Penkioliktasis (penkiasdešimt šeštasis) posėdis
1997 m. balandžio 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.LANDSBERGIS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Vyriausybės pusvalandis. Sveikatos apsaugos ministras J.Galdikas

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Pradedame popietinį posėdį. Klausimas 2-1. Įprastinis Vyriausybės pusvalandis. Aš kviečiu į tribūną sveikatos ministrą J.Galdiką.

J.GALDIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, per šį pusvalandį pasistengsiu pateikti, ką Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios institucijos veikė pastaruosius trejetą mėnesių, kaip vyksta pasirengimas sveikatos draudos sistemos įvedimui nuo liepos 1 d., ir mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.

Taigi per pastaruosius trejetą mėnesių pačioje Sveikatos apsaugos ministerijoje vyksta reorganizacija, kuri pagal įstatymą iš esmės baigiasi šiandien, bet kai kas iš darbuotojų pagal įstatymą dirbs dar du mėnesius arba dar keturis mėnesius. Taigi iš esmės yra suformuota nauja struktūra, kurią jums pageidaujant galėsiu pateikti. Galėčiau tik tiek akcentuoti, kad remiantis Vyriausybės patvirtinta programa yra suteiktas prioritetas pirminei sveikatos priežiūrai, yra įkurtas toks skyrius. Iš naujų dalykų – ministerijoje įkurtas Užsienio skyrius, kurio iki šiol nebuvo, ir yra įkurtas Farmacijos departamentas tam, kad Vyriausybė, šiuo atveju Sveikatos apsaugos ministerija, vykdytų vaistų politiką.

Kalbant apie antrąją dalį, t.y. apie pasirengimą įvesti sveikatos draudą, yra sukurta ir nuo sausio mėnesio dirba šiek tiek vėliau patvirtinta tarpžinybinė grupė, kurioje yra tiek ministerijos, tiek Finansų ministerijos, tiek Seimo, tiek ir kitų institucijų atstovų, kurie apsvarstė buvusią padėtį ir sutarė dėl esminių reformos etapų, esminių pakeitimų, parengė įstatymų pakeitimų projektus, juos šiuo metu derina su ministerijomis ir, manau, tai bus aptarta ir Seimo Sveikatos reikalų komitete, ir šie pakeitimai bus pateikti Vyriausybei ir, tikiuosi, po to – Seimui. Poįstatyminių aktų rengimas yra didelis darbas, todėl kol kas jie rengiami ne taip intensyviai, kaip norėtųsi, nes neaišku, ar Seimas pritars naujiems įstatymo pakeitimams. Bet mes tikimės, kad pritars, todėl juos taip pat rengiame. Kalbėdamas apie valstybinę ligonių kasą ir apie teritorines ligonių kasas, galėčiau informuoti, kad yra paskirti konkursai kompiuteriams įsigyti, programoms parengti, šiuo metu vyksta gydytojų pasirinkimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiandien yra pasirinkę gydytojus arba įstaigą ir gydytoją daugiau kaip 50% Lietuvos Respublikos gyventojų, todėl tikime, kad sveikatos draudos sistema, jeigu Seimas pritars pakeitimams, bus pradėta liepos 1 d. Tai gal tiek trumpai. Gal bus daugiau klausimų?

PIRMININKAS. Taip. Klausimų jūs gausite pakankamai. Jūsų klausti užsirašė 10 Seimo narių. Jau dabar matau daugiau. Kolegos, dar patvirtinkite savo norą klausti kompiuteriu. Dabar klausia pirmasis užsirašęs Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, kaip sprendžiami sveikatos draudimo lėšų kaupimo ir finansavimo klausimai? Ačiū.

J.GALDIKAS. Šį pusmetį lėšų surinkimas vyksta nauja tvarka, t.y. per mokesčių inspekciją ir per „Sodrą”. Visos sukauptos lėšos yra padalytos į dvi dalis, t.y. valstybinės ligonių kasos finansuojamas įstaigas ir Finansų ministerijos finansuojamas savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigas. Ir tik nedidelė dalis yra finansuojama tiesiogiai per Sveikatos apsaugos ministeriją, bet tai yra ne asmens sveikatos priežiūros, o visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, t.y. buvusios sanitarinės epideminės stotys, dabar vadinamos visuomenės sveikatos centrais. Todėl kažkokio kaupimo, deja, pastebėti neteko, galėčiau tik tiek pridurti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, finansuojamos tiek per valstybinę ligonių kasą, tiek per Finansų ministeriją, gauna daugiau kaip 90% numatyto biudžeto, t.y. apie 96%. Be abejo, vyriausieji gydytojai, palyginę šių metų pirmąjį ketvirtį su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, tik stebisi, kad tai pavyksta padaryti. Be abejo, nukenčia kai kurios kitos sritys, bet mes stengiamės prioritetą teikti būtent sveikatos priežiūros įstaigoms. Todėl kažkokio kaupimo praktiškai nėra, nes kol kas ligoniai moka mokesčių inspekcijai, todėl lėšos surenkamos per mokesčių inspekciją.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė. Ruošiasi K.Prunskienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis ministre, štai aš turiu „Seimo kronikos” dvyliktąjį numerį, o jame skelbiamas Sveikatos reikalų komiteto nutarimas, kuris sako, jog komiteto bendradarbiavimas su Sveikatos apsaugos ministerija, vykdant komiteto nutarimus, yra blogas, ir tai vyksta dėl sveikatos apsaugos ministro prasto darbo organizavimo. Kaip jūs manote toliau vykdyti reformą, nes bus reikalinga ir Sveikatos reikalų komiteto parama Seime ir jums pačiam, esant tokiam bendradarbiavimui? Kaip jūs manote, tariant komiteto žodžiais, tinkamai nesugebant organizuoti ministerijos darbo?..

J.GALDIKAS. Ačiū. Galbūt šis komiteto nutarimas būtų suformuluotas kiek kitaip, jeigu aš būčiau dalyvavęs priimant tokį nutarimą. Deja, aš nebuvau informuotas, kad toks nutarimas gali gimti, ir jis buvo priimtas man nedalyvaujant. Todėl aš tikiuosi, kad kitame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, kuris vyks rytoj, mums pavyks išsiaiškinti iškilusias problemas, ir tikiuosi, kad kolegos iš komiteto atsižvelgs į tai, kad ministerijoje vyksta reorganizavimas ir kad reformą arba pagrindinius reformos dalykus, kuriuos reikėjo parengti iki sausio 1 d. ir kurie nebuvo parengti, mums teko rengti per tris mėnesius ir mes juos parengėme.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė. Ruošiasi A.Patackas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau pasidomėti dėl pirminės grandies reformavimo organizacine struktūrine prasme, nes per tą laikotarpį, kai dar jūs nebuvote ministru, ir dabar yra įvairiausių interpretacijų dėl pirminės grandies likimo. Kai kas jau padaryta, bet ne viskas į gerąją pusę. Kaip jūs manote šiuos visus iškilusius nesusipratimus ir įvairius interpretavimus kaip nors sujungti į aiškią valstybinę strategiją? O atskirai pridurčiau: ką jūs manote dėl vaikų, moksleivių ir taip pat kitų vaikų auklėjimo įstaigų vaikų sveikatos priežiūros, galima sakyti, atkūrimo, nes šiandien tai yra labai opi problema? Ačiū.

J.GALDIKAS. Atsakau į pirmąją klausimo dalį dėl pirminės sveikatos priežiūros. Tikrai apie šią reformos dalį buvo diskutuota daug ir su įvairių pakraipų, ir su įvairių socialinių grupių atstovais maždaug dvejus metus. Kai šių metų sausio mėnesį mūsų Sveikatos reikalų komiteto nariai, Seimo nariai, aplankė Šiaulių apskrities medicinos įstaigas, jie tikrai įsitikino kaip ir jūs, kad supratimas apie reformą yra labai prieštaringas. Mums rengiant naujus įstatymų pakeitimus, norminių aktų pakeitimus, taip pat reikėjo į tai atsižvelgti. Be abejo, visi nori, kad ministerija aiškiai nurodytų, ką reikėtų daryti. Bet situacija tokia, kad dalis rajonų vykdė taip, kaip buvo suplanuota. Kita dalis rajonų vykdė taip, kaip jiems patogiau. Trečia dalis rajonų iš viso nieko nevykdė. Todėl mes tarpžinybinėje grupėje pasitarę nutarėme, kad dalis problemų buvo dėl to, kad buvo išskirtas pavaldumas, jog pirminė sveikatos priežiūra bus pavaldi savivaldybei, o antrinė bus pavaldi apskričiai. Todėl tos dalybos Lietuvoje ir vyko nepaprastai skausmingai, todėl mes šią problemą suprantame ir siūlysime Seimui pritarti, spręsti taip, kad ir pirminė sveikatos priežiūra, ir antrinė, mūsų supratimu, t.y. rajonų centrinės ligoninės ir miestų ligoninės, priklausytų tam pačiam administraciniam lygiui, t.y. savivaldybėms.

