Trisdešimt antrasis (septyniasdešimt trečiasis) posėdis
1997 m. gegužės 29 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai A.VIDŽIŪNAS ir F.PALUBINSKAS

1997 m. gegužės 29 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame gegužės 29 d., ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, prieš pradedant darbą turiu informuoti dėl keleto pakeitimų mūsų šios dienos darbotvarkėje. Po to, kai antradienį mes patvirtinome darbotvarkę, Seniūnų sueigoje buvo nutarta kol kas atsisakyti 1-5 darbotvarkės klausimo svarstymo, tai yra Energetikos įstatymo pataisų ir akcinės bendrovės „Lietuvos energija” reorganizavimo. Šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo pataisų svarstymą taip pat kol kas atidedam. Taip pat atidedame ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo projekto tolesnį priėmimą ir sutaupome daugiau laiko kitiems darbotvarkės klausimams, prie kurių, tikiuosi, galėsime nuosekliai dirbti.

Dėl vedimo tvarkos – S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nežinau, kaip atsitiko, kad darbotvarkėje yra įrašytas ketvirtasis Santaupų grąžinimo atkūrimo įstatymo variantas. Tačiau kiek aš klausiau kolegų (ir aš pati dėželėje neradau), nė vienas iš mūsų neturėjo to ketvirtojo varianto, o ten, kur yra susegtas komplektas, prie jo yra prisegtos pataisos trečiajam variantui. Vadinasi, ir kiti Seimo nariai neturėjo. Kaip mes šiandien galėsime priiminėti ketvirtąjį variantą?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, koks variantas jums yra išdalytas, aš turiu išdalytą ketvirtąjį variantą. Mes tuojau išsiaiškinsime su Sekretoriatu. Vieną sekundę! Palaukite, ponia Elvyra. (Balsai salėje) Visi turim ketvirtąjį variantą su geltonu lapu priekyje. Gerbiamieji kolegos, aš prašau E.Kunevičienę į tribūną, gal paaiškins, kaip čia yra.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Labas rytas! Ketvirtasis variantas nuo trečiojo skiriasi tik tuo, kad priėmimui parengta iš karto, kur Vyriausybė dar protokoliškai apsvarstė…

PIRMININKAS. Palaukite sekundę, tuojau išsiaiškinsime. Gerbiamieji kolegos, leiskite E.Kunevičienei paaiškinti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Trečiasis variantas buvo parengtas priėmimui, po svarstymo pritarta, bet Vyriausybė dar apsvarstė ir pataisas, kurios buvo pateiktos trečiajam variantui – ir ponios S.Burbienės, ir pono A.Švitros, ir pono A.Stasiškio, ir mano, ir visų kitų. Dabar yra nustatyta tokia tvarka, kad jeigu Vyriausybė toms pataisoms arba pasiūlymams pritaria, tai parengiame naują variantą su visais priimtais pasiūlymais, nes reikia suredaguoti priėmimui, todėl tas suredaguotas variantas su tais pasiūlymais, kuriuos Vyriausybė priėmė. Aš čia kalbėsiu jums pagal trečiąjį variantą ir iš karto sakysiu, kokį jūsų pasiūlymą Vyriausybė priėmė. O ketvirtasis variantas priėmimui pateiktas laiku, jis suredaguotas.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia Elvyra. Mes dabar bandome išsiaiškinti grynai techninę problemą. Aš matau, kad mes turime ketvirtąjį variantą čia ant stalo, bet aš nežinau, ar turi Seimo nariai.

Ponas P.Gylys. Prašom dėl vedimo tvarkos.

P.GYLYS. Aš norėčiau paprašyti Seimo vadovybės nutraukti ydingą praktiką priiminėti dokumentus iš klausos. Priėmėme Valstybės biudžetą praeitų metų pabaigoje iš klausos. Dabar…

PIRMININKAS. Aš išjungiu, jūs kalbate... Gerbiamieji kolegos, mes tikrai nesirengiame priiminėti įstatymo iš klausos, ir nereikia apgaudinėti žmonių. Jeigu iš tikrųjų mes išsiaiškinsime, kad dėl vienos ar kitos techninės klaidos nebuvo išdalytas ketvirtasis variantas, mes tikrai jo nepriiminėsime. Aš prašau vienos minutės pertraukos, gerbiamieji kolegos.

Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įvyko grynai techninė klaida. Ketvirtasis variantas neišdalytas Seimo nariams. Galim pasitarti ir daryti tokius sprendimus, dėl kokių mes susitarsime. Ketvirtasis variantas nesiskiria nuo trečiojo varianto, yra tik įrašytos Vyriausybės pataisos. Jeigu manytume, kad galime jį priiminėti šiek tiek vėliau, kai bus išdalyta, galime priiminėti; jeigu sutarsime, kad to negalime daryti – tai yra rimtas įstatymas, galime susitarti, kad priiminėsime kitą savaitę arba šiandien šiek tiek vėliau.

Tuoj jums bus išdalyta salėje, bet jeigu Seimo nariai dabar nenori to daryti, tai mes tikrai nesiūlysime.

J.Karosas tikrai norėtų dabar priiminėti.

J.KAROSAS. Dėl vedimo tvarkos!

PIRMININKAS. Prašom. J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis P.Gylys buvo suniekintas. Norėčiau, kad pirmininkas atsiprašytų gerbiamojo P.Gylio viešai.

PIRMININKAS. Viešai atsiprašau visų, kuriuos kaip nors kada nors gyvenime suniekinau. Amžinai atsiprašinėsiu ir toliau.

Gerbiamieji kolegos, aš supratau, kad norima šiandien šitą įstatymą priiminėti. P.Gylys ir J.Karosas siūlo tą daryti šiandien išdalijus tekstą. (Balsai salėje) Aš šiandien atsiprašiau, bet šitą techninę problemą mes išsprendėme, taip?

Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs… Gerbiamieji kolegos, ar jūs leistumėte dabar pradėti iš karto antrąjį darbotvarkės klausimą? Dabar salėje yra finansų ministras ponas A.Šemeta, ir mes galėtume svarstyti antrąjį darbotvarkės klausimą, o šiek tiek vėliau, kai bus išdalytas ketvirtasis Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo projekto variantas, mes apsispręsime, kaip elgiamės.

LR biudžetinės sandaros įstatymo 1, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo 12^a straipsniu įstatymo projektas Nr.P-439(2) (svarstymas)

Taigi, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paklausti, kiek yra užsirašiusių kalbėti dėl antrojo darbotvarkės klausimo. Yra užsirašęs kalbėti A.Butkevičius. Prašom, kviečiam į tribūną. Pradedame svarstyti antrąjį darbotvarkės klausimą – Biudžetinės sandaros įstatymo 1, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo 12a straipsniu įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-439(2). Biudžeto ir finansų komitetas pritaria patobulintam variantui.

A.G.ŠEMETA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, trumpai norėčiau pasakyti keletą minčių dėl Biudžetinės sandaros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimų ir papildymų. Aš kalbėsiu savo vardu. Šitas įstatymo projekto pakeitimas ir papildymas buvo svarstomas Biudžeto ir finansų komitete. Kaip posėdžio pirmininkas minėjo, jam buvo pritarta, tačiau labai didelė diskusija vyko dėl to, kad 12 straipsnio, tai yra dabar 12a, kuriame parašyta, kad valstybės biudžeto pajamų dalyje rodoma biudžetiniais metais valstybės pasiskolintų lėšų suma ir anksčiau perduotų ūkio subjektams valstybės pasiskolintų lėšų grąžinimo suma. Diskusija kilo dėl to, kad kai kurie Seimo nariai, konkrečiai ir aš siūliau, kad po žodžio „rodoma” būtų įrašyta „neįskaitant į bendrą pajamų sumą”. Vis dėlto biudžeto klasifikacija pagal tarptautinius Valiutos fondo standartus reikalauja, kad skolintos lėšos būtų pagal biudžeto sandaros įstatymus klasifikuojamos arba už brūkšnio, taip ūkiškai tarus, po viso biudžeto pajamų plano, arba jos būtų tiesiog nurodomos atskirame biudžeto klasifikacijos straipsnyje, arba atskiroje grupėje. Nes iš šitos redakcijos, kuri dabar parašyta, galima suprasti, kad biudžeto pajamose yra įskaitomos ir skolintos lėšos bendra tvarka. Vis dėlto, jeigu einame į Europos Sąjungą, Europos Sąjungos direktyvose yra labai griežtai nurodyta, kad skolintos lėšos turi būti apskaitomos atskirame skyriuje arba tiesiog būtų nurodomos biudžeto išlaidų straipsniuose. Jūs, jeigu pasižiūrėsite biudžetų klasifikaciją pagal tarptautinius reikalavimus, pamatysite, kad visos skolintos lėšos yra traktuojamos kaip finansinės išmokos atskirame straipsnyje. Taigi mano pasiūlymai būtų tokie. Taip, iš esmės ir pritariam. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Taigi Biudžeto ir finansų komitetas, kaip aš minėjau, yra pritaręs šiam įstatymo projektui, yra išsakytos pastabos. Ar galėtume dabar, gerbiamieji Seimo nariai, jau kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritariam po svarstymo? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau buvo minėta, šis įstatymo projektas buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komitete. 12 straipsnio patikslinimas yra pateiktas antrame jo variante, ir aš pritariu šio įstatymo projektui po svarstymo ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Pateiktos pataisos, mano įsitikinimu, yra logiškos, reikalingos, ir taip pat palaikau pateikimą tolesniam svarstymui.

PIRMININKAS. Ar norėtų finansų ministras tarti žodį? Nėra reikalo kalbėti daugiau, iš principo visi pritaria. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi registruojamės dabar, kad liktume užsifiksavę. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 1, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo 12a straipsniu įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo, spaus mygtuką „už”. Balsavimas pradėtas, prašom balsuoti.

Taigi už balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 1, nė vienas nesusilaikė. Svarstymui yra pritarta.

Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 2 straipsnio papildymo ir pakeitimo, taip pat papildymo 7(1) straipsniu įstatymo projektas Nr.P-461(2) (svarstymas)

Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galėtume dabar dar šiek tiek sukeisti mūsų darbotvarkę ir pradėti svarstyti 1-4 darbotvarkės klausimą? Tai valstybės skolos įstatymo 2 straipsnio papildymo ir pakeitimo, taip pat papildymo 71 straipsniu įstatymo projektą. Jeigu mes sugebėtume šį įstatymą konstruktyviai apsvarstyti, toliau spręstume 1-3 darbotvarkės klausimą. O šiuo metu jums yra dalijamas ketvirtasis Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo projekto variantas. Po šitų dviejų darbotvarkės klausimų aš norėčiau paklausti jūsų, ar vėliau paklausti jūsų, ar galėtume grįžti prie pirmojo darbotvarkės klausimo. Jeigu matysite, kad galima grįžti, palyginę tuos projektus, tada grįšime… Gerbiamieji kolegos, mes apsispręsime vėliau. Dabar to dalyko nesprendžiame ir nesikarščiuokime.

Taigi 1-4 darbotvarkės klausimas. Aš paskelbsiu, kokios yra komiteto išvados. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pritarė komiteto patobulintam variantui, Ekonomikos komitetas pritarė su išlyga, yra užsirašę kalbėti 3 Seimo nariai: V.Stasiūnaitė, A.Plokšto, J.Beinortas. Kas norėtų dar užsirašyti kalbėti, gali tai padaryti, kadangi mes šiek tiek anksčiau pradedam kalbėti. Tai aš kviečiu... Ar komiteto atstovai norėtų kalbėti? A.Šimėnas. Prašom.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vakar mūsų komitete buvo svarstomas šis Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas, ir komitetas įpareigojo mane kalbėti jo vardu, tai yra šiek tiek pakomentuoti išvadas, kurios jums yra visiems pateiktos. Svarstymo metu iškilo dvi aktualios problemos. Viena. Kieno lėšos, kokiomis lėšomis disponuos ši garantijų institucija? Tai viena problema. Ir jeigu ji disponuos ir valdys tik valstybei priklausančiomis lėšomis, tai yra biudžeto ar kitomis valstybei priklausančiomis lėšomis, tokiu atveju pagal įstatymus tokiomis lėšomis disponuoja Finansų ministerija. Tada šitos institucijos steigimas tampa labai problemiškas, nes Finansų ministerija turi savo padalinių, departamentų ir gali atlikti tam tikras funkcijas, kurios numatomos tai garantijų institucijai, ir jos kūrimas tampa problemiškas. Kita vertus, buvo akcentuota ir tai, kad šiuo metu garantijų institucijos veikla būtų reglamentuota tik Vyriausybės nutarimo, nors tai yra institucija ir jos veikla turėtų būti reglamentuota kokio nors įstatymo. Ar akcinių bendrovių, ar viešosios įstaigos, ar viena iš įmonių, ar kredito kokia įstaiga, – mes niekaip negalėjom sugalvoti, pagal kokį įstatymą šita institucija galėtų veikti. Tai būtent dėl to komitetas suformulavo dvi tokias nuostatas. Tai yra vieną išlygą, kad Vyriausybė patikslintų garantijų institucijos funkcijas ir statusą, tai yra kokiomis lėšomis disponuotų ir kokia tvarka ji dirbtų, ir ką ji darytų, kad Seimui būtų aišku, nes šiuo metu tikrai neaišku, aš manau, ir Seimo nariams. Ir antras dalykas, koks jos būtų statusas, tai yra kas ji apskritai būtų. Todėl pateikėme ir antrą siūlymą – rekomenduoti Vyriausybei parengti garantinių fondų įstatymo projektą, kurį, beje, Vyriausybė yra įtraukusi į savo darbų programą, kiek mums buvo pasakyta. Paruošti tokį įstatymą, kad būtų aišku, kas tas garantinis fondas, kaip jis funkcionuoja, kaip steigiamas, kaip veikia, kaip likviduojamas. Tai yra atskira institucija, ir tokioms institucijoms turi būti atskiras įstatymas ir jos gali būti steigiamos. Tokios būtų pagrindinės pastabos. Be abejo, Vyriausybė nesuspėjo reaguoti į mūsų siūlymus, kadangi tas įstatymo projektas nesukoreguotas taip, kaip siūlė komitetas. Aš tik pateikiau komiteto nuomonę, kad jis balsavo už su išlyga, jeigu bus patikslintos institucijų funkcijos ir statusas. Šiuo metu to nėra padaryta. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar E.Kunevičienė norėtų kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu? Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jūs turbūt gavote pono A.Bartulio, ūkio viceministro, pasirašytą raštą. Jis šiandien jau buvo atėjęs. Mes tik truputį anksčiau laiko čia svarstome. Jis sutiko su jūsų pastabomis ir atnešė mūsų pateiktą variantą, ką reikia įrašyti. Mes suderinome ir priėmimui bus pateiktas variantas su jūsų pastabomis.

Dėl 1 straipsnio 12 punkto „Garantijų institucijų apibrėžimas” papildymo. Jūsų pasiūlymas priimtas ir siūloma tą apibrėžimą papildyti taip. Jūs turite tą raštą, bet, jeigu galima, perskaitysiu, kad suprastumėte. Visa pradžia, kaip yra, kad garantuoja valstybė, o pabaigoje dar įrašoma: „Garantijų institucija įgyvendina valstybės politiką remiant verslus, nagrinėja verslo subjektų pateiktus dokumentus, privalo vesti suteiktų ir galiojančių garantijų apimčių apskaitą, kontroliuoti verslo planų įgyvendinimo eigą.” Kadangi jūs jiems siūlėte, kad jie patikslintų, kokiems tikslams tos garantijos bus išduotos, jie tai ir padarė.

Dar buvo Lietuvos banko siūlymas labiau akcentuoti (ir Biudžeto ir finansų komitete tai buvo svarstyta) valstybinių garantijų suteikimo mechanizmą. Tai irgi suderinta su Lietuvos banku. 7 straipsnis vadinasi „Valstybės garantija už garantijų institucijų teikiamas garantijas”. Tas straipsnis viską apima, bet kaip tekste suformuluoti teisę toms institucijoms teikti valstybės garantijas? 71 straipsnio 1 punkte tada reikėtų įrašyti taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę steigti garantijų instituciją, kuri teiktų valstybės garantijas bankams dėl ūkio subjektams teikiamų paskolų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus, jei tam tikrai programai įgyvendinti yra numatytos lėšos tų metų valstybės biudžete.” Tai jeigu mes įterpiame žodį „valstybės”, tada atsiranda teisinis pagrindas, kad pripažintų tą garantiją kaip valstybinę ir nedidintų palūkanų dėl to, kad yra rizikos faktorius. Ir jūs tai svarstėte, ir mes Biudžeto ir finansų komitete svarstėme. Todėl aš manau, kad būtų galima antrajam projektui, kur jau atsižvelgta į pastabas, po svarstymo pritarti, o iki priėmimo dar su ponu A.Šimėnu tada viską suderinsime ir ištaisysime. Bet jūs, kaip Ekonomikos komiteto pirmininkas, vis tiek teikiate savo vardu, kaip ir aš teikiu komiteto vardu. Jeigu sutiktumėte, siūlyčiau po svarstymo balsuoti. Ne, šiandien ne priėmimas. Po svarstymo. Balsuoti po svarstymo. Pritarti po svarstymo, nes buvo padaryta svarstymo pertrauka.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėja. Tada kviečiu V.Stasiūnaitę. Ruošiasi A.Plokšto. Nėra kol kas V.Stasiūnaitės? Tada kviečiu A.Plokšto. Yra V.Stasiūnaitė, taip? Kviečiame V.Stasiūnaitę.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstant komitete šitą klausimą (komiteto nuomonė bus pasakyta gal truputį kitokia) iškilo labai daug neaiškumų. Pagrindinis dalykas, pateikiant tokius klausimus skubos tvarka, yra tas, kad jie yra arba neparengti, neapgalvoti nuo pradžios iki galo, kaip funkcionuos, arba yra kažkas tokio, ką reikia nuslėpti ir komitetui tam tikrų žinių nepateikti. Tokios naujos firmos, kuri nefunkcionuoja nė pagal vieną jau galiojantį įstatymą – nei pagal Akcinių bendrovių, nei pagal Komercinių bankų įstatymą, įkūrimas yra kažkoks junginys tarp šitų dviejų įstatymų. Tuo labiau yra neaišku, prie ko įkuriama. Tačiau kodėl taip vengiama pasakyti, kokiai institucijai tai priklausys? Ar nenorima jos įkurti prie Europos reikalų ministerijos ir kas gali tai paneigti? Jeigu tai finansinė institucija, ji, logiškai galvojant, turėtų būti prie Finansų ministerijos. Tačiau šito parašyta nėra. Arba neapsigalvota, arba nenorima Seimo nariams šito pasakyti.

Mus, socialdemokratus, pavyzdžiui, Seimo nariai kaltina, kad mes neparengiame alternatyvioms darbotvarkėms brandžių projektų. Tačiau opozicija neturi Vyriausybės, neturi tiek žmonių, kad juos parengtų. Vyriausybė turi labai daug žmonių ir parengia tokius projektus. Kas tai yra? Ar nesugebėjimas susiorganizuoti, ar atmestinis darbas ir Seimui galima pateikti bet kokius klausimus? Vis dėlto turėtų būti aiškus tokių institucijų kūrimas ir nuostatai, kaip jos dirbs. Tai nėra taip sudėtinga parengti ir skubos tvarka. Vis dėlto Vyriausybė turėtų pateikti labai aiškią koncepciją, prie ko yra įkuriama, ir nėra tokio didelio reikalo kurti instituciją. Prie Finansų ministerijos galima bent jau laikinai įsteigti departamentą, kuris užsiiminėtų iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų garantijų teikimu, ir iki rudens būtų parengtas toks įstatymo projektas dėl garantijų fondo, kur būtų galima kooperuoti ne tiktai valstybės skiriamas lėšas, bet ir gaunamas lėšas pagal PHARE programą ir žemės ūkiui. Tai būtų visiems priimtini ir žinomi bendri nuostatai ir bendra tvarka, ir tada nebūtų tokios sumaišties.

Šiandien verslininkas, norėdamas gauti garantiją dėl apyvartinių lėšų savo įmonei, turės bėgioti neaišku kur, nešti biznio planą į banką, duos, neduos ten jam paskolą. Jeigu ten neduos, bėgs į valstybinę instituciją, kuri ten duos arba neduos. Pasakymui, kad Vyriausybė ar ministerijos nedaro įtakos tokių institucijų veiklai, leiskite paprieštarauti. Jeigu steigėjas yra ministerija arba Vyriausybė, tai ji skiria ir vadovus, ir prižiūri jos veiklą, ir jokiu būdu atsakomybės atmesti negalima. Aš manau, kad visiškai galima biudžete skirtas lėšas naudoti Finansų ministerijai, o rudenį parengus tokį projektą dėl garantijų fondo ir pateikus Seimui bus galima sutvarkyti ir išspręsti daug daugiau problemų. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Plokšto. Ruošiasi J.Beinortas.

A.PLOKŠTO. Gerbiamieji Seimo nariai, faktiškai šis įstatymas yra apie garantijų užtikrinimą, ir aš norėčiau gerbiamiesiems Lietuvos Respublikos teisės ir kalbos žinovams pasakyti, kad aš asmeniškai nelabai suprantu, koks čia reikalas. Ir jeigu neaišku, koks reikalas, dažniausiai tai susiję su pinigais. Todėl mes (čia nuomonė ne tik mano ir frakcijos, bet ir Biudžeto ir finansų komiteto bei pakomitečio) nepritariame tam projektui dėl keturių priežasčių.

Pirmiausia nėra pakankamai įrodyta, kad toks pergarantavimas apskritai būtinas, ir to pagrindimo mes neišgirdome iš papildymo iniciatorių. Antra, visi prieš mane kalbėję pasakė, kad nėra nei įstatų, nei nuomonės apie tai, kaip veiks ta garantinė institucija. Dabar mes patys matom, kad su garantijom mūsų valstybėje ne viskas gerai. Aš turiu omeny ne tik komercinių bankų garantijas, bet ir valstybinių institucijų pareigūnai irgi ne iki galo supranta, ką reiškia garantija, kokius popierius galima pasirašinėti, kokias garantijas duoti ir kaip apsisaugoti nuo potencialių aferų.

Paskutinis momentas, apie kurį reikėtų pašnekėti, jeigu kalbam apie valstybės skolą: prieš kažką darant šioje srityje reikėtų vis dėlto išgirsti mūsų audito rezultatus. Jau praėjo pusmetis, kai prasidėjo tas tikrinimas (auditas ir pan.), mes išleidom tam reikalui šiek tiek valstybės pinigų, o rezultatų nėr jokių. Aš noriu paklausti: gerai, jeigu jau kažką darom su valstybės skola, tai mes norėtume iš tos tribūnos išgirsti rezultatus, kokia iš tikrųjų yra padėtis. Todėl, mes manom, kol nebus aiški padėtis dėl skolos garantijos, institucijos įstatai ir jos veiklos sritis, pritarti šitam įstatymui negalima. Todėl mes siūlom jį grąžinti iniciatoriams. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, toliau kalbės J.Beinortas. Ruošiasi K.Glaveckas.

