Keturiasdešimt aštuntasis
(aštuoniasdešimt devintasis) posėdis
1997 m. birželio 26 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1997 m. birželio 26 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Labą rytą, gerbiamieji kolegos! Pradedame birželio 26 d., ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Registracija vyksta. Vykstant registracijai aš noriu pasakyti, kad yra keletas pakeitimų. Į kitą posėdį, į kitą dieną yra nukelti darbotvarkės 1-8a ir 1-8b klausimai – tai Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo projektas. Yra nukeltas Neapmuitinamų parduotuvių įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. 2-7a klausimas. Taip pat autorių prašymu yra nukelta Šaulių sąjungos įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas į kitą savaitę. Papildomai yra įrašyta rezervinis ketvirtas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto pavadinimo ir statuto teksto pakeitimo” projektas. Tai tiek turime naujų dalykų darbotvarkėje. Jeigu niekas neprieštarauja, mes galime pradėti mūsų darbą.

Taip pat noriu pranešti džiugią žinią, kad Seimo valdybos siūlymu pirmadienį 15 val. bus surengtas neeilinis Seimo posėdis. Todėl antradienį ir trečiadienį mes dirbsime šiek tiek ramiau. Tikimės, kad trečiadienį, t.y. liepos 2 d., tikrai baigsime sesiją. Nebent Seimo nariai pasiūlytų dar ką nors daug svarstyti.

Lietuvos Respublikos asmenų turto ir pajamų įsigijimo teisėtumo pagrindimo įstatymo projektas Nr.P-444(2) (priėmimas)

Pirmasis darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos asmenų turto ir pajamų įsigijimo teisėtumo pagrindimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-444(2). Priėmimas. Kviečiu pranešėją – viceministrą G.Švedą.

G.ŠVEDAS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Jums teikiamas antrasis įstatymo projekto variantas, kuriame yra, atsižvelgus į Seimo narių ir Seimo Juridinio skyriaus pastabas, padaryti kai kurie patikslinimai. Daugiausia jie yra susiję su papildymais. Atsižvelgėm į tas pastabas, kurios, mūsų supratimu, buvo tikrai labai vertingos. Tai yra 2 straipsnyje mes pabandėme apibrėžti, ką reikėtų laikyti sunkiu savanaudišku nusikaltimu. Taip pat 3 straipsnį papildėme antrąja dalimi, kurioje nustatome, kad jeigu asmuo jau yra kartą deklaravęs, tai to paties laikotarpio jam antrą kartą deklaruoti nereikia. Tik reikia nurodyti, kuriai teritorinei mokesčių inspekcijai yra pateikęs tokią deklaraciją. 7 straipsnyje nustatome tam tikrą datą, kaip ir buvo siūloma, šį įstatymą susiejam taip pat su brangų turtą įsigyjančių asmenų turto ir pajamų deklaravimo įsigaliojimo data, t.y. 1994 m. birželio 1 d.

Tokie būtų pagrindiniai skirtumai nuo pirmojo projekto. Siūlyčiau pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Taigi pradedame priėmimo procedūrą pastraipsniui. Jeigu aš neklystu, yra gautos tiktai J.Listavičiaus pataisos, taip? Tai jas aptarsime prie kiekvieno straipsnio, kur jos yra pateiktos.

Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta?

G.ŠVEDAS. Ne.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Galime 1 straipsnį priimti. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis.

G.ŠVEDAS. Dėl 2 straipsnio penktojo punkto yra gerbiamojo J.Listavičiaus pastaba. Siūloma truputėlį išdėstyti kitaip, t.y. papildyti būdais, kaip tas turtas gali būti įgyjamas. Aš su šia pastaba negalėčiau sutikti dėl vienos paprastos priežasties. Bandant nusakyti išsamų sąrašą, kokiais teisiniais būdais gali būti įgyjamas turtas, gali iškilti problemų, nes, mano supratimu, čia neįvardyti visi būdai. Todėl reikėtų palikti taip, kaip yra įstatymo tekste, neįvardijant, kokiais būdais yra įgytas tas turtas. Vadinasi, kad apimtų visus įmanomus turto įgijimo būdus. Todėl, mano supratimu, gerbiamojo J.Listavičiaus pataisa šiuo atveju yra nepriimtina.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš dalies aš sakyčiau, kad sutinku. Bet remontų nepriskirti prie įsigijimo – tai vėl nevisiškai teisinga. Juo labiau kam ateis į galvą, kaip čia buvo anksčiau minėta, tie auksiniai tualetai. Jeigu mes kalbame apie įsigijimą, tai tada suremontavimą arba kaip kitaip tikrai reikėtų įrašyti. Ačiū.

G.ŠVEDAS. Man atrodo, kad gerbiamasis Seimo narys supainiojo du dalykus. Remontas – tai ne turto įsigijimas. O jūsų pastaba dėl auksinių tualetų – tai labai gerai, ir paprašysim deklaruoti, už kokias pajamas jis įsigijo tą auksinį tualetą.

J.LISTAVIČIUS. Bet tai bus pinigų plovimas.

PIRMININKAS. Aš siūlau baigti diskutuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtų kas nors kalbėti dėl J.Listavičiaus teikiamos pataisos, su kuria pranešėjas nesutinka? Jeigu norinčių kalbėti nėra, tai mes apsispręsime balsuodami. Registruojamės. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Balsuosime dėl J.Listavičiaus pataisos 2 straipsnio penktam punktui. Su šia pataisa nesutinka Vyriausybės atstovas. Kas už tai, kad J.Listavičiaus pataisa būtų priimta, spaus mygtuką „už”. Kas mano, kad jos nereikia, spaus mygtuką „prieš”. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 61: už – 20, prieš – 26, 15 susilaikė. Pataisai nepritarta. Dabar, gerbiamieji kolegos, galima kalbėti dėl viso 2 straipsnio. Norinčių kalbėti dėl 2 straipsnio nėra. Taigi 2 straipsnis priimtas.

Dabar 3 straipsnis. Būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Norinčių kalbėti irgi nėra. 4 straipsnis priimtas.

Toliau 5 straipsnis ir J.Listavičiaus pataisa.

G.ŠVEDAS. Aš norėčiau pasakyti, kad gerbiamojo J.Listavičiaus pastabos dėl 5 ir 6 straipsnių yra priimtinos, nes jos patikslina. Man atrodo, bus kur kas aiškiau, kas turima omeny.

PIRMININKAS. Taigi pastaba 5 straipsniui yra priimta. Ar norėtų kas kalbėti dėl 5 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. 5 straipsnis priimtas.

Dėl 6 straipsnio J.Listavičiaus pastaba priimta. Norinčių kalbėti taip pat nėra. 6 straipsnis priimtas.

Ir dėl 7 straipsnio J.Listavičiaus pastaba.

G.ŠVEDAS. Čia aš negaliu sutikti dėl vienos paprastos priežasties. Jeigu mes vartotume daugiskaitą, tai reikštų, kad tiktai už kelių deklaracijų nepateikimą gali iškilti baudžiamoji atsakomybė. Tačiau Baudžiamojo kodekso 325 straipsnis numato labai aiškią atsakomybę, kad užtenka vienos deklaracijos nepateikti po raštiško mokesčių inspekcijos įspėjimo ir jau kyla baudžiamoji atsakomybė.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nesiūlau tik daugiskaitą vartoti, bet, be vienaskaitos, dar ir daugiskaitą. Todėl, matyt, ir vienos užtenka, bet jeigu kelerių metų, kaip mes čia matome, galima ne mažiau kaip už 2-3, o ateity ir daugiau, vartoti, be vienaskaitos, ir daugiskaitą. Aš tik tiek norėjau pasakyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Pranešėjas kaip reaguotų?

G.ŠVEDAS. Vis dėlto, mano supratimu, trečioji dalis yra bendroji norma, kuri šiuo atveju atsakomybės klausimą nukreipia į Baudžiamąjį kodeksą. Mano supratimu, čia reikėtų suprasti apibendrintai, kad tai gali būti ir dėl brangaus turto įsigijimo deklaracija arba metinės deklaracijos. Todėl, mano supratimu, geriau palikti taip, kaip yra įstatymo tekste. Atsiprašau, projekto tekste.

PIRMININKAS. Taigi ir vėl apsispręstume dėl J.Listavičiaus pataisos 7 straipsniui. Kas už tai, kad ji būtų priimta, spaus mygtuką „už”. Kas galvoja, kad turi likti taip, kaip siūlo Vyriausybės atstovas, spaus mygtuką „prieš”. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 59. Už – 11, prieš – 33, 15 susilaikė. Taigi pataisai nėra pritarta.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso 7 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Taigi 7 straipsnį irgi priėmėme.

Dėkojame pranešėjui.

Dabar dėl balsavimo motyvų iš anksto užsirašę yra kalbėti 5 Seimo nariai. Pirmasis užsirašęs yra V.Bogušis. V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, pati problema išties yra seniai susiformavusi. Aš suprantu, kad visi aiškinimai, aš pavadinčiau, einantys įstatymų paketai grindžiami tuo, kad liūdnai pagarsėjęs Prevencinio sulaikymo įstatymas…

Gerbiamieji kolegos! Liūdnai pagarsėjęs Prevencinio sulaikymo įstatymas baigė galioti. Ačiū Dievui, kad tai pripažino ir vidaus reikalų ministras V.Žiemelis, jog tas įstatymas buvo visiškai neefektyvus ir susilaukė daugelio pasekmių.

Ką aš norėčiau pasakyti? Dabar daugiau kaip 2/3 Seime nagrinėjamų įstatymų projektų teikia Vyriausybė, bet jų parengimo lygis ne visada tinkamas, o teisinė ir ekonominė projektų ekspertizė neatliekama.

Gerbiamieji kolegos, jeigu kalbama apie žmonių turtą, aš manyčiau, kad šito įstatymo reglamentavimas kertasi su Konstitucija, taip pat su Europos Žmogaus Teisių Konvencijos Pirmuoju protokolu. Mes puikiai žinome, kad, Lietuvai pripažinus piliečių galimybę kreiptis su peticijomis į Europos Žmogaus teisių komisiją ir žmogaus teisių teismą dėl tokių norminių aktų prieštaravimų, dėl Europos konvencijos gali atsirasti, švelniai tariant, rimtų keblumų. Mūsų demokratiniai procesai ir stojimas į Europos Sąjungą gali būti sąlyginai apriboti vien to, kad mes vėl pateksime į atitinkamus raportus ir vėl bus traktuojama, kad Lietuvoje pažeidinėjamos žmogaus teisės. Todėl aš linkęs manyti, kad šitas įstatymas yra ne laiku, jis neatitinka teisinės reformos normų, o daugiau yra deklaratyvaus pobūdžio. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kalbės E.Bičkauskas. Ruošiasi J.Karosas.

E.BIČKAUSKAS. Pirmiausia aš padiskutuočiau su ponu V.Bogušiu dėl Prevencinio įstatymo, bet tiek jau to. Aš šito nedarysiu, tiktai atkreipsiu visų dėmesį, kad, kaip sakė vienas tikrai gerbtinas teisininkas, mano požiūriu, Prevencinis įstatymas buvo gėlytė, o tai, kas bus siūloma šiandien po pietų – organizuoto nusikalstamumo užkardymas, – tai yra visas augalas.

Dabar dėl paties įstatymo. Aš nežinau, ar verta čia kalbėti, nes po vakar dienos televizijos laidos, kurioje kalbėjo Seimo vadovybė ir kurioje buvo konstatuota, kad bus priimtas tas ar kitas įstatymas (ne priiminėjamas, o bus priimtas), tai aš nežinau, kokie motyvai tinka. Aš manau, kad šis įstatymas iš tikrųjų yra populistinis įstatymas. Manau, kad tas pačias priemones ir tą patį efektą galima pasiekti ir dabar galiojančiais įstatymais. Aš žinau, jog kas nors ims kaltinti, kad nenorima kovoti su neteisėtai įgijusiais turtą ir pan., bet tai demagogiški kaltinimai. Norima, tik reikia pasirinkti tuos ar kitus būdus.

Nelabai vyliausi, kad būtų išklausyti mano argumentai dėl šio įstatymo, todėl Seimo nariams aš išplatinau daugelio teisininkų atsiliepimus apie šį įstatymą. Tai ir Teisės fakulteto dekano, tai ir Europos reikalų ministerijos Teisės biuro, ir pono K.Lipeikos, Advokatų prezidiumo pirmininko, atsiliepimai, ir daugelio kitų. Jie vienareikšmiai neigiami. Taigi aš norėčiau, kad Seimo nariai iš tikrųjų, jeigu priims politinį sprendimą, balsuotų suvokdami, už ką jie balsuoja. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tiesų norėčiau iš pradžių pasakyti, jog jeigu Prevencinis įstatymas, kurį čia kai kas mėgina kritikuoti, suteikė tik teorines galimybes piktnaudžiauti, tai dabar svarstomas, be abejo, priimamas įstatymas bus po pietų, jau suteikia praktines galimybes. Šia prasme aš manyčiau, kad jų nereikia net lyginti.

Dabar antras dalykas. Iš tiesų aš sutikčiau su ta nuomone, kad šituo įstatymu parodoma, jog dabartinė valdžia nepajėgia spręsti šitos problemos savo valdžios priemonėmis, todėl perkelia sprendimą žmonėms, piliečiams. Tai, aišku, yra aiškus nusižengimas bet kokioms teisinėms normoms ir tarptautinėms konvencijoms. Aš suprantu valdžios norą parodyti savo pastangas kovoti su tais blogais dalykais, kurių mes turime su kaupu, bet kovoti su tais dalykais antiteisinėmis priemonėmis, žinoma, nėra garbinga ir tai nedaro garbės mūsų valstybei. Todėl aš manau, kad mes turime suprasti, jog yra normalių, teisinių, europietiškų būdų kovoti su blogiu, o ne kovoti su blogiu kuriant naują blogį. Kategoriškai pasisakau prieš tokį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, žvelgiant per žmogaus teisių apsaugos prizmę, įstatymas išties kelia daug abejonių. Nėra gera praktika, kai įstatymai kuriami pagal vieno nusikaltėlio ar vieno asmens padarytus nusikaltimus. Turbūt visi suprantate, apie ką aš kalbu. Neseniai buvo publikacijos apie vieną nuteistą Kauno asmenį, kuris iš tiesų neturėjo turto, ir todėl turbūt atsirado šis įstatymas. Tačiau pritariu kolegoms, ar neatsitiks taip, kad vis dėlto žmogaus teisės šiuo atveju bus pažeistos ir dėl vieno nusikaltėlio vis dėlto nukentės dešimt nekaltų, jeigu bus priimtas šis įstatymas. Todėl aš balsuodamas susilaikysiu, nes įstatymas išties kelia labai daug abejonių.

PIRMININKAS. Ir užsirašęs iš anksto A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, kad šitam įstatymui priešinsis įvairūs „daktarai”, jau seniai buvo aišku. Advokatai, savaime suprantama… Jų pareiga ginti visus, netgi žmogžudžius. Bet kodėl į sukčių artimųjų gynybą įsitraukė buvę prokurorai, niekaip negalime paaiškinti. Visiškai nesuprantama šiuo atveju ir pono E.Bičkausko pozicija. Jis išplatino įvairaus rango teisininkų mintis, kuriomis, prisidengiant normalaus žmogaus teisių gynimu, ginamos kaltinamų nusikaltimais nuosavybei, valstybės tarnybai, finansams asmenų artimųjų teisės. Neseniai vienas galimas LDDP ir Centro tikrasis kandidatas į Prezidentus, paklaustas, kodėl neareštuojamas H.Daktaro namas ir kitas turtas, aiškino, kad mūsų įstatymai neleidžia to daryti, nes namas yra žmonos, kuriai jį padovanojo jos tėvai, nors visas Kaunas žino, kas tikrasis šio namo šeimininkas. Tokių pavyzdžių yra ne vienas, tokių pavyzdžių šimtai, kai teisėsaugos pareigūnai būna bejėgiai. Sukčiai savo turtą įformina giminių ir artimųjų vardu. Kas čia bloga, jei kokio H.Daktaro uošvis turės įrodyti, kaip įsigijo milijoninės vertės turtą? Juk jeigu teisėtai bus įsigijęs, niekas jo neatims.

Be to, nuo kitų metų pradžios įsigalioja įstatymas, pagal kurį visi Lietuvos piliečiai turės deklaruoti savo turtą ir teisėsaugos pareigūnai kai kuriais atvejais turės teisę susipažinti su deklaracijomis. Kodėl tada, kai buvo priiminėjamas šitas įstatymas, nei ponas E.Bičkauskas, nei J.Karosas, nei kiti nekėlė jokio triukšmo?

Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nenoriu, kad kurie nors iš mūsų įeitų į istoriją kaip sukčių artimųjų gynėjai. Europa nenori matyti mūsų kaip nusikaltėlių šalies. Todėl kviečiu visus – ir poną E.Bičkauską, ir poną J.Karosą, ir visus kitus balsuoti už šį įstatymą ir pagaliau užkirsti kelią sukčiams įvairiai manipuliuoti savo turtu.

PIRMININKAS. J.Listavičius. Ruošiasi E.Kunevičienė.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas, nors pavėluotas, bet reikalingas. Jeigu laiku būtų priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas, nereikėtų šiandien lopyti skylių. Tie, kurie čia labai skundžiasi ar aiškina ir Konstitucijos pažeidimus, ir visus kitus trukdymus, tai kodėl vis dėlto neprisiminė, kodėl 1993 m. nebuvo priimtas Turto ir pajamų deklaravimo įstatymas ir kieno pastangomis tai buvo padaryta? Šiandien apie tai nekalbama. Kai pasinaudojus „prichvatizavimo” galimybėmis buvo išgrobstytos Lietuvos ir jos žmonių turto milijardinės sumos, tai šiandien viskas jau pamiršta, viskas gerai, ir tie tik šaukia, kad jau čia didžiausi pažeidimai. Tai aš manau, kad įstatymas padės bent dalį kompensuoti nusikaltėlių padarytos žalos Lietuvai ir jos žmonėms. Pritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. (…) kad mes prieš kokius keturis mėnesius, kai buvom susitikę su generaliniu prokuroru ponu A.Paulausku ir su Tardymo departamento direktoriumi ponu S.Kalveliu ir kai matėm, kad jie nieko negali padaryti, kad apgintų apvogtuosius, mes rekomendavom Vyriausybei parengti įstatymo projektą, kad tie, kurie iš bankų išvogė pinigus, kad visa grandinėlė būtų atsegta iki paskutinės grandies, kad ir 7, ir 12 kartą tų pasidalijimų… Turtas niekur nedingsta, jis tik atsiranda atitinkamoje vietoje. Mes manėme, kad toks įstatymas turi būti susietas su grynai iš bankų išvogtais pinigais, ir kas pavogė, aišku, kas iš tų sąskaitų paėmė. Ir jis turėtų įrodyti, kam atidavė, o jeigu neįrodo, tai jis tada ir atsakingas. Bet dabar tai, kas parengta, yra platesnio pobūdžio ir daugiau, ir geriau apims. Jis turi didesnę perspektyvą, nes mūsų buvo pasiūlytas variantas taikytinas tik iš bankų išvogtiems pinigams, o čia taikomas platesne prasme, ir iš įmonių išvogę pateks į tą patį akiratį to įstatymo, todėl čia bus labai didelis pasipriešinimas tų, kurie pasisavino ne tik iš bankų, bet ir iš įmonių ir per kooperatyvus iš valstybinių įmonių, ir iš kitur, nes jiems reikės įrodyti, kokiu būdu jie pasiėmė tuos visus pinigus ir įsigijo atitinkamą turtą. Aš siūlyčiau visiems pritarti, nes tai yra įstatymas, kuris gina apvogtuosius. Ir manyčiau, kad Lietuvoje tų žmonių yra labai daug, jie laukia tokio įstatymo. Aš siūlysiu balsuoti už tą įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašau šiek tiek tyliau kalbėtis su kolegomis, taip labai nesijaudinti dėl šito įstatymo. Aš tikiuosi, kad Seimo nariai nepaklius į kokias nors bėdas priėmus šitą įstatymą. Ar E.Petrošienė, ar J.Razma dabar? Gerbiamieji kolegos, du konservatoriai: E.Petrošienė ir J.Razma yra sąraše. Kuris kalba? J.Razma, taip?

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, didelė mūsų visuomenės dalis puikiai mato tą situaciją, kai galų gale sulaikomas koks nors nusikaltėlis, iššvaistęs milijonus, padaręs didžiulę žalą ir atskiriems piliečiams, ir valstybei, tačiau paaiškėja, kad jis neturi jokio turto. Tas turtas seniai perrašytas giminėms, draugams, artimiesiems. Ir, be abejo, visuomenė tikisi iš mūsų, kad mes rasim būdų, kaip šią problemą išspręsti, ir nesiteisinsim šitoje situacijoje kokiais nors tariamais žmogaus teisių pažeidimais ir pan. Tas būdas bent iš dalies bandant išspręsti šią problemą siūlomas teikiamu projektu. Iš tų su nusikaltėliais susijusių asmenų reikalaujama labai nedaug iš tikrųjų – tik pagrįsti deklaracijomis įsigytą turtą. Ir čia iš tikrųjų nereikėtų kalbėti apie kokius nors didelius teisių pažeidimus ar panašius dalykus.

Kartu norėčiau pažymėti, kad nei opozicijos, nei kitų, neapibrėžusių savo vietos, frakcijų žymūs teisininkai kitų vaistų, kaip spręsti šią problemą, vis dėlto nepasiūlė. Todėl kviečiu palaikyti šitą teikiamą projektą ir manau, kad jis tikrai padės kovoti su stambiais nusikaltimais ir padės atstatyti žmonių teises – būtent tų žmonių, kurie prarado lėšas dėl įvairių nusikaltėlių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Balsuosime dėl Asmenų turto ir pajamų įsigijimo teisėtumo pagrindimo įstatymo priėmimo. Prašom registruotis ir sėstis į savo vietas. Tuoj pat balsuosime.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Kas už tai, kad Asmenų turto ir pajamų įsigijimo teisėtumo pagrindimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 54.

