Keturiasdešimt
devintasis (devyniasdešimtasis) posėdis
1997
m. birželio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS
Vyriausybės pusvalandis. Užsienio reikalų ministras A.Saudargas
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame popietinį posėdį. Prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.
Pirmasis popietinis klausimas bus mūsų Vyriausybės pusvalandis. Ir aš noriu iš karto susitarti su jumis, kad neprieštarautumėte, kad iš karto po Vyriausybės pusvalandžio mes galėtume imtis Tabako kontrolės įstatymo likusių dalykų, juos patvirtinti po svarstymo. Yra trys kalbėtojai. Spėtume per… (Balsai salėje) Be abejo, po ministro. Kviečiu į tribūną užsienio reikalų ministrą A.Saudargą.
A.SAUDARGAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiam Vyriausybės pusvalandžiui nesu gavęs kokių specialių paklausimų ar atskirų temų, galbūt jūs paklausite tiesiai. Galbūt aš tik keletą minučių pareferuosiu paskutiniuosius įvykius.
Vienas svarbus įvykis buvo Europos Sąjungos viršūnių susitikimas Amsterdame, kuriuo buvo baigta tarpvyriausybinė konferencija. Reikia pasakyti, kad daugelį dalykų Europos Sąjungai pavyko išspręsti, nors yra vertinama, kad pats sutarimo lygis ar pasiektas bendras vardiklis yra gana žemas. Naujuoju sutarties projektu, kaip jis bebūtų vadinamas, nebus labai didelių žingsnių padaryta, palyginti su tuo, kas buvo programoje ir ko buvo tikėtasi. Taip pat, kas mums yra svarbu, nebuvo surasta tokio išsamaus projekto ir sutarimo, kaip turėtų veikti Europos Sąjungos institucijos išplėtus Europos Sąjungą, priimant visas nares kandidates. Tokių, priminsiu, dabar yra vienuolika, kadangi Maltos sala yra pati savanoriškai, bent jau šiuo metu jos Vyriausybė yra atsisakiusi, atsiėmus paraišką. Tai dešimt asocijuotų valstybių iš Vidurio, Rytų Europos, įskaitant į Baltijos valstybes, ir Kipro sala.
Daug komentarų, gal aš iš karto pasakysiu, sukėlė protokolas, kuriame yra pažymėta, kad jeigu būtų priimta ne daugiau kaip penkios valstybės į Europos Sąjungą, tai tada nereikėtų jokių naujų sutarimų, o jeigu būtų daugiau negu penkios priimamos arba, tiksliau kalbant, nuo to momento, kada būtų priimama daugiau negu penkios valstybės – šeštoji, septintoji ir t.t., turėtų būti prieš metus iki priėmimo momento sukviesta nauja tarpvyriausybinė konferencija, kad galėtų pasitarti, kaip turėtų veikti Europos Sąjungos institucijos. Tai nėra sutarimas, bet tai greičiau yra sutarimo nebuvimas, taip galima pasakyti, nes šitas skaičius penki yra greičiau atsitiktinis. Jis atsirado todėl, kad Europos Sąjungos komisarų didžiosios valstybės turi po du. Ir derybų metu šitai buvo sutarta, buvo pažadėta, kad tokiu ar kitokiu atveju didžiosios valstybės sutiktų atsisakyti savo antrojo komisaro, ir taip atsiranda penkios komisarų vakuojančios vietos. Todėl tokia išvada buvo padaryta, kad jeigu būtų priimama, nesvarbu, ar pirmas etapas, ar antras – išplėtimo, bet kada tai būtų, jeigu būtų priimama ne daugiau kaip penkios valstybės, tai nereikėtų iš naujo jokių susitarimų. O jeigu ne, tai reikėtų iš naujo pasitarti. Tai tas priklausytų nuo to, kiek jų – ar šešios, ar septynios, ar visos vienuolika. Tai vienas dalykas.
Taip pat turbūt Europos Sąjunga turėtų pasitarti iš naujo dėl balsavimo tvarkos. Ten yra gana sudėtingos sistemos, yra svorio sistema, kuri priklauso nuo valstybių dydžio. Ir šiuo metu yra greičiau linkstama instituciškai prie mažųjų valstybių persvaros, didžiosios valstybės bando dabar už savo, galima pasakyti, teises kovoti, jos manytų, kad jų svoris pagal dydį turėtų būti didesnis. Tai gana natūraliai suvokiama, nes daugelyje institucijų, jeigu lemia tiktai balsų skaičius, valstybių, tai tos didžiosios valstybės svorio nesimato.
Štai toks yra kontekstas. Mes laukiame ir kol kas dar neturime Europos komisijos nuomonės apie mūsų šalį. Jūs žinote, kad nuomonė buvo sudaroma pateikiant klausimyną, paskui papildomą medžiagą, bet tai buvo referuota. Šita nuomonė turėtų pasirodyti turbūt per kelias savaites. Greta tos nuomonės taip pat bus ir Europos komisijos bendras dokumentas, galima būtų jį pavadinti verčiant iš kitų kalbų, kad tai „Programa – 2000” ar panašiai, kurioje gali būti ir palygintos valstybės ar jų pasiruošimo lygis. Bet tai nebus sprendimas apie tai, su kuriomis valstybėmis bus pradedamos derybos ar kurioms bus rekomenduojama ar ne pradėti tokias derybas. Šitas sprendimas bus tikriausiai priimtas tiktai Liuksemburgo viršūnių susitikimo metu gruodžio mėnesį.
Apibendrindamas dėl Europos Sąjungos galiu pasakyti, kad mūsų Vyriausybės pozicija dabartiniu metu susikristalizavusi, pagrindinis akcentas yra reikalauti, kad su Lietuva derybos nebūtų atidėtos. Mes nežinom, koks bus scenarijus, ar bus grupavimas, ar nebus, bus anksčiau ar vėliau tos derybos pradėtos, jos turėtų būti pradėtos kitų metų pradžioje, bet mūsų pozicija yra, kad dėl Lietuvos nebūtų atidėta. Kitaip sakant, kai tik bus pradėtos derybos su pirmosiomis valstybėmis, mes manome, kad mes esame pasiruošę šioms deryboms ir norime jas pradėti. O mes neturime iš savo pusės jokių nuostatų dėl to, jeigu vienos bus priimamos, kitos ne, kai jau derybos baigsis. Jeigu viena valstybė bus pasiruošusi, tegu ją priima, jeigu tai bus ir anksčiau, o Lietuva, bus įrodyta derybų metu, kad nėra dar pasiruošusi. Bet mes norime, kad būtų įrodyta derybų metu, nes manom, kad tas klausimyno pateikimo ir nuomonės ruošimo procesas yra nepakankamas, kad būtų susidaryta objektyvi nuomonė, viena vertus, apie Lietuvos ūkį ir jo perspektyvas ir, kita vertus, ta nuomonė taip pat yra dinamiška, nes mūsų ekonomika šiuo metu gana dinamiškai plėtojasi ir po metų ar dvejų, galų gale ir tų pačių derybų laikotarpiu bus galima jau išpildyti tuos kriterijus, kurių šiuo metu gal ir visiškai neišpildome. Štai tokie pagrindiniai dalykai dėl Europos Sąjungos.
O apie NATO jūs žinote, jog pagrindiniai sprendimai dar nepadaryti, tai bus pasakyta netrukus Madride. Bet yra žinoma JAV nuomonė, JAV yra už trijų naujų narių priėmimą. Kaip ir minėjau, galutiniai visų 16 NATO valstybių sprendimai nepriimti, bet JAV nuomonė gali nulemti. Ar taip ir bus, mes pamatysim netrukus. Madride.
PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, pone ministre, mes turime 16 minučių klausti. Pirmasis – Seimo narys S.Kaktys. Ruošiasi V.Stasiūnaitė.
S.KAKTYS. Gerbiamasis ministre, neseniai NATO iniciatyva vykusioje konferencijoje Kylyje „Baltijos valstybės ir NATO” buvo konstatuotas Baltijos valstybių palaikymas, siekiant joms, kaip jūs minėjot, narystės NATO ir Europos Sąjungoje. Tačiau buvo ir keistų prieštaringų vertinimų. Pavyzdžiui, Europos parlamento nario B.Gomolkos, priklausančio Vokietijos CDU partijai, vertinimas. Pagal B.Gomolką ir kai kuriuos kitus pranešėjus, regioninis bendradarbiavimas buvo pateiktas kaip bendradarbiavimas per sienas, nurodant Baltijos valstybių problemas, t.y. skirtinga Baltijos valstybių orientacija, atseit nėra vilčių dėl narystės NATO, Baltijos valstybės yra potenciali konfliktų zona, taip pat ekonominiai sunkumai ir ypač tai, kad atseit politikoje sumažėjo moralės vaidmuo. Norėčiau paklausti jūsų, ką jūs galvojate apie tokius vertinimus – atsieti moralės vaidmenį politikoje ir bendradarbiavimo per sienas suabsoliutinimą. Pastarasis vertinimas gali būti labai neparankus Baltijos šalims, ypač jei jis taptų reikšmingu kriterijumi Europos parlamente. Taip pat noriu paklausti, kaip Užsienio reikalų ministerija vertina regiono „Nemunas” kūrimą?
A.SAUDARGAS. Gerbiamasis kolega, aš nematau, sakyčiau, šiuo metu jokios sąsajos tarp bendradarbiavimo per sieną arba Euroregiono „Nemunas” kūrimo ir moralinio… atleiskite, neįžvelgiau čia jokios sąsajos šitame ir į tai negaliu atsakyti. Ir negaliu komentuoti jūsų paminėto Europarlamentaro. Šiuo metu yra išsakoma labai įvairių nuomonių. Dabar jūsų perpasakotoje versijoje aš niekaip nedrįsčiau komentuoti jo nuomonės. Dėl Euroregiono „Nemunas” , taip, mes pritarėm, tai yra naudingas Lietuvai bendradarbiavimas Vyriausybės požiūriu, ir mes tokiam bendradarbiavimui pritariam. Tiek galiu pasakyti.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Stasiūnaitė. Ruošiasi J.Listavičius.
V.STASIŪNAITĖ. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų kalba buvo, bent pirmoji jos dalis buvo panaši į Europos reikalų ministerijos temą. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto tos dvi ministerijos sprendžia tuos pačius klausimus? Tai būtų vienas klausimas. Ir vis dėlto kaip Užsienio reikalų ministerija, kokia yra situacija bendraujant kartu su Rytų kaimynais? Tai irgi turi mums įtakos. Ačiū.
A.SAUDARGAS. Dėl to, ką aš pasakiau ir išdėsčiau jums apie mūsų politiką su Europos Sąjunga ir NATO, yra visiškai Užsienio reikalų ministerijos kompetencija. Tai jūs turit turbūt klaidingą informaciją apie Europos ministerijos funkcijas. Tos funkcijos yra patvirtintos Vyriausybėje, ir Seimo nariai gali jas pasiskaityti, jūs pamatysit, gal mūsų ministerijos funkcijas ir nuostatus pasiskaitykit ir pamatysit, kad tai yra visiškai mano, kaip ministro, kompetencija ir mūsų ministerijos kompetencija. Antrojo klausimo aš, atleiskit, nelabai supratau apie santykius su Rytų kaimynais. Tai čia yra labai plati tema ir… Prašau? (Balsas salėje) O ne, teisingai, supratau dabar jūsų klausimą. Gerai, aš atsakysiu. Būtent aš negavau jokio paklausimo, ką aš paminėjau vos atėjęs į tribūną, ir norėjau pabrėžti apie pastaruosius aktualius įvykius. Santykiuose su Rytų kaimynais nieko tokio ypatingo pastaruoju metu neįvyko. Vyksta derybų procesas įvairiom temom ir su Rusija, ir su Baltarusija. Aš esu iš šios tribūnos gerbiamiesiems Seimo nariams referavęs apie šiuos dalykus. Nieko ypatingai naujo nėra įvykę. Galiu pasakyti, kad su Baltarusija yra pasiekta pažangos tiek derybose dėl redmisijos sutarties, tiek ir dėl sienos demarkavimo praktinių darbų. Su Rusija taip pat vyksta gana sunkios, gana įtemptos, taip pasakyčiau, ne sunkios, bet gana įtemptos derybos dėl delimitavimo, irgi yra šiokios tokios pažangos. Bet šičia nebuvo kažkokių dalykų ar svarbių sprendimų pasiekta, kuriuos, manyčiau, kad buvo reikalinga referuoti. Tai jokiu būdu nereiškia, kad čia dėmesys kur nors į vieną pusę. Tokių sprendimų kaip Europos Sąjungos tarpvyriausybinės konferencijos pabaiga, kaip NATO viršūnių susitikimas ir NATO plėtra, tokių įvykių Rytuose tikrai neįvyko.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi V.Einoris. Tada V.Einoris. Prašom.
V.EINORIS. Aš toli nuo tos minties, kad Užsienio reikalų ministerijos ir asmeniškai jūsų veikla yra pasyvi, bet susidaro įspūdis iš spaudoje atvaizduojamos veiklos, jūsų kažkaip lyg ir nematyti. Mano toks klausimas: ar jums neatrodo, kad kažkaip užgožiama yra ir kažkas nori turbūt prisidengti arba pasisavinti šitą veiklą ir parodyti spaudoje, kad lyg ir nematyti aktyvios veiklos. Nors, man atrodo, taip nėra.
A.SAUDARGAS. Turiu aiškiai pasakyti: mūsų ministerijos tikslas nėra kaip nors atrodyti spaudoje. Mes bendraujam su spauda, visada referuojam spaudą sukvietę spaudos konferencijas apie įvykį, jeigu toks įvyksta, apie pasiektus rezultatus. Tačiau mūsų ministerijos tikslas nėra Lietuvos vidaus spaudoje kaip nors labiau arba mažiau skambėti. Tai neįeina į mūsų ministerijos funkciją. Mes esam Užsienio reikalų ministerija.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Ruošiasi A.Medalinskas.
J.BEINORTAS. Pone ministre, nepaisant to, kad jūs įžiūrite tam tikrą progresą derybose su Baltarusija redmisijos klausimu, pas mus nelegalių migrantų skaičius tolydžio didėja ir pasiekė kritišką ribą. Absoliuti dauguma tų nelegaliai patekusių į Lietuvą žmonių neturi jokių pretenzijų pasilikti Lietuvoje, čia gauti pabėgėlio statusą. Lygiai kaip ir turi mažai šansų iš Lietuvos patekti į tas šalis, į kurias jie nori patekti. Absoliuti dauguma neturi politinio pabėgėlio požymių ir yra viso labo ekonomikos migrantai. Mūsų šalis jų nebegali išlaikyti. Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu sakosi negalinti inicijuoti ir pradėti jų deportacijos į tokias šalis kaip Pakistanas, Bangladešas, Indija, Kinija. Prašau pasakyti, ar jūsų ministerija tuo reikalu veda kokias nors derybas arba bent daro kokį nors poveikį tų šalių, iš kurių pas mus atbėgo ekonominiai pabėgėliai, atstovams?
A.SAUDARGAS. Pagrindinis dėmesys mūsų ministerijos iki šiol buvo sutelktas grąžinimui pabėgėlių į tas šalis, iš kurios jie atvyko į Lietuvą. Apie tai yra… Į šį aspektą, kaip jūs sakot, grąžinimą arba galimybes grąžinti į tą šalį, iš kurios jie išvyko, yra mažesnės galimybės. Galbūt jūs teisingai sakot, mes atkreipsim dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas. Ruošiasi R.Rajeckas.
A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis ministre, jau tuojau bus vasara, ir kiek aš suprantu, matyt, Diplomatijos įstatymo projekto mes neišvysime iki vasaros Seime. Aš norėjau paklausti, kur yra tas įstatymo projektas, kuriam pritarta, atrodo, ir jau buvo sutarta ir su ambasadoriais susitikime sausio mėnesį ir kurio yra jau keliasdešimtasis projektas? O antras klausimas su tuo susijęs: sakykite, ar jūs, kaip ministras, pasirūpinote, kad būtų pakeistos ar kaip nors pakoreguotos tos vidinės ministerijos darbo taisyklės, kurios iki šiol vadinamos laikinosiomis taisyklėmis, atsiradusios 1992 m. ministro P.Gylio iniciatyva, ir kuriose yra labai daug vidinių prieštaravimų, trukdančių diplomatų darbą. Dėkui.
A.SAUDARGAS. Į pirmą klausimą atsakau: 38 projektas yra mano portfelyje šičia, mano Seimo darbo vietoje… Aš jums sakau faktą, koks yra. Aš pats labai norėjau spėti šioje sesijoje. Mes ne kartą buvom susėdę su ministerijos darbuotojais aptarinėdami, bet iš to gimė tik dar vienas, dar vienas projektas. Galbūt dar spėsim Užsienio reikalų komitetui šioje sesijoje jį pateikti, ypač jeigu sesija kartais būtų pratęsta. Nežinau, jeigu nebus pratęsta, ne, ne… (Balsai salėje)
Atsiprašau, kolegos, čia jūs sprendžiat, bet aš girdėjau, kad tokia galimybė yra. Jeigu taip atsitiktų, mes galbūt tikrai spėtume pristatyti Užsienio reikalų komitetui ir grąžinti rudens sesijos pradžioje, nes šiuo metu Diplomatinės tarnybos įstatymas, ministerijos nuomone, dėl pagrindinių šio projekto principų jau baigtas. Galiu pasakyti, kad dabar tikrina ministerijos kalbininkai, teisininkai, kad mes galėtume gražesnį projektą atiduoti Užsienio reikalų komitetui. Jūsų priekaištas visiškai teisingas, kad uždelsėm, bet uždelsėm tikrai dirbdami. Projektas yra gerokai pakeistas, ir, mano požiūriu (aš stengsiuosi šitą požiūrį Užsienio reikalų komitete apginti), dabar tikrai yra vientisa koncepcija. Manau, kad buvo verta padirbėti daugiau, turėti geresnį projektą, negu paskubėti ir atiduoti dar žalią, kur ir aš įžvelgiau labai daug prieštaravimų.
Dabar dėl kitų dokumentų, kurie reglamentuoja ministerijos vidaus tvarką, aš taip pat, kolega, kaip ir jūs, įžvelgiu nemažai prieštaravimų, bet mums reikėjo būtent šito Diplomatinės tarnybos įstatymo, ir dabar pagal šį projektą (o į šitą projektą mes žvelgiam kaip į būsimą) mes jau rengiam ir naujus ministerijos nuostatus, ir tvarką, nes kai ką reikės koreguoti. Iš tikrųjų prieštaravimų ministerijos vidaus tvarkoje yra nemažai. Manau, čia daug ką galima sutvarkyti. Ministerija buvo kuriama septynerius metus, ir manau, kad ji savo vidaus tvarkos prasme, visos diplomatinės tarnybos tvarkos prasme evoliucionuoja gera linkme.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Rajeckas. Ruošiasi V.Andriukaitis.
R.L.RAJECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimai iš dalies susiję su kolegos A.Medalinsko. Bet aš noriu suformuluoti tris klausimus. Jūs esate ministras jau septynis mėnesius. Tai pakankamas laiko tarpas įvykdyti bet kokio masto pertvarką. Dabar man, kaip buvusiam diplomatui ir akylai stebinčiam jūsų ministerijos darbą, susidaro toks įspūdis, kad yra taip: pagrindinį politinį darbą, ypač už Lietuvos ribų, už jus atlieka Seimo Pirmininkas, o vidaus tvarkoje pokyčių nesimato. Pažiūrėkite, prieš kurį laiką įvyko šurmulys dėl ambasadų ir rotacijos. Daug rašė spauda, daug apie tai kalbėta, o kas įvyko? Jūs pakeitėte vieną ambasadorių, kuris dėl sveikatos būklės negali dirbti, net jeigu ir norėtų. O toliau nieko, nė iš vietos. Aš norėčiau, kad jūs atsakydamas į tą klausimą ir pasakytumėte, ko konkrečiai jūs nepradėjote dirbti ir ką jūs padarėte?
Antras klausimas dėl Diplomatinės tarnybos įstatymo. Manau, kad jo rengimas prasidėjo ne nuo jūsų, prasidėjo anksčiau. Kiek man žinoma, mažiausiai prieš ketverius metus buvo pateiktas profesoriaus P.Kūrio pirminis variantas, ir jis yra sąmoningai marinuojamas. Čia, žinoma, ne tik jūsų kaltė. Aš manau, kad mūsų Užsienio reikalų komitetas nerodo jokio principingumo, ir seniai reikėjo nekreipti dėmesio į ministeriją, ir jeigu ji nenori, reikėjo pateikti svarstyti tiesiog komiteto vardu.
Ir trečias, trumpesnis klausimas. Šių metų balandžio 24 d. yra pasirašytas Lietuvos Respublikos ir Vakarų Europos Sąjungos saugumo susitarimas. Sudarytas Vilniuje dviem egzemplioriais anglų ir prancūzų kalbomis. Kadangi Lietuva yra viena iš šalių, ar jūs nemanote, kad turėjo būti egzempliorius ir lietuvių kalba? Ačiū.
A.SAUDARGAS. Dėl trečiojo klausimo. Manau, kad šita sutartis yra sudaryta tinkamai. Nebuvo būtina lietuvių kalba, kaip jūs sakote.
Dėl Diplomatinės tarnybos įstatymo aš atsakiau ir neturiu ką pridurti.
