninei prekybai tokias licencijas yra tikrai sudėtinga, ir tokia nuostata nėra priimtina.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas, jo siūlymai dėl 6 straipsnio.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs nagrinėjote ne tą straipsnį. 6 straipsnis – teisė gaminti tabako gaminius.

PIRMININKAS. 6 straipsnis – teisė gaminti tabako gaminius. Jūsų dabar teikiamo įstatymo...

K.KUZMINSKAS. Jūs ne apie tai kalbate, aš siūlau konkrečiai. Jūs norite išbraukti, kad neliktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Mano nuostata, kad turi išlikti. Jūs norit, kad Lietuvos Respublikos įmonėms būtų draudžiama gaminti tabako gaminius be Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotų leidimų. Aš siūlau, kad liktų Lietuvos Respublikos Vyriausybė, arba be Valstybinės… Kodėl? Vis dėlto tas VTAKT buvo nebuvo, ką čia žinai, o Lietuvos Vyriausybė visada išliks. Gali būti toks laikotarpis, kai niekas negalės reglamentuoti ir kontroliuoti tabako gamybos ir prekybos. Todėl siūlau, kad Vyriausybė turi arba pavedimu vykdo VTAKT. Čia nieko baisaus. Nežinau kas?.. Norėčiau išgirsti motyvus iš Vyriausybės, kodėl jūs norit tai išbraukti?

A.SVITOJUS. Atsiprašau, aš vieną straipsnį peršokau.

PIRMININKAS. Prašom, sekretoriau.

A.SVITOJUS. Šita taip pat nepriimtina nuostata, nes Vyriausybė tikrai negali drausti ar kažką vykdyti. Yra Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, kuri vykdo šias funkcijas, tos funkcijos apima ir įstatymo kontrolę, ir draudimą, ir licencijų išdavimą. Tam, aš manau, pakanka vienos organizacijos, kuri šias funkcijas vykdytų. Jeigu bus panaikinta tarnyba, turėtų tokiu atveju keistis ir įstatymas. Bet kol kas to tikrai nenumatome.

PIRMININKAS. Dar dėl motyvų, dėl K.Kuzminsko pataisos. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš siūlau pritarti Vyriausybės variantui ir siūlau ponui Kazimierui pagalvoti, ar verta dėl to balsuoti, nes tam VTAKT ir kuriamas, kad žiūrėtų, prižiūrėtų ir žinotų, kam galima leisti, kam negalima leisti. Kaip aš suprantu, iš tikrųjų VTAKT ir buvo siūloma visą laiką imtis tikros atsakomybės, čia tai ir daroma dabar.

PIRMININKAS. Pone Kazimierai, ar jūs reikalausite balsuoti?

K.KUZMINSKAS. Taip, aš norėčiau, kad būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Tada dar dėl motyvų. Ar kas norėtų paremti pono K.Kuzminsko siūlymą? Nėra norinčių paremti. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau balsuoti dėl K.Kuzminsko siūlymo, kad 6 straipsnyje paliktume pirmąją dalį. Kas – už K.Kuzminsko siūlymą, balsuoja už, kas – už Vyriausybės poziciją, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 65 Seimo nariai. Už – 16, prieš – 44, susilaikė 5. Pataisa nėra priimta.

Kreipiuosi į jus kalbėti dėl viso straipsnio. Visas straipsnis. Niekas nenori diskutuoti. Priimamas bendruoju sutarimu.

7 straipsnis, pone ministerijos sekretoriau. Pataisų nėra. Niekas nenori kalbėti. 7 straipsnis bendruoju sutarimu priimamas.

8 straipsnis. Jame yra nemažai pataisų. Prašom, sekretoriau.

A.SVITOJUS. Taip pat gerbiamojo Seimo nario Kuzminsko siūloma, kaip svarstėme ir 6 straipsnyje, pataisa dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės išbraukimo. Tačiau buvo komentaras, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba yra tokia tarnyba, kuri veikia Vyriausybės pavedimu pagal jos nustatytą tvarką, ir tai siūlytume palikti.

PIRMININKAS. K.Kuzminsko pataisa, kad 8 straipsnyje paliktume galioti antrosios dalies pirmąją… Trečiąjį punktą. K.Kuzminskas pateikia savo pataisą.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi jūs 6 straipsniui pritarėte, kad reikia atsisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kontrolės, aš atsiimu šią savo pataisą. Palikt VTAKT, bet kad VTAKT dirbtų ir dalyvautų alkoholio ir kontrolės įstatymų svarstymuose VTAKT vadovai. Tačiau nei komitete, nei čia, man atrodo, jų nėra. Tai nežinau, kaip jie dabar atstovauja tai institucijai.

Norėčiau iš karto ir dėl trečiosios dalies, kur siūlau pataisą. Jūs norite išbraukti, kad būtų be užrašų ant pakelių, kad liktų be užrašų lietuvių kalba ant tabakui gaminamų pakuočių šoninių pusių apie juose esančių maksimaliai leistinų dervų ir nikotino kiekį. Kodėl? Kas čia suinteresuotas? Vadinasi, jokios kontrolės. Kaip VTAKT vykdys kontrolę pas mus platinamų tabako gaminių, jeigu nebus užrašytas maksimalus ir leistinas dervų, nikotino kiekis? Kaip galės pasirinkti rūkorius, norėdamas nusipirkti kuo nekenksmingesnę cigaretę? Nežinau, kokie motyvai. Ypač tai prieštarauja mūsų 10 straipsnio antrajai daliai, kur reglamentuojami tabako gaminių realizavimo, laikymo, gabenimo reikalavimai. Antroji dalis: „jeigu juose esantys sveikatai kenksmingų medžiagų kiekiai viršija Lietuvos Respublikos normatyvų, dokumentų nustatytas normas”. O jūs nenorit visai užrašyti ant tų gaminių to kiekio. Tai nežinau, kur mes einam?

PIRMININKAS. K.Kuzminsko pataisa. Dėl motyvų Seimo narys J.Olekas, o paskui A.Kubilius.

J.OLEKAS. Be abejo, galima sutikti dėl pirmosios dalies, kur liko tik VTAKT. O dėl trečiosios dalies, tai aš labai remiu gerbiamojo Kuzminsko siūlymą, kad paliktume tuos užrašus. Aš nežinau, būtų keista, jeigu jie išnyktų, nes nežinau tokių šalių, kur tokių užrašų beveik nebūtų. Tai aš siūlau pateikėjui priimti Kuzminsko pataisą ir tokiu būdu mes rastume bendrą sutarimą visi kartu.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos ir pataisų teikėjai, aš siūlyčiau vis dėlto įsiskaityti į teikiamą tekstą. Jeigu neturit pasidėję ant stalo, aš prašau Sekretoriato, kad J.Olekui ir ponui Kuzminskui paduotumėte priimamo įstatymo tekstą. Taigi 8 straipsnio trečiosios dalies trečiasis punktas: „Įmonėms importuoti tabaką ir tabako gaminius į Lietuvos Respubliką draudžiama be užrašų lietuvių kalba ant tabako gaminių pakuočių šoninių pusių apie juose esančių dervų ir nikotino kiekius.” Tai apie ką mes daugiau kalbam? Tai reikia įrašyti žodį „maksimalius”? Rašykit „maksimalius”. Koks skirtumas?

PIRMININKAS. Ar sutinkat, ministerijos sekretoriau? (Balsas salėje)

A.SVITOJUS. Vartotojui reikia žinoti, koks esamas kiekis. Koks maksimalus, kam jam to reikia. Jis turi žinoti konkretų esamų dervų ir nikotino kiekį tose cigaretėse.

Koks jam tikslas žinoti maksimalią dozę? Kaip ir radiacijos, žinau, kokia maksimali, bet nežinau, kiek gavau tos dozės?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl Seimo nario K.Kuzminsko siūlomos pataisos. Gerbiamieji kolegos, jūs kalbėjote dėl savo pataisos. Buvo kalbama dėl motyvų, dabar balsuojame dėl jūsų pataisos. K.Kuzminskas dar sykį argumentuoja savo pataisą, nors mes pažeidžiame šituo dalyku Statutą.

K.KUZMINSKAS. Labai atsiprašau, tačiau jūs teigiate, kad yra užrašai, tačiau nėra maksimalių normų. Tai yra reglamentuojama Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinime, kur Vyriausybė yra įpareigota iki atitinkamų metų – 2015 metų prieiti prie dervų kiekio. Maksimalus dervų kiekis, koks leidžiamas cigaretėse. Jeigu mes nepaliksime to įrašo, faktiškai mes jokio reglamentavimo Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinime nepaliekame.

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, ar reikėtų registruotis, ar galėtume iš karto balsuoti? Balsuojame dėl K.Kuzminsko pataisos 8 straipsniui. Kas už tai, kad K.Kuzminsko pataisa, o būtent palikti galioti 8 straipsnio antrosios dalies 1 ir 3 punktus būtų priimta, balsuoja už, kas palaiko Vyriausybės variantą, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 25, prieš – 42, susilaikė 9. K.Kuzminsko pataisa nepriimta. Mes turime apsispręsti dėl viso 8 straipsnio. Seimo narys J.Olekas – dėl viso 8 straipsnio.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes esame painioje situacijoje, nesutariame dėl pirmosios dalies, kad paliekame tik VTAKT, ir aš norėčiau atsakyti Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui, kad jis irgi nesikarščiuotų. Aš priėmiau jo pasiūlymą kurti komisiją kovoti su tabaku. Įsiskaitykime abudu į tuos straipsnius, kurie yra, ir tie skirtumai vienos formuluotės ir kitos iš tikrųjų yra esminiai, nes užrašas ant tabako pakelio, koks yra nikotino kiekis ar esančių dervų, daugeliui nieko nesako. Sako tas santykis, kuris yra su maksimaliai leistinom. Jeigu mes užrašysim, kad tabake nikotino kiekis ar dervų kiekis daug didesnis, bet nežinosime normos, tai manysime, kad tai yra maža norma. K.Kuzminsko pasiūlymas buvo, kad šalia užrašo mes matytume tikrąjį santykį su leistinu dervų ir nikotino maksimaliu kiekiu. Aš manau, tai buvo geras pasiūlymas, ir todėl susilaikysiu, negalėsiu balsuoti už visą šitą straipsnį, kurį dabar teikia Seimui Vyriausybės atstovas.

PIRMININKAS. Dėl motyvų V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Labai gerbiu visus sportininkus, sveikatos apsaugos darbuotojus ir visus žmones, kurie yra šito įstatymo teoretikai. Dėl VTAKT, aš pamenu, ponas K.Kuzminskas visą laiką reikalavo, kad jis būtų. Ačiū Dievui, įkūrėm. Noriu jums pasakyti, kad visoje Europoje rašomas dervų kiekis ant tabako pakelio ir nikotino kiekis. Beje, ta norma, atsiprašau, jūsų skalėje, kuri užrašyta lietuviškai, skiriasi nuo prancūzų 1 miligramu. Vadinasi, leistinos normos Lietuvoje yra šiek tiek aukštesnės. Štai ko reikia jūsų paklausti. Kodėl taip yra, o ne taip, kaip Prancūzijoje. Be to, jeigu iš tiesų šito nežinote, ponui K.Kuzminskui dovanoju šitą pakelį, kur parašytos šitos normos.

Ir antra. Nuo pirmos dienos štai kas turėjo būti padaryta. Ne dėl to, kad mes mestume rūkyti ar nemestume rūkyti, bet šitoje įstaigoje apie tai kalbu septynerius metus. Turi būti toleruojama nerūkančių žmonių sveikata ir teisė neuostyti tabako dūmų. Aš pats esu rūkantis ir todėl labai noriu, kad administracija ir Seimo vadovybė padarytų rūkymo kambarį, taip, kaip yra teatruose, prie posėdžių salės ir mes tada pereitume prie visiškai kitos kultūros ir taip įgyvendintume įstatymą, pone Kuzminskai. Viskas yra kitame straipsnyje parašyta, kas turi būti ant pakelio. Aš labai emocingai kalbu todėl, kad jūs emocingai kalbate. Jūs tikriausiai žiūrite tik savo pataisos. Nėra maksimalių leistinų dervos normų. Visuomet rašomas tas kiekis, kuris yra šitame pakelyje, ir žmogus žino, kad raudonas „Marlboro” turi 14 mg dervų, o „Light” turi per pusę mažiau. Tai yra tarptautinis Europos standartas.

PIRMININKAS. Tai buvo politinis pareiškimas dėl rūkytojų ir nerūkytojų laisvių Seimo rūmuose. Kolegos, prašyčiau balsuoti. Balsuojame dėl 8 straipsnio. Kas už tai, kad būtų priimtas 8 straipsnis, balsuoja už, prieštaraujantys – prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 64 Seimo nariai. Už – 41, prieš – 12, susilaikė 11. Straipsnis priimtas. 9 straipsnis. Dabar balsuojame, replikos bus tada, kai mes pabalsuosime už viską.

Aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip žmonės nesupranta, kad replika nieko nepadėsi. Nei sveikatą pagerinsi, nei rūkančių sveikatą pabloginsi. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Bet kol jūs komentavote, ką aš noriu sakyti, jau būčiau seniai pasakęs. Aš noriu priminti ir ponui K.Kuzminskui, ir kitiems, kad pasaulyje jau yra nusistovėjusios trys ar keturios tabako įvertinimo grupės. Yra stiprios cigaretės, vidutinės, silpnos ir labai silpnos. Yra labai aiškiai reglamentuota, kokie maksimalūs kiekiai gali būti. Dar papildomai įrašyti tai, kas pagal grupę yra aiškiai nustatyta, turbūt ne visai reikalingas dalykas. Būna parašyta ant paties pakelio, kokiai grupei šita rūšis priklauso.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kartais ir žinomo dalyko pakartojimas nėra blogas dalykas. 9 straipsnis. K.Kuzminsko pataisos. Žodis K.Kuzminskui.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės siūlomame projekte dingsta mažmeninė prekyba. Aš nežinau, ar tikrai šiuo metu nereikia reglamentuoti mažmeninės prekybos tabako gaminiais. Nejaugi mes leisime tarpuvartėse, pakelėse, šalikelėse kam nori pardavinėti. Mes juk įstatyme reglamentuojame pagal amžių, kas galės prekiauti tabako gaminiais, o mažmeninėje prekyboje mes to norime atsisakyti. Taip pat savivaldos seniūnija spręs klausimą, kur galima įrengti mažmeninės prekybos kioskus, kas gali prekiauti. Todėl aš siūlau, kad įstatyme turi išlikti ši nuostata.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas pristatė savo pataisą. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Gerbiamieji kolegos, dėl K.Kuzminsko pataisos. Kas už tai, kad K.Kuzminsko siūloma pirmoji ir antroji dalis būtų palikta, balsuoja už, prieštaraujantys balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 61 Seimo narys. Už – 20, prieš – 31, susilaikė 10. Pataisa nepriimta. Kviečiu kalbėti dėl viso 9 straipsnio. A.Kubilius. A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Na, įdomu, jeigu dabar sustojus prie šviesoforo mokinukai ims nešioti cigaretes ir siūlyti automobilių vairuotojams, labai simpatiška bus. Tai bus mūsų naujosios politikos rezultatas. Štai kaip tik šitą dalyką mes ir įtvirtiname šituo straipsniu. Ponai, gėdos reikia turėti nors kruopelytę. Prieš.

PIRMININKAS. Registruotis nereikia. Kolegos, balsuojame dėl viso 9 straipsnio. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, balsuoja už. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 63 Seimo nariai. Už straipsnį – 45, prieš – 13, susilaikė 5. 9 straipsnis priimtas. 10 straipsnis. Pone sekretoriau, ar yra pataisų?

Dėl 10 straipsnio pataisų nėra. Nematau ir norinčių kalbėti. 10 straipsnis priimamas bendru sutarimu. 11 straipsnis. Ar, pone ministerijos sekretoriau, komentuotumėte R.Rastauskienės siūlymą ir profesoriaus V.Landsbergio siūlymą?

A.SVITOJUS. Taip.

PIRMININKAS. Ar komentuotumėte?

A.SVITOJUS. Aš manau, taip yra pateiktame projekte siūloma, kad šalia visos skelbiamos reklamos turėtų būti skelbiami ir įspėjamieji užrašai apie rūkymo kenksmingumą.

Čia, galima sakyti, tokia konstruktyvi pataisa, kad reklamuojant kažkur būtų numatyta vieta antireklamai apie rūkymo kenksmingumą. Tai spręs Seimo nariai.

PIRMININKAS. R.Rastauskienė – viena iš pataisų autorių.

R.RASTAUSKIENĖ. Aš prašau Seimą palaikyti šitą siūlymą todėl, kad daugeliui turbūt teko matyti, kad šalyse, kuriose leidžiama reklama, aiškiomis raidėmis lygiai taip pat yra užrašyta arba kitaip pateikiamas įspėjamasis užrašas, kad rūkymas kenkia sveikatai. Jeigu jau Seimas apsispręstų priimti šitą siūlymą, siūlyčiau, kad būtų tekste įrašytas V.Landsbergio variantas. Jis jau yra patobulintas kaip atskiras punktas. Nežinau, kuris ten būtų skaičius – 9 ar 8.