PIRMININKAS. Už – 55. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš du buvo.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 1.

PIRMININKAS. Du.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Jau du dabar.

PIRMININKAS. Taigi prieš balsavo – 2. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.

PIRMININKAS. Susilaikė 14. Taigi už balsavus 55 Seimo nariams, prieš – 2 ir susilaikius 14 Asmenų turto ir pajamų įsigijimo teisėtumo pagrindimo įstatymas yra priimtas.

Replika po balsavimo – E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Ačiū. Šiek tiek atsakydamas ponui J.Listavičiui, kuris, man atrodo, netiesiogiai kritikavo ir mane, aš turėčiau priminti, kad vos ne kartu stipriai mušėmės, ir labai stipriai mušėmės dėl Pajamų ir turto deklaravimo įstatymo, taigi tai manęs visiškai neliečia. Į pono A.Bartkaus pastabas iš viso nederėtų atsakinėti, jeigu „visokio lygio teisininkais” jis vadina Teisės fakulteto dekaną, Teisės instituto darbuotojus, Žmogaus teisių… direktorę, Teisės biuro prie Europos reikalų ministerijos direktorių arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką. Na, tiek to. Nebent tik galėčiau tokiu atveju iš tikrųjų pasakyti, kad tikrai neverta daugiau supažindinti Seimo su teisininkų išvadomis, nes jos visiškai nieko nereiškia.

O dabar dėl tų populistinių išvedžiojimų dėl nukentėjusiųjų apsaugos, kad neįmanoma atgauti turto. Mielieji kolegos, kas užsiima praktiniais darbais, žino, jog tai įmanoma padaryti. Ne veltui aš dėl to išplatinau išrašą iš dabar galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso, kuriame sakoma: „Siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, tardytojas privalo uždėti areštą įtariamojo, kaltinamojo arba kitų asmenų turtui.” Tai yra šiame, dabar galiojančiame Baudžiamojo proceso kodekse, ir mums nereikia eiti kitu keliu. Ką gi, priėmėm, tai priėmėm. Aš manau, kad problemų dėl Konstitucijos iš tikrųjų yra. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, tuo šitą klausimą baigėme. Ir žodis… E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. … galimybes ir realumą. Taip tikrai buvo galima, bet kad nedarė, tai man tenka apgailestauti. Ką dirbo teisininkai ir kaip juos vertinti Lietuvos žmonėms, jeigu ponas E.Bičkauskas sako, kad galėjo viską atrasti, o nieko neatrado. 300 mln. litų yra areštuota, o iš jų tiktai 10 mln. surasta, paimta. Tik 10 iš 300 mln.! Yra oficialūs duomenys. Ten, kur buvo iškeltos bylos, ir Inovacinio banko, ir kitur. Tai ką daryti Lietuvos žmonėms, kur ieškoti apsigynimo?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau diskusijas pratęsti komitetuose, jeigu kam nors labai neramu. Diskusijos ir replikos yra baigtos. Reikėjo iš karto pasakyti, kad norite pasakyti repliką, kaip sakė E.Bičkauskas. Daugiau replikų nebus. O tiems, kam yra labai neramu, kaip čia bus su vienu ar kitu turtu, priėmus šitą įstatymą, tai aš manau, kad nereikia dėl to dabar labai pergyventi.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-500 (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Notariato įstatymo 14 straipsnio įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-500. Priėmimas. Kviečiu į tribūną viceministrą G.Švedą.

G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums teikiamas Notariato įstatymo 14 straipsnio trečiosios dalies papildymas. Siūlau pradėti priėmimo procedūrą. Dėl šio pakeitimo nei pastabų, nei pasiūlymų aš raštu nesu gavęs.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Įstatyme yra vienas straipsnis. Pradedame diskusiją dėl viso įstatymo priėmimo. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių… Taip.

L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Manau, kad čia didelių abejonių nėra, nes toks įstatymas galioja. Tik yra papildomas „taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais”. Čia yra suderintos pozicijos ir reikalavimai. Todėl, manau, gauti objektyvią informaciją arba įrodymus teismo, prokuratūros, tardymo, kvotos organams iš tikrųjų nebus kliūčių. Pritariu ir siūlau priimti.

PIRMININKAS. Dar sykį registruojamės. Registracija vyksta. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 14 straipsnio įstatymo priėmimo. Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 14 straipsnio įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 75.

PIRMININKAS. Už – 76. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Notariato įstatymo 14 straipsnio įstatymas, balsavus už – 76, prieš nebalsavus nė vienam ir nė vienam nesusilaikius, vienbalsiai yra priimtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8¹, 35 ir 326 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-298(3) (priėmimas)

Dabar, gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-3 klausimas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81, 35 ir 326 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-298(3). Pranešėjas – viceministras G.Švedas.

G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums teikiamas Baudžiamojo kodekso kelių straipsnių pakeitimo projektas. Kaip pamenate, šis įstatymo projektas yra siejamas su Pinigų plovimo prevencijos įstatymu, siekiant suderinti Lietuvos įstatymus su Europos Sąjungos atitinkamomis direktyvomis bei su jau priimtu Pinigų plovimo prevencijos įstatymu.

Siūlyčiau pradėti šio įstatymo priėmimą. Tiktai aš posėdžio pirmininko prašyčiau, kad geriausia būtų pradėti nuo 3 straipsnio priėmimo, kadangi 1 ir 2 straipsniai yra techninio pobūdžio. Nepriėmus 3 straipsnio, tų pakeitimų, kurie yra dabar siūlomi įstatymo 1 ir 2 straipsniuose, daryti nereikės.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, tada pradedame šiek tiek kitokia tvarka – nuo 3 straipsnio. Čia yra R.Smetonos pataisa.

G.ŠVEDAS. Aš taip pat norėčiau pasakyti, kad šią savaitę mes dar konsultavomės su kai kuriais Europos komisijos pareigūnais ir truputėlį siūlome pakeisti redakciją. Tas pakeitimas būtų toks, kad 326 straipsnio pirmojoje dalyje… (Balsas salėje) Aš pasakysiu, kurioje vietoje. Labai trumpas, labai paprastas pakeitimas, man atrodo, ir ponas A.Smetona sutiks su tokiu siūlymu. Jeigu atkreipėte dėmesį, gale yra numatytas tikslas. Pagal dabartinę redakciją tas tikslas turėtų būti taikomas abiem atvejais, t.y. ir operacijų nusikalstamu būdu įgytais pinigais atlikimas, ir tokių pinigų naudojimu komercinėje ūkinėje veikloje. Ir po konsultacijų su ekspertais mes siūlome, kad šitas tikslas, t.y. siekimas nuslėpti arba įteisinti nešvarius pinigus, būtų siejamas tik su antra veika, t.y. su tokių pinigų naudojimu komercinėje-ūkinėje veikloje. Tekstas skambėtų taip: po žodžio „veikloj” – „jeigu taip naudojant” ir toliau kaip tekste: „siekiama nuslėpti arba įteisinti tokius pinigus”.

PIRMININKAS. Ar galėtumėte perskaityti visą pirmą sakinį?

G.ŠVEDAS. Skambėtų taip: „Operacijų nusikalstamu būdu įgytais pinigais atlikimas arba nusikalstamu būdu įgytų pinigų naudojimas komercinei-ūkinei veiklai, jei taip naudojant siekiama nuslėpti arba įteisinti tokius pinigus (pinigų plovimas)”. Tai yra tas tikslas tiktai siejamas su antrąja veika – nešvarių pinigų naudojimu komercinėje-ūkinėje veikloje.

PIRMININKAS. Dabar turime klausti R.Smetonos, ar jis teikia savo pataisą.

R.Smetona.

R.SMETONA. Taip, aš teikiu savo pataisą, nes manau, „jei tai naudojant…” „Tai” apskritai nereikėtų sakyti, „jei tai naudojant” nepakeičia reikalo esmės. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jums priminti gal visiems ir žinomą atvejį, kuomet anas, kitokios sudėties Seimas priėmė įstatymo pataisą, dėl ko bene 60 mln. litų buvo perpumpuota iš vienos EBSW kišenės į kitą kišenę ir tapo nepasiekiami nei Holdingo indėlininkams, nei valstybei. Aš tiesiogiai nenoriu lyginti ar sieti ano atvejo su šiuo, bet sakau, kad po kiek laiko gali paaiškėti, jog jau bus negalima nubausti už akivaizdų nusikaltimą, t.y. nusikalstamu būdu įgytų pinigų panaudojimą, nes Seimas šiandien priėmė šį įstatymą. Todėl aš ir siūlau išbraukti žodžius: „jei tuo siekiama nuslėpti arba įteisinti tokius pinigus”. Manau, kad papildymas, kurio (atkreipiu jūsų dėmesį) Baudžiamajame kodekse, šiuo metu galiojančiame, nėra, dabar Vyriausybės teikiamas papildymas yra ne kas kita, kaip apsunkinimas įrodyti, kad tai yra nusikalstama veika. Jeigu bus įrodyta, kad pinigai įgyti nusikalstamu būdu, tai nebus galima taikyti šio straipsnio, nes dar reikės įrodyti, kad jais siekiama, tuo veiksmu, sakykim, tų pinigų naudojimu komercinei veiklai, siekiama nuslėpti arba įteisinti tokius pinigus.

Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį ir į profesoriaus V.Pesliako, ir į mūsų Juridinio skyriaus pastabą būtent dėl šio straipsnio. Jie taip pat sako, kad šiuo papildymu,Vyriausybės teikiamu, apsunkinamas nusikalstamos veikos įrodymas. Todėl aš tikrai labai prašau rimtai atkreipti dėmesį į šį papildymą ir nepritarti Vyriausybės projektui, o pritarti mano pasiūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar sykį kviečiu pranešėją paaiškinti.

G.ŠVEDAS. Šiuo atveju aš turiu sutikti su tuo, ką pasakė ponas R.Smetona. Iš tikrųjų dabar siūloma redakcija tam tikra prasme apsunkins teisėsaugos pareigūnų veiklą. Čia aš nesiginčiju, bet mes turime suprasti kitą dalyką. Mes sakom, kad stengiamės derinti mūsų įstatymus su Europos Sąjungos direktyva, aš turiu omeny specialią direktyvą dėl pinigų plovimo. Toje direktyvoje yra labai aiškiai pasakyta, kad bet kuriuo atveju pinigų plovimu galima pripažinti tik tokius veiksmus, kuriais siekiama įteisinti tuos nešvarius pinigus. Todėl nepapildymas šito straipsnio faktiškai mūsų Baudžiamąjį kodeksą palieka nesuderintą su atitinkamais Europos Sąjungos reikalavimais. Taigi situacija yra pakankamai aiški: mano supratimu, Seimas turėtų apsispręsti, nes jeigu nepriimamas teikiamas pasiūlymas, tada daryti jokių pakeitimų nereikia, nes tai, kas yra dabartiniame Baudžiamajame kodekse, liktų galioti.

PIRMININKAS. Taigi L.Sabutis dėl R.Smetonos pataisos.

L.SABUTIS. Ir dėl siūlomos pataisos, ir apskritai dėl balsavimo motyvų norėčiau tarti keletą žodžių. Ir aš, ir kiti siūlėm, jog tikslą būtina nurodyti jau priiminėjant Pinigų plovimo prevencinį įstatymą. Sutarėme, kad tai bus padaryta šiame Baudžiamojo kodekso 326 straipsnyje. Kai yra suredaguota nurodant, kokiu tikslu yra baudžiama arba skiriama tokia baudžiamoji atsakomybė, ji palengvina, arba, teisingiau, įstatymų leidėjas pasako teismams, kodėl ir kokio dydžio bausmė skiriama, jeigu yra toks tikslas kaip pinigų plovimas. Už įvairiausias nusikalstamas operacijas arba už tokius nusikaltimus yra kita atsakomybė, todėl aš manau, kad mes be didelių abejonių galime pritarti šitai redakcijai ir priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Dėl pataisos dabar kalbam.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kaip aš supratau pono R.Smetonos pataisą, ir jeigu paliktume taip, kaip yra tekste, tai nedraudžiama įgyti pinigus, ir jeigu įgyji, ir jeigu jų nenaudoji, gali laikyti krepšyje ir už tai nebūsi baudžiamas. Kiek ilgai sugebėsi paslėpti ir kaip paskui sugebėsi išleisti – ar pirkdamas degtukus, ar ką kita, tai čia jau kiekvieno asmeninis sugebėjimas. Todėl aš manyčiau, kad pono R.Smetonos pataisa turi logikos, kad vis dėlto neteisėtai įgyti pinigai jau yra nusikaltimas. Ar jie panaudojami, ar nepanaudojami, jau čia kitas dalykas. O už panaudojimą galima papildomai bausti. Tada aš prašyčiau netgi ir pranešėjo komentaro, ar yra už patį įgijimą ir laikymą, nenaudojimą, ar yra tik šio straipsnio antroji dalis?

PIRMININKAS. G.Švedas.

G.ŠVEDAS. Jūs esate visiškai teisus. Galbūt man iš karto reikėjo pasakyti, kad nesipainiotų Seimo nariai. Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis, manau, išspręs visą šitą problemą, t.y. „Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas”. Nekyla jokių abejonių, kad jeigu asmuo įgis nusikalstamu būdu gautus pinigus ar kitą turtą, jam baudžiamoji atsakomybė jau iškils, čia jokių problemų nėra. Taigi mes nustatome baudžiamąją atsakomybę jau už antrąjį veiksmą, t.y. kada jis tokius pinigus panaudoja. Šiuo atveju jau asmuo atsakys pagal du straipsnius.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar mes apsispręsime dėl R.Smetonos pataisos. Dar sykį registruojamės.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsuosime dėl R.Smetonos pataisos 3 mūsų svarstomo įstatymo straipsniui, jo pirmajai pastraipai, pirmajai daliai. Yra siūlymas išbraukti paskutinius žodžius.

Taigi kas už šią pataisą, spaus mygtuką „už”, kas galvoja, kad turi likti taip, kaip siūlo pranešėjas, spaus mygtuką „prieš”. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 58 Seimo nariai. 20 – už, 30 – prieš, 8 susilaikė. Pataisai nepritarta.

Dabar galima kalbėti dėl viso 3 straipsnio. R.Smetona.

R.SMETONA. Aš manau, kad nereikėtų pritarti Vyriausybės siūlomam pakeitimui. Kas galėtų, gerbiamieji Seimo nariai, paneigti, kad kas nors jau šiandien laukia šito pakeitimo, nes priėmus šitą papildymą jau nebus galima arba bus labai sunku įrodyti, kad tuo siekiama nuslėpti arba įteisinti? Tai yra visiškas, atleiskite, pinigų plovimo įteisinimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš žiūriu ir nesuprantu, ar mes apie tą patį kalbam? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjas išaiškino ir išskyrė aptariamus atvejus, ir man atrodo, kad čia viskas dabar yra aišku, ir aš kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Iš tikrųjų gerbiamojo kolegos R.Smetonos keliamą problemą sprendžia kiti straipsniai. Tikrai labai gerai, kad šitą straipsnį autorius suformulavo pagal Europos Sąjungos reikalavimus, ir mes turėsime galimybę teisti nusikaltėlius pagal švariai apibrėžtą pinigų plovimo kategoriją, todėl aš kviečiu visus palaikyti šį straipsnį.

PIRMININKAS. Aš paprašyčiau dar sykį viceministro galbūt išaiškinti, nes, man atrodo, Seimo nariai nelabai dar…

G.ŠVEDAS. Iš tikrųjų aš dar kartą paaiškinu, kad asmeniui, kuris įgijo nusikalstamu būdu turtą, baudžiamoji atsakomybė jau vien už tokio turto įgijimą iškyla pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį. Jeigu toks asmuo dar naudojo tokius nešvarius pinigus atlikdamas finansines operacijas arba siekdamas juos įteisinti panaudojo komercinėje-ūkinėje veikloje, jam dar papildomai baudžiamoji atsakomybė iškils pagal 326 straipsnį, tačiau, kaip teisingai pabrėžiama, šiuo atveju bus būtina nustatyti ir tikslą, kad tuo jis siekė įteisinti tuos pinigus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 326 straipsnio. Kas už tai, kad šis straipsnis būtų priimtas, spaus mygtuką „už”.

Iš viso balsavo 63. Už – 57, 2 – prieš, 4 susilaikė. 3 straipsnis yra priimtas. Dabar grįžtam prie 1 ir 2 straipsnio.

G.ŠVEDAS. Čia grynai techniniai pataisymai, nes keičiasi 326 straipsnio samprata ir pats pavadinimas, todėl atitinkamai reikia pakeisti tą pavadinimą ir 81 straipsnyje, kuris apibrėžia sunkaus nusikaltimo sąvoką, ir 35 straipsnyje, kuris numato turto konfiskavimą. Tai yra techninės pataisos, susijusios su jau priimtu 3 straipsniu.

PIRMININKAS. Taigi 1 straipsnį galime priimti? Priimta. 2 straipsnį taip pat galime priimti ir priimam. Taigi įstatymas priimtas pastraipsniui. Dėkojame pranešėjui.

Dabar dėl balsavimo motyvų. Keturi – už, keturi – prieš. Kas norėtų kalbėti? L.Sabutis.

L.SABUTIS. Pritariu visoms šioms pataisoms, nes tai yra mūsų svarstytų ir priimtų įstatymų tęsinys. Čia tik atitinkamai papildome šiais įstatymais Baudžiamojo kodekso 81, 35, 326 straipsnius, kai siekiant aiškumo ir tikslumo pasakoma, kas yra pinigų plovimas ir kokia atsakomybė gresia dėl to. Ir baudžiamoji atsakomybė jau numato ir pinigų išplovimą. Tai yra ne tik Lietuvoje gali būti atliekamos tokios operacijos, bet ir už jos ribų, tačiau jeigu tas nusikaltimas bus padarytas Lietuvoje, gresia tokia baudžiamoji atsakomybė. Aš neskaitau kokia, nes tai padarė pranešėjas, todėl siūlau priimti ir balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. R.Smetona.

R.SMETONA. Jeigu mums prisiderinti prie Europos Sąjungos direktyvos, jos formuluočių, visiškai netinkamų mūsų realijoms, yra svarbiau, negu bausti už pinigų plovimą, tada reikia pritarti.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau buvo balsuota už svarbiausią – 3 straipsnį. Toliau du straipsniai yra tiktai to paseka, todėl pritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Šiuo atveju iškyla kitas klausimas, o jeigu tas nusikaltėlis, neteisėtai įgijęs tuos pinigus, pamėgins juos panaudoti labai humaniškiems tikslams: paremti mūsų sportininkus ar menininkus būtent tais nešvariais pinigais? Tokiu atveju jis nebus baudžiamas, o tiktai bus pagirtas. Aš manau, kad net ir priėmus šitą pataisą vis tiek spraga lieka. Jis, tokiu būdu išplovęs pinigus, kitu – gal teisėtu būdu įgytus pinigus sutaupo ir gali naudoti kitiems dalykams. Vis tiek jis išlošia. Jam nusikaltimas suteikė privilegiją. Šitos problemos kol kas, man atrodo, mes nesprendžiame.

PIRMININKAS. Taigi registruojamės. Užsiregistravo 80 Seimo narių.

Balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso 35, 315 ir 316 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 65.

PIRMININKAS. Už – 66. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsavus už 66, prieš – 1, nė vienam nesusilaikius Baudžiamojo kodekso 35, 315 ir 316 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Repliką – S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš vis dėlto prašyčiau, jeigu pirmininkas leistų, kad ponas G.Švedas atsakytų į vieną repliką, į tai, ką aš sakiau. Vis dėlto mūsų valstybė dabar dar leidžia pavogti ir, jeigu nepagavo, kam nors vogtus pinigus padovanoti. Tada viskas labai gerai ir gražu. Šitai juk ir yra vienas iš pinigų plovimo būdų. Jeigu taip nėra, tai aš labai prašyčiau pasakyti, kokie straipsniai neleidžia šito daryti ir užtraukia bausmę?

PIRMININKAS. Man atrodo, tik ką priimtas straipsnis. Operacijos atlikimas neteisėtai įgytais pinigais.

S.PEČELIŪNAS. Dovanojimas nėra operacija.

PIRMININKAS. O kas? Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi… Kadangi viceministras dar turės galimybę kalbėti, jis atsakys ir į šitą klausimą, nors, man atrodo, kažin ar dėl to vertėtų diskutuoti.

LR civilinio proceso kodekso 15, 58, 128, 181, 182, 184, 245, 334, 450 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-530. LR baudžiamojo kodekso papildymo 302¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-531 (svarstymas)

Dabar 1-4a, 1-4b darbotvarkės klausimai – Civilinio proceso kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-530 ir Baudžiamojo kodekso papildymo 3021 straipsniu įstatymo projektas, registracijos Nr.P-531. Projektui Nr.P-530 pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria su išlyga. Siūlo išbraukti vieną straipsnį. Projektui Nr.P-531 taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė ir pasiūlė suredaguoti atsižvelgiant į pastabas.

Užsirašė kalbėti dėl Nr.P-530 V.Andriukaitis. Aš nematau V.Andriukaičio. Taigi kviečiu į tribūną G.Švedą tarti baigiamąjį žodį diskusijoje.

Gerbiamieji kolegos, mes viršijame grafiką ir aš siūlau po šio klausimo svarstyti rezervinį ketvirtąjį klausimą, tai yra Lietuvos policijos akademijos problemas.

Prašom. G.Švedas.

G.ŠVEDAS. Gal aš visų pirma ponui S.Pečeliūnui atsakysiu, kad jo iškelta situacija, man atrodo, išsprendžiama labai paprastai. Asmeniui, kuris pavagia – baudžiamoji atsakomybė už vagystę. O jeigu jis kažkam atiduoda tuos pinigus, tai mes turime 281 straipsnio pavyzdį – tai nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimas ir realizavimas. Taigi čia problemos nėra. Tuo labiau kad jeigu ir negalėsime tokio asmens dėl kažkokių priežasčių patraukti baudžiamojon atsakomybėn, šiuo atveju Civilinis kodeksas labai aiškiai pasako, kaip turėtų būti civiline prasme elgiamasi su tuo turtu.

