Devynioliktasis (šešiasdešimtasis) posėdis
1997 m. balandžio 29 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Vyriausybės pusvalandis. Valstybės saugumo departamento direktorius J.Jurgelis

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Vis įsigali, nežinau, ar gera, ar bloga tradicija, čia reikėtų kancleriui spręsti, kad mes po pietų renkamės labai tingėdami į posėdį, bet nepaisant to šiandienos vakarinį plenarinį posėdį reikia pradėti. 2-1 klausimas. Valstybės saugumo departamento direktoriaus J.Jurgelio atsakymai į Seimo narių klausimus. Ne tik atsakymai, bet ir Vyriausybės pusvalandis, į kurį šiandien yra pakviestas Valstybės saugumo departamento direktorius. Aš kviečiu jį į tribūną. O jus, gerbiamieji kolegos, kurie jau pasižymėjote raštu, tokių yra 14, prašyčiau dar patvirtinti savo užsirašymą ir kompiuteriu. Prašom, pone Jurgeli, jums žodis. Mes turime pusę valandos, bet gali jos ir neužtekti.

J.JURGELIS. Kiek aš buvau informuotas, tai man bus pateikiami klausimai.

PIRMININKAS. Be abejo, gali šitaip būti, jeigu jūs neturėtumėte jokios informacijos iš pradžių pateikti, savo nuomonės pasakyti, tada mes galėtume klausti.

J.JURGELIS. Kadangi nebuvo iškelta jokia tema, tai aš pageidaučiau klausimų. Gal bus galima atsakinėti į klausimus?

PIRMININKAS. Be abejo. Be abejo, man malonu, kad jūs pasirengęs atsakyti į visus klausimus. Pirmasis užsirašęs kompiuteryje ir sąraše – Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Kokią šiuo metu Valstybės saugumo departamentas galėtų padaryti išvadą dėl bankų krizės organizavimo ir atsakomybės už jos padarinius? Ačiū.

J.JURGELIS. Aš pradžios klausimo dėl bankų krizės…

J.LISTAVIČIUS. Organizavimo.

J.JURGELIS. Aš tiesiog nežinau, nuo ko pradėti atsakyti ir kaip atsakyti.

J.LISTAVIČIUS. Nuo kito galo.

J.JURGELIS. Kaip žinote, yra iškeltos bylos. Aš tiktai valdiškai galiu. Bylos yra tiriamos. Dabar, atėjus generaliniam prokurorui K.Pėdnyčiai, yra sudaromos dar kartą grupės, į kurias įeina ir Saugumo departamentas, mūsų darbuotojai, vadovaujant Generalinei prokuratūrai. Yra sudaryta grupė centre iš Generalinės prokuratūros, Valstybės kontrolės, Saugumo departamento darbuotojų ir teritorijose – iš žmonių, kurie turėtų atlikti darbą gavę tos grupės pavedimus. Grupė skirstoma į dvi dalis. Yra darbuotojai tardytojai, kurie tirs baudžiamąsias bylas. Baudžiamosios bylos bus tiriamos, drįsčiau sakyti, kolegialiai. Tai yra truputį netradiciška, nes su tomis bylomis galės susipažinti ne tiktai prokuratūros darbuotojai, bet ir kiti grupės nariai, tartis visais klausimais. Tai bus grynas bylos tyrimas. Antroji dalis. Jeigu reikės surinkti papildomą informaciją, bus įjungiami operatyviniai darbuotojai. Tai jau buvo daryta, kai Vyriausybė ir premjeras iškėlė tuos klausimus arba juos paryškino. Na, mes praplėtėm tą klausimą, keldami jį, nes yra ne tiktai nutrauktos bylos arba uždelstos bylos, kurios turi medžiagos, bet, pasirodo, yra ir tokių medžiagų, kurios buvo pateiktos teisėsaugos institucijoms arba yra kuriame nors teisėsaugos institucijos padalinyje, kurių kiekis, arba visuma, suma, jau skaičiuojama milijonais, tačiau tyrimo nėra jokio ir netgi bylos nėra iškeltos. Tai žiūrint formaliai pagal Vyriausybės nutarimą šita dalis, kai nėra iškelta net baudžiamoji byla, tarsi iškristų iš klausimų rato. Tai darbine tvarka mes išplėtėm tą klausimą. Generalinei prokuratūrai vadovaujant yra pasirinktos tirti uždelstos, neištirtos, nutrauktos bylos ir jų pagrindai, taip pat medžiagos, kurios egzistuoja ir su kuriomis iš viso niekas nedaroma. Taip pat buvo palaikyta ta nuomonė, tiek generalinio prokuroro, tiek kitų tarnybų, kad galima išskaidyti bylas, netirti visų epizodų, o esant galimybei ištirti vieną, du ar tris, kelti baudžiamąją bylą atskirai. Paskui, jeigu byla bus iškelta, ištirti kitus epizodus, apklausti ir kitus liudininkus ir taip pagreitinti tyrimą, nes pagal buvusią praktiką tokios baudžiamosios bylos buvo laikomos ištirtos visokeriopai tada, kai būdavo apklausti visi liudininkai. Kaip žinia, dabar kai kuriose bylose liudininkų yra keliolika tūkstančių, todėl galimybė juos apklausti fiziškai yra labai sudėtinga, kartu ir naujos informacijos mažai tikimasi gauti.

Na, o dėl gerbiamojo Seimo nario pirmosios klausimo dalies dėl organizacijos, tai šitas klausimas egzistavo ir pačiomis pirmosiomis bankų krizės dienomis. Tuomet šmėstelėjo toks, sakykim, įtarumas ar šešėlis – kokį galėjo suvaidinti bankų krizėje vaidmenį užsienio specialiosios tarnybos. Mano nuomonė buvo (ir ji nepakito), kad šita krize, arba susidariusia krizine situacija, daugiau ar mažiau galbūt ir galėjo pasinaudoti tam tikros jėgos, vadinkim, užsienio specialiosios tarnybos. Tačiau nemanau, kad Lietuvoje būtent ši krizė iš esmės buvo inicijuota. Aš pamenu, kad prieš prasidedant krizei mes turėjome informaciją apie išduodamas milijonų litų paskolas, kai nebuvo jokio užstato. Atsimenu dokumentą, kur buvo užrašytos iš eilės keturios pavardės, kad išduotas milijonas, milijonas, milijonas, milijonas. Pavardės nieko nesakančios, o ten, kur yra užstatas arba garantas, buvo brūkšniukai. Tada buvo keltas klausimas, ką daryti, ir buvo pažiūrėta kaip į eilinį, na, ne visai eilinį reiškinį, nesuvokus nei mūsų tarnybai, nei Lietuvos bankui šito reiškinio pasekmių masto. Aš vis tiek pasilieku prie tos opinijos, kad esminio vaidmens kontroliuodamas bankus, komercinius bankus, savo laiku neatliko Lietuvos bankas, kuris akcentavo, kad Lietuvos bankas atlieka kontrolės funkciją, bet ne bizūno funkciją, kad komercija, iniciatyva ir visa kita turi turėti atviras duris. Taip atsakyčiau.

PIRMININKAS. Dabar klaus Seimo narė S.Burbienė. Kolegos, prašyčiau klausti tik minutę, o jūs, pone generalini direktoriau, pasistenkite atsakyti per dvi minutes, nes pritruksime laiko.

J.JURGELIS. Supratau.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis direktoriau, aš norėjau paklausti tokį klausimą. Prieš kurį laiką visuomenės informavimo priemonėse pasirodė maždaug toks jūsų kalbos ar pareiškimo aprašymas, kuriame, jūsų supratimu, tie asmenys, kurie nepritaria Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą arba NATO, tikriausiai yra kažkokių užsienio specialiųjų žvalgybų ar dar kieno nors atstovai, todėl jų kalbos nelabai atitinka Lietuvos interesus. Ar jums neatrodo, kad toks teiginys, jeigu jis toks buvo, kadangi aš tiesiogiai jūsų kalbant negirdėjau, neprieštarautų Konstitucijai? Jeigu jūs taip pat manote ir dabar, tai ar nereikėtų svarstyti, ką darysime su mūsų kolega Seimo nariu R.Smetona, kuris vakar pareiškė, kad jis kūrė judėjimą prieš Europos Sąjungą?

J.JURGELIS. Tą sakinį man ne kartą teko aiškinti ir spaudai, ir televizijai. Mintis buvo ne tokia. Galiu prisiimti kaltę aš, galiu priekaištauti per laikraštį, bet tai nieko nepadės. Mano mintis buvo tokia: jeigu pasirodytų straipsnis, kuris yra nukreiptas prieš stojimą į NATO, tai mane domintų tai, ar tas straipsnis iš tiesų parašytas Lietuvos piliečio ir ar parašytas laisva valia, ar jis yra inspiruotas. Lietuvos pilietis gali turėtų bet kokią opiniją ir bet kaip ją išdėstyti, taip pat ir dėl NATO. Tačiau tai gali būti pasirašyta Lietuvos piliečio, bet padaryta ne Lietuvos piliečio. Toks specialiųjų tarnybų veikimas, kuris vadinamas aktyviomis priemonėmis, yra plačiai žinomas ir tai yra daroma. Aš nežinau, ar pakankamai aiškiai atsakiau.

S.BURBIENĖ. Ar kiekvieną tikrinsit?

J.JURGELIS. Yra. Gali būti ne kiekvieną.

S.BURBIENĖ. Kas antrą?

J.JURGELIS. Ne kas antrą. Bet gali būti tam tikrų ženklų, ir tai nėra mūsų prasimanymas. (Balsai salėje) Ne, kiekvienas. Aš manau, kad R.Smetona išsakė savo nuomonę ir nebuvo inspiruotas užsienio specialiųjų tarnybų.

PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys S.Kaktys. Ruošiasi P.Papovas.

S.KAKTYS. Norėčiau jūsų paklausti. Žuvus jūsų struktūros darbuotojui J.Abromavičiui, Saugumo departamente išryškėjo netvarka priimant į darbą visus darbuotojus, tai netgi charakterizuoja toksai R.Bajorino atvejis, į spaudą netgi pateko darbuotojų kaltinantis jus, kad tokie VSD vadovo veiksmai destabilizuoja padėtį skyriuje. Turimas omenyje dezorganizuojamas kolektyvo darbas ir t.t., ir t.t., netgi įtaka, turima tarytum valstybės mastu. Panašių atvejų buvo ir vėliau. Ką jūs galite pasakyti dėl Valstybės saugumo departamento imuniteto tarnybų stiprinimo? Kas padaryta ir daroma?

