Trisdešimt ketvirtasis (septyniasdešimt penktasis) posėdis
1997 m. birželio 3 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, taip anksti susirinkę. Aš tikiuosi, tai rodo ne tik pagarbą mūsų būsimiesiems svečiams, bet ir visiškai kitą požiūrį į lankymą ir į darbą plenarinių posėdžių salėje.

1997 m. birželio 3 d. (antradienio) darbotvarkė

Labas rytas! Priešpietinį posėdį pradedame. Gerbiamieji kolegos, prieš jūsų akis šios dienos darbotvarkė. Joje yra šiokių tokių pasikeitimų, bet Seniūnų sueigoje viskas sutarta. Aš tik noriu pasakyti, kad Vyriausybės pusvalandyje dalyvaus valdymo reformų ir savivaldybių ministras K.Skrebys. Čia nėra šitas dalykas įrašytas, tai aš jums pasakau. Keletas pateikimų atsikėlė vietoj išmesto, vietoj atidėto kol kas Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo projekto. Aš tikiuosi, kad tai bus gera įžanga į mūsų būsimuosius darbus, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo priėmimu. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutikti su tokia darbotvarke? Nematau prieštaraujančių. Taigi darbotvarkę turim.

LR vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-455(2) (priėmimas)

Pradedame nuo rimto darbo, nuo 1-1 klausimo – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Registracijos Nr.P-455(2). Čia bus priėmimas. Tuoj pakviesiu į tribūną L.Sabutį. O dabar, mielieji kolegos, užsiregistruokim, nes pamiršau tai padaryti pirma. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 79 kolegos. Ir dabar aš jau tikrai kviečiu į tribūną Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pirmininką L.Sabutį. Tuoj pradėsime jo inicijuoto įstatymo projekto priėmimą. Prašom.

L.SABUTIS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos, teikiu priimti įstatymą. Tai yra Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio penktoji dalis, įvertinta Teisės ir teisėsaugos komiteto, Juridinio skyriaus, Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto. Ją priimti pritarta. Iš esmės tai patikslinta tų dviejų įstatymų redakcija. Juos mes jau esame priėmę. Tai yra Rinkimų įstatymo 88 straipsnio ir tiesioginio valdymo įvedimo sąlygos, todėl čia tik papildomas jau galiojantis įstatymas, kad išrinktų savivaldybių tarybų ir jų institucijų įgaliojimai tęsiasi iki pakartotinių rinkimų. Jeigu jie pripažįstami negaliojančiais, įvedus tiesioginį valdymą baigiasi buvusios tarybos darbo laikas ir įgaliojimai. Todėl aš siūlau priimti šią pataisą, idant ji sutaptų su jau priimtais mano paminėtais įstatymais ir šiuo įstatymu galėtų atitinkamai vadovautis savivaldybės, taip pat piliečiai, rinkėjai, politinės organizacijos. Galėčiau sakyti, kad galim balsuoti.

PIRMININKAS. Tokia buvo iniciatoriaus kalba. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis kalbėti dėl viso įstatymo, nes įstatymas susideda iš vieno straipsnio. Taigi dėl motyvų – ar priimam šitą įstatymą, ar nepriimam. Pirmasis – Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau priimti šį įstatymą, kadangi praktiškai kito kelio ir nėra, nes išrinktų tarybų darbo laiką ir įgaliojimus riboja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Dabartiniu metu tai treji metai. Tačiau jeigu vykstant pakartotiniams rinkimams jie pripažįstami negaliojančiais, tai senoji taryba daugiau kaip trejus metus ir negalėtų dirbti, nes praktiškai šiuo atveju, Švenčionių atveju, dirba jau daugiau negu dvejus metus. Čia yra tam tikra kolizija. Todėl tokia įstatymo pataisa reikalinga, sakykim, ateičiai. Jeigu dabar Švenčionyse įvyktų pakartotiniai rinkimai, bet jie būtų pripažinti negaliojančiais, tai anksčiau išrinkta taryba negalėtų dirbti ir būtų įvedamas tiesioginis valdymas pagal Tiesioginio valdymo įstatymą. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Siūloma pritarti. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū. Aš taip pat palaikau šio įstatymo priėmimą. Manau, kad jis užpildo svarbią būtent šios srities įstatymų spragą. Žinoma, taip pat tikiuosi, kad įstatymo priėmimas anaiptol nereiškia, kad šiuo atveju Švenčionių rajonui jo prireiks. Tikiuosi, kad pakartotiniai rinkimai vyks normaliai, demokratiškai, teisėtai ir partijos bus pasimokiusios iš ankstesnės patirties. Aš taip pat tikiuosi, kad mes šio darbo nepabaigsime šio įstatymo priėmimu ir dar šią savaitę mes priimsime Savivaldybių rinkimų įstatymo pataisas, kurias numatyta priiminėti kitą ketvirtadienį. Taigi aš balsuosiu už ir kviečiu taip pat balsuoti kitus Seimo narius, palaikyti šitą įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.

J.DRINGELIS Gerbiamieji kolegos, mūsų Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas ilgokai svarstė šitą projektą. Mums atrodo, kad suradome pačią trumpiausią ir aiškiausią formuluotę. Aš siūlau palaikyti ir balsuoti už jį. Ačiū.

PIRMININKAS. Trys jau buvo už. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Tai aš irgi už, kadangi gyvenimas, kaip sako, diktuoja kai kuriuos naujus klausimus. Čia yra vienas iš tų, kurio anksčiau nebuvo mūsų įstatyme, o praktika parodė, kad yra tokių momentų. Įstatymas yra papildytas ir lauksime kokių nors ypatingų situacijų. O šiuo metu aš pritariu šio įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pasižymėję kalbėti dėl motyvų! Ar yra norinčių prieštarauti pateiktam įstatymui? Nematau norinčių prieštarauti, todėl dar sykį kviečiu registruotis. Registracija pradėta. Tuojau balsuosime dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai ir vienas, kurio neregistruoja. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tuojau pasirengti balsuoti, o balsų skaičiavimo komisijos – skaičiuoti. Mes balsuojame dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 72.

PIRMININKAS. Už – 72. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. O susilaikiusių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Ir susilaikiusių nėra. Kolegos Seimo nariai, niekam neprieštaravus, niekam nesusilaikius, o 72 balsavus už Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-328 (pateikimas)

Kolegos Seimo nariai, mes dar turime laiko iki 9.20 val. Pasitarę su Sekretoriatu ir pasitarę su kolegomis, kurie galėtų pateikti, mes siūlome nukreipti akis į 2-6a klausimą – Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.P-328. Pateikimas.

Aš kviečiu į tribūną Seimo narį V.Lapę.

V.LAPĖ. Mielieji kolegos ir gerbiamasis posėdžio pirmininke, vyksta labai daug kalbų ir diskusijų, kai kas ir verkia, kad padidėjo mokesčiai mūsų kaimo žmonėms. Žinoma, tos lengvatos, kurios buvo taikomos anksčiau, būtų buvę neblogai, kad būtų taikomos kaimo žmonėms. Tačiau mes visi, iš esmės dešinioji pusė, sutarėme, kad mokesčius reikia visiems mokėti, o jeigu reikia paramos, atiduoti ją kita forma. Tačiau kai kurių lengvatų panaikinimas kelia abejonių. Tai yra kaip tik pridėtinės vertės mokestis už paslaugas kooperatyvui ir savo nariams.

Aš noriu duoti tokį paprastą pavyzdį, kad suprastų visi kolegos, kurie galbūt neįsigilino į šitą problemą. Štai, pavyzdžiui, yra Jonas, Petras ir Antanas, jie nėra susikooperavę, vienas turi traktorių, kitas – plūgą, trečias – kombainą. Jiems jokio pridėtinės vertės mokesčio mokėti nereikia. Bet jeigu jie tik susibūrė į kooperatyvą, nes jie negali įsigyti kiekvienas po kombainą, kiekvienas po traktorių, tada jau jie pradeda mokėti pridėtinės vertės mokestį už paslaugas. Tai yra labai nelogiška. Aš labai prašyčiau, kad kolegos gerai įvertintų tai ir leistų į Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnį dar įrašyti 20 punktą – žemės ūkio kooperatyvo paslaugų jų nariams neapmokestinti. (Balsas iš salės) Bendrovė nėra kooperatyvas. Štai yra bėda. Būtų gerai, kad ir bendrovių nariams už paslaugas... Bet kaip tai padaryti?

PIRMININKAS. Tai buvo supažindinimo kalba. Pone Lape, jūsų nori klausti 12 Seimo narių.

Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote kooperatyvams, kiti siūlo bendrovėms. Tai iš tikrųjų, jeigu mes darome išimtį vienai kokiai nors, pavyzdžiui, darbuotojų arba įmonių grupei, tai tada lyg ir būtų pagrindas tęsti tas lengvatas arba išimtis kur kas didesne apimtimi, negu jūs čia siūlote. Tai kaip tada: ar mes pažeisime tą principą, kad visiems lygios teisės, ar ir toliau išimtimis remontuosime, gadinsime iš tikrųjų neturėdami tam lėšų? Ačiū.

V.LAPĖ. Taip. Čia iš salės manęs jau paklausė. Mes šiandien turime be galo daug įvairių kooperatyvų. Šimtai jų, o gal ir tūkstančiai, bet ten ne kooperatyvai. Ten įregistruoja žmonės kaip kooperatyvus ir teikia įvairias paslaugas reikia nereikia savo ar ne savo nariams. Aš manau, kad… Štai čia kolega A.Šimėnas teikia pasiūlymą. Ten jo yra pasakyta, kad kooperatyvo nariams ir šiuo metu veikiančios žemės ūkio bendrovės savo nariams. Aš manau, jei sutiktumėte, nes ponas A.Šimėnas po to taip pat kalbės, siūlys savo projektą, tai būtų neblogai, kad kooperatyvai savo nariams ir žemės ūkio bendrovės savo nariams už paslaugas neturėtų mokėti. Aš sutinku.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pone Lape, jūs manote, kad tiktai su technika yra problema? O jeigu kooperatyve bus tik vienas statybininkas, kuris turės su brigada atlikti darbus, statyti namus ir viską, tai kaip jiems dabar bus, jeigu savo nariams namus statys? Jeigu bus vienas zootechnikas, kuris aptarnaus visus ūkius, sujungtus į kooperatyvą, jeigu bus vienas veterinaras – kaip tada jų paslaugos? Ar nereikėtų vis dėlto suderinti tą klausimą, ypač pridėtinės vertės mokesčio klausimą, su Vyriausybe? Šiandien mes matome, kad Vyriausybės irgi bus pridėtinės vertės mokesčio pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu jūs teiksite, o mes dabar balsuosime, iš karto bus pareikalauta, kad nurodytume šaltinį, iš kur mes padengsime tas sumažintas pajamas, nes yra tokia tvarka pagal Biudžeto sandaros įstatymą ir pagal kitus įstatymus, jeigu Seimo nariai mažina kokius nors mokesčius. Mes visi politikai norime būti labai geri. Tai aišku. Ir LDDP šiandien viskam pritars. Net neabejoju. Bet reikia iš karto ir spręsti, o kuo gi jūs kompensuosite biudžetą? Biudžetas yra patvirtintas.

V.LAPĖ. Aš noriu kolegei pasakyti, kad labai gerai, jeigu LDDP pritars mūsų išmintingiems pasiūlymams. Mes pritarsime LDDP pasiūlymams.

Antra. Vyriausybei seniai yra pateiktas šitas klausimas. Aš nežinau, kodėl Vyriausybė taip ilgai delsia.

Trečia. Jeigu mūsų piliečiai susiburia į kooperatyvą savo tikslams, savo darbams atlikti, tai, aišku, kad reikia atleisti nuo šito mokesčio. Nes jis, dirbantis pavieniui, vis tiek neapmokestinamas. O kai jau susiburia tam pačiam tikslui, tai aš nežinau, nėra logikos...

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš supratau, kad jūs neprieštaraujate, kad jūsų įstatymo projektas būtų svarstomas kartu su kolegos A.Šimėno projektu. Man atrodo, tai būtų racionaliau. Galima pristatyti atskirai, bet po to kartu svarstyti, nes problema juk ta pati.

V.LAPĖ. Taip, sutinku.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš taip pat norėčiau prisijungti prie pono J.Listavičiaus klausimo ir truputį jį išplėsti. Ar nemanote, kad reikėtų šiek tiek plačiau pažiūrėti į šitą klausimą ir apsvarstyti dar kai kurių paslaugų neapmokestinimą PVM. Šiandien dalis žemės ūkio įmonių, ūkininkų sunkiai žengia žingsnį į savo veiklos, į savo ūkininkavimo plėtojimą dėl daugelio priežasčių, taip pat ir dėl per mažo ar per menko žinojimo, ko reikalauja rinka, kitaip tariant, dėl rinkos tyrimų informacijos nebuvimo, patarimų neturėjimo. Galbūt šitų paslaugų taip pat reikėtų neapmokestinti? Kartu gal šiek tiek pakomentuojant ar replikuojant poniai E.Kunevičienei. Jeigu mes neapmokestinam to, kas veda į geresnį derlių, į geresnius rezultatus, į daugiau verslų kaime, tai šitas neapmokestinimas kompensuosis kitoje stadijoje. Mes anaiptol nenuskriausime biudžeto, o kaip tik galbūt jį pagausinsime. Ką jūs manote, pone pranešėjau?

V.LAPĖ. Taip. Būtų galima, žinoma, labai daug filosofuoti. Bet vargu ar reikia. Man atrodo, mes labai aiškiai pasakome, nesvarbu, ar mes, kaimo žmonės, susibūrėme savo tvartams statytis, ar žemei arti, ar prekėms įsigyti, ar pieną perdirbti, nesvarbu. Mes susiburiame kažkokiam tikslui. To tikslo visi siekiame kooperatyve. Vadinasi, šitą principą mes supraskime, kad tokiu atveju, kaip savo nariams. Kooperatyvas, normalus kooperatyvas, tas vakarietiškas, niekada neteikia paslaugų svetimam. Jis tam ir yra sukurtas, nesvarbu, kokio pobūdžio tie darbai būtų.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, pritardamas jūsų ir kolegos A.Šimėno projektams ir atsiliepdamas į gerbiamosios E.Kunevičienės pastabas, noriu jūsų paklausti. Ar nebuvo komitete galimybės išsiaiškinti Vyriausybės poziciją šiuo klausimu ir suderinti su Biudžeto ir finansų komitetu, nes lyg ir yra tam tikrų neaiškumų.

V.LAPĖ. Aš jums sakiau, kad mes nežinome Vyriausybės nuomonės. Man teko kalbėtis su finansų ministru ir niekaip negalėjau jam įrodyti, kad yra nelogiška apmokestinti kooperatyvą.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Malonu, kad Kaimo reikalų komitetas pradeda atsigręžti į kaimo žmonių reikalus. Tai, žinoma, sveikintina. Aš taip pat pritarsiu tai pataisai, tiktai man neaišku, kodėl čia nėra žemės ūkio bendrovių, turiu omenyje, kad tokios lengvatos buvo labai neseniai, jos buvo panaikintos, ir čia nieko labai nereikia galvoti, reikia įrašyti jas, palikti tokias, kokios buvo, ir viskas bus aišku.

V.LAPĖ. Taip. Aš manau, jūs gerai sakote. Aš neturiu, ką atsakyti. Jūs tik patarėte, ką daryti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone pranešėjau, kuomet Panevėžio rajono vienoje apylinkėje faktiškai buvo likviduotos visos bendrovės, seniūnas, neturėdamas kitos išeities, sugrupavo žmones po penkias šeimas, po dešimt šeimų, turėdamas tikslą esamą turimą techniką geriau panaudoti ir apdirbti arus. Tačiau problema yra tokia: tam, kad būtų galima fiksuoti, jog tai yra kooperatyvas, reikia įvykdyti daugybę norminių aktų, reikalavimų, reikia įforminti, toliau reikia tvarkyti kooperatyvų buhalteriją, reikia pildyti kooperatyvų, vadinkim, šiokias tokias apyskaitas ir parodyti, kad darbai atlikti, bet kad jie nebūtų apmokestinti. Ar iš tos jūsų pataisos nekyla būtinumų taisyti kitų įstatymų, pirmiausia susijusių su, vadinkim, apskaita ir su kooperatyvų teisėm?

V.LAPĖ. Taip, sutinku. Iš viso požiūrį į kooperaciją reikia keisti ne tiktai kalbomis, bet ir konkrečiais darbais. Aš manau, kai kur reikės padaryti ir tas pataisas, apie kurias jūs kalbate.

PIRMININKAS. Pone Lape, gal jūs sutiktumėte į dar likusius klausimus atsakyti po kurio laiko. Mielieji klausėjai, prašyčiau palikti savo klausimus truputį vėlesniam laikui.

J.E. Turkijos Respublikos Prezidento S.Demirelio kalba

O dabar, mielieji kolegos, aš jums turiu su malonumu pasakyti, kad šiandien Lietuvos Respublikos parlamente svečiuojasi Jo Ekscelencija Turkijos Respublikos Prezidentas S.Demirelis. (Plojimai)

S.DEMIRELIS. Pone Prezidente, pone Pirmininke, garbingieji nariai! Norėčiau išreikšti padėką už galimybę kreiptis į jūsų garbingąjį parlamentą. Kalbėdamas parlamente, visada labai jaudinuosi. Parlamentai – tai šventovės, kuriose pareiškiama laisva žmonių valia. Aš dalyvauju politikoje jau trisdešimt metų. Buvau išrinktas per šešerius rinkimus, septynis kartus man, kaip premjerui, buvo pareikštas pasitikėjimas. Per visus šiuos metus mano vienintelis noras buvo sutvirtinti demokratijos pamatus. Aš visada gyniau požiūrį, jog žmonės turi dalyvauti valdyme, kad niekada nereikia užmiršti, jog demokratija yra dinamiškas procesas. Norėčiau, kad jūs žinotumėt, jog man, nuoširdžiai ginančiam ir tikinčiam demokratija, nepaprastai didelė garbė ir aš nuoširdžiai džiaugiuosi, galėdamas kreiptis į jus šiame istoriniame ir šventame pastate, kuriame prasidėjo kova už Lietuvos nepriklausomybę. Mes, turkai, žavėjomės drąsiu lietuvių pasipriešinimu įsiveržusioms jėgoms. Mes niekada neužmiršime vaizdo Lietuvos žmonių, reiškiančių solidarumą su šiame parlamente esančiais parlamento nariais, kai dainuojant tradicines liaudies dainas, stovint susikibus rankomis petys į petį buvo rengiamasi narsiai gintis. Mes visada laikėme Lietuvą artimu draugu, todėl noriu perduoti jums mūsų nuoširdžius amžinos sėkmės linkėjimus.

Naudojuosi šia proga, kad dar kartą išreikščiau pagarbą kankiniams, kurių kapus tik ką aplankiau ir kurie tomis lemtingomis dienomis paaukojo savo gyvybes už Lietuvos nepriklausomybę. Jų pademonstruota drąsa ir ryžtas nebuvo betiksliai: šiandien Lietuva užėmė savo garbingą ir teisėtą vietą laisvame pasaulyje. Tegu jų sielos ilsisi ramybėje!

Pone Pirmininke, garbingieji parlamentarai! Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Turkija ir Lietuva ilgai nedelsdamos užmezgė santykius. Šie ryšiai iškėlė mūsų santykius iki puikaus lygio. Iš tiesų 1930 m. pasirašyta draugystės ir bendradarbiavimo sutartis yra pamatas tiems susitarimams, kuriuos sudarome šiandien. Kai pakibo Antrojo pasaulinio karo grėsmė, geopolitiškai lemiamų, ypač Baltijos regiono, šalių teritorijos tapo derybų objektu prieš šių šalių valią. Deja, po šio derybų proceso trys Baltijos valstybės, tarp jų ir Lietuva, buvo priverstos pasitraukti iš pasaulio politikos pirmiausia nacistinės Vokietijos, o vėliau buvusios Sovietų Sąjungos naudai. Turkija, kuri tuo metu panašią grėsmę jautė Turkijos sąsiauryje ir Rytų Anatolijoje, tokią susidariusią padėtį priėmė su nuoširdžiu liūdesiu. Turkijos žmonės niekada nepripažino tų penkiasdešimties metų okupacijos, kurią Lietuva buvo priversta ištverti. Kadangi mums nepriklausomybė yra be galo svarbi, mes su nuoširdžiu įsitikinimu ir didele kantrybe laukėme šios draugiškos šalies, kaip suverenios valstybės, sugrįžimo į pasaulio bendriją. Dabar galiu su pasitenkinimu pareikšti, jog mes galime atnaujinti mūsų tautų santykius nuo to laiko, kai jie prieš penkiasdešimt metų nutrūko.

Turkijos žmonės pademonstravo šių sentimentų nuoširdumą, vieni pirmųjų pripažindami Lietuvos nepriklausomybę. Be to, Turkija viena pirmųjų Lietuvoje įkūrė ambasadą, nuoširdžiai tikėdama, jog Lietuva visuomet liks nepriklausoma. Dabar galime naudotis priemonėmis, kuriomis plėtosime ryšius ateityje. Tarp kitko, per tokį trumpą penkerių metų laikotarpį mums pavyko sukurti tvirtą mūsų santykių pagrindą. Jo Ekscelencijos V.Landsbergio vizitas balandžio pabaigoje, kuris įvyko Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos Pirmininko kvietimu, davė impulsą užmegzti dviejų parlamentų ryšius.

Pone Prezidente, garbingieji parlamento nariai! Tas laikotarpis, kai lietuvių tautos būdui priešingas režimas bandė jai primesti savo ideologinius tikslus per valdžios kontrolę, jau toli praeityje, tamsiuose istorijos puslapiuose.

Per šešerius metus Lietuvos žmonės, suvokdami, kad nepriklausomybė yra viena iš svarbiausių galimybių, kurią tauta gali turėti, sukūrė veikiančią demokratiją, laikosi žmogaus teisių, įstatymo viršenybės ir laisvos rinkos ekonomikos principų. Per šį laikotarpį Lietuva užmezgė taikos ir draugystės santykius pirmiausia su savo kaimynais, taip pat su kitomis šalimis. Per šį trumpą laikotarpį buvo surengti dveji gerai organizuoti ir taikūs visuotiniai rinkimai, visus kartus lietuvių tautos valia buvo perduota šalies parlamentui ir Vyriausybei. Tai aiškiausiai įrodo, kad jūsų žmonės, priimdami didžiausias demokratijos vertybes, yra jai atsidavę. Todėl Lietuva turi galimybę dalyvauti Europos integracijos procese ir šitaip ateityje daryti šiam procesui įtaką.

Gerbiamasis Prezidente, garbingieji parlamento nariai! Stovint ant naujojo amžiaus slenksčio, išsiplėtė demokratinių valstybių geografija ir prieštaraujančios ideologijos užleido vietą bendroms vertybėms. Nors tokie įvykiai mus drąsina, mes negalime nepastebėti nenykstančių grėsmės faktorių, kuriuos mes, demokratinių institucijų bendrija, turime įveikti bendromis pastangomis. Vienas iš tokių uždavinių – organizuoti nusikaltimai, tokie kaip terorizmas, prekyba narkotikais ir ginklais. Turint minty, jog nė viena šalis nėra apsaugota nuo tokių problemų, sprendžiant šiuos reikalus tarptautinis bendradarbiavimas yra ypač svarbus.

Garbingieji parlamento nariai! Turkija, prisiėmusi daugiareikšmius įsipareigojimus, yra stabilumo sala Eurazijos regione. Turkija atlieka svarbų vaidmenį pertvarkant pasaulį. Turkija, siekdama spręsti konfliktus taikiai ir derybų keliu, taip pat pirmoji deda pastangas, kad būtų pagerinti regiono šalių ekonominiai ir prekybos ryšiai. Konkretūs pavyzdžiai – tai Ekonominio Bendradarbiavimo Organizacija (ECO) bei Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo iniciatyva.

Į milžinišką Juodosios jūros bendradarbiavimo iniciatyvos regioną įeina Rusija bei Ukraina, ir regione gyvena 400 mln. žmonių. Juodosios jūros bendradarbiavimo iniciatyva, kurią skatina privataus sektoriaus kūrybiškumas ir dinamiškumas, rodo pavyzdį kitoms regioninėms ir tarptautinėms ekonominio bendradarbiavimo iniciatyvoms. Šiuo atžvilgiu ekonominio bendradarbiavimo intensyvinimas tarp Baltijos jūros regiono iniciatyvos ir Juodosios jūros regiono suteiks naujų galimybių visam regionui.

Garbingieji nariai! Turkijos ryšiai su Europos Sąjunga – tai natūrali santykių, kurių Turkija siekė su Vakarais nuo pat IX a. pradžios, pasekmė. Turkija, kuri gali pasigirti konstitucinėmis tradicijomis bei daugiapartiniu parlamentu, kuris egzistuoja daugiau kaip 50 metų, aktyviai dalyvavo pertvarkant Europos architektūrą po Antrojo pasaulinio karo. Turkija įstojo į NATO, ET, ESBO bei kitas institucijas; ji prisiėmė svarbius įsipareigojimus gynybos srityje ir propaguojant bendrąsias vertybes. 1963 m. Turkija sudarė Asociacijos sutartį su tuometine Europos Ekonomine Bendrija. Nuo to laiko Turkija atkakliai siekia savo tikslo – visiškos narystės Europos Sąjungoje. Su Europos Sąjunga sudaryta muitų sąjunga yra vienas svarbiausių žingsnių šia linkme.

Turkijos visiška narystė Europos Sąjungoje ne tik duos ekonominių vaisių, bet ir turės politinių pasekmių. Turkija, kaip stabilumo sala didelėje geografinėje teritorijoje, veiks kaip stimulas skleidžiant bendrąsias demokratines vertybes ir idealus Eurazijoje. Be to, mūsų visiška narystė Europos Sąjungoje prisidės prie tarptautinės taikos ir saugumo.

Norėčiau pakalbėti apie integracijos proceso ekonominę naudą. Turkija su 285 mlrd. dolerių VNP perkamosios galios prasme yra viena iš ekonomiškai stipriausių šalių regione. Per paskutinius dvejus metus mūsų ekonomika išaugo apie 8%. Nuo 1990 m. mūsų eksportas padidėjo 67%, pasak Pasaulio ekonomikos forumo, Turkija užima 29 vietą pasaulyje pagal savo galimybę konkuruoti. JAV prekybos departamentas priskyrė Turkiją „stambių augančių rinkų” dešimtukui. Mano manymu, tai aiškiai įrodo Turkijos konkurencines galimybes Europos rinkose.

Pone Prezidente, gerbiamieji parlamento nariai! Dėl sparčių istorinių pokyčių, nukritus geležinei uždangai ir atgimus demokratijai bei laisvei Vidurio ir Rytų Europoje, visoje Europoje prireikė naujos saugumo struktūros. Mes norime, kad visos Vidurio ir Centrinės Europos šalys užimtų deramą vietą kaip pilnateisės narės Europos šeimoje.

Mes remiame NATO plėtimo procesą ir laikome plėtimą integralia Europos bei transatlantinių institucijų rekonstrukcijos dalimi. Mes laikomės nuomonės, jog tarp šių gyvybiškai svarbių institucijų plėtimo procesų yra natūralus ryšys. Turime nepamiršti, jog ilgalaikę taiką, stabilumą ir gerovę Europoje galime pasiekti tik išplėtus politinių, ekonominių bei saugumo susitarimų institucinę struktūrą. Ta proga verta paminėti tai, jog NATO-Rusijos sutartis, kurią aš bendrai pasirašiau praėjusią savaitę Paryžiuje, buvo nepaprastai svarbus istorinis įvykis.

Šiame kontekste Turkija sveikina visų Baltijos šalių, taip pat Lietuvos pastangas integruotis į Europą.

Turkija ir Lietuva – tai dvi šalys, turinčios bendrą tikslą sukurti integruotą Europą bendrų vertybių pagrindu. Mus sieja bendri abiejų šalių interesai – visiška narystė Europos Sąjungoje. Kaip jau minėjau, mūsų kontinento nebeskiria ideologiniai barjerai.

Šiandien Europą vienija bendras tikslas: demokratija ir laisvos rinkos ekonomika. Pasaulyje, kurį formuoja vis didėjanti globalizacija ir laisvas idėjų, prekių, kapitalo bei darbo judėjimas, Europos Sąjunga turi istorinę galimybę: Europa, kuri atstovauja vertybėms, o ne geografijai, turi galimybę užbaigti savo integracijos procesus be naujų suskirstymų. Mes norime, kad išmintingieji Europos politikai nepraleistų šios progos.

Gerbiamasis Pirmininke, brangieji parlamento nariai, mano vizitas Lietuvoje nėra vien tik proga sustiprinti šią nuoširdžią draugystę, jis taip pat svarbus kuriant klestinčią partnerystę. Norėdami atgaivinti šį procesą, turime išplėsti bendradarbiavimą visose srityse. Ryšiai parlamentų lygiu būtų labai naudingi.

Siekdami išplėsti tarpusavio ekonominius ryšius, turime pasinaudoti verslo teikiama nauda – tarybomis, bendromis komisijomis, prekybos centrais, prekybos mugėmis. Tai darydami turime skatinti privataus sektoriaus institucijas atlikti aktyvų vaidmenį spartinant ekonominių ryšių tarp abiejų šalių dinamiką. Mes turime visomis priemonėmis imtis bendrų iniciatyvų trečiosiose šalyse.

Skatindami abiejų šalių tarpusavio santykius, turime pasinaudoti visais turimais resursais. Kita vertus, turi būti pašalintos visos kliūtys mūsų santykiuose, taip pat ir biurokratinės. Laisvos prekybos sutartis pagreitins mūsų ekonominių santykių raidą.

