Trisdešimt aštuntasis (septyniasdešimt devintasis) posėdis
1997 m. birželio 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Vyriausybės informacija ir diskusija tema – Šalies ekonominė ir finansinė būklė

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai! Pradedame birželio 10 d., antradienio, rytinį plenarinį posėdį. Pradžioje keli žodžiai apie darbotvarkę. Pradėsime nuo Vyriausybės informacijos ir diskusijos. Tema – šalies ekonominė ir finansinė būklė, ir čia pranešimą padarys Ministras Pirmininkas G.Vagnorius. Vyriausybės pusvalandyje dalyvaus ministras A.Žvaliauskas. Kaip mes anksčiau planavome dėl kariuomenės vado, tai šiek tiek atsideda. Tai tiek dėl darbotvarkės. Darbotvarkė buvo aptarta Seniūnų sueigoje, jai pritarta. Ar galime pradėti darbą? Galim pradėti darbą.

Visų pirma kviečiu tarti žodį Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Man šiandien ypač malonu jūsų vardu, taip pat iš visos širdies ir asmeniškai pasveikinti Seimo narį G.Vagnorių, įžengusį į brandos amžių. Tai mūsų kolega, kuris jau prieš šešetą su viršum metų ypač sunkiomis, dramatiškomis mūsų valstybei sąlygomis perėmė valstybės vadovo vairą ir tvirtai vairavo pro labai pavojingas uolas, vykdydamas tomis sąlygomis ryžtingas reformas. Dabar, šiame Seime, mes vėl jam užkrovėm sunkią naštą. Mes sveikinam jį ir kaip Vyriausybės vadovą, tačiau suvokiam, prisimenam ir mylim kaip mūsų kolegą Seimo narį tuo pačiu metu. (Plojimai)

L.SABUTIS. Gerbiamieji, leiskit mūsų komiteto visų narių vardu padėkoti Seimo nariui, mūsų komiteto nariui G.Vagnoriui už praleistus metus ar atiduotus metus savivaldybėms ir išreikšti viltį, kad didžiausias dėmesys ir ateityje bus skirtas valstybei ir savivaldybėms.

PIRMININKAS. Čia kalbėjo L.Sabutis. (Plojimai) Dar žodį tars A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis premjere! Gamtos apsaugos komitetas norėtų jus pasveikinti iš tiesų įžengus į politiko brandos amžių. Nesenai, praėjusią savaitę, buvo paminėta keturiasdešimt metų nuo aplinkosaugos sistemos įsikūrimo Lietuvoje, ir mes gavome nuoširdų premjero sveikinimą. Mes manom, kad mes turime tuo pačiu atsilyginti, juo labiau kad pagrindiniai sprendimai, kurie bus priimti aplinkosaugos srityje, ir jų vykdymas priklauso nuo mūsų Ministro Pirmininko. Sveikinu dar kartą ir linkiu ištvermės nelengvame politiko kelyje. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar jau mes siūlom premjerui palikti gėles ant savo stalo.

Premjere, dabar jau žodį suteikiam jums. Kviečiame į tribūną ir tikimės atitinkamos kalbos.

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirma aš turiu nuoširdžiai padėkoti už malonius sveikinimus, gerus palinkėjimus. Aš šiandien taip pat prisimenu 1957 m., bet kita proga – 1957 m. buvo įkurta Europos Bendrija, tai yra buvo padėti Europos Bendrijos pamatai. Ir aš noriu tikėti, jog po kurio laiko mes galėsime taip pat pasidžiaugti, jog priklausom Europos Sąjungai. Šiuos sveikinimus, šiuos palinkėjimus aš norėčiau priimti kaip įpareigojimą viską padaryti, kiek tai priklauso nuo Vyriausybės, kad Lietuva galėtų sugrįžti į Europą tam, kad Lietuvos žmonės galėtų saugiai ir geriau gyventi.

Aš džiaugiuosi, jog turiu puikią galimybę šiandien šiek tiek informuoti apie šalies ekonominę finansinę būklę, taip pat apie mūsų Vyriausybės planus šių metų antrajam pusmečiui. Mes niekada nežadėjom stebuklingų ir greitų pagerėjimų, dėl to aš jų, aišku, šiandien ir negalėčiau paskelbti. Tačiau mes nuolat sakėm, jog keisis ir ekonominė, ir socialinė situacija, keisis tegu po truputį, bet stabiliai ir nuolat. Aš galiu garantuoti, jog šito mes sieksim ir, kaip liudija statistika, atrodo, mums visiems kartu su Seimu, kartu su visais žmonėmis pavyksta eiti į priekį.

Pateiksiu keletą skaičių, kurie liudys, jog iš tikro yra teigiamų poslinkių. Gegužės mėn., palyginti su šių metų sausio mėnesiu, vidutinis darbo užmokestis padidėjo nominalia verte 14%, atmetus infliaciją – 9,3%, tai yra realus darbo užmokestis padidėjo 9,3 % per pirmus penkis mėnesius. Norėčiau pasidžiaugti, jog privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis didėja sparčiau negu valstybiniame sektoriuje. Tai yra normalu, ir ateityje taip bus. Aišku, šitie skaičiai jokiu būdu nereiškia, kad žmogus apčiuopiamai pajaučia pagerėjimą. Tai yra tik ženklas, tik požymis, kuris liudija, jog kiekvieną mėnesį žmonių gyvenimas po vieną kitą procentą gerės. Tai liudija, jog per metus mes galbūt pamatysim ir apčiuopiamų rezultatų. Turėčiau pasakyti, jog vidutinė pensija išaugo, nominalia verte padidėjo 11,3%, atmetus infliaciją 6,6%. Iš tų dviejų skaičių turim padaryti išvadą, jog priešingai, negu kartais mes buvome pagrįstai ar nepagrįstai kritikuojami, mūsų priimti kai kurie psichologiškai nepopuliarūs arba psichologiškai nepatogūs sprendimai pasiteisino. Ne tik nepablogėjo dėl to bendra žmonių socialinė būklė, bet, kaip matoma, pagrindiniai rodikliai, nežiūrint to, jog priėmėm kai kuriuos tokius ir nepatogius sprendimus, iš esmės davė geresnių socialinių rezultatų. Turėčiau pasakyti, jog mums malonu yra tai, kad šiek tiek sumažėjo bedarbių skaičius per metus. Per 12 mėnesių sumažėjo nuo 8% iki 5,9%. Be abejo, paslėptų bedarbių mes dar turim labai daug. Vidutinis darbo užmokestis, palyginti su labiau išsivysčiusiomis valstybėmis, kartais, man atrodo, prilygsta ir bedarbio pašalpai, tačiau jeigu mes lygiuosimės į savo kaimynines valstybes, mes pastebėsime, kad pagal šitą rodiklį mūsų būklė geriausia. Tai liudija, kad mes dar turim rezervų ekonomikai skatinti, nes visos ekonomikos skatinimo programos dažniausiai kainuoja nedarbo augimą. Tai, kad bedarbių skaičius santykinai yra mažesnis, rodo, jog mūsų padėtis yra geresnė negu kaimyninės valstybės, kur bedarbių skaičius viršija 10%.

Statistika liudija, jog šiek tiek pradeda atsigauti ir pramonė. Gegužės mėnesį pagaminta produkcijos 9% daugiau nei šių metų sausio mėnesį. Deja, mažiau yra superkama gyvulių ir paukščių, bet ne dėl to, kad ūkininkai ir bendrovės nepagamina, problema visai ne ta, – pagaminama yra pakankamai daug, daugiau, negu reikia, bet dėl to, jog paprasčiausiai yra didelių problemų parduodant produkciją. Tiesiog nėra galimybės parduoti visos pagamintos produkcijos nei vidaus, nei užsienio rinkose.

Daug geresnė padėtis yra superkant ir realizuojant pieną. Per metus pagaminto ir parduoto pieno bei jo produktų apimtis padidėjo 10,5%. Malonus dar vienas rodiklis, kurį norėčiau paminėti, yra tas, kad didėja krovinių pervežimas per Klaipėdos jūrų uostą. Jis per šių metų keturis mėnesius padidėjo 32,4%. Aišku, turėčiau pasakyti, jog ir praeitais metais krovinių pervežimas didėjo, ir šiais metais didėja. Tai liudija, kad atsižvelgiant į Lietuvos geografinę padėtį, yra plačiau naudojamasi tarptautinės prekybos, eksporto ir kitokiais prekybai patogiais Rytų ir Vakarų ryšiais.

Dar norėčiau pasakyti vieną rodiklį, kuris taip pat teikia daugiau optimizmo, – kad didėja investicijų. Be investicijų negalim tikėtis nei naujų darbo vietų, nei našumo kilimo. Turiu pažymėti, jog per I ketvirtį investuota už 856 mln. Lt, vadinasi, investicijos padidėjo 7,2%. Labai svarbu, jog investicijų struktūroje pusę investicijų sudaro įrengimai. Tai liudija, jog pramonė, taip pat kitos gamybinės sritys yra laipsniškai pertvarkomos, ir daugelis įmonių yra pradedamos modernizuoti.

 Vienas iš ekonomikos rodiklių yra infliacija. Šis rodiklis yra svarbus, nors nėra pagrindinis, kaip kartais yra teigiama. Iš karto noriu pasakyti, kad mes turim labai gerus infliacijos rodiklius, tačiau aiškiai noriu pasakyti, kad tai tik vienas iš rodiklių, bet nėra pagrindinis ekonomikos rodiklis, tačiau jis dažnai… kuo mažesnė infliacija, tuo lengviau atlikti ekonominius skaičiavimus ir orientuotis rinkos sąlygomis. Turiu pažymėti, jog gegužės mėnesį infliacija buvo 0,8%. Ir tikro galbūt ji buvo mažesnė, o didesnė praeitą mėnesį, nes infliacijos skaičiavimo specifika – infliacija skaičiuojama pagal kainas, kurios yra fiksuojamos vidury mėnesio, tai faktiškai čia reikėtų pridėti praeito mėnesio infliaciją ir šio sumažinti, tačiau, apskritai pasakius, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius infliacija sudarė 4,7%. Per atitinkamą praeitų metų laikotarpį infliacija siekė 9,8%. Tačiau tai nereiškia, kad dėl to pasakymo infliacija yra per pusę mažesnė negu praeitais metais, ir mes norim kuo nors pasigirti. Aš, pavyzdžiui, šiuo atveju nesu įsitikinęs, ar tai yra labai gerai. Prognozuojama, jog infliacija šių metų birželio mėnesį sudarys apie 0,2%. Iš viso infliacija už pusę metų būtų 4,9%. Tačiau jeigu mes infliaciją skaičiuotume kiek kitaip, t.y. skaičiuotume gryną infliaciją iš kainų augimo atėmę tą prieaugį, kuris atsiranda dėl mokesčių privilegijų panaikinimo ir kitų faktorių, nesusijusių su tikrąja infliacija, mes pamatytume, kad mūsų infliacija per pusmetį siekia 1,5%. Per metus – 3%. Jeigu atmestume visą kainų padidėjimą dėl mokesčių privilegijų panaikinimo, ko paprastai neturėtų būti, taip atspindima grynoji infliacija, tikroji infliacija, nors šiuo atveju tai nereiškia, kad mes turim kokių nors priekaištų Statistikos departamentui, jokiu būdu – Statistikos departamentas skaičiuoja taip, kaip reikia, bet jeigu skaičiuotume gryną infliaciją, pamatytume, kad metinė infliacija pas mus yra mažesnė nei 3%. Tai tokiai valstybei kaip Lietuva yra didelė prabanga, nors, kaip minėjau, (…) taip pat yra akivaizdus. Tačiau aš turiu pažymėti tendenciją, jog, pavyzdžiui, mes nebeturim jokios infliacijos pramonės parduodamos produkcijos. Kainos ne tik nekyla, bet pastaruosius tris mėnesius kainos mažėja. Vadinasi, mes turim jau priešingą, neigiamą infliaciją ir per pastaruosius tris mėnesius kainos sumažėjo 2%. Tai iš tikro atrodytų lyg ir malonus dalykas, tačiau abejoju, ar taip pasakytų mūsų pramonininkai ir kitų įmonių darbuotojai. Vadinasi, blogėja konkurencinės sąlygos. Viena iš priežasčių, kodėl krenta pramonės produkcijos parduodamos kainos... Ką reiškia krenta? Jeigu krenta pardavimo kainos, vadinasi, mažėja pelnas, o kai kurių įmonių pelnas tampa minusinis. Nes nesunku įsivaizduoti, kad sumažinti atlyginimus ar kitas išlaidas, kurios jau yra nusistovėjusios, ekonomikoje yra neįmanoma. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl taip vyksta ir kodėl mes susiduriame su kita labai rimta problema – užsienio prekybos deficitu, ne biudžeto, o užsienio prekybos deficitu, yra ta, jog pasikeitė lito ir markės kurso santykis. Nors kai kas mums kalba, kad Valiutų valdybos modelis yra patogus, jog litas yra fiksuotas, deja, aš turiu pasakyti, kad lito ir markės santykis pasikeitė ir pasikeitė ne mūsų naudai. Kritus Europos valiutoms dolerio atžvilgiu, litas tapo daug brangesnė valiuta Vokietijos markės ir kitų Europos Sąjungos valstybių valiutų atžvilgiu. Kitaip tariant, tai reiškia, kad Europos prekės yra atitinkamai nupiginamos, pigesnės prekės pasiekia Lietuvą, o mūsų prekės Europoje dirbtinai pabranginamos. Be abejo, jeigu mūsų pagrindinis prekybos partneris būtų Amerika, Japonija, gal ir būtų patogu, bet mūsų pagrindinis prekybos partneris yra Vokietija ir kitos Europos valstybės. Kodėl, pavyzdžiui, šiandien žemdirbiai susiduria su sunkiomis produkcijos realizavimo problemomis, nesunku įsivaizduoti, kai prisimeni, jog prieš keletą mėnesių viena markė kainavo 2,6-2,7 lito, o dabar viena markė kainuoja 2,3 lito. Tos pačios vokiškos prekės, pavertus jas į litus, šiandien yra 15% pigesnės negu prieš keletą mėnesių. Štai atsakymas į klausimą, kodėl žemdirbiai sunkiai parduoda produkciją, kodėl mažėja gyvulių supirkimas. Pagrindinė priežastis yra ta, jog Lietuvoje, deja, veikia netikras Valiutų valdybos modelis, kurio mes, aišku, turėsim ateity atsisakyti, tačiau mes sieksim viską padaryti, jog to išėjimo iš Valiutų valdybos modelio niekas nepastebės, kad nebūtų jokių finansinių ir piniginių netikėtų pasikeitimų. Tai tiktai yra faktas. Tuo pavyzdžiu aš norėjau pasakyti, kad jeigu, tarkim, litas būtų susijęs su marke, o ne su doleriu šiuo metu, tai reikštų, kad litas nebūtų devalvuotas, jo vertė Europos valiutos atžvilgiu nepasikeistų, bet mums būtų palankesnės prekybos sąlygos. Įmonės turėtų galimybių daugiau parduoti produkcijos, žmonės turėtų daugiau darbo ir galimybių daugiau uždirbti. O dabar, deja, lito kursas markės atžvilgiu pasikeitė ir, kaip minėjau, pasikeitė ne mūsų naudai.

Šiek tiek norėčiau pakalbėti apie finansinę būklę. Pagal valstybės biudžetą mes galime spręsti apie ekonomikos pokyčius. Šiemet valstybės biudžeto būklė taip pat liudija, jog ekonomikos poslinkis nepaisant kai kurių sunkumų yra teigiamas. Bene pirmą kartą nuo 1993 m. biudžetas vykdomas ir ne tik vykdomas, bet šiek tiek ir viršijamas. Per 5 mėn. biudžetas gavo papildomai 72 mln. Lt. Tai yra 3% daugiau, negu numatyta plane. Beje, norėčiau pridurti, jog šių metų valstybės planas yra apie 30% didesnis negu 1996 m. Ir nors planas 30% didesnis, biudžetas yra įvykdytas. Prieš keletą mėnesių mūsų biudžeto planą dėl to, jog numatėme trečdaliu didesnes įplaukas, daug kas kritikavo, ir mes patys šiek tiek nedrąsiai jautėmės, tačiau galime pasidžiaugti, jog visų pastangų dėka ir Seimo priimtų įstatymų pagalba (pirmiausia Mokesčių administravimo įstatymo, taip pat kai kurių ekonominių įstatymų, kuriais užtikrinama nuosavybės teisinė apsauga) mums pavyksta įvykdyti biudžetą ir netgi turėti nedidelį perviršį. Gegužės mėn. biudžetas gavo 12% daugiau įplaukų, negu buvo planuota.

Atrodytų, skaičiai malonūs, atrodytų, kad lėšų turėtų užtekti, deja, turiu aiškiai pasakyti – lėšų neužtenka, kadangi per pastaruosius trejus metus biudžetinės įstaigos turi sukaupusios milžiniškus įsiskolinimus, kurių padengti neįmanoma nei per penkis mėnesius, nei per šiuos metus. Bet daugiau skolų mes nedidiname ir, kiek galimybės leidžia, bandome ankstesnes skolas padengti. Jau šiais metais iš biudžeto ankstesnėms skoloms padengti, neskaitant tų 500 mln. Lt, kurie buvo numatyti valstybės biudžete, skirta 150 mln. Lt. Beveik 150 mln. Lt. Nesunku suprasti, jog, pavyzdžiui, 1995 m. mes gyvenome iš valstybės biudžeto plius papildomo biudžeto, kuris siekė apie 1,5 mlrd. Lt ir kuris buvo sukaupiamas iš kreditų (…). Tai yra turėjome tarsi du biudžetus. Vieną – tiesioginį biudžetą, kitą – iš skolintų lėšų. Šiandien mes turime tik vieną – tiesioginį biudžetą ir ne tik neturime to kito iš skolintų lėšų biudžeto, bet ir iš to paties vienintelio biudžeto dar turime skirti lėšų skoloms padengti. Bet kito pasirinkimo nėra. Jeigu mes tęsime skolinimosi politiką, mes ne tik neturėsime lėšų investicijoms, bet ateityje susilauksime neigiamų ekonominių ir socialinių pasekmių. Vyriausybė nestabdo kreditų linijų, kurios yra panaudojamos investicijoms. Kuo daugiau kreditų su mažesnėmis palūkanomis bus skirta investicijoms, tuo bus didesnė nauda Lietuvos ūkiui, tačiau, aišku, Vyriausybė turi riboti kreditinių lėšų vartojimo reikmes.

Beje, norėčiau pastebėti, jog mes stebėsime papildomų kreditinių ir investicinių lėšų atėjimą, pirmiausia į privatų sektorių po to, kai neseniai Lietuvai buvo suteiktas investicinis šalies reitingas, kuris be minusų (…). Faktiškai mes pirmą kartą tapome valstybe, kuri nevertinama kaip spekuliacinė zona. Lietuva pripažįstama kaip palanki investicijoms šalis su palyginti nedidele rizika ir galimybe gauti santykinai didesnį pelną. Tai taip pat turėtų paskatinti ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą.

Norėčiau keletą sakinių pasakyti apie neseniai Vyriausybės patvirtintus pagrindinius ekonominius, finansinius rodiklius, prognozuojamus rodiklius kitiems metams. Planuojama ir artimiausiu metu, be abejo, mes pateiksime Seimui tvirtinti kai kuriuos svarbiausius rodiklius, kurių reikia ir kitų metų nacionalinio biudžeto sudarymui, ir kitokioms programoms. Planuojama, kad 1998 m. nacionalinis biudžetas padidės 15,6%. Palyginamosiomis kainomis bendras vidinis produktas turėtų padidėti 7%. Beje, mes tikimės, kad šiais metais numatytas 5% bendro vidinio produkto augimas bus pasiektas, o kitais metais bendras vidinis produktas turėtų išaugti, kaip buvo numatyta, 7%. Kitiems metams bendro vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą arba infliaciją planuojame 6-7%. Šiaip iš tikro, jeigu kas nors mums iškeltų sąlygą, jog mus priima anksčiau į Europos Sąjungą, jeigu mes sumažiname infliaciją, pavyzdžiui, iki 3%, jokių abejonių nėra, mes tai galėtume padaryti kitais metais, kai tik tokia sąlyga bus iškelta. Tačiau reikia suprasti labai aiškiai, kad kiekvienas infliacijos sumažinimo procentas, kai ta infliacija yra mažesnė negu 10%, reiškia negautus šimtus milijonų litų ir didesnį nedarbą. Todėl, pavyzdžiui, Vengrija, Lenkija ir kitos Vidurio Europos valstybės infliaciją palaiko apie 20%. Tačiau, aišku, yra ir daug negatyvių dalykų. Mūsų manymu, Lietuvos sąlygomis artimiausiais metais infliacija turėtų, kaip minėjau, siekti apie 6-7%, ir, matyt, jos mes nesieksime mažinti, o sieksime išlaikyti būtent tokį lygį, nebent dėl stojimo į Europos Sąjungą reikėtų sparčiau mažinti infliacijos tempus.

Norėčiau pasakyti, jog kitais metais numatome mažinti biudžeto deficitą. Šiais metais biudžeto deficitas yra sumažintas iki 1,9% bendro vidinio produkto. Kitiems metams biudžeto deficitas yra planuojamas 600 mln. Lt, ir tai sudarytų apie 1,4% bendro vidinio produkto. Faktiškai kitų metų biudžeto deficitas turėtų būti mažesnis, nei reikia lėšų senoms skoloms aptarnauti. Vyriausybėje esame sutarę, jog iš biudžeto deficito mes tik numatome tiek lėšų, kiek reikia senoms skoloms padengti. Tai yra mes tikime, kad Seimas pritars, jog šitas Seimas ir šita Vyriausybė naujų skolų nedarys. Bet netgi numatytas 600 mln. Lt kitiems metams biudžeto deficitas yra mažesnė suma, negu reikės išleisti pinigų arba negrįžtančioms paskoloms sugrąžinti, arba palūkanoms už ankstesnius skolinius įsipareigojimus sumokėti. Kitų metų biudžete taip pat numatoma daugiau kapitalo investicijų. Jos turėtų padidėti 11%.

