Trisdešimt devintasis (aštuoniasdešimtasis) posėdis
1997 m. birželio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS
Vyriausybės pusvalandis. Susisiekimo ministras A.Žvaliauskas
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pradėti popietinį posėdį. Kolegos, iš pradžių registruokimės. Registracija pradėta.
Užsiregistravo 24 Seimo nariai. Tai būtina sakyti garsiai, kad ne viskas gerai po pietų, bet nieko. Aš jau matau dabar bent 30. Kolegos, šiandien su mumis Vyriausybės pusvalandyje – susisiekimo ministras ponas A.Žvaliauskas. Aš kviečiu jus į tribūną. Iš pradžių – keli jūsų žodžiai, o paskui – mūsų klausimai.
Prašom. Pone ministre, jūs linksmai nusiteikęs, kad nereikėtų liūdnesniam iš tribūnos išeiti. Prašom.
A.ŽVALIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ačiū už suteiktą galimybę pabūti šiandien su jumis ir kartu pasidalyti mintimis ir pasikeisti nuomonėmis apie susisiekimo problemas Lietuvoje.
Jeigu leisite, iš pradžių norėčiau šiek tiek informuoti apie visą darbų eigą, kuri vyksta Susisiekimo ministerijoje, apie įvairias restruktūrizacijas, valdymo struktūros tobulinimą ir t.t.
Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų tas visas reorganizavimo procesas, kuris prasidėjo metų pradžioje, tebesitęsia. Mes dabar daugiau tobuliname jau atskirų kompanijų valdymą, atskirų kompanijų struktūras. Jūs turbūt esate gerai informuoti, kad tam tikros reformos vyksta aviacijoje, uoste, geležinkeliuose ir, be abejo, pačioje ministerijoje. Galbūt aš negaišinsiu ilgai jūsų laiko ir trumpai pakalbėsiu apie mūsų sistemos ekonominę, finansinę situaciją, po to atsakysiu į jūsų klausimus.
Noriu pasakyti, kad labai džiaugiuosi, jog iš tikrųjų tranzito srautas ir pervežamų tranzitu krovinių kiekis padidėjo. Pavyzdžiui, uoste, geležinkelyje šis padidėjimas siekia beveik 30%. 30% krovinių perkrovimas padidėjo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje KLASKO, „Klaipėdos naftoje”, „Lietuvos geležinkeliuose”. Aš noriu pasakyti, kad metų pradžioje mes labai daug dėmesio skyrėme tranzito problemoms, t. y. analizavome, kaip palengvinti tranzito krovinių judėjimą per mūsų valstybę. Aš labai džiaugiuosi, kad pavyko susitarti su muitine ir buvo supaprastinta muitinės procedūra. Tai mes tuoj pat pajutome. Jeigu metų pradžioje buvo prastovų, per dieną prastovėdavo net 50 sąstatų, tai šiuo metu mes to neturime ir šita problema išspręsta. Aš jau nekalbu apie tai, kad nereikia mokėti baudų geležinkeliams po 7 šveicariškus frankus per parą už kiekvieną vagoną.
Būtų galima kalbėti daugiau apie uosto reikalus, tačiau, aš manau, jūs turėsite ir klausimų. Gal aš tada pasistengsiu šiek tiek plačiau į juos atsakyti. Norėčiau pasakyti, kad restruktūrizacija ir tam tikra kaita vyksta ir aviacijoje. Mes pakeitėme „Lietuvos avialinijų” vadovybę. Šiuo metu vyksta ir iš esmės baigiasi aviacijos kompanijų sujungimo procesas. Yra galutinai apsispręsta, kad Lietuvos aviakompanijos steigėjo teisės pereis „Lietuvos avialinijoms”. Aviakompanija „Lietuva” bus kaip dukterinė kompanija. Taip yra daroma daugelyje Europos valstybių. Aš manau, kad mes pasirinkome teisingą kelią, kadangi iš tikrųjų Lietuva nėra didelė valstybė, ir turėti dvi aviakompanijas, kurios galėtų vos vos išgyventi, yra per didelė prabanga. Aš manyčiau, kad iš esmės tai buvo ambicijų karas, o ne kažkokie ekonominiai apskaičiavimai.
Aš noriu pasakyti, kad mes pasirinkome patį pigiausią variantą, nesikeičia nei aviakompanijos „Lietuva” kodas, nesikeičia nei jos reliktai. Aš manau, kad viskas tikrai gerai atlikta.
Toliau dėl geležinkelių. Geležinkeliuose, aišku, mes tokių didelių sukrėtimų nepadarėme. Atsižvelgiant į įvairias pastabas, į įvairią informaciją iš oficialių žinybų buvo suformuota nauja valdyba. Aš manau, kad akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” ekonominė, finansinė padėtis tikrai pagerėjo. Manau, kad dar šiek tiek pasitempus ta akcinė bendrovė gali gana normaliai funkcionuoti. Aišku, ten dar yra labai daug problemų, ypač susijusių su netiesioginiu turtu, su visu komunaliniu ūkiu. Mes labai norime – ir geležinkeliai, ir aš, ir ministerija, kad tas turtas būtų perduotas tiems, kas jį iš tikrųjų turėtų valdyti, t.y. tiems žmonėms, kurie gyvena butuose (…) komunaliniai objektai turi būti perduoti savivaldybėms. Aš manau, kad greitai pajėgsime tai padaryti.
Dabar, kaip jūs žinote, mes jau esame parengę keletą įdomių investicinių projektų. Vienas sprendimas – dėl europinio geležinkelio – Vyriausybėje jau yra priimtas. Aš manau, kad iš tikrųjų tie visi projektai, aš turiu omeny ir Vilniaus aplinkkelio statybą, ir Šventosios uosto išplėtimą (…) Mes dabar pakėlėme apdulkėjusį tilto į Neringą projektą ir dar kartą norime visus tuos infrastruktūros projektus peržiūrėti ir įvertinti būtent tuo aspektu, ar tikrai jie yra naudingi Lietuvai, ar mes jų turime atsisakyti, ar toliau eiti į priekį ir kažką padaryti. Aš tiek trumpai. Aš prašyčiau jus klausti. Pabandysiu plačiau atsakyti. Prašom.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia S.Kaktys. Prašom.
S.KAKTYS. Gerbiamasis ministre, norėčiau patikslinti jūsų požiūrį į kelių fondą. Pirmasis aspektas – tai centralizuotas lėšų surinkimas. Manau, šį fondą, kaip ir ekologijos, gali sėkmingai administruoti vietinės mokesčių inspekcijos. Jos galėtų savivaldybėms vietoje palikti jų dalį, o likusią nukreipti centrui. Išnyktų pagrindas nereikalingiems ginčams.
Nenoriu diskutuoti dėl vietiniams keliams, jų tiesimui, taisymui, priežiūrai perskirstomo iš centro 20% dalies dydžio. Noriu paklausti dėl savivaldybėms duodamų iš kelių fondo lėšų kriterijų. Jį šiuo metu reglamentuoja Susisiekimo ministerijos protokolas. Skirstomų lėšų dydis priklauso nuo gyventojų skaičiaus (tai yra rimtas kriterijus), važiuojamosios kelio dangos amortizavimo (…) Ir antras kriterijus – žemės ūkio naudmenų plotas. Ką šis kriterijus duoda, taip pat nelabai suprantu. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
A.ŽVALIAUSKAS. Aš galėčiau atsakyti. Iš tikrųjų lėšas į tą kelių fondą renka mokesčių inspekcija. Mes jį gauname iš Finansų ministerijos. Aš nematau jokio skirtumo, jei ta dalis bus ar 20%, kaip dabar yra, ar daugiau, ar mažiau savivaldybėms, tai absoliučiai nebūtų jokios problemos, tai absoliučiai yra tas pat. Žinoma, dėl tų kriterijų, pagal kuriuos mes skirstom, galima daug diskutuoti ir, be abejo, aš manau, kad kiekviena diskutuojanti pusė bus savaip teisi, nes iš tikrųjų labai sunku nustatyti tą kriterijų. Bet mes dabar manom, kad šiuo momentu, bent kol kas, nieko nėra geriau pasiūlyta, ir mes panašiais principais skirstom kelių fondą, kaip yra skiriamas biudžetas, t.y. atsižvelgiam į gyventojų skaičių, į plotą, į kelių tinklą. Jeigu jūs pasiūlysite ką nors geriau, tada galbūt mes galėsime atsižvelgti. Aš jokiais būdais nesakau, kad tai jau yra viskas, kaip nukirsta, ir negalima kažko tobulinti ar daryti.
PIRMININKAS. Dabar Seimo narė V.Stasiūnaitė. Ruošiasi J.Listavičius.
V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis ministre, ar nėra ir ar nebus peržiūrima transporto vystymo programa, aš turiu omenyje Šiaulių oro uosto įtraukimą į transporto išvystymo programą Lietuvos mastu, kadangi šis objektas šiandien yra kaip savivaldybės įmonė, o tai truputį neatitinka jo mastelių?
A.ŽVALIAUSKAS. Galiu jums pasakyti, kad aš, atvirai kalbant, iki vakar dienos nelabai tvirtai buvau apsisprendęs, bet vakar, po pokalbio su ekspertais iš Amerikos ir su uosto administracija, aš vis dėlto nusileidau ir sutikau su jų nuomone, kad tai turėtų būti ne tik savivaldybės rūpestis, bet tai turėtų būti ir Susisiekimo ministerijos rūpestis.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi L.Sabutis.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau grįžti prie kelių fondo ir paklausti, kaip sekasi vykdyti kelių fondo pajamų planą ir ar užteks pajamų prisiimtoms užduotims vykdyti? Ačiū.
A.ŽVALIAUSKAS. Matote, aš truputį prietaringas esu, bijau prisišnekėti. Kol kas mes 17 mln. viršijame kelių fondo pajamų planą, jis pakankamai neblogai vykdomas. Mes dabar numatę duoti papildomai šiek tiek lėšų, kiek ten priklauso savivaldybėms, ir dar yra parengtas Vyriausybės nutarimo projektas pagal (…) programą. Čia yra europinė programa – tai, sakykim, kelių tinklo gerinimas šalia transporto koridorių. Aš noriu pasakyti populiariai, nemoksliškai, kad mes numatome šiais metais, ateinančiais ir kitais metais daugiau dėmesio skirti gyvenviečių kelių asfaltavimui, t.y. vadinamųjų bažnytkaimių, kad iš tikrųjų tos didesnės gyvenvietės, kur yra daugiau gyventojų vienoje vietoje, turėtų, sakykim, bent vieną gerą išvažiavimo kelią į savivaldybės centrą. Tas nutarimo projektas yra parengtas, jis, ko gero, ateinančią savaitę bus priimtas.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis klausia. Ruošiasi J.Olekas.
L.SABUTIS. Bemaž panašiai teiravosi kiti, bet man vis dėlto rūpėtų (ir žmonėms ypač tai rūpi). Jūs esate ne tik susisiekimo ministras, bet tam tikra prasme ir kelių ministras. Kai įvažiuoji ne į didžiuosius miestus, bet į rajonų centrus ir miestelius, tiesiog dėl duobių kratyte krato ir žmonės visa tai kenčia. Kodėl mes negalėtume padaryti taip, kad pagrindiniai keliai, kurie iš tikrųjų kerta tuos miestus, miestelius, vis dėlto būtų valstybės rūpestis, o ne užkrauta savivaldybėms, kurios ir taip negauna tam tikros dalies finansų?
Ir kita labai aktuali problema, su tuo susijusi. Kaimo seniūnai arba savivaldybių seniūnai žiemą nuolat kenčia žmonių priekaištus, jog nevalo kelių, patys tam tikra prasme surenka pinigų, padaro rinkliavą, valo sniegą ir taip toliau. Ką galėtumėte apie tai pasakyti, paaiškinti? Ačiū.
A.ŽVALIAUSKAS. Aš nematau nieko blogo ir manyčiau, kad neturėtų būti baltų dėmių. Jeigu jūs pastebėjote kelių fondo grafiką, tai pagal kelių lėšų naudojimą iš tikrųjų visuose miestuose yra baltų dėmių. Aš manyčiau, kad mums vis dėlto reikėtų jau vieną sykį nutarti, ir aš palaikau šitą idėją, kad prižiūri, valo, laisto tuos magistralinius kelius savivaldybės, o juos remontuoti ten, kur yra magistraliniai krašto keliai, vis dėlto turėtų Kelių direkcija. Aš čia nematau jokių problemų, mums tas pat, nes mes vis tiek skiriam lėšų savivaldybėms, patys iš esmės viską darom, organizuojam, čia gal toks tiktai, žinot, išeina apgaudinėjimas. Galų gale mes galim, šiaip ar taip, diskutuoti ir su savivaldybėmis, kad joms skirtume galbūt mažesnę dalį tų pinigų vietinėms gatvėms prižiūrėti, o Kelių direkcija imasi pagrindinių gatvių priežiūros, kur eina magistralės. Nes iš tikrųjų aš matau Ukmergės problemą, matau problemas Kėdainiuose, labai gerai matau Marijampolės problemas, ir iš tikrųjų mes lyg ir duodam savivaldybių reikmėms tų pinigų, bet iš esmės jie visi naudojami „Via Baltica” ar kitoms trasoms prižiūrėti. Čia aš jums pritarčiau. Manau, kad ateinančiais metais mes šitą problemą išspręsim.
Kitas klausimas dėl kelių valymo. Iš tikrųjų pagal galiojančius įstatymus mes valom tiktai, sakykim, tuos kelius, kurie priklauso mums, t.y. Respublikos kelius. O vietinių kelių valymu turėtų užsiimti savivaldybės, tačiau aš noriu pasakyti, kad esant ekstremalioms situacijoms mes visą laiką skiriam papildomai lėšų tiems keliams valyti. Praeitą žiemą, prieš Naujuosius metus, skyrėm Žemaitijai. Kas čia esat iš Plungės, iš Rietavo, žinot, – visi gavo papildomai, ir mes nereikalavom iš savivaldybių jokių lėšų.
PIRMININKAS. Dabar J.Olekas. Ruošiasi F.Palubinskas.
J.OLEKAS. Gerbiamasis ministre, jūs jau tvirtai įsitvirtinote ministerijos poste. Mes pradžioje, kai jūs buvote paskirtas, kalbėjome apie problemą dėl mokinių pavežimo į mokyklas. Ir, kiek aš žinau, tarpmiestinis transportas (ne vietinės reikšmės, o pravažiuojantys) tų vaikų kaip nevežė, taip ir neveža. Ačiū Dievui, dabar bus atostogos. Bet tuojau ir rugsėjis, vėl reikės.
Ir antras dalykas. Mes matom, kad su Vyriausybės garantijom perkami autobusai autobusų parkams. Na, mes tada kalbėjom, kad galbūt galima surasti būdų (gal duodant Vyriausybės garantijas tokiems parkams) gauti pažadus iš tų parkų, kad jie pavėžės vaikus į mokyklą ir tarpmiestiniais autobusais. Ar kas nors padaryta ir kokią perspektyvą jūs čia matote?
A.ŽVALIAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad prieš porą savaičių teko susitikti su naujais savivaldybių merais ir aš juos dar sykį įtikinėjau ir prašiau, kad turėtų šiek tiek supratimo ir savigarbos, kad vis dėlto yra tvarka ir turėtų visi vienodai jos laikytis. Tačiau iš tikrųjų atsiranda gudresnių, kurie kažkodėl mano, kad jie gali nesilaikyti bendro susitarimo, ir reikalauja, kad mokiniai pirktų įvairius bilietus ir pan. Aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų mes dabar, kai svarstysim biudžetą (mes rengiam pasiūlymus), priverstine tvarka tai padarysim, nes man jau, atvirai kalbant, nusibodo tie visi skundai, padarysim priverstine tvarka, per savivaldybes dotuosim mokyklas, švietimo skyrius, bet negaus tų pinigų autobusų parkai. Arba švietimo skyriai perves tuos pinigus ir jie privalės vaikus vežti, arba bus įvesta kitokia tvarka, arba švietimo skyriai išpirks savo mokiniams nuolatinius bilietus, kurie galios visuose autobusuose. Mes dabar darysim kitaip, nes iš tikrųjų čia yra problema.
Aš nesupratau, jūs dėl autobusų parkų...
J.OLEKAS. Taip, aš žinau, kad Vilniaus autobusų parkas, turėdamas valstybės garantiją, perka autobusus. Tai galbūt išduodant valstybės garantiją reikėtų įpareigoti tuos autobusų parkus, kad jie vykdytų tai, ką jūs dabar sakote. Garantijos gavimas priklausytų ir nuo to, ar pavežami vaikai bet kokiais maršrutais.
A.ŽVALIAUSKAS. Be abejo, reikia šitą sistemą pakeisti ir mes ją, žinoma, pakeisim.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Palubinskas. Ruošiasi J.Šimėnas.
F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis ministre, Lietuva lyg ir nori tapti tarptautinio transporto centru. Ar yra jau parengtas strateginis planas tam pasiekti? O jeigu toks strateginis planas yra, ar galima būtų gauti jo kopiją?
A.ŽVALIAUSKAS. Taip, tas planas yra. Aš jums galėsiu jo kopiją duoti.
F.PALUBINSKAS. Aš klausiau apie strateginį planą.
A.ŽVALIAUSKAS. Taip, yra. Ir aš tą planą pateikiau Europos komisijos transporto komisarui ponui N.Kinnockui. Jis yra, aš jums galėsiu duoti kopiją.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas. Ruošiasi S.Urbonas.
J.ŠIMĖNAS. Kuršių nerija – nacionalinis parkas, ir visiškai nepageidautinas transporto srauto, ypač tranzitinio, per Kuršių neriją dirbtinis didinimas. Kieno ta apdulkėjusi idėja? Kas ją inicijuoja, kokių siekiama tikslų, kai galvojama statyti tiltą į Kuršių neriją, t.y. didinti tranzitinio transporto judėjimą per Kuršių neriją? Jeigu ministerija turi lėšų perteklių, idėjų, kaip jas panaudoti, galėčiau pateikti daugiau. Ir antras klausimas, šiek tiek susijęs su Seimo nario L.Sabučio klausimu dėl kelių priklausomybės. Šiuo metu yra valstybiniai, savivaldybių ir, aš nežinau, gal ministras…
A.ŽVALIAUSKAS. Melioracijos keliai.
J.ŠIMĖNAS. Dar melioracijos keliai. Ir kai ateis žiema, tai vėlgi kas tuos kelius valys? Kaip žadama šiuo atveju išspręsti ne tik kelių pavaldumo, bet ir atsakomybės už jų priežiūrą klausimą?
A.ŽVALIAUSKAS. Matot, aš pradėsiu nuo pabaigos. Noriu pasakyti, kad savininkais nori būti visi ir kuo daugiau turėti tų kelių. Bet kai reikia juos tvarkyti, valyti, tai pinigų prašo iš ministerijos. Taigi čia vis tiek mes turėtume, taip sakant… Mes tikrai nepretenduojam į tuos kelius ir mielu noru, jeigu savivaldybės, pavyzdžiui, neturi lėšų prižiūrėti tiltams, čia ne tik keliai, daugelis tiltų priklauso savivaldybėms ir savivaldybės prižiūri… Jeigu tai yra tikrai respublikinės reikšmės magistralė, mes tuos tiltus mielu noru perimam savo žinion ir juos prižiūrim. Dėl tų kelių galima ir taip, ir taip diskutuoti. Tačiau vis dėlto, aš manyčiau, jeigu jau savivaldybės juos laiko savo turtu, tai jos turėtų rasti šiek tiek lėšų prižiūrėti tiems keliams. Jų priežiūrai mes, be abejo, skiriam šiek tiek lėšų iš kelių fondo. Taigi manyčiau, kad čia vis dėlto turėtų būti ir savivaldybių rūpestis. Ir, aišku, man nelabai suprantama, kai savivaldybės bet kokia kaina stengiasi įrodyti ir nori, kad vienas ar kitas kelias būtų jų nuosavybė.
Dabar dėl Kuršių nerijos. Aš noriu pasakyti vieną dalyką. Tai jokiu būdu nėra nauja idėja. Jūs žinot, kad tilto statybos idėja pirmą sykį buvo iškelta bene 1985 m. Tačiau tada kaip tik dėl tranzito, dėl galimo tranzito į Kaliningrado sritį, ji buvo atmesta. Dabar aš tokio pavojaus, kad čia bus didelis tranzitas, nematau. Absoliučiai. Mes galim uždrausti tą tranzitą, galim tam tikras ekonomines priemones įvesti, kurios ribotų to transporto srautą. Tačiau aš jokiu būdu nenoriu, kad tas projektas būtinai būtų, bet tai yra toks neringiškių noras. Jie dabar, kiek aš žinau, svarstys tarybos posėdyje tą klausimą. Ir mes, be abejo, turėtume atsižvelgti į jų norus. Jeigu jums teko važiuoti… Aš jau šiemet stovėjau valandą laiko, garbingai stovėjau valandą laiko iš vienos pusės ir iš kitos, o pusę valandos plaukėm. Vadinasi, tai lygiai tiek pat, kiek nuo Kauno į Klaipėdą važiuoti. Supraskim tokį dalyką. Kitas dalykas – tie visi keltai trukdo laivybai. Šiaip ar taip laivyba pietinėje uosto dalyje visą laiką didės. RORO terminalas, konteinerių terminalas privatizuoti. „Smeltė”, aišku, irgi plėsis. Dabar pasižiūrėkit, Vakarų laivų remontas plečiasi, keltų skaičius didėja. Čia yra tam tikrų problemų. Aš nekalbu, kai prasideda ledonešis, kai keltas iš penkto karto šiaip taip prisišvartuoja. Suprantat? Ir aš nematyčiau čia labai jau didelės tragedijos, kad tas tiltas būtų kur nors pietinėje Klaipėdos dalyje. Čia anksčiau ar vėliau gyvenimas gal ir privers mus…
Dabar dėl finansavimo. Aš jokiu būdu nemanau, kad turėtų finansuoti mūsų ministerija. Galima tą tiltą pastatyti koncesijų pagrindu, įvairių būdų yra. Taigi aš nemanyčiau, jog šitą projektą iš sykio reikia atmesti. Mes sužinosim pirmiausia, žinoma, Neringos gyventojų nuomonę ir tarybos nuomonę, ir, sakyčiau, vis tiek tai reikia svarstyti. Jeigu jau mes nuspręsim, kad ne, jeigu aplinkos apsaugos institucijos nuspręs, kad negalim tokio dalyko daryti, tada viskas gerai – tada atsisakom visam laikui. O jeigu manysim, kad reikia, tada galima svarstyti toliau.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Urbonas. Ruošiasi I.Uždavinys.
S.URBONAS. Gerbiamasis ministre, akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė neteisėtą nutarimą – sumažinti valstybei priklausančio kapitalo dalį įstatiniame kapitale beveik 21 milijonu, perkeliant į pelno rezervo fondą. Už šį nutarimą susirinkime balsavo valstybės interesams atstovavęs susisiekimo viceministras A.Šakalys. Pirmas klausimas: ar ši suma sugrąžinta ir kaip jūs, kaip ministras, įvertinot savo viceministro tokį poelgį? Ir antras klausimas: kokia jūsų asmeninė nuomonė? Ar Susisiekimo ministerijos sferoje esančiose įmonėse panašios, mažesnės ar gal daug didesnės sumos nebūna išvalstybintos ir ar nelieka nepastebėtos?
A.ŽVALIAUSKAS. Aš galiu labai plačiai atsakyti į jūsų klausimą. Iš tikrųjų dar ponas A.Šakalys buvo sekretoriumi, kai balsavo. Ir mes atkūrėm visą tą reikalą. Bet dabar jau matau, kad reikės padaryti taip, kaip buvo, nes teisininkai man dabar įrodinėja, kad vis dėlto mes, pasirodo, neturėjom jokios teisės atkurti ir padidinti valstybinio kapitalo dalies 2,3 procentais, nes ten vis dėlto reikėjo, kad ta dalis liktų 90% valstybės ir 10% privataus kapitalo. Iš tikrųjų mes, atsižvelgdami į Valstybės kontrolės aktą, kuriame tas pats yra paminėta, kaip jūs minėjot, pateikėm Vyriausybei svarstyti šį klausimą ir buvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl atkūrimo. Dabar 92,3% lieka valstybei, o 7 su trupučiu lieka privačiam kapitalui. Tačiau dabar vėl visa tai iškilo ir, ko gero, reikės viską sugrąžinti į savo vietas. Taigi aš dabar, gerbiamasis Seimo nary ir kolega, noriu pasakyti, kad kol kas dėl savo nuomonės apie poną A.Šakalį turiu susilaikyti.
O dėl to, kaip sakot, ar kitose kompanijose nėra mūsų išvalstybinto turto, tai jo yra, ir labai daug. Aš čia galėčiau jums paminėti labai daug pavyzdžių. Aš manau, kad jūs puikiai suprantat, dėl ko kai kurie vadovai neteko postų. Dabar tose kompanijose atliekamas auditas. Po to mes viską viešai paskelbsim, kas ir kaip buvo, ir dėl ko visa tai padaryta. Ir aš prašyčiau, kad visi tie, kurie ateina į Seimą užtarimo prašyti, čia jo nerastų. Tai yra padaryta ne tam, kad kažkas A.Žvaliauskui nepatiko ar kažkam kitam, o tam, kad mes per tuos kelis mėnesius, kai aš dirbu, viską pakankamai neblogai išanalizavome ir pamatėme, kad yra žmonių, kurie prakalbėjo 84 tūkst. Lt telefonu (per kelis mėnesius) arba „prabaliavojo” 120 tūkst. viešbutyje. Aš su tokiais žmonėm nelabai galiu ir į kažkokias kalbas leistis. Visa tai aišku bus po audito. Kai bus atlikta, viskas bus paskelbta. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys I.Uždavinys dabar klausia.
A.ŽVALIAUSKAS. Dabar sunku pasakyti, bet nemanau, kad vien tik valstybės reikalus sprendė…
PIRMININKAS. Seimo narys I.Uždavinys. Ruošiasi M.Briedis.
I.S.UŽDAVINYS. Gerbiamasis ministre, aš norėjau grįžti prie to tilto į Kuršių neriją. Kartais yra nepriimtina tai, kas sakoma, ne dėl to, ką pasakė, bet dėl to, kas tai pasakė. Mane domintų štai toks klausimas: vis dėlto pasaulyje turbūt analogiškų situacijų: tarp jūros ir, sakysim, tokios nerijos yra labai daug, ir turbūt tos praktikos yra labai daug? Turbūt yra ir ekonominiai paskaičiavimai, ir gamtos apsaugos klausimai ten yra taip pat pakankamai pagrįstai išnagrinėti? Ir kaip dabar čia pasakyta, kad apdulkėjęs kelias ir t.t., man atrodo, paprasčiausiai yra nekorektiška. Aš norėčiau paklausti, jūs turbūt vis tiek žinote praktiką, kas darosi pasaulyje, ar jūs galėtumėte pateikti informaciją tuo klausimu.
A.ŽVALIAUSKAS. Aš galiu pasakyti. Paprastai esant palankiai finansinei padėčiai visur stengiamasi padaryti tiltus. Jūs puikiai žinote, kad iš Švedijos į Daniją taip pat statomas tiltas. Iš tikrųjų mums nereikia bijoti. (Balsas salėje) Nacionalinis parkas… Jūs pasiklausykite, kiek reikia keltų žmonėms perkelti, kas nori, visi persikelia. Ar jie važiuoja tiltu, ar jie plaukia keltu, nėra jokio skirtumo, bet jūs įsivaizduojate, koks nepatogumas vietiniams gyventojams… (Balsas salėje) Kitas dalykas… Gal neprimetinėkime savo nuomonės, įsiklausykime vieną kartą, ko nori vietiniai gyventojai. Juo labiau, kaip minėjau, tranzito baimė į Kaliningradą atkrito, jokių diskusijų dėl to negali būti. Iš tikrųjų, kai tie žmonės prie keltų susirinkę stumdosi, barasi, nežinau, pagalvokime apie užsieniečius. Dar daugiau aš noriu pasakyti. Mes dabar ruošiamės sutvarkyti tą oro uostą, kuris yra Neringoje. Nematau čia jokios tragedijos, kad kažkoks užsienio turistas atskris su savo nuosavu lėktuvu ir ten ilsėsis. Darykime žmonėms patogumus. Aš nežinau…
PIRMININKAS. Dabar klausia M.Briedis. Ruošiasi J.Mocartas.