Ir į antrąją dalį – dėl vaikų sveikatos priežiūros. Čia mes susiduriame su tokia dilema. Iki šiol Lietuvoje vaikų sveikata rūpinosi pediatrai. Vakarų Europos valstybėse šitos specialybės gydytojai neruošiami aukštosiose mokyklose, o ruošiami tik podiplominėse studijose. Todėl labiau rūpintis vaikais, negu ruošiant atskiros specialybės gydytojus, tikrai vargiai įmanoma. Tai yra tikrai aukščiausiojo lygio vaikų sveikatos specialistai, todėl ir savo reformoje mes neforsuojame pediatrų, t.y. vaikų gydytojų, kokios nors veiklos uždraudimo, bet paliekame ir vaikų apylinkes, kurias kuruos pediatrai, ir suaugusių apylinkes, kurias kuruos suaugusiųjų gydytojai, t.y. terapeutai. Ir tik reformos metu, galbūt po trejų metų, galbūt daugiau, kai bendrosios praktikos gydytojai, vadinamieji šeimos gydytojai, tikrai įgys patyrimą, tada atsiras mišrios apylinkės. Tai bus tam tikros teritorijos, todėl ir tėvai, ir vaikai priklausys arba gydysis pas vieną gydytoją. O kad šiandien vienos ar kitos srities medikai: pediatrai, terapeutai, ar, sakykime, ftiziatrai, ar onkologai, ne iki galo atlieka savo pareigas, tai mes tikime, kad mums pavyks juos labiau suinteresuoti finansiniu būdu ir, manau, tai matyti jau dabar, šį mėnesį, tarp medikų jau atsirado konkurencija, nors dar niekas nedaro įtakos. Tik ligonis pasirinko gydytoją – ir konkurencija iš karto atsirado. Mes tikime, kad ne kvalifikacijos, ne kategorijos, ne ministro įsakymai nustatys gydytojo kvalifikaciją, bet ją nustatys patys žmonės, ir jie nuspręs greičiausiai, kas yra ko vertas. O mes tik reguliuosime tai finansais.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas. Ruošiasi S.Burbienė.

A.V.PATACKAS. Aš norėčiau plačiau klausti, kad paaiškinčiau Seimo nariams klausimo esmę. Žinome apie Šeimos centrą ir kitas struktūras, Šeimos planavimo centrą. Skiriasi tik vienas žodis, bet esmė yra visiškai priešinga. Šeimos centras yra visuomeninė organizacija, besirūpinanti krikščioniškąja pagalba šeimai, o Šeimos planavimo centrą galima įvardyti kaip antikrikščioniškąjį, kurio tikslas yra mechaninės kontracepcijos, abortų ir sterilizavimo propaganda. Dabar yra taip, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje šitas Šeimos planavimo centras yra paverstas padaliniu, t.y. keistu būdu susietas berods su Raudonojo Kryžiaus ligonine. Šiaip ar taip jis yra padalinys ir, be to, gauna valstybės paramą – 213 tūkst. litų. Tuo tarpu Šeimos centras negauna nė cento, kiek man žinoma. Noriu priminti štai ką – šiais metais Medicinos etikos kongrese Vyskupų konferencijoje 30 Lotynų Amerikos vyskupų pasisakė prieš šitų Šeimos planavimo centrų finansavimą, kurie yra finansuojami Amerikos Kongreso, yra finansuojami B.Clintono vyriausybės. Prieš tai buvusios dvi vyriausybės, G.Busho ir R.Reagano, nerėmė šio fondo. Aišku, amerikiečių tikslas yra mažinti imigraciją, mažinti gimstamumą kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Meksika. Pavyzdys: 12 milijonų dolerių skiriama kontracepcijos propagandai ir tik pusė milijono – sveikatai. Kaip suprasti mūsų Sveikatos apsaugos ministerijos poziciją? Mes suprantame buvusios Vyriausybės tam tikrą tokį užslėptą ateizmą. Gal tai lėmė, kad tas centras ten atsirado kaip padalinys? Bet kaip suprasti dabar, kad nesiimama jokių priemonių? Negi norima susilaukti Vyskupų konferencijos reakcijos ir t.t., ir t.t.? Negi reikės tokių griežtų priemonių?

J.GALDIKAS. Ačiū. Aš manau, kad gerbiamąjį Seimo narį kažkas neteisingai informavo. Nei Šeimos centras, nei Šeimos planavimo centras, nei kuri nors kita visuomeninė organizacija nėra Sveikatos apsaugos ministerijos struktūrinis padalinys. Taip pat Sveikatos apsaugos ministerija iš jai skirtų biudžeto lėšų nefinansuoja nė vienos visuomeninės organizacijos. Jeigu minėtas Šeimos planavimo centras yra įsikūręs vienos ar kitos ligoninės ar poliklinikos patalpose, tai sprendžia tos ligoninės vyriausiasis gydytojas ar direktorius, ir šiuo atveju ministerija nelabai gali daryti įtaką jo sprendimams. Aš minėjau, kad mūsų ministerijos biudžete tokios eilutės iš viso nėra ir ministerija tikrai nefinansuoja. Jeigu tikrai tokia organizacija yra finansuojama, tai ji finansuojama arba per kitas ministerijas, arba per savivaldybes.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė. Ruošiasi S.Slavickas.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis ministre, turbūt neprieštarausite, kad ko gero „Respublikos” laikraštį skaito daugiau žmonių, negu Vyriausybės nutarimus ir tuo labiau Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimus. Tada aš norėčiau paklausti labai tiesiai. Ar teisybė, kad nebus galima nusipirkti Lietuvos vaistinėse tokių vaistų kaip „Intestopanas”, „Senade” ir kitų indiškų vaistų.

J.GALDIKAS. Tai yra labai konkretus klausimas. Į jį galėčiau atsakyti tik taip: Sveikatos apsaugos ministerija kol kas nekeitė vaistų, kompensuojamų iš biudžeto arba kompensuojamų iš „Sodros” sąrašo, taip pat nekeitė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, kuri registruoja vaistus ir leidžia juos vartoti Lietuvoje, nei nuostatų, nei pareigybių, nei kadrų. Sveikatos apsaugos ministerija tiktai sustabdė įvežimą į Lietuvą vaistų, kurie buvo įvežami pagal laikinus leidimus. Bet jeigu didmenininkai juos įveš iki gegužės 1 d., tai juos bus galima vartoti iki kitų metų. Vėliau, manau, tai nuspręs farmacininkai. Todėl mes įkūrėme Farmacijos departamentą, nes buvusiame farmacijos skyriuje dirbo keturi farmacininkai, kurie, be abejo, buvo nepajėgūs formuoti ne tiktai vaistų politikos, bet net ir kontroliuoti paprastų dalykų. Todėl yra įkurtas departamentas, jo specialistai ir turės pasakyti savo nuomonę, kokie vaistai, po kiek ir kokiu būdu.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas. Ruošiasi J.Olekas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis ministre, iš jūsų kalbos supratau, kad sveikatos srityje lipame iš vadinamosios duobės, kad pastarojo laikotarpio rodikliai gerėja. Gal galėtumėte trumpai nusakyti, kaip mūsų sveikatos rodikliai atrodo mūsų kaimyninių šalių atžvilgiu, pavyzdžiui, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos.

J.GALDIKAS. Deja, aš neturiu su savim suvestinių, lyginančių mūsų rodiklius su mūsų kaimyninių valstybių sveikatingumo rodikliais. Bet mes stengiamės lygintis su Baltijos valstybių ir Rytų Europos šalimis. Galėčiau pasakyti tik vieną džiugią naujieną, kad perinatalinis mirtingumas, t.y. kūdikių mirtingumas, per pastaruosius penketą metų sumažėjo ir pasiekė Europos šalių lygį. Tai yra Šveicarijos vyriausybės pagalbos rezultatas. Ji dvejus metus vykdė perinatalinę programą mūsų valstybėje, įkūrė tris centrus ir pilnai finansavo. Nuo šių metų sausio 1 d. finansavimą perėmė mūsų institucijos, tik pasirodė, kad to finansavimo biudžete nebuvo. Todėl mums vėl teko ieškoti papildomų resursų, t.y. 600 tūkst. Lt metams, kad ši programa nenutrūktų ir toliau būtų plėtojama. Atsakydama į tai, Šveicarijos vyriausybė nutarė finansuoti kitą trejų metų programą, t.y. vaikų intensyvios terapijos programą. Tuo tikslu bus įsteigti penki centrai Lietuvoje, apmokyti specialistai, o jie trejus metus finansuos šią programą. Po to tikriausiai taip pat mums reikės perimti finansavimą. Tikimės, kad tai bus iš dalies ir atsakymas gerbiamajai K.Prunskienei, kad šiuo atveju kol kas be papildomų lėšų mums sunku gerinti vaikų sveikatingumą. Šiuo atveju su Šveicarijos vyriausybės pagalba mums pavyksta tai padaryti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Ruošiasi M.Končius, jeigu pasižymės kompiuteryje.

J.OLEKAS. Pone ministre, aš noriu pateikti tokį klausimą. Dėl jūsų jau minėto laikino vaistų įvežimo sustabdymo ar apribojimo. Taip sakykim, šiuo metu vaistinėse trūksta 30, o gal ir daugiau pavadinimų medikamentų, kurie buvo plačiai vartojami. Tai nesunku jums sužinoti jūsų Farmacijos departamente. Konkrečiai: linkomicinas, atropinas ir kiti. Aprūpinimą, pirkimą ir kita... Tai labai pjauna vaistines, trukdo didelis „Sodros” įsiskolinimas, toliau – vaistinių įsiskolinimas didmenininkams. Todėl faktiškai kai kurios vaistinės negali gauti vaistų iš didmenininkų, nes jie nustojo finansuoti. Kaip galvojate spręsti šį skolų perėmimą nuo liepos 1 d.?

Ir antras klausimas. Norėčiau pasiteirauti, kodėl sveikatos draudimo tarybos sprendimu buvo nusižengta Sveikatos draudimo įstatymui ir žmonės dabar negali užsirašyti pas privačiai praktikuojančius bendrosios praktikos gydytojus. Taip jiems atimama teisė iš tikrųjų pasirinkti gydytoją, jie verčiami pasirinkti tik valstybinėse įstaigose.

