Pirmasis (152) posėdis
1998 m. vasario 3 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

 

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labas rytas. Prašom sėstis į savo vietas. Pradedame neeilinę Seimo sesiją. Neeilinės Seimo sesijos, kaip ir eilinės, pradedamos Lietuvos Respublikos valstybės himnu. (Giedamas Lietuvos valstybės himnas)

Gerbiamieji kolegos, pradedame vasario 3 d. rytinį plenarinį posėdį.

 

1998 m. vasario 3 d. (antradienio) darbotvarkė

 

Visi pasiilgę vienas kito, nesimatę ilgai, girdėti džiaugsmingi šūksniai, bet gal pereikim prie konstruktyvesnio darbo, ir pradžioje apie darbotvarkę.

Gerbiamieji kolegos, turiu pasakyti, kad įvairių frakcijų atstovai, kurie pasirašė po siūlymu rengti šią neeilinę sesiją, pasiūlė klausimų, kurie turėtų būti apsvarstyti. Iš pradžių buvo planuojama, kad sesija tęsis dvi dienas, tačiau Seniūnų sueigoje ir vakar, ir šiandien aptarėm, kad pasispaudę (o visi jėgų po šito mūsų laisvesnio laiko turime daug) galime suspėti per vienos dienos posėdžius, jeigu dirbsime konstruktyviai ir jeigu tuos klausimus, dėl kurių kils kokių nors didesnių nesutarimų, atidėsim vėlesniam laikui. Taigi jums išdalinta darbotvarkė.

Kaip matote, kai kurių klausimų buvo atsisakyta, nes jie buvo ne iki galo parengti svarstymo stadijai arba priėmimo stadijai. Šiandien dar sykį Seniūnų sueigoje aptarėme kelis principinius dalykus dėl pirmųjų dviejų darbotvarkės klausimų, tai yra dėl Baudžiamojo kodekso tam tikrų straipsnių papildymo ir Baudžiamojo proceso kodekso. Dar sykį pasitarėm su viceministru G.Švedu ir nutarėm, kad galima pradėti priėmimą. Bus kelios vietos, kur teks apsispręsti tiesiog ne teisiškai, o politiškai dėl kai kurių formuluočių, į kurias atkreipia dėmesį ir Juridinis skyrius. Tai tiek dėl Baudžiamojo kodekso. Taip pat šiandien turėsime apsispręsti ir dėl 1-3a, b ir c darbotvarkės klausimų – tai Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Siūloma, kad šiandien mes turėtume ir svarstymo, ir priėmimo stadijas, jeigu dėl to susitarsime. Jeigu kas nors norėtų dar teikti pataisų, tai jas reikėtų teikti kiek galima greičiau, kad mes galėtume šiuos dalykus šiandien išspręsti. Jeigu nėra norinčių kalbėti dėl darbotvarkės, tai aš siūlau jai pritarti bendru sutarimu, ir galim tada… (Balsas salėje) Prašom per šoninį mikrofoną.

R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau atidėti 1-3a klausimo svarstymą, nes paskutinis variantas buvo išdalintas tik vakar vakare ir ne visi Seimo nariai galėjo su šiuo klausimu susipažinti. Tai aš siūlau balsuoti dėl atidėjimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, galim apsispręsti balsuodami, nors Seniūnų sueigoje tai svarstėm ir sutarėme, kad galime svarstyti šitą įstatymą, nes jis jau seniai žinomas ir jo nuostatos yra žinomos. Gerbiamieji kolegos, prašom pasirengti registruotis. Vyksta registracija, prašom registruotis. Prašom registruotis. (Šurmulys salėje) Gerai, dar sykį pasižiūrėsim.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. (Triukšmas salėje) Neveikia. Prašau dėmesio. Vieną minutėlę, prašom… Aš prašau balsų skaičiavimo komisiją užimti savo vietas. Balsų skaičiavimo komisija – ta pati, kuri buvo. Tai R.Petrikis, ponas A.Petrusevičius, R.Melnikienė, J.Karosas ir N.Medvedevas. Ta pati balsų skaičiavimo komisija. Prašom užimti savo vietas.

Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom pasirengti. Buvo siūlymas iš darbotvarkės išbraukti…

Prašom. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, o kokiu pagrindu eilinis Seimo narys, ne frakcijos vadovas, siūlo išbraukti, kai, viena, surinkti yra Seimo narių parašai, ir antra, Seniūnų sueigoje toks dalykas nebuvo nagrinėjamas? Seniūnų sueiga aprobavo šitą darbotvarkę. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom nesiginčyti. Iš tikrųjų galime, kaip ir visada, Seimo sprendimus priimti Seimo narių balsais. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, gal nesiginčykim, apsispręskim balsuodami, kad nebūtų…

Aš noriu perskaityti Statuto straipsnį, atsiprašau, kad jo iš karto nepacitavau, Č.Juršėnas yra teisus. Noriu priminti, kad pagal Statuto 39 straipsnį nutarimai dėl Seimo sesijos darbų programos, savaitės ar dienos darbotvarkės projektų priimami, jeigu jiems prieštarauja ne daugiau kaip trečdalis Seniūnų sueigos posėdyje dalyvaujančių Seniūnų sueigos narių. Jeigu kurie nors darbotvarkės punktai priimami balsų dauguma, prieštaraujant daugiau kaip trečdaliui Seniūnų sueigos narių, Seimui jie pateikiami kaip rekomendacijos. Taigi iš tikrųjų vakar ir šiandien Seniūnų sueigoje niekas neprieštaravo šiai darbotvarkei, ir aš negaliu daugiau ką nors pakomentuoti, tik tai, kad, be abejo, darbotvarkė visada yra tvirtinama Seimo posėdžiuose. Tai nurodo ir Seimo statutas. Aš turiu siūlyti tai, ką pasiūlė R.Kupčinskas. R.Kupčinskas, deja... (Šurmulys salėje) Palaukit, gerbiamieji kolegos, jūs gerai žinote Statutą, kuriame labai aiškiai pasakyta…

Gerbiamieji Seimo nariai, Statuto 90 straipsnis: “Darbotvarkės projektas Seime svarstomas ir priimamas ankstesnę posėdžių dieną. Jeigu dienos posėdžių darbotvarkės projektui yra pritarta Seniūnų sueigoje, Seimo posėdyje jis nesvarstomas, iš karto balsuojama dėl darbotvarkės patikslinimo”. Dėmesio, prašau įsiklausyti atidžiai! “Priešingu atveju papildomus siūlymus gali teikti Seimo valdybos nariai, komitetai, frakcijos ir Vyriausybė, tačiau tik pagal patvirtintą savaitės posėdžių darbotvarkę”. Taigi iš tikrųjų manau, kad mes per daug diskutuojame šiuo klausimu.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašau…

PIRMININKAS. Tuoj pat, minutėlę. Prašom. A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, kad Statuto 68 straipsnyje parašyta, jog projektai turi būti išdalinami ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Deja, šitas projektas užregistruotas vasario 2 d. Šiandien yra vasario 3 d. Tai pagal Statutą mes negalim šito projekto svarstyti, reikia dar aptarti ir pasitarti.

PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji Seimo nariai, apsispręskime balsuodami. (Balsas salėje) Rinksimės ketvirtadienį, kaip norit. Galima taip sutarti, galim šiandien nesvarstyti. Tai dar sykį kartoju. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes apsispręskime balsuodami, ar lieka 3 darbotvarkės klausimas šiandien darbotvarkėje? Prašom, pabandom registruotis. Pabandom dar sykį registruotis.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Taigi prašom balsuoti dėl darbotvarkės patvirtinimo. Kas už tai, kad būtų patvirtinta šios dienos darbotvarkė tokia, kokia yra, prašom balsuoti už darbotvarkę. Kas nesutinka su tokia darbotvarke, prašom balsuoti prieš.

Už darbotvarkę – 37, prieš – 19, susilaikė 26. (Šurmulys salėje)

Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti, balsuosime pakeldami rankas. Man atrodo, kad kompiuteris netiksliai veikia. Taigi kas už šios dienos darbotvarkę, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 54.

PIRMININKAS. Už – 55. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš – 20.

PIRMININKAS. Prieš – 20. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 19.

PIRMININKAS. Susilaikė 15. Balsavus už 55, prieš …

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 19.

PIRMININKAS. 19. Atsiprašau. Už balsavus 55, prieš – 20 ir 19 susilaikius, darbotvarkė yra patvirtinta.

 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81, 24, 25, 26, 35, 49, 541, 542, 71, 89, 294, 295 straipsnių papildymo bei ypatingosios dalies papildymo antruoju skirsniu įstatymo projektas Nr.P-759(3) (priėmimas)

 

Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame 1 darbotvarkės klausimą. 1a darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių papildymo bei ypatingosios dalies papildymo antruoju skirsniu įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-759(3). Priėmimo stadija. Pranešėjas – G.Švedas. Prašom.

G.ŠVEDAS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Jums teikiamas priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių papildymo bei ypatingosios dalies papildymo įstatymo projektas. Siūlyčiau pradėti jo priėmimą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Tai prašom. 1 straipsnis.

G.ŠVEDAS. Yra Juridinio skyriaus pasiūlymas truputį patikslinti pavadinimą. Tai yra priimtina, nes tiksliau atspindi projekto esmę. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nesame gavę.

PIRMININKAS. Taigi… (Balsas salėje)

G.ŠVEDAS. Korektūros visos priimtinos.

PIRMININKAS. Gerai. Dėl pavadinimo daugiau nėra. Dėl 1 straipsnio daugiau irgi nėra? Dėl 2 straipsnio?

G.ŠVEDAS. 2 straipsniui pastabų ir pasiūlymų taip pat nėra.

PIRMININKAS. 2 straipsnį galim priimti. Ar V.Bogušis dėl 2 straipsnio nori? Prašom. V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, 2 straipsnyje pagal projektą, arba Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalies papildyme, jau pradedama kalbėti apie mirties bausmės taikymo išplėtimą. Iš principo, gerbiamieji kolegos, ką tik praėjo konferencija, ką tik mes paminėjome Jungtinių Tautų žmogaus teisių penkiasdešimtmečio deklaraciją ir mes vėl kalbame apie mirties bausmę. Seimas, šie tautos atstovai, užuot priėmę valingą sprendimą ir pagaliau panaikinę mirties bausmę, atvirkščiai, tą sąvoką išplečia. Aš dabar nekomentuosiu, kaip jūs interpretuojat genocido sąvoką, tai bus vėlesniame straipsnyje, bet aš kategoriškai pasisakau prieš šio straipsnio papildymą. Ir apskritai, kol mes kreipiamės į Konstitucinį Teismą… gerbiamasis pirmininke, jūs esate vienas iš tų, kurie pasirašė, aš taip pat pasirašiau ir kategoriškai nepritariu šį straipsnį priimti. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviečiu jus labai gerai pagalvoti, ar jūs pasisakote už mirties bausmę, ar esate prieš, ar jūs norite stoti į Europos Sąjungą, kur viena iš galimybių yra prisijungti prie Europos Žmogaus teisių ir laisvių konvencijos ir panaikinti mirties bausmę, ar jūs vėl kišate pagalius į ratus siekdami Europos Sąjungos narystės? Ačiū. Esu kategoriškai prieš.

G.ŠVEDAS. Jeigu Pirmininkas leis, aš trumpai pakomentuosiu šitą pasakymą. Iš principo šiuo siūlymu mes tikrai neplečiame mirties bausmės taikymo galimybės. Neplečiame. Ir aš nematau problemos, jeigu mes išbrauktume iš šio straipsnio šitą siūlymą dėl mirties bausmės už genocidą sunkinančiomis aplinkybėmis. Kodėl? Labai elementarus dalykas. Jeigu genocido nusikaltimo padarymo metu bus nužudytas bent vienas žmogus, tokiu atveju kaltininkui bus inkriminuojami du nusikaltimai, t.y. genocidas ir nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis. Tai yra 105 straipsnis, kuris ir dabar numato mirties bausmę. Taigi ar mes įrašome šitą taisyklę į 24 straipsnį, ar mes jos neįrašom, rezultatas yra tas pats.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėčiau pasakyti, kad, rodos, 6 straipsnyje yra pasakyta, kad nėra senaties genocido nusikaltimui, ir jeigu už šį nusikaltimą paskiriama mirties bausmė, ji keičiama laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Kitaip tariant, mirties bausmė vis tiek netaikoma. Ar aš teisingai supratau? Pone pranešėjau?

G.ŠVEDAS. Mirties bausmė gali būti paskirta, bet ji bus keičiama laisvės atėmimu.

PIRMININKAS. Ponas V.Bogušis siūlo balsuoti dėl 2 straipsnio. Ar norėtų dar kas kalbėti dėl 2 straipsnio? Ponas A.Patackas. Prašom.

A.V.PATACKAS. Vis dėlto, kol mes neapsisprendę dėl mirties bausmės, kol nėra Konstitucinio Teismo sprendimo, tuos dalykus reikėtų mažų mažiausiai atidėti. Šiandien toks balsavimas ekspromtu iš esmės yra balsavimas už mirties bausmę, nors ten yra formaliai vėliau ir pataisoma. Gali būti blogai suprastas šis signalas, kad Lietuvos Respublikos Seimas ir toliau pasisako už mirties bausmę. Ar atsitiktų kas nors bloga, jeigu mes šitą straipsnį atidėtume?

PIRMININKAS. A.Medalinskas norėjo kalbėti prieš. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Aš irgi manau, kad šis balsavimas yra, sakyčiau, gana rizikingas žingsnis šiandien, ir siūlyčiau netraukti dar vieno papildomo punkto į Baudžiamąjį kodeksą, nes tai gali būti suvokiama kaip mūsų sprendimas eiti tuo keliu, kuriuo eita lig šiol. Vis dėlto, atrodo, kad mūsų nuostata jau linksta link to, kad bent jau mirties bausmės vykdymas būtų stabdomas, ir galų gale einama prie atsisakymo. Bent jau liberalai yra už mirties bausmės nutraukimą.

PIRMININKAS. Ar galiu, gerbiamieji kolegos, pasiūlyti bendru sutarimu atsisakyti 2 straipsnio? Tada jis liktų toks, koks buvo anksčiau, jis būtų nekeičiamas, arba yra kitas siūlymas daryti šito straipsnio svarstymo pertrauką. Mes galime toliau peržiūrėti kitus straipsnius, o šitą straipsnį kol kas atidėti. A.Akstinavičius nori, taip? Prašom.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis E.Bičkauskas pasiūlė daryti priėmimo pertrauką, ir aš iš tikrųjų pritarčiau jo pasiūlymui. Galiu dar porą motyvų išdėstyti papildomai. Ne kartą ir su ponu G.Švedu teko kalbėti, kad Baudžiamąjį kodeksą reikia peržiūrėti, ir jis turi būti priimtas naujas. Dabar pažiūrėkite, kalbam, kad tas Baudžiamasis kodeksas neduoda gerų rezultatų, o paimkim pačią pirmąją dalį, 1 skirsnį. Tų sunkių nusikaltimų vis daugėja ir daugėja, turėjom 70, dabar 71, manau, po kiek laiko turėsime ir 72, ir 73. Paimkime patį pirmąjį straipsnį ir pažiūrėkime, kas priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Priskiriamas ir sužalojimas transporto priemonėmis, ir tyčinis nužudymas, priskiriami ir itin pavojingi nusikaltimai valstybei, ir pasipriešinimas viršininkui, ir t.t., ir panašiai. Todėl manau, kad apskritai reikia peržiūrėti visą Baudžiamąjį kodeksą ir padaryti jį protingą.

Dabar dėl sunkinančių nusikaltimų ir mirties bausmių. Mane iš tikro neramina, kai teisėtvarkos pareigūnai savo nesusitvarkymą su pareigomis bando dangstyti griežtesnėmis bausmėmis, mirties bausme ir t.t., ir pan. Keista, kad teisėtvarkos pareigūnai kaip tik linkę palaikyti tą mirties bausmę, tartum mirties bausmė padeda kovoti su nusikalstamumu. Deja, mes iki šiol ją turim, o nusikalstamumas kaip didėjo, taip didėja.

Aš dar kartą siūlyčiau padaryti priėmimo pertrauką, nes pažiūrėkite į pirmąjį straipsnį, kurį aš pacitavau, ir iš tikro yra nesąmonė, kai tyčinis nužudymas sutapatinamas su tokio pat sunkumo nusikaltimu kaip sužalojimas transporto priemonėmis, o antivalstybinė veikla su pasipriešinimu viršininkui ir t.t., ir panašiai. Aš pritariu tam, ką čia gerbiamasis V.Bogušis kalbėjo dėl 2 straipsnio, nes jeigu pažiūrėsime toliau, ir kiti straipsniai turi tam tikrų niuansų. Dar kartą pakartosiu – siūlau daryti priėmimo pertrauką. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pertrauką mes darysime ne dėl to, kad mums reikia priimti naują Baudžiamąjį kodeksą ir viską iš naujo apsvarstyti, bet dėl to, kad galbūt mes galėtume rasti geresnį sprendimą, susijusį su 2 straipsniu ir iš jo kylančiom pasekmėm. Jeigu pranešėjas sutiktų, gal mes tikrai galėtume pabandyti…

G.ŠVEDAS. Aš sutinku, kad padarytume pertrauką ir pabandytume rasti priimtiną formuluotę.

 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 1321, 2141, 3212 straipsniais ir 81, 11, 26, 35, 49, 54, 55, 207, 231, 2312, 2313, 2321, 2322, 2324, 2325, 2326, 234, 2341, 2342, 2343, 2344, 236, 285, 287, 288, 289, 290, 294, 295, 312 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-884(4) (priėmimas)

 

PIRMININKAS. Gerai, tada darome 1-1a klausimo priėmimo pertrauką ir lydinčiojo įstatymo taip pat nepriiminėjame?