Mes esame ties lemiamu Europos istorijos posūkiu. Mes visa širdimi tikime, jog Europa galės stiprėti tik tuomet, jeigu ji skatins bendradarbiavimą ir nuoširdų solidarumą tarp demokratinių šalių. Tik vilties teikianti perspektyva gali nustelbti mūsų liūdną patirtį praeityje. Šiomis mintimis reiškiu jums savo nuoširdžią pagarbą.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, tai buvo oficialus kalbėjimas, kuris, reikia tikėtis, peraugs į platesnį Lietuvos ir Turkijos bendradarbiavimą.

LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-328 (pateikimo tęsinys)

Visus dabar ilsėtis nusiteikusius kolegas aš prašyčiau prisiminti, kad mes esame įklimpę į 2-6 klausimą – Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Mielieji kolegos Seimo nariai, aš prašyčiau nusiteikti ir būti darbingiems. Kviečiu į tribūną V.Lapę, kad jis toliau atsakinėtų į klausimus.

Klausia Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Turkijos Prezidento kalba mane nuteikė jūsų nebeklausti. Aš tik noriu pasakyti, kad aš pritarčiau ponios E.Kunevičienės pastabai. Jeigu jūs galėtumėte į ją išsamiai atsakyti: o kas bus, jeigu taip bus su biudžetu?

V.LAPĖ. Tiktai labai norėčiau, kad jūs, ponia Kunevičiene, neužsigautumėte. Neišmintinga ta valdžia, kuri ima mokestį. Neteisėta, nelogiška. Tai jokiame biudžete nenumatyta ir negali būti numatyta, kad aš už savo paslaugą dar turiu mokėti mokestį. Negali taip būti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis pranešėjau, iki šiol tikriausiai buvo nepalankios sąlygos plėtotis kooperacijai žemės ūkyje. Jūsų teikiama įstatymo pataisa leis pagyvinti šią ūkinę veiklą. Gal galite trumpai įvardyti jūsų kitas planuojamas siūlyti priemones žemės ūkio kooperatyvų kūrimuisi skatinti?

V.LAPĖ. Ponas J.Beinortas kaip tik klausė, ir aš manau, kad reikėtų grįžti prie kai kurių įstatymų. O vienas iš svarbiausių veiksmų – reikėtų pašalinti visas biurokratines kliūtis, kurių reikia įforminti kooperatyvui. Aš manau, ir mokesčiai – tiek registravimosi, tiek kitokie.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris dar turi klausimą.

V.EINORIS. Aš, visiškai pritardamas šiam pasiūlymui, turiu pareikšti didelį nusistebėjimą, kad mes deklaruojame, jog visos ūkininkavimo formos turi turėti vienodas sąlygas, o dabar akivaizdžiai rodoma, kad mes vieną formą, visiškai panašią, palaikome, kitą formą ignoruojame. Aš manau, kad bus visiškai nesuprantama tiems žmonėms, kurie dirba bendrovėje, jog su savo plūgu, su savo mašina, su savo gamybos priemonėmis sau dirbdamas turi mokėti mokestį.

Tai štai, kai ponas V.Lapė aiškina išmintingai, aš visiškai tai remiu. Bet kodėl mes praktiškai ne taip darome? Todėl aš, pritardamas šitam pasiūlymui, noriu pasakyti, kad mes negalime nematyti to, kas yra, ir daiktus turime vadinti tikraisiais vardais. Ir bendrovėse dirbantiems, kurie dirba savomis priemonėmis, turi būti taikoma besąlygiškai vienodai, kaip ir čia yra pateikta.

V.LAPĖ. Aš truputį noriu su jumis pasiginčyti štai kurioje vietoje. Imkime žemės ūkio bendrovę, kuri atsirado pertvarkius kolūkį. Ji niekuo nesiskiria. Ten visi darbai, pavyzdžiui, kaip jūs sakote, teikiamos paslaugos, yra neapmokestinamos. Nes ten apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu tiktai pagaminta šitos bendrovės produkcija. Aš manau, jeigu ir kooperatyvas gamintų produkciją, jo pagaminta produkcija, patekusi į rinką, turi būti apmokestinta pridėtinės vertės mokesčiu. Bet mes kalbame konkrečiai dėl bendrovių, kurios susikūrė tiktai tam tikros dalies darbams atlikti, ten susibūrusių narių poreikiams tenkinti. Yra skirtumas tarp tų pačių bendrovių. Jeigu bendrovė yra susikūrusi tik savo nariams atlikti paslaugas, pavyzdžiui, seniems žmonėms jie aria, akėja, sėja ir t.t., juk šita bendrovė negamina produkcijos, tik teikia paslaugas, jie teikia savo žmonėms su savomis priemonėmis, savais darbininkais. Jokios kitos produkcijos negamina. O jeigu bendrovė pradeda gaminti kitą produkciją, ta produkcija turi būti apmokestinta pajamų mokesčiu. Aš manau, kad čia visiškai logiška, tik reikėtų truputį pagalvoti, – savo darbo mes negalime apmokestinti.

PIRMININKAS. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, po to, ką jūs dabar tik pasakėte, man apskritai tapo neaišku, ar jūs nežinote, ar valstybėje kažkas vyksta kitaip. Pavyzdžiui, jeigu bendrovė atlieka paslaugas apdirbdama 3 ha, ar PVM mokestis imamas, ar ne? Kaip jums atrodo?

V.LAPĖ. Neišgirdau.

A.SALAMAKINAS. Jeigu bendrovė atlieka paslaugas apdirbama 3 ha pensininko ar kito žemę, ar dabar iš savo nario PVM mokestis imamas, ar ne? Jūs sakote, kad ne, bet realiai juk imamas.

V.LAPĖ. Kiek man žinoma, šitose kolūkinio tipo bendrovėse tokie darbai net nerodomi ir jie nėra konkrečiai apmokestinami. Tai yra darbai, kurie paskęsta visoje masėje kitų darbų. Ten apmokestinamas tik galutinis produktas. O kai bendrovė yra susikūrusi tiktai konkretiems darbams, tai, pavyzdžiui, finansininkai tikrindami sako: štai jūs teikiate paslaugas ir jas reikia apmokestinti. Čia yra labai didelis skirtumas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš daugiau norėjau kalbėti, negu klausti. Jeigu galima, tada aš po to.

PIRMININKAS. Gerai, po to. Visi klausimai. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau kalbėti dėl diskusijų, ar pritariame po pateikimo.

Pirmasis norėjo J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Be abejo, norėčiau pritarti, kadangi tai sukurtų ne tik geresnes sąlygas kooperacijai plėtotis kaime. Tačiau, kaip patirtis rodo, šiuo metu tokia nelygybė tarp privataus žemės dirbimo ir kooperatinio dirbimo pagimdė tokią situaciją, jog daugelyje kaimo vietovių dar buvę kažkokie žemės dirbimo kooperatyvai apskritai nunyko, kadangi atsidūrė skirtingose konkurencinėse sąlygose: iš vienų imamas mokestis, iš kitų – ne. Todėl reikia pritarti, kad vis dėlto nors kiek palengvintų žmonėms kaime dirbti žemę.

PIRMININKAS. Kolegos, ar būtų norinčių prieštarauti iš užsirašiusių?

Seimo narys J.Listavičius. Aš labai atsiprašau. Paklydau savo klaviatūroje ir kviečiu dabar pagalbos. Gal galėtumėte paklausti per šoninį mikrofoną.

Seimo narys J.Listavičius. Pasakykite nuomonę dėl motyvų.

J.LISTAVIČIUS. (Negirdėti)… Šimėno. Toliau mes turime, jeigu pasižiūrėsite, Krašto apsaugos ministerijos projektą, toliau mes turime Vyriausybės projektą. Taigi mes šiandien negalime ištraukinėti kažkokių dalelių ir pradėti svarstyti. Čia yra kompleksinis klausimas. Visus tuos klausimus, o čia kalbama apie mokesčius, o su mokesčiais mes negalime savavališkai daryti, kada norime, intervencijos, reikia apsvarstyti ir būtent apsvarstyti Vyriausybei. Ką Vyriausybė gali, gal ir bus padaryta kokia išimtis. Todėl šitam įstatymo projektui pritarti po pateikimo tikrai negalima. Reikia daryti pertrauką. Visus šiuos įstatymo projektus, kurių jau dabar dėl šito straipsnio yra 4, siųsti Vyriausybei, gauti jos sutikimą ir spręsti kompleksiškai, o ne atskiromis dalimis. Todėl aš dar kartą kviečiu daryti pertrauką po pateikimo, o jeigu to negalima, tai apskritai reikia jį atmesti. Ačiū.

PIRMININKAS. Mano supratimu, galbūt galėtume po pateikimo pritarti. Šiaip ar taip, tai yra piniginis projektas ir vis tiek reikėtų gauti Vyriausybės išvadas. Aš tiesiog siūlyčiau dabar pagalvoti, gal mes ir vienam, ir kitam, galėtume ir A.Šimėno pateiktam projektui pritarti po pateikimo. Paskui, jeigu Vyriausybės išvados būtų neigiamos, Biudžeto ir finansų komiteto išvados būtų neigiamos (aš tikiuosi, kad jau kai kas ir derinta), tai net ir klausimų nekiltų ir nereikėtų toliau mums ir šnekėti. Mielieji kolegos, prašyčiau dabar registruotis. Registracija pradėta. Registruojamės, kolegos!

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Sekretoriate neregistruoja vieno Seimo nario. Gerbiamieji kolegos, pagal Seimo statuto 148 straipsnį mes turėtume arba pritarti po pateikimo, arba atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, ką reikėtų daryti. Taigi, kolegos, prašyčiau dabar balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo ir būtų pradėta svarstymo procedūra? Balsavimas pradėtas.

Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 56, prieš – 2, susilaikė 11. Taigi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektui, registracijos Nr.P-328, pritarta po pateikimo. Ponas iniciatorius V.Lapė žino, ką jis turėtų padaryti. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Reikėtų Vyriausybės išvadų. Ar papildomas komitetas turėtų būti Kaimo reikalų komitetas? Taigi papildomas komitetas – Kaimo reikalų komitetas.

Tai pirmoji dalis. Aš tikiuosi, 2-6b klausimu dabar greitai galėtume pakviesti Seimo narį A.Šimėną. Jis supažindintų su savo projektu, o paskui ir pono V.Lapės, ir pono A.Šimėno projektų likimas aiškus: jie turėtų dirbti kartu.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų problema, kurią bandoma spręsti šiomis įstatymo pataisomis, kurias suformulavo gerbiamasis V.Lapė, yra faktiškai ta pati, jai skyrė dėmesio ir Krikščionių demokratų frakcija. Paminėsiu tik šių abiejų projektų skirtumus.

Pirma. Skiriasi objektas. Jeigu gerbiamojo V.Lapės yra žemės ūkio kooperatyvai, tai mūsų siūlomame projekte yra ir žemės ūkio bendrovės. Gerbiamasis V.Lapė jau sutiko, kad turėtų apimti visus to tipo ūkius. Projektai skiriasi dar ir tuo, kad gerbiamojo V.Lapės parašyta, jog „kooperatyvų paslaugos jų nariams”, o mūsų projekte – „žemės ūkio paslaugas savo nariams”. Tai yra apribota paslaugų sritis, t.y. ji susijusi su žeme.

Šiek tiek skiriasi ir mūsų argumentai. Mes manome, kad ir teoriniu, ir praktiniu požiūriu šio mokesčio taikymas yra netikslingas ir štai kodėl. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą apmokestinamos paslaugos, kurias teikia fiziniai, juridiniai asmenys kitiems asmenims. Šiuo atveju mes turime, kad teikia paslaugas, realizuoja savo nuosavybės teises nuspręsdami dėl paslaugų teikimo sau galimybės ir tvarkos. Tai yra tarsi gyventojas turėtų traktorių, apartų savo sklypą ir turėtų mokėti pridėtinės vertės mokestį. Jis realizuoja savo nuosavybės teises sau.

Ir dar, aš manyčiau, vienas labai svarbus momentas. Aš norėčiau atsakyti į gerbiamosios Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkės pastabas dėl pridėtinės vertės mokesčio problemų. Jeigu jau tas asmuo, kuriam apdirbamas sklypelis, turi mokėti pridėtinės vertės mokestį už paslaugas, tai tokiu atveju, kai jis realizuoja produkciją, jam turėtų būti grąžinamas tas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis. Bet šito nėra. Šito mechanizmo nėra, niekas negrąžina. Tokiu būdu visoms įmonėms, kurios sumoka pridėtinės vertės mokestį, po to grįžta. O pridėtinės vertės mokestis vis tiek sumokamas, kai žemdirbys realizuoja savo produkciją. Jis parduoda gyvulį, pieną ar dar kažką ir jam uždedamas pridėtinės vertės mokestis. Biudžetas visiškai nenukenčia, o jeigu jau sąžiningai ir tvarkingai darytume, tai tokiu atveju, jeigu jau apmokestintume, kaip dabar yra, tai jam turėtų viską grąžinti ir įvesti šitą apskaitą, ir būtų iš viso nei šis, nei tas.

Dabar toliau. Buvo pastaba, kad nėra Vyriausybės išvados. Seimo nariai ir net komitetas negali priversti Vyriausybės pareikšti nuomonę vienu ar kitu klausimu. Vyriausybė mato, kokie yra įstatymo projektai, ir ji turi įrodinėti, kad tas ar kitas projektas yra nelogiškas ar blogas, ar kodėl jis atmestinas, o ne mes patys – teikiam projektą, nėra Vyriausybės išvadų, ir pradedam patys sau įrodinėti, kad šito negalima daryti arba čia yra blogai.

Taigi aš manau, kad Vyriausybė taip pat turi teikti. Dabar dėl ekonominio pagrindimo. Būtų labai įdomu sužinoti, kiek pridėtinės vertės mokesčio surinkta būtent dėl tos formos. Ar 1000, ar 10 tūkstančių? Nėra šitos informacijos, ir iš viso, aš manau, tai nelabai logiška.

Dėl pasekmių. Na, ar bus blogai, jeigu kaime, kur daugiausia pensininkai dirba savo sklypelius, bus galima legaliai netaikyti to skurdaus mokesčio nuo jų visų šitų pajamų? Jie iš viso sunkiai begali tuos sklypelius įdirbti ir dar turi mokėti 18% už tas paslaugas, tiksliau, turėtų mokėti, jeigu mes nepanaikintume šito mokesčio. Tai irgi būtų nelogiška.

Rimtų argumentų, kad šitas įstatymas būtų atmestas, iš principo tiesiog nėra. Be abejo, mes tikimės, kad sulauksim ir Vyriausybės išvadų dėl tų projektų ir bus galima bandyti oponuoti, jeigu bus kažkokių argumentų. Bet aš tikiu, kad Vyriausybė pritars tokiam siūlymui, nes jis supaprastina apskaitą, o pridėtinės vertės mokestis dėl to nė kiek nesikeičia.

Taigi mūsų objektas šiek tiek platesnis, jis apima ir gerbiamojo V.Lapės, kadangi tiksliau suformuluotos žemės ūkio paslaugos, o ne kokios nors kitos, prekybinės ar dar kažkokios, t.y. mes labai tiksliai apibrėžiam tą objektą. Dar daugiau – panaikinus 1997 m. (…) 38 straipsnį dėl pridėtinės vertės mokesčio netaikymo žemės ūkio bendrovėms, nebuvo padarytos atitinkamos pataisos pačiame įstatyme, ir mes siūlome tai išbraukti ir ištaisyti taip, kaip šiuo metu ir yra. Mes pateikėm visus pataisymus, įvertinom Juridinio skyriaus pastabas, todėl kviesčiau gerbiamuosius Seimo narius tikrai pritarti šitam projektui ir aš net siūlyčiau šiuos du projektus sujungti į vieną ir teikti tik vieną. Aš tikiuosi, kad mes suderinsim su gerbiamuoju V.Lape, ir siūlau palaikyti šią idėją.

PIRMININKAS. Jus klaus 4 Seimo nariai. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto ekonominis pagrindimas turėtų būti jūsų. Aš norėčiau paklausti, kokią sumą sudarytų ši siūloma išimtis? Ačiū.

A.ŠIMĖNAS. Pirma. Jeigu gerbiamasis J.Listavičius atidžiai klausėsi, tai priėmus šį įstatymą pridėtinės vertės įplaukos į biudžetą nesikeičia nė vienu centu, nes apmokestinamas galutinis produktas ir jam reikėtų grąžinti tą pridėtinės vertės dalį, kurią sumokėjo. Taigi biudžetas nesikeičia.

Antra. Iš kur Seimo nariui žinoti, kiek surenkama pagal kokią poziciją? Aš manau, kad Vyriausybės pareiga po kiekvieno ketvirčio mums pateikti išsamią ataskaitą, pagal kokias pozicijas, kur surinkom mokesčius ir kur juos panaudojom. Ir mes, kai gausim išsamią ataskaitą (ne tik aš, bet visi Seimo nariai), susitikę su rinkėjais galėsim sakyti: štai iš čia mokesčiai gauti, štai tam panaudoti. Mes laukiam, kad Vyriausybė mums labai detaliai pateiktų, kaip sekasi vykdyti biudžetą. Aš manau, kad Vyriausybė savo komentare nurodys, kiek surinkta mokesčių pagal šią poziciją. Dar daugiau – čia yra netgi tokia nuostata, kad žemės ūkio bendrovės ir kooperatyvai savo nariams gali teikti ir paslaugas neatlygintinai. Tokiu būdu dingsta šitas mokestis ir jo nėra. Čia apskritai išeina nonsensas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Ponas A.Šimėnas į mano visus klausimus atsakė.

Aš pritariu, siūlau iš dviejų daryti vieną ir priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu jūsų dar papildomai paklausti, koks gi dokumentas apibrėš, kad tos paslaugos yra tikrai susijusios su žemės ūkio produktų gamyba ir nėra, jeigu taip galima pasakyti, finitinės? Ar mes prie tos pataisos neturėsime labai aiškiai apibrėžti, kad nebūtų, sakykim, tokia paslauga kaip tarpininkavimas pristatant trąšas arba pesticidus, arba centralizuotas purškimas… Nebus aišku, kiek tai susiję su žemės ūkiu tiesiogiai ir netiesiogiai.

A.ŠIMĖNAS. Sąvoka „žemės ūkio paslaugos” jau yra taikoma, įstatymų praktikoje nėra naujiena. Jeigu iki šiol sugebėjo taikyti ir atskirti, matyt, ir toliau tai sugebės padaryti.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš visiškai pritardamas jūsų siūlomam įstatymo projektui vis dėlto noriu dar kartą pasitikslinti dėl paslaugų. Aš supratau, kad jūs siūlote tiktai žemei apdirbti, tačiau kaimo gyvenimas yra truputį platesnis. Pavyzdžiui, malkų atvežimas seniems žmonėms žemės ūkio bendrovių arba jų pačių transportu. Pavyzdžiui, žmogui palaidoti transporto skyrimas. Ir daug kitų gyvenimiškų reikalų. Ar jūs nemanote, kad visiems šiems reikalams reikia taip pat taikyti, ne vien tiktai sieti su žemės dirbimu?

A.ŠIMĖNAS. Aš manau, kad žemės ūkio bendrovės ir kooperatyvai turi teisę paslaugas savo nariams teikti ir nemokamai. Aš tikiu, kad tai, ką jūs minėjote (laidojimo ar kitokius dalykus), gali spręsti ir teikti nemokamai, nėra jokių problemų, ir, aš manau, taip ir turėtų būti.

PIRMININKAS. Tai buvo visi klausimai kolegai A.Šimėnui. Mums reikia dabar kalbėti dėl motyvų. Ar pritariame po pateikimo šiai, galėtume sakyti, įstatymo keitimo antrajai daliai? Seimo narys F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, besikooperuojantys nemokamai teikia vieni kitiems paslaugas, tikroji kooperacija yra talkos forma, o kooperavimas padės sukurti didesnį produktą, kurį parduodant jau bus galima apmokestinti. Todėl šis projektas skatina ūkininkų kooperaciją, kuri gerintų kaimo socialinę ir ekonominę situaciją. Todėl siūlau šį projektą paremti.

PIRMININKAS. Žinau, kad jį parems ir Seimo narys V.Einoris. Tuomet suteikiu žodį Seimo nariui J.Listavičiui kalbėti prieš.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau minėjau, kad čia antruoju šio įstatymo projektu neapsiribojama, yra dar ir Krašto apsaugos ministerijos projektas, ir pačios Vyriausybės yra projektas tuo klausimu. Todėl dar kartą kartoju, kad tai turėtų būti bendras šio klausimo sprendimas, ir todėl tik po Vyriausybės išvados mes galėtume pritarti šiam projektui. Todėl aš…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, kolega Listavičiau, aš maniau, kad jūs jau baigėte savo žodį. Kolegos Seimo nariai, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Registracija tęsiasi ir mes tuojau balsuosime, ar pritariame po pateikimo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio papildymo ir 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui.

LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio papildymo ir 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-464 (pateikimas)

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kas už tai, kad šitam projektui pritartume po pateikimo, balsuoja už, kas prieštarauja – prieš. Balsavimas pradėtas. Balsavo 56 Seimo nariai. 49 – už, 1 – prieš, 6 susilaikė. Taigi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio papildymo ir 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr.P-464 pritarta po pateikimo. Bus pradėta svarstymo procedūra. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom Vyriausybės išvadų. Ir Kaimo reikalų komitetas – papildomas komitetas. Ir mūsų visų viltis, kad šitie du projektai taps viena rimta pataisa, palengvinančia kaimo žmonių kooperavimąsi.

LR mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-472. LR akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-473. LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-474 (pateikimas)

Kolegos, tai buvo mūsų įlindimas į popiečio darbotvarkę. O dabar jau matau tribūnoje finansų viceministrą poną E.Žilevičių ir kviečiu pateikti mums 1-3a, 1-3b ir 1-3c klausimus – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-472, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-473 ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-474. Prašome į tribūną viceministrą E.Žilevičių.

E.ŽILEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Yra pateikti trys įstatymų pakeitimų projektai, kurie visi susiję su Muitinės kodekso (…), kuris buvo priimtas 1996 m. Vienas iš jų – Mokesčių administravimo įstatymas, kuris šiuo metu nustato pagrindines taisykles, kurių būtina laikytis vykdant Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymą. Šio įstatymo 7 straipsnio „Mokesčių administratoriai” antroje dalyje nustatyta, kad pridėtinės vertės mokestį ir akcizus kartu su Valstybine mokesčių inspekcija administruoja Lietuvos Respublikos muitinė, tačiau tik tiek, kiek jai pavesta pagal Pridėtinės vertės mokesčio ir Akcizų įstatymus. Pagal šiuos įstatymus muitinė administruoja pridėtinės vertės mokestį ir akcizus už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes. 1998 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas nustato pagrindinius skolos muitinei atsiradimo, apskaičiavimo, skolinių įsipareigojimų užtikrinimo, vykdymo, skolos atlyginimo principus, suteikia muitinei, kaip mokesčių administratorei, papildomų teisių administruoti importo, eksporto mokesčius, tikrinti ūkio subjektų komercinę ūkinę veiklą, areštuoti skolininko turtą, todėl siūloma pakeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnio antrąją dalį ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos muitinė mokesčius administruoja pagal Lietuvos Respublikos muitinės kodeksą, Pridėtinės vertės mokesčio ir Akcizų įstatymus.

Taip pat tikslinamas ir Akcizų įstatymas. 1996 metais priimtas Muitinės kodeksas reglamentuoja taip pat prekių importo, eksporto, tranzito tvarką, su ja susijusių muitinės procedūrų atlikimą, importo, eksporto muitų mokesčių kontrolės priemonių taikymą, muitinės, kaip mokesčių administratorės, pareigas bei teises, mokesčių bazės nustatymo tvarką bei metodus taikant atitinkamas muitinės procedūras, mokesčio atsiradimo atvejus, apibrėžia, kas yra skolininkas. Muitinės kodekse nustatyti importo, muitų ir mokesčių administravimo pagrindai, todėl Akcizų įstatymo nuostatos susijusios su importuojamų prekių apmokestinimu ir turi būti pakeistos, papildytos ir suderintos su Muitinės kodekso nuostatomis. Tuo tikslu parengtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies reikalavimus projekte pateikiama nauja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo redakcija. Atsižvelgus į anksčiau nurodytus motyvus, projekte siūloma pateikti importuojamų prekių apibrėžimą nustatant, kad akcizai už importuojamas prekes yra importo skolos muitinei dalis, patikslinti importuojamų prekių apmokestinamąją vertę duodant nuorodą į Muitinės kodeksą, susieti akcizų už importuojamas prekes atsiradimą su importo skolos muitinei atsiradimu, išvardyti Muitinės kodekse nenumatytas importo akcizų lengvatas, kurios taikomos pagal galiojančius kitus įstatymus ir poįstatyminius aktus, įteisinti atsisakymą išieškoti importo akcizus Muitinės kodekse nustatytais atvejais, patikslinti akcizų už importuojamas prekes išieškojimo tvarką duodant nuorodą į Muitinės kodeksą, nustatyti konkretų laiką, per kurį galima kreiptis dėl akcizų grąžinimo ir grąžinimo tvarkos, kai nesilaikoma Muitinės kodekse nustatytos tvarkos.

Taip pat tikslinamas ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Muitinės kodekse yra nustatyti importo muitų ir mokesčio administravimo pagrindai, todėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatos, susijusios su importuojamų prekių apmokestinimu, turi būti pakeistos, papildytos ir suderintos su Muitinės kodekso nuostatomis. Tuo tikslu parengtas ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 9 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti kitokią akcizų apskaičiavimo ir mokėjimo į biudžetą tvarką bei terminus. Norėčiau paklausti, kuo tai motyvuojama ir kokie tai galėtų būti atvejai. Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Sakykim, kol kas, matyt, tos tvarkos nėra, bet kai bus priimtas įstatymas, bus nustatyta tvarka ir bus apibrėžta, kas turi būti numatyta.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ar šitie pakeitimai nepakenks sprendžiant klausimus Vyriausybei, ar neteks viską paskui įstatymais spręsti? Pavyzdžiui, kai buvo apmokestinamas naftos produktų tiekimas į Lietuvą, tai Mažeikių naftos įmonė ir kiti labai norėjo, kad nereikėtų iš karto mokėti, kad būtų atidėtas terminas, iki jie gaus galimybę realizuoti. Dabar toks klausimas iškyla metalo tiekimo įmonėms ir kitoms, kurios irgi sukaupia labai didelių atsargų, kai joms iš anksto reikia sumokėti, jos tikrai nepajėgia ir neturi. Joms irgi būtų labai geras toks pat variantas, kad mėnesį ar kažkiek būtų atidedamas sumokėjimas, iki prasidės realizacija. Ar lieka teisė Vyriausybei tą klausimą spręsti?

E.ŽILEVIČIUS. Be abejo, tai yra suvaržymas. Aišku, kai įstatymu numatomas ar termino atidėjimas, ar kas nenumatyta, Vyriausybei visada lengviau spręsti. Bet šiuo atveju suvaržymas šioks toks yra.

PIRMININKAS. Tai buvo visi klausimai. Kolegos, prašyčiau kalbėti dėl motyvų. Ar pritariate šiam klausimui po pateikimo? Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlau pritarti po pateikimo ir pagrindiniu komitetu skirti Biudžeto ir finansų komitetą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ar galėtume dabar bendru sutarimu pritarti pateiktiems įstatymo projektams? Taigi pritarta bendruoju sutarimu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-472, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-473, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-474. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar Ekonomikos komitetas galėtų būti papildomas komitetas? Galėtų. Dėkoju, kolegos.

Nematau, ar yra tribūnoje viceministras R.Survila. Gerbiamasis Sekretoriate... Galėtų tai padaryti ir viceministras E.Žilevičius.

1-4 klausimas, kolegos. Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-491 (pateikimas)

Labai atsiprašau, kadangi viceministras E.Žilevičius yra čia, mes galime svarstyti 1-6 klausimą – Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.P-491. Pateikimas. Ir tribūnoje viceministras E.Žilevičius. Prašom.

E.ŽILEVIČIUS. Yra pateiktas Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio esmė ta, kad kai kurių biudžetinių įstaigų kategorijų darbuotojų kasmetinių atostogų trukmė sudaro daugiau kaip 30 dienų. Tokiais atvejais norint darbo užmokestį išmokėti iš karto už visą atostogų laikotarpį reikia sukaupti daugiau lėšų, negu pagal nustatytus terminus galima surinkti pajamų. Siekdami, kad tolygiau būtų paskirstytos biudžeto išlaidos, pateikiame Atostogų įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį siūlome leisti darbo užmokestį už pailgintas atostogas mokėti ne iš karto, o dalimis. Sakykim, už pirmąją atostogų dalį, 30 kalendorinių dienų, būtų sumokama taip, kaip numatyta įstatyme, t.y. ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas, iki prasidės atostogos, o už likusią atostogų dalį – taip pat ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki jų tęsinio. Viskas lieka taip, kaip toliau tame punkte, kaip buvo anksčiau.

PIRMININKAS. Dabar klausimų laikas. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Kaip reikėtų vertinti atostogų laiko gaišinimą atsiimant atostoginius už antrąją atostogų dalį? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Na, sakykim, tas laikas… Kaip ir visi žmonės atsiima už tam tikrą mėnesį tą dalį, tai atsiimtų lygiai taip pat tie darbuotojai ir už antrą pusę. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Tai buvo visas atsakymas. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau kalbėti dėl motyvų. Ar pritarsime po pateikimo Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Galima būtų pritarti po pateikimo, jeigu žinotume, kad tikrai Vyriausybė neturi pinigų. Bet, mano manymu, dabartiniu metu tokios problemos nėra, todėl aš prašyčiau pasitikėti Biudžeto ir finansų komitetu bei po pateikimo pritarti. O svarstydami mes jums pasakysime, kokia padėtis. Jeigu tikrai yra pinigų sąskaitoje ir jie laikomi banke, o atostoginiai neatiduodami, nes uždelsiama, tai mes, komitetas, tikrai po svarstymo tada jus informuosime ir galbūt po svarstymo nepritarsime. Bet po pateikimo prašau pritarti, kad galėtume išsiaiškinti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš taip supratau, kad čia daugiau susiję su savivaldybių biudžetu, o ne su valstybės biudžetu, nes mokytojams mokami atostoginiai iš savivaldybių biudžeto. Be to, kiekvienos savivaldybės turbūt yra skirtinga finansinė padėtis. Vieni turbūt galės išmokėti atostoginius iš karto, kiti – dalimis. Taigi aš pritarčiau E.Kunevičienės nuomonei, kad reikia pažiūrėti, kaip yra iš tiesų, tik tada priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, ar galėtume bendru sutarimu pritarti dabar pateiktam įstatymo projektui? Paskui viską atiduotume į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto rankas. Matau norinčių balsuoti. Kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau būti atidiems ir pasirengti balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, tas balsuoja už, kas – prieš, tas – prieš. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 58 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 3, susilaikė 5. Taigi Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pradėta svarstymo procedūra. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Šitą įstatymą norėtų turėti ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Taigi ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ir, žinoma, Vyriausybės išvados.