A.SVITOJUS. 9.

R.RASTAUSKIENĖ. 9 punktas.

PIRMININKAS. Pataisos autoriai. (Balsas iš salės) Ar kas norėtų prieštarauti dėl šito siūlymo? Jeigu nėra prieštaraujančių, mes galėtume nebalsuoti ir priimti bendruoju sutarimu. (Balsai salėje) 11 straipsnį papildyti viena dalimi. Taigi mes sutariame dėl V.Landsbergio siūlymo 11 straipsnio pakeitimą papildyti dar viena pastraipa.

Ar yra prieštaraujančių? K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš esmės čia pagrindinis Tabako kontrolės įstatymo straipsnis, kuris reglamentuoja tabako gaminių pardavimo, rėmimo ir reklamos ribojimą. Čia Vyriausybė jau pagal pataisą… pirma skatinimas bus įrašytas, nes jau Seimas priėmė. Mūsų nuostata vis dėlto yra tokia, kad Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama turi būti draudžiama, kaip prieš tai buvo pasakyta, todėl aš nesuprantu, kodėl mes vėl grįžtame į tą pirminį lygį. Aš minėjau, kad Estija panaudojo mūsų pavyzdį, Estija jau priėmė. Lenkijoje šiuo metu rengiamas įstatymas, kuris draus tabako reklamą, Jungtinės Amerikos Valstijos iš viso atsisako, varo „Philip Morris” iš savo šalies, o mes vėl paleidžiame tą įstatymą, vėl peržiūrime, vėl reklama jau bus… Iš esmės palaida bala.

PIRMININKAS. Mes dabar kalbame...

K.KUZMINSKAS. Todėl aš nepritariu. Aš vis dėlto norėčiau, kad priimtumėte mano pataisą, kad būtų draudimas, o ne pritartumėte tai pataisai, kurią siūlo Vyriausybė.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Mes dabar kalbame dėl Seimo Pirmininko V.Landsbergio pataisos 11 straipsniui.

BALSAS IŠ SALĖS. Jeigu atmesime tą, tada svarstome tuos.

PIRMININKAS. Taigi dar vienas A.Kubiliaus žodis. Galite kalbėti už.

A.KUBILIUS. Aš noriu pritarti Seimo Pirmininko pataisai. Tai tikrai yra svarbi pataisa. Aš manau, kad tai tikrai yra vienas iš realių žingsnių, kuriuo yra siekiama normaliai pradėti kovą su tabako vartojimu, išnaudojant net ir tą pačią tabako reklamą, aiškiai parodant, kad tabako vartojimas yra žala. Jeigu mes užklijuojame reklamą, kurioje joja jaunuolis kaubojus į Marlboro stebuklingą šalį, ten pat gali būti parodyta, kad toje šalyje neilgai pabūsi, viskas baigsis ankstyva mirtimi. Aš tikrai manau, kad tai reikia priimti. Tai iš tikrųjų būtų antrosios dalies, kuri prasideda „Lietuvos Respublikos tabako gaminių reklama draudžiama”, 9 punktas. Taigi reklama draudžiama, jeigu neturi įspėjamųjų užrašų bei ženklų ant tabako gaminių reklamos ir t.t.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas dėl savo pataisos, kuriai niekas neprieštarauja. Gal kelis žodžius.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad tai atsakytų į daugelį keltų klausimų dėl reklamos ir pan., nes čia yra įpareigojimas pradėti daryti tokią perspėjančią antireklamą. Tai yra praktikuojama pasaulyje, todėl mums tai reikia paminėti. Tai būtų šito 11 straipsnio 12 papunktis. 12 papunktis. Kodėl? Kelintas? Vienu žodžiu, rasime, kur tai padaryti. Kalbama apie tai, kad draudžiamos tokios reklamos formos, kurios yra tokios, tokios, neturi įspėjamųjų užrašų bei ženklų ant tabako gaminių reklamos. Užrašai yra arba „žalinga sveikatai”, arba, pavyzdžiui, kaukolė. Tai yra tas maksimalus už maksimalesnį, maksimalesnis už maksimalų ženklas, kurį čia pageidavo nurodyti, jeigu bus dedama kaukolė ar panašus ženklas, sutartas simbolis, kokį nustatys Sveikatos apsaugos ministerija ir šita taryba. Čia jau tiktai ta prasme. Man atrodo, to labai reikia. Džiaugiuosi, kad niekas lyg neprieštarauja.

PIRMININKAS. Ir Vyriausybė priima. Ar reikėtų balsuoti, gerbiamieji kolegos, dėl to, kad pritartume šitam siūlymui? Bendruoju sutarimu 8 straipsnis papildomas… Nori balsuoti? Seimo narys J.Olekas nori balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, buvo kalbančių. Vienas – už, vienas – prieš. (Balsai salėje) Mes pirma balsuojame dėl vienos pataisos, o paskui kalbėsime apie kitą pataisą. Taigi šita pataisa yra priimama be didelių ginčų.

Dabar toliau. Pone, ministerijos sekretoriau, ar jūs komentuosite kitą pataisą?

A.SVITOJUS. Kitos pataisos, aš manau, gal komentuoti nereikia, nes balsuojant už 3 straipsnį buvo priimta riboti reklamos skatinimą, tokios vartojamos formuluotės. Jūs jau balsavote dėl to, kaip siūlo gerbiamasis K.Kuzminskas, kad viskas vėl būtų grąžinta į pirminį lygį.

PIRMININKAS. Taigi, Kazimierai Kuzminskai, ar jūs manote, kad mes dar sykį turėtume balsuoti dėl jūsų siūlomos pataisos?

K.KUZMINSKAS. Čia visai kitas reglamentavimas yra, kolegos. Pavadinimas – „Tabako gaminių pardavimo, rėmimo ir reklamos ribojimas”. Mano pataisoje yra numatyta, kodėl yra ribojamas tabakas ir visa kita, tačiau vienu sakiniu įrašome, kad „Lietuvos Respublikos tabako gaminių reklama draudžiama”, ir tai turi likti, nes Vyriausybės siūlomoj pataisoj… Aš nežinau, kam čia žaisti, jei iš esmės patys tuo netikite? Reklamos, skirtos vaikams ir paaugliams iki 18 m., panaudoja asmenis iki 21 m. amžiaus, o diskotekose, cirkuose viskas leidžiama paaugliams iki 18 m. Tai palaukite!

A.SVITOJUS. Neleidžiama.

K.KUZMINSKAS. Kas dalyvauja? Nežinau. Valandos – iki 20.00 val. paaugliams. Visi iš esmės žiūrės televiziją. Po 20.00 val. tik ir žiūrės.

A.SVITOJUS. Čia draudžiama.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes jau esame priėmę šiandien sprendimą dėl to, kad iš tikrųjų neturėtų būti nuostatų, kurios kategoriškai draustų tabako reklamą. Aš nemanau, kad mes turėtume dar sykį tai rimtai svarstyti. Jau yra pasakytos nuomonės, ir aš raginu likti prie to anksčiau priimto sprendimo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad ne visai buvo logiška pirma svarstyti Seimo Pirmininko, profesoriaus pataisą, nes ji iš tikrųjų tinka abiem variantams – ir Vyriausybės pateiktam, ir pono K.Kuzminsko pateiktam variantui, todėl aš kreipiausi į posėdžio pirmininką, kad pirma būtų svarstoma šita dalis. O šiaip aš pritariu profesoriaus V.Landsbergio pateiktai pataisai, nes iš tikrųjų tą antireklamą reikia įrašyti. Tačiau labai norėčiau Seimo narius pakviesti balsuoti už pono K.Kuzminsko teikiamas pataisas, nes iš tikrųjų tai, ką ponas A.Kubilius sakė, tai nėra reklamos uždraudimas. Čia yra griežtesni ribojimai negu tie, kurie dabar yra siūlomi Vyriausybės. Jau šiandien buvo analogiškas svarstymas, kai mes kalbėjome apie alkoholio vartojimą ir jo reklamą įvairiuose renginiuose. Tai negi mes dabar cirko, diskotekų aikštes ar scenas nuklosime tabako gaminių reklama? Todėl aš siūlyčiau tikrai palaikyti Krikščionių demokratų frakcijos nario K.Kuzminsko teikiamas pataisas ir visiems Seimo nariams balsuoti už šią pataisą paliekant tai, dėl ko mes jau balsavome – dėl profesoriaus V.Landsbergio pataisų papildymo.

PIRMININKAS. Tai tuoj ir padarysime.

O dabar registruojamės. Registracija pradėta. Balsuosime už griežtesnius Seimo nario K.Kuzminsko siūlymus, būtent už tai, kad būtų paliktas galioti buvęs 11 straipsnis.

Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Iš viso užsiregistravo 81 Seimo narys. Kas už tai, kad būtų priimtos K.Kuzminsko pataisos šiam straipsniui, balsuoja už, prieštaraujantys – prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 67 Seimo nariai: už – 25, prieš – 36, susilaikė 6. Pataisa nepriimta. Ar dabar jau galėtume balsuoti dėl viso 11 straipsnio? Dėl viso 11 straipsnio nėra norinčių diskutuoti, išsidiskutuota anksčiau. 11 straipsnis bendruoju sutarimu yra priimtas.

12 straipsnis. Pataisų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Straipsnis priimtas.

13 straipsnis. K.Kuzminsko pataisų turėtų būti 13 straipsniui.

Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS.Vyriausybė siūlo, kad būtų išbraukiama akcizų už importuojamus… Lietuvos Respublikoje gaminamus ir realizuojamus tabako gaminius tarifai turi būti diferencijuojami pagal tabako dervų kiekį juose. Aš nežinau, kodėl norima atsisakyti importuojamų tabako gaminių akcizų, neimti didesnių mokesčių už didesnį kiekį. Mes Lietuvoje gaminkime kuo mažiau žalingas cigaretes. O importuojamoms uždėkime didelius akcizus, kuo daugiau dervų kiekio jose, tuo didesnius mokesčius uždėkime, neįsileiskime kenksmingų cigarečių į Lietuvą. Čia bus automatiškai ir Lietuvos biudžeto papildymas.

Taip reikia nustatyti… Lietuvos Vyriausybė privalo nustatyti akcizų priedus už kiekvieną papildomą tabako dervų kiekio vienetą cigaretėje. Čia irgi nežinau, kodėl Vyriausybė… Matyt, nespės įgyvendinti to, kas priimta Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatyme. Todėl, matyt, bijote, kad liktų ir ši nuostata šiame įstatyme.

PIRMININKAS. A.Kubilius dėl motyvų.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš matau – Vyriausybės teikiamame projekte, pirmojoje dalyje, aiškiai pasakyta: „Tabako gaminių apmokestinimo muito mokesčiu ir akcizais tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.” Mes jau esame lyg ir priėmę tokią nuostatą, kad akcizai yra aptariami Akcizų įstatyme, o ne kituose įstatymuose. Aš manau, kad logiška siūlyti ten įrašyti, jeigu ten dar nėra įrašyta tokių dalykų. O šitame įstatyme, na, kam mes rašome tai, kas vis tiek be Akcizų įstatymo pataisų neveiks.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Palubinskas. (Balsas salėje) Todėl, kad buvau nušokęs žemyn prie K.Kuzminsko ir nuvažiavau žemyn. Aš labai atsiprašau. Prašyčiau kalbėti J.Beinortą.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, pabandykime ne mechaniškai, bet protingai pagalvoti, ko mes norime. Mes, be abejo, suprantame, kad kuo daugiau yra ten kancerogenų ir dervų, tuo yra kenksmingiau sveikatai, todėl ir akcizas turi būti proporcingai didesnis. Be abejo, kad akcizų tvarką, jų procentus nustato specialus įstatymas. Tačiau šitas įstatymas – Tabako kontrolės įstatymas yra imperatyvinis. Jis kyla iš mūsų požiūrio, iš mūsų nacionalinės sveikatos koncepcijos. Ir jame reikia pasakyti teisę Vyriausybei nustatyti, tačiau su būtinu sąryšiu. Jeigu mes tą sąryšį pasakome, kad kuo daugiau dervų, tuo didesnis turi būti akcizas, tada bus bepigu Mokesčių įstatyme apie tai kalbėti nurodant konkretų procentą. Jeigu mes šito atsisakome, tai kyla tokia nuomonė, kad kažkas proteguoja visiško šlamšto įvežimą be papildomo didesnio akcizo ir, užuot, kaip sakant, siekę nacionalinės sveikatos politikos, daro iš to lobizmą. Aš, pavyzdžiui, tikrai manau, kad jeigu jūs ne mechaniškai balsuotumėte, tai, be abejonės, pritartumėte K.Kuzminsko pataisai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, reikia apsispręsti, ar pritariame K.Kuzminsko pataisoms, skirtoms 13 straipsniui. Balsuojantys už palaikys K.Kuzminsko pataisas, balsuojantys prieš palaikys pranešėjo pagrindinio teksto dokumentą. Taigi balsavimas pradėtas. Už – už K.Kuzminską, prieš – už Vyriausybę.

Balsavo 60 Seimo narių: už – 28, prieš – 26, susilaikė 6. Pataisa nepriimta. Dabar dėl viso 13 straipsnio. Niekas nenori kalbėti dėl viso 13 straipsnio. Straipsnis yra priimtas.

14 straipsnis. Siūlymų nėra. Kalbėti norinčių nėra. 14 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

15 straipsnis. Priimame.

16 straipsnis. Priimam bendruoju sutarimu.

17 straipsnis. Priimame bendruoju sutarimu.

18 straipsnis. Priimame bendruoju sutarimu.

19 straipsnis. Priimame.

20 straipsnis. Priimame bendruoju sutarimu.

21 straipsnis. Yra K.Kuzminsko pataisų.

Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi jūs jau priėmėte, kad mažmeninė prekyba bus nereglamentuojama, cigaretes galėsime pardavinėti patvoriuose ir visur. Aš atsiimu savo, palikite savo prekybą, kaip norite.

PIRMININKAS. Dėkojam. Dėl 21 straipsnio, dėl viso 21 straipsnio – Seimo narys K.Skrebys. Ne, tikriausiai čia netyčia. Nėra norinčių kalbėti dėl 21 straipsnio. 21 straipsnis yra priimamas bendruoju sutarimu.

22 straipsnis. Pataisų nėra. 22 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

23 straipsnis. 23 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

24 straipsnis taip pat priimamas bendruoju sutarimu.

25 straipsnis. K.Kuzminsko pataisa – palikti antrąją ir trečiąją dalis. Ar kalbėsite?

Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Taip, kalbėsiu. Na, taip įstatymą jau reorganizavote ir norite palikti, kad akivaizdus pažeidėjas, kuris pažeis šio įstatymo reikalavimus (nors jų mažai, faktiškai bus įmanoma pažeisti, kaip dabar jokios reglamentacijos neliks ir visa kita), parašys teismui pareiškimą, ir jeigu mes išbraukiame tai, viskas sustabdoma, – ir ką nori, tą daro. O aš siūlau, kad vis dėlto kreipimasis į teismą to, kas nusikals už tabako kontrolės režimą: prekybą, importą ir gamybą, nesustabdo šio įstatymo 21 straipsnio (…) dalyje nurodytų institucijų nutarimo taikyti ekonominių sankcijų vykdymą, jeigu teismas nenustato kitaip. Viskas, atrodo, normalu. Jeigu teismas pasako, kad gali daryti, gali. Jeigu ne, tai ne. Viskas, man atrodo, yra pagrįsta. Nežinau, kodėl jums netinka.

PIRMININKAS. J.Olekas dėl K.Kuzminsko siūlymo.

J.OLEKAS. Aš norėčiau pritarti K.Kuzminsko siūlymui. Jeigu bus tokia praktika, kad apskundimas teismui yra pagrindas nemokėti paskirtų ekonominių sankcijų, gali būti visokio vilkinimo. Todėl aš manau, kad šitos nuostatos palikimas iš tikrųjų šiek tiek pagerintų mūsų priiminėjamą įstatymą.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti prieš pataisą? Nėra. Kolegos Seimo nariai, prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad 25 straipsnis turėtų K.Kuzminsko teikiamų pataisų – būtų paliktos antroji ir trečioji buvusio įstatymo dalys? Kas už K.Kuzminsko pataisas, balsuoja už, prieštaraujantys balsuoja prieš. Gerbiamieji kolegos, mes ir taip kas antrą straipsnį priimdami kartojame registraciją, nes jūs lakstote be sustojimų. (Balsai salėje)

26 Seimo nariai balsavo už K.Kuzminsko siūlymą, 38 – prieš, susilaikė 5. Ir ypač papildomai balsavo prieš Seimo narys V.Andriukaitis, kurio kompiuteris niekaip nenori veikti. (Balsai salėje) Kitą kartą, kolegos, žiūrėkite, kurį mygtuką spausti.