Aš pritariu toms išvadoms, kurias vakar padarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl Civilinio proceso kodekso pakeitimų. Jie siūlo atsisakyti 15 straipsnio pakeitimo ir rengėjai pritarė šiai minčiai. Taip pat mes dar atsižvelgsime į Seimo Juridinio skyriaus pastabas, kurios, mūsų nuomone, bus priimtinos. Todėl siūlyčiau pritarti po svarstymo šitam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Abiem įstatymų projektams, taip?

G.ŠVEDAS. Taip, galima ir abiem, nes ir antrajame – Baudžiamojo kodekso projekte – mes atsižvelgsime į Seimo Juridinio skyriaus pastabas, galutinį tekstą suredaguosime, kad nekiltų jokių abejonių ir neaiškumų.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, tuo svarstymas baigtas.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl šių abiejų įstatymų dėl motyvų? Ar pritariame po svarstymo? Niekas nenori kalbėti? Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariame. Taigi mes sutaupėme maždaug pusę valandos.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto pavadinimo ir statuto teksto pakeitimo” projektas Nr.P-538(2) (pateikimas)

Jeigu niekas neprieštarauja, aš siūlau dabar svarstyti rezervinį ketvirtąjį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto pavadinimo ir statuto teksto pakeitimo” projektą, registracijos Nr.P-538(2). Pateikimas. Aš noriu priminti, kas mes vieną sykį svarstėme analogišką klausimą ir grąžinome iniciatoriams patobulinti. Turime patobulintą variantą. Kviečiu į tribūną Ž.Jackūną.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Praeitą kartą pristatant Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto pavadinimo ir statuto teksto pakeitimo” buvo pasakyta nemažai priekaištų dėl to, kad visa šita nutarimo procedūra yra pažeidusi nusistovėjusią ar pageidautiną tvarką ir kad senato nutarimas nelabai atitinka (bent jau dėl akademijos pavadinimo pakeitimo) siūlomą Seimo nutarimo projektą. Buvo pasakyta ir kai kurių kitų pastabų. Į šitas pastabas mūsų komitetas ir pati Lietuvos policijos akademija stengėsi atsižvelgti ir pateikė pataisytą Seimo nutarimo projekto variantą, kuriam yra pritarta Lietuvos policijos akademijos senato posėdyje, įvykusiame birželio 24 d.

Dabar, remdamasis Vyriausybės nutarimu, vėl senatas grįžta prie savo pirmojo nutarimo ir prašo Seimą, kad akademija turėtų teisę vadintis ir Teisės akademija. Toliau yra siūloma, kad visame statuto tekste žodžiai „Policijos akademija” būtų pakeisti „Teisės akademija”.

Viename iš punktų, kuriame nusakoma pagrindinė akademijos paskirtis ir funkcija, siūloma aiškiai parašyti, kad akademija įsipareigoja ir yra įpareigota rengti Lietuvos Respublikai kvalifikuotus teisės, valdymo, policijos specialistus.

Nutarimo 5 straipsniu siūloma įpareigoti Lietuvos policijos akademiją iki 1997 m. rugsėjo 1 d. parengti naująjį Akademijos statutą. Svarstymo metu buvo nemažai pastabų dėl to, kad galiojantis Akademijos statutas visiems studentams suteikia lyg ir daugelį reikalavimų bei teisių, kurie yra kilę iš policijos specifinės veiklos, ta veikla yra susijusi su kariniais laipsniais. Kadangi Vyriausybė pavedė akademijai rengti ir valdymo, ir teisės specialistus, kurie tiesiogiai su policijos darbo specifika nesusiję, vadinasi, reikia, kad kai kurių studentų atžvilgiu nebūtų taikomi kai kurie statuto punktai. Jie yra nurodyti būtent 6 straipsnyje, kad iki naujojo statuto įsigaliojimo netaikyti statuto nuostatų 152, 110 ir kitų. Būtent jų netaikyti Teisės ir valdymo fakulteto studentams ir darbuotojams. Tai yra dar viena tokia padaryta išlyga, dėl kurios buvo nemažai ginčytasi.

Mūsų komitetas vakar apsvarstė šitą mūsų naujai teikiamą Seimo nutarimo variantą. Nors mūsų balsai pasiskirstė ne visai vienodai, nes kai kurie komiteto nariai liko prie savo nuomonės, kad pavadinime reikėtų išlaikyti dar ir policijos terminą, bet vis dėlto dauguma mūsų komiteto narių nutarė paremti šitą akademijos prašymą ir pakeisti jų įstaigos pavadinimą bei kai kuriuos statuto punktus.

Dar kartą kalbėjau su akademijos prorektoriumi… Su rektoriumi gerbiamuoju A.Pumpučiu. Jis sako, kad tas naujasis akademijos pavadinimas iš tiesų jiems yra labai svarbus, nes ateina labai daug naujų gabių, gerų būsimų studentų, kurie teiraujasi, ar tai bus tikrai Teisės akademija, ar ji bus kitaip pavadinta. Jie nesiorientuoja vien tik į policijos specialistų rengimą. Suprantama, akademijos pavadinimas ir diplomo pavadinimas, kuris tikrai turėtų būti pakeistas, ateityje jiems bus labai svarbus, sakysim, ir profesinei karjerai, ir studijoms užsienyje. Aš esu tikras, kad ir užsienyje apie mūsų kokią nors policijos akademiją gali būti susidariusi nuomonė kaip apie instituciją, paklūstančią dar tradiciniams sovietinės mokyklos reikalavimams, kurie nesuteikia universalesnio humanitarinio išsimokslinimo. Tai, suprantama, sudaro tam tikras kliūtis šiems žmonėms toliau mokytis arba siekti profesinės karjeros.

Atsižvelgdami į šituos visus pageidavimus ir samprotavimus, mūsų komiteto nariai ir aš pats asmeniškai kviečiu kolegas palaikyti bent jau šitą pateikimą priimti. Toliau būtų galima prašyti, kad normaliai būtų sutvarkytas Akademijos statutas. Akademijos žmonėms ir studentams tai iš tiesų labai svarbu.

PIRMININKAS. 11 Seimo narių nori paklausti. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėjau kalbėti, o ne paklausti.

PIRMININKAS. Tai tada šiek tiek vėliau. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš noriu paklausti. Ar finansiniu atžvilgiu visi studentai akademijoje turės vienodas teises ir sąlygas? Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Kokiu atžvilgiu vienodas?

J.LISTAVIČIUS. Finansiniu.

Ž.J.JACKŪNAS. Žinote, negalėčiau tiesiogiai atsakyti, nes kaip tik to nepaklausiau rektoriaus. Galiu daryti tiktai prielaidas, kad galbūt tie studentai, kurie mokysis policijos specialybių ar sukarintų specialybių, jie galės turėti tam tikrų papildomų privilegijų ar galimybių. Bet nemanau, kad stipendijos dydis galėtų keistis iš esmės.

PIRMININKAS. V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš turėčiau keletą tokių nedidelių klausimėlių. Pirmiausia, ar atitinka tiktai pavadinimą ar statutą keitimas, kai yra išdėstyti šie straipsniai, kurie nebegalioja, kur yra keičiama veikla, kur prisideda vadyba, teisė ir kitos sritys? Ar čia iš tikrųjų nebus Policijos akademija reorganizuojama todėl, kad įgytų ir tos, ir tos aukštosios mokyklos statusą.

Antra. Ar po šios, sakysime, reorganizacijos (nes pasikeis statutas) ši akademija ir toliau bus pavaldi (gal tiktai kabutėse) Vidaus reikalų ministerijai, dėstytojai turės karinius laipsnius ir pan.? Ar bus vienodos sąlygos, kaip ir kiekvienoje aukštojoje mokykloje, kaip kiekviename universitete? Ar vienodomis sąlygomis, konkurencijos sąlygomis bus rengiami specialistai? Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Iš keturių studijų krypčių, kurios šiuo metu yra, t. y. teisės ir policijos veiklos, teisės ir penitencinės veiklos, teisės bei teisės ir valdymo, tik paskutinioji, ketvirtoji, studijų kryptis, yra nauja. Todėl aš manau, kad šiuo požiūriu būtų galima sakyti, jog tai yra iš dalies tam tikras reorganizavimas. Tas reorganizavimas, mano galva, turėtų atsispindėti labai patikslintame Akademijos statute.

Dabar dėl skirtingų studentų ir dėstytojų statuso. Aš manau, kad studentų statusas bus diferencijuojamas iš tiesų pagal tai, ar jie pasirinks policijos specialybę, ar jie pasirinks kitas specialybes. Aš manau, tik dėstytojams, kurie dėstys policijos specialybę, bus keliami įvairūs specifiniai reikalavimai, gal ir tam tikros sąlygos, kurios negalėtų būti taikomos kitoms studentų ir dėstytojų grupėms. Aš manau, kad naujajame statute visa tai bus aiškiai aptarta. Dabar tie straipsniai, kurie būtent yra taikomi kitiems studentams, Vyriausybės užsakytos naujos studijų teisės… Ir jos studentams nebus taikomos, jeigu mes priimsime šitą nutarimą.

PIRMININKAS. K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad šis papildomas projektas yra gana rimtai ir gerai parengtas, atsižvelgta į visas praėjusio posėdžio metu iškeltas diskusijas ir klausimus. Aš turėčiau tik vieną klausimą. Jūs 4 straipsnio pabaigoje minite Respublikos kvalifikuotus teisės, valdymo, policijos specialistus. Kaip tai suprasti – kvalifikuotus teisės? Ar jie galės veikti kaip tikri advokatai, kaip tikri teisininkai? Ir klausimas: baigę šią akademiją jie gaus ar bakalauro laipsnį, ar magistro laipsnį, ar tai bus tik paprastu diplomu ar kokiu kitu pažymėjimu pažymėta? Ir koks yra santykis tarp vienu metu šią akademiją baigusių ir, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo ar Vilniaus teisės fakultetą baigusių?

Ž.J.JACKŪNAS. Kvalifikuoto specialisto apibūdinimas, aš manau, gali būti taikomas visų aukštųjų mokyklų absolventams. Aš manau, kad tai yra bendra sąvoka, kuri neturi kokio nors labai specializuoto termino prasmės šiame kontekste.

Dėl teisės specialistų, kurie bus rengiami akademijoje. Manau, kad akademija išlaikys, kaip ir praeitą kartą buvo apie tai minėta, išlaikys tam tikrą teisės specializaciją. Vis dėlto akademija rengs visų pirma teisės specialistus, ne universalius, sakysim, ne advokatus ar teisėjus, bet visų pirma teisėsaugos srities, tai kvotos, prokuratūros darbuotojus. Aš nesu specialistas, negaliu taip jau… Bet vis dėlto tai nebus advokatai arba tokie, kurie galėtų verstis advokato praktika, ar civilinės teisės specialistai. Tai bus labiau kvotos, tyrimo institucijų, prokuratūros institucijų. Teisėsaugos srities pirmiausia. Šitai teisėsaugos sričiai skirti specialistai. Aš manau, kad tie studentai, kurie bus skirti siauresnei krypčiai, iš esmės bus rengiami kaip ir policininkai, būtent kaip specialistai, kurie po studijų įgyja profesinę kvalifikaciją. Ne bakalauro studijos, bet profesinė kvalifikacija. O valdymo ir teisės specialistai, aš tikiuosi, kad galėtų gauti, tikriausiai ir gaus bakalauro studijas, o toliau studijuodami taps ir magistrais. Manau, kad tai bus didelis skirtumas, nes mūsų kvalifikaciniai studijų reikalavimai, taip pat Aukštojo mokslo studijų įstatymas aiškiai skiria dvi aukštosios mokyklos absolventų kvalifikacines kategorijas. Viena iš jų yra bakalauras, aišku, tai yra daugiau akademinių studijų laipsnis ir yra profesinė kvalifikacija, sakysim, kuri nors specialybė. Arba abu kvalifikaciniai aspektai gali būti kartu įgyti. Bet gali būti ir diferencijuojama.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu tokį klausimą. Jeigu bus priimtas šis nutarimas, koks skaičius studentų gali būti priimtas į Teisės akademiją? Antras mano klausimas. Man ne visai aišku iš jūsų paaiškinimo, ar studentai, įgiję teisės ir valdymo specializaciją, galės tęsti mokslus magistro laipsnio įgijimui pačioje akademijoje, ar jie turės mokslą tęsti universitete? Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kad ir viena, ir kita bus galima daryti. Neabejoju, kad akademija tikrai turės šitų specialybės studentų magistrantūrą. Bet esu tikras, kad jie galės pasirinkti, ar Vilniaus, ar Kauno universitete taip pat tęsti magistranto studijas. Neabejoju.

Dabar kiek studentų? Į šitą naująją specialybę, valdymo ir teisės specialybę, Vyriausybės užsakymu šiais metais numatyta priimti 150 žmonių. O į buvusias yra priimama labai daug.

PIRMININKAS. K.Kryževičius. Praleistas.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Dabartiniame šitos akademijos pavadinime nelieka žodžio „policija”. Todėl kyla klausimas: ar išliks šita sukarinta tvarka dabartinėje mokslo įstaigoje? Atsakydamas į kolegos A.Zabuko klausimą, jūs išreiškėt tik savo asmeninį samprotavimą, kaip galėtų būti, ar šiaip, ar taip? Tačiau pristatydamas įstatymo projektą, jūs turėtumėt aiškiai mums ir Seimui pasakyti, ar tai iš tikrųjų bus civilinė mokymo įstaiga, ar tokia, kokia yra dabar, pusiau sukarinta?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kad šitų pakeitimų ir naujų specialybių įvedimas ir yra bandymas atsisakyti gana vienpusiškos sukarintos aukštosios mokyklos statuso. Iš tiesų akademijos vadovai kaip tik siekia, kad čia nevyrautų tokia vien tik profesinio karinio rengimo dvasia. Norima, kad čia įsivyrautų universitetinė dvasia, universitetinis universalus humanitarinis požiūris, ir tai yra vienas iš pačių rimčiausių argumentų, kodėl norima taip padaryti. Aš įsivaizduoju ir dar kartą sakau, kad policija bus ir toliau rengiama ir policininkams tam tikri karinės tvarkos reikalavimai, be abejo, bus išlaikyti. Bet pačioje akademijoje įsivyraus labiau humanitarinė universitetinė akademinė dvasia.

PIRMININKAS. Aš norėčiau, gerbiamieji kolegos, atkreipti dėmesį, kad išdalytas senato nutarimas, kurio 6 straipsniu senatas įsipareigoja netaikyti atitinkamų statuto nuostatų, iki bus parengtas naujas akademijos statutas. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, turbūt ne vieną Seimo narį suklaidino jūsų aiškinimas, kad jūs ne visai suprantate, ką pristatote, nesate tos srities specialistas. Aš norėčiau paklausti, ar buvo Vyriausybės užsakymas, kad Lietuvai reikia priimti naujų teisės ir valdymo specialistų į aukštąsias mokyklas, 150 naujų studentų. Ar kitos aukštosios mokyklos atsisakė kaip nepasirengusios ir ar tai buvo tik vienos aukštosios mokyklos sprendimas, kad ji galėtų gaudama finansavimą rengti naujus teisininkus? Mes čia ne kartą kalbėjome apie Kauno Vytauto Didžiojo universitetą ir apie kitas aukštąsias mokyklas, kurios pigesnėm sąlygom galėtų tai daryti. Tai, kas yra jūsų aiškinamajame rašte parašyta, kad daugiau humanitarinių dalykų dėstyti ir panašiai. Norėčiau dar patikslinti ir tai, ką jūs kelis kartus bandėte atsakyti, ar iš tikrųjų bus skirtingi studentai šitoje aukštojoje mokykloje, jeigu bus teigiamai priimta. Vieni, kurie dėvi uniformas, laikosi statuto, kurie gauna valstybės išlaikymą aprangai ir kitiems dalykams, ir kiti, kurie to negauna, tai yra lygiom sąlygom su kitų aukštųjų mokyklų studentais.

Ž.J.JACKŪNAS. Jeigu pradėčiau nuo pastarojo klausimo, tai tikrai turėčiau atsakyti, kad bus skirtingi studentai. Bus policininkai, kuriems yra ir specifiniai reikalavimai, ir valstybės parama, ir bus įprastiniai studentai, kurie su policijos specialybe bus nesusiję. Tai viena.

Antra. Ar buvo viešai skelbtas toks lyg ir Vyriausybės užsakymas, ar galėjo konkuruoti tam tikra prasme dėl to užsakymo kitos aukštosios mokyklos. Kiek aš žinau, buvo tiesiog Vyriausybės posėdyje nuspręsta iš karto siūlyti Policijos akademijai. Toks siūlymas buvo daromas dėl to, kad šitoms specialybėms, kurios ten yra, geriausiai pasiruošusi, geriausias sąlygas turi Policijos akademija. Ji turi tikrai geras patalpas šiuo metu, naujas sąlygas. Be to, turi tam tikrą ir specializacijų kryptingumą. Juk pačios teisės yra daug sričių, ir vis dėlto jie išlaiko tam tikrą… Šiuo atveju tikslingiausia buvo, mano galva, juos orientuoti į šitą mokyklą, kad nesidubliuotų kitur arba…

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš prašyčiau palikti mane kalbančiųjų sąraše, aš išgirdau atsakymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ypač kairėje pusėje, prašyčiau ramiau elgtis. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš jau praeitą kartą klausiau, ar gaudamas tuos pačius pinigus Vilniaus universiteto Teisės fakultetas būtų sugebėjęs parengti tiek pat studentų. Jūs turbūt į šitą klausimą neatsakysit. Bet atsakykit man į kitą klausimą. Jūs minėjot, kad geriausias sąlygas rengti šituos teisininkus turi būtent Policijos akademija. Aš norėčiau sužinoti, ar tai Policijos akademijos vertinimas, ar kokių nors ekspertų. Dėkui.

Ž.J.JACKŪNAS. Tai buvo aišku tam tikra prasme ir priimant Vyriausybės sprendimą, į tai atsiremiama. Tą maždaug išdėstė ir patys akademijos vadovai aiškinamajame rašte. Todėl aš manyčiau, kad tai nėra vien tik akademijos sprendimas, bet, žinoma, vyrauja šia prasme akademijos…

PIRMININKAS. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš prisimenu Policijos akademijos įkūrimą, tai buvo labai svarbi tuo metu Lietuvai institucija, ir tas nuolaidas, kurios buvo padarytos tiek socialinės, tiek materialinės, nes tai atitiko būtinybę. Bet štai dabar reikalas keičiasi, iš esmės perprofiliuojama mokykla. Mane domina toks dalykas: ar yra parengtas koks nors įstatymų pataisų paketas, keičiantis socialines garantijas studentams, kurie mokysis po tuo pačiu stogu, tačiau negyvens pagal sukarintą statutą, ir ar bus atsisakyta priemokų ir visokių lengvatų tai profesūros daliai, kuri jau nesukarintoje mokykloje to neturi turėti? Ar jūs užsiimate tik pavadinimo pakeitimu, ar matote kompleksą visų tų, vadinkim, civilizacijos priemonių buvusioje sukarintoje mokykloje?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kad iš tiesų šiuo metu tai, ką mes teikiame, yra gana nedidelis dalykas. Iš tiesų yra kai kurie statuto, teksto, pavadinimo ir pačios akademijos pavadinimo klausimai. Visi esminiai pakeitimai, su kuriais mes sutiksime ar nesutiksime, turėtų būti numatyti ir aptarti statute. Tada mes galėtume… man atrodo, tada statute mes galėtume aptarti. Kol kas mes netvirtiname statuto. Teks tvirtinti naują statuto… mano manymu, teks tvirtinti naują statuto redakciją. Ji bus pateikta mūsų komitetui, kitiems svarstyti, tvirtinti, ir mes galėsime tikrai pareikalauti. Ir trečias klausimas, ar išliks tie studentų ir studijų skirtumai. Aš manau, kad tam tikri skirtumai, kurie susiję su policijos, kaip vis dėlto labai specifinės specialistų grupės, rengimu, kad tam tikri specifiniai reikalavimai liks, bet aš manau, kad gali būti daug labiau racionalizuoti ir pasverti, atsižvelgiant į naują aukštosios mokyklos profilį.

