Antrasis (153) posėdis
1998 m. vasario 3 d.

Pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Vyriausybės pusvalandis. Ryšių ir informatikos ministras R.Pleikys

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą ir pradedame vakarinį plenarinį posėdį. Vyriausybės pusvalandis. Ministras R.Pleikys kviečiamas į tribūną.

R.PLEIKYS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pastaruoju metu susiklosčius aplinkybėms turiu vis dažniau ir daugiau progų su jumis susitikti, kas savaime yra malonu, juo labiau kad aptariami reikalai išties nėra tokie paprasti ir vienareikšmiai. Jūsų žiniai, gerbiamieji kolegos, ką tik grįžau iš susitikimo su piketo, neseniai įvykusio prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų, atstovais. Ponas A.Terleckas ir kiti svečiai buvo Vyriausybėje ir įvykęs pokalbis buvo stebėtinai ramus, ir, tikiuosi, iš abiejų pusių konstruktyvus. Buvo išsakyta minčių (turiu galvoje, be abejo, kontekstą su įvedamais mokesčiais už vietinius telefono pokalbius ir “Lietuvos telekomo” numatomą privatizavimą), buvo gerų siūlymų, į kuriuos verta įsiklausyti. Pavyzdžiui, buvo pasiūlyta, kad nebederėtų “Lietuvos telekomui” reikalauti iš abonentų, kurie nori įsivesti telefoną į namus (tačiau tą akimirką “Telekomas” neturi techninių galimybių), nebereikalauti iš žmonių, būsimųjų abonentų apmokėti už kabelio gabalą arba už įrengimą paskirstymo skydui ir t.t. Tai yra visiškai priimtinas, normalus prašymas.

Kita kelta aktuali problema, juo labiau šiek tiek padidėjus tarifams ir įvedus apskaitą už vietinius pokalbius. Daugelyje namų, ypač daugiabučiuose namuose, laiptinėse yra skydeliai su elektros apskaitos prietaisais, o šalia ir telefono laidų paskirstymo dėžutės, kurios nėra pakankamai techniškai, fiziškai apsaugotos ir išties lieka teorinė galimybė, kad nesąžiningas kaimynas ar kitas piktavalis žmogus gali prisijungti prie ne savo telefono laidų ir, vadinasi, pasipelnyti kito sąskaita. Visa tai yra konstruktyvūs dalykai, kuriuos išsakė piketo dalyviai ir į kurios tiesiog ir Vyriausybės, ir “Lietuvos telekomo” pareiga atsižvelgti. Tokia mano trumpa įžanga.

Šį kartą galbūt gal kiek daugiau, negu esu įpratęs, jums leidus, norėčiau išdėstyti motyvus ir, manau, jog šis raštas dar šiandien, gal kiek vėliau, bus išplatintas gerbiamiesiems Seimo nariams, nes aš jį pavadinau aiškinamuoju raštu Lietuvos Respublikos Seimo nariams. Jums leidus, aš perskaitysiu tuos motyvus, kuriuos parengėme drauge su kolegomis iš Ryšių ministerijos.

Apibendrinant šiuo metu žiniasklaidoje vykstančią diskusiją dėl vietinio telefono pokalbių apmokestinimo galima pažymėti, jog tik nedidelė ekspertų ar eilinių vartotojų dalis yra linkusi apskritai nuneigti būtinybę už kiekvieną ryšių paslaugą mokėti tam tikro dydžio mokestį. Yra nustatyti ir šiandieną jau nieko nestebina mokėjimo už mobilųjį, tarptautinį bei tarpmiestinį ryšį tarifai. Ne išimtis, mūsų nuomone, yra ir vietinis telefono ryšys miestų, gyvenviečių ribose. Ankstesnių laikų liekana yra ligi šiol tebegaliojusi tvarka, kai sąnaudos organizuoti bei eksploatuoti vietinio telefono ryšį būdavo padengiamas iš “Lietuvos telekomo” įplaukų už kitas paslaugas. Toks galiojusių tarifų disbalansas reiškia ne ką kitą kaip vienų klientų diskriminavimą verčiant juos apmokėti už kitų klientų gaunamas ryšių paslaugas. Absoliučioje daugumoje valstybių, kuriose galioja normalūs rinkos ekonomikos dėsniai, vietinis telefono ryšys yra mokamas, nustatant jam atitinkamą tarifą. Vis dėlto vietinių pokalbių apmokestinimo priežastis Lietuvoje, manyčiau, yra ne tiek ši principinė nuostata, kad kiekvienas žmogus, įmonė ar įstaiga privalo sumokėti už tiek ryšių paslaugų, kiek jų gavo, kiek ir nebūtinybė subalansuoti tarifus. Svarbiausia ir esminė mokesčių už vietinius telefono pokalbius įvedimo priežastis yra ekonominio pobūdžio. Čia būtina paminėti bent keletą mums, ryšininkams, privalomų Lietuvos Vyriausybės 1997-2000 metų veiklos programos ryšių ir informatikos plėtros krypčių.

“1. Turime teikti daugiau ir įvairesnių ryšių bei informatikos paslaugų gyventojams bei įmonėms, gerinti šių paslaugų kokybę.

2. Plėtoti telefono ryšį kaime.

3. Sujungti šviesolaidžio ryšio linijomis didžiuosius Lietuvos miestus, taip pat Lietuvos ryšių sistemą su užsienio šalių ryšių sistemomis.

4. Modernizuoti Lietuvos radijo ir televizijos centro objektus, aprūpinti juos įrenginiais, sudarančiais galimybę taupyti elektros energiją, ir, be abejo, pagerinti transliavimo kokybę bei patikimumą.

5. Įdiegti “Lietuvos telekomo” mobiliojo ryšio tinklą.

6. (Pabrėžiu, tai visos Vyriausybės programos citatos.) Įdiegti laikinį atsiskaitymą už vietinius telefono pokalbius, bendrojo naudojimo telefonų tinklą išplėsti iki 35 – 40 telefonų 100 gyventojų.

7. Tobulinti radijo ryšių valdymo sistemą, sukurti radijo monitoringo tinklą. “

Kelis šios mūsų Vyriausybės programos ryšių ir informatikos srityje punktus išvardijau neatsitiktinai, nes tai mūsų su jumis drauge patvirtintas dokumentas, kuriuo kiekviena ministerija, neišskiriant nė mūsų, turi tvirtai laikytis. Gerbiamieji Seimo nariai puikiai žino ir mūsų Vyriausybės nekintamą nuostatą kompensuoti žymios Lietuvos gyventojų dalies prarastus bankuose indėlius bei skirti kuo daugiau lėšų smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programoms.

Dabar, jums leidus, grįžkime prie konkrečių dalykų, numatytų “Lietuvos telekomo” strateginiame plėtojimo plane 1998-2000 metams. Jame, be kito ko, numatyta iki minėto laikotarpio pabaigos įrengti 325 tūkst. naujų telefonų. Tam tikslui su techniškai būtinu rezervu pastatant naujų telefono stočių, aprūpintų šiuolaikine įranga ir turinčių ne mažiau kaip 340 tūkst. numerių. Iš to skaičiaus jau šiemet turi būti įrengta 132 tūkst., kitais metais – 144 tūkst., o 2000 metais dar 4 tūkst. numerių. Visa tai ir kiekybiškai, ir kokybiškai yra susiję ir su informatikos plėtra, informacinės visuomenės kūrimu. Tereikia turbūt paklausti interneto vartotojų, ar jie jau yra patenkinti esamų telefono linijų laidumu, kokybe, informacijos priėmimo greičiu, o ypač tų abonentų, kurie iki šiol dirba per kvazielektronines, ne skaitmenines, jau nekalbant apie kai kur išlikusias žingsnines dekadines telefono stotis. Kiekvienam ekspertui ir, tikiuosi, politikui yra aišku, jog telekomunikacijų sistemai tobulinti, kelti jos techniniam lygiui iki Europos Sąjungos standartų reikia milžiniškų lėšų ir šiuo požiūriu nesvarbu, kieno nuosavybė tebėra, ar greitai bus, akcinė bendrovė “Lietuvos telekomas”. Abiem atvejais jos tarifų politika, už kurią dabar atsakinga institucija yra mūsų ministerija, turi būti tokia, kad leistų atlikti telekomunikacijų tinklų bei stočių plėtrą iš gaunamo pelno, o ne vis didesnių paskolų su valstybės garantija ar be jos.

Gerbiamieji Seimo nariai, ryšiai Lietuvoje turi būti geri, o geri ryšiai, deja, kainuoja. Antai, vidutinė 10 tūkst. abonentų telefono stoties kaina su infrastruktūra, su jungiamosiomis linijomis, su kabeliais kainuoja beveik 22 mln. Lt, atitinkamai vienos linijos įrengimo kaina – beveik 2200 Lt. Siekdama atlikti čia mano minėtus darbus šiemet, įmonė, be abejo, turiu galvoje “Lietuvos telekomą”, planuoja investuoti 485 mln. Lt, o ateinančiais 1999 metais – 570 mln. Lt. Šių metų pradžioje, norėčiau labai pabrėžti visiems mane girdintiems, įmonės skolos sudaro įmonės skolos sudaro 308 mln. Lt. Šiemet turi būti grąžinta paskolų už 40,7 mln. Lt, kitais metais – už 43,5 mln. Lt, o laikotarpiu nuo 2000 iki 2009 metų (labai apytikriai) – daugiau kaip už 184 mln. Lt.

1997 metais Lietuvoje buvo pastatyta skaitmeninio telefono stočių su 139 tūkstančiais abonentų, numerių. Tokios stotys dabar apima 21% viso sumontuoto imlumo. Palyginkime: užpernai tebuvo 12,5%.

Šiuo metu telefonų tankumas yra 28,3 šimtui gyventojų, užpernai buvo 26,8. Pareiškimų įvesti telefonus skaičius sumažėjo nuo 142 tūkstančių praėjusių metų pradžioje iki 102, bet vis dar tūkstančių, šių metų pradžioje.

Pernai Vilniuje vykdant Vyriausybės programą buvo pastatyta nauja tarptautinė tarpmiestinė skaitmeninė telefonų stotis, kuri, kaip jūs galbūt spėjote įsitikinti, kur kas pagerino pokalbių bei duomenų perdavimo kokybę. Įrengti šiuolaikiniai 7-osios signalizacijos kanalai su Vokietija, Prancūzija, Kanada, Lenkija, Estija, Baltarusija, Ukraina. Pastatytos tranzitinės telefono stotys Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Nutiestos superlaidžios šviesolaidinio kabelio linijos Klaipėda-Marijampolė, Panevėžys-Molėtai, Mažeikiai-Biržai, Vilnius-Baltarusijos siena, Klaipėda-Šventoji-Baltijos jūros pakrantė. Iš viso – 725 kilometrai.

Jau šiemet, gerbiamieji Seimo nariai, “Lietuvos telekomas” pradės steigti interneto, (…) bei radijo ieškos paslaugas, pradės įrengti mobilaus skaitmeninio ryšio tinklą, kuriam rengti licenciją neseniai išdavė mūsų ministerija. Šis tinklas tik padidins konkurenciją ir leis kur kas daugiau žmonių, negu vos keletui procentų iki šiol, naudotis tokiu pat kokybišku ir, ko gero, pigesniu GSM mobiliuoju ryšiu.

Apie 13 mln. Lt “Telekomas” ketina išleisti savo darbuotojų mokymo centrui statyti, įvairioms kvalifikacijos kėlimo programoms bei naujoms pareigoms sukurti, kad tie žmonės iš gausaus dešimttūkstantinio kolektyvo, kurių rankų gal nereikėtų įdiegiant šiuolaikinę technologiją, galėtų persikvalifikuoti, teikti naujas paslaugas, aptarnauti naują techniką užuot tapę ryšininkais bedarbiais.

Reikėtų pakalbėti ir apie įvairių oponentų tik jiems žinomais tikslais kartojamas kalbas tokia tema – “Telekomas” jau ir taip neva baisiai pelningas. Kam gi jam dar daugiau įplaukų? Žinoma, to dar ir trūko, kad ryšių verslas būtų nuostolingas. Tačiau, mielieji kolegos, kalbant rimtai, kur kas didesnių įplaukų visų pirma reikia įmonės vystymui, kurio tik keletą metmenų aš paminėjau šiame pranešime. Pelną bei rentabilumą galima skaičiuoti remiantis oficialiu įstatinio kapitalo dydžiu, nesiekiančiu nė milijardo litų, ir tada gausime tikrai neblogą, bene 15% rodiklį (pernykščiai duomenys).

Antra vertus, kiekvienas Seimo narys turbūt supranta, jog tam tikros ekonominės logikos turėtų ir “Telekomo” rentabilumo skaičiavimas remiantis šios įmonės tikrąja rinkos verte, o tai ypač aktualu dabar, rengiantis ją privatizuoti. Šiuo atveju rentabilumas būtų pastebimai mažesnis, net ir įvertinus naujųjų tarifų įtaką.

Gerbiamieji kolegos, gretutinė tema, kuria pakalbėti Seime nedažnai turiu progų, tai komentaras dėl kai kurių kolegų pamėgtų kalbų apie neva per didelį “Telekomo” monopolį. Kaip yra iš tikrųjų? Turbūt bet kokioje tarptautinėje tribūnoje Lietuvos atstovams netenka raudonuoti dėl pernelyg didelio telekomunikacijų monopolizavimo mūsų valstybėje. Pakanka paminėti de jure ir de facto sudarytas galimybes sėkmingai plėstis konkurencijai kad ir mobilaus ryšio duomenų perdavimo bei radijo, televizijos transliavimo srityse. Daugiau liberalumo netrukus visi mes rasime ir mūsų baigiamame rengti Pašto įstatymo projekte.

Turiu vilties, jog netrukus drauge su jumis apsvarstysime, patobulinsime ir priimsime kitą itin svarbų dokumentą – Telekomunikacijų įstatymą, jau greitai pakeisiantį kelis kitus senstelėjusius ryšių reguliavimo įstatymus.

Kone vienintelis monopolis, iki 2003 metų liksiantis mūsų “Telekomui”, tai fiksuotasis, kitaip tariant, laidinis telefono tinklas. Jeigu šios srities konkurentų rastųsi jau rytoj, kiltų pavojus, kad kiti operatoriai tesiektų “nuvalgyti razinas nuo telekomunikacijų pyrago”, nesivargindami tokiomis “Telekomui” būtinomis prievolėmis, nė nekvepiančiomis pelnu, kaip kaimo ryšių vystymas. Išmintinga Europos Sąjungos nuostata visai liberalizuoti ryšių sferą tam ir yra priimta, kad valstybių, esamų ar būsimų Europos Sąjungos narių, ryšių reguliavimo administracijos suspėtų per keletą likusių metų sudaryti sąlygas ekonomiškai sutvirtėti jų telekomams, kad jie būtų ekonomiškai pasirengę dirbti visiškai liberalizuotos, galutinai liberalizuotos ryšių rinkos sąlygomis.

O ar tam jau yra pasirengęs Lietuvos nacionalinis telekomunikacijų operatorius? Atsakyti tepadeda keli skaičiai, kuriuos pateikiu baigdamas pranešimą. “Lietuvos telekomo” pajamos vienam telefono aparatui, perskaičiavus į Jungtinių Amerikos Valstijų dolerius – 136. Palyginkime: Rumunijoje – 150, Estijoje – 192, Latvijoje – 210, Slovakijoje – 254, Lenkijoje – 324, Čekijoje – 459, Vengrijoje – 568 doleriai iš vienos linijos. Mažiau tik Rusijoje – 65.

Abonentinis mokestis gyventojams, vėlgi skaičiuojant Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, Lietuvoje įvertinus naujuosius tarifus – 2,5, Estijoje ir Čekijoje – 2,62, Latvijoje – 3,2, Lenkijoje – 3,6, Vengrijoje – 6,8, jau nekalbant apie kokią nors Didžiąją Britaniją – 14,7.

Vietinis pokalbis, net įvedus mūsų tebediskutuojamus tarifus, didesnis nei Lietuvoje liktų Lenkijoje, Čekijoje, Latvijoje, Vengrijoje, bei, žinoma, ekonomiškai stipriose Vakarų Europos valstybėse. Čia aš turiu parašyta: žiūrėti priedus. Jūs juos rasite prie mano šio aplinkraščio ar kaip būtų galima jį pavadinti.

Tarpmiestinis pokalbis valstybės viduje ir po naujojo tarifo būtų vis dar brangesnis Estijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje bei šalyse Europos Sąjungos narėse. Tuo tarpu tarptautinis pokalbis net atpiginus tarifą brangesnis nei pas mus liktų tik Latvijoje, o vis dar kur kas pigesnis būtų Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Įdomu pažymėti visai baigiant, jog pagal telefonų tankį šimtui gyventojų mes vis dar atsiliekame nuo kaimynų latvių bei estų, jau nekalbant apie švedus, danus bei britus.