Keletas žodžių apie mūsų svarbiausius antrojo pusmečio Vyriausybės darbus. Daugiausia dėmesio antrajame pusmetyje Vyriausybė yra pasiryžusi skirti ekonominio skatinimo programoms įgyvendinti. Pirmiausia mes norime pastūmėti eksporto skatinimo programas. Jos pradės veikti tada, kai tiktai Seimas padarys vieno sakinio pataisą Skolos įstatyme. Fondų taisyklės yra parengtos. Noriu pasakyti, kad nei eksporto skatinimas, nei kitos programos nieko bendro neturės nei su privilegijų, nei su pinigų skirstymu. Nei Vyriausybė, nei ministrai jokių pinigų neskirstys. Programos – tai ne kas kita kaip taisyklių rinkinys, kuris nustato, kas turi teisę gauti papildomą finansinę lengvatą, jeigu jis turi galimybę pagaminti ir parduoti savo produkciją. Tai yra mes norime ne šiaip vienam kitam suteikti kredito garantiją ir finansinių lengvatų, bet nustatyti tvarką, kaip visi vienodomis sąlygomis (jeigu tik sugeba pagaminti ir suranda pirkėją, kuris galėtų nupirkti produkciją) galėtų tikėtis valstybės paramos. Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į eksporto skatinimo programą, nes tai yra vienintelis būdas, kaip mes galime sumažinti užsienio prekybos deficitą. Kaip minėjau, Lietuva yra įvelta į Valiutų valdybos modelį. Veikiant tokiam modeliui, neveikia jokie monetariniai svertai, kuriais paprastai visose valstybėse yra palaikomas užsienio prekybos balansas. Lietuvoje monetariniai svertai neveikia, Lietuva neturi kokios nors savo monetarinės politikos, mes daugiau esame pririšti prie jenos ir dolerio kurso svyravimų, t.y. prie prekybos santykių tarp Amerikos ir Japonijos. Aišku, yra gerai, kad rūpinamės Japonijos reikalais, bet šiomis sąlygomis mes kitų priemonių neturime užsienio prekybos deficitui mažinti, kaip tik visais įmanomais būdais (ir tiesioginiais, ir netiesioginiais būdais) skatinti eksportą. Ir mes iš tikro vykdysime agresyvią eksporto skatinimo politiką ir tikimės, kad tai pagerins mūsų makroekonominius rodiklius ir mokėjimo balansą.

Taip pat antrame pusmetyje norime paleisti smulkaus ir vidutinio verslo bei darbo vietų kūrimo skatinimo programą, o nuo metų vidurio turėtų pradėti veikti kaimo rėmimo fondo pagrindinė dalis, t.y. lengvatinių kreditų žemdirbiams skyrimo mechanizmas, tai yra antrame pusmetyje žemdirbiai turės vienodas sąlygas, aišku, atsižvelgiant į turimą žemę ir į turimas ūkininkavimo sąlygas, gauti lengvatinius kreditus technikai įsigyti ir statyboms.

Nuo antro pusmečio realiai pradėsim pereiti prie sveikatos draudimo. Tai iš tikro labai sunkus darbas. Aš jaučiu, jog šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija ir jos vadovai yra ypatingo dėmesio centre, tačiau aš norėčiau pasakyti, kad nereikėtų tikėtis, kad nauji Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai pajėgūs padaryti per pusę metų visa tai, ko nebuvo padaryta per septynerius metus. Aš turiu prisipažinti, jog ir anksčiau būdami Vyriausybėje (1991-1992 m.), deja, šitai sričiai mes skyrėme nepakankamai dėmesio. Beje, sveikatos apsaugos sistemos pertvarkymas ir sveikatos medicininis draudimas nėra įvedamas tik vienkartiniu aktu ar vienu kitu popieriuku. Pvz., kas buvo palikta šių metų pradžiai, tai man sunku net suvokti: buvo sumanymas, jog sveikatos draudimas veikia tokiu pagrindu kaip mokesčių inspekcija, t.y. buvo priimti nutarimai, buvo priimti tokie įstatymai, kad sausio mėnesį Lietuvoje turėtų būti antra mokesčių inspekcija, kuri surinktų sveikatos draudimo lėšas. Tai iš tikro yra neatsakingumo ar nesupratimo požymis, ir šiuo atveju netgi per pusę metų mes nieko panašaus sukurti negalime, todėl buvo atsisakyta tokių mechanizmų. Lietuvoje, matyt, bus viena mokesčių inspekcija, kuri surinkinės ir „Sodros” pinigus, ne tik pajamų mokestį, ir kitus mokesčius, bet ir „Sodros” mokėjimus, ir sveikatos draudimą, taip pat ir tuos papildomus sveikatos draudimus, kuriuos, matyt, mes siūlysime įvesti nuo kitų metų pradžios, t.y. aš tuo pavyzdžiu noriu pasakyti, kad iš tikro mes buvome visiškai nepasiruošę sausio pradžioje sveikatos draudimui, ir negaliu pasakyti, kad mes dabar esame tam tinkamai pasiruošę, tačiau nuo liepos pradžios tas pradinis perėjimo į medicinos draudimo sistemą etapas bus pradėtas įgyvendinti.

Norime šiais metais, kai netrukus pradės veikti ir naujos specialios policijos struktūros, įskaitant ir mokesčių policiją, ir kovos su kontrabanda ir narkotikais tarnybą, ir specialiųjų tyrimų tarnybą, atsižvelgdami į tai, kad neseniai Seimas priėmė keletą labai svarbių Baudžiamojo kodekso pataisų, kurios suteikia daugiau galimybių kovoti su nusikaltėlių susivienijimais, taip pat platesnės operatyvinės veiklos teisių, taip pat mes tikimės, jog Seimas priims ir turto įsigijimo teisėtumo patikrinimo ir kitus būtiniausius įstatymus, kurie Seimui yra pateikti… Mes tikimės, jog visa tai, t.y. naujos struktūros, kurios veiks išvien su dabar veikiančiomis kovos su organizuotu nusikalstamumu policijos tarnybomis, panaudodamos naujus įrankius, t.y. naujus įstatymus, pajėgs iš esmės sustiprinti kovą su nusikalstamumu, pirmiausia su organizuotu kriminaliniu ir finansiniu nusikalstamumu. Mes norime tikėti, jog iki metų pabaigos mums pavyks iš esmės likviduoti reketą ir kitus pavojingus visuomenei kriminalinius susivienijimus.

Na, ir antrame pusmetyje mes esame pasirengę pradėti esminius šalies valdymo sistemos pakeitimus. Beje, Europos komisijoje buvo labai teisingai pastebėta, jog, ko gero, lengviau yra harmonizuoti teisės aktus, lengviau yra prisitaikyti prie Europos Sąjungos standartų, negu pakeisti valdymo sistemą. Valdymo sistema yra mažai pasikeitusi, mes ją pradedame keisti ir antrame pusmetyje iš esmės mes skirsime daug dėmesio sisteminiams šalies valdymo, t.y. viešo administravimo pakeitimams. Vienas iš parengiamųjų darbų – darbo užmokesčio sistemos peržiūrėjimas, atlyginimai yra diferencijuojami, tačiau bendros valdymo išlaidos nebus didinamos, tai yra, jeigu šiek tiek didėja aukštos kvalifikacijos specialistų ar vadovaujančių pareigūnų atlyginimai, vadinasi, valdininkų skaičius yra mažinamas. Numatoma suteikti papildomų socialinių garantijų tiek teisėsaugos pareigūnams, tiek valdininkams, tokių garantijų, kad valdininkai būtų pririšami prie valstybės (pririšami, aišku, kabutėse). Tai yra papildomas pensinis draudimas, kitos socialinės garantijos, kurios bus atimamos, jeigu valdininkas ar teisėsaugos pareigūnas bus atleidžiamas iš darbo už tarnybinius nusikaltimus. Šitokios papildomos socialinės garantijos suteikia daugiau stabilumo valdininkams ir teisėsaugos pareigūnams ir, kaip liudija kitų valstybių patirtis, tai būna kartais netgi didesnis stimulas, paskatinimas negu vien atlyginimų didinimas. Aišku, mes niekada negalėsime padidinti atlyginimų tiek, kiek, sakykime, pajamų gauna įmonininkai, bet tokiais būdais mes norime sukurti stabilesnę valdymo sistemą. Taip pat mes siūlome griežtinti valdininkų, taip pat teisėsaugos pareigūnų atsakomybę už tarnybinius nusižengimus, t.y. viena ranka mes gerinsime jų darbo ir apmokėjimo sąlygas, bet kita ranka mes griežtinsime atsakomybę. Antrame pusmetyje bus pateiktas visas paketas įstatymų, kurie keis valdymo sistemą, t.y. valstybės tarnybos ir kiti jį lydintys įstatymai.

Baigdamas dar kartą noriu pasakyti tą pačią mintį, nuo kurios pradėjau. Mūsų pagrindinis siekis – kaip galima greičiau įstoti į Europos Sąjungą. Kartais žmonės yra bereikalingai klaidinami, kai diskutuojant dėl Europos Sąjungos naudos yra remiamasi Norvegijos arba Šveicarijos pavyzdžiais. Mielieji, vis dėlto mūsų niekas į Europos Sąjungą nekviečia. Ne Europos Sąjungai naudinga mus priimti, o mums naudinga įstoti į Europos Sąjungą. Galioja ekonomikos dėsnis, jog prisijungus prie Europos Sąjungos laimi tos valstybės, kurių ekonominis potencialas yra žemesnis. Ir priešingai, gali vertinti nuostolius tos valstybės, kurių ekonominis – socialinis išsivystymo lygis yra aukštesnis negu vidutiniškas Europos Sąjungoje. Manau, nereikia mums įrodinėti, kiek kartų, kiek dešimčių kartų gyventojų realiosios pajamos arba investicijų lygis Lietuvoje yra žemesnis negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Ir ypatingą naudą įstojus į Europos Sąjungą turės žemdirbiai. Nes tiek, kiek mūsų valstybė pajėgia remti žemės ūkį, patikėkit, tai yra daug kartų mažiau, negu jis remiamas Europos Sąjungoje. Mums kartais atrodo labai juokingi argumentai, kurie yra siejami su neva galimais žemdirbių nuostoliais. Taip, norvegams, kurie, sakykim, daugiau subsidijuoja savo žemės ūkį negu Europos Sąjunga (Europos Sąjunga subsidijuoja apie 50%), norvegų žemdirbiams šiek tiek nepatogu. Bet žinant, kokios yra mūsų galimybės remti žemės ūkį, kiek mes turim valstybės pinigų, nesunku įsivaizduoti, kad visų pirma laimėtų žemdirbiai. Dėl to aš raginčiau neieškoti nuostolių stojant į Europos Sąjungą ten, kur jų nėra ir negali būti. Patikėkit, mes kartais labai juokingai atrodom užsienio ekspertams, kitų valstybių politikams, kai jie per susitikimus pateikia kokią nors Lietuvos spaudos straipsnio, išversto į kitą kalbą, kopiją, kurioje kažkas abejoja mūsų ekonomine ar socialinės nauda. Mes tada kiekvieną kartą turime atsiprašyti už mūsų nepakankamą, tiesiog kartais net ir ekonominį, pasirengimą. Bet aš tikiuosi, kad bent čia, šitoje salėje, tikriausiai nėra nė vieno žmogaus, kuris abejotų dėl to, ar mums tai naudinga.

Lietuva yra visiškai pasirengusi pradėti realias derybas su Europos Sąjunga kaip viena iš pirmųjų kandidačių. Tą mes labai aiškiai sakom, mes esam ne mažiau pasirengę negu Vidurio Europos valstybės. Beveik visi mūsų makroekonominiai rodikliai yra geresni nei Vidurio Europos valstybių, ir tai labai drąsiai galiu pasakyti. Beveik vis makroekonominiai rodikliai, aš nekalbu apie žmonių realias pajamas, bet beveik visi makroekonominiai rodikliai, kurie bus naudojami vertinant pasirengimą, yra geresni už daugumos Vidurio ir Rytų Europos valstybių, dėl to nėra jokių objektyvių priežasčių nepakviesti mūsų deryboms kartu su pirmaisiais kandidatais. Be abejo, nebent priėmimas į Europos Sąjungą bus vertinamas ne pagal objektyvius kriterijus, bet tik pagal geografinius ar kitus subjektyvius politinius kriterijus. Bet aš tikiu, kad Seimo nariai, visų pirma Seimo nariai, paskui ir Vyriausybės nariai padarys viską, kad garsiau, aiškiau pasakytume apie tai, ką mes esam padarę ir ko mes esam verti. Bet kuriuo atveju mes būsim patogūs ir naudingi partneriai ir Europos Sąjungos valstybėms. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere, dėkojam jums už kalbą. Ir dabar, kaip ir numatyta mūsų darbotvarkėje, trumpa diskusija. Dėkojam, premjere. Atsiprašau. Kiti Seimo nariai pasiruošę išsakyti frakcijų poziciją ir kai kas savo asmeninę poziciją dėl Vyriausybės ekonominės ir finansinės veiklos ir šalies ekonominės ir finansinė būklės. Užsirašę yra trijų frakcijų atstovai: P.Gylys, A.Medalinskas, R.Smetona. Taip pat S.Kaktys ir K.Prunskienė. Aš tikiuosi, mes spėsim po to pavyti mūsų darbų grafiką. Aš kviečiu P.Gylį.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau prisidėti prie tų sveikinimų, kurie šiandien nuskambėjo premjero adresu. Kita vertus, yra subtili situacija, nes premjero gimimo dieną mes turim diskutuoti dėl Lietuvos ekonominės finansinės situacijos ir aš, kaip opozicinės partijos atstovas, turiu pasakyti ne tik tai, kas malonu Vyriausybei, bet ir tai, kas, mano manymu, yra kritikuotina. Pirmiausia aš norėčiau retoriškai paklausti premjerą: ar jis sutiktų su tuo, kad 1996 m., prieš rinkimus, Lietuvos ekonominė situacija iš esmės buvo geresnė negu 1992 m., nes iš tų kalbų, kurios čia skambėjo, išeitų, kad ne per pastaruosius 5 mėnesius drastiškai pasikeitė ekonominė situacija, o per pastaruosius keletą metų, tarp jų ir per tą laikotarpį, per 4 metų laikotarpį, kai Darbo partija buvo valdžioje. Juk net jeigu prisimintume tuos konkrečius pavyzdžius dėl tranzito ir pieno primilžių, tai, sakysim, tos karvės, kurios dabar duoda daug pieno, atėjo į pasaulį LDDP valdymo metais, o tranzitas pagerėjo dėl to, kad buvo pagerinti santykiai tarp Rytų ir Vakarų, kad pagerėjo mūsų santykiai su rytiniais kaimynais. Dėl to pajudėjo prekės per mūsų pagrindinį tranzito centrą – per uostą.

 Iš tikrųjų daugelis mūsų ekonomikos tyrinėtojų užsienyje sako, kad ekonominė padėtis Lietuvoje yra geresnė, negu mano daugelis Vakaruose ir Lietuvoje. Kodėl taip atsitiko? Kodėl mūsų ekonomikos įvaizdis yra blogesnis negu pati ekonomika? Tai aš atsakyčiau paprastai. Todėl, kad praktiškai tuo metu opozicinės partijos bandė visais būdais įtikinti ir Lietuvos visuomenę (beje, tai aš kažkiek toleruoju, nes tai yra politinės kovos dalykai), ir tarptautinę bendriją, kad valdant Darbo partijai, tiems buvusiems, ekonominė situacija blogėja, kad vyksta ekonominis genocidas, kad tie žmonės vadovaujasi tarybiniais ekonomikos valdymo, reguliavimo principais. Tai, aišku, smarkiai pakenkė. Kodėl, sakysim, net Latvija, kurios, sutinku su premjeru, visi, beveik visi, makroekonominiai rodikliai yra blogesni, sugeba gauti aukštesnį reitingą? Iš dalies dėl to, kad mes suformuojam, suponuojam gana konservatyvią ekonominių ekspertų nuomonę – nepasitikėti mūsų ekonomine statistika, nes ji išpūsta, o tuo tarpu vėlgi tie patys ekspertai sako, kad ta statistika yra nepakankama, nes žmonių gyvenimo lygis yra geresnis ir per šešėlinius efektus veikia ekonomiką. Dažnai per šešėlinius efektus ekonomiką veikia geriau. Aš turiu daugelį rodiklių, jie gerai žinomi: ir valiutos atsargų rodikliai, ir einamųjų sąskaitų rodikliai, ir investicijų rodikliai, kurių, pavyzdžiui, latviai nedrįsta iki šiol parodyti – ir tiesioginių, ir portfelinių. Jie rodo, kad Lietuva per keletą metų šį tą pasiekė. Reikėtų pasakyti Lietuvos žmonėms, kad ekonomikos augimas nėra stebuklingas, kad jam pamatai padedami kruopščiu darbu, ne stebuklingomis, magiškomis politikos priemonėmis.

Dabar šiek tiek apie finansinės politikos situaciją. Aš nuolat klausau premjero ir matau jo mėgiamas temas. Viena iš jų – Valiutų valdyba. Aš manyčiau, kad premjeras neturėtų šitos temos taip dažnai eksploatuoti, kadangi tai yra daugiau Centrinio banko tema. Man atrodo, kad premjeras padarė didelę klaidą po rinkimų, sukėlęs didelį ažiotažą dėl galimo lito atrišimo ir Valiutų valdybos panaikinimo. Pikti liežuviai sako, kad tie 7 mln. Lt., kurie buvo uždirbti bankų… Prasidėjo tam tikra panika, prasidėjo kritimas į vieną ar į kitą pusę, nes buvo kažkieno organizuoti. Galbūt pačiam premjerui to ir nesuvokiant juo kažkas manipuliavo. Visi pripažįsta, kad esminė Lietuvos ekonomikos problema – tai finansų stabilumas. Tie ekspertai, kurie kalba apie ateitį, pabrėžia, kad daugiausia Lietuva turės nuveikti spręsdama valstybės skolos problemą. Buvo labai išpūta ta problema, politiškai, prieš rinkimus. Vėlgi sakoma, kad valstybė praskolinta, nors santykinai mes buvom viena iš mažiausiai prasiskolinusių, absoliučiai viena iš mažiausiai prasiskolinusių, Vidurio Europos valstybių.

Ką mes matom šiandieną? Aš matau didelę laviną valstybės skolų, ateinančių iš ateities. Indėlių indeksavimas, turto grąžinimas – 6, 7, gal daugiau milijardų (niekas nedrįsta duoti tikslių skaičių). LAIB’o likvidavimas – 400 mln., indėlių indeksavimas dar papildomas vienu skaičiumi – 300 mln. litų. Sakoma, kad reikės pasiskolinti 300 mln. litų, kad nelaukiant, kol bus privatizuotas turtas, būtų galima pradėti grąžinti indėlius. Tai papildomi 300 milijonų. Aš kartais galvoju, kokia tai suma? Ar tai nėra politinis sprendimas norint parodyti, kad štai turim 300 mln. litų, žmonės, balsuokit ir mes tuoj pat jums grąžinsim indėlius. Aš manau, kad tie skaičiai ir tos istorijos, pavyzdžiui, su LAIB’o turto neteisėtu nacionalizavimu de facto, įsitikinęs, yra skandalinga istorija, rodanti, kad mes neišmokome valstybiškai tvarkytis su valstybės turtu.

Baigdamas noriu pasakyti, kad premjeras metų pradžioje žadėjo sisteminius ekonomikos pakeitimus. Šiandien aš išklausiau premjero kalbą ir, deja, nepastebėjau nieko fundamentaliai sistemiško šitoje kalboje, nepamačiau, kad mūsų iš tikrųjų laukia teigiamos sisteminės ekonomikos permainos. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Medalinską. Ruošiasi R.Smetona.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandieną norėtųsi prisidėti prie sveikinimų, pasakytų mūsų premjerui gimimo dienos proga, ir palinkėti viso ko geriausio, svarbiausia, stiprybės vykdant tas sunkias reformas, kurios užsibrėžtos vykdyti. Kita vertus, jau kurį laiką stebina, kad kai kalbama čia tokiu laiku, 10 val., apie Vyriausybės planus, daugiausia kalbama apie ekonominius ir finansinius dalykus. O kultūros, mokslo ir švietimo dalykai yra užmirštami. Susidaro įspūdis, kad tai vyksta dėl to, kad kultūros, mokslo ir švietimo politikai bent jau vykdomoji valdžia yra paskyrusi savotišką trečiojo brolio vietą. Stebint Vyriausybės požiūrį į šiuos dalykus, kyla daugybė abejonių ir klausimų. Tokie klausimai, pavyzdžiui: kodėl iki šiol laikomas ministras, kuris vieną po kitos daro pražangas švietimo ir mokslo srityje? Kodėl nepatvirtinamas toks faktas, kad šiandien moksleiviai iš tikrųjų yra apgauti, švietimo ir mokslo sistema yra nesuderinta, ir stodami į aukštąsias mokyklas moksleiviai nežinojo tų reikalavimų, kokie yra? Kodėl iki šiol vidurinių mokyklų ir gimnazijų lygiai nėra aiškiai atskirti, neaiškiai apriboti mokymosi lygiai? Kodėl gimnazijose draudžiama pasirinkti daugiau negu 5 A lygius ir panašiai? Švietimo sistemoje yra susikaupę begalės klausimų, mokslo sistemoje tų klausimų yra taip pat.

Jeigu mes imsim kultūrą, mes matom, kas darosi Kultūros ministerijoje ir kokios problemos kyla. Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė, vykdydama ekonominę ir finansinę politiką ir siekdama gerų dalykų, užmiršta vieną svarbiausią dalyką – jeigu yra užmirštama švietimas, mokslas ir kultūra, ta visuomenė, kuri bus išauginta net geriausiomis ekonominėmis sąlygomis, nebus sveika, nebus dvasiškai sveika. Čia yra esminis klausimas. Kalbu apie tai neatsitiktinai, nes šiandien mes turim tokių pavyzdžių, kaip yra švaistomos lėšos. Aš turiu omeny Kongresų rūmų klausimą. Aišku, labai norėčiau užduoti klausimą premjerui, tačiau dabar daugiau kalboms yra skirtas laikas. Vis dėlto norėčiau pateikti retorinį klausimą. Gimimo diena neapsieina be dovanų. Reikia pripažinti, jog Vyriausybės pareigūnai, jau minėtų ministerijų vadovai, taip pat ir Vyriausybės pareigūnai premjerui nesant parengė labai gerą dovanėlę priimdami sprendimą dėl Kongresų rūmų neatidavimo universitetui ir valstybiniam simfoniniam orkestrui. Kodėl aš kalbu apie lėšų švaistymą? Akivaizdus dalykas ir čia jau yra ekonominis klausimas. Kodėl aš kalbu apie tai? Pirmiausia dėl to, jog šie pastatai jau yra tinkamai įrengti būtent švietimo įstaigoms, – universiteto ir simfoninio orkestro poreikiams. Jeigu ten vyks tik Vyriausybės seminarai, vadinasi, tai salei skirta akustika ir kita įranga bus tik lėšų švaistymas. Apie tai irgi reikia kalbėti. Mes su ponu S.Stačioku esam parašę paklausimą ponui V.Pakalniškiui šiuo klausimu. Parašėm kaip Seimo nariai, kaip nepriklausantys jokiai partijai atstovai, tačiau atsakymo dėl šio Vyriausybės sprendimo iki šiol negavom. Todėl šiandien naudodamasis proga ir kalbėdamas apie tai, jog jūs, premjere, bet kokiu atveju turėsite dovanėlę prie Vyriausybės rūmų, kurią jums surengs universitetas, atsiliepdamas į Vyriausybės sprendimus, norėčiau jūsų labai aiškiai paklausti: ar šitas sprendimas jums buvo žinomas, ar jūs apie jį žinojote? Kiek žinau, vis dėlto buvo pritarta ir jūsų, kad Vyriausybės būtų naudojama pagal ankstesnę paskirtį, apie kurią buvo kalbėta? Ar jūs pritariate tokiam sprendimui, ar tai, jūsų nuomone, nesimbolizuoja Vyriausybės požiūrio į kultūrą, mokslą ir švietimą, o kartu ir į mūsų valstybės ateitį? Dėkoju.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu R.Smetoną. Kol ateis R.Smetona, aš manau, mes paprašysime premjero pabaigoje tarti baigiamąjį žodį ir trumpai atsakyti į visus retorinius ir neretorinius klausimus.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Ministre Pirmininke! Mano trumpa kalba bus iš keleto taip pat retorinių klausimų. Bet vis dėlto tikiuosi sulaukti į juos atsakymo, kad ir ne šiandien, didelės šventės dieną, tai nors netolimoje ateityje. Klausimai labai paprasti ir aiškūs. Norėtųsi sulaukti ir tokių pat atsakymų.