Dėl pirmojo klausimo. Žinote, jeigu jūs būtumėte atsiuntęs klausimą prieš šitą Vyriausybės pusvalandį ir paprašęs ataskaitos apie ministerijos veiklą, aš ją būčiau pateikęs. Dabar man lieka tik dvi minutės ir aš jos išsamiai pateikti negaliu. Su jūsų tezėmis aš paprasčiausiai nesutinku ir turiu tokią teisę.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Ruošiasi paskutinis klausėjas A.Ažubalis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, gerbiamasis kolega, norėčiau jūsų paklausti tokio klausimo. Šiandien Lietuvoje tiek Respublikos Prezidentas, tiek jūs, kaip užsienio reikalų ministras, vykdote užsienio politiką ir kartu turite atstovauti Lietuvos nacionaliniams interesams. Tačiau susidaro įspūdis, kad užsienio politikoje daug pretenzijų pareiškia ir Seimo Pirmininkas, ir Europos reikalų ministrė. Štai nesenas jos komentaras dėl Danijos pasisakymų, kuriame visai akivaizdžiai liečiami daugiau užsienio politikos klausimai nei, tarkim, Europos reikalų ministerijos užduotys integruojant, harmonizuojant įstatymus ir t.t. Ar nebuvote jūs pareiškęs kokio nors pareiškimo ar pasiūlymų, kad užsienio politika šiandien būtų labiau integruota, kad ji būtų labiau aptarta ir labiau vieninga? Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų pamėginti įveikti tokį bendrą vaizdą ir rasti bendrą vardiklį, kad daugiau įtakos turėtų Užsienio reikalų ministerija ir Respublikos Prezidentas?
A.SAUDARGAS. Nemanau, nes nematau tų problemų, kurias jūs išdėstėte. Aš paprasčiausiai to nematau. Ministerija dirba savo kompetencijos ribose ir šitų kliūčių nejaučia. Jūs, gerbiamieji Seimo nariai, kiekvienas turite konstitucinę teisę svarstyti užsienio politikos klausimus, juo labiau ministrai. Be abejo, kiekvieno tezė arba tvirtinimas taip pat yra priimamas ir pagal jo pareigas ir turi atitinkamą svorį. Su Europos reikalų ministre mes deriname, kai ji išreiškia kokią nors poziciją, kur Užsienio reikalų ministerija galėtų patikslinti, ji tai padaro, patikslina. Principinių problemų šiuo metu aš nematau, be, tarkim, kokių nors komentarų, straipsnių spaudoje ir pan. Tai nėra pagrindinis užsienio politikos darbas. Pagrindinį darbą ministerija dirba tiesiogiai per mūsų įstaigas, ambasadas, konsulatus ir mes jį nuolatos kasdien dirbam. Aš suprantu, gerbiamieji kolegos (nes tai skambėjo ne iš vieno jūsų klausimo), iš kur kyla šitas jūsų rūpestis. Tačiau manau, kad jūs ne į mane turėtumėte nukreipti savo būgštavimus. Aš dirbu savo darbą ir galiu pasakyti, kad kliūčių nėra. Nei dirbtinių, nei kylančių iš kokių nors kitų pareigūnų dėl savo kompetencijų viršijimo ar įžengimo į mūsų kompetencijos ribas. Tokių konkrečių kliūčių mums nekyla.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ažubalis.
A.AŽUBALIS. Gerbiamasis ministre, kadangi nėra Diplomatijos įstatymo, aš noriu paklausti, kaip elgsis ministerija rotuodama diplomatus, įskaitant ir politinius, ir ekonominius patarėjus ambasadose šiuo metu, iki Diplomatijos įstatymo? Ar ta rotacija bus sustabdyta, bus nevykdoma ir bus laukiama, kol bus priimtas Diplomatijos įstatymas? Ačiū.
A.SAUDARGAS. Aš jau minėjau, kad šiuo metu mes dirbame ir netgi rengiame įvairius savo ministerijos dokumentus, įtvirtinančius tvarką, atitinkančią tą projektą, kurį mes netrukus pateiksime Seimui. Mes pagal tą tvarką dirbame. Kita vertus, mes nesame be įstatyminio pagrindo. Yra įstatymų, kurie tvarko mūsų darbą, ir jeigu juose nėra, kaip jūs minėjote, apie rotaciją ir panašius dalykus nuostatų įtvirtinta, tai mes vadovaujamės savo ministerijos sprendimais, mes galime tokius sprendimus daryti jau orientuodamiesi ir į būsimą įstatymą, ir į rotaciją, ir į diplomatus, ir visa kita. Kai nėra įstatymo, kai kurių formalių kliūčių šiuo metu kartais gali iškilti, todėl diplomatinės tarnybos įstatymas turėtų tas kliūtis išspręsti.
PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, pone ministre, buvo atsakyta į devynis klausimus ir mūsų ministro pusvalandžio laikas jau baigiasi. Aš tikiuosi, kad jis nepasididžiuos ir kitą kartą papasakos apie strateginius Lietuvos dalykus. Dėkoju ir linkime sėkmės darbuose.
Kadangi jūs, kolegos, prieš tai neprieštaravote, mes dabar galėtume imti priešpietinį 1-8c klausimą – Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Yra iš anksto užsirašę kalbėti 3 Seimo nariai. Aš tikiuosi, kad mums pavyks apsispręsti per 20 minučių ir nevėluosime. Kol dar nepradėjome kalbėti, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. O aš kviečiu į tribūną jau spėjusį užsiregistruoti Seimo narį K.Kuzminską, kuris žada kalbėti Krikščionių demokratų frakcijos vardu. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Noriu tik pasakyti, kad užsiregistravo 56 Seimo nariai. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Šiandien svarstome Tabako kontrolės įstatymo pataisas. Tai įstatymas, kurį man teko buvusiame Seime teikti svarstymui, priėmimui, ir faktiškai vienas iš įstatymų, kuris Europoje pripažintas vienu iš geriausių, ir mūsų pavyzdžiu jau seka Estija, šiuo metu tokį rengia Lenkija. Todėl Krikščionių demokratų frakcija vakar svarstė jį. Aš pastraipsniui trumpai išvardysiu, kurioms nuostatoms pritariame, kurioms ne. Faktiškai kai kuriuos straipsnius reikia koreguoti, tačiau daugeliui mes nepritarėme. Norime, kad išliktų, ir turi išlikti, netiesioginė tabako reklama, nes, kaip šiuo metu matome per televiziją, tuos žirgų gaudymus ir visa kita kaip nori gali traktuoti, ir, jeigu vyks teisminis procesas, gali sakyti, kad čia antireklama, nes nepagauna to arklio todėl, kad jis yra rūkorius, arba nenori prie mergaitės prieiti, pravažiuoja pro degalinę motociklu todėl, kad rūko, užtat jo prie mergaičių netraukia.
Dėl 2 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo – „Tabako kontrolės įstatymo paskirtis”. Mes norime, kad vis dėlto paskirtis liktų tokia, kaip šiuo metu reglamentuoja įstatymas.
Kontrolės politikos principai. Siūlau išbraukti: „papildomai naudoti nustatytos dalies akcizų už tabako gaminius įmokas sveikatos programoms rengti ir įgyvendinti”. Vis dėlto, man atrodo, čia eis į valstybės biudžetą, jeigu bus akcizai, ir be to, viena iš pagrindinių priemonių, kad ji būtų skirta atitinkamoms tikslinėms programoms finansuoti, nes, kaip žinome, sveikatos fondo rėmimo nuostatai yra priimti, įteisinti, todėl ir reikia vis dėlto tuos…Mes numatome, kad iš tų priemokų už tabaką mes galėtume formuoti tam tikrus sveikatos fondus.
Teisė gaminti tabako gaminius. Čia kažkodėl siūloma (mums nesuprantama) išbraukti „Lietuvos Respublikos Vyriausybė”. Manome, kad turėtų likti, jog „Lietuvos Respublikos įmonėms draudžiama gaminti tabako gaminius be Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar VTAKT leidimo”. O čia kažkodėl paliekamas tik VTAKT. Gal ne visą laiką VTAKT vadovai bus tokie lojalūs ir nusileidinės tam, ko reikalauja tam tikros institucijos, kad pas mus taip lengvai plistų tabakas.
Taip pat tai susiję su dervų kiekio ir nikotino kiekio užrašu ant pakelio. Mes taip pat norime, kad vis dėlto liktų Vyriausybės reguliavimas, kad būtų užrašytos maksimalios leistinos normos, o čia kažkodėl norima išbraukti maksimalias normas, visame pasaulyje yra rašoma, o čia norima … Čia vėl kažkas yra paslėpta.
Viena iš pagrindinių pastabų dėl straipsnio, kuris reglamentuoja tabako gaminių pardavimo skatinimą ir reklamos ribojimą. Mūsų nuostata išlieka ta pati, kad šis straipsnis nebūtų keičiamas. Norime, kad liktų tas, kas šiuo metu galioja, nes vis dėlto reklama susijusi ne su tuo senu pypkoriumi (jis rūkė „Astrą” ir rūkys), tačiau mūsų jaunuoliai, vaikai, kai kurie mūsų anūkai mato per televiziją reklamą ir jie pirmieji pradės rūkyti. Juk mes, medikai, žinome, kaip narkomanai šiuo metu elgiasi su vaikais. Prisiprašo, duoda narkotikų vieną kartą, net kartais prievarta suleidžia narkotikų tam, kad vaikas patikėtų, jog jam bus malonu, o po to vaikas jau priklausomas nuo to, kuris jam tai darė. Mes dar nepripažįstame, kad rūkalai yra narkotikai, juk irgi priprantama prie rūkymo. Vis dėlto šį straipsnį reikia palikti. Dabar per televiziją reklamuojama – „Išvažiuok į Ameriką”. Jau vienas lietuvis jaunuolis išvažiuoja į Ameriką dėl to, kad jis pirko „LM” ar kitas cigaretes. „Išvažiuok į Ameriką” – tai irgi dabar užkrečiamas pavyzdys vaikams. Vadinasi, pirkite, išvažiuosite į Ameriką, kaip viskas bus gerai.
Ypač mums yra nesuprantama, kodėl skelbdami, jog einame į Europą, mes nevykdome tų pagrindinių nuostatų. Tai prieštarauja Sveikatos sistemos įstatymo 83 straipsniui, Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (1996 metų „Žinios”) 6 straipsnio pirmosios dalies 7 punktui. Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus Europos konvenciją „Televizija be sienų”, kurią šiuo metu ratifikuojame Seime, 11 straipsnio antroji dalis prieštaraus šios konvencijos 15 straipsniui, kuris reglamentuoja tabako reklamos per televiziją draudimą. Be to, prieštaraus Europos Bendrijos 89 straipsnio spalio 3 dienos direktyvai, kurioje taip pat numatytas tabako gaminių reklamos draudimas per televiziją. Aiškina, kad kai įeisime į Europą, tada ir uždrausime. Mirties bausmė mums kažkodėl kliudo, visos kitos institucijos mums kliudo, o dėl tabako palaukime, parūkykime ir visa kita.
Todėl Krikščionių demokratų frakcija siūlo daryti svarstymo pertrauką, suderinti su Žemės ir miškų ūkio ministerija. Mums nesuprantama, kodėl teikia Žemės ir miškų ūkio ministerija, juk žemdirbiams leidžiama be licencijų auginti tabako 1 arą, o pagal Vyriausybės nutarimą kiek nori, tiek augink. Nejaugi Žemės ir miškų ūkio ministerijai per mažai gaisrų įvyksta dėl rūkorių vasaros metu, bet ne, kažkodėl jie teikia, ne Sveikatos apsaugos ministerija, bet Žemės ir miškų ūkio ministerija. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį V.Andriukaitį.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ar reklama atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, svarstė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Man teko būti atstovu tų, kurie gynė poziciją, kad Tabako kontrolės įstatymo priimti straipsniai ir ten įtvirtinti reikalavimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pasiūlė patikslinti netiesioginę reklamą ir patikslinti ją taip, kad tai būtų irgi įtvirtinta kaip įstatyminė norma, tačiau patikslinti kontrolės, ribojimo, draudimo kryptimi.
Mes buvome įteikę… Aš, kaip Seimo narys, Valstybinei tabako ir alkoholio tarnybai buvau įteikęs daug medžiagos dėl valstybinės alkoholio ir tabako kontrolės politikos vykdymo daugelyje Europos Sąjungos ir kitų pasaulio kontinentų valstybių. Negavau jokių atsakymų į savo klausimus ir dabar tai, ką prieš mane kalbėjo gerbiamasis K.Kuzminskas, visiškai akivaizdu, kad tai, ką mes dabar pradėjome daryti, iš tikrųjų prieštarauja didžiajai daugumai tarptautinių teisės normų tabako kontrolės srityje, Europos Sąjungos reikalavimų, Europos Bendrijos reikalavimų, direktyvų ir daugeliui kitų dokumentų. Todėl man niekaip nesuprantama, kodėl mes einame būtent šita kryptimi. Akivaizdu tik viena, kad jeigu reikalai nėra aiškūs, vadinasi, jie aiškūs ta prasme, kad už juos kažkas moka. Ir niekaip nesuprantu, Valstybinės alkoholio ir tabako kontrolės tarnybos veiklą reglamentuoja Sveikatos sistemos įstatymas. Vadinasi, ji yra įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra visuomenės sveikatos užtikrinimas ir kontrolės mechanizmų sukūrimas. Tuo tarpu ji elgiasi priešingai jos steigimo tikslui ir jos paskirčiai. Todėl tikrai negalima pritarti tam, kas dabar bandoma daryti. Kita vertus, turbūt, jeigu toks įstatymas vėl bus priimtas, vėl, ko gero, reikės diskutuoti Konstituciniame Teisme.
PIRMININKAS. Ir dar vieno komiteto vardu kviečiu kalbėti Seimo narį A.Švitrą.
A.ŠVITRA. Gerbiamasis Seime! Išsakysiu Sveikatos reikalų komiteto nuomonę. Tai, ką aš pasakysiu, nebus nauja, labai gerai šituos pamatinius dalykus žino tie, kurie rengė įstatymą, labai gerai žino specialistai ir pakankamai informuota yra ir visuomenė. Nagrinėdami šitą projektą Sveikatos reikalų komitete mes taip pat nenorėjome, nenagrinėsiu aš jo pastraipsniui, atsitraukti nuo įstatymo kūrimo. O argumentai – kodėl yra pakankamai žinomi. Lietuvoje rūkančiųjų žmonių daugėja. Vakarų valstybėse tai buvo maždaug 5 ir 6 šio amžiaus dešimtmetyje. Ten dabar rūkančiųjų mažėja, o tabako kompanijos pasuko savo veiklą Rytų kryptimi. Tikiu, kad ateis laikas, kai rūkančiųjų mažės, aš manau, kad mūsų įstatymų kūrėjai prie to turėtų priartinti. Specialistai mano, kad dabar Lietuvoje tabakas yra 7 tūkst. žmonių tiesioginės mirties priežastis. Lietuvoje kasmet piktybiniais navikais suserga apie 12 tūkst. žmonių, o iš viso sirgusiųjų, sergančiųjų skaičius jau viršijo 47 tūkst. Trečdaliu, specialistai sako, kaltas dėl to yra tabakas. Įsivaizduokite, kad turime vieną vidutinį Lietuvos administracinį rajoną, kurio visi gyventojai serga piktybiniais navikais. Na, ir pamąstykime apie tai, kokių išlaidų reikėtų juos gydyti. Manoma, kad tabakas, įskaitant ir rūkalų pirkimo kainą, mums atsieina pusę mlrd. litų per metus. Seimo Sveikatos reikalų komitetas nepritaria liberalizuoti tabako gaminių reklamą, mano, kad nereikia atsisakyti dervų kiekio ribojimo rūkaluose, ir kitiems dalykams, ką išsakė kiti Seimo nariai.
PIRMININKAS. Dabar kviečiu kalbėti Žemės ir miškų ūkio ministerijai atstovaujantį Teisės departamento direktorių poną A.Raudonių.
A.RAUDONIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Šiandien svarstomas antras analogiškas įstatymas – tai Tabako ir kontrolės įstatymo projektas. Tiksliau, jo atskirų straipsnių pakeitimas. Vyriausybės nuomone, šitas įstatymo pakeitimas ir papildymai yra būtini, nes tai yra suderinta su Konstitucija, su tam tikrais Europos Sąjungos dokumentais. Šios pataisos ir pakeitimai yra parengti atitinkamų specialistų, kurie visapusiškai analizavo padėtį tiek pas mus, tiek Europos Sąjungoje. Manau, jie priimtini. Juo labiau kad nuostatos, kurios reglamentuoja tabako reklamą, yra analogiškos, kaip jau ir iš ryto buvo svarstoma čia, Seime, Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų nuostatoms. Aš jų nekomentuosiu, nes jam pritarėte. Manau, čia tikrai analogiškos normos. Šis įstatymo projektas buvo svarstomas komitetuose, kaip jau čia girdėjome. Džiugu, kad visiškai visiems pakeitimams pritarė Ekonomikos komitetas, tačiau, čia jau buvo kalbėta, Sveikatos reikalų komitetas kai kurioms nuostatoms nepritarė. Čia, žinoma, teks apsispręsti Seimui balsavimo būdu. Vyriausybė, žinoma, prašytų Seimo pritarti visam parengtam įstatymo projektui. Norėčiau pažymėti, kad vertos dėmesio, į jas reikėtų atsižvelgti, Juridinio skyriaus pastabos, juridinės technikos prasme ir šiaip kai kurių sąvokų prasme. O šiaip šitas sąvokas mes patikslinsime projekte ir kitą kartą priimdami jau turėsime jų kitokią redakciją.
Dabar čia buvo toks lyg ir priekaištas pasakytas, kodėl Žemės ir miškų ūkio ministerija inicijuoja tai. Tai aš noriu tik pasakyti, kad tai yra Vyriausybės pavedimas šitą įstatymo projektą pateikti ir dalyvauti svarstymo procedūrose, todėl mes ir vykdome Vyriausybės pavedimą. Taigi atsižvelgdamas į visas čia pasakytas kalbas, kurias girdėjau, prašyčiau pritarti po svarstymo šiam teikiamam įstatymo pataisų projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar greitai apsisprendžiame. Dėl motyvų yra du prašę žodžio. Pirmasis Seimo narys – S.Buškevičius. Prašom pasižymėti kompiuteriu. Seimo narys S.Buškevičius dėl motyvų. Minutė!
S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia pagalvokime sveiku protu, ką mes darome. Užuot sprendę rimtus klausimus, užsiimame alkoholio ir tabako kontrolės reklamos prastūmimu. Tie, kurie mano, kad reklama neturi jokio poveikio rūkymui, aš manau, švelniai tariant, užsiima demagogija. Jeigu taip mes manome, tai tada nereikia prieš rinkimus ir partijų reklamų. Kam kabinti plakatus, reklamuotis televizijoje? Mes žinome, kokį didžiulį poveikį reklama turi. Jeigu reklama turi didžiulį poveikį rūkymui, vadinasi, todėl sukelia ligas. Ir negi mes, Seimo nariai, pritarsime, kad šiame naujame įstatymo projekte būtų tabako reklama? Aš manau, kad reikėtų pasekti ne tik Estijos, bet ir kitų šalių pavyzdžiu ir visiškai uždrausti tabako reklamą.
PIRMININKAS. Ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aišku, mes visi esame už tai, kad Lietuvos žmonės gyventų sveiką gyvenimo būdą ir mestų rūkyti, pasektų kad ir mano pavyzdžiu. Aš tuo metu, kai niekas nedraudė Lietuvoje reklamos, mečiau rūkyti, ir tai, kad buvo reklama, man nesutrukdė mesti rūkyti. Aš raginčiau ir kitus Seimo narius pasekti mano pavyzdžiu. Aš manau, kad tai būtų daug efektyvesnis kovos su rūkymu būdas, jeigu Seimas, visi Seimo nariai, prisiimtų įsipareigojimą iki Naujųjų metų mesti rūkyti. Kiekvieną savaitę galėtume skelbti sąrašus, kas metė rūkyti. Mums nereikėtų valdyboje spręsti problemos, kur skirti rūkantiesiems patalpas. O dėl reklamos aš manau, mes visą laiką, gerbiamieji kolegos, painiojame rūkymą su tabako reklama, o kovą su rūkymu paverčiame kova su tabako reklama. Aš noriu priminti, kad Sovietų Sąjungoje nebuvo jokios reklamos. Visa reklama buvo draudžiama, o rūkė visi viską, kas pakliūdavo, kaip čia man sako, machorką, kitus rūkalus, ir niekam nereikėjo jokios reklamos. Aš manau, kad dar kartą diskutuodami dėl šio įstatymo akcentuojame ne tą, ką reikia. Aš labai jaudinuosi, kad kova už sveiką gyvenimo būdą taip ir neprasidės, nes visas mūsų garas išeis per švilpuką kovojant su tabako reklama. Aš manau, kad tai, kas yra minima, ir Europos Sąjungos direktyva dėl televizijos be sienų, ar mes kartais nepainiojame kai kurių dalykų. Kiek aš žinau, direktyva dėl televizijos be sienų yra skirta televizijai, kuri transliuojama visoje Europoje, sakysim, BBS kanalu ar MBS, ar kitiems kanalams. Visose šalyse yra įvairūs reklamos reguliavimai, todėl yra susitarta, kad tarptautiniu mastu skleidžiamuose televizijos kanaluose neturėtų būti reklamos. Tačiau nacionalinės televizijos laidos yra visiškai kas kita ir todėl mums čia nereikia painioti kai kurių dalykų. Todėl dar sykį raginčiau Seimo narius pagaliau pradėti kovą už sveiką gyvenimo būdą – kovą su rūkymu, o nepaversti tai tuščia kova su reklama. Todėl aš siūlau pritarti teikiamam įstatymo projektui.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1, 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 18, 21, 23, 24, 25, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-556 (svarstymas)
PIRMININKAS. Tai buvo kalbos dėl motyvų. Dabar, gerbiamieji, registracija pradėta. Užsiregistravę balsuosime, ar pritarsime po svarstymo Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1, 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 18, 21, 23, 24, 25, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-556. Iš viso užsiregistravo 70 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, balsuojantys už – kas pritaria po svarstymo, balsuojantys prieš – prieštaraujantys. Balsavimas pradėtas. Iš viso balsavo 59 Seimo nariai, 33 – už, prieš – 15, susilaikė 11. Taigi kalbamam įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Dabar, nudirbus šį svarbų darbą, man ypač malonu pasakyti, kad mūsų plenarinių posėdžių salėje yra svečių. Lietuvoje vieši Makedonijos Respublikos delegacija. Labai malonu pasveikinti Makedonijos Respublikos Asamblėjos Prezidentą poną T.Petkovskį, Asamblėjos viceprezidentą Z.Muratį ir visą delegaciją. Bendradarbiavimas jau prasidėjo ir mūsų Seimo Pirmininkas yra pakviestas į Makedoniją. (Plojimai salėje) Reikia tikėtis, kad šitas pirmasis atvažiavimas bus didelių darbų ir bendradarbiavimo pradžia. Kaip jau sakiau, mūsų Seimo Pirmininkas pakviestas vizito į Makedoniją, kartu galime padaryti daug gerų darbų.