Lyginant telekomunikacijų dalį bendrajame nacionaliniame produkte, mus lenkia Slovėnija, Vengrija, Lenkija, Čekija, Bulgarija, Latvija, Estija ir Kroatija. Atsilieka tik Rumunija ir Rusija.

Norėčiau baigti retoriniu klausimu – ar būtina, ar yra ekonominis pagrindas įvesti mokamus vietinius pokalbius? Ką aš atsakyčiau į šį retorinį klausimą, be abejo, kiekvienas iš jūsų nesunkiai atspėtų. Todėl dabar tik norėčiau padėkoti už dėmesį, kurio šiandien jūsų dar prašysiu po 10 min., jeigu man pavyktų tuomet baigus atsakymus į jūsų klausimus dar pristatyti Seimui Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo devynių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Dėkoju už dėmesį. Šį kartą kalbėjau kiek ilgiau negu paprastai Vyriausybės pusvalandyje, turėdamas galvoje temos rimtumą ir aktualumą, ir esu jūsų paslaugoms.

PIRMININKAS. Taigi ir 13 Seimo narių nori jūsų paklausti, ministre. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis ministre, aišku, dėkojame už tam tikrą ekonomikos pamoką, nes jūs turbūt manote, kad Seimo nariai apskritai nieko apskritai nieko nesupranta, tarp tų skaičių visiškai pasimeta, bet turbūt tikrai taip nėra. Jau laikas pereiti prie kitokių argumentų. Kai jūs kalbate apie pelną, kurį gauna valstybinė įmonė, būdama monopolistas mūsų rinkoje, nemažą pelną – 110 milijonų, kyla klausimas – kam tas pelnas reikalingas? Turbūt, be abejo, kad dalis reikalinga modernizavimui. Galima buvo skirti pakankamai pinigų modernizavimui ir anksčiau, vadinasi, yra pinigų modernizavimui. Aišku, kad turbūt tai nepagrindinis argumentas, kodėl mes turim kelti šituos tarifus, jeigu tas pelnas yra, o mes iš to pelno modernizavimui pinigų skiriam nepakankamai, iš to 110 milijonų… Man susidaro įspūdis ir aš prašyčiau jį paneigti, kad tai yra susiję su būsima “privatizacija” (nors buvo kalbama prieš tai, kad “privatizacija” nekels tarifų kainų) ir tai yra reikalavimas tų investitorių, kurie ateina čia ir nenori to juodo darbo atlikti, tą juodą darbą siūlo atlikti mums patiems savo rankomis. Ar jūs galite paneigti šitą gandą, kad tai nėra būsimų investitorių reikalavimas prieš pradedant privatizavimą?

R.PLEIKYS. Nesu tikras, gerbiamasis kolega Dagy, ar aš jus įtikinsiu. Galiu pasakyti, kad būsimieji investitoriai, kurie imsis toliau plėtoti ir valdyti šią įmonę, tikrai neprieštaraus vietinės apskaitos tarifus įvesti. Tegul tai būna mano švelni ironija, kurią sau leisiu. Jūs paminėjote, kad yra pelno. Taip, jo yra. Aš nežinau, ar jūs girdėjote mano pranešimo pačią pradžią, kurią jūs kažkodėl pavadinote pamoka, pradžioje pasakytus sakinius. To pelno, kuris yra (kviečiu jus patikėti manim), nepakanka norint įgyvendinti visą šios įmonės techninio modernizavimo programą. 308 mln. šių metų pradžioje skolų – koks tolesnis racionalus kelias? Didinti paskolų su valstybės garantija kiekį? Vargu ar tai būtų teisingiausias sprendimas. Todėl, norėdami turėti adekvačias pajamas būtinam techniniam plėtojimui, mes ir nusprendėme, jog būtent dabar, nepaisant to, kad privatizavimas… ar buvo kokie rinkimai, ar bus, tai reikėjo anksčiau padaryti… Sutinku su kolege ministre L.Andrikiene. Mes nusprendėme padaryti šį nelengvą ir garantuotai nepopuliarų žingsnį.

PIRMININKAS. V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis kolega, dėl “Telekomo” privatizavimo ir dėl mokesčių už pokalbius principingą Krikščionių demokratų frakcijos nuostatą pasakys J.Šimėnas. O į jus aš norėčiau kreiptis kaip dešrelių valgytojas. Mes nuo viduramžių žinom pagarsėjusį “pagalvės” mokestį, dabar jūs įvedat “liežuvio” mokestį. Ačiū Dievui, dar už orą ir mintis mums nereikia mokėti. Bet vėl apie tą “liežuvio” mokestį. Jūsų žodžiais tariant, jei aš mažiau plepėsiu, sutaupysiu tam tikrą sumą litų ir galėsiu nusipirkti keturias dešreles. Bet man atrodo, kad šitas jūsų teiginys neatitinka tikrovės, nes aš, norėdamas sužinoti, kiek už savo liežuvį turiu mokėti, ir paprašęs išklotinių, dėl kurių yra problemų jau šiandien, nes pareigūnai jų laiku neapskaičiuoja ir adekvačiai nepateikia… Vadinasi, už pareigūnų aplaidumą aš turėsiu mokėti dar vieną litą. Atleiskit, neišeina ir trijų dešrelių. Tai, gerbiamasis kolega, kodėl aš iš “liežuvio” mokesčio turiu išlaikyti tuos žmones, kurie net nedirba savo darbo? Ačiū.

R.PLEIKYS. Aš dėkoju už klausimą. Aš labai gerai supratau jūsų klausimo dvasią ir jai pritariu. Tenka pripažinti, kad tiek atskiri “Telekomo” darbuotojai, dirbantys tiesiogiai su abonentais ir su klientais, tiek ir “Lietuvos telekomo” turimi kompiuteriai daro klaidų. Tik dėl skirtingų priežasčių. Bijau pakartoti, tačiau net pagal telefono stočių technines charakteristikas galimi šiuolaikinių stočių klaidingi jungimai (iki 3%). Jos yra gamintos žinomose pasaulio įmonėse, ir vis dėlto jeigu ten inžinieriai kol kas neranda galimybių išvengti 3% galimų klaidų jungiant abonentus, man šioje vietoje tektų apgailestauti tik dėl pasaulyje nepakankamai gerai išplėtotos telekomunikacijų technikos. Tačiau mes, kol esame ir kol dirbame, turiu galvoje mūsų ministeriją, arba bet kuri kita šioje srityje dirbsianti žinyba turės skirti visą įmanomą dėmesį ir pastangas, kad gerėtų technika (o, beje, tam gerėjimui ir reikėtų papildomų pajamų), ir, be jokios abejonės, kantriai ir nuobodžiai dirbti su personalu, kad bent jau nebūtų kokių nors emocinių pažeidimų “Telekomo” klientams. Tiktai tiek galėčiau atsakyti į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. K.Glaveckas. Ne. G.Šileikis. Tai gal galit prie mikrofono prieiti čia? Gerai.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis ministre, ar nemanote, kad tas kainos pakėlimas yra šiek tiek nelogiškas, nes visada yra mokama už pakankamai gerą servisą ir gerus ryšius. Deja, mes tuo negalime šiuo metu pasigirti. Kaina yra pakankamai didelė, deja, reikiamos kokybės mes negauname už tą kainą. Ar netikslinga buvo Vyriausybėje apsvarstyti šį kainų kėlimo klausimą? Dabar aišku, jog nepasiruošta šiam žingsniui. Ačiū.

R.PLEIKYS. Aš dėkoju jums už klausimą. Pradėsiu nuo jo pabaigos. Aš manau, kad tokį svarbų sprendimą tikrai verta apsvarstyti bet kokioje auditorijoje ir bet kokia proga. Tenka pripažinti ir Seimo Pirmininko pareikštą pastabą, bent jau konkrečiai mūsų žinybai, kad nepakankamai buvo kalbėta, diskutuota. Su ta kritika tenka tiktai sutikti. Galbūt tokie papročiai pas mus šiandien yra. Bet kalbėdamas apie jūsų klausimo pradžią, kad už tą kokybę, kokią turime dabar, mes turėtume mokėti mažiau, nekalbėdamas apie didesnius mokesčius, tai nenoriu aš jums pasirodyti populistas, bet drįstu sakyti, kad tai ir yra uždaras ratas. Esant dabartinėms įplaukoms kokybė negerės, vėliau gali daug kas tiktai subyrėti. Prašau manimi patikėti. Jeigu jums reikėtų rimtesnių ir nuodugnesnių techninių, ekonominių ir finansinių argumentų, mielai kviesčiau jus ir kiekvieną čia, salėje, esantį kreiptis į tikrai daugelį metų iš telekomunikacijų duoną valgiusius žmones, mano mieluosius kolegas, kurių išvadomis ir duomenimis aš stengiuosi remtis.

PIRMININKAS. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis ministre, aš nenorėčiau komentuoti to gan skaudaus klausimo apskritai. Aš kalbu apie tai, jog ponas A.Kubilius teigia, kad priimtas politinis sprendimas, konservatorių lyderis atsiriboja, jums rašo laiškus, ponia L.Andrikienė teigia, kad reikėjo tą sprendimą priimti prieš dvejus metus, t.y. meta kaltinimus LDDP. Na, aš ne apie tai. Štai mano rankose vasario 13 d. stenograma. Seimo narys A.Salamakinas užduoda ponui R.Pleikiui klausimą. Cituoju: “Ar ta kaina – 6,5 Lt ilgai išsilaikys, ar vis dėlto numatoma po metų ar po kiek laiko dar didinti įkainius?” Ponas ministras atsako (cituoju): ”Manau, kad būtų labai negerai, jei šis ar kitas ministras greitai galėtų vėl kelti kainas. Taip mes jau nebegalėtume paaiškinti nei čia stovėdami, nei kalbėdami su informacijos priemonių atstovais, nei galiausiai su savo rinkėjais. Norėčiau jus įtikinti, kad to brangimo neturi būti.” Citatos pabaiga. Klausimas toks: jūs čia stovite, o žadėjote, kad kainos nekils, ką jūs galite atsakyti?

PIRMININKAS. Jūs, sakėte, vasario 12. Šiandien, atrodo, yra…

A.SALAMAKINAS. Taip, 1997 m. vasario 13 d. Jūsų čia atsakymas.

R.PLEIKYS. Pamėginsiu atsakyti, žiūrėdamas jums į akis, kiek aš jus matau iš toli. Dėl tolesnio telekomunikacijų kainų kėlimo, apskritai ir dėl vietinių pokalbių, dėl visų kitų tarifų kėlimo apskritai, ir konkrečiai, jeigu norite, atsakymai turėtų būti sudėti mūsų su jumis bendromis jėgomis netrukus, tikiuosi, diskutuojant, kaip sakiau, šlifuojant, tobulinant ir priimant Telekomunikacijų įstatymą. Mūsų ministerijos žinybinis sumanymas yra toks: ten turėtų būti numatytas vadinamasis “kainų kepurės” mechanizmas, kai telekomunikacijų kainos būtų nustatomos atsižvelgiant į gyvenimo lygį, kad negalėtų šauti į galvą nei jums, gerbiamasis kolega, nei man ar kitam ministrui mintis, kad gal laikas dar kartą padidinti tarifus ir nuplėšti daugiau iš abonentų. Tai turėtų būti tvarkoma šiuo “kainų kepurės” mechanizmu, kurį mūsų su jumis valia patvirtinti, patobulinti ir priimti jau netrukus Seime svarstant Telekomunikacijų įstatymą.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, padidinus telefoninių pokalbių išlaidas biudžetinėms įstaigoms, iš kokių lėšų jos bus nurašomos? Ačiū.

R.PLEIKYS. Aš negaliu atsakyti į šį klausimą, nes tiesiai pasakysiu – nežinau, bet aš puikiai įžvelgiu jūsų konkrečiu klausimu iš tiesų keliamą rimtą problemą. Taip, kol kas šiandien čia ne Amerika ir nėra asmeninių kortelių, kurias įdėjęs į atitinkamą prietaisą žmogus, skambinąs iš darbo, gauna sąskaitas su išskaitomomis sumomis. Iš tiesų tiek valstybės įstaigų, tiek privačių kompanijų vadovai, savininkai ir menedžeriai turės būti akylesni šiemet, kad nebūtų piktnaudžiaujama, ir pakankamai įžvalgūs, kad būtų planuojama daugiau reikalingų lėšų tiek biudžetinėse įstaigose, tiek privačiose kompanijose kitiems metams. Problema yra, ir pakankamai rimta.

PIRMININKAS. J.Karosas. Per šoninį mikrofoną pabandykite.

J.KAROSAS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas ne tiek dėl sprendimo turinio, kiek dėl sprendimo priėmimo procedūros. Ne kartą yra minėta ir šiandien tai pakartojom, kad tiek Vyriausybės vadovas, tiek ir Seimo Pirmininkas atsiriboja nuo šito sprendimo. Žinome, kad jūs, būdamas rinkimų štabo vadu, kategoriškai buvote prieš mokesčių mokėtojų pinigų plėšimą. Ar jūs savo iniciatyva tokį sprendimą priėmėte, ar tai yra kolektyvinis sprendimas, suderintas su dabar esančia dauguma ir su Vyriausybe? Ačiū.

R.PLEIKYS. Džiaugiuosi, kad galiu atsakyti gana trumpai. Beje, tai jau iš pradžių sakiau, nors gal nepakankamai aiškiai. Mes vykdome Lietuvos Respublikos šios Vyriausybės telekomunikacijų ryšių plėtros programą, įvesdami vietinių pokalbių apskaitą ir šiuos tarifus. Aš manau, tai nesunku patikrinti. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti apie “Telekomo” privatizavimą. Dauguma žmonių, ypač pastaruoju metu, kvartalinius tinklus arba įvadus pasidaro savo lėšomis ir pagal seną tradiciją atiduoda “Telekomo” priežiūrai, į jo balansą. Kaip bus privatizavimo metu, kai žmonės yra nusipirkę už savo pinigus šituos telefono laidus?

Ir dar vienas trumpas klausimas. Ar jūs nemanote, kadangi privatizuojant domisi valstybiniai kitų valstybių telekomai, ar nemanote, kad tai nėra privatizavimas, o tik rinkos perdavimas kitos valstybės dispozicijon?

R.PLEIKYS. Šiuo metu mūsų specialistai suka galvas. Nenorėčiau girtis, nes dar nesurado optimalaus sprendimo, ką daryti su tais įrenginiais, dažniausiai kabeliais, paskirstymo dėžutėmis ir pan., kuriuos abonentai, norėdami greičiau įsivesti telefonus, apmokėjo ir įrengė savo lėšomis ir savo jėgomis prieš savaitę, prieš metus, prieš penkerius, prieš dešimtį arba penkiolikta metų. Labai lauktume jūsų talkos, kad pasiūlytumėte, kieno balanse ir kieno nuosavybe jie turėtų būti arba kaip turėtų būti kompensuojama už šiuos įrenginius, turint omeny jų nusidėvėjimą ir tai, kad daugelį metų juos eksploatavo “Lietuvos telekomas”.

Dėl rinkos pardavimo arba įmonės pardavimo. Aš nemanau, jog šioje salėje yra labai daug naivių žmonių, todėl norėčiau pasakyti, kad man kelia nuostabą, jog kai kurie gerbtini ir žinomi puikūs ekonomistai viešai žiniasklaidoje lyg ir nustemba: tai ką, nejaugi mes parduodame ne įmonę, o Lietuvos rinką? Mielieji kolegos, o ką gi mes parduodame? Ar kas nors norėtų pirkti arba privatizuoti tik įmonės pastatus, nutiestus po žeme laidus ir daugeliu atvejų pasenusius įrenginius? Be abejo, kalbama apie įmonę su konkrečia rinka.

PIRMININKAS. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis ministre, pirmoji mano klausimo dalis į kurią, manau, nebūtina net atsakyti, yra tokia: kodėl dabartinis naudotojas, nedisponuojantis atitinkamomis lėšomis kaip pirkėjas (būtent tai čia riboja paklausos mastą), turi mokėti avansą už būsimą “Telekomo” modernizavimą? Kodėl čia negali būti pritaikytas ir veikti įprastinis modelis, kad modernizavimo investicijos yra paties investitoriaus reikalas ir kad būtent šitas investicijas daro ne naudotojas, o pats investitorius? Vėliau jis investicijas dėl pagerėjusio aptarnavimo, dėl pagerėjusios paslaugų kokybės ir atitinkamai padidėjusių kainų atsiima? Tai viena klausimo dalis.