Pirmas konkretus. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, būtų teisinga ir naudinga, kad jūs, būtent jūs, paaiškintumėte, pasakytumėte savo nuomonę, kiek lėšų, kokia dalis lėšų bus atkuriama priėmus Santaupų atkūrimo įstatymą? Konkrečiai kalbant, kokią dalį žmogus, Lietuvos pilietis, gaus litų, jeigu jis, sakykime, turėjo 4 tūkst. rublių? Taigi kokią dalį litų ir per kiek laiko jis gaus? Kiek pamenu, vienoje spaudos konferencijoje jūs minėjote, jog tai bus 20-30%, sakykime, ketvirtadalis. Aš labai nesunkiai paskaičiavau, kad iš 4 tūkst. litų ketvirtadalis yra tūkstantis litų, ir jeigu per trejus ar penkerius metus, tai 200 litų per metus. Labai norėčiau, kad jūs tai aiškiai, garsiai visiems pasakytumėte. Kokia konkrečiai atkuriamų lėšų dalimi žmogus galės disponuoti?

Antras, kiek bendresnis klausimas iš kelių dalių. Ar apskaičiuota, ar suplanuota (tikriausiai, taip), per kiek laiko bus parduoti užsieniečiams strateginę reikšmę turintys Lietuvos ūkio objektai, kiek lėšų per tą laiką bus sukaupta, ar jų užteks padengti tiems įsipareigojimams, kuriuos valstybė prisiėmė Seimui priėmus Santaupų atkūrimo įstatymą ir Nekilnojamojo turto įstatymą? Kaip šie sumanymai paveiks Lietuvos ekonominę ir finansinę būklę, apie kurią šiandien jūs kalbėjote? Visiems suprantama, kad už pardavimą gautų lėšų neskiriant ūkio atgaivinimui arba neskiriant didesnės dalies ūkio atgaivinimui, o ją skiriant kompensacijoms, pašalpoms ūkis bus pasmerktas merdėti. Taigi kokią ekonominę, finansinę ūkio ir valstybės būklę mes numatome, nekalbant dažnai propagandiniais, įtikinančiais makroekonominiais rodikliais, kurie iš tikrųjų gali būtų įdomūs ir net patrauklūs, priimtini netgi Briuseliui, bet norėčiau, kad žinotume skaičius, kurie svarbūs kiekvienam Lietuvos piliečiui. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ir kviečiu K.Prunskienę. Ruošiasi E.Kunevičienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos! Leiskite ir man prisijungti prie gimtadienio sveikinimų ir, žinoma, palinkėti, kad tas optimistinis požiūris, kurį mes čia girdėjome, virstų tikrove. Be abejo, norėtųsi pasakyti dar vieną mintį, kad per tą laikotarpį, kai mes kažkada pradėjome kartu dirbti čia, Aukščiausiojoje Taryboje, 1990 m., mes visi (be abejo, ir premjeras) įgijome atitinkamai daugiau patirties, ir šiandien kai kurios mintys nuskamba gana realistiškai. Aš pirmiausia turiu minty tą pastabą dėl sveikatos reformos trukmės. Aš manau, kad visų sričių reformos ir šiandien, ir 1991-1992 m., ir vėlesniais metais vis dėlto įrodė savo ėjimą žingsnis po žingsnio. Nė vienoje srityje ryškių stebuklų neįvyko turbūt nė vienos Vyriausybės laikotarpiu ir kažin ar galėjo įvykti. Maža to, šiandien mes girdime, kad, pavyzdžiui, ir Čekijoje, kuri buvo vertinama kaip viena iš sėkmingiausiai vykdančių reformas Vidurio Europos valstybių, atsiranda naujų sunkumų, kurie verčia turbūt ir mus apmąstyti kai kuriuos momentus. Ponas premjeras nemažai kalbėjo apie valiutos politiką, monetarinę politiką, apie finansų problemas. Manau, kad čia labai svarbu, žinoma, akcentuoti ir naują bankininkystės politikos vertinimą, be abejo, turint minty, kad ne vien tiktai monetarinės politikos srityje esama niuansų, kuriuos turime iš naujo apmąstyti ir gal kiek ir pakoreguoti atkurdami pilnavertes Lietuvos banko funkcijas, tačiau jokiu būdu nedestabilizuodami ūkio. Mano įsitikinimu, šiandien tiek bankininkystės, tiek, kita vertus, smulkaus, vidutinio verslo rėmimo programos labai svarbus dalykas yra palūkanų norma. Sunku įsivaizduoti bankininkystės politiką, kreditų politiką, jeigu valstybė nedaro įtakos palūkanų normai, jeigu tikrovėje mes turime labai skirtingas palūkanų normas, kai iš esmės dominuoja per didelės palūkanų normos, kurios susijusios su monopolizmu bankininkystės srityje ir su palankių kreditų skirstymu. Tai darko mūsų ūkio normalią, natūralią konkurencijos situaciją ir vėl daro neigiamą įtaką ekonomikos vystymosi procesams.

Kadangi šiandien yra premjero gimimo diena, aš manau, jis irgi turėtų pagalvoti apie tam tikras savo nuolaidas arba dovanas. Aš, žinoma, truputį juokauju, bet šiandien, kai jau turbūt daugiau nei mėnesį veikia Mokesčių administravimo įstatymas ir iš tribūnos kalbėdamas premjeras akcentuoja, kad tai viena iš svarbiausių priežasčių, dėl ko pagerėjo biudžeto įplaukos (be abejo, aš labai sveikinu, kad biudžeto įplaukos gausėja ir kad biudžeto pajamos viršija numatytas), tačiau, man atrodo, tos drastiškos nuobaudos, dėl kurių mes po ilgų ginčų nubalsavome ir priėmėme 25% nuo metinės apyvartos ir minimum 50%... smulkiam ir vidutiniam verslui net ir už nedideles pražangas, fiksuotas pirmą kartą, iš esmės reiškia pražūtį, reiškia tų įmonių faktišką likvidavimą. Mes jau girdime ir iš spaudos, ir iš praktikos, kad kartais atsitinka dalykų, kurie turi labai prieštaringų ir labai skirtingai vertintinų pasekmių. Aš siūlau gerbiamajam premjerui ne laukti, kol mes čia vėl iš naujo pradėsime svarstyti, o Vyriausybei tą klausimą apsvarstyti ir pateikti pataisas šitam įstatymui, numatant realias griežtas, bet teisingas nuobaudas pagal Mokesčių administravimo įstatymą, žinoma, atsisakant 25% ir minimum 50 tūkst., kurie „suvalgo” net per kelerius metus naujai sukurtą vertę ir, be abejo, gal ne visada pelnytai žlugdo tas smulkias įmones. Pirmiausia aš ir norėčiau tai akcentuoti. Linkiu sėkmės ir iki pasimatymo.

PIRMININKAS. Kviečiu E.Kunevičienę. Ir paskutinė – V.Aleknaitė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Laba diena! Man labai malonu šiandieną buvo girdėti, kaip LDDP propagandininkai atsipeikėjo, tik gaila, kad per vėlai. Jeigu tokią propagandą būtų vykdę ketverius metus, būtų labai geri rezultatai, o šiandien Seime daugumą būtų turėjusi LDDP. Tačiau šiandien, kai jie taip gyrėsi savo praeitimi, aš noriu pateikti tik du jų darbo rodiklius. Žmonės jau patys įvertino. Manau, kad jau daugiau jie nesuklys.

Pirmasis rodiklis yra kontrabanda. Pamenate, trejus metus mes kalbėjome, kad Lietuvoje... ir ponas A.Budrys sakė, ir poną V.Geržoną norėjo į teismą kviesti, kad Lietuvoje dėl kontrabandos valstybės biudžetas netenka apie 2 mlrd. Lt. Kas paneigs, kad tai tiesa? Niekas nepaneigs todėl, kad biudžetas nuo 1994 m. buvo nevykdomas, o šiandien savivaldybės dar turi apie 500 mln. Lt skolų. Praėjusiais metais biudžeto deficitui buvo panaudota apie 1,5 mlrd. Lt. Dabar, kai kontrabanda mažėja, kai jau pajamos biudžeto dėl to irgi geriau renkamos, žinoma, nereikia į tai kreipti dėmesio. Geriau pasigirti, ką mes tokio gero buvome nuveikę, o žmonės nepastebėjo. Nereikia girtis nei vieniems, nei kitiems. Vyriausybės darbas yra labai sunkus, buvo sunkus ir negali būti jis lengvas. Jeigu Vyriausybei lengva dirbti, žmonėms sunku gyventi. Kad mūsų Vyriausybei yra labai sunku dirbti, tai pripažinti reikia.

Aš noriu kalbėti apie ekonomiką, apie kultūrą ir apie patį žmogų. Pirmiausia pradėsiu nuo ekonomikos. Dejuojama dėl palūkanų, kaip jas sumažinti, ir užmirštama, kad bankų palūkanas lemia paklausa ir pasiūla. Jeigu bankininkai neturi pasiūlyti kreditų resursų, o žmonėms… reikia apie trijų milijardų investicijų Lietuvai. Yra oficialūs statistikos duomenys, jog Lietuvai, kad truputį būtų atkurtas ūkis, reikia apie 3 mlrd. Lt investicijų. Jeigu bankai turi nepakankamai tų lėšų ir, antras dalykas, jeigu jie gali gyventi tiktai sau, kad bankai dirbtų bankininkams, tai kokia gali būti kalba apie palūkanas? Jeigu pasiūla atitiks paklausą, palūkanos savaime susireguliuos. Čia yra vienas iš ekonomikos, finansų dėsnių, ir niekas šito nepaneigs. Administraciniais metodais daugiau nustatinėti palūkanas, kad ir kas ateis į Vyriausybę, negalės. O kas leidžia tai padaryti? Ir tada galbūt žmonės supras, kodėl buvo taip stipriai kovojama, kad nebūtų atkurtos Lietuvos žmonių santaupos, kodėl taip stipriai buvo kovojama, kad neįvyktų 1994 m. referendumas. Ogi todėl, kad galėtų administraciškai tvarkytis su žmogumi, kad žmogus būtų paverstas prašytoju, kaulintoju, kyšių siūlytoju ir bankininkams, ir kitiems – visiems valdininkams, kad tik ką nors gautų, ypač kad gautų kreditą ir su 30%, ir su 50%, ir su 60%, ypač esant infliacijos sąlygoms. Jeigu santaupos būtų atkurtos, tokio dalyko nebūtų buvę ir per praėjusį laikotarpį, nes santaupų kreditiniai resursai būtų privertę bankininkus dirbti Lietuvos žmonėms, Lietuvos ūkiui, verslui. Visa tai neatsitiktinai. Neatsitiktinai ir dabar organizuojamas referendumas, kad tas procesas neprasidėtų, nes, įvykus šitam procesui, atgal Lietuvos nesugrąžinsi, Lietuvos ūkis kils. Aš tikiuos, kad kils ne 3%, 5%, galbūt ir ne tik 7%, bet po poros, trejeto metų jis galbūt kils ir 10%. O paskui, kai jau pakilimas bus didesnis, žinoma, kad procentai mažės, kadangi skaičiavimas bus nuo didesnės bazės. Todėl nenorėčiau, kad klaidintų Lietuvos žmones, ir apie tai kalbu. Santaupoms atkurti turtas, kuris bus parduotas, iš Lietuvos niekur neiškeliaus. Vienintelis dalykas – jo nebegalės pasisavinti tie, kurie įprato nemokamai savintis per praėjusius ketverius metus. Daugiau nemokamai negalės pasisavinti, ir kas bebus Vyriausybėje, negalės dalyti to turto nemokamai, nes privalės užtikrinti žmonių santaupas, ar tai bus 3, 5 mlrd., ar 4 mlrd. Duok Dieve, kad pasisektų surinkti 7 mlrd., kad pasisektų mums parduoti likusį turtą taip, kad mes surinktume 7 mlrd., ir gal galėsime žmonėms kompensuoti ne tik iki 6 tūkst., o pakeisti įstatymą ir kompensuoti papildomai dar po trejų, ketverių metų, jeigu pasiseks normaliai tą turtą parduoti, o ne išsidalyti „grupei draugų”, kaip buvo daroma.

Dabar noriu kalbėti dėl kultūros. Gaila man tų žmonių, kurie nesuvokia kultūros reikšmės tautai ir valstybei. Jeigu Vyriausybė ir valdžia nesirūpina žmonių kultūra, tai veda žmones į degradaciją, stumia žmones į nusikaltimus, į girtuokliavimą, į paleistuvystę. Nė vienas kultūringas žmogus niekad neišduoda savo valstybės. Valstybę išduoda tik pataikūnai, parsidavėliai ir degradavę žmonės. Šiandien kultūros ministras nori padaryti šventę, kad visa Lietuvos visuomenė, visi žmonės – nuo vaiko iki senelio – pajustų, kad Lietuva yra valstybė, o ne buvusi TSRS šalis. Valstybė, valstybingumo klausimas, ir už tai, kad ministras sugalvojo tokią šventę organizuoti visoje Lietuvoje, kad atsikurtų valstybės, kiekvieno žmogaus sąmonė, o ne tik kad Prezidentas organizuotų tą šventę... Jeigu vien Prezidentas organizuotų tą šventę, aš tikiuosi, kad jam užtektų 10 tūkst. litų, o jeigu reikia visai Lietuvai organizuoti šventę – ne Prezidentui valstybės šventę, o visai Lietuvai, Lietuvos gyventojams – taip, per daug 400 tūkst. Jūs norėtumėt, kad šventės būtų organizuojamos tik Prezidentui, o mes norime, kad šventės būtų organizuojamos visiems Lietuvos žmonėms. Todėl, mielieji mano, viską, ką daro konservatoriai, daro Lietuvos žmonėms.

PIRMININKAS. Malonu girdėti socialdemokratų pritarimą. Jeigu yra kokių nors neaiškumų dėl valstybės švenčių, prašome kreiptis į Valstybinių švenčių komisijos pirmininką A.Kubilių, kurį paskyrė Respublikos Prezidentas.

Dabar kviečiame V.Aleknaitę.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos, pasinaudodama šia tribūna ir šia valanda, norėčiau trumpai išreikšti Lietuvos Respublikos Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos požiūrį į Vyriausybės darbus. Galbūt lyginant su tais globaliniais dalykais, kurie čia buvo aptarti, jums atrodys, kad tai palyginti siauras klausimas, tačiau iš tikrųjų taip nėra, nes visi žmonės daugiausia gyvena šeimose ir paprastai jie turi vaikų, kuriais reikia pasirūpinti. Mūsų komisijos požiūriu, Vyriausybės žingsniai padėjo Lietuvos šeimoms. Aš drįstu priminti sprendimą skirstant valstybės biudžetą – 40 mln. Lt skirti nemokamam vaikų maitinimui mokyklose. Mus pasiekė atgarsiai iš rajonų, kad tai buvo labai geras sprendimas, ir, kaip mane informavo ministrė I.Degutienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, Vyriausybė taip pat numato skurstančių šeimų vaikus nuo rugsėjo 1 d. maitinti ir pusryčiais.

Taip pat mus džiugina, kad pagaliau buvo pritarta ir finansuota vaikų nusikalstamumo prevencijos programa. Ši programa ypatinga tuo, jog Vyriausybė pirmą kartą ėmėsi tiesiogiai bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis. Demokratijos augimo prasme tai yra didelis žingsnis į priekį. Tačiau, žinoma, ir šeimų, ir vaikų poreikiai Lietuvoje yra kur kas didesni, negu būtų galima dabar patenkinti. Mes dedame didžiules viltis į tą daugiavaikių šeimų rėmimo programą, kuriai iš esmės buvo pritarta Vyriausybės. Mes tikimės, kad ir Finansų ministerija neprieštaraus, jog nuo sausio 1 d. daugiavaikės šeimos pajustų ryškesnę paramą.

Todėl birželio 10 d. gerbiamajam premjerui jo jaunatviško jubiliejaus proga aš neturiu nieko kita palinkėti, kaip pirmiausia sėkmės gerinant finansinę ir ekonominę šalies būklę. Žinoma, kuo mūsų šalis bus turtingesnė, tuo ir savo vaikams bei šeimoms galėsime daugiau padėti. O kaip šiokia tokia Seimo veteranė, kuri ketverius metus jau praleido šiame Seime, turiu ką prisiminti. Turiu galimybę prisiminti, kaip čia stovėdavo premjerai ir kaip jiems būdavo pateikiami labai sunkūs ir komplikuoti klausimai, netgi, sakyčiau, žeidžiantys klausimai, nes į juos jie neturėdavo atsakymo. Tai šia prasme, aš manau, tie klausimai ir pretenzijos, kurios šiandien buvo pasakytos premjerui, nėra nei tokios sunkios, nei tokios skaudžios. Ir aš tikiu, kad tai ne todėl, jog šiandien premjero gimtadienis. Ko gero, tai yra Vyriausybės darbo kokybės rodiklis.

Gerbiamasis premjere, Šeimos ir vaiko reikalų komisija jus sveikina tikėdamasi, kad ir ateityje jūs mus paremsite. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiame premjerą po visų sveikinimų ir palinkėjimų, ką reikia daryti Vyriausybei, tarti baigiamąjį žodį šitoje diskusijoje.

G.VAGNORIUS. Dar kartą ačiū už sveikinimus ir gėles, kurių tikrai aš nesu vertas. Jeigu jūs leistumėte, aš pradėčiau nuo malonių pastabų. Man malonu pasidžiaugti ir kai kuriomis Darbo partijos pastabomis. Tikrai visa širdimi pritariu, jog šiuo metu pieną duoda Darbo partijos valdymo laikotarpio karvės. Bent jau produktyviausios karvės yra atsiradusios Darbo partijos valdymo laikotarpiu, tik gaila, kad jos šito nežino. Jeigu jos šitai žinotų, jos būtų tokios pat laimingos kaip ir mes visi šiandien, kai galime pasidžiaugti, jog pieno gamybos apimtys didėja.

Šiek tiek sunkiau yra pritarti priekaištams dėl Kongresų rūmų. Man susidaro toks įspūdis, jog dabar Vyriausybei yra įrodinėjama, kad Vyriausybė nori atimti tą pastatą iš kultūros, mokslo ir universiteto reikmių ir atiduoti Vyriausybės reikmėms, kai to nėra, kai to niekas neplanuoja. Aišku, aš galiu prisipažinti, kad mažiausiai aš domiuosi, kaip skirstomos patalpos arba padėvėta technika. Jūs galite priekaištauti man už tai, kad nerandu laiko ir neturiu noro domėtis patalpų skirstymu. Jeigu kartais jūs pastebite, kad Vyriausybė ne tokią transporto priemonę kam paskiria, aš nieko prieš, jeigu kažkas Seime nuspręstų kitaip. Aš visada sutikčiau su bet kokiais paskirstymais, nes mes turime, atrodo, visi kartu ir daug rimtesnių problemų. Bet klausimas buvo, todėl labai trumpai pabandysiu į jį atsakyti.

Pirmiausia noriu pasakyti, kad studentai nekelia Vyriausybės rūmams jokios grėsmės. Jokio saugumo pavojaus Vyriausybės rūmams studentai nekelia. Dar kartą noriu pasakyti, nėra jokio sprendimo, kaip mane informavo ministrai, kurie daugiau domisi tais dalykais, nėra jokio sprendimo atiduoti Vyriausybės reikmėms. Priešingai, kaip buvo numatyta, taip ir lieka, tai bus viena dalis simfoniniam orkestrui, universali salė, kuri, be abejo, bus panaudojama ir kitokioms reikmėms, o kita dalis, matyt, atiteks mokslo ir visuomenės reikmėms.

Deja, man ne visai suprantamas protestas. Man prieš keletą dienų pačiam teko kalbėtis su Universiteto rektoriumi. Aš jam sakiau, kad viską galiu padaryti, kad ministrų kabinetas pritartų tinkamam sprendimui, netgi pažadėjau viską padaryti, kad dar šiais metais gautų tiek, kiek reikia pinigų, nes biudžete nenumatyta. Aš tik paprašiau mažo mažo kompromiso. Tam, kad man lengviau būtų įkalbinti kai kuriuos ministrus ir kitus žmones, kurie mano, kad yra padaryta kai kurių klaidų, aš paprašiau tik vieno – simboliškai apriboti, nors simboliškai apriboti žemesnių kursų auditorinių patalpų kiekį. Mainais už tai Vyriausybė tuo nutarimu, nelemtu nutarimu, paskyrė papildomai 3000 m2 patalpų Žirmūnų gatvėje. Ir paprašiau, kad į tuos Kongresų rūmus nors dėl vaizdo, kad nebūtų daug nepatenkintų kitų universitetų, kitų institucijų, kurioms labai trūksta patalpų ir kurios nėra mažiau reprezentatyvios institucijos negu studentai, nors dėl vaizdo įkelti Pasaulio banką, Valiutų fondą ir keletą dar… Tai ką, čia didelė bėda? Negalima buvo šito padaryti? Galbūt kažkas kitaip mano, bet aš bent būčiau siekęs šitai padaryti. Dabar, kai yra sukeltas toks šurmulys, be abejo, visos institucijos atkreipė dėmesį, ir mes dabar gaunam krūvas prašymų, – visiems šiandien reikia patalpų. Paskaičiavę, kiek vienam studentui tenka patalpų, deja, mes matom iš tikro liūdną vaizdą kai kuriuose universitetuose, įskaitant ir Muzikos akademiją, ir Vilniaus technikos universitetą, ir daugybę kitų. Aš nenoriu daryti jokių politinių išvadų, jokiu būdu aš to nenoriu daryti, nenoriu sieti šio protesto su artėjančiais Prezidento rinkimais, bet susidaro toks įspūdis, jog sąmoningai (bet tikriausiai nesąmoningai, tik susidaro toks įspūdis), rūpinamasi ne tiek studentais, ne tiek patalpomis, bet asmeniniais interesais. Nenoriu tikėti, negi iš tikro kam nors būtų naudinga, kad būtų problemų, kurias būtų galima panaudoti kažkokiems reikalams. Aš tų problemų nematau, jas visas galima išspręsti, bet aišku, po tokių akcijų mums bus labai sunku įvykdyti savo pažadus, nors mes viską darysim, kad tai galėtume padaryti.