LR organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo projektas Nr.P-561. LR administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1874 straipsniu bei 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-562. LR baudžiamojo kodekso papildymo 2121 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-563 (svarstymas)
Kolegos, tikiuosi, kad ir toliau mums pavyks bendrai dirbti. 2-2a, 2-2b ir 2-2c klausimai – Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo projektas. Pagrindinis projektas Nr.P-561. Svarstymas. Aš laukiu iš Sekretoriato, kad jie pateiktų norinčių kalbėti svarstymo metu pavardes. Taip pat lydintys du įstatymo projektai: Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1874 straipsniu ir 224 bei 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-562, ir 2-2c – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 2121 straipsniu įstatymo projektas, registracijos Nr.P-563. Sekretoriate, ar nėra norinčių kalbėti? Ar nėra norinčių kalbėti dėl užkardymo? Vienas kalbėtojas – Seimo narys V.Bogušis. V.Bogušis gali būti nuėjęs klaidžiais rūkymo keliais, taigi telieka man pakviesti projekto iniciatorių – Vidaus reikalų ministerijos štabo viršininką poną R.Pukanasį, kad jis supažindintų su gautomis pastabomis. (Balsai salėje) Pone Vytautai Boguši… (Balsas salėje) Sutinkame. Prašom, pone Pukanasi.
R.PUKANASIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar jau yra pateiktas svarstyti pakoreguotas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo projektas. Jis buvo pakoreguotas, pataisytas atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pareikštas pastabas, taip pat į Seimo Juridinio skyriaus pateiktas pastabas. Iš esmės projekto koncepcijai nebuvo pareikšta rimtų pastabų, jis yra taisomas tik juridinės technikos atžvilgiu. Aš prašyčiau garbaus Seimo palaikyti šitą įstatymą ir pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju už trumpas baigiamąsias mintis. Dabar, kolegos, kalbos dėl motyvų. Seimo narys V.Bogušis turėtų kalbėti pirmasis, bet jis kol kas nepareiškė noro. Prašom spustelt. Seimo narys V.Bogušis. Jis yra chrestomatinis pavyzdys, kaip galima kalbant dėl motyvų įtilpti į 2 minutes vietoje 5. Prašom.
V.BOGUŠIS. Labai dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ratifikuota Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencija tampa mūsų teisinės sistemos sudėtine dalimi ir mes negalime priimti jokių teisinių aktų, kurie prieštarautų šitai konvencijai, nes viena iš pagrindinių Europos Sąjungos tezių – garantuoti žmogaus teises ir jo pagrindines laisves. Kalbant apie šitą įstatymą norėčiau pasakyti, kad dėl šito įstatymo nėra atlikta normali teisinė, ekonominė ir t.t. ekspertizė. Vis dėlto, gerbiamieji kolegos, yra sudarytos darbo grupės, kurios rengia Baudžiamąjį kodeksą, Baudžiamojo proceso kodeksą, o šitie aktai yra visiškai nederinami, jie visiškai prieštarauja vieni kitiems. Be to, šis įstatymas reglamentuoja už vieną nusikaltimą du bausmės taikymo mechanizmus. Taip pat, gerbiamieji kolegos, aš labai abejoju, kai visos galios suteikiamos policininkams. Nesu įsitikinęs, kad policininkai gali kontroliuoti ir žiūrėti kiekvieno fizinio asmens finansinę padėtį, nes pateikęs savo deklaracijas arba didesnį sandorį, kaip reglamentuoja įstatymas, negu 2000, kartu jis nėra apsaugotas dėl savo turtinės nuosavybės. Aš labai bijau, kad tai turės labai didelių pasekmių. Be to, vienas iš pagrindinių punktų, kai teismo proceso metu nustatomas žmogaus teisių, laisvių, judėjimo, komunikavimo apribojimas. Gerbiamieji kolegos, tarkim, nustato, kad negalima naudotis telefonu, tai ar kiti šeimos nariai galės kalbėti telefonu, jeigu tas narys yra sudėtinė tos šeimos dalis. Ar tas žmogus galės naudotis elektroniniu paštu, ar tas žmogus galės naudotis „Internetu” ir t.t.? Šiame elektronikos amžiuje, mano manymu, tokios nuostatos turėtų būti absurdiškos. Vienas iš pagrindinių Europos žmogaus teisių ir laisvių negalimas apribojimas – tai žmogaus laisvo pasirinkimo ir žmogaus judėjimo nuostatos. Jūs puikiai žinote, kad mūsų registravimas pasuose yra seniai pasenusi norma ir anksčiau ar vėliau mes ją turėsime naikinti, todėl man tikrai kyla didelių abejonių. Tik norėčiau pasakyti, kad antrasis projektas yra labiau vykęs negu pirmasis, tačiau dėl jo balsuoti ir pritarti jam aš negaliu. Prevencinio sulaikymo įstatymas buvo saldainiukas, palyginti su šituo įstatymu. Ačiū. Balsuoju prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas gali kalbėti už. Jeigu ne, tai tada ieškau kito kalbėtojo.
E.BIČKAUSKAS. Jeigu norite, galiu pabandyti kalbėti už. Pati įstatymo idėja yra iš tikrųjų nebloga, bet realizavimas neatlaiko jokios kritikos. Tikrai galima baigti tuo, ką kalbėjo V.Bogušis, kad Prevencinio sulaikymo įstatymas buvo saldainiukas arba gėlytė… (Balsas salėje) Taip. Aš buvau vienas iš to įstatymo autorių, tai, ką sako V.Bogušis.
PIRMININKAS. V.Bogušis sako – tėvas.
E.BIČKAUSKAS. O čia yra visas augalas, nes jokių kontrolės priemonių beveik nėra. Aš nežinau, ar yra salėje ponas A.Bartkus, čia turiu atsiliepimus teisininkų, baudžiamosios teisės specialistų, Aukščiausiojo Teismo, Europos reikalų ministerijos Teisės biuro, bet aš bijau pono A.Bartkaus, kuris mane šiandien ryte labai kritikavo dėl to, kad aš supažindinau su teisininkų nuomone, taigi gal aš nesupažindinsiu, bet galiu pasakyti, kad ji pakankamai kritiška. Pati idėja gera, bet, deja, įvykdymas… Turiu pasakyti, kad net į Teisės ir teisėtvarkos komitete išsakytas pastabas, tarp jų ir Seimo kanclerio pono J.Razmos pastabas dėl kontaktavimo galimybių, deja, neatsižvelgta.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo kalbos dėl motyvų. Tai rodo, kad projekto autoriai dar turėtų gerai įsiklausyti į šiuos siūlymus, kurie buvo girdimi svarstymo metu. O dabar, kolegos, registruojamės. Registracija pradėta. Tuojau balsuojame, ar pritarsime po svarstymo Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo projektui Nr.P-561.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Gerbiamieji, prašyčiau pasirengti balsuoti. Balsuojame. Kas pritaria po svarstymo Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo projektui, balsuoja už, prieštaraujantys – prieš. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 55 Seimo nariai. 36 – už, prieš – 8, susilaikė 11. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo projektui Nr.561 pritarta po svarstymo.
2-2b – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187(4) straipsniu ir 224 ir 259(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-562.
Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų, ar galėtume priimti po svarstymo bendruoju sutarimu? Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Ačiū. Aš noriu… dabar čia Vidaus reikalų ministerijos atstovas kalbėjo apie tai, kad buvo atsižvelgta į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas, išsakytas posėdžio metu. 14 straipsnio 2 punktas numato nepalaikyti ryšio su konkrečiai išvardytais asmenimis tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis. Patikėkite, jeigu reikės organizuoti, tai bus organizuojama labai nesunkiai, ir nors tas asmuo kažkokio ypatingo noro neturės, su juo susisieks tas ar kitas asmuo, kuriam neleista, su kuriuo neleista kontaktuoti, o po to betarpiškai yra 30 parų, atrodo, administracinio arešto. Problema čia net ne paties arešto, o problema yra ta, kad to asmens teisės tikrai nėra apsaugotos nei per advokatą, nei per prokurorą. Aš nemanau, kad būtų galima priimti tokį variantą, koks dabar parengtas.
PIRMININKAS. Čia dar tik pritarimas po svarstymo. Kolegos, prašyčiau balsuoti dėl 2-2b, ar pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187(4) straipsniu ir 224 ir 259(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Balsavimas pradėtas. Kas pritaria – už, kas prieštarauja – prieš.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 37, prieš – 2, susilaikė 14. Pritarta projektui po svarstymo.
Ir 2-2c – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 2121 straipsniu įstatymo projektas. Ar pritariame jam po svarstymo? Prašyčiau kalbėti dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendruoju susitarimu pritarti po svarstymo? Bendruoju sutarimu pritariame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 2121 straipsniu įstatymo projektui Nr.P-563. Ačiū, gerbiamieji.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131, 143, 160 ir 440 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-532 (svarstymas)
Toliau 2-3 – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131, 143, 160 ir 440 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-532. Nėra Seimo narių, norinčių diskutuoti. Kviečiu į tribūną vidaus reikalų viceministrą poną J.Gaudutį.
J.GAUDUTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstant šitą projektą Teisės ir teisėtvarkos komitete, buvo pareikšta pastabų. Jūs dabar turite naują redakciją, kuri iš esmės nesiskiria nuo buvusios pirmosios, tačiau ji yra patikslinta. Patikslinimas yra tas, kad mes atsisakėme Baudžiamojo proceso kodekso 160 straipsnio pakeitimo, taip pat patikslinome kai kurias formuluotes. Prašome pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Vidaus reikalų ministerijos atstovai yra labai konkretūs. Kolegos, prašyčiau sakyti savo nuomonę, ar pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Teko dalyvauti, kai Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šiuos pakeitimus. Sutarėme dėl dabar jau pateiktos Seimui redakcijos. Man atrodo, kad ji iš tikrųjų yra pakankamai gera, išsami ir atsižvelgta į visus pasiūlymus, todėl taip pat siūlau Seimo nariams pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131, 143, 160 ir 440 straipsnių įstatymo projektui Nr.532.
LR žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo projektas Nr.P-504. LR žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-505. LR civilinio kodekso 499, 502 ir 508 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-506. LR žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnio pakeitimo projektas Nr.P-507 (svarstymas)
Toliau 2-4a, 2-4b, 2-4c ir 2-4d. Pagrindinis įstatymas – Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo projektas Nr.P-504 ir jį lydintys įstatymo projektai. Užsirašė kalbėti 5 Seimo nariai. Kviečiu pirmąjį Seimo narį – A.Sysą.
A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Šito įstatymo daugelis Lietuvos žmonių, kurie susidūrė su nelaimingais atsitikimais darbe, laukia, nes situacija, sprendžiant šitą klausimą, yra labai neaiški. Po to, kai Konstitucinis Teismas panaikino vieną iš Vyriausybės nutarimų, pagal kurį buvo kompensuojama, pagal kurį buvo mokamas žalos atlyginimas, daugelis žmonių negauna pinigų. Aišku, Vyriausybės siūlymas taip spręsti šitą klausimą yra sveikintinas, tačiau, mano nuomone ir mano kolegų nuomone, būtų daug geriau, jeigu mes vis dėlto šiandien svarstytume ne šitą įstatymą, o Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe fondo įstatymą, kuris daug aiškiau ir suprantamiau galėtų spręsti šias problemas – tiek dėl mirtinų įvykių darbe, tiek dėl invalidumo žalos atlyginimo. Deja, kadangi ir pačiam, kai buvo rengiamas šias įstatymas, teko dalyvauti ne vienoje darbo grupėje, labai keista, kad šis įstatymas įstrigo Vyriausybėje, nors jis buvo aptartas ir trišalėje taryboje. Nesutarimas yra tik dviem klausimais: vienas – dėl šito fondo valdymo, kas jį valdys, kitas – dėl registro, atsitikus nelaimingam atsitikimui. Ir vieną, ir kitą dalyką, aš manau, būtų galima greitai išspręsti, ir tai būtų geriau. Kaip mes žinome, šis įstatymas vadinasi laikinasis, o laikinasis kartais būna labai pastovus.
Jeigu kalbėčiau konkrečiai apie tas pataisas, kurios siūlomos šiam įstatymui ir jį lydintiems dokumentams, man labiausiai kelia nerimą tai, kad pagal šitą įstatymą žmogaus gyvybę mes nuvertiname penkis kartus. Šiandien, įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe, žmogaus artimiesiems mokama 500 minimalių mėnesinių algų, t.y. 200 tūkst. Lt. Pagal siūlomą įstatymą ši suma mažinama iki 100 minimalių mėnesinių algų. Tai sudaro tik 40 tūkst. Lt.
Aš manau, kad toks Vyriausybės siūlymas yra dėl to, kad Vyriausybė, paskutiniuoju metu vienašališkai didindama minimalią mėnesio algą, nesitardama nei su profesinių sąjungų, darbuotojų atstovais, nei su darbdaviais, keldama minimalų darbo užmokestį, nepagalvoja apie tai, kad šitas dydis, sakykim, susietas su kitomis išmokomis. Aišku, tokia didelė suma sudaro problemų Vyriausybei išmokant kompensacijas. Nors, kita vertus, aš gerai žinau, kad labai daug mirtinų atsitikimų darbe dėl labai keistų dalykų dažnai įforminami ne forma Nr.1, o laisvąja forma, pagal kurią žuvusiojo artimiesiems nereikia mokėti jokios kompensacijos. Aš žinau, kad ir šiemet apie 60 mirtinų atsitikimų įvyko gamyboje, ir 20 įforminta laisva forma. Manau, tai labai gerai parodo, kad galbūt tai daroma būtent specialiai, kad nereikėtų mokėti didelės sumos.
Jeigu mes kalbėtume konkrečiai apie siūlomą įstatymą, mes šitą įstatymą svarstėm Socialinių reikalų ir darbo komitete ir mes turim du konkrečius pasiūlymus rengėjams – tai dėl kompensacijos skaičiavimo susirgus profesine liga ir dėl vienkartinės išmokos šeimai, įvykus nelaimingam, mirtinam atsitikimui darbe.
Kiek aš žinau, mūsų ministerija, kuri rengė šitą įstatymą, pritaria šiems pasiūlymams. Aš manau, kad su skaudančia širdimi mes turim pritarti šitam įstatymui, nes galbūt bent šitas laikinas įstatymas šiuo metu daugeliui žmonių, kurie turi finansinių problemų, kadangi jiems nebuvo perskaičiuotas žalos atlyginimas, gaus kur kas didesnę kompensaciją už skriaudą, kurią jie gavo darbe. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto vardu kviečiu kalbėti Seimo narę D.Sadeikienę.
J.D.SADEIKIENĖ. Ekonomikos komitete šis įstatymo projektas buvo apsvarstytas ir nutarta jam pritarti su išlygomis. Išlygos būtų tokios: įstatymo projektą suredaguoti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, taip pat atsižvelgti į būsimas Seimo Juridinio skyriaus išvadas.
Antra. Įstatymo projekto 4 straipsnio pirmąją dalį suredaguoti taip, kad nukentėjusiųjų asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, būtų įtraukti ir tie asmenys, kurie dirbo nelaimingo atsitikimo metu…
Trečia. Įstatymo projekto 2 straipsnyje apibrėžti mišrios darbdavio ir nukentėjusiojo asmens atsakomybės sąvoką ir 7 straipsnį papildyti dalimi, kurioje nustatyti dalinį atleidimą nuo žalos atlyginimo, esant mišriai atsakomybei.
Ketvirta. Išbraukti įstatymo projekto 18 straipsnį.
Penkta. Įstatymo projektą papildyti straipsniu, kuriame reglamentuoti žalos atlyginimą, numatytą tarptautinėmis sutartimis, kai asmuo dirba užsienyje.
Dar viena buvo Ekonomikos komiteto išlyga: pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei paspartinti Lietuvos Respublikos privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo projekto rengimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį P.Šalčių.
P.ŠALČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo nariai, Žalos atlyginimo laikinojo įstatymo ir kitų su juo susijusių įstatymų labai laukia daug mūsų piliečių. Su pateiktu įstatymo projektu, pridėta prie jo koncepcija, ekonominiu pagrindimu supažindinau suinteresuotus rinkėjus. Juos įstatymo projektas tenkina. Nusiskundimų ar siūlymų keisti negavau. Pagaliau panaikinamas minusavimas invalidumo pensijos iš žalos atlyginimo. Netekus maitintojo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, išlaikytiniams numatomas visiškas žalos atlyginimas, nepaisant paskirtos našlių ar našlaičių pensijos, prailgintas išlaikytinių amžius projekte iki18 m., buvo – 16 m.; jeigu mokosi – iki 24 m., buvo 18.
Paminėjau tik kelis pateikiamo įstatymo projekto privalumus. Nukentėjusiųjų Lietuvoje iš viso apie 10 tūkst. Vien tik savivaldybės žalos atlyginimą moka 2600 asmenų.
Sudėtinga būklė melioracijos įmonėse, kurios šiuo metu visos jau akcinės arba uždarosios akcinės bendrovės. 1996 m. priklausė mokėti iš viso 54 melioracijos įmonėse 690 žmonių, toli gražu ne visi gavo žalos atlyginimą, bylinėjosi teismuose, daugelio netenkino žalos atlyginimo dydis. Kaimo reikalų komitetas kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, parengė Vyriausybės nutarimo Nr.607 pakeitimo projektą, kuriame prievolę mokėti žalos atlyginimą už melioracijos įmones numatoma perduoti rajonų savivaldybėms. Be abejo, tam numatomas atitinkamas rajono savivaldybių finansavimas. Tikėsimės, kad po šio įstatymo priėmimo Vyriausybė priims minėto nutarimo pakeitimą. Tai labai palengvintų žalos atlyginimo už pakenktą sveikatą mokėjimo klausimų sprendimą. Ligi šiol, ypač ankstesniais metais, melioracijos įmonėms gana dosniai buvo skiriamos biudžeto lėšos, tačiau kai kurios iš jų nukentėjusiems žmonėms tikrai tuo neatsakydavo. Kartais iš žmonių paprasčiausiai buvo tyčiojamasi, žmonės vaikštinėdavo po teismus dažnai nieko nelaimėdami.
Jeigu dabar LDDP opozicija poziciją kartais kaltina minų statymu, tai praeito Seimo šį nesureguliuotą įstatymą galima drąsiai pavadinti buvusios LDDP daugumos palikta kiaulyste nukentėjusiems žmonėms. Žmogui iš žalos atlyginimo buvo atimama invalidumo pensija: kuo žmogus anksčiau rimčiau dirbdavo, kuo didesnė jo buvo pensija, tuo mažiau jam likdavo žalos atlyginimo arba visai nelikdavo. Kur logika?
Pritariu įstatymo projektui su Ekonomikos komiteto siūlomais pataisymais, esu už kuo skubesnį jo priėmimą. Gaila, kad neįtraukta į kito posėdžio darbotvarkę. Lauksime valstybinio privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti frakcijos vardu Seimo narę J.Matekonienę.
J.MATEKONIENĖ. Seimui pateiktas įstatymas yra labai aktualus, tačiau šiandien galima pritarti Lietuvos pramonininkų konfederacijos nuomonei, kad pateiktas Seimui įstatymo projektas iš esmės nepakeičia dabar galiojančios žalos atlyginimo tvarkos, dėl kurios maža įmonė, kurioje įvyksta sunkus arba mirtinas nelaimingas atsitikimas, gali būti priversta bankrutuoti, o darbuotojai netektų darbo. Esminis skirtumas, kad keičiasi žalos atlyginimo ir mokėjimo tvarka bei dydis. Jeigu ankstesniame, dabar dar galiojančiame įstatyme, Žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnyje buvo numatyta 500 minimalių atlyginimų dydžio vienkartinė pašalpa, bet ne mažesnė kaip 100 vienam šeimos nariui, apibrėžimas „šeimos narys” buvo nepagrįstas, nes dažnai ir nieko bendro neturėjo su nelaime. Tai šiuo atveju jau numatyta išmokėti mirusiojo išlaikytiniams 100 vidutinių darbo užmokesčių vienkartinė pašalpa, ir išmokos dydis sumažinamas 2,5 karto, ne penkis kartus, kaip sakė kolega A.Sysas. Tai kartu reiškia, kad tiek nuvertinama žmogaus, žuvusio nelaimingo atsitikimo metu, gyvybės kaina.