M.BRIEDIS. Gerbiamasis ministre, kadangi mano apygarda yra Radviliškio rajonas, o, kaip mes žinome, Radviliškis visada buvo geležinkelio sostinė, ir Pabaltijyje, ir dabar išlikęs stambiausias geležinkelio mazgas Lietuvoje, tai mano klausimai bus susiję su geležinkeliu. Aš norėjau pasidomėti, ar tiesa, kad Radviliškio vagonų depe bus pradėti remontuoti refrižeratoriai, t.y. šaldytuvai, ir ar padidės įdarbinamų žmonių skaičius? Tai vienas klausimas. Kitas klausimas būtų toks: ar jūs, kaip buvęs meras, nežadate pagelbėti, kad būtų paleisti nedideli, sakykim, savaeigiai vagonai ir taip sprendžiama susisiekimo problema tose savivaldybėse, kur geležinkeliai nėra labai smarkiai apkrauti, o tranzitiniai traukiniai nesustoja. Ačiū.
A.ŽVALIAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad mano tokia nuostata, kad kuo daugiau būtų sukurta darbo vietų ir kuo daugiau visko stengiamasi atlikti Lietuvoje. Mes dabar Lietuvoje pradėjome remontuoti cisternas, pradėsime remontuoti visus vagonus taip pat ir Radviliškio, ir visuose kituose depuose. Stengsimės, kad kuo mažiau pinigų geležinkelis išvežtų svetur. Kalbant apie tuos savaeigius vagonus arba matricas, kaip kiti vadina, tai aš noriu pasakyti, kad mes iš tikrųjų žadėjome vieną išbandyti jau liepos pradžioje, tačiau konkurso tvarka ji yra užsakyta Latvijoje, Rygoje, ir jie nespėjo jos parengti. Tas procesas apie mėnesį pavėluos, bet liepos pabaigoje galbūt mums jau pavyks vieną savaeigį vagoną išbandyti. Tai pirmiausia, žinoma, pakraščiai – Adutiškis... ir į Šeštokus būna nedaug žmonių. Mes tikrai ten naudosime ir stengsimės jų daugiau įsigyti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Mocartas. Prašyčiau sutikti, kad tai būtų paskutinis klausėjas.
J.MOCARTAS. Gerbiamasis ministre, jūs minėjote, kad kaip tik stengiatės sukurti daugiau darbo vietų Lietuvoje. Mano klausimas būtų dėl pabėgių gamybos, kur konkursą laimėjo kažkokia Švedijos kompanija, ir gelžbetoniniai pabėgiai gaminami Estijoje, o paskui bus vežami į Vilnių. Ar nemanote, kad reikia peržiūrėti tą kontraktą, nes Lietuvoje yra gerai išplėtota statybinių medžiagų pramonė, būtent gelžbetonio gamyba. Turime tikrai gerą cemento gamyklą, cementas yra aukščiausios kokybės, reikėtų juos gaminti Lietuvoje. Kodėl taip atsitiko? Aš suprantu, kad geležinkelių bėgių Lietuva negali pagaminti, juos atsiveža, bet jau pabėgius gaminti tikrai būtų galima Lietuvoje.
Antras trumpas klausimas būtų toks. Vežėjai, kurie veža naftos produktus cisternose per 40 tonų, pagal vasario mėnesio nutarimą yra apmokestinami, tačiau visi stengiasi vežti mažiau. Kad nemokėtų papildomo mokesčio, pripila pusę arba nepilnas cisternas, o tai kelia pavojų. Norėčiau sužinoti, ar iš to nutarimo buvo naudos, kiek gauta pinigų? Ar veikia tas įstatymas ir ar reikėtų pakeisti tą nutarimą?
A.ŽVALIAUSKAS. Dėl pabėgių aš noriu pasakyti taip: jeigu aš tada būčiau buvęs ministras, tai seniai švedai Lietuvoje būtų pabėgius gaminę, bet aš tada ministras nebuvau, nors dabar puikiai žinau tą visą situaciją ir tas visas intrigas, kokios buvo daromos. Iš tikrųjų mums didžiausia sarmata, nes mes taip atstumiame investicijas, apsijuokiame prieš visą pasaulį ir nėra ko stebėtis, kai visi mano, kad tikrai veikia kažkokia mafija valstybėje ar dar ką nors. Mes dabar iš naujo paskelbėme konkursą. Noriu pasakyti, kad yra labai rimtų pasiūlymų iš „Kaustos” Kaune gaminti pabėgius, taip pat, atrodo, savo ambicijų neatsisakė ir ta bendra įmonė, kuri buvo įkurta Marijampolėje ir jau buvo pagaminusi kelis pabėgius. Aš manyčiau, kad Lietuvoje galėtų būti dvi gamyklos, kurios gamintų pabėgius. Jeigu per metus gamintų po 100 tūkst., tai jos pajėgtų aprūpinti visą geležinkelį pabėgiais. Aš tikrai jums galiu pažadėti, kad padarysiu viską, kad mes kuo greičiau juos pradėtume gaminti.
Dabar kitas dalykas. Yra problema ir su mediniais pabėgiais. Pasirodo, kad mes perkame iš Baltarusijos, kai mūsų puikiausios lentpjūvės, ir matote, kaip čia viskas sutvarkyta. Tai pamatęs aš smarkiai spaudžiu geležinkelio vadovus ir mes pasistengsime šitą dalyką sutvarkyti.
Aš noriu pasakyti, kad mes parengėme, ir, man atrodo, jeigu neklystu, jau yra priimtas toks laikinas Vyriausybės nutarimas, kad prisitaikytume prie Europos standartų, nes čia ne tik cisternų problema. Iš Europos eina standartiniai konteineriai, kurių svoris yra 44 tonos. Jūs įsivaizduokite, iki Lietuvos ateina, Lietuvoje jie jau negali eiti be papildomo mokesčio, tai mes dabar pakeitėme. Ir dėl ašių apkrovimo… Vienu žodžiu, atsižvelgėme į vežėjų prašymus ir stengiamės pritaikyti savo įstatymus ir Vyriausybės nutarimus prie Europos Sąjungos normatyvų. Aš manau, kad daugiau tokių problemų mes neturėsime.
PIRMININKAS. Pone ministre, jūsų paklausė 11 Seimo narių. Dar klaustų ir daugiau, bet mes jau su jumis kalbamės daugiau negu 40 minučių. Aš tikiuosi, kad frakcijos, kurios turi klausimų ir kurios nepatenkintos atsakymais, gali kalbėtis individualiai. Apskritai prašyčiau frakcijas būti aktyvesnes kviečiant ministrus pasikalbėti. Jie turi ką pasakyti ir nori klausytis, kas siūloma. Pone ministre, dėkojame jums ir linkime sėkmės darbuose.
A.ŽVALIAUSKAS. Ačiū už dėmesį.
LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 16, 51, 64 ir 68 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-437(5) (priėmimas)
PIRMININKAS. 2-2 klausimas, kolegos, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 16, 51, 64 ir 68, 71, 75 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-437(5). Po didelių debatų pagaliau jis ateina į priėmimo stadiją ir dabar, kiek aš žinau, yra viskas suderinta. Aš kviečiu į tribūną priėmimui vadovauti vieną iš projekto iniciatorių Seimo narę K.Prunskienę. O mes, kolegos, dabar registruojamės. Registracija pradėta.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, leiskite man dar kartą priminti šio įstatymo, t.y. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo” prasmę. Kaip jūs matote, jau yra penktasis projektas. Pereinant iš vienos stadijos į kitą, tobulinant, keičiant formuluotes iš tikrųjų vyko aiškinimasis gana konceptualių dalykų, ypač su Valdymo reformų ir savivaldybių komitetu bei Vyriausiąja rinkimų komisija – su Z.Vaigausku.
Vienas iš konceptualiausių dalykų buvo tai, kas iš tikrųjų yra rinkimai: ar rinkimai vyksta tiktai rinkimų dieną ir tai dienai reikia atiduoti prioritetą, ar mes kaip lygiaverčius traktuojame ir rinkimus, vykstančius paštu, kurie pagal galiojantį Rinkimų įstatymą prasidėdavo prieš 12 dienų iki oficialiai paskelbtos rinkimų dienos; rinkėjas laisvai pasirenka, ar jam ateiti oficialią rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, arba jis gali laisvai pasirinkti, sakysime, rinkimų dieną per tą laikotarpį, pradedant 12-ąja diena iki rinkimų, ateidamas balsuoti paštu arba pakviesdamas paštininką į namus. Žinoma, mūsų požiūriai per tą laiką suartėjo, tačiau aš, tiesą sakant, nebuvau pakankamai kategoriška ir nusileidau VRK spaudimui, iš dalies ir Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto kai kurių narių, atsisakydama kai kurių pirmame projekte ir paskesniuose projektuose numatytų punktų pataisų. Aš turiu minty pirmiausia tuos punktus, kurie šiek tiek apribojo rinkėjo laisvą pasirinkimą, kai jis, atėjęs balsuoti paštu bet kurią dieną per tą numatytą laikotarpį, balsuoja nepareikšdamas, dėl kokios priežasties jis negali ateiti rinkimų dieną. Žinoma, tokia abejonė, kad tai reikėtų daryti pateikiant pareiškimą arba dokumentą, kodėl rinkėjas ateina ne rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, o į paštą, iškilo dėl daugelio pažeidimų, kurie ryškiausiai pasireiškė Švenčionių rajone, kuriame rinkimų rezultatai buvo pripažinti negaliojančiais. Nors čia mes šiek tiek nesutarėme su Vyriausiąja rinkimų komisija ir jos pirmininku, ar vienas kitas faktas verčia mus ieškoti būdų, kaip užkirsti tokius faktus, ar paprasčiausiai reikia palikti taip, kaip yra, nes tokios apygardos arba apylinkės, gal nelemia visumos, bet galų gale mes suradome kompromisą, pakoreguodami, kaip ir buvo numatyta ankstesniuose punktuose, daugelį kitų įstatymo vietų ir taip nemaža dalimi pagerindami tą įstatymą taip, kad pagrindinės nuostatos – apsisprendimo laisvė, balsavimo slaptumas, šiek tiek išlyginimas sąlygų balsuoti rinkimų dieną apylinkėje ir balsuoti pašte, arba paštu, na, būtų daugiau ar mažiau sutvarkytos.
Jeigu jūs pažvelgsite į penktąjį projektą, kuris ir yra tas kompromisas, dėl kurio mes vakar pasiekėme sutarimą su Vyriausiąja rinkimų komisija, kaip suprantu, ir su Valdymo reformų ir savivaldybių komitetu, jeigu jis nepareikš kitokių nuomonių, šis projektas, kaip ir buvo numatyta pačiame pirmajame, padidina apygardos ir apylinkių komisijų atsakomybę prižiūrint rinkimus, kurie vyksta paštu.
Taigi, jeigu keičiame 16 straipsnį, rinkimų apylinkės, apylinkių komisijos prižiūri balsavimą paštu atitinkamoje apylinkėje, bet šitos priežiūros tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Prunskiene, gal nagrinėkime straipsnius. Pirmuosius straipsnius jūs trumpai pakomentuokite.
K.D.PRUNSKIENĖ. Tas 1 straipsnis, kaip matote, suformuluotas. Aš nežinau, ar reikia skaityti. Visi jūs projektą turite.
PIRMININKAS. Nereikia. Visi turime.
K.D.PRUNSKIENĖ. Jo buvo visi etapai. Sąvoka „stebi, kontroliuoja” pakeista į sąvoką „prižiūri”, kad būtų suvienodinta šita sąvoka su apygardos komisijos funkcija prižiūrėti rinkimus. Ir apygarda prižiūri, ir apylinkė prižiūri savo kompetencijos, savo veiklos sferą. O esmė čia pasiliko kaip ir pirmajame projekte, kuris buvo svarstytas kur kas anksčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 1 straipsnio ar kas nors norėtų diskutuoti dėl motyvų? Ar galėtume pritarti bendruoju sutarimu?
Dėl 2 straipsnio.
K.D.PRUNSKIENĖ. 2 straipsnis pakartoja atsakomybę, kuri yra numatyta 18 ir 45 straipsniuose, bet čia pareigūnų atsakomybė yra jau adresuojama būtent valstybės, savivaldybių įstaigoms ir organizacijoms, jeigu jos pažeidė Rinkimų įstatymą. Ta atsakomybė iš dalies yra konkretizuota Baudžiamajame kodekse. Beje, to kodekso ištrauka buvo išplatinta jums prieš keletą dienų.
PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio, kolegos, ar norėtumėte kalbėti? Taigi ir 2 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.
3 straipsnis. Tik dėl pataisų, kurias jūs priėmėte.
K.D.PRUNSKIENĖ. 3 straipsnis… 64 straipsnio daugelio dalių pakeitimas. Šiame straipsnyje yra suformuluojama prasmė, kodėl balsavimas yra vykdomas paštu. Manau, tai turėjo būti pirmojoje dalyje. Antrojoje dalyje yra pakartojama apie pašto skyrių priežiūros organizavimą, kad už tai atsako apylinkės komisijos pirmininkas.
Ketvirtojoje dalyje yra numatyta galimybė stebėti partijų ir politinių organizacijų stebėtojams, turintiems bent vienoje iš Lietuvos rinkimų apylinkių stebėtojo pažymėjimą, nebūtinai toje, kurioje jis yra paskirtas stebėti. Deja, man nepavyko įtikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos, kad būtų numatyta priežiūra stebint konkrečiai paštuose bent dviem rinkimų apylinkės komisijos nariams. Ta galimybė ir prievolė prižiūrėti jau įrašyta, tačiau šiame straipsnyje, kaip nuolatinis stebėjimas, išbraukta, paliekant galimybę stebėti apylinkės stebėtojams ir prižiūrėti bendra tvarka…
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš prašyčiau tiktai pagrindinius dalykus ir siūlymą – pritarti ar nepritarti.
K.D.PRUNSKIENĖ. Aš prašau pritarti ankstesniems. Aš noriu visą straipsnį pakomentuoti. 64 straipsnis... septintojoje dalyje, arba šio įstatymo ketvirtojoje dalyje, yra aiškiau, konkrečiau reglamentuota būtent balsavimo paštu namuose tvarka, numatant, kad kartu su paštininku pas rinkėją gali atvykti ir bent du komisijos nariai, taip pat ir stebėtojai. Taip pat yra svarbu, kad yra nustatyta, kas gi sudaro tų rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną, sudėtį, išvardijant rinkėjų grupes. Deja, atsisakėme žmonių, kuriems per 80 metų, grupės, manydami, kad ne visi jie negali atvykti. Jeigu negali, vadinasi, jie pateikia atitinkamą pareiškimą, kurio formą nustato VRK.
Nemažai pakeitimų yra to straipsnio septintojoje dalyje…
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, mes visi turime tą tekstą prieš akis. Dar kokių ypatingų dalykų, kurie atsitiko po ketvirtojo projekto…
K.D.PRUNSKIENĖ. Taip, po ketvirtojo atsitiko… dar devintojoje dalyje buvo smulkiau aprašyta įdėjimo į voką, klijavimo ir t.t. procedūra. Tai nieko labai nekeičia, tiktai užtikrina balsavimo slaptumą, kad žmogus, balsuojantis namuose, tai daro pats slaptai ir pasitelkia tą, kuriuo jis pasitiki.
PIRMININKAS. Kolegos, dėl 3 straipsnio.
Seimo narys K.Bobelis dėl motyvų – ar pritariate jam, ar nepritariate.
K.BOBELIS. Aš manau, kad labai gerai parengta, pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Daubaraitė. Ar pritariate?
S.DAUBARAITĖ. Aš vis dėlto norėjau pasitikslinti, ar...
PIRMININKAS. Jokio klausimo jau būti negali, reikia tik sakyti savo nuomonę dėl motyvų.
S.DAUBARAITĖ. Bet dėl tų atvykimų. Vadinasi, gali atvykti ir gali neatvykti komisijos nariai. Taip buvo ir anksčiau. Komisijos nariai turėjo stebėti rinkimus, ir nereikėjo poniai prelegentei nusileisti Rinkimų komisijai. Tai visiškai iškreipia įstatymą.
PIRMININKAS. Į klausimus atsakinėt jau nėra laiko.
K.D.PRUNSKIENĖ. Aš gal tiktai irgi išreikšiu tam tikrą apgailestavimą, kad ta griežtesnė norma sušvelnėjo, tačiau prašau atkreipti dėmesį į 16 straipsnį, kur yra įrašyta griežtesnė norma, kad rinkimų apylinkės, rinkimų komisijos prižiūri. Vadinasi, priežiūra čia yra sąvoka, kuri gali talpinti ir tą konkretų stebėjimą, kurį turėtų aprašyti Vyriausioji rinkimų komisija savo instrukcijoje. Deja, Vyriausioji rinkimų komisija labai kategoriškai laikėsi savo nuostatų, kad iš esmės šitas mūsų ankstesnis griežtumas šiek tiek sušvelnėjo ir ne visuose punktuose išlieka. Bet aš galiu jus nuraminti, kad paskutiniajame straipsnyje, kai balsuojama sveikatos globos įstaigose, jau išlieka ne „gali atvykti” arba „gali stebėti”, o išlieka griežta norma „atvyksta ne mažiau kaip 2 komisijos nariai ir stebėtojai”.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų reikalaujančių balsuoti dėl šito 3 straipsnio? Jam pritariame bendruoju sutarimu. Kolegos, ir dėl 4 straipsnio nėra jokių pasiūlymų. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Seimo narys P.Papovas dėl 4 straipsnio.
P.PAPOVAS. Aš dabar čia neturiu… Man atrodo, ten įstatymo įsigaliojimo kelių straipsnių…
K.D.PRUNSKIENĖ. Yra. Įstatymas…
PIRMININKAS. Tai yra 5 straipsnis.
P.PAPOVAS. Tada atsiprašau.
PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galėtume? Taigi 4 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu. 5 straipsnis. Seimo narys P.Papovas dėl motyvų.
P.PAPOVAS. Dėl įsigaliojimo dviejų straipsnių. Aš norėčiau pasakyti, man atrodo, galbūt būtų galima sutarti, kad nereikėtų to punkto todėl, kad vis dėlto Švenčionyse rinkimai iš esmės yra ne rinkimų tęsinys, o nauji rinkimai. Todėl jeigu čia sąlygos šiek tiek ir keičiasi, bet rinkėjams jos nelabai ten keičiasi, vis tiek pagrindinės nuostatos tos pačios, galbūt ir prieš rinkimus galima būtų, kad įsigaliotų tas įstatymas.
PIRMININKAS. Kolega Papovai, jūs turėjot šiuos siūlymus pateikti raštu, be to, tai yra penktasis variantas, ir jau tiek išdiskutuota, ir tiek kalbėta, kad čia yra aukso vidurys ir gerumas. Ir paskutinis kalbėtojas dėl motyvų – Seimo narys L.Sabutis. Dėl 5 straipsnio.
L.SABUTIS. Dėl 5 straipsnio kalbu, kad būtų priimtas taip, kaip yra suredaguota komiteto posėdyje ir įvertinta Juridinio skyriaus. Tuo labiau kad negalima keisti sąlygų jau prasidėjus rinkimams.
PIRMININKAS. Kolegos, ar būtų norinčių balsuoti, ar galėtume bendruoju sutarimu ir paskutinį straipsnį priimti? Ir 5 straipsnis yra priimamas. Dėkoju, kolegos. Prašyčiau kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Užsirašę du iš anksto. Seimo narys S.Kaktys.
S.KAKTYS. Gerbiamieji Seimo nariai, esu už Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo teikiamas pataisas. Viena aplinkybė yra ta, kad praeituose savivaldybių rinkimuose 7,6% rinkėjų balsavo paštu, o už kai kurias partijas išskirtinai daug rinkėjų balsavo paštu. Pavyzdžiui, už Liberalų sąjungą – net 34,8% 47-ojoje rinkimų apygardoje, už Lietuvos lenkų rinkimų akciją – 28,7% 42-ojoje ir t.t. Galima galvoti apie kai kurių partijų spaudimą rinkėjams, piktnaudžiavimą balsavimu paštu. Teikiamas įstatymas sugriežtina partijų ir rinkimų komisijų atsakomybę. Taip pat kita aplinkybė – jis neturi trijų svarstymo metu buvusių blogybių: nebėra keisto apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimo pašto skyriuose, nebereikia rinkėjui pateikti neįvardyto dokumento, liudijančio priežastį, dėl kurios jis negalėtų atvykti į savo rinkimų apylinkę rinkimų dieną, taip pat išbraukta įtartina nuostata, teigianti, jog asmenims per 80 metų reikia apriboti pilietines teises balsuoti kartu su kitais jaunesniais piliečiais rinkimų apylinkėse.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Daubaraitė, užsirašiusi iš anksto.
S.DAUBARAITĖ. Iš esmės įstatymui pritarčiau, bet šiame įstatyme taip pat liko spragų. Ir tuo labiau, kaip sakė prelegentė, tas spragas paliko Vyriausioji rinkimų komisija, kuri jau ne per vienerius rinkimus pati prisideda prie tų įstatymų nevykdymo. Manyčiau, kad netolimoje ateityje galbūt mes vis tiek papildysime įstatymą. Iš esmės pritariu dabartiniam įstatymui.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimai ir papildymai reikalingi. Padidinta apygardų, apylinkių komisijų atsakomybė už rinkimų organizavimą leis geriau organizuoti ir vykdyti savivaldybių tarybų rinkimus. Sutrumpintas balsavimo paštu laikas, sustiprintas stebėtojų darbas. Todėl aš pritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Kadangi jau daugelis pasakė, kodėl reikėtų priimti šias pataisas, aš irgi manau, kad jos tik padarys geresnį ir aiškesnį įstatymą. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Kolegos, pasižymėję kalbėti dėl motyvų dėl viso įstatymo, ar yra norinčių prieštarauti dėl priėmimo? Nematau. Keturi kalbėjo už. Mielieji kolegos, reikėtų dabar mums registruotis. Registracija pradėta. Kreipiuosi į balsų skaičiavimo komisiją, kad pasirengtų skaičiuoti mūsų balsus. Tuojau balsuosime dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 16, 51, 64 ir 68 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Balsų skaičiavimo komisija, prašom dėmesio! Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad mūsų dabar pastraipsniui priimtas įstatymas būtų visas priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 72.
PIRMININKAS. Už – 73. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. O susilaikiusių ar yra?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Niekam neprieštaraujant, niekam nesusilaikius, o 73 balsavus už Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 16, 51, 64 ir 68 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.
Tai visi šios dienos priėmimai. Dabar liko svarstymai ir pateikimai.
LR pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektas Nr.P-296(2) (svarstymas)
Pirmasis svarstymas (2-3a, 2-3b iki 2-3e) – Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektas Nr.P-296(2) ir keletas jį lydinčių įstatymų projektų. Dėl visų mums reikėtų dabar apsispręsti, ar pritarsime po svarstymo. O kol kas svarstymas. Ir aš kviečiu į tribūną vienintelę užsirašiusią kalbėti diskusijoje Seimo narę V.Stasiūnaitę. Kolegės V.Stasiūnaitės plenarinių posėdžių salėje nėra. Tai reiškia, kad jai žodis prapuola. Ir belieka man dabar pakviesti į tribūną teisingumo viceministrą poną G.Švedą. Aš labai atsiprašau, viceministre. Jeigu norėtų Seimo narys A.Plokšto kalbėti, nors nėra užsirašęs, aš prašyčiau tada luktelėti.
Seimo narys A.Plokšto.
A.PLOKŠTO. Aš labai atsiprašau, kad aš taip staiga, nors turėčiau būti užrašytas… Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pasakyti porą žodžių dėl šio įstatymo visų pirma todėl, kad aš buvau darbo grupės vadovas rengiant pradinį projektą. O dabartinis projektas jau yra patobulintas ir perėjęs visas ministerijas, centrinį banką, mano manymu, tai yra sugadintas įstatymas. Aš jį taip pavadinsiu tiesiai, nes šioje tribūnoje geriau kalbėti paprasčiau. Čia faktiškai yra viena problema. Problema, kaip suderinti policininkų ir bankininkų interesus. Yra taip, kad vienoje pusėje yra policininkai, kurie nori kovoti prieš pinigų plovėjus, o kitoje pusėje – žmonės, vykdantys pinigines operacijas ir ne visada suinteresuoti tuo, kad teisėsaugos organai per daug gilintųsi į jų atliekamas operacijas, į jų asmenybes ir panašiai. Todėl yra taip, kad jeigu duosime laisvę policininkams, tai jie sugebės taip sudaryti visą apyvartą, kad kapitalas gali elementariai išplaukti ieškant sau saugesnės vietos. Tuo labiau kad nėra užkirsta galimybė informacijos nutekėjimui iš teisėsaugos organų.
Kita vertus, aišku, jeigu mes duosim visišką laisvę atlikinėti bet kokias operacijas, tuomet bus idealios sąlygos plauti pinigus. Darbo grupė ieškojo išeities iš šitos situacijos sukuriant naują instituciją, kuri turėtų suderinti policininkų ir finansininkų interesus. Deja, dėl Vidaus reikalų ministerijos dabartinis įstatymas aiškiai orientuotas į policininkus ir dabar nėra nepriklausomos institucijos. Yra mokesčių policija, bet kokia ji bus, mes dar nežinom. Ponas G.Švedas mus tikina, kad ji bus tikrai geresnė, negu visos buvusios iki šiol įmanomos policijos. Aš, aišku, visada tikiu, ką sako viceministrai, bet vis dėlto yra viena priežastis, dėl kurios reikėjo įkurti šitą nepriklausomą įstaigą. Yra daug informacijos, pasakysim taip, tiekėjų, t.y. bankai, draudimo įstaigos, fondai, maklerių įstaigos, taip pat daug tų, kuriems ta informacija reikalinga, t.y. prokuratūros, saugumo organai, mokesčių inspekcija. Faktiškai buvo sugalvota taip, kad ta centrinė įstaiga kauptų informaciją į vieną vietą, kur būtų galima tą informaciją pateikti. Dabar jinai išnyko, ir aš tikiuosi, kad priėmus šį įstatymą visi kiti informacijos ėmėjai kreipsis į mokesčių policiją. Kadangi Mokesčių policijos įstatymo bent aš dar nemačiau ir nežinau, kokie ten bus įgaliojimai ir koks bus atsakingos už pinigų plovimą institucijos statusas, aš manau, kad šitas įstatymo projektas dar yra tobulintinas. Aišku, nepritarti, manau, nėra prasmės, nes vis tiek tai yra didelis žingsnis į priekį, bet faktas, kad jisai nėra tobulas, irgi akivaizdus. Mes galėjom priimti įstatymą tam, kad kovotume prieš pinigų plovimą. Dabar priimam įstatymą tam, kad visai Europai pasakytume, jog mes turim tokį įstatymą, o ar kovosim, tai jau kitas klausimas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar tikrai tribūnoje teisingumo viceministras G.Švedas ir jo baigiamosios pastabos dėl Pinigų plovimo prevencijos įstatymo ir dėl visų kitų jį lydinčių įstatymų projektų. Prašom.
G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų aš pritarčiau paskutinei gerbiamojo A.Plokšto minčiai, kad reikia pritarti šitam įstatymo projektui, bet nepritarčiau toms pastaboms, kuriose jis kalba apie šio įstatymo trūkumus. Iš tikrųjų specialios savarankiškos tarnybos turėjimas gal ir būtų neblogas dalykas, tačiau tai yra finansiškai labai brangiai kainuojantis dalykas. O turint omeny, kad teisininkai ir finansininkai yra pačios paklausiausios specialybės dabartiniu metu, tai įkūrus tokią tarnybą aš labai abejoju, ar mes sukomplektuotume tikrai kvalifikuotus kadrus.
