Dvidešimt devintasis (septyniasdešimtasis) posėdis
1997 m. gegužės 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Vyriausybės pusvalandis. Ūkio ministras V.Babilius

PIRMININKAS. Pradedame popietinį posėdį. Labai atsiprašydamas viso Seimo vardu, kviečiu į tribūną ūkio ministrą V.Babilių. Vyriausybės pusvalandis. Kolegos, prašyčiau registruotis klausti.

V.BABILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Jau praėjo keturi 1997 m. mėnesiai, ir mūsų rodikliai, kuriuos kuruoja Ūkio ministerija, yra pateikti statistiniuose biuleteniuose. Juos turbūt turi kiekvienas Seimo narys, todėl tais skaičiais aš nenorėčiau jūsų varginti. Aš geriau sustosiu prie problemų, darbų ir uždavinių, kuriuos šiuo metu sprendžia Ūkio ministerija ir kurie, mano manymu, yra reikšmingi visam Respublikos ūkiui, ne tik Ūkio ministerijai.

Kaip žinote, pagal Konservatorių partijos programą su konkrečiais ūkiniais objektais dirbama rengiant programas. Ūkio ministerija šioje srityje ypatingą dėmesį skiria toms programoms realizuoti. Viena iš pagrindinių programų, kuri turėtų pradėti veikti kitą mėnesį, yra eksporto skatinimo programa, kuri turėtų iš dalies padėti išspręsti apyvartinių lėšų klausimą. Aš nenorėčiau kalbėti apie šitos programos principus, nes 18.20 val. aš čia kalbėsiu dėl Valstybės skolos įstatymo pakeitimo, kuris yra pagrindinis dokumentas ir kurį reikės priimti norint, kad ta programa pradėtų veikti.

Antra, aš norėčiau pabrėžti, kad Vyriausybėje jau pateiktas Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas, kuris artimiausiu metu pasieks Seimą. Pirmiausia mes pabandėme išsiaiškinti, kas yra smulkus ir vidutinis verslas, kada jis baigiasi, kada jis prasideda, ir pagrindinis dalykas yra apibrėžti paramos šitam smulkiam ir vidutiniam verslui formas. Yra daug paramos formų, kurių ypač laukia verslininkai. Tai ir nedidelės mokesčių lengvatos, ir finansinė fondo parama, tiesioginis kreditavimas iš užsienio paskolų, lengvatinės informacinės konsultacijos paslaugos ir mūsų fondo parama, kreditų garantijų tiekimas, lengvatinės privatizavimo sąlygos, valstybės užsakymo pirkimo preferencijos.

Be programų rengimo, mes inicijuojam ir dalyvaujam rengiant daugelį įstatymų. Štai labai sudėtingas Bankroto įstatymas jau priimtas svarstyti Seime. Kaip sakiau, Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas yra Vyriausybėje, ir mes šiandien labai rimtai dirbame su Ekonomikos ir kitais komitetais dėl Lizingo įstatymo.

Labai didelis mūsų rūpestis – energetikos sritis. Turiu pasakyti, kad per tuos keturis mėnesius energetikos monopoliui suduotas labai didelis smūgis. Jūs priėmėte įstatymą dėl šiluminių tinklų atskyrimo nuo „Lietuvos energijos” monopolio. Kaip visada ir visur, mes rimtai dirbame, tačiau skyrybos ne visada vyksta sklandžiai, skiriasi vyrai su žmonomis ir turi problemų, o čia skiriasi daug stambių organizacijų ir kiekviena iš jų nori skyrybų metu išlošti. Mano kabinete nuolatos vyksta derinamieji pasitarimai su savivaldybėmis, su atitinkamų objektų atstovais. Šis procesas, kaip mes ir planavom, baigsis liepos 1 d. ir, aš manau, kad žiemą nebus jokių sutrikimų dėl šilumos energijos.

Antra. Mes jau pradėjome dirbti dėl elektros tinklų atskyrimo nuo šito monopolio ir iki spalio mėnesio padarysim eksperimentą – Kauno elektros tinklus atskirsime nuo „Lietuvos energijos” ir leisim Kaunui pasižiūrėti, kokia bus žiema kartu su elektros tinklais. Mes neprieštaraujame, reikia pamėginti. O nuo kitų metų pradžios Respublikoje apskritai atskirsim tinklus. Turiu pasakyti, kad šitas procesas šiuo metu vyksta normaliai. Tiesa, „Lietuvos energijos” vadovybę su maža išimtimi reikėjo pakeisti, pasikeitė visa valdyba, išskyrus valdybos pirmininką. Atėjo nauji žmonės, dabar bendra kalba surasta ir viskas klostosi gerai.

Turime problemų ir dėl energijos galingumo panaudojimo. Čia viskas sueina į du dalykus. Pirmiausia – kad daugiau pagamintume energijos. Jos į sandėlius nesandėliuosi, pramonė paima tiek, kiek jai reikia, vadinasi, kompensuoti gali eksportas. Eksporto keliai yra du: tie keliai, kurie jau praminti, t.y. Kaliningrado kryptis, Baltarusijos kryptis ir NVS šalių kryptis bei eksportas į Vakarus.

Šiuo metu mes turime problemų net su eksportu į Rusiją, nes mes uždarėme daug tarpininkavimo biznių, kurie padarydavo taip, kad valstybė gaudavo mažiau negu 50% arba net mažiau negu 30%, o tarpininkai gaudavo 70%. „Didieji broliai” pradėjo mus mokyti, kad jeigu nepriimam taip, kaip jie siūlo, o siūlymas toks, kad galų gale to neįmanoma padaryti ekonomiškai, politiškai, nes kai pradeda pas mus šeimininkauti svetimi, tai Kaliningradas atsisako iš mūsų imti elektrą, nors jam ekonomiškai tai yra naudinga… Gauname komandą iš didžiosios sostinės ir dabar vyksta gana sudėtingas procesas – ieškom svertų, kaip tą dalyką išspręsti.

Kitas reikalas yra tas, kad labai užtęstas eksporto į Vakarus klausimas. Šiandien mes suformulavom savo pasiūlymus daugeliui tarptautinių kompanijų, šiandien mes dirbam su ta pačia „Stenton” grupe, kuri, pajutusi teigiamus pokyčius, iš karto atvažiavo ir priėmė mūsų pasiūlymus. Jie, mano manymu, kur kas perspektyvesni ir mums, ir amerikiečiams, ir finansininkams, kurie finansuos. Jeigu bus klausimų, aš galėsiu paaiškinti smulkiau. Taip pat dirbam su britų kompanija. Viso to tikslas – kuo greičiau forsuoti elektros linijos, jungiančios mus su Vakarų Europos žiedu, t.y. linijos per Lenkiją, finansavimą ir statybą. Ne tik iki Lenkijos, bet ir per Lenkiją iki Vakarų Europos linijų, kurios jau yra Lenkijos teritorijoje. Kitaip mūsų energetinės perspektyvos yra miglotos, atsiranda klausimų, kam tada reikia investicijų, galų gale kam reikia atominės elektrinės, jeigu nėra kur parduoti energijos ir naudoti pusę jos galingumo?

Kitas klausimas, kur tikrai yra problemų – Būtingės statyba. Artimiausiu metu mes ateisime į Seimą prašyti mūsų daliai 34% garantijų, o 66% Būtingės statybos dalis „kabo”. Mes intensyviai dirbam, bet dauguma ieško balanso tarp Rytų ir Vakarų. Mes eisim, jeigu bus garantijų, ir jeigu bus garantijų, mes pirksim. Rusija sako: duokit 60%, o dėl likusių – kas bus, tas tegul bus.

Tai visiškai nepriimtinas variantas. Šiandien mes svarstom, kur nereikės lietuviškų garantijų, nereikės rusiškų garantijų, kaip mes iki šiol suprasdavom, kad rusiška garantija yra dalyvavimas perkant akcijas. Atsiranda kitų būdų gauti garantiją neleidžiant rusams nusipirkti akcijų. Galima gauti garantiją pastatant prieš garantiją, pavyzdžiui: ponai, darom sutartį šiandien iki 1998 m., kai bus Būtingė. Mes garantuojam iš Būtingės pusės latviams konkurencines kainas, o jūs garantuokite kiekį. Šia tema, šita linkme dialogas jau užsimezgė.

Kita vertus, šiandien išsiaiškinome, kad pagrindinis Būtingės statybos, jos paleidimo, jos tempų dalykas yra mūsų problema su latviais. Būtingė duos naudos visoms Lietuvos instancijoms, gyventojams tik tada, kai sugebės nukonkuruoti Latvijos Ventspilį. Tai pagrindinis dalykas, į kurį reikia žiūrėti, – parinkti investuotojus, nustatyti investicijų dydį. Kai mes pradėjome dirbti su specialistais, ne su piniguočiais, kurie gali duoti pinigų Būtingės statybai, bet su specialistais, kurie mus įtikino, kad pakeitus technologijas, netgi tas, kurias šiandien turim, mes galim su latviais konkuruoti, jūs galbūt iš karto pajutote, koks triukšmas kilo Latvijoje dėl Būtingės, kad ji teršia. Kilo didžiulis protestas. Vadinasi, reikia laukti, jog latviai, pajutę, kad mes einame tuo keliu, orientuojamės ir techniškai, ir finansiškai į tokį variantą ir pirmiausia siekiame, kad Būtingė turi konkuruoti mažesnėmis kainomis negu Latvijoje… Aišku, kad ir jūs, Seimo nariai, pajusite latvių kolegų spaudimą.

Baigdamas noriu pakalbėti apie atominės elektrinės problemas. Apie tas problemas reikėtų kalbėti siejant jas su energetikos vystymo strategija, nes mes turbūt vis tiek kalbėsim šiuo klausimu, ir labai greitai. Tauta turės apsispręsti, kas bus po to, kai šitie blokai bus uždaryti, kaip mes elgsimės su atomine elektrine, ar mes būsime jos šalininkai, bet tai turbūt spręs Seimas, jis spręs tuos strateginius klausimus. Šiandien mes visais būdais stengiamės pratęsti atominės elektrinės amžių. Šitas amžiaus pratęsimas šiandien, noriu pasakyti, jau pasiekė kulminaciją, paskutinę lemiamą stadiją, kai baigta daugelis saugumo tyrimo stadijų, kai komisijos, kurią sudarė Europos vystymo ir rekonstrukcijos bankas, išvados jau išdėstytos, kai mūsų ministerija sudarė aiškius planus ir apskaičiavo, kiek reikės pinigų, kad galėtume tęsti eksploataciją.

Šiandien šitas sprendimas virto politiniu dalyku. Pirmadienį atvažiuoja Europos vystymo banko viceprezidentas su grupe ekspertų, vyks labai atsakingas susitikimas, nes jie nori pažiūrėti vietoje. Kita vertus, šitas didžiulis saugumo tyrimo darbas atveria akis ne tik mums, bet ir mūsų oponentams Vakaruose, nes jie pamatė, kad nėra tokios tragedijos, kaip jie įsivaizdavo, kad reikia duoti pinigų, reikia gerinti, tačiau nėra tokios tragedijos, kokia buvo įsivaizduota prieš trejus, ketverius metus.

Aš baigsiu, nes sąrašas dar ilgas, ministerija iš esmės sukomplektuota, atėjo naujų žmonių, nors mes dar turim rezervų, kad pakeistume kadrus. Žmonės dirba, didesnis svoris tenka departamentams, vadinasi, mes, politikai, po truputį pradėjom organizuoti darbą. Manau, kad tai teigiamas dalykas, nes daugiau dėmesio galėsime skirti politiniams sprendimams, ateities sprendimams (aš turiu omeny save ir viceministrus), daugiau galėsim bendrauti su Seimo komitetais, daugiau dalyvauti svarstant politinius dokumentus. Todėl jūs turėtumėte man atleisti, nes negali ministras žinoti visų smulkmenų, ir ką turi daryti aparatas, tą turi daryti sėkmingai.

Ministras turi žinoti tiktai tada, kai kažkas nepavyksta, kad ten įvestume tvarką, vieną kitą nubaustume ar pareikalautume atsakomybės. Dėl to nesistebėkit, jeigu dėl tų smulkmenų aš jums negalėsiu atsakyti, bet aš tuoj pat užsirašysiu, ir jūs atsakymą į kiekvieną klausimą gausit vėliau.

PIRMININKAS. Pone ministre, Seimo nariai klausia tiktai panoraminių dalykų. Seimo narė V.Stasiūnaitė užsirašiusi pirmoji.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis ministre, kada jūs planuojate įkurti valstybinio turto valdymo agentūrą ar kaip kitaip iš visų ministerijų paimti turtą ir padaryti bendrą valdymą, sunorminti jį, kad jis būtų efektyvesnis ir būtų dirbama geriau?

V.BABILIUS. Įstatymo projektas jau parengtas. Įstatymo projektą Ūkio ministerija įvertino (ponas S.Vaitkevičius – vyriausias rengėjas), jį tvarko Vyriausybės aparato žmonės. Mes projektą jau vizavom. Mūsų pastabos įvertintos. Aš manau, kad projektas turbūt šio mėnesio gale pasieks Seimą.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Ruošiasi J.Valatka.

S.KAKTYS. Gerbiamasis ministre, jūs kalbėjote, kaip jūs pasakėte, apie jūsų ministerijos kuruojamų įmonių bankroto įstatymą. Norėčiau paklausti, ar jūs nekuruojate kreditavimo fondo, skirto bankrutavusių įmonių dirbančiųjų darbo užmokesčiui ir visoms socialinėms pašalpoms išmokėti, steigimo? Jis yra būtinas ir labai aktualus. Kokia padėtis šiandien?

V.BABILIUS. Šis fondo kūrimas numatytas jau Bankroto įstatyme, ir kai bus priimtas įstatymas, Vyriausybė ir sukurs šį fondą. Šiuo metu tą fondą rengia Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka. Ruošiasi J.Listavičius.

J.VALATKA. Gerbiamasis ministre, gal mano klausimai ir nebus tokie panoraminiai, kaip sakė, bet ką jūs galvotumėte apie dujų žiedą, kuris galėtų sujungti Šiaurės ir Baltijos šalis? Koks yra Antidempingo įstatymo likimas dabar, kas ten daroma? Ir ar nėra problemų įsigyjant atominį kurą? Ar yra alternatyva Rusijai?

V.BABILIUS. Aš nuo pradžios. Tik antrojo klausimo neišgirdau.

J.VALATKA. Antidempingo įstatymas.

V.BABILIUS. Koks įstatymas?

J.VALATKA. Antidempingo. Ar yra kas nors dabar galvojama?

V.BABILIUS. Taip. Dėl Baltijos žiedo. Mes dirbame. Šis darbas ne mūsų pradėtas, pradėtas anos Vyriausybės. Bet daugybė susitikimų vyksta, ir tas žiedas, aš manau, bus realus. Tai yra vienas iš strateginių uždavinių, kur kartu dirba visos Baltijos valstybės.

Dabar dėl antidempingo. Mes apie tai galvojame. Mes rengsim šį projektą. Šiandien dar dirbam su Teisingumo ministerija dėl koncepcijos, bet toks įstatymas bus parengtas.

Dėl atominio kuro. Dėl jo gavimo šiandien yra problemų. Mes artimiausiu laiku priimsim sankcijas Baltarusijai, pradėsim mažinti energijos tiekimą, nes, kaip jūs žinote, atominį kurą mes gaunam už elektros energiją, tiekiamą į Baltarusiją. Kai mes išsiaiškinom, kad elektros energija spekuliuoja tam tikros grupuotės, ir ji nueina net per Lenkiją į Slovakiją, ir kai šis dalykas nuskambėjo, mes pradėjom tą klausimą nagrinėti. Tada tarpininkai sustabdė pinigų už energiją tiekimą „Elektrostalio” gamyklai, kuri mums parduoda kurą. Šiandien aš kalbėjau ir su vienais, ir su kitais, ir su trečiais. Iš esmės vyksta kažkokios sankcijos, kaip aš sakau, muša nepaklusnius. Na, aš sakyčiau, kad tokios strategijos nėra, mes irgi turim kai ką paspausti ir žinom, ką paspausti, ir paspausim. Na, galbūt iki konfliktų su didžiąja tėvyne neprieisim, bet spausim atitinkamai. Šiandien išeina taip, kad mums už elektrą skolingi 10 mln. dolerių daugiau, negu mes skolingi už kurą. Mes turėtume dar gauti mėnesinę normą kuro už skolą. O „Elektrostalis”, negaudamas iš baltarusių pinigų, mums grasina neduoti kuro. Tokia situacija.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi P.Gylys.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs minėjot eksporto skatinimo programą. Norėčiau paklausti, kaip eksporto skatinimo programa padeda realizuoti perteklinį žemės ūkio produkcijos kiekį? Ačiū.

V.BABILIUS. Aš galiu pasakyti. Man neseniai skambino ponas V.Knašys ir klausė: kaip jūs čia darote, tiek pinigų, tiek norit skatinti ir t.t. Ir klausė, ar čia mūsų, Ūkio ministerijos, programa. Aš jam paaiškinau: čia yra Respublikos programa, čia yra programa bet kokiam ūkio objektui; ar jis bus kokios kitos ministerijos, tai neturi reikšmės. Ir aš jam pasiūliau, jeigu jis ten turi pinigų iš to žemės rėmimo fondo, tai tegul prideda prie mūsų fondo pinigų, fondas bus tvirtesnis, garantų fondas taps tvirtesnis. Aš nenoriu gilintis į tą klausimą. 18 val. Skolos įstatyme kaip tik apie tai ir bus kalbama. Mes šiandien dar su jumis kalbėsim.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys. Ruošiasi S.Slavickas.

P.GYLYS. Gerbiamasis ministre, mes, matyt, labai norėtume, kad apie apsirūpinimą energetiniais ištekliais mums tektų kalbėti tiktai vartojant ekonominę terminologiją. Labai to norim ir, matyt, labai tuo patikėjom. Nes tai, ką mes pastaruoju metu darom, yra gana prieštaringa panorama. Viena vertus, mes palaikėm energetinius objektus nestrateginiais. Tuo pat metu pasirodo dokumentai, kuriuose kalbama apie ekstremalias situacijas ir apie tai, kaip tų ekstremalių situacijų atvejais reikės apsirūpinti energetiniais ištekliais, netgi nušalinant akcinių bendrovių vadovybę, iš esmės nacionalizuojant tas firmas. Ar jums neatrodo, kad ši panorama yra prieštaringa? Ar mes nepasidavėm gerojo scenarijaus su mūsų pagrindiniu energetinių išteklių tiekėju įvaizdžiui ir neatmetėm blogojo scenarijaus galimybės? Taigi ar iš tikrųjų strateginiai objektai nėra strateginiai ir ar mes neturėtume daugiau įtraukti politikos? Nes iš jūsų pasakojimo aš matau, kad ir toliau kartais politiniai dalykai yra iškeliami aukščiau ekonominių. Kas gali garantuoti, kad negali būti dar blogesnių variantų negu jūsų pasakyti?

V.BABILIUS. Aš galiu pasakyti. Jeigu pakrypo klausimas į ekonominius apsirūpinimo aspektus, tai aš galiu pasakyti. Pirmas dalykas, dėl ko galim turėti apsirūpinimo energetiniais resursais problemų, yra tas, kad mes nuolat vėluojame sumokėti už juos. Ir už dujas, ir už kitus dalykus mes vėluojam. Bet kokiu atveju, jeigu tas, kuriam mes neprimokam, dar prisiūs prie to dalyko politinį atspalvį, jis tiesiog gali nutraukti. Jeigu žiūrėtume į šį dalyką grynai iš ekonominės pusės, turėtume prisiminti, kad mes įvedam naują kainų tvirtinimo tvarką. Kainos bus realios, realios kainos leis mums turėti finansinių išteklių laiku sumokėti. Nereikės skolintis, nereikės skolintis energijos ir pan.

P.GYLYS. Čia ne tai.

V.BABILIUS. Taip, bet taip gali būti, jeigu nesusimokėsim. Mes visą laiką kabom ant kabliuko. Mums visą laiką sako taip: jeigu jūs toliau nesusimokėsit, mes imsimės sankcijų, baudų ir t.t. Vadinasi, reikia būti tvarkingiems ir mokėti. Antras dalykas, imkim politines ir tas pačias ekstremalias situacijas. Kai mes svarstėm 34% Būtingės, kai mes svarstėm 51%, kai šiandien mums reikia surinkti savo dalį 34% ir mes nerandam tų pinigų, tada mes sakom: reikia įleisti svetimą investuotoją į tą dalyką, reikia įleisti. Bet jeigu tas investuotojas užsiaugins per didelius ragus, reikia sukurti metodą, kad tuos ragus nukirstume. Čia nėra nacionalizavimas, o tik pasiruošimas atsakomajam veiksmui, kaip dabar – uždarėm kelią energetikai, jie mums kerpa kitoje vietoje. Ir jeigu mes kitoje vietoje neturėtume ko paspausti, na, tai būtume ir pralaimėję. Galų gale kai mes turėsime įstatyminę bazę ryžtingai veikti, nelabai atsiras norinčių pabandyti su mumis kažką daryti. Žinos, kad mes galim padaryti taip. Duok Dieve, kad niekada nereikėtų to pritaikyti. Tiesiog tas faktas, kad mes turim tokią galimybę, daug ką sustabdys. Kas čia – ekonominis ar politinis? (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Prašom nediskutuoti. Dabar Seimo narys S.Slavickas. Ruošiasi J.Olekas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis ministre, visi žinome, kad elektros energiją parduodame kaimyninėms valstybėms. Taip pat yra žinoma, kad nėra tarpvalstybinių susitarimų, pirkėjai neatrinkti konkursų būdu. 1995-1996 m. už elektros energiją į Baltarusiją buvo skaičiuojama tiktai 6,4-6,88 Lietuvos cento už kilovatvalandę. Mano klausimas būtų toks: kas šiuo metu yra daroma, kad būtų ištaisyti minėti trūkumai?

V.BABILIUS. Na, ką aš galiu pasakyti? Šitas pardavimas per tarpininkus, tų mūsų rusiškų ir baltarusiškų partnerių noras tik taip dirbti, mūsų kai kurių Lietuvos verslininkų parama ir pagalba priverčia mus nusileisti kainų srityje. Ir aišku, kad 6,4 cento yra labai maža kaina, tačiau ji ekonomiškai pasiteisina. Nors bet koks geras ar save vertinantis biznierius niekada nesustoja prie to, kas pasiekta, jis vis daugiau ir daugiau nori. Metų pradžioje mes baltarusius privertėm 1,9 cento pakelti kainą. 1,9 iš 4 – tai 7,6. Ta kaina jiems buvo duota tik pusei metų. Dabar mes jiems pateikėm 2,1, t.y. 8,4 cento. Taigi nuolat spaudžiam, kad kaina kiltų. Tarpvalstybiniai susitarimai šiandien nerealūs dėl energijos, ypač su Rusija, kol Rusijoje sėdės A.Djakovas. Aš nežinau, kiek jis ten sėdės, jis yra stiprus mūsų priešininkas, jis kategoriškai, net naudingu Kaliningradui atveju su mumis nenori bendrauti. Aš planuoju susitikimą su ponu B.Nemcovu, naujuoju ministru, kuris atvyko iš Nižnij Novgorodo, dėl principinio klausimo, – kodėl mes, dvi valstybės, turim taikytis prie kažkokių mūsų pačių institucijų vykdomos spekuliatyvinės politikos? Aš manau, kad gal po susitikimo su B.Nemcovu pavyks susitvarkyti su Rusija.

Antrasis variantas tas, kad mes jau gavom signalų, ir pirmadienį mūsų žmonės išvažiuoja į Ukrainą. Su Ukraina santykiai kur kas geresni ir mes sieksim rezultatų šioje srityje. Tačiau tarp Ukrainos ir mūsų, jūs žinote, yra Baltarusija. Ir vėl ten tos pačios rankos to paties pono A.Djakovo iš Maskvos. Jeigu mums pavyks spaudžiant Baltarusiją, kuri perka iš mūsų, susitarti dėl tranzito per Baltarusiją, mes galbūt šiais metais padidinsime tiekimą į Ukrainą, t.y. atsiras naujas pirkėjas – Ukraina. Tačiau šis tranzitas per buvusias sovietines respublikas yra labai sudėtingas ir juo spekuliuojama politiškai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Ruošiasi K.Prunskienė.