Visai kitaip šitą problemą būtų galima spręsti, jei būtų privalomasis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Tuomet ir išmokos netekus maitintojo galėtų būti didesnės, ir įmonės, kuriose įvyksta šis skausmingas įvykis, nepamatytų bankroto šmėklos. Reikia tikėtis, kad svarstomas šiandien laikinasis įstatymas tikrai bus laikinas.
Nežiūrint į tai, kad įstatymas laikinas, jis turi būti kokybiškas. Jo kokybei pagerinti, mano galva, būtinos tokios pataisos. Aptariant sąvokas reikia papildyti darbdavio sąvoką. Kitaip reikėtų keisti paties įstatymo pavadinimą aiškiai apibrėžiant, kad tai įstatymas, kuris skirtas tiktai darbuotojų nelaimingo atsitikimo atvejams kompensuoti. Darbdavys yra ne visuomet savininkas. Jis lygiai taip pat gali būti akcininkų pasamdytas vadybos specialistas, kuris įstatymų nustatyta tvarka turi teisę samdyti darbuotojus, ir tuomet jis tampa darbdaviu.
Neaiškiai apibrėžta ir pagrindinė sąvoka „nelaimingas atsitikimas darbe”, kai darbuotojas savo iniciatyva darbdavio naudai atlieka darbus, nesulygtus darbo sutartimi. Manyčiau, kad būtina įvesti ribojimą, tam tikrą saugiklį tiesioginiam darbo vadovui, pavyzdžiui, brigadininkui, leidus.
Nesuprantama, kodėl nelaimingas atsitikimas neįskaitomas, jei atsitinka vykstant į darbą pėsčiomis arba nuosavu transportu? Reikia įvesti sąvokos „kitoks samdos pagrindas” paaiškinimą. Tai gal rašytinė, tačiau neformalizuota darbo sutartis, nes žodinio susitarimo buvimą turbūt dažniausiai teks patvirtinti tik teisme. Kaip savo teises įrodys žuvęs žmogus?
Įstatymas turi būti taikomas ir asmenims, dirbantiems užsienyje kartu su kitų šalių organizacijomis, ir kai kaltininku pripažįstamas ne mūsų šalies pilietis. Neaišku, kas ir kaip nustatys teisę gauti žalos atlyginimą, kai dirbama pas ūkininką, jo naudai be darbo sutarties. Labai svarbu, kad nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga tyrimo akte būtų aiškiai įvardytas kaltininkas: darbdavys, nukentėjusysis ar abiejų kaltė. Tai turėtų atlikti darbo inspekcijos inspektoriai analogiškai kaip ir kelių inspektoriai.
Reikia išaiškinti sąvoką „kiti dokumentai”, kuriais remiantis bus patvirtinamas pripažįstamas nelaimingas atsitikimas. Būtų tikslinga, kad patvirtinant nelaimingą atsitikimą būtina sąlyga būtų alkoholio kiekio kraujyje patvirtinimas, o jei techniškai įmanoma, ir narkotinio bei toksinio apsvaigimo medicininis įvertinimas, tuoj pat išduodant pažymėjimą.
Įstatyme reikia įvardyti, koks lygis patvirtina apsvaigimą nuo alkoholio. Gal taip kaip autoįvykiuose – 0,4 promilės. Manyčiau, kad būtų teisinga, nustačius abipusę darbdavio ir nukentėjusiojo kaltę, atitinkamai mažinti žalos atlyginimą, o kartais ją tektų išieškoti ir iš nukentėjusiojo.
PIRMININKAS. Dabar kalbės Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Kolegos, žalos atlyginimo, tiksliau, neatlyginimo, problemas subrandino mūsų pačių įstatymai, kuriuose pasakę „a” nepasakome „b”. Pas mus egzistuojantis Privalomojo valstybinio socialinio draudimo įstatymas 3 straipsnyje tarp kitų valstybinio socialinio draudimo rūšių aiškiai numatė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų gamyboje, kai draudžiama (…) pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinio susirgimo atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme, taip ir nesulaukė, nors praėjo daugiau kaip ketveri metai, konkretaus draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įstatymo.
Tačiau žmonės vis tiek dirba, darbo ciklas nėra nutrūkęs. Mes turime pripažinti, kad tie žmonės, kurie susirgo darbe dėl darbo sąlygų arba susižalojo, arba žuvo įvykus nelaimingam atsitikimui, vienaip ar kitaip yra socialiai drausti. Ir mūsų valstybės, kadangi draudimas yra privalomas, prievolė yra tą draustumą užtikrinti. Užtikrinant tą draustumą iškilo klausimas: kaip bus su kompensacijomis ir pensijomis? Dėl pensijų visiškai jokių ginčų nekyla. Jeigu žmogus neteko dalies darbingumo ir jam pripažintas invalidumas, tai ta invalidumo pensija jam mokama. Atrodytų, socialinio draudimo požiūriu lyg ir viskas gerai. Tačiau kolizija, įvykusi tarp vidutinio darbo užmokesčio ir bazinio atlyginimo neatitikimo, Konstitucinio Teismo sprendimas panaikinti nustatytą 420 litų ribą žalai atlyginti, mus veda prie to, kad turime gelbėtis nors laikinuoju Žalos atlyginimo įstatymu. Pats Žalos atlyginimo įstatymas, mano nuomone, yra išsamus, išdėstytas dalykiškai. Man patinka jo požiūris ir jo procentai, jo koeficientai, tačiau man nepatinka keletas dalykų, kuriuos aš išdėsčiau komitete. Kadangi mes svarstome neturėdami kito projekto teikėjų, šiuo atveju Vyriausybės projekto, aš turiu juos pakartoti.
Pirmiausia man atrodo, kad asmenys, turintys teisę gauti žalos atlyginimą dėl mirties darbe, vis dėlto turi būti labai aiškiai apibrėžti. Štai paimkime kaip pavyzdį žalos atlyginimą kariams. Vienkartinė 120 mėnesių minimalaus darbo užmokesčio suma, kuri išmokama šeimai. Būtinosios karo tarnybos kario žuvimo atveju – 500 minimalių mėnesinių algų vienkartinė išmoka, bet ne didesnė kaip 100 minimalių algų kiekvienam išlaikytiniui. Jeigu žūsta valdininkas, susijęs su darbo sąlygomis, tai jo šeimai išmokama vienkartinė 30 mėnesinio darbo užmokesčio dydžio darbo išmoka. Policijos pareigūnų, panašiai kaip ir karių, vienkartinė išmoka kompensacijos šeimai pavidalu – 120 mėnesinių algų. Panašiai yra ir su šeimomis tų asmenų, kuriuos sovietinė armija pražudė arba jie tapo luoši. Mes turėjome netgi specialų įstatymą, kurį šiemet dar pataisėme, kur minimali vienkartinė kompensacija yra 14 400 litų.
Todėl aš galvoju, kad ir mūsų Žalos atlyginimo įstatyme 4 straipsnyje būtinai reikėtų padaryti tokią išlygą: bet kuriuo atveju žmogaus, žuvusio darbe arba susijusio su tuo darbu, šeima besąlygiškai turi gauti vienkartinę kompensaciją. Kokią – čia jau yra svarstymo dalykas. Ir tai, ką sakė ponia J.Matekonienė, irgi yra pakankamai svarbu, ir priklausomai nuo kaltės ir nuo situacijos vienkartinė kompensacija šeimai yra būtina.
Kitas dalykas, kad toliau jau yra tęstinės pašalpos žmonėms, kurie buvo žuvusiojo išlaikytiniai, t.y. vaikai arba pensinio amžiaus tėvai, arba kiti asmenys, kurie šeimos požiūriu buvo jo išlaikytiniai. Jiems ta pašalpa yra periodinė. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, turėtume suprasti, kad valstybinis socialinis draudimas, nors ir garantavo draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, tačiau turėjo teisę regreso tvarka išieškoti iš darbdavio, t.y. iš įmonės, kurioje įvyko tas nelaimingas atsitikimas. Ir darbdavys vienaip ar kitaip tą prievolę atliko ir iki šiol. Dabar Žalos atlyginimo laikinajame įstatyme panaikinus regreso teisę verta susirūpinti, kas bus? Ar bus gerai, jeigu mes pensininkų pensijų nedidinimo sąskaita dengsime regresą, negautą iš darbdavių? Aš galvoju, kad ne pensininkų nelaimė, jog nėra kam jiems atstovauti, užtarti. Tai turime daryti mes. Išsigelbėjimas yra labai aiškus: kuo greitesnis draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įstatymo pateikimas Seimui, šaltinių, t.y. draudimo tarifų pateikimas, įmokų tvarkos nustatymas, kad dar šiais metais iki ketvirtojo ketvirčio tą klausimą išspręstume. Priešingu atveju tai bus pusinis, žalingas tam tikrai visuomenės daliai sprendimas. Dėkui.
PIRMININKAS. Jūs kalbėjote per ilgai, kolega Beinortai. Kviečiu dabar išsakyti baigiamąsias pastabas socialinių reikalų viceministrę V.Blinkevičiūtę.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš esu jums labai dėkinga už pareikštas pastabas ir pastebėjimus dėl šito per labai trumpą laiką mūsų ministerijos specialistų parengto įstatymo projekto. Mūsų ministerija sutinka su tuo, jog iš tikrųjų tikslinga kaip galima greičiau baigti rengti Privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo projektą ir pateikti jį Seimui svarstyti. Iš tiesų šitas įstatymo projektas iš esmės beveik buvo parengtas. Tai yra labai sudėtingas įstatymas ir pastaruoju metu jau šiek tiek pakito pati šio įstatymo koncepcija, todėl jį reikėtų peržiūrėti, nes į šitą privalomąjį draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe turi būti įtrauktos ir privačios kompanijos. Taigi mes tikimės, kad mes su socialiniais partneriais (nes mes iš tikrųjų ir trišalėje taryboje šitą klausimą ne kartą nagrinėjome) susitarsime, aptarsime ir rudens sesijoje pateiksime Seimui tą įstatymo projektą, kurį čia visi Seimo nariai minėjo kaip būtiną įstatymą.
Taip pat aš norėčiau pasakyti, kad mes sutinkame ir pritariame Darbo ir socialinių reikalų komiteto išvadai, kad galbūt tikslinga būtų peržiūrėti vidutinio darbo užmokesčio nustatymą apskaičiuojant žalos atlyginimo dydį. Mes sutinkame su tuo, kad to asmens, kuris susirgo profesine liga, sakykim, iki to laiko, kai jis jau pradėjo sirgti, uždarbis dėl objektyvių priežasčių – dėl ligos – galėjo būti sumažėjęs, todėl rengiamės įtvirtinti galimybę, kad jis iš paskutiniųjų dvylikos mėnesių galėtų pasirinkti palankiausius tris mėnesius, kai jo uždarbio vidurkis buvo didesnis.
Taip pat iš tikrųjų čia ne vienas prieš tai kalbėjęs Seimo narys paminėjo, kad yra atseit nuvertinama žmogaus gyvybė, nes Darbo sąlygų įstatyme, jeigu sutrumpintai pavadintume, buvo numatyta 500 MMA. Dabar jau numatoma vienkartinė išmoka tik 100 vidutinių Statistikos departamento patvirtintų uždarbių, tačiau vis dėlto tai mes įvertinome atsižvelgdami į realią dabartinę mūsų valstybės ekonominę situaciją ir kiekvienos įmonės pajėgumą, jeigu tokioje įmonėje atsitiktų toks nelaimingas atsitikimas ir ji būtų priversta mokėti šitokią išmoką.
Be to, reikia atsižvelgti, kad šitam įstatyme yra numatyta, jog tos išmokos bus periodinės išmokos. Periodinės išmokos mokamos kiekvieną mėnesį. Yra išplėstas asmenų ratas, kam gali būti taikoma tokia periodinė išmoka.
Mes taip pat, žinoma, atsižvelgsime į labai vertingas Juridinio skyriaus išvadas, kurias, kiek mes žinome, tas skyrius rengia, bet oficialiai dar jų nesame gavę, bet jos tikrai yra vertingos ir jų reikia. Taip pat labai reikėjo pastabos, kurią pateikė ir Seimo komitetas, ir dabar kalbėdamas gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas, jog būtina, kad vienkartinė išmoka būtų skiriama būtent šeimai. Šitą pataisą mūsų ministerijos darbuotojai jau rengia ir ji bus įtvirtinta.
Taip pat yra labai vertingos pastabos ir Ekonomikos komiteto, jog būtina įtvirtinti mišriąją atsakomybę, kai kaltė yra ir paties nukentėjusio asmens. Mes taip pat padarysime atitinkamą pataisą ir atitinkamai bus mažinamas žalos atlyginimas, jeigu bus mišri kaltė. Be abejo, reikia, kad būtų įtvirtinama nuostata, jog tos pačios nuostatos dėl žalos atlyginimo turi būti taikomos ir tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie dirba užsienyje, jeigu toks nelaimingas atsitikimas įvyko užsienyje esančiose įmonėse arba ne Lietuvos jurisdikcijos įmonėse, bet užsienio jurisdikcijos įmonėse. Tai turėtų būti nustatoma tarptautiniais susitarimais, jeigu tarpusavyje, be abejo, nesusitars nukentėjęs asmuo ir užsienio darbdavys.
Aš galėčiau pakomentuoti ir visas kitas pasakytas mintis ir pastebėjimus, kuriuos pasakė gerbiamieji Seimo nariai, bet galbūt tai nėra visiškai tikslinga.
Dabar dėl regreso teisės. Iš tikrųjų šiek tiek mes tą žadame patobulinti keisdami Civilinio kodekso straipsnį, kuriame yra numatoma regreso, t.y. ieškojimo teisė, kai yra mokama invalidumo pensija. Ten žadame įvesti tam tikrus pataisymus ir patobulinimus atsižvelgdami ir į Juridinio skyriaus pastebėjimus. Aš noriu pasakyti, kad „Sodra” per metus gaudavo, kai mes pasiteiravome, regreso tvarka išieškodama išmokėtas invalidumo pensijų sumas, apie 3 mln. Lt.
Taip pat dar norėčiau paprašyti gerbiamųjų Seimo narių atkreipti dėmesį, jog yra nustatyta, kad 20 šio įstatymo straipsnis įsigalioja nuo liepos 1 d. Mes prašome pakeisti šitą datą, kad įstatymas įsigaliotų nuo rugsėjo 1 d., nes iš tikrųjų yra dar paruošiamųjų darbų, kuriems reikėtų pasirengti. O be to, matyt, jau jo nespėtume galutinai priimti, pasirašyti ir (…) gal nebūtų gerai, kad tokia norma galiotų. Aš labai prašau visus Seimo narius pritarti šiam įstatymui po svarstymo ir su pataisymais pateikti jį balsuoti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, ponia viceministre.
Kolegos, taigi Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo projektas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Seimo narys A.Kašėta.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, šito įstatymo priėmimo laukia šimtai Lietuvos žmonių, kurie nukentėjo dėl nelaimingų atsitikimų darbe arba turi profesinių susirgimų. Aš siūlau pritarti šiam įstatymui po svarstymo. Tikrai yra ydų, bet aš tikiuosi, kolegos pateiks pasiūlymų ir per priėmimą bus daugeliui jų pritarta.
PIRMININKAS. Ar būtų norinčių prieštarauti? Nematau norinčių prieštarauti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Bendru sutarimu po svarstymo pritariame Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo projektui Nr.P-504.
Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-505. Ar taip pat galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo.
2-4c – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 499, 502, 508 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas, registracijos Nr.P-506. Bendru sutarimu pritariame po svarstymo.
Ir Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-507. Taip pat bendru sutarimu pritariame po svarstymo. Ačiū.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-499 (svarstymas)
2-5 – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-499. Svarstymas. Vienintelis nori kalbėti Seimo narys A.Sysas. Prašom. Jis jau sako, kad nenorėtų kalbėti. Tada man lieka pakviesti į tribūną viceministrę ponią V.Blinkevičiūtę, o tada apsispręsime kalbėdami dėl motyvų.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dar kartą, gerbiamieji Seimo nariai! Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymas yra dalis viso Vyriausybės teikto įstatymų paketo, kurių paskirtis yra sugriežtinti atsakomybę už socialinio draudimo įmokų nemokėjimą bei teisinėmis priemonėmis, bet gana griežtai, išgyvendinti nelegalų darbą Lietuvoje. Taigi mes siūlome papildyti šį įstatymą ir rašyti, kad: „Neteisėtas darbuotojo atleidimas iš darbo dėl asmeninių paskatų, taip pat kitoks šiurkštus darbdavio ar jo įgalioto asmens darbo įstatymų pažeidimas baudžiamas tik bauda”. Mes siūlome įrašyti nuostatą, jog būtent „darbdavio ar jo įgalioto asmens”… Mes kol kas neturime Juridinio skyriaus išvadų, bet žinau, kad yra tam tikros diskusijos, nes Baudžiamajame kodekse visada yra kalbama apie pareigūno sąvoką, tačiau darbo įstatymuose yra vartojama darbdavio ar jo įgalioto asmens sąvoka. Todėl manome, tikslinga, kad tai būtų įrašyta. Bet, aišku, čia turėtų nuspręsti Seimo nariai.
Be to, siūlome išbraukti bausmę, kurią skirtų teismas, būtent pataisos darbus iki vienerių metų, ir siūlome palikti tiktai baudą, nes iš tikrųjų, logiškai pamąsčius, kokie gali būti pataisos darbai darbovietėje pačiam darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui už tai, kad jis kažkaip pažeidė kitų darbuotojų teises. Iš viso, matyt, peržiūrint visą Baudžiamąjį kodeksą, reikėtų pasižiūrėti, ar tokia bausmė kaip pataisos darbai darbovietėje šiuo laikotarpiu yra galima. Todėl aš labai prašau pritarti po svarstymo šiam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galėtume pritarti po svarstymo? Nematau norinčių kalbėti. Taigi pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-499.
Mes labai neprastai dirbam, dabar sutaupėme šiek tiek laiko. Bėda, kad kol kas nespėjome pasikviesti rezervinio klausimo pranešėjo, nematau ir paskutiniųjų, kurie galėtų kalbėti. Aš tada kreipiuosi į Seimo narį A.Ažubalį. Jūsų klausimas yra iš karto po kavos pertraukos. Aš žinau, kad atsiras tokių, kurie keiks mane dėl to, kad aš siūlau nesilaikyti darbotvarkės. Aš kreipiuosi į Sekretoriatą: ar dėl 2-6a yra daug norinčių kalbėti?
Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 43, 44, 46, 48 straipsnių pakeitimo ir papildymo 721 straipsniu” projektas Nr.P-567(2) (svarstymas)
Taigi 2-6a – Lietuvos Respublikos Seimo… nutarimo tikriausiai „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 43, 44, 46, 48 straipsnių pakeitimo ir papildymo 722 straipsniu” projektas Nr.P-567(2). Pone Ažubali, norėjo kalbėti šiuo klausimu Seimo narė V.Stasiūnaitė. Prašom, aš kviečiu jus į tribūną.
V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man kilo keletas klausimų dėl tokio komiteto sudarymo. Galbūt aš esu naujokė ir kai ko nežinau, jūs senbuviai, pataisysite, tačiau man darosi truputį keista, kad vienu klausimu vienas Seimo narys turės du balsus, t.y. jis bus ir viename, ir kitame komitete.
Koks tikslas Europos komiteto turėtų būti? Aš manau, nors yra jau sukonkretinama veikla, kad klausimas yra daug platesnis, vyksta derybos ne tik dėl įstojimo į Europos Sąjungą. Ir visi Seimo komitetai, svarstydami klausimus… Turbūt nė vieno nerasime, kuris nesvarstytų ir nederintų prie Europos Sąjungos įstatymų reikalavimų, kurie yra teikiami Seimui. Vadinasi, kiekvienas komitetas dalyvauja šitame procese. Dar kartą po vieną ar du žmones dalyvaus antrą kartą vėl svarstant tuos klausimus. Tada klausimas: kas mums šiandien yra svarbiau: suderinti juridinę bazę pagal reikalavimus ar dalyvauti rengimosi stoti į Europos Sąjungą renginiuose? Manau, kad renginiuose galima dalyvauti ir taip, kvietimų būna ir kam reikia, tas nuvyksta. Taigi truputį išbalansuojama bendra Seimo darbo sistema.
