Penkiasdešimtasis (neeilinis)
(devyniasdešimt pirmasis) posėdis
1997 m. birželio 30 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo projektas Nr.P-487(2) (priėmimas)

PIRMININKAS. (…) posėdžius. Darbotvarkė yra patvirtinta Seimo valdybos taip, kaip numato Seimo statutas, ir jinai buvo aptarta Seniūnų sueigoje. Buvo prieita prie nuomonės, kad keletą klausimų reikia atidėti šiek tiek vėlesniam laikui todėl, kad jie galbūt nėra parengti priėmimui. Todėl darbotvarkė jums yra išdalyta, aš tikiuosi, kad mums pavyks darbą baigti anksčiau negu 20.30 val., ir aš manau, kad mes iš eilės dirbam. Jeigu kur nors pralenksim grafiką, tai imsim sekantį klausimą. Seimo narius, kurie yra suinteresuoti vienu ar kitu klausimu, aš prašau atidžiai sekti laiką, nepraleisti progos išsakyti savo nuomonę. Taigi 1 darbotvarkės klausimas – Nuo okupacijų 1939-1990 m. nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymo projektas Nr.P-487(2). Kviečiu į tribūną A.Stasiškį.

Pavadinimas antrame variante, atsiprašau, yra šiek tiek kitoks – Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo projektas Nr.P-487(2).

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, šitą įstatymo projektą apsvarstė komitetai, kuriems buvo pavesta, taip pat Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija. Visi svarstę komitetai ir komisijos iš esmės pritarė. Yra pateikta kai kurių pataisų, siūlymų, todėl aš teikiu šio įstatymo projektą priimti.

PIRMININKAS. Taigi pradedam priėmimą pastraipsniui. Preambulei yra kokių nors pataisų?

A.N.STASIŠKIS. Yra pačiam pavadinimui.

PIRMININKAS. Yra pavadinimui. Taip. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau praėjusį ketvirtadienį buvo minėta, kad laikyti politinius kalinius vien tik nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis yra supaprastinta, neatsakinga bei nepagarbu jų kovai ir kančioms. Buvo pateikta ir argumentų, deja, į tai nebuvo atsižvelgta. Ar dėl to buvę įvykiai, procesai ir istorija pasikeis? Manau, ne. Jie už save kalba. Tačiau neatsakingai pasielgta su politiniais kaliniais ir šio įstatymo projekto straipsniuose bei pačiame įstatymo projekto pavadinime. Prastai būtų, jeigu užmerktomis akimis juos priimtume. Liks įrodymas, kad mes tai darom neatsakingai. Juk taip, atrodo, nesunku pasižiūrėti į šio įstatymo projekto 4 straipsnio 8 punkto turinį. Straipsnyje paminėti asmenys, nuteisti laisvės atėmimu ar mirties bausme, politiniai kaliniai, pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 58 ar Lietuvos SSR baudžiamojo kodekso 62 straipsnius, įkalinti, įkalinti Vokietijos okupacinio režimo už veiklą, nukreiptą siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę, įkalinti kaip kontrrevoliuciniai elementai – vargu ar kam kelia dvejonių, kad dėl jų priešinimosi okupantams. Vien paminėto įstatymo pavadinimas turėtų atitikti jo turinį. Jis turėtų vadintis Lietuvos Respublikos pasipriešinimo okupacijoms ir nuo 1939-1990 m. okupacijų nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymu. Todėl ir kviečiu už tokį pavadinimą balsuoti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir dar viena projekto autorė – S.Daubaraitė.

S.DAUBARAITĖ. Aš norėčiau siūlyti pakeisti pavadinimą ir į patį pavadinimą įrašyti žodžius…

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, jeigu galite.

S.DAUBARAITĖ. …„1920-1939 m. Lenkijos įvykdytą Vilniaus krašto okupaciją”. Pavadinimas sietųsi su tolesne teikiama pataisa, kad būtų įrašyti ir šio krašto nukentėjusieji.

PIRMININKAS. Ir S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš remčiau ponios S.Daubaraitės pasiūlymą, nes, kai kalbėjom svarstydami šitą projektą, aiškiai matėm, kad šita tema iškrenta. O jinai yra labai svarbi ir dabar yra kaip tik tas metas, kai mes galim šitą klausimą baigti iki galo. Neargumentuosiu, kodėl, manau, puikiai suprantat. Priimant mūsų kaimynus į NATO ir į Europos Sąjungą, t.y. tas metas, kai mes galim sau reikalingus dalykus atlikti ir niekas mums dėl to nė pusės žodžio nepasakys. Jeigu tai darysim po metų, galim sulaukti visokių insinuacijų. Taigi aš remčiau ponios S.Daubaraitės pasiūlymą. Atitinkamai tą reikėtų ir kitose vietose truputį patvarkyti, kad apimtų ir šitą laikotarpį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Kol registruojamės, projekto autorius norėtų pasakyti.

A.N.STASIŠKIS. Taip. Dėl to papildymo žodžiais: „pasipriešinimo okupacijoms”. Jis yra nereikalingas, nes Pasipriešinimo okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymas yra jau priimtas ir jis galioja, todėl negalima dviejų atskirų įstatymų suplakti į vieną. Toks papildymas sukeltų tik nesusipratimą. Todėl jis yra nereikalingas.

Dabar dėl tų metų. Aš jau pateikdamas ir svarstymo metu gana plačiai stengiausi argumentuoti, kodėl 1920-1939 m. Vilniaus krašto okupacija neturėtų būti šito įstatymo objektas, nes tai vis dėlto yra skirtingo politinio režimo okupacija, skirtingais metodais vykdyta, skirtingi pasipriešinimo metodai. Ir daugiau yra teisinio pobūdžio problemų, kurios, mano supratimu, šitą įstatymą tik apsunkintų ir jokiu būdu nepadėtų išspręsti šitos problemos. Todėl aš jau tada siūliau ir dar kartą kartoju, kad 1920-1939 m. Vilniaus krašto reiškiniams tirti ir teisiškai įvertinti, suteikti tam tikrą teisinį statusą nukentėjusiems per tą laikotarpį žmonėms reikalingas atskiras įstatymas. Aš siūlyčiau šiandien, kad į stenogramą būtų įrašytas mūsų protokolinis susitarimas, jog rudens sesijoje per vieną mėnesį Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Pasipriešinimo okupacijoms dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija parengtų tokio įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar sykį registruojamės. Dar naujų Seimo narių ateina. Ir aš siūlyčiau apsispręsti balsuojant. Aš siūlyčiau tokią formuluotę. Kadangi yra pasiūlyti du variantai keisti pavadinimą, tai mygtukas „už” bus už tai, kad būtų keičiamas pavadinimas. Po to jau nuspręsim, kaip jį keisti, jeigu dauguma nuspręs, kad reikia keisti. Mygtukas „prieš” – palikti tekste pavadinimą tokį, koks buvo.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Ir dar sykį informuoju. Mygtukas „už” – remti projekto pavadinimo keitimą, mygtukas „prieš” – nekeisti pavadinimo. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojam.

Iš viso balsavo 78 Seimo nariai: 19 – už keitimą, 50 – prieš, 9 susilaikė. Pavadinimas nekeičiamas. Taigi lieka toks, koks buvo.

Dabar preambulei pataisų aš…

A.N.STASIŠKIS. Pataisų nematau preambulei.

PIRMININKAS. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl preambulės? Norinčių kalbėti… Taip. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Šiek tiek apgailestauju, kad vis dėlto buvo nutarta nekeisti pavadinimo, kad šitas įstatymas apimtų nuo visų okupacijų, atkūrus valstybę 1918 m., nukentėjusių statuso apibrėžimus. Nežinau dabar, net ką daryti. Tas pranešėjo pasiūlymas, kad kitos sesijos pačioje pradžioje tai būtų padaryta, jau neblogai. Aš sveikinčiau tokį protokolinį ar kokį nutarimą, bet manau, kad mes prarandame gerą progą tai padaryti dar šitoje sesijoje ir tas laikas nuo svarstymo iki dabar tikrai buvo neišnaudotas. Pagal tą posakį „geriau vėliau, negu niekad” tektų pritarti tai preambulei, jeigu iki to tas protokolinis nutarimas būtų tikrai fiksuotas, aišku, įsitikinus, kad jis būtų įvykdytas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, protokolinį nutarimą mes svarstysime vėliau, po įstatymo. Pranešėjas pasakė, kokį protokolinį nutarimą jis teikia. Dabar yra įstatymo priėmimas. Aš suprantu, kad siūlymų balsuoti dėl preambulės nėra. Ar galime ją priimti bendru sutarimu? Galime. Taip? Taigi priėmėme preambulę bendru sutarimu.

Dabar 1 straipsnis. Čia papildomai yra įregistruotos A.Stasiškio pataisos. Ar į jas jau atsižvelgta?

A.N.STASIŠKIS. Jos yra komisijos.

PIRMININKAS. Komisijos, taip? Aš vadinu pavarde, kad būtų tiesiog lengviau. Yra siūlymas pakeisti 1 straipsnio pirmąją pastraipą.

A.N.STASIŠKIS. Patikslinti pirmąją pastraipą, įrašant skliausteliuose tų motyvų išvardijimą. Nors mes komisijoje ilgai diskutavome ir priėmėme tokią pataisą, bet aš vis dėlto siūlyčiau apsispręsti balsuojant. Nors, aišku, jinai nieko nekenkia, bet ji nieko ir nepataiso, nes vis tiek mes išvardijame keletą žodžių ir vis tiek skliausteliuose tą aiškinimą baigiame žodeliais „ir kiti”. Tai iš esmės lieka tas pats, nes, mano supratimu, žodžiai „politiniais motyvais” apima ir visus kitus žodžius, apima ir socialinę kilmę, ir etninę kilmę. Jeigu Seimas manys, kad tai reikia priimti, aš neprieštarausiu. Ačiū. Deja, jis…

PIRMININKAS. Gerai. Galbūt mes tada pabaigoje apsispręsime dėl jūsų pataisų. Dabar aš norėčiau, kad mes bendrai sutartume. Kadangi mes apsisprendėme dėl pavadinimo, vadinasi, iš principo apsisprendėme dėl tam tikros įstatymo koncepcijos dėl Vilniaus krašto okupacijos, t.y. kaip teisiškai tai bus sprendžiama. Aš manau, kad S.Daubaraitės pataisa 1 straipsnio pirmajai daliai neturėtų būti papildomai svarstoma. Taip? S.Pečeliūnas dar nori kalbėti. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Aš nežinau, dabar reikėtų, aišku, klausti ne manęs, o ponios S.Daubaraitės, tačiau aš dar norėčiau vis dėlto pamėginti vieną kartą, nes jeigu mes pakeisime straipsnius, tai pavadinimas pasikeis automatiškai, o jis turi atitikti turinį. Aš esu vis dėlto tos nuomonės, kad yra tikslingiau vienu įstatymu visa tai apibrėžti, negu laukti pusę metų ir paskui daryti vienai konkrečiai okupacijai dar vieną trumpą ar ilgą įstatymą. Jeigu galėtume dabar vienu įstatymu tą reikalą baigti, tai būtų ir tikslingiau, ir geriau. Aš siūlyčiau poniai S.Daubaraitei dar tų pataisų neatsiimti, o siūlyti mėginti balsuoti. Galbūt mes išspręsime ir nereikės netgi jokių protokolinių nutarimų. Nes kai balsavome dėl pavadinimo, tai dar čia, salėje, nebuvo tiek daug žmonių ir kai kas balsavo, keisti, nekeisti, nelabai suvokdami, ką reiškia tas vienoks ar kitoks keitimas. Čia aplinkui sėdintieji, girdėjau, nesuprato, ką reiškia tas keitimas, tik paskui suprato, bet ką gi padarysi. Balsavimas praėjo, niekas jo nekvestionuoja, bet dar galima atitaisyti.

PIRMININKAS. Prašau. S.Daubaraitė.

S.DAUBARAITĖ. Dėl Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo teikiu pataisą, nes tai nėra senųjų laikų, bet naujųjų amžių istorija. Dėl 1919, 1920, 1939 metų Lenkijos okupacijos netekome dalies valstybės teritorijos, netekome žmonių. Šios pasekmės yra jaučiamos ir šiandien. Bet šios pataisos siūlymas nėra šiandieninių dviejų valstybių priešinimas. Manyčiau, kad svarbiausias mūsų reikalas pripažinti, kad pietryčių Lietuvos žmonės įvairiai gynė savo valstybingumą. Tai mūsų piliečių pastangų, pasiaukojimo pripažinimas. Mūsų valstybė turi ne tik teisę, bet ir pareigą pripažinti, įvertinti savo valstybės gynėjus. Šia pataisa tik to ir norėčiau. Bet jeigu, kaip pranešėjas gerbiamasis A.Stasiškis sako, vėliau būtų priimtas įstatymas ir jeigu tai būtų iš tiesų užfiksuota, šią pataisą aš sutikčiau atsiimti.

PIRMININKAS. Dar sykį A.Stasiškį prašau tarti žodį.

A.N.STASIŠKIS. Taip. Aš visiškai sutinku su tuo, kas buvo sakyta apie valstybės teises ir pareigas, kad jos absoliučiai negali būti varžomos kokios nors politinės konjunktūros ar kitų dalykų. Bet vis dėlto aš lieku prie savo nuomonės, kad istorinis kontekstas ir istorinės sąlygos bei visos aplinkybės nevisiškai vienareikšmiškai dera prie šito įstatymo, kuris yra taikytas ir parengtas totalitarinių režimų okupacijų laikmečiui, jo metodams bei padariniams. Aš lieku prie savo siūlymo, kad mes turime įsipareigoti ir priimti protokolinį nutarimą, kad ne ilgiau kaip per mėnesį rudens sesijos pradžioje mes parengsime kitą įstatymą, kuris reglamentuos 1920-1930 metų Vilniaus krašto okupacijos padarinių įvertinimą ir teisinio statuso nukentėjusiems žmonėms pripažinimą.

PIRMININKAS. Taigi pranešėjas įtikino S.Daubaraitę, kad reikia atsiimti pataisą, ar ne?

S.DAUBARAITĖ. Norėčiau paklausti, ar protokolinį balsavimą mes po šito įstatymo priėmimo, ar prieš tai galėtume padaryti?

PIRMININKAS. Aš manau, kad galime sutarti bendru sutarimu, kad tokį protokolinį nutarimą mes priimame ir užfiksuojame protokole, kad toks įstatymas bus rengiamas.

S.DAUBARAITĖ. Ačiū. Aš sutinku atsiimti pataisą.

PIRMININKAS. Tada pataisa atsiimama. Autorė atsiima pataisą ir mes dėl jos nebalsuosime. Dabar J.Listavičius dėl savo pataisos. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto 1 straipsnis apie įstatymo paskirtį turėtų atitikti įstatymo turinį. Deja, pateiktas tekstas ne visai atitinka šiuos reikalavimus. Visų pirma jame neminimi pasipriešinimo okupacijoms, o tik nukentėję asmenys. Straipsnyje minimi tik nukentėję asmenys ir nukentėjusių asmenų kategorijos sąvokos, kai įstatymo projekte yra apibrėžiami okupacijoms pasipriešinę ir nukentėję asmenys bei jų grupės, o ne kategorijos. Straipsnyje paminėti tik nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindiniai kriterijai, neminint pasipriešinusių asmenų teisinio statuso, pasipriešinimo pagrindinių kriterijų ir pačių statusų pripažinimo. 9 straipsnyje visiškai nereikalinga baigiamoji nuostata dėl socialinės rūpybos ir valstybinės paramos bei kompensacijų pasipriešinusiems okupacijoms ir nuo okupacijų nukentėjusiems. Juk joje nekalbama apie įstatymo paskirtį, todėl 1 straipsnis galėtų būti tokio turinio, kad šis įstatymas apibrėžia pasipriešinimo nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupaciniams režimams bei okupacinių režimų neteisėtai dėl politinių motyvų ar dėl kilmės persekiotų ir nuo 1939 – 1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus ir statuso pripažinimą. Todėl kviečiu balsuoti už šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi pataisa pateikta. Gerbiamieji kolegos, kas dabar norėtų kalbėti dėl J.Listavičiaus pataisos? A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Aš siūlyčiau palikti taip, kaip yra tekste, nes manau, kad pakankamai lakoniškai ir aiškiai pagrindiniai principai ir įstatymo paskirtis yra apibrėžta.

PIRMININKAS. K.Vaitukaitis? Ne. S.Burbienė norėtų kalbėti? Prašom.

S.BURBIENĖ. Aš norėčiau dėl komisijos siūlyto varianto.

PIRMININKAS. Kol kas ne. Susitarkime tik dėl J.Listavičiaus pataisos.

S.BURBIENĖ. Nepritariu J.Listavičiaus pataisai.

PIRMININKAS. Tokiu atveju prašom dar sykį registruotis. Iš viso užsiregistravo 101 Seimo narys. Balsuojame dėl J.Listavičiaus pataisos 1 straipsnio pirmajai daliai. Kas už šią pataisą, spaus mygtuką „už”, kas mano, kad jos nereikia, spaus mygtuką „prieš”. Prašome balsuoti.

Iš viso balsavo 51. Už pataisą – 7, prieš – 34, susilaikė 10. Taigi pataisai nepritarta.

Dabar galima kalbėti… Taip, toliau, ar galėtų A.Stasiškis dar sykį pateikti komisijos pataisą?

A.N.STASIŠKIS. Komisijos pataisos esmė yra ta, kad 1 straipsnio pirmosios dalies pirmo sakinio tą dalį, kur pasakyta „neteisėtai politiniais motyvais ar dėl kilmės persekiotų”, siūlo šitą dalį suredaguoti taip: „neteisėtai politiniais ar kilmės (politiniais ir religiniais, tautinės, socialinės ar etninės kilmės ir kitais motyvais) persekiotų”. Aš neprieštarauju, jeigu tokią pataisą priimtų, bet aš nežinau...

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Aš palaikyčiau komisijos siūlomą pataisą, bet jeigu būtų galima paprastesnę redakciją, t.y. „neteisėtai politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kitais motyvais”. Tiesiog truputį kitaip suredaguoti, bet palikti tai, kas yra siūloma komisijos. Aš palaikyčiau tokį variantą.

PIRMININKAS. Iš tikrųjų, pranešėjau, čia du sykius kartojasi „politiniais”, ir nebeaišku, kuo skiriasi…

A.N.STASIŠKIS. Aš galiu paaiškinti. Šita formulė „politiniais ar kilmės motyvais” įstatyme kartojasi daugelyje straipsnių ir, mūsų, rengėjų, įsitikinimu, „politiniais ar kilmės motyvais” apima visus šituos motyvus ir visus atvejus. Bet kokį bandymą išvardyti religinius, tautinius, etninius, socialinius ir taip toliau visuomet esame priversti užbaigti „ir kitais”. Todėl mes turim pasirinkti. Arba vartojam tą sudėtingą formulę iš aštuonių žodžių ir baigiam „ir kitais”, arba vartojam tokią sutartinę formulę iš dviejų žodžių, kuri, mūsų įsitikinimu, apima, nes religiniai motyvai iš esmės yra ir politiniai motyvai. Nes nė vienas šiuo laikotarpiu nebuvo persekiojamas, kai buvo persekiojama, kad jo bloga religija, bet todėl, kad jie turėjo religines organizacijas arba iš viso buvo tikintys. Tai iš esmės yra politiniai motyvai. Tai nėra Baltramiejaus nakties hugenotų žudymo analogas, kai žmonės buvo žudomi todėl, kad jų bloga religija, o ne todėl, kad jie yra tikintys. Todėl čia galima ir taip. Aš sutikčiau, kad šioje vietoje tegu būna kaip savotiškas paaiškinimas, nes pirmą sykį šiame straipsnyje sutinkam šitą formulę, o toliau vartojam tą patį. Aš tiktai tiek, nes „politiniais” išleisti negalime, nes tai yra vienas iš pagrindinių motyvų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs siūlote balsuoti, ar jūs ją pats priimate?

A.N.STASIŠKIS. Aš siūlyčiau priimti, tegul būna. Jinai negadina šio straipsnio.

PIRMININKAS. Jūs ją pats priimat ir mes nebalsuojam dėl jos.

A.N.STASIŠKIS. Sutinku.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar galima kalbėti dėl viso 1 straipsnio. Dėl 1 straipsnio būtų norinčių kalbėti ar būtų galima priimti, nes pataisas aptarėm. Priimam 1 straipsnį bendru sutarimu.

Toliau 2 straipsnis. Čia pradedam nuo J.Listavičiaus pataisų, kurios, man atrodo, vėliau kartojasi dar ne vieną kartą. Ar…

A.N.STASIŠKIS. Yra siūlymas visiškai išbraukti 2 straipsnį.

PIRMININKAS. Taip, yra S.Burbienės siūlymas išbraukti 2 straipsnį, jeigu aš neklystu. Taigi S.Burbienė pradeda.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šitą mano siūlymą, kiek aš klausiau radijo transliaciją, nes tuo metu nebuvau salėje, palaikė ir kolega J.Listavičius svarstymo metu. Aš siūlau išbraukti 2 straipsnį dėl tų priežasčių todėl, kad visa tai, kas yra parašyta 2 straipsnyje, yra dėstoma visuose kituose. Čia yra tiktai pakartojimas. Aš nežinau, kodėl įstatymo autoriai nesutinka su tuo dalyku, nes aš tikrai neradau nė vienos grupės, nė vieno dalyko, kuris nebūtų pasakytas kituose straipsniuose. Juo labiau kad po to eina dar vienas straipsnis, kur yra klasifikuojama pagal grupes, tai jau bent vienas iš tų straipsnių tikrai yra nereikalingas. Aš tikrai siūlau ir manau, kad įstatymas nuo to nebus blogesnis, kad to straipsnio čia nebus.

PIRMININKAS. Aš dabar pagalvojau, kad vis tiek mes turėsime apsispręsti, kodėl mes priimam 2 straipsnį, jūs išdėstėte motyvus, kodėl jo nereikia priimti. Bet pirma apsispręskime dėl pataisų, o po to balsuosime dėl viso straipsnio ir jūsų motyvacija jau bus buvus išsakyta.

Taigi dabar J.Listavičiaus pataisos. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Taip, pavadinime ir 1 straipsnyje tie žodžiai nebuvo priimti, nors buvo orientuotasi, kad kažkur yra, tai aš visiškai sutinku, kad yra kažkur, tik mums nereikėjo tų tvorų ten tverti. O dabar jeigu pasižiūrėsim, kur ten yra, tai ten visiškai apibrėžta – kariai savanoriai ar laisvės kovų dalyviai, ten visiškai konkrečiai apibrėžta, bet ten nėra politinių kalinių. Todėl remtis tuo, kad ten kažkur yra, tai aš su tuo sutinku, bet tai ne šitame įstatyme ir ne šitoms grupėms žmonių. Čia ir yra visa esmė.

O kalbant apie 2 straipsnį, tai aš iš tikrųjų siūliau svarstymo metu, bet jeigu autoriai neatsiėmė, tai aš neturiu nieko prieš. Bet aš norėčiau pasakyti tiktai dėl 2 straipsnio 2 punkto žodžių, kurie anksčiau buvo kitokie. Dabar jie truputį modifikuoti, bet tai vis tiek nereikalinga. Pasižiūrėkit, kas čia užrašyta: kad „yra žuvę arba kurių artimieji yra suluošinti”, o jeigu ne artimieji suluošinti, tai kaip tada? Todėl reikėtų tuos „kurių artimieji yra”, šituos žodžius reikia išbraukti ir visiškai bus gerai. „… veiksmų yra žuvę, suluošinti, praradę sveikatą ar turtą”. O anie žodžiai visiškai nereikalingi. Aš – už tų žodžių išbraukimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl pirmųjų pataisų. Pone Listavičiau, jūs jau nebeteikiate „okupaciniams režimams pasipriešinę”?

J.LISTAVIČIUS. Taip, nes dėl to balsuota.

PIRMININKAS. Taigi lieka vienintelė pataisa. Iš 2 straipsnio 2 punkto išbraukti žodžius „kurių artimieji yra suluošinti”.

A.N.STASIŠKIS. Ne, tai yra išbraukti žodžius „arba kurių artimieji”.

PIRMININKAS. Taip.

A.N.STASIŠKIS. Tai aš sutinku, čia tiesiog korektūros klaida.

PIRMININKAS. Taigi autorius sutinka su šia pataisa ir 2 straipsniui daugiau pataisų nėra. Kadangi buvo siūlymas straipsnio iš viso nepriimti, taip sakė S.Burbienė, prašom pasiruošti balsuoti, ar 2 straipsnį priimam tokį, koks yra priėmus J.Listavičiaus pataisą. Dėl balsavimo motyvų dar norit? Prašom. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? V.Zabukas? Nenorit. Niekas daugiau nenori kalbėti. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, spaudžia mygtuką „už”. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 76 Seimo nariai: 66 – už, 7 – prieš, 3 susilaikė. 2 straipsnis priimtas. (Balsas salėje) 2 straipsniui pataisą? Pastabą? Tuoj pat.

V.LANDSBERGIS. Pagal tai, kaip suredaguota, gali kilti šiek tiek klausimų. Asmenys, kuriems dėl politinių ar kilmės motyvų buvo atimta laisvė. Tai tremiami žmonės buvo dėl tokių vadinamųjų socialinių motyvų, socialinė ar visuomeninė grupė buvo pravardžiuojama buožėmis arba kapitalistais. Būtent šitas ekonominis socialinis motyvas buvo pakeltas į komunistų doktrinos rangą ir pagal tai buvo persekiojami žmonės. Aš tikiuosi, kad jūs apgalvojote, kad čia įeina tie asmenys, nes tai nėra kilmė, kad kilęs iš kapitalistų, bet ir pats, sakysim, žmogus turėjo kažkokį turtą arba pats turėjo ūkį. Vėliau 6 straipsnyje atsiranda didesnė detalizacija, tai jeigu čia taip plačiai suprantama, tada viskas gerai.

A.N.STASIŠKIS. Galiu?

PIRMININKAS. Pranešėjau, jeigu galite, paaiškinkite.

A.N.STASIŠKIS. Iš tiesų mes čia visur vartojam tokią trumpą formulę „politiniais ar kilmės motyvais”. Kilmę suprantame plačiąja prasme, todėl nevardijam socialinė, etninė, rasinė kilmė. Kilmė yra visais atvejais. Tą iš dalies mes priėmėm priimdami pataisą 1 straipsnio pirmai pastraipai, kur skliausteliuose išvardijom socialinės, etninės kilmės ir t.t. Tai suprantama plačiąja prasme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas paaiškino. Dabar dėl 3 straipsnio. J.Listavičiaus pastaba yra. Bet, man atrodo, dėl tokios pastabos – dėl pasipriešinusių okupaciniams režimams – yra apsispręsta. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Taip, jau dėl šito apsispręsta, ir aš nereikalauju balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 3 straipsnio? V.Cinauskas.

V.A.CINAUSKAS. Noriu pastebėti, kad 2 ir 3 straipsniuose pabrėžiama: dėl okupacinių režimų neteisėtai politiniais ar kilmės motyvais. Man kelia abejonių, ar reikia dėl neteisėtų okupacinių režimų represinių ar kitų struktūrų. Tai yra savaime neteisėta.

PIRMININKAS. 3 straipsnyje mes irgi tokią frazę turim – okupacinių režimų neteisėtai politiniais ar kilmės motyvais represuoti asmenys. Ar jūsų pozicija dėl to?..

A.N.STASIŠKIS. Aš manau, kad mes visą laiką vartojam tą formulę, teisininkai neranda… jokių pastabų dėl šito nedaro, nedarė. Aš manau, kad tai yra kaip tik sustiprinama, kad tie visi sprendimai ir tie režimai būtent neteisėti. Aš nematau prieštaravimų.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas dėl 3 straipsnio.