Tada pereiname prie 2a darbotvarkės klausimo, tai vėlgi Baudžiamojo kodekso papildymo kai kuriais straipsniais ir tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-884(2). Priėmimas. Pranešėjas – G.Švedas. Prašom.

G.ŠVEDAS. Siūlau pradėti priėmimą pastraipsniui, nes iš tų pastabų, kurias aš gavau, yra tik kelios Seimo Juridinio skyriaus pastabos, kurias aš norėsiu pakomentuoti kalbėdamas apie tuos straipsnius, kuriems jos yra pateiktos.

PIRMININKAS. Gerai. Tada pradedame priėmimą pastraipsniui. Pavadinimui pastabų nėra? Taigi pavadinimą galime priimti. 1 straipsniui?

G.ŠVEDAS. Pastabų neturime.

PIRMININKAS. 1 straipsnį galime priimti? Priimam. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra?

G.ŠVEDAS. Nėra.

PIRMININKAS. Galime priimti ir priimam. Dėl 3 straipsnio?

G.ŠVEDAS. Pastabų taip pat negauta.

PIRMININKAS. Galim priimti ir priimam. Dėl 4 straipsnio? Galim priimti?

G.ŠVEDAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimam.

PIRMININKAS. Dėl 5 straipsnio?

G.ŠVEDAS. Taip pat pastabų nėra.

PIRMININKAS. Taigi galime priimti ir priimam. Dėl 6 straipsnio?

G.ŠVEDAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Taip pat galime priimti ir priimam. Dėl 7 straipsnio?

G.ŠVEDAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimam taip pat. Dėl 8 straipsnio?

G.ŠVEDAS. Irgi pasiūlymų ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. Taigi priimame ir 8 straipsnį. Dėl 9 straipsnio?

G.ŠVEDAS. Nėra pastabų ir pasiūlymų.

PIRMININKAS. Priimam. 10 straipsnis?

G.ŠVEDAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Priimam. 11 straipsnis?

G.ŠVEDAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimam. 12 straipsnis?

G.ŠVEDAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Priimam. 13 straipsnis?

G.ŠVEDAS. 13 straipsniui yra, mano supratimu, labai teisingas Juridinio skyriaus pastebėjimas. Aš siūlyčiau šį straipsnį papildyti nauja aštuntąja dalimi, kad nekiltų interpretacijų dėl termino “priemonės” pasikeitimo į “medžiagas”. Siūlyčiau tokią naują aštuntąją dalį: “Narkotinės ir psichotropinės medžiagos – tai augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos tvirtinamus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus”. Toks išaiškinimas, kas tai yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, mano supratimu, leis išvengti bet kokių nereikalingų interpretacijų. Prašyčiau Seimo narių pritarti tokiam šito straipsnio papildymui.

PIRMININKAS. Taigi galime papildyti tokia dalimi? Neprieštaraujama, taip? Papildome šitą straipsnį tokia dalimi ir 13 straipsnį galime priimti, taip? Priimame.

14 straipsnis.

G.ŠVEDAS. Daugiau pastabų dėl viso įstatymo atskirų straipsnių aš nesu gavęs.

PIRMININKAS. Aš tik noriu priminti, kad yra Č.Stankevičiaus pataisa 2891 straipsniui. Gerbiamieji kolegos, mes su viceministru, atidžiau įsigilinę į Č.Stankevičiaus teikiamą pastabą, turime pasakyti, kad teikiama pataisa tam straipsniui, kuris nėra šiuo įstatymu keičiamas. Todėl ją reikėtų pateikti atskirai įregistravus, surengti visą svarstymo procedūrą ir atskirai priimti. Taigi Č.Stankevičiaus pataisos mes negalime svarstyti. Tokiu atveju daugiau pastabų nėra, galime visus straipsnius laikyti priimtais. Niekas dėl to nesiginčija? Ačiū.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo nėra. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Balsuosime dėl Baudžiamojo kodekso papildymo kai kuriais straipsniais ir kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr.P-884(4) priėmimo. Kas už tai, kad priimtume šitą įstatymą, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 69.

PIRMININKAS. Už – 70. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Susilaikė 2. Balsavus už 70 Seimo narių ir 2 susilaikius, Baudžiamojo kodekso papildymo kai kuriais straipsniais ir kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas. (Balsas salėje) Čia registracijos rezultatai.

 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-885(3) (priėmimas)

 

Ir darbotvarkės 1-2b klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 37 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-885(3).

Prašom, pranešėjau.

G.ŠVEDAS. Dėl viso projekto pastabų ir pasiūlymų nesame gavę. Galima sakyti, tai daugiau techniniai pakeitimai, kurie yra siejami su ką tik priimtu Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimą. Ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? Dėl 1 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. 1 straipsnį galime priimti.

Dėl 2 straipsnio norinčių kalbėti taip pat nematau. 2 straipsnį galime priimti.

Taigi visą įstatymą galime priimti ir iš karto balsuoti. Norinčių kalbėti nėra. Dėkojame pranešėjui.

Gerbiamieji Seimo nariai, dar sykį registruojamės. Registruojamės tiksliai. Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Balsuosime dėl Baudžiamojo proceso kodekso 37 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 71.

PIRMININKAS. Už – 72. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi balsavus už 72 Seimo nariams, Baudžiamojo proceso kodekso 37 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymas vienbalsiai priimtas. Gerbiamieji Seimo nariai, mes sutaupėme šiek tiek laiko.

 

Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 1, 2, 4, 5, 8, 9, 11, 12, 14, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 27, 28, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1002 (pateikimas)

 

Dabar siūlau pasižiūrėti į rezervinius klausimus. Dabar galėtume pateikti pirmąjį rezervinį klausimą, t.y. Visuomeninių organizacijų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-1002. Pateikimo stadija. Pranešėjas – viceministras G.Švedas.

Prašom.

G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė jums teikia Visuomeninių organizacijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pagrindinės priežastys, lėmusios tokio projekto pateikimą, yra, viena vertus, praktinės problemos, su kuriomis susiduria valstybės institucijos, registruojančios visuomenines organizacijas. Kita vertus, Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai verčia peržiūrėti kai kurias Visuomeninių organizacijų įstatymo nuostatas. Viena iš svarbiausių priežasčių yra ta, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kurią mes ratifikavome, 11 straipsnį visiems valstybėje esantiems asmenims turi būti suteikiama teisė laisvai burtis į tam tikras visuomenines organizacijas. Mūsų įstatymai šiuo atveju numato kategorišką reikalavimą, kad visuomeninių organizacijų steigėjai ir nariai gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Siekiant priderinti mūsų įstatymus prie minėtos konvencijos reikalavimų yra siūloma, kad visuomeninės organizacijos nariai galėtų būti ir užsieniečiai arba asmenys be pilietybės nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje.

Kitas momentas yra tas, kad nevyriausybinių organizacijų centras iškėlė, mano supratimu, pakankamai rimtą problemą, būtent kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijos gali skirti lėšas visuomeninėms organizacijoms tik švietimui, kultūrai, sveikatos priežiūrai ir sportui remti. Toks, sakyčiau, pakankamai siauras galimybių apibrėžimas, mūsų supratimu, nėra visiškai geras ir kartais susiduriam su tokiais atvejais, kai negalima skirti tokios paramos kai kuriais kitais tikslais, todėl yra siūloma papildyti šį straipsnį numatant išplėsti galimos paramos sritį. Pavyzdys, sakykime, aplinkosauga.

Na, ir trečias esminis momentas yra tas, kad valstybės institucijos, registruojančios visuomenines organizacijas, turi kontroliuoti pagal Konstituciją, ar šios organizacijos savo veikla nepažeidžia Konstitucijos ir kitų įstatymų. Tokiai kontrolei efektyviai vykdyti reikia kai kurių papildomų dalykų, kurių pagal dabartinį įstatymą iš esmės negalima reikalauti. Tai yra būtini steigėjų sąrašai, taip pat visuomeninės organizacijos patalpos ir teisė kai kurioms valstybės institucijoms pagal savo kompetenciją įspėti visuomenines organizacijas, jeigu jų veikla nėra suderinama su įstatymais. Tai tiek trumpai būtų apie šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Taip. Du Seimo nariai nori paklausti. J.Senkevičius. Prašom.

J.SENKEVIČIUS. Pone viceministre, ar jūs nemanote, kad čia yra pernelyg laisva formuluotė, susijusi su institucijų, kontroliuojančių visuomenines organizacijas, veikla? Jeigu yra didelė visuomeninė organizacija ir turi daug veiklos krypčių, tai kuo ji didesnė, kuo daugiau tų krypčių, tuo daugiau turės kontrolierių. Ar jūs nemanote, kad ta formuluotė pernelyg laisva? Kas norės, tas galės kontroliuoti ir net uždrausti organizacijos veiklą.

G.ŠVEDAS. Ne, šiuo atveju nereikia taip laisvai interpretuoti, kad visos valstybės institucijos puls kontroliuoti visuomenines organizacijas. Mes susiduriame su tokia situacija, kad visa tai daroma per Teisingumo ministeriją. Tačiau kai mes paprašom tam tikrų valstybės institucijų išvadų dėl veiklos vertinimo, jie atsisako jas teikti, kadangi įstatymu tokia pareiga jiems nenumata. Tai būtent mes ir siekiame, kad tam tikros valstybės institucijos padėtų vykdyti kontrolę. Bet tai nereiškia, kad jos visos turės teisę kištis į visuomeninių organizacijų veiklą. Beje, įstatymo projekte ir bandoma aiškiau apibrėžti, ko valstybės institucijos negali daryti visuomeninių organizacijų atžvilgiu.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 5 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta, kad visuomeninės organizacijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ar užsieniečiai. Tai iš tikrųjų, jeigu vienoje organizacijoje tas ir tas, tai taip. Bet jeigu susiburia vien užsieniečiai, tai kaip jūs manot, per tuos įstatus galima bus kontroliuoti ar čia gali būti ir ne visai pageidaujamų dalykų? Ačiū.

G.ŠVEDAS. Šitas klausimas iš tikrųjų buvo labai plačiai diskutuotas prieš pateikiant Seimui, nes čia mes susiduriam su labai didele problema, tai yra mūsų tarptautiniai įsipareigojimai, kurie nieko nesako apie tai, kad organizacijoje privalo būti ir piliečių, ir ne piliečių. Vadinasi, pagal mūsų įstatymą tokią visuomeninę organizaciją gali sukurti ir vien užsieniečiai. Tačiau čia mes turime vieną griežtą reikalavimą – būtent kad tokie užsieniečiai būtų nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. O leidimą nuolat gyventi išduoda Migracijos departamentas atsižvelgdamas į tai, ar užsienietis atitinka nuolatinio gyventojo Lietuvoje statusą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galima. Taip.

A.Račas nori kalbėti prieš? Gerai. Prašom. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Prašom per šoninį mikrofoną, jeigu negalit užsiregistruoti.

A.RAČAS. Aš manau, kad apskritai atėjo laikas sutvarkyti visus nevyriausybinių organizacijų reikalus. Europos valstybėse yra vienas įstatymas – Nevyriausybinių organizacijų įstatymas, kuris reglamentuoja jų tvarką, struktūras ir t.t. Kiti įstatymai reglamentuoja, kokią paramą tam tikrai organizacijai teikia Vyriausybė. Kadangi dabar parengtos Labdaros ir paramos fondo įstatymo pataisos, aš siūlau šį įstatymą atidėti ir svarstyti visą kompleksą kartu: Visuomeninių organizacijų, Paramos fondo ir visų kitų. Juo labiau kad viskas jau parengta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau norinčių kalbėti nėra. Apsispręsim balsuodami, ar pritariam po pateikimo. Ar norėtų viceministras dar tarti žodį?

G.ŠVEDAS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad vis dėlto paramos ir labdaros fondai yra nevisiškai švarios visuomeninės organizacijos, ir, mano supratimu, bandymas jas reglamentuoti viename įstatyme gali kelti tam tikrų teisinių problemų. Bet, be abejonės, juos svarstyti galima kartu.

A.RAČAS. Aš kategoriškai protestuoju prieš jūsų kalbą…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Račai, jums nebuvo suteiktas žodis. Gerai. Jūs protestus galit reikšti balsuodami, jūs jau kalbėjote dėl balsavimo motyvų, tai daugiau apie tai… Prašom sėsti ir registruotis.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašom. Čia yra Seimo salė, prašom registruotis. Vyksta registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, prašom balsuoti.

Už – 29, prieš – 14, susilaikė 22. Gerbiamieji Seimo nariai, už – 30, prieš – 14, susilaikė 22, vis tiek neužtenka balsų. (Balsai salėje) Tokiu atveju pateikimui nepritariame.

Prašom. Dar A.Račas.

A.RAČAS. Aš Vyriausybės atstovui noriu pareikšti protestą visų labdaros organizacijų vardu. Yra labai daug labdaros organizacijų, kurios labai sąžiningai, idealistiniais pagrindais dirba ir padeda daugeliui mūsų žmonių. Labai gaila, kad Vyriausybės atstovas to nesupranta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes šiuo atveju kalbame ne apie labdaros organizacijas, o kalbame apie visuomenines organizacijas. (Balsai salėje) Taigi pateikimui nėra pritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes galime toliau apsispręsti, ar grąžiname projektą iniciatoriams tobulinti, atidėdami projekto pateikimo procedūrą, ar atmetame projektą, nurodydami kokius nors motyvus? Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mes nepriėmėme sprendimo pradėti svarstymo procedūrą, tai prašom apsispręsti: mygtukas “už” yra už tai, kad atidėtume projekto pateikimo procedūrą, mygtukas “prieš”, kad atmestume projektą iš esmės. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už – 49, prieš – 7, susilaikė 10. Taigi įstatymo projekto pateikimas atidėtas. Pakartotinis pateikimas įvyks vėliau.

 

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Kaimo reikalų komiteto narių skaičiaus ir sudėties pakeitimo” projektas Nr.P-1011 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Gerbiamieji Seimo nariai, mes dar turime kelias minutes iki mūsų kitų darbotvarkės klausimų. Todėl aš kviesčiau J.Razmą pateikti trečią rezervinį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Kaimo reikalų komiteto narių skaičiaus ir sudėties pakeitimo” projektą Nr.P-1011.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, ne taip seniai mes pasveikinome naują Seimo narį. Manau, kad jam iš karto reikia sudaryti tinkamas darbo sąlygas, t.y. skirti į pageidaujamą komitetą. Gerbiamasis V.Velikonis yra raštu pareiškęs pageidavimą dirbti Kaimo reikalų komitete. Projekte tas ir siūloma. Suprantama, tenka padidinti šio komiteto narių skaičių, kadangi prisideda papildomai vienas narys. Taigi aš ir siūlyčiau priimti šitą paprastą projektą, ne tik pritarti po pateikimo, bet ir priimti.

PIRMININKAS. Taigi niekas nenori jūsų klausti. Niekas nenori dėl šio nutarimo kalbėti. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Galime, taip?

Galime turbūt iš karto pradėti priėmimo procedūrą? Gerbiamieji Seimo nariai, prašome dar sykį registruotis. Klausimų nebuvo. Jūsų klausia, kaip bus dėl proporcijų? Jeigu galite, atsakykite, kol vyksta registracija.

J.RAZMA. Valdančioji Tėvynės sąjungos, Krikščionių demokratų ir Centro frakcija išlaikys proporciją.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kilo diskusija dėl ne visai tikslios frazės.

E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Man atrodo, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas iš karto pasakė tai, ką aš norėjau pasakyti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Taigi J.Razma norėjo pasakyti, kad visos frakcijos išlaiko savo proporcijas.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Seimo nutarimas “Dėl Kaimo reikalų komiteto narių skaičiaus ir sudėties pakeitimo” būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už balsavo 74.

PIRMININKAS. Už – 75. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Susilaikė 1. Balsavus už 75 Seimo nariams ir susilaikius 1, Seimo nutarimas “Dėl Kaimo reikalų komiteto narių skaičiaus ir sudėties pakeitimo” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 5, 7, 9, 13, 15, 20, 21, 23, 24, 27, 31, 38, 39, 47, 48, 63, 66, 67, 78, 84, 93, 103, 109, 110, 112, 116, 121 ir 126 straipsnių pakeitimo ir 10, 133 straipsnių papildymo bei 32, 33, 34, 56, 65, 70, 79, 90, 94, 98, 104, 114, 127, 132 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-678(2) (svarstymas)

 

Gerbiamieji Seimo nariai, ir darbotvarkės 3 klausimas – Ordinų medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir tam tikrų straipsnių papildymo bei kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-678(2). Mes jau iš ryto kalbėjome dėl įvairių procedūrinių dalykų. Sutarėme, kad pradedame svarstymo procedūrą, o toliau spręsime, ką toliau daryti.

Taigi svarstymo stadija. Užsirašė kalbėti net 6 Seimo nariai. Prašom iš eilės.

A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Kiek aš turiu laiko?

PIRMININKAS. 5 minutes.

A.J.RAŠKINIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Aš esu įpareigotas kalbėti Krikščionių demokratų frakcijos vardu. Mūsų frakcijos nuostatos mūsų koalicijos partneriams buvo žinomos jau konsultacijų metu. Tenka apgailestauti, kad nors ir buvo žodinių patikinimų, vis dėlto šiuo metu mums yra teikiamos nepriimtinos nuostatos svarstyti ir už jas balsuoti. Mes esame įstumti visiškai į mums nenorimą ir neparankią situaciją.