Todėl aš siūlyčiau visiškai kitokį variantą. Dėl to nereikėtų daryti pataisų Statute. Siūlyčiau neįkurti Europos komiteto, o sudaryti koordinacinę Europos reikalų tarybą, kuriai vadovautų Seimo Pirmininkas. Į ją įeiti galėtų kiekvieno komiteto, kuris yra (tai būtų ryšys), skirtas asmuo. Tai gali būti ir pirmininkas, pavaduotojas arba eilinis narys, kuris įeitų į tą tarybą. Bet būtinai reikia, kad visoms frakcijoms atstovautų. Tai būtų visų veiksmų koordinavimas, kurie yra ganėtinai platūs ir visuose komitetuose apima vykdomąją veiklą. Tai pakylėtų truputį aukščiau šitą koordinacinę tarybą (jos funkcijas būtų galima įvardyti) organizacine prasme, ji vykdytų daugiau priežiūrą, kaip yra rengiamasi ir atstovaujama, kaip Lietuva rengiasi įstoti. O šiandien yra situacija tokia: man regis, kad kiekviena ministerija ar departamentas garbe laiko įkurti pas save skyrių, departamentą ar kitokį junginį, darinį, skirtą rengtis įstoti. Taip dubliuojančios viena kitos darbus ministerijos dirba tą patį darbą, kuris neduoda jokios naudos. Mano siūlymas yra toks, ir Statuto pataisų tokiu atveju nereikėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar kviečiu A.Ažubalį, kad jis pasakytų savo nuomonę ir baigiamąsias mintis. Prašom.
A.AŽUBALIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos, iš pat pradžių aš norėčiau atsakyti į tuos klausimus, kuriuos iškėlė kolegė V.Stasiūnaitė. Aš manau, nieko keisto, kad Seimo narys turės du balsus. Čia bus atskiri komitetai.
Toliau. Ką Europos reikalų komitetas veiks derantis? Aš manau, labai svarbu, kad Seimas jau dabar žinotų ir reikalui esant darytų įtaką Lietuvai rengiantis deryboms, nes pasirengimas, kaip teisingai pastebėjo ponia V.Stasiūnaitė, yra vykdomas įvairių žinybų ir įvairių institucijų. Yra tokia praktika ir prieita prie bendros nuomonės tiek šalių kandidačių, tiek Europos Sąjungos narių, kad kiekvienos šalies veiklos, jos interesų gynimo sėkmė Europos Sąjungoje, būnant nare ar derantis, priklauso nuo to, kaip ta šalis sugebės koordinuoti įvairių ministerijų veiklą. Jūs teisingai pastebėjote, kad dabar kiekviena ministerija turi didesnį ar mažesnį padalinį ir jie dirba daugiau ar mažiau koordinuotai. Tačiau kas koordinuos jų darbą? Kas sujungs ir kas žiūrės, kaip dirba šios struktūros, kad jos nedubliuotų viena kitos? O tai, kad tokių institucijų, tokių struktūrų reikia, tai čia, aš manau, normalus dalykas, kad kiekviena ministerija ją turi. Mes galėsime tik daryti įtaką.
Taip pat buvo užsiminta apie renginius. Šis komitetas bus labai sėslus. Bent taip aš įsivaizduoju ir taip jie dirba kitose šalyse. Šio komiteto veikla nieko bendro neturi su politiniu turizmu. Jie dirbs vietoje, dirbs Seime ir skaitys bei nagrinės galybę dokumentų. Bent jau suomių parlamento žiniomis, prieš rengiantis deryboms, jų komitetas išanalizavo 50 tūkst. dokumentų puslapių, susijusių su Europos Sąjungos veikla, iš kurių 10 tūkst. puslapių sudarė susitarimai. Buvo likę reguliuojantys aktai.
Taigi aš siūlau kolegoms pritarti po svarstymo šioms Statuto pataisoms ir noriu dar pasakyti, kad vakar šio Statuto pataisas svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jis pritaria. Gal tiek būtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes turime apsispręsti, kolegos, ar pritariame po svarstymo. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlau pritarti, nes aš manau, kad iš tikrųjų integracijos į Europos Sąjungą procesai, vadinamieji Europos Sąjungos procesai, mums yra ypač svarbūs, ir aišku, kad didžiausią darbą darys tam tikros Vyriausybės struktūros. Bet būtų tikrai negerai, jeigu Seimas šiuos procesus paliktų be parlamentinės priežiūros, parlamentinės kontrolės. Visi kiti siūlymai ir kiti panašūs dalykai buvo svarstomi ir tarybų, ir komisijų, tačiau bet kuriuo atveju tai irgi būtų susiję su dideliais Statuto pakeitimais, nes jeigu mes priimtume tai, ką kalbėjo kolegė V.Stasiūnaitė, tai tokia taryba turėtų būti apibrėžta Statute, kokios jos yra funkcijos, ir ji negalėtų a priori vykdyti tų darbų, kuriuos gali vykdyti komitetas, todėl buvo pasirinktas variantas iš tikrųjų steigti komitetą, ir toks komitetas galėtų naudotis visų normalių komitetų, kitų komitetų teisėmis. Tai yra ir parlamentinės kontrolės, ir įstatymo leidybos srityje, o tai, kad jis bus sudaromas šiek tiek kitokiu principu negu kiti komitetai, tik duos daugiau galimybių efektyviau ir labiau koordinuotai dirbti šitoje labai svarbioje srityje.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių prieštarauti? Seimo narys J.Beinortas. Argumentai prieš.
J.BEINORTAS. Pirmas argumentas, kad mes turime Užsienio reikalų komitetą, gana gausų, su labai aukšta kandidato į jį patekti praba. Aš manau, kad užsienio reikalai apima šiek tiek daugiau negu kad Europos reikalus. Tai galima tame komitete padaryti pakomitetį ir tas pakomitetis kuruos klausimus, susijusius su Europos reikalais. Tai viena.
Antra. Aš niekaip nesuprantu, kaip mano kolega A.Ažubalis įsivaizduoja koordinuosiąs atskirų ministerijų atskiras žinybas. Seimas tam neturi jokios teisės, Seimas net savo nutarimuose ne paveda Vyriausybei, o siūlo Vyriausybei. Todėl kiekviena ministerija savo žinybas tvarko pati, o Vyriausybė tvarko jas kabinetinio vadovavimo būdu. Mes šiuo atveju galime, jeigu norim, turėti politinį vadovavimą, tą daryti per specifinį komitetą arba per Seimo valdybą. Jeigu mes norime turėti kažkokį antstatą, tai iš tikrųjų jis bus paradinis, parodyti Briuseliui arba parodyti Strasbūrui, kad, žiūrėkite, kiek mes sukoncentravome jėgų į vieną vietą. Rezultatas bus nelabai. Manau, kad padarykim kol kas pauzę, pasvarstykim, kaip sudarysim tą komitetą, ką jis veiks, ar nedubliuos jis Užsienio reikalų komiteto, o paskui kelkim rankas.
PIRMININKAS. Tai buvo kalbos dėl motyvų. Kolegos Seimo nariai, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Registruojamės.
Balsuosime, ar pritarsime po svarstymo Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 43, 44, 46, 48 straipsnių pakeitimo ir papildymo 722 straipsniu” projekto, registracijos Nr.P-567 (2). Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Kolegos, kas už tai, kad pritartume po svarstymo šioms statuto pataisoms, balsuoja už, kas prieš, tas prieš. Balsavimas pradėtas.
Iš viso balsavo 59 Seimo nariai. Už – 31, prieš – 21, susilaikė 7. Taigi šioms statuto pataisoms po svarstymo pritarta.
2-6 b – Lietuvos Respublikos Seimo statuto… Repliką po balsavimo Seimo narė V.Stasiūnaitė.
V.STASIŪNAITĖ. Aš manau, kad pritarus tokiam komitetui, bus panaikinama kitų komitetų atsakomybė dėl parlamentinės priežiūros įstatymų tų vietų, kurios bus dėl integracijos į Europos Sąjungą, ir visa atsakomybė atiteks naujai sukurtam komitetui.
PIRMININKAS. Repliką po balsavimo Seimo narys A.Ažubalis. Tai paskutinė replika.
A.AŽUBALIS. Aš norėčiau pasakyti, kad šio komiteto įkūrimas padės visiems Seimo komitetams ir komisijoms koordinuoti savo darbą, nes iki šiol jie dirba gana paskirai. O kai bus kiekvieno komiteto atstovai ir derins bendrą politiką, tai bus kur kas lengviau susikalbėti visiems komitetams.
Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 140, 141, 148 ir 162 straipsnių pakeitimo ir papildymo” projektas Nr.P-445 (svarstymas)
PIRMININKAS. 2-6b, kolegos. Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl 140, 141, 148 ir 162 straipsnių pakeitimo ir papildymo” projektas, registracijos Nr.P-445. Gerbiamieji socialdemokratai ir dorieji centristai, prašyčiau kalbėti tyliau. Kviečiu kalbėti, diskusijoje dalyvauti Seimo narę S.Burbienę.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, visų pirma norėčiau pasakyti, kad mes turim tik tą projektą, kuris buvo pateiktas, tai yra jokios antrosios redakcijos neturim. Norėčiau atkreipti dėmesį į kolegų iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą – pritarti su išlyga. Projektas turi būti suderintas su Seimo Juridinio skyriaus pastabomis. Kadangi dauguma mano pastabų sutampa su Juridinio skyriaus, aš galiu patikėti arba nepatikėti pateikėjų garbės žodžiu, kad jie tai padarys. Gal po to, kai pasisakys pateikėjai, mano nuomonė pasikeis, bet, mano supratimu, kol šitas projektas nėra suderintas su Juridinio skyriaus išvadomis, kai kurie dalykai trukdo pritarti tam projektui. Visų pirma visiškai aišku, kad Vyriausybė, kuri daugiausia pateikia įstatymo projektų, juos jau turi pateikti su išvada, jeigu to reikia, ar suderinta su Europos Sąjungos dokumentais, ar tas projektas dar nesuderintas, ar dėl kokių nors priežasčių jis sąmoningai nėra suderintas su Europos Sąjungos dokumentais. Tuo atveju, jeigu dėl skubos arba kitų motyvų tokia išvada nepateikta, visiškai aišku, kad Seimo persiuntimas Europos reikalų ministerijos Teisės biurui taip pat neįvyks, nes paprasčiausiai tam pritrūks laiko. Kitas dalykas. Be abejo, mes turėtume kreiptis į Vyriausybę ir gauti dokumentus iš jos, o ne iš pavienių ministerijų, todėl čia taip pat turi būti labai aiškus atskyrimas. Visai kitas dalykas, jeigu kažkokį projektą teikia vienas Seimo narys. Tokiu atveju, matyt, reikia daryti išvadą, kad turėtų būti teikiama papildoma išvada, bet paprastai papildomos išvados prašoma iš Vyriausybės arba, kitaip sakant, prašoma Vyriausybės nuomonės. Tokiu atveju Vyriausybė, pateikdama savo nuomonę, pati turėtų susižinoti savo nustatyta tvarka, kokie santykiai teikiamo įstatymo projekto su Europos Sąjungos dokumentais, ir Seimo nariams pateikti bendrą išvadą. Mano supratimu, jeigu šie trūkumai nebus pataisyti projekte, tai nereikėtų jo tvirtinti. Tikrai nemanau, kad čia yra toks skubus projektas, be kurio jau dabar negalima gyventi, juo labiau kad per vasarą, atrodo, neturėtų Seimas rinktis ir daugiau įstatymų projektų neturėtų mums pateikti, bent jau per tą laiką. Todėl puikiai galima pagalvoti, kaip iš tikrųjų padaryti šituos statuto pakeitimus logiškus, kad jie atitiktų ir kitus mūsų įstatymus, ir jau mūsų pačių Seimo priimtus dokumentus. Aš manau, jeigu nebus pakeista taip, kaip yra siūloma, tai jam nebus galima ir pritarti.
PIRMININKAS. Tai buvo visi norintys diskutuoti Seimo nariai. Dabar kviečiu į tribūną Europos reikalų viceministrą poną M.Paunksnį, kad jis pasakytų savo minčių po svarstymo.
M.PAUNKSNIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasakyti, kad mes sutinkam su visomis Seimo Juridinio skyriaus pastabomis ir pasiryžę jas priimti. Pastaba dėl to, kad Vyriausybė turėtų Seimui pateikti projektą su savo išvada dėl suderinimo, buvo grynai techninio pobūdžio, nes mūsų buvo numatyta, kai tai turėtų būti rašoma aiškinamajame rašte. Bet, kaip ir sakiau, mes pasiryžę padaryti tuos pakeitimus, kuriuos siūlo Seimo Juridinis skyrius. Manau, kad šias statuto pataisas reikėtų padaryti dabar, nes visai logiška, kad jos turėtų būti padarytos prieš oficialiai pradedant Teisės biurui funkcionuoti, o Teisės biuras pradeda funkcionuoti liepos 15 d. Taigi nematau priežasčių, dėl ko reikėtų atidėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. O mes, kolegos, žiūrim. Dėl motyvų. Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia yra technologinės pataisos, mūsų apsisprendimas turėtų būti labai aiškus, kad nuo tada, kai bus priimtos šitos pataisos ir kai pradės veikti Teisės biuras, visi įstatymai, tiek Vyriausybės, tiek Seimo rengiami ar Prezidento teikiami, turi būti derinami su Europos teise, turi būti derinami labai aiškiai, žinant to derinimo mechanizmą. To derinimo mechanizmo pagrindinė dalis yra Teisės biuras prie Europos reikalų ministerijos. Dėl to neturėtų niekam kilti abejonių, o technines detales, kaip keisti statutą, Juridinis skyrius tikrai gerai yra nurodęs tas pataisas, kurias reikia padaryti. Aš manau, kad mes tai ir padarysime. Aš norėčiau taip pat atkreipti dėmesį, kad, mano įsitikinimu, Seimo tam tikrų statuto pataisų arba Seimo tam tikrų struktūrų pakeitimo nereikėtų atidėlioti ilgam. Tai yra reikalinga ne tiktai mūsų Seimo darbui sustiprinti šioje srityje, bet ir kartu, be abejo, duoti labai aiškų signalą toms institucijoms, kurios priima šiandien sprendimus dėl Europos Sąjungos plėtimo. Toks signalas būtų pakankamai solidus, man atrodo. Man tiesiog keista ir gaila, kad šiandien, balsuojant dėl pritarimo po svarstymo Statuto pataisoms dėl Europos reikalų komiteto… praktiškai tiktai Tėvynės sąjungos frakcija pritarė tokiam sprendimui. Aš nežinau, kodėl kitų frakcijų nariai susilaikė arba balsavo prieš. Galbūt tiesiog iki galo dar neįsigilinta, gal tam nebuvo laiko. Kiek aš žinau, Užsienio reikalų komitetas yra svarstęs ne vieną kartą šios problemos sprendimą. Užsienio reikalų komitete dalyvauja visų frakcijų atstovai. Neteko girdėti, kad Užsienio reikalų komitetas būtų protestavęs dėl tokių struktūrų kūrimo.
Kadangi atrodo, kad politinio aiškumo tarp frakcijų iki šiol nėra, aš žinau, kad pirmadienį Užsienio reikalų komitetas dar sykį rinksis ir svarstys tai, aš savo ruožtu pasiūlyčiau pirmadienį išnaudoti ir Seniūnų sueigą, kur frakcijų seniūnai galėtų aptarti šią problemą, na, vadinkime, politiniu lygiu. Iš tikrųjų, mano įsitikinimu, tai svarbus sprendimas, reikalingas sprendimas, todėl nereikėtų čia taip galbūt ne visada pagrįstai oponuoti. Todėl aš kviesčiau, kad pirmadienį po Seniūnų sueigos, tai būtų apie 9.45 val., mes galėtume susirinkę dar pasikalbėti dėl šio komiteto steigimo.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, tik ką girdėjome gerbiamojo A.Kubiliaus argumentus. Man niekaip nepavyksta įsiklausyti… kad negi gerbiamasis A.Kubilius pats nežino, jog šiandien Seime yra tiek struktūrų, kurios iš tikrųjų visos rūpinasi Europa, kad greitai nebus kam rūpintis Lietuva?
Dabar pamėginkime… Yra įkurta Europos komisija, kuri turi harmonizuoti teisės aktus, spręsti integravimo problemas ir t.t., vadovaujama pono R.Rajecko. Tai vienas visiškai akivaizdus padalinys.
Antra vertus, gali būti Užsienio reikalų komiteto Europos pakomitetis. Kas gi trukdo tai daryti?
Trečia. Galime sukurti integruotą naują darinį, kuris būtų ne kaip komitetas, bet būtų dar aukščiau – Europos reikalų svarstymo Seimo taryba ar Seime taryba, ar dar kažkas panašaus. Bet nedarykime to, nekurkime naujo funkcionalaus padalinio, kuris pareikalaus lėšų, etatų, padėjėjų, pavaduotojų ir t.t. Na, pagaliau duokime pagrindimą, kad mes iš tikrųjų galėtume galvoti dalykiškai, kaip reikia šitą problemą spręsti. Dabar veliam, veliam, komisijų daug, turbūt vadovai nepatinka, tai naują komitetą sugalvojam. Atstovavimo proporcijos dar įvairesnės. Lygiai taip pat ir su šituo pataisymu. Vyriausybė tikrai gali įsteigti tą Teisės biurą, ir jis gali daryti viską, kas jam priklauso. Dabar Juridinio skyriaus pataisų nėra, vadinasi, naujas variantas nepateiktas, bet mes iš geros valios dabar turime pritarti tam, ko mes dar nematome prieš akis. Pagaliau net teisės aktų rengimo technologija reikalauja, kad būtų kažkas kitaip padaryta, o ne iš klausos ir patikėta pranešėjų gera valia priiminėjant tokius dalykus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, ar bus reikalaujama balsuoti? Registruojamės. Registracija pradėta. Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Balsuosime dėl to, kad ar pritarsime po svarstymo Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl 140, 141, 148 ir 162 straipsnių pakeitimo ir papildymo” įstatymo projektui Nr.P-445. Kas pritaria po svarstymo, balsuoja už, kas prieš – tas prieš. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 56 Seimo nariai: už 32, prieš – 16, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
Repliką po balsavimo – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man vis dėlto keista klausytis, kai mes sakome, jog nėra pagrindimo Europos reikalų komiteto. Aš nežinau, kur mes buvome ir ką mes darėme, kai A.Ažubalis aiškino ir kai buvo išdalyta visiems medžiaga, pagrindžianti, kodėl tokio komiteto reikia ir kodėl analogiškos struktūros yra kituose parlamentuose. Aš suprantu, kad tikrai nėra laiko įsigilinti į tokius dalykus. Aš dar kartą kviečiu po Seniūnų sueigos rinktis Seniūnų sueigos patalpose, 208 kabinete. Aš galvoju, kad, ko gero, gal būtų net ir naudinga, jeigu į Seniūnų sueigą ateitų kartu ir Užsienio reikalų komiteto nariai, t.y. 9.45 val. galėtume padaryti bendrą Seniūnų sueigos narių ir Užsienio reikalų komiteto narių pasitarimą. Gal, man atrodo, pavyktų išaiškinti ir tiems, kurie dar abejoja dėl šio komiteto ir šio sprendimo svarbos, kad tikrai tą sprendimą reikia padaryti.
PIRMININKAS. Seimo narius aš kviečiu kalbėtis su savo frakcijų vadovais, kurie per Seniūnų sueigą gana palankiai vertino mūsų aptariamus dalykus.
Kolegos, 17.09 val.! Keikia jau mane Užsienio reikalų komiteto viceministras J.Rudalevičius. Kolegos, bent 10 minučių pertrauka. Po pertraukos, iš karto pasakau, du rezerviniai klausimai, du pateikimai, r-1 ir r-2. 10 minučių pertrauka. Pradedame dirbti 17.20 val.
Pertrauka
Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-565 (pateikimas)
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį po pertraukėlės. Prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Imame r-1 ir r-2 klausimus. Iš pradžių r-1 – Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-565. Pateikimas.
Aš kviečiu į tribūną užsienio reikalų viceministrą poną J.Rudalevičių. Užsiregistravo 36 Seimo nariai.
J.RUDALEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau jūsų pritarti siūlomam Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymui. Jūs turite… Matyt, išsamiai pristatinėti nereikėtų, jūs turite aiškinamąjį raštą ir įstatymo projektą. Aš tik norėčiau prašyti jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Trumpa kalba – gera kalba. Jūsų klausti nori du Seimo nariai. Seimo narys A.Švitra.
A.ŠVITRA. Ačiū. Atsisakau.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau paklausti. Jūs čia rašote, kad tos išlaidos, kurias turi daryti kai kurie darbuotojai, išrašydami tuos pažymėjimus, ir kitos išlaidos. Kokia suma galėtų susidaryti vadinamųjų neproduktyvių išlaidų, kurias vis dėlto turėtų dengti valstybė, o ne kai kurie jos darbuotojai?
J.RUDALEVIČIUS. Tai labai nedaug. Aš manau… žinoma, galiu apytikriai pasakyti, per metus būtų galbūt keli tūkstančiai litų, nes mokesčiai nėra dideli. Tačiau dėl kai kurių atvejų, kurie čia yra išdėstyti, yra daugiau moralinis aspektas, o tiems žmonėms, kurie praranda užsienyje savo pinigus, dokumentus ir nieko neturi, tai, be abejo, yra tam tikras ir materialinis faktorius. Bet tai bus nedidelė suma – keli tūkstančių litų per metus.
PIRMININKAS. Čia buvo visi klausimai. Gerbiamieji, prašyčiau pasakyti savo nuomonę, ar pritariame po pateikimo. Bendruoju sutarimu pritariame po pateikimo Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.565.
Kokį siūlytumėte pagrindinį komitetą? Tikriausiai pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Jeigu reikės, į pagalbą pasikvies kitus komitetus. Dėkoju.
Lietuvos Respublikos tarnybinio paso įstatymo projektas Nr.P-566(2) (pateikimas)
Dabar iš karto r-2 klausimas – Lietuvos Respublikos tarnybinio paso įstatymo projektas Nr.P-566(2).
Toliau tribūnoje – viceministras ponas J.Rudalevičius.