J.OLEKAS. Gerbiamasis ministre, mes jau ne kartą esame kalbėję ir apie kitą perspektyvią Lietuvai pramonės šaką, t.y. farmacijos pramonę. Aš esu jūsų klausęs, kokia dabar situacija, nes Vyriausybės programoje yra numatyta padidinti gaminamų Lietuvoje vaistų iki 10%. Tačiau aš norėčiau dar pasitikslinti ir kitą dalyką. Sveikatos reikalų komitete mes niekaip nesulaukiame kompensuojamųjų vaistų sąrašo, nors mes tikėjomės, kad bus daugiau kompensuojama už vaistus, gaminamus Lietuvoje. Į mus kreipėsi ir Farmacininkų asociacijos atstovai, prašydami padėti. Aš nežinau, galbūt ir jūs galėtumėt padėti kalbėdamas su Vyriausybe arba sveikatos ministru, kad Lietuvos farmacijos pramonė būtų labiau įvertinta ir tame kompensuojamų vaistų sąraše atsirastų daugiau Lietuvoje gaminamų vaistų. Nes nepadėjus Lietuvos farmacijos pramonei, man atrodo, ji bus visiškai sužlugdyta. Ačiū.

V.BABILIUS. Teisingai. Vienas iš būdų ryžtingai padėti pramonei šios dienos sąlygomis – vietinės rinkos suteikimas. Praeitą kartą aš jums sakiau, jog aš – už tai, kad tą pramonę vystytume ir visa tai darytume, tačiau ponas sveikatos ministras labai nori paimti iš mūsų šią pramonės šaką. Jis turi daug planų, jis turi savo sumanymų. Taigi artimiausiu laiku mes Vyriausybėje spręsim. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė. Ruošiasi A.Salamakinas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis ministre, aš norėjau štai ko paklausti. Iš esmės palaikydama jūsų požiūrį į energetikos problemas (šiuo atveju aš nekalbu apie energetikos objektų privatizavimą ir valstybės dalį) aš norėčiau, kad jūs patikslintumėt, kuo jūs motyvuojat tokį gana optimistišką požiūrį į galimybę eksportuoti į Vakarus? Aš suprantu, kad yra labai svarbu, labai pageidautina, labai reikalinga ta linkme dirbti. Tačiau kol kas mes dar nesam suformavę vieningos strategijos su Europa dėl Ignalinos ir, deja, kad ir kaip būtų gaila, man teko girdėti konkrečiai Vokietijoje tokį požiūrį, kad jeigu importas iš Rusijos elektros energijos yra priimamas kaip parama Rusijai, jos stabilumui, tai kai kalbama apie galimybę importuoti elektros energiją iš Lietuvos, tuoj pat yra jautriai reaguojama, kad tai yra atominės energetikos rėmimas ir kad tai neatitinka Vakarų Europos strategijos, saugumo interesų ir t.t. Žinoma, Prancūzijos ir Vokietijos politinės jėgos turbūt turėtų skirtingą požiūrį, tačiau vis dėlto, jeigu dabar mes realiai kalbam apie eksporto galimybę į Vakarus, tai ar yra jau konkrečių žingsnių, konkrečių derybų, ar yra tie dalykai siejami su suderinta pozicija dėl Ignalinos perspektyvos? Nes kitaip aš sunkiai įsivaizduoju, šiek tiek žinodama, kokios ten nuomonės formuojasi, kad imtų staiga ir panorėtų paremti, kaip jie įsivaizduoja šiuo atveju atominės elektrinės egzistavimą pirkdami jos produkciją. Sakau, kažkodėl Rusijai darydami daug daugiau nuolaidų šia prasme. Ačiū.

V.BABILIUS. Čia yra sudėtingas interesų žaidimas. Pavyzdžiui, mes nubrėžėm tokią interesų kreivę ir pasiūlėm ją apsvarstyti amerikiečiams ir anglams. Interesų kreivė būtų tokia. Ponai, nutieskite liniją, patys nutieskite, ne Lietuvos pinigais, o mes jums išduosime garantijas, kad per tą liniją 10 metų mes tieksime jums energiją ir gausite už tą liniją padidintas tranzito normas, labai padidintas, kad ji jums atsipirktų. Dabar kokią energiją mes jums tieksim? Mes turime šiandien Elektrėnus, Vilnių, atominę elektrinę, jau nekalbant apie mažas. Ir turime galimybę, jeigu kas nors atsitiktų, rusišką energiją leisti per Lietuvą. Bet mes jiems pasakom taip: „jeigu jūs pastatysit, mes galime jums pasiūlyti tokį dalyką – suteikti galimybę statyti trečiąją atominę, t.y. Vakarų tipo atominę, jeigu jūs nutiesite liniją į Vakarus, galėsime duoti preferencijas jūsų kompanijai statyti mums trečią elektrinę, kai šitos baigs dirbti”. Tada jie tampa suinteresuoti dalyvauti trečiosios elektrinės statyboje, o kol ateis tas laikas, reikia pratęsti esamos elektrinės darbą. Jeigu vokiečiai dėl elektrinės turi savo poziciją, ir tai labai skirtingą, tai anglai nesijaudina dėl tos elektrinės. Jeigu vokiečiams šiandien nelabai reikia pikinės energijos, o austrams ir šveicarams ypač reikia, vadinasi, visais šitais interesais galima žaisti siūlant perspektyvinius variantus, bet visur įkišant: „neuždarykit, nelogiška uždaryti atominę elektrinę, iš jos reikia išspausti”. Pavyzdžiui, mes statom. Reikia palaidoti, o kad palaidotume, reikia pinigų, bet kadangi pinigų šiandien mes neturime, tai arba duokite pinigų palaidoti, arba leiskite dirbti dar 10 metų, kol susikaups pinigų. Vadinasi, čia labai daug tokių linijų, kurias vienoje vietoje mes taip nubrėžiame, kitoje taip, ir užčiaupiam tas burnas, kurios labai rėkia.

Taip, kartais paskleidžiama kokia nors informacija. Čia neseniai iš atominės buvo paskelbta informacija, kad mes jau pasiruošę keisti kanalus. Čia negalima net prasižioti, kad mes pasiruošę kanalus keisti.

PIRMININKAS. Pone ministre, prašom trupučiuką greičiau atsakinėti.

V.BABILIUS. Gerai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas, kaip ir sakė posėdžio pirmininkas, iš tiesų yra panoraminis. Galbūt jis daugiau būtų skirtas finansų ministrui, tačiau kadangi jūs esate ūkio ministras ir kabineto narys, tai jis tiesiogiai susijęs ir su jumis. Aš turėjau omenyje daugybę priimtų arba rengiamų priimti įstatymų, kuriems įgyvendinti reikia iš tiesų didžiulių lėšų. Aš turiu omenyje indėlių grąžinimą – apie 4 mlrd., turto grąžinimo kompensacijoms – taip pat apie tiek, yra daug įvairių smulkesnių įstatymų, kuriems įgyvendinti reikia 100 ar 200 mln. Vis dėlto jūs, kaip ūkio ministras, kaip manote, iš kur bus paimti tie pinigai? Ar pardavus visą tą ūkį, kurį jūs valdote, bus surinkti tie pinigai, turiu omenyje privatizavimą, ar tai yra mistika? Kaip jūs manote?

V.BABILIUS. Paprastai pinigai byra, jeigu gerai ūkininkauji, net iš tų vietų, kur nesitikėjai. Jeigu gerai ūkininkauji. Žiūrėk ir ateina kažkoks pašalinis. Taip ir šalyje. Jeigu mes gerai dirbsime kiekvienas savo vietoje, jeigu Ūkio ministerija dirbs ir kels produktą, tai eis tie pinigai per visus galus. Jeigu mes nerasime metodų dirbti, neskatinsim, tai paskui nežinosime, kad pinigai neateina net ten, kur tikėjomės. (Balsai salėje) Aš trumpai stengiuosi atsakyti.

PIRMININKAS. Pone ministre, tai šita optimistine gaida apie visus galus ir daugybę ateinančių pinigų mes galėtume baigti susitikimą su jumis. Linkime sėkmės visuose darbuose. Visi užsirašę paklausė, išskyrus geranoriškai nusiteikusį Č.Juršėną. Dėkoju. Asmeniškai A.Salamakinas dar norėtų su jumis susitikti.

Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-340(2) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, 2-2 klausimas – Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-340(2). Svarstymo procedūra. Man Sekretoriatas nepateikė norinčių kalbėti sąrašo, tai, kolegos, pakeliui galime registruotis. Registracija pradėta. O aš tuo metu kviečiu į tribūną įstatymo projekto pateikėją – Valstybės saugumo departamento Paslapčių skyriaus viršininką poną E.Matulevičių.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Tribūnoje ponas E.Matulevičius baigiamosioms pastaboms. Prašom.

E.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti svarstymui Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Kiek žinau, yra užregistruotas antrasis įstatymo projektas. Jis parengtas pirminio projekto, kurio registracijos Nr.P-340, pagrindu ir jame yra atsižvelgta į Nacionalinio saugumo, Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetų narių pateiktas pastabas bei pasiūlymus.

Antrojo įstatymo projekto redakcija nelabai skiriasi nuo pirmojo. Galbūt pasakysiu pagrindinius skirtumus. Pirmiausia įstatymo 4 straipsnyje apibendrintas valstybės paslapčių subjekto apibrėžimas, redaguoti įstatymo 6 straipsnio 2, 7, 8, 9, 18, 24, 26 punktai, buvęs 24 punktas padalytas į du atskirus punktus, taip pat 16 straipsnis papildytas nauja dalimi, deklaruojančia asmens teisę ginčytinais atvejais kreiptis į teismą dėl leidimo dirbti su valstybės paslaptimis neišdavimo ar anuliavimo pagrįstumo.

Valstybės paslapčių įstatymas aiškumo dėlei pateikiamas nauja redakcija su papildymais ir pakeitimais, kurie tekste yra pažymėti. Aš pasirengęs atsakyti į visus klausimus.

PIRMININKAS. Pone Matulevičiau, klausimų jums nėra. Ar jūs prašote, kad būtų pritarta po svarstymo?

E.MATULEVIČIUS. Taip, aš prašau, kad būtų pritarta po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, mums reikia apsispręsti, ar palaikysime šitą siūlymą. Dėl motyvų Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Mes jau turbūt prieš 3 mėnesius svarstėme Biudžeto ir finansų komitete klausimą, kas gi yra valstybės paslaptys. Kai reikia gauti duomenų ar iš Kontrolės komisijos, ar iš kitur, o jie sako, kad tai – vis valstybės paslaptys. Tai mus domina, kad būtų apibrėžta tuo įstatymu... Jo labai reikia ir labai gerai, kad jis teikiamas, reikia pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Nematau norinčių kalbėti prieš. Kolegos, dar sykį prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Aš girdžiu pareiškimų, kad galėtume pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu. Ne. Taigi, kolegos, prašyčiau pasirengti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, prašom balsuoti už, kas prieš, tas balsuos prieš. Balsavimas pradėtas. Balsavo 59 Seimo nariai. Už – 51, prieš – nematau nė vieno, susilaikė 8. Taigi pritarta po svarstymo Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-340(2) ir tuo klausimą laimingai baigėme.

Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo projektas Nr.P-398(2) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, ar jūs nesutiktumėte dabar su mūsų siūlymu daryti 2-3 klausimo – Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo projekto svarstymo pertrauką. Komitetas vakar svarstė, ten dar yra šiokių tokių neaiškumų. Gal mes galėtume dar plačiau pažiūrėti. Tuo labiau kad mus spaudžia laikas. Taip pat mes galėtume daryti ir Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir lydinčiųjų įstatymų svarstymo pertrauką. Aš prašyčiau dėl to neprieštarauti. Reikia geriau įsigilinti. Ar jūs norėtumėte kalbėti, ponia Melnikiene, ar galbūt tada, kai rimta diskusija prasidės? Prašom pasižymėti. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Norėjau paklausti, dėl kokių priežasčių, kadangi komitetai svarstė ir pritarė?

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Mes vakar svarstėme Teisės ir teisėtvarkos komitete ir tiesiog iš principo irgi pritarėme įstatymui, bet kadangi mes šiek tiek neišlaikome šiuo požiūriu Statuto normos, kad turi praeiti dvi dienos, tai mes sutarėme, kad padarysime pertrauką, bet tai nereiškia, jog šiandien negalime pradėti diskusijos. Aš tik tai norėjau pasakyti. Jeigu R.Melnikienė yra užsirašiusi… Ne? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Taip, ji užsirašiusi. Pone Kubiliau, visada smagiau diskutuoti, kai žinai, kad bus tęsiama ši tema, o ne kalbėti į orą. Aš tikiuosi, kad ponia R.Melnikienė sutiks.

A.KUBILIUS. Jeigu yra pastabų, tai rengėjai atsižvelgtų į pastabas, todėl geriau šiandien išgirsti.

Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo projektas Nr.P-241(4) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Taigi dabar daroma pertrauka, o vietoje šitų dviejų įstatymų projektų mes, gerbiamieji kolegos, grįžtame prie prieš pietus svarstyto įstatymo projekto – prie Operatyvinės veiklos įstatymo projekto. Ten likę straipsniai – ne tokie žiaurūs ir neturintys didelių problemų, bet aš nematau dabar pono G.Švedo tribūnoje. Viceministras G.Švedas tuojau bus tribūnoje, ir mes, kolegos, imame šio įstatymo 5 straipsnį. Toliau pirmininkauja A.Kubilius.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Prašom, viceministre, ką toliau mes turime daryti?

G.ŠVEDAS. Laba diena dar kartą, Seimo nariai. Atsiprašau už pavėlavimą. Kitas straipsnis, t.y. 5 straipsnis. Šiam straipsniui yra vienas pasiūlymas – tai gerbiamojo Seimo nario A.Katkaus. Tas pasiūlymas susijęs su pirmąja dalimi. Pirmosios dalies antrąjį sakinį siūloma išdėstyti truputėlį kitaip. Siūloma, kad operatyvinės veiklos institucijos tarnybų sąrašą numato šių institucijų veiklą reglamentuojantys įstatymai. Tuo tarpu Vyriausybės teikiamame projekte tokia teisė yra suteikiama Vyriausybei. Vyriausybės nuomone, nereikėtų keisti dabar tos tvarkos dėl kelių motyvų. Visų pirma tai nepažeidžia nei Konstitucijos, nei įstatymų, nes Vyriausybė praktiškai tik sumažins tas teises, kurias šitas įstatymas suteikia, t.y. ne visos vidaus reikalų tarnybos turės tokią teisę. Antra vertus, bus sumažinta ir tų teisių apimtis, t.y. ne kiekviena institucija, kuri bus laikoma operatyvinės veiklos subjektu, galės panaudoti tas visas operatyvinės veiklos priemones ar metodus, kuriuos įvardija šis įstatymas. Nes priešingu atveju, priėmus Seimo nario pasiūlymą, reikėtų daryti atitinkamas pataisas Policijos įstatyme, Valstybės saugumo departamento įstatyme, ir šiuo metu aš iš karto pasakyti negaliu, bet man atrodo, kad Krašto apsaugos ministerijos įstatymo nėra. Tai praktiškai reikėtų netgi priimti specialų įstatymą, kad būtų išspręstas tas klausimas. Todėl, mūsų nuomone, reikėtų likti šiuo aspektu prie Vyriausybės siūlomo varianto.

PIRMININKAS. Tai gal tada mes sustokim ir apsispręskime dėl pono A.Katkaus teiktos pataisos. Aš nematau pono A.Katkaus. Jūs išdėstėte motyvus. Ar norėtų kas nors iš pono A.Katkaus kolegų, gal iš komiteto? Ar tai yra komiteto nuomonė, ar tai yra tik pono A.Katkaus individualus siūlymas? Nėra, kas jį norėtų labai paremti. Gerbiamieji kolegos, ar dėl pono A.Katkaus pataisos dėl balsavimo motyvų niekas nenori kalbėti ir niekas nenori jos paremti? Tai ar mes galėtume sutarti, kad mes jos nepriimam? Taip ir sutariame, kad mes jos nepriimam? Ponas A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Aš norėčiau paremti pono A.Katkaus alternatyvą ir manau, jog jo argumentai yra pakankamai svarūs, kad itin pavojingi valstybiniai nusikaltimai bei kitų valstybių specialiųjų tarnybų veikla... Turiu omenyje, kad tai mūsų valstybei labai aktualu šiandien. Reikėtų atkreipti dėmesį ir užfiksuoti įstatyme tai.

PIRMININKAS. Gerai. Yra kalbančių dėl balsavimo motyvų. Aš manau, kad toliau sąrašas, kaip paprastai, šiek tiek išaugo, bet turbūt ponas V.Knašys nenori kalbėti šiuo klausimu. Daugiau norinčių kalbėti dėl šios pataisos nėra. Tai prašom, gerbiamieji kolegos, registruotis. Apsispręsime dėl pono A.Katkaus teiktos pataisos balsuodami alternatyviai: ar už Vyriausybės siūlymą, ar už pono A.Katkaus siūlymą.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Aš formuluoju taip: kas mano, kad reikėtų paremti pono A.Katkaus siūlymą, spaus mygtuką „už”, kas mano, kad jo nereikia paremti, liks Vyriausybės variantas. Pono A.Katkaus siūlymas – mygtukas „už”, tai, ką referavo ponas G.Švedas, nesutikdamas su pono A.Katkaus siūlymu, – mygtukas „prieš”. Prašom pasiruošti balsuoti. Taigi balsuojame dėl pono A.Katkaus siūlymo.

Iš viso balsavo 43 Seimo nariai. Už – 24, prieš – 13, 6 susilaikė. Taigi pataisa lyg ir priimta. Jūs siūlote performuluoti? Na, gerai. Dar sykį registruojamės, gerbiamieji kolegos. Dar sykį registruojamės ir balsuosime iš naujo. Ponas G.Švedas dar norėtų pasakyti repliką.

G.ŠVEDAS. Aš noriu atkreipti Seimo narių dėmesį į vieną aspektą. Jeigu būtų priimta Seimo nario A.Katkaus pataisa, tada mes sukurtume sau papildomų problemų. Viena, įsigaliojus šitam įstatymui automatiškai nė viena specialioji tarnyba negalės atlikti savo funkcijų, nes dar nebus priimtas įstatymas, nustatantis, kokios tarnybos ir kokią apimtį gali turėti. Antra, dar rimta problema ta, kad, kaip jau minėjau, Krašto apsaugos ministerijos, kaip institucijos, veiklos nereglamentuoja joks įstatymas. Tai vėlgi tam, kad krašto apsauga galėtų vykdyti savo kontržvalgybines funkcijas, tada kažkokiu būdu turėsime skubiai rengti ir priimti įstatymą. O esminis momentas yra tas (kiek aš suprantu), kad reikia įtvirtinti institucijas įstatymu. Bet aš dar kartą kartoju: pačias institucijas (t.y. kokios valstybinės institucijos) – Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo departamento veiklą mes jau įtvirtiname įstatymu. Ir Vyriausybė tik susiaurins šitų institucijų sąrašą, nes ne kiekviena Vidaus reikalų ministerijos tarnyba bus operatyvinės veiklos subjektas. Kita vertus, ne kiekvienam operatyvinės veiklos subjektui bus suteiktos visos teisės, numatytos šiame įstatyme. Todėl, mano supratimu, iš principo tas Seimo nario noras jau bus realizuotas. Todėl aš vis dėlto siūlyčiau palaikyti Vyriausybės siūlomą variantą.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, vėl turėsime apsispręsti. Dar sykį balsuosime, ar paremiame Vyriausybės siūlymą, ar paremiam alternatyvų variantą. Kaip aš supratau, jeigu paremsime alternatyvų variantą, tai Operatyvinės veiklos įstatymas iš tikrųjų pradės galioti kada nors, galbūt kitais metais, ir mes vėl turėsime problemų dėl prevencinio sulaikymo ir t.t. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau atkreipti dėmesį į tai, ką sakė Vyriausybės atstovas.

Dabar balsuojame iš tikrųjų. Mygtukas „už” yra už Vyriausybės siūlymą, mygtukas „prieš” – už kitą variantą. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl šio sakinio. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 58. Už – 46, prieš – 6, susilaikė 6. Visi mėgsta balsuoti už. Taigi pasirinktas Vyriausybės variantas. Ačiū, gerbiamieji kolegos, šį klausimą išsprendėm.

Toliau dėl alternatyvos, jeigu aš gerai suprantu, trečiojoje dalyje. Prašom.

G.ŠVEDAS. Taip. Aš iš tikrųjų čia atkreipčiau Seimo narių dėmesį. Tai yra labai rimtas siūlymas. Darbo grupės, rengusios įstatymo projektą, nuomonės irgi išsiskyrė labai kardinaliai. Aš norėčiau trumpai paaiškinti priežastis ir motyvus. Siūlymo esmė yra ta, kad labai aiškiai pasakytume, kokiose sferose kiekviena iš tų tarnybų, kurioms suteikiama operatyvinės veiklos teisė, nustatyta pirmojoje šio straipsnio dalyje, gali vykdyti operatyvinę veiklą. Tokį siūlymą labai parėmė Vidaus reikalų ministerija, tačiau tam, jeigu taip galima pasakyti, kategoriškai prieštarauja Saugumo departamentas. Šiuo atveju Teisingumo ministerija, kadangi yra visiškai nesuinteresuota nei vienu, nei kitu aspektu, pasirinko tarpinę poziciją ir aš galbūt išdėstyčiau savo nuomonę dėl šio atvejo. Iš principo su tokiu siūlymu iš tikrųjų reikėtų sutikti, nes jis labai aiškiai apibrėžia, kur, kokiose sferose turi dirbti kiekviena valstybės institucija. Tačiau pats būdas, kaip mes tai darom, kelia tam tikrų problemų, nes jeigu mes pasižiūrėtume į mūsų Baudžiamąjį kodeksą, pamatytume, kad nusikaltimai išskirstyti į skyrius taip, kaip mes juos bandome sugrupuoti šiame įstatyme, ne visada atitinka Baudžiamojo kodekso skyrius. Ir praktikoje tai gali kelti labai didelių problemų. Sakykim, tokie nusikaltimai kaip sienos pažeidimai, kaip valstybinės vėliavos naikinimas, t.y. nusikaltimai, kurie iš principo turėtų būti Saugumo departamento akiratyje, nepatenka į valstybinių nusikaltimų skyrių. Ir todėl kiltų tam tikra kolizija: kaip Saugumo departamentas, sakykim, galėdamas atlikti tokią funkciją, tačiau negalėdamas pasinaudoti operatyvine veikla, turėtų reaguoti į tokius atvejus? Todėl, Vyriausybės nuomone, vis dėlto šiame etape turbūt nereikėtų išskaidyti tos funkcijos, nes šį išskaidymą, mūsų supratimu, atliktų generalinis prokuroras arba jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas, kadangi iš esmės visi slapti operatyvinės veiklos veiksmai būtų sankcionuojami arba paties prokuroro, arba jo prašymu teisme. Taigi prokuroras jau pats galėtų išskirti, kur, sakykim, dirba Vidaus reikalų ministerijos specialiosios tarnybos, o kur dirba Saugumo departamento specialiosios tarnybos. Tai būtų tokia nuomonė. Todėl siūlytume palaikyti tokią Vyriausybės poziciją iš šiame etape alternatyvą atmesti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar svarstysime klausimą dėl šių alternatyvių siūlymų. Vyriausybės atstovas pasisako už pirmąjį variantą. Kas norėtų kalbėti už antrąjį, arba kaip nors kitaip motyvuoti? K.Bobelis.

K.BOBELIS. Ne, aš visai nenoriu kalbėti.

PIRMININKAS. Taip, čia vėl kompiuteris pradeda… Ar ponas V.Einoris… Jūs? Tai pasakykit.

V.EINORIS. Aš – už pirmąjį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas norėtų daugiau kokius nors motyvus išdėstyti? Niekas daugiau nenori tuo klausimu kalbėti? Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Reikia registracijos? Reikia. Kaip įprasta, prašom registruotis. Balsuosim alternatyviai. Mygtukas „už” bus už Vyriausybės siūlymą, mygtukas „prieš” – už alternatyvų variantą.