Norėčiau apžvelgti, kodėl tie dalykai mums yra nepriimtini. Pirmiausia yra tai, kad apskritai šios dvi nuostatos, kurios yra pagrindinės (kitos yra šalutinės), keičia iš esmės įstatymo dvasią. Jeigu Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas, jo esmė, jo dvasia buvo tai, kad Lietuvos piliečiai ir apskritai asmenys yra skatinami aukotis, dėti pastangas, turėti nuopelnų, nesavanaudiškų nuopelnų mūsų valstybei, ir tai yra jų garbės reikalas, kaip piliečių garbės reikalas, tai šiuo metu šitos pataisos tą dalyką visiškai niveliuoja: arba žmogus gali gauti ordiną apskritai a priori (nežinodamas, ar jis tuos nuopelnus turės, ar neturės), arba tai iš tikrųjų siejama su materialiniu skatinimu. Tarsi mūsų valstybėje sąvoka garbė jau tapo tokia menkaverte, jog be piniginių paskatinimų ji mums ir nepriimtina. Tai tokia bendra tendencija.

Konkrečiai. Įstatymas iš tikrųjų sujaukia teisinę pusę. Jeigu dabar mes kalbėsime apie Vytauto Didžiojo ordiną su grandine ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordiną, tai tampa neaišku, ar tai yra apdovanojimas, ar tai yra regalija. Pagal ankstesnį įstatymą tai būdavo apdovanojimas, ir ne šiaip sau apdovanojimas. Štai 80 straipsnyje dėl Kunigaikščio Gedimino arba 40 straipsnyje dėl Vytauto Didžiojo ordinų sakoma, kad… Tuoj pacituosiu. 43 straipsnis: “Vytauto Didžiojo ordinas skiriamas Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams pagerbti ir pažymėti už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei, lietuvių tautos garbei ir žmonijos gerovei”. Taigi 43 straipsnis reikalauja, kad šitie dalykai būtų patikimi.

Antra vertus, 7 straipsnio pataisa nurodo, kad iš viso gali būti be jokių šitų… Teikiama a priori. Taigi paties įstatymo viduje įmontuojamas vidinis prieštaravimas.

Antras dalykas. Jeigu tai yra regalija, tai kaip tada ji bus teikiama po to, kai jau iš tikrųjų prezidentavimo laikas baigėsi? Tai irgi nesuprantama. Iš tikrųjų tai teisinis nesusipratimas.

Be to, aš manau, kad skirti a priori dar nežinant, ar bus tų nuopelnų, ar tas žmogus bus tautos garbė, o gal bus tautos gėda (mes nežinome), iš tikrųjų tai yra nesuprantamas dalykas ir niekaip nepriimtinas toks prieštaravimas.

Šiaip ar taip prieškarinėje Lietuvos valstybėje buvo vienintelis žmogus, kuris turėjo šitą apdovanojimą. Tai buvo prezidentas A.Smetona. Pagal tuometinį veikiantį statutą jis pats sau ir suteikdavo šitą apdovanojimą a priori. Bet vis dėlto prezidento A.Smetonos valdymas buvo autoritarinio tipo valdymas. Dabar šituo įstatymu mes skatiname arba tiesiog paverčiame mūsų prezidentus lygiai tokiais pačiais autoritarinio valdymo žmonėmis, kurie patys sau arba vienas kitam a priori skiria apdovanojimus. Mūsų demokratinėje valstybėje, man atrodo, šito dalyko mes neturėtume – mūsų demokratiškai išrinktus prezidentus nužeminti iki autoritarinių valdovų.

Galų gale politiškai šiuo metu visiškai nepriimtina daryti tokius žingsnius. Mes juk visi vaikštome gatvėmis, po parduotuves ir važinėjame autobusais. Mes puikiai matome ir girdime, kaip mūsų žmonės, su kokiu nerimu ir nepasitenkinimu laukia telefoninių pokalbių kainų pakėlimo. Tie dalykai palies visus žmones: per infliaciją tuos, kurie turi telefonus, ir per kainas tuos, kurie neturi telefonų. Štai šiuo metu, kai mes, valdžioje esantys žmonės, imsime vienas kitam dovanoti auksines grandines, o kitiems tuo metu iš kišenės imami pinigai, tai iš tikrųjų sunkiai suvokiama gėda.

Todėl krikščionys demokratai niekaip negali pritarti tokiam siūlymui ir mes norime prašyti, jeigu bus balsuojama, kad būtų vykdomas vardinis balsavimas. Galų gale cinizmas turi būti įvardytas ir likti istorijai. Mes prašome vardinio balsavimo ir pasisakome prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas įstatymo projekte pakeitimo ir papildymo pagrindines nuostatas kitaip kaip keistos sunku pavadinti. Siekiant dalykiškai patikslinti įstatymą, pirmiausia reikėtų dar patikslinti 20 straipsnį, kas teikia apdovanojimus. Ir 21 straipsnį, kuriame turėtų būti patikslinta, kas turi teisę pristatyti Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečius apdovanoti ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais. Reikėtų patikslinti ordino, ordino-medalio ir medalio statutus. Deja, šitas darbas ne iki galo padarytas ir iš karto matyti, kad esama kažkokio gaisro, skubama.

Dėl pateiktų straipsnių pakeitimo. Visų pirma dėl tų dviejų pagrindinių, kaip jau čia buvo minėta. Visų pirma 7 ir 133 straipsnių pakeitimai ir papildymai, manau, neįsikomponuoja į esamo įstatymo turinį, dubliuoja kitus straipsnius, prieštarauja ordinų bei medalių statutams. Iš įstatymo 7 straipsnio pakeitimo sunku įsivaizduoti, kodėl turi būti apdovanojamos pareigybės, o ne asmenys, kodėl po du, o ne, sakykim, po vieną, o gal net po tris ar iš karto po penkis ordinus? Mes patys turėjome tik po du. Todėl dabar reikia išsiveržti į pirmaujančius. Kaip minimum reikėtų gal po tris iš karto? Ir darbo mažiau, ir krūtinė būtų pilna. Pagal kieno teikimą ir už kokius žygdarbius ar nuopelnus atskiros pareigybės, o ne konkretūs Lietuvos Respublikos piliečiai apdovanojami?

Pagal įstatymo 43 straipsnį “Vytauto Didžiojo ordinas skiriamas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių piliečiams pagerbti ir pažymėti už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei, lietuvių tautos garbei ir žmonijos gerovei”. Įsiklausykite!

Pagal įstatymo 80 straipsnį “Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu apdovanojami nusipelnę Lietuvai asmenys, pasižymėję uoliu ir sąžiningu darbu valstybinėje tarnyboje ir visuomeninėje veikloje”.

Taigi, kokie gi tie Prezidento ypatingi nuopelnai Lietuvai, darbai lietuvių tautos gerovei, garbei, žmonijos gerovei, pasižymėjimai uoliu ir sąžiningu darbu valstybinėje tarnyboje ar visuomeninėje veikloje? Paminėsiu tik keletą baigiančio kadenciją Prezidento ypatingų darbų. Tai nepritarimas arba priešinimasis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui, tai sužlugdytas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir tarnautojų turto ir pajamų deklaravimas, o kartu palankių sąlygų korupcijai plėtoti Lietuvoje sudarymas; bankų lėšų grobstymas ir “prichvatizavimas”, užsienio paskolų, skirtų investicijoms, “pravalgymas”, kontrabandos ir korupcijos, šešėlinės ekonomikos plėtojimas, dirbtinai sužlugdyti Lietuvos akcinis inovacinis ir “Litimpeks”, bankams šiltnamių sąlygų sudarymas. Vietoje santarvės ir teisingumo atkūrimo toliau vykdyta nekilnojamojo turto, ypač žemės, nacionalizavimas bei neteisėto skirstymo toleravimas; sovietiniams okupantams tarnavusių partinės nomenklatūros ir KGB darbuotojų globojimas, kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę niekinimas, žeminimas, fizinis ir dvasinis marinimas, vadinamųjų tyliųjų rezistentų ir teikiamo…

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom gerbti Prezidentą.

J.LISTAVIČIUS. … ir kolaborantų kovotojams prilyginimas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Listavičiau, mes kalbame apie medalius ir ordinus, ne apie Prezidentą. Tai nereikia nuopelnų… Visi nuopelnus žinome. Negaliu leisti Seimo tribūnos naudoti šitokiam kalbėjimui apie Prezidentą.

Prašom, pone Listavičiau, arba kalbėti apie įstatymą ir medalį, arba prašom, aš pakviesiu kitą Seimo narį… (Kalba tęsiama) Aš būsiu priverstas kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, jeigu toliau bus tęsiama.

J.LISTAVIČIUS. Aš sąrašą galėsiu pratęsti paskui, o dabar nutraukiu. (Balsas iš salės)

Dėl įstatymo 133 straipsnio. Jo redakciją reikėtų ir tikslinti, ir keisti. Visų pirma reikėtų apdovanotuosius atskirti nuo apdovanotojų po mirties. Vyčio kryžiaus ordinu apdovanotajam prieškariniais laikais buvo išmokama, jeigu kas nežino, 200 Lt. Taigi nurodytas sumas, manau, reikėtų ne mažiau kaip 25, o blogiausiu atveju – 20 kartų sumažinti. Tie 200 Lt, jeigu taip tiesiai šviesiai, atitiktų 3000 Lt. Apie šitai taip pat reikėtų pagalvoti.

Apdovanotojo po mirties sutuoktiniui, jeigu jo nebuvo, tuomet tėvams, įtėviams ir jei šių nebuvo – vaikams, įvaikiams be paveldėjimo teisės reikėtų išmokėti vienkartinę žuvusiojo pašalpą. Dabar, sakykim, ir gyvam… O kad gyvi buvo apdovanojami, man atrodo, taip pat jums pavyzdžių nereikia. Ir po mirties. Tai tas pat 50 ir mažiau tūkstančių. Vis dėlto yra skirtumas, kai užkabina už “ypatingus” nuopelnus ir kai žmogus iš tikrųjų ir nuopelnų turi, ir dar žuvo. Sukrauti į krūvą…

Piniginės išmokos iki šio įstatymo įsigaliojimo galėtų būti išmokamos per dvejus metus lygiomis dalimis kiekvienam jos gavėjui. Pateiktam įstatymo projektui po svarstymo nepritariu. Siūlau įstatymo projektą grąžinti autoriams ir iš tikrųjų atsisakyti visiškai nereikalingų straipsnių, toliau įstatymą papildyti, patikslinti, ir atsiras ne anonimai, o pavardės ir nuopelnai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Patacką.

A.V.PATACKAS. Visų pirma norėčiau, kad būtų atsakyta į klausimą. Kaip čia atsitiko, kad pirma nukalamas lenciūgas, o paskui prie jo kabinamas įstatymas? Koks nomenklatūrinis “lakstukas” kaltas dėl to, kad yra išleistos valstybės lėšos, kurios neaišku, ar bus realizuotos.

Antra. Yra dvi sąvokos – apdovanojimas ordinu ar dar kuo nors ir regalija. Dabar mes matome įstatyme, kad ta “grandinė” ir tie “ordinai” yra vartojami kaip regalijos terminas, t.y. tokia pat prasme kaip žodis “ekscelencija”. Ir tai daroma atbuline data. Žmogaus kadencija jau baigėsi, o jį atgaline data mes turėtume vadinti ekscelencija arba užkabinti tą regaliją, kai tuo tarpu ji jau nereikalinga. Jeigu tai traktuojama kaip apdovanojimas, tai aš nesileisdamas į plačius apibendrinimus, kaip čia padarė prieš mane kalbėjęs Seimo narys J.Listavičius, nesutikčiau vien todėl, kad būtent šioje srityje dabartinis Respublikos Prezidentas padarė tokią painiavą, kad nežinia, kada mes iš jos išsipainiosim. Norėčiau priminti vien tik buvusio Aukščiausiosios Tarybos nario J.Minkevičiaus istoriją.

Kalbėti reikėtų dar apie pinigus. Man atrodo, kad pats apdovanojimas, pats ordinas yra visų pirma garbės dalykas. Ir žmogui, gavusiam šį ordiną, svarbiausias pats apdovanojimo faktas – ne tiek jo materiali išraiška, bet pats faktas, kad jis turi šį vardą, kad jis yra ordino kavalierius. Todėl reikėtų pagalvoti, ar apskritai tie pinigai reikalingi. Jeigu kas šito nesupranta, tai negali būti apdovanotas, jis nesuvokia to apdovanojimo prasmės ir reikšmės. Galbūt galima padaryti išimtį žuvusio asmens atžvilgiu, t.y. jeigu žmogaus nebėra, tada kaip tam tikrą kompensaciją būtų galima jo artimiesiems išmokėti tam tikrą pinigų sumą, bet patys aukščiausi valstybės apdovanojimai, patys garbingiausi neturėtų turėti materialios išraiškos.

Toliau. Reikėtų apskritai pakalbėti apie pačią tradiciją. Esame nauja valstybė. Mes tęsiame ne tiek Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, be abejo, ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijas, kiek prieškario Lietuvos Respublikos tradicijas. O ši valstybė buvo sukurta valstiečių, mūsų karių savanorių, daugiausia kilusių iš valstiečių, ir iš tų pačių valstiečių luomo kilusių šviesuolių pastangomis. Bajorija buvo nusišalinusi nuo šito proceso, netgi ėjo prieš. Todėl šita nauja sunkiose kančiose gimusi valstybė buvo kitokia valstybė – ji buvo demokratinė, ji buvo prastuomenės valstybė, galima netgi taip pasakyti. Ir dabartinė Lietuvos Respublika turėtų tęsti šitas tradicijas. Vakaruose, kur yra tęstinumas nuo viduramžių laikų, nuo feodalizmo laikų, tie visi lenciūgai, barškučiai ir visa kita gal ir tinka, o mums jie atrodo kvailai, nes mes mėgdžiojame kaip papūgos. Aš noriu priminti tų apdovanojimų kilmę. Jie atsirado tada, kai įsitvirtino A.Smetonos autoritarinis režimas. Ir prisiėmė tautos vado titulą, ir pradėjo atsirasti visos tos visuomenės nekontroliuojamos regalijos. Tai negi mes turėtume blogiausias, kvailas, papūgiškas tradicijas tęsti? Esame nauja valstybė, didžiuokimės tuo. Garbės vardas nereikalauja kokio nors ypatingai didelio blizgalo. Prancūzų Garbės legiono ordinas yra vos įžiūrimas brangakmenio krislelis atlape. Tęskime tas naujas tradicijas drąsiai ir atvirai, o nesileiskime į kokias nors įtartinas spekuliacijas, turėdami omenyje tą socialinį foną, kuris šiandien buvo minėtas. Taigi siūlau būti tiesiems ir nedaryti gėdos.

Dar noriu pasakyti. Prieš išvažiuodamas V.Landsbergis pasakė dėl “Telekomo”, kad valdžia pridirba, paskui palieka srėbti Seimui. Kodėl aš turiu troleibuse ar dar kur nors pagautas gatvėje klausytis: “Kokius jūs ten paauksuotus lenciūgus dalijate?” Kodėl koks nors klerkas užverda košę, o mes turime srėbti? Parodykime tuos klerkus, išsiaiškinkim šią istoriją. Tas įstatymas neturi būti priimtas, o visi tie lenciūgų kalėjai turi būti atvesti į šią tribūną, ir tegu pasiaiškina.

PIRMININKAS. Jūs galėsite balsuoti prieš, pone Patackai, tikrai niekas nedraudžia.

A.SALAMAKINAS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. A.Salamakinas. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti jums, kad vieną oratorių jūs sustabdėte ir neleidote kalbėti, tačiau vis tiek nesuprantama. Šiandien ne trylikta ir ne pirmadienis. Šitą projektą dėl tų, kaip sakė ponas A.Patackas, lenciūgų pateikė valdančioji dauguma, o ne opozicija. Ir valdančioji dauguma jį kritikuoja. Antras nesuprantamas dalykas. Ar mes svarstome šitų lenciūgų įstatymą, ar vis dėlto pradedame apkaltos procesą Jo Ekscelencijai Prezidentui? Daugiau kalbama apie Prezidentą negu apie įstatymą. Todėl aš siūlau…

PIRMININKAS. Prašom…

A.SALAMAKINAS. Aš siūlau nutraukti diskusijas ir baigti. Ką mes čia darome?

PIRMININKAS. Pone Salamakinai, yra svarstomas įstatymas, ir svarstomas ne dėl lenciūgų, kaip jūs vadinate, o dėl ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų…

A.SALAMAKINAS. Bet įstatymas…

PIRMININKAS. Prašom, pone Salamakinai, nesinervinti, jūs pritarkit šiam įstatymo projektui, ir jį priimsime.

Taigi toliau tęsiame diskusiją. Kviečiu S.Kaktį.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien labai emocionaliai kalbame, o taip kalbant yra sunku priimti dalykiškus sprendimus arba ir patį įstatymą… (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Prašom tylos, gerbiamieji kolegos!

S.KAKTYS. Manau, kad šiame įstatyme susikerta daug požiūrių, pozicijų, sąvokų ir istorijos interpretavimo vingių. Viena iš tų linijų, kur susikerta požiūriai, yra šiuo metu eskaluojama politinės santarvės idėja. Matyti, kad siūlytojai siekia aiškios politinės naudos ir to paslėpti negali niekaip. Tai eilinis kartas, kai norima santarvės griovėjų vardą primesti dešiniesiems, arba konservatoriams. Tai nuo 1990 m. vykstantis ginčas ir oponuojančiųjų… pertvarkymams valstybėje, siekiantiems visuotinės lygybės, mažų racionalių žingsnių, humanizuotos, nedaug reformuotos ankstesnės santvarkos išlaikymo siekis.