Antras momentas. Šis įstatymas neskirtas kovai su pinigų plovimu, o tiktai prevencijai. Tai yra du labai skirtingi dalykai. Kovoti su tokiu nusikaltimu kaip pinigų plovimas yra jau visai kitas etapas. Todėl, mano supratimu, tos prevencinės funkcijos, kurios yra numatytos šiame įstatyme, pirmiausia turi užkirsti kelią galimam pinigų plovimui. Antra, svarbiausia – padėti aiškinti tokius nusikaltimus. Siūlyčiau Seimo nariams svarstant pagrindinį įstatymo projektą atkreipti dėmesį į 13 straipsnį, nes Seimo valdybos sudaryta darbo grupė vis dėlto vienu klausimu nepriėjo prie bendros nuomonės, ir norėčiau, kaip tos grupės vadovas, kad Seimas išspręstų tą problemą. Iškilo klausimas, ar reikėtų riboti pinigų įvežimo į Lietuvą kiekį. Grynų pinigų įvežimo kiekį. Nuomonės šiuo atveju išsiskyrė. Tiek viena grupė, tiek kita grupė pateikė pakankamai svarių argumentų, todėl mes nusprendėm tą sprendimą šiuo atveju palikti Seimui.
Rimtesnis klausimas yra iškilęs dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimo, kuris susijęs su 326 straipsniu. Šis straipsnis dabartiniu metu reglamentuoja pinigų plovimą, tačiau jis neatitinka Europos Sąjungos pinigų plovimo apibrėžimo. Aš Seimo nariams siūlyčiau pritarti siūlymui pakeisti minėtą Baudžiamojo kodekso straipsnį, o Teisingumo ministerija jau yra paprašiusi Europos komisijos nuomonės, kaip būtų vertinama ta nuostata, jeigu Lietuva pasirinktų griežtesnę kontrolės formą, kadangi dabartinė Baudžiamojo kodekso redakcija leidžia plačiau patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn už pinigų plovimą.
Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. O mums, kolegos, dabar reikia apsispręsti pirmiausia dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo projekto. Prašom kalbėti dėl motyvų. Pirmasis užsirašė kalbėti Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Dabar yra pateikiamas svarstyti suredaguotas antrasis projektas. Labai reikalingas yra šis neteisėto pinigų panaudojimo prevencijos įstatymas. Jis reikalingas visoms Baltijos valstybėms. Tuo labiau kad yra bendra ir Baltijos Asamblėjos rezoliucija, kuri pabrėžia svarbiausius dalykus, kodėl reikia tokius įstatymus priimti ir kaip yra pavojinga pinigus plauti per įvairias mūsų institucijas. Todėl aš kartu siūlyčiau, kad autoriai, čia pateikdami ir kitų įstatymų pataisas ir papildymus, vis dėlto pagrindiniame įstatyme nurodytų ne tik įstatymo paskirtį, bet ir šio įstatymo tikslą. Visai nesunku tai suformuluoti turint bendrąsias nuostatas, kad nereikėtų teismams arba kitoms institucijoms, o ypač dalyvaujančioms teismuose šalims, aiškinti, kokiu tikslu šitas įstatymas priimtas ir kur jis taikomas. Manau, jog tai yra svarbu ir dėl mūsų finansinės padėties, ir dėl geografinės padėties, ir dėl nelegalaus biznio įteisinimo arba pinigų perpumpavimo į kitas institucijas. Šiaip pritarčiau visiems pateiktiems šio įstatymo papildymams ir kviečiu šį įstatymą ateityje priimti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš irgi visiškai pritariu šio įstatymo tolesniam svarstymui. Bet man sukėlė šiek tiek abejonių gerbiamojo ministro pasakymas, kad galbūt reikėtų kontroliuoti pinigus, įvežamus į Lietuvą. Aš jokiu būdu su tuo nesutikčiau. Kuo daugiau pinigų įveš į Lietuvą, tuo bus geriau. Reikia leisti įvežti visiems, kas tik gali, bet reikia labai griežtai kontroliuoti pinigų išvežimą iš Lietuvos, ir tą deklaraciją reikėtų suredaguoti griežčiau. Bet jokiu būdu nekontroliuoti tų, kurie nori įvežti pinigus į Lietuvą, nes čia juos vis tiek turės deklaruoti.
PIRMININKAS. Kolega Seimo nary, ministras tiesiog per daug atviras, jis pasidalijo savo abejonėmis ir turimais rūpesčiais. Aš nepastebėjau, kad jis labai prieštarautų ar palaikytų kokią vieną nuomonę.
Gerbiamieji kolegos, tai buvo kalbos dėl motyvų. Nematau prieštaraujančių. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti šitam įstatymui po svarstymo? Nematau prieštaraujančių. Taigi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektui Nr.P-296(2) pritariame po svarstymo.
LR baudžiamojo proceso kodekso 1952 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-297(2). LR baudžiamojo kodekso 326 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-298(2). LR komercinių bankų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-299(2). LR administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1729 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-300(2)(svarstymas)
2-3b klausimas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1952 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, registracijos Nr.P-297(2). Dėl motyvų, kolegos, ar būtų norinčių kalbėti? Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo.
2-3c – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-298(2). Matau, taip pat pritariame po svarstymo bendruoju sutarimu.
2-3d – Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-299(2). Ir jam pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo.
2-3e – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1729 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-300(2). Ar ir jam galėtume pritarti po svarstymo bendruoju sutarimu? Pritariame po svarstymo bendruoju sutarimu. Labai malonu.
LR notariato įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-500 (pateikimas)
Dabar mums lieka 2-3f darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-500. Jis taip pat priklauso šiai grupei įstatymų. Pateikimas. Aš kviečiu į tribūną viceministrą poną G.Švedą.
G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums teikiamas Notariato įstatymo 14 straipsnio papildymas. Šis papildymas yra susijęs su jau galiojančiu Operatyvinės veiklos įstatymu ir su šiuo visu bloku. Jo esmė yra ta, kad notarai privalėtų teikti teisėsaugos institucijoms informaciją ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais, ne vien tik tuomet, kai tardytojas, prokuroras arba teismas tiria baudžiamąją arba civilinę bylą. Toks labai trumpas siūlymas papildyti Notariato įstatymo 14 straipsnį.
PIRMININKAS. Trumpas siūlymas, galbūt bus trumpos diskusijos. Du klausėjai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš ir norėjau paklausti, kokie tie kiti įstatymais numatyti atvejai? Gal kai kuriuos būtų galima pažymėti ar taip ir palikti? Ačiū.
G.ŠVEDAS. Aš tikrai nemanau, kad mums reikėtų įvardyti konkrečių įstatymų pavadinimus. Dabartiniu metu tai yra Operatyvinės veiklos įstatymas, ir aš tikiuosi, kad bus priimtas Pinigų plovimo prevencijos įstatymas, kuris taip pat numato tokią pareigą notarams, bet galbūt ateityje atsiras ir kitų įstatymų, kurie numatys, kad notarai privalo teikti tokią informaciją. Tokia yra teisinė technika, kai įstatymų pavadinimai yra neįvardijami.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Kadangi kai kurie savivaldybių pareigūnai, konkrečiai seniūnai, taip pat atlieka notarinius veiksmus, mes komitete svarstėme šio įstatymo pataisą, pritarėme šiai pataisai ir Seimo nariams taip pat siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū už labai turiningą klausimą, kolega Liudvikai. Pone viceministre, dėkojame. Mums reikėtų apsispręsti. Ar norėtų kas kalbėti dėl motyvų? Nematau. L.Sabučio žodis dėl motyvų buvo rimtas. Dar Seimo narys J.Olekas. Ar pritariame po pateikimo?
J.OLEKAS. Pritariu, bet kalbėti nenorėčiau.
PIRMININKAS. Bendruoju sutarimu, taip reikėtų suprasti, pritariame po pateikimo Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-500. Tikriausiai pagrindinis ir vienintelis komitetas turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš manau, su šia nedidele pataisa jis puikiausiai susitvarkys.
LR asmenų turto ir pajamų įsigijimo teisėtumo pagrindimo įstatymo projektas Nr.P-444 (svarstymas)
Dabar norėčiau su jumis pasitarti, kolegos. Galbūt mums pasisektų dabar... Dar mes turime porą rezervinių pono A.Stasiškio klausimų, bet, turėdami galvoje viceministro G.Švedo užimtumą, gal galėtume apsvarstyti Lietuvos Respublikos asmenų turto ir pajamų įsigijimo teisėtumo pagrindimo įstatymo projektą Nr.P-444? Ar nebūtų prieštaraujančių? Žiūriu į Sekretoriatą, ar yra norinčių diskutuoti?
Kolegos, dabar 2-4 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos asmenų turto ir pajamų įsigijimo teisėtumo pagrindimo įstatymo projektas Nr.P-444 (dar sykį sakau registracijos numerį). Svarstymas. Ir du Seimo nariai norėtų kalbėti diskusijoje. Seimo narė V.Stasiūnaitė. Seimo narė V.Stasiūnaitė turbūt juokaudama užsirašė šiandien kalbėti dėl visų svarstomų įstatymų projektų. Galima taip daryti, pone Juliau Beinortai, jos ką tik nebuvo svarstant šitą klausimą. Žinoma, galima ir šitą dalyką sutarti, ir rezervinius paimsime, bet tai… Seimo narys J.Listavičius. Aš prašyčiau jus kalbėti diskusijoje.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, apie Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimą pradėta kalbėti vos ne kartu su nepriklausomybės atkūrimu. Vėliau buvo minimas dar ir interesų deklaravimas. Deja, dar ir šiandien neturime normalaus turto ir pajamų deklaravimo, o juo labiau ir interesų deklaravimo įstatymo. Nenustatyta Lietuvos Respublikos gyventojų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaracijos vieta šitame deklaravimo procese.
Lietuvos Respublikos asmenų turto ir pajamų įsigijimo teisėtumo pagrindimo įstatymo projektas iš dalies užpildo vieną iš deklaravimo spragų, deja, ne paskutinę. Įstatymo projekte, manau, yra diskutuotinų momentų, visų pirma tai galima pasakyti apie įstatymo projekto pavadinimą. Jis galėtų būti vadinamas asmenų turto ir lėšų gavimo teisėtumo pagrindimo įstatymu. Turtą galima įsigyti, o pajamas tiksliau būtų laikyti uždirbtomis arba gautomis, šiuo atveju būtų tiksliau kalbėti apie lėšas. Gautas turtas gali būti pirktas, įsigytas pastatas, statinys – pastatytas, perduotas, atimtas, dovanotas, suremontuotas arba, kaip čia, Seime, buvo minėta, bute įrengtas auksinis tualetas.
Įstatymo projekte reikėtų nurodyti, už kurį laikotarpį asmenų turto ir lėšų įsigijimo teisėtumas bus pagrindžiamas. Čia galėtų būti pasirinktos viena iš dviejų datų – tai 1990 m. kovo 11-oji diena arba 1994 m. birželio 1-oji diena. Pastaroji diena jau yra minima kaip Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymo įsigaliojimo data. Viena iš šių datų turėtų būti nurodyta įstatymo projekto 3 straipsnyje. Nenurodžius, už kurį laikotarpį bus tiriamas turto ir lėšų gavimo teisėtumo pagrindimas, iškils, be abejo, teisinių problemų. Visų pirma – tai už kurį laikotarpį. Juk mes žinome, sakykim, kad dabar tas turtas ir lėšos, apie kurias čia kalbame, įgytos šitais paskutiniais metais, o jeigu kalbame, sakykim, apie remontą, tai senas butas įgytas seniai, o dabar mes reikšime pretenzijas, nes iš tikrųjų jis dabar padarytas auksinis. Tai jokiu būdu nesiskiria ir nuo naujai įsigytų. Jeigu mes nenurodysime tų datų, tai aš manau, kad tokių problemų atsiras.
4 straipsnis, kaip nurodyta Juridinio skyriaus išvadoje, galėtų būti nukeltas į Baudžiamojo proceso kodeksą. 5 straipsnyje reikėtų nurodyti ne tik turto ir pajamų deklaravimą, bet ir deklaracijas. Pagal Turto ir pajamų deklaravimo įstatymą deklaracija pildoma už metus. Iš straipsnio turinio matyti, kad gali prireikti pagrįsti kelių metų turto ir lėšų gavimo teisėtumą, tokiu atveju reikės pildyti ne vieną, o kelias turto ir pajamų deklaracijas. Deklaracijos (jeigu pasižiūrėsime jau dabar į 6 straipsnio 3 punktą) minimos daugiskaita. Taigi šiuo atveju turėtų būti kalbama ne apie vieną, o, jeigu reikia, ir apie kelias deklaracijas.
Kalbant apie turto ir pajamų deklaracijos (ar deklaracijų) pildymą reikėtų nurodyti, kad jos pildomos, jeigu anksčiau asmenys deklaracijos ar deklaracijų nepildė, nes to jiems nereikėjo daryti pagal galiojančius įstatymus.
7 straipsnio pavadinime „deklaracija” turi būti minima, kaip sakiau, ne tik vienaskaita, bet ir daugiskaita.
Juridinio skyriaus išvadoje dėl 7 straipsnio antrojo punkto taip pat siūloma nekartoti Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų. Padarius minėtus įstatymo projekto papildymus bei pakeitimus, jam galima pritarti po svarstymo. Paminėtas turinys įstatymui reikalingas, nes, kaip aš sakiau, jis papildytų dabartinį nepilną ir nekonkretų Turto ir pajamų deklaravimo įstatymą. O patikslinus šį įstatymo projektą jį tikrai reikėtų priimti. Įstatymo įsigaliojimo data visiškai galėtų būti 1997 m. liepos 1 d. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną viceministrą G.Švedą.
G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visas tas Seimo nario J.Listavičiaus išsakytas pastabas mes jau svarstėme grupėje, kuri rengė šitą įstatymo projektą. Iš tikrųjų daugelis iš jų yra priimtos, ypač dėl įstatymo pavadinimo, datos, tiek dėl „deklaracijų” daugiskaitos ir vienaskaitos vartojimo. Su dviem pastabom aš nenorėčiau sutikti, turėdamas tam tikrų motyvų. Būtent su pasiūlymu 4 straipsnį perkelti į Baudžiamojo proceso kodeksą. Mes vis dėlto manytume, kad to nereikėtų daryti, kadangi šis įstatymas tam tikra prasme bus laikinas. Jis galios tol, kol įsigalios visuotinis pajamų deklaravimas. Todėl perkėlus tą nuostatą į Baudžiamojo proceso kodeksą, mums po to reikėtų daryti labai daug pakeitimų. Todėl iš principo – tai tiktai technikos klausimas. Manytume, kad ta procesinė nuostata galėtų likti šitame įstatyme.
Ir antras momentas. Taip pat, mūsų supratimu, nereikėtų 7 straipsnio antrosios dalies formuluoti blanketine prasme, t.y. duoti nuorodą į Mokesčių administravimo įstatymą. Iš tikrųjų jūs esate visiškai teisus, nes tai yra pakartota to įstatymo nuostata. Tačiau mes manome, kad šis įstatymas turi turėti ir tam tikrą prevencinę reikšmę. Tai yra žmogus, perskaitęs visą įstatymą, turi puikiai suprasti, kas jo laukia, jeigu jo veiksmai arba elgesys neatitiks šio įstatymo reikalavimų. Todėl, mūsų supratimu, tas dubliavimas šiuo atveju yra pateisinamas. Siūlytume pritarti po svarstymo, o į tas pastabas mes tikrai atsižvelgsime ir priėmimo metu tas tekstas bus pataisytas. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip tikriausiai ir padarysime. Dabar aš matau Seimo narę V.Stasiūnaitę. Aš labai atsiprašau, nes vis dėlto patyrę Seimo „vilkai” teisūs, sakydami, kad reikėtų labiau laikytis darbotvarkės. Dabar aš kviečiu jus kalbėti diskusijoje dėl Asmenų turto įsigijimo teisėtumo pagrindimo įstatymo projekto.
Prašom.
V.STASIŪNAITĖ. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Labai gražu, kad yra pateiktas toks įstatymas, jis yra tikrai reikalingas. Manau, kad tokio įstatymo priėmimas ir pats įstatymas, kai jis bus priimtas, turėtų būti gana viešas, kad visi žinotų, kas laukia už tai, jeigu valstybės piliečiai nesilaiko valstybės priimtų įstatymų ir bendrų susitarimo normų. Gaila, kad jis nebuvo priimtas anksčiau, kad buvo keletą metų leista laisvai veikti, kaip kas norėjo. Tačiau jeigu būtų buvę iš karto visa tai padaryta, aišku, ir privatizavimo procesai būtų buvę kitokie, ir asmenų kaltinimai vieni kitiems būtų buvę nerealūs ir be pagrindo. Vadinasi, procesai, kurie vyksta dėl privatizavimo, turi būti kartu grindžiami ir juridiniais aktais, kurie suteiktų atsakomybę turtą įsigijus, jį valdant, juo disponuojant ar jį parduodant.
Tačiau šiam įstatymui reikia pateikti keletą pastabų ir pataisų. Manau, kad svarstymo metu bus pateiktos pataisos, jis bus sukonkretintas. Yra keletas, ypač straipsnio toks… Pateiktas „sunkaus savanaudiško nusikaltimo” sąvokos apibrėžimas, kuris gali būti gana subjektyviai traktuojamas. Manau, kad į Juridinio skyriaus išvadas, kuriose pažymėta, kad minėta sąvoka turėtų būti išaiškinta, reikia gana rimtai atsižvelgti, nes tai apibūdina turinį: su kuo tai bus susiję ir kokie nusikaltimai tai bus, nes vienas gali suprasti savanaudišką sunkų nusikaltimą, kitas gali jį pateisinti. Todėl čia reikia labai aiškiai apibrėžti, kada ir kokie yra nusikaltimai ir ką reiškia šitų sąvokų žodžiai, kokie veiksmai įvardyti.
6 straipsnyje taip pat tokia pastaba turėtų būti. Tada, kai sunkiai yra įrodomas turtas, teisėjas gali skirti ar neskirti sankciją turtą parduoti, perleisti ar kaip nors kitaip su juo pasielgti. Tačiau, kai sunku nustatyti, kas yra šito turto savininkas, kai reikia papildomo tyrimo ir revizijos, pagrindžiančios, kaip jis yra įgytas, turėtų būti, mano galva, uždėtas privalomas turto areštas, nes tam įrodyti reikės daug laiko. Visada per ilgą laiko tarpą, gali būti vienaip ar kitaip turtas pajudėjęs ir paskui tai gana sunku sekti.
Manau, kad šitos baudos, kurios uždėtos 100% nuo to turto vertės, būtų ginčytinos. Sunku šiandien pasakyti, kaip tai turėtų būti įvertinta, kokios nuobaudos… Čia galbūt daugiau juristų ir bendros politinių partijų diskusijos klausimas. Tačiau šiandien galima prognozuoti, kad toks privatizavimo procesas, kuris vyko išdalijant akcijas, paskui jas superkant ir parduodant, supirkinėjant iš rankų… Ir tokį turtą, jeigu šiandien reikės (o tikrai yra daug atvejų, kai reikės) tokias bylas tirti, bus labai sunku įrodyti. Todėl turėtų būti kokia nors bausmė. 100% bauda – tai praktiškai yra nacionalizavimas, nedrįstant to pripažinti. Baudos turėtų būti, aišku, nemažos. Aš manau, kad su šito įstatymo priėmimu ir kitų juridinių aktų, kurie sutvarkys teisinę bazę turto apskaitos, atsakomybės, judėjimo atžvilgiu, priėmimu bus bent jau apibrėžti tie mūsų gyvenimo aspektai dėl turto naudojimo, niekam neateis noras pasiglemžti to, kas jam nepriklauso, ko jis neuždirbo, ir tiesiog pasitaikius progai, nes įstatymuose yra skylių, didelių skylių, niekas nenorės pro jas išlįsti. Kita vertus, žmonės nekalti, kad kažkada nebuvo priimti įstatymai. Kurie galėjo pasinaudoti, aišku, ir pasinaudojo. Šiandien atgaline data tai bus turto ir pajamų deklaravimas nuo pat pradžių. Reikėtų visiems turbūt susitarti, nuo kada ta pradžia prasideda, nuo kokių metų, nes turto įsigijimas buvo ir iki nepriklausomybės paskelbimo (mes žinome tuos nedidelius fabrikėlius, kai žmonės daug dirbdavo), ir nuo kada mes skaičiuosime tą įsigytą turtą, teisėtą ar neteisėtą. Aš siūlyčiau, pavyzdžiui, nuo Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo, kai mes visi susitarėme kurti Lietuvos valstybę. O šiaip įstatymo projektui pritariu ir manau, kad diskusijose jis bus papildytas ir bus labai turiningas bei efektyvus Lietuvos valstybei. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką darome po svarstymo? Girdėjom tiktai siūlymus pritarti jam. Ar būtų norinčių pareikšti dar kokių nors savo nuomonių?
Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos asmenų turto ir pajamų įsigijimo teisėtumo pagrindų įstatymo projektas iš tiesų reikalingas. Pati koncepcija nėra bloga, bet pati įstatymo struktūra iš tiesų kelia tam tikrų abejonių. Pirmas dalykas yra prieštaravimas Konstitucijai, aš manyčiau, dėl nekaltumo prezumpcijos. Antras momentas – tai, kad yra įvedamas apriorinis nusikalstamumas, kas teisinėje praktikoje nėra geras dalykas. Iš to išplaukia… Kodėl aš kalbu apie a priori kaltę? Vien tik dėl to, kad įvedami tretieji asmenys ir netgi praplečiama jų sąvoka. Vadinasi, labai lengvai šitą įstatymą galima panaudoti prieš kai kuriuos pareigūnus šantažui ir visokiam kitokiam presingui. Todėl aš išties linkęs labai abejoti, ar tai atitinka Europos žmogaus teisių ir laisvių konvenciją. Mano pasakytos pastabos, aš manyčiau, turėtų būti aiškiau reglamentuotos, kad ateityje neiškiltų problemų, kad vėl šitas įstatymas neatsidurtų pono G. Frundos ar į jį panašių asmenų raportuose. Aš vis dėlto linkęs susilaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Daug ką, ką aš norėjau pasakyt, pasakė ponas V.Bogušis. Man net sunku ką nors pridurti, nes šitą įstatymą aš laikyčiau panašiu į Prevencinio sulaikymo įstatymą. Tai įstatymas, balansuojantis ant demokratijos ir ant Konstitucijos leistinumo ribos, mano požiūriu. Manau, šitaip kalbėdamas nesu populiarus, bet kartu nenoriu būti ir populistiškas. Tai yra tam tikras visos teisinės minties posūkis. Aš manau, kad iš dalies tai yra teisininkų, teisėtvarkininkų noras supaprastinti savo darbą. Manau, kad tai, ko siekiama šiuo įstatymu, galima padaryti, bet tik įdedant daug daugiau pastangų, galima padaryti turint ir dabar galiojančias teisines normas. Aš siūlyčiau padaryti… Tai iškilo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstant šiuos klausimus. Reikia turbūt priminti, kad mūsų komiteto patarėjai buvo prieš tokio įstatymo pateikimą ir komitete taip pat buvo kalbama apie būtinumą atlikti tam tikrą teisinę ekspertizę. Kol kas mes šito neturime. Todėl siūlyčiau nepriimti dabar po svarstymo jokio sprendimo (aš nesakau, kad nereikia šito, – eiti tokia kryptimi), bet siūlyčiau padaryti pertrauką, paprašyti, kad Teisingumo ministerija kreiptųsi į atitinkamas teisines institucijas, o galbūt net ir į tarptautines organizacijas su prašymu, kad būtų duotos išvados dėl šio įstatymo, kad mes vėl nekentėtume, kaip jau turėjome precedentą.
PIRMININKAS. Tai buvo susilaikymo kalba, kalba pusiau prieš. Dabar galbūt Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Seimo narys A.Kubilius pasakys teisininkų, Teisės komiteto nuomonę.
A.KUBILIUS. Aš nepasakysiu Teisės komiteto ar teisininkų nuomonės, nes nesu teisininkas, bet aš manau, kad apeliavimas į Konstituciją, man atrodo, šiuo atveju nėra visiškai motyvuotas. Aš matau, Konstitucijos 22 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Šiuo požiūriu aš nematau, kad šis įstatymas kaip nors pažeistų šį Konstitucijos reikalavimą. Aš suprantu, kad tai yra tikrai pavojingas ginklas, kuris iš tikrųjų gali būti labai efektyviai panaudotas prieš nusikalstamas grupuotes. Aišku, kad neatsargiai elgiantis su pavojingu ginklu galima sužeisti ir nekaltą asmenį, bet tai yra tų pareigūnų atsakomybės klausimas. Mes galų gale priimsime ir žalos už neteisėtų tardymo ir kitų pareigūnų veiksmų atlyginimo įstatymą, tam įstatymui pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš manau, kad galima rasti subalansuotą sprendimą, kad šitas ginklas būtų naudojamas atsargiai ir kvalifikuotai, bet ten, kur jis privalo būti naudojamas, o mes puikiai žinome, kur jis privalo būti naudojamas, tai niekam ne paslaptis, jis turi būti naudojamas visa jėga. Todėl aš siūlau pritarti ir priimti jį kiek galima greičiau.
PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Registruojamės ir toliau balsuosime, ar pritarsime po svarstymo Lietuvos Respublikos asmenų turto ir pajamų įsigijimo teisėtumo pagrindimo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-444. Čia daugiausia buvo palaikymų, bet buvo ir abejonių. Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kolegos, prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja kitaip. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 65 Seimo nariai. Už – 44, prieš – 1, susilaikiusių 20. Taigi Lietuvos Respublikos asmenų turto ir pajamų įsigijimo teisėtumo pagrindimo įstatymo projektui Nr.P-444 pritarta po svarstymo.
Dabar, mielieji kolegos, dar mes, rodos, turime šiek tiek laiko... Ne, jau yra pertraukos laikas. Mes jau esame po kavos pertraukos paėmę vieną, gal galėtume paimti dar vieną rezervinį klausimą, o pertrauką padarysime paskui ir 10 min. ilgesnę. Dėkoju.
LR Seimo nutarimo „Dėl Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų tvirtinimo” projektas Nr.P-486 (pateikimas)
Dabar žiūriu į Seimo narį A.Stasiškį, ar jis ims rezervinį 1, ar rezervinį 3 klausimą. Gal rezervinis 1, ar ne? Lietuvos Respublikos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų tvirtinimo” projektas. Registracijos Nr.P-486. Pateikėjas – Seimo narys A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komisija dirba jau beveik pusmetį. Deja, reikia prisipažinti, kad mes dirbame be reglamento, be nuostatų. Komisijos sudarymo metu nuostatų tvirtinimas buvo atidėtas ir dabar aš juos teikiu jūsų dėmesiui. Manau, kad patys nuostatai yra grynai standartiniai, t.y. nusako komisijos paskirtį ir jos pagrindinius uždavinius, komisijos pagrindinius darbo organizavimo principus. Iš tokių, sakyčiau, naujoviškų, tai aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į nuostatų 5 straipsnį – visuomeninę tarybą. Kadangi mūsų komisijos veiklos sritis yra vis dėlto specifinė, susijusi su pasipriešinimo okupacijai dalyviais, taip pat nuo okupacinio režimo nukentėjusiais asmenimis, todėl natūralu, kad mes pabandėme surasti kažkokį būdą tiesiogiai bendrauti būtent su šiais asmenimis. Šitų kategorijų asmenys yra susibūrę į nemažą skaičių įvairių visuomeninių organizacijų. Aš dabar paskutinių duomenų nežinau, bet prieš trejetą mėnesių Teisingumo ministerijoje buvo oficialiai užregistruota 14 visuomeninių organizacijų, kurios vienija šios kategorijos žmones pagal įvairius aspektus, pagal tremties, kalinimo vietas arba pagal represijų pobūdį, tai tremtiniai, politiniai kaliniai ar nacistinių koncentracijos stovyklų kaliniai. Komisija išsiuntinėjo visoms šitoms organizacijoms pranešimą, kad Seime sudaryta tokia komisija, ir jeigu Seimas pritars, nuostatų projekte numatoma sudaryti šitų organizacijų atstovų visuomeninę tarybą prie komisijos. Gavome beveik iš visų organizacijų, ne visai iš visų, bet, jeigu aš neklystu, iš 12 organizacijų atsakymus. Jos teigiamai vertina, siūlo savo atstovus į tokią tarybą. Aš manau, kad tokios tarybos veikla būtų labai mums naudinga. Ji, be abejo, turėtų tik patariamąjį balsą, bet tai padėtų konkrečiau ir tiksliau įvertinti įvairius gana tolimos ir sudėtingos praeities aspektus, taip pat geriau atspindėti tų žmonių, nukentėjusių žmonių, interesus arba lūkesčius. Aš ką tik anksčiau pateikiau nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymą. Su kai kuriomis organizacijomis pirminius projektus, variantus aptarėme. Reikia pasakyti, sulaukėme labai naudingų patarimų arba buvo atkreiptas dėmesys į įvairias detales, ypač tai pasakyčiau apie nuo nacistinės okupacijos nukentėjusių asmenų visuomenines organizacijas, nes per tą laikotarpį yra mažiau išlikę tokių faktų, todėl jų dalyvavimas buvo labai naudingas, tikiuosi, kad ir ateityje bus naudingas. Taigi aš irgi siūlyčiau jums pritarti šitai komisijos veiklos naujovei. Jeigu ji pati pasiteisins, galbūt ir kitos Seimo komisijos galės pasinaudoti tokiu pavyzdžiu. Tai galbūt tiek. Jeigu yra klausimų… Dėl Juridinio skyriaus išvadų. Visos išvados labai konstruktyvios ir aš galiu tik padėkoti. Reikia pataisyti... bet jos yra daugiau techninio pobūdžio, visos jos priimtinos. Galbūt yra šiek tiek tokia diskutuotina dėl ką tik mano pristatytos visuomeninės tarybos, kur ji siūlo galbūt išvardyti baigtinį tokių organizacijų sąrašą, kurios deleguoja. Aš manyčiau, kad tokio sąrašo nereikia, kadangi organizacijos gali kurtis, gali išnykti, aš manau, kad tokia taryba, kadangi ji turi patariamąjį balsą, turėtų būti atvira visoms organizacijoms, nežiūrint į tai, kokio laikotarpio ir kokių pažiūrų nukentėjusius žmones jungia, kad jie bet kuriuo metu galėtų deleguoti savo atstovą ir dalyvauti tos tarybos veikloje. O konkrečiai tarybos veiklos reglamentas turėtų būti parengtas, kai taryba susiformuos, kad komisiją galėtų patvirtinti. Aš baigiau.