Dėl viso 25 straipsnio – K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Na, aš žiūriu, kad vis dėlto Seimas tikrai neįsiklauso, o varo pagal tą bendrą nuostatą, ir visa kita. Ypač antroji dalis, kas baugina pažeidėjus... norėjau, kad išliktų. Kad visi pažeidėjai, kurie pažeidė Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimą, būtų skelbiami viešai. Dažniausiai pažeidėjai bijo viešumo, o jūs tai išbraukėte. Vadinasi, tikrai yra jūsų sandėris ar kaip čia yra su tais pažeidėjais, kad iš karto būtų užkirstas kelias, kad nebūtų jokios informacijos, kas pažeidė, jokie teismai, į teismą paduos ir viską sustabdys. Todėl aš siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ir V.Andriukaitis gali paremti 25 straipsnį. Tik paremti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ne, paremti negaliu.

PIRMININKAS. Tada jūs pažeisite Statutą. Ačiū, kad jūs sąžiningai pažiūrėjote į šitą dalyką. Kas norėtų paremti 25 straipsnį iš užsirašiusių? Tuojau balsuojame dėl 25 straipsnio. Kol kas registruojamės. Registruojamės visi. Registruojasi ir tie, kuriems reikia, ir tie, kuriems nereikia. Registracija pradėta. Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas 25 straipsnis, prašome balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 78 Seimo nariai. Už 25 straipsnį balsavo 47, prieš – 21, susilaikė 10. Straipsnis yra priimtas.

Dabar 26 straipsnis. Nėra jokių pataisų. Ar būtų norinčių kalbėti? 26 straipsnis yra priimtas.

27 straipsnis. Priimamas bendruoju sutarimu.

29 straipsnis. Čia korektūra tikriausiai… 28 aš nematau. 29 straipsnis. Korektūrą reikėtų redaktoriams sutvarkyti. Pasiūlymų nėra. 29 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu. Mano atsidusimas reiškia, kad pastraipsniui įstatymą priėmėm. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Kolegos, aš norėčiau pakalbėti dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų mes vakar priėmėm 1 straipsniui K.Kuzminsko pataisą. Ji buvo susijusi su kitomis K.Kuzminsko pataisomis ir nepriėmus kitų pataisų ji lieka kaboti ore. Bet tai dar būtų ne pats blogiausias dalykas. Jeigu mes čia įrašome, kas yra netiesioginė tabako gaminių reklama, aš nemanau, kad nuo to labai kas nors pablogėja, nes po to mes apie tai niekur nekalbame.Taip pat kaip ir apie tabako gaminių rėmimą. Blogiausia yra tai, kad Konstitucinis Teismas savo sprendime, tame pačiame, kurį aš jau citavau, pripažino, kad šis netiesioginės tabako gaminių reklamos apibūdinimas neatitinka Konstitucijos. Šiandien pusė to teksto negalioja. Mes pakartotinai priėmėm negaliojantį tekstą. Aš siūlyčiau grįžti atgal ir galbūt persvarstyti tai, ką mes padarėme vakar.

PIRMININKAS. Taigi argumentai yra stiprūs. Gerbiamieji kolegos, kas būtų už tai, kad grįžtume prie 1 straipsnio ir persvarstytume? Mes tuojau balsuosime. V.Andriukaitis. Ar jūs sutiktumėte, kad būtų grįžta atsižvelgiant į šiuos argumentus?

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pasakyti gerbiamajam A.Kubiliui, kad argumentai nėra stiprūs. Taip, Konstitucinio Teismo išvadose pasakyta aiškiai, kad netiesioginę reklamą Seimas turi dar labiau patikslinti. Ten tik dėl Vyriausybės patikslinamų kriterijų abejojama. Šiuo atveju mes galime dabar spręsti, kodėl reikia sugrįžti. Sugrįžti reikia ne dėl to, kad Konstitucinis Teismas ką nors sako, o dėl to, kad yra pateikta visiškai kita šio įstatymo koncepcija. Absoliučiai kita. Ir dėl to šitoje koncepcijoje priimti 1 straipsnio reikalavimai netelpa į tabako lobistų veiklos rėmus. Būtent dėl to reikia pakeisti. Čia yra tikrieji motyvai. Tai gal taip ir kalbėkime, kodėl reikia dabar pakeisti, nes kolizija pasidaro tarp priimtų kitų straipsnių ir 1 straipsnio. Nes tiems, kurie mano, kad reikia paremti „Philip Morris” parengtą įstatymą, ir dar proteguojamą tabako kompanijų, šitas 1 straipsnis dabar niekaip neleidžia toliau veikti, suriša rankas.

PIRMININKAS. Net ir V.Andriukaitis sutinka, kad šis straipsnis prieštarauja kitiems 28 įstatymo straipsniams. Mums, Seimo nariams, reikia rasti išeitį. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu grįžti prie 1 straipsnio naujo priėmimo? (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad būtų grįžta prie 1 straipsnio naujo priėmimo? Balsavimas pradėtas. Pritariantys – už, prieštaraujantys – prieš.

Balsavo 71 Seimo narys. Už – 44, prieš – 22, susilaikė 5. Mes grįžtame prie įstatymo 1 straipsnio priėmimo. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau kalbėti dėl… Ar jūs, ministerijos sekretoriau, sakytumėte ką, jeigu ne, tai vienas – už, vienas – prieš.

A.SVITOJUS. Taip. Aš sutinku, kad tas 1 straipsnis prieštarauja kitiems 28 straipsniams. Galbūt įsibėgėję neapsižiūrėjome gerai, nes į naują tabako reklamos formuluotę įeina netiesioginė tabako gaminių reklama. Tabako gaminių reklama – tai bet kokia forma bet kokiomis (…) priemonėmis skelbiama informacija, tai jau apibrėžta. Taip pat ir tabako gaminių rėmimas įeina į visišką tabako gaminių reklamą. Dar kitas argumentas, kad jau ir 3, ir 11 straipsniuose balsuota už kitą formuluotę, t.y. perėjimą nuo sampratos „rėmimas” prie sampratos „skatinimas”. Tai buvo nubalsuota.

PIRMININKAS. Dėl motyvų A.Kubilius ir J.Olekas. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš neturiu ką daugiau pasakyti. Aš jau sakiau, kad pusė šio teksto pripažinta neatitinkančiu Konstitucijos tiek, kiek jame kalbama apie netiesioginę tabako gaminių reklamą. Kita vertus, man atrodo, autorius labai tiksliai pasakė, kad iš esmės nėra reikalo apibrėžti šių dviejų nuostatų, nes toliau pačiame įstatymo tekste tai nevartojama. Čia mes kalbame tik apie vartojamas sąvokas. Jeigu mes manome, kad tai nėra vartojama įstatyme sąvoka, aš nematau reikalo ją apibrėžti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš matau tas jūsų pinkles ir tuos vingius, į kuriuos norite įtraukti ir kitus Seimo narius priimdami Seimo nuostatas, o po to priimdami prieštaraujančias jiems nuostatas. Dabar lygindami vakar priimtą 1 straipsnio pataisą… po to nesiremiate priimdami kitus straipsnius, kad jau priimta kitokia 1 straipsnio formuluotė, o kai priėmėm kitus 28, pasakėte, kad 1 straipsnis prieštarauja tiems 28 straipsniams, ir dabar reikia grįžti atgal. Toks išsisukinėjimas, toks spaudimas Seimo nariams, man atrodo, iš tikrųjų nelabai tinka tokiam didžiam mūsų Seimo darbui, bet ir tokiu atveju aš vis tiek siūlyčiau pasilikti prie netiesioginės reklamos termino ir galbūt sugrįžti ir pataisyti tuos visus kitus, dėl kurių suklydome neatsižvelgę į priimtą 1 straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar A.Bartkus ir K.Kuzminskas. Kiek galima trumpiau, gerbiamieji.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, aš galvoju, kad iš tikrųjų, tiksliai žinodami, jog mūsų priimamas įstatymas prieštarauja Konstitucinio Teismo sprendimui, mes tikrai neturėtume priimti tokio įstatymo. Jeigu ir priimtume, jis būtų panaikintas. Todėl aš siūlau grįžti ir už šitą straipsnį balsuoti.

PIRMININKAS. Taigi K.Kuzminskas. Ar jūs nesutinkate, kad jis prieštarauja visiems kitiems įstatymams?

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia tik dalis sakinio. Konstitucinis Teismas pripažino, kad gali prieštarauti atitinkami varžymai ir visa kita, tačiau ta netiesioginė gaminių reklama, kurią pirmaisiais žodžiais išdėstėme, neprieštarauja, ir ypač neprieštarauja antroji nuostata, kad tabako gaminių rėmimas… vartotojui skirti informavimo, įtikinimo veiksmai, skatinantys apsispręsti pirkti tabako gaminius. Ta mūsų nuostata, sąvoka yra. Dabar net vaikai raginami pirkti cigaretes, ir išvažiavo vienas laimėjęs kaunietis į Ameriką. Ar čia nėra skatinimas pirkti cigaretes? Tuose pakeliuose, ir vakar sakiau, yra įvairūs prizai, įdėti visokie lipdukai, kurių surinkę atitinkamą skaičių jūs gausite vėl kažkokį prizą. Tam ir yra mūsų įrašyta. Nežinau, kodėl jums vėl netinka? Iš viso žema būtų šiandien grįžti prie šio straipsnio. Nežinau, aš tam nepritariu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia buvo kalbos dėl motyvų. Ar būtų norinčių registruotis? Norinčių registruotis nėra.

Gerbiamieji kolegos, dabar balsuojame. Balsuojantys už palaikys Vyriausybės siūlomą įstatymo variantą, balsuojantys prieš – jam prieštaraus. Mes turėsime pirmąjį įstatymo projektą, suderintą su Konstitucinio Teismo sprendimu ir su kitais šiandien priimtais straipsniais. Taigi balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 79 Seimo nariai. Už 1 straipsnį – 46, prieš – 24, susilaikė 9. Taigi ir 1 straipsnį turime tokį, dėl kurio niekas negali priekaištauti, kad mes esame neapsižiūrėję ir ne viską suderinę.

Gerbiamieji kolegos, aš dėkoju ministerijos sekretoriui už šitą įstatymo projektą. O dabar kalbos dėl motyvų. Iš anksto užsirašę kalbėti keletas Seimo narių. Pirmasis – Seimo narys P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstant šį įstatymą… Nežinau nė ką pasakyti, tiesiog trūksta žodžių, mes leidžiame šiuo įstatymu, neribodami tabako reklamos, nuodyti vaikus, didinti rūkančių paauglių ir vaikų skaičių. Dauguma civilizuotų tautų uždraudžia tabako reklamą, mes gi einame atgal ir sekame tomis tautomis, kurios leidžia reklamą.

Gerbiamieji Seimo nariai, daugelis kalbėjo, kad reklama pati nieko neduoda, nežaloja jaunimo. Tai kam firmos meta tokias dideles lėšas? Aš manau, kad tai sugrįžta su trigubu ir dešimteriopu pelnu, nes didėja rūkančiųjų skaičius, didėja rūkančių vaikų ir paauglių skaičius. Gerbiamieji Seimo nariai, kada skleidžiama demagogija, kad įvairios valstybės per keletą metų, per 7 ar 10 metų, išstūmė ir priėjo išvadą, kad reikia priimti įstatymą, draudžiantį tabako reklamą, tai aš manau, jeigu išrastas dviratis, tai jo nereikia išradinėti, pirkti patentą ir jį gaminti. Yra liaudies patarlė, kad kvailas mokosi iš savo klaidų, o protingas – iš svetimų. Jeigu civilizuotos valstybės per keletą metų pastebėjo, kad vien tik visuomeninių organizacijų veikla, vien tik švietėjiška veikla nesugebėsime apsaugoti vaikų ir jaunimo nuo tabako, ir priėjo išvadą, kad būtina reglamentuoti ir drausti tabako reklamą įstatymu, tai nelaukime 7 ar 10 metų. O šiandien kaip išmintinga tauta pasinaudokim tautos nueitu keliu ir reglamentuokime šitą įstatymu. Man gaila ir galbūt norėčiau savo kalbą baigti Šventojo Rašto žodžiais: „Vargas tam, kuris papiktins bent vieną mažutėlį, geriau jis užsirištų girnų akmenį ant kaklo ir nusiskandintų.” Gerbiamieji, kiek papiktina, kiek vaikų tabako reklama nuveda klystkeliais, susimąstykime kiekvienas balsuodami už šį įstatymą. Aš prašyčiau vardinio balsavimo.

PIRMININKAS. Kaip tik turėsim pertrauką. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš esu sujaudintas kolegos P.Gražulio kalbos. Tai buvo kalba iš širdies. Aš puikiai suprantu, kad šiandien būtų galima daug ką pateikti kolegai J.Razmai, kolegai A.Kubiliui ir daugeliui kitų, atseit save vadinančių liberaliais konservatoriais. Jų argumentuose, deja, nėra rimtų motyvų, išskyrus vieną – tai yra tabako biznio protegavimas Lietuvoje. Tai ne tik tabako biznio, aš puikiai suprantu, kad problema susijusi su labai svarbia sritimi, kuria konservatoriai labai susirūpinę – tai visuomenės informavimo priemonių problema. Kadangi iš tikrųjų reklama atneša pelną, ir nemažą pelną, tai kompleksiškai turės labai didelę įtaką konservatorių įvaizdžiui. Aš noriu perspėti jus, kolegos konservatoriai, jūs žengiate labai sunkų žingsnį ir žengiate šį žingsnį prieš pažangą. Pabrėžiu – prieš pažangą, prieš pažangaus pasaulio reikalavimus tabako pramonei, jūs vedate Lietuvą atgal. Ir šiuo atveju dar kartą noriu jus perspėti, kad šį kartą jūs įvardijate save kaip partiją, galinčią pasiduoti korumpavimui, nes daugiau kitų motyvų išsakyti neverta. Ten, kur nesuprantami dalykai, yra suprantami pinigai. Šiuo atveju dar kartą kviečiu Seimo narius iš principo pasisakyti prieš šitą įstatymą, dar kartą pademonstruoti visiškai sveiką protą, pagaliau prisiminti Persitvarkymo Sąjūdžio rezoliucijas: už blaivią Lietuvą, už nerūkančią Lietuvą, prisiminti tos epochos jausmą, kuris vedė į kilnius siekius, ir šiandien didelė dalis žmonių čia, Seimo salėje, nori tuos siekius išduoti. Todėl dar sykį perspėju, kad šis sprendimas nėra toks paprastas. Mokslinių, ekonominių ir kitų motyvų dėl tabako reklamos žalos buvo pakankamai išsakyta per tuos metus. Kita vertus, mane labai stebina veidmainystė. Dauguma konservatorių praeitame Seime palaikė Tabako kontrolės įstatymą…

PIRMININKAS. Kolega Andriukaiti, jūs kalbate jau per ilgai.

V.P.ANDRIUKAITIS. …dabar jie žengia žingsnį atgal. Štai kaip politikoje naudojamos bet kokios priemonės.

PIRMININKAS. Aš linkiu būti mažesniems poetams, kolegos, ir paskui mėginsiu sąžiningai laikytis dviejų minučių, ilgiau kalbantiems išjungsiu mikrofonus. Seimo narys V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Kova šitame Seime, mano asmeninė kova už nerūkančių žmonių teises tęsiasi jau aštuoneri metai. Aš jums priminsiu, kad 1990 m. pavasarį Atkuriamojo Seimo – Aukščiausiosios Tarybos – deputatai, tada buvo dar deputatai, stovėdavo prie pagrindinio įėjimo ir rūkydavo prie Lietuvos vėliavos. Nuo to laiko mes taip ir neišsprendėm rūkymo problemos savo Seime. Neišsprendėm tada, neišsprendė LDDP, neišsprendžia dabar mano valdyba. Rūkančių Seimo narių skaičius vis didėja, ir dėl to aš noriu pasakyti, kad prieš tai priimtas Tabako kontrolės įstatymas įpareigoja administraciją įrengti rūkymo kambarį. Aš aiškiai sakau, kad jūs šiandien šitą įstatymą pažeidžiate antrą dieną. Raginu jus priimti šitą įstatymą. Raginu balsuoti už tą įstatymą, kurį ką tik Seimas aprobavo. Jis yra blogesnis negu tas , kurį siūlė mano kolega B.Kuzmickas. Rudenį mes turėsim uždrausti tabako kontrolę visiškai, nes ratifikuosim visą konvenciją. Ir tai iš tikrųjų įvyks – norėsim mes to ar nenorėsim. Jeigu dabar ponas V.Andriukaitis ir kiti ragina nepriimti šito įstatymo, vadinasi, Lietuva vasarą neturės jokio Tabako kontrolės įstatymo. Ką tik buvo priimtas šitas ir anas neturi galios. Pone Vyteni, galit imtis už galvos, galit nesiimti, bet aš jums noriu pasakyti viena: kaip jūs demagogiškai agituojate dabar, taip ir aš demagogiškai agituoju jus balsuoti už. Bet padarykit tai, ką privalot padaryti pagal įstatymą – atskirkit rūkančius nuo nerūkančių.

PIRMININKAS. Kolega, jūsų laikas baigėsi.

V.JARMOLENKA. Aš žinau. Ir įrenkite rūkymo kambarį pagaliau.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas. Aš rimtai kviečiu kalbėti dėl įstatymo, o ne skraidyti padebesiais.

