Aštuonioliktasis (penkiasdešimt devintasis) posėdis
1997 m. balandžio 29 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1997 m. balandžio 29 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Nors ir matau jūsų sujudimą, bet matau ir laikrodį – 1 minutė po dešimtos. Mes pradedame rytinį Seimo posėdį. Jeigu žvilgteltumėte į šios dienos darbotvarkę, tai pamatytumėte, kad joje nėra jokių pasikeitimų. Seimo Seniūnų sueigoje pritarta. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiandien bus tvirtinami generalinio prokuroro pavaduotojai. Frakcijas prašyčiau dėmesio ir pasirengimo dalyvauti diskusijose. Yra keletas rezervinių klausimų. Man atrodo, kad šiandien mes galėsime turiningai šitą dieną praleisti.

Dabar dėl pirmojo klausimo, kuris bus Vyriausybės informacija ir diskusija. Mes šiandien mėginame įeiti į naujas statutines vėžes, kad tam tikras pranešėjas kalbėtų tik tam tikra tema, o paskui frakcijos savo vardu galėtų pasakyti savo nuomonę. Diskusijoje galėtų dalyvauti frakcijos, o pranešėjai – ministrai ar kiti kalbėtojai nebūtų klausinėjami. Aš prašyčiau sutikti su šitokia tvarka ir kreipiuosi į frakcijas, kad jos jau dabar… Aš tikiuosi, jiems išdalyta Žemės ir miškų ūkio ministerijos parengta medžiaga, ir kad frakcijų atstovai galėtų kalbėti po šios dienos Vyriausybės kalbėtojo. Taigi tikiuosi jūsų dėmesio pirmuoju klausimu – Vyriausybės informacija ir diskusija. Aš kviečiu į tribūną žemės ir miškų ūkio reikalų ministrą V.Knašį. Jo žodis. O frakcijų atstovus prašyčiau registruotis Sekretoriate ir kalbėti frakcijų vardu (po atstovą iš frakcijos). Prašom.

V.P.KNAŠYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Šiandien noriu pakalbėti apie mūsų žemdirbiams labai skaudžią problemą. Tiesą pasakius, ta problema gimė ne šiandien. Ji egzistuoja turbūt nuo pat nepriklausomybės paskelbimo. Tai yra ta problema, dėl kurios žemdirbiai po apklausų išreiškė savo nuomonę dėl pirmojo ketvirčio. Štai ką jie sako. Buvo apklausinėtos beveik visos žemės ūkio bendrovės ir daugiau kaip 3 tūkst. ūkininkų. Pagrindinės priežastys, stabdančios žemės ūkio plėtojimą, yra didelės materialinių išteklių kainos (apie tai kas antras kalbėjo, o praėjusiais metais – net 62%), mažos supirkimo kainos – 45% žmonių tai nurodė, o praėjusiais metais – 47%, ne laiku atsiskaitoma – 29% (…), o praėjusiais metais – 22%, tai yra šiais metais padidėjo. Visi šitie duomenys yra neseniai išleistame statistikos biuletenyje.

Taigi kokia yra situacija šiais metais? Žemdirbiams perdirbimo įmonės yra skolingos 104,7 mln. Lt. Iš jų – 41,9 mln. Lt uždelstu terminu. Mėsos pramonėje daugiausia įsiskolinusios trys įmonės, tai yra 7,6 mln. Lt, pieno pramonėje – 7, 5 mln. Lt (12 įmonių), grūdų pramonėje – 12,5 mln. Lt uždelstu terminu (10 įmonių). Balandžio 1 d. suėjo terminas, iki kurio cukrinių runkelių pramonė turėjo atsiskaityti su produkcijos tiekėjais, ir šitos skolos dar padidėjo 14,1 mln. Lt. Kaip minėjau, susidarė 41,9 mln. Lt suma. Čia būtų galima vardyti atskirai įmones, kurios kiek įsiskolinusios, tačiau atlikome analizę ir štai ką nustatėme. Dėl bankroto situacijos, tai yra tos įmonės, kurios bankrutavo arba kurios greitai gali bankrutuoti, neatsiskaitė 35%. Tai yra daugiau kaip trečdalis įmonių, turinčių uždelstų skolų.

Toliau Cukraus fabrikai – 30%. Tai yra maždaug taip pat trečdalis. Akcinė bendrovė „Kauno grūdai” – 11%. Kitų įmonių uždelstos skolos sudaro 24%. Taigi, kaip matome, 35% įmonių visai objektyviai neatsiskaito, jos negali atsiskaityti ir tik laukia bankroto paskelbimo. O cukraus fabrikams praėjusiais metais į pagalbą buvo atėjusi užsienio firma, t.y. „Manas”, kuri supirko dar net nepasėtą derlių, gavo teisę įvežti į Lietuvą apie 20 tūkst. t vadinamojo žalio (rudo) cukraus, jį perdirbo ir šituo pigiu cukrumi papildė mūsų rinką. Jau pasibaigė ano kontrakto galiojimo terminas ir šiais metais mus taip pat tokiomis pačiomis sąlygomis verčia sudaryti kontraktą, jie pasirengę apmokėti mūsų žemdirbiams. Į mūsų valstybę ateina užsienio investicijos (kelios stambios kompanijos), ir mes, pasirašydami tokį kontraktą, iš karto sudarome labai nepalankias sąlygas. Taigi vienu ar kitu atveju, sakykim, sutikdami su šito kontrakto pasirašymu, mes, be abejo, turime vieną galimybę – tas sąlygas palengvinti (žinoma, kaip sakiau, tos sąlygos buvo labai naudingos šitai firmai), o dar geresnis variantas yra apskritai su šita firma nepasirašyti kontrakto, ieškoti kitų kreditinių išteklių paremti žemdirbius. Štai viena problema, dėl kurios susidaro net trečdalis šitų įsiskolinimų.

Ką darė mūsų pirmtakai, aš jau sakiau vieną variantą, tai yra pasirašinėjo kontraktus ir pardavinėjo dar neišaugintą derlių.

Antrasis variantas buvo lengvatinės, dažniausiai negrįžtančios paskolos.

Dar buvo vienas variantas – imami kreditai iš, sakykim, Taupomojo banko ir valstybė iš Paramos žemės ūkiui fondo lėšų suteikdavo garantiją. Iš esmės tos paskolos negrįžo ir, nors ir labai keista, tos pačios įmonės, kurios jau vieną kartą „suvalgė” šituos kreditus, atsidūrė ties bankroto riba. Taigi šitas variantas nepasiteisino.

Ką darome mes? Pirmiausia (norim ar nenorim) atsisakome griežto, pernelyg griežto kainų reguliavimo mechanizmo, kainų administravimo. Viena iš tokių formų yra kainų liberalizavimas kartu sudarant žemdirbiams galimybę gauti tam tikrą paramą, ne mažesnę, sakykim, negu praėjusiais metais, tačiau nesikišant, nenustatant griežtų kainų. Šiuo metu mūsų grūdų perdirbimo įmonėse grūdų yra tiek, kad užteks iki rugsėjo mėn., gal dar ilgiau. Tie grūdai supirkti labai didelėmis kainomis, ir iš esmės šita produkcija nepaklausi. Mes negalime jos visos parduoti, žinoma, Lietuvos rinkoje, o išvežti į užsienį negalima. Tuo labiau kad atsidarius Baltijos rinkai, be abejo, kaimyninių valstybių kainos susilygino su mūsų kainomis ir dėl to iš esmės judėjimas šita kryptimi nevyksta, o įveikti, sakykim, Rusijos ar kieno nors kito muitų barjerą iš esmės beveik neįmanoma.

Antra. Skatiname eksportą. Jūs žinote, pavasarį buvo paskelbtas konkursas išvežti 5 t jautienos, sūrių, kitos produkcijos, tačiau netgi su subsidija mes šitos produkcijos iš esmės iš Lietuvos neišvežėme. Mes net negalime pagalvoti, sakykim, kad galėtume subsidijuoti grūdus ar miltus, nes prireiktų labai milžiniškų lėšų ir mūsų šitas fondas nepajėgus to padaryti.

Dabar ieškome rinkų su Rusija. Beje, per ketverius metus pirmą kartą mūsų delegacija ten buvo nuvykusi. Reorganizavome rinkos agentūrą, kuri jau šiomis dienomis pradeda veikti, ateis žemdirbiams į pagalbą. Kaip žinote, saugome savo rinką muitais. Buvo pasirašyta sutartis su Tarptautiniu valiutos fondu. Nuo rugpjūčio mėn. būtų nustatytas 10% muitas Lietuvoje. Vadinasi, iš esmės visa produkcija būtų „sutekėjusi” čia. Jis dabar didesnis bene tris kartus. Jūs žinote mūsų batalijas dėl cukraus muito. Iš esmės pirmą kartą turbūt Valiutos fondo istorijoje mums pavyko įtikinti šitą fondą. Sugriežtinome produkcijos įvežimą į Lietuvą. Net šitomis sąlygomis, kurios egzistavo ir praėjusiais metais, sakykim, ir šiais metais, kai ypač konkurencinga ir rentabili Vakarų Europos paukštienos pramonė, mes sugebėjome apsaugoti. Štai per pirmąjį ketvirtį jautienos įvežta tiktai 12 t, kiaulienos – 140 t, paukštienos, kaip ir praėjusiais metais, – apie 1,5 tūkst. t. Tai yra kur kas mažiau negu praėjusiais metais. Sakykim, praėjusiais metais vien kiaulienos įvežta 441 t. Štai šitokios priemonės, kurias mes šiuo metu naudojame.

Štai paskutinėmis dienomis ėmėmės dar vienos labai, sakyčiau, radikalios priemonės. Aš manau, kad prireiks ir jūsų paramos mums, kadangi teks tuos dokumentus apsvarstyti, matyt, Seime. Apibendrinę duomenis, išskyrėme pagrindines blogo atsiskaitymo priežastis ir numatėme kelius.

Pirma. Prekybos ir pramonės įmonės nepaiso finansinės drausmės tarpusavio atsiskaitymuose, o ypač atsiskaitydamos su žemdirbiais. Jos naudojasi įstatymo „Dėl laikinosios atsiskaitymo tvarkos ir sąlygų” ir kitų teisės dokumentų spragomis ir faktiškai privertė žemdirbius teikti paskolą be jokių palūkanų. Iš esmės žemdirbys kredituoja perdirbimo pramonės įmones, tačiau, kita vertus, prekybinės organizacijos pramonės įmonėms skolingos dvigubai daugiau negu perdirbimo pramonės įmonės žemdirbiams. Vadinasi, reikia sutvarkyti visą marketingo grandinę. Todėl parengėme naują jau minėto įstatymo redakciją ir atitinkamus nutarimus, kuriais bankai įpareigoti griežčiau kontroliuoti atsiskaitymus ir pritaikyti atitinkamas sankcijas toms įmonėms, neatsižvelgiant į tai, ar tai prekybos, ar perdirbimo įmonė, ar gamintojas. Žodžiu, tokias sankcijas, kurios sugriežtins tarpusavio atsiskaitymus visoje šitoje grandyje – gamyboje, perdirbime, prekyboje.

Antra priemonė. Kaip žinia, nemokios įmonės bankrutuoja, kai kurios – nutraukusios gamybą. Tai daugiausia mėsos ir pieno bei grūdų pramonės įmonės, kaip minėjau, kurios nesugebėjo prisitaikyti rinkoje. Dirba 20-30% pajėgumu ir gamina nepaklausią produkciją. Parengtas Įmonių bankroto įstatymo projektas, pataisos, kurios numato platesnį ratą subjektų, galinčių pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei. Žemės ūkio produkciją superkančioms ir ją perdirbančioms žemės ūkio įmonėms bankroto procedūrą galės inicijuoti Žemės ir miškų ūkio ministerija, apskrities viršininkas, o taip pat žemės ūkio produktų gamintojai, visuomeninės organizacijos. Projekte taip pat numatyta sutrumpinti pareiškimų pateikimo teismui terminus dėl bankroto bylos iškėlimo: vietoje 6 mėn. – 1 mėn.

Trečia. Vyriausybė pavedė mūsų ministerijai pateikti Generalinei prokuratūrai medžiagą, susijusią su įmonių bankrotu. Prokuratūra kartu su Finansų ministerija išnagrinės ir tyčinio bankroto atvejais imsis priemonių kaltiems asmenims nubausti. Tai labai griežta priemonė, tačiau praktika rodo, kad iš tikrųjų yra įmonių, kurios, atrodo, sąmoningai naudojasi proga pasipelnyti žemdirbių sąskaita laiku nesumokėdamos žemdirbiams už produkciją, o pačios atranda išteklių, galimybių netgi, sakykim, pirkti ar įsigyti kitas įmones ir t.t. Šiandien nenoriu minėti tų įmonių pavadinimų. Mes jas pateiksime Generalinei prokuratūrai.

Tai trumpai tokia informacija per paskirtą man laiką.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre, už informaciją. Jūsų šiandien neklausinėsime. Čia ne Vyriausybės pusvalandis.

Aš kviečiu dar sykį kolegas frakcijų atstovus pareikšti savo norą kalbėti dabar diskusijoje dėl pasakytų dalykų ir galbūt dėl kitų žemės ūkio problemų ar politikos klausimų. Taigi pirmasis užsirašęs frakcijos vardu kalbėti Alg.Butkevičius. Prašom.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Norėčiau trumpai pakalbėti apie žemės ūkį. Nors ir nesu šios srities specialistas, tačiau keletu minčių pasidalysiu. Nors jau prasidėjo pavasario žemės darbai, tačiau žemdirbiai šį pavasarį pasitinka su blogomis nuotaikomis. Labiausiai žemdirbiai yra nepatenkinti sumažintomis žemės ūkio produkcijos supirkimo kainomis ir šių metų derliaus produkcijos pardavimo kvotomis, kurios, palyginus su 1996 m., gerokai sumažėjo. Daugelis žemdirbių klausia, kodėl nėra nustatytos supirkimo kvotos salykliniams miežiams. Kai susitinki su žemdirbiais, su jais pasikalbi ir pasidaliji mintimis, jie tikrai aiškina ir įrodinėja, kad šiuo metu Lietuvos ūkininkas yra jau pajėgus užauginti tokių salyklinių miežių, kurie tiktų alaus pramonei. Giliau panagrinėję supirkimo kainas ir susipažinę su galvijų, kiaulių ir pieno supirkimo kainomis, pamatysime, kad daugelyje pozicijų yra numatytos sutartinės supirkimo kainos. Tai irgi labai neigiamas reiškinys. Ką tai reiškia? Vis dėlto šiandien nesąžiningi verslininkai žemdirbiams diktuoja labai mažas supirkimo kainas. Žemdirbys, neturėdamas kitos alternatyvos šiai produkcijai realizuoti, privalo sutikti su siūloma kaina ir už tą kainą turi parduoti išaugintą žemės ūkio produkciją – galvijus ar kiaules. Artimiausiu metu netgi yra numatyta, kad bus sumažintos ir pieno supirkimo kainos. Ekonominiu požiūriu tai yra blogas reiškinys, nes atsiranda pinigų spekuliacija, kuri įveda tam tikrą neigiamą reiškinį į ekonomikos ūkį.