PIRMININKAS. Trys klausėjai. Seimo narys J.Listavičius. Pirmasis.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau nemažai kalbėjote apie tą visuomeninę tarybą, bet aš vis tiek noriu paklausti. Priėmus komisijos pateiktus nuostatus, kaip derintųsi prie parlamentinės komisijos būtent šitos visuomeninės tarybos, turinčios patariamąjį balsą, darbas ir ar normalus bus komisijos darbas, jeigu jos posėdžių medžiagą rengs tik vienas patarėjas? Ačiū.
A.N.STASIŠKIS. Na, nuo antrojo klausimo, kadangi lengvesnis. Tai iš tikrųjų yra tiesiog turbūt neapsižiūrėjimas redaguojant nuostatų projektą. Be abejo, kad čia ne vienas patarėjas. Čia gal per nesusipratimą įrašytas šitas punktas. O dėl visuomeninės tarybos aš manyčiau, kad toks darbas bus visai normalus. Ir Seimo komisijos tiesioginis bendravimas su visuomeninių organizacijų atstovais, manau, yra teigiamas dalykas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis pranešėjau, kai jūs pristatėte Nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymo projektą, aš tame įstatymo projekte pasigedau institucijos, kuri priima sprendimus dėl tų asmenų, vadinkim, atitikimo tą statusą. Ir aš dabar galvoju, ar šita komisija nepretenduoja… greta kitų uždavinių ar ji neturi šitų pretenzijų į statuso nustatymo paskutinę instituciją. Jeigu ne, tai man tada aišku, bet jeigu taip, tai ir čia aš niekur nerandu...
A.N.STASIŠKIS. Tikrai komisija nepretenduoja, kadangi nemanau, kad tai lengvas, malonus ir menkas darbas visų pirma. Antra. Įstatyme dėl įgyvendinimo, jeigu aš turiu po ranka ir neklystu, ten yra numatyta, kad statuso pripažinimo tvarkos nuostatus ir tvarką parengia Vyriausybė ir paveda... Genocido ir rezistencijos centrui. Jeigu tai yra praleista... bet taip viskas turi būti. Įstatyme dėl įgyvendinimo turi būti tai numatyta, bet komisija nepretenduoja ir negali pretenduoti. Mes galim pretenduot ir pretenduojam į parlamentinę kontrolę. Čia parašyta, kad kontroliuoja Genocido ir rezistencijos centro veiklą. Juridinio skyriaus išvadose šiek tiek abejojama dėl žodžio „kontroliuoja”. Jie daro nuorodą, kad reikėtų patikslinti pagal Seimo statuto parlamentinės kontrolės sąvoką, su tuo aš visiškai sutinku. Mes kalbam apie parlamentinę kontrolę.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.
J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad galbūt būtų galima (arba taip jau klostėsi, arba mes bent planavome), kad komisija turės savo pakomisijus arba bent padalinius. Ar nereikėtų čia įsirašyti, kad mes iš karto darbą organizuoti galėtume, kad gali būti sudaryti komisijos padaliniai atskiroms sritims kuruoti ar atlikti.
A.N.STASIŠKIS. Visiškai sutinku, galima įrašyti.
PIRMININKAS. Tai visi klausimai. Kokių būtų nuomonių dėl šito nutarimo tolesnių kelių? Dėl motyvų prašom kalbėti. Seimo narys J.Olekas.
J.OLEKAS. Aš manau, kad reikėtų pritarti komisijos pateiktam nuostatų projektui. Galbūt svarstydami mes galėsime juos patobulinti, nes komisijai bus kur kas lengviau, jeigu ji turėtų patvirtintus savo nuostatus ir dirbtų ne pagal laikinąjį susitarimą. Todėl aš siūlyčiau Seimo nariams pritarti po pateikimo, o svarstydami mes galėsim tą, ką reikės, patobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar kolega M.Briedis būtų prieš?
M.BRIEDIS. Ne.
PIRMININKAS. Ar J.Listavičius prieštarautų?
J.LISTAVIČIUS. Neprieštarauju. Tik čia buvo iškelta mintis, kad komisija dar bus skaldoma į dalis. Komisiją tvirtino Seimas. Tai kaip tada su tais visais vienetais, su tais visuomeniniais, ir panašiai, ir panašiai? Tai čia reikėtų dar pagalvoti, gal mes tada… kaip čia sakė, o kodėl mums Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos nepadaryti visuomeninės? Gal paskui iki Seimo privažiuosim. Tai būtų neblogai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kalbėtojams dėl motyvų. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti dabar pateiktam nutarimo projektui? Opozicija pritaria, pozicija apsipila džiaugsmu. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų tvirtinimo” projektui, kurio registracijos Nr.P-486, po pateikimo pritariame bendruoju sutarimu. O komitetas, kuris turėtų toliau rūpintis šituo nutarimu, bus Nacionalinio saugumo komitetas. Taigi, kolegos, dabar mūsų darbotvarkėje yra laikrodis ir kavos puodelis. Aš prašyčiau pradėti posėdį 17.10 val. Galbūt mums pavyks pakviesti truputį anksčiau ministrą V.Babilių ir viceministrę V.Blinkevičiūtę. Taigi iki 17.10 val. pertrauka.
Pertrauka
LR energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-457(2). LR kainų įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-458(2). LR vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-459. LR specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-460(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Mūsų pertrauka eina į pabaigą. Aš tikiuosi, kad mūsų salėje bus daugiau. Dabar 2-4 klausimas. Atleiskit, 2-5a klausimas – Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-457(2), taip pat Lietuvos Respublikos kainų įstatymo papildymo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-458(2), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-459, ir Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-460(2). Pagrindinis, žinoma, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Dėl jo diskutuoti, dalyvauti svarstymuose yra užsirašę 5 Seimo nariai. Kviečiu kalbėti pirmąjį užsirašiusį – J.Valatką. O dabar registruojamės, kol į tribūną žengia J.Valatka. Registracija pradėta.
J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstomas klausimas yra labai svarbus ir aktualus. Gaila, kad čia mūsų ne tiek daug salėje. Kalbant apie energetikos paslaugų tarifus, jau seniai mes žinom, kai buvę ministrai mums teigdavo, kad dabar jau energijos, ypač elektros energijos, kaina atitinka sąnaudas, tarifai nebedidės ir bus labai gerai. Bet aš nekalbėsiu apie istoriją. Aš nelabai norėčiau, kad tokios kalbos kartotųsi toliau. Teikiamas įstatymo projektas, mano manymu, yra nevisiškai geras ta prasme, kad, tvirtinant ir nustatant energetikos tarifus, konkrečiai yra eliminuojamos savivaldybės. Eliminuojama Konkurencijos tarnyba. Kaina bus nustatoma taip: įkuriama speciali komisija, kurioje dirbs profesionalai.
Ji praktiškai bus paskutinė institucija, kuri spręs apie šilumos, karšto vandens ir elektros energijos kainas. Tai gerai ar blogai? Tokia institucija reikalinga, mano galva, bet tai bus praktiškai ta pati ministerija, nes ten dirbs specialistai, dirbs nuolatos, ir visiškai nesiskirs nuo to, ką mes turėjome. Kalbant apie tiekėjų interesą (jie norės nustatyti elektros ar šilumos, ar kitas kainas kur kas didesnes), komisija lyg ir turėtų būti vartotojų naudai. Bet ar ji tokia bus? Aš labai abejoju.
Kodėl čia nelieka savivaldybių tarybų? Na, čia gali būti du tikslai. Vienas tikslas – aiškiai kylant energetinių resursų kainoms, mes galime apsaugoti savo savivaldybes nuo negatyvios vartotojų reakcijos. Bet ar tai mes padarysime? Vis tiek valdžia bus kalta. Valdžia bus kalta, ir nieko čia nepadarysi. Ką čia būtų galima padaryti? Tiekėjas nustato kainą, profesionalų komisija tai patikrina, pasižiūri, išanalizuoja, bet savivaldybėms būtinai reikėtų palikti teisę tvirtinti tokią kainą.
Esant regioninėms mūsų specialiosios paskirties bendrovėms, aišku, tai būtų problemiška. Kodėl? Todėl, kad šita įmonė priklausytų kelioms savivaldybėms. Ir kad sutartų tarybos, būtų tikrai sunkoka, nes sąnaudos yra daug kur nevienodos. Bet yra kita problema. Štai nuo tų regioninių įmonių atsiskiria atskiros įmonės, visiškai priklausančios savivaldybėms. Mano informacijos duomenimis, šiandien jau tokių yra dešimtyje atskirų savivaldybių. Vadinasi, jų teikiamų paslaugų kainas nustato tiekėjas, komisija, ir viskas. Tai nebūtų teisinga ypač dėl to, kad ir gerbiamasis ministras yra ne kartą pasakęs, jog ta sfera bus privatizuojama. Ir jeigu būtų galima sutikti, kad elektros energijos tiekėjai gali būti ne vieni, galima tarp jų sudaryti konkurenciją, ir tada atsirastų visiškai kita situacija, tai šilumos ir vandens tiekimas visą laiką bus monopolinis. Ir savivaldybė, neturėdama jokios įtakos šiai kainai, na, nežinau, kaip ji jaustųsi savininko vietoje. Ir kalbantis su atskirais merais paaiškėjo, jog jie visiškai nevengia šitos atsakomybės. Todėl, kad mūsų priimtas decentralizavimo įstatymas kaip tik ir davė tokią teisę savivaldybėms aktyviai dalyvauti šiame procese.
Dabar dėl regioninių įmonių. Aišku, kad ateityje šitos įmonės skaidysis. Jau dabar kai kur visiškai nemenki prieštaravimai, ir atskiros savivaldybės nori prisiimti kuro tiekimą, nori imtis tokių funkcijų, kurias galėtų atlikti, visiškai neblogai atlikti, kur kas geriau negu kažkokia centralizuota institucija.
Na, į akis krinta dar vienas šio įstatymo pakeitimo aspektas. Štai kompensacijos už šitą suvartotą elektros šilumos ar kitą energiją. Numatoma, kad tai bus kompensuojama vartotojui. Gerai, teoriškai viskas gerai. Bet mes puikiai žinome, kad yra daug šeimų, kur gali tekti imtis kažkokių sankcijų, kadangi žmogus ar šeima, gavę pinigus, gali jų nepanaudoti pagal tikslinę paskirtį – kompensavimui už suvartotą šilumą ar elektros energiją. Neturiu čia gatavo recepto. Aš tikiu, kad Vyriausybė, norėdama geranoriškai išspręsti šitą klausimą, kad būtų nustatytos optimalios kainos, galbūt padarys savas korektyvas, kur savivaldybės nebus eliminuotos iš šito proceso, nes tai yra dar viena kontrolės rūšis, ir savivaldybės taryboje yra įvairių, sakyčiau, ir opozicinių partijų, kurios galėtų veikti optimaliai kainos nustatymą.
Todėl šiam įstatymo projektui, visam šitam paketui, deja, mes negalime pritarti. Mes manome, kad tai būtų galima padaryti kur kas geriau. Aš manau, kad gal Vyriausybė tai padarys. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį K.Šavinį. 5 minutės.
K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, ryšium su šilumos ūkio decentralizacija šiandien pateikiami keturi įstatymo pataisų projektai. Tik keistoka, kad keturi darbotvarkėje (tikiuosi, kad trys), nes Vietos savivaldos įstatymui pagrindinio komiteto nebuvo pritarta, todėl darbotvarkėje jo neturėtų būti.
Sprendžiant iš įstatymo rengimo eigos galima matyti, kad energetinio ūkio decentralizacijos eiga Vyriausybės yra neapgalvota, o jos pasekmės neprognozuojamos. Jau dėl pagrindinio įstatymo buvo konstatuota, kad įstatyme nepakankamai numatytas šilumos kainos nustatymo būdas, nes regioninė specializuotos paskirties akcinė bendrovė yra kitokio tipo, ir bendrieji akcinių bendrovių įstatymai nelabai tinka. Šiandien tai matome, ir šiandien Ūkio ministerija tai jau suprato ir teikia pataisas. Deja, tikriausiai ne paskutines.
Galima sutikti, kad esame aklavietėje, todėl siūloma vienintelė reali išeitis, tačiau ši išeitis labai sąlyginė, nes šilumos vartotojai dėl jos įkainių niekam negalės pasiskųsti. Nei savivaldybės, nei Vyriausybė už tai neatsakys, o prezidentinė komisija nepasiekiama ir taip pat realiai neatsakys už padarinius. Todėl šiandien ir toliau išlieka tokie klausimai, į kuriuos neatsakyta:
1. Pakilus šilumos kainoms biudžetinėms organizacijoms nepakaks lėšų, kurios numatytos biudžete.
2. Tuo atveju, kai prezidentinė komisija šilumos tarifą suderins savo vienašališku sprendimu, aišku, tai bus mažesnis nei šilumos savikaina, negu siūlo šilumos tiekimo bendrovės, specializuotos paskirties akcinei bendrovei iškils bankroto grėsmė.
3. Galima prognozuoti, kad regioninė šilumos kaina kai kur, ypač Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus regionuose, padvigubės ir taps nepakeliama našta daugeliui gyventojų. Tačiau tiekiant iš vietinių katilinių, kurios nepriklausys netgi regioninėms šilumos bendrovėms, kaina bus dar didesnė. Tokiu atveju iškils konfliktinė situacija, kai to paties miesto ar miestelio gyventojai turės mokėti nevienodą kainą.
4. Matyt, kad labai bus problemiškas ir privačių bendrovių tiekiamos šilumos kainos nustatymas.
Šių ir kitų klausimų iki šiol nėra aiškių sprendimų. Socialiai remtinoms šeimoms bei biudžetinėms įstaigoms prireiks papildomų lėšų. Šiandien girdimi Vyriausybės pažadai kelia abejonių, – iš kur tos lėšos atsiras ir kokios išlaidos dėl to bus sumažintos nacionaliniame biudžete.
O gal tikimasi labai gero biudžeto pajamų dalies įvykdymo? Norėčiau aiškesnio atsakymo iš Biudžeto ir finansų komiteto, kuris šitiems teikiamiems įstatymo pataisų projektams pritarė.
Labiausiai nepateisinama Vietos savivaldos įstatymo pataisa, kuri numato sumažinti ir taip jau nelabai didelę savivaldybės tarybos kompetenciją. Šiai pataisai, aišku, Valdymo reformų ir savivaldybių komitete nepritarta, nes kainų nustatymo būdai specialiajame šilumos ūkio decentralizacijos įstatyme numatyti, todėl nėra jokio reikalo taisyti Savivaldos įstatymą.
Verta atkreipti dėmesį tik į tai, jog šio įstatymo pataisoje jau numatyta, kad savivaldybėms bus atimta teisė tvirtinti tarifus ir kitoms energijos rūšims: elektrai, dujoms. Belieka tikėtis, kad to daryti nereikės, o kitų energijos rūšių decentralizacija bus geriau parengta.
Atsižvelgiant į minėtas pastabas tenka konstatuoti, kad taip, kaip buvo paskubėta su pirmuoju decentralizacijos įstatymu, taip kompleksiškai iki šiol klausimai ir toliau neišspręsti. Aš juos sugrupavau ir išvardijau. Todėl atsižvelgdamas į minėtas pastabas dėl Savivaldos įstatymo pataisos projekto esu prieš. Tikiuosi, kad jo niekad nebus. O kitoms pataisoms tikrai negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Man atrodo, kad mes turime nelabai daug pasirinkimo galimybių.
Pirmiausia mes negalime nieko priešpastatyti tam, kad sugriuvus komandinei ekonomikos sistemai energetikos kainos tūkstantį, o kai kur ir daugiau kartų pašoko ir tiesiog visus pastatė prieš faktą, kad ji kainuoja tiek ir niekada mažiau nekainuos. Kovoti su šita blogybe, kuri daro didelę žalą ne tiktai pramonei, ne tiktai žemės ūkio produkcijos savikainai, bet ir visai mūsų socialinei sistemai, mes iš tikrųjų turime sutelktomis jėgomis. Aš galvoju, kad tam tikru mastu vieningos komisijos, kuri vadinasi Valstybine energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija, sudarymas, žinoma, yra sveikintinas dalykas. Ypač todėl, kad būtent šita komisija pirmiausia formaliai turėtų būti nepriklausoma ir savotišku būdu provartotojiška. Taigi šitos komisijos funkcija, matyt, bus ne vien tiktai kainų nustatymas, bet ir tam tikros paskatos ir tam tikri postūmiai, kuria kryptimi tvarkyti mūsų energetikos ūkį, kad jis būtų šiek tiek pigesnis, kad jis būtų įkandamas.
O tai, kad mūsų energetikos ūkis yra brangus, liudija ir tas faktas, kad mes esame lyg voverė rate. Iš esmės negalime skirti pinigų naujoms investicijoms, kurios atpigintų naujas šilumos energijos gavimo technologijas, kurios pakeistų vieną naudojamą energijos rūšį kita, pigesne. Paprasčiausiai tam reikia pinigų. Tų pinigų ypač neturi savivaldybės, jos dažniausiai negali nieko padaryti ir tiesiog plaukia pasroviui. Vienintelis savivaldybių, ypač mažesnių, kaimo savivaldybių, išsigelbėjimas yra kokių nors centralizuotų katilinių atsisakymas, jų, o kartu ir pakankamai didelio turto palikimas likimo valiai ir bandymas gelbėtis atskiruose namuose, nepritaikytose vietose įrengiant vietines katilines. Tačiau ką daryti, jeigu daugelis katilinių, iš esmės likusios be apkrovimo, turi labai žemą išnaudojimo koeficientą ir dar labai pabrangina energijos produkciją? Kita vertus, mes turime žiūrėti ir į biudžetą ir turime suprasti, kad iš esmės kiekvienais metais susiduriame su būtinomis kompensacijoms toms šeimoms, kurios iš tikrųjų pagal savo pajamas neišgali su tokiomis energijos kainomis susidoroti. Todėl šitos energetikos komisijos funkcija, matyt, ir bus – ieškoti sąlyčio taškų tarp vartotojų, tarp savivaldybės ir tarp gamintojų.
Tačiau yra vienas dalykas, kuris, man atrodo, yra nepagrįstas. Tai – visiškas teisės ir atsakomybės iš savivaldybės paėmimas į tos mistinės prezidentinės komisijos kontrolę. Aš turiu omeny Vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimą, kuriame iš esmės iš savivaldos atimama ta teisė, pagal kurią iš pradžių taryba, o paskui, jeigu ji delegavo, valdyba turėjo nustatyti savivaldybės įmonių gyventojams teikiamų paslaugų kainas ir tarifus. Aš suprantu, kad ta komisija galėtų atlikti viską ir išduoti, jeigu taip galima pasakyti, švarų lapą. Štai jūsų pagrįstos sąnaudos, į tas sąnaudas įskaitykite amortizacijos išlaidas, taip pat būtinus kaštus. Turi būti pasakyta, kad komisija sutinka su tokia kaina. Tačiau tvirtinti, kokia atsiskaitomoji kaina tarp vartotojo ir gamintojo, kai gamintojas yra savivaldybės energetikos įmonė – savivaldybės katilinės, savivaldybės tinklai ar kokia nors boilerinė, šitos teisės nereikia priskirti komisijai. Šitą teisę reikia palikti savivaldybei. Juk savivaldybė nėra kažkoks diktatorius, ji susideda iš deputatų. Deputatai savo ruožtu yra ir pozicija, ir opozicija. Vieni gerai mato savo atsakomybę, o kiti labai gerai jiems parodo tą atsakomybę, jeigu jie yra opozicijoje. Todėl aš galvoju, kad, kaip ten bebūtų, šitam Vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimui pritarti nereikėtų. Aš, beje, laikausi tos pačios nuomonės, kaip ir prieš mane kalbėję.
Yra dar vienas dalykas, dėl kurio aš norėčiau kokią minutę pakalbėti. Tai yra kompensacijų sistema. Mes Socialinių reikalų ir darbo komitete išklausėme Socialinės apsaugos ministerijos specialistų informaciją apie tai, kad iš esmės bus peržiūrima kompensacijos gavėjų, jeigu taip galima pasakyti, pareiškimų patenkinimo tvarka. Iš tikrųjų taip, kaip mes iki šiol turėjome, labai žeidė ir labai skriaudė tuos žmones, kurie daugiausia kūrendavo kietu kuru, akmens anglimi arba vietiniu kuru, ir jie visiškai nebuvo susiję su kokia nors socialine parama. Tuo tarpu visi, kurie labai patogų ir brangų dujų kurą naudojo šildymui, sulaukdavo kompensacijos, nors iš esmės tai ne tik buvo pigiau, negu, sakykim, anglis arba malkos, bet ir visiškai neskatino taupyti.
Todėl aš galvoju, kad pritardami pačiai energetikos įstatymo pataisai ir suteikdami daug teisių komisijai turime atkreipti dėmesį į du dalykus.
Pirma. Nepalikti savivaldybės be jai labai būdingų funkcijų, t.y. be sprendimų priėmimo ir atsakomybės.
Antra. Paskatinti, kad kuo greičiau Socialinės apsaugos ministerija ir Vyriausybė suskaičiuotų ir suvoktų, ar iš tikrųjų su laukiamu kainų už energetikos nešėjus padidėjimu mūsų biudžetas bus pajėgus išlaikyti jeigu ne tą lygį, kurį turėjome praeitą žiemą, tai bent artimą tam kompensacijų lygiui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti S.Burbienę ir primenu, kad ir jums yra skirtos 5 min.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip girdėjote, visi prieš mane kalbėję svarstė turbūt svarbiausią šitų pakeitimų klausimą, t.y. savivaldybės ir vadinamosios prezidentinės komisijos santykį, galimybes savivaldybei tvirtinti kainas. Noriu pasakyti, kad visoms toms abejonėms pritariu ir aš, ir labai norėčiau, kad Savivaldybių reikalų komitetas, kuris nepritarė Vietos savivaldos įstatymo pakeitimui, ir dabar to savo sprendimo neatsižadėtų, nes iš tikrųjų čia kyla labai daug klausimų.
Pirmiausia norėčiau priminti, kad taisome jau šio Seimo priimtą reorganizacijos įstatymą, todėl dėmesį sukoncentruosiu į du įstatymų projektus: į Energetikos įstatymo 15 straipsnį ir su tuo susijusį Vietos savivaldos įstatymo straipsnių keitimą.
Pirmiausia norėčiau pacituoti tą straipsnį, kuris yra iki šiol. Tai yra tą 15 straipsnio dalį, kuri galioja ir dabar Energetikos įstatyme, kol mes jo nepataisysime. „Savivaldybių reguliavimo srityje esančių objektų kuro kainas ir energijos tarifus gali nustatyti savivaldybės. Kainos ir tarifai savivaldybių reguliavimo srityje esantiems vartotojams įsigalioja tik juos suderinus su Valstybine energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija ir patvirtinus Lietuvos Respublikos Vyriausybei.” Tai, kad yra atsisakoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinimo, nieko tokio, tačiau tai, kas dabar yra keičiama, iš esmės keičia visą kainų patvirtinimo tvarką, kadangi dabar yra siūloma išmesti tuos visus smulkius papildomus žodžius, kad „kainas tvirtina tiekėjai, suderinę su komisija”. Faktiškai savivaldybė, be abejo, iš šitos vietos iškrenta, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo (kadangi tos įmonės paprastai yra savivaldybės valdymo sferoje, bent jau jos žada tokiomis būti po pereinamojo laikotarpio), kad tas kainas reguliuoja ir savivaldybė.
Tačiau tada aš norėčiau pasakyti dar vieną dalyką. Juk Vietos savivaldos įstatymo straipsnių pakeitimas aiškiai sako, kad nustato kainas už savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams paslaugas. Dažniausiai šitos įmonės neveikia pagal Savivaldybės įmonių įstatymą. Daugelis jų yra specialiosios paskirties bendrovės, t.y. jos veikia pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Iš esmės šitas pakeitimas reiškia, kad net ir tai, kas, atrodo, yra leidžiama – nustatyti kainas, vargu ar bus iš tikrųjų daroma.
Noriu pasakyti, kad ir taip smarkiai išplėtus komisijos funkcijas pasidaro nevisiškai aišku, ar ta penkių žmonių komisija, nepaisant kartu dirbančio su jais aparato, pajėgs viską aprėpti. Juk iki šiol komisijai buvo skirta tvirtinti iš esmės tik kelis tarifus, o dabar jiems reikės tvirtinti gal ir ne 56, gal ne visų rajonų, bet vis dėlto gana didelį skaičių tarifų ir keletą energijos rūšių. Todėl vien tik šitas tvirtinimas užims gana daug laiko ir tam reikės gana daug darbo. Tačiau pagal galiojantį įstatymą šita komisija kontroliuoja ir taupymo programų vykdymą, turi teisę tikrinti kuro ir energijos kokybę, ar ji atitinka standartus, kontroliuoti prekybą ir t.t., ir t.t. Žodžiu, komisijai iš esmės užkraunama labai daug, kartu nuimant atsakomybę nuo savivaldybių.
Beje, labai buvo įdomu komitetui būnant Alytuje, kai mes bendravome su savivaldybių atstovais, pirmiausia, be abejo, su meru, kuris iš pradžių vis aiškino, kad mes turėsime didelę įtaką. Paskui galų gale išsiaiškinus, kad ta įtaka kainoms ne tokia jau didelė ir netiesioginė, meras pareiškė, kad ne, mums netiesioginė nepatinka. Tačiau tuo ir buvo baigta visa diskusija, kad lyg ir savivaldybei tai nepatinka. Oponentai to, kad savivaldybė pati tvirtintų kainas, teigė, kad savivaldybė elgsis populistiškai, tai yra vėl ji siūlys labai mažas kainas, energetikai dėl to kentės, toliau kaupsis skolos ir t.t. Aš vis tiktai norėčiau tam paprieštarauti. Juk savivaldybių tarybos yra būtent tas organas, kuris iš tikrųjų stengiasi suderinti ir savivaldybės, kaip biudžeto naudotojos, interesus, ir savo gyventojų interesus. Ten iš tikrųjų, kaip čia buvo minėta, yra įvairių politinių partijų atstovų ir tikrai jie nėra patys sau priešai ir nebandys taip daryti (juo labiau kad tai bus svarstoma viešai), kad tuos energetikus suvarytų į ožio ragą.
