Keturiasdešimt trečiasis
(aštuoniasdešimt ketvirtasis) posėdis
1997 m. birželio 17 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Kariuomenės vado J.Andriškevičius atsakymai į Seimo narių klausimus

PIRMININKAS. Dar negausiai susirinkę po pietų pertraukos. Skelbiu popietinį posėdį pradėtą.

Šiandien mūsų Seime po pietų lyg ir netikroji Vyriausybės valanda, mat su mumis kalbėsis ir į mūsų klausimus atsakinės kariuomenės vadas ponas J.Andriškevičius. Aš tikiuosi, kad jo kalba bus įdomi ir jums sukels daug klausimų. Kviečiu poną kariuomenės vadą į tribūną, o kol kas registruojamės. Registracija pradėta.

Pone kariuomenės vade, mes turim pusę valandos. Kiek jūs nuspręsite kalbėti, tai jūsų reikalas. Trumpiau kalbėsite, bus daugiau klausimų.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai.

J.ANDRIŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Turėdamas neeilinę galimybę kalbėti iš Seimo tribūnos, prašau leidimo trumpai pranešti apie tai, kuo kariuomenė gyvena šiandien ir kaip planuoja gyventi artimiausioje ateityje. Kaip žinoma, pagrindinės mūsų šių dienų užduotys yra stiprinti gynybinį pajėgumą šalies viduje ir didinti gebėjimą veikti kartu su NATO valstybių pajėgomis. Sprendžiant pirmąją užduotį, be to, kas daroma reguliariuose kariuomenės daliniuose, šiais metais atsirado galimybių daugiau rūpintis rezervo parengimo bei aprūpinimo klausimais, visuotinio pasirengimo krašto gynybai reikalais. Kaupiama ginkluotė bei amunicija ne tik reguliariems daliniams, bet ir rezervui. Antrajame pusmetyje bus peržiūrėtos teritorinių mokymo centrų galimybės.

Valstybės gynimo taryba, stiprindama valstybės ir jos ginkluotųjų pajėgų valdymo struktūras ir sistemą, iškėlė rimtas užduotis gynybos štabui. Atsižvelgiant į turimas užduotis tenka iš naujo vertinti gynybos štabo galimybes. Vaikydamasis etatų mažinimo štabas tapo nepakankamai sugebantis spręsti užduotis ne tik krizių atveju, bet ir taikos metu. Tai reiškia, kad teks dar kartą peržiūrėti struktūras ir jų sudėtį. Noriu pranešti, kad labai intensyviai dirbama antruoju klausimu. Tebeegzistuoja kalbų mokėjimo problema, nors šiais metais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje kalbų mokosi grupės po 20 žmonių. Realizuojame kvietimus mokytis kalbų užsienyje.

Šios problemos sprendimo sėkminga eiga leido pakelti mūsų dalyvavimo bendruose su užsienio kolegomis mokymuose kartelę į kitą lygį. Mes nebedalyvaujame eilinio kareivio lygio pratybose, nes mus kviečia ir gerai vertina divizijos, brigados lygio štabų pratybose, kur karininkai vykdo bendras vadų arba štabų karininkų pareigas. Lietuvos karo akademijos būrys, dalyvaujantis pratybose Jungtinėse Amerikos Valstijose, ypatingas, nes jį sudaro būsimieji karininkai. Vien tik šiandien, birželio 17 d., mes dalyvaujame trejose pratybose, kuriose yra 206 žmonės. Karinėse operacijose šiandien yra 38 žmonės. Užsienio mokymosi struktūrose šiandien mokosi 92 žmonės.

Artimiausioje ateityje mes matome apibrėžtas užduotis. Labai svarbi, galbūt ne pati svarbiausia, bet svarbi užduotis – raštingai suformuoti kitų metų biudžetą, atsižvelgiant į pažadėtą nors vieną pagrindinio nacionalinio produkto procentą. Taip pat kariniams daliniams ir įguloms pasirengti žiemai, pagal galutinį valstybės gynimo tarybos sprendimą įvykdyti atskirų Lietuvos rajonų gynybinį stiprinimą, gerai pasiruošti didžiausioms Pabaltijyje kitų metų tarptautinėms (…) 1998 m. pratyboms, tobulinti vadovavimo bei valdymo struktūras, gerinti atrankos į kariuomenę ir kitas tarnybas komisijų darbą ir kt.

Gerbiamieji Seimo nariai, susilaikau nuo problemų vardijimo, nes jų yra pakankamai ir jos nėra naujos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone kariuomenės vade, jūs esate labai konkretus. Jūsų kol kas paklausti nori 11 Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kokias problemas ar užduotis numatote spręsti 1998 m. ir kiek tam reikėtų papildomai lėšų lyginant su šiais metais? Ačiū.

J.ANDRIŠKEVIČIUS. Kaip jau sakiau, šitie metai tapo pirmieji, kai mes galim užsiimti rezervo rengimu ir aprūpinimu. Aš manau, kad šita programa, kuriai atsiveria šitais metais realios galimybės, turėtų turėti tęstinumą ir kitais metais. Taip pat labai rimtas klausimas yra tas, kad dalis šaukiamojo amžiaus jaunuolių nepatenka į karines struktūras dėl finansinių ir ekonominių problemų. Mes norime siūlyti variantus, kaip gauti minimalų karinį parengimą nebūtinai būnant pašauktu tarnauti reguliariojoje kariuomenėje. Tai antrasis klausimas, kuris rūpėtų kitais metais. Trečiasis klausimas yra bendri valstybės įsipareigojimai „Partnerystei vardan taikos”, bendradarbiavimui su užsienio, NATO valstybių karinėmis struktūromis, t.y. sugretinamumo klausimas, kuriam taip pat teks skirti daug lėšų. Aš dabar nenoriu vardyti skaičių, tiksliau sakant, aš jų šiandien ir neturiu, bet manau, kad tas skaičius, kuris buvo minimas – ne mažiau kaip vieną procentą pagrindinio nacionalinio produkto – galbūt gali būti mūsų poreikių kitiems metams minimumas. Be abejo, mes neatrodysim labai šauniai tarp kitų valstybių, kurios žengia į NATO. Gal tai atrodys daugiau retoriškas ir tribūninis pasakymas, bet manau, kad jeigu tai pavyktų biudžete įgyvendinti, daugelis problemų pajudėtų į priekį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Ruošiasi F.Palubinskas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti apie medicinos pagalbą kariuomenėje bei šaukiamųjų sveikatos patikrinimą. Mes dažnai girdime, kad dalis šaukiamųjų į armiją yra blogos sveikatos ir tuoj pat turi būti paleidžiami iš armijos. Tačiau medikai, dalyvaujantys tose komisijose, skundžiasi, kad jaučia didelį spaudimą iš komisariato vadovų, kad būtų įvykdytas pašaukimo planas, ir tai yra viena iš priežasčių, dėl ko jie kartais siunčia į armiją tuos jaunuolius, kurie neturėtų būti pašaukti. Ar galima šitokio spaudimo atsisakyti ir taikyti kitas priemones, kad jaunuoliai mieliau ateitų į armiją ir jos nevengtų?

J.ANDRIŠKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Klausimas tikrai yra opus. Gal aš pradėsiu nuo techninės dalies – nuo centrinės medicinos tarnybos. Iš tikrųjų nuo praėjusių metų vyksta tam tikri struktūriniai pakeitimai. Iki praėjusių metų aš dirbau kariuomenės vadu būdamas kariuomenės sudėtyje, šiandien aš dirbu ministerijoje. Vyksta šitų dviejų valdymo struktūrų – gynybos štabo ir ministerijos integracija. Taip pat ir centrinė medicinos tarnyba, deja, nebuvo pavaldi kariuomenės vadui ir kartais problemas spręsdavo kiek atitrūkusi nuo gyvenimo, tarsi tai būtų skirtingų užduočių struktūros. Šis klausimas yra sprendžiamas, esame pažengę toli į priekį. Buvo karo tarybos posėdis, kuriame buvo pritarta pagrindams, detaliai dirbama su struktūromis. Ši centrinė medicinos tarnyba (gal ji bus pavadinta truputėlį kitaip), bus sudėtinė krašto apsaugos sistemos dalis. Krašto apsaugos ministerijos sudėtyje, pats valdymo branduolys, o vykdomasis elementas bus pavaldus kariuomenės vadui. Tas priartins gydytoją, dirbantį centriniame aparate, prie kareivio, stovinčio kairiajame sparne.

Dėl sveikatos. Iš tikrųjų mes per vėlai susirūpiname jaunuolių sveikata, kai juos pašaukiame į medicinos komisiją ir bandome nustatyti visą chronologiją, kokiomis ligomis sirgo, kokiomis nesirgo. Yra žmonių, kurie iš tikrųjų nori tarnauti kariuomenėje ir kurie dažnai nuslepia savo ydas, kurios yra ne iš jų blogos valios, o iš to, kad blogai gyveno ir taip nugyveno ir jo tėvai tokie buvo. Mes turime faktų, kai patenka žmonių su psichiniais sutrikimais, kuriuos išaiškinti vienos arba dviejų komisijų metu yra sudėtinga. Todėl komisavimo procentas yra nemažas, ir kaip jūs turbūt pastebėjote, deja, ne per chirurginę prizmę, o daugiau per mentalinę ir psichologinę prizmę žmonės yra komisuojami, nes tas dalykas labai išryškėja patekus į karinį kolektyvą, kur jo konkurentai, partneriai yra to paties amžiaus, bet kartais nevienodo mentaliteto arba psichinės lygsvaros. Aš manau, kad dėmesys šaukimo komisijoms yra iš tikrųjų problema, tai aš ir įvardijau tarp problemų. Ir mes, be abejo, rūpinamės tuo, galbūt nepakankamai dar darom, bet šaukimo komisija turi būti ta komisija, kuri juridiškai atsakytų valstybei, kodėl invalidas žmogus pateko, kodėl invalidas žmogus (aš turiu omenyje ne fizinius, o mentalinius invalidus) pateko į kariuomenę, kodėl jam buvo duotas ginklas. Ir ačiū Dievui, kad iki šiol mes dar neturime graudžių pasekmių, kai žmogus tą ginklą išsinešė ir panaudojo visai kitoms užduotims. Aš įvardijau šitą problemą tarp ateinančių metų problemų ir manau, kad vienas iš svarbiausių komisijų darbo momentų turi būti kokybiška atranka į karines struktūras.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Palubinskas. Ruošiasi R.Ozolas.

F.PALUBINSKAS. Malonu girdėti, kad Lietuvos karininkai yra gerai vertinami. Tačiau Lietuva negali išlaikyti didelės reguliariosios kariuomenės. Bet jeigu Lietuva staiga būtų užpulta, ir, sakykime, gal net okupuota, ar Lietuva ruošiasi ir yra pasiruošusi kariauti partizaninį karą?

J.ANDRIŠKEVIČIUS. Ačiū. Kaip aš minėjau su tam tikru džiaugsmu, šiemet pradėta rimtai dirbti rengiant rezervą. Rezervą mes matome iš reguliariosios kariuomenės išėjusių karių, iš tarnavusių buvusioje sovietinėje kariuomenėje karių, taip pat savanoriškosios tarnybos. Mes jį dalijame techniškai dar į kelias dalis, bet tai šiandien turbūt nėra svarbiausia.

Taip, mūsų sąlygomis gali tekti atlikti kovos veiksmus būnant okupuotoje teritorijoje, bet mes niekada garsiai nekalbame apie tai ir neteikiame pirmumo šito karo propagavimui ir neiškeliame šitos karo teorijos kaip svarbesnės už tą teoriją, kuri skirta reguliariajai kariuomenei. Mes negalime šiandien mokyti kario ir įtikinėti jo, kad tu tikrai būsi okupuotas ir tikrai turėsi būti partizanas. Pirmiausia mes rengiame juos apginti savo valstybę nuo agresoriaus. O jeigu mes būsime okupuoti, ir Akademijos programoje, ir puskarininkių mokyklos programoje, ir karinių dalinių programoje yra partizaninės kovos elementų.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas. Ruošiasi I.Šiaulienė.

R.OZOLAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, ar jus, kaip kariuomenės vadą, visiškai patenkina Šiaulių aerodromo juridinė bazė, kuria reglamentuojamas jūsų karinių dalinių naudojimasis aerodromu?

J.ANDRIŠKEVIČIUS. Aš neturiu oficialių pretenzijų iš pirmos aviacijos bazės vadovybės, aš esu ne kartą ten buvęs, mačiau jų neblogą bendradarbiavimą ir manau, kad juridiniai klausimai dar nėra iki galo išspręsti, bet jie šiandien netrukdo ir, kaip kalbama, perspektyvoje neturėtų trukdyti karinės bazės elementams būti tame aerodrome. Tokių pavyzdžių pasaulyje yra labai daug, kai yra sugretintas civilinis ir karinis objektas. Taip kainuoja pigiau.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė. Ruošiasi R.Rastauskienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis prelegente, prašom pasakyti, kiek karo prievolininkų pasirenka Lietuvoje alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir kur ji atliekama? Taip pat būtų įdomu, man atrodo, visiems sužinoti, kaip vyksta kova su nestatutiniais santykiais mūsų kariuomenėje? Ačiū.

J.ANDRIŠKEVIČIUS. Alternatyvioji tarnyba – krašto apsaugos tarnyba (taip oficialiai turi skambėti, taip įforminta oficialiuose dokumentuose). Kol kas Lietuvoje yra išimtinių atvejų, kai atrankos komisija sprendžia, ar tas žmogus turi eiti būtinąją tarnybą, ar pagal jo gyvenimo sąlygas, jo įsitikinimus galima jį skirti į alternatyviąją tarnybą. Aš žinau tik nedaugelį pavyzdžių, kai jie buvo skiriami vairuotojais, kai jie buvo skiriami dirbti miškų ūkio struktūrose, ir sakyčiau, kad labai daug kitų pavyzdžių pateikti negaliu. O priežastis to yra galbūt dar nevisiškai tobulai suderinti įstatymai. Atsimename diskusijas 1992 m., galbūt 1993 m., kuomet buvo toks lyg ir pakilimas noro tarnauti alternatyvioje tarnyboje ir kai teko truputėlį pristabdyti mūsų norus, nes buvo pristabdytos galimybės. Tai yra vienas įstatymas liepia siųsti tą žmogų dirbti į ligoninę sanitaru, kitas įstatymas neišaiškina, kaip tas sanitaras dirbs, kokiomis sąlygomis, ar jis vaikščios namo naktavot (atsiprašau, aukštaitiškai kalbu), ar jis turi nakvoti kareivinėse. Vadinasi, jis vis tiek turi tam tikrą režimą, prieš kurį pasisako alternatyvioji tarnyba. Aš matau perspektyvą šiam klausimui spręsti, bet tikrai dar reikėtų suderinti mūsų įstatymus šiuo klausimu.

Dėl nestatutinių santykių. Taip, deja, statistika kiek gražesnė, bet kiekvienas skaudus įvykis iš tikrųjų yra skaudus. Kaip tokį nestatutinį – aš jų nenorėčiau net kartoti, bet aš išprovokuotas įvardyti. Nėra nestatutinių santykių. Statute apibrėžta… Tai yra chuliganizmas, tai yra paprastas chuliganizmas, atėjęs, pasakysiu, iš darželio, iš gatvės, iš vidurinės mokyklos į kariuomenę. Mes negalime būti valstybė valstybėje, nors turime tvoras, saugomas sargybinių. Ir, kaip žinote, pats skaudžiausias momentas, kai jaunas žmogus ateina ir peržengia tą slenkstį. Ir fizinis krūvis, ir psichologinis krūvis, kai jis patenka tarp trisdešimties žmonių, su kuriais miega, o vienas iš jų būtinai nori būti lyderis, ir ne visuomet protingiausias, o kartais su storais raumenimis, ir prasideda tai, kas vyksta ne tik kariuomenėje. Aš dedu pastangas ir krašto apsaugos sistemos teisininkai, ir generalinė inspekcija deda pastangų, kad šitoms kalboms būtų mažiau pagrindo, bet, deja, aš konstatuoju tokią...

PIRMININKAS. Seimo narė R.Rastauskienė. Ruošiasi N.Medvedevas.

R.RASTAUSKIENĖ. Pone Lietuvos kariuomenės vade, mano klausimas taip pat apie tuos nusižengimus, chuliganizmą arba, kaip dar kai kuriose valstybėse įvardijama, ir žmogaus teisių pažeidimus kariuomenėje. Prieš ruošdamasi šiam klausimui, aš tiesiog pasidomėjau statistika, ir pasirodo, kad jeigu 1993 m. šitas chuliganizmas, arba nestatutiniai santykiai, iš visų nusižengimų, užfiksuotų kariuomenėje, sudarė 6,2%, tai 1996 m. – 3,2%, t.y. per pusę sumažėjo. Tačiau nors ir vienas įvykis, kaip jūs sakėte, per metus, kai dėl kitų elgesio žūsta arba suluošinamas žmogus, jau yra tragedija. Nacionalinio saugumo komitetas, vos pradėjęs dirbti, yra pasiūlęs visuose kariuomenės pulkuose, visuose daliniuose viešai iškabinti Seimo narių, priklausančių Nacionalinio saugumo komitetui, pavardes ir telefonus, kad kiekvienas karys žinotų ir galėtų paskambinti. Lygiai taip pat žinau, yra ir jūsų struktūroje telefonas, kur kariai gali paskambinti. Ar supažindinamas kiekvienas naujokas ne tik su pareigomis, bet ir su jo teisėmis, kur jis gali kreiptis, kaip jis gali pasiekti generalinį inspektorių, kaip jis gali pasiekti jūsų tarnybą, sakykime, Nacionalinio saugumo komitetą, ar žino tai motinos, tėvai, kokios jų teisės, kur kreiptis, kai visa tai atsitinka, ir kaip dar galima sustabdyti tokius dalykus?

J.ANDRIŠKEVIČIUS. Ačiū. Čia sudėtingas klausimas, nes apima žmogaus teisių problemas. Kaip žinome, tas teisių apribojimas kariuomenėje egzistuoja pradedant nuo rikiuotės, noro suktis į dešinę, kai jam norisi į kairę, bet ne apie tai kalbama. Dėl to, kas buvo spręsta Nacionalinio saugumo komitete, kas yra patvirtinta ministro įsakymu ir kariuomenės vado nurodymais realizuota, iš tikrųjų aš drįstu tvirtinti, kad kiekviename dalinyje aiškioje vietoje ir kontroliniuose punktuose yra numeriai, ir žmogus, kuris ateina į dalinį (mama, tėtis ar brolis), turėtų pamatyti tą numerį. Aš galiu pasakyti, kad skambinimas tais telefonais vyksta bangomis, kartais skambina mažiau, kartais – daugiau. Šita informacija yra renkama ministerijoje, yra paskirtas žmogus, ir jeigu ministras atsako į klausimą arba skiria kariuomenės vadą, aš nesiunčiu šio klausimo į jokias komisijas, o bandau išsiaiškinti pats, nes yra praktika, kai siuntimas (…) neduoda norimo rezultato. Tai egzistuoja ir drįstu tvirtinti, kad kiekvienas kareivis turi galimybę žinoti, tačiau kiek naudojamasi, aš neturiu statistikos. Bet tas dalykas padeda, nes gavę keletą signalų mes esam išsprendę klausimus, kurie galbūt būtų sukėlę sunkesnių pasekmių, negu buvo iki tol.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas. Ruošiasi…

N.MEDVEDEVAS. Taip jau išeina, kad aš – trečiasis, kuris pratęsia tą pokalbį. Bėda yra dar ir ta, kad man dažnai atsako, jog jaunuolį muša dėl to, kad jis mamos sūnelis, kad jis skundikas. Už tuos skambučius irgi susidoroja. Ar jūs nemanote, kad kartu su Nacionalinio saugumo komitetu mes turėtume parengti programą, kaip sumažinti tuos visus įvykius iki minimumo, pašvęsti tam vieną kitą posėdį, nes tai atneša didžiulių nuostolių Lietuvai? Ir politiniais, ir moraliniais, ir gynybiniais, ir saugumo klausimais galbūt reikia parengti specialią programą.

J.ANDRIŠKEVIČIUS. Aš pritarčiau, jeigu Nacionalinio saugumo komitetas svarstytų galimybes arba duotų nurodymus ministerijai parengti kažkokį dokumentą. Jaunuolio rengimą kariuomenei reikia pradėti ne nuo teritorinės gynybos štabo, o nuo ketvirtos penktos klasės. Prieš dešimt metų eidamas į kariuomenę jaunuolis buvo perskaitęs statutus ir išmokęs ardyti ir sudėti „Kalašnikovo” automatą. Dabar ateina jaunuoliai, visiškai nežinantys Lietuvos istorijos ir dar prasčiau žinantys Lietuvos įstatymus. Aš siūlyčiau šitą darbą pradėti dar mokykloje, jokiu būdu nesiūlydamas įvesti karinį parengimą, o įrengti karines katedras. Mes turim šaulių, mes turim savanorių, mes turim prieškario kariuomenės veteranų, kurie mielai dalyvautų parengiant jaunuolius tarnauti ginkluotosiose struktūrose, kurios susijusios su visai kitu rizikos laipsniu, su kitais psichologiniais dėsniais. Tai yra vienas iš variantų. Aš mielai dalyvaučiau svarstant kitus variantus Nacionalinio saugumo komitete.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta. Ruošiasi S.Slavickas.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis kariuomenės vade, Nacionalinio saugumo komiteto nariams lankantis Klaipėdoje teko susipažinti su vadinamąja labdara, kai Lenkijos, aš nežinau, ar kariuomenė, ar pasieniečiai padovanojo mūsų pasienio departamentui garsiuosius katerius, kurių vienas žiemą nuskendo. Pasirodo, kad tai pasieniečiams yra didelė našta ir balastas, o ne nauda. Ar Lietuvos kariuomenė gavo daug vadinamosios pagalbos iš užsienio ir ar tokių problemų šiuo metu yra?

J.ANDRIŠKEVIČIUS. Galėčiau įvardyti pagalbos iš užsienio skaičius ir paskui pakomentuoti atskirą atvejį iš karinių jūrų pajėgų. Lietuvos kariuomenės egzistavimo metu mes esame gavę pagalbos iš užsienio už 83 mln. 52 tūkst. Aš noriu pasakyti (nenoriu ridenti akmens ant kolegų už nuskendusius ar ant kranto džiūstančius laivus), kad klausimas yra svarstytas Valstybės gynimo taryboje, jam yra pritarta, tačiau žinybiškumas daro savo. Lietuvai du laivynai yra tikrai per brangu, ir niekas iš mūsų kaimynų nesupras, jeigu mes sukursime dar ir trečią laivyną gamtos apsaugai. Yra siūlymas karinėse jūrų pajėgose turėti dvi grupes laivų. Vieną grupę kovinių laivų, t.y. fregatų, ir kitą grupę, sudarytą iš greitaeigių ir kitų katerių, kurie aptarnautų pasienį ir artimąją pakrantę. Aš esu to šalininkas, tačiau žinybiškumas kol kas neleidžia šitų klausimų išspręsti iki galo.

A.KAŠĖTA. Ačiū, bet aš patikslinsiu savo klausimą. Aš turiu omeny, kad tie laivai visiškai netinkami eksploatuoti, nes tiek, kiek jie sunaudoja kuro, yra tragedija pasieniečiams, ir jie apskaičiavę nusprendė, kad jų neverta eksploatuoti. Ar jūs gaunate tokios labdaros, kurios neverta eksploatuoti, naudoti, nes sąnaudos didesnės negu nauda?

J.ANDRIŠKEVIČIUS. Aš galiu paminėti krašto apsaugos žygdarbius atsisakant brangių laivų. Prieš keletą metų buvo siūlyti laivai, mes jų atsisakėm, dabar ta pati valstybė, atrodo, pasiūlys geresnius laivus.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas. Ruošiasi J.Avyžius.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis Lietuvos kariuomenės vade, praėjo septyneri metai, kai atkūrėme valstybę. Eina „Geležinio vilko” kariai ir šnekučiuojasi rusiškai. Sakoma, kad daugiau kaip pusė Karo akademijos personalo – nelietuviai. Kai kurie karininkai kalba žargonu. Ar galite paneigti, kad kariuomenėje egzistuoja dvikalbystė? Ir antras klausimas: ar šiuo metu užtenka amunicijos ir ginkluotės šauktinių apmokymams?

J.ANDRIŠKEVIČIUS. Ačiū už labai konkrečius klausimus, ypač už antrąjį. Kad egzistuoja dvikalbystė, aš labai konkrečiai atsakau – ne. Dvikalbystė neegzistuoja, bet aš neseniai du lietuvius, dirbančius ne taip toli nuo Krašto apsaugos ministerijos, girdėjau kalbant angliškai. Ar aš galiu juos kaltinti, kad jie tarpusavyje kalba angliškai, jeigu jiems ta kalba labiau suprantama? Yra tokia angliška versija, kad motinos kalba bendraujant yra pripažinta. Nė viena komanda kitos valstybės kalba Lietuvos kariuomenėje neduodama ir nevykdoma. To nenumato jokie mūsų įstatymai ir statutai. O jeigu du vaikai iš Šalčininkų kalba baltarusiškai arba lenkiškai, aš manau, kad jų, dorų Lietuvos piliečių, tai nekompromituoja, taip pat ir kariuomenės.

PIRMININKAS. Dėl antrosios dalies, dėl amunicijos.

J.ANDRIŠKEVIČIUS. Dėl amunicijos. Aš galiu pasakyti, kad šįmet gyvenam geriau negu pernai, bet tai nėra tas idealas, kurio link mes einam. Aš galiu drąsiai pasakyti, kad manęs Seime niekas negali kritikuoti dėl to, kad kareivis gauna penkis šovinius.

Aš turėjau klausimą prieš keletą metų šitoje tribūnoje stovėdamas. Tikrai kovinį parengimą šiandien turime, bet mes visą laiką defiliuojame tarp kovinės parengties ir kovinio parengimo. Jeigu mes daugiau skiriame koviniam parengimui, mes rizikuojame sumenkinti kovinę parengtį. Jeigu mes paliekame šaudmenis kovinei parengčiai, tai mes turime (…) kovinį parengimą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Avyžius. Ruošiasi D.Aleksiūnienė.

J.AVYŽIUS. Pone generole! Mano klausimas gal ne visai bus tinkamas jums, kaip aukštam kariškiui. Čia daugiau gal susiję su gamyba. Bet noriu paklausti. Kaip mums visiems žinoma, vienu metu po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo gana aktuali idėja organizuoti ginklų gamybą Lietuvoje. Pigiau apsiginkluotume, o be to, iš gerai išvystytos pramonės šakos būtų galima valstybei gerai uždirbti. Taip pat nemažai žmonių gautų darbo, kas šiandien labai svarbu augant nedarbui. Aš manau, kad tai – ne fantastika, o labai reali, reikalinga rimto pasvarstymo tema.

Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu, pone generole?

J.ANDRIŠKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš esu buvęs vieno lietuviškos gamybos ginklo techninio tikrinimo komisijos pirmininku ir aš sakiau, kad geriau būti be šito ginklo negu su šituo ginklu, jeigu jis kas antrą kartą šauna. Aš sakau, galbūt tai buvo pati pradžia, tai iš tikrųjų buvo Lietuvos kariuomenės egzistavimo pačioje pradžioje, bet vertindamas tai, kiek mes išleistume jo gamybai, jo serijinei gamybai, vertindamas tai, kiek mes užmokėtume už medžiagas, įveždami jas iš tos valstybės, kuri galbūt nelabai nori, kad mes tą ginklą gamintume, ir vertindamas tai, kokia yra ginklų rinka šiandien pasaulyje, aš nesu tikras, kad lietuviškas ginklas (jeigu mes kalbame apie automatinį ginklą) taptų pigesnis Lietuvai, negu jis šiandien yra parduodamas pasaulinėje rinkoje. Lietuva gamina dalį ginkluotės. Klausimas nebuvo pateiktas, aš nevardysiu, kokios. Ką mes galime, mes gaminame. Bet mes gaminame ir kartais taisome klaidas: tai spyruoklė „pavargsta”, tai metalas ne tokio stiprumo, tai dar kažkas ne taip, t.y. mes turime techninių problemų, ir aš džiaugiuosi, kad mūsų ginklų gamintojai daugiau linksta į mentalinį ginklą, t.y. į elektroniką, į tiksliuosius įrengimus, kurie pritaikomi ginkluotei, o ne modernizuoto šaltkalvio gamybai. Čia yra mano asmeninė nuomonė. Ji dažnai nesutampa su mano oponentų nuomone, tarp jų yra ir buvusio Nacionalinio saugumo komiteto narių. Mano nuomonė tokia, kad pirmiausias svarstis yra rinka. Šiandien rinka yra perpildyta ginklų. Per rinkos perpildymą mes „mušame” kainas pirkdami. Tai vienas iš argumentų. Visus kitus minėjau. Galėčiau daugiau pasakyti...

PIRMININKAS. Seimo narė D.Aleksiūnienė. Ruošiasi K.Bobelis.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamasis vade, kokios numatomos funkcijos karinės įskaitos inspektoriams seniūnijose ir kas privalo finansuoti šaukimo į kariuomenę išlaidas: ar savivaldybių biudžetas, ar finansuojama iš kariuomenei skirtų lėšų?

J.ANDRIŠKEVIČIUS. Savivaldybių funkcijas nustato daug galiojančių dokumentų ir Vyriausybės nutarimų. Savivaldybė, policija ir net Bažnyčia kviečiama dalyvauti atrankos komisijos darbe, kad iš tikrųjų būtų įmanoma nustatyti, kas tas jaunikaitis yra ir į kokį padalinį siųsti, ir ar iš tikrųjų siųsti, ar sutikti su jo prašymu tarnauti alternatyviai. Aš manau, kad kol kas ne visos savivaldybės visiškai vykdo savo funkcijas. Aš, be abejo, turiu pretenzijų ir medicininėms komisijoms, kurios kartais savaip interpretuoja tą reikalą.

