Dvidešimt penktasis (šešiasdešimt šeštasis) posėdis
1997 m. gegužės 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

ir Seimo Pirmininko pavaduotojas F.PALUBINSKAS

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, pradedame gegužės 8 d. vakarinį plenarinį posėdį. Posėdį pradedame Vyriausybės pusvalandžiu. Bet dar turime atlikti vieną procedūrą. Aš turiu informuoti apie du Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. Pirmasis sprendimas, kaip jūs žinote, priimtas balandžio 24 d., jo Nr.177 – “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario N.Puteikio įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais”. Aš neskaitysiu viso teksto, bet Vyriausioji rinkimų komisija nusprendžia, kad “atsistatydinus Lietuvos Respublikos Seimo nariui N.Puteikiui, išrinktam daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) kandidatų sąrašą, pripažinti jo įgaliojimus nutrūkusiais nuo 1997 m. gegužės 6 d.”

Vyriausiosios rinkimų komisijos 1997 m. balandžio 24 d. sprendimas

Ir antrasis sprendimas – Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 1997 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr.178 “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario įgaliojimų pripažinimo A.Andriuškevičiui.

1997 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos Seime atsiradus laisvai Seimo nario vietai Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsnio 2 punktu, nusprendžia:

1. Pripažinti A.Andriuškevičių nuo 1997 m. gegužės 7 d. tapusiu Lietuvos Respublikos Seimo nariu, išrinktu daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) kandidatų sąrašą.

2. Įteikti A.Andriuškevičiui Seimo nario pažymėjimą 1997 m. gegužės 8 d.”

Pasirašo pirmininkas Z.Vaigauskas.

Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs žinote, Seimo narys, gavęs Seimo nario pažymėjimą, visas Seimo nario teises įgyja priėmęs priesaiką taip, kaip numato Konstitucija ir Seimo statutas. Priesaiką priima Konstitucinio Teismo pirmininkas. Aš kviečiu Konstitucinio Teismo pirmininką paaiškinti priesaikos procedūrą.

J.ŽILYS. Keletas teisės normų, kuriomis remiantis priimama priesaika. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaitydamas priesaiką ir padėjęs ranką ant Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Seimo narys, šio Seimo statuto nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato, dėl to Seimas priima nutarimą.

Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Galima išbraukti tik paskutinį priesaikos sakinį. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad Seimo narys neprisiekia. Tokiais atvejais pagal Konstitucijos 59 straipsnį Seimo narys netenka Seimo nario mandato. Taigi prašom priimti priesaiką A.Andriuškevičių.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Aš, Alfonsas Andriuškevičius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;

prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man Dievas!

J.ŽILYS. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimo narys A.Andriuškevičius įgijo visus Seimo nario įgaliojimus. (Plojimai)

PIRMININKAS. Sveikiname kolegą A.Andriuškevičių. Dėkojame Konstitucinio Teismo pirmininkui ir tęsiame darbą toliau.

Gerbiamieji kolegos, dabar Vyriausybės pusvalandis, bet prieš tai aš noriu pasakyti, kad po Vyriausybės pusvalandžio dar turėsime atlikti vieną statutinę procedūrą. Iš tikrųjų aš prisipažįstu suklydęs, ir man ir kolegos, ir Sekretoriatas aiškiai parodė Statuto straipsnį… Balsuodami prieš S.Pečeliūno teiktą restitucijos aktą, mes turėjome baigti procedūrą. Aš siūlau tą padaryti šiandien po Vyriausybės pusvalandžio.

Toliau pirmininkaus F.Palubinskas.

Vyriausybės pusvalandis. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė I.Degutienė

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Dabar vyks Vyriausybės pusvalandis. Kviečiu ministrę I.Degutienę.

I.DEGUTIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš šioje tribūnoje už socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklą atsiskaitau jau antrą kartą. Jeigu pirmą kartą daugiau kalbėjome apie ketinimus ir apie mūsų darbo planus, tai šiandien aš norėčiau kalbėti apie konkrečius darbo rezultatus ir apie tai, ką mes jau esame padarę. Aišku, sunku vienareikšmiai įvertinti socialinės apsaugos ir darbo politikos rezultatus, tačiau pradžioje norėčiau pateikti kai kuriuos statistinius duomenis, ir pagal juos būtų galima jau šiandien įvertinti, kad teigiamų tendencijų socialinėje politikoje yra.

Vyriausybė, užtikrindama minimalias garantijas dirbantiesiems, 1997 m. du kartus didino mėnesinę algą, ir nuo š.m. gegužės 1 d. minimali mėnesinė alga jau sudaro 400 Lt. Realus mėnesinis minimalios algos dydis, lyginant su 1997 m. kovo mėnesiu bei 1996 m. gruodžio mėnesiu, padidėjo 6,1%, žemės ūkio darbuotojų – 51,9%. Vidutinė mėnesinė nedirbančio pensininko senatvės pensija pasikeitė per tris š.m. mėnesius nuo 213 Lt iki 234 Lt. Realios pensijos dydis per tą laiką padidėjo 6,2%. Vidutinės mėnesinės nedirbančio pensininko senatvės pensijos santykis su vidutiniu mėnesiniu uždarbiu pasikeitė nuo 38,3% iki 41,7%. Vidutinė senatvės pensija augo sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis.

Valstybinių pašalpų šeimoms dydis priklauso nuo minimalaus gyvenimo lygio, kuris šiais metais keitėsi vieną kartą ir dabar yra 110 litų. Jo realus dydis per 3 mėnesius išaugo 6,3%. Norėčiau pabrėžti, kad nedarbo lygis sumažėjo: sausio mėn. buvo 6,2%, gegužės 1 d. yra 5,9%. Taigi tendencijos yra optimistinės.

Tačiau norėčiau pasakyti apie keletą pagrindinių darbo sričių, kurios šiandien yra sprendžiamos ir kurios yra pačios aktualiausios. Aišku, mūsų pagrindinė problema – tai socialinis draudimas. Dabar daug daroma, siekiant pagerinti socialinio draudimo įmokų surinkimą. Vyriausybėje jau buvo svarstyta ir pritarta priemonių kompleksui, kurio įgyvendinimas turėtų pagerinti socialinio draudimo įmokų surinkimą, išplečiant apdraustųjų bazę, nelegalios darbo rinkos išaiškinimą, savarankiškai stiprinant dirbančiųjų kontrolę bei administracinę atsakomybę. Apie tai gerbiamuosius Seimo narius jau informavo Ministras Pirmininkas, todėl aš daugiau apie šiuos pateiktus įstatymų projektus nekalbėsiu, kadangi artimiausiu metu jie bus pateikti ir Seimui.

Buvo imtasi skubių priemonių gerinant “Sodros” vidinę veiklą, administruojant įmokų surinkimą. Todėl sustiprinta “Sodros” inspektorių darbo drausmė bei atsakomybė už įmokų surinkimą, šiuo metu rengiama darbuotojų atestacija, gerinama sąveika su ministerija bei savivaldybėmis. “Sodros” taryba pritaria nuostatai neimti skolų turtu. Tą norėčiau pabrėžti. “Sodroje” šiuo metu vyksta nepriklausomas auditas, finansuojamas Švedijos Vyriausybės. Šiandien iš ryto aš kaip tik turėjau susitikimą su auditoriais, kurie atsiskaitė jau už pirmąjį audito etapą. Kai bus galutinės išvados, o galutinės išvados bus birželio 1 d., tuomet aš atsiskaitysiu Seimo nariams už atliktą “Sodroje” auditą. Šiuo metu didžiausiuose miestuose jau pradėjo dirbti bendros “Sodros” mokesčių bei Darbo inspekcijos grupės, kurios užtikrins operatyvią ir kompleksinę valstybės mokesčių, socialinio draudimo įmokų bei darbo įstatymų kontrolę. Akivaizdus to pavyzdys ir darbo rezultatas yra tai, kad balandžio mėn. “Sodra” surinko 247,6 mln. litų įmokų , t.y. 10% daugiau negu kovo mėn. Ši teigiama tendencija išlieka ir šį mėnesį, kadangi kiekvieną dieną yra pakankamos įplaukos. Mes prognozuojame, kad gegužės mėn. “Sodros” įmokos tikrai dar pasipildys. Svarbu, kad socialinių įmokų mokėjimo svarbą geriau suprastų ir darbdaviai, ir dirbantieji. Todėl ministerija kartu su Jungtinių Tautų vystymo programa bei PHARE programa parengė naują komunikacinę strategiją bei atitinkamas priemones, kurios turėtų labai sustiprinti galimybes informuoti visuomenę apie socialinę politiką.

Toliau. Nemažai svarbių projektų jau yra pateikta dėl socialinio draudimo ir pirmiausia pensinio draudimo sistemos vystymo. Seimas jau priėmė reikšmingą sprendimą dėl našlių pensijų, kurį mūsų ministerija parengė per tris mėnesius. Šiuo metu jau parengti ir pateikti Vyriausybei įstatymų pakeitimo projektai dėl pensijų formulės, leidžiančios padidinti mažiausias pensijas ir padidinti einamąsias įmokas nuo 1994 m. bei spartinti pensinio amžiaus didinimą, dėl pensijų mokėjimo dirbantiems pensininkams tvarkos pakeitimo, dėl draudžiamųjų pajamų skaičiavimo tobulinimo, dėl galimų gauti pensijų skaičiaus ribojimo, nes šiandien yra tokia situacija, kad kartais vienas žmogus gauna ne dvi pensijas, t.y. socialinio draudimo ir valstybinę pensiją, bet tris ar net keturias pensijas. Todėl mes jau ir pateikėme įstatymo pakeitimo projektą.

Toliau dėl šalpos pensijų sistemos tobulinimo. Kitą savaitę bus pateiktas Vyriausybei nevalstybinių pensijų fondo įstatymo projektas, kuris šiandien dar yra nagrinėjamas PHARE ekspertų bei Pasaulio banko specialistų. Rengiamas labai svarbus nukentėjusių asmenų statuso įstatymas, kuris turėtų padėti išspręsti daugelį problemų, susijusių su nukentėjusių asmenų pensijų sistemos tobulinimu. Praktiškai šis įstatymas turėtų būti pateiktas Vyriausybei gegužės 15 d. Taip pat baigiamas rengti draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo projektas, kuris įteisintų šiuolaikinę darbdavių solidarumu paremtą sistemą bei išspręstų žalos atlyginimo problemą, kurią kelia tiek patys dirbantieji, tiek ir jūs , gerbiamieji Seimo nariai.

Toliau norėčiau kalbėti apie kitą mūsų veiklos sritį – apie darbo santykių reguliavimo mechanizmą. Turbūt šiandien viena iš aktualiausių mūsų srities problemų yra nedelsiant išspręsti žalos už sužalojimą darbe arba susirgus profesine liga atlyginimo klausimą. Todėl jau yra parengtas ir pateiktas Vyriausybei įstatymo projektas dėl žalos atlyginimo už sužalojimą darbe. Šis įstatymas yra laikinasis įstatymas, kuris išspręstų žalos atlyginimo klausimus žmonėms, kurie nukentėjo iki Privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo įsigaliojimo. Apie tai šiandien kalba tiek profesinės sąjungos, tiek patys dirbantieji, ir mes šį įsipareigojimą taip pat jau įvykdėme.

Ministerija parengė pasiūlymus Įmonių bankroto įstatymo projektui, kurie užtikrintų darbuotojų socialinę apsaugą bankrutuojančioje įmonėje. Šiuo metu ministerijoje baigiamas rengti Vyriausybės nutarimo projektas dėl kreditavimo fondo su darbo santykiais susijusioms išmokoms padengti įmonei,tapusiai nemokia. Praktiškai Vyriausybės nutarimas dėl kreditavimo fondo ir Įmonių bankroto įstatymas turėtų būti teikiami bendru paketu. Šiems tikslams efektyviau numatoma panaudoti turimas lėšas iš užimtumo fondo.

Aktuali yra darbo įstatymų taikymo problema, daug kur laiku nemokamas atlyginimas, pažeidžiamas Darbo sutarties įstatymas. Todėl Valstybinė darbo inspekcija suaktyvino savo veiklą. Per I ketvirtį Valstybinė darbo inspekcija patikrino 3 tūkst. 204 įmones ir nustatė 4 tūkst. 800 darbo įstatymų pažeidimų. Patikrinimų metu buvo nustatyta 116 nelegalaus darbo, t.y. asmenų įdarbinimo atvejų, nesudarytos darbo sutartys sudarė 6 tūkst. 370 atvejų. Praktiškai netinkamai buvo sudarytos sutartys arba tų sutarčių apskritai nebuvo. Kai darbo užmokestis buvo mokamas nesilaikant Darbo apmokėjimo įstatymo reikalavimų, rasta 1170 atvejų. Už darbo įstatymų pažeidimus buvo nubausti 139 darbdaviai, tai sudarė 61,6 tūkst. litų sumą. Nelegalaus darbo problemoms spręsti ir darbo įstatymų pažeidimams mažinti taip pat yra parengtas atskiras įstatymo pataisų projektas, kuris yra pateiktas Vyriausybei.

1997 m. gegužės 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo įregistruoti 104 tūkst. 174 bedarbiai. Kaip aš jau iš pradžių sakiau, bendras nedarbo lygis Lietuvoje gegužės 1 d. sumažėjo. Balandžio mėn. į teritorines darbo biržas kreipėsi 2504 bedarbiais daugiau negu kovo mėn., o užregistruotų bedarbių skaičius šalyje sumažėjo 4019. Tai paaiškinama tuo, kad padidėjo bedarbių įdarbinimas, tai irgi yra teigiama tendencija.

Pagrindines darbo rinkos tendencijas per 1997 m. I ketvirtį būtų galima įvardyti taip: labai išaugo nepasirengusių darbo rinkai bedarbių, ypač nekvalifikuotų bedarbių, skaičius, tai siekia maždaug 97%. Labai padidėjo ilgai nedirbančių bedarbių skaičius. Tie bedarbiai išeina iš darbo biržos, praeina tam tikras laikas ir vėl atgal sugrįžta. Sumažėjo priešpensinio amžiaus asmenų bedarbių skaičius. Tai yra teigiama tendencija, kadangi mums kėlė nerimą būtent ta dalis žmonių, kurie yra priešpensinio amžiaus ir neturi darbo, jiems nutrūksta draudiminis stažas, todėl iškyla keblumų dėl pensijos.

Pagrindinės ministerijos darbo kryptys šioje srityje – vystyti darbo biržų bei darbo mokymo tarnybų veiklos efektyvumą. Tai mes dabar ir darome.

Norėčiau šiek tiek pakalbėti apie piniginę socialinę paramą. Atsižvelgdama į tai, kad daugiavaikės šeimos (bei kai du ir daugiau vaikų augina vienas iš tėvų) yra atsidūrusios gan sunkioje ekonominėje padėtyje, ministerija pateikė Vyriausybei pasiūlymą Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą papildyti nauja pašalpa daugiavaikėms šeimoms bei kai du ir daugiau vaikų augina tik vienas iš tėvų. Taip pat numatyta padidinti minimalius alimentus iki o,5 MGL dydžio kiekvienam vaikui tam, kad gaunami minimalūs alimentai nebūtų mažesni už siūlomą naują pašalpą daugiavaikėms šeimoms, kai augina du ir daugiau vaikų vienas iš tėvų.

Rengiami poįstatyminiai normatyviniai aktai Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymui. Šiuo metu baigtas parengti socialinių paslaugų katalogo projektas. Praktiškai tokio katalogo mes jau seniai laukėme. Tik dabar, paskutinėmis dienomis, mes tą katalogą jau parengėme. Artimiausiu metu mes jį pateiksime Vyriausybei.

Taip pat rengiamas apmokėjimo už socialines paslaugas principų ir tvarkos projektas. Decentralizuojant socialinių paslaugų teikimą miestų, rajonų savivaldybės tapo pagrindiniais socialinių paslaugų tiekėjais ir organizatoriais. Todėl yra parengta socialinė – ekonominė programa, kuri vadinama socialinių paslaugų infrastruktūros kūrimu.

Dar norėčiau pasakyti keletą žodžių apie invalidų reikalaus. Prieš 10 dienų Vyriausybė patvirtino naujus Invalidų reikalų tarybos prie Vyriausybės nuostatus. Naujuose nuostatuose vykdomoji funkcija atskirta nuo sprendžiamosios funkcijos, taryba ir toliau išlieka autonomiška prie Vyriausybės su atskiromis lėšomis. Tačiau sustiprinta biudžeto lėšų panaudojimo kontrolė, kurią Vyriausybė paveda Finansų ministerijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Kaip jūs žinote, šių tarybos nuostatų pakeitimas tikrai sukėlė didelį ažiotažą spaudoje ir didelį kai kurių Invalidų reikalų tarybos vadovų pasipriešinimą. Patvirtinta nauja respublikinių invalidų organizacijų invalidų reabilitacijos programų finansavimo tvarka, kurioje numatytos vienodos galimybės visoms respublikinėms invalidų organizacijoms dalyvauti programų konkurse. Nustatyti prioritetai, kuriems bus teikiama pirmenybė. Tai visų pirma invalidų kompensacinei technikai, ortopediniams protezams ir priemonėms įsigyti, ir, antra, ugdyti ir reabilituoti sunkią negalią turinčius žmones. Tobulinant invalidų grupių nustatymo mechanizmą nuteistiems laisvės atėmimu, kartu su Invalidų reikalų taryba baigiamas parengti invalidų užimtumo įstatymo projektas. Iki šiol įkalintiems asmenims apskritai nebuvo nustatomos invalidumo grupės, tuo pažeistas socialinio draudimo principas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra tremtinių grįžimo programos ir jos įgyvendinimo koordinatorė. Bendradarbiaujama su Europos Tarybos socialinio vystymo fondu, siekiant gauti kreditą grįžtančių tremtinių aprūpinimo gyvenamuoju plotu programoms. Šiuo metu mūsų ministerija iš dalies tą programą ir finansuoja.

