Dvidešimt septintasis (šešiasdešimt aštuntasis) posėdis
1997 m. gegužės 20 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.LANDSBERGIS, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

 

 

Vyriausybės pusvalandis. Valstybinės mokesčių inspekcijos direktorės ponios N.Pitrėnienės kalba ir atsakymai į Seimo narių klausimus

 

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Pertrauka – mielas dalykas, bet ji visada baigiasi. Mes turėtume pradėti popietinį posėdį. 2-1 klausimas – Valstybinės mokesčių inspekcijos direktorės ponios N.Pitrėnienės atsakymai į Seimo narių klausimus. Ponia Mokesčių inspekcijos direktore, aš kviečiu jus į tribūną. Mes turime pusę valandos. Jūs galite rinktis: ar ilgiau kalbėti, ar ilgiau atsakinėti į klausimus.

N.PITRĖNIENĖ. Laba diena, gerbiamasis Seime, gerbiamasis Seimo Pirmininke! Dėkoju, kad pakvietėte į šią garbingą tribūną. Tai priimu kaip susidomėjimą Mokesčių inspekcijos darbu ir tikiuosi, jog išklausysite mūsų problemas, su kuriomis mes susiduriame administruodami mokesčius ir kartu vykdydami mūsų labai įtemptą biudžeto planą. Kartu pasistengsiu, kiek leidžia mano kompetencija, atsakyti į jūsų klausimus.

Aišku, aš niekaip negaliu apsieiti be skaičių, kadangi biudžetas be skaičių yra niekas ir Mokesčių inspekcija tuo daugiausia užsiima. 1997 m. keturiems mėnesiams buvo nustatyta 2 milijardų 329 milijonų pajamų į nacionalinį biudžetą užduotis. Faktiškai gauta 2 milijardai 403 milijonai įplaukų, t.y. įvykdyta 103,2% arba gauta 74 milijonais litų daugiau, negu buvo planuota. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu, reikia pasakyti, kad šių metų keturių mėnesių užduotis buvo padidinta 485 mln. Lt. Tai beveik puse milijardo daugiau arba augimas yra 25%. Kaip sakiau, tai gana įtemptas mūsų planas.

Jeigu žiūrėsime pagal mokesčių rūšis, tai per šių metų keturis mėnesius neįvykdyta pridėtinės vertės mokesčio užduotis ir negauti 62 mln. Lt. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad fizinių asmenų mokesčio planas įvykdytas 32 mln. įplaukų daugiau. Akcizų planas taip pat įvykdytas 22 mln. Lt. Iš 56 teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų keturių mėnesių mokesčių surinkimo į biudžetą užduotis įvykdė 22 inspekcijos, o pirmojo ketvirčio užduotis įvykdė 18 inspekcijų. O balandžio mėnesio, reikia pasakyti, – jau 34 inspekcijos. Geriausiai iš miestų – Kaunas – 108,6, Klaipėda – 107. Iš rajonų tenka pagirti Mažeikių ir Trakų rajonus. Anksčiau pagal atskiras mokesčių rūšis nė viena teritorinė mokesčių inspekcija nevykdė visų užduočių planų. Blogiausiai užduotis sekėsi vykdyti Kėdainių rajono mokesčių inspekcijai. Tai tik 18%. Ji turi problemų su akcine bendrove „Lifosa” dėl trąšų eksporto į užsienį, todėl PVM grąžinimas sudarė čia per 12 mln. Lt. Tai buvo apie nacionalinį biudžetą.

Valstybės biudžetas. Pajamų surinkimo planas keturiems mėnesiams yra milijardas 783 mln. Lt. Faktiškai jis įvykdytas 101% ir gauta milijardas 802 mln. Lt įplaukų. Tai yra 18,3 mln. daugiau, negu planuota. Augimo procentas, palyginus su praeitų metų valstybės biudžetu, yra 43%. Tai irgi labai aukštai pakelta kartelė. Lyginant su praeitų metų keturiais mėnesiais, šiais metais per tą patį laikotarpį į biudžetą pateko 544 mln. Lt daugiau. Savivaldybių biudžetų įplaukų bendra užduotis taip pat įvykdyta 101%, pirmojo ketvirčio atsilikimas visiškai likviduotas per balandžio mėnesį ir pajamų gauta 11 mln. Lt daugiau, negu buvo planuota. Reikia pasakyti, kad ir šiandien, gegužės 20 d., gegužės mėnesio planas yra viršytas 32 mln., o nuo metų pradžios yra augimas ir nėra atsilikimo. Jeigu sakiau, kad balandžio mėnesį įvykdytas keturių mėnesių planas, tai „duobės” nebuvo taip pat ir gegužės mėnesį. Turim 50 mln. Lt daugiau, negu planuota.

Šių metų balandžio 1 d. Respublikoje įregistruota daugiau kaip 136 tūkst. ūkinių subjektų. Atskaitomybę teikia apie 115 tūkst. Iš jų per praėjusius metus ir šių metų pirmąjį ketvirtį iš viso patikrinta 33 tūkst. įmonių, arba 29% iš ateinančių ir teikiančių atskaitomybę mokesčių inspekcijoms. Papildomai priskaičiuota daugiau kaip 390 mln. Lt, o išieškota per 160 mln. Lt, t.y. 41%, palyginus su priskaičiuota suma.

Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų sėkmingam šių metų keturių mėnesių biudžeto vykdymui įtakos turėjo daugelis Vyriausybės priimtų priemonių prieš piktybinį mokesčių nemokėjimą. Nepaisant to, kad Vyriausybė iš anksto per masines informacijos priemones perspėjo mokėtojus, kad jie geranoriškai sumokėtų priklausančius mokesčius, tačiau, kaip žinote, šių metų kovo pradžioje grupės, sudarytos kovai su pajamų nuo apmokestinimo slėpimu, atlikdamos patikrinimus paskyrė daugiau kaip 6,5 mln. Lt baudų pagal Mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnio 5 punktą. Kaip minėjau, už piktybinį mokesčių nemokėjimą. Iš viso patikrinta daugiau kaip 6 tūkst. objektų.

Kadangi šiandien visiems įdomi ta akcija, tai aš daugiau kalbėsiu apie tai. 5 įmonėms už kasos aparatų programų ir kasos juostų klastojimą bei neregistruotų dubliuojančių kasos aparatų naudojimą paskirta 870 tūkst. Lt bauda. Iš jų Vilniaus mieste uždarajai akcinei bendrovei (…) krautuvė – 0,5 mln. Lt bauda. 45 įmonėms už prekių laikymą ir pardavimą be įsigijimą patvirtinančių dokumentų paskirta daugiau kaip 4 mln. Lt bauda. Vilkaviškyje uždarajai akcinei bendrovei „Bruto”, kuri prekiavo naftos produktais neturėdama įsigijimo dokumentų, paskirta daugiau kaip 300 tūkst. Lt bauda. Kaip žinote, ta pati grupė dirba kartu su „Sodra” ir Darbo inspekcija, ir 4 įmonėms už darbuotojams išmokamus neapskaitytus atlyginimus paskirta daugiau kaip milijono Lt bauda. Pavyzdžiui, Kėdainiuose registruotai įmonei „Ramybės skveras” – 841 tūkst. Lt už tai, kad darbuotojai dirba pusiau nelegaliai. Vilniuje UAB „Makso pramonė” prekiavo alkoholiniais gėrimais be banderolių. Jai taip pat paskirta 745 tūkst. Lt bauda.

Šalia tos akcijos dar dėl administracinės teisės pažeidimų teisės protokolai rašomi, taip pat protokolai už neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymą kasoje. Taip pat surašyti daugiau kaip 2686 protokolai ir paskirta per milijoną Lt baudų. Tai nuo tų grupių veiklos pradžios, bet tenka pasakyti, kad nors, matote, skaičiai yra gana akivaizdūs , tačiau sunku pastatyti inspektorių prie kiekvieno kasos aparato. Mes turime totalinę problemą dėl kasos čekių nedavimo. Aišku, mes dirbame toliau, ir rezultatų, manome, yra. Tai matoma vykdant biudžetą, bet norėtume, kad būtų geriau.

Mūsų nuomone, bendrų darbo grupių atlikti patikrinimai sudrausmino mokesčių mokėtojus ir parodė, kad už piktybinį mokesčių nemokėjimą yra griežtai baudžiama. Ši akcija verčia ūkio subjektus ūkines operacijas įforminti specialios apskaitos dokumentų blankuose, kurių jau negalima sunaikinti, kaip tai buvo daroma anksčiau atsiskaitant grynaisiais, neįtrauktais į apskaitą pinigais. Tai rodo ir šiais metais 2000 padidėjęs PVM mokėtojų registracijos skaičius, lyginant su praėjusių metų ketvirtuoju ketvirčiu. Vadinasi, yra susidomėjimas. Tenka pažymėti, kad specialios apskaitos blankų įvedimas, kaip minėjau, pagerino mūsų darbą, tačiau blankus reikėjo platinti per mokesčių inspekcijas. Manau, būtų buvę daugiau naudos, nes dabar yra problemų. Registras iš viso neįdiegtas (turiu omeny mokesčių mokėtojų registrą) ir yra problemų platinant blankus. Blankus leidykla platino per savo skyrius, todėl galėdavo atvažiuoti ir nusipirkti iš kitų regionų, iš kitų rajonų, nors ten jis galėjo būti neregistruotas. Mokesčių inspekcijai, aišku, būtų buvę neįmanoma to padaryti. Norėdami toliau valdyti šitą procesą, žadam jį perimti nuo spalio 1 d. Nors tai, aišku, labai didelis darbas ir mes tiesiog užsikrautume sau pusiau komerciją, bet neturime kitos išeities.

Suprantama, kad dabartinė šalies ekonominė ir socialinė situacija bei siekis integruotis į Europos Sąjungos struktūras reikalauja nedelsiant imtis veiksmingų priemonių, kad būtų iš esmės pagerintas mokesčių administravimas. Mokesčių inspekcijos darbo tobulinimas užima labai svarbią sudėtinę viso šio darbo dalį. Pagrindinės Mokesčių inspekcijos funkcijos bei darbo sritys, kurių gerinimas iš esmės patobulintų mokesčių administravimą, yra šios: kompiuterizavimas, teisinės bazės tobulinimas, analizė, kontrolė, metodinis vadovavimas, mūsų inspekcijos darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, mokesčių mokėtojų švietimas, ryšiai su visuomene, tarptautiniai ryšiai ir, aišku, pasikeitimas informacija su mums artimomis užsienio šalimis. Tai labai padėtų mums taikant nulinį pridėtosios vertės tarifą, nes mes matome, kad čia dar yra didelė landa. Išvažiuoja per muitinę, o mes nežinom, ar iki objekto prekės nuvažiavo, ar nenuvažiavo. Mokesčių administravimui būtina informacija. Informacija – tai ne tik skaičiai apie vieną ar kitą objektą, bet jų tikslumas, naujumas, greitis, saugumas. Todėl reikiama informacija galima tik pasitelkus šiuolaikines informacijos technologijas, informacijos kaupimą, jos rūšiavimą, indeksavimą. Be šių visų funkcijų neįmanoma informacijos analizė, o be analizės neįmanoma susekti pajamų slėpimo faktų, dvigubos buhalterijos, kontrabandos ir t.t. Deja, valstybinėse mokesčių inspekcijose informacinė sistema šiuo metu dar tiktai kuriama ir mokesčių registro pirmasis įdiegimas, kaip minėjau, Vilniaus mieste bus tik birželio 1 d., o toliau bus platinamas ir tiražuojamas per visas mokesčių inspekcijas. Reikia pasiguosti, kad jeigu Mokesčių inspekcijai nebus skirta į valstybės biudžetą išieškotų lėšų dalis, kuri šį ketvirtį yra mūsų uždirbta, priskaičiuota ir ketvirtame ketvirtyje sudaro 4,7 mln., tai inspekcija toliau negalės integruotis į mokesčių apskaitos informacines sistemas, kurioms įkurti ir įdiegti, kaip mes paskaičiavom, reikėtų 80 mln. Lt. Iki šių metų pradžios gauta ir panaudota 16 mln.Lt, o šiais metais mums patvirtinta biudžete 6 mln., o poreikis – 11,5 mln.Lt.

Labai svarbi problema yra kvalifikuotų darbuotojų tolesnis išlaikymas mokesčių sistemoje, nes šiandien vidutinis inspektoriaus atlyginimas iš biudžeto yra apie 1300 Lt. Kadangi užsidirbdavom premijoms, dar būdavo 214 Lt vidutiniškai per Respubliką per mėnesį. Šių lėšų mes dabar netekom. Ir centrinėje, ir teritorinėse mokesčių inspekcijose mokesčio inspektoriaus darbas reikalauja geros kvalifikacijos, sąžiningumo. Mokesčių inspektoriams dažnai grasinama susidorojimu arba siūlomas atlyginimas už nesumokėtų mokesčių nepastebėjimą ir pan. Todėl ypač svarbu turėti gerus ir patikimus specialistus. Deja, šiuo metu situacija keičiasi. Tai parodė ir paskutinis Kauno miesto mokesčių inspekcijos patikrinimas, o taip pat ir Vilniaus miesto. Turbūt žinote, kad vieno skyriaus viršininką atleido iš pareigų. Vadinasi, mes, kaip centrinis administratorius, privalome nuolatos kontroliuoti valstybines mokesčių inspekcijas ir būtent tas jų funkcijas, kurių kontroliavimas konkrečiu momentu yra aktualiausias. Tai būtų galima išspręsti papildomu etatų skaičiumi, tačiau nedidinant mums darbo užmokesčio fondo. Tai būtų galima padaryti mažų, ekonomiškai nepasiteisinusių mokesčių inspekcijų sąskaita.

Dabar Respublikoje, kaip žinome, yra 56 teritorinės mokesčių inspekcijos. Jose dirba apie 2900 darbuotojų. Šiuo metu 32 inspekcijose dirba 20-40 darbuotojų, aptarnaujantis personalas sudaro santykinai didesnę dalį negu auditoriai. Auditorių skaičius sudaro maždaug 34% viso darbuotojų skaičiaus. Dar noriu pasakyti, kad tose mažose mokesčių inspekcijose mokėtojų skaičius nevienodas. Jeigu mažiausiai yra apie 200 mokėtojų, tai daugiausia yra 34 tūkst., aišku, Vilniaus mieste. Tai gal būtų galima pagalvoti, kaip reikėtų mažinti tų savarankiškų teritorinių inspekcijų skaičių jas sujungiant arba pagrindines funkcijas perduodant apskritims. Taip būtų galima sutaupyti centrinėje inspekcijoje minėtiems papildomiems etatams reikalauti. Jeigu turėtume 150 etatų, tai dirbtų maždaug 10%. Tai rodo ir pasaulinė praktika. Danijoje – apie 10, Estijoje ir Latvijoje – apie 9% šiandien dirba centriniame mokesčių aparate, o pas mus šiuo metu – tik 5%. Todėl mums gal šiek tiek ir sunkiau administruoti. Dabar bandom savo situaciją taisyti.

Kadangi stoviu šioje garbingoje tribūnoje, kur gimsta visi įstatymai, tai gal pasakysiu keletą pastebėjimų ar prašymų šia tema. Viena svarbiausių mokesčių administravimo sąlygų yra mokesčių teisinės bazės tobulinimas, derinimas su Europos Bendrijos teisinėmis direktyvomis. Nors paskutinių Seimo rinkimų metu beveik visų partijų rinkimų programose šiam klausimui buvo skiriamas ypatingas dėmesys, tačiau iki šiol pasigendama įstatymų leidėjų konkrečių veiksmų, siekiant reformuoti teisinę mokesčių bazę. 120 Šiandien, praėjus septyneriems metams po Nepriklausomybės atkūrimo, vis dar neturime valstybinės koncepcijos, kaip turėtų atrodyti mokesčių įstatymų bei poįstatyminių aktų visuma, jos pagrindiniai principai, kokios mokesčių administravimo struktūros mes siekiame. Galiojantys teisės norminiai aktai primena jau išaugtą ir nunešiotą, daugelio siuvėjų lopomą ir persiuvamą drabužį, kurį gal jau seniai būtų laikas išmesti. Vienas iš tokių pavyzdžių – PVM įstatymas. Jis, kaip žinote, įsigaliojo nuo 1994 m. gegužės 1 d. Iki šios dienos jis jau yra keistas penkiolika kartų. Juridinių asmenų pelno mokesčių įstatymas tik per praėjusius metus yra keistas šešis kartus. Tai iš tikro gal jau reikėtų pagalvoti, kad juos geriau iš naujo… Kai kurie šio pusmečio mokesčių įstatymo pakeitimai ne tik nepagerino mokesčių administravimo, bet dar sukėlė tam tikrą sumaištį, kaip Mokesčių administravimo 39 straipsnis, kuris nustato, kad mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių ir baudų mokėjimo, jei mokestinių ginčų nagrinėjimo procese įrodoma, kad mokesčio nesumokėjo ar sumokėjo ne laiku dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios. Tokia įstatyminė nuostata faktiškai leidžia mokesčių mokėtojui naudotis beprocentiniu valstybės kreditu. Mūsų nuomone, jei mokesčių mokėtojas naudojasi valstybei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tai vis dėlto valstybei būtina atlyginti nors dėl infliacijos patirtus nuostolius.

Be to, taikant šį straipsnį iškyla ir toks... Yra pasakyta, kad nuo mokesčių mokėtojo valios, ir tas valios klausimo suvokimas… Pagal bendrąją teisės teoriją valia yra fizinio asmens psichinis santykis su jo daromais veiksmais. O kaip nustatyti juridinio asmens valią? Ar ją sutapatinti su buhalterio ar vadovo valia, ar jas sudėti ir iš visų išvesti bendrą tos valios vardiklį? Tai toks vienas įrašymas, kad nuo valios… Toks sakinys dėl mokesčių administravimo mums sukelia daug problemų. Panašių netinkamų mokesčių įstatymo keitimo pavyzdžių būtų galima ir dar surasti, bet, aišku, ne tam aš čia atėjau. Kadangi mokesčių teisinės bazės reforma, jei ji bus pradėta, pareikalaus daug laiko ir lėšų, tai neturėtų būti kelių valstybės valdymo institucijų darbas. Norėtųsi žinant tokios reformos svarbą bei įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį... siūlytume apsvarstyti gal Seimo komisijos ar panašios institucijos, atsakingos už reformos vykdymą, sukūrimo idėją.

Neseniai teko bendrauti su Turkijos finansų ministerijos ir mokesčių inspekcijos pareigūnais, kurie pasakojo, kad 1950-1960 m. tokio pobūdžio komisija veikė prie Turkijos parlamento ir analizavo Vakarų šalių patirtį. Jie, pavyzdžiui, perėmė Vokietijos modelį. Gal būtų galimas ir toks kelias? Turkijos mokesčių administravimo įstatymas sudarytas iš 400 straipsnių, o mūsų, deja, iš 60 straipsnių. Tai, aišku, neapima visų sričių ir tada jau „lopome”.

Aišku, nepasakytų problemų liko dar daug, tačiau tikiuosi glaudaus ir betarpiško bedradarbiavimo su jūsų komitetais rengiant įstatymų projektus, kurie atneštų maksimalią naudą Lietuvos biudžetui, o mes pasistengsime sąžiningai priimtus įstatymus administruoti ir taikyti praktikoje. Ačiū. Laukiu klausimų.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia inspekcijos direktore. Jūsų plati kalba, mūsų dar platesni norai jūsų paklausti. Iš viso yra užsirašę 25 Seimo nariai. Pirmoji turi teisę klausti Seimo narė V.Stasiūnaitė. Matau, kolegos. Ieškau numeriuko ir nerandu. 111?.. Atsiprašau. Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, labai džiugu, kad mokesčių įplaukos į biudžetą kur kas labiau padidėjo per pastarąjį negu prieš tai buvusį mėnesį. Ar jūs darėte kokią nors analizę pagal atskirų mokesčių dalis? Kokios daugiau tai buvo įplaukos ir kokios prognozės dėl to? Ar tai, jūsų nuomone, vienkartinė įplauka, ar toks procesas jau bus nuolatinis?

N.PITRĖNIENĖ. Aišku, pagal mokesčių rūšis aš galėčiau čia šnekėti gana ilgai, bet, manau, tai atimtų daug laiko. Ne, aš nemanau, kad čia tokios vienkartinės… Tai stabilizavosi, kadangi pridėtinės vertės mokestis yra pakankamai gerai renkamas. Kaip minėjau, fizinių asmenų pajamų mokesčio planai taip pat yra viršyti ir akcizų planai yra viršyti. Taigi dėl to ir savivaldybių biudžetai yra įvykdyti, kadangi yra viršytas fizinių asmenų pajamų planas.

V.STASIŪNAITĖ. O juridinių asmenų?

N.PITRĖNIENĖ. Kaip?

V.STASIŪNAITĖ. Juridinių?

N.PITRĖNIENĖ. Dėl juridinių asmenų kol kas yra problema. Juridinių asmenų – neįvykdytas. Aš jums galėčiau pasakyti, kad juridinių asmenų pelno mokesčio negauta 660 tūkst. Lt.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė. Ruošiasi S.Kaktys.

S.BURBIENĖ. Aš vis dėlto norėčiau patikslinti kolegės klausimą, nes mano būtų panašus. Aš maniau, kad jūs jau iš karto ir atsakysite. Klausimas būtų toks: kokią įtaką turėjo šitam mokesčių surinkimo padidėjimui konkrečiai bazės išplėtimas, akcizo pakėlimas, sakysim, neskaičiuojant baudų? Kokią įtaką turėjo šitie skirtingi mokesčiai? Aš turiu galvoje ne milijonus, o procentus. Paprasčiausiai, mano supratimu, mokesčių inspekcija turėtų turėti tokią analizę.

N.PITRĖNIENĖ. Na, tai ta analizė pagal procentus yra. Aišku, toks dalykas – nevienkartinis, nes išplėsta pati apmokestinamoji bazė. Mano nuomone, vis dėlto pradėjo mokėti tie, kurie mokesčių nemokėjo.

S.BURBIENĖ. …mažoka.

N.PITRĖNIENĖ. Reikėtų skaičių? Jeigu šiaip jau pavartyčiau užrašus, jeigu jūs ilgiau palauktumėte, tai aš surasiu skaičių.

S.BURBIENĖ. Gal tiek to, nelauksiu.

PIRMININKAS. Gal privačiai dėl skaičių. Po jūsų pusvalandžio.

N.PITRĖNIENĖ. Na, iš tikro gal dėl skaičių… Jeigu būtų įdomu, tai aš tikrai atsiųsčiau tuos skaičius.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Ruošiasi J.Olekas.

S.KAKTYS. Ponia direktore, praeitais metais Valstybinė mokesčių inspekcija sutiko, kad būtų įskaitytos už perduotą turtą Lietuvos įmonei įsisenėjusios skolos valstybės ir savivaldybių biudžetams. Mažeikių rajono savivaldybė sutiko įskaityti daugiau nei 16 mln. Lt turto už šitas skolas. Dėl šių priežasčių buvo sėkmingai įvykdytas praeitais metais jūsų minėtas biudžetas ir gal šiais metais yra įvykdomas.

Bet mano klausimas ne apie tai. Akcinė bendrovė „Nafta” perdavė valstybės biudžetui turto už 6 mln. Lt, o akcinė bendrovė „Mažeikių elektrotechnika” – daugiau nei už 300 tūkst. Lt, kurie nebuvo įskaityti į valstybės biudžetą. Kas daroma, kad šios užskaitos tarp perduoto turto vertės ir atleistų mokestinių prievolių valstybės biudžetui būtų sutikslintos ir įskaitytos?

N.PITRĖNIENĖ. Aš nelabai supratau, kodėl jos nebuvo įskaitytos. Turbūt jie neįvykdė kažkokių sąlygų, taip?