J.GALDIKAS. Ačiū. Į pirmą klausimą dėl leidimo įvežti vaistus, dėl laikinų leidimų. Atropino ir daugelio kitų B grupės preparatų (tai yra specialios grupės preparatai) specialios paskirties vaistų sandėlyje „Lietuvos farmacija” yra pakankamai. Todėl jeigu viena ar kita vaistinė jaučia ar mato, kad baigiasi šios grupės preparatai, ji gali kreiptis į tą akcinę bendrovę ir atsivežti jų. Dėl kitų medikamentų, prie kurių, kaip jūs sakot, mes buvom pripratę. Ateina tas laikas, kai tenka spręsti problemą, ar šie vaistai ekonomiškai yra pateisinami ar nepateisinami. Nes Vakarų šalys jau seniai įvedė standartus ir žino, kad tiek kavintono, tiek trentalio, tiek ir daugybės kitų medikamentų, kurie pas mus yra nepaprastai populiarūs, efektyvumas medicininiu požiūriu yra abejotinas. Pas mus jie įtraukti į kompensuojamųjų sąrašus. Todėl mes galime vardyti jų daug, bet mes turėsime remtis Vakarų šalių standartais, nes jie šioje srityje yra kur kas toliau pažengę negu mes. Būtent medicinos paslaugų kokybės srityje. Mums teks naudoti tai, kas yra efektyvu, o ne tai, prie ko mes esam pripratę.

Ir atsakant į antrąją klausimo dalį dėl „Sodros” skolų. Aš manau, kad ši problema yra ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos problema. Mes jau buvom susitikę ir su „Sodros”, ir su Socialinio aprūpinimo ir darbo ministerijos atsakingais pareigūnais ir mėginam šią problemą spręsti jau dabar. Jau yra pateiktas vieno Vyriausybės nutarimo projektas, kuris šiek tiek sureguliuos augančias skolas. O dėl pačios skolos, kokiu būdu ją „Sodra” sugrąžins, aš manau, kad „Sodra” yra pakankamai rimta ir galinga institucija, kad sugebėtų atsiskaityti su tiekėjais.

Į kitą klausimą – kodėl privaloma sveikatos draudimo taryba lyg ir nusižengė kažkokiam įstatymui. Jeigu jūs paminėtumėte, kokį įstatymą ir kokį straipsnį pažeidė taryba, tai aš galėčiau į jį ir atsakyti.

J.OLEKAS. Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnis.

J.GALDIKAS. Privalomo sveikatos draudimo taryba nenurodinėja valstybinei ligonių kasai, kokiu būdu ji turi vykdyti užrašymą arba kokiu būdu žmogus turi pasirinkti gydytoją. Žmogus jį pasirenka pats. O jeigu yra kažkokių nukrypimų nuo įstatymo, kad kažkur kažkas kažkam neleidžia, tai jeigu jūs pasakytumėt konkretų atvejį, aš perduočiau valstybinei ligonių kasai, kad jie pasidomėtų, kodėl yra pažeidinėjamas įstatymas.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius. Ruošiasi S.Kaktys.

M.KONČIUS. Taip susiklostė, kad medikai vykdo reformą ir medikai vykdo sveikatos draudimą. Taip susiklostė, kad sveikatos apsaugos ministras tuo pačiu metu yra ir sveikatos draudimo tarybos pirmininkas. Dviejų iš esmės priešingų institucijų vadovas yra vienas žmogus. Institucijos, kuri teikia paslaugas, ir institucijos, kuri prižiūri apmokėjimą už paslaugas. Tarkim, taip susiklostė. Kaip jums atrodo, ar tai suderinama, ir kaip turėtų būti vėliau?

J.GALDIKAS. Ačiū. Aš norėčiau šiek tiek pataisyti gerbiamąjį Seimo narį, kad privalomo sveikatos draudimo taryba nefinansuoja. Finansuoja valstybinė ligonių kasa. Kaip ir Sveikatos apsaugos ministerija taip pat nefinansuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Todėl ir privalomo sveikatos draudimo taryba, ir Sveikatos apsaugos ministerija yra tiktai politiką formuojanti institucija, o valstybinė ligonių kasa yra finansuojanti institucija, kuriai vadovauja daktaras S.Janonis, nepriklausantis Sveikatos apsaugos ministerijai, nes valstybinė ligonių kasa yra prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

O į kitą dalį klausimo, kad medikai rengia reformą, medikai vykdo reformą, galim diskutuoti, ar tai blogai, ar gerai, bet, manau, nesutiks mokytojai, kad medikai formuotų švietimo reformą, taip pat ir medikai nesutiks, kad žemės ūkio darbuotojai formuotų sveikatos politiką.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Ruošiasi K.Šavinis.

S.KAKTYS. Gerbiamasis ministre, Vyriausybės programoje numatyta decentralizuoti – sveikatos priežiūros įstaigų valdymą perduoti savivaldybėms, visuomenės sveikatos centrus, ambulatorijas ir jų kuruojamoje teritorijoje esančius medicinos punktus sujungti į vieną sveikatos priežiūros įstaigą, turinčią juridinio asmens teises. Šiandien jūs jau sakėte, kad yra savivaldybių, kurios visiškai nieko šioje srityje nėra padariusios, nei savivaldybės gydytojo institucijos įsteigusios, gal tai būtų net ir skyrius, neatskyrė pirminės priežiūros lygio nuo antrinio. Kaip jūs manote, kokia yra šiandien situacija, ir ką darote, kad ši situacija sveikatos priežiūros valdymo srityje būtų taisoma?

J.GALDIKAS. Ačiū. Dėl to, kad savivaldybės arba apskritys nevykdė įstatymo arba nevykdė reformos. Mes manome, kad įsigaliojusi nauja tvarka, kai ne ministerija finansuoja įstaigas, o valstybinė ligonių kasa (ir ji finansuoja sutartiniu pagrindu), tai galbūt bus argumentas vienai ar kitai sveikatos priežiūros įstaigai vykdyti reformą. Nes jeigu ji bus nepasiruošusi, tai valstybinė, šiuo atveju teritorinė, ligonių kasa gali nesudaryti sutarties su jais. Mes tikime, kad naujai išrinktos savivaldybių tarybos geranoriškai vykdys tiek įsakymus, tiek įstatymus, tiek ir Vyriausybės nutarimus ir nekartos tų klaidų, kurios buvo iki šiol. Mes tikimės ir tam yra kviečiami susirinkimai su savivaldybių gydytojais, su vyriausiaisiais gydytojais, su savivaldybių tarybų pareigūnais, jiems aiškinama, kas bus daroma ir kokiu būdu. Man žinoma, kad yra įkurta ir savivaldybių medikų asociacija, kurios tikslai yra taip pat panašūs, kad pirminė sveikatos priežiūra tikrai būtų prioritetinė ir reikia siekti to prioriteto. Mes esam susitikę su jos iniciatoriais ir tikimės, kad jų padedami mes sugebėsime įtikinti savivaldybių tarybas, kad jos vykdytų tą reformą.

O kalbant apie decentralizaciją... Tai yra Vyriausybės programos dalis sveikatos srityje – vykdyti decentralizaciją, kad rajonų centrinės ligoninės, taip pat ir rajonų poliklinikos būtų pavaldžios savivaldybėms, o ne apskritims, kaip buvo manyta anksčiau ir įstatymu nustatyta. Jeigu jūs, gerbiamieji Seimo nariai, pritarsit, tai ir bus tikroji decentralizacija.

Atsakau į kitą klausimo dalį dėl visuomenės sveikatos centrų. Mes taip pat manome, kad pavadinimų pakeitimas… Kaip žinome, anksčiau buvo sanitarinės epidemiologijos stotys, vėliau buvo higienos centrai, dabar vadinami visuomenės sveikatos centrais. Yra numatyta pagal įstatymą, kad jie turėtų susijungti į atskirą tarnybą, bet realiai matome, kad iš esmės niekas nesikeičia. Todėl mes tikriausiai kreipsimės į Seimą, kad šie dalykai būtų peržiūrimi. Galbūt yra kažkokia kita patirtis, nes pavadinimų keitimas, kaip matom, per pastaruosius penketą metų nedavė jokių rezultatų.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis. Ruošiasi J.Matekonienė.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis ministre, aš dalyvavau jūsų susitikime su Šiaulių apskrities gydytojais. Turiu pasakyti, kad Šiaulių apskrities gydytojai buvo tam susitikimui labai pasiruošę ir išdėstė pačias skaudžiausias savo problemas. Tačiau, gerbiamasis ministre, nors ir gerbiu jus, vis dėlto aš neišgirdau aiškaus atsakymo į tas jų bėdas. Jūsų atsakymas nuskambėjo taip, tarsi vienintelė panacėja išeiti iš visų tų bėdų – tai medicininis draudimas. Tačiau neįvardijot lovadienių kainos ir kitų paslaugų kainos. Beje, kaip žinot, tos lovadienių kainos buvo apskaičiuotos pagal tai, kiek turim pinigų, padalyta iš galimų lovadienių, šiek tiek gulėjimo trukmę ligoninėse sutrumpinant, o reali kaina, aišku, gerokai viršija. Negi jūs neinicijuojate jokių programų, negi neskaičiuojate ekonominiu būdu? Sakykim, ar nenumatoma kai kurios įrangos įsigyti, nieko nepasakot, ar tose programose kažkas numatyta. Pavyzdžiui, Šiauliuose jums aiškino (…) netgi remontui. Kur išleista nedidelė pinigų suma leistų sutaupyti daug daug lovadienių ir atsisakyti daugelio skausmingų operacijų.

J.GALDIKAS. Ačiū. Į šį klausimą galėčiau atsakyti dvejopai. Šiaulių medikai tikrai puikiai dirba ir jie buvo žinomi kaip reformos vedliai. Ką padarysi, kad ta reforma ir Šiauliuose įstrigo. Jie lyg ir toliausiai buvo nuėję, bet šiandien turi tų pačių problemų, kokių turi ir tos apskritys, kurios išvis reformos nevykdė. Jų prašymai, kad mums reikia lėšų statybai, mums reikia lėšų tam, mums reikia lėšų aparatui, mums reikia lėšų medikamentams... Taigi tikriausiai ta reforma Šiaulių apskrityje iš esmės nevyko, nes rezultatai yra tie patys.