LR gyventojų indėlių draudimo įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-475 (pateikimas)

Kolegos, klausimas 1-5 – Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo… Ne, dar 1-4, tiesiog aš jau nulėkiau per daug į priekį, – Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-475. Pateikimas. Kviečiu į tribūną finansų viceministrą poną R.Survilą. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai.

R.SURVILA. Gerbiamieji Seimo nariai! Finansų ministerija pateikė Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Jis parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus 1997 m. sausio 10 d. pavedimą. Parengto Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslai yra: išplėsti draudimo objektą, padidinti gyventojų indėlių, laikomų Lietuvos bankuose, maksimalią draudimo sumą, skatinti gyventojus indėlius Lietuvos bankuose laikyti litais, o ne užsienio valiuta, nustatyti trumpesnį draudimo kompensacijų už gyventojų indėlius, laikomus Lietuvos bankuose, išmokėjimo terminą, įvykus draudiminiam įvykiui, ir nustatyti mažesnį draudimo įmokos procentą. Šiuo metu Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte aptariamas klausimas teisiškai reguliuoja Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimą. Įstatymas numato, kad draudimo objektas yra Lietuvos bankuose laikomi gyventojų indėliai litais ir užsienio valiuta, JAV doleriais ir Vokietijos Federacinės Respublikos markėmis. Draudimo suma yra lygi indėlio dydžiui, tačiau negali būti didesnė kaip 5 tūkst. litų. Arba šią sumą atitinkanti suma užsienio valiuta. Atsižvelgdama į metinę infliaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartą per metus indeksuoja, kaip numatyta Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje, indėlininkų draudimo sumą litais. Draudimo kompensacijos dydis – 80% indėlių draudimo sumos ir draudimo kompensacijos – pradedamas mokėti ne vėliau kaip po 3 mėn. nuo draudimo įvykio dienos, o galutinis draudimo kompensacijų išmokėjimo terminas nenumatomas. Draudimo įmokos suma sudaro 1,5% banke laikomų gyventojų visų indėlių litais ir užsienio valiuta sumos.

Naujasis projektas siūlo išplėsti draudimo objektą ir juo laikyti Lietuvos bankuose laikomus gyventojų indėlius užsienio valiuta – ne tiktai JAV dolerius, bet ir Europos Sąjungos šalių valiutas. Padidinti draudimo sumą ir išdėstyti jos dydį taip: 5 tūkst. ekiu ekvivalentas litais nuo 1997 m. liepos 1 d., 10 tūkst. ekiu ekvivalentas litais nuo 1998 m. liepos 1 d., 15 tūkst. ekiu ekvivalentas litais nuo 1999 m. liepos 1 d. ir atitinkamai pakeisti šias sumas pritaikant atitinkamus koeficientus.

Taip pat yra siūloma, kad draudimo kompensacijos būtų išmokamos ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo draudimo įvykio dienos. Kad būtų sumažinta našta bankams, kurie moka įnašus į indėlių įmokų fondą, nuo 1999 m. liepos 1 d. metinio draudimo įmokos turėtų sudaryti 1% banke laikomų gyventojų indėlių litais ir užsienio valiuta. Manytume, kad naujos pataisos leistų ir skatintų gyventojus laikyti Lietuvos bankuose indėlius litais, padidintų pasitikėjimą bankais, suteiktų gyventojų indėlių Lietuvos bankuose apsaugos sistemai daugiau panašių požymių, palyginti su Europos Sąjungos šalyse veikiančiomis sistemomis.

Naujų gyventojų indėlių draudimo įstatymo nuostatų patvirtinimas, mūsų nuomone, nesukeltų neigiamų pasekmių. Gyventojų indėlių draudimo srityje galioja šie teisiniai aktai: Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl valstybės įmonės indėlių draudimo fondo steigimo, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Priėmus šį projektą turėtų būti keičiami Valstybės įmonės indėlių draudimo fondo įstatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos 1996 m. birželio 26 d. nutarimu. Pateikiant šitą projektą buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir jam buvo pritarta. Taip pat šiam projektui buvo pritarta ir Lietuvos banke.

Manytume, kad šios pataisos neturėtų įtakos kriminogeninei situacijai Lietuvoje, todėl atlikti kriminogeninę ekspertizę, mūsų nuomone, nebūtina.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, jūsų klausti nori 4 Seimo nariai.

J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 6 straipsnis – draudimo įmoka. Aš noriu paklausti. Ar užteks 1% įmokų gyventojų indėlių draudimo fondui, ar yra padaryti kokie nors apskaičiavimai, ar čia šiaip tiktai sumažintas procentas? Ačiū.

R.SURVILA. Šita suma bus mažinama tiktai nuo 1999 metų. Dabar yra didesnis procentas, jis sudaro gyventojų indėlių 1,5%. Man atrodo, kol kas šitas sumažinimas realiai atsilieps tiktai po poros metų, kai bus pakankamai sukaupta lėšų indėlių draudimo fonde.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis pranešėjau, indėliams litais dabar bus imamas ekvivalentas ekiu. Ar jūs manote, kad tai padidins bankų patikimumą ir išsklaidys žmonių baimę dėl lito devalvavimo?

R.SURVILA. Mūsų nuomone, garantijų suteikimas žmonėms turėtų sustiprinti pasitikėjimą nacionaline valiuta ir pasitikėjimą bankais. Savo ruožtu tai sudarytų prielaidas bankams normaliai priimti indėlius, o žmonės savo ruožtu sugebėtų ir, matyt, turėdami pasitikėjimą, galėtų įnešti daugiau indėlių ir lėšų į bankus, taip suteikdami kreditinių resursų, kuriuos bankai galėtų skolinti. Manytume, kad tai pozityvus reiškinys, turintis poveikį visai finansinei sistemai.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš šiek tiek kitaip pakreipčiau kolegos J.Listavičiaus klausimą. Jūs sakėte, kad 1% bus tik nuo 1999 m. Tada kitas klausimas. Jeigu mes dabar nekeičiame procento, tačiau keičiame tos draudžiamos sumos dydį, t.y. tuo atveju, jeigu reikės išmokėti, pinigų reikės daugiau. Tada ar užteks to buvusio 1,5% draudimo? Tuo metu, kai buvo priimamas įstatymas, buvo skaičiuota, kad reikalinga būtent tokia suma ir teoriškai buvo galima tiek apdrausti. Ar dabar plečiant tai yra paskaičiuota?

R.SURVILA. Yra padaryti skaičiavimai. Bet aš norėčiau pabrėžti tą faktą, kad draudimo įmokos suma 1,5% dar pasilieka, dar galios dvejus metus. Tai leis indėlių draudimo fonde sukaupti finansinių resursų, kurie garantuotų tas išmokas. 1999 m. ji sumažės iki 1%, bet bankai vis tiek mokės. Vyriausybė yra numačiusi šių metų biudžete lėšų indėlių draudimo fondui ir, man atrodo, kitiems metams yra numatyta tam tikra dalis. Tos lėšos, numatytos indėlių draudimo fondui, padėtų sustiprinti garantijų patikimumą.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pranešėjau, 39 straipsnio trečias paragrafas sako, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai įsigalioja suderinus su Lietuvos banku, su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir jos įgaliota institucija. Toliau sakoma: analogiška tvarka taikoma ir tuo atveju, jei visos banko akcijos yra anuliuotos. Šiuo atveju klausimai, priskirti visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, pereina laikinajam administratoriui ir privalo būti suderinti su Lietuvos banku. Aš visiškai sutinku, kad bankams, kuriuose Vyriausybė ar valdžia turi 51%, tai labai priimtina. Bet tuose bankuose, kuriuose Vyriausybė neturi 51%, yra pažeidžiami akcininkų interesai. Nes akcininkai yra totaliai eliminuoti dėl bet kokio sprendimo. Man atrodo, kad būtų labai svarbu, kad šiuo klausimu akcininkai nebūtų eliminuoti.

R.SURVILA. Aš labai atsiprašau. Norėčiau pabrėžti, kad šituo klausimu norėtume padiskutuoti pristatydami kitą…

K.BOBELIS. Kaip?

PIRMININKAS. Pone kolega Bobeli, jūs klausiate ne dėl to įstatymo, kuris dabar yra, galima sakyti, teikiamas.

K.BOBELIS. Aš klausiu dėl 39 straipsnio trečio paragrafo…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dabar 1-4 – Lietuvos gyventojų indėlių draudimo įstatymo projektas. Daugiau klausėjų nėra. Kolegos, prašyčiau kalbėti dėl motyvų.

Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pateiktame projekte ne viskas gerai išspręsta, bet spręsti vis tiek reikia. Yra tokių dalykinių klausimų, pavyzdžiui, parašyta, kad draudimas ekiu, o skliausteliuose – ekvivalentas litais. Negalima šitaip priimti, nes turi būti litais, o ekvivalentas ekiu. Pagal Lietuvos įstatymus turi būti Lietuvos pinigas.

Bet aš prašyčiau jus pritarti po pateikimo, kad galėtume kartu svarstyti Biudžeto ir finansų komitete, kad dalyvautų Vyriausybė ir Lietuvos bankas, ir spręstume.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti dabar pateiktam įstatymo projektui po pateikimo? Taigi Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-475, pritarta po pateikimo bendruoju sutarimu. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas.

LR komercinių bankų įstatymo 17, 39, 40, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-479 (pateikimas)

Dabar jau 1-5 klausimas, dėl kurio savo žodį tarė K.Bobelis, jis galės jį pakartoti, – Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 17, 39, 40, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-479. Pateikimas. Finansų viceministras R.Survila pateikia dabar jau šį projektą.

R.SURVILA. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra parengusi ir pateikia jums Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 17, 39, 40, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šiame projekte… Šio projekto tikslas yra reglamentuoti laikinojo administratoriaus skyrimo tvarką, jo skyrimo tikslą, jam keliamus reikalavimus, sutrumpinti laikinojo administratoriaus skyrimo terminą, taip pat detaliau išaiškinti banko likvidavimo procedūros vykdymą, reikalavimo teisių pagal banko skolininkų prievoles bankui perleidimo tvarką, taip pat pakeisti kreditų reikalavimo tenkinimo eilę. Šalia Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 37 straipsnyje išvardytų kitų bankui taikomų poveikio priemonių, laikinojo administratoriaus skyrimas taps išimtine priemone. Laikinasis administratorius bus skiriamas tik išimtiniais atvejais, iškilus grėsmei patikimai ir stabiliai banko veiklai, bet esant galimybei tai ištaisyti sustabdžius banko tarybos ir banko valdybos įgaliojimus, taip pat nušalinus banko valdybą ir administracijos vadovą. Šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos komercinių bankų ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymuose nėra pakankamai reglamentuota bankrutavusių bankų likvidavimo, jų turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo procedūra. Kadangi pagrindinę banko turto dalį sudaro išduotos paskolos, bankų likvidavimo atveju tampa ypač svarbi reikalavimo teisių pagal banko skolininkų prievoles bankui perdavimo problema. Įstatymo projekte yra detaliau nurodytas šios likvidavimo procedūros vykdymas, reglamentuota teisių pagal banko skolininkų prievoles bankui pervedimo tvarka, taip pat pakeista kreditų reikalavimų patenkinimo eilė. Yra numatomos šios naujovės: visų pirma įstatymo projektas aiškiai nusako laikinojo administratoriaus skyrimo tikslus, sąlygas, sutrumpinamas jo paskyrimo terminas, taip pat tiksliai nurodyta, kad laikinojo administratoriaus skyrimo tikslas yra banko kreditorių interesų apsauga, nes taip nustatomas ir laikinojo administratoriaus atsakomybės objektas – banko kreditoriai. Taip pat yra sutrumpintas administratoriaus skyrimo terminas, kad būtų galima greičiau nuspręsti dėl tolesnio banko vystymosi, jeigu būtų priimtas sprendimas pašalinti trūkumus ir grįžti prie normalios banko veiklos, kad kuo greičiau būtų galima perduoti įgaliojimus banko valdybai ir tarybai. Siekiant kuo geriau apsaugoti banko kreditorių interesus, banko tarybos įgaliojimai pagal šį įstatymo projektą pereina Lietuvos bankui, o banko valdybos ir administracijos vadovo – laikinajam administratoriui. Taip būtų galima išvengti banko tarybos ir valdybos funkcijų sutelkimo vieno asmens rankose. Tuomet būtų nustatomi konkretūs subjektai, atsakingi už laikinojo administratoriaus veiklos rezultatus, – laikinasis administratorius ir Lietuvos bankas. Įstatymo projektas detaliai apibrėžia asmenų, kurie gali būti skiriami laikinuoju administratoriumi, ratą, jį ribojant Lietuvos banko darbuotojais, specialiai ruošiamais šioms pareigoms. Taip pat nustatoma, kad laikinasis administratorius turi nutraukti darbo sutartį su banko valdybos nariais ir banko administracijos vadovu, kad būtų išvengta betikslio tolesnio jo darbo santykių tęsimo. Šis projektas taip pat nurodo, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, paskyrus laikinąjį administratorių, įsigalioja pritarus Lietuvos bankui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, taip sugriežtinant reikšmingiausių banko sprendimų priėmimo tvarką ir išvengiant piktnaudžiavimo. Analogiška tvarka būtų taikoma ir tuo atveju, jeigu banko akcijos, anuliuotos Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 34 straipsnio nustatyta tvarka… Šiuo atveju klausimai, priskirti visuotinio akcininkų susirinkimo grupei, taip pat privalo būti suderinti su Lietuvos banku, Lietuvos Respublikos Vyriausybe ar jos įgaliota institucija. Pagal šį projektą reikalavimo teises pagal bankų skolininkų prievoles perleisti banko kreditoriams siūloma taip pat ir banko kreditoriams atsisakius perimti reikalavimo teises. Siūlytume jas neatlygintinai perduoti Indėlių draudimo fondui ar kitai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytai institucijai. Taip pat yra nustatyta, kad trečiąja eile tenkinami Indėlių draudimo fondo reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokomis, bei Finansų ministerijos reikalavimai dėl išlaidų, neviršijančių šio banko indėlininkams išmokėtos indėlių dalinio kompensavimo sumos. Taip pat yra numatyta paskolos davėjo reikalavimų bei akcininkų reikalavimų dėl neišmokėtų dividendų patenkinimo eilė banko likvidavimo atveju.

Šis projektas buvo derinamas su Teisingumo ministerija, Finansų ministerija, taip pat atsižvelgta į Lietuvos banko pastabas. Neigiamų pasekmių, įgyvendinant šį projektą, nenumatoma.

PIRMININKAS. Dabar klausimai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kodėl įstatymo projekte neaptartas LAIB‘o likvidavimo atvejis? Ar manote, kad daugiau panašių atvejų nepasikartos? Ačiū.

R.SURVILA. Aš norėčiau pabrėžti, kad dėl Lietuvos akcinio inovacinio banko buvo priimtas specialus įstatymas, kuris suteikė specialias garantijas banko indėlininkams ir kitiems kreditoriams. Todėl, atsižvelgiant į tai, LAIB’as buvo likviduotas atskiru įstatymu, numatyta atskira tvarka. Kitiems bankams tokių garantijų nebuvo duota, Vyriausybė jokių įsipareigojimų nebuvo priėmusi, todėl kitų bankų bankroto atveju likvidavimo procedūros tai neliečia, išsprendžia kiti įstatymai.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Atsiprašau, kad aš savo klausimą pateikiau per anksti. Ar aš turiu jį pakartoti, ar jūs man galit atsakyti?

R.SURVILA. Jeigu jūs malonėsite pakartoti...

K.BOBELIS. Gerai. 39 skyriaus 3 straipsnyje sakoma, kad analogiška tvarka taikoma ir tuo atveju, kai visos banko akcijos yra anuliuotos ir taip toliau. Šiuo atveju klausimai, priskirti visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, pereina laikinajam administratoriui ir privalo būti suderinti su Lietuvos banku bei Lietuvos Respublikos Vyriausybe ar jos įgaliota institucija. Mano klausimas: jeigu valstybė, arba valdžia, turi 51% akcijų tame banke, tai savaime suprantama, kad administratorius turi visišką teisę tai tvarkyti, kadangi jis yra Vyriausybės paskirtas; bet jeigu Vyriausybė neturi 51 nuošimčio, o akcininkai turi didesnę dalį akcinio kapitalo, tai kodėl akcininkų bet koks interesas yra automatiškai išbraukiamas ir perduodamas administratoriui? Čia yra pažeidžiamos akcininkų teisės. Jie turėtų irgi šiuo atveju būti išklausomi ir jų nuomonė turėtų būti vertinama. Ką jūs galvojate apie tai?

R.SURVILA. Aš noriu pabrėžti tą faktą, kad laikinojo administratoriaus, kaip institucijos, skyrimas yra numatomas tik išimtiniais atvejais, kai banko valdyba ir taryba nesugeba užtikrinti pelningos banko veiklos ir priveda banką prie krizės, kitaip tariant, prie bankroto situacijos. Tuomet laikinojo administratoriaus skyrimas yra laikina priemonė, kuri turi padėti išsaugoti banką, taip pat apsaugoti akcininkų interesus. Man atrodo, valdybos ir tarybos įgaliojimų sustabdymas, nušalinimas tų darbuotojų dar nėra akcininkų teisių pažeidimas. Ateina naujas žmogus, laikinasis administratorius, kuris turi apginti akcininkų interesus. Man atrodo, čia prieštaravimų neturėtų būti.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu du klausimus. Pirmasis klausimas. 40 straipsnio papildyme dėl laikinojo administratoriaus yra tokia nuostata, kad laikinasis administratorius ir jo padėjėjai yra Lietuvos banko darbuotojai. Jų teisės, pareigos ir atsakomybė nustatomos su Lietuvos banku sudarytoje darbo sutartyje. Ar padėjėjų skaičių aptars Lietuvos bankas priklausomai nuo padėties, ar tai galėtų būti reglamentuota įstatymu?

Ir antras klausimas. Ar keičiant 54 straipsnį „Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka” buvo atsižvelgta į Lietuvoje ratifikuotą tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr.173? Ačiū.

R.SURVILA. Dėl pirmosios pastabos aš norėčiau pabrėžti, kad laikinųjų administratorių, Lietuvos banko darbuotojų skyrimą ir jų skaičių turėtų nustatyti Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į situaciją banke, į darbuotojų poreikį ir skaičių. Kadangi bankuose aktyvų ir pasyvų dydis yra skirtingas, indėlininkų skaičius taip pat svyruoja, situacija gali skirtis kiekviename konkrečiame banke. Manytume, kad tai, kiek darbuotojų Lietuvos bankas skirs kiekvienu konkrečiu atveju, turėtų būti, man atrodo, Lietuvos banko prerogatyva, ir Vyriausybė, arba įstatymas (…) neturėtų konkrečiai nuspręsti, kiek darbuotojų turėtų būti skirta.

Dėl antrosios pastabos. Buvo derinta su atitinkamomis žinybomis, kurios žiūrėjo, kad kreditorių reikalavimų teisė neprieštarautų galiojantiems įstatymams. Mano nuomone, tikriausiai buvo atsižvelgta ir į Darbo įstatymo reikalavimus.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis pranešėjau, šiuo metu Seime yra svarstomas Įmonių bankroto įstatymas. Šis įstatymas taip pat apima įvairių tipų įmones. Bankai dirba pagal Akcinių bendrovių ir Komercinių bankų įstatymus. Ar jūs nemanote, kad tas svarstomas didelis įstatymas apima ir šio įstatymo subjektą? Ar būtinas šitas papildomas įstatymas ir kaip jis bus susijęs su Bankroto įstatymu? Tai vienas klausimas. Ir antras klausimas. Čia yra parašyta, kad laikinasis administratorius ir jo padėjėjai yra Lietuvos banko darbuotojai. Ar jūs nemanote, kad, pavyzdžiui, gali būti ir specializuotos įmonės, turinčios atitinkamas komandas, kurios galėtų atskiru atveju administruoti bankus?

R.SURVILA. Aš norėčiau, kad sugrįžtume prie tos antrosios klausimo pusės – dėl Lietuvos banko darbuotojų. Manyčiau, kad Lietuvos bankas sutiktų, kad jų darbuotojų kvalifikacija yra pakankamai aukšta ir jie galėtų tuos klausimus ir tas problemas išspręsti. Taip būtų galima pasakyti. Aišku, tikriausiai nereikėtų atmesti galimybės, kad tos institucijos ar tos komandos žmonių, kurie turi patirtį perimant turto valdymą, galėtų dalyvauti, bet čia jau turėtų būti numatyta įstatymu. Šitos galimybės tikriausiai nereikėtų atmesti, bet aš norėčiau pabrėžti, kad nereikėtų abejoti Lietuvos banko darbuotojų kompetencija atsižvelgiant į tai, kad vis dėlto banko darbuotojai ir Lietuvos bankas yra sukaupęs nemažą patirtį, sustiprino priežiūrą ir pakankamai turi kvalifikuotų darbuotojų, kurie specializuojasi konkrečiuose bankuose. Manyčiau, kad tą problemą būtų galima išspręsti.

Kai dėl kredito reikalavimų tenkinimo eilės ir jų suderinimo su Įmonių bankroto įstatymu, tai, man atrodo, Komercinių bankų įstatymas turėtų labiau apibrėžti bankus – akcines bendroves, kurios dirba, kurias veikia ir kurių veiklą lemia Komercinių bankų įstatymas. O paskui jau Įmonių bankroto įstatymas konkrečiai turėtų savo poveikį. Ir, man atrodo, šito įstatymo projektas jau buvo derintas su Įmonių bankroto įstatymu, į tai buvo atsižvelgta.

PIRMININKAS. Pone viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. O mums, gerbiamieji Seimo nariai, reikia apsispręsti, ar pritarsime po pateikimo pateiktam įstatymo projektui.

Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Komercinių bankų įstatymo pakeitimui nelabai pritaria Lietuvos bankas ir turi pastabų. Bet aš siūlyčiau, kad galėtume ir Lietuvos banko, ir Seimo narių pasakytas ir išsiaiškintas pastabas įvertinti, po pateikimo pritarti, paskirti Biudžeto ir finansų komitetą pagrindiniu komitetu. Svarstymui mes pateiksime jau atsižvelgdami, t.y. bandysim suderinti Finansų ministerijos, Vyriausybės ir Lietuvos banko nuomones.

PIRMININKAS. Čia buvo motyvai už ir kalba už. Ar, pone Malkevičiau, jūs norėtumėte prieštarauti? Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš dėl viso įstatymo gal ir neprieštaraučiau, bet dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos turėčiau tam tikrų pasiūlymų arba net ir prieštaravimų. Dėl to, kad pirmiausia tenkinami banko turto įkeitimo kreditorių reikalavimai, sutinku. Bet jeigu tik ketvirti pagal eilę tenkinami fizinių asmenų reikalavimai dėl indėlio ar jo dalies, neviršijančios draudžiamo indėlio dydžio, tai čia jau yra visiškai netvarkingas dalykas, kadangi taip mes nepakelsime pasitikėjimo bankais. Juolab kad anksčiau už juos tenkinami draudimo fondo reikalavimai, t.y. draudimo kompanija bet kada tam tikrą rizikos laipsnį turėtų. Čia mažų mažiausiai reikėtų sukeisti su draudimo kompanija šitą dalyką, o galbūt net ir į antrą eilę įrašyti. Todėl aš nuo balsavimo susilaikysiu, kol šitie dalykai bus sutvarkyti.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui K.Bobeliui.

K.BOBELIS. Aš iš principo pritariu pateikimui, bet visiškai pritariu pono S.Malkevičiaus pasiūlymui. Aš irgi norėjau, kad indėlininkams turėtų būti vieniems iš pirmųjų kompensuojama, o ne ketvirtiesiems iš eilės. Taip pat aš turiu abejonių, nepakankamai atsakė į mano klausimą dėl akcininkų teisių pažeidimo. Bet aš siūlau pateikimui pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar reikėtų balsuoti dėl šito įstatymo pateikimo? Ir susilaikantys neprieštarauja, kad galėtume bendruoju sutarimu pritarti Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 17, 39, 40, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, registracijos Nr.P-479. Pritarta pateikimui bendruoju sutarimu. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar Teisės ir teisėtvarkos komitetui reikėtų dar užkrauti kaip papildomam komitetui? Gal tada ne, užteks Biudžeto ir finansų komiteto.

LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projektas Nr.P-278(4) (priėmimo tęsinys)

Dėkoju, kolegos. Mes šįryt dirbam labai sparčiai ir priartėjom prie to, ko visi laukėm, t.y. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projekto, registracijos Nr.P-278(4). Kolegos, iki pertraukos yra likę 50 minučių, o pertrauka bus netrumpa – net 20 minučių bus skirta – iki 11.40 val. Aš prašyčiau dabar dar susikaupti ir pakviesti į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių, kad mes galėtume tęsti priėmimo procedūrą. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, taigi turėtume tęsti mūsų darbą toliau. Aš siūlyčiau procedūriškai darbą organizuoti tokia tvarka, kad mes iš pradžių baigtume svarstyti tuos neapsvarstytus straipsnius. Jeigu atsimenate, mes baigėme 16 straipsniu. Taigi pratęstume tą mūsų jau parengtą darbą remdamiesi šiuo didžiuoju pataisų sąvadu, o vėliau grįžtume prie tų straipsnių, kurių nesam baigę svarstyti. Jums yra išdalyta taip, kaip mes ir buvom įsipareigoję. Po to, kai Seimas priėmė nutarimus dėl kai kurių principų, mes tuos principus pabandėme sudėti į tam tikras redakcijas, kurios jums yra išdalytos. Ir aš noriu priminti, kad mes nebuvom pabalsavę dėl 4, 9 ir 16 straipsnių. Ir noriu pasakyti užbėgdamas už akių, kad pažiūrėję į jau priimtas pataisas ir į kai kuriuos dalykus, kuriuos mes priimsime, mes siūlome dar keletą nedidelių pataisų padaryti mūsų priimtame įstatyme.

Mes baigėme 16 straipsniu. Dėl jo nebalsavome. Aš dabar taip pat siūlau kol kas dėl jo nebalsuoti. Mes prie to grįšim, prie tų naujų pataisų, iš eilės svarstysim jas, o dabar turėtume svarstyti 17 straipsnį.

Aš iš karto norėčiau žinoti vieną procedūrinį dalyką – kas atstovauja S.Pečeliūno pataisai, kadangi jis išvažiavo. Gal ponas A.Švitra? Ar jūs atstovausite S.Pečeliūno pataisai?

PIRMININKAS. Ne. Ponas A.Švitra sako – ne.

A.KUBILIUS. Tai aš pats turėsiu jas pateikti taip, kaip įsivaizduoju.

PIRMININKAS. S.Pečeliūno nuomonė turi būti atstovaujama. Būtinai.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, taigi 17 straipsnis – „Institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises”. 17 straipsniui yra pirmiausia pono A.Stasiškio pataisa, taip pat yra S.Pečeliūno, L.Sabučio ir M.Pronckaus pataisų. Aš noriu pasakyti, kas man yra lengviausia priimti. Iš principo mes priimame M.Pronckaus pataisą, tačiau ją perkeliame į 18 straipsnį, šiek tiek kitaip ją suredagavę. Bet jeigu į ją pažiūrėtumėte, ir aš manau, kad ponas M.Pronckus pasižiūrėjo į mūsų teikiamą pataisą, pamatysite, kad tikrai mes į tą siūlymą atsižvelgėme. Priimame L.Sabučio pataisą, t.y. antrąją dalį suredaguoti šiek tiek kitaip: ne kita valstybės įgaliota institucija, o siūlome vadinti „kita Vyriausybės įgaliota institucija”.

PIRMININKAS. Pone Andriau Kubiliau, dar M.Pronckus nori pareikšti savo nuomonę. Ar jūs nesutinkate, kad į kitą vietą būtų nukeltas jūsų teiginys?

M.PRONCKUS. Taip, sutinku.

A.KUBILIUS. Ačiū. Tada eisim prie 18 straipsnio.

PIRMININKAS. Ar jūs norėsite sakyti savo nuomonę ?

Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Pritariu.

A.KUBILIUS. L.Sabutis pritaria. Dabar lieka S.Pečeliūno pataisa, kuri yra visas naujas 17 straipsnis. Čia gal yra keletas neblogų idėjų, tačiau tai, mūsų manymu, kitų straipsnių reikalas. Aš dabar nežinau, kadangi niekas neatstovauja S.Pečeliūnui, tai aš galiu pasakyti, kad jo siūlomo 17 straipsnio trečioji dalis yra dėl to, kad piliečiai gali pakeisti savo valią, priėmus įstatymą, atitinkamai pagal šitą įstatymą. Mūsų 21 straipsnio trečioji dalis lygiai tą patį aptaria.

Dabar dėl antrosios dalies. Mes siūlome kitą redakciją, kaip yra dabar jau po L.Sabučio priimtos pataisos. Iš esmės yra tas pat, todėl mes manome, kad nereikia svarstyti S.Pečeliūno pataisos.