J.RUDALEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip pat prašyčiau visus pritarti Lietuvos Respublikos tarnybinio paso įstatymo projektui. Taip pat jūs turite aiškinamąjį raštą, kuriame yra išdėstyti argumentai, tiktai norėtųsi dar papildomai pasakyti, kad šitas įstatymas parengtas atsižvelgiant į esančius tokio tipo įstatymus Europos Sąjungos valstybėse.
Kita vertus, dar šalia to norėtųsi paminėti, kad šito įstatymo įgyvendinimas, t.y. pasų gamyba, atspausdinimas, taip pat nebus brangus. Maždaug tai būtų apie 20 tūkst. dolerių.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Sakykite, čia turėta omeny rengiant tokius nuostatus, jog tai bus valstybės tarnybos pareigūno pasas. Ar nebuvo kito kokio nors siūlymo, kodėl būtent tarnybinio? Jeigu tai yra ne valstybės, jeigu tai yra privačių asmenų, tai ar čia pavadinimas atitiks turinį?
J.RUDALEVIČIUS. Manau, atitiks, nes analogiškai pasai vadinasi ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ir Prancūzijoje, kurios turi tokio pat tipo pasus. Tas pavadinimas, manau, dokumento esmės neiškraipo. Piliečio pasas yra bendrasis piliečio pasas, tas žaliasis, kurį mes turime. O čia yra valstybės pareigūnams išduodamas. Šis terminas, aš manau, yra nevisiškai originalus. Jis yra perimtas iš kitų valstybių.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 1 straipsnyje nurodyta, kad „muitų lengvatas asmenims, nurodytiems šio įstatymo 2 straipsnio 5 punkte”… Aš norėčiau paklausti, kokios tai muitų lengvatos tiems asmenims? Ačiū.
J.RUDALEVIČIUS. Tai iš esmės nesiskiria nuo tų muitų lengvatų, kurias turi diplomatinių pasų savininkai. Tai yra tais atvejais, jeigu pilietis, turėdamas tarnybinį pasą, vyksta ilgesniam laikui į užsienį dirbti, jis turi teisę su savimi vežtis savo asmeninį turtą. Tai yra tokius dalykus kaip baldai, mašina, aparatūra, knygos, ir paskui atgal juos įsivežti vėl be jokių mokesčių. Kitko čia nenumatyta. Be abejonės, jeigu pilietis turi tarnybinį pasą, galbūt rečiau muitininkai jį ir tikrina. Čia įstatymas, be abejonės, netrukdo šito. Aš tik minėtą atvejį pakomentavau, kas tai yra.
PIRMININKAS. Tai visi klausimai. Dėkoju, pone viceministre. Mums reikia apsispręsti, ar pritariame po pateikimo.
Kolegos, prašyčiau nuomones sakyti. Niekas nenori pareikšti. Taigi bendruoju sutarimu pritariame po pateikimo Lietuvos Respublikos tarnybinio paso įstatymo projektui Nr.P-566(2). Ačiū.
Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo projektas Nr.P-526 (svarstymas)
Dabar toliau 2-7 – Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo projektas Nr.P-526. Svarstymas. Ir yra užsirašę keturi kalbėtojai. Kviečiu kalbėti Seimo narį J.Listavičių.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, į mokesčių nemokėjimą, nusikalstamumą, korupciją ir pinigų plovimą galima žiūrėti kaip į vieną žalingą procesą. Jo veikimas priklausys nuo institucijų, reguliuojančių šį procesą, bendrų pastangų. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje deklaravimas yra Lietuvos Respublikos gyventojų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perduodamų lėšų deklaravimo, Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo, Lietuvos Respublikos asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo deklaravimo bei pinigų plovimo prevencijos sudėtinė dalis. Manau, kad Lietuvos Respublikos gyventojų turto pajamų interesų deklaravimui geriausiai tiktų bendra visiems Lietuvos Respublikos gyventojams deklaracijos forma – tai Lietuvos Respublikos gyventojų turto pajamų ir interesų deklaracija. Vienas iš šios deklaracijos skyrių galėtų vadintis „Privačių interesų deklaravimas”, o privačių interesų deklaracija būtų kaip priedas prie turto pajamų ir interesų deklaracijos formos, tai yra šios deklaracijos sudėtinė dalis. Ją pildytų tik valdininkai, pareigūnai bei tarnautojai, kaip to ir reikalauja šio svarstomo įstatymo projektas.
Turto pajamų ir interesų deklaraciją, be privačių interesų deklaracijos, brangaus turto įsigijimo deklaraciją, asmens turto įsigijimo ir pajamų teisėtumui pagrįsti deklaraciją kaip vieningą arba kaip vieną deklaracijos formą turėtų priimti saugoti ir tikrinti tik Valstybinė mokesčių inspekcija. Turto ir pajamų duomenys neturėtų būti dubliuojami, kaip tai daroma šio įstatymo projekto atskiruose straipsniuose. Privačių interesų deklaraciją būtų galima pradėti suvestiniais turto, piniginių lėšų ir vertybinių popierių, turtinių įsipareigojimų, pajamų ir mokesčių duomenimis iš turto pajamų ir interesų deklaracijos atitinkamų skyrių. Tai ir būtų deklaracijos ir jos dalies ryšys, o ne taip, kaip pateikta šio įstatymo projekte, kuriame perrašomi daliniai duomenys ir dubliuojami.
Privačių interesų deklaravimas neturėtų ribotis vien šeimos nariais ir artimais giminaičiais. Finansiniai ryšiai turėtų apimti šeimos narius, gimines, verslo ar biznio partnerius, ryšius su užsienio ir šalies įmonėmis, dalyvavimą įvairių formų kapitalu, įmonių draudimo kampaniją bankų veikloje ar valdyme. Tai turėtų būti tartum įžanga mūsų šiandien priimto įstatymo – Asmens turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo deklaravimo. Ten žmogus – sava valia, kai ateina laikas, tai privaloma tvarka. Privačių interesų deklaraciją turėtų priimti tikrinti, saugoti ir jų duomenimis naudotis Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kaip tai ir pateikta įstatymo projekte. Įstatymo projekte diskutuotinos deklaracijos rūšys, dviejų pirmųjų deklaracijų turto ir pajamų duomenų turinys, kaip jau buvo minėta, turėtų būti viena turto pajamų interesų deklaracija ir jos vienas priedas, viena privačių interesų deklaracijos forma.
Privačių interesų deklaracijos, kaip ir turto, pajamų ir interesų deklaracijos, pateikimo, tikrinimo bei skelbimo tvarka ir terminai turėtų būti tie patys. Todėl 10 straipsnis visiškai atrodytų kitaip ir to visiškai nereikėtų dubliuoti. (Tuoj baigiu.)
Reikėtų konkretizuoti aplinkybes, kurioms esant reikia pildyti deklaracijas nedelsiant, per metus. Nėra reikalo išskirti Respublikos Prezidento, kaip ir muitinininko ar kito valdininko, privačių interesų deklaracijos. Reikėtų atsisakyti 6 straipsnio pateiktų deklaracijos duomenų, nes jie neišsamūs, dubliuojami, išskyrus 6 straipsnio 3 punktą.
Tikslintinos ir konkretizuotinos 4, 5, 6, 9, 10 ir kitų straipsnių nuostatos arba jų redakcija. Aš siūlyčiau neskubėti (metų pabaiga dar toli), o šitą įstatymo projektą pasiųsti Vyriausybei ir gauti jos atsiliepimą.
Kitu atveju, atsisakius perteklinės informacijos ir radus tikrą vietą privačių interesų deklaracijos procese, įstatymo projektui būtų galima ir pritarti po svarstymo, tačiau dar prie jo reikia nemažai padirbėti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį V.Andriukaitį.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, gal leiskite man pirmiausia pasakyti pastabą ir paprašyti, kad tai nebūtų įskaityta į kalbėjimo laiką.
Pirmiausia norėčiau pasakyti gerbiamajam A.Kubiliui, kad jeigu mes teikiame nuo darbo grupės, tai darbo grupės turėjo būti visų narių parašai. Dabar aš galiu pasakyti, jog priešpaskutiniame posėdyje svarstant šį projektą darbo grupėje nuomonės sutapo, kad reikėtų dar labai smarkiai galvoti, kaip pakeisti šito įstatymo turinį, jį vis dėlto pastatyti nuo galvos ant kojų, ir čia padėti ne kaltumo prezumpcijos pamatą, o nekaltumo, kaip tai yra padaryta. Mes tada kalbėjome apie deklaravimo (…) sistemą ir kalbėjome būtent apie teisę pranešti, teisę deklaruoti. Tai yra pareigūno teisė gintis, būti garbingam ir iš anksto pasakyti, kad jis turi teisę nespręsti tos problemos ir t.t. Kiek aš žinau gerbiamojo V.Bogušio, gerbiamojo S.Pečeliūno nuomonę, jų parašų taip pat nėra po šiuo projektu, vadinasi, jis teikiamas kaip jūsų asmeninis projektas, kuris koreguotas teisininko Godos. Aš norėčiau, kad būtų aišku, kad šis projektas būtų darbo grupės, priešingu atveju jis turi integruoti Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija įstatymą, kurį pateikė Socialdemokratų frakcija, jis turi integruoti Tarnybinės etikos įstatymą, kuris buvo rengiamas K.Stoškaus, P.Gylio ir kitų, taip pat gerbiamojo V.Žiemelio įstatymą, ir tada mes iš tikrųjų padarytume tai, kas parlamentiniame darbe yra būtina.
Todėl aš labai prašyčiau gerbiamojo A.Kubiliaus, kad būtų išlaikytos procedūros. O dėl to, kad tą įstatymą iš tikrųjų reikėtų dar gerokai patobulinti, aš sutinku su ponu J.Listavičiumi. Tarp kitko, jis atkreipė dėmesį į tai, apie ką buvo kalbama ir mūsų komisijos, mūsų darbo grupės priešpaskutiniame posėdyje, kad įstatymas iš tikro labai perkrautas ir nesuderintas. Ir šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, ką kalbėjo ponas J.Listavičius dėl deklaracijų sistemos derinimo Pajamų deklaravimo įstatyme ir privačių interesų, kurie yra išreikšti.
Štai tipinis pavyzdys. 2 straipsnio 4 punktas – interesų konfliktas. Pažiūrėkime, kaip jis yra apibrėžtas. Tai yra situacija, kai valstybės tarnyboje esantis asmuo, eidamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, yra asmeniškai suinteresuotas šališko sprendimo priėmimu ar pavedimo įvykdymu. Jau iš anksto mes suformuojame jo asmeninį suinteresuotumą. Aš manau, kad mes turime kalbėti visiškai kitaip, kad tai yra situacija, kai valstybės tarnyboje esantis asmuo, eidamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, patenka į situaciją, kai jam reikia priimti sprendimą, sutampantį ar darantį įtaką ir jo privatiems interesams. Kiekvienas pareigūnas ar tarnautojas visada turi privačių interesų, ir štai tada jis turi teisę reikšti ir išeiti iš tos situacijos, atsitraukti nuo sprendimo, pasakyti, kad jis negali dalyvauti, nes iš tikro jis turi čia interesą, ir niekas jam neprikiš ir nepasakys, kad jis papirktas ar dar kaip nors. Štai nuo šito interesų konflikto situacijos apibrėžimo prasideda konceptuali takoskyra, kaip mes žiūrėsime į šitą įstatymą.
Toliau žiūrėkite, lygiai tas pat kalbant apie 11 straipsnyje apibūdintą pareigą nusišalinti. Čia ne pareiga nusišalinti, čia yra valdininko teisė nusišalinti ir nepriimti sprendimo, kad jo neapkaltintų šališkumu, interesų turėjimu, privačių interesų patenkinimu. Mes turime valstybės valdininkų korpusą formuoti kaip moralinį korpusą, kaip tvirtą korpusą, kuris turi galimybę apsiginti nuo bet kokių kaltinimų, kurie jam primetami, tuo tarpu 11 straipsnio turinys kalba tik apie draudimus. Pavadinime kalbama apie pareigas, turinyje kalbama apie draudimus, o iš esmės tai būtų pareigūnų teisė interesų konflikto metu nusišalinti, ir ją reikėtų detaliau aptarti. Mes tame priešpaskutiniame posėdyje apie tai ir kalbėjome, kad reikėtų išeiti iš nekaltumo prezumpcijos, suderinti tas vietas ir po to pateikti projektą, atsisakant perteklinės informacijos, kuri čia yra.
Dabar keletas papildymų dėl 7 straipsnio. Štai 7 straipsnyje irgi kalbama, kad jis gali sukelti interesų konfliktą, turbūt reikėtų kalbėti apie tai, kad jie gali patekti į interesų konfliktą. Toliau labai svarstytinas dalykas yra dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir jos suformavimo principo. Vis dėlto ją turėtų formuoti Seimas ir nuostatus tvirtinti Seimas. Etatų struktūra – kas kita. Dabar dėl atlyginimų. Vargu ar Vyriausybė turėtų nustatyti atlyginimus, ko gero, turbūt irgi reikėtų išvengti šito ėjimo, nes Tarnybinės etikos komisija gali priimti sprendimą ir dėl Ministro Pirmininko. Ir šiuo atveju daryti įtaką per atlyginimus ir t.t. yra tam tikra įtakos forma.
Iš principo, kaip darbo grupės narys, esu nusiteikęs, kad šis įstatymas mūsų darbo grupėje dar būtų stipriai tobulinamas būtent šita kryptimi. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dabar kalbės Seimo narys A.Plokšto.
A.PLOKŠTO. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, aš nieko naujo nepasakysiu po dviejų kalbėjusių. Norėčiau visų pirma pasakyti, kad šis įstatymas yra labai reikalingas, tik jis yra daug svarbesnis, negu mums atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jeigu jį pritaikytume taip, kaip galima pritaikyti, tai galima sukelti didelį rezonansą visos Lietuvos valdininkijos sluoksniuose. Todėl aš, iš karto pasakydamas, kad įstatymas yra reikalingas, turiu nemažai pastabų, kurias pabandysiu dabar išsakyti.
Visų pirma yra apibrėžta, kad privatūs interesai yra turtiniai ir neturtiniai. Iš to išeitų, kad tai, kas parašyta preambulėje, kad apsiribojama tik finansiniais interesais, jau nėra įstatyme tiksliai apibrėžta. Kita vertus, aš nelabai sutinku, kad viešieji interesai yra tik suinteresuotumas, kad asmenys nešališkai dirbtų. Man atrodo, kad viešieji interesai, jų apibrėžimas vis dėlto turėtų būti platesnis. Interesų konfliktas čia yra apibrėžiamas taip, kad asmuo yra asmeniškai suinteresuotas šališkų sprendimų priėmimu. Aš norėčiau pasakyti, kad asmuo nėra kažkoks plokščias daiktas, kurį galima pakabinti ant sienos. Tai yra daugeliu atveju asmenybė, kuri turi daug interesų, daug įvairių interesų, kurie ne visada iš karto pastebimi. Man galbūt paprasčiau būtų pasakyti apie save. Pavyzdžiui, aš esu lenkas. Ir priimant sprendimus, kurie susiję su lenkais, aš būsiu asmeniškai suinteresuotas tuo, kad sprendimai būtų tokie ar kitokie. Vilniaus ar Šalčininkų rajonuose taip pat kyla konfliktų dėl tautybės priimant, atleidžiant iš darbo, dėl apmokėjimo ir pan. Jeigu tai yra interesų konfliktai, tai vis dėlto reikia pasistengti juos apibrėžti.
Paimkime 2 punktą. Sakykim, aš turiu pamokų mokykloje, vadinasi, aš esu asmeniškai suinteresuotas, kad mokytojai gautų daugiau pinigų. Čia irgi išeitų, kad aš turiu nusišalinti nuo biudžeto svarstymo? Taip pat esu Kreditų unijos narys. Kreditų unija irgi yra finansinė institucija, kuri, kita vertus, yra visuomeninė organizacija, ir ten yra savų momentų, kuriuos reikia įskaityti. Aš nerūkau ir manęs tabako reklama visiškai nejaudina, bet aš dirbu laikraštyje ir žinau, kaip sunku išlaikyti masinės informacijos priemonę be įplaukų iš reklamos. Ir kur čia yra mano asmeninis konfliktas?
Kita vertus, aš geriu, ir jeigu bus labai apribotas alkoholinių gėrimų pardavimas, aš asmeniškai būsiu suinteresuotas nebalsuoti už tokį sprendimą. Aš nemedžioju ir nežvejoju, ir kai bus sprendžiami klausimai dėl visų šitų atvejų, mano sprendimas irgi bus, įtariu, ne toks kaip žvejo ar medžiotojo.
Visi šitie pavyzdžiai nesusiję su turtiniais interesais. Todėl jeigu mes šiame įstatyme norime kažkaip objektyvizuoti sprendimą, privačių interesų apibrėžimas, man atrodo, turi būti diskutuotinas rimčiau. Jeigu mes rašome, kad interesų konfliktas yra asmeninis suinteresuotumas, tai vis dėlto kažkur čia reikia pabrėžti, kad asmeninis turtinis suinteresuotumas, nes visas įstatymas faktiškai sukasi apie pinigus.
Toliau pereisiu prie smulkesnių pastabų, pavyzdžiui, 100 Lt vertės dovanos. Pas mane ateis draugas su viskio buteliu, mes ją kartu išgersime. Jeigu aš pusę išgersiu, man deklaruoti, matyt, nereikia. O jeigu aš vienas arba kol draugas žiūrės televizorių? Išeitų, deklaruoti reikės, nes šiaip jau 100 Lt, mes gerai žinome, galima palikti maisto parduotuvėje vienu užėjimu. Man atrodo, kad 100 Lt yra per žema riba, nes infliacija nestovi vietoje, ir kol priimsime įstatymą, dar pažiūrėsime, kaip ten bus.
Ir baigdamas aš noriu pasakyti tik viena: aišku, įstatymas yra reikalingas, tai yra labai svarbus įstatymas, galbūt vienas iš svarbiausių įstatymų, priimamų šitame parlamente, ir jo staigiai priimti, nepadiskutavus, nepasvarsčius, negalima. Aš manau, palaikyčiau pono J.Listavičiaus pasiūlymą, kad reikia nukreipti į Vyriausybę. Dar pažiūrėsim, kaip Vyriausybei išeis su interesų konfliktais. Ir paskui, kai bus Vyriausybės išvada, tada galėsim grįžti prie priėmimo. Aišku, prieš šitą įstatymą mes tikrai nebūsim. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti V.Bogušį. Dėkoju. Tai tada Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius. Jo baigiamasis žodis.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasakyti keletą dalykų. Dėkoju už pastabas, pasakytas šiandien čia, salėje. Aš tikrai sutinku su kolega A.Plokšto manydamas, kad tai tikrai labai svarbus įstatymas, todėl manau, kad jį reikia pradėti įgyvendinti ilgai neatidėliojant.
Dėl procedūrinių pastabų. Iš tikrųjų dirbo darbo grupė, diskutavo, bet aš ir nerašau, kad tai darbo grupės produktas, nes aš pamačiau, kad mes galim diskutuoti dar penkerius metus. Todėl aš pagalvojau, kad šitų diskusijų pagrindu iš tikrųjų reikėtų parengti įstatymo projektą ir siūlyti Seimui jį svarstyti neteikiant, kad tai yra darbo grupės rezultatas. Nors aš tikrai galiu pasakyti, kad darbo grupės diskusijos buvo labai produktyvios. Darbo grupė priešpaskutiniame posėdyje... galbūt galvoja, kad įstatymas apverstas nuo kojų ant galvos… Paskutiniame posėdyje darbo grupė, kurioje buvo ir ministrų, ir Teisės instituto direktorius, manė, kad įstatymas tikrai stovi ant kojų ir jį reikia įgyvendinti.
Įstatymas buvo pristatytas Vyriausybei ir Vyriausybės posėdyje buvo aptartas. Buvo pasakyta keletas pastabų, daugiau liečiančių ne šį įstatymą, o tai, kad reikėtų numatyti atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus, baudžiamąją, administracinę, darbo teisės sankcijas ir t.t., ir t.t. Tai aš manau, kad mes galėtume sutarti, jog šį įstatymą pradedam įgyvendinti nuo spalio 1 d. Iki to laiko parengiam ir lydinčius įstatymus.