Dėl santaupų atkūrimo. Ne visai supratau, aš žinau, kad yra įvairių kritikų, vieni mums priekaištauja, kodėl grąžinam, kiti – kodėl ne viską grąžinam. Bet mes norim vadovautis nuostata: nuosavybė šventa. Mes ginsim ne tik turtingųjų teises, ne tik stipriųjų teises. Jūs tikriausiai sutiksit, kad valstybei nereikia turtingo ir stipresniojo teisės, Lietuvai reikia piliečių teisių, visų žmonių vienodų teisių. Mes ginam piliečių nuosavybę, o santaupos yra tokia pat nuosavybė kaip namas, kaip gamykla. Jeigu mes šiandien atiminėsim santaupas, rytoj kils banga tų pačių šiandien protestuojančių nusavinti fabrikus, nusavinti kitą turtą. Mes negrąžinam kitų mokesčių mokėtojų sąskaita, mes negrąžinam kitų žmonių sąskaita. Mes tik atiduodam tą menką dalį valstybės turto, kuris sukurtas iš tų žmonių santaupų. Atiduodam tai, kas jiems priklauso. Ir turiu pasakyti, kad aišku, mes negalim tiek grąžinti, kiek reikėtų, mes grąžinam iki 6 tūkst. Lt, neskaitant kai kurių išimčių. Bendras poreikis yra 3 mlrd. su trupučiu litų. Bus grąžinama tiek, kiek… Tai yra grąžinama iš privatizuotino turto, ne iš biudžeto lėšų, ne iš mokesčių mokėtojų, o atiduodant, parduodant indėlininkams priklausančią dalį, niekas dėl to nenukentės. Beje, jokio ekonominio skirtumo nėra, kam pardavus turtą pinigus priskirti. Galim priskirti valstybės sąskaitai, valstybės vardu, galim priskirti Jono, Petro, Antano vardu, tai bus tokie patys kreditiniai – investiciniai pinigai. Beje, kaip efektyviai naudojamos valstybinių fondų lėšos, valstybės pinigai, mes turėjom galimybę įsitikinti. Aš sakau „efektyviai” kabutėse. Ir jeigu tie pinigai bankuose vadinsis ne valstybės pinigais, ne fondų pinigais, o konkrečių žmonių pinigais, bus tokie pat – nei geresni, nei blogesni kreditiniai pinigai, kurie bus naudojami ekonominių įstatymų programai. Beje, trečdalis pinigų numatoma tiesiogiai lengvatoms, ekonominio skatinimo programoms, finansinėms lengvatoms apmokėti.

Na, ir paskutinis. Kai mes neseniai svarstėm reitingą, kaip minėjau, tą reitingą, kuris yra suteiktas – BBB minus, mes svarstėm, ar nereikėtų mums teikti apeliacijos dėl aukštesnio reitingo, kuris būtų trys B, t.y. BBB. Ir viena iš priežasčių, kodėl mes atsisakėm apeliacijos (nors galbūt būtų ir pavykusi)yra ta, kad mes į kai kuriuos klausimus negalim duoti argumentuotų atsakymų. Buvo du sunkūs klausimai. Vienas, kodėl nereguliuojam užsienio prekybos deficito. O nereguliuojam dėl to, kad veikia Valiutų valdybos modelis. Ir antras buvo priekaištas, kad pernelyg mažos santaupos, nedideli žmonių indėliai, kurie pagal ekspertų paskaičiavimus šiuo metu sudaro apie 1,7 mlrd. Lt. O bendras vidinis produktas yra per 30 mlrd. Lt. Paskaičiavus išėjo juokingai maža indėlių dalis nuo bendro vidinio produkto, kai kitose valstybėse santaupos kelis kartus viršija šalies metinį vidinį produktą, o pas mus 1,7 mlrd. nuo 30 mlrd. (galim skaičiuoti, kokie juokingi procentai). Deja, dėl tų dviejų pagrindinių priekaištų, kuriems nesuradom tinkamo paaiškinimo, ir atsisakėm apeliacijos. Taigi į šitą problemą reikia žiūrėti daug plačiau ir jokios žalos ji niekam neatneš.

Dėl objektų privatizavimo. Mes jau esam minėję – jokie strateginiai objektai neprivatizuojami. Jau ne kartą Vyriausybė yra paskelbusi – jokie strateginiai objektai neprivatizuojami. Vyriausybė artimiausiu metu pateiks Seimui įstatymo projektą dėl strateginių objektų ir valstybės saugomų kai kurių strateginių veiklos sričių. Mes neprivatizuojam nė vieno objekto, kuris buvo įtrauktas 1995 m. visų partijų sutarimu, išskyrus vienos partijos, tuometinės valdančiosios Darbo partijos, sudarytą neprivatizuotinų objektų sąrašą. Pone Smetona, jūsų parašas ten taip pat yra. Mes nenusižengėm savo įsipareigojimui, duotam 1995 m. Mes neprivatizuojam nė vieno objekto iš to sąrašo, dėl ko visos partijos sutarė 1995 – 1996 m. Dabar taip pat norėčiau atsakyti ir, pavyzdžiui, į socialdemokratų kartais naudojamą priekaištą, kad privatizuojamos neva pelningiausios įmonės ir ypač dažnai minimos „Mažeikių nafta” ir kitos naftos įmonės. Turėčiau jūsų žiniai paskelbti, kad per pirmąjį ketvirtį „Mažeikių nafta” turėjo 17 mln. Lt nuostolių. Ir tai bus sumokėta iš mokesčių mokėtojų pinigų. Jeigu taip toliau tęsis, po kelerių metų nereikės privatizuoti, nebus ko privatizuoti. Kaip nebeliko ko privatizuoti iš Klaipėdos „Jūros”, Valstybinio komercinio banko. Beje, kai šiandien diskutuojam apie Valstybinio komercinio banko privatizavimą, reikėtų žinoti, kad ten nėra ko privatizuoti. Ten yra minus 150 mln. Lt valstybės įdėtų pinigų. Tas bankas seniai pravalgytas, visas turtas, pats didžiausias Lietuvos bankas visas pravalgytas ir dar šalia to minus 150 mln. Lt valstybės pinigų. Gal paminėti „Lietuvos kurą” dar reikėtų? Gal paminėti EBSW grupuočių pasisavintas įmones? Dėl įdomumo pasakysiu, kad iš tų 17 mln. Lt „Mažeikių naftos” nuostolių du milijonai per vieną ketvirtį panaudoti konsultacijoms. Gal jums reikėtų paaiškinti, kas yra konsultacinės paslaugos? Kad jums būtų įdomiau, pasakysiu, jog visa valstybė konsultacinėms paslaugoms per pirmąjį ketvirtį išleido 250 tūkst. Lt, o viena gamykla per vieną ketvirtį konsultacinėms pasaugoms – 2 mln. Lt, kai yra nuostolis 17 mln. Lt. Ar dar reikia daugiau pavyzdžių, kurie parodytų, kuo baigėsi privatizavimo vilkinimas. Ir mūsų privatizavimo tikslas – ne privatizuoti pelningas įmones (kur tos pelningos įmonės yra?), priešingai, privatizuoti taip, kad jos taptų pelningos, kad žmonės turėtų darbo, gautų didesnį uždarbį. Ir jeigu jūs pažiūrėtumėt statistiką, kiek uždirba pagal tarptautinius konkursus privatizuotų įmonių darbuotojai tiek užsienio kapitalo,tiek bendrosiose užsienio kapitalo įmonėse, kiek uždirba darbuotojai, ir palygintumėt, kokie yra atlyginimai neprivatizuotose arba privatizuotose ne pagal įstatymus, arba priverstose bankrutuoti įmonėse, jūs pamatysit, kad normaliai pagal tarptautinius konkursus privatizuotose įmonėse žmonės uždirba tikrai daug, o kartais ir keletą kartų daugiau. Kai mes kalbam apie pardavimą, nėra jokio pardavimo užsieniečiams, yra parduodama pagal tarptautinius konkursus. Taip mes darome dėl to, jog nenorim, o aš tikiuosi, kad ir jūs nenorite, kad toliau siautėtų EBSW, „Luokės” ar kitos grupuotės, kurios ne tik pusvelčiui pasisavina Lietuvos įmones, didelę dalį Lietuvos įmonių (…) Didžiausia bėda, dešimt kartų didesnė bėda ta, kad jie pasiėmė tas įmones, sužlugdė jas palikdami žmones be darbo vietų, o valstybę be pajamų. Aš manau, kad mes turime pakankamai daug pamokų ir jų nebekartosim. O strateginių objektų, kaip minėjau, mes neprivatizuojam, ir aš siūlyčiau neklaidinti žmonių. Nei atominė elektrinė, nei kiti objektai, kurie įrašyti į rengiamą referendumą, nenumatyti privatizuoti. Man atrodo, ir referendumas, ir šitie protestai, matyt, daugiau susiję su artėjančiais Prezidento rinkimais. Noriu pasakyti Seimo nariams, kad Vyriausybė nedalyvauja Prezidento rinkimuose. Bent jau visas kabinetas negali kandidatuoti į Prezidentus, ir mes prašome, jeigu yra galimybė, mūsų visų labui nediskutuoti temomis, kurios neturi nieko bendro su Prezidento funkcijomis.

Dėl mokesčių administravimo. Iš tikro dar yra ką taisyti, bet vėlgi norėčiau priminti, kad tos griežtos sankcijos yra taikomos ne už mokesčių įstatymų, o už kitus pažeidimus. Ne už klaidas, ne už apsirikimus, o už apgaulingą apskaitą, už piktybinį vengimą mokėti mokesčius. Kai jis žino, kad daro mokesčių pažeidimus, kai jis sąmoningai įsigyja kontrabandinę prekę ir sąmoningai ją parduoda… Tačiau atsižvelgdami į tai, kad nuostatos iš tikrųjų yra šiek tiek per griežtos, net ir už piktybinius mokesčių pažeidimus, mes numatome mažinti sankcijas ir artimiausiu metu Seimui pateiksime įstatymo projektą ir siūlysime baudą sumažinti nuo 25% metinės apyvartos (…) iki 10%. Taip pat nustatom, kad jeigu randama prekių be apskaitos iki 500 Lt, šita griežta sankcija nebus taikoma ir bus nustatomi tie atvejai, kai bus baudžiami padarę pažeidimus darbuotojai. Bet ir ateity norėsim labai aiškiai atskirti gana griežtas sankcijas už piktybinį mokesčių nemokėjimą ir daug švelnesnes sankcijas už apsirikimus ar kitokius nesąmoningus mokesčių nesumokėjimus.

Dar kartą noriu padėkoti už pastabas ir atkreipti dėmesį, kad po kiek laiko, jeigu Seimui bus įdomu, Vyriausybė galėtų padaryti kitokį pranešimą – ne apie šalies finansinę ir ekonominę būklę, bet apie teikiamus teisės aktus, taip pat Vyriausybės nutarimų projektus, kurie atspindi sisteminius pakeitimus. Šiandien mes norėjome daugiau kalbėti apie rezultatus, įvertinti būklę, t.y. ką duoda mūsų sisteminiai pakeitimai. O kitą kartą, kai tik jūs turėsite galimybę mus pakviesti, mes mielai pateiksime visą mūsų darbų mechanizmą ir rengiamų, ir teikiamų teisės aktų projektus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tuo baigiame šį darbotvarkės klausimą. Dėl vedimo tvarkos R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes Seniūnų sueigoje diskutavome ir dauguma pritarė tam, kad vis dėlto Vyriausybės pusvalandžiai turėtų turėti aiškią tematiką, aiškų klausimą ir neturėtų būti kalbama apie viską po truputį. Vargu ar tai duoda naudos, kita vertus, demonstruojamas tam tikras silpnumas ir konkretaus klausymo neišmanymas. Manau, kad ateityje Vyriausybės pusvalandžiai turėtų vykti griežtai nustatytu laiku, nes žmonės tam susirinkę, ir labai aiškia tema, o ne apie viską po „biškį”. Seimo salė – ne ta vieta, kur galima sekti pasakas. Apie tai galima kalbėti per televiziją. Ačiū.

PIRMININKAS. Apie „biškį” nekalbėsim, kalbėsim apie truputį, jeigu susirinksime.

Dabar, gerbiamieji kolegos, tęsiame toliau darbą. Mes esame aptarę, kaip šitos diskusijos gali vykti. Kitos frakcijos pasinaudojo galimybe pasakyti savo požiūrį apie šalies ekonominę ir finansinę būklę, ir aš manau, kad tai buvo vertinga diskusija, o laiką mes turėtume dabar pasivyti. Aš kviečiu visus toliau konstruktyviai dirbti.

LR žemės nuomos įstatymo 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-381 (priėmimas)

Taigi 1-2 kompleksinis klausimas. Aš nevardysiu visų iš eilės. Kviečiu į tribūną R.Budbergytę – Teisingumo ministerijos sekretorę, ir pradedame Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo, Melioracijos įstatymo, Augalų apsaugos ir kitų įstatymų, kuriuos aptarinėsime kiekvieną atskirai, priėmimą. Balsų skaičiavimo komisiją prašau užimti savo vietas, nes mums teks labai operatyviai balsuoti ir skaičiuoti balsus. Prašom pranešėją trumpai apie pirmąjį įstatymą – Žemės nuomos įstatymo 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.P-381. Ar yra kokių nors pastabų, pataisų?

R.BUDBERGYTĖ. Čia buvo suredaguota pagal lietuvių kalbos reikalavimus, o pakeitimų nėra.

PIRMININKAS. Pakeitimų nėra. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, prašom visus sėstis į savo vietas, nes mes norėtume, kadangi yra technologinių pakeitimų, kiek galima konstruktyviau balsuoti, kad balsų skaičiavimo komisijai būtų lengviau skaičiuoti balsus.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai.

Dar sykį kviečiu Seimo narius, frakcijų atstovus, vadovus, ministrus sėstis į savo vietas.

Taigi užsiregistravo 96 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Dar sykį, Seimo nariai, kviečiu sėstis, vyksta balsavimas! Jeigu galima, prašom nevaikščioti, būtų kur kas lengviau balsų skaičiavimo komisijai skaičiuoti balsus. Dar sykį kviečiu vyrus, moteris ir visus kitus! Kolegos socialdemokratai, du vieniši stovintys!

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 77.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Taigi už balsavus 77 Seimo nariams – vienbalsiai – Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį prašau visus sėstis ir kantriai pasėdėti, kol mes priimsime visus 8 ar 10 įstatymų. Balsų skaičiavimo komisijai būtų kur kas paprasčiau, jeigu visi sėdėtume. Aš dar sykį kviečiu ir stovinčius vienišus socialdemokratus paklusti mūsų susitarimui.

LR melioracijos įstatymo 5, 7, 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-382 (priėmimas)

Toliau Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 5, 7, 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas, registracijos Nr.P-382. Ar yra kokių nors pasiūlymų?

R.BUDBERGYTĖ. Tik suredaguotas iš naujo.

PIRMININKAS. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 5, 7, 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 84.

PIRMININKAS. Už – 85. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Taigi 85 balsavus už Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 5, 7, 9, 12 straipsnių pakeitimo įstatymas vienbalsiai priimtas.

LR augalų apsaugos įstatymo 3, 4, 9, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-383 (priėmimas)

Toliau Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo 3, 4, 9, 12 straipsnių pakeitimo įstatymas. Registracijos Nr.P-383. Ar yra kokių pastabų?

R.BUDBERGYTĖ. Nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Galime pasiruošti balsuoti ir balsuojame dėl Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo 3, 4, 9, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 87.

PIRMININKAS. Už – 88. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS.Taigi 87 balsavus už Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo 3, 4, 9, 12 straipsnių pakeitimo įstatymas vienbalsiai priimtas.

LR augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymo 3, 6, 17, 18, 19, 20, 24, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-384(2) (priėmimas)

Toliau Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymo 3, 6, 17, 18, 19, 20, 24, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas. Ar yra kokių pakeitimų, pataisų?

R.BUDBERGYTĖ. Nėra. Tik redakcinio pobūdžio.

PIRMININKAS. Nėra. Ar yra norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. Taigi vėl pasiruošiame balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 85.

PIRMININKAS. Už – 86. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Balsavus už 86, Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymo 3, 6, 17, 18, 19, 20, 24, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas vienbalsiai priimtas.

LR gyvulių veislininkystės įstatymo 5, 6, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-385(2) (priėmimas)

Toliau Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo 5, 6, 8, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-385(2). Ar yra kokių nors pataisų, pasiūlymų?

R.BUDBERGYTĖ. Nėra.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Irgi nėra. Taigi pasiruošiame balsuoti. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo 5, 6, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 86. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Taigi balsavus 86 už, Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo 5, 6, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas vienbalsiai priimtas.

LR įstatymo „Dėl įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos” 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-387 (priėmimas)

Toliau Lietuvos Respublikos įstatymo dėl įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-387. Ar yra kokių pasiūlymų, pastabų?

R.BUDBERGYTĖ. Nėra.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti? Taip pat nematom. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 87.

PIRMININKAS. Už – 88. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Taigi balsavus 88 už, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

LR kai kurių savivaldybių įmonių reorganizavimo į valstybės įmones įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-388 (priėmimas)

Toliau Lietuvos Respublikos kai kurių savivaldybių įmonių reorganizavimo į valstybės įmones įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-388. Ar yra kokių nors pastabų, pasiūlymų?

R.BUDBERGYTĖ. Nėra.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti? Taip pat nėra. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos kai kurių savivaldybių įmonių reorganizavimo į valstybės įmones įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 90.

PIRMININKAS. Už – 91. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Taigi balsavus už 91 Seimo nariui Lietuvos Respublikos kai kurių savivaldybių įmonių reorganizavimo į valstybės įmones įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

LR įstatymo „Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti” dalinio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-389(2) (priėmimas)

Toliau Lietuvos Respublikos įstatymo dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, dalinio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-389(2).

Čia yra pataisa, siūloma J.Razmos, tačiau aš turiu pasakyti, kad, mano įsitikinimu, ji neturėtų būti svarstoma, nes ne tam straipsniui, kurį siūlo Vyriausybė. Kai mums kils noras tą sąrašą keisti, tada, man atrodo, mes galėtume svarstyti ir Seimo nario J.Razmos pasiūlymus, kurie galbūt yra ir priimtini dėl kai kurių Seimo įmonių privatizavimo. Bet iš karto yra siūlymas privatizuoti ir Seimo tribūną.

Ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti, ar yra norinčių kalbėti? R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau, kad nebūtų teikiamas šis įstatymo projektas priėmimui, ir štai kodėl. Jis yra įtrauktas į bendrą seriją projektų, dėl kurių mes vieningai balsuojame, kuriais yra pakeičiami pavadinimai, trumpai pasakius. Šiuo projektu siūloma padaryti visai ką kita. Prašau atkreipti dėmesį, įsismarkavus nepralėkti ir perskaityti, kad 1 straipsnis yra dėl sąrašo pakeitimo, o ne dėl pavadinimo pakeitimo, ir šiuo įstatymo projektu siūloma ne pakeisti ministerijos pavadinimą antruoju variantu, o iš Ūkio ministerijai įrašomų įmonių išbraukti valstybinę gamybinę eksperimentinę įmonę „Vytis”. Tai yra visiškai kas kita. Ir šį klausimą, kaip ir pono J.Razmos siūlymą, reikia svarstyti atskirai. Šiandien mes kalbame visai apie kitus dalykus ir šitaip, atleiskite, prastumti sąrašo pakeitimą kartu su pavadinimų keitimais nederėtų.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamoji pranešėja, aš solidarizuodamasis su kolega R.Smetona noriu tik priminti, kad tai jau antras atvejis šito Seimo kadencijoje, kai mūsų brangioji Vyriausybė, iš tikro gal čia ne tas žodis, bet susidaro vaizdas, kad nori apstumti. Pirmą kartą, prisimenate, buvo paketas iš tikro techninių pakeitimų, bet buvo pasiūlyta pakeisti ir, žinoma, Seimo dauguma automatiškai nubalsavo, buvo nutarta pakeisti esminį dalyką. Vėl dabar tas pat. Todėl aš irgi prašyčiau, kad šitas klausimas šiandien nebūtų balsuojamas.

PIRMININKAS. Pranešėja, kokia jūsų nuomonė?

R.BUDBERGYTĖ. Kadangi čia yra keičiamas ir sąrašas, taip pat yra keičiamas Ūkio ministerijos pavadinimas, mes kartu, kadangi Vyriausybės nutarimu buvo siūlyta ir panaikinta tokia gamybinė organizacija kaip „Vytis”, siūlome išbraukti ją iš sąrašo, nes šiuo metu tokia įmonė neegzistuoja ir į sąrašą negalėtų būti įrašyta. Čia toli gražu yra ne koks nors prastūmimas, čia yra tiesiog tvarkymas vienu metu, kad įstatymuose neliktų negaliojančių dalykų. Pavyzdžiui, jokiu būdu nepritarčiau Seimo nario J.Razmos pasiūlymui, kad kartu būtų galima svarstyti ir kitų įmonių išbraukimo iš šio sąrašo klausimą. Tačiau išbraukimo iš sąrašo negaliojančios ir neegzistuojančios įmonės, aš manau, negalima traktuoti kaip Vyriausybės politikos prastumti kokius nors pasiūlymus.

PIRMININKAS. Seime niekas nieko neprastums, o A.Budrio pozicija yra seniai žinoma ir viskas visada bus pastebėta.

Č.JURŠĖNAS. Atidėti…

PIRMININKAS. Ar pakankamai buvo aiškus ministerijos sekretorės paaiškinimas, kad yra siūloma išbraukti neegzistuojančią įmonę? Kitas variantas būtų – palikti sąraše neegzistuojančias įmones ir turėti platesnį sąrašą.

Č.JURŠĖNAS. Atidėti ketvirtadieniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kurie nespėjo susiorientuoti ir mano, kad Vyriausybė bando juo apgauti, siūlo atidėti. Aš irgi siūlau tai padaryti, kad šiandien mes nesiginčytume. O mes galėsime, jeigu ponia R.Budbergytė sutiktų, įrašyti į ketvirtadienio darbotvarkę. Man atrodo, opozicija išsiaiškins, ar tikrai tokia įmonė neegzistuoja. R.Smetona, taip? Prašom dėl vedimo tvarkos.