Taip pat trumpai norėčiau pakalbėti ir apie tai, kad vis dėlto žemės ūkio produktų supirkimo kainos yra nustatytos vadovaujantis neaišku kokiais kriterijais. Ar buvo atlikti tam tikri ekonominiai apskaičiavimai, nes, žemdirbių teigimu, šiandien auginti žemės ūkio produkciją ir ją realizuoti pagal esamas nustatytas kainas yra netikslinga. Susipažinus, kaip minėjau, su žemės ūkio produkcijos supirkimo kainomis kyla natūralus klausimas – gal sumažėjo žemės ūkio produkcijos gamybos kaštai? Apskritai ar Žemės ūkio ministerijoje buvo atlikti kokie nors apskaičiavimai nustatant šias supirkimo kainas? Nors mes visi matome, kad pastaruoju laiku padidėjo kuro, trąšų, chemikalų kainos, o taip pat ir kitų materialinių išteklių kainos.

Jeigu kalbėsime ir apie tokius faktorius, kad nuo šių metų yra panaikintas lengvatinis pridėtinės vertės mokestis, nuo šių metų žemdirbiui reikia mokėti pelno mokestį, o taip pat ir turto mokestį, vadinasi, žemdirbys turės papildomų finansinių išlaidų. Jeigu kalbėsime apie pridėtinės vertės mokesčio lengvatos panaikinimą (žinome, kad šiuo metu mokestis yra 18%), tai tikrai yra tam tikras irgi neigiamas reiškinys, nes labai stipriai sumažėjo maisto produktų apyvarta. Mažėjant apyvartai, aišku, kad mažėja pinigų atskaitymas į biudžetą, nes mažėja gamyba, didėja nedarbas, o kartu didėja socialinės išlaidos. Mano manymu, maisto produktų pridėtinės vertės mokestis turėtų būti (kaip ir kitose Europos valstybėse) nuo 5% iki 7% dydžio, nes toks jis yra ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių.

Kaip girdėjome, ministras kalbėjo ir apie sutrikusius atsiskaitymus su žemdirbiais. Tikrai daugelis žemdirbių yra nepatenkinti ir siūlo, kad būtų priimtas atskiras įstatymas, kuris leistų pagerinti atsiskaitymus už parduotą žemės ūkio produkciją.

Šiuo metu mes puikiai žinome, kad žemdirbys, laiku neatsiskaitęs už mokesčius, už elektrą ar už kitus patarnavimus, privalo mokėti delspinigius. O jeigu su žemdirbiu neatsiskaito perdirbamoji pramonė, jiems delspinigiai nepriskaičiuojami. Tai irgi yra vienas iš pagrindinių žemdirbių pageidavimų. Jų motyvas yra toks: jeigu laiku būtų atsiskaityta su žemdirbiais, tai jiems praktiškai ir nereikėtų papildomų lėšų iš žemės ūkio rėmimo fondo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos Seimo nariai, aš tiesiog iš pradžių užmiršau paprašyti, kad užsiregistruotumėte. Dabar žadama rimčiau kalbėti su tais, kurie be pateisinamos priežasties praleidžia posėdžius. Manau, kad mes jau turėjome laiko ateiti, net šiek tiek vėluodami. Registracija pradėta. Registracija dėl techninių dalykų.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Mes galime toliau diskutuoti dėl žemės ir miškų ūkio ministro pareikštų minčių.

Kviečiu į tribūną Seimo narį M.Pronckų – LDDP frakcijos vardu.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, kaimiečių piniginės reikalai priklauso iš esmės nuo keturių veiksnių: nuo kvotų dydžio, t.y. žemės ūkio produkcijos kiekio, kurį valstybė įsipareigojo supirkti, žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų, atsiskaitymo laiku už supirktą žemės ūkio produkciją ir mokesčių.

Trumpai apie kiekvieną iš šių veiksnių. Šių metų balandžio 10 d. „Lietuvos ryto” publikacijoje žemės ir miškų ūkio ministras V.Knašys kviečia žemdirbius auginti javus ir galvijus. Kuo gi toks kvietimas grindžiamas? Jis grindžiamas šios ministerijos šių metų kovo 8 d. įsakymu Nr.112, kuriuo grūdų supirkimo kvota sumažinama nuo 550 iki 334 tūkst. tonų, arba 40%. Kaip suprasti tokią aritmetiką, kai kviečiant auginti daugiau numatoma mažiau supirkti? Kaip vertinti tokius atsakingų pareigūnų pareiškimus?

Kainos. Nors žaliavų, energetinių resursų, galiausiai to paties maisto kainos auga, žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos įšaldomos, mažinamos arba išlaisvinamos. Vien dėl to šių metų I ketvirčio pieno supirkimo vidutinė kaina, palyginus su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, sumažėjo nuo 640 iki 590 litų už toną, už galvijus ir kiaules buvo mokama maždaug 300 tūkst. litų už toną mažiau, negu buvo nustatytos šių metų kainos (už anksčiau buvusias žemės ūkio ministro V.Knašio).

Beje, mėgstantiems pakalbėti apie tai, kad kaimiečiui per daug mokama, palygindamas turiu priminti, kad penktaisiais metais Vokietijoje, Danijoje ir Olandijoje už parduotą pieno toną fermeriui buvo mokama 360-400, už gyvo svorio toną galvijienos – 1625-2270 JAV dolerių, arba šių šalių ūkininkai už tą pačią produkciją gavo 50-60% daugiau pinigų negu mūsiškiai.

Atsiskaitymai. Šių metų balandžio mėn. 1 d. skola žemdirbiams be linų pramonės skolos siekė 104,7 mln. litų. Praeitais metais tuo pačiu laiku ji siekė 66 mln. litų, arba buvo 37% mažesnė negu dabar.

Beje, ministerijos pateiktame praeitų metų atsiskaitymų grafike bandoma dirbtinai palyginti nepalyginamus dalykus, t.y. grafike labai didėja rudens skolos. Tačiau turint omeny, kad rudenį iš tikrųjų superkama visa augalininkystės produkcija, natūralu, kad ta skola turi didėti. Būtų labai gerai, kad šiais metais ji nebūtų didesnė už praeitų metų skolą.

Seimo daugumai atmetus LDDP frakcijos pasiūlytus atitinkamus įstatymų projektus, kuriais buvo numatyta atleisti žemdirbius nuo pelno ir pajamų mokesčių, praktiškai buvo įteisintas naujų mokesčių įvedimas kaime, t.y. kad dabartinė valdžia kryptingai blogina kaimo ir kaimiečių ekonominę būklę. Manoma, kad dėl visų šių ekonominių priemonių kaimiečių piniginė, palyginus su praeitais metais, palengvės ketvirtadaliu, arba kaimietis negaus maždaug pusės mlrd. litų, kuriuos gavo praeitais metais.

Kiekvieną veiksmą, žinoma, reikia paaiškinti, todėl dabartinė valdžia šiuos savo veiksmus taip pat aiškina ir siūlo. Vienas iš tokių siūlymų – kaimiečiui reikia dirbti efektyviau, kad jis galėtų išlaikyti konkurenciją su Vakarais.

Kas tai yra efektyvumas? Tai pigios ir kokybiškos produkcijos gamyba. Apie tai, kiek gauna mūsų ir vakariečių fermeris, galima pateikti keletą skaičių, iš kurių matytume, kad mūsų maistas yra kelis kartus pigesnis negu vakarietiškas. Jis taip pat niekuo nenusileidžia savo kokybe. Tai kas tada dirba efektyviau kainos ir kokybės požiūriu – mes ar vakariečiai? Kam iš ko reikia mokytis ir kodėl šioje situacijoje visiškai nėra laisvos konkurencijos mums prekiaujant su Europa?

Mūsų valdžios vyrai aiškina ir apie maisto perteklių. Žinant, kad, palyginus su 1990 m., pieno gamyba šalyje sumažėjo nuo 3,2 iki 1,9 mln. tonų, arba 40%, mėsos gamyba nuo 761 iki 292 tūkst. tonų, arba 62%, taip pat žinant, kad Lietuvos gyventojas gyvulininkystės produktų vidutiniškai naudoja tik apie 60% to, kiek jis neseniai naudojo, galiausiai žinant, kad pasaulyje nuolat badauja apie 850 mln. žmonių (Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis), kalbėti apie maisto produktų perteklių yra tiesiog neetiška. Tai tik parodo visišką kai kurių pareigūnų ištižimą, pataikavimą tarptautinėms finansinėms organizacijoms ir jų liberaliems interesams, nenorą ir nesugebėjimą spręsti opiausią šalies gyventojų ekonominę problemą.

Iš to, kas mano labai trumpai pasakyta, galima daryti tik vieną išvadą, – dabartinės valdžios vykdoma kaimo ir maisto politika yra kaimo ir iš dalies miesto žmonių skurdinimo politika, su kuria darbiečiai niekada nesutiks. Dėl to mes neigiamai vertiname žemės ir miškų ūkio ministro pranešimą, kuriuo buvo bandoma parodyti tiek tai, ko nėra, tiek šios ministerijos veiklą, kuri kol kas nukreipta ne esminėms ir skaudžiausioms kaimo problemoms spręsti, o daugiau vykdyti propagandines užduotis siekiant įrodyti, kad gaunant mažiau pinigų galima geriau gyventi. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Nepriklausomos frakcijos vardu kviečiu kalbėti K.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Natūralu, kad kalbant apie žemės ūkį yra tiek daug norinčių eiti į tribūną ir kalbėti ne tik dėl to, ką kalbėjo ponas ministras, bet ir apskritai. Be abejo, žemės ūkis Lietuvai buvo, lieka ir liks labai svarbia ūkio šaka pirmiausia vien dėl to, kad kaime gyvena apie trečdalį gyventojų, kurių pagrindinė veiklos sritis iki šiandien liko darbas žemės ūkyje vienokia ar kitokia ūkio forma.

Šiandien nesinori kalbėti apie tas mūsų reformų spragas ar tiesiog padarytas klaidas, kurios įvyko pirmaisiais reformų metais, kai iš tikrųjų priimant sprendimus, formuluojant įstatymus buvo gerokai nuvertintos ekonominės ir socialinės pasekmės. Šitas pasekmes jaučiame dabar ir jos bus dar ilgai jaučiamos. Kiekviena valstybė, netgi turėdama labai stiprią ekonomiką, kaip ir dabartinės Vakarų Europos valstybės, žemės ūkiui, kaimo ekonominiam gyvybingumui skiria labai rimtą dėmesį. Tais laikais mane nustebino, pavyzdžiui, tuometinės Vakarų Vokietijos valstybės strategija, susiejama su valstybės apsirūpinimu maisto produktais ir eksporto plėtra. Apsirūpinimas maisto produktais yra valstybingumo, stabilumo garantas, be abejo, aktualus ir mums. Kaip bekalbėtume, miesto gyventojas, praradęs darbą vienoje įmonėje ar įstaigoje, kur kas lengviau suranda sau kitą darbo vietą ir įgyja pragyvenimo šaltinį, o kaimo žmogui toks pasirinkimas yra labai mažas.

Dauguma kaimo šeimų ir šiandien gyvena iš menko asmeninio žemės ūkio, o pagrindines pajamas pinigine forma gauna, sakykime, iš pieno ar kitų maisto produktų pardavimo. Dabar, kai yra dar nenusistovėjusi supirkimo sistema, kai bankrutuoja įvairiuose rajonuose, vietovėse perdirbimo įmonės, kaimo žmonės staiga atsiduria be to vienintelio pragyvenimo šaltinio, nes nutrūksta normalus pieno supirkimas arba pasilieka dideli įsiskolinimai. Būtent akcentuojant šitą pastarąjį momentą, aš manau, visiškai galima suprasti ir Vyriausybės poziciją, išsakytą čia premjero prieš pora savaičių. Jis kalbėjo apie Bankroto įstatymą, kad žemės ūkio darbuotojai, žemdirbiai, yra priskiriami prie tų kreditorių, kuriems prioritetine tvarka turi būti išmokėtas, padengtas įsiskolinimas.

Aš manau, kad tai galima motyvuoti tuo, kad, sakykime, pieno tiekėjas pieno perdirbimo įmonei iš esmės gali būti prilyginamas pagal savo statusą, pagal savo dalyvavimą gamyboje pirminei gamybos grandžiai, t.y. darbuotojams ir dar daugiau, nes šis darbuotojas, žemdirbys, praktiškai neturėjo įtakos ir negalėjo kaip nors įspėti arba sukliudyti įmonės bankrotui. Todėl, be abejo, žemdirbiai turi būti čia bent jau neprastesnėje padėtyje negu perdirbimo įmonės darbuotojai bankroto atveju.

Ministro aptarti sunkumai dėl rinkų, man atrodo, yra labai svarbi Vyriausybės mokslo ir įvairių programų misija. Šiandien kaimo gamintojas dažnai skundžiasi, kad jis nežino, ką jam gaminti. Jeigu klausiam – iš kur žinoti, ką gaminti, arba ką turi gaminti, tai iškyla kitas klausimas – o ar ta produkcija bus nupirkta. Man atrodo, kad šiandien čia yra nepaprastai svarbu padėti susigaudyti kaimo žmogui, ką jam reikėtų gaminti.

Deja, lėtai formuojama ta natūrali pirminė struktūra, kuri turi šimtmečių istoriją Europoje, t.y. žemės ūkio kooperacija. Ji padėtų spręsti ir šitų konsultacijų, ir produkcijos marketingo klausimus, ir padaryti žemės ūkį iš ūkininkų ūkių, t.y. būtų tam tikra jų ūkių visuma, paremta kooperacija. Dėl to atsirastų stipresnis dialogas su supirkėjais, su perdirbimo, su serviso, su eksporto įmonėmis, nebūtų sąlygų diskriminuoti dėl kainų ir atsiskaitant. Man atrodo, kad mes truputį vėluojame įsisavinti galimybes dėl kredito unijų kūrimo. Juk, šiaip ar taip, tie vadinamieji lengvatiniai kreditai toli gražu nebuvo prieinami bet kuriam „mirtingam” ūkininkui, nes nuolat girdime tokių nusiskundimų. Tuo tarpu žmonės vis tiek turi nedaug pinigėlių. Problema yra pasitikėjimas. Kredito unijos kaip tik ir kuriamos pasitikėjimo pagrindu. Tai yra vietinio pobūdžio mažos kredito struktūros, kurios leidžia sutelktus savus pinigus panaudoti kreditavimui. Man atrodo, kad kaip tik tai daugiau atitinka kaimo sąlygas ir būtent žemės ūkio situaciją ir poreikius.

Lietuvoje jau yra tarptautinė… Pasaulio kredito unijų tarybos atstovybė, kuri siūlo ir platina savo reklamą, savo konsultacijas dėl tokių unijų kūrimo. Man atrodo, mums, kaip Seimo nariams, ypač tiems, kurie turi kaimiškąsias apygardas, nors mums ir nepriklauso tiesiogiai kištis į komercijos reikalus, tačiau reikėtų tiesiog palaikyti tą idėją, paremti, išugdyti būtent tą apsisprendimą ir pasitikėjimą, pagaliau pakontroliuoti, kaip tas procesas vyksta, kiek jis patikimas, kad nepasikartotų „sekundžių” ir kitų panašių pseudobankinių struktūrų istorijos. Manau, kad taip padaryti derėtų.