O dėl finansavimo turiu pasakyti, kad nedaug šitai misijai finansuoti yra skiriama iš Krašto apsaugos ministerijos šaukimo biudžeto, bet jo nepakanka ir kartais, kai kalbame apie medicinines komisijas arba išvažiuojamųjų komisijų darbą konkrečiai į rajonus ar į dar konkretesnes vietas, dar smulkesnius regioninius vienetus, mes susiduriame su finansavimo problema. Taip pat finansavimo problema iškyla sprendžiant techninius klausimus: šaukimų parengimą, šaukimų išvežiojimą… Mes prašom ir policijos, mes prašome ir savanorių. Dažniausiai savanoriai tai ir daro, kartais sutikdami neformalų pasipriešinimą. Jeigu tai atliktų oficialus pareigūnas, galbūt rezultatai būtų kitokie.

PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys K.Bobelis. Ruošiasi A.Matulas.

K.BOBELIS. Gerbiamasis generole, neseniai Krašto apsaugos ministerijoje buvo tam tikras skandalas, nes aukšto rango karininkas savo sūnų protegavo ir neteisėtai išsiuntė į Vokietiją. Kokių žygių dabar numatyta imtis, kad panašių atsitikimų neįvyktų? Ačiū.

J.ANDRIŠKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Nors po to, kai generalinė inspekcija priėmė sprendimą šituo klausimu, aš neturiu jo komentuoti, nes siūlymai yra realizuoti ministro įsakymu, ir tuo labiau aš neturėčiau jo svarstyti. Aš galiu pasakyti, kad paprasčiausiai tam žmogui nepasisekė, jog jis turi du sūnus. Aš turiu dvi dukteris ir man nereikės jų siųsti mokytis į karines mokyklas, ir niekas nepasakys, kad kariuomenės vadas išsiuntė kažkur mokytis. Šito žmogaus sūnus perėjo visus išbandymus, visas komisijas ir tiktai dėl tarnybinio sutapimo jis buvo apkaltintas etikos nusižengimu, už ką ir buvo nubaustas.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis generole, neseniai grįžo iš armijos mano gero pažįstamo sūnus. Aš pats su juo bendravau ir iš to, ką jis papasakojo, supratau, kad dabar lygiai tas pat vyksta, kaip ir man, pavyzdžiui, tarnaujant prieš 20 metų sovietinėje armijoje: ir ant spintelių reikia giedoti, ir batus valyti seniems kareiviams, ir grindis plauti iš apačios į viršų, ir pan. Aš manau, kad tas teroras yra ne atsitiktinumas, bet, deja, šiandien dar dėsningumas. Dalis kareivių neišlaiko ir iš armijos pabėga arba netgi nusižudo. Kaip jūs galvojate spręsti tas problemas?

J.ANDRIŠKEVIČIUS. Aš keletą faktų, kaip tas problemas galvojama spręsti ir kaip sprendžiamos, esu įvardijęs, bet papildomai galiu pasakyti, kad, deja, tas vaikis, kuris pasakojo apie tą žiaurumą, to niekam nepasakojo tol, kol neparvažiavo namo. Turėdamas pilietines ir statutines teises, jis turėtų būti tikras pilietis dar kariuomenėje. Mes šiandien skaitėme laikraštyje, kai žmogus, teismo nuteistas, kaltina tuo, kad jį skriaudė, bet teismas nieko neteisė, išskyrus jį. Aš palinkėčiau šitam jaunikaičiui, kad jis būtų vyras ir būtų pilietis visada.

Ką mes darome? Darome mes per vadų rengimą. Aš manau, kad kitais metais gal dar ne, bet po metų skyrių vadai, t.y. tie žmonės, kurie nuo ryto iki vakaro dirba su kareiviais, turbūt jau bus nebe būtinos tarnybos kariai. Tai yra vienas iš mūsų pagrindinių žingsnių, nes seržanto ir puskarininkio vaidmuo iš tikrųjų paveldėtai yra per menkas kariuomenei. Šitą vaidmenį mes norime pakelti, pastatyti žemutinio rango vadą į savo vietą, kad jis būtų vadas, kad jis matytų tuos trūkumus, kad jam nebūtų akstino pačiam dalyvauti tuose dalykuose, kurie yra negatyvūs. Tai vienas iš tų kelių, kuriuos mes matome.

Be abejo, karininkas, vadovaujantis trims ar keturiems puskarininkiams arba seržantams, taip pat turėtų būti ir pilietis, ir žmogus, ir karininkas. Tą mes bandome daryti per mūsų nacionalines mokyklas, tą mes bandome daryti per užsienio mokyklas. Vis daugiau ir daugiau žmonių atvažiuoja iš užsienio su tam tikru kitonišku išprusimu, aš nenoriu sakyti, kad vakarietišku ar rytietišku, bet kitonišku išprusimu. Tai yra teigiama dalis, kuri patenka į mūsų bėdas, kurios, deja, iki šiol egzistuoja.

PIRMININKAS. Pone kariuomenės vade, dėkojame. Jūsų paklausė 13 Seimo narių. Linkime sėkmės darbuose! Iki kitų susitikimų.

LR žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo projektas Nr.P-504. LR žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-505. LR civilinio kodekso 499, 502 ir 508 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-506. LR žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnio pakeitimo projektas Nr.P-507 (pateikimas)

Kolegos, 2-2a, 2-2b, 2-2c ir 2-2d klausimai, pradedantys mūsų pateikimų pluoštą – Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-504. Pateikimas. Taip pat Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-505, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 499, 502 ir 508 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-506, ir Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-507. Dar sykį kartoju – pateikimas. O į tribūną kviečiu socialinių reikalų ir darbo viceministrą poną R.Kairelį.

R.KAIRELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiami įstatymo projektai šiuo metu yra labai, sakyčiau, aktualūs Lietuvai, apie juos yra daug kalbama ir, matyt, aš nesuklysiu pasakydamas, kad ir visi Seimo nariai iš savo rinkėjų tikrai gauna nusiskundimų dėl netvarkos, esančios dėl žalos atlyginimo. Mūsų ministerija, taip pat Vyriausybė gauna daug nusiskundimų. Ypač ta situacija paaštrėja tada, kai padidinus minimalią mėnesinę algą darbdaviai ima taikyti Civilinio kodekso nuostatas ir minusuoti iš žalos atlyginimo invalidumo pensiją. Taip pat situaciją paaštrino ir Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris pripažino neteisėtą Vyriausybės įvestą minimalią garantiją – 420 Lt, nuo kurių buvo skaičiuojamas žalos atlyginimas. Be to, šiuo metu žalos atlyginimą reguliuoja keletas teisės aktų, kurie tarpusavyje yra ne visai suderinti ir neapima visų klausimų, kurie turi būti sprendžiami dėl žalos atlyginimo.

Pateikiamais įstatymo projektais kaip tik ir bandoma sutvarkyti žalos atlyginimą, sutvarkyti vieningu vieno įstatymo pagrindu. Šis įstatymas turėtų gerokai pagerinti nukentėjusių žmonių padėtį, daugumai jų turėtų būti padidintas žalos atlyginimas, neturėtų būti minusuojama invalidumo pensija. Taip pat padidėtų žmonių, gaunančių žalos atlyginimą, skaičius. Į tą skaičių patektų ir žmonės, kurie dirba pagal vadinamąją rangos sutartį, ne tik pagal darbo sutartį. Taip pat yra padidintas tų žmonių, kurie gaus žalos atlyginimą žuvus jų maitintojui, amžiaus cenzas. Padidintas iki 18 metų ir iki 24 metų tiems, kurie mokosi aukštosiose, profesinėse, aukštesniosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Taip pat nebus minusuojama našlių, našlaičių pensija. Bus gaunama ir tai, ir tai. Be to, siūlomi įstatymai taip pat yra naudingi ir darbdaviui, nes iš darbdavio nebus regreso tvarka išskaičiuojama invalidumo pensija. Jiems taip pat yra sumažinta būtina išmoka, kurią jie turi mokėti įvykus mirtinam atvejui jų įmonėje. Anksčiau tai buvo 500 minimalių mėnesinių algų dydžio išmoka, dabar išmoka yra sumažinta iki 100 vidutinių atlyginimų. Ši didelė išmoka buvo tikrai pražūtinga daugeliui darbdavių, kurie nepajėgdavo jos išmokėti. Tai buvo jau tolygu įmonių bankrotui. Taigi darbdaviai tikrai prašė peržiūrėti tą normą ir ji yra čia taip pat pakeičiama.

Taigi atsižvelgdami į tai, kad šis įstatymas yra tikrai labai mums aktualus ir tikrai yra daug žmonių, kurie dabar kenčia dėl to, kad nesutvarkyti šitie reikalai, mes siūlom šiuos įstatymus priimti skubos tvarka ir svarstyti juos nedelsiant. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už pateikiamąjį žodį. Dabar 8 Seimo nariai nori jūsų paklausti. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Ar nereikėtų formulių įstatymo projekte pateikti tekstu, o pačias formules pridėti kaip priedą? Dabar skaitant įstatymą tai ne visai patogu ir nelabai lengva orientuotis. Ačiū.

R.KAIRELIS. Dėkui. Aš visiškai pritarčiau jūsų nuostatai, nes mes irgi turime tam tikrų nusiskundimų iš žmonių, kurie skaito įstatymus. Kai yra formulė įrašyta, tiesiog pati formulė atgraso žmogų nuo skaitymo ir supratimo. Galbūt svarstant komitete tikrai būtų galima visa tai pateikti tekstu, o tą formulę pateikti atskirai. Visiškai sutinku su jūsų pastaba.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis viceministre, ar lydintysis dokumentas dėl įsigaliojimo nebus šio įstatymo… Kokia nors nuostata galbūt bus įstatyme, kad galiotų atgal tiems žmonėms, kuriems privatininkai jau dabar minusuoja invalidumo pensiją iš žalos atlyginimo?

R.KAIRELIS. Sunkoka yra padaryti, kad galiotų tas įstatymas atgal. Aš visiškai suprantu, kad dabar dalis žmonių tikrai yra nukentėję. Bet mums tikrai sunku, kad jis galiotų atgal. Tą patį siūlo ir ponia A.Balsienė, Darbininkų sąjunga išdalijo tokį pasiūlymą. Aš manau, mes komitete svarstysime tą galimybę, bet vargu ar galima, kad jis galiotų atgal, nes, mano supratimu, dabar ir taip pakankamai yra pagerinta žmonių padėtis, jiems tas netekimas tikrai bus kompensuotas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone pranešėjau, yra keletas variantų, kurie tiria keletą atvejų, kai mokamos kompensacijos. Tai, sakykim, vienkartinė, periodinė, taip pat tuo atveju, kai mokama palikuoniams mirties atveju. Kai įmonė bankrutuoja, bankrotas yra vienkartinis aktas. Apie tą vienkartinį aktą labai aiškiai pasakyta: atskyrus, vadinkim, įkeitimą, pirmiausia daromi žalos atlyginimo mokėjimai. Bet jeigu žalos atlyginimas yra būsimas, tęstinis, iki, sakykim, jo nedarbingumo pasibaigimo arba iki jo mirties, kaip tada bankroto atveju bus paskaičiuotas žalos atlyginimas, jeigu toje įmonėje bankrotas panaikina apskritai bet kokius juridinius santykius?

R.KAIRELIS. Taip, suprantu. Bankroto procedūros metu šitas išmokas garantuos arba bankrutuojanti įmonė pagal tą eiliškumą, kaip jūs pasakėte, arba fondas, kuris bus įsteigtas tuo atveju, jeigu įmonė neturės iš ko garantuoti to žalos atlyginimo, o vėliau atsakomybę perims valstybė, jeigu nebus įmonės perėmėjų teisių. Aš įsivaizduoju, kad vis dėlto yra galutinis variantas tada, kai valstybė perima, kai nėra kam perimti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamasis pranešėjau, šis įstatymas yra labai reikalingas ir gerai, kad yra pasiūlyta skubos tvarka. Reikia stengtis, kad jis būtų priimtas skubos tvarka. Tačiau dar yra kai kurių netikslumų, ir gal galima būtų konkrečiau apie tuos žmones, kuriems tai atsitiko po šio įstatymo priėmimo. Vadinasi, dėl tų, kuriems darbdaviai iki 1997 m. sumažino arba visiškai nutraukė žalos atlyginimo išmokas. Į tai reikėtų atsižvelgti. Čia 20 straipsnyje yra: „tos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, įvykusių po šios datos, mokamos šio įstatymo nustatyta tvarka”. Tačiau visa tai galima išbraukti iš 18 straipsnio ir į 1 punktą įrašyti, ten irgi yra nurodoma: „turi teisę gauti žalos atlyginimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga, taip pat maitintojo netekimo atveju, jeigu šią teisę jie įgijo iki įstatymo, reglamentuojančio privalomą draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe, priėmimo”. Vadinasi, čia būtų galima išbraukti ir įrašyti į tą vietą.

R.KAIRELIS. Taip.

P.ŠAKALINIS. Gerai būtų, kad komitetuose skubiau apsvarstytų ir pateiktų išvadas.

R.KAIRELIS. Aš sutinku, kad reiktų greičiau tą problemą svarstyti, sakykime, netgi jeigu įvyko tas nelaimingas atsitikimas anksčiau ir buvo sužalojimas iki 30%, tai ir tuo atveju, tarkim, jis gaus vienkartinę išmoką. Jau įsigaliojus tam įstatymui. Taigi čia irgi šiek tiek jam kompensuos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS.Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu du klausimus. Pirmas klausimas. Kaip bus su tais žmonėmis, kurie gavo anksčiau darbingumo netekimo kompensacijas ir jos labai sumažėjo per tą laiką? Ar šis įstatymas suteiks jiems teisę gauti didesnę kompensaciją? Ir antras klausimas. Kaip bus ne su bankrutavusiom įmonėm, bet, sakykime, su žemės ūkio bendrovėmis, kurios paprasčiausiai išnyksta dėl mūsų valstybinės politikos. Žmonės, anksčiau traumuoti, sužeisti, netekę darbingumo, tiesiog neturi iš kur gauti tų pensijų, o savivaldybės neturi iš ko mokėti.

R.KAIRELIS. Taip. Dabar dėl antro klausimo. Šitą prievolę mokėti žalos atlyginimą imsis valstybė ir savivaldybės turės mokėti. Tam bus numatytos lėšos. Mes turime paskaičiavimus, kiek tai kainuotų savivaldybėms. Jie turės mokėti tuo atveju, jeigu nebus kam mokėti žalos atlyginimo. Pirmiausia tai susiję su bendrovėmis, kur žmonės sirgo ir vibracine liga, ir t.t. Tais žmonėmis bus pasirūpinta.

Dabar, kas susiję su žmonėmis, kurie buvo nukentėję dėl to, kad jiems žalos atlyginimas buvo sumažintas. Mūsų paskaičiavimais, perskaičiavus jiems žalos atlyginimą pagal dabartinį indeksuotą dydį, daugumai jis turėtų labai padidėti. Tik apie 10% žmonių gali pasitaikyti, kad gautas didelis žalos atlyginimas sumažėtų, bet šiuo atveju įstatymas numato įšaldyti tą jų žalos atlyginimą ir jo nemažinti tol, kol nepasivys indeksuojamas dydis jų gaunamo dydžio. Taigi aš manau, kad šiuo įstatymu bus atstatyta teisybė.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Aš tikrai sutinku su tuo, kad šis įstatymas yra labai svarbus ir būtinas. Tačiau jį perskaičiusi pasigedau tokių labai, sakyčiau, svarbių dalykų. Įstatyme nėra numatyta dėl žalos atlyginimo mechanizmo, kai nukenčia ar žūva darbuotojai vykdydami kelių darbdavių darbą. Jonavos apygardoje aš kaip tik turiu tokį atvejį (turbūt jūsų įstaigoje žinomas, kai žuvo Šematovič), ir iki šio laiko net teismas negali išnarplioti šito dalyko.

Dabar jau remiantis šiuo atveju, kai darbai yra vykdomi užsienyje ir kai darbdaviai yra užsieniečiai. Vienas dalykas. Taip pat neaiškus žalos atlyginimas nukentėjus ar žuvus darbuotojui kelių eismo ir stichinių nelaimių metu.

Dar vienas atvejis. Kas ir kiek turi atlyginti darbo metu žuvusio darbdavio šeimai ir jo išlaikytiniams? Aš pažiūrėjau tuos skaičiavimus ir perskaičiavusi pagal jūsų pateiktas formules gavau taip, kad netekęs 85% darbingumo nukentėjęs gaus 261 Lt neto atlyginimą, po to kompensacijos jau gaus 328 Lt. Tai yra daugiau, negu jis gaudavo būdamas sveikas ir dirbdamas. Manau, kad tai tikrai labai rimtas įstatymas ir yra labai rimtų problemų. Manyčiau, kad šis įstatymas būtinai turėtų būti aptartas trišalėje komisijoje, turėtų būti aptartas smulkaus ir vidutinio verslo organizacijose bei asociacijose, taip pat būtų labai gerai jį aptarti KTU, VTU, Žemės ūkio universitete, kur yra specializuotos katedros, ir gauti iš jų atsiliepimus. Todėl ar suspėsime skubos tvarka šitą labai svarbų įstatymą svarstyti ir tvirtinti?

R.KAIRELIS. Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad šis įstatymas buvo svarstytas, derintas su visomis profesinėmis sąjungomis, visomis darbdavių organizacijomis. Į jų pastabas buvo atsižvelgta, taip pat jis buvo derintas su darbų saugos specialistais, ir kiek galėjome, tiek mes paėmėme iš jų gerų minčių. Todėl aš puikiai suprantu, ką jūs pasakėte, kad įstatymas neaprėpia visų galimų variantų. Aš ką tik grįžau iš Ženevos Tarptautinės darbo organizacijos konferencijos, kur buvo svarstomas kaip tik tas atvejis, kai darbai vykdomi rangos būdu – per tarpininką. Kas atsako už tuos žmones? Dvi savaites vyko diskusija ir nebuvo prieita prie jokių išvadų, kaip tai reikėtų reguliuoti. Praeitais metais vyko ta pati diskusija. Tai yra problema, kurią sprendžia viso pasaulio šalys. Kaip tokiu atveju reguliuoti atsakomybės problemą? Manau, kad tame įstatyme mes tikrai sunkiai galėjome tai iki galo išspręsti. Galbūt svarstant komitete gali kilti papildomų idėjų, sprendimų, kaip išplėsti tai, kad būtų aprėpti visi atvejai, kad tikrai nebūtų tokių dalykų, kai dabar mes bylinėjamės įvykus nelaimingam atsitikimui ir negalime pabaigti. Tokių atvejų, be abejo, yra.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs, atsakydamas į kolegos klausimą, pasakėte, kad įsivaizduojate, kad bus taip ir taip, bet įstatyme turėtų būti daug aiškiau. Aš kalbu būtent apie 16 straipsnį, kai įmonė likviduojama ir išnyksta iš žemėlapio ir iš miesto, o valstybė perima tos žalos atlyginimą. Aš norėčiau tiksliai žinoti, iš kokių lėšų bus imama. Ar iš valstybės biudžeto, ar iš socialinio draudimo biudžeto?

Ir antras klausimas. Kiek reikėtų lėšų, priėmus šitą įstatymą, šiems metams?

R.KAIRELIS. Dėkui. Dėl 16 straipsnio. Kaip tik yra pateiktas įstatymo projektas dėl šio įstatymo įgyvendinimo, kur pavedama Vyriausybei parengti tvarką, kaip bus atlyginama žala tuo atveju, kai dingsta įmonė, kaip, iš kokių šaltinių ir kas už tai konkrečiai atsako.

A.SYSAS. Ką jūs siūlote?

R.KAIRELIS. Vyriausybė parengs tą tvarką. Manau, tikrai bus išspręsta, iš kokių lėšų tai bus daroma. Pinigų reikės. Yra paskaičiuota, kad dabar „Sodrai” šio įstatymo priėmimas metams pagal praeitų metų duomenis papildomai kainuos apie 4 mln. Lt. „Sodra” dėl to pralaimės. Savivaldybėms tai kainuos apie 2,6 mln. Lt metams. Taigi papildomos sumos nėra labai didelės.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimą jau paminėjo ponas A.Sysas, bet jūs neišsamiai atsakėte. Aš norėjau žinoti, kiek maždaug apytiksliai reikės lėšų to įstatymo įgyvendinimui ir kaip jūs tas lėšas skirstysite? Ar „Sodra” bus neįtraukta, ar bus atskirai per ministerijas skirstoma?

R.KAIRELIS. Dėkui. Šiuo metu žalos atlyginimą gauna apie 10 tūkst. žmonių. Mes tikslios statistikos neturime, čia mūsų tokie vertinimai pagal gautą informaciją. Šio įstatymo priėmimas, kaip aš minėjau, „Sodrai” kainuos. Kadangi „Sodra” negaus regresų, neišreikalaus iš įmonių invalidumo pensijos, tai „Sodrai” tas dalykas papildomai kainuos 3,9 mln. Lt. Aišku, įvertinant kitus metus galbūt ta suma bus didesnė. Valstybės biudžetui kainuos apie 2,6-3,5 mln. Lt. Tos lėšos bus skiriamos per savivaldybių biudžetus.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Mums, kolegos, reikia apsispręsti dėl 2-2a klausimo – dėl Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo projekto. Seimo narė E.Kunevičienė. Ar pritariame po pateikimo, ar ne?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip, siūlyčiau pritarti po pateikimo ir pradėti svarstyti komitetuose.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš manau, kad viena iš bėdų, dėl kurių šitam įstatymui reikia pridėti žodį „laikinasis”, yra ta, kad mes pirmiausia pradedame nuo fakto, o ne nuo sistemos. O sistema turėjo būti labai aiški. Jau treti metai stumdomas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų įstatymas. Nors ir kiek klausiame čia tribūnoje esančių, tai visuomet sako: Vyriausybė jau apsisprendė, Vyriausybė jau apsisprendė. Bet kai nėra draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų įstatymo, šitie žalos atlyginimo laikinieji įstatymai iš esmės yra gaisro gesinimas.

Aš, sakykim, manau, ne taip svarbu, ar mes jį priimsime, ar nepriimsime tokio, koks čia yra, jis vis tiek yra paviršutiniškas, nes nesprendžia draudimo principo. O jam pritarti po svarstymo reikia.

Tačiau ko aš noriu prašyti. Aš noriu prašyti, žinodamas, kad girdi ponas R.Kairelis, kad mums reikalinga trišalės komisijos svarstymo rezultatų išvada, nes tai, ką pasakė ponia J.Matekonienė, yra labai esminiai dalykai. Jeigu tiek baltų spragų paliksime įstatyme, jis jau bus neišsamus.

PIRMININKAS. Ar kolega A.Kašėta nori prieštarauti pateikimui? Dėkoju, kolegos. Ar reikėtų balsuoti dėl pritarimo šiam įstatymui? Bendru sutarimu pritariame Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo projektui, registracijos Nr.P-504. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bet papildomu tikriausiai sutiks būti Biudžeto ir finansų komitetas? Ekonomikos komitetas irgi galėtų kontroliuoti, kaip bus atsižvelgta į dabar per klausimus pateiktus siūlymus. Dėl skubos tvarkos nereikėtų spręsti mums dabar. Man atrodo, kad mes ir taip spėsime susitvarkyti su juo, jeigu kokią dieną truputį ne pagal Statutą paskubinsim. Aš manau, kad tai nebus dideli pažeidimai. Taigi kol kas pritariam, ir komitetai jau rytoj galės turėti ką veikti su šituo įstatymo projektu.

Gerbiamieji kolegos, o dabar dėl laikinųjų įstatymų. Ar būtų norinčių diskutuoti dėl to, ar mes jiems pritariam po pateikimo? Dėl lydinčiųjų įstatymų projektų. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo? Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jau jeigu pritarėm po pateikimo pagrindiniam, tai reikia ir lydintiesiems pritarti ir svarstyti paskui, kai bus apsvarstyta komitetuose.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Kašėta. Galbūt prieštaraus.

A.KAŠĖTA. Taip pat noriu pritarti. Nors mes nepriimam nutarimo skubos tvarka, tačiau vis dėlto raginčiau, kad mes kuo greičiau šitą įstatymą apsvarstytume ir priimtume, nes buvo ir Vyriausybės pažadėta šiems žmonėms, kuriuos liečia šis įstatymas, kad šitoje sesijoje bus priimtas.

PIRMININKAS. Šitoje sesijoje tai tikrai. Gerbiamieji kolegos, taigi aš sakau, kad mes bendruoju sutarimu pritariame Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-505. Ir komitetai tikriausiai bus tie patys: Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis, Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetai. Taip pat pritariame ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 499, 502 ir 508 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-506, pritariame po pateikimo. Pagrindiniai komitetai galėtų būti irgi Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir pritariame 2-2d – Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-507, taip pat pritariame po pateikimo bendruoju sutarimu. Socialinių reikalų ir darbo komitetas gali būti pagrindinis ir pasitelkti tai, ko jam reikės. Dėkoju, kolegos.

LR Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl apsikeičiamos įslaptintosios karinės informacijos apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-540 (pateikimas)

Dabar prašyčiau leisti (mes 20 min. vėluojam po pietų), prašyčiau leisti eiti prie 2-4 klausimo ir atsiprašau visų tų, kurie laukia, ypač pono A.Raudoniaus, kurie laukia pateikti savo klausimus. 2-4 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl apsikeičiamos įslaptintos karinės informacijos apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-540. Pateikti šitą įstatymo projektą kviečiu Krašto apsaugos ministrą poną Č.Stankevičių.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seime! Turiu garbės pristatyti ratifikuoti sutartį, kurią vasario 14 d. pasirašė Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos krašto apsaugos ir gynybos viceministrai dėl apsikeičiamos įslaptintos informacijos apsaugos ratifikavimo. Ši sutartis apibrėžia reikalingas procedūras, kad klasifikuota informacija, kuri sudaro karinę paslaptį arba kurios sudėtinė dalis yra elementai, kurie priskiriami karinės paslapties kategorijai, būtų atitinkamai apsaugota, kai šalys keičiasi tokia informacija arba kai perduoda įrangą ir techniką, kurioje esama tokios informacijos. Ši sutartis savo esme ir turiniu yra panaši į neseniai Seimo ratifikuotą sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Vakarų Europos Sąjungos. Lietuvos Respublika turi jau sudariusi panašią sutartį su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Plečiantis tarptautiniam bendradarbiavimui, tokių sutarčių poreikis taip pat plečiasi. Ateityje, matyt, gali prireikti ir daugiau tokių sutarčių pasirašyti ir prašyti Seimą jas patvirtinti.

Aš trumpai pasakysiu, kad šioje sutartyje svarbiausi dalykai yra tie, kurie garantuoja informacijos apsaugą ir ribotą jos vartojimą, t.y. valstybių įsipareigojimai, kad informacija, kuri pateks kitai šaliai, būtų vartojama tik tam tikslui, kuriam ji skirta, ir tik tiems asmenims ir toms pareigoms vykdyti, kurios su atitinkamos informacijos vartojimu susijusios. Sutartis galiotų penkerius metus. Jos terminas numatytas – penkeri metai. Paskui numatytas automatiškas pratęsimas, jeigu nė viena šalis nepasisako prieš. Na, su kitkuo jūs esat susipažinę, su sutarties turiniu. Aš neturėčiau čia daug ko pasakyti, kadangi sutartis iš esmės apibrėžia, daugiausia jos straipsnių skirti nustatyti procedūroms ir tvarkai, kuria keičiamasi. Aš norėčiau tik pasakyti, kad Lietuva bent šios sutarties įsigaliojimo pradžioje gal greičiau būtų didesnė vartotoja tos informacijos, kurią gautume iš Lenkijos Respublikos, nei pati perduotų. Konkrečiai mes gauname iš Lenkijos pagalbą ir dabar tokia pagalba laukia šios sutarties ratifikavimo. Kai tik Seimas ratifikuos šią sutartį, mes gausime didelę siuntą technikos, kuri negali būti perduota, jeigu nebūtų tokių garantijų, kurias užtikrina ši sutartis. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone ministre, jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, sutarties 5 straipsnio antrame punkte nurodyta, kad bus atliktas kiekvieno asmens patikrinimas. Norėčiau paklausti, o kokia bus atsakomybė pažeidusio įslaptintos karinės informacijos apsaugą? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Trumpas atsakymas būtų toks: atsakomybė pagal Lietuvos įstatymus, nes ši Seimo ratifikuota sutartis tampa Lietuvos teisės sistemos sudėtine dalimi, ir ta atsakomybė, kuri nustatyta už Lietuvos valstybės paslaptis, taikoma ir šiuo atveju. Tai atitinkamai ne tik pagal Baudžiamąjį kodeksą, bet taip pat ir krašto apsaugos tarnybos įstatymus. Kaip ir bet kuriuo Lietuvos klasifikuotos informacijos atskleidimo arba neišsaugojimo atveju.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis ministre, ar Lietuva turi panašią sutartį su bet kuria kita valstybe? Vienas klausimas. Antras – dėl to, ko ponas J.Listavičius klausė. 5 straipsnio pirmoji pastraipa sako: leidimas, suteikiantis konkrečiam asmeniui įgaliojimus prieiti prie įslaptintos karinės informacijos. Mano klausimas: ar Lenkijos karininkas arba įgaliotas asmuo pats galės prieiti prie tos medžiagos ir žiūrėti, ar jam paklausus bus suteikta tik informacija apie atitinkamą subjektą?

Č.V.STANKEVIČIUS. Į pirmąjį klausimą atsakau: taip, tokia sutartis yra pasirašyta su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, taip pat neseniai Seimas ratifikavo sutartį su Vakarų Europos Sąjunga. Rengiamos sutartys su Danija, Latvija, Estija. Bet pasirašyta tik su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir su Vakarų Europos Sąjunga. Jeigu aš gerai supratau antrąjį jūsų klausimą, jis yra dėl leidimų tvarkos. Tai yra įsipareigojimas atlikti tikrinimus ir gauti leidimą naudotis atitinkamo slaptumo informacija. Tokios procedūros egzistuoja ir Lietuvos Respublikoje, ir Lenkijoje, ir šalys tai atliks pagal savo procedūras ir savo institucijų jėgomis tą patikrinimą. Taigi šiuo atveju Lenkija garantuoja už Lietuvos perduotą informaciją, kad Lenkijos pareigūnai bus atitinkamai... turės leidimus, bus nustatytas priėjimas. Lietuva – taip pat. Kai mes savo pareigūnams išduodame leidimus naudotis slapta informacija nepriklausomai nuo to, ar ta informacija bus šiuo atveju Lenkijos informacija, ar Lietuvos – reikalavimas yra tas pats.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis ministre, iš dalies jūs atsakėt, bet aš vis dėlto noriu dėl kai kurių formuluočių pasitikslinti. Šis Prezidento dekretas ir jūsų sutarties teikimas įgauna valstybinio rango statusą, jeigu mes jį ratifikuojam. Kartu aiškinamajame rašte yra parašyta, kad tokio pobūdžio sutartis yra pasirašyta tarp Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir JAV gynybos departamento. Kiek aš suprantu, ta sutartis pasirašyta tarp dviejų karinių žinybų ir ji nebuvo Seime svarstoma bei ratifikuojama.