Ir paįvairinimui galėčiau dar pasakyti, kad be šitų strateginių politinių veiksmų ir tų pavedimų, dėl kurių mes rengėme įstatymus, dar ministerija per šiuos tris mėnesius gavo 30 Ministro Pirmininko pavedimų, kuriuos visus įvykdė, 252 Vyriausybės sekretoriaus pavedimus, 997 organizacijų ir įstaigų raštus, į kuriuos reikėjo atsakyti, gavo beveik 2000 gyventojų laiškų ir priimti 949 žmonės per tris mėnesius. Tikrai manyčiau, kad ministerija dirbo pakankamai aktyviai per šiuos tris mėnesius.

Dabar aš atsakysiu į Seimo narių klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre Degutiene, už tokią gausią informaciją. Jūsų nori paklausti 26 Seimo nariai. Aišku, tai nebus praktiškai įmanoma. Bet kad kuo daugiau galėtų paklausti, prašyčiau laikytis mūsų Seimo taisyklių: klausimui – 1 minutė, atsakymui – 2 minutės. Būsiu dėkingas, jeigu jūs atsižvelgsite į šitą prašymą.

Pirmasis kalbės užsirašęs Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamoji pranešėja, iš pradžių norėčiau pasakyti trumpą repliką. Kai mes komentuojame nedarbo lygio procentus žinodami, kad tas nematomas nedarbas didėja, turbūt jo taip drąsiai nereikėtų komentuoti. Čia daugiau mūsų darbo biržų rodiklius nori parodyti, kartais ir tokių faktų yra. Mano klausimas būtų su tuo susijęs. Kodėl ministerija užima gana pasyvią poziciją, kai dabar netikrinamas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo įstatymas, kuriame numatomos labai didžiulės viceministrų algos? Praktiškai mes Europoje nerasime tokių analogų, iš esmės tai yra sovietinės sistemos reliktas. Kodėl jūs taip gana pasyviai žiūrite į šituos procesus? Ar jūs bent bandote priešintis tam?

I.DEGUTIENĖ. Aš supratau jūsų klausimą, jūs klausiate apie viceministrų algas, taip? Aš norėčiau pasakyti, kad nustatytas viceministrų algos koeficientas yra 32,5. Tačiau Ministro Pirmininko valia, ministro teikimu galimos priemokos viceministrams iki 100% už darbo intensyvumą. Tačiau šiandien yra turbūt penki viceministrai, kurie gauna šitas priemokas, kiti negauna.

PIRMININKAS. Kitas klausėjas yra Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamoji ministre, natūralu, kad Invalidų reikalų taryba, esanti prie Vyriausybės,pamačiusi, jog negali dalyvauti nuostatų rengime, kreipėsi į Seimą paramos. Keli Seimo nariai panagrinėjome tiek vieną, tiek kitą, t.y. jų projektą. Matėme gerų nuostatų viename ir kitame. Trys Seimo nariai: V.Andriukaitis, J.Beinortas ir M.Končius, kreipėsi į ministeriją, į jus, prašydami padėti suderinti tas nuostatas ir atsižvelgti iš esmės į tai, kad taryba yra visuomeninė grupė, visuomeninė organizacija ir reikėtų tą visuomeniškumą labiau išryškinti.

Mano klausimas yra toks. Kodėl Invalidų reikalų taryba negalėjo aktyviau dalyvauti rengiant nuostatus, ir, antras, kodėl ministerija nereagavo ir neatsakė į Seimo narių kreipimąsi?

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Rengdama Invalidų reikalų tarybos nuostatus, ministerija ir konkrečiai aš buvau susitikusi su 14 invalidų organizacijų atstovais ir su tais nuostatais, kuriuos parengė ministerija, jie buvo supažindinti ir į jų pastabas buvo atsižvelgta. Tačiau visa esmė dėl šių nuostatų patvirtinimo būtent ta, kad nenorima, jog būtų įjungtas kontrolės mechanizmas. Tai reiškia, kad Invalidų reikalų taryba prie Vyriausybės, tačiau kaip naudojamos lėšos, ankstesniuose nuostatuose absoliučiai nebuvo kontroliuojama. Ir vieninteliai nuostatų pakeitimai yra tai, kad, dar kartą akcentuojama, yra įvedama kontrolės funkcija, kaip naudojamos lėšos. Ir toliau, kad finansavimas yra tikslinis, programinis. Programas ne pati Invalidų reikalų taryba gali tvirtinti, tačiau turi, būtinai būti profesionalūs ekspertai, kurie galėtų įvertinti vienos ar kitos programos reikalingumą bei jos finansavimo galimybes. Toliau. Buvo trijų Seimo narių kreipimasis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, tačiau be jūsų trijų kreipimosi buvo ir kitų Seimo narių kreipimasis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Jų nuomonė buvo visiškai skirtinga, negu jūsų siūloma nuomonė – nepritarti Vyriausybės siūlomiems naujiems nuostatams.

PIRMININKAS. Toliau klausia J.Listavičius. Ruošiasi S.Kaktys.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji ministre, noriu paklausti. Kas daroma, o gal jau padaryta, tvarkant valstybinių ir jėgos struktūrų senatvės bei kitų pensijų klausimus? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Taip, šiuo metu yra rengiamas naujas įstatymas, būtent dėl Pensinio fondo įstatymo, ne tiktai dėl jėgos struktūrų, bet ir Seimo nariams, ir Vyriausybės nariams, ir visoms valdžios institucijoms arba, tiksliau sakant, šiuo metu rengiamos valdžios institucijose dirbantiems žmonėms naujas Pensijų įstatymas.

PIRMININKAS. Toliau klausia S.Kaktys. Ruošiasi I.Šiaulienė.

S.KAKTYS. Gerbiamoji ministre, 1995 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos Vyriausybė ... Lietuvos bankui sustabdžius Lietuvos akcinio inovacinio ir “Litimpeks” bankų veiklą, “Sodra” patyrė nemažų nuostolių, nes kai kurie filialai turėjo šiuose bankuose atsidarę sąskaitų. Situacija dar labiau pasikeitė 1996 m. vasario mėnesį, kai Lietuvos bankas leido LAIB sąskaitas turintiems juridiniams asmenims atlikti tarpusavio užskaitas. Tokiu būdu “Sodros” užšaldytos sąskaitos dar labiau “praturtėjo”. Nuo jūsų darbo pradžios išlieka didžiulė problema laiku išmokėti socialines išmokas, pensijas, atsiskaityti už valstybės kompensuojamus medikamentus vaistinėms. Sakykite, kiek užšaldyta 1995 m. “Sodros” lėšų ir kiek jų padaugėjo 1996 m.? Kiek “Sodra” už tai įsigijo LAIB akcijų ar kokio kito nekilnojamojo turto? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Taip, “Sodros” sąskaitos… Akciniame inovaciniame banke buvo kai kurių “Sodros” skyrių, kuriuos mes tikrinome, t.y. Utenos, Visagino, Ignalinos, atrodo, Mažeikių, Šakių ir kitų, kurių tiksliai dabar atmintinai negalėčiau pasakyti, sąskaitos. Tai sudaro maždaug apie 7 mln. Lt. Dabar, kai yra sustabdoma Lietuvos akcinio inovacinio banko veikla, be abejo, pagal įstatymą Vyriausybė bus įpareigota nustatyti šių lėšų grąžinimo tvarką, kadangi “Sodra” yra biudžetinė įstaiga. O jokių akcijų “Sodra” tenai neturėjo. Toliau dėl skolų. Aš norėčiau pasakyti, kad šiandien “Sodra” yra visiškai už ketvirtį atsiskaičiusi už sanatorinį reabilitacinį gydymą, visiškai atsiskaičiusi su vaistinėm už sausio ir vasario mėnesį, ir už kovo mėnesį – 20%. Skola vaistinėm šiandien yra likusi tiktai 20 mln. iš 80 mln., jeigu galima taip švelniai pasakyti.

PIRMININKAS. Klausia I.Šiaulienė. Ruošiasi K.Kuzminskas.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamoji ministre, prašom pasakyti, ar jūs nemanot, kad jūsų aktyvi socialinė politika (turiu omeny tai, kad jūs pakėlėt minimalią mėnesinę algą, t.y. pasiekėt, jog Vyriausybė pakeltų minimalią mėnesinę algą iki 400 Lt) neatsiliepia ekonomikai, nes iš esmės minimali mėnesinė alga yra didinama iš to paties darbo užmokesčio fondo? Tai iš esmės, mano supratimu, žlugdo smulkųjį vidutinį verslą, vadinasi, žemdirbius, o Konservatorių partijos programa, kai jie ėjo į rinkimus, buvo būtent skatinti vidutinį verslą ir buvo priekaištaujama mums, kad mes nesugebėjom to daryti. Ar tai nedidins bedarbystės, nes iš esmės sprendimas didinti minimalią mėnesinę algą darbdavius skatina mažinti darbo vietų skaičių? Ir apskritai darbo intensyvumui, darbo, kaip vertės, sampratai? Ar ypatingai žmogus stengsis dirbti už 500, jeigu jis nedirbdamas gali gauti 400?

I.DEGUTIENĖ. Nesupratau, ko klausia.

PIRMININKAS. Prašau.

I.DEGUTIENĖ. Nesupratau, ko klausia. Aš supratau iš jūsų klausimo…

I.ŠIAULIENĖ. Aš klausiu jūsų nuomonės. Ar jums neatrodo, kad jūsų aktyvi socialinė politika darys neigiamą įtaką šalies ekonomikos procesams ir darbo rinkos politikai?

I.DEGUTIENĖ. Aš norėčiau pirmiausia pasakyti dėl minimalios mėnesinės algos padidėjimo 400. Yra aiškiai atlikti paskaičiavimai mūsų Darbo rinkos skyriuje ir Darbo užimtumo skyriuje. Jeigu liepos mėnesį padidės bedarbystė – tai 0,1%. Toliau. Minimalios mėnesinės algos padidinimas daugiausia skirtas tiems žmonėms, kurie šiandien blogiausiai gyvena. Be to, tai yra vienas iš stimulų, kad būtų daugiau surenkama ir “Sodros” įmokų. Trečia, jeigu darbdavys nemokės 400 Lt minimalios algos, be abejo, veiks konkurencijos principas ir tie, kurie negalės mokėti tokios minimalios algos, turės sužlugti. Bet tai tikrai neturėtų būti masinis reiškinys. Tuomet visiškai neaišku, kam reikalingos tokios privačios įmonės arba bendrovės, kurios negali išsilaikyti ir dirbtinai žmonėms mažai moka vien tik tam, kad neturėdamos pelno kažkokiu būdu egzistuotų. Vadinasi, nori nenori, čia turės pradėti veikti konkurencijos principas. O tie, kurie negali, be abejo, bankrutuos.

PIRMININKAS. Pasirodo, padariau klaidą. Prašau Seimo narį M.Pronckų, o vėliau klaus K.Kuzmickas.

M.PRONCKUS. Gerbiamoji prelegente, aš kalbėsiu šiek tiek apie kaimo reikalus. Esmė ta, kad atitinkamos Vyriausybės politikos dėka kaimiečių kišenė plonėja. Toliau, atitinkamos Vyriausybės politikos dėka prievarta liepiama didinti minimalų atlyginimą. Po to mūsų skaičiavimai rodo, kad dėl to apie keliasdešimt tūkstančių kaimo žmonių taps oficialiais bedarbiais, o galbūt neoficialiais bedarbiais. Aš maždaug žinau, ką jūs atsakysit, bet visgi noriu, kad istorijai, liktų jūsų atsakymas. Kaip čia bus?

I.DEGUTIENĖ. Man atrodo, kad aš prieš tai atsakiau į tą patį klausimą.

M.PRONCKUS. Jūs atsakėt ne taip, kaip atsakėt. Aš klausiu konkrečiai. Apie keliasdešimt tūkstančių žmonių kaime taps bedarbiais dėl tokios Vyriausybės politikos. Kaip jūs, kaip socialinės apsaugos ministrė, vertinat šį atvejį?

I.DEGUTIENĖ. Mūsų duomenys, skaičiavimai yra kitokie. Tada jau reikėtų ilgai diskutuoti ir mes neturim tam laiko, jeigu jūsų duomenys ir skaičiavimai yra kitokie.

PIRMININKAS. Prašau. K.Kuzminskas. Atsiprašau. Dabar prašom K.Kuzminską.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamoji ministre, kaip jūs žinot, nuo liepos 1 d. numatoma pradėti įgyvendinti Sveikatos draudimo įstatymą. Na, jūsų ministerijai, aišku, labai didelė našta nukris nuo pečių, tačiau vargas yra su ligonių kasomis, ypač joms ieškant patalpų. Jos nuomojamos, remontuojamos, ir t.t. Kaip jūs manot, ar nebūtų tikslinga, iš “Sodros” patalpų vieną trečdalį pervesti ligonių kasoms, nes vis dėlto “Sodros” patalpos yra įkurtos, kai dar tas pats biudžetas buvo naudojamas? Ar nebūtų tikslinga panaudoti ligonių kasoms vieną trečdalį “Sodros” patalpų? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Be abejo, tokį klausimą galima būtų spręsti, bet turbūt ne Seimo tribūnoje. Tai yra darbinis klausimas, dėl kurio reikėtų susitikti ligonių kasų vadovybei ir “Sodros” vadovybei.

PIRMININKAS. Prašau S.Daubaraitę. Nėra? Prašom J.Beinortą.

J.BEINORTAS. Ponia ministre, ne taip seniai mes kalbėjome čia, šioje salėje, su valdymo reformų ir savivaldybių ministru apie tai, kokios vis dėlto funkcijos gali būti perduotos apskritims iš socialinių paslaugų teikimo sferos. Turiu omeny pirmiausia mūsų psichoneurologinius internatus ir kai kurias kitas įstaigas. Prašom pasakyti, ar yra koks nors bendras projektas arba planas dėl tokios reformos, tokio perdavimo atlikimo šiais metais?

I.DEGUTIENĖ. Taip, toks planas yra ir visi šiai dienai priklausantys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai psichoneurologiniai pensionatai bus perduoti apskritims. Kaip tik kitą savaitę mes susitinkame su Apskričių vadovų, viršininkų asociacija dėl konkrečiai pagal mūsų numatytą programą nuo liepos 1 d. prasidėsiančios perdavimo procedūros.

PIRMININKAS. Prašau A.Medalinską.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamoji ministre, yra tokių pavyzdžių, kaip aukštosios mokyklos, į kurias yra priimti tam tikri žmonės, kurie yra invalidai, tačiau ne protiniai, o fiziniai. Tie žmonės turi daugybę problemų dėl egzaminų laikymo, nes paliekami antrus, trečius metus tuose pačiuose kursuose vien dėl vienos paprastos priežasties – dėstytojai nesugeba išklausyti jų arba nesugeba atvykti pas juos į namus ir kažkaip spręsti tą problemą. Klausimas – ar yra kažkokių normų, reguliuojančių tai, kad priverstų dėstytojus tai daryti? Ar dėstytojai teisūs taip elgdamiesi, ar aukštosios mokyklos yra teisios taip besielgdamos?

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Be abejo, tai yra, na, grynai žmogiškai sunkiai atsakomas klausimas todėl, kad tai, be abejo, nehumaniškas dėstytojų elgesys. Apie Invalidų integracijos įstatymą jūs turbūt visi žinot. Jame yra aiškiai apibrėžta invalidų integracija į visuomenę ir į gyvenimą per įvairias programas. Tai yra kartu programa Švietimo ir mokslo ministerijai, kur mes būtent ir skatinam tuos žmones, kurie turi vieną ar kitą fizinę negalią. Jie gali mokytis ir normalioje mokykloje. Mes kartu su Statybos ir urbanistikos ministerija norim pritaikyti programą, kad būtų visur galima įvažiuoti ir su vežimėliu. Aš jau kalbu grynai techniškai. O jau apie tai, kad dėstytojai ne taip elgiasi su tais pačiais žmonėmis, studentais, invalidais, tai čia jau, man atrodo, yra grynai žmonių bendravimo trūkumai.

PIRMININKAS. Prašom R.Rajecką.

R.L.RAJECKAS. Gerbiamoji ministre, pirmasis klausimas: ar pensininkai gali šiais metais tikėtis didesnio gyvenimo pagerėjimo? Kadangi jūs pasirašėt balandžio 14 d. nutarimą, dėl kurio čia jums jau buvo klausimas, kitas klausimas toks: ar jums neatrodo, kad tuo nutarimu jūs brendat į tokias džiungles, kur greitai patys nebelaimingi būsit? Jūs paminėjot ir darbo intensyvumą matuojant tarp viceministrų. Aš suprasčiau kvalifikaciją... Su kokiu metru jūs matuosit tą darbo intensyvumą? Ar tas, kuris dirba normalią dieną, bus intensyvus, o tas, kuris dvi valandas per dieną, bus neintensyvus? Man tai nesuprantama.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Man atrodo, kai aš kalbėjau pradžioje įžangos, apie tai buvo kalbama. Šiais metais mes turim maksimaliai padidinti “Sodros” įmokų surinkimą. Tik tokiu būdu mes galėsim didinti bazinę pensiją. Tačiau kitas mechanizmas yra būtent tai (ką aš jau kalbėjau apie Pensijų įstatymo pakitimus), kad, sakykim, šiandien yra tokių pensininkų, kurie gauna ne vieną, o kelias pensijas ir tai bus apribojamas, kad gautų ne daugiau kaip dvi pensijas. Vadinasi, viena pensija bus finansuojama iš socialinio draudimo fondo lėšų, kita pensija bus iš valstybės biudžeto lėšų. Vadinasi, apribojimai yra. Tokiu būdu, jeigu padarytume kažkokių apribojimų, susitaupytume lėšų ir mes galėtume tada didinti, kad ir ne daug, tas bazines pensijas. Tačiau vis tiek pagrindinis rodiklis yra tai – kaip mes iki metų pabaigos papildysim “Sodros” biudžetą. Visos tos šiandien daromos priemonės yra skirtos įmokoms surinkti.