J.BEINORTAS. Man atrodo, kolegos, kad mes šitą klausimą svarstome linksmai vien dėl to, kad svarstome ne laiku, svarstom neturėdami dokumento, kurį, sakoma, ponas A. Bartulis atsiuntė, tačiau tas paštas nepasiekė mūsų. Tai negi dabar tik klausydamas gali žinoti, kad garantijų garantijas užtikrina Ūkio ministerija, kokiais pinigais ji garantuoja? Aš norėčiau pirmiausia paklausti kolegų. Jeigu tai yra garantas, vadinasi, tas garantas dengia netesybas. Jeigu tos netesybos yra finansinės, vadinasi, reikia už jas sumokėti. Mes priimsim Valstybės skolos įstatymą, ir gerbiamoji ponia E.Kunevičienė sako, kad kiek turėsim biudžete pinigų, tiek ir dengsim. Bet tada žinokim, kad mes tokiam dalykui (tokios eilutės) pinigų biudžete neturim. Vadinasi, mes šiais metais…. Garantijų institucijai nėra. Labai gerai, kad aš diskutuoju su sale ir išgirstu, kad yra kažkokie fondai. Mielieji kolegos, mes Lietuvoje turim (aš suskaičiavau) bent 29 įvairius fondus, kuriuos reglamentuoja vienokie ar kitokie norminiai aktai, įstatymai arba poįstatyminiai aktai. Tačiau jie vienas nuo kito skiriasi. Čia (aš suprantu) tai susiję su kitu dalyku. Tai susiję su superdraudimu. Todėl aš manau, kad Ūkio ministerija galėjo paieškoti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo ir tą riziką tam tikru būdu numatyti. Tai steikim instituciją, kuri atliks draudimo funkcijas, atliks draudimo operacijas ir tada pagal Draudimo įstatymą atsiras į ją ateinančių finansinių šaltinių. Jeigu nenorime šito, bet norime kurti fondą, tai, aš manau, tas fondas yra ne menkesnis negu įmonių sanavimo fondas, kelių fondas arba, sakykim, verslo rėmimo fondas. Ir tokį fondą reikia reglamentuoti įstatymu. O jeigu įstatymu, tai šitame mūsų svarstomame dokumente yra toks punktas, kurį aš cituoju: „garantijų institucija, už kurios garantinių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė – tai juridinis asmuo pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus”. Šiandien neturim nei to juridinio asmens tikslaus pavadinimo, negalim pasakyti, pagal kokius bendrinius mūsų norminius aktus jis veiks, nežinom šaltinių, iš kurių mes paimsim pinigų. Ar tai bus tik pinigai iš biudžeto, ar tai bus pinigai, gauti per draudimo mechanizmą, ar bus kokie nors kiti įnašai iš į Lietuvą ateinančių programų? Todėl, aš manau, mes neskubėkim su šitokiu neparengtu įstatymu spraustis iki balsavimo. Aš kviečiu, kad prie svarstymo būtų grįžtama, dalykas yra rimtas ir bent jau mūsų Krikščionių demokratų frakcija mano, kad pirmiausia turim išnagrinėti šį klausimą. Jeigu kalbama apie didelius pinigus, susijusius su Lietuvos valstybės biudžeto ištekliais, vadinasi, turim tai svarstyti remdamiesi įstatymu. Ir nieko neatsitiks, jeigu sukursime gerą, specialų fondą, turintį pavadinimą, aiškią administraciją, aiškią atskaitomybę, aiškius išteklių šaltinius. Ir dar, svarbiausia, reikia turėti mechanizmą, kas gali tuo fondu pasinaudoti. Jeigu mes sukursime taip neaiškiai, tada jis gali būti panaudotas atskirų asmenų kuruojamoms įmonėms gelbėti rizikos atveju arba „spausti” komercinius bankus gana, sakyčiau, asmeniškais tikslais. Aš manyčiau, kad turėtume daryti pertrauką ir geriausia, kad tos pertraukos paprašys pati ministerija.

PIRMININKAS. Kviečiu K.Glavecką.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Prieš tai kalbėję pasakė daug motyvų, kurie tikrai yra reikšmingi, kad pasiūlytas projektas būtų sulaikytas, patobulintas bei pakeistas. Centro frakcijos vardu aš norėčiau atkreipti dėmesį į keturis svarbius momentus, kurie atsiranda dėl bendros makroekonominės padėties ir apskritai monetarinės politikos ir kurie bus tiesiogiai susiję su garantijom.

Pirmasis aspektas yra susijęs su tuo, kad mes toliau tęsiame valstybinių skolų perkėlimo procesą nuo vienų ant kitų, tai yra tą patį, kas buvo prie buvusios valdžios. LAIB’o ir kitų bankų žlugimas buvo susijęs ne tik su tuo, jog pinigai buvo išvogti, bet pirmiausia su tuo, kad valstybė, Vyriausybė spausdama per visokius mechanizmus darė įtaką bankams, vertė jiems duoti skolas, garantavo ir t.t., o paskui, kai atėjo laikas už tai atsakyti, visi dingo ir bankai bankrutavo. Tai pirmas dalykas.

Antras dalykas – bendras rinkos ekonomikos principas, kurį mes nuolatos ignoruojam. Ignoruojam dėl to, kad valstybė prisiima atsakomybę arba garantijas už privataus verslo nuostolius. Šitame įstatyme iš tikrųjų slypi pavojus, kad valstybė per šitą garantijų mechanizmą (vienaip ar kitaip, tiesiogiai ar netiesiogiai, perkeltine ar kita prasme) prisiims atsakomybę už privataus verslo nuostolius ir taip visus mokesčių mokėtojus privers vienaip ar kitaip, netiesiogiai, dabar ar vėliau mokėti už tuos nuostolius. Tai iš principo prieštarauja visai tolesnei mūsų ekonomikos reformos eigai ir tiems rezultatams, kurių mes siekiame.

Trečia, kaip žinote, visas pinigų kiekis susideda iš daugelio elementų. Pirma – tai gryni pinigai, paskui kreditiniai pinigai, vertybiniai popieriai, o taip pat atsiranda garantijos. Visas šitas pinigų kiekis, kaip žinote, jų perkamoji galia, galų gale valiutos stabilumas yra susijęs su turtu ir valiutos atsargom, kuriomis disponuoja centrinis bankas. Išplėtę garantijų instituciją arba garantinių pinigų kiekį bendrame pinigų kiekyje, mes keliam pavojų lito devalvavimui ir lito pagrindimui. Todėl šis klausimas negali būti svarstomas abstrakčiai, atsietai nuo šitų pagrindinių dalykų, kuriuos aš minėjau.

Remdamasi šitais išdėstytais motyvais Centro sąjunga mano, kad šitas projektas turėtų būti išanalizuotas geriau, pagrįstas, apgalvoti visi mechanizmai, kurie susiję su garantijom, apribotos visų garantijų galimybės, galų gale vieta visam ekonominiam augimui.

Dėl to mes, Centro sąjunga, pritariame, kad toliau būtų svarstomas tas klausimas, rengiamas naujas pakeitimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu poną A.Bartulį tarti Vyriausybės nuomonę dėl išsakytų diskusijų metu nuomonių.

A.BARTULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mūsų Vyriausybės pateiktas projektas buvo apsvarstytas Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetuose. Išsakytos pastabos buvo priimtos ir, kaip gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė minėjo, jos taip pat buvo papildytos bei įrašytos į šitą įstatymo projektą. Kalbėdami apie šiandien išsakytas pastabas, mes galime priimti pastabą, išsakytą Seimo narių, kad greta įstatymo projekto mes nepateikėme ir jau Vyriausybės aprobuotų šitos institucijos veiklos nuostatų, nors kai Ekonomikos komitete šis pageidavimas buvo išsakytas, mes atsižvelgėme į tą pageidavimą ir Ekonomikos komiteto pirmininkui ponui A.Šimėnui atnešėme šituos nuostatus, kad būtų suprasta, kokia institucija yra kuriama ir kaip veiks visi kiti mechanizmai.

Aš sutinku su kitų Seimo narių pastabomis, ką pasakė ir gerbiamasis Seimo narys K.Glaveckas, kad pateiktume išsamesnę informaciją modeliuodami įtaką pinigams ir įtaką ūkiui. Šitą dar tikrai galima padaryti, bet manau, kad šiandien po svarstymo reikėtų pritarti ir toliau šitą įstatymą… Prie išsakytų pastabų dar būtų galima atsižvelgti į konkrečių Seimo narių pasiūlymus, kurie buvo išsakyti, ir įstatymą toliau svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra du siūlymai. Vienas – pritarti po svarstymo, kitas siūlymas – padaryti dar pertrauką ir svarstymą baigti vėliau.

Gerbiamieji Seimo nariai, dėl balsavimo motyvų kalbėdami galime tą pasakyti. Prašom, kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, klausimas tikrai labai svarbus, nes jeigu mes pažiūrėsime į mūsų eksporto ir importo balansą, tai jis darosi tragiškas. Tačiau aš noriu pasakyti, kad Vyriausybė, matyt, šiek tiek ignoruoja Seimą, jeigu leidžia svarstyti tokius dokumentus, iš kurių mes visiškai negalime susidaryti nuomonės, kas bus, kai bus ta, neturinti vardo, institucija įkurta. Aš norėčiau pasakyti, kad tos institucijos kūrimas turėtų du tikslus. Pirmas tikslas būtų sumažinti palūkanų normas, pagal kurias ūkio subjektai galėtų gauti apyvartinėms lėšoms paskolas. Ir antras – jeigu trūksta turto įkeitimui šių paskolų garanto, taip pat galėtų padėti ši institucija. Tačiau mes čia nematome jokio mechanizmo. Minimi nuostatai, juos mini viceministras, kurių mes tikrai nematėme. Ir kai kalbama apie 120 mln. lėšas... Jų pagrindas bus biudžeto lėšos. Aš manyčiau, kad Seimo nariai turi turėti išsamią informaciją apie tų institucijų darbą ir jų būsimą veiklą. Todėl aš siūlyčiau padaryti šio svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė – komiteto pirmininkė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ką buvo pasiūlęs komitetas, į tai atsižvelgta. Aš tik norėčiau pasakyti, kad nebūtų klaidinami Lietuvos žmonės dėl to, kaip pasakė ponas J.Beinortas, jog biudžete nėra numatytų lėšų. Biudžete numatytos lėšos, bet jos negali veikti: nei būsto rėmimo fondas, nei eksporto rėmimo fondas. Jos negali veikti, kol nepataisytas Valstybės skolų įstatymas. Dabar apie tai, ką sakė ponas J.Valatka, kad trūksta medžiagos. Čia yra Valstybės skolų įstatymas, ir jeigu jūs dabar reikalautumėte, kad Vyriausybė pateiktų, kokią paskolą pasirašys po penkerių metų, mes negalėtume priimti net šito įstatymo. Šis įstatymas nustato tik pačias svarbiausias ribas, apibrėžimus ir tai, ką galima daryti Vyriausybei. Todėl tie jūsų reikalavimai Vyriausybei kai kada yra teisėti, bet tie reikalavimai dar turi būti tokie, kad Vyriausybė turi komitetams, svarstant atitinkamą klausimą, pateikti informaciją. Bet jokiu būdu dabar Vyriausybė jums nepateiks, kokie fondai vienai ar kitai akcinei bendrovei teiks tas garantijas, nes jie dar negali tų garantijų teikti. Reikės pažiūrėti jų verslo planą ir visa kita.

Kokiu būdu jums gali dabar iš eksporto rėmimo fondo pateikti medžiagą? Bus konkretus verslo planas ir konkretus institucijų darbas, o čia yra tik teisė toms institucijoms dėl valstybės biudžeto lėšų, numatytų į biudžeto sąskaitą dėl valstybės garantijų teikimo bankams. O bankai turės išduoti toms institucijoms kreditus neišpūstomis palūkanomis. Aš suprantu, gal kai kas labai suinteresuotas, kad bankai duotų kreditus su didelėmis palūkanomis, kad jų niekas negalėtų paimti. Banke resursų yra kiek nori, bet niekas nepasiima tų resursų, nes labai aukštos palūkanos. O čia kaip tik ir leidžiama palūkanas bankams sumažinti, nes valstybės garantija teikiama, kad įmonės galėtų pradėti atsigauti. Todėl aš siūlyčiau šiandien pritarti po svarstymo ir rengti įstatymo projektą priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis ir apsispręsime balsuodami alternatyviai. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Buvo du siūlymai: vienas siūlymas – pritarti po svarstymo, kitas siūlymas – daryti pertrauką. Mygtukas „už” – pritarti po svarstymo, mygtukas „prieš” – daryti pertrauką. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, spaus mygtuką „už”, kas mano, kad reikia daryti pertrauką, spaus mygtuką „prieš”. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 82 Seimo nariai. Už – 39, prieš 40, susilaikė 3. Taigi daroma pertrauka po svarstymo.

LR valstybės strateginių interesų užtikrinimo aprūpinant Lietuvos Respublikos ūkį nafta ir naftos produktais ekstremalios situacijos atveju įstatymo projektas Nr.P-376(3) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, toliau tęsiame mūsų darbą. Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos valstybės strateginių interesų užtikrinimo aprūpinant Lietuvos Respublikos ūkį nafta ir naftos produktais ekstremalios situacijos atveju įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-376(3). Priėmimo stadija. Kol ateis viceministras V.Valentukevičius, aš noriu pranešti, kad mes siūlome Santaupų atkūrimo įstatymą priiminėti kitą savaitę – ketvirtadienį, nebent norėsite priiminėti šiandien. Ne, žiūriu į S.Burbienę, kurios pataisos yra priimtos. Vis dėlto ketvirtadienį. Gerai.

Kviečiame viceministrą V.Valentukevičių.

V.VALENTUKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiandieną Seimui pateikiamas galutinis Lietuvos Respublikos valstybės strateginių interesų užtikrinimo aprūpinant Lietuvos ūkį nafta ir naftos produktais ekstremalios situacijos atveju įstatymo variantas. Labai trumpai norėčiau informuoti Seimą ir visus komitetus, kad natūraliai susidariusi po antrojo svarstymo pertrauka Seimo plenariniame posėdyje buvo panaudota tam, kad būtų maksimaliai suderintos visos nuostatos, visi reikalavimai, kurie buvo išsakyti tiek Seimo pagrindiniuose komitetuose, kurie svarstė šitą klausimą, tiek teisininkų pastabos, kurias mes girdėjome ir plenariniame posėdyje. Turiu jus informuoti, kad Seimo kanclerio pono J.Razmos iniciatyva įvyko darbinis susitikimas, kurio metu taip pat dalyvaujant Teisės, Ekonomikos komitetų, Teisingumo ministerijos, Ūkio ministerijos atsakingiems žmonėms buvo galutinai suderintas tekstas, įvertintos visos pastabos, truputėlį pakeista įstatymo struktūra. Atsirado 3 straipsnis, kuris buvo rekomenduotas svarstant. Taip pat turiu pasakyti, kad tekstas po to dar kartą buvo išdalytas komitetams įvertinti tas pastabas ir mes iš esmės jau esminių prieštaravimų arba pretenzijų neturime. Seimo tarnybos suredagavo galutinį įstatymo variantą ir šiandien nei įstatymo rengėjai, nei teisininkai, nei pagrindiniai komitetai daugiau pastabų neturi. Todėl aš prašyčiau rengėjų vardu klausimą pateikti Seimui balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pradedame įstatymo priėmimą pastraipsniui. Yra pono J.Valatkos pataisos, yra V.Andriukaičio pataisos ir daugiau… Ponas A.Švitra turbūt iš naujo pataisų neteikia.

Taigi 1 straipsnis. 1 straipsniui pataisų nematyti. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime 1 straipsniui… Taip. M.Briedis. Prašom.

M.BRIEDIS. Siūlau…

PIRMININKAS. Nieko negirdėti.

M.BRIEDIS. Siūlau kolegoms pritarti šiam straipsniui.

PIRMININKAS. 1 straipsniui siūlote pritarti, taip? K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš taip pat siūlau pritarti, tačiau atkreipiu dėmesį, kad šita formuluotė teigia, jog „įstatymo paskirtis – užtikrinti valstybės strateginius interesus aprūpinant Lietuvos ūkį nafta, naftos produktais ekstremalios situacijos atveju”. Mes Seime svarstėme kur kas efektyvesnį būdą, t.y. išsaugoti 51% akcijų šituose strateginiuose objektuose, ir tai, mano įsitikinimu, kur kas efektyvesnis būdas užtikrinti valstybės interesus. Kadangi tas projektas nebuvo priimtas, tai šis svarstomas dokumentas, įstatymas, iš esmės irgi yra tam skirtas, tiktai, mano įsitikinimu, gerokai prasčiau atlieka tą funkciją, apie kurią kalbama 1 straipsnyje. Vis dėlto aš balsuosiu už įstatymą ir šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.

2 straipsnis. Prašom, pranešėjau. Ar čia yra pataisų?

V.VALENTUKEVIČIUS. Čia iš esmės liko taip, kaip ir buvo suformuluota pradinėje situacijoje.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nežinau, kodėl jūs neatkreipėte dėmesio, kad ir mano yra pateikta pataisų 2 ir kitam straipsniui. Jūs to nepaminėjote.

Aš norėčiau kalbėti dėl antrosios dalies, kur teiktos mano pataisos. Konkrečiai. Čia iš dalies yra atsižvelgta, tačiau mano pataisa, kad turi būti išbraukta „turi teisę”. Paskaitykime, kaip dabar mes švelniai elgiamės su tais objektais, kurie iš esmės yra Lietuvos strateginiai objektai. Seimui paskelbus ekstremalią situaciją, Vyriausybė turi teisę pareikalauti. Ji turi teisę pareikalauti, o jeigu vis tiek nevykdo? Todėl aš siūlau, kad „Seimui paskelbus ekstremalią situaciją, Vyriausybė pareikalauja, kad akcinės bendrovės „Būtingės nafta” ir „Klaipėdos nafta” pirmumo teise teiktų naftos terminalo paslaugas ūkio subjektams, importuojantiems naftą ir naftos produktus, teikiamus jūros transportu, vidaus poreikiams tenkinti. Šių bendrovių tenkinimo paslaugos apmokamos Vyriausybės nustatytomis kainomis”. Tokia mano pataisa ir man atrodo, reikia griežtesnės pozicijos Vyriausybei tuo atžvilgiu.

PIRMININKAS. Kas norėtų kalbėti dėl šios pono K.Kuzminsko pataisos? Ką mano pranešėjas? Gal pranešėjas gali pasakyti iškart?

V.VALENTUKEVIČIUS. Jeigu man suteiktas žodis, aš galėčiau pasakyti tiktai tiek, kad šitas straipsnis deklaruoja Vyriausybei tokią teisę. Visiškai nereiškia, kad, sakykim, esant ekstremaliai situacijai tos kompanijos gali normaliai vykdyti tas funkcijas, kurios yra numatytos, ir vykdyti mūsų ūkinių subjektų teises. Tada Vyriausybei nėra reikalo reikalauti, kad būtų įvestos kažkokios specialios priemonės, bet šito įstatymo paskirtis, jeigu esant ekstremaliai situacijai bendrovės nevykdytų, tada Vyriausybei deklaruojama tokia teisė inicijuoti, sakykim, priverstinai, kad jos tai pradėtų daryti. Čia jūs truputį skirtingai akcentus sudėjote. Iš esmės yra suteikiama Vyriausybei teisė šitai padaryti, jeigu bus reikalas. Tačiau gali būti situacija tokia, kad tos kompanijos normaliai vykdys visas funkcijas, ir tada Vyriausybei nereikia prievartos būdu skelbti kažkokių sugriežtinimų.

PIRMININKAS. A.Šimėnas turi pasiūlymą. Prašom.

A.ŠIMĖNAS. Mūsų komitetas svarstė šį projektą ir mes pritartume tam, kas dabar parašyta įstatymo projekte. O komentuojant pastabą galima pasakyti, kad įstatymo projekte yra parašyta, kad „esant ekstremaliai situacijai Vyriausybė turi teisę nustatyti paslaugų teikimo ar atsiskaitymo už jas sąlygas”. Tai yra kur kas daugiau negu kainų nustatymas. Čia yra terminai, reikalavimai, kokybė, ir šita teisė apima labai labai daug klausimų.

Antras dalykas. Mes svarstėme tą problemą ir manėme, kad tokiu atveju, kai ekstremali situacija, be abejo, Vyriausybė kalbėsis su tų įmonių vadovybe ir, jeigu jie netenkins tų sąlygų, be abejo, ji turės galimybę nušalinti administracijos vadovus.

O dėl 51%, kaip sakė gerbiamoji K.Prunskienė, tai šio įstatymo kaip tik reikia net ir tuo atveju, kai yra 51% valstybės akcijų, nes tokiu atveju įmonei vadovauja tiesioginis Vyriausybės atstovas ir visa ta valdyba netenka įgaliojimų. Ten yra dar ir kitų akcininkų. Todėl tikrai to įstatymo projekto reikia. Jis buvo dar svarstytas ir gerbiamojo kanclerio iniciatyva, kur dalyvavo teisininkai. Aš manau, tikrai kvalifikuotai parengtas, be jokių pataisų. Siūlyčiau balsuoti už tokį, koks dabar yra. Ir ypač tas 2 straipsnis, kuris yra pats didžiausias... Manau, kad tikrai jis reikalingas. Komitetas rėmė jį, atsižvelgė į mūsų pastabas, ir aš manau, kad balsuokime už.

PIRMININKAS. Gal K.Kuzminskas jau įtikintas atsiima? Ne. Lieka pataisa.

Aš tada klausiu, ar V.Andriukaitis, kuris užsirašęs, nenorėtų paremti K.Kuzminsko? Ne, ne dėl to? Ne. Gerai. Tada apsispręsime balsuodami.

Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime dėl K.Kuzminsko pataisos, pasiūlytos 2 straipsnio antrajai daliai.

Dar sykį registruojamės. Vyksta registracija. Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Dar sykį kartoju.

Balsuosime dėl K.Kuzminsko pataisos 2 straipsnio antrajai daliai – išbraukti žodžius „turi teisę”. Kas už K.Kuzminsko pataisą, spaus mygtuką „už”, kas mano, kad jos nereikia, spaus mygtuką „prieš”. Tada liks taip, kaip tekste. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 74. Už – 10, prieš – 41, 23 susilaikė. Taigi pataisai nėra pritarta. Antrąją dalį priimame tokią, kokia yra.

Trečiajai daliai pataisų nėra.

Ketvirtajai daliai pataisų nėra. (Balsas salėje) K.Kuzminsko pataisa, taip? Taip, trečiajai daliai. Atsiprašau. Aš vis nepasižiūriu į tą lapą. Prašom. K.Kuzminskas. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Trečiojoje dalyje taip pat šiuo metu paliekama, jeigu esant ekstremaliai situacijai įmonės jau nevykdo šio straipsnio antrosios dalies reikalavimų, tai, ką jūs paliekate – „turi teisę”, pagal tą jos turi teisę, tačiau nevykdo reikalavimų.

Vyriausybės teikimu Seimas vėl gali ekstremalios situacijos laikotarpiu nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmones valdyti laikinai paskirti Vyriausybės atstovus. Vėl „gali”. Mano nuostata, kad reikia išbraukti „gali”, kad Vyriausybės teikimu Seimas ekstremalios situacijos laikotarpiu nušalina šių įmonių valdymo organus ir laikinai valdyti įmones paskiria Vyriausybės atstovus.

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Aš vėl nesiūlyčiau pritarti šitai pataisai, kad būtų „kietai” įrašyta. Mes galim, matyt, ir kitaip pasiekti norimų rezultatų. Bet kuriuo atveju Seimas spręs. Mes nemanykim, kad tas įrašymas Seimui, griežtos sąlygos ką nors lemia. Vis tiek jis spręs. Čia tiesiog lieka švelnesnė formulė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, spręsime švelnumo problemas. Ir K.Prunskienė dar nori tarti žodį šiuo klausimu.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš palaikyčiau tą formuluotę, kuri yra projekte, nes ji yra lankstesnė ir nereikalauja daryti neefektyvių veiksmų, jeigu įmonės vadovai praktiškai vykdo, atsižvelgia į valstybės interesus ir vykdo visas sąlygas, kurios iškyla ekstremalios situacijos atveju. Palaikau būtent tą variantą, kurį siūlo Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi spręsime dėl K.Kuzminsko pataisos. Balsavimas bus analogiškas. Kas už K.Kuzminsko pataisas, spaus mygtuką „už”, kas prieš, tas spaus mygtuką „prieš”. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 73 Seimo nariai. Už – 5, prieš – 52, susilaikė 16. Taigi pataisai nėra pritarta. Ir dabar… taigi trečiąją dalį palikom nepakeistą. Ketvirtajai daliai nėra pataisų. Dabar penktoji dalis. Tai yra J.Valatkos, K.Kuzminsko pataisos. Jeigu aš gerai suprantu, tai visiškai analogiškos pataisos. Ir yra V.Andriukaičio. Taigi iš pradžių spręskime dėl K.Kuzminsko ir J.Valatkos pataisos. Prašom, pataisos pateikėjai. K.Kuzminskas.