Vadinasi, ši sutartis su Lenkija, įgaunanti valstybinį pobūdį, kur kas aukštesnio lygio negu ankstesnės žinybinės sutartys. Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš galėčiau atsakyti taip, kad tai yra ne rango, sutarties ir svarbos klausimas, bet yra procedūrų klausimas, ir po Konstitucinio Teismo atitinkamo sprendimo visos tokio pobūdžio sutartys priklauso ratifikuojamoms sutartims pagal mūsų įstatymus. Tai yra šalys, kaip matote, šioje sutartyje susitaria, kad atliks tik reikalingas procedūras, t.y., pavyzdžiui, Lenkijoje tokios ratifikavimo procedūros nereikia, Lenkija laukia tik Lietuvos ratifikavimo procedūros Seime, nes pagal mūsų įstatymus ją priklauso atlikti. Tai nėra Lenkijos reikalavimas, tai tiesiog yra mūsų teisės aktų reikalavimas.

PIRMININKAS. Dar vienas klausimas. Seimo narys K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Labai atsiprašau, kad nespėjau užsirašyti. Norėčiau paklausti, ministre, ką reiškia aiškinamajame rašte parašymas, kad tokio pobūdžio sutartis įgalins ar leis suformuoti bendrą Lietuvos-Lenkijos kariuomenės batalioną. Koks čia batalionas?

Č.V.STANKEVIČIUS. Bataliono steigimo sutartis yra parengta. Tai bus taikos palaikymo batalionas, kuriame lygiomis teisėmis dalyvaus Lietuvos kariniai vienetai ir Lenkijos kariniai vienetai. Tokią sutartį numatyta pasirašyti birželio 25 d. Ji yra parengta, suderinta, Vyriausybės įgaliojimai suteikti ir man pavesta ją pasirašyti. Ši sutartis numato tarptautinį batalioną, tai yra analogiškas batalionas, kaip apskritai tarptautiniai batalionai ar kiti vienetai, kurie skirti tarptautinėms operacijoms įgyvendinti. Tokioms kaip „Baltbat”, kaip kokia nors „Šiaurės brigada” ir panašūs batalionai. Tai yra visiškai išlaikomas kiekvienos kariuomenės autonomiškumas, atskiras rengimas, tačiau kai vyksta bendri mokymai ir bendros operacijos, abiejų šalių pajėgos veikia kaip vienas karinis vienetas. Tai dėl batalionų.

Suprantama, kad ši sutartis bus reikalinga ir tuo atveju, kaip jau minėjau, gaunant Lenkijos techninę pagalbą mūsų oro erdvės kontrolės sistemai. Natūralu, kad kuriant batalioną bus slaptos informacijos, kuri klasifikuojama kaip viena iš čia nurodytų kategorijų.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus, o mums dabar reikia apsispręsti, ar pritarsime po pateikimo sutarties ratifikavimo įstatymo projektui. Kolegos, prašom sakyti savo nuomonę.

Seimo narė R.Rastauskienė.

R.RASTAUSKIENĖ. Aš manau, kad šis pateiktas dokumentas yra svarbus praktinis žingsnis Lietuvai integruojantis į tarptautines saugumo struktūras. Ir, kiek žinau, absoliuti dauguma Seimo frakcijų ir politinių partijų, atstovaujančių Seime, yra už Lietuvos integraciją į tarptautines saugumo struktūras. Kviečiu savo frakciją ir kitas frakcijas ir šiandien balsuojant, ir priimant galutinai šį dokumentą palaikyti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta vargu ar prieštarautų.

A.KAŠĖTA. Ne, aš taip pat norėčiau pritarti šitam dokumentui po pateikimo. Tai galbūt tikrai padės mums gauti vertingesnės pagalbos, technikos negu minėti kateriai, todėl siūlau palaikyti.

PIRMININKAS. Kolegos, bendruoju sutarimu pritariame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl apsikeičiamos įslaptintosios karinės informacijos apsaugos ratifikavimo įstatymo projektui Nr.P-540. Pagrindiniu komitetu siūlome Nacionalinio saugumo komitetą, papildomas sutiktų būti Užsienio reikalų komitetas. Dar paskutinis žodis – ponui ministrui.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau prašyti komitetus, jei galėtų, apsvarstyti greičiau šią sutartį, nes tai atitiktų Lietuvos interesus ja pasinaudoti pirmiausia gaunant materialią informaciją – ne rašytinę, bet materialią.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Kolegos Seimo nariai, ar neprieštarautumėte, jeigu mes galėtume bendruoju sutarimu trupučiuką sutrumpinti statutines procedūras: ketvirtadienį apsvarstyti, o antradienį priimti. Tai būtų skubos tvarka. Ačiū, kolegos, sutarta ir dėl tvarkos.

LR laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-533. LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 1 straipsnio pavadinimo pakeitimo ir šio straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-534. LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37¹ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-535 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, mes vėluojame keletą minučių, bet gal dar spėtume iki kavos, iki rimto pokalbio su kontrolieriais, pakviesti į tribūną Žemės ir miškų ūkio ministerijos Teisės departamento vadovą poną A.Raudonių, kad jis mums pateiktų Lietuvos Respublikos laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-533, taip pat jį lydinčiuosius – Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą 1 straipsnio pavadinimo pakeitimo ir šio straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.P-534 ir 2-3c – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 371 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-535. Žodis – ponui A.Raudoniui.

A.RAUDONIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiandien pateikiami įstatymų projektai yra labai aktualūs vien dėl to, kad jie reguliuoja atsiskaitymą už žemės ūkio produkciją. Šioje srityje Žemės ir miškų ūkio ministerija gauna labai daug nusiskundimų tiek iš pavienių ūkininkų, tiek iš įvairių visuomeninių organizacijų. Taip pat žinau, kad ypač būdami rajonuose, vietose, Seimo nariai gauna daug priekaištų dėl to, kad mes neužtikriname atsiskaitymų tvarkos. Žinoma, esant tokiai netvarkai yra pažeidinėjama finansinė drausmė, žemdirbiai negali laiku įsigyti trąšų, negali įsigyti sėklų vien dėl to, kad už jų produkciją laiku neatsiskaito perdirbamoji pramonė, kitos žemės ūkį aptarnaujančios organizacijos. Kai paanalizuoji, kodėl neatsiskaito perdirbamosios pramonės organizacijos, pasirodo, kad joms taip pat yra daug skolingos prekybos organizacijos. Štai šiuo metu prekybos įmonių skolos perdirbamosios pramonės įmonėms yra daugiau kaip 2,5 karto, o uždelstos skolos du kartus viršija pastarųjų skolas žemdirbiams.

Todėl Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatyme siūloma apibrėžti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti visų ūkio subjektų, tarp jų ir prekybos įmonių, maksimalius atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją ir maisto produktus terminus. Žemės ūkio produkcijos gamintojai, pateikę žemės ūkio produkciją superkančioms, perdirbančioms bei prekybos įmonėms, bet negavę už ją apmokėjimo, faktiškai suteikia pastarosioms beprocentę paskolą. Todėl siūloma nustatyti, kad už pateiktą žemės ūkio produkciją ir maisto produktus turi būti atsiskaitoma iš karto, o neatsiskaičius pirkėjas pardavėjui kiekvieną mėnesį turi mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio palūkanas. Siekiant sugriežtinti ūkio subjektų atsakomybę už ilgalaikį atsiskaitymų vilkinimą, pasibaigus maksimaliam atsiskaitymų terminui, numatoma neginčo tvarka išieškoti ne mažesnius kaip 0,3% dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, o praėjus 30 dienų po maksimalaus atsiskaitymo termino pabaigos, kiekvieną mėnesį išieškoti 20% neįvykdytos sutarties dalies dydžio baudą.

Siūlomais projektais žemdirbiams, negaunantiems atlyginimo pagal darbo sutartį, jų pajamos, gautos pardavus žemės ūkio produkciją, yra prilygintinos išmokoms, susijusioms su darbo santykiais. Šiais siūlomais projektais siekiama ir kitų tikslų, kaip jau minėjau, sureguliuoti finansinę drausmę, atsiskaitymą.

Šiuos projektus analizavo Seimo Juridinis skyrius, yra pateikta pastabų, kai kurios pastabos yra svarstytinos ir į jas bus galima atsižvelgti, jeigu šiems įstatymo projektams bus pritarta. Taip pat aš matau, kad kai kuriuos straipsnius bus galima redaguoti. Aš manau, jeigu būtų pritarta šiems siūlomiems projektams, patvirtinus kokį komitetą jau ir dabar galima pateikti kai kurių pastabų, dėl kurių, aš manau, ir šiandien iškils klausimų. Prašau pritarti įstatymų projektams po pateikimo.

PIRMININKAS. Tikiuosi, kad šiems seniai lauktų įstatymų projektams mes pritarsime po pateikimo, o kol kas – klausimai. Seimo narys V.Lapė.

V.LAPĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jums galbūt yra žinoma, o gal ir ne, kad praėjusioje Seimo kadencijoje LDDP frakcija irgi nuo šito pradėjo kovą su šitais monopolistais. Pirmiausia buvo priimtas įstatymas tas baudas mokėti dideles, net 0,7%, 0,8%, paskui mažinom ir priėjom prie 0,2%. Kaip jūs manote (dabar vėl grįžtame prie to paties klausimo), kokiu būdu jūs priversite tas įmones laiku atsiskaityti? Ar yra kažkoks mechanizmas, ar tik mėginimas tai dar kartą daryti?

A.RAUDONIUS. Aš tik manau, kad pateiktos trijų įstatymų projektų pataisos leidžia pakankamai efektyviai kovoti su tomis įmonėmis, kurios neatsiskaitys laiku. Aišku, dar čia turės būti priimti kai kurie Vyriausybės nutarimų pakeitimai, kuriuos priėmus, manau, iš tikrųjų būtų galima efektyviai kovoti. O kad jūs sakote, jog LDDP pradėjo, tai kas draudžia konservatoriams tęsti šitą kovą? Čia nesvarbu, kokia partija, bet kai neatsiskaitoma, koks skirtumas žemdirbiui? Jis pagamino produkciją, jam reikia atlyginti, su juo reikia atsiskaityti. Todėl, manau, jums yra didelė garbė įvesti tvarką šioje netvarkoje.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, prieš pietus buvo priimtas Įmonių bankroto įstatymas ir ten aiškiai buvo nustatytos eilės atsiskaitant, bet jūs vėl keičiate eiliškumą, kad pirmiausia už pirktą žemės ūkio produkciją ir iš jos pagamintas prekes, ir tiktai paskui pagal dokumentus, susijusius su darbo santykiais. Matyt, reikėtų į tai atsižvelgti. Čia ne vienoje vietoje tas kartojama, ir, mano supratimu, nereikėtų to kartoti. Ačiū.

A.RAUDONIUS. Taip, aš manau, čia dar galima svarstyti, tam ir yra projektas. Manau, pastaba iš tikrųjų verta rimto svarstymo, ir čia galima dar įvairiai suformuluoti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Aš norėčiau paklausti pranešėjo, su kuo dar buvo derintos tos pataisos? Nes tai, apie ką mes kalbėjom iš ryto, apie atsiskaitymus, apie santykius, dabar viskas verčiama aukštyn kojom. Visose trijose įstatymo pataisose yra prieštaraujama tam, dėl ko balsavo dauguma iš ryto. Delspinigių procentas yra nustatytas visiems 0,2%. Jūs keliate 0,3%. Atsiskaitant už delspinigius vėl jūs keliate gamintojų reikalavimus žmonėms, kurie dirba tose įmonėse. Lygiai taip pat jūs elgiatės socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo atžvilgiu, t.y. pirmiausia atsiskaityti su tais, kurie pateikė tą produkciją, ir tik po to – su šitais fondais. Ar jūs derinote šiuos įstatymus su kuo nors, – rinkos partneriais, subjektais, ar tai yra tik ministerijos nuomonė ir jūs teikiate tai Seimui?

A.RAUDONIUS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu jūs atidžiau pažiūrėtumėte pateikiamus projektus, tai jūs pamatytumėte, kad tuos projektus teikia Vyriausybė, ir Vyriausybėje tai buvo svarstoma bent porą kartų.

A.SYSAS. Tik Vyriausybėje?

A.RAUDONIUS. Vyriausybėje ir kitose visuomeninėse organizacijose. Žemės ūkio tai tikrai, o aš manau, kad ir kitose, nors negaliu garantuoti. Na, o dėl delspinigių, kad 0,3% numatome, tai įstatymo leidėjo valia yra numatyti didesnius delspinigius. Taigi aš čia nematau prieštaravimų. O jeigu rytą vienus įstatymus priėmėte, o dabar eina kiti, tai jūs turėsite juos paprasčiausiai suderinti, kad vienas kitam neprieštarautų. Aš negirdėjau, kas rytą buvo priimta. Man sunku atskirti.

PIRMININKAS. Suderinsim, viską suderinsim, gerbiamieji Seimo nariai!

D.Aleksiūnienė.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad šio įstatymo 4 straipsnis neišlaiko jokios kritikos. Juk čia ne tas reikalas, kurį galima spręsti bizūno pagalba. Aš sakyčiau, galbūt šitas straipsnis tiktų toms perdirbimo įmonėms, kurios superka pieną, kur nėra tokio, jeigu tai lietuviškas žodis, vajaus. Aš noriu paklausti dėl grūdų perdirbimo įmonių, kada kviečiai sunoksta, miežiai sunoksta per mėnesį ir įmonės privalo supirkti tuos grūdus. Sakykim, per dieną įmonė superka po 1,5 tūkst. tonų ir tai įmonei reikia sumokėti 1 mln. litų. Sakykite, kaip jūs priversite privačią įmonę pirkti tą 1,5 tūkst. tonų grūdų karštą vasaros dieną, kai žemdirbys kulia tuos grūdus ir jis neturi kur supilti jų saugoti, jeigu įmonė bus priversta kitą dieną jam sumokėti milijoną, kai tuo tarpu už parduotus miltus daugiausia gauna 120 tūkst. per dieną? O priversti imti kreditus taip pat neįmanoma, kadangi nėra garantijos, kad įmonė parduos produkciją, kad įmonė nepraras rinkos.

A.RAUDONIUS. Ačiū. Aš pradėčiau nuo pabaigos. Aš manyčiau, kad jeigu jau įmonė mato, jog gresia šitos numatytos sankcijos, tai jinai bus priversta imti kreditus. O jūs dabar ginate vieną įmonę. Tai kuo kalti žemdirbiai? Jie pardavė, jie turi gauti atlyginimą. Kartu noriu pasakyti, kad dėl 4 straipsnio iš tikrųjų reikia pagalvoti. Kai kur aš sutinku su jumis, bet čia jau Vyriausybės valia. Dar reikia padirbėti su šiuo straipsniu.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Ar galima dar pastabą?

PIRMININKAS. Prašom.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Aš noriu pasakyti, kad šiuo sprendimu mes pakenksime ne tiek perdirbimo įmonėms, kiek žemdirbiams, kadangi jie, neturėdami kur saugoti grūdų, neturės kur jų padėti ir supūdys.

A.RAUDONIUS. Svarstysim, kad nepakenktume.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt žinote, kad delspinigiai turi būti nustatomi tokie, kad jie nežlugdytų nei vienų, nei kitų, bet kad skatintų greičiau atsiskaityti ir kad jie turėtų būti šiek tiek didesni negu vidutinė kreditų ar infliacijos norma. Ar jums neatrodo, kad užuot didinus delspinigius iki 0,3% reikėtų visiems ūkio subjektams jau dabar mažinti iki 0,1%?

A.RAUDONIUS. Na, man neatrodo. Tas padidinimas atsirado dėl to, kad drausmintų ūkio subjektus. Matyt, 0,2% gali sumokėti, jeigu nesumoka, o kai bus 0,3%, gal pagalvos. Čia yra numatyta kaip drausminanti priemonė.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tikriausiai žinote, kad aš esu visiškas jūsų pateikto projekto šalininkas. Aš šitą politiką bandžiau įgyvendinti, ir kaip man sekėsi, jūs, matyt, žinote. Kai nekompleksiškai sprendžiama ir negalima kompleksiškai išspręsti, tai yra tas pat kaip kovoti su vėjo malūnais. Jeigu mes neturėsime mechanizmo, kaip valstybė dalyvaus superkančių įmonių veikloje, kokios jiems bus sudarytos sąlygos gauti kreditus, tai grūdų pramonė, cukraus pramonė, aliejaus pramonė, linų pramonė bus pasmerkta žūti. Bet aš vis tiek sakau, kad atsiskaityti turi kitą dieną, o jeigu jūs šito neapmąstėte, tai šitos pataisos bus neefektyvios, kadangi arba nesupirks produkcijos, pirks tiek, kiek jam reikia... Kadangi supirkus grūdus dalis pajamų ateina tik po dvylikos mėnesių. Ir cukrui tas pat. Per mėnesį perdirba, o visus metus realizuoja. Šitas dalykas turi būti labai gerai apmąstytas. O kad reikia efektyvių priemonių, tai tiesa. Bet nereikia pamiršti, kad šitie 0,3% delspinigių mokėjimo sudarys metinę normą per 100%, kai žinom, jog kreditus dabar galima gauti už 12%,15%, 20%. Šitie dalykai turi būti labai gerai apgalvoti. Aš dabar kalbu, kad reikia įgyvendinti, bet tik kaip kompleksą.

A.RAUDONIUS. Iš tikrųjų aš labai dėkoju už jūsų pritarimą. Be abejo, bendromis jėgomis svarstant šį įstatymą reikia galvoti. Aš nežinau, gal čia reikia kokių nors papildomų priemonių sugalvoti dėl kreditų ir pan. Aš manau, kad vis tiek kažkokią išeitį rasti galima. Tikrai dar kartą dėkingas, kad jūs pritariat mūsų tai priemonei.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Seimo nario Č.Stankevičiaus nematau, jis tikriausiai įsijungė netyčia. Taigi, kolegos, mums reikia kalbėti dėl motyvų ir apsispręsti, ar pritariam po pateikimo šitiems trims įstatymų projektams. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tikrai nebereikėtų tų laikinų atsiskaitymų su žemdirbiais įstatymo. Turi būti sutvarkyti visi atsiskaitymai Lietuvoje ne tik su žemdirbiais, bet ir su pramone, gamybos ūkiu ir su kitais. Mes Biudžeto ir finansų komitete svarstėme atsiskaitymų būklę. Tačiau dabar kitokių sprendimų Biudžeto ir finansų komitete nepriimta. Ir nei Lietuvos bankas, nei kiti dar nenumatė, kad galėtų kitaip padėti ūkiams patiems atsiskaityti. Visi sako, kad tegul turi pinigų ir tegul moka. Bet esant tokiai padėčiai, kokia yra dabar žemės ūkyje, siūlau pritarti po pateikimo, o svarstant, jeigu kas nors neatitiks kitų įstatymų, Bankroto įstatymo ar kitų, siūlysim atitinkamus variantus. Tačiau Juridinio skyriaus išvadose rašoma, kad atitinka juridinės technikos reikalavimus. Todėl siūlyčiau po pateikimo vis dėlto pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ne, norima balsuoti. Kolegos, prašyčiau registruotis. Registruojamės. Registracija pradėta. Iš pradžių balsuosime, ar pritariame po pateikimo Lietuvos Respublikos laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-533.

Spėjo užsiregistruoti 73 Seimo nariai.

Kolegos, prašyčiau pasirengti: kas pritaria po pateikimo įstatymo projektui 2-3a, tie balsuoja už, kas prieštarauja, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 54 Seimo nariai. Už – 47, prieš – 6, susilaikė vienas. Taigi Lietuvos Respublikos laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui pritariama po pateikimo. Pagrindinį komitetą siūlau kaip ir pirmininkas – Kaimo reikalų komitetą, o Biudžeto ir finansų komitetą kaip papildomą. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti kitiems lydintiesiems įstatymų projektams? Taigi kitiems lydintiesiems įstatymų projektams pritariam po pateikimo bendru sutarimu. O būtent Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą 1 straipsnio pavadinimo pakeitimo ir šio straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-534 ir 2-3c – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 371 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-535. Pirmajam įstatymo projektui pagrindinis komitetas galėtų būti Kaimo reikalų komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas, o klausimo 2-3c – Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Biudžeto ir finansų komitetas kaip papildomas. Dėkoju, kolegos.

Dabar mums reikėtų pažiūrėti į laikrodį. Be penkių minučių penkios valandos. Gal padarykim 10 min. pertrauką ir po 10 min. pertraukos, t.y. 17.05 val., mes kalbėsime su Seimo kontrolieriais. 17.05 val., kolegos, toliau tęsim posėdį.

Pertrauka

Seimo kontrolierių ataskaita

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). (…) buvo manęs laukti, bet kolegos siūlo greičiau tęsti posėdį. Aš tikiuosi, kad tuojau mūsų salė bus pilna. Mielieji kolegos, 2-5 klausimas – Lietuvos Respublikos… Ne į tą klausimą pažiūrėjau. Klausimas 2-5 – mūsų Seimo kontrolierių ataskaita. Aš turiu tiesiog rūpestį, mat mūsų Lietuvos Respublikos Seimo statute nėra pakankamai tiksliai apibrėžta, ką mes turėtume su ta ataskaita daryti, bet aš tikiuosi, kad mes galėtume iš pat pradžių išklausyti Kontrolierių įstaigos vadovą poną A.Taminską, po to dar visų trijų kontrolierių, o paskui pagal Seimo statutą arba pagal Kontrolierių įstatymą atiduoti jų įstaigos veiklą vertinti Seimo Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetui ir jo pirmininkas bus pasirengęs pateikti griežtą ir principingą jų darbo įvertinimą. Taigi, kolegos, jeigu sutiktumėte, aš tada pakviesčiau poną A.Taminską, o mes kol kas registruojamės.

Registracija pradėta. Užsiregistravo kol kas 44 Seimo nariai. Ir tribūnoje Seimo kontrolierių įstaigos vadovas ponas A.Taminskas. Prašom. Gerbiamieji kolegos, čia bus jo žodis, paskui mes pakviesime kitus keturis kontrolierius pasakyti kokį nors žodį ir, jeigu kils klausimų, tada jau visiems klausimai. Prašom, pone Algirdai.

A.TAMINSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Seimo kontrolierių įstatymo 28 straipsnyje numatyta, kad Seimo kontrolieriai kasmet iki kovo 15 d. raštu pateikia Seimui praėjusių kalendorinių metų darbo ataskaitą, kuri turi būti paskelbta, nagrinėjama Seime. Mūsų įstaiga parengė tokią ataskaitą, kuri susideda iš visų penkių Seimo kontrolierių, kurie dirbo 1996 m., ataskaitų ir apibendrinimų. Ji kovo 12 d. buvo išdalyta Seimo nariams. Aišku, labai gaila, kad praėjo toks gana didelis laiko tarpas nuo to momento, kada buvo išdalyta, todėl kai kurių problemų dėl to iškilo. Aš labai trumpai norėčiau pristatyti tik esminius momentus, nes šioje ataskaitoje yra gana išsamiai išdėstyta, kiek, kokių skundų iš kokių institucijų gauta, kiek išnagrinėta, atsisakyta, dėl ko tie skundai, kurios institucijos skundžiamos dažniausiai, kaip vykdomi Seimo kontrolierių sprendimai ir pan. Čia yra pateikta lentelių ir kitokia forma. Todėl aš nenorėčiau kalbėti apie konkrečius duomenis, nes čia yra pateikta net pavyzdžių aktualesnių problemų, kurios kyla, ir tie pavyzdžiai būtent iliustruoja tas problemas. Tai yra kiekvieno kontrolieriaus ataskaitos dalyje.

Aš norėčiau labai trumpai paminėti, kad, palyginti su 1995 m., kada mūsų įstaiga pradėjo savo darbą, skundų gauta truputį mažiau – apie 200 skundų mažiau, bet per 1996 m., atvirkščiai, skundų buvo ištirta 200 daugiau, nes didžioji dalis buvo ištirta 1996 m., o taip pat buvo ištirti 509 skundai, kurie buvo gauti 1995 m. Baigus tyrimą 10 tyrimų medžiaga buvo perduota prokuratūrai, iš jų tik pagal keturis buvo iškeltos bylos.

Seimo kontrolieriai tirdami skundus susidūrė ne tik su pareigūnų piktnaudžiavimu. Dėl pareigūnų piktnaudžiavimo priimta įvairių sprendimų. Buvo siūloma 139 sprendimus pakeisti, panaikinti arba priimti tuos, kurie nebuvo priimti. Buvo įvykdyti 82 tokie siūlymai.

Taip pat, kaip minėjau, susidūrėme ir su tokiais atvejais, kai veiksmus, kuriuos vėliau piliečiai vertino kaip piktnaudžiavimą ar biurokratizmą, lėmė ne pareigūnų kažkokia veika (veikimas ar neveikimas), bet būtent tai, kad nebuvo norminių aktų, teisiniai santykiai nebuvo nustatyti aktuose arba dviprasmiškai nustatyti ir pan. Todėl mes siūlėme 42 teisės aktus pakeisti arba papildyti. Iš jų buvo pakeista 18.

Aš neminėsiu daugiau konkrečių skaičių, o kalbėsiu apie tai, kad pagal mūsų įstatymus mes galime pradėti tyrimą ne tik gavę skundų, bet taip pat ir savo iniciatyva. Tokie tyrimai buvo 26, ir daugiausia pagal publikacijas spaudoje. Minint, kurių institucijų pareigūnai buvo skundžiami daugiausia, tai daugiausia buvo gauta skundų dėl karinių ir joms prilygintų institucijų veiklos: dėl Vidaus reikalų ministerijos – 105, dėl Pataisos darbų departamento – 135. Pagal apskritis, kur buvo skundžiami apskričių, tuo metu valdytojų, dabar viršininkų administracijų pareigūnai, daugiausia skundų gauta dėl Kauno apskrities, po to – dėl Klaipėdos apskrities. Daugiausiai tie skundai susiję su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę kaimo vietovėse, sklypų suteikimu, privatizavimu, ribų nustatymu miestuose ir panašiai. Visa tai, ką aš labai trumpai paminėjau, sakyčiau, tik maža dalimi rodo, ką mes darėme ir padarėme. Visa kita yra ataskaitoje.

Bet aš porą minučių norėčiau skirti tiktai problemoms, nes mūsų įstatyme yra numatyta, kad pateikdami ataskaitą mes turime ne tik pateikti visus šiuos duomenis apie mūsų veiklą, bet taip pat pateikti siūlymus apie tai, kokių turi būti imtasi priemonių, kad sumažėtų tas piktnaudžiavimas, biurokratizmas ar panašiai. Mes iš savo veiklos (dirbame jau 2,5 metų nuo paskyrimo) pastebėjome, kad viena iš tokių priežasčių, kuri sąlygoja ne visai efektyvų mūsų darbą, yra ta, kad kai kurie mūsų įstatymai netobuli. Tai buvo matyti ir pradėjus mums dirbti, deja, norint pakeisti įstatymą, reikia turėti praktikos, reikia padaryti atitinkamus apibendrinimus ir panašiai. Todėl mes dar praeitų metų pabaigoje pradėjome ir šiuo metu yra beveik visiškai parengtas mūsų įstatymo pakeitimo projektas, kuris yra padarytas sujungus Seimo kontrolierių įstaigos statutą, kuris irgi buvo patvirtintas įstatymu, ir Seimo kontrolierių įstatymą į vieną bendrą norminį aktą, būtent Seimo kontrolierių įstatymą. Tas parengtas pakeitimas daugiausia susijęs su tokiais dalykais: pirmiausia tai yra truputį padidintas tų institucijų arba pareigūnų, kurių veiklą mes galėsime tirti, skaičius, be to, mes pageidaujame, kad būtų suteikta galimybė tirti savivaldybių valdybų sprendimus, juos vertinti ir panašiai. Nes būtent dėl to, kad mes neturim tokios galimybės, labai dažnai negalime atlikti to, ką mums paveda įstatymas. Taip pat, matyt, reikėtų sudaryti galimybę, kad Seimo kontrolieriai galėtų įsikišti, kai yra vilkinama atlikti kažkokius veiksmus, į kai kuriuos tardytojų, prokurorų ir pan. veiksmus, kurie nėra profesiniai veiksmai, bet, aišku, ne į procesą, kas yra draudžiama įstatymų. Ypač svarbus dalykas, ir to mes pasigendame, nes įstatyme to nėra, tai galimybės Seimo kontrolieriams kreiptis į teismą, kad apgintų kitų piliečių teises, kad prašytų teismą, kad jis priimtų sprendimą, įpareigojantį pareigūną arba sprendimą priimti, arba sprendimą pakeisti, arba sprendimą panaikinti. Tokiu atveju mes galėtume apginti kai kurių piliečių teises, t.y. tų asmenų, kurie neturi galimybės kreiptis į teismą. Šiuo metu mes jiems galime pasiūlyti, kad jie dėl tos problemos sprendimo turėtų kreiptis į teismą. Deja, mūsų kontingentas – daugiausia tie asmenys, kurie yra socialiai remtini, kurie neturi galimybės kreiptis, todėl jie pirmiausia į mus ir kreipiasi. Mūsų įstaigoje šitos paslaugos teikiamos. Jeigu mes tai tiriame, galime žmonėms padėti. Viskas yra nemokama, viską atliekame veltui, nes institucija yra visiškai išlaikoma iš biudžeto.