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš dėl žodžio „neteisėti”. Jeigu suprastume taip, kaip čia buvo aiškinta, vadinasi, visi kiti sprendimai buvo teisėti, o mes jau, atkurdami savo valstybę, pasakėm, kad visi okupacinės... sprendimai yra neteisėti, tačiau lieka galioti tie, kurie neprieštarauja mūsų valstybės sampratai. Tai čia yra skirtingi klausimai. Aš manau, kad šito žodžio iš viso čia nereikia, be to žodžio viskas ir taip aišku. Išbraukus žodį „neteisėti”, vis tiek viskas lieka taip, kaip ir norėta surašyti. Tada nekiltų tų aliuzijų, kad vieni teisėti, o kiti neteisėti. Siūlyčiau pranešėjui apie tai pagalvoti. Manau, kad jeigu jis tą žodį išbrauktų, niekuo nenukentėtų tas įstatymas, būtų tik aiškiau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, čia yra redakcinės pastabos. Gali būti neteisėtai, kablelis, politiniais ar kilmės motyvais represuoti. (Balsas salėje) Nesiginčykim, gerbiamieji kolegos! Visos represijos buvo neteisėtos, tai ir yra pasakyta. Kadangi yra abejonių, aš siūlau balsuoti dėl 3 straipsnio priėmimo, tokio, koks yra pateiktas. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad 3 straipsnis būtų priimtas?

Iš viso balsavo 72. Už – 64, prieš – 3, susilaikė 5. Taigi 3 straipsnis priimtas.

4 straipsniui yra J.Listavičiaus pastaba. Prašom. J.Listavičius. Pastaba 4 straipsniui.

J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, 4 straipsnio pirmojo punkto pirmajame papunktyje aš siūlau po „straipsniu” įterpti žodžius „kalėjimo ar pataisos darbų lagerio”, ne tik suvaržančius žmogaus ar piliečio teises bei laisves. Čia jau labai paprasta. Mes žinom, kuo baigėsi 58 ar 62 straipsniai, todėl juos reikėtų paminėti. Kartu aš norėčiau pasakyti dėl 1 straipsnio penkto papunkčio pabaigos – „iš jų”. Jeigu iš jų, tai jokiu būdu negali toliau eiti 6, 7 ar 8, o turėtų būti a, b arba c, nes čia neaišku, kas toliau, todėl aš siūlau šiuos žodžius išbraukti. Tada viskas atsistos į vietą arba tada jau skiriasi žymėjimas. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone pranešėjau, galbūt jūs sutiktumėt priimti mažytes redakcines pastabėles. Pirmojo punkto trečiajame papunktyje žodis „kontrrevoliuciniai” galėtų būti paimtas į kabutes. Čia nėra mūsų kokia nors dabartinė teisinė terminologija. Mes žinom, kokių tai laikų terminologija, – ji buvo taikoma neteisėtuose aktuose. Jeigu mes ją pakartojam, gal reikėtų imti į kabutes. Taip pat to paties pirmojo punkto penktasis papunktis, kuriame kalbama apie dezertyravimą iš okupavusių valstybių ginkluotųjų pajėgų. Čia būtų geriau rašyti „pasitraukimą”. Vis dėlto „dezertyravimas”… kaip tik mūsų jaunuoliai buvo kaltinami, kad jie dezertyruoja jau po 1990 m. iš Sovietų Sąjungos kariuomenės, ir tai jau smerktinas dalykas – dezertyravimas. Turi tą atspalvį. Tuo tarpu šito atspalvio čia neturėtų būti. Pasitraukimas būtų tas pat, tik be neigiamo atspalvio.

PIRMININKAS. Kokia pranešėjo nuomonė dėl V.Landsbergio išsakytų pastabų?

A.N.STASIŠKIS. Dėl „kontrrevoliucinių” aš suprantu, kad čia prasmės požiūriu būtų tiksliau, bet aš nežinau… tiesiog tada to paties prašytų ir „socialiai pavojingi”. Bet aš sutinku su tuo. Jeigu tai negadina prasmės, tai čia gerai. O dėl dezertyravimo aš irgi sutinku, nors mes kažkada bandėm aiškintis, diskutavome ir tarėmės su teisininkais. Jie lyg ir neprieštaravo, sakydami, kad tai yra įprastas terminas teisinėje literatūroje, bet, aišku, prasmės, moralės požiūriu tikslesnis „pasitraukimas” . Dabar galiu atsakyti ir ponui J.Listavičiui. Pasitraukimas iš jų – tai ne iš okupavusių valstybių, o būtent iš ginkluotųjų pajėgų. Taigi čia reikalingas redakcinis stiliaus patvarkymas. Ir dabar dėl pono J.Listavičiaus dėl pirmojo punkto. Aš irgi manau, kad jo siūlymas yra nepagrįstas, kadangi čia yra sakinys toks: asmenys, nuteisti laisvės atėmimu ar mirties bausme pagal tokius, tokius ir pagal straipsnius, suvaržančius žmogaus ir piliečio teises bei laisves. Tai čia nuteisimas laisvės atėmimu. Jis susijęs ir su šitais, – iki pat pabaigos sakinio.

Bet dar yra ir šitos… Tekste jau pataisa padaryta tos komisijos siūlymu.

PIRMININKAS. Taip. Dabar apsispręskime dėl J.Listavičiaus pataisos 4 straipsnio pirmosios dalies pirmajam punktui. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau iš viso dėl šito straipsnio kalbėti. Gal tada vėliau, kai padarysit visas pataisas, kai už visą straipsnį reikės kalbėti.

PIRMININKAS. Už visą straipsnį? Ačiū. Taigi ar dabar E.Kunevičienė norėtų kalbėti? Prašom. Ne? Prašom, gerbiamieji kolegos, pasiruošti balsuoti dėl J.Listavičiaus pataisos 4 straipsnio pirmosios dalies pirmajam punktui. Pranešėjas galvoja, kad jos nereikia. Kas už tai, kad būtų priimta pataisa, spaus mygtuką „už”. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 69: už – 18, prieš – 30, susilaikė 21. Pataisa nepriimta. Ir yra Nacionalinio… Čia yra jūsų komisijos, pono A.Stasiškio, pataisa 4 straipsnio pirmos dalies penktajam punktui dėl metų.

A.N.STASIŠKIS. Ji jau yra tekste.

PIRMININKAS. Ji jau tekste. Taigi dėl pataisų apsispręsta. (Balsas salėje) Ir dar yra J. Listavičiaus... Dabar grįžtam prie kitų pataisų. Ar galėtume dar sykį? Taip. J.Listavičius. Ar jūs atsiimat savo pataisą išbraukti 4 straipsnio...

J.LISTAVIČIUS. Neatsiimu.

PIRMININKAS. ... antro punkto ketvirtą papunktį?

J.LISTAVIČIUS. Taip, neatsiimu.

PIRMININKAS. Neatsiimat šitų? Taip.

J.LISTAVIČIUS. Kadangi tas gimimas jau viską nulemia. Man atrodo, nereikia kitiems aiškinti, kurie šiek tiek susidūrė su tuo, kuo tie atimti vaikai virsdavo, kuo jie tapdavo, ko juos mokydavo, todėl mums reikia žiūrėti ne į tai, kur jis gimęs, o kas jis buvo užaugęs. Čia iš karto jau gimęs ir iš karto jau kalinys. Nežinau, kokia logika viso priskyrimo. O toliau, jeigu jis KGB darbuotojas arba dar panašiau, tai kaip tada? Todėl reikėtų, aš manau, pirma pasižiūrėti, kas iš jo išaugo, tada kalbėti apie jį. Aš siūlau būtent šitą punktą išbraukti.

PIRMININKAS. Taigi dabar kalbam dėl J.Listavičiaus pataisos 4 straipsnio antro punkto ketvirtam papunkčiui – siūloma jį išbraukti. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš vis dėlto paremčiau pranešėjo nuomonę, kad tai reikėtų palikti, nes pono J.Listavičiaus argumentai, jog jeigu asmuo gimė, jis būdavo atimamas ir paverčiamas tos santvarkos rėmėju – tai nebūtinai visais atvejais taip. Tėvai išėję dažnai susirasdavo savo vaikus ir išauklėdavo juos tikrai tautiškai. Vien dėl to, kad tie vaikai patirdavo tokią tikrai didelę žalą, kai jie prievarta būdavo atimami nuo tėvų, galėtų būti čia tam tikra kompensacija numatyta, ir aš remčiau autoriaus poziciją.

PIRMININKAS. Ir S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Aš turbūt remčiau pusiau, kadangi aš pati galvojau, kad ne visai šioje vietoje turėtų būti toks sakinys. Noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad yra kalbama apie politinius kalinius, ne šiaip nukentėjusius. Politinių kalinių kalėjime gimę vaikai, be abejo, yra nukentėję, bet ar juos galima priskirti prie politinių kalinių, tai čia labai didelis klausimas. Kadangi aš, atvirai pasakius, neradau, kur kitoje vietoje įrašyti šituos vaikus, tai aš taip ir apsisprendžiau, kad nesiūlau to daryti, bet, mano supratimu, nėra visiškai gerai, kad žmogus vien dėl to, kad gimė, tampa automatiškai politiniu kaliniu – būtent šioje grupėje. Jeigu jis būtų kitoje grupėje – nukentėjusių arba kitaip nukentėjusių asmenų, – kitas dalykas. Man atrodo, kad vis dėlto čia nėra geras šitas variantas, kuris siūlomas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręsim balsuodami. Balsuosime, ar priimam 4 straipsnio antrosios dalies 4 punktą. J.Listavičius siūlo nepriimti. Tie, kas rems J.Listavičių, spaus mygtuką „prieš”. Tie, kas mano, kad šitą punktą reikia palikti, spaudžia mygtuką „už”.

Iš viso balsavo 64 Seimo nariai. Už – 31, prieš – 21, susilaikė 12. Taigi lieka neaišku, ar visi suprato, kaip reikia balsuoti, man taip ir neaišku. Aš dar sykį sakau: balsuojam dėl punkto priėmimo. (Balsai salėje) Kaip negalima? Man atrodo, gerbiamieji kolegos, aš pasinaudoju savo teise ir siūlau dar sykį perbalsuoti. Registracija, prašom. Registruojamės. Ir dar sykį aiškinu. Yra siūlymas nepriimti punkto, mes taip ir keliam klausimą. Kas už tai, kad priimtume, spaus mygtuką „už”, kas už tai, kad nepriimtume, spaus mygtuką „prieš”.

A.N.STASIŠKIS. Ką priimti – punktą ar siūlymą?

PIRMININKAS. Punktą. Prašom atidžiau klausytis.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Kas už tai, kad 4 straipsnio antrosios dalies 4 punktą priimtume… Na, gerai, aš jaučiu, kad visi jau pavargę, aš suformuluosiu atvirkščiai – taip, kaip siūlo S.Pečeliūnas. Kas už J.Listavičiaus pataisą, spaudžia mygtuką „už”, kad mano, kad turi likti taip, kaip tekste, spaudžia mygtuką „prieš”. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes susitarkime, kad nedarom problemų ten, kur jų nėra. Gerai, dar sykį kartoju taip, kaip buvo anksčiau. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas punktas, spaudžia mygtuką „už”, tie, kurie mano, kad punkto nereikia, kaip siūlo J.Listavičius, spaudžia mygtuką „prieš”. Kas už punkto priėmimą, spaudžia mygtuką „už”. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 71 Seimo narys. Už – 42, prieš – 23, susilaikė 6. Ačiū Dievui, Č.Juršėnui paaiškinus tvarką, visi suprato, kaip reikia balsuoti.

Dabar, gerbiamieji kolegos, toliau yra 4 straipsnio 3 punkto J.Listavičiaus pataisa, bet, man atrodo, jinai kartojasi, ir aš prašau J.Listavičiaus pranešti, ar jisai siūlo ją priiminėti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Šiuo atveju tikrai nesikartoja, nes ten buvo orientuojamasi, kad kažkur tai yra, o dabar mes kalbam visiškai apie konkrečius dalykus. Tai vis dėlto politiniam kaliniui pripažįstamas tik nukentėjusio asmens ar šitas okupacijoms pasipriešinusio asmens? Čia visiškai konkrečiai, kitur nereikės remti, kaip čia būtent žiūrim. Todėl aš ir siūlau, kad čia būtų visiškai konkrečiai, kadangi kalbama apie konkrečius asmenis, ir niekur kitur, o čia pat, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse išvardytiems asmenims pripažįstamas okupacijoms pasipriešinusio asmens, politinio kalinio teisinis statusas. Čia jau bus matyti, kaip mes juos įvardijam.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymu mes pripažįstame nukentėjusiųjų statusą. Ir K.Prunskienė, tuomet – pranešėjas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Pono J.Listavičiaus pataisa yra logiška, tikrai ne tas pat – pasipriešinti ir nukentėti. Tai yra aktyvios ir nebūtinai aktyvios pozicijos skirtumai. Ir jeigu bendra idėja (aš dabar suabejojau, išgirdusi pono A.Kubiliaus repliką), tai tikrai reikėtų palaikyti pono J.Listavičiaus pataisą.

PIRMININKAS. Ir pranešėjas.

A.N.STASIŠKIS. Aš dar kartą apgailestaudamas noriu priminti kolegoms, kad Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių teisinio statuso įstatymas priimtas dar sausio mėnesį ir jis galioja. Ir ten yra dvi tokių žmonių kategorijos mūsų nustatytos – tai kariai savanoriai, kurie priešinosi su ginklu rankose, ir laisvės kovų dalyviai, kurie priešinosi arba rėmė karius savanorius bet kokiais būdais: atsišaukimais, maistu, organizacinėmis paslaugomis ir t.t., tai yra pasipriešinimo dalyvis ir jis turi savo teisinį statusą. Gyvenimo logika ir istorijos duomenys sako, jog ne visi pasipriešinimo dalyviai pateko į kalėjimą. Tiesa, buvo mažai tokių, bet ne visi. Tai nėra automatiška lygybė. Taip pat ne visi politiniai kaliniai ką tik pagal mūsų priimtą apibrėžimą buvo pasipriešinimo dalyviai. Sakykim, paprasčiausias dalykas: žmonės nuteisti, kad jie tarnavo Lietuvos kariuomenėje savanoriais ir kovojo 1919 m. su Raudonosios armijos pulkais. Jie buvo nuteisti, turėjo 25 metus laisvės atėmimo. Aišku, jis politinis kalinys, bet su pasipriešinimu okupacijoms nieko bendra neturėjo. Ir panašūs dalykai... Buvo nuteistų už tam tikrą veiklą prieš karą ir t.t. Todėl negalima šito painioti ir mes jokiu būdu šito dirbtinai nesuplakim. Pasipriešinimo dalyvis turi savo statusą, įstatymas numato tam tikrus kriterijus, už ką pripažįstamas, o politinis kalinys yra nukentėjusio asmens statusas, jeigu jis neturi to pasipriešinimo… Jeigu jis pasipriešinimo dalyvis, tai jis pagal tą įstatymą bus pripažintas. Todėl aš prašau nepainioti tų dviejų sąvokų, kurios eina greta, bet nebūtinai 100% visada sutampa.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl J.Listavičiaus pataisos 4 straipsnio trečiajai daliai. Kas už šią pataisą, spaus mygtuką „už”. Kas galvoja, kad jos nereikia, kaip siūlo pranešėjas, spaus mygtuką „prieš”. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 59: už – 11, prieš – 36, susilaikė 12. Pataisa nepriimta. Dabar dėl viso 4 straipsnio.

S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Dabar palyginkite 3 ir 4 straipsnius ir matysite, kad yra tikrai nelogiškas dalykas. Jeigu 3 straipsnyje paliekame žodžius „neteisėtai dėl politinių motyvų represuoti asmenys”, tai susidaro įspūdis, kad yra ir teisėtai dėl politinių motyvų okupacinių režimų represuoti asmenys. Tai yra visiškai nesuvokiamas dalykas, kokie tai galėtų būti asmenys ir iš kur mes tokių rasim. O šitame straipsnyje labai aiškiai yra surašomi netgi kodeksų straipsniai, ir mes manom, kad jeigu pagal tuos straipsnius arba už tam tikrus veiksmus (aiškiai išvardytus) žmonės nukentėjo, tai tada jiems tas statusas suteikiamas. Taigi kad šito nelogiškumo neliktų, aš vis dėlto kreipiuosi į pranešėją su prašymu išbraukti iš 3 straipsnio tą žodį „neteisėtai”, nes jis tikrai yra, švelniai tariant, šiukšlė. O šiaip tai sukelia…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pečeliūnai, kalbam apie 4 straipsnį. Jūs už ar prieš?

S.PEČELIŪNAS. Aš už 4 straipsnį, jeigu bus suredaguotas 3 straipsnis taip, kaip siūlau, nes kitaip tie dalykai vienas kitam prieštarauja. Viename aiškiai nurodom straipsnius, pagal kuriuos tą viską suteikiam, o kitame straipsnyje, ankstesniame, parašome abstrakčiai ir dar nelogiškai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojam dėl 4 straipsnio. Kas už tai, kad 4 straipsnis būtų priimtas, spaudžia mygtuką „už”.

Iš viso balsavo 65 Seimo nariai. 57 – už, 2 – prieš, 6 susilaikė. Straipsnis priimtas.

Toliau dėl 5 straipsnio S.Burbienės pataisa. Ar jūs, Pirmininke, kalbėsite dėl pataisos, ar dėl viso straipsnio? Vieną pasiūlymą. Tada prašom.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau paklausti pateikėjo dėl šio straipsnio 1 punkto 5 papunkčio. Čia kalbama apie tuos, kurie gimė tremtinių šeimose, tremtyje, su tokia išlyga – jeigu jiems buvo taikomos specialios įskaitos sąlygos. O jeigu nebuvo taikomos? Tie vaikai augo tremtyje, jie negalėjo be tėvų grįžti. Kai tėvai buvo tremtiniai, vaikai savaime taip pat turėjo tremtinio dalią. Ar jūs nesutiktumėte šitą tęsinį po žodžio „tremtinys” išbraukti, ar tai yra labai svarbi sąlyga? Tik tuo atveju, jeigu vaikams buvo irgi taikomos specialios įskaitos.

A.N.STASIŠKIS. Čia yra tik stiliaus bėda. Šita sąlyga yra tremtiniui, tėvams. Jeigu jam buvo taikomos specialios įskaitos sąlygos (nes čia yra bėda apsispręsti, kada pasibaigusi tremtis), tai tada, kada jiems buvo išduoti dokumentai. Yra įrašoma tokia sąlyga, kai tėvams, čia įskaitos sąlygos taikomos tėvams.

PIRMININKAS. Turbūt reikia rašyti „ir jeigu tėvams…”?

A.N.STASIŠKIS. Jeigu tėvams, tada vietoj „jiems”…

PIRMININKAS. „Jiems”, tai yra asmenys. Prasideda „asmenys”, ir suprantama, kad čia taikoma asmenims. Čia stiliaus klaida, ištaisys.

A.N.STASIŠKIS. Taip.

PIRMININKAS. Tada S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau išbraukti iš antrosios dalies antrojo papunkčio žodžius: „trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba…”. Aš manau, kad tie asmenys, kurie buvo įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę ištrėmimo, ir jeigu jie toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, manau, kad jie turėtų būti prilyginti tremtiniams, nepaisant to, ar trėmimo metu jie buvo pilnamečiai, ar ne. Tą mano siūlymą paremia ir to paties įstatymo projekto 7 straipsnio aštuntosios dalies c punktas, kur yra prirašomi asmenys, – ištremtųjų šeimų nariai įrašyti į tremiamųjų sąlygas, tačiau galėję gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, ir čia joks nepilnametiškumas neminimas. Aš manau, jog tai, kad jie buvo pilnamečiai ar nepilnamečiai, šiuo atveju neturėtų turėti reikšmės. Siūlau tuos žodžius išbraukti.

PIRMININKAS. Ir pranešėjas.

A.N.STASIŠKIS. Aš nežinau, bet man atrodo, kad sakinys yra pakankamai aiškus, nors jis yra gana didelis, platus ir sudėtingas. Todėl, man atrodo, gerbiamoji kolegė ne visiškai tiksliai įsiskaitė. Čia yra dvi kategorijos: arba nepilnamečiai buvo trėmimo metu ir toliau jau nekeliama jokių sąlygų, ar jie po to galėjo legaliai gyventi, ar nelegaliai, bet jie buvo nepilnamečiai. Suprantama, likęs nepilnametis vaikas be šeimos yra nukentėjęs. Arba nesvarbu, kad jie buvo pilnamečiai, bet jeigu negalėjo toliau legaliai gyventi, vadinasi, yra nukentėję šiuo požiūriu. Nors jis, kaip suaugęs žmogus, galėjo, jeigu jis būtų galėjęs legaliai gyventi, tai būtų nevertas tremtinio prilyginimo. Čia yra du skirtingi dalykai, ne tas pat.

PIRMININKAS. Gal čia stilistai suredaguos, ir gal S.Burbienė tada neteiks balsuoti? Nepilnamečiai yra atskira kategorija, todėl ji, mano įsitikinimu, turi likti.

A.N.STASIŠKIS. Nepilnamečių reikia, nes yra daug atvejų. Jūsų žiniai – aš pats toks atvejis. Aš likau iš šeimos vienas, man buvo 14 metų ir toliau ramiai gyvenau savo kaime, pas kaimynus, ir baigiau vidurinę mokyklą, kol nepaėmė į kalėjimą. Aš gyvenau legaliai ir dėl to nebuvau persekiojamas tuos kelerius metus, bet aš buvau vaikas be šeimos.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas dėl S.Burbienės pataisos.

S.PEČELIŪNAS. Man atrodo, visi, kurie buvo įrašyti į tuos sąrašus, kažkaip sugebėjo išvengti to likimo, tai vienoje dalyje turėtų būti kalbama apie tokius, o kitoje dalyje – apie tokius asmenis kaip ponas A.Stasiškis. Aš manau, jeigu asmuo buvo įrašytas į tremiamųjų sąrašus – ar jis pilnametis, ar nepilnametis, ir sugebėjo išvengti, slapstėsi, tai tiek vienam, tiek kitam reikia tą statusą įrašyti. Ar ponas A.Stasiškis mano, kad tą statusą reikia įrašyti tik nepilnamečiams, kurie buvo sąrašuose, o pilnamečiams, kurie sugebėjo išvengti ir net gal sudėtingiau slapstėsi, tiems jau nieko…

PIRMININKAS. Ar jūs įsiskaitėt į tekstą?

S.PEČELIŪNAS. Aš iš pono A.Stasiškio paaiškinimo taip supratau ir iš jo reagavimo į mano kalbėjimą.

A.N.STASIŠKIS. Jeigu galima, aš paskui paaiškinsiu.

PIRMININKAS. Jūs remiat S.Burbienės pataisą ar ne?

A.N.STASIŠKIS. Aš dar kartą bandau paaiškinti. Čia yra ne nukentėjusieji apskritai, bet yra asmenys prilyginti tremtiniams, kuriems suteikiamas tremtinio statusas, arba tremtinio vardas. Todėl, rengėjų požiūriu, tremtiniams prilygintini asmenys pirmiausia tie, kurie ištrėmimo metu išvengė trėmimo, bet buvo nepilnamečiai, ir toliau mes nieko nesakome, kaip jis gyveno – ar legaliai, ar nelegaliai, bet jeigu jis liko nepilnametis be šeimos, jis prilygintas tremtiniui. Antras atvejis – asmenys, kurie buvo pilnamečiai, suaugę ir išvengė ištrėmimo, tai jie prilyginti tremtiniui tik tuo atveju, jeigu jie gyveno nelegaliai, jeigu negalėjo legaliai gyventi savo vietovėje. O jeigu jų toliau niekas nepersekiojo ir jie gyveno, tai mano supratimu ir kitų rengėjų supratimu, jie nėra tiek nukentėję, kad jie būtų prilyginti tremtiniui. Jie yra prilyginami prie nukentėjusių asmenų 7 straipsnyje. Čia yra tas skirtumas. Nepilnamečiai – bet kokiu atveju, o pilnamečiai – tik tada, jeigu jie negalėjo legaliai gyventi savo vietovėje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, jeigu vienam ar kitam Seimo nariui individualiai kas nors neaišku, jis tikrai gali prieiti vėliau ir pasiaiškinti. Jūs atsakėte, ir nėra reikalo mums dar kartą kartoti, ką jūs paaiškinot. Ar S.Burbienė teikia savo pataisą, taip? Tada V.Cinauskas dėl pataisos. Ar norite kalbėti dėl S.Burbienės pataisos?

V.A.CINAUSKAS. Norėjau pasakyti, kad galėjo ar negalėjo gyventi, yra kitas dalykas. Vienam žmogui, likusiam nuo šeimos, atskirai ešelono nesudarydavo. Matot, kaip yra, jis sakys – galėjo gyventi, bet kokiomis sąlygomis galėjo gyventi ir kiek laiko galėjo gyventi, yra jau kitas klausimas. Aš pritariu pranešėjui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašau daugiau dėmesio, klausytis, apie ką kalbam ir dėl ko balsuojam. Dabar balsuosime dėl S.Burbienės pateiktos pataisos 5 straipsnio antrosios dalies 2 punktui. Kas mano, kad ją reikia priimti, spaus mygtuką „už”, kas mano, kad jos nereikia, spaus mygtuką „prieš”. Prašom balsuoti.

Balsavo 54 Seimo nariai. Už pataisą – 20, prieš – 33, susilaikė vienas. Pataisai nepritarta.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso 5 straipsnio? S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš siūlyčiau autoriui, nežinau, gal padaryti kokią pertraukėlę dėl šito straipsnio antrosios dalies 2 punkto, nes taip, kaip čia dabar parašyta, ir taip, kaip jis aiškino, yra visiškai skirtingi vienas kito neatitinkantys dalykai. Aš siūlyčiau vis dėlto susėsti ir aiškiai surašyti, kad visiems būtų aišku. Įstatymas toks ir turi būti, kad nieko nereikėtų papildomai komentuoti. Dabar iš tų aiškinimų niekas neaišku. Dar be aiškinimų buvo aišku, kad tam tikra grupė, jeigu ir buvo tremiamųjų sąrašuose ir sugebėjo išvengti, tai jie pakliuvo dar į kažkokią kategoriją, o ne į šitą. Jeigu nepilnametis be dokumentų galėjo prisiglausti šeimoje ir jam buvo gal net lengviau išgyventi, tai suaugęs žmogus negalėjo niekam savo dokumentų rodyti, jeigu buvo sąrašuose, ir jam tikrai buvo sudėtingiau išlikti. Tokius žmones mes padarom netgi mažiau nukentėjusiais. Aš siūlyčiau tą vietą vis dėlto labai tiksliai suredaguoti ir aiškiai parašyti. Už tokią šio straipsnio redakciją negalima balsuoti, nes ji klaidins visuomenę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš jums perskaitau, nes man atrodo, jūs skaitote ne tą tekstą. Turėtume balsuoti už 2 straipsnio antrosios dalies 2 punktą, kur pasakyta, kad „tremtiniams prilyginti asmenys įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę ištrėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje”. Aš nežinau, kokių yra problemų pirmadienį suprasti tokį paprastą tekstą?

V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Ačiū. Aš noriu padėti suprasti, kad iš tikrųjų kartais įstatyme nebūtų įvairiai nesuprantamų dalykų. Čia yra dvi kategorijos: vieni, kurie trėmimo metu buvo nepilnamečiai, kiti – pilnamečiai, kurie toliau negalėjo legaliai gyventi savo vietose. Tai gal ir įrašykime tą žodį „jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai” arba „pilnamečiai”, kurie toliau negalėjo legaliai gyventi.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū Dievui, ir S.Pečeliūnui jau paaiškėjo. Gerbiamieji kolegos, dabar prašome dėl 5 straipsnio. Ar reikia balsuoti, ar galime priimti bendru sutarimu? Balsuojame. Prašom. Balsuojame dėl 5 straipsnio. Kas už tai, kad 5 straipsnis būtų priimtas? Redakcinė pataisa, jinai gali būti priimta ir redaguojant tekstą.