J.JURGELIS. Mes stengiamės daug daryti. Norėčiau pasakyti tai, kad R.Bajorinas buvo priimtas į darbą daugiau kaip prieš trejus metus ir kontrolės funkcijos, kurias mes atliekame šiandien, buvo daug silpnesnės. Galėčiau nepradėti, o baigti tuo, kad NATO Saugumo departamentas, kuris yra suinteresuotas saugiais ryšiais tarp Lietuvos ir, sakykim, šalių priklausančių NATO, būtent mūsų tarnybos prašo patikrinti žmones, kurie turės kontaktų su NATO, technines priemones ir panašiai. Mes naudojamės Vakarų šalių, stengiamės naudotis NATO šalių, taip pat buvusių kai kurių, sakykim, postkomunistinių šalių, pavyzdžiui, Čekijos, praktika, kaip priimti žmones į darbą. Tai yra ilgos procedūros, kurios trunka ne vieną mėnesį ir ne vienerius metus. Vadovaujamės ir gydytojų išvadomis. Aš noriu pasakyti, kad gydytojų išvados, kurias mes šiandien gauname, toli gražu neatitinka realybės. Pas mus pasitaikė žmonių ir su negalia. Tai yra bėda. Na, ką padarysi, bėda – tai bėda, nes išvadose būna pasakyta, kad darbuotojas yra visiškai tinkamas Saugumo departamentui. Kad išvengtume būtent šitų blogybių, mes tariamės su psichiatrais, kad jie atliktų visų priimamų į darbą gilesnes ekspertizes.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Ruošiasi A.Ažubalis.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis direktoriau, galbūt galėtumėte pasakyti, kokios yra tendencijos korupcijai plėtotis šiais metais? Ar jai sąlygos didėja, ar mažėja?

J.JURGELIS. Aš negaliu atsakyti dėl visų sferų. To tiesiog mes neapimam ir nesugebam apimti. Bet aš galiu atsakyti daugiau dėl tų sferų, kuriose mes daugiau dirbam ir matom, stebim arba kurios kartais net remiasi mūsų išvadomis. Manau, kad pasienyje ir muitinėse, ypač muitinėse, yra ženklūs, teigiami poslinkiai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ažubalis. Ruošiasi V.Bogušis.

A.AŽUBALIS. Gerbiamasis direktoriau! Kiek žinau, departamento užimamas pastatas neatitinka jūsų reikmių nei ploto atžvilgiu, nes jo trūksta, nei specifinių tokiai įstaigai keliamų reikalavimų. Šalia yra gyvenamieji namai, netgi vidinį kiemą jūs dalijatės su gyventojais. Kai yra tokia situacija, kuo galima paaiškinti dar 1995 m. jūsų departamento pradėtą garažų statybą? Garažų, į kuriuos tilps dvigubai daugiau automobilių, nei jūsų struktūra turi visoje šalyje, ir kurių statybai jau išleista per 10 mln. Lt? Ir antrasis klausimas, susijęs su šituo. Garažus statanti bendrovė „Utesta” laimėjo dar vieną jūsų įstaigos skelbtą konkursą – remontuoti Utenos skyriaus pastatą. Ar toks sutapimas jums, kaip įstaigos vadovui, nesukėlė abejonių ar bent noro susipažinti su minėtos bendrovės vadovais? Juk kalbama apie milijoninius kontraktus, kurie yra apmokami mokesčių mokėtojų pinigais. Ačiū.

J.JURGELIS. Labai ilgas dviejų dalių klausimas. Apie pastatą tiesiog negalėsiu atsakyti, nes pastatas iš tiesų neatitinka, bet, kiek suprantu, klausimo akcentas yra garažas. Duomenys, kuriais tamsta disponuojate, yra netikslūs. Aš pirmą kartą išgirdau apie 10 mln. Galiu pasakyti, kad skaičius yra penkis kartus mažesnis. Kita vertus, ir mašinų skaičius, kurį tamsta minit, irgi yra netikslus. Aš negaliu pasakyti atmintinai. Mes svarstėm, kiek yra mašinų, kokie yra mūsų poreikiai, kokios galimybės. Buvo ilgai svarstyta ir prieita prie išvados, kad reikia išplėsti ir mašinų parką, ir patį garažą, kuris neatitinka nei mūsų specifikos, nei apsaugos. Tamstos minimi skaičiai ne tai, kad vieną kartą ar du, bet yra kur kas labiau padidinti ir neatitinka realybės. Būtų galima peržiūrėti dokumentaciją, koks buvo konkursas, kokios sąlygos, ir jeigu Seimą arba Seimo Nacionalinio saugumo komitetą tai domina, mes supažindinsim. Bet tai yra netiesa.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis. Ruošiasi V.Čepas.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis departamento direktoriau, yra tokių duomenų, jog jūsų operatyviniai darbuotojai vienoje iš Vilniaus vidurinių mokyklų bandė naudoti nepilnamečius moksleivius ir daryti iš jų agentūrinius informatorius dėl kai kurių asmenų, dirbančių toje mokykloje, ir jų tėvų. Ačiū.

J.JURGELIS. Aš labai atsiprašau, bet man neteko girdėti. Arba jeigu tamsta man galėsite pateikti medžiagą. Man atrodo, kad ir metodai dirbti su nepilnamečiais mums nepriimtini. Kita vertus, aš tikrai girdžiu pirmą kartą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas. Ruošiasi S.Slavickas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis direktoriau, aš noriu jums pateikti gana sunkų klausimą. Man ne per seniausiai teko būti Muitinės departamente ir ten išsiaiškinau, kad Lietuvoje muitininkai yra nerengiami. Yra tik keturių mėnesių kursai kažkur Jeruzalėje, ir jie išleidžiami dirbti į postus ir t.t. Tokia pat padėtis, matyt, yra ir su Saugumo departamento darbuotojais Lietuvoje. Žmonės dirbti šitą darbą yra nerengiami ir patirtį įgyja dirbdami operatyvinį ir kitokį darbą. Aš noriu paklausti, ar jūs esate numatę kokią nors programą savo darbuotojams, ne kokius nors kursus, bet būtent programą, ar rengsit juos užsienyje, ar dar kaip kitaip spręsite šitą problemą? Ačiū.

J.JURGELIS. Tai viena iš opiausių tarnybos problemų. Mes turim dviejų pakopų kursus ir galiu pasakyti, kad tie kursai mūsų, aišku, netenkina. Mes kviečiame kai kuriuos Universiteto darbuotojus, teisininkus, Policijos akademijos, na, ir mūsų. Ir vis dėlto lygis yra ne tas ir užsakymas ne tas, nes tai daugiau yra bendro teisinio arba policinio profilio dėstytojai ir toks parengimas. Mes aktyviai dirbam su kolegom iš demokratinių valstybių. Aš ir šiandien turėjau susitikimą. Mes kalbėjom apie kadrų mokymą, bet pasakysiu, kad mes savo šalyje jau turėjom trumpalaikius kursus ir ne vienus. Kiekvienais metais būna po vienus, dvejus. Bet jie yra, sakyčiau, trumpalaikiai ir epizodiniai ir negali parengti specialisto iš esmės. Mes dabar bandome kalbėti su kitų šalių tarnybų vadovais, kad mūsų darbuotojus galėtų mokyti ilgesnį laiką, kad jie įgytų kvalifikaciją. Galiu pasakyti tiek, kad kalbėti saugumo tarnybai su kolegomis iš saugumo tarnybų šiais klausimais yra kur kas sudėtingiau negu policijai ar krašto apsaugai. Štai pasienyje daro tam tikras reorganizacijas ir grupę žmonių siunčia į užsienį pusei metų. Esama gerų pažadų, kad šitą darbą dirbti mums padės tam tikros valstybės.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas. Ruošiasi A.Salamakinas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis direktoriau, garsusis EBSW koncernas įregistruotas tik 1994 m. gruodžio 20 d. Iki šios datos neįregistruotas koncernas naudojosi reklama ir emblema. Neįregistruotas koncernas įkūrė devynias investicines akcines bendroves, kurias visiškai valdė ir per jas rinko indėlius iš gyventojų. Neįregistruotas koncernas iš užsienio gavo pinigų. Pavyzdžiui, 1994 m. lapkričio 15 d. pervesta per 300 tūkst. JAV dolerių iš Rusijos. Noriu paklausti, ar jūsų tarnybai buvo žinoma neregistruoto koncerno veikla ir jeigu buvo žinoma, kas buvo informuotas ir kas buvo daroma šituo klausimu?

Antrasis klausimas. Ar jūsų tarnyba užsiima turto paieška, nes paprastai fizinių ir juridinių asmenų turto randama mažai ir grąžinti suneštus žmonių pinigus pagal vadinamąsias paskolas arba pasaugos sutartis yra beviltiška. Ačiū.

J.JURGELIS. Dėl EBSW ir ypač dėl tų dienų, kurias tamsta minite, tai nebuvo mūsų ženklaus darbo. Aš galiu pasakyti faktą, ką čia teisintis, nepadarėme mes to darbo ir nebuvo informuota. Galiu pasakyti, kad su firmomis ar su koncernais, keliančiais įtarimą, mes dirbam, teikiam medžiagą ir visai neseniai pateikėm medžiagą premjerui. Ten pirmieji įnašai yra ne po 300 tūkst., bet po 3 mln. Aš bandau, taip sakant, pasiteisinti, kad mes irgi dirbam, bet dėl EBSW mes nieko nepadarėm.

Dėl turto paieškos, tai mes dalyvaujame nuo pat pradžių. Dabar gal kiek ir pasyviau, bet nuo bankų krizės pradžios, negaliu pasakyti kiek milijonų, bet mūsų buvo atliktas nemažas darbas išieškant, nurodant, kur tas turtas yra. Tiek.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Ruošiasi A.Sėjūnas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis direktoriau, netolimoje praeityje ir visuomenės informavimo priemonės dažnai pabrėždavo apie gana sėkmingą jūsų departamento darbuotojų kovą su kontrabanda. Šiuo metu viskas lyg ir nurimo. Ar iš to galima spręsti, kad kontrabanda, įvežama į valstybę, sumažėjo?