V.VALENTUKEVIČIUS. Aš galiu rengėjų ir komitetų vardu…

PIRMININKAS. Viceministre, palaukit, gal pasakys savo nuomonę.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ši dalis reglamentuoja, jeigu, taikant šiame straipsnyje numatytas priemones, įmonėms padaroma žala, valstybė ją visiškai atlygina. Šiuo atveju valstybės interesams atstovauja Vyriausybė. Mano siūlyme yra, kad Vyriausybė atlygina žalą tik už antrojoje dalyje numatytus padarytus nuostolius. Kodėl? Todėl, kad kai dar nevykdo Vyriausybės nutarimų… o jeigu jau Seimas pareikalauja, tegul ta akcinė bendrovė, kuri nevykdė Vyriausybės nutarimų, tegul prisiima sau ir žalos atlyginimą. Todėl aš prašau balsuoti, kad tik pagal antrąją dalį Vyriausybė atlygintų žalą.

PIRMININKAS. J.Valatka.

J.VALATKA. Ką gi, mūsų pataisos visiškai sutapo. Aš tiesiog noriu patikslinti, kada bus padaryta žala pagal šį įstatymą. Žala gali būti padaryta tik tada, kai prievarta mes nušaliname šių įmonių vadovybę, ir žala gali būti padaryta tada, kai šių įmonių vadovybė, vykdydama Vyriausybės nustatytas sąlygas, dirba normaliu režimu. Tik antruoju atveju reikėtų atlyginti žalą. Todėl siūlyčiau palaikyti ir poną K.Kuzminską, siūlyčiau palaikyti mano pataisą.

PIRMININKAS. Ir pranešėjas gal galėtų pasakyti kokią nuomonę… Jūs norėjot pasakyti kažką.

V.VALENTUKEVIČIUS. Aš įstatymo rengėjų vardu ir komitetų, su kuriais mes derinome, ir teisininkų vardu noriu pasakyti tik tiek, kad dėl šios problemos buvo labai plačiai diskutuota. Seimo nariams reikėtų pasakyti tik tiek, kad bet kokiu atveju tai nereiškia, kad kompanija, kuri manys, kad tokiais Vyriausybės veiksmais padaryta nuostolių, pareikš savo pretenzijas, ir ta suma bus neginčijama. Tam yra normalios teisinės procedūros. Pagal tarptautinę praktiką tokius ginčus turėtų spręsti jau tarptautiniai teismai, ūkiniai teismai. Šiuo atveju tai reiškia, kad kompanija turi teisę pateikti pretenzijas dėl, jos požiūriu, padarytos žalos dydžio. Tačiau yra normali teisminė procedūra, kad tik po to, kai įrodoma ta žala, ji gali būti priskirta būtent toms pasekmėms, o ne kitoms. Ir tam yra mechanizmas. Visiškai nereikia baimintis, kad bet kokia suma, kuri bus pateikta, bus pripažinta kaip valstybės skola. Tuo labiau kito subjekto, kuris galėtų atstovauti valstybės interesams, kaip Vyriausybė šiuo atveju negali būti, kadangi Vyriausybės teikimu principinį sprendimą priimtų Seimas. Ir tik po to, kai jau įstatymo leidimo organas suteikia tokias teises sudaryti tokią situaciją, Vyriausybė tada jau sprendžia savo kompetencijos klausimus. Mano supratimu… dirbdami komitetai ir teisininkai priėjo išvadą, kad čia daugiau rašyti nereikia. Tam pritaria ir tarptautinės teisės specialistai.

J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar galima šiek tiek?

PIRMININKAS. J.Valatka.

J.VALATKA. Čia nekalbama apie žalos dydį, apie piniginę išraišką ir t.t. Mes kalbame tik tai, kokiu atveju žala atlyginama. Jeigu žala padaroma, kai nevykdo, piktybiškai nevykdo šitų įmonių vadovai Vyriausybės ir Seimo nurodymų, tada žala neturėtų būti atlyginama, nes mes keičiam jų vadovybę. Kam tada atlyginti šitą žalą? Nekalbėkime dabar apie jos dydį, apie visus kitus aspektus, susijusius su žalos atlyginimu.

PIRMININKAS. J.Razma, dalyvavęs derinant projektą. Prašom.

J.RAZMA. Aš norėčiau pabrėžti, kad mes neturėtume pamiršti, kad ta įmonė yra visų konkrečių, privačių akcininkų turtas. Štai, sakykime, jeigu tos įmonės vadovas atsisakė vykdyti Vyriausybės nutarimus ir reikalavimus ir mes buvom priversti paskirti Vyriausybės atstovą, o tas Vyriausybės atstovas priėmė kažkokius neprotingus sprendimus ir buvo padaryta žala, tai mes turim ginti tų privačių akcininkų interesus ir tuo atveju, kai ten jau dirba Vyriausybės paskirtas įmonės administratorius, numatyti taip pat žalos atlyginimą. Todėl aš negaliu pritarti pono K.Kuzminsko teikiamai pataisai.

PIRMININKAS. Kas norėtų? V.Andriukaitis norėtų paremti? J.Listavičius irgi nori tarti žodį. Aš tuoj J.Listavičiui, tada V.Andriukaičiui. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai šios nuostatos griežtinti nereikia. Mes turėtume turėti mintyje, kad šitas įstatymas taip pat bus nagrinėjamas nežiūrint į tai, kad tos situacijos iš viso negali būti. Tokia sugriežtinta nuostata nieko gero neduos, kalbant jau ir apie šių dienų investuotojus ir investicijas, todėl ją reikia palikti tokią, kokia ji yra.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš pritariu bendrai nuomonei, kad bendrai šitas įstatymas yra karštas kompresas iš rankų išslydusiam strateginiam objektui, ypač kai mes atsisakėm 51%. Dabar dėl atvejo. Iš tikrųjų gerbiamasis kolega J.Valatka yra visiškai teisus. Kalbama apie ekstremalias situacijas. Esant ekstremaliai situacijai, visa valstybė gali patirti didžiulių nuostolių. Paimkite Antrąjį pasaulinį karą pagaliau. Staiga jūs, esant šitai situacijai, prisiimat tokius įsipareigojimus, kurie pasmaugs sugriuvusią valstybę. Tai apibrėžkim, kokios gali būti ekstremalios situacijos. Vienu atveju nedidelės, avarija Jonavoje, tarkime, o kitu atveju, tarkime, sugriovimai didžiuliai, kokia nors didesnė katastrofa. Tai ką, ir tais atvejais visiškai atlyginama? Pagalvokime pirmiausia, apie ką mes kalbame. Aišku, kad reikia reglamentuoti kuo siauresnius atvejus, kai žala prasideda, ypač tuo atveju, kai Vyriausybė paskiria savo atstovą ir ima valdyti. Mes apie atvejus kalbam, o ne apie teisinius mechanizmus. Teisiniai mechanizmai suprantami, nes abiem atvejais, net ir žalos atveju, būtų galima apskųsti teismui žalos dydį ir t.t., bet kalbėkim šiuo atveju, susiaurinkime ekstremaliais atvejais valstybei naštą, kad tais atvejais ji prisiima, o tais atvejais, esant ekstremaliai situacijai, ūkinis subjektas vykdo nacionalinius interesus ir jau jo atsakomybė, todėl pono J.Valatkos pasiūlymas yra visai logiškas.

PIRMININKAS. Gal dar sykį viceministras nori tarti žodį?

V.VALENTUKEVIČIUS. Aš tik noriu dar kartą pasakyti, kad galima šiuo atveju, sakykim, samprotauti ir taip, kaip dabar buvo pasakyta, tačiau nepamirškime, kad tarptautinėje praktikoje egzistuoja įprasti tokių ginčų sprendimo metodai. Mes, rengdami įstatymą, rėmėmės daugiausia Skandinavijos šalių patyrimu dėl analogiškų įstatymų. Konstitucinė struktūra (aš ir praeitą kartą minėjau Seime kalbėdamas) yra truputėlį kitokia. Konkrečiai Norvegijoje tokia teisė priimti tokį sprendimą yra suteikiama karaliui, paskui karalius lygiai tokia pačia tvarka, kadangi tai gali būti susiję ir su tarptautinių užsienio subjektų interesais, priima sprendimus dėl tokių nuostolių kompensavimo. Aš manau, Seimo nariai puikiai supranta, kad tuo aspektu mes nagrinėjome tą klausimą. Juk tokiais sprendimais, kai kompanijos dėl kokių nors priežasčių galėtų trukdyti mums spręsti savo ekonomines problemas, mes lygiai tokia pat tvarka galime pateikti savo pretenzijas dėl mums padarytų nuostolių, remdamiesi lygiai tokia pačia teisine juridine tarptautine praktika, kaip nemažai tokių bylų yra ir šiuo metu.

Šiuo atveju, aš manau, nereikėtų taip supaprastinti problemos, kad Lietuvos valstybė šituo įstatymu prisiima bet kokias pretenzijas, kurias kas nors gali pareikšti. Vis dėlto mes įvertinkime tai, kad labai stiprus ir atsakingas sprendimas būtų valdymo organų nušalinimas, ir to niekas nesako. Mes kalbame ir apie visas tas procedūras, bet šiuo atveju, jeigu užsienio kapitalas galėtų pareikšti tam tikrų pretenzijų, tai yra tarptautinėje praktikoje normaliai numatyta situacija, kada jis turi tokią teisę. O teismine tvarka, jeigu tie nuostoliai būtų pripažinti kaip teisėtai pagrįsti ir neįvertinti tie nuostoliai, kurie padaryti Lietuvos ūkiui, tokiu atveju galima tokį klausimą kelti. Šiuo atveju, aš manau, nėra pagrindo baimintis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar sykį registruojamės ir spręsime dėl K.Kuzminsko ir J.Valatkos pataisos. Prašom registruotis, dar sykį sakau.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Balsuosime dėl K.Kuzminsko ir J.Valatkos pataisos. Kas už tai, kad ši pataisa būtų priimta, spaus mygtuką „už”, kas mano, kad jos nereikia, spaus mygtuką „prieš”. Prašome balsuoti. Balsavimas vyksta.

Iš viso balsavo 86 Seimo nariai. Už – 37, prieš – 40, susilaikė 9. Taigi pataisai nepritarta.

Replika po balsavimo – K.Kuzminskas. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Labai gaila, Seimo nariai, kad jūs nepritarėte tai pataisai. Jūs sakėte, kad bus galima vėliau pareikšti pretenzijas. Daug jūs pretenzijų pareiškėte G.Petrikui, J.Urkai ir kitiems…

PIRMININKAS. Na, aš nemanau, kad reikia užsienio subjektus ar kokius nors Lietuvos akcininkus sulyginti su urkom. Gerbiamieji Seimo nariai, dar J.Avyžius. Prašom.

J.AVYŽIUS. Aš taip pat gailiuosi, kad nepriimta šita K.Kuzminsko ir J.Valatkos pataisa. Kaip ponas J.Razma pasakė, kad gali nukentėti tada bendrovės akcininkų interesai, bet priešingu atveju nukentės visos valstybės piliečių – mokesčių mokėtojų interesai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes tuo baigiame diskusijas dėl šitos pataisos.

Toliau yra V.Andriukaičio pataisa – išbraukti šitoje dalyje žodį „visiškai”. Prašome. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mano pataisa kaip tik ir toliau logiškai pratęsia tą bendrą diskusiją ir tai, ką tik pasakė gerbiamasis J.Avyžius. Aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį, kad kai mes lyginame įstatymų projektus su Norvegijos, Švedijos ir kitų šalių, mes lyginkim ir jų ekonominį pajėgumą, jų galimybes atlyginti, jų ekonominį potencialą ir t.t. Noriu pasakyti, kad jeigu mes pažiūrėtume, kaip jos tvarkėsi prieš 30 metų pagal savo ekonominį pajėgumą, tada pažiūrėkim, kaip tada buvo reguliuojama. Mes pasiimame ekonomiškai stiprių valstybių įsipareigojimų paketą ir taikome mūsų situacijai, kai mes niekaip negalime savęs laikyti stipria valstybe. Darome sau įsipareigojimus, kurie iš tikrųjų gali pasmaugti valstybę. Ir taip valstybės įsipareigojimai, skolos ir visas spaudimas yra toks didelis, kad nežinia, ką toliau daryti. Prisiminkime ką tik svarstytus visokius perdraudimo fondus ir t.t. Todėl mano siūlymas – išbraukti žodį, kad valstybė visiškai ją atlygina. Valstybė ją atlygina, teisingai. Jeigu valstybės atlyginimo dydis yra per mažas, ekonominis subjektas gali kreiptis į teismą, gali pateikti savo sąskaitą, ir ūkiniame teisme ar Tarptautiniame arbitraže galima diskutuoti dėl dydžio. O dabar staiga parašom, kad visiškai atlyginam. Dėl šito žodžio „visiškai” visa valstybė gali išeiti per kaminą. Šiuo atveju laikykimės tokios pačios nuoseklios logikos, kaip teigė pranešėjas. Yra žala, yra diskusija, yra įsipareigojimas atlyginti, o dėl atlyginimo dydžio – prašom, galima diskutuoti ūkiniame teisme. Tada, jeigu ūkinis teismas pasakys, kad toks dydis yra, valstybė atlygins. O čia iš karto valstybė įsipareigoja be nieko, iš karto – visiškai. Klausykite, bent šioje vietoje pagalvokime, ką darome.

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Aš gal ir sutikčiau, jeigu iš karto mes nebūtume įrašę to žodžio. Atlygina – irgi paprastai suprantama, kad visiškai atlyginama. Bet dabar, jeigu mes po diskusijos išbrauktume tą žodį, tarsi iš tikrųjų sudarytume prielaidą manyti užsienio investuotojui, kad čia kalbama apie kažkokį dalinį atlyginimą. Tas žodis „visiškai” nieko negadina. Kažkodėl socialdemokratai šitą įstatymą priima kaip labai realų dalyką. Aš manau, kad šiandien kalbame apie gana teorines tų ekstremalių situacijų galimybes. Iš tikrųjų svarbu, kokius pademonstruojame principus, ką čia matys skaitydamas užsienio investuotojas. Aš manau, kad bus labai gerai, jeigu matys, kad čia atsispindi pagarba, privataus turto ir jo investicinių sąlygų saugojimas. Todėl siūlau neliesti, palikti taip, kaip yra – „visiškai”.

PIRMININKAS. Kancleris su socialdemokratais išsiaiškins, ką jie žino apie gresiančias ekstremalias situacijas Lietuvai. V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Man atrodo, kad visos situacijos yra neplanuojamos ir jų negalima numatyti, todėl jos vadinamos ekstremaliomis. O žodis „visiškai” – tai įpareigoja visiškai padengti visus nuostolius. Gali būti šalies katastrofiška būklė, gali šalis patirti apskritai didelių nuostolių, o ta akcinė bendrovė, nors ir Lietuvos valstybės akcinė bendrovė, turės pelno. Todėl, aš manyčiau, čia turėtų būti didesnė svarstymo, atlyginimo ir įsipareigojimo laisvė. O šitas pasakymas „visiškai atlygina” – tai jau yra gatavas sprendimo variantas. Aš esu už tai, kad žodį „visiškai” reikia išbraukti.

PIRMININKAS. P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, aš matau bendrą nuostatą – užkrauti valstybei kuo didesnę finansinę naštą. Ir tai daroma metodiškai, nuolat, beveik kiekvienu stambesniu įstatymu. Tai, ką mes dabar darome, manau, yra iš tikrųjų mūsų finansų sistemos griovimas. Prisiimam įsipareigojimus, kaip ponas J.Razma sakė, dėl teorinių situacijų, bet jeigu iškiltų kokių nors ginčų, tai šis įstatymas taps argumentu teisme ir sustiprins ieškovų situaciją. Aš vėliau, kai kalbėsiu bendrai dėl įstatymo, pasakysiu, kad apskritai šis įstatymas yra nereikalingas, mes padarėme klaidą, nepalikdami 51% kontrolinio akcijų paketo, o dabar patys sau prieštaraujame priimdami šį dokumentą, statydami Lietuvą į finansinį pavojų.

PIRMININKAS. Aš supratau, kad jūs padarėte klaidą, priimdami buvusiame Seime tą nuostatą. Deja, sunku nuo klaidų kaip nors jus išgelbėti. Ir viceministras.

V.VALENTUKEVIČIUS. Iš principo dėl tos nuostatos aš… Jeigu juristai čia nemato, aš atvirai praeitą kartą sakiau svarstant komitetuose...

Čia yra tarptautinės teisės specialistų, kurie užsiima įstatymų harmonizavimu – tokia norma, reikalavimas ir t.t. Sakykim (čia vėl yra teorinė prielaida), kad kažkas gali taip ir taip. Aš nematyčiau didelės problemos, jeigu mes išbrauktume tą žodį iš mūsų įstatymo. Tačiau jis jokiu būdu nepanaikina, ar tai būtų Lietuva, ar kita…Aš manau, jeigu teisininkai neprieštarautų dėl to, būtų galima šitą žodį išbraukti.

PIRMININKAS. Viceministras sako, kad jis gali atsisakyti, kad kai kurie Seimo nariai po jų padarytų klaidų ramiau miegotų. Galim išbraukti? Sutariam, kad išbraukiam. Nebalsuojam, nes padaroma redakcinė pataisa. Taigi 5 dalį priėmėm, šeštąją dalį priimam ir lieka septintoji dalis, siūloma Seimo nario J.Valatkos. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau papildyti šitą straipsnį septintąja dalimi – „Valstybei arba akcinei bendrovei „Lietuvos nafta” priklausanti akcinės bendrovės „Būtingės nafta” akcijų, suteikiančių teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, dalis negali būti mažesnė kaip 51%.” Aš išskiriu tik vieną įmonę – būsimą Būtingės terminalą. Dabar aš pabandysiu šiek tiek pakomentuoti šitą savo siūlymą. Pasižiūrėkim, kaip šitas įstatymas susijęs su Užsienio investicijų įstatymu. Štai 1991 m. mūsų Seime buvo priimtas toks užsienio investicijas ribojantis įstatymas. Cituoju: „Užsienio kapitalo įmonėms ir bendroms įmonėms, kurios veikia ne kaip valstybinės įmonės arba veikia kaip akcinės bendrovės, jeigu šiose bendrovėse steigėjas iš Lietuvos pusės turi mažiau kaip 51% akcijų, suteikiančių balsavimo teisę, draudžiama: eksploatuoti valstybinės reikšmės dujotiekius, naftotiekius, ryšių linijas…” ir toliau neskaitysiu. Šitą įstatymą pasirašė ponas V.Landsbergis. 1995 m. LDDP šitą įstatymą panaikino. Žiūrėkim, kas yra kitose valstybėse. Aš jums pacituosiu Jungtinėse Amerikos Valstijose draudžiamų užsienio investicijų sąrašą. Cituoju: „ Užsienio kapitalo bei bendroms užsienio kapitalo įmonėms, kai daugiau nei 20% kapitalo priklauso užsienio piliečiams ar kompanijoms, taikomi draudimai ir apribojimai. Minėtos įmonės neturi teisės valdyti anglies šachtų, naftotiekių bei naftos žvalgymo ir eksploatavimo objektų ir t.t.” Aš galiu pacituoti Danijos, galiu pacituoti Prancūzijos... Gerbiamieji kolegos, vis dėlto mūsų valstybės padėtis gal nėra tokia kaip mano minėtų valstybių. Todėl aš labai prašyčiau palaikyti šitą mano siūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes kalbame apie ekstremalios situacijos atvejus. Aš negaliu nepasakyti, kad pataisa visiškai netinka šitam įstatymui. Ji gali būti svarstoma visiškai kituose įstatymuose. Bet tai yra Seimo narių…

J.VALATKA. Aš norėčiau papildyti. Pirmajame šito įstatymo variante buvo kalbama apie 34% akcijų mano minėtoje įmonėje.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad mes kaip tik dabar turime gerą pavyzdį, kai pradžioje Vyriausybė, ministerija, teikdama projektą, buvo įrašiusi pastraipą, kurioje buvo kalbama apie akcijų procentą terminale. Taip buvo nuo pat pateikimo iki antrojo svarstymo. Dabar mes galbūt būkime nuoseklūs ir nekomentuokime to, ko iš tikrųjų nebuvo. Šitame įstatyme gali būti aiškiai nustatyta nuostata, ginanti valstybės interesų pagrindinį barjerą, t.y. 51% akcijų. Jeigu šiandien Seimas tai atmes, vadinasi, mes manome, kad siūlysime tokį pataisymą ir kituose įstatymuose. Šiuo atveju ypač tie Seimo nariai, kurie buvo už 51%, turi progą išreikšti savo poziciją balsavimu. Kviesčiau balsuoti už šią pataisą.

PIRMININKAS. Aš tik galiu pasakyti, kad galima kiekvieną dieną teikti tą patį. Niekas nedraudžia, bet reikia, kad įstatymo logika išliktų. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip čia jau buvo minėta, šitas punktas visiškai nėra šio įstatymo nuostata ir jo neturėtų būti. Pateikę autoriai turėtų žinoti, kad ne įstatymai yra taisomi tokiais įstatymais, o patį įstatymą reikėtų taisyti ir siūlyti pataisą niekas nedraudžia. Tačiau nereikėtų kiekvieną kartą ieškoti bet kokių galimybių pasirodyti, kas mes esam. Todėl siūlau šiai nuostatai nepritarti ir balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar J.Razma.

J.RAZMA. Aš labai gerbiu socialdemokratus už tai, kad jie išnaudoja kiekvieną galimybę savo socialistinėms idėjoms propaguoti. Bet iš tikrųjų ši pataisa visiškai netinka šiame įstatyme. Mes jau svarstėme tuos įstatymus, kuriuose buvo aptariama, kiek procentų galima privatizuoti. Todėl negaliu siūlyti pritarti teikiamai pataisai.

PIRMININKAS. Ir P.Gylys dar labai norėtų aptarti padarytas klaidas. Prašom.

P.GYLYS. Pirmiausia aš norėčiau paprašyti posėdžio pirmininko, kad jis nekomentuotų kalbančiojo kiekvieno žodžio, nes jis iš tikrųjų peržengia ne tik savo pareigas, bet ir etikos ribas. Prašyčiau tos praktikos nesilaikyti. Dabar aš norėčiau reaguoti į pono J.Listavičiaus pasiūlymą. Jeigu Seimas bendru sutarimu sutiktų grįžti prie to pagrindinio įstatymo ir įrašyti Būtingę su 51%, tokiu atveju iš tikrųjų padėtis pasikeičia. Manau, kad pono J.Valatkos pasiūlymas yra vertas dėmesio ir reikėtų derinti pono J.Valatkos pasiūlymą su pono J.Listavičiaus pasiūlymu, – jie koresponduoja. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar ponas J.Valatka vis tiek siūlo dabar balsuoti? Siūlo balsuoti. Prašom. Dar kartą J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymas gimė gindamas tam tikrus mūsų priimto įstatymo plyšius. Jeigu mes būtume priėmę tai, apie ką kalbėjo ponas J.Listavičius, šito įstatymo nereikėtų iš viso. Todėl aš vis dėlto siūlyčiau balsuoti dėl mano pasiūlymo.

PIRMININKAS. Ir viceministras. Prašom.