Taip pat yra kai kurių kitų pasiūlymų, aš prie jų neapsistosiu, juo labiau kad laikas neleidžia to daryti. Galbūt vėliau, jeigu galėsiu, atsakydamas į klausimus tai paminėsiu. Tiktai norėčiau paminėti dar vieną problemą, kuri irgi labai trukdo atlikti mums įstatymu pavestas pareigas. Tai būtent mūsų dabartinė situacija, padėtis dėl patalpų, nes dėl tų buitinių sąlygų ne visi įstaigos etatai yra sukomplektuoti. Ir dar viena problema. Mūsų institucija buvo gavusi paramą įsikurti per Jungtinių Tautų vystymo programą ir tas finansavimas buvo pratęstas dar vieneriems metams, 1996 m., todėl jeigu mes šiais metais dar nepanaudosime tų lėšų, deja, mes ir neteksime galimybės jų panaudoti. Tarp jų yra lėšos, na, gal jų ne tiek daug bendrai paskaičiavus, bet tokiai institucijai kaip mūsų yra gana daug, t.y. apie 150 tūkst. litų vien tiktai patalpoms įrengti. Be to, yra pagrindinėms priemonėms pusė lėšų nepanaudota. Šias priemones mes galėtume pirkti tiktai tada, nes dabar mes neturime nei galimybės kažkur kažkokius stalus, įrangą nupirkę ir panašiai… Tai yra tiktai tokia labai trumpa informacija, nes jeigu Seimo nariai atsimena, buvo panaikintas sprendimas dėl mūsų patalpų, ten šis klausimas buvo atitinkamai išspręstas. Vyriausybei buvo pasiūlyta surasti tinkamas patalpas. Deja, dabar tas klausimas yra labai sunkiai sprendžiamas ir čia, naudodamasis proga, aš tai tik primenu. Vis dėlto atsiprašau, nes dėl laiko stokos … Aš po kitų Seimo kontrolierių labai trumpų kalbų būsiu pasiruošęs atsakyti į klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gal tada jūs čia truputį luktelėtumėte, kol jūsų kolegos papasakos apie savo veiklos barus. Ir aš dabar prašau leisti pakviesti į tribūną pasakyti kelis žodžius Seimo kontrolierę ponią N.Šidagienę, kuri buvo atsakinga už savivaldybių priimamų sprendimų patvirtinimą, reviziją.

Taigi Seimo kontrolierė N.Šidagienė.

N.ŠIDAGIENĖ. Laba diena visiems Seimo nariams! Dėl to, kad aš nesu garantuota, kad Seimo nariai, praėjus trims mėnesiams, dar pamena kai ką iš mūsų rašytos ataskaitos, ir konkrečiai iš mano, iš pradžių norėčiau pateikti keletą statistinių duomenų, kurie iliustruotų mano darbą. Statistika, jeigu ją lygintume, o mano ataskaitos lentelėse jinai yra lyginama su 1995 m. …Tai jeigu jūs pastudijuotumėt statistiką, tai pamatytumėte, kad kiekybiniai rodikliai, kurie leidžia charakterizuoti mūsų veiklą, 1996 m. yra daug geresni už 1995 m., jeigu neskaičiuotume to, kad įstaiga per 1996 m. gavo, kaip jau ponas A.Taminskas minėjo, šiek tiek, apie 200, skundų mažiau. Aš asmeniškai, palyginus 1996 m. su 1995 m., gavau 6 skundais mažiau. Na, tarp dviejų su puse šimto skundų, aišku, tie šeši skundai pradingsta, ir aš nemanyčiau, kad tai labai darbą palengvino. Iš esmės, matyt, reikėtų manyti, kad tų skundų tiek ir liko. Tačiau yra pagerėję kiti rodikliai. Tai yra natūralu, nes didėja Seimo kontrolierius aptarnaujančių darbuotojų skaičius. Sakykim, jeigu kiekvienas iš mūsų pradėjo dirbti su vienu padėjėju, tai po to jau turėjo po du padėjėjus, o dabar turi po tris padėjėjus. Taigi ir ištirtų skundų skaičius turėjo didėti, ir jisai didėjo.

Yra speciali lentelė, kuri parodo mano tiriamų skundų nagrinėjimo tempus. Aš jau laukiu klausimų ta tema ir esu pasiryžusi tą temą šiek tiek panagrinėti pati. Ji yra aktuali ne man vienai, o visiems Seimo kontrolieriams ir visai mūsų įstaigai, nes pagal dabar galiojančius abu įstatymus, kurie reglamentuoja mūsų veiklą, yra numatytas nevisiškai realus skundų ištyrimo terminas – tai yra vienas mėnuo. Tačiau jeigu reikia, Seimo kontrolierius savo sprendimu šitą terminą gali pratęsti iki dviejų mėnesių. Noriu pasakyti, kad mes su daugelio užsienio šalių panašių institucijų darbu esame susipažinę ir galiu patikinti Seimą, kad nei viena institucija, nei vienas ombudsmenas, kaip tokius pareigūnus priimta vadinti pasaulyje, jokių ištyrimo terminų apskritai neturi ir jie labai nustemba sužinoję, kad mes tokį terminą turime. Tačiau galbūt mes esam šiek tiek kitokie ir galima pateikti daug argumentų, kad mus vis dėlto reikia drausminti ir tas terminas turėtų egzistuoti. Bet faktas, kad jis turėtų būti šiek tiek ilgesnis. Galiu jus patikinti, kad net paties paprasčiausio skundo, jeigu jam reikia surinkti papildomą medžiagą, surinkti paaiškinimus pareigūnų, kurie gali būti traukiami drausminėn atsakomybėn už tai, kad jie kaltinami biurokratizmu arba piktnaudžiavimu, paprasto skundo per vieną mėnesį ištirti yra neįmanoma. 1995 m. per tuos įstatymo formalius du mėnesius aš ištyriau tik 7,6% visų mano tirtų skundų, tačiau per 1996 m. jų skaičius padidėjo iki 24%. Jeigu Seimo nariai atkreipė dėmesį, mano ataskaitos dalyje yra lentelė apie Seimo kontrolierių, tai yra mano, kaip Seimo kontrolierės, rekomendacijų vykdymą. Noriu pasakyti, kad kai padariau analizę, tai mane pačią tie skaičiai nustebino, nors šiaip nesu patenkinta tuo, kaip vykdomos rekomendacijos, ir tikėjausi prastesnių rezultatų. Štai, sakykim, 1995 m. iš pripažintų pagrįstais skundų rekomendacijos įvykdytos 76,2%. 1996 tas rodiklis yra mažesnis – 64,7%. Bet tai yra natūralu, nes įvykdymo laikas, tas potencialus laikas, per kurį galėjo rekomendacijos būti įvykdytos ar neįvykdytos, buvo trumpesnis, nes egzistuoja 3, 4 mėnesių paklaida, kai tie skaičiavimai buvo daromi. Jeigu juos atitinkamai perskaičiuotume iki birželio 1 d., jie būtų kur kas geresni. Vis dėlto rekomendacijų nevykdymas yra viena aktualiausių problemų. Kaip jau minėjo mano kolega A.Taminskas, mūsų siūlymai yra rekomendacinio pobūdžio ir institucijos bei pareigūnai, kuriems tie siūlymai skiriami, jeigu nori – vykdo, jeigu nenori – nevykdo ir ne visada deramai, tinkamai paaiškina, kodėl jie to nedaro. Pati asmeniškai neprisimenu, kad aš būčiau gavusi labai argumentuotą atsakymą iš savivaldybės, kodėl jie neatlieka vienokio ar kitokio veiksmo, kuriuo yra siekiama pašalinti piliečiui padarytą teisės pažeidimą. Ponas A.Taminskas šiek tiek kalbėjo, kaip mes bandytume tas problemas spręsti. Žinoma, ne šitoje vietoje reikia apie tai diskutuoti, nes tai labai plati tema ir galimo veikimo variantų yra be galo daug. Galiu pasakyti, kad dėl šitų veikimo variantų mes dar patys, Seimo kontrolieriai, nelabai tarpusavy sutariam ir mąstom kiekvienas skirtingai.

Dar yra viena problema, kuri man opi (galbūt kiti Seimo kontrolieriai nemato didelės tragedijos, bet man ji opi), tai yra Seimo kontrolieriaus sprendimų peržiūrėjimo tvarka. Ji, mano supratimu, šiandien galiojančiuose įstatymuose nėra… na, yra įteisinta, bet neaišku, ar ji yra pati geriausia, nes dabar galiojančiuose įstatymuose yra pasakyta, kad tik pats Seimo kontrolierius gali peržiūrėti ir pakeisti anksčiau priimtą sprendimą dėl skundo, turiu omeny, jeigu gaunamas pakartotinis skundas. Aš labai abejoju, ar tai yra labai gera tvarka, nes kai nėra kitokios, (tai yra, aišku, mano nuomonė), kai nėra kitokios, geresnės tvarkos, tada prasideda visokie siūlymai ir įtakos iš pašalies ir pats nežinai, ko tu privalai klausyti ir kas apskritai gali peržiūrėti tavo sprendimą – Seimo Pirmininkas, Prezidentas, „Švarių rankų” komisija, į kurią mes dabar esam kvietinėjami su bylom. Dabar tie, kurių netenkina mūsų sprendimai, skundžiasi ten, ir mums patiems neaišku, ar mes ten turime jiems atsiskaityti dėl savo rekomendacijų ar neturim. Yra tokių visokių… Kodėl aš apie juos kalbu? Aš prie tos temos priėjau dėl to, kad jeigu pas mus viskas gerai su kiekybiniais rodikliais, su skaičiais, tai dar nereiškia, kad mes esam labai ramūs ir labai savim patenkinti ir nemanom, kad kažko nereikėtų keisti, o gyvenkim taip, kaip gyvenam. Kad mes taip nemanom, tai tie Seimo nariai, kurie esat susipažinę su mūsų parengtu projektu (tiesa, jis buvo dar tik pradinės stadijos, šiuo metu jis yra gerokai pasikeitęs), matyt, sutiktų su manim, kad mes patys siekiam savo veiklą kiek galima efektyvinti. Aš tiek labai trumpai. Geriau bus, jeigu aš atsakysiu į Seimo narių klausimus, jeigu jų būtų.

PIRMININKAS. Taip, jų vienas kitas gali būti ne tik jūsų įstaigos vadovui, bet ir jums. O kol kas aš dar norėčiau pakviesti į tribūną kitą kontrolierių poną – S.Stažį, kurio veiklos sfera buvo valstybės pareigūnų veikla. Aš tikiuosi, kad jūsų kalba bus šiek tiek trumpesnė negu kolegės.

S.STAŽYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad su mano veikla, šiaip ar taip, esat susipažinę, nes jums ataskaita, kiek man žinoma, buvo išdalyta. Jeigu būtų kokių nors klausimų, aš pasistengčiau atsakyti.

Keletą pastabų aš turėčiau gal apskritai apie Seimo kontrolierių įstaigos vietą mūsų teisinėje sistemoje. Manau, kad svarbus demokratinės valstybės uždavinys yra garantuoti, kad valdžia, tai yra pareigūnai, tinkamai elgtųsi su piliečiais. Kaip tik viena iš parlamento užduočių yra prižiūrėti Vyriausybę bei valdymo institucijų veiklą. Kaip tik tuos uždavinius, mano supratimu, ir atlieka Seimo kontrolieriai. Manau, kad pagrindinis Seimo kontrolierių uždavinys būtų ne tik padėti piliečiams apginti savo teises ir pareigas, bet ir informuoti Seimą, Prezidentūrą, Vyriausybę apie daromus pareigūnų pažeidimus, siūlyti keisti arba papildyti išaiškėjusias įstatymų ar kitų teisės aktų spragas, trūkumus ir prieštaravimus, jeigu tai trukdo piliečiams realizuoti jų teisėtus reikalavimus. Aš esu pateikęs pasiūlymų dėl Seimo kontrolierių darbo tobulinimo. Šie pasiūlymai yra atspausdinti mūsų ataskaitoje. Manau, kad Seimo nariai yra su jais susipažinę. Pasiruošęs atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar prašyčiau dar luktelti, kol Seimo kontrolierius J.Jasaitis pasakys kelis žodžius apie jo kuruojamos srities, būtent apie karinių ir joms prilygintų institucijų, matomas problemas. Prašom.

J.JASAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pasistengsiu kalbėti labai trumpai taupydamas jūsų brangų laiką. Noriu pasakyti vienintelį skaičių, asmeniškai aš praeitais metais tyriau 327 skundus, o visa kita parašyta ataskaitoje. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į vieną kitą, mano manymu, opesnę problemą. Būtent gaunu skundų, kurie nėra mano kompetencija, bet manyčiau, kad ne tik man, bet ir Seimo nariams turėtų kelti nerimą. Rašo nuteistieji, kad jie tardymo izoliatoriuje būna metus, dvejus, trejus, ketverius. Praeitais metais gavau vieną skundą iš asmens, kuris buvo laikomas ketverius metus ir du mėnesius. Galimas dalykas, kad tai nėra riba. Aš sakyčiau, tai rodo, kad kažkas negerai yra mūsų teismų sistemoje. Išeina, kad asmuo bausmę atlieka iki teismo nuosprendžio, o tai, mano manymu, pažeidžia pagrindinį principą, kad bausmę skiria teismas. Nes, išbuvusi suimtam ketverius metus, po to teismui dažnai telieka arba jam duoti vieną kitą mėnesį, arba iš karto išleisti į laisvę. Kita problema yra, kad ketverius ar penkerius metus išbuvus iki teismo praktiškai labai sunku arba neįmanoma atsiminti, už ką tas asmuo yra teisiamas ir kokios yra nusikaltimo padarymo aplinkybės. Taip pat man, kaip buvusiam teisėjui, kelia nerimą, ar teisinga yra tai, kad mūsų nedidelėje Lietuvoje yra keturių grandžių teismų sistema. Norėčiau pasakyti vieną mintį: kažkas iš užsieniečių yra pasakęs, kad turėtų būti tiek teismų grandžių, per kiek dienų galima arkliu perjoti valstybę. Matyt, Lietuvoje keturių grandžių teismų yra per daug.

Ir dar viena didelė problema, kuri, mano manymu, taip pat yra rimta, tai smurtas prieš asmenis, kurie yra sulaikomi arba suimami. Tikriausiai ir jums spaudoje teko skaityti ne vieną publikaciją, ne vienas policijos pareigūnas yra nuteistas už tai, bet, mano manymu, tai, kas išaiškėja, yra tik aisbergo viršūnė. Sunku pasakyti, kaip atsitinka, kad tą asmenį gali vežioti bagažinėje, gali nuvežti į mišką, prie upės ar nežinia kur, ne vienas jų yra taip ir nusibaigęs, kaip dabar paaiškėjo iš Panevėžio verslininko Jėčiaus bylos. Mano manymu, reikėtų sukurti kažkokį mechanizmą, kuris neleistų šitaip savavaliauti policininkams. Pažįstu ne vieną kolegą advokatą, tarp jų yra ir buvusių Seimo narių signatarų, kurie teigia, kad kai asmenys yra tardomi, jiems neleidžiama miegoti, pavyzdžiui, keturias paras ištisai. Sunku suprasti, kuo skiriasi šitie metodai nuo tų, kuriuos naudojo anksčiau NKVD ir KGB tardytojai, bet taip yra iš tikrųjų. Tiek norėjau pasakyti apie pagrindines problemas. Lauksiu klausimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Jasaiti. Yra 7 Seimo nariai, kurie norėtų klausti. Aš norėčiau poną A.Taminską pakviesti į centrinę tribūną, o jeigu būtų klausimų kitiems kontrolieriams, yra centrinis ir šoniniai mikrofonai. Taigi pirmasis klausėjas – Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar jums užtenka teisių vykdyti priskirtas jums funkcijas, ar reikėtų kai kuriuos įstatymus bei teisės aktų nuostatas keisti? O jeigu reikia, konkrečiai. Ačiū.

A.TAMINSKAS. Atsakydamas į tą klausimą, aš norėčiau priminti, kad mūsų sprendimai yra rekomenduojamojo pobūdžio, t.y. jie neprivalomi. Pagal tai, kokie mums dabar įstatymais yra suteikti įgaliojimai, mes tik siūlome pareigūnams atitinkamai priimti kažkokį sprendimą (pakeisti ar panaikinti) ar kaip nors kitaip atkreipiame dėmesį būtent į padarytus pažeidimus. Bet jeigu pareigūnai nevykdo mūsų šito siūlymo, yra galimybė numatyta įstatyme, kad mes galime kreiptis į aukštesniąsias instancijas ir pareigūnus. Mūsų įstatyme yra numatyta, kad mes galime kreiptis iki ministrų, aukščiau negalime. Bet yra tokių atvejų, kad mes priimame sprendimą ir esam įsitikinę, jog mes esame teisūs, todėl siūlome pareigūnui pakeisti kažkokį savo priimtą sprendimą, panaikinti ar priimti sprendimą, kurio nepriėmė, o pagal įstatymą, esant konkrečiai situacijai, jis tą turėtų padaryti. Deja, pareigūnai, kaip minėjo ir ponia N.Šidagienė, nereaguoja į tai ir nepaaiškina, kodėl jie to nedaro. Paprastai mes po kiekvienos pažymos prašome informuoti mus apie mūsų sprendimo vykdymą, bet jie to nedaro net nepaaiškindami. Tokiais atvejais mes turime tik vieną galimybę… Kartais aukščiau kreiptis mums pagal to pareigūno pavaldumą irgi nėra galimybės arba tai irgi neduoda rezultato, mes turime galimybę tik siūlyti tam pareiškėjui, kad jis pats kreiptųsi į teismą. Geriausia, ką mes galime pasiūlyti (yra tokių atvejų, kai pasinaudoja pareiškėjai), kad jis pasinaudotų mūsų parašyta pažyma ir kreiptųsi į teismą, ten tik parašydamas, kas ieškovas, kas atsakovas ir gale suformuluodamas reikalavimą. Visą dėstymą, kas buvo pažeista ir panašiai, iš mūsų pažymos galima paimti. Yra nemažai atvejų, kai tuo pasinaudodami pareiškėjai laimi teismus. Tokių gana stambių bylų buvo ir mano praktikoje, buvo asmeniškai mano nagrinėtų skundų. Bet ne kiekvienas pareiškėjas yra pajėgus pasisamdyti advokatą. Kaip aš sakiau, didžioji dalis, daugybė asmenų, kurie kreipiasi, yra socialiai remtini. Dažnai žmonės pasako: deja, deja, būtų, aišku, gal ir geras būdas, gal būtų galima laimėti ir pasiekti tą norimą rezultatą, apginti pažeistas teises, bet mes neturime galimybės. Mes savo projekte, kurį neužilgo pateiksime Seimui (praktiškai neliko nė mėnesio, tai ne savaičių, o dienų klausimas) siūlome (jau susiformavo tokia nuostata) suteikti, nustatyti mums tokią galimybę, kad mes galime kreiptis į teismą su prašymu, kad pareigūnas būtų įpareigotas priimti, pakeisti arba panaikinti sprendimą. Tokiu atveju mes patys galėtume eiti į teismą ir atstovauti tam asmeniui ir apginti jo teises. Tai aš ir minėjau. Šiaip buvo kilę nemažai tokių diskusijų ir kai kurių Seimo narių buvo pasiūlymų, kad mūsų sprendimus reikėtų padaryti privalomus. Aš dabar nemanyčiau, kad tą reikėtų daryti. Pirmiausia visų šalių ombudsmenų institucijų praktika yra tokia, kad visi sprendimai yra rekomenduojamojo pobūdžio. Tai praktiškai yra teisinė išvada: kas yra pažeista, kas buvo padaryta ir kaip turi būti pašalintas tas pažeidimas. Tai yra kitas dalykas. Ta ekonominė ir politinė situacija, kokia yra dabar Lietuvoje, sąlygoja tai, kad pareigūnai labai dažnai nevykdo, ir tai taip ir lieka. Užsienyje kažkoks paviešinimas tokio pareigūno piktnaudžiavimo visiems baigiasi… Jau nekalbu apie pareigų netekimą, bendrai normalaus valstybinio darbo, tarnybos jis negaus. Deja, pas mus, gal tai yra laikinas dalykas, matyt, nereikėtų šitos mūsų institucijos paversti kažkokia daugiau (ne visai tiksliai pasakysiu) policijos institucija, bet to reikėtų siekti kitais būdais. Kaip aš sakiau, mūsų manymu, tai reikėtų daryti, sudarant galimybę kreiptis į teismą. Atsiprašau, jeigu truputį išsiplėčiau.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.

V.LAPĖ. Pone Seimo kontrolieriau, jūs, manau, gavote nemažai skundų, susijusių su žemės grąžinimu, dalijimu, pardavinėjimu. Mane domina daugiausia miesto teritorija. Ar jūs per tą laiką, stebėdamas šitą dalyką, manote, kad šitas procesas buvo kontroliuojamas arba kaip nors reguliuojamas, kai žemė buvo dalijama privačioms statyboms, degalinėms ir kitiems privatiems reikalams?

A.TAMINSKAS. Matote, atsakydamas į šį klausimą, aš galiu pasakyti tiek. Mes šiuo atveju, trumpai kalbant, esame įstatymo tarnai. Jeigu įstatymas numato taip, tai mes tokiu atveju ir konstatuojame, kad pažeidimo nėra, jeigu įstatymas leidžia tai daryti. Jeigu tai yra padaryta pažeidžiant įstatymą, deja, mes tai galime konstatuoti ir siūlyti, kaip tai turėtų būti padaryta, pakeista ir pan. Jeigu vykdoma politika yra vienokia ar kitokia, mes į tai nesikišame ir laikome, kad tai yra teisinga.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Cinauskas.

V.A.CINAUSKAS. Gerbiamasis Seimo kontrolieriau, turiu du klausimus. Jau porą metų Palangoje vyksta teisėtai ir neteisėtai pastatytų tualetų, namų epopėja. Ten nemažai laiko praleido jūsų tarnyba. Kiek dar metų visa tai gali tęstis ir ar galime laukti, tikėtis kokio nors rezultato?

Antra. Ar jus patenkina dabartinė jūsų įstaigos tvarka, kai jūs lyg ir viršininkas, lyg ir ne? Penki Seimo kontrolieriai, kiekvienas (jeigu aš teisingai informuotas) turi po tris pagalbininkus, turbūt teisininkus. Bendrai paėmus, turbūt 20 aukštos kvalifikacijos teisininkų. Tai labai rimta ir pajėgi tarnyba, kurios darbus gal veiksmingiau galėtų koordinuoti žmogus, turintis tam didesnių įgaliojimų.

A.TAMINSKAS. Į pirmąjį klausimą, aš manyčiau, labai tiksliai ir konkrečiai galėtų atsakyti ponas S.Stažys. Būtent jam priklauso tirti Statybos ir urbanistikos ministerijos pareigūnų piktnaudžiavimą, nuo to buvo pradėtas tas tyrimas. Jis konkrečiai užsiėmė šiais statybų Palangoje klausimais. O dėl antro klausimo aš norėčiau pasakyti taip. Mūsų institucija yra sukurta pagal Švedijos modelį. Įstatyme yra numatyta, kad yra būtent penki Seimo kontrolieriai. Tirdami skundus, jie yra nepriklausomi ir pasiskirstę pagal veiklos sritis. Įstatymas numato, dėl kokių pareigūnų tiria skundus. Tai detalizuoja Seimo kontrolierių valdybos priimtas nutarimas. Aš, kaip įstaigos vadovas, pagal įstatymą atstovauju įstaigai ir esu kaip administratorius. Deja, aš tiriu tik vieną penktadalį gaunamų skundų. Pagal skaičių ne visai visus atitinka, bet…

Dabar dėl klausimo, ar tai turėtų būti daugiau vienvaldė institucija. Jeigu būtų pasirinktas lenkų modelis, kur yra piliečių teisių gynėjas, ten yra vienas piliečių teisių gynėjas, yra kai kurių kitų ombudsmenų institucijų, kur yra vienas. Pavyzdžiui, Slovėnijoje irgi yra vienas, bet jis turi du ar tris padėjėjus, kuriuos irgi skiria parlamentas, ir yra taip, kad jis atsako už institucijos veiklą. Lenkijoje yra 13 ar 12 skyrių, kur yra direktoriai. Nors ten dirba net apie 150 darbuotojų, ten skirtumas tik toks, kad vienas piliečių teisių gynėjas atsako už tos institucijos veiklą, o skundų tyrimą ir visa kita atitinkamose srityse vykdo būtent skyriai, kurie yra specializuojami. Lygiai taip pat kaip pas mus yra specializuojami atskiri kontrolieriai skundams tirti dėl tam tikrų pareigūnų veiklos. Norint atsakyti į šitą klausimą, vėl yra sprendimas, ar keisti tą modelį, ar labiau yra priimtinas tas kitas. Nes apskritai kitose šalyse yra ir tokių, ir kitokių modelių. Priimant mūsų įstatymą buvo pasirinktas būtent toks modelis – penki nepriklausomi Seimo kontrolieriai. Tai tiek dėl skundų tyrimo.

PIRMININKAS. Dėl Palangos... S.Stažys.

S.STAŽYS. Gerbiamieji, norėčiau paaiškinti ne dėl Palangoje vykstančių statybų, bet dėl statybų Lietuvos pajūrio juostoje. Kaip jūs žinote, Seimo kontrolierių įstaigos iniciatyva patikrinus Seimas priėmė penkis įstatymų projektus, kurie šiuo metu reguliuoja tuos klausimus pajūrio juostoje. Vadinasi, tų įstatymų vykdymą kontroliuoja Vyriausybė. Naujų statybų toje teritorijoje neužfiksuota. Norėčiau tik pasakyti, kad problema kyla dėl tų statinių, kurie buvo savavališkai pastatyti toje teritorijoje. Norėčiau informuoti Seimą, kad jau yra priimti teismų sprendimai, t.y. apylinkių teismų sprendimai dėl tokių kai kurių statinių nugriovimo. Tokie yra priimti teismų sprendimai. Dabar, matyt, jie bus apskųsti aukštesniems teismams, tačiau mūsų darbas nenuėjo veltui ir šiuo metu toje teritorijoje laikomasi įstatymų. Jeigu nebūtų laikomasi, jeigu mes, kaip Seimo kontrolieriai, nebūtume parodę iniciatyvos, tai aš įsivaizduoju, kokį mes turėtume šiandien Lietuvos pajūrio ruožą. O tą ruožą įstatymiškai sudaro labai nedidelis plotelis – pliažas, kopos ir prieškopės – apie 500 m pločio juosta. Jūs galite įsivaizduoti, koks dabar yra verslininkų suinteresuotumas įsiveržti į tą teritoriją ir pastatyti kažkokį pajamas duodantį objektą.

Tokia yra šiuo metu statybų situacija pajūrio juostoje.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone kontrolieriau. Dabar klausia Seimo narys V.Bogušis. Kam jūs adresuojate savo klausimą?

V.BOGUŠIS. Vadovui, ponui A.Taminskui. Gerbiamasis kolega, gerbiamieji kolegos, man iš tiesų kyla labai daug klausimų, bet aš bandysiu apsiriboti ir tokiai svarbiai institucijai ir jos vadovui užduosiu tik vieną labai paprastą, žemišką klausimą. Suprasdamas, kad ši institucija numatyta Konstitucijoje ir yra vienintelė, kuri stebi ir prižiūri demokratinius procesus Lietuvoje, kad jie nebūtų pažeidžiami valdininkų, pareigūnų savivalės, aš niekaip negaliu suprasti, kodėl tokia konstitucinė institucija, kuri man asocijuojasi su Konstituciniu Teismu, neturi elementarių buitinių sąlygų arba, kitaip sakant, neturi savo pastato, savo atstovybės. Buvusiame Seime buvo sudaryta komisija, maždaug pusę metų dirbo, pagaliau surado tą pastatą, numatė biudžete kažkokią finansinę eilutę, kad būtų galima restauruoti, remontuoti, įkurdinti, ir staiga vienu ypu buvo panaikinta. Tame kontekste matome, kaip dalijami pastatai bankams, įvairioms įstaigoms, įvairioms organizacijoms, o Seimo kontrolieriai atsiduria podukros vietoje. Tai kaip jūs galite ginti demokratinius procesus, kaip jūs galite apsaugoti piliečius, jeigu jūs patys neapsaugoti? Aš – žmogus tikrai neįtarus, bet man atrodo, jog kažkas suinteresuotas, kad jūs gerai neatliktumėte darbo. Ar jums taip neatrodo? Ačiū.

A.TAMINSKAS. Situacija yra tokia, kokia yra. Praktiškai aš mažai ką galiu atsakyti. Galiu pasakyti tik tiek, kad priėmus Seimo nutarimą buvo siūlymas Vyriausybei surasti ir skirti tinkamas mūsų veiklai patalpas. Dėl to buvo Vyriausybėje pora susitikimų, kuriuose dalyvavau ir aš, ir kitų atitinkamų ministerijų pareigūnai, kurie to klausimo sprendimą galėtų pajudinti. Kol kas jokių rezultatų tai nedavė, tik liūdna dėl to, kad Vyriausybės nutarimais yra skirstomos gana didelės patalpos bankams. Tuo metu, kai Vyriausybėje buvo sprendžiami klausimai dėl mūsų institucijos, buvo paminėta, kad be mūsų yra trys ar keturios tokios valstybinės institucijos. Galima, sakykim, paėmus kokį nors didelį banko pastatą ten jas visas patalpinti ir išspręsti tą problemą. Tai mano tokie samprotavimai.

PIRMININKAS. K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Dėkoju ponui S.Stažiui, nes jis jau atsakė į mano klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis vyriausiasis ombudsmene, aš norėčiau patiekti truputį gal retorišką klausimą. Praeitą savaitę tiek man, tiek vienam iš jūsų ombudsmenų – ponui A.Valiui teko būti Jungtinių Tautų organizuotoje konferencijoje. Noriu pasakyti, kad Lietuvos ombudsmenų institucija buvo minima kaip pavyzdys ne tik postkomunistinių valstybių, bet ir Europos. Tuo tarpu vis pasigirsta tokių balsų (nes mūsų Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas tam tikra prasme susijęs su jūsų institucija), kad vis dėlto reikia daryti kažkokias reformas, kažką keisti jūsų institucijoje, palikti vieną ombudsmeną. Ar jūs nejaučiate tokių intrigų, skersvėjų, kad praėjus dvejiems metams nuo konstitucinės institucijos įkūrimo intrigos drasko jūsų instituciją?

PIRMININKAS. Ar jūs turite duomenų apie ypatingas intrigas, pone Taminskai?