J.JURGELIS. Dėl kontrabandos, tai mes dirbam. Mūsų nuostata, ir ne tik mūsų, bet ir Vyriausybės, mes deriname su premjeru. Mes manome, kad iš esmės tą darbą darys policija ir Muitinės departamentas, bet kol vyksta reorganizacija, pavyzdžiui, yra tokia situacija, kad mūsų per 100 žmonių beveik ištisai budi muitinėse. Mes darom tam tikras pertraukas, bet tai nereiškia, kad nedirbame kitais būdais. Darome reidus ir dar toliau dirbsime. Jeigu sėkmingai vyks muitinės ir pasienio tarnybų reorganizacija, aš manau, kad mes to darbo nedirbsim, ir tikiuosi, kad kontrabanda sumažės. Aš drįsčiau sakyti, kad yra kontrabandos mažėjimo tendencija.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas. Ruošiasi G.Šileikis.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti apie užsienio specialiųjų tarnybų veiklą Lietuvoje. Lenkijoje slaptųjų tarnybų ministras buvo perspėjęs Lietuvą dėl aktyvios Rusijos slaptųjų tarnybų veiklos Lietuvoje. Jis teigė, kad jų veikla yra susijusi su bankų krize Lietuvoje. Jis taip pat teigė, jog Rusija skverbiasi į Lietuvos, taip pat ir Lenkijos ekonomiką, kad rusai čia veikia visomis įmanomomis priemonėmis. Pavyzdžiui, jie susitinka kokiame nors nedideliame miestelyje su verslininkais, ir mūsų verslininkams į galvą neateina, kad tai Rusijos slaptosios tarnybos, siekiančios daryti įtaką mūsų šalyje, kad jos nori sukurti galingą prorusišką užnugarį. Sakykite, ar šitie procesai, jūsų žiniomis, vyksta Lietuvoje ir ar jūs galite daryti įtaką ir apsaugoti mūsų verslininkus nuo slaptųjų tarnybų įtakos, ar yra pakankama įstatyminė bazė, kad mūsų verslininkai būtų apsaugoti ir jūs galėtumėte aktyviai veikti šioje srityje?

J.JURGELIS. Pirmiausia dėl Lenkijos vadovo pareiškimo. Tai yra ir politinis dalykas, kai turėdamas informaciją vadovas ja disponuoja. Aš negaliu komentuoti. Matyt, buvo tokia nuostata ir aš net abejoju, ar ta nuostata subrendo vien jo galvoje, ar nebuvo apsvarstyta, kad tai reikia pateikti. Mes nagrinėjom klausimus, susijusius su kitų tarnybų žingsniais arba darbais mūsų valstybėje. Noriu pasakyti, kad mes informuojam Vyriausybę. Vien jau premjerą mums teko informuoti apie tai, ką mes pastebim. Mes taip pat galim informuoti ir Seimą, bet yra toks dalykas, kad, sakykim, Nacionalinio saugumo komiteto atstovus ir... Bet dabar aš nedrįsčiau sakyti to, kas daroma, labai plačiai auditorijai.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Šileikis. Ruošiasi J.Razma.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis direktoriau, kiek jūsų tarnybos darbuotojai yra konkrečiai išaiškinę užsienio specialiosios tarnybos narių ir kokių šalių?

J.JURGELIS. Jeigu man šitas klausimas būtų užduotas Nacionalinio saugumo komitete arba jeigu būtų tam sudaryta tam tikra aplinka… Aš galiu pakartoti, kad mes galėtume pateikti informaciją iš tos srities, bet aš vėl atsiprašau, esu nepasiruošęs informuoti čia. Jūs neįsižeiskit, bet… O išsiaiškinę iki to, kad būtų kas nors deportuotas, mes to nesam padarę.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma. Ruošiasi K.Prunskienė.

J.RAZMA. Jeigu neklystu, jūs, atrodo, savo interviu „Lietuvos ryte” paminėjote, kad jūsų tarnybai žinoma gerai organizuota duoklių sistema pasienio policijoje. Norėčiau paklausti, ar jūs apie tai informavot Vidaus reikalų ministerijos vadovybę, tikiuosi, nurodydami konkrečius pareigūnus, ir kokia yra reakcija, jeigu tai yra padaryta?

J.JURGELIS. Manau, kad mes turime pakankamai tikslią ir plačią iš šitos srities informaciją. Apie sistemą, kuri buvo susikūrusi labai tvirta ir apėmė bent jau ištisas rinktines ir daugiau. Mes informavom Vidaus reikalų ministerijos aukšto lygio pareigūnus, kurie atsakingi arba kurie vykdo reorganizaciją, informavom apie pačią sistemą ir tiek, kiek turėjom medžiagos apie konkrečius asmenis. Į mūsų informaciją yra atsižvelgta.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė. Ruošiasi R.Kupčinskas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis pone Jurgeli, aš norėjau jūsų paklausti, kaip jūsų veiklai, jos efektyvumui atsiliepia bendradarbiavimas su atitinkamos paskirties kaimyninių valstybių struktūromis, ypač turiu omeny Baltijos valstybes. Ar tas bendradarbiavimas yra praktikuojamas ir kokia strategija ir rezultatai?

J.JURGELIS. Mes praktikuojame. Formos yra įvairios, yra reguliarūs susitikimai su Estijos ir Latvijos vadovais, taip pat darbiniai susitikimai. Mes kartu atliekame kai kuriuos darbus, kaip pas mus priimta sakyti, kai kurias operacijas. Barjero tarp tarnybų nėra, pasitikėjimas yra ir yra rezultatai vienokie ar kitokie, kartais mes jų neįvardijam spaudoje. Kad ir ta Seimo nariams atsibodusi tema – kontrabanda, kai būna iš Latvijos. Būna atvejų, kad mes gauname informaciją apie ją ir vykdom čia ir priešingai. Taip pat mes dirbam narkotikų, ginklų kontrabandos srityje. Santykiai yra geri.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas. Ruošiasi K.Kuzminskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis direktoriau, aš norėjau jūsų paklausti. Jūs turbūt žinote apie G.Petriko veiklą, ir dabar, kiek supratome iš spaudos pranešimų, jis yra dingęs. Ar Saugumo departamentas domėjosi jo veikla, nes tai yra grupė žmonių, kuri iššvaistė iš žmonių surinktas lėšas, taip pat dėl jų kaltės bankrutavo daugelis įmonių.

Dar vieną trumpą klausimą norėčiau jums pateikti: ar Saugumo departamentas atlieka Seimo narių telefoninių pokalbių pasiklausymą?

J.JURGELIS. Dėl EBSW aš atsakiau. Aš pripažįstu, kad mūsų indėlis į tą sritį yra menkas. Tai yra vienas iš klausimų, dėl ko kilo konfliktas, jeigu mes taip galim įvardyti, Kauno apygardoje. Tai yra ne mažiau svarbu, negu aplinkybės, susijusios su J.Abromavičiaus žūtimi, kai mes ėmėmės tam tikrų veiksmų Kauno apygardoje.

Dėl paklausymų. Mes klausom bet kurių Lietuvos piliečių telefoninių pasikalbėjimų tik tuo atveju, kai yra Generalinės prokuratūros sankcija. Jokių nelegalių pasiklausymų nėra. Ar yra tame sąraše Seimo narių, tiksliau galėtų atsakyti gerbiamasis K.Pėdnyčia. Bet aš manau, kad įstatymo požiūriu turbūt Seimo nariai šiuo atveju ne išimtis. Jeigu yra Generalinės prokuratūros sankcija… Čia gali būti įstatyminių kazusų, kaip suderinti tuos dalykus, ir jie turėtų būti išspręsti Seime.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas. Ruošiasi R.Dagys.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis direktoriau, šiuo metu Klaipėdoje ir Šiauliuose kuriasi laisvosios ekonominės zonos. Tų miestų gyventojai yra sunerimę ir kalba, ir įtaria, kad steigėjai gali būti nusikalstamų grupuočių asmenys ar net buvusių svetimų specialiųjų tarnybų žmonės. Ar jums kas nors yra žinoma, ar jūs davėte nurodymą kam nors tai tirti, ar ne?

J.JURGELIS. Gal kiek išplečiant klausimą ir kalbant kur kas plačiau apie būsimas privatizacijas ir kapitalo kilmę, kad ir kur jis būtų panaudotas, ar kuriant laisvąsias zonas, ar privatizuojant svarbius objektus. Kiek leidžia mūsų galimybės, mes domimės ir Šiauliuose, ir Klaipėdoje tų struktūrų ar bent jau kai kurių struktūrų esme, kas jos tokios yra.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Ruošiasi V.Dudėnas.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis direktoriau, aš norėčiau paklausti tokį klausimą, kuris iš dalies susijęs ir su Seimu. Iš mūsų premjero pasakymo buvo aišku, kad dalis Seimo narių yra susiję su korupcija ir kontrabanda, ir iš jo atsakymo aišku, kad jūs tą informaciją turite. Gal jūs galėtumėte Seimui įvardyti tuos žmones, nes jeigu tokių faktų yra, tai yra dėmesingo nagrinėjimo objektas.

O jeigu jų nėra, tai tada irgi atitinkamai Seimas turėtų padaryti tam tikras išvadas.

J.JURGELIS. Gerbiamasis Seimo nary, aš dabar tiksliai neprisimenu gerbiamojo premjero citatos, bet ten nebuvo nuorodos į saugumą. Premjeras gali turėti medžiagą ir ne iš saugumo. Antra vertus, jeigu yra medžiaga, kuri vadinama operatyvine, mes jos neskelbiam. Ir mes jos negalim skelbti, nes jeigu mes paskelbsim ir nesugebėsim įrodyti, tai mus patrauks baudžiamojon atsakomybėn už garbės ir orumo įžeidimą, todėl aš negaliu atsakyti ir į antrąją klausimo dalį.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Dudėnas. Ruošiasi P.Gražulis.

V.DUDĖNAS. Į mano klausimą jau buvo atsakyta. Ačiū.

PIRMININKAS. Tada Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis direktoriau, aš noriu jūsų paklausti, ar jums tenka naudotis aukšto rango buvusiais KGB pareigūnais, jų paslaugomis ir konsultacijomis?

J.JURGELIS. Nedaug, bet tenka.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona. Ruošiasi S.Daubaraitė.

R.SMETONA. Gerbiamasis direktoriau, paklausiu, kadangi buvo minėta ir mano pavardė. Jūs, be abejo, žinote, kad valstybės stojimas į Europos Sąjungą susijęs su būtinu didelės dalies suvereniteto atsisakymu. Tai įtvirtinta Europos Sąjungos dokumentuose. Kol piliečiai dar nepritarę šiam nepriklausomybės atsisakymui, kai kurių politikų pastangos skubotai įtraukti Lietuvą į Europos Sąjungą, įvykdyti jos direktyvas, matyt, yra veiksmai, vedantys į nepriklausomybės praradimą. Ar nemanote, kad tiesioginė jūsų departamento pareiga – domėtis tokia veikla, kuri artina nepriklausomybės atsisakymą? Taip pat reikėtų kalbėti, žinoma, ir apie pastangas privatizuoti valstybės strateginius objektus. Taigi ar jūs domitės tokių, kad ir garsių, politikų veikla ir motyvais?

J.JURGELIS. Gerbiamasis Seimo nary, kai aš atsakiau į ankstesnį klausimą, mano atsakymas buvo toks: jeigu Lietuvos pilietis, kad ir kas jis būtų – ar Lietuvos pilietis, ar ne, jis turi teisę išreikšti savo nuomonę ir poziciją tiek NATO, tiek Europos Sąjungos atžvilgiu, o nuspręsti, kaip bus padaryta, – tai politinis sprendimas, kurį gali priimti iš esmės Seimas, kuris yra tam įgaliotas, arba referendumas – visos tautos apklausa, kas kai kur praktikuojama. Bet tai, aš manau, nėra mūsų kompetencijos klausimas, ir kaip tą nepriklausomybę – ar į vieną, ar į kitą pusę Seimas pakoreguotų, tai yra jo ir atsakomybė.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Daubaraitė. Ruošiasi F.Palubinskas.