Mano rankose yra net devynių organizacijų pareiškimas. Jis skirtas ponui Ministrui Pirmininkui G.Vagnoriui, Šeimos ir vaiko reikalų komisijai ir jums, gerbiamasis ministre. Ypač paminėčiau vaikų gynimo organizacijas, Moterų ir Gydytojų sąjungas, asociacijas. Jos kaip tik kelia klausimą, ar toks žingsnis nesužlugdys vadinamųjų karštų linijų – vaikų tarnybų, sukurtų padėti vaikams, jų darbo ekstremaliomis sąlygomis?

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamoji kolege, jūs jau kalbate 3 minutes ir nėra klausimo?

K.D.PRUNSKIENĖ. Ar tėvai galės tokiomis sąlygomis telefonu kontroliuoti savo vaikų veiksmus namuose, ar visuomeninės organizacijos galės išgyventi, kai negalės dirbti telefonu? Pagaliau ar tai nereikš (aš nuo savęs priduriu), kad žmonės keis savo orientaciją ir naudosis paštu, važinės vieni pas kitus į svečius ir aiškinsis ne per telefoną, ar tai nesumažins paslaugų masto? Ačiū.

R.PLEIKYS. Dėkoju už jūsų klausimą. Jums leidus ir taupydamas laiką aš neatsakysiu į pirmąją klausimo dalį, o į antrąją pamėginsiu atsakyti. Iš tiesų yra ir daugiau Seimo narių ir žmonių, “Telekomo” abonentų, nuomonių, kad galbūt būtų per žiauru apmokestinti jūsų vadinamąsias raudonąsias linijas, arba psichologinių konsultacijų telefonus ir panašias tarnybas, kurios teikia paslaugas telefonu. Juo labiau kad per tą valandą, už kurią galbūt skambinantis neturėtų sumokėti kelių litų, gali būti sprendžiamas jo gyvybės klausimas. Aš manau, kad tokie skambučiai vaikams ir žmonėms, reikalingiems psichologinės pagalbos, neturėtų kainuoti. Tai yra mūsų principinė nuostata su tokia nedidele variacija. Vienas variantas yra toks, kad tai turėtų apmokėti tos psichologinės konsultacijos – karštos linijos, gaudamos tam tikrą dotaciją, tarkime, iš valstybės ryšių paslaugoms. Antrasis variantas yra tas, kad tai apmokėtų “Telekomas”. Tik turėtume prisiminti, kad tai nebus nemokama. Tačiau turėdamas omeny, kad vis dėlto jūsų minėtų visų karštų linijų, raudonų linijų telefonų ir psichologinių konsultacijų apimtis “Telekomo” mastu tikrai nedidelė, manau, jog mes įtikinsime “Lietuvos telekomo” vadovus būti geranoriškiems. Tuomet nelaukdami, kol tos įstaigos gautų tas dotacijas iš valstybės, tas linijas sutvarkytume taip, kad skambinančiajam mokėti nereikėtų. Šia prasme aš su jumis sutinku.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas. Ruošiasi A.Sysas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, kad tokie veiksmai, kaip to mokesčio padidinimas, gali būti tiesiog siejami su privatizacija? Atrodo, kad pasirengimas privatizacijai gali kompromituoti pačią privatizacijos idėją. Dėl to aš, kaip liberalas, apgailestauju.

Dabar klausimas. Klausimas susietas su mokesčio dydžiu. Vienas dalykas. Ar jūs esate pasiruošęs vis dėlto svarstyti, jeigu būtų dar kartą grįžtama prie ekonominių skaičiavimų, to mokesčio sumažinimą, nes mes suprantame, kad vis dėlto mokėti už telefono paslaugas, žinoma, reikia? Mes tuo skiriamės nuo kitų partijų, kurios mano, kad mokėti visai nereikia.

Antras dalykas. Ar, jūsų nuomone, toks didelis vis dėlto mokestis, kokį dabar planuojate, nėra susijęs su tuo, kad lėšos, kurios galėtų būti skirtos iš privatizavimo modernizavimui, bus skirtos indėliams kompensuoti? Dėkoju.

R.PLEIKYS. Aš manau, jog ryšių reguliavimo institucija, kuria šiuo metu yra Ryšių ir informatikos ministerija, ir bet kuris ministras, ar aš, ar kuris kitas mano vietoje, turėtų būti pasirengę ir norėti, jeigu reikia ir jeigu yra pageidaujančių, dar sykį svarstyti ekonominius dalykus, t. y. kiek yra pagrįstas šis mūsų nustatytas tarifas, ir dar sykį galbūt nedidelėje grupėje peržiūrėti skaičius su tikrai išmanančiais ekonomistais, kuriuos mes ar jūs galėtumėte pasiūlyti į šią kompaniją. Kiek aš supratau ir girdėjau, nes nėra taip tylu, į jūsų klausimą atsakiau. Dovanokite, jeigu ko nors neišgirdau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Ruošiasi K.Trapikas.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, klausydami jūsų atsakymų mes spėjome pasižiūrėti į Vyriausybės programą ir ten dėl telefono paslaugų yra pasakyti du sakiniai, aš pacituosiu: “Teikti daugiau ir įvairesnių ryšių informacijos paslaugų gyventojams bei įmonėms, gerinti šių paslaugų kokybę ir stabilizuoti ryšio paslaugų kainas.” Jokiu būdu nedidinti. Antra pastaba, į kurią jūs neatsakėte mano kolegai, tai apie privatizavimą, nes žodis “privatizavimas” nuo žodžio “privatus”, o ne nuo žodžio “kabelis”, kuris užkastas į žemę. Aš kalbu apie tai, kad “Lietuvos telekomą” nori pirkti kitų užsienio šalių valstybiniai telekomai.

Mano klausimas. Gerbiamasis ministre, gal jūs suskaičiavote, kiek valstybei kainuos nauji telefono tarifai, aš turiu omenyje biudžetinėms organizacijoms: ministerijoms, departamentams, Seimui, ir iš kokių biudžeto straipsnių tai bus dengiama?

R.PLEIKYS. Aš iš karto atsakysiu. Aš ir tada, ir dabar supratau klausimą. Bijau, kad to nėra konkrečiai numatyta šių metų biudžetinių organizacijų ir privačių įmonių biudžetuose. Pripažįstu problemą.

Dėl to, kad “Telekomą” privatizuos kitų šalių valstybiniai telekomai. Gali būti, kad tarp tų kompanijų, kurios pareiškė norą dalyvauti konkurse, bus ir tokių užsienio telekomų, kurie yra viena arba kita dalimi valstybiniai, bet gerbiamąjį kolegą norėčiau patikinti, kad ten yra ir nevalstybinių arba didžiąja dalimi nevalstybinių telekomų. Jūs tai puikiai žinote, pone Sysai.

Dėl Vyriausybės programos. Nenorėčiau būti jus suklaidinęs, reikėtų pasižiūrėti tą redakciją, kurią aš turiu ir kuria aš mielai pasidalinčiau su jumis, turėdamas artimiausią progą.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas. Ruošiasi I.Šiaulienė.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis ministre, jūs teigiate, kad vietinių pokalbių tarifų didinimas susijęs su ekonominiu sprendimu plėsti telefono abonentų skaičių iki 300 tūkst. abonentų iki 2000 metų. Ar yra garantijų, kad naujas “Telekomo” savininkas vykdys šį plėtros procesą, nes naujame Telekomunikacijų įstatyme nėra apibrėžta ši abonentų politikos plėtra?

R.PLEIKYS. Aš jūsų tris kartus atsiprašau. Esu daug metų dirbęs radijuje, gal dėl to nesugebėjau išgirsti jūsų klausimo.

PIRMININKAS. Prašom trupučiuką toliau laikyti mikrofoną, pone Kęstuti.

K.TRAPIKAS. Jūs teigiate, kad šis sprendimas didinti vietinius pokalbių tarifus susijęs su ekonominiu sprendimu plėsti abonentų skaičių iki 300 tūkst. abonentų iki 2000 metų. Ar garantuojate, kad naujas “Telekomo” savininkas vykdys naują jūsų plėtros programą, nes naujame Telekomunikacijų įstatyme nenumatytas plėtros politikos reglamentavimas?

R.PLEIKYS. Aš priimu jūsų pastabą kaip labai vertingą. Asmeniškai, žinoma, garantuoti negalėčiau, tačiau tai turėtų užtikrinti Telekomunikacijų įstatymas, kuriame, matyt, reikia sutikti su jumis, ir turėtų būti bent jau bendriausiais bruožais numatytos tam tikros garantijos, kaip turėtų būti plėtojama ir t.t. Beje, ten reikėtų ir daugiau dalykų, susijusių, pavyzdžiui, su Nacionalinio radijo ir televizijos programomis, jeigu būtų privatizuotas Lietuvos radijo ir televizijos centras, ir panašiai. Tai vertinga mintis.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė. Ruošiasi N.Medvedevas.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūs puikiai jaučiate, kokį sprogusios bombos įvaizdį sukėlė sprendimas pakelti tarifus už pokalbius telefonu. Manyčiau, kad tokį pat sprogusios bombos įvaizdį, galbūt ne visai Lietuvai, nes ne visi susiję su šia problema, turi sukelti ir tas jūsų abejingumas Klaipėdoje esančiam Lietuvos radijo centrui. Reikalas tas, kad kiekviena jūrų valstybė, o jūs tikriausiai neneigsite, kad Lietuva yra jūrų valstybė, turi radijo centrą, sako, jog net Šveicarija nebūdama jūrų valstybe turi tokį radijo centrą, kurio pagalba yra palaikomi radijo ryšiai su laivais. Štai dabar yra svarstomi Klaipėdos uosto plėtros planai, bet visiškai neakcentuojami radijo ryšio su laivais tobulinimo klausimai ir apskritai Lietuvos radijo centro egzistavimas, jis yra net naikinamas. Prašom pasakyti, kaip bus palaikomi ryšiai su laivais? Tikriausiai jūs pasakysite per užsienį, bet tada atsakykite man į tokį klausimą: ar nenukentės mūsų nacionalinis saugumas, nes per radijo ryšius perduodami ne tik SOS signalai, bet taip pat ir visuomeninė informacija? Kaip mes per kitų valstybių užsienio ryšius, už kuriuos brangiai mokėsime, galėsime informuoti savo laivus apie esamą vidaus ar užsienio situaciją? Sakysime, kad laivams reikia greitai grįžti į Lietuvos uostą, kur jie yra registruoti, ar net plaukti į kitus užsienio uostus. Kas atliks šitas funkcijas?

R.PLEIKYS. Labai dėkoju už klausimą. Man yra tekę darbo tvarka susitikti su ponu H.Butkumi, Lietuvos laivybos radijo centro vadovu. Kitiems Seimo nariams galėčiau paaiškinti, kad tai yra įmonė, sudaryta iš radijo biuro pačioje Klaipėdoje, taip pat iš perdavimo stoties, kuri yra piečiau Kretingos, ir priėmimo centro prie Priekulės. Jūsų keliama problema yra išties rimta, pritariu jūsų kalbos dvasiai. Lengviausia būtų pasakyti taip – šiuo metu plinta alternatyvios laivų ryšio su krantu stotys per ryšių palydovus. Tačiau iš tiesų visos jūrų valstybės, tokios kaip Latvija, Lenkija, jau nesidairykime toliau, turi kranto radijo stotis, veikiančias trumposiomis bangomis. Ne visai tiesa būtų sakyti, kad trumpųjų bangų ryšys jau atgyvena, juo labiau kad šiame trumpųjų bangų ryšio diapazone atsiranda naujų skaitmeninių moduliacijų. Aš manyčiau, jog iš principo Lietuva tokią stotį turi turėti. Žinau, jog Lietuvos laivininkystės radijo centro kolegos net turi parengę tokių juodraštinių variantų, kaip modernizuoti įmonę, padaryti ją energetiškai taupesnę ir išlikti, o po kurio laiko net gauti pelno. Baigdamas atsakymą norėčiau pajuokauti, kad tai ne mūsų daržas. Šiuo metu ši įmonė priklauso mano gerbiamojo kolegos A.Žvaliausko ministerijai, jeigu ji būtų mūsų žinioje, mes padarytume viską, kad Lietuva turėtų savo kranto ryšių stotį, jeigu mums reikės. Jeigu ne, aš tikiu, kad tai užtikrintai padarys Susisiekimo ministerija.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, kiek pasiruošęs “Telekomas” šitoms naujovėms? Pirma. Kokiu būdu bus garantuojamas atsiskaitymo teisingumas su abonentais, nes kai aš perku elektros energiją, aš turiu skaitiklį, galiu kontroliuoti, perku šiltą vandenį, turiu skaitiklį.

Antras klausimas. Ar bus skaičiuojama summa summarum pagal sekundes ar minutes? Tai ypač svarbu, sakykim, darželiams, globos įmonėms, mokykloms, kai reikia skubiai pranešti tėvams, kad koks nors atsitikimas. Skambina, tėvų nėra, paskui vėl skambina, o jeigu skaičiuojama minutėmis, vadinasi, 15, 20 sekundžių vis tiek minutė, minutė ir 5 sekundės – jau 2 minutės. Kaip tai bus sprendžiama?

R.PLEIKYS. Dabar turbūt išgirdau itin nepatogų klausimą ir bijau nuvilti klausėją. Nieko kita, jokių kitų garantijų negalėčiau pasakyti iš lubų, išskyrus tam tikras technines garantijas, kurias teikia “Lietuvos telekomo” turimos kompiuterizuotos, skaitmeninės ir kitokios telefonų pokalbių srautų laiko apskaitos stotys. Tik tokios garantijos, kurias duoda telefono stočių techninė specifikacija. Tikrai aš nieko kita čia negalėčiau pridurti. Jeigu būtų nustatyta, neduok Dieve, konkrečių pažeidimų arba piktnaudžiavimų, nors geriau už mane žinantys technologiją kolegos tvirtina, kad tai yra beveik neįmanoma, tuomet būtų tiriama ir baudžiama bei kompensuojama tiems, kurie nukentėjo.

Dėl tarifikavimo. Jeigu šiuo metu būtų tarifikuojama ne kaip ligi šiol, t.y. kas minutę, kol kas taip ir numatoma palikti, o tarkime, tarifikuojama kas pusę minutės, kas 10 sekundžių arba kas 1 sekundę, beje, tokių šalių pasaulyje dar nedaug, tokiu atveju įmonė gautų mažiau dešimtimis ir dešimtimis milijonų litų per metus. Pagal dabartinę padėtį reikėtų sugriežtinti kitus tarifus – arba abonentinį mokestį, arba minutės kainą, arba dar ką nors, tarptautinius ryšius. Tai yra įvedus tarifikavimą kas pusę minutės arba dar tankiau, reikėtų peržiūrėti kitus tarifus. To aš labai nenorėčiau daryti ir nemanau, kad tai būtų teisingiausias sprendimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone ministre, dėkoju už atsakymus į klausimus. Viso Seimo vardu linkiu jums tvirtybės pradėtuose darbuose, dėl kurių reikalingumo pritaria beveik visos frakcijos Seime, o ginčijamasi dėl formos, ne dėl esmės. Aš tikiuosi, kad į mūsų pastabas ir klausimų turinį jūs atsižvelgsit tobulindamas savo būsimus sprendimus.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1004 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, 2 klausimas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1004. Pateikimas. Tribūnoje – ministras R.Pleikys. Prašom.

R.PLEIKYS. Aš rizikuoju truputėlį per ilgai čia užsibūti. Gerbiamieji Seimo nariai, turiu pateikti parengęs trumpą tekstą. Tikiuosi, jog jis nusakytų esmę gana sudėtingo teikiamo dokumento. Taigi teikiu Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo devynių, kaip buvo minėta, straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo esmė yra ginti žmogaus teisę į konfidencialumą tvarkant asmenų duomenis bei reguliuoti asmens duomenų tvarkymą pagal teisinius kriterijus. Dabartiniu įstatymu reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas ir jų perdavimo reguliavimas mūsų ministerijos ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ekspertų, kurie, beje, rengė šio projekto tekstą, nuomone, yra per daug apribotas. Be to, kai kurios įstatymo nuostatos nesiderina su Europos Sąjungos direktyva, kuri vadinasi “Dėl individų apsaugos apdorojant jų asmeninius duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo”. Pateikiama Seimui įstatymo pataisa, parengta jau atsižvelgiant į minėtosios Europos Sąjungos direktyvos nuostatas, tiksliau apibrėžia kai kurias įstatymo sąvokas, praplečia bei konkretizuoja įstatymo reguliuojamus santykius tvarkant asmens duomenis ir kartu išsaugant asmens teisę į jo duomenų konfidencialumą. Nauja, manytume, yra ir tai, jog ši įstatymo pataisa nustato asmens duomenų tvarkymo reguliavimą ne tik valstybinėms informacinėms sistemoms, bet ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie tvarko asmens duomenis.