Toliau dėl to Vyriausybės nutarimo, kurį jūs citavot, aš jo numerio dabar nepamenu. Tai galbūt aš netiksliai pasakiau, kalbėdama apie viceministrų darbo intensyvumą, bet čia daugiau yra akcentuojama tai, kad kai kurie viceministrai šiandien dar dirba ir kaip specialistai, vien dėl to, kad stinga žmonių. Jie dirba ne tiktai tą vadinamą politinį darbą pagal savo pareigybę, bet jie dirba ir kaip specialistai. Ir už tai, kad jie dirba kaip specialistai, jie ir gauna tą papildomą priedą.

PIRMININKAS. Prašom kitos.

A.SAKALAS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, turbūt sutiksite su teiginiu, kad kiekvienas naujas bedarbis – tai ne tik žmogaus ar šeimos tragedija, bet ir papildomai apkraunamas “Sodros” biudžetas. Mano klausimas būtų toks… Ar nesigirdi?

I.DEGUTIENĖ. Aš labai prastai girdžiu…

A.SAKALAS. Minutę, tada aš per šoninį mikrofoną. Veikia. Gerbiamoji ministre, turbūt sutiksit su teiginiu, kad kiekvienas naujas bedarbis – tai ne tik žmogaus ir šeimos tragedija, bet ir papildomas apkraunamas “Sodros” biudžetas. Mano klausimas jums būtų toks: kas geriau žmogui ir pigiau valstybei – ar investuoti į valstybės valdomas įmones, kurios turi finansinių problemų ir yra ant bankroto ribos, ar geriau leisti joms bankrutuoti mokant pašalpas iš “Sodros” biudžeto? Kas pigiau ir geriau?

I.DEGUTIENĖ. Man atrodo, kad kiekvienu atveju reikia labai individualiai spręsti. Jeigu tą įmonę, kuri jau yra bankrutuojanti, dar galima sanuoti, tai, be abejo, pirmiausia ją reikią sanuoti ir tą įmonę atgaivinti, kad išliktų darbo vietos ir žmonės turėtų darbą. Tačiau jeigu ta įmonė dirba absoliučiai nuostolingai ir nebėra jokių šansų jos išgelbėti, tai tada reikia drąsiai, tiesiai pasakyti ir skelbti bankrotą, ir tada yra tikrai pigiau, kaip jūs dabar sakot.

PIRMININKAS. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamoji ministre, mes vis girdėjom Vyriausybės pažadus, kad keliant medikų atlyginimus bus skirta papildomai lėšų. Tačiau dabar priimtas Vyriausybės nutarimas nurodė, kad reikia šių metų mokos fondo sąskaitą padidinti. Taip pat kyla minimalus atlyginimas ir mes jau girdim gydymo įstaigose, kad nėra iš kur mokėti tas lėšas. Normali reakcija, kad sveikatos apsaugos ministras tyli, bet galbūt socialinės apsaugos ministrė galėtų ką nors pasakyti. Ką reikėtų daryti ar ką Vyriausybė numato? Ar bus tų lėšų papildomai, ar ne?

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą, kadangi labai lengva į jį atsakyti, nes vakar Vyriausybė papildomai paskyrė (būtent sveikatos draudimo fondui) medikų atlyginimams padidinti 17 mln. Lt.

PIRMININKAS. K.Trapikas. Tai bus paskutinis klausimas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamoji ministre, norėčiau sužinoti jūsų požiūrį į parapijos vaikų arba senelių globos namus, įsteigtus prie katalikiškų bažnyčių. Ar galėtų ministerija materialiai padėti šių globos namų funkcionavimui?

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Mes labai teigiamai žiūrime į parapijinius globos namus. Kai kurie atlieka labai didelį darbą, ir labai yra efektyvi jų veikla. Tiek, kiek šiemet biudžete numatyta, kiek galime remiame parapijinius globos namus. Be abejo, formuojant 1998 m. biudžetą, mes numatome jiems skirti daugiau lėšų.

PIRMININKAS. Ačiū ministrei I.Degutienei.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo žemės ir kito išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių restitucijos akto projektas Nr.P-176(2) (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS. Ir ačiū paklausėjams. Kitas bus klausimas – registracijos Nr.P-176 – Lietuvos Respublikos Seimo žemės ir kito išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės restitucijos aktas. Prašau pirmininkauti A.Kubilių.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, aš jau sakiau, kad aš aiškiai padariau klaidą. Man džiugu tai pripažinti. Iš tikrųjų mes pagal Statutą turėjome baigti procedūrą. Mes nubalsavome, kad nepritariame S.Pečeliūno pateiktam įstatymo projektui po svarstymo, tačiau neapsisprendėme, ką toliau su juo daryti. Yra įvairių variantų. Galima grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti iš esmės, galima atmesti projektą iš esmės. Aš siūlau trumpai dėl šių motyvų kalbėti ir baigsime tą procedūrą.

S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Taip, dėl vedimo tvarkos. Aš džiaugiuosi, kad jūs pripažinote savo klaidą, bet nedarykite antros klaidos. Apie tai, kad procedūros baigtos ir kad šiandien šito klausimo jau nebus, buvo paskelbta prieš pietų pertrauką. Apie tai, kad procedūros yra tęsiamos, mes sužinojome tik dabar. Kiek žinau, Seimo statutas apie balsavimus reikalauja pranešti prieš tam tikrą laiką. Todėl aš manau, kad šiandien šito balsavimo negali būti. Prašome tą balsavimą paskelbti per artimiausią posėdį, įtraukti į darbotvarkę taip, kaip reikalauja Statutas. Aš žinau, kokie bus rezultatai, bet procedūros turi būti išlaikytos tvarkingai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pečeliūnai. Aš turiu paklausti Seimo narių, ar jie sutiktų dabar baigti šią procedūrą. Jeigu sutinka, tai mes įtraukiame į darbotvarkę. Seimo valia yra priimti darbotvarkę, ją atmesti, ją pakeisti. Aš girdžiu balsus, kad pritariam dabar baigti šią procedūrą. Gerbiamieji Seimo nariai, yra keletas variantų, kuriuos numato Statutas, arba grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės, arba jį visiškai atmesti. Kokie būtų jūsų siūlymai?

S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš prašyčiau tų, kurie turi pastabų dėl tobulinimo. Iš šitos tribūnos vis dėlto mes neišgirdome jokių pastabų, išskyrus vieną – dėl 2 straipsnio iš Seimo Pirmininko. Tačiau jis konkrečiai nesuformulavo, kaip tas 2 straipsnis turėtų būti pakoreguotas. Dėl 1, 3 ir 4 straipsnių jokių pastabų nesulaukėme, nes tai praktiškai yra išrašai iš anksčiau įvairiu būdu Seimo ir Konstitucinio Teismo, ir mūsų Konstitucijos padarytų pareiškimų. Taigi jeigu būtų apsispręsta tobulinti, tuo aš nelabai tikiu, nors labai keista, kaip galima tobulinti dalykus, kurie yra, na, praktiškai citatos iš Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo sprendimų. Jeigu kas turi tokių tobulinimo variantų, būtų labai malonu juos išgirsti. Vis dėlto, pone pirmininke, aš sutinku, kad Seimas gali viską, gali paskelbti, kad rytoj bus aštuntadienis, o ne penktadienis, tačiau Seimo statutas yra Seimo statutas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Einoris.

V.EINORIS. Aš siūlau palaikyti S.Pečeliūno pasiūlymą ir dirbti pagal jo pageidavimą.

PIRMININKAS. Ir V.Lapė.

V.LAPĖ. Mielieji kolegos, turbūt visiems mums aišku, kad šiandien ne tas laikas, kad mes galėtume vėl iš naujo viską pradėti. Aš manau, kad mūsų pasirinktam įstatyme apie tai, ką ponas S.Pečeliūnas mano, kad būtų ten įrašyta, man atrodo, yra viskas pasakyta. Aš manau, kad šiandien nieko nelieka. Žinoma, gaila, bet lieka pasirinkti vieną kelią – atmesti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo du siūlymai: vienas tobulinti, kitas – iš esmės jau nebesvarstyti toliau šio klausimo, nes jis yra sprendžiamas kitais būdais, kaip aš suprantu. Kaip S.Pečeliūnas sakė, jo projektas yra tobulas ir jo daugiau tobulinti negalima, tai šiuo atveju galima apsispręsti tik iš esmės. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis. Registracija vyksta. Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Kaip mes sutarėme, dabar baigiame tą procedūrą, kurios nebaigėme prieš pietus dėl mano kaltės. Iš anksto skelbiami balsavimai tik dėl priėmimo. O dėl procedūrinių dalykų mes turbūt nesiginčijome.

Dabar balsuosime dėl dviejų alternatyvių galimybių. Pirmoji galimybė yra grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti – tai bus mygtukas “už”. Mygtukas “prieš” bus atmetimas iš esmės. Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Dar sykį kartoju: mygtukas “už” yra grąžinti tobulinti, mygtukas “prieš” yra, kaip sako Statutas, atmesti projektą. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti. Iš viso balsavo 69 Seimo nariai: 29 – už, t.y. 29 už tai, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti, prieš – 36, susilaikė 4. Taigi projektas yra atmestas. (Balsai salėje) Man sufleruoja, kad atmetimui reikia ne mažiau kaip 36, nors aš Statute nematau tokio straipsnio, bet aš pasitikslinsiu. Bet 36 balsus mes ir surinkome. Taigi tuo procedūrą ir baigiame.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes siūlome iniciatoriams dėl to projekto nenusiminti, šeši mėnesiai greitai prabėgs, galite pateikti kaip tik prieš Prezidento rinkimus naują projektą, ir šitą klausimą spręsime toliau.

Dar S.Pečeliūnas po balsavimo.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Norėčiau pasakyti repliką po balsavimo. Mano patirtis šitame Seime neleidžia man nusiminti, visko matęs. Aš jau sakiau, kad aš neabejojau šito balsavimo rezultatais. Mano abejonė buvo patvirtinta. Kaip aš maniau, taip ir atsitiko. Bet tie, kurie atmetė, aš norėčiau, kad jie šiandien vėlai vakare, kai grįš namo, pasiimtų tą projektą ir palygintų 1, 3, 4 straipsnių formuluotes su Lietuvos Konstitucija, su Lietuvoje galiojančiais įstatymais. Jie savo balsavimu balsavo prieš Lietuvos Respublikos konstitucines nuostatas. Ačiū jums už dėmesį ir už jūsų tokį apsisprendimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad visi Seimo nariai, kurie balsavo ir pasirinko balsavimą, puikiai supranta, kad Konstitucijos perrašinėti į kokius nors įstatymus visiškai nereikia.

Dabar, gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau ir toliau pirmininkaus F.Palubinskas. Kiek aš supratau, bus sukeisti vietomis darbotvarkės 2-4 ir 2-6 klausimai, taip?

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 113 straipsnio įstatymo projektas Nr.P-256(2) (pateikimas)

Dabar darbotvarkės 2-2 klausimas – Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 113 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-256(2). Pateikimo stadija. Pranešėjas – J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš jums norėčiau pateikti Sveikatos sistemos įstatymo 113 straipsnio pakeitimo įstatymą. Šis straipsnis, kaip jūs matote iš pateikto aiškinamojo rašto, reglamentuoja apskrities gydytojų paskyrimo procedūrą. Kadangi tą pačią procedūrą reglamentuoja ir Apskrities valdymo įstatymas ir jie vienas kitam prieštarauja, todėl mūsų siūlymas yra suderinti šitas abiejų įstatymų nuostatas, procedūrų tvarką. Ir Sveikatos sistemos įstatymo 113 straipsnį išdėstyti taip, kaip jis yra išdėstytas Apskrities valdymo įstatyme. Todėl aš siūlyčiau jums pritarti šio įstatymo pateikimui ir galbūt paskirti Sveikatos reikalų komitetą pagrindiniu komitetu.

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Ačiū. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai.

Prašau S.Pečeliūną.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kodėl iš pateiktų funkcijų nematyti pačių gydytojų darbo kontrolės? Ar tikrai vyriausiajam gydytojui nieko nepriklauso, o priklauso, galima sakyti, antraeilės funkcijos – organizacinės, o pats darbas nereikalingas, jokios kontrolės, priežiūros ir vertinimo? Ačiū.

J.OLEKAS. Gerbiamasis kolega, ačiū už klausimą. Aš noriu atsakyti, kad mes šiuo įstatymo pakeitimu visiškai nekeitėme funkcijų. Tokios egzistavo ir anksčiau priimtame įstatyme. Kiek aš žinau, jos taip pat aptariamos ir Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymuose. Mes čia pakeitėme, tiktai suderinome su Apskrities valdymo įstatymu paties pareigūno paskyrimo tvarką. Todėl visa kita, gal mes galėtume diskutuoti dėl kai kurių jo funkcijų ar pareigybinės tvarkos. Jeigu jūs turėsite kokių nors pasiūlymų, mes mielai priimsime, svarstymo metu galėsime tą padaryti.

PIRMININKAS. Toliau Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Į mano klausimą atsakė, bet aš pritariu pateiktam klausimui. Pritariu.

J.OLEKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau A.Matulą, o grįšiu atgal.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš norėčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Prašau J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Tai jau aš kalbėjau.

PIRMININKAS. A, jau. Gerai. Kitas – A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs žinote, kad yra parengtas Sveikatos sistemos įstatymo pataisų paketas, kuris artimiausiu metu bus pateiktas Seimui. Ar jūs nemanote, kad šitą pataisą, kuri tikrai yra reikalinga, būtų galima nagrinėti kartu pateikus viso įstatymo pataisų paketą?

J.OLEKAS. Ačiū. Aš neprieštaraučiau, jeigu iš tikrųjų tos pataisos taip sparčiai pateks į Seimą. Tą pataisą su kolega V.Andriukaičiu parengėme jau gerokai anksčiau. Problema yra ta, kad dar kitos pataisos galėtų truputį palaukti. O apskrities gydytojų yra degantis klausimas, nes šitie pareigūnai yra skiriami. Kai kurios apskritys dar neturi savo apskrities gydytojo, o procedūra nėra aiški. Jeigu pataisos bus pateiktos, mes jas priimsime. Aš manau, kad šitas pateikimas galės susisieti su kitais pasiūlymais, jeigu bus tokie priimti. Kol kas Sveikatos sistemos įstatymo pataisų yra daug, jos dar galutinai neparengtos, kad būtų apsispręsta dėl jų. Todėl mes siūlome, kad šitas svarstymas prasidėtų.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui J.Olekui. Dabar mums reikia apsispręsti: pradėti projekto svarstymo procedūrą, atidėti projekto pateikimo procedūrą ar atmesti projektą. Prašau dėl balsavimo motyvų.

Prašau S.Čirbą.

S.ČIRBA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau nepritarti po pateikimo. Visus Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo straipsnius spręsti kompleksiškai, kai bus pateikta Seimui, suderinta pozicija su Vyriausybe, taip pat su Sveikatos reikalų komitetu, ir tada priimti šio įstatymo pakeitimus.

PIRMININKAS. Ar aš teisingai supratau, kad kalbėjote už?

S.ČIRBA. Prieš.

PIRMININKAS. Prieš. Ar yra už? Prašau A.Matulą.

A.MATULAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš galėčiau pritarti ir pono S.Čirbos pasiūlymui. Bet manau, kad ši problema tikrai yra aktuali. Kol pateiksime tą paketą… Aš siūlyčiau galbūt pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkui už motyvus: vienas – už, vienas – prieš. Prašau registruotis. Registracija pradėta. Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo 113 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo, prašome balsuoti. Kas yra už – už, kas prieš – prieš. Atviras balsavimas pradėtas, prašau balsuoti. Balsavo 58 Seimo nariai: už – 40, prieš – 11, 1 susilaikė. Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo 113 straipsnio pakeitimo įstatymui yra pritarta po pateikimo.

Dabar klausimas, kuriam komitetui pateikti. (Balsas salėje) Labai ačiū už jūsų patarimą, gerbiamasis Seimo nary. Aš jums tikrai esu dėkingas. Kaip ir buvo siūlyta, Sveikatos reikalų komitetas, o kiti pasiūlymai buvo atmesti be balsavimo. (Balsai salėje) Papildomas komitetas – Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas.

Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-405 (pateikimas)

Kitas klausimas – Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Pateikimas. Pranešėjas J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ačiū už gerą sprendimą dėl ką tik pateikto įstatymo. Prašyčiau ir šį kartą nenusigręžti. Farmacijos įstatymo pakeitimas yra dar svarbesnis nei tas, ką tik mūsų pateiktas. Esmė yra ta, kad visą laiką egzistavo galimybė nuo 1991 m., kai buvo priimtas Farmacijos veiklos įstatymas, kad kaimo vietovėse tuo metu dar vadintuose felčeriniuose punktuose dirbantys felčeriai ar gydytojai galėdavo ne tik išrašyti, bet ir aprūpinti, t.y. parduoti nustatyto sąrašo vaistus kaimo gyventojams. Didelių nusiskundimų dėl pardavimo tvarkos, dėl kaimo žmonių aprūpinimo nebuvo, tačiau nelabai aišku, kokiom intencijom vadovaujantis praeitų metų liepos mėnesį priimtame Farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatyme ta nuostata, kad kaimo medicinos punktuose dirbantys felčeriai ir gydytojai gali realizuoti vaistus, buvo panaikinta. Į šį įstatymo pakeitimą iš karto nebuvo sureaguota ir kurį laiką vaistų pardavimas medicinos punktuose dar tęsėsi, tačiau, prasidėjus patikrinimams, buvo nustatyta, kad tai neatitinka galiojančio įstatymo tvarkos. Šiuo metu jau daugelyje rajonų kaimo medicinos punktų žmonės vaistų įsigyti negali. Nuvažiuoti į artimiausias vaistines nėra taip lengva, todėl kyla gana nemažų sunkumų teikiant medicininę pagalbą. Todėl, man atrodo, yra visiškai logiška grąžinti tą egzistavusią ir pasiteisinusią nuostatą į Farmacinės veiklos įstatymą. Mes siūlome grąžinti į 11 straipsnį, kuris yra dėl užsiėmimo farmacine veikla, ir padaryti išimtį kaimo medicinos punktams, kad juose ne tik farmacininkai, bet ir turintieji aukštąjį išsilavinimą – tai gydytojai – arba turintieji vidurinį medicininį išsilavinimą – tai daugiausia medicinos felčeriai ar seserys – galėtų realizuoti tuose medicinos punktuose Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinto sąrašo vaistus. Kad kartais nebūtų taip, kad šalia vaistinės prekiauja ir medicinos punktas, mes pasiūlėm nuostatą, kad vaistams realizuoti reikia turėti savivaldybės gydytojo leidimą. Taip būtų išvengta tokios nelygiavertės ir nereikalingos konkurencijos. Šį mūsų pasiūlymą svarstė ir Sveikatos reikalų komitetas paskutiniame savo posėdyje, buvo pritarta šio įstatymo pataisai, todėl aš siūlyčiau ir kolegoms Seimo nariams taip pat pritarti šiam įstatymui po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai.

J.OLEKAS. Malonu.

PIRMININKAS. Prašom J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, lyg ir pusantro klausimo. Visų pirma norėčiau paklausti, ar jūs susipažinęs su Juridinio skyriaus išvada?

J.OLEKAS. Taip.

J.LISTAVIČIUS. Tai vienas momentas. O kitas klausimas toks: kaip bus užtikrinta pinigų apyvartos, gautų pajamų ir mokesčių kontrolė, jeigu, sakykim, jūsų ši pataisa būtų realizuota? Ačiū.

J.OLEKAS. Atsakysiu, kaip supratau, į tą pusę klausimo: taip, susipažinęs su Juridinio skyriaus pataisom. Aš manau, dar galima būtų truputį ir patobulinti, kai ką jie galbūt patys ne visai tiksliai suformulavo, sakydami, jog nekalbama apie vaistų realizavimą 11 straipsnyje. Ten kaip tik kalbama apie licencijų turėjimą, t.y. tai, kad turi prekiauti tiktai farmacininkas, o čia jau mes leidžiam ne farmacininkui, o medicininį išsilavinimą turinčiam žmogui, dėl ko ir buvo pusę metų ta kliūtis, todėl aš manau, kad čia yra tiesiogiai susiję. O tai, ką jūs sakote dėl apskaitos, – apskaita turėtų būti tokia, kokia nustatyta apskaitos tvarka. Mums buvo kilęs klausimas, nes lygiagrečiai su šio įstatymo pakeitimu ir pastebėjimu, kad kaimo medicinos punktuose negali realizuoti vaistų, buvo kilęs kitas klausimas dėl kasos aparatų, tačiau Ūkio ministerija išaiškino kasos aparatų panaudojimo reikalingumą. Ten yra numatyta, kada jie turi būti, kada neturi būti. Šis įstatymas visiškai nieko nekalba apie kasos aparatų (…), yra bendroji tvarka. Mes ir toliau kalbamės su Ūkio ministerija, galbūt ir su Vyriausybe dėl kai kurių patikslinimų, ar tikrai ir kur jie reikalingi, nes kai kurių medicinos punktų apyvarta yra 400 Lt, kai kur iki tūkstančio. Taigi jiems pagal Ūkio ministerijos paaiškinimą kasos aparatų nereikia. O ten, kur apyvarta bus didesnė, aš manau, kad galbūt pačios savivaldybės galėtų pasirūpinti, jeigu reikia kasos aparatų, kad jie ir kaimo medicinos punktuose atsirastų, bet tai neturėtų būti to medicinos punkto galvos skausmas. Aš manau, kad tai galėtų būti savivaldybės skausmas. Jeigu pagal nustatytą tvarką reikalingas aparatas, juo turėtų būti aprūpinta.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį A.Stasiulevičių.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar jūs nepasidomėjote, kieno konkrečiai iniciatyva 1996 m. liepos mėnesį buvo pakeista įstatymo nuostata dėl vaistų realizavimo kaimo medicinos punktuose ir kokie motyvai paskatino tai daryti? Ačiū.

J.OLEKAS. Aš dabar negalėčiau išvardinti pavardžių visų tos darbo grupės narių, kurie rengė įstatymo, kuris jau galiojo beveik šešerius metus, pakeitimą, ir aš manau, kad kai kurios kitos nuostatos, kurios buvo pataisytos, jos ir turėjo būti pataisytos. Mes šiuo metu kalbam tiktai apie vieno straipsnio pakeitimą, o ten buvo keliolika tų straipsnių. Intencija buvo sugriežtinti tvarką, sakykim, kad vaistus pardavinėtų farmacininkai. Tai yra kaip graži vizija, kad be vaistininko niekas vaistais neprekiautų, bet realiai yra kalbėjęs ir ministras, kad galbūt galima suorganizuoti važinėjančias po kaimus vaistines ir aprūpinti vaistais. Vaistininkas kad važinėtų. Bet gyvenimas rodo, kad šiuo metu iš tikrųjų to dar padaryti negalima. Mums atrodo, kad vienintelis būdas – tai sugrąžinti ankstesnę nuostatą, sutvarkyti vaistų apskaitą, vaistų sąrašą, kuriuos gali pardavinėti ne farmacininkai, o medicininį išsilavinimą turintys žmonės. Aš manau, kad tai reikalinga šiandien daryti.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį A.Matulą.

A.MATULAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs žinot, kad vaistų suvartojimas didėja. Ar nemanot, kad vidurinis personalas, tikrai nebūdamas pakankamai kvalifikuotas, negali pakenkti žmonėms, dalindamas arba parduodamas, rekomenduodamas… pagaliau, irgi bus tokių situacijų, kai rekomenduos ir parduos, pakenks žmonėms.

J.OLEKAS. Na, aš niekam nelinkėčiau tokios nelaimės, nes Lietuvoje turime tokių pavyzdžių, kai gydytojai, patys ne visai įsiskaitę ar neišvertę vaistų vartojimo taisyklių, yra padarę klaidų, yra nukentėjusių žmonių. Bet tiek, kiek mano atmintis leidžia, aš tikrai nemačiau ir neturėjau bėdų, dirbdamas sveikatos apsaugos ministru, dėl to, kad kaimo felčeriai ar gydytojai parduotų vaistus. Jie iš tikrųjų yra labai arti susiję su ten gyvenančiais žmonėm, jie yra labai atsakingi už tuos žmones. Aš manau, kad tai yra viena iš geresnių sveikatos pagalbos grandžių kaime. Tie žmonės pasirūpins. Yra čia tam tikri du saugikliai: vienas, kad jie sudaro sutartis su vaistinėm ir gauna tik iš vaistinių, antras saugiklis yra Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto sąrašo nomenklatūra. Aš manau, tai yra pakankami svertai, kuriais galima apsaugoti nuo, aišku, galimos nelaimės. Bet šiandien, jeigu nusiperka ar gauna iš kaimyno, yra dar didesnė bėda negu nusipirkti iš mediko medicinos punkte.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį J.Beinortą.

J.BEINORTAS. Kolega, norėčiau paklausti truputį kitu aspektu. Juk yra tam tikras sąrašas vaistų ir tam tikras sąrašas ligų, ir tam tikras sąrašas asmenų, kuriems galima, sakykim, taikyti tas vaistų kompensavimo lengvatas. Kadangi jūs teikiate tą įstatymą, prašom pasakyti, ar nebus taip, kad mes pataisom 11 straipsnį, o kitas straipsnis neleis tam pačiam išrašančiam vaistus medikui, kvestionuos jo teisę išrašyti tam tikrą kategoriją vaistų?

J.OLEKAS. Ta problema yra, bet dar kitu aspektu, negu jūs…. Iš tikrųjų yra sąrašas, ką gali išrašyti ir ko negali. Jeigu ten dirbs felčeris, tai jis tikrai negalės visko ir negalės realizuoti. Bet tada žmogus gali turėti receptą gydytojo, kuris dirbs artimiausioje ambulatorijoje. Mes negalime pakeisti vaistų išrašymo tvarkos, ir čia tam tikras… (Balsas salėje) Ne. Viskas galios pagal dabar galimų išrašyti receptų tvarką, tiktai tiek, kad jie galės įsigyti čia, savo vietoje.

PIRMININKAS. Toliau prašau Seimo narį V.Einorį.

V.EINORIS. Kaimo, ypač senyvo amžiaus, žmonės buvo labai patenkinti ta tvarka, kuri buvo iki pakeitimo. Aš, kadangi jau paskutinis, siūlau aktyviai palaikyti, pritarti.

PIRMININKAS. Labai ačiū už visus atsakymus. Prašau registruotis dėl motyvų. 1 – už, 1 – prieš. Prašau Seimo narį J.Karosą.

J.KAROSAS. Aš manau, kad čia motyvai per daug aiškūs, bet reikia palaikyti.

PIRMININKAS. Vienas buvo už. Kas prieš? (Balsai salėje) Kadangi prieš nėra, ar galima bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū.

Klausimas, kuriam komitetui paskirsime? Sveikatos apsaugos, Kaimo reikalų komitetams? Sveikatos reikalų komitetui, ir užteks.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-238 (svarstymas)

2-6 klausimas – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-238. Svarstymas. Pranešėja – R.Dovydėnienė. Pirmoji kalbės G.IMBRASIENĖ. Prašau. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio papildymo įstatymo projektas.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio papildymas daromas Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo pagrindu, todėl teikiamo įstatymo projektas turi atitikti šio įstatymo nuostatas. Projekte turi būti nurodyti konkretūs teisės pažeidimų subjektai ir konkretūs jų veiksmai, už kuriuos numatoma atsakomybė. Taip pat numatyta Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo… taip, kaip numatyta Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo 25 straipsnyje. Įstatyme nurodyti konkretūs subjektai (darbdavys ar jo įgaliotas asmuo) ir konkretūs veiksmai, už kuriuos privalo atsakyti, – tai vengimas ar atsisakymas sudaryti kolektyvinį susitarimą ar kolektyvinę sutartį, o ne vengimas ar atsisakymas pradėti derybas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo. Tai skirtingi terminai, turintys skirtingas prasmes, todėl siūlau šią formuluotę: “darbdavio ar jo įgalioto asmens vengimas ar atsisakymas sudaryti kolektyvinį susitarimą ar kolektyvinę sutartį”. Toliau – kaip tekste.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu P.Šakalinį.

P.ŠAKALINIS. Ši Administracinių teisės pažeidimo kodekso 41 straipsnio pataisa, pagal kurią darbdavys gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl vengimo ar atsisakymo pradėti derybas, kolektyvinės sutarties rengėjų iki galo neparengta. Nėra reglamento, išvadų, reikalingi duomenys iš Valstybinės darbo inspekcijos, Ūkio ministerijos ir kitų institucijų, kas bus po to, jeigu darbdavys sutinka sudaryti kolektyvinę sutartį, o derybos vilkinamos pusę metų ir toliau, todėl darbdavys lieka nenubaustas už vengimą sudaryti kolektyvinę sutartį. Dabartiniu metu Vyriausybė rengia kelis paketus įstatymų projektų dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso. Be to, keičiant šį įstatymą, reikia keisti ir kitus įstatymus, todėl, pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 skirsnio 157 straipsnio ketvirtą dalį, siūlyčiau daryti pertrauką ir kad šis įstatymas būtų papildytas reikiama informacija. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau prašau Seimo narį J.Beinortą.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad visi suprastume, apie ką kalbama. Kalba yra visiškai trumpa, nes yra tam tikras neatitikimas dviejų įstatymų. Įstatymas, reglamentuojantis kolektyvinius susitarimus ir kolektyvines sutartis, savo 25 straipsnyje numato darbdavio atsakomybę, tačiau toji atsakomybė niekaip nėra kitame įstatyme susieta su, vadinkim, administracine ar kokia kita atsakomybe. Todėl pati ta pataisa kalba tik apie tai, kad greta kitų darbo santykius reguliuojančių įstatymų, kaip ir pasakyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse, reikia, kad būtų suprasta, kad tai apima ir už Kolektyvinių sutarčių bei kolektyvinių susitarimų įstatymo vykdymą numatytą atsakomybę. Todėl ponios R.Dovydėnienės pateikta įstatymo pataisa iš esmės nereikalauja jokios Vyriausybės įsikišimo, nereikalauja jokio įstatymų paketo pakeitimo, o tiesiog sunormina dalykus, kad mūsų valstybinė institucija – Darbo inspekcija, – tikrindama darbo sutartis, kartu patikrintų kolektyvinių sutarčių veikimą. O kolektyvinių sutarčių buvimas ir kolektyvinių sutarčių veikimas yra pagal mūsų įstatymą privalomas kiekvienoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, išskyrus valstybinės valdžios ir valdymo įstaigas, kuriose sudaromi darbo santykiai ir kuriose žmonių skaičius yra toks, kad gali būti sudaryta profesinė sąjunga, todėl aš galvoju, kad ilgai neturėtume dėl šito dalyko gaišti ir turėtume po svarstymo pritarti. Kitas dalykas, kad iš tikrųjų tas laikotarpis nuo mūsų svarstymo iki balsavimo dėl šitos įstatymo pataisos galėtų būti išnaudotas gauti papildomai informacijai iš Darbo inspekcijos, kuri, beje, yra informavusi, kad dabar, gaudama Vyriausybės pavedimus tikrinti darbo sutarčių įforminimą ir vykdymą, ji susiduria su šita, vadinkim, įstatymo spraga ir negali skatinti socialinės darbdavio ir dirbančiojo partnerystės. Aš manau, kad čia nieko nėra daugiau ir nereikia to daugiau kur nors tarp eilučių įžiūrėti. Kitas dalykas – galima ir kita alternatyva. Tarkim, mes nepritariam šitam ir šituos klausimus sprendžiame kitu įstatymu – Kolektyvinių darbo ginčų reguliavimo įstatymu, ko rezultatas bus streikas. Mano nuomone, streikas yra paskutinioji priemonė. Ji yra blogesnė negu socialinės partnerystės priežiūra, vykdoma valstybės institucijų rankomis, konkrečiai Darbo inspekcijos rankomis. Aš sakyčiau, kad mes šiandien turėtume po svarstymo pritarti. Aš manau, jeigu bus reikalinga papildoma informacija, tai autoriai tą informaciją pateiks kuruojančiam komitetui, taip pat ir Seimui, jeigu to reikia, iš Darbo inspekcijos arba iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai tiek. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašau iniciatorę R.Dovydėnienę.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš mėnesį jums buvo pateiktas šis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio papildymas ir pateikimui buvo pritarta. Esmė šio įstatymo pataisos ta, kad sudarant kolektyvines sutartis įmonėse, jų sudarymo procedūra dažnai vilkinama dėl to, kad darbdaviai vengia pradėti derybas. Derybų procedūroje, jeigu nesutinka viena šalis, sakykim, yra atmetamos darbuotojų siūlomos pataisos, galima pasitelkti, kaip ir sakė gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas, Kolektyvinių ginčų sprendimo įstatymą. Galima streikuoti. Mes žinodami, kad streikas – tai nėra vienintelė priemonė, tuo labiau esant tokiai sunkiai ekonominei padėčiai ne vienintelė ir turbūt pati žiauriausia priemonė – kad būtų susitariama geruoju, siūlome pagreitinti derybas dėl kolektyvinės sutarties ir sudrausminti darbdavius numatydami administracinę atsakomybę. Be to, šitas įstatymo pakeitimas užpildo spragą kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatyme, kuriame yra sakoma, kad vengdamas ir atsisakydamas sudaryti kolektyvinę sutartį darbdavys arba jo įgaliotas asmuo atsako pagal galiojančius Lietuvos įstatymus. Kol kas Lietuvos įstatymuose tokios atsakomybės nebuvo.