Žinoma, šiandien bet kuri iniciatyva, kuri padeda naujoje situacijoje surasti sau nišą, yra nepaprastai reikšminga. Labai gaila, kad mes šiemet nesuspėjome anksčiau pavasarį sutvarkyti žemės ir kito nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymo. Daugelis žmonių tikėjosi, kad jau šiemet bent bus aišku, kuo jis disponuoja, kaip jamderėtų elgtis, ir matys tolesnę perspektyvą, paremtą aiškiais nuosavybės santykiais ir turimu turtu. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ypač kreipiuosi į parterio svečius, aš prašyčiau gerbti kalbančius tribūnoje.

Kviečiu kalbėti paskutinį, paskutinį užsirašiusį, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos vardu – V.Lapę. Prašom.

Kolegos, prašyčiau dėmesio ir mažiau lakstymo po salę!

V.LAPĖ. Gerbiamosios ponios ir ponai Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Pradėsiu šiek tiek gal ne nuo to galo, kaip žemaičiai sako, nes pirmiausia noriu atsakyti kolegoms. Ponui Alg.Butkevičiui, prieš mane kalbėjusiam, – žemės produktų kainų valstybė jau seniai nenustatinėja, 1992 m. šita era baigėsi. Jas nustato įmonės, kurios superka žaliavas.

Gerbiamasis mano kolega M.Pronckus nežino, kad čia mes kalbame ne apie Daniją, o apie Lietuvą. Danija labai daug gali padėti Lietuvai, todėl kad ji turi labai daug lėšų. O mes, pone Mykolai, paveldėjome labai tuščią biudžetą ir dideles lėšų sumas, kurių neišmokėjo žemdirbiams buvusioji valdžia.

Šiuo metu kaime keliamas triukšmelis, man atrodo, jau irgi yra tam tikra pradžia vėl besitęsiančių tų rinkimų maratonų, ir tas triukšmukas kasdien vis didėja. Dabar vykdoma kaimo rėmimo politika ir žemės ūkio biudžetinis finansavimas, numatytas 1997 m., iš esmės atitinka Tėvynės sąjungos partijos rinkimų programines nuostatas, Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymą ir būtinumą kurti efektyvų, konkurencingą ir rentabilų žemės ūkį, siekiant mūsų šaliai tapti Europos Sąjungos nare bei įstoti į pasaulinę prekybos organizaciją.

Tėvynės sąjungos partijos agrarinės politikos biudžete buvo numatyta kasmet planuoti ne mažiau kaip 10% išlaidų kaimui (žemės bei miškų ūkio tikslams), o įstatyme nustatyta, kad nacionalinei žemės ūkio programai ir žemės ūkio santykių valstybinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti, maisto produktų valstybiniams rezervams sudaryti, melioracijai, rūgščioms dirvoms ir t.t. reikia skirti ne mažiau kaip 10% nacionalinio biudžeto lėšų.

Nacionalinė žemės ūkio programa apima ne tik rinkos reguliavimo priemones, bet ir žemės ūkio gamybos infrastruktūrą, kaimo socialinę raidą, žemės ūkio mokslo, mokymo, konsultavimo sistemą.

1997 m. žemės ir miškų ūkiui numatyta skirti 10,3% nacionalinio biudžeto išlaidų. Nacionalinei žemės ūkio programai numatyta skirti 371 mln., arba 23 mln. daugiau, negu buvo faktiškai gauta praeitais metais. Be to, melioracijai numatyta skirti 125 mln. litų, arba tiek pat, kiek buvo faktiškai skirta praeitais metais. Keleto iki šiol veikusių fondų pagrindu įkurtas vieningas kaimo rėmimo fondas su 397 mln. litų, kurio maždaug pusė lėšų numatyta subsidijoms ir kainų palaikymui. Maždaug ketvirtadaliu lėšų, 90 mln. Lt, tiesiogiai disponuos rajonų žemės ūkio valdybos. Lėšas numatyta skirti tik pagal programas. Ypač svarbu pabrėžti, kad 1997 m. subsidijoms už pagal kvotas supirktą žemės ūkio produkciją kainų palaikymui numatyta skirti 210 mln. Lt, arba 15 mln. Lt daugiau, negu faktiškai skirta praėjusiais metais. Eksperimento tvarka Telšių apskrityje subsidijas pagal kvotas supirkti bandys savivaldybės. Mano manymu, Žemės ir miškų ūkio ministerija, rengdama kaimo rėmimo naudojimo programą, žengė labai drąsų žingsnį į naują tvarką, kurią diktuoja rinkos ekonomika. Žinoma, ji yra tobulintina. Mes Kaimo reikalų komitete šitą programą gana ilgai ir išsamiai svarstėme ir pateikėme nemažai pasiūlymų. Tuos pasiūlymus, kolegos, jūs irgi gavot kartu su protokolu. Man regis, kad šiandien visiems aišku, jog pasibaigė vadinamųjų sodriųjų ganyklų ištekliai. Apie tai kalba mūsų spauda. Aš kolegoms išdalysiu, jeigu jie neturi, „Lietuvos aido” 23 d. numerį, kuriame išdėstyta, kiek visos įmonės gavo be jokio turto garanto lėšų per 1993-1996 m. Tai sudaro daugiau kaip 848 mln. litų. Kaip kalbėjo ministras ponas V.Knašys, dauguma įmonių, kurios gavo be galo dideles pašalpas, šiandien bankrutuoja, nusinešdamos baisų Lietuvos kaimo žmonių turtą. Aš nekalbėsiu apie tai, kiek lėšų buvo skiriama visoms kitoms įmonėms, kurios irgi bankrutuoja, aš kolegoms padauginęs irgi įteiksiu. Aš nenoriu kalbėti apie tai, kad šiandien sumažėjęs visų įmonių įsiskolinimas žemdirbiams, bet kad įmonėms šiandien yra įsiskolinusios perdirbimo, prekybos įmonės, tai, man atrodo, yra tiek ano Seimo, tiek šito Seimo darbo trūkumas.

Noriu vis dėlto sugrįžti į tą vietą, apie kurią kalbėjo gerbiamoji Seimo narė K.Prunskienė. Vis dėlto noriu pasakyti, kad kaime gyvena trečdalis žmonių, o šiuo metu kaimas jų vis dar sulaukia daugiau. Per praeitus metus, jeigu neklysta statistikai, į kaimą dar atvyko apie 20 tūkst. šeimų. Dabar kaime yra apie 24% dirbančių ir 28% pensininkų. Kaimo socialinių problemų sprendimas žemės ūkiui skirtomis lėšomis stabdo efektyvaus, konkurentiško žemės ūkio kūrimą. Ekonominę ir socialinę politiką reikia derinti, bet jos neturi pakeisti viena kitos. Kaimo rėmimo fondas nenumato spręsti kai kurių labai svarbių problemų, apie kurias čia irgi kolegos gerai, man atrodo, labai aiškiai kalbėjo. Lengvatinių ar pigesnių paskolų gavimo, be kurių nepajudės žemės ūkio ir kiti kaimo verslai. Kooperacijos, perdirbimo ir kitose rėmimo srityse, be kurių nebus įveiktas perdirbėjų monopolis. Naujų darbo vietų kūrimo, agroturizmo, miškų veisimo ir panašiai, be ko neįmanoma garantuoti užimtumo kaime ir efektyvių prekinių ūkių sukūrimo. Integracija į Europos Sąjungą ir kitas struktūras, dabartinė situacija kaime reikalauja nedelsiant spręsti šias problemas, nes pavėlavus gali tekti įdėti kur kas daugiau lėšų ir pastangų. Būtina skubiai peržiūrėti kaimo rėmimo fondo nuostatas, kuo skubiau imtis konkrečių darbų aktyviai keičiant kainų rėmimo politiką. Numatyti realią finansinę paramą kooperacijai, dar kartą noriu pabrėžti, kooperacijai plėtoti. Peržiūrėti kvotų dydžius. Žinoma, kvotos yra nepatenkinamos ir visi žemdirbiai norėtų, kad visa produkcija būtų kvotuojama. Aš manau, kad ministerija tuo keliu ir eis. Mes, Kaimo reikalų komitetas, šitoje vietoje pasirengę visomis jėgomis padėti. Peržiūrėti sutartis pereinant prie glaudesnių kooperatinių santykių, prisiderinant prie Europos Sąjungos standartų, likviduoti perdirbėjų uždelstą įsiskolinimą žemdirbiams, sudaryti sąlygas gauti pigių, žinoma, kabutėse, paskolų, išspręsti užstatų problemas. Subsidijas skirti pažangaus ūkininkavimo skatinimui, o socialinius klausimus spręsti per socialines programas, dalyvaujant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Gyvenimas nestovi vietoje, todėl iškilus reikalui būtina operatyviai keisti bet kokią programą, kurią mes patys susikuriame. Manau, kad jie šitai ir darys. Linkiu sėkmės ministrui ir visai ministerijai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, žemės ir miškų ūkio ministro kalba buvo diskutuota keturių frakcijų atstovų. Tikimės, kad šita ministerija, atsižvelgdama į čia pareikštas mintis ir į pastabas, pagaliau įveiks visus palikimo sunkumus, o jiems tik vienas kelias – sutvarkyti vis dėlto atsiskaitymus, suderinti santykius tarp gamintojų ir žemdirbių, rasti kuo daugiau rinkų. Tai vienintelis kelias ir mes, visas Seimas, nuoširdžiai ir atsakingai linkime sėkmės šituose darbuose.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-371 (priėmimas)

Dabar 1-2 klausimas – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-371. Priėmimas. Aš kviečiu į tribūną finansų viceministrą poną R.Survilą.

R.SURVILA. Gerbiamieji Seimo nariai…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Mielieji kolegos, ypač dešinėje pusėje! Prašom.

R.SURVILA. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pristato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriam buvo pritarta Vyriausybės balandžio 2 d. posėdyje. Akcinė bendrovė Turto bankas priklauso valstybei ir atlieka valstybės nustatytas funkcijas, yra visiškai kontroliuojama valstybės. Pagrindinis šio banko tikslas yra kuo greičiau kompensuoti valstybės padarytas išlaidas ir prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su kai kurių Lietuvos bankų restruktūrizavimu. Restruktūrizuodamas iš bankų perimtus neveiksnius aktyvus Turto bankas gautas lėšas pirmiausia turėtų skirti ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių išpirkimui iš restruktūrizuojamų bankų. Šių aktyvų realizavimas pareikalaus ne tik didelių administracinių išlaidų, bet ir nemažų mokėjimų į valstybės biudžetą mokesčių pavidalu, ir vienas iš mokesčių yra žyminis mokestis už teismuose pareiškiamus ieškinius. Šiuo metu akcinė bendrovė turi mažai pajamų ir dirba nuostolingai, banko akcinis kapitalas yra neigiamas, ir tokios išlaidos, kaip žyminis mokestis už teismuose pareiškiamus ieškinius ir toliau didina kapitalo trūkumą. Minėto mokesčio sumokėjimas perimant ir valdant neveiksnius aktyvus dažniausiai tik pakelia tų aktyvų kainą ir kliudo Turto bankui tokius aktyvus greičiau ir pelningiau realizuoti. Pavyzdžiui, žyminio mokesčio sumokėjimas už teisme pareiškiamą civilinį ieškinį įsiskolinimo kainą padidina 5%. Todėl manytume, kad Turto banko atleidimas nuo minėto mokesčio mokėjimo ne tik nepablogins valstybės biudžeto padėties, nes Turto bankas nesumokėtas į biudžetą lėšas panaudos biudžeto įsipareigojimams dengti, bet ir neiškreips rinkos bei sąžiningos konkurencijos santykių Lietuvoje, nes akcinė bendrovė Turto bankas yra vienintelė panašaus profilio institucija, Lietuvos valstybės vardu užsiimanti iš bankų perimtų neveiksnių aktyvų valdymu ir realizavimu. Įstatymo projektas buvo svarstytas Teisės ir teisėsaugos komitete ir jam buvo pritarta. Todėl siūlyčiau šiam projektui pritarti, kartu atleidžiant Turto banką nuo žyminio mokesčio. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone viceministre, jūs labai plačiai dar sykį argumentavot, dėl ko šito straipsnio pakeitimo įstatymo projekto reikia. Aš tiktai primenu kolegoms Seimo nariams, kad buvo pateikimas, buvo svarstymas, komitetai pritarė priėmimui, šiandien mes jau turime priėmimo stadiją. Prašyčiau žvilgtelti į projektą, jis yra iš vienintelio straipsnio ir mes galėtume dabar kalbėti dėl motyvų dėl viso įstatymo. Aš kviečiu kalbėti. Prašyčiau registruotis bei kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šito įstatymo priėmimo. Ar tikrai tiek daug norinčių kalbėti? Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas atleisti Turto banką nuo žyminio mokesčio reikalingas, nes Turto bankui dažnai reikia dalyvauti teismuose, kaip čia jau buvo pranešėjo sakyta, ir žyminis mokestis apsunkintų finansinę Turto banko būklę. Kadangi Turto bankas yra ne pelno siekianti organizacija, tai, žinoma, ir pablogintų finansinę veiklą. Todėl tokiems papildymams, kad Turto bankas būtų atleistas nuo žyminio mokesčio, tokiam įstatymo projektui aš pritariu ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Aš nenorėjau, aš registravausi. Čia tikriausiai netyčia.

PIRMININKAS. Ar dar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau.

Gerbiamieji kolegos prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Kviečiu kolegas pasirengti balsuoti, o balsų skaičiavimo komisiją – skvarbiomis akimis viską labai gerai suskaičiuoti. Taigi, mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymas, prašyčiau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 78.

PIRMININKAS. Už – 78. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių – nė vieno. Gerbiamieji kolegos, 78 balsavus už, niekam neprieštaraujant ir niekam nesusilaikius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-380 (svarstymas ir priėmimas)

Ir dar turime vieną priėmimą. 1-3 – Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-380. Šitas projektas buvo prašytas svarstyti skubos tvarka. Taigi šiandien svarstymas ir priėmimas. Aš negavęs duomenų, kad būtų norinčių diskutuoti dėl šito įstatymo projekto. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galim. Aš kviečiu į tribūną viceministrę V.Latvienę, kad ji pasakytų kokių nors baigiamųjų pastabų ir supažindintų galbūt su gautomis pastabomis ar papildymais.