Todėl man atrodo, kad šitas siūlymas vargu ar iš tikrųjų yra labai pagrįstas, kaip yra bandoma sakyti. Todėl, mano supratimu, šiandien po svarstymo tikrai negalima pritarti Vietos savivaldos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymui. Taip pat aš labai abejočiau ir dėl Energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo, nes, kaip sakiau, jie yra tarpusavyje susiję. Mano supratimu, vadinamajai prezidentinei komisijai yra siūloma per daug atsakomybės, t.y. atsakomybė už visas savivaldybes ir už visus energetikus, kurie tik dirba, bet gal to ir siekiama, priimant tokį įstatymo pakeitimą.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį R.Rajecką.
R.L.RAJECKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš apie tai plačiai nekalbėsiu, savivaldybių problemą kolegos jau nagrinėjo. Mane labiausiai jaudina kainų problema. Vyriausybė taip gražiai pastūmėjo žemyn tą klausimą. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad energetinių kainų problema liečia visus žmones ir jai išvengti kritikos ir t.t. vis tiek nepavyks. Ietys bus nukreiptos vis tiek į Vyriausybę. Mes dabar turime gerai apgalvoti, kaip iš tikrųjų turėtų būti.
Čia keletas kalbėjo, kad dabar sudaroma kainų komisija. Bet ji juk seniai egzistuoja. Paskutinis patvirtinimas buvo 1996 m. lapkričio 13 d. Klausimas – kaip ji dirba, kam ji tarnauja? Ir štai mūsų Ekonominės reformos ir integracijos komisija rytoj svarstys tos komisijos darbą ir kviečia visus tos komisijos narius į posėdį. Aš manau, kad ta komisija neturėtų būti prie Prezidento. Toks išaukštinimas, nežinau, ką duoda, ir kartu ji paliekama be kontrolės. Mes puikiai žinome, kad Prezidentūra neužsiima energetikos problemomis, ten nėra energetikos specialistų. Aš manau, kad yra būtina tą komisiją padaryti prie Seimo. Jeigu jūs nuspręsite, kad kuruotų mūsų komisija, mes mielai kuruosime. Jeigu kas nors kitas – tai tegul kas nors kitas. Bet ta komisija turi būti kontroliuojama. Jūs neužmirškite, kad ten yra penki žmonės ir tie penki žmonės laikui bėgant gali būti po truputį „apdorojami”.
Taigi aš siūlau dabar tuoj pat, jeigu mes priimsime įstatymo pakeitimus, įrašyti, kad tą komisiją Seimas skiria 5 metams. Padaryti šitą pakeitimą.
Dabar kokios čia buvo bėdos? Bėdos buvo tos, kad ta komisija šiek tiek kažką padarė parodydama, kad energetikai kalkuliuoja į sąnaudas tą, ko jie neturi kalkuliuoti, jog jie subruko visas savo klaidas, aplaidumus ir t.t. į sąnaudas, ir todėl iškėlė... O mūsų kai kurie pareigūnai nesidomi, kokios yra sąnaudos. Jie drąsiai pareiškė, jog kainos nepadengia kaštų. Na, aš vartoju žodį „sąnaudos”. Tokie pareiškimai yra nepagrįsti. Reikia pažiūrėti, kokie tie kaštai. Ir tos komisijos viena iš pagrindinių užduočių yra tikrinti šitai ir neleisti „pūsti” tų vadinamųjų kaštų. Todėl remdamasis tuo aš ir sakau, kad ta komisija turi būti rimtai kontroliuojama. Čia nėra taip, kad... Žiūrėkite, kaip gražiai aptakiai pasakyta, kad nustato tiekėjai, suderina su komisija, nesusitaria su komisija, tai tada laikinai, kelis mėnesius, komisija turi viršenybę... Bet kas toliau? Labai labai miglotai nurodytas tiekėjų nustatinėtojų ir komisijos šitas santykis. Labai miglotai. Aš manau, kad mes turėsime labai rimtų problemų. Štai paskaitykite paskutinį pono B.Lubio interviu „Respublikoje”. Jis aiškiai sako, kad marža tarp dujų, perkamų Rusijoje ir parduodamų mūsų vartotojui, yra pati didžiausia Lietuvoje, didesnė negu Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Tai kas čia darosi? „Lietuvos dujų” vadovai pareiškia, sakysime, kad šiais metais kainos nedidės: mes buvome Maskvoje, mes susitarėme su rusais, ir porą metų jie nedidins kainų. Praėjo keletas mėnesių, ir pareiškė, kad kainos didės. Tai ar jie žino, kas darosi jų sistemoje apskritai, jeigu jie taip mėtosi iš vieno... Ir teisingai ponas B.Lubys sako, kad Rusija ir nespaudžia, kad būtų didinamos kainos, todėl galėtų dar padidinti tą kainą. Jeigu tie nepadarė, tai mūsiškiai būtinai padarys šunybę. Nėra sistemos, nėra nuoseklumo, nėra įsigilinimo. Todėl aš skiriu tokį didelį dėmesį tai komisijai. Iš esmės reikia ir jos sudėtį peržiūrėti, ir t.t. Bet jeigu mes į tai nekreipsime dėmesio, tai mes patys verksime. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu dabar kalbėti Ekonomikos komiteto pirmininką A.Šimėną.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, komiteto vardu kalbės gerbiamasis S.Malkevičius. Jis dar, manau, rengiasi. Aš daugiau pasakysiu savo nuomonę.
Na, kad tai yra aktuali problema, matyt, nereikia kalbėti, nes energetinių išteklių kainos paliečia kiekvieną žmogų, nes mes visi naudojame energetinius išteklius. Žengiant tuos labai svarbius žingsnius šioje srityje, dėl ateities kai kas yra aišku, o kai kas nėra pakankamai aišku. Tai aš norėčiau pasakyti tuos momentus, kurie galbūt nebuvo paminėti iki šiol kalbėjusiųjų. Beje, visi, kurie čia kalbėjo, savotiškai teisūs, ir tie išsakyti argumentai, aišku, yra svarstytini. Aiškūs yra du dalykai: kas valdys energetikos ūkį ir kaip bus nustatoma kaina. Tačiau lieka neaiškūs ne mažiau aktualūs dalykai – kaip bus vykdomas kainų liberalizavimas? Aš norėčiau atkreipti, pavyzdžiui, dėmesį į tokį momentą, kad šiuo metu turėtų būti skaičiuojamas PVM mokestis energetiniams ištekliams ir šiuo metu, kiek aš žinau, į šio įstatymo vykdymą žiūrima pro pirštus, nes šitas dalykas neskaičiuojamas. Tai galų gale Vyriausybė turėtų labai aiškiai pasakyti, ar bus PVM, ar nebus, nes tai yra gana svarbi pozicija – 18%. Tai jeigu mes nusprendžiam, kad bus, tai tada mes žinom, kad kainos šoktels gerokai daugiau, o jeigu nebus – tai bus mažesnis šuolis. Tai, aš manau, į šitą klausimą atsakymas turi būti, be abejo, dar iki šildymo sezono pradžios.
Antras klausimas, į kurį reikia atsakyti: kokia bus, ar iš viso bus dotavimo sistema? Ar bus taip, kaip dabar, kai toms šeimoms, kurių pajamos yra minimalios, toliau bus dotuojamas šilumos naudojimas (dėl energetinių išteklių naudojimo teikiama parama), ar bus kokios nors kitos dotavimo sistemos, kas jomis disponuos, – savivaldybės ar kas nors kitas? Tai reikia aiškiai pasakyti, nesvarbu, kaip bus, nes turi būti absoliutus aiškumas ir toje srityje.
Trečias dalykas, kuris jaudina, yra tai, kad lankantis savivaldybėse susidarė įspūdis, kad savivaldybėms sudarytos sąlygos, jeigu norės, labai rūpintis tų problemų sprendimu, o jeigu jos nesirūpins, tai irgi nėra didelio pavojaus, nes nustatant kainas jos nedalyvauja, sako, kad joms visai neįdomu, kokios kainos, – nei jie jas nustato, nei jie atsakingi bus; kad jūsų komisija kokia nors nustatys, tai jūs ir atsakysit, o jos nedalyvaus žaidime. Yra net daugiau, yra net susiaurintos savivaldybių teisės ta prasme, kad ir tam energetiniam ūkiui, kuris buvo jų nuosavybėje: jų katilinės, jų įmonės, dabar kainas irgi turės nustatinėti šita komisija. Tokių įmonių yra labai daug, todėl aš nelabai įsivaizduoju, kaip visoje Lietuvoje sugebės šita komisija nustatyti kainas. Tai irgi nėra pakankamai logiška, todėl žengiant tikrai svarbų žingsnį – decentralizuojant energetikos ūkį, – kurį tikrai reikia žengti, reikėtų decentralizuoti ne tik šilumos ūkį, bet reikėtų ir elektros energijos ūkį decentralizuoti, ir dujų ūkį, kurie pelningesni negu šitas ūkis. Reikėtų atsakyti į tuos klausimus, kurie yra neišvengiami. Su jais tikrai susidursime ir atsakymai turi būti jau šiandien. Kai sprendžiame tuos dalykus, nereikia apsiriboti tik tuo, kas nustatys kainą. O kas atsakys už pasekmes – komisija, kuri neturi nei svertų, nei galų gale jokios atsakomybės? Panašu, kad ji peržiūrės kainas, kad sumažintų gamintojų nustatytas kainas. Faktiškai šios funkcijos turėtų priklausyti, kaip buvo minėta, Konkurencijos ir vartotojų teisių tarnybai. Vadinasi, žengiant šį labai svarbų žingsnį, klaustukų išlieka labai daug. Komiteto nuomonę pasakys, taip, kaip komitetas balsavo, gerbiamasis S.Malkevičius.
PIRMININKAS. Dabar Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto vardu kviečiu kalbėti pirmininką L.Sabutį.
L.SABUTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugelio čia pasakytų dalykų jau nenoriu kartoti, tik truputį reiktų patikslinti kai kuriuos teikiamus įstatymo projektus. Jūs šiandien gavote užregistruotą… Jums svarstyti pateikti tik trys įstatymo projektai. Tai yra Energetikos įstatymo 15 straipsnio papildymai, pataisymai. Antrasis yra įstatymo projektas dėl kainų įstatymo papildymo. Ir trečiasis – dėl akcinės bendrovės „Lietuvos energija” reorganizavimo įstatymo 5 straipsnio pataisymo įstatymo. Pateiktame sąraše nėra dar vieno siūlyto įstatymo pataisymo – tai yra Vietos savivaldos 15 ir 18 straipsnių pataisymo įstatymo projekto, kuris kaip tik nurodo savarankišką savivaldybių tarybų kompetenciją. Mes du kartus komitete svarstėme visus keturis projektus. Iš esmės suprantame, kad kai kurios korekcijos reikalingos, nes jau priimdami įstatymą dėl akcinės bendrovės „Lietuvos energija” pertvarkymo, reorganizavimo, kalbėjome ir tarėmės, kad savivaldybės turi daryti įtakos tiek, kiek šiandien leidžia galimybės priimant visą turtą (dar nepriimant nuosavybėn, bet priimant turtą ir nustatant kainas), todėl jau svarstydami ir gegužės 26 d., ir birželio 9 d. pasakėme, kad projektai turi būti suderinti taip, kad savivaldybės nebūtų eliminuotos iš šio proceso.
Galiausiai mes, gavę vėl visus keturis mano paminėtus projektus, atmetėme įstatymo projektą, registruotą Nr.459. Tai yra dėl Vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pataisymo. Manau, kad toks sprendimas… Už šį sprendimą, beje, balsavo visi komiteto nariai. Mes manome, negalima priimti vienadienių įstatymų. Šiandien apribokime galimybes dalyvauti nustatant energijos tarifus arba kainas, o rytoj apribokime ką kita – ir iš tos savarankiškos kompetencijos liks tik geri mūsų norai. Daugelis čia kalbėjusiųjų pasakė teisingas nuostatas. Mes pamename jau priimtą įstatymą dėl „Lietuvos energijos” reorganizavimo. Šios įmonės darbus yra įstatymu įpareigoti derinti tarpusavyje trys ministrai. Jokiu būdu negalima nuo visos tos sistemos atskirti savivaldybių. Todėl aš manau, kad šios pataisos leidžia jau ir savivaldybėms orientuotis į priimtus Seimo įstatymus. Jeigu žvilgteltumėt į Energetikos įstatymo 15 straipsnį, ten labai aiškiai pasakyta, kad ir elektros energijos, ir šilumos, ir karšto vandens, ir gamtinių dujų kainas tvirtina elektros energijos tiekėjai, jas suderinę su komisija.
Labai gerai būtų, kad komisijos kontrolė ir jos galimybės, ir sprendimai būtų taip pat vykdomi Seimo, nesvarbu, kieno ji sudaryta ir patvirtinta. Kita vertus, mes norime pasakyti, kad paskutinis įstatymo teiginys, kai tam tikroms vartotojų grupėms gali būti išmokamos kompensacijos iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, mums ir neleidžia sutikti, kad būtų eliminuojamos savivaldybės, juo labiau kad išmokama iš jų biudžetų, kad tai yra gyventojų interesai, būtent ten, vietose. Mes svarstymo metu išklausėme ir Savivaldybių asociacijos atstovų ir kai kurių savivaldybių atstovų kalbas, juos kvietėme į komiteto posėdžius. Jie pateikė mums informacijos. Štai Vilnius šiandien turi daugiau nei trisdešimt savivaldybės įmonių, kurių savininkas yra savivaldybė. Vadinasi, negalima, kaip sakoma, nesirūpinti tokiais dalykais. Kaune taip pat yra. Biržai ir kitos savivaldybės jau faktiškai perima visą šilumos ūkį savo žinion.
Aš manau, pritardami tų trijų įstatymų pataisoms, kurios reguliuotų to laikotarpio, vieno ar kito šilumos laikotarpio, tą procedūrą, mes kartu norime ir prašome Seimo, kad būtų pritarta ir mūsų komiteto išvadoms, nes iš tikrųjų Vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsniai turėtų būti nepakeisti – ten kalbama apie savivaldybių įmonių veiklą ir galimybes. Kas yra valstybės, kas – ne valstybės, kas yra privačios – tai yra kiti dalykai. Juos iš tikrųjų tegul sprendžia vieninga Lietuvai sudaryta komisija, o savivaldybės orientuosis į tas galimybes.
PIRMININKAS. Dabar Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu kviečiu kalbėti jos pirmininkę B.Visokavičienę.
B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo projektą. Pagrindinis dalykas, į kurį norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, yra tas, jog labai svarbu, kad įsigaliojus šiai įstatymo pataisai kainas tvirtins nepriklausoma kainų komisija, kurios sudėtį teiks Vyriausybė, o nuostatus tvirtins Prezidentas. Kainos bus nustatomos pagal patvirtintus nuostatus ir metodiką, kuri leis patvirtinti tik tokią kainą, kuri atitinka pagrindinius kainodaros principus ir, žinoma, yra pagrįsta tik būtinų kaštų įkalkuliavimu. Visa tai, mūsų manymu, tikrai duos tiek makroekonominį, tiek mikroekonominį efektą. Visų pirma, mažės valstybės vidaus skola, nes bus kompensuojamas kainų skirtumas tik mažas pajamas turintiems vartotojams, o tai reiškia, kad nereikės dengti iš valstybės biudžeto lėšų tų gamintojų, kurie nemoka už elektros energiją, nors ją vartoja, kaip tai buvo iki šiol. Juk galima dar prisiminti labai netolimą pastarųjų ketverių metų praeitį, kai fiskalinė politika žlugdė energetiką. Buvo pasakyta, kad bus skiriamos subsidijos. Tačiau jų nebuvo, taip augo vidaus įsiskolinimas, ir nei gamintojai, nei vartotojai iki šiol netaupė nei šilumos, nei elektros energijos. Todėl, žinoma, kainos tik kilo.
Antra. Tai būtinai skatins ir elektros, ir šilumos gamintojus taupyti, nes niekas nuo šiol nedengs jų nuostolių, o vartotojai savo ruožtu bus suinteresuoti taupyti, nes jiems bus kompensuojama tiesiogiai už susidariusį kainų skirtumą. Aš manau, kad mes pagaliau turime pereiti prie rinkos ekonomikos santykių ir išlaikyti pagrindinius principus. Todėl mūsų komitetas pritaria Energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui: už balsavo 8 ir 3 susilaikė. Mes atkreipėme dėmesį į tai, kaip bus numatyta, nes tai iš tikrųjų labai svarbu, kaip bus kompensuojamas kainų skirtumas. Dalyvavę posėdyje Vyriausybė atstovai mus įtikino, kad kompensavimo mechanizmas yra rengiamas. Žinoma, bus kompensuojama vartotojams, o ne kam nors kitam. Todėl aš manau, kad mums nėra ko būgštauti, kad kainas tvirtins komisija, nes komisija patvirtins kainas pagal pagrįstą ir teorinę, ir praktinę metodiką, nebus galimybės ten įkalkuliuoti nuostolių, o patys gamintojai, žinoma, bus suinteresuoti taupyti. Be to, kur jūs matėte pasaulyje, kad vartotojai nustatinėtų kokias nors kainas. Vis dėlto kainas nustato rinka, taip bus nuo šiol ir energetikos sektoriuje. Juo labiau kad tokiu būdu valstybės išlaidos tik mažės, nes iki šiol valstybė iš valstybės biudžeto lėšų turėjo dengti visą šešėlinę ekonomiką, kuri vartojo elektros energiją, bet už ją nemokėjo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinis kalbėtojas diskusijoje – Seimo narys S.Malkevičius iš Ekonomikos komiteto.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, nors man čia lemta kalbėti Ekonomikos komiteto vardu, bet aš kalbėsiu trumpai, nes klausimas yra pernelyg aiškus. Galbūt dėl to ir komitetas didele balsų persvara gana vieningai pasisakė už šią įstatymo pataisą. Kodėl klausimas yra pernelyg aiškus? Čia daugiausia ginčų kyla dėl to, kaip dalyvaus savivaldybės nustatant kainą. Iš tikrųjų niekur šioje pataisoje neminima savivaldybė. Gerbiamieji kolegos, jau kas kas, bet mes turime gerai žinoti visus įstatymus, ne tik šitą, bet ir Akcinių bendrovių įstatymą. Čia yra aiškiai parašyta, kad kainas tvirtina tiekėjai, kitaip tariant, akcinė bendrovė, regioninė akcinė bendrovė. Akcinės bendrovės savininkas yra akcijų laikytojas arba savivaldybė. Kas gali daugiau lemti kainos nustatymą, jei ne pats savininkas. Vadinasi, savivaldybė turi tiesioginę įtaką tvirtinant kainas. Be to, kaip tam tikras saugiklis, kad savivaldybės negalėtų per daug piktnaudžiauti, yra ta vadinamoji prezidentinė komisija, sudaryta iš gana kompetentingų žmonių, kuri gali nederinti tų kainų. Vadinasi, suderinimas yra būtina sąlyga. Yra tam tikra išlikusi problema pereinamojo proceso atveju. Kol savivaldybės nepriėmė šito ūkio, kol nėra savininko, galimas dalykas, kad su kainos nustatymu gali būti tam tikrų problemų. Bet juk nėra didelės bėdos. Ir šiandien ta kaina yra nustatoma. Šituo pereinamuoju laikotarpiu, galimas dalykas, kad savivaldybės galbūt neturės lemiamos įtakos, tačiau įstatymas yra rašomas visiems laikams ir šitaip turėtų būti ir toliau.
Buvo kalbama ir apie tai, kad penkių žmonių komisija negalės aprėpti visų klausimų, kurie yra surašyti Energetikos įstatyme. Iš tikrųjų Energetikos įstatymas numato, kad šita komisija tampa tam tikru visos energetinės sistemos reguliuotoju, kad ši komisija turi spręsti ne tik kainodaros klausimus, ne tik kainų nustatymo klausimus, bet ir energetikos sistemos funkcionavimo kontrolės klausimus. Bet šita komisija yra tik viršūnė, ji gali turėti gana didelį aparatą. Jai suteikta tokia galimybė. Aš suprantu, kad galima diskutuoti apie tai, kam turi būti pavaldi ta komisija – ar Seimui, ar Prezidentui. Ir šiuo klausimu jau buvo diskutuota. (Balsas salėje) Popiežiui irgi gali būti, kaip sako ponas R.Rajeckas. Šiuo klausimu buvo diskutuota praeitoje kadencijoje, kai buvo priimamas šis įstatymas. Aš tada buvau už tai, kad būtų Seimui, bet, deja, tada nepavyko taip nubalsuoti. Galima šitą klausimą vėl iškelti. Bet tai yra ne šio įstatymo reikalas. Ta komisija turėjo būti nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios, nepriklausoma nuo tuometinės Energetikos ministerijos ir šiandien būtų nepriklausoma nuo Ūkio ministerijos. Tai yra svarbiausia. O jeigu mes sugalvosime, kad tą komisiją geriau būtų turėti prie Seimo, o ne prie Prezidento, tai vėl galima teikti pataisą, kiekvienas iš jūsų gali pateikti tą pataisą, ir mes balsuosime.
Galbūt vienas iš trūkumų yra toks, kad 7 regionai, bus 7 akcinės bendrovės, o savivaldybių yra daug daugiau. Pavyzdžiui, viename Alytaus regione yra 7 savivaldybės. Kaip jos sutars ir kaip jos patvirtins vienodas kainas? Jeigu mes pažiūrėsime į Akcinių bendrovių įstatymą, tai žinome, kad akcijų laikytojas turi galimybę spręsti visus klausimus, ir čia parašyta, kad tvirtina kainas tik tiekėjai, vadinasi, akcinė bendrovė, vadinasi, lemia savivaldybės. Bet tai, kad savivaldybių yra daug viename regione, šitą klausimą šiek tiek komplikuoja. Tačiau nereikia žiūrėti šito įstatymo. Pažiūrėkime į Šiluminio ūkio decentralizavimo įstatymą. Ten pamatysime, kad akcijos tarp savivaldybių turės būti paskirstytos. Jos bus paskirstytos priklausomai nuo to, kokį turtą šioje sistemoje įgijo kiekviena savivaldybė. Akcininkų susirinkime, kuriame dalyvaus kiekviena savivaldybė, bus klausimas išspręstas balsavimu, niekur nedingsi. Ir jeigu ten nepavyks rasti bendros kalbos, tada klausimą sprendžia Energetikos komisija.
Aš manau, kad ši pataisa yra labai laiku.
Užsidegė, nors sakiau, kalbėsiu trumpai. Yra labai laiku ir būtina. Aš kviečiu visus pasekti Ekonomikos komiteto pavyzdžiu, kuris labai didele balsų persvara pritarė šitam įstatymui, ir pritarti visiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia buvo visi diskutuotojai Seimo nariai.
Dabar man lieka pakviesti į tribūną ūkio ministrą poną V.Babilių. Pone ministre, aš kviečiu jus į tribūną baigiamajam žodžiui dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir dėl kitų jį lydinčių įstatymų projektų.
V.BABILIUS. Aš asmeniškai dalyvavau svarstant šitą įstatymą Ekonomikos komitete, Socialinių reikalų ir darbo komitete bei Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitete. Aš pasakiau labai aiškiai Vyriausybės poziciją. Aš suprantu, kad šiandien viskas susikerta ties Savivaldybių įstatymo pakeitimu. Gal būtų galima priimti tokį pasiūlymą dėl Savivaldybių įstatymo: atidėkime tą svarstymą, o visus kitus priimkime, kadangi stabdysime judėjimą. Mums vis dėlto būtina susitvarkyti su kainomis nuo liepos 1 d., kas nepasitvirtins, po liepos 1 d. patys spręs klausimą, kas subsidijuos. Valstybė daugiau po liepos 1 d. nieko nesubsidijuos. Kainos turi atitikti kaštus. Aš daugiau neturiu.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre.
Mums dabar reikėtų apsispręsti. Prašyčiau registruotis dėl pirmojo įstatymo projekto – Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų.
Gerbiamieji, registruotis dėl motyvų nereiškia registruotis iš viso. Prašom pasižymėti, kas nori kalbėti dėl motyvų. Užsirašę yra iš anksto… ir ieškau Seimo nario J.Listavičiaus. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kainos, kainodara ir energetinės veiklos kontrolė – labai svarbūs dalykai. Jau daug Seimo narių kalbėjo, turbūt aš nieko naujo, pritardamas šio įstatymo projektui po svarstymo, nepasakysiu, bet aš noriu atkreipti dėmesį į du dalykus.
Visų pirma matote, kad komisiją Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu skiria 5 metams. Ar amžinam laikui, ar vis dėlto turėtų ir atleisti? Todėl ne tiktai skiria, bet turėtų būti „skiria, atleidžia ir jos nuostatus tvirtina”. Tai vienas momentas.
Antras momentas. Jeigu jau komisiją Prezidentas skiria ir atleidžia, tai vis dėlto kam šita komisija atsiskaito? Taigi apie šitos komisijos atskaitomybę taip pat nė žodžio neparašyta, o parašyta, kad „savo išvadas ir pasiūlymus komisija teikia Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, o jeigu nustatė piktnaudžiavimą – prokuratūrai”. Todėl čia dar būtinai reikia, kad komisija už metus, sakykim, ar kaip atsiskaito būtent Lietuvos Respublikos Seimui, kadangi pačioje paskutinėje eilutėje yra parašyta, kad „išmokamos kompensacijos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų”. Taigi, norim ar nenorim, viskas suplauks į Seimą, todėl šita komisija turi atsiskaityti būtent Seimui. Reagavus į šitas trumpas mano pastabas, aš dar kartą siūlau šio įstatymo projektui po svarstymo pritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Visi dabar mėginame šnekėti apie komisiją, kuri iki šiol sau ramiai gyveno. Nieko, matyt, teks sugrįžti ir prie jos.
Dabar užsirašęs iš anksto Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstant kelių įstatymų pataisas aiškiai matyti, kad vis dėlto buvo labai skubotai rengiami įstatymai, susiję su šilumos ūkio decentralizavimu. Jeigu ministras pasakė, kad šiandien nesvarstomas klausimas dėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo, tai, žinoma, truputį kita situacija, tačiau vis dėlto iš ministro neišgirdome to, ką jis buvo anksčiau pasakęs, kad bus priimtas vadinamosios prezidentinės komisijos įstatymas, kad šios komisijos statusas keisis ir ji bus prie Seimo ar prie Vyriausybės. Šiuo metu iš tikrųjų kyla nemažų abejonių, ar pajėgs visoje Lietuvoje, o tokių smulkių savivaldybės įmonių, kurios tiekia šilumą centralizuotai, yra nemažai, ar pajėgs ši komisija suderinti visų tiekėjų nustatomas kainas. Aš manau, kad reikėtų tobulinti pateiktus įstatymų projektus, ypač tuos, kurie reglamentuoja, kad tiekėjas tvirtina kainas ir kai tiekimo įmonės yra savivaldybės. Manau, kad reikėtų aiškiai pasakyti arba skliausteliuose ar kaip vis dėlto paminėti tą žodį „savivaldybės”. Kadangi iškyla daug tokių neaiškumų šiandien svarstant tuos įstatymų projektus, aš manau, kad būtų galima, nors laikas, be abejo, spaudžia, padaryti pertrauką, suderinti visus dalykus. Jeigu šiandien bus balsuojama dėl pritarimo, aš susilaikau.
PIRMININKAS. Ir dar viena Seimo narė, užsirašiusi iš anksto, – E.Kunevičienė.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš suprantu tuos, kurie nenorėtų pritarti tiems pakeitimams, nes norėtų, kad liktų ir toliau, kad būtų tiesiogiai finansuojama arba subsidijuojama energetika, o ne žmonėms didinamos pajamos, kad jie savarankiškai galėtų atsiskaityti už teikiamas paslaugas. Bet mes savo programoje esame tai numatę ir turėsime įgyvendinti anksčiau ar vėliau. O jeigu atidėsime dar vėliau, iššvaistysime iš biudžeto dar kokius 5, 7 ar 8 šimtus milijonų litų, kaip ir šiemet reikėjo dar 8 tūkst. mln. Lt skoloms nuo 1994 m. pripažinti. Ar norime dar tai tęsti, jeigu nepritarsime tiems įstatymų pakeitimams? Aš siūlyčiau pritarti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Tuoj tai ir padarysime, kolegos.