V.VALENTUKEVIČIUS. Manau, ta diskusija nėra susijusi, sakykim, su paskutiniu klausimu dėl ekonominės situacijos, kurią mes prognozuojame pagal šį įstatymą. Aš manyčiau, kad šita diskusija būtų sąžininga tik tada (nors man nederėtų to sakyti), jeigu čia pat būtų siūloma, kaip neturint biudžete pinigų, negalint išspręsti kitų socialinių problemų, kaip užtikrinti šito terminalo finansavimą iš biudžeto ir užtikrinti šituos procentus. Tačiau čia, matyt, yra vėl kitos diskusijos objektas. Svarbiausia, matyt, reikėtų pasakyti tai, kad šiandien šitas terminalas tik pradėtas statyti. Mes turim visi labai gerai ir atsakingai suprasti, kad pirmiausia jį reikia pastatyti. Ir kad pastatytume, reikės dar dvejų metų ir milžiniškų pinigų, milžiniškų finansinių resursų. Mes turime suprasti, kad mes turime tų finansų surasti. Jeigu šiandien būtų pasakyta, kad tų pinigų yra, jie padėti, bet mes jų tik negalim paimti, aš matyt, galėčiau samprotauti kitaip. Šiandien yra nelabai sąžininga. Aš tik pritariu, kad po konsultacijų su teisininkais ir komitetais, kai įstatymas buvo svarstomas po pateikimo, kaip tik buvo atsisakyta to punkto, prie kurio dabar siūloma sugrįžti, kaip ne šio įstatymo paskirties punkto. Todėl aš daugiau komentuoti nenorėčiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės. Apsispręsime dėl J.Valatkos pasiūlymo papildyti 7 dalimi.

Prašom dar sykį registruotis. Užsiregistravo 102 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų priimta J.Valatkos pataisa, spaus mygtuką „už”, kas galvoja, kas jos nereikia, spaus mygtuką „prieš” arba susilaikys. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 93 Seimo nariai. Už – 34, prieš – 44, susilaikė 15. Taigi pataisai nepritarta.

Dėl viso 2 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Vienas – už, vienas – prieš. S.Pečeliūnas dėl 2 straipsnio. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia atsitiko dar toks nesusipratimas. Buvo užregistruotos pono A.Švitros pataisos, bet neperregistruotos trečiajam variantui. Jos iš esmės tinka, tik ten reikėtų pataisyti ne 2 straipsnio antrojoje dalyje, bet 2 straipsnio pirmojoje dalyje. Siūloma papildyti tokiu sakiniu: „Jei ekstremali situacija kyla ne Seimo sesijos metu, Seimo Pirmininkas sušaukia neeilinę sesiją.” Tai yra labai konkretus daugiau gal mūsų vidaus darbo dalykas, bet kad būtų aišku, nes ten parašyta, kad tą situaciją skelbia Seimas. O jeigu yra pertrauka, tai kas tada skelbia? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš galiu atsakyti, kad yra Statutas, kuris nurodo, kaip tokiu atveju šaukiamos neeilinės sesijos.

S.PEČELIŪNAS. Statute nėra kalbama apie tai, jeigu Vyriausybė kreipiasi dėl ekstremalios situacijos, kad reikia skelbti neeilinę sesiją. Tokių dalykų Statute nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau paprašyti, kad kalbėtume apie 2 straipsnį.

Toliau K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau paremti ankstesnį pono J.Valatkos pasiūlymą ir pabrėžti, kad to straipsnio negalima priimti, kadangi pagrindinis pasiūlymas buvo atmestas.

Norėčiau pakomentuoti. Ponas J.Valatka pacitavo Jungtinių Amerikos Valstijų poziciją, kaip negalima perduoti svetimiems interesams valstybinių gyvybinių, strateginių institucijų privatizavimo. Norėčiau pabrėžti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, kaip čia kažkas minėjo, nėra socialistinė valstybė ir saugoja savo interesus. Todėl aš griežtai protestuoju prieš tokio straipsnio balsavimą.

PIRMININKAS. Ir J.Razma.

J.RAZMA. Aš siūlau balsuoti už 2 straipsnį. Iš tikrųjų jis liko toks, kaip ir teikia Vyriausybė: gerai suderintos visos formuluotės ir realiai sprendžiamos ekstremalios situacijos problemos. Aišku, kad Vyriausybė turi galimybę tuo atveju užtikrinti aprūpinimą naftos produktais, ir tai tikrai sumažins tą įtampą dėl galimo energetinių objektų privatizavimo, ir galėsime tvarkingai vykdyti privatizavimo programą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar sykį registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame 2 straipsniui. Užsiregistravo 92 Seimo nariai.

Balsuojame dėl 2 straipsnio. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti. Iš viso balsavo 78. Už – 47, prieš – 18, susilaikė 13. Taigi 2 straipsnis yra priimtas.

3 straipsniui pataisų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 3 straipsnio? V.Andriukaitis. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, yra užregistruota oficiali pataisa. Jūs apsimetėte negirdinčiu ir nematančiu ir neteikėte balsuoti. Tai mane labai stebina. Aš dabar nesakau, ar jums ji priimtina, ar ne. Jūsų argumentas, kad tai yra kokiame nors Statute (nors to ten nėra, ten yra bendrosios frazės surašytos, kas, kada, ką šaukia), neturi jokios galios atmesti pataisos. Aš vis dėlto…

PIRMININKAS. Mes kalbame apie 3 straipsnį. V.Andriukaitis. Dėl 3 straipsnio norėtumėte ką nors?

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Dėl viso įstatymo. Niekas nenori kalbėti dėl 3 straipsnio, ne? R.Dagys, J.Valatka nenori? J.Valatka dėl 3 straipsnio? Ne? Gerai. Tai 3 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Gerai. 3 straipsnis priimtas. Dėkojame pranešėjui. Pastraipsniui priėmėme.

Dabar J.Valatka, S.Burbienė, K.Prunskienė, K.Kuzminskas, P.Gylys yra užsirašę iš anksto kalbėti dėl viso įstatymo. Pagal sąrašą ir prašau kalbėti. Keturi – už, keturi – prieš po 2 min. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto, norime mes to ar nenorime, šito įstatymo dabar reikia. Jis jokiu būdu neišspręs tų problemų, kurias mes patys sukūrėme atsisakydami kai kurių nuostatų, kai kalbėjome apie Būtingės terminalo statybą ir jo finansavimą. Aš galiu šiek tiek pataisyti viceministrą, kuris kalbėjo apie finansavimą, tarsi jį būtų galima finansuoti tiktai iš biudžeto lėšų. Tai yra nonsensas. Tokie objektai nestatomi iš valstybių biudžetų lėšų. Tokie objektai statomi iš kreditinių išteklių. Vadinamieji užsienio investuotojai, kurie čia ateis, taip pat neturi laisvų pinigų. Jie kreipsis į bankus, turės bankinius kreditus ir tik tada statys šitą objektą. Tačiau už paslaugas jie iš mūsų būtinai pasiims šitas palūkanas, aš manau, dvigubas arba trigubas.

Galiu priminti ir skaičius. Kai mes kalbėjome apie Būtingės terminalą, ten reikėjo prie 28 mln. Lt, dabar paskirtų valstybės, pridėti apie 60 mln. Lt ir buvo galima paimti paskolą šitų objektų statybai. Tai buvo numatyta šitų objektų statybos plane. Deja, buvo nueita visiškai kitu keliu – didinant įstatinį kapitalą ir vykdant statybą iš įstatinio kapitalo. Tai Vyriausybės pasirinkimas. Bet nemanau, kad tai naudinga mums, kaip valstybei. Todėl kalbėdamas apie visą įstatymą su giliu liūdesiu galiu pasakyti tiek, kad jį reikia priimti. Galiu pasakyti tiek, kad jis tikrai, kaip išsireiškė mano kolega V.Andriukaitis, yra kažkokia priemonė mirštančiajam, bet tegul ji būna.

PIRMININKAS. Tiktai klausimas: kas miršta? S.Burbienė. Atsiprašau.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, dauguma jūsų puikiausiai suprantate, kad įstatymas atsirado dėl šventos ramybės. Tą puikiausiai supranta ir ministras, ir viceministras. Kadangi Seimo nariai labai susirūpino, kad gali būti problemų dėl aprūpinimo nafta, todėl yra siūlomas įstatymas: imkite ir nurimkite. Šią mano nuomonę gali patvirtinti kolega J.Razma, kuris labai aiškiai pasakė: įstatymas yra tik tam, kad jis būtų, o iš tikrųjų to niekad nereikės. Žodžiu, įstatymas yra todėl, kad būtų. O ką jis duoda? Jeigu šalyje bus ypatinga ekstremali situacija, vargu ar ji susidarys tik dėl naftos iš jūros negavimo. Taigi šios priemonės paprasčiausiai bus nepakankamos. Tuo labiau kad jokių kriterijų ekstremaliai situacijai apibrėžti nėra, o ir pats procesas per Vyriausybę ir Seimą yra pakankamai lėtas, nors ir šaukiamos nepaprastosios sesijos ir daromi kiti dalykai. Tuo labiau kad įrašydami tokius galimus nurodymus būsimoms kompanijoms, kurios galbūt dirbs šituose objektuose, mes keičiame sąlygas tiems, kurie galbūt galvoja apie šių objektų privatizavimą. Tuo labiau kad ir dabartinė 3 straipsnio redakcija nepanaikina to neaiškumo, kaip konkrečiai veiks Akcinių bendrovių įstatymas, nes pasakymas „tik normų galiojimas” yra ne visai aiškus nedarant pataisos Akcinių bendrovių įstatyme, kur būtų galima numatyti tokią valdybos pašalinimo galimybę. Taigi, mano supratimu, įstatymo dėl įstatymo, nepaisant visų gerų norų, nereikia.

PIRMININKAS. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man, žinoma, taip pat labai gaila, kad ir ankstesnioji, ir dabartinė Vyriausybė, kartais labai dosniai skirstydamos pinigus, žinoma, irgi svarbioms reikmėms, nesurado lėšų ir galimybių joms pasitelkti, kad užsitikrintų finansavimą norėdamos išlaikyti valstybės žinioje 51% tokio svarbaus objekto kaip Būtingės terminalas. Jeigu pažiūrėtume į šitą mūsų dabartinį įstatymą užsienio investuotojo akimis (leiskite teigti, kad šiek tiek žinau jų mąstymą), man atrodo, kad 51% valstybės akcijų jiems suteikia daug daugiau tikrumo nei įstatymas, kuriame kalbama apie administracijos nušalinimą, nepaisant to, kad čia yra parašyta, jog bus atlyginta žala. Todėl kažin ar to tikslo, kurio siekiama šiame įstatyme, iš tikrųjų siekiama pačiu geriausiu keliu. Skirtumas tarp 51% ir 34%, kuriuos, šiaip ar taip, Vyriausybė vis tiek įsipareigoja išsaugoti valstybės rankose, yra tik 17%, aišku, išreiškus milijonais, tai vis dėlto nemažos sumos, bet mes šiandien energetikos sektoriaus skolų įskaitymą matuojame šimtais milijonų, todėl, tiesą sakant, man atrodo, kad čia reikėjo daug rimčiau padirbėti prie finansavimo lėšų sukaupimo. Lietuvoje yra pakankamai patriotiškai mąstančių žmonių, kurie netgi vidaus skolos pavidalu tikrai galėjo investuoti ir asmeninių lėšų. Bet dabar mes turbūt kalbame visą laiką apie tą patį, tačiau niekas nesikeičia. Aš tikrai palaikyčiau kolegų pasiūlymą, kad gal mums iš tikro reikėtų dar kartą grįžti prie to įstatymo ir turbūt mums nereikėtų vieni kitiems priekaištauti dėl socializmo. Puikiai žinome, kas yra socializmas, kas yra rinkos ekonomika, kas yra valstybės strateginiai nacionaliniai interesai ir kaip juos saugoti. Todėl tų pamokų pirmamečiams turbūt mums nereikėtų vieni kitiems dėstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš taip ir neišgirdau jūsų nuomonės dėl šio įstatymo.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš, išsakiusi platesnį priekaištą dėl to, kad atsirado poreikis tokius įstatymus rašyti ir ne iš esmės spręsti klausimą, vis dėlto siūlau balsuoti ir, be abejo, pati balsuosiu už.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai gaila, kad šiame įstatyme neapibrėžta, kas yra ekstremali situacija. Nejaugi užmiršome, kokios tos ekstremalios situacijos pasekmės. Mes, tremtiniai ir politiniai kaliniai, puikiausiai tai atsimename. Krikščionių demokratų frakcija, svarstydama klausimą dėl strateginių objektų privatizavimo, kalbėjo prieš arba susilaikė ir reikalavo, kad būtų šis įstatymas… tokio pobūdžio įstatymai...

Aš tikiu, kad prieš privatizuojant būtina priimti atitinkamus įstatymus (tik daug griežtesnius) dėl „Telekomo”, Valstybinio radijo ir televizijos bei kitų.

PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kad niekas neprivatizuoja Valstybinio radijo ir televizijos. Negąsdinkime šiandien žmonių.

K.KUZMINSKAS. Labai gaila, kad jūs mane trukdote. Pridėkite dar kelias sekundes.

PIRMININKAS. Pridėsim.

K.KUZMINSKAS. Gaila, kad šis įstatymas yra per „minkštas”. Vis dėlto aš norėjau, kad jis būtų griežtesnis, kad griežčiau, esant ekstremaliai situacijai, valstybė vadovautų. Jūs neįsivaizduojat… Gal jūs galvojate, kad Seimas visą laiką išliks tokios pačios sudėties, Vyriausybė išliks tokios pačios sudėties? Aš netikiu, kad Būtingės terminalas ir visa energetikos sistema, kurios problemas sprendžiame šitame įstatyme, bus tikrai ypač lojalūs Lietuvos valstybingumui. Šiaip aš pritariu šiam įstatymui, siūlau balsuoti už jį, tačiau ateitis viską parodys. Ačiū.

PIRMININKAS. P.Gylys dar norėtų kalbėti? Užsirašęs iš anksto. Prašom.

P.GYLYS. Tai, ką mes dabar svarstome ir priimame, yra daiktinis įrodymas, kad prieš kurį laiką Seimas padarė klaidą. Ta klaida – tai įstatymas dėl Būtingės statybos ir akcinio paketo sumažinimas. Aš primenu tiems, kurie mažiau informuoti, kad mūsų Vyriausybė iš tikrųjų svarstė tokią galimybę, bet paliko 51% trejiems metams, po trejų metų buvo galima vėl grįžti prie šito klausimo. Po trejų metų galėjo būti kita situacija. Galbūt iš tikrųjų tame objekte būtų mažiau strategiškumo ir daugiau komercinių elementų. Neapsaugo šitas dokumentas nei valstybės interesų, nei būsimų akcininkų interesų. Mes nesijaučiame dėl to dokumento saugiau. (…) saugumas ateina per tas garantijas – atlyginti nuostolius mūsų valstybei, o nesaugumas investuotojams yra formuluojamas 3 straipsniu, kuriame sakoma, kad ekstremaliomis sąlygomis galima nušalinti tų akcinių bendrovių vadovybę. Ką tai reiškia? Tai reiškia nacionalizaciją de facto, tegul ir laikiną. Aš noriu paklausti, ar tai padidina potencialių investuotojų motyvus įsijungti į šitą projektą? Jokiu būdu ne. Vadinasi, padarėme klaidą ir dabar iš esmės priimame dokumentą, kuris lyg ir turėtų gelbėti situaciją, bet iš esmės jos negelbsti. Išsigelbėjimas yra grįžimas prie klausimo – 51% kontrolinis akcijų paketas. Ačiū.

PIRMININKAS. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš, žinoma, manau, kad šiuo atveju reikėtų priimti, ir balsuosiu už šį įstatymą štai dėl ko. Iš tikrųjų tai yra garantas ir šiuo atveju Seimas suteikia daugiau galimybių Vyriausybei, nes atsako į tris pagrindinius klausimus, kai yra iškilusi ar iškiltų kokia nors labai sudėtinga problema Lietuvos valstybėje: ką reikėtų daryti, kokie sprendimo būdai ir kokios būtų pasekmės. Manau, kad šis įstatymas visiškai atitinka pagrindinius įstatymų leidybos principus ir galų gale kaip saugiklis vis dėlto šiame įstatyme lieka Seimas, kuris skelbtų tokią situaciją ir galėtų stabdyti net kitų įstatymų galiojimą. Pritariu šio įstatymo priėmimui.

PIRMININKAS. Taigi 4 Seimo nariai kalbėjo už. Dar du Seimo nariai galėtų kalbėti prieš. S.Pečeliūnas norėtų kalbėti prieš? Aš noriu paklausti S.Pečeliūno: jūs kalbėsite prieš? Jūs esate pirmas pagal eilę.

S.PEČELIŪNAS. Visai kitu klausimu.

PIRMININKAS. Visai kitu klausimu. Atsiprašau.

S.PEČELIŪNAS. Aš pasakysiu, jeigu galima. Jeigu taip verčiate, pasakysiu. Aš apgailestauju, kad neleidžiate apginti mūsų frakcijos nario pateiktų pastabų ir jas atmetate net nesvarstę. Tai yra negerai. Ar jos priimtinos, ar ne – tai kitas klausimas. O tai, kad jas atmetėte, yra labai negeras dalykas. Norėčiau jūsų prašyti dviejų dalykų: ateityje taip nesielgti, ir antra, ko norėčiau prašyti – niekuomet nekomentuoti Seimo narių kalbų netgi jiems kalbant. Jau po visko čia tie komentarai tapo taisykle, bet kalbant…

PIRMININKAS. Jūs kalbate ne dėl įstatymo, gerbiamasis Seimo nary. Aš turiu jums pasakyti dar vieną pastabą. Jeigu dėl vedimo tvarkos, kalbėkite nuo centrinio mikrofono. O dėl jūsų pastabos, kad nebuvo svarstomos pono A.Švitros pataisos, tai mes kiekvieną dalį atskirai svarstėme, ir aš klausiau, ar yra norinčių kalbėti dėl pirmosios dalies. Tuo metu niekas nekalbėjo. Ir ponas A.Švitra nenorėjo kalbėti dėl savo pataisos. Taigi aš nieko negaliu daugiau padaryti, o jūs vėl šiandien kalbate ne ta tema, ir aš turiu komentuoti po to taip, kaip jūs nenorite.

V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Jūs man pridėkite, jeigu galima, 32 sekundes. Gerbiamieji Seimo nariai, akivaizdu, kad šis įstatymas nesuderintas su Nacionalinio saugumo koncepcija, kurią mes priėmėme. Iš tikrųjų Vyriausybė elgiasi labai keistai. Pirmiausia pateikia Būtingės terminalo problemą svarstyti be jokių papildomų lydinčiųjų dokumentų, tuomet nugali pozicija, kad iš viso nenustatomos jokios ribos akcijų procentui. Vadinasi, užuot apgynę 51%, tuomet Seime tie, kurie gynė 51%, aiškiai matė, kad interesai yra kitokie.

Toliau. Be to kompleksinio vaizdo po tam tikro laiko gimsta projektas apie ekstremaliais (…) atvejais galimą intervenciją į šitų naftos terminalų valdymą. Vėlgi kyla klausimas: o kas apibrėžia ekstremalias situacijas? Akivaizdu, kad Vyriausybė vėl turėjo pateikti ekstremalių situacijų įstatymą, jo valdymą, taip pat akcinio įstatymo ir akcinį įstatymą lydinčias pataisas, kurios reikalingos, kad šis įstatymas galiotų. Vėl mes matome tą patį vaizdą – eina visiškai neparengti, „žali” projektai vienas paskui kitą, be jokio aiškaus plano. Toliau akivaizdu ir tai, kad šitame įstatyme yra numatomas toks švelnus valstybės požiūris į ekstremalias situacijas ir, kita vertus, suteikiama galimybė ūkiniams subjektams įvairiai traktuoti ir įvairiai elgtis ekstremalių situacijų atveju. Aš noriu dar ta proga priminti gerbiamajam ponui J.Razmai, kad jis pasimokytų socializmo teorijos iš Skandinavijos šalių, Vokietijos, Anglijos ir Prancūzijos gyvenimo praktikos. Gal tada jam šiek tiek bus aiškiau, kas tai yra, ir jis nebepainios tų strateginių interesų, nes, ko gero, kancleriui verta žinoti, kad valstybės savo strateginiais interesais visada yra susirūpinusios ir savo interesus gina. Todėl akivaizdu, kad šitas įstatymas yra tik „karštas kompresas” valstybei iš rankų išsprūdusiam strateginiam objektui.

PIRMININKAS. Jūs už ar prieš?

V.P.ANDRIUKAITIS. Nieko nepadarysi, tenka palaikyti tokį blogą variantą.

PIRMININKAS. Tai vėl dar kartą aš turiu pasakyti, kad esam visi apgauti, kadangi galima buvo pasisakyti tik prieš. Ir tai gali daryti tik V.Čepas, likęs vienintelis norintis pasisakyti prieš. Jis tą gali daryti dvigubai ilgiau negu visi kiti, nes… Prašom. V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš, kaip reta, šiandien suspėsiu per visas jūsų reglamentuotas minutes pakalbėti. Manau, kad reikia balsuoti prieš šitą įstatymą dėl kelių priežasčių. Visų pirma dėl to, kad tas 51%, kuris yra akcininkų, ir 46% akcijų, kurios likusios valstybei „Klaipėdos naftoje”, yra visiškai pakankamas kiekis, kad valstybė galėtų blokuoti bet kokius strateginius akcininkų sprendimus.

Antras dalykas. Kaip žinote, yra rengiamas ekstremalių situacijų įstatymas, kuris, matyt, bus priiminėjamas kitais ar šiais metais, todėl taps visiškai nereikalingu. Vadinasi, šitas įstatymas yra dar vienas pluoštelis popieriaus. Yra daug įstatymų, kuriuos esam priėmę be reikalo. Vaizdžiai tariant, atleiskit už pasakymą, jis po kelių mėnesių bus reikalingas kaip karvei balnas. Ir replika ponui K.Kuzminskui: mes penketą metų stumdėm tą Būtingės naftos terminalą iš Melnragės į Girulius, iš Girulių į Melnragę ir niekaip jo nepastatėm. Dabar pradėjom statyti, bet nėra pinigų. Tai jeigu mes norim, kad jo iš viso nebūtų ir dingtų tos lėšos, kurios dabar yra įdėtos, atidėkim jo statybą dar penkeriems metams. Kai išdalysim tuos 11mlrd., kuriuos ruošiamės išdalyti, tada ir 10 metų reikės. Ir tada apie tą terminalą nereiks nė kalbėti – nei apie 51%, nei apie 46%. Jis yra reikalingas dabar, paskui atsiras prie Leningrado, prie Sankt Peterburgo, prie Talino. Taigi neklaidinkim, kaip sako mūsų gerbiamoji deputatė, tautos. Todėl aš siūlau nebalsuoti už šį įstatymą, mesti jį į šiukšlių dėžę ir pamiršti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Taigi V.Čepas siūlo alternatyvius variantus. Viską išspręs Klaipėdos terminalas ir jokios Būtingės nebereikia. Klaipėdiečiai visada yra klaipėdiečiai. (Balsas salėje) Aš tiesiog kad tiksliau būtų suprasta. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės. Registruojamės, pone Pečeliūnai, registruojamės visi.

Registravosi 108 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosim dėl Lietuvos Respublikos valstybės strateginių interesų užtikrinimo aprūpinant Lietuvos Respublikos ūkį nafta ir naftos produktais ekstremalių situacijų atveju įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 82.

PIRMININKAS. Už – 83. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 3.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 16.