Taip pat dėl žemės ir miško, ir vandenų grąžinimo – mes nenorime dabar labai tiksliai pasakyti, kad tai nagrinėja apskrities viršininko administracija. Nors praktiškai, matyt, taip ir bus. Mes norime palikti, kad tai būtų Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybė rengia visą paketą norminių aktų, kuriais bus nustatyta tvarka, kaip yra nagrinėjami piliečių pareiškimai dėl kaimo ar miesto vietovėje esančios žemės.

Ir ketvirtoji dalis. Čia yra jau įstatymo įsigaliojimo reikalas. Panašios nuostatos bus įrašytos į įstatymą dėl jo įsigaliojimo. Todėl siūlau pirmiausia apsispręsti dėl S.Pečeliūno visos 17 straipsnio naujosios redakcijos ir jai nepritarti.

PIRMININKAS. Toks siūlymas. Dabar reikėtų mums kalbėti dėl motyvų.

Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš pritarčiau S.Pečeliūno 4 nuostatai, nes sudėliota, kaip ir kas turi būti išspręsta, ir tam tikra prasme atsakomybė suteikta. Todėl čia visiškai yra logiškas pasiūlymas. Tačiau jeigu, kaip sako A.Kubilius, tai bus nutarime dėl įstatymo įsigaliojimo ir jeigu iš tikrųjų tam bus pritarta, tada aš dėl kompromiso galėčiau atsisakyti remti. Tačiau yra visiškai logiškas pasiūlymas.

PIRMININKAS. Pone Kubiliau, jūsų galutinis žodis. Daugiau nėra diskutuojančių.

A.KUBILIUS. Aš dar sykį noriu pakartoti. Mes tikrai turėsime svarstyti įstatymą dėl įsigaliojimo ir pavedimo Vyriausybei. Čia faktiškai yra pavedimas Vyriausybei, kuris yra reikalingas ne tik šiam įstatymui įgyvendinti, bet ir apskritai žemės reformoms vykdyti toliau.

Aš dėl kai kurių dalykų nemanau, kad reikia skelbti asmenų paieškas ir t.t. Iš principo inventorizacija reikalinga ne tik pagal prieškario žemės kadastro duomenis, bet reikalinga inventorizacija ir pagal šiandien įvykusių, vadinkime taip, žemės sklypų išdalijimo ir t.t. Aš manau, kad mes turėsime rasti galimybę pasiūlyti Vyriausybei ir tam tikroms institucijoms patikrinti ir 3 ha išdalijimo teisėtumą, ir kitus dalykus.

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau registruotis, ir tuoj apsispręsime. Registracija pradėta. Mums reikės apsispręsti, ar pritariame S.Pečeliūno siūlomai 17 straipsnio naujai redakcijai, ar pritariame tai, kuri dabar pateikiama A.Kubiliaus ir bendros darbo grupės.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Kolegos, pritariantys S.Pečeliūno redakcijai, balsuos už, prieštaraujantys balsuos prieš. Balsavimas pradėtas. Balsavo 62 Seimo nariai: už – 3, prieš – 48, susilaikė 11. S.Pečeliūno pataisai nepritarta.

Prašom toliau.

A.KUBILIUS. Tada lieka pono A.Stasiškio pataisa 17 straipsnio pirmajai daliai. Na, gal ponas A.Stasiškis tars žodį. Kaip jis mano dėl savo pataisos, aš tada pasakyčiau mūsų poziciją.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Taip, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šita pataisa reikalinga. Nors man kontrargumentuoja tuo, kad šitie žemėtvarkos projektai ir taip yra aptariami gyventojų susirinkimuose, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimais, tačiau aš manau, kad tai yra nevisiškai tas pat. Teritorijų planavimo įstatymas iš tikrųjų nusako tvarką, kaip aptariamas teritorijų planavimas, būtent planavimas. O čia yra žemės nuosavybės teisių atkūrimo problemos, kurios neišvengiamai iškils. Atskirų savininkų interesų derinimo problemos, todėl aš manyčiau, kad tokie aptarimai būtų ne tik reikalingi, bet jie galėtų ir sušvelninti galimus konfliktus, priimti racionalesnius sprendimus. Manau, kad šitos nuostatos įrašymas, net jeigu ji ir pakartoja kito įstatymo nuostatą, yra teigiamas dalykas ta prasme, kad tas įstatymas ir tų teisių atkūrimo procesas darosi skaidresnis, labiau patrauklus gyventojams. Todėl aš siūlau šitą pataisą priimti.

Aš tiktai sutikčiau, jog galbūt sakinio pradžioje įrašytas žodis „sprendimų” yra nevisiškai aiškus. Gal būtų galima išbraukti tą žodį.

PIRMININKAS. Dabar dėl A.Stasiškio siūlymo.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš, pritardamas pačiai idėjai, manau, kad pati redakcija ir ypač tai, jog tai yra siūloma įrašyti į 17 straipsnį, nėra visiškai logiška. Jeigu jau priiminėtume, tai reikėtų kalbėti apie 18 straipsnį, apie sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą. Bet iš tikrųjų šitos nuostatos yra šiandien galiojančiuose teisės aktuose, yra galiojančiuose Vyriausybės nutarimuose, kurie ir toliau bus panašiai formuluojami dėl šitų sprendimų projektų rengimo. Jeigu būtų įrašyta tokia formuluotė, kaip ji yra dabar suformuluota, aš matau pavojų, kad iš tikrųjų mes sustabdytume sprendimų priėmimą tais atvejais, kai visiškai yra aiškūs sprendimai. Jeigu žmogus turėjo laisvame plote nuosavybę ir nėra jokių problemų ją atkurti, ir tuo atveju reikia dar tą sprendimą derinti su piliečių susirinkimu, aš bijau, kad piliečių susirinkimas labai dažnai galės sakyti, jog jie nesutinka su tuo, kad tam žmogui jo turėtoje vietoje… Čia A.Šimėnas sako, kad visada nesutiks. Tai yra natūralu, tai yra žmogiška. Ir kažin ar mes turėtume šitaip formuluoti ir sukelti tą problemą.

Aš sutinku, pavyzdžiui, kad 3 ha planus ir t.t., kai iš tikrųjų žmonės gali būti nuskriausti, kas nors pasinaudos tarnybine padėtimi ir gaus geresnį plotą. Tokius projektus tikrai reikia svarstyti ir nagrinėti, bet tais atvejais, kai iš tikrųjų yra aiški situacija ir žmogus nori atkurti nuosavybės teisę į turėtą sklypą, o kiti žmonės galbūt dėl to jaus tam tikrą pavydą ir nenorės taip geranoriškai sutikti, aš nemanau, kad tokia nuostata būtų gera. Mes galime kalbėti apie įstatymą dėl įgyvendinimo ir dėl pavedimo Vyriausybei, kur nurodytume Vyriausybei tokią nuostatą formuluoti arba Žemės reformos įstatyme, kadangi visi projektai rengiami pagal Žemės reformos įstatymą, arba atitinkamuose Vyriausybės nutarimuose, bet ne taip, kaip čia – įrašydami ir užkirsdami kelią kiek galima efektyviau spręsti tas nuosavybės atkūrimo problemas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar prašyčiau išsakyti savo motyvus dėl Seimo nario A.Stasiškio pataisos. Seimo narys L.Sabutis. Vienas – už, vienas – prieš.

L.SABUTIS. Iš tikrųjų reikėtų pritarti tokia idėjai, tačiau kartu norėčiau pažymėti, jog ir sveikatos, ir gamtosaugos, ir statybų įstatymo įgyvendinimo dalykai turi būti svarstomi gyvenvietės susirinkimuose, juo labiau tokie svarbūs dalykai. Aš manau, reikėtų sutikti su gerbiamojo A.Stasiškio siūlymu ir pasiūlyti, kad tuo būtų galima pasinaudoti ir Vietos savivaldos, ir kituose įstatymuose. O specialiai reglamentuoti akcentuojant šituos dalykus šiame įstatyme nereikėtų.

PIRMININKAS. Tai buvo kalba už pono A.Stasiškio pataisą. Ar iš pasižymėjusių norėtų kas nors prieštarauti pateiktai pataisai?

A.KUBILIUS. L.Sabutis pritaria nevisiškai: jis pritaria idėjai, bet nesiūlo rašyti į tekstą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš esu prieš pataisą, nors čia ji visiškai logiška, tačiau vėlgi ne šiuo įstatymu reglamentuojama. Man labai patiko L.Sabučio mintis, kad savivaldos tobulinimas būtent šia kryptim ir turėtų vykti, t.y. kad kaimų, miestelių seniūnijose būtų galima svarstyti šiuos klausimus ir iš tikrųjų tada, kai, sakykime, valdininkai priima nevisiškai gerą sprendimą, tai savivaldoje išryškėja to blogo sprendimo esmė. Idėja pateikta gera, tačiau ne šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Tai buvo kalbos dėl motyvų. Aš dabar kreipiuosi į iniciatorių A.Stasiškį. Ar jūs reikalaujate balsuoti dėl savo siūlymo po visų šių kalbų dėl motyvų?

A.N.STASIŠKIS. Aš noriu pasinaudoti galimybe balsuoti, kadangi argumentai buvo šiek tiek ne į taikinį. Čia kalbama ne apie atskirus aiškius atvejus, o apie žemėtvarkos projektus, t.y. apie vietovės projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dabar registruotis. Registracija pradėta. Tuojau balsuosime, ar pritartume Seimo nario A.Stasiškio siūlymui papildyti 17 straipsnio pirmąją dalį.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Kolegos, prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta A.Stasiškio siūlymui, balsuoja už, kas prieš – tas prieš. Balsavimas pradėtas. Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 32, prieš – 26, susilaikė 20. Taigi pataisai nėra pritarta. Prašau toliau.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad pakankamai didelė dauguma pritarė pačiai idėjai. Aš manau, mes rasime būdą, kaip tą idėją realizuoti. Kartais galima, nevisiškai tiksliai surašius pačią formuluotę, ir gerą idėją blogai realizuoti.

Dėl 17 straipsnio daugiau pataisų nėra, ir aš siūlau balsuoti dėl viso straipsnio.

PIRMININKAS. Iš pradžių dėl viso 17 straipsnio. Kolegos, prašom reikšti savo nuomonę dėl motyvų dėl viso 17 straipsnio. Ar tai reiškia, kad galėtume bendruoju sutarimu pritarti 17 straipsniui? 17 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

18 straipsnis.

A.KUBILIUS. 18 straipsniui yra, aš jau minėjau, M.Pronckaus pataisa. Mes jai pritariame, tiktai surašėm savo redakciją, ir yra mūsų redakcija antrai, trečiai, ketvirtai ir penktai dalims, ir mes siūlom joms pritarti. Taip pat yra S.Pečeliūno pataisos. Sakysime, jo pataisa dėl trečiosios dalies, kad priimamuose sprendimuose turi būti nustatyti servitutai ir naudojimosi sąlygos. Šitie dalykai jau yra pasakyti kituose straipsniuose, kur aiškiai pasakyta, kad grąžinant žemę yra nustatomi servitutai ir t.t., tai yra 4 straipsnio reikalas. Dėl jau padarytų sprendimų pakeitimo, aš jau minėjau, kad 23 straipsnio trečiojoje dalyje mes apie tai kalbame.

Dėl sprendimų nepriėmimo, kai vyksta ginčai tarp nuosavybės grąžinimo būdų ir kompensacijų dydžio. Iš esmės ginčo negali būti tarp institucijos, kuri grąžina nuosavybę, ir asmens, kuriam turi būti sugrąžinta. Tokių ginčų čia negali būti, nes tai yra pasakyta įstatyme, o jeigu yra ginčų tarp tų piliečių, kurie kartu nori susigrąžinti nuosavybę, tai čia yra pačių piliečių reikalas išsiaiškinti santykius ir mes nemanome, kad tai reikėtų reglamentuoti įstatyme. Aš siūlau vėlgi S.Pečeliūno pataisoms taip, kaip jos dabar yra suredaguotos, nepritarti, kadangi į dalį iš jų tikrai jau yra atsižvelgta, o ta vienintelė nuostata, kurios nėra įstatyme, jo siūloma antroji dalis, mums yra nepriimtina.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dabar eiti iš eilės. Seimo nario M.Pronckaus pataisa. Priimam (…) darbo grupę ir ar galėtume sutarti, kad ji yra priimama? Seimo narys M.Pronckus vis dėlto dar nori pareikšti savo nuomonę.

M.PRONCKUS. Kadangi mano pataisos priimamos ir iš 17 straipsnio perkeliamos į 18 straipsnį, aš pritariu tai idėjai ir neturiu jokių pretenzijų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi priimtos pataisos. Dabar dėl Seimo nario A.Kubiliaus pataisų ar būtų norinčių prieštarauti? Seimo narys A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Iš principo galima pritarti, tačiau galima pasiūlyti gerbiamajam pranešėjui šiek tiek patikslintą redakciją. Užuot parašius projekte „privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus atlyginimo būdus”, ar ne geriau būtų „privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme nustatytus būdus”? Aš manau, būtų geriau.

A.KUBILIUS. Sutinku.

A.ŠIMĖNAS. Ir galbūt ta pačia proga būtų galima žodžius „nesant galimybės nuosavybę grąžinti natūra” patikslinti „kai pagal šį įstatymą natūra negrąžinama”, kai pagal šį įstatymą... Tiesiog truputį tiksliau.

A.KUBILIUS. Gerai.

PIRMININKAS. Taigi tikslinimai priimami. Dabar lieka S.Pečeliūno pataisos 18 straipsnį papildyti antra, trečia ir ketvirta dalimis. Ar kas nors, kolegos, norėtų kalbėti dėl S.Pečeliūno motyvų dėl pataisos? Nematau norinčių kalbėti. Ar jūs, pone pranešėjau, norėtumėte tarti kokį baigiamąjį žodį?

A.KUBILIUS. Aš siūlyčiau pritarti 18 straipsniui taip, kaip jis dabar yra suredaguotas, atsižvelgus į A.Šimėno pateiktas redakcines pataisas.

PIRMININKAS. Ar būtų reikalaujančių balsuoti dėl S.Pečeliūno pataisų? Taigi bendruoju sutarimu joms nėra pritariama. Ir visas, kolegos, 18 straipsnis. Prašom sakyti savo nuomonę dėl viso 18 straipsnio. Ir visam 18 straipsniui pritariame bendruoju sutarimu. Dėkoju.

19 straipsnis.

A.KUBILIUS. 19 straipsniui yra S.Pečeliūno, L.Andrikienės, L.Sabučio, A.Stasiškio ir A.Švitros pataisos. Pradėčiau nuo S.Pečeliūno pataisų. Jis siūlo visą naują redakciją. Pirmoji dalis yra ir mūsų straipsnyje, tiktai šiek tiek kitaip suredaguota. Be to, yra viena nuostata antrojoje dalyje, kuri kartojasi ir kitų autorių siūlymuose, tik kitose dalyse, todėl aš norėčiau išskirti tą S.Pečeliūno antrąją dalį ir ją čia aptarti, kad po to vėliau mes prie to negrįžtume. S.Pečeliūnas siūlo, kad piliečiai, kurie gali atkurti nuosavybės teises ir kurie laiku padavė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau jų turtas po prašymo padavimo datos valstybės ir savivaldybių institucijų buvo perleistas kitų juridinių ar fizinių asmenų privačion nuosavybėn, turi teisę kreiptis į teismą dėl to turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aš siūlau apsispręsti, kad mes tokiai redakcijai nepritariam, nes šitie perleidimo sandoriai galėjo būti dviejų rūšių: galėjo būti teisėti, pagal galiojantį įstatymą, ir neteisėti. Dėl neteisėtų sandorių, t.y. kai koks nors savivaldybės valdininkas dėl vienokių ar kitokių priežasčių padarė neteisėtą sprendimą, galima kreiptis į teismą bet kuriuo atveju – nėra jokių apribojimų skųstis dėl neteisėtų sprendimų. Dėl teisėtai perleistos nuosavybės, t.y. pagal galiojusį įstatymą, kuris nebuvo sustabdytas, nebuvo pripažintas neteisėtu, kreiptis į teismą ir įrašyti čia, į įstatymą, tokią nuostatą būtų sunkiai suprantama pagal mūsų teisinę sistemą – dėl ko tokiu atveju galima skųstis, jeigu daugiau nėra išdėstytų motyvų ir priežasčių. Todėl aš siūlau nepritarti šiai pataisai ir taip pat nepritarti kitose vietose, kur tokios pataisos bus teikiamos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl S.Pečeliūno pataisų ir siūlymų 19 straipsnį išdėstyti jo siūlomu būdu. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš tiesiog norėčiau padiskutuoti su A.Kubilium dėl tų teisėtų ar neteisėtų…

PIRMININKAS. Nelabai čia išeina diskutuoti, pone Šimėnai.

J.ŠIMĖNAS. … sprendimų. Jeigu dabar mes įvertinsime, kad galima skųstis tik dėl neteisėtų sprendimų, tada galioja 2 pastraipa, kur bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Tačiau kaip bus, jeigu valdininkas sakys, kad tai mano teisėtas sprendimas, o pilietis ginčys dėl to teisėtumo ir paduos į teismą lyg ir teisėtą sprendimą peržiūrėti? Ar galios tada šita antroji dalis? Tokiu atveju.

A.KUBILIUS. Mes pirmojoje dalyje rašome, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskundžiami teismui per 30 d. nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos ir tokiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Tai šiuo atveju tai galioja. Jeigu žmogus mano, kad yra neteisėtas sprendimas, jis gali kreiptis ir bylinėtis, įrodyti teisėjui, kad iš tikrųjų tas sprendimas buvo neteisėtas. Tačiau kokie nors kiti įrašymai, neapibrėžiant viso lauko, ką mes čia rengiamės spręsti, sukeltų didelę painiavą. Tas įrašymas reikštų, kad galima visą laiką bylinėtis ir bylinėtis ir tų sprendimų nebūtų niekada. Todėl mes siūlome dabar nepritarti, dėl kylančių ginčų mes ateityje galvosime, kaip būtų galima ieškoti kokių nors kitokių sprendimų. Bet šiandien mes nesam tam pasiruošę ir ta formuluotė sukeltų didelę painiavą.

PIRMININKAS. Nematau daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų, todėl suteikiu žodį Vyriausybės atstovui A.Raudoniui.

A.RAUDONIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šita siūloma nuostata nieko nauja nesukuriama, o jau apskundimas, jeigu tokių atvejų ir yra, kai išlikęs nekilnojamasis turtas yra perleistas tretiesiems asmenims po pirminio įstatymo priėmimo, tai suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą jau dabar galiojančių įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi ši norma nieko nauja nesukuria, paprasčiausiai nereikėtų antrą kartą dubliuoti, dar numatyti tokią galimybę, kuri jau yra numatyta.

PIRMININKAS. Čia buvo Vyriausybės nuomonė. Mielieji kolegos, ar kas reikalautų balsuoti, kad pritartume S.Pečeliūno siūlymui, ar galėtume manyti, kad bendruoju sutarimu jis mums nepriimtinas? Nematau norinčių balsuoti. Taigi S.Pečeliūno pasiūlymui nepritarta. Prašom toliau.

A.KUBILIUS. Toliau pirmojoje dalyje yra dėl terminų. Dabar yra įrašyta, kad per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo piliečiui galima jį apskųsti teismui pagal visus teisinius kanonus. Tai čia siūlomi terminai yra įvairūs: ponas A.Švitra siūlo ne 30 d., o du mėnesius, o L.Andrikienė siūlo per 6 mėnesius, jeigu aš gerai suprantu, jeigu čia šitam straipsniui lieka, ir Kaune – per 12 mėn. Tai mes siūlome palikti 30 dienų. Manau, kad tai yra pakankamas terminas žmogui, kuris galvoja, kad sprendimas buvo priimtas ne toks, kokio jis norėjo. Jeigu, sakysim, jam nuosavybės teisė nėra atkuriama arba atkuriama ne tokiu būdu, negali jis atkurti jos natūra, jis gali per 30 d. paduoti į teismą, o toliau teismine tvarka visi terminai skaičiuojami nuo to pareiškimo padavimo dienos. Aš siūlau palikti 30 d. ir nekeisti šito termino.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, matyt, čia mes į dvi dalis išskirsime: vienas – pagrindinis tekstas, kitas – kitoks terminas. Aš kviečiu kalbėti A.Švitrą, nes jis yra tos pataisos autorius. Prašom. A.Švitra.

A.ŠVITRA. Gerbiamieji Seimo nariai, 2 mėnesių siūlymas būtų lyg ir vidurys tarp kitų siūlymų. Gal tada reikėtų balsuoti.

PIRMININKAS. Ar Seimo narys J.Šimėnas norėtų kalbėti dėl motyvų? Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš remčiau Seimo nario...

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, pone Šimėnai. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dabar posėdžiaujame, ypač kreipiuosi į Centro sąjungą, į socialdemokratus.

J.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau paremti Seimo nario A.Švitros pasiūlymą, nes 30 dienų yra tikrai trumpas terminas, žinant tai, kad kaimuose būna tam tikrų problemų, kol žmonės išsiaiškina, kol jiems įteiks tą sprendimą ir pan., gali atsitikti taip, kad žmogus gali nesuspėti apskųsti. Todėl, man atrodo, šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į žmonių teises ir pratęsti terminą bent jau iki 2 mėn.

PIRMININKAS. Kreipiuosi į Vyriausybės atstovą A.Raudonių. Kokia jo nuomonė?

A.RAUDONIUS. Aš norėčiau pateikti porą motyvų, dėl ko mes siūlome 30 d. Pirminiame įstatyme, kuris buvo priimtas 1991 m., buvo numatytas tik 20 dienų terminas. Ten dar nebuvo pasakyta, kad nuo sprendimo įteikimo dienos skaičiuojama. Ten buvo tiesiog nustatyta 20 dienų nuo sprendimo priėmimo. Mes dabar tobuliname, rašom 30 dienų – jau 10 dienų ilgiau ir plius dar pridedame, kad nuo sprendimo įteikimo dienos, kai jau pilietis žinos. Manau, mėnesio – 30 dienų terminas yra pakankamas apskųsti sprendimui. Dar yra svarbu operatyvumas, nes nustačius trumpesnį terminą reforma greičiau eis. Nes jeigu teismas panaikins sprendimą, vėl iš naujo reikės, todėl mes trumpiname terminą.

PIRMININKAS. Ar Seimo narys R.Kupčinskas norėtų kalbėti?

R.KUPČINSKAS. Aš siūlyčiau nustatyti ilgesnį terminą negu 30 d. Pritarčiau ilgesniam negu 30 d. terminui.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis ar pritartų ilgesniam terminui negu 30 dienų?

K.BOBELIS. Aš pritariu ilgesniam terminui, remdamasis žmoniškumo principu.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau dabar dėmesio, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Prašyčiau būti atidiems. Aš teikiu balsuoti šitaip formuluodamas: balsuojantys už palaikys pagrindinį projekto variantą – 30 dienų, balsuojantys prieš palaikys ilgesnį laikotarpį, per kurį gali būti tas sprendimas apskųstas teismui. Paskui jau mes galėtume kalbėti, jeigu balsuojantys prieš laimės, koks tas terminas. Taigi už – už pagrindinį tekstą, prieš – už ilgesnį terminą. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 81 Seimo narys. Už – 41, prieš – 35, susilaikė 5. Taigi paliekamas 30 dienų terminas. Prašom toliau.

A.KUBILIUS. Toliau, gerbiamieji kolegos, yra L.Sabučio pataisa, kur vietoje žodžio „šalys” siūlo rašyti „pareiškėjai”, tačiau man atrodo, kad mes įtikinome. Čia, man atrodo, grynai redakcinis dalykas. Lyg ir visur vartojame „šalys”, bent teisininkai taip sako. Mes siūlome palikti žodį „šalys”.

PIRMININKAS. L.Sabutis įtikintas. Ačiū.

A.KUBILIUS. Įtikinom.

Ir tada lieka A.Stasiškio pasiūlymas – papildyti trečiąja dalimi, kad šias bylas nagrinėja apygardų teismų specializuotos kolegijos. Tai jeigu A.Stasiškis motyvuotų, aš tada pasakyčiau mūsų poziciją, kuri yra skeptiška šiuo požiūriu.

PIRMININKAS. Aš dar sykį atsiprašau, bet mūsų salėje darosi tai, ką bendrinės lietuvių kalbos žodžiu pavadinti sunku. Mielieji kolegos, aš prašyčiau dėmesio. O dabar suteikiu žodį A.Stasiškiui.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas susijęs su problema, kuri yra nepaprastai sudėtinga ir supainiota tiek laiko atžvilgiu, nes apima kelis dešimtmečius, tiek dėl didžiulės teisinių situacijų, teisinių aplinkybių įvairovės. Be to, praktiškai ji susijusi su visais Lietuvos gyventojais. Todėl aš neįsivaizduoju, kad gali būti išvengta konfliktinių situacijų. Konfliktai kils ir juos turės spręsti teismai. Konfliktai nekasdieniniai, neordinariniai, todėl, manau, ir teismai turi turėti tam tikrą pasiruošimą, tam tikrą unifikuotą požiūrį, spręsdami šias problemas. Man atrodo, visiškai logiška, kad šitas bylas nagrinėtų specializuotos kolegijos. Tačiau aš sutikčiau su viena sąlyga ir šitos pataisos galima būtų nesvarstyti čia, jeigu mes galėtume sutarti, kad įgyvendinimo įstatyme mes numatysim kažkokį įsipareigojimą ar įpareigojimą Vyriausybei iš viso parengti šitų konfliktų sprendimo tvarką, ar tai būtų įstatymas, ar nutarimas. Greičiausiai įstatymas dėl to nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo konfliktų sprendimo tvarkos. Ten galėtų būti išspręsta ir šita problema, taip pat ir ta problema, kurią balsuodami dėl 17 straipsnio mes atmetėm, ir daugelis kitų. Todėl jeigu mes susitartume, kad tokią idėją bandysim realizuoti įgyvendinimo įstatyme, aptarę ir apsvarstę detaliau, tada aš atsiimu šitą pataisą.

A.KUBILIUS. Aš tikrai manau, galim sutarti, kad įgyvendinimo įstatyme mes galėsim įrašyti siūlymą, jog Vyriausybė pagalvotų ir parengtų kokį nors aiškesnį mechanizmą, kaip gali būti efektyviau ir žmogiškiau sprendžiami konfliktai, kurių iš tikrųjų yra, kurie kils, ir nuo jų niekur nepabėgsim. Aš nežinau, kiek Vyriausybė bus pajėgi sugalvoti ką nors nauja, nes pasaulis nuo civilizacijos pradžios ką nors nauja, išskyrus teismus, spręsti konfliktams nėra sugalvojęs. Bet galbūt iš tikrųjų mes galėtume pasiūlyti dėl kai kurių dalykų Vyriausybei pagalvoti, todėl, aš tikrai manau, mes turėtume kartu su A.Stasiškiu sutarti, kad tos formuluotės, kokia yra pateikta 19 straipsnio trečiai daliai dabar, nesvarstytume, nes kitu atveju iš tikrųjų mes galėtume sustabdyti visą tų ginčų nagrinėjimo eigą. Nes neaišku, kiek praeis laiko, kol bus įsteigtos specializuotos kolegijos, kol pats teismų procesas pasidarys kitoks, negu iki šiol yra, kol išnyks viena ar kita teisminio ginčo dalis. Todėl aš siūlau daugiau apie tai nediskutuoti, o sutarus su A.Stasiškiu bandyti įstatymui dėl įgyvendinimo rasti formuluotę ir siūlyti Vyriausybei pagalvoti apie vienokį ar kitokį projektą. Vyriausybės atstovas nori dar.

PIRMININKAS. Kolega A.Stasiškis taip ir nenusileido, aš taip suprantu. Dabar dar – Vyriausybės atstovas A.Raudonius.

A.RAUDONIUS. Kadangi matau, kad bus siūloma Vyriausybei pagalvoti, tai aš norėčiau keletą argumentų pasakyti. Pati idėja yra gera. Pavyzdžiui, Švedijoje yra tokie žemės ginčų nagrinėjimo teismai, kitose šalyse yra. Tačiau jeigu jau mums ir reikėtų priimti šitą idėją, aš ją siūlyčiau išplėsti, kad visus žemės ginčus galėtų nagrinėti, o ne specifinius, tik šiam įstatymui taikytinus ginčus. Tokiu atveju galima būtų svarstyti. Be to, čia nėra toks paprastas dalykas. Tai yra susiję ir su lėšomis, ir su įstatymu, kitų įstatymų pakeitimais. Visų pirma su Teismų įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimu. Todėl jeigu mes priimtume ir dabar numatytume, kad šituos ginčus nagrinės tik specialūs teismai, apie kuriuos siūlot Vyriausybei pagalvoti, tai pagalvokim, kada mes juos priimtume ir kiek sustabdytume reformą. Todėl siūlau pagalvoti.

A.KUBILIUS. Tai mes… Jeigu galima sutarti, šiandien nesiūlom jokių sprendimų ir nesiūlom tos nuostatos įrašyti į įstatymą. Mes tik sakom, kad įstatyme dėl įgyvendinimo mes pabandysime įrašyti formuluotę, kurią pasiūlytume Vyriausybei apsvarstyti ir rasti kokių nors kitų būdų šitiems ginčams spręsti.

PIRMININKAS. Kolegos, sutarimas yra gražus dalykas. Visas 19 straipsnis dabar prieš mūsų akis. Prašyčiau kalbėti dėl motyvų. Ar pritariame 19 straipsniui? Ar galėtume 19 straipsniui pritarti bendruoju sutarimu? 19 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

20 straipsnis.

A.KUBILIUS. Dabar 20. Jam yra šiek tiek gausiau pataisų, ir mes turėtume nuosekliai pabandyti jas aptarti. Visų pirma L.Sabučio pataisa dėl pavadinimo. Siūloma vadinti ne „Nuomininkų ir savininkų pareigos”, bet vadinti antruoju sakiniu – „Nuomininkų ir savininkų teisės ir pareigos”. Aš tam pritariu.