S.KAKTYS. Jie įvykdė visas sąlygas, tačiau sutikslinant turto vertę buvo neįskaityta ir buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją. Klausimas liko neišspręstas. Aš manau, kad…

N.PITRĖNIENĖ. Aš tiesiog užsirašysiu ir pasakysiu apie tai. Nežinau, kodėl konkrečiu atveju neįskaityta. Kaip jūs sakėte, Mažeikių…

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Ruošiasi J.Listavičius.

J.OLEKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau paklausti dviejų dalykų.

Pirma. Girdėjome apie pagerėjusį mokesčių surinkimą, bet mes nuvažiavę į rajonus kartais susiduriame su tuo, kad žmonės negali sumokėti mokesčių arba visiškai nežino tvarkos, nes sunku gauti tikslią informaciją rajono mokesčių inspekcijoje. Dažnai yra keliami didesni reikalavimai, negu jie turėtų būti. Aš noriu priminti atvejį su kasos aparatais, kurių kartais reikalaujama ten, kur jų pagal Ūkio ministerijos aiškinimą nereikia. Ar jūsų inspekcijos ir Ūkio ministerijos aiškinimai dėl kasos aparatų naudojimo yra vienodi?

Antras klausimas. Ar mokesčių inspekcija ką nors daro, kad būtų taip įskaitoma už elektrą ir kitus dalykus, kaip mes šiandien svarstysime, kad būtų įskaityti biudžeto įsiskolinimai biudžetinėms įstaigoms, kurios liko skolingos juridinių asmenų mokesčius? Ačiū.

N.PITRĖNIENĖ. Gal pradėsiu nuo antrojo klausimo. Taip, tie įskaitymai, turiu pasakyti, eina per Finansų ministeriją, per Iždo departamentą. Kai jie ateina, tai mes visą laiką tas skolas įskaitome. Tai yra daroma. Dabar, kiek žinau, yra įskaitytos didžiausios skolos „Lietuvos energijai”, kad jos „nekabėtų”.

Dėl kasos aparatų. Taip, aišku, mūsų su Ūkio ministerija vieninga nuomonė, kad jų reikia. Be išimties jų reikia. O kad mokesčių inspekcijos dar aiškina gal ne taip… Gal reikėtų pasakyti, kad vis dėlto dirbu keturis su trupučiu mėnesius ir mes jau su mokesčių inspekcijų darbuotojais regionuose buvome susitikę šešis kartus ir tikrai kontroliuojame, kiek įmanoma, kad mūsų išleidžiami apibendrinantys dokumentai būtų mokesčių inspekcijose, kad tai nebūtų atsakymas vienai inspekcijai, kai kitos nežino, ką daryti. Rašome raštus, tiražuojame juos visoms mokesčių inspekcijoms, kviečiamės, mokome, šviečiame. Kiekvienoje mokesčių inspekcijoje dabar sukurti tokie padaliniai, skyriai, aptarnaujantys mokesčių mokėtojus. Prašome, kad ten kiekvienas nešiotų prisisegęs kortelę. Tuomet mokesčių mokėtojas žinotų, su kuo bendravo, kas jam taip ar ne taip atsakė, o darbuotojai jaustų didesnę atsakomybę. Bet, aišku, mes esame kol kas dar ne visai gerbiami, nes, matyt, pasitaiko visokių atvejų.

J.OLEKAS. Bet, gerbiamoji pranešėja, kaip tik Ūkio ministerija siuntinėjo raštą, kad ne visur reikia naudoti kasos aparatus. Jeigu nėra 8 tūkst. Lt apyvartos, 50 tūkst. Lt įmokėjimų…

N.PITRĖNIENĖ. Tai yra išimtys. Jurgi, pasakyk! Čia mano pavaduotojas tais klausimais, kur… Neįjungtas tavo…

PIRMININKAS. Paspauskite mygtuką.

J.GURAUSKAS. Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių konsultuoja mokesčių inspekcija. Ūkio ministerija, matyt, vis dėlto turėtų žinoti mūsų nuomonę ir tik tada pareikšti savo. O ką aš žinau dėl tų 8 tūkst. Lt, tai – sveikatos punktams. Negalėjo būti skirtingų konsultavimų. Jie turėjo tą raštą ir jie tą raštą išsiuntinėjo. Reikėtų žiūrėti konkrečius atvejus.

PIRMININKAS. Klausia J.Listavičius. Ruošiasi A.Salamakinas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, noriu paklausti. Kokių problemų matote dėl teritorinių mokesčių inspekcijų kadrų ir kaip numatote jas spręsti? O gal su kadrais viskas gerai? Ačiū.

N.PITRĖNIENĖ. Kol kas, aišku, su kadrais ne viskas gerai. Šiuo metu, kaip žinote, po patikrinimo yra atleistas Kauno mokesčių inspekcijos viršininkas. Man dirbant atleistas ir Biržų rajono mokesčių inspekcijos viršininkas. Yra problemų dėl to, kad dabar nuo kovo mėn. joms nustatytos užduotys. Aišku, jų darbo pagrindinis rodiklis – užduotys ir patikrinimai, ir jų elgesys su mokesčių mokėtojais. Turiu pasakyti, kad yra parengti atestavimo nuostatai ir darysime atestavimą, ir mes su jais atsisveikinsime. Ir šiais metais mes numatome atestavimą atlikti maždaug šešiose inspekcijose. Šiaip, be atestavimo, neįmanoma „pačiupinėti”. Aišku, jaučiame, bet…

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Ruošiasi V.Čepas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji pranešėja, antri metai galioja Pajamų ir turto deklaravimo įstatymas ir jau galima turbūt vertinti, ar jis galioja efektyviai, ar ne, nes ir daugelis pareigūnų, tarp jų ir Seimo nariai, patys išbandė jo galiojimo efektyvumą. Ką reikėtų keisti įstatyme? Ar iš tiesų tas deklaravimas duoda tą efektą, kurio laukėme?

N.PITRĖNIENĖ. Turiu prisipažinti, kad efekto tas įstatymas neduoda, tačiau, aišku, jį reikia keisti. Reikia vieną įstatymą – ir brangaus turto, ir to deklaravimo – parašyti ir juo vadovautis. Man atrodo, kad nuo 1998 m., kai reikės deklaruoti, mes jau būsime tam pasirengę. Aišku, čia reikia… Kaip jūs įsivaizduojate, koks kiekis tos informacijos pas mus pateks? Be kompiuterizavimo mes netgi galvojame sukurti savo… Reikia skaičiavimo centro, kad apdorotume tas deklaracijas. Šiandieną mes susidūrėme su problema vien tikrindami, kadangi buvo įrašyti, nežinau, ar potvarky, ar nutarime, gal netgi Muitinės departamento priemonių plane, kad reikia patikrinti muitininkus. Tai jų irgi yra 2900. O ką tai reiškia patikrinti? Tai reiškia: turėti iš kitur gaunamus duomenis, juos sulyginti ir juos žiūrėti. Neturi namų – vadinasi, neturi namų, uošvės namai – uošvės. Šiandien norime pasakyti, kad tikrai tokio efekto jis neduoda. Bet, man atrodo, čia gera pamoka ateičiai. Juk nieko nuo nieko neprasideda. Pradėjome taip. Dabar būtinai rengsime įstatymą, kurios... Man atrodo, labai prastos yra deklaracijos ir jas labai sunku pildyti, netgi jas žinančiam žmogui jas sunku pildyti. Jos turi būti kiek įmanoma daugiau pritaikytos kompiuteriams. Į juos sudėtume, kiek neįmanoma sudėti kitokiu būdu. Tai paskui būtų galima apdoroti kompiuteriais.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas. Ruošiasi K.Trapikas.

V.ČEPAS. Gerbiamoji direktore, malonu girdėti iš gražios ir (…) moters ir direktorės, kad biudžeto planai viršyti 78 mln. Lt. Visų pirma jums už tai noriu padėkoti, nes tai labai džiugi naujiena, nors, tiesa, mes ne pirmą kartą ją išgirdome. Bet kartu noriu ir labai griežtai paklausti. Jau seniai didesnių ir vidutinių Lietuvos pramonės įmonių vadovai skundžiasi Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių inspektorių savivale. Tai gana laisvas įstatymų traktavimas ir jų taikymas tiek iš Valstybinės inspekcijos vadovų, tiek iš tų inspektorių pusės. Ar jūs girdite?

N.PITRĖNIENĖ. Taip, girdžiu.

V.ČEPAS. Ne veltui daugelis tų įmonių vadovų teigia, kad nežino, kas yra „berniukų” reketas, bet puikiai įsivaizduoja ir žino, kas yra valstybės reketas. Nesutinkantys su inspekcijų sprendimais įmonių vadovai teisiasi ir reikalauja arba panaikinti baudas, arba jas sumažinti. Pavyzdžių, kai įmonės laimėjo tokias bylas, nemažai. Štai per trejetą Klaipėdos naftos terminalo bylinėjimosi su mokesčių inspekcija metų bauda nuo kelių dešimčių milijonų litų sumažėjo beveik iki nulio.

PIRMININKAS. Pone Čepai, jūsų laikas klausti baigėsi.

V.ČEPAS. Dar viena minutė. Jūs sutikite, kad toks bylinėjimasis įmonėms kainuoja nemažai pinigų, nervų, darbo jėgos ir viso kito. Taigi ir noriu paklausti: ar jums yra tokie faktai žinomi ir kaip reikėtų tokioms įmonėms, laimėjusioms sunkias bylas, atlyginti? Ačiū.

N.PITRĖNIENĖ. Aš manau, kad šiaip jau turėtų būti atsakomybė. Kaip yra įmonių atsakomybė, galėtų būti įvesta ir pareigūnų atsakomybė. Tačiau reikia pasakyti, įmonės nėra paliktos, kad jos neturėtų kur… Yra apeliacija, taip? Pirmiausia turi kreiptis į savo mokesčių inspekciją. Kiekvienoje mokesčių inspekcijoje yra apeliacijų skyriai. Ten nagrinėjami jų skundai. Po to važiuojama ar siunčiama medžiaga į Vilnių. Čia nagrinėjama. Ir tiktai po to patenka į teismą. Pasakyčiau, kad čia dar yra ir teismų problema. Juk žinote, nėra specializuotų teismų. Tas pats teisėjas, ne paslaptis, gauna ir civilines, ir baudžiamąsias bylas, todėl mes negalime nusipirkti gero advokato, o mokesčių mokėtojas gali. Taigi tas bylų pralaimėjimas, aš nepasakyčiau, kad yra didelis rodiklis. Aš iš tikro nežinau tokių faktų, kad kas nors skundėsi, jog mes terorizavome. O kodėl sumažėjo milijonai, iš tikrųjų dar net reikėtų pasižiūrėti. Kaip jau dabar ir sakėte, bylos, kurios neaiškios, galėtų būti atnaujintos. Ten gali būti visko. Aš manau, dėl to inspektorių tarpe yra savivalės. Aš jums minėjau, kad jų yra 2900. Mes bandome kalbėti ir bandome prašyti, ir bandome juos bausti, aišku, kitaip jau čia nieko nebus, bet faktas lieka faktu. Aš negaliu pasakyti, kad rytoj taip nebus.

PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys K.Trapikas. Ruošiasi P.Gylys.

K.TRAPIKAS. Gerbiamoji direktore, aš irgi džiaugiuosi, kad vykdomas nacionalinis biudžetas, tačiau daugelis Lietuvos savivaldybių nevykdo savo biudžeto. Pagal Biudžeto sandaros įstatymą už mokesčių surinkimą savivaldybėje tiesiogiai yra atsakinga vietinė mokesčių inspekcija. Ar negalėtų dabar Finansų ministerija laikinai paskolinti toms savivaldybėms, kurios nevykdo savo planų, viršplaninių lėšų, kad nesutriktų darbas savivaldybėse?

N.PITRĖNIENĖ. Žinote, čia ne mano kompetencija. Čia yra Finansų ministerijos, o mokesčių inspekcija yra prie Finansų ministerijos.

K.TRAPIKAS. Bet ar atsakinga mokesčių inspekcija?

N.PITRĖNIENĖ. Mes jiems lėšas surenkame, o jie dalija. Kam jie duos, nežinau.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys. Ruošiasi R.Ozolas.

P.GYLYS. Gerbiamoji pranešėja, mano klausimas iš dviejų dalių. Jūs jau užsiminėte, kad sukelia sunkumų įstatymo dalis, kurioje kalbama apie tyčinį ir netyčinį mokesčių nemokėjimą. Mes vienu metu labai priešinomės tai formuluotei, manėme, kad ją buvo galima išspręsti kitaip. Matyt, leidžiant įstatymą reikėtų grįžti prie to klausimo, nes kai aš pamačiau tą straipsnį apie tyčinį ir netyčinį nemokėjimą, kad galima įrodžius, jog tai yra netyčinis atvejis, išsireikalauti... Manau, tai sukels išankstinių problemų. Tai tampa daugiau politine moraline negu elitine problema. Kaip jūs manote, kaip reikėtų suformuluoti, kokius pasiūlymus mes galime duoti įstatymų leidėjams tuo klausimu? Antroji dalis. Kaip jūs manote, ką jūs esate padarę, kad iš šešėlinės ekonomikos dalies į legalios ekonomikos dalį būtų pervestos įmonės, verslai? Ar jūs turite tokią sisteminę koncepciją, kaip tai daryti? Nes vien grynu administravimu visų problemų neišspręsi. Kaip žinome, 30%, o gal ir daugiau mūsų nacionalinio produkto yra šešėlinėje ekonomikoje. Atitinkamai mes galėtume padidinti ir savo pajamas į nacionalinį biudžetą. Kokie konceptualiai pagrindiniai dalykai yra numatyti jūsų inspekcijos? Manau, kad kaip tik jai ir tenka šis darbas. Ačiū.

N.PITRĖNIENĖ. Aš manyčiau, kad šis darbas gal daugiau (ir mes taip tikimės) būtų Mokesčių policijos kompetencija. Šiaip mes tokios koncepcijos paruošę, kaip tą šešėlinę ekonomiką sugaudyti... Tik per mokesčių įstatymus, per mokesčius mes galime tai daryti, o šiaip mes neturime nei operatyvinės veiklos kokių nors funkcijų, nei kitokių. O šiaip…

PIRMININKAS. O šiaip, tai Seimo narys R.Ozolas dabar klausia.

R.OZOLAS. Gerbiamoji pranešėja, sakoma, kad dabar mokesčių išieškojimo tvarka tokia, jog pradeda masiškai bankrutuoti smulkios ir vidutinės firmos, o stambios ir toliau tvirtėja. Ar yra priemonių šitą teiginį kaip nors patvirtinti arba paneigti statistiškai?

N.PITRĖNIENĖ. Nemanau, kad yra kokių nors išimčių. Kaip žinote, programoje ir buvo pasakyta – „nuėjimas nuo lengvatų”. Ir mokesčių mokėtojams yra sudaromos vienodos mokėjimo sąlygos. Taigi, kad tvirtėtų stambūs mokesčių mokėtojai. Aišku, jie yra tvirti ir buvo tvirti, gal smulkesniems ir sunkiau. Aš tikrai neturiu tokių statistinių duomenų, kad smulkiems mokesčių mokėtojams šiuo metu yra prasčiausia. Jų yra gana daug. Jie registruojasi, jie moka, jie juda, mes jiems stengiamės padėti. Atidedame ir mokesčius, ir baudas išdėstome, ir šiaip. O tokių statistinių duomenų aš negaliu pasakyti, kad šiuo metu būtent labai sunku vidutiniajam ar smulkiajam verslui.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Ruošiasi K.Glaveckas.

P.PAPOVAS. Gerbiamoji direktore, geriausi jums linkėjimai nuo Zarasų krašto, o klausimas būtų toks. Kadangi jūs sakėte, kad gerai vykdomi yra savivaldybių biudžetai, tai noriu paklausti, ar visos savivaldybės įvykdė pajamas, ar yra savivaldybių, kiek jų...

N.PITRĖNIENĖ. Ne, ne visos, bet Zarasai įvykdė tikrai.

P.PAPOVAS. O kiek savivaldybių neįvykdė?

N.PITRĖNIENĖ. Kiek savivaldybių, nežinau. Bet bendrą biudžetą jos įvykdė 125%. Matyt, savivaldybių tikrai įvykdytas. Nors šiaip ne visos savivaldybės įvykdė, bet bendras savivaldybių biudžetas įvykdytas ir gauta 11 mln. virš plano.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). K.Glaveckas. Ruošiasi A.Patackas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamoji Pitrėniene, jūs, kaip valstybės įgaliotas asmuo mokesčiams valdyti ir administruoti, be abejo, žinote, kad mokesčiai iš tikro stambiojo, vidutiniojo ir smulkiojo verslo yra labai skirtingi. Tai iš dalies pažeidžia konkurencijos sąlygas. Kaip pavyzdys gali būti licencijos už alkoholį pakėlimas puse milijono litų. Jis įveikiamas tik didelėms kompanijoms, o mažoms – neįveikiamas. Arba dar kiti pavyzdžiai. Sakykite, ar kas nors jūsų sistemoje yra daroma, jūsų tiriama, kaip palengvinti tą mokestinę naštą visiems konkurencijoje dalyvaujantiems subjektams? Ačiū.

N.PITRĖNIENĖ. Taip. Iš tikro mes ieškome sąlyčio taškų kartu su Ūkio ministerija. Gal mano pavaduotoja B.Ratkevičiūtė, ji daugiau bendrauja su smulkiaisiais verslininkais, matau, sėdi prie pono V.Babiliaus. Jie labai draugauja su Ūkio ministerija. Mes iš tikrųjų bandome ieškoti ir padėti jiems, kiek tai įmanoma.

PIRMININKAS. Jeigu mygtuką paspaustumėte…

B.RATKEVIČIŪTĖ. Aš noriu atsakyti, kad mes dabar labai glaudžiai bendravome su Ūkio ministerija dėl smulkiojo verslo įstatymo ir turėjome jiems labai daug pastabų. Nes dabar apskritai valstybė neturi koncepcijos, kas yra smulkusis verslas Lietuvoje ir kiek turėtų būti pajamų iš to. Šiuo metu galiojantis Mažųjų įmonių įstatymas apibrėžia, kad mažoji įmonė Lietuvoje yra ta, kuri turi 500 tūkst. Lt pajamų per metus. Bet kažkodėl Ūkio ministerija dabar prie smulkiojo verslo nori priskirti įmones, kurios turi milijoną arba tris milijonus. Tai tada visa Lietuva būtų smulkusis verslas. Mes turėjome labai daug pastabų, nes smulkusis verslas nori mokesčių lengvatų sąlygomis gauti nelygias apmokestinimo teises. Taigi mes su tuo irgi negalime sutikti. O šiuo metu taip pat įmonėms – ir smulkiojo, ir stambiojo verslo – yra nulinis tarifas. O dėl licencijų, tai yra… Šiuo metu visiems vienodos sąlygos nepriklausomai nuo to, ar tu smulkus, ar stambus.

N.PITRĖNIENĖ. Šiaip jau sąlygos vienodos ir smulkiojo, ir stambesniojo verslo.

PIRMININKAS. Dabar V.Andriukaitis. Ir paskutinis klaus R.Zuoza.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamoji direktore, dėl vienodų sąlygų, aišku, ne šiandieną bus diskusija. Akivaizdu, kad vienodų sąlygų principas vargiai ar čia įmanomas. Reikia pažiūrėti į visą bendrą ūkinę sistemą ir t.t. Turbūt diferencijuotas požiūris yra pats blaiviausias. Mano klausimas būtų toks. Jūs esate prie Finansų ministerijos. Žinyba, kuri yra prie, turi tam tikrą savarankiškumą. Šiuo atveju, kiek aš žinau, Finansų ministerijoje jūsų sritį kuruoja viceministrė ponia V.Latvienė. Prašom pasakyti, jūs minėjote daugelį iš tikrųjų pasenusių įstatymų, laikinų ir galiojančių 7 metai, kaip dabar sekasi jums su ponia viceministre bendrauti rengiant naują mokesčių planą, schemą ir pan. Kokie kuravimo santykiai, ar toks planas iš tikrųjų randasi, nes jau kuris laikas ypač specialistams reikėtų turėti kokią nors perspektyvą. Kita vertus, kiek yra savarankiškumo jūsų veikloje ir kiek jūs patiriate įtakos ar spaudimo iš ministerijos vadovybės?

N.PITRĖNIENĖ. Šiaip jau savarankiškumo yra tiek… Turiu pasakyti, iki pernai metų liepos mėnesio jo buvo daugiau. Šiuo metu aš, pavyzdžiui, negaliu pati atleisti rajono mokesčių inspekcijos viršininko. Aš galiu tik rašyti teikimą ministrui ir jis rašo įsakymą arba ne, ar randa dar ką nors tokio. Šiaip dėl planų vykdymo… O dėl įstatymų rengimo, tai norisi… Kažkaip mes visą laiką norėjome, nes ten (gal aš jau prisipažinsiu, gausiu barti, bet, matyt, taip iš tikro yra), nes ten yra sukurtas fiskalinės politikos departamentas ir tą daugiau turėtų jie daryti. Aišku, administravimas turėtų būti atskirtas nuo įstatymų leidybos. Aš irgi taip manyčiau. Bet jiems kol kas dabar su kadrais yra sunku, ir reikia pasakyti, kad jie, viena vertus, dirba su užsieniu, ateina į Seimo komitetus, jie žino politiką, o mums paskui jau reikia, taip atvirai šnekant, tą projektą įkišti ir klausti, o kaip ten buvo, o kas ten buvo. Aišku, tenka ir per dvi dienas, ir vėl… Norisi, kad tie įstatymai būtų tobulesni, kad mes ilgiau turėtume… Būtent, kad tokią koncepciją matytume. Visaip stengiamės jiems padėti.

PIRMININKAS. R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamoji direktore, ar nemanote, kad reikėtų supaprastinti visuomeninių organizacijų buhalterinę apskaitą, ypač tai jaudina vaikų ir jaunimo organizacijas, kurios dažnai neturi buhalterių. Ir lygiai tas pats dalykas dėl Labdaros ir paramos įstatymo taikymo. Vienos mokesčių inspekcijos pripažįsta, kad paramos davėjas, kuris davė paramą ir labdarą, atitinka to įstatymo reikalavimus, o kitos mokesčių inspekcijos atstovas ar inspektorius to nepripažįsta. Ar nesirengia mokesčių inspekcija pateikti Seimui Labdaros ir paramos įstatymo pataisų, kurių tikrai lauktų Švietimo ir mokslo komitetas? Ačiū.

N.PITRĖNIENĖ. Labdaros ir paramos įstatymas, – ar mes ketiname ką nors daryti?

PIRMININKAS. Pavaduotoja, taip? Prašom.

B.RATKEVIČIŪTĖ. Labdaros ir paramos įstatyme yra aiškiai apibrėžta, kas gali būti paramos davėjas. Ne mokesčių inspekcijos funkcija nustatyti, kas yra paramos davėjas. Pirmiausia šitą įstatymą rengė, kiek aš žinau, Ekonomikos ir Teisingumo ministerijos, todėl praktiškai visi… Todėl mokesčių inspekcijos negali reglamentuoti, ar tas paramos davėjas iš tikrųjų gali būti paramos davėjas, ar negali būti.

N.PITRĖNIENĖ. O visuomeninių organizacijų?

B.RATKEVIČIŪTĖ. Visuomeninių organizacijų buhalterinę apskaitą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą... Prie Finansų ministerijos yra Buhalterinės apskaitos departamentas. Jis vykdo šitą funkciją. Mokesčių inspekcija į buhalterinę apskaitą visai nesikiša.