Atmetus šį įstatymą vertinimai bus aiškūs. Gerai suprantama, ko laukia oponentai iš dešinės. Kita vertus, aš suprantu, anot J.Strielkūno, ko neturi jauni arba gal ir prezidentai. Pacituosiu: “Atminimo, kuris tartum krislas, tartum švytintis geliantis krislas aky, pražudyto pavasario mėlio, tokio didelio švento rugpjūčio su kermošiaus vežimais, su Marijos dangun ėmimu, prarastos ir ieškotos Tėvynės – tos, kuri ir išaušus tau vis tiek neatrodo šviesi. Gležno žodžio augimo už grotų, mylimiausių draugų pašarvotų – to neturi jauni režisieriai, poetai, piešėjai.”

Jie viso to neturi, bet rinkėjai pasirenka tai, ką nori, ir mes tai turime pripažinti besąlygiškai. Reikia eiti pas tuos, kurie laike pasiklydo, o ne trauktis, atsiriboti. Vadybininkas H.Rodžersas, kalbėdamas apie vienos skrybėlės principą, turėjo omenyje, kad tai, ką tu nori sau taikyti, kokius principus pripažįsti, tokius principus turi taikyti ir kitiems. Aš noriu priminti ir savo kolegoms, kad duodantis visados yra stipresnis negu imantis.

PIRMININKAS. Ir R.Kupčinskas. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti, kad švenčių įstatymai ir ordinų įstatymai, atrodo, taps prasmingi. Prašom. R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš norėčiau pasakyti, kad irgi nepritariu šios redakcijos įstatymo projektui. Mano kolegos pasakė daugybę motyvų, argumentų dėl šios redakcijos trūkumų.

Aš taip pat norėčiau pasakyti, kad mano nuomonei pritaria ir daugiau Seimo narių. Sprendimas atkurti Vytauto Didžojo ordiną su aukso grandine ir automatiškai jį skirti Lietuvos Respublikos Prezidentui kaip pareigybei yra ne laiku, nepagrįstas, primenantis feodalizmo reliktus ir netinkantis moderniai valstybei bei šiuolaikinei demokratijai. Kraštas dar neišbrido iš ekonominės sumaišties ir pergyvena gilių reformų pradžią, visuomenėje tvyro socialinė įtampa, daugelis gyventojų jaučia materialinį nepriteklių, saugumo stygių bei nuolatinį diskomfortą, susidurdami su valdžios struktūromis. Neišnyksta egzistuojančio, o galbūt ir gilėjančio, skirtumo tarp valdžios institucijų ir paprastų piliečių požymiai tiek mąstysenos ir gyvenimo vertinimo, tiek interesų ir prioriteto prasme. Vis dar nepavyksta sutramdyti kyšininkavimo ir korupcijos.

Politinės aukštuomenės žaidimai su ordinais ir aukso grandinėmis tegali būti suprasti kaip nepagarba paprastam piliečiui ir jo rūpesčiams. Neatsakingas pastarųjų metų elgesys su aukščiausiais valstybės apdovanojimais labai juos nuvertino. Lengvabūdiškas tokio elgesio eskalavimas reikštų tolesnį apdovanojimų ir regalijų diskreditavimą. Mes negalime pritarti tokiam sprendimui, kuris neišvengiamai pakenks bekylančiai visuomenėje santarvės ir teisingumo idėjai.

Norėtųsi pasikliauti baigiančio ir pradedančio kadenciją Lietuvos Respublikos prezidentų sąžine ir išmintimi ir tikėtis, kad jie taip pat nepritars šiam sprendimui ir atsisakys skiriamo ordino.

Mano šitai išsakytai nuomonei pritaria Seimo nariai A.Stasiškis, V.Cinauskas, A.Petrusevičius, P.Katilius, K.Kryževičius, M.Šerienė, J.Uždavinys, A.Raškinis, A.Patackas, S.Slavickas, V.Vilimas, P.Šalčius, P.Šakalinis, S.Urbonas, O.Suncovienė, A.Sėjūnas, A.J.Katkus, Ž.Jackūnas, A.Stasiulevičius, S.Kubiliūnas, S.Čirba, R.Didžiokas, A.Matulas, J.Listavičius, Z.Mackevičius, V.Lapė, J.Sadeikienė, L.Sabutis ir kiti Seimo nariai. Taip pat kviečiu pasirašyti šitą dokumentą.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad dėl šio įstatymo projekto ir galimo šio apdovanojimo įteikimo dabartiniam Prezidentui protestuoja Kaišiadorių politinių kalinių sąjungos skyrius, taip pat Vilkaviškio politinių kalinių ir tremtinių sąjungos skyrius. Taip pat aš turiu, dabar pateikiau išplatinti Kauno sąjūdininkų susirinkimo rezoliuciją dėl šio įstatymo projekto ir galimo apdovanojimo dabartinio Lietuvos Respublikos Prezidento šiuo ordinu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R.Smetoną.

R.SMETONA. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, kaip Pirmininko pirmasis pavaduotojas pasakė, dėl švenčių ir dėl ordino šį kartą mūsų Respublikos Seimas, ko gero, daugiausiai skiria išminties, žinojimo, laiko, energijos, jėgų. Būtų gražu, kad ši neeilinė sesija jos iniciatorių būtų sukviesta ne dėl Ordinų įstatymo, o dėl naujų Lietuvos “Telekomo” įkainių aptarimo ir R.Pleikio įstatymo sustabdymo. Tada būtų išmintinga ir teisinga. Bet ką darysi, reikia spręsti ir šį klausimą, kadangi jis darbotvarkėje.

Taigi, ar Vytauto Didžiojo ordinas yra apdovanojimas, ar valdžios ženklas, kaip čia ne kartą buvo klausiama? Kitaip sakant, ar Lietuva monarchija, ar Respublika? Ar mūsų valstybės vadovas – karalius, ar yra prezidentas? Jeigu Prezidentas, jeigu Respublika… Jeigu Vytauto Didžiojo ordinas – ne skeptras, ne karūna, o apdovanojimas už nuopelnus, tuomet šito įstatymo projekto 2 straipsnis, kur siūloma keisti įstatymo 7 straipsnį, iš tikrųjų yra nepriimtinas, nes pirmiausia, jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Gerbiamieji Seimo nariai, 84 straipsnis, 22 punktas – Respublikos Prezidentas skiria valstybinius apdovanojimus. Respublikos prezidentas, o ne Seimas, kaip šį kartą nutarta daryti. Prezidentas skiria apdovanojimus, be abejo, už nuopelnus. Čia, šiame įstatyme, reikia labai daug pataisymų, nes jis labai seniai priimtas, Aukščiausioji Taryba, Seimas ir t.t. Tie pataisymai reikalingi. Aš siūlau ramiai tą projektą dar patvarkyti ir kitoje neeilinėje, bet dėl kitų reikalų, tikėkimės, sesijoje sugrįžti prie šito įstatymo svarstymo ir priėmimo, atsisakant šios nuostatos, prieštaraujančios mūsų Konstitucijai.

Tiesa, tokiu atveju vienintelis Lietuvoje žmogus neturėtų teisės į apdovanojimą – tai Respublikos Prezidentas, nes tik jis gali skirti apdovanojimus, o sau jis, ko gero, jau šį kartą, šiais laikais iš tikrųjų neskirtų. Mano supratimu, tai nepaprastai teisinga ir gražu, kad žmogus – Respublikos Prezidentas, kuris turi konstitucinę teisę kitiems skirti apdovanojimus, jis lieka vienintelis be apdovanojimų. Tai ir yra jam aukščiausias apdovanojimas. Todėl aš siūlau tokią tvarką: šiandien nutraukti svarstymą, atidėti jį kitai sesijai, projektą tobulinti ir kategoriškai pareikšti – atsisakyti 7 straipsnio keitimo, prieštaraujančio Konstitucijai. Ačiū.

PIRMININKAS. Na, ir liko paskutinis diskusijoje kalbantis – R.Ozolas, ir toliau spręsime, ką toliau daryti.

R.OZOLAS. Gerbiamieji kolegos, nesu asmeniškai kalbantis, kalbu ir už frakciją, nes mes svarstėme šį projektą vakar ir turime savo nuomonę. Šiandien nedaug buvo pasakyta apie įstatymo tekstą. Norėčiau pritarti nuomonei, jog įstatymas turi būti taisomas, nes iš tiesų jame yra daug dabar jau taisytinų dalykų. Tačiau jame jokiu būdu, mūsų frakcijos nuomone, neturėtų būti nei 5 straipsnio, nei 7 straipsnio, nes jis keičia mūsų apdovanojimų ordinais ir medaliais įstatymų ir visų teisės aktų esmę. Šito daryti tikrai negalima. Jeigu būtų apsispręsta daryti, tai reikėtų daryti po labai esmingų diskusijų. Dėl to siūlome šiandien toliau šito įstatymo projekto nebesvarstyti.

Jeigu vis dėlto būtų apsispręsta, jog Prezidentas galėtų turėti šį ordiną kaip regaliją, tai tikslinga būtų padaryti pakeitimą Prezidento įstatyme ir ten atitinkamai tą nuostatą suformuluoti. Man labiau patiktų, nors šiuo klausimu su frakcija mes nesitarėme, bet pono R.Smetonos nuomonei visiškai pritariu, – Prezidentas ir po to lieka gyventi ir veikti su mumis. Mes turime galimybę jį kaip visuomenė pagerbti ir baigus jam kadenciją.

Baigdamas norėčiau paprašyti: kolegos, daugiau niekada nedarykime tokių ekspromtų, o itin kenksminga tai daryti, kai kalbame apie savo prezidentus. Nekompromituokime jų ir tokiu būdu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šitas įstatymas yra svarstomas jau pakankamai seniai ir jokio ekspromto aš čia jau tikrai negaliu įžiūrėti.

Dabar aš kviečiu pranešėją G.Švedą tarti baigiamąjį žodį. Nebeturite ką? Ne? Tokiu atveju, gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti ir apsispręsti balsuojant. Dabar registruojamės. Apsispręsime balsuodami, ar pritariame po svarstymo. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 100 Seimo narių. Ar dar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norit kalbėti? Poną G.Kirkilą matau. Vėl tuos pačius matau. Taigi J.Razma. G.Kirkilas. Gerai. J.Razma ir G.Kirkilas. Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes tiek įsižiūrėjom į vieną šio projekto straipsnį, kad nematom visumos, ir visos kalbos iš esmės buvo tik dėl vieno straipsnio. Yra įstatymo projektas, kur tikrai reikia pataisyti daug netikslumų. Ar mes šiandien nesam pajėgūs dėl šito straipsnio balsuoti atskirai? Kodėl kyla tokios aistros? Aš, pavyzdžiui, balsuosiu prieš tą straipsnį, tačiau aš nematau priežasties, kodėl aš turiu balsuoti prieš visus kitus straipsnius. Todėl aš siūlau pritarti projektui po svarstymo, o priėmimo metu mes galėsim ramiai balsuoti, ir padarius šios dienos posėdžio pertrauką iš tikrųjų būtų galima kai kuriuos straipsnius patikslinti redakcine prasme. Po pietų mes galėtume šitą įstatymą ramiai priimti.

PIRMININKAS. G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, ponas posėdžio pirmininke. Aš pasinaudosiu gerbiamosios E.Kunevičienės patirtimi ir pasakysiu pradžioje: “neklaidinkite Lietuvos žmonių”. Lietuvos žmonėms gali susidaryti įspūdis, kad šį projektą pateikė ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Lietuvos Respublikos Prezidentas, ir jis nori užsikabinti sau ordiną. Gerbiamieji Lietuvos žmonės, šį projektą pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ir tai yra rimtas projektas. Aš nesuprantu, kodėl gerbiamieji kolegos konservatoriai negalėjo išsiaiškinti savo santykių ir požiūrio į šį projektą savo frakcijoje? Galbūt nuo šiol Konservatorių frakcijos pasitarimai ir diskusijos bus vieši? Aš manau, kad ir mes galim ten dalyvauti, bet tam nebūtina neeilinė Seimo sesija. Mes manom, kad tai labai rimtas klausimas. Lietuvos Respublikos prezidentai, nesvarbu, kokios jie partijos, kokios jie pakraipos, yra pakankamai nusipelnę žmonės, ir nebūtina šį įstatymą taikyti konkrečiam žmogui. Jis bus taikomas ateityje visiems Lietuvos Respublikos prezidentams – ir dešiniesiems, ir kairiesiems, ir centristams. Esu tikras, kad visos partijos turės galimybę laimėti tuos rinkimus, todėl aš manau, kad reikia svarstyti klausimą rimtai, o ne taip, kaip įvyko šiandien. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar diskusiją baigiame. Man atrodo, kad visi jau išsakė savo motyvus, ar dar sykį norim pakartoti? Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl to, ar pritariam po svarstymo šiam įstatymo projektui. Balsavimas pradėtas, prašom balsuoti.

Už – 42, prieš – 31, susilaikė 20. Taigi po svarstymo projektui nėra pritariama. Mes galim pasirinkti tik kitokį sprendimą, t.y. grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti. Ar galim tokiam siūlymui pritarti? Taigi pagal Statutą yra siūlymas arba grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti, arba atmesti projektą ir pavesti parengti naują. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia dėl to diskutuoti, ar galime apsispręsti balsuodami? Galim apsispręsti balsuodami. Taigi mygtukas “už” yra už tai, kad būtų grąžinta tobulinti, mygtukas “prieš” – už tai, kad būtų atmestas iš esmės. Susilaikiusieji neskaičiuojami. Prašom balsuoti. Dar kartą kartoju: mygtukas “už”, kad būtų grąžinta tobulinti.

Už tai, kad būtų grąžinta tobulinti – 69, prieš – 13, susilaikė 7. Gerbiamieji Seimo nariai, aš atsiprašau, kad gal ne visai tiksliai perskaičiau Statutą. Mes turim apsispręsti, ar grąžinam iniciatoriams tobulinti, ar grąžinam projektą pagrindiniam komitetui tobulinti? Tai yra 158 straipsnis. Jeigu mes grąžinam iniciatoriams, tai pradedam nuo pateikimo. Komitetui? Gerai, apsispręskim balsuodami, ar grąžinam komitetui. Norit kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. E.Bičkauskas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Tam, kad apsispręsčiau, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, aš labai norėčiau išgirsti, kas vis dėlto yra konkretus iniciatorius, ir tada žinosim, kam grąžinti.

PIRMININKAS. Jūs turite Vyriausybės teikimą ir manot, kad tai yra Vyriausybės teikimas. Aš neturiu, ką atsakyti. R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad procesas jau yra pajudėjęs. Mes atrodom ne per geriausiai, nes viskas nukelta į Seimą, į Seimo posėdžių salę, ir jeigu nepavyksta surasti sutarimo ir supratimo tarp Vyriausybės ir Seimo, ir diskusija persikėlė į Seimą, manau, kad būtų logiška, jeigu Seime ji ir pasibaigtų. Vis tiek mes neišvengsime atsakomybės už tai, ką mes šiandien padarėm tikrai nepakeldami Seimo reitingo. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, mygtukas “už” – už tai, kad būtų grąžinta tobulinti komitetui. Po to, kai komitetas patobulins, tęsime svarstymo procedūrą. Mygtukas “prieš” – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Bet šiuo atveju turėsim pradėti procedūrą nuo pateikimo. Taigi mygtukas “už” yra už tai, kad būtų grąžinta komitetui. Prašom balsuoti. Balsavimas vyksta.

Už – 50, prieš – 32, susilaikė 9. Taigi grąžinama tobulinti komitetui. Tuo šį darbotvarkės klausimą baigiame. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Repliką P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. Gerbiamieji Seimo nariai, turėjom neeilinį įvykį neeilinėje sesijoje. Sušaukėm ją, tai yra dešinieji sušaukė tam, kad išspręstume aukščiausio valstybės pareigūno apdovanojimo klausimą. Pradėta tai buvo Vyriausybėje norint parodyti, kad aukščiausio rango pareigūnai, kurie išrinkti tautos, gali turėti aukščiausius apdovanojimus. Kas įvyko šiandien Seime? Nekalbėsiu apie procedūras, netaktiška nutraukti kalbėtoją. Man labai nepatiko pono J.Listavičiaus…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Prašom kalbėti.

P.GYLYS. Ponas J.Listavičius yra Seimo narys, jam buvo skirtas laikas ir jis turėjo teisę kalbėti, ir posėdžio pirmininko elgesys tuo metu buvo tikrai nekorektiškas. Pagrindinė šito įvykio išvada yra tokia: tęsiasi kova Konservatorių partijoje, tęsiasi kova valdančiojoje koalicijoje. Projektą teikia Vyriausybė. Naują sąrašą reikia įsidėmėti, jis buvo paskelbtas, ir tai, matyt, yra naujosios koalicijos pagrindas. Manau, kad eilinį kartą mes matom pono V.Landsbergio ir pono G.Vagnoriaus…

PIRMININKAS. Aš turiu, deja, nutraukti, nes tai ne replika po balsavimo. Jūs galite tą pareikšti spaudos konferencijoje. Galima kalbėti tik dėl balsavimo, kodėl jūs balsavote vienaip ar kitaip. Taigi baigiame šį klausimą ir tęsiame darbą toliau.

Gerbiamieji kolegos… (Šurmulys salėje) Prašom. R.Dagys, jeigu labai nori dar kalbėti.