Dabar prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Užsiregistravę iš pradžių balsuosime, ar pritarsime po svarstymo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-457(2). Užsiregistravo 86 Seimo nariai. O gal galėtume bendruoju sutarimu pritarti? Ne.
Gerbiamieji kolegos, prašyčiau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad projektui būtų pritarta po svarstymo, balsuoja už, kas prieš – tas prieš. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 11, susilaikė 15. Taigi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
2-5b – Lietuvos Respublikos kainų įstatymo papildymo įstatymo projektas. Ar dar būtų norinčių dėl motyvų? Gal galėtume bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo šitam lydinčiam įstatymo projektui? Bendruoju sutarimu pritariame Lietuvos Respublikos kainų įstatymo papildymo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-458(2). Pritariame po svarstymo.
Dabar 2-5c – Vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-459. Čia jau buvo kalbėta. Mano supratimu, ir ministras gerą žingsnį žengė, kad mes dabar galėtume sustoti, padaryti svarstymo pertrauką, o paskui, jeigu bus manoma, kad vertėtų grįžti dar prie šito įstatymo, galėtume grįžti.
Ar būtų dar norinčių kalbėti dėl motyvų, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti svarstymo pertraukai? (Balsai salėje) Aš manau, kad ministras šiandien įsidėjo į galvą visus sakymus. Jeigu jis manys, kad dar ką nors reikia derinti, tegul derina. Aš manau, kad jau jis suprato, jog visai nereikia šituo keliu eiti. Jeigu bendruoju sutarimu svarstymo pertrauką galėtume padaryti, nemanyčiau, kad per jėgą ar ministras, ar mes paskui jį grūstume. Dėkoju, kad pritariate.
2-5d – Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-460(2).
Ar galėtume po svarstymo pritarti bendruoju sutarimu? Pritarta bendruoju sutarimu. Tai jau buvo kalbos ir aistros dėl energetikos įstatymų paketo.
LR valstybės ir vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo pakeitimo projektas Nr.P-411(2). LR Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo” pakeitimo” projektas Nr.P-412(2) (svarstymas)
Dabar, kolegos, be didelės pertraukos turėtume eiti prie 2-6 klausimo, subtilaus klausimo 2-6a ir 2-6b, būtent – Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-411(2) ir jį lydinčio Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo” pakeitimo” įstatymo projekto. Registracijos Nr.P-412(2). Svarstymas. Norėtų kalbėti svarstymo metu 6 Seimo nariai.
Pirmiausia kviečiu kalbėti A.Sysą frakcijos vardu. Nematau. Ar norėtų kalbėti R.Dagys? Ir R.Dagio nėra. Kviečiu kalbėti M.Stankevičių.
L.M.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos! Aš trumpai pakomentuosiu komisijos, kuri buvo sudaryta Valdybos sprendimu, išvadas, kurios yra pateiktos Seimui. Ir gal keletu sakinių dar asmeniškai pasakysiu savo pastabas.
Tai yra tikrai labai subtilus ir labai svarbus įstatymas, kuris susijęs su maždaug 330 tūkst. žmonių, kurie dabar dirba organizacijose, išlaikomose iš valstybės arba savivaldybių biudžetų. Tai daugiau kaip 20 tūkst. valdininkų, 60 tūkst. pareigūnų, mokytojai, gydytojai, socialiniai darbuotojai ir visos kitos iš biudžeto išlaikomos įstaigos.
Komisija, svarstydama Vyriausybės pasiūlymą perkelti įstatymo įsigaliojimo terminus iki ateinančių metų pradžios, pabandė truputį giliau paanalizuoti procesus, kurie dabar vyksta, ir neapsiriboti vien tiktai tuo, kad pritartų ar nepritartų įstatymo įgyvendinimo atidėjimui. Jeigu kalbėtume dėl įstatymo įgyvendinimo atidėjimo, aš manau, ir komisija iš esmės sutarė, kad, matyt, dabar įstatymą įgyvendinti nuo liepos 1 d. vargu ar įmanoma, kadangi biudžete nėra pinigų. Tačiau noriu pasakyti, kad komisijos narys gerbiamasis R.Dagys pasirašė komisijos išvadą su atskira nuomone. Jo nuomone, atidėlioti šito įstatymo įsigaliojimą nereikėtų.
Tačiau komisija mano, kadangi įstatymo įsigaliojimo atidėjimas palieka įgaliojimus Vyriausybei pagal Darbo apmokėjimo įstatymą tol, kol įsigalios valstybės tarnautojų ( aš sutrumpinsiu ir nevardysiu šito įstatymo pavadinimo) atlyginimų įstatymas, iš biudžeto finansuojamų organizacijų atlyginimus tvarko Vyriausybė. Todėl komisija mano, kad pagrindiniai principai, kurie buvo įrašyti į įstatymą, turėtų būti išlaikomi sprendžiant dabar vienus ar kitus atlyginimų patikslinimo klausimus. Tie principai praeitais metais (man atrodo, kad apskritai įstatymas buvo svarstomas apie 4 metus, ir praeitais metais buvo priimtas) yra išdėstyti Tarptautinės darbo organizacijos 1950 m. dokumente ir Valstybės tarnautojų konvencijoje. Man atrodo, kad jeigu mes norime sukurti sistemą, mes turime jais vadovautis.
Komisija sutiko, kad pirmiausia dabar turėtume atlikti pareigų ir darbų tarifikavimą. Kaip jūs prisimenate, įstatymas numato 30 valstybės tarnautojų kategorijų. Atitinkamas koeficientas yra tarp 1 ir 30 kategorijos. Pirmiausia šita komisija turėtų būti sudaryta valstybinio lygio, ji įvertintų ir tarifikuotų pareigas ir darbus.
Aš norėčiau pridurti ir manau, kad šitą pareigų ir darbų tarifikaciją turėtų patvirtinti Seimas. Visame pasaulyje iš valstybės biudžeto išlaikomų tarnybų atlyginimai yra reglamentuojami įstatymu, kad nebūtų jokių subjektyvizmo pasireiškimų.
Mes taip pat manome, ir įstatyme buvo nuorodos į tai, kad dėl didelių disproporcijų, jeigu pažiūrėtume (trumpai pavadinsiu) į jėgos struktūras ir visas kitas tarnybas, buvo įstatyme įrašyta nuoroda, kad įstatymo reikalavimai šitoms tarnyboms turėtų būti įgyvendinami vėliau, kai kitos tarnybos jau bus įrašytos į sistemą, t.y. praktiškai įšaldyti šitų tarnybų atlyginimus.
Ir svarbiausia, ką mes norėtume pabrėžti, tai iki tol, kol bus formuojamas nacionalinis biudžetas 1998 metams, Vyriausybė turėtų pateikti iš valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų etatų formavimo principus ir normatyvus ir, žinoma, darbo užmokesčio formavimo normatyvus. Nes dabar esančios disproporcijos tarp atskirų biudžetinių (aš taip trumpai gal pavadinsiu) organizacijų susidarė ne dėl to, kad jos atlieka skirtingas funkcijas, bet dėl to, kad turi pakankamai didelę darbo užmokesčio ekonomiją, ir nuo jos praktiškai priklauso paskui paskirstymas, nes įstatymas suteikia teisę vadovams skirstyti šitą atlyginimą.
Jeigu būtų pritarta pratęsimui, tai komisija mano (gal komisijos nariai mane ir pataisytų), kad bent jau šitos išvados turėtų būti pridėtos ir pateiktos Vyriausybei šalia sprendimo atidėti šito įstatymo įgyvendinimą.
Jeigu dar turiu laiko... Ar galima porą minučių pridėti?
PIRMININKAS. Jau neturime, bet…
L.M.STANKEVIČIUS. Norėčiau dar porą minučių. Mums susirūpinimą sukėlė Vyriausybės balandžio mėnesio sprendimas dėl atskirų tarnybų ir tarnautojų atlyginimų sistemos. Tarifinių kategorijų įstatyme buvo 30, aš jums jau sakiau. Buvo numatytas skirtumas tarp 1 ir 30 kategorijos, koeficientas 15. Kaip jūs žinote, žemutinė decilė gaunančių pajamas ir viršutinė decilė gaunančių daugiau pajamų dabar svyruoja tarp 12 ir 13, įstatyme buvo priimtas sprendimas, kad tai turėtų būti 15. Tačiau jeigu pasižiūrėtume į Vyriausybės nutarimą, tai dabar atskirose kategorijose atlyginimas skirsis 30 ir daugiau kartų. Tada aš neįsivaizduoju, jeigu mes norime pereiti į sistemą, kiek mums tai kainuos.
To paties įstatymo įgyvendinimas kainuos taip pat nemažai. Bet mes galėtume šitą išdėstyti etapais, formuodami kiekvienų metų biudžetą. Aš manau, kad realiai kalbant per vienerius metus šito įstatymo nepavyks įgyvendinti. Atsirado nauja kategorija – specialistai ekspertai. Aš pareiškiu savo nuomonę. Mano supratimu, valstybės tarnyboje tokių pareigybių arba tokių tarnautojų neturėtų būti. Ekspertas, kaip aš suprantu, gali būti kokiai nors problemai. Jis turėtų būti už skalės, už tarifinių kategorijų, gali būti samdomas pagal sutartį atlikti specialiems darbams, ir ten atlyginimas turėtų būti pagal sutartį.
Aš turiu pavyzdžių, kai žmonės tampa ekspertais, kurie sėdi 10 ar daugiau metų už to paties tarnybinio stalo, tik dabar jie tapo ekspertais, ir jiems atlyginimo koeficientas didinamas mažiausiai keturis kartus. Jeigu paimsime vadinamąsias jėgos struktūras, tai ten koeficientai 2, 2,5 ir taip toliau. Tai visiškai nepalyginami dalykai. Mano supratimu, to neturėtų būti. Aš nenoriu idealizuoti įstatymo, tačiau iš esmės niekur pasaulyje nėra tokių dalykų kaip premijavimas, priedai ir visa kita. Tarnautojo kategorija atspindi jo kvalifikaciją…
PIRMININKAS. Kolega Stankevičiau, jūs jau labai ilgai kalbat.
L.M.STANKEVIČIUS. … ir jo sugebėjimus. Todėl aš manyčiau, kad taisant arba norint įgyvendinti įstatymą reikėtų grįžti ir padiskutuoti dėl šitų problemų. Dėkui.
PIRMININKAS. Dabar kviečiu kalbėti J.Beinortą ir tikiuosi penkių minučių kalbos.
J.BEINORTAS. Aš nemanau, kad turėčiau piktnaudžiauti laiku, tačiau reikia pasakyti tai, ką reikia pasakyti. Kolegos, tie, kurie buvote aname Seime, prisimenate, kaip buvo subtiliai svarstomas šis klausimas, kaip neryžtingai buvo ruošiamasi jį įgyvendinti. O neryžtingumas, suprantama, kilo dėl dviejų dalykų. Pirmiausia, nenorint sumažinti atlyginimo absoliučiai daugumai pareigūnų, kuriuos šis įstatymas liečia, reikėjo numatyti biudžete pakankamai lėšų. Tų lėšų pakankamai nebuvo. Antra, reikėjo pasakyti teisybę į akis, kad kai kurios mūsų pareigūnų grupės iš tikrųjų turėjo atlyginimą, visiškai netelpantį nei į tiesiąją, nei į kokią nors kreivę. Jau po to, kai mes šitą įstatymą priėmėm ir nukėlėm jo įgyvendinimą, kai kuriuose Lietuvos laikraščiuose pasirodė labai piktų straipsnių (aš prisimenu vieno antraštę: jeigu jiems mūsų nereikia, tai jie pasikvies B.Dekanidzę ar kurį kitą), kur teisėsaugos struktūros iš pradžių trinktelėjo, kaip sakoma, žodžiu, ir buvo pasiruošusios trinktelti dar kai kuo, kad tik nebūtų kaip nors apkarpytos jų privilegijuotos algos. Ir štai šita mūsų sistema, trisdešimt pareigybinių pakopų, įtilpo į 15 koeficientų ir buvo labai panaši į kitų, sakykim, tokių pat struktūrų pakopas.
Dėl įdomumo galiu pasakyti, kad latviai viską sutalpino į 24 pakopas, ir jų koeficiento skirtumas yra 13 su trupučiu. Danai turi 40 pakopų ir jų koeficientas yra 18, net mažiau nei 20. Estai dar labiau suplokštino viską, jie sutalpino pareigūnus į 55 skales. Iš esmės tas pat – 17 ar 18, nes kiekviena padala turi tris subpadalas. Ir štai šitas 55 sudėjo į 10,3. O visa šita sistema kilo iš to, kad dar 1950 metais Ženevoje buvo patvirtintas modelis, kuris buvo pavadintas Ženevos schema, kurioje teigiama, kad visų valstybėje esančių pareigybių įvertinimai turi remtis kvalifikacija, fizinio ir protinio darbo pastangomis, atsakomybe ir darbo sąlygomis. Šita visa ketveriukė (kai kuriose Skandinavijos šalyse dar pridedama darbo patirtis, ir tada tampa penkiuke arba kaip Švedijoje – šešiuke) tų kriterijų ir vadinama Ženevos schema.
Šita schema nėra praradusi nei universalumo, nei aktualumo, ir anksčiau ar vėliau mes prie tos schemos turėsime atvesti ir Lietuvos atlyginimų tvarką. Klausimas yra toks: kaip mes ją atvesim? Jeigu atvesime taip, kaip dabar yra Vyriausybės nutarimuose pasakyta, kai atskiros grupės iš kreivės iššoka du tris kartus, tai tada kyla klausimas, ar apskritai mes siekiame kreivės? Aš tiems kolegoms, kurių nebuvo aname Seime, parodysiu. Štai čia yra tų projektuotų kreivių variantas. Kodėl kreivės? Todėl, kad jeigu tiesė iš vieno galo į kitą, tai tų pinigų neužtektų ne tik mūsų biudžete, bet dar ir pasiskolintame kaimyninės Lenkijos biudžete.
Klausimas yra toks: kaip apsispręsime dėl šitos sistemos? Mes ir tie, kurie patekome į tą komisiją nuo frakcijų, buvome stebėtinai vieningi. Pirmiausia sistema, o paskui tos sistemos aptarimas ir susitarimas dėl įstatymo. Tas atidėjimas, kurį dabar teikia mūsų Vyriausybė, yra tik laiko atidėjimas. Aš esu įsitikinęs, kad nebus pasiruošta nei nuo sausio 1 d., nei nuo kitų metų liepos 1 d., kadangi iš viso negalima sulaukti iš Vyriausybės konceptualių, naujų pasiūlymų. Jeigu tie pasiūlymai bus, ir mes juos čia svarstysime, tai tada ir pamatysime.
O dabar baigdamas noriu štai ką pasakyti. Štai, tarkim, tokia pareigybė kaip Konstitucinio Teismo teisėjas. Tuo metu, kai mes projektavome, minimali alga buvo 230 Lt. Ir tada netilpo nei Konstitucinio Teismo teisėjas, nes jo pareigybinė alga buvo 4856 Lt, netilpo nei Aukščiausiojo Teismo teisėjas, nes jo atlyginimas buvo 5330 Lt, netilpo nei Apeliacinio teismo, nei apygardų teismų teisėjai, nei prokuratūra, nei vidaus reikalų komisariatai. Dabar mes matome, kad vienu nutarimu galima padaryti kokio nors klerko, sakykim, turinčio 21 kategoriją, atlyginimą, artėjantį prie 6000 Lt. Juk dabar mūsų minimali alga yra 400 Lt. 400 padauginkim iš 15, yra 6000. Aš jums pasakysiu paprastus ir galbūt reikalingus duomenis: visų Panevėžio rajono žemės ūkio dirbančiųjų vidutinis atlyginimas 1996 m. buvo 525 Lt per mėnesį. Kolegos, yra apie ką pagalvoti rašant ir nutarimus, ir įstatymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narę S.Burbienę.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, be abejo, šitos pataisos priežastis, kuri laikoma pati objektyviausia, yra ta, kad biudžete nėra pinigų, todėl, aišku, reikia tą įsigaliojimo datą nukelti. Galima būtų su tuo sutikti, nes iš tikrųjų taip yra, bet aš tik norėčiau priminti, kad tuo metu, kai mes priiminėjom 1997 m. biudžetą, buvo aiškinama, kad štai nuo liepos mėn. bus daug pataisų, iš esmės bus pakeistas biudžetas, kad būtų galima daryti ten tą, tą ir dar ir aną. Be abejo, labai ne kas, kai siūloma keisti biudžetą nuo pusės metų. Tačiau tai buvo žadama ir iš šitos tribūnos. Kaip matom, biudžetas nėra keičiamas, nėra jokių siūlymų ir iki liepos 1 d. liko ne tiek daug laiko. Vadinasi, tas biudžetas ir nebus keičiamas.
Ar tai iš tikrųjų yra priežastis, ar tai yra, sakykim, vienintelė priežastis, kad trūksta pinigų? Jau prieš mane šnekėję kolegos pakankamai aiškiai išdėstė, bet galbūt ne taip smarkiai akcentavo. Mano supratimu, pagrindinė atidėjimo priežastis, tiksliau, dvi tos priežasties dalys yra tokios. Viena priežastis, kad iki šiol nėra parengti tie poįstatyminiai ir įvairūs Vyriausybės aktai ir dokumentai, norminiai dokumentai, kurie turėjo būti parengti pagal įstatymą ir pagal to įstatymo įsigaliojimo įstatymą. Viso šito nėra, o, aišku, parengti reikia laiko.
Tačiau yra dar viena priežastis, kuri yra visiškai akivaizdi ir čia buvo minėta: šiuo metu valstybės tarnautojo apmokėjimas, užuot ėjęs į sistemą, eina iš bet kokios sistemos ribų. Tai yra ir pakeitimai Vyriausybės nutarimais, mokant, kaip buvo minėta, 4, 5 kartus daugiau, ir iš tikrųjų žmonėms, ne tiems, kurie už kažkokius ypatingus darbus nusipelno ypatingo atlyginimo, bet tiems patiems, kurie tiek pat laiko ir dabar, ir prieš porą mėnesių sėdėjo prie stalo ir kurių galvos nuo šito didelio atlyginimo tikrai nepagerėjo. Todėl, man atrodo, šito įstatymo likimas toks (labai nenorėčiau būti teisi): bijau, kad ir nuo sausio 1 d. jis taip pat neįsigalios arba bus dar kartą taisomas taip, kad neatpažinsime tų tikrai labai sunkiai priiminėjamų įstatymo nuostatų, kurios buvo priimtos aname Seime. Be abejo, tada taip pat buvo labai daug prieštaraujančių, kad yra kažkokių ypatingų struktūrų, kurios turi ypatingas sąlygas, ir, be abejo, joms ypač negalima taikyti tų pačių principų kaip visiems kitiems tarnautojams. Tas pat kartojasi ir dabar, tiktai šiek tiek gal kitai valstybės tarnautojų grupei. Tačiau esmė, aišku, yra ta pati.
Kalbėdama konkrečiai apie šitą pataisą, aš labai siūlyčiau autoriams pagalvoti dar apie vieną datą. Ten, kur yra sakinys, kad jiems įstatymas įsigalios 1980-1990 m., kai šiuo įstatymu nustatyti apmokėjimo dydžiai pasieks šių įstaigų vadovų, teisėjų, pareigūnų, karių ir darbuotojų iki 1998 m. sausio 1 d. esamus darbo apmokėjimo dydžius, galbūt vis dėlto reikėtų pagalvoti, ar čia taip pat nereikėtų tų datų atitinkamai pakeisti, nes pirminiame variante buvo, kad jos įsigalioja nuo 1997 m. liepos mėn., o dabar jau nepaliekama nė pusmečio tarpo. Bet aš iškart galiu pasakyti, kad visiškai aišku, jog 1998 m. pradžioje tikrai tos algos nebus tokios, kad būtų galima taikyti tuos tarifus, ir, be abejo, labai nenorėčiau, bet, ko gero, teks dar grįžti prie to įstatymo, nes, užuot kūrus sistemą, ir toliau matyti, kad sistema nėra kuriama, o tiksliau, yra kuriama viskas, kas tik gali tą sistemą, kuri dar nebuvo net ir pradėta rimtai kurti, net stabilizuoti visus jos pagrindus... Todėl aš norėčiau trumpai pasakyti, kad, be abejo, dabar mes negalime net sutikti su tuo, kad reikia perkelti datą. Tačiau jeigu Seimas apsiribos tiktai tuo, kad leis Vyriausybei perkelti datą, vėliau galime susilaukti ir kitų problemų. Labai siūlyčiau tos problemos neužmiršti ir pagrindiniam komitetui, kuris šituo domisi, ir galbūt tai komisijai, kuri sukurta, gal ji dar neiširs ir prie šito įstatymo dirbs.
PIRMININKAS. Dabar diskusijoje kalbės Seimo narė R.Melnikienė.
R.MELNIKIENĖ. Pritardama daugeliui kalbėjusių ir kalbėdama frakcijos vardu norėčiau pasakyti, kad mes iš principo pritariame, jog teks atidėti įstatymo įsigaliojimo terminą iki Naujųjų metų. Tačiau vis dėlto norime pritarti šitam atidėjimui su tam tikrom išlygom ir atkreipti Vyriausybės dėmesį į tą didžiulę netvarką, kuri dabar yra susiklosčiusi organizuojant darbo apmokėjimą.
Visų pirma aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog tiek užpraeitais, tiek praeitais metais ir tam tikros ministerijos, valstybės ir savivaldybių institucijos išsimokėjo didžiules premijas. Tuo tarpu kitų valstybės įstaigų ar savivaldybių įstaigų darbuotojai rengiasi streikuoti todėl, kad negavo algų. Tai paskatino mus paanalizuoti priežastis ir kreiptis į Valstybės kontrolę išsiaiškinti, kokia dabar yra reali situacija, kaip yra organizuojamas darbo apmokėjimas.
Šiuo metu susiklosčiusi situacija yra tokia, jog formuojant biudžetą yra numatomi laisvi etatai, kurie paskui yra naikinami, ir iš to sutaupyto darbo užmokesčio fondo yra išmokamos premijos, kurių mokėjimo tvarka nėra iš esmės reglamentuota. Tokia nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymui, kuris reikalauja, jog visi darbdaviai turi nedelsiant apie laisvus etatus pranešti darbo biržai. Tačiau valstybinės ir savivaldybių institucijos nesilaiko tokios tvarkos. Būtent pritardami naujos sistemingos darbo apmokėjimo tvarkos įvedimo laikinam atidėjimui, mes norime atkreipti dėmesį, jog tai yra jau paskutinis atidėjimas. Vis dėlto Vyriausybė turi iš esmės spręsti šitą reikalą.
Taip pat kartu mus neramina ir atsiradęs naujas vadinamųjų ekspertų statusas. Pažiūrėkime, kokia yra susiklosčiusi reali situacija privačiame sektoriuje? Darbo užmokestis nedidėja taip sparčiai, kaip mums norėtųsi. Galbūt mes galime kalbėti apie didelius darbo užmokesčius praeityje, kai daliai darbdavių pavykdavo nuslėpti darbo užmokestį. Bet dabar, sugriežtinus atsakomybę ir pagerinus mokesčių surinkimą, vis dėlto realusis darbo užmokestis privačiame sektoriuje sumažėjo.
Dalyvaudama komisijos darbe aš kėliau klausimą, kaip vis dėlto tie ekspertai prieš metus ar prieš porą metų gavo lygiai tokius pačius didelius atlyginimus, kokius jie gauna dabar. Galima remtis tuo, jog mes norime pritraukti į Vyriausybės, į valstybinių institucijų darbą pačius geriausius ekspertus, kurie dirba bankuose. Bet galima pajuokauti, kad vis dėlto dideli bankų darbuotojų atlyginimai lėmė tai, jog daugelis bankų bankrutavo. Galima pajuokauti, jog Vyriausybė, nepelnytai keldama atlyginimus tam tikrai darbuotojų grupei, kurie iš tikrųjų tėra valdininkai, taip pat eina šiuo keliu. Kviesčiau Vyriausybę laikytis to įstatymo nuostatų ir siekti, kad jų daromi pakeitimai, kad jų daromos pataisos, pasiūlymai neišeitų už įstatymo numatytų ribų. Centro sąjungos frakcija pritars šio įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Tai buvo visi, norintys diskutuoti.
Dabar kviečiu į tribūną socialinių reikalų ir darbo viceministrę V.Blinkevičiūtę.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Matau, jog svarstomas įstatymas įvairiose Seimo narių grupėse sukėlė daug minčių, ir iš tikrųjų galbūt, kaip supratau, svarstant buvo pažiūrėta daug plačiau, negu pateikiant. Iš tikrųjų įstatymo esmė ir tikslas buvo termino nukėlimas. Viena iš priežasčių ta, kad tikrai nebuvo šių metų valstybės ižde numatyta reikalingų papildomų lėšų ir, matyt, šiuo metu buvo apsvarstyta ir gerai įvertinta situacija, kad tiek papildomų lėšų, kiek reikia, nuo liepos 1 d. tikrai neatsiras. Aišku, nenorėčiau visiškai sutikti su kai kuriais skeptiškais pasakymais, kad nebus pasirengta ir nuo Naujųjų metų įstatymas negalės būti įgyvendintas. Nuo Naujųjų metų įstatymas bus pradėtas įgyvendinti ir nuo visų mūsų bendro supratimo (tiek nuo Vyriausybės, tiek nuo Seimo) priklauso, ar svarstant ateinančių metų biudžeto projektą bus numatyta ta reikalinga pinigų suma.
Šiaip aš norėčiau patikinti, kad Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri kaip tik įvertins visas pasakytas pastabas, ir šiuo metu pasakytas. Aš labai dėkinga už tai esu ir Seimo narių darbo grupei, kuri svarstė termino atidėjimo įstatymo ir Seimo nutarimo įgyvendinimo įstatymo projektus ir kartu plačiau pažiūrėjo į tą situaciją, kuri šiuo metu yra darbo užmokesčio politikoje. Aš žinau, jog šie pasiūlymai bus pateikti raštu ir mes juos atiduosime Vyriausybės sudarytai darbo grupei. O šiuo metu vis tiek reali situacija yra tokia, kad nuo liepos 1 d. įstatymas, šiaip ar taip, negali pradėti galioti, nes jis dabar tam neturi absoliučiai jokio finansinio pagrindo. Todėl aš labai prašyčiau svarstymo procedūrai pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ne, čia jau klausimų negali būti. Privačiai, žinoma, galima kalbėtis. Pone akademike, viceministrė jums viską pasakys. Dabar, kolegos, mums reikia apsispręsti dėl to, ar pritariame po svarstymo įstatymui 2-6a. Dėl motyvų pirmoji užsirašė kalbėti Seimo narė E.Kunevičienė.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Komisijos vardu kalbės ponas M.Stankevičius, o aš norėčiau paaiškinti, kad žmonės nebūtų klaidinami, kai kalbama apie panaikintus etatus: kai biudžete būdavo patvirtinamos lėšos atitinkamam etatų skaičiui, o paskui buvo naikinami etatai. Tai – netiesa. Etatai niekad nebuvo naikinami, tik jie nebuvo užpildomi ir vadinamoji gauta ekonomija, arba neužpildytų etatų darbo užmokesčio suma, buvo skirstoma tam, kas geresnis, o ne tam, kas gali geriau dirbti. Tai dabartiniu metu premjero ir mūsų Vyriausybės yra pakeista tik tai, kad tą sumą, kuri buvo skirstoma, galima sakyti, ne tik pagal gražias akis, numatyta mokėti darbuotojams, kurie turi sugebėti arba gali atlikti ypač svarbias užduotis, o jų kvalifikacija atitinka konkurso paskelbus reikalavimus. Tai vietai užimti skelbiami konkursai, o ne taip dalijama, kaip buvo dalijama. Todėl nebus papildomai pareikalauta darbo užmokesčio šiais metais, bus tik ta pati darbo užmokesčio suma kiekvienai ministerijai, o likusi, vadinamoji ekonomija, dabartiniu metu bus atiduodama tiems žmonėms, keliems etatams. Jeigu tų laisvų etatų buvo 50 ir jiems buvo skirta darbo užmokesčio po 500 Lt, tai tie 250 tūkst. dabar gali būti atiduodami sugebantiems gerai dirbti ir spręsti valstybės problemas, galbūt tik dešimčiai žmonių. Todėl čia nuostolių nei valstybei nepadaroma, nei dalyboms nepaliekama vietos. Aš siūlyčiau pritarti dabartiniams veiksmams, nes kitokių sisteminių veiksmų kol kas dar įvykdyti neįmanoma. O dėl to, ką mums pateikė ponas M.Stankevičius, ką mes esame pasirašę visi, aš irgi esu pasirašiusi, tai mes eisim prie tos sistemos ir reikalausime tos sistemos.