K.KUZMINSKAS. Aš jau antra diena kalbu dėl šio įstatymo. Gaila, kad jūs neįsiklausėt į mano teiktas pataisas. Dėkoju tiems Seimo nariams, kurie palaikėte, pritarėte nuostatoms, kurios buvo ankstesniuose įstatymuose, kurias norėjome išsaugoti. Noriu atsiprašyti žymių žmonių, Lietuvos mokslininkų, kurie rengė šį įstatymą ir faktiškai šiomis dabartinėmis Vyriausybės pataisomis išdarkė įstatymą. Na, Krikščionių demokratų frakcijos vardu prašome vardinio balsavimo, kad įsiamžintų tie, kurie nori Lietuvoje įteisinti tabako reklamą.

PIRMININKAS. Dabar turėtų kalbėti Seimo narė R.Rastauskienė. Prašom.

R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, nesiruošiau iš anksto kalbėti dėl šio įstatymo, tačiau matydama, kad mūsų diskusijos nukrypo į pigoką ir kartais labai pigų politikavimą ir agitaciją vieni kitų, noriu pasakyti keletą sakinių. Dauguma žmonių, priiminėjančių šį įstatymą, niekada nerūkė ir iš esmės yra prieš rūkymą. Todėl agituoti vieniems kitų tikrai nereikia. Mūsų dėmesys nukrypsta į dalykus, kuriuos turime prieš akis, kuriuos geriausiai suprantame, matome. Pradedame mosuoti kardais nesusimąstydami, kad yra daug kitų priemonių, kurios realiai, o ne paviršutiniškai kovoja su rūkymu taip pat kaip ir su alkoholizmu. Aš turiu galvoj akcizų didinimą, ką mes ir esame jau čia įrašę į savo stenogramas. Aš turiu galvoje socialinę reklamą arba kitaip vadinamus dalykus, kai kasdien per radiją ir televiziją įtaigūs ir šiurpinantys reklaminiai siužetai turėtų būti prieš rūkymą, turėtų būti mūsų kasdienybė. To, deja, dabar dar nėra. Todėl Sveikatos apsaugos komitetas, Sveikatos apsaugos ministerija labai rimtai turėtų susėsti ir parengti siūlymus, programas, kurios iš tiesų skatintų nerūkyti. Šitokių priemonių yra gana daug ir jos visame pasaulyje naudojamos. Tad šių metų pabaigoje priimant biudžetą aš kviesiu jus prisiminti tai, ką šiandien kalbėjome, kad būtent biudžete numatytume lėšų, kad tas pats VTAKT, ta pati Sveikatos apsaugos ministerija ir mūsų Sveikatos apsaugos komitetas galėtų parengti rimtas programas, kurios tikrai padėtų kovoti su rūkymu, o ne kovotume tokiomis priemonėmis, apie kurias čia iš tribūnos buvo kalbama.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs pirmoji kalbėtoja, kuri pagal Statutą kalbėjo 2 min.

Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šiame įstatyme buvo tiktai vienas kitas trupinėlis, dėl kurio mes galėtume balsuoti už. Tai yra būtina antireklama reklaminiuose skyduose. Tačiau tiek daug jame yra spragų, taip smarkiai jis sudarkė buvusį, galiojusį įstatymą, apie kurį kalbėjo kolega V.Jarmolenka, kad mes iš tikrųjų galėsime jo nepriimti. Galėtų egzistuoti tas įstatymas, kurį priėmė mūsų kolegos anksčiau. Iš tikrųjų galbūt nereikia agitacijos vieniems prieš kitus, bet mes matome, kad šis įstatymas leidžia tabaką gaminančioms kompanijoms, įvežančioms kompanijoms pasipelnyti, gauti viršpelnius iš mūsų vaikų sveikatos, įtraukiant juos į šį žalingą liūną. Tai yra svarbiausi 11 straipsnio pakeitimai, taip pat 3 straipsnio pakeitimai, kurie padarė anksčiau priimtą įstatymą iš esmės niekiniu.

Todėl aš, neviršydamas man skirto laiko, labai norėčiau kreiptis į savo kolegas Seimo narius medikus: ir į daktarą A.Matulą, ir į Z.Mackevičių, ir į S.Kaktį, ir į visus kitus, kurie esate čia, kurie kalbate savo pacientams apie rūkymo žalą. Būkime nuoširdūs iki galo! Jeigu mes šiandien priimsime tokias įstatymo pataisas, tokį įstatymą, kuriuo atvėrėme duris alkoholiui, dabar atversime duris ir tabakui, kurį yra visuotinai priimta vadinti tiesioginiu sveikatos žalos faktoriumi, mes negalėsime sugrįžti į savo gydymo įstaigas pas savo pacientus, pažiūrėti savo vaikams į akis. Todėl aš siūlyčiau visiems medikams, esantiems šioje salėje, balsuoti prieš šį naują įstatymą. Siūlau medikų pavyzdžiu pasekti ir kitus Seimo narius.

PIRMININKAS. Vis tiek mėginkime į tas vaikų akis pažiūrėti, gal išeis.

Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, man truputį keista, kad iš tikrųjų mes pasiduodame emocijoms ir ne visada žiūrime į įstatymo turinį. Lemiamą reikšmę kovojant už tabako vartojimo mažinimą turi, sakykim, 13, 14, 15, 16 straipsniai. Kažkodėl tie kolegos, kurie labai aistringai puola dabar civilizuotai sutvarkytą reklamos ribojimą, neparodė didelio aktyvumo, kai būdami atitinkamų komitetų nariai galėjo aktyviau reikalauti iš Vyriausybės, kad ji kuo greičiau pradėtų vykdyti tabako kontrolės programas, kad pagaliau iš tikrųjų šitų straipsnių turinys taptų realybe ir, be abejo, tada tikrai prasidėtų realus tabako vartojimo mažėjimas.

Kodėl, pavyzdžiui, nekreipiamas dėmesys į 21 straipsnio pabaigą, kur yra gerokai padidintos baudos už pardavimo skatinimą? Iki 100 tūkst. Lt. Aš iš tiesų nesuprantu, kas čia vyksta. Aš tikiuosi, mes ramiai balsuosime už šitą įstatymą ir tuo emocijos baigsis.

PIRMININKAS. Paskutinis kalbėtojas dėl motyvų – A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, tikriausiai šį įstatymą turėtų priimti ne rūkaliai. Jeigu Statutas leistų, tai rūkantieji galėtų išvis nedalyvauti balsavime ir jį priimtume labai gerą. Bet aš esu vienas iš tų, kurie pasisako prieš rūkymą, bet nesu iš tų, kurie pasisako prieš rūkymo arba tabako reklamos ribojimą. Nes turbūt reikėtų pasigailėti tų rūkančių žmonių ir tegul jie vakare pasižiūri, kokia geresnė cigarečių rūšis, gal vieną kitą mėnesį ilgiau išgyventų. Tegul, sakysim, nes jiems to nereikėtų pavydėti. Todėl aš pasisakau už šį įstatymą, už reklamos ribojimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, keturi kalbėjo už, keturi kalbėjo prieš.

Ar reikėtų diskutuoti dėl Krikščionių demokratų frakcijos siūlymo, kad būtų balsuojama vardiniu būdu? (Balsai salėje) Bus balsuojama vardiniu būdu.

Gerbiamieji kolegos, tuoj paskelbsime balsavimo pertrauką.

Aš dabar kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį. Ypač svarbus pranešimas.

V.LANDSBERGIS. Mielieji kolegos, neišsigąskite! Aš tik norėjau truputį paaiškinti ir atsiprašyti, kad jūs radote ant savo stalų tokį gana sunkų nešulį. Tai yra knygos, kurias išleido Seimas arba prisidėjo prie jų išleidimo, ir jos mums, kaip Seimo nariams, turi būti labai svarbios. Prašau naudotis ir man buvo malonu, kad aš jus taip apsunkinau. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Tai graži dovanėlė mūsų didelių darbų vieno etapo pabaigos proga.

Dabar, gerbiamieji kolegos, 5 min. skiriamos balsuoti dėl Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Balsuojame vardiniu būdu. 5 min. balsuoti. Po 5 min. toliau tęsime posėdį.

Pertrauka

PIRMININKAS. Aš vos tiktai išėjau lauk ir gavau barti nuo keleto Seimo narių, kad nespėja nei pavalgyti, nei atsigerti. Ar jūs sutiktumėte, kad pertrauka būtų pratęsta dar 10 min.? Ačiū. Ir balsavimas tada taip pat dar tęsiasi 10 min.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, pradedame posėdį. Pradedame posėdį ir aš noriu paskelbti prieš tai buvusio vardinio balsavimo rezultatus. Taigi balsavome dėl Lietuvos Respublikos Būtingės naftos terminalo projekto finansavimo įstatymo projekto priėmimo.

Balsavome taip: Akstinavičius – prieš, Aleknaitė – už, Alekna nedalyvavo, Aleksiūnienė susilaikė, Ambrazaitytė, Andrikienė – už, Andriukaitis – prieš, Andriuškevičius – už, Avyžius nedalyvavo, Ažubalis, Bartkus – už, Beinortas – prieš, Bičkauskas susilaikė, Bobelis – prieš, Bogušis nedalyvavo, Briedis – už, Burbienė susilaikė, Buškevičius – prieš, Alg.Butkevičius, A.Butkevičius nedalyvavo, Cinauskas – už, Čaplikas nedalyvavo, Čepas susilaikė, Čirba – už, Čiupaila nedalyvavo, Dagys – prieš, Daubaraitė, Degutienė – už, Didžiokas – už, Dovydėnienė nedalyvavo, Dringelis, Dudėnas, Dunauskaitė – už, Einoris susilaikė, Galdikas – už, Gylys – prieš, Glaveckas nedalyvavo, Gražulis, Grumadas susilaikė, Hofertienė, Imbrasienė, Jackūnas, Jarmolenka – už, Č.Juršėnas susilaikė, S.Kaktys – už, Karbauskis nedalyvavo, Karosas nedalyvavo, Kašėta susilaikė, Katilius – prieš, Katkus – už, Kirkilas, Knašys nedalyvavo, Končius susilaikė, Kryževičius – prieš, Kubilius, Kunevičienė, Kupčinskas, Kuzmickas – už, Kuzminskas – prieš, Landsbergis, Lapė – už, Laurinkus nedalyvavo, Listavičius, Mackevičius, Malkevičius – už, Martišauskas nedalyvavo, Matekonienė, Matulas – už, Medalinskas nedalyvavo, Medvedevas – prieš, Melnikienė susilaikė, Mincevičius susilaikė, Mocartas – už, Olekas – prieš, Ozolas nedalyvavo, Pakalniškis – už, Palubinskas, Papovas – prieš, Patackas nedalyvavo, Pečeliūnas – prieš, Petrikis, Petrošienė, Petrusevičius – už, Pleikys nedalyvavo, Plokšto susilaikė, Pocius nedalyvavo, Pronckus – prieš, Prunskienė susilaikė, Račas – už, Rajeckas nedalyvavo, Rastauskienė – už, Raškinis – prieš, Razma – už, Rutkelytė, Sabutis nedalyvavo, Sadeikienė – už, Sakalas nedalyvavo, Salamakinas – prieš, Saudargas, Senkevičius nedalyvavo, Sėjūnas – už, Sysas – prieš, Skrebys, Slavickas – už, Smetona nedalyvavo, Stačiokas – už, Č.Stankevičius, M.Stankevičius nedalyvavo, Stasiškis, Stasiulevičius – už, Stasiūnaitė – prieš, Suncovienė, Šakalinis, Šalčius – už, Šaltenis – už, Šavinis – prieš, Šerienė nedalyvavo, Šiaulienė, Šileikis, A.Šimėnas, J.Šimėnas – prieš, Švitra, Trapikas, Urbonas – už, Uždavinys nedalyvavo, Vagnorius, Vaišnoras, Vaitiekūnienė – už, Vaitukaitis, Vaižmužis nedalyvavo, Valatka – prieš, Vidžiūnas, Vilimas, Visokavičienė, Zabukas, Zingeris – už, Zuoza – prieš, Žiemelis – už, Žvaliauskas – už.

Taigi už Lietuvos Respublikos Būtingės naftos terminalo projekto finansavimo įstatymą iš viso balsavo už 65, prieš – 27, 14 susilaikė. Įstatymas yra priimtas.

J.Valatka repliką.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, ar visi suvokiame, ką mes padarėme. Aš galiu pailiustruoti skaičiais. Pavyzdžiui, verslininkas, turėdamas už 9 mln. JAV dolerių turto, gauna paskolą 100 mln. Ar taip gali būti šiandien Lietuvoje? Na, normaliai turbūt ne. Bet mes žinome tuos precedentus ir žinome, kas po to būna. Šiandien mes padarėme tokį patį precedentą. Šita suma, mano įvardyta, 9 mln. gali būti mažesnė, nes akcijų emisiją galima sutvarkyti taip, kad ji bus tiktai per pusę, o gal dar mažesnė. Taip, gerbiamieji kolegos, patys pamatysime rezultatus. Aš manau, kad greitai bus įvardyti tie x asmenys, kurie pirks akcijas, o akcijas tikrai pirks.

Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo projektas Nr.P-194(2) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar tęsiame mūsų darbą toliau. Aš prašau grįžti prie rytinio posėdžio darbotvarkės tų klausimų, kurių nebaigėm. Kadangi paprastesnis yra Šaulių sąjungos įstatymas, tai… Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu į tribūną pranešėją S.Pečeliūną. O salėje girdėti šauksmai valgyti ar dar ko nors. Aš prašau, kad kancleris pasirūpintų.

S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, aš manau, mes vakar padarėme protingai, kad dar nebalsavome už visą įstatymą. Tokiu būdu pavyko suderinti visą tekstą, sutikrinti, ar nėra kokių nors prieštaravimų, kokių nors netikslumų. Prašyčiau, jūs turite tą išdalytą jau senokai, prieš pietus, mūsų suderintą prašymą – papildyti 9 straipsnį trimis žodžiais ir dar priimti baigiamąjį 23 straipsnį. Tiesiog turbūt per neapsižiūrėjimą atsitiko taip, kad jeigu to straipsnio nėra, tai visiškai neaišku, kas po šito įstatymo priėmimo skelbia pirmąjį Šaulių sąjungos suvažiavimą, jau priėmus šitą įstatymą. Kad tokių neaiškumų nebūtų, vis dėlto reikia labai aiškiai pasakyti, kas turi šitai atlikti ir kaip greitai. Šitai yra suderinti du dalykai. Jeigu juos priimtume, tuomet galėtume balsuoti už visą įstatymą. Viskas yra suderinta ir tą problemą pabaigtume.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu niekas neprieštarauja, kaip mes vakar ir tarėmės, kad dar kartą šiek tiek paderinsime, jeigu neprieštaraujate, grįžtame prie 9 straipsnio. Prieštaraujančių nėra. Taigi yra siūlymas papildyti 9 straipsnį papildomais žodžiais. Prašom. Pone Pečeliūnai, dar sykį galite pranešti, kas yra siūloma 9 straipsniui.

S.PEČELIŪNAS. Taip. Dabar visas sakinys skamba taip: „Sąjunga, jos nariai įstatymo nustatyta tvarka gali būti ginklų, šaudmenų ar kitų saugos priemonių nuosavybės ir valdymo teisės subjektai.”

PIRMININKAS. Kas norit diskutuoti dėl šios pataisos? Norinčių kalbėti nėra. Galime priimti šią pataisą? Pataisa yra priimta. Kas norėtų kalbėti dėl viso 9 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Taigi 9 straipsnis priimtas.

Dabar yra siūlymas papildyti 23 straipsniu.

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš jį perskaitysiu. 23 straipsnis – „Įstatymo įgyvendinimas”. Jis skamba taip: „Krašto apsaugos ministras ne vėliau kaip per 3 mėnesius po šio įstatymo įsigaliojimo šaukia visuotinį Sąjungos rinktinių atstovų suvažiavimą.”

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių diskutuoti dėl šio straipsnio? Straipsniui pritariama. Straipsnis irgi priimtas. Dabar įstatymas turės 23 straipsnius?

S.PEČELIŪNAS. Taip. Ten vienoj vietoj buvo supainiota.

PIRMININKAS. Taip. Aišku. Ten numeracija bus atitaisyta. Taigi visi 23 straipsniai priimti pastraipsniui. Prašome kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo. 4 – už, 4 – prieš.

A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagaliau įvyko tai, kas turėjo įvykti prieš penkerius metus. Aš esu dėkingas tiems, kurie prisidėjo, ir tiems Seimo nariams, kurie, galima sakyti, vieningai sutardami balsavo už straipsnius. Esu dėkingas tiems, kurie paskutiniu metu geranoriškai sutiko, kad būtų rastas bendras sprendimas dėl 9 straipsnio. Aš kviečiu balsuoti ir suvokti, kad mes padarėme labai didelį darbą. Posėdžio pirmininko aš prašyčiau keletą žodžių po balsavimo. Ačiū.