PIRMININKAS. Susilaikė 16. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, už balsavus 83 Seimo nariams, prieš – 3, susilaikius 16 Lietuvos Respublikos valstybės strateginių interesų užtikrinimo aprūpinant Lietuvos Respublikos ūkį nafta ir naftos produktais ekstremalios situacijos atveju įstatymas yra priimtas. Ir trys replikos: R.Dagio, R.Smetonos ir S.Pečeliūno. Prašom. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dabar visi taip balsavom už tą pono J.Razmos pavadintą nerealų projektą. Manau, kad jeigu Vyriausybė ir ateityje teiks tokius nerealius projektus, tai nedarys jai garbės. Bet aš noriu atkreipti dėmesį į vieną problemą, kurią mes, priimdami šį įstatymą, sau padarėm. Pirmiausia ponas J.Listavičius ir visi kiti, kurie dirba Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje, gerai žino, kaip mes lengvai gauname informaciją apie investuotojus, kokios yra firmos, su kokiu kapitalu yra susijusios. Tai iš esmės neįmanomas procesas mūsų realiomis sąlygomis. Mes neturim tos informacijos ir artimiausiu metu vargu ar ją turėsim. Dabar šiuo metu mes leisim privatizuoti strateginius objektus, kuriuos nupirks neaišku kas, ir niekas nėra garantuotas, kad tas pirkėjas bus geranoriškas mūsų Lietuvos atžvilgiu. Jis gali šiuo atveju sukelti dirbtinę vienokią ar kitokią krizę, po to mes, nepriėmę mūsų pataisų, nušalinę firmos vadovybę, mėginsime gintis, bus padaryti kažkokie veiksmai. Jeigu tarptautiniame teisme bus įrodyta, kad firma turi vienokių ar kitokių nuostolių, tai tiems, kurie žino tarptautinę teismų praktiką, suprantama, kad tie nuostoliai paprastai turės būti atlyginami visiškai pagal visas pasaulines kainas. Ir tai užkraus tokią naštą valstybei, kad mūsų valstybės, kuriai savos firmos sukels tokią krizę, nepriklausomybė gali pasidaryti visiškai mistinė, nes mes kalbam apie didžiules investicijas, didžiules lėšas, kurios mūsų biudžetui bus nepakeliamos. Apsigynimo mechanizmų esant dabartinei situacijai aš iš tikrųjų nematau ir nežinau, kaip galima būtų apsiginti nuo tokio negeranoriško elgesio. Mes čia kovojam už NATO, Europos Sąjungą, bet visiškai pamirštam, kad yra ekonominio karo grėsmė. Ji visada yra ir bus, ir jokios nato ar europos sąjungos jos nepašalins.

PIRMININKAS. R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nedalyvavau balsavime dėl šio įstatymo. Aš manau, kad reikia ginti valstybės strateginius interesus, bet negaliu balsuoti už blogą įstatymą. Pakanka tiktai to, kad tos įmonės, apie kurias kalbame, nebus techniškai pasirengusios priimti naftą iš jūros, o jos gali norėti būti nepasirengusiomis priimti naftą iš jūros, ir joks įstatymas jų neįpareigos daryti tai, kas čia numatoma. Manau, kad šis įstatymas yra bandymas ginti valstybės interesus, kai tie interesai jau parduoti. Per vėlu.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tikrai keista situacija, kai mes priimam įstatymą dėl valstybės strateginių interesų užtikrinimo aprūpinant tuo ir tuo, kai visą laiką sakėm, kad valstybė strateginių interesų neturi iš viso.

Visą laiką buvo prašyta, kad mes pasakytume, kokie yra tie strateginiai interesai, kokie yra tie strateginiai objektai, kurie mūsų valstybei yra ypač svarbūs ir kuriais mes rūpinsimės visomis įmanomomis priemonėmis. Šiuo atveju 1 straipsnis yra beveik nesuvokiamas. Valstybė užtikrina strateginius interesus, o kitais įstatymais pasakėme, kad tokių interesų nėra. Tai ką mes užtikrinsime, ką mes ginsime? Mes ginsime tai, ko nėra, ir todėl šitas įstatymas pakimba ore. Aš siūlyčiau vis dėlto pagalvoti apie šitą problemą ir dar nevėlu labai aiškiai nustatyti, kokie yra mūsų valstybės strateginiai interesai, ar yra strateginiai objektai, ir tada jau kalbėti, kokiais būdais mes giname savo strateginius interesus. O juos taip po kapeikėlę tampyti... Šiandien ar prieš kelerius metus nusprendėm, kad Būtingė – strateginis objektas, strateginis interesas, paskui nusprendėme, kad jau nebe. Dabar šituo įstatymu lyg iš dalies pripažįstame, kad tai yra strateginis interesas esant tam tikroms sąlygoms. Galų gale nuspręskime, kaip yra iš tikrųjų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pertrauka iki 12.15 val.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Reikėtų tęsti mūsų šios dienos posėdį. Aš prašyčiau esančių užimti savo vietas, o nesančių – kuo greičiau ateiti į savo darbo vietą. Dabar registruojamės. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai.

Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo projektas Nr.P-398(2) (svarstymo tęsinys)

Mes galime visai ramia širdimi pradėti 1-5 klausimo svarstymo tęsinį – Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo projektas Nr.P-398(2). Svarstymo tęsinys. Diskusijoje yra užsirašiusi kalbėti viena Seimo narė R.Melnikienė. Kviečiu ją į tribūną kalbėti frakcijos vardu. 7 minutės.

R.MELNIKIENĖ. Aš kalbėsiu trumpiau, nes nėra oponuojančių ir galima pasakyti tik tam tikras teigiamas šio projekto puses. Gerbiamieji kolegos, kadangi savo pastabas iš karto pateikiau projekto rengėjams, jos buvo procedūrinės, į jas buvo atsižvelgta.

 Šiuo įstatymu Lietuvoje įvedama nauja turto įkeitimo rūšis. Remiantis juo Lietuvoje bus galima įkeisti bet kokį turtą. Įkeitimo objekto sąvoka labai išplečiama. Sprendimas, ar turtas tampa įkaitu, ar netampa, bus padaromas tik skolininko ir kreditoriaus susitarimu. Tai labai išplėtos kredito rinką, teikiamą apsaugant paskolos davimą įkeičiamu turtu. Savo ruožtu tai labai sumažins bankų veiklos riziką. Todėl šitą projektą aš sveikinčiau kaip labai teigiamą Vyriausybės žingsnį plėtojant investicijas ir didinant bankų veiklos patikimumą. Įkeitimo objektu galės tapti vertybiniai popieriai, automobiliai, gyvulių banda, netgi būsimas derlius, prekių atsargos. Taigi šis projektas, jeigu jis bus priimtas, padės plėtotis visoms veiklos rūšims. Kilnojamojo turto įkeitimas taip, kaip jis reglamentuotas įstatyme, mano nuomone, atitinka pagrindinius reikalavimus, kad kreditorius tikrai būtų saugus paėmęs įkaitą pagal šitą įstatymą. Yra labai supaprastinta išieškojimo iš įkaito procedūra. Kreditorius ir tretysis asmuo turi galimybę pasitikrinti registre tai, ar skolininkas, būsimasis skolininkas, imantis paskolą, dar nėra paėmęs paskolos, ir taip sužinoti, ar jis nepatirs nuostolių dėl ankstesnio įkeitimo. Trečias dalykas – valstybė garantuoja informacijos patikimumą. Šis projektas atitinka tuos standartus, kurie yra kitose šalyse. Kilnojamojo turto įkeitimas numato ir naują dalyką Lietuvoje – ilgalaikės nuomos registraciją. Ilgalaikė nuoma, kaip jūs žinote, iš vienos pusės taip pat yra įsipareigojimai, o tokiu būdu sukuriam papildomas garantijas investuotojui, kad jis, užuot nagrinėjęs, analizavęs įmonės balansą, galėtų tiesiog pasitikrinti registre ir sužinoti, kokia yra įmonės situacija. Labai puiku, kad Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo projektą Vyriausybė suspėjo pateikti tuo momentu, kai yra kuriama hipotekos įstaigų sistema, ir apsisprendė dėl vienodo paskolų registro. Tokiu būdu bus sutaupyta ir valstybės lėšų, ir tie darbai bus pagreitinti. Kiek man žinoma, jau yra pradėti steigiamieji darbai, pradėta dirbti su užsienio ekspertais, yra tam tikra užsienio pagalba, ir aš tikiuosi, kad šitas klausimas taip, kaip yra numatyta įstatymuose, bus išspręstas ir registras pradės funkcionuoti nuo Naujųjų metų.

Aš peržiūrėjau Juridinio skyriaus išvadas ir norėčiau kai kurias iš jų pakomentuoti. Manau, kad jų atsižvelgimas yra diskutuotinas dalykas, bet manau, kad mums šiuo įstatymu neverta atsisakyti reglamentuoti Vyriausybės ir Lietuvos banko vertybinių popierių įkeitimą. Atitinkamo pasiūlymo nebuvo ir iš Lietuvos banko, nes Lietuvos Vyriausybės popierius gali įkeisti ne tik komerciniai bankai, kaip šiuo metu reglamentuojama Lietuvos banko ir Komercinių bankų įstatymuose. Juos taip pat gali įkeisti kredito unijos ir nefinansinės institucijos. Tokiu būdu mes iš tikrųjų daliai investuotojų, daliai skolininkų, daliai ūkio subjektų uždėtume tam tikrus apribojimus. Mano nuomone, būtų visiškai netikslinga Juridinio skyriaus pasakytose pastabose fiksuoti antrą kartą įkeičiamo turto vertę, numatyti įstatyme apribojimus. Apie tai kalba Juridinio skyriaus pastabų 9 punktas. Kiek žinau, darbo grupėje, rengiančioje įstatymą, buvo diskutuojama, ar uždrausti antrą kartą iš principo įkeisti turtą. Mes manome, kad tai nebūtų tikslinga ir štai kodėl. Jeigu netyčiomis kreditorius padarytų tokią klaidą ir paimtų įkaitu antrą kartą turtą, kuris jau prieš tai buvo įkeistas, ir iš įkeičiamo, parduodamo turto nebūtų galimybės jam atlyginti, tada jis galėtų išieškoti iš kito turto lygiai taip, kaip kreditorius, teikęs paskolą asmenine garantija. Tačiau jeigu mes įstatyme pasakysime, kad ne, antrą kartą įkeisti negalima, vadinasi, sandoris taps niekinis ir kreditorius patirs nuostolių. Aš manau, kad imtis tam tikros rizikos kreditoriui turim leisti. Nei valstybė, nei skolininkas dėl to nepatirs jokio nustolio. Lygiai taip pat yra ir su apribojimu nustatant vertę tuo atveju, kai turtas gali būti įkeistas antrą kartą. Tuomet reikėtų apriboti turto vertę, kai įkeičiama pirmą kartą. Kitaip būtų nelogiška. Tačiau, mano nuomone, pati paskolų struktūra, kai ji yra teikiama įkeičiant kilnojamąjį turtą, tai daugiausia yra trumpalaikės paskolos. Sakykime, paskolų garantu tampa pačios prekės, kurios įsigyjamos, kurios už tą paskolą yra perkamos. Vadinasi, bankas neatiduos pinigų skolininkui, jis tiesiog apmokės atitinkamai įmonei už prekes. Dažnai įkeitimu gali būti prekių atsargos. Vadinasi, kartu įkeičiama ir sąskaita. Todėl tokie apribojimai, aš manau, yra netikslingi. Netikslingi dar ir todėl, kad paties kilnojamojo turto vertė yra labai kintanti ir ją fiksuoti, manau, realiai būtų neįmanoma.

Manau, kad šis įstatymas yra labai reikalingas Lietuvai. Jis leistų labai papildyti visoms įmonėms apyvartines lėšas. Dėl apyvartinių lėšų stygiaus dabar mūsų ūkis kenčia, todėl aš prašyčiau… Mūsų frakcija pritaria šiam įstatymui. Aš tikiuosi, kad Seimo nariai jį taip pat parems.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegei už pritarimą. O dabar kviečiu baigiamąsias pastabas išsakyti Teisingumo ministerijos Privačios teisės ir notariato departamento direktoriaus pavaduotoją ponią D.Petrauskaitę.

D.PETRAUSKAITĖ. Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo projektas buvo apsvarstytas dviejuose Seimo komitetuose: Biudžeto ir finansų komitete bei Teisės ir teisėtvarkos komitete. Esminių pastabų šiam įstatymo projektui komitetai neturėjo. Į redakcines pastabas, pareikštas komitetų posėdžių metu, atsižvelgta. Taip pat atsižvelgta į dalį Juridinio skyriaus pastabų, kurios buvo redakcinio pobūdžio. Be to, į Finansų ir biudžeto komitetą buvo kreipęsis Lietuvos bankas, prašydamas papildyti šio įstatymo 1 straipsnio antrąją dalį. Į jų prašymą buvo atsižvelgta ir 1 straipsnio antroji dalis pataisyta, t.y. nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas, kai yra įkeičiami Lietuvos bankų ar komercinių bankų paskoloms užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybiniai popieriai. Kitokių pastabų, pagal kurias reikėtų iš esmės pataisyti įstatymo projektą, nėra gauta.

PIRMININKAS. Iš visko matyti, kad, ko gero, nebus prieštarauta po svarstymo. Tada aš iš karto perspėju, kad antradienį galėtų būti priėmimas, ir kviečiu dalyvauti. Mielieji kolegos, nepaisant to, vis tiek mums reikia apsispręsti, ar mes galėtume pritarti. Registracija. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Bet aš girdžiu salėje balsus, kad galėtume šiam įstatymo projektui po svarstymo pritarti bendruoju sutarimu. Nematau prieštaraujančių. Taigi Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įstatymo įkeitimo projektui Nr.P-398(2) pritarta po svarstymo bendruoju sutarimu. Antradienį jau tada mėginsime jį bendruoju sutarimu arba bent jau didžiai nesiginčydami priimti.

LR hipotekos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-399(2). LR hipotekos įstaigų steigimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-400(2)

Mielieji kolegos, nieko nelaukdami, imame 1-6a – Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-399(2). Taip pat svarstymo tęsinys. Užsirašė kalbėti du mūsų kolegos. Pirmąjį kviečiu į tribūną Seimo narį P.Šalčių.

P.ŠALČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Turime Valstybinę kadastro įmonę, kuri turi centrinę duomenų bazę Vilniuje, Kudirkos g. 18. Pagal PHARE programą svarstytas kreditan garantinių fondų sudarymas. Projekto pradžia buvo 1995 m. vasario 27 d., pabaiga – šių metų vasario 26 d. Tikslas – padėti išvystyti žemės rinką, padėti įdiegti nuosavybės teisių į žemę kompiuterizuotą sistemą. Įdiegta registracijos sistema, žemėlapių sudarymas kompiuteriniu būdu. Informaciją surenka valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos kiekviename rajone. Per mėnesį būdavo įregistruojama po 10-12 tūkst. sklypų. Dabar jau įregistruota 500 tūkst. sklypų. Viskas sujungta pagrindiniame kompiuteryje, gautame pagal PHARE programą. Turi ryšį su bendru kompiuterių tinklu. Iš viso programai buvo skirta 2 mln. ekiu. Projekto koordinatorius ponas N.Kingas sakė nieko nedaryti du kartus, nes išlaidos labai didėja, nieko nedaryti atskirai, viskas turi būti sujungta vienoje įmonėje – viešasis registras, žemėlapiai, duomenys apie žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą bei jo savininkus. Jis mano, kad Lietuva laiminga, jog gali pasirinkti. Dabar galima sujungti sistemas. Tai pats efektyviausias būdas. Svarbiausia – norint, kad žmonės pasitikėtų, naudotųsi paslaugomis, būtina įtikinti, kad ši sistema patikima. Mes turime iš ko perimti patirtį. Manom, kad tik Olandijoje ir Švedijoje geriausiai sutvarkyta žemės ir nekilnojamojo turto apskaita, tačiau švedai teisių registrą yra atskyrę, perdavę teismams, o olandų – viskas vienoje vietoje. Olandijoje kadastro kartografavimas atskirtas nuo valstybinio, Švedijoje – sujungtas. Olandai ir švedai žada taisyti, atsižvelgdami į vieni kitų patirtį. Todėl nepritariu įstatymo pakeitimo projekte numatytam centrinio duomenų banko kūrimui. Pritariu pateiktų įstatymų projektų pataisoms atskirai nekurti centrinio duomenų banko. Nieko blogo, kad pakeitus įstatymą Teisingumo ministerija turi vykdyti Hipotekos registro steigėjo funkcijas, tačiau viską reikia steigti Valstybinės žemės kadastro įmonės bazėje, nekurti atskiro centrinio duomenų banko. Olandijos kadastro ir valstybinio registro agentūra buvo prie Teisingumo ministerijos, nuo 1974 m. – prie Statybos ir urbanistikos ministerijos, o 1994 m. atsiskyrė kaip savarankiška valstybinė įstaiga, tačiau jie turi savo ministrą. Jis yra politikas, mažai daro įtakos agentūros darbui, tvirtina balansą. Jei agentūra gauna didesnį pelną, peržiūri ir nustato mažesnius paslaugų įkainius. Ministras įkainius Olandijoje mažino jau kelis kartus. Noriu priminti, kad mūsų rinkėjai labai laukia, kada bus įdiegta hipotekos sistema, kai imant paskolas galima bus įkeisti nekilnojamąjį turtą. Žemdirbiams to reikia jau dabar, nedelsiant, kad, imdami paskolas, galėtų užstatyti savo turimą žemę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu kalbėti diskusijoje Seimo narę R.Melnikienę. Kalbės frakcijos vardu.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man labai gaila, kad mes vėl įsiveliam į diskusiją, kokia žinyba turi gauti valstybės pinigus. Ši diskusija iš esmės paralyžiavo hitepokos institucijų steigimą jau ketverius metus. Pagaliau buvo rastas toks kompromisinis sprendimas, kad hipoteka, kaip teisė, ginama valstybės ir susijusi su investuotojų teisių apsauga, vis dėlto turėtų būti kontroliuojama ir žinybinga Teisingumo ministerijai. Kolegos, kurie dirbo prieš tai buvusiame Seime, tikriausiai prisimena, kiek aš dėjau pastangų, kad būtų rastas optimalus variantas, kad techninė registracija būtų palikta Žemės ūkio ministerijai, o visa teisinė registracija būtų perduota Teisingumo ministerijai. Deja, buvo priimtas kitoks įstatymas. Dabar jau nesugrįši atgal. Diskutuojant iki šiol buvo mainomos registro ir duomenų bazės sąvokos, t.y. mes kalbam apie Hipotekos registrą. Centrinė duomenų bazė, integruodama į visą nacionalinę informacijos sistemą… registras bus visos šitos nacionalinės sistemos dalis.Yra labai svarbu, kad nacionalinė duomenų bazė, ta nacionalinė informacijos sistema būtų sukurta. Vyriausybei reikia apsispręsti, kas bus jos tvarkytojas. Mes dažnai, kalbėdami apie hipoteką, turime galvoje senąjį įstatymą, veikusį Lietuvoje iki karo ir priimtą berods 1937 m. Tačiau aš noriu pabrėžti, jog labai pasikeitė finansų rinkos poreikiai, jog dabar jau yra įkeičiamas pagal hipoteką ne tiktai nekilnojamasis turtas, t.y. pastatai ir žemė. Hipotekinio įkeitimo objektas yra laivai, lėktuvai, automobiliai, žemės ūkio technika. Kad žemės ūkio technika ir automobiliai netapo šiuo metu hipotekos įkeitimo objektu, pirmiausia kalta yra ta priežastis, jog automobilių registras neatitinka tų standartų, kad valstybė galėtų visiškai apginti kreditorių interesus. Šia prasme, aš manau, yra keista, kai mes kalbame apie laivų ir lėktuvų keitimą, ir pagal hipotekos taisykles taip yra pasaulyje. Beje, geriausias Europoje registras yra Norvegijoje, jis yra integruotas, sujungiantis visus registrus. Ir Lietuvoje Teisingumo ministerija ir Vyriausybė dabar remiasi norvegų pavyzdžiu ir norvegų pagalba. Aš manau, kad rastas toks kompromisinis variantas, kuris leidžia pradėti praktiškai diegimo darbus. Aš manau, paremkime Vyriausybės siūlymą, paremkime tuos žmones, kurie bus atsakingi už tai, kad visa sistema normaliai funkcionuotų.

Ačiū.

PIRMININKAS. Tai buvo Seimo narių kalbos. Kviečiu dabar į tribūną Teisingumo ministerijos Privačios teisės ir notariato departamento direktoriaus pavaduotoją D.Petrauskaitę, jeigu ji norėtų pasakyti kokių nors baigiamųjų pastabų. Jinai tokio noro neturi, nes viskas gana neprastai eina ir tikimasi Seimo narių parėmimo.

Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Užsiregistravo 65 Seimo nariai. (Balsai salėje) Aš su malonumu pakartočiau, jeigu mes nesutartume dabar bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo. Taigi aš džiaugiuosi, kad Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-399(2), pritariame bendruoju sutarimu.

1-6b – Lietuvos Respublikos hipotekos įstaigų steigimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Ar pritariame jam bendruoju sutarimu? Ir Lietuvos Respublikos hipotekos įstaigų steigimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-400(2) pritariame bendruoju sutarimu.

LR teismų įstatymo 10, 15, 22, 33, 38, 39, 56, 68¹-68⁷ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-401(2)

Ar galėtume pritarti bendruoju sutarimu po svarstymo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-401(2)?

L.Sabutis norėtų pareikšti savo nuomonę.

L.SABUTIS. Žinoma, pritarčiau šio įstatymo pakeitimui, tačiau kartu Seimo narių prašau atsižvelgti prieš pateikiant galutinę redakciją į čia pasakytus ir Seimo narių pateiktus pasiūlymus.

PIRMININKAS. Pranešėja įdėmiai klausėsi ir šitą pastabą įsidėjo sau į galvą.

LR civilinio proceso kodekso 372, 373, 426¹ ir 463 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-402(2) (svarstymo tęsinys)

Ar galėtume bendruoju sutarimu 1-6c klausimui pritarti? Pritariame bendruoju sutarimu. 1-6d – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-402(2). Nematau norinčių diskutuoti dėl motyvų. Ar galėtume pritarti bendruoju sutarimu po svarstymo? Ir šiam įstatymo projektui pritariame po svarstymo bendruoju sutarimu. Sutartinis darbas visą laiką yra mielesnis negu nesutarimas.