Iš viso užsiregistravo 76 Seimo nariai. Taigi balsuojame dėl alternatyvų. Mygtukas „už” – už Vyriausybės siūlymą, mygtukas „prieš” – už kitą variantą. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 58 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 3, susilaikė 6. Taigi alternatyva yra pasirinkta – Vyriausybės variantas trečiojoje dalyje. Ir dabar prašom dėl viso straipsnio. Ar būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nematau. Taigi 5 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu pasirinkę jau visus variantus? Galim priimti. 6 straipsnį kas nors norėtų?..

G.ŠVEDAS. 6 straipsniui nei pastabų, nei pasiūlymų nesu gavęs.

PIRMININKAS. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl 6 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Galim priimti bendru sutarimu? Galim. 7 straipsniui yra kas nors?

G.ŠVEDAS. Ne, tarp tų pastabų, kurias aš turiu, dėl 7 straipsnio irgi nematau. Bet gal aš klystu?

PIRMININKAS. Ar J.Listavičius dėl 7 straipsnio norėtų kalbėti? Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš teikiau pasiūlymą ir liko visgi nepakeistas. Aš dar kartą visiškai aiškiai noriu pasakyti, kas čia išeis. Aš turiu minty, kad reikia laikinai paimti dokumentus. Sakykim, yra specialūs apskaitos dokumentai arba griežtos atskaitomybės dokumentai, jie yra sunumeruoti. Ir paėmus, sakykim, dokumentą iš karto, po valandos, kitą dieną, bus aišku, kad čia šeimininkauta. Tai jeigu jūs to norit, tai prašom. O šiaip galima būtų imti tiktai kopijas. Tai kitu atveju, jeigu norit būti demaskuoti, tai prašom. Todėl, kad čia nekalbama, jog reikia kažkur iš kažkokios krūvos kažkokį dokumentą paimti. Jis iš karto turi savo vietą. Sakykim, jeigu dar atskirame segtuve yra dokumentai, pagal kuriuos neapmokėta ir panašiai, tai iš karto, atėję į darbą, turite tuos dokumentus tvarkyti, o jų nėra. Ir klausimas aiškus. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi yra Seimo nario J.Listavičiaus pataisa 7 straipsnio trečiosios dalies 3 punktui, jeigu aš taip suprantu. Tai prašom, ką viceministras mano?

G.ŠVEDAS. Taip, aš prisimenu, gerbiamasis J.Listavičius tada kėlė tą klausimą. Mes darbo grupėje iš tikrųjų svarstėme ir vis dėlto nutarėm jūsų siūlymą atmesti. Argumentai labai paprasti. Pabrėžiu, kad šiuo atveju dokumentai gali būti paimti tik laikinai. Jeigu iškils tokia situacija, kaip jūs sakot, tai aš galiu pasakyti, kad šiuo atveju tie pareigūnai, kurie įklius, tikrai bus nubausti. Nes operatyvinės veiklos ir šių veiksmų esmė yra ta, kad tai turi būti daroma slaptai ir kad tas, kieno tas dokumentas yra paimamas, nesužinotų. Jeigu asmuo tai sužinos, jis turi visišką teisę reikalauti, jeigu taip galima pasakyti, atitinkamos satisfakcijos. Todėl, mūsų nuomone, reikėtų palikti tą dabartinę redakciją.

PIRMININKAS. Taigi tie, kurie ims, turės labai greitai daryti kopijas…

G.ŠVEDAS. Taip, be abejonės.

PIRMININKAS. …ir skubiai grąžinti atgal. Gerbiamieji kolegos, ar J.Listavičius teikia savo pataisą balsuoti? Jūs teikiat balsuoti savo pataisą. Gerai. Taigi balsuosime dėl pono J.Listavičiaus 7 straipsnio trečiosios dalies 3 punkto pataisos, kuri dabar skamba taip: „Įeiti į įmonių ir organizacijų patalpas, jas apžiūrėti, daryti kontrolinius, technologinius eksperimentus, dokumentų kopijas, imti medžiagų, žaliavų ir produkcijos pavyzdžius bei kitus objektus tirti, neskelbiant apie jų paėmimą.” Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta J.Listavičiaus pataisai, spaus mygtuką „už”. Kas mano, kad gali likti Vyriausybės variantas, spaus mygtuką „prieš” arba susilaikys. Reikia registracijos? Prašom. Dar sykį registruojamės.

Gerbiamieji kolegos, už Vyriausybės variantą balsuodami spausime mygtuką „prieš”. Jeigu kas nors mano, kad reikia palaikyti J.Listavičiaus variantą, paspaus mygtuką „už”. Dar sykį primenu: už pataisą yra mygtukas „už”, o už tai, kaip sako Vyriausybė, reikia spausti mygtuką „prieš”. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 62 Seimo nariai. Už – 17, prieš – 34, susilaikė 11. Taigi pataisa nėra priimta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso 7 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Galim priimti 7 straipsnį taip, kaip yra. Dėl 8 straipsnio norėtų kas nors kalbėti?

G.ŠVEDAS. Aš čia turiu vieną pastabą.

PIRMININKAS. Jūs turite vieną pastabą. Prašom.

G.ŠVEDAS. Aš čia noriu pasakyti, kad vakar buvo sutarta dėl vieno papildymo 8 straipsnio antrajai daliai. Reikia patikslinti antrąją dalį ir ją pratęsti žodžiais „ir įstatymų nustatyta tvarka”.

PIRMININKAS. Taigi skambėtų: „Operatyvinės veiklos subjektai operatyvinės veiklos metu gautą informaciją gali panaudoti tik kovai su nusikalstamumu ir…

G.ŠVEDAS. …ir tik įstatymų nustatyta tvarka.”

PIRMININKAS. Sutinkam dabar su šiuo žodiniu pasiūlymu? Niekas neprieštarauja? Norinčių kalbėti dėl 8 straipsnio daugiau nematau. Galim jį priimti bendru sutarimu. 9 straipsniui yra… Lyg ir 9 straipsniui…

G.ŠVEDAS. Taip, yra gerbiamojo A.Katkaus pasiūlymas žodį „garantuoja” pakeisti žodžiu „prižiūri”. Aš iš pradžių dar bandžiau ginčytis, bet kadangi generalinis prokuroras manęs paprašė to paties, aš priimu šią pastabą.

PIRMININKAS. Taigi pono A.Katkaus pataisa 9 straipsniui yra priimama. (Balsas salėje)

G.ŠVEDAS. Taip. Matot, toks argumentas, bent jau taip generalinis prokuroras sakė, kad garantuoti galima tiktai už tai, ką pats atlieki. Šiuo atveju tuos veiksmus atliks operatyvinės veiklos subjektas ir generalinio prokuroro funkcija yra tiktai prižiūrėti tų veiksmų atlikimo teisėtumą.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šios pataisos, ar galim priimti, jeigu pranešėjas ją priima? Niekas daugiau kalbėti nenorėtų. Taigi 9 straipsnį priimam. 10 straipsnis. Ką pranešėjas turi pasakyti?

G.ŠVEDAS. Dėl 10 straipsnio neturiu nei pastabų, nei pasiūlymų.

PIRMININKAS. 10 straipsniui daugiau nieko nėra. Galim priimti bendru sutarimu? V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes šiandien priėmėme tokią pataisą: į 4 straipsnio penktąją dalį įrašėme tuos, kam netaikomi operatyviniai veiksmai. Čia patenka tiktai Seimo nariai ir Vyriausybės nariai, Prezidentas. Čia, 10 straipsnyje, yra kalbama, kad Lietuvos Respublikos apygardų teismų pirmininkai, šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, kurie tikriausiai yra tų apygardų teismų pirmininkų pavaduotojai, sankcionuoja pagal generalinio prokuroro arba jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo motyvuotą teikimą. Aš esu parašęs jums tokią pataisėlę: o kas šitiems asmenims sankcionuos? Įstatymas to nenumato. Ir jeigu, tarkim, mes žinom, kad tas baudžiamųjų bylų teisėjas patenka į tai, tarkim…

G.ŠVEDAS. Taip, aš atsakysiu. Mes…

V.ČEPAS. …kas tokiu atveju sankcionuoja?

G.ŠVEDAS. Mes šitą jūsų pastabą svarstėme. Atsakymas labai paprastas: yra 5 apygardos, todėl yra 5 pirmininkai ir 5 baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, vadinasi, mes turim 10 asmenų. Taigi vienu ar kitu atveju, jeigu reikės, kaip pavyzdį imkim Klaipėdos apygardos pirmininką, tai galima važiuoti į 4 kitas apygardas ir prašyti tokios sankcijos. O dėl prokuroro – arba pavaduotojas sankcionuos dėl prokuroro, arba prokuroras dėl savo pavaduotojo. Kitos išeities mes čia tikrai neturim.

PIRMININKAS. Ponas V.Čepas klausia, tai – teorinė galimybė, kas bus, kai reikės visiems kartu? Čia yra 12 žmonių… Gal taip nebus, tikėkime. Tai ar ponas V.Čepas siūlo balsuoti dėl 10 straipsnio? Ar galim nebalsuoti? Pritariam.

G.ŠVEDAS. Praktiškai tai, ką gerbiamasis V.Čepas sako, įstatyme ir yra parašyta.

PIRMININKAS. Tvarka. 10 straipsnį tokiu atveju mes priimam bendru sutarimu. 11 straipsniui yra kokių nors pastabų?

G.ŠVEDAS. Ne, dėl 11…

PIRMININKAS. 11 nėra, galim priimti? Galim priimti. 12 straipsniui yra pastabų?

G.ŠVEDAS. Aš daugiau pastabų neturiu, išskyrus 15 straipsnį.

PIRMININKAS. Taigi 12 straipsnį priimam bendru sutarimu.

13 straipsniui irgi niekas neturi pastabų. Galim priimti? Priimam.

14 straipsnį taip pat priimam.

15 straipsnis.

G.ŠVEDAS. 15... Prašau? (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Č.Stankevičiaus pastaba.

Č.V.STANKEVIČIUS. Čia yra, jeigu aš neklystu, pastabos antram įstatymo variantui. Mes jas tikrai visas svarstėm. Kiek jų buvo priimtinų, į visas atsižvelgėme, jeigu ne, vadinasi, atmetėme.

Vakar taip pat, besvarstydami 15 straipsnį, tokį nedidelį patikslinimą padarėme: šio straipsnio antrojoje dalyje prieš žodį „asmuo” reikėtų įrašyti tris žodžius: „dalyvaujantis operatyvinėje veikloje”. Skambėtų: „Dalyvaujantis operatyvinėje veikloje asmuo, pažeidęs”, o toliau – kaip tekste.

PIRMININKAS. Ar su tokiu patikslinimu sutinkam? Sutinkam. Taigi pataisą priimam. Ir dėl 15 straipsnio ar kas nors norėtų kalbėti? Priimam 15 straipsnį irgi bendru sutarimu.

16 straipsniui pastabų nėra. Galim priimti bendru sutarimu.

17 straipsniui pastabų irgi nematau. Priimam.

Ir paskutinis – 18 straipsnis?

G.ŠVEDAS. Dėl 18 straipsnio pirmosios dalies aš šiandien dar kartą konsultavausi su generaliniu prokuroru ir prašyčiau, kad šito įstatymo įsigaliojimą nustatytumėte nuo birželio 10 d., nes pagal šį įstatymą būtina tam tikrus organizacinius klausimus išspręsti tiek generalinei prokuratūrai, tiek kartu su teismais. Todėl prašytume pritarti, kad įstatymas įsigaliotų nuo birželio 10 d.

PIRMININKAS. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, norėčiau čia tokią nedidelę abejonę pasakyti: jeigu mes šiandien priimam, tai redaktoriai redaguoja, Seimo Pirmininkas pasirašo, o Prezidentas turi 10 dienų svarstyti įstatymą, todėl net jeigu jis ir po 10 dienų pasirašys, kol išspausdins „Valstybės žinios”, gali būti jau ir po birželio 10 d. Tai mano tokia nedidelė abejonė…

G.ŠVEDAS. Gal tada dar kelias dienas nukelkime, nes kiek aš… (Balsas salėje) …redaktoriams čia darbo tikrai nedaug likę, nes jie jau jį redagavo.

PIRMININKAS. Jūs bijote, kad gali būti išspausdinta „Valstybės žiniose” birželio 1 d. Tai bus šiek tiek per anksti?

G.ŠVEDAS. Taip, truputėlį per anksti, nes vis dėlto tas organizacinių klausimų išsprendimas, suderinimas tikrai reikalauja...

PIRMININKAS. Tai ar galim pritarti, kad birželio 10 d.? Galim. Pritariam, kad birželio 10 d. Taigi 18 straipsnį irgi su šia pataisa priimam. Taigi ačiū pranešėjui. Dabar kas norėtų kalbėti dėl balsavimo? Ar pranešėjas dar norėtų tarti baigiamąjį žodį?

G.ŠVEDAS. Aš tik noriu prašyti Seimo priimti šitą įstatymą, nes iš tikrųjų tai vienas iš tų įstatymų, kurie turėtų pakeisti Prevencinio sulaikymo įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų yra užsirašęs N.Medvedevas. Kalbėsite? Tai čia kažkas... Mes ne taip informuoti esam. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar visiems jau viskas yra aišku? Niekas kalbėti daugiau nenori. Taigi, gerbiamieji kolegos, mes pradėsim jau viso įstatymo priėmimą. Registruojamės. Prašau balsų skaičiavimo komisiją pasiruošti skaičiuoti balsus.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 53.

PIRMININKAS. Už – 54. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 1.

PIRMININKAS. Prieš – 1. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Susilaikė 4. Taigi, gerbiamieji kolegos, už balsavus 54 Seimo nariams, prieš – 1 ir 4 susilaikius Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos asmenų turto ir pajamų įsigijimo teisėtumo pagrindimo įstatymo projektas Nr.P-444 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, mes dar turime šiek tiek laiko. Mes paprašytume šiek tiek sukeisti mūsų darbų tvarką. Ir aš paprašyčiau dabar svarstyti 2-7 darbotvarkės klausimą, jeigu niekas neprieštarautų. Tai – Lietuvos Respublikos asmenų turto ir pajamų įsigijimo teisėtumo pagrindimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-444. Pranešėjas – viceministras G.Švedas. Ar galėtume tai padaryti dabar? Galim? Niekas neprieštarauja? Prašom viceministrą į tribūną.

G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė jums teikia dar vieno įstatymo, kuris siejamas su prevencinio sulaikymo galiojimo pabaiga, projektą – tai Asmenų turto ir pajamų įsigijimo teisėtumo pagrindimo įstatymas. Iš tikrųjų tai yra labai naujas dalykas. Man, kiek teko domėtis, neteko susidurti su panašaus įstatymo galiojimu nė vienoje kitoje valstybėje. Šio įstatymo esmė labai trumpai būtų tokia: asmuo, kuriam jau yra iškelta baudžiamoji byla ir toje byloje jis yra arba įtariamasis, arba kaltinamasis ir jam yra inkriminuojamas sunkus savanaudiškas nusikaltimas, tokiam asmeniui apygardos prokuroro teikimu teisėjas gali nustatyti pareigą pagrįsti, iš kur, iš kokių šaltinių, ar teisėtai jis yra įsigijęs tam tikras pajamas ar turtą. Šiuo atveju tokį asmenį mes įpareigotume įrodyti, kad jo turtas yra įgytas teisėtai. Jeigu asmuo neįrodo, kad jo turtas yra įgytas teisėtai, tada kyla, sakyčiau, labai rimta ekonominė atsakomybė. Jam gali būti taikoma bauda, o visi tie sandoriai, kurie buvo sudaryti įgyjant tą turtą, teismo keliu, remiantis Civiliniu kodeksu, gali būti pripažįstami negaliojančiais kaip sudaryti valstybei arba visuomenei priešingais interesais. Jeigu toks asmuo nedeklaruotų, tokiu atveju jam iškiltų ir baudžiamoji atsakomybė, numatyta 325 straipsnyje, – už deklaracijos apie savo turtą arba pajamas nepateikimą nustatytu laiku. Toks labai trumpai būtų šio įstatymo pristatymas.

PIRMININKAS. 5 Seimo nariai nori paklausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš niekur neradau, kokio laikotarpio tai turėtų būti pagrįsta. Nes jeigu jis deklaravo, tai deklaravo, aišku, metų laikotarpio. Bet ar vienerių metų ar dvejų? O jeigu mes pripažįstam, kad turi deklaruoti ir tie, kurie susiję su šita ne visai normalia veikla, tai tiems iš viso nieko nenurodyta. Ačiū.

G.ŠVEDAS. Supratau jūsų klausimą. Čia įstatymo esmė slypi truputėlį kitur. Šiuo atveju deklaruojama bus ne laikotarpio, bet būtent turtas. Sakykim, asmuo turi namą ir šiuo atveju galima reikalauti, kad jis įrodytų, kad tą namą įsigijo teisėtai. Tai ne laikotarpis, bet turtas, kurio įsigijimą jis turi pagrįsti.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jums gerai žinoma, kad iš komercinių bankų išvogtų pinigų, kurių išvogta apie 2 milijardus, yra priteista apie 300 mln. ir tik 10 mln. išieškota. Mes, Biudžeto ir finansų komitetas, buvom pasiūlę padaryti tokias kodekso pataisas, kad nesvarbu, kam buvo perrašyti tie pinigai ar turtas, kad net iki septinto perrašymo, kad viskas būtų surasta ir kad būtų galima išieškoti. Ar jūsų pateiktas projektas apims tokius atvejus, ar padės išieškoti tą turtą?

G.ŠVEDAS. Taip kategoriškai pasakyti, kad iki septinto karto turto perėmimo, per septynias rankas, aš tikrai negaliu, bet kad iš principo toks įstatymas padės ieškoti tokio turto, mano supratimu, taip.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Klausimas toks. Galbūt už to pavadinimo slypi kažkas, ko aš nesuprantu. Čia yra parašyta, kad turto ir pajamų įsigijimo. Galbūt aš nemoku lietuvių kalbos. Pajamos juk neįsigyjamos.

G.ŠVEDAS. Galbūt čia yra redakcinis netikslumas, bet būtent tų pajamų teisėtumas.

N.MEDVEDEVAS. Pajamų teisėtumas. Tada gerai.

G.ŠVEDAS. Galbūt redakciškai iš tikrųjų skamba truputėlį…

N.MEDVEDEVAS. Keistai. Dėkoju.

PIRMININKAS. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo esmė suprantama ir turbūt reikalinga, tačiau praktiškai gyvenime yra truputį kitaip. Tas, kuris daro nusikaltimus, jokio turto neturi. Turi tik tai, ką nešioja su savimi – kostiumą, galbūt žiedą. Visas turtas perrašytas draugams, giminėms ir kitiems. Kaip bus elgiamasi tokiu atveju?

G.ŠVEDAS. Prašyčiau atkreipti dėmesį į 2 straipsnio 2 ir 3 punktus. Aišku, bent jau 3 punktas tikrai kels tam tikrų abejonių, bet aš manau, kad mes rasime variantą, kaip išspręsti. Šiuo atveju reikia turėti omeny, kad gali būti įpareigotas ne tik pats asmuo, bet ir jo artimieji, giminaičiai ar šeimos nariai, kad jie įrodytų, iš kur, ar teisėtai įsigijo tą turtą, gavo tas pajamas. Ir Vyriausybė bent jau preliminariame etape siūlo įrašyti į tą sąrašą ir kitus asmenis, kurie gali būti susiję su tuo kaltinamuoju ar įtariamuoju. Aišku, aš dabar nenoriu kvestionuoti šito aspekto. Mano supratimu, tai iš tikrųjų gal per platu ir reikia ieškoti kitos formulės, bet kas susiję su šeimos nariais ir kitais artimaisiais, tai šiuo atveju ir Baudžiamojo kodekso 35 straipsnis, reglamentuojantis turto konfiskavimą už nusikaltimo padarymą, irgi numato tokią galimybę. Todėl šiuo atveju, mano supratimu, mes neperžengiam Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl turto konfiskavimo ribos.

PIRMININKAS. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis prelegente, žinoma, aš ne teisininkas, tačiau kiek man tenka susidurti su tokiais dalykais iš pasaulinės praktikos, visada aiškinama, kad tam tikri organai turi įrodyti, kad žmogus kaltas, o ne pats žmogus įrodinėti, kad jis nekaltas. Kaip koresponduojasi šitas įstatymas su žmogaus teisių atitinkamais dokumentais, su mūsų Konstitucija ir apskritai su pasauline teise?

G.ŠVEDAS. Jūsų klausimas labai geras. Aš pabandyčiau atsakyti taip. Pirmiausia šitas įstatymas nieko nesako, kad mes laikome, jog asmuo įgijo kažką neteisėtai, kad jis padarė dėl to nusikaltimą. Tai viena. Šiuo atveju mes kalbam apie civilinius teisinius santykius. O civiliniuose teisiniuose santykiuose įrodinėjimo našta tenka būtent tai pusei, kuri nori kažką įrodyti. Šiuo aspektu aš tikrai nematau problemos, kad mes versim kai kuriuos asmenis įrodinėti, kad jie turtą arba pajamas gavo teisėtai.

O dėl Konstitucijos, tai, mano supratimu, prieštaravimo Konstitucijai tikrai nėra. Jeigu žiūrėtume į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, tai man labai sunku apskritai išvesti paralelę, nes konvencija tokios teisės negina. Yra Pirmasis protokolas, kuris gina nuosavybę, bet jis gina tik tuo atveju, jeigu nuosavybė yra nusavinama. Šiuo atveju mes apie nusavinimą nieko nekalbame. Mes numatom tik atsakomybę už tam tikrus pažeidimus. Mano supratimu, rimtesnių problemų, gal aš klystu, bet manau, kad rimtesnių problemų tikrai nekelia.

Apie pasaulinę praktiką man sunku pasakyti, bet tų kaimynų, su kuriais mes palaikome glaudesnius santykius, tiek ir civilizuotų valstybių, tikrai neteko susidurti, kad jie turėtų tokį įstatymą. Tačiau čia galima išvesti analogiją. Kai kurios civilizuotos valstybės, pavyzdžiui, Olandija, už tam tikrus nusikaltimus konfiskuojant turtą preziumuoja, kad toks asmuo, kuris yra narkotikų prekeiva arba prostitucijos organizatorius, preziumuoja, kad šito žmogaus turtas yra įgytas neteisėtai ir turi būti konfiskuotas, jeigu tas žmogus neįrodo priešingai. Tam tikrą analogiją mes galim išvesti. Jeigu toks įstatymas yra Olandijoje ir niekas nekelia dėl jo jokių rimtesnių problemų, mano supratimu, ir mūsų įstatymas yra pakankamai analogiškas ir neturėtų kelti tokių problemų. (Balsas salėje) Ne visai taip. Ten numatyta, kad gali būti ir motina, ir šeima.

PIRMININKAS. Gerbiamasis viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkojame. Dabar, gerbiamieji kolegos, turim apsispręsti, ar pritariam pateikimui ir pradedam svarstymo procedūrą. Ar yra norinčių kalbėti? A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Aš gal ne tiek kalbėti, tačiau norėčiau pasiūlyti, nes dažnai atsitinka taip, kad Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas nesvarsto tų įstatymų, kurie iš tiesų susiję su žmogaus teisėmis, nes negauna pavedimų. Todėl siūlyčiau skirti vienu iš pagrindinių komitetų, galbūt kartu su Teisės ir teisėtvarkos komitetu, ir Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetą, nes iš tiesų tokių abejonių iškyla daug, kaip ir pranešėjui.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlyčiau ne tik pritarti pateikimui, bet ir, jeigu aš galėčiau siūlyti, priimti skubos tvarka arba ypatingos skubos tvarka, bet to turi prašyti Vyriausybė.

G.ŠVEDAS. Aš bijau prašyti, nes iš tikrųjų tai yra labai naujas įstatymas. Mano viltis yra tokia, kad iki liepos 1 d. mes jį spėsim priimti. Tai būtų tikrai pakankamas terminas. Šių metų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos... Dar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. V.Čepas. Ne? Čia šiaip? Ar ponas S.Stačiokas norėtų kalbėti? Prašom.