Atsakant į antrąją dalį dėl kainodaros aš nesutikčiau su jumis ir nežinau, kuo jūs remiatės, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje yra neskaičiuojama. Kaip buvo skaičiuojama iki sausio 1 d., jūs tai žinot, ir aš tikrai tai žinau, o po sausio 1 d. būtent tris mėnesius kainodaros skyrius skaičiavo ne tai, kiek mes pinigų turim, o kainas, kiek kas kainuoja. Jie gavo viską, ko prašė. Jie gavo žmonių, kompiuterių, lėšų, nors jos taip pat nebuvo numatytos biudžete. Jie pateikė remdamiesi specialistų nuomone, kokios gi iš tikrųjų turi būti kainos, ir tos kainos taip pat bus pateiktos Vyriausybei ir jums, gerbiamieji Seimo nariai.

Atsakau į kitą klausimo dalį – dėl aparatūros įsigijimo. Mūsų tarpžinybinė grupė nutarė ir siūlys pritarti ir Seimui, ir Vyriausybei, kad iki 50 tūkst. medicinos aparatūra ir priemonės būtų įsigyjamos iš draudimo fondo lėšų, t.y. iš sutaupytų arba uždirbtų lėšų. Brangesnė aparatūra būtų įsigyjama per investicines programas. Tikimės, kad tokiu būdu pavyks kažkiek sulaikyti tą beatodairišką pirkimą. Galėčiau pasakyti ir tokį faktą, kad aparatas dirba ketverius metus, tikrai unikalus aparatas ir labai reikalingas, bet iki šiandien už jį nėra sumokėta. Vien dėl to, kad kažkas neapdairiai pasirašė sutartį, dabar firma grasina aparatą atsiimti. Ir jie, be abejo, taip pat atvažiuoja į ministeriją ir prašo, kad jiems reikia pusės milijono. Šiaulių ligoninei reikia 300 tūkst. Kitai ligoninei taip pat unikaliam aparatui – kompiuteriniam tomografui taip pat reikia 200 tūkst. Todėl mes ir tikimės, kad reforma, o ne pinigų dalijimas sutvarkys tai. O pridurdamas, gerbiamasis Karosai, galėčiau pasakyti, kad mes tikrai numatėm, jog mums trūksta dar 600 mln. Ir mes tikime, kad Vyriausybė juos suras.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Matekonienė. Ruošiasi R.Melnikienė.

J.MATEKONIENĖ. Gerbiamasis ministre, esu įgaliota ir pati asmeniškai noriu jums tikrai išreikšti padėką už operatyvią ir geranorišką pagalbą išsaugant Jonavos fizioterapijos ir reabilitacijos centrą, kuris Jonavos rajonui tikrai yra labai labai reikalingas.

O dabar mano klausimas jums. Pakėlus minimalias algas iki 400 Lt, labai pasikeičia ligoninių darbo užmokesčio fondai, jų dydžiai, jeigu bus išsaugotos visos tos darbo vietos, kurios dabar yra. Todėl jaunesnysis personalas, visi yra labai sunerimę: kas bus – ar darbo vietų mažinimas, ar darbo užmokesčio fondo koregavimas?

J.GALDIKAS. Ačiū. Priimant Vyriausybėje šį nutarimą, be abejo, buvo skaičiuojama, iš kur bus lėšų. Finansininkų apskaičiavimu, kadangi didžioji dalis lėšų į draudos fondą patenka iš pajamų, tai yra pajamų mokesčio dalis, tai mes tikimės, kad tos lėšos po mėnesio ir papildys draudos fondą, nes tai yra pajamų mokesčiai. Šiuo atveju reikia, sakykim, galbūt griežtesnės kontrolės, kad būtų laikomasi įstatymų ir būtų mokami mokesčiai: tiek pajamų mokesčiai, tiek mokesčiai „Sodrai”. Priešingu atveju, padidėjus minimaliai algai ir nemokant pajamų mokesčio, tos lėšos į draudos fondą negrįš ir Finansų ministerijai tada reikės ieškoti kitos išeities. Bet jų rankose yra ir Mokesčių inspekcija, todėl jie turi svertą, kad priverstų įstaigas, įmones ir organizacijas mokėti mokesčius. Jeigu neprivers arba nesugebės to padaryti, tada teks ieškoti kito varianto ir papildyti privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetą.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Mano klausimas tiesiogiai susijęs su tik ką jūsų išsakytomis mintimis. Aš prašyčiau šiek tiek plačiau pakomentuoti jūsų pasakytą ir labai plačiai spaudoje nuskambėjusią mintį, jog iš sveikatos draudimo fondo lėšų bus gydomi ir neapsidraudę žmonės. Ar jūs pasakėte tokią mintį? Tada mes sakome, kad žmonės, kurie nemoka mokesčių, yra teisūs, jie gauna iš valstybės tokias pačias paslaugas. Kam tuomet kitiems reikia mokėti mokesčius?

Antras mano klausimas būtų taip pat susijęs su jūsų šiek tiek anksčiau išsakytomis mintimis dėl to, kad iš sveikatos draudimo fondo lėšų turėtų būti apmokėtos ir privačių gydymo įstaigų paslaugos, jeigu su jomis yra sudaryta sutartis. Kiek aš žinau, tas akreditavimas dar neprasidėjo ir sutartys nėra sudarytos. Jeigu tos sutartys sudarytos, paminėkite man bent vieną privačią įstaigą, į kurią šiuo metu galima nueiti ir užsirašyti.

J.GALDIKAS. Ačiū.

R.MELNIKIENĖ. Ačiū.

J.GALDIKAS. Dėl neapsidraudusių, bet medicinos pagalbą gausiančių Lietuvos Respublikos gyventojų. Deja, mes turime taip pat žiūrėti į priekį ir vadovautis tomis nuostatomis, kurios yra priimtos Europoje: sveikata visiems 2000-aisiais metais. Vadinasi, nepriklausomai nuo žmogaus socialinės ar kitos priklausomybės jam turi būti suteikiama būtinoji medicinos pagalba. Būtinoji medicinos pagalba ankstesnės Vyriausybės ministro įsakymu yra apibrėžta, yra nepaprastai plati. Širdies transplantacija taip pat patenka į būtinąja pagalbą, todėl mūsų Vyriausybei teks šiek tiek susiaurinti tos būtinosios medicinos pagalbos apimtis. Ką padarysi, bet ir mūsų Vyriausybės programoje yra numatytas papildomas draudimas. Todėl šis privalomas sveikatos draudimas bus tiktai tai, kas minima Konstitucijoje, kad tai bus įstatymu garantuotos nemokamos medicinos paslaugos.

Tuo tarpu kita medicinos paslaugų dalis bus finansuojama per papildomą, vadinamąjį savanorišką draudimą, o tie neapsidraudę, kaip jūs minite, tai yra ne tie, kurie nemoka mokesčių, nes šiandien ir ūkininkai nemoka mokesčių, ir kaime gyvenantieji taip pat nemoka mokesčių, bet jiems visiems yra teikiamos paslaugos, t.y. būtinoji medicinos pagalba. Jeigu mes pirminę sveikatos priežiūrą įrašysime į būtinąją medicinos pagalbą, tai jie ją ir gaus. Jeigu mes įrašysime tiktai skubią medicinos pagalbą, tada jie gaus tik skubią medicinos pagalbą, ir tai vėl priklauso nuo finansinių išteklių ir nuo Vyriausybės.

Dėl privačių medicinos įstaigų, kurios galėtų būti finansuojamos per privalomąjį sveikatos draudimą. Tam, kad privati medicinos įstaiga būtų finansuojama per privalomąjį sveikatos draudimą, nereikia papildomo akreditavimo. Licencija veiklai automatiškai ir yra akreditavimas, kad ji turi teisę užsiimti šia veikla. O pagal įstatymą valstybinė ligonių kasa sudaro sutartį su privačia medicinos įstaiga tiktai tuo atveju, jeigu tokios paslaugos, kuri būtina, negali teikti valstybinė įstaiga, ir ne šiaip sau pasirinkimo tvarka, o konkurso būdu. Todėl ir privačioms medicinos įstaigoms reikėtų kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir pateikti jiems siūlymus, kad mes galime teikti tokias paslaugas, kurių neturi nė viena jūsų ligoninė ar poliklinika šitame rajone arba apskrityje. Tada teritorinė ligonių kasa skelbs konkursą, jeigu tokios paslaugos yra būtinos. Bet tai nuspręs teritorinė ligonių kasa.

PIRMININKAS. Pone ministre, mes jūsų jau klausinėjame 45 min. Jūsų paklausė 11 Seimo narių. Aš kolegų prašau leisti baigti klausimus ir palinkėti ministrui sėkmės savo darbuos. Ačiū.

Replikos po šio klausimo svarstymo prašo Seimo narys A.Patackas. Prašom.

A.V.PATACKAS. Vis tiek manęs nepatenkina ministro atsakymas. Noriu priminti savo klausimą dėl šeimos planavimo centrų. Nesu blogai informuotas. Būtent ta informacija, kurią pateikė ministras, tai patvirtino. Konstatuoju štai tokią esamą padėtį: antikrikščioniška organizacija – Šeimos planavimo centras – šiuo metu yra nors ir „pakišta” po „Raudonuoju kryžiumi”, kuri yra respublikinė ligoninė, vis tiek yra pavaldus ministerijai, be to, gauna pinigų; krikščioniška struktūra – Šeimos centras – negauna nė cento iš valstybės. Yra tokia padėtis. Jeigu ministerijos pozicija nepasikeis, manau, kad turės įsikišti ir Vyskupų konferencija į šią padėtį.

PIRMININKAS. Aš manau, kad čia reikėtų šnekėtis, reikėtų derintis. Pone Patackai, siūlau jums asmeniškai kalbėti su ministru. Nėra neišsprendžiamų problemų, yra tiktai, man rodos, nesusikalbėjimo problemų. Ačiū. Mes pradėsime antrąjį popietinį klausimą.