Už balsavo 45, vienas – prieš, susilaikė 11. Taigi 5 straipsnis priimtas.

Dėl 6 straipsnio yra S.Burbienės ir J.Listavičiaus pataisa. Ir aš dar kartą kviečiu Seimo narius aktyviai klausyti, apie ką kalbame, ir įsiskaityti tekstą. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Aš siūlau 6 straipsnio pirmąją dalį papildyti žodžiais „arba gimę”. Būtų taip: „Asmenys, okupacijų metu įkalinti arba gimę kalėjimuose, getuose, koncentracijos ar kitokio tipo stovyklose” ir t.t. Šitos kategorijos žmonių neradau nei viename, nei kitame punkte, ir manau, kad jie taip pat yra nukentėję, nes jie nenorėjo gimti nei kalėjime, nei gete, nei kokioje kitoje prievartinėje stovykloje.

PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė.

A.N.STASIŠKIS. Aš sutinku ir priimu šitą pataisą.

PIRMININKAS. Priimat pataisą, taip? Šita pataisa išspręsta. Toliau J.Listavičiaus pataisa 6 straipsnio 1 punktui. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, išvis čia kalbama apie kitus represuotus asmenis. O kas tie pirmieji represuoti, visiškai neaišku. Ką šitie „kiti” apima, o ko neapima? Anksčiau buvo minėti tie būdai, bet dabar pakeitus žodžiu „kitais” neaišku, o kas tie pirmieji ir kas čia tie kiti? Todėl aš siūlau papildyti, kad būtų aišku, jog čia nekalbama apie 4 ar 5 punktą. Aišku, kad tie represuotieji ir nukentėję, nors, sako, kad jie ir nesipriešino, tai aš ir siūlau, kad be šio įstatymo 4 ir 5 punktuose išvardytų asmenų „kitais represuotais asmenimis pripažįstama” arba, jeigu kitaip, tai kas tie pirmieji represuoti, o čia tik „kiti”. Ačiū.

PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė dėl to.

A.N.STASIŠKIS. Aš manau, kad galima priimti, nors tai ilgesnė, bet tikslesnė redakcija.

PIRMININKAS. Taigi pataisos yra priimtos. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš siūlau pateikėjui truputį pagalvoti, ar imant atskirai šitą straipsnį visiškai viskas aišku. „Asmenys, okupacijų metu įkalinti kalėjimuose.” Okupacijų metu kalėjimuose galėjo būti įkalinti ir vagys, ir žmogžudžiai tiesiogine prasme, be jokių politinių motyvų, kad nekiltų kokių abejonių. Galbūt ten po žodžio „stovyklose” reikia pridurti „jeigu jie buvo persekioti” arba „jeigu jie ar jų gimdytojai buvo persekioti”, nes mes įrašėme gimusius.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

A.N.STASIŠKIS. Pirmininke, mano supratimu, tą paaiškina antroji sakinio dalis. „Įkalinti, persekioti už priklausymą kokiai nors…” ir t.t. Tik čia turime omenyje šituos išvardytus atvejus už priklausymą.

V.LANDSBERGIS. Aš atsiprašau, jeigu galima, pratęsiu, nes yra tik kablelis, tai gali atrodyti, kad yra įvairios kategorijos: vieni yra įkalinti, kiti yra persekioti. Tai būtent įkalinti kaip persekioti, čia persekiojimo forma. Todėl „jeigu jie…” Čia koks nors jungtukas būtų geriau.

PIRMININKAS. Turbūt kad redaguojant galima padaryti tokią pataisą. Tokiu atveju pataisos yra priimtos. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso 6 straipsnio? Galime priimti 6 straipsnį? Priimame. S.Pečeliūnas dėl 6 straipsnio? Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Aš nežinau, gal čia ne visai geras tas parašymas „kiti represuoti”. Gal reikėtų rašyti „kitaip represuoti”? Nes mes asmenis prilyginame tam pačiam statusui, tik dar nurodome kai kuriuos specifinius represavimo būdus. Tiesiog siūlyčiau pagalvoti, ar nebūtų tiksliau. Jie nėra kitokie. Asmenys yra asmenys. Jie tiesiog kitaip represuoti.

PIRMININKAS. Redaguojant galima bus pagalvoti.

S.PEČELIŪNAS. Gerai.

PIRMININKAS. Bet mes kalbame turbūt apie asmenis, o ne apie represavimo būdus, todėl yra išvardytos asmenų kategorijos. Yra viena kategorija – politiniai kaliniai, antra – tremtiniai, trečia – kiti represuoti asmenys.

S.PEČELIŪNAS. Aš pats suprantu ir man nereikia advokatų.

PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė dėl to.

A.N.STASIŠKIS. Aš nežinau, gal čia ir galima ieškoti tikslesnių redakcinių išsireiškimų, bet vis dėlto yra pakankamai aišku. „Kiti represuoti asmenys” – duodame nuorodą prieš tai esančiuose dviejuose straipsniuose, kurie jau įvardyti atskirais pavadinimais, o čia yra visi kiti, kurie buvo tuo ar kitu būdu represuoti, ir išvardijame tuos represavimo būdus, kokie asmenys. Aš manau, kad tai normalu.

PIRMININKAS. Taigi 6 straipsnį galime priimti ar kas nors reikalauja balsuoti? Niekas nereikalauja. Priimame.

7 straipsnis. Čia S.Burbienės pataisa. Prašom. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, 7 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte aš siūlau išbraukti žodžius „veikusių prieš Lietuvos valstybingumą bei jos gyventojus ir kitų valstybių naudai”. Kokie motyvai? Pagal tai, kaip dabar yra išdėstytas visas straipsnis, visiškai aišku, kad nukentėję yra tie, kurie nukenčia nuo įvairių baudžiamųjų akcijų, taip pat tų, kurie kovojo prieš valstybingumą. Tai, sakysim, galėtų būti Armija krajova arba tarybiniai partizanai, tačiau aukos požiūriu jai visiškai tas pat, nuo ko jinai nukentėjo.

Aš labai norėčiau, kad, kolegos, įsiklausytumėte, ką aš noriu pasakyti. Juk patys žinote, kad buvo tokių atvejų (tai rodo ir istorija, ir pačių partizanų dokumentai liudija tai), kai kai kurie iš jų buvo teisti ir bausti jų pačių už tai, kad blogai elgėsi su taikiais gyventojais, vadinasi, tokių atvejų buvo. Tai, kad tas partizanas buvo nubaustas, nuo to aukai ne lengviau, todėl tikrai reikia žiūrėti ne į tai, už ką ar prieš ką kovojo buvę miške tuo metu ar šalia miško, bet kas dėl to nukentėjo. Juk visiškai aišku, kad pokario metai ir okupacija sužadino visa tai, kas vyko pokario metais. Tai akivaizdi okupacijos pasekmė, todėl man atrodo, kad tie žmonės, kurie neteko namų ar artimųjų, o kai kurie ir gyvybės dėl tų, kurie elgėsi ne pagal statutus, kurie nusižengė žmoniškumui, net jeigu jie dėl to buvo bausti, jie taip pat nukentėjo nuo okupacijų.

PIRMININKAS. Ir dėl šios pataisos P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš remiu S.Burbienės pataisą. Manau, kad jinai yra logiška. Mes šiuo atveju kalbame apie aukas, nukentėjusias dėl to, kad Lietuva buvo okupuota. Siūlau Seimo nariams pritarti.

PIRMININKAS. Dėl S.Burbienės pataisos pirmasis užsirašęs J.Listavičius. Ar norėtų kalbėti?

J.LISTAVIČIUS. Aš manau, kad galima palikti taip, kaip yra pagrindiniame tekste. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir pranešėjo nuomonė.

A.N.STASIŠKIS. Aš prašau palikti taip, kaip yra pagrindiniame tekste.

PIRMININKAS. Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl S.Burbienės pataisos 7 straipsnio pirmosios dalies 1 punktui. Kas už šią pataisą, spaus mygtuką „už”, kas mano, kad jos nereikia, spaus mygtuką „prieš”. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 77. Už – 19, prieš – 54, susilaikė 4. Pataisa nepriimta. Ir dabar lieka 7 straipsniui J.Listavičiaus pataisa, panaši į pataisą 6 straipsniui. Pastabą V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš manau, kad ponios S.Burbienės pasiūlyme yra dalis racijos, tik kad mes negalime tų asmenų, kurie nukentėjo nuo baudžiamųjų veiksmų, ypač kuriuos vykdė patys partizanai, kurie liko našlaičiai, arba kur apsimetę partizanais, kur šitie smogikai ką nors darė… Čia labai daug supainiotų dalykų. O našlaičiai, tarkime, liko. Tai kur nors apie tai turėtų būti pasakyta. Tik čia yra nepatogi vieta pasakyti, kad tai nuo okupacinio režimo nukentėję žmonės. Jie nukentėjo panašiai kaip karo veiksmuose fronto metu, čia irgi karo veiksmai vyko, tik nebuvo fronto. Tai čia nesurasta vieta ir galbūt ateityje reikės prie to grįžti.

PIRMININKAS. Ir tada J.Listavičiaus pataisa. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip 6 straipsnyje be papildymo nebuvo aišku, kas tie kiti represuoti, taip ir čia, 7 straipsnyje, neaišku, kas tie kiti nuo okupacinio režimo nukentėję. Todėl mums reikia parodyti, kad tie pirmieji – tai yra 4, 5, 6 straipsniuose, o tie, kurie nepateko į šiuos straipsnius – tai čia būtent tie kiti. Nes visiškai neaišku, kas jie. Todėl aš siūlau papildyti, kad, be šio įstatymo 4 – 6 straipsniuose išvardytų asmenų, nuo okupacinio režimo nukentėjusiais asmenimis pripažįstami. Siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar pranešėjas priima šitą?

A.N.STASIŠKIS. Taip, jeigu jau vieną priėmėm, tai ir čia tegu būna. Sudėtingas sakinys, bet tikslus.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada dėl 7 straipsnio būtų norinčių kalbėti? V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau taip pat pasiūlyti pranešėjui priimti vieną mažą patikslinimą, dėl kurio aš esu pateikęs kito įstatymo redakcinių pataisų, tai yra pirmu… Čia labai daug. Šeštas papunktis yra „a”. Būtinoji karinė tarnyba. Toliau yra prievarta paimti, prievartiniu būdu, ir čia iš tikrųjų yra priverstinė karinė tarnyba. Į okupacinę kariuomenę paimti žmonės – tai būtų tikslesnis žodis negu „būtinoji”, lyg ir legalizuota.

PIRMININKAS. Taigi „priverstinė karinė tarnyba”. Ar „prievartinė”? „Priverstinė”? Taip. Tokia pataisa. Kaip pranešėjas?

A.N.STASIŠKIS. Aš sutinku.

PIRMININKAS. R.Smetona dėl 7 straipsnio.

R.SMETONA. Aš raštu nepateikiau pastabos, bet dabar žiūriu aštuntos dalies „e” papunktį: „Dėl prievartavimo stoti į komjaunimą ir Komunistų partiją turėjo pasitraukti iš darbo ir mokymo įstaigų arba persikelti į kitą gyvenamąją vietą.” Jie irgi pripažįstami nuo okupacijų nukentėjusiais. Kiek tokių bus? Beveik visi, kurie galės pasakyti, kad tokie. Ar ne per daug laisva forma?

PIRMININKAS. Taigi atsakymai į klausimus dabar jau nėra numatyti. Kokių nors oficialiai pateiktų siūlymų nėra. Neaiškumus išaiškins komisija, ką ir kaip čia reikia vertinti. Prašom balsuoti dėl 7 straipsnio. Kas už tai, kad 7 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 66: už – 46, prieš – 7, susilaikė 13. Straipsnis priimtas.

8 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti? Čia yra A.Stasiškio pateikiama komisijos pataisa, taip?

A.N.STASIŠKIS. Taip. Šitą pataisą į pirmą papunktį yra tiesiog būtina įrašyti. Čia spausdinant mechaniškai iškrito žodžiai „genocido nusikaltimus”. Čia visas kontekstas reikalauja.

Dabar dėl antros pastraipos antro punkto. Tekste iš dalies ta pataisa yra priimta ir įrašyta, išskyrus paskutinę sakinio dalį: „taip pat įtraukti į CK nomenklatūros sąrašus”. Buvo Juridinio skyriaus patarimas šitokios formuluotės nerašyti, nes tai yra žurnalistinis žargonas, sąrašai tokiu pavadinimu neegzistavo, buvo kiti pavadinimai. Aš manau, kad šita dalis nebūtina.

PIRMININKAS. Tai ar?.. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau dėl papildomo 8 dar kalbėti.

PIRMININKAS. Jūs dėl savo? Mes dabar apsispręskim dėl to, ką kalbėjo A.Stasiškis. Jūs siūlot nepriimti sakinio: „taip pat įtraukti į CK nomenklatūros sąrašus”. Ar būtų norinčių ir siūlančių šį sakinį būtinai įtraukti? J.Karosas ir P.Gylys siūlo įtraukti. Jūs turbūt neatkreipėt dėmesio – nėra šitie žmonės priskirti prie nukentėjusių nuo okupacijos. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl šio pasiūlymo nebalsuojam ir tada lieka taip, kaip sakė autorius, tiek, kiek priimta yra.

Ir dėl J.Listavičiaus pataisos papildyti 8 straipsniu ar 8 dalimi?

J.LISTAVIČIUS. 8 straipsnį.

PIRMININKAS. 8 straipsnį mes turime tekste.

J.LISTAVIČIUS. Tai jis bus užrašytas, kad…

PIRMININKAS. Gerai, prašom. Tai tada aš atsiprašau, dar vieną sekundę, gerbiamasis Listavičiau. Mes turim apsispręsti, ar priimam 8 straipsnį, tą, kurį dabar turim priėmę ir apie kurį kalbėjom. Paskui numeraciją galėsim pakeisti, jeigu priimsim jūsų siūlymus. Ar priimam šitą straipsnį taip, kaip jis pateiktas? Priimam. Tada J.Listavičius dėl papildomo straipsnio. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, okupacijų metais tas pats žmogus, Lietuvos gyventojas, galėjo būti kelis kartus baustas, represuotas ar nukentėjęs. Sakykim, į tėvynę grįžo iš Vokietijos prievartos stovyklos Lietuvos gyventojas. Čia turėjo nekilnojamojo turto, įstojo į pogrindinę organizaciją, vėliau buvo priverstas išeiti partizanauti, gyvas pateko okupantams, buvo nuteistas, iškalėjęs daug metų neturėjo teisės grįžti į tėvynę, buvo ištremtas, turtas Lietuvoje buvo sunaikintas. Ir tokių pavyzdžių, aš manau, ras ne vienas. Taigi remiantis įstatymais ir jų nuostatomis, jam bus pripažintas kario savanorio, laisvės kovų dalyvio, politinio kalinio, tremtinio, represuoto ir nukentėjusio asmens statusai. Jeigu jis savo valia neišskirs vieno iš jų, tai ir jam nebus išduotas vienas pažymėjimas, gal tekste nurodant ir kitus statusus. Tai tas pats asmuo bus surašomas šešis kartus arba, kaip jau čia minėjo, anam būtinai bus kario savanorio, o tam per prievartą bus politinio kalinio. Toli gražu nebus taip, žmogus turi pats apsispręsti ir pasirinkti, jeigu jam pripažįstami, arba turi teisę, kad jam būtų pripažinti du ar keturi statusai. O tokių mes rasim ne vieną tūkstantį. Taip pat šiuo atveju, jeigu jis turės kelis statusus ir nebus išskirtas vienas, tai kelis kartus bus sprendžiamas klausimas, kada jam bus skiriama socialinė rūpyba ar valstybinė parama. Remdamiesi kiekvieno pasipriešinimo okupantams ar nukentėjusio laisvos valios išraiška, žinoma, mes tvarkos neįvesim. Todėl aš ir siūlau papildyti 8 straipsniu, kuris būtent tai ir leistų padaryti, kad pasipriešinimo okupacijoms dalyviams ar nuo okupacijų nukentėjusiems asmenims būtų pripažįstami keli statusai, o dalyvis ar asmuo savo valia išskirtų vieną jam svarbiausią teisinį statusą. Remiantis šiuo teisiniu statusu būtų tvarkoma pasipriešinimo okupacijoms ar nuo okupacijų nukentėjusiųjų asmenų statusų apskaita bei skiriama pagal galiojančius įstatymus valstybinė, socialinė parama ar lengvatos. Tada mes susigaudysim. Todėl aš kviečiu balsuoti už tokį straipsnį, nes kitu atveju pas mus tvarkos nebus. Ačiū.

PIRMININKAS. Niekas nenori kalbėti dėl šio siūlymo. Taigi pranešėjas. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Mano supratimu, šito straipsnio visai nereikia, ir nesuprantu, kaip jis gali ką nors reikšti? Negi, kaip pats siūlytojas kalbėjo, tas pats asmuo yra partizanas, politinis kalinys, tremtinys ir t.t.? Negi dabar, baigdamas gyvenimą, jis gali pasakyti, kad jis toks nebuvo, o buvo tik toks ir toks. Čia kažkoks nesusikalbėjimas.

O apie tuos dalykus, kad pagal tą ar kitą jo veiklos rūšį, pagal tą statusą gali būti skiriama tam tikra socialinė parama ar kokios kitos lengvatos, tai čia ne šio įstatymo, o tų įstatymų reikalas. Ten ir turi būti nurodyta, ar ji skiriama tik pagal tokį, ar bus tokių atvejų, kad kažkokios menkos lengvatos galės būti taikomos ir tremtiniui, ir pasipriešinimo dalyviui ir jis gali naudotis ir tuo, ir tuo. Bet tai ne šio įstatymo reikalas. O šiame įstatyme... Apskritai, aš nesuprantu, kaip dabar žmogus gali pasakyti, kad jis nebuvo partizanas, o buvo tik tremtinys, jeigu jis penkerius metus sėdėjo miške? Šito visiškai nereikia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami, ar priimam J.Listavičiaus siūlymą papildyti papildomu 8 straipsniu. Kas už tai, kad šis siūlymas būtų priimtas, spaudžia mygtuką „už”, kas mano, kad jo nereikia, spaudžia mygtuką „prieš”. Prašom balsuoti.

Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 22, prieš – 39, 13 susilaikė. Taigi siūlymui nepritarta.

9 straipsniui lieka J.Listavičiaus pataisa. Taip. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Mes jau palikome 1 straipsnyje tą nuostatą, kurios visiškai nereikia ir kuri kartojasi čia. Šiuo atveju mes matom, kad čia tuos klausimus turėtų reguliuoti, o kas, iš tikrųjų įstatyme dėl įstatymo įgyvendinimo ir yra nurodyta. Todėl čia tik reikėtų užfiksuoti, kad būtų ryšys šio įstatymo su įgyvendinimo įstatymu. Todėl tokio šio straipsnio tęsinio reikia, nes dabar bus du straipsniai, kurie nieko nepasako ir vienas kitą pakartoja, tiek 1, tiek 9 straipsnis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir pranešėjo nuomonė.

A.N.STASIŠKIS. Man šiek tiek sunkoka, aš nematau čia nieko blogo, bet, man atrodo, to sakinio nereikia. Kai nėra tų įstatymų, kurie nustatys lengvatas, kam kalbėti apie jų išmokėjimo tvarką? Man atrodo, kai bus tie įstatymai, tai ir bus pavesta, kas nustato tą tvarką: ar patys įstatymai, ar Vyriausybė, ar kas nors kitas. Todėl man atrodo, kad jo nereikia.

PIRMININKAS. Pranešėjas sako, kad pataisos priimti nereikia. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašom, balsuojam dėl J.Listavičiaus pataisos 9 straipsnio pirmajai daliai. Kas už tai, kad ji būtų priimta, spaudžia mygtuką „už”, kas mano, kad jos nereikia – „prieš”. Prašom balsuoti.

Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 22, prieš – 34, 13 susilaikė. Pataisa nepriimta.

Ir dėl viso 9 straipsnio būtų norinčių kalbėti? S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš remiu šitą įstatymą, tik prašyčiau…

PIRMININKAS. Dėl 9 straipsnio. Prašau dar sykį atidžiai klausyti.

S.PEČELIŪNAS. Tai dar ne dėl viso įstatymo?

PIRMININKAS. Ne. 9 straipsniui pritariat?

S.PEČELIŪNAS. Pritariu 9 straipsniui, bet palikite kalbėti ir dėl viso.

PIRMININKAS. Prašau, paliksim dėl viso, bet vėliau, kai kalbės kiti, kurie užsirašė iš anksto. Taigi 9 straipsnį priimam. Dabar iš anksto užsirašė J.Listavičius, S.Burbienė, S.Daubaraitė. Ačiū pranešėjui. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vieną įstatymą galima suskaldyti į keturis. Pasipriešinimo okupacijoms ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo klausimas vargais negalais išspręstas. Tačiau iki pažymėjimų išdavimo, žinoma, dar toli, o juo labiau iki socialinės rūpybos sutvarkymo. Tačiau dar liko visiškai nenagrinėtas žalos paskaičiavimo klausimas dėl okupantų nužudytų, nukankintų ir badu numarintų Lietuvos gyventojų ir jų vergiško darbo atlyginimo. Vietoj natūralaus pasipriešinimo okupacijoms ir nukentėjusių klausimo sprendimo pasirinktas dirbtinis skirstymas. Tai mes aiškiai matėm, kad kažkur užrašyta, bet ten, kur užrašyta, to nėra. Tai reikia turėti minty. Matom, ką mes čia padarėm ir ar tai padaryta gerai. Prisitvėrėm tvorų, per kurias paskui patys bijom lipti. Per dirbtinį, nepagrįstą, nelogišką skirstymą į ginkluotą ir neginkluotą pasipriešinimą okupantams viena iš didžiausių pasipriešinimo dalyvių grupė – politiniai kaliniai, liko nesvarumo būklėje, t.y. priskirti tik prie nukentėjusių asmenų. Arba kodėl tas turi būti ten, o tas turi būti ten? Logikos čia nėra. Priimto įstatymo, žinoma, reikia, tačiau, kaip minėjau, įstatymo projekte neišvengta minėtų netikslumų. Kai kuriuos klausimus pasisekė išspręsti teigiamai, tačiau įstatymas dar turėtų būti taisomas. Visi keturi, kaip sakiau, turėtų būti sujungiami į vieną. Reikia manyti, kad palikti įstatymo projekte trūkumai bus šalinami. Nepaisydamas trūkumų pritarsiu įstatymo projektui ir balsuosiu teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, be abejo, šitas įstatymas yra labai svarbus ir jam buvo skirta nemažai dėmesio. Man atrodo, kad ir aš nuoširdžiai stengiausi, kad šis įstatymas būtų geresnis. Juk jis pirmiausia susijęs su labai didele dalimi gyventojų. Iš to, ką autoriai šnekėjo Žmogaus ir piliečio bei tautybių reikalų komitete, aš supratau, kad dabar visi žmonės bus kažkokiu būdu suskirstyti į tas grupes ir visi dar kartą turės pereiti kažkokį savotišką patikrinimą. Tai ne su vienu ir ne su dviem žmonėmis susijęs įstatymas. Deja, tai, kaip buvo nuspręsta dėl mano pataisos 7 straipsniui, rodo, kad vis dėlto tai nėra tik noras sutvarkyti tuos iš tikrųjų labai skaudžius klausimus. Deja, ir dabar yra bandomos dalyti aukos. Būtent aukos. Ir dėl to, kad kolegos netgi nepateikė nė vieno iš motyvų, dėl ko buvo atmesta mano pataisa, man lieka tikėti tik tuo, kad ir čia buvo bandoma politizuoti, politizuoti labai skaudžius pokario metų įvykius. Deja, ta pataisa nebuvo priimta. Dėl kitų dalykų galima, aišku, ginčytis, galima sakyti, kad galima truputį taip, truputį kitaip, nes jie nėra tokie svarbūs. Bet šitas dalykas yra labai svarbus ir taip parodomas mūsų požiūris į aukas. Negi auka to, kuris buvo laikomas, gal paskui ir patys jo draugai jau nebelaikė jo partizanu… Tačiau tai buvo jo auka. Kodėl tai nėra okupacijos auka? Juk viską, kas vyko pokario metais, sukėlė būtent okupacija. Jeigu mes ir dabar dar dalijam aukas po šitiek metų į tas, kurias galima pripažinti aukomis, ir į tas, kurios nežinia kaip atsirado, man atrodo, kad už tokį įstatymą balsuoti negalima.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš remiu šitą įstatymą, bet kai mes jį priimsim, aš prašysiu, pone posėdžio pirmininke, leidimo tiksliai suformuluoti mūsų protokolinį nutarimą. Dabar vienas vieną sakinį pasakė, kitas kitą, ir visiškai neaiškus jo turinys ir pasekmės. Jeigu jūs tai leisite padaryti, aš būsiu dėkingas. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tas klausimas, kuris sprendžiamas, arba šita problema, kuri sprendžiama tuo įstatymu, yra viena iš skaudesnių arba viena iš labai skausmingų mūsų istorijoje. Reikia tik apgailestauti, kad spręsdami šitą tikrai skaudžią problemą įstatymiškai, neišlikome, sakykim, solidžioje pozicijoje ir buvo nueita į, deja, mums įprastą ideologizavimą. Dėl to įstatymas, be abejo, teisiškai nesureguliuoja tos problemos, kuriai jis yra skirtas. Kodėl (čia apie tai buvo kalbėta), kodėl vieni nuo okupacinių režimų nukentėję žmonės yra pripažįstami aukštesnės kategorijos negu kiti. Aš manau, kad visi pokario žmonės atsimena situaciją ir tai, be abejo, žeidžia juos. Aš manau, kad tai yra pagrindinė įstatymo yda. Todėl jis ir nėra tobulas. Dėkui.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad reikėtų pritarti šitam pateiktam įstatymui. Man keista, kad taip skrupulingai ir ponas J.Listavičius, ir ponas J.Karosas bando ieškoti šio įstatymo trūkumų. Manau, ypač ponas J.Karosas, turėjo progos pateikti anksčiau tobulesnį įstatymą ir jį priimti. Manau, kad būtent šis įstatymas sureguliuoja daugelį tų klausimų, kurie ir dabar yra diskutuotini ir šiandien kyla tos diskusijos, ir manau, kad tai yra geras žingsnis. Jis palengvins mums vertinti teisiniu požiūriu pokario įvykius ir galbūt padės tiems žmonėms, kurie nukentėjo tų įvykių sūkuryje. Todėl aš siūlyčiau visiems pritarti šio įstatymo priėmimui.

PIRMININKAS. S.Daubaraitė iš anksto užsirašiusi buvo.

S.DAUBARAITĖ. Šis įstatymas seniai buvo reikalingas valstybei. Jo laukė didelė dalis Lietuvos žmonių. Aš, aišku, pritariu šio įstatymo priėmimui. Telieka tiktai laukti protokolinio nutarimo dėl 1919-1939 m. Vilniaus krašto okupacijos įstatymo.