V.LATVIENĖ. Dėl teikiamo įstatymo projekto jokių pastabų ar kitų pasiūlymų negauta. Tiesiog norėčiau paprašyti, kad būtų pritarta ir priimtas šis įstatymo pakeitimas, nes jis yra labai svarbus ūkio subjektams. Dėl objektyvių priežasčių vėluojant kad ir vieną dieną, kad ir dvi dienas yra skaičiuojamos baudos, dvigubo dydžio baudos. Todėl prašau pritarti projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamoji viceministrė nepasakė, kad šitam įstatymui pritarta Biudžeto ir finansų komitete ir jokių didelių problemų nėra. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau sakyti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, suvienodinti ekonomines sankcijas už nesumokėtus arba ne laiku sumokėtus mokesčius reikia. Kadangi čia kalbama apie muitų tarifų pažeidimus ir, kaip čia jau minėjau, buvo dviguba bauda, buvo tam tikras išskirtinumas, tai norint suvienodinti ir padaryti tie įstatymo projekte pakeitimai. Todėl aš pritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Nematau prieštaraujančių. Gerbiamieji kolegos, man telieka pakviesti registruotis, nors beveik visi esat salėje. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Taigi, kolegos, prašom pasirengti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 80.

PIRMININKAS. Už – 81. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Susilaikiusių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. 81 balsavus už, niekam neprieštaraujant ir nė vienam nesusilaikius Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas taip pat yra priimtas.

Taigi šiandien jau spėjom padaryti tris rimtus darbus. Tris darbotvarkės punktus sutvarkėm. Dabar, kadangi trupučiuką skubam ir nesam pasirengę kalbėti dėl rezervinių klausimų, ten yra iškilę šiokių tokių techninių problemų, gerbiamieji Seimo nariai, gal jūs labai manęs nekeiksit, jeigu aš, kaip posėdžio pirmininkas, pasiūlyčiau kavos pertrauką, kurios priešpietiniame posėdyje nėra numatyta. Jeigu jūs sutiktumėte, 11.20 val. mes pradedame toliau kalbėti dėl prokuroro pavaduotojų. Pertrauka iki 11.20 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar sykį suprantu, kad į protingus opozicijos pasiūlymus reikia atsižvelgti. Ponas J.Karosas sakė: „Darykite pertrauką pusės valandos.” Ir jis buvo visiškai teisus. Labai atsiprašau, kad aš pavėlavau. Nematau mūsų šios dienos 1-4 klausimo pranešėjų. Dar asmeniškai atsiprašau pono V.Čepo už tai, kad mes čia turime techninių nesklandumų.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl K.Betingio paskyrimo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju” projektas Nr.P-408 (svarstymas ir priėmimas)

O dabar, kolegos, einame prie 1-4 klausimo, prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl K.Betingio paskyrimo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju”. Šiandien svarstymas ir priėmimas. Aš skaitau Statuto 206 straipsnį, kad pirmiausia išklausomos frakcijų ir komitetų išvados, po to gal dar yra užsirašiusių diskutuoti, po to suteikiamas žodis pretendentui (iki 10 minučių), jį pristatančiam asmeniui, na, o po to reikia apsispręsti balsuojant.

Gerbiamieji kolegos, dabar diskusija. Pirmiausia frakcijų ir komitetų vardu. Kviečiu kalbėti Seimo narį V.Čepą – pirmąjį užsirašiusį Centro frakcijos vardu.

V.ČEPAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji čia dalyvaujantys ir nedalyvaujantys kolegos! Generalinio prokuroro pavaduotojų skyrimas pagal svarbą nenusileidžia paties generalinio prokuroro skyrimui. Seimo Centro sąjungos frakcija griežtai protestavo prieš valdančiosios koalicijos inicijuotą ir vėliau pakeistą generalinio prokuroro skyrimo tvarką, kad siūlyti jo kandidatūrą turi teisę Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras. Galimybė vykdomosios valdžios atstovams dalyvauti skiriant generalinį prokurorą ne tik sumenkina šios institucijos reikšmę teisėsaugos sistemai, bet ir daro ją priklausomą nuo politinių vėjų, įtvirtina daugelio valdžios vyrų sąmonėje įsitikinimą, kad prokuratūra yra tik jo valios ir noro, bet ne įstatymo vykdytoja. Tokio mąstymo pirmieji žiedeliai jau skleidžiasi. Dėl to Centro sąjungos frakcija, neturėdama nieko prieš siūlytą K.Pėdnyčios kandidatūrą, dėl ankščiau nurodytų motyvų skiriant generalinį prokurorą nebalsavo. Centro sąjungos frakcija buvo susitikusi su kandidatais į generalinio prokuroro pavaduotojus ponais K.Betingiu ir A.Galiniu. Iš kandidatų atsakymų į klausimus ir iš to, kaip apibūdinamos Generalinės prokuratūros veiklos sritys, matyti, kad esminės reformos daryti nesiruošiama. Vėl numatoma prokuratūros veiksmus dalyti į dvi dalis – į kvotos bei tardymo ir į kaltinimo. Tuo tarpu rengiant reformos matmenis buvo numatyta, kad prokuroras byloje dalyvaus nuo pradžių – kontroliuos tyrimą bei tardymą. Vaizdžiai tariant, tarsi rengs bylą sau dalyvauti teisme, taigi jis būtų priverstas atsakyti už bylos kokybę. Dėl to padidėtų jo atsakomybė, jis negalėtų bylos nesėkmių suversti tardytojui, neva jis teisme padaryti nieko negalėjo, nes byla buvo blogai parengta. Taigi prokuratūros prokuroras dalyvautų byloje nuo jos pradžios iki teismo. Deja, Centro frakcijos nariai, diskutuodami šiais klausimais, tokių generalinio prokuroro pavaduotojo nuostatų nepastebėjo. Be viso kito, Centro frakcija pasigedo kandidatų į pavaduotojus aktyvumo atsakinėjant į jiems pateiktus klausimus, į juos daugiausia atsakinėjo pats generalinis prokuroras. Suprasdami, kad mokėjimas gražiai kalbėti ir gerai dirbti yra du tarpusavyje menkai susiję dalykai, o tiesą sakant, tarp jų dažniausiai esti atvirkštinis ryšys, vis dėlto manome, kad kandidatuojant į tokias aukštas pareigas kitokio būdo kaip nuveikto darbo įvertinimas ir kompetentingi atsakymai į pateiktus klausimus nėra.

Įvertinusi visą paskutiniuoju metu vykusių įvykių Generalinėje prokuratūroje logiką ir susitikimų su pretendentais čia, Seime ir frakcijoje, rezultatus, Centro sąjungos frakcija vis dėlto nusprendė neprieštarauti generalinio prokuroro pavaduotojų skyrimui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Čia rimta Centro sąjungos nuomonė. Aš žiūriu į socialdemokratus, į LDDP frakciją: ar nebus norinčių kalbėti? Matau du užsirašiusius iš Tėvynės sąjungos frakcijos, bet jie iki šiol neatėję į posėdį. Ar mes galėtume bendruoju sutarimu pakviesti į tribūną pretendentą... Jau rodosi, turi po minutės kalbėtojai pasirodyti. Džiaugiuosi pamatęs užsirašiusią diskusijose kalbėti S.Daubaraitę ir iš karto kviečiu ją į tribūną. Diskutuojam dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl K.Betingio paskyrimo generalinio prokuroro pavaduotoju”. Ponia Daubaraite, jūs užsirašiusi kalbėti. Klausti jau nėra kada. Tada kviečiu kalbėti Seimo narį ir vidaus reikalų ministrą V.Žiemelį. Pone Žiemeli, mes svarstome nutarimą dėl K.Betingio. Svarstymas. Prašom į tribūną.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateiktas kandidatas į generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas K.Betingis, ir aš labai džiaugiuosi, kad jis teikiamas kandidatu į generalinio prokuroro pavaduotojus, kadangi aš šį žmogų pažįstu jau 14 metų. Su juo man teko kartu dirbti beveik 10 metų. Kas su juo yra dirbęs, kieno paklaustumėte, kiekvienas gali pasakyti, kad tai žmogus ypač darbštus, ypač kruopštus, darbą padarantis iki galo, niekam negali kilti abejonių, kad jis gali būti nesąžiningas ar pasipelnyti. Matyt, apie jį ir nereikėtų kalbėti. Manyčiau, kad mes randame žmogų, kuris pasižymi šiomis savybėmis. Tai yra retenybė. Tad aš kviečiu balsuoti už K.Betingį.

PIRMININKAS. Čia visi užsirašę diskutuoti. Dabar pagal Statuto 206 straipsnį aš kviečiu pono K.Betingio pateikėją, pristatytoją – Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą poną K.Pėdnyčią. Atsiprašau, kandidatą. K.Betingis gali dar turėti iki 10 min. savo baigiamosioms pastaboms, ne klausimams, bet savo kokių minčių gal turėtumėte pareikšti.

K.BETINGIS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiandieną, kai svarstoma mano kandidatūra į generalinio prokuroro pavaduotojus, prie to, kas jau pasakyta pateikimo Seime metu, naudodamasis tuo, kad girdi ne tik Seimo nariai, bet ir kiti mūsų šalies gyventojai, nepriklausomai nuo to, kaip pakryptų Seimo narių sprendimai, atkreipiu dėmesį, kad kova su nusikalstamumu, ypač organizuotu, buvo ir yra ne vien tik teisėsaugos institucijų, bet ir visų piliečių reikalas. Taip, teisėsaugos darbuotojai tiesiogiai įpareigoti vykdyti šiuos uždavinius. Valstybė suteikė jiems didžiulius įgaliojimus, bet dabar vien mūsų pastangų jau nepakanka. Nusikaltimų žiaurumas, nusikaltėlių ciniškumas, neretai nebaudžiamumas reikalauja bendrų visų mūsų veiksmų ir pastangų, kiekvieno mūsų, kiekvieno jūsų aktyvios gyvenimo pozicijos nesitaikyti su nusikaltėlių diktuojamomis sąlygomis, pasitikėti teisėsauga ir aktyviai padėti mums. Mes savo ruožtu pasiruošę nepriklausomai, sakau, nuo jūsų sprendimo dirbti tą darbą toliau, daryti viską, kad jūsų pasitikėjimas mumis būtų kuo didesnis ir įveikti įvairias problemas.

Truputį dėl išsakytų Centro frakcijos pastabų dėl mano atitinkamos pozicijos. Galiu pasakyti taip, kad tiek kalbant Seime, tiek frakcijose labai buvo apibrėžtas laikas, per kurį buvo galima išdėstyti savo platesnę poziciją, mintis, ką ruošiamasi daryti. Manau, kad toks pasakymas, kad nebuvo atkreiptas dėmesys į prokuroro dalyvavimą nuo pat įvykio pradžios, – tai jau yra daroma ir šiandien viskas normaliai vyksta, galima tą procesą tik gerinti. Be to, prokuratūros pozicija, jos ateitis priklauso nuo teisinės sistemos reformos, kuri yra bendra teisėsaugos sistemų ateities, manyčiau, dar diskusijų sritis. Sprendžiant tuos prokuratūros vietos teisinėje sistemos klausimus, mūsų pozicija bus išsakyta aiškiai. Tai tiek. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pretendente. Aš dar sykį klausiu: ar ponas generalinis prokuroras norėtų pasakyti žodį iš tribūnos, ar ne? Pagal Statutą jūs galėtumėte tai daryti. Kviečiu dar kelis baigiamuosius žodžius sakyti generalinį prokurorą poną K.Pėdnyčią. Dabar svarstome Seimo nutarimą dėl K.Betingio paskyrimo.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai! Trys savaitės, kai jūs paskyrėte mane į šį postą, praėjo labai greitai. Aš šiandieną matau daug darbų, kuriuos aš labai spėriai turėčiau nuveikti, dėl to labai skubėjau teikti jums kandidatus į generalinio prokuroro pavaduotojų postus. Vienas iš jų – K.Betingis. Aš manau, kad tai žmogus, kuris iš tikrųjų būtų tinkamas šiam postui. Jam numatau pavesti, kaip jau esu minėjęs, kvotos ir tardymo organų veiklos kontrolę. Esu įsitikinęs, kad jis šį darbą atliks gerai. Aš tai galiu tvirtinti, remdamasis tų darbų, kuriuos jis yra atlikęs, analize. Prašyčiau jūsų balsuoti už šį kandidatą ir tuo padėti prokuratūrai kuo skubiau spręsti klausimus, kuriuos jūs suformulavote įstatyme, ir pasiekti tuos sprendimus, kurių jūs iš mūsų laukiate. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone prokurore. Gerbiamieji kolegos, mums tuoj reikia apsispręsti dėl mūsų turimo nutarimo, ar jį priimam, ar ne, ir dėl tos personalijos, kuri yra įrašyta į šį nutarimą.

Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau dabar registruotis kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio Seimo nutarimo dėl K.Betingio paskyrimo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju. Prašau registruotis ir diskutuoti dėl šio nutarimo. Seimo narys A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Pritariu pono K.Betingio kandidatūrai ir kviečiu visus kolegas balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiau registruotis tik dėl balsavimo motyvų. E.Zingeris. Ar jis pritartų, ar prieštarautų pono…

E.ZINGERIS. Pritariu.

PIRMININKAS. Ar būtų prieštaraujančių? Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Pritariu.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti prieš? Nematau norinčių kalbėti prieš. Kolegos, dabar tikroji registracija. Registracija pradėta. Užsiregistravo 91 Seimo narys. Prašau pasiruošti balsuoti, o balsų skaičiavimo komisiją skaičiuoti. Primenu, kad Seimo narys P.Gylys yra balsų skaičiavimo komisijoje. Pone Gyly, jūs taip pat esate balsų skaičiavimo komisijoje. Pone pretendente į generalinio prokuroro pavaduotojus, gal jums nebūtų dabar sunku nusileisti trupučiuką kavos arba bent už durų pabūti, t.y. gera proga nors kartą prokurorą paprašyti išeiti už durų. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, mums dabar reikia apsispręsti dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl K.Betingio paskyrimo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju”. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 70.

PIRMININKAS. Už – 71. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 71 balsavus už, prieš niekam ir susilaikius dviem Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl K.Betingio paskyrimo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju” priimtas. Ponas generalinio prokuroro pavaduotojas K.Betingis visas nutirpęs dabar grįžta į salę. (Plojimai) Man labai malonu pasakyti, kad jūs turite visapusišką Seimo palaikymą. Linkime sėkmės visuose suplanuotuose darbuose tomis aplinkybėmis, kurių jūs dabar nejaučiate, bet kurios tame poste būnant jums gali kelti sunkumų ar problemų. Seimas linki jus sėkmės.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl A.P.Galinio paskyrimo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju” projektas Nr.P-409 (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar 1-5 klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl A.P.Galinio paskyrimo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju” projektas Nr.P-409, taip pat svarstymas ir priėmimas. Aš matau užsirašiusius kalbėti kelis kolegas, mūsų Seimo narius. Kviečiu kalbėti Seimo narį V.Čepą frakcijos vardu. Seimo narys V.Čepas pritartų šiai kandidatūrai… Prašom pasižymėti ir pareikšti savo nuomonę. Prašom paspausti „už”. Seimo narys V.Čepas pakartoja Centro sąjungos frakcijos poziciją. Prašom.

V.ČEPAS. Aš nekalbėsiu antrą kartą. Aš už abu kandidatus kalbėjau, kai kalbėjau pirmą kartą. Ačiū.

PIRMININKAS. Tada Centro sąjungos frakcija pritarė. Kviečiu kalbėti Seimo narį J.Avyžių.

J.AVYŽIUS. Turbūt ne tik mane nustebino, kad generalinis prokuroras ponas K.Pėdnyčia vienu savo pavaduotoju abejotinos reputacijos pareigūną.