Toliau pirmininkauja ponas A.Kubilius.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, mes turėtume labai trumpai apsispręsti dėl vieno procedūrinio dalyko, kaip prieš pietų pertrauką mes tarėmės. Buvo sutarta, kad per pietų pertrauką apsispręs ir Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat ir frakcijos, ar galime šiandien ypatingos skubos tvarka priimti Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo projektą ir jį lydintį įstatymo projektą, atsižvelgdami į ministro pono A.Šemetos išdėstytus motyvus, kodėl tai reikėtų padaryti šiandien. Kiek aš žinau, komitetas, kuriame dirba visų frakcijų atstovai, vienas iš svarbiausių Seimo komitetų, pritaria tokiai procedūrai.

Ar galėtume bendru sutarimu sutarti, kad šiandien posėdžio pabaigoje mes šitą įstatymą pradedame priiminėti? Tai būtų apie 17.30 val. Prieš 18.00 val. mes galėtume pradėti priiminėti. Pataisų ir pasiūlymų šiam įstatymui iš esmės nėra. Viskas yra suderinta komitete. Ar galime sutarti? Galime. Bendru sutarimu 1-6a ir 1-6b darbotvarkės klausimams taikome ypatingos skubos tvarką. Seimo Pirmininkas siūlo ją taikyti ir ją taikome. Šių įstatymų priėmimą pradėsime po to, kai baigsime visus darbotvarkėje numatytus darbus, t.y. po 2-11 darbotvarkės klausimo – po Seimo narių pareiškimų. Aš tikiuosi, kad tarptautinės sutartys mums neužims tiek daug laiko. Taigi prieš 18.00 val. mes pradėsime priiminėti. Aš prašau, kad ministras tuo metu būtų salėje, maždaug nuo 17.30 val.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 33, 34, 36, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo 45¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-323(2) (priėmimas)

Dabar 2-2 darbotvarkės klausimas. Aš kviečiu toliau pirmininkauti A.Vidžiūną.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Taigi 2-2 – Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 33, 34, 36 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo 451 straipsniu įstatymo projektas Nr.323(2). Priėmimo stadija. Aš kviečiu į tribūną socialinės apsaugos ir darbo ministrę ponią I.Degutienę. Kokių gauta pastabų, kokių pasiūlymų, ką mes toliau darome? Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiandien Lietuvos Respublikos Seimui priimti teikiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 33, 34, 36 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo 451 straipsniu įstatymo projektą. Šiam įstatymo antrajam variantui, kuris buvo įregistruotas anksčiau, iš esmės papildomų pasiūlymų ar naujų projektų nebuvo pateikta ir iki šios dienos nieko naujo nebuvo įregistruota. Teikiamam projektui pritaria Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetai. Svarstymo metu atsižvelgta į Seimo Juridinio skyriaus išvadas, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus.

Norėčiau tiktai dar kartą pabrėžti ir pasakyti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad projekte yra išlaikytas socialinio draudimo principas, t.y. po 1997 m. liepos 1 d. skiriamos našlių pensijos, ir toliau priklausys nuo mirusiojo valstybinio socialinio draudimo stažo ir draudžiamųjų pajamų ir sudarys 20% mirusiojo pensijos. Kad nebūtų pažeistos bendros teisės normos, t.y. nebūtų pabloginta jau gaunančių pensijas našlių padėtis, projekte numatyta, kad pensijos šioms našlėms arba našliams nebus sumažintos, tačiau jos tam tikrą laiką nebus didinamos. Šiandien jos sudaro 50% mirusiojo pensijos. Našlių pensijas, skiriamas už iki 1995 m. sausio 1 d. mirusį sutuoktinį, susieti su valstybinio socialinio draudimo stažu ir draudžiamosiomis pajamomis tikrai būtų sudėtinga, kadangi, patikrinus archyvus, ne visų darbovietėse randamos pažymos apie uždarbį ir tuo metu turėtą darbo stažą. Todėl šios rūšies pensijos turi būti susietos su valstybinio socialinio draudimo bazine pensija, kuri sudarytų 25% bazinės pensijos. Taigi mažesnės našlių pensijos, didėjant draudžiamosioms pajamoms bei bazinei pensijai, bus didinamos iki pasieks našlių pensijas, kurios buvo 50% mirusiojo pensijos dydžio. Taip palaipsniui bus atkurtas socialinis teisingumas visoms našlėms.

Dar noriu priminti Seimo nariams, kad šiandien našlių pensijos mokamos 37 tūkst. asmenų. Priėmus šį įstatymo pataisymą, našlių pensijos papildomai bus mokamos 195 tūkst. asmenų. Iš esmės padidėja 5 kartus asmenų, kuriems bus skiriamos šios pensijos, todėl per 1997 m. antrąjį pusmetį iš valstybinio socialinio draudimo fondo papildomai reikės 27 mln. Lt, o 1998 m. – 40 mln. Lt.

Naudodamasi proga, norėčiau padėkoti ir visiems Lietuvos gyventojams, našlių organizacijoms, kurios tikrai labai aktyviai svarstė šį įstatymą. Mes, turėdami tokias finansines galimybes, kokios šiandien yra, atsižvelgėme į tuos visus pasiūlymus ir teikiame priimti paskutinį šio įstatymo variantą.

PIRMININKAS. Ponia ministre, jūs dar sykį labai išsamiai nusakėte svarbiausias šito įstatymo nuostatas. Aš dabar sakau, ar dar turite ką pasakyti dėl pirmojo straipsnio?

Kolegos, einame prie 1 straipsnio. Ar jokių pataisų, pasiūlymų nėra? Ar yra norinčių diskutuoti dėl šito straipsnio? Ar galėtume… Dėl balsavimo motyvų Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Taip, dėl balsavimo motyvų. Žinoma, ir šiam straipsniui, ir apskritai įstatymui aš pritariu, tačiau nemanau, kad jis iš esmės išsprendžia socialinio teisingumo klausimą visų našlių atžvilgiu, kaip sakė ministrė. Aš čia matau dar ir spragų. Viena iš spragų yra ta, kad našlėms, kurios gauna invalido socialinę pensiją, įtraukus šias įstatymo pataisas socialinio teisingumo klausimas neišsprendžiamas. Todėl atkreipiu dėmesį, ar reikia taip pat pataisų ir kitame, t.y. Socialinių pensijų įstatyme, kad našlei, gaunančiai invalido socialinę pensiją, taip pat būtų mokama jos mirusio sutuoktinio ar jo mirusios sutuoktinės socialinio draudimo pensijos dalis, atitinkanti šito įstatymo sąlygas, arba atitinkama invalido socialinės pensijos dalis, kad našlės nebūtų suskirstytos į našles, kurios gauna pensiją pagal šį įstatymą ir gauna kaip už savo mirusį sutuoktinį kompensaciją, ir našles, kurios, būdamos invalidės ir gaudamos labai mažai, negauna šito priedo? Čia aš matau socialinį neteisingumą ir norėčiau į tai atkreipti dėmesį. Žinoma, į šitą įstatymą įtraukti tą našlių kategoriją turbūt pagal šio įstatymo paskirtį nederėtų. Norėčiau, kad ministrė atkreiptų į tai dėmesį ir numatytų galimybę atkurti tą teisingumą.

PIRMININKAS. Čia buvo labiau kalbama dėl viso įstatymo – dėl motyvų ir dėl būsimųjų darbų. Dėl balsavimo motyvų daugiau nėra norinčių kalbėti?

Kolegos, ar galėtume 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? 1 straipsnis priimtas bendruoju sutarimu.

Dėl 2 straipsnio taip pat jokių pastabų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galėtume 2 straipsnį priimti bendruoju sutarimu?

3 labai trumpas straipsnis. Nėra jokių pasiūlymų. Ar būtų norinčių kalbėti? Ar ir jį priimame bendruoju sutarimu? Ir 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 4 straipsnio? Ar galime ir jį priimti bendruoju sutarimu?

5 straipsnis. Kokia nuomonė dėl 5 straipsnio? Ir jis priimamas bendruoju sutarimu.

6 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas”. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimų ir papildymų tikrai reikia. Jie iš dalies atkuria socialinį teisingumą, tačiau toli gražu dar tai nepadaryta visa apimtimi ir, žinoma, tai buvo padaryta ne šiandien. Šiandien jau mums reikia, kaip sakoma, tiktai vytis. Tačiau ir šita gera pradžia eina ta padaryta kryptimi, tai yra geras darbas. Aš pritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Už. Ar, Seimo nary Kuzminskai, kalbėtumėte prieš? Nėra prieš. Seimo nariai, ar reikėtų balsuoti dėl 6 straipsnio, ar galėtume ir dėl jo sutartinai apsispręsti? Priimame bendruoju sutarimu.

Dėkoju, ministre. Visi straipsniai priimti.

Dabar mums reikėtų dar kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų.

Dabar labai sutartinas priėmimas. Mes turėjome vargų, kol atėjom iki šito momento, bet dabar jau niekas neabejoja. Du Seimo nariai yra užsirašę iš anksto diskutuoti dėl viso įstatymo. Prašyčiau dar sykį pareikšti savo norą.

Ponia Prunskiene, pone Listavičiau, jūs norite kalbėti dėl balsavimo motyvų?

J.LISTAVIČIUS. Aš jau viską pasakiau. Dar kartą kviečiu balsuoti už šio įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Taip pat pakartočiau tą patį ir atkreipčiau dėmesį, kad visas kompleksas įstatymų ir pataisų turėtų kiek galima greičiau eiti vienas po kito, kad neatsirastų dabar daug priekaištų mums, taip pat našlių bei našlių invalidų, kad jie, gaudami labai mažas invalidumo pensijas, šito priedo už savo mirusį sutuoktinį negauna. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar būtų norinčių kalbėti prieš? Seimo narys J.Avyžius dar gali ir už.