PIRMININKAS. R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, mano turimomis žiniomis, ši mokykla jau priima, renka pareiškimus į šią specialybę. Aš norėčiau paklausti, ar verta mums čia balsuoti, juk jau viskas nuspręsta?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš suprantu, todėl, kad yra Vyriausybės įpareigojimas, yra Vyriausybės nutarimas, ir aš manau, kad jie tą privalo daryti. Kitas dalykas yra aukštosios mokyklos pavadinimas ir statuto pavadinimas. Mes šiandien sprendžiame dėl to pavadinimo, mes negalime turbūt atšaukti Vyriausybės sprendimo, kad jiems tai būtų pavesta. Ar jūs manote, kad taip protinga būtų daryti? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes sprendžiame savo klausimus, kitos institucijos sprendžia tai, ką joms priklauso spręsti. Gerbiamieji kolegos, kokius pareiškimus ir kur neša studentai, mes tikrai nesvarstysime. Mes svarstome nutarimą. Nori kalbėti K.Prunskienė. Dėl balsavimo motyvų, prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš palaikau šį projektą. Manau, kad iš tikrųjų kartais gyvenimas pats padaro savo darbą. Jeigu 1990 m. balandžio mėnesį mes su ponu M.Misiukoniu ir A.Pumpučiu būtume labai ilgai ir viešai svarstę tą žingsnį, kaip paimti tuometinį Minsko milicijos mokyklos filialą Lietuvai, tai tikriausiai, praėjus vos mėnesiui nuo nepriklausomybės paskelbimo, būtų mums nepavykę to padaryti. Ši mokykla iš tikrųjų išplėtė savo ir specialistų rengimo ir tyrimų veiklą. Manau, kad statuto ir pavadinimo pakeitimas yra tik formalioji pusė, o esmė būtent tai, kad išplečiamas pats aukštosios mokyklos profilis. Jau dabar vykdomi gerokai platesni tyrimai, ne tik policijos arba teisėsaugos sričių. Manau, kad šitaip pakeistas statutas ir pavadinimas gal ateityje netgi įgis iš tikrųjų reorganizavimo mastą, pačių policininkų rengimas, kaip ir kitų specialistų, t.y. valdymo, teisės, turės iš tikrųjų tvirtą teisinį pagrindą. Manau, kad tokie pakeitimai padės šiai aukštajai mokyklai toliau plėtoti tarptautinius ryšius, nes, kaip suprantate, Policijos akademijos pavadinimas tarptautiniu mastu skamba ne visada patraukliai. Manau, kad mes iš tikrųjų šiandien iš projekto pateikėjo pono Ž.Jackūno gal reikalaujame atsakyti į šiek tiek per daug klausimų, nes tai nėra vienkartinis aktas, kuris įvyksta, kuris automatiškai padaro visą darbą. Pokyčiai, be abejo, vyks ilgesnį laiką. Manau, kad mes turime prisidėti prie to, palaikydami ir balsuodami už šitą sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Šįkart po to, kai pateikinėjo patį projektą ir naują redakciją, dar labiau sustiprėjo įspūdis, kad išties mes einame gera linkme, tuo labiau kad prieš šį posėdį pasitikslinau, kiek Lietuvoje valstybės tarnyboje dirba tarnautojų – savivaldybėse ir įvairiose institucijose. Jų, pasirodo, mes turime daugiau negu 17 tūkstančių. Iš jų ten dirba apie 600 (tiksliai niekas negalėjo atsakyti) teisininkų. Jeigu mes galėtume bent 10%… arba kas dešimtas iš tarnyboje dirbančių valdininkų būtų teisininkas, mums reikėtų bent tūkstančio visiškai kitaip parengtų teisės specialistų. Todėl pritariu esminėms pačio statuto pataisoms. Senatas ir komitetas šiandien pateikė naują redakciją, todėl siūlau balsuoti už tokį nutarimą, duoti impulsą ir pačiai akademijai, ir žmonėms studijuoti, mokytis ir tinkamai dirbti valstybės tarnyboje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, du Seimo nariai pasisakė už. Ar iš užsirašiusių klausti norėtų kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų prieš? E.Bičkauskas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Aš turbūt pakartosiu tai, ką sakiau jau praėjusio pateikimo metu… Iš tikrųjų labai vertinu Policijos akademiją ir noriu, kad ji gyvuotų ir eitų ta pačia linkme, kuria ėjo dabar būtent kaip Policijos akademija, o šiaip esu įsitikinęs, kad, priimdami šitą sprendimą, mes suduodam pakankamai stiprų smūgį pačiai seniausiai Lietuvos aukštajai mokyklai – Vilniaus universitetui, Teisės fakultetui. Aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Konkurencija yra visur sveikas dalykas. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registracija vyksta.

Balsuojame dėl to, ar pritariame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto pavadinimo ir statuto teksto pakeitimo” po pateikimo ir ar pradedame svarstymo procedūrą. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pradedama svarstymo procedūra, spaudžia mygtuką „už”. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 73. 42 – už, 19 – prieš, 12 susilaikė. Taigi pritarta po pateikimo. Pradedame svarstymo procedūrą. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, taip pat, matyt, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip? (Balsai salėje) Taip pat ir Valdymo reformų ir savivaldybių. Taigi trys pagrindiniai komitetai. Ar V.Einoris repliką po balsavimo? Prašom. V.Einoris.

V.EINORIS. Aš balsavau prieš. Noriu paaiškinti, kodėl prieš. Gal aš čia nesuprantu, bet manau, kad tai, ką pasakė Seimo narys E.Bičkauskas, kad teisės specialistų rengimui yra pakankamai tvirta bazė ir ją galima plėsti… Aš, nemenkindamas teisininkų reikšmės mūsų gyvenimui (tai labai svarbus dalykas), manau, dabartinė policijos padėtis, kai mes turime vienintelę aukštąją policijos mokyklą, aš manau, jog jeigu jiems trūksta teisės žinių, tai jiems šitas sritis reikia stiprinti ir tą bagažą tvirtinti. Bet eiti žingsnis po žingsnio, atsisakant policijos interesų, manau, yra žalinga. Aš tiesiog nesuprantu, kodėl mes tą dalyką darome.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, policininkai taip pat yra teisininkai. Bent aš taip manau. Taigi šį klausimą išsprendėme. Toliau 1-5, ypač sudėtingas klausimas.

Kviečiame į tribūną ponią R.Budbergytę. Turėsime balsuoti 37 kartus, gerbiamieji kolegos. Taigi 1-5 klausimas – Lietuvos Respublikos sąvokos „apskrities valdytojas” pakeitimo įstatymo projektas. Jūs atsimenate, mes šitą klausimą esame jau senokai svarstę. Pranešėja tribūnoje. Mes gavome naują variantą 37 įstatymų, kuriuose keičiama „apskrities valdytojo” sąvoka į „apskrities viršininko” sąvoką, paketą.

 Gerbiamieji kolegos, iš pradžių norėčiau susitarti dėl procedūrų. Iš tikrųjų mes dabar turėtume įvykdyti, matyt, visų šitų įstatymų pateikimo procedūrą. Yra siūloma taikyti ypatingos skubos tvarką visiems naujiems įstatymams, kad šiandien juos galėtume ir priimti. Tai yra nauji įstatymai, naujos pataisos, nors jose yra tiktai tie formalūs pataisymai, keičiant vieną frazę.

Aš noriu formaliai paklausti, ar būtų norinčių pateikiant ką nors klausti, ar galime pritarti po pateikimo iš karto? Galime. L.Sabutis nori klausti?

Prašom.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 114, 157¹, 157³ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-583 (priėmimas)

L.SABUTIS. Mes dabar svarstome Nr.583 – Nr.619 – visą šitą paketą?

PIRMININKAS. Taip.

L.SABUTIS. 37 yra teisės aktai arba įvardyti pavadinimai. Ar galite garantuoti, kad neliko neįrašyto 38? Ar nereikėtų čia įrašyti „ir kituose teisės aktuose, kur minimas toks pavadinimas”? Netinka?

PIRMININKAS. Tai jau Seimas atmetė po svarstymo, pasiūlydamas surašyti visus žinomus…

L.SABUTIS. Tada pranešėja tegul garantuoja, kad čia surašyti visi aktai.

R.BUDBERGYTĖ. Įstatymai. Taip, čia visi yra surašyti, mes daug kartų tikrinome.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pritariame po pateikimo? Taikom ypatingą skubą formaliai, kad šiandien galėtume priimti. Visi sutaria. Svarstyme, aš tikiuosi, niekas nenori dalyvauti? (Balsas salėje) Opozicija pritaria. Ačiū. Dėkojame opozicijai už stiprią paramą.

Gerbiamieji kolegos, galime pradėti priėmimo procedūrą. Aš turėsiu skaityti pavadinimus. Bet dabar turėsime susitarti dėl balsavimo. Aš turiu abejonių, jeigu mums dabar reikės 37 kartus kelti ranką, ir balsų skaičiavimo komisijai visą laiką skaičiuoti, tai mes galime ir iki vakaro šitos procedūros nebaigti. Kolegos, pirmiausia aš siūlyčiau visiems sėsti į savo vietas, kad būtų lengviau dirbti. Aš turiu perskaityti vieną Statuto nuostatą – 112 straipsnį, kad dėl Seimo posėdžių svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus šiame Statute numatytus atvejus, Seimui nutarus arba posėdžio pirmininko sprendimu. Vietoj rankos pakėlimo galima balsuoti elektronine balsų skaičiavimo sistema. Pastaroji paprastai naudojama balsuojant dėl atskirų svarstomų klausimo nuostatų, atskirų įstatymo straipsnių ar teiginių, protokolinių nutarimų ir t.t.

Gerbiamieji kolegos, paprastai dėl įstatymo priėmimo mes balsuojame pakeldami rankas. Šiuo atveju aš siūlyčiau į žodį „paprastai” neatsižvelgti ir balsuoti elektroniniu būdu dėl kiekvieno įstatymo priėmimo. Tai Statutas leidžia, ir aš tikiuosi, kad balsų skaičiavimo komisija dėl to nepyks, kad mes balsuosim elektroniniu būdu, nes kitaip tikrai pavargsime ir rankas laikyti, ir skaičiuoti kiekvieną ranką.

Taigi pradedame priėmimą. Pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Aš dabar norėčiau paklausti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl kurio nors įstatymo priėmimo dėl balsavimo motyvų? Kas nors norėtų? (Balsas salėje) Siūlo pritarti. Ačiū, socialdemokratai siūlo pritarti visiems įstatymams. Tai labai svarbus socialdemokratų pareiškimas. Mes dabar registruokimės. Dėkojam pranešėjai. Pradėsime kiekvieno įstatymo priėmimą.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame balsavimus. Taigi pirmasis įstatymas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 114, 1571, 1573 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-583. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas, prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 65: 64 – už, nė vieno prieš, vienas susilaikė. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybės herbo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-584 (priėmimas)

Antrasis įstatymas – Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybės herbo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-584. Prašom dar sykį registruotis. Bet, gerbiamieji kolegos, atidžiai! Taigi registruojamės dar sykį. Registracija pradėta. Registracija vyksta. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Balsuojame dėl įstatymo Nr.P-584. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, spaudžia mygtuką „už”. Balsavimas vyksta.

Iš viso balsavo 64: 63 – už, nė vieno prieš, vienas susilaikė. Tuoj nustatysime, kuris čia tas vienas. Taip, yra. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 9, 11, 30, 33, 33¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-585 (priėmimas)

Ir 1-5.3. – Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 9 ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-585. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už. Balsavimas pradėtas, prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 69: 68 – už, vienas – prieš. Įstatymas priimtas. Vienas susilaikė, atsiprašau. Taip. Ne prieš, o susilaikė.

LR Lietuvos valstybės vėliavos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-586 (priėmimas). LR profesinių sąjungų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-587 (priėmimas). LR invalidų socialinės integracijos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-588 (priėmimas). LR aplinkos apsaugos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-589 (priėmimas). LR labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-590 (priėmimas)

Dabar 1-5.4. – Lietuvos valstybės vėliavos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-586. Kas už šį įstatymą, prašome balsuoti.

Iš viso balsavo 70: 69 – už, vienas susilaikė. Įstatymas priimtas.

1-5.5. – Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-587. Kas už šį įstatymą, prašome balsuoti.

67 – už, 1 – prieš, vienas susilaikė. Įstatymas priimtas.

1-5.6. – Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-588. Kas už šį įstatymą, prašome balsuoti.

68 – už, 2 susilaikė, įstatymas priimtas.

Toliau 1-5.7. – Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-589. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

Iš viso balsavo 61: 60 – už, vienas susilaikė. Įstatymas priimtas.

1-5.8. – Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-590. Kas už šį įstatymą, prašome balsuoti.

Iš viso balsavo 64 už. Vienbalsiai priimtas.

LR statistikos įstatymo 8, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-591 (priėmimas). LR melioracijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-592 (priėmimas). LR žemės nuomos įstatymo 3, 5, 9, 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-593 (priėmimas). LR žemės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-594 (priėmimas). LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-595 (priėmimas). LR valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti įstatymo dalinio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-596 (priėmimas). LR visuomeninių organizacijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-597 (priėmimas)

Toliau 1-5.9. – Statistikos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-59. Kas už, prašom balsuoti. Už – 70 – vienbalsiai.

Toliau – Melioracijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-592. Kas už šį įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 61, prieš – 1, susilaikė... Įstatymas priimtas.

Toliau – Žemės nuomos įstatymo 3, 5, 9, 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-593. Kas už, prašom balsuoti.

Už – 66, 1 – prieš, niekas nesusilaikė. Įstatymas priimtas.

Toliau – 1-5.12. – Žemės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-594. Kas už, prašom balsuoti.

Iš viso 65 – už, 1 – prieš, niekas nesusilaikė. Įstatymas priimtas.

1-5.13. darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-595. Kas už, prašom balsuoti.

65 – už, 1 – prieš. Įstatymas priimtas.

Toliau 1-5.14. – Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, įstatymo dalinio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-596. Kas už, prašom balsuoti.

67 – už, 1 – prieš. Įstatymas priimtas.

1-5.15. – Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų organizacijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-597. Kas už, prašom balsuoti.

62 – už, 1 susilaikė. Įstatymas priimtas.

LR muziejų įstatymo 9 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-598 (priėmimas). LR laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-599 (priėmimas). LR žemės gelmių įstatymo 4, 6, 8, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-600 (priėmimas). LR biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-601 (priėmimas). LR teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-602 (priėmimas)

1-5.16. – Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-598. Kas už, prašom balsuoti.

67 – už. Vienbalsiai įstatymas priimtas.

Toliau 1-5.17. – Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-599. Kas už, prašom balsuoti.

67 – už, 1 – prieš, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.

1-5.18. – Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-600. Kas už, prašom balsuoti.

66 – už. Vienbalsiai.

Gerbiamieji kolegos, perlipome per pusę.

1-5.19. – Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-601. Kas už, prašom balsuoti.

64 – už. Vienbalsiai priimtas įstatymas. Kažkas tikrai jau pavargo.

1-5.20. – Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-602. Kas už, prašom balsuoti.

67 – už. Vienbalsiai priimtas.

LR kūno kultūros ir sporto įstatymo 9, 12, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-603 (priėmimas). LR kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 7, 11, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-604 (priėmimas). LR statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-605 (priėmimas). LR stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-606 (priėmimas). LR sveikatos draudimo įstatymo 31 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-607 (priėmimas). LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 13, 16, 23, 26, 27, 30, 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-608 (priėmimas). LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 13, 16, 23, 26, 27, 30, 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-608 (priėmimas)

1-5.21. – Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-603. Kas už, prašom balsuoti.

66 – už, 1 susilaikė. Įstatymas priimtas.

1-5.22. – Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-604. Prašom balsuoti dėl priėmimo.

70 – už. Vienbalsiai priimtas.

1-5.23. – Lietuvos Respublikos statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-605. Kas už, prašom balsuoti.

70 – už. Įstatymas vienbalsiai priimtas.

1-5.24. – Lietuvos Respublikos stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-606. Kas už, prašom balsuoti.

68 – už. Vienbalsiai priimtas.

1-5.25. – Sveikatos draudimo įstatymo 21, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-607. Kas už, prašom balsuoti.

68 – už, 1 susilaikė. Įstatymas priimtas.

1-5.26. – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-608. Kas už, prašom balsuoti.

66 – už. Įstatymas vienbalsiai priimtas.

Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes galime protokoliškai nutarti, kad 1-5.25. ir 1-5.26., arba registracijos Nr.P-607 ir Nr.P-608, jeigu jie dar nėra paskelbti ir pasirašyti, kad būtų sujungti su prieš tai priimtais įstatymais. Taip? Gerai. Sutariame.

LR Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-609 (priėmimas). LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-610 (priėmimas). LR Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-611 (priėmimas). LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4, 14, 17, 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-612 (priėmimas). LR žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 5, 20, 21, 23, 24, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-613 (priėmimas). LR socialinių paslaugų įstatymo 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-614 (priėmimas)

1-5.27. – Lietuvos Respublikos Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-609. Kas už, prašom balsuoti.

63 – už, prieš – 2, 1 susilaikė. Įstatymas priimtas.

1-5.28. – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-610. Kas už, prašom balsuoti.

70 – už. Vienbalsiai įstatymas priimtas.

1-5.29. – Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-611. Kas už, prašom balsuoti.

63 – už, 1 – prieš, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.

1-5.30. – Nekilnojamojo turto registro tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-612. Kas už, prašom balsuoti.

67 – už, 1 – prieš. Įstatymas priimtas.

1-5.31. – Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-613. Kas už, prašom balsuoti.

69 – už. Vienbalsiai priimtas.

1-5.32. – Socialinių paslaugų įstatymo 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-614. Kas už, prašom balsuoti.

62 – už. Vienbalsiai įstatymas priimtas.

LR Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-615 (priėmimas). LR branduolinės energijos įstatymo 24, 32, 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-616 (priėmimas). LR mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo 6, 12, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-617 (priėmimas). LR 1997 metų valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo įstatymo 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-618 (priėmimas). LR 1997 metų valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo įstatymo 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-618 (priėmimas). LR Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybinės jaunimo politikos koncepcijos” priedėlio pakeitimo” projektas Nr.P-619 (priėmimas). LR Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybinės jaunimo politikos koncepcijos” priedėlio pakeitimo” projektas Nr.P-619 (priėmimas)

1-5.33. – Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-615. Prašom balsuoti.

63 – už, 4 – prieš, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.

1-5.34. – Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 24, 32, 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-616. Kas už, prašom balsuoti.

64 – už. Įstatymas priimtas vienbalsiai.

1-5.35. – Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo atitinkamų straipsnių rengimo įstatymo projektas Nr.P-617. Kas už, prašom balsuoti.

66 – už, 2 – prieš. Įstatymas priimtas.

Ir 1997 metų valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo įstatymo 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-618. Kas už, prašom balsuoti.

66 – už, 1 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Ir, gerbiamieji kolegos, paskutinis 1-5.37. – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybinės jaunimo politikos koncepcijos” priedėlio pakeitimo” projektas Nr.P-619. Kas už, prašom balsuoti.

68 – už. Įstatymas priimtas vienbalsiai.

Gerbiamieji kolegos, mes įveikėme visą sudėtingą įstatymų bloką. Aš manau, kad tai gali būti viena iš rekordinių dienų Seimo istorijoje pagal priimtų įstatymų skaičių.

Dabar 10 minučių pertrauka – iki 12.05 val.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Tęsiame darbą toliau. Kviečiu visus greičiau susirinkti atgal į salę. Iki pietų pertraukos dar turime keletą svarbių klausimų.

Dabar svarstysime 1-6 darbotvarkės klausimą – Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Vėliau bus 1-7 – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų tvirtinimo” projektas. O dar vėliau, prieš pietus, pradėsime Alkoholio kontrolės, Sveikatos sistemos pataisas ir Tabako kontrolės įstatymus. Dabar kviečiu visus šių klausimų pranešėjus būti iš anksto pasiruošusiems, kadangi mes einam gana sparčiai į priekį ir sutaupom laiko.

Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-543(2) (priėmimas)

Pradedam Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimą, registracijos Nr.P-543(2). Tribūnoje – pranešėja R.Melnikienė. Prašom.

R.MELNIKIENĖ. Aš teikiu projektą komiteto vardu jau su pataisomis. Atsižvelgdami į Juridinio skyriaus pastabas, pakeitėme 2 straipsnio redakciją, ir naujoji redakcija skamba taip: „Konsorciumai, kuriuose valstybės ar savivaldybės įmonės yra tikraisiais nariais, per 30 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi priimti sprendimą dėl perregistravimo į komanditines pasitikėjimo ūkines bendrijas arba likvidavimo.” Mūsų nuomone, šita redakcija yra kur kas tikslesnė. Noriu pasakyti, kad dabar išdalytame 2 projekte įsivėlė korektūros klaida, čia yra parašyta „arba likvidumo”. Juridinis skyrius ją pastebėjo.

PIRMININKAS. Aišku, kad čia yra…

R.MELNIKIENĖ. Taip pat mes pasitarėme su ponia V.Stasiūnaite, čia irgi išliko toks netikslumas, kadangi 1 straipsnio paskutinis sakinys buvo toks: „TŪB nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės”. Iš tikrųjų čia tampa dviprasmiška ir netikslu, ir aš siūlyčiau (suderinom ir su mūsų komiteto pirmininke) parašyti „tikruoju ūkinės bendrijos nariu”. Šitą sakinį suredaguoti taip.

PIRMININKAS. Vietoj raidžių įrašyti žodžius?

R.MELNIKIENĖ. TŪB reiškia tikrąją ūkinę bendriją. O čia norėta pasakyti, kad ne tikrosios ūkinės bendrijos nariu negali būti, o tikruoju ūkinės bendrijos nariu. Tada formuluotė yra visiškai tiksli.

PIRMININKAS. Gerai. Šitą pataisą priimam. Tada galime pradėti priėmimą pastraipsniui. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? J.Valatka dėl 1 straipsnio.

J.VALATKA. Po dabartinio paaiškinimo iš tikrųjų bus aišku, kad tikruoju ūkinės bendrijos nariu savivaldybės ir kitos įmonės negali būti. Tokiu atveju gal ir galima būtų numatyti bendrą kontekstą, kad konsorciumuose esančių savivaldybės įmonių turtas nebūtų kartu panaudotas. Tačiau mes tarėmės dėl dar tikslesnės redakcijos, bet jau 2 straipsnio. Taigi mes galėsime pasiūlyti.

PIRMININKAS. Taigi 1 straipsnį galime priimti, taip? 1 straipsnį priėmėm.

Dėl 2 straipsnio J.Valatka norėtų kalbėti? Prašom.

J.VALATKA. Mes buvom parengę dar ilgesnę šio straipsnio redakciją, kad būtų visiškai aišku, jog šios įmonės konsorciumų tikraisiais nariais būti negali. Jos gali būti tik komanditoriais. Bet ir esamas tekstas šiuo metu atitiks tikslą, o to ir siekiama šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Taigi ir 2 straipsnį galime priimti. Vadinasi, pastraipsniui priėmėm. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų? E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Siūlyčiau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Taip, visi neaiškumai išaiškėjo, ir kadangi įstatymas labai trumpas ir konkretus, aiškus, siūlau priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi visi kalbėjo už tai, kad įstatymą reikia priimti. Dabar, gerbiamieji kolegos, registruojamės. Kol vyksta registracija, aš noriu paprašyti, kad Sekretoriatas rastų (A.Vaišnoras yra) A.Stasiškį, nes mes anksčiau baigėme darbus. Taip pat siūlau anksčiau pradėti ir 1-8 darbotvarkės klausimą, todėl ir viceministrą A.Bartulį, ir ministrą V.Knašį reikėtų matyti salėje anksčiau.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 49.