R.SMETONA. Dar kartą labai prašyčiau nemenkinti Seimo narių. Dar kartą primenu: 389 projekto antrajame variante, kuris šiandien pranešėjos teikiamas priimti, visiškai nekalbama apie pavadinimo pakeitimą. Prašau perskaityti visiems tyliai arba vienam garsiai tekstą (siūloma išbraukti). O štai projekto Nr.P-389 pirmajame variante, teisingai, buvo siūloma keisti pavadinimą, bet antrajame variante apie tai – nė žodžio. Todėl negalime šiandien priiminėti vien dėl formalių priežasčių.

PIRMININKAS. Man atrodo, sutarėme ir iki ketvirtadienio dar patikslinsime. O iki šiol šio įstatymo pavadinime, man atrodo, Ūkio ministerijos dar nebuvo.

Č.JURŠĖNAS. Buvo, jau taisėm.

PIRMININKAS. Gerai, išsiaiškinsim. Vadinasi, pavadinimas buvo pataisytas. Dar palaukit, dar liko du įstatymai ir mes tęsim toliau. Išsiaiškinsim, ar iš tikrųjų reikia išbraukti neegzistuojančią įmonę. Man atrodo, kad tai įeina į tų pačių technologinių įstatymų sąrašą.

Aš atsiprašau, jeigu kurį nors Seimo narį pavadinęs Budriu kažkaip ne taip buvau suprastas. Aš tikrai manau, kad Seimo nariai labai atidžiai rengiasi posėdžiams ir todėl bet kokie bandymai kaip nors juos apgauti Seime niekados nepavyks.

LR branduolinės energijos įstatymo 7, 9, 26, 29, 30, 37, 38, 71 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-390 (priėmimas)

Taigi lieka Branduolinės energijos įstatymo 7, 9, 26, 29, 30, 37, 38, 71 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.P-390. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar yra pastabų, gerbiamoji pranešėja?

R.BUDBERGYTĖ. Nėra. Pastabų nėra, taigi dėl balsavimo motyvų kalbėti irgi nėra norinčių. Dar sykį registruojamės. Deja, registracija kol kas atidedama. Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 7, 9, 26, 29, 30, 37, 38, 71 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 82.

PIRMININKAS. Už – 83. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 7, 9, 26, 29, 30, 37, 38, 71 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymas vienbalsiai priimtas.

Lietuvos Respublikos sąvokos „apskrities valdytojas” pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-392 (priėmimas)

Ir paskutinis įstatymas – Lietuvos Respublikos sąvokos „apskrities valdytojas” pakeitimo įstatymas. Juridinis skyrius, kiek žinau, yra pasakęs savo šiek tiek rezervuotą nuomonę šiuo klausimu. Kokia yra pranešėjos nuomonė dėl šio įstatymo?

R.BUDBERGYTĖ. Reikėtų priimti įstatymo pakeitimą ir naudoti teisės aktuose ir įstatymuose sąvoką „apskrities viršininkas”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Mano supratimu ir, matyt, Juridinis skyrius būtent tai ir nori pasakyti, kad šituo įstatymu mes automatiškai kituose įstatymuose nepakeisim tos sąvokos. Vis tiek kiekviename įstatyme, kur yra ta sąvoka, ją reikės keisti. Tai ar yra prasmė tada… Gal aš klystu, bet aš būtent remiuosi Juridiniu skyriumi.

PIRMININKAS. Ir G. Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Teisės sistemos pakomitetis irgi pasiūlė, kad būtinai būtų konkretus sąrašas, kokie teisės aktai turi būti pakeisti.

PIRMININKAS. Gal tada, gerbiamieji kolegos, kadangi iškilo šiek tiek diskusijų ir mes jau sutarėm vieną įstatymą atidėti, gal mes galim sutarti, kad ir kitą įstatymą atidedame ketvirtadieniui. Šitą paskutinį įstatymą. Ar galime taip sutarti, gerbiamoji pranešėja?

R.BUDBERGYTĖ. Taip.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Ketvirtadienį, aš tikiuosi, mes labai nedaug sugaišime laiko ir apsispręsime dėl šitų dviejų įstatymų.

Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo projektas Nr.P-398(3) (priėmimas)

Dabar, gerbiamieji kolegos, jeigu būtų galima, prieš pertrauką mes norėtume priimti Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymą. Man atrodo, kad pataisų nėra, ir tada aš kviesčiau gerbiamąją D.Petrauskaitę – Teisingumo ministerijos Privačios teisės ir notariato departamento direktoriaus pavaduotoją, ir mes apsispręstume dėl šio įstatymo.

D.PETRAUSKAITĖ. Svarstymo metu dėl šito įstatymo projekto nebuvo gauta jokių pastabų, todėl jis pateiktas priimti toks, koks ir buvo.

PIRMININKAS. Taigi jokių pataisų ir pastabų negauta, neįregistruota. Mes pradedame priėmimą. Ar būtų norinčių kalbėti pradedant priėmimą pastraipsniui, ar galime aptarti skirsnius, o jeigu dėl kurio nors skirsnio bus kokių nors klausimų, tada mes sustosime prie tam tikrų straipsnių? Galėtume sutarti dėl tokios priėmimo tvarkos?

Taigi pirmasis skirsnis – Bendrosios nuostatos – yra nuo 1 iki 14 straipsnio imtinai. Ar yra norinčių kalbėti dėl pirmojo skirsnio? Galime pirmojo skirsnio straipsnius priimti? Ačiū.

Toliau yra antrasis skirsnis: nuo 15 iki 32 straipsnio imtinai. Ar būtų norinčių kalbėti dėl antrojo skirsnio? Nori kalbėti R.Smetona.

R.SMETONA. Reikia paskaityti Juridinio skyriaus išvadas ir sužinoti, ką mano pranešėja dėl 17 straipsnio, ir vėliau tas pat bus dėl 52 straipsnio.

PIRMININKAS. Taigi ar galėtumėte atsakyti į Juridinio skyriaus pareikštą tam tikrą abejonę, ar būtina tokia notarinė sutarties forma, kuri yra numatyta 17 straipsnyje?

D.PETRAUSKAITĖ. Manytume, kad šiuo metu, steigiant hipotekos registrą, šita nuostata dėl notarinės sutarties tvirtinimo reikalinga, nes tai yra tam tikra papildoma kontrolės funkcija: notaras patikrina, ar tikrai šitie dokumentai yra sudaryti laikantis įstatymo reikalavimų, patikrina, ar tikrai šitie asmenys turėjo teisę sudaryti tokią sutartį. Ir teisėjas atlieka jau papildomą kontrolės funkciją. Manyčiau, kad šiandien, kai šita teisinė situacija tikrai nėra labai gera, tokia papildoma kontrolės funkcija tikrai yra reikalinga. Galbūt, matysime, jeigu po kelerių metų šita funkcija nėra reikalinga, kad tikrai mes visi jau esame pakankamai teisiškai išprusę, tada galima bus kalbėti apie šito reikalavimo panaikinimą.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti dėl 17 straipsnio? Nėra reikalaujama. Visi nori registruotis. Pabandom registruotis. Registruojamės. Taigi reikalavimo balsuoti dėl 17 straipsnio nėra. Ar galime pritarti 17 straipsniui ir visam antrajam skirsniui? Galim pritarti, taip? Gerai. Taigi antrąjį skirsnį irgi priėmėm. Trečiasis skirsnis. Trečiasis skirsnis nuo 33 straipsnio iki 37 straipsnio imtinai.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Ar būtų norinčių kalbėti dėl trečiojo skirsnio? Norinčių kalbėti nematyti. Galim priimti ir trečiąjį skirsnį? Taigi priėmėm trečiąjį skirsnį.

Ketvirtasis skirsnis. „Įkeitimo registravimas”. Ar būtų norinčių kalbėti dėl ketvirtojo skirsnio? Tai yra nuo 38 iki 43 straipsnio imtinai. Norinčių kalbėti nėra. Priimam ketvirtąjį skirsnį.

Penktasis skirsnis. Vėl yra Juridinio skyriaus tam tikra abejonė. Dėl reglamentavimo, dėl išieškojimo nukreipimo į įkeistą kilnojamąjį turtą tvarkos reglamentavimo. Ar jūs galėtumėt pakomentuoti Juridinio skyriaus abejones?

D.PETRAUSKAITĖ. Manytume, kad kilnojamojo turto realizavimą reikėtų vis dėlto palikti kreditorių ir skolininkų nuožiūrai. O daryti tai per antstolių kontorą... Šiandien antstolių kontora... Antstoliai ir taip yra labai apkrauti darbu ir nepajėgūs greitai įvykdyti kitų teismų sprendimus. Kilnojamasis turtas iš esmės yra toks turtas, kuris labai greitai praranda savo vertę. Kiek mes kalbėjome su bankininkais susitikę darbo grupėje, bankininkai tikrai neprieštaravo, kad jie patys imsis šito turto išieškojimo iš įkeisto kilnojamojo turto. Tai nereiškia, kad jie patys pardavinės. Net ir šiandien yra leidžiama antstoliui kilnojamąjį turtą realizuoti per komiso parduotuves. Taip pat ir bet kuris bankas galės sudaryti sutartį tiek su komiso parduotuve, tiek su urmo baze, jeigu tai bus prekių atsargos. Tai nereiškia, kad pats bankas imsis prekybinės veiklos.

PIRMININKAS. Taigi ar būtų norinčių kalbėti dėl penktojo skirsnio? Galim pritarti išklausę paaiškinimo? Pritariam ir penktajam skirsniui. Taip? Tada šeštasis skirsnis. „Baigiamosios nuostatos”. Būtų norinčių kalbėti? Įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d. Taigi pastraipsniui arba paskirsniui mes visą įstatymą priėmėm. Dėkojam pranešėjai. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? L.Sabutis.

L.SABUTIS. Šį įstatymą taip pat svarstėm ir vertinom Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitete. Mes pritarėm ir siūlom jį priimti.

PIRMININKAS. Taip. Taigi nuomonė visų yra pakankamai vienoda. Gerbiamieji Seimo nariai, mes neseniai registravomės. Prašom balsų skaičiavimo komisiją pasiruošti. Balsuojame dėl Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 80.

PIRMININKAS. Už – 81. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi už balsavus 81 Seimo nariui Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Šiandien premjero gimtadienio proga viską priiminėjam vienbalsiai. Dabar vienbalsiai sutarkim dėl 15 min. pertraukos.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, matau ne vieną jūsų ir matau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką, todėl ramiai galiu sakyti, kad galime tęsti posėdį. Pirma, visa tvarka prasideda nuo registracijos. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis.

Užsiregistravo 21 Seimo narys. Matau dar vieną kitą. Jie turės galimybę pasižymėti tada, kai mes balsuosime dėl įstatymo straipsnių.

Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-399(3) (priėmimas)

O dabar, kolegos, prieš mūsų akis 1-4a – Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-399(3). Priėmimas. Aš kviečiu į tribūną D.Petrauskaitę – Teisingumo ministerijos Privačios teisės ir notariato departamento direktoriaus pavaduotoją. Iš pradžių keletas žodžių dėl viso įstatymo projekto, o paskui pastraipsniui. Prašom.

D.PETRAUSKAITĖ. Svarstant Hipotekos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo paprašyta 3 straipsnio antrajai daliai suformuluoti alternatyvą. Todėl šita alternatyva 3 straipsnio antrajai daliai ir yra suformuluota trečiame projekte. Kodėl gi buvo padaryta šita alternatyva? Pagal pateiktą 3 straipsnio antrąją dalį hipotekos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu turtą įkeitė asmuo, kuris vėliau įstatymo nustatyta tvarka buvo pripažintas nesąžiningu nuosavybės teisės įgijėju. Tai yra, jeigu tikrajam turto savininkui grąžinamas turtas, šiuo atveju galima kreiptis į teismą ir prašyti, kad hipotekos sutartis, kurią sudarė nesąžiningas nuosavybės teisės įgijėjas, būtų pripažinta negaliojančia ir tikrasis turto savininkas neatsakytų už svetimą prievolę savo turtu. Alternatyvoje siūloma, kad hipotekos sutartis negalioja, jeigu turtą įkeitė asmuo, kuris nėra įkeičiamo turto savininkas, tai yra siūloma priimti antrąją dalį be antrojo sakinio. Tokiu būdu bet kuriuo atveju hipoteka eina paskui turtą nepriklausomai nuo to, kad vėliau tas turto savininkas buvo pripažintas nesąžiningu nuosavybės teisės įgijėju, įkeitė turtą ir apsunkintą turtą grąžino tikrajam šio turto savininkui. Tai yra pasirinkimas, vienas iš dviejų variantų. Ar pirmumo teisė ginant interesus suteikiama, kad bet kuriuo atveju giname kreditoriaus interesus, kaip siūloma alternatyvoje, ar padaroma tam tikra išimtis ir tais atvejais, kai turtas iš nesąžiningo nuosavybės teisės įgijėjo grąžinamas tikrajam jo savininkui. Šiuo atveju kreditorių lyg ir nuskriaudžiam, nes leidžiame išlaisvinti turtą iš hipotekos.

Kitas pakeitimas padarytas 4 straipsnyje. Buvo suredaguota, kad kreditorių reikalavimai tenkinami pagal prašymo įregistruoti hipoteką įregistravimo apylinkės teismo hipotekos skyriuje datą. Ankstesniame variante buvo pagal pateikimo, o ne pagal įregistravimo datą. Atitinkamai padarytos 20 ir 26 straipsnių redakcijų pataisos. Daugiau pastabų svarstant komitetuose dėl šito įstatymo projekto nebuvo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip jūs matote, visas Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas susideda iš vieno straipsnio. Bet tas vienas straipsnis yra visas Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas. Taigi aš tikiuosi, kad mes eisime pastraipsniui per šitą Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymą. Daug pasiūlymų nėra ir mes galime kalbėti apie atskirų straipsnių priėmimą. Taigi aš kalbu dabar apie 1 straipsnį. Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo. Ar kas nors turi kokių siūlymų? Čia, matyt, nebus. Gal mes galėtume kalbėti apie visą skirsnį, apie pirmąjį skirsnį, antrąjį arba trečiąjį. Ar tai būtų didelis nusižengimas mūsų Statutui? Galim. Taigi pirmasis skirsnis. Pirmajame skirsnyje 2 ir 3 straipsniuose yra jau dabar pasakyta mūsų alternatyva. Ar dar sakysite ką nors, gerbiamoji pranešėja, ar jau mums dabar reikia apsispręsti dėl alternatyvų? Taigi alternatyva – 2 straipsnis platesnis ir alternatyva… Atsiprašau. 2 straipsnio antroji dalis platesnė ir alternatyva…

D.PETRAUSKAITĖ. 3 straipsnis.

PIRMININKAS. …3 straipsnio antroji dalis iš vieno sakinio.

Seimo nary Sabuti, prašom kalbėti dėl motyvų.

L.SABUTIS. Aš atsiprašau, nesirengiau kalbėti, bet gal truputėlį vėliau galėčiau pasakyti. Dabar aš neturiu…

PIRMININKAS. Kolegos, reikėtų apsispręsti dėl alternatyvos. 3 straipsnio antroji dalis. F.Palubinskas.

Seimo narė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Teisės ir teisėtvarkos komitetas analizavo šio įstatymo 3 straipsnį ir nusprendė, kad į teikiamo įstatymo projekto 3 straipsnio antrosios dalies antrąjį sakinį „arba asmuo, kuris vėliau įstatymo nustatyta tvarka buvo pripažintas nesąžiningu nuosavybės teisių įgijėju” įrašyti alternatyvą, užtikrinančią įgijėjų teises, arba alternatyvą – teikti projekto 3 straipsnio antrąją dalį be šio sakinio, todėl pasisako už šio straipsnio alternatyvą.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, mes turime toliau apsispręsti. Kokia pranešėjos nuomonė dėl šitos alternatyvos? Jau jūs sakėte, ar…

D.PETRAUSKAITĖ. Aš sakiau savo nuomonę.

PIRMININKAS. Ar būtų daugiau dar norinčių kalbėti dėl apsisprendimo? Daugiau norinčių kalbėti nėra.

Prašom registruotis. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl 3 straipsnio antrosios dalies. Mygtukas „už” yra už pagrindinį tekstą, mygtukas „prieš” yra už alternatyvą. Prašom pasiruošti balsuoti.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai.

Balsuojame dėl 3 straipsnio antrosios dalies. Kas už pagrindinį tekstą – spaudžia mygtuką „už”, kas remia alternatyvą – spaudžia mygtuką „prieš”. Iš viso balsavo 40 Seimo narių. Už pagrindinį tekstą – 16, už alternatyvą – 20, susilaikė 4. Taigi yra pasirinkta alternatyva.

Dabar dėl viso 3 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Daugiau norinčių kalbėti dėl 3 straipsnio... J.Listavičius dėl 3 straipsnio.

J.LISTAVIČIUS. Kadangi priimta alternatyva, tai aš pritariu šiam straipsniui. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi galime priimti 3 straipsnį jau dabar, nebalsuodami? Priimame, taip?

Toliau dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Galime priimti.

Dėl 5 straipsnio pastabų taip pat nėra. Irgi galime priimti.

Dėl 6 straipsnio nėra.

Ir, gerbiamieji Seimo nariai, dėl 7 straipsnio taip pat pastabų nematome. Galime priimti visą pirmąjį skirsnį? Visą pirmąjį skirsnį priimame.

Toliau antrasis skirsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl kurio nors straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Taigi galime priimti antrąjį skirsnį. Priimame ir antrąjį skirsnį.

Toliau 3 skirsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 3 skirsnio – dėl hipotekos rūšių? Norinčių kalbėti nėra. Galime priimti visą 3 skirsnį.

Toliau 4 skirsnis. Nuo 22 iki 34 straipsnio… Dėl 30 straipsnio yra Seimo nario V.Lapės pastaba. Ar būtų norinčių… Tada ponas V.Lapė. V.Lapė. Prašom.

V.LAPĖ. Žinoma, man šiandien sudėtinga ką nors kalbėti. Mes ir su gerbiamąja D.Petrauskaite ilgai ginčijomės, ir su frakcijos kai kuriais specialistais. Kiek aš supratau, jūs sutinkate, kad gal ne šitame įstatyme, bet kokiame nors nutarime ar kur pasakysite, kad vis dėlto ateityje pasinaudosite jūs, hipotekininkai, ta mūsų baze, kuri šiandien yra, kad ji taptų vieninga.

D.PETRAUSKAITĖ. Taip.

V.LAPĖ. Jeigu jūs pritariate tokiai nuomonei, tada aš atsisakau visų tų pataisų.

PIRMININKAS. Tada dar R.Smetona.

R.SMETONA. Taigi nereikėtų ir diskutuoti. Aš tik norėjau pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas rengia nutarimo projektą, kuriuo prašytų Vyriausybės būtent parengti medžiagą, projektus, kuriais būtų įsteigiamas informacijos centras, kuris teiktų kompiuterinę informaciją apie valstybės pagrindiniuose registruose įregistruotus objektus. Tiesiog tai reikėtų daryti ne šiandien, o kitu nutarimu.

PIRMININKAS. Kiek aš suprantu, ponas V.Lapė nesiūlo šiandien balsuoti dėl pataisos, taip? Mes, priimdami nutarimą, priėmę visą įstatymą, kai priiminėsime nutarimą, tada dar paieškosime geresnių formuluočių, kad iš tikrųjų įtikintume Vyriausybę šitokiu keliu žengti. Niekas dėl to nesiginčija.

Ar galime tada dėl 30 straipsnio taip pat sutarti, kad jis lieka toks, koks buvo? Taip? Ačiū.

Tada dėl viso 4 skirsnio ar būtų norinčių kalbėti? Ar, pone Pronckau, norėtumėte kalbėti dėl viso skirsnio? Prašom.

M.PRONCKUS. Aš norėjau pritarti gerbiamojo V.Lapės pataisai, tačiau kadangi jis atsiėmė, mano dabar tokia sudėtinga situacija.

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad jūs pritariate tai nuostatai, kuri bus įrašyta į nutarimą. Mes susitarėme, kad dabar sprendžiame problemą taip, kad įstatymo straipsnio nekeičiame, o, svarstydami nutarimą dėl šio įstatymo įgyvendinimo, dėl pavedimų Vyriausybei, mes sutarsime ir dėl formuluočių. Taigi 4 skirsnį irgi galime priimti, taip?

Toliau 5 skirsnis. Ar būtų norinčių kalbėti? Dėl 5 skirsnio irgi daugiau pasiūlymų nėra. 5 skirsnį priimame.

6 skirsnis. Ar būtų norinčių kalbėti? Irgi galime priimti 6 skirsnį. Priimame 6 skirsnį.

7 skirsnis. Paskutinis skirsnis – „Hipotekos išregistravimo tvarka”. Galime priimti? Ir 7 skirsnį priimame.

Taigi visą įstatymą pastraipsniui priėmėme.

Dabar kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo dėl balsavimo motyvų? Ar visiems viskas jau yra aišku ir niekas kalbėti nenori? Atrodo, kad taip ir yra.

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija vyksta. Balsuosime dėl Hipotekos įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo. Po Hipotekos įstatymo, kaip esame sutarę Seniūnų sueigoje, rezervinį 4 klausimą… pateikimą padarysime iš karto po viso Hipotekos įstatymų bloko.

Taigi užsiregistravo 64 Seimo nariai.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Hipotekos įstatymo pakeitimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 56.

PIRMININKAS. Už – 57. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Ir susilaikiusių nėra. Taigi balsavus už 57 Seimo nariams Hipotekos įstatymo pakeitimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Toliau Hipotekos įstaigų steigimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio registracijos Nr.P-402. Prašom, gerbiamoji pranešėja.

Ar yra pasiūlymų ir pastabų?

D.PETRAUSKAITĖ. Dėl šito projekto nėra jokių pasiūlymų ir pastabų. Po svarstymo taip pat negauta. Jis yra pateiktas toks, koks buvo pateiktas svarstymo metu.

PIRMININKAS. Taigi Hipotekos įstaigų steigimo įstatymo pakeitimo įstatymas, ir aš matau V.Lapės pataisą dėl 6 straipsnio. Bet aš manau, kad čia yra to paties principo pastaba. Mes tuos dalykus esame aptarę.

Taigi pradedame priėmimą pastraipsniui. Tiesą sakant, čia turbūt yra vienas straipsnis, kuriuo yra perrašomas visas įstatymas iš naujo. Taigi mes pabandykime tada tame sename įstatyme pastraipsniui pažiūrėti, ar yra kur nors pastabų. Taigi dėl senojo įstatymo 1 straipsnio (aš nežinau, kaip čia pavadinti), naujai perrašyto įstatymo 1 straipsnio pastabų nėra. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra, taip pat galime priimti. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti. Dėl 4 straipsnio pastabų ir pasiūlymų taip pat nematyti. Niekas nenori kalbėti. Taip pat galime priimti. 5 straipsnį irgi galime priimti, niekas nenori kalbėti. Dėl 6 straipsnio, kaip mes sakėme, V.Lapės yra pastaba, bet sutarta, kad tai bus nutarime dėl šių įstatymų bloko įgyvendinimo. Taigi ir 6 straipsnį galime priimti. 7 straipsnį taip pat galime priimti.