J.AVYŽIUS. Aš norėjau už. Pritariu Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms. Čia atitaisoma skriauda, kuri buvo padaryta žmonėms, tapusiems našliais ir našlėmis iki 1995 m. sausio 1 d. Kai kas, anksčiau gavęs 50% mirusiojo pensijos, gal ir bus nepatenkintas, kad dabar gaus mažiau, bet kiekvienas turėtų suprasti, kad tai padaryta siekiant teisingumo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo visos kalbos dėl motyvų. Visi remia. Kolegos, aš prašyčiau registruotis. Mūsų registracija pradėta.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Kolegos Seimo nariai ir ypač darbščioji balsų skaičiavimo komisija, prašyčiau pasirengti, mes tuoj balsuosim dėl mūsų aptarto įstatymo. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 33, 34, 36 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo 451 straipsniu įstatymas, prašyčiau balsuoti. Kas už, prašom balsuoti.

Už – 79. Kiek prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra, sako ponas K.Glaveckas. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Ir susilaikiusių nėra. Gerbiamieji kolegos, 79 balsavus už, nė vienam nesusilaikius ir niekam neprieštaraujant Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir vieno straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas. Labai malonu, kad pagaliau mes atliekam kai kuriuos savo įsipareigojimus, ir džiugu, kad sutartinai sprendėme šį ilgai svarstytą klausimą.

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-94 (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dar turim vieną priėmimo stadiją. Klausimas 2-3 – Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas P-94. Taip pat priėmimas, jau sakiau. Ir aš kviečiu į tribūną Seimo narę I.Šiaulienę.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, praėjusį kartą mes jau apsikeitėm nuomonėmis dėl šio įstatymo – Valstybinių pensijų įstatymo papildymo ir pakeitimo projekto. Prieštaraujančių nebuvo. Iš esmės mes ištaisom susidariusią įstatyme spragą: 13 straipsnio antrojoje dalyje įrašydami žodžius „tapę invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba”, kurie įstatymo 11 straipsnyje buvo įrašyti, o 13 straipsnyje, kuris reglamentuoja priklausančių kompensacijų išmokėjimo dydį, šių žodžių nebuvo. Vadinasi, teoriškai turintys teisę gauti įstatymiškai žmonės tokių kompensacijų dėl šių žodžių, praleistų kitame straipsnyje... Iš esmės tas įstatymas nebuvo realizuojamas. Ir šiandien yra likęs tiktai balsavimas. Prašau balsuoti ir pritarti šiam įstatymo pakeitimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra ypatingų pasiūlymų. Tai jau girdėta. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Ar galėtumėt 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Taip.

Antrasis straipsnis. Ponia pranešėja, nebūta jokių siūlymų?

I.ŠIAULIENĖ. Ne, nėra. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių diskutuoti dėl balsavimo motyvų? Labai supanašėjot, kolegos. Taigi ir 2 straipsnis gali būti priimamas bendruoju sutarimu. Ačiū, pranešėja.

Dabar mums reikia apsispręsti dėl viso įstatymo projekto. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų – paremti ar prieštarauti? (Balsas salėje) Seimo narys V.Čepas remia Valstybinių pensijų įstatymo papildymo pakeitimo įstatymą. Kolegos, prašyčiau registruotis, nors beveik aišku, kiek mūsų yra. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kolegos, kviečiu pasirengti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymas, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 68.

PIRMININKAS. Už – 69. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.

PIRMININKAS. Taigi 69 balsavus už, prieš – nė vienam, susilaikius 2 Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms” projektas Nr.P-362 (svarstymas ir priėmimas)

Ir paskutinis mūsų klausimas prieš kavos pertrauką – 2-4 – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms” projektas P-362. Svarstymas ir priėmimas. Aš nematau norinčių kalbėti, iš anksto nėra užsirašiusių. Ar reikėtų man klausti frakcijų nuomonių? Tada kviečiu į tribūną pranešėją, rėmėją ir patarėją poną A.Abramavičių.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau jūsų po svarstymo pritarti teisėjų V.Bavėjano, E.Laužiko, A.Lenkauskaitės kandidatūroms į Apeliacinio teismo teisėjus. Taip pat, jeigu nebūtų problemų, prašyčiau priimti tokį nutarimą šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs esate labai konkretus. Seimo statute nėra konkrečiai parašyta, kaip mes turėtume elgtis. Ten tikrai nėra parašyta, kad kandidatai turėtų kalbėti. Ir mes turėtume balsuoti kaip ir priimdami kitus nutarimus – pirma dėl pirmojo straipsnio, paskui dėl antrojo straipsnio. Nes, mano supratimu, frakcijoms nėra kilę jokių neaiškumų. Taigi 1 straipsnis. (Balsai salėje) Pirma pritarti po svarstymo. Labai atsiprašau. Dėkoju už pamokymą. Taigi, kolegos, ar mes galėtume bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo šiam nutarimo projektui? Ir jau dabar galėtume kalbėti apie priėmimą, mat nutarimai priimami greičiau negu kiti mūsų aktai.

Taigi nutarimo 1 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti? Kas dėl 1 straipsnio? Ar galėtume pritarti nutarimo 1 straipsniui? Pritariame bendruoju sutarimu. Dėl 2 straipsnio ar būtų norinčių kalbėti diskusijoje? Ir dėl 2 straipsnio viskas aišku. Ar galėtume pritarti visam 2 straipsniui? Taip. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso nutarimo? Nėra. Vis tiek mums reikėtų balsuoti. Kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, dabar reikia balsuoti dėl mūsų priimamo nutarimo. Taigi kas už tai, kad mes priimtume Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms”? Kas už tai, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 64.

PIRMININKAS. Už – 65. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Ar yra susilaikiusių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Taigi 65 balsavus už, niekam nesusilaikius ir niekam neprieštaraujant Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms” yra priimtas. Mums belieka pasveikinti tris naujus Apeliacinio teismo teisėjus – V.Bavėjaną, E.Laužiką ir A.Lenkauskaitę ir palinkėti, kad dora širdis, tvirta ranka ir įstatymo raidė vestų juos ir per darbo sunkumus, ir per asmeninį gyvenimą. Linkim sėkmės!

Ačiū, kolegos. Dabar trumpa pertrauka. Mes turėtume darbą pradėti 17 val. Mat iki to laiko mes neturėtume… O gal mėginsim… Aš tiesiog jūsų patarimo prašau. (Balsai salėje) Gerbiamieji, mėginam rinktis 16.30 val. ir tada kalbėti apie bankų reikalus. Pertrauka iki 16.30 val.

Pertrauka

LR akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo projektas Nr.P-332(2) (priėmimas)

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, pagal bendrą sutarimą tęsiame posėdį. Pertrauka, kaip buvo numatyta, baigėsi 16.30 val. Ir, kaip esam sutarę, priiminėsime įstatymą – Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo projektą, registracijos Nr.P.332(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – ministras A.Šemeta. Ir kol dar susirinks daugiau Seimo narių po pertraukos, mes pabandysim pakviesti daugiau Seimo narių… Mes kviečiam ministrą į tribūną išdėstyti poziciją, ar viskas aišku dėl šio įstatymo.

A.G.ŠEMETA. Svarstymo stadijoje jau buvo minėta, faktiškai Vyriausybė pritaria tiems Biudžeto ir finansų komiteto pateiktiems atskirų straipsnių papildymams. O daugiau pasiūlymų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau pasiūlymų nėra. Ministras sako, kad priima visas Biudžeto komiteto pataisas. Biudžeto komiteto bent vieną atstovą mes čia, salėje, matom – J.Listavičių. Taigi pradedam tokiu atveju priėmimo procedūrą pastraipsniui. 1 straipsnis. Čia pataisų, pasiūlymų nėra, taip?

A.G.ŠEMETA. Nėra.

PIRMININKAS. Tai ar galim 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galim priimti bendru sutarimu. 1 straipsnį priėmėm. Tada 2 straipsnis. Čia yra dvi pataisos. Visų pirma pirmosios dalies 1, 2 punktą išdėstyti kitaip. Kokia ministro nuomonė?

A.G.ŠEMETA. Taip, mes pritariam šiai pataisai, bet galbūt kad būtų suvienodinta redakcija… Yra „išskaitydama nuo 1995 m. gruodžio 29 d. priskaičiuotas palūkanas” parašyta su kableliais, o kitoje vietoje – skliausteliuose. Kad galutinė redakcija būtų vienoda.

PIRMININKAS. Aišku. Redakcija bus suvienodinta. Ar galim šią pataisą priimti? Galim. Tada antroji pataisa dėl 2 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto, taip?

A.G.ŠEMETA. Pritariam šiai pataisai.

PIRMININKAS. Šiai pataisai taip pat pritariat. Ar yra norinčių kalbėti dėl pataisos? Nėra. Šią pataisą taip pat priimam. 2 straipsnio antrosios dalies pirmajam sakiniui. Ministre, jūsų pozicija dėl šios pataisos?

A.G.ŠEMETA. Mes pritariam.

PIRMININKAS. Jūs irgi pritariat, taip? Niekas nenori diskutuoti dėl tos pataisos. Taigi ketvirtoji pataisa – 2 straipsnio trečiosios dalies tekstą siūloma pakeisti.

A.G.ŠEMETA. Pritariam.

PIRMININKAS. Irgi pritariat šiai pataisai. Niekas nenori kalbėti dėl šios pataisos. Ir 2 straipsnio šeštąją dalį išdėstyti šiek tiek kitaip.

A.G.ŠEMETA. Pritariam taip pat.

PIRMININKAS. Taip pat pritariat. Taigi visos pataisos 2 straipsniui yra priimtos. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso 2 straipsnio? Pritarta 2 straipsniui su Biudžeto ir finansų komiteto suderintomis pataisomis. Toliau – 3 straipsnis.