PIRMININKAS. N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Bet kokia ginkluotų žmonių organizacija, kuri nėra pavaldi karinei hierarchijai, yra, ypač taikos metu, pavojingesnė savo valstybei negu priešui. Mes kiek galėdami dabar tą situaciją pataisėme. Bet aš manau, kad reikės dar grįžti prie šito įstatymo sugriežtinant ir ginklo įsigijimą, ir laikymą, ir panaudojimo teises, ir visus kitus dalykus. Tai tiktai pradžia. Tai tinka ir šauliams, ir savanoriams, ir visai Lietuvos kariuomenei. Dėkoju.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau čia minėjo, įstatymo projektas tikrai reikalingas kad ir pavėluotas, bet geriau vėliau negu niekada. Prie kai kurių nuostatų gal dar ir reikės grįžti, tačiau jau yra padarytas didelis darbas. Aš pritariu šio įstatymo projektui. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviečiu balsuoti už šį įstatymą. Tačiau gal rudenį grįšime prie vakar vieno priimto straipsnio. Vis dėlto manyčiau, kad žmogus gali priklausyti ir šauliams, ir savanoriams, nes tai yra šioks toks nesutarimas su Konstitucija. Žmonės turi teisę jungtis ir į visuomenines organizacijas. Taigi kviečiu balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.

Taigi užsiregistravo 73 Seimo nariai. Balsuojame dėl Šaulių sąjungos įstatymo projekto. Kas už tai, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 59.

PIRMININKAS. Už – 60. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Taigi 60 Seimo narių balsavus už Šaulių sąjungos įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo variantas buvo rengiamas labai seniai, keli variantai buvo dar anos kadencijos pradėti rengti. Pagaliau vienas jų buvo atrinktas, tai būtent pono S.Pečeliūno, ir dabar parengtas šis alternatyvus įstatymas. Etikos ir procedūrų komisija rekomendavo ir pagal procedūrą buvo rekomenduota parengti bendrą projektą. Aš norėčiau padėkoti tiems, kurie rengė tą alternatyvų įstatymą, kurie padėjo man parengti, 90% jo čia buvo priimta. Taip pat aš norėčiau padėkoti Šaulių organizacijai, Krašto apsaugos ministerijai, teisininkei L.Kuodienei ir kitiems už šį projektą, už prisidėjimą prie jo, taip pat Seimo nariams. Ačiū. Jūs šiandien atlikote labai gerą darbą. Toliau mes galėsime tobulinti jį. Ačiū.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš taip pat norėčiau padėkoti visiems, teikusiems pataisas šitam naujam įstatymui, ir pasidžiaugti, kad jis buvo priimtas nepažeidžiant Statuto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi įstatymas priimtas. Dabar skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo narių vardinio balsavimo sąrašą. Balsavome dėl Tabako kontrolės įstatymo atitinkamų straipsnių ir 4 skyriaus 2 skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo.

Akstinavičius – prieš, Aleknaitė – už, Alekna, Aleksiūnienė nedalyvavo, Ambrazaitytė – už, Andrikienė nedalyvavo, Andriukaitis – prieš, Andriuškevičius – už, Avyžius nedalyvavo, Ažubalis, Bartkus – už, Beinortas – prieš, Bičkauskas nedalyvavo, Bobelis, Bogušis nedalyvavo, Briedis – už, Burbienė, Buškevičius – prieš, Alg.Butkevičius, A.Butkevičius nedalyvavo, Cinauskas – už, Čaplikas nedalyvavo, Čepas – prieš, Čirba, Čiupaila nedalyvavo, Dagys – prieš, Daubaraitė – už, Degutienė nedalyvavo, Didžiokas – už, Dovydėnienė – prieš, Dringelis nedalyvavo, Dudėnas, Dunauskaitė – už, Einoris – prieš, Galdikas nedalyvavo, Gylys – prieš, Glaveckas nedalyvavo, Gražulis – prieš, Grumadas, Hofertienė nedalyvavo, Imbrasienė – už , Jackūnas susilaikė, Jarmolenka – už, Juršėnas – prieš, Kaktys – už, Karbauskis nedalyvavo, Karosas susilaikė, Kašėta , Katilius – prieš, Katkus, Kirkilas, Knašys nedalyvavo, Končius – prieš, Kryževičius – prieš, Kubilius, Kunevičienė, Kupčinskas – už, Kuzmickas nedalyvavo, Kuzminskas – prieš, Landsbergis, Lapė – už, Laurinkus nedalyvavo, Listavičius, Mackevičius, Malkevičius – už, Martišauskas nedalyvavo, Matekonienė – prieš, Matulas, Medalinskas nedalyvavo, Medvedevas – prieš, Melnikienė susilaikė, Mincevičius – prieš, Mocartas – už, Olekas – prieš, Ozolas susilaikė, Pakalniškis nedalyvavo, Palubinskas, Papovas – prieš, Patackas nedalyvavo, Pečeliūnas susilaikė, Petrikis, Petrošienė, Petrusevičius – už, Pleikys nedalyvavo, Plokšto susilaikė, Pocius nedalyvavo, Pronckus – prieš, Prunskienė susilaikė, Račas – už, Rajeckas nedalyvavo, Rastauskienė – už, Raškinis – prieš, Razma – už, Rutkelytė, Sabutis nedalyvavo, Sadeikienė – už, Sakalas, Salamakinas – prieš, Saudargas nedalyvavo, Senkevičius – prieš, Sėjūnas – už, Sysas – prieš, Skrebys nedalyvavo, Slavickas – už, Smetona – prieš, Stačiokas – už, Č.Stankevičius nedalyvavo, M.Stankevičius – prieš, Stasiškis, Stasiulevičius – už, Stasiūnaitė – prieš, Suncovienė, Šakalinis, Šalčius – už, Šaltenis nedalyvavo, Šavinis – prieš, Šerienė nedalyvavo, Šiaulienė, Šileikis, A.Šimėnas, J.Šimėnas, Švitra – prieš, Trapikas – už, Urbonas – už, Uždavinys, Vagnorius nedalyvavo, Vaišnoras, Vaitiekūnienė – už, Vaitukaitis – prieš, Vaižmužis nedalyvavo, Valatka – prieš, Vidžiūnas, Vilimas, Visokavičienė, Zabukas, Zingeris – už, Zuoza – prieš, Žiemelis, Žvaliauskas nedalyvavo.

Taigi už balsavus 47, prieš 41 ir 7 susilaikius Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo atitinkamų straipsnių ir 4 skyriaus 2 skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas nepriimtas. (Plojimai)

Gerbiamieji kolegos, replikos kaip visada. A.Raškinis ir J.Olekas. Prašom. Bet gal galima būtų sutrumpinti?

A.J.RAŠKINIS. Aš iš tikro turiu labai trumpą replikėlę. Štai matome rezultatą, kokį matome, tačiau jis yra labai svarbus vykdomąja prasme. Todėl mes tikimės, kad mūsų Vyriausybė, savivaldybės skubiai vykdys priimtą įstatymą ir tabako reklama tuojau pat išnyks iš mūsų vaikų akiračio. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Aš taip pat norėčiau padėkoti visiems Seimo nariams, priėmusiems šiandien vieną mūsų sesijos rimčiausių sprendimų sveikatinimo požiūriu. Tai buvo ilgo kelio tam tikras slenkstis, kurį mes šiandien įveikėme, – palikome galioti anksčiau priimtą Tabako kontrolės įstatymą. Taip kaip ponas A.Raškinis aš tikrai kviečiu visus savivaldybių ir Vyriausybės darbuotojus įvykdyti tai, kas yra numatyta įstatyme. Man teko nukabinti pirmąją „Marlboro” reklamą Gedimino prospekte. Aš kviečiu savo pasekėją profesorių J.Galdiką nurinkti visas, kurios išdygo įvairiuose Lietuvos kampeliuose ir visuose mūsų miestuose. Sėkmės jums!

PIRMININKAS. S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Aš labai džiaugiuosi, kad nugalėjo sveikas protas ir dabar Lietuvoje tabako reklama bus draudžiama. Ir netgi tie, kurie šiandien balsavo už, aš manau, ateityje supras, kad vis dėlto mes buvome teisūs.

LR laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-533(2) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi tęsiame darbą toliau. Dabar 1-5a darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų pakeitimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-533(2).

Kviečiu į tribūną pranešėją A.Raudonių. Priėmimas.

A.RAUDONIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiam įstatymui yra pateiktos Ekonomikos komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, Kaimo reikalų komiteto bei Juridinio skyriaus pastabos. Mes į jas atsižvelgėme. Priimant pastraipsniui aš stengsiuos pakomentuoti kiekvieno straipsnio pataisas.

Pataisų daug nėra, nes į kai kurias atsižvelgėme. Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į Juridinio skyriaus pastabas. Iš esmės į jas atsižvelgėme, į kai kurias neišėjo atsižvelgti. Aš kalbėjau su Juridinio skyriaus darbuotojais dar po pietų. Jie sakė, kad į tai, į ką neatsižvelgėme… jie mano, kad galima ir tokį priimti įstatymą.

Tai pirmiausia 1 straipsnio antroji dalis. Antroji dalis dabar išdėstyta taip: „Tik po to, kai atsiskaityta už šalyje pirktą žemės ūkio produkciją ir iš jos pagamintas prekes bei apmokėta pagal dokumentus, susijusius su darbo santykiais, atsiskaitoma su biudžetu ir socialinio draudimo įstaigomis pagal gautų mokėjimo dokumentų eiliškumą”. Kitokių pastabų nėra. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Taigi.

A.RAUDONIUS. Atsiprašau, pastaba yra, bet šita pastaba bus bendra visiems straipsnių pakeitimams. Tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabos. Ponas R.Smetona yra pateikęs, bet argumentų nėra. Aš tiesiog noriu informuoti, kad yra tokios pastabos, nes Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada yra nepritarti. Tai ar iš karto turėtų būti pasakyti argumentai, kad nereiktų kartotis per visus straipsnius, ar einant pastraipsniui?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes einam pastraipsniui, dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentų mes kalbėjome jau svarstymo metu, kokių nors specialių pataisų nėra pateikta, tad mums nėra reikalo ir sustoti prie to.

Dėl 1 straipsnio. Jūs paminėjote, kaip dabar 1 straipsnio atrodo, pataisų…

A.RAUDONIUS. Aš prašau priimti tokį. Daugiau pataisų nėra.

PIRMININKAS. Taigi prašom. B.Visokavičienė dėl 1 straipsnio. Aš atsiprašau, išsijungė. Prašom. B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš supratau, kad jūs priėmėte Socialinių reikalų ir darbo komiteto pataisą, kur buvo siūloma, kad būtų būtinai pažymėta, jog atsiskaitoma su biudžetu ir socialinio draudimo įstaigomis pagal gautų dokumentų eiliškumą iš visų ūkio subjektų sąskaitų šalies ir užsienio bankuose. Jūs to neperskaitėt.

A.RAUDONIUS. Tai čia kituose straipsniuose. Dabar 1 straipsnio antroji dalis.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Čia 1 straipsnio antroji dalis. Taip.

A.RAUDONIUS. Šito nepakeitėme.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Neįvertinot?

A.RAUDONIUS. Aš jau perskaičiau, kaip mes siūlome, Vyriausybės siūlymas yra toks.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Bet mes turime įstatymo projektą priimti, ir čia aš tai matau.

A.RAUDONIUS. Bet aš jūsų pastabose nemačiau, kad tai būtų.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Kaip nematėte? Buvo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi ar reikia balsuoti dėl 1 straipsnio? Galit priimti? (Balsas salėje) Gerbiamieji kolegos, gal mes susitarkim, kad… (Balsas salėje) R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA. Aš kalbėsiu dėl viso.

PIRMININKAS. Tik dėl viso. Dabar dėl 1 straipsnio kalba kas nors? R.Melnikienė dėl 1 straipsnio? Prašom.

R.MELNIKIENĖ. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad užsienio bankų veiklos nėra Lietuvos jurisdikcijoje, kaip jūs rengiatės išspręsti tą problemą? Kaip galima priversti užsienio šalyje esantį banką nurašyti pinigus? Įstatymais yra prisiimami įsipareigojimai, kurių neįmanoma įvykdyti. (Balsas salėje)

A.RAUDONIUS. Tai čia kito straipsnio dalykas. Dabar aš tik siaurai kalbu apie 1 straipsnio antrąją dalį. (Balsas salėje) Toliau bus tas klausimas. Šitoje dalyje nėra.

PIRMININKAS. 1 straipsnis. Jame yra tik pavadinimas ir siūlymas keisti įstatymą.

R.MELNIKIENĖ. Antrojoje dalyje yra sakoma: „iš visų ūkio subjektų sąskaitų šalies ir užsienio bankuose”. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, techninė pertrauka.

A.RAUDONIUS. Tada gal aš ne tą tekstą turiu. Aš turiu suderintą ir jau aprobuotą, ir su paskutinėmis pastabomis, todėl aš siūlau tą variantą, dėl kurio mes siūlome. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Gal tada aš prašau pranešėjo truputį atidėti šito klausimo priėmimą ir išsiaiškinti, koks projektas išdalytas ir kaip Seimo nariams reikia dirbti. Galėtų Sekretoriatas pasižiūrėti, ką reikia daryti? Pone Raudoniau, jūs prieikite prie Sekretoriato ir kartu su kancleriu pasidomėkit, kaip čia yra. Tada mes svarstysim tolesnį darbotvarkės klausimą, kol šitą klausimą išspręsime.

Gerbiamieji kolegos, aš prašau pradėti svarstyti 2-3 darbotvarkės klausimą, t.y. Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto pavadinimo ir statuto teksto pakeitimo”, registracijos Nr.P-538(3). Bet aš irgi kol kas nematau pranešėjo pono Ž.Jackūno. Tai ir šį klausimą turim laikinai atidėti.

Kviečiu į tribūną poną A.Bartulį, svarstom 2-4 darbotvarkės klausimą – Įmonių įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymą ir visus lydinčius įstatymus.

A.BARTULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums pateiktuose Vyriausybės projektuose jokių pastabų ir pasiūlymų nėra gauta, ir aš tikrai nematau kliūčių priimti šituos jums pateiktus projektus.

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-626 (priėmimas)

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, pradedam priėmimą. Pradėsime nuo Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo, registracijos Nr.P-626. Du straipsniai. Ar yra norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? Dėl atskirų straipsnių norinčių kalbėti nėra, taigi galime kalbėti dėl viso įstatymo. Norinčių kalbėti irgi nėra. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom baluoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 59.

PIRMININKAS. Už – 60. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Balsavus už 60 Seimo narių Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymas vienbalsiai priimtas.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 19 ir 21 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-627 (priėmimas)

Toliau – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 19 ir 21 straipsnių papildymo įstatymas, registracijos Nr.P-627. Priėmimas. Ar yra norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? Norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių nėra. Taigi dėl viso įstatymo būtų norinčių kalbėti? Taip pat nėra. Galim priimti.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 19 ir 21 straipsnių papildymo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 50.

PIRMININKAS. Už – 51. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių taip pat nėra. Balsavus už 51 Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 19 straipsnio ir 21 straipsnio papildymo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

LR akcinių bendrovių įstatymo 10 ir 11 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-628 (priėmimas)

Toliau – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 10 ir 11 straipsnių papildymo įstatymas Nr.P-628. Priėmimas. Du straipsniai. Ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? Norinčių kalbėti nėra. Galime priimti. Taigi ar dėl viso įstatymo norėtų kas nors kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. Galima balsuoti.

Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio ir 11 straipsnio papildymo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 57.

PIRMININKAS. Už – 58. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Balsavus už 58 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio ir 11 straipsnio papildymo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

LR žemės ūkio bendrovių įstatymo 29 ir 33 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-629 (priėmimas)

Toliau – Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 29 straipsnio ir 33 straipsnio papildymo įstatymas Nr.P-629. Priėmimas. Du straipsniai. Ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių arba dėl viso įstatymo? Norinčių kalbėti nematau. Galim priimti. Taigi balsuojam dėl šio įstatymo priėmimo. Kas už, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 57.

PIRMININKAS. Už – 58. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1. Ar ne? Nėra susilaikiusių.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Balsavus už 58 Seimo nariams Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 29 straipsnio ir 33 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas vienbalsiai.

LR kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 19 ir 20 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-630 (priėmimas)

Ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 19 straipsnio ir 20 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-630. Du straipsniai. Ar būtų norinčių kalbėti dėl straipsnių arba dėl įstatymo? Norinčių kalbėti nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 56.

PIRMININKAS. Už – 57. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Balsavus už 57 Seimo nariams Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 19 straipsnio ir 20 straipsnio papildymo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-631 (priėmimas)

Ir paskutinis – Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymas Nr.P-631. Vienas straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Norinčių kalbėti nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 57.

PIRMININKAS. Už – 58. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Balsavus už 58 Seimo nariams Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Šitas įstatymų blokas baigtas. Ačiū.

A.BARTULIS. Dėkoju Seimo nariams.

LR pataisos darbų kodekso 41, 47³ ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-581 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, 2-5 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 41, 473 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas ir priėmimas. Iš anksto užsirašiusių kalbėti nėra. Dėl šio įstatymo svarstymo stadijoje norinčių kalbėti nėra. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas – svarstė ir pritarė. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti po svarstymo iš karto? Galime. Yra siūlymas iš karto jį ir priimti. Ar niekas neprieštarautų? Ne. Tada aš kviečiu į tribūną pranešėją poną J.Blaževičių ir pradedam priėmimą.