Nors daugeliui žinoma ši teisininko mundurui garbės nedaranti istorija, bet leiskite, gerbiamieji Seimo nariai, ją dar kartą priminti.

Į viešumą ši istorija išplaukė tik Sąjūdžio laikais. Be kitų veikėjų, buvo pilietis V.Gušauskas – neteisėtai atleistas, teisingiau, be ceremonijų išmestas iš darbo asmenų, abejingų elementarioms žmoniškumo normoms. Prasidėjo ilgas teisybės ieškotojo kelias, užtrukęs bene pusantro dešimtmečio. Nors teisybė buvo nuskriaustojo V.Gušausko pusėje, bet per įtakingus kaltojo atstovo užtarėjus, tarp kurių, kaip vėliau paaiškėjo, buvo ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų kolegijos pirmininkas A.Valiulis, teisingumas ponui V.Gušauskui buvo nepasiekiamas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę atsirado galimybė atstatyti grubiausiai pažeidžiamas diskriminuojamo žmogaus teises. Tačiau tik 1994 m. dešiniųjų opozicijos iniciatyva buvo sudaryta komisija pradėti apkaltos procesą Aukščiausiojo Teismo pavaduotojui A.Valiuliui. Deja, apkaltos procesas nebuvo pradėtas, nes jam užtverti kelią padėjo ponas A.Galinis, šiandieninis pretendentas į generalinio prokuroro pavaduotojo postą, tada dirbęs Generalinės prokuratūros Baudžiamųjų bylų skyriaus prokuroru. LDDP daugumos nuomone, komisija padarė A.Valiulį ginančią išvadą ir atmetė apkaltos proceso galimybes.

Beje, čia norėčiau priminti vakarykštį mūsų frakcijos pokalbį su pretendentu į generalinio prokuroro pavaduotojus ir pačiu ponu K.Pėdnyčia. Ponas K.Pėdnyčia, užstodamas krūtine vieną iš savo siūlomų kandidatų – poną A.Galinį, sukėlė labai prieštaringų minčių. Jo manymu, dešiniųjų pateikti kaltinimai tuometiniam Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojui A.Valiuliui buvo nepamatuoti, todėl minėtam asmeniui keliamas apkaltos procesas neturėjo rimto pagrindo. Tai kaip čia yra? Nejaugi tokie autoritetingi Seimo nariai kaip tuometinis opozicijos lyderis V.Landsbergis, A.Katkus, A.Vaišnoras, A.Raškinis, S.Pečeliūnas, R.Ozolas ir kiti, inicijavę apkaltos procesą, pūtė tik muilo burbulą? Noriu pastebėti, gerbiamieji Seimo nariai, kad apkaltos proceso užgniaužimas sukėlė visuomenės nusivylimą, netgi pasipiktinimą nepriklausomos Lietuvos teisėsauga. Pono V.Gušausko bylai iškilus viešumon, ji buvo gana plačiai spaudos komentuojama. Šiandien, kai šioje salėje vėl skamba pono A.Galinio pavardė, daugelis žinančių šią negražią istoriją laukia iš mūsų kitokio sprendimo, negu tikėjosi gerbiamasis generalinis prokuroras, pristatydamas Seimui šią savo pavaduotojo kandidatūrą.

Mes deklaruojame „švarių rankų” politiką, bet ji neįmanoma, gerbiamieji, be švarios sąžinės. Tiesa, galime apsimesti nematą ant jos nė dėmelės, sakyti visiems, kaip štai mums iš šios tribūnos sakė ponas A.Galinis, kad tiek metų pragyvenęs, pradirbęs slidžioje vietoje nepaslydai, likai tyras kaip krištolas, neturi sau ko prikišti – žodžiu, esi unikalus atvejis visoje žmonių giminėje. Bet gal todėl ir neturi ko sau prikišti, gal ir atrodai švarus, kad tai, kas apsilenkę su doroviniais prinicipais, tau atrodo natūralu, įprasta, normalu. O kai taip, tai galima nepastebėti ir kai ko daugiau, dėkui Dievui, nors neiškilusio viešumon, bet neatleistino pareigūnui, valstybės pastatytam teisingumo sargyboje.

Taigi prieš pakeliant ranką, gerbiamieji, yra apie ką pamąstyti – tiek apie atskirą žmogų, tiek apskritai apie mūsų teisėsaugos sistemą, kur tiek daug nesąžiningumo, savivalės, nepagarbos žmogui ir tiek maža naujo laiko dvasios. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu diskusijoje kalbėti Seimo narį V.Žiemelį.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! A.Galinį, kaip ir prieš tai pristatytą K.Betingį, pažįstu apie 15 metų. Dirbome kartu ilgą laiką iki tol, kol aš buvau išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą. A.Galinis turi didelį patyrimą įvairiose srityse. Be to, jis dar yra dirbęs teisėju ir, be abejonės, jo profesinis lygis yra tikrai aukštas. Aš apie jį galiu kalbėti tik kaip apie dorą, kultūringą, nesusitepusį žmogų. Pabrėžiu: nesusitepusį žmogų, kuris visą gyvenimą dirbo ir gyveno iš teisėtų pajamų – iš atlyginimo. Tai yra labai daug.

Kita vertus, 1989 m., kai prokuratūroje mes kūrėme Sąjūdžio grupę, tai buvo vienas iš pirmųjų žmonių, kuris įsitraukė į šią grupę. Tuo metu prokuratūroje buvo ne tiek daug drąsių. Tai buvo vienas iš tų, kuris įsitraukė į tą grupę ir visada buvo ištikimas Lietuvos valstybei. Jis tinka šioms pareigoms kaip doras, sąžiningas, kompetentingas žmogus. Aš siūlau balsuoti už A.Galinį.

PIRMININKAS. Tai buvo visi kalbėtojai, užsirašę iš anksto. Gerbiamieji, mums dabar reikia kviesti į tribūną patį pretendentą poną A.Galinį. Gal jis turėtų pareikšti kokių nors savo baigiamųjų minčių?

A.P.GALINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau nuoširdžiai padėkoti už tai, kad prieš keletą dienų šioje salėje, o vakar frakcijose išklausėte mano trumpą nuomonę ir sampratą apie prokuratūrą, apie jos vietą mūsų valstybėje, apie iškilusius tolesnius uždavinius. Taip pat dėkoju už pareikštą kritiką mano atžvilgiu, tačiau norėčiau dar kartą paaiškinti dėl V.Gušausko bylos.

Aš asmeniškai tos bylos nenagrinėjau, ją išnagrinėjo apylinkės teismas, priėmė neigiamą nuosprendį, nagrinėjo kolektyviai. Nagrinėjo Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegija kolektyviai. Taip pat padarė tą patį sprendimą ir tuometinis generalinis prokuroras A.Paulauskas manydamas, kad vis dėlto yra tam tikrų procesinių pažeidimų šioje byloje, parašė skundą Aukščiausiojo Teismo prezidiumui. Kadangi prezidiume buvo 7 nariai, iš jų 5 jau buvo nagrinėję šią bylą kolegijos posėdžiuose, todėl prezidiumas nebegalėjo šios bylos nagrinėti. Ponui A.Paulauskui sutikus, taip pat prezidiumui pritarus nagrinėjimas buvo perkeltas į aukščiausiąjį teismo organą, t.y. į Aukščiausiojo Teismo plenumą. O kai buvo iškeltas apkaltos procesas, aš buvau įtrauktas komisijos nariu ir ne aš sugrioviau tą apkaltos procesą, ne aš rašiau tą išvadą, kur minima, kad dėl to nebuvo iškeltas tas apkaltos procesas. Mano pareiga buvo pasakyti, ar čia šiuo atveju yra koks nors suklastojimas, ar ne. Aš manau, kad pasakiau savo nuomonę, jog suklastojimo šiuo atveju nėra, bylą išnagrinėjo plenumas. Teisingai ar neteisingai išnagrinėjo – ne man buvo pavesta spręsti ir aš to negalėjau išspręsti. Ir niekas dabar negali pasakyti, ar teisingai išsprendė šią bylą. Toks buvo mano vaidmuo. O komisijos išvadą surašė komisijos sekretorius. Tai ne aš rašiau ją. Ji buvo apsvarstyta, ir komisija balsavo. Tai tiek noriu paaiškinti, kad aš dėl to tikrai nejaučiu savo kaltės.

Aš norėčiau padėkoti tiems, kurie šiandien balsuos už mano paskyrimą, ir tiems, kurie dar neapsisprendė, susilaikys. Matyt, dėl to yra tam tikrų priežasčių. Padėkosiu ir tiems, kurie balsuos prieš. Matyt, jie turi savų argumentų. Kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo nuomonę. Kad ir koks būtų jūsų sprendimas, aš ir toliau sąžiningai dirbsiu savo darbą arba senose pareigose, arba tose pareigose, į kurias būsiu jūsų paskirtas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Čia jau klausimų nebus. Kviečiu dabar į tribūną Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą K.Pėdnyčią.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pretendentas į generalinio prokuroro pavaduotojo postą – A.Galinis yra žmogus, kaip man atrodo, kuris, ko gero, gyvenime yra daugiau dirbęs, o mažiau kalbėjęs. Aš tai stebėjau tam tikra prasme ir susitikimuose frakcijose. Iš dalies sąlygojo jo aktyvumą frakcijose ir tos aplinkybės, kad vis dėlto nemažai klausimų buvo deleguota man asmeniškai ir aš negalėjau neatsakyti į tuos klausimus. Todėl aš turėčiau šiek tiek kitą nuomonę dėl A.Galinio, negu buvo pareikšta iš šios garbingos tribūnos.

Aš visiškai neabejoju, kad tai nėra abejotinos reputacijos žmogus. Jūs girdėjote ir kitą nuomonę iš šios tribūnos, kad tai žmogus, kuris buvo aktyvus Sąjūdžio metu. Aš tuo metu irgi dirbau prokuratūroje ir žinau, kad ne vienas norėjo likti šešėlyje, norėjo būti stebėtoju, o A.Galinis vis dėlto buvo tarp tų, kurie buvo aktyvūs. Aš manau, jog pats esu kaltas, kad gerbiamasis Seimo narys iš šios tribūnos pasakė, jog tarsi mano lūpomis vakar buvo pasakyta, išreikšta mintis, kad kaltinimai A.Valiuliui lyg ir nepamatuoti. Ne tokia buvo kalba ir ne tai aš norėjau pasakyti, ir ne taip, aš įsitikinęs, sakiau. Šioje A.Valiulio byloje, kiek reikėtų susieti reikalus su pretendentu, reikėtų atskirti du dalykus. Tai yra A.Valiulio personalija ir jo byla. Ir yra visiškai kitas reikalas, procedūrinis reikalas, kai komisija, kurios sudėtyje buvo pretendentas, sprendė vieną vienintelį siauro pobūdžio klausimą: ar generalinio prokuroro protestas yra suklastotas perkeliant jį iš Aukščiausiojo Teismo prezidiumo į Aukščiausiojo Teismo plenumą, ar ne? Tik tiek. Nepriklausė nuo kandidato ir nebuvo jam visiškai deleguota nė menkiausia teisė spręsti bylą.

Aš pats asmeniškai dar vakar kalbėjausi su A.Paulausku. Jis patvirtino, kad iš tikrųjų trūko kvorumo ir jis sutiko (ir tai yra protokoluota), kad proteste būtų perbrauktas žodis „prezidiumas” ir užrašyta „plenumas”. Todėl iš tikrųjų iš esmės čia nebuvo jokio klastojimo. Ir aš šiandien visiškai pasitikėdamas taip pat galiu patvirtinti, kad klastojimo tiek, kiek… Nemačius bylos ir remiantis A.Paulausko žodžiais, taip pat pretendento ir kai kurių kitų kalbomis, apie klastojimą negali būti kalbos. Aš prašyčiau jūsų atskirti šituos du dalykus – A.Valiulio bylą ir pretendento veiksmus šitoje dalyje.

Gerbiamasis Seime! Aš, kaip generalinis prokuroras, su pasitikėjimu priimsiu bet kurį jūsų sprendimą, ir jis bus man įstatymas. Tačiau nežiūrint to aš labai jūsų prašau spręsti šį klausimą labai atsakingai ir pamatuotai. Aš manau, kad šis kandidatas, kuriam būtų pavesta kuruoti valstybinio kaltinimo ir faktiškai dar finansinės ūkinės veiklos klausimus, yra tinkamas kandidatas šiam postui ir šiems klausimams spręsti. Ačiū jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Tai jau buvo visos platesnės kalbos.

Dabar, kolegos, mums reikia apsispręsti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys J.Razma, užsirašęs pirmasis.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mes, konservatoriai, gana nuosekliai laikomės laisvės ir atsakomybės principo. Tikiuosi, jis nesvetimas ir kitoms frakcijoms. Taigi mes ne taip seniai suteikėme didelę atsakomybės naštą generaliniam prokurorui gana vieningai pritardami jo kandidatūrai ir suvokdami, kad iš tikrųjų jo laukia labai sunkūs uždaviniai bandant išnarplioti ekonominius, finansinius nusikaltimus, sustiprinant kovą su organizuotu nusikalstamumu. Taigi aš manau, kad kartu mes turime suteikti jam ir galimybę, t.y. ir laisvę rinktis savo komandą. Čia mes aiškiai supratome, kad jokia politinė jėga neprimetė generaliniam prokurorui šių kandidatūrų, kurias mes šiandien svarstome. Tai yra jo labai apgalvotas ir pamatuotas pasirinkimas. Mes svarstymo metu dėl šio kandidato, už kurį dabar balsuosime, buvome iškėlę kai kurių problemų, kurių, aišku, jau gana ilgoje jo teisinėje biografijoje galėjo būti ir kur kas daugiau. Bet iš tikrųjų tai yra smulkmenos, palyginus su ilgamečiu sąžiningu darbu. Todėl aš tikiuosi, kad kolegos, visų pirma gerbdami generalinio prokuroro pasirinkimą, balsuos teigiamai už šiuo metu siūlomą klausimą.

PIRMININKAS. Tai buvo kalba už. Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes neseniai pareiškėme pasitikėjimą generaliniu prokuroru ponu K.Pėdnyčia, ir ne šiaip sau, bet kad Generalinė prokuratūra dirbtų geriau negu iki šiol ir kuo greičiau suaktyvintų darbą. Generalinis prokuroras vienas dirbti negali. Reikia turėti darbščią komandą, nepolitikuojančią. Kai kas galbūt ir norėtų, kad tos komandos formavimo procesas užsitęstų keletą mėnesių. Aš siūlau balsuoti už šią dirbsiančią komandą. Ponas K.Pėdnyčia, siūlydamas kandidatus į pavaduotojus, prisiima visišką atsakomybę. Svarbiausias kriterijus – ar pretendentai nėra susiję su korumpuotais elementais. O jei nėra (mes tai jau lyg ir išsiaiškinome), tai turime pasitikėti generaliniu prokuroru ir turime išreikšti pasitikėjimą jo siūlomomis kandidatūromis. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Visiškai pritardamas, kad reikalinga tokia dirbanti komanda, aš vis dėlto norėčiau pasakyti vieną nedidelę istorinę repliką. Čia ne vieta apie tai kalbėti, bet aš pirmą sykį leidžiu sau tokią pastabą per daugelį metų. Aš manyčiau, kad Lietuvos Respublikos prokuratūroje tiriant istorines bylas, susijusias su šio krašto praeitimi, turėtų būti visai kitoks teisinis požiūris. Ir aš manau, kad jūs suprantate, apie ką aš kalbu.