A.TAMINSKAS. Aš, atsakydamas į anksčiau pateiktą klausimą, sakiau, kad čia praktiškai dėl modelio pasirinkimo – ar turi likti vienas Seimo kontrolierius, ar iš esmės keičiamas modelis. Bet norėčiau papildyti, kad galų gale mūsų Konstitucijos 73 straipsnyje yra numatyta, kad Seimas skiria kontrolierius, t.y. kelis kontrolierius, kurie tiria piliečių skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Todėl kažką iš esmės keičiant taip pat reikėtų keisti ir Konstituciją. Deja, Konstitucijos normos, Konstitucijos straipsniai kažkokių esminių pakeitimų daryti neleidžia.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Aš norėčiau paklausti Seimo kontrolieriaus pono J.Jasaičio, jeigu galima. Jūs minėjote apie tai, jog jėgos struktūrose dažnai gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės, ir būtent žmogaus teisių apsauga yra viena iš jūsų institucijos funkcijų. Aš norėčiau paklausti dėl nestatutinių santykių. Ar šituos klausimus taip pat sprendžiate, jeigu žmonės kreipiasi į jus, ir ar buvo tokių atvejų? Spaudoje dabar atsirado daug straipsnių apie tokius baisius atvejus, kurie vyksta mūsų kariuomenėje.

J.JASAITIS. Ačiū. Iš tikrųjų, nors ir kaip būtų keista, bet skundų dėl Krašto apsaugos ministerijos pareigūnų veiksmų gaunu labai nedaug. Tai sudaro gal 2-3% visų skundų. Aš bandau analizuoti ir aiškintis priežastis ir nelabai sugalvoju ką nors, išskyrus tai, kad visi šaukiamieji yra palyginti jauno amžiaus, 19 metų, ir galbūt dėl jauno amžiaus, nepatyrimo, o galbūt iš dalies ir dėl baimės, kad po skundų parašymo niekas nepasikeis, o tarnauti vis tiek reikės, jie skundų beveik nerašo. Dažniau parašo galbūt jų mamos, kad sūnus yra sumuštas ar kad jis yra kažkaip skriaudžiamas, ar dėl sveikatos būklės negali atlikti karinės tarnybos. Man pavyko padaryti tiktai tiek, kad parašiau raštą Krašto apsaugos ministerijai ir paprašiau išsiuntinėti Seimo kontrolierių darbo telefoną ir adresą į kiekvieną dalinį ir pakabinti jį matomoje vietoje, kad jauni kariai galėtų kreiptis. Mano duomenimis, nestatutiniai santykiai iš tikrųjų yra mūsų armijoje, bet tai, kaip jau sakiau, dėl įvairių priežasčių daugiau užslėptas procesas, ir tai paaiškėja tada, kai asmuo yra sužalojamas arba, neduok Dieve, ir numiršta. Bet, kaip jau sakiau, skundų gaunu dėl to labai mažai.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausėjas – Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Aš norėčiau pateikti klausimą ponui A.Taminskui, jeigu galima. Paskutiniais metais labai suaktyvėjo procesai, susiję su vaikų teisių apsauga visoje Europoje. Priimtas ne vienas tarptautinis dokumentas, kuriame Vyriausybės ir parlamentai raginami įvesti vaikų teisių ombudsmeno pareigybę ar instituciją. Sakykite, kaip jums atrodo, ar jūsų institucijoje galima būtų tokias pareigas kam nors priskirti, ar reikėtų skirti naują asmenį? Kaip jūs manote, kaip reikėtų tokį dalyką spręsti, nes, ko gero, mums reikės tai spręsti gana greitai. Ačiū.

A.TAMINSKAS. Šitas klausimas buvo keliamas ir teko su kai kuriais Seimo nariais daugiau ar mažiau aptarinėti šią problemą. Mes tai bandėme aiškintis netgi su kai kuriais iš užsienio atvykusiais specialistais, tos srities teisininkais. Atsakydamas į tą klausimą noriu pasakyti tiktai tiek, kad vaikų teises dažniausiai pažeidžia ne valstybės valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, o kiti asmenys, sakykim, tėvai, rūpintojai, globėjai ir kiti, kurių veiksmų pagal įstatymus mes negalim šiuo metu tirti. To neleidžia mums daryti Konstitucija, kadangi mes tiriame piliečių skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. O čia dažniausiai būna ne pareigūnai. Kai pareigūnai šioje srityje piktnaudžiavo ir biurokratiškai elgėsi, buvo tokių atvejų, skundų. Su jais buvo susidūrusi ponia N.Šidagienė, tirianti savivaldybių veiklą. Bet, kaip minėjau, dažniausiai tai pažeidžia ne pareigūnai. Todėl šiandien skirti Seimo kontrolierių arba pavesti kažkam tirti skundus, susijusius su vaikų teisių pažeidimais, iš esmės nėra galimybių. Nes jeigu pažeis ne pareigūnai, toks kontrolierius neturėtų teisės tirti tokių skundų, nes ne tik įstatymas, bet ir Konstitucija tai draudžia. Todėl arba reikėtų keisti Konstituciją (aš nekalbu apie įstatymą), arba, jeigu aš neklystu, ir Seimo narys ponas V.Andriukaitis yra išsakęs tokią nuomonę: sudaryti galimybę, sakykim, prie Seimo kontrolierių įstaigos, kaip institucijos, steigti kažkokią kitą instituciją ir parengti savarankišką įstatymą, kuris reglamentuotų jos veiklą, bet kad ji galėtų pasinaudoti tam tikromis kontrolieriams suteiktomis teisėmis vykdant savo pareigas. Tai yra kad tos naujos institucijos pareigūnai atliktų šitą darbą. Galbūt tai vienas iš sprendimo variantų. Galbūt. Šiandien aš galiu tik tiek pasakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju ponui A.Taminskui. Dėkoju visiems kontrolieriams. Jūs atsakėte į mūsų klausimus. Pagal įstatymą, reglamentuojantį jūsų veiklą, galima sakyti, kad jūs labiausiai esat Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto rankose. Tai aš kviečiu į tribūną šio komiteto pirmininką poną E.Zingerį. Jie plačiai svarstė jūsų pateiktą ataskaitą ir Seimas laukia šio komiteto jūsų praėjusių metų veiklos įvertinimo.

Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Mielieji kolegos Šidagiene, Stažy, Jasaiti, Taminskai ir Valy! Konstatuodamas jūsų įnašą kuriant ir stiprinant atvirą Lietuvos visuomenę ir reformuojant Lietuvos teisinę sistemą, aš norėčiau pasakyti, kad mūsų komitetas ne sykį svarstė jūsų garbingos institucijos veiklą ir pamatė vieną svarbų dalyką. Jūs atlikote didelį darbą, kuris demokratinėje visuomenėje atlieka tam tikrą įtampos nuėmimo arba tam tikro įtampos vožtuvo vaidmenį. Tai yra labai didelis vaidmuo, toks arbitražinis vaidmuo, kurio diktatūros laikais ir okupacijų laikais okupuotoje Lietuvoje nėra buvę. Mes turėjome atsiremti į kokį nors modelį. Skandinaviškasis modelis mums pasirodė esąs artimesnis, ir jis šiuo metu konkrečiai jūsų įstaigoje yra puoselėjamas.

Aš manyčiau, kad šiandien šioje auditorijoje buvo pasakytos labai svarbios pastabos apie teisinę paramą, kuri, jeigu jūs atsimenate, kolegos, bendrame Lietuvos teisininkų atstovų posėdyje, įvykusiame Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitete, buvo labai akcentuota. Dabar, sakykime, mažiausiai 20 litų tenka sumokėti už advokato paslaugą. Tai yra minimaliausia suma, o ta suma iš tikrųjų labai dažnai būna daug didesnė. Jūsų veikla, kuriant tą teisinį paramos mechanizmą, įpareigoja mus paremti jūsų įstaigos, pasakyčiau, pasekmių pareigūnams galutinumą, jeigu taip būtų galima komplikuotai pasakyti. Iš tikrųjų pasekmės pareigūnams po jūsų įstaigos yra nepakankamos ir jūsų galios yra nepakankamos, todėl mes manome, kad kitais metais jūs pateiksite savo Seimo kontrolierių galių stiprinimo modelį. Jis susijęs su Konstitucijos keitimais. Ko gero, mes ryšimės ir tam. Bet mes turėsime dar sykį išgirsti jūsų argumentus, susitikti su teisininkais, su Teisingumo ministerija ir, ko gero, paremti jūsų organizacijos juridines galias.

Kadangi Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas yra tas struktūros padalinys, kuris glaudžiausiai susijęs su Seimo kontrolierių įstaigos veikla, todėl ir pagal Seimo kontrolierių įstatymo 28 straipsnį mūsų komitetas turi pateikti Seimui informaciją apie Seimo kontrolierių įstaigos veiklą bei pasiūlymus šios įstaigos veiklai plėtoti. Komiteto posėdžiuose ne kartą buvo svarstyta 1996 m. Seimo kontrolierių veiklos ataskaita. Iš esmės jai buvo pritarta. Seimo kontrolierių įstaigos dvejų metų darbo patirtis parodė, kad iškilo būtinybė peržiūrėti Seimo kontrolierių veiklą reglamentuojančius teisinius aktus ir pakeisti kai kurias nuostatas, dar labiau priartinant jas prie pažeistų asmens teisių gynimo. Jungtinių Tautų vystymo programa parėmė kontrolierių institucijos įsteigimą, ir institucija buvo greitai įkurta. Ne visos pagal Jungtinių Tautų vystymo programos projektą skirtos lėšos buvo panaudotos. Nepanaudotos lėšos, kurios pagal programą buvo numatytos įstaigos patalpų remontui, nepanaudotos visos lėšos pagrindinėms priemonėms įsigyti. Diskutuojant apie Seimo kontrolierių įstaigos veiklą komitete buvo pateiktas pasiūlymas reorganizuoti šią įstaigą, kad jai vadovautų vienas asmuo, turintis didelius įgaliojimus, kaip tai yra kaimyninėje Lenkijoje. Tuo tarpu daugelyje užsienio šalių egzistuoja įvairi praktika, ji gerokai kitokia. Lietuvoje naudojamas Švedijos modelis, kuris, pasirodo, ne toks blogas, kad jį reikėtų iš karto keisti. Rengiant Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimus, būtų tikslinga įteisinti didesnę kontrolierių institucijos vadovo atsakomybę, kad jis atliktų ne tik administravimo funkcijas, bet kaip vadovas atsakytų už visą įstaigos veiklą. Bet tokiu atveju tektų iš esmės reorganizuoti Seimo kontrolierių įstaigą.

Komitetas mano, kad tikslinga išplėsti Seimo kontrolierių įgaliojimus, kad jie ne tik konstatuotų įstatymo pažeidimą, bet nustatytų pareigūno piktnaudžiavimą ar biurokratizmo faktą, kad galų gale, kaip aš jau minėjau, galėtų pareikšti ieškinį teisme bei ginti žmogų teisminėse bei kitose institucijose.

Savo veikloje Seimo kontrolieriai susiduria su konkrečiomis įstatymų spragomis, todėl komitetas pageidautų, kad dažniau būtų siūlomi konkrečių įstatymų pakeitimo projektai. Daugelyje užsienio šalių jų ombudsmenams suteikta galimybė kreiptis į šalies Konstitucinį Teismą dėl to, ar konkretus įstatymas atitinka Konstituciją. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, deja, tokios galimybės neturi, nes tai nenumatyta mūsų Konstitucijoje. Kaip minėjau, šis klausimas turėtų būti kitais metais diskutuojamas, ar keisti šalies Konstituciją.

Tad pabaigoje man privalu pasakyti tokį formalų sakinį. Aš manau, jūs jį paremsite, kolegos. Komiteto vardu siūlau konstatuoti, kad Seimo kontrolierių ataskaita išklausyta, ir siūlau, kad komiteto išvados būtų viso mūsų garbingo Seimo išvados. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone komiteto pirmininke. Jūsų kalboje buvo daug svarbių pastabų, o būtent, kad pastabos kol kas pareigūnams girdimos ar galimybės tas pastabas pareikšti iš Seimo kontrolierių lūpų yra ribotos, kad galima būtų imtis įstatymų pataisų ir galbūt kitokių teisinių laisvių daugiau reikėtų suteikti. Visa tai yra mūsų Seimo darbo strateginiuose ir kitokiuose planuose. Aš manau, kad koalicija, vadovaujama pono V.Bogušio, gali pagaliau sutvarkyti ir patalpų, ir pastatų klausimus, ir aš manau, kad šitie dalykai bus padaryti. O mums lieka palinkėti tik sėkmės ir atsiprašyti dėl to, kad Seimas galbūt dėl savo tam tikrų neapsižiūrėjimų kartais priima tokių įstatymų, dėl kurių kyla visokių kolizijų, tada ir jums būna darbo sunkumų. O šiaip reikia palinkėti stiprybės ir visokių kitų gerų dalykų, kad šita konstitucinė institucija iš tikro turėtų savo vietą. Nuo mūsų ir nuo jos pačios priklausys, ar ji tą vietą išsikovos. Ačiū. Tai mes galime pritarti tik žvilgsniais ir akimis Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto išvadai, kitokių svarstymų ir kitokių parėmimų nereikia mums turėti. Taigi ačiū, ponai kontrolieriai. Ponas A.Taminskas nuleidęs akis galvoja, kas čia dabar bus… Linkim sėkmės.

LR Seimo nutarimo „Dėl vertybinių popierių komisijos narių skyrimo” projektas Nr.P-517 (pateikimas)

Mes dirbam toliau savo darbus. Gerbiamieji kolegos, 2-6 klausimas. Mes vėluojam tik valandą. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vertybinių popierių komisijos narių skyrimo” projektas. Registracijos Nr.P-517. Aš kviečiu į tribūną Prezidento patarėją ponią S.Girijotienę, kad ji pateiktų nutarimo projektą ir supažindintų su tomis aplinkybėmis, dėl kurių reikia jį priimti ir dėl kurių jį reikia priimti labai skubiai. Tribūnoje Respublikos Prezidento patarėja ponia S.Girijotienė. Prašom.

S.GIRIJOTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš turiu jums pristatyti Prezidento dekretu teikiamus du Vertybinių popierių komisijos narius. Praėjusių metų birželio 18 d. pirmoji Vertybinių popierių komisija pagal priimto Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 31 straipsnį buvo paskirta su rotacija. Tai vienas narys buvo skiriamas penkeriems metams, vienas – ketveriems, trejiems, dvejiems ir vieneriems metams. Per šį laikotarpį buvęs Vertybinių popierių komisijos pirmininkas A.Šemeta tapo finansų ministru, tai vietoj jo, vadovaudamasis įstatymu, Prezidentas paskyrė komisijos pirmininku V.Poderį, kuris buvo tos komisijos narys. O komisijos narys buvo Seimo patvirtintas ketveriems metams, tai, vadinasi, liko viena laisva vieta, buvusi ketverių metų, dabar jau liko treji metai, V.Poderio vieta. Ir M.Vidutienė buvo paskirta vieneriems metams, jos kadencija baigėsi, ir todėl Prezidento dekretu teikiamos dvi kandidatūros.

A.Jalinskas – penkerių metų laikotarpiui. Jis jau turėtų dirbti visą kadenciją. Ir M.Vidutienė, kurios kadencija baigėsi, jos kadenciją siūloma pratęsti trejiems metams, ji dirbtų vietoj V.Poderio. Vadinasi, rotacijos principas išlieka ir siūlomos dvi kandidatūros. Seimo nariams buvo išplatinta informacija apie kiekvieną pretendentą. Tačiau aš trumpai galiu pasakyti.

A. Jalinskas yra baigęs Vilniaus universiteto Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetą. Jam 37 metai. Paskutiniu laiku jis dirbo Vokietijos ambasadoje Vilniuje. Turite, taip? Jums neišdalijo.

PIRMININKAS. Viskas išdalyta, todėl mes ir nenorėtume, kad jūs vargintumėtės.

S.GIRIJOTIENĖ. Galiu nekartoti. Tai aš nežinau, ar turėčiau dar ką nors sakyti.

PIRMININKAS. Dar būtų trys klausimai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, jūs iš tikrųjų paaiškinot, kodėl vienas skiriamas penkeriems, kitas – trejiems. Kadangi remiantis rotacijos principu turėtų būti kitokie terminai, tai aš klausimų neturiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Jūsų klausimas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš norėjau paklausti, kas atsitiko komisijos darbe, nes čia yra ir dirbančiųjų, dėl tų problemų, kurios buvo iškilusios dėl Taupomojo banko, kai akcijos buvo parduodamos nominalia verte 3,5 ar 2,5 karto pigiau negu rinkos kaina?

Ir antras klausimas: ką veikė Vertybinių popierių komisija, kai buvo skelbiamas „Tauro” banko akcijų pardavimas? Ar jie įspėjo žmones, kokios tos akcijos – auksinės ar ne auksinės.

S.GIRIJOTIENĖ. Čia galbūt galėtų atsakyti komisijos narė M.Vidutienė. O aš, kiek žinau apie Taupomojo banko akcijas, tai ten banko akcijų kainą nustatė taryba. O taryboje daugumą turi Vyriausybės nariai, valstybinis kapitalas, ir pats valdybos pirmininkas stebėjosi, kad buvo nustatyta tokia kaina. Aš negaliu atsakyti į šitą klausimą.

PIRMININKAS. Nors pretendentai į Vertybinių popierių komisiją neturėtų dabar atsakyti į klausimus, bet aš džiaugiuosi, kad pretendentė ponia M.Vidutienė žengia žemyn ir per šoninį mikrofoną galėtų atsakyti į ponios E.Kunevičienės klausimą. Per šoninį mikrofoną. Prašom. Prašom į mikrofoną.

M.VIDUTIENĖ. Registruojant „Tauro” banko akcijas, pačiame (…) buvo atskleisti visi rizikos veiksniai, susiję su tomis akcijomis. Taigi informacija buvo pateikta investuotojams.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamoji pranešėja, praeitais metais, kai mes Seime patvirtinom šitą komisiją, paskui buvo pastebėta, kad nenustatytas jų pareigybinis atlyginimas. Tai mano nekuklus klausimas būtų toks: ar dabar, kai mes skiriam vieną Vertybinių popierių komisijos narį ilgesniam laikui, kitą – trumpesniam, jų atlyginimai skiriasi, ir jeigu jie nesiskiria nuo to, tai koks jis vis dėlto yra?

S.GIRIJOTIENĖ. Buvęs Seimas vėliau, po to, kai buvo paskirta šita komisija, įstatymu nustatė atlyginimą. Ir ten buvo nustatyta taip: keturių vidutinių darbo užmokesčių atlyginimas komisijos pirmininkui ir 15% mažesnis pavaduotojui, 25% mažesnis, tai yra trys vidutiniai atlyginimai yra eiliniam komisijos nariui. Kadangi ir M.Vidutienė, ir A.Jalinskas yra teikiami skirti eiliniais komisijos nariais, tai jų atlyginimas būtų trys vidutiniai atlyginimai. Tačiau aš mačiau pateiktą Seimui šito įstatymo pakeitimo projektą, teikiamą profesoriaus K.Glavecko, kuriame numatytas daug didesnis atlyginimas. Tačiau ar Seimas priims tai, nežinau. Bet šiuo atveju, aš manau, galioja tai, kas galioja.

PIRMININKAS. Tai buvo visi klausimai. Kol mes apsispręsime, ar pritariam po pateikimo ir ką darom paskui, prašom pakomentuoti, kodėl šitas nutarimas turėtų labai greitai įsigalioti?

S.GIRIJOTIENĖ. Man atrodo, kad situacija susijusi su ponia Vidutiene, nes pagal Seimo nutarimą, kuris buvo priimtas pernai birželio 18 d., ji nuo rytojaus lyg ir neturėtų būti narė. Tačiau juridiškai nutarimas įsigalioja nuo tada, kai buvo paskelbtas „Valstybės žiniose”, o jos buvo paskelbta birželio 24 d. Kelios dienos yra, bet tai priklauso nuo to, kai įsigalios. Man atrodo, kad dėl to klausimų lyg ir neturėtų būti ir siūlyčiau Seimo nariams šiandien...

PIRMININKAS. Šiandien mes turim vargo, bet jeigu priimtume ketvirtadienį, tai būtų irgi neblogai, nes spėtų išspausdinti. Ačiū. Dėkoju. Kolegos, ar pritariam po pateikimo šiam nutarimo projektui? Nematau norinčių diskutuoti. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš tik noriu paklausti posėdžio pirmininko, ar frakcijoms bus sudaryta galimybė pasikalbėti su pretendentais?

PIRMININKAS. Taip, tokia galimybė turi būti. Visos frakcijos, kurios rytoj posėdžiauja, gali pasikviesti per kanclerį, kuris dabar sėdi, abu pretendentus ir įsitikinti jų tinkamumu būsimam, tęsiamam darbui Vertybinių popierių komisijoje. Čia buvo kalbama ne dėl motyvų, nes dėl motyvų nebuvo norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pateikimui? Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl vertybinių popierių komisijos narių skyrimo” projektui bendru sutarimu. Aš tikiuosi, jeigu kancleris sudarys galimybę frakcijoms, kurios pageidaus rytoj susitikti su kandidatais, mes ketvirtadienį galėtume priimti šitą nutarimą. Birželio 24 d. dar toli, todėl gražiai susitarę su leidykla ir Prezidentu mes galėtume… Čia Prezidento nereikia, tik Seimo, laiku tai sutvarkyti ir ponia Margarita Vidutienė neliktų nė pusdienio be darbo. Ačiū. Mes mėginsim priimti ketvirtadienį.

LR baudžiamojo proceso kodekso 131, 143, 160 ir 440 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-532 (pateikimas)

Kolegos, prašyčiau dabar atkreipti dėmesį į r-3 klausimą – į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131, 143, 160 ir 440 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.P-532. Pateikimas. Aš kviečiu į tribūną viceministrą poną J.Gaudutį.

J.GAUDUTIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Dėl to, kad policijos sistemoje buvo įkurtos dvi naujos tarnybos, iškilo būtinybė padaryti pakeitimus baudžiamajame procese. Straipsniai susiję su tardymingumo paskirstymu institucijoms. Be to, dėl pakeitimų yra priimtas Operatyvinės veiklos įstatymas. Mes siūlome pakeisti 131 straipsnį ir suteikti galimybę suinteresuotam asmeniui apskųsti tardytojo veiksmus teismui. Anksčiau buvo tik prokurorui. Dabar išplečiame. Be to, siūlome pakeisti ir 143 straipsnį, kuris numato parengtinio tardymo būtinumą ir priklausomumą pagal atitinkamus straipsnius. Be to, siūlome padaryti pakeitimus 160 straipsnio trečiosios dalies 8 punkte ir nurodyti, kad jei bylą tiriantis tardytojas nevykdo arba netinkamai vykdo prokuroro nurodymus, tuomet baudžiamoji byla gali būti prokuroro paimta ir perduota kitam tardytojui arba kitai tardymo institucijai. Taip pat manome ir praktika rodo, kad būtina padaryti pakeitimus ir 440 straipsnyje, t.y. išplėsti sumarinį procesą ir papildyti 78, 80 ir kitais straipsniais. Šis pakeitimo projektas jums pateiktas kartu su aiškinamuoju raštu. Projektas suderintas su Teisingumo ministerija. Prašyčiau pateikimui pritarti ir nagrinėti skubos tvarka.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 3 straipsnio 8 punkte nurodyta, kada tardytojas perduoda bylą kitam tardytojui. Aš norėjau paklausti. Kaip turėtų reaguoti į pirmesnio tardytojo darbą prokuroras, perdavęs kitam tardytojui bylą dėl jo nurodymų nevykdymo? Ar tik padėkoti ir tuo viskas baigiasi? Ačiū.

J.GAUDUTIS. Padėkos neturėtų būti, o turėtų būti skirta administracinė nuobauda ir griežtai reaguota.

PIRMININKAS. Dėkoju.

Kolegos, ar būtų kalbų dėl motyvų, ar pritariame po pateikimo? Bendru sutarimu pritariame Baudžiamojo proceso kodekso 131, 143, 160 ir 440 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Linkim jam sėkmės darbuose. Kol kolega Emanuelis, sergantis Emanuelis, didvyriškai atvykęs į posėdį dar kalbasi su V.Jarmolenka, aš drįstu pakviesti į tribūną rezervinių projektų 2a ir 2b pateikėją – Teismų departamento vyriausiąjį specialistą poną E.Juozėną. Taigi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-530 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 3021 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-531. Pateikimas. Prašom, pone Juozėnai.

LR civilinio proceso kodekso 15, 58, 128, 181, 182, 184, 245, 334 ir 450 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-530. LR baudžiamojo kodekso papildymo 302¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-531 (pateikimas)

E.JUOZĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums pateikiami dviejų įstatymų projektai. Jie buvo parengti Teisingumo ministerijos, jai vykdant Vyriausybės pavedimus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sudarytos darbo grupės rengia naujus kodeksus: ir Baudžiamąjį, ir Civilinio proceso kodeksą, esminiai pakeitimai šiuose projektuose neteikiami. Pirmiausia norėčiau pradėti nuo Baudžiamojo kodekso. Siūloma papildyti nauju straipsniu, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už teismo sprendimo ar nutarčių nevykdymą. Tačiau pažymėtina, kad dispozicija turi būti truputį patikslinta, nes turimi omeny ne visi teismo sprendimai, nutartys, o tik tokie sprendimai ir nutartys, kurie įpareigoja skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Civilinio proceso kodekse ir šitame pasiūlytame projekte siūloma sugriežtinti šalių atsakomybę už neatvykimą į teismą bei už pasekmes dėl neatvykimo į teismus. Taip pat siūloma padidinti baudas už teismo sprendimus bei nutartis, įpareigojančias atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Tai gal tiek labai trumpai dėl šio projekto. Prašom klausti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pateikėjau. Jūsų dėl šitų projektų niekas nenori klausti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Nematau. Taigi bendru sutarimu po pateikimo pritariame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-530 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 3021 straipsnio įstatymo projektui Nr.P-531. Pagrindiniu komitetu siūlome būti Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

LR religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-478 (pateikimas)

Dabar prašyčiau leisti pakviesti į tribūną dėl klausimo 2-12 Seimo narį poną E.Zingerį. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-478. Pateikimas.

E.ZINGERIS. Gerbiamieji kolegos, komitetas gavo įvairių Lietuvos tradicinių religinių bendruomenių prašymą skubos tvarka padaryti pakeitimus Religinių bendruomenių ir religijų įstatyme, kurio 14 straipsnio 3 punktas religinėms bendruomenėms, bendrijoms bei centrams suteikia teisę laisvai užsiiminėti labdara. Minėto įstatymo 7 straipsnio 2 punktas leidžia religinėms bendruomenėms ir bendrijoms laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą. Yra atvejų, kai vidinėje struktūroje yra steigiamas vienetas, turintis atlikti labai specifinę funkciją, tačiau visiškai priklausantis bendruomenės ir bendrijos sudėčiai. Šiais atvejais nėra tikslinga reikalauti, kad dalis bažnyčios vidinės struktūros būtų dirbtinai įforminta kaip atskira organizacija tam, kad galėtų gauti juridinio asmens teises. Šis įstatymo pakeitimo projektas neapriboja jokių kitų religinių bendruomenių ar bendrijų teisės gauti ir teikti labdarą, bet tik palengvina tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, turinčioms savo vidines struktūras, veikti pagal jas. Sakykim, „Caritas” yra bažnyčios labdaros teikimo padalinys, priklausantis bažnyčios visų lygių vidinėms struktūroms, tiek parapijų, tiek vyskupijų, tiek vyskupų konferencijos ir Šventojo Sosto. Pagal dabar galiojančius įstatymus bažnyčia privalo dirbtinai steigti įmones, užuot galėjusi paprasčiau ir daug greičiau rūpintis labdaros teikimu. Gerbiamajam kolegai A.Vidžiūnui, Seimo posėdžio pirmininkui, bei kolegoms, esantiems salėje, turintiems savo rankose šį įstatymą, norėčiau priminti, kad šiandien yra ne priėmimo stadija, o tiktai pati pradinė stadija. Mes jį šiandien tiktai pateikiam.

PIRMININKAS. Taip, tik pateikiat. Dabar klausimai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos juridinio asmens teises turėtų įgyti tik pranešusios Teisingumo ministerijai ar vis dėlto Teisingumo ministerijoje įsiregistravusios? Ačiū.

E.ZINGERIS. Aš manau, be jokios abejonės, jūsų, kolega Listavičiau, antrasis punktas yra teisingesnis. Be jokios abejonės, įsiregistravusios. Aš jūsų, kaip čia pasakius, kadangi ne pirmi metai Seime, aš jūsų užuominą supratau. Be jokios abejonės, mes atsižvelgsime į ją. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis pranešėjau ir kolega, aš norėčiau paklausti jūsų dėl 2 straipsnio, arba bazinio 15 straipsnio, traktavimo.

E.ZINGERIS. Taip.

J.BEINORTAS. Mano klausimas būtų toks. Juk yra Lietuvoje pripažintos tradicinės religijos absoliučia dauguma atvejų, kurių centrai yra ne Lietuvoje. Štai mes sakome pataisoje, kad kai tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos įsteigia organizacijas pagal savo kanonus, statutus ir kitas normas, tada jau nereikia tiems dalykams, kurie čia išdėstyti (leidybai, gamybinei veiklai, informavimo priemonėms, fondams), nebereikia įstatymo. Prašom pasakyti, ar mes galim įsivaizduoti baigtinį sąrašą kanonais apibrėžtų iš už Lietuvos ribų vadovaujamų religinių bendruomenių veiklai? Ar šitaip parašę 15 straipsnyje mes nesulauksime kokios nors sensacingos veiklos kad ir iš mūsų tradicinių bendruomenių?

E.ZINGERIS. Dėkui už šitą labai svarbų patikslinimą, kurio kontekstą, kadangi kartu nuo pat pradžių dalyvavome gana sudėtingame Lietuvos valstybės kūrime, aš suprantu. Suprantu. Tokiu atveju aš siūlyčiau, turint galvoje, kad šiandien tik pateikimas, padaryti tokį sprendimą dėl jūsų klausimo. Aš į jį šiandien neatsakysiu, bet siūlyčiau susėsti su manimi ir žmonėmis, rengiančiais šį įstatymą, ir kitam kartui pasižiūrėti, ar tokios silpnos vietos nėra. Apibrėžti ir galbūt patikslinti, kad neatsirastų nereikalingų plyšių. Taip švelniai suformulavus.