PIRMININKAS. Už – 50. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi balsavus už 50 Seimo narių Ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo projektas Nr.P-508 (pateikimas)

Dabar, gerbiamieji kolegos, 3 rezervinis klausimas – Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo projektas Nr.P-508. Pateikimas. Pranešėjas A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Gamtos apsaugos komitete buvo diskutuota dėl naujo Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo projekto ir kartu su Aplinkos apsaugos ministerija nutarta, kad reikia parengti progresyvesnį įstatymą, negu buvo iki šiol. 1991 metais priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymas jau, galiu pasakyti, iš tiesų neatitinka šių dienų požiūrių, standartų, galima sakyti, yra morališkai senstelėjęs, ir dėl to buvo sudaryta darbo grupė parengti naujam Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo projektui.

Šio įstatymo tikslas – kaip ir ano įstatymo, bet jis labiau sukonkretintas ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus, mažinti aplinkos teršimą, įdiegiant naujas mažiau teršias technologijas ar statant valymo įrengimus bei naudojant mažiau kenksmingas medžiagas, taip pat mokesčių pagalba sukaupti lėšų aplinkos apsaugos priemonėms įgyvendinti. Kaip jūs žinote, dabar rengiamasi ratifikuoti Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų pervežimo, Atliekų tvarkymo įstatymas jau rudens sesijoje turbūt bus svarstomas. Atliekų tvarkymo įstatyme yra numatytas atliekų tvarkymo fondas. Mes norime, kad ir šiame įstatyme atsirastų galimybė už taršą gautus mokesčius ir baudas pervesti į įvairius fondus, kurie skatintų ir pramonės įmones, ir fizinius bei juridinius asmenis labiau atsižvelgti į mus supančią aplinką.

Šiuo metu sudėtinga ekonominė situacija ir mažiau dėmesio skiriama aplinkos apsaugai, tačiau einant į Europos Sąjungą reikalavimai bus padidinti ir didesnis dėmesys bus skiriamas šiai problemai spręsti, nes visos Europos Sąjungos šalys pagal savo standartus, pagal savo galimybes ypač didelį dėmesį skiria aplinkos apsaugai ir ten, galima pasakyti, yra visai kitokia situacija negu pas mus dabar. Ten įmonėms, gamykloms skiriamos tokios didelės baudos, kad jos kartais atsiduria ir ties bankroto riba. Aš manau, kad pas mus šiuo metu dar negalima to daryti, nes nėra įsisukusi visa aplinkos apsaugos sistema, tačiau mes turime prie šito eiti. Pagal šitą naują įstatymo projektą visiems teršėjams bus taikomi 2 mokesčiai už aplinkos teršimą: pagrindinis tarifas už leidime nustatytus neviršijamus normatyvus ir baudos tarifas už nustatytų normatyvų viršijimą.

Norėčiau dar jums taip pat pristatyti kai kuriuos straipsnius. Sakykime, 5 straipsnyje, kuriame kalbama apie teršiančių medžiagų apmokestinimo ir tarifų nustatymo tvarką, yra tam tikros lengvatos tiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie stengiasi sumažinti taršą. Taip pat yra pervedama 50% mokesčių už aplinkos teršimą į valstybės biudžetą ir 50% – į savivaldybių gamtos apsaugos fondus. Šio įstatymo metodų taikymu remiamas aplinkos apsaugos investicijų fondas.

Mes peržiūrėjome Juridinio skyriaus išvadas ir iš dalies sutinkame, kad reikia suvienodinti sąvokas. Iš esmės tai nėra, be abejo, kažkokie kategoriški tvirtinimai, kad įstatymas blogai parengtas, bet tai yra tam tikri techniniai dalykai ir sutinkame, kad 8 straipsnį galima būtų išbraukti, nes 8 straipsnis – tai yra nutarimas, o įstatymu nutarimo naikinti negalima – turi būti vienodo lygio juridinis aktas. Su tuo mes taip pat sutinkame. Aš norėčiau tuo savo pristatymą baigti. Jeigu turėtumėte klausimų, prašau klausti.

PIRMININKAS. 4 Seimo nariai nori paklausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 6 straipsnio 11 punkte nurodyta, kaip paskirstomi mokesčiai – po 50% į valstybės biudžetą ir į savivaldybių gamtos apsaugos fondus, 12 punkte yra aptariamas valstybinis gamtos apsaugos fondas. Aš norėjau paklausti, nes ten 100% paskirstėme, ar tik iš baudų šis fondas formuojamas ir mokamos baudos, ar vis dėlto dar iš kokių nors lėšų jis yra papildomas? Ačiū.

A.VAIŠNORAS. Čia yra tam tikras pakeitimas. Šiuo metu už aplinkos teršimą į valstybės biudžetą yra mokama ne 50%, bet yra mokama 30%, o 70% – į savivaldybių gamtos apsaugos fondą, dėl to mes dar diskutuosime. Savivaldybių nariai nelabai patenkinti, o valstybės gamtos apsaugos fondas šiuo metu projektuojamas ir kuriamas, ir į jį eina pinigai už baudas.

PIRMININKAS. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Kolega, aš šiek tiek noriu klausti dėl 7 straipsnio. Man atrodo, kad tarifų nustatymas 5 metams gali būti tik tuo atveju, jeigu labai stabilus, sakykim, tas teršalas ir labai stabilus tarifas. Bet čia antrajame punkte pasakyta, kad kiekvienam kitam periodui mokesčių už aplinkos teršimą tarifai nustatomi prieš 2 metus iki jų įsigaliojimo. Aš, pavyzdžiui, dar neįsivaizduoju, ar bus pas mus koks teršalas po 2 metų, ar ne, ir aš turiu prieš 2 metus nustatyti jam specialų tarifą. Kam reikia įstatyme taip griežtai tą terminą „užkalti”? Jeigu, sakykim, paaiškėjo, jog atsirado kažkoks naujas teršimo objektas arba nauja terši medžiaga, tai turėtume leisti tuojau pat tą dalyką spręsti ir nustatyti tarifą kaip mokestį, kad nereikėtų laukti, gal jis po 2 metų pasibaigs.

A.VAIŠNORAS. Aš suprantu. Čia yra viena problema, kad dėl bet kurios ūkinės veiklos, kuri turi įtakos aplinkos apsaugai, reikia gauti Aplinkos apsaugos ministerijos leidimą. Jeigu yra planuojama kokia nors gamyba, tada turi būti parodoma, kokių rūšių emisijos ar teršalai bus išleidžiami į aplinką ir kokiais kiekiais. Aš manau, kad tuo aspektu ir ta pati gamyba, ir, sakykim, ta gamybinė veikla iš karto neprasideda nežinant, kas ten bus gaminama ir kas bus išmetama. Gal tas 2 metų laikotarpis per ilgas, galbūt sutikčiau su jumis, galbūt metai turėtų būti, bet planuojama perspektyvinė veikla ir visa kita, todėl vis dėlto turėtų būti, man atrodo, kažkoks išankstinis nustatytas normatyvas ir išankstinis mokestis už tą normatyvą.

Mokesčių už aplinkos teršimą tarifai 5 metams nustatomi, aš manau, todėl, kad čia taip pat yra susiję su gamybine veikla, nes jeigu mes dažnai keisime tuos mokesčius, mes galime paprasčiausiai sudaryti gamybininkams tam tikrų keblumų – jiems gali neapsimokėti gamyba.

PIRMININKAS. R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, ar įgyvendinus šio įstatymo nuostatas toms įmonėms, pavyzdžiui, kurios moka už taršą, reikės daugiau mokėti, ar tas mokestis (jeigu tarša nei padidėjo, nei sumažėjo) liks tas pats? Ačiū.

A.VAIŠNORAS. Aš manau, kad šiandien šiame įstatyme taip pat kalbama ir apie mokesčių indeksavimą už taršą, kurie buvo anksčiau nustatyti. Aš manau, kad indeksavus jie turės mokėti daugiau. Kita vertus, jeigu bus viršytos leistinos normos, tai baudos, be abejo, bus didesnės negu dabar. Einame sugriežtinimo linkme.

PIRMININKAS. V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamasis kolega, 5 straipsnio aštuntajame punkte yra rašoma, kad teršiančių medžiagų sąrašą ir klasifikaciją tvirtina Aplinkos apsaugos ministerija, tačiau yra teršalų, kurie teršia gamtą, kenkia sveikatai, turi toksiškumo savybių ir kenkia žmogui. Ar čia nereikėtų, kad nustatant ir klasifikuojant bei sąrašą sudarant įsitrauktų ir Sveikatos ministerija.

A.VAIŠNORAS. Aš noriu pasakyti, kad tame įstatyme, kuris dabar galioja, o priimtas 1991 m., pagrindiniai tarifai buvo nustatyti pačiame įstatyme. Tai Aukščiausioji Taryba, arba Atkuriamasis Seimas, buvo nustatęs. Be abejo, tai nėra lankstu ir dėl to šiame naujame projekte atsirado Aplinkos apsaugos ministerija. Tuo aspektu, apie kurį jūs kalbate, iš tiesų aš sutinku, kad čia galima būtų įrašyti ir Sveikatos apsaugos ministeriją. Bet dėl to jau mes galėsim diskutuoti. Dar ir komitete svarstysim šiuos klausimus. Matyt, tai reikės ir padaryti.

PIRMININKAS. Dėkojam pranešėjui. Jūs atsakėt į visus klausimus.

A.VAIŠNORAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar galim pritarti pateikimui bendru sutarimu pradėti svarstymo procedūrą? Ar būtų norinčių kalbėti? Galim pradėti, taip? Taigi pradedam svarstymo procedūrą, o pagrindinis komitetas – Gamtos apsaugos komitetas. Ir, matyt, nes tai ir mokesčiai, Biudžeto ir finansų komitetas taip pat. Savivaldybių komitetas tada papildomas, taip?

Gerbiamieji kolegos, aš kol kas nematau A.Stasiškio, kurio įstatymą dabar turėtume priiminėti. Ir dėl to siūlom galbūt padaryti nedidelį pakeitimą mūsų darbotvarkėje.

Jeigu galėtume, dabar 1-9 darbotvarkės klausimas. Tai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Ir čia yra gautos… Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir pritarė su tam tikra išlyga, į kurią iš dalies yra atsižvelgta. O Kaimo reikalų komitetas siūlė projekto autoriams įstatymo projektą patobulinti. Dabar yra antrasis variantas. Taigi atsižvelgta ir į Kaimo reikalų komiteto išvadas. Užsirašęs kalbėti yra vienintelis K.Šavinis. Ir kviečiam jį frakcijos vardu kalbėti.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, pateikiamas Piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas mane stebina savo turiniu. Tai nėra įstatymo projektas, o tik ieškojimas išeities iš susidariusios padėties, kai reikalingas įstatymo projektas visai nebuvo rengiamas, nors tai turėjo būti kaip įstatymas, lydintis pagrindinį. Ir jo būtinumas turėjo sąlygoti pagrindinio įstatymo pagrįstumą. Dabar susidarė situacija, kai pagrindinį įstatymą priėmėm, vadovaudamiesi vien emocijomis, nepaisydami savo finansinių ir ekonominių galimybių. Manau, kad kiekvieno įstatymo priėmimo metu mes tų emocijų negalim ir nereikia jų išvengti. Tai padeda priimti kur kas demokratiškesnį, humaniškesnį įstatymą. Tačiau niekada negalim nepaisyti savo finansinių ir ekonominių galimybių. Tokiu atveju, kai nėra pakankamo finansinio ir ekonominio pagrįstumo, pasirodo tokie įstatymai, kurie įpareigoja mus padaryti daugiau, negu tai yra įmanoma padaryti. Ir dabar pastarosiomis dienomis mes priėmėm gausiai įstatymų, kuriuos lydėjo kiti papildomi įstatymai. Ir tai turėtų tapti įstatymų priėmimo norma.

Šis Nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymas, kurį turbūt reikėtų vertinti kaip vieną iš svarbiausių šios sesijos įstatymų, vis dėlto turėjo kitą tvarką. Centro sąjunga mano, kad pagrindinio įstatymo įgyvendinimo įstatymas turėjo būti pateiktas būtinai kartu. Tik tokiu būdu galėjom išvengti tų klaidų, kurios, mūsų manymu, yra padarytos pagrindiniame įstatyme. Centro sąjunga mano, kad pateiktas įstatymo įgyvendinimo projektas yra nedalykiškas, vertintinas greičiau kaip užduotis, grafikas Vyriausybei, pagal kurį ji turi parengti dar keletą labai svarbių įstatymų, nulemiančių pagrindinio įstatymo galiojimą ir jo įgyvendinimo galimybes. Tokiam įstatymui Centro sąjunga nepritaria ir kviečia nepritarti visus kitus kolegas.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Dabar baigiamasis žodis suteikiamas projekto iniciatoriui – Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man buvo tikrai įdomu klausytis Centro sąjungos frakcijos atstovo samprotavimų. Nors aš turėčiau pasakyti, kad negaliu sutikti su tokia koncepcija, ką turi reikšti įgyvendinimo įstatymas. Pats Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas numato, kaip bus nuosavybės teisės atkuriamos. Tuo tarpu iš to įstatymo kyla keletas dalykų, kuriuos dar reikia išspręsti, t.y. daugybė įstatymų, kuriuos reikia parengti. Šiuo įstatymu mes ir pavedam Vyriausybei, iki kada kurį įstatymą reikia parengti. Bet mes nereglamentuojame šiuo įstatymu papildomai, kaip bus realizuojamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Man atrodo, kad tai, tą realizavimą, norėtų Centro sąjunga dar sykį čia kažkaip aptarti. Tai tiek, kiek buvo galima aptarti, yra aptarta Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme. O taip, kaip yra įprasta mūsų teisinėje sistemoje, smulkesni dalykai, tikslesni dalykai bus aptariami Vyriausybės nutarimuose. Kitų dalykų aš nežinau, ką čia galima dar papildomai kalbėti apie kokį nors įgyvendinimą.

Aš sutinku, kad Centro sąjunga norėtų, kad jau šiame įstatyme būtų pasakyta, aš taip bent supratau iš pradžių, per kiek metų, sakysim, bus išmokėtos kompensacijos. Mes tai kol kas paliekame dar šiek tiek ateičiai, tikėdamiesi, kad rugsėjo viduryje mes gausim Vyriausybės parengtą įstatymo projektą. Vyriausybė iki to laiko iš tikrųjų realiai suskaičiuos, kokie yra finansiniai resursai, kokios yra galimybės tuos finansinius resursus dar papildyti sprendžiant šiuos klausimus. Kiek reikia lėšų, maždaug irgi yra žinoma. Aišku, situacija keisis, nes dalis žmonių keis savo jau priimtus sprendimus, nes jie, pavyzdžiui, vietoj jau anksčiau priimtų sprendimų, kad jie gali gauti kompensaciją, galbūt prašys jiems sugrąžinti žemę natūra. Tai priklausys nuo pačių žmonių. Tokių klausimų yra labai daug. Vakar mums su Seimo Pirmininku ir ponu vicepirmininku F.Palubinsku teko dalyvauti televizijos laidoje. Du trečdaliai klausimų buvo susiję būtent su nuosavybės grąžinimu. Mes neturėjome galimybės atsakyti ir siūlėme leisti surengti kitą laidą. Dėl to net negalėjom atsakyti, nes laiko nebuvo tiems klausimams. Mes tikrai manom, jeigu yra tiek daug klausimų, tai turėtų ir visuomeninis radijas, ir televizija pasirūpinti, kad būtų galimybė į tuos klausimus atsakyti. Ponas J.Karosas siūlo kasdien. Tai aš manau, kad mes su J.Karosu galėtume sutarti kas antrą dieną. Vieną dieną – J.Karosas...

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar yra 1-9 klausimas.

A.KUBILIUS. Teisingai, nukrypom šiek tiek į šoną. Bet vis dėl to J.Karoso. Gerbiamieji kolegos, mes atsižvelgėm į Juridinio skyriaus pastabas ir 1 straipsnį pataisėm, taip pat pataisėm ir 4 straipsnį. 4 straipsnis, aišku, teisine prasme yra pats problemiškiausias, ir mes manom, kad dar dėl jo tarsimės. Dėl jo buvo diskutuojama ir Teisės komitete, kaip turėtų būti sprendžiamos bylos, kurios buvo sustabdytos arba kurios tęsėsi dėl nuosavybės grąžinimo, kokiais įstatymais ir kaip reikėtų remtis. Mes dabar teikiame Teisės komiteto patarėjų siūlomą redakciją. Aš siūlau po svarstymo pritarti. O iki priėmimo darbo grupė, sudaryta Žemės reformos įstatymui rengti, peržiūrės dar sykį šį įstatymą ir, aš tikiuosi, mes pateiksim tikrai gerą variantą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aiškios nuomonės, ką daryti po svarstymo. Kolegos, ar būtų kalbančių dėl motyvų? Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS.Aš manau, kad galima pritarti Centro frakcijos nuomonei, nes čia yra kai kurių netikslumų arba tiesiog neatitikimų šitame įstatyme, kad to įstatymo projektui nebūtų pritarta. O dėl televizijos reikalų, aš vakar šitą laidą iš tikrųjų mačiau, tačiau turiu A.Kubiliui pasakyti, kad kol kas demokratinėje Lietuvoje gali būti ir kitokia nuomonė. Todėl televizija transliuodama jus, matyt, ateityje turės progą transliuoti ir kitas opozicinių partijų nuomones. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, dar sykį primenu, kad mes kalbame dėl 1-9 klausimo. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš manau, kad tokio įstatymo reikia ir jam reikia pritarti. Tačiau jis, žinoma, galėjo būti konkretesnis ir išsamesnis, nes iš tikrųjų pats mūsų įstatymas dėl išlikusio turto atkūrimo pagrindines prielaidas jau pasakė. Todėl aš manau, kad nereikia reikalauti iš Vyriausybės, kad ji priimtų nutarimą, reglamentuojantį piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygas. Sąlygas nustato įstatymas. Ji gali reglamentuoti tik tvarką.

Antra. Aš vis dėlto pasigendu, kaip jau sakė gerbiamasis pranešėjas, kad situacija iš tikrųjų keisis ir priklausys nuo žmonių pasirinkimo, taip pat ir nuo sėkmingos privatizavimo eigos. Aš manau, kad mes šitame įgyvendinimo įstatyme galėtume susieti privatizavimo įplaukas, susieti kai kuriuos kitus šaltinius su tomis išmokomis ir tada tas 2 straipsnio pirmasis pavedimas būtų logiškas. Bet aš manau, kad mes tą dalyką galime iki balsavimo dar svarstyti, papildyti, padaryti tą įstatymą suprantamesnį žmonėms ir tada bus šiek tiek atpalaiduota ir televizija. Dėkoju.

PIRMININKAS. Čia buvo, kolegos, kalbos dėl motyvų. Dabar prašyčiau pasiruošti registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-539 (svarstymas)

Taigi tuojau balsuosime, ar pritarsime po svarstymo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui Nr.P-539. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, balsuoja už, kas prieš – tas prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 65 Seimo nariai: už – 46, prieš – 10, susilaikė 9. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

LR Seimo nutarimo „Dėl LR Seimo pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų tvirtinimo” projektas Nr.P-486(2) (priėmimas)

Dabar 1-7 klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijos nukentėjusių asmenų teisių reikalų komisijos nuostatų tvirtinimo” projektas Nr.P-486(2), priėmimas. Aš kviečiu į tribūną iniciatorių Seimo narį A.Stasiškį.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių reikalų komisijos nuostatų projektas yra suredaguotas atsižvelgiant į Juridinio skyriaus pastabas, taip pat iš dalies į kitų komitetų pareikštas pastabas. Šiuo metu antrajam redakcijos variantui Juridinio skyriaus pritarimas yra be išlygų, todėl aš jį teikiu priėmimui ir prašau jį priimti. Priėmimo metu mes žiūrėsime į tas pataisas, kurios yra. Kiek man žinoma, yra tik Seimo nario J.Listavičiaus pataisos.

PIRMININKAS. Taigi dabar 1 straipsnis. Jo esmė patvirtinti tas nuostatas, o nuostatoms poroje vietų yra Seimo nario J.Listavičiaus pataisų. Ar jūs, pone Stasiški, jas dabar komentuosite, ar suteikiam žodį iniciatoriui, bet aš nematau, ar yra. Seimo narys J.Listavičius dėl 2 straipsnio 1 punkto pirmosios pastraipos siūlymo.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, laikyti politinius kalinius vien tik nukentėjusiais nuo okupacijos yra supaprastinta, neatsakinga, nepagarbu jų kovai bei kančioms. Tik nežinantys, kad politiniai kaliniai – tai buvę patekę į okupantų rankas partizanai, pogrindžio organizacijų nariai, aktyviai reiškę nepritarimą okupaciniams režimams mokytojai, kultūros darbuotojai, kiti inteligentai, kaimo jaunimas, gali kelti abejones, kad jie priešinosi okupantams, ir čia negali būti kitų vertinimų. Kova prieš okupantus vyko ir kalėjimuose, o ypač lageriuose. Ten juos šaudė, traiškė tankais, marino badu. Apskritai liūdna, kad šiandien apie tai reikia kalbėti. Prisitvėrėme tvorų ir patys neturime drąsos per jas perlipti. Bet nuo to pasipriešinusiems okupacijoms ne blogiau. Gėda bus priskyrusiems juos vien tik prie nukentėjusių. Ar tai iš tikrųjų tik nukentėję? Gal prieš balsuodami neapsisprendę pagalvos minutę apie, sakykim, Tuskulėnuose užkastus. Bus aiškiau, paprasčiau apsispręsti, ar tai kovotojai, ar tik atsitiktiniai nukentėjusieji. Kviečiu balsuoti, kad žodžiai „pasipriešinimo okupantams” būtų įrašyti į 2 straipsnio 1 punkto pirmąją pastraipą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ar kas nors norėtų kalbėti dėl motyvų dėl pono J.Listavičiaus pataisų? Nematau. Taigi, pone Antanai Stasiški, jums žodis, ar priimat, ar nepriimat šito siūlymo.