R.J.DAGYS. Galbūt ir nereikėtų labai smulkiai kalbėti. Bet, man atrodo, gerbiamieji Seimo nariai, nustokime patys iš savęs juoktis ir žeminti Seimo reitingą. Kalbame apie visokius papildomus kilimus, kiekvienas surenka sau balus, bet mes čia balų nerenkame. Tiktai parodome save neigiamai ir gauname komentarus šiuo atveju tokius, kokių nusipelnėme. Gal baikime tą politiką. Ji turi pasitraukti iš mūsų Seimo ir iš viso mūsų gyvenimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dar J.Šimėnas prie mikrofono. Norite kalbėti? Prašom.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš visiškai nepritariu Seimo nario P.Gylio pasakymui, kad šita sesija buvo sušaukta šiam klausimui. Yra patvirtinta darbotvarkė su gal 30 klausimų ir visiškai nenorėčiau, kad būtų šitokie apibendrinimai paskelbti, ypač kai vyksta radijo transliacija. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo… Prašom, išsikalbėkime. Seniai nekalbėjome.

A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Aš, atvirkščiai, kaip tik pritariu ponui P.Gyliui. Iš tiesų sveikos jėgos, koalicija pataisė Vyriausybę, kai ji nuvažiavo nuo bėgių, ir tuo galima tiktai didžiuotis ir pasakyti Lietuvos žmonėms. Neleidome Lietuvos pinigų išleisti visokiems lenciūgams ir t.t., ir t.t.

V.LANDSBERGIS. (Seimo Pirmininko nuomonė, gauta raštu jam išvykus oficialaus vizito į Airiją) „Laikraščiams pradėjus rašyti apie auksines grandines ir politikams diskutuojant apie aukščiausius valstybės apdovanojimus, kuriems reikalingas įstatyminis Seimo sprendimas, kaip Seimo narys noriu pareikšti: apdovanojimai pagal pareigybę atrodo sunkiai suderinami su demokratinės valstybės principais. Keistai atrodytų įstatymas, pagal kurį pasitraukiančios Vyriausybės ministrai pagal pareigybę gautų, pavyzdžiui, Gedimino ordinus. Lietuvoje esama įstatyminė tvarka visai pakankama, kad pasitraukęs į poilsį Prezidentas galėtų būti aukštai apdovanotas.

Vilnius, 1998 02 02”

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Tikrai vertingai pakalbėjome po įstatymo... Vis parodėme savo išmintį.

Dabar galime racionaliai tęsti darbą toliau.

1-4 darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Pertrauka po 15 min.

 

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 941 straipsniu ir 94, 224, 235, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-963 (priėmimas)

 

1-4 darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 941 straipsniu ir 94, 224, 235, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-963(2). Priėmimas. Kviečiu pranešėją poną S.Kutą.

S.KUTAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Yra siūloma šiandien priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo straipsnius, kurie įteisina baudų dydžius ir baudų skyrimo būdus už branduolinės energetikos saugos taisyklių pažeidimus. Įstatymas buvo pristatytas, apsvarstytas, jam buvo pritarta. Svarstant komitetuose buvo pareikšta pastabų, kurias projekto autoriai kartu su Seimo Juridiniu skyriumi priėmė, ir dabar yra pateiktas projektas, kurį siūlytume priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi pradedame priėmimą. Prašom? Ne, dar palaukite. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Taigi ar būtų norinčių?.. Ponas J.Katkus nori kalbėti dėl atskirų straipsnių ar dėl viso įstatymo? Dėl viso. Tada palaukite sekundę.

Dėl atskirų straipsnių būtų norinčių kalbėti? Nėra. Taigi pastraipsniui galime ir nepriiminėti. Pastraipsniui yra priimtas.

Dėl viso įstatymo – J.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad branduolinės energijos ir iš viso atominės elektrinės objektas yra labai svarbus ir čia yra tam tikri sugriežtinimai ir atsakomybė. Todėl aš siūlyčiau pritarti toms pataisoms, kurios yra čia pateikiamos, ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Taigi ir K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš siūlyčiau pritarti, tik, man atrodo, kad baudos, kurios čia nors ir padidintos dvigubai – nuo 300 Lt iki 600 Lt, vis dėlto yra juokingai mažos esant šitokio pobūdžio pažeidimams. Juk kalbama apie branduolinės energijos saugos normas, jų pažeidimą. Balsuosiu, žinoma, už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi visos kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos.

Registruojamės. Užsiregistravo 66 Seimo nariai.

Taigi balsuojame dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 941 straipsniu ir 94, 224, 235, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už balsavo 62.

PIRMININKAS. Už – 63. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Balsavus už 63 Seimo nariams, Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 941 straipsniu ir 94, 224, 235, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

S.KUTAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Pertrauka iki 12.00 val.

 

Pertrauka

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą. Prašom visus sėsti į savo vietas. Darbotvarkės 1-5 klausimas, kuris vadinasi Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 91 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-896. Priėmimo stadija. Tai atskiras įstatymas, liečiantis vieną straipsnį. Šį įstatymą mes taip pat atidedame. Apsispręsime, arba apsisprendę dėl viso įstatymo, arba rengėjai dar jį šiek tiek norės pataisyti. Todėl mes jį priiminėsime šiek tiek vėliau. Šiandien šio darbotvarkės klausimo taip pat nesvarstome.

 

Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės padalinių dalyvavimo tarptautinėse operacijose įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-841(3) (priėmimas)

 

Dabar iš karto pereiname prie darbotvarkės 1-6 klausimo – Lietuvos kariuomenės padalinių dalyvavimo tarptautinėse operacijose įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-841(3). Priėmimas. Pranešėjas – P.Malakauskas, viceministras.

Prašom.

P.MALAKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite trumpai priminti kai kurias teikiamo įstatymo aplinkybes ir pagrindines nuostatas. Kaip žinia, vykdydami savo tarptautinius įsipareigojimus, mes intensyviname dvišalį, daugiašalį bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą su NATO ir Europos Sąjunga.

Šiuo metu karinis bendradarbiavimas vyksta su 20 valstybių, tarp jų – 9 NATO valstybės, 5 – ne NATO valstybės, su kuriomis yra pasirašytos dvišalio bendradarbiavimo sutartys.

1998 m. planuojame dalyvauti 760 įvairių renginių, iš kurių 260 bus pagal NATO programą, taip pat dalyvauti 23 pratybose. Taigi teikiamame įstatymo projekte siūlomos šios pagrindinės, arba esminės, nuostatos. Pirma. Į šį įstatymą yra įtrauktos NATO sutarties dėl ginkluotųjų pajėgų statuso svarbiausios nuostatos. Antra. Yra supaprastintas sprendimų priėmimas dėl dalyvavimo tarptautinėse operacijose, ypač tais atvejais, kai mes dalyvaujame labai nedidelėmis pajėgomis – iki 60 karių. Trečia. Nustatytas partnerių, karinių padalinių vykimas į pratybas mūsų kaimyninėse valstybėse.

Prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius atsižvelgti į krašto apsaugos ministro vakar pateiktą redakcinio pobūdžio pastabą ir priimti teikiamą įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimo procedūrą. (Balsai salėje) Pataisą mes jau aptarėme. Pradedame pastraipsniui. Dėl pavadinimo pastabų nėra. Ar dėl viso straipsnio, pone… Dėl viso įstatymo. Gerai.

Toliau pereiname prie 1 straipsnio, kuriame tvirtinama visa nauja redakcija. Čia taip pat pastabų nėra. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti ir priimam.

2 straipsnį galime priimti ir priimam.

3 straipsnį galime priimti ir priimam.

4 straipsnį galime priimti ir priimam.

5 straipsnį taip pat priimam.

6 straipsnį priimam.

7 straipsnį priimam.

8 straipsniui, jeigu aš neklystu, yra Juridinio skyriaus pastaba. 8 straipsnyje išskiriami trys subjektai. Ar čia jau atsižvelgta į tą pastabą? Pone pranešėjau, dėl Juridinio skyriaus pastabos? Jūs ją…

P.MALAKAUSKAS. Iš tos informacijos, kurią aš turiu… yra pritariama ir į pastabas yra atsižvelgta.

PIRMININKAS. Juridinio skyriaus pastaba. Aš jums ją įteikčiau. Jeigu galite, dėl 8 straipsnio pasižiūrėkite.

P.MALAKAUSKAS. Ta pastaba, taip… Mūsų nuomone, čia nėra problemos, kadangi pratybos ir mokymai tai nėra operacija. Dėl to ministras arba Vyriausybė, nepažeisdami jokių įstatymų ir Konstitucijos, gali duoti leidimą dalyvauti pratybose ir mokymuose užsienyje ir Lietuvoje. Karinė operacija tai yra karinių dalinių panaudojimas užsienyje, pavyzdžiui, Bosnijoje. Šiais atvejais ir panašiais atvejais, be abejo, sprendimą priima tiktai Seimas. Įstatyme yra numatyta, kad ypatingais atvejais, sakykim, kai labai skubiai reikia suteikti pagalbą Lenkijai stichinių nelaimių metu, gali būti Prezidento teikimas, bet Seimas vis tiek priima sprendimą dėl karinių jėgų panaudojimo užsienyje. Aš vėl pakartosiu, pratybos tai yra kovinio parengimo sudėtinė dalis, tai nėra karinių pajėgų panaudojimas.

PIRMININKAS. Gerai. 8 straipsnyje mes nieko nekeičiame. 8 straipsnį mes galime priimti ir priimam.

9 straipsnį taip pat galime priimti ir priimam.

10 straipsnį galime priimti ir priimam.

11 straipsnį galime priimti ir priimam.

12 straipsnį galime priimti ir priimam.

Ir 13 straipsnį galime priimti. Dėl 13 straipsnio, taip?

P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. … pataisą.

PIRMININKAS. Yra jūsų pataisa, taip? Minutėlę, mes jos ieškome. Bet yra tokia, taip?

BALSAS IŠ SALĖS. Prie Juridinio.

PIRMININKAS. A, prie Juridinio skyriaus. Taip, yra. Prašom pateikti pataisą.

P.GYLYS. Gerbiamiesiems Seimo nariams noriu paaiškinti, kokia yra pataisos esmė, bet iš pradžių turiu išaiškinti 13 straipsnio esmę. Pagal šitą 13 straipsnį išeitų, jog Lietuvos kariuomenė neturi teisės dalyvauti pratybose, kurios vyksta NVS šalių teritorijoje, taip pat negali leisti dalyvauti NVS šalių daliniams čia, dalyvauti pratybose (tarp jų tarptautinėse) Lietuvos teritorijoje.

Manau, kad tai demonstruoja tam tikrą mūsų politinį kompleksą, kuris suprantamas ne tik mums, bet ir mūsų partneriams Vakaruose. Bet mes būtume šiuolaikiškesni, jeigu atsisakytume apskritai šito straipsnio. Deja, krašto apsaugos ministras užėmė labai tvirtą poziciją ir Užsienio reikalų komiteto dauguma vis dėlto nedrįso priimti europietiškesnio sprendimo arba apskritai atsisakyti šio straipsnio. Todėl aš pasiūliau kompromisą. Gerai, tegul bus draudžiama dalyvauti NVS valstybių kariuomenių daliniams pratybose Lietuvos teritorijoje. Bet kodėl mes turime drausti dalyvauti mūsų daliniams kurioje nors (…) valstybėje, (…) programose dalyvaujančių valstybių teritorijoje.

Ir antras esminis pataisymas – tai dėl Lietuvos Respublikos ekonominės zonos Baltijos jūroje. Bus, aišku, bendros pratybos, kuriose dalyvaus galbūt Rusijos, galbūt kitų valstybių: Lenkijos, Vokietijos, kaip dažnai jau būdavo, kariniai laivai. Matyt, reikėtų paminėti ekonominę zoną, kad išskyrus ekonominę zoną, kurioje galėtų vykti tokios pratybos. Tada tas mūsų straipsnis būtų griežtesnis, aiškiau apibrėžiantis, nes čia apie ekonominę zoną apskritai nieko nėra. Kalbama apie teritoriją. Teritoriją ir teritorinę jūrą dar gali suvokti, bet kur ekonominė zona, kuri eina dešimtis kilometrų į Baltijos jūros gilumą? Taigi pasiūlymo esmė – nedrausti Lietuvos daliniams dalyvauti NVS valstybių teritorijoje vykstančiose pratybose ir nedrausti dalyvauti NVS valstybių laivams pratybose, kurios vyksta Baltijos jūroje ir gali paliesti Lietuvos ekonominę zoną. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi dėl P.Gylio pataisos. Ar P.Katkus norėtų kalbėti dėl šios pataisos? Ne ne. Mums dabar reikėtų apsispręsti dėl šios pataisos.

Prašom. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 13 straipsnio iš tikrųjų buvo tam tikrų ginčų. Nacionalinio saugumo komitetas vienbalsiai pritarė, kad būtų paliktas šitas straipsnis.

Dabar dėl pono P.Gylio kalbos. Na, aš suprantu, kad norima kažkaip palaisvinti ir leisti dalyvauti. Galbūt po 10 ar kiek metų, aš negaliu pasakyti, tai bus iš tikrųjų priimta. Vakarų partneriai su tokia redakcija, kokia yra pateikta šiame projekte, taip pat sutinka, čia nėra jokio prieštaravimo. Be to, Konstitucija mums aiškiai apibrėžia dėl NVS šalių ir dėl buvusios Sovietų Sąjungos. Todėl aš siūlau nepriimti šios pataisos.

PIRMININKAS. Taigi pranešėjas. Prašom, jūsų nuomonė dėl pataisos.

P.MALAKAUSKAS. Aš pradėčiau nuo antrosios dalies dėl ekonominės zonos. Dėl ekonominės zonos, aš manau, nėra jokių problemų. Mūsų karinės pajėgos ir laivynas dalyvavo ir dalyvaus Lietuvos ekonominėje zonoje. Apribojimas yra tik NVS valstybėse ir NVS valstybių Lietuvoje. Tačiau apribojimo pagal šį įstatymą nėra, jeigu mes dalyvaujame Vokietijoje, Latvijoje arba Estijoje ir ten dalyvauja Ukrainos arba Rusijos padaliniai. Tokio draudimo nėra. Negalime dalyvauti tik esamoje NVS teritorijoje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Jau viskas. Dėl pataisos daugiau nekalbame. Pataisa pateikta, dėl jos įvyko diskusija ir tuo baigiam.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Balsuojame dėl pono P.Gylio pataisos 13 straipsniui. Kas remia šią pataisą, spaus mygtuką “už”, kas jos neremia, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Prašome balsuoti.

Balsuojame dėl pono P.Gylio pataisos 13 straipsniui.

Už pataisą – 10, prieš – 24, susilaikė 4, pataisa nepriimta. Dabar dėl viso 13 straipsnio ar būtų norinčių dar kalbėti? Prašom. P.Gylys, taip? Prašom. Dėl 13 straipsnio.

P.GYLYS. Noriu patikslinti poną A. Katkų. Kiek aš turėjau kontaktų su diplomatiniais atstovais, tai jie, aišku, šiek tiek supranta mūsų psichologiją, bet gūžčioja pečiais dėl paties sprendimo. Žodžiu, jeigu mes norime atrodyti modernūs, turėtume priimti įstatymą be kompleksų. Bet tik nereikia sakyti, kad mūsų partneriai su tuo sutinka. Jie šiek tiek psichologiškai mus supranta, bet tai ir viskas. O šiaip jie norėtų šiuolaikiško sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl 13 straipsnio A. Katkus dar. Prašom.

J.A.KATKUS. Aš turiu pasakyti, kad reikia ne tik moderniai atrodyti, bet ir būti moderniems, ir iš tikrųjų dirbti ta kryptimi. Aš manau, kad reikia atsižvelgti ir į savo saugumą, ir į ateitį. Ateityje, kaip aš sakiau, be abejonės, šis straipsnis bus patikslintas, bet šiuo metu jie puikiai supranta ir jokių prieštaravimų neturi. Aš tą galiu patvirtinti gana atsakingai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti dėl 13 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad 13 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už 13 straipsnį balsavo 28, prieš – 6, 2 susilaikė. Taigi 13 straipsnis priimtas. Dėkojame pranešėjui. Dabar kalbėsime dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Aš neturiu daugiau ką pridurti. Tik noriu pasakyti, kad Nacionalinio saugumo komitetas svarstė ir vienbalsiai pritarė šiam įstatymui. Jis yra reikalingas, todėl siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Plokšto. Nenorite kalbėti? P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. Aš gerbiamiesiems Seimo nariams noriu nupasakoti situaciją, kad manevrai, pavyzdžiui, vyksta Ukrainoje. Ten dalyvauja Vokietijos, JAV, Danijos, Norvegijos ir kitų valstybių daliniai. Ten gali būti ir Rusijos dalinių pagal partnerystės vardan taikos programą. Ten mūsų kariai negalės dalyvauti. Klausimas. Ar mes išmintingai elgiamės priimdami tokius sprendimus, patys save izoliuodami nuo tikrai pažangios partnerystės taikos labui programos. Manau, kad mes tikrai ir elgiamės nemoderniai, ir atrodom nemoderniai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija vyksta. Prašom pasiruošti skaičiuoti balsus. Balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Kas už tai, kad Lietuvos kariuomenės padalinių dalyvavimo tarptautinėse operacijose įstatymo pakeitimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 47.

PIRMININKAS. Už – 48. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 2.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Taigi balsavus už 48 Seimo nariams, prieš – 2 ir susilaikius 4, Lietuvos Respublikos kariuomenės padalinių dalyvavimo tarptautinėse operacijose įstatymo pakeitimo įstatymas yra priimtas.

 

Lietuvos Respublikos Jungtinių Tautų 1980 m. konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo ir šios konvencijos papildomųjų protokolų ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1014 (pateikimas)

 

Dabar 1-7 darbotvarkės klausimas – Jungtinių Tautų 1980 m. konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo ir šios konvencijos papildomųjų protokolų ratifikavimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-1014. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras P.Malakauskas. Prašom.

