Keturiasdešimt šeštasis
(aštuoniasdešimt septintasis) posėdis
1997 m. birželio 24 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

PIRMININKAS. Pradedame mūsų darbą. Birželio 24 d. rytinį plenarinį posėdį skelbiu pradėtą. Sveikinam Jonus ir Janinas. Šiandien jie gali kalbėti be eilės ir kiek nori. Tokia gali būti mūsų esminė dovana jiems.

1997 m. birželio 24 d. (antradienio) darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, tuoj jums bus atnešta šios dienos darbotvarkė. Ji buvo aptarta Seniūnų sueigoje, dar keli patikslinimai. Aš dar sykį noriu priminti, kad šią savaitę dirbam ir kitos savaitės trečiadienį turėtume baigti sesiją, todėl reikia per šį laikotarpį dirbti labai efektyviai ir intensyviai, ypač komitetuose, nes kai kurie darbotvarkės pakeitimai buvo padaryti šiandien dėl to, kad kai kurie komitetai per vakar dieną nespėjo apsvarstyti visų klausimų. Todėl, gerbiamieji kolegos, aš tiesiog norėčiau jus informuoti dėl darbotvarkės pakeitimų. Jums ji bus išdalyta, jūs turite šiek tiek ankstesnį variantą. Aš tik noriu priminti, kad 1-9 darbotvarkės klausimas Nr.P-532, taip pat Nr.P-530, Nr.P-531 atidėti ketvirtadieniui. Aš tikiuosi, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas rytoj apsvarstys šituos klausimus. Taip pat ir 2-6h darbotvarkės klausimas Nr.P-499 atidėtas, nes komitetas nėra padaręs išvadų. Prašom komitetus apsvarstyti. Jeigu jūs neprieštarautumėt, mes galim pradėti darbą. Aš informavau apie padarytus pakeitimus. Šiandien dirbsim gana intensyviai, yra daug rezervinių klausimų, bet aš tikiuosi, kad mes konstruktyviai dirbdami sutaupysim laiko ir viską išspręsim.

LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-353(2) (priėmimas)

Taigi 1-1a darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-353(2). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją poną J.Bivainį. Jūs atsimenat, kad tai kompleksinis klausimas, Įmonių bankroto įstatymą lydinčių įstatymų priėmimo tęsinys. Kviečiam pranešėją į tribūną.

J.BIVAINIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Pateiktas posėdžių darbotvarkėje 1-1a įstatymo papildymas yra Įmonių bankroto įstatymą lydintysis projektas. Tas tekstas, kuris šiandien pateiktas priimti, buvo toks pat pateiktas svarstyti ir dabar tą patį tekstą šiandien siūlom priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi pradedame priėmimo procedūrą. Kadangi yra vienas straipsnis, pradedame kalbas dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Užsirašęs iš anksto yra A.Sysas. Iš vietos, prašom. Palaukite. Paspauskit savo mygtuką. Taip. A.Sysas. Prašom. Aš atsiprašau. Taip. Ponas A.Sysas.

A.SYSAS. Dabar aš galiu. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti, kad šitas Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas buvo priimtas pernai vasario mėnesį. Jis buvo priimtas ta intencija, kad daugelyje įmonių laiku nemokamas darbo užmokestis, susidarė didelės skolos, kurios siekia 10, 12 mėnesių, 6, ir kad darbuotojai nepatirtų didelių materialinių nuostolių, nes Seimo ir Vyriausybės nutarimais nustatyta tvarka, jog už komunalines paslaugas gyventojams, nesumokėjusiems laiku, skaičiuojami delspinigiai, buvo parengtas šitas įstatymas. Dabar siūloma įstatymo pataisa, kurios motyvai yra tie, kad visiems kreditoriams, kuriems, prasidėjus bankroto procedūrai, neskaičiuojami delspinigiai, norima priskirti ir darbuotojus, yra šiek tiek neteisinga. Noriu priminti, ir jau sakiau: išlieka ta pati tvarka, kad darbuotojai, kurie laiku negavo darbo užmokesčio, privalo mokėti už komunalines paslaugas. Nesumokėjus jų, jiems skaičiuojami delspinigiai. Todėl šito įstatymo pataisa yra… jau viena žala žmonėms padaryta, kad jiems laiku nemokamas darbo užmokestis, mes norim padaryti dar vieną žalą – kad jiems ne tik laiku nemokamas darbo užmokestis, bet nebūtų skaičiuojami ir delspinigiai. Todėl aš niekaip negaliu pritarti ir prašau jūsų nepritarti šitam įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų įstatymas dėl delspinigių yra reikalingas. Kaip gerbiamasis A.Sysas komentavo, tikrai yra gerai, kad įteisinta ta nuostata, jog tokiu atveju, kai darbuotojams nemokamas darbo užmokestis, jiems taip pat skaičiuojami delspinigiai. Visa tai taikytina veikiančioms įmonėms, ir tai yra visiškai teisinga ir priimtina. Tačiau delspinigių skaičiavimas… visų pirma noriu atkreipti dėmesį į tai, kad bankrutuojančių įmonių situacija yra šiek tiek kitokia negu veikiančių. Delspinigių skaičiavimas nutraukiamas nuo to momento, kai priimama nutartis iškelti bankroto bylą, t.y. aiškiai pasakoma, kad įmonės būklė sudėtinga. Reikia atkreipti dėmesį, kad dėl to, jog bus skaičiuojami delspinigiai, bankrutuojanti įmonė pajamų daugiau neturės. Išmokėjus delspinigius, mažiau lėšų liks kitoms išlaidoms, tarp jų ir darbo užmokesčiui. Lėšų stoka vers administratorių spręsti klausimą dėl darbo vietų sumažinimo ir kreiptis į teismą dėl tokio leidimo. Todėl mes šiuo atveju turime dvi alternatyvas: arba mes priimame nuostatą, kad mokami delspinigiai ir kartu mažiau darbo vietų paliekama įmonėje, arba mes priimame sprendimą, kad nemokami delspinigiai, tačiau daugiau darbo vietų lieka įmonėje. Gerbiamasis A.Sysas, aš manau, pasisako už tą nuostatą, kad būtų daugiau bedarbių. Tada, be abejo, profsąjungos, kurioms jis atstovauja, turės daugiau darbo. Gal aš čia ironizuoju, bet klausimas iš tiesų yra rimtas ir reikalauja apsisprendimo. Aš tik norėjau pabrėžti, kad gerbiamojo A.Syso nuostatos niekaip negina darbuotojų interesų, bet, manau, greičiau atvirkščiai. Todėl aš agituočiau balsuoti ir paremti įstatymo projekto autorių pateiktą, šiuo atveju Vyriausybės ir komiteto, projektą ir balsuoti taip, kaip pateikta įstatyme.

PIRMININKAS. Ir S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš pasisakau prieš šito įstatymo priėmimą. Mane ypač paskatino kalbėti kolegos A.Šimėno pasakymas, kad bankrutuojanti įmonė nėra veikianti. Jeigu šnekėtume apie likviduojamą įmonę, galbūt tas argumentas ir tiktų, bet visi puikiai žino, kad bankrutuojanti įmonė gali veikti, gali veikti dalis tos įmonės, todėl šitas argumentas čia netiktų. Be to, jeigu sakoma, kad vis tiek neturima pinigų, tai reikia prisiminti tą dalyką, kad priskaičiuoti delspinigiai turėtų būti išmokami kartu su darbo užmokesčiu, kurį bankrutuojanti įmonė lieka darbuotojams skolinga. Taigi realizavusi turtą ir atsiskaito. Jeigu mes neskaičiuojame delspinigių, išvada tik viena – kad darbuotojas gaus proporcingai mažiau pinigų, nors per tą laiką jis negavo atlyginimo ir jau tuo buvo nuskriaustas. Todėl aš vis dėlto neremiu šito įstatymo ir manau, kad reikia balsuoti prieš jį.

PIRMININKAS. Ir K.Prunskienė. Taigi, gerbiamieji kolegos, kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigiamos. Dar norėtų kalbėti pranešėjas. Prašom.

J.BIVAINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau tiktai atkreipti dėmesį, kad Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio šeštosios dalies 3 punkte jau yra priimta analogiška nuostata. Būtent čia yra tiesioginis dviejų įstatymų suderinimas.

PIRMININKAS. Taigi svarstymas yra baigiamas. Prašome registruotis. Kol vyksta registracija, noriu pranešti džiugią žinią, kad keičiasi šiandien balsų skaičiavimo komisija. Padėkojame iki šiol dirbusiai balsų skaičiavimo komisijai. Naujoje komisijoje tas dvi savaites ar pusantros savaitės turės dirbti G.Imbrasienė, V.Jarmolenka, G.Mincevičius, A.Raškinis ir A.Švitra. Kviečiame užimti darbo vietas, nes tuoj pat turime pradėti skaičiuoti balsus. Matau šiuo metu salėje bent du komisijos narius. Kviečiame užimti vietas.

Taigi užsiregistravo 83 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo priėmimą. Ar balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi jau skaičiuot? Gerai. Tai prašome pasiruošti skaičiuoti. Balsuojame dėl šio įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 46.

PIRMININKAS. Už – 47. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 14.

PIRMININKAS. Prieš – 14. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. Susilaikė 5. Taigi balsavus už 47 Seimo nariams, prieš – 14 ir susilaikius 5 Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas yra priimtas.

A.Sysas – repliką.

A.SYSAS. Aš norėčiau pasakyti ponui A.Šimėnui, kad nuosekliai ginu darbuotojų interesus. Man labai gaila, kad dėl šito klausimo buvo nubalsuota taip, nes jis yra daugiau moralinis. Ir praėjusiais metais teismuose aš turėjau apie 400 bylų ir žinau, kad delspinigiai žmonėms, kuriems nemokėta metus arba 10 mėnesių, sudaro 300-400 litų, t.y. tokia maža suma, išlaikyti darbuotojus už tuos delspinigius – juokinga kalbėti apie tai. Reikia pasidomėti, kokia situacija yra įmonėse, tada tokie argumentai neskambėtų šioje salėje.

LR kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-354 (priėmimas)

PIRMININKAS. Ir antrasis darbotvarkės klausimas – Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymas. Gerbiamieji kolegos, pradedame šio įstatymo priėmimo procedūrą. Čia yra pono A.Syso ir ponios R.Dovydėnienės pataisa.

Prašom. Pataisų autoriai! Kas norėtų kalbėti? A.Sysas, taip? Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasiūlyti šiek tiek kitokį šio įstatymo trečiosios dalies išdėstymą. Mes jau kalbėjome prieš tai, kad nebūtų naikinama kolektyvinė sutartis, pradėjus bankroto bylą arba neteisinę bankroto procedūrą. Aš noriu pasakyti, kodėl. Kai aš pasidomėjau ratifikuotomis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis, tokia nuostata prieštarautų dar dviem Tarptautinės darbo organizacijos ratifikuotoms konvencijoms. O būtent: 98 – „Dėl teisės jungtis į organizacijas ir dalyvauti kolektyvinėse derybose” ir 154 – „Dėl kolektyvinių derybų skatinimo”. Todėl mes ir siūlome, kad nereikia išbraukti kolektyvinės sutarties galiojimo įmonėse, kurioms iškelta neteisminė bankroto procedūra arba bankroto byla, o šitą dalį išdėstyti taip: „Įmonei iškėlus bankroto bylą arba pradėjus neteisminę bankroto procedūrą iki bankroto bylos nutraukimo sustabdomas vykdomas kolektyvinės sutarties nuostatų dėl papildomų materialinių garantijų, negu numatyta įstatymu...” Būtent tai, kas labiausiai jaudina autorius teikėjus, kad reikia papildomų išmokų. Kolektyvinėje sutartyje, dar kartą pakartosiu, yra numatytos ne tik papildomos piniginės išmokos, bet numatyti ir darbo režimai, ir kitokie dalykai. Kolektyvinės sutarties naikinimas veikiančioje įmonėje, apie ką mes kalbėjome svarstydami praeitą įstatymą, kad paskelbus bankroto procedūrą įmonė neuždaroma, nelikviduojama, jos durys neužkalamos. Ten vyksta gamybinis procesas, į darbą ateina žmonės, ir tie procesai gali būti įvairūs: ir sanavimo būdu, ir pertvarkymo, ir reorganizavimo. Todėl yra administratorius, kuris vykdo toliau darbdavio funkcijas, kaip tai numatyta Darbo sutarties įstatyme, ir yra darbuotojai, kurie gali būti susijungę į profesinę sąjungą ir pasirašę kolektyvinę sutartį. Aš nenorėčiau, kad autorius, stovintis tribūnoje, vėl motyvuotų tuo, kad mes padarėme tokias pataisas ir priėmėme tokias nuostatas Įmonių bankroto įstatyme. Tokia argumentacija nelabai tinka. Ačiū. Todėl aš prašau paremti mūsų siūlomą įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. R.Dovydėnienė. Dėl pataisos.

R.DOVYDĖNIENĖ. Kadangi mano kolega beveik viską pasakė, aš noriu dar kartą akcentuoti, kad Lietuva prieš trejus metus ratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos 98 konvenciją „Dėl teisės jungtis į organizacijas ir dalyvauti derybose”, taip pat 154 konvenciją – „Dėl kolektyvinių derybų skatinimo”, duodama teisę darbuotojams susitarti su darbdaviu dėl įvairių darbo sąlygų ir sudaryti kolektyvinę sutartį. Jeigu bus priimta šiandien siūloma pataisa, tai iš tikrųjų pažeis darbuotojų teises, kartu ir darbdavio, kadangi darbdavys taip pat nori žinoti, kokiomis dienomis bus mokamas atlyginimas, kokios yra nuostatos, pavyzdžiui, dėl kasmetinių atostogų, kas šioje įmonėje turės papildomų garantijų pasirenkant kasmetinių atostogų laiką. Mūsų siūloma pataisa tikrai neprieštarauja ką tik priimtam Bankroto įstatymui. Mūsų siūlomoje pataisoje siūloma atsisakyti tų Kolektyvinės sutarties nuostatų, kurios numato papildomas materialines garantijas, didesnius išmokėjimus, prailgintus terminus, už kuriuos reikėtų papildomų finansinių lėšų. Siūlome palaikyti mūsų siūlomą pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šitą 18 straipsnio pakeitimą ir bendru sutarimu pritarė. Bendru sutarimu pritarėme šiam įstatymo projektui, tačiau su papildoma išlyga, kai nutraukiamos tiktai papildomos materialinės garantijos, negu numatyta Kolektyvinių sutarčių įstatyme. Kolektyvinė sutartis įmonėje vis tiek turi galioti, darbiniai santykiai yra, ir kolektyvinė sutartis yra kaip įmonės konstitucija, pagrindinis įstatymas. Ir tai, ką čia papildo Socialdemokratų frakcija, yra tiksliai perrašyta mūsų Socialinių reikalų ir darbo komiteto pataisa. Aš siūlyčiau priimti su ta pataisa. Nutraukiamos tik garantijos.

PIRMININKAS. Kokia pranešėjo nuomonė?

J.BIVAINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iškėlus bankroto bylą, situacija įmonėje keičiasi iš esmės. Keičiasi visos sąlygos, todėl, be jokios abejonės, tai, kas buvo numatyta kolektyvinėje sutartyje, negali būti vykdoma. Ir tai būtų gal daugeliu atveju netgi neracionalu ir neekonomiška vykdyti pačios įmonės, kaip darbdavio, tiek ir tų darbuotojų, kurie dar lieka įmonėje, atžvilgiu. Taigi mes prašytume priimti tą siūlomą pataisą. Ir dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai, kas buvo paminėta kalbose, daugelis tokių dalykų kaip atlyginimų mokėjimo dienos yra numatomos ne kolektyvinėje sutartyje, o tai yra darbo sutarties reikalas. Ten kaip tik yra numatomi tokie dalykai. Be to, paminėtas darbo režimas. Jis yra darbdavio prerogatyva ir yra nustatomas nuostatais kiekvienoje įmonėje. Tik papildomi dalykai – tiek režimo, tiek atlyginimo, tiek atostogų – remiantis šiuo įstatymu gali būti patikslinti kolektyvinėje sutartyje. Todėl manytume, šitos sutarties kaip tokios, kuri buvo numatyta visiškai kitokiom sąlygom, tolesnis galiojimas ir jos įgyvendinimas negalėtų būti efektyvus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime dabar apsispręsti dėl pataisos, kurią teikia A.Sysas ir R.Dovydėnienė? Dabar registruojamės. Ponai socialdemokratai, prašom neapgaudinėti… (Balsai salėje) Jūs siūlote? Jūs girdėjote, kad Vyriausybė nepritaria. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl pataisos.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Taigi balsuosime dėl A.Syso ir R.Dovydėnienės pataisos svarstomam įstatymui. Kas už šią pataisą, spaus mygtuką „už”, kas mano, kad jos nereikia, spaus mygtuką „prieš”. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 77. Už – 33, prieš 42, 2 susilaikė. Taigi pataisai nepritarta. Dabar dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Prašom. Kas nori kalbėti dėl viso įstatymo? Ar būtų norinčių kalbėti, ar jau viskas yra aišku? R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, mes iš tikrųjų visiškai nenorime, kad Lietuva būtų nuolat skanduojama kaip nesilaikanti tarptautinių ratifikuotų konvencijų. Vakar Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje ministrė paminėjo, kad ir kaip ten būtų, konvencijų mes privalome laikytis. Šiandien priimama šita pataisa, prieš kurią buvo balsuota ir nepritarta mūsų siūlomai pataisai, sustabdo kolektyvinės sutarties galiojimą įmonėje. Atsiprašau, man tikrai nemalonu girdėti Vyriausybės atstovo paaiškinimą, kad kolektyvinėje sutartyje nenustatomas darbo apmokėjimo laikas. Reikia paskaityti Darbo apmokėjimo įstatymą, Darbo sutarties įstatymą ir pamatysite, kokios nuostatos gali būti aptartos kolektyvinėje sutartyje. Mes būsime priversti, jeigu ši pataisa bus priimta, kreiptis į Tarptautinę darbo organizaciją prašydami panaikinti įstatymą, neatitinkantį šiandien ratifikuotų ir galiojančių dviejų konvencijų – 98 ir 154.

PIRMININKAS. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Matote, jeigu Vyriausybės atstovas būtų įsigilinęs, ką jis gina, jis nebūtų užsispyręs ir priėmęs, nes mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas vis dėlto išsiaiškino ir nenorėjo nieko daugiau, o tik išlaikyti tuos dalykus, kuriuos reglamentuoja kolektyvinė sutartis bet kuriuo metu įmonėje – nesvarbu, ar ją valdo savininkas, ar administratorius. Ne daugiau negu įstatyme. Bet kadangi jūs nepriėmėte, tai suprantama, daugelyje įmonių bus sumaišties, kad iš tikrųjų nebus galima kaip, ir bus kaltinama savavaliavimu, ir visa kita. Man labai gaila, kad, vertinant grynai iš ekonominio taško ir nesiskaitant su nusistovėjusiais darbo santykiais, priimami tokie nepamatuoti sprendimai. Aš negalėsiu palaikyti šito įstatymo.

PIRMININKAS. Prašom. Dėl vedimo tvarkos A.Sakalas. Prašom. Dėl vedimo tvarkos A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi iš tiesų iškilo klausimas, ar atitinka šis siūlomas įstatymas mūsų ratifikuotą tarptautinę konvenciją, aš vis dėlto siūlyčiau jums padaryti pertrauką, ir tegul ekspertai pasako savo nuomonę – atitinka ar neatitinka. Mes vis dėlto turime laikytis mūsų ratifikuotų konvencijų. Nedarykime klaidų neįsitikinę, kad tai – ne klaida.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Sakalai, aš noriu priminti, kad šitą klausimą jūs kėlėte nuo pat pradžių. Ir šitie keliami klausimai nėra mums naujiena. Jeigu jūs manote, kad yra abejonių, ar atitinka, ar ne, tai yra tam tikrų teisinių institucijų, kurios gali tas abejones išsklaidyti. Ir jūs galite tai padaryti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. R.Petrikis.

R.S.PETRIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad, prasidėjus bankroto stadijai, iš esmės pasikeičia, ir, aišku, laikytis kolektyvinės sutarties pasidaro labai sudėtinga. Bet aš manau, kad tas įstatymas nepažeidžia konvencijos, ir aš pritariu Vyriausybės variantui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. (Balsai salėje) Priėmimo metu dėl vedimo tvarkos nekalbama. Jūs pats žinote. Ypač dviem iš eilės socialdemokratams, tai jau per didelė prabanga. Registruojamės.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojame rankų pakėlimu. Prašome balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, sėskite į savo vietas ir prašome balsuoti. Pone Trapikai ir ponia Aleknaite, prašom užimti savo vietas ir balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 64.

PIRMININKAS. Už – 65.Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 25.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. Taigi balsavus už 65, prieš – 25 ir susilaikius 5, Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo projektas yra priimtas. Replika – V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes iš tikrųjų turėsime vėl tą pačią problemą, kai reikės dar kartą kreiptis į Prezidentą prašant apsvarstyti ir visapusiškai įvertinti teikiamas Įmonių bankroto ir jį lydinčių įstatymų pataisas ir ar jos atitinka tarptautinės teisės normas. Norėčiau paprašyti posėdžio pirmininko, nes jis yra viso Seimo pirmininkas, kad pats, eidamas į Europos Sąjungą, suprastų, jog jam reikia posėdį vesti, bet ne komentuoti kaip vienos ar kitos partijos atstovui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kai kam yra manija dėl vieno ar kito pirmininko pasakyto žodžio. Kai kreipiamasi dėl vedimo tvarkos ir priėmimo metu prašoma dar sykį suteikti galimybę kalbėti dėl vedimo tvarkos, tai aš siūlau skaityti Statutą. O kam nepatinka pirmininkas, tai irgi galite tai išreikšti atitinkamais veiksmais.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 26 ir 29 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-355(2) (priėmimas)

Taigi dabar 3 darbotvarkės klausimas – Darbo sutarties įstatymo 26 ir 29 straipsnių papildymo įstatymo projekto priėmimas, registracijos Nr.P-355(2).

Gerbiamasis pranešėjau, kiek čia yra pataisų?

J.BIVAINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes išnagrinėjome Seimo Juridinio skyriaus pastabas, pasakytas svarstymo metu, ir dabar siūlome naują 29 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto redakciją. Turinys iš esmės nekeičiamas, bet redakcija dabar siūloma tokia: „1 punktas. Kai įmonė likviduojama, apribojama ar nutraukiama bankrutuojančios įmonės ūkinė veikla.” Būtent tokia būtų redakcija, kuri priimtina Seimo Juridiniam skyriui.

PIRMININKAS. Šią pataisą teikia R.Didžiokas, jeigu aš teisingai suprantu, ir jūs ją priimate?

J.BIVAINIS. Taip.

PIRMININKAS. Tai yra 29 straipsnio pirmosios dalies 1 punktui. Čia yra 2 straipsnis. Gal eikime iš eilės.

J.BIVAINIS. Taip. 1 straipsnis yra Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio pirmosios dalies papildymas. Kokia redakcija buvo svarstymo metu, tokią ir dabar paliekame.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, mes pagalvojome, kad Vyriausybės atstovas, pristatydamas 1 punktą, atsisakys siūlomos pataisos. Būtume tikrai labai labai už. Tačiau šiandien siūloma naujoji redakcija, „kai įmonė likviduojama, apribojama arba nutraukiama bankrutuojančios įmonės ūkinė veikla”, vėl kelia klausimą: kaip yra apribojama įmonės veikla? Ar tai reiškia, kad keičiasi darbo organizavimas…

PIRMININKAS. Ponia Dovydėniene, apie tai mes kalbėsime kalbėdami dėl 2 straipsnio. Dabar kalbame dėl 1 straipsnio.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėl 1 straipsnio jokių pastabų nėra ir jam galima pritarti.