PIRMININKAS. Taigi pritarta. Aš nematau diskutuojančių. Dėkoju.

A.KUBILIUS. Toliau K.Vaitukaitis. Bet tai yra… Siūlo keisti pavadinimą. Bet tai susiję su visa jo pataisa, todėl mes galbūt tuoj aptarsim bendrai visą pataisą. Jeigu jai bus pritarta, tada kalbėsim ir apie pavadinimą. Ir paskutinė P.Papovo – taip pat dėl pavadinimo. Irgi siūlo pavadinimą keisti, jeigu būtų priimtos jo pataisos. Taigi siūlau pradėti ne nuo pavadinimo, o nuo pirmosios dalies. Čia yra iš karto visas blokas P.Papovo pataisų, tada būtų ir K.Vaitukaičio pataisos, sakykim, keičiančios straipsnio esmę. Todėl aš siūlau nuo to ir pradėti. Gal tada P.Papovas?

PIRMININKAS. Jeigu jis pareikš norą reikšti savo nuomonę. Seimo narys P.Papovas supažindina su savo siūlymų esme.

P.PAPOVAS. Pateikiant pataisas, mano buvo parašyta, kad šio straipsnio pakeitimai galioja tada, jeigu būtų priimta nuostata dėl gyvenamųjų namų arba butų išpirkimo, kuriuose gyvena nuomininkai ir kuriems nesuteiktas kitas gyvenamasis plotas, žemės sklypas ar jam sutikus kitaip nekompensuota. Kadangi ta nuostata nebuvo priimta, todėl šitos mano pataisos dabar negalioja ir jų svarstyti nereikia. Bet vis tiek aš lieku tos nuomonės, kad liko labai blogos nuostatos ir nuomininkai prarado savo teisę į jiems teisėtai suteiktą gyvenamąjį plotą. Ačiū.

A.KUBILIUS. Tai aš, jeigu galėčiau, tiesiog padėkočiau P.Papovui, kad jis nesiūlo svarstyti pataisos, dėl kurios jau buvo apsispręsta anksčiau. Iš esmės tai yra iš tikrųjų mūsų visų laiko branginimas. Aš tik norėčiau atsakyti dėl tos nuostatos. Jeigu nuomininkas gyvena grąžinamame name, tai jis turėtų turėti teisę tą butą privatizuoti. Šita pozicija yra labai aiškiai išaiškinta Konstitucinio Teismo, ir mes, deja, negalime kaip nors kitaip elgtis. (Balsas salėje) Aš dar sykį noriu pacituoti Konstitucinio Teismo sprendimą, tai 1995 m. gruodžio 22 d. sprendimas. Štai ką Konstitucinis Teismas sako: „buvusiam savininkui pageidaujant susigrąžinti namą, jo dalį ar butą natūra, nuomininko teisinė padėtis nesikeičia, tačiau jis neturi teisės privatizuoti šios nuomojamos gyvenamosios patalpos”. Tai šita frazė yra pasakyta labai aiškiai ir nedviprasmiškai. Ir ką nors daugiau pridurti prie to aš tikrai negaliu. Tai tokiu atveju aš siūlau pereiti prie K.Vaitukaičio siūlymo.

PIRMININKAS. Ar pats komentuotumėt? Jeigu ne, tai K.Vaitukaičio nuomonę perduoda Seimo narys K.Šavinis. Prašom.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, čia mes šitame straipsnyje norim pateikti iš esmės šiek tiek kitokius sprendimus. Aš pirmiausia perskaitysiu pirmąją dalį. Ji būtų tokia: „Pripažinus piliečio teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kuriame gyvena gyventojai, visos savininko teisės pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, išduotą garantinį raštą įsigalios tiktai po to, kai valstybė gyventojams suteiks kitą gyvenamąją patalpą ar kitaip atsiskaitys šiame įstatyme numatytais būdais. Tuo laikotarpiu valstybė įsipareigoja savininkui mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokestį. Tokios pačios garantijos taikomos iki šio įstatymo priėmimo jau sugrąžintų natūra gyvenamųjų namų, patalpų gyventojams ir savininkams.” Šita pataisa mes siekiame sustabdyti tą susipriešinimą tarp grąžintinų namų savininkų ir tarp juose gyvenančių gyventojų. Praktika rodo, kad toks susipriešinimas yra labai didelis, todėl visų savininko teisių nereikėtų suteikti tol, kol jame gyvena gyventojai. Žinoma, mūsų tolimesnėse pataisose yra numatyta ir ta trukmė. Mes manome, kad tą klausimą bus galima išspręsti gana greitai. Aš dabar galiu pasakyti dėl antrosios ir trečiosios, taip?

A.KUBILIUS. Gal mes dėl pirmosios dalies išspręskim, o tada…

PIRMININKAS. Dėl visų tada…

K.ŠAVINIS. Jos labai tarpusavyje siejasi. Antroji galbūt būtų tokia paprastesnė. Mes manome, kad grąžintinuose namuose gyvenantys gyventojai neturėtų mokėti jokio nuomos mokesčio. Jie prarado teisę savo turimus butus privatizuoti, tai, ką mes galėjome visi kiti padaryti, todėl jie tampa priverstiniais nuomininkais. Kaip galima taip daryti, kodėl jie turi pakęsti tokią neteisybę? Jie nuomininkais neturėtų būti ir nuomos mokesčio neturėtų mokėti. Todėl 2 punkte mes numatome, kad gyventojai moka savivaldybei tik už komunalines paslaugas pagal savivaldybės nustatytus tarifus. Tai, ką darome mes visi.

Ir 3 punkte mūsų pagrindinis dalykas yra tas, kad savivaldybė privalo pagal Vyriausybės nustatytą tvarką ir sąlygas duoti garantinį raštą tiek gyventojams, kurie gyvena grąžintiname name, žinoma, prieš tai minėjau, kad tie savininkai irgi turi turėti tokį garantinį raštą. Ir per trejus metus suteikti neatlygintinai kitą gyvenamąją patalpą. Jeigu nuomininkas atsisako šios galimybės, tai toliau gal ir panašiai skamba kaip bendrame tekste, tačiau savivaldybė privalo per trejus metus pagal Vyriausybės nustatytą tvarką ir sąlygas kompensuoti tokios gyvenamosios patalpos įsigijimo išlaidas arba gyventojo pageidavimu neatlygintinai skirti žemės sklypą gyvenamajam namui statyti. Mes numatom tuos trejus metus, nes manom, kad tą klausimą reikia svarstyti labai skubiai. Mano apskaičiavimais, tokių gyventojų grąžintinuose namuose gyvena 10,5 tūkst. ir pastatyti namus kainuoja apie 900 mln. litų. Vis dėlto tai nėra, manau, tokiu svarbiu klausimu labai didelė našta. Žinoma, be paskolos neišsiversim, bet manom, kad tą klausimą reikia sparčiai sutvarkyti.

Toliau. Gyventojas, kuriam buvo suteiktos (jau šalutinis dalykas) kitos gyvenamosios patalpos, privalo per tris mėnesius palaisvinti turėtas gyvenamąsias patalpas savininkui: jeigu sumokėta kompensacija – per šešerius, o jeigu jam buvo skirtas žemės sklypas – per vienerius metus. Mes manome, kad tokios pataisos turėtų būti priimtos, tai būtų valstybės garantija sprendžiant šį klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi dabar, pranešėjau, komentaras. O po to dėl motyvų vienas – už, vienas – prieš. Prašom, pone Kubiliau.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau skirti keletą dalykų. Yra iš tikrųjų kai kurių nuostatų, kurios yra tokios pačios kaip ir mūsų siūlymai. Galbūt šiek tiek kitaip suredaguota, tačiau dėl to nėra jokių ginčų, kad, sakykim, suteikus žemės sklypą per metus laiko turi išsikelti ir t.t., per kažkiek mėnesių turėtų palaisvinti tas patalpas. Čia ne esmė. Esmė yra, man atrodo, mes labai aiškiai tą dalyką galim įvardyti ir tiesiog siūlyti balsuoti dėl jūsų pasiūlymo – kaip viso principo kitokio išdėstymo, ir dėl mūsų varianto – kaip irgi kitokio principo. Tai dėl grąžinamo namo ir gyventojų, gyvenančių tame name, teisinės padėties. Aš noriu pasakyti, kad mes aiškiai laikomės Konstitucinio Teismo nuostatos, kad nuomininkų (Konstitucinis Teismas vadina nuomininkais, kai kas siūlo vadinti gyventojais, gyvenančiais tuose namuose), Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasakęs, kad nuomininkų teisinė padėtis nesikeičia. Ir mes tos nuostatos laikomės. Aš jau citavau šitą Konstitucinio Teismo sprendimą. Nuomininkas, gyvenantis tame name, arba gyventojas, gyvenantis tame name, šiandien tas patalpas nuomoja iš savivaldybės. Nuomos mokestis gali būti ir nulinis. Esmė yra statusas, esmė yra nuomos sutartis, kurioje gali būti numatyta, kad nuomos mokestis yra simbolinis, 1 centas per metus. Tačiau teisinė padėtis yra labai aiški. Tie, kurie šiandien gyvena tuose namuose, turi nuomos sutartis su savivaldybe, ir šita situacija turi būti išlaikoma. Mūsų įstatyme, jeigu jūs įsiskaitysite, labai aiškiai pamatysite, kad šita situacija yra sprendžiama labai aiškiai ir nedviprasmiškai. Tas, kas gyvena tuose namuose, toliau tęs tas nuomos sutartis su savivaldybe. Nuomos kaina negali keistis, gali iš tikrųjų Vyriausybė priimti nutarimą, kad nuoma turi būti nulinė. Esmė yra teisinė sutartis tarp tų, kurie gyvena, ir savivaldybės. Tai yra nuomos sutartis, sudaroma pagal Civilinį kodeksą. Šiuo požiūriu mūsų siūlymas visiškai nesiskiria nuo jūsų siūlymo.

Antras dalykas. Jūs manote, kad savininko teisės įsigalioja tada, kai gyventojui bus suteiktos kitos patalpos, ir jūs remiatės tuo motyvu, kad jeigu savininkui bus pripažintos nuosavybės teisės iš karto, tai kils konfliktai tarp savininko ir nuomininko. Tai yra tas motyvas, kurį mes ne vieną kartą esam aptarę ir su gyvenančiais tuose namuose. Šiuo požiūriu aš manau, kad mūsų siūlymas, kad savininkui yra pripažįstama nuosavybės teisė ir namas jam yra grąžinamas natūra, jeigu jisai įsipareigoja laikytis šio 20 straipsnio reikalavimų ir išnuomoti namą savivaldybei, o savivaldybė pernuomoja jį gyventojams, visiškai garantuoja šitos problemos sprendimą. Visi neteisėti veiksmai tiek nuomininkų, tiek savininkų bet kuriuo atveju turi būti pripažinti neteisėtais ir turi būti baudžiami ir persekiojami. Jeigu savininkas nesilaikys šio įstatymo ir reikš kokias nors pretenzijas gyvenantiems tuose namuose gyventojams, jos bus neteisėtos, jis bus neteisus. Taip pat jis gali tokias pačias pretenzijas reikšti ir priėmus jūsų variantą, jeigu namas bus pripažįstamas grąžinamu ir jisai vaikščios tada apie tą namą ir lauks, kada tie nuomininkai bus iškeldinti, nes jis nieko negalės daryti su tuo turtu, tai aš manau, kad variantas yra galbūt net ir konfliktiškesnis. Mes, aišku, galime čia diskutuoti ar nediskutuoti. Aš esu kalbėjęs ir su nuomininkais. Mano manymu, savininkas, kuris įsitempęs laukia, kada nuomininkai išsikraustys, kad jis galėtų įregistruoti savo nuosavybę, yra iš tikrųjų labiau konfliktiškai nusiteikęs. Nors, dar sykį kartoju, bet kuriuo atveju šie dalykai, apie kuriuos kalbame, yra įstatymo laikymosi reikalas. Visi, kurie dalyvauja šituose procesuose, privalo laikytis įstatymo. Ir valstybės pareiga yra garantuoti, kad visos pusės laikytųsi įstatymo. Šiuo požiūriu, aš manau, mūsų variantas yra logiškesnis, racionalesnis. Tie, kas gyvena tuose namuose, iš tikrųjų neturėtų baimintis kokių nors neteisėtų veiksmų. Aš noriu pasakyti, kad situacija, priėmus mūsų siūlymą, iš esmės keičiasi, palyginti su ta situacija, kokia buvo iki šiol. Iki šiol savininkui grąžinus namą automatiškai nuomininkai turėjo pasirašyti sutartį su savininku ir savininkas turėjo rūpintis namu ir t.t. Jis eidavo ir prašydavo sumokėti už kokį nors prakiurusį stogą arba…

PIRMININKAS. Andriau Kubiliau, jūs jau per plačiai kalbate.

A.KUBILIUS. Tuojau baigiu… arba jis išvis nesirūpindavo. Šiuo atveju problemos yra sprendžiamos, savivaldybė privalės rūpintis viskuo. Todėl mes siūlome pritarti mūsų variantui.

PIRMININKAS. Dėl motyvų vienas – už, vienas – prieš. Seimo narė K.Prunskienė. 2 minutės.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad alternatyvus pasiūlymas (beje, jis labai artimas ir mano pasiūlymui), kuris dabar nebuvo aptariamas, vis dėlto reikėtų į jį atsižvelgti, nes iš tikrųjų sąvoka „gyventojas” šiuo atveju yra labiau priimtina. Ji iš esmės neiškreipia santykių esmės. Šito, be abejo, pageidauja žmonės, kurie jaučiasi gerokai nuskriausti dėl visų šitų naujų santykių.

Kita vertus, manau, kad įstatyme nereikėtų palikti tokių vietų, dėl kurių reikėtų ilgų aiškinimų arba jos galėtų būti skirtingai aiškinamos. Todėl tikrai gal savivaldybei nereikėtų palikti pačiai įstatyme surasti punktus, kurie jai pasakytų, kad iš esmės ji negali taikyti kokių nors papildomų nuompinigių arba keisti komunalinių paslaugų tarifų. Todėl taip, kaip yra pasiūlyta K.Vaitukaičio arba kaip yra pasiūlyta antrosios dalies alternatyvoje pagal mano variantą, šiuose punktuose reikėtų įrašyti tokį sakinį, kuris reikštų, kad savivaldybė gali taikyti tik tokius paslaugų tarifus, kurie galioja kitiems savivaldybei priklausančių komunalinių butų gyventojams. Antraip tik pasakymas, kad savivaldybės nustato… savivaldybei mokama už komunalines paslaugas... Ir K.Vaitukaičio variantas visiškai neapsaugo nuo atvejų, kai savivaldybė už komunalines paslaugas, sakykim, nustatys būtent šiems namams aukštesnius tarifus, kad galėtų kompensuoti nuomą, kurią mokės savivaldybės savininkams…

PIRMININKAS. Kolege Prunskiene, jūsų laikas baigėsi!

K.D.PRUNSKIENĖ. …atgavusiems namus. Todėl turėtų būti labiau aišku ir reikėtų aiškiai suformuluoti, kas ką moka ir kaip tai vadinasi, kada yra nuoma, o kada yra mokestis už komunalines paslaugas, ir jis neturi būti didesnis kaip kitais atvejais. Ačiū.

PIRMININKAS. Čia buvo kalbama už pataisą. Priešingų motyvų tikiuosi išgirsti iš Seimo nario A.Bartkaus lūpų. Seimo narys A.Bartkus dėl motyvų.

Mielieji kolegos, negaudykime varnų. Seimo narys A.Bartkus dėl motyvų, dėl pono K.Vaitukaičio pataisų.

A.BARTKUS. Gerbiamieji, aš manau, kad gyventojai neprarado jokios teisės privatizuoti butą, nes investiciniai čekiai buvo skirti ne tik butams, bet ir kitam turtui įsigyti. Todėl žmonės, kurie statėsi namus, sakysim, savininkai ir kiti dirbo ir jie taip pat prarado teisę privatizuoti butą. Jie ramiausiai gyveno savininko pastatytame name, o dabar norėtų jį veltui įsigyti, t.y. tapti svetimo namo savininku. Tai jau tikrai nebūtų teisinga. Aš manau, kad čia yra pakankamas būdas, mechanizmas, kaip nenuskriausti tų gyventojų. Aš esu už tą variantą, kuris yra pateiktas darbo grupės.

PIRMININKAS. Kolegos, čia buvo kalbama dėl motyvų.

Dabar prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Registruojamės ir tuoj balsuosime, ar pritarsime pono K.Vaitukaičio siūlymams pakeisti 20 straipsnio pirmosios, antrosios ir trečiosios dalių redakciją. Balsuojantys už pritars pono K.Vaitukaičio siūlymui, balsuojantys prieš pritars A.Kubiliaus teikiamam pagrindinio teksto siūlymui.

Kolegos, balsavimas pradėtas. Balsuojame už – už K.Vaitukaičio, prieš – už A.Kubiliaus variantą. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 97 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 59, susilaikė 2. Šitoms pataisoms nėra pritarta.

Prašom toliau.

A.KUBILIUS. Toliau, gerbiamieji kolegos, yra dar likę keli dalykai, į kuriuos mes atsižvelgiame. Visų pirma yra ir mūsų pataisos. Mes siūlome pirmojoje dalyje tiksliau išdėstyti pabaigą, kad ne tiktai iki to laiko draudžiama nuomininkus iškeldinti, bet iki šio laiko savininkui draudžiama nutraukti nuomos su savivaldybe sutartį ir draudžiama nuomininkus iškeldinti. Tai yra, mūsų manymu, ir taip aišku, bet mes tiesiog siūlome patikslinti.

PIRMININKAS. Taigi patiksliname šitą dalyką. Toliau.

A.KUBILIUS. Ir siūlome antrojoje dalyje vietoje žodžio „subnuomoja” rašyti žodį „nuomoja”. Tai irgi, man atrodo, yra grynai aiškus dalykas. Tiesiog buvo prašoma nevartoti to žodžio „subnuomoja”, kuris žmonėms atrodo labai baisus, ir mes sutinkame…

PIRMININKAS. Taigi šitiems siūlymams nėra prieštaraujama.

A.KUBILIUS. Tada siūlau dabar apsispręsti dėl dar vieno dalyko, kurį siūlė ir K.Vaitukaitis kaip atskirą dalyką, ir siūlo K.Prunskienė, ir dar siūlo… Siūlo… Jeigu galėčiau, iš pradžių dėl A.Švitros siūlymo papildyti – po žodžio „eksploatacija” įrašyti žodį „ir remontu”. Mes tikrai tam pritariame. Eksploatacija ir remontas šiek tiek prasme skiriasi. Savivaldybė turės rūpintis ir eksploatacija, ir remontu. Tam pritariame.

PIRMININKAS. Pritariate. Prašom toliau.

A.KUBILIUS. Yra siūlymas vietoje žodžio „nuomininkas” vartoti žodį „gyventojas”. Tai yra K.Prunskienės ir K.Vaitukaičio siūlymas. Aš galėčiau pasakyti tiktai tiek: mes nematome čia jokio skirtumo, tačiau pagal Civilinį kodeksą yra arba savininkas, arba nuomininkas. Termino „gyventojas”… Visi mes esame laikini gyventojai šioje ašarų pakalnėje, bet pagal Civilinį kodeksą esame arba savininkai, arba nuomininkai.

PIRMININKAS. Seimo nare Prunskiene, ar jūs sutinkate su šitais teisiniais argumentais?

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos ir prašyčiau sėsti į savo vietas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš, tiesą sakant, manau, kad galėtų būti teisininkai, sakykim, ir plačiau mąstantys. Turiu minty, kad nuosavybės teisė vis dėlto susideda iš nuosavybės valdymo, disponavimo, naudojimo. Šituose santykiuose aš matau tris subjektų rūšis, kurios labai aiškiai pasiskirsto pagal savo teises, atsakomybę. Tai yra savininkas, kuriam pripažįstama, atkuriama nuosavybės teisė, tačiau jis negali visiškai disponuoti savo turtu; yra nuomininkas – savivaldybė, kuri sudaro nuomos sutartį su savininku; šiuo atveju gyventojas (būtų galima vartoti kitą sąvoką) yra tas, kuris naudojasi, toliau gyvendamas šiame name, šiuo būstu, šia patalpa. Manau, kad šitaip suskirsčius sąvokas „savininkas”, „nuomininkas”, t.y. savivaldybė, ir „gyventojas”, viskas būtų aiškiau ir mes patenkintume žmonių, manau, pagrįstą prašymą automatiškai nepaversti jų nuomininkais. Tai reikštų jų atsakomybę savininkui kitokią, negu yra parašyta įstatyme. Dabar nuomininkas nuomoja iš savininko – savivaldybės. Ne gyventojas nuomoja, o savivaldybė yra nuomininkas, nuomoja. Aš taip galvoju.

PIRMININKAS. A.Kubilius dar…

A.KUBILIUS. Aš tiktai noriu patikslinti, kad tie gyventojai neturės jokios atsakomybės savininkui. Jie turės atsakomybę savivaldybei, ir viskas. Daugiau jokių santykių jie neturės.

PIRMININKAS. A.Raudonius – Vyriausybės atstovas.

A.RAUDONIUS. Kadangi čia vis dėlto kalbame apie nuomos santykius, tai aš vis dėlto siūlyčiau vartoti teisinę kategoriją „nuomininkas”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mums reikėtų kalbėti dėl motyvų. V.Andriukaitis siūlo tai, kas prieštarauja visiems teisės kodeksams, taip?

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš remiu K.Prunskienės pasiūlymą ir dar kartą noriu pasakyti, kad Konstitucinis Teismas yra pasakęs, jog okupacinė valdžia juos padarė… ne jie yra kalti dėl to, kad okupacinė valdžia nacionalizavo nuosavybę, mes savo sprendimu juos padarėme nuomininkais. Kita vertus, noriu retoriškai paklausti. Pagal pirminį Butų privatizavimo įstatymą mes visi privatizavome butus pagal orderius. Sakykite, kuo skyrėsi 1990 m. orderis žmogaus, gyvenančio komunaliniame penkiaaukščiame bute, ir orderis žmogaus, gyvenusio name, kuris dabar yra grąžinamas? Kas tuos orderius panaikino? Niekas. Pagal juos mes suteikėme nuosavybę. Šiuo atveju gal taip ir kalbėkime, kad vis dėlto jie yra gyventojai, turintys orderį. Pagal tą orderį valstybė yra įsipareigojusi juos aprūpinti ne kreditais, ne kuo nors, bet atitinkama gyvenamąja patalpa, gyvenamuoju būstu. Todėl aš remiu K.Prunskienės pasiūlymą.

PIRMININKAS. A.Bartkus.

A.BARTKUS. Norėjau priminti, kad jeigu nuomininkas sudaro nuomos sutartį, nesvarbu, su kuo ją sudaro, ar su savivaldybe… Jeigu jis moka, atsiskaito, tai čia visur vartojama kategorija, kad moka nuomą ir t.t. Kaip kitaip pavadinsi? Gyventojas – tai tokia abstrakti kategorija. Ir yra arba savininkas, arba nuomininkas, ir čia trečios kategorijos… Jeigu ieškosi kokio žodžio, tai būtų nelabai gražus, ko gero, tas trečias žodis.

PIRMININKAS. Ir A.Kubiliaus paskutinis žodis.

A.KUBILIUS. Aš tiktai noriu priminti, kad Konstitucinis Teismas iki šiol vartoja sąvoką „nuomininkas”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuoj apsispręsim. Prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 101 Seimo narys. 101 Seimo narys tuoj balsuos, ar pritartume K.Prunskienės siūlymui 20 straipsnyje vietoj „nuomininkas” visuose punktuose įrašyti „gyventojas”. Balsuojantys už palaikys šį siūlymą, balsuojantys prieš nepalaikys. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 24, prieš – 52, susilaikė 2. Taigi bus vartojama sąvoka „nuomininkas”, kuri vartojama Konstitucinio Teismo sprendimuose ir kituose teisiniuose kodeksuose. Prašom toliau.

A.KUBILIUS. Toliau yra K.Prunskienės siūlymas šiek tiek kitaip suredaguoti antrąją dalį. Bet aš manau, kad tai yra grynai redakcinis pasiūlymas ta ponios K.Prunskienės paskutinio sakinio nuostata, kad „gyventojai savivaldybei moka analogiškus mokesčius tokiais pat jų tarifais, kurie taikomi ir kitiems savivaldybei priklausančių komunalinių butų gyventojams”. Čia yra aiški idėja, kuriai visi pritaria, bet mes taip tiesiai nesam pasakę, mes tai galim pasakyti įstatyme dėl įgyvendinimo, kad Vyriausybė, rengdama tvarką, kaip turi savivaldybės išnuomoti tuos namus, tuos butus tiems gyventojams, kurie dabar ten gyvena, laikytųsi šio principo.

PIRMININKAS. Seimo nare ponia Prunskiene, jūs nesutinkate su tokiu siūlymu ir neatsiimat?..

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš, žinoma, labai norėčiau, kad tai būtų įrašyta įstatyme, bet jeigu iš esmės bus įrašyta nutarime, aš manau, kad galbūt ir tai būtų gerai. Bet vis dėlto galbūt tada imkim iš eilės. Pirmiausia aš siūlau balsuoti už įrašymą į įstatymą šių žodžių, t.y. pagal tuos pačius tarifus kaip ir kitiems savivaldybei priklausančių komunalinių butų gyventojams. O jeigu jau nebūtų pritarta, tai tada beliktų sutikti su jūsų variantu. Ačiū.

PIRMININKAS. (…) jeigu ne Seimo narys P.Papovas, kuris jus perkalbėjo, man rodos…

A.KUBILIUS. Aš tiktai norėčiau pasakyti, kad jūsų formuluotėje yra keletas netikslumų, dėl ko mes siūlytume jos dabar neįrašyti, o įrašyti į įstatymą dėl įgyvendinimo. Grynai terminų netikslumų…

K.D.PRUNSKIENĖ. Dėl to, kad žodis „mokesčiai” yra paminėtas, taip?

A.KUBILIUS. Na, komunaliniai butai ir panašūs dalykai, tai…

PIRMININKAS. Taigi dabar dėl motyvų. Seimo narys P.Papovas. Dėl ponios K.Prunskienės siūlymo, dėl antrosios dalies alternatyvos.

P.PAPOVAS. Aš palaikau ponios K.Prunskienės pasiūlymą apgailestaudamas, kad mano ir gerbiamojo K.Vaitukaičio pastabos buvo nepriimtos. Ir noriu pasakyti pirmajam pavaduotojui, kad Konstitucinis Teismas niekur nepasakė, kad negalimas toks išpirkimo iš savininkų būdas, tarp jų ir gyvenamųjų namų. Ten pasakyta, kad jeigu neišpirktas butas, tai tuomet, žinoma, negalima privatizuoti to buto, į kurį pareiškė norą. Tai reikia skirti tuos dalykus ir, man atrodo, aiškiai pasakyti. Analogiška nuostata ir dėl trijų hektarų. Ir mes vis dėlto įteisinom dėl trijų hektarų, kad ten, kur jau privatizavo arba kur suteikti trys hektarai, tai išperkama žemė. Koks gi skirtumas? Turtas tas pats. Nekilnojamasis turtas – ir žemė, ir gyvenamasis namas. Vienu atveju mes išpirkom, o kitu atveju neišperkam. Tai štai norėjau truputį tuo klausimu replikuoti ir palaikau K.Prunskienę…

PIRMININKAS. Ar būtų iš užsirašiusių norinčių prieštarauti šiam siūlymui? Nematau norinčių prieštarauti. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis. Registracija pradėta. Tuoj balsuosime dėl 20 straipsnio (…) dalies alternatyvos, kurią siūlo Seimo narė K.Prunskienė. Dar sykį pakartoju: balsuojantys už palaikys K.Prunskienės siūlymą, balsuojantys prieš prieštaraus tam siūlymui.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Pradedame balsuoti. Balsavimas pradėtas. Balsuojantys už – už, balsuojantys prieš – prieš K.Prunskienės siūlymą. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 81 Seimo narys. Už – 20, prieš – 57, susilaikė 4. Alternatyva nėra priimama. Prašom toliau.

A.KUBILIUS. Ir paskutinis dalykas – tai yra Seimo nario L.Sabučio siūlymas papildyti devintąja dalimi, kuri skamba taip: „nuomininkams, gyvenantiems religinėms bendrijoms grąžintuose namuose, jų dalyse, butuose, taikomos visos šio įstatymo normos”. Tai iš principo mes galim pritarti pačiai idėjai, bet tai yra ne šio įstatymo reikalas. Todėl, man atrodo, mums pavyko įtikinti poną L.Sabutį, kad jis neteiktų šios pataisos.

PIRMININKAS. Man rodos, kad mums pavyko, bet jis vis tiek dar taria žodį.

L.SABUTIS. Tarkim, kad pavyko su sąlyga.

PIRMININKAS. Sutarta. Prašom toliau. Pono S.Pečeliūno...

A.KUBILIUS. Ne, S.Pečeliūnas siūlo kitus straipsnius – 22, 23 papildyti. Dabar turim apsispręsti dėl viso straipsnio.

PIRMININKAS. Kolegos, visas 20 straipsnis. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, kadangi nebuvo priimtos esminės gerbiamojo K.Vaitukaičio pastabos, kurios nustato kur kas tolerantiškesnes sąlygas butų privatizavimui, tai čia mes kalbėdami už arba prieš pareikšim savo nuomonę, kaip mes žiūrim į Lietuvos žmones, kaip juos skirstom. Ir aš, pavyzdžiui, esu prieš tokį straipsnio redagavimą.