PIRMININKAS. Ir A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū kolegoms, kurie teikė pataisas ir siūlymus. Nuo to įstatymas, be abejo, pasidarė šiek tiek geresnis. Aišku, liko jame ir spragų, kurias mes praktikai padedant taisysim. Aš manau, jis yra labai būtinas. Tiktai noriu pasakyti, trumpai replikuoti tiems kolegoms, kurie dabar apeliuodami į įstatymą įsivaizduoja, kad galima pakeisti istoriją. Deja, istorijos ir savo gyvenimo, įvykusių faktų nepakeisi. Šitas įstatymas nori tik juos padėti surūšiuoti, suskaičiuoti ir šiek tiek padėti tiems žmonėms, kurie tikrai buvo aukos ir aukos ne kažkokių mistinių dalykų, o labai konkrečių okupacinių režimų ir labai konkrečių tų okupacinių režimų pakalikų. Kad ir kas tai būtų, ar organizacijos, ar žmonės. Deja, taip, tokia istorija. Manau, kad be visų šitų didelių ideologinių dalykų įstatymas reikalingas tiesiog labai paprasta praktine prasme. Iki šiol mūsų įstatymai numatė kai kurias socialines lengvatas. Socialinę paramą ir politiniams kaliniams, ir tremtiniams, ir partizanams. Deja, nė viena šita sąvoka teisiškai, įstatymiškai nebuvo apibrėžta. Todėl mes susiduriame su šių terminų įvairove tuose pačiuose įstatymuose. Todėl ir dėl šito yra naudingas, kad galų gale mes galėsim vienareikšmiškai visuose įstatymuose vadinti daiktus tais pačiais ir tiksliai apibrėžtais vardais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

A.N.STASIŠKIS. Taigi aš prašau balsuoti kolegas ir priimti šį svarbų įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuo pasisakymai dėl balsavimo motyvų baigti. Keturi kalbėjo už, keletas Seimo narių kalbėjo prieš. Registruojamės.

Užsiregistravo 101 Seimo narys. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 74.

PIRMININKAS. Už – 75. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 5.

PIRMININKAS. Prieš – 5. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Susilaikė 4. Taigi balsavus už – 75, prieš – 5, susilaikius 4, Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymas yra priimtas.

Dar šiek tiek pratęskim mūsų darbą dabar prieš pertrauką. (Balsas salėje) Nežinau, ką leisti, kažko kažkas prašo. Tai yra mikrofonai, galite prieiti ir pasakyti, ko norėtumėte. (Balsas salėje)

Gerbiamasis kolega, mes priėmėm protokolinį nutarimą, jeigu jums nepatinka jo formuluotė, pasitarkite su autoriumi, pasižiūrėkite į protokolą, kaip yra suformuluota. Mes priėmėm A.Stasiškio formuluotę. Jeigu nesutinkate, tai reikėjo sakyti tuomet, kai mes priėmėm. Gerbiamasis kolega, aš neturiu laiko diskutuoti.

Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-488(2) (priėmimas)

Kviečiu A.Stasiškį. Svarstome 1-1b darbotvarkės klausimą – Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įgyvendinimo įstatymo projektą. Priėmimas. Registracijos Nr.P-488(2). Vienas straipsnis, trys punktai, vieną…

A.N.STASIŠKIS. Dvi pataisos.

PIRMININKAS. Dvi pataisos. Seimo narė S.Burbienė.

A.N.STASIŠKIS. Taip, šitas įstatymo projektas yra nesavarankiškas, lydintis. Jis, man atrodo, yra absoliučiai aiškus. Dabar dėl kolegės S.Burbienės pataisų.

PIRMININKAS. Tai gal jai duokim pradžioje, ar jūs norite pasakyti, kad iš karto priimate.

S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, 2 punkte siūlau išbraukti žodžius „taip pat numato atitinkamas biudžeto lėšas”. Kodėl? Todėl, kad tai yra pasiūlymai Vyriausybei. Kaip žinote, biudžetą tvirtina Seimas. Jeigu Vyriausybė numatys kažkokią įgyvendinimo, socialinės rūpybos ar bet kokią kitą programą, jinai turės siūlyti vieną ar kitą variantą, tačiau jinai negali patvirtinti biudžeto. Juo labiau kad iki 1997 m. rugsėjo 1 d. dar nelabai aišku, kokio biudžeto, – ar šių metų pataisos, ar kitų metų pataisos. O galbūt čia nereikės biudžeto lėšų. Gal galima rasti kitą kokį variantą. Juo labiau kad tą patį siūlo ir Juridinis skyrius, todėl man atrodo, kad čia tų žodžių tikrai nereikia, nes bet kokiu atveju vis tiek reikės eiti per Seimą.

PIRMININKAS. Pranešėjo kokia būtų nuomonė?

A.N.STASIŠKIS. Mano nuomone, šitie žodžiai vis dėlto reikalingi. Iš tikrųjų, kaip kolegė pastebėjo, ne visai aišku, kurių metų, galbūt ir kelių metų, gal dešimties metų biudžetai, bet tai yra būtent įpareigojimas Vyriausybei, kad biudžeto projektuose numatytų pagal galimybes tokių lėšų, jeigu jų reikės. Mano supratimu, šita sakinio pabaiga ir šitie žodžiai yra savo vietoje. Beje, Juridinio skyriaus paskutinėse išvadose aš nematau pastabų šiuo klausimu. Siūlau šitą palikti.

PIRMININKAS. Ir A.Salamakinas dėl pataisos.

A.SALAMAKINAS. Be abejonės, aš remiu kolegės S.Burbienės siūlymą, nes Vyriausybė gali tiktai teikti Seimui siūlymus dėl biudžeto. Tačiau pati negali jinai numatyti biudžeto išlaidų, juk tiktai Seimas tvirtina biudžetą, viskas labai logiška. Aš nesuprantu, kodėl pranešėjas nepriima šito siūlymo?

PIRMININKAS. Ir S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš šiuo atveju gal ne visai laiku, bet norėčiau pasakyti dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs žinote, kad dėl vedimo tvarkos galima kalbėti tada, kai apsispręsime dėl pataisos. Tada galėsite kalbėti dėl vedimo tvarkos.

Ar pranešėjas lieka prie savo nuomonės, kad turi likti taip, kaip teikiat? Nepriimat pataisos?

A.N.STASIŠKIS. Tokia pataisa, kokia yra teikiama, yra nepriimtina. Aš sutikčiau, jeigu vietoj „numato” būtų „siūlo atitinkamas biudžeto lėšas” arba „biudžeto projekte lėšas”. Aš sutinku, kad tai yra Vyriausybei siūlymas, o ne skyrimas lėšų, bet žodis „numato” tai ir suponuoja, kad yra siūlymas.

PIRMININKAS. Taigi apsispręsim balsuodami. Balsuosime dėl Seimo narės S.Burbienės pataisos 1 straipsnio antram punktui. Kas už tai, kad ši pataisa būtų priimta, spaudžia mygtuką „už”, kas galvoja, kad jos nereikia, spaudžia mygtuką „prieš”.

Iš viso balsavo 66: už pataisą – 22, prieš – 39, susilaikė 5. Pataisai nepritarta. Ir pataisa… Jeigu galėtų S.Burbienė, prašom. Antroji pataisa.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, visiškai aišku, kad bet kokia baudžiamoji atsakomybė turi būti numatyta Baudžiamajame kodekse ir nė vienas kitas įstatymas nėra dėl to pakankamas. Todėl aš ir siūlau ne tik kai kuriuos įstatymus (tai, aišku, irgi galima), bet taip pat ir Baudžiamąjį kodeksą papildyti atitinkamais straipsniais. Nes jeigu priimsime įstatymą dėl kolaboravimo, o tai nebus numatyta Baudžiamajame kodekse, neturėsime kaip bausti.

PIRMININKAS. Ir kokia pranešėjo nuomonė?

A.N.STASIŠKIS. Mano supratimu, tai ta pataisa, aš nė kiek neprieštarauju dėl jos minties ir turinio, bet, mano supratimu, yra perteklinė, nes Baudžiamojo kodekso pataisa priimama tik įstatymu. Tai ir yra įstatymo projektas. Bet jeigu Seimas mano, kad taip būtų aiškiau ir tiksliau pasakyta, aš neprieštarauju.

PIRMININKAS. Aš galėčiau pasiūlyti… kiek aš įsivaizduoju, baudžiamoji atsakomybė numatyta tik Baudžiamajame kodekse, kuris turi įstatymo galią. Taigi reikia pasirinkti vartoti arba tą, arba tą terminą – arba įstatymus dėl baudžiamosios atsakomybės, arba Baudžiamąjį kodeksą dėl nusikaltimų žmonijai. Geriau skamba kodeksas, taip? Baisiau, ar ne? Ar sutinka pranešėjas priimti pataisą – tiesiog vartoti „pateikia Seimui atitinkamas Baudžiamojo kodekso pataisas”?

A.N.STASIŠKIS. Aš sutinku.

PIRMININKAS. Sutinkat. Taigi dėl pataisų yra apsispręsta. S.Burbienė yra užsirašiusi kalbėti dėl viso įstatymo. Ar norit dar kalbėti? Viskas. Už, taip? Taigi, gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių dar kalbėti dėl viso įstatymo? Norinčių kalbėti nėra. Dėkoju pranešėjui. Prašom registruotis.

Iš viso užsiregistravo 92. Balsuojame dėl įstatymo projekto, kurio pavadinimas toks: Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo įgyvendinimo įstatymas. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 71.

PIRMININKAS. Už – 72. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Susilaikė 1.

Taigi už balsavus 72 Seimo nariams, prieš nebalsavus nė vienam, susilaikius 1, Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo įgyvendinimo įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, dar pratęskim šiek tiek, čia keletas trumpų dalykų liko iki pertraukos.

Dabar nutarimas dėl Ignalinos komisijos – 2-asis darbotvarkės klausimas. Kviečiu vėl pranešėją A.Stasiškį.

Kokio Statuto jūs norėtumėt laikytis? Prašom. S.Pečeliūnas turi pastabų dėl vedimo tvarkos.

S.PEČELIŪNAS. Taip, turiu pastabų dėl vedimo tvarkos. Todėl, kad po balsavimo buvo su jumis sutarta, ir Statutas tai leidžia – arba repliką, arba patikslinimą dėl protokolinio nutarimo. Ponia S.Daubaraitė taip pat kreipėsi į jus, prašydama tikslaus suformulavimo. Deja, to nesulaukė. Dėl to tai jums yra kaip priekaištas. Mažiausiai. Dabar leiskit pasiūlyti jums tikslų protokolinio nutarimo tekstą. Jeigu jis jums bus nepriimtinas, taip ir pasakykit. Aš siūlau, kad Seimas įpareigoja arba prašo pasipriešinimo okupaciniam režimui...

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš prašau dėmesio! Palaukit! Gerbiamasis kolega, jūs norėjot kalbėti dėl vedimo tvarkos. Taigi visų pirma jūs kalbėjot dėl vedimo tvarkos. Mes turėsim apsispręsti, ar mes dar svarstom jūsų siūlymą. Jūs neskubėkit skaityti savo teksto, nes mes visų pirma apsispręsim, ar mes svarstom jūsų siūlymą. Mes pradėjom priiminėti kitą darbotvarkės klausimą. Jeigu jūs norit, galit palaukti, kol baigsim šitą klausimą.

LR Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Ignalinos atominės elektrinės ir jos regiono problemų komisijos sudarymo” projektas Nr.P-470(3) (priėmimas)

Dabar svarstom Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Ignalinos atominės elektrinės ir jos regiono problemų komisijos sudarymo”. Kol pranešėjas nepradeda kalbėti, aš siūlau S.Pečeliūnui suderinti, jeigu reikia, protokolinio nutarimo tekstą su autorium A.Stasiškiu, kad nebūtų daugiau diskusijų. Jūs ne skaitykit, o suderinkit tekstą, kai A.Stasiškis baigs šio klausimo svarstymą. Taigi šis nutarimas. Prašau pranešėją kalbėti.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo tam nutarimui dėl tos komisijos sudarymo buvo pritarta, taip pat pagrindiniai komitetai – Nacionalinio saugumo ir Ekonomikos komitetai – pritarė. Buvo iškilęs keblumas dėl komisijos sudėties ir dėl narių skaičiaus. Šiandien Seniūnų sueigoje visos frakcijos pritarė tokiai pataisai, kuri dabar pateikta jums išdalytame trečiajame nutarimo variante, t.y. komisija sudaroma iš 12 narių (anksčiau buvo siūlyta 11). 12-uoju įrašytas K.Trapikas, Liberalių reformų frakcijos atstovas. Taigi aš manau, kad visų frakcijų pageidavimai yra suderinti ir patenkinti, todėl aš siūlyčiau priimti šiandien šitą nutarimą. Jeigu būtų galima procedūriškai, siūlyčiau priimti 1, 2, 3 straipsnius, po to daryti pertrauką, paprašyti komisiją susirinkti ir išrinkti savo pirmininką ar pavaduotoją, kad galėtume mes toliau priimti iki galo.

PIRMININKAS. Taigi pradedam priėmimą pastraipsniui. Dėl procedūros irgi susitarsim. Dėl 1 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra, galim priimti 1 straipsnį.

2 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Galim priimti.

3 straipsnis – komisijos sudėtis. Galim priimti? Galim priimti, sudėtį priimam, patvirtinam.

4 straipsnis – dėl komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo, turim atidėti.

5 straipsnį galim priimti? Galim priimti. 5 straipsnį taip pat priimam.

6 straipsnis. Taip pat priimam. Taigi visus straipsnius, išskyrus 4, priėmėm. Darom pertrauką. Dabar, gerbiamieji kolegos, skelbiam 15 min. pertrauką iki 17.05 val. Per šį laiką prašau komisiją, kurios sudėtyje yra E.Petrošienė, A.Sėjūnas, S.Malkevičius, A.Stasiškis, P.Šakalinis, A.Andriuškevičius, J.Šimėnas, A.Grumadas, N.Medvedevas, P.Papovas, K.Prunskienė ir K.Trapikas, susirinkti čia, likti salėje ir išsirinkti pirmininką.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiam posėdį. Gerbiamieji kolegos, dar sykį kartoju, jog tęsiam posėdį! Prašau baigti visus susirinkimus salėje. Gerbiamieji kolegos, mes galim toliau pratęsti pertrauką to nutarimo priėmimo, kurį mes pradėjom priiminėti. Galėtume tęsti darbą toliau, jeigu nėra sutarimo. Aš kviečiu A.Stasiškį prie mikrofono. Dar sykį… Kviečiu A.Stasiškį informuoti apie komisijos susirinkimo rezultatą. Ar galime grįžti prie nutarimo, kurio nebaigėme priiminėti?

A.N.STASIŠKIS. Taip. Galime grįžti. Komisijos posėdis buvo audringas, bet labai konstruktyvus, ir rezultatai yra aiškūs ir konkretūs.

PIRMININKAS. Ką siūlote tvirtinti komisijos pirmininku?

A.N.STASIŠKIS. Komisija savo balsavimu pirmininku siūlo poną A.Andriuškevičių, o pavaduotoju yra išrinktas K.Trapikas.

PIRMININKAS. Aišku. Taigi komisijos teikimas yra. Statuto nustatyta tvarka komisija buvo susirinkusi ir pateikė kandidatus į pirmininko ir pavaduotojo postus. Pirmininku siūlomas A.Andriuškevičius, pavaduotoju – K.Trapikas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šio nutarimo 4 straipsnio? Pritariate, taip? Taigi nutarimas pastraipsniui priimtas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso nutarimo dėl balsavimo motyvų? L.Sabutis.

L.SABUTIS. Iš tikrųjų Visagino mieste gyvenantys žmonės turi įvairių klausimų ir problemų, kurios tarytum paskęsta, ir man atrodo, kad parlamentas, sudaręs tokią solidžią komisiją, padės jiems išspręsti ne tik kasdienius, bet ir darbo, o ypač su teritorija susijusius dalykus. Dėl to sveikinu iniciatorius ir siūlau balsuoti už šį nutarimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Registruojamės ir balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Ignalinos atominės elektrinės ir jos regiono problemų komisijos sudarymo”. Iš viso užsiregistravo 48 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 33.

PIRMININKAS. Už balsavo… Prašau pakartoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 33.

PIRMININKAS. Už – 34. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Susilaikė 2. Už balsavus 34 ir 2 susilaikius Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Ignalinos atominės elektrinės ir jos regiono problemų komisijos sudarymo” priimtas.

LR Seimo nutarimo „Dėl LR pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijų dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir valstybės paramos teikimo jiems įstatymo įgyvendinimo” projektas Nr.P-446 (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, 1-3 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir valstybės paramos teikimo įstatymo įgyvendinimo” projektas, registracijos Nr.P-446. Svarstymo stadija. Nacionalinio saugumo komitetas svarstė ir pritarė be komentarų. Kitų komitetų išvadų nėra. Norinčių kalbėti svarstymo metu irgi nėra. Aš noriu paklausti pranešėjo A.Stasiškio, ar jis norėtų kalbėti? A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš siūlyčiau pritarti po svarstymo, nes tai yra lydintis dokumentas, jis tiksliai atitinka to įstatymo dalykus, kurie turi būti pavesti Vyriausybei atlikti, todėl jis šitą pakartoja. Aš manyčiau, kad po svarstymo mes galime pritarti, nes priėmę pagrindinį įstatymą galėtume priimti ir šį – dėl įgyvendinimo.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Pritariame po svarstymo ir šiam įstatymo projektui.

Gerbiamieji kolegos, tuo šitą darbotvarkės klausimą baigėme. Kadangi kol kas nematau E.Kunevičienės, kuri turėtų priėmimui pateikti 1-4 darbotvarkės klausimą, tai... Kol kas nesimato E.Kunevičienės.

Lietuvos Respublikos strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-465 (priėmimas)

Tada mes pereiname prie 1-5 darbotvarkės klausimo – Lietuvos Respublikos strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, registracijos Nr.P-465(2). Priėmimas. Pranešėjas ponas R. Šegžda, taip? Prašom į tribūną.

R.ŠEGŽDA. Čia yra labai trumpas klausimas, susijęs su Ūkio ministerijai priskirtomis funkcijomis. Įstatymas buvo priimtas jau anksčiau, dabartiniu metu yra daromi pakeitimai ryšium su tuo, kad Ūkio ministerija perėmė Ekonomikos ir Energetikos ministerijų funkcijas. Yra padaryta keletas nedidelių pataisų 6, 10 straipsniuose, išplėstas sąrašas institucijų, su kuriomis reikia derinti priimant galutinį sprendimą dėl licencijų išdavimo. Yra papildomai įrašyta Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Taip pat yra išplėstas institucijų sąrašas, pagal kurį išankstinę kontrolę pavesta vykdyti papildomai ir Vidaus reikalų ministerijai bei Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai.

Šitas įstatymo projektas buvo derintas Seimo Ekonomikos komitete, kuris pritarė. Buvo pareikštos Nacionalinio saugumo komiteto pastabos, į kurias atsižvelgta. Į Juridinio skyriaus redakcines pastabas taip pat atsižvelgta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto pakeitimus rengė Ūkio ministerijos Eksporto-importo reguliavimo departamentas.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar dabar gavote galutiniam tekstui kokių nors pastabų ar pasiūlymų? Nėra. Jūs kol kas palaukite tribūnoje. Pastabų nėra, taigi pradedame priėmimą pastraipsniui. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio, kuriuo keičiamas 6 straipsnis? Norinčių kalbėti nėra. Priimame.

2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas. Norinčių kalbėti nematau. Taip pat priimame.

3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Taip pat priimame.

4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Priimam.

5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas. Priimam.

6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas. Taip pat priimame. Dėkojame pranešėjui.

Dabar galima kalbėti dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Ar būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis.

Iš viso užsiregistravo 64 Seimo nariai. Balsuojame dėl Strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 54.

PIRMININKAS. Už – 55. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Už balsavus 55 Seimo nariams, Strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas vienbalsiai priimtas.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-529 (priėmimas)

Dabar grįžtam prie 1-4 darbotvarkės klausimo – Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso įstatymo projektas, registracijos Nr.P-529. Priėmimas. Pranešėja E.Kunevičienė. Prašom į tribūną. Iš karto jūs pasiruoškite ir kito klausimo svarstymui. Čia bus tik svarstymas, taip. Prašom. Dabar dėl Kelių transporto kodekso.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Kadangi taip pritarėm, kaip buvom sutarę po svarstymo, didesnių pakeitimų nėra. Pakeisti Kelių transporto kodekso 29 straipsnio ketvirtąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Važtaraščių apskaitos, užsakymų, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, naudojimo ir likvidavimo tvarką nustato Finansų ministerija.” Ten, kur mes priėmėm apskaitos įstatymo pataisas, tai čia, atsižvelgiant į tas pataisas, reikia priimti ir transporto kodekso pakeitimus.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Taigi galime pradėti priėmimo procedūrą. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti K.Prunskienė. Prašom. Ar norit kalbėti? Ne. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia, kaip matot, tik važtaraščiai priskirti prie specialių apskaitos dokumentų kaip lydintieji. Pritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu kitus balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar sykį registruojamės. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Kelių transporto kodekso 29 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 60.

PIRMININKAS. Už balsavo 63, taip?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 60.

PIRMININKAS. 61 balsavo už. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Už balsavus 61 Seimo nariui Kelių transporto kodekso 29 straipsnio pakeitimo įstatymas vienbalsiai priimtas.

Lietuvos Respublikos neapmuitinamų parduotuvių įstatymo 2, 3, 4, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-466(2) (svarstymas)

Toliau 1-6 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos neapmuitinamų parduotuvių įstatymo 2, 3, 4, ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-466(2). Pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, papildomas Teisės ir teisėsaugos komitetas pritarė, Ekonomikos komitetas siūlo daryti pertrauką ir iniciatoriams parengti bendrą įstatymo projektą. Man atrodo, kad mes tokį projektą ir turime. Užsirašė kalbėti R.Didžiokas. Kviečiu į tribūną R.Didžioką. Iš tribūnos – 5 minutės.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, visiškai neseniai jūs visi pritarėt po pateikimo dviem įstatymų projektams, kuriuose buvo siūlomos pataisos dabar veikiančiam Neapmuitinamų parduotuvių įstatymui. Svarstant šiuos projektus, kuriuos aš galiu pavadinti alternatyviais projektais, jau minėtuose komitetuose buvo pasiūlyta parengti bendrą projektą. Biudžeto ir finansų komiteto svarstymo rezultatas buvo tas, kad nuspręsta sudaryti darbo grupę ir ta grupė parengė bendrą įstatymo projektą Nr.P-466(2), kuriame buvo pasistengta įvertinti abiejų alternatyvių projektų nuostatas.

Aš trumpai jums priminsiu, kad abiejuose šiuose įstatymuose buvo nesutarta dėl trijų dalykų.

Pirma. Dėl galimybės steigti neapmuitinamas parduotuves Lietuvos Respublikos sienos perėjimo punktuose ir laivuose.

Antra. Dėl neapmuitinamų parduotuvių steigimo tvarkos.

Trečia. Dėl keleivių sąvokos.

Aš norėčiau jums patvirtinti, jog iš dalies šiais klausimais pavyko pasiekti susitarimą. Dėl 3 mano paminėto punkto aš savo siūlymą atsiėmiau, t.y. sutikau, kad ta „keleivio” sąvoka, kuri buvo pateikta dabartiniame projekte, yra labiau tinkama. Dėl neapmuitinamų parduotuvių steigimo Lietuvos Respublikos sienos perėjimo punktuose mes priėmėm bendrą sprendimą, kad tokios parduotuvės bus steigiamos. Ir dėl neapmuitinamų parduotuvių steigimo laivuose mes radome kompromisą.

Taigi šiandien iš esmės siūlomo projekto 2 straipsnio pirmojoje dalyje įtraukta neapmuitinamos parduotuvės Lietuvos Respublikos sienos perėjimo punktuose nuostata. Trečiojo siūlomo projekto antrojoje dalyje numatyta, kad laivo savininkas gali steigti parduotuvę uoste ir prekiauti į ją pristatytomis prekėmis laive ne konkurso tvarka. Ir, kaip minėjau, dėl kompromiso, dėl galimybės steigti neapmuitinamą parduotuvę laive dabar esančiame projekte siūloma išplėsti neapmuitinamos parduotuvės sąvoką papildant 2 straipsnio penktąją dalį. Nors man ir nepavyko įtikinti iki galo, kad tokią parduotuvę jau šiandien būtų galima steigti laive, bet aš manau, kad tas bendras susitarimas tenkina dabar abi puses. Tiek darbo grupės veikloje, arba darbe dalyvavę Vyriausybės ekspertai, tiek muitinės ekspertai sutiko su dabar siūlomomis nuostatomis. Mano nuomone, Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupės parengtas įstatymo projektas Nr.P-466(2) įvertina abiejų alternatyvių projektų Nr.P-466 ir Nr.P-290 nuostatas, yra visapusiškai apsvarstytas dalyvaujant Vyriausybės, muitinės ir ūkinių institucijų ekspertams, jam buvo pritarta Biudžeto ir finansų komitete. Todėl siūlau pritarti minėtam projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu pranešėją E.Kunevičienę tarti baigiamąjį žodį.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Man tenka tik pasidžiaugti, kad nemažai įdėta darbo ir rezultatas pasiektas. Nes buvo atvykę ir laivų savininkų, ir finansininkų, kurie iš pradžių reikalavo neapmuitinamų parduotuvių laivuose, bet paskui jie sutiko, kad galima išsiversti prisitaikant prie visų sąlygų, kad būtų įrašyti sandėliai. Tai yra įrašyta. Ir ponas R.Didžiokas, ir Vyriausybė reikalavo, kad būtų taip, kad muitininkai galėtų tikrinti. Sąlygos yra užtikrintos, todėl prašyčiau pritarti po svarstymo bei nuspręsti dėl priėmimo datos.

PIRMININKAS. Aš manau, kad mes dėl priėmimo sutarsim svarstydami darbotvarkę ir šioje sesijoje galim priimti. Projektas yra parengtas, ir arba rytoj, ar poryt mes jį galėsim priimti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Taigi pritariam šiam įstatymo projektui po svarstymo.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo šeimos ir vaiko reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo” projektas Nr.P-501(3) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, dabar sutaupėme šiek tiek laiko ir aš kviečiu svarstyti rezervinį pirmąjį klausimą. Jeigu nebus daug diskusijų, galbūt apsispręsti ir dėl jo priėmimo.Taigi Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Šeimos ir vaiko reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo”, registracijos Nr.P-501(3), yra parengtas priimti. Iš anksto užsirašiusių kalbėti diskusijoje nėra. Komitetai turbūt pritaria. Tuomet aš kviečiu į tribūną V.Aleknaitę tarti baigiamąjį žodį.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Laba diena, gerbiamieji kolegos! Aš nesistebiu, kad nebuvo daug norinčių kalbėti, tiksliau, visai nebuvo diskusijos, kadangi pirmoji diskusija įvyko dar pristatant šį projektą. Tada mes gavome keletą pastabų iš Juridinio skyriaus ir į tai atkreipė dėmesį kai kurie Seimo nariai. Po pristatymo buvo atsižvelgta į visas Juridinio skyriaus pastabas ir nuostatai pataisyti. Todėl aš siūlyčiau dabar priimti. Ir tam, kad mes negaištume laiko, galbūt galima būtų kokia nors skubesne tvarka, galbūt papunkčiui ir neverta priiminėti nuostatų.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Ar galima po svarstymo pritarti? Ar J.Razma norėtų kalbėti dėl komisijos nuostatų? Kaip? Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Būtų gerai pritarti po svarstymo, bet aš siūlyčiau šiandien nepriimti. Aš turėčiau keletą redakcinio pobūdžio pataisėlių. Sakykim, dėl viešumo, mano supratimu, yra per dideli apribojimai, kad komisijos posėdžiai uždari ir kad tik pirmininkui leidus galima rengti atvirus. Ir dar keletas kitų smulkmenų, kur per dideli įgaliojimai, tolygūs komiteto įgaliojimams. Komisijos turi šiek tiek mažesnius įgaliojimus, ir reikėtų pasižiūrėti keletą straipsnių.

PIRMININKAS. Gal iš tikrųjų mes sutarkime dabar nediskutuoti. Mes pritariam po svarstymo ir prašom pranešėją kartu su kancleriu suderinti dar tuos…

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš norėčiau gauti raštu jūsų pastabas.

PIRMININKAS. Susėdę, man atrodo, galite ir žodžiu susitarti.