PIRMININKAS. Ar pritartų ir kiti? Daugiau norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio nėra. Taigi 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu, taip?

Dabar dėl 2 straipsnio. Prašom. Ponia R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Labai atsiprašau.

PIRMININKAS. Ir dėl R.Didžioko pataisos, kurią priėmė pranešėjas. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Kelia klausimą, ką reiškia „apribojama”.

Antroji sąvoka – „nutraukiama bankrutuojančios įmonės ūkinė veikla”. Ar tai reiškia, kad bankrutuojanti įmonė likviduojama? Kaip suprasti „nutraukiama bankrutuojančios įmonės ūkinė veikla”? Jeigu įmonė likviduojama dėl bankroto, tai šiandien galiojančiame Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 7 punkte yra numatytas atleidimo pagrindas dėl įmonės likvidavimo dėl bankroto. Ne visai aiški siūloma pataisa. Todėl mes siūlome visiškai nekeisti 29 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto ir palikti tokią redakciją, kokia buvo, kai įmonė likviduojama.

Dar noriu, gerbiamieji kolegos, priminti, kad pagal 29 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą atleidžiamiems darbuotojams yra numatyta, kad tai sprendžia asmeniškai darbdavys visiškai nederindamas su įmonėje esančia jiems atstovaujančia organizacija, t.y. profesine sąjunga. Aišku, tai jums nėra argumentas.

Bet man kyla dar vienas klausimas. Ar teisėjas, priimdamas sprendimą, leidžiantį administratoriui atleisti tam tikrą darbuotojų skaičių pagal 29 straipsnio 2 punktą, užkerta kelią darbuotojui, jeigu jis jaučia, kad atleistas neteisėtai, kreiptis papildomai į teismą, kad būtų grąžintos jo teisės? Manau, kad 29 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto papildymas sukelia tik daugiau klausimų ir visiškai neišsprendžia padėties. Šiandien yra pakankamai Darbo sutarties įstatymo straipsnių atleisti darbuotoją, jeigu įmonei paskelbtas bankrotas. Siūlau šitai pataisai nepritarti.

PIRMININKAS. Ir A.Sysas.

A.SYSAS. Aš norėčiau priminti mieliesiems kolegoms, kad Juridinis skyrius savo išvadose aiškiai pasisakė prieš šito įstatymo pataisą. Būtent prieš Darbo sutarties 29 straipsnio pirmosios dalies išplėtimą, nes galiojančiame įstatyme labai aiškiai suformuluota, kada galima atleisti darbuotojus, – kai įmonė likviduojama. Tai aiškus procesas. Apie tuos naujus žodžius „apribojama” ir panašius jau kalbėjo mano kolegė. Jie niekur juridiškai neapibrėžti, kas tai per procedūra, kada ji prasideda, kada ji baigiasi, kokiu būdu ji vyksta. Todėl mes sukeliame daug papildomų problemų darbuotojams, kurie dirbs tokiose įmonėse, kai jiems reikės eiti į teismą ir aiškintis šituos dalykus. Todėl jokiu būdu negaliu pritarti Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pakeitimui ir kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ir dar sykį pranešėjas. Jeigu galite, atsakykite į šią kritiką.

J.BIVAINIS. Žinoma, kas buvo pasakyta, tiek veiklos apribojimas, tiek įmonės veiklos nutraukimas yra numatytas iškėlus bankroto bylą pagal Įmonių bankroto įstatymą. Tie veiksmai ir fiksuojami šito įstatymo pataisoje, kad derintųsi terminologija taip, kaip buvo priimta Įmonių bankroto įstatyme. Seimo Juridinis skyrius ir atkreipė į tai dėmesį ir dabar siūloma Seimo nario pono R.Didžioko redakcija yra suderinta su Seimo Juridiniu skyriumi.

PIRMININKAS. Ir registruojamės. Apsispręsime dėl 2 straipsnio. Registracija vyksta. Prašom registruotis. Užsiregistravo 87 Seimo nariai.

Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojame dėl 2 straipsnio priėmimo. Kas už 2 straipsnį, prašom balsuoti už.

Iš viso balsavo 64. Už – 39, prieš – 21, 4 susilaikė. Taigi 2 straipsnis priimtas.

Dabar dėl viso įstatymo. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Kadangi buvo priimtas toks, sakyčiau, keistokas 2 straipsnis, negalėčiau balsuoti už šitą įstatymą. Norėčiau papildydama pasakyti dar vieną dalyką. Iš esmės kituose įstatymuose, kuriuose kalbama apie įmonės veiklą, niekur nėra tiksliai pasakyta, kada ta veikla nutraukiama, jeigu įmonė nėra likviduojama. Todėl visą laiką kyla ginčai, kas yra veikla. Ar sargas, dirbantis uždarytoje gamykloje, kuri neveikia, bet vis dėlto yra atsiskaitoma su Mokesčių inspekcija… Ta gamykla veikia, kažkokia veikla vyksta. Iš esmės veiklos nebuvimas esančioje įmonėje, toje, kuri yra nelikviduota, yra visiškai neapibrėžtas dalykas. Todėl, man atrodo, čia yra daugiau painiavos, o kitaip sakant, yra paliekama tas pat, kas buvo. Bankroto metu bent jau veikla tikrai apribojama, nes priešingu atveju neiškiltų bankroto problemų. Todėl yra tas pat pasakyta, tik kitais žodžiais, ir aš nesutinku su tokio įstatymo priėmimu.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Aš norėčiau užduoti retorinį klausimą. Jeigu Darbo inspekcija ateis į įmonę ir apribos jos veiklą, ar tada bus galima atleisti darbuotojus, nes žodis „apribojamas” Darbo inspekcijos veiksmais irgi yra ribojimas? Nenumatę galimų pasekmių, mes šiandien priimame įstatymą „iš greičio”. Todėl man labai gaila, kad šiandien mes priimame jau trečiąjį įstatymą, kuris pablogina socialines ir ekonomines darbuotojų garantijas įmonėse. Man labai gaila, ir aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Būtų A.Vidžiūnas, jis paaiškintų, ką reiškia „priimame iš greičio”.

Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Darbo sutarties įstatymo 26 ir 29 straipsnių papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojame pakeldami rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 43.

PIRMININKAS. Už – 44. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 20.

PIRMININKAS. Prieš – 20. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.

PIRMININKAS. Susilaikė 10. Taigi balsavus už 44, prieš – 20 ir susilaikius 10, Darbo sutarties įstatymo 26 ir 29 straipsnių papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 35, 315 ir 316 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-447(2) (priėmimas)

Ir Baudžiamojo kodekso 35, 315 ir 316 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.447(2). Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. Ar pranešėjas norėtų dar kokį žodį tarti?

J.BIVAINIS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgiant į išsakytas svarstymo metu pastabas, 315 straipsnyje yra papildyta redakcija tos dalies, kurioje rašoma: „privedimas įmonės prie bankroto blogai ją valdant”. Dabar yra įterptas žodis „tyčia”. Taigi dabartinėje redakcijoje būtų: „privedimas įmonės prie bankroto tyčia blogai ją valdant”.

Kitas tekstas paliktas toks, koks buvo svarstymo metu.

PIRMININKAS. Taigi dėl 1 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio nėra. 1 straipsnis priimtas.

Dėl 2 straipsnio yra E.Bičkausko pataisa. Jeigu aš suprantu, dėl žodelio „tyčia” ir kablelis kitoje vietoje.

E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Gal į kablelį šiuo atveju nežvelkime. Kadangi Centro sąjungos pataisa priimta, siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Aišku, nes kablelis šiek tiek pakeičia sakinio prasmę. Bet viskas gerai. Tada priimta pataisa.

R.Smetona norėtų kalbėti?

R.SMETONA. Teisės ir teisėtvarkos komitete kalbant apie šitą straipsnio dalį buvo lyg ir sutarta su rengėjais, kad būtų tyčinis įmonės privedimas prie bankroto. Bet jeigu priimate šitą, tai gal jau neverta ir keisti.

PIRMININKAS. Tai čia, man atrodo, dabar panašiai skamba ar... Tokiu atveju dėl 2 straipsnio diskusijų daugiau nėra. 2 straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio norėtų kas nors kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. Taigi 3 straipsnis irgi priimtas.

Dabar dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti daugiau nėra. Taigi prašome vėl registruotis. Registracija vyksta. Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso 35, 315 ir 316 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 76.

PIRMININKAS. Už – 77. Kas – prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš niekas nebalsavo.

PIRMININKAS. Prieš niekas nebalsavo. Kiek susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Niekas nesusilaikė.

PIRMININKAS. Ir susilaikiusių nėra. Taigi balsavus už 77 Seimo nariams Baudžiamojo kodekso 35, 315 ir 316 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 24¹ straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-449(2) (priėmimas)

Ir paskutinis iš šio bloko – Darbo sutarties įstatymo 241 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-449(2). Pranešėjo nuomonė?

J.BIVAINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė išnagrinėjo šio įstatymo projekto svarstymo metu gautas pastabas, išnagrinėjo iš Seimo Juridinio skyriaus gautas pastabas. Šitas projektas buvo svarstytas dar papildomai. Kadangi šita pataisa yra susijusi su ypač svarbiais socialiniais klausimais, labai opiais klausimais, Vyriausybė prašytų dar atidėti šito įstatymo projekto priėmimą ir suteikti laiko papildomoms diskusijoms. Manytų, kad tų papildomų diskusijų svarstymo metu galėtų būti pateikta tobulesnė redakcija.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti šitam Vyriausybės prašymui – atidėti priėmimą? Galime, taip? Ačiū. Tuo šitą… Dar A.Šimėnas dėl šio klausimo?

Prašom. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, matyt, iš tiesų tie įstatymai, reglamentuojantys darbo santykius, kuriuos mes jau priėmėme, turėtų įsigalioti kartu su Bankroto įstatymo įsigaliojimu, t.y. nuo spalio 1 d. Kadangi jie yra lydintieji, mes nenustatėme datos, tai jie priešingu atveju įsigaliotų tuoj pat po pasirašymo. Todėl yra prašymas (ir manau, visai teisingas ir tikslingas), kad įstatymai dėl delspinigių, dėl kolektyvinių susitarimų, dėl darbo sutarties 26, 29 straipsnių turi įsigalioti nuo spalio 1 d., t.y. kartu su Bankroto įstatymu.

PIRMININKAS. Tokiu atveju mes turėtume…

A.ŠIMĖNAS. Mes čia truputį neapsižiūrėjome, man atrodo.

PIRMININKAS. … pagalvoti apie juridinį šito klausimo sprendimą ir priimti atskirą, matyt, nutarimą.

A.ŠIMĖNAS. Tai gal nutarimą ar kaip. Aš nežinau kaip, bet šitą reikėtų padaryti.

PIRMININKAS. Jeigu jūs dar pasitartumėte… Mes galime sutarti, kad galbūt papildom visus priimtus įstatymus, jeigu pranešėjas sutinka…

A.ŠIMĖNAS. Taip, taip ir reikia.

PIRMININKAS. ... atitinkamais straipsniais, kurių formuluotė yra labai paprasta.

J.BIVAINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad techniniu požiūriu, tvarkingumo požiūriu iš tikrųjų būtų tvarkingiau, jeigu būtų pagrindinio įstatymo ir lydinčių įstatymų įsigaliojimo data vienoda. Tačiau jeigu tai nebūtų padaryta ir įsigaliotų šitie įstatymai anksčiau, kokių nors blogų pasekmių nebūtų ir painiavos tarp įstatymų tai nesukeltų, nes dabar yra galiojantis Bankroto įstatymas. Tiktai kai kurios iš tų įstatymų pataisų paprasčiausiai neturėtų potencialios galimybės būti įgyvendintos, nes tam tikros nuostatos yra tik naujajame Įmonių bankroto įstatyme. Taigi čia reikėtų pasielgti, matyt, remiantis techniniu požiūriu, kaip tai tvarkingiau atrodytų. Gali būti ir vienas, ir kitas priimtini variantai.

PIRMININKAS. Tai ar mes galime sutarti, kad į šios dienos mūsų priimtus įstatymus: į Delspinigių nustatymo įstatymą, į Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymą, Darbo sutarties 26 ir 29 straipsnių papildymo įstatymą, būtų įrašomi dar grynai techniniai papildomi straipsniai, kuriais nustatoma, kad šitie įstatymai įsigalioja kartu su Įmonių bankroto įstatymu?

J.BIVAINIS. Taip. Tai būtų priimtina.

PIRMININKAS. Mes čia padarome tokį nevisiškai standartinį žingsnį, bet gal niekas dėl to neprotestuos, kad mes, jau priėmę įstatymus, juos papildom techninėm detalėm. Sutariam, taip? Labai ačiū visiems. Tai tuo Įmonių bankroto įstatymą ir jį lydinčiųjų įstatymų priėmimą mes baigiame bent jau iki rudens sesijos.

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-512(3) (priėmimas)

Dabar 1-2a darbotvarkės klausimas. Prašau dėmesio. 1-2a darbotvarkės klausimas taip pat sudėtingas. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-512(3). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną A.Matulą ir pradedam įstatymo priėmimą pastraipsniui.

Kolega Matulai, turbūt mums kol kas nereikia kalbėti apie kiekvieną pataisą, o pradedam priėmimą pastraipsniui. Ten, kur mes prieisim prie straipsnių, kurie yra pataisyti, ten kiekvieną pataisą atskirai aptarsime.

A.MATULAS. Aš, jeigu galima, du žodžius.

PIRMININKAS. Prašau.

A.MATULAS. Mes komitete dar kartą svarstėm šito įstatymo projektą ir vis dėlto sutikom su praeito svarstymo metu išsakyta nuomone, kad gali būti Konstitucijos 53 straipsnis iš dalies pažeistas, todėl mes įtraukėm į įstatymo projektą 88 straipsnį, kur numatėm nemokamų paslaugų teikimo įstaigose tvarką.

PIRMININKAS. Aišku. Sakykite, ar jūs atsižvelgiat į Juridinio skyriaus išvadas dėl antrojo projekto varianto, ar ne?

A.MATULAS. Į didžiąją dalį išvadų yra atsižvelgta.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Tai tada mes jų atskirai nenagrinėsime, nes čia yra išsakytos pastabos dėl atskirų straipsnių. Tokiu atveju pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar galime priimti 1 straipsnį? Galime.

2 straipsniui pasiūlymų ir pastabų taip pat nėra. Ar galim priimti? Galime.

3 straipsniui pasiūlymų ir pastabų taip pat nėra. V.Andriukaitis dėl 3 straipsnio? Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš siūlau šio straipsnio nepriimti, palikti galiojantį senąjį straipsnį. Motyvus aš jau dėsčiau anksčiau, tiesiog noriu užfiksuoti stenogramoje, kad vis dėlto įstatymo klasifikacijos problemos yra labai rimtos. Dabar esu įsitikinęs, kad apie tai turėtų įstatymo leidėjai pagalvoti. Jeigu išbraukimas sukels naujų problemų, tai po to reiks grįžti prie šito klausimo ir galvoti, kaip įstatymiškai viską įteisinti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, V.Andriukaitis siūlo nepriimti 3 straipsnio pataisų. Taigi apsispręsim balsuodami. Ir balsuojame dėl 3 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad 3 straipsnis būtų priimtas, spaus mygtuką „už”. Prašom balsuoti. Balsavimas vyksta. (Balsai salėje)

Iš viso balsavo 65 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 8, susilaikė 7. Taigi 3 straipsnis yra priimtas.

Toliau 4 straipsnis. Ar norėtų kas kalbėti? V.Andriukaitis, taip?

V.P.ANDRIUKAITIS. 4 straipsnis ir anksčiau reglamentavo įstaigas, kurios teikia tam tikras paslaugų rūšis, kad mes aiškiai suprastume, jog jeigu įstaiga vadinasi štai tokiu pavadinimu, tai jos teikiamos paslaugos yra štai tokios. Tiek klasifikacija, tiek juridinis įstaigų pagrindimas reikalauja, kad būtų aišku, jog toks pavadinimas atitinka paslaugų teikimą. O pats pavadinimas, tarkim, ar tai yra centras, ar dar kas nors, čia neturi jokios reikšmės, nes čia svarbu teikiamų paslaugų profilis. Siūlau palikti taip, kaip buvo.

PIRMININKAS. Taigi vėl V.Andriukaitis siūlo nedaryti 4 straipsnio pataisų. Taigi autoriai siūlo jį sukeisti iš esmės išbraukdami... Mes apsispręsime, ar pritariame projekto autorių teikimui. Taigi, gerbiamieji kolegos, kas už tai… Registracijos norite? Prašom, registruojamės.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Kas už tai, kad 4 straipsnis būtų priimtas, spaus mygtuką „už”. Prašom balsuoti.

Už 4 straipsnį balsavo 53, prieš – 10, susilaikė 10. 4 straipsnis yra priimtas. Ir dabar dėl 5 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl 5 straipsnio? 5 straipsnį galim priimti.

Taigi dabar 6 straipsnis. 6 straipsnio penktajai daliai buvo Nacionalinio saugumo komiteto pataisa. Ar jinai yra priimta? R.Rastauskienė.

R.RASTAUSKIENĖ. Turbūt pranešėjas pasakys, kad ji yra priimta Sveikatos reikalų komitete.

A.MATULAS. Man atrodo, kad ji priimta.

R.RASTAUSKIENĖ.Taip, priimta.

PIRMININKAS. Ji priimta, taigi dėl jos kalbėti daugiau nereikia. Ar A.Butkevičius norėtų kalbėti dėl?.. Ne. Gerbiamieji kolegos, 6 straipsnio penktosios dalies pataisa yra priimta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso 6 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Taigi 6 straipsnį priimam.

7 straipsniui pataisų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 7 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Galim priimti.

8 straipsniui pataisų nėra. Galim priimti? Priimam.

9 straipsniui nėra pataisų. Galim priimti? Priimam. Tokiu atveju aš pradedu vardyti straipsnius. Aha, netoli čia nueisim.

10 straipsniui pataisų nėra. Aš vardiju numerius, autorių taip, kaip yra pateikta. 10 straipsniui V.Andriukaitis, taip?

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš vėlgi 10 straipsnyje siūlau palikti senąją redakciją, nes ji yra labiau atspindinti visą sveikatos sistemos ekonominį mechanizmą. Dabar siūloma redakcija, deja, neatsako į pagrindinius klausimus, t.y. kokie bus finansiniai reguliavimo mechanizmai taikomi nacionalinėje sveikatos sistemoje.

PIRMININKAS. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl 10 straipsnio, kuriuo keičiamas 14 straipsnis. Kas už tai, kad 10 straipsnis būtų priimtas, spaudžia mygtuką „už”. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 74. Už – 59, prieš – 7, susilaikė 8. Taigi 10 straipsnis yra priimtas.

11 straipsniui, kuriuo keičiamas 15 straipsnis, yra S.Čirbos pataisa. S.Čirba. Prašom.

S.ČIRBA. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau išbraukti kainų reguliavimą privatiems... Pelno siekiančioms įstaigoms, kad jų maksimali riba būtų 60% didesnė, negu nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Aš manau, kad einant į rinką jų kainas nustatys būtent rinkos privačių paslaugų paklausa. Taip pat Kainų ir konkurencijos tarnyba turės čia taip pat darbo. Palikime tai natūraliam kainų reguliavimui, o ne prievartos būdu sustabdykime pelno siekimą.

PIRMININKAS. Ir dėl šios pataisos – K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, rinka lieka rinka, bet šiuo metu, pereinamuoju laikotarpiu, vis dėlto mes komitete tai nagrinėjome ir siūlau palikti 60%, ypač tai, kas susiję su stomatologija, nes dauguma stomatologų šiuo metu užsiima privačia veikla. Jeigu mes nepaliksime to reguliavimo, iškils tokios kainos, kad žmonės negalės tvarkyti dantų. Todėl siūlau palikti taip, kaip yra.

PIRMININKAS. J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Aš siūlyčiau pritarti projekte pateiktai redakcijai, kuri riboja pelną iki 60%, nes ir šiandien yra privačių gydytojų stomatologų, dirbančių pagal valstybinius įkainius. Jie sugeba išsinuomoti kabinetą ir grąžint paskolą už nusipirktą aparatūrą, ir turėti atlyginimą. Todėl neribotas pelno siekimas sveikatos apsaugoje bent jau pereinamuoju laikotarpiu į sveikatos draudą, manau, yra reikalingas.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Aš galėčiau sutikti su tuo, kad galima atsisakyti 60% ribojimo, tačiau tada turėtume laikytis patvirtintų vienodų įkainių ir reikėtų sugrįžti prie mokesčių lengvatų, kurios buvo iki sausio 1 d., kai privačiai praktikuojantiems gydytojams buvo taikomos mokesčių lengvatos. Tada jie galėtų dirbti pagal patvirtintus Sveikatos apsaugos ministerijos įkainius.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar turime apsispręsti dėl S.Čirbos pateiktos pataisos ir paskutinis žodis A.Matulo.

A.MATULAS. Aš siūlau nepritarti gerbiamo S.Čirbos pataisai.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl S.Čirbos pataisos. Kas už tą pataisą, spaus mygtuką „už”, kas mano, kad turi būti, kaip sako pranešėjas, spaus mygtuką „prieš”. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 61 Seimo narys. Už – 16, prieš – 32, susilaikė 13. Taigi pataisai nepritarta ir lieka taip, kaip siūlė pranešėjas. Ar būtų dabar norinčių kalbėti dėl viso 11 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra, todėl 11 straipsniui pritariame.

12 straipsniui siūlymų ir pataisų nėra. Galime priimti? Priimame. 13 straipsniui pasiūlymų ir pataisų… V.Andriukaitis. 13 straipsniui, kuriuo keičiamas 17 straipsnis. Prašom. 13 straipsnis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Vis dėlto aš nelabai supratau motyvus dėl 13 straipsnio, ten, kur kalbama apie specialistų teisinę apsaugą, ypač tokios srities, kuri yra susijusi su gydymu. Mes puikiai žinome, kad specialistus gali įtakoti ir dėl diagnozės, ir dėl gydymo būdų, ir t.t., ir t.t., todėl vis dėlto čia turėtų likti specialistų teisinės apsaugos garantijos. Apie tai ir buvo kalbama aname įstatyme. Aš suprantu, kad yra medicinos gydytojo praktikos įstatymas, tačiau jame nereglamentuota tai, kas čia yra parašyta. Tuo labiau kad mes dar neturime slaugos praktikos specialistų įstatymo ir t.t. Kita vertus, niekaip negalima sutikti, kad administracijos padalinių vadovai gautų tokią įstatymo visiškai apibrėžtą nuostatą, kad viešo konkurso nuostatus tvirtina administracijos vadovas. Taip, jis gali tvirtinti, tačiau, aptariant viešo konkurso sąlygas, turėtų dalyvauti tiek medikų profesinės sąjungos, ypač medikų profesinės sąjungos, nes tai yra medikų profesinės darbo rinkos interesas, ir turėtų būti reglamentuotas, kaip yra aptariamos viešo konkurso sąlygos, kaip susitariama dėl jų ir kada administracijos vadovas priima sprendimą, kad jis negalėtų vienašališkai tų taisyklių nustatyti. Todėl aš labai abejoju esamo straipsnio pataisa. Vis dėlto daugiau linkęs palaikyti specialistų teisių apsaugą, negu taip, kaip dabar suredaguota. Siūlau palikti seną redakciją.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Aš pritarčiau kai kuriems V.Andriukaičio pasiūlymams, kurie turėtų išlikti, tačiau jeigu bus priimta teikiama pataisa, aš manau, kad padaliniai, kurie čia įvardyti, galbūt ne visai atitinka. Galbūt kalbame apie skyrius ir panašius dalykus, nes registratūra yra padalinys, tačiau negi mes skelbsime viešą konkursą užimti vyriausiosios registratorės vietą. Arba ir kiti smulkūs padaliniai nevisiškai atitinka. Man atrodo, čia reikėtų patikslinti. Nežinau, ką autorius galėtų pasakyti.