Taigi pastraipsniui viską perėjome. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Peržiūrėjome, kaip sako kolega L.Sabutis, teisingai, ne perėjome per įstatymą, o peržiūrėjome, aptarėme visus straipsnius. Taigi dėl viso įstatymo taip pat nėra norinčių. M.Pronckus dėl viso įstatymo. Prašom.

M.PRONCKUS. Kolegos, bet dėl šio įstatymo 30 straipsnio buvo gerbiamojo V.Lapės pataisa. Kažkodėl apie tai niekas nekalba. O šito straipsnio esmė būtų ta, kad vis dėlto Lietuvoje užtenka vieno registro, o ne kelių registrų. Jeigu mes tai iš tikrųjų padarysime, o tai didžiulės lėšos, tarnausime kažkokiems grupiniams interesams, jeigu mes taip pasielgsime, kaip čia dabar parašyta. Kažkodėl niekas – nei gerbiamoji D.Petrauskaitė, nei niekas kitas – nepaaiškina, kaip čia bus. Ar bus vienas registras Lietuvoje, ar dar keli registrai? Tai papildomi pinigai, papildomi žmonės ir t.t., ir t.t., ir papildoma gaišatis. Todėl aš noriu, kad dėl 30 straipsnio kalbėtume labai aiškiai.

PIRMININKAS. Taigi aš noriu pastebėti, kad mes tą įstatymą, kur buvo V.Lapės pataisa 30 straipsniui, t.y. Hipotekos įstatymo pakeitimo įstatymą, mes jau priėmėme. Dabar mes kalbame apie Hipotekos įstaigų steigimo įstatymo pakeitimo įstatymą. Čia dėl 6 straipsnio buvo V.Lapės pataisa, tačiau R.Smetona, kalbėdamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu, pasakė, kad priėmus visus įstatymus bus priimamas specialus nutarimas, kuriame, kaip R.Smetona citavo, bus pavedimas Vyriausybei rengtis bendro registro steigimui, jeigu aš galėčiau dviem žodžiais taip pasakyti. Ir ateityje tai bus iš tikrųjų vieninga sistema, ir dėl to niekam nėra jokių abejonių.

Dar R.Melnikienė. Paskui gal pranešėja dar labiau patikslins. R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Aš noriu patikslinti, jog mes visai neseniai balsavome už Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymą, kuriame taip pat numatyta, jog Lietuvoje kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkeitimai bus registruojami viename registre. Šia prasme tokio registro įsteigimas yra tikslingas, prasmingas ir nereikalaus papildomų išlaidų, kaip buvo anksčiau minėta, nes vis tiek mums įkeitimų registro reikės. O dabartinė techninė bazė leidžia visus registrus sujungti į vieną sistemą, todėl aš prašyčiau palaikyti šitą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ir pranešėja dar sykį. Gal paaiškintų, kad mums visiems būtų aiškiau.

D.PETRAUSKAITĖ. Apie tai, kad bus du registrai. Turbūt ponas M.Pronckus turėjo galvoje Nekilnojamojo turto registrą ir Hipotekos registrą, kad bus du registrai. Dėl to, kad bus du registrai, buvo apsispręsta praėjusios kadencijos Seime priimant Hipotekos įstaigų steigimo įstatymą ir priėmus Nekilnojamojo turto registro įstatymą. Šiandien mes galime kalbėti apie tai, kad sukūrus šiuos du registrus, juos integravus tarpusavyje, ir ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais registrais, galime kalbėti apie vieną informacijos centrą, iš kurio būtų pateikiama vartotojui informacija apie šituose registruose įregistruotus objektus įvairiais aspektais. Apie tai kalbėjo ponas R.Smetona, kad bus priimtas Seimo nutarimas, kuriuo bus pavesta Vyriausybei pateikti pasiūlymų dėl tokio centro steigimo – ar tai apimtų tik nekilnojamąjį turtą, ar tai apimtų ir visus Lietuvoje esančius pagrindinius valstybės registrus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame šiam įstatymui. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Balsuosime dėl Hipotekos įstaigų steigimo įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 66.

PIRMININKAS. Už – 67, kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Taigi balsavus už 67 Seimo nariams ir 1 Seimo nariui susilaikius Hipotekos įstaigų steigimo įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

LR teismų įstatymo 10, 15, 22, 33, 38, 39, 56, 68¹-68⁷ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-401(3) (priėmimas)

Toliau – Teismų įstatymo 10, 15, 22, 33, 38, 39, 56, 681-687 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-401(3). Prašom pranešėją. Ar yra kokių nors pastabų, pasiūlymų?

D.PETRAUSKAITĖ. Pastabų ir pasiūlymų negauta.

PIRMININKAS. Pastabų ir pasiūlymų negauta, o Juridinio skyriaus…

D.PETRAUSKAITĖ. Taip, yra Juridinio skyriaus išvada dėl atskirų straipsnių.

PIRMININKAS. Dėl atskirų straipsnių. Tai gal, kai mes prie jų prieisime, paprašysime jūsų tada pakomentuoti.

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame šio įstatymo priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu. Priimame. 2 straipsnis. Irgi pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimame 2 straipsnį. Ir dėl 3 straipsnio yra Juridinio skyriaus tam tikra nuomonė. Kaip jūs spręsite?

D.PETRAUSKAITĖ. Yra Juridinio skyriaus nuomonė, jog diskutuotina nuostata, kad mažesnę patirtį turintiems teisėjams gali būti pavesta atlikti hipotekos teisėjo funkcijas. Tai yra siūloma padaryti dėl kelių priežasčių: pirma priežastis – kadrų stoka, nes iš tikrųjų kvalifikuotų teisėjų mums šiandien trūksta. Todėl manytume, kad tokią funkciją galėtų atlikti ir mažesnę patirtį turintis teisėjas, ir štai dėl ko. Apylinkės teisėjas šiaip jau nagrinėja ir civilines, ir baudžiamąsias bylas, t.y. susiduria su įvairių kategorijų bylomis. Hipotekos teisėjas susiduria tik su vienos kategorijos bylomis. Negalima sakyti, kad jis turėtų būti žemesnės kvalifikacijos, bet jo tų svarstomų klausimų ratas yra siauresnis negu kitų teisėjų. Ir remiame savo pasiūlymą tuo, kad daugelyje užsienio šalių, kurios turi registrus teismuose (Vokietijoje, Austrijoje), darbuotojai, kurie atsakingi už daiktinių teisių įregistravimą teismuose, nėra teisėjai. Tai yra specialiai ruošiami tarnautojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, tačiau dirbantys tik šitą darbą. Todėl manytume, kad esant reikalui ten, kur mes negalėsime skirti didelę patirtį turinčio teisėjo hipotekos teisėju, galėtume paskirti ir mažesnę patirtį turintį teisėją į šitą darbą. Bet jis vis tiek bus teisėjas, turintis tą patį išsilavinimą, kaip ir kiti teisėjai.

PIRMININKAS. Jūs įtikinote Seimo narius. Niekas nenori dėl 3 straipsnio diskutuoti. Galime priimti 3 straipsnį? Priimam. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Norinčių diskutuoti irgi nėra. Taigi priimame 4 straipsnį. Dėl 5 straipsnio taip pat pasiūlymų ir pastabų nėra. Kalbėti dėl balsavimo motyvų niekas nenori. Priimame 5 straipsnį. Dėl 6 straipsnio taip pat pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti ir priimam. Dėl 7 straipsnio vėl yra Juridinio skyriaus nuomonė. Ar galėtumėte ją pakomentuoti?

D.PETRAUSKAITĖ.Yra siūloma pataisyti šito straipsnio redakciją: vietoje „atleidžia iš pareigų” įrašyti „atleidžia iš šių pareigų”. Mes tiktai siūlome įrašyti papildomus žodžius, susijusius su hipotekos teisėju. Šito straipsnio dabar galiojanti redakcija kalba ir apie teismų pirmininkų pavaduotojus, ir skyrių pirmininkus, kuriuos atleidžia iš pareigų teisingumo ministras. Jie taip pat yra apylinkės teisėjai ir juos iki šios dienos į apylinkės teisėjo pareigas skiria Prezidentas. Iki šiol neaiškumų neiškilo, kad reikalingas žodelis „šių”, todėl mes jo neįrašėme į šitą pataisą.

PIRMININKAS. Jūs manote, kad šita redakcinė pataisa nėra reikalinga, nors galutinį tekstą jums dar teks derinti su redaktoriais.

D.PETRAUSKAITĖ. Grynai redakcinė.

PIRMININKAS. Dėl to diskutuoti nereikia, jeigu redaktoriai įtikins, kad reikia to žodelio, manau, kad nebus prieštaravimų.

Taigi 7 straipsniui daugiau pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti. 8 straipsniui taip pat pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti. 9 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti. 10 straipsniui pasiūlymų ir pastabų irgi nėra. Galime taip pat priimti. Ir 11 straipsniui yra Juridinio skyriaus pastaba.

D.PETRAUSKAITĖ. Taip, yra Juridinio skyriaus pastaba. Jie siūlo papildyti šį straipsnį tuo, kad hipotekų skyrių darbą tikrina ir atitinkamų teismų pirmininkai. Manyčiau, kad tai pakankamai aišku iš Teismų įstatymo 39 straipsnio, nes jeigu hipotekos skyrius yra apylinkės teismo sudėtyje, aišku, kad apylinkės teismo pirmininkas turi teisę prižiūrėti ir kontroliuoti jų darbą. Šitas straipsnis yra skirtas tam, kad nustatytų Teisingumo ministerijos kompetenciją šitoje srityje.

PIRMININKAS. Taigi jums atrodo, kad viskas yra aišku iš kitų įstatymo straipsnių, ir siūlymo pataisyti šiek tiek sakinio redakciją jūs nepriimat. Taigi lieka taip, kaip yra. Ar būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra.

Toliau. 11 straipsnį mes jau priėmėm. 12 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. 13 straipsniui taip pat nėra. Galime priimti. 14 straipsnį taip pat galime priimti. Ir 15 straipsnį irgi galime priimti. Ir pabaigoje lieka… Taip, mes čia, 14 straipsnyje, praleidom Juridinio skyriaus dvi paskutines pastabas dėl raštinės. Kokia dėl jų būtų jūsų nuomonė?

D.PETRAUSKAITĖ. Aš siūlyčiau neatsižvelgti į Juridinio skyriaus pastabas, nes 39 straipsnyje iš tikrųjų yra pasakyta, kad yra hipotekos skyrius, tačiau jis nėra raštinėje. 39 galiojančio įstatymo straipsnyje buvo kalbama apie tai, kad teismo raštinės darbuotojus priima į darbą teismų pirmininkai. Šitas straipsnis yra papildytas tuo, kad ir hipotekos skyriaus tarnautojus priima į darbą teismų pirmininkai, bet tai nereiškia, kad hipotekos skyrius yra teismo raštinės kažkokia sudėtinė dalis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes aptarėme visus straipsnius. Norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių nebuvo. Ministerijos atstovė paaiškino ir atsakė į Juridinio skyriaus kai kurias pastabas. Taigi dabar turime apsispręsti dėl viso įstatymo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Norinčių kalbėti nematyti. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Ar registracijos reikia? Reikia. Taigi registruojamės.

Prašom pasiruošti balsuoti dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 74.

PIRMININKAS. Už – 75. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių taip pat nėra. Taigi Teismų įstatymo 10, 15, 22, 33, 38, 39, 56, 681-687 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas balsavus už 75 Seimo nariams vienbalsiai yra priimtas.

LR civilinio proceso kodekso 372, 373, 426¹, 434 ir 463 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-402(2) (priėmimas)

Ir paskutinis įstatymas – Civilinio proceso kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-402(2). Prašom, gerbiamoji pranešėja.

D.PETRAUSKAITĖ. Pastabų ir pasiūlymų dėl šito projekto nebuvo gauta, todėl jis pateiktas toks, koks buvo pateiktas svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pataisų ir pasiūlymų šiam įstatymui nėra. Juridinis skyrius jokių pastabų taip pat neturi. Ar galėtume iš karto kalbėti apie visą įstatymą, nekalbėdami apie atskirus straipsnius. Tai yra 6 straipsniai. Galim kalbėti apie visą įstatymą iš karto? Dėl 1 straipsnio, prašom. Atsiprašau, ištryniau. Dar sykį. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Aš atsiprašau, mes raštu nepateikėme jokių siūlymų. Tačiau prašau pranešėjos atkreipti dėmesį į 12 punktą. „Savivaldybių seniūnijų kaimo vietovių seniūnų sprendimai”. Dabar (balandžio 10 d.) yra pakeistas šitas įstatymas – dėl kaimo vietovėse atliekamų notarinių veiksmų. Gal būtų geriau ir čia redaguojant atsižvelgti į tai, kad dabar vadiname „Dėl notarinių veiksmų atlikimo rajono savivaldybių seniūnijose”, tiesiog nebeliko kaimo vietovių ir t.t. Taip bus tiksliau, atitiks priimtą įstatymą.

PIRMININKAS. Tai čia redakcinė pastaba. Jinai turbūt yra priimtina? Pranešėja priima.

Ar galėtume apie kitus straipsnius jau ir nekalbėti, kadangi, atrodo, pasiūlymų ir pataisų nėra. Niekas neprieštarautų, jeigu mes pradėtume kalbą dėl viso įstatymo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo, dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Viskas yra aišku. Taigi prašom pasiruošti balsuoti.

Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime dėl Civilinio proceso kodekso 372, 373, 4261, 434 ir 463 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 63.

PIRMININKAS. Už – 64. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi Civilinio proceso kodekso 372, 373, 4261, 434 ir 463 straipsnių pakeitimo įstatymas balsavus už 64 Seimo nariams vienbalsiai yra priimtas. Taigi priėmėm visą hipotekos sistemos įstatymų bloką. Dėkojame ministerijos atstovei poniai D.Petrauskaitei už gerai parengtus įstatymų projektus, kurie nesukėlė didelių diskusijų.

LR sveikatos draudimo įstatymo 5, 7, 8, 9, 10, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 24, 25, 26, 27, 30, 33 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-511 (pateikimas)

Ir einam toliau. Ir kaip aš minėjau, pagal mūsų susitarimą Seniūnų sueigoje dabar po Hipotekos įstatymo mes skirsime 15-20 minučių 4 rezerviniam klausimui, t.y. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-511.

Pateikimo stadija. Pranešėjas – ministras J.Galdikas. Kviečiu ministrą į tribūną.

J.GALDIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Norėtume jums pateikti Sveikatos draudos įstatymo pakeitimų projektus. Tikimės, kad jūs esate susipažinę. Norėčiau tik trumpai informuoti, kodėl atsirado tiek daug pakeitimų. Viena iš priežasčių yra ta, kad valstybinė ligonių kasa, mūsų supratimu, neturėtų būti mokesčius renkanti ir mokesčius administruojanti institucija, neturėtų tapti dar viena „Sodra”, o mokesčius galėtų surinkti, kaip ir visą pusmetį renka, mokesčių inspekcija ir „Sodra”. Antroji pakeitimų dalis, kurią teko pateikti, susijusi su tuo, kad mes norėjome tiksliau apibrėžti valstybinės ligonių kasos, teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigų funkcijas. Dar viena priežastis yra ta, kad labai daug poįstatyminių aktų dabar galiojančiame įstatyme turi būti tvirtinami Vyriausybės. Todėl, mūsų nuomone, dalį tų funkcijų galėtų perimti privalomo sveikatos draudimo taryba ir Sveikatos apsaugos ministerija.

PIRMININKAS. Viskas, taip? Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, pradžioje aš norėčiau pasakyti dėl 4 straipsnio blogos redakcijos. Sakykime, Antrojo pasaulinio karo dalyviams – ar tai absoliučiai visiems, ar tik Lietuvos Respublikos piliečiams? Čia taip pat nėra invalidų, kurių invalidumas susijęs su ginkluotu pasipriešinimu okupantams, nėra ir žuvusiųjų artimųjų. Aš norėčiau paklausti ir išgirsti jūsų nuomonę dėl 7 straipsnio 2 punkto. Čia kalbama apie tuos, kurie neuždirba, tai tada iš specialių fondų... O konkretus klausimas toks: kaip jūs galvote, ką daryti su Pelesos, Gervėčių, Karaliaučiaus lietuviais, kurie turbūt čia važiuos gydytis, nes tai jie darė daugelį metų, ar jiems čia nereikėtų rasti vietos? Ačiū.

J.GALDIKAS. Aš manau, kad tai galėtų būti Seimo narių inicijuotas įstatymo pakeitimas, o ne Sveikatos apsaugos ministerijos, nes mūsų funkcija neturėtų aprėpti mūsų tautiečių, mums prijaučiančių, arba mūsų piliečių, gyvenančių užsienyje, medicinos paslaugų apmokėjimo.

PIRMININKAS. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu, kad išryškintumėte šiame Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme jūsų siūlomą kitokį požiūrį į tuos, kurių teisės būti apdraustiems buvo neužtikrintos, t.y. nedirbantiems, pensinio amžiaus žmonėms (…) sanatorinio kurortinio gydymo kompensavimas, vaikams iki 16 metų amžiaus, ūkininkams ir jų šeimų nariams. Taip pat norėčiau paklausti jūsų nuomonės: ar nematytumėte būtinumo įtraukti ir dar vieną šio teikiamo įstatymo 40 straipsnio antrosios dalies pakeitimą dėl šiuo metu toje dalyje numatytų apribojimų reikalauti papildomo mokesčio už paslaugas? Manau, kad tos įstaigos, ypač privačios, kurios teikia įvairias papildomas paslaugas, turėtų teisę gauti papildomą mokestį, nes kitaip nebus progreso ir noro plėsti šitų paslaugų asortimentą. Ačiū.

J.GALDIKAS. Ačiū. Į pirmąjį klausimą galėčiau atsakyti tiek, kad siūlydami pakeisti vieną iš 9 straipsnio dalių mes ir siūlome papildyti (4 straipsnis, 9 straipsnio papildymas, antroji dalis, 3 punktas), kad vaistai būtų kompensuojami ir nedirbantiems pensinio amžiaus žmonėms. Atsižvelgiant į demografinę situaciją ir į tai, kad mes palaikome šeimą ir visokeriopai stengiamės ją remti, būtent ir yra siūlomas 10 straipsnio pakeitimas, kad visa bazinė sanatorinio kurortinio gydymo kaina kompensuojama vaikams iki 16 metų. Šiandien galiojančiame įstatyme, kaip žinia, buvo vaikams iki 7 metų ir vaikams invalidams iki 16 metų.

Atsakydamas į antrąjį klausimą dėl 40 straipsnio antrosios dalies, aš tikrai sutinku su jumis ir galbūt tai galėtų būti vienas iš alternatyvių siūlymų, kad turėtų būti sudaromos vienodos teisės visoms sveikatos priežiūros įstaigoms nepriklausomai nuo kapitalo, ar tai yra valstybės, ar savivaldybės, ar privatus. Ir dar viena dalis, arba, sakyčiau, argumentas, kodėl reikėtų atsisakyti šio straipsnio, yra tas, kad privalomas sveikatos draudimas šiandien yra vienintelis Lietuvoje. Pagal šį įstatymą bus papildomas draudimas, todėl manome, kad tikrai įstaigos turėtų teisę reikalauti iš vienu ar kitu būdu apsidraudusių piliečių didesnių įmokų. Aš visiškai pritarčiau jums, kad šito straipsnio antrosios dalies pakeitimas galėtų būti pateiktas, ir galbūt mes komitete apsvarstę ir pateiksime.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, tikriausiai ir tie, kurie sausio pradžioje pyko ant Sveikatos apsaugos ministerijos ir mūsų Sveikatos reikalų komiteto už Sveikatos draudimo įstatymo įgyvendinimo atidėjimą, šiuo metu įsitikino, kad tuo metu tai buvo būtina atlikti. Aš tikiu, kad nuo liepos 1 d. ministerija visiškai pasirengs šio įstatymo įgyvendinimui. Pagal šias pataisas neatidėliotina medicinos pagalba bus teikiama visiems Lietuvos Respublikos gyventojams nepriklausomai nuo to, ar jie yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, ar ne. Čia žurnalistai staigiai sureagavo, kaip žinome, buvo ir televizijoje, ir spaudoje: štai, matot, tie visi valkatos bus lygiateisiai nariai, bus taip pat gydomi kaip ir tie, kurie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Tačiau mūsų nuostata yra ta, kad dėl jų yra kaltas ne Sveikatos draudimo fondas, ir mes turėsime jiems suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą. Aš noriu paklausti, ar Vyriausybėje rengiama atitinkama ar įstatymo, ar Vyriausybės nutarimo nuostata, kaip vis dėlto susigrąžinti į valstybės biudžetą iš tų asmenų, kurie valkatauja ir net negalvoja draustis privalomuoju sveikatos draudimu? Ačiū.

J.GALDIKAS. Iš dalies jau dabar šiame įstatymo projekte yra teikiami keitimai, t.y. 5 straipsnio 14 punkto naujoji redakcija, kuri sako, kad kiti darbingi, bet Lietuvos Respublikos įstatymais ar Vyriausybės nutarimais priskirti asmenims, draudžiamiems valstybės lėšomis… Šiandien galiojančiame įstatyme formuluotė yra labai bendra dėl įstatyme numatytų svarbių priežasčių nedirbantiems, todėl tas svarbias priežastis reikia vėl kažkam nurodyti. Mes manome, kad jeigu valstybė jį draudžia, jis yra apdraustas, jeigu valstybė jo nedraudžia, jis neturėtų būti apdraustas.

Kaip susigrąžinti lėšas? Įstatyme, tiksliau, tame pakeitime, kurį mes šiandien teikiame svarstyti, yra numatyta, kad valstybinė ligonių kasa per teismus turi teisę išieškoti tas sumas.

PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkojame, ministre. Dabar iš anksto dėl motyvų užsirašę kalbėti S.Kaktys ir A.Matulas. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Aš siūlyčiau Seimo nariams pritarti po pateikimo. Iš tikrųjų šiandien yra sudėtingas ir laikotarpis, ir šito įstatymo teikiamos pataisos. Jos leidžia teikti kokybiškai geresnes gydymo įstaigų paslaugas tiems, kuriems reikia šitų paslaugų, taip pat užtikrina platesnes teises tiems, kurie šiandien nebuvo apdrausti. Tiems nedirbantiems pensininkams, kurie šiandien nesukaupę tokių fondų, arba vaikams, kurie sanatorinio kurortinio gydymo išlaidų(…) iki 16 metų jie nebuvo(…) šeimos nariai negalėjo kompensuoti iš savo pajamų, taip pat ūkininkams ir jų šeimų nariams. Žodžiu, pritarčiau, kad šitam įstatymui po pateikimo būtų pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Matulas.