Manyčiau, kad visos bylos... Aš suprantu, kad tai turi būti objektyvu, bet visos bylos turėtų būti nepaprastai įdėmiai peržiūrimos. Dėkui.

PIRMININKAS. Tai buvo kalbos dėl motyvų. Nematau norinčių kalbėti prieš. Kolegos, mums pirmiausia reikėtų registruotis. Gerbiamieji kolegos, registracija pradėta. Kadangi nutarimas iš vieno rimto punkto, nes 2 straipsnis tiktai – nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo, mes galime balsuoti už visą nutarimo projektą?

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Prašyčiau dėmesio! Balsuosime už Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl A.P.Galinio paskyrimo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju”. Kas už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 60.

PIRMININKAS. Už – 61. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 3.

PIRMININKAS. Prieš – 3, ir dar svarsto V.Bogušis. Susilaikiusių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.

PIRMININKAS. Susilaikė 8. Kolegos, 61 balsavus už, prieš – 3 ir susilaikius 8 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl A.P.Galinio paskyrimo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju” yra priimtas. (Plojimai) Mūsų plojimai – tai palinkėjimai sėkmingo darbo nelengvose pareigose ponui A.Galiniui.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo ratifikavimo projektas Nr.P-374 (svarstymas ir priėmimas)

Sutvarkę šitus rimtus personalijų dalykus galime eiti prie tarptautinių Lietuvos sutarčių. 1-6 klausimas – Lietuvos Respublikos Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo ratifikavimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-374. Svarstymas ir priėmimas. Aš nematau užsirašiusių kalbėti diskusijose.

Einantis Seimo Pirmininko pareigas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius teikia ypatingą skubą šitam įstatymo projektui. Ekonomikos komitetas ir Užsienio reikalų komitetas pritaręs. Man telieka pakviesti į tribūną galbūt vieną kitą pabaigos žodį norintį tarti poną R.Naujoką – Patentų biuro direktorių.

R.NAUJOKAS. Gerbiamasis susirinkimo pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Madrido protokolas suteikia prekių ženklų savininkams galimybę lengviau, paprasčiau, greičiau įgyti prekių ženklų apsaugą visame pasaulyje kuo mažesnėmis materialinėmis ir laiko sąnaudomis. Madrido protokolo nuostatos supaprastina prekių ženklų galiojimo išlaikymo bei perleidimo procesus, taip sumažinamos prekių ženklų savininko išlaidos.

Prisijungimas prie Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo yra numatytas Lietuvos asocijuotos narystės į Europos Sąjungą 68 straipsnyje, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. nutarime „Dėl Lietuvos užsienio prekybos politikos krypčių”. Taip pat Lietuvos ir kitų valstybių dvišalėse laisvosios prekybos sutartyse.

Kadangi Lietuva yra Paryžiaus Sąjungos narė, tai už įstojimą į šią pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizaciją nereikės mokėti jokių papildomų mokesčių. Šitas žingsnis yra labai svarbus Lietuvai, siekiant įsilieti į pasaulinę rinką ir pritraukti kuo daugiau užsienio kapitalo į Lietuvos rinką. Dėkoju už pritarimą. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras pasirengęs vykdyti visas šio protokolo nuostatas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl… Šitas ratifikavimo protokolo įstatymas yra dviejų straipsnių. Ar būtų norinčių kalbėti dėl… Atsiprašau, dėl 1 straipsnio? Nematau norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio. Ar galėtume ratifikavimo protokolo 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Taip.

Dėl 2 straipsnio, kolegos, ar būtų norinčių kalbėti? Ir dėl 2 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Girdžiu, „taip”. Kolegos, dėl viso ratifikavimo įstatymo?

Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Siūlomas ratifikavimo protokolo įstatymas palengvins mūsų verslininkų galimybę registruoti savo prekių ženklus įvairiose valstybėse labai paprasta procedūra. Kaip mes įsitikinome svarstydami Ekonomikos komitete, kad ne sumažins, o padidins įplaukas už registraciją taip pat ir kitų verslininkų, norinčių registruoti prekių ženklus Lietuvoje. Todėl aš siūlau balsuoti už ir prašyčiau visus pasielgti taip pat.

PIRMININKAS. Čia buvo kalba už. Ar iš šitų, dabar čia techniniais nesklandumais pagrįstų, užsiregistravusių Seimo narių, norėtų kas kalbėti dėl motyvų? Nematau daugiau norinčių kalbėti. Mielieji kolegos, mums reikėtų registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Aš kviečiu balsų skaičiavimo komisiją pasirengti skaičiuoti mūsų balsus. Kolegos, tuojau balsuosime už Lietuvos Respublikos Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo ratifikavimo įstatymą. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 64.

PIRMININKAS. Už – 65. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra, o susilaikiusių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Ir susilaikiusių nėra. Kolegos, niekam nesusilaikius, niekam neprieštaraujant, o už balsavus 64 Lietuvos Respublikos Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo ratifikavimo įstatymas yra priimtas.

Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-334(2) (priėmimas), Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo” pakeitimo” projektas Nr.P-335 (priėmimas)

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, dabar svarstome darbotvarkės 1-9a ir 1-9b klausimą. 1-7 ir 1-8 klausimus svarstysime šiek tiek vėliau.

Tai 1-9a – Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-334(2). Priėmimo stadija. Pranešėja – E.Kunevičienė. 1-9b – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo pakeitimo” projektas. Registracijos Nr.P-335.

Pirmiausia – Butų privatizavimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ponia E.Kunevičienė jau tribūnoje.

Prašome referuoti, kokie padaryti pakeitimai, kokie yra pasiūlymai.

E.KUNEVIČIENĖ. Pakeitimų ir papildymų arba alternatyvių pasiūlymų po svarstymo nėra. Juridinio skyriaus pastabų irgi nėra. Todėl prašyčiau balsuoti. 1 straipsnio pakeitimas – jau aišku, kad dėl pareiškimų terminų pratęsimo, o 3 straipsnio papildymas – kokie butai neprivatizuojami pagal šitą įstatymą, papildymas 6 punktu – kurie išnuomoti pagal atitinkamus įstatymų projektus. Čia kad būtų padaryta tai, kas priklauso pagal Privatizavimo įstatymą. Papildymas. Todėl prašyčiau balsuoti už abu straipsnius ir už visą įstatymo pakeitimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos… Ponia Elvyra, prašome dar likti tribūnoje. Pradedame Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimą pastraipsniui. 2 straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime priimti bendru sutarimu. Priimtas. Ačiū.

2 straipsnis. 3 straipsnio papildymas. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio straipsnio? Galime priimti bendru sutarimu? Taigi abu straipsnius priimame bendru sutarimu. Įstatymas pastraipsniui priimtas.

Dabar prašome ką nors kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo: 4 – už, 4 – prieš. Visi sutaria: niekas nenori prieštarauti, niekas nenori papildomai išsakyti kokių nors argumentų. Dėkojame pranešėjai. Prašome dabar netoli prisėsti. Registruojamės. Registracija pradėta, vyksta.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

Už – 69.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 70.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi 70 Seimo narių balsavus už Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar lydintis nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „ Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo pakeitimo. Registracijos Nr.P-335.

Kviečiu į tribūną pranešėją E.Kunevičienę.

E.KUNEVIČIENĖ. Anksčiau priimtame nutarime buvo numatytos datos iki šių metų liepos 1 d. Dabar, kad pratęstume tą, kur anksčiau padarėme įstatymo pakeitimą, reikia ir tame nutarime dėl įstatymo įgyvendinimo atitinkamai pakeisti datas. Daugiau čia nieko kito nėra, tik datų pakeitimas tame nutarime. Prašome balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, nutarimas yra nesudėtingas – tai praktiškai nutarimo vienas straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių… Yra norinčių kalbėti, ar čia kompiuteris pradeda… Atrodo, kad daugiau kompiuteris nori, negu… Taigi norinčių kalbėti, matyt, nėra. Galime balsuoti dėl šio nutarimo priėmimo. Prašom dar sykį registruotis. Balsuosime dėl šio nutarimo priėmimo. Dar sykį registruojamės. Vyksta registracija. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo” pakeitimo”. Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 71.

PIRMININKAS. Už – 72. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių taip pat nėra. Taigi už balsavus 72 Seimo nariams Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo” pakeitimo” vienbalsiai yra priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes šiek tiek sutaupėme laiko. Kol kas nėra pranešėjo Č.Stankevičiaus. Jis bus šiek tiek vėliau. Jeigu neprieštarautumėte, mes galėtume svarstyti darbotvarkės 1-11 klausimą – Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-350(2). Svarstymo stadija. Yra užsirašę keli Seimo nariai. Ponas A.Sakalas, V.Andriukaitis – ar jie yra šiuo metu salėje? Ne. Tada kol kas atidedame šitą procesą. Laikinai atsiimu siūlymą svarstyti Žemės ūkio rūmų įstatymo projektą.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo 40 straipsnio įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-336(2) (priėmimas)

Dabar matau, kad salėje yra ir ministras Č.Stankevičius. Galėtume grįžti prie mūsų darbotvarkės 1-7 klausimo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo 40 straipsnio įgyvendinimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-336(2). Priėmimo stadija.

Kviečiu į tribūną ministrą Č.Stankevičių.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, papildymų arba pakeitimų šio įstatymo projektui negavau ir, atrodo, naujų nėra gauta. Šiandien naujų pasiūlymų neturime. Jūs teikėte daug klausimų. Mes svarstymo metu išsiaiškinome visas aplinkybes. Jums buvo pateikta papildoma informacija. Aš prašyčiau Seimo priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių kalbėti? Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti… Pradedame priėmimą pastraipsniui. Kas norėtų kalbėti dėl 1 straipsnio? Jeigu galite – prie šoninio mikrofono arba prie centrinio. Norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio nematau. Kol kas mums laikini sunkumai su kompiuteriu. Taigi 1 straipsnį priimam.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl 2 straipsnio? Norinčių kalbėti taip pat nematom, taigi priimam ir 2 straipsnį bendru sutarimu.

3 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 3 straipsnio? Taip pat nėra norinčių. Priimam ir 3 straipsnį bendru sutarimu. Taigi pradedam kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? 4 – už, 4 – prieš. Ačiū, ministre, jūs galit grįžti į savo vietą. Taigi norinčių kalbėti dėl viso įstatymo nematau, įstatymas visiems yra aiškus, diskutuotas komitetuose.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo. Pradžioje registruojamės.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo 40 straipsnio įgyvendinimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 65.

PIRMININKAS. Už – 66. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra susilaikiusių.

PIRMININKAS. Susilaikiusių taip pat nėra. Taigi eilinį įstatymą šiandien priimam vienbalsiai. Už balsavus 66 Seimo nariams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo 40 straipsnio įgyvendinimo įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos” 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-370(2) (svarstymas ir priėmimas)

Dabar, gerbiamieji kolegos, kviečiu ministrą Č.Stankevičių. Atsiprašau. Dabar 1-8 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybinės vėliavos įstatymo 3 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-370(2). Svarstymo stadija. Šį įstatymo projektą svarstė Nacionalinio saugumo komitetas, mūsų paskirtas pagrindiniu komitetu. Jis pritarė Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybinės vėliavos įstatymo 3 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui. Atrodo, kad iš anksto užsirašiusių kalbėti ir dalyvauti diskusijoje nėra. Ar norėtų komiteto vardu kas nors dar kalbėti? Pritaria komitetas, jokių problemų dėl šio įstatymo projekto nemato. Taigi tuo diskusiją baigiame. Ar norėtų ministras tarti baigiamąjį žodį? Ministras Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis Seime, kadangi, atrodo, įstatymas nesukėlė platesnių diskusijų, nes šio įstatymo papildymas dėl to, kad Lietuvos Respublikos valstybinė vėliava būtų keliama prie Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės daliniuose, atrodo, visiems Seimo nariams suprantamas. Nebuvo jokių kritinių pastabų ir jokių papildymų šiam įstatymui, todėl aš kreipiuosi į Seimą prašydamas pritarti jam po svarstymo ir pradėti priėmimo procedūrą, jeigu reglamentas leidžia tą padaryti skubesne tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Tokiu atveju mes pradžioje apsisprendžiame dėl to, ar pritariam po svarstymo šiam įstatymo projektui. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ponas A.Katkus norėtų kalbėti, ne, čia kompiuteris labiau nori negu…

J.A.KATKUS. Aš tik norėčiau pritarti šitam ir manau, kad ateityje mes turėsim ir dėl kitų įstaigų tą dalyką sureguliuoti, bet šiuo atveju reikia tik pritarti ir balsuoti. Siūlau visiems balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galim. Pritariam po svarstymo šiam įstatymo projektui. Ir aš, pasinaudodamas šiandienine savo reglamentine teise, siūlau taikyti ypatingos skubos tvarką. Ar niekas neprieštarautų šiam siūlymui? Niekas neprieštarauja. Tai kviečiu tokiu atveju ministrą vėl į tribūną ir pradedame Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybinės vėliavos įstatymo 3 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo (registracijos Nr.P-370(2) priėmimo procedūrą. Įstatymas turi 2 straipsnius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Įstatymo 1 straipsnis – dėl 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto papildymo, kaip išdėstyta projekte.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? J.Listavičius. Aš bandyčiau jus įjungti. Pavyko. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai, aš pateikimo metu klausiau ir nebuvo prieštaravimų, kad pirmajame papunktyje po „savivaldybių tarybų” įterptume žodžius „ir seniūnijų pastatų”. Aš motyvavau tuo, kad seniūnija yra pirmoji valstybinė institucija, ir ieškant būtų lengviau surasti, ir žmonės, kurie lankosi, matytų, kad tai yra valstybinė įstaiga. Ir dar toks argumentas, kad anksčiau vis dėlto vėliavos buvo. Tai ar čia nereikėtų ir ar negalima būtų po „savivaldybių tarybų” įterpti du žodžius „ir seniūnijų pastatų”? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, atsirado naujas pasiūlymas. Ar J.Beinortas dėl šio pasiūlymo? Prašom.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad apskritai reglamentacija, kai valstybinė vėliava keliama prie seniūnijų, jau yra numatyta anksčiau, ir tai nesusiję su mūsų šiandien svarstomu įstatymo papildymu. Šitas svarstymas kyla iš karinių dalinių ir ministerijos pabrėžimo. Aš galvočiau, kad šiandien reikėtų apsiriboti tiktai ta tema, kuri yra pateikta šiame mūsų įstatyme, o seniūnijų, kaip savivaldos dalies, klausimą palikim taip, kaip jis dabar yra išspręstas.

PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė šiuo atveju kokia?