PIRMININKAS. Seimo narys V. Čepas pagal Statutą gali tik pritarti visai dabar priimtai redakcijai. (Balsas salėje) Tada Seimo narys A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų tai bene pats sudėtingiausias įstatymo straipsnis, nes čia sprendžiama nuomininkų problema ir, deja, ji traktuojama visą laiką taip, tarytum iš tiesų jų teisės vien tik pažeidžiamos. Aš tik porą momentų noriu pasakyti, kad iš tiesų jų padėtis, priėmus šį įstatymą, netgi tampa santykinai geresnė. Pavyzdžiui, vienas momentas. Kai šeima gyvena ankštame bute, tai priėmus šį įstatymą jiems bus suteikiamas butas, atsižvelgiant į priimtus normatyvus. Ir jie įgis teisę į didesnį butą ir jį gaus didesnį, negu turėjo iki šiol. Tai tarp 10,5 tūkst., matyt, bus nemažai tokių šeimų. Ir dar vienas momentas. Kai gerbiamasis V.Andriukaitis kalbėjo, kad mes privatizavom butus pagal orderius, aš norėčiau pasakyti, kad mes naudojom privatizavimui investicinius čekius, o priėmus šį įstatymo projektą numatoma, kad dabartiniams nuomininkams suteikiamos gyvenamosios patalpos neatlygintinai, t.y. jiems nereikės net ir tų investicinių čekių naudoti. Tai aš tik porą momentų pasakau. Kiek žinau, komisija, kuri dirbo prie šio įstatymo straipsnio, turėjo labai daug siūlymų. Visi jie buvo įvertinti, nes bet kurio kitokio priėmimas pažeidžia arba nuomininkų teises, arba savininkų teises. Ir aš manau, kad tas racionalus kompromisas yra surastas. Ir aš tikrai kviečiu balsuoti už šį itin sudėtingą straipsnį.

PIRMININKAS. Prieš balsavimą – registracija. Prašyčiau registruotis. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Kolegos, prašyčiau balsuoti, kas už tai, kad pritartume visam 20 straipsniui. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 55, prieš – 20, 2 susilaikė. Taigi 20 straipsnis yra priimtas.

Kolegos Seimo nariai, tuojau pertrauka. O dabar – replika po balsavimo. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Ponas A.Šimėnas teisingai pasakė, kad tai turbūt vienas iš pagrindinių šio įstatymo straipsnių, kurį dabar Seimo dauguma priėmė. Ir teisingai pasakė tai, kad santykinai pagerina vadinamųjų nuomininkų teises, būtent santykinai. Bet lygiai taip pat galima pasakyti, kad ne santykinai, o absoliučiai įstumia juos į nežinią, ir bijau, kad priimdami šį įstatymo straipsnį mes iš tikrųjų vėl ilgiems metams užprogramuojam ir socialinę įtampą, ir socialinius konfliktus mūsų visuomenėje.

Aš negąsdinu, pone Kryževičiau, bet iš tikrųjų taip yra. Centro sąjunga mano, kad priėmę tokią, mūsų nuomone, nepriimtiną nuostatą, vargu ar mes galėsime ir toliau dalyvauti balsavime pastraipsniui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, noriu jums pasakyti, kad pertrauka tęsis iki 12.20 val. Visos kalbos ir replikos yra mūsų pertraukos vogimas. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, tie, kurie balsavote už šitą straipsnį, parodėte, kad žmonių reikalai, kurie iš tiesų yra sunkūs, jums mažiausiai rūpi. Todėl mūsų frakcija mano, kad tas balsavimas yra nepaprastai didelė konservatorių klaida. Kita vertus, gerbiamasis Kubiliau, jūs operuojat Konstitucinio Teismo sprendimu taip, kaip jums naudinga. Kodėl jūs neminite jo sąvokos „buvę savininkai”, o kalbate apie tai, kad nuomininkus jie pripažįsta? Dėkoju.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau iš karto atsakyti. Pone Karosai...

PIRMININKAS. Prašom nediskutuoti.

A.KUBILIUS. Buvo klausimas.

PIRMININKAS. Prašyčiau tuščiai nediskutuoti. Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, čia išsprūdo vienas dalykas, dėl kurio buvo nulemtas šio straipsnio likimas. Mes įpratom, kad priiminėdami sprendimus neapskaičiuojame ekonomiškai. Ir visi susiėmę už galvų jaudinamės, kaip apkrausime valstybę kažkokiais pinigais. Aš jums sakiau, kad gyvenamųjų namų grąžinimas nesiektų vieno milijardo litų. Suprantama, kad tai našta, bet mes nieko neskaičiuojame, o vadovaujamės vien emocijomis. Tačiau šį kartą tos sumos, tie pinigai, turint omeny paskutinius įvykius, kai mes nelabai skaitomės su valstybės turtu, manau, tikrai nedovanotinas dalykas. Šią naštą mūsų valstybė turėjo prisiimti ir tikrai buvo galima išvengti konfliktų.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes iš tikrųjų jau priimame ketvirtą lemiamą sprendimą, kuris dar kartą pademonstruoja grupinius, bet ne valstybinius interesus. Tikrai taip, galima remti vienos grupės interesus, galima jiems atsidėkoti už paramą rinkimuose, tačiau vargu ar tuos sprendimus galima laikyti nacionaliniais. Nacionaliniais laikytini sprendimai, kurie pagrįsti ekonomiškai, apskaičiuoti visų mokesčių mokėtojų sąskaita, įvertinti, pateiktas visapusiškas vaizdas ir atsakyta į klausimus, kokia našta tenka visiems prisiimant tokią atsakomybę. Kita vertus, klausimas turėtų būti sprendžiamas nacionaliniu mastu ir atsižvelgiama į žmonių teises, ypač į tų žmonių, kurių teisės šiandien dar labiau suvaržomos. Noriu pacituoti ponui A.Kubiliui. Taip, Konstitucinis Teismas tikrai vartoja sąvoką „buvęs savininkas” ir tą sąvoką jis vartoja daugelyje vietų. Jis taip pat aiškiai pasakė, kad buvęs savininkas gali susigrąžinti gyvenamąjį namą, jo dalį arba butą natūra, kai įvykdyta esminė sąlyga – gyventojams suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos. Šiuo atveju nei kreditai, nei visa kita – niekas negali būti kitaip traktuojama. Ir klausimas, apie kurį kalbėjo ponas P.Papovas, kad būtų galima namą išpirkti kaip ir 3 ha, yra esminis ekonominis klausimas. Vargu ar mes pastatysime tiek būstų ateity, kiek jų reikės šiandien. Todėl dar kartą pagalvokime apie ekonomines šio įstatymo pasekmes.

PIRMININKAS. Paskutinis – A.Kubilius. Replika.

A.KUBILIUS. Ačiū, aš atsisakau.

PIRMININKAS. Seimo nario A.Kubiliaus motyvus lemia protas. Gerbiamieji kolegos, 7 minutės po… (Balsai salėje) 12.20 val. mes pradedame darbą po pertraukos. 12.20 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kad ir kiek vėluodami mes turime pradėti antrąjį posėdį po pertraukos. Mielieji svečiai, jūs esate pakankamai triukšmingi ir fojė, ir čia. Aš prašyčiau… pone Gyly, aš prašyčiau paprašyti, kad svečiai atsisėstų į tribūną. Kolegos, pradedame posėdį. Mūsų toliau priimamo įstatymo 21 straipsnis. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, prieš pradėdami svarstyti 21 straipsnį… Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto irgi prašyčiau, pone Gyly, pone Albertai Šimėnai, diskusijas mes dar galėsime tęsti toliau, diskutuojam ir gaunam visokių laiškų, gaunam visokių pareiškimų. Gerbiamieji kolegos, kad jums būtų įdomiau, prieš pereidamas prie 21 straipsnio, aš noriu perskaityti keletą ištraukų iš pono M.Vitkausko laiško, kurį gavome vakar. M.Vitkauskas labai kategoriškai sako: „Deja, Seimas, kurį sudaro konservatorių dauguma, jau pusę metų rengia Nekilnojamojo turto negrąžinimo įstatymą ir galutinai grįžta prie LDDP buvusių antikonstitucinių įstatymų. Nepaisant to, jog daug kartų prašėme, kad būtų atsižvelgta į mūsų prašymus, bet konservatorių Seimo dauguma vykdo savo politiką, t.y. LDDP politiką, kuri prieštarauja žmogaus teisėms ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kartu konservatoriai nevykdo savo rinkiminės programos ir apgaunami Lietuvos žmonės.” Aš noriu pranešti, kad M.Vitkauskas yra Lietuvos Respublikos namų ir žemės sklypų savininkų sąjungos pirmininkas. Šiuo požiūriu noriu jums, gerbiamieji kolegos, priminti, kad mums tenka tikrai sunki našta klausytis priekaištų iš visų pusių: ir iš savininkų, ir iš nuomininkų, ir, deja, pone Juršėnai, esame sulyginami su jumis, ko mes visiškai, atrodo, esame neužsitarnavę. ( Balsas salėje: „Jūs turėtumėte tuo didžiuotis.”)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 21 straipsnis.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau dabar pereiti prie 21 straipsnio ir priminti, kad prieš 21 straipsnį S.Pečeliūnas siūlo įterpti 22, 23 straipsnius. 22 straipsnis – ‘’Valstybės garantijos asmenims, kurių turtą paima valstybė”. Čia yra kalbama apie išmokėjimus, įvairius procentus, infliacijos reikalus, per kiek laiko atsiskaityti, ir kompensavimo pinigais šaltinius. Aš noriu pasakyti, kad mes tai esame numatę sutvarkyti atskirame įstatyme ir todėl siūlom S.Pečeliūno pasiūlymo čia nesvarstyti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar norėtumėte pasakyti savo nuomonę dėl S.Pečeliūno siūlymo 21 straipsnio 4 dalį išdėstyti…

A.KUBILIUS. Ne, S.Pečeliūnas siūlo įterpti du naujus straipsnius, t.y. po 20 straipsnio įterpti du naujus straipsnius. Mes siūlome to nedaryti.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, nematau norinčių dėl to diskutuoti. Kolegos, tada prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai.

Aš dabar klausiu, ar reikėtų balsuoti už S.Pečeliūno siūlymą, kuris buvo aptartas, ar galėtume jį atmesti bendru sutarimu? S.Pečeliūno siūlymas atmestas bendru sutarimu. Prašom toliau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes pradedame 21 straipsnį. Čia yra keletas pataisų. Pirmiausia aš manau, kad A.Šimėno siūlymas trečiąją dalį išbraukti jau dabar nebegalioja, nes mes palikom įvairių būdų, kuriuos žmogus gali pasirinkti.

A.Švitra gal sugrįš, aš žinau, kad jis dabar išėjęs pas žmones į lauką, o mes gal kol kas galim atidėti ir aptarsime vėliau. Tai yra siūlymas dėl terminų. Taip, tai jeigu pono A.Švitros pasiūlymo mes neredaguojam, kol kas į tai nežiūrim. Mūsų siūlymas yra dėl trečiosios dalies. Pirmiausia mes siūlome, kad pilietis per tris mėnesius ne nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos galėtų pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, bet per tris mėnesius nuo šio straipsnio penktojoje dalyje numatyto įstatymo. Tai įstatymas, kuris nustato atlyginimo tvarką, kad tada, kai priimsime tą įstatymą, jis galėtų pakeisti savo nuomonę, tada jam būtų aiškiau, kokius variantus jis galėtų pasirinkti. Taip, kaip siūlėme anksčiau, to įstatymo priėmimas gali šiek tiek užtrukti, ir žmogus tiesiog nežinos, į ką jis gali keisti savo nuomonę, todėl mes siūlome šią nuostatą priimti, kuri yra mūsų…

PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių. Nuostata priimama.

A.KUBILIUS. Gal tada išsiaiškinkime dėl trečiosios dalies. Trečiojoje dalyje dėl to, kokiu būdu pilietis gali pakeisti savo nuostatą, ponas L.Sabutis siūlo kitokią redakciją. Mes rėmėmės Konstitucinio Teismo sprendimu, kad jeigu sprendimas priimtas dėl atlyginimo būdų, tai jis pageidaujant piliečiui gali būti naikinamas teismine tvarka, o ne kokia nors kitokia. Tai pakankamai sudėtingas procesas, tačiau Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad sprendimas, kuris yra priimtas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali būti keičiamas tik teismine tvarka, t.y. nors suinteresuotoji pusė sutinka jį keisti, vis tiek turi būti keičiamas teismine tvarka. Gal ponas L.Sabutis galėtų išdėstyti motyvus, gal jis atsisako? Tada aš prašyčiau, kad Vyriausybė irgi dar argumentuotų.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Mes dabar kalbame dėl 21 straipsnio trečiosios dalies?

A.KUBILIUS. Taip.

L.SABUTIS. Iš tikrųjų ir tokia redakcija galėtų būti, kaip ir aš siūlau, tačiau aš žinau, kokios panašios yra darbo grupės ir jūsų redakcijos, todėl pritariu jūsų grupės pasiūlytai redakcijai.

A.KUBILIUS. Ačiū. Tada problema išsisprendžia. 21 straipsnio trečiojoje dalyje mes taip pat siūlome dar vieną redakcinį pataisymą ir esame pateikę, kaip turi būti išdėstyta visa trečioji dalis. Ten du kartus pasikartoja žodžiai „dėl nuosavybės atkūrimo būdo”. Čia jie visai nereikalingi. Mes siūlome juos antrą sykį išbraukti.

PIRMININKAS. Čia redakcinis pasiūlymas.

A.KUBILIUS. Tada trečioji dalis aiški. Aš siūlau grįžti prie 3 dalyje… Ponas A.Švitra ir 2, ir 3 dalyse siūlo įrašyti terminą „šešis mėnesius”. Tai gal dėl antrosios dalies tada pasitarkime dėl termino.

PIRMININKAS. Pone Antanai, prašyčiau pasižymėti. Seimo narys A.Švitra ir jo siūlymas.

A.ŠVITRA. Gerbiamieji, yra du pasiūlymai. Atrodo, kad didesnio dėmesio iš Seimo jie nesulaukė, daugiau variantų nėra, todėl aš savo pasiūlymą atsiimu.

PIRMININKAS. Ponas A.Švitra savo pasiūlymą atsiima.

A.KUBILIUS. Tada dėl terminų, man atrodo, čia viskas gerai, trečiojoje dalyje terminą pratęsiame „nuo kompensavimo įstatymo 3 mėnesiai”, ne nuo dabar tie 3 mėnesiai bus galiojantys. Tada 1, 2, 3 dalys sutvarkytos.

Ketvirtoji dalis. Yra S.Pečeliūno redakcija, yra V.Lapės redakcija, yra mūsų redakcija. Mes esame pakankamai kruopščiai savo redakciją aptarę ir siūlome ją, jeigu ponas V.Lapė neprieštarautų.

PIRMININKAS. Ponas V.Lapė sutinka.

A.KUBILIUS. Sutinka. Tokiu atveju mes sutariame dėl ketvirtosios dalies dėl mūsų redakcijos. Ponas V.Lapė siūlo įterpti po ketvirtosios dalies naują penktąją dalį. „Kai piliečiai įsigyja asmeninio ūkio ar valstiečių ūkio žemę ir už valstybės vienkartines išmokas ją parduoda, pirmumo teisę ją išpirkti turi valstybė.” Mes šitą nuostatą priimame ir ją siūlome įrašyti į įstatymą nauja penktąja dalimi, o iš principo tiems, kas domisi žemės reikalais, siūlome apskritai pagalvoti apie valstybės pirmumo teisės įteisinimą visose žemės sandarose. Taip, atrodo, yra Švedijoje ar kažkuriose valstybėse, bet tie dalykai jau yra Žemės įstatymo reikalas. Ten, matyt, turėtų būti reglamentuota labai aiški tvarka, kaip ta pirmumo teisė yra realizuojama.

PIRMININKAS. Taigi dėl šito V.Lapės siūlymo. Grupė priima šį siūlymą, bet R.Karbauskis nori prieštarauti. Prašom.

R.KARBAUSKIS. Mes negalime priimti šito siūlymo. Jeigu priimtume tokį, kokį minėjo ponas A.Kubilius, kad apskritai visiems su žeme susijusiems santykiams, tokiu atveju galbūt, bet mes negalime to daryti. Atleiskite, mes šituo atveju atskiriame teisę į nuosavybę, vieni pasidaro blogesni, kiti geresni, ir čia atsiranda nuostata dėl valstiečių ūkio žemės ir t.t. Atleiskite, to neįmanoma net svarstyti.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmumo teisė šiuo atveju reiškia tik viena: kad pirmiausia žmogus, norėdamas parduoti tokią žemę, turi informuoti valstybę. Toliau yra tariamasi dėl kainų ir visų kitų dalykų. Tai jau yra komercinių santykių reikalas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, ar kas reikalautų balsuoti dėl šito siūlymo?

A.KUBILIUS. R.Karbauskis reikalauja.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Registruojamės ir balsuosime už Seimo nario V.Lapės siūlymą, kurį priima ir projekto teikėjai, – pateikti tokią 21 straipsnio penktosios dalies redakciją, kokią siūlo V.Lapė. Jam prieštarauja, girdėjau, vienas Seimo narys R.Karbauskis. Taigi apsispręsime. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad šita dalis, siūloma V.Lapės, būtų priimta, balsuos už, kas jai prieštaraus, balsuos prieš. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 66 Seimo nariai. Už – 41, prieš – 13, susilaikė 12. V.Lapės pataisa yra priimta. Prašom toliau.

A.KUBILIUS. Prieš pereinant prie 5 pataisos, aš turiu prisipažinti, kad padariau nedidelį netikslumą ir nepaminėjau K.Prunskienės pataisos 21 straipsnio trečiajai daliai, kuriai mes lyg ir pritarėme. Jeigu būtų leista prie jos grįžti ir K.Prunskienė dar norėtų ją pateikti… Aš jau minėjau, kad sprendimai, kurie yra priimti dėl nuosavybės atkūrimo ir dėl atlyginimo, yra teisinis dokumentas ir pagal Konstitucinio Teismo sprendimą jų naikinimas nėra toks paprastas dalykas. Net ir tada, kai nenukenčia trečiųjų šalių interesai, tai nėra taip paprasta, todėl mes siūlome palikti tokią formuluotę, kokią mes parašėme. Mes nenorėtume pritarti jūsų siūlymui, kuris iš principo yra labai panašus. Aš tik dabar įsižiūrėjau, jūs irgi siūlote naikinti teismine tvarka.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė. Ar jūs laikysitės savo nuomonės, kad šis pasiūlymas būtų priimtas?

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš tik norėjau įstatyme aiškiai išreikšti trečiųjų asmenų interesą, kai keliamas klausimas dėl persvarstymo, dėl sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo. Manyčiau, kad tokia alternatyva aiškiau išreikštų šią mintį, tačiau kategoriškai nereikalauju balsuoti, jeigu nėra daugiau palaikančių, nėra užsirašiusių paremti. Jeigu iš tikrųjų taip, galiu atsiimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom toliau, pone Kubiliau.

A.KUBILIUS. S.Pečeliūnas siūlo išbraukti 21 straipsnio penktąją dalį, nes jis siūlo atskirus įstatymus dėl kompensacijų tvarkos. Mes pono S.Pečeliūno siūlymą lyg ir atmetėme, todėl, aš manau, jo siūlymas išbraukti penktąją dalį netenka prasmės, o penktajai daliai dar yra M.Pronckaus siūlymas. Tai gal M.Pronckus pateiks tą siūlymą.

PIRMININKAS. Statuto numatyta tvarka. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Kadangi bendrosiose nuostatose mano siūlymai nebuvo priimti, tai penktajam punktui mano siūloma pataisa netenka prasmės ir aš ją, žinoma, atsiimu.

A.KUBILIUS. Ačiū. Dėkoju jums, kolega, jūs sutaupote mums laiko.

Dabar yra įvairių papildomų siūlymų: Č.Juršėno, M.Pronckaus dvi pataisos, J.Listavičiaus, A.Stasiškio ir L.Andrikienės. Tai gal pradėkime nuo paprastesnių ir aiškesnių dalykų. L.Andrikienė siūlo dar vieną pataisą, čia rašo 22 straipsniui, bet jau šiuo atveju tai turėtų būti taikoma 21: kad piliečiai, kurie laiku padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir kurių nekilnojamasis turtas po prašymo padavimo datos perėjo į fizinių ar juridinių asmenų privačią nuosavybę, turi teisę teismine tvarka susigrąžinti jiems priklausantį išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra. Dėl lygiai tokios pat nuostatos (atrodo, S.Pečeliūno) mes jau esame apsisprendę šiek tiek anksčiau, ir aš siūlau tos nuostatos nebesvarstyti dabar. Nėra pranešėjos. Tai niekas tos nuostatos ir neapgins.

PIRMININKAS. Ir nematau norinčių ginti ir sakyti savo motyvų. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Aš siūlau dėl šitos nuostatos balsuoti, dėl ponios L.Andrikienės pasiūlymo.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos, prašyčiau dabar registruotis. Registracija pradėta. Registruojamės, kolegos. Iš viso užsiregistravo 96 Seimo nariai. Mes tuojau balsuosime, kad 21 straipsnyje būtų įrašytas L.Andrikienės siūlomas vienas papildomas punktas. Kas už tai, balsuos už, kad prieš, balsuos prieš. Balsavimas pradėtas. Balsavo 71 Seimo narys. Už – 11, prieš – 47 , susilaikė 13. Punktas nebus įrašomas.

A.KUBILIUS. Bet aš dar sykį noriu pakartoti, kad tai nereiškia, jog tų principų nebus bandoma kaip nors aptarti kituose įstatymuose, tai tiesiog ne šito įstatymo reikalas tai spręsti.

Dabar, gerbiamieji kolegos, toliau yra J.Listavičiaus pataisa papildyti 6 punktu, kad Vyriausybė per 2 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos parenka institucijas atsiskaitymams sutvarkyti. Tai yra kompensacijų ir atsiskaitymų reikalas. Mes siūlome tuos dalykus aptarti atskirame įstatyme.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Kadangi anksčiau buvo nepritarta šitos tvarkos pradžiai, tai toliau tęsti negalime. Aš atsiimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju.

A.KUBILIUS. Yra A.Stasiškio dvi pataisos. Šeštoji ir septintoji dalys. Aš pradėčiau nuo septintosios dalies. Jeigu Antanas leistų, aš pristatyčiau ir pakomentuočiau. Septintoji dalis, – kad piliečiams, neturėjusiems ir neturintiems kaimo vietovėje nuosavybės teisės į žemę, tačiau pageidaujantiems steigti ūkį, atskiru įstatymu nustatomos lengvatinės sąlygos ir valstybės parama bei jų taikymo tvarka žemės sklypui įsigyti ir ūkiui kurti. Tai iš principo mes absoliučiai, be abejo, pritariame šitai nuostatai, čia nėra jokių abejonių, ir man atrodo, kad jau ir šiandien šitie dalykai svarstomi, kaimo rėmimo fonde yra numatyta nedidelė dalis lėšų, reikia galvoti, kaip tai dar labiau sustiprinti, kaip daugiau tų lėšų rasti ir kaip labiau iš tikrųjų skatinti tų lėšų teisingą panaudojimą. Bet esmė ta, kad tai – ne šio įstatymo reikalas. Todėl mes siūlome šitos nuostatos į šitą įstatymą nerašyti, o iš principo ieškoti galimybių, kaip paskatinti Vyriausybę ir kaip mums patiems daugiau šitoje srityje padirbėti. Jeigu aš teisingai apibūdinau šitą situaciją ir A.Stasiškis neprieštarautų, tai mes galėtume aptarti kitas pataisas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš iš dalies sutinku. Iš tikrųjų tai turbūt nėra šio įstatymo nuostata, bet vis dėlto aš manau, kad reikėtų rasti galimybę ją paminėti įgyvendinimo įstatyme, nes (aš vėl sakau) tai palengvintų spręsti konfliktines situacijas ir padidintų mūsų suinteresuoto pasirinkimo mechanizmo patrauklumą, bet dabar, aišku, šio įstatymo pataisas aš atsiimu.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad įgyvendinimo įstatyme mes galime minėti, nors tai nėra visiškai tiesiogiai iš šio įstatymo kylantis dalykas, bet kadangi iš tikrųjų šis įstatymas sprendžia konfliktus kaime (kai kur galbūt ir gali kilti kažkokių konfliktų), tai, aišku, mums reikia ieškoti galimybių, kad žmonės matytų daugiau būdų, kaip gali būti sprendžiamos problemos.

Dabar yra A.Stasiškio pataisa šeštajai daliai, kad piliečiams, kurie vietoje šio įstatymo atitinkamuose straipsniuose išvardytos žemės paėmė ekvivalentinės vertės sklypą kitoje vietovėje, įstatymu yra nustatomos lengvatos ir valstybės parama bei jų taikymo tvarka sodybai perkelti bei ūkiui kurti. Esminis siūlymas yra toks: jeigu žmogus negali toje vietovėje, kur jis gyveno arba gyvena, susigrąžinti nuosavybės žemės natūra, jis turi tą žemę paimti kitoje vietoje, šiek tiek toliau, sakysim, nuo kaimo ir jam tam ūkiui steigti reikia perkelti sodybą ir visą ūkį. Tokiu atveju valstybė turėtų įstatymo nustatyta tvarka teikti paramą. Iš principo mes pritariame šitai pataisai ir siūlome ją įrašyti į mūsų straipsnį. Tai būtų 21 straipsnio šeštoji dalis, tačiau mes siūlome šiek tiek kitą redakciją. Aš norėčiau jūsų paprašyti išklausyti tą redakciją ir tada pasakyčiau, kaip mes turėtume pasielgti. Redakcija būtų tokia: piliečiai, kurie pagal šio įstatymo 4 straipsnio aštuntąją dalį paėmė žemės sklypą kitoje kaimo vietovėje arba kurie pagal šio įstatymo 16 straipsnį vietoje valstybės išperkamos žemės sklypo kaimo vietovėje gavo lygiavertį sklypą kitoje vietovėje, įstatymo nustatyta tvarka gali pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis ir parama sodybai perkelti ir ūkiui kurti. Mes pabandėme šiek tiek tiksliau reglamentuoti, tačiau esmė yra ta, kad mes čia kalbame apie 4 straipsnio aštuntąją dalį, kurią mes turėtume šiek tiek vėliau grįžę aptarti ir ten priimti nuostatas, apibrėžiančias skirtingų asmenų grupių tam tikrus veiksmus. Tai ta prasme šitoje dalyje mūsų kreipimasis į 4 straipsnio aštuntąją dalį galėtų būti taikomas tik tada, kai priimsime 4 straipsnio aštuntosios dalies naują redakciją. Jeigu jūs neprieštarautumėte, mes dabar galėtume formaliai 21 straipsnio nebaigti priiminėti, o tada, kai priimsime 4 straipsnio aštuntąją dalį (jeigu jūs manysite, kad tokia pataisa, apie kurią aš dabar kalbėjau, yra galima, nes iš principo ją galėtume aptarti), mes vėliau formaliai ją patvirtintume.

PIRMININKAS. Taigi aš dabar kreipiuosi į A.Stasiškį. Kokia jūsų nuomonė dėl šitų siūlymų?

A.N.STASIŠKIS. Aš sutinku su siūloma redakcija ir taip pat sutinku su visa procedūra, nors manyčiau, kad mes galėtume dabar priimti ir prireikus paskui pasilikti sau teisę grįžti prie 21 straipsnio.

PIRMININKAS. Ir pateikėjas pritaria.

A.KUBILIUS. Aš pritariu pačiai procedūrai. Jeigu niekas neprieštarauja, mes padarome statutinę, nedidelę ekvilibristiką.

PIRMININKAS. Visi žmonės esam, – susitarsim, savi.

A.KUBILIUS. Tokiu atveju šeštąją dalį mes priėmėme. Jeigu iš tikrųjų mes nepriimsime 4 straipsnio aštuntosios dalies mūsų siūlomos redakcijos, mes turėsime grįžti prie ką tik padarytos pataisos.

Toliau yra M.Pronckaus pataisos. Aš prašau, kad jis jas pristatytų.

PIRMININKAS. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Mano pataisų esmė yra ta, kad priėmus 3 straipsnyje tam tikras nuostatas, jog žemė grąžinama natūra ir taip pat grąžinama neišlikusi žemė, 16 straipsnyje labai tiksliai turėjo būti suformuluota, kad jeigu negalima grąžinti, kas už tai atiduodama. Šitai, deja, nepadaryta ir aš bandau nors šiek tiek taisyti tą padėtį, kad buvusiems žemės savininkams taptų aišku, kaip ir kada jie galės atgauti savo turtą. Todėl mano siūlymas, jog kompensacijos pinigais už valstybės išperkamą žemę būtų įrašytos, kad nors per 15 metų būtų jiems išmokama, kas buvo ankstesniame įstatyme. Vietoje 15 (galėčiau sakyti, jeigu dauguma priims) būtų galima ir 5 metus įrašyti, tai būtų dar geriau, tačiau būtų galima įrašyti į įstatymą, kad nors per 15 metų.

Antras siūlymas, kad kitu turtu valstybė turėtų atsiskaityti nors per metus, kad tie atsiskaitymai nebūtų tęsiami iki begalybės. Aš žinau, ką čia gerbiamasis A.Kubilius pasakys. Jis pasakys, kad čia, matot, yra kito įstatymo reikalai.

Aš tai lyg ir suprasčiau, tačiau mes ir tame įstatyme galėtume rašyti kai kurias nuostatas, kuriomis reikėtų vadovautis priimant ir kitą įstatymą, nes čia paliekama labai neaiški būsimųjų savininkų padėtis, kaip, kada jiems grąžins ir t.t. Todėl aš siūlau už mano nuostatas balsuoti ir, žinoma, priimti.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl motyvų. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš remiu kolegos M.Pronckaus siūlymą, kadangi tai tikrai reikalingas dalykas. Tai nors šiek tiek tą blogą įstatymą pataisytų.