Reikėtų, gerbiamieji kolegos, pažymėti, jog šis įstatymo pakeitimo projektas – tai tik vienas iš skubių darbų, kuriuos reikia padaryti šia linkme. Vykdant Vyriausybės praėjusių metų rugsėjo 4 d. nutarimo Nr.952 pavedimą, yra parengtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų ir papildymų projektas, susijęs su administracinės teisės pažeidimais duomenų tvarkymo srityje. Kai jis bus priimamas čia, šioje salėje, galėsime guviai padiskutuoti dėl per mažų arba per didelių mūsų siūlomų baudų pažeidėjams. Analogiškas įstatymas, reglamentuojantis asmens duomenų teisinę apsaugą, galioja Estijoje. Projektą, atitinkantį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kaip minėjau, parengė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prie mūsų ministerijos. Kiek aš turėčiau detalizuoti atskiruose straipsniuose teikiamus pakeitimus, norėčiau paklausti posėdžio vedėją.

PIRMININKAS. Jūs turit pateikimui iš viso 10 minučių. Kalbate jau 3 min. Prašyčiau rasti vidurį tarp likusių 7 minučių.

R.PLEIKYS. Jums leidus, kiek spėsiu. Tai yra gana sunkus tekstas, bet pamėginkime šiek tiek įsigilinti. Pirmojo straipsnio pirmojoje dalyje siūloma nustatyti, kad asmens duomenų teisinė apsauga bus taikoma ne tik valstybės kompiuterizuotoms informacinėms sistemoms, bet ir bet kokiam asmens duomenų tvarkymui. Atitinkamoje Europos Sąjungos direktyvoje Nr.9546eb asmens duomenų tvarkymas irgi siejamas ne tik su valstybės informacinėmis sistemomis. Toks yra motyvas. 1 straipsnio antrojoje dalyje patikslinama, jog asmens duomenų visumai priklauso ir ypatingi asmens duomenys. Pagal ankstesnę redakciją nebuvo aišku, ar šiems duomenims yra taikomos tos pačios jų apdorojimo bei tvarkymo nuostatos. Ir siūloma įrašyti, jog įstatymas saugo taip pat ir ypatingus asmenų duomenis. 1 straipsnio trečiosios dalies naujoji redakcija apibrėžia duomenų gavėjo sąvoką pagal minėtąją Europos Sąjungos direktyvą, išskiriančią duomenų gavimą pagal atskiras užklausas.

Toliau 2 straipsnio penktojoje dalyje patikslinama duomenų subjekto sąvoka vietoj termino “asmuo” vartojant “fizinis asmuo”. To paties 2 straipsnio aštuntojoje dalyje patikslinta duomenų valdytojo sąvoka, nurodant jo vadovaujantį vaidmenį tvarkant asmens duomenis. To paties 2 straipsnio devintojoje dalyje patikslinama informacinės sistemos nuostatų sąvoka bei nustatomi reikalavimai duomenų apsaugos priemonėms – techninėms, organizacinėms ir programinėms priemonėms, apsaugančioms, pavyzdžiui, nuo neteisėto duomenų naudojimo, kokio išvogimo arba teikimo. 2 straipsnio tryliktoji dalis. Įstatymą siūloma papildyti trečiosios šalies sąvoka pagal Europos Sąjungos direktyvą.

3 straipsnyje, mielieji kolegos, duomenų teikimo teisėto apdorojimo kriterijai pritaikomi ne vien tiktai asmenų duomenims apskritai, bet ir ypatingiems asmens duomenims.

5 straipsnio naujoje redakcijoje patikslinama iki šiol buvusios 1996 m. birželio 11 d. redakcijos nuostata, kuri numatė bet kokių duomenų registravimą nepaisant to, ar jie buvo surinkti paties duomenų valdytojo tik vidaus administravimo tikslais. Be to, nebuvo aiškiai suformuluota, kad Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje prie mūsų ministerijos neregistruojami valstybės ar tarnybinę paslaptį sudarančių duomenų valdytojai. Taip pat duomenų valdytojai įpareigojami užtikrinti duomenų subjektų teisę duoti sutikimą.

6 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, jog ir duomenų teikimas įeina į duomenų tvarkymo sąvoką.

Toliau. 7 straipsnio trečioji dalis papildžius leistų duomenų valdytojui operatyviau tvarkyti duomenis.

8 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyje redakcinio pobūdžio pakeitimai, patikslinantys, jog duomenų apsaugą privalo užtikrinti ne tik duomenų valdytojas, bet ir jų gavėjas. Ir nustatyta, jog be duomenų subjektų sutikimo asmens duomenys būtų teikiami ir Užsienio reikalų ministerijai bei jos padaliniams, pavyzdžiui, konsulinėms įstaigoms būtini duomenys iš gyventojų registro. Taip nurodo šio įstatymo rengėjai ir motyvuoja.

9 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir penktojoje dalyse yra tiktai redakcinių keitimų. Ketvirtojoje dalyje išvardyti dokumentai, kuriuos duomenų gavėjai turi pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, prašydami pakeisti duomenų panaudojimo tikslą.

Ir galiausiai 14 straipsnį siūloma papildyti naujomis antrąja ir trečiąja dalimis, kurias jūs turite prieš akis, kadangi reikia gauti duomenų subjektų sutikimus jų duomenų tvarkymo tikslams, taip pat dėl to, kad reikia įteisinti valstybės bei vietos savivaldos asmens duomenų valdytojų informacines sistemas. Štai tokie gana sudėtingi taisymai išdėstyti žmonių, kurie rengė šiuos pakeitimus, aiškinamajame rašte, kurį turėjau džiaugsmo jums perskaityti. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone ministre, jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, dėl 4 straipsnio norėčiau paklausti. Kai mažesnės informacijos sistemos jungiamos į didesnes ar vieningą informacinę sistemą, kas būtų atsakingas už duomenų tvarkymą? Ir 7 straipsnio 2 punkte po 1 papunkčio ar nereikėtų įrašyti Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisiją po Valstybės kontrolės? Ačiū.

R.PLEIKYS. Dėl 2, aš manau, būtų galima, ko gero, sutikti. Dėl 1 aš ekspromtu nebūčiau pasirengęs atsakyti iš karto jums, kviesčiau tai aptarti smulkiau.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Kolegos, ar pritariame šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ar tai reiškia, kad bendru sutarimu pritariame po pateikimo? Bendru sutarimu po pateikimo pritariame Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1004. Pagrindinis komitetas – turbūt Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomas… Niekas nenori būti papildomu komitetu. Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis komitetas. Dėkoju, pone ministre.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 41⁵ straipsniu ir 224, 233, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1001 (pateikimas)

Trečiasis popietės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 41⁵ straipsniu ir 224, 233 ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1001. Pateikimas. Į tribūną nieko nelaukdama ateina socialinių reikalų ir darbo ministrė I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Laba diena! Parengto įstatymo tikslas – užtikrinti, kad įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų dirbtą darbo laiką žymėtų pagal patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuris Statistikos departamento įsakymu buvo patvirtintas 1997 metų gruodžio 22 d. (Nr.103), kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Žmonių saugos darbe įstatymo 42 straipsnis. Tuo būdu būtų garantuotas darbuotojams priklausantis darbo užmokestis, teisingai mokami valstybinio socialinio draudimo įmokos ir fizinių asmenų pajamų mokesčiai. Tuo tikslu numatoma sustiprinti darbdavių ar jų įgaliotų asmenų administracinę atsakomybę nustatant įmonėje, įstaigoje, organizacijoje darbuotojų dirbto laiko nežymėjimus darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba už žinomai neteisingų duomenų įrašymą į žiniaraštį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys būtų baudžiami administracine bauda nuo 1000 Lt iki 3000 Lt. O jeigu jau anksčiau darbdavys ar jo įgaliotas asmuo buvo baustas – nuo 5000 Lt iki 10 000 Lt bauda. Valstybinė darbo inspekcija skirtų baudas nuo 1000 Lt iki 3000 Lt., o teismai skirtų baudas – nuo 5000 Lt iki 10 000 Lt.

Didesnių baudų, kurias mes anksčiau siūlėme, skyrimui nepritarė Lietuvos Respublikos trišalė taryba ir nepritarė Teisės biuras prie Europos reikalų ministerijos. Todėl pagrindinis Administracinių teisių pažeidimų kodekso papildymas yra 41⁵ straipsnis, kuriame ir kalbama apie darbo laiko apskaitos pažeidimus. Ten konkrečiai ir nurodomos baudos nuo 1000 Lt iki 3000 Lt ir, kaip sakiau, darbdaviams baudos numatomos, jeigu jie jau buvo bausti, nuo 5000 Lt iki 10 000 Lt.

Pakeitus 41⁵ straipsnį, atitinkamai keičiamas ir 224 straipsnis, kuriame yra apibrėžta rajonų, miestų, apylinkių teismų kompetencija, kada jie gali bausti, ir keičiamas 233 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas, kuriame įpareigojama Valstybinę darbo inspekciją nagrinėti pažeidimus pagal nurodytą 41⁵ straipsnį.

Toliau keičiamas 259¹ straipsnio pirmosios dalies 1 punkto pakeitimas, kuriame irgi 22 eilutėje yra įpareigojami Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai vadovautis 41⁵ straipsnio pirmosios pastraipos nuostatomis.

Pristatydama Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymą galėčiau informuoti, kad Valstybinė darbo inspekcija jau pradėjo šituos tikrinimus. Per 1997 metus yra patikrinta 13 616 įmonių, kuriose nustatyti 21 368 darbo įstatymų pažeidimai. Beveik 60% pagal skundus. Taip pat nustatyta, kad beveik 119 darbuotojų yra neteisingai žymimas darbo laikas, žiniaraštyje neatitinka darbo dienų skaičius, neatitinka valandų skaičius, neatitinka poilsio dienų trukmė. Todėl šita pataisa, priėmus Statistikos departamento įsakymą “Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių patvirtinimo”, iš mūsų reikalavo pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 41⁵ straipsniu ir 224, 233, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymą.

PIRMININKAS. Ponia ministre, jūsų paklausti nori 6 Seimo nariai.

Pirmasis Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamoji ministre, jūs paminėjote, kad darbo inspekcija patikrino 13 tūkstantį įmonių ir rado 21 tūkstantį pažeidimų. Todėl mano klausimas būtų toks: ar šitas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas yra ta panacėja, kuri padės, sakykim, privers darbdavius laikytis darbo įstatymų? Jūs nepaminėjote skaičiaus, o kiek darbdavių yra nubausti už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41¹ , 41² , 41³ punktų darbo įstatymų pažeidimus. Aš manau, kad jūs ir neatsakysite, nes teismuose yra tiktai 13 bylų, kurios iki galo neišspręstos. Aš atsakau už jus..

I.DEGUTIENĖ. Ne visai taip, norėčiau atsakyti. Iš tikrųjų yra dalis, kur yra didelių baudų, ir jūs puikiai žinote, kad darbo inspekcija pati nubausti negali. Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir yra numatyta, kad nuo 1000 Lt iki 3000 Lt gali bausti pati darbo inspekcija, o nuo 5000 Lt iki 10 000 Lt – tiktai teisminiu keliu. Šiandien tomis baudomis, kurios yra smulkios, taip galima pavadinti – nuo 1000 Lt iki 3000 Lt, baudžia darbo inspekcija. O dėl kitų baudų, kurios yra didelės, dėl jų yra iškeltos teisiminės bylos, tačiau jūs puikiai žinote, kad jos dar nepakankamai greitai vyksta.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamoji ministre, man atrodo, jeigu priimamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas, tai gal būtų tikslinga susieti su vidutinio darbo užmokesčio atitinkamu dydžiu, o ne konkrečia suma – 1000 Lt ar 10 000 Lt? Nes, kaip žinote, vyksta infliacija ir ta suma gali pasikeisti. Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Kol kas yra bendra nuostata visų baudų, ne tiktai pagal darbo sutarties įstatymus ir kai darbo inspekcija tikrindama baudžia, bet, sakykim, šiandien ir už kelių eismo pažeidimus baudos irgi yra numatomos konkrečia suma. Visų baudų bendra praktika yra tam tikra suma, nesiejant to su vienu ar kitu dydžiu, ar su minimaliu pragyvenimo lygiu, ar su minimalia mėnesine alga, ar su vidutiniu darbo užmokesčiu. Mes manome, kad kol kas reikia likti prie tos pačios nuostatos, kad būtų nustatytos tam tikros ribos – nuo kiek iki kiek. Be abejo, jeigu bus ryški infliacija, tai reikės tuos skaičius keisti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji ministre, norėčiau paklausti, apie kokius pažeidimus galėtų liudyti savininko pildomas pačiam sau darbo laiko apskaitos žiniaraštis? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Aš nežinau, ar jūs turite Statistikos departamento įsakymą “Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių patvirtinimo”, nes mes turime vadovautis Statistikos departamento įsakymu, kuris, kaip aš ir minėjau, priimtas 1997 m. gruodžio 22 d. Tai yra naujas darbo laiko apskaitos žiniaraščio patvirtinimas, ir tikrinama bus vadovaujantis šiuo žiniaraščiu.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamoji ministre, ar šio kodekso papildymas nėra tam tikrų aplinkybių sudarymas suteikti darbo inspekcijoms subjektyviai žiūrėti į padaromus formalius darbdavių pažeidimus?

I.DEGUTIENĖ. Man atrodo, kad čia šita problema yra keliama ne pirmą kartą, ir aš suprantu, kad visų inspekcijų, kokias mes šiandien turime, konkrečiai mes dabar kalbame apie darbo inspekciją, be abejo, darbe šiek tiek yra subjektyvumo, bet tai priklauso nuo ten dirbančių žmonių atsakomybės ir pareigos vykdymo. Mūsų uždavinys šiandien koreguoti taip įstatymus, kad kuo mažiau būtų tokių pažeidimų. Todėl tos baudos, kurios šiandieną yra numatytos ir įstatymo pataisoje… Darbo inspekcija gali bausti tik bauda nuo 1000 iki 3000 Lt. O jeigu didesnė, tada, aišku, yra tik teisminis ieškinys.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, man atrodo, per šio Seimo darbą mes priėmėme labai daug įstatymų, kuriais privertėme verslininkus dirbti biurokratinį darbą, t.y. teikti įvairiausią, dažnai dubliuojančią informaciją įvairiausioms valstybės institucijoms, pildyti daugelį papildomų dokumentų. Už jų nevykdymą numatomos labai didelės baudos. Nors šio baudos atrodo labai didelės lyginant su kitomis baudomis, kurios reglamentuoja mokesčių nemokėjimą, jos nėra tokios didelės. Tačiau, aišku, verslo žmonės bus labai nepatenkinti.

Aš norėjau paklausti. Sakykim, žmogus, kuris sąžiningai dirba, sąžiningai moka mokesčius ir apskaito darbo laiką, jeigu jis padarys klaidą, jeigu jis baudžiamas… Jūs turite kažkokią analizę, kiek laiko apskaita padeda išsiaiškinti tuos tikruosius mokesčių nemokėtojus ir darbuotojų skriaudėjus? Ar šitas biurokratinis mechanizmas iš tikrųjų pasiteisina?

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Aišku, šis klausimas yra gal daugiau filosofinis ir diskutuotinas. Viena vertus, kai mes kalbam apie darbuotojų teises ir kai klausimą kelia profsąjungos, tai visuomet sakoma, kad reikia drausminti darbdavius, kai jie negerai elgiasi su darbuotojais, juos apgaudinėja. Kita vertus, yra darbdaviai, kurie mano, kad jeigu Seimas priima kažkokius drausminančius įstatymus, tada yra varžomos darbdavio teisės.

Man atrodo, tiek vieni, tiek kiti turi vadovautis įstatymais. Jeigu žmogui priklauso 8 val. darbo diena, man atrodo, nėra didelis menas darbdaviui taip ir parašyti, kad žmogus dirba 8 val. Bet jeigu žmogus tą dieną dirbo ne 8 val., o 12 val., tai žiniaraštyje turi atsispindėti tai, kad žmogus dirbo 12 val. Deja, mes kol kas nesam apsaugoti nuo nesąžiningų darbdavių ir lygiai taip pat neapsaugoti nuo nesąžiningų darbuotojų. Todėl, man atrodo, tiek Seimas, tiek Vyriausybė kol kas priversti elgtis gal ne visai populiariai skirdami būtent tokias griežtas sankcijas.