PIRMININKAS. J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad reikėtų pritarti pateiktai redakcijai, nes būtent steigėjas atsako už įstaigą, už jos bankrotą arba gerovę, o įstaigos vadovas yra tik samdomas darbuotojas. Todėl turėtų būti palikta steigėjų teisė tvirtinti nuostatus ir organizuoti tą konkursą.

PIRMININKAS. Dar pranešėjas dėl 13 straipsnio.

A.MATULAS. Aš manau, kad ta darbuotojų apsauga yra numatyta kituose įstatymuose – ir medicinos praktikos, ir darbo sutarties, ir kituose. Aš čia nematau jokio prieštaravimo. Siūlyčiau pritarti pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Taigi prašome pasiruošti balsuoti dėl 13 straipsnio. Kas už tai, kad 13 straipsnis būtų priimtas, spaus mygtuką „už”.

Iš viso balsavo 68. Už – 50, prieš – 9 , susilaikė 9. Taigi straipsnis priimtas.

131 straipsnis. Aš matau pakeitimą. Čia vėl, jeigu gerai suprantu, Nacionalinio saugumo komiteto pastabos.

A.MATULAS. Šitai pastabai yra pritarta.

PIRMININKAS. Šita pastaba yra priimta.Taigi straipsnį taip pat galime priimti. Ar J.Galdikas norėtų kalbėti dar dėl šio straipsnio? Prašom.

J.GALDIKAS. Diskutuojant komitete lyg ir buvo padaryta išlyga, kad Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų įsteigtų uždarų įstaigų… Čia ne tas straipsnis.

PIRMININKAS. R.Rastauskienė dar nori kalbėti?

R.RASTAUSKIENĖ. Ne, čia turima omenyje įstaigos, kurias reglamentuoja… Šio įstatymo 23 straipsnis kalba apie steigiamas biudžetines įstaigas, taip pat ir Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos. Tai ir turima galvoje. Yra įstaigos, kurios yra įsteigtos šiose ministerijose.

PIRMININKAS. Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš prašyčiau pritarti šiai pataisai, nes tos įstaigos, kurios yra krašto apsaugos, natūralu, kad jų įstatus turi tvirtinti Krašto apsaugos ministerija, kaip jos steigėjas, t.y. karinės biudžetinės įstaigos.

PIRMININKAS. Jeigu aš gerai suprantu, šiuo atveju yra sutarta.

A.MATULAS. Yra sutarta.

PIRMININKAS. Ir taip, kaip yra dabar parašyta, tai jau yra priimta pataisa, ar...

A.MATULAS. Priimta.

PIRMININKAS. Priimta, taip. Taigi dėl 131 yra sutarta.

Dabar dėl 14 straipsnio, kuriuo keičiamas 20 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Pritariam ir priimam.V.Andriukaitis dėl… Priimam. 15 straipsniui pasiūlymų ir pastabų negauta. Nori kalbėti V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš esu įsitikinęs, kad, ko gero, autorius atkreips dėmesį, kad 21 straipsnio, t.y. vadinamasis 15 straipsnis, 21 straipsnio pakeitimas, pirmoji dalis yra šiek tiek nelogiška. „Pelno siekiančios įstaigos išlaidos už būtinosios medicinos pagalbos pacientams suteikimą atlyginamos iš juridinių ar fizinių asmenų savo neteisėta veikla padariusių žalą šių pacientų sveikatai.” O jeigu niekas nepadarė žalos to paciento sveikatai, tiesiog buitinė trauma – jis krito, susilaužė ranką, atėjo į pelno siekiančią įstaigą, jam suteikia pagalbą. Tai kaip tada bus? Čia visiškai aiški skylė. Kita vertus, ana redakcija, kuri buvo anksčiau, iš tikrųjų labai detaliai atsakė į visus normatyvus, kurie buvo reikalingi. Todėl aš iš tikro siūlau palikti senąją redakciją.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Aš norėčiau pritarti V.Andriukaičiui, nes iš tikrųjų negalima teikiant skubią medicinos pagalbą pradėti aiškintis, ar kas kaltas, kokiais dokumentais mes galėsime pagrįsti pacientui, kuriam priėmimo kambaryje ar kur kitur teiksime skubią pagalbą. Kaltas ar nekaltas, ar padarė žalą, gal išsiaiškins teismas ar kiti organai, bet iš tikrųjų tai įstaigai, tiems medikams, kurie dirba, turėtų būti atlyginta, nes mes pusę ar dar daugiau ekstra pagalbos atvejų paliksime neatlyginamų. Todėl aš prašyčiau autoriaus būtinai atsisakyti bent jau pirmosios 15 straipsnio dalies, kuri reglamentuoja apmokėjimą už suteiktą ekstra pagalbą. Aš manau, jeigu grąžiname 88 straipsnyje nemokamas paslaugas, tai čia mes turėtume nustatyti irgi tą pačią tvarką kaip ir ten.

PIRMININKAS. Pranešėjas. Prašom.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, čia reikėtų toliau skaityti: šių išlaidų atlyginimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagrindus ir tvarką reglamentuoja Sveikatos draudimo įstatymas, t.y., kad už būtiną pagalbą pelno siekiančioms įmonėms bus atlyginta tokia pačia tvarka iš sveikatos draudimo, jeigu bus sudarytos sutartys. Tuo mes norime pasakyti, kad jeigu bus įrodyta kažkokia nusikalstama veika, tai už tą žalą turėtų rodyti iniciatyvą ir išieškoti lėšas ne kasa, bet pelno siekianti įmonė.

PIRMININKAS. Ir ministras J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Norėčiau kreiptis į gerbiamuosius Seimo narius, kad nereikia painioti skirtingų dalykų. Bet kuri sveikatos priežiūros įstaiga – privati, valstybinė ar mišraus kapitalo – privalo suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Tai yra privaloma. Jeigu ji suteikia platesnės apimties, pavyzdžiui, kvalifikuotą pagalbą iki galo su pirminiu gydymu, tada ligonių kasa spręs dėl apmokėjimo. Aš čia nematau nieko keisto.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji kolegos, pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl 15 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad 15 straipsnis būtų priimtas, prašome balsuoti. Gerbiamieji kolegos, nereikia šūkauti salėje. Jeigu kyla kokių nors neaiškumų, prieikite prie kolegų Seimo narių ir su jais pasitarkite, o ne šaukite per visą salę. Iš viso balsavo 67: už – 50, prieš – 15, 2 susilaikė. Taigi 15 straipsnis priimtas.

Dėl 16 straipsnio būtų norinčių kalbėti?

V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš vėl norėčiau atkreipti dėmesį, jog jeigu mes iš tikrųjų einame tuo keliu, kad dabar visas lėšas suplakame ir iš tikrųjų suplakame nemokamos medicinos pagalbos finansavimo principus, taisykles ir šaltinius su draudiminės sveikatos pagalbos finansavimu, tai iš tikrųjų mes pasieksime labai daug sudėtingų tarpusavio santykių ir aiškinimosi. Konstitucija garantuoja du skirtingus šaltinius: vieną – iš biudžeto, kitą – asmeninės įmokos, kurias kiekvienas draudžiamas pilietis gali įnešti į privalomojo draudimo fondą. Tuo tarpu šis įstatymas viską suplaka į vieną krūvą. Šiuo atveju bus labai daug neaiškumų, kaip ir dėl prieš tai buvusio straipsnio, todėl pirmoji, ankstesnė redakcija buvo tikslesnė.

PIRMININKAS. Ir ministras J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Aš manau, kad sveikatos draudos privalumas ir yra tas, kad lėšos yra neišskirstomos į atskirus fondus priklausomai nuo mokesčių, nuo mokėtojų ir nuo disponuojančių tomis lėšomis. Iš tikro visos lėšos, skirtos sveikatos apsaugai, patenka į privalomojo sveikatos draudimo fondą. Tada ir dirbti lengviau ir patogiau, ir lėšos panaudojamos racionaliau.

PIRMININKAS. Ir pranešėjo nuomonė dėl 16 straipsnio.

A.MATULAS. Aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame dėl 16 straipsnio. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, prašome balsuoti. Balsavo 61: 50 – už, 7 – prieš, 4 susilaikė. 16 straipsnis priimtas.

Dėl 17 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Taip, yra vėlgi Nacionalinio saugumo komiteto pastaba, jeigu aš neklystu, dėl 23 straipsnio pakeitimo. Taip. Yra siūloma ketvirtąją dalį pakeisti. Ar jūs jau priėmėte tą pataisą?

A.MATULAS. Pataisa yra priimta.

PIRMININKAS. Pataisa priimta, taigi daugiau nėra reikalo kalbėti. Ministras J.Galdikas norėtų kalbėti? Taip.

Prašom.

J.GALDIKAS. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad komitete buvo pritarta su viena išlyga – suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija.

PIRMININKAS. Tai tas yra įrašyta. Ir ministras Č.Stankevičius norėtų, taip?

Prašom.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš prašyčiau Seimo pritarti siūlomam pakeitimui, kadangi visiškai natūralu, kad karinių įstaigų nuostatus tvirtintų Krašto apsaugos ministerija, savo karinių įstaigų.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti dabar jau bendru sutarimu 17 straipsniui su priimta pataisa? Galime pritarti, taip? 17 straipsnis priimtas.

Dėl 18 straipsnio būtų norinčių išsakyti savo nuomonę? Pastabų, pataisų nėra. Galima priimti. 18 straipsnis priimtas.

A.MATULAS. Devynioliktas…

PIRMININKAS. 26 straipsnis. Galim… Dėl 26 straipsnio yra norinčių… Tai yra 19 straipsnis, kuriuo keičiamas 26 straipsnis.

R.Rastauskienė.

R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, darbo grupės pačiame pirmajame variante, jeigu dabar žiūrėtume į dabar jau priimti teikiamą variantą, 26 straipsnio šeštojoje dalyje turėjo būti įrašas, kad šias medicininės ir socialinės ekspertizės įstaigas gali steigti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip pat Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos. Aš siūlau sugrąžinti, kadangi tiktai penktadienį ar ketvirtadienį vėlai vakare, po Sveikatos reikalų komiteto svarstymo, šita nuostata dingo iš įstatymo projekto. Aš vis dėlto siūlau sugrąžinti taip, kaip buvo darbo grupės parengtame projekte, kadangi tai labai svarbu tiek vidaus reikalams, tiek krašto apsaugai, nes tai yra ir stojančiųjų dirbti atranka, tai ir stojančių į mokymo įstaigas atranka, tai ir komisuojami žmonės, galų gale tai ir monitoringas, t.y. dokumentai, kurie privalo būti vienose rankose, kad būtų galima žinoti apie šio kontingento sveikatą. Yra atvejų, kai norima ir nuslėpti tam tikrus sveikatos sutrikimus, o vis dėlto tie žmonės nešiojasi ginklą. Pavyzdžiui, daugelyje Vakarų valstybių yra sistema, kai užtenka kariškiui 15 dienų praleisti ligoninėje ir iš karto jis yra nukreipiamas patikrinti dėl jo komisavimo. Siūlyčiau sugrąžinti šią nuostatą, nors ir išbrauktą, kaip sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. Nors tai lyg ir neuždraudžiama, tačiau, kad būtų aiškiau, vis dėlto siūlyčiau sugrąžinti darbo grupės siūlytą variantą į įstatymą.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš noriu į kitą aspektą atkreipti dėmesį. Gerbiamieji kolegos, pagal prieš tai buvusią redakciją biudžetinių įstaigų paskirstymas į pirminį, antrinį, tretinį lygius buvo iš tikrųjų kvalifikuotas aiškiau, tiksliau, pagal nacionalinę koncepciją ir pagal mišraus modelio pritaikymą nacionalinei sistemai.

Dabar štai savivaldybių medicinos punktai dingsta, savivaldybių psichikos sveikatos centrai, kaip biudžetinės (pabrėžiu) įstaigos, ne kaip viešosios, ne kaip įstaigos, kurios dirbdamos siekia pajamų, bet kaip įstaigos, kurios turi būti steigiamos iš savivaldybių biudžetų. Ten turi būti teikiama ta pagalba ir tos paslaugos, kurios yra fiksuotos Sveikatos sistemos įstatyme, fiksuotos nacionalinėje koncepcijoje ir t.t.

Nedarant Sveikatos sistemos įstatymo pataisų, pereinant prie štai tokios susiaurintos įstaigų nomenklatūros, kokia čia yra, iš tikrųjų didelė dalis perkeliama į Viešųjų įstaigų įstatymą. Niekaip negaliu suprasti, kad ir gimdymo namai, ir apskričių (…) ir savivaldybių greitosios medicinos pagalbos stotys, na, blaivyklos (dabar bus kitaip vadinamos – savivaldybių detoksikacijos centrais), psichikos sveikatos centrai – kad jie negali būti biudžetinės įstaigos. Rimtų argumentų tam tikrai nėra, todėl siūlyčiau palikti seną redakciją.

PIRMININKAS. Ir Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Prašyčiau priimti tai, ką siūlė Nacionalinio saugumo komiteto atstovė Seimo narė R.Rastauskienė, nes reikėtų, kad įstatymas aiškiai patvirtintų, jog esama uždarųjų karinės medicininės ekspertizės įstaigų, kurios yra būtinos kariuomenei.

PIRMININKAS. Dabar pabandykime išspręsti tai, ką kėlė R.Rastauskienė.

Ponas A.Matulas dėl to.

A.MATULAS. Aš galiu paaiškinti. Čia yra kalbama apie biudžetinių įstaigų nomenklatūrą. Mes išbraukėme, kad steigėjas medicinos ir socialinės ekspertizės įstaigų gali būti Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos dėl to, kad kitame straipsnyje kalbama, jog biudžetinių įstaigų steigėjai gali būti Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos institucijos. Čia nebūtina kartoti. Bet jeigu jau labai norima, tai praktiškai reikėtų kartoti prie visų, kas gali būti steigėjas. Bet aš manau, kad nebūtina. Kitame straipsnyje apie tai yra kalbama. Čia viskas atitinka. Nebūtinai 6 punkte dar kartą paminėti, kas yra steigėjas, nes, kaip sakiau, kitame straipsnyje yra paminėta, kas gali būti biudžetinių įstaigų steigėjai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti, kad pataisos nedarome, o atkreipiame dėmesį į tai, ką paaiškino pranešėjas? Nėra išdalyta pataisos. Mes nežinome, ką įrašyti.

Č.V.STANKEVIČIUS. Bet pataisa buvo padaryta.

A.MATULAS. Gal Vyriausybė…

Č.V.STANKEVIČIUS. Iš tikrųjų, ar nebūtų galima? Aš atsiprašau. Čia yra… Jeigu mano mikrofonas įjungtas ir jūs leidžiate…

PIRMININKAS. Taip. Prašom. Ministras Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Čia yra siūlymas, kad būtų aiški, vienareikšmė interpretacija, kadangi čia nepaminėta, kad tarp šitų ekspertizės įstaigų yra ir uždarosios ekspertizės įstaigos. Ar redakcija būtų tokia, kaip ponia R.Rastauskienė minėjo, ankstesnioji, ar kitokia, bet būtų gerai, kad būtų aišku, jog šita formuluotė apima ir uždarąsias ekspertizės įstaigas.

PIRMININKAS. Ar norėtų tarti žodį ministerijos sekretorė? Mygtukas yra. Prašom.

D.JANKAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, ponas A.Matulas visiškai tiksliai apibūdino šito straipsnio nuostatas. Taigi iš tiesų čia yra visiškai aišku, kad steigėjai gali būti įvairūs, kitame straipsnyje viskas parodyta. Tada mums reikia rašyti, ir kas teismo psichiatrijos, kas patologų anatomijos – tada reikia vardyti visus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad projekto autoriai aiškiai pasako, kad iš tikrųjų… Taip. K.Kuzminskas. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, be reikalo, man atrodo, Nacionalinio saugumo komitetas iškėlė tą problemą. Yra kiti straipsniai, kuriuose reglamentuojama kariškiams steigti tas komisijas, ir visa kita. Man atrodo, palikime taip, kaip yra įstatyme.

PIRMININKAS. Dar sykį R.Rastauskienė. Prašom.

R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, mums svarbiausia buvo, kad iš šios tribūnos ir apskritai būtų patvirtinta, kad tai nereiškia, jog vidaus reikalai ir krašto apsauga negalės turėti apskritai savo ekspertizės komisijų. Jeigu iš tiesų autoriai supranta taip, kaip jie sako, tai viskas yra visai suprantama, natūralu.

PIRMININKAS. Taigi daugiau pataisų nėra siūloma.

Dabar, kadangi V.Andriukaitis siūlė nepritarti šitam straipsniui, mes turime apsispręsti balsuodami, ar pritariame 19 straipsniui. Prašom. Balsuojame dėl 19 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, spaudžia mygtuką „už”.

Iš viso balsavo 57. 51 – už, prieš – 2, 4 susilaikė. Straipsnis priimtas.

Dėl 20 straipsnio ar būtų norinčių kalbėti? J.Olekas dėl 20 straipsnio.

J.OLEKAS. Ne, dėl 21 straipsnio.

PIRMININKAS. Čia 20, dėl 27 straipsnio pakeitimo.

Ir R.Rastauskienė – dėl Nacionalinio saugumo komiteto pataisos. Taip?

R.RASTAUSKIENĖ. Svarstydami bendrame posėdyje su Sveikatos reikalų komitetu mes sutikome, kad galbūt galime ir atsiimti šitą siūlymą, tačiau vėl su tokia pat sąlyga, suvokiant įstatymą, kad nedraudžia kurti profilaktikos medicinos centrų, kurie taip pat bus ir kurių reikia taikos ir karo metu specifinėms užduotims, kurias atlieka krašto apsauga ir vidaus reikalai, vykdyti. Turiu galvoje ir radiacinius dalykus, ir toksines medžiagas, ir pan., ir pan., kurie vis dėlto turėtų būti tose struktūrose kuriami.

PIRMININKAS. Ir J.Galdikas dėl 20 straipsnio.

J.GALDIKAS. Aš norėčiau gerbiamuosius Seimo narius tik tiek informuoti, kad tikrai neįmanoma surašyti visų dabartinių ir būsimų artimiausiu metu sveikatos priežiūros įstaigų ir tikrai tokio tikslo nėra. Todėl ir yra išlyga, kad kai kuriems steigėjams – Krašto apsaugos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ar kitai ministerijai – paliekama teisė suderinus su Vyriausybe steigti kitą biudžetinę įstaigą.

PIRMININKAS. Taigi, man atrodo, kad čia dabar jau vyksta aiškinimasis, kaip yra suprantamas įstatymas.

Gerbiamieji kolegos, niekas nesiūlo nepriimti šito straipsnio. Taigi 20 straipsnį irgi priimame.

Dėl 21 straipsnio yra Nacionalinio saugumo komiteto pastabų. Ar būtų galima… Prašom. R.Rastauskienė.

R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai kviesčiau atkreipti dėmesį į šito straipsnio svarstymą, nes tai vienintelis straipsnis, dėl kurio vakar, svarstant su Sveikatos reikalų komitetu, nepavyko sutarti, nors mums atrodo, kad buvusio Seimo priimta nuostata apie tai, kad uždarąsias biudžetines įstaigas gali steigti tik būtinosios tarnybos kariams, yra visiška nelogiška, nes suskaldoma sistema. Jeigu aš jums pateikčiau pavyzdį, tai, sakykim, sveikatos punktai, kurie yra daliniuose, jau jie negali priiminėti karininkų pagal šį įstatymą, o gali priimti tiktai būtinosios tarnybos karius, nors ministras sako, kad gali, niekas nedraudžia, tačiau patys suprantame, kokia yra buhalterija, kaip iš sveikatos draudos fondo ar pan., aš net neįsivaizduoju, iš kur reikėtų siuntinėti sąskaitas už kiekvieną karininkui suteiktą pagalbą medicinos punkte. Šita nuostata, be abejo, prieš metus buvo priimta, neturint bendros karo medicinos koncepcijos apskritai. Šiuo metu, pasikeitus ministerijos vadovybėms ir Nacionalinio saugumo komitetui, kaip žinote, aš jau minėjau, yra parengta pradinė karo medicinos reorganizavimo koncepcija ir yra aišku, kad šitas straipsnis paliktas toks, koks buvo priimtas buvusiame Seime, tikrai pristabdytų šito reorganizavimo eigą. Aš vis dėlto labai kviesčiau priimti Nacionalinio saugumo komiteto pasiūlytą nuostatą ir pakeisti žodžius „tik būtinosios” į „tikrosios”, išlaikant vieningą krašto apsaugos medicinos tarnybos sistemą.

PIRMININKAS. J.Olekas. Dabar kalbame dėl antrosios dalies, dėl 21 straipsnio antrosios dalies ir dėl siūlymo žodžius „būtinosios tarnybos karius” keisti į „tikrosios tarnybos karius”.

J.Olekas dėl šios nuostatos.

J.OLEKAS. Pirmininke ir gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų likau vienišas komiteto posėdyje, kai Nacionalinio saugumo komitetas pateikė. Aš manau, kad iš tikrųjų tai, ką aiškino ponia R.Rastauskienė, yra tiesa. Mes ginčijomės dėl to, kad krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemos nesteigtų stambių stacionarų, kuriuose gydytų ir karininkus, ir galbūt jų šeimos narius, taip formuodami antrąją, paralelią sveikatos sistemą. Tačiau tose biudžetinėse įstaigose, kurios yra įsteigtos krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemoje, kurios teikia pagalbą, mes tikimės, kad tai bus būtinoji pagalba, ekspertizės, tikrai neturėtų būti skirstymo į karius, kariūnus ir karininkiją.

Aš siūlau pritarti Nacionalinio saugumo komiteto pateiktoms pataisoms ir taip ištaisyti tą atsiradusią klaidą, kuri buvo irgi galbūt dėl skirtingos įstatymo interpretacijos.

PIRMININKAS. Ministras Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Kadangi Seimas birželio 19 d. jau priėmė įstatymą, kuriame įtvirtino principą, kad sveikatos priežiūra teikiama visiems kariams iš biudžeto, tad natūralu, kad tose įstaigose, kurios vykdo šias funkcijas, uždarosiose įstaigose, turi būti paslaugos teikiamos visiems kariams, neatskiriant privalomosios tarnybos karių nuo profesinės tarnybos karių. Čia nėra pretenduojama į visapusišką pagalbą, bet kalbama tik apie tai, kad tose biudžetinėse įstaigose būtų teikiamos paslaugos, pagalba visiems kariams. Todėl yra būtina šią pataisą priimti, kitaip atsirastų problema.

PIRMININKAS. Taigi pozicijos, atrodytų, yra aiškios. Ar Seimo nariai?..

Ministras J.Galdikas. Prašom.