PIRMININKAS. Į klausimus atsakyta. Norėčiau padėkoti poniai N.Pitrėnienei. Jūs turbūt atsakėte į pusės norėjusių jūsų paklausti klausimus. Vadinasi, mes jūsų nepaliksime ramybėje ir, matyt, bandysime rasti jūsų laisvo laiko ir vėl pasikviesti į Seimą. Dar sykį dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mes turime dirbti toliau ir jau šiek tiek esame atsilikę nuo mūsų grafiko.

 

LR įmonių bankroto įstatymo projektas Nr.P-47(2), P-147(2A). LR civilinio proceso kodekso 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-148. LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-149(2), P-149(2A). LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 28 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-150(2). LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 28 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-150(2A). LR įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-151(2), P-151(2A)

 

Taigi toliau 2-2a darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo projektas. Kompleksinis klausimas. Aš paskelbsiu tik pagrindinio įstatymo registracijos numerį – P-147(2) ir 147(2A). Pranešėjai – ministras V.Babilius ir A.Šimėnas. Svarstymo stadija. Užsirašė kalbėti 9 Seimo nariai. Aš turbūt pradėčiau nuo komitetų. Ar nuo Vyriausybės? Kviesčiau poną ministrą V.Babilių informuoti, kokia dabar yra situacija. Tada ruošiasi A.Šimėnas Ekonomikos komiteto vardu.

V.BABILIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jūs žinote, kad šiuo metu svarstomas jau trečiasis Bankroto įstatymo variantas. Antrasis variantas buvo parengtas Seimo Ekonomikos komiteto paskirtos darbo grupės, paskui tas variantas grįžo į Vyriausybę, vėl perėjo visas juridines instancijas bei ministerijas, ir aš, nenorėdamas jūsų ilgai užlaikyti, pasakysiu tik pagrindinius skirtumus ir pagrindinius patobulinimus, kurie yra paskutiniame variante, palyginus su Ekonomikos komiteto darbo grupės variantu.

1. Patikslintas įmonės nemokumo turinys.

2. Nustatyta privalomo skelbimo dėl įmonės nemokumo tvarka ir patikslinta administracijos vadovo kreipimosi į teismą dėl įmonės bankroto tvarka. To vadovo atsakomybė už paskelbimą ne laiku apie įmonės nemokumą ir įmonės privedimą prie bankroto tyčiniais veiksmais. Numatytas taip pat ir Baudžiamojo kodekso papildymas.

3. Išplėsta grupė asmenų, galinčių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal darbuotojų pranešimus į teismą dabar galės kreiptis Valstybinė darbo inspekcija, o dėl žemės ūkio produkciją perdirbančių įmonių bankroto – Žemės ir miškų ūkio ministerijos atstovai, apskrities viršininkas, taip pat žemdirbių visuomeninės organizacijos.

4. Pakeista kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka. Ji daug lankstesnė.

5. Patikslinti administratoriaus veiksmai nustačius tyčinį bankrotą.

6. Išplėstos darbo santykių reguliavimo, iškėlus bankroto bylą, priemonės. Šalia naujo pagrindo atleisti nereikalingus įmonės ūkinei veiklai darbuotojus, numatyta galimybė taikyti neapmokamas prastovas. Tam įteisinti siūlomas Darbo sutarties įstatymo 241 straipsnio papildymas.

7. Pakeista administratoriaus skyrimo tvarka, jo atsakomybė bei reikalavimai. Administratoriumi gali būti ir juridinis asmuo. Administratoriumi galės dirbti tik asmuo, kuriam Vyriausybės įgaliota institucija suteiks tokią teisę, jis dirbs pagal pavedimą, o ne pagal darbo sutartį.

8. Sanavimo procedūra numatyta kaip kompleksas priemonių įmonės mokamumui atkurti. Sanavimas turėtų būti vykdomas nenutraukus bankroto bylos.

9. Patikslinta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė. Fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją išskirti į atskirą poziciją ir įrašyti antroje vietoje.

10. Vyriausybė įpareigota steigti kreditavimo fondą atsiskaitymui su darbuotojais.

11. Lydinčiuosiuose mokesčių įstatymų pakeitimuose lengvatos numatytos tik dėl bankroto likviduojamai įmonei.

12. Vyriausybė papildomai teikia lydinčiuosius Darbo sutarties įstatymo 241 straipsnio papildymo, Baudžiamojo kodekso, Valstybės, savivaldybių turto privatizavimo įstatymo papildomus pakeitimus.

Iš viso yra 11 papildomų įvairių įstatymo pakeitimų. Tiek aš norėjau jums pranešti, kas padaryta tobulinant šį labai sudėtingą įstatymą. Manau, kad paskutinis variantas, kurį Vyriausybė gana sunkiai svarstė ir daug buvo diskusijų, yra daug geresnis ir dėl buvusio svarstymo jis tikrai patobulėjo.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Ačiū. Taigi tęsiame toliau. Vyriausybės pozicija yra aiški. Dabar kviečiu A.Šimėną.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teko susipažinti su Vyriausybės teikiamu Įmonių bankroto įstatymo projektu. Gerbiamasis ministras įvardijo visus esminius Vyriausybės siūlymus, naujus siūlymus anksčiau pateiktam Ekonomikos komiteto darbo grupės parengtam projektui. Absoliučiai daugumai pateiktų pasiūlymų, pakeitimų, bent jau aš asmeniškai, pritarčiau. Manyčiau, labai gerai, kad Vyriausybė tiek daug dėmesio skyrė šiam itin labai sudėtingam ir labai labai svarbiam įstatymo projektui patobulinti.

Tačiau Vyriausybės projektas Ekonomikos komiteto dar yra nesvarstytas. Manau, kad tiek Ekonomikos komiteto nariai, tiek Seimo nariai dar turėtų panagrinėti šį įstatymo projektą, kad suformuotų savo nuomonę, apsispręstų. Mano siūlymas būtų toks: padaryti šio įstatymo Seime svarstymo pertrauką ir rekomenduoti Ekonomikos komitetui ir Vyriausybei dar šią savaitę parengti ir pateikti Seimui vieną projektą. Esant nuomonių skirtumui, matyt, vienas kitas toks skirtumas bus, nurodyti alternatyvas, taip pat galėtų pateikti alternatyvas ir Seimo nariai. Tokiu būdu jau artimiausią savaitę mes galėtume pradėti ir šio įstatymo priėmimą. Aš manau, parengti tokį vieną projektą, kad būtų lengviau Seimo nariams priimti sprendimą, apsispręsti, galima per pakankamai trumpą laiką, nes yra nemažai straipsnių, kur jau dabar nėra jokių alternatyvų. Jie visiškai sutampa abiejuose projektuose, o kur yra galbūt šioks toks nuomonių skirtumas, tai pačios jų formuluotės yra pakankamai korektiškos, tikslios ir aiškios ir alternatyvą suformuluoti, jeigu viena kita ir pasitaikys, nebus didesnės problemos.

Mano siūlymas būtų toks: daryti pertrauką ir duoti laiko bent jau iki ketvirtadienio. Aš manau, ketvirtadienį mes galėtume kartu su Vyriausybe parengti vieną tokį projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju Ekonomikos komiteto pirmininkui.

Gerbiamieji kolegos, aš noriu išduoti nedidelę paslaptį, kad mes taip ir planuojame dirbti, kad šiandieną nebaigtume svarstymo, o baigtume, matyt, kitą antradienį. Bet jeigu kas norėtų šiandien, jeigu yra susipažinęs su Vyriausybės projektu ir anksčiau buvusiu Ekonomikos komiteto darbo grupės parengtu projektu, tai mes tikrai galim diskusiją tęsti. Aš norėčiau dar paklausti, ar B.Visokavičienė Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu norėtų dabar kalbėti? Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai! Mes šiandien svarstome Įmonių bankroto įstatymą ir visus su juo susijusius įstatymus, įstatymų paketą, parengtą Vyriausybės, ir, kaip jau sakė ministras V.Babilius, aprobuotą ministerijose. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad šito įstatymo variantas, kuris pavadintas 2A, buvo rengtas jau įvertinant Ekonomikos komiteto darbo grupės variantą Nr.P-147(2), todėl galbūt ir galima daryti pertrauką. Tačiau kalbėdama Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu aš norėčiau pasiūlyti pritarti šitam įstatymo projektui Nr.147(2A). Artimiausiu metu būtų galima jį priimti. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė šitam įstatymo projektui.

 Norėčiau atkreipti jūsų visų dėmesį į pagrindinius bruožus ir nuostatas, kurios yra išlaikytos šiame įstatyme, į tai, kad šitas galutinis Įmonių bankroto įstatymas yra suderintas su visais kitais veikiančiais įstatymais, todėl daugelis rūpimų klausimų jau atpuola, nes yra suderinti su kitais įstatymais. Jis yra harmonizuotas, atsižvelgiant į rinkos ekonomikos reikalavimus ir į naujus turtinius santykius, – tai yra taip pat labai svarbu. Nelieka prieštaravimų tarp dirbančiųjų gynimo interesų ir turto įkeitimo statuso. Tai yra pagrindinis naujas bruožas abiejuose įstatymų projektuose – ir Ekonomikos komiteto darbo grupės, ir šitame. Turto įkeitimo statusas yra toks kaip Europos Sąjungos valstybėse – Vakarų Europos ir Rytų, – taip pat yra ginami darbuotojų interesai bei numatoma didelė darbdavių atsakomybė. Todėl aš kviečiu visus balsuoti už šitą variantą.

Komitetas pritardamas pateikė autoriams kai kurių pastabų. Dabar galėčiau keletą iš jų paminėti. Sakysime, čia yra numatyta, kad dėl bankroto bylos iškėlimo gali pareikšti reikalavimą papildomai, ko nebuvo ankstesniame įstatymo projekte, žemės ūkio bendrovių nariai, Valstybinė darbo inspekcija ir t.t., apskrities viršininkas ir netgi visuomeninės organizacijos. Komitetas siūlo vietoj „žemės ūkio” įrašyti žodį „atitinkamų”, nes tokius reikalavimus lygiai taip pat gali iškelti ne tik Žemės ūkio ministerija, bet, pavyzdžiui, ir Ūkio ministerija. Toliau. 3 punkte vietoj „Žemės ir miškų ūkio ministerija” įrašyti „suinteresuotos ministerijos”. Motyvas šitos pataisos yra tas, kad labai dažnai patys darbuotojai nekelia bankroto bylos, turi daug kitų rūpesčių, todėl labai gerai, kad atsiras trečias asmuo, kuris gins jų interesus. Taip pat mes siūlome, pritardami 15 straipsnio nuostatai, kad įmonės administratoriumi gali būti ir fizinis, ir juridinis asmuo, vis dėlto konkrečiai nurodyti juridinio asmens atsakomybę, kad neatsitiktų taip, kad tokiu atveju juridinio asmens atsakomybė lieka lyg ir kolektyvinė. Mūsų nuomone, reikėtų 41 straipsnyje, kuriame kalbama apie kreditorių reikalavimų eilę, kad po darbuotojų reikalavimų ir po žemės ūkio produktų tiekėjų reikalavimų trečiąja eile būtų tenkinami reikalavimai dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, tada ketvirtąja eile eitų reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą. Tokios esminės pataisos. Kviečiu pritarti šitam Vyriausybės teiktam Įmonių bankroto įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi komitetai, kurie svarstė šiuos įstatymus, pasakė savo nuomonę. Dabar aš norėčiau paklausti, ar tie, kas užsirašė frakcijų vardu (S.Burbienė, K.Prunskienė), norėtų šiandien kalbėti ar… S.Burbienė nenori, o K.Prunskienė šiandien. Prašom. Tada kviečiu.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Galima sakyti, aš šiek tiek suspėjau palyginti abu projektus, todėl norėčiau kalbėti būtent šiandien. Be abejo, įstatymas labai reikalingas ir laukiamas. Jis turėtų labiau paaiškinti tokį labai sudėtingą reiškinį kaip įmonių bankrotas. Tačiau, lyginant projektus ir ypač atkreipiant dėmesį į tai, kas šiandien nuskambėjo kaip projekto su indeksu „A” naujumas, man vis dėlto iškyla daugybė abejonių. Dėl tų abejonių aš noriu palaikyti Ekonomikos komiteto pirmininko pono A.Šimėno pasiūlymą, kad vis dėlto Ekonomikos komitete turėtų būti apsvarstytas ir projektas „A”. Kokios tos abejonės? Pirmiausia – kas turi iniciatyvą inicijuoti bankroto bylą, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo? Aš kalbu Nepriklausomos frakcijos vardu, mes pozicijas suderinom, todėl ne vien savo vardu noriu pabrėžti, kad naujajame įstatymo projekte vietoj dešimties akcininkų, turinčių 10%, kas, be abejo, irgi yra labai liberalu šia prasme, yra numatyta galimybė kreiptis vienam vieninteliam akcininkui, visai nekalbant apie jo turimų akcijų dalį. Taigi čia yra 5 straipsnis. Lygiai taip pat 11 straipsnyje. Tai, kas nuskambėjo kaip privalumas, kad Valstybinė darbo inspekcija gali iškelti bylą, kai kreipiasi bent vienas darbuotojas, mano įsitikinimu, vieno darbuotojo pretenzija dėl nesumokėto atlyginimo gali būti nagrinėjama teisme kaip tokia, kaip ieškinys dėl nesumokėto atlyginimo. Tai automatiškai perkeliama prie bankroto iniciatyvų. Panašiai ir dėl žemės ūkio produkcijos tiekėjo – vieno asmens kreipimosi pagrindu gali būti inicijuojama tokia byla. Pirmiausia reikia pagalvoti ir apie pasekmes. Toks lyg ir stumtelėjimas, stimuliavimas inicijuoti bankroto bylas tada, kai dar galima spręsti dalinius klausimus – dėl neatsiskaitymo su darbuotojais, ne su žemės ūkio produkcijos tiekėjais ar kaip kitaip, – jis tik paskatins bankrotų gausumą, todėl, kad vien gandas apie tai, kad yra pareiškimas dėl bankroto, gali būti tikro bankroto, kurio būtų išvengta, jeigu to gando nebūtų, priežastis. Mes puikiai žinome, kas atsitinka su bankais, jeigu toks gandas pasklinda. Tuo tarpu kur kas svarbiau užsiimti sanavimu, ieškoti taikos sutarties, ieškoti būdų, kaip išvesti įmonę iš krizės, o ne dirbtinai skatinti bankroto procesą. Tai viena, manau, esminių pastabų, kuri dar labiau tinka projektui „A” negu tam antrajam projektui, kurį pristatė Ekonomikos komitetas. Panaši padėtis dėl 15 straipsnio antrosios dalies – „Administratoriaus skyrimas”. Administratoriaus skyrimo pasiūlymo teisė suteikiama tam, kuris inicijavo bankroto bylos iškėlimą teisme, skiria teismas. Vadinasi, jeigu vienas darbuotojas arba vienas akcininkas kreipiasi ir tas procesas vyksta, tai jam suteikiama teisė pasiūlyti administratorių. Administratorius savo ruožtu turi teisę nutraukti įmonės finansinių įsipareigojimų vykdymą, naujų sandorių sudarymą, nutraukti darbo sutartį su darbuotojais. Išeitų, kad vieno darbuotojo „iniciatyvos” dėka visi darbuotojai gali prarasti darbo vietas. Aš kalbu, žinoma, truputį perlenkdama tą atvejį, tarsi visais atvejais bus nepagrįsti pareiškimai. Bet kas apsaugos nuo pareiškimų nepagrįstumo? Juk kai kalbama apie tyčinį bankrotą… 24 straipsnis – „Tyčinis bankrotas. Atsakomybė už jį”. Bet yra kita pusė – tyčinis bankroto bylos inicijavimas. Tai yra visai kita tema. Tyčinis bankroto bylos inicijavimas. Kas paskui atsakys už pasekmes, jeigu informacija apie ėjimą į bankrotą, apie pareiškimą, apie svarstymą teisme kelti ar nekelti bankroto bylą prives prie bankroto situacijos iš tikrųjų, kurios nebūtų buvę? Aš manau, kad šita tema turi būti aptarta atskirai įstatyme, kad būtų išvengta tyčinių veiksmų, skatinant bankroto bylos iškėlimą, pavyzdžiui, dėl konkurencinių sumetimų, dėl keršto susipykus darbuotojui su administracija, dėl akcininko su visais kitais savininkais ir t.t.

Dėl kreditorių teisės. Jų susirinkimas numatomas sušaukti pagal teismo sprendimą. Man atrodo, įstatyme reikia numatyti lankstesnę galimybę kreditoriams surengti susirinkimą, kad būtų išvengta tolesnės įvykių eigos ir būtų ieškoma kelio į taikos sutartį pačioje proceso pradžioje. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į 40, 41 straipsnius, kuriuose yra nustatyta eilė tenkinti kreditorių reikalavimus. Žinoma, pirmąja eile yra, kad ir kaip sakytume, įkaito turėtojai. Jeigu 40 straipsnyje mes apibrėžiam, kad įkaito turėtojas turi… jo interesai tenkinami pardavus įkaitą, tai aišku, kad jis eina pirmąja eile. Gali būti taip, kad visas turtas įkeistas ir jokio kito turto ar lėšų nėra. Vadinasi, kai mes kalbam apie pirmumo teisę darbuotojams, žemės ūkio produkcijos tiekėjams, gali likti simbolinė teisė pirmumo eile gauti atlyginimą, kurio nebus, nes nebus lėšų. Kitas momentas yra tai, kad kai kalbame apie darbuotojų reikalavimų tenkinimą pirmąja eile, o antrąja eile žemės ūkio darbuotojų, žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurie tiekia produkciją perdirbimo įmonei, aš tuos du punktus jungčiau į vieną, į tą pačią eilę. Kodėl? Todėl, kad jeigu pasižiūrėtume į žemės ūkio produkcijos gamintojų funkciją perdirbimo įmonės atžvilgiu, tai yra pirminio technologinio proceso pirmosios dalies vykdytojai. Tai taip pat yra darbuotojai, dirbantys savo ūkyje, o ne pačioje įmonėje. Jų pretenzijos turėtų būti įrašytos netgi pirmuoju sakiniu, o tik po to darbuotojai. Jie turi mažiau informacijos, jie labiau neapsaugoti, jų algos, ko gero, dar mažesnės, taigi jų interesų apsauga Bankroto įstatyme neturi būti nė kiek silpnesnė negu įmonės, kuri skolinga šitiems darbuotojams, darbuotojų. Tokios pagrindinės pastabos, jų yra daugiau, bet jau matau lemputę. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar R.Dovydėnienė dabar norėtų? Aš tik norėčiau perspėti, kad mes galim sulaukti natūralios pertraukos, taip sakykim, objektyviai pagrįstos pertraukos. Jeigu jūs nespėtumėte, tai tada pakartosite kitą antradienį. Kol jūs nepradedat kalbėti, aš noriu priminti, kad pirmasis kanalas jums leis klausytis Italijos prezidento kalbos. Taigi R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Socialdemokratų frakcija nepritaria nei pirmajam, nei antrajam siūlomam variantui dėl pagrindinės priežasties, kad nepaisoma Tarptautinės darbo organizacijos ratifikuotos konvencijos, mūsų, Seimo, ratifikuotos 173-osios konvencijos, ir nenumatoma pirmumo teise atsiskaityti su darbuotojais jų įmonei, jų darbdaviui tapus nemokiu. Nors yra kalbama apie specialaus fondo kūrimą, kuris turėtų kompensuoti tas lėšas, kurių negali sumokėti darbdavys, tačiau kol kas šio fondo nuostatų mes nematėme, kol kas neaiškus šio fondo finansavimas. Labai daug neaiškumų kelia, ypač kalbant apie suderinimą šio įstatymo su veikiančiais kitais įstatymais ir sakymą, kad dėl to pagerėja darbuotojų padėtis, neaiškumų kelia todėl, kad tas įstatymų suderinimas darbuotojų padėties absoliučiai negerina, o blogina. Pavyzdžiui, numatoma, kad įmonę paskelbus nemokia, pradėjus bankroto procedūrą darbuotojams nemokami delspinigiai. Visai suvokiama, kad delspinigiai nemokami juridiniams asmenims, tačiau darbuotojas, negaunantis atlyginimo kelis mėnesius, privalo mokėti delspinigius, jeigu jis laiku nesumoka už telefoną, už komunalines paslaugas. Kodėl jam neturi būti mokami delspinigiai? Man labai gaila, kad Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, pristatydama komiteto nutarimą, nepaminėjo, kad komitetas nutaria nepritarti dėl delspinigių nemokėjimo darbuotojams. Taip pat aš noriu pasakyti, kad komitetas nutarė, ko nepasakė ponia B.Visokavičienė, nepritarti Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio dalinio pakeitimo įstatymo projektui, kadangi atleidimo pagrindai bankroto atveju yra numatyti 27 straipsnyje, 26 straipsnio 7 punkte. Mes negalime pritarti ir tai nuostatai, kad kolektyvinė sutartis nustoja galioti, jeigu įmonės statusas yra bankrutuojanti įmonė. Ką tai reiškia? Kolektyvinė sutartis – tai ne vien papildomos sąlygos prieš galiojantį įstatymą, tai ir įstatymu nesureguliuoti santykiai. Todėl vėl noriu priminti gerbiamajai pirmininkei ir visiems, kad komitetas vakar buvo nutaręs pakeisti redakciją ir pasiūlyti, kad kolektyvinės sutarties tik tam tikros nuostatos nustoja galioti, papildomos nuostatos, kurias numato galiojantis įstatymas. Ir paskutinis dalykas – dėl prastovos įforminimo. Darbo sutarties įstatymo papildymas 24 straipsnio 8 punktu dėl prastovos, kad prasidėjus bankroto procedūrai darbuotojai nedirba, prastovi ir jiems nemokamas atlyginimas, labai blogina darbuotojo padėtį. Pagalvokim apie tai, kad šis įstatymas buvo visai neseniai keistas ir buvo numatyta, kad prastovos atveju yra mokamas minimalus atlyginimas. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, skaitydami abu įstatymo projektus, ypač juos lydinčius įstatymus, pagalvokime apie tai, kokios yra socialinės teisės tų darbuotojų, kuriems mes visi atstovaujam. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs šiek tiek užbėgote už akių, nes kai kurie projektai, apie kuriuos jūs kalbėjote, dar nebuvo pateikti, todėl mes apie tai kalbėsime. Taigi frakcijos, kurios norėjo kalbėti, kalbėjo. Ar kiti Seimo nariai, kurie yra užsirašę, – ponia R.Melnikienė, ponas K.Kuzminskas, K.Trapikas, Č.Juršėnas... (Balsas salėje) Jūs irgi frakcijos vardu? Norit dabar kalbėti ar?.. Na, ne nuo mūsų priklauso. Jeigu galėtume sutarti, kad mes… Ar jūs dabar kalbėsite? Aš dabar siūlyčiau to galbūt nedaryti, atidėkim iki antradienio, antradienį apie tai kalbėsime. Taigi… (Balsai salėje) Prašom, jeigu labai norite, aš neprieštaraučiau. Taigi R.Melnikienė toliau kalba. Tęsiam toliau.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos! Aš taip pat jau suspėjau peržiūrėti naująjį projektą. Mano vertinimu, ankstesnis projektas buvo šiek tiek geresnis ir geriau atspindėjo tuos naujus procesus, kurie vyksta šiuo metu mūsų ekonomikoje, tačiau galima projektus derinti ir tobulinti toliau.