J.BEINORTAS. Supratau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Akstinavičius.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, šitas klausimas buvo svarstomas ir komitete, tai, manau, tikrai reikalingas dalykas, jūs ir pats tą pažymėjote. Manau, kad pradžia yra padaryta. Tą projektą reikėtų tiktai patobulinti atsižvelgiant į pastabas. Manau, kad tikrai jisai yra reikalingas ir kuo greičiau jį reikia priimti. Ar jūs sutinkate su tokia pozicija ir nuomone? Ačiū.

E.ZINGERIS. Atleiskite. Kadangi aš atvykau su tokiu… na, ligos metu, nelabai jus girdžiu. Jeigu galima? Jūs turite galvoje, jūs manęs klausiate, ar iš tikrųjų tai yra reikalinga, taip?

PIRMININKAS. Pone Emanueli, čia buvo kalba dėl motyvų. Sakykite, ar pritariate tokiam siūlymui, kad jis būtų priimtas?

E.ZINGERIS. Be jokios abejonės, ne tik kad pritariam. Manau, visas pateikimas byloja apie tai, kad mes ne tik pritariam, bet ir manom, kad gan greitu laiku šis įstatymas (netgi šioje sesijoje) turi būti priimtas. Dėkui už konstruktyvią poziciją.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Prašyčiau kalbėti dėl motyvų. Ar būtų norinčių paremti, ar prieštarauti? Seimo narys A.Račas. Kolega Račai, jūs pasižymėjote, kad norėtumėte kalbėti dėl motyvų.

A.RAČAS. Nenorėčiau.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Bendru sutarimu pritariame po pateikimo Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo papildymo įstatymo projektui Nr.P-478. Ir pagrindinis komitetas – Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas. Dar ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

E.ZINGERIS. Kaip papildomas.

PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas komitetas. Dėkoju.

E.ZINGERIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone Zingeri, jūs dar norėtumėte kažką pasakyti?

E.ZINGERIS. Ne ne, aš noriu tiktai padėkoti visiems už konstruktyvią dvasią svarstant šį svarbų projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. O mes visi linkim pačiam kuo greičiau pasveikti iki šito įstatymo projekto svarstymo.

Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-543 (pateikimas)

Mes taip netvarkingai lekiam per darbotvarkę, bet visa tai susiję su mūsų vėlavimu. Dabar prašyčiau stabtelėti prie 2-9 klausimo – Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Jis yra pateikiamas, registracijos Nr.P-543. Pateikia jį valdymo reformų ir savivaldybių ministras ponas K.Skrebys. Prašom.

K.SKREBYS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal galiojantį Ūkinių bendrijų įstatymą, kurio pakeitimas dėl konsorciumų įsteigimo buvo padarytas 1993 m., valstybės ir savivaldybės įmonės iki 1994 m. gruodžio 21 d. galėjo jungtis į konsorciumus steigdamos tikrąsias ūkines bendrijas. Tikrųjų ūkinių bendrijų steigimo sutartyse, kurios galioja ir dabar, konsorciumo nariai už konsorciumo prievoles atsako visu turtu, kartu valstybės bei savivaldybių įmonių turtu. Yra atvejų, kai pagal galiojančias konsorciumo sutartis į visą, ne tik į tą, kuris yra įneštas kaip konsorciumo nario įnašas, valstybės ir savivaldybių įmonių turtą gali būti nukreiptas išieškojimas. Tokia situacija yra skubiai taisytina. Tai yra tokios konsorciumų sutartys turi būti pakeistos sudarant galimybę valstybės ar savivaldybės įmonėms tapti arba komanditoriais, t.y. tokiais komanditinės ūkinės bendrijos nariais, kurie nėra atsakingi turtu už konsorciumo prisiimtas prievoles, arba likviduoti konsorciumą, jei taip nuspręs konsorciumo nariai. Kaip tik dėl to ir yra teikiamas Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo projektas. Vaizdžiai kalbant, dabar gali būti ir tokia situacija, kad teismas gali nukreipti išieškojimą, tarkim, į savivaldybės ar visos valstybės biudžetą už kažkokio privataus asmens padarytas negeras veikas.

PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Klausti nori 20 Seimo narių, bet tikiuosi, kad kompiuteris čia juokauja.

Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti. Jūsų kalboje buvo taip pasakyta, kad savivaldybės ir valstybės įmonės pagal naująjį Ūkinių bendrijų įstatymo projektą nebeatsakys savo turtu. Tačiau ar jums neatrodo, kad 2 straipsnyje šitas parašymas nėra toks tikslus? Čia neparašyta, kad jos turi persiregistruoti ir tapti komanditoriais.

K.SKREBYS. Yra aiškiai parašyta: tikrosios ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės; joms yra draudžiama būti tikrosios ūkinės bendrijos nariais. Jos neatsakys pagal tą įstatymą.

PIRMININKAS. Ar dar iš užsirašiusių norėtų kas klausti? Nėra daugiau klausėjų. Ar norėtų kas kalbėti dėl motyvų? Aš labai atsiprašau. Prašau pasižymėti ponią R.Melnikienę. Seimo narė R.Melnikienė tikriausiai nori klausti.

R.MELNIKIENĖ. Aš norėčiau pasiteirauti gerbiamojo pranešėjo. Prašom pasakyti, konsorciumai… yra prisiėmę tam tikrus įsipareigojimus kitiems subjektams. Šitas jūsų pateiktas projektas iš esmės keičia turtinio įsipareigojimo turinį. Kaip jūs spręsit šitą problemą?

K.SKREBYS. Mes ir siekiam pakeisti, kad nebūtų nukreipti išieškojimai į savivaldybių ir valstybės biudžetą. O jeigu konsorciumas yra prisiėmęs, jis privalo persiregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Naujai įsteigta įmonė arba prisiims prievoles, arba neprisiims. Irgi galiojančia tvarka.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis. Dėl motyvų norėjot kalbėti? Prašom.

L.SABUTIS. Taip, dėl motyvų. Pritardamas po pateikimo ir tokio įstatymo priėmimui, noriu akcentuoti, jog dėl konsorciumo ir kitų suvienijimų tiesiog būtinas toks įstatymo reguliavimas, nes tai yra kartu ir Europos vietos savivaldos chartijos reikalavimai.

PIRMININKAS. Tai buvo kalba dėl motyvų. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-543. Numatytas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų. Vyriausybė prašo, kad šitą įstatymą skubiau svarstytume ir priimtume. Ar galėtume bendruoju sutarimu sutarti, kad bent skubos tvarka galėtume jį svarstyti? Tada vienos dienos atstumai tarp procedūrų... Nematau prieštaraujančių. Taigi dėl skubos tvarkos mes susitariame, ir tada jau visos iš to išplaukiančios procedūros. Aš jau mačiau kolegos K.Vaitukaičio griežtus žvilgsnius ir grūmojimus, kad mes neimame Žemės reformos įstatymo projekto, bet dar prašyčiau luktelėti, nes keletas finansinių klausimų pateikimų, ir tada jau galėtume atsiduoti žemei ir užsienio reikalams.

LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo 4¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-545. LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 24, 26, 27, 28, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo 26¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-546 (pateikimas)

2-10a – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-545 ir 2-10b – Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 24, 26, 27, 28, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo 261 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-546. Ir šituos įstatymo projektus skuba pateikti finansų viceministrė V.Latvienė. Prašom.

V.LATVIENĖ. Vyriausybė parengė ir teikia Juridinių asmenų ir Fizinių asmenų pelno mokesčių įstatymų pataisas, siekdama leisti įmonėms patirtus mokestinių metų nuostolius perkelti į kitus mokestinius metus. Iki šių metų, pasibaigus mokestiniams metams, patirti nuostoliai negalėjo būti dengiami iš kitų metų pelno prieš tai nesumokėjus mokesčių. Tiesiog tik sumokėjus mokesčius buvo galima nukreipti pelną nuostoliams padengti. Todėl dabar naujajame projekte siūlome leisti mokestinių metų nuostolius perkelti trejus metus. Čia prašome suteikti teisę tai reglamentuoti Vyriausybei, nes vis dėlto daug visokių niuansų, paaiškinimų, aprašymų. Įstatyme būtų neįmanoma visų atvejų numatyti. Taip pat siūloma neapmokestinti ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezultato. Iki šios dienos neapmokestinamas tik Vyriausybės nustatyta tvarka atlikto indeksavimo gautas rezultatas ir visiškai nėra reglamentuota materialaus turto perkainojimo rezultato apmokestinimo tvarka. Todėl siūlome taip pat suteikti Vyriausybei teisę nustatyti tvarką, kai perkainojimo rezultatas būtų neapmokestinamas. Šiuo teikiamu įstatymo projektu taip pat nuspręsta apmokestinti išmokamas sumas toms užsienio valstybių įmonėms, kurios įregistruotos lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme būtų sudėtinga išvardyti visų lengvatinio mokesčio tarifo valstybes ir zonas bei apmokestinamų pajamų rūšis, šią tvarką siūlome taip pat pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šioms pajamų rūšims naujajame projekte siūloma taikyti 29% tarifą. Taip pat naujajame projekte keičiama įmonių, rengiančių pinigines ir pinigines daiktines loterijas, apmokestinimo tvarka. Naujajame projekte numatytas pajamų tarifas – 13% minimalios išplatintų loterijos bilietų vertės. Tačiau pinigines ir pinigines daiktines loterijas rengiančios įmonės, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ar Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, mokamas į biudžetą pajamų mokestis – 5% nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės ir pajamų – 8% minimalios išplatintų bilietų vertės. Taigi mokesčio tarifas būtų tas pats – 13%, tik skirtųsi, kad vienos moka visus 13% į biudžetą, o tos, kaip buvo minėta, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas arba Kūno kultūros ir sporto departamentas, mokėtų į biudžetą 5%, o skirtumą, tuos 8%, skirtų labdarai. Labdaros skyrimo tvarką, organizacijas, kurioms būtų skiriama, taip pat pavedama nustatyti Vyriausybei. Taip pat įstatymo projekte yra numatoma pavesti finansų ministrui nustatyti pelno mokesčio paskirstymo ir sumokėjimo tvarką juridiniams asmenims, turintiems nesavarankiškų struktūrinių padalinių kitų savivaldybių teritorijose. Šiandien normatyvai atskirų savivaldybių šito juridinių asmenų pelno mokesčio yra skirtingi. Kai reikia paskirstyti atskiroms savivaldybėms, iškyla daug klausimų. Todėl siūlome įstatymo pataisą, kad tai būtų reglamentuota įstatymu, suteikti teisę tai nustatyti finansų ministrui.Yra siūlomi analogiški Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimai, susiję su tais, kuriuos čia minėjau. Į Juridinio skyriaus gautas pastabas bus atsižvelgta svarstymo metu.

PIRMININKAS. Dabar klausimai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, noriu paklausti dėl 5 straipsnio. Kodėl išlaidos keičiamos sąnaudomis ir paliekami gamybos ir cirkuliacijos kaštai? Ačiū.

V.LATVIENĖ. Tiesiog visur įstatyme ir nutarimuose, kituose teisės aktuose yra vartojamas ne žodis „išlaidos” o „sąnaudos”. Derindami su tuo, tiesiog ir siūlome pakeisti į „sąnaudas”. Esmė ta pati.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamoji pranešėja, žinoma, reikia detalesnio šito įstatymo nagrinėjimo, tačiau aš noriu jūsų paklausti. Man neaišku. Štai Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnyje, 4.1 straipsnyje, kuriame kalbama apie mokėjimų nustatomus procentus, man visiškai neaišku. Juk jeigu Olimpinis komitetas yra valstybės įsteigta institucija, tai man atrodo, kad viso pelno yra būtent tikslinė paskirtis, o čia kalbama apie 5% pelno mokesčio, apie 8% pelno mokesčio. Dar labiau neaišku, kad tai, kam skirstyti tą labdarą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Man atrodo, kad visiškai aišku – Labdaros ir paramos fondo įstatymas nustato, kokiomis sąlygomis kas gali gauti labdarą ir kas negali, o Tautinis olimpinis komitetas arba Kūno kultūros ir sporto departamentas, jeigu jis organizuoja loteriją, tai jis organizuoja turėdamas tikslinę paskirtį. Kaip čia yra, kad Labdaros įstatymo funkcijos perduodamos Vyriausybei, kad valstybės institucija moka diferencijuotus mokėjimus į biudžetą, užuot tą visą pelną perdavusi ten, kur reikia? Ir dar labiau neaišku, kai Fizinių asmenų mokesčio laikinajame įstatyme, kur kalbama apie fizinius asmenis, vėl išskiriami Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Kūno kultūros ir sporto departamentas. Taigi čia yra juridiniai asmenys. Kodėl čia taip sudėtingai viskas padaryta?

PIRMININKAS. Kad sportas klestėtų.

V.LATVIENĖ. Aš norėčiau akcentuoti, kad tai nėra pelno mokesčio pakaitalas. Šitos loterijas organizuojančios įmonės kaip mokėjo pajamų arba pelno mokestį, taip ir mokės. Čia įvedam papildomą apmokestinimo tvarką todėl, kad Europos Sąjungos Šeštoji direktyva neleidžia apmokestinti PVM mokesčiu. Taigi, kad viena iš pelningiausių veiklos sričių – loterijų organizavimas – apmokestinama mažiausiais tarifais, nėra PVM, o dėl pelno mokesčio išėjo taip, kad beveik visos šias loterijas organizuojančios įmonės turi ne pelno įmonės statusą ir moka tik 5% pelno mokesčio. Bet kai buvo nustatyta, kad jos privalomai skiria 8% paramai arba labdarai, nebuvo reglamentuota, kam skiria. Ir buvo tokių atvejų, kad įsteigta kokia nors sporto organizacija… Tiesiog visiškai valstybės interesų prasme nebuvo reglamentuota, kam ta labdara skiriama ir kur ji naudojama. O tai yra įrašyta ir Šeštojoje direktyvoje, kad valstybė turi ne per PVM, nes PVM mechanizmas čia būtų sudėtingas, o kita papildoma pajamų mokesčio išraiška gauti tas pajamas iš šių įmonių. Siekiama reglamentuoti, žinoti, kur naudojami labdaros pinigai, nes Labdaros įstatyme, kaip minėjau, to visiškai nėra. Įsisteigia kažkokia sporto organizacija, jai taikomas Labdaros įstatymas, ir ten nukreipti pinigai visiškai neapmokestinti, naudojami kelių asmenų atžvilgiu ir lieka su 5% tarifu. Todėl čia yra pasiūlymas Vyriausybės nustatyta tvarka, būtent turima omeny, kad bus skiriama Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui ir Kūno kultūros ir sporto departamentui. Šita tvarka bus numatyta Vyriausybės nutarime, kad eitų tik toms dviem įstaigoms, o visi kiti mokėtų į biudžetą 13%.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamoji pranešėja, pateikto įstatymo projekto 6 straipsnyje yra parašyta, jog dalį užsienyje registruotų įmonių, kurios turės lengvatinį mokesčio tarifą, ir šitą sąrašą valstybių, iš kur tos įmonės bus ar kažkokios kitos zonos, tvirtins Vyriausybė. Kas turėta omenyje? Gal paaiškintumėte truputį plačiau.

V.LATVIENĖ. Mes čia tiesiog remiamės mūsų kaimynų latvių praktika. Jie šitą įsivedė, ir iš pradžių buvo nereglamentuota, o tiesiog įvardyta, kad laisvosiose ekonominėse zonose registruotos įmonės moka pilną pajamų mokesčio tarifą. Bet iškilo tokių atvejų, kad į tas lengvatines mokesčių tarifo zonas plaukia laivai, skrenda lėktuvai, užsipila kuro, paima maisto atsargų, ir jiems nereikėtų taikyti šito 29% tarifo. Atsižvelgdami, kaip minėjau, į latvių patirtį mes numatysime apmokestinti, kai yra sąmoningas pajamų slėpimo faktas, kur specialiai registruotos ofšorinėse zonose kompanijos tam, kad būtų galima nukreipti pelną, gautas sumas Lietuvoje, kad išvengtų apmokestinimo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Aš norėčiau paklausti, kuo remiantis 7 straipsnyje siūloma, kad pelno mokesčio paskirstymo ir sumokėjimo tvarką vienašališkai nustato finansų ministras?

V.LATVIENĖ. Čia nereikėtų sakyti, kad vienašališkai, nes, kaip ir minėjau, tvirtinant kiekvienų metų biudžetą yra patvirtinami atskaitymo normatyvai kiekvienai savivaldybei. Jeigu dabar paimtume Vilniuje registruotą įmonę, ji turi savo padalinius, struktūrinius padalinius Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, tai liko nereglamentuota, kokį procentą pajamų mokesčio pervesti Vilniui, Kaunui, Šiauliams, Klaipėdai, kur yra skirtingi normatyvai. Atsižvelgdami į tai, koks bus nustatytas tų metų atskaitymo normatyvas kiekvienoje savivaldybėje, šitoje finansų ministro tvarkoje ir nustatysime, kad pervedamas kiekvienai savivaldybei Biudžeto įstatyme nustatytas normatyvas. O dabar tiesiog yra nenustatyta, moka už struktūrinį padalinį, ten dirbančius asmenis, ir visiškai nekalbama apie tuos skirtingus normatyvus. Jokio vienašališkumo čia iš tiesų nebus.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia viceministre, už šių klausimų pateikimą. Kolegos, prašyčiau sakyti savo nuomonę dėl motyvų. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Kolegos, iš tikrųjų – tai klausimas, paveldėtas iš ano Seimo. Buvusiame Seime buvo didelis ažiotažas dėl lošimo namų statybų, ir dabar pasigirsta nuomonių, kad reikėtų lošimo namus leisti. Bet galų gale buvo sustota prie to, kad buvo įteisintos loterijos. O paskui atsirado A.Šleževičiaus Vyriausybės toks labai keistas nutarimas. Visame pasaulyje loterijų rengėjai turi teisę sau pasiimti iki 5% pelno. Dabartiniame, kiek aš žinau, 30% pelno gali pasiimti sau, o visi kiti dalykai turėjo būti skirti labdarai, švietimui ir pan. Aš manau, kad mums pirmiausia reikia sutvarkyti šitą dalyką. Dabar pelno kiekis yra reglamentuojamas Vyriausybės sprendimais, o įstatymu mes dar kažką pridedam... apversta aukštyn kojom. Įstatymus reikia sutvarkyti ir normaliai sutvarkyti loterijų gaunamą pelną – 25% atiduoti švietimui arba kultūrai. Mūsų komitete apie tuos dalykus buvo šnekama. O tada mes galėtume spręsti dėl mokesčių atskaitymų. Aš siūlyčiau jį grąžinti atgal, parengti normaliai ir tada svarstyti toliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Kokia jūsų nuomonė?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlau pritarti visiems pateiktiems projektams dėl mokesčių ir mokesčių administravimo, dėl apskaitos po pateikimo. Rytoj komitetas 9 val. ryto renkasi ir svarstys. Jeigu bus pastabų ir jeigu kas nors nori dalyvauti iš Seimo narių, kviečiame į Biudžeto ir finansų komitetą.

Dabar prašyčiau nepainioti loterijos ir lošimo namų. Kol kas čia nesprendžiamas lošimo namų klausimas, o sprendžiamos tik loterijos pajamos nuo parduotų kortelių, nuo loterijos bilietų. Rytoj mes siūlysim Vyriausybei sutikti, kad ir vaikų loterijai kaip sportininkams būtų palikta tokia lengvata. Bandysim tartis. Būkite geri, ateikit rytoj ir kartu svarstykime.

PIRMININKAS. Nes sportininkams, kaip rodo mūsų geri rezultatai, sportininkėms pinigų gali prireikti.

Gerbiamieji kolegos, buvo pora siūlymų. Prašyčiau registruotis, ir balsuosime. Registracija pradėta. Balsuosime, ar pritarsime po pateikimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 41 straipsniu įstatymo projektui.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad pritariame po pateikimo, balsuoja už, kas prieš, tas prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 62 Seimo nariai. Už – 55, prieš – 1, susilaikė 6. Taigi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Biudžeto ir finansų komitetas toliau atliks kitas procedūras.

Ar galėtume, kolegos, bendruoju sutarimu pritarti ir jį lydinčiam įstatymo projektui? Bendruoju sutarimu pritariame Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pelno mokesčio laikinojo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymo projektui Nr.P-546. Pritariame po pateikimo ir Biudžeto ir finansų komitetui atiduodame šitą įstatymą.

LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-544 (pateikimas)

Kolegos, klausimas 2-11 – Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-544. Pateikimas. Žodis – viceministrei poniai V.Latvienei.

V.LATVIENĖ. Šių metų liepos 1 d. baigiasi terminas, kai kurioms įmonėms buvo atidėtas specialių apskaitos dokumentų įdiegimo laikas. Finansų ministerija kartu su Ryšių ir informatikos ministerija ieškojo būdų, kaip pakeisti specialius apskaitos dokumentus, remiantis pažangiomis kompiuterinėmis technologijomis rengiamais dokumentais. Tačiau, kaip parodė šiandienos situacija, tam reikia laiko. Reikia sukurti atitinkamą teisinę, materialinę bazę ir šiuo metu siūlome tik telekomunikacijų paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios įsigijo kompiuterines technologines linijas, sąskaitų už paslaugas išrašymui, vokavimui, išsiuntimui, taikyti išimtį ir nereikalauti specialių apskaitos blankų. Tai būtų pirmas žingsnis nustatyti kitokią atsiskaitymų su vartotojais tvarką ir pradžia įdiegiant nematerialius atsiskaitymų dokumentus. Siūlome pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Tikriausiai pritarsime po pateikimo. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Taip, aš norėčiau pritarti po pateikimo ir norėčiau paklausti, kada numatoma išspręsti telekomunikacijų paslaugų aprūpinimo specialiais apskaitos dokumentais klausimą arba elektroninių dokumentų panaudojimą? Ačiū.

V.LATVIENĖ. Tikrai dabar dar negalėčiau konkrečiai atsakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji pranešėja, jūs sakėte, kad bus numatyta kitokia apskaitos tvarka. Gal galite sukonkretinti, kas vis dėlto bus numatyta?

V.LATVIENĖ. 10 straipsnyje mes jiems nereglamentuosime, jie naudos savo, tik mes įrašome, kokie bus reikalingi privalomi rekvizitai. Tai Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnio papildymas, kad turi būti įmonės, suteikusios šias paslaugas, pavadinimas, kodas, PVM mokėtojo kodas, adresas, įmonės, gavusios paslaugą, pavadinimas, paslaugos pavadinimas, jos piniginė išraiška bei apskaitos dokumento surašymo data.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume gražiai sutarę pritarti po pateikimo? Bendru sutarimu pritariame po pateikimo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-544, ir niekas kitas kaip Biudžeto ir finansų komitetas geriau nesusitvarkys su šituo įstatymo projektu. Ar dar reikėtų Ekonomikos komiteto? Nereikėtų. Biudžeto ir finansų komitetui perduodamas ir šis įstatymo projektas.

LR mokesčių administravimo įstatymo 2, 16, 17, 28, 33, 37, 38, 39, 40, 47, 48, 50, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-557. LR civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-558 (pateikimas)

Kadangi mums su finansų viceministre sekasi labai gerai dirbti, tai rezerviniai 4a ir 4b klausimai – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-557, ir jį lydintis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-558. Pateikimas. Žodis poniai V.Latvienei.

V.LATVIENĖ. Pagal mokesčių administravimo įstatymą yra administruojami mokesčiai, kurie mokami į valstybės savivaldybių biudžetus, taip pat į valstybinius fondus. Tačiau mokesčių administravimo įstatyme, reglamentuojant mokesčių surinkimo, išieškojimo, ekonominių sankcijų taikymo tvarką, yra vartojamos tik valstybės ir savivaldybių biudžeto sąvokos. Kad išvengtume dviprasmybių, siūlome papildyti Mokesčių administravimo įstatymą ir valstybinių fondų sąvoką. Kartu siūlome 50 straipsnio pataisas. Šiuo metu egzistuojanti 50 straipsnio penktoji dalis numato, kad ūkio subjektams už padarytus pažeidimus, numatytus 49 straipsnio 2, 5, 6 ir 7 punktuose, taikoma ekonominė sankcija yra 25% dydžio bauda skaičiuojant nuo paskutinių 12 mėnesių apyvartos, bet ne mažesnė kaip 50 tūkst. Lt. Siūlome šią nuostatą pakeisti ir vietoje numatytos 25% dydžio baudos taikyti 10% dydžio baudą. Be to, 10% dydžio ekonominę sankciją už neapskaitytų prekių laikymą be dokumentų siūlome taikyti tik tuo atveju, kai tai padaryta pakartotinai arba kai asmuo nuslepia trijų minimalių gyvenimo lygių dydžio pajamas. Atsižvelgiant į nusižengimo sunkumą, būtų galima apsiriboti tik administracine nuobauda įmonėms, kurios tai padarė pirmą kartą, ir kur neapskaitytų prekių laikoma suma yra labai maža. Su tuo mes susidūrėme taikydami šį straipsnį praktiškai.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti 5 Seimo nariai. Pirmasis – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, ar nevertėtų ne tik baudos dydžio procentą, bet ir minimalų baudos dydį šiek tiek sumažinti? Ačiū.

V.LATVIENĖ. Buvo svarstyta ir Vyriausybėje, bet mes palikome tai spręsti Seimui. Nors iš tiesų tai susiję dalykai.

PIRMININKAS. Seimo narysA.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji pranešėja, aš taip supratau, kad šitomis pataisomis baigiama žiauri akcija prieš mokesčių nemokėtojus ir pereinama į švelnesnį periodą. Noriu jus paklausti, ar baudos už mokesčių nemokėjimą bus taikomos tik įmonėms, ar ir fiziniams asmenims?

V.LATVIENĖ. Mokesčių administravimo įstatymas taikomas asmenims, pavyzdžiui, jeigu jis turi patentą, jam būtų taikoma, bet jeigu fizinis asmuo neužsiima jokia ūkine-komercine veikla, jam šis įstatymas netaikomas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamoji pranešėja, vyksta žiauri akcija, dabar vėl mes kalbame apie baudas. Aš norėčiau jūsų paklausti. Spauda rašė, kad rasta pažeidėjų, kurie turėtų mokėti 25% baudos nuo apyvartos. Mano klausimas būtų toks. Ar į Respublikos biudžetą bent iš vieno šito nusikaltėlio, kuris buvo aprašytas ar neaprašytas spaudoje, jau pateko tie 25% metinės apyvartos?

PIRMININKAS. Kolegos, žiauri akcija yra normalus mokesčių surinkimas.

V.LATVIENĖ. Kadangi pagal šį straipsnį pritaikytoms sumoms yra taikoma bendra apeliacijos tvarka, įmonės šituo ir pasinaudojo. Šiandien yra priskaičiuota pusantro milijono litų baudų. Išieškota tik 130 tūkst., nes visi aktai yra apskųsti apeliacine tvarka.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Vaitukaitis.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamoji pranešėja, aš manau, kad toks baudos mažinimas procentais tiesiog būtinas. Bet, kaip jūs matote, vis dėlto pakeitimas vyksta gana greitai. Sprendimas dėl tokios didelės baudos buvo priimtas visai neseniai. Ar per apsirikimą buvo pasirinktas toks procentas, ar tiesiog tai buvo kažkieno blogas sufleravimas, ar specialistų blogas apskaičiavimas? Kiek teko kalbėti su finansininkais iš užsienio, tai jie sako, kad vis dėlto bauda turi būti adekvati padarytam nusikaltimui, o nuo apyvartos ir tokiais procentais yra nepakeliama našta ir, aišku, bankrutuoja. Kaip tai įvyko?

V.LATVIENĖ. Aš nemanyčiau, kad tai yra apsirikimas. Mums biudžeto skaičiai, vykdymas rodo ką kita. Jeigu už du mėnesius turėjome minus 130 mln., dabar valstybės biudžete turime plius 50 mln. Ir, kaip minėjau, šitų baudų yra išieškota tik 129 tūkst. Vadinasi, mokėtojai patys moka. Toks ir buvo tikslas, o tikėtis, kad mokesčių mokėtojai mokės patys, jeigu nėra kontrolės, jeigu nėra sankcijų, neįtikėtinas dalykas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamoji pranešėja, ar tie skaičiai, numatomi baudų dydžiai bus pakeliami kai kuriems patikrintiems subjektams? Ar nebus taip, kaip dabar buvo su kai kuriomis organizacijomis, kurios nesugebėjo ar neturėjo pinigų sumokėti tas baudas ir ruošiasi bankrutuoti?

V.LATVIENĖ. Šitos baudos tikslas, kaip minėjau, vis dėlto priversti įmones mokėti mokesčius, o ne slėpti. Žinoma, bet kokia bauda, ar ji būtų 10%, ar 25% nuo 12 mėnesių apyvartos, yra labai didelė. Man atrodo, kad daugeliu atvejų ir 10% bauda nuo paskutinių 12 mėnesių apyvartos būtų labai skaudi ir daugeliui net nepakeliama. Bet toks tikslas ir yra, kad bauda turi atbaidyti, turi priversti susimąstyti, ar aš ryšiuosi, ar ne. Jeigu bauda bus švelni, jeigu bus pakeliama, bus daugiau norinčių rizikuoti.

PIRMININKAS. Tai buvo visi klausimai dėl motyvų. Ką darome su šiais pateiktais įstatymų projektais? Nematau norinčių kalbėti. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Išties reikia pripažinti, kad situacija dėl šio projekto tampa gana įdomi. Prieš mėnesį ar prieš pusantro priėmėme šių baudų dydžius (tiksliau, priėmė Seimo dauguma, protestuojant opozicijai), dabar jau pozicija teikia projektą, kad baudos per didelės ir jas reikia mažinti. Išeina taip, kad išgąsdinome verslininkus, kurie pateko, tie turės sumokėti didžiules baudas, ir dabar kažkam tai nepatiko ir reikia mažinti. Aš manyčiau, kad šitam projektui gal reikia kriminologinės ekspertizės. Ir vis dėlto kas jį užsakė, galbūt koks nors stambus magnatas, kuriam reikia mokėti, ir jis užsakė atšaukti šitą įstatymą. Aš nesupratau ir pranešėjos, kuri pati teigia, kad reikėjo, jog pradėtų mokėti, o dabar jau atšaukiama. Iš tiesų, manau, Seime atsiranda įdomių projektų, kurie sukelia gana daug abejonių.