Č.V.STANKEVIČIUS. Klausimas buvo pateiktas. Aš savo požiūrį esu išsakęs, tačiau jokių pasiūlymų, pataisų raštu nebuvo gauta. Iš tikrųjų yra tik pasiūlymas žodžiu šiuo metu, ir Seimo reikalas spręsti, kaip elgtis.

PIRMININKAS. Ar galėčiau pasiūlyti ponui J.Listavičiui laikinai sustabdyti savo siūlymą? Šalia jūsų sėdi ponas L.Sabutis, ir, man atrodo, jeigu jūs sutarsite, kad tokį siūlymą galima pateikti, mes be didelių problemų gana greitai priimtume sprendimą.

Tokiu atveju ar būtų norinčių dar kalbėti dėl viso 1 straipsnio? Pasiūlymų ir pataisų kol kas nėra. Galim priimti bendru sutarimu taip, kaip dabar yra pateikta straipsnio redakcija? Priimam.

Tada 2 straipsnis – 3 straipsnio pirmosios dalies 10 punkto pakeitimas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šio straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Taigi galim priimti 2 straipsnį taip pat bendru sutarimu.

Įstatymą pastraipsniui priėmėm. Pradedam viso įstatymo priėmimo procedūrą. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Įstatymas yra visiems aiškus, apsvarstytas komitete. Niekam nekyla jokių abejonių. Taigi dėkojam pranešėjui. Prašom pasiruošti balsuoti. Dar sykį registruojamės. Gal išauklėsim kompiuterį, kad jis tinkamai elgtųsi.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosim dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybinės vėliavos įstatymo 3 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 81.

PIRMININKAS. Už – 82. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra prieš.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra susilaikiusių.

PIRMININKAS. Susilaikiusių taip pat nėra. Taigi už balsavus 82 Seimo nariams (vienbalsiai) Lietuvos Respublikos valstybinės vėliavos įstatymo 3 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas yra priimtas. Taigi išsprendėm ir šį darbotvarkės klausimą.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų įstatymo projektas Nr.P-350(2) (svarstymas)

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, galime spręsti 1-11 darbotvarkės klausimą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų įstatymo projekto svarstymo stadija, registracijos Nr.P-350(2). Iš anksto užsirašę kalbėti trys Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu kalbėti Seimo narį A.Sakalą. Pone Sakalai, ar jūs norit kalbėti šiuo klausimu, ar ne? Aš kviečiu poną P.Gražulį, vėliau išsiaiškinsim su kitais Seimo nariais, ar jie nori kalbėti. Ponas P.Gražulis iš anksto užsirašęs kalbėti.

P.GRAŽULIS. Šis įstatymas, aš manau, yra labai reikalingas. Antrasis projektas yra parengtas atsižvelgiant į Juridinio skyriaus išvadas bei žemės ūkio visuomeninių organizacijų pareikštas pastabas. Žemės ūkio rūmai sėkmingai veikė tarpukario Lietuvoje, panaši struktūra, vadinama Žemės ūkio taryba, veikia Danijoje ir kitose šalyse. Atskiros žemdirbiškos organizacijos, dažniausiai atstovaujančios tam tikrų produktų gamintojų – mėsos, pieno, grūdų ir panašiems interesams, susivienija tam, kad atstovautų deryboms su vykdomąja ir įstatymų leidžiamąja valdžia, padėtų gilinti žemdirbių profesinius įgūdžius, ugdytų naujas ūkininkavimo formas. Manau, kad priimti 2 ir 8 straipsnių alternatyvas visiškai netikslinga, nes Žemės ūkio rūmai veikė iki šiol ir prieš karą tik funkciniu, bet ne teritoriniu principu. Tik funkciniu principu veikė panašios žemdirbių organizacijos ir užsienyje. Teritoriniams interesams atstovauti bus galima numatyti įstatymo tvarka per savo padalinius rajonuose, per Žemės ūkio rūmų skyrius. Netikslinga dirbtinai ir iš viršaus kurti organizacijas, kurių nenori patys kaimiečiai. Žemės ūkio rūmai atstovaus visų žemdirbių interesams, nesvarbu, ar jie bus iš Skuodo rajono, ar iš Balbieriškio.

Aš manyčiau, jeigu Žemės ūkio rūmų įstatymas bus funkcinio pobūdžio, jis skatins visuomenines organizacijas, šakines organizacijas jungtis ir aktyviau veikti, kad jos, kartu susibūrusios į savo vienetus, galėtų aktyviai dalyvauti Žemės ūkio rūmų veikloje. O seniūnijose žmonės turėtų aktyviai burtis į bendruomenę, spręsti buitinius, komunalinius, kultūros reikalus, remdamiesi Vietos savivaldos įstatymu.

Siūlau pritarti projektui po svarstymo, tačiau išbraukti 2 ir 8 straipsnių alternatyvas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu R.Karbauskį.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma norėčiau sutikti su tuo, kad visos Lietuvoje veikiančios žemdirbių organizacijos, draugijos, sąjungos, asociacijos siekia vieno ir to paties tikslo – įgyvendinti žemdirbių savivaldą. Atrodytų, kad tereikia šias pastangas suvienyti ir tas tikslas bus pasiektas. Tačiau projekto teikėjai pasiūlo Žemės ūkio rūmų įstatymo projektą, kuriuo tokias pastangas norima pažaboti.

Kaip kitaip suprasti teikėjų siūlomą variantą, kad 50% rūmų tarybos narių turėtų būti teritorinių žemdirbių savivaldos organizacijų nariai? Visos šiandien Lietuvoje veikiančios žemdirbių organizacijos yra vienijamos funkcinių interesų, o jų vidinė savivalda vyksta ir teritoriniu principu. Kadangi žemdirbių organizacijų, veikiančių teritoriniu interesų principu, dar nėra, tai tokias reikėtų kurti be žemdirbių iniciatyvos. Pavyzdžiui, seniūnijose tai darytų seniūnai ir t.t.

Apibendrindamas galiu pasakyti, kad toks dirbtinis žemdirbių savivaldos kūrimas gali baigtis visišku idėjos sunaikinimu, kitaip tariant, gali tapti dar vienu valdančiosios daugumos agitaciniu štabu.

Nemažai stebina ir kitas rengėjų pasiūlymas. Įstatyme siūloma steigti naują žemės ūkio konsultavimo tarnybą. Mažiau informuotiems Seimo nariams galiu paaiškinti, kad žemės ūkio konsultavimo tarnyba Lietuvoje jau veikia. Ją steigiant Žemės ūkio rūmai nedalyvavo. Tačiau, kaip minėjau, ji veikia ir jos darbo rezultatai yra akivaizdūs. Atrodytų, kas čia bloga, kad Lietuvoje norima įsteigti antrą konsultavimo tarnybą? Tačiau noriu pažymėti, kad rengėjų tikslas šiuo atveju yra kitoks. Jie numato priemones, egzistuojančios konsultavimo tarnybos perėmimui arba jos likvidavimui, tos, kuri šiandien egzistuoja. Ką duos tokia reforma kaimo žmonėms, man labai sunku suprasti. O rengėjams, matyt, parūpo kaimo rėmimo fondo lėšos, skirtos konsultavimo tarnybai finansuoti. Gaila, kad žemdirbių interesai šiuo atveju lieka antrame plane, o politikai ir toliau dalijasi įtakos sferas ir naujus mundurus.

Siūlau įstatymo projekto po svarstymo nepriimti ir įpareigoti Kaimo reikalų komitetą inicijuoti žemdirbių organizacijų pasitarimą, kuriame patys žemdirbiai nuspręstų, kokią jie nori matyti žemdirbių savivaldą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite išsakyti ir mūsų specialistų kai kurias nuostatas šiuo svarstomo įstatymo klausimu. Akivaizdu, kad Žemės ūkio rūmų įstatymas yra labai reikalingas, tačiau reikėtų šiandien dar labai smarkiai padiskutuoti, ir nuosekliai, ir atidžiai suredaguoti šio įstatymo kai kuriuos straipsnius. Antrasis projektas kol kas nei savo visuma, nei atskirais straipsniais nenustato daugelio rūmų kūrimosi ir veiklos pagrindų. Jis labiau orientuoja rūmus į gamybos reikalų tvarkymą ir nepakankamai kreipia juos į esminę jų paskirtį – į žemės ūkio ir apskritai kaimo ekonominės, socialinės pažangos vystymo siekius.

Įstatymo projektas tiksliau neapibrėžia Žemės ūkio rūmų sampratos, pasitenkindamas tiktai 1 straipsnio antrojoje dalyje nuoroda į 2 straipsnį ir 2 straipsnyje išvardytais subjektais – organizacijų susivienijimais. Pateikiant tokią išbaigtą unijinę rūmų sandaros schemą, iš karto kyla klausimas: o jeigu ne visos žemės ūkio sričių organizacijos vieną kartą pareikš norą susivienyti ir panašiai? Tokiu atveju dalinis atskirų organizacijų atstovaujamasis susivienijimas vargu ar gali vadintis rūmais.

1925 m. gruodžio 19 d. priimtame Žemės ūkio rūmų įstatymo 1 straipsnyje buvo parašyta, kad Žemės ūkio rūmai yra visuomenės įstaiga žemės ūkio kultūrai ir profesiniams ūkininkų reikalams atstovauti. Taigi ir dabartiniame straipsnyje turbūt reikėtų įrašyti mūsų siūlomą tokią redakciją, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai yra aukščiausioji savivaldi žemės ūkio visuomenės įstaiga, plėtojanti jo pažangą ir atstovaujanti asocijuotai besivienijančioms nevyriausybinėms žemės ūkio produkcijos gamintojų, jos perdirbėjų ir prekiautojų, agrarinių ir intelektualinių paslaugų bei kitoms su žemės ūkio bei kaimo ekonomika ir socialiniu vystymu susijusioms organizacijoms. Reikėtų pasakyti, kad labai rimta problema iškiltų, jeigu, tarkim, vienu atveju Žemės ūkio rūmai, kaip savarankiška savivaldos ir kooperacijos pagrindais veikianti institucija, vykdytų vienas funkcijas. Kitu atveju reikėtų pagalvoti, ar nereikėtų Žemės ūkio rūmams perduoti kai kurių valstybės deleguojamų funkcijų ir kad jie tas valstybės deleguotas funkcijas galėtų vystyti, galėtų priimti sprendimus, taip pat disponuoti dalimi lėšų už valstybės deleguotų funkcijų įgyvendinimą, o taip pat galėtų būti atskaitingi tuomet Vyriausybei arba kitoms žinyboms už valstybės deleguotų funkcijų įgyvendinimą. Tuo atveju žemės ūkio subjektai galėtų turėti didesnę įtaką žemės ūkio politikai, būtų atsakingi už kai kurias jos sritis, dalyvautų toje savivaldoje ir taip prisiimdami atsakomybę eitų į priekį.

Kita vertus, projekte siūlomas labai menkas sąlytis su Lietuvos žemės ūkio mokslo taryba, iki šiol buvusia prie Žemės ūkio ministerijos. Būtų gerai, kad ji taptų juridiniu Žemės ūkio rūmų nariu, o žymūs mokslininkai bei nusipelnę žemės ūkio specialistai galėtų būti renkami rūmų garbės nariais. Rūmai turėtų tapti plačiu ir aktyviai funkcionuojančiu mokslo ir gamybos tiltu, taip pat atsakančiu į žemės ūkio perspektyvoms iškylančius klausimus.

Reikėtų labai rimtai įvertinti ir diskutuoti dėl kai kurių Žemės ūkio rūmų funkcijų bei nustatyti, ar jos nedubliuoja dabartinės Žemės ir miškų ūkio ministerijos funkcijų. Reikėtų labai detaliai išnagrinėti tas funkcijas, kad būtų galima išvengti tam tikro funkcijų dubliavimo ir paralelizmo. Vargu ar būtų tikslinga pritarti, kad rūmai tvarkytų visą augalų sėklinės medžiagos apyvartą. Gal geriau koncentruoti Žemės ūkio rūmų pastangas augalų veislių selekcijos plėtrai, konkursiniams veislių tyrimams, vertinimui bei rajonavimui ir aukščiausiųjų reprodukcijų veislinės medžiagos propagavimui bei dauginimui.

Toliau yra tokių sąvokų, kurios iš viso projekte nieko nereiškia, pavyzdžiui, rūpinasi žemės ūkio ir maisto produktų eksporto organizavimu ir pan. Na, rūpintis galima iš tikrųjų, bet ta sąvoka nei juridiškai, nei kitaip nieko nesako.

Pasigendama ypač svarbios rūmų funkcijos – vienyti ir telkti žemės ūkio specialistus ūkininkauti ir kaimo ekonominei, socialinei pažangai spartinti, plėsti ir tobulinti jaunų žemės ūkio specialistų įdarbinimo pasiūlos formas, iš jų konkursinių jaunų specialistų ūkio steigimą ilgalaikių ypač palankių kreditų bei nuomos sąlygomis. Todėl mes manome, kad Žemės ūkio rūmų įstatymas turėtų būti dar labai smarkiai redaguotinas, diskutuotinas ir iš tikrųjų būtų verta padaryti šio svarstymo pertrauką ir dar kartą plačiai padiskutuoti dėl visų už ir prieš. Manytume, kad Žemės ūkio rūmai tikrai galėtų vykdyti kai kurias valstybės deleguotas funkcijas, šiuo atveju iš Žemės ūkio ministerijos reikėtų tiksliai perkelti tas funkcijas, kurios jiems galėtų būti perduotos, bet kartu taip pat galėtų būti perkeltas ir, tarkime, kaimo vystymo fondas, kuriuo tokie rūmai galėtų disponuoti. Vienu žodžiu, klausimų yra labai daug, įstatymas tikrai yra labai reikalingas, tačiau turėtume jį plėsti būtent ta kryptimi, kad kuo daugiau atsakomybės galėtų gauti patys žemės ūkio subjektai ir kartu būtų atsakingi ir atskaitingi už priimtus kai kuriuos valstybinius sprendimus. Todėl manytume, kad reikėtų padaryti įstatymo svarstymo pertrauką ir dar gerai padiskutuoti dėl daugelio pozicijų. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Baigiamąjį žodį šioje stadijoje tars pranešėjas – Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Žemės ūkio rūmų įstatymas, kaip minėjau, jau seniai reikalingas. Jis yra parengtas ir šiandien iškilo kai kurių klausimų, kuriuos minėjo diskusijose. Buvo iškeltas svarbiausias dalykas – kad rūmai užsiims nereikalingomis funkcijomis, t.y. konsultavimo tarnyba. Konsultavimo tarnyba yra rūmų funkcija. Jie šitą funkciją turėtų vykdyti. Labai gaila, kad pranešėjas, kuris kalbėjo apie tai, sakė, kad skirta lėšų ir t.t. Lėšos turėtų būti visą laiką mažinamos ir konsultavimo tarnyba turėtų gyventi iš užsidirbtų lėšų. Rūmuose manoma, kad šita tarnyba turėtų pradžioje gauti lėšų, o toliau palaipsniui pereiti prie ūkiskaitos ir valstybei nereikėtų šitų lėšų skirti. Buvo iškeltas klausimas, ar rūmai nepasiima per daug funkcijų, t.y. vykdyti kai kurių ministerijos funkcijų ir t.t. Rūmai vykdys tas funkcijas, kurias ministerija deleguos jiems. O apie dubliavimą neturėtų būti jokios kalbos.