Pirmiausia aš norėjau pasakyti štai ką. Juk projektas keičia jau funkcionuojantį Įmonių bankroto įstatymą. Vadinasi, Įmonių bankroto įstatymo turi būti visiškai nauja fazė. Mes turime kalbėti apie šį įstatymą unifikavimo ir sisteminimo šviesoje. Vis dėlto pirmasis įstatymas buvo skirtas daugiau valstybinių įmonių bankrotui, juridinių asmenų bankrotui. Perskaičius šį naująjį įstatymą, mano nuomone, susidaro toks pat įspūdis, jog ir šis įstatymas yra skirtas juridinių asmenų bankrotui. Man, pavyzdžiui, yra sunku įsivaizduoti, kaip pagal šį įstatymą bankrutuos individuali personalinė įmonė, įsteigta privačiame name, kaip šis įstatymas bus realiai įgyvendinamas. Tačiau tai yra tolesnių diskusijų tema.

Analizuodama įstatymą aš paanalizavau jį tokiais aspektais. Pirmiausia – kaip yra įgyvendinama kreditorių teisių apsauga. Antra, kaip yra įgyvendinama trečiųjų asmenų interesų apsauga. Trečia, koks yra bankroto procedūros iškėlimo aiškumas. Ketvirta, ar pakankamai griežta atsakomybė dėl to, jog įmonė buvo privesta prie bankroto.

Šiais aspektais norėčiau pateikti pastabų. Visų pirma įstatymo autoriai, bandydami konkretinti ir išvardyti, kokiems subjektams yra taikoma bankroto procedūra, neišvengia klaidos, kurią daro labai daug įstatymų rengėjų, konkrečiai vardydami objektus, priežastis, pasekmes. Ir pirmasis straipsnis, kuris sako, kam yra taikoma įmonių bankroto procedūra, neapima draudimo bendrovių ir taip pat neapima kooperatinių bendrovių. 5 straipsnyje, kadangi projekte siekiama išvardyti konkrečiai visus asmenis, kurie gali teikti pasiūlymus dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat yra praleista, kad dėl bankroto bylos iškėlimo negali kreiptis pajininkai, kredito unijos nariai ir atitinkamai kooperatinių bendrovių nariai, jeigu papildysime 1 straipsnį.

PIRMININKAS. Ponia Rasa, aš atsiprašau, jeigu mes galėtume sutarti, kad jūs pabaigsite jūsų pranešimą kitą posėdį…

Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs žinote, į Seimą atvyksta mūsų svečiai – tai Jo Ekscelencija Italijos Prezidentas Oscaras Luigi Scalfaro, taip pat ir Lietuvos Respublikos Prezidentas. (Plojimai salėje)

Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Gerbiamieji kolegos, mes vieną minutę luktelėsime, kol svečiai užims vietas.

Jūsų Ekscelencijos Prezidentai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kreipiuosi dabar ypač į Seimo narius, pasidžiaugdamas kartu su jumis, kad Lietuvoje lankosi ir mūsų Seimą aplankė Italijos Respublikos Prezidentas ponas Oscaro Luigi Scalfaro. Ponas Prezidentas tars mums žodį.

O.L.SCALFARO. Didžiai gerbiamasis Seime, didžiai gerbiamasis Prezidente, Seimo Pirmininke! Atvykau vienu tikslu – kaip draugas. Atvykau atnešti Italijos ir Italijos tautos draugystę Lietuvai. Atvykau atnaujinti tą draugystę kartu ir sutartimis, kurios buvo pasirašytos tarp atskirų ministerijų. Atvykau patvirtinti draugystės, kuri turi būti konkreti, įsipareigojanti ir konstruktyvi. Tiek dar prieš man atvažiuojant, tiek ir šiandien per jūsų Prezidentą jūs išreiškėte esminius savo politikos tikslus ir troškimus. Pirmasis susijęs su dalyvavimu Europoje.

Kaip jau kalbėjau šiandieną, kartais atrodo keista sakyti, kad Lietuva nori būti Europoje. Man atrodo, kad tai yra sakinys, kuriame trūksta jumoro jausmo. Lietuva jau yra Europoje. Lietuva tik prašo politinio dalyvavimo Europos Bendrijoje, kuri siekia tapti politine, kur niekas nepraranda savo tapatybės, savo savybių, savo orumo, savo istorijos, savo kalbos, bet kultūrų visuma tampa bendru turtu.

Jau paskutiniai amžiaus metai, amžiaus, kuriame buvo daug ašarų ir kraujo, ir jūs esate to liudininkai. Jūsų tauta buvo viso to auka, ypač auka dviejų baisių nežmoniškų diktatūrų. Tačiau kiekvienas mūsų žvelgia susižavėjęs, su nuostaba, kad nepaisant to, kas dominavo Lietuvoje, ši tauta neprarado savo pagrindinių savybių, pagrindinių bruožų, niekuomet neatsižadėjo meilės savo kultūrai, istorijai, kalbai. Tai parodo, kad laisvė pirmiausia yra vidinė dovana. Europa – vardan taikos, kad būtų pasakyta „ne” diktatūroms, prievartoms. Ir mes prisidedame prie viso to sakydami „ne” viskam, kas veda prie tokių nežmoniškų dalykų – prekybos narkotikais, prekybos ginklais, visko, ką daro žmonės, kurie nenusipelnė žmogaus vardo. Tai agresija, su kuria reikia kovoti kartu, kad būtų galima sulaikyti šias tendencijas ir laimėti, pirmiausia patenkinti šitą jūsų lūkestį, Europos lūkestį.

Pageidavimas, kurį šį rytą autoritetingai išreiškė jūsų Respublikos Prezidentas – saugumo lūkestis. Žinome puikiai, kad saugumo tema siejasi su svarbiu klausimu. Viena vertus, tai NATO išplėtimas, o kita vertus – tai, kas vadinama taikingais, draugiškais ir aiškiais santykiais su Rusija, pusiausvyros klausimas, pusiausvyros dėl taikos išlaikymo. Esu tarp tų, kurie matė sutartį, kuri buvo pasiekta tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos prieš keletą dienų, kuria buvo suteikta didelių vilčių. Tai sutartis, kuri bus pasirašyta birželio mėnesį Paryžiuje. Sutartis, kuria norima suteikti teisę šalims, tapusioms laisvomis, pasirinkti saugumo kelią, suteikiant taikos garantiją Rusijai ir įtraukiant ją kaip galima labiau į taikos palaikymo užduotį.

Prisimenu ir žaviuosi jūsų kariūnų dalyvavimu misijoje Bosnijoje ir dėkoju už jūsų paramą Italijos misijai Albanijoje. Dėkoju ponui Pirmininkui ir parlamentui.

Kaip ir kiekviena tauta, jūs turite du didelius turtus, vienas iš jų – kultūra. Ryšių su Italija buvo ir yra, ir linkime, kad jų dar padaugėtų. Mums didelė garbė rasti čia Italijos pėdsakų. Šitie santykiai turi plėstis.

Yra dar antras turtas, skausmingas jūsų tautos turtas – tai visa ta didžiulė kančia dėl to, kad ne kartą buvote netekę laisvės ir nepriklausomybės. Šį rytą girdėjau iš jūsų Prezidento apie žmones, apie skaičių žmonių, kurie buvo deportuoti, taip pat skaičių tų žmonių, kurie dar gyvena ir kurie iškentėjo visus tuos kryžiaus kelius. Tai yra kultūros ir istorijos turtas. Tai svarbus laidas sutvirtinant santykius tarp tautų.

Buvo laikas, kai iš Europos žemėlapio buvo išbrauktas jūsų Tėvynės pavadinimas. Visa laimė, Italija niekuomet nebuvo pripažinusi šios didelės neteisybės, padarytos jūsų nepriklausomybei. Kai tik buvo paskelbta jūsų nepriklausomybė, Italija užmezgė diplomatinius santykius, kurie yra labai svarbūs, ir visų pirma siekia turėti draugiškus santykius su Lietuva. Žodžiu negalima apsiriboti, reikia faktų. Italija nori būti šalia jūsų žengiant į politinę Europą. Jūsų noras turėti saugumo garantijas – teisėtas. Kita vertus, draugystė dar labiau įpareigoja, kad būtų gerbiami teisingi ir teisėti reikalavimai.

Sveikinu jus! Kiekvieną kartą, kai turiu garbę kalbėti parlamentui, kartoju, kad kalbu kaip Italijos valstybės galva, bet norėčiau, kad leistumėte man kalbėti kaip parlamento kolegai, nes 46 metus praleidau Italijos parlamente. Be abejo, toks titulas vertas muziejaus kaip muziejinė vertybė, bet būtent dėl to ir jaučiu didelę meilę parlamentui, nes būtent parlamente vyksta du pagrindiniai dalykai. Pirma – parlamentas yra jūsų tautos nepriklausomybės saugumo garantas ir gynėjas. Tai labai svarbi užduotis, tai turi būti gerbiama visur. Pilietis, kuris balsavo už parlamentarą, turi būti užtikrintas, kad bus užtikrintas tautos saugumas ir nepriklausomybė. Visuomet jaučiau dar ir antrąją pareigą.

Kiekviena tauta turi tiek aktyviąją, savarankiškąją dalį, tiek ir silpnesniąją dalį. Viena dalis savo darbais siekia sukurti normalų gyvenimą, o kita tuo tarpu ne visuomet turi darbą ir žino, kas yra nedarbas, žino, kas yra vargas. Taigi visuomet yra dalis žmonių, kurie ne tokie turtingi, ir jie tikisi, kad jų teisės taps tikrove, tikru gyvenimu. Parlamentas turi visa tai aprėpti, turi galvoti apie visus. Bėda, jeigu parlamentas nepasižymi jautrumu silpniausiesiems, nes tai yra esminė žmogiškoji pareiga. Kai kalbama apie žmogaus pareigą, tai kalbama apie teises ir apie pareigas. Teisės turi būti gerbiamos, o pareigos taip pat turi būti gerbiamos. Linkiu jums labai gyvai jausti šiuos du poreikius, šias dvi būtinybes – jūsų Tėvynės nepriklausomybę, taip pat ir žmogiškąjį jautrumą užstojant silpniausiuosius. Tai pats svarbiausias parlamentaro, t.y. žmogaus, kurį išrinko tauta, uždavinys.

Nėra nieko kilnesnio žmogaus gyvenime, kaip galėti tarnauti žmonėms, pradedant nuo silpniausiųjų, tarnauti tautai, Tėvynei. Ačiū jums. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes tęsiame darbą toliau. Tęsiame bankroto klausimą. Ar ponia Rasa norėtų tęsti, ar baigtumėte antradienį? Antradienį. Jūs turėsite naujų minčių ir galėsite visą jums skirtą laiką iš naujo išnaudoti.

Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau dabar daryti abiejų Įmonių bankroto įstatymo projektų (kaip minėjo Ekonomikos komiteto pirmininkas, juos bus bandoma sujungti) svarstymo pertrauką. Taip pat darytume ir tų lydinčių įstatymų projektų, kurie jau buvo pateikti anksčiau, svarstymo pertrauką. Tačiau mes dabar turime išspręsti tų lydinčių įstatymų, kurie dar nebuvo pateikti ir kurių pateikimo procedūrą šiandien reikėtų įvykdyti, problemą. Tai ar ministras pateiktų nuo 2-2g iki 2-2m, ar kartu su ponu A.Šimėnu pasidalytumėte? Tai gal poną ministrą kviestume, ir jūs su kolega A.Šimėnu pasidalysite, ką kuris galite pateikti. Kai kurie dalykai jau buvo pasakyti apie kai kuriuos projektus. Kaip mes žinome, Socialinių reikalų ir darbo komitetas dar prieš pateikimą preliminariai svarstė kai kuriuos projektus, tačiau, nors jie išsakė neigiamą nuomonę, aš vis dėlto raginčiau pritarti po pateikimo. Svarstymo metu apsispręsime, ką darysime toliau.

 

LR viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-352. LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio papildymo projektas Nr.P-353. LR kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-354. LR darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio dalinio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-355. LR baudžiamojo kodekso 35, 315 ir 316 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-447. LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-448. LR darbo sutarties įstatymo 241 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-449

 

Dabar kviečiu pranešėją poną J.Bivainį. Jeigu galite, iš karto kalbėkite apie visus įstatymus. Seimo nariai, kurie norėtų paklausti, gali klausti irgi dėl visų įstatymų iš karto.

J.BIVAINIS. Kartu su Įmonių bankroto įstatymo projektu yra teikiami Bankroto įstatymą lydinčių įstatymų pakeitimai ir papildymai. Šiais pakeitimais ir papildymais siekiama suderinti Įmonių bankroto įstatymo projekto nuostatas su galiojančiais įstatymais. Be to, kadangi Įmonių bankroto įstatyme yra nustatomos tam tikros sąlygos esant bankrotui, tai šioms sąlygoms įgyvendinti yra siūloma padaryti kai kuriuos pakeitimus kituose įstatymuose. Tarp įstatymų, kuriuose keičiamos vienos ar kitos nuostatos, yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Jame daromi pakeitimai todėl, kad bankroto bylų nagrinėjimas yra susijęs su procesu(…) kad būtų suderintas Įmonių bankroto įstatymas ir Civilinio proceso kodeksas, kuris nustato procedūras(…)

Pateiktas papildymas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsniui, kad būtų taikomos mokesčių lengvatos tada, kai įmonė likviduojama dėl bankroto. Analogiškas pakeitimas yra pasiūlytas Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajam įstatymui todėl, kad tarp įmonių, kurias reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, yra ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, ir tokių įmonių pajamų mokestį reglamentuoja Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas.

Prie mokesčių įstatymų priskirtinas ir Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčių įstatymas, kuriam taip pat pateikta pataisa, ir šito mokesčio lengvatos būtų taikomos tada, kai įmonė yra likviduojama dėl bankroto.

Pateiktame Viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnio papildymo projekte yra įrašyta, kad viešoji įstaiga taip pat gali būti likviduojama teismo sprendimu dėl bankroto, t.y. tai, ko nėra šiandieniniame įstatyme.

Darbo sutarties įstatymo 24 straipsnio papildymą ir Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio dalinio pakeitimo pataisas lėmė numatomos priemonės, kurias siūloma taikyti tada, kai iškelta įmonei bankroto byla ir vienaip ar kitaip reikia palengvinti situaciją, kad būtų galima racionaliau pasielgti darbuotojų, kurie dėl ūkinės veiklos susiaurėjimo, dalinio ūkinės veiklos sustabdymo būna laisvi, atžvilgiu.

Pateiktas Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio papildymo projektas numato galimybę sustabdyti delspinigių skaičiavimą iškėlus įmonei bankroto bylą. Čia, kaip jau buvo minėta ir pagrindiniame pranešime svarstant pagrindinį įstatymą, yra pasiūlyta Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo pataisa, kuria numatoma iškėlus bankroto bylą sustabdyti kolektyvinę sutartį todėl, kad pasikeitus situacijai atsiranda jau kitokios sąlygos, kurioms esant neracionalu, matyt, ir kartais negalima vykdyti kolektyvinės sutarties.

Už veiksmus, kurie vienaip ar kitaip sukėlė bankrotą, tarp jų ir tyčinį bankrotą, yra pasiūlytas trijų Baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimas. Tai sustiprintų atsakomybę už tokius veiksmus, kurie sukėlė bankrotą.

Siūloma padaryti pakeitimą ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnyje. Pagrindiniame įstatyme siūlomas kreditavimo fondas atsiskaityti su reikalavimais, kylančiais iš darbo santykių, (…) dėl šito fondo suformavimo ar įkūrimo, kadangi kaip vienas iš šito fondo šaltinių yra numatytos privatizavimo lėšos. Visi šitie pakeitimai leistų kompleksiškai suderinti galiojančius įstatymus su pagrindinio įstatymo nuostatomis. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Taigi devyni Seimo nariai nori paklausti. B.Visokavičienė pirmoji užsirašė iš anksto. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš pirmiausia noriu atsakyti į prelegentės, Seimo narės R.Dovydėnienės žodžius, kai ji, užbėgdama už akių ir supainiojusi svarstomą Įmonių bankroto įstatymą su pateikiamais, jau pasakė tai, ką aš dabar norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Dabar reikėtų klausti.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Komitetas svarstė beveik visus lydinčiuosius įstatymus, ir aš siūlyčiau pritarti po pateikimo jiems visiems, o svarstymo metu bus įvertintos komiteto pateiktos pastabos. Komitetas pateikė pastabų ir Seimo salėje, taip pat jų gavo ir projekto autoriai. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausimo nebuvo. Dabar K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šie įstatymai atrodo labai gražiai, reikia juos priiminėti, tačiau jų pataisos labai prieštarauja tiesioginėms darbo sutartims. Yra kolektyvinės, yra individualios darbo sutartys, o čia kalbama tik apie kolektyvines darbo sutartis – įmonė bankrutuoja ir visi santykiai yra nutraukiami. Aš noriu paklausti jūsų dėl Darbo sutarties įstatymo 241 straipsnio papildymo, kuriame kalbama apie prastovas. Septynios grafos atitinka prastovų apmokėjimą ir visa kita, o aštuntojoje jūs įrašote, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo arba pradėjus neteisminį bankroto procesą viskas nutraukiama, darbuotojams atlyginimai nemokami ir kur norit, ten dėkitės. Tuo tarpu visi kiti prieš tai buvę 7 straipsniai reglamentuoja prastovų apmokėjimą ir visa kita. Aš nežinau, ar jūs žadate derinti tas visas dalis, ar taip ir paliksite, kur straipsniai vienas kitam visiškai prieštarauja? Ačiū.

J.BIVAINIS. Manyčiau, kad klausimas pateiktas ne visai taip, kaip čia yra. Pateiktame projekte taip, kaip reikalauja juridinės technikos taisyklės, yra išvardytos tos straipsnio nuostatos, kurios yra galiojančiame įstatyme ir kurios nėra keičiamos. Tarp jų yra pateikta naujoji nuostata specifinei prastovai, o tą specifinę prastovą ir lemia minėta situacija. Tai yra įsigaliojus teismo nutarčiai dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, t.y. tada, kai iškelta bankroto byla, tokia specifinė prastova su specifinėmis sąlygomis ir bus taikoma. Jokio nesuderinamumo su kitomis nuostatomis čia nėra, tai konstatavo ir suinteresuotų institucijų, kurios suderino šitą įstatymo projektą, specialistai. Šita prastova bus taikoma tokiomis specifinėmis sąlygomis.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti, ar aš teisingai supratau iš jūsų pranešimo, kad Delspinigių nustatymo, Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo 18 straipsnio, Darbo sutarties 29 straipsnio, Darbo sutarties 241 straipsnio įstatymų pataisos nemažina darbuotojų socialinių garantijų?

J.BIVAINIS. Aš manyčiau, kad klausimas yra per daug abstraktus ir, matyt, negalėtume atsakyti, kad nemažina socialinių garantijų. Todėl, kad įmonės bankrotas, ypač stambios įmonės bankrotas, susijęs su įvairiomis mūsų ūkio ląstelėmis, ir šitose ląstelėse yra daugybė įvairiausių subjektų, šitos įmonės vienokių ar kitokių partnerių, tarp jų ir darbuotojų, ir, matyt, negalėtume sau sukurti tokių sąlygų, kad neliktų nukentėjusių ir dar kas nors nedirbdamas gautų algą. Matyt, situacija yra krizinė, bloga situacija, bet turime suprasti, kad ekonomikoje nieko iš nieko neatsiranda, yra tam tikrų praradimų, bet mes stengiamės surasti būdą, kaip teisingiau, tvarkingiau ir socialiniu aspektu teisingiau išdalyti šitas blogas pasekmes, ne gyvinti pasekmes arba ne suversti kažkam vienam, o būtent kaip racionaliau tai paskirstyti, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų reikalavimus, tarp jų ir paminėtos 173 konvencijos. Atsižvelgiant į tokius veiksnius pateikti šitie pakeitimai.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu pateikti du klausimus. Projekto Nr.447(2) straipsnio trečioje pastraipoje kalbama apie turto perleidimą tretiems asmenims. Ir už turto perleidimą tretiems asmenims baudžiama laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų. Taigi perleidus 10 mln. turto, žinoma, pailsėjus trejus metus galima būtų toliau neblogai gyventi. Taigi, ar tai teisinga?

O įstatymo projekte Nr.448 kalbama apie kreditavimo fondo formavimą iš privatizavimo lėšų. Tai norėčiau paklausti, koks galėtų būti procentas iš metinių privatizavimo įplaukų į kreditavimo fondą? Kadangi tai neaptarta, tai kokiuose kituose įgyvendinimo dokumentuose tai turėtų būti, kadangi šita nuostata nieko konkretaus nepasako? Ačiū.

J.BIVAINIS. Manyčiau, pradėsiu nuo antrojo klausimo atsakinėti, kadangi lengvesnis. Kadangi neapibrėžtumo daug, šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Vyriausybės pavedimu šito fondo nuostatus, bet svarstyme jau buvo nustatyti tam tikri principai, ir vienas iš jų – kad netikslinga ir, matyt, būtų neatsakinga įstatyme įrašyti tą procentą, kuris galėtų būti skiriamas šitam fondui, todėl atsižvelgiant į tai, kokios bus programos, kokios bus įplaukos, kiekvienais metais nustatyta tvarka iš privatizavimo gautų lėšų bus reguliuojamas paskirstymas šitam fondui ir įvairioms kitoms reikmėms. Jūs ne blogiau už mane žinot, kiek dabar numatyta reikmių ir kokiems tikslams yra numatyta panaudoti iš privatizavimo gautas lėšas. Tai, matyt, kartu su lėšų ar pajamų planavimu, su įplaukų planavimu galės būti sprendžiamas ir tų pajamų ar įplaukų paskirstymas ir tokiu būdu, matyt, šitas dalykas susitvarkys.

Dabar dėl bausmių, kurios numatytos. Žinoma, galima turbūt svarstyti – griežtesnę ar menkesnę bausmę skirti. Tos bausmės yra pasiūlytos Teisingumo ministerijos, ir, jų teigimu, tas pasiūlymas yra pagrįstas tam tikra bausmių sistema pagal nusistovėjusią praktiką ir pagal šiandien vyraujančią tendenciją, kad už tokius ir panašius nusikaltimus bausmės turi būti didinamos arba, kitais žodžiais tariant, griežtinama atsakomybė. Bet, matyt, dėl kiekybinių parametrų (kiek bausmės turėtų būti) galima būtų siūlyti alternatyvas ir tas lengviausiai, ko gero, būtų išsprendžiama balsavimu. Jūsų balsavimu.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Kolegos, prašom greičiau klausti ir trumpiau atsakinėti. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, šiame pateikiamame projektų pakete teigiama yra tai, jog siekiama sugriežtinti atsakomybę. Tačiau aš norėčiau paklausti, ar ta atsakomybė, jos sugriežtinimas yra pakankamai tiksliai reglamentuotas? Baudžiamojo kodekso pataisos 1 straipsnis teigia, jog tyčinis bankrotas yra keičiamas terminu „privedimas prie bankroto”, o 2 straipsnyje privedimas prie bankroto traktuojamas taip: „įmonės privedimas prie bankroto, blogai ją valdant, jeigu tuo padaroma turtinė žala kreditoriui, akcininkui ar kitam asmeniui, yra baudžiamas laisvės atėmimu iki 2 metų” ir t.t., ir .t.t. Sąvoka „privedimas prie bankroto”, mano nuomone, nėra adekvati tyčiniam bankrotui, todėl kad žmogus gali blogai valdyti ir visiškai dėl objektyvių priežasčių arba dėl žemesnės kvalifikacijos. Ar nevertėtų šito straipsnio tikslinti?