Aš tikrai sutinku ir šiandien žiūrėdamas ir klausydamas V.Andriukaičio pastabų aš tikrai manau, žiūrėdamas šviežesne akim, kad interesų konfliktas nėra tiksliai apibrėžtas, ir aš tikrai manau, kad galima rasti tikslesnį apibrėžimą, tačiau tai, mano įsitikinimu, nekeičia to bendro supratimo. Vis tiek supratimas yra tas pats, kad asmuo į interesų konfliktą pakliūva tada, kai jam reikia priimti sprendimą tokioje srityje, kurioje jis pats turi labai aiškų ir konkretų privatų interesą. Aš noriu pasakyti A.Plokšto ir kitiems Seimo nariams, kad iš tikrųjų šio įstatymo įgyvendinimas bus susijęs su labai plačiu metodologiniu darbu, aš vadinčiau taip, ir tai būtų vienas iš svarbiausių Vyriausiosios etikos komisijos darbų – teikti tam tikras rekomendacijas siūlant, kaip turi būti sprendžiama viena ar kita konkreti istorija, nes su tokia pat problematika, su tokiais klausimais susiduriama ir visame Vakarų pasaulyje, kur yra šitie įstatymai jau įgyvendinti, tai yra, kaip spręsti vieną ar kitą situaciją. Iš esmės interesų konfliktas yra tokia situacija, kai asmuo dėl savo privačių, konkrečių interesų pakliūva, vadinkim, į labai specifiškai apibrėžtą situaciją, tai yra kai priimamas sprendimas liečia jį specifiškai, ne kokią nors plačią žmonių grupę. Jeigu aš esu mokytojas ir svarstomas įstatymas dėl mokytojų, tai aš nepakliūvu į interesų konflikto situaciją. Tačiau jeigu aš esu mokyklos direktorius ir svarstomas sprendimas dėl konkrečios mano mokyklos, ir aš, būdamas savivaldybės tarybos deputatas, turiu galią priimti kokį nors sprendimą dėl tos mokyklos, pavyzdžiui, jai skirti kokį nors finansavimą, šitoje situacijoje aš pakliūvu į interesų konfliktą. Tai šitų dalykų į įstatymą negalima sudėti ir nereikia turėtų vilčių, kad tai galima apibrėžti įstatymu. Visus tuos dalykus iš tikrųjų parodys patirtis, Vyriausiosios etikos komisijos darbas, ir iš tikrųjų tai reikalaus daug laiko, kol mes visi: ir tie, kurie dirbs Etikos komisijoje, ir tie, kuriems bus šis įstatymas taikomas, jį visą suvoksime, visa jo apimtimi.
Iš tikrųjų įstatymas, kaip sakė A.Plokšto, yra svarbus. Noriu pasakyti, kad Latvijoje šiandien yra politinė krizė dėl analogiško įstatymo, nes daug pareigūnų nesilaikė analogišku įstatymu nustatytų reikalavimų, ir tai rodo, kad mūsų valdininkijai, aš nesakau, kad mes esam tokie pat kaip latviai, iš tikrųjų tokie įstatymai reikalingi.
Dėl J.Listavičiaus pastabų, kad turėtų būti vienoda Turto ir pajamų deklaracija, kurią kiekvienas gyventojas turi teikti Mokesčių inspekcijai, ir šita deklaracija. Mes ne vieną kartą tai svarstėm, bet vis dėlto aš laikausi tos nuomonės, kad čia skirtinga deklaracija. Ta deklaracija, kurią teikia Mokesčių inspekcija, skirta tam, kad kontroliuotų, ar mes teisingai mokame mokesčius, ir tos detalės, kurios yra reikalingos Mokesčių inspekcijai, šitoje deklaracijoje nėra reikalingos, mums ne taip svarbu, ar žmogus turi automobilį namie, ar turi kokių nors aukso dirbinių, mums šiuo atveju svarbiau, jeigu kalbam apie turtą, bendra turto vertė, ar žmogus nepraturtėjo per metus, nesuderinamai su jo atlyginimu ir t.t., ir t.t. Todėl aš manau, kad ir deklaracijų adresatai turėtų būti skirtingi, ne Mokesčių inspekcijos rūpestis yra šiuo atveju korupcijos prevencija. Korupcijos prevencija, kuriai taikomas šitas įstatymas, turėtų būti pačių įstaigų vadovų rūpestis ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rūpestis.
Mes gaunam pastabų iš įvairių teisinių institucijų, į tas pastabas tikrai atsižvelgsime ir į Juridinio skyriaus pastabas atsižvelgsim. Aš tikiuosi sulaukti ir iš Teisingumo ministerijos pastabų, nes mes esam susitarę, kad jie dar peržiūrės atidžiai. Nors jie iš esmės pritarė šitam įstatymui. Ir aš siūlau šiandien pritarti po svarstymo, eiti toliau ir įgyvendinti šitą įstatymą. Man patiko Medicinos akademijos rektoriaus pono V.Grabausko žodžiai, kai jis kalbėjo apie sveikatos reikalus. Sakė: „pradėkim įgyvendinti, gyvenimas parodys, ką dar reikia taisyti”. Tai kalbėdamas apie šį įstatymą aš manau, kad jis pakankamai naujas mūsų teisinėje sistemoje ir jo įgyvendinimas parodys, kas jame yra dar taisytina, ką reikia tobulinti, ir tikrai prie jo galėsim grįžti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar bus prieštaraujančių dėl to, kad pritartume po svarstymo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo projektui? Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, aš išties nesikartosiu, nes čia buvo fundamentalių kalbų, ir juo labiau pono A.Kubiliaus. Aš tik norėčiau pabrėžti, kad šitas įstatymas išties neturi jokių juridinių pasekmių, tai yra daugiau preventyvi funkcija. Ar, kitaip šnekant, ko mes neturim, kokios… Supaprastinęs galėčiau pasakyti, kad apibrėžiamos valdininkų etikos formos, galbūt, tam tikra prasme, ir moralės formos. Ir aš manyčiau, kad dėl interesų susikirtimo, kur abejotinas 18 straipsnis, bet, kaip ponas A.Kubilius minėjo, galima jį pataisyti. Aš norėčiau pasakyti, tos dovanos ir jų deklaravimas išties yra neadekvačios. 100 Lt, 1000 Lt. Gerbiamieji kolegos, jeigu jis gavo 100 Lt vertės dovaną, tai mes dabar paskaičiuokim, kiek kainuoja gėlių puokštė. Pas mus yra tokie papročiai, tradicijos gimimo dienas, Jonų, Petrų vardadienius švęsti ir susidaro problema. Ir pagaliau vėlgi mes labai nuvertinam savo pareigūnus. Kodėl mes norim, kad jiems neštų tik 100 Lt vertės dovanas. Aš manyčiau, čia tikrai labai nekorektiška ir sumenkinamos mūsų pareigūnų funkcijos tam tikrose institucijose. Ir, žinoma, pats pagrindinis klausimas man kyla dėl Vyriausiosios tarnybos etikos komisijos. Kokiu principu bus sudaroma, nes čia visiškai šis įstatymo straipsnis nenurodo jo funkcijų ir pagaliau nenurodo, kokios pasekmės bus priimant vieną ar kitą sprendimą dėl vieno ar kito valdininko ir pareigūno. Iš esmės aš manyčiau, kad šitas įstatymas yra reikalingas. Bendra nauja forma. Pagaliau gal bus galima taikyti tokiems tūliems ratkevičiams ar dar kažkam. Pagaliau pajudėsime ir baigsis visokios bankų aferos ir gerų aukštų pareigų pasidalijimas. Dėkoju. Balsuosiu už.
PIRMININKAS.Ar J.Listavičius kalbėtų prieš?
J.LISTAVIČIUS. Na, ne visai prieš, bet reikia dar pakalbėti. Štai čia kalba apie dovanas. Paimkite visą tą 6 straipsnį. Tai vis dėlto ar ten interesai, ar ten turtas, ar ten tos turto ir pajamų deklaracijos? Visų pirma aš sutinku, kad turi būti dvi atskiros, ir aš sakiau, tiktai ar ją įkomponuosime į tą bendrą, ar ją padarysime atskirą.
Toliau. Pavyzdžiui, kad ir 10 straipsnis, tas visas vardijimas. Tai juk skelbimas turėtų būti vienas ir tas pats. Dabar mes kalbame apie pretendento deklaracijas, kalbame apie metines… Tai kas čia tada, jeigu vėl pasižiūrėsime? Todėl jeigu ją visiškai atskirsime, tai iš tikrųjų kam tada tie duomenys apie turtą, darbo užmokestį ir pan.? Aš sakiau, kad tai suvestinėj galėtų būti. Jeigu mes norime kažką aplenkti ir pradėti ar nuo liepos 1 d., ar nuo rugpjūčio 1 d., tai ji gali būti tokia. O metinės – tai vienaip ar kitaip jų suminiai duomenys turėtų sietis.
Toliau. Jeigu mes kalbame toliau apie dorojimą – elektroninį dorojimą, tai gal taip pat reikėtų pagalvoti, ar mes vis pieštukais tvarkysime, ar mes kalbėsime apie visuotinį deklaravimą ir taip apie sumavimą pieštukais? Taigi problemų čia yra labai daug. Jeigu jos ir yra kitokios, tai tam tikrais momentais nedubliuojant jos turėtų sietis. Ir tą perteklinę informaciją, kuri tikrai čia nepriklauso, iš čia reikia išbraukti. Taigi aš dar kartą grįžtu prie to, siųsime mes Vyriausybei ar nesiųsime, bet jos turėtų būti vienaip ar kitaip susietos, o prie šito įstatymo projekto iš tikrųjų reikia dar padirbėti. Ačiū.
PIRMININKAS.Ar kas norėtų iš principo prieštarauti? Čia buvo du po pusę už, du po pusę – prieš. Gerbiamieji kolegos, užtenka kalbėti dėl motyvų, prašom man atleisti. Dabar prašau registruotis. Registracija pradėta. Tuoj balsuosime, ar pritarsime po svarstymo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo projektui, ar, kaip buvo kitas siūlymas, darysime svarstymo pertrauką.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Balsuojantys už pritars po svarstymo, balsuojantys prieš siūlys pertrauką. Atsiprašau, kažkas man atsitiko. Prašom atleisti, aš prašyčiau iš naujo pakartoti balsavimą. Balsuojantys už pritars po svarstymo, balsuojantys prieš siūlys daryti pertrauką. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 37, prieš – 22, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje įmonėje įstatymo projektui Nr.P-526.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II sesijos pratęsimo” projektas Nr.P-580 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Žiūriu, ar jau yra finansų viceministrė. Jos nėra. Ar dabar sutiktumėte, kad dabar mes imtume… Oi, labai atsiprašau. Pone Andriau Kubiliau, skubėjimas! Ir 2-12 – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo antrosios sesijos pratęsimo” projektas Nr.P-580. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
Aš kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių. Gerbiamieji kolegos, mes kalbėsime, ar pratęsime sesiją. Gerbiamieji kolegos,..
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau be didelių diskusijų priimti nutarimą, kad sesija yra pratęsiama iki liepos 3 d., nes pagal Statutą sesiją turėtume baigti birželio 30 d. Mes tikimės, kad liepos 2 d. vakare mes jau baigsime sesiją, nors tai nereiškia, kad du mėnesius iki rugsėjo 10 d. mes galėsime turėti atostogų. Komitetų pirmininkai savo pasitarime šį trečiadienį yra aptarę, kad komitetai, matyt, dar dirbs iki liepos 10-15 dienos ir vėl rinksis apie rugpjūčio 10-15 d. rengtis naujiems darbams. Tai tikslios datos, kada komitetai baigs dirbti ir kada pradės iš naujo dirbti, priklauso nuo pačių komitetų susitarimo.
Dabar mes turėtume priimti trumpą nutarimą ir, kaip aš minėjau, baigę šios dienos posėdį, posėdžiautume pirmadienį po pietų nuo 15 val., antradienį visą dieną ir trečiadienį iki pavakarių.
PIRMININKAS. Niekas nenori jūsų klausti. Visi mano, kad reikia pratęsti sesiją ir padaryti suplanuotus darbus. Kolegos, prašyčiau kalbėti dėl motyvų? Ar galime priimti šitą nutarimą? Nematau norinčių tai daryti.
Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Tokiam vieninteliam pratęsimui tikrai pritarčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registruojamės. Balsų skaičiavimo komisija tuoj rengiasi skaičiuoti mūsų balsus dėl šito nutarimo.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Šitie Seimo nariai toliau balsuos dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo antrosios sesijos pratęsimo” projekto. Kas už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 47.
PIRMININKAS. Atleiskite, kiek? Nenugirdau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 47.
PIRMININKAS. Už – 48. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. O susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Susilaikė 3. 49 balsavus už, susilaikius 3 ir niekam neprieštaraujant Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo antrosios sesijos pratęsimo” yra priimtas.
Savaitės (nuo 1997 06 30) darbotvarkės projektas
Dabar kitos savaitės ir pirmadienio darbotvarkė. Tribūnoje – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueigoje buvo aptarta savaitės darbotvarkė. Aš daugiau neturiu kuo ją papildyti. Vienintelis dalykas, kad turėtume dar įsirašyti į darbotvarkę įstatymą dėl Būtingės naftos terminalo finansavimo. Jis yra įregistruotas Nr.P-622. Vyriausybė prašo jį dar apsvarstyti ir priimti. Ekonomikos komitetas bei Biudžeto ir finansų komitetas jį svarstys jau pirmadienį. Tai tiek dėl savaitės.
Jums yra išdalyta ir pirmadienio, ir antradienio. Pirmadienio, kadangi yra neeilinis posėdis, darbotvarkė yra patvirtinta Seimo valdybos. Aš tiktai siūlau su ja susipažinti. Čia vėl visa serija priėmimų, A.Stasiškio teikiamų klausimų. Na, aš tikiuosi, kad mums nereikės dirbti iki 20 val. Gal mes spėsime anksčiau baigti.
Antradienio darbotvarkė nepatvirtinta Seniūnų sueigoje. Aš siūlau šiandien dėl jos nebalsuoti. Ji yra išdalyta tiktai jūsų žiniai. Noriu atkreipti dėmesį, kad pirmadienį 12 val. svarstome ir apsisprendžiame dėl Prezidento grąžinto įstatymo. (Balsas salėje) Taip, antradienį, liepos 1 d.
PIRMININKAS. Siūlys ir klaus 3 Seimo nariai. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl savaitės šeštojo klausimo, kuriam buvo ką tik pritarta, dėl privačių interesų deklaravimo. Manyčiau, kad jį priimti kitą savaitę vis dėlto anksti, nes iš tiesų buvo svarbių siūlymų ir pamąstymų. Per atostogas tų pamąstymų atsiras dar daugiau. Gal atidedame iki rugsėjo mėn.? Aš tikrai prašyčiau.
A.KUBILIUS. Aš manau, kad gyvenimas sukels dar daugiau pamąstymų, ir siūlau jį pradėti įgyvendinti.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Aš tik kolegai A.Kubiliui norėčiau pasakyti, kad kai kurie Seimo nariai (turiu konkrečiai galvoje kolegą V.Bogušį) labai nustebo, kad antradienį. Jis vargu ar būtų pritaręs tam įstatymo projektui. Aš nemanau, kad tas įstatymas iš tikrųjų yra toks, kurį būtinai reikia priimti antradienį. Jis yra pakankamai kontroversiškas. Iš tikrųjų reikia apmąstyti. Tikrai neatrodys, kad jūs mažiau dėl to kovojate su korupcija, jei įstatymas bus geriau apmąstytas ir priimtas normaliai, o ne taip, kaip paprastai yra priimami įstatymai sesijos gale.
A.KUBILIUS. Aš noriu priminti, kad tokio pobūdžio įstatymai jau yra apmąstomi trečius, jeigu ne ketvirtus metus. Manau, kad laiko buvo tikrai pakankamai daug suprasti ir susimąstyti, ir apsispręsti. Aš nemanau, kad kokios nors esminės pastabos būtų daromos. Buvo laiko jau ir dabar konkrečias pastabas pareikšti. O bendri apmąstymai, kad reikia įstatymą statyti nuo kojų ant galvos, tai tokie pamąstymai neduoda kokių nors konkrečių rezultatų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.
J.RAZMA. Aš norėjau pasakyti porą smulkių pastabų dėl savaitės, o kartu atitinkamai dėl tų dienų. Mano vienas projektas dėl švenčių dabar tapo dviem projektais. Iš esmės kiekvienas iš tų straipsnių įregistruotas kaip atskiras projektas. Čia tik redakcinė pastaba, nes vienu keičiamas Darbo įstatymo kodeksas. O ten, kur aš esu įrašytas 38 punkte kaip Europos reikalų komiteto sudėties teikėjas, tai galbūt čia kažkas kitas yra teikėjas, o aš esu įregistravęs projektą dėl valstybinės komisijos vasario 16-ajai paminėti. Šitas…
A.KUBILIUS. Tikrai… Čia tikrai turbūt suklydome spausdindami. Pranešėjas dėl Europos reikalų komiteto sudėties turėtų būti M.Laurinkus. Ir dar papildomai įsirašome valstybinės komisijos vasario 16-osios 80-mečiui minėti sudarymą. Tai nebus sudėtingas klausimas. Man atrodo, mes jį išspręsime iškart.
PIRMININKAS. Tai visi siūlymai ir klausimai.
Kolegos, ar galėtume pasitvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš nė kiek neabejoju, kad įstatymai, kuriuos pristato ponas A.Kubilius, visi stovi ant kojų. Tai ir nuosavybės teisės, ir kiti įstatymai. Yra ir tokių, kuriuos po mėnesio ar po savaitės taisome. Todėl aš siūlau dėl šešto savaitės darbotvarkės klausimo balsuoti. Tegul ponas A.Kubilius imasi atsakomybės. Pažiūrėsime, po kiek savaičių jis jį taisys.
PIRMININKAS. Aš visai rimtai. Ar reikėtų balsuoti dėl…
A.SALAMAKINAS. Siūlau balsuoti dėl šešto, kad būtų išbrauktas.
PIRMININKAS. Dieve mano, atsiprašau! Prašyčiau registruotis, kolegos. Registracija pradėta.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nario A.Salamakino siūlymas iš savaitės darbotvarkės išbraukti šeštą klausimą, balsuoja už. Kas prieštarauja, tas balsuoja prieš. Balsuojantys prieš – pritaria pagrindinei darbotvarkei.
Balsavo 51 Seimo narys. Už – 14, prieš – 34, susilaikė 3. Taigi darbotvarkė lieka tokia pat. Ar galėtume jau dabar ją laikyti priimtą, ar dar reikėtų sykį balsuoti, pone Salamakinai? Dėkoju. Taigi savaitės darbotvarkę turime, o pirmadienio darbotvarkė yra patvirtinta valdybos. Ačiū.
LR administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 16311, 17311, 2091, 2092, 2093, 2094 straipsniais ir 35, 1888, 209, 210, 211, 224, 225, 237, 2461, 2591, 269, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-573. LR baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-574 (svarstymas)
Dabar 2-8a, 2-8b klausimas – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo daugeliu straipsnių ir kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-573. Svarstymas. Aš negavau iš Sekretoriato norinčių kalbėti dėl šito įstatymo projekto ir dėl jo lydinčio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.P-574. Taigi man reikėtų dabar pakviesti Finansų ministerijai atstovaujantį Finansų ministerijos Teisės skyriams juriskonsultą poną G.Rimšą, jeigu jis turėtų kokių nors baigiamųjų pastabų.
G.RIMŠA. Ne, baigiamųjų pastabų nebus. Pritariame finansų viceministrės pristatymui. Dėl to nieko daugiau pasakyti negalime.
PIRMININKAS. Pritariame finansų viceministrės įstatymui.
Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų, ar pritariame po svarstymo? Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių papildymų, pakeitimų reikia. Čia aptarti arba išnagrinėti, papildyti tokie klausimai: prekių gabenimas be dokumentų, fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai, kliudymas Revizijos departamento pareigūnams atlikti savo pareigas, muitinės priežiūros zonos režimo ir tikrinimo tvarkos pažeidimai, prekių, daiktų deklaravimo ir gabenimo tvarkos pažeidimai, kontrabandos klausimai. Tai yra šiandien aktualūs klausimai ir aš pritariu šio įstatymo projektui ir atskirų straipsnių pakeitimui bei papildymui. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar iš užsirašiusių kalbėti dėl motyvų yra norinčių prieštarauti įstatymo projektui? Seimo narė R.Melnikienė norėtų prieštarauti. Prašom.
R.MELNIKIENĖ. Ačiū. Aš norėčiau pasakyti, kad visai neseniai mes keitėme Mokesčių administravimo įstatymą siekdami sumažinti visai neseniai, prieš keletą mėnesių priimtas baudas, kurios buvo labai didelės, nes paaiškėjo, kad jos per didelės, nerealios. Jeigu paskaitytume šitą projektą, nors jame yra aptarta daugelis spręstinų problemų, baudos yra tikrai nerealios. Pažiūrėkime kad ir tą klausimą, kurį paminėjo ponas J.Listavičius. Fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, savininkams ir jų vyriausiems finansininkams baudą nuo 3 iki 5 tūkst. Lt. Tas pažeidimas gali būti visai nedidelis, mokestis gali būti padarytas, sakykim, pavėlavus porą dienų ir gresia tokia didelė bauda. Visos kitos baudos yra labai labai didelės.
Kita vertus, jos apibrėžtos gana nekonkrečiai. Ką reiškia nuo 3 iki 5 tūkst. Lt? Tai reiškia, kad tas, kuris baus, nuspręs, kokią baudą galima skirti. Ar neatsitiks taip, kad bus pasiūlyta žmogui pasirinkti. Štai aš tau skiriu mažesnę baudą, jeigu tu 1000 Lt man įdėsi į kišenę. Todėl aš manau, kad šitą įstatymą tikrai dar reikia tobulinti, tikslinti ir siūlyčiau jam nepritarti po svarstymo, svarstymą pratęsti, nes aš manau, kad rudenį vėl mums teks prie jo sugrįžti ir taisyti.
PIRMININKAS. Kolege Rasa, ar jūs siūlysite balsuoti? (Balsai salėje) Galima kartais ir susitarti.
Gerbiamieji kolegos, reikėtų registruotis. Registracija pradėta ir mes tuojau balsuosime, ar pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 16311, 17311, 2091 , 2092 , 2093 , 2094 straipsniais ir 35, 1888 , 209, 210, 211, 224, 225, 237, 2461, 2591 , 269 ir 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-573. Užsiregistravo 57 Seimo nariai.