J.BLAŽEVIČIUS. Gerbiamasis Lietuvos Respublikos Seime! Dar 1987 m. Europos Tarybos Ministrų komiteto priimtuose Europos kalėjimo taisyklių 20 ir 21 punktuose, šių punktų aiškinamajame memorandume yra pasakyta: „paraginti Europos valstybes, kad įkalinimo įstaigose nuteistieji dėvėtų savus įvairiaspalvius drabužius”. Ir buvo pasakyta, kad galima leisti dėvėti vienodus, jeigu yra sudėtinga tai įgyvendinti. Eksperimentas, kuris vyko dvejus metus, parodė, kad pagerėjo psichologinis klimatas, nors įstaigos perpildytos, pagerėjo santykiai tarp pačių nuteistųjų ir administracijos, mažiau konfliktų, nuteistieji išsiskiria savo individualumu ir neatrodo kaip vienoda pilka masė. Europos Tarybos ekspertas P.Kolendris, kuris šiandien lankėsi Lietuvoje, sužinojęs, kad šiandien parlamente svarstomas šis įstatymas, o šis asmuo 1995 m. mūsų visas įkalinimo įstaigas inspektavo, buvo labai patenkintas ir pritarė, kad būtų palaikyta ir būtų galima priimti šitą įstatymą. Kita, materialinė pusė. Kadangi eksperimentas buvo vykdomas trijose pataisos darbų kolonijose, sutaupytų valstybės biudžeto lėšų šiose įstaigose – 1,6 mln.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, pradedam priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Norinčių kalbėti… N.Vaitiekūnienė? Ne. Dėl 1 straipsnio nenorit. Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti nėra. Galim priimti.

Dėl 2 straipsnio? Galima priimti? Galim. Priimam.

Dėl 3 straipsnio yra norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. Galim priimti.

4 straipsnis. Įstatymas įsigalioja nuo liepos 15 d. Galim priimti? Priimam. Taigi pastraipsniui įstatymą priėmėm.

Dabar kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų?

S.Stačiokas.

S.STAČIOKAS. Aš tik galiu patvirtinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Teisės komitete vieningai buvo pritarta šio įstatymo priėmimui. Kviečiu visus balsuoti už.

PIRMININKAS. Taigi toliau N.Vaitiekūnienė.

N.OŽELYTĖ-VAITIEKŪNIENĖ. Aš norėčiau paraginti kolegas, nors raginti turbūt nereikia, palaikyti šitą įstatymą, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė, matyt, žiūrėdamas teisiškai, o aš iš žmogiškos pusės noriu patarti jums tai padaryti. Mes turėsim labai gerą psichologinį rezultatą. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Siūlau pritarti šiam įstatymui. Šiaip manyčiau, kad Vidaus reikalų ministerija galėtų netgi ir be įstatymo eiti humanizavimo linkme, t.y. neperkraudama ir Seimo darbo, nes čia visiškai akivaizdžiai aišku, kad būtent šia linkme reikia eiti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės.

Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Pataisos darbų kodekso 41, 473 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 56.

PIRMININKAS. Už – 57. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Susilaikė 1. Balsavus už 57 Seimo nariams, 1 susilaikius Pataisos darbų kodekso 41, 473 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, matau dabar yra ponas Ž.Jackūnas, taigi galime pradėti 2-3 darbotvarkės klausimą. Lietuvos policijos akademijos statuto pavadinimo ir statuto teksto pakeitimo projektas. Svarstymo stadija. Nori kalbėti keturi Seimo nariai. Aš perskaitau pavardes, jeigu jie kurs nors yra, kad išgirstų ir ateitų į posėdžių salę. J.Karosas, J.Razma, G.Imbrasienė, J.Olekas. Kviečiu J.Razmą. J.Karoso nematau. Dėl Policijos akademijos.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mes gana ilgai svarstėm šį klausimą Teisės ir teisėtvarkos komitete ir net ne vieną kartą. Aišku, gal mums būtų didesnė laisvė čia priimti vienokį ar kitokį sprendimą, jeigu mes nebūtume suvaržyti to, kad mes galime svarstyti tik Policijos akademijos senato vienokį ar kitokį teikimą. Šiandien senato teikimu siūloma Policijos akademiją pavadinti Teisės akademija. Tam pagrindo, manau, yra, nes visų planuojamų fakultetų disciplinų pagrindą sudarys teisės disciplinos. Mes žinom, kad į šį faktą labai skausmingai reaguoja kai kurios aukštosios mokyklos, ypač universiteto Teisės fakultetas. Aš suprantu, kad konkurencija niekam nėra maloni, daug geriau, kai galima egzistuoti be jos. Manau, kad pagrindinis nepasitenkinimo šaltinis ir yra noras išvengti būsimos konkurencijos.

Dar anksčiau kalbant dėl šio įstatymo buvo klausiama, kodėl dabar Policijos akademija nekonkuruoja. Aš manau, kad dar konkuruoti ji tikrai negali, nes nėra to pradinio pagrindo, kuriuo remdamasi ji iš tikrųjų galėtų konkuruoti. Jeigu mes priimsime šį sprendimą, tai neabejoju, kad tas pagrindas atsiras ir mokyklas baigę moksleiviai turės galimybę pasirinkti, kur studijuoti teisę. Aš manau, kad naujoje vietoje yra lengviau pradėti dėstyti vakarietiškos teisės disciplinas negu universiteto Teisės fakultete, kur yra nusistovėjusios tradicijos, dėstytojų kolektyvas susiformavęs ir sovietinių tradicijų tęstinumas yra labiau ryškus. Aš tikiuosi, kai kurie iš jūsų perskaitė „Veido” praeitą numerį, kur buvo pareikšta nemažai kritikos universiteto Teisės fakultetui. Aš norėčiau pabrėžti, kad Teisės fakultetas dabar dėl šio mūsų svarstymo tik išlošė, nes šiame fakultete atlyginimai dėstytojams, lyginant su kitų dėstytojų atlyginimais universitete, yra žymiai padidinami. Taigi universitetas galės pritraukti labiau kvalifikuotus dėstytojus ir konkuruoti su reorganizuota Policijos akademija. Ačiū.

PIRMININKAS. G.Imbrasienė užsirašiusi. Aš kviečiu G.Imbrasienę.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo nutarimo projektas prieštarauja galiojantiems įstatymams. Visų pirma Seimas, mano nuomone, turėtų priimti kitą nutarimą, kur pirmuoju punktu turėtų likviduoti Policijos akademiją, o antruoju – įsteigti Teisės akademiją. Tik po to priimti naują statutą.

Noriu keletą žodžių pasakyti dėl paties Policijos akademijos perpavadinimo, jeigu tai įvyktų. Aš pasisakau prieš pavadinimą Teisės akademija, kuri steigiama Policijos akademijos pagrindu. Policijos akademija yra sukarinta Vidaus reikalų ministerijos mokymo įstaiga, ruošianti kadrus Vidaus reikalų ministerijai. Tokia mokykla negali ruošti nei prokurorų, nei teisėjų, nei advokatų, nei notarų. Niekur Vakarų Europoje išvardytų specialistų neruošia policijos aukštosios mokyklos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Sąjungoje reikalaujama, kad jėgos struktūroms: krašto apsaugos ministerijoms, vidaus reikalų ministerijoms vadovautų civiliai, o ne kariškiai. Todėl Vidaus reikalų ministerijos karininkai negali ruošti nei teisėjų, nei prokurorų, nei advokatų, nei kitų specialistų. Galiojantys įstatymai nustato, kad teisėjais, advokatais, notarais gali dirbti tik universitetinį išsilavinimą turintys asmenys.

Konstitucinis Teismas 1996 m. liepos 10 d. nutarime konstatavo, kad 1988 m. universitetų magna charta skelbia, kad universitetas yra Europos humanistinių tradicijų puoselėtojas ir saugotojas. Toliau Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad universitetiniam išsilavinimui būdinga ne tik žinių gausa, bet jų platumas ir fundamentalumas. Universitetuose bendrauja įvairių mokslo sričių mokslininkai ir studentai, todėl universitetinį išsilavinimą turintys asmenys įgyja papildomų ir universalių žinių, reikalingų priimant atsakingus sprendimus įvairiose gyvenimo srityse. Štai kodėl aš pasisakau prieš šio nutarimo projektą.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto pavadinimo ir statuto teksto pakeitimo” projektas Nr.P-538(3) (svarstymas)

Dabar aš norėčiau pasakyti, galbūt perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas. Komitetas svarstė šį projektą ir pritarė įstatymo projektui su išlyga, tada dar buvo senas variantas 538(2), išbraukti projekto 1, 2 ir 3 straipsnius. Tiksliau sakant, išbraukti projekto straipsnius, kur yra kalbama apie Policijos akademijos pavadinimo pakeitimą. Tai tiek norėjau. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi vietoj J.Oleko R.Dagys, taip? Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, daug minčių, kurias aš norėjau pasakyti, pasakė prieš tai kalbėjusi gerbiamoji G.Imbrasienė, aš jų nekartosiu. Tiktai noriu atkreipti dėmesį į kai kuriuos aspektus. Aš suprantu, kad iš tikrųjų yra teisininkų stygius Lietuvoje. Keičiantis mūsų ekonominėms sąlygoms ypač trūksta teisininkų naujai besikuriančiose komercinėse ir kitose struktūrose. Žmonės vis daugiau apeliuoja į teismus, kur jiems reikalingi advokatai ir t.t. Tai suprantama. Bet toks teiginys, kad mes darom iš bet ko tuos teisininkus, kuris nuskambėjo gerbiamojo J.Razmos kalboje, man nebūtų priimtinas.

Jeigu mes kalbame apie galimybę išleisti daugiau teisininkų, tai tada reikia kalbėti apie universitetą, kuris yra finansuojamas iš mūsų kišenės lygiai taip pat kaip ir Policijos akademija. Būtent apie išplėtimo galimybę, kad jis leistų daugiau teisininkų. Aišku, kažkada universitetas nepadarė reikiamų žingsnių, tai iškėlė šitą problemą būtent Policijos akademijoje arba kurioje nors kitoje aukštojoje mokykloje įteisinti teisininkų rengimą. Bet mes galime išspręsti šitai. Jeigu mes išspręstume finansines ir kitas problemas, mes galėtume normaliai susitarti su universitetu ir būtent toks kelias turėtų būti. Aš nesuprantu, kokia čia turėtų būti konkurencija, kurią minėjo gerbiamasis J.Razma. Tarp ko konkurencija? Tarp valstybinių įmonių, tarp valstybinių institucijų, kuo čia dėta rinka. Paprasčiausiai konkuruos valstybinės institucijos dėl mūsų biudžeto, kad gautų tam tikrų biudžeto išmokų ir t.t. Tai čia ne konkurencija, tai yra vienas kito draskymas, katilas vis tiek yra tas pat.

Kur geriau parengs teisininkus? Aš nenorėčiau, kad mūsų teisininkai gautų policijos išsilavinimo dvasią, kuri yra taikytina visiškai kitiems tikslams, kovai su nusikaltėliais ir t.t. Vis dėlto teisininkas yra ne tik kažkokios kardomosios priemonės įgyvendintojas, bet kartu turi turėti tam tikrą intelektualinį ir dvasinį, galų gale kultūrinį parengimą. Jo požiūris į reiškinius turi būti daug platesnis negu kad tik siauras įstatymų traktavimas, nes ne visur įstatymai yra skaitomi paraidžiui, reikalingas ir kontekstas, ir supratimas, ir įstatymo dvasia. Todėl jis turėtų gauti visą universitetinį išsilavinimą šalia savo teisinių žinių, tik tada tas teisėjas bus pakankamai gerbtinas ir mes pakelsime teisminių institucijų, taip žemai nukritusių, reitingą. Todėl reikėtų kalbėti būtent apie Vilniaus universiteto Teisės fakulteto išplėtimą. Man tiesiog nesuprantama kalbėjusių nepagarba universiteto atžvilgiu. Vis dėlto yra seniausias universitetas. Mes turėtume stengtis, kad jo autoritetas kiltų, nes kitų universitetų niekas nežino, taip pat tie diplomai neišsikovojo autoriteto. Vargu ar tų žmonių, baigusių Policijos akademiją, ar kaip mes ją pervadinsime, diplomas kokią nors didesnę vertę turės užsienyje, jeigu žmogus norės daryti vienokią ar kitokią karjerą. Todėl aš manau, kad mes einame visiškai ne tuo keliu, kuriuo mes turėtume eiti. O tai, kad reikia rengti daugiau teisininkų, jokios abejonės nekyla, bet eikime visiškai kitu keliu ir renkime tuos dėstytojus kita dvasia – universitetine dvasia, kitaip neaišku, kokius teisininkus pagimdysime ir paskui patys nuo jų ir kentėsime.

Neužmirškime dar vieno svarbaus dalyko. Mes kuriame begales universitetų. Lietuvoje yra tik 3,7 mln. gyventojų. Kritinė intelektualinė masė yra nedidelė, Lietuva negali turėti daug universitetų. Jeigu mes juos išskaidysime, tai tik sumažinsime dėstytojų kokybę. Jie nevažinės į vieną ar kitą universitetą dėstyti. Mes vis dėlto turime koncentruoti savo intelektualines pajėgas į vieną krūvą, kad ta mintis turėtų kur tarpti ir formuotis naujos teisinės mintys. Jeigu mes išsklaidysime savo intelektualinį potencialą, tai, gerbiamasis Razma, jokia nauja kokybė tikrai negims. Juos reikia kaip tik sutelkti ir sustiprinti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuo kalbos diskusijoje baigiamos. Dabar yra užsirašę 5 Seimo nariai kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal mes sutarkime, kad tai bus lyg ir diskusijos tęsinys, nes kitaip galėtų kalbėti tiek vienas už, vienas – prieš. Kadangi mes šiek tiek esame nutolę nuo savo laiko darbotvarkėje, aš siūlau taikyti tokią tvarką, nes žmonės nežinojo, kada bus tiksliai priimama. Todėl dar šie Seimo nariai gali kalbėti, bet jau po 2 minutes. Taip. Pirmasis užsirašęs S.Pečeliūnas. S.Pečeliūno nematau. A.Raškinis. Ruošiasi E.Bičkauskas.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų man norėtųsi pasakyti keletą minčių iš to, ką mes svarstėme komiteto posėdyje. Mes labai atidžiai nagrinėjome šitą klausimą ir, sakyčiau, iš pradžių mes buvome gana kritiškai nusiteikę, nes mums pasirodė, kad tai daroma staiga, truputį neapgalvotai, bet galų gale vietoje buvo pasižiūrėta ir nulėmė galutinį sprendimą keli motyvai. Vienas motyvas yra štai toks: mes, mūsų Seimas, galų gale Lietuvoje padarė ne vieną ryžtingą žingsnį dėl to, kad tai reikalinga mūsų praktiniams rezultatams. Mes girdime, kokie skandalai laikraščiuose ir visur kitur dėl mūsų policijos. Jeigu mes norime matyti mūsų policiją, tarnaujančią žmogui, o ne bauginančią jį, tai mums reikia sudaryti sąlygas, kad ten ateitų žmonės, geresni vaikai, su geresniu vidurkiu, su didesniu perspektyvų jutimu. Iš tikrųjų aukštosios mokyklos profilio praplėtimas sudarys galimybę patraukti į tą pačią policiją daug geresnių žmonių ir mes tiesiog kokybiškai pakelsime mūsų policijos lygį. Nekalbant apie tai, kad ten pabuvus matyti, jog visa aplinka, visas auklėjimas, tas universitetas stengiasi žmogiškumo dvasia auklėti ten esančius studentus. Aš mačiau daug aukštųjų mokyklų, kitur aš tokių gražių dalykų nesu matęs. Nuvažiuokime, pasižiūrėkime, pasidžiaukime tais dalykais. Kita vertus, jeigu mes pasižiūrėsime į mūsų oponentų argumentus, tai paprastai dominuoja formalūs argumentai: žodis ne tas, įstatymų tvarka ne ta, daroma ne taip, o iš to aiškiai matyti, kad atsiranda konkurentas dėl žmonių protų, dėl studentų ir aukštosios mokyklos nenori šito dalyko turėti. Taigi mūsų komitetas galų gale po ilgų svarstymų apsisprendė – reikia palaikyti šitą rimtą žingsnį ir greitai palaikyti, nes štai dabar studentai stos ir kad jie galėtų įstoti ir mokykla turėtų patrauklumą, reikia pakeisti pavadinimą, todėl visus Seimo narius kviečiu padaryti šitą žingsnį. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar kalbės E.Bičkauskas. Prašom. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Ačiū. Kolegos, ne pavadinimas čia esmė, visiškai ne pavadinimas. Aš labai džiaugiuosi, dabar jau turbūt kartojuosi, nes ir praėjusį kartą kalbėjau, kad Lietuvoje egzistuoja Policijos akademija. Policijos akademija kaip tokia, kuri rengia tikrai kvalifikuotus policijos kadrus. Tokios akademijos reikia. Ir ačiū Dievui, kad jinai yra. Dabar ką mes čia padarysime, aš nelabai suprantu. Na, rusiškai nepasakysiu, lietuviškai – nei žuvis, nei mėsa. Neaišku, ką ten rengs. Ar policininkus, ar universitetinio išsilavinimo teisininkus, ar panašiai.