Kodėl mūsų pasirinkta redakcija – būtent vengimas ir atsisakymas pradėti derybas? Tokia redakcija pasirinkta todėl, kad Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatyme yra aiškiai apibrėžta, kada turi prasidėti derybos – per 10 dienų arba kitu šalių sutartu laikotarpiu, o baigiantis galiojančiai kolektyvinei sutarčiai – likus 2 mėn. iki sutarties galiojimo laiko. Kaip galima taikyti administracinę atsakomybę fiziniam asmeniui, sakykim, darbdaviui arba jo įgaliotam atstovui, jeigu nėra aišku, už ką jį bausti? Padavus raštišką kreipimąsi dėl kolektyvinės sutarties sudarymo ir darbdaviui nesilaikant įstatyme nustatytų terminų, jį, kaip fizinį asmenį, galima nubausti administracine tvarka. Mūsų siūlomos baudos nėra tokios didelės, kokios buvo numatytos 41 straipsnio pirmojoje dalyje, kai užtraukiama darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui atsakomybė nuo 200 Lt iki 10 000 Lt už Darbo įstatymo, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimus. Mūsų siūloma bauda yra mažesnė, tai yra nuo 500 Lt iki 2 000 Lt. Tačiau mes galime sutikti, ir vakar mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstant šią įstatymo pataisą buvo pasiūlyta, kad būtų galima įtraukti į 41 straipsnio pirmąją dalį, kad Darbo įstatymo, Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo, darbo saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 200 Lt iki 10 000 Lt. Mes galėtume sutikti ir su šita redakcija.

Baigdama noriu pasakyti, kad vakar komitete buvo svarstoma šio įstatymo pataisa. Buvo įvairių nuomonių, tačiau komitetas nutarė pritarti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio papildymo įstatymo projektui su išlyga ir pasiūlė kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, taip pat į Valstybinę darbo inspekciją su prašymu pateikti informaciją apie kolektyvinių sutarčių sudarymą, jų skaičių, ir taip pat apie siūlymus, kaip efektyviau įgyvendinti Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymą. Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau registruotis dėl balsavimo motyvų. Prašau tik dėl motyvų. Prašau Seimo narį N.Medvedevą.

N.MEDVEDEVAS. Šita pataisa skirta tam, kad padėtų Lietuvai pereiti palaipsniui nuo antagonizmo tarp darbdavio ir darbininko prie partnerystės. Tai yra sunkus, ilgas procesas, bet tai yra teigiamas žingsnis būtent šia linkme. Jo labai reikia Lietuvai. Dėkoju. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Čia buvo už. Kas kalbėtų prieš? L.Sabutis. Prašau. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš manau, kad buvo pasakyta ir Seimo narės G.Imbrasienės nuomonė, jog redakcija iš tikrųjų turėtų būti kita, nes kelia abejonių, kaip bus galima taikyti tokias sankcijas pagal pateiktą redakciją. Todėl aš esu prieš tokią redakciją ir nesiūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Dabar prašau registruotis. Registracija pradėta. Prašau registruotis. Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Vienas kalbėjo už, vienas kalbėjo prieš.

Dabar mes turime apsispręsti. Buvo du pasiūlymai. Vienas – po svarstymo pritarti. Antras siūlymas buvo padaryti svarstymo pertrauką. (Balsai salėje) Dabar kas už pritarimą, balsuos už, kas už pertrauką, balsuos prieš. (Balsai salėje) Balsavimas pradėtas. Kas už – už, kas už pertrauką – prieš. Už balsavo – 29, prieš balsavo – 30, nė vienas nesusilaikė. (Balsai salėje) Tvarka. Perbalsuosime pakeldami rankas. Pirmiausia kas yra už pritarimą po svarstymo, prašom dabar pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 27.

PIRMININKAS. 27 balsavo už pritarimą po svarstymo. Kas prieš, prašom pakelti rankas. Kas yra prieš, tie yra už pertrauką.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 33.

PIRMININKAS. Prieš – 34. 27 – už, 34 – prieš. Yra padaryta svarstymo pertrauka.

Ar yra susilaikančių? Prašom pakelti rankas.

PIRMININKAS. Susilaikė 1. Tvarka.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-239(2) (pateikimas)

Einame prie kito… Kitas klausimas, kuris bus svarstomas, yra 2-4 – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo… Atsiprašau, padariau klaidą. Kitas klausimas yra 2-5 – Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Nr.P-239(2). Pranešėjas – Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš dar kartą noriu pabandyti pristatyti Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Vykdydamas vasario 20 d. Seimo sprendimą aš teikiu jį atsižvelgdamas į jūsų, kolegos, pasiūlymus. Į visus pasiūlymus buvo atsižvelgta, išskyrus pono K.Kuzminsko, kuris siūlė papildomai įtraukti patikslintą profesinių sąjungų narių formuluotę, o būtent – fiksuotai mokančių nario mokestį. Manau, kad tai nebūtina daryti, nes visuose organizacijų įstatuose yra aiškiai nurodyta, kad viena iš būtinų prievolių yra tai, kad profesinės sąjungos narys mokėtų nario mokestį.

Aš norėčiau keliais žodžiais priminti šios pataisos būtinumą. Paskutiniais metais darbo rinkoje labai pablogėjo darbo santykiai. Tai atsitiko ne tiktai dėl kai kurių darbdavių nerimto požiūrio į įstatymų reikalavimus, bet ir dėl to, kad daugelis Lietuvos dirbančiųjų nespėja sekti labai greitai besikeičiančius įstatymus. Ko gero, 80% dirbančiųjų labai blogai arba visiškai nežino savo teisių ir darbo įstatymų, todėl Lietuvos Respublikos teismai yra užversti civilinėmis bylomis. 10 tūkst. žmonių laiku negauna darbo užmokesčio. Taip pat yra ir kitų pažeidimų. Kas dar labai blogai, kad daugelis žmonių nesuvokia ir nežino būtent to įstatymo nevykdymo pasekmių. Todėl šią spragą galėtų užpildyti ši įstatymo pataisa, būtent profesinės sąjungos organizuotų (ką daugelis ir šiandien daro savo finansiniais pajėgumais) švietimą darbo vietose. Norėdami sustiprinti profesinių sąjungų galimybes geriau vykdyti šias funkcijas, deramai parengti kolektyvines sutartis, aiškinti darbuotojams jų teises ir pareigas, siūlome pakeisti šį įstatymą. Manau, kad ši pataisa atitinka Vyriausybės vykdomą politiką, kad darbo teisių pažeidimų Lietuvoje sumažėtų. Kuo daugiau dirbančiųjų gaus informaciją apie ekonominę ir socialinę situaciją, sužinos savo teises, pradės jomis naudotis, tuo mažiau Vyriausybei reikės naudoti drastiškas priemones, o būtent labai dideles baudas darbdaviams. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Prašau Seimo narį K.Kuzminską.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs mane įtikinote, kad fiksuota narystė yra tai, kai moka nario mokestį, teisingai. Aš norėjau paklausti. Jūs numatote, kad ši suma reikalinga tiktai darbuotojų švietimui. Ar bus galima, pavyzdžiui, skirti tas lėšas darbuotojų perkvalifikavimo tikslui? Ačiū.

A.SYSAS. Aš manyčiau, kad perkvalifikavimas yra viena iš švietimo formų. Tai čia jau organizacijos reikalas.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs nurodote, kad darbdavys privalo pervesti įmonėje veikiančiai profesiniai sąjungai. O kas tokiu atveju, jeigu įmonėje yra kelios veikiančios profesinės sąjungos? Ką tokiu atveju daryti – ar nė vienai, ar visoms nurodytą sumą skirti? Ačiū.

A.SYSAS. Aš ir praeitą kartą bandžiau atsakyti į panašų klausimą. Aš linkęs manyti, kad tai būtų pervesta vienai gausesnei organizacijai, kuriai pagal Kolektyvinių sutarčių ir susitarimų įstatymą yra pasakyta, kad įmonėje vyksta konferencija ir balsuoja, kuris pirmininkas pasirašo kolektyvinę sutartį, tai yra įstatyme numatyta. Bet jūs pastebėkite, kad įstatymo projekte yra parašyta: ne vienos organizacijos švietimui, o darbuotojų švietimui, būtent visų. Nes kokia problema yra dabar darbo vietose? Darbo vietose yra profesinė sąjunga, kuri jungia 10%, 20%, 30%, kartais 50% profesinės sąjungos narių. Šita įstatymo pataisa mes būtent norime sustiprinti profesinių sąjungų įtaką darbo vietoje, kad tie santykiai būtų normalūs, kad tiek darbdavys, tiek profesinė sąjunga būtų daugmaž lygiaverčiai partneriai, nes dabar yra žaidimas į vienerius vartus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu jūsų norą sustiprinti profsąjungas, bet norėčiau paklausti. Štai čia vienas straipsnis, nedidelis – darbdavys privalo. Prašom pasakyti, kokiu pagrindu galima įpareigoti darbdavį pervesti tam tikras lėšas profesinėms sąjungoms?

A.SYSAS. Tik įstatymu.

A.H.STASIULEVIČIUS. Ar tai neprieštarauja kitiems įstatymams?

A.SYSAS. Tik įstatymų pagrindu. Jeigu mes priimsime tokį įstatymą, tai reikės pervesti, jeigu mes tokio įstatymo nepriimsime, tai niekas neįpareigos pervesti pinigus.

A.H.STASIULEVIČIUS. Atsiprašau, aš klausiu, kokiu pagrindu mes dabar galime įpareigoti jį?

A.SYSAS. Įstatymo pagrindu.

A.H.STASIULEVIČIUS. Kokio įstatymo?

A.SYSAS. Šio įstatymo pagrindu, jeigu mes jį priimsime. Arba mokėti papildomai mokesčius, arba sumažinti – tai yra įstatymo reikalas. Kitokiais būdais… Fizinės jėgos naudoti nereikia.

PIRMININKAS. Seimo narė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Aš norėjau kalbėti dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Aš pritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nebus suinteresuotas darbdavys mažinti profsąjungos narių skaičių arba visaip ignoruoti profsąjungas, nes kuo mažiau narių, tuo daugiau jam teks pervesti (…) tą atitinkamą pinigų sumą.

A.SYSAS. Na, mes galime prognozuoti visokius variantus. Bet aš manyčiau, kad šito įstatymo pataisa yra būtent ta, kad… Dabar yra kokia problema? Yra žinių, informacijos stoka, ir šita informacijos stoka yra nukreipta prieš dirbantįjį, nes jis nežino pareigų. Aš manyčiau, jeigu darbuotojas žinotų savo pareigas ir teises, tai tų konfliktų būtų kur kas mažiau, nes ir jūs patys gaunate ne vieną laišką , kuriuose rašoma,kokia yra betvarkė darbo vietoje, kokie yra šiurkštūs pažeidimai. Tai bandykime padaryti, kad tų pažeidimų būtų mažiau, nes naudodami vien drastiškus metodus ir bausdami darbdavius šimtatūkstantinėmis baudomis, mes nieko tuo nepasieksime. Reikia, kad ir kita pusė stiprėtų.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Dunauskaitė.

J.DUNAUSKAITĖ. Aš kalbėsių dėl motyvų.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narę K.Imbrasienę kalbėti dėl motyvų.

G.IMBRASIENĖ. Mano nuomone, šio įstatymo pakeitimas apskritai nereikalingas. Neturėtume įpareigoti darbdavio pervesti tam tikrą pinigų sumą profesinei sąjungai. Tai turėtų būti laisvanoriškas susitarimas tarp darbdavio ir profsąjungos. Yra įvairiausių įstatyminių būdų tokiems susitarimams. Vienas iš jų – tokį susitarimą įteisinti kolektyvinėje sutartyje. Todėl šio įstatymo pakeitimo projektui po pateikimo nepritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš pritariu šio įstatymo projektui, ir man visiškai nesuprantama kai kurių dešiniųjų logika, kai jie klausia, kokiu pagrindu mes įpareigosim. Kai Vyriausybė savo nutarimu priverstinai įpareigoja privačias įmones mokėti tam tikrą atlyginimą, tai galima, o kai įstatymu mes galime įpareigoti pervesti profsąjungoms, tai jau negalima. Jokios logikos nėra jūsų kolegų samprotavimuose. Aš tam įstatymui pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas buvo už, vienas – prieš. Prašom registruotis. Užsiregistravo 65 Seimo nariai.

Dabar balsuosime dėl to, ar pritariame Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-239(2) po pateikimo. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, spaus mygtuką “už”, kas prieš pateikimą – spaus mygtuką “prieš”. Balsavimas prasidėjo. Balsavo 58 Seimo nariai. Už pateikimą – 24, prieš – 26, susilaikė 6. Kadangi nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, šis pasiūlymas nebus pateikiamas. (Balsai salėje)

Projekto svarstymo procedūra yra atidėta tobulinti. Repliką po balsavimo N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Gerbiamieji kolegos, mes visi sakome, kad norime į Europos Sąjungą. Mes į Europą, taip? Į kokią Europą jūs einate, ponai?! Į 19 amžiaus Europą?

PIRMININKAS. Dabar – 10 minučių pertrauka. Posėdį pradėsime 17.20 val. Dar viena replika. Prašom.

R.HOFERTIENĖ. Aš replika norėčiau atsiliepti į pono N.Medvedevo repliką. Kadangi aš taip pat profsąjungietė, norėčiau jo paklausti, ar į Europą eisime žlugdydami besikuriančias ir naujai susikūrusias organizacijas, ar šitas pasiūlymas būtų parėmęs besikuriančias naujas organizacijas? Būtų tik sužlugdęs.

PIRMININKAS. Dabar bus 10 minučių pertrauka.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-430 (pateikimas)

PIRMININKAS. Laiku grįžote atgal į posėdžių salę, ir mes svarstome klausimą 2-4 – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-430. Pranešėjas – Seimo narys R.Dagys. Pateikimas.

R.J.DAGYS. Aš tikiuosi, kad šitas mūsų pristatomas klausimas nebus taip kontroversiškai priimamas, kaip prieš tai pateiktas, kuris turi ilgą istorinę patirtį šitame Seime, ir kai aiškiai matyti, kaip keičiasi logika priklausomai nuo to, kas tuo metu sudaro Seimo daugumą. Aš norėčiau pakalbėti apie savininkų teises, ne tiek apie profesinių sąjungų teises, bet savininkų teises. Turiu omenyje smulkesnius akcininkus.

Kaip prisimename, praėjusiame Seime buvo priimtos kai kurios pataisos, inicijuotos mūsų frakcijos, sustiprinančios teisę tų žmonių, kurie turi akcinėse bendrovėse apie trečdalį akcinio paketo. Kai mes kalbame apie įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo įstatus, metines ataskaitas, turto perdavimą, taip pat apie rezervų paskirstymą, akcijų rūšių pakeitimą, tai iš esmės yra kontroliuojančios, o ne valdančios funkcijos, ir šiuo metu susidarė tokia situacija, kai tas trečdalis akcijų paketo iš esmės nebedomina jokių investitorių. Jeigu mes pažiūrėtume, kokia yra praktika mūsų kaimyninėse šalyse, pamatytume, kad ten smulkiųjų akcininkų teisės yra kur kas didesnės, o argumentai griežtesni.

Suprantu, kad mes iš pradžių negalėjome sukurti tokios bazės, kadangi dar ta akcijų rinka neveikė, tas paketas visą laiką buvo stambus ir mus ne tiek domino smulkioji dalis. Atėjo laikas pagalvoti ir apie griežtesnį reglamentavimą. Mes siūlome Akcinių bendrovių įstatyme vietoje dviejų trečdalių įrašyti trijų ketvirtadalių normą tam, kad ketvirtadalį akcijų turintis savininkas arba jų grupė vis dėlto turėtų įtaką priimamiems sprendimams. Kokių nors didesnių komplikacijų čia turbūt nebūtų be teigiamos tam tikros įtakos, t.y. padidės valstybės akcijų dalies kaina, kurios kai kur yra bevertės. Šiuo metu jas būtų galima parduoti, gauti papildomų įplaukų, jeigu savininkai norės didinti savo kontrolinių akcijų paketą. Tai padidins ir tam tikrą apyvartą vertybinių popierių biržoje, kadangi suinteresuotumas pirkti mažesnį kiekį akcijų padidės.

Manau, kad mes čia dviračio neišradinėjame, mes paprasčiausiai išanalizavome Vakarų Europos patirtį ir pamatėme, kad tokia praktika iš tikrųjų egzistuoja. Aiškinamajame rašte minėta Vokietija, Danija, Anglija, kitos šalys. Jeigu kalbėsime apie akcijų rūšis, tai ten rasime reglamentavimo, kai reikia ir bendro akcininkų sutarimo. Tas reglamentavimas yra dar griežtesnis, negu mes šiuo metu siūlome.

Todėl siūlome žengti žingsnį ta linkme puikiai suvokdami, kad galbūt negalime žengti visų žingsnių, kuriuos mums reikės neišvengiamai žengti, jeigu mes mėginsime tuos įstatymus normalizuoti ir suvienodinti su Europos Sąjungoje egzistuojančia praktika. Turbūt sutiksite su tuo, kad investitoriai iš Vakarų pasaulio norėtų matyti pas mus galiojančias tokias pačias normas kaip ir jų valstybėse. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui R.Dagiui. Klausti užsirašė du Seimo nariai. Seimo narys J.LISTAVIČIUS. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kuo motyvuojama pateikta akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių įstatų tvirtinimo tvarka, ir kaip tai gali atsiliepti kitų subjektų įstatų tvirtinimui, ar nesukelsime šiuo savo žingsniu painiavos? Jeigu vienodiname, tai absoliučiai visus – ir visuomeninių organizacijų, ir bankų, ir t.t. Dabar čia mes painiavą sukelsime. Ačiū.