S.DAUBARAITĖ. Ilgai buvo tiriama sausio 13-osios byla. Lygiagrečiai buvo tiriama ir Rytų Lietuvos autonomijos kūrimo koordinavimo tarybos narių byla. Norėčiau pirmiausia paklausti: ar jūsų įstaiga yra prisidėjusi tiriant šią bylą? Ir antras dalykas – jeigu ta byla nebaigta, ne vienas jos narys yra ne vieną kadenciją rytinių rajonų tarybos narys. Ar jie gali būti nariai? Ar domėjotės tais klausimais? Žinau, kad jūs turėjote ne vieną paklausimą dėl šių klausimų.

J.JURGELIS. Na, dėl sausio įvykių tyrimą atlieka prokuratūra. Visus pavedimus, kokius ji mums buvo davusi šia tema, mes stengėmės atlikti ir kiek galėjom atlikom, tačiau spręsti, taip sakant, kaltės ar panašiai klausimo, aš negaliu, nes tai yra prokuratūros kompetencija. Atleiskit, bet aš daugiau nieko negaliu pridurti.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Palubinskas. Ruošiasi A.Katkus.

F.PALUBINSKAS. Gintarui Petrikui buvo teismo skirtas namų areštas. Sakoma, kad jis vis dėlto po Lietuvą keliavo. Ar jis buvo jūsų prižiūrimas ir ar tiesa tai, kad jis keliavo?

J.JURGELIS. Jis mūsų prižiūrimas nebuvo. Tokiu atveju, kai žmogui yra skirtas namų areštas, yra įstatymai, kaip jis yra saugomas, kokia yra kontrolė, kokia yra atsakomybė, ir tai vykdo policija. Ar jis keliauja po Lietuvą, mes domimės, bet iš tiesų negaliu pasakyti, kur jis šiuo metu yra.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus. Ruošiasi R.Hofertienė.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis generalini direktoriau, šiuo metu jūs kovojate su kontrabanda ir pasiekėte tam tikrų rezultatų, bet nebelieka laiko atlikti savo kai kurių užduočių (aš žinau visą pajėgumą). Ar jūs nemanote, kad artimiausiu metu reikėtų peržiūrėti pačią saugumo koncepciją ir veiklos kryptį, įvertinant tai, kad vis dėlto yra svarbi ir ta antroji pusė? Ačiū.

J.JURGELIS. Klausimo pabaigą būkit malonus pakartoti.

J.A.KATKUS. Ar jūs nemanote, kad reikėtų peržiūrėti pačią veiklos koncepciją ir kryptį artimiausiu metu, įvertinant tai, kad ta antroji pusė yra taip pat gana svarbi?

J.JURGELIS. Atleiskit, kieno veiklos kryptį?

J.A.KATKUS. Aš turiu omeny, kad vis dėlto Saugumo departamentas turi labiau kreipti dėmesį ir koncentruoti visas pajėgas vertindamas užsienio valstybių, taip pat kovodamas su užsienio valstybių žvalgybom ir t.t.

J.JURGELIS. Ačiū, supratau. Aš pritarčiau tamstos nuomonei… Manau, kad krypties nėra reikalo peržiūrėti, nes įstatyme prioritetai yra sudėti taip, kaip jie surašyti. Aišku, jėgų paskirstymas šiandien neatitinka tos sekos, kuri yra įstatyme. Bet dar kartą norėčiau patikinti, kad mes suderinom su Vyriausybe ir nusprendėm, kad tai yra laikinas darbas, kol iš esmės bus reorganizuotos tos tarnybos. Reorganizacija vyksta.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Hofertienė. Ruošiasi paskutinis klausėjas – A.Bartkus.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamasis direktoriau, ar į jūsų departamentą kreipiasi piliečiai individualiais klausimais ir ar į juos reaguojama, jeigu jie yra reikšmingi? Šį klausimą teikiu todėl, kad į Seimo nario kreipimąsi nuo spalio mėnesio jokios reakcijos nei raštu, nei žodžiu, nei kitokia forma. Ačiū.

J.JURGELIS. Na, jeigu nuo spalio mėnesio nėra atsakymo, tai čia yra mūsų apsileidimas ir nėra žodžių… Šiaip mes stengiamės atsakyti ir į piliečių klausimus, bet tamstos klausimo pabaiga jau mano argumentus nubraukia. Jeigu yra jūsų klausimas, aš pasidomėsiu ir atsiprašau, kad į jį neatsakyta.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamasis saugumo šefe, ar jūs turite duomenų, kiek aukštų pareigūnų iš buvusios Vyriausybės, o galbūt ir iš esamos, taip pat teisėjų, prokurorų, bankininkų yra susiję su nusikalstamo pasaulio struktūromis ir elementais? Ačiū.

J.JURGELIS. Aš nesakyčiau, kad ta informacija ar tos žinios yra sisteminės, bet yra. Nedrįsčiau dabar pasakyti, kad mes jau spėjom gauti neigiamos informacijos apie Vyriausybę, kuri yra sudaryta gan neseniai. Tačiau, sakykim, apie prokurorus, teisėjus yra tam tikros medžiagos, ir mes stengiamės ją pateikti, sakykim, šiuo atveju generaliniam prokurorui, kuris vykdo reorganizavimą. Dėl teisėjų į mus kreipiasi Teisingumo ministerija, atestuodama teisėjus arba perskirdama, kaip jie tą procedūrą vadina, nežinau, pateikia mums sąrašus, mes pateikiam informaciją. Pateikiam tokią: neturime kompromituojančios medžiagos; jeigu turime, yra sutartas gradavimas – trys atsakymai, kai mes turime, bet spręsti jūsų nuožiūra, ir kai mes prieštaraujame. Tai irgi nėra labai plati informacija, bet tokią esam pateikę. Na, kaip čia pasakyti, reakcija buvo gal ir ne visada…

PIRMININKAS. Pone Valstybės saugumo departamento direktoriau, jūs atsakėte į visų norėjusių jūsų paklausti – 24 Seimo narių – klausimus. Dėkoju už konkrečius atsakymus ir viso Seimo vardu linkiu sėkmės savo darbuose. Be mikrofono klausti nori L.Sabutis, privačiai, prie kavos.

O dabar, kolegos, mes turėtume eiti prie 2-2 klausimo. Bet prieš tai, kadangi aš matau beveik pilną salę, gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Kiek mūsų yra salėje, nuo to priklausys mūsų užmokestis ir apskritai mūsų vertinimas kai kurių Seimo struktūrų akyse.

Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo projektas Nr.P-398 (pateikimas)

Užsiregistravo 58 Seimo nariai, ir mes, visai neabejodami, galime pradėti 2-2 klausimą – Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.P-398. Pateikimas. Aš kviečiu į tribūną Teisingumo ministerijos Privačiosios teisės ir notariato departamento direktoriaus pavaduotoją ponią D.Petrauskaitę. Pateikimas.

D.PETRAUSKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai! Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo projektas buvo parengtas Vyriausybės pavedimu. Suformuluoti tokį pavedimą parengti šį įstatymą paskatino tai, kad šiandien kilnojamojo turto įkeitimas nėra labai populiarus kaip vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Nepopuliarus pas mus, tačiau labai populiarus kitose šalyse. Išanalizavus priežastis, kodėl jis yra nepopuliarus, paaiškėjo, kad tai sąlygoja ir tam tikras mūsų įstatymų netobulumas, todėl buvo nuspręsta parengti įstatymą, kuriuo būtų nustatyta kilnojamojo turto įkeitimo tvarka. Taip pat šiuo įstatymu yra nustatoma, kad kilnojamojo turto įkeitimo sandoriai yra registruojami viešame registre. Kam gi reikalinga ši, sakysim, iš pirmo žvilgsnio ir biurokratinė procedūra įregistruoti įkeitimo sandorius viešame registre? Tai reikalinga tam, kad paskolos davėjas būtų apsaugotas nuo kitų asmenų pretenzijų į įkeistą turtą. Kreditorius, kuris yra įregistravęs kilnojamojo turto įkeitimą registre, tampa pirmuoju kreditoriumi tenkinant reikalavimus iš įkeisto turto vertės. Ir tiktai patenkinus jo reikalavimus iš įkeisto turto vertės, gali tikėtis kiti įkaitiniai kreditoriai arba kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo garantuoti įkeistu turtu, patenkinti savo reikalavimus. Taip pat viešas registras yra reikalingas ir tam, kad paskolos davėjas, dar prieš suteikdamas paskolą, turėtų galimybę tiksliai sužinoti, ar yra kitų asmenų, kurių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas šiuo įkeičiamu turtu, taip pat kad galėtų susipažinti su sąlygomis, kokiomis sąlygomis turtas jau yra įkeistas, jeigu jis yra įkeistas, ir apskaičiuoti savo rizikos faktorių, ar verta būti antruoju kreditoriumi, kurio reikalavimai garantuoti šiuo, jau kartą įkeistu, turtu. Kadangi pagal Hipotekos įstatymą ir pagal Hipotekos įstaigų steigimo įstatymą Lietuvoje jau nuspręsta steigti hipotekos registrą, kuriant šį įstatymą į tai buvo atsižvelgta ir siekiant sutaupyti valstybės lėšas buvo nuspręsta nebesteigti atskiro registro, o kilnojamojo turto įkeitimo sandorius registruoti hipotekos registre. Tai būtų patogu ir šio registro informacijos vartotojams, t.y. būtų galima gauti informaciją apie skolininko įkeistą turtą visoje Lietuvoje – tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą įkeistą – iš vieno informacijos šaltinio, iš vieno registro. Nustatant išieškojimo iš įkeisto kilnojamojo turto tvarką, atsižvelgta į kilnojamojo turto ypatumus. Kadangi kilnojamąjį turtą yra lengva paslėpti ar perduoti kitiems asmenims (paprastai kilnojamasis turtas turi tendenciją greitai prarasti savo vertę), įstatymo projektu nustatyta galimybė kreditoriui perimti įkeistą turtą savo žinion ir greitai priverstinai jį parduoti, kol turtas dar neprarado savo vertės, t.y. supaprastinama procedūra, kuri egzistuoja šiandien, kai pagal Civilinio kodekso reikalavimus kreditorius, skolininkui laiku skolos negrąžinus, yra priverstas kreiptis su ieškiniu į teismą, kad įkeistas turtas būtų parduotas ir būtų patenkintas jo reikalavimas. Ši procedūra yra ilga ir brangiai kainuojanti. Tai tiek.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūsų paklausti nori 4 Seimo nariai. Pirmasis – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, svarstant Bankroto įstatymo projektą atsiskaitymus už įkeistą turtą buvo bandoma ir siekiama įrašyti į bendrą atsiskaitymų eilę. Noriu paklausti, kiek logikos buvo tokių siekėjų? Ačiū.