S.STAČIOKAS. Aš irgi pritarčiau, kad reikia pritarti, bet kartu noriu pasiūlyti. Teisingumo ministrui yra nusiųstas projektas dėl civilinės teisenos tvarka turto išieškojimo iš trečiųjų asmenų. Aš prašyčiau pagalvoti, galbūt būtų galima sujungti šitos problemos sprendimą? Aš nesulaukiau atsakymo į šitą klausimą.

G.ŠVEDAS. Mes esame atsakę, aš nežinau, kodėl jūs dar negavote, nes aš pats jį pasirašiau. Jūsų pasiūlymas iš tikrųjų yra labai logiškas ir reikėtų pagalvoti, nes jie tarpusavyje tikrai labai susiję.

S.STAČIOKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir A.Akstinavičius.

A.AKSTINAVIČIUS. Aš pritarčiau tam, apie ką kalbėjo gerbiamasis A.Salamakinas, jo mintims, ir siūlyčiau pritarti. Tik nesutikčiau su ponios E.Kunevičienės siūlymu tai daryti ypatingos skubos tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš supratau tą siūlymą tiesiog kaip raginimą spręsti tą klausimą. Mes tikrai nesvarstysime ypatingos ar kitokios skubos tvarka. Yra siūloma šitą klausimą svarstyti Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetui, bet aišku, kad mes negalime apsieiti ir be Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Aš siūlau Teisės ir teisėtvarkos komitetą paskirti pagrindiniu komitetu, o Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetą – papildomu komitetu. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat nori svarstyti, tai prašom būti papildomu komitetu. Ačiū. Tą klausimą išsprendėm. Ačiū viceministrui.

Lietuvos Respublikos ir Vakarų Europos saugumo susitarimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-463 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar, jeigu dar turėtume šiek tiek kantrybės, kol neišsiskirstėm, nes po pertraukos visada sunkiau susirinkti, aš paprašyčiau leisti pateikti rezervinį 4 klausimą – Lietuvos Respublikos… Čia taip parašyta, aš nežinau, ar tikrai toks pavadinimas, dėl Lietuvos Respublikos ir Vakarų Europos Sąjungos saugumo susitarimo ratifikavimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-463.

N.MEDVEDEVAS. Dėl procedūros, kad stenogramoje būtų įrašyta frazė „bendru sutarimu”.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, iš tikrųjų gera pastaba. Aš supratau, kad pastaba yra dėl buvusio įstatymo projekto pateikimo, kad mes bendru sutarimu pritariam jo svarstymo pradėjimui, taip? Gerai. Komitetus irgi paskirstėm taip, kaip čia sutarėm.

Dabar 4 rezervinis klausimas – Lietuvos Respublikos ir Vakarų Europos Sąjungos saugumo susitarimo ratifikavimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-463. Pateikimo stadija. Yra siūlymas jį svarstyti turbūt ypatingos skubos tvarka, todėl mes šiek tiek ir norėtume jį pradėti anksčiau svarstyti. Aš kviečiu ministrą A.Saudargą jį pateikti. Prašom į tribūną.

A.SAUDARGAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš prašyčiau jūsų priimti svarstyti sutarties tarp Lietuvos Respublikos su Vakarų Europos Sąjunga saugumo susitarimo ratifikavimą ypatingos skubos tvarka. Tarp Lietuvos Respublikos ir Vakarų Europos Sąjungos – toks būtų tikslus pavadinimas. Ji buvo pasirašyta balandžio 24 d. Vakarų Europos Sąjungos generalinio sekretoriaus vizito metu.

Labai trumpai pasakysiu, kad šita sutartis reglamentuoja dokumentų, kurių vartojimas yra apribotas, t.y. slaptų dokumentų, tarnybinio naudojimo dokumentų, apsikeitimo su Vakarų Europos Sąjunga tvarką. Galiu jums parodyti, čia yra ne pati sutartis, bet tai yra Vakarų Europos Sąjungos tvarka, kaip jie tvarko šituos įstatymus. Manau, kad tai yra labai pažangus dalykas pirmiausia dėl to, kad mes turėsime galimybę, kai įsigalios šita sutartis, susipažinti su platesniu Vakarų Europos Sąjungos dokumentų spektru. Kita vertus, aš matau didelę naudą ir tai, kad mes Užsienio reikalų ministerijoje dabar svarstėm, inicijuosim peržiūrą mūsų darbo tvarkos su slaptais tarnybiniais dokumentais, kad ji būtų priderinta prie Vakarų Europos Sąjungos. Jūs žinote, kad Vakarų Europos Sąjungos narės yra Europos Sąjungos valstybės narės, tai yra vienas iš aspektų Europos Sąjungos darbo tvarkos su slaptais ir riboto naudojimo dokumentais. Žodžiu, tai yra mūsų įstatymų, mūsų tvarkos harmonizavimo su Europos Sąjungos tvarka vienas iš aspektų. Prašau pritarti pateikimui.

PIRMININKAS. Ministre, jūsų niekas nenori paklausti, visi supranta šios sutarties svarbą. Dėkojam ministrui. Jūs, sakykim, atsakėte į visus klausimus, kurių nebuvo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim pritarti bendru sutarimu pateikimui? Galim pritarti. Aš noriu informuoti, kad Užsienio reikalų komitetas preliminariai yra apsvarstęs šiandien šią sutartį ir jai pritarė. Prezidentas siūlo formaliai taikyti ypatingos skubos tvarką. Pritariam, tačiau yra viena problema. Aš prašau visų Seimo narių šiuo metu nepalikti salės. Prašom registruotis. Prašom užsiregistruoti visi, kas tik galite. Jeigu mūsų nebus 56, deja, mes negalėsime priimti. Prašom registruotis. Registruojamės visi.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai.

Jeigu visi registravosi sąžiningai, mes galim rizikuoti balsuoti, bet jeigu… (Balsai salėje) Ne, gerbiamieji kolegos, mes bendru sutarimu pritarėm pateikimui, mes dabar nebalsuosime dėl pateikimo, bendru sutarimu pritarėm ypatingos skubos tvarkai ir dabar pradedame priimti. Aš prašau balsų skaičiavimo komisiją pasiruošti. Ar kas nors galėtų padėti? (Balsai salėje) Ar pavyks suskaičiuoti? (Balsai salėje) Ar norėtumėte kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. S.Pečeliūnas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš daugiau dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis pirmininke, ateity aš prašyčiau, kai yra tokie klausimai, kurie žinoma, kad bus teikiami ypatingos skubos tvarka, ir numanoma, kad tai tvarkai bus pritarta, nors jie įrašyti į rezervą, vis dėlto reikėtų apie tai parašyti, nes tai yra balsavimas. Dabar yra problema vien dėl to, kad žmonės nežino, kad toks svarbus klausimas ir dėl jo reikės balsuoti. Aš dabar nedarau jums šunybės, bet perspėju, kad ateity parašytume ir sau nesukeltume problemų.

PIRMININKAS. Labai ačiū, Sauliau Pečeliūnai. Aš manau, kad visi Seimo nariai moka skaityti Prezidento dekretus ir supranta, ką tai reiškia. V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Aš noriu atsiprašyti už tai, kad mūsų komitetas laiku negalėjo atlikti savo funkcijos.

 Nesu nei įpareigotas, nei įgaliotas, bet de facto įvyko taip, kad tuo metu, kai prezidentūra iškeliavo į kitą pastatą, Užsienio reikalų ministerijai laiku atidavus visus popierius praktiškai mes patenkam į aklavietę. Čia aš sakau tiktai ponui S.Pečeliūnui. Mes dar turime keletą valandų ir keletą dienų, kad būtų gražiai ratifikuota šita sutartis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nesiginčykime. Mūsų yra užregistruoti 63 Seimo nariai. Mes linkim ponui V.Dudėnui… Dar sykį registruojame tik save, kad patys neapsigautume.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Mes palinkėsim ponui V.Dudėnui sėkmingai skaičiuoti. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl Lietuvos Respublikos ir Vakarų Europos Sąjungos saugumo susitarimo ratifikavimo įstatymo priėmimo. Kas už tai… Atsiprašau, aš noriu dar sykį perspėti, jeigu nebus 56 balsų, aš nutrauksiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas šitas įstatymas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 62.

PIRMININKAS. Už – 63. (Triukšmas salėje) Taigi, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos... Atsiprašau. Kas prieš? Prieš nėra. Kas susilaikė? Susilaikiusių nėra.

Taigi dėl Lietuvos Respublikos ir Vakarų Europos Sąjungos saugumo susitarimo ratifikavimo įstatymas, balsavus už 63 Seimo nariams, vienbalsiai yra priimtas.

Dabar, gerbiamieji kolegos, 10 minučių pertrauka.

Repliką – S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš vis dėlto norėčiau nors ir prieš pertrauką, kai visi pavargę, bet kad kolega ponas V.Jarmolenka girdėtų, ką sakiau. Aš sakiau, ne kvestionuoju, kad dabar mes balsuojam, bet į darbotvarkę įrašyti, kad yra siūloma ypatingos skubos tvarka, tikrai nekenktų. Ateityje reikėtų tai daryti.

PIRMININKAS. Stengsimės tai padaryti.

S.PEČELIŪNAS. Ne mano problema, o valdybos problema.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-405(2) (svarstymas)

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Buvo paskutinė šios dienos popietės posėdžio ir apskritai dienos posėdžio pertrauka. Mes turime eiti prie 2-5 klausimo – Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.P-405(2). Sveikatos ministras J.Galdikas užregistravo kaip alternatyvą truputį kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Dėl to reikės mums pasitarti. O kol kas dėl šito pono J.Oleko teikiamo įstatymo projekto užsirašęs vienas kalbėtojas – Seimo narys ponas R.Alekna. Kviečiu Seimo narį R.Alekną į tribūną. O kol kas, kolegos, kol jis žengia į tribūną, galėtume užsiregistruoti. Registracija pradėta.

R.ALEKNA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kadangi šiandien buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas…

PIRMININKAS. Atsiprašau. Užsiregistravo 27 Seimo nariai.

R.ALEKNA. Mes, keli Sveikatos komiteto nariai, pasitarę prašome, kad būtų daroma svarstymo pertrauka, kadangi pateiktas paskutinis įstatymo projekto variantas yra alternatyvus ir galbūt komitete būtų galima šiuos du projektus sujungti į vieną ir tęsti svarstymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai buvo trumpa kalba. Dabar kviečiu į tribūną šio projekto iniciatorių J.Oleką.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Dėkoju už sveikatos ministro reagavimą į tokią opią problemą – gyventojų aprūpinimą vaistais. Aš iš principo sutikčiau, nors, man atrodo, mes galėtume tai daryti tolesnio svarstymo metu. Kad nereikėtų gaišti laiko, galima atidėti svarstymą. Galbūt galima numatyti, kaip yra numatyta kitos savaitės darbotvarkėje, ir svarstymą, ir priėmimą. Gal mes galėtume tai padaryti, kadangi ministro pateiktas įstatymo projektas siūlo keisti 10 straipsnį, kuriam, jeigu yra ministerijos toks siūlymas, galbūt būtų galima ir pritarti, nes keičiama licencijų išdavimo tvarka. Anksčiau šitas licencijas išduodavo prie Sveikatos apsaugos ministerijos esanti Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Jeigu dabar nori tą daryti ministerija, galbūt galima tą daryti, tiktai aš manau, kad su tuo neblogai susitvarkė ir Valstybinė vaistų tarnyba. O dėl 11 straipsnio pataisymo, kuriuo mes siūlėme, kad būtų leidžiama kaimo medicinos punktuose realizuoti nustatyta tvarka patvirtinto sąrašo vaistus (tai buvo svarstyta Sveikatos reikalų komitete ir buvo pritarta per paskutinį svarstymą), tai ministras siūlo šią pastraipą nukelti ne į 11 straipsnį, kaip mes siūlėme, o prijungti prie 14 straipsnio. Dėl to, aš manau, jokio skirtumo iš esmės nėra. Svarbu, kad toks pakeitimas įvyktų. Tiktai aš siūlyčiau toliau svarstant paremti mūsų siūlymą, kuriame jau yra išdėstyta tam tikra tvarka dėl kaimo medicinos punktų, o ne paliekama Sveikatos apsaugos ministerijai nustatyti naują tvarką. Todėl aš sutikčiau su kolegos R.Aleknos pasiūlymu, kad jeigu mes padarysime dar vieną papildomą svarstymą komitete ir po to apsispręsime, pateiksime bendrą projektą, tai bus naudingiausia, nereikės… Man atrodo, tikrai nėra problemos, kuriame punkte tai bus įrašyta. Aš sutikčiau, tiktai labai prašyčiau, kad tas mūsų formalus atidėjimas neužsitęstų, nes žmonės laukia šio mūsų sprendimo. Aš manau, kad tas sprendimas bus teigiamas ir mes galėsime sutvarkyti šitą aprūpinimą vaistais.

PIRMININKAS. Galima kalbėti apie kitą ketvirtadienį, jeigu galėtume svarstymą baigti ir priimti.

J.OLEKAS. Aš manau, kad mūsų komitetas tikrai suspėtų padaryti ir suderinti tuos dalykus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar mes galėtume dabar padaryti šio projekto svarstymo pertrauką? Aš dabar tiesiog noriu pasitarti, ar laikyti pono J.Galdiko pasiūlymą alternatyva, nors tai nėra alternatyva, nes kalba apie kitus straipsnius. Tuomet mes galėtume tiesiog dabar leisti jiems padaryti greitai pateikimą. Keli klausimai dar, o paskui greitai komitete vienu metu galim svarstyti.

Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-405(2)A (pateikimas)

Taigi aš kviečiu dabar į tribūną panašaus projekto autorių, Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto autorių, sveikatos ministrą J.Galdiką, kad jis supažindintų su pagrindiniais teiginiais. Mes kelių dalykų jo paklausim. Pritarsim po pateikimo, o tada jau ketvirtadienį… Jis jį užregistravo kaip alternatyvą. Prašom.

J.GALDIKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai! Tikrai mes jį įregistravome kaip alternatyvų, kadangi Seimo Juridinio skyriaus nuomonė buvo, kad pono J.Oleko teikto straipsnio pakeitimas turėtų būti 14 straipsnyje, o ne 11 straipsnyje, todėl mes jį ir įforminom kaip alternatyvų. Kalbant apie 10 straipsnį pagrindinis argumentas yra tas, kad šiandien vaistinės kuriasi labai daug kur. Vaistinių asociacija yra nepatenkinta tokia tvarka. Jų pirmas siūlymas buvo iš viso sustabdyti farmacinės veiklos licencijų išdavimą. Su tuo ministerija sutikti negali, nes tai yra ribojimas. Todėl mes manome, kad Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip valstybės institucijos, licencijų išdavimas galbūt padėtų kažkiek reglamentuoti tą tvarką arba padaryti tą tvarką, kurios nėra šiandien, nes, kaip žinote, Sveikatos apsaugos ministerija taip pat išduoda licencijas ir užsiimti gydomąja veikla, ir privačia medicinos veikla. Manome, kad šio straipsnio pakeitimas galėtų būti kaip galimybė geriau kontroliuoti ir vykdyti būtent farmacinės veiklos politiką. O dėl 14 straipsnio, kaip minėjau, mes manome, kad tai yra alternatyva ir tikrai sutinkam su pono J.Oleko pasiūlymu, kad tai būtų dar kartą apsvarstyta Sveikatos reikalų komitete.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. L.Sabutis – pirmasis.

L.SABUTIS. Aš tik norėjau pasiklausti, ar jūs vis dėlto manote, kad pateiktasis J.Oleko projektas yra netinkamas, kadangi dabar teikiama alternatyva? Kuo jis geresnis, nors apskritai aš jo čia nematau, jeigu tai yra analogija to pateikto dėl farmacinės veiklos kaimo vietovėse, jog reikia derinti su savivaldybės gydytoju ir atitinkamai kiti dalykai, kurie leistų kitiems pareigūnams tam tikra prasme ir piktnaudžiauti.

J.GALDIKAS. Mes manome, kad mūsų projekte yra labiau bendros frazės, būtent Sveikatos apsaugos ministerijai paliekama teisė reaguoti į pasikeitimus gyvenime ir rinkoje. Todėl mes esame prieš, kad įstatyme būtų tiksliai parašyta, kad savivaldybės gydytojas gali tai daryti. O ką daryti tam rajonui, kuriame nėra savivaldybės gydytojo? Ką tai reiškia – kad visi medicinos punktai neturės teisės? Todėl manome, kad įstatyme turėtų būti bendresnė formuluotė, o jau Vyriausybės nutarime arba Sveikatos ministerijos įsakyme turėtų būti konkrečiai parašyta.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone ministre, mes turėjom panašią situaciją su notariniu tinklu, kai iš tikrųjų, vadinkim, turintieji licenciją notarai blokavo to tinklo išplėtimą rajonuose. Iš esmės daugelyje rajonų dabar turime situaciją, kai faktiškai tiktai rajono centre galima prieiti prie notaro, išstovėjus pusantros arba dvi valandas eilėje. Aš suprantu, notariniai veiksmai nėra tokie dažni, tačiau sveikatos dalykai, ypač vaistų įsigijimas, yra labai dažni. Aš nevisiškai suprantu, kokią vietą tada užims apskričių sistema, turinti vyriausiuosius gydytojus, turėsianti, matyt, ligonių kasų struktūrą, jeigu čia problema yra, kas skirs. Aš norėčiau jūsų paklausti, kokia tada galų gale teisė lieka apskrities medicinos struktūrai, jeigu tik ministerija gali leisti, vadinkim, felčeriui arba kitam gydytojui, dirbančiam kaime, atlikti, vadinkim, standartinių vaistų pardavimo procedūrą?

J.GALDIKAS. Mes nemanome, kad šituos leidimus medicinos punktų felčeriams ar gydytojams, dirbantiems kaime, išduos Sveikatos ministerija. Mes manome, todėl ir teikiame įstatymo pakeitimą, kad tiek medicinos punktų felčeriai, tiek gydytojai vaistus galėtų įsigyti tik iš vaistinės, o ministerija tiktai šitą tvarką įteisina norminiu aktu. Jeigu atsitiktų taip, kad nėra vaistinės, kas tuomet aprūpina? Šiandien tai daro didmenininkai, daro tai pažeisdami įstatymą, ir mes manome, kad šitie pakeitimai yra būtent dėl to, kad būtų sutvarkyta. Be to, mes galėtume taip pat išplatinti Seimo nariams ir Lietuvos vaistinių asociacijos „Provifarma” pirmininkės, ir Lietuvos farmacijos sąjungos prezidento E.Tarasevičiaus pateiktą būtent Kopenhagos deklaraciją, kurioje rašoma, kad tiktai vaistinės turi teisę pardavinėti vaistus gyventojams, o ne didmeninės įmonės, nes tai yra specifinė prekė. Šiuo atveju Sveikatos ministerija tik norminiu aktu visa tai įteisintų, kad nereikėtų vėl keisti įstatymo, jeigu būtų kažkokių pakeitimų po metų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Pone ministre, aš noriu paklausti dėl abiejų straipsnių po vieną klausimą. Pirmas dėl 10 straipsnio, pagal kurį vietoj Vaistų kontrolės tarnybos norite perimti jūs, Sveikatos apsaugos ministerija. Kiek aš žinau, dabar dalį licencijų ir akreditavimų perima Akreditavimo tarnyba. Tai lyg ir to paties jau nebedaro ministerija. Ar negalėtų šitos funkcijos kaip ir dėl sveikatos priežiūros įstaigų, taip ir dėl farmacijos įstaigų atlikti ne pati ministerija? Jūsų nusiskundimai, kad yra tam tikrų problemų, – galbūt kažkas nesusitvarko su darbu, bet ar tai turėtų būtinai ministerijoje būti? Ir dabar dėl 14 straipsnio. Aš džiaugiuosi, kad jūs minėjote, jog ir gydytojai, ir felčeriai gali prekiauti. Aš manau, kad tai kaip tik yra įrašyta mūsų teikiamame projekte, ko nėra jūsų projekto 14 straipsnio dalyje. Ir dėl savivaldybės gydytojų. Mes irgi svarstėme, svarstėm tai komitete. Ar reikėtų pasilikti ministerijai nurodyti sąlygas nustatytoje tvarkoje, sakykim, kokiu atstumu nėra vaistinės, kaip dažnai autobusai kursuoja į tą artimiausią vaistinę, ar tai palikti savivaldybių gydytojui? Jų kol kas nėra visur, bet mes tą procesą šiek tiek paspartintume, nes pagal įstatymą jie jau turėtų būti, nes viena savivaldybės gydytojų funkcijų yra savivaldybės gyventojų aprūpinimas vaistais. Aš manau, kad čia tas tiktų ir nereikėtų ministerijai papildomo rūpesčio ir papildomo kaitaliojimo, kurie gali būti. Bet mes tą galėsime apsvarstyti komitete. Aš labiau norėčiau išgirsti jūsų atsakymą į pirmąjį klausimą. Labai ačiū.

J.GALDIKAS. Ačiū. Dėl priežasties, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija manytų, kad farmacinės veiklos licenciją turėtų išduoti ministerija. Mes turime pavyzdį, kaip Akreditavimo tarnyba, veikdama jau vos ne metus, nelabai susitvarko su savo funkcijomis, todėl ir Seimo nariai, komiteto nariai turi jiems pretenzijų, ir ministerija turi pretenzijų. Bet aš jums galiu pasakyti tiktai tiek, kad tos Akreditavimo tarnybos taryba, kuri teikia akreditavimą buvusio ministro įsakymu, sudaryta iš 70 narių, nes trūksta valdininkų, tiksliau – trūksta lėšų valdininkams. Todėl mes ir manome, kad ministerijos pareigūnai, valdininkai galėtų iš dalies atlikti ir šią funkciją, tuo labiau kad ministerijoje vasario mėnesį yra įkurtas Farmacijos departamentas. Iki to laiko ministerijoje dirbo 4 žmonės, atsakingi už farmaciją, todėl šita netvarka farmacijos srityje mūsų valstybėje yra visiškai suprantama. Todėl šio Farmacijos departamento pagrindinis uždavinys yra sutvarkyti ne tiktai vaistų politiką, kainų politiką, bet ir prekybą vaistais.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Mums dabar reikėtų apsispręsti, ar mes šitai alternatyvai, kurios mes padarėme lyg ir pateikimą, kitų įstatymo straipsnių pakeitimo projekto pateikimą, ar galėtume dabar pritarti po pateikimo, o tada jau ministras su ponu J.Oleku sėda ir komitete suderina ir pateikia vieną variantą iki kitos savaitės. Pritariame. Taigi pagrindinis komitetas, žinoma, Sveikatos reikalų komitetas. O iki to laiko jūs dar susitiksite ir pasikalbėsite taip pat draugiškai kaip ir dabar. Ačiū, ministre.

J.GALDIKAS. Ačiū.

LR Seimo komisijos iškilusiems viešumon Seimo narių sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis faktams tirti teisių ir veiklos nuostatų įstatymo projektas Nr.P-268 (svarstymas)

PIRMININKAS. 2-6 – Lietuvos Respublikos Seimo komisijos iškilusiems viešumon Seimo narių sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis faktams tirti teisių ir veiklos nuostatų įstatymo projektas, kurio Nr.P-268. Svarstymas. Aš kviečiu kalbėti iš anksto užsirašiusį A.Akstinavičių.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tikriausiai su šia problema susidūrė visos pokomunistinės šalys, susidūrė taip pat ir Lietuva. Na, įvairiose šalyse yra įvairiai, mes pasirinkome tokį kelią. Tačiau, manau, jeigu mes jį tokį pasirinkom, vis dėlto turim jo ir laikytis, ir jo turi būti laikomasi logiškai ir prasmingai. Dabar šitas dokumentas pavadintas įstatymu, tačiau manau, kad iš esmės tai yra komisijos darbo reglamentas.