PIRMININKAS. Ponia ministre, tai visi klausimai. O aš kreipiuosi į kolegas klausdamas, ar pritariame po pateikimo šiam įstatymo projektui? Visi sako, kad pritaria. Taigi po pateikimo pritarta įstatymo projektui Nr.P-1001. Pagrindinis komitetas – Teisės komitetas, ar ne? Ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas – papildomas komitetas. Dėkoju.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 1999 metų paskelbimo tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais Lietuvoje” projektas Nr.P-1017 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, suprasdamas ministrės darbus, aš prašyčiau dabar leisti pateikti rezervinį ketvirtąjį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl 1999 metų paskelbimo Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais Lietuvoje” projektą Nr.P-1017. Dar sykį kartoju, kad pateikimas. Tribūnoje ponia ministrė I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1995 metų vykusioje 50-ojoje sesijoje paskelbė 1999 m. Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais. Taip pat buvo sudaryta konceptuali pasiruošimo šiems metams schema bei pakviestos visos valstybės – Jungtinių Tautų organizacijos narės – prisijungti prie pasirengimo šiems metams. Dar visiems noriu priminti, kad Lietuva taip pat yra Jungtinių Tautų organizacijos narė. Aktyviai dalyvauti tose programose paragintos ne tik valstybių vyriausybės, bet ir nevyriausybinės organizacijos bei institucijos, kurios rūpinasi pagyvenusiais ir senais žmonėmis. Daugelis Europos valstybių, tarp jų jau ir Estija, Latvija, rengiasi Tarptautiniams pagyvenusių žmonių metams. Kuriamos programos, planuojamas biudžetas, dalyvaujama renginiuose ir pan.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gauna gana daug tiek pavienių asmenų, tiek nevyriausybinių organizacijų prašymų ir pasiūlymų padėti pagyvenusiems žmonėms pagerinti jų socialinę, medicininę, ekonominę, kultūrinę padėtį. Manome, jog reikalinga ilgalaikė ir aiški valstybės politika pagyvenusių žmonių atžvilgiu. Socialiai ir ekonomiškai būtų efektyvu skatinti pagyvenusių žmonių dalyvavimą tiek ekonominiame, tiek politiniame, socialiniame bei kultūriniame gyvenime.

Labai svarbu stiprinti bendruomenės ir šeimos indėlį į šį procesą kaip vieną iš svarbiausių pagyvenusių žmonių socialinės integracijos programoje. Jaunesnioji visuomenės dalis taip pat turėtų būti suinteresuota pagalba pagyvenusiems žmonėms siekiant aktyvesnės vyresnių žmonių veiklos, savipagalbos skatinimo bei padedant nebegalintiems savimi pasirūpinti senukams ir ligoniams. Mes siūlome Lietuvos Seimui pritarti tokiam Seimo nutarimui, kad 1999 metai būtų paskelbti Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais. Mes jau esame gavę Juridinio skyriaus išvadas, su kuriomis sutinkame, nes pradžioje kyla klausimas, kada ir kuriais metais Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją. Rezoliucija buvo priimta 1992 m. spalio 16 d.

Toliau yra Juridinio skyriaus siūlymas projekto 2 straipsnyje patikslinti, nuo kada turėtų būti skaičiuojamas mėnesio terminas, per kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūloma sudaryti komisiją pagyvenusių žmonių metams organizuoti. Mes pritariame šiam pasiūlymui ir manome, kad nuo šio Seimo nutarimo įsigaliojimo datos. Na, ir kiti daugiau redakcinio pobūdžio pasiūlymai, su kurias mes sutinkame.

Prašau mūsų Lietuvos Respublikos Seimą pritarti nutarimui 1999 metus paskelbti Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais Lietuvoje.

PIRMININKAS. Kad būtų paskelbti Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji ministre, aš noriu paklausti, ar vieneri metai išspręs pagyvenusių žmonių problemas, ar mes išleisime lėšas ir padėsime paukščiukus? Jeigu mes jau tokie turtingi ir nereikės iš kitur paimti lėšų, tai gal iš karto penkmečiais, dešimtmečiais ir tada gal kažkas jausis? Aš nežinau, kaip būtų galima įvardinti mūsų tokį gerą darbą. Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Man atrodo, kad tai yra retorinis klausimas.

Pirma. Aš dar kartą akcentuoju, kad mes, Lietuva, esame Jungtinių Tautų narė. Jeigu Jungtinės Tautos paskelbė, kad 1999 metai skelbiami Pagyvenusių žmonių metais, tai vien dėl politinių motyvų mes turėtume prisijungti.

Antra. Ar tai bus vien tik momentinis vienerių metų rezultatas, jeigu bus paskelbti Pagyvenusių žmonių metais, ir ką mes per tuos metus padarysime? Man atrodo, teigiamas pavyzdys yra tas, kai buvo paskelbti Invalidų metai. Tais metais buvo numatytos programos, kurios vykdomos ir šiemet, ir dar bus vykdomos kitais metais. Tai yra ilgalaikės programos, ilgalaikė visų mūsų veiksmų strategija ir taktika.

Aš norėčiau pasakyti, kad tokias programas, paskelbus Pagyvenusių žmonių metus, turi spręsti ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ne ji viena turi spręsti visas pagyvenusių žmonių problemas. Tai yra kompleksinės programos, kurias vykdytų ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Kultūros ministerija, ir Mokslo ir švietimo ministerija, ir dar noriu akcentuoti, visos visuomeninės arba nevyriausybinės organizacijos.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia ministre. Kolegos, ar pritariame pateiktam nutarimo projektui?

Bendru sutarimu po pateikimo pritariame Seimo nutarimo “Dėl 1999 metų paskelbimo Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais Lietuvoje” projektui Nr.P-1017. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ačiū.

Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-940 (svarstymas)

Ketvirtasis klausimas – Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-940. Šiandien svarstymo stadija.

Nėra nė vieno Seimo nario, norinčio kalbėti diskusijoje. Aš kviečiu į tribūną baigiamųjų pastabų sakyti Vidaus reikalų ministerijos sekretorių poną A.Svetulevičių.

A.SVETULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, į Vidaus reikalų ministeriją patenka labai daug gyventojų skundų ir pareiškimų dėl to, kad kai kurie teisėtvarkos ir teisėsaugos darbuotojai gyvena ne pagal savo galimybes. Dėl to dažnai esam kritikuojami ir žiniasklaidos priemonėse. Todėl vidaus reikalų ministras Seimo narys ponas V.Žiemelis kreipėsi į Jo Ekscelenciją Prezidentą, Seimo Pirmininką, taip pat Ministrą Pirmininką su iniciatyva dėl Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo.

Pagrindinė šios iniciatyvos esmė yra ta, kad visi Valstybės saugumo departamento, vidaus reikalų sistemos valdininkai ir pareigūnai, jų šeimos nariai, taip pat teismo antstoliai ir jų šeimos nariai deklaruotų turtą nuo 1997 m. Ši iniciatyva buvo svarstoma Seimo Finansų ir biudžeto komitete, buvo pritarta. Tačiau komitetas pasiūlė papildyti 3 straipsniu, kad šio įstatymo priedėlyje išvardyti pareigūnai, teismo antstoliai ir Vidaus reikalų ministerijos sistemos valdininkai ir pareigūnai, valstybės saugumo sistemos valdininkai ir pareigūnai turtą ir pajamas deklaruoja nuo 1997 m. Mes manome, kad tai visiškai išaiškinta 11 straipsnio 2 punkte. Todėl, matyt, neverta rašyti dar 3 straipsnio.

Taip pat įstatymo pakeitimai buvo svarstyti ir Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuris visiškai pritarė šiems pakeitimams. Europos reikalų ministerija, taip pat prie jos esantis Teisės biuras irgi jokių pastabų ir pasiūlymų neturi. Seimo Juridinio skyriaus išvada yra taip pat pritarianti, čia yra tik mažyčiai technikos klausimai, kuriuos mes irgi priimame. Tačiau Seimo narys gerbiamasis ponas J.Listavičius nori pasiūlyti, kad pareigūnai turtą ir pajamas deklaruotų ne nuo 1997 metų, bet nuo 1998 m. Mes nenorėtume su tuo sutikti, nes visa įstatymo esmė yra ta, kad būtų pagreitintas deklaravimas ir būtų įsitikinta, ar pareigūnai sąžiningai gyvena. Taip pat Seimo narys ponas J.Listavičius siūlo 4 straipsnio… rašyti kitas datas. Tačiau tai su mumis nesusiję ir aš nenorėčiau komentuoti. Ačiū už dėmesį. Aš baigiau.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone sekretoriau. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame po svarstymo? Prašom kalbėti dėl motyvų. Seimo narys A.Akstinavičius. Už.

A.AKSTINAVIČIUS. Taip, už. Sveikinu vidaus reikalų ministrą V.Žiemelį su šia pataisa, kad žengtas toks žingsnis. Ir aš norėčiau pritarti ministerijos siūlymui, kad vis dėlto šitie pareigūnai, kurie buvo išvardyti gerbiamojo viceministro, nuo 1997 m. deklaruotų savo pajamas. Na, tai iš tikro, manau, vienas iš tų žingsnių, kurių mes seniai laukėme, ir aš tiktai dar kartą galiu pasveikinti vidaus reikalų ministrą V.Žiemelį. Aš norėčiau gal net ir pasiūlyti, kodėl šiandien tiktai svarstymas, kodėl netaikoma skubos tvarka ir priėmimas? Būtų labai sveikintina, jeigu tas įstatymas būtų priimtas kuo greičiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Anksčiau galėjote pasitarti su einančiu Seimo Pirmininko pareigas A.Kubilium ir būtų visos procedūros atliktos. Dabar šiek tiek vėluojam. Ir J.Listavičius iš anksto prašė žodžio.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, laikas vis tiek šiek tiek ir pagalvoti, ne tiktai pritarinėti. Visų pirma, jeigu jūs atkreipėt dėmesį, tai šiandien jau ne 1997 m. Deklaravimas visada prasideda, kaip žinote, nuo sausio 1 d. Jeigu įrašytume nuo 1997 metų sausio 1 d., tai gal tada reikėtų šiek tiek pagalvoti, kiek jau bus atgaline data deklaruojama ir ką tas darbuotojas… kiek jau jis sukaupęs informacijos už visus praėjusius metus. Tai gal reikėtų šiek tiek pagalvoti ir tada spręsti. Jau ir šiandien ne sausio 5 ar 1 diena, o deja, jau vasario 3 d. Ir taip jau atgal vos ne pusantro mėnesio. Norint deklaruoti nuo 1998 m. sausio 1 d., tai jau reikėjo gruodžio mėnesį priimti, ir todėl dabar gali būti pretenzijų. Apskritai mes gana kūrybingi. O dėl šios … kiti Lietuvos gyventojai, tai aš jau prieš pietus sakiau, kad nei ministerija, nei Mokesčių inspekcija, nei Lietuvos gyventojai yra visiškai nepasiruošę tam darbui. Mes paukščiukų, žinoma, galim ir čia prirašyti, makulatūros prigaminsim nemažai ir triukšmo sukelsim, o naudos, deja, aš noriu drąsiai ir tiesiai pasakyti, neturėsim absoliučiai jokios. Todėl reikėtų taip, kaip aš siūliau, 1 straipsnio 2 punktą – nuo 1998 m. sausio 1 d., 4 punktą – nuo 1999 m. sausio 1 d., o aš dar ne visai tvirtai, bet, matyt, galiu teigti, kad ir 1999 sausio 1 d. vargu ar bus ta pradžia kitiems Lietuvos gyventojams. Ir, be abejo, priedėlyje tada “7” pakeisti “8”. Bet jeigu mes prisimenam, ką kiti kalbėjo iš viso apie įstatymus atgaline data, tai jau čia “šedevrų šedevras” būtų, kai beveik vos ne pusantrų metų bus atgal. Tai jau čia “gražu”. O kad nežinojo, sakykim, Vidaus reikalų ministerija, kad jos žinyboje yra tokių darbuotojų ir kad gali būti keliamos kažkokios mintys ar priekaištai, man atrodo, apie šitą reikėjo šiek tiek anksčiau pagalvoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kalbos dėl motyvų baigtos. Kolegos, ar reikalautų kas balsuoti dėl pritarimo po svarstymo? Nėra reikalavimų balsuoti. Taigi bendru sutarimu po svarstymo pritariame Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-940.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1006 (pateikimas)

Vieno įstatymo pateikimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1006. Dar sykį kartoju, pateikimas. Šį įstatymo projektą pateikia valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras K.Skrebys.

K.SKREBYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija vykdo Ministro Pirmininko pavedimą, parengė atitinkamas įstatymo pataisas. Jų esmė yra ta, kad Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją yra numatoma sudaryti iš trijų asmenų, o ne iš penkių. Ir dar vienas esminis dalykas, tai yra konkrečiai užrašyta, kad tai bus visuomeninė komisija, o ne etatiniai darbuotojai, nes ankstesniame įstatymo tekste nebuvo visiškai aišku, ar komisijos narių darbas apmokamas, ar tai bus visuomenininkai. Ir taip pat yra numatyta, kad komisija neturės savo sekretoriato, t.y. nebus kuriama papildomai dar viena iš biudžeto apmokama struktūra, o komisijos aptarnavimo funkcijas vykdys Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija. Tai tokia yra šių pakeitimų esmė. Ir aš prašyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamieji kolegos. Pone ministre, jus nori paklausti keturi Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, visų pirma kai kuriose vietose paliktos senos datos, įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. spalio 1 d. Toliau ten dar yra taip pat panašios datos. Tai, matyt, reikėtų jas pakeisti. 1 straipsnio 4 punkte… gal pačiam pagrindiniame įstatyme ir yra nurodyta, kas tą reglamentą rengia ir tvirtina, bet čia tiesiog norėtųsi, kad šiose pataisose būtų, kas rengia ir tvirtina reglamentą. Ačiū.

K.SKREBYS. Dėl įsigaliojimo datų. Matot, pats įstatymas ir įsigaliojo 1997 m. rugsėjo 1 d. Čia nieko mes jau nebepakeisim. O dėl to, kas tvirtina reglamentą, tai pagal dabartinę redakciją komisijos reglamentą turėtų patvirtinti Vyriausybė.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Labai sunku klausti, kai nematau pranešėjo. Būkit malonūs, vyrai…

PIRMININKAS. Būkite malonūs, vyrai, neužstokite ministro K.Skrebio.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Prašom pasakyti, kodėl prireikė keisti šitą įstatymą, juk mes palyginti nesenai jį priėmėme ir, beje, gana skeptiškai žiūrėjome į tų interesų deklaravimą. Dabar, kai buvo priimtas su tokia propagandine pompa šitas įstatymas, staiga ta komisija, kuri turėtų stebėti, jinai labai rimtai paverčiama visuomenine, ir net sumažinama. Ar gali visuomeninė komisija efektyviai dirbti ir garantuoti įstatymo vykdymą?

K.SKREBYS. Aš jau minėjau, jog pagrindinis motyvas ir yra tas, kad sukurtume komisiją, dirbančią visuomeniniais pagrindais. Antras dalykas, kad nebūtų kuriamas papildomai komisijos sekretoriatas.

Dabar dėl efektyvaus darbo. Aš manau, kad ir visuomeniniais pagrindais dirbanti komisija iš tikrųjų gali atlikti jai pavestas funkcijas. Jeigu mes dabar atidžiai įsiskaitysime į įstatymą, kad reikia į komisiją skirti po vieną nepriekaištingos reputacijos ir ne mažiau kaip 10 metų profesinį darbo stažą turintį teisininką, tai iš tiesų, kad ir kaip tai būtų liūdna, bet aukštos kvalifikacijos ir tokią reputaciją turinčių teisininkų skaičius Lietuvoje yra pakankamai ribotas. Todėl jeigu mes kurtume dar vieną tokią nuolat veikiančią instituciją, tai mes susidurtume su didelėmis problemomis, dėl to ir teikiamos šitos pataisos.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, aš būčiau už tai, kad nebūtų didinamos naujos institucijos, tačiau vis dėlto kokia institucija atsakys už šio įstatymo įgyvendinimą?

K.SKREBYS. Bus dvi institucijos. Viena institucija – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, o kita institucija – tai Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasiteirauti. Kokių ketinimų skatinami jūs įtraukiate pataisą į projektą, jog komisiją sudaro vieni pareigūnai, vieni asmenys, o jinai atskaitinga kitam asmeniui, t.y. Seimui? Kodėl yra toks paskirstymas? Skiria Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir premjeras, o komisija atsiskaito Seimui?