P.MALAKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Krašto apsaugos ministerija buvo įpareigota pateikti Seimui ratifikuoti 1980 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie yra ypač žalojantys arba veikia nesirinktinai, uždraudimo arba dalinio apribojimo. Pateiksiu kelis pavyzdžius iš šios konvencijos. Pavyzdžiui, valstybės, prisijungusios prie konvencijos ir jos papildomųjų keturių protokolų, atsisako naudotis ginklais, sužeidžiančiais skeveldromis, kurių negalima aptikti rentgeno spinduliais, atsisako lazerinių, apakinančių ginklų, taip pat apriboja naudojimą padegamųjų ginklų, minų-spąstų ir kai kurių kitų įtaisų, kurie stipriai žaloja žmogų.

Atsižvelgdami į tai, kad Lietuva yra Jungtinių Tautų narė, siekia narystės Europos Sąjungoje ir NATO, mes siūlome ratifikuoti 1980 m. Jungtinių Tautų konvenciją ir, kas yra labai svarbu, šios konvencijos keturis papildomus protokolus.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai.

J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti, ar šią konvenciją yra ratifikavusios mūsų kaimynės, nes ten, kaip žinote, ne visai tvarka su šitais ginklais? Ačiū.

P.MALAKAUSKAS. Jūs turite omeny…

J.LISTAVIČIUS. “Plačią tėvynę”.

P.MALAKAUSKAS. Kiek aš žinau, ten tie dokumentai irgi yra rengiami ratifikuoti, bet tai turėtų būti padaryta. Man atrodo, mes truputėlį vėluojame. Turėtume būti pavyzdys mūsų kaimynams.

PIRMININKAS. A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Aš tiesiog norėjau paklausti, kas čia per ginklai? Gal vis dėlto porą pavyzdžių dar pasakykite.

P.MALAKAUSKAS. Pavyzdžiui, kaip aš minėjau, yra lazeriniai ginklai, kuriais yra žalojamos akys, yra apakinami žmonės. Pavyzdžiui, yra minos-spąstai, kurios buvo naudojamos ir Vietname, kiek man yra žinoma, ir Jugoslavijoje. Tai yra tam tikri žaisliukai, kuriuos ima vaikai, pakabinami ant medžių. Tai yra minos, kurių neįmanoma aptikti, pagal šitą konvenciją yra draudžiamos. Pagal techninius protokolus, kurie yra prie šitos konvencijos, į kiekvieną miną turi būti įdėtas tam tikros masės arba svorio metalas, kad tos minos galėtų būti aptiktos ir pašalintos. Taip pat labai svarbios yra tam tikros degiosios medžiagos.

PIRMININKAS. A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Gerbiamasis viceministre, aš noriu paklausti, kurios iš NATO šalių jau yra ratifikavusios šią konvenciją? Ypač mane domina Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados pozicija. Ačiū.

P.MALAKAUSKAS. Aš negaliu atsakyti tiksliai, kiek NATO valstybių, bet Jungtinės Amerikos Valstijos yra ratifikavusios. Čia turbūt jūs turite omeny kitą susitarimą arba konvenciją dėl minų prieš pėstininkus panaudojimo, dėl to dabar vyksta diskusijos ir dėl to Jungtinės Amerikos Valstijos turi savo atskirą poziciją. Tai yra skirtingi dalykai.

PIRMININKAS. Taigi atsakyta į visus klausimus. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Galime pritarti, taip? Bendru sutarimu pritariame. Ir pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo komitetas. Taigi šį darbotvarkės klausimą baigėme. Ačiū.

 

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kariuomenės būrio LITPLA-7 dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” projektas Nr.P-1016 (pateikimas)

 

Tada 1-8 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos kariuomenės būrio LITPLA-7 dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje”projektas, registracijos Nr.P-1016. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras P.Malakauskas.

P.MALAKAUSKAS. Kaip jums yra gerai žinoma, vykdydami Lietuvos Respublikos nutarimus bei Krašto apsaugos ministerijos ir Danijos Karalystės gynybos ministerijos dvišalį susitarimą, Lietuvos kariuomenės būriai nuo 1994 m. sėkmingai dalyvauja taikos palaikymo, o vėliau – įgyvendinimo ir stabilizavimo operacijose buvusioje Jugoslavijoje. Šiuo metu yra gautas Danijos gynybos ministerijos pasiūlymas Lietuvos būriui LITPLA-7 dalyvauti stabilizavimo operacijoje Danijos bataliono sudėtyje. Būrį sudarytų 44 kariai. Misija prasidėtų 1998 m. balandžio mėn. ir baigtųsi spalio mėn.

Prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius pritarti siūlomam nutarimo projektui ir leisti dalyvauti Lietuvos kariuomenės būriui LITPLA-7 NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Niekas nenori paklausti? S.Kaktys nori paklausti. Prašom.

S.KAKTYS. Aš norėjau jūsų paklausti, kokių saugumo priemonių ėmėtės po to, kai žuvo vienas iš būrio dalyvių praeitais metais?

P.MALAKAUSKAS. Mes dalyvaujame, kaip jūs žinote, Danijos bataliono sudėtyje ir esame pavaldūs jam. Danijos kariuomenės vadovybė ėmėsi papildomų saugumo priemonių. Tai yra negalima patruliuoti nežinomose vietose. Tai yra griežtai kontroliuojama. Kariai ir patruliavimo mašinos yra aprūpinti papildomomis ryšio priemonėmis ir kitomis techninėmis priemonėmis, kurios didina karių saugumą. Kiek man žinoma, po šito įvykio ne tiktai Danijos, bet ir kituose padaliniuose tokių atsitikimų nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.

Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo komitetas. Ačiū, viceministre. Jūsų klausimus baigėme.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, mes sutaupėme laiko, todėl aš siūlau pereiti prie rezervinio 2 klausimo.

Ar ponas Ž.Jackūnas pasirengęs pateikti?

 

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo” pakeitimo ir papildymo” projektas Nr.P-1015 (pateikimas)

 

Taigi rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo” pakeitimo ir papildymo” projektas, registracijos Nr.P-1015. Pateikimas. Pranešėjas – Ž.Jackūnas. Prašom.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Praėjusių metų liepos 2 d. priėmėme nutarimą “Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato įsteigimo”. Šituo mūsų nutarimu buvo nutarta įsteigti Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą nuo 1997 m. rugpjūčio 1 d.

Be to, pavesta Vyriausybei iki 1997 m. rugpjūčio 30 d. patvirtinti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribas bei nuostatus.

Taip pat buvo pasiūlyta iki 1997 m. rugpjūčio 30 d. įsteigti Vilniaus pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui valdyti juridinio asmens teises turinčią mokslo įstaigą.

Ir galiausiai 3 punktu buvo pasiūlyta pateikti Seimui 1997 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriame būtų numatytos lėšos atskira eilute Vilniaus pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui finansuoti.

Noriu pabrėžti, kad nepaisant šio mūsų Seimo nutarimo, kuriuo iš tiesų buvo įsteigtas Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas, kiti šito mūsų nutarimo straipsniai ir juose numatytos priemonės nebuvo įgyvendinti. Tai yra nei nustatytos rezervato ribos, nei patvirtinti nuostatai, nei pagaliau patikslintas biudžetas, nei įkurta įstaiga. Taip atsitiko todėl, kad susidūrė kelių skirtingų institucijų, susijusių su Vilniaus pilių teritorija ir tos teritorijos tvarkymu, interesai. Tos institucijos – tai visų pirma Vilniaus pilių tyrimo centras “Vilniaus pilys”, kuris vykdo mokslinius tyrimus šitoje visoje ypatingoje mūsų Vilniaus pilių teritorijoje. Toliau yra kita institucija – Vilniaus pilių direkcija, kuri iš esmės atlieka remonto ir statybos, kai kuriuos konservavimo darbus. Pagaliau yra Vilniaus pilių mokslinė taryba. Tai yra ekspertinė patariamoji institucija, kuri pataria, kaip tvarkyti ir plėtoti visą pilių teritorijoje veiklą. Šių institucijų interesai iš esmės yra susikirtę. Ypač šiuo atveju reikia pabrėžti tai, kad Vilniaus pilių direkcija, kuriai yra skiriamos didelės lėšos (ir pernai, ir šiemet – beveik 14,5 mln. Lt), tampa pagal dabar galiojančią tvarką užsakove ir užsako tyrimus Vilniaus moksliniam pilių tyrimo centrui “Vilniaus pilys”. Dabar interesai yra susikirtę. Nuo praeitų metų lapkričio mėnesio pilių direkcija neperveda pinigų Vilniaus pilių tyrimo centrui, susidarė konfliktinė situacija, atskiros institucijos turi skirtingą paskirtį. Suprantama, kad esant tokiai padėčiai kokios nors labai darnios veiklos, laiduojančios tikslingą ir kryptingą Vilniaus pilių teritorijos tvarkymą ir tolesnę rezervato plėtotę, neįmanoma užtikrinti. Kaip tik todėl mūsų komitete, pasitarus su įvairiomis suinteresuotomis institucijomis, jų atstovais, buvo nuspręsta papildyti ir konkretizuoti bendrą pirmąjį mūsų liepos 2 d. posėdžio nutarimą, ir nurodyti, kad turi būti įsteigta nauja institucija, kuri būtų pavadinta Vilniaus pilių centras, reorganizuojant Vilniaus pilių mokslinio tyrimo centrą “Vilniaus pilys” ir Vilniaus pilių direkciją. Tada pavyktų ir įkurti naują instituciją, kurioje harmoningai derintųsi keturios arba bent jau trys pagrindinės funkcijos. Tai yra mokslinių tyrimų funkcija, statybos restauravimo ir konservavimo darbų funkcija, lankytojų aptarnavimo funkcija ir, žinoma, ūkinė veikla, kuri vyksta bet kurioje valstybinėje institucijoje, juo labiau tokioje plačioje teritorijoje. Vadinasi, tos ūkinės veiklos funkcijų visus šiuos dalykus būtų galima derinti vienoje institucijoje. Siūlomo mūsų pakeitimo, mūsų ankstesnio nutarimo pakeitimo ir papildymo projektas iš esmės ir siekia sukurti tokią instituciją, pagaliau siūlo dar kartą atlikti ir Biudžeto įstatymo 1998 m. pakeitimo projektą, kad ji galėtų normaliai veikti. Ir mes tikimės, kad tai būtų galima padaryti tuo priimtu mūsų nutarimu.

Tiesa, turėčiau priminti, kad praeitą savaitę, praeitą antradienį, Prezidentūroje įvyko suinteresuotų asmenų pasitarimas, kurio metu man ir kitiems teko aiškinti susidariusią situaciją ir priminti, kad visai neįvykdytas Seimo nutarimas ir kad dėl to mes ir esame numatę teikti dabar aptariamą mūsų ankstesnio Seimo nutarimo papildymo ir pakeitimo projektą. Per posėdį, kuriame Vyriausybės pusei daugiausia atstovavo kancleris K.Čilinskas, buvo pasakyta nuomonė ir pageidavimas, pareikštas gerbiamojo Prezidento A.Brazausko, kad pati Vyriausybė imtųsi ir nedelsdama tuos dalykus sutvarkytų, atsižvelgdama į bendrus principus, kurie numatyti mūsų teikiamame ankstesnio Seimo nutarimo pakeitimo ir papildymo projekte. Aš turiu pasakyti, kad tam neprieštaravau ir manau, kad jeigu Vyriausybė iš tiesų darys tuos žingsnius, tai bus galima tik sveikinti, bet man po to pasitarimo atrodo, kad ir toliau šiek tiek sunku visiškai atsipalaiduoti nuo įspūdžio, kad gali išlikti tam tikras pagrindas nesutarimams, nors aš negalėčiau to labai aiškiai ir motyvuotai pagrįsti. Jeigu iš tiesų bus priimtas toks pačios Vyriausybės sprendimas iki tol, kol mes priimtume šį nutarimą, aš manau, kad gal to mūsų nutarimo reikmė nebus labai aiški. Aš tiek norėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau paklausti, kodėl vis dėlto nebuvo vykdomas nutarimas? Kokia priežastis? Jeigu būtų parengtas įstatų variantas ir tos įmonės įstatai būtų įregistruoti, aš manau, kad būtų viskas išspręsta, tačiau tai nebuvo parengta juridiškai ir nebuvo iniciatorių, kurie jį būtų parengę. Dabar jūsų teikiami pakeitimai jokio teisinio pagrindo nesudaro, jie vėl tik perkelia tuos reikalavimus, kurie anksčiau buvo terminuoti. Vėl peržiūrėkim biudžetą, viską peržiūrėkim, bet turinys tas pats. Ar nereikėtų tuo atveju parengti įstatymo projektą, kuriame konkrečiai būtų viskas reglamentuota tam parkui arba tam centrui – ir su visomis funkcijomis, ir su visomis lėšomis, ir su viskuo. Jeigu jūsų komitetas tokį projektą pateiktų ir mes priimtume suderinę su Vyriausybe, tai viskas būtų išspręsta, o dabar aš matau, kad ir vėl liks tik deklaracija. Ar negalvojot apie tai?

Ž.J.JACKŪNAS. Pirma, aš noriu pasakyti, kad tai nebuvo padaryta dėl to, kad tos institucijos, kurios buvo labai suinteresuotos ir tam tikra prasme atsakingos už naujos, bendrosios rezervatui valdyti institucijos sukūrimą ir įsteigimą, bandė rengti nuostatų projektą (tas nuostatų projektas buvo svarstytas ir mūsų komitete), bet jis ir liko nuostatų projektu, nes neįmanoma buvo… Jie patys nesugebėjo tarpusavyje suderinti savo besikertančių interesų. Ir dabar vėl tokia situacija. Tada jie bent pareikalavo, kad jūs bent paaiškinkit, ką reikia su kuo jungti, o tada galbūt mes… Aš turiu tik apgailestauti ir dėl to, kad aš tikėjausi, jog Vyriausybė, priėmus sprendimą, bus pajėgi puikiai pati susitvarkyti. Reikia ne kokių nors ypatingų, didelių pastangų. Bet, deja, tai neįvyko, tenka atvirai pripažinti. Jeigu jūs siūlytumėt priimti atskirą Vilniaus pilių rezervato įstatymą, kuriame būtų kur kas konkrečiau ir detaliau apibrėžti bent pagrindiniai dalykai, aš manau, kad toks būdas iš tiesų visiškai būtų priimtinas, jeigu ir dabar pasirodytų, kad ir toliau atskiros pilių rezervato įstaigos steigimo reikalas stringa. Su tuo aš sutikčiau.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Pirmiausia pranešėjo noriu pasiteirauti (be abejo, jis žino), kokio miesto teritorijoje yra tariamasis rezervatas? Savaip nereikėtų vien tik manyti ir spręsti. Priimtas Seimo nutarimas kaip tik buvo pavedęs miesto savivaldybei, merui šiuos klausimus spręsti. Man atrodo, savivaldybėje nebuvo jokių stabdymų, nestabdo ir Vyriausybė. Šiandien yra gauta informacija, kad jie mąsto ir galbūt pateiktų Seimui tam tikrų įstatymų korekcijų projektus. Šitokiais nutarimais mes tik dar daugiau sudrumsčiam reikalus ir nieko neišsprendžiam. Aš noriu paklausti, ar jūsų siūloma redakcija įsteigti tokį Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą ir pavesti, kad jis būtų atskaitingas Kultūros ministerijai, yra apmąstytas dalykas, ar tik atskirų veikėjų pareigūnų prašymu tai daroma.

Ž.J.JACKŪNAS. Atsakydamas visų pirma į kai kurias prieš tai išsakytas pastabas, negalėčiau pasakyti, kad, pavyzdžiui, savivaldybė trukdė. Tikrai neturiu jokio pagrindo. Nemanau, kad ir Vyriausybė trukdė. Bet aš nemanau, jog ir Vyriausybės globa buvo pakankama, kad šitie dalykai būtų buvę laiku ir deramai sprendžiami. Dabar dėl to, kad Kultūros ministerija, tai aš turėčiau pasakyti, kad valstybinių rezervatų statusą, jų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ji yra atsakinga taip pat ir už šitų rezervatų veiklą, tos veiklos reguliavimą, tai yra nustatyta Saugomų teritorijų įstatyme. Šia prasme mes manome, kad tokiu atveju Kultūros ministerija, kaip Vyriausybės sudėtinė institucija, mūsų vykdomosios valdžios institucija būtų visiškai priimtina. Žodžiu, buvo toks siūlymas mūsų komitete. Tiek galėčiau atsakyti. Aš dar kartą primenu, kad valstybinių gamtinių rezervatų veiklą organizuoja Aplinkos apsaugos departamentas, valstybinių kultūrinių rezervatų – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tokia yra šio įstatymo 13 straipsnio nuostata.

PIRMININKAS. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, lyg ir pusantro klausimo. Gal galite pasakyti, kiek papildomų lėšų pareikalaus minėtų nutarimų pakeitimai, ir kaip jūs vertinate Juridinio skyriaus išvadą? Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Dėl lėšų. Aš manau, jokių papildomų lėšų nereikia, jų yra pakankamai. Jeigu mes sujungsime taip, kaip yra numatyta, Vilniaus pilių direkciją, kurios veiklai šiais metais yra skirta 14,5 mln. litų, tai, aš manau, kad ta institucija turėtų pakankamai aiškų finansinį pagrindą normaliai funkcionuoti.