PIRMININKAS. Ar kas iš užsirašiusiųjų norėtų prieštarauti? Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Iš tikrųjų galbūt, jeigu nėra pinigų, o jų nėra galbūt todėl, kad vis dėlto Vyriausybė savo pažadų nevykdo ir neteikė 1997 m. biudžeto įstatymo pakeitimo ir priimtas Vyriausybės nutarimas neatitinka priimto įstatymo reikalavimų, kurie turėtų įsigalioti nuo liepos 1 d. Tai visų pirma, teikdama atidėti šitą įstatymą, Vyriausybė turėtų atšaukti savo nutarimą. Tuomet, žinoma, Seimo nariai galėtų pritarti šį įstatymą atidėti, o dabar aš negaliu pritarti ir susilaikau. Kviečiu ir kitus susilaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar prašyčiau užsiregistruoti. Registracija pradėta. Tuojau spręsime, ar pritarsime Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-411(1), ne antrasis, kaip aš pirma sakiau, po svarstymo. Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Kas už tai, kad šiam įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo, balsuosime už, kas – prieš, tas – prieš. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 5, susilaikė 11. Įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-411(1), yra pritarta.
Ar būtų norinčių dar diskutuoti dėl jį lydinčiojo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo, kuriame, galima sakyti, identiškas tekstas. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš kviesčiau, su mūsų komisijos pirmininku jau tariausi, kad, jeigu būtų galima, tą diskusiją truputį atidėti. Mes rytoj frakcijoje apsvarstysime. Aš siūlyčiau ir kitoms frakcijoms apsvarstyti tas mūsų komisijos išvadas ir tada, kai apsvarstysime ir atitinkamai suderinsime mūsų sprendimus, gali tekti rengti Seimo nutarimą pagal tas išvadas. Bet norėčiau, kad pirmiausia frakcijose apsvarstytume. Ir siūlyčiau tai padaryti frakcijose, o paskui jau Seime. Jeigu frakcijos nuspręs, kad reikia nutarimo, tada dėl nutarimo projekto galima būtų diskutuoti.
PIRMININKAS. Bet jis jau yra pateiktas, todėl aš kreipiuosi į darbo grupės vadovą Seimo narį M.Stankevičių, kokią jis siūlo išeitį dėl nutarimo.
L.M.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad šiam nutarimo projektui būtų galima pritarti tik iš dalies: tiek, kiek kalbama apie terminus. O patį nutarimą būtų galima palikti ir taip, kaip komisija mano, turėtų būti įvykdyti visi ten numatyti įsipareigojimai. O terminai siejasi su įstatymo atidėjimu. Tada būtų galima pritarti, bet visiškai nekeičiant viso nutarimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar Seimo narys V.Andriukaitis. Bet, aš tikiuosi, kad kristalizuojasi šio svarstymo pertrauka, tada ir datos, ir kiti dalykai bus sutvarkyti. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Vis dėlto aš nepritarčiau pertraukai. Aš esu įsitikinęs, kad Vyriausybė nuo 1996 m. rudens iki šių metų liepos mėn. turėjo pakankamai laiko iš tikro parengti daugelį dokumentų. Aš dabar atsiriboju nuo to, tarkim, kad nėra biudžetinių lėšų – čia yra kas kita. Bet šiam įstatymui priimti reikėjo padaryti daug parengiamųjų darbų, ypač tų, kuriuos mes numatėm, kai priiminėjome šį įstatymą dar ano Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Buvo išrašyti teisės aktai, normatyvai ir t.t.. Tai ir reikėjo padaryti. Vis dėlto prisipažinkim, iki liepos mėn. netgi tie darbai nepadaryti. Aš manau, kad mes svarstom problemą, kuri yra iš esmės labai plati, susijusi ne tik su valstybės tarnautojų, bet ir su viso biudžetinio sektoriaus likimu. Šiuo atveju tenka konstatuoti, kad visą laiką šios reformos automatiškai nukeliamos ir nukeliamos, ir nukeliamos. Tiek sveikatos draudimas, tiek darbo apmokėjimas, kurio laukia šimtai tūkstančių žmonių, tiek visa kita. Todėl vis dėlto reikėtų susitarti dėl terminų ne pakeisti pozicijos ir vis dėlto nedaryti pertraukos, o pasisakyti už tai, kad tie darbai būtų įgyvendinti, nes jau pakankamai ilgas laikotarpis, kai to nedarome.
PIRMININKAS. Tai buvo, kolegos, kalbos dėl motyvų. Prašyčiau leisti man formuluoti du siūlymus. Vienas, žinoma, pačios pateikėjos, viceministrės, kurią parėmė kai kas iš Seimo narių, – kad būtų pritarta po svarstymo. Kitas siūlymas, kurį remia ir darbo grupė, ir ne vienas iš Seimo narių, – padaryti svarstymo pertrauką, apsvarstyti frakcijose (mes tikrai tai darysime ponios E.Kunevičienės siūlymu) ir tada žiūrėti, koks turėtų būti kelias dėl to nutarimo.
Gerbiamieji kolegos, registruotis tikriausiai dabar nereikėtų. Taigi balsuojantys už palaikys pritarimą po svarstymo, balsuojantys prieš palaikys, tikiuosi, platesnio atgarsio susilaukusį siūlymą – padaryti svarstymo pertrauką. Taigi balsavimas pradėtas. Už – už pritarimą po svarstymo, prieš – už pertrauką. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 51 Seimo narys. Už – 14, prieš – 34, susilaikė 3. Taigi daroma šito nutarimo svarstymo pertrauka. Ir frakcijos turės darbo nagrinėdamos ir besiaiškindamos galutinius punktus.
Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų klausti. Dabar turėtų būti 2-7a ir kiti klausimai, jų pateikimas. Bet ar jūs nesutiktumėte dabar paimti trečią rezervinį klausimą? Socialinių reikalų viceministrė neprieštarauja, vien dėl to, kad Seimo narys A.Stasiškis… Taip aš dėl to ir noriu pasiklausti, nes Seimo narys A.Stasiškis turėtų išeiti. Aš tikiuosi, čia neturėtų būti didelių diskusijų dėl to Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo.
LR vienkartinio atleidimo nuo delspinigių ir baudų, priskaičiuotų, bet nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo fondui įstatymo projektas Nr.P-492(2). LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-493(2). LR draudimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-494(2). LR darbo sutarties įstatymo papildymo 171, 172 straipsniais ir 3, 281 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-495(2). LR valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-496(2). LR atostogų įstatymo 20, 25 ir 26 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-497(2). LR administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 413, 414 straipsniais ir 41, 224, 233, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-498(2). LR baudžiamojo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-499(2) (pateikimas)
Matau protestuojančių. Taigi tada 2-7a, 2-7b iki 2-7h – Lietuvos Respublikos vienkartinio atleidimo nuo delspinigių ir baudų, priskaičiuotų, bet nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo fondui, įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-492.
Ir jį lydinti krūva įstatymų. Registracijos Nr.P-493, 494, 495, 496, 497, 498, 499. Pateikimas. Aš kviečiu į tribūną socialinių reikalų ir darbo viceministrę ponią V.Blinkevičiūtę. Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju jums už galimybę pristatyti išties labai didelį ir labai svarbų įstatymų projektų paketą. Viso šio įstatymų paketo tikslas yra sugriežtinti atsakomybę visų įmonių, įstaigų, organizacijų, darbdavių ar jų įgaliotų asmenų už nelegalų darbą. Ir antras – pagerinti „Sodros” socialinio draudimo įmokų ir, manyčiau, kartu ir visų valstybės mokesčių surinkimą.
Dabar norėčiau trumpai pristatyti kiekvieną įstatymą. Pirmas pagal registracijos numerį yra teikiamas įstatymo projektas dėl vienkartinio atleidimo nuo delspinigių ir baudų, priskaičiuotų, bet nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo fondui. Aš noriu pasakyti, kad kitaip jis vadinamas amnestijos įstatymu, nes iš tikrųjų tai yra vienkartinio pobūdžio, vienkartinės akcijos įstatymas, kuris turėtų galioti iki šių metų pabaigos ir turėtų sudaryti galimybę smulkiems darbdaviams, smulkių įmonių savininkams, individualių įmonių savininkams, labiausiai tiktų, aišku, tiems, kuriems yra priskaičiuoti delspinigiai už „Sodros” įmokų nesumokėjimą bei yra priskaičiuotos baudos… Šiame įstatyme numatyta tam tikra procedūra, kai galima atleisti nuo baudų ir nuo delspinigių. Tai yra kaip privaloma norma, kad draudėjai privalo mokėti einamąsias socialinio draudimo įmokas, taip pat neturėti piktybinių pažeidimų, kurie bus išvardyti Socialinio draudimo įstatymo teikiamame 38 straipsnio pakeitime. Tai toks būtų trumpas pristatymas. Tikiuosi, kad šita pataisa yra reikalinga, nes turime suteikti galimybę toms įmonėms, tiems darbdaviams, taip sakant, geranoriškai, pasikelti, nebankrutuoti, nepradėti bankroto procedūrų. Kartu tai bus pagalba ir darbuotojams, pagalba ir patiems darbdaviams.
Ar galiu iš eilės visus įstatymus pristatyti?
PIRMININKAS. Taip, visus. Aš manau, kolegos sutiksit, kad visi lydintys įstatymai galėtų būti. Ar ne?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dabar kitas įstatymas, tai yra Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas ir būtent 4 straipsnio papildymas trečiąja dalimi, kurioje įteisinama galimybė savarankiškai dirbantiems asmenims bei ūkininkams ir nepilnamečiams jų šeimų nariams apsidrausti ligos ir motinystės pašalpoms gauti. Iki tol tokio dalyko nebuvo. Tai iš tikrųjų labai reikalinga pataisa, nes galės savanoriškai draustis. Tą tvarką nustatys Vyriausybė. Šiuo metu jau baigiamas rengti Vyriausybės nutarimo projektas, kur yra numatomos tam tikros normos, kokio dydžio turėtų būti įmokos.
Taip pat siūlome Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnį papildyti nuostata, kur yra kalbama apie asmenis, dirbančius individualiai, savarankiškai dirbančius ūkininkus ir ūkininko ūkyje dirbančius pilnamečius šeimos narius. Jiems įmokos bus skaičiuojamos nuo deklaruojamų pajamų. Ne taip, kaip anksčiau arba kaip šiuo metu yra galiojanti bazinė norma valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad iki šiol jie nebuvo draudžiami invalidumo pensijai. Tai, aišku, yra suvaržymas. Taip pat, matyt, reikia draustis ir tokios negalios atveju.
Toliau ta pati tvarka. Minimalūs dydžiai bus nustatyti, kaip minėjau, Vyriausybės nutarime. Šio įstatymo 38 straipsnyje jau yra truputį pakoreguota, įtvirtinama truputėlį lankstesnė įmokų išieškojimo, atleidimo nuo įmokų, piktybinio įstatymo pažeidimo tvarka. Pirma, siūloma už pavėluotai pervestas į valstybinio socialinio draudimo fondą įmokas skaičiuoti delspinigius pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą. To buvo siekiama dėl to, kad būtų vienodi delspinigiai, ne tik kad „Sodros” kaip dabar buvo 0,2%, bet lygiai taip pat ir už kitus valstybės biudžetui nesumokėtus mokesčius. Taip pat pirmą kartą siūlome įtvirtinti nuostatą, jog tuo atveju, kai pats draudėjas, darbdavys pastebėjo ir pamatė, kad jis neteisingai buvo… jis apskaičiavo įmokas, nenuslėpė jų, jis jas apskaičiavo, bet paskui pastebėjo klaidą, pats ją ištaisė, tai jam suteikiama teisė reabilituotis ir gali būti nustatyta tvarka jam neskirti baudos. Kaip žinot, jeigu tokiu atveju nustatoma bauda, ji yra dvigubo dydžio tų nesumokėtų įmokų. Taip pat įtvirtinama tokia teisė, kad valstybinio socialinio draudimo fondo taryba draudėjams gali tik atidėti delspinigių mokėjimą, bet ne atleisti nuo delspinigių. Kaip minėjau, jeigu Seimas priims, galios tas laikinasis įstatymas, prieš tai mano pristatytas, tai jokio pastovaus atleidimo nuo delspinigių neturėtų būti. Taip pat yra įtvirtinama nuostata, kad įstaigos, organizacijos, kurios yra visiškai išlaikomos iš valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto, gali būti atleistos nuo delspinigių išieškojimo, tačiau tik tiek, kiek buvo nevykdomas finansavimas pagal Finansų ministerijos ir savivaldybių pateiktas ataskaitas. Toliau yra išvardyta, kas laikoma piktybiniu įstatymo pažeidimu, kokie atvejai, kai negali būti taikomi jokie atleidimai ar terminų atidėjimai, atleidimai nuo baudų ar nesumokėtų delspinigių atidėjimo terminai. Pagrindų yra išvardyta gana nemažai. Esant vienam iš pagrindų bus atsižvelgiama į tai, ir aš manau, kad čia konfliktų neturėtų būti. Yra pažeidimas ir už tą pažeidimą nustatyta tvarka turi būti atsakoma.
Kitas įstatymas, kuris yra teikiamas, tai yra Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimas. Jeigu jūs atsiversite pateikto įstatymo projekto 2 straipsnio 18 punktą, ten yra numatyta, bent iki šiol galiojo, kad draudimo agentai dirba ne pagal darbo sutartį, tai yra jiems netaikomas valstybinis privalomas socialinis draudimas, o jie dirba pagal pavedimo sutartį. Manyčiau, kad dirbti pagal pavedimo sutartį yra neteisinga norma, jų tipiškas darbas yra pagal darbo sutartį. Turi būti įforminama darbo sutartis, t.y. jie turi darbo apmokėjimą, darbo funkcijas, darbo vietą. Tai atitinka visus darbo sutarties reikalavimus. Taigi mes čia tiktai pataisom vieną normą, kad draudimo agentai dirbtų įforminti kaip dirbantys pagal darbo sutartį, ir, žinoma, atitinkamai būtų mokamos visos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Kitas įstatymas yra Darbo sutarties įstatymo papildymas. Darbo sutarties įstatymo 3 straipsnis yra pildomas trečiąja dalimi, kur yra nustatoma, jog nepriklausomai nuo nuosavybės formos visi įmonių įstaigų ar organizacijų atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens valia, turi būti įforminami darbo sutartimi, išskyrus autorines sutartis. Tokiu atveju bus galima padidinti įmokų išieškojimą, įmokų mokėjimą, bet kartu ir pačiam darbuotojui, su kuriuo bus sudaryta darbo sutartis, irgi bus kur kas geriau. Tik, aišku, mes turim informuoti, tai propaguoti ir įtikinti darbuotojus, kad dirbant pagal darbo sutartį jam bus teikiamos visos įstatymų numatytos socialinės garantijos.
Pirmą kartą Lietuvos darbo įstatymuose, o šiuo atveju Darbo sutarties įstatyme, yra įvedama nelegalaus darbo sąvoka ir apibrėžiamas nelegalus darbas. Tai, kaip žinote, gerbiamieji Seimo nariai, padiktavo šiuolaikinė, šiuometinė skaudi patirtis, kokia yra mūsų darbo rinkoje, deja, ir visuose darbo įstatymuose, ir praktikoje. Todėl įvedama nelegalaus darbo sąvoka. Būtent yra išvardijami trys atvejai, kai yra laikoma, kad darbuotojas dirba nelegalius darbus. Nelegalaus darbo kontrolė pavedama Valstybinei darbo inspekcijai.
Na, ir taip pat dar vienas įstatymo pildymas, 281 straipsnio pildymas dviem paskutinėmis dalimis. Tai darbuotojų tam tikromis darbinėmis ar socialinėmis garantijomis, kai darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, jei įstatymo nustatyta tvarka įmonėje pradėta bankroto procedūra. Jis turi teisę pateikti raštišką pareiškimą savo darbdaviui ir per septynias dienas su juo turėtų būti nutraukta darbo sutartis bei išmokėtos visos priklausančios tokiu atveju išmokos.
Kitas įstatymas yra Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šio įstatymo tikslas – įtvirtinti tą nuostatą, jog nelegalų darbą kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat įstatymas papildomas 11 punktu (pasikeičia atitinkamų punktų numeriai), kad suteikiami tam tikri įgaliojimai Valstybinei darbo inspekcijai dėl leidimo darbdaviui suteikti nemokamas atostogas, kai jos yra ilgesnės negu tam tikros trukmės. Šiuo atveju bus kalbama apie Atostogų įstatymą. Ten yra numatyta, jog ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, o jeigu 60 kalendorinių dienų, išvada turėtų būti teikiama Valstybinei darbo inspekcijai.
Dabar Atostogų įstatymo pakeitimai. Čia irgi pildome tris straipsnius. Vienas iš jų – 20 straipsnis. Čia mes numatome nuostatą, jog motinos nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros iki vaikui sueis treji metai amžiaus atostogų metu tėvui, jo pageidavimu, suteikiamos nemokamos atostogos, kurių bendra trukmė neturėtų viršyti 2 mėn. Šitą nuostatą mes įtraukėme todėl, kad harmonizuojame savo įstatymus su Europos Sąjungos normatyvais. Pas mus buvo atvažiavę ekspertai iš Europos Sąjungos ir jie labai pageidavo, kad tokia nuostata būtų įtvirtinta todėl, kad ne tik motina, bet ir tėvas turėtų galimybę kartu prižiūrėti ką tik gimusį kūdikį.
Toliau 25 straipsnis. 25 straipsnyje kaip tik įrašoma tokia nuostata… Pirmojoje dalyje kalbama apie nemokamas atostogas dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių. Būtent įtvirtinama nuostata, kad nemokamos atostogos dėl minėtų priežasčių gali būti suteikiamos tik esant raštiškam paties darbuotojo pareiškimui. Antrojoje dalyje yra nustatoma, jog nemokamų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų. Iki šiol nemokamų atostogų ribojimo įstatyme nebuvo, šiuo metu nustatėme 30 kalendorinių dienų. Jeigu būtų ilgesnės trukmės (kaip matote, papildyme yra ne ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų), tai darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turėtų teisę suteikti tokias atostogas tik gavęs Valstybinės darbo inspekcijos leidimą. Tai, aišku, yra nuostata, tai yra norma, kuri turėtų ginti, kad ir kaip ten būtų, būtent darbuotoją, nes patys žinote, kad praktiškai dabar (ir man teko susidurti) tai ir pusė metų, metai ir t.t. Aišku, būna ir kitaip. Gal tam tikra prasme ir darbdaviui, nes dar prieš kelerius metus ištisai išvažiuodavo tie darbuotojai uždarbiauti į užsienio šalis, buvo saugoma jų darbo vieta, o kiti žmonės nepriimami.
Dabar teisė nustatyti papildomų atostogų garantijas. Čia mes įrašome naują nuostatą, kadangi kolektyvinėse sutartyse ar darbo sutartyse gali būti nustatyta, bet jokiu būdu ne kolektyvinėse sutartyse, sudaromose įstaigose bei organizacijose, kurios yra išlaikomos iš valstybės, savivaldybių, „Sodros” iždo ir Lietuvos banke. Kadangi tam jokių papildomų lėšų negali būti, įstatyme griežtai yra apibrėžta, kokios trukmės atostogos gali būti suteikiamos taip pat ir valdininkams, darbuotojams, kurie išlaikomi iš valstybės ar savivaldybių lėšų iždo… yra apibrėžta tame pačiame Atostogų įstatyme. Todėl pailginti joms reikia papildomų lėšų, nėra galimybių, ir tai būtų neteisinga.
Dabar Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymas. Sakyčiau, kad čia turėtų būti toks grėsmingas pakeitimas, nes jis tikrai eina griežtinimo linkme. 41 straipsnio antrojoje dalyje ne taip jau stipriai didinama sankcija už darbų saugos norminių aktų pažeidimus, kadangi ten buvo labai jau žema apatinė riba – 30 Lt. Žinoma, tai yra ne sankcija. Mes siūlome šiek tiek tas sankcijas padidinti. Tačiau kodeksas yra pildomas 413 straipsniu, būtų įrašomas 413 straipsnis, kuriame numatoma administracinė atsakomybė ir administracinės baudos už nelegalų darbą. Čia jau mes siūlome tokias baudas, kad darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, kai jis bus surastas, po 10 tūkst. Lt, patiems asmenims, jeigu jie nelegaliai dirba, irgi 50 Lt. Šiaip jau visą laiką teisinėje praktikoje taip yra, kai jau antrą kartą esi baudžiamas, tai ir bausmė yra griežtesnė. Taigi už pakartotinę tokią pat veiką moka darbdavys ar jo įgaliotas asmuo atitinkamai daugiau – jau po 20 tūkst. Lt, o jau pats dirbantis nelegalų darbą žmogus – 100 Lt. Gal tai yra griežta, bet tai yra būtina ir to reikia. Gal iš tikrųjų tada mes atrasime tuos pranykusius vos ne pusę milijono darbuotojų, kurie kažkaip gyvena, dirba, šeimas išlaiko, o jokių mokesčių nemoka.
Ir kodeksą siūlome papildyti 414 straipsniu, kuriame yra numatytos administracinės baudos už darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus. Čia iš tikrųjų yra numatytos griežtos baudos darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims – nuo 10 iki 20 tūkst. Lt, o pakartotinė veika – atitinkamai nuo 50 iki 100 tūkst. Lt. Gal tai atrodo grėsmingai, bet tai yra būtina. Mes atitinkamai teiksime… Jau esame parengę projektą, bet jis dar nėra galutinai aprobuotas Vyriausybėje. Jo yra derinimo stadija su kitomis ministerijomis... Aš jau tuoj baigiu. Man liko tik vienas įstatymas. Aš galiu dar šnekėti? Bus numatyta lanksti tų baudų taikymo procedūra.
Paskutinis įstatymas, kurį mes teikiame, – tai Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio papildymas, į kurį mes siūlome įrašyti žodžius, kad neteisėtas darbuotojo atleidimas iš darbo dėl asmeninių paskatų (ši norma jau buvo) ar kitos šiurkštaus darbdavio ar jo įgalioto asmens... Būtent yra numatoma darbdavio atsakomybė... darbo įstatymo pažeidimas… Pataisos darbus iki vienerių metų mes siūlome išbraukti. Manyčiau, kad apskritai įstatymą reikėtų revizuoti. Nežinau, ar yra tikslinga kaip baudžiamąją atsakomybę taikyti šiais laikais pataisos darbus. Siūlome palikti tiktai baudą. Taikymo procedūra yra numatyta Baudžiamojo proceso kodekse. Aš daugiau jau nekomentuosiu.
Taigi toks yra įstatymų paketas, kuris, mes tikimės, jeigu Seimo nariai pritars ir bus priimtas, turėtų duoti gerų rezultatų ir tiesiog, sakyčiau, turėtų įpareigoti visas šalis – tiek darbdavį, tiek darbuotoją, tiek Vyriausybę, tiek ir kitas institucijas – dirbti geriau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ponia viceministre, nepaisant jūsų plataus supažindinimo, jūsų klausti nori 29 Seimo nariai. Prašyčiau man leisti dar sykį pakartoti registraciją. Kolegos, tie tikrieji klausėjai, prašom registruotis iš naujo. Galbūt jau dabar ministrų neįrašys.
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau paklausti dėl projekto Nr.492. Norėčiau paklausti, kokią sumą sudarys vienkartiniai baudų ir delspinigių atidėjimai? Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš šiuo metu tikrai, gerbiamasis Listavičiau, negalėčiau pateikti sumos, bet pagal bendrą mūsų nuostatą vis dėlto toks atleidimas negalėtų turėti didelio poveikio socialinio draudimo iždui, kadangi yra apskaičiuota, jog jeigu mes juos pakylėsime ir jie po to galės mokėti įmokas, tai tiktai bus išlošta.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Dudėnas. Matyt, ne.
Ar, Seimo nary Beinortai, norite klausti? Taip. Prašom.
J.BEINORTAS. Taip, ne tik klausti, bet aš noriu, kad mane paliktumėte ir dėl motyvų.
Ponia pranešėja, mano klausimas būtų dėl dviejų lydinčių įstatymų, susijusių su Darbo inspekcija. Čia pasakyta, kad Darbo inspekcija turės dalyvauti raštiškai įforminant kiekvieną prašymą nemokamų atostogų. Kadangi žinome, kad nemokamas atostogas kiekvienas darbdavys ir kiekvienas darbuotojas nepriklausomai nuo to, kokiose jie yra įmonėse, sudarytų... Aš jums turiu pasakyti, kad žemės ūkio dirbtuvių vedėjas arba bet koks bendrovės vadovas kiekvieną dieną turės rašyti ir pasirašyti aibę tokių, vadinkim, nemokamų atostogų popierių.
Sakykit, ar jūs ministerijoje aiškinotės, kaip turėtų išplisti Darbo inspekcijos struktūra, kiek žmonių reikėtų turėti kiekviename padalinyje, kad galėtų juridiškai įforminti nemokamas atostogas pagal įstatymo projekte siūlomą raidę?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš manau, kad dėl to turėtų būti sudaryta tam tikra komisija. Mes dar Darbo inspekcijoje svarstysime, kaip tą darbą sutvarkyti ir kaip tai padaryti. Galbūt šioks toks darbo krūvis atsiras, bet negalima traktuoti, kad ta nuostata būtų visą likusį gyvenimą.
Jeigu mes matysime, kad, sakysime, per metus ar kiek laiko ji neduos to rezultato, galima atsisakyti. Aš asmeniškai dabar neturiu teisės kalbėti šiuo atveju kaip kažkada buvusi teisininkė. Aš pasiliksiu savo nuostatą sau, nes iš tikrųjų neturiu teisės komentuoti. Sutinku, kad papildomai pareikalaus darbo tiek iš Valstybinės darbo inspekcijos, tiek ir iš pačių bendrovių, tačiau norint įrodyti kiekvienam darbdaviui bus patogu, man atrodo, kartais neturėti darbuotojų. Bent jau dabar yra tokia praktika, kai iš viso niekas nieko nesvarsto ir, atvirai pasakius, net nebūna raštiško pareiškimo, arba jeigu būna pareiškimas, tai neaišku, kieno jis būna sukurptas dėl nemokamų atostogų.
PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė.
R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, aš turiu du klausimus. Pirmas yra dėl Darbo sutarties įstatymo papildymo 171 straipsniu dėl nelegalaus darbo. Man kyla klausimas dėl 2 punkto, kad nelegaliu darbu yra laikomas darbas, atliekamas pagal rangos ar kitokias ūkines komercines sutartis, neįsteigus įmonės ar neturint patento. Ar tai reiškia, kad jeigu bus pakviestas žmogus padažyti lubas, ir tas darbas bus tik vienos dienos, ir tas žmogus neturės patento, tai su juo irgi reikia sudaryti darbo sutartį? Norėčiau, kad tai paaiškintumėte.