K.SKREBYS. Didžiai gerbiama Seimo nare, man iš tikrųjų šiek tiek sunku atsakyti į šitą klausimą, nes ta nuostata yra perkelta iš ankstesnio įstatymo, o jį kūrė ne mūsų ministerija, bet Seimo nariai. Man tikrai sunku pasakyti, kaip ir jums, kodėl Seimo nariai taip nusprendė.

PIRMININKAS. Visi klausimai, pone ministre. Daugiau klausimų nėra. Kolegos, ar pritariame šitam įstatymo projektui po pateikimo? Seimo narys J.Listavičius norėtų paremti.

J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, mes matome, kaip realizuojamos geros priemonės. Įstatymas turėjo įsigalioti 1997 metų spalio mėnesį, tačiau matome, kad nieko nepadaryta, matome, kad jis negalioja, matome, kad komisija nesuformuota. Taigi reikėtų ne tik priiminėti įstatymus, bet, matyt, reikėtų pagalvoti ir apie jų vykdymą.

Toliau. Jeigu komisijos reglamentą tvirtina Vyriausybė, o komisija atskaitinga Seimui, tai man nevisiškai, kaip sakoma, galas su galu sueina. Sakyčiau, jeigu komisija atskaitinga Seimui, tai reglamentą iš principo turėtų taip pat rengti ir tvirtinti Seimas.

Ką gi, vienu žodžiu, beliko pritarti po pateikimo. Gal dar kito atidėjimo nereikės, bet iš tikrųjų, jeigu mes priėmėme įstatymą, tai jis turėjo būti vykdomas, o šiandien galima būtų kalbėti tik apie rezultatus. Deja, matot, kaip yra. Todėl iš viso jeigu mes kalbame apie turtą, pajamas ir interesus, tai čia iš tikrųjų reikia pradėti nuo “A” ir tuos išsklaidytus visus įstatymus, visas išsklaidytas deklaracijas sujungti į vieną, padaryti, sakykim, šitų interesų deklaravimą kaip priedą prie pagrindinės… Tada galima būtų kalbėti. O dabar, vienu žodžiu, turėdami esamą formą ir 5 formas, tai iš tikrųjų mes turėsime kaip dviejų auklių vaiką. Aš pritariu pateikimui, nes nėra kitos išeities. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar reikėtų balsuoti? Bendru sutarimu po pateikimo pritariame Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui P-1006. Pagrindinis komitetas – Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas.

Iki pertraukos dar liko 2 įstatymų projektai, vienas kitą lydintys. Pagrindinis įstatymas... Gerbiamieji kolegos, iki pertraukos mes dar turime 10 minučių. Aš negaliu skelbti anksčiau pertraukos. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, registruojamės.

Lietuvos Respublikos neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kai baudžiamųjų įstatymų numatyta pavojinga veika yra suluošinamas fizinis asmuo, kitaip sužalojama jo sveikata ar atimama gyvybė, laikinojo įstatymo projektas Nr.P-992. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 483 straipsnio papildymo ir šio kodekso papildymo 501¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-993 (pateikimas)

2-6a – Neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kai baudžiamųjų įstatymų numatyta pavojinga veika yra suluošinamas fizinis asmuo, kitaip sužalojama jo sveikata ar atimama gyvybė, laikinojo įstatymo projektas (P-992) ir jį lydintis Civilinio kodekso 483 straipsnio papildymo ir šio kodekso papildymo 501¹ straipsniu įstatymo projektas (P-993). Pateikimas. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu į tribūną valstybės konsultantą poną S.Šedbarą. Visų besirūpinančių dėmesiui pranešu, jog užsiregistravo 60 Seimo narių. Atsiprašau, užsiregistravo 80 Seimo narių. Prašom.

S.ŠEDBARAS. Gerbiamieji parlamentarai, pateikdamas tarpusavyje susijusius įstatymų projektus, norėčiau pasakyti keletą bendrų pastabų. Kiekvienas nusikaltimas yra žalos padarymas įvairiems teise saugomiems objektams. Daug nusikaltimų, deja, lieka neišaiškintų, o nukentėjusiesiems padaryta žala neatlyginama. Net ir patraukus asmenį baudžiamojon atsakomybėn ir priteisus iš jo padarytą žalą, gana dažnai nėra garantijų, kad ta žala iki galo bus realiai atlyginta. Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų interesų nepaisymas neigiamai veikia baudžiamąją politiką, piliečiai nėra skatinami padėti valstybei kovoti su nusikalstamumu, nukentėjusysis po nusikaltimo atsiduria dažnai daug blogesnėje padėtyje negu kiti visuomenės nariai. Be to, nusikaltėlį nuteisus ilgesniam ar trumpesniam laikui, jis beveik negauna jokių pajamų, todėl iš nukentėjusiojo yra atimama galimybė išieškoti žalos atlyginimą. Taigi tų argumentų yra ir daug daugiau, dėl ko tokie įstatymo projektai yra teikiami, todėl ypač tuo pirmu įstatymu, kuris yra pagrindinis – Neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kai baudžiamųjų įstatymų numatyta pavojinga veika yra suluošinamas fizinis asmuo, kitaip sužalojama jo sveikata ar atimama gyvybė, – siekiama atlyginti neturtinę žalą, kuri atsiranda asmeniui patiriant įvairius dvasinius išgyvenimus, socialinės ar fizinės būsenos pablogėjimą ir t.t., ir t.t.

Norėčiau atkreipti dėmesį į keletą esminių dalykų. Viena. Tai, kad pagal šį įstatymo projektą žalą iš esmės turi atlyginti padaręs ją asmuo, kaltas asmuo arba kitas asmuo, kuris pagal įstatymą už kaltąjį turėtų šitą žalą atlyginti. Tik esant tam tikroms aplinkybėms ir tik tam tikrais atvejais šitą prievolę prisiimtų valstybė. Tai yra ne tik pagal mūsų Konstitucijos bendras nuostatas parengtas projektas, tačiau jis atitinka ir Europos šalių praktiką. Beje, 1983 metais priimta Europos Tarybos konvencija “Dėl žalos kompensavimo nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų”. Pagrindinės šitos konvencijos nuostatos, nors mes ir nesame jos ratifikavę, yra inkorporuotos į šio įstatymo projektą. Taigi lygiuojamės į šituos europinius standartus.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad šitame įstatymo projekte yra vartojama ne nusikaltimo, o pavojingos veikos sąvoka. Noriu atkreipti dėmesį, kuo tai pagrįsta. Nemažai pavojingų veikų yra padaroma asmenų, kurie negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn – arba jie neturi reikiamo amžiaus, arba jie yra nepakaltinami, tačiau ta žala, kurią jie padaro, būna nei kiek ne mažesnė, todėl reikia ieškoti galimybių, kaip tokią žalą nukentėjusiesiems atlyginti.

Dėl ko yra Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimų ir papildymų? Tai būtų lyg ir prielaida tokiam įstatymui egzistuoti, tai būtų teisinis pagrindimas tokią koncepciją ir tokį institutą į Lietuvos teisės sistemą įvesti, todėl kartu teikiamos ir Civilinio kodekso pataisos. Jos yra parengtos derinant jau su nauju Civilinio kodekso projektu.

Pagrindinės mintys čia jau yra įtraukiamos. Taigi svarstant ir priėmus naują Civilinį kodeksą jau nebūtų iš naujo derinama ir nebūtų netikėtumų teisinėje sistemoje. Tiek galbūt trumpai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius. Prašom, kolega.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš gal tokį bendrą klausimą, bet jis šiek tiek susijęs su 5 straipsniu. Mes dabar turim vienkartines išmokas, žalos kompensavimą, pašalpą, o žmogaus, šiaip ar taip, nėra. Ar jį nužudė, ar jis, sakykim, žuvo, ar dar kokia nors netektis, o suma kiekvienu atveju skirtinga. Žmogaus vis dėlto tai nėra. Kodėl negalima būtų suvienodinti? Štai 200 Lt vidutinio darbo užmokesčio, 120 MGL ar dar kokia tvirta suma. Bet žmogus tai tas pats arba žmogus tiesiog. Ar nebūtų galima vieną sykį išspręsti to klausimo iki galo – žuvus ar netekus žmogaus, kad būtų vienoda suma. Ačiū.

S.ŠEDBARAS. Šito įstatymo projekte dydis yra vienodas. Kaip matote, tai yra 100 arba 200, arba kitoks dydis šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio. Iš karto noriu pasakyti, kad tai jau suderinta su kitu galiojančiu įstatymu – Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinuoju įstatymu. Ten taip pat žalos dydis yra siejamas, ten pasakyta, su Respublikos ūkio vidutiniu darbo užmokesčiu. Taigi tuo atveju, jeigu darbe ar nuo nusikaltimo nukenčia žmogus arba jis netenka gyvybės, žūsta, šiuo atveju žalos dydis yra siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu, kuris nustatytas Statistikos departamento prieš mėnesį iki veikos padarymo. Jis taip pat yra kintantis dydis.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Šedbarai. Kolegos, apsisprendžiame, ar pritariame po pateikimo. Ar galime pritarti bendru sutarimu abiem įstatymo projektams? Taigi bendru sutarimu pritariam įstatymams Nr.P-992 ir Nr.P-993 po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas komitetas turbūt turėtų būti Žmogaus, piliečio teisių ir tautybių reikalų komitetas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, skelbiu pertrauką iki 17 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Posėdžio pirmininkas atsiprašo dėl uždelstų minučių.

Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo projektas Nr.P-982(2). Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-983(2). Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-984. Lietuvos Respublikos užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 14 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-985. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-986. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos valstybinio-visuomeninio blokados fondo likvidavimo ir 1990 metų blokados fondo įsteigimo” 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-987 (svarstymas)

2-7a, 2-7b, 2-7c, 2-7d, 2-7e, 2-7f klausimai. Registruojamės. Muitų tarifų įstatymo Nr.P-982(2) projekto svarstymas. Taip pat jį lydintys įstatymų projektai Nr.P-983(2), Nr.P-984, Nr.P-985, Nr.P-986 ir Nr.P-987. Registruojamės. Aš dar sykį kartoju, kad tai yra svarstymas.

Užsiregistravo ir gali būti ramus 21 Seimo narys.

Taigi svarstymas. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti? Diskusijoje užsirašė kalbėti du Seimo nariai. Kviečiu į tribūną Seimo narę S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš kalbu Ekonomikos komiteto vardu. Noriu pasakyti, kad mes ilgokai diskutavome dėl šito įstatymo projekto. Tuo metu dar turėjome pirmąjį variantą, buvo nemenka diskusija, daug problemų, kurias mes mėginome išsiaiškinti ir pasiūlyti rengėjams. Dalį mūsų pastabų priėmė, dalį mums tiesiog išaiškino komitete ir mes neturėjome didelių pretenzijų. Tačiau liko keletas pagrindinių dalykų, ne pagrindinių, bet tokių, kur liko nepriimti mūsų siūlymai. Pirmiausia tai, kas ir parašyta aiškinamajame rašte prie antrojo varianto, kad projekte yra paliktos konkrečios valstybinės institucijos, t.y. Ūkio ministerija arba Muitų departamentas prie Finansų ministerijos, nors mūsų komitetas laikėsi ir visą laiką laikosi nuostatos, kad visada geriau rašyti “Vyriausybės įgaliota institucija”, kad keičiantis pačioms institucijoms paskui dėl to nebūtų problemų įstatymuose. Tačiau čia, be abejo, yra diskusinis klausimas. Manau, neverta dėl jo galbūt labai laužyti iečių, nors gal komitetas spręs, ar nereikėtų papildomai siūlyti šito varianto projekte pakeisti.

Antras klausimas, kuris pagal pateiktą antrąjį variantą, vis dėlto liko šiek tiek neaiškus. Labai gaila, kad nėra kolegos A.Matulo, nes aš norėčiau kreiptis būtent į Sveikatos komitetą, bet matau bent jau vieną kolegą iš Sveikatos komiteto poną M.Končių. Gal kolegos vis dėlto galėtų atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Mūsų praktikoje jau yra iškilę problemų dėl gabenimo per sieną organų, skirtų transplantuoti. Šiame įstatymo projekte tas dalykas kaip atleistas nuo muito nėra minimas. Tačiau mus informavo, kad transplantuojami organai vis dėlto yra įrašyti į sąrašą kaip prekė. Jiems yra skirtas kodas ir jie yra toje nomenklatūroje. Todėl čia gali iškilti problemų. Mūsų Ekonomikos komitetas nesiryžo tos problemos išsiaiškinti iki galo. Galbūt Sveikatos komitetas galėtų į tai pasižiūrėti ir išsiaiškinti, kad vėliau nebūtų kokių nors problemų. Nepaisant šitų pastabų, mūsų komitetas vienbalsiai pritarė šiam įstatymo projektui. Tą aš ir perduodu kolegoms, ir siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Ekonomikos komitetui už teigiamą įstatymų projektų vertinimą. Kviečiu kalbėti Seimo narę R.Melnikienę.

R.MELNIKIENĖ. Aš pirmiausia replikuosiu, ką mes svarstome. Mes visi, sėdintys šioje pusėje, sutarėme, jog dabar yra istorinis momentas, kai mažuma gali tapti dauguma ir tereikia tik atsisėsti šioje pusėje.

PIRMININKAS. Bet ten sėdi viceministras, kuris neleis šito padaryti.

R.MELNIKIENĖ. Aš norėčiau pasakyti keletą pastabų dėl šio įstatymo. Suprantu, kad šis įstatymas yra skėtinis ir reglamentuojantis bendrus dalykus, o po to bus dar daugelis dokumentų, kurie reglamentuos jau konkrečias juridines normas. Tačiau norėčiau pasakyti dar keletą pastabų.

Mano nuomone, įstatyme kai kurie klausimai, konkrečiai kalbėsiu apie 6 straipsnį – atleidimą nuo muitų, yra reglamentuojami labai detaliai, o tam tikra sritis, sakykim, kas yra įvežamos prekės, naudojamos verslui arba kaip technologijos, visiškai neaptarta. Aš neapsistosiu prie 6 straipsnio visų smulkių punktų, kur iš tikrųjų būtų galima apsiriboti redakcinėmis pastabomis. Pavyzdžiui, trečiosios dalies 6 punkte sakoma “nedidelės vertės siuntos”, o 7 – “nekomercinio pobūdžio mažos siuntos”. Kuo jos skiriasi, sunku pasakyti. Aš manau, kad įstatymo rengėjai gali išanalizuoti ir sujungti kai kurias grupes, kartu patikslindami pavadinimą, tada nekils jokių problemų. Be to, bus daug aiškiau ir įstatymo naudotojams.

Tačiau principinę mano nuostabą sukėlė tai, jog šiame įstatyme visiškai nekalbama apie bendras nuostatas atleisti nuo muitų technologijas, medžiagas ir žaliavas, kurios čionai įvežamos perdirbti. Aš suprantu ir diskusijose man komentavo, kad 6 straipsnio pirmoji dalis leidžia Vyriausybei taikyti tam tikras lengvatas. Bet ar tokios kryptingos nuostatos nereikėtų iš esmės parengti kaip valstybės politikos įtvirtinančio straipsnio, tokią nuostatą įrašyti į įstatymą, kad Vyriausybė būtų įpareigota taikyti tas lengvatas technologijoms ir toms prekėms, kurios naudojamos įrenginių montavimui ir t.t. Pažiūrėkime į 6 straipsnio pirmąją dalį, kuria remiantis paskui lyg ir būtų galima vykdyti tam tikrą atleidimą nuo muitų mokesčių, jeigu tuos sprendimus priimtų Vyriausybė. Aš pasakysiu, gal nesu labai raštinga, bet keletą kartų skaičiau šitą dalį, tačiau ji suformuluota be galo sudėtingai. Aš dar kartą prašau atkreipti į tai rengėjų dėmesį. Galbūt tada reikėtų dėl to, kad būtų aišku visiems tiems, kurie įstatymą taikys, galbūt taip sukonstruoti jį, kad pirmiausia būtų išdėliotos aiškios lengvatos, o paskui pasakyta, jog Vyriausybė dar štai tokiais atvejais parengs dokumentus ir juos priims. Abejonę kelia, mano nuomone, ir tai, jog 6 straipsnio pirmojoje dalyje kalbama, jog nuo muitų gali būti atleistos ne tik prekių grupės, bet ir konkretūs asmenys. Mano nuomone, čia yra didelė tam tikro protekcionizmo grėsmė, bus paremtos atskiros firmos. Ir tokios nuostatos, mano nuomone, įstatyme neturėtų būti.