Prašom.

A.MATULAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš irgi manau, kad pateiktos pataisos įstatymą daro aiškesnį ir lankstesnį, kadangi keičiantis gyvenimo situacijoms į jį reaguoti bus gerokai lengviau, nes daugelį poįstatyminių aktų siūlom, kad tvirtintų ne Vyriausybė, bet Sveikatos apsaugos ministerija. Taip pat aš noriu pritarti kolegoms, jog nepasitvirtino pesimistų nuogąstavimai, kad mes darom pataisas, jog tarpžinybinė grupė daro pataisas, kurios dar apsunkins kai kurių grupių žmonių gyvenimą, bet, kaip matom, yra atvirkščiai. Gerokai praplėsta žmonių grupė, kategorija žmonių, kuriems bus kompensuojama už vaistus. Taip pat ūkininkams siūloma gerokai sumažinti mokesčius. Taigi aš irgi siūlau pritarti įstatymui po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi niekas nenori, atrodo, kalbėti prieš. Ir galime bendru sutarimu pritarti pateikimui, pradėti svarstymo procedūrą? Galim. Tai Sveikatos reikalų komitetas, aišku, yra pagrindinis komitetas. Ar būtų siūlymų dėl papildomų komitetų?.. Biudžeto ir finansų. Čia pinigų vis tiek yra, taip? Tai prašom ir Biudžeto ir finansų komitetą pasižiūrėti į šį įstatymą. Mes jį projektuojam priimti, aišku, iki liepos 1 d. dar šioje sesijoje. Taigi komitetus raginam jau pradėti atidžiai dirbti.

LR valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-340(3) (priėmimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, taigi rezervinį 4 klausimą išsprendėme. Dabar grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Mūsų darbotvarkės 5 klausimas – Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Registracijos Nr.P-340(3). Ir kviečiu į tribūną poną E.Matulevičių – Valstybės saugumo departamento Paslapčių skyriaus viršininką.

E.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti priėmimui Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą. Į Seimo komitetų narių pareikštas pastabas ir pasiūlymus atsižvelgta iki svarstymo procedūros. Svarstymo metu pastabų, pasiūlymų negauta. Pastabų nepateikė ir Juridinis skyrius. Nors pateikiama visa įstatymo redakcija nauja, tačiau keičiami anaiptol ne visi įstatymo straipsniai. Visos keičiamos įstatymo dalys tekste yra išryškintos.

PIRMININKAS.Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, galim pradėti priėmimą pastraipsniui. Pradedam pastraipsniui. Pastabų ir pasiūlymų, kaip jau sakėm, nėra išdalyta. Registruotis vis tik nori… Šiandien visi labai nori registruotis. Registruojamės dar kartą. Kad nebūtų paslapčių, kaip sako L.Sabutis, kurį aš vis kartoju ir kartoju, kad visi žinotų, kas prisidėjo prie Paslapčių įstatymo.

Gerbiamieji Seimo nariai, registravosi 89 Seimo nariai. Pradedam priėmimą pastraipsniui. Naujo teksto 1 straipsniui pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar galime priimti? Priimam.

2 straipsniui pasiūlymų ir pastabų taip pat nėra. Priimam.

3 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Irgi galim priimti.

4 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Galim priimti.

5 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Galim priimti.

6 straipsnis – visas sąrašas. Ar būtų kokių pastabų ir pasiūlymų? V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad iš 6 straipsnio reikėtų išbraukti 24 ir 25 skirsnius. Aš juos perskaitysiu. 24 skamba taip: „Žinios apie mirties bausmės vykdytojus.” „Žinios apie mirties bausmės vykdymo vietą ir laiką iki bausmės įvykdymo momento.” Aš vis dėlto manyčiau, kad šios normos jau neatitinka mūsų realios situacijos. Faktiškai dabar yra sustabdytas, ne formaliai, bet yra sustabdytas mirties bausmės vykdymas. Juo labiau žengiant į Europą, atsižvelgiant į visus humanizmo kriterijus ir visus tarptautinius aktus, atsižvelgiant į mūsų geopolitinę situaciją, kur dauguma mūsų kaimynų jau tai panaikino, aš manyčiau, kad tas įrašymas gali turėti nevisiškai teigiamą rezonansą. Juolab kad po to reiks ir įstatymą taisyti. Aš, žinoma, labai atsiprašau, negalėjau laiku pateikti pataisos raštu, bet jeigu sutiktų pranešėjas, vis dėlto reikėtų išbraukti. Ačiū.

E.MATULEVIČIUS. Jeigu galima, atsakysiu.

PIRMININKAS. Prašom.

E.MATULEVIČIUS. Pirmiausia šiuos straipsnius siūlyčiau išbraukti tik tada, kai bus vis dėlto įstatymu nustatyta, kad mirties bausmė Lietuvoje nevykdoma. Toliau. Sutikčiau su gerbiamojo V.Bogušio siūlymu, kad galima būtų diskutuoti dėl 25 punkto – ar verta įslaptinti žinias apie mirties bausmės vykdymo vietą ir laiką. Anksčiau buvo numatyta, kad visos žinios, susijusios su mirties bausmės vykdytojais, su mirties bausmės vykdymo vieta ir laiku, yra paslaptis. Dabar mes išskyrėm į du atskirus punktus ir numatėm, kad šios žinios apie bausmės vykdymo vietą ir laiką yra įslaptinamos iki bausmės įvykdymo momento. Vidaus reikalų ministerija netgi su šituo, manyčiau, kompromisu (apie tai buvo kalbėta ir komitetų posėdžių metu) nenorėtų sutikti. Jie motyvuoja, kad vis dėlto gali būti daromas spaudimas, gali būti rengiami piketai prie įkalinimo vietų, prie bausmės vykdymo vietos. Yra racijos tokiuose siūlymuose. Tačiau manau, kad šis kompromisinis variantas turėtų…

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau matau išsiplėtusį sąrašą. Aš bijau, kad mes pradedam diskusiją dėl mirties bausmės vykdymo arba nevykdymo Lietuvoje.

E.MATULEVIČIUS. Čia tikrai ne šio įstatymo…

PIRMININKAS. Kiek aš žinau, yra numatyta ir komitete svarstyti, ir galbūt teikti Seimui siūlymą organizuoti Seime diskusiją tuo klausimu. Šiuo atveju tai tikrai ne šio įstatymo reikalas. Ir S.Pečeliūnas. Ar norėtų dėl to, ką pasakė V.Bogušis?

S.PEČELIŪNAS. Ne, aš dėl to, kas parašyta įstatyme.

PIRMININKAS. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Mes komitete apie tai kalbėjom ir vis dėlto, kiek aš atsimenu, nuomonė buvo truputį kita. Mes prisiminkim tarpukario Lietuvos įstatymus, kai bausmės vykdymo vieta ir laikas buvo vieši ir buvo, sakykim, komisija, ar kaip mes pavadinsim, kuri stebėdavo ir konstatuodavo, kad bausmė yra tikrai įvykdyta, ir visuomenė tada neturėdavo abejonių, ar tikrai ji įvyko, ar neįvyko, taip, kaip teismas nusprendė. Mes jau žinom kelis tokius atvejus Lietuvoje, kai visuomenė iki šiol abejoja, ar tikrai tam asmeniui ir ar tikrai buvo įvykdyta. Tai gal vis dėlto reikėtų grįžti prie tarpukario Lietuvos praktikos ir neįslaptinti vietos ir laiko. Aš nesakau – valandos, bet datos, kad tą ar kitą dieną. Ir dar labiau siūlyčiau papildyti tą įstatymą ateityje, nurodyti, kas yra tie stebėtojai. Tai galėtų būti ir visuomenės atstovai. Ir tada tokių priekaištų nekiltų. Vadinasi, grįžkim prie tarpukario Lietuvos praktikos, kuri yra naudojama ir kitose pasaulio valstybėse. Aš nesiūlau amerikietiškos praktikos, kai bausmės vykdymas yra vos ne transliuojamas per televiziją kartais. Šito nesiūlau. Bet tai, ką sakau, nėra kažkoks naujas išradimas. Ir jeigu bijoma kokių nors piketų, tai tikrai kelia nusistebėjimą tokios baimės. Kaip ir Vyriausybė bijo studentų savo pašonėje. Tai tokia jinai ir Vyriausybė, jeigu studentų bijo.

E.MATULEVIČIUS. Tikrai piketų bijome, bijo ne Saugumo departamentas. Aš prieš akis turiu Vidaus reikalų ministerijos raštą šiuo klausimu. Jeigu galima, aš trumpai pacituosiu. Nežinau, sprendimą priimti jums.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu dar sykį priminti. Formaliai jokių pasiūlymų nebuvo pateikta. Visi mes pradėjom kalbėti apie mirties bausmę. Kai kas norėtų, kad mirties bausmė būtų vykdoma viešai aikštėse.

Man atrodo, kad tikrai diskusija yra ne dėl šio įstatymo straipsnio. Gerbiamieji Seimo nariai, mes kalbame dabar apie tą straipsnį, kuris yra pateiktas. Ir aš siūlau dabar apsispręsti, ar mes priimame 6 straipsnį tokį, koks jis yra pateiktas, nes kitaip mes diskutuosime iki begalybės. Prašom registruotis. Registruojamės, gerbiamieji Seimo nariai. Jau kalbėta dėl balsavimo motyvų, išsakytos abejonės dėl kai kurių vietų, apsispręsime balsuodami. Po balsavimo galėsite sakyti replikas.

Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl 6 straipsnio. Kas už tai, kad 6 straipsnis būtų priimtas toks, koks jis yra pateiktas, spaudžia mygtuką „už”. Prašom balsuoti. Iš viso balsavo 68 Seimo nariai: 53 – už, 9 – prieš, 6 susilaikė.

Einame toliau. Replikos po viso įstatymo. Gerbiamasis Patackai, Statutas galioja visiems, ir visi esame lygūs.

7 straipsnis. Ar būtų pasiūlymų ir pataisų? 7 straipsniui pasiūlymų ir pataisų nėra. Pritarta.

8 straipsniui yra pasiūlymų ir pataisų? Nėra. Galime priimti.

9 straipsniui pasiūlymų ir pataisų nėra. Straipsnis nekeičiamas. Pritariame tokiai redakcijai, kokia yra.

10 straipsniui, 11 straipsniui, 12 straipsniui, 13 straipsniui, 14 ir 15 straipsniams pasiūlymų nėra. Lieka tokie, kokie buvo ir anksčiau. 16 straipsnis yra keičiamas, bet pasiūlymų ir pataisų…

S.Pečeliūnas. Kuriam straipsniui? 16?

Prašom, 16 straipsnis.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš tik repliką po balsavimo. Norėčiau paprašyti Lietuvos televizijos, kad ji parodytų J.Banio parengtą laidą apie mirties bausmės vykdymą Lietuvoje, ir tarpukario Lietuvoje, kokie buvo įstatymai ir…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pečeliūnai, jūs elgiatės ne pagal Statutą. Aš vieną kartą paprašysiu Etikos ir procedūrų komisiją pareikšti jums pastabą. Dėl 16 straipsnio ar būtų pasiūlymų ir pastabų? Nėra.

 17 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Taigi visus straipsnius priėmėme pastraipsniui. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo.

N.Medvedevas. Prašom. 4 – už, 4 – prieš.

N.MEDVEDEVAS. Įstatymas labai reikalingas, jis buvo kruopščiai svarstytas Nacionalinio saugumo komitete. Visos pataisos, kurias mes pasiūlėme, buvo priimtos. Yra tiktai viena tokia mano pastaba, kad tas įstatymas turėtų būti lydimas kitų įstatymų, padarančių pataisų Baudžiamajame kodekse ir kituose dokumentuose. Jis turėtų būti pakete. Taigi reikės dabar iš karto imtis peržiūros ir pasiūlyti visus papildymus.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Dėkoju. Tikrai tai, ką sakė N.Medvedevas, yra tiesa. Įstatymas reikalingas, lyg ir neblogas, išskyrus vieną „bet”. 6 straipsnis gadina visą reikalą, ir būtent jo vieta apie mirties bausmės įslaptinimą. Čia mes darome žingsnį atgal net nuo to, ką turėjome tarpukario Lietuvoje. Siekdami to, kur mes dabar veržiamės? Todėl, labai norėdamas paremti tą įstatymą, negalėsiu ir teks susilaikyti.

Pakartosiu dar vieną dalyką. Ponas Seimo Pirmininkas gali mane apskųsti kam tik nori, bet tegul kartu apskundžia ir Seimo kanclerį. Jis žino, kodėl. Tai būtų tada, kaip sako, 1:1.

O dėl televizijos, kaip aš sakiau, tai tikrai labai prašyčiau mūsų valstybinės televizijos ar visuomeninės – kaip mes ją vadiname dabar? – kad ji pakartotų žurnalisto J.Banio laidą apie mirties bausmės vykdymo ir visuomenės stebėjimo praktiką. Tai nebuvo Lietuvoje užslaptinta, nes visuomenė tikrai galėjo įsitikinti, ar teismo sprendimas, teismo nuosprendis, tikrai yra įvykdytas, ar yra kaip nors kitaip pasielgta. Šitaip yra visame pasaulyje, tai nėra kokia nors paslaptis. Kodėl Lietuva iš to daro paslaptį? Na, tai retorinis klausimas. Ir klausimas ne tik pranešėjui, bet ir Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kadangi man užduotas klausimas, aš manau, kad tai, kas dabar yra kalbama, neparodo Seimo nuomonės. Niekas Seime daugumos galbūt nesurinktų, jeigu žavėtųsi mirties bausme ir jos viešu įvykdymu.

J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas reikalingas. Pateiktos atskirų straipsnių pakeitimo nuostatos rodo šių dienų keliamus reikalavimus, todėl aš pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš irgi pritariu šitam projektui, kadangi tai yra ne toks jau blogas senasis įstatymas, bet pataisytas, atsižvelgiant į naujas aplinkybes, o svarbiausia, į Konstitucinio Teismo nutarimą. Taigi remiu šį įstatymą ir kviečiu kolegas taip pat balsuoti už jį. O paskui, jeigu reikės, jeigu bus naujos aplinkybės, tai tikrai bus galima dar ir pataisyti.

PIRMININKAS. M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamieji kolegos, vis dar nėra tradicijos, kad greta socialinio draudimo reikia įvesti ir sveikatos draudimą. Todėl 6 straipsnio 21 punkte greta to neblogai būtų iš karto įrašyti: „ir sveikatos draudimą”.

PIRMININKAS. „Apdraustų valstybiniu socialiniu ir sveikatos draudimu”, taip?

Ir A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Nėra abejonių, kad įstatymas reikalingas. Jis pakenčiamai parengtas, išskyrus 6 straipsnį, kuris iš esmės ir yra šio įstatymo visas turinys. Nepaisant to, kad komitete buvo svarstyta, į kai kurias pastabas atsižvelgta, bet vis dėlto liko tokių vaikiškumų. Na, man pasakykite, kodėl 5 km pasienio ruožas topografiniame žemėlapyje yra paslaptis? Suprantu, jeigu ant to žemėlapio nupiešta, kur stovi postas, kur yra užkarda ar kažkoks radaras stovi, ar koks televizorius. Galbūt? Bet kodėl pasienio 5 km topografinis žemėlapis yra paslaptis? Lygiai taip pat buvo ir anksčiau rašoma, nes prieš tai visi topografiniai žemėlapiai buvo paslaptis. Dabar jų atsirado, nes yra informacijos apie valstybines paslaptis. Tai logiška. Tai čia buvo galima irgi tą patį padaryti. Lygiai taip pat ir dėl mirties vykdymo. Taip pat manau, kad nepakankamai motyvuoti tokie kategoriški parašymai, kurie tikrai yra nebešiuolaikiški. Todėl aš balsuodamas susilaikysiu.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, išsakėme savo nuomones. Apsispręsime balsuodami dėl viso įstatymo, kuris nustato valstybės paslapčių sąrašą, kuris sukėlė daugiausia diskusijų. Ir vėliau mes, aš manau, galėsime jį dar ir taisyti. Prašome pasiruošti registruotis.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Balsuojame dėl Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 62.

PIRMININKAS. Už – 63. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 19.

PIRMININKAS. Susilaikė 19. Taigi 63 Seimo nariams balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 19 susilaikius Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Replika po balsavimo – A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Nedvejojant, kad šitas įstatymas seniai yra lauktas ir reikalingas, vis dėlto jo 6 straipsnis yra politinė klaida. Man keista, kad tie, kurie buvo atsakingi už jo rengimą, praleido šią klaidą, kurią būtina artimiausiu metu pataisyti. Bet kokia užuomina apie ketinimą ir toliau tęsti mirties bausmę mums brangiai kainuoja, toliau dar brangiau kainuos. Tas mirties bausmės aplinkybių aptarimas rodo mūsų Vyriausybės ketinimą ir toliau įsikibus laikytis šitos mirties bausmės. Taigi tokią politinę klaidą vertinti (nežinau, ar sąmoningą, ar ne) neišeina.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, klaidas reikia taisyti visiems bendromis pastangomis. Priimsime naują Baudžiamąjį kodeksą, kuriame nėra numatytos mirties bausmės, ir pataisysime kitus įstatymus. O dabar pagal galiojančius įstatymus dirbam taip, kaip yra šiandien galiojančiuose kituose įstatymuose.

LR nuo okupacijų (1939-1990) nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymo projektas Nr.P-487. LR nuo okupacijų (1939-1990) nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-488 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, dar prieš pertrauką galime padaryti keletą pateikimų iš mūsų rezervo. Kviečiu A.Stasiškį pateikti rezervinius 2a ir 2b klausimus – tai Lietuvos Respublikos nuo okupacijų (1939-1990 m.) nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymo projektas Nr.P-487 ir šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-488. Jeigu galite, iš karto apie abu įstatymo projektus.

A.N.STASIŠKIS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, teikiamas įstatymo projektas dėl nukentėjusių nuo okupacijų asmenų teisinio statuso iš esmės yra tęsinys jau mūsų priimto Pasipriešinimo dalyvių teisinio statuso įstatymo. Tai yra bandymas teisiškai reglamentuoti šitų žmonių statusą, apibrėžti jų kategorijas ir toliau apibrėžti, remiantis jų teisiniu statusu, galbūt tam tikrą jų socialinę padėtį. Teikiamas įstatymo projektas buvo svarstytas mūsų Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisinių reikalų komisijoje. Komisijos sprendimu buvo jisai rekomenduotas registruoti ir teikti. Jis yra šiek tiek supaprastintas ir tai iš dalies atsiliepia Juridinio skyriaus išvadose, kur yra pastebėti tam tikri kai kurių straipsnių nesklandumai, nes buvo atsisakyta tų asmenų surūšiavimo į represuotus ir nukentėjusius. Dabar jie visi yra traktuojami kaip nuo okupacinių režimų nukentėję asmenys, tiktai nukentėję įvairiais būdais. Arba tuo kitu būdu represuoti, arba kitu būdu nukentėję, arba jie laikomi nukentėjusiais, nes jų šeimos arba artimieji buvo represuoti arba sunaikinti, žuvę ar panašiai. Siūloma, kad įstatymas turi apimti nuo 1939 m. prasidėjusias Lietuvos teritorijos okupacijas. 1939 m. laikoma karo pradžios Vilniaus krašto okupacija, kurią įvykdė Sovietų Sąjunga paskelbusi karą Lenkijai ir užėmusi jos rytines dalis. Taip pat tuos rajonus, kurie 1939 m. su Vilniaus kraštu nebuvo perduoti Lietuvai, o liko sovietinės Baltarusijos teritorijoje, dabartinės rytinės Švenčionių rajono dalys, Adutiškis ir kai kurie pietinės Lietuvos kaimai. Ten vyko represijos, vyko trėmimai, suėmimai ir t.t. politiniais motyvais. Todėl dabartiniai šių vietovių gyventojai, kurie yra Lietuvos gyventojai ir Lietuvos piliečiai, be abejo, turi būti įskaitomi į tų okupacijų grandinę. Taip pat apimamas ir Klaipėdos kraštas, kurio okupacija buvo Hitlerio įvykdyta 1939 m., nes ten irgi buvo nukentėjusių, buvo represuojama. Šiuo įstatymu siekiama apibrėžti ne tik sovietinės okupacijos, bet ir nacistinės Vokietijos okupacijos laikotarpio represijas ir nukentėjusius asmenis. Jis yra labai platus. Diapazonas kriterijų pripažinimo asmenų nukentėjusiais yra gana platus. Tai, manau, turėtų būti mūsų diskusijų objektas. Tai yra mūsų apsisprendimo ir Seimo pasirinkimo problema. Galima susiaurinti, o kartu ir pakelti tą kartelę, kada pilietis laikomas nukentėjusiu, arba palikti tokį. Komisijos buvo pasirinktas variantas, kad maksimaliai būtų apimti tie represijų ir tos žalos padarymo atvejai, kuriuos yra įmanoma objektyviai įvertinti remiantis kokiais nors objektyviais kriterijais. Suprantama, dėl šito galima diskutuoti, galima platinti arba siaurinti. Pagrindinės nukentėjusių asmenų grupės: politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, kitokiais būdais represuoti asmenys ir kitaip nukentėję asmenys, kurie nebuvo tiesiogiai represuoti, nebuvo atimta laisvė prievarta arba kitais prievartos būdais, bet jie nukentėjo kitais būdais, sakykim, jie negalėjo mokytis, negalėjo dirbti pagal specialybę arba gyventi toje ar kitoje vietoje.

Dar noriu atkreipti dėmesį į šito įstatymo 8 straipsnį dėl įstatymo taikymo. Tai būtų galbūt tam tikra naujovė, kiek aš žinau, kiek aš suprantu šioje srityje, kad šis įstatymas ir visas teisinio statuso pripažinimas taikytinas ir tiems asmenims, kurie nukentėjimo arba represijų metu nebuvo Lietuvos piliečiai ir gyveno ne Lietuvoje, bet jeigu jie šiuo metu yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai arba yra Lietuvos piliečiai, tai jiems irgi taikomas tas pats pripažinimo ir teisinio statuso nustatymo mechanizmas, būdas, kaip ir tuo metu buvusiems Lietuvos piliečiams. Tai yra svarbu, nes ne paslaptis, kad yra daug mišrių šeimų, kurios grįžo iš tremties, tremtiniai. Sakykim, vienas tremtinys lietuvis, ištremtas iš Lietuvos, vedė ukrainietę arba totorę, kuri buvo ištremta iš kitos Tarybų Sąjungos vietovės, kuri yra lygiai tokia pat tremtinė, represuota, tačiau šiuo metu jinai pas mus neturi tremtinės statuso ir nesinaudoja tomis lengvatomis ar socialine parama, kurią gauna jos vyras, nes jis buvo ištremtas iš Lietuvos. Lygiai tas pat tinka ir karo metu nacistinės Vokietijos struktūrų taikomoms represijoms. Tai yra įstatymas priima tą nuostatą, kad nesvarbu, kur gyveno ir kieno pilietis buvo žmogus represijų vykdymo metu, bet jeigu šiuo metu jis yra Lietuvos pilietis, mūsų valstybė ima rūpintis juo kaip ir kitais nukentėjusiais nuo totalitarinio režimo asmenimis. Tai tiek būtų dėl paties įstatymo.