D.PETRAUSKAITĖ. Šitas šiandien pateikiamas įstatymo projektas yra nustatęs, kad įmonių bankroto atvejais turtas yra realizuojamas pagal Įmonių bankroto įstatymo nustatytą tvarką. Tačiau žinoma, kad bet kuriuo atveju – ar mes turtą realizuotume pagal šį, šiandien teikiamą, įstatymą, ar realizuotume, kai įmonė bankrutuoja, – kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas įkeistu turtu, turi turėti pirmumo teisę, kitaip nėra prasmės turėti įstatymus, reglamentuojančius įkeitimą, nes kreditorius tada nėra apsaugotas, kad jo reikalavimas bus iki galo patenkintas. Be to, taip mes nuskriaudžiame ir tuos, kurie ima kreditus, kadangi kuo didesnė rizika, tuo didesnės palūkanos.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Mieloji pranešėja, aš norėčiau, kad ne man paaiškintumėt, bet Lietuvos finansininkams, įmonių direktoriams, vadovams, ką reiškia tas įstatymo priėmimas? Ar bus galima gauti kreditą, užstatant apyvartines lėšas, ką dabar labai dažnai sunkiai sekdavosi įmonėms padaryti, jos negalėdavo gauti kredito apyvartinėms lėšoms?

D.PETRAUSKAITĖ. Taip, čia yra nustatytas vienas iš turto objektų, kad galima bus įkeisti lėšas, esančias klientų bankų sąskaitose.

E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, šiuo metu vis populiaresnis įkeitimo objektas yra akcijos. Kokia jūsų nuomonė, ar pagal dabar galiojančius įstatymus šis įkeitimas yra saugus, ar ne?

D.PETRAUSKAITĖ. Sunku pasakyti. Šiaip akcijų viešąją apyvartą reglamentuoja atskiras įstatymas. Tačiau, kita vertus, manyčiau, kad norint kreditoriui apsisaugoti ir sužinoti apie visą skolininkų turtą, taip pat ir apie akcijas, apie įmonės nekilnojamąjį turtą – ar jis įkeistas, ar neįkeistas – gauti visą šią informaciją vienoje įstaigoje yra tikrai patogu.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamoji pranešėja, prašau plačiau papasakoti apie hipotekos registro struktūrą ir funkcionavimą.

D.PETRAUSKAITĖ. Tai bus pateikiant antrąjį klausimą, bet jeigu jau toks klausimas iškilo, tai galiu pasakyti, jog yra manoma, kad hipotekos įstaigos būtų prie apylinkių teismų, prie visų apylinkių teismų. Kad būtų patogiau tiek būsimajam skolininkui, tiek būsimajam kreditoriui, kilnojamojo turto įkeitimo sandorį būtų galima registruoti bet kuriame Lietuvos apylinkės teisme, nes kartu su vietiniais hipotekos registrais, kurie būtų apylinkių teismuose, veiktų ir centrinis hipotekos registras ir būtent centrinio hipotekos registro duomenų bazė būtų originalo duomenų bazė. Tai palengvintų informacijos pateikimą ir užtikrintų informacijos, ateinančios iš skirtingų apylinkės teismų, kontrolę bei būtų išvengta dvigubo turto įkeitimo apie tai kreditoriui nežinant.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūs atsakėt į visus klausimus. Dabar mums, kolegos, reikėtų apsispręsti, ar pradėsim šio įstatymo svarstymo procedūrą. Prašyčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Aš prašyčiau Seimo narius paremti šį įstatymą, pritarti jam, kadangi šiandieną finansų sistemos plėtra yra ypač svarbus klausimas, jos saugumo užtikrinimas ypač svarbus klausimas, o šis įstatymas, jo paskirtis yra būtent tokia.

PIRMININKAS. Nematau norinčių kalbėti prieš.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą? Taigi Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo projektui (registracijos Nr.P-398) pritarta bendruoju sutarimu po pateikimo. Bus pradėta svarstymo procedūra. Tikiuosi, pranešėjai neprieštarautų, kad mes paskirtume du pagrindinius komitetus – Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir Biudžeto ir finansų komitetą. Šitie komitetai ir toliau domėsis šio projekto eiga.

Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-399 ir Lietuvos Respublikos hipotekos įstaigų steigimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-400 ir. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 10, 15, 22, 33, 38, 39, 56, 68¹-68⁷ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-401 ir. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 372, 373, 426¹ ir 463 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-402 (pateikimas)

Dabar 2-3a, 2-3b, 2-3c ir 2-3d – Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (registracijos Nr.P-399) ir kai kurių kitų trijų lydinčiųjų įstatymų, kurių registracijos Nr.P-400, P-401, P-402, pateikimas. Aš vėl kviečiu į tribūną pranešėją D.Petrauskaitę – Teisingumo ministerijos Privačios teisės ir notariato departamento direktoriaus pavaduotoją. Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

D.PETRAUSKAITĖ. Kaip turbūt daugumai Seimo narių yra žinoma, Hipotekos įstatymas buvo priimtas dar 1992 m., tačiau iki šiol, nors jis yra priimtas ir juridiškai galioja, praktiškai jis neveikia, nes iki šiol nėra įsteigta hipotekos įstaigų, kurios atliktų šitą darbą ir įregistruotų hipoteką kaip vieną iš daiktinių teisių. Praėjusiais metais priėmus hipotekos įstaigų steigimo įstatymą buvo pradėti parengiamieji hipotekos registro projektavimo darbai, kartu buvo atlikta galiojančių teisės aktų analizė ir buvo nustatyta, kad priimant Hipotekos įstatymą nebuvo atsižvelgta į tai, kad hipoteka bus registruojama automatizuotu būdu. Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, į tai, kad pradėti hipoteką registruoti rankiniu būdu, o po to pereiti prie registravimo automatizuotu būdu yra netikslinga ir tai mūsų valstybei būtų labai brangu, manytume, kad šitą įstatymą reikėtų pakeisti, suderinti jį su praeitais metais priimto Valstybės registro įstatymo kai kuriomis nuostatomis ir jau šiame įstatyme nustatyti, kad hipoteka yra registruojama automatizuotu būdu.

Taip pat siūloma šiek tiek supaprastinti pačią hipotekos procedūrą. Pagal galiojantį įstatymą yra numatyta apsauginė ir lakštinė hipoteka, yra numatyta gana sudėtinga įkeitimo ir jos įregistravimo procedūra. Šiuo įstatymo projektu siūloma šiek tiek supaprastinti, atsisakyti kai kurių dokumentų ir nustatyti, kad norint įregistruoti hipoteką pakanka turėti vieną dokumentą – hipotekos lakštą, kuris atstotų tiek įkeitimo sutartį, tiek vienašališką įkeičiamo turto savininko prašymą įkeisti turtą, tiek prašymą, teikiamą hipotekos skyriui, įregistruoti hipoteką. Taip pat šis hipotekos lakštas po registravimo su atitinkamais rekvizitais taptų ir tam tikros rūšies vertybiniu popieriumi, kurį pateikus būtų vykdomas skolinis įsipareigojimas, taip pat perleidžiant hipotekinį reikalavimą būtų perleidžiamas jau pats lakštas kaip dokumentas. Taip pat šiuo projektu siūloma nustatyti, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė nustatoma ne pagal hipotekos įregistravimo datą, bet pagal prašymo įregistruoti hipoteką pateikimo hipotekos skyriui datą. Tai iš tikrųjų yra labai svarbu, nes dokumentų pateikimo laiką yra labai lengva nustatyti, tuo tarpu nėra taip lengva nustatyti hipotekos įregistravimo datą. Be to, tai apsaugotų nuo galimų klaidų ir nuo galimų kai kurių asmenų piktnaudžiavimo, kai yra siekiama vieno kreditoriaus reikalavimą įregistruoti anksčiau negu kito reikalavimą. Taigi nustatę įstatymu, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė nustatoma pagal prašymo įregistruoti hipoteką pateikimo hipotekos skyriui datą, išvengtume daugelio nesusipratimų, taip pat išvengtume teisminių ginčų. Tai tiek trumpai.

PIRMININKAS. Jūsų laukia dar du klausimai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, 42 straipsnis yra skirtas pajamų iš įkeisto turto apskaitai. Tačiau pats straipsnis nėra visai aiškus ir, mano manymu, čia po žodžių „įkeisto turto” trūksta žodžio „pardavimo” po šio turto arešto. Jeigu taip, kaip yra, tai čia yra dviprasmybė. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę. Ačiū.

D.PETRAUSKAITĖ. Čia ne visai tai turima galvoje, kad po pardavimo. Čia turima omenyje, jeigu tas turtas yra naudojamas ir šitas turtas sukuria tam tikras pajamas, kad šitos pajamos apskaitomos atskirai. Ir realizavus tą turtą, plius tos pajamos būtų panaudojamos kreditorių reikalavimams patenkinti.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamoji prelegente, aš dėl 7 straipsnio. Čia kalbama apie hipotekos viešumą. Pasaulyje yra visokių atvejų, žinoma, ir mes galime priimti ir taip, ir taip, tačiau šioje situacijoje, kuri dabar yra pas mus, aš vis dėlto norėčiau dar kartą pasitikslinti jūsų nuomonę ir išgirsti kai kuriuos jūsų argumentus šiuo klausimu.

D.PETRAUSKAITĖ. Kai dėl kitų šalių, tai visose šalyse šitie registrai yra tam ir steigiami, kad jie būtų vieši ir su jų duomenimis galėtų susipažinti tretieji asmenys. Kita kalba apie tai, ar reikalingas motyvuotas prašymas norint susipažinti su šito registro duomenimis, ar nereikalingas toks prašymas. Mūsų 1992 m. priimtas įstatymas nenumatė, kad reikalingas koks nors specialus prašymas, yra nustatyta, kad kiekvienas turi teisę susipažinti su hipotekos registro duomenimis. Nesiūlome šito keisti ir dabar, nes praktiškai tas motyvų patikrinimas, kodėl vienas ar kitas asmuo nori susipažinti su registro duomenimis (iš tikrųjų mes domėjomės ir kitose šalyse), yra gana formalus. O šiaip šitas registras būtinai turi būti viešas, kitaip jis netenka jokios prasmės. Tai yra tiesiog pinigų išmetimas į balą, jeigu jis nėra viešas. Nes jis tam ir reikalingas, kad paskelbtų trečiosioms šalims, kad yra įvykęs tam tikras sandoris, kad yra sukurta hipoteka kaip daiktinė teisė į tam tikrą turtą, kad tam tikras kreditorius yra pirmas kreditorius, kurio reikalavimai bus tenkinami pirmąja eile.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, dabar mums visiems reikia apsispręsti, ar pradėsime svarstymo procedūrą. Kokia jūsų nuomonė dėl balsavimo motyvų? Nematau norinčių diskutuoti. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo šitam įstatymo projektui? Taigi pritarta bendruoju sutarimu Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (registracijos Nr.P-399) ir jį lydintiems įstatymo projektams P-400, P-401, P-402. Bus pradėta svarstymo procedūra. Tikriausiai pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gal ir užtektų? Pranešėjas sutinka. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėkoju už sutartinį darbą.