Dar kalbama apie alternatyvas. Alternatyvos Kaimo reikalų komitete nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, ir aš pritariu gerbiamajam P.Gražuliui, kuris siūlo alternatyvų atsisakyti ir priimti tokį variantą, kuris pateiktas. Toliau kalbama, ar reikia daryti pertrauką. Aš manyčiau, kad pertraukos daryti nereikėtų ir Žemės ūkio rūmų įstatymą priimti kaip galima greičiau. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi yra skirtingų nuomonių dėl to, kokį turėtume priimti sprendimą po svarstymo. Buvo siūlymas daryti pertrauką ir buvo siūlymas baigti svarstymo procedūrą. Taigi dabar prašom dėl balsavimo motyvų. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai pritariu gerbiamojo R.Karbauskio ir P.Gražulio nuomonėms vertinant šitą įstatymą, kitaip tariant, kai kas nori lyg ir sukurti tam tikrą monstrą, naują valdymo monstrą. Jeigu taip, tada reikėtų skaičiuoti ir pinigus, ir darbuotojus, ir etatus, ir t.t., ir t.t. Aš esu prieš tai, todėl siūlyčiau įstatymą pataisyti, kad šito nebūtų. Kitaip tariant, atsisakyti šitų alternatyvų, atsisakyti kai kurių straipsnių, kurie numato, kad Žemės ūkio rūmai gali tiesiogiai kam nors vadovauti, nes Žemės ūkio rūmai gali būti tik visuomeninė organizacija, o ne kokia nors prievartinė organizacija. Todėl aš manyčiau, kad reikėtų padaryti pertrauką, įstatymą sutvarkyti taip, kaip reikia, kad būtų pakankamai aišku, ir tada būtų galima priimti.

PIRMININKAS. Taigi vienas Seimo narys pasisakė už pertrauką. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas rengtas tam, kad teiktų paramą žemdirbiams, o ne, kaip čia minėjo, kad būtų kuriamas monstras. Dėl pinigų taip pat buvo pasakyta, kad jie reikalingi įsikūrimo pradžiai, o toliau jie veiktų ūkiskaitos principais. Todėl aš pritariu įstatymo projektui po svarstymo ir kviečiu balsuoti už pritarimą, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad 11 straipsnio pirmoji pastraipa turėtų būti suredaguota, nes čia neaišku, kas neatlygintinai, kas už lėšas bus perduota ir kas nupirkta. Todėl, matyt, reikėtų padėti tašką ir atskirti. O šiaip dar kartą siūlau balsuoti už ir nedaryti pertraukos. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, dar 2 Seimo nariai nori kalbėti, mes turime šiek tiek laiko. J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Man teko dalyvauti kuriant Prekybos ir pramonės rūmus. Ir tas laikotarpis gana ilgas. Dar ir šiandien mes, nagrinėdami aną sistemą, susiduriam su tuo, kad ir pačioje pradžioje, ir dabar nenustatyta tų rūmų vieta valstybėje, vyriausybinėse struktūrose. Mano manymu, klausant šitos diskusijos ta pati problema kyla ir dėl Žemės ūkio rūmų. Pirmiausia reikėtų apsispręsti, kas yra tie rūmai, kokios bus jų funkcijos, nes dabar neaišku. Yra toks didelis monstras – ministerija, ir jie tikrai pradės tarpusavyje diskutuoti, kas ką veiks. Jeigu Žemės ūkio rūmai norės perimti kokias nors valstybines funkcijas, tuomet vadovauti Žemės ūkio rūmams turi valstybės skirtas žmogus. Visuomeniniais pagrindais arba išrinktas žmogus šito padaryti nepajėgs, nes ten ateis tik labai norintis dirbti, bet ne specialistas. Patikėkite tuo remdamiesi praktika. Todėl manyčiau, kad tikrai reikėtų atidėti šitą svarstymą ir labai rimtai dar kartą rengti šitą įstatymą, nes po to bus dar keletas įstatymų, kuriuos reikės svarstyti.

PIRMININKAS. R.Karbauskis dar sykį.

R.KARBAUSKIS. Aš visiškai pritarčiau Seimo narės J.Matekonienės nuomonei ir pasakyčiau, kad šituo įstatymu mes norime įgyvendinti arba padėti įgyvendinti žemdirbių savivaldą. Tai yra ne toks procesas, kuris baigiasi įstatymo priėmimu. Faktiškai jis tikrai labai sudėtingas, o mes į tą problemą žiūrime gana atsainiai. Ir aš siūlyčiau vis dėlto atidėti ir dar stipriai tai (…) Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar pažiūrėsime, kieno argumentai buvo svaresni. Registruojamės. Ir visų pirma balsuosime dėl siūlymo pritarti po svarstymo. Jeigu toks siūlymas nesurinks daugumos, tada balsuosime, ar pritariame svarstymo pertraukai. Na, automatiškai ji taps alternatyva, jeigu nebus surinkta daugumos už pasiūlymą pritarti po svarstymo. Gerbiamieji Seimo nariai, elgsimės pagal Statutą. Yra siūlymas pritarti po svarstymo. Kas už tai, kad tokiam siūlymui būtų pritarta, spaus mygtuką „už”. Prašom balsuoti. Galvojantys kitaip spaus kitus mygtukus.

Iš viso balsavo 58 Seimo nariai. 39 – už, 15 – prieš, 4 susilaikė. Taigi pritarta po svarstymo ir Seimo narius, turinčius pastabų įstatymo projektui, raginame tuos siūlymus teikti, diskutuoti su projekto rengėjais. Mes niekur neskubėdami galėsime šitą įstatymą gerai aptarę priimti tada, kai matysime, kad tikrai jau esam dėl jo pasiekę sutarimą.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo projektas Nr.P-341(2) (svarstymas)

Prieš pietus mums belieka apsvarstyti 1-10a, 1-10b ir 1-10c darbotvarkės klausimus. Tai Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 43 straipsnio antrosios dalies pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-341. Pradedame svarstymo stadiją. Iš anksto užsirašiusių kalbėti nėra. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir pritarė su išlyga. Papildomas komitetas – Nacionalinio saugumo komitetas taip pat svarstė ir pritarė su išlyga. Ar būtų norinčių išsakyti komitetų pozicijas? Norinčių kalbėti komitetų vardu nėra. Ar norėtų kas nors dalyvauti diskusijoje? Niekas neužsirašė. Tokiu atveju aš Seimo narius tiesiog supažindinsiu trumpai su komitetų išvadom.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo kitaip suformuluoti įstatymo 1 straipsnį ir vietoje žodžių „įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. kovo 31 d.” įrašyti skaičius ir žodžius: „įstatymo galiojimas sustabdomas iki 1998 m. sausio 15 d.” Taip pat siūlo įrašyti projekto 2 straipsnį, kurį suformuluoja taip: „2 straipsnis – Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. liepos 2 d. nutarimo Nr.1-1424 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įgyvendinimo” pripažinimas netekusiu galios. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. liepos 2 d. nutarimą Nr.1-1424 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įgyvendinimo”. Pasirašo komiteto pirmininkas S.Stačiokas. Ir Nacionalinio saugumo komitetas svarstydamas šį įstatymą nusprendė: pritarti įstatymo projektui (registracijos Nr.P-341), bet įvertinus Seimo Juridinio skyriaus išvadą siūlyti jį patobulinti taip: „Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas pradedamas taikyti nuo 1998 m. sausio 15 d.” Už balsavo visi posėdžio dalyviai.

Daugiau norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Aš kviesčiau baigiamajam žodžiui Vidaus reikalų ministerijos atstovą, Vidaus reikalų ministerijos štabo viršininką poną R.Pukanasį.

R.PUKANASIS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstant šį įstatymą buvo priimtos Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabos, pakoreguotas 1 straipsnio ir taip pat 2 straipsnio 1 punktas (pagal siūlomą redakciją). Nepriėmėme Nacionalinio saugumo komiteto pastabos dėl 1 straipsnio pakeitimo, nes įstatymas jau galiojo (pagal tą įstatymą) nuo kovo 31 d., ir formuluoti, kad jis galios nuo kitų metų, būtų nelabai logiška. Todėl aš prašyčiau pritarti tam suderintam variantui ir su Teisės ir teisėtvarkos komiteto priimtais pasiūlymais jį priimti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymas… Vyriausybės ir ministerijos atstovas ponas R.Pukanasis siūlo pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto suderintam variantui. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galėtume pritarti po svarstymo? Bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo. Ačiū. Aš kviečiu ministerijos atstovą toli nenueiti, likti čia pat. Tokiu atveju mes turėtume dabar apsispręsti dėl 1-10b darbotvarkės klausimo – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo galiojimo laikino sustabdymo įstatymo projekto, kurį teikė S.Pečeliūnas. Jis įregistruotas kaip alternatyvus projektas. Bet, kiek aš suprantu, jis yra visiškai toks pat kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto suderintas su ministerijos atstovais 1 straipsnis. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjo pono S.Pečeliūno nėra salėje. Ar norėtų kas nors išsakyti nuomonę dėl pono S.Pečeliūno pateikto projekto? Tai, ką aš pasakiau, yra teisybė ir tai yra praktiškai tas pat, ką mes jau esame nusprendę. Niekas nenori kalbėti. Ar galėtų ponas R.Pukanasis pasakyti dar savo nuomonę?

R.PUKANASIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pono S.Pečeliūno pateiktas įstatymo projektas yra siauresnis mūsų teikiamo projekto variantas. Taigi jeigu jūs pritarsite mūsų teikiamam variantui, man atrodo, visiškai patenkinsite ir Seimo nario pono S.Pečeliūno interesus.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įgyvendinimo” projektas Nr.P-342 (svarstymas)

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymas… Kadangi mes jau pritarėme ministerijos ir komiteto teiktam variantui, jis apima ir pono S.Pečeliūno teiktą projektą, tai tokiu atveju mums pono S.Pečeliūno teikiamo projekto toliau svarstyti nėra reikalo. Mes pono S.Pečeliūno projekto toliau nesvarstysime. Tada lieka apsispręsti dėl 1-10c darbotvarkės klausimo – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo” įgyvendinimo projekto, registracijos Nr.P-342. Kiek aš suprantu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiam nutarimui nepritarė. Nacionalinio saugumo komitetas pritarė, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas įtraukė šio nutarimo problematiką į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 43 straipsnio antrosios dalies pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnį. Taip? Pone Pukanasi, jeigu galite, tą dar pasakykit.

R.PUKANASIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes svarstydami komitetuose įtraukėme į 2 straipsnį būtent tą reikalavimą, kad Seimui nereikėtų priimti nutarimo dėl (…). Būtent 2 straipsnio antroji dalis įvertina tą problematiką, paveda Lietuvos Vyriausybei iki š.m. birželio 1 d. parengti ir patvirtinti nutarimą dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymui įgyvendinti (…).

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tokiu atveju ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai? Tokiu atveju to nutarimo toliau mes nesvarstytume. Galim pritarti? Taigi bendru sutarimu pritariam Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad nepritariam nutarimui po svarstymo. Ši problema yra išspręsta kitu būdu. Dėkojame ponui R. Pukanasiui.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Jaunimo reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo” projektas Nr.P-270(4) (svarstymas)

Taigi 1-10 darbotvarkės kompleksinį klausimą mes išsprendėm. Ir jeigu gerbiamieji Seimo nariai neprieštarautų (mes sutaupėme pakankamai daug laiko dar prieš pietų pertrauką), mes galėtume pasiūlyti dabar apsvarstyti 2-6 darbotvarkės klausimą, t.y. Seimo nutarimo „Dėl Jaunimo reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo” projektą Nr.P-270(4). Svarstymo stadija. Pranešėjas – S.Čirba. Jeigu mes dabar sutiktume šį klausimą svarstyti, tai vakare mes anksčiau baigtume darbą. Niekas neprieštarauja tokiai procedūrai? Niekas neprieštarauja. Ar būtų norinčių kalbėti, dalyvauti diskusijoje? Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas šį projektą svarstė ir pritarė. Buvo pateiktos redakcinės pastabos ir, kaip suprantam, į pastabas pranešėjai atsižvelgs. Niekas nenori dalyvauti… J.Listavičius norėtų tarti žodį šiuo klausimu. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl turinio aš gal ir neturėčiau pastabų, tačiau dėl formos turiu. Mano supratimu, nuostatus mes turėtume žinoti arba reikėtų maždaug nuostatų pačios formos prisilaikyti. Šiuo atveju galima buvo išskirti atitinkamas dalis arba atitinkamus skyrius ir tuomet būtų matyti, kas juose yra. Dabar 13 straipsnių, o toliau jau ieškok, kaip sako, ko čia kur reikia. Todėl jų forma, mano supratimu, galėtų būti šiek tiek pataisyta. Taip pat nevisiškai iš nuostatų aiški ir pati administracija. Tai kaip su tuo pirmininku, kaip su tuo, sakykim, sekretoriumi, konsultantu? Ar jie dirba visuomeniniais pagrindais, ar jie bus samdomi? Taip pat nuostatuose galėtų tai atsispindėti ir būtų aiškiau, o patys nuostatai būtų pilnesni. O šiaip aš pritariu nuostatų projektui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Taigi tuo diskusiją šiuo klausimu baigiame. Aš kviečiu į tribūną pranešėją S.Čirbą tarti baigiamąjį žodį.

S.ČIRBA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Prieš jus ketvirtasis Seimo projektas „Dėl Jaunimo reikalų komisijos nuostatų”. Manome, komisija daug padirbėjo, kad šie nuostatai būtų kuo tobulesni, ir tiktai galiu atkreipti dėmesį, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išraše iš protokolo yra toks netikslus pastebėjimas, kad tai atkartos dar praeitoje Seimo kadencijoje sukurtos komisijos parengtų nuostatų projektą. Tai yra šio Seimo ir šios Jaunimo reikalų komisijos nuostatai, o, kaip žinia, buvusioji Seimo Jaunimo reikalų komisija dirbo be nuostatų. Tai siūlyčiau pritarti, ir gal ateityje, aš turiu omenyje Seimo pirmininko A.Vidžiūno teiktą pastabą, ši Jaunimo reikalų komisija dar turėtų rūpintis ir sporto reikalais. Jaunimo sportas irgi artima jaunimui problema. Gal ateityje nuostatai bus papildyti ir sporto klausimais. Siūlyčiau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar apsispręsime po svarstymo. Ar būtų norinčių dar kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariam bendru sutarimu po svarstymo nutarimo „Dėl Jaunimo reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo” projektui.

Gerbiamieji Seimo nariai, tuo mūsų šios dienos rytinį plenarinį posėdį tuoj pat baigsime. Baigiame. Ir trumpa informacija. Etikos ir procedūrų komisijos posėdis kviečiamas rytoj, balandžio 30 d., 14.30 val., III rūmų 522 kabinete. Vietoj šiandien numatyto komisijos posėdžio jis įvyks rytoj.

Dabar pertrauka iki 15 val.