Dėl konkurencijos. Pone Raškini, apie kokią konkurenciją kalbama po to, kai pirmiausia duodami pinigai, jeigu neklystu 700 ar 800 tūkst., o tada pradedama kalbėti apie konkurenciją. Aš suprantu tą tikslą, nesu toks naivus ir žinau, dėl ko daroma ir kodėl stumiamas šitas nutarimas. Puikiai suprantu. Bet apie jokią konkurenciją čia kalbėti tikrai negalima. Konkurencija būtų tada, jeigu būtų paskelbtas konkursas ir to konkurso metu dėl tų pačių pinigų Vilniaus universiteto Teisės fakultetas būtų pralaimėjęs. O šiaip jau, mielas kolega Razma, kai taip kalbama apie seniausią Lietuvos ir vieną iš seniausių Europos aukštųjų mokyklų, tai, deja, šitaip rodoma tik nepagarba pačiai Lietuvos istorijai. Aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Ir V.Pakalniškis.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų galbūt čia yra reiškiama daugiau emocijų, negu galvojama apie reikalo esmę.

Nereikėtų tokio universiteto ir kitos aukštosios mokyklos supriešinimo manant, kad tai yra daroma universiteto sąskaita. Nieko panašaus. Universitetas, kas jam priklauso, gaus. Jis gali gauti iš tikrųjų didesnį finansavimą negu iki šiol, ir čia nėra nieko bendro su tuo finansavimu, kuris yra skiriamas teisininkams rengti.

Kitas dalykas yra tai, kad Policijos akademija savo intelektualiniu potencialu, savo materialine baze yra iš tikrųjų pranokusi šiandien savo – Policijos akademijos statusą. Ji iš tikrųjų yra pajėgi parengti teisės bakalaurą. Teisės bakalauro parengimas nereiškia, kad šitas asmuo turės universitetinį teisės išsilavinimą. Tačiau šitas specialistas galės dirbti daugelyje valdymo įstaigų, galės dirbti teisinėse įstaigose, taip pat galės siekti teisės gauti magistro laipsnį, kurį jam suteiks, sakykim, ir aukštasis universitetinis išsilavinimas. Vadinasi, reikalas yra tas, kad reikia pakeisti ne tiek pavadinimą, kiek statuto tekstą, kuris suteiktų teisę šitai aukštajai mokyklai greta policininkų rengti ir teisės specialistus. Tai labai paprastas dalykas. Už šitą nutarimą reikia balsuoti. Pavadinimas gali būti ir toks, ir kitoks, bet svarbus yra šitos aukštosios mokyklos statuso įteisinimas. O tai, kad ir muitinėse, ir savivaldybėse, ir ministerijose reikia tokių specialistų, kurie turėtų teisinį išsilavinimą, o tą išsilavinimą Policijos akademijos personalas gali iš tikrųjų suteikti, – tai yra neabejotinas dalykas. Vadinasi, šitą sprendimą reikia ir priimti. Dar kartą pabrėžiu, kad universiteto interesai jokiu būdu nenukenčia.

PIRMININKAS. Ir paskutinį aš prašau kalbėti… kadangi aš nepaskelbiau komiteto išvadų, jums žinoma, jog yra Švietimo ir kultūros komiteto išvada pritarti, Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto išvada – pritarti, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria su išlyga. Taigi aš prašau, gerbiamieji kolegos… Dabar dar kalbės S.Stačiokas.

S.STAČIOKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Taip, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nutarimas yra pritarti su išlyga. Pritarti, kaip ir praėjusį kartą kalbėjau, dėl to taip, kad iš tikrųjų reikia išplėsti Policijos akademijos teisininkų mokymo sferą. Bet, atleiskite, pavartosiu vieną teorinę sentenciją – „Teisė yra gėrio ir teisingumo menas”. Taigi ar galima kurti Teisės akademiją nesilaikant įstatymu nustatytos tvarkos? Jeigu mes dabar tik pakeičiam Teisės akademijos pavadinimą, palikdami dėstytojų karininkų statusą toje Policijos akademijoje, studentų statusą kaip statuto pagrindo buvimą, tai apie kokį tikrą teisingumą mes galim kalbėti rengdami teisininkus ir kalbėdami apie konkurenciją? Kita vertus, konkurencijos motyvas yra visiškai nepriimtinas. Todėl aš dar kartą labai prašau ir Švietimo ir mokslo komitetą, ir autorių sutikti su mūsų pastabomis. Išplėskim dabar galimybę mokyti, o pavadinimo, reorganizavimo klausimą spręskim tada, kai mums bus pateiktas išsamus statuto pakeitimo projektas, kai bus pakeistas dėstytojų ir studentų statuso klausimas, – tada galėsim apsispręsti. Mes nestabdom šitos mokyklos plėtimo, bet būkim teisingi spręsdami teisininkų rengimo klausimus. Atsiprašau, turbūt per ilgai kalbėjau.

PIRMININKAS. Ir baigiamąjį žodį kviečiu tarti Ž.Jackūną.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Svarstomu Seimo nutarimu mes galime ir turėtume paremti Lietuvos policijos akademijos ir Lietuvos Vyriausybės pastangas tobulinti Lietuvoje teisės ir policijos specialistų rengimą. Toks mūsų siūlymas, kaip matome, yra susidūręs su gana rimtais prieštaravimais. Dėl tų prieštaravimų aš norėčiau pasakyti vieną kitą komentarą.

Pirmiausia aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis kalbėjusiųjų dažnai tapatina teisės specialistus, kuriuos rengs dabartinė Policijos akademija, būsimoji Teisės akademija, su tais, kurie yra rengiami universitete. Ankstesniojo svarstymo metu aš esu sakęs (ir dabar noriu pakartoti), kad šitie specialistai, kurie bus rengiami dabartinėje Policijos akademijoje, vis dėlto turi savo specifinę pakraipą ir jie nedubliuos tų universaliųjų teisininkų, sakysim, advokatų, kurie yra rengiami universitete. Tą pagaliau vieną kartą reikia turėti omeny ir nepainioti. Jeigu mes tuo nepasitikime, mes galime tai labai aiškiai suformuluoti būsimajame statute, kurį mes taip pat svarstysime, svarstys mūsų komitetas. Mes galime aiškiai suformuluoti tokias nuostatas, kurios neleis beprasmiškai dubliuoti Vilniaus universiteto ir čia rengiamų teisės sričių specialistų. Man atrodo, šitai labai svarbu turėti, nes daugelis prieštaravimų yra kaip tik į tai labai orientuoti.

Dar iškyla kitas klausimas, kad labai daug abejonių ir nuogąstavimų dėl to, kad Policijos akademija, arba Teisės akademija, vartos tuos įvairius specialų statusą apibrėžiančius teiginius, arba nuostatas, kurios po to esą nebus labai aiškiai apibrėžtos, jų taikymo sąlygos bus pradėtos taikyti ir tiems, kurie dirbs Valdymo fakultete, studentams, specialistams ir t.t. Aš noriu pasakyti, kad tai bus sutvarkyta statute pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai. Kad dabar nebūtų neaiškumo ir neapibrėžtos padėties, mes siūlome 5 straipsnio pataisą, kuri sako, kad iki naujo akademijos statuto įsigaliojimo statuto nuostatos, reglamentuojančios studentų ir darbuotojų specialųjį statusą, nebūtų taikomos Teisės ir valdymo fakulteto darbuotojams ir studentams, nes dėl paskutinio straipsnio yra pakankamai pagrįstų Juridinio skyriaus išvadų. Šita formuluotė, kuri jums yra išdalyta, į daugelį tų priekaištų iš esmės atsižvelgia, dėl to jie nebūtų… Aš tikiuosi, kad, priimdami šitą siūlomą Seimo nutarimą, mes prisidėsime prie to, kad Lietuvos teisės ir policijos specialistai bus iš esmės rengiami kur kas geriau, bus laikomasi Europos standartų, labiau universitetinio humanitarinio išsilavinimo komponentų ir dėmenų bei reikš esminę šitos srities specialistų rengimo pažangą. Pagaliau aš noriu paaiškinti, kad ir akademija šiuo metu nepaprastai suinteresuota tokiu mūsų sprendimu. Vien tik dėl to, kad numatoma keisti akademijos pavadinimą, šiandien jau yra nepaprastai didelis susidomėjimas – trys su puse būsimųjų pretendentų į vieną vietą. Tai, aišku, iš karto sudarys sąlygas atsirinkti kvalifikuotesnius, labiau pasiruošusius šiam darbui studentus ir, žinoma, ateityje turėti kur kas geresnių specialistų.

Baigdamas noriu pakviesti ir savo frakcijos narius, ir kolegas, kurie iš tiesų supranta… Gal kai kurie formalūs…(Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašyčiau elgtis ramiau!

Ž.J.JACKŪNAS. Gal kai kurios formalios procedūros ar reikalavimai nelabai preciziškai išlaikyti, kad iš esmės dėl to nebūtų daromas toks esminis sprendimas ir neparemtas labai vertingas ir geras sumanymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar prašome registruotis. Mes balsuodami apsispręsime, ar pritariam po svarstymo. Dėl visų kitų pasiūlymų ir pastabų, dėl išlygų mes spręsime vėliau, priiminėdami atskirus straipsnius.

Ponas A.Salamakinas dėl vedimo tvarkos?

A.SALAMAKINAS. Taip. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mane stebina posėdžio pirmininko užmaršumas. Jau beveik 20 minučių, kaip posėdis ir sesija turėjo būti baigta. Tuo tarpu jūs, pažeisdamas Statutą, tęsiate posėdį. Prašau imtis kažkokių priemonių.

PIRMININKAS. Mes pratęsėm posėdį. Man labai gaila, kad ponas A.Salamakinas nebuvo tuo metu salėje, kai reikėjo pratęsti. 19.10 val. reikėjo pratęsti, taip? Tai mes dabar pratęsėm iki 20.15 val. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, prašom nesirūpinti, nesijaudinti…

V.P.ANDRIUKAITIS. Tai pratęskite oficialiai posėdį!

PIRMININKAS. Pratęsiam oficialiai posėdį iki 20.15 val. Vėliau bus neeilinis posėdis. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti dėl to, ar pritariam po svarstymo nutarimui „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto pavadinimo ir statuto teksto pakeitimo”. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, prašom spausti mygtuką „už”. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 77 Seimo nariai. Už – 42, prieš – 27, susilaikė 8. Taigi po svarstymo yra pritarta ir yra siūloma šiandien daryti ir priėmimą.

Repliką po balsavimo – J.Olekas, gausiantis kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man iš tikrųjų liūdna, kad tokį rimtą sprendimą dėl Teisės akademijos statuto pakeitimo, t.y. dėl naujosios teisininkų kalvės, mes priimam nesilaikydami teisės normų, nors apie tai kalbėjo ponas S.Stačiokas ir pranešėjas ponas Ž.Jackūnas. Jis pats paminėjo, kad nors tai ir neatitinka teisės normų, bet šiandien priimkime. Aš manau, kad tai nedaro garbės nei Seimui, nei naujajai Teisės akademijai. Todėl aš labai apgailestauju ir siūlyčiau sustoti svarstymo stadijoje ir nepradėti priėmimo procedūros.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad agitacija yra baigta. Dabar, gerbiamieji kolegos, mes pradedam priėmimo procedūrą. Ar būtų… Taigi aš klausiau, ar kas prieštarauja? Niekas neprieštaravo. (Triukšmas salėje) Prieštaraujate? Seimo Pirmininkas siūlė ir aš perdaviau. Perduodu jums jo siūlymą. Gerbiamieji kolegos, prašom… ir tvirtindami darbotvarkę mes sutarėm, kad bus... (Balsai salėje) Gerai.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų taikoma ypatinga skuba, prašom… Gerbiamieji kolegos, visų pirma nutarimams nėra taikoma kitokia tvarka. (Balsai salėje) Gerai. Gerbiamieji kolegos, labai linksmai nusiteikę. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad dabar… Aš jums dar sykį kartoju: ir Vyriausybė siūlė, ir Seimo Pirmininkas siūlo. Prašom pasiruošti… Seimo Pirmininkas, dar sykį kartoju, prašė ir sakė… Gerbiamieji kolegos, aš atidedu balsavimą dėl šio klausimo. Seimo Pirmininkas sugrįš ir jums praneš, kad tikrai šiandien reikia priimti. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, prašom nusiraminti, mes svarstėme darbotvarkę ir siūlėme taikyti ypatingą skubą. Jūs patys balsavote už darbotvarkę, gerbiamieji kolegos. Gerai. Gerbiamieji kolegos, nesiginčijam. Grįžtame prie to klausimo, kurio nebaigėme priiminėti. (Balsas salėje)

Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos. Ir aš kviečiu į tribūną poną A.Raudonių.

A.RAUDONIUS. Dėl 1 straipsnio aš tikrai atsiprašau, aš kitą tekstą turėjau. Mes atsižvelgėme į 1 straipsnio pastabas ir jį siūlome priimti tokį, kaip jis dabar yra suredaguotas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 1 straipsnio ar būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. Galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnį priimam.

A.RAUDONIUS. 2 straipsnį taip pat siūloma priimti kartu su naujai suredaguota šeštąja dalimi. Jokių pastabų dėl šito straipsnio nėra.

PIRMININKAS. Dabar kalbam apie 2 straipsnį, taip?

A.RAUDONIUS. Taip.

PIRMININKAS. 2 straipsnio šeštoji dalis suredaguota. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasiūlyti 2 straipsnyje po pirmosios dalies pratęsimą. Aš pertraukos metu kalbėjau su ponia E.Kunevičiene, ji pritarė šiam papildymui. Aš manau, jeigu straipsnio nepapildysime šiuo pasiūlymu, visas įstatymas neteks prasmės. Ir štai dėl ko. Dabar, kaip mes visi puikiai žinome, kiekviena perdirbimo įmonė turi nemažai sąskaitų įvairiuose bankuose. Tuo tarpu sudarydamos sutartis su ūkininkais jos nurodo tik vieną sąskaitą ir dažnai tos įmonės per tą sąskaitą nevykdo jokių finansinių pavedimų, ir jos yra tuščios. Ir ūkininkai lieka be nieko.

Todėl siūlau 2 straipsnio pirmajame punkte tokį papildymą: „ir žemės ūkio produkciją gaminančios, superkančios ir perdirbančios įmonės privalo sudaryti tarpusavio atsiskaitymų sutartis, nurodant visuose bankuose esamas (jeigu atsidarys, ir naujas) sąskaitas”. Tuomet, aš manau, nebus galima apgaudinėti ūkininkų, ir tikrai šis įstatymas bus efektyvus. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, raštiško siūlymo nėra. Aš klausiu pranešėjo, ar jis priima šią pataisą.

A.RAUDONIUS. Na, aš negaliu, nepasiruošęs dabar, kadangi raštu nebuvo, tai aš negaliu priimti ir Vyriausybės neįgaliotas.

PIRMININKAS. Ir E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Raštu tikrai nėra. Galėtume nepriimti, bet aš siūlyčiau pranešėjui dabar sutikti, ir redaguodamas jūs suderinsite savo tekstą su ponu P.Gražuliu. Nes čia gerai yra pasakyta, kad sutartyse būtų nurodytos visos sąskaitos, kad neslėptų sąskaitų.

A.RAUDONIUS. Gerai. Priimu. Redaguojant.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 2 straipsniui priimama pono P.Gražulio žodinė pataisa. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso 2 straipsnio?

A.Sakalas dėl 2 straipsnio?

A.SAKALAS. Ne. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau paprašyti, kad jūs pabaigoje perskaitytumėte Teisės komiteto išvadą dėl viso šio įstatymo.

PIRMININKAS. Mes jau kalbėjome, ir ji buvo paskelbta, ir R.Smetona sakė, kad kalbės apie tai įstatymo priėmimo pabaigoje.

A.RAUDONIUS. Kadangi argumentų nėra, nėra ką pateikti.

PIRMININKAS. Taigi 2 straipsnį priimam.

Dėl 3 straipsnio būtų norinčių kalbėti?

A.RAUDONIUS. 3 straipsniui irgi pasiūlymų nėra. Aš siūlau priimti.

PIRMININKAS. R.Melnikienė dėl 3 straipsnio.

R.MELNIKIENĖ. Svarstant Biudžeto ir finansų komitete buvo išsakytas pasiūlymas, kad delspinigiai būtų sumažinti iki 0,2%. Į šiuos pasiūlymus neatsižvelgta. Todėl aš asmeniškai negalėsiu šio straipsnio paremti. Infliacija Lietuvoje kiekvienais metais mažėja. Tie dideli procentai, tos didelės delspinigių baudos buvo numatytos esant didelei infliacijai, ir aš manau, dabar ir 0,2% delspinigių yra pakankamai daug.