R.J.DAGYS. Aš nematyčiau tokios didelės painiavos. Prisiminkime, kai prieš metus ar prieš pusantrų metų padarėme pataisą ir įrašėme trečdalio normą, didesnės painiavos nebuvo. Dabar mes einame tuo pačiu išmėgintu keliu, ir manau, kad būtų galima juo ir toliau žengti sugriežtinant šias normas, praktika bus ta pati. Aš sutinku su ta Juridinio skyriaus pastaba, ir galbūt reikėtų atskirti mūsų įstatymo pirmąją ir antrąją dalis, ir palikti paskutinį sakinį, kad įstatai galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, ir neaiškinti apie tą įstatų keitimo tvarką. Dėl to būtų galima sutikti. Iš esmės pakartotume jau nueitą kelią, kuris anksčiau nesukėlė didelių komplikacijų.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Petrikis.

S.PETRIKIS. Gerbiamasis pranešėjau, ši pataisa verstų pakeisti akcinių įmonių įstatus, t.y. ekonomiškai kainuojantis dalykas. Ar jūs nebandėte apskaičiuoti, kiek kainuos šios pataisos įvedimas?

R.J.DAGYS. Jeigu jūs atidžiai perskaitėte mūsų įstatymo paskutinį sakinį, kurį aš ką tik minėjau atsakydamas į gerbiamojo J.Listavičiaus pataisą, jis galėtų likti kaip ir visada, t.y. UAB įstatai galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui. Įstatų norma galioja tol, kol neįvyks eilinis susirinkimas, t.y. įstatyminė norma. Taip buvo ir praeitą kartą. O kai įvyks eilinis akcininkų susirinkimas, paprasčiausiai jie suvienodins tuos įstatus. Kokio nors prievartinio įstatų perregistravimo vien dėl šios normos tikrai nereikėtų. Praėjusį kartą irgi to paties nebuvo, galima buvo normalia tvarka tai pakeisti.

Norėčiau vis dėlto atkreipti dėmesį į šio projekto ekonominę naudą, ne vien tik į akcinių bendrovių vargus. Anksčiau ar vėliau tai turėsime daryti, o šiuo metu, ypač kai tas privatizacijos mastas yra išsiplėtęs, aš manau, kad turint omenyje ir konservatorių norus kompensuoti indėlius, ir panašiai, mūsų valstybės turimų akcijų pardavimas ta prasme, jeigu nuo 300 reikės mažinti kapitalą ir panašiai, tai pinigai mūsų biudžetui nesukliudys. Socialdemokratų nuostata yra tokia, kad mums reikėtų griežčiau apsispręsti – ar valstybinis, ar akcinis privatus kapitalas. Ten, kur yra akcinės bendrovės, tokia maišyta kapitalo forma niekam neduoda naudos. Ir tik sumažina atsakomybę, galimybės kontroliuoti tų procesų praktiškai neatsiranda, tik atsiranda daugiau spekuliacijų, neaiškių susitarimų balsuojant ir t.t. Tai irgi būtų žingsnis ta linkme, kad išgrynintume tas nuosavybės formas, nepainiotume jų tarpusavyje, nekomplikuotume susidariusios situacijos.

PIRMININKAS. Ačiū, Seimo nary Dagy, už pristatymą ir atsakymą į klausimą. Kyla klausimas, ką mes darysime toliau. Dabar prašom kalbėti dėl motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. Seimo narys Valatka. J.Prašom.

J.VALATKA. Kaip minėjo pranešėjas, šis įstatymo pakeitimas sulygina ekonomines sąlygas, kurios yra Vakarų Europos šalyse, ypač Vokietijoje. Kadangi mes turime daug ekonominių reikalų su Europos Sąjungos šalimis, ir įvertinant tai, jog bizno galimybės ir bizno sąlygos turėtų būti vienodos, siūlyčiau pritarti šiam pateikimui.

PIRMININKAS. Dabar galima kalbėti tik prieš. Seimo narys S.Petrikis.

S.PETRIKIS. Man atrodo, kad šitas įstatymo pakeitimas ne visai gerai suformuluotas. Jeigu pažiūrėsime į Juridinio skyriaus išvadas, iš tikrųjų tai kelia tam tikrų abejonių. Manyčiau, kad galbūt, kaip sakė pranešėjas, jog yra ginami smulkių įmonių akcininkų interesai, gal būtų tikslinga priimant Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymą kaip nors tame įstatyme įkomponuoti. O čia, mano manymu, nėra visai gerai parengta ir nelabai tikslinga būtų jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas – už, vienas – prieš. Prašom registruotis dėl balsavimo. Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Apsisprendimas bus toks: tie, kurie už šio įstatymo pateikimą, balsuos už. Tie, kurie prieš, balsuos prieš. Balsavimas prasidėjo. Prašom balsuoti. Balsavo 49 Seimo nariai. Už balsavo 24, prieš balsavo 23, susilaikė 2. (Balsai salėje)

R.J.DAGYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi balsai labai pasiskirstė labai tolygiai, prašau perbalsuoti rankomis. Dar norėčiau atsakyti kolegai. Kaip tik šiuo atveju yra ne smulkių įmonių interesai daugiau (…), o stambių, kur mes dabar ruošiamės privatizuoti ir panašiai, kur norima pritraukti investitorius… Sukaupti kapitalą kontrolinių akcijų pakete yra labai sudėtinga. Man atrodo, po pritarimo jūs galėsite atredaguoti taip, kaip jums bus tinkama, atsiprašau gerbiamojo A.Vidžiūno – suredaguoti.

PIRMININKAS. Kadangi balsai pasiskirstė tolygiai, prašyčiau perbalsuoti pakeliant rankas.

(Balsai salėje) Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, prašom pakelti rankas.

PIRMININKAS. Už – 22. Tie, kurie prieštarauja, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš – 27.

PIRMININKAS. Kas susilaikė, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. 22 Seimo nariams balsavus už, 27 – prieš, 3 susilaikius procedūra nepradedama. Projekto pateikimas atidėtas. (Balsai salėje) Toliau bus svarstomas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-269. Pranešėjas Seimo narys A.Sysas. Pateikimas.

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-269 (pateikimas)

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad aš vėl nesulauksiu pritarimo, tiksliau, mano įstatymo projektas nesulauks pritarimo, ypač iš dešinės pusės, bet aš noriu pasakyti, kad atsižvelgiau į jūsų pastabas.Matydamas, kad norinčių gauti pensiją yra daug, šį kartą teikiu įstatymo pataisą, kurioje siūlau dabar skiriamų pirmojo laipsnio pensijų skaičių – 35 sumažinti iki 20, o antrojo laipsnio pensijų, kurių dabar skiriama 90, – iki 40. Aš norėčiau kolegoms priminti, kad paskutiniu metu Lietuvoje labai padidėjo privilegijuotų pensijų skaičius. Atlikęs dvejų metų analizę, kada šis įstatymas veikė, norėčiau pasakyti Seimo nariams, kad iš 64 pirmojo laipsnio pensijų, paskirtų 1995-1996 m., daugiau kaip 40 pensijų paskirta Seimo nariams arba Aukščiausiosios Tarybos deputatams. Tai aiškiai parodo, jog šita pensija yra lyg ir papildomas priedas Seimo nariams. Kadangi mes kalbame apie valstybės lėšų taupymą, aš siūlau, kad būtent Seimas būtų ta pirmoji institucija, kuri parodytų gerą pavyzdį mažinant visą privilegijuotų pensijų sistemą. Šiandien kai kam iš sėdinčių šioje salėje teko dalyvauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame seminare, kur buvo pasakyta, kad valstybinės pensijos, kurias sudaro ne tik pirmojo, antrojo laipsnio, nukentėjusių, mokslininkų ir kariūnų pensijos, iš valstybės biudžeto paima didelę dalį lėšų. Per metus jos sudaro 20 mln. Lt.

Šio įstatymo pataisa, kaip aš minėjau, būtų pirmasis žingsnis, jeigu mes patys, Seimo nariai, parodytume gerą valią. Naujai sudarytai valstybinei pirmojo laipsnio pensijų skyrimo komisijai, kurios narys aš esu, galiu pasakyti, labai sudėtinga nuspręsti, kam skirti tą pensiją, nes vyksta lenktyniavimas, kuri ministerija pateiks daugiau kandidatų pirmojo arba antrojo laipsnio pensijoms gauti. Visai suprantamas žmonių noras gauti pirmojo laipsnio pensiją – 484 Lt arba antrojo laipsnio pensiją – 244 Lt papildomai prie socialinio draudimo. Aš norėčiau priminti, kad įstatyme, kuris reglamentuoja šitos pensijos skyrimą, labai aiškiai pasakyta, jog šita pensija turėtų būti skirta žmonėms, kurie ypač nusipelnė Lietuvos valstybingumui. Peržiūrėjęs tuos sąrašus, ir netgi skirstant tas pensijas jau šiais metais naujai komisijai, turiu konstatuoti, jog tikrai ne visi Lietuvos piliečiai, pretenduojantys į tas pensijas, jų nusipelno. Toks didelis šitų pensijų skaičius skatina kuo daugiau žmonių kreiptis gauti papildomas pensijas. Todėl aš labai prašyčiau pritarti šitai įstatymo pataisai. Mes galim diskutuoti dėl skaičių, bet mes turime parodyti gerą valią, kad privilegijuotų pensijų skaičius mažėtų. Lietuvoje visi piliečiai turi būti lygūs. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. 8 Seimo nariai užsirašė paklausti. Prašau Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, buvo žadėta pateikti informaciją apie paminėtas pensijas. Jos nėra. Aš norėčiau paklausti, kas padaryta, kad būtų peržiūrėtos ankstesniais metais paskirtos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos? Gal pradėkim tvarką įvesti nuo ten ir tada matysim, ką čia daryti, o ne iš kito galo? Ačiū.

A.SYSAS. Aš nelabai norėčiau sutikti. Noriu pasakyti, jog šiais metais mes jau paskyrėme 10 pirmojo laipsnio pensijų ir 18 antrojo laipsnio pensijų. Kol mes tikrinsime senas pensijas, tai komisija suspės paskirti visą limitą ir šiais metais. Tai nebus gerai. O dėl to, kad jas reikėtų peržiūrėti, aš visiškai sutinku. Aš nenorėčiau peržiūrėti gal tų pensijų, kurias skyrė komisija 1995-1996 m. Bet noriu pasakyti, kad 160 pensijų buvo perkeltos iš tarybinių laikų personalinių pensijų. Dėl šitų tikrai reikėtų svarstyti ir komisijos reikalas, jeigu ji nori peržiūrėti tų 160 pensijų, kurios liko iš senesnių laikų.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį K.Kuzminską.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, praeitame Seime ir šiame Seime aš visą laiką kariavau prieš tas privilegijuotas pensijas, aišku, šį skaičių reikia mažinti. Tačiau ar jūs nemanote, kad vis dėlto reikia peržiūrėti valstybines pensijas, kurios skiriamos kariškiams, nes tie kariškiai, kurie gauna pensijas, tikrai netarnavo Lietuvos kariuomenėje, o tarnavo okupacinėje kariuomenėje, vidaus reikalų skyriaus darbuotojams, nes jie tikrai buvo ne policininkai, bet milicininkai, prokuratūros darbuotojams, saugumo darbuotojams? Jie šiuo metu tikrai gauna daug didesnes pensijas ir naudoja pinigus iš valstybės biudžeto. Ar ne tikslingiau būtų peržiūrėti ir anas pensijas? Ačiū.

A.SYSAS. Labai pritariu tai idėjai. Aš ir sakiau, kad iš principo reikėtų peržiūrėti visą valstybinių pensijų skyrimo tvarką ir formą. Jeigu mes padarytume pirmą žingsnį, jog mes pradedame nuo tų pensijų, kurias daugiausia gauna Seimo nariai, tada mes drąsiai galim mažinti pensijas kitoms žmonių kategorijoms.Tada būtų moralu iš mūsų pusės.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Labai ačiū, pone posėdžio pirmininke. Žinot, pone Sysai, jeigu jau imasi profesinės sąjungos atstovas , kaip jūs, tai taiso viską iš esmės būtent kovodamas už darbo liaudį, kaip jūs kažkada (aš jus cituoju) pasakėte. Jūs sumažinat nuo 35 iki 20 – 15 minus. Ačiū jums. Aš norėčiau, kad jūs suskaičiuotumėte, kiek tai būtų litais per mėnesį?

A.SYSAS. Litais…

V.JARMOLENKA. Antra…, aš dar nebaigiau. Antra, iš 90 jūs padarote 40. O gal mes tuos 40 ir 20 sudėsim ir apskritai panaikinsim, nebus nei pirmojo laipsnio, nei antrojo laipsnio pensijų, kaip pasakė ponas K.Kuzminskas? Gal jūs vis dėlto įsteigsite darbo grupę ir iš esmės peržiūrėsit principus, pagal kuriuos šitą įstatymą reikia parengti, ko mes nesugebėjom padaryti nuo 1992 metų, nes Aukščiausiojoje Taryboje, kuri buvo paleista ir pati sau pasakė: “užtenka, einam į rinkimus”, buvo viena iš nuostatų, kad turi būti darbo grupė, kuri parengs visus tokių įstatymų metmenis. O paskui vis daugiau ir daugiau pas mus atsiranda vėliavininkų, visokių ordinų, pensijų. Pensijas reikia didinti visiems, tamsta, kol mes taip blogai gyvenam.

A.SYSAS. Visiškai sutinku, kad visiems, o ne tik mažai grupei. Aš norėčiau pasakyti, priminti, kad praeitą kartą aš siūliau sumažinti dar daugiau – 15 ir 30, o jūs nepritarėte. Aš nedrįsau siūlyti 5 ir 10. Dabar aš noriu atsakyti konkrečiais skaičiais. Aš noriu atsakyti į jūsų pirmąjį klausimą. Jeigu mes sumažintume tokiu skaičiumi, tai per metus iš biudžeto už pirmojo laipsnio pensijas reikėtų sumokėti 100 tūkst. Lt mažiau. Aš jau minėjau, kad pirmojo laipsnio pensija šiandien yra 484 Lt. Bet ji bus indeksuojama, atsižvelgiant į kainų indeksų augimą, ir didės. Antrojo laipsnio pensijų suma bus dar didesnė. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, aš vis dėlto norėčiau išsiaiškinti jūsų principinį požiūrį. Ar jūs, kaip tikras socialdemokratas, manote, kad neturėtų būti žmonių, nusipelniusių Lietuvai, kuriems reikėtų kaip nors papildomai atlyginti, visi turėtų būti absoliučiai lygūs, tegul kitaip kaip nors sprendžia tas problemas? Ar jūs manote, kad tokios pensijos vis dėlto gali būti? Jeigu jos gali būti, aš nelabai suprantu, kodėl jūs bandot taip manipuliuoti tais skaičiais? Man atrodo, kad jūs bandote permesti savo pareigą kažkam kitam, Seimo nariams. Jūs esate komisija, kuri turi turėti kriterijus, pagal kuriuos tas pensijas skirstyti, ir aš nematau jokios jūsų prievolės būtinai išdalinti tuos limitus. Jūs per metus skirkit vieną pensiją. Aš niekaip negaliu suprasti, kokia čia yra problema. Tai rašykim vieną pirmojo laipsnio pensiją. Jūs sausio 1 d. ją paskiriate ir toliau komisija nieko neveikia.

A.SYSAS. Aš norėčiau priminti ponui A.Kubiliui, kaip suformuota ta komisija. Sakykim, norinčių sumažinti pensijas yra tik vienas A.Sysas. Visus kitus tenkina tas, kas yra. Komisijos posėdyje vyksta varžybos, kaip senais laikais, kad Švietimo ir mokslo ministerijai – 5 pirmojo laipsnio pensijas, 10 – antrojo, po to kitai ministerijai tiek ir tiek. Jeigu mes tokiu principu dirbsime, aišku, garbės tai mums nedarys. (Balsai salėje) Aš ir sakau, komisijoje daugiausia yra jūsų kolegos, gerbiamasis Kubiliau. Jeigu nepritariama mažinti iš esmės, tada komisijos darbas aiškus: yra 15 ir 15 skirsim. Bet kai yra 35, mes stengsimės paskirstyti 36, nes taip buvo šiame posėdyje. Mes lenktyniaujam – kuo greičiau. Jeigu vėl tampa normaliu dalyku, kad teikiant raštą dėl pensijos skyrimo rašoma, kokiai partijai jis priklauso ar kokios partijos pirmininkas jis yra, tai mes grįžtam į senus laikus. Ne už tai turi būti skiriama pensija, kad žmogus priklauso vienai ar kitai partijai.

A.KUBILIUS. Tai jūs rašykite nuostatus. Kokia problema, aš nesuprantu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Pone pranešėjau, berods prieš mėnesį, kada jūsų tą projektą atmetėm, buvo atmesta grąžinti patobulinti. Leiskite paklausti, ar, jūsų manymu, vietoj 60 parašyti 40 yra įstatymo projekto patobulinimas,ar ne? Aš niekaip nesuprantu. Praeitą sykį buvo grąžinta, nes reikia nustatyti šitų pensijų skyrimo kriterijų. Dabar jūs kalbate “ypač nusipelnę” ir sakote, kad komisija (kiek ten yra galvų) niekaip nesugeba iššifruoti žodžio “ypač”. Mano klausimas toks. Kodėl jūs nepasistengėte surašyti tobulą, netobulą ar kažkokį kriterijų sąrašą, kuris padėtų iššifruoti žodį “ypač”? Sakykim, menininkui, padariusiam tą ir tą, sportininkui – tą ir tą, diplomatui – tiek ir tiek metų dirbusiam ambasadorium ir pan. Čia yra jūsų reikalas. Kodėl jūs iš tikrųjų netobulinote, bet atėjote į tribūną ir, atleiskit už žodį, kartojate tą visiškai beprasmę demagogiją? Kodėl?