J.BIVAINIS. Taip. Dėl tikslinimo, matyt, kaip visada, galima ieškoti geresnių sprendimų, nes tobulumui ribų nėra, bet aš tik norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad iš tikrųjų, kaip Seimo narė paminėjo savo klausime, yra ir gali būti ir netyčinis privedimas prie bankroto, todėl kad administratorius ar kitas pareigūnas neįvertino tam tikros rizikos arba pervertino galimybes ir t.t., todėl čia, matyt, toks atvejis turėtų būti traktuojamas kaip mažesnės atsakomybės situacija ir mažesnė bausmė tokiu atveju turėtų būti, jeigu tai buvo netyčinis, ir tokiu atveju galimi variantai: vienas tyčinis, kitas netyčinis dėl neapskaičiavimo, neapdairumo ar dar dėl daugybės kitų situacijų. Todėl šito išskyrimas ir sąvokos „privedimas prie bankroto” vertinimas, manau, išplečia atsakomybės ribas. Nes jeigu būtų taip, kaip buvo anksčiau – tik tyčinis bankrotas, tada bausmė būtų tik už tyčinį bankrotą, o čia išplečiam diapazoną ir atsiranda bausmė ir už neatsargius ar neapskaičiuotus veiksmus, kad visi jaustų didesnę atsakomybę.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, ar įstatymo projekto autoriai atsižvelgs į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimą nepritarti projektui Nr.353, projektui Nr.355 ir iš dalies pritarti su tam tikru pakeitimu projektui Nr.354? Kaip mūsų komiteto gerbiamoji pirmininkė sakė, jūs šitą sprendimą turite. Ar bus į tai atsižvelgta?

J.BIVAINIS. Taip, aš galiu iš tribūnos ir viešai prižadėti, kad į kiekvieną pasiūlymą (juo labiau kad tai komiteto, ir neeilinio komiteto, pasiūlymas, visi pasiūlymai bus išnagrinėti) bus atsižvelgta, jeigu bus surastas geresnis, priimtinesnis didesnei daliai svarstančiųjų sprendimas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, 14 straipsnyje, 7 dalyje, jūs rašote, kad nutraukus įmonės bankroto bylą visi mokesčiai, mokėjimai, taip pat delspinigiai skaičiuojami nuo nutraukimo dienos. 241 straipsnio 8 dalyje rašote, kad jokie mokėjimai, atlyginimai nebus mokami darbuotojams. Kas atsakys už tą laikotarpį nuo bylos iškėlimo ir nutraukimo, ar tuo metu išliks socialinės garantijos ir mokesčiai į sveikatos draudimą, į socialinį draudimą, jeigu žmogui atsitiks nelaimė būtent tuo metu, – kokiu pagrindu bus jam suteikiamos socialinės garantijos? Ačiū.

J.BIVAINIS. Taip. Tos prastovos, kurią siūloma įteisinti, laikotarpiu socialinės garantijos išlieka, nes tas darbuotojas yra įmonės darbuotojas.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasitikslinti dėl projekto Nr.448, tai yra dėl Privatizavimo įstatymo pakeitimo. Jūs lyg jau atsakėte į klausimą, kas rengia fondo įstatymo projektą, ir beveik aišku, kad, matyt, jis pasieks Seimą tikriausiai birželio mėnesį, ne anksčiau. Tačiau man liko vis tik neaiškus jūsų atsakymas, kad negalima visiškai nustatyti dalies, kuri turėtų būti skiriama, nes šiuo metu pateiktame santaupų kompensavimo įstatymo projekte vis dėlto paskirstyta bent jau į trečdalius, todėl, matyt, galima numatyti tam tikrą variantą – ne mažiau ar ne daugiau.

Ir antras klausimas. Kadangi minėjot, kad pagal privatizavimo lėšų sukaupimą bus sukurtas fondas, tai gal jūs numatot ir bankrotų skaičių tam tikru būdu riboti pagal tai, kiek bus sukaupta tame fonde lėšų, nes priešingu atveju jie nesutaps? Ar jūs nematot, kad čia vis tiktai jūsų atsakyme kolegoms buvo prieštaravimas, kad duosim maždaug tiek, kiek bus tame fonde, bet kaip tada su bankrotais, juk jų nenumatysi?

J.BIVAINIS. Gerbiamoji Seimo nare Burbiene, aš manau, kad jūs savo klausimo pabaigoje pagelbėjot man ir atsakėt, kad bankrotų iš anksto negalim planuoti, nors, kiek mes suprantam, šitas įstatymas sugriežtins atsakomybę, reglamentuos tuos visus dalykus. Iš tikrųjų tai lems bankrotų sumažėjimą, bent taip jau tikimės, turėtų sumažinti, bet, žinoma, taip planuoti negalime iš anksto. Ir jeigu nurodinėsim, kiek iš privatizavimo gautų lėšų turi keliauti šitoms reikmėms, man atrodo (ir iš jūsų klausimo tai aišku), kad tada galim stokoti tų lėšų, žinoma, geriau, kad čia liks perteklius, bet labai didelė tikimybė, jog stokosim, tai, matyt, būtų visai priimtina, kad kiekvienų metų pradžioje atsižvelgiant į situaciją būtų nustatyta dalis, o gal tai jau bus galima ir absoliutiniu dydžiu, kiek turi pakliūti iš privatizavimo gautų lėšų į tą kreditavimo fondą.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė nori klausti ar ne? Seimo narys S.Petrikis. Matyt, kad bus norinčių kalbėti dėl motyvų. Taigi klausimai baigti. Gerbiamieji kolegos, dabar reikėtų mums pasitarti, ar mes galėtume, kaip ir buvo pateikti visi šitie įstatymų projektai, dėl visų motyvų kalbėti, ar dėl kiekvieno atskirai? Aš žiūriu į pasirengusius kritikuoti socialdemokratus. Ar mes galėtume kalbėti dėl motyvų dėl visų šitų pateiktų įstatymų projektų taupydami laiką? Dėkoju. Taigi, kolegos, dabar dėl motyvų prašyčiau rengtis kalbėti. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš leisiu kitiems kalbėti dėl balsavimo motyvų, kartu aš noriu konkrečiai dėl vieno – dėl Darbo sutarties įstatymo 241 straipsnio papildymo. Ir man skaudu, kad tik socialdemokratai. Krikščionys demokratai taip pat yra profesinės sąjungos nariai, aš esu Lietuvos darbo federacijos pirmininkas, todėl prašau posėdžio pirmininką nemėtyti tokių replikų. Aš atstovauju darbo žmonėms, ir tikrai ši įstatymo pataisa neužtikrina socialinių garantijų darbuotojams, kurie tikrai ne dėl savo kaltės yra priversti atsidurti šioje situacijoje. Mūsų nuostata yra ta, kad vis dėlto tos prastovos, kurios vyksta įmonėse… Ne darbuotojai sukuria bankrotą, o savininkas, akcininkas sukuria, ir taip vienu sakiniu, kaip šiuo metu jūs numatote 8 dalyje įrašyti, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo arba pradėjus neteisminį bankroto procesą darbdavys dėl įmonės ūkinės veiklos apribojimo arba ūkinės veiklos nutraukimo negali duoti darbuotojui darbo sutartyje suteikto darbo arba pasiūlyti kito darbo, į kurį jis sutinka būti perkeliamas. Darbuotojui darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymima prastova, prastovos atveju bankrutuojančios įmonės darbuotojui nemokamas atlyginimas ir darbdavys neturi teisės reikalauti ir t.t. Tai palaukit, iš ko dabar tas žmogus gyvens, ir sakot, kad užtikrinamos socialinės garantijos?! Kaip jam gali užtikrinti socialines garantijas sveikatos draudimas, socialinis draudimas, jeigu nėra teikiama ir anuose įstatymuose pataisų? Ten turėtų būti kažkoks fondas suformuotas, iš kurio būtų dengiamas tas sveikatos draudimas ir socialinis draudimas. Todėl aš negaliu pritarti šio įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Ar Seimo narys A.Sysas pritartų po pateikimo šitiems įstatymų projektams?

A.SYSAS. Aš norėčiau pritarti tik daliai, o daliai nepritarti. Aš galėčiau komentuoti?

PIRMININKAS. Prašom, jūs galit kalbėti dvi minutes dėl motyvų.

A.SYSAS. Gerai. Dėl motyvų. Aš norėčiau kreiptis į kolegas ir siūlyti nepritarti projektui Nr.P-353 – tai būtent dėl delspinigių nustatymo už išmokas, nes, kaip jau minėjo mano kolegė, tai tikrai mažina socialines garantijas darbuotojams. Jeigu jie neužmoka už komunalines paslaugas, delspinigiai skaičiuojami, jeigu darbuotojui neišmoka atlyginimo, delspinigių nenorima mokėti.

Taip pat aš siūlau nepritarti Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio nuostatai, kai norima paskelbus bankrotą pradėti atleidinėti darbuotojus iš darbo, tai galima daryti dirbtinai.

Taip pat aš nepritariu Darbo sutarties įstatymo 241 straipsniui, nes ši pataisa buvo padaryta tik prieš metus, kai darbdaviai tyčiojosi iš darbuotojų, laikydami juos įvairiuose raudonuose kampeliuose, ir būtent ten labai aiškiai akcentuota, kada ir kaip mokama už prastovą, ir todėl tokia dirbtinė prastova, kai visus žmones, kurie dirba tokiose įmonėse, galima išvaryti į neapmokamą prastovą ir laikyti ne vieną mėnesį, tikrai nedidina socialinių garantijų darbuotojams.

Taip pat aš tik iš dalies galiu pritarti Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo 18 straipsniui, kaip tai buvo svarstyta mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitete, kad kolektyvinė sutartis gali nustoti galioti tik toms nuostatoms, kurios papildomai reikalauja didesnių išmokų, o kolektyvinės sutarties nuostatos, kurios reglamentuoja darbo režimą, atostogų režimą, turi galioti toliau. Kolektyvinė sutartis dėl to, kad įmonei paskelbiamas bankrotas, neturi nustoti galioti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, šį klausimą įvairiais būdais, įvairiais aspektais mes svarstom jau antras mėnuo ir matom, kad auga dokumentų, lydinčiųjų pagrindinį, tai yra Bankroto įstatymą, paketas. Aš manau, kad visiems, kurie yra pateikti, geriau būtų šiandien pritarti po pateikimo ir paakinti komitetus ir frakcijas, kad padirbėtų prie jų, nors mes, išsiaiškinę darbo sutarties įstatymus, matome, kad jie nėra nukreipti, sakykim, darbininkų socialinių garantijų prasme, bet ieškoti išeities reikia. Tačiau aš pasigendu greta šitų teikiamų vieno įstatymo, be kurio, matyt, Bankroto įstatymo balsuoti negalėsim, o tas įstatymas turėtų būti specialiojo kompensacijos arba kreditavimo fondo įstatymas, ir tik matydami, kas jį valdo, iš kur atsiranda šitie pinigai, koks jų santykis su tais veiksmais, kuriuos priima įkeitėjas, teismas, Vyriausybė, ministerijos, tik tada galėsim matyti vaizdą. Vaizdą tikrą, kad nebijotume išeiti pasižiūrėti, kas vyksta prie mūsų nacionalinės bibliotekos laiptų. Dėkui.

PIRMININKAS. Ir paskutinis kalbėtojas dėl motyvų – S.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, įmonių bankroto įstatymo svarstymas, ko gero, ekonomikai bus pats svarbiausias pavasario sesijoje. Ne be reikalo tas įstatymas „apaugęs” lydinčiaisiais įstatymais, nes jis Lietuvos ekonomikai turės didelę reikšmę, pradedant bendrovėmis ir baigiant bankais. Ir aš manau, kad tą įstatymą priėmus būtų išspręsta daug ekonominių uždavinių, todėl siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Gal iš tikro įstatymų yra ne vienas. Dar du užsirašę kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys R.Didžiokas.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėjau paantrinti ir taip pat kaip mano kolega gerbiamasis ponas S.Petrikis pasiūlyti pritarti po pateikimo visam paketui lydinčiųjų įstatymų projektų, toliau diskutuoti komitetuose ir frakcijose ir, žinoma, siūlyti pataisas, jeigu jų būtų, bet dabar nestabdyti ir pritarti visam paketui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes turim unikalų atvejį, nes pirmą kartą svarstėm tokį pluoštą įstatymų ir esam tam tikroje situacijoje, kai vienam įstatymo projektui norėtume pritarti, o kitiems paprieštarauti, atidėti jų svarstymą. Aš prisidėčiau prie tų kolegų Seimo narių, kurie mato, kad šitas įstatymų paketas iš tikrųjų pablogina mūsų darbuotojų socialines garantijas. Labai gaila, kad mes jį svarstome po tokios gražios Italijos prezidento kalbos, kuria jis mus visus paragino įsijausti būtent į silpnesniųjų pusę.

Aš dar papildomai siūlyčiau prie to, ką siūlė kolega J.Beinortas, ne tik parengti Specialiojo įstatymo projektą, bet taip pat reikėtų peržiūrėti ir Sveikatos draudimo įstatymą, kuriame nenumatytos įmokos už prastovų metu nežinomybėje paliktus darbuotojus. Būtų logiška, kad mes susitartume nepritarti, o atidėti pateikimą, kartu išsiaiškintume ir kiekvieno komiteto nuomonę. Galbūt tuomet galėtume daugumos šitų įstatymų pateikimą pratęsti ir toliau svarstyti. Todėl mano pasiūlymas būtų: padaryti pateikimo pertrauką ir toliau svarstyti šio įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Taip, toks kelias yra įmanomas. Lygiai taip pat, kai galima svarstyti ir pateikus, kaip ne kartą jau buvo daroma šiame Seime. Ne vien Tėvynės sąjungos ir Vyriausybės iniciatyva buvo pateikiami įstatymų projektai tam, kad būtų žadinamos diskusijos ir paskui einama prie susitarimo.

Gerbiamieji kolegos, aš žiūrėjau į jus ir sutikau, ir jūs sutikote, kad būtų kalbama dėl balsavimo motyvų apie visus projektus. Dabar mes galime eiti prie kiekvieno. Aš tikiuosi, kad bus kai kurie iš jų, dėl kurių nebus diskusijų, ir galėsime pritarti po pateikimo. O dėl tų, ypatingųjų, balsuokime. Tada kalbame dar po vieną kartą dėl balsavimo motyvų. Todėl aš dabar prašyčiau atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.P-352. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nebuvo iki šiol kalbėta. Gal galėtume šiam įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu.

Dabar, aš jaučiu, tuojau reikės balsuoti. Gerbiamieji kolegos, 2-2h – Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-353. Buvo norinčių prieštarauti. Prieštaravo ponas A.Sysas. Gal kas dar norėtų kalbėti dėl motyvų? Tada reikėtų balsuoti, nes šitam įstatymo projektui buvo prieštaraujama. (Balsai salėje) Gerai. Kolegos, mums dabar reikėtų registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Kolegos, mums dabar reikia nuspręsti, ar pritariame po pateikimo Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-353. Jeigu pritariame po pateikimo, tada – už, jeigu prieštaraujame, tada – prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 69 Seimo nariai: už – 42, prieš – 22, susilaikė 5. Taigi šiam įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-353, pritarta po pateikimo.

Gal dėl visų komitetų paskui galėtume kalbėti. O dabar – 2-2i – Lietuvos Respublikos kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Nebuvo kalbančių prieš. Ar galėtume šiam įstatymo projektui… Ne. Diskusija… (Balsas salėje) Dėl motyvų.

Dėl motyvų – Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad pradėjus bankroto procedūrą sustabdyti kolektyvinės sutarties galiojimą būtų visiškai nelogiška ir netgi neteisėta, nes darbo sutarties įstatymai: ir darbo apmokėjimo, ir darbo sutarties, ir atostogų, numato, kad kai kurie santykiai yra aptariami kolektyvinėje sutartyje. Jie yra nesureguliuoti įstatymu, todėl reikėtų keisti formuluotę. Sutinku su mūsų Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimu, kad galima panaikinti tiktai tam tikras nuostatas: padidintas išmokas, premijas ir t.t., reikalaujančias papildomo finansavimo. Bet to tiems, kas nereikalauja, kažkokio papildomo finansavimo tikrai neturėtų būti. Apskritai siūlau nepritarti šito Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo projektui, nes esant bankroto situacijai visada kolektyvas susitars ir tas nuostatas, reikalaujančias papildomo finansavimo, dvišaliu susitarimu kolektyvinėje sutartyje panaikins.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turėčiau pasiūlymą ne tik dėl šio įstatymo projekto, bet ir dėl visų likusių. Gerbiamieji Seimo nariai, kiekvienas lydintysis įstatymas reikalingas tam, kad Bankroto įstatymas būtų harmoningas. Ir visiems, kurie nepritaria vienam ar kitam lydinčiam įstatymui, siūlau: parenkite alternatyvųjį taip, kad būtų harmoningas Bankroto įstatymui. O tokio atmetimo, kad man nepatinka, bet nieko nepasiūlau, neturėtų būti. Todėl po pateikimo aš siūlyčiau visiems pritarti, o nepatenkintiems – rengti alternatyvą, bet nepalikti įstatymo projekto tokio, koks negali būti (be tų lydinčiųjų).

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, prašyčiau pasirengti balsuoti dėl 2-2i – Lietuvos Respublikos kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.P-354. Kas pritaria po pateikimo, prašome balsuoti už, kas prieš – tas prieš.

Balsavo 64 Seimo nariai: už – 41, prieš – 16, susilaikė 7. Taigi Lietuvos Respublikos kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo projektui pritarta po pateikimo.

Aš kreipiuosi į kairiąją pusę. Ar jūs nepalaikytumėte tik ką pateikto Seimo nario A.Šimėno pasiūlymo? Ne.

Taigi 2-2j – Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio dalinio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-355. Prašyčiau, kolegos, kalbėti dėl motyvų.

Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau nepritarti šiam projektui, kadangi Darbo sutarties įstatyme pakanka motyvų atleisti darbuotoją, jeigu įmonė yra bankroto stadijoje. Siūloma įstatymo pataisa, kad reikia papildyti 29 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą žodžiais „įmonė bankrutuoja”, apskritai neaiški. Ką tai reiškia bankrutuoja? Tai, kad įmonės likimas nėra išspręstas. Jeigu bus palikta šita pataisa arba priimta 29 straipsnio 1 punkte, vadinasi, tokiu atveju darbdavys turės įspėti darbuotoją prieš du arba keturis mėnesius ir išmokėti jam išeitinę pašalpą. Jeigu mes vadovausimės šiandien galiojančio įstatymo 26 straipsnio 7 punktu, tai ten nėra numatyta įspėjimo terminų. Bankroto atveju darbdaviui yra kur kas lengviau – jis gali tiktai išmokėti išeitinę pašalpą. Ši 29 straipsnio pataisa tikrai nereikalinga, nes viskas pakankamai sureguliuota šiandien galiojančių darbo įstatymų.

PIRMININKAS. Čia buvo kalbama prieš. Aš, kolegos, dabar kviečiu balsuoti dėl Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio dalinio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-355. Kas pritaria po pateikimo, tas balsuoja už, kas nepritaria, tas – prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 62 Seimo nariai: už – 35, prieš – 23, susilaikė 4. Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio dalinio pakeitimo įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Bus pradėta svarstymo procedūra.

Dabar – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 35, 315 ir 316 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Nebuvo norinčių diskutuoti. Gal galėtume priimti bendru sutarimu? Įstatymo projektui (registracijos Nr.P-447) pritariame po pateikimo bendru sutarimu.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-448. Nematau norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Pritariame bendru sutarimu.

Ir 2-2m – Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 241 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-449. Jau buvo prieštaraujančių.

Dėl motyvų – Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš jau tikrai nusibodau, bet aš noriu dar paprieštarauti, kad 241 straipsnio papildymas aštuntąja dalimi prilyginamas tam, apie ką ilgai buvo kalbama – nemokamoms atostogoms. Ilgą laiką įmonių darbuotojai buvo varomi į nemokamas atostogas tikrai neteisėtai, norėta to atsisakyti. O dabar papildydami 241 straipsnį aštuntąja dalimi, kai darbuotojai išvaromi prastovai nenustatytam laikui ir jiems nieko nemokama, yra nemokamų atostogų įteisinimas vienašališku darbdavio sprendimu. Siūlau tikrai nepritarti šitam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Aš manyčiau priešingai. Šitam būtinai reikėtų pritarti, būtent dėl to, kad čia ginami darbuotojų interesai, nes jiems paliekama alternatyva. Galbūt, kai įmonė atsigaus ir turės užsakymų ir darbo, jie išliks įmonėje, o priešingu atveju ji bus priversta išvaryti tuos darbuotojus dėl to, kad nėra darbo vietų, ir atleisti juos iš darbo. Be to, darbuotojai turi pasirinkimą. Jie gali šitą priimti, gali šito nepriimti. Taigi aš tikrai pasisakau už, nes čia ginami darbuotojų interesai.

PIRMININKAS. Mažais žmonėmis galima rūpintis įvairiais būdais, tai jau aiškiai matyti. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Kol registruojamės, sakau, kad tuojau balsuosime, ar pritarsime po pateikimo Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 241 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-449.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui po pateikimo, prašome balsuoti. Balsavimas pradėtas. Balsavo 69 Seimo nariai: už – 39, prieš – 23, susilaikė 7. Ir šitam įstatymo projektui – Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 241 straipsnio papildymo įstatymo projektui – pritarta po pateikimo. Bus pradėta svarstymo procedūra.

Aš dabar kreipiuosi į poną J.Bivainį ir į visus kalbėjusius. Ar galėtume sakyti, kad du komitetai nagrinėja visus šituos įstatymų projektus: Ekonomikos komitetas bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas?

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas – Ekonomikos komitetas bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar neprieštaraujate? (Balsas salėje) Ekonomikos komitetas – visus.

Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo iš išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Be Ekonomikos komiteto – dar Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Lietuvos Respublikos kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo projektas – Ekonomikos komitetas bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio dalinio pakeitimo įstatymo projektas – Ekonomikos komitetas bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 35, 315 ir 316 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas – Ekonomikos komitetas ir …

BALSAS IŠ SALĖS. Galbūt Teisės?..

PIRMININKAS. … ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas – Ekonomikos komitetas ir …

BALSAS IŠ SALĖS. Ir užtenka.

PIRMININKAS. …bei Biudžeto ir finansų komitetas.

Ir Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 241 straipsnio papildymo įstatymo projektas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Ekonomikos komitetas. Sveikatos reikalų komiteto šį kartą neprireikė. Man labai malonu, kolegos, kad vienu prisėdimu sutvarkėme šitiek įstatymų. Ar sutiktumėte padaryti 10 minučių pertrauką, kad su naujomis jėgomis galėtume eiti tolyn? 10 minučių pertrauka. Pradedame 17.50 val.

 

LR pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijų dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir valstybės paramos teikimo jiems įstatymo projektas Nr.P-427. LR ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 133 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-428

 

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). 2-4a klausimas – Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijų dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir valstybės paramos teikimo jiems įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-427. Svarstymas. Aš dabar žiūriu, kas yra užsirašę kalbėti. Yra užsirašę keturi Seimo nariai, bet kol kas matau tiktai du kalbėtojus.

Kviečiu į tribūną kalbėti Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos kario savanorio ir laisvės kovų dalyvio statuso, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijų dalyvių Lietuvoje įstatymų nuostatas, turi būti paskelbti ir jiems anksčiau suteikti Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio apdovanojimai, kariniai laipsniai ir teikiama valstybės parama. Pateiktas Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijų dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir valstybės paramos teikimo jiems įstatymo projekto pavadinimas turėtų būti tikslinamas.

Karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių statusas jau anksčiau paskelbtas. Įstatymo projekto pavadinimas turėtų atitikti jo turinį. Jis galėtų vadintis Lietuvos Respublikos karių savanorių, laisvės kovų dalyvių apdovanojimų ir karinių laipsnių skelbimo ir valstybės paramos jiems teikimo įstatymas. Įstatymo projekte yra ir kitų tikslintinų vietų.