J.GALDIKAS. Norėčiau gerbiamuosius Seimo narius šiek tiek informuoti, kad šiuo atveju, kaip pateikta Sveikatos reikalų komiteto ir pono A.Matulo redakcijoje, niekas nedraudžia karininkui, puskarininkiui ar aukštesnio rango kariškiui kreiptis į tą uždarąją biudžetinę įstaigą. Jam bus suteikta tokia pagalba, kokią sugeba suteikti ta įstaiga, ir jeigu tai bus daugiau negu būtinoji pagalba, kuri įeina į visus įkainius, už tai valstybinė ligonių kasa ir apmokės pagal patvirtintus įkainius.

Jeigu pritartume gerbiamosios R.Rastauskienės siūlymui, tai visi karininkai lyg ir privalėtų gydytis uždarose biudžetinėse įstaigose, bet mes šiandien puikiai žinome, kad dėl jų blogos materialinės padėties ir žemos kvalifikacijos dauguma jų kreipiasi į valstybines įstaigas. Todėl jeigu tie karininkai nesugebės arba negalės gauti pagalbos uždarosiose įstaigose, jie pradės eiti į valstybines įstaigas, ir be abejo, čia mes ir susidursime su konfrontacija – ką jie gali, ką jie privalo ir ko negali. Todėl aš siūlyčiau pritarti teikiamam komiteto variantui.

PIRMININKAS. Seimo pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau pažiūrėti į šitą klausimą ir iš tam tikros tradicijos, ir galbūt iš praktikos kitų valstybių, kur yra karo ligoninių. Jos turi savo specifiką. Tai nėra bet kokia žinybinė medicina, tai yra ta sritis, kurioje būna sužeidimų, kur yra naudojami ginklai treniruotėse, pratybose ir panašiai, arba tiesiog tos ligoninės yra specializuotos visokiems šalutiniams sužeidimams gydyti, net ir nebūtinai karių. Mes prisimename, kaip Tomą Šerną operavo chirurgas, iš amerikiečių karo ligoninės specialiai atskraidintas. Prieš karą Lietuvoje buvo karo ligoninių ir ten ne tik eiliniai kareiviai, bet ir karininkai galėjo būti gydomi. Jeigu dabar būtų paliktas toks atskyrimas, vadinasi, kariams, eiliniams yra tokia galimybė, o karininkai atskirti, aš nežinau, ar tai natūralus dalykas. Atrodo, čia yra kažkoks persistengimas. Šitas žinybiškumas turi savo prasmę, ir aš siūlau įrašyti prie karių ir karininkus arba bendra formule – tikroji tarnyba. Ačiū.

PIRMININKAS. Pranešėjas tars paskutinį žodį.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad ministro Č.Stankevičiaus kalboje yra šiek tiek painiojama, jog daliniuose esantys medicinos punktai negalės teikti pagalbos, ypač būtinosios pagalbos, karininkams. Tai yra vidaus reikalas ir tai turi būti reglamentuota Karių sveikatos priežiūros įstatyme, kurio jau dabar projektas yra parengtas, ir ten tikrai niekas nedraudžia ir privalo teikti pagalbą.

Dabar dėl uždarojo tipo biudžetinių įstaigų mes manome, kad niekas nedraudžia steigti atviras biudžetines įstaigas ir ten gydyti karininkus. Bet mes komitete siūlėme palikti šitą formuluotę dėl to, kad žinome dabartinę materialinę būklę karo ligoninės, kuri tikrai nesugebės teikti visų reikalingų paslaugų. Mes manėme, kad dėl šio klausimo būtų galima sukurti darbo grupę ir rudenį, gerai apsvarsčius, priimti atitinkamą nutarimą. Bet aš manau, kad Seimas yra daug kompetentingesnis negu vienas komitetas, ir Seimas apsispręs.

PIRMININKAS. Dar ministras Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš matau, kad yra galimybė Seimui padaryti klaidą vien dėl to, kad yra klystama interpretuojant šį straipsnį. Seimas yra nusprendęs, kad visiems kariams sveikatos priežiūra teikiama valstybės biudžeto lėšomis. Seimas yra jau nusprendęs, kad yra specialių uždarųjų įstaigų ir jų funkcijos yra ribotos. Ir dabar, kai Seimas kalba apie tas uždarąsias įstaigas, jis pasako, kad tos įstaigos, kurios reikalingos ribotoms funkcijoms vykdyti, staiga yra skirtos tik daliai kariuomenės. Tai yra tiesiog nesuvokiama. Ir ne apie įstaigų funkcijas čia kalbama, o apie tai, kad visiems kariams turi būti skirtos šitos biudžetinės įstaigos, kurios finansuojamos iš biudžeto. Pats pavadinimas sako. Nepadarykime šitos klaidos. Aš prašau balsuoti už tai. Čia mes nediskutuojame dėl įstaigų apimties arba dėl jų funkcijų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar priėmėme R.Rastauskienės pateiktą Nacionalinio saugumo komiteto pataisą 21 straipsnio antrojoje dalyje vietoje žodžių „būtinosios tarnybos karių” įrašyti žodžius „tikrosios tarnybos kariai”. Tie, kas rems R.Rastauskienės pataisą, spaus mygtuką „už”, kas rems šią pataisą, spaus mygtuką „už”, kas mano, kad turi likti taip, kaip pateikta projekte, spaus mygtuką „prieš”.

Taigi sprendžiame klausimą dėl Nacionalinio saugumo komiteto pateiktos pataisos, kurią pateikė R.Rastauskienė. Remiantys pataisą spaudžia mygtuką „už”. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 73. 49 – už, 18 – prieš, 6 susilaikė, taigi pataisa yra priimta. 21 straipsnyje, antrojoje dalyje, vietoje žodžių „ būtinosios tarnybos karių” bus žodžiai „tikrosios tarnybos karių”. Dėl 21 straipsnio trečiosios dalies. Ar yra atsižvelgta į Nacionalinio saugumo komiteto pataisą? Dėl antrosios dalies daugiau pataisų nebuvo.

A.MATULAS. Trečiojoje dalyje yra atsižvelgta.

PIRMININKAS. Atsižvelgta į pataisą. Taigi dėl viso 21 straipsnio. Galime priimti? Priimta. 22 straipsniui, kuriuo keičiamas 29, pataisų nėra, galime priimti? Ar K.Kuzminskas norėjo kalbėti dėl kurio nors straipsnio? Dėl 22 straipsnio norite kalbėti?

K.KUZMINSKAS. Dėl 21 straipsnio trečiosios dalies. Čia buvo ta nuostata priimta, tačiau aš ir komitete išsakiau tą mintį, ir Seimą kviečiu susimąstyti, nes, matyt, jau priimta. Dėl teisės steigti uždarąją biudžetinę įstaigą… psichikos ligonius, padariusius visuomenei pavojingą veiką, pripažinti nepakaltinamais sveikatos priežiūrai turi Sveikatos apsaugos ministerija. Čia, toje pataisoje, nušalinama Vidaus reikalų ministerija, kaip buvo anksčiau. Vis dėlto aš bijojau ir komitete išgyvenau – ar Sveikatos apsaugos ministerijai užkrauname tokią naštą, kad tie, kurie padarė visuomenei žalingą poveikį, faktiškai ir žmogžudžiai, tačiau sergantys psichinėmis ligomis, atiduodami tik Sveikatos apsaugos ministerijos žinion. Todėl aš norėjau, kad būtų ir Vidaus reikalų ministerija atsakinga už tą sistemą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tą straipsnį mes jau priėmėme.

Dabar 23 straipsnis, kuriuo keičiamas 30 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra, priimam. 24 straipsnyje yra… juo keičiamas 31 straipsnis ir yra Nacionalinio saugumo komiteto pataisa.

A.MATULAS. Pataisą atsiėmė.

PIRMININKAS. Jau ta pataisa atsiimta, taip? Taigi ar dėl 24 straipsnio būtų norinčių daugiau kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. 25, 26, 27 straipsniai, 28, 29, 30 – pataisų nėra. Priimame. 31, 32, 33. V.Andriukaitis dėl kurio straipsnio?

V.P.ANDRIUKAITIS. Jūs neskubėkite, nes labai sunku taip staigiai sekti mintį. Aš norėčiau dėl 34 ir dėl 36.

PIRMININKAS. Mes dar nepriėjome. Taigi 31, 32, 33 galime priimti. V.Andriukaitis dėl 34 straipsnio.

V.P.ANDRIUKAITIS. Iš tikrųjų 34 straipsnio ankstesnioji redakcija turėjo keletą motyvų, kurie buvo suderinti su Kauno medicinos akademijos ir Vilniaus universiteto specialistais, paliekant tokią redakciją, kokia dabar yra. Ji labiau supaprastina ir konkurso sąlygas. Vėlgi padaro tą patį, kad dideles teises suteikia administracijai. O kita vertus, aukštųjų mokyklų apibrėžimas yra labai platus, tiksliau būtų pasakyti, kad Lietuvoje ne visos aukštosios mokyklos gali teikti, o tik šios dvi. Na, bet tai neprincipinis dalykas. Daug sudėtingesnių klausimų bus 36 straipsnyje.

PIRMININKAS. J.Galdikas dėl 24.

J.GALDIKAS. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad aukštosios mokyklos kuriasi tik pritarus Vyriausybei ir Seimui, todėl palikti Vyriausybei tam tikras teises, išskiriant tų aukštųjų mokyklų ligoninių vadovus, manau, yra tikslinga.

PIRMININKAS. Ar yra siūlymas balsuoti dėl 34 straipsnio, ar galime priimti? Priimta. Dėl 35 straipsnio pataisų ir pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Galima priimti.

Dėl 36 straipsnio norėtų kalbėti V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš vis dėlto norėčiau atkreipti pranešėjo dėmesį, kad steigėjų tarybos funkcijos, tai, ką ji gali daryti, turėtų būti palikta įstatyme. Tai nėra tas pat, kas yra viešosiose įstaigose, kur yra aprašyta steigėjų taryba. Čia yra specifiniai reikalavimai. Išbraukus šituos reikalavimus, daugiau niekas nereglamentuos steigėjų tarybos funkcijų. Tuomet teks jas reglamentuoti Sveikatos ministerijos nutarimu ir t.t., bet vis dėlto tai įstatymų rango problema. Atkreipkite dėmesį į Viešųjų įstaigų įstatymą, kuriame steigėjų tarybos funkcijos apibrėžtos įstatymo. Kadangi tai yra specifinė sritis, tai niekaip nesuprantama, kodėl tai reikia išbraukti?

PIRMININKAS. Ir ministras J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Aš, aišku, pritariu, kad sveikatos apsauga yra labai svarbi sritis. Manau, mano kolegos ministrai galėtų pasakyti lygiai tą patį, todėl bet kokie išskirtinumai įstatymuose turėtų sunkiai rasti vietą, jeigu norima, kad įstatymai galiotų visiems vienodai. Viešųjų įstaigų įstatymas, manau, pakankamai gerai parengtas, kad galiotų ir sveikatos priežiūros įstaigoms.

PIRMININKAS. Ministras Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Priėmimo procedūra tokia greita, kad negalima suprasti, kas yra priimama. Pavyzdžiui, ar nebuvo balsuota, ar buvo priimtas 34 straipsnio patikslinimas? Kadangi kalbėdamas apie 31 straipsnį jūs paskelbėte, kad yra priimta Nacionalinio saugumo komiteto pataisa, tai automatiškai arba analogiškai ji turėjo būti priimta ir 34 straipsniui. Arba aš nesupratau…

PIRMININKAS. Ar dėl 34 straipsnio buvo pataisa?

A.MATULAS. Atsiimta pataisa.

Č.V.STANKEVIČIUS. Atsiimta? Tai jūs paskelbėte.

PIRMININKAS. Dėl 31 straipsnio mes jau kalbėjome, kad atsiimta.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti dėl 36 straipsnio. Kas už tai, kad būtų priimtas 36 straipsnis, prašome balsuoti. Iš viso balsavo 68: 57 – už, 7 – prieš, 4 susilaikė. Straipsnis priimtas.

Dabar vėl norėčiau, kad Seimo nariai klausytųsi. Jeigu nėra prieštaravimų, mes straipsnius priimsime nebalsuodami.

Dėl 37 straipsnio pasiūlymų ir pataisų nėra. Galime priimti. 38, 39, 40, 41, 42 ir 43 straipsnius galime priimti.

Dėl 44 straipsnio pasiūlymų ir pataisų nėra. Galima priimti? 45, 46… Ar dėl 46 straipsnio, gerbiamasis Olekai? Dėl 47 straipsnio. Tai 46 straipsnį priimame.

Ir 47 straipsnis. Dėl 47 straipsnio yra S.Čirbos pataisos. Pradėkime nuo pataisų, po to dėl viso teksto. Dėl 47 straipsnio yra S.Čirbos pataisa.

Prašom. S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamieji Seimo nariai, siūloma išbraukti iš 47 straipsnio 10 ir 11 punktus. Kodėl? Todėl, kad gavome Juridinio skyriaus išvadas dėl projekto Nr.515 ir matome, kad Sveikatos sistemos įstatyme savivaldybės sveikatos priežiūrai nėra pavesta antrinė ambulatorinė ir antrinė stacionarinė sveikatos priežiūra. Nesuderinus šito įstatymo su Sveikatos sistemos įstatymu būtų labai didelis prieštaravimas. Šitie pakeitimai, 10 straipsnio pakeitimai, iš esmės pakeičia Sveikatos sistemos reformą, t.y. numato, kad savivaldybėms pavaldžios lieka rajoninės ligoninės, o tai nesuderinama su Sveikatos sistemos įstatymu. Aš siūlau pritarti siūlomoms pataisoms.

PIRMININKAS. A.Matulas norėtų iš karto tarti žodį?

A.MATULAS. Taip. Aš noriu pasakyti, kad mes kaip tik ir parašome kitame straipsnyje, kad Sveikatos sistemos įstatymas galioja tiek, kiek neprieštarauja Sveikatos įstaigų įstatymui, o įsigaliojimo įstatyme mes nurodome, kad iki spalio 1 d. turime suderinti, t.y. padaryti pataisas Sveikatos sistemos įstatyme. Taigi Juridinis skyrius supainiojo, kas su kuo derinama.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl S.Čirbos pataisos kas norėtų kalbėti? J.Olekas dėl jos?

Prašau.

J.OLEKAS. Gerbiamasis S.Čirba pasakė tiktai vieną aspektą. Iš tikrųjų tai yra principinis dalykas, ir prieš tai buvo nemažas skaičius mūsų komiteto narių, kad nereikėtų keisti numatytos ir suderintos, ir rengtos sveikatos apsaugos sistemos reformos. Aš manau, kad iš tikrųjų būtų nelogiška, jeigu vienos savivaldybės neturėtų savo ligoninių, o kitos turėtų. Ypač tai aktualu kai kuriuose rajonuose, bet dar aktualiau yra didžiuosiuose miestuose, kuriuose mes pagal šitą įstatymą steigiame apskričių ligonines, ir staiga šalia pasiliktų dar savivaldybių ligoninės. Vėl būtų tas nesuderinamumas, ir dėl to brangiai kainuoja sveikatos apsauga, ir dėl to kenčia ir mūsų pacientai, kai ministerijos ir savivaldybių valdininkai negali suderinti, kurioje ligoninėje ir kokią pagalbą gali gauti pacientai. Todėl aš visiems siūlyčiau palaikyti S.Čirbos ir bičiulio R.Aleknos teikiamą pataisą ir arba apskritai nekeisti šio straipsnio, arba pritarti S.Čirbos ir R.Aleknos pataisoms.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes rengėme sveikatos apsaugos sistemos reformą ir buvome numatę, kad tai reikia daryti. Mūsų ankstesnės nuostatos buvo (ir aš joms pritariau) visus stacionarus, esančius Lietuvoje, perduoti apskritims. Tačiau dabar mes matome, kad gali įvykti visai kitaip. Todėl dalis mūsų komiteto narių vis dėlto yra už tai, kad kol kas paliktume visas antrinio lygio gydymo įstaigas savivaldybėms. Kaip žinote, priėmus Apskrities viršininko įstatymą ateityje prie apskrities gydytojo bus steigiama koordinacinė taryba, kurią sudarys savivaldybių gydytojai, visų rajoninių ligoninių vyriausieji gydytojai, ir tada mes galėsime spręsti įstatymo pataisą, kurias gydymo įstaigas bus galima priskirti apskrities pavaldumui, o tas, kurios nerentabilios, neperspektyvios, paversti slaugos ligoninėmis. Todėl aš pritariu tai nuostatai, kuri dabar įrašyta įstatyme.

PIRMININKAS. J.Galdikas dėl S.Čirbos pataisos.

J.GALDIKAS. Aš nenorėčiau, kad ponas J.Olekas dezinformuotų Seimą, nes Sveikatos reikalų komitetas didesne balsų dauguma pritarė šitam variantui. O jeigu vienas, du Seimo nariai turi kitą nuomonę, tai yra taip pat jų nuomonė.

Antra. Norėčiau atsakyti, kad anksčiau buvo bandoma kiekvienam mikrorajonui pastatyti po ligoninę, ir matome, kas iš to išėjo. Turime daug ligoninių, kurios, be palaikomojo gydymo, nieko suteikti negali. Šiuolaikinė medicina vystosi intensyvaus gydymo vienoje ar kitoje įstaigoje kryptimi, todėl tikrai nebus taip, kad kiekvienas valsčius turės po ligoninę. Tai yra praeities etapas. Aš siūlyčiau pritarti komiteto nuomonei.

PIRMININKAS. Dabar apsispręsime dėl S.Čirbos teiktos pataisos. Registruojamės.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Balsuojame dėl S.Čirbos pataisos 47 straipsniui, kuriuo keičiamas 55 straipsnis. Kas už šią S.Čirbos pataisą, spaus mygtuką „už”. Kas galvoja, kad turi likti taip, kaip siūlo Vyriausybė ir komiteto pirmininkas, spaus mygtuką „prieš”. Balsavimas pradėtas. Prašome balsuoti.

Iš viso balsavo 70 Seimo narių: už – 31, prieš – 36, susilaikė 3. Pataisai nepritarta.

Dabar, gerbiamieji kolegos, tam pačiam, tai yra 47 straipsniui, yra Nacionalinio saugumo komiteto siūlymas papildyti septintąja dalimi. Atsiimtas? Taip. Siūlymas atsiimtas, todėl daugiau apie tai kalbėti nereikia. V.Andriukaitis dėl viso straipsnio.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau, kad šitam straipsniui nebūtų pritarta. Motyvų yra labai daug. Pirmas motyvas – kad šis straipsnis iš tikrųjų prieštarauja administracinės teritorinės reformos reikalavimams ir savivaldybių reformai, kuri turi įvykti.

Antra. Jis iš tikro sujaukia nacionalinę sveikatos sistemą ir, padarę šį žingsnį įstatymu laikinai, mes po keleto metų vėl turėsime grįžti prie šių problemų ir vėl reorganizuoti įstaigas, perduoti turtą, reorganizuoti valdymą ir t.t.

Trečia. Labai norėčiau priminti, ypač ministerijos darbuotojams, kurie dalyvavo daugelyje seminarų, organizuotų Danijos ir kitų specialistų, kuriuose buvo labai aiškiai ir tiksliai įvardyta, kokia sveikatos sistema yra perspektyvi, tai yra trijų lygių sistema: pirminio, antrinio ir tretinio. Dabar, žengiant šį žingsnį atgal, antriniame lygyje pasilieka neatsakytų daug klausimų.

Toliau. Čia yra visiškai nesuprantami dalykai, kai įvedama definicija pirminio sveikatos centro, kuris visiškai niekuo nesiskiria nuo savivaldybės poliklinikos, ir visiškai nesuprantama, kaip tai bus. Ar bus įteisinta tai, kas praktikoje neteisėtai buvo padaryta ir kas iš esmės reikštų, kad viename pastate bus du juridiniai asmenys, kurie nieko kito neveiks, tik užsiims ta pačia poliklinikine pagalba. Niekaip negaliu įsivaizduoti, kiek tai pareikalaus finansų, kiek tam reikės įsteigti papildomai etatų, administravimo, aptarnavimo ir t.t., ir kodėl būtent toks kelias dabar daromas. Argumentų aš nematau, galbūt tik vieną, kad štai, žiūrėkite, praktikoje kol kas yra tai, tuo tarpu argumentai būtų kiti, užuot darius fundamentalias pataisas, reikėtų rengti įgyvendinimo programą ir numatyti etapus, kaip einama iki norimo įstatymiškai apibrėžto tikslo ir kaip tai pasiekiama per tam tikrą laiko tarpą, taip pat apskaičiuojant resursus, išteklius ir t.t. Šis įstatymas yra vienas iš principinių, todėl siūlau palikti senąją redakciją.

PIRMININKAS. Ir J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Aš manau, kad sveikatos sistema yra tiek sujaukta, kad ją sunku labiau sujaukti, nes dvejus metus galioja įstatymai, kurių niekas nesugeba įgyvendinti. Ir dabar mums siūloma parengti įgyvendinimo programą. Todėl mes ir siūlome kur kas paprastesnį variantą – pakeisti, supaprastinti ir sutvarkyti sistemą, tada nereikės įgyvendinimo programos.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pasiruoškim balsuoti dėl 47 straipsnio. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, spaudžia mygtuką „už”. Prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, ypač kairėje pusėje, savo mintis, kaip ruošiatės balsuoti, galėtumėt pranešti tyliau.

Iš viso balsavo 74. Už – 46, prieš – 18, susilaikė 10. Man, aišku, labai svarbu sužinoti iš anksto, kaip J.Karosas ruošiasi balsuoti, bet tai žinoma ir iš ekrano. Taigi gerai, kad kiti karosai taip garsiai nekalba.

Dabar, gerbiamieji kolegos, 48 straipsnis.

48 straipsniui ar būtų pastabų? Pritariam.

49 straipsniui ar būtų pastabų? Nėra. Galim priimti.

50 straipsniui? Pritariam.

51 straipsniui? Pritariam.

52 straipsniui? Pritariam.

53 straipsniui? Galim pritarti?

Ir 54 straipsniui irgi galim pritarti.

55 straipsniui? Pritariam.

56 straipsniui? Pritariam.

Ir 57 straipsniui, kuriuo keičiamas 69 straipsnis, yra Nacionalinio saugumo komiteto pataisa. Pritariat? Ji priimta?

A.MATULAS. Priimta pataisa.

PIRMININKAS. Taigi dėl 57 straipsnio irgi galim nediskutuoti, jis priimtas.

58 straipsniui yra J.Oleko pataisa. Taip? Prašau. 58 straipsniui, kuriuo keičiamas 721 straipsnis, siūlo pataisą J.Olekas ir M.Končius.