LR Seimo laikinosios komisijos iškilusiems viešumon Seimo narių sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis faktams tirti nuostatų įstatymo projektas Nr.P-268 (priėmimas)

Taigi šį klausimą apsvarstėme. Kol kas turime sutaupę šiek tiek laiko ir, kol kancleris aptars pastabas šiuo klausimu, aš siūlyčiau dabar svarstyti 1-8 darbotvarkės klausimą – Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos iškilusiems viešumon Seimo narių sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis faktams tirti teisių ir veiklos nuostatų įstatymo projektą Nr.P-268(2). Priėmimas. Aš kviečiu į tribūną A.Sėjūną. Prašom pranešėją. Taigi prašom, pranešėjau. Kiek yra gauta pasiūlymų ir pastabų?

A.SĖJŪNAS. Pasiūlymų ir pastabų, išskyrus Juridinio skyriaus, nėra gauta.

PIRMININKAS. Taip. Taigi pradedam priėmimą pastraipsniui. Gal jūs galėtumėte apžvelgti ir Juridinio skyriaus pastabas kalbėdamas dėl kiekvieno straipsnio?

A.SĖJŪNAS. Juridinio skyriaus pastaba buvo sutrumpinti įstatymo pavadinimą, t.y. išbraukti žodžius „teisių ir veiklos nuostatų”, nes nuostatos apima ir teisės, ir komisijos veiklą.

PIRMININKAS. Jūs priimate šią pastabą?

A.SĖJŪNAS. Aš priimu šią pastabą.

PIRMININKAS. Gerai. Išbraukiam pavadinime.

A.SĖJŪNAS. Teisių ir veiklos nuostatų.

PIRMININKAS. 1 straipsniui irgi yra Juridinio skyriaus pastaba.

A.SĖJŪNAS. 1 straipsniui yra Juridinio skyriaus pastaba dėl žodžių „teikti sprendimą”. Aš vis dėlto manau, kad komisijos tikslas yra kaip tik teikti sprendimą dėl Seimo nario įgaliojimų nutraukimo, nes komisija priima sprendimą.

PIRMININKAS. Gerai, čia redakcinis dalykas, gal redaktoriai suredaguos, ar teikti sprendimą, ar teikti sprendimo projektą. Man atrodo…

A.SĖJŪNAS. Komisijos sprendimą.

PIRMININKAS. Komisijos sprendimą, bet tai yra Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo projektas. Na, nesvarbu, čia mes nediskutuojam.

A.SĖJŪNAS. Teikti Vyriausiajai rinkimų komisijai komisijos sprendimą.

PIRMININKAS. Taigi kas norėtų kalbėti dėl 1 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Galim priimti 1 straipsnį.

2 straipsniui irgi yra Juridinio skyriaus pastaba. Ar jūs galite į ją atsižvelgti?

A.SĖJŪNAS. Taip, 2 straipsniui yra Juridinio skyriaus pastaba. Sudarydamas 2 straipsnį aš vadovavausi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo”. 5 straipsnyje yra parašyta, kad šiame įstatyme vartojama sąvoka „bendradarbiavimas”, ir ji apima užduočių davimą. Specialiųjų tarnybų agentas turi teisę duoti ir kitiems specialias užduotis, t.y. kitiems asmenims, susijusiems su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, t.y. informatoriams, patikėtiniams. Ir aš manau, kad nereikėtų taisyti. Kaip tik užduočių davimas ir atitinka to įstatymo sąvoką.

PIRMININKAS. Gerai. Aišku. 2 straipsniui pastabų daugiau nėra. Norinčių kalbėti nėra. 2 straipsnį irgi priimam.

3 straipsniui pastabų ir pasiūlymų nėra. Galim priimti 3 straipsnį, taip?

A.SĖJŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Toliau 4 straipsniui yra dvi Juridinio skyriaus pastabos.

A.SĖJŪNAS. Aš sutinku iš dalies atsižvelgti į Juridinio skyriaus pastabas ir… susipažinti su personalinėmis bylomis, sąrašais, pranešimais ir kitais dokumentais, patvirtinančiais bendradarbiavimo faktus, t.y. tie sąrašai, kurie patvirtins bendradarbiavimo faktus. Kalbama apie tuos sąrašus, kurie gali būti tose specialiose tarnybose paliktuose archyvuose.

PIRMININKAS. Aišku.

A.SĖJŪNAS. Aš manau, čia viskas aišku.

PIRMININKAS. Tą pastabą priimat. Ir antroji pastaba?

A.SĖJŪNAS. Antroji pastaba. Aš sutinku, kad reikėtų ją patikslinti. Gauti iš visų 3 straipsnyje paminėtų įstaigų oficialią informaciją apie ten esančią medžiagą. Būtų aišku, iš kur galima gauti.

PIRMININKAS. Gerai. Irgi patikslinama redakciniu būdu, taip?

A.SĖJŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Taigi 4 straipsniui daugiau pastabų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. 4 straipsnį priimam.

Dėl 5 straipsnio.

A.SĖJŪNAS. 5 straipsnyje nenorėčiau priimti Juridinio skyriaus pataisos, nes vis dėlto komisijos nariai neturėtų teikti jokios informacijos apie sprendimą, kol tas dalykas nėra išnagrinėtas komisijoje. Jokios informacijos. Jie galėtų savo turimą informaciją apsvarstyti komisijoje. Toliau yra numatyta visa procedūra. Jeigu jis nesutinka su komisijos išvadomis, jis gali turėti savo specialią atskirąją nuomonę ir ją galima pareikšti tiktai po to, kai komisija priims sprendimą.

PIRMININKAS. Aišku. Taigi S.Pečeliūnas norėtų kalbėti dėl 5 straipsnio Juridinio skyriaus pastabos.

S.PEČELIŪNAS. Mielasis pranešėjau, aš norėčiau, kad šioje vietoje būtų tiksliai suformuluota. Tai negi negalima visuomenei žinoti, kokio asmens byla yra komisijoje nagrinėjama? Aš nekalbu apie pačią medžiagą, apie visa kita. Tiesiog kad yra sprendžiama tokio ir tokio asmens. O kokią išvadą jūs pareikšite, čia jau kitas dalykas. Negi ir tokia techninė informacija yra slapta?

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis Seimo nary, tokia informacija nėra slapta. Čia yra pasakyta, kad iš karto paskelbiama, jog komisija pradeda ir nagrinėja. Bet komisijos narys neturi teisės skelbti medžiagos, su kuria jis susipažino, tų faktų. Tai yra subtilūs dalykai, ir kol mes neišsiaiškinsim, nereikėtų visuomenės informuoti apie tuos dalykus.

PIRMININKAS. Dėl 5 straipsnio daugiau norinčių kalbėti nėra. Galim priimti.

Dėl 6 straipsnio yra Juridinio skyriaus pastaba antrajai daliai.

A.SĖJŪNAS. Tuo klausimu. „Komisija nustato to klausimo tyrimo terminą.” Aš sutinku patikslinti: „ir komisija nustato šiuo atveju tyrimo terminą”. Tai būtų tiksliau.

PIRMININKAS. Gerai. Aišku. Pastaba priimta. Daugiau norinčių kalbėti nėra. 6 straipsnį priimam.

Ir dėl 7 straipsnio. Redakcinė pastaba.

A.SĖJŪNAS. Dėl 7 straipsnio sutinku.

PIRMININKAS. Priimat pastabą?

A.SĖJŪNAS. Taip. Tiktai po komisijos sprendimo patikslinimo, t.y. patikslinam, kad sprendimą priima komisija.

PIRMININKAS. Taigi pastaba priimta. Dėl 7 straipsnio norinčių kalbėti nėra. 7 straipsnį priimam.

Dėl 8 straipsnio? Pasiūlymų ir pastabų yra.

A.SĖJŪNAS. 8 straipsniui buvo.

PIRMININKAS. Taigi 7 priimame. 8 straipsniui pastabas taip pat priimame. 9 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti?

A.SĖJŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Priimame. Dėkoju pranešėjui. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi buvo sudaryta komisija, buvo reikalingi ir nuostatai. Nuostatai buvo svarstyti pačioje komisijoje, dabar, kaip matote, Juridinis skyrius pateikė kai kurių pastabų, į dalį jų atsižvelgta, ir aš manau, kad Teisių ir veiklos nuostatų įstatymo projektas dabar atitinka jam keliamus reikalavimus, todėl kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mano įsitikinimu, vienas dalykas yra įstatymo formuluotės, dėl kurių gal ir nederėtų ginčytis. Kitas dalykas yra galimybės jį pritaikyti, nors šiandien Seimo situacija yra kitokia negu 1992 metais, ir nemanau, kad yra entuziastų ir dešiniojoje Seimo pusėje pritaikyti jį savo politiniams konkurentams, tačiau kas žino, kas gali atsitikti. Aš nelinkėčiau nė vienam Seimo nariui būti sąmoningai persekiojamam šito įstatymo pagalba. Pavyzdžiui, 2 straipsnyje yra tokių niuansų, kurie gali būti įvairiai interpretuojami. Sakykim, kitokią sąmoningą ir sistemingą, du ir daugiau kartų veiklą ar kažką panašaus. Turėdama tai omenyje ir dar tai, kas buvo daroma prieš mane, remiantis panašiu įstatymu, aš vis dėlto susilaikysiu nuo balsavimo. Kitų neraginčiau sekti mano pavyzdžiu, nes kiekvienas apsisprendžia savarankiškai, tačiau aš šito įstatymo paremti negaliu.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymas yra reikalingas. Jis galbūt buvo reikalingesnis anksčiau, o dabar jau vis dėlto tiek laiko praėjo ir mažai kas liko, ką galėtume aiškinti. Vis dėlto reikėjo paimti Čekijos pavyzdį, kaip Čekijoje buvo padaryta, nes šalis žengia pirmyn drąsiu žingsniu, eina į NATO ir visa kita, o mes dar tūpčiojame, ypač aiškinsimės tai, kas iškils viešumon, kas iškelta viešumon ir visa kita. Čia daug neaiškumų. Vienu žodžiu, kai kurie straipsniai prieštarauja vienas kitam. 5 straipsnis – laikyti paslaptyje žinias, kurias sužinojo vykdydami savo tarnybines pareigas, o jau 6 straipsnio antrojoje dalyje – komisija nustato to klausimo tyrimo terminą ir paskelbia visuomenės informavimo priemonėms. Šis įstatymas reikalingas, pritariu, tačiau ateityje jis parodys savo vertę.

PIRMININKAS. V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia buvo pasakyta, kad galbūt šitas įstatymas taps politiniu įrankiu ar kas nors panašiai. Bet aš manau, kad šie klausimai yra sudėtingi, vieni bendradarbiavo sąmoningai, kiti – nesąmoningai, todėl tie tyrimai turi būti reglamentuoti, reglamentuota tos komisijos veikla, jos atskaitomybė ir panašiai. Kaip tik šiuo įstatymu ir siekiama tai padaryti, nors galbūt čia yra netikslumų, bet tai yra redakcinio pobūdžio netikslumai. Pavyzdžiui, yra pareigos, išvardijama, ką privalo, o pareigos yra daug platesnės. Bet atsižvelgdamas į tai, kad šis įstatymas yra reikalingas, siūlyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Taigi registruojamės ir balsuosime dėl Seimo laikinosios komisijos iškilusiems viešumon Seimo narių sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis faktams tirti teisių ir veiklos nuostatų įstatymo priėmimo.

Iš viso užsiregistravo 88 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 63.

PIRMININKAS. Už balsavo 64. Taip? Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. Susilaikė 5. Už balsavus 64 Seimo nariams, nė vienam nebalsavus prieš ir susilaikius 5 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos iškilusiems viešumon Seimo narių sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis faktams tirti teisių ir veiklos nuostatų įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 58, 128, 181, 182, 184, 245, 334 ir 450 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-530(2) (priėmimas)

1-7a, 1-7b darbotvarkės klausimai – Civilinio proceso kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-530(2). Pranešėjas – ponas E.Juozėnas, Teismų departamento vyresnysis specialistas. Kviečiame į tribūną.

E.JUOZĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Civilinio proceso kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas buvo pataisytas, buvo atsižvelgta į Juridinio skyriaus išvadas ir papildomai jokių pastabų kol kas negavome. Jums jau išdalytas pataisytas projektas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų ir pataisų daugiau nėra ir mes galime pradėti priėmimą pastraipsniui. Dėl pavadinimo norinčių kalbėti turbūt nėra? Pavadinimą galime priimti.

1 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra, išskyrus Juridinio skyriaus pastabą. Ar jūs neturite paskutinio varianto?

E.JUOZĖNAS. Ką tik man atnešė. Iš šito projekto mes išbraukėme 15 straipsnį, kuriame buvo numatyta, kad teismas padeda įgyvendinti šalims jų teises, todėl manome, kad 15 straipsnis apima ir šitą galimybę atsakovui kreiptis, kad teismas išreikalautų įrodymus.

PIRMININKAS. Taigi daugiau norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio nėra. 1 straipsnį priimame.

Dėl 2 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Nėra. Priimame.

3 straipsnis. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Galime priimti.

4 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Priimame.

5 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Priimame.

6 straipsnis. Taip pat norinčių kalbėti nėra. Priimame.

7 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Priimame.

Ir 8 straipsnis. Taip pat priimame.

Taigi pastraipsniui priimame. Dėkoju pranešėjui. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Norinčių kalbėti nėra. Viskas aišku. Registruojamės ir, kol vyksta registracija, mes ruošiamės balsuoti dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 58, 128, 181, 184, 245, 334 ir 450 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Iš viso užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 67.

PIRMININKAS. Už – 68. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Už balsavus 68 Seimo nariams, t.y. vienbalsiai, Civilinio proceso kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 302¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-531(2) (priėmimas)

Ir šio klausimo tęsinys – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 3021 straipsniu įstatymo projektas, registracijos Nr.P-531(2). Pranešėjas – ponas E.Juozėnas. Prašom.

E.JUOZĖNAS. Iš Seimo Juridinio skyriaus buvo gauta pastaba, ji priimtina. Po žodžio „pažeidžia” įrašytas žodis „teismo”.

PIRMININKAS. Taigi pastaba yra priimta. Ar būtų norinčių kalbėti? Vienas straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo? Norinčių kalbėti nėra. Taigi prašom vėl pasiruošti balsuoti. Balsuojam dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 3021 straipsniu įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 66.

PIRMININKAS. Už – 67. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė vienas.

PIRMININKAS. Už balsavus 67 Seimo nariams, nė vienam nebalsavus prieš ir vienam susilaikius Baudžiamojo kodekso papildymo 3021 straipsniu įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-478(2) (svarstymas)

Mes, gerbiamieji kolegos, lenkiam grafiką. Ar ponas A.Salamakinas dabar galėtų? Gali. Taigi 1-9 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-478(2). Užsirašė kalbėti vienas Seimo narys. Pagrindinis komitetas – Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas pritaria patobulintam projektui, Teisės ir teisėsaugos komitetas, nors ir nematau išvados, bet šiandien pats dalyvavau posėdyje, todėl žinau, kad pritarė ne visai. (Juokas salėje) Kitaip sakant, visai nepritarė. Kviesčiau užsirašiusią kalbėti S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šituo įstatymo papildymu buvo bandyta išspręsti tas problemas, kurios, mano supratimu, šituo papildymu neišspręstos. Matyt, ne veltui Teisės ir teisėsaugos komitetas jam ir nepritarė. Problema atsirado dėl to, kad kai kurie, sakysim, padaliniai ar organizacijos, kurios veikia prie bažnyčių pagal savo suvažiavimų ir kitus nutarimus, nusprendė, kad jos vadovausis kanonų statutais ar kitomis religinių bendruomenių normomis. Tai, aišku, yra jų teisė, tačiau, nepaisant to, jos vis dėlto nori įsigyti juridinio asmens teises. Religinių bendruomenių registravimas, palyginti su kitų objektų registravimu, yra gerokai palengvintas, t.y. užtenka, kad jos praneštų Teisingumo ministerijai ir yra užregistruojamos. Tokiu pat būdu prašosi užregistruojami ir tie padaliniai, konkrečiai „Caritas”, kurie vadovaujasi bažnyčios kanonais, statutais ir kitomis normomis. Tačiau ar taip galima išspręsti tas problemas, kurios yra keliamos? Pirmiausia tokioms organizacijoms, kaip ir pačioms religinėms bendruomenėms, dažnai iškyla problema, kad jos supaprastintai registruotos, neturi net kai kurių dokumentų, kurių joms reikia atliekant tam tikrus veiksmus, sakysim, važiuojant per sieną, vežant labdarą ir t.t. Todėl išimtiniais būdais yra ieškoma galimybių gauti identifikacijos kodą, gauti kai kuriuos dokumentus, deklaracijas ir t.t. Taigi net ir užregistravus „Carito” organizacijas pagal šito įstatymo projektą, jos, be abejo, taps juridiniu asmeniu. Pirmiausia tai reiškia, kad jos bus vis dėlto atskiras juridinis asmuo ir atsakys savo turtu, nepaisant to, kokiais kanonais ar statutais jos vadovausis. Tokio juridinio asmens atsakomybė bus, tačiau dėl to, kad jos bus supaprastintai registruojamos, neturės tų bruožų, kurie yra būdingi organizacijoms, užsiimančioms labdara, šviečiamąja veikla ar panašiais dalykais. Todėl man atrodo, kad šitą pakeitimą, aišku, galima priimti, tačiau jis pagal Juridinio skyriaus išvadą ir pagal kitus dalykus neturi ardyti bendros sistemos, ypač registravimo. Tačiau visiškai aišku, kad šito įstatymo pakeitimo neužteks išspręsti toms problemoms, kurios yra keliamos ir dėl kurių buvo bandoma daryti šito įstatymo pakeitimą. Aš manau, kad kolegos gali visiškai laisvai apsispręsti, todėl aš neagituoju balsuoti nei prieš tuos pakeitimus, nei už juos. Aš galiu pasakyti tik vieną dalyką – praeis kiek nors laiko ir mes vėl turėsim tą pačią problemą arba tai turės būti sprendžiama visai kitais įstatymais, sakysim, šiuo metu negaliojančiu, tiksliau sakant, nesančiu Juridinių vienetų registro įstatymu ar dar kokiais nors kitais. Tačiau tiek, kiek čia numatyta, nepakanka. Jeigu Teisės ir teisėsaugos komitetas pateiktų realius argumentus, dėl ko jie prieštaravo, galbūt iš tikrųjų būtų galima sakyti, kad nereikia priimti to įstatymo pakeitimo. Bet kadangi tų argumentų nematau, aš, kaip sakiau, galiu balsuoti už šį įstatymą ir patvirtinti jį po svarstymo. Tačiau dar kartą sakau, kad to tikrai neužtenka ir po kiek laiko tikrai teks tą problemą spręsti iš naujo.

PIRMININKAS. Ar norėtų kas nors kalbėti iš Teisės ir teisėsaugos komiteto? Diskusija baigta. Taigi G.Imbrasienė. Prašom.

G.IMBRASIENĖ. Jūs jau minėjote, kad Teisės ir teisėsaugos komitetas svarstė šį projektą ir nepritarė tam projektui.

PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Kviečiu poną A.Salamakiną tarti baigiamąjį žodį.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Įstatymo pataisa atsirado dėl to, kad į mus, į Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetą, kreipėsi Vyskupų konferencijos atstovai ir jie atnešė tą pataisą į komitetą. Mes tik ją patobulinome, su tuo jie sutiko. Būtų gerai, kad Seimo nariai išgirstų Teisės ir teisėsaugos komiteto išvadą, dėl ko jie nepritarė, o ne tik, kad pasakė, jog nepritaria. Dėl ko ši pataisa? Ši pataisa yra dėl to, kad religinėms bendruomenėms padėtų greičiau įteisinti, kaip ir sakė kolegė S.Burbienė apie „Caritą”, registravimą ir tapti juridiniais asmenimis bei užsiimti labdaringa veikla. Vienu sakiniu galima pateikti šias įstatymo pataisas. Tuo ir norėčiau baigti. Jeigu Seimas nuspręs palengvinti jiems registraciją, mes balsuojame už. Jeigu ne, ką gi, jiems tada reikės eiti tuos pačius kryžiaus kelius ir registruotis kaip visiems kitiems.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl balsavimo motyvų. Ponas S.Stačiokas norėjo. Prašom.

S.STAČIOKAS. Teisės ir teisėsaugos komitetas tam įstatymo projektui nepritarė dėl labai paprastos priežasties. Juridinių asmenų registracija ir dabar yra nustatyta ne tokia sudėtinga, todėl ji turi būti vienoda visiems juridiniams asmenims. Kita vertus, reikėtų įvertinti ir tą dalyką, kad jeigu mes padarytume tokią pataisą, tai juridiniai asmenys įsisteigtų pagal pareiškimus. O kaip tretieji asmenys žinos, kad tokie juridiniai asmenys apskritai egzistuoja? Todėl to nedarykim. Galbūt keiskim praktiką, pakoreguokim, paraginkim tuos, kurie registruoja tuos juridinius asmenis, kad jie būtų dėmesingesni šitoms organizacijoms, bet nedarykim visiškai netinkamo teisinio sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Aš noriu pasakyti, kad esu registravusi ne vieną visuomeninę organizaciją ir žinau, kad pati registracijos procedūra yra labai elementari ir paprasta. Todėl nereikia sakyti, kad tai yra kažkoks ypač sunkus darbas, dėl kurio reikėtų daryti tam tikrų išlygų. Aš norėčiau pasakyti štai ką. Kai kalbama apie šitą pataisą, daugelis organizacijų, kurios bus registruojamos, bus paramos ir labdaros organizacijos. Aš suprantu, kad tradicinės religijos, nors mes jomis labai pasitikime, bet vis dėlto per šitas organizacijas, kai registruojamasi tokia tvarka, gali būti taip pat ir plaunami pinigai arba labdara panaudojama ne pagal paskirtį. Todėl aš kviesčiau žiūrėti į šį klausimą atsakingai ir neparemti šitos pataisos.

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Aš komitete teikiau kitą siūlymą, kad būtų padaryta svarstymo pertrauka ir pasiųstas projektas Vyriausybei išvadai parengti, nes yra katalikų hierarchų kreipimasis. Gal jie mato tam tikrų problemų, bet mes tam būdui, kurį pateikė Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas, savo komitete nepritarėm. Galbūt Vyriausybė pasiūlytų kitų būdų, jeigu jie randa tam tikrų problemų. Aš siūlau pertrauką.

PIRMININKAS. Ir K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Mielieji kolegos, atrodo, iš visų šitų kalbų aiškėja, kad ne visi supranta esmę. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų pasikvietęs Vyskupų konferencijos atstovą, jam būtų labai gražiai viską išaiškinęs, šiandien nebūtų šitas klausimas keliamas. Čia yra išimtinis atvejis. Kadangi „Caritas” organizacija priklauso bažnytinei Vyskupų konferencijos jurisdikcijai ir ji, kaip atskira organizacija, veikusi anksčiau ir turėjusi juridinio asmens teises, dabar priklausanti Vyskupų konferencijai, negali visų šitų juridinių aktų atlikti. Jai būtina suteikti juridinio asmens teisę kaip atskiram juridiniam asmeniui. Todėl, kad ji negali vykdyti nei labdaros darbų, nei leidybos ir viso kito. O ta registracija visiškai nieko nesprendžia. Ar jie registruosis kaip atskiras juridinis asmuo pagal visas galiojančias taisykles, ar tik kreipdamasi su atitinkamu Vyskupų konferencijos raštu. Čia negali būti jokios problemos. Ar vienu, ar kitu atveju šita organizacija turės būti užregistruota, bet kad būtų palengvinta jos veikla, nes ji gauna ir labdaros, įvairios finansinės operacijos, ji negali vykdyti savo visų įsipareigojimų ir savo veiksmų. Todėl ir kviečiu Seimą, pritarus pagrindiniam mūsų Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetui, kviečiu Seimą pritarti šitam įstatymui ir balsuoti už jį.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, buvo du siūlymai. Vienas siūlymas pritarti. Vienas siūlymas buvo daryti pertrauką. Ar galim? Aš siūlyčiau, pasinaudodamas savo teise, padaryti pertrauką ir paprašyti Seimo kanclerio inicijuoti pasitarimą kartu su ponu A.Salamakinu, inicijuoti pasitarimą su Vyriausybės atstovais ir dar su Vyskupų konferencijos atstovais. Jeigu matysit, kad galima rasti kokias nors kitas formuluotes arba jas tiksliau formuluoti, mes ir šitoje sesijoje dar galėtume priimti. Ar galim šitaip sutarti? Galim. Tai Seimo kancleris su ponu A.Salamakinu... (Balsas salėje) Ne, dabar atidedam išsiaiškinti situaciją. Iki rytdienos arba porytdienos. Dar A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aišku, diskutuoti galima, tačiau jeigu kai kurie Seimo nariai įsivaizduoja, kad šitos bendruomenės sudėtyje esanti tokia organizacija kaip „Caritas”, įgavusi juridinio asmens teises, bus kontroliuojama, kaip labdarą gavo ta visa bendruomenė... Bet jokiu būdu ne valstybė. Jeigu norima, kad juos iš tiesų dar kontroliuotų, tada nepriimkime šito įstatymo pataisos. Bet aš pasitikiu ta bendruomene ir manau, kad ji išties atliks tas funkcijas, kurias atliko. O diskutuoti sutinku, galime su ponu kancleriu diskutuoti, bet nelabai suprantu dėl ko.

PIRMININKAS. Na, pabandykit. Jūs girdėjot ir Juridinio skyriaus, ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto… (Balsas salėje) Aš atsiprašau. Aš supainiojau Teisės ir teisėtvarkos komiteto diskusijų metu išsakytą nuomonę. Man atrodo, kad dar padiskutavę ir pasikvietę Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovus, vadovus rasit geriausią formuluotę. Taigi darom svarstymo pertrauką.

LR pilietybės įstatymo 1, 17, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-490(4) (svarstymas). LR pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo 1 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-632 (pateikimas)

Dabar, gerbiamieji kolegos, mes sutaupėm laiko ir aš kviečiu svarstyti rezervinį 2a klausimą ir kitus rezervinius. Rezervinis 2a – Pilietybės įstatymo 1, 17, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ir jį lydintis Pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo 1 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-490(3) ir Nr.P-632. Taip. Ponas A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Aš labai atsiprašau, bet kol iš savo laktų atlėkiau. Aš suprantu, kad pasitarti naudinga dėl praeito klausimo, svarbu, bet mes galėjome pritarti po svarstymo ir padaryti pertrauką iki priėmimo, o tą laiką būtume priėmę arba ką nors pataisę. Nes šiuo metu tikrai, manau, nėra tikslinga nuvilkinti šito klausimo, pono A.Salamakino teikto, iki rudens. O jeigu mes dabar dar svarstymo pertrauką darome, po to dar reikės priėmimą... Bijau, kad bus nuvilkinta iki rudens. Tai būtų nei šis, nei tas. Ar negalėtumėt pakviesti ir aš kviesčiau balsuoti po svarstymo ir toliau, ką jūs ir numatėt, tas procedūras atlikti.

PIRMININKAS. Pone Raškini, nedarykim problemos. Jeigu mes rasim sutarimą ir galėsim užbaigti svarstymą, mes galėsim pasiūlyti taikyti ypatingos skubos tvarką ir čia pat priimti tą įstatymo pataisą. Bet palikime, kad nereiktų mums priimti sprendimo, nelabai žinant, dėl ko jį priimam. Gal tikrai palikim ir sutarkim, kad per artimiausias dvi dienas apsvarstysim ir priimsim sprendimą.

Taigi dabar Pilietybės įstatymo 1, 17, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir pritarė. O Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas svarstė ir nutarė padaryti svarstymo pertrauką. Tai ar komitetas nutarė padaryti pertrauką, ar siūlo Seimui padaryti pertrauką? Vis tiek pradedam svarstymą, o tada žiūrėsim, kaip bus apsispręsta toliau.