LR socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusių šeimoms (1945 07 22–1991 12 31) įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-453(2) (svarstymas)

Mielieji kolegos, prieš mūsų akis 1-7 klausimas – Lietuvos Respublikos socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusių šeimoms (1945 07 22–1991 12 31) pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-453(2) svarstymas. Šiandien yra užsirašę kalbėti trys Seimo nariai. Aš kviečiu kalbėti pirmąją užsirašiusią Seimo narę R.Dovydėnienę. Ar frakcijos vardu, ar savo? Seimo narė R.Dovydėnienė kalbės frakcijos vardu.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien svarstomas įstatymo projektas, tiksliau – įstatymo papildymas dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atleikant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusių šeimoms nuo 1945 m. iki 1991 m. gruodžio 31 d. pakeitimas. Ir šiame įstatymo projekte su daugeliu nuostatų būtų galima sutikti, išskyrus tai, kad paskutinėje projekto Nr.453(2) redakcijoje yra 10 straipsnio papildymas. Įstatyme atsiranda tokia nuostata, jog įstatyme nurodytiems asmenims neišmokėtos kompensacijos nepaveldimos. Ką tai reiškia? Įstatymas buvo priimtas 1994 m. Pagal jį žuvusiųjų šeimoms arba sužalotiems sovietinėje armijoje kompensacijos turėjo būti išmokėtos per dvejus metus. Tačiau Vyriausybės nutarimu buvo nurodyta konkrečiai, kas turėjo išmokėti – turėjo išmokėti miestų ir rajonų valdybos. Vyriausybės nutarime turėjo būti nurodytas eiliškumas – kam pirmiausia jos turėjo būti išmokėtos, kam vėliau. Tačiau dėl neaiškių priežasčių galima sakyti, kad dėl tam tikrų biudžeto trūkumų per dvejus metus šios kompensacijos nebuvo visiems išmokėtos. Ir šiandien yra tokia situacija, kad per dvejus metus buvo išmokėta per 28 mln. – 28,6 mln. Lt, ir šiandien yra likę 14 asmenų, kurie šios kompensacijos negavo ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad per dvejus metus tie, kurie turėjo išmokėti, jos neišmokėjo. Asmenys, apie kuriuos aš kalbu, tai yra 14 mirusių motinų, turėjusių teisę į tokią kompensaciją. Jų sūnūs žuvo tarnaudami tarybinėje armijoje. Per dvejus metus toms motinoms, turėjusioms teisę į kompensaciją, tos sumos neišmokėtos. Jų dabar irgi nėra, jos mirė. Tačiau jų paveldėtojai pagal teikiamą įstatymo projektą tos teisės nebegauna. Mano minėta suma – per 28 mln. išmokėta šiandien suma, o kuri turėtų priklausyti 14 asmenų, kurių nebėra, bet jų paveldėtojams, būtų visai nedidelė, t.y. 192 tūkst. 960 Lt, kuri, palyginti su 28 mln., tikrai neatrodo labai didelė. Mes siūlome šio įstatymo antrąją dalį pakeisti ir parašyti, kad neišmokėtos kompensacijos paveldimos pirmosios eilės įpėdinių. Jeigu nebėra tų motinų, kurios būtų gavusios, tegu paveldi jų pirmosios eilės įpėdiniai, jų likę vaikai. Todėl siūlome palaikyti mūsų pasiūlymą ir, aišku, mes įregistruosim šito įstatymo projekto pakeitimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, 1994 m. priimtas Socialinės paramos asmenims, suluošintiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms įstatymas buvo akivaizdus pasityčiojimas ir kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę paniekinimas. Tada drąsiai pakilo rankos tų, kurie neseniai negalėjo pakelti rankos, nes tariamai šiuo metu skriaudžiama dalis našlių, kuriems skiriama mažesnė pašalpa negu tapusiems tokiais po 1995 m. sausio mėnesio. Nors ir našlių, ir nukentėjusiųjų nuo okupacijų kiršinimas, suskirsčius juos į gerus ir „geresnius”, buvo įteisintas tų pačių, laikančių save teisuoliais. Taigi tarnavusių sovietinėje armijoje žuvusiųjų šeimoms bei suluošintiems jau išmokėta 28,5 mln. Lt kompensacijų, o atidavusių gyvybę už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę šeimoms bei okupantų kovose suluošintiems žmonėms – nulis litų. Štai kur teisingumas aukoms ir didvyriškumo įvertinimas! Gerai suprantu, kad pinigai niekam netrukdo, bet realiai galvojančiam ir nenešiojančiam aklos neapykantos patriotinei laisvės kovai bei kovotojams vargu ar buvo galima priimti tokį sprendimą. Deja, jis buvo pasivadinusiųjų pasyviųjų rezistentų, teigiamųjų kolaborantų ir kitų vakarykščių priimtas. Kaip šiandien paminėtą klausimą būtų galima spręsti? Manau, reikia panašiai, kaip tai buvo padaryta su našlių pašalpomis. Dvejų metų anksčiau priimto minėto įstatymo galiojimas pasibaigė 1996 m. gruodžio 31 d. Jei už tą laikotarpį atsiskaityta, tuo reikėtų ir baigti. Neturėtų būti jokių pratęsimų, reikėtų pradėti atkurti teisingumą. Siūlau padaryti šio įstatymo svarstymo pertrauką. Per tą laiką būtų galima išsiaiškinti, ar yra dar pagal aną įstatymą neišspręstų klausimų. Šio įstatymo projekte pateiktas kompensacijų nuostatas be pakeitimų ar su pakeitimais, atsižvelgus į Vyriausybės sprendimus dėl žuvusių, nužudytų karių savanorių kompensacijų, perkelti, sakykime, į Lietuvos Respublikos socialinės paramos kovotojams už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę įstatymo projektą ir tokį įstatymą priimti.

Reikėtų nustatyti vienkartines kompensacijas šeimoms už žuvusius, nužudytus karius savanorius, nuteistus mirties bausme ir sušaudytus politinius kalinius, pirmos grupės invalidams, antros grupės invalidams, trečios grupės invalidams, sužalotiems kovose kariams savanoriams. Belieka tik atsiprašyti visų kovotojų už Lietuvos laisvę, nepriklausomybę bei žuvusiųjų šeimų, kad tik septintaisiais Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo metais, tikiu, galėsime deramai jiems padėti gydyti anksčiau draskytas negyjančias žaizdas.

Dėl žodžių: „kompensacija nepaveldima ir neindeksuojama”. Tokiai nuostatai reikėtų pritarti, bet tai turėtų būti nuostata apie asmens žuvimo, mirimo ar sušaudymo datą. Kitu atveju paminėta nuostata tampa neįvykdoma. Dar kartą siūlau padaryti pateikto įstatymo projekto svarstymo pertrauką. Jos metu būtų paieškotas sprendimas orientuojantis į (…) valstybės ir „Sodros” galimybes socialiai paremti visus kovotojus už Lietuvos laisvę, nepriklausomybę bei pradėti atkurti teisingumą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dabar dar viena kalbėtoja – Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau sutikti su ką tik Seimo nario J.Listavičiaus išsakytomis mintimis, kad tai buvo pasityčiojimas. Joks pasityčiojimas. Pirmiausia tai buvo mūsų tautos vaikai ir motinos, nukentėjusios būtent dėl sūnų tarnybos, ir jie patys grįžo sužaloti sovietinėje armijoje. Mes juos išnaudojome visiškai, kovodami dėl savo nepriklausomybės atkūrimo, o po atkūrimo juos dar kartą apkaltinome, kad jie tarnavo okupacinėje kariuomenėje, nieko jiems negalėdami pasiūlyti – tiktai atsakomybę ir kaltę. Ir kai jie grįžo sužaloti į mūsų sunkią šiandienos situaciją, mes nenorėjome padėti jiems ir net kompensuoti.

O tai, ką kalba gerbiamasis J.Listavičius apie laisvės kovose žuvusius… Iš dalies kai ką jie buvo gavę, kompensaciją kaip tremtiniai ir t.t. Dabar rengiami įstatymo projektai… Ir tie visi įstatymo projektai, ir kompensacijos dydis, galiu pasakyti, yra fiksuojamas toks, koks buvo numatytas šiame įstatyme. Kitaip sakant, takai buvo praminti.

Dabar dėl teikiamo įstatymo. Aš visiškai sutinku, kad dėl mūsų esamos situacijos kompensacijų suma neturėtų būti indeksuojama. Vyriausybės nutarimu ji buvo nustatyta 120 litų, tiktai atsitiko juridinis kazusas, kad tai nebuvo įtvirtinta mūsų įstatymu, štai kodėl yra grįžtama prie šito įstatymo.

Norėčiau palaikyti Seimo narės R.Dovydėnienės nuostatą, kad vis dėlto kompensacijos turėtų būti paveldimos ir išmokamos pirmos eilės įpėdiniams. Nes iš tiesų sunkiai ėjo tas įstatymas, labai jam priešinosi ir Socialinės rūpybos ministerija. Kai buvo nustatinėjama kompensacijų mokėjimo tvarka, šita kompensacijų mokėjimo tvarka ne kartą nekorektiškai, neatsakingai, neteisingai buvo keičiama Vyriausybės. Tos motinos, dėl kurių iš esmės buvo tas įstatymas inicijuotas, ir dėl sužalotų asmenų kompensacijų, tos motinos buvo stumdomos į kažkelintą eilę, siekiant, kad jos negautų kompensacijos, t.y. tiesiog laukiant jų mirties. Štai dabar, kai liko 14 tokių motinų, kurioms neišmokėtos kompensacijos, keičiame tą įstatymą ir rašome, kad kompensacijos būtų nepaveldimos.

Taip pat norėčiau, kad Seimo nariai atkreiptų dėmesį ir į tą momentą, fiksuojamą įstatymo 8 straipsnyje, jog dokumentai pateikiami iki 1997 m., t.y. turėtų kreiptis iki 1997 m. rugpjūčio 1 d. Neaišku, vėlgi kils problemų, ką tai reiškia „kreipiasi”? Kokiu būdu kreipiasi į ministeriją, į Kareivių motinų sąjungą – ar tiktai parašo pareiškimą, ar žodžiu kreipiasi, ar jau kreipiasi su visais patvirtinančiais dokumentais, kurie yra pirmiausia garantas, ar galima žmogų laikyti nukentėjusiu dėl tarnybos tarybinėje armijoje, sužalotu ir t.t. Gauti dokumentus iš Rusijos, patvirtinančius dokumentus, kur jis tarnavo, kokiomis sąlygomis tarnavo, yra pakankamai sudėtinga. Štai jau beveik treji metai, kai yra šis įstatymas… Prieš porą savaičių per priėmimą Klaipėdoje atėjo moteris, kuri papasakojo, kad jos sūnus tiek ir tiek metų serga psichine liga, klausė, kokią paramą ir pagalbą galėtų gauti iš valstybės, nes ji pati neturi sveikatos ir t.t. Kai paaiškinau, kad yra toks įstatymas, kad ji turi teisę ir šiandien kreiptis, tik reikia pateikti dokumentus, įrodančius, jog sūnus prarado sveikatą būtent dėl tarnybos tarybinėje armijoje, ji išgirdo tai pirmą kartą. Man atrodo, nenustatykime terminų, ne terminai svarbu. Jeigu tikrai yra priežastis žmogui gauti kompensaciją ir visas kitas socialines pašalpas pagal dokumentus, įrodančius, kad jis tikrai prarado sveikatą ir tapo psichikos ligoniu ar kitokiu ligoniu dėl tarnybos tarybinėje armijoje, to fiksuoti visiškai nereikia.

PIRMININKAS. Tai buvo visi kalbėtojai diskusijoje. Dabar kviečiu į tribūną socialinių reikalų ir darbo viceministrę V.Blinkevičiūtę.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau pasakyti, kad antras minėto dabar svarstomo įstatymo projektas buvo pateiktas ir nustatyta tvarka užregistruotas, atsižvelgiant į Seimo Juridinio skyriaus pateiktas pastabas. Šiam projektui taip pat pritarė mūsų Darbo ir socialinių reikalų komitetas. Taigi siūlyčiau Seimo nariams pritarti antram įstatymo projekto variantui.

Dabar norėčiau dar atsakyti į kai kurias Seimo narių kalbas. Gerbiamoji R.Dovydėnienė iškėlė tokią mintį, jog būtinai turi būti šitos vienkartinės kompensacijos arba socialinės išmokos paveldimos. Mūsų nuomone, su tuo sutikti būtų netikslinga ir neteisinga todėl, kad visos socialinės išmokos, jeigu mes laikysime socialinėmis išmokomis ir pensijas, ir kompensacijas, pavyzdžiui, už komunalinius patarnavimus ir t.t., jeigu jos yra negautos, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra negautos dėl vienos ar kitos priežasties, jos yra nepaveldimos. Matyt, ateityje įstatymuose tokios praktikos neturėtų būti.

Antra vertus, matyt, svarbu ne tai, jog tų žmonių yra nedaug, tų likusių motinų (jų 14)… mirė negavusios, ir tai būtų nedidelė suma, siūlyčiau vadovautis ne tuo principu – daug ar ne daug yra, kuriant bet kuriuos įstatymus, siūlyčiau vadovautis bendromis įstatyminėmis nuostatomis, kurios turėtų ir galėtų galioti. Kaip matote, galiojančiame įstatyme šiuo metu yra išvardyta, kokios kategorijos asmenų turi teisę, dar kartą pabrėžiu, į vienkartines kompensacijas. Jose yra nustatyti tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai arba tie asmenys, kuriuos jie globojo ir kuriuos jie išlaikė. Bet jokiu būdu ne kažkurios tolesnės eilės paveldėtojai, apie kuriuos dabar mes kalbame. Jeigu tėvai mirė, neliko tėvo ar motinos, kurie turėjo tą teisę, tai yra labai daug pretendentų, kurie norėtų pasidalyti tą sumą, nepaisant to, ar jie išlaikė, ar neišlaikė, prižiūrėjo ar neprižiūrėjo. Todėl sukurti tokį precedentą, kad visos socialinės vienkartinės išmokos, kurios nebuvo gautos, būtų išmokamos ateityje, būtų neteisinga. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1995 m. rengė ir teikė Vyriausybei tvarką, kaip mokėti šias kompensacijas. Tą tvarką parengė ir tvarkė Finansų ministerija. Ne dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaltės vyko kažkokie piktnaudžiavimai, ne dėl jos buvo pažeidinėjama tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jokių išmokų nevykdė, jokių išmokėjimo sąrašų nesudarinėjo ir sąrašų nekoregavo. Tai atliko miestų ir rajonų savivaldybės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal pateiktas paraiškas iš miestų ir rajonų savivaldybių pervesdavo lėšas iš valstybės iždo minėtoms vienkartinėms kompensacijoms išmokėti.

Dabar dėl gerbiamojo Seimo nario J.Listavičiaus prašymo sustabdyti šio įstatymo galiojimą. Mes labai prašytume nestabdyti šio įstatymo galiojimo, juo labiau kad jam pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai. Todėl, kad vis dėlto, kaip ten bebūtų, bet šiuo atveju įstatyminės normos prieštarauja nutarimo normoms ir reikia tas normas sutvarkyti.

Manyčiau, kad galbūt Seimo nariai sutartų dėl gerbiamojo J.Listavičiaus pasiūlymo, kad netikslinga būtų pratęsti terminą, kaip yra siūloma atsižvelgiant į Seimo Juridinio skyriaus pastabas ir į mūsų komiteto pritarimą pratęsti dokumentų priėmimą iki rugpjūčio 1 d. Iš tikrųjų yra atsitikę tokių atvejų, kai į sąrašus buvo rašomi žmonės iki 1996 m. gruodžio 31 d. Galbūt trūko kai kurių dokumentų, kai kurių dokumentų nespėjo atnešti. Kita vertus, dveji metai pateikti dokumentus yra pakankamai ilgas laiko tarpas. Vis dėlto mes turime sukurti ir vykdyti tokią politiką, socialinę politiką, kad žmogus pirmiausia pats savimi pasirūpintų, o valstybė tam tik sudarytų sąlygas. Sąlygos tam buvo sudarytos, tik žmogus turėjo pats laiku kreiptis ir pasiimti tai, kas jam priklausė. Be abejo, atsižvelgiant į tai, jog yra asmenų, kuriems ta teisė priklausytų, mes sutinkame su Seimo Juridinio skyriaus pasiūlymais, kad galima pratęsti besikreipiančių asmenų dokumentų priėmimą iki rugpjūčio 1 d. Iš karto kyla klausimas, kiek tai pareikalautų iš valstybės iždo lėšų? Pagal mūsų turimus duomenis tai būtų apie pusė milijono litų.

Taigi būtų tokie mano komentarai, ir aš labai prašyčiau pritarti po svarstymo ir nedaryti šio įstatymo svarstymo pertraukos. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai aiški nuostata. Kadangi pateikėja nepritaria siūlymui daryti pertrauką, o tai, mano manymu, galėjo būti gera išeitis, mielieji kolegos, apsispręskime dėl motyvų. Ką darome po svarstymo? Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš manyčiau, kad nereikia pritarti. Ką reiškia apskritai toks užrašymas kaip „sovietinėje armijoje”? Vis dėlto tai svetimos valstybės armija. Žinoma, žmonės nekalti, jie ten žuvo ar kas nors atsitiko, bet žūsta žmonės ir avarijose, bet juk mes nesuteikiame visiems tam tikrų pašalpų ar kompensacijų. Jeigu mes labai turtingi, žinoma, galime mokėti, bet aš nepritarčiau.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Kolegos, jeigu pažiūrėtume į šio įstatymo atsiradimo pradžią, mes turėtume pripažinti, kad jis tada buvo išskirtinis, jis nebuvo vientisas, jis nebuvo geras. Mes paėmėme vieną grupę žmonių ir jiems sukūrėme įstatymą kompensacijoms gauti. Tačiau visiems buvo aišku, kad tai – ne Lietuvos kaltė. Bet dabar Lietuva negali nematyti šitos nelaimės ir priversti tikrąjį kaltininką kompensuoti. Apie tai įstatyme yra pasakyta. Bet aš galvoju, tos pataisos, kurios šiandien yra teikiamos, yra neišvengiamos, kad baigtume atsiskaityti su ta socialine grupe pagal tuos įstatymus, kuriuos anas Seimas priėmė. Čia nėra tiek daug pinigų ir nėra tiek daug pataisų, tiesiog reikia baigti. Juk mes svarstome visai kitus įstatymus, apimančius iš tikrųjų visą kategoriją asmenų, nukentėjusių ir okupacijų, ir pasipriešinimo metu, tų, kuriems buvusioji Seimo dauguma nenorėjo rodyti pirmenybės. Todėl aš manau, kad dėl teisybės ir sąžiningumo prieš tuos nukentėjusius asmenis turime baigti šį įstatymą ir prie jo nebegrįžti. Aš siūlau pritarti po svarstymo. Jeigu yra kokia konkreti pataisa, teikite, ir balsuodami apsispręsime. O daugiau svarstyti nebėra ko.

PIRMININKAS. Aš manau, kad ir iki balsavimo, gerbiamieji kolegos, galima susėsti su projekto rengėja ir aptarti rūpimus siūlymus. Mielieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, buvo du siūlymai – pirmiausia pateikėjo siūlymai, ir kai kas palaikė, kad reikia pritarti po svarstymo. Kitas siūlymas buvo daryti svarstymo pertrauką. Ar galėtume balsuoti alternatyviai dėl šitų dviejų siūlymų ir tada vienu ar kitu keliu eiti? Žiūrėsime, kas kuriam labiau pritaria.

Mielieji kolegos, prašyčiau pasirengti balsuoti. Balsuojantys už pritars šio įstatymo projektui po svarstymo, balsuojantys prieš bus už tai, kad būtų daroma šio projekto svarstymo pertrauka. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 70 Seimo narių. Už – 54, prieš – 10, susilaikė 6. Taigi Lietuvos Respublikos socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusių šeimoms pakeitimo įstatymo projektui, registracijos Nr.P-453(2), yra pritarta po svarstymo. Kitą savaitę mes galime galvoti, jeigu, žinoma, projekto iniciatorė pažadės dar sykį pasikalbėti su pataisų teikėjais ir pašlifuoti kai kurias vietas, apie priėmimą. Dėkoju, kolegos.

Seimo narė I.Šiaulienė repliką po balsavimo.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū Seimui, jog apsisprendė, kad įstatymas būtų priimtas. Tik norėčiau tiems kolegoms, kurie kalba apie turto grąžinimą ir kompensavimą, priminti, jog kažkodėl žmogaus gyvybės ir tiems vaikams, kurie liko našlaičiais, jiems nereikia kompensuoti. Pagalvokime, ką kalbame.

PIRMININKAS. Pagalvosime visi.

LR Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1991 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr.I-1257 „Dėl Vilniaus miesto seniūnijų” pripažinimo netekusiu galios” projektas Nr.P-471(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

O dabar, mielieji kolegos, dar mes turime laiko iki kito planinio klausimo. Ar galėtume paimti pirmąjį rezervinį klausimą? Prašyčiau sutikti, kad būtų einama šituo keliu. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimo „Dėl Vilniaus miesto seniūnijų” pripažinimo netekusiu galios” projektas. Registracijos Nr.P-471(3), pateikimas. Kviečiu į tribūną Seimo kanclerį J.Razmą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, apgailestauju, kad tenka jus trukdyti dėl tokios smulkmenos kaip šitas nutarimas. Kaip žinote, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nebėra, nėra ir Seimo Prezidiumo, o Seimo valdyba neperėmė tokių galių, kad galėtų naikinti buvusius Prezidiumo nutarimus arba juos keisti. Šiuo teikiamu jums nutarimu siūloma pripažinti netekusiu galios Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimą, kuriuo buvo leista Vilniaus miesto teritorijoje įkurti 20 seniūnijų. Tai buvo tuo metu, kai seniūnijos buvo tik Vilniuje, vėliau, kaip žinote, šį sąvoka prigijo Savivaldos įstatyme. Dabar savivaldybės laisvai sprendžia, kiek tų seniūnijų reikia įkurti. Tačiau Vilniaus seniūnija yra šiek tiek suvaržyta šio seno Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimo ir negali dabar įvykdyti savo ketinimų sumažinti seniūnijų skaičiaus, nors jie mano, kad tai būtų racionalu padaryti, ir tai sutaupytų šiek tiek lėšų. Jų prašymu aš ir teikiu tą nutarimo projektą.

Reikėtų atmesti tuos gąsdinimus, kuriuos aš išgirdau, kad priėmus šį nutarimą Vilniuje iš viso neliktų seniūnijų, kad jie nebegalėtų kurti. Tokių ketinimų atsisakyti neplanuoja Vilniaus savivaldybės vadovai. Tačiau, kaip minėjau, jie galėtų išsiversti su mažesniu skaičiumi, o galbūt ir paliktų tiek pat, kiek yra dabar. Tai būtų jų laisva valia, jų sprendimas. Aš manau, kad reikėtų priimti šitą nutarimą, kaip nelogiškai suvaržantį savivaldos pasireiškimo galimybes. Siūlyčiau šiandien iškart priimti galutinį sprendimą, kad nereikėtų varginti dar jūsų tomis procedūromis.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori 6 Seimo nariai. Pirmasis – L.Sabutis.

L.SABUTIS. Šitas Prezidiumo nutarimas buvo priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos pagrindų įstatymu. Kokiu dabar įstatymu mes vadovautumės nutardami, jog reikia panaikinti tokią nuostatą? Gal yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kreipimasis ar tarybos vardu mero kreipimasis ir panašiai, nes Vietos savivaldos įstatymas leidžia pačioms taryboms skirstyti teritoriją į seniūnijas ir t.t. Bet šiuo metu (kadangi teikiate) yra koks nors, sakykime, projektas dėl skaičiaus ar dėl kitokio pavadinimo ir panašiai?

J.RAZMA. Aš tokio oficialaus rašto neprašiau. Tiesiog buvo pokalbis su meru ir su kitais savivaldybės tarybos nariais, ir dabar jie yra priėmę sprendimą suskirstyti Vilniaus savivaldybės teritoriją į 20 seniūnijų, nes kitaip jie negalėjo suskirstyti. Tačiau jie planuotų suskirstyti į mažesnį skaičių seniūnijų. Ir kaip minėjau, šitas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimas šiek tiek juos varžo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš kaip tik ir noriu paklausti, jeigu jau žinoma, kad reikia keisti šitą nutarimą dėl seniūnijų skaičiaus sumažinimo. Man kyla klausimas, ko iš tikrųjų mes siekiame: ar mes siekiame, kad tos paslaugos, kurias teikia seniūnijose, būtų arčiau gyventojo, ar kad būtų „sutaupomas”, sakykim, vienas ar kitas seniūnas, ar apskritai idėja yra padaryti progą ir pakeisti, sakykim, tų seniūnijų struktūrą? Neturėdami to aiškinamojo rašto, nei prašymo, nei motyvų, aš bijau, kad mes čia galbūt ir per anksti svarstom tą nutarimą, nes reikėtų pasvarstyti, ko iš tikrųjų siekiam, ar to siekiama gyventojų patogumui, ar ne.