Jeigu pradėsime nuo istorijos, buvo sudaryta komisija, tačiau aš atstovauju komisijai nuo Socialdemokratų frakcijos. Kiek žinau, yra ir kitų Seimo narių, atstovaujančių kitoms frakcijoms, tačiau nei man, nei kai kuriems kitiems mano kolegoms iš kitų frakcijų, deja, neteko dalyvauti nė viename komisijos posėdyje, nė vienas komisijos posėdis nebuvo sukviestas. Ponas A.Sėjūnas yra komisijos pirmininkas, ir mane stebina šitas faktas, kad jis pateikė savo vardu ir nė karto nesukvietė komisijos, ir nė karto komisijoje nebuvo aptartas šitas projektas. Tai tikrai mane stebina ir kartu jaudina, nes atsiranda papildomų klausimų ir jie gali sukelti papildomų problemų. Jeigu mes įsteigėm tokią komisiją, be abejo, ji turi dirbti savo darbą ir turi dirbti pagal savo reglamentą. Dar kartą pakartosiu, jog vis dėlto, aš manau, tai nėra kažkoks įstatymas, įstatymu negalima vadinti, tai paprasčiausiai yra komisijos darbo reglamentas.

Jeigu pasižiūrėsime tai, ką mes turime, – turime įstatymą, kuris buvo priimtas 1991 m. Aukščiausiojoje Taryboje ir pataisytas 1994 m., turime rinkimų į Seimą įstatymą, galų gale turime ir Konstituciją. Manau, kad ir šitas darbo reglamentas, ir visi išvardyti įstatymai turi būti kompleksiškai sujungti į vieną visumą. Deja, to aš iš esmės šiame projekte ir pasigendu. Kuomet gerbiamasis A.Sėjūnas… Vakar jis buvo atėjęs pas mus į komitetą… Iškilo ir tam tikrų keblumų, ir tam tikrų neaiškumų. 1 straipsnyje yra kalbama, kad Seimo laikinosios specialiosios komisijos iškilusių viešumon Seimo narių sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis faktams tirti... Man visiškai nesuprantamas dalykas „viešumon iškilusių”. Ką tai reiškia? O jeigu viešumon neiškilę, pavyzdžiui, jeigu koks nors mūsų Seimo narys gauna informacijos apie kitą Seimo narį? Manau, tam komisija ir yra reikalinga, tam mes ją ir sudarėme, kad ji rinktų ne tik viešumon iškilusius faktus. Jeigu jau viešumon iškyla faktas, tai, manau, teismine tvarka kiekvienas Seimo narys arba apgina save, arba lieka kaltas šioje situacijoje. O kaip tik, kai yra neiškilę viešumon faktai, jie turi būti teikiami komisijai, ir komisija tada svarsto, ką toliau daryti. Manau, kad būtent tada, kaip gerbiamasis A.Sėjūnas kalbėjo komitete, kas nors apie ką nors pradės teikti melagingus parodymus, tai, manau, komisija turi aiškiai nuspręsti, kad tik faktai... Be abejo, galutinį sprendimą privalo priimti teismas, atiduoti teisminėms institucijoms medžiagą tada, kai yra ir liudininkų parodymai, ir yra dokumentinė medžiaga. Jeigu nėra faktų, patvirtintų dokumentais, ir nėra kitų įrodymų, tai, manau, į vienus ar kitus liudininkų parodymus galima tik atkreipti dėmesį, komisija priima, ir pasibaigia tas svarstymas. Dar gerbiamasis A.Sėjūnas paminėjo, kad vis dėlto tai yra susieta su įstatymu. Manau, kad įstatyme yra kelios vietos, kurias reikia pataisyti. Iš esmės manau, kad šitas punktas „iškilusiems viešumon” tikrai yra nepriimtinas.

Norėčiau, kad tas darbo reglamentas (čia kalbama ir apie savivaldybes)… Jeigu kiekviena savivaldybė priiminės savo darbo reglamentus, savo tvarką, tai tikrai bus blogai, nes tada įvairiose vietose bus įvairiai. Ir manau, kaip čia kai kas bijo susidorojimo atvejų, be abejo, jeigu bus leista tokia savieiga, tai tokių atvejų iš tikrųjų galės būti. Manau, kad turi būti nustatyta tvarka ir Seimo nariams, ir savivaldybių deputatams, ir taip mes turime bendru sutarimu… Manau, kad iš tikrųjų reikalingas visų frakcijų bendras sutarimas, kad po to neprasidėtų įtarinėjimai ar kažkokios „medžioklės” ir t.t., ir pan.

PIRMININKAS. Kolega Arvydai, jūsų laikas baigėsi.

A.AKSTINAVIČIUS. Taip, aš baigiu. Manau, kad į šią problemą reikia pasižiūrėti kompleksiškai ir vis dėlto, kaip mūsų frakcija ir pasiūlė Seniūnų sueigoje, reikia padaryti svarstymo pertrauką. Ir bent jau kartą turi susirinkti komisija ir apsvarstyti tą projektą ir apskritai visą problemą. Jeigu komisija nė karto nesusirinko, o svarstymui teikiamas toks klausimas, manau, tai nėra teisinga ir gerai. Todėl frakcijos vardu prašau padaryti šio svarstymo pertrauką. Ačiū.

PIRMININKAS. Žmogaus ir piliečio teisių ir tautybių reikalų komiteto vardu kviečiu kalbėti komiteto pirmininko pavaduotoją A.Salamakiną.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš nekartosiu to, ką prieš mane kalbėjęs komiteto narys pasakė. Aš privalau išdėstyti komiteto nuomonę. Iš tikrųjų vakar komitetas svarstė, buvo paskirtas komitetas pagrindiniu komitetu, ir mes priėmėm sprendimą pritarti šios komisijos nuostatoms. O priėmėm todėl, kad praktiškai neturėjome kitos išeities. Manau, kad Seimas vis dėlto padarė klaidą, kai buvo įsteigta komisija. Kai pažiūri į tą įstatymą, kuris buvo priimtas 1991 m., praktiškai buvo paimta 1 straipsnio nuostata, kad įsteigiama komisija. Tačiau jokiu būdu nebuvo pažiūrėta, o kaip tas įstatymas atrodo toliau, kuris, kartoju, buvo priimtas 1991 m., ar jis atitinka dabar jau veikiančius įstatymus. Paprasčiausiai trūksta logikos. Juk čia yra tokių dalykų, kuriuos iš tiesų net sunku suprasti. Kalbama įstatyme apie tai, kad rengiami savivaldybių taryboje pakartotiniai rinkimai, kalbama apie vienmandatę tarybą, kad tarybos narys, kuris pripažįstamas, jog jis bendradarbiavo su KGB, gali iš naujo kandidatuoti.

Toliau. Mums nesuprantama 2 straipsnio nuostata, kur kalbama, kad bendradarbiavimas du ir daugiau kartų, ir šita nuostata perkelta į šiuos įstatus. Kas tai yra du ar daugiau kartų? Juk galima bendradarbiauti ir vieną kartą, susitikti su KGB agentu ir pateikti informaciją, ir pateikti kur kas daugiau negu dešimt kartų susitikus. Todėl komitetas priėjo išvadą (aš nekalbėsiu apie tas pataisas, kurias mes pateikėme raštu), priėjo išvadą, kad vis dėlto komisija turėtų dirbti. Tačiau komisija turėtų parengti valdininkų sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis faktams tirti mechanizmą. Kas tai yra? Mes turėtume grįžti prie to įstatymo, kuris buvo priimtas 1991 m., iš pagrindų taisyti tą įstatymą ir vis dėlto apsispręsti, ar imame kontroliuoti tik Seimo narius, kurie bendradarbiavo, kurie ne, ar visos valstybės valdininkus. Manau, kad komisija turėtų dirbti tik tokia linkme, ir galbūt, nežinau, aš sakau komiteto nuomonę, kad reikia pritarti tiems įstatams, juos iš pagrindų reikia taisyti, tačiau komisijai pavesti visai kita linkme dirbti, o ne tai, nuo ko mes pradėjome. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu kalbėti šio įstatymo projekto teikėją Seimo narį A.Sėjūną.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymo projektas yra parengtas labai seniai. … Daugumai komisijos narių išdalijau. Iš kai kurių sulaukiau tam tikrų pasiūlymų, jį pataisiau. Taip sakant, neoficialiai tai buvo aptarta su komisija. Komisijos posėdžio nė vieno nebuvo, bet pagal reglamentą komisija pradeda savo darbą, kai yra priimtas reglamentas. Dabar galėjome susirinkti. Šiandien aš kviečiau susirinkti, deja, pono A.Akstinavičiaus Seime nebuvo. Tenka apgailestauti, kad svarstant Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitete jis per anksti išėjo ir negirdėjo viso svarstymo. Juk tada kaip tik komisijos narys dalyvavo, ir nebūtų iškilę daugelio klausimų, kuriuos šiandien tenka vėl kartoti.

Situacija yra tokia, kad mes negalime grįžti ir svarstyti tų įstatymų, kurie jau yra priimti. Šiandien mes priiminėjam būtent reglamentą, komisijos veiklos nuostatus, negalime grįžti ir tų įstatymų taisyti. Šiandien mes privalome vykdyti šituos įstatymus. Ir dėl to aš parengiau, pasitardamas beveik su visais komisijos nariais, šitą įstatymo projektą.

Iš tikrųjų problema yra labai didelė. Ir svarstant Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitete išgirdau iš LDDP frakcijos ir iš Socialdemokratų frakcijos, kad šitą problemą reikia išplėsti, išplėsti skaičių žmonių, kuriems būtų taikomas šis įstatymas. Šita problema buvo sprendžiama įvairiose valstybėse labai įvairiai. Mes jau žinome, kad yra priimti tokie įstatymai Čekijoje, tokie įstatymai priimti (atrodo, prezidentai dar nepasirašė) Lenkijoje, taip pat Estijoje. Šita problema yra labai sudėtinga ir, norint ją kompleksiškai išspręsti, reikia labai daug padirbėti. Reikia atsižvelgti į mūsų situaciją, nes Čekijos situacija, Lenkijos situacija yra visiškai kitokia. Aš manau, kad šitą darbą galima būtų atlikti. Ir jeigu Seimas pritars LDDP ir socialdemokratų pasiūlymams, mes tą darbą, be abejo, padarysime ir pratęsime.

O dabar šita komisija yra reikalinga tik Seimo nariams, ji iš tikrųjų išanalizuotų. Dabar nėra jokio mechanizmo, jeigu viešumon iškyla faktai, kaip apsiginti tam Seimo nariui, kokia institucija turi išnagrinėti visus šiuos faktus, kas turi gauti informaciją, kas turi kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją, Valstybės saugumo departamentą, į Generalinę prokuratūrą, į Archyvų departamentą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrą. Iš ten gauti visą informaciją, oficialią informaciją, oficialiai išklausti. Ir sutikus Generalinei prokuratūrai visoms šioms institucijoms duoti tam tikrus pavedimus, surinkti visą medžiagą ir būtent ją pateikti teismui. Šita komisija pati nieko nesprendžia, ji parengia visą medžiagą ir toliau atiduoda teismui. Aš manau, kad šitą įstatymą reikia priimti ir nevilkinti, o toliau tą problemą galima gvildenti. Tai būtų labai didelis darbas, ir komisija galėtų pradėti dirbti. Siūlau šio įstatymo projektui pritarti.

Gavau šiek tiek pastabų. Pastabas pateikė Juridinis skyrius, taip pat ačiū Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetui. Į tas pastabas yra atsižvelgta. Ir suredagavus šitą projektą, jį parengus, ištaisius klaidas, kurių čia dar yra, būtų galima teikti priėmimui.

PIRMININKAS. Pone Sėjūnai, ar jūs labai prieštarautumėte, jeigu atsižvelgtume į siūlymą daryti dabar pertrauką? Tada susėstumėte dar sykį, mėgintumėte kai ką pagludinti ir…

A.SĖJŪNAS. Aš nežinau, tada aš prašyčiau pasakyti, kodėl reikia daryti pertrauką, nes dabar visiškai neaišku, ar yra kokių nors esminių pasiūlymų, kad reikėtų daryti pertrauką? Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas pritarė šio įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Formali priežastis: Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas pritarė per vėlai, nebuvo dviejų dienų pagal Statutą.

A.SĖJŪNAS. Pagal Statutą…

PIRMININKAS. A.Akstinavičius.

A.AKSTINAVIČIUS. Ne, tai yra esminis dalykas, kad bent kartą susirinktų komisija, kad apsvarstytų šią problemą. Komisijos nariai ir jūs, kaip pirmininkas, normaliai privalote sušaukti komisijos posėdį ir apsvarstyti tą klausimą.

A.SĖJŪNAS. Gerai, čia jokių problemų nėra.

A.AKSTINAVIČIUS. Manau, kad ta pertrauka (aš pasikartosiu)… Mūsų frakcija siūlo padaryti pertrauką. Nebūtina ištempti ją, bet kad nors kartą susirinktų komisija, ir tada, be abejo, galėsime priiminėti.

PIRMININKAS. Ir būtų išlaikomi visi formalūs Statuto reikalavimai.

A.SĖJŪNAS. Gerai, aš sutinku, kad galima padaryti trumpą pertrauką.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Aš nemanau, kad būtų norinčių dar diskutuoti dėl motyvų. Ar galėtume bendruoju sutarimu padaryti šio įstatymo projekto svarstymo pertrauką? Dėkoju.

Lietuvos Respublikos Seimo komisijos iškilusiems viešumon Seimo narių sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarybomis faktams tirti teisių ir veiklos nuostatų įstatymo projekto (Nr.P-268) daroma svarstymo pertrauka.

Gerbiamieji kolegos, dabar matau kanclerį, pasirengusį pateikti labai greitai keletą nutarimų. Mes esame vieną pateikę, telieka svarstyti ir apsispręsti. Kviečiu į tribūną dėl rezervinio trečio klausimo Seimo kanclerį J.Razmą.

Noriu pasakyti, kad 2-7 jau buvo, o 2-8 – pateikimas, kurį turėjo vidaus reikalų ministras A.Žiemelis šiandien pateikti. Šis klausimas iškrinta, nespėta kaip reikiant pasirengti. Todėl mes turime imti iš rezervo.

LR Seimo nutarimo „Dėl Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” projektas Nr.P-404 (svarstymas ir priėmimas)

Seimo kancleris J.Razma ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” projektas Nr.P-404, svarstymas. Nemačiau norinčių kalbėti. Taigi, pone Razma, jums žodis.

J.RAZMA. Aš taip pat nesu gavęs jokių pastabų. Turiu prisipažinti, kad praėjusį kartą aš supratau, kad mes tą nutarimą jau iš karto priėmėm. Netgi užsipuoliau Sekretoriatą, kodėl jie nenori jo įregistruoti. Tad šiandien dar kartą teikiu ir tikiuosi, kad pritarsime galutinai, galėtume šiandien priimti ir balsuoti už priėmimą, ne tik už pritarimą po svarstymo.

PIRMININKAS. Kolegos, kas norėtų kalbėti dėl to, ar mes pritariame po svarstymo šiam projektui? Pritariame po svarstymo. Ar galėtume šiandien priimti šitą nutarimą? Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Didžiai gausi balsų skaičiavimo komisija, prašyčiau rengtis, mes tuoj balsuosime dėl vieno Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo. O kol kas, kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Užsiregistravo 50 Seimo narių.

Gerbiamieji kolegos, tuoj balsuosime, ar priimam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą dėl Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pakomitečių pirmininkų patvirtinimo. Prašom pasirengti balsuoti. Kas už tai, kad šitas nutarimo projektas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 44.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Taigi 44 Seimo nariams balsavus už, niekam neprieštaraujant, o vienam susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” yra priimtas.

LR Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus” projektas Nr.P-410(2).LR Seimo nutarimo „Dėl LR Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo” pakeitimo ir papildymo” projektas Nr.P-413(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, prašyčiau ir toliau likti darbinga. Dar kviečiu į tribūną Seimo kanclerį J.Razmą. Rezervinis klausimas r-5 – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus” projektas Nr.P-410(2), pateikimas. Tribūnoje – Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Jeigu būtų galima, aš norėčiau kartu pateikti ir kitą projektą, nes jie iš tikrųjų yra susiję. Komitetų narių skaičius tik todėl ir keičiasi, kad mes įrašom į kai kuriuos komitetus naujus narius. Ko gero, aš turėčiau atsiprašyti naujų mūsų Seimo narių, kad tiek ilgai neišsprendėm jų buvimo atitinkamuose komitetuose. Tai šiandien mes tai ir galėtume padaryti. Aš turėčiau pažymėti, kad yra Seimo Pirmininko siūlymas šiuos projektus priimti ypatingos skubos tvarka šiandien iš karto. Primenu jų turinį.

Siūloma Biudžeto ir finansų komiteto sudėtyje vietoje N.Puteikio įrašyti A.Andriuškevičių, o Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitete vietoje I.Šiaulienės įrašyti J.Sinkevičių. Seimo narė I.Šiaulienė sutiko pereiti į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Ir 2 straipsniu tai siūloma įtvirtinti. Taip pat į Socialinių reikalų ir darbo komitetą įrašyti naują Seimo narę D.Aleksiūnienę. O kitas projektas dėl komitetų narių skaičiaus yra tikrai formalus, atitinkamai pakoreguojamas komitetų narių skaičius.

PIRMININKAS. Tai buvo kartu pateiktas ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo” pakeitimo ir papildymo projektas.

Nr.P-413(3). Dabar Seimo narys A.Salamakinas norėtų kalbėti, tikiuosi, dėl P-410 – ką mes darom toliau po pateikimo.

Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Taip. Aš galbūt norėčiau ir paklausti, kadangi pateikimas. Ar yra I.Šiaulienės raštiškas sutikimas, ar ne, kad ji sutinka pereiti iš vieno komiteto į kitą?

J.RAZMA. Čia yra frakcijos seniūno Č.Juršėno man perduota informacija. Aš tikiuosi, kad frakcijos vadovas išsiaiškino tuos dalykus.

PIRMININKAS. Tarp mūsų žodis yra svarbiau negu raštas, aš taip įsivaizduoju. Gerbiamieji kolegos, čia buvo klausimai. Ar mes galėtume dabar pritarti po pateikimo Seimo nutarimo dėl Seimo komitetų narių skaičiaus projektui? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu. Išgirdę, kad Seimo Pirmininkas teikia šitą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą priimti ypatingos skubos tvarka, ar galėtume dabar iš karto pradėti ir priėmimą? Ar būtų norinčių kalbėti? Nematau norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos ir balsų skaičiavimo komisija, prašyčiau pasirengti skaičiuoti. Mes tuojau balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus” priėmimo. Kas už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 44.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra. Prieš – 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė? Gerbiamieji kolegos, prašyčiau skaičiuoti rimčiau. Kiek prieš? Gerbiamieji kolegos, kiek yra prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2. Susilaikius 2, 1 prieštaraujant, o 44 balsavus už Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus” yra priimtas.

Dabar mums reikėtų apsispręsti dar dėl vieno Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo” pakeitimo ir papildymo” projekto. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Mes taip pat turime išankstinį teikimą priimti skubos tvarka šį nutarimo projektą. Nėra. Gerbiamieji kolegos, pirma nesiregistravome, dabar prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, mes tuoj balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo” pakeitimo ir papildymo” įstatymo projekto. Kas už tai, kad šitas nutarimo projektas būtų priimtas, prašome balsuoti.

PIRMININKAS. Už – 43. Kas prieš? Kolegos, prašome kalbėti per mikrofoną, gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija ir sekretoriate! Prieštaraujančių nėra. O susilaikiusių? Susilaikiusių – 1.

Už – 43, prieš – nė vieno, susilaikė 1. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo” pakeitimo ir papildymo” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos vietinių rinkliavų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-96(3) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, dabar einame prie pirmojo rezervinio klausimo – Lietuvos Respublikos vietinių rinkliavų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-196(3). Svarstymas. Du užsirašė kalbėti iš anksto.

Kviečiu kalbėti Seimo narį P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu savo vardu, ne komiteto vardu. Noriu pasakyti, kad komitetas svarstė ir pateikė pasiūlymus šiam projektui tobulinti. Tačiau autorius neatsižvelgė. Dėl tos priežasties, ir ne vien dėl tos, negaliu šiuo atveju pritarti siūlomam Vietinių rinkliavų įstatymo 3 straipsnio papildymui. Dėl kelių motyvų. Pirmiausia, pagal dabar veikiantį įstatymą dėl rinkliavų, taip, kaip norima išspręsti, sakykim, Kuršių nerijos arba Palangos klausimus, tai visiškai galima padaryti. Tai yra imti rinkliavą už stovėjimo laiką ir toje pačioje vietoje įvažiuojant į Kuršių neriją, kaip ir dabar arba anksčiau rinko tik už įvažiavimą. Įvažiuojant galima paprašyti rinkliavos už stovėjimo laiką. Žmonėms tai būtų teisingiau, nes už stovėjimą, už įvažiavimą, už buvimo laiką yra teisingiau imti rinkliavą, nes, pavyzdžiui, vienas įvažiuos vienai valandai ir išvažiuos, o kitas atvažiuos savaitei, dviem, trims ir t.t. O sumokės tą pačią rinkliavą – tiek pat. Tai štai įvažiavimo vietoje sumokėjus už stovėjimo laiką, žinoma, būtų teisingiau diferencijuotai paimti tą mokestį, kaip jau aš minėjau. Dabar nėra tos problemos, kuri keliama, kad štai už įvažiavimą – daug transporto būna ir t.t., ir t.t. Ta problema sprendžiama.

O jeigu norima išspręsti problemą taip, kad reikia imti mokestį už įvažiavimą į visas valstybės ir savivaldybių saugomas teritorijas, tai reikia suteikti tokią teisę visoms savivaldybėms. Visoms savivaldybėms, ką mūsų komitetas ir siūlė, ir netgi formuluotę pateikė. Autorius lyg ir buvo sutikęs su ta formuluote, bet dabar štai pateiktas projektas, kuriame neatsižvelgta į Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto, tik iš dalies atsižvelgta į Ekonomikos komiteto pasiūlymus.

Taigi dėl šių dviejų aplinkybių aš negaliu pritarti teikiamam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar komiteto vardu kalbės Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas išnagrinėjo šį svarstomą klausimą. Pritarta projektui su išlygomis. 7 balsavo už, prieš – 2 komiteto nariai. Komitetas pritaria pirmajai ir antrajai šio svarstomo projekto dalims. Pirmojoje dalyje pritarė tam, kad būtų imamas rinkliavos mokestis už paslaugų teikimą, ir antroji dalis, kad būtų imama rinkliava už įvažiavimą už Kuršių neriją. Nepritarė tam, kad būtų išbrauktas įvažiavimas į Palangos miesto kurortinę teritoriją, ir nepritarta, kad būtų suteiktos tam tikros rinkliavų lengvatos socialiai remtiniems asmenims.

Dėl įvažiavimo į Neriją Ekonomikos komiteto sprendimo motyvas buvo tas, kad atsižvelgta į gamtinius Kuršių nerijos ypatumus. O dėl to, kad neleista važiuoti į Palangos kurortinę zoną, tai Ekonomikos komitetas mano, kad reikia imti mokesčius už paslaugas, o ne už tam tikros erdvės užėmimą. Šiuo atveju mokestį už paslaugas mes įteisinsime, jeigu balsuosime už šito projekto pirmąją dalį – už paslaugų teikimą.

Kalbant apie Palangos perspektyvą, reikia, manau, atsižvelgti į būsimą gerą patirtį Kauno savivaldybėje, kai bus įteisintas stovėjimas miesto aikštėse, kur bus pasinaudota automatais. Savivaldybei, kiek žinau, nieko nekainuos. Prašau atsižvelgti į Ekonomikos komiteto pasiūlymus.

PIRMININKAS. Kiek atsižvelgta į tuos pasiūlymus, tuoj pasakys šio projekto iniciatorius Seimo narys S.Malkevičius, kurį kviečiu sakyti baigiamųjų pastabų. (Balsas salėje) Kadangi nebuvote užsirašęs, aš maniau, kad jūs nenorėtumėte pareikšti savo nuomonės.

Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pirmininkas L.Sabutis reiškia savo komiteto nuomonę.