PIRMININKAS. Jeigu Seimo narys A.Salamakinas prieštaraus, tai aš žodžio dabar nesuteiksiu. Ir A.Kubilius tars baigiamąjį žodį.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, jeigu tik tokios problemos ir tokie sprendimai galėtų pataisyti įstatymą, aš, aišku, pritarčiau, tačiau, manau, iš esmės mes jau esam susitarę, kad apie tokius dalykus kalbėsim iš tikrųjų, kaip sakė M.Pronckus, kitame įstatyme. Aš dabar nenorėčiau nurodyti kažkokios datos, nes iš tikrųjų reikės ir gerai suskaičiuoti, susitarti dėl kompensavimo šaltinių, o dabar, priėmę kokią nors datą, arba žmones nuvilsime (įrašydami 15 metų, jeigu, pavyzdžiui, valstybė galės atsiskaityti kur kas greičiau), arba užkrausime tokius įpareigojimus daug nesvarstę (įrašę metus, per kuriuos valstybė negalės jų įvykdyti). Aš manau, kad tai būtų nesąžininga. Todėl aš siūlau tam nepritarti. Iš esmės, aišku, kompensacija vertybiniais popieriais turėtų būti išmokama per metus, o gal ir greičiau. Čia nėra problemos, jeigu yra tie vertybiniai popieriai ir žmogus juos pasirinko. Aš nežinau, kodėl reikia visus metus juos mokėti, reikia nueiti į Vertybinių popierių biržą ir juos iš ten paimti. Tačiau iš esmės tai vėlgi yra to paties kompensavimo mechanizmo reikalai, todėl aš siūlau nepritarti. Nors iš esmės manau, kad mes turėsime labai tiksliai įvardyti visus įsipareigojimus. Ir tada, kaip Č.Juršėnas sako, mes turėtume gerą įstatymą.

PIRMININKAS. Ką mano dėl to Vyriausybė ? A.Raudonius.

A.RAUDONIUS. Vyriausybės nuomone, šitas klausimas yra labai aktualus ir todėl svarstant projektą buvo įrašyta, kad šitą klausimą reikia išspręsti atskiru įstatymu. Tai yra solidus būsimasis įstatymas, kuriame reikia viską inventorizuoti, rasti šaltinius, numatyti terminus ir visas kitas problemas išspręsti. Todėl aš siūlau palikti, kaip yra numatyta darbo grupės.

PIRMININKAS. Tuoj spręsime, ką daryti, o dabar registruojamės. Registracija pradėta. Tuojau balsuosime, ar priimsime Seimo nario M.Pronckaus siūlymą – įstatymo 20 straipsnio penktą punktą papildyti keliais jo siūlomais žodžiais: „be piliečių buvusių skolų, grąžinimo tvarką nustato atskiras įstatymas”. Registracija baigta.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai.

Pritariantys kolegos M.Pronckaus siūlymui balsuos už, prieštaraujantys – prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 13. Prieš – 56, 6 susilaikė. Taigi 20 straipsnio penktasis punktas nebus performuluojamas. Prašom toliau.

A.KUBILIUS. Toliau Č.Juršėnas turi siūlymą. Aš prašau, kad jis pateiktų.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas, jo pataisa.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymas susijęs su esmine nuostata – ar galios šitas įstatymas (kaip aš sakau, prastas, kaip A.Kubilius sako, neblogas), ar galios normaliai šitas įstatymas, jeigu nebus padaryti kitų įstatymų pakeitimai, jeigu nebus viso poįstatyminių aktų paketo? Mano nuomone, iš tikrųjų galima užtikrinti geresnį šito įstatymo galiojimą, vykdymą, jeigu visos tos papildomos sąlygos bus įvykdytos laiku. Jeigu pagal tą praktiką, kurią mes turime (štai pusę metų kankinamės su šituo įstatymu), vadinasi, įsigaliojus mūsų priimtam įstatymui, poįstatyminiai aktai, kitų įstatymų pakeitimai, o juo labiau instrukcijos gali atsirasti ne po kelių savaičių, bet po keleto mėnesių. Taigi įstatymo vykdymas bus komplikuotas, o kai kur gal ir neteisingas. Kad išvengtume šito dalyko, aš ir siūlau atitinkamai papildyti 21 straipsnį, t.y. šio įstatymo įsigaliojimą susieti su kai kurių kitų įstatymų ir, svarbiausia, su poįstatyminių aktų priėmimu.

PIRMININKAS. Pone Kubiliau, prašom.

A.KUBILIUS. Aš tik noriu pastebėti, kad ponas Č.Juršėnas aiškiai pabrėžė, kaip kruopščiai, nuosekliai, nuodugniai tariantis su visomis partijomis, frakcijomis, visuomeninėmis grupėmis, nepaisant kai kurių opozicinių frakcijų „buldozerinio” reikalavimo priimti jį kiek galima greičiau, buvo šitas įstatymas svarstomas. Mes neskubėjome, nes manėme, kad tai tikrai svarbus įstatymas. (Balsas salėje) Todėl, aš manau, į tai, ką siūlo ponas Č.Juršėnas, mes iš dalies atsižvelgėme. Kai kurie įstatymo dalykai bus įgyvendinami tik tada, kai bus priimtas įstatymas dėl kompensavimo būdų. Bet stabdyti taip, kaip siūlo ponas Č.Juršėnas, visus darbus, susijusius su nuosavybės grąžinimu, mes manome, būtų neteisinga nuostata. Bet, atsižvelgdami į pono Č.Juršėno pastabą, mes 21 straipsnio trečiojoje dalyje, kaip minėjau, pakeitėme nuostatą, kad pilietis ne per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo datos galės pakeisti savo sprendimą, bet per tris mėnesius nuo įstatymo dėl kompensavimo būdų priėmimo galės pakeisti savo nuostatą. Man atrodo, tai yra esminis dalykas. Ir todėl aš siūlau nepritarti pono Č.Juršėno pataisai.

Č.JURŠĖNAS. Šiokią tokią nuolaidą padarė.

PIRMININKAS. Žiūrėsim, ką mano Seimo nariai. Dėl motyvų kalbės Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Matote, kolegos, mes šiuo metu priimam pusinį įstatymą. Lyg ir pažadam grąžinti piliečiams viską ir kompensuoti, o paskui, kai reikia jau jiems pasakyti konkrečiai, to šiame įstatyme nėra. O pilietis juk turi pasirinkimo teisę. Priėmus tą įstatymą, kiekvienas gali rinktis: ar jam pasirinkti žemę, ar ekvivalentu keltis, ar kažko kito prašyti natūra. O dabar jis negali nieko pasirinkti, nes neaišku, kas bus ateity. Kol šito nėra, tas įstatymas iš tikrųjų tampa pusiniu, nelabai veiksmingu. Todėl aš visiškai pritariu pono Č.Juršėno nuomonei, kad kiek galima greičiau būtų visas kompleksas, kad žmogus galėtų aiškiai matyti, ką jam daryti ir kaip elgtis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių prieštarauti šitai siūlomai pataisai? Seimo narys R.Karbauskis. Argumentai prieš.

R.KARBAUSKIS. Aš siūlyčiau šitos pataisos nepriiminėti, nes ji iš principo nesprendžia problemos. Jau aptarimo metu siūliau svarstyti klausimą, o ne priiminėti šito įstatymo, kol nebus parengtas anas įstatymas. O šitas įstatymo variantas, jei būtų įrašyta tik tai, kad jis galioja po naujojo įstatymo parengimo dėl jo įsigaliojimo, iš principo jokių problemų nesprendžia.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Kolegos, balsuosime dėl Seimo nario Č.Juršėno siūlymo 21 straipsnį papildyti jo siūlomos redakcijos šeštąja dalimi.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai.

Kas už Č.Juršėno siūlymą, tas balsuoja už, kas prieš – prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 70 Seimo narių. Už – 17, prieš – 47, susilaikė 6. 21 straipsnis papildytas šeštąja dalimi nebus. Prašom toliau.

A.KUBILIUS. Tiek yra pataisų, siūlytų 21 straipsniui. Bet aš dar siūlau nebalsuoti dėl 21 straipsnio, nes yra mūsų pasiūlymas papildyti nauja ketvirtąja dalimi, ši dalis tiesiogiai yra susijusi su mūsų apsisprendimu dėl 8 straipsnio… Tai yra dėl 4 straipsnio aštuntosios dalies. Aš siūlau dabar 21 straipsnio reikalus šiek tiek atidėti ir grįžti prie tų kelių straipsnių, kurių mes buvom nebaigę svarstyti.

PIRMININKAS. 22 straipsnis pataisų neturi.

A.KUBILIUS. Dėl 22 straipsnio pataisų nebuvo, siūlau jam pritarti.

PIRMININKAS. Ar galėtume pritarti 22 straipsniui bendru sutarimu? 22 straipsnis priimamas. Tada grįžtame prie 4 straipsnio. 4 straipsnis, kolegos.

A.KUBILIUS. 4 straipsnyje yra keletas dalykų. Aš visų pirma norėčiau, kad mes išspręstume tai, ką buvom sutarę, t.y. išspręstume 4 straipsnio aštuntąją dalį. Mes pateikėme naują redakciją, kurioje atsižvelgėm į įvairias pataisas, teiktas ir K.Prunskienės, ir V.Lapės, ir A.Stasiškio, ir į tuos principus, kuriems mes aną sykį pritarėm, priėmėm kaip tam tikrus protokolinius įrašus, pagal kuriuos mes turėjom rengti šias pataisas. Kad tiems savininkams ir tiems asmeninio ūkio žemės naudotojams, kurie nori dirbti toje pačioje žemėje, ir abi pusės turi panašias teises į tą žemę (vieni dėl to, kad jie turėjo tos žemės nuosavybę iki 1940 metų, kiti dėl to, kad jie tą nuosavybę dabar pagal galiojusius įstatymus įsigijo arba naudoja tą žemę pagal galiojančius įstatymus), kad jiems būtų siūlomi kitoje vietoje laisvos žemės fonde didesni žemės sklypai. Iki 30% didesnis sklypas, o 1918 m. kariams savanoriams, pasipriešinimo, rezistencijos dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar Vyčio kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams, vaikams gali būti siūlomas lygiavertis turėtam žemės sklypui plotas, iki 100% didesnis laisvos žemės fonde. Tai jau turėtų spręsti ir apskrities viršininkas, nes gali būti tokių plotų ieškoma ir apskrities teritorijoje. O gali būti jų ieškoma ir tose apskrityse, kuriose vienas ar kitas asmuo pageidauja. Mes bandom kaip nors spręsti tą konfliktą, kuris buvo užprogramuotas po to, kai po 1992 m. buvo pradėta keisti nuostatas dėl 3 hektarų asmeninio ūkio žemės. Iki tol nebuvo galvojama, kad ta žemė bus privatizuojama. Po 1992 m. įstatymais buvo leista ją privatizuoti. Ir nors mes kelis kartus kreipėmės į Konstitucinį Teismą, tai liko galioti. Todėl šitų žmonių iš esmės skirtingų interesų susikirtimą turi spręsti valstybė, siūlydama kokius nors variantus. Tie mūsų variantai čia yra surašyti. Jums yra išdalyta. Taip pat mes nurodom, kad tokiems asmenims gali būti taikomos ir kitos įstatymų nustatytos lengvatos. Mes siūlom pritarti šiai redakcijai.

PIRMININKAS. Kadangi ši redakcija gimė pasirėmus V.Lapės, K.Prunskienės ir A.Stasiškio siūlymais, aš suteikiu jiems žodį. Kartu prašyčiau kalbėti ir dėl motyvų, ar jie pritaria šiai redakcijai. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Labai ačiū, kad atsižvelgta į mūsų pasiūlymus. Aš manau, kad tai tikrai labai reikalinga pataisa, kuri padės išvengti konfliktų, kai į tą patį žemės sklypą pretenduoja ir savininkas, ir asmeninio ūkio arba valstiečio ūkio žemės naudotojas. Tokiu būdu, manau, mes tikrai sušvelninsim visos tos įstatymo dalies įgyvendinimą. Žinoma, skirtumas tarp 30% ir 100%, kai tam tikrai grupei (aš sakau trumpindama) yra suteikiama, yra gana didelis, tačiau yra sąvoka „iki”. Aš manau, kad kiekvienu atveju bus sprendžiama konkrečiai, kiek yra įmanoma, kiek yra tikslinga grąžinti. Žinoma, palaikau šią sujungtą pataisą, kuri suformuluota logiškai, atspindi būtent galimybę pritaikyti šią pataisą ne tiktai dabartiniam žemės naudotojui kaip vienam iš pretendentų, bet taip pat ir savininkui. Tokiu būdu arba vienas, arba kitas, kuris atsitraukia, kuris daro kompromisą, gauna kompensaciją už jo sąlygų pabloginimą. Taigi palaikau ir siūlau visiems balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš irgi pritariu pateiktai redakcijai. Aš manau, kad taip pavyko rasti tikrai patenkinamą formulę, kur atsižvelgta į įvairių žmonių kategorijų, sluoksnių interesus ir pabandyta rasti galimybę juos derinti. Aš manau, kad kaip tik šita pastraipa duos tą suinteresuoto pasirinkimo būdą, tą veikiantį mechanizmą, kuris, aš tikiuosi, palengvins šių problemų sprendimą. Man atrodo, čia net nepažymėta, dar yra paskutinis sakinys, kuris, mano supratimu, yra taip pat reikšmingas. Pasakyta: „Šiems asmenims gali būti taikomos ir kitos įstatymo nustatytos lengvatos.” Aš manau, kad įgyvendinimo įstatyme mes irgi turėsim grįžti prie šito ir turbūt nustatysim dar šitiems atvejams papildomų lengvatų, kad galėtų šitas pasirinkimo būdas būti patrauklesnis ir tokiu būdu pagreitintų ir palengvintų problemų sprendimą. Aš palaikau šią redakciją. Prašau balsuoti už ją.

PIRMININKAS. Ir dar klausiu V.Lapės. Ar jis neprieštarauja? Jis irgi yra siūlytojas.

V.LAPĖ. Labai ačiū. Žinoma, ne vienas savininkas tremtinys, klausydamasis šiandien mūsų posėdžio (ir čia yra keletas), nusimins, kad vis dėlto mes neradome tokios galimybės įstatyme aiškiai pasakyti, kad tremtiniams ši žemė sugrąžinama be jokių išlygų. Man atrodo, jie atleis mums už tai, kad tikrai visa tai, kas šiandien jau yra padaryta, nebeleidžia šios žemės grąžinti. Tačiau man atrodo, kad tiems tremtiniams, kaliniams ir tai kategorijai, kuri čia yra išvardyta, jeigu jie norės grįžti į kaimą ir ūkininkauti, beveik esu tikras, kad jiems žemės bus surasta tiek, kiek jie norės, arba tiek, kiek jie turėjo, nes šitas įstatymas leis šiek tiek pasitvarkyti. Man atrodo, bus kalbama apie neteisėtus veiksmus, kurie prieštaravo iki šiol galiojusiems įstatymams, ir Žemės reformos įstatyme bus sudaromos visos galimybės, kad šie mums labai brangūs žmonės gautų žemės sklypą. Arba nors dalį, arba visą.

PIRMININKAS. Čia buvo visos kalbos dėl motyvų. Kolegos, ar reikėtų... Ar galėtume bendru sutarimu? Seimo narys A.Salamakinas reikalauja žodžio, nors jau trys buvo kalbantys už.

A.SALAMAKINAS. Aš manau, kad popieriuje iš tiesų galima sumodeliuoti viską. Kaip Kaimo reikalų komiteto pirmininkas sako, kad kiek norės, tiek tos žemės duos. Nežinau, kokią mes kaimyninę valstybę okupuosim, kad tos žemės visiems užtektų. Tačiau nuvažiuokime į kaimą, pažiūrėkime, ar tos žemės iš tiesų yra tiek, kiek galvoja Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Kad kiek norėsime, 100% ar dar daugiau kompensuosime. Realybėje yra visai kitaip. Ar mes sumodeliavom tokį variantą, kad, sakysime, tas trihektarininkas nenorės išsikelti iš jo jau turimų 3 hektarų, o jį savininkas vers, kaip verčia dabar išeiti iš tų namų, kuriuos grąžinome savininkams. Ar yra tas 100% kompensacijos, jeigu jis turėjo 10 ar 20 hektarų? Juk kitiems neužtenka net po 3 hektarus, o mes modeliuojame, kad dar 100% kompensuosime. Todėl aš tikrai nepritariu tam dalykui. Nors, manau, čia tik susėdę miesto žmonės pamodeliavo – štai kokie mes geri, tačiau realybėje yra visai kitaip.

PIRMININKAS. Dabar jau buvo kalbos dėl motyvų. Paskutinis žodis A.Kubiliui. Tuoj balsuosime.

A.KUBILIUS. Aš suprantu pono A.Salamakino susirūpinimą. Tiktai man gaila, kad jis galbūt atidžiau neįsiskaitė, jog iki 30% arba iki 100% galima gauti tą vadinamąją kompensaciją didesnę, jeigu yra laisvos žemės žemės fonde. Jeigu jos nėra, tai, aišku, niekas iš kur nors nesuras ir Mėnulyje žemės mes nepradėsim dalyti.

Dabar aš taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad 21 straipsnį mes siūlėme papildyti nauja ketvirtąja dalimi, kuri labai aiškiai apibrėžia, kad šie siūlymai žmonėms turi būti pateikti per labai aiškų ribotą laiką – per 6 mėnesius. Turės tos institucijos, kurios vykdo visą žemės reformą pasiūlyti tiems žmonėms, aiškiai pasakyti, kur yra tos laisvos žemės, ir per du mėnesius tie žmonės turės apsispręsti, ar jie priima siūlymą, ar ne. Vėliau tai jau nebebus taikoma.

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Mes tuojau balsuosime dėl 4 straipsnio aštuntosios dalies naujos redakcijos, kurią teikia A.Kubilius ir kuriai pritaria buvusių pataisų autoriai – V.Lapė, K.Prunskienė, A.Stasiškis ir, tikiuosi, dar ne vienas iš mūsų. Registracija baigėsi.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Kas už tai, kad ši 4 straipsnio aštuntosios dalies redakcija būtų priimta, balsuos už, kas prieš – tas prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 65, prieš – 8, susilaikė 5. Taigi 4 straipsnio aštuntosios dalies redakcija yra priimama.

A.KUBILIUS. Toliau, gerbiamieji kolegos, yra dar keletas tokių dalykų, kuriuos turėtume šiandien išspręsti. Visų pirma tai 4 straipsnis. Aišku, buvo labai sudėtingas, buvo daug pataisų, mes tas pataisas priėmėm, o po to pasirodė, kad kai kur iškilo tam tikrų suderinimo keblumų tiek su galiojančiais įstatymais, tiek su buvusia situacija. Vienas iš tokių dalykų yra mūsų 1 punktas, t.y. 4 straipsnio šeštąją dalį teko redaguoti šiek tiek kitaip. Čia iškilo problema, kurią aš norėčiau tiesiog trumpai… galbūt mes galėtume trumpai aptarti. Aš įsivaizduoju, kad čia galbūt kilo problema, kaip teisiškai sureguliuoti tuos dalykus. Iš esmės problema yra tokia, kaip mes turime elgtis su tais asmenimis, kurie atsikuria nuosavybės teisę, susigrąžina žemę natūra, bet, sakykime, ta žemė natūra dėl visų įvykusių gyvenimo pokyčių yra kur nors už 15-20 ar dar daugiau kilometrų nuo šiandieninės to žmogaus gyvenamosios vietos. Aišku, toks žmogus prie savo gyvenvietės yra gavęs 3 hektarus asmeniniam ūkiui. Aš nebežinau gerai teisinės bazės, lyg ir iki šiol galiojo tokia nuostata, kad žmogus galėjo tuos 3 hektarus, jeigu nori, įgyti prie savo gyvenvietės privačion nuosavybėn vadinamojo padengimo būdu, t.y. sumažindamas grąžinamo sklypo privačion nuosavybėn dydį lygiai tokiu pat dydžiu. Mes tai ir siūlome įrašyti į 4 straipsnio šeštąją dalį. Bet man sakoma, kad taip nebuvo galima, ir asmuo, kuris naudojasi 3 hektarais, tokiu atveju juos gali tiktai nuomoti, jam sugrąžinamas visas sklypas natūra, kurį jis ten turėjo, ir jau jo reikalas, kaip toliau elgtis. Jeigu būtų pritarta tokiai principinei nuostatai, kad asmuo, kuriam sugrąžinama nuosavybė natūra į jo turėtą sklypą, negali įsigyti privačion nuosavybėn 3 hektarų, tai tada reikėtų ir mūsų redakciją šiek tiek pakeisti, išbraukiant pirmajame sakinyje žodžius „nustatyta tvarka naudoja asmeniniam ūkiui”. Aš žinau, kad ponas V.Lapė yra vienos nuomonės, Vyriausybės atstovo aš irgi norėčiau išklausyti, ir tada galbūt spręstume, ką daryti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.

V.LAPĖ. Ačiū. Štai ir yra ta bėda, kuri čia labai kankina mūsų žemės savininkus. Didelė dalis žemės savininkų negauna savo žemės vien dėl to, kad dalis, sakykime, tų nesąžiningų irgi savininkų, matydami, kad jo žemelė yra blogesnė arba šiek tiek toliau, nepatogioj vietoj, „įsikasė” jau 3 hektaruose ir labai prašo šiandien mūsų, kad mes jam leistume privatizuoti ir įskaityti į jo grąžinamos žemės plotą. Tai būtų labai neteisinga. Ir aš dar kartą sakau: taip ir būtų tiems kaliniams ir tremtiniams padaryta dar viena šunybė – jie netgi neturėtų galimybės į savo tėviškes grįžti. Neturėtume galimybės netgi tų 3 hektarų suformuoti. To mes daryti negalime. Kas jau įsigijo žemės, sakykime, sklypelį, tuos vadinamuosius 3 hektarus, ir teisėtai, kol dar neveikė įstatymo pataisa, kad šitas sklypas, jeigu jis įsigyja nuosavybėn, jis turi būti įskaitytas į sugrąžinamos žemės sklypą, jeigu jis padarė dar, sakykim, sąžiningai, tai aš manau, nieko. Jeigu tai buvo padaryta, kai jau buvo padaryta pataisa, jie turės būti, žinoma, įskaityti į jo grąžinamos žemės sklypą. Aš labai prašau gerbiamąjį A.Kubilių ir Vyriausybę atsisakyti šio sakinio, kad privatizuojama nuomojama žemė. O dėl nuomojimo įstatymai leidžia – kiek aš noriu, tiek galiu nuomoti. O žemės reformos tvarkytojai, arba, sakykim, autoriai, ras būdą, jeigu matys, kad yra tos žemės, galbūt ir bus galima leisti jam privatizuoti ir šį, įskaitant į jo žemės sklypą. Ačiū.

A.KUBILIUS. Tokiu atveju aš tik siūlyčiau palikti taip, kaip mūsų tekste yra, bet pirmajame sakinyje išbraukti žodžius „nustatyta tvarka naudoja asmeniniam ūkiui”.

PIRMININKAS. Taip, dabar…

A.KUBILIUS. Tai tada Vyriausybė, jeigu dar galėtų…

PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė. A.Raudonius.

A.RAUDONIUS. Žinoma, šią problemą galima būtų dvejopai spręsti. Aš linkęs manyti, jog tai yra šiuo atveju susitarimo dalykas. Juk 3 hektarai buvo suteikiami visiems piliečiams kaip socialinė parama, pašalpa ir visi turėjo teisę – ar turi žemės, ar neturi, o toliau žemės grąžinimas reguliuojamas kitu įstatymu. Sakyčiau, kad norai visą žemę atsiimti yra taip pat logiški ir suprantami. Tačiau taupydami, kadangi mes čia aiškiai matome, jog žemės trūksta ir panašiai, aš manau, galime tartis ir rasti kompromisą galbūt tokį, koks ir siūlomas dabar. Aš pritarčiau ir šiai nuostatai, kuri dabar… išbraukus tą asmeninio ūkio žemę.

PIRMININKAS. Na, ir dar A.Stasiškiui aš suteikiu žodį.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Jeigu sutariam, kad išbraukiam žodžius „nustatyta tvarka naudoja asmeniniam ūkiui”, tada aš tik galiu padėkoti, pasveikinti ir neturiu ką daugiau pasakyti, nes iš tikrųjų buvo didžiulė yda įdėta į šią nuostatą.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių prieštarauti? Nematau. Seimo narys A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Aš manyčiau, kad nereikėtų peržiūrėti įstatymo nuostatų, kurios jau buvo suderintos, sakyčiau, kad tikrai būtų galimybė visiems, kurie gyvena kaime, turėti tuos 3 hektarus, nebūtų diferencijuojama įvairiai... Aš nebesuprantu, kas darosi, ką čia mes norim peržiūrėti… Aš manau, kad visiems, kurie gyvena kaime, dabar, po šio įstatymo priėmimo, būtų nuostata, kad 3 hektarus jie turi tokiomis pat teisėmis, kaip ir visi kiti kaimynai, nesvarbu, ar buvęs, ar nebuvęs savininkas. Todėl, aš manau, reikėtų palikti taip, kaip buvo įstatyme.

PIRMININKAS. Ir A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Matot, mes priėmėm praeitą sykį pono V.Lapės pataisą šiai šeštajai daliai, pagal kurią buvo iš esmės… liko nebeaišku, kaip toliau čia turi būti elgiamasi. Jeigu mes priimsime šią nuostatą, kokią mes dabar siūlome, iš esmės spręsti sakysim, toliau spręsti tą 3 hektarų klausimą mes neuždarom durų. Kaip bus sprendžiama toliau, mes galėsim svarstyti svarstydami Žemės reformos įstatymą. Iš esmės čia mes tiktai pasakom tai… ar atskaitome tą turimą 3 hektarų plotą iš tos žemės, kurią jis susigrąžino. Dabar mes siūlom tai išbraukti, o toliau spręsim kitais įstatymais, aš taip įsivaizduoju. Gerbiamieji kolegos, gal mes galim pritarti dabar, kadangi pataisa, kuri buvo padaryta anksčiau, iš tikrųjų buvo šiek tiek nelogiška. Jeigu mes dabar priimtume tokią pataisą, kokią dabar siūlom, o dar iki ketvirtadienio… mes žadam balsuoti ketvirtadienį dėl galutinio teksto, dar pasiderintume, jeigu pamatytume, bet paliktume tiktai tą vieną vietą. Na, aš siūlau dabar pritarti iš esmės tai redakcijai, kad mes bent maždaug galėtume orientuotis, į kurią pusę mes linkstam.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume po šitokio aiškinimosi, žinodami, kad iki ketvirtadienio dar turėsim laiko paredaguoti, ar galėtume 4 straipsnio šeštosios dalies redakcijai dabar pritarti? Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aišku, galima ketvirtadienį svarstyti, bet jūs sakote – po tokių aiškinimų, kai visai tapo nebeaišku, ką mes čia sprendžiam, ką mes čia paliekam. Ponas V.Lapė aiškina viena, ponas A.Kubilius – kita, o mums tikrai niekas nebeaišku.

A.KUBILIUS. Man gaila, kad jums neaišku. Reikia geriau išmanyti kaimo reikalus. Aš tik tiek galiu…

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš gal ir nelietuviškai, bet paaiškinsiu, kad jeigu yra, sakykim, sklypas ir jo savininkas, bet kaimyno žemė buvo šiek tiek geresnė, tai jis savo atidavė, o kaimyno prisijungė prie savos ir dabar ją naudoja. Tai labai paprastas dalykas ir tokių gyvenime turbūt ne vieną sutiksit. Aš, sakykim, ne vieną žinau. Tai štai apie ką kalbama – kad savo blogesnę žemę atidaviau, o geresnę kaimyno pasiėmiau. O mano žemėje, sakykim, ten kiškiai dabar ganosi.

Tai vis dėlto grįžk ir paimk savo žemę, o kaimynui atiduok kaimyno žemę. Ir viskas bus gerai. Čia visa šios pataisos ir šių kelių žodžių išbraukimo esmė. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Registruojamės! Čia buvo labai gražiai, labai nuosaikiai sutarta, kad mes dabar priimame šitą pataisą, o iki ketvirtadienio ponas A.Kubilius mėgina sutvarkyti, jau turėdamas pagrindą po kojomis, tuos abejojamus dalykus.

Mielieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registruojamės! Užsiregistravo 101 Seimo narys.

Dabar kviečiu balsuoti. 105 Seimo nariai. Aš kviečiu balsuoti už tuos, kurie pritaria A.Kubiliaus siūlomai 4 straipsnio šeštosios dalies redakcijai, o prieš tuos, kurie mano, kad šitokios dalies dabar nereikėtų. Balsavimas pradėtas. Balsavimas, kolegos, pradėtas. Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 47, prieš – 20, susilaikė 5. Taigi 4 straipsnio šeštosios dalies redakciją turime.

Prašom toliau.

A.KUBILIUS. Toliau, gerbiamieji kolegos, mes dar apsižiūrėjome, kad įstatyme yra, mūsų manymu, apribojimų susigrąžinti nuosavybėn žemę, kurių galėtų nebūti, ir mes manome, kad galima suderinti tuos dalykus. Tai yra žemė, kuri pagal 12 straipsnį buvo priskirta išperkamai, jeigu ant jos stovi fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai. Tokia žemė yra nuomojama iš valstybės. Mes manome, kad galima tokią žemę sugrąžinti savininkui kaimo vietovėje, o visus santykius tarp pastatų savininkų ir tos žemės savininkų spręsti servituto pagrindu. Vėliau, kai fizinis asmuo (jis ir dabar gali pirkti iš savininko tą žemę)… Ta prasme, kad ne valstybei reikėtų išpirkti iš savininko tą žemę ir parduoti pastato savininkui. Taip pat ir juridiniai asmenys, kai jie galės pirkti, jie galės tą žemę išsipirkti. Mes siūlome tokią papildomą 4 straipsnio vienuoliktąją dalį.

PIRMININKAS. 4 straipsnio vienuoliktąją dalį.

Seimo nary Lape, kokia jūsų nuomonė dėl šito siūlymo?