Iš įstatymo projekto 1 straipsnio – „Įstatymo paskirtis” – reikėtų išbraukti žodžius: „statuso pripažinimo”, „partizanų”, nes įstatymo paskirtis – skelbti ne vien partizanų, bet visų karių savanorių, laisvės kovų dalyvių apdovanojimus, karinius laipsnius ir teikti jiems valstybės paramą.

2 straipsnio trečią punktą reikėtų konkretizuoti nurodant, kokie Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio ir kiti pasižymėjimo ženklai kokiems ženklams pagal Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimų ženklų įstatymą prilyginami. Visame įstatymo projekte, be 1 straipsnio, reikėtų atsisakyti nereikalingų žodžių: „partizanai”, „ginkluoto pasipriešinimo rezistencijos dalyviai”, „neginkluoto pasipriešinimo rezistencijos dalyviai”, nepriklausomai nuo jų vartojimo linksnio. Reikėtų vartoti vien įteisintas sąvokas: „kariai savanoriai”, „laisvės kovų dalyviai”.

Suredagavus 4 straipsnį, jį reikėtų papildyti žodžiais: „politiniams kaliniams”, „tremtiniams”, „kitiems rezistentams”.

Reikia tikslinti 5 straipsnio pirmo punkto kompensacijos skaičiavimą. Dėl 5 straipsnio pirmo punkto karių savanorių, nuteistų mirties bausme, kuriems bausmė įvykdyta. Čia gali būti tik du variantai: arba šie žodžiai turi būti išbraukti, arba turi būti įrašyti visi: tie, kurie nuteisti mirties bausme, ir tie, kuriems bausmė įvykdyta. Skirstymas į gerus ir geresnius jau buvo. Mes prisimename tuos laikus, tai gal vėl toliau tęsime? O gal nėra žinomi 1940 metais suimti ir sušaudyti Maskvoje, vėliau sušaudyti Vilniuje, sušaudyti Rainiuose, Šiauliuose, Pravieniškėse ir kitur? Gal jų ir nebuvo? Taigi arba visus įrašome, arba visų kol kas įstatymo projekte neįrašome. Ir, kaip aš sakiau, skirstymo čia neturėtų būti.

Reikia tikslinti 5 straipsnio antrame punkte minimas kompensacijas, ypač žodžius: „nepaveldima” ir „neindeksuojama”. Manau, jei nurodoma, kad kompensacija nepaveldima ir neindeksuojama, tuomet turėtų būti nurodomi karių savanorių žūties metai. Sakykim, žūties dieną buvo 5 šeimos nariai, o šiuo metu liko tik vienas. Kompensacijos sumą reikėtų dalyti iš penkių, bet išmokėti tik vieną penktąją kompensacijos dalį. Šiuo atveju kompensacija nepaveldima ir neindeksuojama. Jei kompensacija bus išmokama šeimos nariams pagal įstatymo įsigaliojimo datą, tai iš penkių šeimos narių likusiam vienam ir bus išmokama visa kompensacija. Šiuo atveju negali būti kalbama apie nepaveldimą ir neindeksuojamą kompensaciją. Čia kaip tik reikėtų rašyti, kad kompensacija paveldima ir indeksuojama, nes įstatymui įsigaliojus nebus suspėta jos visiems vienu metu išmokėti. Numatyti treji metai. Per šį laiką ne vienas, turintis teisę gauti kompensaciją, iškeliaus į Anapilį. Tokiu atveju jo šeimos nariai tikrai turėtų pasinaudoti šeimos nario negauta kompensacija. Kitu atveju būtų padaryta nepataisoma klaida.

Norėdami palyginti mes rengėmės kompensuoti nekilnojamojo turto vertę, kuris buvo iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. , o vėliau jo neliko dėl valstybės ar savivaldybių priimtų sprendimų. Tai kaip čia tada yra? Kur čia mes ieškome tos teisybės ir ką mes čia padarysime? Jeigu vienur prisimename apskritai, ko nebuvo, o čia – kas žmogui skirta, bet dėl to, kad jis išėjo į Anapilį, jau viskas pasibaigė.

Manau, įstatymo projektą reikėtų papildyti 7 straipsniu – „Baigiamosios nuostatos”. Jame reikėtų nurodyti, kas rengia apdovanojimą ir karinių laipsnių skelbimo pateikimo medžiagą, pateikimo bei išmokėjimo tvarką ir kas vykdys pačius darbus. Kadangi svarstysime po šito atitinkamą įstatymo projektą dėl jo įgyvendinimo, čia galima su tuo sutikti, kad galima ir taip, kaip jau yra toliau daroma. (Jau baigiu.) Įstatymo projekte Nr.428 taip pat reikėtų atsisakyti nereikalingų žodžių 133 straipsnio pradžioje. Padarius minėtus įstatymo projekto pakeitimus bei papildymus ir sulaukus Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimo dėl finansavimo, jam būtų galima pritarti po svarstymo. Šiuo metu siūlau daryti svarstymo pertrauką.

Čia buvo minėta, kad laisvės amžinoji ugnis – šventa. Žinoma, būtų gerai, kad mes tai galėtume padaryti, deja, reikėjo apie tai irgi šiek tiek pagalvoti. Neišsprendus minėtų klausimų, ypač finansavimo, žinoma, mes negalime šiandien pritarti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Nacionalinio saugumo komiteto vardu kviečiu kalbėti Seimo narį A.Katkų.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo komitetas svarstė šį Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir valstybės paramos teikimo jiems įstatymo projektą. Dalyvavo 10 Seimo narių, jie išreiškė kai kurias pastabas. Porą aš tikrai norėčiau paminėti. Kitos yra pateiktos Seimo nariams ir pranešėjams, taip pat ir Krašto apsaugos ministerijai, kuri siūlo. Vienai iš jų, pono J.Listavičiaus, aš pritarčiau. Jis paminėjo dėl kompensacijos, kad reikalingas suderinimas su Vyriausybe, kad iš tikrųjų būtų tų pinigų, kad būtų arba fondas, arba kitokiu būdu, kad būtų galima iš karto ir išmokėti priklausomai nuo to, kaip sudarytas fondas. Na, ir dar. Nacionalinio saugumo komitetas siūlo parengti šio įstatymo įgyvendinimo projektą.

Šiaip visi balsavo už. Mes pritariame šiam projektui ir kartu apgailestaujame, kad šiek tiek vėlokai pasirodė, bet vis tiek labai gerai, kad bus atkurta ta istorinė teisybė ir žmonėms kažkiek atlyginta už moralines ir materialines skriaudas. Siūlau balsuoti už šio projekto priėmimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijos nukentėjusių asmenų teisių reikalų komisijos vardu kalbės Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mūsų Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių reikalų komisija svarstė pateiktą įstatymo projektą ir iš esmės projektui pritarė. Posėdyje dalyvavę 9 komisijos nariai balsavo už pritarimą pateiktam projektui, tačiau su parengtais komisijos papildymais. Šie papildymai yra išdalyti visiems Seimo nariams. Tikimės, kad teikiantys šį klausimą, t.y. Vyriausybė ir jos atstovai ir Krašto apsaugos ministerija, įsiklausys į mūsų pasiūlymus, kurie, mums atrodo, yra gana esminiai. Vertindami šį įstatymo projektą, mes siūlome kompensaciją pakeisti pašalpa žuvusiųjų šeimos nariams, nes jeigu tai būtų kompensacija už žuvusius, mums būtų nesuprantama, kodėl ji taip skiriasi nuo šiandien tarnaujančių mūsų karių, atliekančių savo pareigą, pavyzdžiui, Bosnijoje, kur numatyta 120 minimalių mėnesinių atlyginimų. Tai prilygtų beveik, ne beveik, o 48 tūkst. Lt, o žuvusiems už nepriklausomybę ir kovoje už Lietuvos laisvę mes skiriame tik 14 tūkst. vienkartinę kompensaciją. Todėl mums atrodo, kad reikėtų tai vadinti pašalpa žuvusiųjų šeimoms. Taip keisti 1 straipsnio tekstą.

Toliau mes turime pataisų ir 2 straipsniui, kur antrojoje dalyje mes siūlytume apdovanotiems Laisvės kovos karžygio garbės vardu nesuteikti, neapdovanoti jų iš naujo Vyčio kryžiaus I laipsnio ordinu, kaip yra numatyta apdovanojimo įstatyme, bet už turėtą Laisvės karžygio garbės vardą įteikti Vyčio kryžiaus I laipsnio ordiną. Taip pat mes siūlome papildyti 2 straipsnį ketvirtąja dalimi: po trečiosios dalies parašyti dar ketvirtąją dalį, kurioje paminėti, kad kai kurių 1944-1949 m. partizanų apygardų, 1941 m. birželio sukilimo vietinės rinktinės ir Tėvynės apsaugos rinktinės vadovybių teiktų pasižymėjimo ženklų prilyginimo Lietuvos Respublikos medaliams ir kitiems pasižymėjimo ženklams tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kadangi tai nebuvo visos šalies, o buvo atskirų apygardų ar rinktinių pasižymėjimo ženklai, todėl ta tvarka turėtų būti sulyginta pagal Vyriausybės tvarką.

Na, ir galbūt esminis mūsų pasiūlymas yra pakeisti 5 straipsnį. Dabar mes, išanalizavę jo redakciją, matome, kad kai kurios situacijos nėra įvardytos, – dėl ginkluoto pasipriešinimo rezistencijos dalyvių, yra praleisti kariai savanoriai. Mes siūlome papildyti ir kariais savanoriais, taip pat po „žuvusiųjų kovos lauke”, norėtume atkreipti dėmesį, kad buvo tokių, kurie žuvo ir suėmimo metu, norėtume papildyti 5 straipsnį „suėmimo metu”. Taip pat tardymo metu kai kurie ne tik buvo nužudyti, bet ir mirė tardymo metu, kad šis straipsnis apimtų ir mirusiuosius tardymo metu, taip pat apimtų ir įkalinimo metu, kurie buvo ne tardomi, bet įkalinimo metu, kad galiotų ir jiems numatytos pašalpos, už juos jų šeimoms numatytos pašalpos.

Taip pat mes norime išplėsti pašalpas, jų mokėjimą ir akcentuoti ryšį su žuvusiaisiais. Įstatymo projekte buvo numatyta 14 tūkst. 400 Lt dydžio vienkartinė kompensacija šeimoms, tačiau antrojoje dalyje išvardyta, kam ji skiriama. Ji skiriama ir tėvams, ir sutuoktiniams, ir vaikams. Taip gali būti trys, keturios, penkios ir daugiau šeimų. Mums komisijoje svarstant atrodė, kad tai yra neteisinga, kad žuvęs, turėjęs du ar tris vaikus, kad tėvai gautų tokias skirtingas dalis ar išmokamas pašalpas, todėl mes siūlome dar truputėlį praplėsti šitą grupę (be vaikų, sutuoktinių ir tėvų). Atkreipiame dėmesį, kad buvo tokių šeimų, kur kovotojas, karys savanoris ar ginkluoto pasipriešinimo dalyvis turėjo nepilnametį brolį ar seserį, kuris buvo likęs ūkyje, o jis išėjo tik vienas kovoti į mišką, tėvų jau jie neturėjo, vaikų galbūt irgi žuvusysis neturėjo, mes turime konkrečių atvejų, kai yra likę nepilnamečiai seserys ir broliai, todėl mes siūlome 5 straipsnyje išplėsti šitą grupę asmenų. Įrašyti brolius ar seseris, jeigu jie žuvimo metu buvo nepilnamečiai arba su žuvusiuoju sudarė vieną šeimą, kurioje nebuvo kitų pilnamečių narių, ir vedė bendrą ūkį. Galbūt žmonių, kuriems skiriamos pašalpos, truputį padaugėja, bet mes manome, kad tai nebūtų labai didelis skaičius ir tai būtų galima įgyvendinti.

Kadangi terminas yra ne viena diena, nevienkartinės išmokos, autorių siūlomas trejų metų terminas, mes manome, kad negalėtume atsisakyti ir paveldėjimo tiesioginiams įpėdiniams. Todėl mes siūlome, kad pašalpą gali paveldėti tiesioginiai ją gaunančiojo įpėdiniai: tėvai, sutuoktiniai ir vaikai. Ir kad pašalpa būtų indeksuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tai būtų visos mūsų pastabos. Jos raštu yra išdalytos ir siūlome pritarti šiam projektui su mūsų komisijos pastabomis, jeigu jos bus priimtinos pateikėjams. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir paskutinis kalbėtojas šiandien užsirašęs – Seimo narys A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, kalbėtojai beveik viską pasakė, ir tas pastabas, kurios yra ir mano pasiūlytose pataisose, todėl prie jų jau neverta apsistoti. Aš tik paminėsiu, kad pateikto projekto 2 straipsnio pirmojoje dalyje yra netikslus sąrašas Laisvės kovų sąjūdžio teiktų apdovanojimų, todėl jį reikia papildyti, patikslinti. Jis yra gana sudėtingas. Bet tai yra visa esmė. Visi įvairūs Laisvės kovų sąjūdžio laipsniai ir rūšys, tiek su kardais, tiek su ąžuolo lapais, egzistavo, jie buvo apdovanojimai, todėl reikia visus išvardyti. Aš žinau, kad autoriai jau turi patikslintą redakciją, kuri yra išsami. Prilyginimo lentelė iš esmės nesikeičia, tiesiog yra ilgesnis sąrašas tų buvusių apdovanojimų.

Taip pat reikia 3 straipsnyje ir kitur, ten kur yra kalbama apie karinius, tiksliau, rašoma, kariniai (partizanų) laipsniai arba apdovanojimai, tai nėra visai tikslu, reikia tiesiog skliaustelius išbraukti, rašyti „kariniai ir partizanų”, nes šito įstatymo kario savanorio sąvoka apima ne tik partizanus, bet ir sukilėlius, ir vietinės rinktinės, ir Tėvynės apsaugos rinktinių karius ir visos jo nuostatos yra taikomos visoms šitoms keturioms kategorijoms, kurios turi bendrą pavadinimą, bendrą vardą – karys savanoris. Taigi, parašius „kariniai ir partizanų laipsniai”, tada iš tikrųjų viskas būtų gerai, nes tų visų kitų struktūrų kariniai laipsniai buvo tokie pat kaip prieškarinės Lietuvos ir partizanų taip pat – kaip prieškarinės Lietuvos kariuomenės laipsniai. Tai yra iš esmės ta pati lentelė, atitinka visas tas keturias kategorijas. Tokie būtų čia nedideli daugiau techninio pobūdžio papildymai.

Be to, 6 straipsnio trečiojoje dalyje, kur rašoma, kad duodami atitinkami pažymėjimai, nustatoma pažymėjimo forma ir davimo tvarka, reikia dar įterpti žodžius „pažymėjimų apskaita”, nes tas pažymėjimas bus toks dokumentas, suteikiantis, kaip matote, gana nemažas teises, turbūt ir socialinės paramos prasme, todėl šitų dokumentų apskaita turi būti griežtai nustatyta ir atitinkamai tvarkoma. Tokios būtų smulkios pastabos.

Dabar esminis dalykas yra 5 straipsnis – pašalpos žuvusių karių savanorių šeimoms. Aišku, aš irgi pasisakau už tai, kad „kompensacija už žuvusius” būtų pakeista žodžiais „pašalpa ar parama žuvusiųjų šeimai arba žuvusiųjų artimiesiems”, nes kompensacija šiuo atveju yra iš tikrųjų, mano supratimu, netinkama įvairiais aspektais – ir etiniu požiūriu, ir ekonominiu, ir turbūt metodiniu.

Aš siūliau ir mano pasiūlymas tebegalioja, kad šita pašalpa yra susieta su dabar galiojančiu Krašto apsaugos tarnybos įstatymu, kur yra numatytos atitinkamos kompensacijos. Ten tas žodis vartojamas už žuvusius kariškius tarnybos metu. Profesionalios tarnybos kariškiui žuvus, yra išmokama 120 minimalių mėnesinių algų, o būtinosios tarnybos kariškiui žuvus, atitinkamai 500.

Aišku, antrasis variantas turbūt yra aiškiai nepriimtinas, manau, netgi ir tame įstatyme dabartinės valstybės galimybių požiūriu yra visiškai fantastiškas, todėl aš manau, kad karius savanorius būtų tikslingiau ir tiksliau bei artimiau vadinti profesionaliais kariais, o ne būtinosios tarnybos kariais. Nors čia, aišku, būtų galima ir taip, ir taip. Todėl aš siūliau ir siūlau, kad būtų apsistota prie 20 minimalių mėnesinių algų dydžio vienkartinės pašalpos, suprantant valstybės biudžeto naštą, apkrovimą. Manau, kad tą dalyką galima išspręsti išplečiant išmokėjimo termino diapazoną ir būtų beveik tas pat. Dabar pagal variantą, pasiūlytą autorių, metams tektų apie 100 mln. Lt tokių pašalpų krūvis, mano siūlomame variante, jeigu pratęstume iki aštuonerių metų (tuojau aš baigiu), tas krūvis padidėtų, sudarytų apie 12 mln. Tai yra iš tos pačios eilės, bet, suprantama, reikia tai svarstyti. Kadangi buvo pasiūlyta komisijoje, mūsų nutartas visai kitas principas, jis irgi svarstytinas. Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė daryti svarstymo pertrauką, aš manau, kad tas siūlymas yra visiškai nepagrįstas ir samprotavimai apie tas kelias rūšis tų sušaudytų irgi yra nepagrįsti. Šis įstatymas kalba tik apie karius savanorius ir visiškai neleistina jį painioti su kokiu nors kitu, tačiau, suprantama, kad Vyriausybės nuomonė reikalinga. Aš manau, dabar autoriai turėtų galutinai pasirinkti iš trijų siūlomų variantų tą pašalpos dydį ir jos taikymą. Aš siūlyčiau pritarti po svarstymo ir iki priėmimo sulaukti Vyriausybės atsiliepimo, atsakymo į komiteto paklausimą, kurį ji pasirinks variantą ir kokį pašalpos dydį. Daryti svarstymo pertrauką, aš manau, nėra jokios prasmės. Ačiū. Tiek.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu kalbėti projekto pateikėją – Krašto apsaugos viceministrą poną E.Simanaitį.

E.SIMANAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, su visomis Seimo narių pastabomis, pateiktomis posėdžiuose ir šio posėdžio metu, mes iš principo sutinkame. Gal kiek diskutuotinos Seimo nario J.Listavičiaus pastabos, aš manyčiau, ir paaiškinu kodėl. Manyčiau, mūsų projektas, kurį mes pateikėme jums, savo pavadinime turi labai aiškią formuluotę. O 1 straipsnyje pasakyta, kad šis įstatymas nustato ginkluoto pasipriešinimo, rezistencijos dalyvių, karių savanorių (po brūkšnelio) ir neginkluoto pasipriešinimo rezistencijos dalyvių – laisvės kovų dalyvių. Taigi jis visiškai aiškiai apibrėžia, apie ką kalbama. Dėl 2 punkto, apie kurį kalbėjo Seimo narys ponas A.Katkus, mes iš tikrųjų, atsiprašau, ponas A.Stasiškis, mes išplėtėme visiškai aiškiai įvardydami atitikmenis apdovanojimų, kurie buvo partizanų jungtinės vadovybės po 1949 m. vasario 16 d. memorandumo įforminti bendru aktu, privalomu visoms partizanų apygardoms. Taigi neaiškumo dėl šių aukščiausių apdovanojimų neturėtų būti. Pripažįstame būtinumą visur kompensaciją pakeisti pašalpa. Su tuo reikėtų sutikti iš karto, be ginčų. Dėl apdovanojimų kartojimo irgi ginčų nekyla, pripažįstame, kad reikia pataisyti „įteikimą”, t.y. apdovanotieji aukščiausiais ordinais nebūtų apdovanojami antrą kartą, tačiau jiems tik įteikiamas atitikmuo, ne jiems, o jų artimiesiems.

Dar noriu priminti, kad dėl laipsnių suteikimo, apie ką buvo kalbama, dabar neminima, remiamasi 3 straipsnio trečiojoje dalyje mūsų krašto apsaugos tarnybos nustatyta tvarka, t.y. 44 straipsnio 4 ir 5 punktai kalba apie tai, kad laipsnius iki pulkininko leitenanto imtinai suteikia krašto apsaugos ministras, pulkininko generolo – Respublikos Prezidentas. Ši tvarka palikta ir čia.

Dėl 4 punkto papildymo taip pat nekyla abejonių. Formuluotė priimtina. Aš jos nenoriu kartoti. Pretenzijų neturiu. Sutinkame su ja, reikėtų pataisyti. Tačiau kai kalbama apie 5 straipsnį dėl pašalpų žuvusiųjų karių savanorių šeimoms, nužudytų arba tardymo metu mirusių, nuteistų mirties bausme, kai ji įvykdyta, – čia iš tikrųjų gali būti trys variantai. Gerbiamiesiems Seimo nariams primenu, kad vienintelis jų, būtent ši nurodyta suma, buvo pateikta ir suderinta su Finansų ministerija ir nekėlė abejonių bent pirmajame variante. Kurį iš tų trijų teikiamų variantų dabar pasirinktume, iš anksto pasakyti nieko apibrėžtai negalima, kadangi būtina konsultuotis ir su Žemės ūkio ministerija, ir su Socialinių reikalų, ir su Finansų. Taigi Vyriausybės ši problema turėtų būti išspręsta tik po ilgesnių konsultacijų ir pasitarimų… pasirinkti tą variantą.

Aš nežinau, ką daugiau pasakyti. Na, nebent dėl apskaitos. Pono A.Stasiškio pastaba dėl pažymėjimų išdavimo formos ir apskaitos tvarkos, be abejo, yra esminė. Tai mes įvertinsime. Daugiau, atrodo, aš neturėčiau ko prikišti, nebent manęs paklaustų.

PIRMININKAS. Šiandien klausimų jau negali būti. Man labai malonu, kad jūs geranoriškai priėmėte daugelį mūsų išsakytų pastabų. Dėkoju. Mums, kolegos, dabar reikia apsispręst, ar pritariame po svarstymo. Ar būtų norinčių diskutuoti dėl balsavimo motyvų?

Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Per svarstymą aš išgirdau ir supratau kai kuriuos klausimus. Žinoma, čia jau Seimo kompetencija, kad pašalpa tampa paveldima, kad ji skiriama pagal įstatymo įsigaliojimo datą. Šiuo atveju jau reikia patikslinti gavėjų skaičių ir patikslinti sumą. Tai visiškai kitas dalykas, kuris buvo pirmame projekte. Šitas klausimas man aiškus.