L.SABUTIS. Aš atsiprašau, kad toks nedrausmingas, neužsirašiau iš anksto, tačiau raštu yra pateikta komiteto išvada. Iš tikrųjų mes ieškojome išeities. Aš matau, kad yra ir Biudžeto ir finansų komiteto pateikta pastaba ir kai kurie siūlymai. Jeigu žvilgtelsime į mūsų Juridinio skyriaus specialistų pasiūlymus, matysime, jog iš tikrųjų įstatymo projektas yra taisytinas. Iš esmės mes pritariame, kad rinkliavų galimybes reikia praplėsti. Ir projekto iniciatoriui mes siūlėme, kad paslaugos galėtų būti teikiamos ne tik savivaldybės arba įstatymo leidėjo nustatyta tvarka tam tikrose vietose, bet kartu neturėtų būti ir ribojama galimybė privačiose patalpose ar panašiai teikti paslaugas. Todėl mes ir rekomenduojame iniciatoriui taip suformuluoti įstatymo teiginį, kad savivaldybė pati spręstų dalykus, susijusius su kitų piliečių arba asmenų judėjimo apribojimu tam tikrose vietose. Kaip išeitį mes siūlome, kad viešose vietose tai būtų leidžiama arba nustatoma prekyba ir paslaugų teikimas: dviračių takai, sporto ir t.t., ir visokios kitokios paslaugos. Tačiau apie visokias kitokias, kurias reglamentuoja atskiri įstatymai – verslo ir kita prasme, mes nenorėtume, kad būtų daroma kokia nors intervencija, ir kartu mes nenorime, kad būtų daromos išimtys. Visa širdimi pritariu ir Kuršių nerijos, ir Palangos miesto savivaldybės, ir kitiems prašymams. Tačiau mes, Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas, manome, jog šiuo atveju negali būti daroma išskirtinių teisių jokiam miestui, nors tas miestas yra tam tikroje išskirtinėje teritorinėje vietovėje. Manome, jog automobilių įvažiavimą arba kitokio galbūt autotransporto galimą įvažiavimą ir turi nustatyti, riboti arba nustatyti rinkliava savivaldybės valdžia tose teritorijose, kurios bent jau yra saugomos priimtų įstatymų arba net tarybos priimtų sprendimų. Vietos savivaldos įstatymas tai leidžia daryti taryboms. Jeigu mes dabar darome kaip išskirtinę galimybę tik atskiriems miestams arba savivaldybėms, tai nėra savivalda.

Norėčiau paminėti ir tai, kad mes turėtume atsisakyti ir ateity siūlyčiau rasti gražesnius žodžius, o ne vien tik vartoti trafaretinius „sezonas”, „mechanizmas”, „zona”, „operatyvinė veikla”, kuriuos šiandien girdėjome (tarp kitko sakau). Iš tiesų būtų galima įstatymo tekste įrašyti – „vasaros laikotarpį: birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais”. Būtų visiškai aišku, kuriam laikotarpiui. Kodėl būtinai dar palikti kažkokių galimybių svarstymams, kai tuo tarpu mes priimam kone specialų įstatymą. Aš manau, kad vertėtų atsižvelgti į mūsų pastabas, pasiūlymus, reikia išplėsti galimybę savivaldybėms dėl rinkliavų, tuo labiau kad mes pataisėme tą įstatymą ir tiksliesiems fondams, ir t.t. Čia ir gamtosaugai būtų galima panaudoti tas lėšas.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu į tribūną projekto iniciatorių S.Malkevičių.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, nežinau, ar man nepasisekė, ar labai pasisekė, kad aš turiu ilgiausią apygardą: iš vienos pusės – Latvijos siena, iš kitos pusės – Rusijos siena, nekalbant apie okeaną. Galbūt dėl to kai kas galvoja, kad aš nelabai ir pažįstu savo apygardą. Aš vis dėlto labai dėkingas tiems kolegoms, kurie nepaisant to, kad rečiau ten būna, bet man davė neblogų patarimų. Deja, jeigu tie patarimai būtų visi vienareikšmiai, aišku, būtų labai lengva juos įvertinti ir priimti.

Iš tikrųjų svarstė trys komitetai ir visi pritarė, vadinasi, iš esmės reikia suteikti savivaldybei tokią teisę apsispręsti ir daryti taip, kaip ji mano geriau – vienokiu ar kitokiu būdu reguliuoti eismo srautą. Dėl to aš ir sakau, kad šitas įstatymas nenumato, jog mes būtinai siūlome, kad neimkite už stovėjimą, o imkite už įvažiavimą. Bet neribokime savivaldybei galimybės pasirinkti geriausio varianto. Štai čia jis suteikia tiktai teisę.

Dabar kodėl, sakykim… Aš atjaučiu, žinoma, kai kuriuos kalbėtojus, kad ir mano komiteto kolegą poną K.Trapiką, kuris iš tikrųjų pateko į nekokią padėtį, kadangi šis komitetas (tada mūsų komitete buvo labai mažai žmonių) nubalsavo labai įdomiai: į Kuršių neriją tegul ima, o į Palangą nereikia imti, Palangai nesuteikti. Dėl Palangos ir iškilo visas reikalas. Nebūtų čia buvę problemos. Neringa, kaip draustinis, ir taip išsprendžia šitą klausimą. O Palanga, deja, praeitais metais turėjo labai didelių problemų. Tie, kurie ten lankėsi vasaros metu, savaitgaliais, žino šitą. Ir ne šiaip sau iškilo tas klausimas. Dėl to būtent jį reikia spręsti šiandien ir reikia suteikti tą galimybę.

Kodėl dabar Ekonomikos komitetas taip pasielgė, – aš nežinau. Dėl to vienintelio komiteto aš ir negalėjau visiškai neįvertinti. Buvo sunku taip pat ir dėl Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto reikalavimo, nors aš sutikau. Po to buvo svarstoma Biudžeto ir finansų komitete, ir ten man buvo pasakyta, kad negerai, jeigu mes dar turėsime ne tik valstybės saugomų, bet ir savivaldybių saugomų teritorijų. Taip buvo pasakyta. Vadinasi, reikia įvesti naują kažkokią formą, reikia suteikti teisę tokias zonas steigti ir t.t. Dėl to aš palikau taip, kaip buvo. Bet tai nereiškia, kad Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pasiūlymas negali būti priimtas. Lieka dar viena stadija. Ir aš prašau, kolegos, kurie iš tikrųjų nori ir galvoja, kad jie gali geriau pasiūlyti, negu čia padaryta, – teikite alternatyvas. Jeigu tos alternatyvos bus geros, aš pats balsuosiu ne už savo, o už jūsų pateiktas alternatyvas.

Dabar aš norėčiau vis dėlto kolegų paprašyti nestabdyti šito proceso ir pritarti po svarstymo. O per priėmimą, prašau, – bus daugiau alternatyvų, gal ir mūsų bus daugiau, tada priimsime tokias nuostatas, kokios bus geriausios. Dabar aš visų prašau pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, reikia mums apsispręsti. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų gerai, kad mes valstybėje turime daug poilsiaviečių. Mes žinome, koks srautas automobilių važiuoja į Varėną, kai ten auga baravykai, tačiau kažkodėl niekas nepateikė projekto, kad reikia apmokestinti. Mes žinome, koks srautas važiuoja į Druskininkus, taip pat į Molėtus prie ežerų, tačiau kažkodėl niekas neteikia projektų, kad reikia apmokestinti. O kodėl tiktai Palanga ir Neringa?

Visame normaliame pasaulyje kaip tik skatinama, kad kuo daugiau vasaros metu atvyktų į poilsiavietes. Ir kiekvienas atvykęs palieka ten savo pinigus, laisva valia palieka, nebūtinai iš jo imti mokestį už tai, kad jis atvažiavo pailsėti, ir už tai, kad jis atvažiavo savo automobiliu ar kita transporto priemone.

Teisingai, galima imti mokestį, tada suteikime paslaugą, tegul jo automobilis saugomas bus ir tegul tada jis sumoka. Tačiau imti vien už tai, kad žmogus atvažiavo dienai, dviem pailsėti į Palangą, tai yra naujų mokesčių įvedimas, ir turėtų čia Biudžeto ir finansų komitetas svarstyti. Aš manau, tai visai netikslinga. O jeigu jau imame mokestį, tai tada iš tiesų ir Trakus apmokestinkim, ir visas kitas kurortines vietoves.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis gali tik paremti.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti, kad savivalda – tai teritorinis-administracinis vienetas (tai čia tarp kitko). O iš esmės… Gerbiamieji kolegos, išties dėl Rinkliavų įstatymo pataisų, kurias suformulavo Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas, tai yra adekvatu, ką gali spręsti pats šeimininkas, t.y. savivaldybė. Aš niekaip nesuprantu, kodėl jūs bandot pažaboti ir nesuteikti savivaldybei galių. Jos reikalas: norės – nustatys apmokestintą įvažiavimą, norės – ne. Bet ji suinteresuota iš to uždirbti, iš to paimti pinigų, taigi nelaužykim iečių, ir, pone Malkevičiau, jums iš didelės pagarbos aš išties pritarsiu, bet su viena sąlyga: kad priėmimo stadijoje bus tos formuluotės, kurias suformulavo Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai buvo kalbos dėl motyvų, kolegos. Dabar registracija. Registruojamės. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Mielieji kolegos, dabar balsuosime, ar pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos vietinių rinkliavų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Balsavimas pradėtas. Kas už, tas už, kas prieš, tas prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 43 Seimo nariai. Už – 29, prieš – 3, susilaikė 11. Taigi Lietuvos Respublikos vietinių rinkliavų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-196(3) pritarta po svarstymo. O ponas S.Malkevičius pažadėjo į visus gerus siūlymus atsižvelgti iki priėmimo.

Mielieji kolegos, iki kito klausimo svarstymo mes turime 5 min. Kvietėme, kad socialinių reikalų ir darbo ministrė spėtų atvažiuoti, atsivežti savo klausimą. Nespėjo. Ir nematau aš dabar pono A.Šemetos, kuris turėtų pristatyti 2-9 klausimą. Ar jūs labai prieštarautumėt, jeigu dabar mes imtume 2-10 klausimą? Mat ūkio ministras jau yra salėje. Nėra formalaus prieštarautojo dėl Statuto nelygumų pono S.Pečeliūno, todėl aš tikiuosi jūsų pritarimo.

Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-461 (pateikimas)

Taigi 2-10 klausimas – Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-461. Pranešėjas – ūkio ministras V.Babilius. Pateikimas. Aš kviečiu ministrą į tribūną.

V.BABILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš pateikiu Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo papildymo įstatymo projektą. Šitas projektas parašytas labai sudėtinga juridine kalba, dėl to aš noriu trumpai paaiškinti, nes visi jau pavargę, paprasta kalba. Jūs turbūt žinote, kad valstybės biudžete numatyta 45 mln. Lt, skirtų eksportui skatinti. Mes, Ūkio ministerija (ir aš ne kartą minėjau šitoje garbingoje salėje), nutarėm nedaryti taip, kaip anksčiau buvo daroma – išdalyti tuos pinigus, tuos 45 mln. tiesiogiai eksporto gamintojams skatinti, tai yra šiandien tai suprantama, kaip išskirti jiems apyvartinių lėšų iš 45 mln., o 45 mln. padaryti garantiniu fondu, kad už eksportuotojus būtų garantuojama per komercinius bankus, ir panaudoti tris kartus didesnę sumą, panaudojant vadinamąjį (...) metodą, kad būtų paskirta liaudies ūkio ir pramonės apyvartinėms lėšoms 120 mln. Lt. Kartu tie 40 mln. tampa garantiniu fondu. Kai Ūkio ministerija pradėjo tvarkyti šitą reikalą tarp finansų ir banko (kad ta garantija būtų komerciniams bankams rimta garantija, šimtaprocentinė), po ilgiausių diskusijų, kurios tęsėsi tris mėnesius, mes Vyriausybėje priėjom išvadą, kad reikia keisti Valstybės skolos įstatymą, sutarti dėl vidaus skolos ir užsienio skolos, šito proceso, kai už tą instituciją, kuri turi teisę garantuoti, dar garantuoja valstybė, jeigu tie pinigai, kurie skirti iš biudžeto, baigtųsi. Tam, kad tie pinigai, kurie skirti iš biudžeto, nesibaigtų, mes to garantinio fondo įstatuose numatėm daug saugiklių (apie kuriuos, jeigu tik klausit, pasakysiu, bet jų yra labai daug), kad neišlėktų tie pinigai, kaip išlakstė iš komercinių bankų, bet tikrai atliktų savo funkciją. Tačiau valstybinis bankas reikalauja, kad po šito garantinio fondo antrinė būtų valstybės garantija, kad valstybė garantuotų tą garantinį fondą.

1 straipsnyje pateiktas papildymas, kuriame pateikiamas vidaus ir užsienio skolų supratimas, nes mes galim teikti garantijas ne tik komerciniam lietuviškam bankui, bet (kadangi mes laukiam, kad ateis komercinių bankų iš užsienio ir ten palūkanos gali būti mažesnės, tai mes dirbsim, aišku, su tais, kurių mažesnės palūkanos) teiksim garantijas ir užsienio banko filialui. Tai daugiausia vidaus skolos ir užsienio skolos supratimas pateikiamas 71 straipsnyje, kur įstatymu taip pat numatomi tam tikri saugikliai, kad nereikėtų panaudoti valstybės garantijos. Štai šito įstatymo papildymo esmė. Šiandien tikrai daug pramonės įmonių (ir stambių, ir smulkių) laukia šito įstatymo ir šitos tvarkos. Mūsų, konservatorių Vyriausybės, programoje ir partijos programoje yra šita priemonė. Mes labai vėluojam ir aš labai prašyčiau pritarti, kad ji būtų svarstoma.

PIRMININKAS. Pone ministre, jus klausti žada trys Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, 7 straipsnio ketvirtajame, penktajame punktuose aptarta garantijų įvykdymo kontrolė ir atsakomybė. Norėčiau paklausti, ar nereikėtų sustiprinti periodinės garantijų įvykdymo kontrolės ir padidinti atsakomybės už garantijų nevykdymą? Ačiū.

V.BABILIUS. Aš neprieštarauju. Bet mes jau tikrai išnaudojome visas galimybes, Vyriausybei teikdami tuos saugiklius. Jeigu svarstymo metu atsiras tikrai gerų minčių, aš atstovauju Vyriausybei, svarstant šį įstatymą, aš tikrai ieškosiu kompromisų, jeigu dar įmanoma ką nors „įkalti”. Kad užtikrinčiau, „kalsim” kartu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone ministre, aš norėčiau pradžioje pasitikslinti, ar kuri nors tų pinigų dalis bus skirta palūkanų skirtumui dengti, o jeigu ne, jeigu tai nebus daroma, tai vis dėlto kaip jūs, sakykim, prioritetą nagrinėsite tų šakų, tų įmonių, kurios pageidauja šitokios valstybės garantijos skolinantis apyvartines lėšas? Kaip vieną iš tokių šakų aš galėčiau nurodyti šiandien švenčiančią žymią datą ir surengusią mokslinę konferenciją – Lietuvos stiklininkų šeimą. Ar jūsų siūloma šita pataisa padės tokioms, net sakyčiau, šakoms, ne atskiroms įmonėms, bet šakoms? Kokia jūsų ministerijos bus pozicija?

V.BABILIUS. Aš jau per Vyriausybės pusvalandį sakiau, kad šitas fondas atviras visoms šakoms, kurios atitiks šakos atstovą juridine prasme, kurios atitiks tas taisykles, kurias fondas numato. O pagrindinės taisyklės yra tokios:

Pirma. Turi būti užtikrinta, kad eksportinė produkcija, kurią pagamins gavęs paskolą juridinis objektas, turi būti tikrai parduota.

Antra. Ekspertų fondai įsitikins, ar gali pagaminti tas objektas tą produkciją.

Trečia. Visi kreditoriai turi sudaryti taikos sutartį ir pasakyti, kad gauti pinigai nebus atimti.

Ketvirta. Visi pinigai, ir duoti, ir pagal tą biznio planą gauti, eis į specialią komercinio banko sąskaitą. Jie nesimaišys su niekuo. Eis į specialią sąskaitą. Tai, ką mes ten parašėm, labai gerai, fondas atviras visoms šakoms.

Ir dar vienas dalykas: kodėl mes neleidome to fondo pinigų skirti verslininkams palūkanoms sumažinti? Reikalas tas, jog kai mes pradėjom rimtai dirbti su valstybiniu banku, komerciniai bankai pamatė, kad čia gali būti 100% to fondo garantija, tai šiandien mane jau lanko bankų prezidentai, siūlydami sudaryti kokią nors sutartį dėl to fondo ir norėdami su mumis dirbti. Aš sakau, jog viskas priklausys nuo procentų. Bus maži procentai – mes su jumis dirbsim. Kuo mažesni procentai – mes dirbsim su tuo banku. Dėl to mes čia įrašėm, kad mes galim garantuoti ir užsienio bankui, jeigu jis dar mažesnius procentus pasiūlys. Kartu mes automatiškai sumažinsim per konkurenciją tarp komercinių bankų procentus ir nereikės dalyti pinigų tiesiogiai tų procentų skirtumui padengti. Čia yra apgalvotas dalykas, kad nedalytume pinigų, o sudaryta sistema…

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, aš pritariu idėjai dėl lėšų padidinimo ūkio subjektams, bet man kyla klausimas dėl garantinės institucijos steigimo, jos veiklos ir paties ūkio subjekto atsakomybės dėl kreditų grąžinimo. Čia lyg ir atsakomybė yra tiktai garantinei institucijai.

V.BABILIUS. Vadinasi, garantinės institucijos čia yra „vinis”. Jeigu išskirti pinigai sumažėja perpus, jau sustabdomas procesas, ieškoma, kas kalti, gal tie fondo tvarkytojai, kurie rizikavo, ir pan. Čia stengiamasi neįlįsti į valstybės kišenę. O dėl ūkio objektų, tai aš vėl kartoju. Jeigu prasiskolini, jie visiems skolingi, jau jie užstatė viską, bet dar atsirado vilties, kad kažkas užsienyje nori nupirkti jų produkciją. Aš žinau šimtus atvejų, kai atsiranda konkretūs ūkiai, kurie atneša akredityvus, pinigų yra, jie neturi už ką nusipirkti žaliavų, ir ką mes iš jų paimsim. Mes įvedam tokią tvarką, pinigus jie gauna per specialią sąskaitą. Ta speciali sąskaita uždaryta, akredityvas ateis į tą specialią sąskaitą. Pirmiausia paims bankas tą, ką skolino, likusius prašom naudoti savo tikslams.

Kitas ratas. Fondas sumoka tik už medžiagas, vėl prasisuka, ir vėl savo atsiimam. Mes administracinėmis priemonėmis eliminuodami direktorių ir buhalterį, neleisdami jiems tvarkyti savo pinigų, tvarkom už juos pinigus ir neleidžiam jų paleisti į šoną ne tik perkant žaliavas, bet ir gavus pinigų už produkciją. Už tą produkciją, už kurios žaliavas fondas garantavo, pinigai grįžta į tą pačią sąskaitą. Grubiai tariant, prie tų operacijų, kurias mes garantuojam, neprileidžiam gamyklos, o patys susitvarkom su banku, kad pinigai eitų be jų norų. Mes tikrai padarėm išvadas, kokiu būdu komerciniuose bankuose taip padaryti. Čia mums reikėjo prigalvoti, kaip tam ubagui padėti, kuris jau prasiskolinęs, kad jis užsuktų tą savo motorą ir jau paskui, jeigu tai pelningas biznis, pradėtų kažkaip gyventi, grąžinti skolas ir pan. Čia yra dar paskutinis bandymas užvesti traktoriaus variklį.

PIRMININKAS. Pone ministre, visi klausimai jums baigėsi, o mums, kolegos Seimo nariai, reikia apsispręsti, ar pritariam įstatymo projektui po pateikimo. Seimo narys S.Malkevičius dėl motyvų.

S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad reikėtų pritarti ir galbūt diskusijų metu truputėlį papildyti. Aš manau, kad energetikos įstatymas, jeigu jau mes truputėlį jį tvarkom, tai galėtume truputį…

PIRMININKAS. Čia ne energetikos. Atleiskit. Čia yra 2-10 klausimas – Valstybės skolos įstatymo projektas. Visi pritaria, nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Bendru sutarimu pritariame po pateikimo Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo papildymo įstatymo projektui. Registracijos Nr.P-461.

Gerbiamieji kolegos, prašyčiau nenusigąsti, yra Vyriausybės siūlymas šitą klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Bet gal mes galėtume sutarti, kad mes pritariam šitai procedūrai vien tam, kad, sakysime, komitetas kitą savaitę (pirmadienį arba trečiadienį) apsvarsto, o tada nesilaikom tos vienos dienos tarpo, jeigu galėtume taikyti skubos tvarką. Skubos tvarkai ir taip formaliai trūktų pusdienio. Gal galėtume ketvirtadienį svarstyti ir priimti. Tai būtų jau ir ypatinga skuba. Jeigu jūs neprieštarautumėt, tada pagrindiniai būtų Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetai. Ir mes galime kalbėti apie ketvirtadienio svarstymą ir priėmimą. Nematau norinčių prieštarauti. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, suprantama, yra problemos esmė – taip, įmonėms reikia apyvartinių lėšų, bet jūs pasižiūrėkit, ką mes čia darom. Mes praktiškai kuriam naują instituciją, o aš ją galėčiau net pavadinti savotišku banku, ir mes nežinom, nei kokia ji bus, nei kas ji bus. Čia yra parašyta apie nuostatus, bet ji operuos didelėmis pinigų sumomis, todėl Seimas turėtų įsigilinti į šitą problemą, galbūt ji labai gera. Bet toks skubėjimas verčia kai kuo abejoti.

PIRMININKAS. Kolegos, jeigu mes galėtume šnekėti ne apie ypatingą skubą, o apie normalią tvarką, jeigu kalbėtume apie ketvirtadienio priėmimą... Aš tik nežinau, kiek bus antradienį laiko, galėtume sutarti, kad komitetas svarsto trečiadienį (tada skuba), ir ketvirtadienį priimam ir pasvarstom, jeigu yra bendras sutarimas. Aš nemanyčiau, kad čia bus tas skubėjimas, dėl kurio jūs vadinate kai kas tam tikra metafora, jau atsibodusia. Ar Seimo narys V.Einoris norėtų kalbėti?

V.EINORIS. Aš norėčiau labai aktyviai pritarti ir palaikyti šitą pasiūlymą, kadangi čia balansuojama, galima sakyti, toms įmonėms ir subjektams, kurie stovi ant skustuvo ašmenų: arba gyventi, arba nusibaigti. Todėl, manau, čia delsti jokiu būdu negalima – priemonė turėtų būti labai efektinga ir turėtų suveikti gerai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, kolegos, mes galime pritarti skubai, kad ketvirtadienį galėtume priimti, aš prašyčiau neprieštarauti ir džiaugiuosi, kad daug prieštaraujančių nėra, – taigi šitas įstatymas bus svarstomas skubos tvarka. Pagrindiniai komitetai – Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetai. Taip. Ateinantį ketvirtadienį.

Gerbiamieji kolegos, dabar aš turiu rūpestį: ministras V.Babilius stovi savo vietoje, nors jo klausimas tik 19.00 val. Gal galėtumėte pailsėti? Ar jūs labai skubate? (Balsai salėje)

LR energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-457. LR kainų įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-458. LR vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-459. LR specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-460 (pateikimas)

Gerai. Matot, malonu, kad kolegos labai žmogiški ir Statutas nėra svarbiausia vieta ir laikas. Taigi 2-11a, 2-11b, 2-11c ir 2-11d klausimai. O pagrindinis iš jų – Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-457. Ir jį lydintieji: Nr.P-458, Nr.P-459 ir Nr.P-460. Pateikimas. Ūkio ministras V.Babilius pateikia šiuos įstatymų projektus.

V.BABILIUS. Ir kitas momentas – iki šiol pagal Energetikos įstatymą energijos kainas už šilumą, karštą vandenį, dujas ir elektrą tvirtindavo Vyriausybė „Lietuvos energijos” teikimu, o savivaldybės savo ruožtu tvirtindavo kainas už šaltą vandenį ir t.t. Mes visą laiką turėjom labai didelių pretenzijų iš Pasaulio banko, iš Europos vystymo ir plėtros banko, kad šitas kainų nustatymas turi būti liberalizuotas. Tai viena.