A.G.ŠEMETA. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Pataisų nėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl 3 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Taigi pritarta 3 straipsniui taip pat bendru sutarimu. Ir tada 4 straipsnis. Yra viena pataisa.

A.G.ŠEMETA. Pirmosios dalies 2 punktui mes pritariam.

PIRMININKAS. Pritariat. Taigi pataisa yra priimama. Norinčių kalbėti dėl pataisos nėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso 4 straipsnio? Pritarta visam 4 straipsniui. 5 straipsnis. Pataisų nėra. Yra norinčių kalbėti dėl 5 straipsnio? Pritarta irgi bendru sutarimu. 6 straipsnis.

A.G.ŠEMETA. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Pataisų nėra. Norinčių kalbėti dėl 6 straipsnio taip pat nėra. Pritarta bendru sutarimu. 7 straipsnis. Yra viena pataisa.

A.G.ŠEMETA. Mes pritariam.

PIRMININKAS. Jūs pritariat šiai pataisai. Ar yra norinčių kalbėti dėl pataisos? Norinčių kalbėti nėra. Taigi priimama pataisa 7 straipsniui. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso 7 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Priimam 7 straipsnį. Taigi visos Biudžeto ir finansų komiteto pataisos yra priimtos. Toliau lieka du straipsniai. 8 straipsnis. Yra norinčių kalbėti dėl 8 straipsnio? Norinčių kalbėti nematyti. Priimam bendru sutarimu. Ir 9 straipsnis. Baigiamosios nuostatos. Ar yra norinčių kalbėti? Pritariam ir 9 straipsniui.

Taigi priėmėm visą įstatymą pastraipsniui. Vyriausybė priėmė visas Biudžeto ir finansų komiteto pataisas. Tokiu būdu vieningu ir sutartiniu darbu visas įstatymas yra priimtas pastraipsniui. Aš dėkoju ministrui. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo?

J.Listavičius. Keturi – už, keturi – prieš.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo projektas nereikalingas. Jis turėjo būti priimtas kur kas anksčiau – arba mes turėjome tą banką atgaivinti, arba tai turėjo būti padaryta kur kas anksčiau. Kadangi tai nepadaryta, reikia dabar padaryti. Nors svarstymo metu buvo įvairių nuomonių, neva čia tam tikra nelygybė, palyginti su kitų bankrutavusių bankų kreditoriais, bet visiems yra žinoma, kad šitas bankas dabar likviduojamas neįvykdžius ankstesnių įstatymų. Todėl, žinoma, esant jo specifinei padėčiai specifinis yra ir šitas įstatymo projektas. Aš pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Jeigu daugiau niekas nenori kalbėti… (Balsas salėje)

Tai prašom. (Balsas salėje) Galima prie centrinio, jeigu… (Šurmulys salėje) O! Gerai, aš pabandysiu tuoj jums įjungti. Vieną sekundę! Prašom.

K.GLAVECKAS. Įstatymo projekte, kiek aš žinau (jo paskutinio varianto nemačiau), bet atrodo, nebuvo įtrauktas punktas, susijęs su antrine vertybinių popierių apyvarta. Iš tikrųjų yra nemažai argumentų, kurie sukelia tam tikrų pavojų dėl tokių vertybinių popierių atsiradimo rinkoje. Tačiau, matyt, negalima nepalikti Vyriausybei galimybės, kad ji ar po metų, ar po pusantrų, ar kokio nors kito laikotarpio (…) ir kai vertybinių popierių rinka, tiksliau tariant, valstybinių vertybinių popierių rinka vienaip ar kitaip bus pajėgi priimti šituos produktus, jais tiesiog būtų galima prekiauti ir antrinėje rinkoje, t.y. biržoje. Todėl mes siūlytume, kad į įstatymą būtų įtraukta galimybė prekiauti vertybiniais popieriais antrinėje rinkoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Šitas pasiūlymas, kiek aš suprantu, buvo svarstomas ir jam nebuvo pritarta, nes ministras svarstymo metu aiškiai išsakė Vyriausybės poziciją, kad tokiam siūlymui nebus pritarta. Dabar jau mes priėmėme visą įstatymą pastraipsniui ir turime apsispręsti balsuodami, ar pritariame visam įstatymui. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti. Registruojamės! Registracija vyksta.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 50.

PIRMININKAS. Už – 51. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 1.

PIRMININKAS. Prieš – 1. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.

PIRMININKAS. Susilaikė 6. Taigi balsavus už 51 Seimo nariui, prieš – 1 ir susilaikius 6 Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams įvykdymo bei jo turto perėmimo įstatymas yra priimtas.

LR Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-333 (priėmimas)

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame toliau. Darbotvarkės 1-6b klausimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-333. Priėmimas. Kviečiu į tribūną ministrą A.Šemetą.

Prašom pateikti lydintįjį įstatymą.

A.G.ŠEMETA. Šiam įstatymui jokių pastabų nebuvo gauta. Prašome jį priimti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, tai yra vieno straipsnio įstatymas. Pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Turime iš karto apsispręsti dėl viso šio įstatymo priėmimo. Dėkojame ministrui. Keturi – už, keturi – prieš dėl viso įstatymo.

E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Kadangi priimtas įstatymas numato, kad 400 mln. valstybinių vertybinių popierių reikia LAIB’ui, o juos galima paimti iš to limito, kuris yra nustatytas Turto bankui, todėl pateiktam dabartiniam įstatymui reikia pritarti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių dar kalbėti dėl balsavimo motyvų? Daugiau norinčių kalbėti nėra. Dar sykį registruojamės. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 50.

PIRMININKAS. Už – 51. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.

PIRMININKAS. Susilaikė 7. Taigi 51 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš ir 7 susilaikius Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas. Tuo mes baigiame šį darbotvarkės klausimą.

1997 m. balandžio 24 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

Dabar yra šiek tiek sutaupyto laiko. Mes tuoj pradėsime darbotvarkės 2-5 klausimą, bet pirmiausia patvirtinkime ketvirtadienio darbotvarkę. Toliau pirmininkaus A.Vidžiūnas.

A.KUBILIUS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasižiūrėti į ketvirtadienio darbotvarkę. Ji yra aptarta Seniūnų sueigoje. Yra keletas pakeitimų, padarytų jau po Seniūnų sueigos, į tai aš ir norėčiau atkreipti dėmesį.

Pirmiausia tai, kas buvo aptarta Seniūnų sueigoje. Aš noriu pastebėti, kad ketvirtadienį svarstome labai svarbų įstatymą. Aš raginu frakcijas atkreipti į tai dėmesį ir pasiruošti – tai Įmonių bankroto įstatymo projekto svarstymo procedūra. Tam yra skiriama gana daug laiko. Jeigu reikės, skirsime ir daugiau. Yra neaiškumų dėl „Jonavos azoto” susivienijimo. Kol kas mes paliekame tai darbotvarkėje. Jeigu mums nepavyks išsiaiškinti tarp frakcijų, galbūt atidėsime ilgesniam laikui.

Po pietų taip pat yra labai svarbus svarstymas – trys įstatymo dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo projektai, trys skirtingi variantai. Pradėsime ketvirtadienį ir planuojame tą dieną šio įstatymo svarstymo nebaigti. Diskusiją pratęsime kitą savaitę ir tada apsispręsime.

Ir esminiai pakeitimai, kurie yra padaryti darbotvarkėje, t.y. generalinio prokuroro teikimas (šiandien yra įregistruotas) dėl generalinio prokuroro pavaduotojų pono A.Paulausko ir A.Pėstininko atleidimo iš pareigų bendru šalių sutarimu, t.y. darbotvarkės klausimai 1-5, 1-6. Jeigu šita procedūra bus įvykdyta (aš raginčiau frakcijas apie tai pagalvoti jau rytoj), tai po pietų galėtume pradėti naujų pavaduotojų teikimo procedūrą. Jeigu iš ryto mes to nepadarytume, t.y. neatleistume šiandien esančių pavaduotojų, tai, be abejo, mes negalėtume pradėti naujų pavaduotojų pateikimo. Na, opozicija, atstovaujama pono J.Karoso, siūlo viską spręsti vienu metu. Bet mes su ponu J.Karosu suderinsime ir bandysime rasti geriausią sprendimo būdą. Ponas J.Karosas siūlo jau šiandien paskirti naujus pavaduotojus, o ketvirtadienį atleisti.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Tokia diskusija pagal Statutą nenumatyta. Seimo narė I.Šiaulienė nori klausti. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, mes šiandien Seniūnų sueigoje, atrodo, pageidavome ir lyg ir buvo sutarimas, jog tokį svarbų klausimą kaip Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo projektą svarstysime iš karto po Vyriausybės pusvalandžio. Man atrodo, kad tai būtų tikslinga. Galbūt net būtų galima dar aukščiau laiko prasme kelti mūsų ketvirtadienio darbotvarkėje, tuo labiau kad daugelio įstatymų, kurių projektų pateikimas čia yra planuojamas, ketvirtadienio darbotvarkėje net nenurodyti pranešėjai ir t.t.

A.KUBILIUS. Dėl pateikimo, kur nenurodyti pranešėjai, čia yra Bankroto įstatymą lydintys įstatymai. Kadangi Ekonomikos komitetas pasiūlė svarstymo metu dar tris papildomus pakeitimus kituose įstatymuose, tai Vyriausybė tam pritarė. Todėl mes, svarstydami Bankroto įstatymą, turėsime papildomai pateikti dar keturių kitų įstatymų pakeitimus. Šiuo atveju Bankroto įstatymo svarstymo procedūra yra taip pat labai svarbi, kiek mes jaučiame iš visuomenės susirūpinimo ir svarstymo. Aš sutinku, kad iš tikrųjų čia mes galbūt neapsižiūrėję įrašėme pavaduotojų paskyrimą. Mes galime jį nukelti vėliau po nuosavybės svarstymo.

PIRMININKAS. Daugiau klausėjų nėra. Kolegos, ar būtų norinčių išsakyti savo nuomonę dėl ketvirtadienio siūlomos darbotvarkės?