J.OLEKAS. Ačiū už patikslinimą, nes autoriai buvome du. Aš siūlyčiau nepritarti teikiamam įstatymui ir pritarti mūsų siūlomai pataisai atskirti medicinos audito funkciją nuo ekonominio efektyvumo tikrinimo, ką daro daugelis tikrinančių ekonominius dalykus, pinigų panaudojimą, ir todėl valstybinio medicininio audito funkcija turėtų būti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės, tinkamumo kontrolė. O ekonominis efektyvumas turėtų būti paliktas kitoms kontroliuojančioms institucijoms, nes iš esmės Medicinos audito inspekcija turėtų tikrinti teikiamų medicininių paslaugų kokybę. Ekonominį efektyvumą gali tikrinti kitos, sakysim, ir valstybinė ligonių kasa, sveikatos draudimo sistemos institucijos ir darbuotojai. Todėl siūlau pritarti mūsų su M.Končium teikiamoms pataisoms.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau išsiaiškinti. Jūs rašote, kad teikiat pataisą šio įstatymo pirmajam punktui. Ar siūlot išbraukti pirmąjį punktą ir vietoj jo rašyti, kas yra antrajam punkte? Antrajam punktui pataisa? Taigi M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamieji kolegos, palyginę teikiamą pirmąjį punktą ir pataisytą mūsų pirmąjį punktą matote, kad nelieka žodžių „ekonominio efektyvumo”. Iš tikrųjų, kaip ponas J.Olekas sakė, Audito inspekcija turi darbo ir be to. Tuo labiau kad Audito inspekcijos nuostatuose toje vietoje, kur rašoma „jos veikla ekonominio efektyvumo požiūriu”, yra žodis „įvertina”, o visur kitur „kontroliuoja”. Gi čia teikiamame jau tik „kontroliuoja”. Kontroliuojančių yra pakankamai daug: ir ligonių kasa, ir „Sodra”, ir Mokesčių inspekcija, ir visi kiti. O turima patirtis rodo, kad Audito inspekcija nelabai turi galimybių ekonominį efektyvumą kontroliuoti. Todėl siūlyčiau palaikyti mūsų pataisą ir suteikti galimybę institucijoms dirbti tai, ką jos sugeba.

PIRMININKAS. Antrajam punktui pastaba, taip? Mes tai išsiaiškinom. R.Rastauskienė nori kalbėti apie jūsų pataisą antrajai daliai. Ir V.Andriukaitis dėl pataisos, kuri buvo aptarta.

V.P.ANDRIUKAITIS. (…) M.Končiaus pataisai dėl išdėstytų motyvų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad sukaupus informaciją reikėtų efektyviai ir panaudoti. Todėl tie žodžiai netrukdo. O sukaupus informaciją perduoti kitoms tarnyboms – tai (…) nevisiškai taip pat ekonomiškai pagrįsta. Todėl aš pritariu tam variantui, kuris yra pateiktas priėmimui, pagrindiniam variantui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir pranešėjo nuomonė kokia?

A.MATULAS. Aš manau, kad reikia nepritarti toms pataisoms. Aš ilgai dirbau įstaigos vadovu ir man buvo neaišku, dėl ko perkant tą pačią priemonę tarp kai kurių įstaigų yra didžiulis skirtumas. Čia yra specifinė sritis, į kurią auditas galėtų įsigilinti, ir šiam etapui, manau, tai yra reikalinga dėl to, jog įstaigų vadovai labai bijo, kad tie žodžiai būtų įrašyti. Bet aš manau, kad tikslinga šiam etapui dėl to, ką pasakiau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ministras J.Galdikas. Kol jis pradės kalbėti, aš prašau jūsų leidimo šiek tiek pratęsti šito klausimo priėmimą. Aš manau, kad bus geriau, jeigu mes iki galo priimsim. J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pritarti pono A.Matulo siūlomai redakcijai, nes tikrai Medicinos audito inspekcija yra nauja institucija, ir medicina pagaliau turi būti susieta su ekonomika. Medicina nėra kažkokia atskira dalis ir ji taip pat turi tvarkytis, vadovaudamasi ekonominiais principais, nes tą pačią ligą galima išgydyti ne tik vartojant brangiausius vaistus ir brangiausias technologijas, bet ją galima išgydyti ir naudojant ekonomiškai pagrįstas technologijas. Todėl aš siūlyčiau pritarti A.Matulo teikiamai redakcijai.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom apsispręsti balsuojant, ar pritariame M.Končiaus ir J.Oleko teiktai pataisai – 58 straipsnio pirmosios dalies 2 punktui. Kas pritaria šiai pataisai, spaus mygtuką „už”, kas mano, kad jos nereikia, kad turi likti taip, kaip siūlo pranešėjas, spaudžia mygtuką „prieš”. Balsavimas vyksta, prašom balsuoti.

Taigi iš viso balsavo 46. Už pataisą – 16, prieš – 29, susilaikė 1. Pataisai nėra pritarta.

Ir 58 straipsnio antrajai daliai pataisą siūlo… Tai yra 58 straipsnio… Kol kas svarstome tą patį straipsnį, kuriuo keičiamas 69 straipsnis... Tai yra 721, atsiprašau. Čia yra siūlymas papildyti 6 punktu. Ar...

A.MATULAS. Komiteto yra pritarta.

PIRMININKAS. Komiteto yra pritarta.

R.Rastauskienė.

R.RASTAUSKIENĖ. Sveikatos reikalų komitetas pritarė Nacionalinio saugumo komiteto pateiktai pataisai, tačiau, matyt, spausdinant įsivėlė techninė klaida, nes mūsų siūlyme nebuvo žodžio „uždarosiose”.

PIRMININKAS. Ar pranešėjas galėtų pakomentuoti?

A.MATULAS. Galima išbraukti, nes svarstant komitete tikrai nebuvo.

PIRMININKAS. Taigi kokia dabar būtų nuostata? Ar turi likti taip?

A.MATULAS. Sutinkame išbraukti, nes svarstant komitete to žodžio nebuvo.

PIRMININKAS. Išbraukiamas žodis ir tokiu atveju priimama pataisa. Visiškai yra priimta pataisa. Galime 721 straipsnį priimti. Nėra norinčių dėl to kalbėti. Straipsnis priimtas.

59 straipsniui, kuriuo keičiamas 73 straipsnis, yra M.Končiaus ir J.Oleko pataisa. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasiūlyti priimti mūsų pataisą, nes iš tikrųjų 73 straipsnio pirmojoje dalyje netiksliai apibrėžiama, kaip turėtų prisistatyti Valstybinė medicinos audito inspekcija. Čia pasakyta, kad tiktai pateikia paskyrimo dokumentą. Mes siūlome patikslinti šitą pateikimo tvarką, tai yra pateikti dokumentą įstaigos vadovui arba jo pareigas einančiam asmeniui, kad būtų labai aišku, kad iš tikrųjų į įstaigą atėjo kontroliuojanti institucija, ir būtų galima pateikti visus reikiamus aktus bei sudaryti sąlygas tai institucijai dirbti.

PIRMININKAS. Ir V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Remiu J.Oleko pataisą, nes iš tikro turėtų būti tiksliau formuluojami šitie dalykai. Aš nemanau, kad pranešėjas negalėtų jos priimti, nes čia iš tikro tiktai aiškiau apibrėžiama pati procedūra.

PIRMININKAS. Pranešėjau, prašom.

A.MATULAS. Aš siūlau pritarti tai pataisai, nes dar yra tikrintojų, kurie tikrai neprisistato įstaigos vadovui. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Taigi yra priimama M.Končiaus ir J.Oleko pataisa.

Ar ministras dar norėtų kalbėti? Prašom.

J.GALDIKAS. Aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad ir buvusiam ministrui A.Vinkui, pateikus dokumentus, tikrai buvo sunku surasti įstaigos vadovą ir jį pavaduojantį. Jeigu jūs nueisite į bet kurią įstaigą savaitgalį, jūs nesurasite nei įstaigos vadovo, nei jį pavaduojančio. Bus tiktai budintis gydytojas. Todėl ir ši formuluotė, kuri yra pateikta, manau, yra pakankamai aiški – pateikia dokumentus. O kas įstaigoje tuo metu yra atsakingas, tas tuos dokumentus tegul ir skaito, nes jeigu jis yra atsakingas, jis privalo žinoti įstatymus. Visi puikiai žino, užtenka auditui išvažiuoti, kai tuoj pat klausiama, kur ir ko jis važiuoja. Ne paslaptis, kad įstaigų vadovų ir su žiburiu nerasit.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turime apsispręsti balsuodami, ar pritariame šiai pataisai, kuri, atrodo, nėra sisteminio pobūdžio, o tiktai reguliuoja, kaip reikia įeiti į ligoninę.

Taigi prašom. Kas remia M.Končiaus ir J.Oleko pataisą, spaus mygtuką „už”, kas mano, kad gali likti taip, kaip siūlė ministras, spaudžia mygtuką „prieš”. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 54. Už pataisą – 35, prieš – 12, susilaikė 7. Taigi pataisai yra pritarta.

Tada ar būtų norinčių kalbėti dėl viso 59 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Taigi priimame straipsnį.

60 straipsnis, kuriuo keičiamas 74 straipsnis. Čia vėl dėl pirmosios dalies yra M.Končiaus ir J.Oleko pataisa. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji bičiuliai, mes irgi norėjome patikslinti 74 straipsnį. Iš tikrųjų Valstybinė kreditavimo tarnyba, Valstybinė medicininio audito inspekcija, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba bei Valstybinė higienos inspekcija, patikrinusios įstaigas pagal savo kompetenciją, turėtų teisę siūlyti (mums atrodo, kad turėtų teisę siūlyti) sveikatos apsaugos ministrui stabdyti tam tikrų paslaugų teikimą šioje įstaigoje, tačiau jos neturėtų teisės pačios savarankiškai sustabdyti dalies įstaigos teikiamų paslaugų. Manome, kad šios kontroliuojančios institucijos turėtų pateikti savo išvadas ministrui, o ministras savo įsakymu sustabdytų dalį teikiamų paslaugų. Tai būtų kur kas tiksliau, negu kad kita institucija galėtų sustabdyti ir teikti paslaugas.

PIRMININKAS. Ir M.Končius.

M.KONČIUS. Kaip matote, čia, mūsų pakeitime, nėra žodžių „visų paslaugų”, yra tik „tam tikrų paslaugų”. Manau, kad tai yra logiška, nes jeigu tam tikros sudarys visumą, tai, suprantama, ir bus visų. Tai neleis tam tikro pobūdžio kontrolieriams emocingai siūlyti uždaryti visą įstaigą.

PIRMININKAS. Ir J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad medicinos auditas ir kitos kontroliuojančios institucijos kontroliuoja, bet jos nei leidžia atidaryti įstaigą, nei leidžia ją uždaryti. Būtent akreditavimo tarnyba leidžia įstaigą atidaryti. Kartu ji prisiima atsakomybę ir tą įstaigą uždaryti, jeigu kontroliuojančios institucijos pateikia faktus raštu. Todėl aš manau, kad tikrai ši akreditavimo tarnybos atsakomybė neturi būti panaikinta, nes jeigu ji leido tai įstaigai pradėti veikti, jos pareiga tą įstaigą ir uždaryti.

PIRMININKAS. Ir pranešėjas – A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nepritarti tai pataisai, nes tiktai tos išvardytos tarnybos gali sustabdyti. 6 punkte nurodyta, kad atimti akreditavimą gali tiktai akreditavimo tarnyba. Jeigu mes tą sustabdymo funkciją perleisime ministrui, kam tada ta įstaiga pasiskųs. Aš manau, kad ministras turėtų likti lyg ir nuošaly, kad įstaiga galėtų pasiskųsti ministrui, ar teisėtai, ar neteisėtai atliktas tas veiksmas. Taigi siūlau nepritarti tai pataisai.

PIRMININKAS. Taigi apsispręsime dėl J.Oleko ir M.Končiaus teiktos pataisos – 60 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo. Norite registruotis? Prašom registruotis.

Gal dabar balsuokime dėl M.Končiaus ir J.Oleko pataisos, tada galėsime toliau spręsti, ką darome. Taigi balsuojame dėl šios pataisos. Kas už pataisą, spaus mygtuką „už”.

Kas galvoja, kad turi likti taip, kaip siūlė pranešėjas ir ministras, spaus mygtuką „prieš”. Balsuojame. Prašom balsuoti. Balsuojam dėl J.Olekos ir M.Končiaus pataisos.

Iš viso balsavo 60, už – 20, prieš – 37, susilaikė 3. Pataisai nepritarta.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso 60 straipsnio? K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt reikėjo daugiau įsiklausyti į tą pataisą. Dabar įsiskaitykim vis dėlto į pirmąją šio straipsnio dalį, kad ir akreditavimo tarnyba, Valstybinė audito inspekcija turi teisę sustabdyti įstaigos visų arba tam tikrų paslaugų teikimą. Taip, aš visiškai suprantu, kad Sveikatos apsaugos ministerija po to išsiaiškins, ar teisingai sustabdė, ar ne. Tačiau dėl tų ginčų gali nukentėti paprastas nekaltas žmogus, jeigu bus kalta akreditavimo tarnyba, kad viršijo savo įgaliojimus ir sustabdė veiklą. Nežinau, gaila, kad nepritariat tai pataisai.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dar yra abejonių dėl šio straipsnio. Prašome pasiruošti balsuoti dėl 60 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad 60 straipsnis būtų priimtas, prašom spausti mygtuką „už”. Balsavimas vyksta.

Iš viso balsavo 58 Seimo nariai: už – 37, prieš – 7, susilaikė 14. Straipsnis priimtas.

Toliau. Dėl 61 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Norinčių kalbėti irgi nematyti.

Dėl 62 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra.

63 straipsnį irgi priimam.

64 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra.

65 straipsnis, kuriuo pripažįstama netekusiais galios nemažai straipsnių. Niekas nenori dėl to kalbėti. Taigi priimam.

66 straipsnis. Norinčių kalbėti… 651 straipsnis. J.Razma dėl to? Taip, 651 straipsnis priimtas.

Dėl 66 straipsnio J.Razma.

J.RAZMA. Iš esmės norėjau atkreipti pranešėjo dėmesį į Juridinio skyriaus pastabas. Panašu į tai, kad dėl šio straipsnio į jas nebuvo atsižvelgta. Man atrodo, šiuo atveju jos yra esminės. Toje vietoje net Konstitucija pacituota. Nereikėtų čia duoti nuorodų į kitus įstatymus ir nereikėtų 2 punkto. Kitame įstatyme kaip tik yra dėl įsigaliojimo, tai, ką jūs turite omeny 2 punkte. 3 punktas, žinoma, taip pat problemiškas. Mes su tokiu atveju jau buvom susidūrę, kai svarstėme dėl energetikos įmonių veiklos ekstremalios situacijos sąlygom, tai čia irgi panašus atvejis. Tokių atvejų būtų gerai vengti.

PIRMININKAS. Ką jūs siūlote, nepriimti to straipsnio iš viso?

J.RAZMA. Aš siūlyčiau apsiriboti 1 punktu. Jį sutrumpinti.

PIRMININKAS. Ar pranešėjas priimtų tokią?

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau nepritarti, nes čia yra labai svarbus 3 punktas. Mes įsigaliojimo įstatyme numatome, kokiais terminais turėtų būti suderinti kiti sveikatos sistemą reglamentuojantys įstatymai, tai šitas 3 ir 2 punktai, manau, yra reikalingi.

PIRMININKAS. Reikia apsispręsti balsuojant. Nesiūlote balsuoti? Tada 66 straipsnį irgi priimam.

Gerbiamieji kolegos, tokiu atveju mes visą įstatymą priėmėm pastraipsniui. Dabar galima kalbėti keturiems už, keturiems – prieš dėl viso įstatymo. Ar būtų dar norinčių kalbėti? J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Norėčiau padėkoti Seimui, kad taip operatyviai išnagrinėjo vieno iš svarbiausių sveikatos sistemos – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus, nes liepos 1 d. tikrai čia pat ir be šio įstatymo priėmimo ir jo galiojimo pradžios tikrai draudos medicina nebus įgyvendinta.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad draudos medicinos įgyvendinimui šito įstatymo priėmimas tikrai neturi įtakos. Įstatymas buvo numatytas pataisyti taip, kad būtų suderinti kai kurie tarpusavyje nevienodai traktuojami įstatymai. Tai, kad šiandien buvo priimtos arba panaikintos kai kurios galiojančio įstatymo nuostatos, aš manau, kad kai kurios iš jų yra teigiamos, tačiau dalis jų, ypač 55 straipsnis, 26 straipsnis, kur pirminės sveikatos priežiūros centrai išbraukti iš biudžetinių įstaigų, 55 straipsnis, kur antrinės pagalbos stacionarinės įstaigos kai kuriose savivaldybėse paliktos savivaldybėms, kai kur perduodamos apskritims, gana stipriai sujaukia tą mūsų parengtą kelerių metų darbo planą ir sveikatos sistemos įgyvendinimą. Todėl nors ir labai norėčiau prisidėti prie spartesnio sveikatos draudimo įgyvendinimo, aš negalėsiu balsuoti už visas šitas pataisas, kurias reglamentuoja šis įstatymas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Aš dalyvavau tarpžinybinėje grupėje, kurioje buvo diskutuojama dėl šių įstatymų. Noriu atkreipti dėmesį, kad tarpžinybinėje grupėje buvo susitarta, kad viešosios sveikatos priežiūros įstaigos veiks ne panaudos teise perimti turtą, o patikėjimo teise. Aš visiškai nesuprantu, kokiu būdu būtų buvę galima, kaip ir valstybinių įmonių, kur kas lengviau ir geriau reglamentuoti šitų įmonių veiklą. Dabar yra visiškai neaišku, kokia nuosavybės forma bus tas turtas, tos pajamos, tas turtas, įgytas iš uždirbtų pajamų. Mano nuomone, negalima kalbėti, kad šitie įstatymai, ką ir pasakė ponas J.Galdikas, kad šie įstatymai, jų projektai yra visiškai suderinti su tarpžinybine grupe. Todėl aš negalėsiu balsuoti už.

PIRMININKAS. R.Rastauskienė.

R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto kviesčiau atmetus visas ambicijas, kieno rengtą įstatymą buvo bandoma keisti ir pakeista, balsuoti už šitą įstatymą, už pateiktas pataisas, nes procesas, kuris prasidės liepos 1 d., nebus baigtas per keletą dienų ar keletą mėnesių. Tai daug įtempto darbo ir daug laiko pareikalausiantis procesas. Tai tik pati pradžia, ką mes dabar atliekame. Be abejo, visiškai tobulų įstatymų turbūt visame pasaulyje nėra, nebuvo ir nebus. Tai tik šio laikotarpio, šio etapo darbas, ir kviečiu balsuoti už šį įstatymą ir pasiruošti dideliam darbui tiek aiškinant žmonėms ir medicininei visuomenei šio įstatymo nuostatas, tiek ir dirbti konkrečius darbus ministerijai, Vyriausybei, Seimui ir vietos struktūroms.

PIRMININKAS. S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau pritarti šio įstatymo pakeitimams. Pritardamas gerbiamosios R.Rastauskienės nuomonei, noriu pasakyti, kad įstatymas yra užbaigtas, jį reikia pradėti įgyvendinti ir gyvenimas parodys, kokias pataisas reikės įgyvendinti, kokių nuostatų reikės atsisakyti, jeigu sistema neveiks kaip reikiant. Dar kartą siūlau pritarti.

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Aš nė kiek nepeikdamas pastabų dėl įstatymo turinio norėčiau šiek tiek apgailestauti, kad projekto autorius nesuderino savo 3 projekto varianto su Juridiniu skyriumi. Jeigu mes tokiu visuotiniu sutarimu sutiktume, kad tekstas dar bus redaguojamas su Juridinio skyriaus vedėju, tai gal galėtume šiandien už jį balsuoti. Tai yra tokia įprasta praktika, kad tekstas gali būti redaguojamas. Šiuo atveju, mano supratimu, reikės paredaguoti nemažai.

Na, ir labai gaila, kad būtent projektas yra parašytas kaip atskirų straipsnių pataisos, o ne išdėstytas visas naujas įstatymas iki galo, taip sakant, kas liko sena – sena, kas nauja – nauja, nes keičiama daugiau kaip pusė straipsnių, ir tada pagal bendrą įstatymą, kuris reguliuoja keitimą, turėtų būti išdėstomas visas įstatymas. Be abejo, vartotojams būtų daug patogiau skaityti.

PIRMININKAS. Ir V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau atkreipti dėmesį, kad dabar priimtas įstatymo patikslinimas dėl to, kad nemokamos paslaugos, t.y. iš sveikatos draudimo, privalomojo draudimu dengiamos paslaugos… tai man kelia labai rimtą susirūpinimą. Konstitucijos 41 straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad mokymas valstybinėse, savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas, ir niekam dar nešovė į galvą organizuoti Lietuvoje švietimo draudimo arba versti Lietuvos gyventojus mokėti privalomąją įmoką, kad jų vaikai galėtų eiti į mokyklą. Taip pat noriu pasakyti, kad Konstitucijos 53 straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad Lietuvos pilietis turi teisę į nemokamas medicinos paslaugas valstybinėse gydymo įstaigose, ir niekas dar neįrodė man, kad finansavimas iš biudžeto tų nemokamų paslaugų, į kurias Lietuvos pilietis turi konstitucinę teisę, gali būti pakeistas privalomojo draudimo įmoka pagrįstomis paslaugomis. Lietuvos pilietis turi dvi teises: teisę draustis privalomuoju draudimu ir už jį gauti paslaugas ir teisę į nemokamų paslaugų krepšelį, kurį valstybė turi nustatyti. Šiandien mes padarėme principinį žingsnį, padarydami sumaištį šioje srityje. Kita vertus, šios sisteminio įstatymo pataisos, padarytos taip, kaip dabar, sveikatos sistemos įstaigas privers paklusti trims ar keturiems įstatymams, kurie reglamentuos jų veiklą. Užuot sukūrę specifinį Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, dabar einame tokiu keliu… šiame įstatyme yra kai kurios pataisos, kurių nėra Viešųjų įstaigų įstatyme. Šiuo atveju du tarpusavyje nesuderinti įstatymai – šis ir Viešųjų įstaigų įstatymas – reglamentuos įstaigų veiklą. Kita vertus, biudžetinių įstaigų veikla ir biudžetinių paslaugų teikimas tampa nebesuprantamas, nes viskas dengiama iš privalomojo draudimo fondo. Todėl esu įsitikinęs, kad šios rimtos pastabos, kurios yra dabar padarytos, verčia mane abejoti, ar šis įstatymas atitinka Konstituciją, ir iš tikrųjų galvoti, ar nereikėtų pasitikrinti dėl tų abejonių Konstituciniame Teisme. Todėl esu prieš šias įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Laikas!

V.P.ANDRIUKAITIS. Juo labiau kad jums išdalytas Kauno medicinos akademijos rektoriaus laiškas, kuriame jie susirūpinę kalba, kad įstatymų pataisos daromos be didesnio, išsamesnio aptarimo tų specialistų, kurie anksčiau dirbo prie šitų įstatymų pataisų. Nenorėčiau dabar to susieti su kokiais nors autoriais ar su dar kai kuo, norėčiau tai susieti su tuo būriu specialistų, kurie nagrinėjo šią problemą, kurie buvo susipažinę ir, deja, kurių nuomonės šiandien mes neišgirstame. Balsuoju prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi norintys kalbėti dėl balsavimo motyvų kalbėjo. Registruojamės, ir balsuosime dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo priėmimo. Užsiregistravo 84 Seimo nariai.

Kas už tai, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 56.

PIRMININKAS. Už – 57. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 5.

PIRMININKAS. Prieš – 5. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 13.

PIRMININKAS. Susilaikė 13. Taigi balsavus už 57, prieš – 5 ir susilaikius 13 Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, dabar 10 minučių pertrauka – iki 12.40 val. Tada tęsime… sveikatos reikalus atidėsime šiek tiek vėliau, tęsime mokesčių ir kitus klausimus.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą. Kviečiu visus užimti savo vietas, susirinkti į salę.