Dabar tiesiog jaučiu kaltę dėl to, kad mes per greitai einame ir kad mažai diskusijų, ir kad mums dabar nepavyksta pakviesti tų kitų pranešėjų, kurie turėjo būti anksčiau. Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar aš priimu pono J.Karoso siūlymą padaryti ne pusvalandžio pertrauką, o iki 17 val., nes mūsų du rezerviniai klausimai yra r-1 ir r-2. Dabar apsisprendėme neskubėti, nes po kelių dienų ateis naujasis Seimo narys ir mums vėl reikėtų taisyti šiuos įstatymo projektus. O dėl r-3 dabar mes nerandame pranešėjo. Aš labai atsiprašau. Taigi, kolegos, 17 val. bus likę trys klausimai – Rezistencijos ir genocido tyrimo centras, Žemės nuomos įstatymas ir Seimo narių pareiškimai. Pertrauka iki 17 val.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo projektas Nr.P-377 ir Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro reorganizavimo įstatymo projektas Nr.P-378 ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo įgyvendinimo” projektas Nr.P-379 (pateikimas)

PIRMININKAS. Jau po penkių, ir mes turėtume toliau svarstyti svarbius šios dienos darbotvarkės klausimus. Dabar 2-4a, 2-4b, 2-4c klausimai, o svarbiausias iš šių įstatymų projektų – Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo projektas, registracijos Nr.P-377. Pateikimas. Aš kviečiu į tribūną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorę ponią D.Kuodytę.

D.KUODYTĖ. Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. vasario 13 d. priimto Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro reorganizavimo įstatymo Nr.8-106 3 straipsnio pirmąja dalimi, parengtas naujasis centro įstatymas. Kadangi reorganizavimo įstatyme ir senajame gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatyme nebuvo nustatyta, kas vykdo centro steigėjo funkcijas, t.y. centro priklausomybė, atskaitomybė ir pan., Vyriausybės posėdyje buvo nutarta tai patikslinti, kai steigėju tampa Vyriausybė, kuri tvirtina centro nuostatus. Tokios nuostatos įgyvendinimui yra siūloma keisti centro reorganizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsnius. Pakeitimai jums yra pateikti.

Dabar – naujasis centro įstatymas. Kodėl reikėjo priimti naują? Bandysiu paminėti ar tiesiog akcentuoti keletą tokių, mano supratimu, svarbiausių momentų šiame naujame įstatyme. Pirmiausia galbūt reikėtų kalbėti apie centro valdymo efektyvumą. Vietoje senosios visuomeninės tarybos, kuri, galbūt prisimenate, buvo tarsi aukščiausiasis centro valdymo organas, tačiau už nieką nebuvo atsakinga ir praktiškai niekam, išskyrus direktorių, nebuvo atskaitinga, tarybą siūlome sudaryti iš padalinių vadovų, t.y. generalinis direktorius, taip pat jo pavaduotojai ir padalinių, t.y. departamentų vadovai, kurie tuo pačiu metu yra ir generalinio direktoriaus pavaduotojai. Taip sumažėtų centro valdymas ir centro valdymo išlaidos. Kadangi centro kompetencijos lauke esančios problemos akcentuotinos ne tik istoriniu požiūriu, būtina fiksuoti, kad centras dalyvauja rengiant įstatymus ir jų pataisas pagal savo kompetenciją, pateikdamas pagrįstas istorines pažymas arba net patį įstatymo tekstą per pono A.Stasiškio vadovaujamą Politinių kalinių ir tremtinių teisių komisiją. Tokia turėtų būti viena iš svarbiausių centro utilitarinių funkcijų – tiesiog nauda, kurią centras konkrečiai duotų valstybei.

Pabrėžtinas taip pat centro uždavinys – istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas. Tačiau jeigu mes nesuteiksime šiems žodžiams ir šiems teiginiams labai konkretaus turinio, labai konkrečiai nepasakysime, kaip tai bus daroma, tai ir liks pakankamai tuščios frazės. Tam būtinas kompleksas įvairiausių funkcijų, kurias vykdys atskiri centro padaliniai, t.y. istorinis tyrimas, propaganda, visuomenės nuomonės analizė bei jau esamų įstatymų analizė, kad būtų galimybė siūlyti pakeitimus įstatymams, neatitinkantiems naujų reikalavimų. Čia noriu tiesiog pažymėti, pabrėžti, kad jokiu būdu nesisaviname teisėsaugos institucijų funkcijų. Mes manome, kad būtent centras galėtų būti tas padalinys, kuris teiktų visokeriopą pagalbą teisėsaugos institucijoms renkant, forminant kažkokią istorinę medžiagą, duodant istorinius pagrindimus, galų gale terminų išaiškinimus, nes, kiek teko susidurti, būtent net terminologijos srityje, srityse, kurios susijusios su tiesioginiu darbu, teisėsaugos institucijos kartais yra visiškai bejėgės. Vieną iš tokių atvejų norėčiau paminėti – tai tarptautinės teisės neišmanymas ir, sakykim, genocido teorijos neišmanymas. Tokiu būdu funkcijų lygmeniu jas pasidalijus, bet atsakant vieniems padaliniams į kitų keliamus klausimus ir galimas tas galutinis centro rezultatas. Būtent centro funkcijų išdėstymas dabar veda į tokį darbo organizavimą.

Kitas klausimas, kuris galėtų iškilti, sakykime, svarstymo metu, – tai bendros valdymo metodinės tarybos su ypatinguoju archyvu sudarymas. Paprastai tokiais atvejais, kai yra labai konkretus archyvas ir yra labai konkretus archyvo naudotojas, įmanoma susitarti, tiesiog, sakykim, džentelmeniškai. Bet kadangi visi turbūt žinote ažiotažą, kuris vyksta apie tą ypatingąjį archyvą, mes manome, kad reikėtų įforminti šitą centro ir archyvo santykį, t.y. šita valdymo metodinė taryba spręstų visus strateginius archyvo saugojimo, naudojimo, tvarkymo klausimus. Dabar centro darbuotojai kuria archyvo informacinę sistemą kompiuteriuose. Aš manau, kad tai ne tik kažkoks apynasris, tačiau tai būtų naudinga abiem pusėms. Daugelis turbūt atkreipsite dėmesį, kad centro funkcijos daugeliu atvejų kartojasi kaip ir senajame centro įstatyme. Tačiau jau dabar iš savo patirties galiu pasakyti, kad jos paprasčiausiai buvo nevykdomos. Manyčiau, kad galbūt priėmus naująjį įstatymą bus vykdomos tiek senosios, tiek naujosios numatomos centro funkcijos. Tiek norėjau. Siūlyčiau įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūsų dėl pateikiamo įstatymo projekto nori klausti 4 Seimo nariai. Pirmoji – Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, jūs puikiai žinote, kad šių metų pradžioje, kai buvo svarstomas Seime centro reorganizavimo įstatymas, kilo didelis konfliktas ir didelis rezonansas, kaip jūs sakėte, dėl archyvų. Norėčiau jūsų paklausti, ar vis dėlto buvo rastas kompromisas, kad archyvams yra pastatytos saugyklos ir t.t., kad archyvai tinkamai saugomi, prižiūrimi ir t.t. Norėčiau paklausti. Pagal jūsų parengto ir teikiamo įstatymo projekto 5 straipsnio 11 punktą vis dėlto matyti, kad centras neatsisako perimti ypatingųjų archyvų dalį savo žinion.

D.KUODYTĖ. Čia klausimas jau?

I.ŠIAULIENĖ. Taip.

D.KUODYTĖ. Ir neatsisakys. Bet ne žinion, tačiau turėti įtaką tiems archyvams ir kartu su Archyvų departamentu ir konkrečiai su šio archyvo vadovybe spręsti iškylančias problemas, nes šiuo metu tokia situacija, kiek man teko dabar išsiaiškinti, yra paprasčiausiai nenormali. Archyvų departamentas paprasčiausiai neturi nei jėgų galbūt, nei galimybių tai iki galo išspręsti. Ir mes siūlome absoliučiai kolegialų organą, nemanau, kad centras kuo nors gresia tam archyvui. Čia tiesiog yra darbinis įvairių einamųjų klausimų sprendimo būdas. (Balsai salėje) Taip. Taip. Jeigu mes esame pagrindiniai naudotojai, tiesiog be to archyvo mes esame niekas, nes daugybė mūsų funkcijų su tuo susiję. Ir jeigu mes negalėsime spręsti ir pasakyti savo nuomonės tuo klausimu, aš manau, kad tai tiesiog bus nenormalu. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Žinoma. Su džiaugsmu. Dar Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Labai jums dėkoju, bet nelabai argumentuojate. Aš suprantu, kad jūs turite turėti laisvą priėjimą prie tų archyvų, bet, pavyzdžiui, bibliotekomis irgi naudojasi daug skaitytojų, bet jie jų netvarko. Ar ten jau visiškai šitokia netvarka, ar jūs jaučiate ypatingą kliudymą, kad negalėtumėte naudotis tais archyvais? Ar jūs visiškai norite juos paimti, nes pagal jūsų formuluotę jūs dėstote savo poziciją taip: „(…) saugojimui sąlygų sudarymo neatsiejamai šio memorialo komplekso daliai”. Visų istorikų ir visuomenės pozicija buvo, kad archyvai yra vieningi. Jie turi ypatingą statusą.

D.KUODYTĖ. Aš jums galėčiau pasakyti pavyzdį, jeigu argumentų maža. Kažkodėl Istorijos archyvas ir Istorijos institutas puikiausiai yra sutarę ir sprendžia absoliučiai visus su archyvu susijusius klausimus. Ten nėra tos problemos, kad neįmanoma susitarti. Dabar, kai dėl šio archyvo iškyla tokių problemų, mes manome, kad vis dėlto šitą kolegialų organą reikėtų įteisinti įstatymu. Tada galbūt susikalbėsime. O apie tai kalbėti, kad centras nori pasigrobti archyvą, tai yra tiesiog, manyčiau, nuo pradžios iki galo negarbinga, nes šiame įstatyme to nėra.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, 5 straipsnio 20 punkto nuostata yra ta, kad pripažįstamas laisvės kovotojų ir nukentėjusiųjų teisinis statusas. Tai aš noriu paklausti, kokiame norminiame dokumente anksčiau buvo aptarta laisvės kovotojų sąvoka ir kas atliks parengiamąjį darbą teisiniam laisvės kovotojo ir nukentėjusiojo statusui suteikti. Ačiū.