Dėl Pilietybės įstatymo. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Ar norėtų kalbėti komitetų atstovai? Negirdėti ir komitetų atstovų. Ar Seimo kancleris norėtų tarti baigiamąjį žodį? Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš iš pradžių norėčiau pažymėti, kad yra ketvirtas Pilietybės įstatymo projekto variantas. Jame yra atsisakyta paskutinio straipsnio, kuriame buvo numatytas trijų piliečių patvirtinimas asmens galimybės įgyti pilietybę. Bet paskui atidžiai pasižiūrėjom, kad to kartoti nereikia, pakanka, kad tai pažymėta 28 straipsnyje. O 29 straipsnis jau kalba apie tą atvejį, kai asmuo negali pateikti jokių dokumentų. Taigi šitą dokumentą įrašius į 28 straipsnį, vadinasi, negali pateikti ir šito dokumento, tai yra tų trijų, notariškai patvirtintų teiginių. Taip pat yra patikslinimas dėl to, kokie piliečiai gali tą paliudijimą pasirašyti. Man atrodė savaime aišku, kad kaip tik tie piliečiai, kurie patys turėjo pilietybę iki 1940 metų, tai gali ir paliudyti. Bet, kad nebūtų kokių nors abejonių, yra parašyta taip vienareikšmiškai, kad notaro patvirtinti Lietuvos Respublikos piliečių, kurie patys turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., paliudijimai.

Diskutuojant dėl šito projekto Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitete, pagrindinė keliama problema buvo ta, kaip šito įstatymo priėmimas atsilieps nuosavybės teisių atkūrimui, ar mūsų neužvers pareiškimais pilietybę įgiję vaikaičiai. Man nepavyko įtikinti komiteto narių, kad tokie pavojai negresia ir kad to nelabai reikėtų kvestionuoti teisingumo prasme, nes jeigu iš tikrųjų yra ta nuosavybė išlikusi ir ją gali paveldėti vaikaičiai, mes tai turėtume ir leisti realizuoti. Taigi komitetas 1 straipsniui kol kas nepritarė ir siūlė Seimui padaryti pertrauką, būtent Seimui siūlė, aš taip supratau. Tik aš truputį nustebau, aš iš svarstymo komitete supratau, kad 3 straipsniui pritarimas buvo, tačiau protokole tai neatsispindi.

Nauja dabar yra dar tai, kad, lyginant su pateikimo procedūra, yra atsiradusi įstatymo pataisa dėl Pilietybės įstatymo įgyvendinimo. Tai yra būtina, nes keičiasi 1 straipsnio papunkčių numeravimas. Taip pat Migracijos departamentas prašė ištaisyti iš anksčiau likusią klaidą, t.y. 1 straipsnio antroje dalyje įrašyti vaikai… be vaikų, kurių tėvai nežinomi arba mirę, taip pat pažymėti tą atvejį, kai tėvams atimtos tėvystės teisės. Aš suprantu, kad tai buvo tiesiog per neapsižiūrėjimą praleista, ir jie susiduria su formaliomis problemomis. O kiti dalykai yra vien dėl pasikeitusio numeravimo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi jūs išsakėte, kokia yra pozicija dabar. A.Salamakinas dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti po svarstymo.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų pranešėjas teisus – Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas 3 straipsniui pritarė. Ten yra techninė klaida, už kurią aš atsiprašau. Dėl 1 ir 2 straipsnio mes prašėme, kad Seimas darytų svarstymo pertrauką. Motyvai buvo tokie: vis dėlto mes turime žinoti, kiek padidės žmonių skaičius įrašius žodį „ir vaikaičiams”. Tai yra susiję su daugeliu dalykų. Tai yra susiję ir su nuosavybės grąžinimu… Komitete į tuos klausimus nebuvo atsakyta, todėl mes norime, kad vis dėlto būtų bent kažkokie apytiksliai skaičiai pateikti, kaip čia viskas atrodys. Manau, kad skubėti nereikia, rugsėjo mėnesį mes grįžkime prie šito klausimo, prie 1 ir 2 straipsnio, o dėl 3 straipsnio – galime jį priimti, dėl to komitetas problemų nemato.

PIRMININKAS. Taigi yra siūlymas pritarti ir yra siūlymas daryti pertrauką. Balsuosime alternatyviai.

Registruojamės. Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Balsuojame dėl 2 rezervinio klausimo – Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Kas galvoja, kad galima pritarti po svarstymo, spaudžia mygtuką „už”, kas galvoja, kad reikia daryti pertrauką, spaudžia mygtuką „prieš”. Prašom balsuoti. Balsavo 62 Seimo nariai: už – 41, prieš – 20, susilaikė 1. Taigi po svarstymo yra pritarta.

Ir dabar 2b klausimas – Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo 1 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-632. Pateikimas. Pranešėjas – J.Razma. Jūs turbūt galite nekartoti to, ką pasakėte. Aš tiktai noriu paklausti, ar yra norinčių paklausti? Gal norite papildyti?

J.RAZMA. Ne, aš pasakiau, ką norėjau pasakyti. Atsiprašau, kad užbėgau į priekį.

PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Po pateikimo galime pritarti, aš tikiuosi. Pradedam svarstymo procedūrą. Ar komitetų čia reikia dar papildomai, ar komitetai jau yra apsvarstę? Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pritaręs. Taigi jau užbėgdami už akių apsvarstėm. Taigi rezervinį 2 klausimą baigiam.

Dabar, gerbiamieji kolegos, mes šiek tiek lenkiam savo grafiką. Aš matau ministrą V.Babilių, todėl aš siūlyčiau pereiti prie 1-13 klausimo, jeigu neprieštaraujate. Taip pat matau ir poną A.Bartulį, gal mes galėsime tęsti darbą ir toliau.

Lietuvos Respublikos Būtingės naftos terminalo projekto finansavimo įstatymo projektas Nr.P-622 (pateikimas)

Taigi 1-13 – Lietuvos Respublikos Būtingės naftos terminalo projekto finansavimo įstatymo projektas Nr.P-622. Pateikimas. Pranešėjas – ministras V.Babilius.

V.BABILIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Visi turbūt atsimenate, kai mes fiksavome 34% valstybės kapitalo Būtingėje. 34% valstybė pervedė į įstatinį kapitalą iki 30%. Yra Vyriausybės nutarimas, kad valstybė turi išduoti garantijas tai 34% įstatinio kapitalo daliai, kad iš kredito būtų galima visiškai aprūpinti finansavimą. Tačiau, deja, iki šiol valstybės neužfiksuota ir neatsirado partnerių. Derybos tarp „Jukos” kompanijos ir Kanados ITL vyksta visu greičiu. Šiuo metu atvyksta (…) banko grupė į Būtingę, pasiųsta „Jukos”, aiškintis situacijos vietoje, t.y. derybos vyksta. Kartu vyksta ir statyba. Šiuo metu Būtingė jau visiškai išlindo iš po žemių ir atsivėrė daugelis naujų statybos objektų: plūduro statyba, vamzdžio tiesimas į plūdurą, naftotiekio tiesimas nuo Mažeikių. Visoms šitoms statyboms pradėti reikia pinigų. Todėl Vyriausybė pasitarusi nutarė prašyti, kad Seimas duotų sutikimą išduoti Lietuvos Vyriausybės garantiją 101 mln. JAV dolerių, t.y. šiek tiek daugiau negu 34%. Šita garantija galų gale, pasirodžius abiem mūsų partneriams – „Jukai” ir kanadiečiams, ši garantija, kuri viršija 34%, bus kaip būtina sąlyga perduota dalyviams. Todėl, kad nebūtų sustabdyti Būtingės darbai, mes prašome šiek tiek daugiau negu 34%, bet mažiau negu 50%... teisės suteikti valstybės garantiją. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Taigi ir 12 Seimo narių nori paklausti. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis ministre, norėčiau jums pateikti du klausimus. Pirmiausia vasario 25 d. mes labai emocingoje aplinkoje priimame įstatymą dėl papildomos „Būtingės naftos” akcijų emisijos, mažindami valstybės dalį iki 34%. Ir skubos tvarkos, ir pačios akcijų emisijos pagrindinis motyvas buvo tas, kad tai padės išspręsti Būtingės finansavimo problemą. Ar jūs galite šiandien teigti… Kadangi jūs ką tik pasakėte, kad tai neišsprendė Būtingės finansavimo problemos, ar jūs dabar nemanote, kad to įstatymo priėmimas buvo skubotas ir faktiškai nepasiteisino? Tai vienas klausimas.

Antras klausimas. Ar jūs manote, kad prašoma 100 mln. dolerių kredito garantija garantuos to kredito gavimą? Ar jūs nemanote, kad reikėtų priimti dėl 200 mln., ir tiktai tokiomis sąlygomis užsienio bankai, ko gero, suteiks tą kreditą? 100 mln. dolerių, bijau, kad nesuteiks pagal turimus duomenis. Ar jūs manote kitaip? Ar jūs manote, kad jums bus duotas 100 mln. dolerių kreditas, t.y. Būtingės terminalo statybai bus gautas 100 mln. kreditas, esant Vyriausybės garantijai?

V.BABILIUS. Aš manau ir dabar, ir anksčiau maniau, kad 34% yra optimalus skaičius, procentas valstybės kapitalo Būtingėje. Ir šiandien, jeigu pas mus būtų 66 partneriai, tai jokios kalbos neturėtų būti, ar keisti valstybės dalį. 34% visais atžvilgiais atitinka valstybės interesus.

Dėl 100 mln. 100 mln. mes prašom, kaip aš sakiau, tam, kad galėtume tęsti ir išplėsti statybą, t.y. išsišakoja statyba į daugelį šakų ir kiekvienai reikia pinigų.

Dėl 200. Šiandien jokiu būdu negalima spręsti to klausimo, kol mes dar turim rimtų vilčių susirasti partnerius. Jeigu mes šiandien pasakysim, kad mes duodam garantijas 100, taigi visi subėgs. Man ne vieną kartą kanadiečiai per derybas yra pasakę: na, būtų labai šaunu, jeigu Lietuvos Vyriausybė mums garantuotų mūsų investicijas. Tai jiems buvo atsakyta aiškiai, jog kiekvienas garantuoja savo dalį. Mes negalim imtis rizikos už juos. Pasistatysim – visi pagal tas dalis naudos turėsim. Kokios čia gali būti valstybės garantijos? Jeigu mes dabar, šiandien dar bent valandą padiskutuosim, radijo bangomis tai nueis, kanadiečiai pasidarys dar įžūlesni. Todėl aš šiandien sakau, kad ir Vyriausybė kietai apsisprendus šiandien išduoti garantijas tiktai lietuviškai daliai ir minimaliai kiek reikia finansuoti tas visas naujai pasirodžiusias statybos šakas.

PIRMININKAS. V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Lyg iš dalies ir atsakėte, lyg ir ne visai aišku tapo. Mums šiandien komitete pateikiant nebuvo įvardyta, kai klausėme, kas bus tie investuotojai į šį objektą, kadangi neaišku, kam duodame garantijas. Ir ypač norėtume sužinoti, kokia ta lietuviškoji pusė, kuriai mes duodame garantijas.

V.BABILIUS. Lietuviškoji pusė, kuriai duodam garantijas, yra valstybė. Valstybė, kuriai pagal įstatymą…

V.STASIŪNAITĖ. Tik valstybė?

V.BABILIUS. …kuriai pagal įstatymą suteikta teisė turėti 37% kapitalo. Tai garantijas duodat valstybei – 34. Dabar galit paklausti: o kam dar? 34% sudarytų apie 80 mln. Dar 20 ar 25 mln. – kam? Šiandien pirmieji kandidatai, už kuriuos mes šiandien duosim garantiją, po to, kai jie pasirašys akcijų pirkimo sutartį, bus būsima sąlyga – ir pasiimkit tą garantiją sau. Tai yra Kanados naftos transportininkų korporacija „Internation... Corporation” (Kanada) ir „Jukos” kompanija (Rusija). Šios dvi kompanijos dabar intensyviai derasi tarpusavyje. Kanadiečiai sako: mes jums, kai pastatysime šitą terminalą, kai mes įdiegsime kanadietišką menedžmentą, stabilizuosim, sudarysim kainas, konkurentabilias su Ventspiliu, ir tą pateikia „Jukai” kaip garantiją. O iš „Jukos” prašo, kad „Juka” įsipareigotų 8 mln. per metus naftos pervaryti per Ventspilį. Tai jie tariasi, vienas kitą tikrina, o laikas bėga. O statybos mes nenorim sustabdyti. Dėl to prašom truputį daugiau už juos, kad paskui atiduotume tą sumą.

PIRMININKAS. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis ministre, kai mes praeitos diskusijos dėl Būtingės terminalo metu kalbėjome, kad šitas terminalas bus statomas tik iš kreditų, tai buvo labai keistai reaguojama. Dabar kalbėdami apie tai, kad įstatinis kapitalas viso labo tėra 17 mln. dolerių, mes kalbam apie 100 mln. kreditus, aš manau, kad mes turėsim kalbėti apie 200 mln. kreditus. Tai dabar jūs pasakykit: šitie bankai, dėl kurių susitarėm, kuriems mes duosim garantijas, kokiai trukmei suteiks šitas paskolas? Paskolų trukmė.

V.BABILIUS. Yra pasauly priimtas stambių statybų metodas. Suformuojama pinigais trečdalis kapitalo. Tą mūsų valstybė padarė, pervesdama 34% į tą trečdalį. Visa kita – du trečdaliai – paprastai statomi imant kreditus. Ir šiandien vienas savininkas – valstybė, žinoma, jau pervedė ir išduos kreditus savo daliai ir dar truputį, kaip aš sakau, tiems dviem nežinomiesiems. Anie nežinomieji dar neišpirko nė vienos akcijos. Ir kai jie pirks akcijas, tai jiems bus iškelta sąlyga – pasiimkit tą atliekamą garantavimą, kurį valstybė už jus padarė. Tik tam, kad nesustabdytume statybų.

Dabar ar bankai, ar Šveicarijos bankas, kuris organizuoja visą finansinį aprūpinimą, gavęs 100 mln. kredito, tikėdamasis gauti 200 mln., ar gaus tuos kreditus? Tai šiandien aš galiu pasakyti, kad čia, aišku, tiesiogiai Seimo narius daug kas veikia iš statybininkų, kurie įtikinėja, kad jeigu neduosit 200, tai sustos statyba, tai bankai neduos iš viso kreditų. Aš galiu jums atsakingai pasakyti, kad taip kalba kanadiečiai, kurie nori išlupti garantijas iš Lietuvos. Tai visų tų, kurie nori svetimu geru naudotis, žodžiai. O aš sakau: pabandykim duoti 100. Pasakykim: daugiau nebus. Atsiras nauji partneriai, jie jums duos. 100 mln. bet kuriam bankui – oho, koks kredito uždarbis! Taigi negalima… Pavyzdžiui, bankas pasakė: kitaip aš jums pinigų neduosiu, tai prašau imt viską. Reikia derėtis, negalima taip eiti iš karto pakeltom rankom. Aš manau, mes skaičiavom tą 100 mln., kad gavę tą 100 mln. garantijos mes paleisim visus tuos statybos objektus, apie kuriuos aš sakiau, ir kokius 2-3 mėnesius išsilaikysim. Per 2-3 mėnesius, aš manau, arba „Juka” ir kanadiečiai apsispręs ir įeis į mūsų tą kompaniją, arba šiandien mes jau turim dar vieną porą, apie kurią aš nenoriu sakyti, nes laikraščiai iš karto tai paskleidžia, bet akis į akį bet kuriam Seimo nariui galiu pasakyti.

PIRMININKAS. V.Dudėnas.

V.DUDĖNAS. Aš norėčiau vėliau kalbėti dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Taip, gerai. S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, kaip aš suprantu, dar iki šios dienos mes nežinom, kokie bus mūsų investuotojai – partneriai iš užsienio valstybių. O garantijas suteikiam ir kreditą, kad statybos nesustotų, kažkas turės paimti. Kas tai bus? Tai bus mūsų naftos, aš taip suprantu, pati įmonė. Jeigu tai bus naftos įmonė, tai kaip tada pasiskirstys akcijos tarp valstybės ir tarp privataus kapitalo?

V.BABILIUS. Ne, reikalas tas, kad galim netekti visų variantų. Šiandien mes turim konkrečius partnerius, t.y. kanadiečius, dirbančius kartu su rusais, su „Jukos” kompanija. Ir tie yra labiausiai pažengę, ir aš manau, kad per pusę mėnesio, per mėnesį, liepos mėnesį jie turėtų savo sutikimą duoti arba atsisakyti. Paraleliai mes turim dar du partnerius. Dabar jau ne kanadiečių ir rusų, o amerikiečių kompaniją ir rusų kompaniją, tik, aš sakau, nenoriu paskleisti, išduoti savo rezervinių variantų. Vadinasi, taip, šiandien situacija tokia: du turim aiškius, kurie dirba ta linkme, o du turim rezervinius. Jeigu visi atsisako ir sako: ne, mes neinam – nei kanadiečiai, nei amerikiečiai, nei rusai neina, tai tada prieš Seimą aš atsistoju ir pasakau: ponai, belieka du variantai – arba su 34% sustabdyti Būtingę ir ją užkonservuoti, arba dėti lietuvišką kapitalą toliau ir pastatyti lietuvišku kapitalu, o paskui stengtis ją parduoti. Parduoti pelningai. Bet čia yra vienas atvejis. Šiandien mes gal ir neblogi statybininkai, bet mes visiški, atleiskite, profanai, nelabai gudrūs naftos transportavimo ir krovimo srityje. Aišku, mes galime pastatyti Būtingę ne pačiu optimaliausiu variantu. Reikia šeimininko profesionalo, kas galėtų būti ir amerikiečių atveju. Jų transportininkai yra profesionalai ir kanadietis transportininkas yra profesionalas. Aš manau, kad mes einame nuosekliai, išbandydami ir kovodami dėl kiekvieno varianto, bet yra tokia situacija, kad, pavyzdžiui, aš galiu prašyti 80, tai bus trečdalis, ar 75, tai bus trečdalis, nes trečdalis nuo 260 bendro Būtingės įstatinio kapitalo kaip tik apie 85 milijonus. Bet mes sustabdome tempus, o to tikrai nereikėtų daryti ir dėl būsimo kompaniono, ir dėl laiko, kuris mus spaudžia – mums kitais metais, rudeniop reikia paleisti.

PIRMININKAS. R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Aš norėjau jūsų paklausti, kaip jūs pakomentuotumėte Juridinio skyriaus pastabą, kad didesnę kaip 40 mln. užsienio paskolą Vyriausybės siūlymu Seimas priima atskiru įstatymu? Pagal Valstybės skolos įstatymo 5 straipsnį. Kaip jūs pakomentuotumėte tokią Juridinio skyriaus išvadą?

V.BABILIUS. Deja, aš jos nemačiau, tai ką aš galiu sakyti. Nes, atrodo, kai įforminame pagal įstatymą, tai tokiai sumai yra reikalingas Seimo pritarimas, leidimas.

PIRMININKAS. V.Zabukas.

V.BABILIUS. Ir yra įforminamas atskiras įstatymas.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamasis ministre, kiek man žinoma, Būtingės terminalo sąmatinė vertė yra apie 200 mln. dolerių. Iki dabar yra atlikta darbų 15%, tai apie 30 mln. dolerių. Tačiau aš norėčiau tą klausimą susieti su tuo, kad norint tęsti toliau statybą reikia laiko, o jūs minėjote, kad partnerių tandemo nustatymas Rytai-Vakarai galėtų tęstis tris, keturis mėnesius. Per trijų, keturių mėnesių laikotarpį ar reikalinga tokia suma? Klausimas būtų – kiek Būtingės statybai gali būti panaudota milijonų dolerių per mėnesį? Ar yra atlikti skaičiavimai, kad būtų galima pagal tą prognozę teigti, kad reikia 100 mln. dolerių valstybinės garantijos. Gal tai per didelė suma?

V.BABILIUS. Taip, taip, aš galiu paaiškinti. Man iš šitos tribūnos būtų daug naudingiau kalbėti apie lietuvišką dalį ir apie mažesnę sumą. Tačiau kodėl aš kalbu apie didesnę, – nes mes išanalizavome statybos grafikus ir jų finansavimą. Įvestos naujos kryptys – plūduras. Reikia sumokėti avansą, reikia sumokėti už plūduro medžiagas. Įvesta nauja kryptis – vamzdžio, reikia pirkti vamzdį, reikia pradėti ruošti vamzdžio gabalus suvirinimui, ten juk tiek kilometrų. Reikia pradėti darbus konkrečiai Mažeikių trasoj – visiškai naujas objektas, sujungiantis Mažeikius ir Būtingę. Tai visiems šitiems dalykams, kiekvienam vis reikia duoti. Teisingai jūs sakote – šiandien mes prašome pinigų beveik už pusę, 40 ir kelių procentų, o padarėm praktiškai už 15. Bet dabar iš žemės išlindom, – į visas puses atsidarė frontas. Tas frontas pagal grafikus – pagal grafikus baigti kitų metų rudenį. Ir jeigu mes į frontą neišeisim, o nukrypsim viena kryptimi, plūduro nestatysim arba netiesim vienos linijos, tai vis tiek Būtingėje bus pastatyta, o vamzdžio nebus. Taigi reikia čia laikytis bendro grafiko turint tikslą – kitų metų rudenį. Šiandien mes dar jo nepraradę, mes viską paskaičiuojam.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Pateikto įstatymo projekte matome, jog bent 6 bankai teiks paskolas, ir valstybė suteiks atitinkamas garantijas. Ar galėtumėte paminėti ministeriją arba galbūt kitas kontroliuojančias teisėsaugos institucijas, ar jos nenustatė pinigų plovimo faktų per šią Būtingės statybą, ir jeigu buvo, tai kokiu būdu.

V.BABILIUS. Nei aš, nei man žinomos organizacijos man tokios informacijos nepateikė, aš neturiu tokių faktų, kad būtų plauti pinigai. „Union…” banko JAV filialas Šveicarijoje vadovauja visam šitam finansavimo konsorciumui... ir nepriekaištingi bankai. Mūsų vyrai visko gali prigalvoti, bet čia be pagrindo negali kaltinti.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis ministre, aš norėčiau, kad jūs trumpai ir aiškiai atsakytumėt, ir nepasakotumėte daug, nes mano kolega J.Valatka klausė konkrečiai dėl terminų. Tai aš galbūt suformuluosiu taip, kad aiškiau būtų. Kuriam laikotarpiui šitie bankai teikia mums paskolą, tada mes žinosim, kokios sąlygos. Mes kalbame apie 100 milijonų litų ir mes nežinom, kokiom… tai yra dolerių, ir mes nežinom, kokiomis sąlygomis mes gauname pinigus.

V.BABILIUS. Trumpai tai taip. Kiekvienas bankas… ir bendra suma teikiama tokiam periodui, kuris nurodytas verslo plane. Aš tiksliai duomenų neturiu, bet čia sėdi ponas R.Survila, finansų viceministras, ir jis jums atsakys į šitą klausimą, nes jis turi visą tą paketą ir jis žino kiekvieną sumą ir kiekvieną terminą.

PIRMININKAS. Ar ponas R.Survila galėtų atsakyti, jeigu ten prie mikrofono. (Balsas salėje)

R.SURVILA. Aš norėčiau patikslinti, kad yra pridėtas priedas prie pateiktų dokumentų AB „Būtingės nafta” paskolų lentelės. Čia man atrodo, paskutinis...

A.SYSAS. Ten nėra terminų, ten yra tik sumos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ten yra grąžinimo laikotarpis, jeigu negalite perskaityti, tai galime perskaityti garsiai. Lentelėje yra aiškiai parašyti grąžinimo laikotarpis, palūkanų marža, eksporto kreditų agentūrų kaštai ir t.t.

V.BABILIUS. Nuo trejų iki 11,5 metų. Nuo trejų iki 11,5 metų.

R.SURVILA. Daugiausia 11,5 metų.

PIRMININKAS. Taigi į klausimą atsakyta. P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo vis dėlto, kad buvo padaryta klaida, kad buvo sumažinta valstybės dalis iki 34%, po to buvo priimtas nutarimas dėl ekstremalių situacijų, kas, aš manau, privačias investicijas šiek tiek atbaido, ar jūs neabejojate, kad galbūt būtų geriau buvę paimti tą dalį, tęsti statybas 50%, ir kiti investuotojai nebijodami būtų atėję pas mus su pinigais?

V.BABILIUS. Visiškai nebijau ir nemanau, kad tai blogas sprendimas – 34%. 100% bet kada galima priimti, bet tai yra atsitraukimas.

PIRMININKAS. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Pavasarį įtikinamai tvirtinote, kad jeigu valstybės dalį sumažinsim iki 34%, investuotojų atsiras. Sakėte, kad tik bus problema, kiek kam leisti akcijų įsigyti. Tai neįvyko. Dabar vėl mus panašiai įtikinėjate. Noriu paklausti, ar jūs turite parengę šio projekto strateginį planą ir ar galėtumėte Seimui jį pateikti? Pagaliau juk sakėte, kad čia bus 260 mln. dolerių investicija. Jau yra įdėta 25 mln. dolerių, dabar garantuojam dar 100 mln., ir kur tai mus nuves? Kokia ir kam nauda iš to bus?

V.BABILIUS. Strateginis planas ir strateginė nuostata yra tokia: 34% – Lietuvos, 66% – svetimų, iš jų vienam – 33. Toliau, partneris turi būti profesionalas, kad galėtų po to valdyti Būtingę. Šiandien dirbama su profesionalu ir su tuo, kuris turi naftos. Viskas daroma taip, kaip reikia daryti. Kitokio varianto aš nematau.

Antras variantas. Tu negali dviejų svetimų žmonių – vieno iš Kanados kompanijos ir kito – priversti. Tam, kad jie vienas kitą surastų, reikia laiko. Šiandien mes turėsime konkrečias dvi firmas, kurioms siūlome tuos 66%. Rytoj mes dar turėsime kitą variantą. Tai yra dirbame pagal vieną politiką. Galite pasakyti – strategiją. Bet mes jos nekeičiame: kai mes kalbėjome apie 34%, mes ir šiandien kalbame apie 34%. Mes turime sunkumų? Taip. Nerandame, nespėjame ir t.t. Bet mes vis tiek kalbame apie 34%. Matyt, visiems bus džiaugsmingas vienintelis variantas – statyti Būtingę iš lietuviškų pinigų. Galbūt bus tas variantas, kai visi nuo mūsų nusigręš. Bet kol yra galimybė įtikinti, rasti, reikia kovoti iki galo. Mano tokia pozicija – pasiduoti dar per anksti.

PIRMININKAS. S.Čirba. Nematau jo. Taigi klausimai baigėsi. Pone Palubinskai, galite patikslinti klausimą, jeigu norite. F.Palubinskas dar sykį patikslina.

F.PALUBINSKAS. Buvo klausimas, ar turite strateginį planą ir ar galite jį pateikti Seimui, kad jį galėtume išstudijuoti?

V.BABILIUS. Prašau. Turiu strateginį planą. Jį sudaro dideli blokai, ir jeigu jūs norite, kad aš tuos blokus susmulkinčiau, galiu tai padaryti ir pateikti pagal jūsų pageidavimus.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, į klausimus atsakyta. Ačiū. Dėkojame ministrui.

Dabar dėl balsavimo motyvų nori kalbėti J.Valatka ir V.Dudėnas. Iš anksto užsirašė J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, kai vėl ministras mums sako, kad mums reikės statyti iš lietuviškų pinigų, jeigu mes to ir to nepadarysime, statyti iš biudžeto, tai kiek galima tą patį kartoti? Juk aišku, kad statysime vienu, antru ar trečiu būdu tik iš paskolų. Aš kalbėjau, kad įstatinis kapitalas viso labo dabar yra 17 mln. dolerių. Tai visiškai leidžia, kaip matote, imti šitas paskolas, teikti garantijas ir statyti terminalą. Juk nekalbama, kad terminalo statyti nereikia, kad statybą reikia stabdyti dėl lėšų stygiaus, bet visiškai aišku, kad šiandien vadinamųjų investuotojų, apie kuriuos buvo mums kalbama ir aiškinama, kokie jie bus geri, kaip gerai dirbs privatus kapitalas ir kaip greitai viskas bus padaryta, matome, kad šiandien to nėra.