Kas už tai, kad šiam įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 49 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 12 (prieš tikriausiai yra tie, kurie siūlė daryti svarstymo pertrauką), susilaikė 2. Taigi pritarta po svarstymo įstatymo projektui Nr.P-573. Jį lydintis įstatymo projektas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-574. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Dėkoju. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-574 po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Aš turiu atsiprašyti kolegų Seimo narių ir stenogramai pasakyti vieną dalyką, kad Lietuvos Respublikos tarnybinio paso įstatymo projekto, pateikto šiandien, pagrindinis komitetas, toliau dirbsiantis su juo, turėtų būti Užsienio reikalų komitetas. Aš pirma pamiršau tai pasakyti.
LR Seimo nutarimo „Dėl LR Seimo Ignalinos atominės elektrinės ir jos regiono problemų komisijos sudarymo” projektas Nr.P-470(2) (svarstymas)
Kolegos Seimo nariai, 2-9 – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Ignalinos atominės elektrinės ir jos regiono problemų komisijos sudarymo” projektas Nr.P-470(2). Svarstymas. Kviečiu kalbėti užsirašiusią iš anksto Seimo narę S.Burbienę.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, problema tos komisijos, be abejo, yra ne ta, kokie ten žmonės dirbs, problema komisijos yra, ar ta komisija reikalinga, o jeigu ji reikalinga, ar ji išspręs tas problemas, dėl kurių ji kuriama. Svarstant komisijos reikalingumą Ignalinos atominės elektrinės ir jos regiono problemoms nagrinėti, visų pirma ir komitete ir, manau, daugeliui iškilo klausimas, ar Seimo komisija pajėgi spręsti tą problemų mazgą, kuris yra tame regione. Be abejo, komisija gali kviesti žmones, gali su jais šnekėti, gali tartis, gali siūlyti vieną ar kitą įstatymo pataisą dėl tų problemų, kurios iškyla regione, tačiau, turint galvoje Seimo komisijos apibrėžtumą ir jos galimybes veikti, tai praktiškai parlamentinės kontrolės galimybė, pasitarimų, įstatymų pataisų ar pačių įstatymų inicijavimo galimybė, tai nėra labai didelė ir pakankama galimybė toms problemoms spręsti. Be abejo, kiekvienos komisijos Seime sukūrimas visada reiškia tai, kad Seimas atkreipė dėmesį į labai svarbią problemą ir dabar ji jau bus išspręsta. Puikiai visi žinom, kad ta problema nebus išspręsta, ir vargu ar bent viena iš tų problemų bus išspręsta, bent jau tos, apie kurias bus kalbama, nes kalbama ir apie socialines, ir apie demografines problemas, ir apie pačios Atominės elektrinės problemas. Matyt, kad tikrai ir patys vargu ar tikit, kad tai bus išspręsta. Kadangi ta komisija, matyt, bus įkurta, tai kyla kitas klausimas: kiek šiuo metu Seime yra komisijų ir kiek jų dar bus? Matyt, kai tik iškils kiekvieną kartą kokia nors problema, bus bandoma siūlyti komisiją. Aš suprantu komisijos darbą, jeigu iš tikrųjų yra problema, kurią reikia spręsti komisijai tam tikrą laiką. Dabar jau siūloma komisija dėl valstybės šventės – 80-ųjų Vasario 16-osios metinių. Suprantama komisija, nes tai yra tai problemai spręsti. Buvo sukurta parlamentinės kontrolės komisija. Irgi aišku. Tačiau kai komisija yra kuriama praktiškai kaip nuolatinė, ji sukelia daugelį kitų pasekmių. Visų pirma tie, kurie dirba įvairiose komisijose, jau įsitikino, kad net rasti laiko komisijoms dirbti pakankamai sudėtinga. Iš ryto vyksta Seniūnų sueiga, valdybos posėdis, po to vyksta komitetų posėdžiai, po pietų vyksta frakcijų posėdžiai, antradieniais, ketvirtadieniais vyksta plenariniai posėdžiai, kaip matom, dažnai iki išnaktų, ir nemanau, kad rudenį bus geriau, todėl komisijos dirba pripuolamai, neturi laiko rimtai apsvarstyti problemas. Seimo nariai turi eiti iš tų darbų, kuriuos jie turi kaip pagrindinius, ir spręsti kitus klausimus. Taigi net ir tuo požiūriu komisijos kūrimas yra neefektyvus. Mano supratimu, kur kas geriau Seimui galvoti apie kitą variantą – Seimo statuto pakeitimą (manau, kad tai subrendęs reikalas) dėl Energetikos komiteto. Kadangi pas mus yra pakankamai mažai Seimo narių, tai galbūt reiktų pagalvoti apie tokį variantą, kuris yra ne vienoje šalyje, kiek žinau, visose Skandinavijos šalyse, kurti bendrą Energetikos ir gamtos apsaugos komitetą. Tai galbūt šiek tiek keista, bet iš tikrųjų galima visiškai suprasti, nes energetika yra ta ūkio šaka, kuri labai veikia gamtos apsaugą. Kai viename komitete iš karto yra sprendžiama ir viena, ir kita problema, ji gal iš tikrųjų gali būti sprendžiama optimaliai, nes jeigu būtų sudarytas tik siauras Energetikos komitetas, jis bus labai mažas ir vargu ar išspręs tuos energetikos klausimus, kuriuos reikia spręsti. Be to, manau, kad ne paskutinis klausimas yra ir finansai. Puikiai žinom, kad kiekvienas komisijos pirmininkas gauna priedą prie atlyginimo, kad komisija negali dirbti be pagalbinių darbuotojų ir be patalpų, todėl visa tai dar yra plius. Be abejo, kai siūloma kurti kokią nors komisiją, tie, kurie prieštarauja, iš karto yra pastatomi į padėtį tų, kurie mano, kad šitos problemos nereikia spręsti arba kad jie iš viso nieko nesupranta. Tačiau vis dėlto aš drįsčiau prieštarauti ir pasižadu, kad prieštarausiu kiekvienos kitos komisijos, dirbančios ne tam, kad išspręstų problemą, o visą laiką, sukūrimui.
PIRMININKAS. Kokia projekto iniciatoriaus A.Stasiškio nuomonė? Dabar jam suteikiamas žodis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš galiu tik pasakyti, kad tiek Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas svarstė ir pritarė komisijos steigimui, taip pat Ekonomikos komitetas svarstė, jis irgi pritarė. O dabar aš, nenorėdamas leistis į platesnę diskusiją (tik ką kalbėjo gerbiamoji kolegė), aš noriu atkreipti dėmesį, kad jos akcentai buvo ne tie, apie kuriuos mes kalbam. Energetikos, Gamtosaugos ar bendras jungtinis komitetas visiškai būtų ne tam, apie ką mes kalbam, kalbėdami apie šitą komisiją. Aš dar kartą atkreipiu dviem žodžiais dėmesį į tą aspektą tų problemų, apie kurias kalbėjau pateikdamas. Tai regioninės politikos, regioninio planavimo, regioninių interesų derinimo ir sprendimo problemos, kurios visiškai nepradėtos, bet gyvenimas reikalauja formuoti tam tikras tradicijas, tam tikrus politikos pradmenis, kadangi ir Lietuva, nors yra nedidelė šalis, neišvengiamai susidurs su specifinių regioninių interesų problemomis. Šiuo metu Lietuvoje labiausiai išreikštas toks interesas, labiausiai susiformavęs interesas yra Atominės elektrinės regionas, kadangi šitas subjektas pats savaime formuoja didelio regiono specifinę padėtį ir specifinius interesus. Galbūt ateityje susiformuos Klaipėdos uosto arba Klaipėdos uosto ir laisvosios zonos, galbūt Zoknių laisvosios ekonominės zonos, jeigu ji taps galinga savo specifiniais interesais, regionas ir pan., todėl mes privalom pradėti formuoti, stengtis suvokti ir išgvildenti regioninės politikos problemas. Aš manau, kad tokios komisijos paskirtis tokia ir yra. Tiek energetikos, tiek gamtosaugos, tiek kitos problemos bus kaip vienos iš problemų, bet jokiu būdu nebus pagrindinės, todėl aš apie tai kalbu, norėdamas atkreipti dėmesį, kad negalime mes įsivaizduoti tos komisijos kaip nagrinėjančios Atominės elektrinės technologines problemas, branduolinio kuro problemas ar tik gamtosaugos problemas. Čia yra tik fonas bendresnėms problemoms nagrinėti. Taigi aš vis dėlto kviečiu pritarti tokios komisijos steigimui. Aš norėjau šiandien siūlyti pritarti nutarimo projekto 3 straipsniui, kad būtų patvirtinta komisijos sudėtis, nes visos frakcijos pasiūlė savo atstovus, tačiau iškilo problema – į vieną 11-ąją vietą kol kas yra du kandidatai, t.y. iš tų mūsų mažesniųjų frakcijų, iš keturių frakcijų į vieną vietą. Demokratų frakcija ir Jungtinė frakcija pasakė, kad jie nepretenduoja ir sutinka su bet kokia kandidatūra, Nepriklausoma frakcija pasiūlė ponios K.Prunskienės kandidatūrą, Liberalių reformų frakcija pasiūlė pono K.Trapiko kandidatūrą. Aš nežinau, kaip dabar procedūriškai išspręsti: ar mes apsispręsim balsuodami, ar atidėsime frakcijoms susitarti. Aš nežinau, kreipiuosi į posėdžio pirmininką, kad spręstų.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau, kad jokiais formaliais dalykais, formaliu balsavimu nespręstume šito klausimo. Aš manau, kad reikia mėginti kalbėtis iki priėmimo, nes dabar tik mūsų svarstymas, ir dar reikia mėginti ieškoti susitarimo gal kur nors kitur paieškojus nuskriaustajai pusei, kitoj komisijoj vietos. (Balsai salėje) Nieko rimta kol kas ir nesakiau.
Gerbiamieji kolegos, dabar iš pradžių tariamės dėl pritarimo po svarstymo. Ar galime pritarti po svarstymo šito nutarimo projektui? Pirmasis norėtų kalbėti dėl motyvų Seimo narys A.Grumadas Gamtos apsaugos komiteto vardu.
A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, Gamtos apsaugos komitete mes svarstėme šį nutarimo projektą. Komitetas iš esmės komisijos sudarymui, atsižvelgdamas į specifinę šio regiono vietą ir geografiškai, ir ekonomiškai žiūrint, pritaria. Tačiau mūsų komitetas mano, jog šio nutarimo rengėjai turėtų iš naujo peržiūrėti tų Seimo narių, kurie yra įrašyti į šios komisijos narius, sąrašą taip, kad pagal galimybes būtų atstovaujama kiek galima didesniam komitetų skaičiui. Susitarimo būdu tarp frakcijų tai padaryti, ko gero, galima siunčiant atstovauti skirtingus Seimo narius.
Mūsų manymu, komisija pati kaip tokia jokių darbų nenuveiks, visa, ką ji galės padaryti, tai sukaupti informaciją ir perduoti ją į kitas institucijas Seime, kurios turi teisę rengti vienus ar kitus projektus. Ir kaip tik ryšium su tuo tas atstovavimas, mūsų nuomone, ir yra labai svarbus.
PIRMININKAS. Čia buvo kalba už. Kas norėtų prieštarauti? Niekas nenori prieštarauti? Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Be jokios abejonės, prieštarausiu. Aš bandau dabar ir ne vienas, o ir aplink mane sėdintys kolegos, suskaičiuoti, kiek Seime jau mes įsteigėme komisijų. Praeitame Seime buvo dvi – tai Ekonominių nusikaltimų ir Etikos procedūrų, ir buvo, jeigu gerai atsimenu, du pakomitečiai. Šiuo metu yra apie 10 komisijų, kur yra apmokami etatiniai pirmininkai, patarėjai, ir praktiškai visi komitetai susiskirstę į pakomitečius. Todėl aš labai prašyčiau, kad vis dėlto būtų pateikta Seimo nariams, kiek kainuoja mokesčių mokėtojams šitų komisijų, pakomitečių ir visų kitų išlaikymas. Manau, kad skaičius bus gana įdomus. Ponas J.Razma tada turbūt tikrai sakys, kad nieko nesutaupėme, o reikia pridėti, kad būtų išlaikytas Seimas.
Problemų valstybėje iš tiesų yra. Sakykime, ir potvynių problema, ir sausrų problema. Gal iš karto reikia įsteigti komisiją, galbūt pavasarį bus didžiulis potvynis. Taip pat turime elektrinių ne vieną, gal dar reikia įsteigti kokią komisiją? Ir aš neabejoju, tada visi 140 Seimo narių turės komiteto pirmininko arba komisijos pirmininko portfelį.
PIRMININKAS. Ponia Aleknaite, ar jūs galėtumėte pateikti kolegai A.Salamakinui, kiek kainuoja jūsų komisija? Jis prieštarauja tam, kad būtų nagrinėjamos vaiko ir motinos problemos.
Kolegos, mums reikėtų balsuoti dabar dėl šitos komisijos. Pirmiausia registruojamės. Registracija pradėta.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Prašyčiau balsuoti. Kas pritaria Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Ignalinos atominės elektrinės ir jos regiono problemų komisijos sudarymo” projektui po svarstymo, tas balsuoja už, kas prieš, tas – prieš. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 47 Seimo nariai. Už – 30, prieš – 7, susilaikė 10. Taigi nutarimo projektui po svarstymo pritarta.
Dabar kviečiu iniciatorių poną A.Stasiškį, kad vis dėlto iki priėmimo mums pavyktų kaip nors suderinti frakcijų nuomonę. Galbūt galų gale ir tas skaičius 11 nėra jau toks vienintelis, kad nebūtų jokių prieštaravimų. Visi norintys dirbti tegul dirba, o nekalba bet ką, kas buvo kalbama dabar dėl motyvų. Aš tikiuosi, kad taip ir bus padaryta. Ačiū.
Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 41, 473 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-581 (pateikimas)
2-11 klausimas – Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 41, 47(3) ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-581. Pateikimas. Aš kviečiu į tribūną Vidaus reikalų ministerijos sekretorių poną A.Svetulevičių. Prašom.
A.SVETULEVIČIUS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, buvusio Seimo, daugelio dar ir čia dabar esančių prieš dvejus metus buvo paskelbtas konkursas, tiksliau, ne konkursas, o eksperimentas dėl trijų pataisos darbų įstaigų, t.y. moterų bendrojo režimo kolonijos Panevėžyje, Marijampolės griežtojo režimo kolonijos ir Pravieniškių bendrojo režimo kolonijos, dėl to, kad nuteistieji nešiotų savo asmeninius drabužius, t.y. drabužius, kuriuos gautų jie iš laisvės, ne iš valstybės lėšų. Ir tas eksperimentas, turėčiau pasakyti, pavyko gana sėkmingai. Per dvejus metus tai parodė viena, kad mūsų pataisos darbų įstaigos tampa daug demokratiškesnės. Ir Europos atstovai, kurie mus lanko labai dažnai, teigiamai atsiliepė, ir sutaupėm valstybės biudžeto lėšų per pusantro milijono. Antra, nuteistieji ir gražiau atrodo, ir tvarka geresnė, ir mes siūlome aptarę Vyriausybėje pateikti gerbiamajam Seimui, kad būtų pakeisti Pataisos darbų kodekso trys straipsniai ir leisti nuo liepos 15 d., kadangi baigiasi laikas, kad tie nuteistieji, kurie gali turėti savo asmeninius drabužius, juos ir nešiotų. Tai toks trumpas šio eksperimento pristatymas.
PIRMININKAS. Jūsų klausia Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamojo rašto 4 punkte nurodyta: „Vykdyto eksperimento neigiami rezultatai bus pašalinti pataisos darbų įstaigų veiklos metu.” Aš norėčiau paklausti, kokie tie neigiami rezultatai ir kaip jūs juos galvojate šalinti? Ačiū.
A.SVETULEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs žinote, kad galbūt rudens sesijos programoje bus patvirtintas naujas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Ne pataisos reikalų, o bausmių vykdymo kodeksas. Mes per tą laiką, iki priėmimo to kodekso, kurį Seimas svarstys, jeigu pamatysime, kad yra kažkokių neigiamų dalykų, būtinai įtrauksime pakeitimus ir į tą kodeksą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo visi klausimai. Kolegos, ar pritarsime po pateikimo šiam įstatymo projektui? Pritarta bendruoju sutarimu šiam įstatymo projektui – būtent Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 41, 43(3) ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, registracijos Nr.P-581. Kokį siūlytumėte pagrindinį komitetą? Teisės ir teisėtvarkos? Tegul būna Teisės ir teisėtvarkos pagrindinis komitetas. Ačiū. Ačiū, pone pranešėjau.
A.SVETULEVIČIUS. Dėkoju Seimo nariams.
PIRMININKAS. Reikia tikėtis, kad ir svarstymo metu nebus didelių problemų.
Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-541(2) (pateikimas)
Dabar 2-13 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-541(2). Pateikimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį M.Briedį.
M.BRIEDIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau truputį prieš pristatydamas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymą truputį paaiškinti, kodėl šis papildymas yra teikiamas. Taigi teikti įstatymo projektą verčia ta aplinkybė, kad dabar galiojančiame Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, taip pat ir kituose su šiuo įstatymu susijusiuose teisės aktuose nereglamentuota, kas nustato pareiginį atlyginimą Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkui. Ši teisinė spraga prieš dvejus metus leido atsirasti ydingai praktikai, Valstybinės paminklosaugos komisijos etatai ir pareiginės algos buvo paskirtos Seimo Pirmininko potvarkiu. Tačiau tokie veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat Seimo Statutui, kurie Seimo Pirmininkui šitokių įgaliojimų nesuteikia. Priėmus siūlomą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymą ši teisinė kolizija būtų likviduota.
Taigi, gerbiamieji kolegos, jūs turite projekto Nr.541(2) variantą, kuriame aš siūlau, kad 4 straipsnyje pareigybinį atlyginimą komisijos pirmininkui nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tokiu būdu išsispręstų šita problema ir Vyriausybė galėtų gerbiamajai G.Drėmaitei nustatyti atlyginimą, nes ji iki šiol dirba be atlyginimo.
PIRMININKAS. Taip pat labai konkretus įstatymo projektas.
Seimo narys J.Beinortas norėtų klausti.
J.BEINORTAS. Kolega, aš suprantu, kad tokį darbą dirbti reikia ir gauti atlyginimą reikia, bet juk visi šitie pareigūnai vienaip ar kitaip tilps į mūsų būsimąjį biudžetinių, savivaldybių įstaigų ir organizacijų darbuotojų įstatymą. Jie turės savo vietą skalėje ir savo, vadinkim, koeficientą, ir savo nuolatinį bazinį atlyginimą. Jeigu mes dabar į šitą įstatymą įrašysime tą normą, kad nustato Vyriausybė, tai paskui per neapsižiūrėjimą susidarys kolizija, kai mes priimsime įstatymą, kurio veikimą atidėjome. Ar jūs svarstėte tokios kolizijos galimybę ir kaip iš jos išeiti?
M.BRIEDIS. Man atrodo, kad vien jau dėl to, jog jūs pastebėjote šitą dalyką, mes tikrai jo nepraleisime. Manau, kad bus galima tai ištaisyti. Bet aš nesu visiškai tikras, kad respublikinės paminklosaugos komisijos pirmininką mes sugebėsime įtraukti į šitą sąrašą. Todėl aš siūlau pritarti mano projektui ir išspręsti konkretų klausimą, kuris yra gana trumpas ir konkretus.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs prisimenate, svarstant Genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlyginimų klausimus buvo pasiūlyta taip, kaip jūs nurodote, tačiau buvo priimtas kitas sprendimas. Dabar per kelias savaites priimami skirtingi sprendimai. Kaip jūs į tai žiūrite? Ačiū.
M.BRIEDIS. Aš manau, kad ne viską mes galime iš karto numatyti ir teisingai priimti. O tas klaidas, kurias mes pastebime, būtina ištaisyti.
PIRMININKAS. Tai buvo atsakymai į klausimus. Prašyčiau dabar kalbėti dėl motyvų. Nematau norinčių. Taigi bendru sutarimu po pateikimo pritariame Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-541(2). Pagrindinis komitetas galėtų būti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Čia ne tiek, man rodos, svarbu. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat galėtų būti papildomas komitetas. Dėkoju.
Seimo narių pareiškimai
Kolegos, liko vienintelis klausimas mūsų šios dienos darbotvarkėje – Seimo narių pareiškimai. Kviečiu į tribūną Seimo narę R.Rastauskienę.
R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tiktai noriu supažindinti jus su kreipimusi į Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją ir ryšių ir informatikos ministrą. Tas noras kreiptis kilo po to, kai gavau tam tikrą informaciją.
„Socialdemokratų partijai pradėjus rinkti parašus dėl referendumo, gauta žinių, kad į parašų rinkimo akciją yra įtraukiami pašto darbuotojai. Žmonės pasipiktinę, kad paštininkai darbo metu – išmokėdami pensijas, užsakinėdami laikraščius ir pan. – dirba partinį darbą. Gaunama ir paštininkų nusiskundimų, kad parašus rinkti jie yra verčiami, gauna instruktažus apie parašų rinkimą, pasirašytus „pašto profsąjungos komiteto” vardu. Tokios žinios gautos iš Prienų rajono.
Vyriausiosios rinkimų komisijos prašau išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiama parašų rinkimo tvarka, o ryšių ir informatikos ministro – imtis priemonių, kad pašto darbuotojai nebūtų verčiami darbo metu užsiiminėti partine veikla.” Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolegos, visa šios dienos darbotvarkė yra baigta. Baigiame posėdį ir linkime gero savaitgalio.