A.SYSAS. Noriu atsakyti ponui A.Stasiškiui, kad labai sunku ką nors patobulinti, kai yra du skaičiai: 35 ir 15 arba 25 ir 15. Nes įstatymo esmė ta, kad keičiami tik skaičiai, o kita esmė nekeičiama. Todėl tobulinti skaičius… (Balsai salėje) Aš noriu priminti, kad praeitoje diskusijoje nebuvo pateikta nė vieno konkretaus pasiūlymo, kaip pakeisti šitą įstatymą. Esminis dalykas buvo, ar mes atsisakome dalies privilegijų, ar mes jas paliekam. Jeigu mes paliekam, tai yra sprendimas, kurį aš gauna kiekvieną kartą atėjęs į šitą tribūną. Mano noras, kad šitų pensijų būtų mažiau. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.

A.SYSAS. Paimkit įstatymą ir perskaitykite, ten viskas parašyta.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Aš manau, tiek man, tiek daugeliui šalia sėdinčių kolegų šitoje socialdemokratų opozicinėje darbotvarkėje yra nuobodoka. Visi teikiami projektai parengti labai silpnai, ir tai ypač būdinga ir šiam projektui. Labai gaila, kad autorius per mėnesį nieko esmingai jame nepatobulino. Aš norėčiau paklausti pranešėjo, kas lemia tokį silpną socialdemokratų projektų parengimą: ar atitinkamas frakcijos intelektualinis potencialas, ar tiesiog atmestinis požiūris į tas pareigas? Kartu norėčiau pasiūlyti, kad jūs nesidrovėtumėte, kreiptumėtės į Seimo aparatą, kuris jums padės parengti geresnius projektus. Jeigu reikia kokių kursų, mes galim sudaryti sąlygas pasitobulinti. Ačiū.

A.SYSAS. Labai ačiū, pone Razma, mes ir jus pakviesim. Aš manau, kad negalima patobulinti, jeigu konservatoriai to nenori. Aš nenoriu minėti pavardžių tų žmonių, kurie daugiausia kalba prieš šitą įstatymą, nes jiems šita pensija yra paskirta. Aš nesuprantu, aš nesiruošiu iš jūsų atimti tos pensijos, bet kam tada mes Lietuvos žmonėms kalbam viena, o darom kita? Mes Sąjūdžio apyaušryje sakėm: privilegijų neturi būti. Dabar privilegijuotų daugiau nei tarybiniais laikais. Aš atsakau, kad dalis galbūt turi būti, bet turi būti labai mažai. Mes dabar skirstome tas pensijas į dešinę ir į kairę. Dabar į dešinę, teisingai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas dėl vedimo tvarkos. Prašau.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai jūsų prašyčiau, kai kuriam nors Seimo nariui kils noras ką nors įžeidinėti, kad jį sudrausmintumėte. Antra. Frakcija dabar priėmė sprendimą (nes valdančioji partija šitaip priiminėja, netgi nesiteikia pritarti po pateikimo), jog mes kitų klausimų atsisakom ir posėdyje toliau nedalyvaujam. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Klausimas – ką mes darom su šiuo klausimu? Reikia kalbėti dėl motyvų. Kalbėti dėl motyvų yra užsirašiusi J.Dunauskaitė.

Prašau J.Dunauskaitę.

J.DUNAUSKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau nepritarti teikiamai pataisai, nes nustatytos kvotos neišsprendžia esminių principų, kas ypač nusipelnęs Lietuvai. Iš esmės reikėtų nustatyti aukštus kriterijus, pagal kuriuos būtų skiriamos valstybinės pensijos. Šiuo metu Vyriausybė kaip tiktai rengia tuos pakeitimus. Ir, manau, kaip tik pateiks visas pataisas Valstybinių pensijų įstatymui.

PIRMININKAS. Čia buvo pasisakymas prieš. Kas norėtų kalbėti už? Ar yra norinčių kalbėti už?

Prašau Seimo narį A.Kubilių.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nebežinau, kaip čia dabar elgtis, kai nebeaišku, kokios pozicijos laikosi socialdemokratai. Iš tikrųjų manau, kad privilegijų Lietuvoje reikia sumažinti. Iš tikrųjų buvo dalinamos privilegijos į kairę ir į dešinę ypač nesenu laiku ir neaišku už kokius nuopelnus, ne Lietuvai, o okupacinei valdžiai. Todėl aš manau, kad tas privilegijas reikia peržiūrėti, bet aš siūlyčiau vis dėlto kolegai Sysui įsiklausyti į Seimo narių argumentus. Yra Seimo narių pareiga išsakyti tam tikras pastabas ir jeigu pranešėjas galėtų į jas atsižvelgti ir pateikti svarstyti ne pakeistus skaičius, o iš esmės pakeistą įstatymą, kuriame būtų aiškiai išsakyti kriterijai, taip, kaip sakė A.Stasiškis, tai kodėl gi mums nesvarstyti šio įstatymo. Bet aš dabar nežinau, kokia būtų socialdemokratų pozicija. Gal galėtų R.Dagys pasakyti. Jeigu iš tikrųjų mes galėtume sutarti, kad šitą klausimą svarstom, tai reikia sudaryti darbo grupę, bet neapsiriboti vien skaičių manipuliacijom. Tai tada iš tikrųjų būtų prasmė svarstyti. O jeigu tai yra tik noras siūlyti skaičius keisti, tai tada, deja, mano tas pritarimas bus labai rezervuotas.

Tai gal galite R.Dagiui dar duoti žodį?

PIRMININKAS. Taip. Prašau Seimo narį R.Dagį.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialdemokratų frakcija visą laiką laikėsi tos nuomonės, kad opozicija yra ir siūlymai, kaip yra viena iš konstruktyvių bendradarbiavimo formų. Bet jeigu mes iš opozicinės frakcijos tam tikrą šou spektaklį darom, išgirstame replikas (jeigu tai būtų klausimas pateiktas per komitetą, mes pritartume, o taip, tai mes nepritariame iš principo, kadangi jūs pateikėte), tai gal tokiu atveju apskritai klausčiau: ar tokia opozicinė darbotvarkė reikalinga? Tada mes, kaip opozicinė frakcija, galėtume atsijoti pasiūlymą nedaryti opozicinių darbotvarkių, nes tam nėra jokios prasmės. Tai viena. Antra. Aš manau, kai Seimo kancleris yra valdybos narys ir leidžia sau tokius epitetus apie intelektualinį potencialą... Kuo aš labai abejoju, ar būtų galima... Mes jo intelektualinio potencialo čia nenagrinėjame, niekas iš mūsų nenagrinės, paliksime tai spręsti kitiems. Aš manau, jeigu Seimo kancleris viešai pasakytų, kad už epitetus, kuriuos jis šiuo metu pareiškė, atsiprašo, konfliktas būtų baigtas.

J.RAZMA. Aš iš tikrųjų atsiprašau, jeigu kažkas suprato, kad aš kaip nors žemai vertinau socialdemokratų intelektualinį potencialą. Aš tik paklausiau, kiek lemia teikiant projektus frakcijos intelektualinis potencialas. Tiesa, atsakymo neišgirdau, bet atsiprašau, jeigu ką nors mano klausimas įžeidė. Aš pats nuo vertinimų tikrai savo klausime susilaikiau.

PIRMININKAS. Mes turime prisiminti, kad čia yra Seimas ir, man atrodo, kiekvienas Seimo narys turi tam tikras teises, kurių visgi kitiems negalima įžeisti. Aš prašyčiau daugiau nesinaudoti ta galimybe, ką nors įžeisti.

Prašau Seimo narį E.Bičkauską.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man iš tikrųjų atrodo, kad dabar jau posėdis darosi tam tikru farsu. Socialdemokratai pasakė, kad atsiima savo visus klausimus, visus pateikimus ir, mano požiūriu, joks balsavimas dabar negalimas, kadangi pateikėjas turi teisę atsiimti. Tai irgi yra tam tikra teisė, kadangi tada nereikia po 6 mėnesių, jeigu kartais nepritarta, pakartotinai svarstyti. Todėl aš siūlyčiau baigti visus klausimus, baigti posėdį. Padaryti Seimo narių pareiškimus ir tuo viską baigti.

Pone Sabuti, jūs labai įpratęs replikuoti iš vietos, būkite toks malonus… Ir pono posėdžio pirmininko prašau: būkite kartais toks malonus, įspėkite poną L.Sabutį, kad jis nereplikuotų iš vietos. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad aš visai neseniai prašau grįžti prie tvarkos. Ir tai prašau daryti visus. Aš norėčiau, kad mes registruotumės.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Bus apsisprendžiama dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo. Tie, kurie pritaria po pateikimo, balsuos už, tie, kurie nepritaria, balsuos prieš. Balsavimas pradėtas. Prašau balsuoti. Balsavo 35 Seimo nariai: 10 – už, 19 – prieš, 6 susilaikė. Nepritarta. Sugrąžinama tobulinti.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pasiūlymo Vyriausybei išnagrinėti Švenčionių ir Ukmergės apskričių įsteigimo klausimą” projektas Nr.P-304(2) (pateikimas)

Kitas klausimas, kuris teikiamas svarstyti, yra 2-8 – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl pasiūlymo Vyriausybei išnagrinėti Švenčionių ir Ukmergės apskričių įsteigimo klausimą” projektas Nr.P-304(2). Pranešėjas – Seimo narys Č.Juršėnas. Pateikimas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Iš tikrųjų tai yra antrasis variantas atsižvelgiant į tai, kad pateikiant šį klausimą balandžio 3 d. Seimo posėdyje buvo pasakyta kai kurių minčių, ne tik neigiamų, bet kritiškų ir konstruktyvių. Atsižvelgiant į tai, kad taip pat buvo atitinkama Juridinio skyrius išvada, ir buvo parengtas antrasis variantas, kurį teikiam mes kartu su kolega A.Smetona ir kuris, kaip matote, yra šiek tiek pataisytas. Tie pataisymai yra pažymėti kursyvu. Kokia pataisymų esmė? Pirmas dalykas, preambulėje yra primenamas 1994 m. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, jų ribų įstatymo įgyvendinimo”. Būtent tame nutarime tarp įvairių pavedimų Vyriausybei, tarp įvairių pasiūlymų buvo kalba ir apie antrąjį teritorinės – administracinės reformos etapą. Taip pat primenu, kad neseniai iš šios tribūnos ministras ir Seimo narys K.Skrebys irgi kalbėjo apie tai, kad anksčiau ar vėliau, galbūt per pastaruosius trejus metus, reikės imtis bent jau nagrinėti, aptarti antrojo etapo vykdymo klausimus. Taigi įrašytas tas nutarimas.

1 straipsnis papildytas konkrečiu siūlymu – Vyriausybei pateikti mintis ir dėl to, kaip jau minėjau, antrojo teritorinės – administracinės reformos etapo vykdymo. Ir pridėtas 2 straipsnis, čia jau tiksliai atsižvelgiant į Juridinio skyriaus išvadą. Vyriausybei siūloma atitinkamus dokumentus, nesvarbu kokius, pritariančius ar nepritariančius, pateikti iki 1998 m. sausio 1 d. Taigi yra pakankamai laiko ir tada, kai iki savivaldybių rinkimų liks dveji su trupučiu metai, reikės vienaip ar kitaip apsispręsti, kaip vykdyti antrojo etapo darbus, galbūt bus galima apsispręsti ir dėl apskričių skaičiaus.

Dabar dėl esmės. Nesikartodamas ir neatpasakodamas to, kas buvo balandžio 3 d. posėdyje, aš tiktai primenu, kad tada, prieš keletą metų, Vyriausybė pateikė projektą, kur buvo numatyta 10 apskričių. Seimo tuometinis Savivaldybių reikalų komitetas pasisakė už 12 apskričių. Ir tarp tų dviejų papildomų kaip tik buvo Ukmergė ir Švenčionys, t.y. Ukmergės ir Švenčionių galimos apskritys. Seime balsuojant, kaip galutinis variantas, buvo pasirinkta 10 apskričių. Taigi aš manau, kad atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, kurias aš išdėsčiau balandžio 3 d. posėdyje, manau, vėl reikėtų šitą dalyką pasvarstyti ir pagalvoti. Tikslinga turėti daugiau apskričių ir konkrečiai šitas dvi apskritis, ar netikslinga? Kaip tai “įsimontuojama” į antrąjį administracinės – teritorinės reformos etapą? Ir iš viso apie kai kuriuos kitus dalykus. Taigi mūsų naujasis variantas yra pilnesnis ir korektiškesnis. Aš prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius pritarti. Tai yra siūlymas Vyriausybei panagrinėti, ką jinai ir šiaip rengiasi daryti. Tik čia jai nurodomas konkretus laikas.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai.

Seimo narė D.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau palaikyti šį projektą ne tik dėl to, kad esu iš Švenčionių apygardos ir palaikau abiejų apskričių, t.y. Švenčionių ir Ukmergės, įsteigimą, bet ir dėl to, kad iš tikrųjų tam yra pakankamai rimtų motyvų: istorinių, tradicinių, dabarties gerinimo, infrastruktūros formavimo ir pagaliau, kaip buvo minėta, šis klausimas iš esmės iškyla ne naujai, o buvo svarstomas ir anksčiau. Ir labai gaila, čia būtų galima priekaištą pranešėjui pasakyti, kad laiku nebuvo įjungtos į apskričių sudėtį šios dvi apskritys, t.y. buvo priimtas ne 12, o 10 apskričių variantas. Ir dar prašau Seimo narius, kad į šį klausimą žiūrėtų, ne kaip į opozicinės darbotvarkės, o apskritai kaip į visoms frakcijoms aktualų klausimą, nes jis susijęs visai ne su politiniu dalyku, o su dviejų apskričių administracinių centrų atkūrimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Atsiprašau Seimo narės D.Prunskienės, aš manysiu, kad tai buvo pasisakymas dėl balsavimo motyvų.

K.D.PRUNSKIENĖ. Taip.

Č.JURŠĖNAS. Iki klausimų negali būti. Tik po klausimų.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėte, kad anksčiau ar vėliau. Tai aš ir noriu paklausti: tai ar dabar pats laikas, kai reikia pradėti šiuos klausimus svarstyti, ar mes turime svarbesnių darbų? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu labai aiškiai pasakyti, kad tai yra tikrai svarbus klausimas. Mūsų Vyriausybė yra labai darbšti, todėl ji gali išspręsti ir šitą, ir dar kai kuriuos klausimus, kuriuos mes tikrai mūsų brangiajai Vyriausybei pasiūlysim.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau jūsų paklausti tokį asmeninį klausimą.

Č.JURŠĖNAS. Asmeninį galim po posėdžio.

A.KUBILIUS. Ne. Tai man labai svarbu dėl apsisprendimo, kaip balsuoti. Sakykite, ar jūs labai smarkiai įsižeisite, jeigu mes nepritarsime šiam taip patobulintam projektui?

Č.JURŠĖNAS. Be abejo, įsižeisiu. Negi neaišku?

A.KUBILIUS. Tada jau…

PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis pranešėjau, čia ir jūs, ir gerbiamoji Seimo narė D.Prunskienė teisybę sako, kad šitie administraciniai centrai turi senas apskričių tradicijas. Tačiau tokių centrų Lietuvoje yra gerokai daugiau. Ar nemanote, kad toks vietinis patriotizmas yra pats geriausias kriterijus sprendžiant tokias problemas? Kiti Seimo nariai taip pat turi pakankamai argumentų dėl Kėdainių, Raseinių, Biržų ir t.t. Beje, tam tikri tyrimai rodo, kad Lietuvoje dabar apskričių yra netgi šiek tiek per daug ir Lietuva galėtų apsieiti su penkiomis apskritimis, kurių centrai būtų didžiuosiuose miestuose.

PIRMININKAS. Atsiprašau, Seimo nary, prašau klausti.

J.DRINGELIS. Čia yra klausimas. Ar sutinkate su tokiais motyvais?

Č.JURŠĖNAS. Aš manau, kad blogas tas Seimo narys, kuris nėra ne tiktai apskritai patriotas, bet ir lokalinis patriotas. Tai yra blogai, mano supratimu, bet, žinoma, spręsti valstybės reikalus vadovaujantis vien lokaliniais interesais būtų, be abejo, neteisinga. Todėl mūsų siūlymas yra, juo labiau tas patobulintas, paakinti Vyriausybę pažiūrėti plačiau. O kaip Vyriausybė pasiūlys, ar pridėti 2-4 apskritis, atsižvelgdama ir į kitus lokalinius patriotus, ar atvirkščiai, kaip jūs sakote, sumažinti, tai čia kaip tik yra Vyriausybės reikalas. Juk tesiūloma panagrinėti, o kokius pateiks pasiūlymus Vyriausybė, tai čia jos absoliuti valia. Vyriausybei nesakoma, kad jinai spręstų būtent taip, kaip sugalvojo Seimo nariai A.Smetona ir Č.Juršėnas. Bet būtent yra siūlymas panagrinėti ir pateikti siūlymus, juo labiau sprendžiant reformos antrojo etapo klausimus.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį K.Trapiką.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nereikėtų šį nutarimą išskaidyti į dvi dalis? Atskirai dėl Ukmergės apskrities ir atskirai dėl Švenčionių apskrities, kadangi šių rajonų yra skirtinga geopolitinė padėtis.