Šiaip įstatymas yra parengtas profesionaliai, aš manau, kad jeigu būtų galima mano pasiūlymus priimti, aš jiems pritarčiau be išlygų, o jeigu jūs nepriimsit mano pasiūlymų, aš siūlysiu savo pataisas.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, aš irgi noriu replikuoti. Ar tikrai jūs pasakėt, kad kai kurios nuostatos yra protekcionizmo grėsmė? Jeigu taip, tai yra blogai. Jūs lyg ir palaikytumėte jį. Grėsmė atsirasti protekcionizmui.

Gerbiamieji kolegos, dėkoju kalbėjusiems diskusijose. Aš žiūriu į ūkio viceministrą poną G.Miškinį. Jis dar žymisi savo pastabas… Ir kviečiu jį į tribūną.

G.MIŠKINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mes labai detaliai įstatymo projektą išdiskutavom Ekonomikos komitete, taip pat įstatymo projektas buvo svarstytas ir Biudžeto komitete. Ir su Seimo Juridiniu skyrium aptarėm tas visas pastabas, kurios Juridinio skyriaus buvo pateiktos pirmai įstatymo projekto redakcijai. Todėl nemažai tokių juridinės technikos klausimų ir pastabų šiame projekte jau yra įvertinta.

Aš dabar norėčiau tiktai atsakyti į šiandien čia pasakytas pastabas. Na, visų pirma gal pradėsiu nuo ponios R.Melnikienės pastabų, kad yra minimas žodis “asmuo”. Aš tiesiog dabar neturiu su savim Muitinės kodekso, bet būtent Muitinės kodekse yra vartojama sąvoka “asmuo”. Ir jeigu paimsim 64 straipsnį, 135 straipsnį, būtent ten tokia sąvoka yra vartojama.

Dėl technologijų ir įrengimų. Na, aš norėčiau pasakyti, kad ir šiame įstatyme yra minima, jog visos prekės, kurios juda, – ir eksportuojamos, ir importuojamos, yra įvardijamos vienu vardu – tai yra prekės. Ir jeigu paimsim, sakykim, žaliavą, medžiagą, tai vėlgi susidursim su tokia problema, kad vienu atveju gamintojui yra jau gatavas produktas, o tas pats produktas kitam yra žaliava. Bet aš visiškai sutinku, kad technologijos ir įrengimai, kaip ir žaliavos, medžiagos, kurios yra skirtos mūsų prekių gamybai, jokiu būdu neturėtų būti apmokestintos importo muito mokesčiais. Na, išskyrus atskiras išimtis, tas medžiagas, žaliavas, kurios yra gaminamos Lietuvoje, pavyzdžiui, cementas. Bet visiškai aišku, kad Vyriausybė laikosi tokios politikos. Ir jeigu dabar paimsim Lietuvos muitų tarifą, tai pamatysim, kad iš esmės visos technologijos, įrengimai, žaliavos ir medžiagos yra atleistos nuo importo muito mokesčių. Na, nebent praktikoje pasitaiko, kad atsiranda viena kita maža pozicija. Šiuo metu mes su Kosmetologijos asociacija atradom, kad kosmetinis aliejus, kuris naudojamas mūsų kosmetikos pramonėje… Tai, be abejo, yra praktiniai klausimai ir jie yra sprendžiami liberalizavimo kryptimi.

Dėl 6 straipsnio detalumo. Na, mes pasirinkom tokį suskirstymą, koks yra Europos Sąjungos teisės aktuose. Ten taip pat yra labai detaliai apibrėžta, kas yra nedidelės vertės siuntos, kas yra, pavyzdžiui, mažos siuntos. Kaip minėjau, mažos siuntos yra apibrėžtos 31,5 kg, ne daugiau kaip 400 Lt vertės. Taip pat, sakykim, pašto siuntos apibrėžtos. Na, ir mes pasirinkom tokį kelią, kaip čia ir buvo minėta ponios R.Melnikienės, tai iš esmės yra pagrindų įstatymas. Dėl 6 straipsnio įgyvendinimo bus parengta nemažai poįstatyminių aktų, kuriuose bus labai aiškiai apibrėžta ši sąvoka, nes jos vienu sakiniu apibrėžti yra neįmanoma, tai yra daroma kur kas plačiau.

Dėl Ekonomikos komiteto pastabos dėl transplantacijos organų. Iš tiesų šitie klausimai, kaip aš minėjau, pagal harmonizuotą prekių aprašymo kodavimo sistemą yra apibrėžiami kaip atskira prekė. Ir aš sutinku, kad tokių problemų yra, reikėtų atskiram įstatyme tą klausimą apibrėžti, kadangi mes jau turėjom tam tikrų problemų. Bet, kaip buvo paminėta, kad yra atskiras įstatymas tais klausimais, todėl aš siūlyčiau tą problemą spręsti būtent ne Muitų tarifų įstatyme, o konkrečiame su tuo klausimu susijusiame įstatyme.

Dėl nuostatos, kad daug kur mes vartojam “Vyriausybė arba jos įgaliota institucija”. Na, yra priimtas toks Vyriausybės rekomendacinis siūlymas ten, kur yra galima, vartoti šią sąvoką. Jeigu yra nuoroda, kad tai, sakykim, tvirtina Vyriausybė, tada juridiškai Vyriausybė tos funkcijos negali deleguoti kitai valstybės institucijai. Todėl vartodami platesnę sąvoką “Vyriausybė arba jos įgaliota institucija” mes paliekam Vyriausybei teisę apsispręsti – arba tą teisės aktą priimti pačiai Vyriausybei atskiru nutarimu, arba tai deleguoti atskirai valstybės institucijai.

Tai turbūt aš į visus klausimus atsakiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Kolegos, ar reikėtų diskutuoti dėl pritarimo po svarstymo? Dėkoju. Bendru sutarimu po svarstymo pritariame Muitų tarifų įstatymo projektui Nr.P-982(2). Taip pat Akcizų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektui, taip pat Labdaros ir paramos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, taip pat Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 14 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui, Koncesijų įstatymo 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui, taip pat įstatymo “Dėl Lietuvos valstybinio-visuomeninio blokados fondo likvidavimo ir 1990 m. blokados fondo įsteigimo” 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr.P-987 (paskutinio įstatymo projekto registracijos numeris). Dėkoju, kolegos. Ir dabar dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Pirmininke, aš gal ne tiek dėl vedimo tvarkos. Norėčiau prašyti, kad jūs paaiškintumėte, ar nėra dabar kokia nors čia nauja parlamentinė rezistencija, kad aš nematau, na, sakyčiau, koalicijos svarbiausio partnerio? Galėtumėt man paaiškinti, kas yra atsitikę?

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, aš tikrai nežinau, su kuo jūs, kolega Sakalai, esate sudarę koaliciją ir kur jūsų koalicijos partneris. Man tikrai būtų sunku paaiškinti…

A.SAKALAS. Aš noriu paklausti, kur jūsų žmonės? Aš norėjau paklausti, kodėl aš nematau nė vieno konservatoriaus salėje?

PIRMININKAS. Aš tikrai labai apgailestauju, kad kai kurie frakcijos nariai nelabai dėmesingai lanko posėdžius, bet aš tikiuosi, kad šita Seimo narių dalis yra pakankamai darbinga. Dėkoju, kad mes bendru sutarimu gražiai dirbam toliau. Klausimas buvo iš esmės, gerbiamasis kolega.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9, 10, 11, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1008. Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1009 (pateikimas)

2-8a, 2-8b – Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 9, 10, 11, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1008 ir Valdininkų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1009. Pateikimas. Tribūnoje – ūkio viceministras G.Miškinis. Prašom.

G.MIŠKINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite man pateikti Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 9, 10, 11, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

Dėl Valstybės ir savivaldybių įstatymo pakeitimo projekto. Kokie yra siūlomi pagrindiniai motyvai? Siekiant padidinti reikalavimus valstybės ir savivaldybių įmonių valdymui bei sugriežtinti administracijos vadovų atsakomybę už nepelningą įmonės veiklą siūloma atitinkama straipsnio pataisa. Steigėjas privalės spręsti klausimą, ar administracijos vadovas atitinka einamas pareigas, jeigu įmonė dirbs nuostolingai. Įstatymo pakeitimo projekte steigėjams numatyta suteikti didesnes teises dalyvauti įmonių valdyme, deleguojant savo atstovus į įmonių valdybas.

Įstatymo projekte siūloma, kad įmonės valdybą sudarytų tik valdininkai ir įmonės administracijos vadovas. Administracijos vadovas negalės būti valdybos pirmininku. Valdybos pirmininką ir jos narius skirs ir atšauks steigėjas. Už darbą valdyboje jos nariams, valdininkams numatoma mokėti tantjemas iš grynojo pelno.

Taip pat įstatymo pakeitimo papildymo projekte siūloma apriboti įmonės administracijos vadovo teisę sudaryti sutartis numatant įmonės įstatuose rūšis sutarčių, kurioms sudaryti administracijos vadovas turi gauti valdybos pritarimą.

Taip pat yra siūloma patikslinti nuostatą dėl galimybės kitiems administracijos darbuotojams sudaryti įmonės sandorius. Be to, numatoma suteikti galimybę valstybės ir savivaldybių įmonėms mažinant įstatinį kapitalą perduoti dalį savo turto atitinkamai valstybės ar savivaldybių reikmėms.

Dėl Valdininkų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo. Siūloma 16 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punkto pakeista redakcija, kurios esmė yra tai, kad valdininkai taip pat galėtų gauti ir tantjemas už savo darbą stebėtojų tarybose bei valdybose. Šios tantjemos, t.y. lėšos, būtų pervedamos tai valstybės institucijai arba savivaldybei, kuri deleguoja valdininkus į valdybą arba stebėtojų tarybą, ir tos lėšos būtų naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokia Vyriausybės nustatyta tvarka šiuo metu yra, todėl ir Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme siūloma analogiška pataisa, kaip yra su akcinėmis bendrovėmis.

Dėl Juridinio skyriaus pastabų. Yra Juridinio skyriaus pastaba, kad yra nesuderinamumas su Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 3 straipsnio antrąja dalimi, kur yra įvardintos steigėjo teisės. Mes sutinkame, kad steigėjams turi būti numatyta ir teisė paskirstyti ir skirti tantjemas. Taip pat mes sutinkame su Juridinio skyriaus pastaba, kad įstatymo 18 straipsnyje būtų tiksliau apibrėžtos ir tantjemos. Šiuo metu įstatyme yra vartojami žodeliai “ir kiti”, tai yra premijos ir kiti, tačiau aš sutinku su Juridinio skyriaus pastaba, ir 18 straipsnyje būtų tikslinga padaryti tam tikras redakcines pastabas įrašant ir žodį “tantjemas”.

Dėl Valdininkų įstatymo. Situacija yra tokia, kad jeigu yra valstybės ir savivaldybės įmonė, tai steigėjas skiria valdybos pirmininką ir valdybos narius, tačiau mūsų siūlymas yra toks, kad vis dėlto tik valdininkai turėtų gauti tantjemas. Todėl aš galėčiau diskutuoti, sakykim, su Seimo Juridiniu skyriumi, nes mes diskutavome ir su Teisingumo ministerijos specialistais, ar gali būti tokia nuostata, kad kai Vyriausybė pasirenka mechanizmą, kaip galutiniame variante tie valdininkai, kurie atstovauja steigėjo sprendimu tose valdybose, gautų tantjemas.

Kaip aš minėjau, šiuo metu yra priimta keletas Vyriausybės nutarimų, kurie reglamentuoja, kaip tokia tvarka lėšos yra perskirstomos. Aiškinamajame rašte yra numatyta, kad priėmus šį įstatymą bus parengtas naujas Vyriausybės nutarimas, kuris detaliai reglamentuos valdininkų atstovavimą valstybės ir savivaldybės įmonėse. Šiuo metu galioja analogiška tvarka, kai valdininkai atstovauja valstybės kapitalui akcinėse bendrovėse.

Tiek trumpai. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone viceministre, iš pradžių 3 klausimai. Seimo narės S.Burbienės – pirmasis.

S.BURBIENĖ. Aš norėjau dėl kiekvieno įstatymo projekto po vieną klausimą. Dėl pirmojo įstatymo projekto turiu tokį klausimą. Kadangi valdybos nariais dabar siūloma būti tik administracijos vadovui ir valdininkams, kokia yra tikimybė, kad tie valdininkai, kurie dirbs, kaip suprantu, nepaisant tantjemų, visuomeniniais pagrindais, sugebės pakankamai įsigilinti į tos įmonės reikalus ir priimti tokius sprendimus, kurie bus įmonei teigiami, nes jie vis dėlto dirbs priešokiais, o ne visą laiką?

Antrasis klausimas. Valdininkų įstatymo 2 punkte siūlote, kad valdininkai dabar jau galėtų būti ir personalinės įmonės savininkai, ir ūkinės bendrijos tikrieji nariai arba komanditoriai. Ar iš tikrųjų dabar reikia priimti tą sprendimą, jeigu aš teisingai supratau tą išbraukimą, nes čia buvo būtent tai, ko jiems negalima buvo daryti? Galbūt aš apsirikau, nes viso įstatymo aš neturiu, tai yra ar leidžiama daugiau jiems turėti, ar kaip tik atvirkščiai?

G.MIŠKINIS. Pradėsiu nuo antrojo klausimo. Kaip ir pateikta mūsų aiškinamajame rašte, kartu mes realizuojame ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 metų gegužės 6 dienos nutarimą, kuriuo yra pripažinta, kad Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo 16 straipsnio pirmosios dalies antrajame punkte nustatytas draudimas valdininkui būti personalinės įmonės savininku, draudimas būti ūkinės bendrijos tikruoju nariu arba komanditoriumi, taip pat draudimas įsigyti daugiau kaip 10% vienos įmonės vertybinių popierių prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir 29 bei 33 straipsnių pirmosioms dalims, todėl antrasis punktas realizuoja šį Konstitucinio Teismo nutarimą.

Dėl pirmojo klausimo, ar valdininkai sugebės geriau įsigilinti į visas įmonės problemas. Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą yra sunku, nes kiekviena įmonė turi savo specifiką, yra savos problemos, tačiau Vyriausybė priėmė tokį sprendimą, kad vis dėlto atsakomybė turėtų būti didesnė, todėl tas sugriežtinimas yra padarytas atsižvelgiant į tai, kad valdyba būtų labiau atskaitinga steigėjui. Siūlydami tokį mechanizmą manome, kad bus galima daug geriau valdyti tuos procesus, kurie šiuo metu gal ne iki galo yra išspręsti.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, ar aš teisingai supratau 4 straipsnio tokią dalį, jog perduodamas įmonių turtas iš vienų įmonių į kitas? Ar bus perduodamas ir iš valstybės į savivaldybes ir atvirkščiai? Bus toks turto judėjimas valstybinėse savivaldybės įmonėse, jeigu jos taip nuspręs, ar aš teisingai supratau? Antra dalis, papunktis ar kaip pavadinti…

G.MIŠKINIS. Taip, įstatymo projekte yra numatoma suteikti galimybę valstybės ir savivaldybių įmonėms mažinant įstatinį kapitalą perduoti dalį savo turto atitinkamai valstybės ir savivaldybių reikmėms tenkinti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, projekto Nr.P-1008 2 straipsnis. Pradžioje nurodoma, kad pagal darbo sutartį skiria keleto pareigybių darbuotojus. O paskutinis sakinys, jeigu įmonė dirba nuostolingai, tai jau nagrinėja tik administracijos vadovo… Tai ar tik administracijos vadovo, ar ir kitų, nes ten nėra žodelio “tik”? Ačiū.

G.MIŠKINIS. Be abejo, klausimas kiekvienu atveju yra nagrinėjamas dėl kieno kaltės, dėl kokių priežasčių įmonė dirba nuostolingai. Bet galutinis rezultatas – vis tiek už žyminės veiklos rezultatus atsako administracijos vadovas.

PIRMININKAS. Visi klausimai, pone viceministre. Kolegos, ar šiems dviem įstatymo projektams pritariame po pateikimo? Seimo narė V.Stasiūnaitė buvo iš anksto prašiusi žodžio kalbėti dėl motyvų. Prašom paspausti mygtuką. Norėjo kalbėti prieš. Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Aš iš karto pasakysiu, kad tokiam įstatymo projektui nepritariu ir pateiksiu keletą argumentų kodėl. Tai yra pinigų mokėjimas valdininkams iš pelno. Jis paskiriamas kontroliuoti šitą įmonę, o tuo tarpu iš tos įmonės pelno jis gauna atlyginimą. Kaip jis kontroliuos? Kontroliuos taip, kad jam šitas atlyginimas, priedai, tantjemos, užmokestis būtų kuo didesni. Vis dėlto čia turėtų galioti senoji tvarka, kuri buvo įvesta, kad, išskyrus kūrybinį darbą dirbančius, valdininkai jokiose įstaigose negauna papildomų pajamų.