A.N.STASIŠKIS. Ne, priimti negalima, bet aš manau, kad išėjo kažkoks techninis nesusipratimas. Teikiamame tekste tai, apie ką kalba ponas J.Listavičius, yra įrašyta ir visiškai ta pati prasmė yra šitoje pastraipoje ir sakinyje. Absoliučiai adekvati, tokia pati. Tiktai čia nėra kablelio ir nereikia kablelio. Taigi „pasipriešinimo okupacijoms dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų”, ir skliausteliai apima visą tą sakinį, nėra čia jokio suskirstymo nei supriešinimo. Atvirai kalbant, aš nesuprantu, kodėl tame pačiame sakinyje reikia du kartus pakartoti tuos pačius žodžius ir padaryti tą sakinį visiškai nesuprantamą. Čia yra paprasčiausias nesusipratimas ir, aišku, negalima priimti šitos pataisos, nes jos absoliučiai nereikia.

PIRMININKAS. Pone Listavičiau, jūs prašote, kad būtų balsuojama ir kad būtų dar kartą pakartojama, nes yra vienoje eilutėje, kad dar būtų ir antroje eilutėje?

J.LISTAVIČIUS. Aš tikrai prašau balsuoti, o apskritai tai reikia perskaityti tekstą, prisiminti tuos įstatymus, kurie buvo priimti, kas, sakykim, šiuo atveju yra įvardijami kariais savanoriais, kas įvardijama laisvės kovų dalyviais, ir tada bus aišku, ar ten atsirado tie politiniai kaliniai, ar ten visiškai buvo apibrėžtos sąvokos ir konkretizuota. Apie tai reikia kalbėti. Aš ir minėjau, kad prisitvėrėm tvorų, o dabar bijom per jas lipti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Tuojau balsuosime dėl Seimo nario J.Listavičiaus siūlomos pataisos 2 straipsnio pirmosios dalies 1 punktui po žodžių „laisvės kovų dalyviai” antroje eilutėje įrašyti „pasipriešinimo okupacijoms”. Pagrindinio teksto autorius sako, kad šitie žodžiai ir esmė jau yra pasakyta.

 Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta J.Listavičiaus pataisai, balsuoja už, kas už pagrindinį tekstą – prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 63 Seimo nariai: už – 17, prieš – 25, susilaikė 21. Taigi pataisai nepritarta.

Toliau kita Seimo nario J.Listavičiaus pataisa. Prašyčiau, pone Juozai, pasižymėti, aš suteiksiu jums žodį. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Čia vietoj „prižiūri ir kontroliuoja” – „vykdo parlamentinę kontrolę”. Man atrodo, kad tai puikiai taikomi sietai ir derėtų. Ką reiškia žodžiai „prižiūri”, ne visai aišku, ką reiškia kontroliuoja? Ar tai kontrolieriai? Todėl ir „prižiūri”, ir „kontroliuoja” turėtų būti keičiami mano minėtais žodžiais, tada viskas aišku, ką šita komisija turi daryti ir kaip tai turėtų daryti, todėl aš kviečiu balsuoti už pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Nėra norinčių paremti pono J.Listavičiaus siūlymą – vietoj „prižiūri ir kontroliuoja” rašyti „vykdo parlamentinę kontrolę”.

Dėl motyvų Seimo narė R.Rastauskienė.

R.RASTAUSKIENĖ. Aš siūlau palikti taip, kaip siūlo projekto autoriai. Perskaičius visiškai suprantama, kas yra parlamentinė priežiūra. Parlamentinė kontrolė – tai Seimo komisija, kuri vykdo savo Seimo narių funkcijas atitinkamom institucijom. Aš manau, kad čia viskas aišku, ir kviečiu balsuoti už A.Stasiškio pristatomą variantą.

PIRMININKAS. Ar Seimo narys K.Kryževičius prieštarautų? Jis galėtų tik prieštarauti.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Ne, jokiais būdais.

PIRMININKAS. Tada žodį suteikiu A.Stasiškiui.

A.N.STASIŠKIS. Manau, kad čia yra panašaus tipo nesusipratimas, tikrai formalus tiktai. Aš manau, kad yra beveik tas pats pasakyta ir tais, ir tais žodžiais. Bet kadangi visoje II skirsnio antroje dalyje yra parašyta: Seimo statuto nustatyta tvarka prižiūri ir kontroliuoja… Taigi Seimo statute yra išaiškinta, kas yra parlamentinė kontrolė, kas yra Seimo informacijos gavimas, atsiskaitymas ir t.t. Mano supratimu, „Seimo statuto nustatyta tvarka” yra bendresnis posakis ir tiksliau nusako visos komisijos santykius ir jos funkcijų vykdymą. Tuo labiau aš abejojau, bet Juridinis skyrius irgi nerado jokių pastabų. Ankstesnėje redakcijoje jisai irgi buvo atkreipęs dėmesį, kad reikia patikslinti, ir tada, įrašius „Statuto nustatyta tvarka”, Juridinis skyrius pastabų neturi. Todėl aš manau, kad pateikta teksto redakcija yra tinkamesnė, ir prašyčiau jai pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Matau kelis atėjusius naujus Seimo narius. Registruojamės, kolegos! Tuojau reikės apsispręsti dėl pono J.Listavičiaus siūlymų 2 straipsnio 2 punkto pirmoje, antroje, trečioje ir ketvirtoje pastraipose vietoj „prižiūri ir kontroliuoja” rašyti „vykdo parlamentinę kontrolę”. Pagrindinio teksto autoriaus nuomone, to daryti nėra būtina.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai.

 Kas už pono J.Listavičiaus pataisą, balsuoja už, kas prieš – tas prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 59 Seimo nariai. Už – 9, prieš – 34, susilaikė 16. Pataisai nėra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar dėl viso nutarimo… Dar A.Stasiškis nori.

A.N.STASIŠKIS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad buvo Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto pataisa 5 straipsniui, t.y. dėl visuomeninės tarybos aptarimo. Mes priimam šitą pataisą. Jinai yra įtraukta į antrąją redakciją.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, dabar dėl visų nutarimo straipsnių, žodžiu, dėl visų nuostatų. Vienas – už, vienas – prieš dėl motyvų.

Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų pats nutarimas nekelia dvejonių, tačiau dėl nuostatų vis dėlto aš norėčiau išsakyti kai kurias mintis. Kaip matot, komisijos paskirtis palikta nepatikslinta. Iš tikrųjų, jeigu žiūrėtume ir nieko toliau neturėtume minty – kas buvo, kokie įstatymai priimti, – tai gal ir galima taip išlaviruoti, tačiau reikia žiūrėti raidės. Tada, matyt, ne visai tvarka. Jeigu kalbame apie visuomeninę tarybą, tai ji galėtų būti kaip neparlamentinė darbo… arba veikla šitos komisijos. Visa tai tiesiog jau įvilkti į parlamento rūbą irgi nevisiškai tiktų. Aš sakyčiau, kad dėl VI skirsnio, arba komisijos narių pareigų… šiuo atveju taip ir neatsirado tos komisijos pareigų, nors tokios galėtų iš tikrųjų būti (čia niekas, matyt, neabejotų), sakykim, dalyvavimas Genocido ir rezistencijos tarybos darbe (buvo tokia valdymo taryba, tai toje taryboje dalyvavimas), dalyvavimas tvirtinant tyrimo programas ar skirstant finansavimą. Tai tikrai būtų šios komisijos, jeigu taip sakytume, pareigos, ir ji, jeigu taip tiesiai šviesiai, tai ir turėtų vykdyti. Reikia manyti, kad komisija darbais pralenks komisijos nuostatų turinį ir reikalavimus, todėl iš principo aš pritariu šioms nuostatoms.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, tai, kad tokia komisija Seime įkurta, rodo, kad iki šiol tiktai nebuvo juridiškai, teisiškai apibrėžtos nukentėjusių nuo okupacijų asmenų, pasipriešinimo kovų dalyvių teisės. Komisija ir yra ta žmonių grupė, kuri jau dabar inicijuoja ir ateityje inicijuos tokių įstatymų priėmimą ir žiūrės, kaip vykdomieji organai tuos įstatymus įgyvendina. Taigi manau, kad šiandien mes padedam paskutinį tašką, t.y. priimam nuostatus, ir ta komisija galės sėkmingai dirbti.

PIRMININKAS. Kolegos, dabar mes kalbam dėl viso nutarimo projekto. Dar galėtumėte kalbėti dėl balsavimo motyvų, bet nematau daugiau norinčių kalbėti. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kalbant dėl visų balsavimo motyvų, aišku, negalima pamiršti ir to, kas yra svarbiausia, t.y. nuostatų. Vis dėlto nuostatuose yra vienas punktas, kuris sukelia tam tikrų abejonių, – tai čia minėta visuomeninė taryba. Labai gerai, kad autoriai priėmė pataisą, kurią siūlė Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas (ir aš, dalyvaudama tame posėdyje, siūliau tą pačią pataisą), kad būtų priimti organizacijų, jungiančių nukentėjusiuosius nuo okupacinių režimų, atstovai taip pat. Bet vis dėlto ta komisija yra ganėtinai neapibrėžta. Visiškai neaišku, kas bus, jeigu vienai ar kitai organizacijai nebus pranešta arba jos atstovas nebus priimtas; ar bus deleguojama, atsižvelgiant į organizacijos dydį arba organizacijų gausumą skaičiumi. Žodžiu, jeigu ta taryba neturės jokių ypač lemiančių… kaip čia parašyta, yra patariamojo pobūdžio. Tačiau jeigu jinai pretenduos į kažkokius lemiamus sprendimus, be abejo, gali sukelti šiokią tokią sumaištį, nes jos reglamentas yra rengiamas pačios tarybos, o komisijos yra tik tvirtinamas. Ir tai, kad tarybos nariai gali dalyvauti komisijos posėdyje, yra taip pat gana neaišku, nes taryba, matyt, nebus tokia maža, todėl posėdyje, aišku, visi negalės dalyvauti ir vėl kils tam tikrų nesutarimų. Tačiau aš nelinkusi iš anksto sakyti, kad tokia taryba iš esmės yra nereikalinga. Galbūt kaip tik jinai bus labai naudinga ir vaisingai dirbs, padės komisijai. Matyt, tai matysime ateityje. Manau, kad mano nuogąstavimai turbūt suprantami daugumai Seimo narių ir jie nepriims to kaip noro prieštarauti dėl prieštaravimo. Man atrodo, problemų dėl šito bus.

PIRMININKAS. Tai buvo visos kalbos dėl motyvų. Gerbiamieji, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo”.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kas už tai, kas šitas nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

 Visai kitas balsų skaičiavimo komisijos ir turinys, ir forma.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 63.

PIRMININKAS. Už – 64. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Niekam neprieštaraujant, niekam nesusilaikius, o 64 balsavus už Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų tvirtinimo” yra priimtas.

LR alkoholio kontrolės įstatymo 1, 2, 3, 10, 13, 14, 20, 21, 25, 29, 30, 31, 33, 39, 41, 43, 44 straipsnių, IV skyriaus II skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-547 (svarstymas). LR sveikatos sistemos įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-548 (svarstymas)

Dabar 1-8a ir 1-8b – Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1, 2, 3, 10, 13, 14, 20, 21, 25, 29, 30, 31, 33, 39, 41, 43, 44 straipsnių ir IV skyriaus II skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-547. Svarstymas. Aš kviečiu kalbėti pirmąjį užsirašiusį Seimo narį V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, siūlomos šio įstatymo pataisos iš tikrųjų galėtų būti suklasifikuotos į tris grupes. Pirmoji grupė pataisų – tai, tarkime, tos pataisos, kurios galbūt šiek tiek detalizuoja, kaip alkoholio realizavimo technologija gali būti geriau tvarkoma. Tarkime, gamintojas, platintojas, parduotuvė. Šiuo aspektu tos pataisos yra logiškos.

Tačiau yra kitas aspektas. Tas aspektas toks: ar alkoholio gamyba ir didmeninė prekyba vis dėlto liks valstybės monopolio rankose? Noriu priminti, kad praeitos kadencijos Seimas vieningai – tiek dešinė, tiek kairė – priėmė Seimo rezoliuciją, kuri nėra atšaukta, – kad alkoholio gamyba ir didmeninė prekyba pereitų į valstybės monopolį. Tai šia prasme kyla klausimas tiek Vyriausybei, tiek kitoms tarnyboms, kurios su tuo susijusios, ar jos rengdamos pataisas vis dėlto atkreipė dėmesį į galiojančius Seimo dokumentus. Mano įsitikinimu, ne. Lygiai taip pat kaip ir pačiame Alkoholio kontrolės įstatyme yra numatyta, kad per tam tikrą laiką valstybė turėtų išpirkti arba perimti tai, kas iš jos rankų išsprūdo ir netgi nesilaikant įstatymų. Kai buvo pradėtas alkoholį gaminančių įmonių privatizavimas, tuomet dar veikė Įmonių įstatymo 13 straipsnio griežtas apribojimas, kad jas akcionuoti draudžiama. Deja, šis apribojimas nebuvo taikomas, ir taip atsitiko, kad alkoholio monopolis iš valstybės rankų išslydo.

Dabar kyla klausimas, ar mes vis dėlto pareiškę vieningą nuomonę praeitame Seime dėl to, tikrai laikysimės įsipareigojimo, juo labiau, pabrėžiu – visų politinių jėgų, kurios didžiąja dauguma balsavo už šią Seimo rezoliuciją, ir vis dėlto darydami pataisas pagalvosime apie tai, kaip šio tikslo pasiekti. Deja, pataisų rengėjai vengia šio tikslo. Taigi nekalbėdamas dėl techninių dalykų, kurie demonstruoja, jog toliau einama privatizavimo kryptimi, kalbėsiu apie tai, kas neapsakomai aktualu, kur pataisų rengėjai bando žengti žingsnį atgal, galvodami apie reklamos reikalus.

 Aš nelabai noriu kartotis. Čia išdalyta medžiaga dėl Estijos neseniai priimto Reklamos įstatymo, aš tik norėčiau priminti, kad Rusijos Federacijos reklamos įstatymas jau galioja. Ir tokia didelė šalis, turinti tokią didžiulę rinką ir turinti alkoholio vartojimo tradiciją, vis dėlto uždraudė daug ką, o dėl tabako kartu būtų galima pasakyti, jog griežtai uždraudė tabako reklamą be jokių išlygų. Kažkodėl keista, kad mūsų įstatymo rengėjai nepasižvalgo nei po Europos šalis, nei po Vidurio ir Rytų Europos šalis, kuriose tie procesai jau pradeda vykti. Estija, kaip minėjau, visai čia pat pavyzdys, Rusija – dar ankstesnis pavyzdys. Manau, kad ir Lenkija greitu laiku žengs tuo pačiu keliu. Nenorėčiau cituoti Kauno medicinos akademijos rektoriaus V.Grabausko laiško Seimui, aš manau, kad jis pasakė beveik viską. Galima būtų kalbėti, tarkime, apie tai, ar mums reikėtų numatyti kokį nors pereinamąjį periodą arba švelnesnį variantą dėl lietuviško alaus ar lietuviško vyno. Taip, iš tikrųjų, čia yra galimybių pažiūrėti šiek tiek lanksčiau, tačiau irgi pagal tuos tarptautinius reikalavimus, kurie taikomi reklamai, – vaikų apsauga, jaunimo apsauga, nustatytos procedūros ir t.t.

Kita vertus, visiškai akivaizdu, kad laikas priimti Reklamos įstatymą. Ir tada mes galėtume šią jautrią sritį reglamentuoti taip, kaip reikalauja Europos Sąjungos dokumentai. Todėl galiu pasakyti, kad teikiamos pataisos tik dar kartą demonstruoja ekonominį lobizmą ir ėjimą atgal. Ir šia prasme negaliu joms pritarti. Esu Sveikatos reikalų komiteto išvadų sąjungininkas ir vis dėlto Seimui keliu klausimą: kada mes įstatymais įgyvendinsime nuostatą dėl alkoholio gamybos ir didmeninės prekybos monopolio sugrąžinimo valstybei?

PIRMININKAS. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti Seimo narį K.Kuzminską.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vakar Krikščionių demokratų frakcija svarstė šio įstatymo pataisas pastraipsniui, todėl leiskite man ir pateikti, kas mūsų frakcijai yra priimtina, kas ne.

1 straipsnio pakeitimas dėl alkoholio reklamos, kur reglamentuojama sąvoka „netiesioginė alkoholio reklama”. Mūsų frakcijos nuomone, reikia palikti, kad būtų reglamentuojama, kas yra netiesioginė alkoholio reklama, nes visaip gali būti manipuliuojama.

Pritariame 2 straipsnio dalies pataisai, kur įdedamas žodis „gabenimo”, nes nebuvo šiame įstatyme įrašytas gabenimo reglamentavimas, nes, kaip žinote, šiuo metu Lietuvoje plinta tas pilstukas, sulaiko transportuojant alkoholinius gėrimus, o sankcijų pritaikyti, baudų pritaikyti transportuojant negalima. Jis nei saugo, nei laiko, gabena… Taigi kad būtų teisinė argumentacija.

Taip pat dėl 3 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto – „riboti alkoholinių gėrimų realizavimo ir vartojimo rėmimą”. Siūloma išbraukti „realizavimo ir vartojimo rėmimą”. Taip, pritariame, kad tie žodžiai būtų išbraukti, tačiau būtų įrašytas prie pardavimo skatinimo ir vartojimas, kad skambėtų „pardavimo ir vartojimo skatinimą”.

13 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas. Čia siūloma, kad būtų išbraukta iš akcinės bendrovės „Sema”, kuri gamina nedenatūruotą etilo alkoholį, kaip pagrindinį mielių gamybos papildomą produktą... Mes prisimename praeitame Seime ir žinome, kad Lietuvoje yra alkoholio spirito gamybos valstybės monopolis, tačiau tada įsiprašė, na, nežinau, kokios srovės, ar čia gerai buvo padaryta, ar ne dar ano Seimo, akcinei bendrovei „Sema”, kuri faktiškai valstybinių akcijų turi apie 30%, yra privati įmonė, leisti gaminti spiritinius gaminius su sąlyga, kad ji gamins ir mieles, nes Lietuvai vis dėlto mielės reikalingos, ir visa kita. O šiuo metu jau kažkodėl Vyriausybė teikia pasiūlymą išbraukti mieles, vadinasi, palikti tik alkoholį. Todėl mūsų nuostata yra tokia: arba paliekam iš viso tai, ko žmonės šiuo metu reikalauja, kad spiritinių gėrimų gamybos būtų tik valstybinis monopolis, ar iš viso tada tą įmonę išbraukiam, arba paliekam taip, kaip buvo šiuo metu dar tame įstatyme.

Pritariame, kad 14 straipsnio pirmojoje dalyje būtų išbraukta „užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms”. Čia, vadinasi, atsivežti į Lietuvą alkoholio… Galbūt tikrai įstatymu nereglamentuokim, kad užsienio diplomatai įvažiavę nebijotų pas mus galbūt vaišėms ar kam firminį savo kokį gėrimą atsivežti, kad nereikėtų čia…

Pritariame, kad būtų pakeista 20 straipsnio vienuoliktosios dalies nuostata dėl namų gamybos alaus. Čia faktiškai geriau bus reglamentuojama – namų gamybos alkoholinius gėrimus. Įvairią brogą gamina, jos nepriskirsi nei alui, nei „samagonui”, ir visa kita, tegul bus įvairūs surogatai, kad būtų įtraukta, ir tam reikia pritarti.

Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais. Čia siūloma įrašyti leisti prekybą alkoholiniais gėrimais, nestipriais, iki 15% koncentracijos alkoholio, sanatorijose. Tiek Sveikatos reikalų komiteto, tiek mūsų, Krikščionių demokratų frakcijos, nuostata, jog sanatorijos yra gydyklos, ir žmogus atvažiavo čia gydytis, o ne praleisti „turiningai” laisvalaikio prie alaus ir prie vyno ar prie šampano taurės, ypač todėl, kad kelialapis yra apmokamas iš Sveikatos draudimo fondo. Kol kas mes to nereglamentuokime, ir siūlome tos pataisos nedaryti.

Daugiausia, aišku, keblumų iškilo dėl 30 straipsnio, kuriame reglamentuojama alkoholinio gėrimo reklama. Taip, mes palaikome seną nuostatą, nes matome, kad Lietuvoje plinta alkoholizmas. Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių pasaulyje pagal savižudybes, pagal alkoholines psichozes. Kaip kai kurie alkoholikai sako, – nors čia pirmaujame pasaulyje. Tačiau kažin ar tai yra gerai ir kur tą Lietuvėlę atves. Todėl frakcija nutarė, kad reikia palikti seną, kol kas galiojančią nuostatą. Tik tiek, kad atitiktų Konstitucinio Teismo sprendimą išbraukti paskutinę pastraipą: „nustato Lietuvos Vyriausybė audiovizualinės informacijos turinio…” Tai neatitiko Konstitucijos straipsnio, nes visa tai turi reglamentuoti įstatymas. Tai, ką mes ir darome šiuo įstatymu.

Kas ypač mums. Dėl teikiamų pataisų dėl reklamos ir visa kita, kad nebūtų transliuojama nuo 15 iki 20 valandos, o švenčių ir atostogų dienomis nuo 8 iki 20 valandos. Faktiškai vaikai tik nuo 20 valandos ir pradeda žiūrėti televizorių, kam čia apgaudinėti patiems save. Ir vis dėlto neužtikrinsime Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Konvencijos, kuri yra ratifikuota, ir to turime atsisakyti.