Č.JURŠĖNAS. Dėl geopolitinės padėties aš visiškai pritariu, bet man atrodo, toks mūsų bendras siūlymas yra korektiškesnis ir jis labiau atitinka tas diskusijas, kurios buvo 1993-1994 metais. Tada būtent profesorius P.Kavaliauskas, kalbėdamas apie eventualų apskričių skaičių, dėstė tam tikrus motyvus ir buvo kalba apie 10, 12 apskričių ar daugiau, o ne po vieną pridedant. Aš manau, kad tai yra korektiškesnis siūlymas, o Vyriausybė tegul spręs.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Račas.

A.RAČAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad tai turėtų būti truputį platesnis klausimas ir apskritai reikėtų peržiūrėti apskričių ribas, kadangi anksčiau, kai buvo priimtas tas nutarimas dėl apskričių, buvo padaryta daug nelogiškų dalykų. Sakykim, Jurbarko rajone yra Juodaičiai, Seredžius, esantys 40 km. nuo Kauno, o jų gyventojai tvarkyti reikalų turi važiuoti į Tauragę. Atvažiuoti iki Jurbarko 45 km, o paskui dar beveik tiek pat kelio iki Tauragės. Ar jums neatrodo, kad čia reikėtų pasiūlyti Vyriausybei peržiūrėti apskričių teritorijas?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš su tamsta praktiškai sutinku. Negaliu pasakyti dėl tos konkretybės, kurią jūs minėjote, bet iš principo aš sutinku ir manau, kad pataisyto projekto 1 straipsnio papildymas kaip tik gali apimti ir tokius dalykus, tai yra Vyriausybei pateikti pasiūlymus dėl antrojo teritorinės administracinės reformos etapo vykdymo. Ten gali būti ir apskričių ribų patikslinimo siūlymai. Tikrai tas galėtų būti, bet reikia priimti atitinkamą nutarimą, kad Vyriausybė galvotų ir siūlytų Seimui.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį A.Bartkų.

A.BARTKUS. Gerbiamasis pranešėjau, atrodo jūs neseniai pasisakydavot dėl valdininkų skaičiaus mažinimo, ar jūs nemanot, kad naujų apskričių įsteigimas sunkiai suderinamas su valdininkų skaičiaus mažinimu. Ir dar būtų antras klausimas, jeigu jūs sakot, kad pagal senas istorines tradicijas, tai ar nereikėtų apskritį atkurti kur nors Perlojoje.

Č.JURŠĖNAS. Aš labai abejoju, gerbiamasis kolega, ar čia susiję su istorija, nebent ta prasme, kad buvo Perlojos respublika, bet apskrities ar ko nors panašaus tikrai nebuvo, kiek aš prisimenu. Nebent kolega Dringelis galėtų patikslinti, papildomai paaiškinti.

O dabar dėl valdininkų mažinimo. Turint galvoje jūsų jau sukauptą per pusę metų patyrimą, tai jokių problemų sumažinti valdininkų skaičių ką nors didinant, jokių problemų, ir mes kartu tai padarysim.

PIRMININKAS. Ačiū, Seimo nary, už pranešimą ir atsakymą į visus klausimus. Toliau bus kalbama dėl motyvų. Užsirašiusi buvo Seimo narė K.Prunskienė, tačiau jau ji kalbėjo už. Todėl dabar mes ieškom asmens, kuris kalbėtų prieš. Seimo narė R.Hofertienė, ar kalbėsite prieš? Kalbate? Prašau.

R.HOFERTIENĖ. Norėčiau pasisakyti prieš šito projekto pateikimą, nes turbūt visų Lietuvos gyventojų nuomonė, į kurią mes turime atsižvelgti, tai mažinti valdininkų skaičių ir valdžios institucijų skaičių. Man suprantamas Č.Juršėno noras savo gimtajame krašte dar naują apskritį įkurti, tačiau jeigu kiekvienas Seimo narys norės savo gimtajame rajone po apskritį, tuomet Lietuvos biudžetas neištvers. Todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. 1 – už, 1 – prieš. (Balsas salėje) Mums dabar reikės apsispręst. Prašau registruotis balsavimui.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Tie, kurie pritaria Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui “Dėl pasiūlymo Vyriausybei išnagrinėti Švenčionių ir Ukmergės apskričių įsteigimo klausimą”, balsuoja – už. Tie, kurie yra prieš, balsuoja – prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 50 Seimo narių. Už – 14, prieš – 32, susilaikė 4. Todėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl pasiūlymo Vyriausybei išnagrinėti Švenčionių ir Ukmergės apskričių įsteigimo klausimą” projektas yra atidėtas ir grąžinamas projekto iniciatoriams tobulinti.

Savaitės (nuo 1997 05 19) bei 1997 m. gegužės 20 d. darbotvarkių projektai

Dabar toliau prašau Seimo vicepirmininką A.Kubilių kalbėti dėl darbotvarkės.

A.KUBILIUS. Aš apie nieką daugiau nekalbėsiu, apie “Kranto” laidą aš tikrai nekalbėsiu. Kartos, viskas gerai.

Gerbiamieji kolegos, dėl kitos savaitės darbotvarkės. Ji buvo apsvarstyta Seniūnų sueigoje ir esminis dalykas yra tas, kad kitą savaitę mes plenarinių posėdžių neturim. O dabar turim svarstyti dar kitos savaitės darbotvarkę. Yra keletas svarbių įstatymų, kurie tą savaitę nuo gegužės 19 d. bus arba svarstomi, arba priimami. Mes tikimės, kad pavyks priimti Operatyvinės veiklos įstatymą, Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą, kad pradėsim Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo priėmimą, taip pat svarstysime, tikimės, kad pavyks svarstyti Įmonių bankroto įstatymą, Hipotekos įstatymą. Tai tikrai svarbūs įstatymai, taip pat, kaip ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Tai pirmasis variantas, antram mes nepritarėm po pateikimo, liko geresnis pirmas variantas ir jį svarstysime tą savaitę. Tai dėl savaitės darbotvarkės tiek.

O dėl antradienio. Antradienio jums yra išdalinta. Čia yra daug priėmimų. Gyventojų santaupų ir Operatyvinės veiklos įstatymas – tai yra tie svarbesni įstatymai, kuriuos, tikimės, pavyks priimti antradienį. (Balsas salėje) Antradienis? Aš kalbu apie gegužės 20 d. Ir Įmonių bankroto įstatymo svarstymas. Tie svarbiausi dalykai, kurie turėtų vykti gegužės 20 d. Tai tiek apie darbotvarkes.

PIRMININKAS. Trys Seimo nariai užsirašė klausti. Prašau Seimo narį Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar jums neatrodo, kad vis dėlto per daug klausimų? Nes man, sakysim, atrodo, kad vien 8 klausimas, tai yra Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo projekto priėmimas, gali užimti pusdienį, turint galvoje, kiek yra alternatyvų, kiek gali būti siūlymų. Taigi ar ne per daug klausimų?

A.KUBILIUS. Teisių atkūrimo įstatymas, jis, ko gero… Aš manau, kad iš tikrųjų būtų protinga paskirti jam daug laiko ir priiminėti ištisai, tačiau aš manau, kad tai mes darytume ketvirtadienį, t.y. 22 d. Skirtume tam pakankamai daug laiko rytiniam posėdy, tačiau jeigu mes pavargsim priiminėti, aš manau, tada būtų naudinga, sakysim, po trijų valandų priėmimą nukelti dar vėliau, į kitą antradienį. Aš manau, kad mes galim racionaliai tai išspręsti.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Tai galbūt ne klausimas, tai daugiau dėl motyvų, Siūlau pritarti savaitės darbotvarkei, ypač po to, kai Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas pasakė, jog yra geresnis variantas, kurį mes svarstysime. Aš labai vertinu jo humoro jausmą ir tikiuosi, kad daug kas irgi supranta humoro jausmą, supras ir šitą jo pasakymą.

A.KUBILIUS. Aš taip supratau Seimo sprendimą…

E.BIČKAUSKAS. Komentarų neprašau. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzmickas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mūsų, Krikščionių demokratų frakcijos, yra užregistruotas Lietuvos Respublikos darbo ginčų nagrinėjimo įstatymas. Juridinio skyriaus pataisos yra nežymios, mūsų yra derinta. Ar negalėtume į savaitės darbotvarkę įrašyti pateikimą?

A.KUBILIUS. Aš manau, kad pateikimą galim įrašyti. Aš nežinau, kaip atrodys ketvirtadienio darbotvarkė, kai mes viską sudėsim, ar tikrai tilps, bet mes jį tikrai galim pradėti, jo svarstymo procedūrą. Tačiau aš užmiršau dar vieną klausimą. Aš siūlau į darbotvarkę įrašyti šiandien po pietų svarstytą klausimą, kurį pateikė kolega J.Oleka, dėl Farmacijos įstatymo pataisų. Svarstymą mes galėtume įsirašyti į tą savaitę nuo 19 d.

PIRMININKAS. Ar norėtų kas kalbėti dėl?.. Gerai. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Tai čia buvo savaitės. O antradienio taip pat? Ačiū.

Lietuvos Respublikos kilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-276 (pateikimas)

Dabar svarstysime paskutinį 2-9 darbotvarkės klausimą – Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Nr.P-276. Pranešėjas A.Butkevičius. Pateikimas.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums yra pateiktas įstatymo projektas, kuriame siūloma šio įstatymo 27 straipsnio antrosios dalies antrąjį punktą panaikinti. Šitas 27 straipsnio antrosios dalies antrasis punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymui, taip pat ir Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymui. Šiuo metu pagal galiojantį įstatymą lėšos įplaukia į biudžetą ir į fondą. Bet jeigu įsigilinsime į Valstybės iždo įstatymą, tai ten numatyta, kad šitos lėšos, gautos iš žyminio mokesčio, turi būtinai pakliūti į biudžetą. Aš trumpai tiek. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Prašau Seimo narį Ž.Jackūną.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš norėčiau ne paklausti, o pakomentuoti. Kalbėti.

PIRMININKAS. Tai tada dėl motyvų bus. Prašau Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad ir dėl pirmojo punkto galima buvo pamąstyti ar jo neišbraukus, o gautas lėšas naudoti paminėtų taisyklių vykdymui sustiprinti, nes fondo paskirtis truputį yra kita, jeigu jūs žinot. Čia būtent tas pirmas klausimas ir lėšos, skirtos arba gautos už tai, būtų tų taisyklių vykdymo sustiprinimui. Tai būtų labai naudinga. O tie trys galėtų sudaryti ir fondo lėšas.

A.BUTKEVIČIUS. Aš turėjau minty tai, kad vis dėlto fondo klausimas dar bus nagrinėjamas atskirai, nes jeigu mes, kaip minėjau, pereisim prie iždo koncepcijos visapusiško įgyvendinimo, tai kartu ir šitas klausimas bus sprendžiamas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar yra klausimas, ką mes darysime su Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymu? Prašau dėl motyvų. Seimo narys Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš norėjau priminti, kad mūsų komitetas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, sausio 22 d. yra teikęs Kultūros ministerijos prašymu pataisas, priešingas toms, kurios dabar yra teikiamos, t.y. mes pritariame tam, kad būtų keičiamas Biudžeto sandaros ir Žyminio mokesčio įstatymas, kad jie neprieštarautų Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui. Šito įstatymo 27 straipsnyje yra numatoma, kad į Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos fondą būtų įskaitomas žyminis mokestis už leidimą išvežti arba išsiųsti kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus davimą. Suprantu, kad mūsų pasiūlymas nesulaukė Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio, nes čia lyg ir susiduria du tokie skirtingi požiūriai į biudžeto formavimo principus. Komitetas, atrodo, turiu omenyje Biudžeto ir finansų komitetą, atstovauja požiūriui, kad reikia išplėsti mokesčių bazę ir visus mokesčius surinkti į centralizuoto biudžeto katilą. Mūsų komiteto narių nuomonė buvo tokia, kad lėšos gali būti renkamos lanksčiau ir panaudojamos lanksčiau. Dabar, žinoma, ir vienas, ir kitas požiūriai turi savo privalumų ir principų, bet aš vis dėlto nuogąstauju ir komiteto nariai buvo tos nuomonės, kad kai lėšos pateks į centrinį biudžeto katilą, jų paskui kaip visada neliks, dažniausiai taip ir atsitinka, kultūros apsaugai ir apskritai kultūros reikalams remti. Aš noriu priminti mūsų komiteto narių posėdžio išsakytą nuomonę, tą nuomonę aš iš tiesų privalau pateikti viešai visiems mūsų Seimo nariams. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar aš supratau teisingai, kad čia buvo pasisakyta prieš.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi daugiau nebuvo kalbančių, mes turim apsispręsti ir registruotis balsavimui.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Dabar reikės pasisakyti. Tie, kurie už, balsuos – už, tie kurie prieš, balsuos – prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 36 Seimo nariai. Už – 14, prieš – 12, susilaikė 10. Todėl atidedama ir grąžinama tobulinti.

Seimo narių pareiškimai

Paskutinis darbotvarkės punktas yra Seimo narių pareiškimai. Prašau Seimo narį J.Karosą.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu perskaityti LDDP frakcijos pareiškimą.

Šiuo metu padažnėjo aukštų mūsų valstybės vadovų nepagrįsti pareiškimai ir kaltinimai. Ne taip seniai Ministras Pirmininkas, Seimo narys G.Vagnorius, nepateikdamas jokios pavardės apkaltino Seimo narį ryšiu su kontrabanda. Šiandien aišku, tai buvo iš piršto išlaužti dalykai, nes teisėsaugos institucijos iki šiol nepateikė jokių premjero kaltinimų pagrįstumą patvirtinančių faktų. Prieš keletą dienų Seimo Pirmininkas V.Landsbergis kaltais už dalies Vidaus reikalų ministerijos ypatingųjų archyvų sunaikinimą paskelbė Lietuvos archyvų departamento vadovus G.Ilgūną ir A.Bubnį. Paskelbė ignoruodamas tą faktą, kad Vidaus reikalų ministerijos ypatingieji archyvai iki šiol yra pavaldūs ministrui V.Žiemeliui. Įdomu dar ir tai, kad tik po Seimo Pirmininko prokuroriško verdikto sudaroma komisija, kuri turi išaiškinti, kas kaltas už archyvinių dokumentų sunaikinimą. LDDP frakcija mano, kad minėti valstybės vadovų pareiškimai ir kaltinimai visiškai nesiderina su elementariais demokratinės valstybės dalykais, jie ne tik padaro didelę moralinę skriaudą nepagrįstai apkaltintiems, bet ir kompromituoja visą politinę bei teisinę mūsų valstybės sistemą. Dėkui.

PIRMININKAS. Kitą pareiškimą prašau Seimo narę I.Šiaulienę.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau padaryti pareiškimą LDDP frakcijos vardu.

Pergalės prieš fašistinę Vokietiją metines Lietuva pasitinka tyliai. 1945 m. gegužės 8 d. daug kam Europoje karas baigėsi, o lietuviams ne. Nuo to laiko, kai Nikolas Makiavelis nužymėjo skirtumą tarp privačių, tarp asmeninių ir viešųjų politinių santykių moralinių principų, šio skirtumo negalime nematyti analizuodami tokius istorinius reiškinius kaip karai, revoliucijos. Žmonės, įtraukti į bekompromisę ir kruviną kovą, nepastovių, persigrupuojančių ir žlungančių sąjungų metu nieko nereiškė. Žmogaus, jo likimo ir bendranacionalinio politinio prioriteto sąveikos sandūroje nugalėdavo ir nugali politinė laiko ideologija. Mūsų visuomeninė ir politinė sąmonė silpniausiai rezonuoja tuos dalykus, kurie yra bendražmogiški, nepolitiniai. Prisimindami bendražmogiškos kančios žlugimo dieną, klausiame, gal baigėsi laikas, pažymėtas kvailumo žyme. Jeigu mes laisvi ir gyvename neužsitęsusio pokario sąlygomis, nėra nieko paprastesnio ir suprantamesnio, kaip pagerbti tuos, kurie tos pergalės siekė. Sveikai visuomenei reikia saugotis paranojos, įveikti savąsias istorines neurozes. Pagerbdama žuvusius, LDDP frakcijos vardu sveikinu gyvuosius antihitlerinės koalicijos dalyvius už jiems istorinės lemties skirtos naštos pakėlimą.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį R.J.Dagį perskaityti pareiškimą.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pareiškimui iš anksto nesirengiau. Po šios dienos opozicinės darbotvarkės posėdžio aš norėčiau pasakyti mūsų frakcijos nuomonę. Mes manome, kad tokia pateikimo procedūra opozicinės darbotvarkės išsėmė savo rezervus Seime, nes tai tampa tam tikra proforma, jeigu yra nepriimami net pateikimai ir jie nenagrinėjami komitete. Tai gal tokiu atveju reikia numatyti kitokią tvarką? Gal iš viso opozicinės frakcijos teiktų savo pasiūlymus tiesiogiai komitetui? Todėl be atskiros kokios nors diskusijos su Seimo vadovybe, su valdančia Konservatorių frakcija, mes manome, kad tolesnis opozicijos dalyvavimas sudarant darbotvarkes nėra tikslingas, ir manome, kad be diskusijos ir papildomo pozicijų išsiaiškinimo ir numatymo konkrečios tvarkos, ar priimami pateikimai ir jie nagrinėjami komitetuose ar ne, mes toliau opozicines darbotvarkes sudarinėti atsisakome. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo posėdis baigtas.