Dėl Juridinio skyriaus pastabų. Aš galėčiau pasakyti, kad iš tiesų esama tam tikro neatitikimo su kai kurių Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų taikymu pilių rezervatui kaip tam tikrai mokslinei įstaigai, taip pat esama tam tikro neatitikimo su Saugomų teritorijų įstatymu, kur apibrėžiamos šitos specialios mokslinės įstaigos, skirtos rezervatams valdyti, funkcijos. Ir kitu atveju yra pasakyta, kad steigėjas yra Vyriausybė, Vyriausybė priima sprendimus. Ypač didelių skirtumų nėra. Tiesiog pabrėžtos kai kurios saugomų teritorijų specifinės funkcijos. Šalia mokslinių funkcijų yra, sakysim, tokia funkcija kaip valdymo funkcija, kuri, žinoma, mokslo įstaigai nėra būdinga. Štai ką galėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs ką tik įvardijote, kad dėl kultūrinių rezervatų steigimo yra atsakinga Vyriausybė. Tačiau 2 straipsnio pirmojoje dalyje aš visiškai nematau, kad būtų įvardyta, kokia yra savivaldybės vieta. Yra tvirtinamos valstybinių kultūrinių rezervatų ribos bei nuostatai, yra apibrėžta kažkokia teritorija. Gal apie tai pasakysite keletą žodžių? Bet savivaldybės vietos čia visiškai nėra, tarytum jos nuomonės ir nereikėtų. Tiktai to paties straipsnio trečiojoje dalyje yra parašyta, kad dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybei. Ką reiškia šitas dalyvavimas?

Ž.J.JACKŪNAS. Manau, kad labai taikli pastaba. Iš tiesų būtų galima dar kartą priminti, kad nustatant rezervato ribas (šiuo metu Vilniaus valstybinio kultūrinio rezervato teritorija užima maždaug 80 ha plotą) tos teritorijos ribų nustatymas ir nuostatų derinimas pagal Saugomų teritorijų įstatymą negali būti atsiejamas nuo savivaldybių. Ten yra pasakyta, kad saugomų teritorijų steigimas derinamas su teritorinio planavimo dokumentų rengimo institucija, taip pat savivaldybėmis. Bet tai jau yra nurodyta mūsų ankstesniame 1997 m. liepos 2 d. nutarime. Jeigu ji yra išbraukta, aš manau, kad tikrai nekorektiškai tai padaryta.

PIRMININKAS. K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš matau, kad mes vis dėlto įklimpome ir šiuo atveju, kai pradedame kalbėti apie kultūros vertybių išsaugojimą. Mes neatskiriame tų kompetencijų. Ir liepos mėnesį, priimdami Pilių rezervato įstatymą, taip pat truputį neatsižvelgėme į architektų, turinčių miestų planavimo ir jų tvarkymo patyrimą, pastabas. Jie puikiai supranta kultūros vertybių išsaugojimo reikšmę. Todėl jūs čia dabar savo pranešime ir teigiate, ko neatskyrė – tai būtent valdymo funkcijų, kurių, manau, mokslo įstaiga tikrai negalėtų imtis, ir be reikalo jai jos užkraunamos. Tas valdymas bus neefektyvus. Manyčiau, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra per daug nušalinta, ir nė viena nekilnojamoji kultūros vertybė negali būti tvarkoma, naudojama taip, kad būtų atplėšta nuo miesto infrastruktūros. Kur čia tas sąryšis? Kaip iš jo išbristi? Ar nereikėtų atsisakyti to nutarimo ir dar gerai paanalizuoti visų tų funkcijų atskyrimą tarp mokslo įstaigos, tarp savivaldybės ir kitų institucijų?

Ž.J.JACKŪNAS. Dėl savivaldybių tam tikro atsiradimo… Dėl šito siūlymo aš sutinku. Dar kartą turėčiau pritarti tiems, kurie ir be jūsų yra atkreipę į tai dėmesį.

Dabar dėl to, kad mokslo įstaigoje steigiama ir kad tokiai specifinei mokslo įstaigai yra priskiriama valdymo funkcija. Aš turiu pasakyti, kad tai yra labai aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiama Saugomų teritorijų įstatyme. Ten tiesiog yra sakoma, kad kultūriniams rezervatams valdyti steigiama speciali juridinį statusą turinti mokslo įstaiga. Valdyti.

PIRMININKAS. A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis pranešėjau, susidaro toks įspūdis, kad jūsų teikiamas projektas iš esmės yra asmeninių nesutarimų tarp atskirų institucijų sprendimo būdas. Ar jūs nemanote, kad būtų teisinga sujungti valdymo ir mokslinio tyrimo funkcijas po vienu stogu? Aš manyčiau, kad tokiu atveju išeitų, kaip sako liaudies patarlė, kad patys užsakytų muziką, patys grotų ir patys šoktų. Ar jūs nemanote, kad toks sprendimas ir visko sukėlimas po vienu stogu neprieštarauja valdymo teorijai?

Ž.J.JACKŪNAS. Manyčiau, kad čia yra tam tikra teorinė nuostata, dėl kurios tikslingumo, ypač ją taikant tokiai institucijai kaip Vilniaus pilių rezervatas, iš tiesų būtų galima ginčytis. Aš manau, kad tam tikrų institucijų specializacija, kaip jūs sakote, iš tiesų yra dažnai labai pozityvus ir geras dalykas. Mes visada turime atsiminti, kad institucijos nėra izoliuotos viena nuo kitos, kad jos dažnai turi dirbti kooperuodamosi, tačiau kai kada tas bendradarbiavimas darosi neįmanomas, kliudo normaliai atskiroms institucijoms arba visai sistemai funkcionuoti. Ta praktika mums parodė, kad dabartinė padėtis kaip tik yra tokia, kuri labai trukdo, kliudo realizuoti tą koordinavimo ir bendradarbiavimo funkciją. Todėl šitas sprendimas ir yra tam, kad išeitume iš tos aklavietės ir tie darbai tarpusavyje būtų koordinuojami.

PIRMININKAS. R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorija yra pačiame Vilniaus centre, taigi, be abejo, žemės kaina yra labai brangi. Norėčiau jūsų paklausti. Čia yra labai sudėtingi dalykai. Ar nereikėtų parengti įstatymą, kuris visą šitą nuodugniai reglamentuotų, nes nutarime, man atrodo, kažin ar pavyks išvengti tų nesutarimų, kurie dabar yra? Čia įvairių institucijų intencijos, interesai, aišku, kertasi.

Ž.J.JACKŪNAS. Be abejo, visa žemė, ta visa teritorija yra valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje. Ji iš esmės yra valstybinė teritorija. Bet toje teritorijoje yra nemažai juridinių asmenų. Sakysime, yra didžiulis muziejus, kuris veikia pagal savo įstatus, šioje teritorijoje yra Arkikatedra. Aš manau, kad jie veikia pagal galiojančius teisės aktus, kaip atitinkami juridiniai asmenys, vadovaujasi visais Lietuvoje galiojančiais įstatymais ir teisės aktais, turi savo nuostatus ir veikia. Šia prasme jie yra pakankamai savarankiški juridiniai subjektai bendroje visos tos teritorijos rezervato struktūroje. Pati rezervato mokslo įstaiga, vadinamasis Vilniaus pilių centras, kuris šiuo metu taip yra įvardijamas, iš tiesų nereglamentuotų kaip nors smulkmeniškai tų atskirų juridinių asmenų veiklos. Jis rūpintųsi tiktai bendra koordinuota visos šitos Lietuvai šventos teritorijos tolesne plėtra, jos panaudojimu istoriniams kultūriniams tikslams. Tai šia prasme taip. Kol tokio rezervato statuso nebuvo, iš tiesų buvo nuolatinės pastangos (ir dabar, beje, pastebimos), kaip nors siaurinti tą teritoriją, iš jos išskirti dalį žemės tam, kad ją būtų galima privatizuoti arba statyti sau naujus namus, nes tokiu atveju neliktų jokių juridinių kliūčių tai daryti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėt į visus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėčiau pasiūlyti pritarti po pateikimo, bet mes nesvarstysim nutarimo, kol iš tikrųjų realiai neišaiškės situacija, ką mes toliau turim daryti. Tiesiog ragintume komitetą ir kitus komitetus, Valdymo reformų komitetą šią situaciją bandyti spręsti toliau. Ir ministras A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Aš apgailestauju, kad nespėjau iki klausimo pateikimo pasišnekėti su ponu Ž.Jackūnu. Tai yra aš (…) atstovauja vieną iš tų institucijų, kuri šiuo metu prieštaravo, sakykime, tą nutarimą įgyvendinti. Aš nenorėčiau pasakyti, kad susikirto interesai. Tiesiog susikirto tos problemos matymas ir jos išsprendimas, kitoks supratimas buvo. Ant mano stalo guli pono S.Šaltenio parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, pagal kurį iš tikrųjų galutinai jau būtų baigtas įvykdyti buvusio Seimo pavedimas Vyriausybei, t.y. išsprendžiamos visos tos problemos. Būtų atskiriama mokslo tiriamoji įstaiga, kuriai būtų skiriami pinigai jos darbams, ir būtų išlaikoma lygiagreti struktūra, statybos darbų užsakovo funkcijas paliekant tai pačiai Pilių direkcijai. Nes mes visi pripažinome, jog buvo ydinga praktika, kai statybininkai valdė visus pinigus. Šiuo nutarimu mes gausime kitą pasekmę, t.y. mokslininkai valdys visus pinigus. Ir vėl mes neišspręsime tų pačių senų problemų. Ir vėlgi šnekant apie problemas, matyt, nereikėtų taip dramatizuoti, nes pažiūrėjus į nuveiktus darbus nėra jau taip blogai. Nereikėtų tiktai jų stabdyti, o šis nutarimas galėtų tikrai galutinai viską supainioti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar L.Sabutis, ir spręsim, ką daryti. Prašom.

L.SABUTIS. Aš jokiu būdu negalėčiau pritarti tokiam kolegos siūlymui, kai jis išbraukia iš galiojančio Seimo nutarimo, jog tuos klausimus taip pat turi spręsti dalyvaudamas Vilniaus miesto meras, ir pasirašo, ir teikia net nežinodamas, kokia yra šiuo atveju Seimo pavedančiai institucijai… nuomonė. Vyriausybė, apskritis ir savivaldybė visiškai nedalyvavo rengiant šį projektą, ir todėl aš siūlau ne pritarti, o geriau išklausyti ataskaitą, jeigu reikia. Čia šiandien Seimo narys ir ministras kalba, kad jau yra parengti dokumentai dėl Seimo nutarimo ankstyvesnio vykdymo, ir jokiu būdu negalima šiaip sau kam nors paprašius, kur nors kokį pasitarimą organizavus dar iki oficialaus pasitarimo teikti naują dokumentą Seimui ir jį siūlyti priimti.

PIRMININKAS. A.Raškinis. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto labai prašyčiau įsiklausyti į mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto prašymą. Mes jau antra kadencija sprendžiam šitą problemą ir vis atsiranda norinčių vilkinti, palaukti, pagalvoti. Nors aš labai gerbiu poną L.Sabutį, bet manau, kad šiuo atveju vilkinimas mūsų kultūrai, mūsų sostinei, senamiesčiui, galų gale mūsų… Sakykim, rusai savo Kremlių gerbia, labai daug dėl jo padaro, o mes vis vilkinam, vilkinam, vilkinam, vilkinam. Aš labai pritarčiau posėdžio pirmininko siūlymui dabar pritarti, o po to prieš svarstymą gerai sutvarkyti, suderinti. Iš tikro Vyriausybė viską sutvarkys, bet mūsų nutarimas, mūsų pritarimas bus labai stiprus ir geras akstinas šitą labai svarbų klausimą ne tęsti, o greičiau spręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar V.Zabukas ir turėsim spręsti. Prašom.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamieji kolegos, mane truputį nustebino ministro A.Čapliko kalba, kad galima suderinti ir ministerijų lygiu, ir Vyriausybės lygiu, ir panašiai, ir yra pateikti jau lyg ir parengti dokumentai. Tačiau šis katalizatorius atsirado tiktai tada, kai jau mes svarstome Seime. Ir gerai, kad mes svarstome, teikiame tą klausimą Seime, matome, kad šitą procesą tai tiktai greitina. Aš siūlyčiau palaikyti šį teikimą, o dėl dar esančių nesklandumų galima išsiaiškinti ateityje. Aišku, čia suinteresuotos tiek struktūrinės institucijos, tiek statybininkai, yra skriaudžiami mokslininkai, archeologiniai tyrimai ir panašiai. Ir čia reikalinga vieninga programa, kuri turi būti parengta. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš daugiau negaliu leisti kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pone Sabuti, jūs repliką po balsavimo galėsit pasakyti. Bet aš dar sykį noriu pasakyti, kad pritarimas po pateikimo nereiškia, kad nutarimas bus priimtas. Tai tik reiškia, kad jis pateks į komitetus, ir tiek jūsų komitetas, pone Sabuti, tiek Švietimo ir mokslo komitetas, tiek dar koks nors komitetas galės svarstyti, nagrinėti, raginti Vyriausybę, Prezidentūrą spręsti ir t.t. Na, aš nežinau, ar projekto atsiradimas Seime kaip nors gali vilkinti ką nors, ar labai paspartinti, jeigu… (Balsas salėje) Na, pone Sabuti, dėl ko mes diskutuojam? Taigi tik po pateikimo pritariam. Nepriimtas nutarimas.

Gerai, apsisprendžiam balsuodami. Prašom registruotis. Ir dar sykį noriu priminti, kad mes nebalsuojam dėl nutarimo priėmimo. Mes balsuojam dėl to, ar pritariam po pateikimo. Po pateikimo galioja tiktai senasis nutarimas. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame, ar pritariam po pateikimo Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo” pakeitimo ir papildymo” projektui. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, tik po pateikimo, prašom balsuoti už.

Už – 40, prieš – 10, susilaikė 14.

Tai prašom, ponas L.Sabutis gali tarti žodį. Bet dar sykį noriu priminti, kad mes pritariam tik po pateikimo. L.Sabutis. Prašom. Replika po balsavimo.

L.SABUTIS. Pritarimas po pateikimo tolygus pritarimui tokiai redakcijai. Aš minėjau, kad ta redakcija dar labiau supainioja klausimo sprendimą. Šioje redakcijoje visiškai išbrauktas yra Vilniaus miesto meras, atstovaujantis savivaldybei, o tuo tarpu norima atimti iš Vilniaus miesto 80 ha. Jeigu tokią redakciją bus siūloma toliau svarstyti, tai yra visiškai beprasmiška. Aš jau prieš pateikimą apie tai kalbėjau žmonėms, kurie pateikinėjo. Aš esu už tai, kad būtų išspręsta, bet ne tokiu būdu, kaip ponas A.Raškinis siūlo, kad būtų vilkinama, o iš tikrųjų kad būtų priimtas mūsų Seimo sprendimo įgyvendinimas.

PIRMININKAS. Tai aš suprantu, kad Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas bus papildomas komitetas. Ir J.Šimėnas dar repliką.

J.ŠIMĖNAS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad kuriant regioninius parkus Vilniaus mieste yra įsteigti du regioniniai parkai, gamtos parkai. Praėjo septyneri metai, kai tų regioninių parkų tvarkymas sustojęs, jie iš viso netvarkomi, nes miestas neturi… ir negali skirti dėmesio valstybiniams parkams. Todėl šiuo atveju nuogąstaučiau, kad taip pat neatsitiktų su Vilniaus pilių rezervatu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau pradedame svarstymo diskusijas. Palikim tai. Taigi pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas komitetas – Valdymo reformų komitetas. Taip? Ačiū. Ir, gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad nereikės ir šio nutarimo priimti, o problema bus išspręsta vien tuo, kad jam buvo pritarta po pateikimo.

 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 326 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-971 (priėmimas)

 

Taigi ir dabar 1-9 darbotvarkės klausimas – Civilinio kodekso 326 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-971. Priėmimas. Pranešėjas – ministras A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Gerbiamieji kolegos, teikiamas įstatymo pakeitimo projektas leistų mums suvienodinti Vyriausybės nutarime nustatytą tvarką, kuri galioja šiuo metu, su Civilinio kodekso nuostatomis, kurios dabar neatitinka įsigaliojusios praktikos ir Vyriausybės nutarimo nustatytų terminų. Todėl manome, kad gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 kalendorinės dienos, nedirbantys pensininkai – iki 30 kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenumatyta kito termino. Įstatymo pateikimo projektui pritaria Biudžeto ir finansų komitetas. Juridinis skyrius pritaria. Alternatyvių projektų nėra gauta.

Užregistruotas Seimo nario A.Grumado alternatyvus įstatymo projektas. Jame siūloma, jog būtų vienoda data – 30 kalendorinė diena. Mes su ponu A.Grumadu diskutavome ir jam išaiškinome, jog tai iš tikrųjų sukeltų nereikalingos painiavos. Šiandien galioja įprasta tvarka, kai žmonės žino, iki kada turi sumokėti. Jinai yra visiems priimtina, nekelia problemų. Jeigu pakeistume dieną, atsirastų papildomų sunkumų. Tiekėjai, tai yra elektros energijos tiekėjai, vandens tiekėjai, šilumos tiekėjai, turėtų papildomai sudarinėti sutartis, nes tos įmonės, kurios atsiskaito su jais, irgi turi terminuotas sutartis, t.y. iki 20 kalendorinės dienos. Siūlau pritarti mūsų pateiktam įstatymo pakeitimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pradedame priėmimą. Pone ministre, gal dar neišeikite iš tribūnos. Aš turiu pasiūlyti… Vis tiek formaliai egzistuoja A.Grumado pataisa ir aš prašau A.Grumadą tarti žodį.