PIRMININKAS. Kolega Salamakinai, Tėvynės sąjunga tik pusę metų valdžioje ir jau visi mokesčius surenka. Ar tai nebuvo atsakymas? Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad reikia padaryti kai kurių kalbų Seime kriminologinę ekspertizę, nes atrodo, kad yra prieštaraujama tam, jog surenkami mokesčiai. Manau, kad tai tikrai keistos nuostatos ir reikia tuo susirūpinti, nes tai yra pavojinga nuostata. Aš manau, kad iš tikrųjų visa mokesčių surinkimo situacija, priėmus šiuos įstatymus, pagerėjo, ir yra normalu, kad dabar pereinama į kitą režimą, ir siūlau pritarti šitam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Tai buvo kalbos dėl motyvų. Tikriausiai įstatymo projektui po pateikimo galėsim pritarti bendru sutarimu? Bendru sutarimu pritariame Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-557 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-558 po pateikimo. Biudžeto ir finansų komitetas toliau gilinsis į šitų įstatymų projektų subtilybes.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo projektas Nr.P-536 (pateikimas)

Dabar, kolegos, kol neatėjo tarptautiniai reikalai, prašyčiau grįžti prie žemės ūkio. 2-7a ir 2-7b – Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo projektas Nr.P-536 ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-539. Pateikimas. Aš kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pirmiausia norėčiau pasakyti, kad mes turėtume tuos įstatymus svarstyti atskirai. Aš nežinau, kodėl mes juos taip įrašėm į darbotvarkę. Vis dėlto, nors įstatymai susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, su mūsų priimtu įstatymu (kurį Prezidentas, atrodo, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti), tai yra atskiri įstatymai. Todėl pirmiausia norėčiau tarti keletą žodžių apie Žemės reformos įstatymą ir atsakyti į klausimus, jeigu galima, o vėliau apie Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą ir atsakyti į klausimus.

Dėl Žemės reformos įstatymo. Priėmus Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą, kurio didelė dalis susijusi su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, su pačia žemės reforma, teko nedelsiant parengti ir pataisą Žemės reformos įstatymui. Mums pasirodė, kad yra naudingiau tiesiog pateikti visą naują redakciją, kad būtų vieningesnis vaizdas, kad aiškiai būtų matyti, kaip atrodo visas įstatymas. Esminiai dalykai, kurie yra padaryti iki šiol galiojusiame Žemės reformos įstatyme, yra susiję su tom pataisom, kurios buvo padarytos Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme, tai yra susiję su pretendentų įsigyti žemę, mišką ir vandens telkinius eile, taip pat su tuo, kaip yra apibrėžiama galimybė įsigyti asmeninio ūkio žemę. Mes manome, kad tai galima supaprastinti, nereikia vardyti, kokioms sąlygoms esant žmogus gali gauti teisę naudotis asmeninio ūkio žeme. Ta teisė jau buvo suteikta tiems, kurie atitiko įstatymo galiojusias nuostatas. Dabar mes tik kalbame, kaip tą žemę galima išsipirkti ir kaip galima tuos sklypus kiek galima teisingiau paskirstyti.

Tam tikra prasme čia yra numatoma kai kurių naujų procedūrų. Iš esmės atsisakome tų, mūsų įsitikinimu, nereikalingų apribojimų, kurie buvo taikomi žmonėms, norintiems įsigyti žemę, įvairių papildomų reikalavimų, kurie, mums atrodo, gyvenimas parodė, yra nereikalingi, skirstyti žmones į kaime gyvenančius, kurie nori įsigyti kaimo žemės, ir ne kaime gyvenančius, nes visi piliečiai yra lygūs ir turėtų būti suteikiamos lygios teisės. Aš nenoriu daug kalbėti apie Žemės reformos įstatymą, yra sudaryta Seimo valdybos darbo grupė, kuri tobulins šį įstatymą, dirbs komitetai, ir aš tikiuosi, kad mums pavyks iki šios sesijos pabaigos priimti šį įstatymą dar prie jo nuosekliai padirbėjus.

PIRMININKAS. Yra 10 klausėjų. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 3 straipsnio – „Žemės reformos objektas”. Mano supratimu, tas žemės fondas gal būtų ne visai tikslu. Ar negeriau būtų Lietuvos Respublikos gyventojų žemės teisių atkūrimas, žemės įsigijimas, disponavimas, pardavimas ir nuosavybės dokumentų į ją išdavimas? Tai vienas klausimas.

O dėl projekto Nr.539, tai 2 straipsnio 1 punkte siūloma Vyriausybei ne tik aptarti ir parengti įstatymo projektą, kas čia nurodyta, bet, mano supratimu, ir apskaitos tvarka taip pat turėtų būti, nes mes dar nedrįstam apie tai kalbėti, o be apskaitos tvarkos turbūt čia nieko ir nevyks. Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš sakiau, kad labiau norėčiau dabar kalbėti apie Žemės reformos įstatymą, o apie Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą gal vėliau. Aš dar pabandysiu atsakyti.

PIRMININKAS.Tai gal ir apsisprendžiam. Dabar 2-7a klausimas, pirmiausia susitvarkom su juo. Kas turi klausimų?

A.KUBILIUS. Dėl žemės reformos objekto. Mes palikom tą formuluotę, kuri buvo iki šiol, ir aš manau, kad žemės reformos objektas iš tikrųjų yra žemė, ir tai yra pasakyta.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Gerbiamasis pranešėjau, 3 skyriaus „Valstybinė žemė” 13 straipsnis – „Neprivatizuotina žemė”, antrasis poskyris: „Kaimo vietovėje ir miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje yra užimta bendroms gyventojų...” ir t.t. Ar po, ar iki 1995 m. birželio 1 d.?

A.KUBILIUS. Aš nežinau. Reikėtų pasidomėti, aš irgi… Aš manau, jog po.

V.VILIMAS. Jeigu po, tai kodėl tada iki birželio? Ar ji visa yra privatizuotina? Ten kaip tik yra paimama laisva žemė.

A.KUBILIUS. Gal mes galėsime darbo grupėje pasiaiškinti. Man atrodo, šita formuluotė visiškai atitinka valstybės išperkamos žemės apibrėžimą Nekilnojamojo turto grąžinimo įstatyme. Bent mes jau irgi ten 12 straipsnio 2 punkte minėjome, jog valstybės išperkama kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus užimta kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų ir t.t. Čia, mano manymu, mes perkeliam tą pačią nuostatą, kuri buvo ten, bet galėtume dar pasitikslinti.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad būtų geriau, kad mes iš pradžių galutinai susitvarkytume su Nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymu, o po to eitume prie Žemės reformos įstatymo pataisų, nes tai, kas perkelta iš to, jeigu taip galima sakyti, galutinai nepriimto įstatymo, gali dar keistis. Kaip jums atrodo?

A.KUBILIUS. Aš manau, kad mes galim lygiagrečiai dirbti, ir manau, ketvirtadienį (yra mūsų sutarta) Prezidento dekretas bus pateiktas. Aš tik noriu pasakyti, kad mums atrodo, jog dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę reikalų iš tikrųjų dauguma frakcijų yra labai panašios nuomonės ir skiriasi galbūt tik detalėmis. Vakar pokalbyje pas Prezidentą iš principo dalyvavo 8 frakcijų atstovai, ir iš principo 6 frakcijų atstovai pasakė, jog jie mano, kad reikėtų kaip galima greičiau pasirašyti Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą ir jį paleisti į gyvenimą. Aš nemanau, kad mes turėtume kokių nors problemų, bet aišku, jeigu mes matysime, kad į Prezidento kurias nors pastabas tikrai reikia atsižvelgti, tai analogiškas pataisas darysime ir Žemės reformos įstatyme.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Vaitukaitis.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, šio įstatymo tikslas – suformuoti efektyviam žemės naudojimui pritaikytas žemėnaudas, sudaryti teisines ir ekonomines priemones plėtoti žemės ūkio gamybą bei plėsti žemės rinką. Tiksluose lyg ir pasakyta, kad šis įstatymas tikrai turėtų būti skirtas žemės reformai, bet perskaitę visą įstatymą, apie pačią žemės reformą mažai ką randame, tik 9 straipsnyje nurodyta, kad galima įsigyti iš valstybės ir grąžinamos kartu ne daugiau kaip 150 ha. O apskritai apie sklypų formavimą, apie formavimo principus, jeigu tai, kas buvo Žemės ūkio reformos įstatyme prieš karą, kai galėjo palikti tik vienam ūkį ir pan. … o šiame įstatyme tokių dalykų nėra. Labai kelia nerimą tai, kad šį tikrai labai svarbų įstatymą galės įgyvendinti, kaip rašoma 16 straipsnyje, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį žemėtvarkos, geodezijos, hidrotechnikos, miškininkystės arba kitą išsilavinimą, jeigu išlaikys egzaminus. Vadinasi, bet kas gali šiuos darbus daryti. Jeigu išlaikys egzaminus. Tai vis dėlto gal ne visai rimtai žiūrima į šitą tokį labai svarbų visai Lietuvai ir kaimui perspektyvinį įstatymą? Ačiū.

A.KUBILIUS. Jūs pateikėte daug klausimų, tačiau visas šitas įstatymas iš tikrųjų yra skirtas žemės reformai, nes žemės reformos tikslas yra įvykdyti visą žemės privatizavimo procesą per žemės grąžinimą ir per žemės privatizavimą. Tai tokį aš matau esminį tikslą, o žemės naudojimo reikalus, kaimui skirtos žemės naudojimo reikalus, ar ją galima paveldėti visai šeimai, ar negalima, tvarko Žemės įstatymas, kurį, man atrodo, galėsime toliau svarstyti. Žemės reformos reikalas, mano įsitikinimu, yra kiek galima greitesnis ir efektyvesnis žemės išdalijimas, pardavimas, grąžinimas žmonėms, kaip pradinę sąlygą iš karto suformuojant naudingam ar efektyviam ūkiui skirtas žemėnaudas. Akivaizdu, kad jokių problemų nėra formuojant efektyvias žemėnaudas ten, kur yra laisvos žemės arba kur žmogus perka ar susigrąžina 20 ha. Didžiausia problema yra užkoduota vadinamuosiuose 3 ha ir, deja, čia yra situacija, iš kurios išbristi kaip nors neskausmingai nėra galimybių, nes grąžinti proceso, kuris nuėjęs tolyn, yra neįmanoma. Galima svarstyti galimybes, ką daryti su ta vietove, kur žmonėms yra išdalyti tie 3 ha į 5-6 sklypelius ir jie dar nėra tiesiogiai įteisinti kaip privati nuosavybė, neįregistruoti kaip privati nuosavybė, galima kalbėti apie konsolidaciją, bet tai lems ne tai, ką mes tiesiogiai įrašysime į įstatymą, o tai lems tų pačių matininkų, apie kuriuos jūs klausėte, išmintis, sveikas protas ir sugebėjimas derinti skirtingus interesus. Aš nemanau, kad tai bus labai lengva, ir nemanau, kad didžiojoje Lietuvos dalyje tai pavyks labai gerai įgyvendinti. Bet tai jau yra mūsų pačių, naujosios Lietuvos valdžios, padarytų klaidų pasekmė ir, deja, jos kaip nors kitaip išspręsti nėra galimybių.

Dabar dėl matininkų. Aš suprantu taip: jeigu žmogus turi aukštąjį, aukštesnįjį žemėtvarkos, geodezijos, hidrotechnikos, miškininkystės išsilavinimą, tai dėl tokio matininko nėra jokių abejonių. Jeigu jis turi kitą specialybę, tai jis turi išlaikyti specialius kvalifikacijos egzaminus. Tai priklausys nuo egzaminuotojų ir tų egzaminų reikalavimų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pats pasakėte, kad Jo Ekscelencija Prezidentas grąžino įstatymą Seimui persvarstyti, ir manau, kad sveikas protas nugalės ir vis dėlto Prezidento pataisos, kurių mes nematėme ir turbūt jūs nematėte jų, bus Seimo priimtos. Dabar mes jau pradedame svarstyti tai, ko nematėme. Tarsi Seime vyksta ne įstatymų priėmimas, o būrimo namuose buriame iš kavos tirščių ar dar ko nors. Vis dėlto norėtume pirmiausia pamatyti, ką siūlo Prezidentas, ir po to priiminėti ar bent pradėti svarstyti tą įstatymą, kurį jūs teikiate. Juk taip negalima elgtis. Įstatymas nepriimtas, o mes svarstome tai, ko neturime.

PIRMININKAS. Klausimo nebuvo, pone pranešėjau.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad kolega A.Salamakinas šiandien truputį painioja reikalus. Aš nežinau, kodėl taip atsitinka. Prezidentas grąžino Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą, o mes svarstome Žemės reformos įstatymą. Pone Salamakinai, skiriasi šiek tiek pavadinimai. Jeigu iš tikrųjų bus tokių dalykų, kai reikės atsižvelgti į Prezidento pateiktas pataisas ir daryti pataisas Žemės reformos įstatyme, aš manau, kad mes su jumis rasime laiko ir galimybę aptarti, kaip tas pataisas padaryti.

PIRMININKAS. Ne tik šiandien, kai kada ir nuolat. Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, aš dėl 4 straipsnio 2 punkto. Čia viena dalis, sakyčiau, gal ir nėra tokia esminė, nes numatyta padaryti naujus teritorijų planus. To, deja, nepadarėte, kai Centro sąjunga siūlė, kad suteikiant sklypus, t.y. grąžinant žemę, būtų atsižvelgta į teritorijų planus. Tai čia jau iš karto mums papildoma našta finansiniu požiūriu. Tačiau tai iš dalies įveikiamas dalykas, bet antroji dalis, kai „Vyriausybės nustatyta tvarka įrengia teritorijas”, mano supratimu, tikrai neįveikiama, nes ir šiandien daugybė miestų ir miestelių didžiausių teritorijų, kuriose stovi individualūs namai, yra tiek apleisti komunikacijų požiūriu, privažiavimo kelių požiūriu, kad tokia našta, man atrodo, be galo sunki. Aš manau, kad jums sunku gal šiandien atsakyti, bet prie šito klausimo reikėtų tikrai sustoti. Kokiu lygiu Vyriausybė turėtų pasirūpinti tų teritorijų paruošimu?

A.KUBILIUS. Aš nematau prieštaravimo dėl to, kad būtų kiek galima greičiau parengti teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose būtų numatytos miesto vietovės, kur yra duodami už negrąžinamą natūra miesto žemę tie individualūs sklypai. Man atrodo, kad mes iš tikrųjų dėl to sutarėm, nes gal šiandien esam šiek tiek primiršę Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą. Jūs sakote, kad mes sakėm, jog be teritorijų planavimo dokumentų... Bet ne dėl to ginčijamės. O kiek tos teritorijos bus įrengtos, tai, aš manau, mes čia dėl to ir parašėme, kad Vyriausybės nustatyta tvarka. Čia yra ateities dalykas, ir mes nekalbame apie tai, kad gatvės toje vietoje turi būti asfaltuotos, pravesta kanalizacija ir kiti dalykai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, man jau atsakė.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Tai organizacinis klausimas, susijęs su teikiamu Žemės reformos įstatymo projektu ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo įstatymu. Teikiamas Žemės reformos įstatymas, bet tuoj pat rašoma, kad bus teikiamos ir pataisos šiam įstatymui kitame įstatymo projekte. Ar jos bus kokios nors kitos, ar iš karto galima viską svarstyti kaip vieną įstatymą?

A.KUBILIUS. Tai yra Išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 punkte. Vyriausybei pavedama padaryti tą darbą, kurį mes dabar pradedame daryti. Mes tiesiog apsidrausdami lygiagrečiai darėm abu darbus, į projektą įrašėme pavedimą Vyriausybei, numatydami, kad galbūt mums nepavyks parengti šito projekto, nes šito projekto…

V.STASIŪNAITĖ. Tai yra tas pats?

A.KUBILIUS. Tas pats.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Pone pirmininke, aš norėjau paklausti. Pagal 4 straipsnio 1 dalį, aš manau, šitą įstatymą bus labai sunku įgyvendinti, nes bus remiamasi mažiausiai net penkiais kriterijais: žemės reformos žemėtvarkos projektais, teritorijų planavimo dokumentais, susiformavusiomis žemėnaudomis, būtinumu sudaryti ekonomiškai efektyvias ūkines struktūras, fizinių ir juridinių asmenų interesais. Jie tam tikra prasme dubliuoja vienas kitą arba dažnai gyvenime vienas kitam prieštarauja. Kaip jūs manote, ar nereikėtų vis dėlto šitos dalies sutrumpinti ir padaryti šį įstatymą aiškesnį?

Taip pat norėčiau paklausti dėl 4 straipsnio 4 dalies. Ar nereikėtų nurodyti, kokia institucija nustatytų žemės ploto paklaidą?

Aš manyčiau, kad nesvarbu, kokia būtų ta institucija, kokia būtų ta paklaida, bet, aš manau, už tą paklaidą vis dėlto neturėtų mokėti žmonės. Kaip…

A.KUBILIUS. Dabar dėl…

P.GRAŽULIS. Kodėl vis dėlto ribojamas 9 straipsnyje žemės pirkimo plotas – 150 ha? Aš manyčiau, kad… Man įdomu, kodėl yra ribojama?

A.KUBILIUS. Aš pabandysiu iš eilės labai trumpai. Dėl pirmo klausimo. Dėl 4 straipsnio pirmosios dalies, kad nevisiškai aiškiai išdėstytos žemės reformos vykdymo sąlygos, pagal kokius dokumentus jos yra vykdomos. Aš noriu pasakyti, kad visiškai atkartojame iki šiol galiojusią 4 straipsnio pirmąją dalį ir pagal šitas išdėstytas nuostatas iki šiol žemės reforma ir vyko. Galima galvoti, kaip ją galbūt galima pagreitinti, galbūt dar kitus dalykus, bet aš manau, kad tai tiesiog yra išdėstyti principai, pagal kokius dokumentus vis dėlto turi būti vykdoma. Aišku, kad tai turi būti žemėtvarkos projektas, kad turi būti teritorijų planavimo dokumentas, turime aiškiai žinoti, kur yra žemės ūkio paskirties žemė, kur ne žemės ūkio paskirties žemė. Turime remtis ir Žemės įstatymu ir šituo įstatymu, turime atsižvelgti į būtinumą sudaryti ekonomiškai efektyvias ūkines struktūras, nes jeigu toliau dalysime po 0,5 ha žemę, tai iš to nebus jokios naudos. Be abejo, turime atsižvelgti į tos žemės pageidaujančių fizinių ir juridinių asmenų interesus. Man atrodo, kad čia yra išdėstyti principai, daugiau nieko. Lems tai, kaip iš tikrųjų tie principai bus vykdomi.

Dabar dėl tikslių geodezinių matavimų atitikimo ir ką daryti, kai jie nevisiškai atitinka tą pradinį išplanavimą. Aš nežinau, man atrodo, kad žemėtvarkininkai ir geodezininkai geriau žino, kokios gali būti paklaidos. Man atrodo, kad jos nėra labai didelės. Jeigu žmogus jau pagal tą pradinį išmatavimą išsipirko žemę, tai čia tik pasakoma, kad atlikus tikslius geodezinius matavimus, o jeigu riba pasislenka pusę metro, tai už tą pasislinkimą jam nekompensuojama. Ta pati nuostata, man atrodo, buvo ir iki šiol.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl dviejų straipsnių. Pirmiausia dėl 4, dėl kurio kolegos klausė, bet aš irgi dar noriu pasitikslinti. 4 straipsnio antroji dalis. Skaitau: „Savivaldybės savo biudžeto lėšomis iki 1998 m. liepos 1 d. parengia dokumentus ir šias teritorijas įrengia.” Gerbiamasis pranešėjau, pirmas klausimas yra toks. Ar ne per artima data? Ar tikrai ne per didelę ir neįveikiamą per vienerius metus naštą siūlote uždėti miestų, rajonų savivaldybėms?

Ir antras klausimas dėl 10 straipsnio. Tiksliau, 10 straipsnio pirmojoje dalyje išdėstyto eiliškumo. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto čia kai ką reikėtų patikslinti, sukeisti vietomis, sakysime, ar 7 papunktis negalėtų būti aukščiau, t.y. 10 straipsnio pirmosios dalies 7 papunktis?

A.KUBILIUS. Aš dėkoju už klausimą. Tikrai manau, kad tuos dalykus reikia išsiaiškinti. Dėl datų neturiu jokių… Aš manau, viską reikia spartinti. Jeigu galų gale per tą laiką neįvykdys, tai bus ką barti ir už ką barti. Aš dar sykį kartoju. Kalbėdamas apie žemės reformą ir žemės grąžinimą visą laiką noriu priminti Rumunijos pavyzdį. 1991 m. pavasarį buvo priimtas įstatymas dėl žemės nuosavybės grąžinimo ir žemės reformos, 1992 m. viduryje viskas buvo baigta. 90% žemės turėjo privačius savininkus. Tokie tempai mums turėtų būti rodiklis. Aš manau, kad kartais mes per daug kalbame apie įvairius teritorijų planavimo dokumentus ir kitus dalykus, kartais atrodo, kad vos ne kosminio palydovo reikia tam, kad tie planai būtų nupiešti. Darykime greičiau, nes nuo to priklauso, kaip plėtosis mūsų žemės ūkis.

Dabar dėl 10 straipsnio eiliškumo. Visų pirma aš noriu pasakyti, kad iš viso tas eiliškumas atrodo toks ganėtinai... pasakyčiau, jis nėra principinis. Principinis eiliškumas prasideda turbūt nuo kokio 9 punkto, 8 ar 9 punkto. 7 punktas, kur jūs sakote, kad tai turėtų būti perkelta į priekį, nes kalba apie asmenis, kuriems pagal galiojusius įstatymus žemė suteikta asmeniniam ūkiui, tai šita žemė pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą yra išperkama iš savininkų. Vadinasi, šitos žemės niekas kitas negali įsigyti. Aš tikrai nematau problemos. Ar juos mes pastatysim pirmus, ar antrus, ar trečius, vis tiek jie tą žemę turi ir niekas negali jų iš ten išvaryti. Aš tikrai nematau problemų, ar mes juos pakelsime į viršų, ar paliksime ten pat. Man atrodo, rezultatas vis tiek bus tas pats. Jie tą žemę turi, ją naudoja, ją gali įsigyti, jeigu atitinka visas įstatymo sąlygas. Jeigu yra savininkai, taikomi tie mūsų derinimo mechanizmai, jeigu nesusitariama, ji išperkama, ir tuo visa problema baigiasi.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, mes turime apsispręsti, ar pritarsime po pateikimo. Nematau norinčių diskutuoti. Gražus sutarimas. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo projektui pritariame po pateikimo bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Ar būtų reikalo Teisės ir teisėtvarkos komitetui? Ne. Taigi Kaimo reikalų komitetas, o Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas kaip papildomas komitetas. Ačiū.

LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-539 (pateikimas)

Dabar 2-7b – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Pateikimas. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš neturiu ką pridurti. Esmė yra 2 straipsnis, kur yra išvardyti pavedimai Vyriausybei, ką Vyriausybė ir iki kada turėtų parengti. Teisingai atkreiptas dėmesys, kad Žemės reformos įstatymas yra pateiktas, jį rengė ta pati kolegos A.Raudoniaus darbo grupė. Jis dar bus papildomai svarstomas ir Vyriausybėje. Vyriausybė dar pateiks savo išvadas. O visi kiti dalykai yra tai, kas turi būti padaryta, tai, ką yra numatęs Seimas priimdamas Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą. Jeigu kuri nors nuostata svarstant Prezidento grąžintą įstatymą pasikeis, aišku, kad mes irgi pakeisime.

Dėl Juridinio skyriaus išvadų aš visiškai sutinku, kad 1 straipsnyje turbūt mes persistengėme rašydami, kaip įsigalioja įstatymas. Aišku, kad jis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos (kaip ir visi kiti įstatymai), o tos nuostatos, kurių negalima taikyti nepriėmus kitų teisės aktų, aišku, kad jos turės laukti, kol bus priimti kiti įstatymai. Taip pat problemiškas yra 3 straipsnis. Aš tikiuosi, kad su Teisės ir teisėtvarkos komitetu mums pavyks rasti kokią nors racionalią formuluotę. Aš pats sutinku su Juridinio skyriaus nuomone ir manau, kad iš tikrųjų teismų sprendimai tuo atveju, jeigu teismas pripažino kokios nors institucijos, kokios nors savivaldybės ar apskrities valdytojo sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtu, tai toliau turbūt tie procesai gali būti svarstomi jau naujo įstatymo pagrindu. Mes tą galėtume pasakyti. O ar įsiteisėjusius teismo sprendimus galima peržiūrėti pagal naujo įstatymo nuostatas, tai aš šiandien šiek tiek abejoju.

PIRMININKAS. Tai buvo pateikiamoji kalba. Trys klausimai. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamasis pranešėjau, dar priimant Nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą diskusijų metu iškilo problema, nes ji istoriškai yra labai supainiota, yra labai daug sunkių konfliktinių situacijų, nes tai yra masinis reiškinys, tai neišvengiamai jų iškils. Posėdžių salėje irgi buvo iškelta tokia problema, kad reikėtų parengti specialų nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo konfliktų sprendimo tvarkos įstatymą. Aš tokio pavedimo pasigendu šiame įgyvendinimo įstatymo projekte.

A.KUBILIUS. Aš pasakysiu taip. Aš sutinku, kad mes tikrai tą galime įrašyti Vyriausybei, bet aš norėčiau, kad mes patys (bent jau neformaliai darbo grupė ar Kaimo reikalų komitetas) suformuluotume nuostatas protokoliškai, kas turėtų būti tokiame įstatyme. Nes būtų galbūt nelabai gerai, jeigu mes pavestume Vyriausybei parengti nuosavybės teisių atkūrimo konfliktų sprendimo įstatymą ir po to nelabai žinotume, ką pasakyti, kai Vyriausybė paklaus, o ką mes čia turėjome omenyje.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Aš geriau kalbėsiu dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš jau minėjau, kad 2-1 punkte vis dėlto reikėtų paminėti ir apskaitos tvarką, o gal ir atskirą apskaitos tvarkos įstatymo projektą, nes be šito mes tikrai neišsiversime. Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad mes svarstymo metu galėsime pagalvoti. Aš nelabai gerai įsivaizduoju, kokia tai turėtų būti apskaita – ar grąžinamo turto, ar kompensacijų apskaita. Bet jeigu iš tikrųjų toks pasiūlymas, mes jį galime priimti.

PIRMININKAS. Tai buvo klausimai. Dabar, kolegos, reikia apsispręsti dėl šito įgyvendinimo įstatymo projekto. Seimo narys K.Šavinis dėl motyvų.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, pateiktą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą vertinu greičiau kaip grafiką, kokius įstatymus ir kada turi parengti Vyriausybė. Manyčiau, kad pagrindinis šio įstatymo momentas turėtų būti žemės reformos įgyvendinimo pabaiga, taip pat gyvenamųjų namų sugrąžinimo savininkams arba jų išpirkimo bei gyventojų iš grąžintinų namų iškėlimo arba kito jų būsto problemos išsprendimo pradžia ir pabaiga. Pagrindinio projekto priėmimo metu Centro sąjunga siūlė grąžintinų namų gyventojų būsto problemą išspręsti per 3 metus. Jei tikėsime oficialiu statistikos žinynu, kuriame nurodyta, kad grąžintinuose namuose gyvena apie 10,5 tūkst. šeimų, tai jų sąlygoms, numatytoms įstatyme, realizuoti pakaktų 700 mln. Lt per trejus metus. Manyčiau, kad teikiamas įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas netinkamas, norėčiau, kad jame būtų išdėstyti, išsakyti reikalavimai su jų finansiniu pagrindimu. Manau, kad to paties tikisi kiti kolegos. Priešingu atveju liksime tušti pažadukai, nesugebėsime atsakyti savo rinkėjams į elementariausią klausimą. O tie klausimai gali būti tokie: kada man galima bus turėti nuosavybės teise tokį patį butą, kaip ir jūs visi turite? O savininkai: kada pagaliau sugrąžinsite man priklausantį turtą? Kitus įstatymus, kokių prireiks Vyriausybei šioms svarbioms užduotims įgyvendinti, palikime jai pačiai, taip griežtai nereglamentuodami. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar siūlysite balsuoti?

K.ŠAVINIS. Dėl to nebalsuojame.

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Tuojau balsuosime, ar pritarsime po pateikimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui Nr.P-539.

Iš viso užsiregistravo 96 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už, kas prieš – tas prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 54 Seimo nariai. Už – 41, prieš – 6, susilaikė 7. Taigi po pateikimo pritariame Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo projektas Nr.P-526 (pateikimas)

2-8 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo projektas Nr.P-526. Pateikimas. Ir vėl tribūnoje Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalytas įstatymo projektas su aiškinamuoju raštu, kuriame, man atrodo, mes pabandėme išdėstyti gana aiškiai, kodėl tas įstatymas reikalingas, koks yra jo, vadinkim, tarptautinis supratimas. Aš noriu pabrėžti labai aiškiai, kad bet kokioje, vadinkim, demokratinėje valstybėje arba Vakaruose išleistoje knygoje, kurioje kalbama apie kovą su korupcija, korupcijos prevenciją, tokie įstatymai vadinami kaip vieni iš pagrindinių antikorupcinių įstatymų. Seimo bibliotekoje galite paskaityti mūsų Informacijos ir analizės skyriaus parengtą apžvalgą apie, parlamentarų privačiųjų ir viešųjų interesų derinimo problemų sprendimą kituose parlamentuose. Jeigu kam įdomu, artimiausiu metu bibliotekoje aš irgi turbūt paliksiu… Tai tokia labai stipri tarptautinė organizacija, vadinama „(...) International”. Lietuviškai tai skambėtų gana keistai – „tarptautinis skaidrumas”. Ji rūpinasi korupcijos prevencija. Jie daug rašo apie tokius projektus ir tokius įstatymus. Jų visų pagrindinė nuostata (kaip ir mūsų įstatymo) yra iš tikrųjų garantuoti, kad valdininkų veiksmų priežastys, kad valdininkai būtų kiek galima labiau permatomi visuomenės akyse. Pagrindinis šio įstatymo tikslas – neleisti valdininkams gauti finansinės naudos iš jų pačių oficialių veiksmų ar iš tarnybinių pareigų, t.y. neleisti jiems naudotis savo tarnybinėmis pareigomis privačiai naudai gauti, taip pat neleisti negarbingai pasipelnyti jų giminėms ir pažįstamiems dėl to, kad valdininkas juos palankiau traktuoja arba dėl to, kad jie gauna galimybę pasinaudoti nevieša įstaigos informacija.