Gerbiamieji! Jeigu mes teikiame garantijas tokiai didelei paskolai – per 100 mln. ir neaišku, ar nereikės teikti kitai daliai, jūs man pasakykite, kokie mes esame ūkininkai, jeigu sau pasiliekame minimalų akcijų skaičių? Man regis, kad norint perduoti valdymą yra aiškus tikslas. Tai jeigu nėra tų vadinamųjų investuotojų, pasilikime sau valdymą. Tai yra 51% akcijų, ir jokių problemų nekyla. Šiandien yra 87%. Gerai. Užfiksuokime mes įstatyminiu būdu 51%. Jeigu matysime, kad tikrai reikia atiduoti 51% tiems vadinamiesiems investuotojams už atitinkamą kainą, visada tai bus galima padaryti. Tačiau teikti garantijas kažkam ir neaišku kam, o juk dabar mes teiksime garantijas akcinei bendrovei, bet galinčiai turėti tik 34%, tai yra visiškai nešeimininkiška ir neekonomiška.

Aš siūlau, kad Vyriausybė šioje situacijoje apsispręstų, fiksuotų 51%, ir aš manau, Seimas bendru sutarimu pritars, kad šitą statybą reikia finansuoti ir reikia teikti šitas paskolų garantijas. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Dudėnas.

V.DUDĖNAS. Biudžeto ir finansų komitetas pritaria šiam projektui suteikti garantą, kad būtų galima tęsti statybą, kai vyksta derybos su galimais partneriais. Kviečiame Seimo narius pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Taigi Biudžeto ir finansų komitetas svarstė preliminariai ir pritarė.

Ir A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas taip pat svarstė šį projektą ir pritaria po pateikimo. Tačiau aš, jeigu galima, pasakyčiau frakcijos nuomonę, kuri mano, kad Būtingės terminalas yra Lietuvos ūkio strateginis objektas ir jo statybos terminai jokiu būdu negali būti žlugdomi. Todėl turi būti sprendžiami jo finansavimo klausimai. Tačiau Krikščionių demokratų frakcija, žinodama liūdną Klaipėdos terminalo privatizavimo patirtį, kai faktiškai valstybės lėšomis buvo pastatytas privatus objektas, teiks pataisą siūlomam įstatymui, pagal kurią valstybės akcijų dalis neturėtų būti mažesnė už jos faktinį finansinį indėlį. Tik tokiam projektui pritartų. Taigi po pateikimo pritariame.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi tai svarbus… Prašau.

Dėl vedimo tvarkos. Prašom. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Pirmininke, aš tik norėčiau patikslinti, kad ne taip jau Ekonomikos komitetas ir pritarė. Buvo penki – už, penki – prieš. Pritarta buvo vien todėl, kad pirmininko pavaduotojas balsavo už. Aš norėčiau, kad komiteto pirmininkas vis dėlto informuotų Seimą, jog tai nėra vieningas pritarimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš turiu tiktai Biudžeto ir finansų komiteto preliminarią išvadą. Komitetai dar turės galimybę svarstyti ir po pateikimo.

Dabar V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mes truputį per aukštai pradedame skraidyti, ir nors dar niekas nepadaryta, bet jau renkame akcijas 34%, 51%. Yra valstybės garantijos, kad ir už didesnę sumą, kokį turtą mes uždirbsime, tiek ir turėsime akcijų. Jas paskui bus galima ir perleisti, ir parduoti, ir pan. Čia yra visai ne tas klausimas. Aš manyčiau, kad nereikėtų painioti to buvusio sprendimo su dabartine padėtimi. Jeigu yra vedamos įdomios derybos su įvairiomis firmomis – tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų, reikia palinkėti, kad tos derybos būtų kuo greitesnės ir vaisingesnės. Šiuo metu, aišku, čia yra strateginis objektas ir jo statyba negali sustoti. Mes turėtume paremti tai, kad jis būtų finansuojamas ir turėtų finansines galimybes. Ačiū. Aš pritariu.

PIRMININKAS. Ir LDDP frakcija – Č.Juršėnas. Prašom socialdemokratus nusiraminti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, rinkite parašus ir bus ramiau.

Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis pirmininke. Kadangi klausimas iš tikro yra labai ginčytinas ir kadangi kritišką išvadą surašė Juridinis skyrius, aš siūlyčiau padaryti pateikimo pertrauką ir patikslinti projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi registruojamės. Registracija vyksta. Prašom registruotis. Užsiregistravo 83 Seimo nariai.

Balsuosime dėl Būtingės naftos terminalo projekto finansavimo įstatymo projekto, registracijos Nr.P-622. Ar pritariame po pateikimo ir pradedame svarstymo procedūrą? Kas už tai, kad būtų pritarta svarstymo procedūrai, spaudžia mygtuką „už”. Prašom balsuoti.

Balsavo 69 Seimo nariai. 44 už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, prieš – 14, 11 susilaikė. Taigi po pateikimo pritarta. Pradedama svarstymo procedūra. Vyriausybė prašo ypatingos skubos, bet mes taikome skubos tvarką. Ar galime sutarti, kad iki sesijos pabaigos formaliai taikytume skubos tvarką? Kas už tai, kad būtų taikoma skubos tvarka, prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 67: už – 40, prieš – 23, susilaikė 4. Yra taikoma skubos tvarka. Pagrindiniai komitetai – Ekonomikos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas, taip? Siūlome rasti laiko ir galimybę susirinkti, dar svarstyti ir teikti pataisas.

Lietuvos Respublikos Lietuvos vystymo banko steigimo ir statuto patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-625 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar mes turime darbotvarkės 1-14 klausimą. Ar galime?.. Gal tada pateikimus padarykime, nes yra ministrai. Mes dar viršijame laiką. Darbotvarkės 1-14 klausimas – Lietuvos Respublikos Lietuvos vystymo banko steigimo ir statuto patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-625. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras R.Survila.

Gerbiamieji socialdemokratai ir šalia esantys, prašyčiau ramiau elgtis salėje. Jeigu yra problemų su supratimu, gali paaiškinti kas nors.

Prašom. Pranešėjas – R.Survila. Svarstome darbotvarkės 1-14 klausimą.

R.SURVILA. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė siunčia svarstyti Lietuvos Respublikos Lietuvos vystymo banko steigimo ir statuto patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Šiam projektui buvo pritarta birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje. Vyriausybė šį įstatymą siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Nori paklausti R.Kupčinskas. Daugiau nėra norinčių klausti. R.Kupčinskas irgi nebenori klausti. Klausimų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime pritarti po pateikimo? Galima pritarti po pateikimo bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas preliminariai svarstė ir pritarė. Vyriausybė siūlo ypatingą skubą. Ar mes galime pritarti? Galime pritarti ypatingai skubai, taip? Tokiu atveju pradedame svarstymo ir priėmimo procedūrą iš karto. Ar būtų norinčių kalbėti svarstymo metu? Norinčių kalbėti nėra svarstymo stadijoje. Ir komiteto išvadą aš jau minėjau. Taigi po svarstymo pritariame ir pradedame priėmimą. Kas norėtų kalbėti dėl šio įstatymo priėmimo? Norinčių kalbėti nėra. Prašom, gerbiamieji kolegos, registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos vystymo banko steigimo ir statuto patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 52.

PIRMININKAS. Už – 53. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. Susilaikė 5. 53 Seimo nariams balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, susilaikius 5, Lietuvos Respublikos Lietuvos vystymo banko steigimo ir statuto patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymas yra priimtas. Taigi šį darbotvarkės klausimą irgi išsprendėme.

Seimo narių pareiškimai

Dabar pagal mūsų laiką – pareiškimai. Kviečiu P.Šakalinį, vienintelį užsirašiusį pareiškimams.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau perskaityti Vilniaus darbininkų sąjungos pareiškimą.

„Vilniaus darbininkų sąjungos taryba 1997 m. birželio 19 d. posėdyje svarstė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

Tarybos narių nuomone, Lietuvos piliečių turtą nusavino okupacinė valdžia, todėl Lietuva, išsivadavusi iš okupacijos, turi išsivaduoti ir iš ją lydinčių neteisybių, kur galima, atitaisyti skriaudas, kitaip mūsų nepriklausomybė būtų lygi nuliui.

Vilniaus darbininkų sąjungos taryba supranta, kad grąžinti gyvenamuosius namus yra labai sudėtinga, kad dabar grąžintinuose namuose gyvenantys piliečiai nėra kaltininkai tos baisios praeities, tų okupacinės valdžios padarytų neteisybių, ir mano, kad įstatyme numatytos pakankamos priemonės apsaugoti jų teises. Žemės nuosavybę grąžinti, ko gero, paprasčiau, nes kiekvienas, dabar naudojantis svetimą žemę ir palikęs savo buvusią, žinojo, kad yra tos žemės teisėtas savininkas.

Vilniaus darbininkų sąjungos taryba pritaria šiam įstatymui ir siūlo jį pakartotinai svarstyti ir priimti.”

Pirmininkas Česlovas Kuliešius. Ačiū.

LR savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektas Nr.P-570. LR biudžetinės sandaros įstatymo 4, 12, 28, 33 straipsnio pakeitimo ir papildymo 28¹ bei 28² straipsniais įstatymo projektas Nr.P-571. LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-572 (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų pareiškimu džiaugiasi ir LDDP frakcija. Mums patinka, kad pagaliau pavyko… Galima džiaugtis, kad pavyko įtikinti ir LDDP dėl nuosavybės atkūrimo.

Dabar darbotvarkės 1-11a klausimas – Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektas, registracijos Nr.P-570, ir jį lydintys Nr.571 ir Nr. 572. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pateikė, ir pritarė su išlygomis. Daugiau kitų komitetų išvadų… (Balsas salėje) Taip, Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto išvada. (Balsas salėje) Aš jos kol kas nematau. Tai gal pats komitetas ir pareikš savo pastabas.

Kviečiu V.Andriukaitį. Užsirašė kalbėti 4 Seimo nariai.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, be abejo, svarstome vieną iš aktualiausių šiandien savivaldybėms įstatymų. Mūsų savivaldybės gyvena ir planuoja savo pajamas jau šešeri metai pagal laikinąjį įstatymą, pagal Seimo kasmet patvirtinamą laikinąją metodiką atskaitymams ir dotacijoms į savivaldybių biudžetus pagal tuos normatyvus. Tokia tvarka jau negali patenkinti savivaldybių: nei jų ūkinių poreikių, nei apskritai planuoti savivaldybių biudžetų ir perspektyvų. Todėl socialdemokratai tikrai remia šio įstatymo projektą. Svarstymo metu mes siūlome jam iš tikrųjų pritarti. Nors, be abejo, jis turi silpnų vietų, tačiau manau, kad gyvenimas iš tikrųjų padarys korektūras ir teks šituo įstatymu jau vadovautis. Labai gerai, jeigu mes jį priimsime dabar. Nedaug laiko liko iki rudens, todėl pereiti reikia prie savivaldybių biudžetų planavimo jau pagal naują įstatymą. Todėl tikrai reikėtų šioje sesijoje jį priimti.

Kai kas kalbėjo, kad Įmonių bankroto įstatymas yra vienas iš svarbiausių šioje sesijoje, bet aš norėčiau pasakyti, kad šioje sesijoje savivaldybėms svarbiausias yra šis įstatymas.

Akivaizdu, kad šiame įstatyme iškyla viena rimta problema – tai normatyvinės bazės kūrimo problema. Normatyvinė bazė yra tikrai silpna. Šis įstatymas privers Vyriausybę, o galbūt mums reikėtų priimant šį įstatymą baigiamuosiuose nuostatuose dėl jo įgyvendinimo vis dėlto įrašyti pavedimą, kad būtų detaliau aptarta normatyvinė bazė ir kad būtų paskaičiuoti normatyviniai kriterijai. Kaip matote, 9 straipsnyje (dydis „A”) prognozuojama planuojamiems biudžetiniams metams visų šalies savivaldybių biudžetų išlaidų apimtis kaip tik ir reikalauja stiprios normatyvinės bazės. Be abejo, mes dabar žengiame rimtą žingsnį, nes pirmą kartą įstatymu tiksliai nustatome, kokie mokesčiai priklausys savivaldybei.

Sveikintina, kad fizinių asmenų pajamų mokestis, išskyrus tą dalį, kuri priklauso sveikatos draudimui, visas atiduodamas savivaldybėms. Esu įsitikinęs, kad ateityje ir gyventojų nekilnojamojo turto mokestis taip pat bus prigimtinis mokestis savivaldybėms, ir jis bus irgi atiduotas. Gal todėl šiandien, kai dar jo nėra, apie jį sunkoka kalbėti. Gal todėl šiandien mes galime pasitenkinti tuo įrašymu, kad 5 straipsnyje yra numatytos kitos įstatymais nustatytos nemokestinės pajamos. Vadinasi, tokia galimybė yra palikta, toks žvilgsnis toliau tikrai būtų sveikintinas. Reikėtų patikslinti… Labai gerai, kad juridinių asmenų pelno mokestis šį kartą jau nebepaliekamas savivaldybėms, tačiau čia yra pakankamai gera formuluotė dėl to, kad savivaldybių pajamų šaltinis yra ir tos pajamos, kurias gauna savivaldybės už teikiamas paslaugas. Aš manau, kad mums ateina laikas kalbėti apie naują būtinumą savivaldybėms palengvinti jų darbą, kad būtų priimtas Seime Valstybės ir savivaldybės įmonės įstatymas, kuris leistų numatyti, kad visas tokių įmonių gaunamas pelnas galėtų eiti per savivaldybių biudžetus. Tai būtų labai rimtas žingsnis toliau stiprinant savivaldybę ir plėtojant viešosios korporacijos įstatyminę bazę, ir suteikiant savivaldybėms teisę tikrai stipriau stotis ant kojų.

Mes pritariame Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto redakcinėms pastaboms. Iš tikrųjų nevartotini žodžiai „nacionalinis biudžetas”. Taip pat pritariam, kad reikėtų įvesti gyventojų tankio rodiklį gyventojų tankumui nustatyti. Iš principo raginame jam pritarti po svarstymo ir pasirengti balsavimui priimti šį įstatymą. Jis neišpasakytai reikalingas Lietuvos savivaldybėms.

PIRMININKAS. Kviečiu K.Šavinį.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, pritardamas pono V.Andriukaičio teikiamoms pastaboms apie siūlomą įstatymo projektą, vis dėlto turiu dar konstatuoti, kad šitas pateiktas įstatymo projektas nieko ypač naujo neduoda. Tai yra paprasčiausi kosmetiniai patvarkymai, nes tos pačios nuostatos perkeltos jau iš iki šiol galiojusio įstatymo. Man atrodo, kad viena iš svarbiausių sąlygų, dėl kurių savivaldybės visą laiką aiškinosi, teisinosi, kad negali dirbti, tai biudžeto sandaros tvarka. Ir šiandien aš matau, kad viena iš tų svarbiausių Vietos savivaldos įstatyme įrašytų sąlygų – suderinti įstatymo projektą su Savivaldybių asociacija, jei jis susijęs su savivaldybių veikla, – neįvykdyta. Vienas svarbiausių savivaldybių veiklos šaltinių – jų biudžeto sandara, apie kurią kalbame keletą metų. Apie tai nediskutuota su pačiomis savivaldybėmis ir savivaldybės neišklausytos. Savivaldybių asociacijos atstovo dalyvavimas šio įstatymo rengime – tai nėra suderinimas su Savivaldybių asociacija. Jo pateiktos pastabos ten gali būti nepriimtos ir neįvertintos.

Pati svarbiausia pastaba, kurią minėjo kolega V.Andriukaitis, vis dėlto lieka 9 straipsnyje, kur nurodyta, kad skaičiuojamos dotacijos dydis priklauso nuo dydžio „A” ir jis parodo procentinę prognozuojamą išlaidų dalį nuo viso valstybės biudžeto apimties. Čia neaišku, kokiais motyvais ji sudaroma, neaiški jos sandara, neaišku, kokiais poreikiais, kokiais kriterijais vadovaujamasi. Taip pat su tuo susijęs 15 straipsnis, kuriame jau šią dalį galima dalyti tarp atskirų savivaldybių. Finansų ministerija, Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija bei Savivaldybių asociacija atlieka tas dalybas. Kai nėra aiškių kriterijų, man tos dalybos, atvirai kalbant, kelia nerimą. Paprasčiausiai tai bus Finansų ministerijos diktatas.

Manau, kad ten yra kitų dalykų dėl paskolų ir tikslinių dotacijų, kurios numatytos, yra pakankamai neblogai išspręsta, reikia tik tam tikrų patikslinimų. Tenka apgailestauti, kad ir vėl siūlomas priimti prastai parengtas įstatymas, viliantis, kad rudens sesijos metu jį vėl teks taisyti. Taip jau kalbame ne pirmą kartą ir ne apie pirmą įstatymą. Todėl dar kartą įsitikinu, kad tai, ką pastebėjau pirmomis savo darbo Seime dienomis, t.y. teikiamų įstatymų nepakankamą parengimą, išlieka. Vadinasi, pirmas mano įspūdis ir pirmas įvertinimas buvo teisingas, kaip dažnai ir atsitinka.

Dar kartą tenka atkreipti dėmesį į tai, kad vėl Seimas atsiduria aklavietėje. Siūlomą Biudžeto metodikos įstatymą turime priimti bet kokį, nes geresniam parengti jau nebėra laiko. Tai dar kartą įrodo, kad Seimo prestižu nesirūpiname. Nesirūpiname ir savivaldybėmis, kaip vienu iš svarbiausių demokratijos elementų. Puikiai suprantu, kad tam laiko nėra, bet vis dėlto manau, kad galima kai ką taisyti. Savivaldybėse biudžeto svarstymai prasidės rugsėjo mėnesį, iki to laiko Finansų ministerija, žinoma, bus viską suskaičiavusi. Manau, kad tam tikras pataisas dar galima atlikti. Deja, matydamas ir neblogų pusių, šiam įstatymo projektui pritarti vis dėlto negaliu, nes dirbau savivaldybėje ir suprantu, ką tai reiškia. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu P.Papovą. Ruošiasi R.Melnikienė.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų turiu pritarti toms mintims, kurios čia buvo išsakytos, kad įstatymas labai reikalingas ir būtina jį, žinoma, priimti. Bet kartu noriu pabrėžti, kad jis jau turėjo būti priimtas, nes nemažai yra lėšų išleista tam, kad jis būtų parengtas. Ir ankstesnės Vyriausybės, ir dabar parengtas projektas nelabai kuo skiriasi nuo ankstesnių projektų ir nuostatų, nes praktiškai dirbo tie patys žmonės, tos pačios grupės, kompanijos iš Danijos, Pasaulio banko ir t.t. Todėl jis turėjo būti parengtas ir priimtas balandžio-gegužės mėnesiais. Dabar jis pateiktas svarstyti labai skubotai, negalima įsigilinti, nes šiek tiek yra pakeistos kai kurios nuostatos: dėl išlaidų procentinės dalies įvertinimo nacionaliniame biudžete, kaip veiks kiti mechanizmai koeficientus, kaip Seimas nustatinės „k” ir „h”, „k” mažiuką, „h” mažiuką, „m”ir „r”. Jokios metodikos nėra, jokių mechanizmų – nieko mes nematom, aklai žiūrim. Vis dėlto tuos dalykus teks priimti Seimui, bet ką darysi, kaip jau yra, taip yra. Reikia jį svarstyti ir vis tiek jau niekur kitur nedingsime. Reikia priimti, nes gegužės mėnesį, man atrodo, Vyriausybė pradėjo formuoti biudžetą 1998 metams. O nuo liepos 1 d. jau visomis išgalėmis turi dirbti Finansų ministerija ir visi kiti paruošiamuosius darbus.

Na, paskaitęs aiškinamajame rašte tikslą, aš drįstu suabejoti, ar bus pasiektas tas tikslas, kurio norima, kad bus sudarytos sąlygos savivaldybėms savo iniciatyva ir motyvacija didinti pajamas bei jas planuoti. Na, planuoti – galbūt, bet didinti – tai aš labai abejoju. Taip, sutinku, kad galės didinti tos savivaldybės pajamas ir iniciatyvos imtis, kurios 100% suformuos savo biudžetą iš mokestinių pajamų. Bet tose savivaldybėse, kurioms bus skiriamos dotacijos, to jau nebebus, nes kiekvienais metais dotacija mažės didėjant mokestinėms pajamoms. Na, sakykim, tiems patiems metams. Per metus, jeigu padidės tos pajamos, tai, jos, žinoma, liks savivaldybėje. Bet atitinkamai sumažės dotacija kitais metais. Tai štai čia, matyt, reikėjo daugiau pagalvoti.

Na, o dabar konkrečiai pagal straipsnius nagrinėjant, tai vėlgi yra neaiškumų. Štai 3 straipsnio 1 punktas.

Pasakyta, kad visas fizinių asmenų pajamų mokestis yra savivaldybių. O kitame 16 straipsnio 1-1 punkte yra pasakyta, kad fizinių asmenų pajamų mokesčio procentinė dalis, priskiriama kiekvienos savivaldybės biudžetui, yra nustatoma kiekvienais metais. Procentinė dalis.

Ką tai reiškia? Vadinasi, 100% negaus Vilnius, Kaunas ir kiti. Bus nustatytas kažkoks kitas procentas. Aš manau, kad čia yra pasakyta, kad tas skaičius sveikatos draudimo yra žinomas. Bet yra atskaitoma konkreti suma, o ne procentinė dalis paskirstoma tarp savivaldybių. Tai kur eis tas fizinių asmenų pajamų mokestis, jeigu Vilniuje bus nustatyta ne 100%, o 80%? Taigi ne savivaldybėms atiteks, bus valstybės biudžete. Čia reikia gerų paaiškinimų. Nėra tokios asociacijos, kad ji skirstytų. Čia arba ne taip parašyta, arba kažkas yra ne taip.

Toliau mane jaudina tokia nuostata dėl asignavimo, kapitalo investicijoms nustatymo pagal valstybės programą. Čia nepasakyta, kas tą valstybės programą tvirtina. Vyriausybė, Seimas? Kadangi čia jau yra dotacijos kapitalo investicijoms kiekvienai savivaldybei ir jau nepriklauso nuo kažkokių kriterijų. Nėra jokių kriterijų. Štai Vyriausybė sugalvos, kad šita savivaldybė, sakykim, nebloga, gera, ar būtina, ar nebūtina tą objektą statyti šitai savivaldybei, o kitai ne. Toks neaiškus punktas gali turėti įvairių negerų politinių motyvų kai kurių atskirų savivaldybių atžvilgiu. Aš buvau komiteto posėdyje sakęs ir dabar noriu pasakyti, kad 11…

PIRMININKAS. Laikas baigiasi, pone Papovai.

P.PAPOVAS. (Taip, taip, baigiu.) 11 straipsnio paskutinis sakinys: „Faktiškai gautos mokestinės pajamos didinamos įmokomis, kurios susidaro dėl savivaldybių tarybų sprendimais teikiamų mokestinių lengvatų.” Savivaldybės padaro mokestines lengvatas, faktiškos įplaukos dar didinamos ir skiriama dotacija. O Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad gali lengvatas teikti savivaldybės savo biudžeto sąskaita, o ne valstybės dotacijų sąskaita. Ačiū.

O dėl pritarimo pritarti ar nepritarti, bet reikia jį priimti. Kartais į tokį kampą esi įvarytas, kad turi pritarti.

PIRMININKAS. Tvarka. Mes stengsimės dažniau įvaryti į kampą ir bendru sutarimu priimti.

Ir R.Melnikienė. R.Melnikienė ir paskutinis kalbės L.Sabutis.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Akivaizdu, jog šitas įstatymas, kuris reglamentuoja naują savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodiką ir reglamentuoja naują dotacijų savivaldybėms skaičiavimo tvarką, be jokios abejonės, yra kur kas pažangesnis už tą tvarką, kuri galiojo iki šiol. Projekte yra siekiama bent kiek objektyvizuoti kriterijus, kodėl vienai ar kitai savivaldybei yra skiriamos vienokios ar kitokios lėšos iš valstybės biudžeto. Galima diskutuoti, ar tie išvardyti kriterijai yra visi, ar jie yra pakankami, ar jie yra teisingi. Bet, be jokios abejonės, jie yra kur kas tikslesni, jų yra daugiau, negu galiojo iki šiol. Tačiau, aišku, projekte yra ir tam tikrų trūkumų, ir kolegos kalbėjo apie tai. Aš savo kalboje paminėsiu kai kuriuos iš jų. Kai ką projekte dar būtų galima ištaisyti, ir aš parengsiu savo pataisas.

Bene didžiausia ir konceptuali bėda yra ta, jog pajamos yra skaičiuojamos atsižvelgiant į išlaidas, o išlaidų normatyvinės bazės, ką jau kalbėjo ir ponas V.Andriukaitis, nėra. Tačiau ir dabar savivaldybių dotacijos taip pat skaičiuojamos nesant tos pačios normatyvinės bazės. Vadinasi, situacija realiai nepablogėja. Tačiau Vyriausybei reikėtų kuo skubiausiai parengti visą savivaldybių biudžeto normatyvinę bazę. Ir valstybės biudžeto išlaidos yra planuojamos be pakankamos normatyvinės bazės šiuo metu. Mes diskutavome šiandien komitete, jog turės būti parengtas ir savivaldybių išlaidų planavimo įstatymas. Juk dar atskiru įstatymu bus reglamentuojamos ir savivaldybių skolos arba taip bus koreguojamas ir plečiamas šitas įstatymas, nes šitie klausimai svarstomame įstatymo projekte nėra pakankamai aptarti.

Dabar norėčiau sustoti prie keleto tokių labai konkrečių pastabų. 8 straipsnis, kurio paskutiniame sakinyje teigiama, jog „savivaldybės turi teisę skolintis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis”. Aš manau, kad jau klostosi tokia labai ydinga situacija, kad labai daugeliu klausimų, kurie yra nereglamentuojami įstatymais, sakoma, nustatys Vyriausybė. Aš manau, kad tai visų pirma, be jokios abejonės, pažeidžia savivaldos principą. Aš sutinku, kad tam tikros ribos, kaip savivaldybė gali skolintis, turėtų būti nustatytos. Vyriausybė gali parengti tokią tvarką, tačiau šitos ribos, sakykim, kiek gali savivaldybė skolintis, skolintis tam tikrą sumą, turėtų būti numatyta jau šiame įstatyme kaip tam tikra normatyvinė bazė. Dabar įsivaizduokime, jog šitoje formuluotėje sakoma, jeigu Vyriausybė neleis pasiskolinti savivaldybėms? Šita formuluotė yra šiek tiek ir dviprasmiška.

Aš jau pasakiau ir komitete, ir tikriausiai naujajame projekte bus atsižvelgta į tai. 9 straipsnyje yra vartojama sąvoka „nacionalinis biudžetas”. Juridiškai tai nesunorminta sąvoka, nors labai paplitusi ir statistikai mėgsta šitą sąvoką, tačiau iš tikrųjų yra savivaldybių ir valstybės biudžetas. O kas yra nacionalinis biudžetas, įstatymuose niekur nėra reglamentuota.

Aš taip pat siūlyčiau 9 straipsnį dar papildyti ten, kur yra išvardyta specialios tikslinės dotacijos. Atsižvelgiant į Lietuvoje susiklosčiusią praktiką, kad yra labai blogai finansuojamos šeimynos arba, kitaip tariant, šeimyniniai vaikų namai, įvesti papildomą 5 punktą, kad specialios tikslinės dotacijos apima ir asignavimus šeimynoms finansuoti. Atitinkamai tada buvęs 5 punktas turėtų tapti 6 punktu.