Dabar, gerbiamieji kolegos, kol dar nepradedam darbo, norėčiau informuoti, kad mūsų kolegos, kurie yra paskirti į balsų skaičiavimo komisiją (ponia G.Imbrasienė ir ponas V.Jarmolenka), dėl to, kad yra išvykę arba netrukus išvyks į tarnybines komandiruotes, negalės vykdyti balsų skaičiavimo komisijos narių pareigų, todėl yra siūlymas pakeisti juos S.Kakčiu ir J.Listavičiumi. Jeigu niekas neprieštarautų, mes galėtume tą procedūrą ir padaryti. Kviečiame naujuosius narius užimti savo darbo vietas.

Gerbiamieji kolegos, visi yra šiek tiek pavargę ir sunkiai renkasi… kaip mes esame sutarę, turėtume dabar svarstyti Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo”, tačiau aš siūlyčiau pakeliui išspręsti dar vieną problemą, nes vis tiek dar turim šiek tiek palaukti. Jeigu galėtume dabar rezervinį 3a pateikti, kadangi viceministrė V.Latvienė yra. Tai būtų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo atitinkamais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Jeigu niekas neprieštarauja, aš kviečiu viceministrę į tribūną. Mes trumpai pateikimą tuoj baigtume ir galėtume tęsti darbą toliau.

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 163¹¹, 173¹¹, 209¹, 209², 209³, 209⁴ straipsniais ir 35, 188⁸, 209, 210, 211, 224, 225, 237, 246¹, 259¹, 269, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-573. LR baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-574 (pateikimas)

Taigi, kaip aš jau minėjau, mūsų rezervinis 3a klausimas dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso.

V.LATVIENĖ. Įstatymo projekte siūlome būtent įterpti, kad administruojami ne tik mokesčiai, mokami į valstybės, savivaldybės biudžetus bei fondus, ir atitinkamai pakoreguoti visus su tuo susijusius straipsnius. Taip pat siūloma 50 straipsnio nuobaudą, kuri šiuo metu galioja – 25% paskutinių 12 mėnesių apyvartos – pakeisti į 10% paskutinių 12 mėnesių apyvartos dydžio baudą. Taip pat už pažeidimą, padarytą laikant prekes be atitinkamų norminiais aktais reglamentuotų dokumentų, nuobaudą, minimą šiame straipsnyje, taikyti tik tuo atveju, jeigu laikomų prekių suma didesnė kaip trys minimalūs gyvenimo lygiai arba jeigu tai padaryta ne pirmą kartą.

PIRMININKAS. Taigi ir du Seimo nariai nori paklausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, kad mažinamos baudos – gerai, bet ne tiktai procentai, o ir suma galėtų būti sumažinta. Ar tas klausimas nebuvo keliamas? Ačiū.

V.LATVIENĖ. Mes nesiūlome mažinti suminės baudos dydžio todėl, kad tikslinam už 49 straipsnio šeštoje dalyje numatytą tą nusižengimą, kur būtent jeigu prekės laikomos be dokumentų, tai šitą sankciją taikysim tik tuo atveju, jeigu laikomų prekių suma didesnė kaip trys minimalūs gyvenimo lygiai ir tai padaryta ne pirmą kartą. O kiti pažeidimai, kai fiktyvus kasos aparatas naudojamas ar padirbta kasos aparato programinė įranga, ar aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, siūlom vis dėlto palikti tą sankciją 50 tūkst. Lt dydžio todėl, kad būna tokių atvejų, kai pagaunam įmonę, kuri visiškai nedeklaravo pajamų. Ir tai būna pirmas jos nusižengimas, ir praktiškai tada jinai nuobaudos išvengtų.

PIRMININKAS. A.Švitra.

A.ŠVITRA. Atsisakau.

PIRMININKAS. Taigi daugiau klausimų nėra. Dėkojam pranešėjai. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pradėti?.. Taip, E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Siūlau pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymą, ir paskirti pagrindiniu Biudžeto ir finansų komitetą.

PIRMININKAS. Taigi pagrindiniu…

V.LATVIENĖ. Čia jau buvo pateikimas...

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne ne, šito dar nebuvo.

V.LATVIENĖ. Buvo čia šiandien…Bet jau buvo jo pateikimas.

PIRMININKAS. Ne, mes ne apie tai kalbėjome. Mes kalbėjome apie Administracinių teisės pažeidimų kodeksą… Naujas Administracinių teisės pažeidimų kodekso…

V.LATVIENĖ. Ne Administracinio, Civilinio kodekso…

PIRMININKAS. Tai gerai, vis tiek jūs sugebėjote viską taip paaiškinti, kad visi suprato.

V.LATVIENĖ. Tai susiję būtent, jeigu kodekso, aš jums pateikiau Mokesčių administravimo įstatymą, kuris jau eina priėmimui, o su šito administravimo pataisom yra labai susijęs kodekso pakeitimas, kur būtent, jeigu mes įrašom, kad administruojami mokesčiai mokami ne tik į savivaldybės ir į valstybės biudžetą, bet ir į fondus, tai tada reikia pakeisti, padaryti pataisas kodekse, kur šiuo metu yra toks įrašas, kad administruojami mokesčiai į valstybės ir savivaldybės biudžetą, tiesiog darom pataisą, kad pagal mokesčių inspekcijų pareiškimus, kad apimtų viską – ir valstybės, ir savivaldybės biudžetą, ir fondus.

PIRMININKAS. Taigi viską išsiaiškinom ir pateikimui galim pritarti, niekas neprieštarauja. Ir pradedam svarstymo procedūrą. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Taip, ponia Kunevičiene?

E.J.KUNEVIČIENĖ.Taip.

PIRMININKAS. Bet kadangi tai administracinė teisė, papildomu komitetu mes, matyt, siūlytume Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Tai tuo šį darbotvarkės klausimą baigiam. Dėkojam viceministrei, ir mes tada toliau tęsim darbą ir tuoj prie kitų klausimų grįšime.

LR Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo” projektas Nr.P-542(3) (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, mes sutarėm, kad dabar turėtume pasitarti ir priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo. Nutarimo projekto Nr.P-402 (2). Svarstymas ir priėmimas.

Aš kviečiu į tribūną A.Ažubalį. Tiesą sakant, yra 542 3 teksto variantas, taip? Tai prašau visus atkreipti dėmesį į šitą tekstą ir prašom pateikėją dar sykį pateikti šį klausimą.

A.AŽUBALIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Taigi šis Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo” yra logiška išvada gegužės 27 d. komunikato, kurį pasirašė Lenkijos Seimo maršalka J.Zychas ir mūsų Seimo Pirmininkas V.Landsbergis, bei birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl šios asamblėjos įsteigimo.

Taigi Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: 1 straipsnis. Sudaryti šią Seimo delegaciją Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje. Dabar gal išvardysiu paeiliui.

PIRMININKAS. Nereikia vardyti, man atrodo, visi ją turi.

A.AŽUBALIS. Visi turi. Tiktai trečiajame variante aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad vietoj L.Sabučio yra ponios G.Imbrasienės pavardė.

PIRMININKAS. Tai čia tuo skiriasi trečias nuo antro, taip?

A.AŽUBALIS. Tiktai tuo skiriasi.

PIRMININKAS. Tokiu atveju, gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje)

A.AŽUBALIS. Taip, tai pono L.Sabučio prašymu.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, mes pradedame priėmimo procedūrą. Taigi pirmiausia sudėtis, asamblėjos delegacijos dydis jau numatytas – 20 žmonių. Mes vykdome Seimo statuto 77 ir 76 straipsnių reikalavimus. 76 straipsnio trečiojoje dalyje yra parašyta: „Seimo parlamentinės delegacijos tarptautinėse organizacijose ir forumuose sudaromos taip pat kaip laikinosios komisijos.” 77 yra nurodyta, kaip sudaromos laikinosios komisijos. Tai yra nustatomas komisijos narių skaičius. Tai yra padaryta – 20 žmonių. Nustatomos daugumos ir mažumos proporcingo atstovavimo normos. Tai šiuo atveju 10 Seimo narių turėtų atstovauti Tėvynės sąjungai, kiti 10 turėtų būti proporcingai padalyta tarp įvairių frakcijų.

A.AŽUBALIS. Taip ir yra padaryta.

PIRMININKAS. Tai ir yra padaryta. Dabar, gerbiamieji kolegos, mes turime vieną siūlymą, kurį aš turiu traktuoti kaip pataisą šiam sąrašui. Tai yra G.Mincevičius yra pateikęs pasiūlymą, suformuluotą taip, kad remiantis tuo, jog Lietuvos lenkai sudaro tarsi tiltą tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių, be Lietuvos lenkų visuomenės išrinktų atstovų minėta asamblėja negalės dirbti visiškai kompetentingai, siūloma įtraukti į asamblėjos sudėtį Seimo narius, išrinktus Lietuvos lenkų visuomenės: G.Mincevičių ir J.Sinkevičių.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes turėtume tai aptarti, nors aš turiu priminti, kad šiuo atveju ponai G.Mincevičius ir J.Sinkevičius atstovauja ne kokiai nors nacionalinei grupei, yra Seimo nariai, ir delegacija yra sudaryta frakcijų atstovavimo principu. Jeigu kuri nors frakcija norėtų pakeisti savo nuomonę ir šiuos Seimo narius įtraukti tarp savo atstovų, visos problemos išsispręstų, o jeigu ne, mes balsuodami priimsime sprendimą, koks turi būti sąrašas. Taigi ar norėtų G.Mincevičius tarti žodį? Paspauskit mygtuką. Taip. G.Mincevičius.

G.J.MINCEVIČIUS. Aš noriu apgailestauti, kad nepriimamas tas pasiūlymas, ir noriu pasakyti, kad apie 300 tūkst. lenkų tautybės Lietuvos gyventojų, nepaisant 5% slenksčio įvedimo, nepaisant nepalankaus apygardos sudarymo, vis dėlto išrinko į Seimą du savo atstovus. Niekam ne paslaptis, kad lenkai neišrinkti lenkų visuomenės, neatstovauja jų interesams. Į asamblėjos sudėtį įeina kai kurie žmonės, nepalankūs lenkų tautinei mažumai. Pavyzdžiui, gerbiamasis A.Patackas per atvirą komiteto posėdį įtikinėjo mane, kad noras turėti Lietuvoje mokyklų lenkų dėstoma kalba yra komunistinės mąstysenos liekanos. Noriu pažymėti, kad panašių pažiūrų yra ir kiti asamblėjos nariai. Būtent įtraukimas nors vieno atstovo, išrinkto lenkų visuomenės, kaip tame pasiūlyme yra pasakyta, duotų galimybę išsamiau ir kompetentingiau dirbti asamblėjai. Nenoras įtraukti į asamblėjos sudėtį nė vieno lenkų visuomenės išrinkto atstovo reiškia nenorą dalykiškai spręsti opių lenkų visuomenės problemų ir nenorą gerinti lietuvių ir lenkų tarpusavio santykių. Ką gi, tenka apgailestauti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, arba aš kažko nesuprantu, bet, jeigu aš atsimenu, tai ir ponas G.Mincevičius, ir ponas J.Sinkevičius buvo išrinkti rinkėjų, o ne lenkų visuomenės – apygardose, o ne pagal sąrašą. Tai šiuo atveju gal mes nebandykim klaidinti kaip nors Seimo narių ir neklaidinkime klausytojų, kurie klausosi. Aš taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad sąraše matau dvi pavardes – Z.Mackevičiaus ir A.Plokšto, ir, kiek aš žinau, jie dar neatsisakė lenkų nacionalinės kilmės.

A.AŽUBALIS. Aš dar norėčiau pridurti, kad delegacija yra sudaroma frakcinio, o ne partinio principo laikantis. Taigi pagal frakcijas viskas gerai, pagal proporcinę sistemą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar sykį noriu paklausti labai aiškiai – ponas G.Mincevičius ir ponas J.Sinkevičius, atrodo, yra Jungtinės frakcijos atstovai, jeigu aš neklystu, šiai frakcijai šiame delegacijos sąraše atstovauja ir K.Prunskienė, – tai aš dar sykį norėčiau paklausti, ar yra frakcijų, kurios norėtų pakeisti savo nuomonę dėl to, kas jiems atstovauja šitoje delegacijoje.

BALSAS IŠ SALĖS. Jeigu galima, aš tik pridurčiau, kad mūsų frakcijos posėdžio aptariant šitą kausimą nebuvo, ir šitas klausimas frakcijoje nebuvo spręstas.

PIRMININKAS. Siūlytume jums pasiaiškinti savo frakcijoje. Siūlyčiau nekalbėti be pirmininko leidimo. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, siūlau balsuoti dėl 1 straipsnio, nes nė viena frakcija savo valios nenori pakeisti. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas toks, koks pateiktas, spaus mygtuką „už”. Registracija. Prašom registruotis.

Sprendžiame dėl 1 straipsnio. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas toks, koks yra pateiktas sąrašas, spaus mygtuką „už”. Prašom balsuoti. Iš viso balsavo 60 Seimo narių. 50 – už, 3 – prieš, 7 susilaikė. Taigi delegacijos sąrašas yra patvirtintas.

Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad projektas nevisiškai atitinka Statuto reikalavimus. Pagal Statuto 78 straipsnį mes turėtume apsispręsti, kas vadovaus šiai delegacijai, tai yra turėtume išsirinkti delegacijos pirmininką ir jo pavaduotoją. Pateikėjau, ar jūs esate aptarę?

A.AŽUBALIS. Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcija siūlo delegacijos pirmininku M.Laurinkų, Užsienio reikalų komiteto pirmininką, o pavaduotoju siūlo poną A.Plokšto. Iš karto noriu pasakyti, kad dėl tam tikrų organizacinių dalykų su ponu A.Plokšto dar nebuvo plačiau konsultuotasi.

PIRMININKAS. Frakcija garantuoja, kad jis sutinka arba jis bus paveiktas, kad sutiktų, turiu omenyje LDDP frakciją. Ar galėtume bendru sutarimu priimti tokias delegacijos pirmininko ir delegacijos pirmininko pavaduotojo kandidatūras? Priimame. Tokiu atveju tai būtų papildomas 2 straipsnis, kurį suformuluos pateikėjai vėliau, redaguodami pagal Statuto reikalavimus.

3 straipsnis vietoje projekte įrašyto 2 straipsnio – „Pavesti Seimo valdybai paskirti delegacijos sekretorių”. Tai atrodo, irgi visiškai aiškus sprendimas, taip? Niekas neprieštarauja dėl tokio 3 straipsnio. Taigi pastraipsniui priėmėme. Prašom dabar registruotis. Registruojamės. Dėl nutarimo priėmimo dar gali kalbėti 4 – už, 4 – prieš. Iš viso užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Karosas. Prašom, pone Karosai, dėl balsavimo motyvų. Nenorite kalbėti, taip? A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Aš tik noriu padėkoti kolegoms ir pakviesti balsuoti visus už šį nutarimą, nes jau vėliausiai iki šio ketvirtadienio lenkų Seimas taip pat patvirtins vardinę savo pusės delegaciją. Todėl aš manau, kad būtų nelabai gražu, jeigu mes atsiliktume nuo savo kolegų iš pietų. Kviečiu visus balsuoti už šį nutarimą.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš taip pat raginu kolegas balsuoti ir džiaugiuosi, kad mes sklandžiai dirbame.

PIRMININKAS. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai atsiprašau, kad taip vėlokai dabar kalbu ir galbūt ne visai įsigilinęs, bet aš pasižiūrėjau į delegacijos sudėtį ir nematau nė vieno žmogaus iš Nacionalinio saugumo komiteto. Nejaugi nebus kalbama apie „Baltron” programą, nebus kalbama apie bendrą oro erdvės apsaugą ir ar nebus kalbama apie visus kitus dalykus, kurie susiję? Mes turime labai daug bendrų dalykų – ir špionažą, ir visa kita, apie kuriuos reikės kalbėti. Čia nėra nė vieno žmogaus. Įdomu, kodėl? Kas ten atstovaus? Ar čia jau visi specialistai pasidarė?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl sudėties mes jau esame apsisprendę. Aš noriu priminti, kad V.Dudėnas vadovauja Lietuvos parlamento delegacijai į Šiaurės Atlanto Asamblėją. Taigi turime tikrai. Jis atstovauja ir šitai delegacijai, o jeigu kils reikalas sudėtį pakeisti, aš manau, kad tikrai nebus problemų taip, kaip priimame dabar, pakeisti ją vėliau. Ir K.Bobelis.

K.BOBELIS. Aš iš principo pritariu šiam pasiūlymui ir siūlau paremti, bet tik noriu apeliuoti, kad ši komisija neužmirštų Suvalkų krašto lietuvių, nes tikrai pagal dabartinius susitarimus su Lenkija lietuviams yra daroma daug žalos.

PIRMININKAS. Ir ar norėtų dar kalbėti K.Prunskienė?

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš labai atsiprašau, kad pavėluotai įsitraukiau į šį klausimą. Jūs, be abejo, jau svarstėte mano įrašymą į šią sudėtį arba bent aptarėte tai. Aš tik noriu pasakyti, kad iš principo aš pati būčiau sutikusi atsisakyti savo kandidatūros, jeigu frakcijos kolegos būtų palaikę kitą kandidatūrą. Bet pasitarimo metu buvo sustota dėl tokių alternatyvių variantų, dėl mano arba dėl pono G.Mincevičiaus atstovavimo šioje asamblėjoje. Dėl šios priežasties aš susilaikau nuo balsavimo, nes yra tam tikrų niuansų, kurie šiek tiek yra delikatūs ir verčia mane susilaikyti, turint omenyje mano įtraukimą, o ne kitų pretendentų iš mūsų frakcijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom dar sykį registruotis. Balsuosime dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo priėmimo”. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 58.

PIRMININKAS. Už – 59. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 2.

PIRMININKAS. Prieš – 2. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. Susilaikė 5. Taigi už balsavus 59, prieš – 2 ir 5 susilaikius Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo” yra priimtas. Ir J.Šimėnas. Replika.

J.ŠIMĖNAS. Kadangi taip išėjo, kad aš dėl balsavimo motyvų negalėjau kalbėti, nes kompiuteryje buvau septintuoju ar kažkokiu numeriu, aš noriu pasakyti, kodėl balsavau prieš. Aš iš esmės esu prieš dvišales parlamentines asamblėjas.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo 4¹ straipsniu ir 2, 3, 4, 5, 7, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-545(3) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą. 1-3a ir 1-3b darbotvarkės klausimai – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo 41 ir tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-545(3).

Pranešėja E.Kunevičienė. Priėmimas. Pasiūlymų ir pastabų, be jūsų pastabos 2 variantui, turbūt daugiau nėra?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip. Tas mano pasiūlymas 2 variantui tinka ir 3, kadangi jis nieko nepakeitė, nes negalėjom kitaip įforminti. Čia reikės mums balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi pradedam priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pastabų ir pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Taigi ar galime priimti 1 straipsnį? Priimam. Dėl 2 straipsnio, kuriuo keičiama 3 straipsnio ketvirtoji dalis?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Dėl 2 straipsnio yra Juridinio skyriaus pastaba, bet mes su ja nesutikom, kadangi čia yra kita sąvoka. Ten yra apskritai perkainojimo rezultatai, kur gali būti perkainojamos ir apyvartinės lėšos, ir ilgalaikis turtas. O čia įrašomi ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultatai, t.y. įvardijamas konkretus atvejis. Palikom Vyriausybės pateiktą variantą.

PIRMININKAS. V.Stasiūnaitė dėl šio straipsnio.

V.STASIŪNAITĖ. Atsiprašau, aš norėsiu kalbėti dėl viso.

PIRMININKAS. Tai čia pabaigoje. J.Listavičius dėl 2 straipsnio.

J.LISTAVIČIUS. Aš pritariu šiam straipsniui tokiam, koks jis yra. Ačiū.

PIRMININKAS. Balsuoti nereikia. 2 straipsnį priimam.

Dėl 3 straipsnio būtų norinčių kalbėti?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nėra pastabų ir pataisų.

PIRMININKAS. Galime priimti 3 straipsnį. Priimam.

Dėl 4 straipsnio?

E.J.KUNEVIČIENĖ. 4 straipsnis papildomas 41 straipsniu dėl piniginių ir piniginių – daiktinių loterijų apmokestinimo. Prie Vyriausybės pateikto pasiūlymo aš teikiu papildomai įrašyti į privalomą dalį ir Lietuvos invalidų draugijos leidžiamas arba platinamas loterijas invalidams paremti. Labai prašė Invalidų sąjunga, Aklųjų sąjunga, ir aš prašysiu Seimo narių papildyti. Čia yra tiktai sportininkams, vaikų loterijoms, ir aš prašyčiau, kad priimtumėte mūsų pasiūlymą ir invalidų loterijoms. Niekur nedingsta, apmokestinama 13%, bet kad tie 8% būtų privalomai suteikti labdarai. O tiems žmonėms tos paramos ir labdaros tikrai reikia. Todėl prašysiu visų Seimo narių balsuoti už šį straipsnio papildymą su mano pateiktu papildymu, kad įrašytume Invalidų draugijos platinamas loterijas.

PIRMININKAS. Dabar kalbame tik dėl šios pataisos, kurią siūlo E.Kunevičienė.

A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau paklausti, ar jūs kalbėjote tik su Invalidų draugija, nes Lietuvoje dabar egzistuoja alternatyvi organizacija – Neįgaliųjų žmonių draugija. Jie irgi užsiima ta pačia veikla, tai tie patys žmonės. Jeigu mes įrašom Invalidų draugiją, tai, matyt, reikėtų įrašyti ir Neįgaliųjų žmonių.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Kol kas jie nėra įsiregistravę.

A.SYSAS. Yra įregistruoti. Veikia kaip organizacija.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Negavom jokio pasiūlymo, gavom tik iš Invalidų draugijos. Yra oficialus raštas ir jo pagrindu mes komitete svarstėme ir priėmėme.

A.SYSAS. Supratau.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Gal ateityje papildymą padarysim.

PIRMININKAS. Dabar nediskutuojam, o jeigu vėliau pamatysim, kad reikia kokios nors pataisos, padarysim pataisą.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pateiksite, mes pritarsime.

PIRMININKAS. J.Listavičius dėl pataisos.

J.LISTAVIČIUS. Aš pritariu, nes iš tikrųjų nebuvo gauta papildomos informacijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir J.Olekas dėl pataisos.

J.OLEKAS. Aš irgi norėčiau pritarti tai pataisai. Bet man kyla tos pačios abejonės, kurias išsakė ir A.Sysas, nes yra kitos invalidų draugijos, ir būtų buvę gerai, jeigu mes būtume sugebėję apibendrinti. Gal galima prieš Juridinio skyriaus išvadas, kaip mes darėm su Sveikatos įstaigos įstatymu, suredaguoti būtent ta prasme, kad užregistruotos invalidų draugijos, o ne Lietuvos invalidų draugija.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jeigu Seimas jai pritartų ir leistų mums iki galutinės redakcijos suredaguoti platesnę sąvoką, aš visiškai sutinku.

PIRMININKAS. Sutariam ir tokiu atveju balsuoti nereikia. 4 straipsnis…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Suredaguosim galutiniam priėmimui.

PIRMININKAS. 4 straipsnį su pataisa priimam. Kartu pritariam, kad būtų rasta platesnė sąvoka, kad apimtų visas egzistuojančias invalidų organizacijas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Ir 5 straipsniui?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Taigi 5 straipsnį priimam. Ir 6 straipsnis, kuriuo keičiama 7 straipsnio pirmoji dalis. Pasiūlymų ir pastabų irgi nematau.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 6 straipsnį? Galim priimti?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nėra daugiau jokių pasiūlymų.

PIRMININKAS. 7 straipsniui pasiūlymų ir pataisų nėra?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Irgi nėra.