D.KUODYTĖ. Čia dabar jau buvo remiamasi nauju įstatymu – Laisvės kario savanorio ir laisvės kovų dalyvio teisinio statuso įstatymu. Ir jau to įstatymo įgyvendinimo įstatyme, kuris jau, man regis, yra Seime, yra nustatyta, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išduoda atitinkamo pavyzdžio pažymėjimus prieš tai atlikęs tam tikrą istorinį tyrimą, o tą pažymėjimą ir išdavimo tvarką nustato Lietuvos Vyriausybė centro teikimu(vis dėlto turėtų taip būti).

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Aš norėčiau pateikti porą klausimų. Pirmasis būtų dėl 7 straipsnio – apie centro finansavimą. To straipsnio antroje dalyje iš karto parašyta, kad papildomos valstybės biudžeto lėšos skiriamos programoms finansuoti Seimo ir Vyriausybės sprendimu. Tai pirmiausia Vyriausybės sprendimu nelabai išeis biudžeto lėšas skirstyti, nes tai yra Seimo sprendimu. Pirmasis klausimas: ar jūs jau dabar numatot, kad tų lėšų, kurios skirtos biudžete, jums nepakaks, ir iš karto nustatot, kad būtinai reikės papildomų? Antrasis klausimas pratęsiant archyvų temą. Man jūsų atsakyme liko labai neaiškiai pasakytas dalykas dėl Istorijos instituto ir Istorijos archyvo, jeigu teisingai supratau, aš bent tokio nežinau. Tai gal Istorijos institutas su visais archyvais dirba, kaip ir jūs turėtumėte dirbti.

D.KUODYTĖ. Pirmiausia atsiprašau, supainiojau pavadinimą – tai yra Valstybės istorijos archyvas. Atsiprašau už tokį suklaidinimą. Pirmasis klausimas. Jau dabar centras gauna pusę milijono patvirtintai programai atskira eilute paminklams, ženklams kurti, dabar neprisimenu konkrečiai tos programos pavadinimo. Bet, jeigu jūs prisimenate, pagal reorganizavimo įstatymą prie centro yra prijungiama tiek didelė dalis žmonių, tiek bazė, tiek funkcijos. Norint jas vykdyti, aš kol kas nežinau mūsų galutinės sąmatos, bet nemanau, kad mums tų pinigų užteks. Tuo labiau kad dabar Vyriausybės posėdyje jau buvo kalbama apie tai, kad turi būti atliktas kuo skubesnis aukų skaičiavimas, sakykim, žalos apskaičiavimas. Tai kol kas neprašiau papildomai pinigų.

S.BURBIENĖ. Bet tada to nereikia rašyti įstatymuose.

D.KUODYTĖ. Bet gali būti, kad prašysiu. Galima išbraukti, kad ne Vyriausybės, kad Seimo, bet aš neatmetu galimybės, kad teks prašyti papildomai pinigų kažkokioms programoms vykdyti.

PIRMININKAS. Sutarsim, sutarsim dar. Bus progų pasišnekėti. Seimo narys A.Švitra.

A.ŠVITRA. Gerbiamoji generaline direktore, ar galite pasakyti, kur bus saugomi KGB archyvai, kur bus steigiamas Genocido aukų atminimo ir rezistencijos kovų istorijos memorialas? Ir ar galės Genocido centre dirbti buvę TSKP – LKP nariai? Ačiū.

D.KUODYTĖ. Negaliu aš atsakyti. Dėl to mes ir siūlom tokį kolegialų organą – valdymo metodinę tarybą. Dėl archyvų laikymo, saugojimo, tvarkymo mes būtent ir tarsimės, kai tik jūs priimsite šį įstatymą. Nes tai yra labai skubi problema. Dabar memorialas. Turite turbūt mintyje kol kas muziejų, kuris jau dabar yra tuose rūmuose ir ten bus. O TSKP – LKP – aš kol kas nežinau, ar pas mus yra tokių dirbančiųjų, dar nespėjau pasidomėti. Bet jeigu atsirastų, turbūt spręstume darbo tvarka. Kol kas nežinau. Jeigu jūs man pateiksite sąrašą, kad tokių yra, tada pažiūrėsime.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pateikėja, jūs šios dienos darbą atlikote, o mums dabar beliks tiktai apsispręsti, ar pritariam po pateikimo, ar pradėsime svarstymo procedūrą.

Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas yra vienas iš pagrindinių norminių dokumentų genocidui ir rezistencijai Lietuvoje tirti. Toks įstatymas buvo priimtas 1993 m. Gyvenimas atliko savo pataisas. Šio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo įstatymo projekto pateikimas rodo, kad jame neišvengta neaiškumų. Prie jo, manau, reikės dar rimtai padirbėti. Mano supratimu, įstatymo projektui po pateikimo galima pritarti, tačiau svarstymui reikėtų pateikti jau patobulintą įstatymo projektą. Tokį įstatymo projektą galėtų parengti Seimo narių iš skirtingų frakcijų sudaryta darbo grupė. Ją, manau, ir reikėtų suformuoti čia, Seime. Darbo grupės buvo parengtas ir šiuo metu galiojantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas. Tokiu principu parengtas įstatymo projektas leistų greičiau surasti optimalius sprendimus aktualiais klausimais ir paspartintų įstatymo priėmimo procesą. Ačiū. Aš dar kartą pritariu šiam įstatymo projektui, tačiau svarstymui, kaip sakiau, jis turėtų būti pataisytas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Aš norėčiau pritarti kolegai J.Listavičiui dėl darbo grupės.

PIRMININKAS. Vadinasi, mes galime sakyti, kad pritariame po pateikimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo projektui. Ar būtų kokių siūlymų, ar reikėtų balsuoti? Galėtume bendruoju sutarimu pritarti įstatymo projektui P-377? Ar galėtume darbo grupės sudarymą ir kitus svarstymus, ir derinimus atiduoti pagrindiniam komitetui ir jis tada spręstų, ar verta sudaryti darbo grupę, galbūt ir tą turėtą projektą panaudoti. Jeigu mes sutartume, kad pagrindiniai komitetai galėtų būti Nacionalinio saugumo komitetas ir Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas, jeigu galėtų būti du šitie pagrindiniai komitetai, tada jau jie galėtų pasitelkti visą patyrimą ir spręsti toliau. Aš matau, prieštaravimų nėra. Pagrindiniai komitetai – Nacionalinio saugumo komitetas ir Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas. Ir tada jau jie svarstydami apsispręs, ar reikės kokios ypatingos darbo grupės, ar savo jėgomis sugebės susitvarkyti. Čia dar yra pora lydinčių įstatymų. Ar būtų norinčių kalbėti dar dėl tų lydinčių įstatymų, ar mes galėtume taip pat pritarti po pateikimo? Pritariame ir P-378, ir P-379 įregistruotiems projektams.

1997 m. balandžio 30 d. (trečiadienio) darbotvarkės projektas

Dabar turime truputį laiko, kelias minutes iki kito klausimo. Aš kviečiu einantį Seimo Pirmininko pareigas poną A.Kubilių pateikti rytojaus dienos darbotvarkę.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, rytoj mes turėsime, aš sakyčiau, ypatingą dieną, kai šia sale turėsime dalytis su kitais parlamentarais, šiek tiek jaunesniais už mus. Todėl rytoj tokia diena – technologiškai šiek tiek sudėtingesnė, bet aš manau, kad dėl to mūsų darbas nenukentės. Dėl mūsų darbo planų, nekalbant apie Veiksmo dieną. Esminiai dalykai, darbotvarkės projektas buvo aptartas Seniūnų sueigoje, o pakeitimai yra tokie. Mes rytoj negalime priiminėti Santaupų atkūrimo įstatymo. Dar Vyriausybė derina pozicijas, todėl rytoj tai neįvyks. Vietoj to įrašytas pono S.Malkevičiaus pateiktas įstatymo projektas – 1-4 darbotvarkės klausimas. Ir taip pat Vyriausybės siūlymu ir prašymu taikyti skubesnę tvarką įrašytas 1-3 darbotvarkės klausimas – tai Lietuvos Respublikos paskolų iš Europos investicijų banko Lietuvos geležinkelių projektui finansuoti įstatymo projektas. Ir rytoj tęsime Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projekto svarstymą, bet, matyt, kad rytoj irgi procedūros nebaigsime. Toliau vyksta projektų derinimas, ir yra vilties, kad iš tikrųjų pavyks pateikti tik du projektus alternatyviam apsisprendimui, tai yra Krikščionių demokratų ir Vyriausybės parengto projekto pagrindu bus parengtas naujas variantas. Toks darbas jau pradėtas daryti ir bus baigtas. Bet rytoj mes, aišku, to svarstymo nebaigsim skubėdami, nes klausimas tikrai yra labai rimtas. O svarstymą baigsime turbūt kitą savaitę. Tiek dėl rytdienos darbotvarkės. Taigi rytoj baigtume darbą, svarstydami savo įstatymų projektus, 16.20 val., tačiau iki 18 val. mes visi kartu su jaunaisiais parlamentarais svarstysime jų pateiktus projektus. Kam kyla kokių nors klausimų, Seimo kancleris gerai žino, kaip mes turėsime galimybę pareikšti savo nuomonę dėl jaunųjų parlamentarų parengtų projektų. Yra tiktai vienas technologinis prašymas – šiek tiek pasitvarkyti savo stalus, nes nuo pat ryto pamainomis su mumis čia dirbs, kaip aš minėjau, ir kiti asmenys.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau paklausti dėl Įmonių bankroto įstatymo. Kad jo nėra, tai man aišku, kodėl. Todėl, kad Vyriausybė, matyt, dar lygina kampus ir bando kažką pagerinti. Bet aš norėčiau sužinoti, kada maždaug jis žada būti. Nes jis atsiranda darbotvarkėje ir vėl išnyksta. Seimo nariams kažkaip ir planuoti reikėtų, kada kokie įstatymai bus svarstomi.