Krikščionių demokratų frakcija negalės pritarti po svarstymo, kol nėra aiškaus straipsnio pateikimo. Siūlome daryti pertrauką, nagrinėti ir dar kartą svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu kalbėti Seimo narį J.Beinortą ir visiems Seimo nariams primenu, kad oficiali mūsų šiandien svarstomo žodžio forma yra alkoholis, o ne alkoholis ir alkoholis. Prašyčiau kalbėtojus vartoti oficialią formą. (Balsai salėje)

J.BEINORTAS. Kolegos, atvirai kalbant, šito įstatymo svarstymo priešistorė yra nelabai maloni. Sukeltas triukšmas – neva alkoholinių gėrimų reklamos ribojimas pažeidžia žmogaus teises gauti informaciją apie alkoholį. Ir yra ta problema, tiksliau, tas neišspręstas, Seimo nepadarytas darbas, apie kurį, kaip kolega V.Andriukaitis pasakė, ir yra daromos spekuliacijos. Aš noriu jums pacituoti vieną tekstą iš interviu, kurį davė Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarybos direktorius ponas Č.Balsys. Jis mano, kad ta tarnyba turi du tikslus. Antrasis tikslas, kad „Lietuvoje būtų mažiau rūkoma, mažiau vartojama alkoholinių gėrimų ir kuo mažiau padaroma žalos gyventojų sveikatai.” Kiek tos žalos padaroma Respublikos ūkiui, turbūt sunku apskaičiuoti ir pasakyti, tačiau visiems aišku, kad ji pakankamai didelė. Kaip minėjau, tai yra antrasis tikslas, kurį sau kelia VTAKT’o vadovas. Pirmasis tikslas – „Kartu su ministerijomis ir kitomis suinteresuotomis valstybės įstaigomis formuoti ir įgyvendinti valstybinę alkoholio ir tabako kontrolės politiką.” Vadinasi, tikslai du ir tie tikslai pasireiškia tame įstatyme, kuris yra dabar mums pateiktas svarstyti. Deja, turiu pasakyti, iš įstatymo nuostatų, iš pataisų, atrodo, kad šie tikslai išsiskiria. Atrodo, kad štai ponas V.Babilius sėdi šitoje pusėje, o ponas Č.Balsys – šitoje pusėje. Tai kokia galų gale yra Seimo politika? Man atrodo, kad Seimo politika turėtų būti integrali. Būtų keista, jeigu mes, suaugę žmonės, imtume samprotauti, kad reikia dar skaičiuoti, kokią žalą apskritai daro tos socialinės nelaimės, kylančios iš besaikio alkoholio vartojimo, iš to smaginimosi, iš vaikų tvirkinimo, iš visų tų veiksmų, kuriuos paprasčiausiai nurašome alkoholio žalai. Šiame įstatyme,turiu pasakyti, yra daug teigiamų dalykų. Pirmiausia yra susivokta, kad nusikalstama veika gali būti ne vien tik pardavimas ar kontrabanda, bet yra ir tos kontrabandos palaikymas saugant, sandėliuojant, gabenant. Šitas sugriežtinimas, be abejonės, yra geras. Geras sugriežtinimas yra ir pardavinėjimo apribojimas tose įstaigose, kurios faktiškai yra tik priedanga gėrimo vartojimui. Ir ten, atskiruose straipsniuose: 7 straipsnio, 15, 8 straipsnio, arba bazinio 21 straipsnio, – visa tai yra teigiami dalykai. Bet mes keliame du esminius... Vienas esminis – tai, ar atskiriame įkyrų, brutualų visų gėrimų ir paties proceso, ir tų pačių gėrimų reklamavimą mūsų masinio informavimo priemonėse. Antrasis – ar iš tikrųjų turime tendenciją, kad valstybė sieks mažinti alkoholio vartojimą šalyje. Jeigu mes manome, kad pirmasis mums yra pasiekiamas, tai 30 straipsnis, o tiksliau 30 straipsnio pakeitimas, kuriame yra tokios, vadinkim, sušvelnintos, – alkoholio reklama draudžiama laikraščių, žurnalų, knygų pirmuosiuose ir paskutiniuose puslapiuose, tiksliau viršeliuose, išskyrus vyno ir alaus reklamą. Gerai. Uždrausime mes visuose viršeliuose, kad ir visą reklamą, bet jeigu tas laikraštis, tas popieriaus gabalu paverstas Lietuvos miškas, ištisai savo puslapiuose puikuojasi rūkančių panelių arba besimėgaujančių gėrimais džentelmenų nuotraukomis, jų reklama, tai kokia iš to nauda? Aš manau, kad 30 straipsnis taip, kaip siūlė kolega K.Kuzminskas, išbraukus iš jo buvusią paskutinę Vyriausybei suteiktą teisę, galėtų likti visiškai toks pat. Žinoma, jis galėtų būti perrašytas ir naujuoju pavidalu, tačiau visiškai aišku, kad laikraščiuose, masinio informavimo priemonėse ne tik laikas, bet ir alkoholio vieta turi būti labai ribota.

Kitas dalykas. Čia kalbėjo apie „Semą”. Juk „Semai”, gaminančiai mieles ir gaminančiai spiritą, kai mes jai leidome kurį laiką užsiiminėti trauktinių gamyba, mes juk sakėme, kad valstybės prievolė yra išpirkti tuos likusius procentus akcijų, jeigu norime, kad toji įmonė apskritai kaip savo produkciją turėtų alkoholio gamybą. Aš manau, kad plėsti gamybos, vadovaudamiesi valstybės monopoliu, neturime moralinės teisės. Ir čia, įstatyme, iš viso neturėtume apie tai galvoti. Aš manau, kad iš tikrųjų, matyt, reikia sustoti, susivokti, pasvarstyti ne vien profiliniame komitete, bet pasvarstyti apskritai Seimui – ar Seimas turi ir ar atsako už Lietuvos išblaivinimo politiką.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narę S.Burbienę. Drįstu priminti, kad oficiali šito svarstomo žodžio forma yra alkoholis.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu ir apie Alkoholio, ir apie Tabako įstatymo projektus, nes tas aspektas, apie kurį aš kalbu, yra vienodas abiejuose įstatymų projektuose. Tie kolegos, kurie buvo praėjusiame Seime arba bent sekė jo diskusijas, turbūt prisimena, kiek triukšmo buvo keliama, kai tik buvo bandoma taisyti Tabako ir ypač labai prietaringai priimtą Alkoholio kontrolės įstatymą. Lobistas buvo žodis beveik tolygus pagyrimui, nes visi kiti epitetai ir kaltinimai buvo kur kas bjauresni. Ir štai svarstomos dar vienos šių abiejų įstatymų pataisos. Be abejo, galima ginčytis dėl vieno ar dėl kito straipsnio, termino ar pakeitimo ir iš tikrųjų galima sakyti, kad dalis tų pakeitimų yra logiški ir reikalingi, nes jie reglamentuoja tai, kas iki šiol nebuvo tinkamai reglamentuota. Tačiau jokios pataisos, kurias siūliau tiek aš komitete, tiek, matyt, ir kiti Seimo nariai ir komitetuose, ir Seime, negali panaikinti šitų pataisų dvasios. Matyt, čia susiduria ir interesai, ir galbūt nesuinteresuotos, tačiau skirtingos nuomonės, kurias labai sunku suderinti.

 Visiškai aišku, kad tiek tabako, tiek kontrolės įstatymų projektai remiasi dviem dalykais. Pirmiausia tuo, kad alkoholio ir tabako gamyba ir prekyba yra pelnas, ir to jokiu būdu negalima kliudyti. Antras – reklama neskatina vartojimo, o yra tik informacija. Iš esmės tai reiškia viena – kad iš sumanytų sveikatos apsaugą gerinančių įstatymų, kurių tikslas buvo teisinėmis priemonėmis skatinti alkoholio ir tabako vartojimo mažinimą, įstatymai virsta grynai ekonominiais, tik reguliuojančiais santykius tarp gamintojų, pirkėjų ir pan. Iš esmės jie netenka tos prasmės, kurią turėjo. Be to, paties vartotojo skatinimas rinktis mažesnę blogybę jau eliminuojamas, sakykim, kad ir tokiu siūlymu, kad akcizai už rūkalus nebūtų susieti su kenksmingų dervų kiekiu juose. Visiškai aišku, kad tai yra didelių kompanijų, ypač gaminančių Lietuvoje tabaką, nenoras Lietuvos gyventojus aprūpinti geresniais rūkalais, girdi, jiems gali tikti ir blogesni, ir jokiu būdu valstybė negali skatinti geresnių rūkalų pateikimo gyventojams. Ar mes netampame, kolegos, savotiška trečiojo pasaulio šalimi, kurią galima apvynioti aplink pirštą pamojavus kažkokiomis direktyvomis ar pagraudenus įvairiais pasakojimais apie darbo vietų praradimą ir panašius dalykus, kurie faktiškai tėra pagąsdinimas? Tokio pobūdžio pakeitimas yra ne vienas.

 Antras dalykas – reklama. Negi iš tiesų tie, kurie teigiate, kad reklama neturi jokios reikšmės vartojimui, patys tuo tikite? Ar gali būti, kad kažkokie, atsiprašau, nevisapročiai leidžia milijonines lėšas dalykui, kuris neturi jokios reikšmės? Dažnai sakoma – manęs tai neveikia. Aišku, labai gerai, kai Seimo nariai, užsidėję akidangčius, eina tiesiai tiesiai ir nieko aplink nemato. Deja, ne visi Lietuvoje tokie tvirti. Ypač, matyt, sunku yra jaunesnei kartai.

 Be to, teigimas, kad reklama yra informacija, švelniai sakant, prasilenkia su teisybe. Kokią informaciją duoda milžiniškas vyro su kaubojaus kepure ir cigarete dantyse plakatas? Matyt, tik tą, kad jeigu jūs nerūkysit, tai nebūsite tokie šaunūs. Bet jums ir taip aišku, kad jeigu ir rūkysit, vis tiek nebūsit tokie šaunūs. Todėl čia nėra nieko, ką būtų galima vadinti reklama. Beje, ir senajame įstatyme reklama buvo leidžiama, ir tai buvo įmanoma kiekvienoje parduotuvėje ir ten, kur yra specializuoti leidiniai, kur kiekvienas, kuris nori, gali pasidomėti, kas yra mažiau kenksminga jo sveikatai, ką geriau jam vartoti, koks vynas tinka prie kokio maisto ir panašūs dalykai.

Noriu pridurti dar vieną dalyką. Kova prieš didesnį alkoholio ir rūkalų vartojimą vyksta ne tik Lietuvoje. Tai vyksta visose šalyse. Aš, aišku, nesiūlau viduramžių inkvizicijos metodų, kai buvo baudžiami žmonės, kuriems pro nosį rūksta dūmai, tačiau vis dėlto turbūt pastebėjote, bent jau tie Seimo nariai, kurie retkarčiais skrenda ne tik Lietuvos avialinijų lėktuvais, kad vis daugiau skrendančių į Vilnių lėktuvų salonuose nerūkoma. Kai priiminėjome Tabako įstatymą, mes norėjome tai padaryti, tačiau tuo metu dėl konkurentų padaryti negalėjome. Bet jeigu visi aplink mus esantys konkurentai ir ypač didžiausias konkurentas (…) apsispręs neleisti rūkyti, gal ir mums reikės šitą dalyką nuspręsti?

 Nežiūrint tų reglamentuojančių teikiamų dalykų vis dėlto ta įstatymo projekto dvasia ir jo esmė man yra nepriimtina, ir aš už šį įstatymą nebalsuosiu. Nei už tabako, nei už alkoholio.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį V.Bogušį ir tikiuosi, kad jam užteks 5 minučių, numatytų Statute.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų nelengva kalbėti apie tokius „griešnus” įstatymus, bet mes visi čia be „grieko”, ko gero, ar ne? Aš daugiau kalbėsiu ir apsiribosiu pagrindiniais, principiniais šio įstatymo reikalais, t. y. tiek alkoholio, tiek nikotino reklamos.

 Kodėl man šitie straipsniai labiausiai rūpi? Aš pasakysiu visiškai kitą nuomonę. Aš nepritariu nei šito įstatymo šalininkams, nei priešininkams, kurie nori totaliai uždrausti reklamą. Mes turime išplatintų daug visokių pareiškimėlių, kaip padarė estai, kaip vykdoma šita antireklaminė politika Amerikoje, Australijoje ir t.t. Bet, gerbiamieji kolegos, niekas iš mūsų nekalbėjo ir neįsigilino, per kiek metų tai buvo padaryta. Antinikotininė reklama Amerikoje buvo vykdoma 7 metus. Pirmiausia buvo pradėta nuo viešųjų įstaigų, įmonių ir maitinimo įstaigų. Antrasis variantas – susisiekimo transportas, trečiasis – uždraudimas televizijoje paliekant tik spaudai ir, kaip jūs žinote, nuo penktadienio nikotino reklama totaliai uždrausta. Australija su Naująja Zelandija tai padarė per 7 metus. Ten net penkių žvaigždučių viešbučiuose yra draudžiama rūkyti.

Kodėl mes, žengdami į Europą, ruošdamiesi ratifikuoti konvenciją dėl televizijos be sienų nesiremiam sena mūsų kontinento praktika? Kas mums trukdo? Jeigu mes šiandien bandom, tarkim, nikotino reklamą riboti per televiziją... Visi puikiai žinom, kad televizijos reklama turi vieną iš didžiausių psichologinių įtakų. Bet mes šiandien, birželio mėnesį, negalim uždrausti šitos reklamos. Jeigu tie pasiūlymai bus priimti, aš tikrai balsuosiu už šiuos abu įstatymus. Mūsų televizijos yra sudariusios sutartis su įvairiomis kompanijomis, kurios reklamuoja nikotino produktus. Ar mes galim viduryje biudžetinių metų, ar mes galim viduryje sandorių imti ir staiga juos nubraukti? Ne! Mes turėjom precedentą, kai paskelbiant gegužės 1-ąją prieš tris dienas priėmėm, ketvirtą dieną švenčiam. Einam, šokam ir nesvarbu, kam darbas, kam biznio sandoriai ir t.t. Kodėl mes einam tokiu ydingu keliu?

Mes šiame įstatyme galime nustatyti ir pagal šitas reglamentuotas normas aiškiai parašyti: nikotino reklama per televiziją galioja iki 1998 m. sausio 1 d. Yra visas intervalas, visas ciklas televizijoms pasiruošti ir nenutraukti normalių kontraktų. Kas trukdo? Ar mes norime drastiško proceso, ar mes norim rezultato? Aš visą laiką esu už rezultatą. Panašiai mes galim kalbėti ir apie spaudą. Tam reikia bent 10 metų į priekį Lietuvoje atskiros programos. Aš esu visiškai įsitikinęs, kad, tarkim, spaudoje, jeigu dabar ribosim pirmuosiuose puslapiuose, kokiais nors 1999 m. mes, jeigu gerai suformuluosim, tą nikotino reklamą galim uždrausti iš viso.

Kita kalba apie tauriuosius gėrimus. Taip, kolegos, tauta yra prasilakusi. Bet ar tie, kurie geria pilstuką, žiūri į reklamas? Ne, jiems reklamos nereikia. Tai gal pradėkim vėl reglamentuotai propaguoti silpnuosius gėrimus – alų ir tauriuosius vynus. Kas mums trukdo? Vėl remkimės Europos direktyvomis, kurias esame pasirašę, kurias turėsime ratifikuoti, remkimės jomis ir niekur nepabėgsime. Jeigu mes kalbam, kad žengiam į Europą, mums reikia panaikinti mirties bausmę, bet mes suprantam, kad tam reikia atskiro proceso, kad reikalinga ilga diskusija ir vienu kirvio kirčiu mes nieko nenukirsim. Todėl aš labai esu nepatenkintas, kad Vyriausybė nuėjo korporatyviniu keliu suformuluodama abiejų įstatymų straipsnius apie reklamą. Duodami pereinamąjį laikotarpį, ypač dėl nikotino, mes tikrai turėsim pasiekimų. Aš manau, ir priešininkai, ir šalininkai šiuo aspektu turėtų sutarti ir būtų geras atitinkamas rezultatas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį J.Valatką.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau kalbėti apie reklamą, nors mane, atvirai kalbant, stebina tie didžiuliai amerikietiški arkliai, kurie jau užplūdo Vilnių ir nežinau, ką dar. Aš norėčiau kalbėti apie ekonominę alkoholio gamybos, prekybos, realizavimo pusę.

Visiems turbūt aišku, kad gamybos savikaina ir realizacinė kaina – du visiškai skirtingi dalykai. Viena koncepcija yra ta, kad šitą tarpą tarp tų kainų galėtų paskirstyti valstybė per atitinkamas savo institucijas. Kita taktika, kitas kelias yra tas, kad liberalizuojant prekybą galima būtų leisti šitą dalį pasiimti tam tikroms suinteresuotų žmonių grupėms. Ar mes dabar galime eiti šituo keliu, kuriuo dabar einame?

Aš manau, kad esant dabartinei situacijai vis dėlto valstybė sugebėtų tą didžiulę dalį paskirstyti kur kas geriau. Atsirastų kalba ir apie investicijas, apie socialines programas, būtų galima paskirti tą didžiulių pinigų dalį žmonėms konkrečiai. Antru atveju mes dažnai gauname tiktai korumpuotus tarpininkus, iš kurių šitie pinigai keliauja ne ten, kur jie turėtų keliauti, ir ekonomikai nieko neduoda. Jeigu mes būtume labai ekonomiškai stiprūs, galbūt tai būtų galima leisti. Tačiau dabar – jokiu būdu ne.

Dabar apie pačią gamybą. Kalbama, kad mes turim valstybės monopolį. Jokiu būdu nesutikčiau. Specialiosios paskirties įmonių statusas leidžia šitoms įmonėms sudaryti labai laisvus sandorius, susijusius su pinigais, todėl kalbėti apie valstybės monopolį sunku. Vis tiktai reikėtų, kad šitos įmonės vykdytų mūsų priimtą įstatymą, tiksliau sakant, ankstesnio Seimo priimtą įstatymą, kad įmonė būtų valstybės įmonė. Yra toks įstatymas, ir atitinkamai kur kas griežtesnis. Kalbant apie tai, kaip šitos įmonės pasidarė specialiosios paskirties ir kitokiomis įmonėmis, kontrolės dokumentuose yra labai daug faktų, kurie prieštarauja esamiems ir buvusiems įstatymams, bet čia ne šio įstatymo paskirtis.

Dabar yra dar vienas aspektas. Gerai šiame įstatyme yra tai, kad gamybą bandoma atskirti nuo didmeninės prekybos ir mažmeninės prekybos, bet jeigu mes norime kalbėti apie šito biznio, didelio biznio, efektyvumą, reikėtų, kad šitas biznis (gamyba ir didmeninė prekyba) būtinai liktų valstybės žinioje. Bet ne šiaip žinioje, o pasiimant visą tą ekonominę dalį, apie kurią aš kalbėjau, pasiimant tuos pinigus, kuriuos reikėtų pasiimti. Mažmeninė prekyba būtų tiktai paslauga pirkėjui ir ji atitinkamai turėtų būti apmokama.

Todėl aš ilgai nekalbėdamas norėčiau vis dėlto palinkėti šitai Vyriausybei, kuri ieško kelių, ieško didelių pinigų kartais ne visai tais būdais ir yra prisiėmusi tikrai didžiulius įsipareigojimus, kad šiame biznyje tikrai Vyriausybė ir kartu valstybė pasiektų kur kas geresnių rezultatų ir vykdytų savo įsipareigojimus, priimtus paskutiniais sprendimais.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad alkoholio gamyba, prekyba ir paskirstymas – tai tikrai tokia sritis, kuri susijusi ne tik su socialiniais, sveikatos klausimais, bet tai yra ekonominiai klausimai. Neužmirškim šito. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto vardu kviečiu kalbėti Seimo narį A.Švitrą.

A.ŠVITRA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš neanalizuosiu įstatymo projekto papunkčiui, nepradėsiu diskusijos, kur yra riba tarp reklamos ir tarp informacijos, nesvarstysiu ir kitų pusių. Priminsiu tiktai pačią įstatymo dvasią, pagrindinius momentus, kurie jau yra išsakyti rengiant šį įstatymą. Ir mes, Sveikatos reikalų komitetas, nežiūrėdami į ekonominius, į kitus aspektus, privalėjom ir, mano supratimu, išsakėm tą aspektą, kuris liečia mūsų piliečių sveikatą.

Todėl Sveikatos reikalų komitetas svarstė ir negali sutikti, kad svarstomu įstatymo projektu neigiamų pasekmių neprognozuojama. Kiekviena liberalizuojama reklamos rūšis lengvina alkoholio įsigijimą, o įsigijimo palengvinimas nemažina alkoholio sunaudojimo. Tai yra visuotinis pamatinis dalykas, visuotinai pripažinta tiesa ir Sveikatos reikalų komitetas nuo to negalėjo trauktis.

Tų, kurie jau geria, neveiks nei reklama, nei antireklama. Turime galvoti apie jaunimą, apie tuos, kurie dar nepradėjo vartoti alkoholio. Nei tiesioginės, nei netiesioginės reklamos nepajėgsime pateikti taip, kad jos nepastebėtų jaunimas. Čia reikia prisiminti ir tai, kad pradedantiems gerti vargu ar patiks stiprūs, koncentruoti gėrimai, veikiau švelnesni, geresnio skonio, na, paprasčiau pasakius, saldesni. Todėl ir silpnesnių alkoholinių gėrimų reklamos liberalizavimas, Sveikatos reikalų komiteto požiūriu, nėra priimtinas. Manome, kad alkoholiniais gėrimais prekiaujančių mažmeninių įstaigų neturėtų būti sveikatos priežiūros įstaigose, sanatorijose. Tam nepritariam. Skelbiama oficiali alkoholio sunaudojimo statistika Lietuvoje specialistams nekelia pasitikėjimo. Sprendžiant iš kai kurių susirgimo formų dėl alkoholizmo manoma, kad Lietuvoje turėtų būti ne 70 tūkst., o apie 300 tūkst. sergančių. Diagnostika pas mus, atrodo, kol kas švelni. O išgeriama maždaug po 26 litrus gryno alkoholio vienam gyventojui per metus. Priminsiu, kad, jeigu išgeriama po 13 litrų gryno spirito vienam gyventojui per metus, prasideda tautos nykimas, nes tada daugiau kaip pusė naujagimių jau yra gimę su didesniais ar mažesniais apsigimimais, (…) trūkumais.