PIRMININKAS. Taigi dabar kalbame dėl Biudžeto ir finansų komitete teiktos pataisos. Dėl to, kad vietoj 0,3% delspinigių būtų taikoma 0,2%. Ar Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė norėtų?

E.J.KUNEVIČIENĖ. … visi taip balsuotų, bet kadangi neatsižvelgta į mūsų pastabą, tai mes su ponia R.Melnikiene, kaip komiteto narės, negalėsim balsuoti.

PIRMININKAS. Jūsų pataisa yra teikiama kaip komiteto pataisa, todėl dėl jos galima balsuoti. Ar pranešėjas priimtų?

A.RAUDONIUS. Taip, aš prašyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Balsuojam dėl komiteto teikiamo siūlymo, kad 3 straipsnyje būtų sumažinti delspinigiai… ar tada jau visame įstatyme reikia mažinti delspinigius?

A.RAUDONIUS. Visame. Suvienodinti.

PIRMININKAS. Gerai. Tada mes balsuojam dėl komiteto siūlymo visame įstatyme sumažinti delspinigius nuo 0,3% iki 0,2%. Gerbiamieji kolegos, registruojamės.

Iš viso užsiregistravo 72 Seimo nariai. Taigi balsuojame dėl Biudžeto ir finansų komiteto pataisos, siūlančios sumažinti delspinigių normą nuo 0,3 iki 0,2%. Kas už šią pataisą, prašom balsuoti.

Už pataisą balsavo 45 Seimo nariai, prieš – 6, 3 susilaikė. Taigi pataisa yra priimama ir visur sumažinami procentai.

3 straipsniui taip pat yra D.Aleksiūnienės pataisa.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Aš manau, kad šiuo įstatymu iš tikrųjų siekiama suvienodinti atsiskaitymų tvarką ir sąlygas visiems ūkio subjektams, susijusiems su žemės ūkio produkcijos gamyba, perdirbimu ir prekyba. Tačiau projekto trečioje dalyje siūloma sąvoka „žemės ūkio produkcija ir maisto produktai” neaprėpia visų perdirbimo pramonės gaminamų produktų. Grūdų perdirbimo pramonėje iš grūdų ir kitų žaliavų yra gaminami kombinuotieji pašarai bei baltyminiai, vitamininiai priedai. Jie nėra nei žemės ūkio produkcija, nei maisto produktai. Tuo tarpu įmonėse už juos susidaro didžiausios skolos ir, sakykim, iki birželio 1 dienos įmonėms pirkėjai buvo įsiskolinę 40 mln. Lt. Todėl aš siūlau vietoje termino „žemės ūkio produkcija ir maisto produktai” įstatyme vartoti terminą „žemės ūkio ir perdirbimo pramonės produkcija”.

A.RAUDONIUS. Man taip pat atrodo, kad visą produkciją apima. Ką jūs čia komentuojate, tose sąvokose sutelpa ir ši produkcija, visa žemės ūkio produkcija. Kaip nėra?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl D.Aleksiūnienės pataisos.

A.RAUDONIUS. Aš nežinau.

PIRMININKAS. Kas norėtų kalbėti dėl D.Aleksiūnienės pataisos? V.Lapė.

V.LAPĖ. Aš kolegei noriu paprieštarauti, 2 straipsnio šeštoje dalyje kalbama, jog žemės ūkio produkcijos gamintojai, žemės ūkio produkciją superkančios, perdirbančios ir t.t. Argi čia neaišku? Viskas aišku.

PIRMININKAS. Ar V.Andriukaitis norėtų paremti pataisą?

V.P.ANDRIUKAITIS. Paremiu D.Aleksiūnienės pataisą, nes jeigu dar kartą pakartosime „dėl perdirbimo pramonės produkcijos,” nieko blogo neatsitiks.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė norėtų dar kalbėti? Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nereikia, nes neiššifruojamos ir kitos įmonės, ir prekybos įmonės čia neiššifruojamos, bet jos irgi apimamos. Čia visos įmonės, kurios ir prekiauja, ir perdirba – visos turi atsiskaityti pirmumo eile, nes galutinai viskas atsiliepia žemės ūkio produkcijos žaliavos tiekėjams.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti dėl D.Aleksiūnienės pataisos 3 straipsniui. Registruojamės. Iš viso užsiregistravo 75 Seimo nariai. Balsuojame dėl 3 straipsnio pataisos, kurią teikia D.Aleksiūnienė. Kas už šią pataisą, spaus mygtuką „už”, kas mano, kad jos nereikia, spaus mygtuką „prieš”. Prašom balsuoti.

Balsavo 63: už – 18, prieš – 41, susilaikė 4. Taigi pataisai nepritarta. Dabar galima kalbėti dėl viso 3 straipsnio. R.Melnikienė. Prašom.

R.MELNIKIENĖ. Aš dar norėčiau atkreipti dėmesį į Biudžeto ir finansų komiteto išsakytą pastabą, jog 3 straipsnyje… Atsiprašau, gal 4 straipsniui. Ne, neturiu.

PIRMININKAS. Taigi dėl 3 straipsnio E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Prašau pritarti 3 straipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui? Pritariame 3 straipsniui.

Dabar 4 straipsniui yra vėlgi D.Aleksiūnienės pataisa.

A.RAUDONIUS. Ir Ekonomikos komiteto. Vietoje 20% trečiojoje dalyje siūloma 10%.

PIRMININKAS. Palaukite, dabar susitarkime dėl D.Aleksiūnienės pataisos. D.Aleksiūnienė.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Projekte numatytas įstatymo papildymas 4 straipsniu, kurio pirmoji dalis nustato, kad žemės ūkio produkciją superkančios, perdirbančios bei prekybos ir kitos įmonės, parduodančios žemės ūkio produkciją ir maisto produktus, neatsiskaičiusios už šias prekes, iš karto nuo kitos po prekių pateikimo dienos pardavėjui kiekvieną mėnesį moka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio palūkanas. Aš manau, kad reikėtų riboti, kokio dydžio palūkanas galėtų nustatyti Vyriausybė, ir siūlau papildyti, pratęsti šį sakinį parašant kablelį, papildyti žodžiais „kurios negali būti didesnės už vidutinę to mėnesio Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normą”. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad dalis produkcijos iš žemdirbių yra superkama tik tam tikru sezono metu, tai už grūdus, cukrinius runkelius ir linų šiaudelius mokama pusė Vyriausybės nustatytų palūkanų, ir palūkanos už priimtą, bet neapmokėtą žemės ūkio produkciją mokamos tada, jeigu kitaip nenustatyta šalių tarpusavio sutartyje.

PIRMININKAS. Ar pranešėjas priima pataisą?

A.RAUDONIUS. Aš pasilieku prie Vyriausybės varianto. Neabejotinai bus atsižvelgta. Manau, kad įstatymų leidėjas gali patikėti Vyriausybei ir jinai priims reikiamo dydžio palūkanas.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš remiu gerbiamosios D.Aleksiūnienės pasiūlymą, nes iš tikrųjų būtų geriau dabar priimti, negu tartis dėl to, ką nuspręs Vyriausybė. Šiuo atveju įstatyminė norma būtų aiškesnė, o be to, ponios D.Aleksiūnienės motyvai labai įtikinami.

PIRMININKAS. Ir E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Siūlyčiau palikti Vyriausybės variantą. Tik ten, kur yra 20% ir 10%, siūlyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Tai jūs siūlote paremti Vyriausybės variantą?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Vyriausybės variantą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir balsuosime dėl D.Aleksiūnienės pataisos. Tada svarstysime, ar darome Vyriausybės variante pataisą. Vyksta registracija.

Iš viso užsiregistravo 73 Seimo nariai. Balsuojame dėl D.Aleksiūnienės pataisos 4 straipsniui. Kas už šią pataisą, spaudžia mygtuką „už”, kas mano, kad jos nereikia – taip, kaip siūlo Vyriausybė, spaudžia mygtuką „prieš”. Už pataisą – 21, prieš – 35, vienas susilaikė. Pataisai nepritarta.

Dabar yra Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas sumažinti baudos dydį iki 10%, taip?

A.RAUDONIUS. Trečia dalis. Taip.

PIRMININKAS. Ar sutinkate?

A.RAUDONIUS. Norėčiau, kad pakomentuotų.

PIRMININKAS. Tai gal galėtų R.Melnikienė? Prašom pakomentuoti.

R.MELNIKIENĖ. Mes šitą įstatymą svarstėme Biudžeto ir finansų komitete ir pasiūlėme sumažinti baudą, nes ir 10% bauda yra labai didelė. Kadangi mes jau pasimokėme, visai neseniai teko balsuoti, priimti pataisą visai neseniai priimtam įstatymui, mažinant baudas, aš manau, kad vis dėlto nuo tokių didelių baudų reikėtų susilaikyti. Aš kviesčiau paremti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą.

PIRMININKAS. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Aš taip pat palaikyčiau Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą, nes drastiškos baudos nieko gero neduoda, ir manau, kad tai yra teisingas siūlymas, todėl taip pat kviečiu paremti.

PIRMININKAS. Gal ir pranešėjas priima?

A.RAUDONIUS. Aš įgaliojimų sutikti neturiu, nes Vyriausybė svarstė, ir pasilieku prie Vyriausybės varianto.

PIRMININKAS. Taigi dabar balsuojame, ar pritariame Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui vietoj 20% rašyti 10%. Kas už, prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 55 Seimo nariai. Už – 52, prieš – 2, susilaikė vienas. Taigi pataisai pritarta.

 Ar norėtų kas nors kalbėti dėl viso 4 straipsnio? E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Siūlau pritarti 4 straipsniui.

PIRMININKAS. V.Einoris.

V.EINORIS. Aš balsuosiu už, bet noriu pasakyti, kad jeigu kartu nebus sprendžiamas apyvartinių lėšų perdirbamosios pramonėms klausimas, tai aš būsiu blogas pranašas, bet didžioji jų dalis bankrutuos. Reikia spręsti kompleksiškai. Aš balsuosiu už, nes reikia, kad būtų tvarka.

PIRMININKAS. Balsuoti prieš niekas nenori, tai mes galime sutarti, kad 4 straipsnį priimam.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, pastraipsniui priėmėm visą įstatymą.

A.RAUDONIUS. Dar 5 straipsnis.

PIRMININKAS. Dar yra 5 straipsnis dėl įsigaliojimo.

A.RAUDONIUS. Pastabų nėra, tik dėl termino…

PIRMININKAS. Reikėtų rašyti „įstatymo galiojimas” turbūt?

A.RAUDONIUS. Taip, čia suredaguosim.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Pastraipsniui įstatymą priėmėm. Dėl balsavimo motyvų iš anksto užsirašė kalbėti R.Melnikienė. Prašom. R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Aš kviečiu pritarti šiam įstatymui, nes mes tikimės pagerinti atsiskaitymus su žemdirbiais. Didžiausia problema atsiskaitymuose buvo susidariusi dėl tos priežasties, kad perdirbimo įmonės taip pat negaudavo lėšų už savo pateiktą produkciją. Kviečiu pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymą ir nepritarė jam. Paminėsiu bent dvi pagrindines priežastis.

Pirmoji. Mūsų manymu, siūlomi papildymai prieštarauja sutarčių laisvės principui. Susitariančios šalys gali pačios nustatyti terminus ir sąlygas.

Antroji. Mūsų manymu, buvo, dabar jau sakau buvo, numatytos per griežtos sankcijos ir bausmės. Prieš tai teiktame variante po mėnesio reikėtų mokėti 29%. Tai suprantam kaip galbūt kieno nors nemeilę perdirbimo įmonėms, bet jos vis dėlto priklauso Lietuvos Respublikai ir jose dirba Lietuvos Respublikos piliečiai. Nebus perdirbimo įmonių, nereikės ir gamintojų. Bet priėmus pataisas ir pakeitus į 0,2 ir 10%, žinoma, tos sankcijos sušvelnėjo.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau truputį paprieštarauti. Galbūt juridiškai Teisės ir teisėtvarkos komitetas teisus, aš nesiginčiju, nes jie profesionalai. Bet kai jie sako, kad mes pažeidžiame perdirbėjo laisvę, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad didelėje nelaisvėje yra gamintojai, ūkininkai, nes jie negali į savo sandėlį arba į rūsį susidėti viso derliaus. Jie privalo parduoti, todėl jie yra belaisviai. Jeigu mes jų neišlaisvinsim, tai nebus jokio lygiateisiškumo. Vieni per daug laisvi, o kai kur ir paleisti, o kiti belaisviai. Todėl prašyčiau visus balsuoti, kad visi būtų šiek tiek išlaisvinti.

PIRMININKAS. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Atsiskaitymai, tiksliau sakant, neatsiskaitymai su žemdirbiais už pristatytą perdirbamąją produkciją yra sena ir kol kas sunkiai išgyvendinama problema. Todėl šis įstatymas žemdirbių buvo labai laukiamas. Birželio 1 d. perdirbimo įmonės turi net 24 mln. Lt pradelstų skolų žemės ūkio produkcijos gamintojams. Be to, jau dveji metai, kai linų augintojai negauna apie 8 mln. Lt iš linų perdirbimo įmonių. Naujajame įstatyme yra naujų bruožų. Reikalaujama atsiskaityti su žemdirbiais iš visų įmonių sąskaitų, taip pat esančių užsienio bankuose. Įstatymas papildomas nuostata, kad ir prekybininkai bus griežtai baudžiami, jeigu jie neatsiskaitys su perdirbimo įmonėmis. Įtvirtinama nauja nuostata, kad produkcijos supirkimo sutartyse negali būti numatytos blogesnės sąlygos, negu numatytos šiame įstatyme. Be to, numatyta galimybė mokėti žemdirbiams atitinkamas palūkanas, išieškoti 10% dydžio baudą žemdirbių naudai, kai neatsiskaitoma per 30 dienų po Vyriausybės nustatytų maksimalių atsiskaitymo terminų, bei kai kurios kitos naujos nuostatos, sugriežtinančios atsiskaitymų tvarką. Priėmus šį įstatymą labai svarbu Vyriausybei ir bankams užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos, nes geros priemonės ir toliau liks popieriuje. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, priėmę šitą įstatymą susilauksime ir kai kurių neigiamų pasekmių. Kadangi sugriežtinamos sankcijos ir prekybinėms įmonėms, teks išvengti lietuviškų maisto produktų ėmimo į parduotuves, nepaisant to, kad bus brangesnės užsienietiškos prekės, parduotuvės stengsis realizuoti užsienietiškas prekes.

PIRMININKAS. Laikas.

P.GRAŽULIS. Bet nepaisydamas to, aš vis dėlto pritariu ir mes, krikščionys demokratai, pritariame šiam įstatymui.

PIRMININKAS. V.Lapė.

V.LAPĖ. Mielieji kolegos, Kaimo komitetas vieningai, kartoju, vieningai pritarė ir jų vardu prašau visus balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Keturi kalbėjo už. Kas norėtų prieštarauti? Č.Juršėnas nori prieštarauti ar ne? Gerai, aš galiu užfiksuoti, kad Č.Juršėnas susilaiko. Registruojamės. Registracija vyksta.

Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų pakeitimo įstatymo. Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 64.

PIRMININKAS. Už – 65. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dar ten laiko už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galėtumėte atsisėsti į savo vietas, vyksta balsavimas ir balsų skaičiavimo komisijai sunku skaičiuoti.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Už balsavus 65, nė vienam nebalsavus prieš, susilaikius 2 Lietuvos Respublikos laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų pakeitimo įstatymas priimtas.

Toliau kitą įstatymą, kaip suprantu, pranešėjas atsiima, taip? Lietuvos Respublikos…

A.RAUDONIUS. Taip, nes svarstant mes savo nuomonę išreiškėm ir jis čia atsirado per klaidą.

PIRMININKAS. Taigi Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas, registracijos Nr.P-534(2), toliau nepriiminėjamas, nes pateikėjai jį atsiima.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37¹ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-535(2) (priėmimas)

Toliau Nr.P-535(2) – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 371 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Vienas straipsnis. Pranešėjas jį turi. Kokios pataisos?

A.RAUDONIUS. Šiam straipsnio pakeitimui labai vieningai visi pritarė, išskyrus Teisės ir teisėtvarkos komitetą, nes jie bendrai nepritarė. Daugiau jokių alternatyvų negauta ir siūlau balsuoti už pateiktą redakciją.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė. Kalbam dėl viso įstatymo.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Komitete siūlėm pritarti.

PIRMININKAS. Taigi ar daugiau norinčių kalbėti nėra, prieštaraujančių nėra? Galime balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 371 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 64.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš negirdžiu balsų skaičiavimo komisijos balso, jūs taip garsiai kalbate tarp savęs, ypač…

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 64.

PIRMININKAS. Už – 65. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Susilaikė 2. Balsavus už 65, nė vienam nebalsavus prieš, susilaikius 2 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 371 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

A.RAUDONIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuo mūsų eilinis posėdis baigiamas.

Mes pradėsim neeilinį posėdį, kuris prasidės po 30 min. pertraukos. A.Vidžiūnas, daugiausia šiandien pirmininkavęs, kviečia visus į II rūmų kavinę, aš prisidedu prie kvietimo. Posėdį tęsime 20.40 val.