Manyčiau, kad 11 straipsnyje, kuriame kalbama apie tai, kad… Atsiprašau, 15 straipsnyje, kuriame kalbama apie tai, kad normatyvai nustatomi trejiems metams, geriau gal būtų pasirinkti tokią sąvoką kaip savivaldybių tarybų kadencijos laikotarpis, nes galbūt ateityje mes pasirinksime, jog kadencija bus ketveri metai. Tada šio įstatymo nereikėtų taisyti. Aš siūlyčiau, kad vis dėlto normatyvai turėtų būti tvirtinami prieš savivaldybių tarybų rinkimus. Atėjusi nauja valdžia turėtų stabilius normatyvus visam savo veiklos laikotarpiui. Štai tiek trumpai pastabų ir aš kai kurias iš šitų pasakytų… Manau, jog į kai ką autoriai atsižvelgs, o kitus klausimus aš pateiksiu kaip savo papildymus šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu L.Sabutį.

L.SABUTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šitas įstatymas yra kuriamas bendromis pastangomis, bet pradžią padarė Vyriausybė ir specialistai. Komitetas svarstė ir prieš tai rengėsi atitinkamai vertinti ir ne vieną, ir ne tik dėl savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo, bet ir du lydinčiuosius įstatymus. Abu yra teigiamai įvertinti. Man atrodo, kad šiandien galų gale posėdžio metu buvo sutarta ir pateikėjai priėmė tas mūsų pastabas, kurios dabar jau yra išdalytos Seimo nariams. Jos atrodo įspūdingos savo apimtimi, tačiau faktiškai yra pakeistos, sudėliotos stiliaus prasme ir sampratos prasme teisės normos. O iš esmės apie tuos pakeitimus, kuriuos siūlė komiteto nariai, jums jau yra pasakyta ir aš nenorėčiau kartotis. Tačiau manau, kad iki priėmimo iš tikrųjų reikalinga nauja šio įstatymo redakcija. Tuo labiau kad mes sutarėme, jog savo pastabas, kurias, manytume, reikėtų dar šiam įstatymui pateikti, kartu su Biudžeto ir finansų komitetu pateiksime, o per svarstymą įvertinsime. Tiek, kiek mes sugebėjome ir galėjome per tą trumpą laiką padaryti, padarėme. Aš siūlau pritarti po svarstymo. Tada atitinkamai galėtume ir Biudžetinės sandaros įstatymo pataisas priimti, taip pat Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pataisas. Man atrodo, kad jeigu šie kaip tik tokiu laiku pasirodę projektai būtų priimti, jie pasitarnautų būtent pačioms savivaldybėms.

PIRMININKAS. Ačiū. Darbo grupės vadovas ponas Ž.Svetikas norėtų tarti baigiamąjį žodį? Prašom į tribūną. Dar kalbėsime dėl balsavimo motyvų.

Ž.SVETIKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausia dėkoju už tokį operatyvų ir kvalifikuotą šio įstatymo projekto svarstymą. Daugelis bendrame Biudžeto ir finansų komiteto bei Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto posėdyje pateiktų pastabų yra priimtinos.

Gaila, kad dabar išgirdau kai kurių tokių priekaištų, kurie iš principo vėl kyla dar pakankamai neįsigilinus į šitą įstatymo projektą. Aišku, jis iš principo (ir kai kurie Seimo nariai tai žino), iš esmės jis skiriasi nuo senesnių projektų. Nuostatos, kurios jame užfiksuotos, iš principo skiriasi nuo kitų.

Labai gerai, kad dabar bus priimtas šis įstatymas. Bus laiko suskaičiuoti rodiklius, nulemiančius savivaldybių biudžeto pajamas iki šių metų spalio 1 d. Šitas laikotarpis – visiems skaičiavimams, tie skaičiavimai jau buvo atlikti, bet ir derinimui, ir tam, kas įstatymo projekte yra parašyta, būtent tai normatyvinei bazei suderinti, jai detalizuoti ir parengti iki spalio 1 d. … Būsiu labai dėkingas jums. Ačiū už dėmesį. Jis tikrai reikalingas skubos tvarka, nes anksčiau sunkiau sekėsi.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų yra užsirašęs S.Kaktys. Ar galite paspausti mygtuką?

Prašom. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas, kaip jau sakė prieš mane kalbėję kiti kolegos, turi nemažai trūkumų, tačiau ir kritikuotinam projektui siūlau pritarti po svarstymo. Man teko dirbti savivaldybėje, kuri darė gerą įtaką savo mokesčių, savo biudžeto vykdymui. Šiuo metu šitos savivaldybės reitingas yra aukščiausias ir biudžetas yra vykdomas gerai.

Kaip to buvo pasiekta? Vienas būdas – mes nuolat dirbome prevencinį darbą su mokesčių mokėtoju, palaikėme jo funkcinį pajėgumą, taip pat nuolat dirbome kolegialiai su Mokesčių inspekcija. Yra profilaktinės priemonės ir visa kita, savivaldybės nuosavybės įvertinimas, jos panaudojimo galimybės. Manau, kad šiandien, kai šiuo teikiamu įstatymo projektu yra jau tiesiogiai savivaldybei beveik priskirti mokesčiai, manau, kad tai irgi yra galimybė savivaldybėms rūpintis jau… turėti galimybę rūpintis, kaip yra formuojama jos pajamų dalis, daryti įtaką nedarbui, pažiūrėti į smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programas, taip pat pasidomėti savo turtu, kad šitas turtas duotų pajamas. Šitie svertai atsiranda. Nežiūrint to, kad yra silpnų vietų, aš siūlyčiau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Taigi baigiame svarstymo procedūrą. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū. Tuo baigiame šį darbotvarkės klausimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 35, 82¹, 294 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-482(3) (svarstymas)

Dabar darbotvarkės 1-12 klausimas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-482(3). Komitetų išvados yra gautos. Pagrindiniai komitetai... Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas pritarė šiam įstatymui, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė projekto 2 straipsniui, 821 straipsniui… atitinkamai pritarti projekto 1 straipsniui, 35 straipsniui, projekto 3 straipsniui pritarti su išlyga, papildyti 81 straipsnyje sunkių nusikaltimų sąrašą nusikaltimu, numatytu projekto 2 straipsnyje. 2 punktas – atidėti kitų projektų straipsnių svarstymą, iki bus gauta Baudžiamojo kodekso rengimo darbo grupės išvada.

Aš nematau, kad kas būtų užsirašęs kalbėti. Iš anksto užsirašiusių nėra. Taigi kviečiu poną A.Katkų tarti baigiamąjį žodį, apibendrinti komitetų išvadas ir pasiūlyti, ką mes turėtume daryti.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš dėkoju už suteiktą galimybę toliau pateikti ir apibendrinti… šį projektą pateikti svarstyti.

Iš tiesų, kaip perskaitė posėdžio pirmininkas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas prašo ir siūlo atidėti kitų projekto straipsnių svarstymą – tai 287, 288 ir 285 straipsnius. Panašiai yra reikalaujama ir prašoma ir Juridinio skyriaus išvadose. Todėl aš, kaip pateikimo autorius, sutinku su jų prašymu šituos tris straipsnius, t.y. 285, 287 ir 288, atidėti tol, kol bus iš tikrųjų Baudžiamojo kodekso rengimo darbo grupės išvados. Bus galima svarstyti vėliau. Aš gerbiu (kaip ir visuomet) specialistų nuomonę, tuo labiau Juridinio skyriaus, todėl šiandien galima kalbėti tiktai apie 35, 82 ir 284 straipsnių pakeitimus, t.y. apie tuos straipsnius, kurie ir buvo pateikti.

Dar ankstesnėse Juridinio skyriaus išvadose yra numatyta, kad 35 straipsnio pakeitimo projektui pastabų nėra. Vertinant 821 straipsnį, abejojama dėl baudos dydžio, dėl sankcijų dydžio klausimų. Aš galiu iš karto pasakyti, kad siūlyčiau pritarti mano pateiktam projektui, tuo labiau kad tų sankcijų dydžiui pritaria ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip pat pritaria ir Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas bei Nacionalinio saugumo komitetas.

Dėl 294 straipsnio pirmosios dalies papildymo projekte po žodžių „nusikalstamo susivienijimo kūrimą ar dalyvavimą jo veikloje”. Sutinku su tomis pastabomis. Jos jau yra įrašytos, ir jokių ginčų čia negali būti.

Todėl aš šiandien prašyčiau galbūt balsavimu… Mes galime priimti šiandien tą projektą ir rytoj pat pasienio policijos paprašysime, padarysime išrašą iš projekto dėl tų bausmių padidinimo ir paprašysime, kad pasienyje, 5 km ruože, pasienio policija supažindintų kiekvieną gyventoją su naujomis paskirtomis nuobaudomis. Kaip tik tai bus ir agitacija, ir ryšiai, ir visa kita, kad žmonės nesakytų, jog jie nežinojo. Čia yra jų darbas, ir jie tai turės atlikti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Taigi mes galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui, tačiau autorius iš karto pasakė, kad jis atsižvelgė į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas. Taigi mes ir priimame po svarstymo sprendimą pritarti šiam projektui kartu su Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymu kai kurių straipsnių priėmimą ir tolesnį svarstymą atidėti. Ar V.Čepas dar nori kalbėti, ar mes jau viską išsprendėme tuo klausimu? Reikia tik pritarti. Pritariate, taip? Gerai. Taigi šį klausimą išsprendėme.

LR įmonių įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-626. LR valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 19 ir 21 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-627. LR akcinių bendrovių įstatymo 10 ir 11 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-628. LR žemės ūkio bendrovių įstatymo 29 ir 33 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-629. LR kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 19 ir 20 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-630. LR ūkinių bendrijų įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-631 (pateikimas)

Dabar lieka mums vienas kompleksinis klausimas darbotvarkėje, tai 1-15a – Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-626. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras A.Bartulis. Kviečiu į tribūną. Ir lydintieji įstatymai Nr.627, 628, 629, 630 ir 631.

A.BARTULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš gal norėčiau tik patikslinti ką tik pasakytą posėdžio pirmininko nuostatą, kad yra pirma įstatymas, o paskui – lydintieji. Jie yra visi vienodi. Jie visi yra vienodi savo reikšme. Vyriausybė inicijavo šitų įstatymų pakeitimus vien dėl to, kad mato procesus, vykstančius ūkyje, mato, kai įmonės likviduojasi, reorganizuojasi, toms įmonėms taikomos įvairios baudos, sankcijos, taip pat mato teismų praktiką, kuri jau rodo vykstančius procesus, ir kaip yra apginami valstybės interesai sankcijomis, delspinigių ir baudų išieškojimu, todėl siūlo jums šitų įstatymų pataisymus, nes baudos ir įvairios ekonominės sankcijos apskaitoje parodomos tada, kai jau yra mokamos. Jos visos yra mokamos iš likutinio pelno, o jeigu jos nemokamos, paprasčiausiai jos apskaitoje nedalyvauja, ir jau pastebime, kad įmonės pradeda gudrauti. Jeigu įmonė turi daug baudų, sankcijų ir visokių netesybų, ji bando likviduotis arba reorganizuotis, išnaudodama šitą įstatymo trūkumą, ir į naują įkurtą darinį visa tai nepereina, ir tokiu būdu neapginami valstybės interesai ir neišieškomos visos šitos sankcijos, kurios buvo numatytos mokesčių administratorių ar kitų kontroliuojančių institucijų. Todėl ir Vyriausybė, matydama, kad vis dėlto reikia aiškiai reglamentuoti tuos atvejus ir šitų sankcijų perimamumą arba jų sumokėjimą, jeigu įmonė yra likviduojama, ir siūlo visų įvairias įmonių veiklos rūšis reglamentuojančių įstatymų pakeitimus, kuriuose pagrindiniai akcentai ir yra, kad jeigu įmonė reorganizuojama, tai visos šitos sankcijos turi būti parodomos reorganizavimo projekte, tokiu būdu jos yra viešinamos, kas yra bandoma neretai paslėpti, ir tik tada įmonė yra reorganizuojama, išregistruojama įstatymo nustatyta tvarka, kai visos šitos sankcijos yra sumokėtos. Tas pat yra ir likvidavimo metu. Jeigu yra likviduojama, tai likviduojama įmonė tada yra išregistruojama įstatymo nustatyta tvarka iš rejestro, kai yra sumokėtos visos numatytos šitos sankcijos.

Kadangi visi tie įstatymai, kurie reglamentuoja įvairių įmonių veiklą, numato atvejus, kad tos įmonės gali būti reorganizuojamos arba likviduojamos, taigi mes į šitų įstatymų atitinkamų straipsnių ir punktų pataisas įdėjome tas nuostatas, kad teismai galėtų nesunkiai taikyti šitas sankcijas ir mokesčių administratoriai nesunkiai galėtų iš įmonių išieškoti. Čia yra pagrindinė idėja viso šito Vyriausybės pateikto jums projekto ir šitų pataisų.

PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori paklausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, priskaitant darbo užmokestį priskaitoma ir socialiniam draudimui. Tai šiuo atveju mes kalbame apie socialinį draudimą, baudas ir delspinigius, atseit jie nesumokėti. Tai darbo užmokesčio klausimas. Ar jis sprendžiamas pagal bankroto ar kitus įstatymus, ar iš viso čia turima omenyje, kad su darbo santykiais yra viskas gerai? Ačiū.

A.BARTULIS. Bankroto metu yra daug paprasčiau, kadangi ten kreditoriai valdo, ir buvę įmonių savininkai, akcininkai jau nieko negali paslėpti, nes jie jau prisivadovavo, jeigu taip galima pasakyti. O „Sodros” atveju aš galėčiau su jumis sutikti, kad jie yra šiek tiek apskaitomi ir yra lengviau, bet mes turime plačiau, ne tik „Sodros” delspinigius, bet turime visus baudų ir sankcijų taikomus atvejus. Todėl mums reikalingas šitas išplėtimas, nes, kaip minėjau, nepasirodo apskaitoje, kol jie nesumokami.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, yra Juridinio skyriaus išvados ir kai kuriems projektams jos teikia rimtų kritinių pastabų. Ar jūs jau susipažinote ir kaip spėsite įvertinti, jeigu iš tikro Seimas nutars nagrinėti ypatingos skubos tvarka?

A.BARTULIS. Taip, mes susipažinome su Juridinio skyriaus išvadomis. Aš nenorėčiau sutikti, kad jos yra labai esminės, jos, manau, yra nesunkiai koreguojamos. Dėl administravimo, administratoriaus terminų galima sutikti. Tik buvo dėl šitų santykių pasiskirstymo. Paprastai yra nusistovėjusi tvarka, kad pagal turtą pereina ne tik įsipareigojimai, bet ir funkcijos. Tai yra jau akcininkų susitarimo reikalas, ir čia, manau, neturėtų kilti kokių nors problemų.

PIRMININKAS. R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, kaip dėl įsiskolinimų energijos tiekimo įmonėms arba vandens tiekimo įmonėms? Ar jiems, teisių perėmėjams, irgi priklauso sumokėti tas skolas, kurios dažnai būna milijoninės, t.y. šitoms įmonėms – energijos tiekimo, vandens, šilumos arba panašiai?

A.BARTULIS. Dėl pačios skolos niekada problemų nėra, jeigu elektros energijos tiekėjai turi surašę aiškią sutartį dėl pačios skolos. Bet jeigu yra dėl sankcijų ir baudų, jeigu irgi numatyta sutartyse, tai čia irgi yra visa tai parodoma. Bet svarbiausios yra problemos, kai su mokesčiais bandoma šitas baudas ir sankcijas nuslėpti.

PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Ar norėtų kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl visų įstatymų? Mes galime apsispręsti turbūt. Pritariam, taip? Pradedame svarstymo procedūrą. Aš noriu priminti, kad jums yra išdalyta, Biudžeto ir finansų komitetas preliminariai yra apsvarstęs šiuos projektus ir pritaria bendru sutarimu visiems pateiktiems įstatymų projektams. Taigi pritariame ir mes, matyt, visų įstatymų pateikimui.

Vyriausybė prašo ypatingos skubos. Mes šiandien turbūt nepriimame vis tiek, bet iki sesijos pabaigos norėtume priimti ir galime sutarti dėl tokios ypatingos skubos, kad mes rytoj svarstome, o trečiadienį priimame. Sutariame. Ačiū.

LR Seimo nutarimo „Dėl LR Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo” pakeitimo ir papildymo” projektas Nr.P-456 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Tuo šį klausimą irgi baigiame, ir lieka dar du rezerviniai klausimai. Kviečiu J.Razmą. Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo” pakeitimo ir papildymo projektas, registracijos Nr.P-456. Pateikimas pradžiai.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mes esam priėmę vieną nutarimą dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų, tačiau per tam tikrą laiką įvyko kai kurių pasikeitimų, kai kurie Seimo nariai neteko įgaliojimų, perėjo iš komiteto į komitetą, pasipildė Seimas naujais nariais. Ryšium su tuo reikėtų sutvarkyti ir Seimo komitetų narių pavaduotojų sąrašą. Taigi jums ir pateikiama atitinkamuose komitetuose padaryti pavaduotojų pakeitimus. Kadangi kartu reikia tvarkyti tekstą, kai kur reikia keisti ir patį buvusį komiteto narį, įrašyti atitinkamai naują narį ir t.t. Tai toks paprastas projektas.

PIRMININKAS. Niekas nenori klausti. Galime pritarti po pateikimo? Pritariame. Nenorminis nutarimas, galim iš karto priiminėti? Galim. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų?

A.Sėjūnas nori kalbėti dėl motyvų, taip? Prašom.

A.SĖJŪNAS. Aš norėčiau paklausti. Ar negalėtų pati Seimo valdyba išspręsti tokio dalyko ir neteikti Seimui? Galbūt Seimas galėtų priimti tokį nutarimą, įgaliojantį Seimo valdybai spręsti? Nes čia yra grynai procedūros klausimas.

PIRMININKAS. Tai šiuo atveju reikėtų taisyti Statutą. Noriu pažymėti, Statute yra įrašyta tokia norma. Registruojamės.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo” pakeitimo ir papildymo priėmimo. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 61.

PIRMININKAS. Už – 62. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių irgi nėra. Taigi Seimo nutarimas dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo ir papildymo balsavus už 62 Seimo nariams, vienbalsiai yra priimtas.

LR Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo 80 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos sudarymo” projektas Nr.P-624 (pateikimas)

Dar vienas mūsų darbotvarkės rezervo klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo 80 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos sudarymo”. Registracijos Nr.P-624(2). Pranešėjas J.Razma.

J.RAZMA. Aš nesiūlyčiau šiandien priimti šio nutarimo skubos tvarka. Vienas dalykas yra tas, aš manau, kad per vasarą ta komisija galbūt nebus labai darbinga. Kita vertus, gal reikėtų pagalvoti, ar nereikėtų komisijos sudaryti ne vien tik iš Seimo narių. Tiesa, čia yra ir Signatarų klubo vienas atstovas – Z.Vaišvila. Bet iš tikrųjų mažai atstovų iš visuomeninių organizacijų, nėra iš Vyriausybės.

Per šį laikotarpį aš tik pajėgiau surinkti frakcijų atstovus, be to, nebuvo rimčiau aptarta ir šitos komisijos pati koncepcija. Ar čia beveik uždaroji Seimo komisija, ar vis dėlto reikia ją mėginti surinkti platesnę, kaip buvo M.Mažvydo knygos 450-jų metinių paminėjimo komisija.

Dėl to galbūt aš prašyčiau iš esmės pritarti po pateikimo, bet kitas procedūras galbūt atlikti vėliau.

PIRMININKAS. Ir jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai.

A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamasis pranešėjau, man įdomus komisijos sudarymo principas. Kodėl 13 Seimo narių ir vienas ne Seimo narys? Aš tikiuosi, kad jūs paaiškinsite šitą paslaptingą formulę – 131. Gal tada jūs pasakysite, kodėl tas vienas – būtent šitas, o ne kitas, ir būtent vienintelis?

J.RAZMA. Tos komisijos atsiradimą ir inicijavo Nepriklausomybės atkūrimo signatarų klubas, kurio prezidentas yra Z.Vaišvila, o kitas atstovas (bijau pareigas sumaišyti), kuris buvo pasiūlytas, tai L.Sabutis. Jis taip pat čia yra, bet neparašyta, kieno atstovas, kadangi jis dabar yra Seimo narys. Iš tikrųjų to klubo atstovai yra du. Aš, kaip minėjau, kitų atstovų nepajėgiau per šį laikotarpį surinkti.

Atstovavimo principas yra, sakyčiau, demokratiškas. Visos frakcijos, tarp jų ir mažos mūsų frakcijos, pasiūlė bent po vieną atstovą. Aš nemanau, kad čia kokio nors pyrago dalybos, kad mes turėtume labai griežtai skaičiuoti, kiek kuriai frakcijai atstovaujama. Jeigu visos nori prisidėti prie šios datos paminėjimo, manau, reikėtų sudaryti tam sąlygas.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, bet koks paminėjimas remiasi į pinigus. Čia nieko nematyti iš Vyriausybės. Ar nereikėtų, kad šioje komisijoje būtų ir Vyriausybės žmonių, nes bet koks minėjimas remsis pinigais.

J.RAZMA. Jeigu mes šitą komisiją tokios sudėties panašiai ir sudarytume, tai ji daugiau būtų prižiūrinti, kaip Vyriausybė rengsis šitam jubiliejui, ir spaustų Vyriausybę, kad ji skirtų, kiek reikia, pinigų, sutvarkytų šitą pastatą Pilies gatvėje, ir pan. Čia ji būtų daugiau kaip politinės priežiūros ir stebėjimo, kad viskas įvyktų laiku ir deramu lygiu, bet pati neužsiimtų kokių nors pinigų skirstymu ir kasdieniu to pasirengimo administravimu.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau žinote, kiek buvo triukšmo dėl pinigų. Tai vis dėlto, tvirtinant tokią autoritetingą komisiją, ar nereikėtų kažkiek pagalvoti ir apie sumas, kad paskui nebūtų taip, kas jau buvo prasidėję? Ačiū.

J.RAZMA. Tai galbūt jūs iki kitos stadijos ir pasiūlysite kokį nors punktą dėl pinigų. Bet aš įsivaizduoju, kad tai daugiau būtų kreipimasis į Vyriausybę, kad šito jubiliejaus paminėjimui būtų skiriami pinigai.

PIRMININKAS. P.Gylys.

P.GYLYS. Aš iš dalies pakartosiu pono A.Stasiškio klausimą. Čia iš tikrųjų nepagalvota apie principą. Ar čia komisija, atstovaujanti visuomenės sluoksniams, įvairiems visuomenės sluoksniams, ar čia yra Seimo komisija, ar čia yra valstybinė komisija, ar vyriausybinė komisija? Manau, kad tikrai nepagalvota, ir projektas yra labai „žalias”. Ar jums taip neatrodo?

J.RAZMA. Aš dėl to ir nesiūlau skubėti dėl šito projekto priėmimo. Bet jeigu čia greitai pavyktų surasti gerus sprendimus dėl principo ir plataus atstovavimo, galbūt tada mes trečiadienį ir galėtume priimti. Man sunku pasakyti, kaip čia seksis.

PIRMININKAS. V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, jeigu į šitą komisiją įeina ne vien Seimo nariai, tai reikėtų, kad tai atsispindėtų, tiesiog išryškinti: čia Seimo nariai, čia tokie asmenys ir pan. O klausimas labai paprastas. Ar jums atrodo, kad visų čia įrašytų asmenų vardai teisingai parašyti? Pavyzdžiui, Žibarto Jackūno? Aš nesu tuo įsitikinusi. Reikėtų peržiūrėti.

J.RAZMA. Dabar taip staigiai paklausėte, aš irgi tapau nebeįsitikinęs. Galbūt – „y” ar „i”… Bet tuos dalykus tvarko Dokumentų skyrius.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galime pritarti po pateikimo? Galima pritarti po pateikimo. Pradėsime svarstymo procedūrą. Tikėkimės, kad ir šį darbą galėsime užbaigti iki sesijos pabaigos. Gerbiamieji kolegos, beliko vienintelis dalykas – tai antradienio darbotvarkė.

Kviečiu pirmininkauti F.Palubinską.

1997 m. liepos 1 d. (antradienio) darbotvarkės projektas

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Prašau Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Kubilių pateikti rytojaus darbotvarkę.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti darbotvarkei. Ji buvo svarstyta Seniūnų sueigoje. Matyt, kad vėl nusikelia 2-3 klausimas, Nr.P-446 – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pasipriešinimo okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir valstybės paramos teikimo įstatymo įgyvendinimo”, nes jis yra susijęs su kitais dviem įstatymais, kurių rytoj nepriiminėjam. Ir papildomai įrašome V.Bogušio teikiamą rezoliuciją „Dėl Europos Tarybos konvencijos”, atrodo, taip ji vadinasi, aš tiksliai nežinau. Ji yra įrašoma iš karto po 2-2c klausimo. 2-2d bus dar vienas lydintis dokumentas. Tiek dėl rytdienos darbotvarkės.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, trys Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, rytoj žadame dirbti iki 20.30 val. Gal sparčiai dirbdami ir anksčiau baigsime. Bet vis dėlto, ar 2-9 klausimas, t.y. Šaulių sąjungos įstatymas, yra būtinas rytoj? Ar negalima jo svarstyti rugsėjo mėnesį?

A.KUBILIUS. Aš kiek žinau, dėl 2-9 yra sutarta ir jį reikėtų priimti iki sesijos pabaigos. Aš tikiuosi, kad mes galime sparčiau dirbti ir anksčiau baigti darbą, negu numatyta darbotvarkėje.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Pone vicepirmininke, aš noriu jus informuoti, kad Šeimos ir vaiko reikalų komisijos nuostatai per šitą laikotarpį yra suredaguoti atsižvelgiant į absoliučiai visų pareiškusiųjų pastabas nuomones ir netgi daugiau. Dabar yra jau įregistruotas ketvirtasis variantas, ir manau, kad mes rytoj tikrai ilgai neužgaištume priimdami mūsų nuostatas.

A.KUBILIUS. Aš sutinku, kad tai reikia įrašyti į rezervinį 2 klausimą. Aš tikiuosi, kad su Seimo kancleriu jūs suderinote?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Taip.

A.KUBILIUS. Tai svarbiausia.

M.BRIEDIS. Gerbiamasis vicepirmininke, aš, įpareigotas komiteto, norėjau paklausti trijų klausimų. Kada mes galėtume baigti Vilniaus pilių rezervato klausimą? Ar negalima būtų jo įtraukti į papildomus rezervinius klausimus? Taip pat norėčiau sužinoti dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pataisų dėl gerbiamosios G.Drėmaitės atlyginimo ir dėl Policijos akademijos statuto. Ačiū.

A.KUBILIUS. Dėl pirmo dalyko yra, man atrodo, trečiadienį, atlyginimai turėtų būti irgi trečiadienį, taip pat trečiadienį yra nutarimas „Dėl Policijos akademijos statuto keitimo”. Aš manau, kad tai yra trečiadienį. Aš dabar neturiu pasiėmęs, bet, kiek atsimenu, turi būti trečiadienį.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Klausimas 2-5a – dėl Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Dar iki šiol negautas antrasis projekto variantas. Kada bus galima pateikti siūlymus?

A.KUBILIUS. Man sako J.Beinortas, aš pats nepatikrinau, kad yra gautas. Kadangi mes dirbam, aišku, šiek didesniu tempu negu normalus, tai aš siūlau jums rytoj pateikti, mes tikrai nedarysim kokių nors problemų dėl pataisų ir pranešėjams pranešime, kad iš ryto dar yra išdalytos pataisos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš matyt, paskubėjau, nes anksčiau buvo Nr.526, dabar žiūriu, kad jau nėra, tai aš noriu paklausti, ar jis trečiadienį bus priimamas?

A.KUBILIUS. Jis yra trečiadienį ir yra antrasis variantas šiandien išdalytas.

J.LISTAVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Aleksiūnienė...

Labai ačiū, kad atsakėte į visus klausimus. Ar galime paprašyti bendru sutarimu pritarti rytojaus darbotvarkei? Ačiū.

Seimo posėdis baigtas.