J.RAZMA. Šiuo atveju norėčiau pažymėti, kad gerbiamasis kolega iš tikrųjų pradėjo labai pavojingus samprotavimus, kad mes už savivaldybę ėmėmės spręsti, priartinti ar nepriartinti prie gyventojų. Iš tikrųjų visi sutinkam, kad reikia priartinti, bet mano teikimo esmė yra ta, kad reikia panaikinti nutarimą, kuris iš esmės varžo savivaldą. Galbūt jis yra ir labai geras, bet šitie klausimai turi būti atiduoti spręsti savivaldybėms. Kiek seniūnijų: 20, 40 ar 100, jie turi nuspręsti. Aš galbūt irgi per daug leidau sau samprotauti, kad seniūnijų turėtų būti mažiau. Čia lieka visiška laisvė, iš tikrųjų galima tų seniūnijų skaičių padidinti ir iki 100. Bet tuos klausimus turi spręsti savivalda ir nė vienam miestui mes nesam numatę kažkokių apribojimų, konkrečių skaičių. Čia yra mano pasiūlymo esmė – atiduoti tuos klausimus savivaldai be jokių apribojimų.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jūs labai teisingai darote. Tiktai aš nesuprantu, kodėl kiti jus nelabai supranta. Taigi Vilniuje yra išskirtinė padėtis. Kodėl gi Vilniuje reikia riboti, jeigu Šilalėje neribojama? Kodėl reikia Vilniuje riboti, jeigu Akmenėje neribojama? Kodėl Vilniaus turėtų būti blogesnė padėtis? Vilniuje mažiau patikimi nariai išrinkti? Tai nejaugi Vilniuje mažiau kompetentingi žmonės negu Šilalėje ir Šilutėje? Todėl man iš viso neaišku, kodėl čia prieštaraujama.

J.RAZMA. Aš apgailestauju, matyt, todėl nesupranta, kad aš nepakankamai gerai išaiškinau, ir čia jau mano kaltė.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų turbūt seniūnijų skaičius gal ir nereikalingas, bet jeigu senas nutarimas prieštarauja Savivaldos pagrindų įstatymui, tai jis turėjo būti panaikintas priimant tą įstatymą. Todėl ar neturėtų būti šio įstatymo papildymas, kad nustoja toks nutarimas galioti, ar reikalingas atskiras nutarimas? Ir antras mano klausimas. Ne pirmus metus kalbam apie sostinės įstatymą. Ar neturėtų būti šitas dalykas to įstatymo sudėtinė dalis ir galbūt tai pagreitintų to įstatymo projekto pasirodymą?

J.RAZMA. Aš sutinku, kad šitas nutarimas turėjo būti panaikintas tuo metu, kai mes svarstėm naują Savivaldos įstatymą. Matyt, nebuvo atlikta visų senų Prezidiumo priimtų dokumentų analizė ir tiesiog tai buvo praleista. Iš tikrųjų aš sutinku, kad šitie klausimai gali būti reglamentuojami priimamu sostinės įstatymu, bet vėlgi čia yra svarstytinas dalykas, ar mes jau įstatyme turime numatyti „kietą” seniūnijų skaičių, ar vis dėlto įrašyti, kad sprendimą dėl seniūnijų skaičiaus priima sostinės taryba. Čia yra diskusijų objektas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, atvirai pasakius, aš labai nustebau pamatęs šitą jūsų projektą, kadangi man praeitoje kadencijoje teko dirbti Savivaldybių komitete, vienu metu buvau jo pirmininkas, ir iš tiesų niekaip negaliu dabar suvokti, kodėl šis nutarimas buvo priimtas Vilniaus miesto tarybai, nors kitoms taryboms šitai nebuvo varžoma. Ar iš tiesų, kaip sakė ponia E.Kunevičienė, Vilniaus miesto taryboje dirbo patys kvailiausi, kad juos reikėjo riboti tokiais nutarimais, ar čia yra kažkas kita?

J.RAZMA. Pradžioje aš, atrodo, minėjau, kad Vilniaus mieste tos seniūnijos atsirado dar tada, kai jų Savivaldos įstatyme nebuvo, ir išimties tvarka tokią struktūrą buvo leista Vilniuje įvesti. Po to tai išliko ir perėjo tas pavadinimas į naują Savivaldos įstatymą, nors įvedimo momentu šiek tiek kitas turinys buvo dėl tų seniūnijų.Taip istoriškai susiklostė.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.

J.DRINGELIS Iš tiesų yra keista, kad pati didžiausia mūsų šalies savivaldybė turi mažiausias teises tvarkydama savo teritorijos valdymą. Tik aš stebiuosi, kad mes čia taip ilgai kalbame apie tai, beviltiškai kartojame, aš tik norėjau pritarti ir siūlyti balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai jau buvo kalba dėl motyvų. Dėkoju, pranešėjau. Gal dar kas norėtų išsakyti savo nuomonę dėl motyvų? Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų suprantu, kad tai, kas siūloma, yra racionalu. Bet iš kur tie nuogąstavimai? Gerbiamasis J.Razma pasakė, kad bus mažinama seniūnijų. Žinant konservatorių veiklos metodus kyla įtarimas, kad bus eliminuojami nepageidaujami seniūnai, sakykim, Centro sąjungos žmonės. Štai iš kur tas baiminimasis žinant tam tikrus veiksmus, kurie buvo iki šiol daromi. Todėl aš balsuodamas susilaikysiu.

J.RAZMA. Na, jeigu žiūrėtume formaliai dėl seniūnijų skaičiaus mažinimo, tokius pasiūlymus yra pateikusi Vilniuje esanti Liberalų frakcija.

PIRMININKAS. Kolega, čia buvo kalba dėl motyvų. Ir A.Grumadas – paskutinis kalbėtojas dėl motyvų.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paprasčiausiai priminti visiems istoriją. Vilniuje išties atsirado sąvoka „seniūnija”. Niekur iki to laiko jos Lietuvoje nebuvo. Kaip žinom, Lietuva išties pergyveno lūžį, ir teko mums daug ką daryti, taip pat ir privatizuoti butus. Elementarus darbas. Ir mes Vilniuje pirmieji (aš pats dalyvavau tame procese) radome tokią savivaldos formą – seniūniją. Tačiau aš noriu priminti kolegoms, kad seniūnija – tai nėra administracinis vienetas. Tai yra teritorija. Vilniaus miestas padalytas į 20 dalių pagal teritoriją. Ir jeigu projekto pateikėjai mano, kad reikia mažinti seniūnijų skaičių, tai tokie projektai buvo jau seniai, t.y. ne seniūnijų, seniūnijų turi išlikti, mano giliu įsitikinimu, tiek pat, tačiau seniūnijų valdybų, t.y. aparatų skaičius, gali gerokai mažėti visiškai nekeičiant šitų teritorinių padalijimo vienetų skaičiaus. Todėl aš negaliu pritarti šitam projektui ir manau, kad jau vilniečių sąmonėje šitie teritoriniai pasidalijimai yra įaugę į kraują ir bet kokios reformos Vilniaus mieste keičiant valdymo struktūras įmanomos nepakeičiant šitų egzistuojančių ir visiems jau dabar priimtinų ribų.

PIRMININKAS. Kolegos kalbėtojai, dėl motyvų prašyčiau nesigąsdinti, tai yra tiktai leidimas savivaldybei elgtis kaip ir kitoms savivaldybėms. Todėl dabar nereikėtų kalbėti apie didinimą, mažinimą ar kitokius dalykus. Mielieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.

Registravosi 85 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, gal galėtume bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo šiam nutarimo projektui? Ne. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašyčiau pasirengti balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimo „Dėl Vilniaus miesto seniūnijų pripažinimo netekusiu galios” projektui būtų pritarta po pateikimo, prašom balsuoti už, kas prieštarauja – prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 10, susilaikė 7. Taigi šiam nutarimo projektui pritariame po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume šiandien sutarti, kad galėtume ir priimti šį nutarimą? Taigi, gerbiamieji kolegos, prašyčiau kalbėti dėl motyvų, dėl to, kad mes šiandien žadame priimti šį nutarimą. Seimo narys L.Sabutis – dėl viso nutarimo teksto.

L.SABUTIS. Apgailestauju, kad kai kada tenka orientuotis posėdžių salėje. Galbūt truputį anksčiau tas projektas jau buvo išdalytas. Komitete esam kalbėję ta tema, sprendimo nesam priėmę. Žinoma, galbūt būtų buvę etiškiau, tai buvo visiškai galima padaryti, kad turėdami komiteto išvadą šiandien tai svarstytume. Aš šiuo atveju kalbu ne komiteto vardu, o savo nuomonę pasakau. Formaliai mes iš tikrųjų negalėtume prieštarauti tokį nutarimą priimti, nes mes tiktai sudarom galimybę pačioms taryboms spręsti, kaip turi būti padalyta savivaldybė ir kiek seniūnijų turi būti. Todėl šiuo atveju galioja Vietos savivaldos įstatymas, kuris tokią teisę suteikia, o čia būtų formalus trukdymas, tartum mes sakytume, kad iš tikrųjų turi būti 20, o ne 19. Įstatymas, o ne nutarimas kaip tik leidžia tą skaičių nustatyti pačioms taryboms.

PIRMININKAS. Aš tikiuosi, kad kalbėtojai prieš atsižvelgs į šiuos argumentus. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, mano manymu, šis nutarimas yra absoliučiai niekinis jau nuo Konstitucijos priėmimo, nes Konstitucija sako, jog niekas negali kištis į savivaldos reikalus, juo labiau kad Savivaldos įstatymas, priimtas prieš trejus metus, taip pat sako, kad negali Seimas nurodinėti, kiek savivaldybei steigti seniūnijų. Todėl aš ir vienaip, ir kitaip… Dar kartą noriu pabrėžti, kad jūs prieštaraujat Konstitucijai, todėl mes turime jį atšaukti.

PIRMININKAS. Mes esame tam, kad saugotume Konstituciją. Seimo narys R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, manau, atriškime savivaldybėms ypač švarias rankas tam, kad galėtų tvarkytis taip, kaip jos nori. Manau, tai neprieštarauja toms bendroms nuostatoms. Todėl siūlau priimti sprendimą šiandien ir pritarti.

PIRMININKAS. Kalbėjo socialdemokratų atstovas. Dabar prašyčiau leisti kalbėti Seimo nariui V.Bogušiui.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, išties aš daug naujo nepasakysiu, nes tai visi kalbėtojai patvirtino: vieni pasakė, kad Konstituciją panaikino, kiti pasakė, kad įstatymas... Aš tikrai visiškai įsitikinęs, kad 1995 m. priimtas Savivaldos pagrindų įstatymas šį nutarimą paskelbs niekiniu. Tačiau dar vieną argumentą pasakysiu. Kolegos, tai nebūtinai seniūnijų mažinimas. Gali būti didinimas, nes mes išplėtėm Vilniaus miesto teritoriją. Kas gali paneigti, kad nebus įkurta 21, tarkim, Salininkų seniūnija? Ir tai tik teigiamas dalykas. O bendrai kalbant tai yra apynasrio nuėmimas nuo savivaldybės. Pagaliau mes pradedam suprasti, kas yra savivalda Lietuvoje. Ačiū. Balsuosiu už.

PIRMININKAS. Geriau vėliau negu niekad. Mielieji kolegos, nematau norinčių prieštarauti. Ar yra pasižymėjusių prieštarauti?.. Nėra. Kolegos, dar sykį prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. O tuo metu kviečiu į savo darbo vietas balsų skaičiavimo komisiją.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kolegos, tuojau balsuosime, kad priimtume šiandien Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimo „ Dėl Vilniaus miesto seniūnijų” pripažinimo netekusiu galios”. Pritariančius šiam nutarimui prašyčiau balsuoti. Ir kartu apgailestauju, kad Seimo narės R.Hofertienės ištikimi pagalbininkai nėra jau tokie ištikimi ir nėra nusiteikę dirbti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 62.

PIRMININKAS. Už – 63. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 6.

PIRMININKAS. Prieš – 6. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.

PIRMININKAS. Susilaikė 7. Kolegos, susilaikius 7, prieštaraujant 6, o 63 balsavus už Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimo pripažinimo netekusiu galios” yra priimamas.

Repliką po balsavimo – Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, mūsų pozicija aiški: aišku, kad savivalda turi turėti teises. Bet bėda Lietuvoje, kad kartais įstatymai, jų pakeitimai yra panaudojami politiniams tikslams. Iš to, kaip balsavo centristai, aš supratau, kad Centro sąjungos seniūnams gresia pavojus. Niekas negali paneigti, kad iš tikrųjų seniūnijų skaičius bus mažinamas centristų seniūnų sąskaita. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Aš įsivaizduoju, kad Centro sąjunga dabar bent jau kavos puoduką pastatys savo gynėjams. Mielieji kolegos, aš prašyčiau neburti iš debesų ar iš kokių nors skysčių.

LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-416(4) (priėmimas)

Mielieji kolegos, dabar prašyčiau susikaupti, nes mes turime vieną priėmimą. 1-8a – Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-416(4). Ir aš kviečiu į tribūną Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininką L.Sabutį. Priėmimas.

L.SABUTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš tai buvo pasakyta viskas, kas būtina ir ką reikia. Tekstas yra išdalytas, kaip dabar įprasta, kitos spalvos. Rinkimų įstatymo 88 straipsnio trečiosios dalies papildymas suderintas bei apsvarstytas mūsų prašymu ir Teisės ir teisėsaugos komitete. Lydintysis įstatymas taip pat suderintas su Vietos savivaldos ketvirtuoju įstatymu ir Tiesioginio valdymo įstatymu. Todėl nieko daugiau neturėčiau ką pridurti prie to, nes tekstą, kurį jūs matote, aš galiu tik perskaityti. Trečioji dalis skambėtų taip: „Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinus pakartotinių rinkimų apygardoje rezultatus negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto teikimą dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybėje ir nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.” Toks yra įstatymo projektas. Siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Kadangi jis yra iš vieno straipsnio, mielieji kolegos, prašyčiau kalbėti dėl šito įstatymo priėmimo motyvų. Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra toks faktas ir mes puikiai žinom, kam tai yra taikoma, nes gyvenimo realybė padiktavo tai, kad mes įstatyme turėjom spragų ir, tarkim, dabar dėl įstatymų paskelbimo negaliojančiais mes tiesiog neturėjom jokių juridinių norminių aktų, ką toliau daryti: ar sustabdyti, ar pavesti tai pačiai tarybai vykdyti savo funkcijas. Todėl Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitetas labai profesionaliai pateikė šį klausimą, ir aš siūlyčiau už jį balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Briedis.

M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tai yra mūsų papildomo ir bendro darbo rezultatas, kuris buvo labai reikalingas ir lauktas, nes mes užlopėme vieną mūsų įstatymų leidybos skylę ir turėsim galimybę normaliai vykdyti valdžią.

Aš taip pat pasisakau už įstatymą ir kviečiu kolegas balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš irgi pasisakau už. Be jokios abejonės, niekas negalėjo numatyti prieš metus, kad gali atsitikti taip, kaip atsitiko vienoje rinkimų apygardoje, kad rinkimai panaikinti. Įstatyme buvo spraga. Šiuo metu ji ištaisyta ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Malonūs kolegos, iš tiesų sunku įstatymuose viską numatyti. Mūsų komitetas buvusiame Seime rengdamas (tada vadinome atnaujintu) Savivaldos įstatymą negalėjo šito numatyti. Taip pat atsitiko ir su Rinkimų įstatymu. Dabar mes priversti taisyti tokių ypatingų sąlygų verčiami. Man atrodo, gerai, kad dauguma kolegų tai supranta ir pritaria šitam projektui. Aš prie jų su malonumu prisidedu. Ačiū.

PIRMININKAS. Visai pamiršau, kad iš anksto buvo užsirašęs Seimo narys V.Andriukaitis dėl motyvų. Pone Andriukaiti, ar jūs kalbėtumėte dėl motyvų? Kolegos, dabar prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Ar sutiktumėte dabar dėl viso įstatymo projekto balsuoti iš karto?

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Tarp jų yra ne vienas triukšmaujantis. Bet kol mes pradėsime balsuoti, aš įsivaizduoju, kad salėje bus tyliau. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, prašyčiau pasirengti balsuoti dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio papildymo įstatymo. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 71.

PIRMININKAS. Už – 72. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. O susilaikiusių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Niekam nesusilaikius ir niekam neprieštaraujant, o 72 balsavus už, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas.

LR miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-417(4) (priėmimas)

Aš matau ryžtą ir džiaugsmą Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko akyse. Gerbiamieji kolegos, tai dar ne viskas. Tai buvo pagrindinis įstatymas. Jį lydintis įstatymas yra 1-8b – Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-417(4). Priėmimas. Jau tribūnoje L.Sabutis.Prašom.

L.SABUTIS. Dėl šio įstatymo papildymo taip pat turėjome įvairių diskusijų. Galiausiai vis dėlto buvo nuspręsta ir su jūsų siūlymais čia, ir komiteto, taip pat ir Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto, kad mes turėjome tiesioginio valdymo įvedimo galimybę tada, kai yra išrinkta taryba, o jos institucijos, meras arba kiti nevykdo įstatymų reikalavimų, tai Vyriausybė gali kreiptis į komitetą, į Seimą, kad jie padarytų išvadas ir siūlytų įvesti tiesioginį valdymą. Šiuo atveju mes siūlome papildyti tokia sąlyga. Ji yra įrašyta į įstatymą kaip 6 punktas, kad gali būti įvedamas toks tiesioginis valdymas, jeigu pakartotinių rinkimų į savivaldybės tarybą rezultatai apygardoje pripažįstami negaliojančiais.

Suformulavome visiškai naują pastraipą, kad „įsigaliojus Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimui dėl pakartotinių rinkimų rezultatų į savivaldybės tarybą apygardoje pripažinimo negaliojančiais, Seimas Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto teikimu įveda savivaldybėje tiesioginį valdymą”. Šitaip mes išsprendėme klausimą ir duodame atsakymą. Šiuo atveju priimame vienintelį sprendimą, tai yra numatyta įstatyme. Tai leidžia daryti Konstitucija. Konstitucijoje yra bendra norma, kad svarsto, o sprendžiama atitinkamai pagal Tiesioginio valdymo įstatymą. Štai su tokia sąlyga mes svarstydami sutikome, jog reikia spręsti, kad Seimas ir rinkėjai turėtų aiškų atsakymą, kaip toliau vyksta gyvenimas, kai neišrenkama taryba.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kadangi įstatymas yra vieno straipsnio, tai, kolegos, mums iš karto reikia apsispręsti dėl viso įstatymo projekto. Diskusijai jau registruojama.

Seimo narys J.Dringelis.

J.DRINGELIS Malonūs kolegos, čia taip pat tokia padėtis, kaip ir priimant prieš tai buvusį įstatymą. Mes tiesiog nebuvome iki šiol numatę, kad gali kilti reikalas įvesti tiesioginį valdymą, kai neįvyksta rinkimai. Ir netgi per pakartotinius rinkimus gali tas pat atsitikti. Iki šiol mums tiesioginį valdymą tekdavo įvesti tik tada, kai išrinktos tarybos arba jų kitos struktūros nevykdydavo mūsų Konstitucijos ir įstatymų. Bet šiuo atveju irgi yra tam tikra tartum bausmė administraciniam teritoriniam vienetui, jeigu rinkimai pripažįstami negaliojančiais, tik pakartotiniai, nes kitos išeities nėra – tik įvesti tiesioginį valdymą, žinoma, paskelbiant naujų rinkimų datą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Be abejo, Seimas turi priimti sprendimą, ką daryti su ta savivaldybe, kurioje rinkimų rezultatai panaikinami. Tačiau man dabar atėjo tokia mintis, kad rinkimų datą turėtų nustatyti Vyriausioji rinkimų komisija, o ne Seimas. Bet, manau, čia nieko baisaus nėra. Jeigu jau įvesime tiesioginį valdymą, galbūt kartu tame nutarime nustatysime ir rinkimų datą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Seimo narė R.Hofertienė. Ar dar yra norinčių iš užsiregistravusių kalbėti dėl motyvų? Kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Tuojau balsuosime dėl Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas. Balsavimas pradėtas. Balsuojame rankomis. Balsų skaičiavimo komisija bus atiduota į Etikos ir procedūrų komisiją. Gerbiamieji kolegos, mielieji frakcijų pirmininkai, aš prašyčiau taip pat imtis tam tikrų poveikio priemonių, kol kas ne fizinių, kad mūsų kolegos, kuriems priklauso sėdėti ir skaičiuoti...

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 71.

PIRMININKAS. …galėtų gerai dirbti. Už balsavo 72. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. O susilaikiusių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi susilaikiusių nėra, prieš nėra, o už balsavo 72 Seimo nariai, vadinasi, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo” yra priimtas.

LR vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-455(2) (svarstymas)

Ir dar turime vieną su šia tema susijusį įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-455(2). Svarstymas. Man Sekretoriatas nepateikė norinčių kalbėti diskusijoje. Taigi tribūnoje baigiamosios pastabos ir L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Šis pasiūlymas atsirado dėl to, kad mes norėjome patikslinti Vietos savivaldos įstatyme, kada iš tikrųjų baigiasi išrinktos tarybos įgaliojimai. Žinome, kad galiojo nuostata, kai susirenka į pirmąjį posėdį. Dabar, kai priėmėm įstatymą, kad ir įvedus tiesioginį valdymą, vadinasi, tada iš tikrųjų nutrūksta tos tarybos ir institucijų įgaliojimai, nors yra vykdomi visi Vietos savivaldos įstatymo reikalavimai. Tačiau valdymas jau yra kitokios formos.

Projekto antrajame variante, jeigu pastebėjote, tekstas liko toks pat.

Tik pabaigoje dar prirašėme žodelį „savivaldybėje”, kad būtų visiškai aišku. Ši pataisa, arba papildymas penktąja dalimi, skambėtų taip: „Savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus pripažinus negaliojančiais, savivaldybės institucijų įgaliojimai tęsiasi iki tarybos, kuri bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybėje.”

PIRMININKAS. Tokia yra nuomonė, toks dabar yra tekstas. Mielieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų, ką darome su šiuo įstatymo projektu po svarstymo? Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis gali prieštarauti.

J.DRINGELIS Negaliu.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, ar galėtume pritarti bendruoju sutarimu šiam teikiamam įstatymo projektui? Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-455(2) po svarstymo pritarta bendruoju sutarimu. Kitą savaitę mes tikriausiai taip pat be problemų jį galėsime priimti.