V.LAPĖ. Ačiū jums ir labai ačiū autoriams, kad jie priima šitą pataisą. Tai yra irgi viena iš galimybių sutaupyti kaime žemės ir grąžinti tikriesiems savininkams.

PIRMININKAS. Seimo nary Papovai, ar jūs prieštaraujate šito siūlymo redakcijai?

P.PAPOVAS. Taip, aš prieštarauju dėl tokių motyvų. Kadangi privatizavę gamybinius ar kitus pastatus kaime žmonės žinojo, kokiomis sąlygomis privatizuoja, kad tai valstybės išperkama žemė. Dabar po privatizavimo mes keičiame sąlygas. Dabar jau jis tampa savininku. Argi galima taip kaitalioti sąlygas? Privatizavę žmonės buvo apgauti vien todėl, kad jie privatizavo neturėdami žemės nuosavybės, nebuvo suteikiama žemės nuosavybė, jau buvo blogai padaryta, o dabar dar bloginame sąlygas to, sakykim, pastato savininkui – fiziniam ar juridiniam asmeniui.

PIRMININKAS. Čia buvo kalbama dėl motyvų.

A.KUBILIUS. Ar dar galiu?

PIRMININKAS. Prašom. A.Kubilius dar norėtų…

A.KUBILIUS. Aš galiu pasakyti, kad jis tą žemę galės išsipirkti iš žemės savininko. Tai nematau jokių problemų. Tegul sumoka normalią kainą ir nusipirks tą žemę. Arba tegul… Čia tikrai nematau problemų.

Tiktai dar viena mano pastaba, kad mes norėtume… Šiandien pasižiūrėjome, kad reikėtų rašyti ne tiktai „ne ūkinės, komercinės paskirties pastatų”, bet ir įrašyti žodį „statinių”.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Registracija pradėta. Tuoj apsispręsime dėl 4 straipsnio vienuoliktosios dalies, ar jos reikia tokios, kokią teikia A.Kubilius.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai.

Dabar balsuojame. Kas už tai, kad šitai pataisai būtų pritarta, balsuoja už, kas prieš – tas prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 53, prieš – 14, susilaikė 5. Taigi ir šita vienuoliktoji dalis bus tokia.

Dabar, kolegos, dėl viso 4 straipsnio. Prašyčiau kalbėti dėl motyvų dėl viso 4 straipsnio. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis P.Papovas teisingai pasakė, kad mes keičiame sąlygas. Šituo atveju valstybė turėjo padengti nuostolius tiems, kuriems yra bloginamos sąlygos. Deja, valstybė šitoje vietoje lyg ir „nusiplauna” nuo savęs ir palieka derėtis namų savininkui su kitu savininku. Žinoma, jeigu taip, tai galbūt žemės savininkas taip pat gali nusipirkti tuos pastatus? Ne tik žemę išsipirkti, bet ir pastatus žemės savininkas gali išsipirkti? Mes padarėme tokią košę... Žinoma, bloginamos sąlygos. Aš straipsniui negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai čia jokios košės nepadaryta, tik dar kartą atstatytas teisingumas. Sąlygos čia taip pat nėra pabloginamos, jos yra tokios, kokios buvo anksčiau, jeigu kalbėtume apie tai, ką aš jau sakiau anksčiau. Kokią žemę turėjo, tokią žemę ir turės. O, sakykim, jo kaimynas, kaip savininkas, taip pat nevažiuos už 5 ar 10 km atsiimti, o pasiims savo. Todėl aš nematau nei košės, nei sąlygų bloginimo ir pritariu šiam straipsniui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir baigiamieji žodžiai dėl šito straipsnio suteikiami A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Aš tiesiog norėčiau atsakyti M.Pronckui, kad iš esmės sąlygos tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie turi pastatus ir kurie nori įsigyti tą žemę privačion nuosavybėn, tik pagerėja, nes jie neturės mokėti nuomos mokesčio. O vargšas tas savininkas, kuriam bus sugrąžinta tokia žemė, negalės mokėti, bus nustatyti servitutai, o jis turės už tą žemę mokėti žemės mokestį. Dar tą problemą mes turėsime spręsti atskirai.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Registracija pradėta. Kolegos, registruojamės, o registruodamiesi replikuojame. Užsiregistravo 92 kolegos.

Dabar mums reikia apsispręsti, ar pritariame visam 4 straipsniui. Prašom balsuoti dėl viso 4 straipsnio. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 71 Seimo narys. Už – 55, prieš – 11, susilaikė 5. 4 straipsnis yra priimtas.

Prašom toliau, atrodo, 12 straipsnis.

A.KUBILIUS. Dabar, gerbiamieji kolegos, tada reikėtų… Jau priėmėme 4 straipsnį su šita pataisa, tai tokiu atveju iš jos išplaukianti 12 straipsnio 2 punkto pataisa. Aš siūlau jai pritarti.

PIRMININKAS. Kadangi jau priimta, tai, man atrodo, mes galime sutarti be didelių diskusijų.

A.KUBILIUS. Ačiū. Tada…

PIRMININKAS. Dėl 12 straipsnio.

A.KUBILIUS. Dėl 16 straipsnio. Dėl 12 straipsnio. Jis jau yra priimtas. Kadangi mes šiek tiek pataisėme 4 straipsnį, tai padarėme pataisą ir 12 straipsnyje. Aš nežinau, ar reikia balsuoti dėl viso 12 straipsnio.

PIRMININKAS. Gerai. Nematau reikalaujančių.

Taigi 16 straipsnis.

A.KUBILIUS. Dėl 16 straipsnio mes nebuvome balsavę todėl, kad buvo pritarta keliems principiniams dalykams, dėl kurių mes buvome sutarę, kad įrašysime į įstatymą atsižvelgdami į tuos principus dėl atlyginimo dydžio tai grupei karių savanorių, pasipriešinimo dalyvių, politinių kalinių, tremtinių ir jų sutuoktinių, vaikų, jeigu jų žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir yra naudojama asmeniniam ar valstiečių ūkiui. Aš siūlau pritarti tokiai nuostatai, kaip ji dabar yra mūsų suformuluota.

PIRMININKAS. Kolegos, kokia yra jūsų nuomonė?

A.KUBILIUS. O atlyginimo pinigais dydis gali būti padidintas iki 30%.

PIRMININKAS. A.Stasiškis dėl šito siūlymo.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Suprantama, aš pritariu, kadangi tai buvo mano siūlomos pataisos esmė, bet kai mes atitinkamai suredagavome 4 straipsnio 8 punktą, tai šita pataisa susiaurėjo ir ji dabar susijusi tiktai ta dalimi, kur atlyginama pinigais. Aš jai pritariu. Prašau pritarti ir visus kitus, nes tai ta kategorija žmonių, kurie iš tikrųjų istoriniame fone turi tam tikrą teisę nors į nedidelę kompensaciją dėl savo likimo.

PIRMININKAS. Ar Seimo narė K.Prunskienė norėtų prieštarauti? Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Kaip jūs žinote, aš pritariu kompensacijų natūra už žemę, dėl kurios vyksta ginčas, padidinimui iki 30% ir taip pat iki 100% (nors irgi su tam tikra abejone dėl 100%) ir atitinkamai kitai pataisai. Tačiau kai kalbama apie pinigus, tai visos šitos kompensacijos, šiaip ar taip, mums nenukris iš dangaus. Reikės ieškoti pinigų. Čia reikėtų prisiminti nuolat pabrėžiamą ponios E.Kunevičienės citatą: „O iš kur tie pinigai?” Juk ir iš privatizavimo gautos lėšos irgi nėra beribės. Todėl aš labai abejoju dėl to, ar Vyriausybė pajėgs ištesėti visus tuos papildomus įsipareigojimus ir ne dėl kokių nors kitų motyvų ar nenoro paremti žmonių grupę, kuri susijusi su tikrai dideliais nuopelnais valstybei, bet būtent dėl tos priežasties, kai kalbama apie pinigus, o ne apie natūrą. Aš vis dėlto balsuojant susilaikysiu.

PIRMININKAS. Čia buvo kalbama dėl motyvų.

Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Tuoj balsuosime dėl 16 straipsnio 5 punkto aštuntosios dalies naujosios redakcijos papildymo vienu nauju sakiniu, kuris gimė iš diskusijų su pataisų siūlytojais. Užsiregistravo 102 Seimo nariai.

Prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad 16 straipsnio 5 punkto aštuntoji dalis būtų papildoma A.Kubiliaus siūlomu sakiniu? Balsavimas pradėtas.

Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 56, prieš – 5, susilaikė 11. Taigi šita pataisa yra priimta.

Dabar 16 straipsnio…

A.KUBILIUS. Siūlome…

PIRMININKAS. …8 dalies 7 punktas.

A.KUBILIUS. …vėl siūlome aštuntąją dalį papildyti naujuoju 7 punktu. Iš esmės pats principas buvo aptartas praeitą posėdį. Mes siūlome šiek tiek kitokią redakciją, kad pinigais būtų atlyginama ir tiems Lietuvos piliečiams – politiniams kaliniams ir tremtiniams, sugrįžusiems iš tremties po šio įstatymo įsigaliojimo ir nepageidaujantiems susigrąžinti žemės, miško ir vandens telkinių kaimo vietovėse natūra. Tai apimtų labai nedidelę grupę žmonių. Čia būtų vienetai. Bet tai yra žmonės, iš tikrųjų daug nukentėję, jie dabar grįžta gyventi į miestus, susiradę vieną ar kitą kambariuką, ir jiems dar užsiimti žemės problemomis tikrai jau būtų per didelė našta.

PIRMININKAS. A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Kadangi tai irgi yra mano ir pono V.Cinausko pataisa, aš ją, be abejo, remiu. Aš manau, kad tai iš tikrųjų apims nedidelį skaičių žmonių, bet aš irgi sakyčiau, tinka prie to suinteresuoto pasirinkimo mechanizmo. Tai vėl yra pasirinkimas, ar tiems tremtinių vaikams (čia daugiausia apima vaikus ir vaikaičius) grįžti į savo tėvų, senelių tėvynę, ar negrįžti. Tai yra šioks toks paskatinimas ir šiokia tokia parama, nes daugelio dabar besirengiančių grįžti iš Sibiro ūkiai, sodybos sugriautos, dažnai jie yra miesto profesijų žmonės. Šita galimybė pasirinkti pinigais jiems būtų šiokia tokia parama įsikurti ir tai būtų paskata sugrįžti į savo tėvų tėvynę. Aš manau, kad mes privalome padaryti tokį žingsnį ir padėti tuo mūsų tautos skeveldroms, kurios buvo svetimų išdraskytos ir išmėtytos, padėt susirinkti į savo protėvių kraštą.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti kitą pataisos bendraautorį – V.Cinauską.

V.A.CINAUSKAS. Ši pataisa neatmeta galimybės grįžtančiam tremtiniui, jeigu jis sugeba, yra galimybė grąžinti žemę natūra. Bet daugiausia grįžta žmonės ne iš intensyvios žemdirbystės zonų. Tai yra įvairių miestiškų specialybių specialistai, kuriems kaip tik reikia daugiau piniginės paramos. Tai labai prisidėtų prie dabartinės Vyriausybės programos dėl grįžtančių tremtinių, jų integracijos į mūsų visuomenę programos.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį A.Salamakinui. Galės prieštarauti.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų jau turbūt 50 m., kai politiniai kaliniai, tremtiniai galėjo grįžti į Lietuvą. Iš jų ir 7 metai nepriklausomybės. Pagal šią nuostatą, jeigu jis norės gauti kompensaciją pinigais, tai ką – jam vėl reikia išvažiuoti į tremtį, po įstatymo įsigaliojimo sugrįžti ir tada jis gaus pinigus? Tuo tarpu tiems, kurie grįžo prieš 5 m., prieš 6 m. ar 10 m., šita nuostata netaikoma. Ar yra čia kokia nors logika? Aš tikrai logikos šiame straipsnyje nematau.

PIRMININKAS. Tai buvo kalbos dėl motyvų. Prašyčiau net nesiregistruojant dabar balsuoti dėl 16 straipsnio 8 dalies papildymo naujuoju 7 punktu. Kas už tai, kad šitas siūlymas būtų priimtas, prašom balsuoti už, kas – prieš, tas – prieš. Balsuojame!

Balsavo 68 Seimo nariai. 54 – už, prieš – 9, susilaikė 5. Taigi 16 straipsnio aštuntoji dalis bus papildyta naujuoju 7 punktu.

A.KUBILIUS. Dabar reikėtų apsispręsti dėl viso 16 straipsnio.

PIRMININKAS. Be abejo.

A.KUBILIUS. Aš siūlau už jį balsuoti ir dar norėčiau pasakyti, kad man keista, jog ponas A.Salamakinas neišmano Lietuvos istorijos ir nežino, kad dalis Lietuvos žmonių buvo ištremti į Sibirą ir likimas juos taip sulaužė, kad jie iki šiol negali grįžti.

PIRMININKAS. Kolegos, dabar dėl 16 straipsnio kas norėtų sakyti kokių nors minčių. Nematau. Seimo narys K.Vaitukaitis dėl viso 16 straipsnio.

K.VAITUKAITIS. Aš norėčiau pasakyti dėl „iki 30%”. Tas paliktas neapibrėžtumas gali suteikti galimybę valdininkui pasinaudoti tokiu neapibrėžtu pasakymu. Geriau būtų 30%.

PIRMININKAS. Tai jūs tam straipsniui dėl to nepritariate?

K.VAITUKAITIS. Taip.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš kalbėčiau už, jeigu žinočiau, kad buvo priimta Seimo nario J.Dringelio siūlyta ir Seimo pritarta pozicija.

A.KUBILIUS. Jai, deja, buvo pritarta, nežiūrint į mano prieštaravimą.

PIRMININKAS. Pone Kubiliau, ar jūs dar norėtumėte pasakyti kokių nors minčių po kalbos dėl motyvų dėl viso 16 straipsnio?

A.KUBILIUS. Ne. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Prieš jau buvo kalbėta ir už kalbėjo.

Gerbiamieji kolegos, dabar prašyčiau registruotis. Registracija pradėta, ir tuoj balsuosime dėl viso 16 straipsnio. Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Jie tuoj balsuos, ar priimsime mūsų dabar priimamo įstatymo 16 straipsnį. Kas – už, tas – už, kas – prieš, tas – prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 61, prieš – 7, susilaikė 6. Taigi 16 straipsnio aštuntoji dalis papildomai teikiamu 7 punktu, atsiprašau, visas 16 straipsnis yra priimamas.

Dabar dar liko pataisa 21 straipsniui.

A.KUBILIUS. 21 straipsniui aš siūlau priimti dar naują ketvirtąją dalį. Kaip aš minėjau, ji yra susijusi su 4 straipsnio aštuntąja dalimi, kurią mes priėmėme, ir tai apibrėžia, kaip ši 4 straipsnio aštuntoji dalis bus taikoma, kokiu būdu, per kiek laiko. Aš siūlau ją priimti.

PIRMININKAS. Dėl motyvų Seimo narys V.Lapė.

V.LAPĖ. Nenorėjau įkyrėti, bet labai prašyčiau jūsų dar pamąstyti. Štai kas yra. Kad ir kaip čia besiteisintume, ana pusė mus labai kala prie kryžiaus, kad užtempėme šitą įstatymą, jeigu mes padarysime čia dar tokius terminus, tikrai rudenį žmonės, norėdami sėti savo žemėje žieminius javus, negalės. Reikia šituos terminus stipriai sumažinti. Aš siūlyčiau palikti tik vieną mėnesį šitų visų sklypų, kuriuos galima ten keisti, suradimui. Antrą mėnesį – apsisprendimui. Puikiausiai šito užtektų, ir mes rugsėjo 1 d. ar tai, sakykim, rugsėjo 15 d. galėtume suteikti naujus sklypus mūsų piliečiams, kurie turi teisę juose sėti.

PIRMININKAS. Čia buvo abejonių. Kolegos, kas norėtų pritarti šitam siūlymui?

A.KUBILIUS. Aš, jeigu galėčiau…

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. …tiesiog motyvuoti. Matot, aš irgi laikausi tos nuomonės, kad reikia kiek galima greičiau, bet negalime padaryti taip, kad nebūtų galima iš viso įgyvendinti. Aš manau, kad labai greitai reikės padaryti inventorizaciją ir surinkti visus laisvus plotus, ir pasižiūrėti, kur jie yra. Todėl tie terminai, mano manymu... Aš galvojau, kad jūs siūlysite juos pratęsti. Aš labai nustebau, kad siūlote sutrumpinti. Aš siūlau iš esmės palikti taip, kaip yra, ir, duok Dieve, kad mes suspėtume. Vis tiek tie dalykai susiję su tais plotais, kurie yra sudėtingi. Tai yra tų pačių asmeninių ūkių žemės reikalai ir t.t. Kažin ar mums pavyks taip greitai problemas išspręsti. O kaimo žmogus, aš galiu pasakyti kaip aukštaitis, ypač Žemaitijoje ilgiau galvoja. Jam tie du mėnesiai kaip tik bus pats tas apsispręsti, ar jis priima, ar nepriima to siūlymo.

PIRMININKAS. Ir atkakliai prašo žodžio Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, čia nieko tragiško aš nematau. Pusę metų mes priiminėjome įstatymą, pusę metų agrarinės tarnybos stovėjo visiškai be darbo. Nežinau, gal konservatoriai padengs šitas valstybės išlaidas, nes jie ir šiandien neturi darbo, o pinigai visiems mokami. Taigi dar pusė metų ar į tą, ar į tą pusę… Aš galvoju, kad valdančioji dauguma prie šito įstatymo dar prisegs 4-5 mlrd. Lt čekį. Nežinau, iš kur paims, nors ūkio ministras sakė, kad pinigai byra pro visus galus. Aš matau, kad kol kas tiktai pjuvenos byra, o ne pinigai. Taigi čia nieko tragiško nėra. Ar čia, ar čia pusė metų...

PIRMININKAS. Čia siūlymas iš esmės.

Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dabar registruotis. Registruojamės! Ir tuoj balsuosime dėl 21 straipsnio papildymo nauja ketvirtąja dalimi, kuri kyla jau iš mūsų priimtų nuostatų. Užsiregistravo 91 Seimo narys.

Kolegos, kas už tai, kad 21 straipsnis būtų papildytas ketvirtąja naująja dalimi? Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 55, prieš – 3, susilaikė 15. Taigi 21 straipsnis bus papildytas naująja ketvirtąja dalimi.

Dabar, kolegos, dėl viso 21 straipsnio kas norėtų pasakyti kokių savo nuomonių? Nematau norinčių diskutuoti dėl motyvų. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Seimo narys Č.Juršėnas šiek tiek pavėlavo, tačiau vis tiek – jam žodis. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, jis nė kiek nepavėlavo, kadangi jūs laiku neišjungėte.

Taigi, mielieji kolegos, 21 straipsnis būtų visai neblogas, jeigu būtų buvusi priimta mano esminė pataisa. Kadangi ji ir kai kurios kitos nepriimtos, balsuoti „už” negaliu.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus, žinoma, pritars. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš negaliu pritarti, todėl aš nemotyvuoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, prašyčiau dabar pasirengti balsuoti dėl viso 21 straipsnio. Kas už tai, kad tas straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 58, prieš – 9, susilaikė 7. Taigi 21 straipsnis priimtas.

Prašom toliau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, dar vienas straipsnis, kurį mes esame palikę nebalsuotą, yra 9 straipsnis. Jis buvo atidėtas. Tai yra nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Jūs atsimenate, mes sustojome ties pono M.Pronckaus pataisomis, kuriomis jis siūlo, kad asmenims, kurių šie dokumentai, t.y. tie archyviniai dokumentai neišliko, turėtos žemės nuosavybės teisę patvirtina apskričių viršininkai, vadovaudamiesi ne mažiau kaip dviejų liudininkų raštiškais liudijimais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis ekspertų komisijos išvadomis, jeigu šios išvados ne vėliau kaip šešis mėnesius nuo jų viešo paskelbimo nebuvo užginčytos teisme.

Mes visą šitą laiką diskutavome su teisininkais. Buvo įvairių nuomonių. Galbūt ir galima sugalvoti dar kokių nors būdų, bet visi jie bus probleminiai ir gali sukelti šiandien sunkiai prognozuojamų teisinių keblumų. Todėl aš, daug neargumentuodamas, norėčiau likti prie mūsų siūlymo 9 straipsnį papildyti antrąja dalimi, kuri aiškiai pasako, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl jų nustatymo kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl šito siūlymo 9 straipsnį papildyti antrąja dalimi – Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Kolegos, kai buvo priimta tokia puiki formuluotė, kad reikia nuosavybę grąžinti nedelsiant, tai mano pataisos kaip tik su tuo koresponduojasi. Kitaip sakant, supaprastinama visa tvarka, bet pasirodo, kad konservatoriai priėmė tai nedelsdami ir nesugeba nieko padaryti, kad būtų greičiau peržengti tie biurokratiniai varžymai, kurie yra uždedami žmogui, norinčiam greičiau atsiimti savo nuosavybę. Aš, motyvuodamas šituo, vis dėlto siūlau mano pataisas svarstyti ir priimti. O kaip čia bus pasielgta, tai, žinoma, Seimo daugumos reikalas.

PIRMININKAS. Vyriausybės atstovas A.Raudonius.

A.RAUDONIUS. Aš, nesutikdamas su šituo siūlymu, norėčiau pateikti keletą argumentų. Visų pirma, priėmus šitą siūlymą, reikėtų pakeisti Civilinio proceso kodekso 272 straipsnį. Kaip žinote, tai užimtų nemažai laiko.

Antra. Iš esmės, man atrodo, tokia nuostata, kai siūloma, kad apskrities viršininkas pagal rašytinius dviejų liudininkų pareiškimus gali paliudyti, kad koks nors pilietis turėjo, tarkim, 100 ha žemės, patys suprantate, atvertume kelius korupcijai ir kitiems negeriems dalykams. Todėl aš siūlau priimti mūsų parengtą variantą, pagal kurį jau baigiami pateikti dokumentai, ir balsuoti už jį.

PIRMININKAS. A.Račas prašo žodžio? Kolega Račai, ar jūs žadate sakyti savo nuomonę dėl čia dabar aptariamų pataisų?

A.RAČAS. Nežadu.

PIRMININKAS. Ir paskutinis kalbėtojas – Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš atsisakau motyvuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.

Tuoj balsuosime dėl Seimo nario M.Pronckaus ir A.Kubiliaus siūlymų. Aš prašyčiau 9 straipsnio A.Kubiliaus tekstą papildyti antrąja dalimi... laikyti pirmąja. Taigi paremiantys ją balsuos už, paremiantys M.Pronckaus siūlymą balsuos prieš. Užsiregistravo 94 Seimo nariai.

Kolegos, prašyčiau balsuoti dėl 9 straipsnio redakcijos. Balsavimas pradėtas. Už – už A.Kubiliaus siūlymą, prieš – už M.Pronckaus siūlymą. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 56, prieš – 6, susilaikė 7. 9 straipsnis yra papildomas antrąja dalimi.

Ir dėl viso 9 straipsnio. Kolegos, prašyčiau kalbėti dėl viso 9 straipsnio dėl motyvų.

Seimo narė J.Sadeikienė. Nematau norinčių kalbėti. Ar galėtume bendruoju sutarimu priimti visą 9 straipsnį? Visas 9 straipsnis yra priimamas bendruoju sutarimu. Taigi mes perlėkėme per straipsnius. Straipsniai yra priimti.

Dabar suteikiu baigiamąjį žodį A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Mes perėjome per straipsnius, perėjome labai kruopščiai. Aš dėkingas jums visiems už dalyvavimą priimant šitą įstatymą ir ypač dėkingas tiems, kurie aktyviai dalyvavo iš pat pradžių rengiant šitą įstatymą. Iš tikrųjų tai sudėtingas įstatymas, ir aš galiu suprasti, kad skirtingos partijos skirtingai mato problemos sprendimą. Visi mes suprantame, kad problema yra sunki ir našta yra didelė. Tai yra istorinė problema, kurią mums paliko okupacijos laikotarpis. Kai kur per paskutinius ketverius metus mes patys, Vyriausybė sukūrė dar daugiau problemų. Jas reikia spręsti ir spręsti visiems kartu. Tiems, kurie galvoja, kad jie, nedalyvaudami balsuojant dėl viso įstatymo, kaip nors tos atsakomybės išvengs, aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų mes labai gerai suprantame, jog valstybės pareiga esant visiškai diametraliai priešingiems žmonių interesams, labai aiškiai išreikštiems žmonių interesams, yra ieškoti optimalaus kompromiso ir būti toje vietoje, kur muša iš abiejų pusių. Aš dar kartą galiu, gerbiamieji kolegos, jums visiems, kad jūs gerai suprastumėte atsakomybę, kurią mes visi turim jausti, perskaityti du laiškus, kuriuos mes visi esame gavę. Štai H.Kabeikis rašo: „Seimo nariai, priėmę šį įstatymą, anksčiau ar vėliau būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už svetimo turto iššvaistymą, beviltišką valstybės praskolinimą ateities kartų sąskaita, tautos supriešinimą ir nestabilios situacijos, gresiančios valstybės nepriklausomybei, sukūrimą. Sieksime, kad būtų išsiaiškinta, ar tie veiksmai nebuvo atliekami užsienio specialiųjų tarnybų pavedimu. Sieksime, kad baudžiamajam persekiojimui už šiuos nusikaltimus nebūtų taikomas senaties terminas.”

Aš specialiai skaitau tam, kad žmonės žinotų, kokios yra visuomenės nuotaikos priimant šitą įstatymą. Taip pat noriu dar sykį perskaityti tai, ką pasako Lietuvos Respublikos namų ir žemės sklypų savininkų sąjungos pirmininkas M.Vitkauskas: „Deja, Seimas, kurį sudaro konservatorių dauguma, jau pusę metų rengia nekilnojamojo turto negrąžinimo įstatymą ir galutinai grįžta prie LDDP buvusių antikonstitucinių įstatymų. Nepaisant to, jog daug kartų prašėme, kad į tai būtų atsižvelgta, į mūsų prašymus Seimo konservatorių dauguma neatsižvelgia ir vykdo savo politiką, t.y. LDDP politiką, kuri prieštarauja žmogaus teisėms ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kartu konservatoriai nevykdo savo priešrinkiminės programos ir apgaunami Lietuvos žmonės.”

Štai, gerbiamieji kolegos, tokia yra nuomonė skirtingų grupių žmonių, kurie seka, kaip yra priimamas šis įstatymas, ir aš dar kartą noriu pakartoti, kad mes labai gerai suprantame, kokia sunki našta yra spręsti šitą problemą ir kaip Lietuvos žmonės yra skaudžiai paliesti tos skausmingos istorijos. Todėl aš siūlyčiau, gerbiamieji Seimo nariai, visiems kartu ieškoti optimalaus sprendimo žinant, kad tuo sprendimu nebus patenkinta nei viena, nei kita pusė. Aišku, galima iš to daryti populiarią politiką, bet, deja, problemą reikia spręsti ir man gaila, kad iki šiol ji buvo sprendžiama ne taip, kaip ją reikėjo spręsti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, gerbiamieji kolegos, mes baigėme 1-7 klausimą. (Salėje triukšmas)

A.KUBILIUS. Aš tik norėjau susitarti dėl procedūrų, kad ketvirtadienį (mes manome, jog mums rytoj pavyks pateikti tekstą su visomis pataisomis, kad jūs dar kartą peržiūrėtumėte, ar nėra kokių nors prieštaravimų, ar mes tikrai viską sudėjom taip, kaip buvo priimta) iš ryto mes galėtume pradėti viso įstatymo priėmimą, suteikę pakankamai laiko kalbėti už ir prieš, ir abejojantiems, ir priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo didelio darbo paskutiniai žingsniai. Ketvirtadienį bus priimamas visas įstatymas ir, be abejo, iki to laiko bus šnekamasi, kaip ir visą laiką iki šiol buvo mėginama rasti sąsajos taškų. Taigi, gerbiamieji kolegos, priešpietinį posėdį jau reikėtų baigti. Replika po balsavimo, žinoma, replika. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad LDDP atsiriboja nuo konservatorių vykdomos politikos ir nepritaria tiems, kurie bando sutapatinti. Tuo, kas dabar daroma, tęsiama 1991 m. vidurio politika ir, aišku, už ją reikės atsakyti. Manau, kad tie, kurie kelia atsakomybės klausimą, iškelia jį aštriai ir teisingai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau atkreipti Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo A.Kubiliaus dėmesį į tai, kad iš tikrųjų šis įstatymas sprendžia ne tik šitų dviejų skirtingų grupių interesus. Jis sprendžia daugelio grupių, nesusijusių su šita problema, interesus: jaunosios kartos, mokesčių mokėtojų ir t.t. Jis sprendžia Lietuvos įsiskolinimo problemas, jis sprendžia kur kas daugiau, negu mes galime tikėtis. Todėl šiam įstatymui iš tikrųjų reikėjo rimto ekonominio pagrindimo. Labai liūdna, kad vienas iš ekonomiškai pagrįstų sprendimų, pateiktas A.Šimėno, konservatorių buvo atmestas. Šiuo atveju A.Kubiliui tektų priminti tik vieną paprastą tiesą, kad stabdant ir galvojant, kaip priiminėti, bent per pusę metų reikėtų išmokti paskaičiuoti, kiek ir kokie valstybės interesai čia nukenčia, ir įsigilinti bent į savo koalicijos partnerio – krikščionių demokratų atstovo A.Šimėno pasiūlymus, o ne taip lengvai šiandien pasakyti pamokslą apie tai, kad štai kokie mes per vidurį geri, nesugebėję išspręsti palankiai kurios nors grupės interesų. Todėl, manau, kad A.Kubilius turėtų būti kur kas tikslesnis ir atsakingesnis.

PIRMININKAS. Kolega Vyteni, mes su krikščionimis demokratais linkę kalbėtis be tarpininkų. Dabar priešpietinis posėdis baigiamas.