PIRMININKAS. Ir 8 straipsniui? (Balsas iš salės) Kuriam? 7 straipsniui?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nėra pateikta.

PIRMININKAS. Prašom.

V.STASIŪNAITĖ. Tai yra nepateikta pataisa. Tačiau aš žiūrėjau, kur po pietų bus priimamas įstatymas dėl savivaldybių biudžetų formavimo ir ten kaip lydintis dokumentas yra Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pataisos. Ir ten tai, ką mes čia taisome, t.y. 11 straipsnio antroji dalis, yra išbraukiama. Tai ar išbraukiama, ar po pietų išbrauksim, ar dabar ištaisysim?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Matyt, kad po to išbrauksim.

V.STASIŪNAITĖ. Tai kam dabar priiminėjam?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ten visai kitas reikalas.

V.STASIŪNAITĖ. Tai jinai tiktai…

PIRMININKAS. Palaukite, sekundę! Nediskutuojame.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ten visai kitas reikalas ir mes priimsime ne po pietų. Savivaldybių metodikos arba Pajamų įstatymas dar tiktai pateikiamas, o kada jis bus priimtas, dar reikia pagalvoti. Tas pelno pakeitimas bus susijęs su tos metodikos pakeitimu. Šio įstatymo pakeitimai jau turi galioti nuo liepos 1 d., o ten galios tiktai biudžetui sudaryti. Savivaldybių naujam biudžeto projektui sudaryti.

V.STASIŪNAITĖ. Tai kad nespės ta pataisa suveikti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Oficialaus pasiūlymo nėra, o tai, apie ką kalbam, suderinsim su naujai priimtu. Reikės keisti ne tik Mokesčių įstatymą, reikės keisti ir Biudžeto sandaros įstatymą. Ten viskas keičiasi.

PIRMININKAS. Tai 7 straipsnį galime priimti? Ar ponas K.Glaveckas norėtų dėl 7 straipsnio? Dėl 6 straipsnio norėjote? Jau priėmėm. Tai dėl 7 straipsnio nebenorite kalbėti?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Dėl 7 aš galiu paaiškinti. Kodėl mes užrašėm baigiamuosius nuostatus, o ne įsigaliojimo laikas buvo numatytas? Įsigaliojimo laikas, kaip yra nustatyta, nuo Prezidento pasirašymo ir paskelbimo. Bet tie mokesčiai skaičiuojami augančiai nuo metų pradžios. Todėl negali čia nuo liepos 3 d. ar nuo kada nori skaičiuoti. Jis prasidės nuo liepos mėnesio, todėl įsigaliojimas rašomas nuo liepos 1 d.

PIRMININKAS. Tai kol kas dėl 7 straipsnio niekas daugiau nebediskutuoja. 7 straipsnį galim priimti, taip?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nėra.

PIRMININKAS. Ir dėl 8 straipsnio?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Taigi priimam ir 8 straipsnį.

Dabar dėl viso įstatymo. Užsirašė V.Stasiūnaitė, J.Olekas ir K.Glaveckas. Iš vietos. Dvi minutės dėl motyvų.

V.STASIŪNAITĖ. Ačiū. Iš esmės būtų galima pritarti tam įstatymui. Aš manau, kad tai yra tiktai pakelės stotelė, kur dalis dalykų, kurie trukdo įmonėms dirbti, yra pataisomi, tačiau neapima visumos ir neparodo tikrųjų Vyriausybės veiklos pozicijų tam tikrais aspektais. Iš dalies yra išsprendžiamas investicijų minusavimas iš apmokestinamųjų pajamų, labdaros ir paramos loterijas rengiančių įmonių juridinio asmens pelno mokesčio apmokestinimas, tačiau čia vėl įveliama Vyriausybė, kuri nustatinės arba nenustatinės tokius leidimus. Nuostolių perkėlimas ateinantiems metams yra labai geras dalykas, kadangi įmonė, pradėjusi veiklą, turi daugiau išlaidų ir turi daugiau nuostolių negu tada, kai jinai jau realizuoja produkciją. Tai jai leis skirti lėšų technologijoms, biznio planams, reklamai ir garantuos patikimesnę veiklą. Nemažai klausimų bus išspręsta ir žodžių išlaidos ir sąnaudos pakeitimu. Jie turi truputį kitokią reikšmę ir nėra tapatūs. Tai yra gerai.

Yra klausimų, kurių šitos pataisos neišsprendžia. Norėčiau tokį dalyką pasakyti. Štai yra 5 straipsnio 5 papunkčio nuostata, kad palūkanos už paskolas ir įmokas, susijusios su paskolų garantijų gavimu, įskaičiuojamos į įmonės sąnaudas. O jeigu paskola be garantijos, tai ne? Tai yra nevienodos sąlygos ir juo labiau reikėtų lengvesnes sąlygas sudaryti toms įmonėms, tiems verslininkams, kurie savarankiškai ieško paskolų gamybai plėsti. Diskutuotinas klausimas, ar reikėjo 15% tarifu apmokestinti rinkotyros ir konsultavimo paslaugas. Ar mes Lietuvoje turime daug tokių įmonių, kurios gali visapusį ir gilų tyrimą atlikti įmonei rekonstruojantis arba ieškant naujų kelių, naujų rinkų? Ar mes turime tokių firmų, kurios tarptautiniu mastu būtų garsios ir patikimos? Tai keletas pastabų, bet iš esmės reikėtų pritarti, nes, manau, šio įstatymo gyvybingumas pataisose bus nemažas ir ateityje į tai, ką verslininkai siūlys, bus atkreiptas dėmesys, kaip atkreiptas jis yra ir dabar. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo straipsnių pakeitimai ir papildymai reikalingi. Jais padidintas pelno mokesčio mokėtojų skaičius, sudarytos sąlygos praėjusių metų nuostolius perkelti į kitus mokestinius metus, Lietuvos vaiko invalido (gal bus praplėsta sąvoka) draugijoms suteikiama teisė rengti pinigines – daiktines loterijas, apmokestintos rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugos, suteikta teisė naudotis prekių ženklais, licencijomis, firmų vardais, padaryti kiti reikalingi tam tikrų šio įstatymo straipsnių pakeitimai bei papildymai. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Aš irgi labai pritariu ir pono J.Listavičiaus paaiškinimui, kad plečiamas mokesčių mokėtojų ratas, ir kaip socialdemokratui man labai džiugu, kad mes galėsim daugiau surinkti mokesčių. Bet iš tikrųjų aš labai džiaugiuosi ir 4 straipsnio papildymu, kurį teikė ponia E.Kunevičienė, dėl invalidų draugijos įrašymo į šį straipsnį, ir aš iš tikrųjų dar labiau džiaugčiausi, jeigu mums pavyktų suderinti visas neįgaliųjų ir invalidų draugijas, kurios rengia tokias loterijas, turi pajamų, ir jų veikla galėtų būti šiuo straipsniu reglamentuojama. Todėl aš siūlyčiau pritarti šiam įstatymui ir balsuoti už.

PIRMININKAS.Ir K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Iš tikrųjų šio įstatymo dauguma nuostatų yra pozityvios, jos padės ekonomikai kilti ir augti. Tačiau tuo pačiu metu negalima nepastebėti kai kurių pasekmių, kurios gali atsirasti, pavyzdžiui, iš 6 straipsnio ketvirtosios dalies, kur yra kalbama apie neapmokestinamų kompanijų apmokestinimą – prie pajamų šaltinių 29%. Paaiškinsiu paprastai tai.

Pirmas aspektas yra tas, kad šitas mokestis nėra pelno mokestis. Jis neturėtų būti šiame įstatyme. Antras aspektas yra susijęs su tuo, kad čia yra pakeistinė apyvartos mokesčio forma, kuri iš tikrųjų labai pabrangins produktus. Šitas mokestis iš esmės bus susijęs su kompanijomis, kurios prekiauja nafta, dujomis ir kitais produktais, iš Rytų rinkų, ir ten 85% pardavėjų yra neapmokestinamos kompanijos, vadinasi, išeis, kad Mažeikių naftos perdirbimo gamykla Lietuvoje, kuri perka maždaug 90% iš neapmokestinamų kompanijų, turės sumokėti papildomai dar 29% ir padidins naftos kainą. Jūs patys suprantat, kas iš to išeis: padidės savikaina, bus kainų infliacija ir kiti dalykai. Todėl kitas aspektas – pasidalijimas šitų išlaidų mokesčių pavidalu tarp pirkėjo ir pardavėjo yra negalimas, nes pardavėjas paprasčiausiai jų neprisiims ir sakys, kad jos jam nereikalingos, čia pirkėjo problema. Vadinasi, arba tas biznis sustos ir bus apribotas, arba jis iš tikro turės smarkiai sumažėti, o tai turės įtakos kai kurių makroekonominių Lietuvos rodiklių bendrai ekonominei situacijai. Todėl aš siūlau kažkokiu būdu, jeigu galima, galvoti apie šios vietos pataisas ir blogiausiu atveju sumažinti šio mokesčio dydį iki 15%. Tai būtų kur kas praktiškiau ir naudingiau Lietuvos ūkiui. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi ir baigiam kalbas dėl balsavimo motyvų. Ar pranešėja dar norėtų tarti žodį?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Na, aš tiktai gal galėčiau truputį oponuoti profesoriui K.Glaveckui, kad čia niekas nedraudžia toms įmonėms, kurios vadinamos neapmokestinamomis, kurios užsiregistruoja, kad nemokėtų mokesčių arba mokėtų mažesnius mokesčius, ir jos faktiškai pasinaudoja gyventojų pajamomis, nieko nemokėdamos į biudžetą, neatiduodamos tiems žmonėms tam tikros dalies pajamų, kurias turėtų atiduoti. Jeigu normaliai perskirstytume apie 40-45% visų įmonių pajamų, o jos sumokės tik 29%, tai jos vis tiek mažiau sumokės nei visos kitos įmonės, kurios nėra neapmokestinamos.

Antras dalykas, kad neuždrausta toms įmonėms, jeigu jos nori mažesnius mokesčius mokėti, užsiregistruoti normaliai ten, kur yra atitinkamas mokestis, ir mokės nuo pelno 29%, o jeigu investuos, ir iš viso nemokės mokesčių, bet valstybei bus naudinga. O jeigu iš Lietuvos „išpumpuoja” pinigus… Kad parduotų pigiau, aš labai abejoju, nes jau kainos pasiekė pasaulines kainas ir mūsų gyventojai moka normalią kainą, tik iš tos kainos valstybei nieko neatitenka arba nieko negrįžta mūsų gyventojams. Todėl aš ir pritariu vis dėlto tokiam variantui, kuris priverstų neslėpti, nebėgti nuo mokesčių, išvežant, išnešant sumokėtus Lietuvos žmonių pinigus…

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Ir pasiruošiam balsuoti. Balsuosime dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo 41 straipsniu ir 2, 3, 4, 5, 7, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo.

Registravosi 85 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 66.

PIRMININKAS. Už – 67. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.

PIRMININKAS. Taigi balsavus už 67, nė vienam nebalsavus prieš ir susilaikius 8 Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo 41 straipsniu ir 2, 3, 4, 5, 7, 11 straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.

LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo papildymo 26¹ straipsniu ir 1, 24, 26, 27, 28, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-546(3) (priėmimas)

Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo papildymo 261 straipsniu ir tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-546 (3). Priėmimo stadija. Prašom, pranešėja, trumpai.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jis yra toks pat. Tie pakeitimai tokie pat kaip Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme, tik čia galioja personalinėms įmonėms, kurios neturi juridinio asmens statuso. Absoliučiai tie patys pakeitimai. Ir todėl čia tą įstatymą priiminėjant irgi prašyčiau Seimo, kad leistumėt invalidų įmones įvardyti platesne prasme, kaip padarėm ankstesniame variante, kad priimtumėt tą mano pataisą, suderintą su ponu A.Sysu, su ponu J.Oleka.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl kurių nors, dėl 1, 2, 3 straipsnių? Galim priimti juos?

4 straipsnyje darom pataisą, apie kurią kalbėjo E.Kunevičienė, ir paliekam galimybę dar ją šiek tiek paredaguoti. 4 priimam.

Dėl 5, 6, 7, 8 pasiūlymų ir pataisų nėra. Viskas, įstatymas pastraipsniui priimtas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Norinčių kalbėti nėra. Taigi prašom vėlgi pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo papildymo 261 straipsniu ir 1, 24, 26, 27, 28, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 69.

PIRMININKAS. Prašom pakartoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 70. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė vienas.

PIRMININKAS. Už balsavus 70 Seimo narių, prieš nebalsavus nė vienam, susilaikius vienam, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo papildymo atitinkamu straipsniu ir atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-544(2) (priėmimas)

Toliau 1-4 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-544(2). Pasiūlymų ir pastabų nėra.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia esmė yra ta, kad telekomunikacijų paslaugų tiekimą masiniams vartotojams leidžiama pagrįsti pavyzdinės ar laisvosios formos dokumentais, nebūtina griežtos apskaitos sąskaitomis-faktūromis, kurios taikomos kitiems. Todėl pastabų ir pasiūlymų nėra ir kol kas tam leidimui buvo pritarta komitete. Reikia pritarti.

PIRMININKAS. Taigi ar norėtų kas nors kalbėti dėl 1 straipsnio? J.Listavičius dėl 1?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Dėl viso.

PIRMININKAS. Dėl viso, taip? Pastraipsniui niekas nenori kalbėti. Kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nuo liepos 1 d. absoliučiai visos įmonės turėtų pradėti naudoti specialius apskaitos dokumentus. Tačiau dėl elektroninio dokumento įteisinimo nesuspėtos padaryti telekomunikacijos paslaugos masiniams naudotojams ir padaryta ta išimtis. O visos įmonės, kurioms buvo atidėtas šių specialių apskaitos formų naudojimas, turėtų pradėti diegti jas nuo liepos 1 d. Todėl aš pritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. K.Šavinis. Ne, nenorit kalbėti? Ačiū. Taigi dar sykį registruojamės ir prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 67.

PIRMININKAS. Už – 68. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų nėra.

PIRMININKAS. Už balsavus 68 Seimo nariams, Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 16, 17, 28, 33, 37, 38, 39, 40, 47, 48, 50, 55 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-557(2) (priėmimas)

1-5a ir 1-5b klausimai. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-557(2).

E.J.KUNEVIČIENĖ. Yra vienintelis ponios R.Melnikienės pasiūlymas. Kai 12 straipsnį keičiame 50 straipsniu, esame numatę 12 mėnesių pajamų… Ponia R.Melnikienė siūlo apibrėžti: „bet ne mažesnė kaip 10 tūkst.Lt”. Reikėtų paklausti, ar pritartų, ar ne Vyriausybė.

PIRMININKAS. Gal mes iš eilės eikim. Kai prieisime prie 12 straipsnio, tada ir apsispręsime.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Gerai.

PIRMININKAS. Taigi pradedam priėmimą pastraipsniui. Kadangi yra tik viena pastaba, aš noriu klausti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio K.Prunskienė norėtų? 12 straipsniui, taip? Jūs jau iš anksto… Ar būtų norinčių kalbėti dėl kurio nors straipsnio iki 12 straipsnio, ar galim juos priimti? Galim priimti. Taigi nuo 1 iki 11 straipsnio imtinai visus straipsnius priimam. Dėl 12 straipsnio yra R.Melnikienės pataisa. Aš prašau R.Melnikienę pateikti ją. R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Labai malonu, kad Vyriausybė, pastebėjusi, jog didelės baudos nepasiteisino, pasiūlė sumažinti baudas nuo 25% iki 10% skaičiuojant nuo paskutiniųjų dvylikto mėnesio pajamų arba įplaukų. Tai taip pat yra labai didelė bauda. Tačiau Vyriausybės pateiktame projekte liko ne mažiau kaip 50 tūkst. Lt. Aš manau, kad šita nuostata diskriminuoja mažas įmones, nes mažos įmonės bus baudžiamos ne 10% pajamų, o bus baudžiamos kur kas daugiau. Todėl aš siūlau sumažinti šitą bausmę ir parašyti: „bet ne mažiau kaip 10 tūkst. Lt.”

E.J.KUNEVIČIENĖ. Dėl to norėčiau išgirsti Vyriausybės…

PIRMININKAS. Tai gal iš karto paprašom viceministrės nuomonės. Tada ponia V.Latvienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Girdėjo.

V.LATVIENĖ. Aš minėjau, kad būtent šitas straipsnis yra pakoreguotas. Jo šeštoji dalis – už 49 straipsnio šeštojoje dalyje numatytą baudą, yra išbraukiama. Ne iš pirmo karto, tik jeigu neapskaitytų prekių, kai neturima tam tikrų dokumentų, vertė viršija tris minimalius gyvenimo lygius, tik tada tai taikysim. Jeigu tai padaryta ne pirmą kartą, taikysim šitą baudą. O visi kiti atvejai lieka: fiktyvus kasos aparatas, iš anksto padirbta programinė įranga kasos aparate, neteisingai vedama buhalterinė apskaita, t.y. jeigu slepiamos pajamos. Dėl to, jeigu mes sumažinsim iki 10 tūkst. Lt. Mums praktika rodo, mes turim tokių atvejų, kai nustatėm pažeidimus, kai visiškai buvo nedeklaruojamos pajamos ir buvo nerodoma apyvarta, niekas. Jam galėsim tada pritaikyti sankciją tik 10 tūkst. Lt.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne, ne, šito nereikia. Ne amžiau kaip 50.

V.LATVIENĖ. Visą laiką Seimas norėjo nepalikti administratoriui spręsti. Toks buvo Seimo noras.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar spręsime dėl R.Melnikienės pateiktos pataisos. Vyriausybės viceministrė pabrėžė, kad ta bauda yra tik už pakartotinį pažeidimą. Ir K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū. Aš palaikau R.Melnikienės pasiūlymą. Panašų pasiūlymą buvau registravusi, kai buvo priiminėjamos pirminės pataisos, dabar keičiamos pataisos. Žinoma, labai gerai, kad Vyriausybė iš tikrųjų keičia tą procentą. Bet vis tiek ir 10% iš esmės dažnu atveju yra mirtina norma daugeliui įmonių, nesvarbu, ar jos didelės, ar mažos, o 50 tūkst. Lt minimali bauda iš tikrųjų visiškai neadekvati smulkioms įmonėms. Be to, ir šiame variante vis dėlto bauda yra siejama su pajamų arba įplaukų dydžiu. Siejama su jomis, bet ne su pačios kaltės dydžio įvertinimu ir nuostolių, padarytų valstybei, įvertinimu. Toks netiesioginis baudimas iš tikrųjų už nedidelę pražangą atsižvelgiant į pajamas, mano įsitikinimu, leis labai daug nukentėti. Gali būti ir atvirkščiai. Ypač turiu omeny tai, kad legalios įmonės rodo visas įplaukas ir gali atsitikti koks nors atvejis… Nes čia tai galioja arba tik pakartotinai, arba tik jeigu viršija tris minimalius gyvenimo lygius. Mes aptarinėjome daugybę atvejų ir jų nenorėčiau kartoti, nes nėra laiko. Aš manau, kad tai, ką siūlo R.Melnikienė, yra tas minimumas, kurį mums reikėtų taikyti. 10 tūkst. Lt tikrai mažoms įmonėms ne per mažai, nes ir tai jas ves į bankrotą, o 10% yra labai didelis procentas. Manau, jeigu paliktume 10%, o ne iki 10%, visiškai užtektų tokio bausmės dydžio ir Vyriausybės pozicijos principingumo pažeidėjų atveju. Siūlau balsuoti už R.Melnikienės pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi vienas Seimo narys remia pataisą, Vyriausybė neremia. Ir kokia pranešėjos nuomonė?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Kiek supratau iš Vyriausybės, teisingai traktuojama, kad 6 punkte nurodyta nuobauda nebūtinai tokia bus taikoma. Bet kada pakartotinai, piktybiškai nemokama, tai kalbant apie mažas įmones, jeigu mes sumažinam iki 10, dažniausiai mažos įmonės moka mokesčius ir pakartotinai nedaro piktybinių nusižengimų, o daro tos, kurios ne visai mažos, bet įsiforminusios kaip mažos ir nerodo pajamų, slepia arba sunaikina dokumentus, nerodo, ir joms nustatyti tą 10 tūkst., tai tada jos ir toliau tęs tuos piktnaudžiavimus. Aš ne visai sutikčiau su ponios R.Melnikienės tuo pasiūlymu, nes čia piktybiškai vengiantiems ir pakartotinai šitą darantiems. Kaip aš supratau iš ponios V.Latvienės, kad faktiškai tiems, kurie arba į kasos aparatus neįveda pajamų, arba slepia, o jų pajamos oficialiai gali būti tikrai labai mažos, bet tai oficialios pajamos. Bet ne oficialios, paslėptos pajamos būna didžiulės. Jeigu jiems tik 10 tūkst., tai jiems ir toliau bus naudinga slėpti tas pajamas. O jeigu 50 tūkst., tai dar yra abejonė, ar jiems apsimokės jas slėpti. Aš pritarčiau 50 tūkst.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime dėl R.Melnikienės teiktos pataisos 12 straipsnio penktajai daliai. Nuostatai, kuria yra keičiama bazinio įstatymo penktoji dalis. Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Balsuosime dėl pataisos priėmimo. Kas už R.Melnikienės pataisą, spaudžia mygtuką „už”, kas mano, kad jos nereikia, spaudžia mygtuką „prieš” arba susilaiko. Balsuojame dėl R.Melnikienės pataisos.

Už balsavo 30, prieš – 28, susilaikė 7. Pataisai daugumos balsų nėra surinkta. Taigi, gerbiamieji kolegos, pataisa nepriimta. Ir kas norėtų kalbėti dėl viso 12 straipsnio? Daugiau norinčių kalbėti dėl 12 straipsnio nėra. 12 straipsnį priimam.

Dėl 13 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti irgi nėra. Priimam.

Dėl 14 straipsnio? Jį taip pat priimam.

Taigi dabar dėl viso įstatymo. Iš anksto užsirašęs yra A.Grumadas. V.Stasiūnaitė, po to A.Grumadas. Prašom.

V.STASIŪNAITĖ. Ačiū. Vis dėlto labai gerai, kad iš naujo grįžome prie šio įstatymo. Jeigu mes taip reaguosime į gyvenimišką situaciją, kaip reagavome 12 straipsnyje, aš manau, kad iki vėlyvo rudens būsim pataisę ir išsinagrinėję pagal gyvenimo situacijas, kokie baudų dydžiai turėtų būti. Vis dėlto, jeigu būtų priimta R.Melnikienės pataisa, būtų galima balsuoti už visą įstatymą. Pasirodo, kad rengiant įstatymą nėra ekonominio pagrindimo, kokio dydžio įmonės yra didelės, mažos, kokios jų yra pajamos ir kokius galima uždėti mokesčius. Daugumos pajamos yra iki 10%, todėl šita bauda praktiškai įmonę sužlugdo, juo labiau 50 tūkst. Vis dėlto toks nenoras atsisakyti kai kurių pataisų… Aš manau, būtų galima už visą įstatymą balsuoti už, tačiau, manau, greitai mes vėl žiūrėsime straipsnių pataisas ir tada bus galima balsuoti už. Dabar mes susilaikome.