Tai, kas čia reglamentuojama, man atrodo, mes jau ne vieną kartą esame svarstę, buvo Seime rengiamas irgi ne vienas projektas. Darbo grupėje mes juos bandėme įvairiai aptarti, rengdami šį projektą. Pagrindiniai dalykai yra tie, kad valdininkai, tarp jų ir Seimo, Vyriausybės nariai bei kiti pareigūnai, turės deklaruoti savo privačius interesus, kurių apibrėžimas praktiškai atitinka šiandien egzistuojantį valdininkų ir pareigūnų turto deklaravimą. Aš manau, kad mes galėtume grįžti prie ano įstatymo ir ten kai kurių dalykų atsisakyti. Iš to deklaravimo privačių interesų išplaukiančios valdininko pareigos… nusišalinti tuo atveju, kai jis privalo dalyvauti svarstant tokį klausimą, kuriuo suinteresuotas jis pats arba jo artimiausi giminaičiai. Taip pat reglamentuojami dovanų ar paslaugų priėmimo apribojimai, reglamentuojami teisės atstovauti apribojimai, taip pat galbūt ir nauji mūsų praktikos dalykai, kaip apribojimai arba prievolės, atsirandančios tuo metu, kai valdininkas pradeda ieškoti kito darbo. Mes patys iš savo patirties esame susidūrę su tokiais atvejais, kai vienas ar kitas valdininkas arba Seimo narys, kuris savo tarnybos metu buvo artimai susijęs su viena ar kita privačia struktūra, tyrė jos veiklą, pavyzdžiui, baigęs darbą Seime, staiga pereina į tą privačią struktūrą dirbti. Lieka daug įtarimų ir visuomenei, ir kolegoms Seimo nariams, ar jis tikrai sąžiningai vykdė savo pareigas, kai buvo tas valdžios pareigūnas.

Aš nenoriu daug detalizuoti. Jeigu kam nors kilo klausimų, aš su mielu noru atsakysiu. Tik dar sykį noriu pabrėžti, kad šiuo įstatymu mes pradėtume įgyvendinti tai, kas Vakarų valstybėse yra vadinama antikorupcinių įstatymų bloku. Mūsų darbo grupė, parengusi ir svarsčiusi šį įstatymą, rengia ar bent svarsto galimybę parengti kitus įstatymus. Aš tikiuosi, kad per rudens sesiją mes juos turėsime. Tai ir Lobistinės veiklos reglamentavimo įstatymas, ir Politinių partijų finansavimo kontrolės įstatymas, ir Piliečių teisės į informaciją įstatymas. Visa tai susiję su (aš taip galėčiau pavadinti simboliškai) valdžios koridorių peršvietimu, skaidrumu ir kitais panašiais dalykais. Viskas yra skirta tam, kad visuomenė galėtų įsitikinti, ar valdžios koridoriuose viskas švaru, ar tikrai valdininkai yra švarūs ir nesinaudoja savo tarnybine padėtimi.

PIRMININKAS. Dėl šito ypač svarbaus įstatymo jūsų nori klausti 9 Seimo nariai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 6 straipsnio. Kaip metinės deklaracijos turto vertė ir pajamos derinsis su Turto ir pajamų deklaravimo įstatymu ir turto ir pajamų duomenimis? O jeigu taip trumpai ir tiesiai, tai kam reikia dubliuoti? Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš noriu pabrėžti, kad tai, ką turi deklaruoti asmuo, deklaruodamas turtą ir pajamas, jis deklaruoja Mokesčių inspekcijai. Mes, bandydami daryti įvairias to įstatymo pataisas, iš tikrųjų elgėmės nevisiškai logiškai, bet tiesiog dėl susiklosčiusių aplinkybių darėme pataisas tenai. Iš esmės šitas įstatymas buvo reikalingas iš karto. Čia yra deklaruojama tai, kas yra susiję su valdininko privačiais interesais, ir tai yra deklaruojama ne Mokesčių inspekcijai, o deklaruojama jo vadovui arba atitinkamai vadovo paskirtam pareigūnui. Aišku, tuos duomenis reikia dar suderinti, kad jie dar labiau sutaptų. Mes nurodome, kad pirmas dalykas, ką turi deklaruoti asmuo, tai bendro Mokesčių inspekcijai deklaruoto turto vertė. Mes nemanome, kad įstaigos vadovas būtinai turi žinoti apie savo pavaldinį valdininką, kiek jis turi šaldytuvų, televizorių ir t.t. Tai nesukuria privačių interesų. Daugiau problemų kyla su akcijom, indėliais ir kitais panašiais dalykais, bet dėl šitų deklaruojamų duomenų mes dar galėtume diskutuoti.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Rastauskienė.

R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pats ne kartą esate minėjęs, kad Vakarų valstybėse ne vienas, o daug įstatymų reglamentuoja šios srities valstybinį, politinį gyvenimą. Kokius dar kitus įstatymus numatote siūlyti čia, Seime, nes visuomenėje iš tiesų yra daug neaiškumų dėl šitų klausimų? Štai ir neseniai, praėjusį penktadienį, vienoje iš radijo laidų, vėliau pakartotoje per televiziją, buvo parodyta, kad vos ne Operatyvinės veiklos įstatymas yra pagrindinis, kuris atlieka valdininkų, politikų „peršviečiamumo” vaidmenį. Tai iš tikrųjų rodo visišką informacijos neturėjimą visuomenėje. Gal ir mes, politikai, dėl to kalti. Kokius įstatymus numatoma dar siūlyti ir artimiausiu metu priimti?

A.KUBILIUS. Aš jau kalbėjau apie tą visą įstatymų bloką, kuriuo, mes galvojame, būtų galima padidinti taip pat, kaip ir kitose valstybėse visą valdžios koridorių „peršviečiamumą”. Aš taip vadinu, nes iš Jungtinių Amerikos Valstijų paėmęs vieną gražų pavadinimą – „saulės šviesos įstatymas”. Tai aš jau minėjau.

Dabar dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo kodekso. Iš tikrųjų, man atrodo, mes kartais tuos dalykus šiek tiek painiojame. Baudžiamojo kodekso, Operatyvinės veiklos įstatymo labai reikia kovojant su organizuotu nusikalstamumu, kovojant ir su korumpuotais valdininkais, bet tai jau yra kovojimas su pasekmėmis. Valdininkas jau yra korumpuotas, jis ima kyšį, ir ne vieną kartą, reikia tokį valdininką išaiškinti ir jį griežtai bausti. Šitas įstatymas iš esmės yra skirtas prevencijai. Jeigu mes pamatome to valdininko metinėje deklaracijoje, kad jis per metus, dirbdamas vidutinėje įstaigoje, pavyzdžiui, muitinėje arba mokesčių inspekcijoje, staiga pasistato namą, tai aišku, kad bet kuriam įstaigos vadovui, bet kuriam piliečiui, kuris gali susipažinti su tokia deklaracija, turėtų kilti natūralus įtarimas, kokiu būdu iš valdininko nelabai didelės algos galima tokį turtą įsigyti. Aišku, tas valdininkas paaiškins, kad čia jam padovanojo uošvė arba diedukas. Tam šiandien yra rengiamasi ir bus priimamas įstatymas dėl prievolės įrodyti ir tokio valdininko giminėms pajamų teisėtumą. Tų įstatymų reikia, bet iš tikrųjų ne Operatyvinės veiklos įstatymas sustabdys korupcijos plėtimąsi ir plitimą Lietuvoje. Šitokie įstatymai gali sustabdyti. Gali sustabdyti iš tikrųjų aktyvi pilietinė visuomenė, spauda, kurios, naudodamosi šitų įstatymų suteikiamomis galimybėmis, kontroliuos kiekvieną valdininką, taip pat ir Seimo narį, ir klaus, iš kur tu per metus įsigijai vieną ar kitą naują neblogą daiktą.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, apskritai šio įstatymo teikimas yra sveikintinas dalykas, tačiau perskaičius jo 23 straipsnį „Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sudarymas”, iš ko susidės ši komisija, truputį kelia klausimą sudėtis – kas vykdys šios komisijos nepriekaištingos reputacijos narių teikimą. Iš esmės yra Konservatorių partijos siūlomi nariai, išskyrus Prezidentą. Ar nemanote, kad tai bus tendencinga, nukreipta prieš kitų partijų greitesnį „peršvietimą” negu savų? Ar nemanote, kad tai turėtų būti labiau nepriklausoma šita komisija?

A.KUBILIUS. Aš sutinku su jūsų pastabomis. Norėčiau pasakyti, kad visi konservatorių teikiami kandidatai yra nepriekaištingos reputacijos, aišku, tai norėčiau pastebėti. Bet, aišku, kalbant rimtai, tai iš tikrųjų tokios komisijos sudarymo principai turėtų garantuoti jos nepriklausomumą. Aš nežinau, kaip mums tai pavyks padaryti. Galima galvoti ir apie kitus variantus. Mes tokį sudarymo variantą paėmėme iš anksčiau Seime parengtų, kitų darbo grupių siūlomų analogiškų įstatymų projektų. Atrodo, buvo E.Bičkausko variante ar kuriame nors kitame variante toks siūlymas pateiktas.

Kita vertus, šitos komisijos veikla vis dėlto nėra operatyvinės veiklos objektas. Jos veikla iš tikrųjų yra rūpintis metodine medžiaga, rūpintis apibendrinti patirtį. Yra Jungtinėse Amerikos Valstijose išleista daug knygų. Yra tokių knygų, kuriose užduodama, pavyzdžiui, valdininkui labai paprastų keturiolika klausimų, kaip valdininkas turėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, pavyzdžiui, eidamas į restoraną su savo draugu. Aš turiu prisipažinti, kad atsakyti į tuos klausimus buvo labai sunku. Šitais dalykais komisija turėtų rūpintis, kad mūsų valdininkų tarpe tos standartinės civilizuotos visuomenės normos, civilizuotos valdžios pareigūnų normos pradėtų egzistuoti, gyvuoti ir kad pilietinė visuomenė irgi išmoktų šiuo įstatymu pasinaudoti.

PIRMININKAS. Jau neiškenčiu. Ne valdininkų tarpe normos turi egzistuoti, o tarp valdininkų.

Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Kanados spaudoje teko skaityti straipsnį, kuriame gana plačiai nagrinėjamas atvejis, kai buvęs vyriausybės valdininkas, dalyvavęs konkurso komisijoje, įsidarbino kelius statančioje firmoje, kuri laimėjo atitinkamą konkursą. Aš matau, kad 18 straipsnis lyg ir sprendžia tą problemą, kai tarnybine padėtimi susiję negali vienerius metus įsidarbinti. Aš norėčiau paklausti, ar vienerių metų terminas atrodytų pakankamas ir, kita vertus, ar toks pakankamai bendro pobūdžio apibrėžimas tarnybiškai susijęs? Tai neapsunkina žmonėms galimybės įsidarbinti, kai abu susiję tokiais atvejais, kurie tokiai įmonei nesukelia jokių finansinių, ekonominių pasekmių. Na, paprasčiausiai buvo kažkoks elementarus tos įmonės raštas, priimamojo vedėjas jį persiuntė kažkam nagrinėti, ir tam tikras tarnybinis susiejimas lyg ir yra. Ar nereikėtų tiksliau reglamentuoti šitų situacijų?

A.KUBILIUS. Aš manau, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos veiklos objektas ir bus rengti tuos metodinius nurodymus, kuriais remtųsi vieni ar kiti įstaigų vadovai, nustatydami tuos apribojimus. Aš noriu pastebėti, kad šitame bloke kaip tik apribojimai pasibaigus tarnybai ir yra 21 straipsnis, kur Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi įgaliojimą priimti sprendimą, ar valdininkui taikomas, ar netaikomas šitas įstatymas, būtent šitos nuostatos. Jeigu iš tikrųjų tie ryšiai bus labai nedideli ir tikrai nereikšmingi, tai aš nemanau, kad reikėtų taikyti. Bet tokiu atveju, kurį mes turime iš patirties, kai Seimo narys vadovavo vienai labai svarbiai komisijai, kuri tyrė banko aferas, ir pasibaigus tos komisijos kadencijai, pasibaigus Seimo kadencijai jis nuėjo į tą patį banką dirbti. Tas bankas sėkmingai toliau žlunga ar žlugo, aš neatsimenu, kaip ten yra. Štai tokie dalykai iš tikrųjų pažeistų šito įstatymo normas.

PIRMININKAS. Kolegos, dar gali klausti 5. Aš prašyčiau leisti posėdį pratęsti tol, kol mes susitvarkysime, bent valandą.

Dabar – Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, jau klausė dėl etikos komisijos. Aš norėčiau paklausti, kaip jūs rengėte šitą įstatymą? Aš suprantu, kad jis duos naudos biudžetui kitu aspektu. Aš norėčiau paklausti, kiek reikės finansinių resursų šiam įstatymui įgyvendinti? Pavyzdžiui, 10 straipsnyje dėl metinių privačių interesų deklaracijų viešumo spausdinimo. Jau buvo ne kartą diskutuota, kad pirmiausia „Lietuvos žinios” nespėja atspausdinti tokio kiekio, ir tai papildomos lėšos, komisijos lėšos. Kiek tai maždaug kainuotų?

A.KUBILIUS. Aš…

PIRMININKAS. „Lietuvos žinios”…

A.KUBILIUS. …kainuoja Lietuvoje korupcija. Čia toks klausimas gana… Kiek kainuoja? Jeigu mes esame pasiryžę korupciją naikinti, korupciją mažinti, korupciją riboti, tai gal raskime lėšų toms „Valstybės žinioms”. Aš tikrai nemanau, kad tai būtų susiję su kokiomis nors didelėmis lėšomis. Visų pirma lėšų reikės tam, kad atspausdintų bendras deklaracijas, kad Etikos komisija turėtų galbūt nedidelį savo biurokratinį aparatą, kuris galėtų rengti įvairias metodines medžiagas. Ir pradžiai viskas. Aš manau, kad iš tikrųjų šitas įstatymas turėtų būti… Gyvenimas parodys, ką jame reikia taisyti ir kur reikia stiprinti, ir mes prie jo dar turėsime grįžti.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Dėl motyvų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tikrai nenoriu prieštarauti, kad to įstatymo nereikia, tačiau mes turime modeliuoti kiekvieną atvejį, kad neatsitiktų taip, kaip maždaug prieš pusmetį rašė „Lietuvos rytas” apie vieną projektą, pateiktą Seimo nario. Ten išėjo lyg ir komedija.

Ir manau, kad turime galvoti, kaip viską sumodeliuosim šitame projekte. Man dabar asmeniškai neaišku. Sakysime, priimtas įstatymas dėl išlikusio nekilnojamojo turto. Tarytum Seimo nariai, kuriuos šis įstatymas liečia betarpiškai, turėtų nedalyvauti priimant įstatymus. Aš nežinau, kiek Seime tokių žmonių yra. Štai ponas A.Kubilius ranką pakėlė, vadinasi, jis negalėjo net pateikinėti to įstatymo pagal šį…

A.KUBILIUS. Aš neturiu ką susigrąžinti, pone Salamakinai. Jūs nekėlėt rankos, vadinasi, turit…

A.SALAMAKINAS. Atsiprašau, tada mūsų abiejų vienoda padėtis. Tačiau, manau, yra Seimo narių, kuriuos tas įstatymas liečia. Klausimas yra labai paprastas: ar jie turės patys pasakyti, kad nedalyvauja todėl, jog juos liečia tas įstatymas, ar čia kažkaip kitaip bus elgiamasi?

A.KUBILIUS. Pone Salamakinai, aš manau, kad iš tikrųjų jūs iškėlėt gerą klausimą, ir aš matau, kad tikrai ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, ir Seimo Etikos komisija turės daug darbo, kol visiems išaiškins, kokius konfliktus reguliuoja šiuo įstatymu. Jeigu yra svarstomas koks nors įstatymas, kuris susijęs su didele dalimi Lietuvos žmonių, tai šiuo įstatymu mes nieko nereguliuojam. Jeigu, pavyzdžiui, svarstomas įstatymas dėl indėlių draudimo, o mes visi turime indėlių kokiuose nors bankuose, tai akivaizdu, kad nė vienas Seimo narys nėra išskirtinis. Galbūt kas nors, kas neturi indėlio, galėtų sakyti, kad jis yra išskirtinis. Tačiau jeigu ponas A.Salamakinas, turintis, sakysime, akcijų kokiame nors Kėdainių chemijos kombinate, pateiktų įstatymą dėl kokių nors lengvatų Kėdainių chemijos kombinatui, tokiu atveju, aišku, iškiltų interesų konfliktas ir būtų siūloma ponui A.Salamakinui nedalyvauti ir neteikti tokio įstatymo, ir viskas.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Mano klausimą, deja, paklausė gerbiamasis A.Salamakinas. Aš panašiai norėjau klausti, tiktai tiek, kad šioje painioje situacijoje aš neišgirdau aiškaus atsakymo. Iš tikrųjų žemė, kiti dalykai, galų gale tie patys mokesčiai, kur kiekvienas mokam, juk tai yra kiekvieno asmens interesai ir tai pakankamai svarūs interesai. Ir kaip čia viską sudėstyti į tuos reikalavimus, man kol kas nelabai suprantama. Na, galbūt ateityje paaiškės. Tačiau ta formuluotė labai nesuprantama.

A.KUBILIUS. Aš neturiu ką pasakyti. Na, aš tikiuosi, kad ta ateitis greitai ateis ir visiems paaiškės, kokių klausimų negalima pateikinėti, jeigu turi vieną ar kitą privatų interesą.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, pirmas klausimas dėl galimų procedūrų. Ar jums neatrodo, kad čia kaip tik tas projektas, kur išties būtų reikalinga kriminologinė ekspertizė? Tai vienas klausimas. O antras klausimas šiek tiek platesnis. Kaip matau iš aiškinamojo rašto, jūs remiatės iš tikro plačiu ir įvairiu kitų šalių, ypač Vakarų šalių, patyrimu. Ar galėtumėt patvirtinti, kad tose šalyse, kur, sakysim, jau net nuo XVIII amžiaus pabaigos taikomi tie įstatymai, XX amžiaus pabaigoje korupcija likviduota?

A.KUBILIUS. Man gaila, pone Česlovai Juršėnai, kad jūs nedalyvavot viename iš mūsų pirmųjų seminarų apie Seimo vaidmenį kovoje su korupcija, kur kalbėjo vienas žinomas politologas, vadinkim taip, sociologas Aleksandras Dobryninas. Jis pasakė, kad pats seminaro pavadinimas yra klaidingas, kadangi kovoti su korupcija yra sunkiai įmanoma. Galima ją mažinti, galima kontroliuoti, o visi bandymai kaip nors vienu ūpu įveikti visą korupciją yra pasmerkti žlugti, kadangi korupcija ir valdininkų nesąžiningumas egzistuoja tiek, kiek apskritai egzistuoja kokia nors valdžia pasaulyje, ir tiek egzistuos, kiek jinai bus. Galima tiktai kalbėti apie tai, kaip padaryti tiems korumpuotiems valdininkams nesaldų gyvenimą, kaip padaryti juos permatomus, ir tai, kas yra siekiama padaryti visame pasaulyje.

PIRMININKAS.Visi klausimai, kolegos, visi klausimai. (Balsai salėje)

A.KUBILIUS. Aš galiu pasakyti, kad mes, rengdami šį įstatymo projektą, įvairius jo variantus esam teikę svarstyti pačioms įvairiausioms teisinėms institucijoms, pradedant Policijos akademija, Aukščiausiuoju Teismu, Generaline prokuratūra ir kitomis. Ir darbo grupėje yra tikrai daug kvalifikuotų teisininkų.

PIRMININKAS. Tai buvo visi klausimai. O dabar ar pritariame po pateikimo? Pirmasis prašė žodžio Seimo narys F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Tai yra labai reikalingas ir labai seniai lauktas įstatymas. Pritarkime po pateikimo.

PIRMININKAS. Ar kiti kolegos norėtų prieštarauti? Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Ne, aš jokiu būdu nenoriu prieštarauti, tačiau galvočiau, kad iš tiesų tai turi būti ilgo ir nuoširdaus darbo vaisius. Kadangi šiuo metu klausimų daugiau nei atsakymų, ir išties, kaip sakė pranešėjas, dėl Kėdainių chemijos gamyklos gal aš ir turiu interesų, tačiau gal interesų turi ir 2 tūkst. žmonių, kurie ten dirba? Ir aš, kaip atstovaujantis Kėdainiams, vadinasi, negalėsiu pateikti projekto ir kažką turėsiu samdyti, ar kaip čia suprasti? Aš galbūt norėsiu pastatyti Kėdainiuose tiltą, kuris sutampa ir su mano interesais, kad greičiau kažkur nueičiau. Tačiau tai ir visų Kėdainių interesas. Vadinasi, ir mano, ir visų kitų žmonių interesų derinimas turi atsispindėti. Manau, kad reikia pritarti, tačiau reikia svarstyti ir bendru sutarimu pritarti, kad svarstome toliau.

PIRMININKAS. Man ypač džiugu girdėti, kad kalbam apie bendrą sutarimą. Taigi bendru sutarimu pritariame po pateikimo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo projektui Nr.P-526. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos. Biudžeto ir finansų komitetas norėtų būti papildomas, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiprašys visko, ko reikėtų, taip pat ir kriminogeninės ekspertizės. Repliką po balsavimo, po sutarimo – N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Aš norėčiau pasakyti, kad tikrai labai malonu, jog šitam įstatymui parengti bus pakviesti rimti specialistai. Tačiau kriminogeninėje ekspertizėje turi dalyvauti tie žmonės, kurie nedalyvavo jį kuriant. Tai tikrai labai rimtas įstatymas, ir nuo jo ir reikėtų pradėti pas mus Seime tradiciją, kad būtų atliekama kriminogeninė ekspertizė. Dėkoju.

PIRMININKAS. Mano supratimu, visiems įstatymo projektams reikėtų šiuos dalykus padaryti. Ar būtų kokių prieštaravimų? Manyčiau, nebūtų. Dėl gerų ketinimų viską galima padaryti. Taigi pritarta po pateikimo.

LR Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo” projektas Nr.P-542 (pateikimas)

Ir dabar jau pereiname prie užsienio reikalų – 2-13 klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo” projektas Nr.P-542. Pateikimas. Tribūnoje – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas ponas M.Laurinkus. Prašom.

M.LAURINKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi jau esame priėmę nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo, dabar tenka žengti dar vieną ir paskutinį žingsnį – sudaryti Lietuvos delegaciją asamblėjoje. Beje, norėčiau informuoti, kad nutarimas sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėją Lenkijos Respublikos Seime yra įtrauktas į šios dienos popietinį posėdį. Ir dėl jo bus balsuota Lenkijos Seime arba šiandien, arba vėliausiai rytoj iš ryto. Delegacija yra sudaryta panašiai kaip ir Baltijos Asamblėjoje – proporciniu principu ir tais pačiais atrankos principais kaip ir Baltijos Asamblėjoje. Žinoma, paprasčiausias būdas yra sudaryti panašias asamblėjas orientuojantis į numatomus komitetus ir aprėpiant įvairias gyvenimo sritis. Tai ir sudarys asamblėjos darbo turinį. Betgi tenka atsižvelgti ne tiktai į komitetų, sakykim, pasiskirstymą, bet ir į kai kuriuos kitus aspektus. Sakykime, į gyvenimišką patirtį, galbūt netgi į tam tikras charakterio savybes. Vis dėlto tokios asamblėjos reikalauja ir specifinio pasirengimo. Be to, žinoma, reikia mokėti kalbą arba bent suprasti, ir įvairius dalykus derinant, buvo bandyta parinkti, sudaryti ir mūsų delegaciją iš Lietuvos. Aš manyčiau taip: čia yra pateiktas tokios delegacijos projektas, kuris jau buvo svarstytas ir frakcijose, bet taip pat yra pateikta pasiūlymų pakeisti kai kurias pavardes. Vieni pasiūlymai yra atėję iš frakcijų, kiti yra asmeniški. Todėl aš siūlyčiau šiandien pritarti pateikimui, bet mes nebalsuosime dėl šitos delegacijos galutinės sudėties, o galėtume balsuoti, sakykim, galbūt kitą antradienį ir taip pat sudarytume delegacijos vadovybę. Tada jau susisiekę su Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjos delegacija mes galėtume sutarti, kurią dieną asamblėja susitiktų ir kurioje vietoje. Matyt, tai įvyktų netrukus, dar iki Seimo atostogų, bet tai yra tolesnio derinimo reikalas. Taigi mes šiandien turėtume pritarti po pateikimo turėdami omeny, kad bus dar įvairių pakeitimų. Aš esu kai kuriuos gavęs. Aš buvau prašęs pono A.Medalinsko, kad jis dalyvautų šitoje delegacijoje, bet ponas A.Medalinskas pasiūlė vietoje savęs Seimo narį V.Martišauską. Yra raštu pateiktas pasiūlymas. Aš manau, kad mes galėsime iš karto atsižvelgti.

Taip pat yra kitų pateiktų pasiūlymų (ir iš Tėvynės sąjungos frakcijos), apie kuriuos galutinai informuosime, kai jau susitarsime ir galbūt dar kartą aptarsime frakcijoje. Be to, yra pasiūlymas, kad būtų (tai dabar nėra visiškai realizuota sudarant šitą delegaciją) narių iš Nacionalinio saugumo komiteto. Mes taip pat ieškome variantų, kaip tai padaryti. Tai yra teisingas pasiūlymas. Ir mes iki balsavimo, aš manau, derinimo būdu sutarsime dėl galutinio visos delegacijos sąrašo.

PIRMININKAS. Dėkoju už platų supažindinimą.

Iš pradžių du klausimai. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamasis pirmininke! Aš nenorėjau paklausti. Aš tik norėjau pasiūlyti pritarti ir pasitikslinti, ar tikrai gerbiamieji kolegos lenkai šią savaitę priima sprendimą.

M.LAURINKUS. Taip. Aš sakau, yra įtraukta į šios dienos popietinį posėdį, bet ar šį vakarą bus balsuojamas, nes dar tęsiasi… Aš skambinau, dar nebuvo dėl jo balsuota. O vėliausiai rytoj rytą.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Ar būtų norinčių pasakyti savo nuomonę, ar reikėtų pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Bendru sutarimu po pateikimo pritariame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo” projektui Nr.P-542 ir pavedame komiteto pirmininkui toliau derinti su visomis frakcijomis, kad galutinis projektas rodytų darbingą mūsų delegaciją.

1997 m. birželio 19 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

Dabar kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių su ketvirtadienio darbotvarke.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nelabai turiu ką daugiau pridurti. Jums yra išdalyta darbotvarkė, ir tiktai tiek galiu pasakyti, kad darbotvarkės klausimą 2-5 pateiks Prezidento patarėjas ponas A.Abramavičius, tą grąžintą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Turėtume įrašyti (ir aš siūlau tai padaryti maždaug 15.50 val. klausimą dėl Vertybinių popierių komisijos narių paskyrimo. Taip pat dar įrašyti du papildomus pateikimus. Tai Teisės akademijos problemas, aš taip sąlyginai pavadinu, ir taip pat V.Žiemelio teikiamą Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Du klausimai ir pasiūlymai. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš prašyčiau seniūnus rytoj susitarti, kaip susirinkti į Seniūnų sueigą, kad būtų ketvirtadienį surasta vieta ūkinių bendrijų įstatymų Nr.543, 544, 545, 546 , 557 ir 558 projektams svarstyti. Mes komitete pasistengsime viską išnagrinėti, kad daug laiko čia negaištume, bet prašyčiau, jog ketvirtadienį laiko svarstymui būtų surasta.

A.KUBILIUS. Mes, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pritariame skubos tvarkai ir galėtume pabandyti juos įterpti į mūsų darbotvarkę, bet tada turėtume sutarti, kad ką nors iš darbotvarkės nukeliame į kitą dieną. Galbūt galime indėlių draudimą... Siūlymas yra dirbti iki 22.00 val. ir viską spėti pabaigti. Tai geras siūlymas, bet mes manome, kad opozicija gali neatlaikyti tokio krūvio.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Opozicijos vardu noriu pasakyti, kad yra galimybių ir dirbti, ir atsilaikyti tiek pozicijai, tiek opozicijai. Man atrodo, nes mums iš esmės liko viena savaitė, o su eventualiu sesijos pratęsimu – dvi savaitės, ar tikrai reikia kai kurių klausimų, kurie, gerbiamasis pranešėjau, šiandien yra įrašyti? Sakysim, dėl Vėliavos dienos sausio 1 d. Ar rudenį nespėsime priimti šito įstatymo ar nutarimo?

Dėl Vilniaus pilių rezervato steigimo net du klausimai įrašyti. Matyt, čia vienas ir tas pat. Ar negalima irgi rudenį šito spręsti? Man atrodo, kad taip būtų galima atrasti ir daugiau klausimų. Sakysim, Šaulių sąjungos įstatymas irgi galėtų palaukti rudens. Taigi štai yra rezervas, kurį būtų galima išnaudoti ir išties išnagrinėti tuos klausimus, kuriuos siūlo kolegė E.Kunevičienė. Nors formalus minusas čia yra. Ir skubos tvarka nagrinėjant turi būti vienos dienos tarpas, o čia niekaip neišeina šiandien pateikus šituos įstatymus.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Juršėnai, mes į jūsų pastabas tikrai labai rimtai atsižvelgsime ir du sykius Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus pilių valstybinio, kultūrinio rezervato steigimo” neteiksime.

Č.JURŠĖNAS. Bet ar reikia tų kai kurių klausimų?

A.KUBILIUS. Aš siūlau dar rytoj pasvarstyti.

PIRMININKAS. Tai viskas, kolegos. Galėtume pritarti ketvirtadienio darbotvarkei. Dar ją susitvarkysime Seniūnų sueigoje, padiskutuosime. Dėkoju. Tai ir viskas dėl ketvirtadienio darbotvarkės. Turiu jus nuliūdinti, kad nė vieno pareiškėjo nėra. Vadinasi, šios dienos posėdis yra baigiamas.