A.KUBILIUS. Tai, kaip sako kolega L.Sabutis, niekas šiame pasaulyje neišnyksta pagal amžiną tvermės dėsnį. Aš negaliu pasakyti, kada iš tikrųjų Vyriausybė suderins pozicijas. Mums buvo pranešta, kad jau šią savaitę Vyriausybė pateiks, bet atrodo, kad dar iškilo klaustukų, tai mes turim vilties, kad kitą savaitę svarstysim, bet gali būti, kad ir kitą savaitę dar nesvarstysim. Aš vėlgi manau, kad tai yra svarbus įstatymas ir čia toli nenuskubėsim. Kai Vyriausybė pateiks naują įstatymo redakciją, vis tiek mes ieškosim galimybės, kad Seimo nariai turėtų pakankamai laiko susipažinti su naujuoju projektu, prieš pradedant svarstymo procedūrą. Jeigu matysim, kad to laiko buvo mažai, mes vėlgi galėsim nebaigti svarstymo procedūros ir pratęsti ją šiek tiek vėliau.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Čia pajutau, kad kai kuriems mano kolegoms sukėlė klausimų pats pirmas punktas – Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo kalba. Nes čia kolegos pradėjo svarstyti, ar ta kalba bus skirta gegužės 1-ajai. Gal galite atskleisti? Ir ar nepasakytumėte, ar iš opozicinių frakcijų nėra gauta kokių nors pasiūlymų, kaip šią šventę deramai paminėti?

A.KUBILIUS. Kiek aš žinau, vakar vienas iš opozicijos atstovų spaudos konferencijoje aiškino, kaip reikia švęsti šią šventę, tai aš daugiau neturiu ką pridurti. O rytoj, na, darbotvarkėje numatyta kalba, aš iki šiol ją supratau kaip asmeninę kalbą, o ne Seimo nuomonės pareiškimą kokiu nors klausimu. Jeigu kas turėtų kokių nors pasiūlymų, ką aš turėčiau pranešti rytoj nuo 9.30 val., visus pasiūlymus priimu, ypač pono V.Bogušio.

PIRMININKAS. Nematau abejojančių dėl rytojaus darbotvarkės. Vis dėlto ar būtų abejojančių, ar pritarti, ar nepritarti? Dabar galima tik dėl balsavimo motyvų, ar pritariam darbotvarkei, ar ne, pone Račai.

A.RAČAS. Aš pritariu, bet noriu, kad įtrauktų ir tą klausimą, kurį atidėjo, kurio nepriėmė. Tai labai paprasta. Jam pritarė Biudžeto ir finansų komitetas – dėl Labdaros fondo įstatymo įsigaliojimo laiko.

A.KUBILIUS. Jeigu Biudžeto ir finansų komitetas pritaria, tai mes tikrai galim rytoj įtraukti. Nes iki šiol mus stabdė tai, kad komitetas nebuvo tuo klausimu pateikęs savo išvados.

PIRMININKAS. Iki rytojaus ryto reikėtų išsiaiškinti. Ačiū, kolegos. Ar galėtume bendruoju sutarimu patvirtinti rytojaus darbotvarkę? Taigi rytojaus darbotvarkę turim. Gerbiamieji kolegos, mums reikėtų apsispręsti. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame rytojaus darbotvarkei.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Ir dabar, kolegos, reikėtų apsispręsti, ar pritariame rytojaus darbotvarkei. Balsavimas pradėtas. Prašyčiau balsuoti. Kas – už, tas – už, kas – prieš, tas – prieš.

Balsavo 43 Seimo nariai. 37 – už, 2 – prieš, 4 susilaikė. Taigi rytojaus darbotvarkė yra priimta.

LR žemės nuomos įstatymo 3, 4 ir 7 str. pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-381. Melioracijos įstatymo 5, 7, 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-382. Augalų apsaugos įstatymo 3, 4, 9, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-383. Augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymo 3, 6, 17, 18, 19, 20, 24, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-384. Gyvulių veislininkystės įstatymo 5, 6, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-385 (pateikimas)

Dabar mes turėtume eiti prie 2-5a ir visų kitų daugybės lydinčių įstatymų projektų. Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-381. Aš kviečiu į tribūną pateikėją – Teisingumo ministerijos sekretorę R.Budbergytę.

R.BUDBERGYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, priėmus Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos įsteigimo, Žemės ūkio ministerijos panaikinimo ir Miškų ūkio ministerijos panaikinimo bei Vyriausybės įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymus, pasikeitė kai kurių ministerijų pavadinimai, t.y. vietoje Žemės ūkio ministerijos ir Miškų ūkio ministerijos atsirado Žemės ir miškų ūkio ministerija. Todėl šie pavadinimai nebeatitinka kai kurių galiojančių įstatymų. Todėl Žemės ir miškų ūkio ministerijos pasiūlymu Teisingumo ministerija pateikė ir parengė kai kurių įstatymų pakeitimus. Tai yra Žemės nuomos, Melioracijos, Augalų apsaugos, Augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės, Gyvulių veislininkystės, dėl rajonų valdybų žemės ūkio skyrių žemės reformos laikotarpiu, dėl įmonių, perdirbančių žemės ūkio produkciją, bankroto laikinosios tvarkos ir taip pat kai kurių savivaldybių įmonių reorganizavimo į valstybės įmones įstatymų pakeitimus. Vadinasi, šie įstatymų pakeitimai yra susiję tiktai su vienu vieninteliu dalyku – tai, kad minėtų ministerijų vietoje atsiranda naujas ministerijos pavadinimas – tai yra Žemės ir miškų ūkio ministerija.

PIRMININKAS. Gerbiamoji P.Papovo kompanija, aš prašyčiau truputį tyliau. Tai jau jūsų visa kalba, visa pateikimo kalba? Jūsų klausti nori šeši Seimo nariai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, nors jūs sakėt, kad čia tiktai ministerijų pakeitimas, bet aš norėčiau paklausti dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl rajonų žemės ūkio skyrių žemės reformos laikotarpiu. 1 straipsnio pirmame punkte yra nurodyta – rajono žemės ūkio skyriai žemės reformos laikotarpiu yra atskaitingi rajono valdybai ir Lietuvos žemės ir miškų ūkio ministerijai. Tai aš norėčiau paklausti, ar čia ta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerija reikalinga, ar neužtektų apskrities viršininko administracijai, rajono valdybai arba apskrities viršininko administracijai. Ar čia ta ministerija turėtų būti? Ačiū.

R.BUDBERGYTĖ. Gerbiamasis Seimo nary, kaip aš jau minėjau, čia yra daromi įstatymų pakeitimai tik dėl pavadinimo pakeitimo.

Mes jokiu būdu neinicijavom ir Miškų ūkio ministerija neinicijavo jokių pakeitimų, kiek tai yra susiję su jų funkcijomis. Tai tik formalus pavadinimo pakeitimas.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs beveik atsakėte į mano klausimą. Bet vis dėlto, kadangi labai daug įstatymų pakeitimų, o anksčiau, visiškai neseniai irgi buvo sakoma, kad daromi techniniai pakeitimai, bet iš tikrųjų buvo keičiamos kai kurios nuostatos, ar tikrai čia nėra nuostatų keitimo?

R.BUDBERGYTĖ. Atrodo, Vyriausybės posėdyje mes gana įdėmiai ir gana ilgai nagrinėjome šituos klausimus, kadangi buvo parengta dar daugiau įstatymų pakeitimų. Ir kad tikrai neįveltume jokios klaidos, keičiant techniškai tuos pavadinimus, mes iš tos daugybės pateiktų įstatymų pakeitimo projektų palikome tik tai, kas susiję su Žemės ir miškų ūkio ministerija. Mes visiškai eliminavom iš šito klausimo kitas ministerijas, nes yra tikimybė, kad klaida gali įsivelti arba netyčia pralįsti. Kiek tai susiję su Žemės ir miškų ūkio ministerija, atrodo, neturėtų būti jokių klaidų.

P.PAPOVAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Nematau Seimo narių S.Šaltenio ir K.Bobelio. Taigi Seimo narys K.Vaitukaitis. Ir nematyti V.Pakalniškio. Matyt, bus visi norintys paklausti. Dėkoju.

Kolegos, ar mes pritariame šitai krūvai pateiktų įstatymų pataisų po pateikimo ir pradedame svarstymo procedūrą? Nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taigi pritariame bendru sutarimu visiems įstatymų projektams, kuriems perskaityti reikėtų kelių minučių, po pateikimo. Pagrindinis komitetas tikriausiai bus Valdymo reformų ir savivaldybių. Ar Teisės ir teisėtvarkos komitetą siūlytumėte?

R.BUDBERGYTĖ. Gal vis dėlto Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas.

PIRMININKAS. Taigi Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas yra pagrindinis. Manyčiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų būti papildomas komitetas ir bent peržvelgtų šituos dalykus. Ačiū.

Seimo narių pareiškimai

Ir liko šiandien paskutinis klausimas – Seimo narių pareiškimai. Jų šiandien ypač gausu. Kolegos, prašyčiau dėmesio! Vienintelė I.Šiaulienė norėtų iš tribūnos pasakyti rimtų minčių.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai! LDDP frakcijos pareiškimas.

Šių metų balandžio 3 d. vienuolika Seimo narių pasirašė pareiškimą generaliniam prokurorui K.Pėdnyčiai, prašydami už Lietuvos kariškių genocidą „patraukti baudžiamojon atsakomybėn V.Krestjanovą”, o po dviejų savaičių šeši pareiškimą pasirašę Seimo nariai laikraščiui „Respublika” atliekant tyrimą tvirtino V.Krestjanovo pavardę… išgirdę pirmą kartą.

Seimo Demokratinės darbo partijos frakcija atkreipia dėmesį, kad 11 Seimo narių pareiškimas pasirašytas generaliniam prokurorui K.Pėdnyčiai dar nepradėjus eiti pareigų (jis Seime buvo patvirtintas balandžio 4 d.), be to, nurodant generaliniam prokurorui, kokių priemonių jis privalo imtis. Šie pareiškimo momentai liudija, kad valdančioji koalicija dega noru vadovauti generaliniam prokurorui ir kišasi į jo veiklą. Tai nesiderina su teisinės valstybės samprata, valdžių atskyrimo principu.

Valdančiosios koalicijos nariai, pasirašę pareiškimą „iš idėjos”, pažeidė ir Seimo nario etikos bei atsakomybės principą, tuo diskreditavo Seimo, kaip aukščiausios valdžios institucijos, autoritetą.

Seimo LDDP frakcija prašo Seimo Etikos ir procedūrų komisiją įvertinti pareiškimą pasirašiusių Seimo narių veiksmus ir informuoti frakciją apie priimtus sprendimus.” Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pareiškimų laikas baigėsi, bet aš dar turiu pridėti nuo savęs vieną trumpą žodį. Antradienį vakare, skaitydamas savo pareiškimą dėl pono A.Sakalo pareiškimo dėl televizijos reikalų, atrodo, esu pavartojęs vieną per stiprų pasakymą. Iš pokalbių toliau paaiškėjo, kad ponas A.Sakalas tik skambino televizijos vadovams ir teiravosi jų priimtų sprendimų argumentų, o nedėjo jų į šuns dienas, kaip aš buvau pasakęs.

Ačiū, kolegos. Šios dienos posėdis baigtas. Rytoj linkiu aktyvaus pagalbinio darbo mūsų jauniesiems kolegoms.