PIRMININKAS. Ir A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, labai nedaug laiko praėjo nuo tos dienos, kai mes balsavom už šį įstatymą ir, konkrečiai, už 50 straipsnio penktąją dalį. Tuos laikus prisimindamas aš tiktai norėčiau pasakyti, ar aš jums nesakiau. Manau, kad prie manęs galėtų prisijungti daugelis kolegų, kurie palaikė Seimo nario A.Šimėno alternatyvų pasiūlymą 10%, tačiau, deja, istorija pasisuko truputį kitaip. Norėčiau pasakyti, kad ponia V.Latvienė buvo neteisi pristatydama šį įstatymą, kai sakė, kad drastiškos baudos padidino biudžeto įplaukas. Aš manyčiau, jeigu mes nubaudžiame ką nors 99 metais laisvės atėmimo arba iki gyvos laikos, tai iš esmės yra vienas ir tas pat. Ir įplaukos į biudžetą surenkant mokesčius turi visiškai kitą prigimtį. Aš nemanau, kad ūkio subjektas gali mokėti 25%, netgi 10%, tai yra sunku. O jeigu ir atsiras iš jau uždėtų baudų, kuris sumokės tuos 25% nuo metinės apyvartos, tai aš pats asmeniškai galiu teigti, kad tie žmonės deklaruoja ne tą apyvartą, kuri yra, jų reali apyvarta yra nepalyginamai didesnė. Dabar prisimenant seną anekdotą, kuriame vienas veikėjas užlipo ant grėblio ir gavo į tarpuakį su kotu, aš norėčiau tiktai pasidžiaugti, kad šiuo atveju gavę su tuo grėblio kotu į kaktą įstatymo rengėjai vis dėlto nepuolė kasyti galvos, o puolė galvoti. Aš tikiuosi, kad nepasikartos tai, kaip yra tame anekdote. Antrą kartą ant tokio paties grėblio nebeužlipsime. Prieš darydami vienus ar kitus sprendimus vis dėlto atliksime elementarius apskaičiavimus. Todėl aš kviečiu balsuoti už šį įstatymą ir pats balsuosiu, kaip už gerokai progresyvesnį negu buvęs priimtas anksčiau.

PIRMININKAS. Ant grėblio laipioja nemokantys mokesčių, visų pirma.

Ir J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai ir papildymai reikalingi. Įstatymo projekto straipsniai papildyti nuostata, kad mokesčiai, rinkliavos ir kitos įmokos daromos ne tik į valstybės, savivaldybės biudžetą, bet ir į fondus. Aptartas turto aprašymas, sprendimai dėl išieškoto į valstybės, savivaldybių biudžetą ir fondus. Sumažintos, kaip čia ir buvo minėta, baudos už pakartotinius, tyčinius pažeidimus. Padaryti kiti reikalingi įstatymo straipsnių pakeitimai bei papildymai, kurie sudarys tam tikras sąlygas pagalvoti, kad geriau mokėti mokesčius sąžiningai, negu laukti, kol baudos, šiuo atveju dar ne tokios mažos, palies juos. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Bartkus.

A.BARTKUS. Siūlyčiau kolegoms nesijaudinti ir nerūšiuoti sukčių į mažus ir didelius, juk niekas neverčia nemokėti mokesčių ir slėpti pajamas. Todėl pakartotinai apgaudinėti valstybę, tiksliau, tuos, kurie moka mokesčius, nėra reikalo. Aš siūlau palaikyti pakankamai griežtas baudas ir realias. Baudos turi skatinti dirbti ir mokėti mokesčius taip, kad nereikėtų mokėti baudų. Aš siūlau balsuoti už šio įstatymo projektą tokį, koks dabar pateiktas.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Iš tikrųjų Mokesčių administravimo įstatymas ir šios pataisos labai reikšmingos ir savivaldos institucijoms. Mes komitete svarstėme, pritarėme ir siūlome priimti šias pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Ir balsuosime dėl įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Taigi balsuosime dėl Mokesčių administravimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 55.

PIRMININKAS. Už – 56. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 1.

PIRMININKAS. Prieš – 1. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.

PIRMININKAS. Susilaikė 11. Taigi balsavus už 56, prieš – 1, susilaikius 11, Mokesčių administravimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-558 (priėmimas)

Kviečiu viceministrę V.Latvienę pateikti Civilinio proceso kodekso 372, 373 straipsnių pakeitimo įstatymą. Priėmimas.

V.LATVIENĖ. Civilinio proceso kodekso proceso pakeitimas susijęs su jau priimto Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimu, pagal kurį Mokesčių inspekcijos administruoja ne tik mokesčius į valstybės ir savivaldybės biudžetą, bet ir fondus. Iš to kyla, kad Civilinio proceso kodekso 372 straipsnyje reikia įrašyti „valstybinių mokesčių inspekcijų sprendimai dėl išieškų neginčo tvarka” vietoj iki šiol galiojusių „mokesčių inspekcijų sprendimai dėl išieškų neginčo tvarka į valstybės ir savivaldybės biudžetus”.

PIRMININKAS. Taigi pasiūlymų ir pataisų negauta. Pradedame įstatymo priėmimą pastraipsniui. Ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? Atskiriems straipsniams pritarta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Niekas nenori kalbėti. Taigi vėl prašom pasiruošti balsuoti. Balsų skaičiavimo komisiją taip pat prašau pasiruošti. Balsuojame dėl Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 61.

PIRMININKAS. Už – 62. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Ar A.Ažubalis prieš? Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Susilaikė 1.

Taigi už balsavus 62 Seimo nariams, nė vienam prieš ir 1 susilaikius Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 17, 37, 39, 40, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo 53¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-479(2) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, mes einame į priekį. Dabar Komercinių bankų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo 531 straipsniu įstatymo projektas. Priėmimas. Registracijos Nr.P-479(2). Pranešėja – E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Antrasis variantas atsirado komitete suderinus su Juridinio skyriaus pastabomis ir atsižvelgus į kai kuriuos Lietuvos banko prieštaravimus, kurie buvo nagrinėti Biudžeto ir finansų komitete. Oficialiai nei antrajam, nei pirmajam projektui jokių pasiūlymų ir pataisų negauta.

PIRMININKAS. Buvo pateiktos pono S.Malkevičiaus pataisos pirmajam variantui.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Po to jau buvo atsižvelgta ir iki antrojo varianto jų neliko.

PIRMININKAS. Iki antrojo varianto jų nėra, taip? Taigi galime pradėti priėmimą pastraipsniui. Pasiūlymų ir pataisų nėra. Aš vėl prašau, gerbiamieji Seimo nariai, atidžiai žiūrėti, ir kai jūs norėsite dėl kurio nors straipsnio pasakyti savo nuomonę, iš karto pasakykit. 1 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Priimame.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne.

PIRMININKAS. 2 straipsnį priimame.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 3 straipsnis. Lietuvos banko atstovas šiandien prašė, kad čia, antrajame puslapyje, kur parašyta „nuo laikinojo administratoriaus ir jo padėjėjo paskyrimo dienos”, nebūtų būtinai susieta, o būtų parašyta: „nuo laikinojo administratoriaus ir (ar) jo padėjėjo paskyrimo dienos” – administratoriaus ar padėjėjo. Įrašyti vieną trumpą žodelį skliausteliuose „ar” po „ir”. Prašyčiau jūsų pritarti.

PIRMININKAS. Jūs tą priimate?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Priimame.

PIRMININKAS. Seimo nariai taip pat priima. Taigi 3 straipsnį su maža pataisa galime priimti.

4 straipsniui pasiūlymų daugiau nėra, galime priimti.

5 straipsnį galime priimti.

6 straipsnį galime priimti.

7 straipsnį galime priimti.

Taigi visą įstatymą pastraipsniui priėmėme. Dėkojame pranešėjai.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Bet aš dar nenoriu nueiti.

PIRMININKAS. Dėl viso įstatymo norėtų kalbėti J.Valatka, iš anksto užsirašęs. Atsiprašau, kažkodėl J.Valatkos mikrofoną spaudžiau, bet įsijungė A.Akstinavičiaus. Prašom. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, gyvenimas šiandien rodo, kad šito įstatymo pataisos yra būtinos ir sprendžiami tikrai labai rimti ir sudėtingi finansiniai klausimai. Tačiau kai pasižiūri į bendrą įstatymo kontekstą, kyla klausimas, kaip bus suderintos akcininkų ir laikinojo administratoriaus funkcijos, nes vis dėlto akcininkai lieka turto savininkais, jie yra atsakingi už banko veiklą. Jų veikla, ypač sustabdžius banko veiklą, turėtų būti ryškiau reglamentuota. Čia visiškai neaptartos akcininkų susirinkimo kompetencijos ribos, yra tik bendras pasakymas, kad akcininkų sprendimai turės būti derinami su Lietuvos banku ir Vyriausybe. Bet galbūt ne visi sprendimai. Reikėtų apibrėžti konkretų ratą tik tų sprendimų, kurie galėtų padėti, esant tokiai situacijai. O toliau situacijai vystantis taip, kad bankas bankrutuoja, akcininkai turėtų būti visiškai nušalinti nuo šitų klausimų sprendimo, nes tai iš dalies ir jų kaltė, kad banke susidarė tokia situacija. Todėl nenorėdamas konkrečiai siūlyti (aš manau, kad gyvenimas turbūt mums duos tam tikrus sprendimus), norėčiau pritarti visam šitam įstatymui.

PIRMININKAS. A.Bartkus.

A.BARTKUS. Aš taip pat norėčiau pritarti. Suprantama, kad šis įstatymas buvo seniai reikalingas. Šitos pataisos padidina Lietuvos banko atsakomybę. Daug saugiau jausis indėlininkai. Ir komercinių bankų situacija, ir indėlininkų situacija turėtų pasikeisti jų naudai, todėl aš kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ir J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau čia minėjo, bankų klausimai dar yra aktualūs. Ryšium su tuo gal ir yra šito įstatymo straipsnių papildymai bei pakeitimai. Čia aptartas bankų valdybos ir administracijos vadovo nušalinimas, laikinojo administratoriaus funkcijos, bankrutavusio banko likvidavimas ir atsiskaitymo tvarka, likvidavus banką. Tai yra reikalinga, todėl aš pritariu šito įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Komercinių bankų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo 531 straipsniu įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taigi aš su jumis sutinku.

PIRMININKAS. Klausytojai gali nesuprasti, šitie žodžiai buvo skirti ponui A.Sakalui.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ponui A.Sakalui. Jis sako, kad jie mane palaiko, o aš sakau, kad su jais sutinku.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 57.

PIRMININKAS. Už – 58. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Susilaikė 1. Taigi už balsavus 58, nė vienam prieš ir 1 susilaikius Komercinių bankų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo 531 straipsniu įstatymas priimtas.

LR Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir 43¹ straipsnio 3 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.P-568. LR Lietuvos banko įstatymo 10 straipsnio 4 dalies ir 11 straipsnio 14 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-579 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar pagal eilę turėtų būti Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies ir 431 straipsnio trečiosios dalies papildymo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-568. Ir, kiek aš žinau…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia pateikimas.

Ryšium su tuo, kas dabar priimta, ten įrašyta, kad administratorių skiria ir jo padėjėjus iš banko, o Lietuvos banko įstatyme nenumatyta. Tik dėl to ir reikia keisti Lietuvos banko įstatymą, kad jame nebūtų prieštaravimo dabar mūsų priimtiems pakeitimams. Tik suderinti. Pono R.Rajecko pasiūlymas yra dar papildomai prie mūsų pateikto varianto sunormuoti Lietuvos banko valdytojo ir valdybos narių bei pavaduotojų atlyginimų skirtumus. Aš prašyčiau visus pritarti pateikimui ir pono R.Rajecko pasiūlymui, ir mūsų pateiktam variantui. O svarstydami komitete mes apsvarstysime ir svarstymui jums pateiksime suderintą variantą. Dabar – pateikimas. Po pateikimo prašau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes turėtume išspręsti vieną procedūrinį dalyką, nes į darbotvarkę buvo įrašytas tik ponios E.Kunevičienės pateikimas, kuriam lyg ir visi pritarė. Niekas nenori klausti, todėl aš manau, kad yra pritarta. Taip pat yra įregistruotas vakar, todėl mes nespėjome įtraukti į darbotvarkę pono R.Rajecko trumpo…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nr.579.

PIRMININKAS. 597. Jeigu mes galėtume sutarti, kad mes jį irgi šiandien pateikiam, ir komitetas toliau juos abu suderintų ir sujungtų, tada išspręstume šią problemą.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš paskaitysiu, jeigu galima.

PIRMININKAS. Aš manau, kad visi pritaria.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Reikia suderinti.

PIRMININKAS. Tokiu atveju mes pritariam abiem įstatymo projektams po pateikimo, papildomai įrašom į savo darbotvarkę ir pono R.Rajecko teiktą klausimą Nr.P-579.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pateikimui.

PIRMININKAS. Pateikimui, taip? Ir Biudžeto ir finansų komitetas skiriamas pagrindiniu.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip.

Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-475(2) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gyventojų indėlių draudimo įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-475(2). Aš matau, kad artėja į pabaigą mūsų laikas. Prašau Seimo narių sugaišti dar 10 minučių…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Gal ir nereikės.

PIRMININKAS. ... ir baigti šio posėdžio darbotvarkę. Taigi mūsų 8 darbotvarkės klausimas – Gyventojų indėlių draudimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Svarstant ir kai mes pritarėm po svarstymo, buvo mūsų pastaba, kad Vyriausybė atsižvelgtų ir ištaisytų, kur jie buvę įrašę draudžiamąsias sumas ekiu, o skliausteliuose ekvivalentas litais. Lietuvoje pinigai yra litai, ir mūsų įstatymuose reikia rašyti litais. Antra. Buvo numatyta nuo liepos 1 d., mes šiandien priimant siūlytume, kad įsigaliotų ne nuo liepos 1 d., o nuo 1998 m. sausio 1 d. Reikia laiko ir pasiruošti, ir lėšas sukaupti, ir informaciją paskleisti. Reikia laiko pasirengti. Dabar nežinau, su Vyriausybe tas termino atidėjimas nesuderintas, ir kaip mes balsuosim. Galim balsuoti už du variantus: Vyriausybės – nuo liepos 1 d., o mūsų siūloma nuo 1998 m. sausio 1 d. Kai mes svarstėme ir kai svarstėme komitete, buvo mūsų pakomitečio siūlymai, kad terminus reikėtų atidėti. Todėl visi terminai persikelia.

Aš prašyčiau balsuoti už tuos skirtumus. Dėl Vyriausybės varianto nuo liepos 1 d. ir dėl antrojo varianto – nuo 1998 m. sausio 1 d.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau iš pradžių prieiti iki to straipsnio… Ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? Iš anksto užsirašė kalbėti dėl viso įstatymo ponas A.Sysas ir… Dėl viso jūs, taip? Taigi iš pradžių apsispręskime, ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio. J.Listavičius. Ne? Tik dėl viso įstatymo. Taigi 1 straipsnį priimam. Ar 2 straipsnį galim priimti?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia mes tik litais pavertėm.

PIRMININKAS. Irgi priimam. Ir 3 straipsnyje – dėl datos. Ne, 3 straipsnyje dar ne data.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ir 2 straipsnyje data. Čia jau visur datos, 3 straipsnyje jau datos…

PIRMININKAS. Taip, 3 straipsnyje – datos. Ar Vyriausybė sutinka su išdėstytom datom?

V.LATVIENĖ. Aš tikrai neturiu kitos nuomonės, nes tai nebuvo svarstyta.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Motyvai yra tie, kad reikia pasiruošti ir bankams pereiti prie šito, nes dabar draudimo fondo kaupimas dar tik prasidėjo, dar tik antras mėnuo. Jie pradėjo tuos 4 tūkst., 5 tūkst. kaupti, kad įvyktų tas įsibėgėjimas. Tai darom tik tuo tikslu.

PIRMININKAS. 3 straipsnyje datos keičiamos nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2000 m. liepos 1 d.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Atitinkamai pasistumia pusę metų, nes viskas pasistumia.

PIRMININKAS. Tas laikas dar gana toli, dėl to gal daug nediskutuokim. Paliekam taip, kaip siūlo autoriai, – iki 2000 m. sausio 1 d. Gerai. Tada 3 straipsnį galim priimti. 4 straipsnis, kad įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d. Čia yra tas klausimas, dėl kurio ponia E.Kunevičienė siūlo arba spręsti balsuojant, arba sutarti su Vyriausybe. Mes dar sykį klausiam, kokia Vyriausybės nuomonė?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš galiu pasakyti, kodėl Vyriausybė norėjo nuo liepos 1 d. – kad paskatintų taupymo procesą, kad žmonės labiau pasitikėtų bankais ir daugiau santaupų kauptų bankuose. Bet pačius bankus dar reikia kaip reikiant pertvarkyti. Dabar juk ne dėl to, kad bankuose nėra tų santaupų, neteikiami kreditai, bet yra kitų problemų, tie bankai faktiškai gyvena dar nepakankamai efektyviai dirbdami ūkiui, ir nėra ko čia slėpti. Todėl pirmiausia reikia galbūt įvykdyti valstybinių komercinių bankų privatizaciją, galbūt ir Žemės ūkio banko, ir tada pereiti prie didesnių draudimo sumų, kad būtų sukauptas draudimo fondas. Kaip jūs nuspręsit, taip ir bus. Jei balsuosite už Vyriausybės variantą, tai padidintos sumos bus nuo liepos mėnesio, jeigu balsuosit už mūsų pateiktą variantą, tai iki sausio 1 d. galios ta draudimo suma, kur yra 5 tūkst. Lt. Kaip balsuosit, taip bus gerai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręskime balsuodami alternatyviai. Mygtukas „už”… Ar dar norėtų tarti žodį viceministrė? Ne. Gal mes balsuodami ir apsispręskime. Aš suprantu, kad yra siūloma priimti sprendimą Seimui.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip, Seimui.

PIRMININKAS. Mygtukas „už” būtų sausio 1 d. Pradžioje registruojamės.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Liepos 1 d. Pirmiausia reikia už Vyriausybės variantą.

PIRMININKAS. Gerai. Mygtukas „už” bus liepos 1 d., mygtukas „prieš” – taip, kaip siūlo ponia E.Kunevičienė, sausio 1 d. Dabar registruojamės. Registruojamės, ir aš dar sykį paaiškinsiu. Taigi mygtukas „už”, aš dar kartą kartoju, yra liepos 1 d., mygtukas „prieš” – sausio 1 d. Ponia E.Kunevičienė siūlo sausio 1 d. Prašom pasiruošti balsuoti, ir balsuojam.

Iš viso balsavo 60 Seimo narių: už – 9, prieš – 44, susilaikė 7. Taigi pritarta E.Kunevičienės teikimui pakeisti datą į sausio 1 d. Lieka 1998 m. sausio 1 d. Taigi visą įstatymą pastraipsniui priėmėm.

Dabar dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti A.Sysas ir A.Plokšto. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Socialdemokratų frakcija pritaria šitam įstatymui. Norėtume atkreipti dėmesį, kad daromos įstatymo pataisos labai reikalingos, tačiau, kita vertus, mes čia kalbam tik apie gyventojų indėlius. Mums pats laikas pradėti galvoti apie tai, kad smulkaus verslo, kuris gyvuoja vieno žmogaus sąskaita, pinigai nedraudžiami. O tai yra irgi labai svarbu. Tai darbai ateičiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Mes nesam prieš šitą įstatymą, nes kiekvienas žingsnis, didinantis pasitikėjimą bankine sistema, be abejo, yra teigiamas. Kita vertus, noriu pasakyti, kad kryptis yra teisinga, bet tai buvo galima padaryti geriau. Visi žinom, kad fondas iš tikrųjų nesuformuotas. Mes dabar prisiimam didesnius įsipareigojimus, o pinigų dar nėra. Išeina, kad visa veikla darosi labiau rizikinga. Dėl to, kad reikia pasiruošti, aš nesutinku.

Ten ruoštis faktiškai nėra ko. Fondas organizaciniu požiūriu yra. O tai, kad ne visi bankai moka, tai yra paties įstatymo problema, ne šios pataisos, o įstatymo dėl fondo. Dabar moka tiktai keli bankai. O jeigu jie turi kažkokių problemų, tai visai nemoka ir jų indėliai irgi nėra apdrausti. Iš to išeina, kad taip, iš tikrųjų reikia peržiūrėti tą pirminį įstatymą. Ir dar vienas dalykas – dėl įsigaliojimo. Aš manau, kad tokio įstatymo priėmimas rinkai yra teigiamas šokas, kuris pagerins situaciją. Mes vienu žingsniu sustatom laiptelius iki 2000-ųjų metų ir dar tiek tų tarpinių laiptelių yra, kad juose suprasti ką nors tikrai yra neįmanoma. Aš manyčiau, kad geriau būtų daryti tokius žingsnius galbūt kasmet tam, kad kiekvieną kartą būtų geriau, ir kita vertus, daryti tuos žingsnius tada, kai bus pakankamas fondas tam, kad galima būtų apsaugoti eventualų krachą. Bet šiaip galiu pasakyti, kad mes, aišku, esam už šį įstatymą.

PIRMININKAS.Ir J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas skirtas padidinti gyventojų indėlių apdraudžiamą sumą ir kartu padidinti pasitikėjimą bankais. Draudimo sumos draudimo dydis procentais priklauso nuo indėlio sumos. Draudžiami indėliai nacionaline ir užsienio valiuta. Indėlių draudžiamoji suma didinama, kaip jau nurodyta, 1998 m. sausio 1 d., 1999 m. sausio 1 d. ir 2000-ųjų metų sausio 1 d. Draudimo kompensacijos numatomos išmokėti per tris mėnesius nuo draudiminio įvykio dienos. Pritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS.Taigi. Ir pranešėja dar norėtų tarti baigiamąjį žodį?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš sutinku su kolega mūsų komiteto bendradarbiu ponu A.Plokšto dėl to, kad mums dar reikės skubiai peržiūrėti indėlių draudimo fondo nuostatus ir kaip ten dirba, bet tik nenoriu sutikti su tuo, kad reikėtų kiekvienais metais keisti tą įstatymą. Jeigu įstatyme iš karto numatoma iki 2000-ųjų metų, tai bent jau žmonės turi pasitikėjimą dėti terminuotus indėlius. O jeigu mes šito nenumatom, tada jau būna tik trumpalaikiai indėliai – trijų ir šešių mėnesių. O kai tos garantijos numatytos tikrai iki 2000-ųjų metų, tai žmonės bent penkerius metus gali iš karto pasitikėti ir dėti ilgalaikius terminuotus indėlius. O tai labai svarbu investiciniam procesui. Jau iš karto visiškai kiti rizikos faktoriai bankuose atsiranda.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosim dėl šio įstatymo. Registracija vyksta. Prašom pasiruošti balsuoti „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo”.

Iš viso užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 62.

PIRMININKAS. Už – 63. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS.Susilaikė 1.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2, sako.

PIRMININKAS. Susilaikė 2. Balsavus už 63, nė vienam nebalsavus prieš ir susilaikius dviem Gyventojų indėlių draudimo įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-529 (svarstymas)

Ir paskutinis labai trumpas klausimas, man atrodo, – tai mūsų 1-9 darbotvarkės klausimas –

Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Registracijos Nr.P-529. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pritarė. Niekas nėra užsirašę kalbėti diskusijoje. Ar norėtų tarti žodį viceministrė V.Latvienė? Nenorit kalbėti. Taigi tuo svarstymo stadija baigiasi. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pritariu, kadangi reikalingi dokumentai, lydintys prekes ir kelyje, todėl šis važtaraštis ir yra numatytas. Ačiū.

PIRMININKAS.Taigi pritariam ir šiam klausimui po svarstymo. Ir tuo rytinį plenarinį posėdį baigiame. Pietų pertrauka iki 15.10 val.