Antra. Visos šitos kompanijos, kurios gamina šitas energijos rūšis, yra monopolistės. Dėl to jau tais laikais, kai Vyriausybė tvirtindavo kainas, buvo sukurta speciali Kainų kontrolės komisija prie Kainų konkurencijos tarnybos, tačiau jinai buvo visuomeninė komisija. Dabar, kaip jūs žinote, yra sukurta kol kas pagal Prezidento dekretą Kainų kontrolės komisija prie Prezidento. Šita Kainų kontrolės komisija pradėjo dirbti, yra paskirti žmonės, ir jinai rengia savo įstatymą, kuris įgalios ją įstatyminiu būdu atlikti tas funkcijas... Taigi šito įstatymo pakeitimo esmė yra ta, kad nuo įstatymo priėmimo dienos kainas tvirtins ir nustatys patys elektros, šilumos ir kitų energijos rūšių gamintojai, suderinę jas su Kainų komisija. Jeigu nesuderins, tai Kainų komisija vienašališkai nustatys kainą ir nurodys jos mokėjimo terminą, kol suderins. Aš norėčiau pabrėžti šito įstatymo, jeigu jūs jį priimsite, privalumus. Reikalas tas, kad Ūkio ministerija gali nedalyvauti šiame kainų nustatymo procese, o palikti tai gamintojui. Tik kai gamintojas, suderinęs arba nesuderinęs su Kainų komisija nustatys kainą, Ūkio ministerija labai nešališkai spręs, ar gali dirbti tokia vadovybė, jeigu jai vadovaujant dirbama nuostolingai, ją girs ir t.t., jeigu dirbama pelningai. Negalim mes Ūkio ministerijoje sėsti į vieną kėdę kartu su „Lietuvos energija” ar su šilumos ūkiais ir prašyti ten tos kainos. Mes turime palikti juos vienus, o paskui spręsti, ar gali jie dirbti tokiomis sąlygomis, ar negali. Panašiai ir su savivaldybėmis, kurioms dabar priskiriame šituos šilumos ūkius. Taip pat tvirtins patys šilumos ūkiai kainą, ją suderinę, o savivaldybė spręs, ar tinka dirbti šilumos ūkio direktorius, ar netinka. Tai yra tie metodai, kurie jau išbandyti ir Europoje, ir pasaulyje. Šitas Lietuvos energetikos įstatymo keitimas… Tiktai dėl tvarkos keičiami dar keturi įstatymai, norint pertvarkyti pačią idėją.

PIRMININKAS. Pone ministre, jus klaus aštuoni Seimo nariai. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, jūs čia kalbėjote, kad sulaukėte kritikos, kad Vyriausybė nustato kainas centralizuotai, tačiau dabar siūlote, kad už centralizuotą šilumą, karštą vandenį (aš nekalbu apie elektros energiją ir gamtines dujas) negalės nustatyti tarifų savivaldybės. Tai siūloma išbraukti iš savivaldos. Bet jeigu tos šilumos tiekėjai yra savivaldybės įmonės, o tokių dabar yra, sakykim, Ignalinoje, Biržuose, kaip tokiu atveju nustatoma? Jų įmonė, o kažkas kitas nustato?

V.BABILIUS. Taip, visiškai teisingai. Jeigu jie nutars, kad kitas nustato, jie galės objektyviai spręsti apie vadovo sugebėjimą dirbti. Jeigu jie padės tam vadovui ir dalyvaus nustatant, o kaina bus netinkama, tai kaip jie galės iš principo spręsti apie vadovo darbą? Bus supainiotas tas savivaldybės ir vadovų darbas. Kai aš, kaip ministras, pasakau „Lietuvos energijai”, kad tai kelias į komisiją, kad kaip pasiklosit, tokia kaina ir bus, patinka jinai tau ar nepatinka, bet ją komisija nustatė, ir viskas... Aš, kaip ministras, spręsiu, ar jie po to gali dirbti, jeigu jie nuostolingai dirba, ar ne. Aš kalbėjau su daugeliu savivaldybių merų ir jiems sakiau: „Ponai merai, nepradėkite ten vadovauti. Jūs tiktai įvertinkite savo šilumos tinklų darbą, ar jie gerai dirba, ar blogai.” Kaip jie ten su komisija sutars… Komisija visada yra provartotojiška. Čia išeina, kad kiekvienas gamintojas nori kuo didesnės kainos, o komisija nori kuo mažesnės kainos, nes yra provartotojiška. Ir čia kaip tik bus tos svarstyklės, kai nustatoma ne kaina, o vadovo sugebėjimas dirbti arba nedirbti pagal tą kainą, kurią galų gale nustatys komisija. Ir kai savivaldybės kišasi į tą procesą arba ministras kištųsi į tą procesą, tai išeitų, kad esi priklausomas nuo savo pavaldinio ir negali iš principo su pavaldiniu kalbėti, pasakyti: „Arba tu dirbk gerai, o jeigu dirbsi blogai, būsi pakeistas.” Vienas iš tokių elementarių valdymo principų: „Nepadėk pavaldiniui didinti kainos, nes paskui tu atsidursi su juo vienoje pozicijoje ir negalėsi iš principo jo vertinti.” Jis tau visuomet pasakys: „Ministre, mes gi kartu kovojom su komisija ir Vyriausybe dėl didesnės kainos, o tu neapgynei manęs. Tuomet kaip tu mane iš darbo atleidi?” Taigi čia reikia visiems nurodyti savo vietą, o paskui beliks vienas dalykas – spręsti apie vadovo tinkamumą. Ir todėl aš labai siūliau ir siūlysiu visiems savivaldybių vadovams: „Neįsivelkite į tą darbą tvarkydami šilumą. Tik vertinkit. Nustatykit strategiją ir įvertinkit jų sugebėjimus vykdant strategiją. Nekurkite kokių nors komunalinių įstaigų, kurios vadovautų tiems šilumos tinklams.” Mes parduodam visus šilumos tinklus su viršininkais, su sekretorėm, su tiekimais ir t.t. Jie gali intensyviai dirbti, o savivaldybės tiktai turi įvertinti jų darbą. O kokią jie ten kainą „išmuš” iš provartotojiškos komisijos – jų reikalas. Blogą „išmuš”, tai bus atleisti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Rajeckas, užsirašęs iš anksto.

R.L.RAJECKAS. Gerbiamasis ministre, man atrodo, kad jūs žengiate nepaprastai rizikingą žingsnį. Jūs paliekate viską gamintojui. Ar tai yra suderinta su komisija objektyviai? Nežinau, aš tuo neįsitikinęs. Ar žmonės nekentės? Dabar mes jau kelis kartus klausėme komisijoje apie energetinius reikalus, tas kainas ir panašiai, ir klausysim toliau. Dabar tas Prezidento skyrimo buvimas ir panašiai irgi, man atrodo, neturi jokios logikos. Kuo čia dėta prezidentūra, neturinti nė vieno specialisto energetiko, penkerius metus niekad nesprendusi tų dalykų. Darykim tą komisiją prie Seimo ir mes juos visą laiką kontroliuosim, nes ta komisija – irgi ne šventieji. Tie septyni žmonės gali būti galingais energetikų „čiulptuvais” labai greitai „praryti”. Dar klausimas: ar jie neturėtų prisiekti Seime, šitie žmonės? Čia yra labai atsakingas ir labai svarbus klausimas. Kaip jums atrodo? Aš diskusijoje dalyvausiu kitą kartą.

V.BABILIUS. Gerbiamasis, aš sutinku su jumis, kad tai komisijai prie Prezidento, na, sakyčiau, ne vieta, bet aš jau ją tokią radau ten, kai atėjau į šitą darbą. Ir, aišku, dar kažką keisti jau nebėra laiko. Tačiau šiuo metu rengiamas įstatymas dėl tos komisijos statuto, dėl jos teisių, dėl jos atsakomybės, dėl jos kitų reguliavimo formų, ne tik kaina, nes energija dar turi būti ir kokybiška. Už šaltą vandenį reikia mokėti kaip už šaltą, už karštą – kaip už karštą, o už drungną – tai dar neaišku. O dabar viskas supainiojama. Ir aš visiškai sutinku, kad pagal tą įstatymą komisija turi būti čia, prie Seimo, kad jūs ją galėtumėte visą laiką matyti provartotojišką. Ir kai aš siūliau komisijos narius, aš tikrai parinkau žmones, kurie niekad tiesiogiai nedirbę „Lietuvos energijoje”. Taigi tie žmonės neblogi, jūs juos galėsite ir „prašukuoti”. Pagal įstatymą aš viską padarysiu, kad ji būtų provartotojiška, ir Seimo kontrolės... Tai čia nėra abejonių. Ir tada atsiras svarstyklių principas, kad mes kontroliuosime jų vadovus, o Seimas atstovaus vartotojams.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys K.Šavinis užsirašė iš anksto. Prašom.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis ministre, nors nėra Juridinio skyriaus išvados, bet jeigu ji būtų palanki jūsų siūlomiems sprendimams, aš tikrai nepatikėčiau, kaip juridiškai gali kainas tvirtinti komisija. Praktiškai ji sako, kad derina, bet realiai, tai ji tvirtina tas kainas. Steigėjas yra savivaldybės?.. Jos negali tvirtinti, nes joms atimama teisė. Vyriausybė taip pat netvirtina. Tvirtina komisija. Na, sakykit, ar tai tikrai realu? Ar jūs tikite to savo siūlymo juridiniu teisumu?

Antras trumpas klausimas. Ar jūs nematote, kaip aš jums sakiau šilumos decentralizavimo projekto priėmimo metu, kad jūsų siūlomą įstatymą priimti itin skubama, nors jis netobulas. Ir štai jau rezultatas: vietoj to vieno, kurį galima buvo parengti tobuliau, jūs šiandien keičiate keturis įstatymus. Aš nesu garantuotas, kad jūs nekeisite po to šitų, jeigu jie bus priimti. Pakomentuokite mano…

V.BABILIUS. Gerai, aš pakartosiu, gerbiamasis Seimo nary. Aš jums galiu pasakyti taip: tas klausimas nesusijęs su savivaldybėm, nes yra principinis klausimas dėl to, kas tvirtina kainas – Vyriausybė ar savivaldybės, ar tas kainas tvirtina, nustato pats tiekėjas, kaip visame pasaulyje. O kadangi tiekėjas – monopolistas, tai susitaria su provartotojiška, kalbėsiu, kaip manau, Seimui pavaldžia instancija.

PIRMININKAS. Dabar Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, jau čia aišku, kad komisiją skiria Prezidentas. O aš norėčiau paklausti: kam komisija atsiskaito? Ačiū.

V.BABILIUS. Aš sakau, kad aš radau tokį dekretą, kai perėmiau vadovavimą tai ministerijai. (Balsai salėje) Tai aš dabar dalyvauju, Ūkio ministerija dalyvauja, rengiant tos komisijos įstatymą.

PIRMININKAS. Prašyčiau neatsakinėti į komentarus, o atsakyti į pagrindinį klausėjo klausimą.

V.BABILIUS. Mes rengiam tą įstatymą ir aš manau, kad per mėnesį tas įstatymas bus čia. Ir jūs įsitikinsite, kad tos tikrai gražios svarstyklės vertinant automatiškai nusireguliuos ties teisingu sprendimu.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad čia turėtų būti šiek tiek daugiau straipsnių keičiama iš karto. Jeigu jūs paskaitysite Energetikos įstatymą, ten dar visur yra Energetikos ministerija. Aš esu užregistravęs kelias pataisas, šitą klausimą ir dar vieną klausimą, kurie, man atrodo, irgi galėtų čia būti pateikti. Tai – energetikos ūkio decentralizacijos principas, kaip viena iš energetikos politikos pagrindinių krypčių. Ten įstatyme, kur yra strategija, galima būtų tai irgi įrašyti. Apie Prezidento ar Seimo kompetenciją dėl šitos energetikos komisijos turiu pasakyti, kad tai labai senas klausimas. Dar praeitoje kadencijoje, kai buvo priiminėjamas įstatymas, buvo balsuojama dėl dviejų alternatyvų. Deja, tada buvo balsuota už Prezidentą. Aš manau, kad galbūt iš tikrųjų pono R.Rajecko iškelta mintis yra teisinga, gal čia reikėtų irgi alternatyvą parengti. Aš norėčiau, kad jūs pasakytumėte savo nuomonę dėl to.

V.BABILIUS. Aš užsirašau jūsų abu pasiūlymus, svarstymo metu mes juos tikrai priimsime ir įtrauksim. Aš priimu.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Klausdamas ar norėčiau truputį patikslinti, kad čia išties kainos galbūt valstybės, Seimo kompetencija yra. Bet kiek tai yra susiję su Vietos savivaldos įstatymu? Būtent 15-18 straipsniai kaip tik daro nuorodą, kai kalbama apie savivaldybių įmones. Todėl dabar, jeigu įstatymo leidėjas pasakys, kad reikia uždrausti nustatyti kainas savivaldybėms savo įmonių gaminamai produkcijai, tai bus nelogiška ir tokia pataisa yra ne vietoje. Savivaldybės vadovausis bendru energetikos, kainų ir t.t. įstatymu. Bet Vietos savivaldos įstatymo šiuo atveju nereikėtų keisti, nereikėtų siūlyti visiškai, nes taryba kainas gali pavesti nustatyti valdybai. Abu tuos straipsnius keičiam, kadangi vienas skirtas tarybai, kitas – valdybai. Tačiau savivaldybių įmonėse nustatomos ne vien tik tos energetikos kainos, o gali būti ir žemės ūkio produkcijos, gali būti medienos, gali būti kitokios. Tai yra savivaldybių įmonėms skirtas straipsnis. Todėl aš manau, kad jūs negalėtumėte teikti dabar, kad reikėtų keisti. Klausdamas aš kartu sakau ir teigimą.

V.BABILIUS. Matot, aš negalėčiau, pone Sabuti, su jumis ginčytis dėl tų klausimų, bet svarstydami mes rimtai pažiūrėsim į tai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone ministre, kalbėsiu atvirai, kad aš nelabai tikiu provartotojiškos komisijos energijos tiekimo klausimais darbo sėkmingumu, nes mes turim patirtį, kai savivaldybių provartotojiška pozicija praktiškai paralyžiavo visus autobusų parkus, nes neįmanoma buvo suspėti tuo atveju su kainų kėlimu. Ir aš bijau, kad jeigu šita komisija bus stabdys, tai faktiškai nebus tiekėjo. O jeigu ji žiūrės realiai, tai ar ji provartotojiška? Bet aš noriu jūsų konkrečiai paklausti. Teikiamo įstatymo 15 straipsnio penktoje dalyje pasakyta, kad komisija nagrinėja daug klausimų, įskaitant investicijų. Be to, nustato kainų sudarymo principus ir gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodikas. Mano klausimas būtų toks: ar tiekimo, sakykim, šiluminės energijos perdavimo kainos bus diferencijuojamos? Ar jos bus už faktiškai teikiamą energiją nuo vienos katilinės iki bet kurio Pilaitės ar, sakykim, Fabijoniškių vartotojo vienodos? Kokia koncepcija? Ar pagamintos energijos kaina plius tiekimo kaina, ar tai apskritai viena kaina? Kaip jūs prognozuojate šitą dalyką? Tas pat yra ir su elektros tiekimu.

V.BABILIUS. Matot, visada galima tą provartotojišką komisijos pobūdį… Netikėti tuo. Ką mes galėtume pasakyti dėl alternatyvos? Energetikos ministerija tikrai neprovartotojiška, patys gamintojai tikrai neprovartotojiški. Nėra ką daugiau ir paskirti. Jeigu mes sudarysime komisiją prie Seimo, kuris ją keis, jeigu ji tikrai bus neprovartotojiška... Tai – jau paskutinis etapas. Antra. Kaip bus daroma su kainų politika? Mes, kaip jūs matote, energetikos sistemą dabar skaidom toliau, kaip aš sakiau. Skaidome trimis blokais. Atskyrėm šilumą, atskiriam visus gamintojus ir atskiriam distribuciją. Valstybei lieka pagrindiniai tinklai, elektros linijos, pultas ir ji visu tuo ten manipuliuoja tik visiems skirstydama elektros energiją. Vadinasi, kainos turės būti progamintojiškos, kaip skirstytojas perka, po to kainos, kuriomis jis atiduoda miestui… Ir čia komisija turės tas kainas išsiaiškinti ir nustatyti tokias, kad jos atitiktų tikrąsias išlaidas ir ko nors neslėptų. Jūs teisingai pastebėjote, investicijoms komisija turi įtakos, visai teisingai. Ir mes jau patyrėm pirmuosius nuostolius, mūsų energetikai patyrė. Anksčiau labai daug energetikai sudarydavo... Tikrąsias investicijas paslėpdavo kainoj. Remontų kainas paslėpdavo, daug ką paslėpdavo kainoj. Dabar komisija iš tų kainų, kurios bus derinamos nuo liepos 1 d., pirmiausia išmetė visas saugumo priemones, kurias mums prirašė tarptautinis… Ponai, čia investicijos. Pavyzdžiui, mes turime tragišką padėtį su matavimo prietaisais. Mes į kainą norėjome įtraukti matavimo prietaisus. Ponai, atleiskite, į kainą negalima – čia investicijos ir t.t. Taigi komisija, jeigu ją pastatytume tik žiūrėt išlaidų ir dar ko nors, tai ji ne reguliatorius. Mes šiandien turime sutartis su anglais, kurie dalyvauja rengiant tą įstatymą kaip bendraautoriai. Jie mums perdavė visas tas reguliatoriaus, kuriuo bus komisija, funkcijas. Ji turi žiūrėti energijos kokybės, kokiu pavidalu pateikiame energiją, už kurią jūs mokate. Karštas vanduo turi būti karštas, o jūs mokate už karštą pagal skaitiklį, o ten – karštas nebėga. Ir daugiau įvairių klausimų, kur reikia, kad būtų pašalinis provartotojiškas organas. Todėl aš sakau, kad Vyriausybė – ne ta vieta ir ne tie korifėjai, kurie galėtų teisingai tai išspręsti. Galų gale tai yra kainų susireguliavimo procesas.

PIRMININKAS. Paskutinis klausėjas – Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas iš dviejų dalių. Jūs sakėte, kad šiuo mechanizmu bus galima efektyviai kontroliuoti, tarkime, šilumos tiekimo įmones. Vadinasi, šilumos tiekimo įmonė – monopolistas nustato savo skaičiuotiną kainą, pasitvirtina valstybinėje energetikos išteklių kainų ir energetikos veiklos kontrolės komisijoje. Bet savivaldybės, kuri gina gyventojų interesus, tai netenkina. Ji pasiūlo atleisti tą vadovą. Kainos pasilieka, gyventojai iš to nieko nelaimi, taip išeina. Ir antra klausimo dalis – vandens tiekimo įmonėms savivaldybės nustato vandens tiekimo ir kanalizavimo kainas. O kodėl čia išeina, kad ta pati savivaldybės šilumos tiekimo įmonė, o kainas nustato jau visai kita institucija. Koks tikslas daryti tokius skirtumus?

V.BABILIUS. Aš galiu pasakyti. Aš pastatau save į savivaldybės mero vietą ir sprendžiu tokį dalyką. Taip, mano objektas, kur aš turiu akcijų, pasiūlė tokią kainą. Komisija 20% mažiau patvirtino, jis nenusileido, jam patvirtino per jėgą. Dabar aš žiūriu, kaip meras turi žiūrėti. Aš stebiu, kaip kiekvieną mėnesį dirba mano objektas – į pliusą ar į minusą. Aš įsitikinu, siunčiu komisiją, įsitikinu, kad galbūt direktoriaus nereikia atleisti, galbūt kaina yra per daug provartotojiška. Tai tada aš, kaip meras, turiu ieškoti pinigų iš savo resursų, iš savivaldybės resursų padėti tam šilumos ūkiui. Jeigu aš neturiu resursų, aš turiu keisti vadovus, ieškoti kelių. Negali būti liūno, kai blogėja ir nėra kaltų. Reikia visada priešybėmis žaisti. Tokia taisyklė, kuri visada duoda efektą. Taip, galbūt neteisinga politika su kai kuriais vadovais, kurie gavo blogą palikimą. Gal tikrai neįmanoma vienu ar kitu atveju ištaisyti, bet aš šiandien matau, kiek auksinių minčių ateina iš savivaldybių, kurios skiriasi, kurios atsiskiria nuo tų regionų. Kiek idėjų šiandien yra! Šiandien pas mane atėjo pavėlavę apsispręsti lazdyniečiai, nes buvo įnirtingos kautynės – pasilikti tą litą ar išeiti. Atėjo, kad pavėluotai įrašytume į atsiskiriančiųjų sąrašą. Jie man pateikė didžiulį projektą, kad jeigu jie bus ten, tai kainos bus tokios, jeigu atsiskiria, tai kainos bus 10. Procesas eina labai teigiamai. Žmonės ieško, daug žmonių ieško išeities, o ne vienas R.Rukšėnas, kaip kainą padidinti. Aišku, kad iš šito iš esmės labai teigiamo proceso bus kažkokių išimčių, nes palikimas sunkus. Galbūt savivaldybė ir neužtarnautai atleis vieną ar kitą direktorių, jeigu taip iš principo elgsis, bet procesas per šalį nueis teigiamas. Visa tai yra maža to viso didelio monopolio skaldymo ir naujos tvarkos įvedimo dalelė, maža dalelė. Mes dar susidursime su elektros tinklų problemom, su generatoriais, kai viena Ignalina yra su 6 centais, o Kaunas arba Elektrėnai negali įtilpti į 8. Bet reikia spręst. Tą konkurenciją reikės kažkokiu būdu vykdyt. Aš prašyčiau... Svarstymo metu mes galime diskutuoti, gal surasime geresnį procesą, bet pradėti svarstyti reikia.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre, už išsamius paaiškinimus ir atsakymus. Mums reikia apsispręsti dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kolegos, prašyčiau kalbėti dėl motyvų. Seimo narys K.Šavinis užsirašęs iš anksto. Prašom, jums žodis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad gerbiamasis ministras šiandien teikia mums keturis įstatymų pataisymo projektus, ir matau, kad pakliuvęs į aklavietę. Čia aš matau didelių prieštaravimų. Esmė tokia. Pirmuoju atveju, priimant decentralizavimo įstatymą, nebuvo gerai įvertinta specializuotos paskirties akcinių bendrovių veikla, kai jos sukuriamos ne iš apačios, ne subjektų susitarimo būdu, o kuriamos iš viršaus. Todėl tokio susitarimo bendriems sprendimams ir nėra. Iki šiol šito nebuvo ieškoma. Aš noriu pasakyti, kad dabar vėl nėra išeities. Manau, kad vėl aklavietė. Ir dar tie ministro paaiškinimai, kad savivaldybė, būdama steigėja, lenda į šilumos tinklus. Jiems nereikia lįsti, bet kai pristigs pinigų, tai tada savivaldybės meras, jeigu ministras juo būtų, ieškotų tų pinigų, o jam lįst nereikėtų. Man šitie dalykai tikrai nesisieja ir aš tos visos kritikos… Vis dėlto siūlyčiau, turi armiją specialistų, ekonomistų… Aš ir būdamas ne ekonomistas tai suvokiu. Tačiau, manau, ar negalėjo būti pasiūlytas toks specializuotos paskirties akcinių bendrovių laikinasis įstatymas, specialus tokiems mūsų sukuriamiems regioniniams šilumos tinklams. Pagalvokite apie tai. O šiam siūlomam paketui siūlau nepritarti ir grąžinti įtikinamai pataisius.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti šioms teikiamoms įstatymo pataisoms ir norėčiau motyvuoti, kodėl. Todėl, kad gerbiamasis ministras V.Babilius pateikė visai kitokį požiūrį ir iš kitos pusės, t.y. atsakomybės delegavimo požiūrį. Sakykime, savivaldybės šiuo metu nustatydamos įvairias kainas kartu imasi atsakomybės už tas kainas. Ar jos gali objektyviai kainų dydį nustatyti, ar ne? Dažnai gamintojas vis dėlto primeta savo sąlygas ir nėra galimybės savivaldybei pačiai, nes ji neturi struktūrų, įrodyti objektyviai ar dėl lėšų trūkumo, kad kitokia kaina turėtų būti. Čia yra kitas požiūris iš kito taško. Aš manyčiau, kad svarstymui gali būti šis požiūris pateiktas.