A.GRUMADAS. Nenorėčiau sutikti su ministru. Jis man išties neišaiškino ir nenurodė, kodėl jo pateiktas projektas yra geresnis. Aš lieku prie savo išsakytos nuomonės. Manau, užmokėti už suteiktas paslaugas gyventojams turi būti paliktas vienas mėnuo, kad jie galėtų susimokėti be jokių delspinigių, juolab kad visi žinome… Pensininkai – taip, jie per mėnesį gauna pensiją, tačiau dar šiandien neišgyvendinta praktika, tai yra, beje,Vyriausybės nuodėmė, kai mokytojams (konkrečiai galiu pasakyti, kad Trakų rajone) daugiau kaip mėnesį vėluojama mokėti atlyginimus. Manyčiau, kadangi metai skaičiuojami mėnesiais, tai mėnesiais turėtų būti skaičiuojami terminai, kad žmogus galėtų surasti reikiamų pinigų, juos susiskaičiuoti, susimokėti, nemokėdamas vienų ar kitų delspinigių. Datos nukėlimas į 20 dieną, kiek man yra išaiškinęs ministras, mano manymu, yra grynai biurokratinių struktūrų noras dirbti nieko nekeičiant, kaip buvo iki šiol. Dėl to jiems reikėtų perrašyti tarpusavio sutartis, reikėtų šiek tiek padirbėti. Tačiau, mano įsitikinimu, dirbdami už mokesčių mokėtojų pinigus, jie turėtų ne tik sau žiūrėti naudos, tačiau vienaip ar kitaip taip pat prisiderinti prie mokesčių mokėtojų, prie tų, kuriems taip pat būtų galima sudaryti vienas ar kitas patogesnes sąlygas mokėti už komunalines paslaugas. Dėkui.

PIRMININKAS. Taigi ir dėl šios pataisos… Ar K.Prunskienė dėl šios pataisos? Prašom. Dėl A.Grumado pataisos. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš palaikyčiau A.Grumado pataisą dėl panašių motyvų, kuriuos jis ką tik išdėstė, nes šiandien iš tikrųjų žmonių mokėjimo galia gerokai sutrikusi ir daugelis iš jų labai sunkiai gali laiku sumokėti. Manau, kad visiems būtų mažiau problemų, jeigu turėtume omenyje minėtą baudų taikymą. Sunkiai beišgalintiems susimokėti žmonėms šis terminas – vienas mėnuo iki kito mėnesio pabaigos, mano įsitikinimu, atitinka dabartinę situaciją, socialinę situaciją. Manau, kad tikrai reikėtų pritarti šitai pataisai, tuo labiau kad šiuo atveju matome – 2 centristai tarpusavyje nėra iš anksto išsiaiškinę, kaip reikėtų daryti. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori prieštarauti šiai pataisai.

J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, ne visai gerai, kai mes matome vienpusį judėjimą. Mums reikėtų pagalvoti ir apie paslaugų tiekėją, ir paslaugų gavėją. Tai šiuo atveju, kaip sakoma, ginte giname paslaugų gavėją, nepamąstydami, iš kur paslaugų teikėjas, sakykim, galės rasti resursų teikti tas paslaugas. Šitą mes pamirštame. Gal tada pasižiūrėkime iš abiejų pusių ir tada pasidarys aišku. Ar mes, kaip sakoma, padarome vieną gerą darbą ir tai jau absoliučiai visiems geras darbas? Deja, taip turbūt nėra, todėl aš sakyčiau, kad nereikėtų žiūrėti į šitą judėjimą kaip į vienpusį, reikia pasižiūrėti į abi puses. Matyt, šitas sprendimas yra būtent toks optimalus ir jis derinasi su kitais teisės aktais. Matyt, tam jis ir buvo taisomas, kad būtų priderintas... Jeigu mes objektyviai žiūrime, tai neturėtume išradinėti naujo dviračio, nes netoli važiuosime su tokiu dviračiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, ministre, jūsų baigiamasis žodis dėl pataisos.

A.ČAPLIKAS. Dėl pataisos ponas J.Listavičius pakartojo tai, ką aš sakiau, ir galbūt net papildė. Iš tikrųjų egzistuoja tokia tvarka. Pakeitimo atveju sukeltume daug problemų ne biurokratams, pone Grumadai, biurokratas esu aš ir ministerijos tarnautojai, o įmonėms, kurios dirba ir uždirba, t.y. gamintojams. Mes jiems sukeltume problemų. Įmonės nėra išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų, jos užsidirba pinigus savo darbu. Vis dėlto lieku prie savo nuomonės. Šita mūsų tvarka yra įprasta, jokių papildomų problemų jinai nesukelia. Manau, reikėtų įteisinti ir tai visiškai būtų iš tikrųjų sutvarkyta, ir abi pusės būtų patenkintos. Juo labiau kad daroma išlyga nedirbantiems pensininkams, prisimenant iš tikrųjų, kad jų padėtis kartais būna sunkesnė.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dabar apsispręsime dėl A.Grumado pataisos. Prašom registruotis. Registruojamės. Balsuosime dėl A.Grumado pataisos, su kuria nesutinka ministras A.Čaplikas ir kai kurie kiti Seimo nariai.

Iš viso užsiregistravo 72 Seimo nariai. Taigi balsuojama dėl A.Grumado pataisos. Kas remia pataisą, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jos nereikia, spaudžia mygtuką “prieš”.

Už pataisą – 15, prieš – 34, susilaikė 11. Pataisai nepritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi įstatymas yra vieno straipsnio, taigi pradedame kalbėti: 4 – už, 4 – prieš dėl viso įstatymo priėmimo. Kas dar norėtų kalbėti? Norinčių kalbėti daugiau nėra. Viskas yra išsiaiškinta. Diskusiją baigėme. Prašom pasiruošti balsuoti.

Balsuojame dėl Civilinio kodekso 326 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 59.

PIRMININKAS. Už – 60. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių taip pat nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Už balsavus 60 Seimo narių, Civilinio kodekso 326 straipsnio pakeitimo įstatymas vienbalsiai priimtas.

 

Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 3, 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1007 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

1-10 darbotvarkės klausimas – Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 3, 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1007. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras E.Žilevičius. Prašom.

E.ŽILEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateiktas įstatymo projektas dėl Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 3, 6 ir 10 straipsnių pakeitimo. Jo tikslas yra nustatyti vėlesnius gyventojų turto ir pajamų deklaracijų pateikimo, pažymų išdavimo gyventojams ir pateikimo valstybinėms mokesčių inspekcijoms bei deklaracijų duomenų pateikimo “Valstybės žinių” redakcijai ir deklaracijų duomenų paskelbimo “Valstybės žiniose” terminus. Siekiama išvengti didelio deklaruotojų srauto vienu metu valstybinėse mokesčių inspekcijose, kad nebūtų problemų “Valstybės žinioms” paskelbti šiuos duomenis. Siūloma nustatyti šiuos terminus: turto ir pajamų deklaracijų pateikimo terminą – iki gegužės 1 dienos, pažymų išdavimo gyventojams ir pateikimo valstybinėms mokesčių inspekcijoms terminą – iki kovo 1 dienos, deklaracijų duomenų pateikimo “Valstybės žinių” redakcijai terminą – iki liepos 1 dienos, o deklaracijų duomenų paskelbimą “Valstybės žiniose” terminą – iki rugsėjo 1 d.

PIRMININKAS. Taigi jūsų nori paklausti 1 Seimo narys. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, aš norėjau paklausti, ar bus kada nors sugrįžta prie normalaus turto, pajamų ir interesų deklaravimo klausimo sprendimo? Ar tiktai tokiais lopais mes lopysime, o naudos absoliučiai jokios? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Šiuo metu Vyriausybėje diskutuojamas tas klausimas. Pirmajame pusmetyje bus pateiktas sprendimo projektas dėl tolesnio deklaravimo, bet šiandien iš tikrųjų yra problema dėl terminų, dėl šių datų. Todėl siekiant atitaisyti tas padarytas klaidas yra pateiktas šis projektas.

PIRMININKAS. Aš noriu priminti, gerbiamieji Seimo nariai, kad pernai panašiai per tokius terminus ir buvo realizuotas įstatymas. Taigi jis visiškai atitinka realų gyvenimą. Daugiau norinčių klausti nėra.

Ar galime pritarti pateikimui bendru sutarimu?

J.LISTAVIČIUS. Aš noriu kalbėti.

PIRMININKAS. Norite kalbėti? Prašom. J.Listavičius. Jūsų įjungtas mikrofonas. Galite kalbėti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš minėjau, kad jau kelintas kartas mes lopome nuo pat pradžių nevykusį įstatymą, nors čia kiti kalba, kad jis tinka. Bet kam tinka? Ar jis tinka būtent atspindėti realią padėtį, ar, kaip sakoma, tiktai užfiksuoti, lyg atlikti procesą, pavaizduoti tą deklaravimą? Buvo skelbta, kad naujas įstatymo projektas ir jo nuostatos atsispindės Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Tačiau su juo susipažinus kas matyti? Kad mes jau dabar turime tris deklaracijas. Ten dar dvi turėsime. Jau penkios deklaracijos. O iš žmonių išminties mes žinome, kad kai jau dvi auklės, tai vaikas turbūt ne visai normalus. Su mūsų tuo deklaravimu…

Aš vis dėlto dar galiu tiesiai pasakyti, kad tai yra fikcija, o ne deklaravimas. Kol mes iš tikrųjų negrįšime prie to klausimo iš esmės ir neišspręsime, tai būtent tik ir lopysime. O kalbant apie lopymą, tai aš pasakyčiau, kad svarbesnis yra ir gal kartu reikėjo perkelti nuostatas iš 940 straipsnio, nes ten nurodytos konkrečios pareigūnų ir tarnautojų grupės, kurios naujai turėtų pradėti deklaruoti. Pakeista… tiesiog nepakeista ir niekam neateina į galvą, kad reikia pakeisti, kad visi kiti Lietuvos gyventojai turėtų deklaruoti ne nuo šių metų sausio 1 d., o kaip minimum nuo 1999 metų. Negi kam nors neaišku, kad mes visiškai tam nepasirengę. Mes čia tiktai paukščiukus rašome. Ką mes padarysime kartu su visais gyventojais? Niekam į galvą neateina, nei Mokesčių inspekcijai, nei Finansų ministerijai. Gal tiesiog reikėtų… Jūs įsivaizduojate, kas čia bus sukelta? Dėl tokio paprasto važtaraščio kas dedasi, o dabar pradėsime deklaruoti paklodes. Niekaip neateina į galvą. Tai kada mes vis dėlto pradėsime vieną kartą galvoti ir ne paukščiukus dėlioti, o iš tikrųjų spręsti tą klausimą? Mes juk visiškai nei techniškai, nei metodiškai ir niekaip kitaip nepasirengę. Ir viskas ramu. Datos… Neatsiranda drąsos ir šitame pakeisti datos, kad kiti Lietuvos gyventojai turtą ir pajamas deklaruoja, kaip sakiau, minimum nuo 1999 m. sausio 1 d. Dar kartą grįšime prie ko nors realaus ar ir toliau žaisime deklaravimą? Baikime deklaravimo žaidimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Viceministre, dar jūsų baigiamasis žodis ir apsispręsime, ar pritariame pateikimui.

E.ŽILEVIČIUS. Kaip jau ir minėjau, šis klausimas iš tikro yra rimtai diskutuojamas Vyriausybėje. Aš manau, kad tikrai artimiausiu metu galutinis sprendimas bus priimtas ar nuo tos, ar nuo tos datos. Taigi tas klausimas nėra, kaip buvo minėta, paliktas likimo valiai ar visiškai apie jį negalvojama. Apie jį iš tikrųjų labai rimtai diskutuojama.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame pateikimui. Pritariame be… J.Listavičius atsiima. Ne tai, kad atsiima, bet jis sako, kad galima bendru sutarimu pritarti pateikimui. Taip? Gerai.

Gerbiamieji Seimo nariai, vis tiek vyksta registracija. Prašom registruotis.Taigi bendru sutarimu pritariame pateikimui.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiame įstatymo projekte nieko be datų pakeitimo daugiau nėra. Todėl Vyriausybė prašo, kaip jūs matote, šį įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiam siūlymui? Galime.

Tada, pone viceministre, iš karto mes pritariame ypatingos skubos tvarkai ir tada prašom pradėti priėmimo procedūrą.

Dėl 1 straipsnio ar būtų norinčių kalbėti? Galime 1 straipsnį priimti, taip?

Dėl 2 straipsnio ar būtų norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Priimame.

3 straipsnį galime priimti? Galime. Priimame ir 3 straipsnį. Priėmėme pastraipsniui.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Niekas nenori kalbėti.

Taigi prašom pasirengti balsuoti. Ir balsuojame dėl Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 3, 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 61.

PIRMININKAS. Už – 62. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Balsavus už 62 Seimo nariams, Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 3, 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

 

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1005 (pateikimas)

 

Ir 1-11 darbotvarkės klausimas – Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1005. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras E.Žilevičius.

E.ŽILEVIČIUS. Pateikto įstatymo projekto dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo tikslas yra suvienodinti lėšų, gautų už realizuotą, nurašytą materialinį turtą, paskirstymą. Šiuo metu pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnį yra nurodoma, kad biudžetinės įstaigos gautas pajamas už realizuotas, nurašytas materialines vertybes perveda į atitinkamą biudžetą. Tačiau tai neatitinka 1997 m. lapkričio 4 d. priimto įstatymo “Dėl valstybės valdžios bei valdymo institucijų, savivaldos institucijų, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų nenaudojamo ilgalaikio materialinio turto nurašymo” atitinkamai 3, 4, 6 ir 7 straipsnių. Todėl siekiant išvengti prieštaravimų yra pateiktas įstatymo projektas, kuriame siūlome iš 12 straipsnio išbraukti žodžius “ir gautas pajamas perveda į atitinkamą biudžetą”. Iš esmės tai yra tiktai dviejų įstatymų suderinimas.

PIRMININKAS. R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasiteirauti. Kadangi priėmus šį įstatymą Vyriausybė spręs, kur panaudoti lėšas, gautas pardavus nenaudojamą ilgalaikį turtą, aš norėčiau paklausti, kaip vis dėlto Vyriausybė planuoja panaudoti šitas lėšas? Kam jos bus skirtos?

E.ŽILEVIČIUS. Matote, tų lėšų tvarka jau yra numatyta, kaip aš minėjau, 1997 m. lapkričio 4 d. įstatyme. Vadinasi, lėšos, gautos už nurašytą realizuotą ilgalaikį materialinį turtą, kuris bus privatizuojamas, eis į privatizavimo fondo sąskaitą. O to turto, kuris parduodamas viešuose prekių aukcionuose, 50% eis į valstybės biudžetą. Likusi dalis eis valstybės, savivaldos valdžios ir valdymo institucijoms, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms.

PIRMININKAS. Ir J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, reikia tokio pataisymo, bet vis dėlto, kaip jūs manote, ar tas turto įkainojimas sutvarkytas Lietuvoje, ar vis dėlto dar čia taip pat galima šį tą sukombinuoti, nes, kaip matote, ir turto vertė, ir nusidėvėjimas, ir viskas čia ne visai realu? Tik pinigai gali būti realūs, bet kur kas mažesni negu jie galėtų būti. Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Taip, turto vertinimas yra, sakykim, galbūt viena iš tų problemų, kur galutinai gal nėra išspręstas klausimas, tačiau artimiausiu metu Vyriausybė svarstys Turto vertinimo įstatymą, ir jis bus pateiktas svarstyti Seimui. Ten bus tam tikra metodika ir sistema, kaip turėtų būti vertinamas turtas.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galim pritarti bendru sutarimu pateikimui? Galim. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Šį darbotvarkės klausimą baigiam.

 

Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 23, 24, 25, 32, 34, 45, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo 453 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-961 (priėmimas)

 

1-12 darbotvarkės klausimas – Pataisos darbų kodekso 23, 24, 25, 32, 34, 45, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo 453 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-961, priėmimas. Pranešėjas – ministerijos sekretorius A.Svetulevičius. Prašom.

A.SVETULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Po paskutinio svarstymo pastabų daugiau negauta, išskyrus, kaip minėjau, Teisės ir teisėtvarkos komiteto buvo pasiūlyta pakeisti 453 straipsnį, išbraukti keletą žodžių. Daugiau nebuvo gauta jokių pasiūlymų.

PIRMININKAS. Taigi jokių pasiūlymų ir pastabų nėra. Juridinis skyrius taip pat nemato jokių pastabų. Galim pradėti priėmimą. Ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? E.Zingeris dėl atskirų straipsnių ar dėl viso įstatymo? Dėl viso. Taigi dėl atskirų straipsnių norinčių kalbėti nėra ir pastraipsniui nepriiminėjame. Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. E.Zingeris. Prašom.

E.ZINGERIS. Aš manau, kad mes matėme ir svarstėme šį įstatymą. Aš norėčiau jam pritarti.

PIRMININKAS. Taigi E.Zingeris pritaria. Ir K.Vaitukaitis.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, toks įstatymo pakeitimas tikrai reikalingas, mes turėtume tokius humanizuoti. Nors žmonės ir yra nubausti, tačiau jų, kaip žmonių, teisės šiuo atveju atsiduria geresnėje padėtyje. Taigi aš pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės. Dar sykį registruojamės.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame dėl Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 453 straipsniu įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 53.

PIRMININKAS. Už – 54. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Už balsavus 54 Seimo nariams, Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 23, 24, 25, 32, 34, 45, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo 453 straipsniu įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

A.SVETULEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke, ačiū, Seimo nariai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes rytinio plenarinio posėdžio darbotvarkę baigėme. Taigi kartu baigiam ir rytinį plenarinį posėdį. Pertrauka iki 15 val.