Kitas klausimas yra dėl atostogų įstatymo. Siūloma 26 straipsnio pataisa, teisė nustatyti papildomų atostogų garantijas, yra visiškai suprantama, kadangi iš biudžeto skiriamos lėšos neturėtų būti naudojamos papildomoms garantijoms. Bet man kyla klausimas, kad papildyme yra paminėtos tik kolektyvinės sutartys, kad šios nuostatos negali būti nustatytos kolektyvinėse sutartyse, sudaromose įstaigose ar organizacijose, kurios išlaikomos iš biudžeto. Ar tai reiškia, kad darbo sutartyse atskiriems asmenims nustatytos papildomos atostogų garantijos galės būti taikomos, ar čia tiesiog neapsižiūrėta ir padaryta klaida? Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš dabar dėl to 26 straipsnio, dėl papildomų garantijų, kur kalbama apie kolektyvines sutartis. Aišku, kad darbo sutartyse nebus galima numatyti šiuo atveju jokių papildomų atostogų, nes darbo sutartyse praktiškai to ir nebūna numatoma, bent jau tose institucijose, apie kurias mes kalbame. Tik labai dažnai norima tai iškovoti ir tai numatyti, kaip jūs patys žinote, kai yra sudaromos kolektyvinės sutartys. Nors yra apibrėžtas ratas, kada pagal Kolektyvinių sutarčių įstatymą gali būti sudaryta ta kolektyvinė sutartis ir t.t., bet, matyt, praktikoje pasitaikė tokių atvejų, aš ir pati žinau vieną atvejį, kai valstybinėje institucijoje buvo sudaryta kolektyvinė sutartis ir numatytos 56 dienų kalendorinės atostogos. Tuo tarpu ta institucija yra visiškai išlaikoma iš valstybės iždo. Taigi pasitaiko tokių atvejų, kai kolektyvine sutartimi galima daugiau iškovoti negu pavieniui.
O dabar dėl to ankstesnio klausimo dėl nelegalaus darbo, jeigu pagal rangos sutartis bus atliekami darbai, ar kiekvienu atveju reikės turėti… Čia mes kalbame apie tai, ne tai, kad… Čia kalbam ne apie darbo sutartį, čia kalbame apie rangos sutartį, kad reikia turėti patentą, turi būti įregistruota, įsteigta įmonė, turi turėti patentą verstis tam tikra veikla. Antra vertus, nereikalaujama sudaryti darbo sutarčių su tokiais, arba tai nelaikoma darbu pagal darbo sutartį dirbant, jeigu sudaro sutartį fizinis asmuo su fiziniu asmeniu trumpalaikiams darbams atlikti. Tokių trumpalaikių darbų sąrašą, kiek aš žinau, rengiasi mūsų ministerija parengti. Sakykim, na, galbūt yra reikalas slaugyti kokį invalidą, suteikti jam vieną ar kitą paslaugą ir t.t. Tokiu atveju, žinoma, nereikia forminti ir nereikia mokėti mokesčių.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Butkevičius. Nematau. Seimo narys J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Šiuo metu pagal galiojantį Valstybinio draudimo įstatymą bazinė valstybinio draudimo pensija mokama tik tuo atveju, jeigu turi 15 metų darbo stažą. Yra žmonių, kurie turi 14, 14,5 ir dar šiek tiek didesnį darbo stažą, tačiau ne 15 metų. Ar nenumatoma pakeisti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, kad žmogus, turintis ne visą būtiną draudiminį darbo stažą, gautų atitinkamai santykinai mažesnę socialinio draudimo pensiją, tačiau vis tiek gautų pagal turimą darbo stažą?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš dėkoju už klausimą, bet jis truputėlį ne šia tema. Šitame pakete šitų dalykų nėra. Aš tikrai nesu pensijų specialistė ir negaliu į šitą klausimą atsakyti. Kiek žinau, kol kas toks dalykas nesvarstomas, bet aš galėsiu perduoti mūsų pensijų specialistams šitą klausimą, kad, sakykim, pasitaiko tokių atvejų ir galbūt žmonės prašo. Anksčiau tai iš tikrųjų buvo tos pensijos už ne visą darbo stažą, dabar jau atitinkamai susiaurinta galimybė gauti. Dabar negaliu atsakyti, nežinau. Kol kas tikrai nenumatoma, bet ateityje reikės žiūrėti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Plokšto. Irgi nėra. Ar dar kas norėtų klausti? Seimo narys A.Bartkus. Ne. Taigi, kolegos, klausimai baigėsi, ir mes turėtume apsispręsti, ar pritariame po pateikimo šitam teikiamam įstatymų projektų paketui. Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Taip, iš tikrųjų galima pritarti po pateikimo, ir manau, kad įvairūs komitetai turi savo aspektu dar pasvarstyti. Man tik norėjosi naudojantis proga pasiūlyti, kad pranešėjai atkreiptų dėmesį į Darbo sutarties įstatymo siūlomą 3 straipsnio papildymą, kuriame jūs teigiate, kad visi darbai turi būti atliekami tik sudarius sutartį vadovo arba įgalioto asmens valia. Apskritai darbo sutartis yra šalių susitarimas. Turi būti abipusė valia.
PIRMININKAS. Tai buvo kalba už. Ar būtų norinčių kalbėti prieš iš šito didžiojo sąrašo? Nematau norinčių kalbėti prieš. Dėkoju, kolegos.
Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti Lietuvos Respublikos vienkartinio atleidimo nuo delspinigių ir baudų, priskaičiuotų, bet nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo fondui, įstatymo projektui Nr.P-492 po pateikimo? Galime pritarti po pateikimo. Ar galėtume ir visiems kitiems įstatymų projektams pritarti bendruoju sutarimu po pateikimo? Man vis tiek reikėtų protokolui išvardyti. Taigi 2-7b – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-493, pritarta po pateikimo bendruoju sutarimu. Taip pat ir kitiems įstatymų projektams, o būtent – Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo papildymo 171, 172 straipsniais ir 3, 281 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 20, 25 ir 26 straipsnių papildymo įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 413, 414 straipsniais ir 41, 224, 233, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Pritarta po pateikimo taip pat bendruoju sutarimu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Tai jau visi šitie lydintys įstatymų projektai. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ne? Seimo narys J.Beinortas nepritaria, kad pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
J.BEINORTAS. Norėčiau, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kaip pagrindiniam komitetui, būtų pavesti tie visi pirmieji, tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisoms pagrindiniu turėtų būti Teisės ir teisėsaugos komitetas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs visiškai teisus. Mano skubėjimas į gera neveda. Taigi nuo 2-7a iki 2-7f – pagrindinis komitetas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o projektų, kurių Nr.498 ir 499, pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o kiti komitetai galės prisidėti, pareikšti savo nuomonę ir dalyvauti diskusijose.
LR Seimo nutarimo „Dėl Ignalinos atominės elektrinės ir jos regiono problemoms spręsti komisijos sudarymo” projektas Nr.P-470 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, dar mes turime 15 min. darbo laiko. Taigi aš tikiuosi, kad dabar pateikiamas rezervinis klausimas (tuo labiau kad aš nežinau, ar daug yra užsirašiusių dėl pareiškimų), galėtų būti svarstomas. Taigi Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Ignalinos atominės elektrinės ir jos regiono problemų komisijos sudarymo” projekto (registracijos Nr.P-470) pateikimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Stasiškį. Tikiuosi, kad mes ilgai neužtruksim ir spėsim per mums skirtą laiką susitvarkyti dar ir su pareiškimais.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, atrodo, kad mes pasiekėm tokią brandos stadiją, kai jau pritarėm be jokių didelių diskusijų, ir aš tuo esu labai patenkintas. Taigi dabar iš esmės. Ignalinos atominė elektrinė iš tikrųjų savo daugiaplaniu poveikiu aplinkiniams rajonams sukūrė specifinį regioną. Šis regionas yra specifinis tiek ekonominiu, tiek gamtosaugos, tiek naujos etnokultūrinės situacijos formavimosi požiūriu. Ir tas faktas, kad jauna Lietuvos valstybė visiškai neturi regioninės politikos formavimo įgūdžių ir tradicijų, irgi yra skatinanti aplinkybė giliau ir detaliau užsiimti šito regiono problemomis. Įvairiuose įvairaus lygio ir įvairios sudėties pasitarimuose jau dvejus metus iškildavo šita mintis, kad reikalinga kažkokia koordinuojanti struktūra, kuri šito regiono problemas jungtų ir bandytų spręsti kompleksiškai, nes iš tikrųjų mūsų Vyriausybė ir šalies valdymas yra sudaromas grynai šakiniu principu. O kadangi to regiono kompleksinės problemos yra arba kelių ministerijų veiklos sritis, arba nei vienos, nei kitos, bet kažkur tik iš dalies susijusi, todėl labai dažnai jų sprendimai būdavo ne patys racionaliausi, arba dalis problemų likdavo neišspręstų. Dažnai tie sprendimai užtrukdavo, ir to regiono gyventojų interesai būdavo pažeisti.
Taip buvo ir su atominės elektrinės poveikiu susijusių kompensacijų išmokėjimu. Vieni rajonai taip gauna, kiti – taip. Sakysim, ir dėl paties Visagino miesto teritorijos išplėtimo beveik dvejus metus tęsiasi diskusijos Seime. Tai buvo, manyčiau, pavyzdys to, ką aš esu sakęs ir tada, būtent netinkamo problemų sprendimo metodo pasirinkimas. Tos problemos yra, bet neišspręstas toks teritorijos išplėtimas, koks buvo siūlomas, nors pati miesto ribų ir teritorijos išplėtimo problema prašosi sprendimo.
Lieka problemiški ir mokestiniai santykiai arba mokesčių atskaičiavimai Visagino savivaldybės biudžetui, Ignalinos savivaldybės biudžetui ir panašiai. Į šio poveikio zoną patenka jeigu ne visa, tai bent žymi keturių rajonų teritorijos dalis. Turiu omeny Ignalinos, Utenos, Zarasų ir Švenčionių rajonus.
Šitas branduolinės energetikos objektas turi įtakos ir veikia kaimyninių šalių pasienio regionus, dalį Latvijos ir Baltarusijos. Taigi neišvengiamai iškyla ir tarptautinio masto problemų vien todėl, kad dalis Ignalinos įrenginių yra Baltarusijos teritorijoje.
Taigi manau, kad turėtų būti tokia koordinuojanti struktūra, kuri galėtų sukaupti tas problemas ir bandytų jas spręsti kompleksiškai. Kodėl tai siūloma spręsti Seimo lygiu? Todėl, kad daugeliui šitų problemų reikalingi įstatymų lygio sprendimai. Reikalingi arba specialūs įstatymai, arba galiojančių įstatymų pataisos, taip pat parlamentinė kontrolė, kaip savo pareigas arba tas problemas sprendžia atskiros žinybos, atskiros ministerijos. Kaip pavyzdį aš galėčiau priminti prieš metus čia svarstytą ir priimtą Branduolinės energetikos įstatymą. Didelis įstatymas, detaliai parašytas, sakyčiau, smulkių techninių taisyklių, kaip būtų galima statyti tokius objektus, rinkinys. Tarsi branduolinės energetikos objektai būtų statomi kiekvienoje seniūnijoje kaip kokie garažai.
Tačiau šitas įstatymas visiškai ignoravo atominės elektrinės regiono sąvoką, visiškai ignoravo ir ignoruoja to regiono specifinius interesus. Tai vėlgi rodo, kad neturime supratimo, kaip formuoti regiono politiką, regiono vystymosi strategiją ir perspektyvas. Tai būtų, sakyčiau, pagrindiniai, bendriausi motyvai, dėl ko mes siūlome tokią komisiją sudaryti.
Kaip aš minėjau, buvo svarstyta įvairiu lygiu. Vyriausybės pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri, be kitų, nagrinėjo ir šią problemą. Jai vadovo buvęs signataras ponas E.Petrovas. Jie priėjo išvadą, kad reikalinga turėti atskirą komisiją ar darbo grupę Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms gvildenti. Tai iš dalies atsispindi tame pasiūlyme, kurį pasirašo daktaras R.Pakalnis ir kurį aš šiandien išplatinau. Apie tai buvo kalbėta įvairiuose pasitarimuose su suinteresuotų rajonų merais ir savivaldybėmis. Buvo taip pat kalbama ir frakcijoje, ir Seimo vadovybės lygiu įvairiuose pasitarimuose. Visi prieidavo prie tos išvados, kad tokia komisija reikalinga.
Paskutinį kartą maždaug prieš du mėnesius mūsų Nacionalinio saugumo komitetas specialiai šiek tiek detaliau išnagrinėjo šitą problemą ir dalyvaujant ūkio ministrui iškėlė iniciatyvą, kad reikia pasiūlyti Seimui tokią komisiją įsteigti. Visi komiteto nariai ir ūkio ministras vieningai pritarė, kad tokią komisiją turėti tikslinga ir jinai būtų naudinga.
Šiandien aš prašyčiau jūsų pritarti iš principo tokios komisijos sudarymui. Ji turėtų būti sudaroma normalia Seimo statuto nustatyta tvarka proporcingai atstovaujant frakcijoms. Tuomet būtų galima pradėti pasitarimus, kas ką deleguoja, ir tada komisija, patvirtinus sudėtį, išrinktų pirmininką ir pradėtų dirbti. Aš manau, kad tokia komisija būtų naudinga.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, visų pirma turbūt turėtų būti tikslinamas nutarimo pavadinimas. Ne regiono problemų, o regiono problemoms spręsti. O klausimas būtų toks. Ar šitas nutarimas ir komisijos darbas baigsis parengus nuostatus ir bus dar kažkoks dokumentas, ar vis dėlto šitą nutarimą reikėtų papildyti, iki kurio laiko komisija parengs kažkokias priemones? Kadangi čia baigiasi tik nuostatais. Ačiū.
A.N.STASIŠKIS. Dėl pavadinimo – tikriausiai taip. Aš nesiginčiju dėl redakcinių pataisų. O dėl to, kada ir kiek, aš manau, kad ta komisija turėtų būti nuolat veikianti pagal Seimo statuto 78 straipsnį, nes aš nemanau, kad šios kadencijos laikotarpiu atominės elektrinės ir tuo labiau regiono problemos išsispręstų. Jų užteks ne vienai kadencijai.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš pasisakyti noriu.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Pritardamas tokios komisijos sudarymui, aš iš esmės esu nusiteikęs skeptiškai, kadangi tai turėtų būti Vyriausybės reikalas, ir Vyriausybė turėtų turėti mechanizmą ir struktūrą, kuri aprėptų ir spręstų visas regionines problemas. Iš tikrųjų tokio mechanizmo dabar nėra, nors šiandien girdėjom premjerą sakant, kad valdymas antrajame pusmetyje bus tobulinamas. Matyt, šioje srityje nenumatomi kažkokie tobulinimai, todėl aš pritariu. Klausimas būtų toks: ar šiandien pateikti R.Pakalnio pasiūlymai dėl komisijos sudėties jus sudomino, ar nelabai? Dėl komisijos sudėties, nes jis ten siūlo labai įvairių specialistų.
A.N.STASIŠKIS. Taip. Aš, iš dalies atsiliepdamas į jūsų įžangėlę… Iš tikrųjų tai galbūt ir galėtų būti Vyriausybės lygmens struktūra, bet, kaip jūs pats pripažinote, nėra Vyriausybėje tokios struktūros, tuo labiau kai neliko Energetikos ministerijos. Ji pati, būdama ir turėdama vienintelį didžiulį objektą, ir tai nesugebėjo tų problemų tinkamai spręsti, tuo labiau kai dabar yra tokia kompleksinė ministerija. Bet svarbiausia, mano manymu, kad mes neturime tradicijų regioninei politikai formuoti ir nėra jokių struktūrų, jokių teisinių mechanizmų. Mano supratimu, Vyriausybės lygiu gal ir turėtų būti tokia pati arba prie šitos komisijos lygiagrečiai dirbanti grupė, bet ji nepajėgs išspręsti šitų problemų, nes šitos problemos (kaip minėjau ir dar kartą atkreipiu jūsų dėmesį) dažnai arba dažniausiai bus įstatyminio lygmens.
Dėl siūlymų. Aš manau, kas norės, galės būti Seimo komiteto (…), Vyriausybės, Utenos apskrities savivaldybių stambiausių ūkio subjektų atstovai bei mokslininkai. Aš nežinau, manyčiau, kad tai turėtų būti mūsų svarstymo diskusijos objektas. Aš manyčiau, kad tai turėtų būti Seimo, tačiau manau, kad ar tiesiogiai komisijoje, ar prie komisijos turėtų būti tų rajonų merai arba jų įgalioti atstovai, visų pirma, aišku, Visagino savivaldybės atstovas, turbūt atominės elektrinės direkcijos atstovas ir, aišku, turbūt Ūkio ministerijos, Gamtos apsaugos ministerijos atstovai. Kokiu būdu jie bus įtraukti į komisiją arba prie komisijos, turbūt mes turėtume pasitarti arba palikti komisijos nuostatų tvirtinimo etapui.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Ačiū. Į klausimus, kurie man rūpėjo, atsakė. Aš galėčiau kalbėti tik dėl motyvų.
PIRMININKAS. Visi klausimai, kolegos. Kalbėti dėl motyvų jau prašė žodžio Seimo narys J. Šimėnas. Nežinau, ar jis pareikš savo norą. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš jau minėjau, jog pritariu tokios komisijos sudarymui, tik truputį nenoriu sutikti, kad Vyriausybė būtų struktūra arba toks mechanizmas, kuris neturėtų įstatymų leidybos iniciatyvos teisės. Ji turi ir, žinoma, puikiausiai galėtų pasiūlyti Seimui svarstyti ir priimti jų pateiktus įstatymų projektus. Kadangi iniciatyvos Vyriausybė nerodo, matyt, iniciatyvą reikia rodyti Seimui. Pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Pritardamas šios komisijos steigimui turiu labai konkrečių argumentų. Keletą kartų man teko kreiptis į Vyriausybę dėl, sakykim, tarifų lengvatų kaimo žmonėms, gyvenantiems 50 km zonoje, kurių kaimai nėra įtraukti į tas lengvatines (…), ir gavau valdiškus atsakymus iš Ūkio ministerijos, todėl šiuo atveju jau reikia Seimo sprendimo, bent jau rekomendacinio. Yra ir kitų problemų, pavyzdžiui, kompensaciniai išmokėjimai, t.y. jų atskaitymai šitoms 4 savivaldybėms, kurios priklauso Ignalinos atominės elektrinės zonai ir t.t. Norėčiau akcentuoti tai (kad ir visiems būtų aišku), jog ši komisija nekuriama Ignalinos atominės elektrinės problemoms spręsti, o Ignalinos atominės elektrinės įtakos zonoje esančių, šiame regione gyvenančių žmonių ir viso regiono problemoms spręsti. Todėl tikrai pritariu šios komisijos kūrimui ir esu už.
PIRMININKAS. Ar būtų iš užsirašiusių norinčių prieštarauti nutarimui? Nematau norinčių prieštarauti. Ar tai reiškia, kad galime bendruoju sutarimu pritarti pateiktam nutarimo projektui? Taigi Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Ignalinos atominės elektrinės ir jos regiono problemų komisijos sudarymo” projektui, kurio registracijos Nr.P-470, po pateikimo pritariama bendruoju sutarimu. Koks turėtų būti pagrindinis komitetas, nes čia tiek plačių dalykų? Žiūriu į Seimo narį A.Stasiškį. Gal dar kol kas neapsispręskime?
A.N.STASIŠKIS. Aš manau, kadangi yra mūsų komiteto iniciatyva, tai Nacionalinio saugumo komitetas, o taip pat turėtų būti Gamtos apsaugos komitetas ir Ekonomikos komitetas.
PIRMININKAS. Ar galėtume pagal Statutą nenumatyti komitetų, kaip siūlo J.Beinortas, kol dar vyksta derybos tarp frakcijų? Matyt, kad visi komitetai turėtų čia dirbti, o pagrindinis galėtų būti Ekonomikos komitetas. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitetas ir Gamtos apsaugos komitetas tegul man atleidžia, manau, kad tie 3 komitetai susitvarkys, juo labiau kad mes dar turime kalbėti frakcijose dėl daugelio dalykų. Ačiū, kolegos. Tai buvo įstatymų projektai.
1997 m. birželio 12 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas
Dabar pareiškimų laikas, bet iš tolo moja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius. Taigi ketvirtadienio darbotvarkė. Kolegos, prašyčiau pasiruošti išsakyti savo nuomonę dėl ketvirtadienio darbotvarkės. Tribūnoje Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Kilo klausimas, ką reiškia „moja iš tolo”? Prisimenu dainos žodžius, beveik „iš Suvalkijos lygumų”...
Gerbiamieji Seimo nariai, ketvirtadienio darbotvarkė yra aptarta Seniūnų sueigoje. Vieninteliai dalykai, kuriuos norėčiau patikslinti, tai atsakymai į Seimo narių paklausimą, kuris yra numatytas Vyriausybės pusvalandžio metu, kaip numato Statutas. Tai pateiks ministras K.Skrebys, Vyriausybės įgaliotas atsakyti. Taip pat noriu pasakyti, kad darbotvarkės 2-2 kompleksinis klausimas, matyt, nebus baigtas svarstyti, nes komitetas irgi siūlo daryti pertrauką. Jeigu mes sutarsime, kad darome svarstymo pradžią, tai tik tam, kad išgirstume komitetų nuomonę. Į rezervinius klausimus aš siūlau įrašyti (nes mes sėkmingai dirbame ir spėjame rezervinius klausimus apsvarstyti) V.Aleknaitės įregistruotą ir teikiamą visą įstatymų paketą dėl vaiko teisių. Jeigu sutiktumėte, kad mes galėtume ketvirtadienį pateikti, tai būtų viskas, ką norėjau pasakyti.
Dėl Įmonių bankroto pagrindinio įstatymo, kuris bus priimamas. Matyt, mes to viso komplekso ketvirtadienį nespėsime priimti ir tęsime tą darbą kitą savaitę.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Klausimai ar siūlymai?
J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau, kad vis dėlto pirmininkas ar valdyba paragintų, kad kartu su klausimu 2-6, projekto registracijos Nr.P-529, turėtų būti ir Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, nes Vyriausybės nutarimas Nr.1230 yra bendras abiem, o konkrečiai – tai čia specialių apskaitos dokumentų diegimas nuo liepos 1 d. Tai vienoms įmonėms jis galios, o kai kurioms įmonėms dar reikia nukelti. Kad nebūtų kažko panašaus kaip sausio mėnesį, tai darbotvarkės klausimas 2-6 turėtų būti sudarytas iš dviejų dalių. Ačiū.
A.KUBILIUS. Ar jūs galite pakartoti registracijos numerį?
J.LISTAVIČIUS. Šito projekto registracijos Nr.529, bet tas, kiek aš išsiaiškinau, dar klaidžioja Vyriausybėje, bet turėtų būti kartu. Tai Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9, 10 straipsnių pakeitimas ir papildymas. Ačiū.
A.KUBILIUS. Aišku. Mes tada išsiaiškinsime.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.
V.EINORIS. Pritariu darbotvarkei ir siūlau užbaigti.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS. Aš norėjau paklausti. Jūs minėjote, kad į Seimo narių R.Ozolo, E.Bičkausko, K.Glavecko paklausimą atsakys ministras K.Skrebys.
A.KUBILIUS. Taip.
G.ŠILEIKIS. Kodėl būtent ministras, o ne Ministras Pirmininkas, nes paklausimas buvo konkrečiai formuluotas Ministrui Pirmininkui arba A.Šemetai, pavaduojančiam ministrą, arba ministrui V.Pakalniškiui?
A.KUBILIUS. Kiek suprantu, klausimas dėl tam tikros problemos yra adresuotas Vyriausybės vadovui ir Vyriausybės vadovas mano, kad ministras K.Skrebys gali labai kvalifikuotai atsakyti į šį klausimą. Tai jeigu reikia atsakymo į klausimą, tai ministras tą atsakymą gali duoti. Jeigu reikia matyti tribūnoje premjerą, tai yra kitas dalykas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, pagal Statutą… Siūlau skaityti atitinkamą Statuto straipsnį. Apskritai mes neturėtume jo nagrinėti, jeigu laikytumės visų Statuto smulkmenų.
A.KUBILIUS. Taip, mes sutinkam, kad reikia visas problemas svarstyti. Bet reikia svarstyti iš tikrųjų efektyviai. Jeigu ministras gali atsakyti, tai aš nematau reikalo, kaip nors kitaip tai svarstyti.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, aš siūlyčiau, kad geriau būtų iš karto išspręsti rezervinį klausimą, įrašyti vietoj 2-2a, b ir c, o šitų nepradėti net svarstyti, nes mes Biudžeto ir finansų komitete visus juos pradėjom svarstyti, padarėm pertrauką ir lauksim dar atitinkamų Vyriausybės sprendimų. Kodėl jiems dabar reikia to laiko? Keičiamas Muitinių statutas ir reikia, kad Vyriausybė viską suderintų. Tai mums neapsimoka net laiko ketvirtadienį gaišti, nes pradėsim svarstyti ir atidėsim.
A.KUBILIUS. Tai aš sutinku. Gerai, mes taip galim tikrai sutarti…
E.J.KUNEVIČIENĖ. Iš rezervinių perkelti…
A.KUBILIUS. Gerai.
PIRMININKAS. Tai sutarta. Tai buvo visi klausimai. Ar galėtume pritarti ketvirtadienio darbotvarkei? Ketvirtadienio darbotvarkei pritariame. Kolegos, aš atsiprašau, kad nepaprašiau pratęsti posėdžio bent 10 minučių. Jau 6 minutes vėluojam.
Seimo narių pareiškimai
Turime du pareiškimus. Kviečiu į tribūną Seimo narį M.Briedį.
M.BRIEDIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, mano pareiškimas dėl problemų, su kuriomis susiduria mūsų, taip pat ir mano rinkėjai. Aš norėčiau šituo pareiškimu pasiūlyti, kaip galima būtų spręsti problemas, kurios yra skaudžios, nes žmonės negauna atlyginimų dėl tam tikrų finansinių problemų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra įsiskolinusi Rusijai už dujas ir naftą. Rusijos įmonės ir Vyriausybė yra įsiskolinusi Lietuvos verslininkams už pateiktą produkciją, statybos darbus ir pan. Siūlau Lietuvos ir Rusijos Vyriausybėms pradėti derybas dėl atsiskaitymų, kuriuos dengtų kiekviena valstybė savo įstaigoms ir individualiems gamintojams. Taip būtų pasirūpinta savo valstybės įmonėmis ir jose dirbančiais žmonėmis. Ačiū.
PIRMININKAS. Rimtas siūlymas rimtiems objektams. Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį E.Zingerį.
E.ZINGERIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes su gerbiamuoju kolega A.Stasiškiu šiandien aptarėm labai svarbius dalykus, susijusius su Antruoju pasauliniu karu. Mes norėtume paraginti, ko gero, kartu pasirūpinti karo pradžios dalykais, nes yra tam tikrų nesutarimų dėl 23 dienos sukilimo: šio sukilimo įvertinimo, dėl įvairių minėjimų. Taigi mes visgi apsvarstę taip kolegiškai ir bičiuliškai nusprendėm siūlyti dar sykį priminti mūsų Prokuratūrai, Generalinei prokuratūrai, ištirti vadinamąją Kauno „Garažo bylą”. Garažas – tai yra ta vieta, kurioje aš užaugau, ir likimo ironijos „dėka” tai buvo mano kiemas. Iš savo mamos vėliau aš sužinojau, kad tai buvo pirmoji Kauno didžiųjų žudynių vieta. Ten žuvo daugelis žmonių, jie buvo žvėriškai nužudyti vokiečių naciams darant iš to didelį šou, filmuojant tą įvykio vietą, bet tai buvo didelių žudynių vieta.
Dabar Holokausto memorialinis muziejus Vašingtone atidaro didelę parodą, skirtą kaip tik tiems įvykiams ir Kauno getui. Ta paroda ruošiama apie šešerius metus, ji bus atidaryta ateinantį rudenį. Mes su kolega pagalvojom, kad, ko gero, vertėtų paprašyti Prokuratūros išsiaiškinti ir visiškai iki galo šį įvykį ištraukti iš rūkų, kad tas reikalas būtų ne paskendęs kalbose, rūkuose, o įgautų konkrečią formą. Tokiu būdu žmonės būtų atskirti: tie, kurie iš tikrųjų buvo už Lietuvos valstybės atkūrimą, nuo tų, kurie prisidėjo prie Lietuvos piliečių žudynių. Todėl šis pasiūlymas yra susijęs su labai konkrečiu noru – ne pasmerkti, o pagelbėti išryškinti mūsų istorijos įvykius. Mes ilgai aptarinėjom su istorikais ir politikais šią problemą ir nutarėm paprašyti dar sykį Prokuratūros šį istorinį įvykį išsiaiškinti iki galo. Toks būtų mūsų abiejų prašymas. Turbūt aš turiu teisę šnekėti mūsų abiejų kolegišku vardu. Dėkui.
PIRMININKAS. Šitais pareiškimais mūsų šios dienos posėdžiai yra baigiami.