Kitas dalykas. 4 straipsnyje yra toks punktas, kad iš įmonės mažinant įstatinį kapitalą bus galima išimti lėšas ir pervesti į biudžetą. Ar tai nebus apyvartinių lėšų išėmimas iš įmonių taip jas dar kartą nustekenant ir kartu už paslaugas keliant kainas, iš žmonių renkant pinigus? Atrodo, kad su biudžetu jau gana prastoka, nes žvilgsnis nukrypo į valstybei ir savivaldybėms pavaldžias įmones.

Ir dar dėl valdybų skyrimo ir įvairių nutarimų dėl vadinamųjų rekomenduotojų. Pavyzdžiui, savivaldybėse yra taryba, valdyba, administratorius ir kiekviena savivaldybė susidarys savaip struktūrą, kaip jai patogiau yra skirti prižiūrėtojus įmonėms. Todėl šitie straipsniai turėtų būti labiau reglamentuoti. O dėl mano minėtų pastabų tokiam projektui tikrai negalima pritarti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Šimėnas galėtų kalbėti už.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad keltos problemos, kurias bandoma spręsti šiuo įstatymu, yra aktualios, o patys sprendimo būdai, be abejo, diskutuotini. Manau, kad būtų tikslinga pritarti po svarstymo šiam projektui, po to perduoti mūsų komitetui, o mes tikrai išklausysime ir apsvarstysime visas nuomones, ir manau, kad sugebėsime parengti tokį projektą, kuriam pritartų Seimo dauguma. Aš siūlyčiau tokį variantą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Aš kviečiu registruotis. Registracija prasidėjo. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravę balsuosime, ar pritariame Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9, 10, 11, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Tikiuosi, kartu ir jį lydinčiam Valdininkų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Vienas balsavimas dėl dviejų įstatymų projektų. Kol kas po pateikimo.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl pritarimo šiems dviems įstatymų projektams po pateikimo. Pritariantys balsuoja už, prieštaraujantys spaudžia mygtuką “prieš”. Balsuojam, kolegos.

Iš viso balsavo 56 Seimo nariai. Už – 37, prieš – 13, susilaikė 6. Taigi Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1008 pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas komitetas – Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas. Taip pat po pateikimo pritariame ir Valdininkų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1009. Pagrindinis komitetas – Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas, papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-998 (pateikimas)

2-9 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-998, pateikimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį ir kultūros ministrą S.Šaltenį.

S.ŠALTENIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Šis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymas reikalingas tam, kad būtų užkirstas kelias piratauti autorinių teisių srityje, kol bus parengtas Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektas. Jūs turbūt turite šio įstatymo ir aiškinamojo rašto tekstą. Aš tik galėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad iki šiol policijos pareigūnams surašant autorinių teisių pažeidimo protokolus turėdavo dalyvauti autorinių teisių apsaugos organizacijų atstovai. Šiuo metu esančios Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijos (agentūros) atstovai negalėjo garantuoti, kad jos žmonės dalyvaus, todėl teismuose būdavo keblumų. Šiuo įstatymo pakeitimu neteigiama, kad autorinių teisių organizacijų atstovų dalyvavimas nebus privalomas. Seimo Juridinis skyrius pateikė pastabą, kad 214¹⁰ straipsnio sakinį “Neturint autoriaus arba garso, ar vaizdo įrašo gamintojų, arba jų teisių perėmimo leidimo…” būtų galima pakeisti į kitokį sakinį “Garso įrašo arba … įrašo.” Jeigu Seime taip teikiama… nors dėl šito neprieštaravo nei Teisingumo ministerija, nei Vidaus reikalų ministerija. Tai tiek. Siūlyčiau šitą pateiktą įstatymą…

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Ačiū, ministre. Norinčių klausti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galim. Šiam įstatymo projektui pritariam bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Taigi visus darbotvarkės klausimus baigėme, lieka pareiškimai. V.Cinauskas. Prašom.

Seimo narių pareiškimai

V.A.CINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šešių visuomeninių organizacijų esu paprašytas perskaityti šį pareiškimą.

“Pastaruoju metu padaryti valdžios veiksmai negali palikti abejingais žmonių, kurie savo gyvenimu, pasipriešinimo okupacijoms kova įrodė ištikimybę Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės idealams.

Numatomas aukščiausiojo Lietuvos valstybės apdovanojimo – Vytauto Didžiojo ordino su aukso grandine įteikimas paliekančiam savo postą Prezidentui A.Brazauskui, kurio jis vargu ar nusipelnė, ir sprendimas vieną iš liūdnai pagarsėjusios 10 milijardų kredito linijos veikėjų paskirti Lietuvos ambasadoriumi Suomijoje yra nesuprantami ir kelia abejones dėl vykdomosios valdžios sugebėjimo vykdyti nuoseklią valstybės vidaus ir užsienio politiką.

Mes protestuojame prieš šios valdžios veiksmus ir reikalaujame juos atšaukti.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos centro valdybos pirmininkas A.Petrusevičius, Lietuvos Laisvės Kovų – Miško brolių draugijos vadas A.Kentra, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas R.Kupčinskas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas, Lietuvos politinių kalinių sąjungos pirmininkas A.N.Stasiškis, Tremtinių grįžimo valdybos pirmininkas V.Cinauskas.”

PIRMININKAS. R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA. Kreipimasis.

“Tėvynės sąjungos – Lietuvos konservatorių pirmininkui V.Landsbergiui, Tėvynės sąjungos – Lietuvos konservatorių valdybos pirmininkui G.Vagnoriui, Tėvynės sąjungos – Lietuvos konservatorių frakcijos Seime seniūnui A.Vidžiūnui.

Gerbiamieji, beatodairiškas jūsų partijos veržimasis į Europos Sąjungą jau duoda pirmuosius “vaisius”. Akivaizdus to pavyzdys – valdžios veiksmai, susiję su “Lietuvos telekomo” privatizavimu. Tai pastangos įtikti Europos Sąjungos kapitalui, reikalaujančiam skubotai privatizuoti didžiausius, pelningiausius Lietuvos ūkio objektus. Su jomis susijęs ir rengiamo parduoti “Lietuvos telekomo” paslaugų įkainių kėlimas. Taip didinamas prekės patrauklumas, tikintis greičiau parduoti ir galbūt gauti pinigų pažadėtam daliniam indėlių atkūrimui.

Ministro R.Pleikio įsakymu nustatyti nauji abonentiniai telefoninių pokalbių įkainiai skaudžiai palies ne tik individualius naudotojus, bet ir įstaigas, įmones, verslininkus, ūkininkus, visus, kurie ką nors gamina, parduoda ar teikia kitas paslaugas. Vadinasi, neišvengiamai pakils jų produkcijos – prekių ar paslaugų kaina. Šiuos naujus mokesčius, nors ir netiesiogiai turės mokėti visi Lietuvos gyventojai. Manau, kad ne atskira žinyba, ne ministras ir net ne Vyriausybė turėtų nustatyti tokius mokesčius, Konstitucija šią teisę suteikia tik Seimui.

Todėl ir prašau jus sutarti, kad artimiausiame Seimo plenariniame posėdyje būtų svarstomi “Lietuvos telekomo” paslaugų įkainių pakeitimai ir siūloma Vyriausybei sustabdyti ministro R.Pleikio pasirašyto įsakymo šiuo klausimu vykdymą.

Jeigu pakartotinai nuspręsite, kad šie įkainiai, šie nauji mokesčiai reikalingi ir teisingi, tai, neieškant “atpirkimo ožių” tebūnie pasakyta tai čia, Seime, tebūnie viešai prisiimta jūsų partijos politinė atsakomybė.

Pasirašo R.Smetona – Seimo narys, Nacionalinio demokratinio judėjimo už demokratinę Lietuvą pirmininkas.”

Noriu pridurti štai ką. Įtariu, kad tie žodžiai gali būti tik balsas be atsako, todėl aš pradėjau rinkti (sėkmingai ir jau baigiu) Seimo narių parašus. Mes prašome, kad būtų surengta neeilinė Seimo sesija, kurioje būtų svarstomas Seimo nutarimas, kuriuo būtų siūloma Vyriausybei atšaukti ministro R.Pleikio pasirašytą įsakymą ir būtų būtent čia, Seime, o ne uždarame vienos frakcijos posėdyje, kalbama apie tą visiems Lietuvos gyventojams svarbų klausimą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kviečiu R.Dagį.

R.J.DAGYS. “Gerbiamieji Seimo nariai! Atrodytų, kad tik kelerių metų Seimo darbo patirtis turėjo mus visus įtikinti, kad mūsų visų ėjimas į priekį, integracija į Europos Sąjungą, į NATO, į kitas tarptautines organizacijas visų pirma priklauso ne tiek nuo skambių deklaracijų, griausmingos retorikos, bet nuo konkretaus darbo, sugebėjimo išgirsti kitus, įtikinti vienas kitą ir susitarti net tais klausimais, dėl kurių pozicijos labiausiai skiriasi. Praėję Prezidento rinkimai parodė, kad didžioji tautos dalis pavargo nuo priešų paieškos, “KGB-ynų”, “kirmėlynų” ir panašių “argumentų” ir nenori palaikyti tokios politikos.

Deja, mes ir toliau, diskredituodami Seimo nario statusą, tampome popierėlius su tariamais įrodymais bendradarbiavus su KGB, užuot diskutavę svarstomu klausimu, vienos partijos atstovai “auklėja” kitus, drebiname orą ir tiek daug laiko gaištame svarstydami mūsų rinkėjams vargu ar reikšmingą klausimą “kam ir kokią grandinę užkabinti” ir t.t.

Gerbiamieji kolegos! Man atrodo, atėjo laikas, kad Seimas ne žodžiais, bet darbais kontroliuotų Vyriausybę, rimtai svarstytų ir priimtų sprendimus svarbiais klausimais. Atėjo laikas atsisakyti požiūrio į politinį oponentą, kaip į priešą, “kurį geriausiu atveju reikia pakarti”. Pradėkime žiūrėti į jį kaip į turintį kitokią nuomonę oponentą, kurį reikia įtikinti, bet ne “sumušti”. Siekiame ne deklaratyvios santarvės, bet ilgalaikių susitarimų. Tai nėra lengva, nes mes visi žmonės, turintys emocijų, mums jos nėra svetimos. Tačiau pradėkime kiekvienas nuo savęs

Jeigu mums pavyks sukurti įvaizdį valstybės, kurioje sugebama susitarti net ir svarbiausiais klausimais, ateis ir investicijos, ir mus noriai priims į bet kokias tarptautines sąjungas, organizacijas.

Pasirašo Seimo nariai: R.Dagys, R.Zuoza, Alg.Butkevičius, A.Akstinavičius ir V.Stasiūnaitė.”

PIRMININKAS. Kviečiu P.Katilių.

P.KATILIUS. “Krikščionių demokratų frakcijos pareiškimas dėl telekomunikacijų paslaugų tarifų didinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministerijos 1998 metų sausio 29 įsakymą Nr.2-t nuo 1998 metų vasario mėnesio 4 dienos įsigalioja nauji telekomunikacijų paslaugų tarifai. Šis sprendimas sukėlė nemažą žmonių sąmyšį, nes tai tapo staigmena ne tik gyventojams, verslininkams, bet ir biudžetinėms įstaigoms, kurių ką tik patvirtintuose 1998 metų biudžetuose nenumatyta papildomų išlaidų.

Mes manome, kad toks sprendimas turėjo būti pateiktas ir aptartas Seime, nes dėl jo padarinių būsime kaltinami ir mes, Seimo nariai. Naujų mokesčių įvedimas ar didinimas visada daromas verčiant būtinybei. Kokia būtinybė verčia tai daryti dabar, kai iki “Lietuvos telekomo” privatizavimo liko keletas mėnesių? Ar sunki “Telekomo” ekonominė padėtis, ar trūksta lėšų ryšių sistemai gerinti, o gal tiesiog sudaromos sąlygos naujajam “Telekomo” savininkui jau šiais metais pasiimti iš Lietuvos žmonių vieną ar kitą šimtą milijonų litų?

Siekdami nuosekliai vykdyti Krikščionių demokratų partijos programą – tarnauti Lietuvai, manome, kad visi mokesčiai turi būti ekonomiškai pagrįsti bei socialiai orientuoti atsižvelgiant į žmonių poreikius bei galimybes. Vertindami pastangas padėti socialiai remtiniems asmenims, manome, kad atsižvelgta ne į visas pažeidžiamų gyventojų grupes.

Mes nepritariame sprendimui didinti vietos pokalbių telefono kainą ar abonentinį mokestį, nes:

pirma, “Lietuvos telekomas” dirba pelningai ir įvesti naujus paslaugų tarifus nėra jokios ekonominės būtinybės.

Antra, tarifų už vietos pokalbius telefonu didinimas neigiamai palies absoliučią daugumą Lietuvos gyventojų. Verslo įmonės dėl šių išlaidų padidins savo prekių ir paslaugų kainą.

Trečia, mažinant tarifus už tarptautinius pokalbius daromos lengvatos tik tam tikrai grupei žmonių ir įmonių.

Rekomenduojame ministrui R.Pleikiui atšaukti 1998 m. sausio 29 d. įsakymą Nr.2-t ir iki 1998 m. vasario 16 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateikti naują įsakyme numatytų priemonių įgyvendinimo dokumento projektą, suderintą su Seimo frakcijomis. Priešingu atveju Krikščionių demokratų frakcija inicijuos minėto įsakymo atšaukimą. Krikščionys demokratai svarsto, ar tikslinga privatizuojant “Lietuvos telekomą” valstybei atsisakyti kontrolinio akcijų paketo, ypač dabar, kai “Telekomo” paslaugos tikrai nėra nuostolingas verslas.

Frakcijos vardu Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas P.Katilius.” Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Vilimą.

V.VILIMAS. Gerbiamieji Seimo nariai, perskaitysiu Kauno sąjūdininkų susirinkimo, įvykusio 1998 m. sausio 31 d., prašymą.

“Valstybės atkūrimas nėra baigtas. Valstybės atkurti neįmanoma be tautinio auklėjimo mokyklose. Ypač tai aktualu Rytų Lietuvoje, kur atgimimas vyksta tik per lietuviškas mokyklas. Apgailestaujame, kad iki šiol nėra valstybės švietimo koncepcijos, skirtos Rytų Lietuvai. Konstatuojame, kad dabartinio švietimo ir mokslo ministro akademiko Z.Zinkevičiaus darbo dėka per vienerius metus pasiekta daugiau nei per visą ankstesnį laiką. Džiaugiamės, kad A.Vidūno vadovaujama Vilniaus srities viršininko administracija kryptingai dirba kartu su Švietimo ir mokslo ministerija. Suprasdami švietimo svarbą ir žinodami realią padėtį visoje Lietuvoje, o ypač Rytų Lietuvoje, prašome sudaryti sąlygas dirbti švietimo ir mokslo ministrui akademikui Z.Zinkevičiui ir suteikti jam visokeriopą pagalbą. Pasirašo susirinkimo pirmininkas L.Simutis.” Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Vidžiūną.

A.VIDŽIŪNAS. “Kolegos Seimo nariai, šios dienos rytiniame Seimo posėdyje buvo svarstomos Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pataisos, Seimo sekretoriate įregistruotos dar praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. Pataisų platus tikslas – šių dienų Lietuvoje atgaivinti dar vieną nepriklausomos prieškario valstybės tradiciją, taip pat grąžinti į šalies Prezidento galių apyvartą daugiau valstybės apdovanojimų, tiesiog pagaliau parodyti didesnę pagarbą Prezidento institucijai.

Tenka apgailestauti, kad svarstymo metu kalbėta ne dėl įstatymo teksto, o gana kategoriškomis formomis dėstyti jausminiai argumentai, pareikšta įžeidžiamų žodžių apie šiandieninio Lietuvos Prezidento veiklą ir asmenybę.

Tėvynės Sąjungos – konservatorių frakcijos Seime valdybos nuomone, dirbtinis šios problemos supolitinimas, kurį rodo kai kurių frakcijos narių žodžiai ir balsavimo rezultatas, neskatina pagarbos aukščiausioms valstybės institucijoms ir neveda santarvės ir bendro darbo Lietuvos labui link.” Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tuo mūsų darbotvarkę baigiame. Paskutinį klausimą irgi išsprendėme. Taigi baigiame šiandieninę posėdžių dieną, kartu baigiame ir šią neeilinę Seimo sesiją. Sesiją baigiame tautine giesme. (Giedamas Lietuvos Respublikos himnas)

Ačiū. Iki kitų neeilinių sesijų.