LR vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-443 (pateikimas)

Liko vienas priešpiečio klausimas – 1-9 – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-443. Pateikimas. Aš kviečiu į tribūną Seimo narį K.Glavecką.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Leiskite jums pateikti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurį parengė Kapitalo rinkos plėtros komisija, kuri yra sudaryta prie Biudžeto ir finansų komiteto. Kapitalo rinka iš tikrųjų yra labiausiai besivystantis Lietuvos ekonomikos elementas. Tai, matyt, yra labai geras požymis, teikiantis vilčių, kad ateityje ir kiti ekonomikos elementai, kurie yra susiję su finansų rinka ir su ekonomikos augimu, taip pat kažkiek pasitemps į priekį ir taps įtakingesni visam ekonomikos augimui. Finansų rinkos elementas – kapitalo rinka, ypač jos dalis, kuri susijusi su vertybiniais popieriais, pastaraisiais metais, tiksliau sakant, šiais metais įgavo aiškią augimo tendenciją. Tai liudija interesų tam tikra prasme persiskirstymą ir interesų padidėjimą investavimo srityje, interesų, kurie kyla betarpiškai iš investicijų į vertybinius popierius arba atskiras jų rūšis bei klases, turiu omeny obligacijas, akcijas, būsimas teises (…) ar kitus elementus. Kapitalo rinka betarpiškai atspindi visą ekonominę situaciją. Ir kapitalo rinkos keitimas, natūralu, reikalauja, kad keistųsi visa institucinė bazė arba ji bent prisitaikytų prie tų naujų reikalavimų. Kaip minėjau, kapitalo rinka, kitaip sakant, kapitalizacija šiais metais per keturis mėnesius Lietuvoje buvo tokia pat kaip ir per praėjusius visus metus. Tai yra geras požymis, kurį nurodo beveik visi užsienio ekspertai, kurie dirba su šiomis rinkomis ar konsultuoja centrinį depozitoriumą, Nacionalinę vertybinių popierių biržą bei kitas institucijas, kurios yra susijusios su vertybiniais popieriais. Kaip minėjau, kapitalo rinkai betarpiškai pradeda trukdyti kai kurie nesklandumai, kurie yra, tiksliau sakant, išplaukia iš to įstatymo, kuris veikia dabar. Tie nesklandumai arba trukdymai, apribojimai yra beveik natūralūs, nes pirmajame vertybinių popierių atsiradimo kūrimosi etape buvo vienokių ypatumų, reikėjo vienokio reguliavimo, dabar reikia kitokio ir platesnio reguliavimo. Komisija, į kurios sudėtį įėjo visų pagrindinių institucijų svarbiausieji ekspertai, apie 15 žmonių, parengė visą paketą pakeitimų ir pasiūlymų, kurių pagrindiniai teiginiai yra išdėstyti arba aiškinamajame rašte, arba pačiuose konkrečiuose šio įstatymo pakeitimuose. Norėčiau atkreipti dėmesį į pagrindinius pakeitimus, kurių tikslas, kaip minėjau, yra kapitalo rinkos kėlimas ir išplėtimas. Jūs visi puikiai žinote, kad Vakarų valstybėse pagrindinės investicijos ateina kaip tik per biržas, per investavimus į vertybinius popierius, ir tai beveik visada yra daug geresnis investavimo būdas, patikimesnis, negu, sakykim, padėjimas į bankus ir kitur. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje arba Jungtinėse Amerikos Valstijose vidutiniškai iš investavimo į vertybinius popierius per metus gaunama nuo 14 iki 16% dividendų, arba kainos padidėjimo, naudos, tuo tarpu, sakykim, investavimas į depozitus, į pinigų rinką arba kitus elementus, kurie yra susiję su pinigais, garantuoja tik nuo 3 iki 6 %. Svarbiausias šio įstatymo pakeitimo uždavinys – tai toks rinkos institucinių galių išplėtimo… yra jos likvidumo ir skaidrumo palaikymas, nes tai yra labai svarbūs dalykai. Dėl to įstatymas apibrėžia ir reglamentuoja, pakelia reikalavimus, kurie yra susiję su emitentais, su tom institucijom, kurios betarpiškai tvarko ir reguliuoja visą vertybinių popierių rinką. Didžiausi reikalavimai, pakeitimai yra susiję su Vertybinių popierių komisija, kurios teisės dabartiniu metu yra plečiamos, plečiamos kontrolės ir kompanijų emitentų, taip pat akcijų ir vertybinių popierių, kuriais prekiaujama, prekybos srityje. Mes jau turime nemažai atvejų, kai Vertybinių popierių komisija, Centrinis depozitoriumas ir Vertybinių popierių birža sustabdė nemažai sandorių, arba veiksmų, kurie galėjo sukelti kai kurias negatyvias kai kurių kompanijų veiklos, investavimo ir, kas svarbiausia, pačių investuotojų patikimumo pasekmes. Šia linkme įstatymas veikia. Jis orientuojamas į tai, kad būtų padidintas visų šių elementų patikimumas, skaidrumas ir visi kiti atributai, kurie yra būtini šiai sistemai. Pirmasis ir naujas dalykas, tiksliau sakant, tąsa buvusios sistemos yra tai, kad per Nacionalinę vertybinių popierių biržą bus galima platinti pirminę emisiją. Tai yra ypač svarbu kompanijoms, kurios siekia rinkų, kurios siekia efektyvumo, kurios siekia pelno ir kitų pagrindinių ekonominės veiklos motyvų. Pirminės rinkos platinimo per biržą emisija iš esmės leis daug labiau išplėsti visų investuotojų ratą, kartu leis kompanijoms, bendrovėms, išskyrus, aišku, uždarąsias akcines bendroves, kurios nesikotiruoja, sukelti pigius pinigus, arba, kitaip sakant, pigų kapitalą, nes dabartiniu metu, kaip žinot, augančiai kompanijai reikalingi pinigai. Pinigus galima gauti iš trijų šaltinių. Pirmasis – pasiskolinti iš banko (kaip žinot, banko paskolų procentas dabar svyruoja nuo 17 iki 22%); ištraukti savus pinigus, kurių nėra ir kurių iš tikro labai sunku gauti; gauti pinigų platinant emisiją (…), kurios rodikliai yra skaidrūs, akivaizdūs ir kuri turi aiškų veiksmų planą, aiškų pelną ir rezultatą. Šis būdas yra pats pigiausias, pats efektyviausias ir labiausiai derinantis interesus. Šiame įstatyme taip pat yra sunorminama visų pagrindinių institucijų darbas ir veikla. Turiu omeny Nacionalinę vertybinių popierių biržą kaip vietą, kurioje betarpiškai yra atliekamas vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas, Centrinį depozitoriumą, kuris betarpiškai kontroliuoja, tvarko sąskaitas ir visus nuosavybės santykius, susijusius su akcijų pirkimu ir pardavimu. Kaip žinot, Lietuvoje yra ne materiali akcijų judėjimo forma, o pagrindinė. Materiali labai mažai kur taikoma, tiktai kai kuriose uždarosiose akcinėse bendrovėse. Visose kitose institucijose yra įvedama griežtesnė tvarka. Turiu omeny visų pirma finansinio maklerio institucijas, t.y. tuos struktūrinius elementus, vertybinio valdymo elementus, kurie betarpiškai veikia šioje rinkoje. Kaip žinot, finansinio maklerio įmonėse, pasaulyje vadinamose brokerinėse kompanijose, šioje rinkoje kaip pagrindiniai specialistai betarpiškai veikia ekspertai ir tarpininkai tarp pirkėjo ir pardavėjo. Įstatymo pakeitimai numato daugybę reguliavimo dalykų, susijusių su Vertybinių popierių komisijos funkcijų padidinimu, atsakomybės už darbą padidinimu. Atrodo, kad…

Gal tiek trumpai, pateikdamas bendrus dalykus, principus ir tikslus, kuriais remiantis buvo parengtas šis įstatymo pakeitimas. Baigdamas norėčiau dar kartą akcentuoti, kad šio įstatymo parengimas yra susijęs… Įstatymo pakeitimą parengė Kapitalo rinkos plėtros komisija, kurioje dalyvavo visi pagrindiniai ekspertai, esantys Lietuvoje, įskaitant ir poną ministrą A.Šemetą, kuris prieš tai buvo Vertybinių popierių komisijos pirmininkas. Jame yra sudėti pagrindiniai reikalavimai, kurie artimiausioje perspektyvoje turėtų labiau išplėsti kapitalo rinkos augimo galimybes. Kartu noriu pasakyti, kad yra ruošiama daugybė kitų įstatymų pakeitimų (aš turiu omenyje akcinių bendrovių įstatymus, mokesčių įstatymus) pagal tą kriterijų, kad kapitalo rinka, kapitalo investavimas, jo patikimumas ir likvidumas Lietuvoje didėtų ir taptų Lietuvos ekonomikos augimo svarbiausiu veiksniu. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori 4 Seimo nariai.

J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 16 straipsnio 16 punkte numatyta, kad Vertybinių popierių birža turi teisę tikrinti biržos narių finansinę ūkinę veiklą. Noriu paklausti, ar nereikėtų patikslinti tikrinimo objekto, kadangi į šitą veiklą, kaip jūs žinote, įeis ir informacija, turinti komercinę paslaptį. Tai kažin, ar…

K.GLAVECKAS. Ačiū už klausimą. Nacionalinė vertybinių popierių birža pagal savo visus nuostatus ir (…) jinai yra priėmusi, ji turi priimti netgi tą informaciją, kuri susijusi su komercinėmis paslaptimis, nes daugelis dalykų, kurie yra susiję su akcijų likvidumu, kaip tik ir yra susiję su ta slapta informacija. Tos informacijos uždarumas yra garantuojamas, bet be jos yra negalima. Juo labiau jeigu mes paimsime, pavyzdžiui, kompanijas, kurios kotiruojasi visame pasaulyje – ar Niujorko fondų biržoje, ar Frankfurto, ar Londono – tai visos kompanijos, kurios ten kotiruojasi, iš esmės pateikia visą slaptą informaciją. Įskaitant ir akcijų apimtį, ir kapitalo, pelno apimtį, akcijų pasiskirstymą pagal pagrindinius savininkus ir kitus ekonominius parametrus, nes čia kalbama apie tai, kad būtų kuo skaidresnė ir patikimesnė informacija, nes kitaip mes negalim užtikrinti, negalim suformuoti normalios likvidžių vertybinių popierių rinkos.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš bijau, kad žmonės nesuprastų, jei jūs įgyvendinsite arba mes įgyvendinsime su jūsų pataisomis tokį pat slaptumą, kaip buvo su komerciniais bankais, kur buvo komercinių bankų paslaptis, viskas išvogta, ir niekaip paslapties negalim atskleisti, kas išvogė. Todėl jūs paaiškinkite, kad jūs darysite kitaip, taip, kaip užsienyje, kai kiekvienam žmogui, perkančiam akciją, išaiškinama, kuo jis rizikuoja.

K.GLAVECKAS. Jeigu, ponia pirmininke, klausėte mano pranešimo, aš sakiau, kad finansų rinkoje, ypač vertybinių popierių rinkoje, turi teisę pirkti ir parduoti tiktai viena institucija – finansiniai makleriai, kurie yra tiesioginiai tos informacijos turėtojai, pirkėjai, pardavėjai ir tarpininkai. Ir jie tiesiogiai yra atsakingi už savo reputaciją savo visais… Galų gale yra draudimų fondas tos informacijos, kuri yra pateikiama. Iš tikrųjų tai labai svarbus klausimas, nes paprastas žmogus nelabai supranta akcijų vertės, galų gale kainos, kaip ta kaina keisis. Ir natūralu, kad vienintelis dalykas, ką jisai gali, ir ateityje, matyt, kai išprusimo lygis, be abejo, išaugs Lietuvoje ir patyrimo bus… Aš daug kartų esu sakęs, kad Lietuva skiriasi nuo Amerikos ne tuo, kad ten aukštesni pastatai, o pas mus žemesni, bet tuo, kad ten žmonės atsikėlę ryte pradeda žiūrėti, koks akcijų kursas, kiek pasikeitė kainos. O pas mus pradeda skaityti, kas ką nudobė. Tai šioks toks skirtumas yra.

Šia prasme iš tikrųjų mes ir einam ta linkme, kad tas investavimo procesas būtų patikimas, maksimaliai likvidus ir garantuotas, nes priešingai – žmonės ir toliau liks pasimetę su savo galimomis investicijomis, kurioms dabartiniu metu labiausiai patikimas dalykas yra iš dalies likęs žemės bankas, turiu omeny – duobė.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pristatydamas įstatymą akademiškai, lakoniškai kalbėjote, kad visų elementų įtraukimas padidins skaidrumą. (Balsas iš salės) Aš norėjau paklausti. Jūs negirdėjote klausimo? Kartoju. Pristatydamas įstatymą jūs akademiškai, lakoniškai kalbėjote apie tai, kad šių elementų įtraukimas padidins skaidrumą. Ar kalbėdamas apie skaidrumą jūs turėjote omeny galimybę smulkiesiems investuotojams pasinaudoti Vertybinių popierių biržos paslaugomis?

K.GLAVECKAS. Skaidrumas šiuo atveju yra suprantamas kaip konkrečių vertybinių popierių rūšies (ar tai būtų akcijos, ar obligacijos, ar (…), ar teisės, ar kiti), patikimumas ir žinojimas visos informacijos apie tą reiškinį sąlygojančias aplinkybes. Pavyzdžiui, jeigu kalbama apie kompanijos akcijas, banko akcijas. Tai blogų paskolų portfelis, blogos paskolos gali būti prasiskolinimai ir visi kiti negatyvūs dalykai, kurie gali iš tikrųjų pakeisti esminę informaciją apie to ar kito perkamo ar parduodamo objekto kainą. Skaidrumas yra suprantamas kaip iš tikro žinojimas visų tų dalykų, kurie gali slėpti pavojų arba atvirkščiai – kelti tos akcijos kainą.

PIRMININKAS. Ir A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, susipažinus su Juridinio skyriaus išvadomis reikia pripažinti, kad pastabų tokios didelės apimties įstatymui nėra tiek daug. Tačiau tiek Juridiniam skyriui, tiek man nelabai aišku dėl 32 straipsnio, kur ir Juridinis skyrius sako, kad nebus galima investuotojams kreiptis į teismą, jeigu jiems bus padaryta žala. Kodėl šitas straipsnis kelia abejonių?

K.GLAVECKAS. Čia buvo Vertybinių popierių komisijos pasiūlymas, ir jis, matyt, atsirado dėl to, kad daugeliu atvejų labai smulkūs investuotojai, kurie šitoje rinkoje nėra labai svarbūs, bet jie iš principo kelia tas problemas, kad juos vienaip ar kitaip nukreiptų kiek kita linkme, o ne taip, kaip buvo ankstesniame įstatyme. Vertybinių popierių komisija dėl savo apimties ir funkcijų iš esmės koncentruoja savo dėmesį į pagrindinius, į stambiausius… Čia yra padidintas įstatinis kapitalas iki 4 mln. kompanijų, kurios turėtų būti registruotos atitinkamai Vertybinių popierių komisijoje ir kurios vykdo emisiją. Tai dėl šitų pagrindinių motyvų ir yra šitas punktas įrašytas kaip pataisymas, jis yra formuluotas Vertybinių popierių komisijos, kurios kompetencija, jos specialistais aš neabejoju.

PIRMININKAS. Tai buvo visi klausimai. Dėkoju, pone pateikėjau. O mums, kolegos, reikėtų apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, klausimas yra labai aktualus šiuo metu. Ir vertybinių popierių rinkoje, ir iš viso akcinių bendrovių veikloje yra labai daug didelių piktnaudžiavimų ir savotiškų skriaudimų. Šitas įstatymo projektas galbūt ir nevisiškai išsamiai, tačiau daro tikrai didelį žingsnį pirmyn, kad būtų galima išvengti tų negatyvių procesų. Aš nemanau, kad tai bus paskutinis šito įstatymo pakeitimas, bus, matyt, ir daugiau, bet tai reikalingas žingsnis šiandien.

PIRMININKAS. Ir Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Norėčiau prašyti pritarti po pateikimo ir paskirti Biudžeto ir finansų komitetą pagrindiniu svarstymui. Mes pradėję svarstyti prašysim Vyriausybės nuomonės ir spręsim.

PIRMININKAS. Kolegos, ar mes negalėtume bendruoju sutarimu pritarti pateikimui? Taigi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po pateikimo pritariama bendruoju sutarimu, bus pradėta svarstymo procedūra. Jau iš diskusijų aišku, kad pagrindinis ir vienintelis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Na, o dėl svarstymo mes tada žiūrėsim, kaip seksis komitete ir kokios išvados iš to išplauks.

Dėkoju, kolegos. Liko dar 5 minutės iki pietų pertraukos. Prašyčiau leisti man pateikti kitos savaitės ir kito antradienio darbotvarkę. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

Savaitės (nuo 1997 06 02) bei 1997 m. birželio 3 d. darbotvarkių projektai

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Ačiū gerbiamajam A.Vidžiūnui. Pirmiausia prašau pateikti kitos savaitės darbotvarkę.

A.VIDŽIŪNAS. Mielieji kolegos, darbotvarkė šiandien buvo plačiai aptarta Seniūnų sueigoje, prašyčiau atkreipti dėmesį tiktai į pagrindinius dalykus, o būtent į tai, kad mes kitą savaitę baigsime doroti didįjį dramblį – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projektą. Jis bus baigiamas priimti. Taip pat reikėtų pasakyti, kad jokios formalios kliūtys netrukdys kitą ketvirtadienį. Mes planuojam, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo projektas, taip pat Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymai ir jį lydintys nutarimai ir taip toliau. Dar vienas kitas priėmimas. Aš tik norėčiau kai ką pataisyti šitame projekte – kad ponios I.Degutienės įstatymo projekto, kuriam mes šiandien pritarėme po svarstymo, bus priėmimas. Kreipiuosi į ponią K.Prunskienę, jeigu ji yra. Prašyčiau suderinti su Juridiniu skyriumi galutinį tekstą, kad mes kitą savaitę galėtume priimti jos teikiamą Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Tai tiek buvo dėl savaitės.

Aš greitai, kelis žodžius dėl antradienio, kuris yra pakankamai skaidrus, į jį sudėti beveik visi dalykai, kurie buvo mano minėti, būtent – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projektas, Vietos savivaldos įstatymo projekto 4 straipsnio priėmimas, dėl kurio, aš tikiuosi, visi sutarsime, hipoteka ir kilnojamasis turtas. Žodžiu, tai bus priėmimai. Vyriausybės pusvalandyje – vidaus reikalų ministras V.Žiemelis. Ir po pietų, kaip ir žadėjome praeitą kartą, dėkoju, kad jūs sutikote praeitą antradienį, kad būtų nukeltas į kitą antradienį, – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo projektas. Daug norinčių kalbėti svarstymo metu. Manau, kad pasitarsime. Ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Tai čia antradienį. Aš labai atsiprašau, kad pamiršau pasakyti. Mes šiandien jau kalbėjome per Seniūnų sueigą, kad į kitos savaitės darbotvarkę mes galėtume įrašyti Kaimo reikalų komiteto pirmininko V.Lapės teikiamą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo papildymo įstatymo projektą. Tik įrašyti į darbotvarkę. Žiūrėsime, kaip pasiseks įtraukti į kokią dieną. Tai tiek dėl mūsų planuotų darbų.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam A.Vidžiūnui. Jums yra 5 klausimai. Tuo ir baigsime.

Prašau, gerbiamoji Burbiene.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti dėl savaitės darbotvarkės klausimo dėl Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo. Ar jūs negalėtumėte taip sutvarkyti ketvirtadienio darbotvarkės, kad šitam klausimui iš tikrųjų nebūtų jokių formalių kliūčių? Tai yra kad projektas būtų suredaguotas, atsižvelgiant į tas pastabas, kurios buvo priimtos ir kurios bus priiminėjant iš karto priimamos pranešėjos, kad Seimo nariams nebūtų labai sunku spręsti čia, juo labiau kad iki ketvirtadienio yra laiko.

A.VIDŽIŪNAS. Mes jau kalbėjome su pranešėja. Reikia suprasti – ji nėra iš tų labai patyrusių parlamentarų. Ji – ne parlamentarė, nėra labai patyrusi. Aš manau, kad per kitą priėmimą jau bent dėl redagavimo dalykų mes būsime susitarę. Galėtume atsiprašyti, kad praeitas kartas buvo nelabai pavykęs.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl savaitės 12 klausimo. Čia parašyta „svarstymo tęsinys”. Tačiau prieš valandą Seimas pritarė, ir dabar kitą savaitę turėtų būti priėmimas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis kolega, aš tik ką, prieš kokias dvi minutes tai patikslinau. Atsiprašau, kad nebuvo tai išgirsta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Zuoza, prašau.

R.ZUOZA. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti. Ar jūs nemanote, kad reikėtų paskubinti ir antradienį svarstyti Lietuvos Respublikos vietinių rinkliavų įstatymo 3 straipsnio įstatymo papildymo projekto 11 punkto priėmimą, kuriame kalbama apie įvažiavimą į kurortus, kadangi prasideda vasara. Kiek aš žinau, Palangos miestas ir Neringos miestas laukia vienokio ar kitokio Seimo sprendimo, kadangi Palangos sezono atidarymas – birželio 6 d. Man teko ten kalbėti su rinkėjais ir su savivaldybės pareigūnais. Ar nebūtų galima to padaryti antradienį, kad kurortų vadovai žinotų, kaip jiems elgtis?

A.VIDŽIŪNAS. Be abejo, toks būdas taip pat yra įmanomas. Tik tiek, kad jau visą priešpietę iki 2 valandos turime vien tiktai priėmimus. Kadangi mes, sudarydami darbotvarkę, mėginome balansuoti tarp priėmimų, svarstymų ir pateikimų, aš prašyčiau leisti atidėti šitą priėmimą ketvirtadieniui, kitaip mes ten nelabai turėtume klausimų. Jeigu būtų kategoriškas reikalavimas, tai galėtume tartis. Bet tiesiog dėl šitų proporcijų...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasakyti du dalykus. Pirmas. Jeigu šiandien, sakysime, klausimai, kurie yra įrašyti į mūsų darbotvarkės rezervą, nebus išnagrinėti, jie turėtų būti įrašyti į kitą savaitės darbotvarkę automatiškai. Taigi norėčiau tai priminti.

Ir antra. Aš norėjau jūsų paklausti. Kada bus laisvesnė savaitė, kaip buvo iš pradžių numatyta pagal spalvotą grafiką? Ar Seimo valdyba yra nagrinėjusi šitą dalyką?

A.VIDŽIŪNAS. Dėl antrosios klausimo dalies. Aš suprantu, kad mes esame prisiėmę darbų programą. Bet jūs suprantate, kiek visokių naujybių atsiranda ir kiek svarbių įstatymų projektų mes turime. O liepos 1 d. – norime ar nenorime – turime išeiti atostogų.

Č.JURŠĖNAS. Ne, ne, iki liepos 6 d.

A.VIDŽIŪNAS. Liepos 6 d., atsiprašau. Taigi kol kas toks preliminarus pasikalbėjimas, kad gali būti, jog visai nebus tų savaitinių pertraukų iki liepos 6 d., bet, žinoma, reikėtų pagalvoti apie Seimo narių sveikatą. Jeigu būtų labai prašančių tą pertrauką daryti, galėtume svarstyti. Kol kas nėra jokio Valdybos sprendimo.

Dabar dėl jūsų papildomų rezervinių klausimų. Aš manau, kad jie į kitą opozicijos darbotvarkę tikrai pateks, jeigu jie bus priimti.

Č.JURŠĖNAS. Kitą savaitę automatiškai turi būti įrašyti.

A.VIDŽIŪNAS. Jeigu šitaip iš tikro yra, aš turiu prisipažinti, kad šitos Statuto nuostatos, nuoširdžiai sakau, dabar neprisimenu. Jeigu taip yra, tai, be abejo, mes ir padarysime, jeigu šitiems įstatymo projektams bus pritarta, jeigu mes juos spėsime išnagrinėti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis R.Didžiokas.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu klausimą dėl antradienio darbotvarkės 2-4 punkto. Esmė ta, kad aš esu pateikęs ir įregistravęs įstatymo projektą Nr.P-290 būtent šia tema – dėl Lietuvos Respublikos neapmuitinamų parduotuvių įstatymo 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo. Manyčiau, galbūt galima įrašyti į darbotvarkę ir pateikti, sakykim, kaip alternatyvų projektą, o paskui su autoriais mes padarytume bendrą?

A.VIDŽIŪNAS. Nežinau. Čia vienas yra Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas, kitas yra jūsų įregistruotas įstatymo projektas. Ar jūs nesutiktumėte… Be abejo, mes galime įrašyti bent jau į kitos savaitės darbotvarkę jūsų teikiamą įstatymo projektą, ir tada jums užduotis pakalbėti su teikėju ministru V.Babiliumi. Jeigu iš tikrųjų nieko neįmanoma suderinti, mes galime… Matote, ar įstatymas, ar nutarimas, ar įstatymo projektas – nėra sutarta. Dar čia sunku sakyti, kad čia alternatyva. Antradienį vyks Seniūnų sueiga, ir tada į antradienį galėtume įtraukti.

R.DIDŽIOKAS. Gerai.

A.VIDŽIŪNAS. Dėl savaitės darbotvarkės aš nematau, kad būtų prieštaraujama, bet užduotis – pasikalbėti su ministru. Gal būtų galima tas pozicijas suderinti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš gal pakartosiu. Bet aš vis dėlto prašyčiau dėl 11 punkto – dėl vietinių rinkliavų antradienį padaryti, bet jeigu jūs tikrai negalėtumėte, tai tada ketvirtadienio pirmojoje dienos pusėje.

A.VIDŽIŪNAS. Sutarta.

S.MALKEVIČIUS. Sutarta. Gerai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Bartkus. Paskutinis.

A.BARTKUS. Jeigu šiandien nepriiminėjame, tai Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas bus kitam?

A.VIDŽIŪNAS. Jau yra sutarta. Taip, kitą savaitę – ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Rytinis posėdis baigtas.