Todėl kviečiu gerbiamąjį Seimą nesumenkinti šios problemos, palaikyti Sveikatos reikalų komiteto išsakytą nuomonę.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas žadėjo neišnaudoti savo 5 minučių.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš stengsiuos laikytis duoto pažado. Pirmiausia aš tikrai sveikinu kolegą V.Bogušį už jo išsakytą modernų požiūrį į šį įstatymą, nors aš suprantu, kad tai yra nelengva padaryti. Lygiai taip pat mums, liberalams, nelengva buvo kalbėti, ar susilaikyti pinigų plovimo įstatymo atžvilgiu, nors tas įstatymas buvo prastai parengtas ir paskui tai pastebėjo žurnalistai, bet, deja, politikai priėmė vos ne vienbalsiai.

Dabar apie patį įstatymą. Aš sakyčiau, kad čia yra keletas punktų, į kuriuos siūlyčiau atsižvelgti ne alkoholizmo kontekste, nes tas dalykas nei ribos, nei neribos alkoholio, nei uždraus gėrimo, nei neuždraus. Bet ką tikrai padarys, tai pakirs labai sparčiai besiplečiančią Lietuvoje industriją, t.y. pramogų industriją. Tai yra labai svarbu. Aš siūlyčiau atkreipti dėmesį į 30 straipsnį, kur kalbame apie alkoholio reklamos ribojimą, ir pasižiūrėti į 4 punktą – alkoholio reklama draudžiama. Na, atleiskite, bet mane be galo stebina šis punktas, nes čia yra teigiama, kad koncerto, cirko, diskotekų ir kitų viešųjų renginių, teatro spektaklių, kino filmų, videofilmų demonstravimo vietose, kai jose vyksta renginiai, skirti vaikams ir paaugliams iki 18 metų, alkoholio reklama yra draudžiama. Na, kas man gali šiandien pasakyti, ar grupės „Junior” koncertas yra iki 18 metų ar po 18 metų? Kas man gali pasakyti, ar meškučių pasirodymą cirke gali žiūrėti vaikai iki 18 metų, ar gali žiūrėti ir suaugusieji? Kas man gali pasakyti tokius dalykus? Suprantu, kur yra vaikų spektakliai, lėlių spektakliai, ten, mano mielieji, degtinės tikriausiai nereklamuosime, bet to niekas ir dabar nedaro. Bet jeigu kalbama apie cirko, sporto renginius ir kitokius dalykus, aš nesuprantu šitokio punkto. Lygiai taip pat aš nesuprantu, pavyzdžiui, kodėl yra tame pačiam punkte alkoholio reklamų ribojimas, kai pasitelkiami sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti įžymūs visuomenės veikėjai. Na, gerai, palikim politikus, kad politikų nebūtų galima pasitelkti alkoholio reklamai ir pritarkim tokiam punktui. Bet jeigu kažkokia kompanija, ar tai būtų „Martini”, ar dar kokia nors vynų gaminimo kompanija, „Anykščių vynas” ar dar kas nors, finansuoja, pavyzdžiui, kultūros žmonių vykimą į kokį nors svarbų kultūros festivalį. Kas tai yra? Jūs man pasakykite! Tai yra alkoholio reklama, ar tai yra pagalba kultūrai, kuri neturi lėšų tokių dalykų daryti savo jėgomis? Aš nesuprantu tokio dalyko.

Lygiai taip pat aš negaliu suprasti, pavyzdžiui, 11 straipsnio, 29 straipsnio to pakeitimo, kur yra apie tokius draudimus kalbama. Na, buvau ne vienoj valstybėj ir jūs esat buvę, bet nemačiau draudimo, kad, pavyzdžiui, draustų parduotuvei nuspręsti pačiai, ar jai daryti alkoholio išpardavimą, ar jai nedaryti išpardavimo. Ar, pavyzdžiui, jeigu ji parduoda du vyno butelius, tai trečią gali duoti už dyką, ar negali? Na, palikim parduotuvėms spręsti šį klausimą. Ko mes dabar kišamės į tokius dalykus ir galvojam apie juos. Man tikrai nesuprantama. Apskritai čia yra tos loterijos, konkursai, dar… Kodėl mes kišamės į šitokius dalykus? Na, kokia čia yra alkoholio reklama? Gal, jeigu kalbama apie stipriuosius gėrimus, kaip „Žalgiris”, degtinė, visa kita. Gal tai galima laikyti tam tikra reklama? Bet jeigu tai yra vyno gaminiai ar dar kas nors panašaus, palikim patiems parduotuvių savininkams nustatyti tokius dalykus.

Žvelgiu į šiuos abu įstatymus, tiek į Pinigų plovimo, dėl kurio mums buvo tikrai sunku susilaikyti nekalbėjus, tiek į šį Alkoholio įstatymą, kuris iš tikrųjų grėsmingai skamba. Čia galima tuoj pat pasukti klausimą, pasakyti: o, žiūrėkit, jie palaiko tokius dalykus, jie čia maždaug už alkoholį. Koks man įspūdis susidaro? Mes stengiamės būti šventesni už Romos popiežių. Nesam mes nei pinigų plovikų tauta, nei alkoholikų tauta. Nesame. Gal jeigu kas nors žada, gal ir bus, aš nežinau, bet mes nesame šiuo metu tokie. Ir saikingas gėrimas yra suvokiamas dalykas. Kitas klausimas – kas darosi rajonuose? Čia yra pakankamai aktualus klausimas. (Balsai salėje) Palaukit, bet ar tie rajonų žmonės ateis į diskotekas, jūs man pasakykite?! Apie ką jūs kalbate? Ar tas senas, 70 metų žmogus iš kaimo ateis į diskoteką? Na, kur jūs matėte tokį dalyką, kad sporto renginiuose?.. Pažiūrėkite, dailusis čiuožimas, ledo ritulys, kur jūs matėte, kad nebūtų vodkos „Gorbačiov” reklamos? Na, buvo tokia. Ką padarysi? Aš nežinau, man tikrai kyla įspūdis, kad mes esame šventesni už Romos popiežių. Jeigu į šį įstatymą šie punktai būtų įtraukti, tai pirmiausia mes įvestume didelius apribojimus verslui, neprotingus apribojimus. Bet aš labiausiai susirūpinęs, kad mes šiandien, neturėdami pakankamai lėšų kultūrai gerinti, nenukirstume tos šakos, ant kurios iš dalies kultūra gali laikytis, juo labiau, turint omeny, kad mūsų Labdaros įstatymas reikiamai nefunkcionuoja. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Vietoj 5 minučių jūs kalbėjot beveik 7 minutes. Kviečiu kalbėti Seimo narį J.Razmą.

J.RAZMA. Ką gi, po tokių išraiškingų mano kolegų Seimo narių V.Bogušio ir A.Medalinsko kalbų ir, kita vertus, iš anksčiau kalbėjusiųjų tik sustiprėjo mano įsitikinimas, kad Vyriausybei šį kartą tikrai pavyko parengti gerai subalansuotą įstatymo projektą, kur pakankamai įvertinti reikalavimai tų žmonių, kurie nori labai griežtų draudimų, ir tų, kurie laikosi labai liberalaus požiūrio į alkoholio reklamą ir įvairius draudimus.

Taigi iš tikrųjų gerai, kad čia Vyriausybė nesiėmė išradinėti kokį nors naują dviratį, o labai ramiai perrašė Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, kurie nustato reklamos apribojimus. Ir tai yra labai tvarkingai išdėstyta 30 straipsnyje. Aš kartu norėčiau dar ir pažymėti, kad mes turėtume realiai matyti, kokie gėrimai šiuo metu reklamuojami bei kokie neabejotinai bus reklamuojami ir toliau. Nerasim mes beveik čia tų mūsų pigių gėrimų reklamos, kurie daro realų poveikį alkoholizmui augti. Pagaliau reikėtų ramiai pagalvoti, ar tie žmonės, kurie daro mums problemų dėl plintančio alkoholizmo, skaito tuos laikraščius, ar jie žiūri tas laidas, kur yra tam tikra reklama. Iš tikrųjų būtų įdomu sužinoti, kiek žmonių tapo alkoholikais, pavyzdžiui, gerdami škotišką viskį ar „Martini”, paveikti būtent tos šių gėrimų reklamos.

Aš siūlau iš tikrųjų realiai žiūrėti į dalykus, taip pat abejojantiems siūlau pasidomėti, kokie yra tikrieji duomenys tose šalyse, kur reklama būtent panašiai ir yra ribojama. Pavyzdžiui, yra Nacionalinės Italijos vynų gamintojų federacijos paskelbti duomenys, kurie rodo, kad nepaisant vis didėjančių reklamos firmų investicijų į reklamą, alkoholinių gėrimų suvartojimas Italijoje sparčiai mažėja. Tarp jų ir tų, kurie yra labai reklamuojami. Taigi mes labiau galvokim, kaip iš tiesų, keisdami mūsų tautos gyvenimo būdą, skirdami lėšų propaguoti sveiką gyvenimo būdą, mes galime pakeisti reikalus į gerąją pusę. Ir tikrai šitas teikiamas įstatymo projektas nė kiek neblogina situacijos šiuo atžvilgiu. Kita vertus, iš reklamos kampanijų, iš reklamos firmų, be abejo, bus gaunama daugiau lėšų į biudžetą. Tai jas galėsim ir panaudoti propaguoti sveiką gyvenimo būdą.

Taip pat aš siūlau atidžiai pasižiūrėti į 21 straipsnį, į 29, į 39 straipsnius ir kitus, kurie yra papildomi įvairiais draudimais ir sugriežtinimais dėl alkoholio produktų realizavimo reglamentavimo, dėl laikymo, gabenimo reikalavimų reglamentavimo. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad iki šiol už šiuos pažeidimus dažnai nebuvo įmanoma taikyti sankcijų, nes nebuvo pakankamai detalaus reglamentavimo. Dabar 44 straipsnis leidžia skirti pakankamai dideles baudas už įvairius pažeidimus iki 100 tūkst. Lt, net panaikinti licencijas. Taip pat turėtumėt atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, draudžiama prekyba alkoholiu tose parduotuvėse, kurios turi išėjimą į gyvenamąsias patalpas. Yra ir daugybė kitų draudimų. Taigi aš tikiuosi, kad tie kolegos, kurie ir mato kai kurių įstatymų tam tikrus trūkumus, suformuluos atitinkamas pataisas, o šiandien mes galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ekonomikos komiteto vardu kviečiu kalbėti Seimo narę O.Suncovienę. O tvirtiems Seimo nariams primenu, kad oficiali forma yra alkoholis.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitete, apsvarsčius Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, nuspręsta pritarti projektui su išlygomis. Visų pirma atsižvelgti į Seimo Juridinio skyriaus išvadas, patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 13 punkto redakciją. Įstatymo projekto 7 straipsnio 18 punkte išbraukti žodžius „ir viešojo maitinimo įmonėse”, patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 21 punkto redakciją.

Įstatymo projekto 18 straipsnyje išbraukti žodžius „100 tūkst. Lt bauda” ir vietoje jų įrašyti žodžius „50 tūkst. Lt bauda”.

PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą kalbą. Dabar pasakyti baigiamąsias pastabas kviečiu viceministrą poną G.Miškinį.

G.J.MIŠKINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Aš labai trumpai norėčiau pakomentuoti kai kurias pastabas ir pasiūlymus, kurie buvo pasakyti Seimo Juridinio skyriaus, taip pat Ekonomikos komiteto, pavienių Seimo narių.

Dėl Seimo Juridinio skyriaus išvadų. Pirmoje išvadoje teigiama, kad iš reklamos apibrėžimo neaišku, apie kokias įmones rašoma apibrėžime. Norime paaiškinti, kad tai taikoma visoms įmonėms plačiąja prasme: alkoholį gaminančioms, juo prekiaujančioms įmonėms, laikraščiams, žurnalams, reklamos agentūroms, televizijai ir panašiai, kurie susiję su reklama. Atsižvelgiant į tai, kad vienas reklamos ypatumų yra jos atlygintumas, už reklamą užsakovas kažkaip atsilygina, o tą pažymi ir Konstitucinis Teismas, todėl reklama siejama su ūkine ir komercine veikla. Reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda, ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną plečiant vartojimo paslaugas, arba tai užtikrinti ateityje, reklamuojant firmos ženklą, veiklą, t.y. pradedant įsitvirtinti rinkoje. Be to, užsakovas atsilygina už reklamos perdavimą ar transliavimą, todėl šita pastaba, mūsų nuomone, yra nepriimtina.

Antra. Sutinkame su antra redakcinio pobūdžio pastaba, todėl mes siūlome naujas 25 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto ir su juo susijusio analogiškai 21 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto redakcijas, kurias vėliau pateiksime raštu.

Trečioje pastaboje teigiama, kad įstatymo 30 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose tikslintinos sąvokos: „panaudoja asmenis”, „panaudoja sportininkus”. Žodis „panaudoja” yra vartojamas Europos Sąjungos konvencijoje dėl televizijos be sienų bei analogiškoje direktyvoje ir marketingo teorijos vadovėliuose. Todėl ši sąvoka, mūsų nuomone, yra vartotina ir manome, kad jos nereikia keisti. Sutinkame su redakcine pastaba 30 straipsnio trečiojoje dalyje tikslinti sąvoką „reklama ant išorinių reklamos priemonių” pakeisti į žodžius „išorinė reklama”.

Dėl Ekonomikos komiteto pateiktų pastabų. Sutinkame su pastaba patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnį, kuris keičia įstatymo 20 straipsnio pirmosios dalies 13 punkto redakciją, ir siūloma nauja 13 punkto redakcija, tai yra „kontrabandinius alkoholio produktus, išskyrus konfiskuotus, kurie realizuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.” Taip pat pritariame komiteto pasiūlymui 20 straipsnio pirmosios dalies 18 punkte ir atitinkamai 21 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte išbraukti žodžius „ir viešojo maitinimo įmonėse”. Tačiau su Ekonomikos komiteto siūlymu išbraukti 100 tūkst. Lt ir pakeisti 50 tūkst. Lt sutikti negalime, nes tai yra oficiali Vyriausybės nuomonė ir dėl to Vyriausybė jau yra apsisprendusi.

Dėl kai kurių Sveikatos reikalų komiteto pastabų. Sveikatos reikalų komitetas nepritaria, kad savivaldybių sprendimu sanatorijose būtų leista prekiauti alkoholiniais gėrimais iki 15% stiprumo. Norėčiau tai argumentuoti. Pirma. Gauti kurortinių miestų merų prašymai, kurių pagrindu buvo priimtas ankstesnis Seimo Sveikatos reikalų komiteto išaiškinimas, leidžiantis prekiauti silpnais alkoholiniais gėrimais ten įsteigtose kavinėse, turinčiose atskirą įėjimą. Taip pat sanatorijos sunkiai verčiasi. Uždarius kavines bus prarastos darbo vietos, kurios, pavyzdžiui, Druskininkams, yra labai aktualios. Be to, į sanatorijas atvyksta užsienio piliečių, kurie pageidauja visiško serviso.

Dėl Seimo nario pono J.Karoso pasiūlymo. Siūloma leisti uždarajai akcinei bendrovei „Lietuviškas midus” gaminti naujus sukurtus alkoholinius gėrimus. Vadinasi, jie galėtų gaminti ir naujus stiprius, net per 50% stiprumo, gėrimus. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2001 metų pagal įstatymą numatoma įvesti stiprių gėrimų gamybos valstybės monopolį, mes negalime pritarti šiam siūlymui, kaip ir, beje, siūlymui dėl akcinės bendrovės „Sema”, nes akcinė bendrovė „Sema” taip pat turi privataus kapitalo, valstybės kapitalas joje sudaro apie 30%.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad Ūkio ministerijoje yra darbo komisija, kuri domisi integracijos į Europą klausimais. Mes kaip tik kreipėmės į vieną iš pas mus dirbančių Europos Sąjungos ekspertų poną Puliną. Mes esame gavę išvadas dėl šio įstatymo pakeitimo ir papildymo. Aš tik norėčiau pacituoti apibendrintas išvadas. „Iš esmės Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos yra suderintos su Europos Sąjungos įstatymais. Alkoholio įstatymas paprastai įveda griežtesnį reklamos reguliavimą, nei tai daroma pagal klaidingos reklamos direktyvą ir TV direktyvą. Kadangi Europos Sąjungos direktyvos siekia, kad vis dėlto būtų griežtesni reikalavimai šalyse narėse, tokios pataisos neprieštarautų Europos Sąjungos įstatymams.” Daugelį redakcinio pobūdžio pastabų, kurios šiandien buvo išsakytos, mes išanalizuosime ir įvertinsime galutinėje redakcijoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Kolegos, ar pritariame mūsų įstatymui po svarstymo? Iš anksto užsirašęs kalbėti dėl motyvų Seimo narys A.Bartkus. A.Bartkaus nematau. Taigi Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš manau, kad buvo išsakyta įvairių nuomonių dėl reklamos. Ir šitame įstatyme siūlomos pataisos nėra tokios drastiškos, kaip kalbėjo šitų pataisų oponentai. Svarbiausia ne reklama, o svarbiausia vartotojas. Nė vienam prieš jo norą neįpirš nei gerti, nei rūkyti. Aš siūlau pritarti po svarstymo, o priimdami, aš manau, jeigu yra kas blogo, galėsime ir pakeisti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar A.Bartkus, užsirašęs iš anksto.

A.BARTKUS. Gerbiamieji, aš norėčiau, kad įsižiūrėtume į įstatymą daugiau ekonominiu požiūriu. Šis įstatymas yra reikalingas tam, kad būtų užkirstas kelias pinigų išplovimo iš valstybei priklausančių alkoholio gamintojų. Juk mes jo straipsniuose panagrinėję matome, kad yra uždrausta gaminti, jiems verstis prekyba ir kitokie dalykai.

Dėl reklamos. Manau, nėra dėmesio vertas klausimas, nes argi kas nors gali parodyti žmogų, kuris pradėjo gerti ar rūkyti dėl reklamos. Kas reklamuoja pilstuką? O kiek geria. Ją reikia ne drausti, bet reikia riboti ir ten, kur nereikia reklamuoti, be abejo, nereikia. Be to, šalia reklamos gali būti pateikta reklama apie žalą sveikatai ar dar kam nors, bet šiuo klausimu kartais net patys medikai nesutaria. O dėl tauriųjų gėrimų reklamos, atrodo, visi sutaria.

Gerbiamieji, šiuo įstatymu yra sugriežtinta alkoholinių produktų realizavimo, laikymo bei gabenimo tvarka. Nustatyta konkreti atsakomybė už šios tvarkos pažeidimus. Negi balsuojantys prieš šį įstatymą mano, kad galima ir toliau plauti pinigus per alkoholio gamybos ir prekybos įmones. Ar kas nors įsivaizduoja mastą šių finansinių aferų? Manau, kad, ko gero, ne, todėl alkoholio gamyba, prekyba ir realizacija turi būti reglamentuota. Aš matau, kad šis įstatymas tą dalyką tikrai reglamentuoja. Tai yra svarbiausi dalykai ir reikėtų pritarti po svarstymo ir dar galbūt po to kai ką patobulinti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas gali prieštarauti.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau sakiau, kad šiuo metu, kadangi yra teikiama ir Sveikatos reikalų komiteto tam tikrų įstatymo pataisų, ir Ekonomikos komitetas numato taisyti kai kuriuos straipsnius, todėl prašėme, kad būtų padaryta svarstymo pertrauka. Man kažkaip nelabai kaip dėl reklamos. Teigiama, kad viskas gerai ir reklama neturi jokios įtakos ir visa kita, kad silpni alkoholiniai gėrimai jokios didelės įtakos neturės. Faktiškai juk reklama yra skiriama tam augančiam jaunimui, tam, kuris dar ateis į alkoholikų šeimą. Mes kaip tik ir pratinkim jį nuo lengvų gėrimų, aišku, neduokim stiprių, kad iš karto neužspringtų, išauginkim alkoholiką. Taigi aš ir toliau siūlau daryti pertrauką, kad įstatymas būtų konkretus, kad galėtume pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Tuojau balsuosime, ar pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių ir IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, ar darome pertrauką, kaip kai kas mėgina siūlyti.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, balsuoja už, kas prieš – prieš. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, buvo pasiūlymas pagrindinio pranešėjo, pagrindinio teikėjo, žinoma, pritarti. Ir dėl motyvų vienas pasiūlymas buvo pritarti, kitas – daryti pertrauką. Sutarta. (Balsai salėje) Galim perbalsuoti, jeigu jūs manote, kad dėl to kas nors patenkins savo… Gerbiamieji kolegos, balsuojantys už – už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, balsuojantys prieš – už tai, kad būtų daroma pertrauka. Balsavimas pradėtas. Ir balsuojantys už dar už tai, kad oficiali forma būtų alkoholis.

Balsavo 63 Seimo nariai. Už – 33, prieš – 24, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta.

Kitas klausimas 1-8b – Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariam Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-548.

Dabar noriu su jumis pasitarti, ar dar per 15 minučių galėtume susitvarkyti su tabaku? (Balsai salėje) Kolegos, pertrauka. 15 val. pradedame popietinį posėdį. Repliką po balsavimo Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, atsiliepiant į kolegos A.Bartkaus kalbą apie tai, ar įsivaizduojami finansiniai mastai, tenka tik pasakyti, kad tie, kurie balsavo prieš, žinoma, neįsivaizduoja, nes finansinius mastus galima įsivaizduoti tik būnant tose korporacijose ir žinant, kaip „Mineraliniuose vandenyse” ar kitur ten viskas daroma.

PIRMININKAS. Priešpietinis posėdis baigiamas.