PIRMININKAS. Tai buvo kalbos dėl balsavimo motyvų. Dabar, kolegos, mums reikia registruotis. Registracija pradėta. Balsuosime, ar pritarsime Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo. Čia buvo abejojama dėl Juridinio skyriaus išvadų. Kolegos, prašom pažiūrėti ant savo stalų – Juridinio skyriaus išvados šiandien yra pateiktos. Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Taigi dabar kas už tai, kad mes pritartume Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo, prašom balsuoti. Kas už, tas už. Kas prieš arba susilaiko... Balsavo 38 Seimo nariai. Už – 26, prieš – 7, susilaikė 5. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-457 pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė ponia B.Visokavičienė prašė, kad būtų ir jų komitetas. Be mūsų, dar ir jų, nes jiems reikės spręsti kompensacijų klausimą, kai bus nustatomos atitinkamos kainos savivaldybėse ir kitur, socialiai remtiniems žmonėms.

PIRMININKAS. Pagrindiniai komitetai – Biudžeto ir finansų komitetas ir Ekonomikos komitetas. Prie šio klausimo svarstymo nori prisidėti ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sakyčiau, kad tą galimybę jiems reikia suteikti, o dėl kito klausimo… (Balsai salėje) Be abejo, visi komitetai gali rašyti išvadas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat norėtų pateikti papildomas išvadas. Labai malonu.

Lietuvos Respublikos kainų įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-458. Dėl motyvų šiek tiek prieštaravo L.Sabutis. Ar neįtikino tas argumentas, kad po pateikimo galėsime svarstyti jūsų iškeltas problemas, Seimo nary Sabuti?

L.SABUTIS. Aš norėjau kalbėti dėl 2-11c.

PIRMININKAS. 2-11b – Lietuvos Respublikos kainų įstatymo papildymo įstatymo projektui Nr.P-458 pritariam bendru sutarimu.

2-11c – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-459. Seimo narys L.Sabutis dėl motyvų.

L.SABUTIS. Aš klausdamas kalbėjau ir dabar manau, kad nereikia keisti šitų dviejų įstatymo straipsnių, nes ten yra bendrieji principai, o dėl kai kurių žaliavų arba energijos rūšių iš tikrųjų nereikia specialaus įstatymo. Kadangi tai yra visas paketas, susijęs su savivaldybių kainų nustatymu ir veikla, todėl šalia to prašau, jeigu būtų pritarta, kad būtų išgirsta ir mūsų komiteto išvada.

PIRMININKAS. Beje, dėl Kainų įstatymo papildymo projekto tikriausiai pagrindinis bus Biudžeto ir finansų komitetas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui dėl pritarimo po pateikimo niekas neprieštarauja. Pritariame po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Biudžeto ir finansų komitetas tikriausiai irgi imsis šio klausimo ir Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas – kaip papildomas komitetas.

2-11d – Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-460. Nematau norinčių kalbėti. Ar galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pagrindiniai komitetai – Ekonomikos komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas. Jie toliau svarstys šiuos dalykus. Vyriausybė prašo ypatingos skubos, bet turbūt mes iki ketvirtadienio spėsime ir paprastu būdu susitvarkyti. Dėkoju, kolegos.

LR biudžetinės sandaros įstatymo 1, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-439 (pateikimas)

O dabar mūsų likęs 2-9 klausimas – Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 1, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-439. Pateikimas. Į tribūną žengia finansų viceministras ponas E.Žilevičius. Prašom.

E.ŽILEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateiktas Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 1, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šiame įstatyme siūloma papildyti 1 straipsnį nuostata, kad savivaldybės gautus iš valstybės biudžeto asignavimus, panaudotus ne pagal paskirtį arba likusius nepanaudotus, grąžina į valstybės biudžetą, taip pat kad karo atašė lėšų likučiai metų pabaigoje paliekami jų dispozicijai. Be to, siūloma papildyti 12 straipsnį tokia dalimi – „Valstybės biudžeto pajamų dalyje numatoma valstybės pasiskolintų lėšų suma ir anksčiau perduotų ūkio subjektams valstybės pasiskolintų lėšų grąžinta suma”. Taip pat siūloma papildyti 13 straipsnyje išvardytas valstybės reikmes, kurioms skiriamos valstybės biudžeto lėšos 14 punktu valstybės skoloms grąžinti. Taip pat siūloma papildyti 15 straipsnį tokia antrąja dalimi – „Skolintos lėšos valstybės reikmėms paskirstomos pagal jų skolinimo tikslinę paskirtį”. Šie papildymai reikalingi siekiant sugriežtinti valstybės iš biudžeto per metus skiriamų asignavimų savivaldybių biudžetams tikslinį panaudojimą, suvienodinti valstybės biudžeto lėšų likučių, esančių metų pabaigoje karo atašė sąskaitose, panaudojimo tvarką su tvarka, nustatyta diplomatinių atstovybių sąskaitoms, bei susieti Biudžetinės sandaros įstatymo nuostatas su Valstybės skolos įstatymo nuostatomis dėl valstybės gaunamų paskolų ir valstybės skolų grąžinimo numatymo valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų dalyse. Taip pat siūloma panaikinti nuostatą, draudžiančią Vyriausybės rezervo fondo lėšas naudoti valdymo aparatui išlaikyti. Manome, kad valdymo įstaigų pastatų remontas bei tvarkymas ir kitos išlaidos neturi būti ribojamos, be to, ir pati Vyriausybės rezervo fondo paskirtis yra skirti papildomų lėšų išlaidoms, kurių negalima numatyti tvirtinant biudžetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone viceministre, jūsų nori klausti 3 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti, kaip praktiškai nustatyti asignavimus, panaudotus ne pagal tikslinę paskirtį iki sausio 10 d., ir grąžinti juos į valstybės biudžetą? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Sakykime, valstybės kontrolieriams ir Seimo kontrolieriams patikrinus yra tokių faktų. Čia yra Valstybės kontrolės siūlymas. Tos lėšos, kurios yra numatytos valstybės biudžete, pavyzdžiui, kaip kompensacijos savininkams už grąžintinus namus, yra atiduodamos savivaldybėms, o po to savivaldybės tų likusių nepanaudotų lėšų metų pabaigoje negrąžina, o naudoja toliau savo reikmėms, nors valstybės biudžeto lėšas turėtų grąžinti ir savivaldybės, nes tai yra tos pačios valstybės biudžeto lėšos.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš girdėjau, kaip jūs pasakėte, kad lėšų likučius, jeigu turės savivaldybės, turės atiduoti į valstybės biudžetą. Kokia tikimybė tokiems likučiams atsirasti, kai 500 mln. skolų nuo 1994 m. savivaldybėms nepadengta?

E.ŽILEVIČIUS. Bus labai nedaug – dvi ar trys pozicijos yra numatytos valstybės biudžete. Ten yra grynai valstybės biudžeto lėšos, ne savivaldybių, bet jos paprasčiausiai atiduodamos savivaldybėms naudoti. O jos naudoja ne pagal tikslinę paskirtį, ne tam, kam reikia, o naudoja kitiems tikslams, todėl jos turėtų būti grąžinamos į valstybės biudžetą.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Aš norėjau patikslinti pono J.Listavičiaus klausimą arba papildyti. Jeigu savivaldybės taryba, tvirtindama savo biudžetą, numatys tam tikroms reikmėms skirti lėšų, bus įvardyta, o galbūt neteisingai šios lėšos bus panaudotos, kaip tada bus?

E.ŽILEVIČIUS. Na, matote, savivaldybės taryba turėtų naudoti lėšas taip, kaip yra numatyta pagal paskirtį. Savivaldybės taryba turi numatyti lėšas tokias, kokios yra numatytos valstybės biudžete. Čia kalbama tik apie dvi tris pozicijas, apie savininkams grąžinamus, apie butų statybą ir t.t. Bus tik dvi ar trys valstybės biudžeto pozicijos.

PIRMININKAS. Klausimai baigti. Dėkoju, pone viceministre. Mums reikia apsispręsti, ar pritariame po pateikimo, ar bus pradėta svarstymo procedūra. Seimo narė E.Kunevičienė nori pareikšti nuomonę.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Prašau pritarti po pateikimo ir paskirti pagrindiniu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą.

PIRMININKAS. Taigi galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 1, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, registracijos Nr.P-439, pritariame po pateikimo. Toliau jį svarstys Biudžeto ir finansų komitetas.

Savaitės (nuo 1997 05 26) bei 1997 m. gegužės 27d. darbotvarkių projektai

Kolegos Seimo nariai, mes turime kelias minutes iki paskutinio įstatymo projekto pateikimo. Kviečiu į tribūną su kitos savaitės ir kito antradienio darbotvarke Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia savaitės darbotvarkė. Ji buvo aptarta Seniūnų sueigoje. Kai kurios stadijos keičiasi dėl mūsų šiandien priimtų sprendimų. Taigi 8 darbotvarkės klausimas bus ne priėmimas, o svarstymo tęsinys kartu su alternatyviu projektu. Valstybės paslapčių įstatymo, jeigu spėsime, būtų priėmimas. Apie savaitės – tiek.

Esminis dalykas yra nuosavybės teisių atkūrimas, Santaupų atkūrimo įstatymas, Valstybės strateginių interesų užtikrinimo įstatymas, reikia baigti Genocido centro įstatymą, na, ir tai, kas čia dar yra minima, – kitus įstatymus. Savaitė bus gana nelengva, bet aš tikiuosi, kad mes sugebėsim susidoroti su visais darbais. Pagal mūsų Statutą ketvirtadienį yra numatyta LDDP frakcijos opozicinė darbotvarkė, kurioje, kiek aš žinau, numatyta skirti 2 ar 3 val. specialiai diskusijai dėl kaimo reikalų, jeigu taip bendrais žodžiais pasakytume, kurioje dalyvaus ministras V.Knašys ir visi kiti suinteresuoti asmenys. Antradienį mes numatom pagrindinį darbą – nuosavybės teisių atkūrimą, jo priėmimą pastraipsniui. Dabar mes dirbam su pataisom, gana sėkmingai aiškinamės problemas. Aš tikiuosi, kad pavyks tą priėmimą padaryti kiek galima racionalesnį ir konstruktyvesnį, nepasiklysti tarp tų gausių pataisų. Šiam įstatymui skiriam praktiškai nuo 10 val. beveik iki 17 val. Toliau – „Achema”, jeigu spėtume priimti, ir Įmonių bankroto įstatymo svarstymo baigimas bei kiti klausimai. Tai tiek yra dėl antradienio.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Vis dėlto antradienį reikėtų pabandyti baigti priėmimą dėl Genocido centro. Svarstymai gal gali palaukti.

A.KUBILIUS. Aš bijau perkrauti priėmimais. Aš tikiuosi, kad mums pavyks prie nuosavybės klausimų dirbti racionaliai, gal mes sutaupysim laiko. Aš manau, kad gal priėmimą dėl Genocido centro mes galim įsirašyti, sakykim, kad ir į rezervą. Jeigu sutaupom laiko, tuomet ir baigiam tą klausimą. Aš nematau problemų. Bet jeigu įstringam prie nuosavybės klausimų, tuomet būsim įstrigę, bet į rezervą įsirašom.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume pritarti savaitės darbotvarkei? Ar galėtume pritarti antradienio darbotvarkei? Visoms darbotvarkėms pritariame bendruoju sutarimu. Dėkoju.

LR socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusių šeimoms (1945 07 22–1991 12 31) įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-453 (pateikimas)

Dabar 2-12 klausimas – Lietuvos Respublikos socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusių šeimoms (1945 07 22–1991 12 31) pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-453. Kviečiu į tribūną viceministrę V.Blinkevičiūtę.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Dėkoju už galimybę pateikti įstatymą dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusių šeimoms pakeitimo ir papildymo įstatymą. Šiam įstatymo projektui Vyriausybė pritarė savo posėdyje 1997 m. gegužės 13 d. Įstatymo projekto pats svarbiausias tikslas – suderinti 1994 m. liepos 20 d. priimtą to paties pavadinimo įstatymą su Vyriausybės 1995 m. liepos mėnesį priimtu atitinkamu nutarimu, kuriuo buvo patvirtinta tų kompensacijų mokėjimo tvarka, kadangi tas nutarimas ir įstatymas vienas kitam prieštarauja. Dabar norima suderinti, kokie faktiškai veiksmai buvo atlikti. Pirmiausia mes to teikiamo projekto 1 ir 2 straipsniuose siūlome numatyti, jog tos vienkartinės kompensacijos tiek už žuvusiuosius, tiek sužalotiems asmenims išmokamos fiksuotos, t.y. litais nustatytos išmokos, nesiejant tų išmokų su minimalia mėnesine alga. Priimant 1994 m. liepos mėnesį įstatymą, šitos išmokos buvo susietos su minimalia mėnesine alga, kuri tuo metu buvo 65 Lt. Buvo apskaičiuota, kad šiam įstatymui įgyvendinti reikės santykinai ne tiek daug milijonų litų – tik 6 mln. Lt. Tuo tarpu labai sparčiai didėjo minimali mėnesinė alga – jinai 1995 m. jau pasiekė 150 Lt. Atitinkamai ir išlaidos, reikalingos šiam įstatymui įgyvendinti, išaugo. Taigi Vyriausybė, atkreipdama dėmesį į tai, kad tai pareikalaus labai daug lėšų iš valstybės iždo, o tų lėšų, žinoma, nebuvo iš kur paimti, įvedė tokią tvarką minėtu Vyriausybės nutarimu 1995 m. liepos mėnesį, jog šios vienkartinės išmokos yra siejamos su fiksuota mėnesine alga ir ją apibrėžė 120 Lt. Taigi visas šis įstatymas buvo vykdomas ir visos išmokos buvo išmokamos susiejant jas su 120 Lt fiksuota mėnesio alga. Tačiau nebuvo padarytas toks įstatymo pakeitimas. Aš noriu pasakyti, kad buvo pateiktas Seimui (Vyriausybė pritarė), Seimui buvo pateiktas įstatymo pakeitimas. Tačiau aš tikrai nežinau tų priežasčių, dėl kurių šiam įstatymui, jau jis buvo apsvarstytas, tada teikė finansų ministras, ne mūsų ministerija šio įstatymo pakeitimą, Finansų ir biudžeto komitete buvo jam pritarta, buvo po pateikimo pritarta, priėmimo procedūrai… Likus balsavimo procedūrai, jis kažkodėl dingo, nebuvo pateikta dėl jo balsuoti, nors jokių prieštaravimų ir nepritarimų nebuvo. Taigi mes manome, kad būtų tikslinga dabar šitą klaidą ištaisyti. Be to, kartu siūlome, kad šitos per dvejus metus išmokėtos vienkartinės išmokos būtų neindeksuojamos ir nebūtų paveldimos, nes tai yra vienkartinės socialinės išmokos ir jas su paveldėjimo teise sieti būtų netikslinga, nes paties įstatymo 1 ir 2 straipsniuose yra apibrėžta, kokios asmenų kategorijos turi teisę į šias vienkartines kompensacijas. Žinoma, galima būtų spręsti klausimą ir būti geradariams – susieti jas su paveldėjimu ir su indeksavimu, tačiau tam, mūsų skaičiavimais, reikėtų apie 50 mln. Lt iš valstybės iždo, jeigu dabar vykdytume tuos darbus. Taigi vargu ar tai būtų tikslinga, ir, be abejo, ar tikslinga kitų Lietuvoje esančių socialinių grupių atžvilgiu. Tai tiek trumpai. Aš dėkoju už klausymąsi. Jeigu Seimo nariai pritartų, norėčiau, kad pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius. O iš viso klausėjų – septyni.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau paklausti, ar šio įstatymo projekto pakeitimo ir papildymo nuostatos bus taikomos įstatymo projektui P-427 skaičiuojant karių savanorių kompensacijas? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Čia apie savanorius nekalbama, čia tik apie tuos, kurie buvo pašaukti į sovietinę armiją.

PIRMININKAS. Nuo 1945 07 22 iki 1991 12 31.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip. Pačiame įstatymo projekte yra apibrėžta, už kokį laikotarpį, kurie buvo sovietinėje armijoje. Baigiama 1991 m. gruodžio 31 d.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Aš klausimų neturiu. Perkelkite mano palaikymą šito... Aš pritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Ar šiomis pataisomis bus ribotas laikas kreiptis asmenims, kurie iki šiol neturėjo tokios galimybės nežinodami arba dėl kitų priežasčių?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Mūsų pateiktame įstatyme, kuriam Vyriausybė pritarė, yra numatyta, jog turi kreiptis pagal pataisą iki 1996 m. gruodžio 31 d. Tačiau, mūsų manymu... Kai mes teikėme tokį apribojimą, mes manėm, kad buvo pakankamas laikas – dveji metai, per kurį tie žmonės turėjo teisę kreiptis, todėl išplėsti iki begalybės būtų visiškai netikslinga. Bet aš dabar ką tiktai gavau Seimo Juridinio skyriaus išvadas ir pritarčiau tokiai išvadai, kad negaliotų įstatymo nuostata, t.y. neteisinga, kuomet įstatymo nuostata galioja atgal. Ir siūloma, kad būtų pratęsta iki rugpjūčio mėnesio. Aš manau, kad Juridinio skyriaus išvadas mes apsvarstysime su ministerijos specialistais ir pateiksime atitinkamas išvadas.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Kaip tik jūs tai jau ir minėjote. Mes diskutavome, jeigu įstatymu nebuvo įtvirtinta nutarimu nustatyta suma – 120 Lt – bazinei kompensacijai skaičiuoti, vadinasi, galioja iki šiol, turi būti skaičiuojama pagal įstatymą, pagal minimalų darbo užmokestį. Tai, ką šiandien jūs pateikėte, atgal nebegalėsite taikyti. Jis gali būti taikomas tik po to, kai priimsim. Kaip jūs išeisite iš tos padėties, jeigu anie pareikalaus, kad jiems būtų dabar perskaičiuota? Iki šio įstatymo, kai 400 Lt… iki 330 Lt pagrindas... Jeigu jie teismui apskųs, jie bus teisūs, o dabar pradėsit mokėti nuo 120 Lt. Kaip tų žmonių tą lygybę nustatysit ir neteisingumo išvengsite?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Kadangi tai buvo fiksuota suma ir nuo tos minėtos fiksuotos sumos – 120 Lt – buvo išmokėta absoliučiai visiems, daugiau kaip 3600 asmenų gavo, taigi nė vieno asmens atžvilgiu nebuvo pažeistas teisingumas. Visi šitie žmonės, kurie gavo kompensacijas, jie gavo vienodo dydžio kompensacijas, kurios buvo susietos su 120 Lt. Tai valstybės iždui kainavo beveik 30 mln. Lt. Ir ten mes dar įrašom, kad būtent tos visos nuostatos, kurios yra, jos yra taikomos nuo įstatymo įsigaliojimo, nuo tada, kai tas pats įstatymas buvo priimtas, nuo 1995 m. sausio 1 d.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Į esminį mano klausimą jau atsakė, bet tada tokia detalė: čia yra data 1945 07 22. Ką ta data reiškia?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Tai reiškia, aš taip suprantu, kai oficialiai prasidėjo šaukimas į sovietinę armiją, bet ne į karą, ne į frontą. Nemokamos kompensacijos tiems asmenims, kurie kariavo Antrajame pasauliniame kare. Ir prie to paties, kadangi labai siejasi klausimas. Aš žinau, kad gerbiamasis Seimo narys L.Sabutis pateikė paklausimą ministrei, ir aš, naudodamasi proga, galėčiau atsakyti dėl vienos šeimos, kurioje liko žmona ir sūnus, o vyras žuvo 1945 m. balandžio mėnesį Liepojoje, – ar turi teisę į kompensaciją. Aš norėčiau pasakyti, kad pagal šį įstatymą, kaip matot, neturi teisės, nes nesiskaitė, kad jis yra šauktas į sovietinę armiją. Lygiai taip pat reikėtų ištirti aplinkybes, ar ta šeima galėtų gauti valstybinę nukentėjusiųjų asmenų pensiją. Bet, matyt, sunkiai, kadangi tai yra siejama su amžiaus apribojimu. Matyt, ta dukra ar sūnus yra sulaukę daugiau kaip 23 metų, jeigu jie ir mokėsi, o žmona, ko gero, tuo metu galėjo būti dar labai jauna, ne pensinio amžiaus ir buvo ne penkeri metai iki pensinio amžiaus. Bet, žinoma, konkrečias aplinkybes galima patikrinti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Į klausimą, kurį aš norėjau užduoti, jau man atsakė. Tik norėjau paklausti, kokia bendra yra kompensacijų suma?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Jūs turite omenyje bendrą kompensacijų sumą? Kiekvienam asmeniui priklausomai nuo sužalojimo yra skirtinga.

R.KUPČINSKAS. Bet bendra suma visiems asmenims. Iš viso kiek turėtų būti sumokėta ir kiek dar turės būti sumokėta?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Iš viso sumokėta buvo (čia yra pateikta) beveik 30 mln. Lt per dvejus metus. Kadangi aš žinau, kad yra dar tokių asmenų, kurie kreipėsi iki 1996 m. gruodžio 31 d., bent jau taip yra užfiksuota, o ten trūko kažkokių papildomų dokumentų, todėl tos išmokos nebuvo išmokėtos, todėl, mūsų skaičiavimais, jeigu skaičiuotume tuos, kurie kreipėsi iki gruodžio 31 d., galbūt apie 600 tūkst. Lt. Reikia patikslinti. Tačiau jeigu Seimas priims tokią pataisą mokėti tiems, kurie kreipėsi iki rugpjūčio mėnesio, tai, be abejo, manyčiau, kad turėtų išaugti ta suma, bet mes jau čia turėtume papildomai skaičiuoti, aš dabar negalėčiau atsakyti.

PIRMININKAS. Ir S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamoji viceministre, norėjau jūsų paklausti, ar negalėtų būti jūsų teikiamas įstatymas taikomas ir tiems, kurie buvo sužaloti arba žuvo vadinamųjų karinių apmokymų metu, arba šauktiniams?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Tame pagrindiniame įstatyme mes tos nuostatos ir nekeičiam, jo 2 straipsnyje yra pasakyta, kad asmenys, pašaukti į būtinąją karinę tarnybą ar karinius apmokymus sovietinėje armijoje ir tapę invalidais ar susirgę dėl tarnybos, laikomi sužalotais karinėje tarnyboje ir jiems šio įstatymo nuostatos taikomos. Jie turi teisę.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai. Dabar, kolegos, prašyčiau apsispręsti, ar pritariame po pateikimo pateiktam įstatymo projektui. Nematau norinčių diskutuoti. Seimo narė J.Dunauskaitė. Ji pritaria. Ar galėtume manyti, kad bendruoju sutarimu? Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Galim manyti. Pagrindiniu komitetu prašau skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galit abu – ir Socialinių reikalų ir darbo komitetą, ir mūsų, nes čia biudžeto lėšos.

PIRMININKAS. Taigi bendruoju sutarimu pritariame Lietuvos Respublikos socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusių šeimoms pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Pritariame po pateikimo. Bus pradėta svarstymo procedūra. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kitas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Vyriausybė prašo ypatingos skubos tvarkos. Bet tikriausiai ypatinga skuba tiktai tam, kad būtų įtraukta į mūsų projektą. Gal apsieisim, jeigu per kitą savaitę spėsim susitvarkyti.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip, jeigu per kitą savaitę suspėsim, gerai.

PIRMININKAS. Aš manau, kad turėtume spėti. Taigi įstatymo projektui Nr.P-453 yra pritarta po pateikimo.

Gerbiamieji kolegos, liko vienas rezervinis klausimas – pono S.Pečeliūno, bet aš turiu apgailestauti, kad nėra pagrindinio komiteto išvadų ir mums nelabai eitų dabar apie tai kalbėti. Tikiuosi, kad iki kitos dienos mums pasiseks susitvarkyti ir tada galėsime kalbėti apie projektą Nr.P-414.

Taigi vienintelis likęs klausimas – Seimo narių pareiškimai. Su dideliu apgailestavimu pareiškiu, kad niekas neturi noro ką nors pareikšti.

Taigi šios dienos posėdis, kolegos, baigtas. Iki kito antradienio!