Tačiau man ir toliau lieka neaišku ir niekaip negalėsiu sutikti, kad ir šis Seimas vėl skirstytų žuvusius į geresnius ir blogesnius. Perskaitykime dar kartą, kas čia, pataisose, parašyta, jeigu taip sakytume: „nužudyto ar mirusio įkalinimo metu ar nuteistų mirties bausme (bausmė įvykdyta)”. Ką tai reiškia? Ar tik kariai savanoriai buvo žudomi, mirė ir mirties bausme teisiami? O gal kiti nežino, kad buvo ne mažiau ir kitų? Gal išvardyti? Aš jau vardijau svarstymo metu ir dar galėčiau gal išvardyti. Tai kaip tada su jais? Tai jie geresni ar blogesni? Mes kalbame apie apdovanojimus – tai smulkmena, lyginant su ta neteisybe, kurią mes įteisinsime šiuo įstatymu. Aš siūliau sprendimą: arba mes įrašome visus, kadangi ant kaktos niekam ir neparašyta iš esančių kalinių, ar jis buvo partizanas, ar jis kitaip kalėjo. Tai kaip dabar čia išeina? Mes ir esant anam Seimui svarstėme tuos klausimus. Aš taip pat ne kartą sakiau, galima stenogramas pakelti ir pasižiūrėti, kad tada skirstėme į geresnius ir blogesnius arba gerus ir dar geresnius. Tai ką dabar darome? Jeigu mes nesuspėjome, tai taip ir sakykime, prisiminę ir moralę, ir etiką, kad kalti, bet neskirstykime toliau. Todėl, orientuodamasis į šitą neteisybę, šitam įstatymo projektui ir toms pataisoms, kurios nevykusios, aš pritarti negaliu. O kaip jūs padarysite, istorija apie jus tada pasakys, jeigu šiandien mes negalime susitvarkyti. Tas darbas prasidėjo, kai mes kompleksinį įstatymą pradėjome skaldyti gabaliukais, todėl ir sukamės štai taip, kaip eketėje, atsiprašau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Labai gaila, kalbant apie eketę ir eketėje besisukantį daiktą, labai gaila, kad ponas Juozas pateko į tą eketę, bet iš tikrųjų mes tikrai sukamės tuščioje vietoje. Įstatymo pavadinime aiškiai parašyta „kariai savanoriai”. Visi kiti, kurie sušaudyti ar nukentėję, taip, tai mūsų nepadarytas darbas, kurį turime padaryti. Tai yra kita kategorija žmonių, jie taip pat lygiai tokie pat nukentėję, lygiai taip pat jie ar likę jų artimieji turbūt gaus valstybės kažkokią paramą, bet mes negalime daryti jovalo, kaip buvo bandoma daryti iš pradžių. Taigi aš čia nematau, žinoma, išskyrus asmeninius kaprizus, nieko daugiau. Todėl aš dar kartą sakau: mes turime po svarstymo pritarti ir iki priėmimo laukti Vyriausybės apsisprendimo dėl kompensacijos, arba pašalpos, artimiesiems dydžio ir mokėjimo būdo – ar už vieną žuvusį, ar kiekvienam vienodą, ir dėl atitinkamų biudžeto galimybių, per kiek laiko tai mes galime išdėstyti. Iš tikrųjų Vyriausybės nuomonė būtina, tačiau aš nemanau, kad ji pakeis iš principo įstatymą. Ji tik pakeis tą skaičių, tuos 1, 2, 3, 5 ar 8 metus, todėl dar kartą siūlau pritarti po svarstymo ir iki priėmimo sulaukti Vyriausybės nuomonės. Ačiū.

PIRMININKAS. Po kalbos dėl balsavimo – registracija. Registracija pradėta. Tuoj balsuosime, ar po svarstymo pritarsime Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijų dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir valstybės paramos teikimo jiems įstatymo projektui, kurio Nr.P-427.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kolegos, balsavimas pradėtas. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo šiam įstatymo projektui, prašome balsuoti.

Balsavo 61 Seimo narys: 48 – už, 4 – prieš ir 9 susilaikė, taigi įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-427, pritarta po svarstymo.

2-4b – Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 133 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-428. Ar būtų norinčių diskutuoti, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? Įstatymo projektui Nr.P-428 pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo.

Matau norintį kalbėti. Repliką po balsavimo – Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Dėkui. Replika po balsavimo po to, jeigu galima. Tik ką balsuota dėl mūsų įstatymo… Aš manau, kad jis yra labai svarbus, tik ten yra du niuansai. Vienas – manyčiau, žodis „suimamas” turėtų būti keičiamas. Žodis „suimamas” nėra susijęs su kova, jis turi visai kitokį semantinį kontekstą, nes tai buvo kovotojai ir jie negalėjo būti suimti kaip paprasti piliečiai. Aš turiu omeny kovoje suimtą žmogų. Gal galima surasti kitą aktyvesnį sinonimą? Galbūt aš klystu.

Antras dalykas. Jeigu galima, reikėtų įrašyti tuos getų kovotojus, kurie beveik visi žuvo, 99% jų žuvo, kurie pabėgo iš Vilniaus geto, buvo nuo 1940-1944 m. miške ir kovojo prieš nacius. Faktiškai niekas neliko gyvas. Aš manau, kad irgi į tai įeina. Tai tokia maža replika. Ačiū.

PIRMININKAS. Replika labai svarbi, temos labai svarbios, bet, žinoma, šioje replikoje tie dalykai, apie kuriuos reikėtų kalbėti su darbo grupe ir asmeniškai. Be abejo, į tai galima atsižvelgti.

Seimo narys K.Bobelis. Replika.

K.BOBELIS. Aš manau, kad tas įstatymas labai geras, aš pritariu visoms toms padarytoms pastaboms. Bet aš jokiu būdu negaliu sutikti su gerbiamojo ministro pasakymu, kad karininko laipsniai nuo leitenanto iki pulkininko leitenanto yra suteikiami krašto apsaugos ministro. Kodėl reikia daryti precedentą, kurio nėra nė vienoje pasaulio valstybėje? Ir prieškarinėje Lietuvoje, ir dabar visi laipsniai yra suteikiami Prezidento. Kodėl reikia pažeminti ar paniekinti tuos, kurie žuvę arba yra dimisijoje, ir jiems suteikiamas žemesniojo pareigūno laipsnis? To aš negaliu suprasti. Šiaip įstatymas labai geras.

PIRMININKAS. Manau, kad visus šituos dalykus kalbėdamiesi galime išdiskutuoti daug išsamiau. Replikų forma čia sunku susišnekėti.

 

LR Seimo nutarimo Dėl LR pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijų dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir valstybės paramos teikimo jiems įstatymo įgyvendinimo projektas Nr.P-446 (pateikimas)

 

Gerbiamieji kolegos, 2-4c – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir valstybės paramos teikimo įstatymo įgyvendinimo” projektas. Registracijos Nr.P-446. Pateikimas. Aš kviečiu į tribūną Seimo narį A.Stasiškį. Kolegų Seimo narių prašau leisti pratęsti posėdį dar bent valandą, paskui tarsimės.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tas nutarimas iš tikrųjų yra paprastas. Aš tik gal bandau užpildyti tą spragelę, kuri buvo po to įstatymo projekto pateikimo, – nepasiūlytas nutarimas dėl jo įgyvendinimo. Kadangi įstatymo tekste yra keletas nuostatų, kuriomis pavedama Vyriausybei atlikti tą ar tą, be abejo, reikalingas nutarimas dėl jo įgyvendinimo, nes į patį įstatymo tekstą būtų, man atrodo, negerai juridinės technikos požiūriu įrašyti datas, nurodyti, iki kurios dienos, kada tą pateikti kam tvirtinti. Nutarimo dėl įgyvendinimo tekstas yra labai trumpas. Iš tikrųjų yra pavedami Vyriausybei trys darbai. Pirmas – iki šių metų rugpjūčio 1 d. parengti ir patvirtinti 1940-1949 m. atskirų partizanų apygardų, taip pat 1941 m. birželio sukilimo vietinės rinktinės ir Tėvynės apsaugos rinktinės vadovybių teiktų pasižymėjimo ženklų prilyginimo Lietuvos Respublikos medaliams ir kitiems pasižymėjimo ženklams tvarką. Pataisose yra siūloma tokia nuostata, kad tokią tvarką nustatytų Vyriausybė, nes tai yra žemesnio rango apdovanojimai, t.y. reikia, kad ji tą darbą padarytų ir patvirtintų.

Taip pat 5 straipsnyje yra parašyta, kad kompensacijų (dabar vartosime žodį „pašalpų”) mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taip pat reikia pavesti, kad ji iki tam tikro laiko šitą tvarką nustatytų, kad būtų galima įstatymą realizuoti.

Ir analogiškai dėl ginkluoto pasipriešinimo dalyvių, karių savanorių ir neginkluoto pasipriešinimo dalyvių, laisvės kovų dalyvių pažymėjimų formų, jų išdavimo bei apskaitos tvarkos. Toks pavedimas, tokia nuostata irgi įrašyta 6 straipsnyje. Vyriausybei taip pat reikia pavesti, iki kurio laiko ji tai turi padaryti. Aš manau, čia pasiūlyta data – rugpjūčio 1 d. – yra priimtina. Net jeigu mes tą įstatymą priimsime tiktai sesijos pabaigoje, manau, laiko užteks, o jeigu nepriimsime, tai, suprantama, ji atitinkamai keisis. Tai aš tiek.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmoji – Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau paklausti jūsų, gal būtų prasminga toliau tvarkant čia pateiktus įstatymus nepadaryti tokios takoskyros tarp karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių, nes, kai kalbama apie statusų pripažinimą, ypač apie kompensacijas, atrodytų lyg atitrūksta tos dvi kategorijos. Man atrodo, apskritai labai sunkiai sugrupuojama, ką priskirti prie kario savanorio ir laisvės kovų dalyvio ir kokia žūtis yra kokios kategorijos. Čia nuskambėjo… aš atsiprašau, kad truputį pavėlavau į diskusiją, man atrodo, nuskambėjo tokia mintis, kad nereikėtų taip rūšiuoti į labiau svarbius ar mažiau svarbius, kai žmonės yra žuvę dėl laisvės. Koks jiems suteikiamas statusas, neturėtų būti labai svarbus diferencijavimo kriterijus, ypač kai kalbama apie jų šeimų kompensacijas. Ačiū.

A.N.STASIŠKIS. Pirmiausia tas klausimas nesusijęs su nutarimu dėl įgyvendinimo, tai paties įstatymo autoriams, bet įstatymas juk yra irgi tiktai išvestinė jau priimto įstatymo, kuriuo apibrėžtos kario savanorio ir laisvės kovų dalyvių sąvokos ir statusas. Kaip nustatyti, aš manau, dėl to įstatymo įgyvendinimo yra pavedimas Vyriausybei, jūs prisimenate. Ten jie turi patvirtinti tą tvarką ir tuos kriterijus, kaip tą vardą pripažinti ir kaip jį suteikti. Aš manau, kad tie kriterijai turi būti pakankamai griežti ir tikslūs, nes tai iš tikrųjų yra svarbi problema, bet apie tai bus kalbama atskirai, kai bus pateikti nuostatai tvirtinti.

O dabar dėl šito, ką jūs keliate. Aš nematau principinio skirtumo. Galėtų būti šito straipsnio penktosios dalies papildymas, pavyzdžiui, ne tik žuvusiais kariais savanoriais, o ir laisvės kovų dalyviais. Čia dėl to, ar tą sąvoką papildyti ar nepapildyti, bet jeigu kalbame apie karius savanorius, tai jie lieka jau kitų įstatymų subjektai. Čia kalbama apie pasipriešinimo dalyvius. Karys savanoris – ginkluoto pasipriešinimo dalyvis. Laisvės kovų dalyvis – aktyvus pasipriešinimo dalyvis. Aš noriu tuo pabrėžti, kad politinis kalinys, tremtinys ir laisvės kovų dalyvis yra visiškai netapatūs dalykai. Gali būti (dažnai tai sutampa), bet tai nebūtinai. Politinis kalinys gali būti ir nuteistas labai sunkia bausme, kartais gali būti nuteistas ir mirties bausme, tačiau jis gali nebūti pasipriešinimo dalyvis. Jis gali būti už kitas veikas, pavyzdžiui, už ryšius su užsienio kažkokiomis tarnybomis, už savo veiklą prieškarinėje Lietuvoje ir t.t., bet tai nereiškia, kad jis buvo pasipriešinimo dalyvis, nors jis taip pat yra daug nukentėjęs. Todėl dabar mes, komisija, kaip tik pritarėme įstatymo projektui (aš jį įregistruosiu artimiausiomis dienomis) dėl nukentėjusių asmenų. Ten yra dėl šitų dalykų, kurie represuoti, kurie žuvę, sužaloti arba akcijų metu, taip pat nuteisti mirties bausme, – tai ten mes grįšime prie šitų dalykų, nes čia yra skirtingi… bet iš esmės taip. Yra blogai, kad mes nesugebame vienu kartu, tada būtų visa panorama.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 1 straipsnio 2 punkto – dėl konkretaus žodžio „sąlygas”. Jeigu mes čia turime minty dokumentų rengimo sąlygas, tai taip, bet vis dėlto jeigu sumos nustatymo sąlygas, tai mes kaip tik prieš tai kalbėjome, kad tai yra įstatymo norma – paveldima, nepaveldima, kam ir kaip. Todėl, nesant tokio paaiškinimo, čia lyg išeitų, kad konkrečiai šita dalis nuostatos vis dėlto yra ne Vyriausybės, o Seimo kompetencija. Ačiū.

A.N.STASIŠKIS. Visiškai teisingai. Bet tai parašyta ir perkelta pažodžiui iš įstatymo projekto, kurio 5 straipsnyje parašyta „mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato”. Aš manau, jeigu 5 straipsnyje bus parašyta, kad nepaveldima ar paveldima, indeksuojama ar neindeksuojama, tai automatiškai jos bus perkeltos ir į šitas sąlygas.

Be to, mano supratimu, tvarka tai taip pat, jeigu išmokama ne kartu, ne vieną kartą, t.y. po kiek ir per kiek laiko, kam, ar visiems vienodai, ar kam nors pirmąja eile. O sąlygos taip pat: kokie reikalingi dokumentai, kas išmoka: ar bankas, ar mokesčių inspekcija, ar kas nors kitas. Aš manau, čia turi būti visi šitie praktiniai įgyvendinimo dalykai, nes tai yra perkelta iš įstatymo 5 straipsnio.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar galėtumėte patikslinti 1 straipsnio trečią papunktį? Na, dėl ginkluoto pasipriešinimo man čia viskas yra aišku. Apie neginkluotą pasipriešinimą – rezistenciją. Kaip žinote, rezistentais šiandien nori vadintis ir tie, kurie niekad ir nedalyvavo jokioje rezistencijoje. Aš suprantu, kad neginkluotas pasipriešinimas, kad rezistentai, politiniai kaliniai, tremtiniai ir visa kita – tai yra galimas dalykas, ir turi būti taip padaryta. Bet kaip jūs atrinksite ir pagal ką atrinksite neginkluoto pasipriešinimo dalyvius?

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamasis kolega, jūsų klausimas yra rimtas, aktualus. Aš žinau, kad sudėtinga, bet tai klausimas ne man. To reikėjo klausti, kai mes priiminėjome įstatymą dėl pasipriešinimo dalyvių teisinio statuso. Mes įgyvendinimo įstatyme lygiai tokį pat pavedimą pateikėme Vyriausybei – nustatyti karių savanorių, kovos dalyvių vardų pripažinimo tvarką ir sąlygas. Aš suprantu, kad parengti nuostatus ir nustatyti kriterijus bus sunku, bet jie turi būti parengti. Tik čia yra ne šito nutarimo dalykas.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms. Mums reikia apsispręsti, ar pritariame šiam nutarimo projektui po pateikimo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra norinčių. Taigi Lietuvos Respublikos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir valstybės paramos teikimo įstatymo įgyvendinimo” projektui (registracijos Nr.446) pritarta po pateikimo. Bus pradėta svarstymo procedūra, o komitetas – Nacionalinio saugumo komitetas. Ar reikėtų Biudžeto ir finansų komiteto, pone Stasiški? Užteks Nacionalinio saugumo komiteto, kad jis toliau nagrinėtų ir tvarkytų šitą įstatymo projektą. Dėkoju.

 

LR Seimo nutarimo Dėl LR Seimo nutarimo Dėl LR butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos pakeitimo projektas Nr.P-435 (pateikimas)

 

2-5 klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos” pakeitimo” projektas. Registracijos Nr.P-435. Pateikimas. Aš kviečiu į tribūną Seimo narę B.Visokavičienę.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, ryšium su tuo, kad Butų privatizavimo įstatyme nustatyti prašymų padavimo ir butų privatizavimo terminai yra pratęsti, būtina patikslinti Valstybinės butų privatizavimo komisijos sudėtį dėl tokių priežasčių. Naujai kadencijai nebuvo išrinktas Seimo nariu buvęs tos komisijos narys, todėl Socialinių reikalų ir darbo komitetas turi deleguoti naują narį, taip pat kitų buvusių komisijos narių pareigos pasikeitė. Todėl prašau jūsų pritarimo leisti pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos” 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Komisiją sudaryti iš šių asmenų: A.Deveikis – Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos direktorius, komisijos pirmininkas; P.Šakalinis – Lietuvos Respublikos Seimo narys; V.Barysas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės konsultantas komunalinio ir butų ūkio klausimams; V.Martikonis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimamojo vedėjo pavaduotojas, komisijos sekretorius; A.Nazarovas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius; S.Stažys – Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius.” Naujuoju nariu papildyta – tiktai Lietuvos Respublikos Seimo nariu P.Šakaliniu. Galbūt būtų galima priimti iš karto?

PIRMININKAS. Galėtume, žinoma. Tik aš neturiu teisės siūlyti ypatingą skubą. Ponia Visokavičiene, prašom palaukti, jūsų nori klausti 4 Seimo nariai. Pirmasis – Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau tik paklausti, kodėl jūs teikiat nutarimą dėl įstatymo taikymo tvarkos, o ne įstatymą dėl įstatymo taikymo tvarkos?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Todėl, kad šito įstatymo būtent 2 straipsnis ir reikalauja, kad komisiją patvirtintų Seimas. Šiaip būtų eilinė procedūra, bet, deja, šitos komisijos sudėčiai turi pritarti Seimas. Todėl taip ir atsitiko. O šiaip iš tikrųjų galėtų būti čia ir paprastesnė tvarka.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, noriu paklausti, ar gali dalyvauti komisijoje pareigūnas, kuris pats save vėliau kontroliuos? Šiuo atveju aš turiu galvoje S.Stažį.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip, mes šito klausimo paprasčiausiai nesvarstėme. Jeigu būtų kitų pasiūlymų… Mūsų pasiūlymas yra tiktai vietoj V.Kanapecko į komisiją deleguoti P.Šakalinį. Toks yra mūsų komiteto pasiūlymas. Visi kiti nariai lieka seni. Jeigu bus kitų pasiūlymų, tuomet bus pakeisti ir kiti nariai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamoji pranešėja, gal galėtumėt informuoti Seimą, kokie yra jūsų komisijos įgaliojimai, tai yra ką gali ta komisija padaryti, o ko negali?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Butų privatizavimo komisijos įgaliojimai yra kaip tik konkrečiai tirti ir žiūrėti konkrečius butų privatizavimo atvejus. Ir kadangi šitas Butų privatizavimo įstatymas pratęstas, tai todėl komisijos darbas ir bus kiekvieną konkretų atvejį nagrinėti.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Ačiū. Norėčiau paklausti, ar jums neatrodo, kad reikėjo daryti tokį pakeitimą, kad tokios komisijos tvirtinimo Seime nebūtų, nes nuolat keičiasi pavardės, Seimas turi priiminėti daugiau Vyriausybės kompetencijai tinkančius klausimus. Praktika rodo, kad per mūsų kadencijos ketverius metus šis procesas nesibaigs.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Matot, čia yra nevisiškai tradicinis atvejis, juk ta komisija jau būtų baigusi darbą ir dėl jos tikrai nereikėtų šiandien net kalbėti, tačiau juk pratęsta butų privatizavimo procedūra ir įstatymo galiojimo terminas pratęsiamas. Dėl to staiga atsitiko taip, kad trūksta vieno nario, todėl mes negalime kitaip pasiūlyti negu tik štai čia, Seime, ir prašyti jūsų pritarimo. O šiaip šitą procedūrą tikrai, aš manyčiau, jeigu dar ateityje reikėtų grįžti prie tokių klausimų, galima būtų spręsti kur kas paprasčiau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs daug gaunat klausimų vien dėl vienos personalijos pakeitimo. Mes nesvarstome šito įstatymo projekto esmės. Dėl motyvų, kolegos, prašyčiau ruoštis kalbėti. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš norėjau paklausti, bet jau pranešėja „išdūmė” iš tribūnos. Gal galėtų pranešėja patikslinti mano klausimą? Jūs minėjote, kad komisija nagrinės konkrečius butų privatizavimo atvejus. Ar tai reikia suprasti, kad jūs dubliuosite Seimo kontrolierius, ar ką nors kita turėjote galvoje?

PIRMININKAS. Pone Sakalai, ar jūs manot, kad šito nutarimo esmė dabar yra šitos komisijos funkcijos, ar vien tik personalinė sudėtis?

A.SAKALAS. Personalinė sudėtis, be abejo, čia reikšmės gal ir neturi, galima ten įrašyti bet ką.

PIRMININKAS. Taip. Jūs esat gana garbingas. Gerbiamieji, dėl motyvų reikėtų kalbėti. Ar mes pritariam šitam nutarimo projektui? Seimo narė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Negalim nepritarti, nes priėmėm įstatymą, privalom pritarti, kad veiktų komisija.

PIRMININKAS. Ar galėtume pritarti bendruoju sutarimu? Bendruoju sutarimu pritariame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos” pakeitimo”, o komitetas, aš tikiuosi, iki ketvirtadienio gal spėtų, ir tada mes priimtume jį. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jau viskas apsvarstyta, mes ketvirtadienį galėsime priimti šitą nutarimą.

 

LR darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektas Nr.P-366 (pateikimas)

 

2-6 – Lietuvos Respublikos darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-366. Kviečiu į tribūną pranešėją, pateikėją Seimo narį K.Kuzminską.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gyvenimas verčia... Darbo įstatymo kodekso 15 skirsnis jau nepatenkina darbo ginčų nagrinėjimo, todėl teikiamas Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymas. Dabartinio Darbo įstatymo kodekso kai kurios nuostatos neatitinka reikalavimų, nes priimta daug naujų įstatymų, reglamentuojančių darbo santykius. Jos turi būti peržiūrėtos atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su rinkos ekonomikos reikalavimais, pritaikomos reikalavimui reguliuoti darbo santykius. Senajame Darbo įstatymo kodekse nenumatyta darbdavio sąvoka, neaiškiai nustatoma darbdavio atsakomybė. Dabar darbo ginčuose dalyvauja ne tik valstybės atstovai, bet ir privatūs darbdaviai, todėl tenka atkreipti dėmesį į darbdavių atsakomybę ne tik darbuotojams, bet ir valstybei bei profesinėms sąjungoms. Įsigaliojus šiam įstatymui, neteks galios Darbo įstatymo kodekso 15 skirsnis – „Darbo ginčai”. Taip pat susipažinome su Juridinio skyriaus išvadomis, pagal jas nemažai reikia koreguoti šį įstatymą, todėl siūlau pritarti pateikimui ir pavesti Socialinių reikalų ir darbo komitetui rengti šį įstatymą svarstymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 22 straipsnio antro punkto. Jūs čia siūlot darbdavį bausti 3 tūkst. ir dar darbuotojui išmokėti 12 mėnesių vidutinių darbo atlyginimų. Sakykim, už du mėnesius. Tai ar čia bus jam premija tokia – 12 mėnesių, ar čia antroji bauda bus? Aš sakyčiau, kad darbininkui reikia išmokėti tiek, kiek priklauso. O jeigu vieną mėnesį, ir už 12 mėnesių, tai kaip tada? Todėl, mano supratimu, reikėtų tikslinti, ir jau kraštutiniu atveju – vieną baudą, nors ta viena bauda – 3 tūkst. taip pat yra per didelė. Ačiū.

K.KUZMINSKAS. Ačiū už klausimą. Čia taip daroma todėl, kad vis dėlto darbdavys pradėtų susimąstyti ir kad neatidėliotų darbo ginčų sprendimo klausimo. Čia baudžiamas trijų tūkstančių litų bauda darbdavys, ir eina ne darbuotojui, o eina į atskirą fondą, o darbuotojui iš darbdavio išieškoma, ne iš darbovietės, o iš darbdavio išieškoma kompensacija iki 12 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio atlyginimų. Aišku, čia svarstytinas atvejis, galėsim pakoreguoti svarstymo metu.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, sveikintina, kad jūs siūlote šitą įstatymo projektą. Sakykit, ar jūs esate susipažinęs su Vyriausybės siūlomu Darbo ginčų sprendimo įstatymo projektu ir ar jūs sutiktumėt, kad galima būtų sudaryti tam tikrą grupę ir truputį koreguoti įstatymą, nes čia tikrai yra tokių truputį neatitikimų ir su kitais darbo įstatymais? Ar jūs pritartumėt šitam?