Dabar dėl įgyvendinimo. Aš manau, kad tai yra labai paprastas ir trumpas įstatymas. Tai pavedimai Vyriausybei. Jeigu bus įstatymas priimtas, tai turėtų būti nustatyta šio įstatymo įgyvendinimo programa, socialinės rūpybos programa. Vyriausybė turėtų parengti atitinkamas įstatymo pataisas arba naujus įstatymus. Taip pat įvertinti savo galimybes, kokios lengvatos, kokia socialinė parama šitiems asmenims arba daliai šitų asmenų taikytina. Tiesiog būtų tokie pavedimai. Taip pat pavedimas parengti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui bei genocido ir masinių represijų vykdymą ir kolaboravimo veikos projektus. Juridinio skyriaus išvadose yra klaustukas, ar kolaboravimo veika būtų taikoma atbuline data? Be abejo, ne. Tačiau tiek dėl nusikaltimų žmonijai, žmoniškumui, tiek tam tikrų kolaboravimo veikų atveju tarptautinėmis konvencijomis yra nustatyta, kur negalioja senaties terminas. Šiems atvejams pagal šiuos nustatytus kriterijus, be abejo, turėtų būti taikomi ir praeičiai. O šiaip, manau, šitie įstatymai ir Baudžiamojo kodekso papildymai būtų orientuoti į ateitį, nes tai yra viena iš valstybės saugumo stiprinimo detalių. Tai gal aš tiek. Jeigu bus klausimų, prašom.

PIRMININKAS. Taigi 5 Seimo nariai nori paklausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projektas skirtas teisiniam statusui pripažinti, todėl aš norėčiau paklausti, kodėl įstatymo projekte nekalbama apie konkrečių kovotojų ar nukentėjusiųjų grupės statuso pripažinimą, o tik pateikti atskirų pasipriešinimo dalyvių ir nukentėjusiųjų grupių sąrašai? Ačiū.

A.N.STASIŠKIS. Aš nesupratau klausimo esmės, bet apie pasipriešinimo dalyvius visiškai šis įstatymas nekalba, kadangi toks įstatymas yra jau mūsų sausio mėnesį priimtas, ir jis veikia. Jis apima tiek ginkluoto, tiek neginkluoto pasipriešinimo įvairias grupes ir būdus, ir tie asmenys, kurie ten patenka, gauna atitinkamą pasipriešinimo dalyvių teisinį statusą. Čia yra kalbama, kas nebuvo aktyvaus pasipriešinimo dalyviai, tačiau nuo okupacinių režimų yra taip ar kitaip nukentėję, o tokių nukentėjusiųjų yra daugybė. Ne visi sėdėję kalėjimuose ir save laikantys politiniais kaliniais buvo aktyvūs pasipriešinimo dalyviai, tuo labiau ne visi tremtiniai buvo aktyvūs pasipriešinimo dalyviai, kadangi tarp jų buvo ištremti ir vienerių metų, ir vieno mėnesio, ir dešimties metų vaikai. Taigi jiems vargu ar galima pripažinti rezistento ar kario savanorio statusą. Bet jie yra nukentėję, jų gyvenimas yra sulaužytas ir sužalotas. Taip pat ir daugybė kitų atvejų, kuriuos čia mes ir bandom išvardyti. Aš dar kartą kartoju: čia yra mūsų apsisprendimo reikalas tą kriterijų ratą, diapazoną siaurinti ar platinti. Tai yra diskusijų objektas. Aš tikiuosi, kad Seimo nariai bus aktyvūs, diskutuos, teiks pasiūlymus, nes, mano supratimu, tai yra įstatymas, kuris palies daugelį žmonių, ir jis yra tikrai svarstytinas visapusiškai.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš esmės pritariu įstatymui po pateikimo. Gal galėčiau paklausti, kiek dabar maždaug patenka žmonių pagal šitą sąrašą, kuris čia surašytas, kuriems, jūsų nuomone, bus pripažintas nukentėjusiųjų statusas? Koks maždaug dabar būtų skaičius žmonių? Ar yra paskaičiuota projekte…

A.N.STASIŠKIS. Į tai atsakyti tikrai sunku ir aš negaliu. Šiuo metu yra žinoma, kad nukentėjusiojo asmens pensijas gauna 78 tūkst. žmonių. Bet, kaip žinom, dabar tremtinio vardas nesuteikiamas tremtyje gimusiesiems, tiems, kurie pasislėpė nuo trėmimo, bet buvo tremiamųjų sąraše, ir t.t., nekalbant apie tuos atvejus, kai mes čia vadinam kaip nukentėjusius, bet jie nebuvę represuoti. Taigi galima tikėtis, kas tas skaičius bus dvigubai, o gal ir kelis kartus didesnis.

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ.Gerbiamasis pranešėjau, aš turėčiau porą klausimų. Vienas klausimas dėl 4 straipsnio antrosios dalies 3 punkto, kuriame yra sakoma: „Asmenys, dėl politinių motyvų nuteisti laisvės atėmimu pagal sufabrikuotas kriminalines bylas”. Taigi aš norėčiau paklausti, kas spręs, kad tos bylos, kaip kriminalinės, yra sufabrikuotos? Ir antrasis klausimas būtų, ar į jūsų įstatymo šias grupes pateks tokia grupė, kuri labai įvairiai yra vertinama? Turbūt žinot, kad vokiečių okupacijos metais kai kuriuose miestuose buvo įkurtos koncentracijos ar ne koncentracijos, tačiau vis dėlto uždaros teritorijos, stovyklos tuo metu buvusių rusų karininkų žmonoms ir vaikams. Aš šneku būtent apie juos – apie žmonas ir vaikus, jokiu būdu ne apie pačius kareivius. Ar pateks kur nors ši kategorija žmonių?

A.N.STASIŠKIS. Dėl pirmojo. Aišku, tai turi padėti nustatyti arba duomenys, esantys tų žmonių bylose, arba, jeigu iškiltų toks dalykas, – naujas, papildomas tų bylų tyrimas. Tokių dalykų yra pakankamai daug. Suprantama, kad yra ir daugiau tokių atvejų, kai nustatymas gali būti komplikuotas, bet, aš manau, tai yra ne paties dabar principo… Mes turėtume pripažinti tokį principą, paskui gana griežtas taisykles numatyti nuostatuose, kurie bus dėl to pripažinimo tvarkos. Bet, suprantama, aš dar kartą tai pabrėžiu: tai tikrai objektyvūs duomenys. Šie objektyvūs duomenys bus ne visais atvejais įmanomi, liks už borto dalis žmonių. Bet, aš manau, jeigu bus remiamasi tik objektyviais duomenimis, tai tada į šią, taip sakant, pusę nepateks atsitiktinių asmenų. Tokių bylų yra, kai buvo žmonės dėl politinių motyvų… sufabrikuojamos arba tiesiog išprovokuojamos kriminalinės bylos ir buvo nuteisiami. Nenorėdamas minėti pavardžių, aš galėčiau paminėti visiems labai gerai pažįstamą žmogų, kuris čia aktyviai, dažnai, beveik nuolatos lankosi, kuris buvo dėl politinių motyvų, kad jis būtų pašalintas iš Lietuvos, nuteistas už bandelių vagystę iš bufeto, kurio vedėjas jis buvo. Tai tas atvejis. Bet tai turi būti paremta arba jau esamais duomenimis, arba atlikus papildomą tyrimą, surinkus atitinkamus duomenis.

Dabar dėl jūsų antro… Aš manyčiau, kad tam turėtų atsirasti vietos, aš nežinau, gal nepakankamai aiškiai tai pasakyta, bet aš įsivaizduoju, kad šią kategoriją žmonių turėtų apimti 6 straipsnio pirmoji dalis, kurioje pasakyta: „Asmenys, okupacijų metu įkalinti kalėjimuose, getuose ir koncentracijos arba kitokio tipo prievartinėse stovyklose, už priklausymą kokiai nors tautinei, etninei, rasinei, religinei, politinei ar visuomeninei grupei arba organizacijai.” Tai būtų visuomeninė grupė – karininkų žmonos.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jau turbūt mes kelintą kartą grįžtam prie to paties ir praleidžiam dar vieną gerą progą kaip nors atkreipti dėmesį į tuos asmenis, kurie nukentėjo Vilniaus krašte lenkų okupacijos metu. Šitas įstatymas tokią okupaciją iš mūsų istorijos lyg ir ištrina. Taigi kaip bus su tais žmonėm, kurie, skleisdami lietuvybę Vilniaus krašte, patekdavo į kalėjimus, buvo persekiojami lenkų policijos? Manau, klausimas rimtas ir yra gera proga šitai prisiminti. Tuo labiau kad Seime įsipareigojimų, kad kai tik bus proga, mes šios okupacijos nepamiršime, buvo ne vienas. Jūsų nuomone, ar dar ne vėlu, ar galim šitą įstatymą išplėsti ir surašyti visas okupacijas? Tų žmonių nėra daug ir tai nebūtų tie tūkstančiai, apie kuriuos kalbėjot, bet visą laiką juos užmiršti, prisimenant tuos Seimo įsipareigojimus, darosi tiesiog nebepadoru.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų labai svarbi problema. Nepasakyčiau, kad ji yra visiškai užmirštama. Jūs atsimenat, kad į Genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą mes šią nuostatą įtraukėme. Ši problema buvo iškilusi ir mūsų komisijoje, ir man, kadangi aš iš esmės rengiau tą įstatymo projektą. Vis dėlto aš manau, kad tai turėtų… tokia mano nuomonė, bet aš manau, kad apie tai reikia diskutuoti ir spręsti dabar Seime. Žinoma, yra proga, bet aš manyčiau, kad tai turėtų būti kito, gal nedidelio įstatymo objektas, kuris tiesiog perkeltų kai kurias šio įstatymo nuostatas, ir jį taikyti, nes… Aš manau, mes čia pasirenkam labai aiškią istorinę ribą – Antrojo pasaulinio karo pradžią, kuri iš tikrųjų Europai atnešė vienos ir kitos pusės totalitarinių režimų siautėjimą, kai visiškai skirtingais metodais, skirtingais tikslais, skirtingais mastais negu, sakykim, Lenkijos okupacinės struktūros veikė Vilniaus krašte, tuo metu visoje Europoje siautėjo dviejų fašistų… bolševikų diktatūros režimai. Man atrodo, kad būtų labai gal ir nekorektiška, sakykim, taikyti tas sąvokas, tuos apibrėžimus, kuriuos taikom bolševikų arba Hitlerio režimams, taikyti J.Pilsudskio valdžiai. Tai, man atrodo, nebūtų korektiška ir tai galbūt sukeltų tam tikrą painiavą, todėl dėl šių sumetimų aš nustačiau ribą – Antrojo pasaulinio karo pradžia. Nes, matot, Vilniaus kraštas-Suvalkų trikampis, kur irgi… ir Vilniaus kraštas – tai lietuviai ir lenkai, kurie irgi nukentėjo. Ir Lenkijos valdininkai, ir Lenkijos karininkai. Jie ir nuo Hitlerio kentėjo, ir paskui nuo Raudonosios armijos kentėjo. Man atrodo, kad būtų ne visai korektiška ir turbūt būtų painu juos kartu sustatyti su, sakykim, to Vilniaus vaivados lietuviškų mokyklų draudimais, lietuvišku spaudos draudimu. Ten buvo truputį kiti tikslai, nutautinimas… Nežinau, tai yra diskusijų objektas, bet aš manyčiau, kad tai turi būti atskiro įstatymo… Tai reikia spręsti, suprantama.

PIRMININKAS. R.Smetona.

R.SMETONA. Aš norėjau beveik to paties paklausti, ko klausė S.Pečeliūnas, bet kadangi manęs neįtikino jūsų atsakymas, tai dar šiek tiek sugaišinsiu. Matote, žmogui ar jo artimiesiems, nukentėjusiems nuo Armijos krajovos, mažas skirtumas, ar nuo enkavedistų, ar nuo fašistų. Jūs nepaminėjote to sluoksnio arba tos grupės žmonių, jų yra ir dabar dar gyvų arba yra jų artimųjų. Aš nerandu argumentų, kodėl jų nelaikyti nukentėjusiais nuo okupacijų. O jeigu ne visai jums atrodo tinkama, kad būtų tame pačiame įstatyme, tai tegul būna du paraleliai teikiami įstatymai bent svarstymo ir priėmimo metu. Aš siūlyčiau parengti nedidelį projektą būtent tai kategorijai žmonių, nukentėjusių nuo lenkų okupacijos.

A.N.STASIŠKIS. Aš dar kartą sakau, kad tai yra svarstymo objektas, bet mes kalbėjome ir ponas S.Pečeliūnas klausė, jeigu aš teisingai supratau, apie 1920 – 1939 metų laikotarpį, apie Vilniaus krašto lenkų okupaciją ir tą laikotarpį. Jūs kalbate apie Armiją krajovą, kuri veikė Antrojo pasaulinio karo metais. Tai yra skirtingi dalykai. Šitas įstatymas apima nuo 1939 metų, tai, be abejo, apima ir Armijos krajovos veiklą, ir raudonųjų partizanų, ir bet kokių kitų karinių formuočių, nuo kurių nukentėjo tie ar kiti žmonės. Tai yra jau šio įstatymo laikotarpis.

PIRMININKAS. E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis kolega, žinote, iš tikrųjų jūsų įstatymas yra begalinės svarbos, nes galų gale yra įtvirtinami Lietuvos valstybingumo tęstinumo dalykai ir sudedami teisingumo taškai. Bet vienas nedidelis teisingumo taškelis galėtų būti susijęs su tuo, ko nėra šitame tekste. Ar jūs negalėtumėte labai nedideliu sakiniu įrašyti, jeigu jūs pamanytumėte, kad tai yra teisinga.

Karo metais buvo nedidelė žmonių grupė, kuri ne tik kad buvo gete, nes visa geto žmonių kategorija… Tie keli šimtai išlikusių geto kalinių yra surašyti, bet, be geto kalinių, dažniausiai lietuvių kilmės žmonės ateidavo į getą ir išnešdavo vieną ar kitą vaikelį. Tie vaikai vėliau užaugo, dabar yra tokie žmonės kaip lietuvių poetai A.Bukontas ir V.Palčinskaitė, arba I.Veisaitė. Šiuo metu Lietuvoje tų žmonių yra 20 ar 30, tai yra buvę vaikai, kurie buvo išslapstyti šeimose, bet išslapstyti sąlygomis, kai už jų slapstymą grėsė tų šeimų sunaikinimas. Grėsė sunaikinimas ir tiems vaikams, kadangi pagal Vokietijos dokumentus jie turėjo būti sudeginti ir sunaikinti dujų kamerose, ir toms šeimoms. Aš norėčiau jūsų paprašyti truputį pasvarstyti. Aš nesakau jums to sakinio, koks jis galėtų būti, bet jeigu jūs pamanytumėte, kad tas sakinys „kitais būdais represuoti asmenys” 6 straipsnyje ar kitame galėtų būti jums teiktinas, aš labai paprašyčiau šios žmonių kategorijos neužmiršti – tų, kurie karo metu buvo nukentėję, ir tų, kurie arba nukentėjo nuo nacių, arba galėjo nukentėti slapstydami. Dėkui jums. Ačiū.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Galbūt ta nuostata daugiau reikalinga eksponuoti, kad ji būtų, bet, mano supratimu, tai apima ir tuos išlikusius, užaugintus žmones, jie automatiškai čia patenka, nes jų artimieji žuvo arba buvo sunaikinti, tai jie yra nukentėję pagal visą įstatymo dvasią. Čia yra toks straipsnis, kuriame apie tai kalbama. Apie tuos žmones, kurie juos gelbėjo ir rizikavo, taip pat yra (aš dabar nerandu), bet yra vienas straipsnis, kur nukentėję arba rizikavę bandydami gelbėti Lietuvos turtą arba gyventojus. Tai irgi tinka. Aš sutinku, kad galbūt reikalinga tam tikra loginė redakcija. Aš sutinku…

E.ZINGERIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti? S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš praktiškai pasistengsiu pagauti pranešėją už liežuvio ir norėčiau, kad jis girdėtų. Įstatymui, aišku, reikia pritarti, bet su viena sąlyga, kad iki svarstymo Seime ta grupė, kuri dirbo prie šio įstatymo, pateiktų Seimui tą įstatymą, apie kurį kalbėjo pranešėjas – nukentėjusių 1920 – 1930 metais. Jeigu šita sąlyga priimama (ir aš norėčiau tą atsakymą išgirsti), tuomet būtų galima be jokių išlygų pritarti. Bet vis dėlto tokią išlygą įrašyti (pritariame su štai tokiu įpareigojimu) būtų solidžiau. Aš manau, kaip minėjo šio įstatymo autorius, tai nebūtų sudėtinga parengti. Tiesiog kai kurias vietas surašyti į atskirą įstatymą, ir gana greitai mes tokį galėtume turėti. Aš matau, kad Seimo Pirmininkas sklaido Statutą. Taip, ten yra – pritarimas su išlyga.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų toks įstatymas yra reikalingas, bet jau vien iš pateikimo buvo matyti, kad čia yra nemažai dar diskutuotinų klausimų. Todėl aš kaip ir dėl Genocido centro, taip ir čia, siūlau sudaryti tam tikrą darbo grupę, kad nereikėtų kartoti arba dar kartą mokytis, ko mes jau mokėmės. Tada galima bus tuos visus klausimus ten išdiskutuoti ir to nereikėtų daryti Seime posėdžio metu. Aš pritariu, bet kartu esu ir už darbo grupės sudarymą. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat siūlau pritarti šio įstatymo projekto pateikimui ir nemanau, kad tai tikrai tobulas projektas, prie jo dar reikia dirbti, tačiau manau, kad šis įstatymas padės išaiškinti represuotų ir nukentėjusių asmenų skaičių, okupacijų padarytą materialinę ir moralinę žalą, ir galbūt šiek tiek pagal valstybės galimybes kompensuoti nukentėjusiesiems.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad mes pritartume šitam įstatymo projektui. Jis buvo daug kartų svarstytas ir nemažai patobulėjo pagal savo pirminį variantą. Aš manau, kad galbūt nereikėtų pritarti tomis išlygomis ar sudaryti naują komisiją. Yra darbo grupė, kuri parengė šio įstatymo projektą, taip pat nemažai galėtų padirbėti ir Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija. Galėtume šitą įstatymą svarstymo metu dar kiek patobulinti. Jeigu mums pavyktų priimti ir S.Pečeliūno pastabas, aš manau, kad tai irgi būtų gerai, bet užkirsti tomis pataisomis įstatymo svarstymo kelią nederėtų.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į 7 straipsnį, kur yra išdėstytos ir įtrauktos naujos ir svarbios grupės, – tai ir priverstinai tarnavusių karinėje armijoje, ir nukentėjusių dėl tarnybos, ir tų žmonių, kurie dalyvavo likviduojant katastrofų ar stichinių nelaimių padarinius. Aš manau, kad šitie žmonės tikrai laukia lietuviško įstatymo ir jų teisių sutvarkymo. Todėl aš kviečiu šiandieną pritarti be jokių išlygų ir svarstymo metu projektą patobulinti.

PIRMININKAS. V.Cinauskas.

V.A.CINAUSKAS. Aš manau, kad šiandien šio įstatymo, ką jis aprėpia, užtenka, nes dėl to laikotarpio nuo 1920 ir 1939 metų okupacijos, manau, bus daug darbo Genocido tyrimo centrui kaupiant, rengiant medžiagą, ją įvertinant ir peržiūrint. Dabartiniam įstatymo projektui aš visiškai pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dabar turėsime apsispręsti, ar pritariame pateikimui.

Aš noriu asmeniškai priminti S.Pečeliūnui, kad po pateikimo negalima kelti jokių išlygų. Jeigu yra keliamos išlygos, reikia atidėti pateikimo procedūrą. Jeigu mes šiandien pritarsime pateikimo procedūrai, tada prasidės svarstymas Seime ir tam tikruose komitetuose. Jeigu nepritarsime pateikimui dėl kokių išlygų arba sąlygų, tada kitaip reikės spręsti. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir apsispręsime balsuodami.

Na, S.Pečeliūnas dar sykį.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pone pirmininke, norėčiau, kad mane teisingai suprastumėte. Aš kaip tik rėmiau pateikimą ir sakiau – mes pritarkime pateikimui. Tiktai klausiau autoriaus, nes jis pasakė, kad tą įstatymą parengti yra vos ne pusvalandžio darbas. Išrinkti tuos straipsnius, kurie yra reikalingi, ir darbo grupėje aptarti, na, savaitės darbas. Aš manau, kad jie pajėgtų tai padaryti iki pateikimo. Ir vienu metu – yra gera proga – mes pabaigtume šitą temą. Tai tokia yra mano išlyga ar pastaba. Statutas leidžia šitai daryti.

PIRMININKAS. Statutas leidžia dabar apsispręsti, ir pradedame dabar pateikimą. Pone Pečeliūnai, prašome sėsti į savo vietą. Apsispręsime balsuodami, ar pritariame pateikimui. O dėl visų kitų idėjų ir iniciatyvų jūs galite kreiptis tiesiai į autorių, galite siūlyti kokį nors protokolinį nutarimą valdybai ar Seimui. (Balsas salėje) Prašome pasiruošti balsuoti. Ar pritariame pono A.Stasiškio pateiktiems įstatymų projektams po pateikimo ir pradedame svarstymo procedūrą? Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 62 Seimo nariai: už – 61, prieš – nė vieno, vienas susilaikė. Taigi įstatymo projektams po pateikimo yra pritarta.

Pradedama svarstymo procedūra. Kuriam komitetui siūlote būti pagrindiniu? Nacionalinio saugumo komitetui? Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetui, taip? Gerai. Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas – pagrindinis komitetas, o kiti komitetai gali svarstyti savo ruožtu. Tiems Seimo nariams, kurie turi kokių nors idėjų dėl papildomų įstatymų, kuriuos reikia priimti, aš irgi siūlau įsijungti į bendrą darbą.

A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Turbūt reikėtų dar paprašyti vieno komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kadangi tai teisiniai dalykai, galbūt galėtų irgi.

PIRMININKAS. Tai Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašo būti papildomu komitetu, taip? Ačiū. Tuo šį darbotvarkės klausimą baigiame.

Gerbiamieji kolegos, rytinį plenarinį posėdį taip pat baigiame. Pertrauka iki 15 valandos.