K.KUZMINSKAS. Taip. Aš tam pritariu, nes jau darbo grupė yra sudaryta iš Klaipėdos darbininkų sąjungos, čia ne mano sumanyta, ne Krikščionių demokratų frakcijos. Bet mūsų nuostata yra ta, kad įstatymus turi rengti tie, kuriems po to atstovaus šis įstatymas, todėl pritariu tam, kad būtų sudaryta platesnė darbo grupė. Pasikviesim visas profsąjungas, kad tikrai atstovautų šis įstatymas darbuotojams.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Kuzminskai. Mums reikia apsispręsti, ar pritariame šio įstatymo projektui po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau kalbėti diskusijoje. Nematau norinčių kalbėti dėl motyvų. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Aš noriu pritarti tam projektui, nes šitas klausimas yra dabartiniame mūsų įstatyme neišspręstas, todėl būtina diskutuoti šituo klausimu ir kuo greičiau priimti sprendimą. Aš pritariu šitam projektui.

PIRMININKAS. Ar galėtume pritarti bendruoju sutarimu? Lietuvos Respublikos darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektui Nr.P-366 po pateikimo pritariama bendruoju sutarimu, bus pradėta svarstymo procedūra. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje)

 

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 1631, 189 straipsnių pakeitimo ir papildymo 1899 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-434 (pateikimas)

 

Dar bendruoju sutarimu išeiti negalime, mat iš priešpiečio turime du įstatymo projektus ir du kantrius vyrus, pateikėjus, kurie tik dabar dėl mūsų nesutvarkytos darbotvarkės gali pateikti savo projektus. O būtent Nr.P-434 – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1631 ir 189 straipsnių pakeitimo ir papildymo 1899 straipsniu įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį S.Malkevičių.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, teikiu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1631 ir 189 straipsnių pakeitimo ir papildymo 1899 straipsniu įstatymo projektą. Šio pateikimo reikalingumas iškilo po to, kai buvo priimtas Metrologijos įstatymas pernai, liepos mėnesį. Metrologijos įstatymas numatė metrologijos kontrolės komisiją, kuriai buvo suteikta tam tikra kompetencija ir suformuluotos jos funkcijos. Siekiant suderinti tas funkcijas iš Metrologijos įstatymo su šiais Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniais, apie kuriuos kalbėjau, būtent yra siūlomas tas pakeitimas ir pataisymas. Žodžiu, jis daromas tam, kad būtų išskirtos funkcijos arba, kitaip sakant, reglamentuotos ir padalytos funkcijos tarp Kokybės inspekcijos, savivaldybės pareigūnų, Ūkio ministerijos kontrolės funkcijas atliekančių pareigūnų, policijos ir Metrologinės tarnybos. Tai tiek trumpai, ką aš noriu siūlyti, o kurie čia straipsniai ir kiek jie yra keičiami, jūs galit pasiskaityti.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 1 straipsnyje nurodyta, kad apgaudinėjimas trumpai drūtai užtraukia baudą nuo 100 iki 1000, o 2 straipsnio pirmo punkto antroje pastraipoje nurodoma, kad įpakavimo standartų, techninių sąlygų, technologinių normų, receptūrų reikalavimų ir t.t. neatitikimas užtraukia įspėjimą. Tai šiuo atveju štai tokie pažeidimai nėra toks pat apgaudinėjimas, o gal galima ir dar stipriau apgauti, negu tame pirmame punkte nurodyta. Tai kodėl čia tokia švelni bauda? Ačiū.

S.MALKEVIČIUS. Aš labai atsiprašau, mano manymu, tai irgi yra apgaudinėjimas, tik aš nesigilinau į tas vietas, kurios nesusijusios su Metrologijos įstatymu. Tai yra ta vieta, kuri nėra keičiama. Bet jeigu jūs manot, kad reikėtų čia kažkaip apibendrinti, kad tai irgi yra apgaudinėjimas, aš – nieko prieš. Manau, kad svarstymo stadijose galima būtų tą dalyką ir optimaliu būdu patvarkyti.

PIRMININKAS. Tai ir visi klausimai. Dėkoju, pone Malkevičiau. Mums reikia apsispręsti, ar pritariame pateikiamam įstatymo projektui po pateikimo. Nematau norinčių kalbėti dėl motyvų. Taigi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1631 ir 189 straipsnių pakeitimo ir papildymo 1899 straipsniu įstatymo projektui (registracijos Nr.P-434) pritarta po pateikimo. Bus pradėta svarstymo procedūra. Pagrindinis komitetas galėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Teisės ir teisėtvarkos komitetas toliau imasi darbo su šiuo įstatymo projektu.

 

LR visuomeninių organizacijų įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-307(2)

 

Ir paskutinis įstatymo projektas. Mes taip pat turėjom prieš pietus apsvarstyti jo pateikimą. Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo įgyvendinimo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-307(2). Tribūnoje – Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, beveik prieš dvejus metus buvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymas bei įstatymas dėl jo įgyvendinimo tvarkos. Pastaruoju įstatymu visos visuomeninės organizacijos buvo įpareigotos iki 1996 m. lapkričio 1 d. perregistruoti suderintus su įstatymu įstatus. Už šio reikalavimo nevykdymą buvo nustatyta griežčiausia ir vienintelė sankcija – veiklos nutraukimas. Tačiau net 258 visoje Respublikoje veikiančios ir Teisingumo ministerijoje užregistruotos organizacijos bei daugybė vietinių visuomeninių organizacijų dėl vienos ar kitos priežasties, pavyzdžiui, daugiausia dėl teisinių žinių stokos šio įstatymo reikalavimo neįvykdė, ir jų veikla, remiantis šiuo įstatymu, yra nutraukta. Nepersiregistravo ir nemaža dalis aktyviai visuomenėje veikusių organizacijų. Pavyzdžiui, tautinių bendrijų principu – tai Lietuvos rusų draugija, Armėnų draugija, taip pat sporto principu žiūrint – tai Lietuvos meninės gimnastikos federacija, taip pat beisbolo ir golfo asociacijos. Norėdamos toliau vykdyti pradėtus bei įgyvendinti naujus projektus, organizacijos kreipėsi į registruojančias įstatus valstybines institucijas, tačiau neturi galimybės atnaujinti veiklą.

Siekdama išvengti skaudžių pasekmių, taip pat nereikalingo biurokratinio valstybės institucijų darbo, Liberalių reformų frakcija siūlo Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo įgyvendinimo pataisą, kuria siūloma dar kartą leisti visuomeninėms organizacijoms pratęsti terminą, per kurį visuomeninės organizacijos turėtų galimybę suderinti savo įstatus su galiojančiu įstatymu. Šiuo atveju projekte jums pateikta data – iki 1998 m. gruodžio 31 d. Jeigu iki šios dienos visuomeninės organizacijos nesuderins įstatų su valstybės institucijomis, be abejo, ši visuomeninių organizacijų veikla bus nutraukta įstatus registruojančios valstybės institucijos sprendimu.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia minėjote kelias visuomenines organizacijas. Gal galite pasakyti, o kas joms trukdė laiku persiregistruoti? Jos yra išbrauktos iš registro, vadinasi, joms paprasčiausiai reikia iš naujo įsisteigti. Antra dalis klausimo. Kodėl iki 1998 m., gal dar kokius penkerius metus pratęskim? Kodėl persiregistruoti nebuvo galima suspėti? Ar galite pateikti keletą argumentų be tų, kuriuos jūs minėjote? Ačiū.

K.TRAPIKAS. Organizacijų, kurios nepersiregistravo, skaičius – 258, o tai rodo, kad buvo kažkokių problemų. Reikėtų, kad ir valstybės institucija keičianti įstatymą atsakytų. Aš nesuprantu, kodėl Teisingumo ministerija negalėjo informuoti veikiančių visuomeninių organizacijų apie, sakysim, įstatymo pakeitimą? Aš manau, kad tai buvo nežinojimas. Visuomeninėse organizacijose nėra juristų ir jos galbūt nežinojo galiojančių įstatymų sankcijų. O dėl termino – jums, Seimo nariai, spręsti. Galima tą terminą ir sutrumpinti, sakysim, iki 1997 m. gruodžio 31 d., kadangi daugelis visuomeninių organizacijų, kurios tikrai nori persiregistruoti, šiuo atveju bus suinteresuotos tai padaryti operatyviai ir greitai.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Aš norėjau paklausti dėl termino, bet ačiū, dabar atsakė. Ponas J.Listavičius to paties paklausė. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Mano klausimas yra grynai techninio pobūdžio. Šios organizacijos po to, kai jos buvo išregistruotos, tikriausiai neteikė Mokesčių inspekcijai savo balansų, nors pagal naująjį įstatymą tai jos privalėtų daryti kas ketvirtį. Kaip jūs rengiatės spręsti šią problemą?

K.TRAPIKAS. Aš turiu informacijos, kad daugelis organizacijų, kurios nepersiregistravo įstatų, tai darė daugiau dėl to įstatymo nežinojimo. Tų, kurios nepateikė Mokesčių inspekcijai deklaracijų apie ūkinę veiklą, veikla, manau, turėtų būti nutraukta visuomeninę organizaciją registruojančių institucijų įstatymo nustatyta tvarka per teismą, teismine tvarka.

R.MELNIKIENĖ. Aš turėjau omenyje, kad jūsų įstatymą reikėtų papildyti tam tikra nuostata, kuri sprendžia šitą problemą.

K.TRAPIKAS. Manau, jūs pateiksite pataisą.

PIRMININKAS. Tai buvo visi klausimai. Kolegos, reikia apsispręsti, ar pritariame įstatymo projektui po pateikimo. Seimo narys J.Listavičius. Seimo narys R.Zuoza užsirašęs, bet jis galbūt tada… Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų įstatymas buvo priimtas, laiko buvo duota, atrodo, pusė metų, ir ta organizacija, kuri egzistuoja, kuri vykdo savo teises ir pareigas, tikrai galėjo susitvarkyti. Čia buvo minėta, kad svarbu ne vien tik užrašas, bet kaip dabar, sakykim, techniškai susitvarkyti. Kaip bus su tais balansais, kaip dabar Teisingumo ministerija tai atšaukinės? Aš apie 1998 m. gruodžio 31d. net ir negalvoju, mano supratimu, jeigu jau iškiltų tokia būtinybė, tai vėliausiai 1997 m. spalio 1 d., ir viskas. Juk turbūt ir eiliniam piliečiui aišku, ne vien Seimo nariui, kad nežinojimas neatleidžia nuo bausmės. Šiuo atveju tiesus kelias – nežinojo, vadinasi, kalti, šaukia suvažiavimą ar, sakykim, konferenciją ir steigia iš naujo. Ir klausimas visiškai paprastas – žinos, kad reikia domėtis įstatymais, jeigu egzistuoja. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza užsirašė iš anksto.

R.ZUOZA. Jūs, ko gero, susipažinote su Juridinio skyriaus išvadomis, su kuriomis neįmanoma nesutikti. Iš tiesų kolizija ta, kad visuomeninės organizacijos veikla jau nutraukta, ir reikėtų organizacijai ne persiregistruoti, o registruotis iš naujo. Kaip sakė ponas J.Listavičius, turi susirinkti konferencija ar suvažiavimas ir priimti sprendimą vėl įregistruoti organizaciją, pateikiant Teisingumo ministerijai įstatus, suderintus su Visuomeninių organizacijų įstatymu. Vienaip ar kitaip, Teisingumo ministerija, registruojanti organizaciją, turi išduoti naują registracijos pažymėjimą. Iš tiesų būtų įdomu gauti tokių organizacijų, kurios nevykdo įstatymų ir dėl kurių reikia keisti įstatymą, sąrašą. Manau, reikėtų baigti Seime specialioms organizacijoms taikyti specialias įstatymų pataisas. Vieną tokią jau mes darėm su Labdaros ir paramos fondo įstatymu. Jeigu jau buvo problemų persiregistruoti, tai buvo galima pratęsti iki 1996 m. lapkričio 1 d. Tikrai nemanau, kad yra problemų įsiregistruoti iš naujo. Todėl siūlau nepritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta. Tuojau balsuosime, ar pritarsime Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo įgyvendinimo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-307(2). Užsiregistravo 57 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas pritaria įstatymo projektui, tas balsuoja už, kas prieštarauja, balsuoja prieš.

Balsavo 48 Seimo nariai. Už – 21, prieš – 19, susilaikė 9. Taigi įstatymo projektui pritarta…(Balsai salėje) Atsiprašau. Su skaičiais sunkoka. Už – 21, prieš – 19, susilaikė 9. 28 Seimo nariai įstatymo projektui po pateikimo nepritarė. Tos organizacijos, kurių interesus čia gynė Seimo narys K.Trapikas, turės ieškoti kitų teisinių formų, kad pratęstų savo egzistavimą.

Ar mes galėtume grąžinti iniciatoriams, ar apskritai daugiau negrįžtame prie šito klausimo? (Balsai salėje) Nėra 36 balsų prieš. Taigi atiduodame iniciatoriams ieškoti bent kitos datos arba kitos formos.

 

LR Seimo nutarimo Dėl Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pakomitečių pirmininkų patvirtinimo projektas Nr.P-404 (pateikimas)

 

Gerbiamieji kolegos, dar mes turime šiek tiek laiko iš mūsų suplanuotos pratęstos vienos valandos. Dabar prašyčiau sutikti priimti vieną rezervinį klausimą – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” projektą Nr.P-404. Kviečiu į tribūną Seimo kanclerį J.Razmą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, jau seniai Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo nusprendęs sukurti du pakomitečius. Iš tikrųjų tos dvi sritys lyg ir gana aiškiai atsiskiria, viena – darbo politikos pakomitetis, kita – socialinės politikos. Taigi jums pateiktu Seimo nutarimo projektu siūloma patvirtinti vieno pakomitečio pirmininku M.Stankevičių, kito – Seimo narę J.Dunauskaitę. Siūlant mažumos atstovą, t.y. gerbiamąjį M.Stankevičių, buvo ypač atsižvelgta į jo didelę patirtį šitoje srityje ir turbūt geresnę kandidatūrą tarp visų Seimo narių vargu ar būtų galima rasti šiam pakomitečiui. Tikiuosi jūsų palaikymo.

PIRMININKAS. Klausti norinčių nėra. Ar tai reiškia atsiliepimą į Seimo kanclerio prašymą? (Balsas salėje) Taigi prašom registruotis. Ne tą vietą spaudžiat. Prašom atleisti, bet aš... Nori kalbėti V.Čepas. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Aš gerbiamojo Seimo kanclerio noriu paklausti. Pagal Statutą pakomitečių pirmininkų skaičius turi atitikti tam tikrą pozicijos ir opozicijos santykį. Ar dabar jis apskritai atitinka Statuto reikalavimus, ar dar ne?

J.RAZMA. Taip, mums kyla klausimas, kokiu tikslumu turi atitikti, nes idealaus atitikimo niekada nebus. Mes galėsime šį klausimą iškelti tada, kai bus baigtas pakomitečių formavimas. Tačiau šiuo teikiamu sprendimu tas balansas nėra niekaip koreguojamas, kaip matot, yra siūlomas vienas daugumos, kitas – mažumos atstovas. Aš žinau, kai kurie komitetai yra pasirengę steigti pakomitečius ir svarbu pačioje pabaigoje tą balansą užfiksuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar iš užsirašiusiųjų norėtų kas nors klausti? Nematau norinčių daugiau klausti. Kolegos, prašyčiau kalbėti dėl motyvų, o gal galime bendruoju sutarimu pritarti pateiktam Seimo nutarimui? Taigi Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” projektui pritarta po pateikimo ir artimiausiu metu tikėsimės ir priėmimo.

Kviečiu dabar su ketvirtadienio darbotvarke supažindinti Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, taigi ketvirtadienio darbotvarkė yra gana intensyvi ir, kaip mums regis, mes iki liepos mėnesio taip gana intensyviai ir turėsime dirbti, jeigu norim tuos darbus, kuriuos pradėjom, užbaigti. Aš norėčiau atkreipti dėmesį tiktai į keletą dalykų. Mes pradėsime Piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projekto priėmimą, bet jo tikrai nebaigsime. Rytoj kviečiam dar sykį pasitarti darbo grupę, ir aš manau, kad mes galėsime aptarti ir kai kuriuos priėmimo principus, ir galbūt būtų geriausia pradėti priėmimą nuo svarbiausių alternatyvų, kurios yra aiškios, ir mes tai galėtume padaryti ketvirtadienį. Seimo nariai, kurie nori parengti detalesnes pataisas ketvirtajam variantui, kuris yra išdalytas, galės tas pataisas teikti iki kito antradienio.

Dabar čia yra, jeigu pažiūrėsite į darbotvarkę, Operatyvinės veiklos įstatymo projekto priėmimas, kuris įrašytas į rezervą. Aišku, taip niekados nebūna, ir aš tikiuosi, kad rytoj mes jį perkelsim į pagrindinę darbotvarkę. Mums dar yra likę keletas klausimų, bet atrodo, kad mes juos išsiaiškinom, taigi Operatyvinės veiklos įstatymo projektas būtų įrašytas vietoj 1-5 darbotvarkės klausimo. Tai yra vietoj viso bloko Vyriausybės teikiamų įstatymų projektų, kurie iš esmės yra techniniai pakeitimai, ir jeigu jie palauks dar kelias dienas, dėl to nekils didelių problemų.

Noriu atkreipti dėmesį, kad svarbus ir viso bloko ipotekos reikalų svarstymas. Aš tikiuosi, kad mes svarstymą pradėsim ir, jeigu nespėsim baigti, tai baigsim kitą dieną.

Paskutinis dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, tai vėlgi Seimo nutarimas dėl AB „Achema”. Kiek aš žinau, turėtų atsirasti trečiasis variantas. Kol kas projekto rengėjai neatsižvelgė į tas pastabas, kurios buvo išsakytos svarstymo metu, ir jeigu rytoj iš ryto mes to varianto neturėsim, tada iš darbotvarkės „Achemos” klausimą irgi išbrauksim.

Tiek dėl mūsų ketvirtadienio darbų.

PIRMININKAS. Jūsų klausti nori keturi Seimo nariai. K.Vaitukaitis.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, norėčiau suabejoti dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projekto svarstymo 10 val., kadangi ketvirtasis projektas yra išdalytas tiktai prieš geras 2 valandas. Pagal Statutą pateikti pastabas jam reikėtų iki rytojaus 10 val. ir fiziškai ne visai galima suspėti. Būtų labai gerai, jeigu galėtume šį klausimą svarstyti po pietų.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad mes taip formaliai nežiūrėsim, ar jūsų pastabos atsiras rytoj iki 10 val., ar iki 18 val. Aš tikiuosi, kad mes dar turėsim progos darbo grupėje pasitarti. Aš bent įsivaizduoju, kad mes galėsime tai aptarti ir Seniūnų sueigoje, ir darbo grupėje, ir svarbiausia ketvirtadienį būtų mums apsispręsti dėl tų pagrindinių alternatyvų, kurios yra išlikusios tame ketvirtajame projekte, sakykim, tarp Vyriausybės projekto ir krikščionių demokratų teikto projekto. Ir kai kurių kitų pagrindinių dalykų. Kai mes apsispręsime dėl tų alternatyvų, man atrodo, kad tas dvi valandas mes tam ir išnaudosim. O toliau, aš manau, mes formaliai nežiūrėsim, ir bus galima pateikti pataisas ir iki kitos savaitės antradienio, kai mes jau priiminėsime visą tekstą pastraipsniui. Laiko tam turbūt užteks.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 1-2a. Dar svarstymo metu buvo pateikta nemažai pastabų bei siūlymų. Į juos ir į Juridinio skyriaus išvadą nereaguota. Aš dar pateikimo metu siūliau sudaryti darbo grupę naujojo įstatymo projektui rengti. Kadangi šiuo metu nėra, matyt, kam rengti, tai gal grįžkime prie to siūlymo, o priėmimą nukelkime. Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš žinau, kad buvo pastabų, ir aš žinau, kad tų pastabų, man atrodo, yra pateikę kai kurie Seimo nariai. Dar yra laiko tas pataisas pateikti, deja, po svarstymo mes tam projektui pritarėm ir toliau mūsų pareiga yra tas procedūras baigti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jums priminti, kad vis dėlto reikėtų įrašyti Vietinių rinkliavų įstatymo pataisas, nes artėja sezonas ir paruošiamieji darbai tikrai jau yra beveik prie ribos. Čia nedaug, projektas nedidelis, gal būtų galima būtų kaip nors įrašyti?

A.KUBILIUS. Na, aš bijau, kad ketvirtadienį mums bus sunku sutilpti.

S.MALKEVIČIUS. Čia yra vietoj ko.

A.KUBILIUS. Galime įrašyti į rezervinius klausimus ir tada žiūrėsim.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Ačiū, į mano klausimą atsakė.

 

1997 m. gegužės 22 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

 

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmasis Pirmininko pavaduotojau. Ar galėtume dabar be didelių diskusijų patvirtinti ketvirtadienio darbotvarkę? Ketvirtadienio darbotvarkei pritarta.

 

Seimo narių pareiškimai

 

Liko vienas klausimas – Seimo narių pareiškimai.

Kviečiu į tribūną Seimo narį M.Pronckų.

M.PRONCKUS. Dar kartą apie gerbiamojo V.Landsbergio samprotavimus 2-3 ha tematika. „Šių metų gegužės 8 d. svarstant Seime Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projektą gerbiamasis V.Landsbergis daugiau kaip pusvalandį trukusioje savo kalboje dar kartą bandė įrodinėti, kad 2-3 ha problema atsirado LDDP valdymo metu. Ryšium su tuo tenka dar kartą priminti kai kuriuos faktus cituojant atitinkamus dokumentus.

1. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarime „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo sakoma: „Nustatyti, kad kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant, suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai.

Kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmeniniam ūkiui suteikiami iki 2 ha žemės sklypai vienai šeimai.

Šie žemės sklypai skiriami daugiausia prie kaimo gyvenviečių bei vienkiemių į jų plotą neįskaitant pastatų ir kiemo užimtos žemės.” Lietuvių kalbos žodžių reikšmių žodynas sako: suteikti, vadinasi, duoti.

2. Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” 12 straipsnio „Išperkama žemė” 3 punkte sakoma: „Pagal galiojusius įstatymus suteikta ūkininkui, taip pat užimta sodybinių sklypų bei suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje.”

3. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų liepos 16 d. nutarimo pirmosios dalies septintajame punkte sakoma: „Nustatyti, kad įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies trečiajame punkte nurodytai sodybinių sklypų užimtai žemei priskiriama ir žemė, užimta sodybinių sklypų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo”. Visi šie dokumentai yra pasirašyti V.Landsbergio ir jie reiškia, kad 2-3 ha priskirta žemė, maždaug 800 tūkst. hektarų, buvo paimta valstybės žinion 1990-1991 m. su visomis iš to iškylančiomis pasekmėmis. Bandymai šių dokumentų fone įrodinėti kaip nors kitaip, ko gero, reikštų veidmainiavimą, atminties susilpnėjimą, o gal net galvos ligų atsiradimą arba kažkokių užkulisinių jėgų užsakymų vykdymą. Kadangi dviveidžiai veikėjai yra gana pavojingi valstybei, matyt, būtų naudinga tautai, kad ateityje tokie žmonės nedirbtų jokiose valstybinėse tarnybose.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ką čia daugiau bepasakysi. Gerbiamieji kolegos, šios dienos posėdis baigtas.