A.KUBILIUS. Aš atsiprašau. Dar noriu atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Prašau Seimo narių atkreipti dėmesį į 1-4 darbotvarkės klausimą. Jį reikia suprasti kaip platesnį, t.y. vienu klausimu mes bandome spręsti dvi problemas, t.y. komitetų siūlymu surengti platesnę diskusiją dėl užsienio politikos prioritetų ir kartu svarstyti ir priimti kreipimąsi. Šiuo požiūriu svarstymo metu kalbos gali būti platesnės negu vien tiktai apie patį kreipimosi tekstą.

PIRMININKAS. Ir dar Seimo narė B.Visokavičienė. Turbūt pritaria?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš norėjau atkreipti dėmesį į tai, kad Įmonių bankroto įstatymo galutinės redakcijos mes dar negavome. Aš nežinau, ką pateiks pranešėjas V.Babilius. Mūsų komitetui buvo pavesta parengti šitą įstatymą. Mes svarstėme visas tarpines redakcijas, bet galutinės kol kas dar neturėjome ir komitete ji liko neapsvarstyta. Todėl aš noriu pasakyti, kad galbūt netgi tikslinga Įmonių bankroto įstatymo svarstymą atidėti.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad jūsų komitetas svarstė ir išsakė savo pastabas.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Vienam įstatymui, bet ne šitam.

A.KUBILIUS. Mūsų procedūra neapibrėžta. Iš principo jūs svarstėte tą įstatymo projektą, kurį pateikė Vyriausybė, ir išsakėte savo pastabas. Aš tikiuosi, kad rytoj mes jau turėsime tą tekstą, kur Vyriausybė atsižvelgė, nors Vyriausybė galėtų atsižvelgti į visas ir po svarstymo išsakytas pastabas. Šiuo atveju neprivaloma svarstymo procedūroje svarstyti to įstatymo, kuris galutinai bus teikiamas priimti. Po svarstymo jūsų komitetas galės dar sykį susirinkti, dar sykį svarstyti. Kuo daugiau komitetai dirba prie įstatymų, tuo yra geriau, bet aš nemanau, kad mums reikėtų stabdyti svarstymo procedūrą. Jeigu pamatysim, kad tame variante, kurį ministras V.Babilius mums pateiks ketvirtadienį, dar yra neaiškumų, mes galėsime daryti pertrauką, bet dabar stabdyti procedūros svarstymo pradžią, aš nemanau, kad būtų tikslinga.

PIRMININKAS. Dar Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Aš norėčiau paklausti dėl to paties Bankroto įstatymo projekto. Prašau pasakyti, kuriam projektui teikti pataisas? Ar tam, kuris registruotas, ar tam, kuris bus teikiamas?

A.KUBILIUS. Svarstymo metu mes jokių pataisų nesvarstome. Svarstymo metu mes tariamės dėl principo. Dar kartą kartoju, kad svarstymo metu komitetai gali išsakyti savo pastabas pačiam pirminiam įstatymo projektui. Vyriausybė po viso svarstymo procedūros – tiek po komitetų, tiek po Seimo svarstymo procedūros – gali pateikti naują variantą, kuriame atsižvelgė į išsakytas pastabas. Tam naujajam variantui jau teikiamos Seimo narių ir frakcijų pataisos.

PIRMININKAS. Buvo dvi eilės klausti. Dabar, kolegos, ar jau galėtume pritarti ketvirtadienio darbotvarkei? Dėl balsavimo motyvų A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš pritarčiau darbotvarkei, tačiau aš norėčiau, kad ponas A.Kubilius užtikrintų, jog 24 val. iki Bankroto įstatymo svarstymo įstatymas būtų padaugintas. Aš pritariu prieš mane kalbėjusiai, kad mes iš tiesų nebežinome, į ką orientuotis.

A.KUBILIUS. Dar sykį kartoju. Gerbiamasis Salamakinai, jūs matote užrašytą antrą variantą, kurį pateikė Ekonomikos komitetas. Jūs jį ir svarstykite. Jeigu Vyriausybė atneš trečią variantą, Vyriausybė pasakys, kuo jis skiriasi nuo antrojo varianto. Mano žiniomis, per daug nesiskiria. Bet šiuo atveju mes pradedame svarstymo procedūrą, o jeigu kils kokių nors abejonių, tai mes visada bendru sutarimu padarysime pertrauką ir rasime patį geriausią sprendimo būdą.

PIRMININKAS. Ar dabar galėtume po visų paaiškinimų ketvirtadienio darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? Dėkoju. Ketvirtadienio darbotvarkė priimta, ir galime visai ramūs eiti prie kito – 2-5 klausimo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105, 111 ir 112 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Registracijos Nr.P-187(2). Svarstymo tęsinys. Aš nematau norinčių kalbėti šituo klausimu. Matyt, nėra užsirašiusių. Telieka man pakviesti baigiamųjų pastabų pranešėją poną A.Abramavičių. Prašom.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105, 111, 112 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-187(2) (svarstymo tęsinys)

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105, 111 ir 112 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas buvo apsvarstytas Teisės ir teisėtvarkos komitete ir jam buvo pritarta. Taip pat buvo apsvarstytas Aukščiausiajame Teisme ir Baudžiamojo kodekso rengimo darbo grupėje. Svarstymo metu ir komitetas, ir Baudžiamojo kodekso darbo grupė, ir Aukščiausiasis Teismas buvo pareiškę tam tikrų pasiūlymų ir į tuos pasiūlymus naujame antrajame projekto variante ir atsižvelgta. Būtent tos naujovės yra išryškintos juodai ir aš trumpai norėčiau jas pakomentuoti.

Pirmas pasiūlymas buvo sąvoką „nusenęs asmuo” pakeisti konkretesne sąvoka, t.y. „asmuo, esantis bejėgiškumo būklėje”. Savo atsiliepime rašė ir Aukščiausiasis Teismas, ir Baudžiamojo kodekso rengimo darbo grupė, ir komitete išsakytos pastabos, kad vis dėlto „nusenęs asmuo” yra neapibrėžta sąvoka ir praktikoje, kvalifikuojant šiuos nusikaltimus, gali iškilti tam tikrų sunkumų. Todėl buvo atsižvelgta į tas pastabas ir vietoje „nusenusio asmens” buvo įrašyta kita sąvoka – „asmens, esančio bejėgiškumo būklėje”, kuri apima tokius asmenis, kurie dėl savo fizinės ar psichinės būklės negali suvokti savo arba kaltininko atliekamų veiksmų pobūdžio bei negali pasipriešinti kaltininkui. Tai jau apimtų ir invalidus, ir labai senyvo amžiaus žmones, ir taip pat tuos žmones, kurie dėl psichinės ligos yra nepakaltinami ir nesuvokia su jais atliekamų veiksmų pobūdžio.

Antra pastaba. Buvo išsakyta, kad reikėtų truputį pakoreguoti sankcijas už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip žinote, neseniai jūs priėmėte Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis numatėte už narkotinių priemonių gaminimą bausmę – laisvės atėmimą iki 20 metų. Taigi logiškai sektų, kad nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis, aišku, ne lengvesnis nusikaltimas, todėl atsižvelgiant į tai buvo pakoreguota sankcija už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis ir padidinta iki 20 metų. Tokios buvo padarytos pataisos. Į visas pastabas, kaip aš sakiau, buvo atsižvelgta, todėl prašyčiau gerbiamąjį Seimą pritarti po svarstymo pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Mes taip ir padarysime, bet aš drįstu suabejoti naujojo termino „asmuo, esantis bejėgiškumo būklėje” gerumu. Kalbos požiūriu jis yra visiškai beviltiškas. Aš manau, kad redaktoriai turės vargo su šiuo terminu. Tik tiek sakau.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau pasakyti, kad dabar Baudžiamajame kodekse tas terminas yra. Čia iš Baudžiamojo kodekso paimtas terminas, jis yra Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, kur kalbama apie nusikaltimą sunkinančiomis aplinkybėmis, taip pat 118 straipsnyje, kur kalbama apie išžaginimą, kur pasakyta, kad asmens, t.y. moters, esančios bejėgiškumo būklėje, išžaginimas. Baudžiamajame kodekse vartojama ši sąvoka, ir mes patys… Jeigu ji lingvistine prasme yra netinkama, tai reikėtų keisti ir kitas sąvokas.

PIRMININKAS. Matyt, tai ir reikės padaryti. Dėkoju. Mielieji kolegos, ar kas norėtų kalbėti dabar dėl balsavimo motyvų, ar pritariame po svarstymo? Nematau norinčių diskutuoti. Ar galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Atsiprašau. Seimo narys V.Cinauskas. Seimo narys V.Cinauskas atsisako savo žodžio. Taigi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105, 111, 112 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui mes pritariame bendru sutarimu po svarstymo. Su šiuo įstatymo projektu turėtų būti atliekamos tolesnės procedūros.

Kolegos, kol pasirodys užsienio žinybų vadovai... Žvitrioji opozicijos akis jau pamatė beskubančius Užsienio reikalų ministerijos atstovus. Taigi Seimo narių pareiškimus teks atidėti į pabaigą, kaip ir priklauso. O dabar gal spės atsipūsti viceministras ponas J.Rudalevičius ir aš tuojau kviečiu jį į tribūną. Klausimas 2-6 – Lietuvos Respublikos 1951 metų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso bei 1967 metų protokolo dėl pabėgėlių statuso ratifikavimo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-393, pateikimas. Tribūnoje Užsienio reikalų ministerijos viceministras ponas J.Rudalevičius. Prašom.

J.RUDALEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, prašytume jūsų pritarti įstatymui dėl pabėgėlių konvencijos, kur suredaguotas punktas, kad pabėgėliais pripažįstami asmenys, jeigu jie susiję su įvykiais, kurie įvyko Europoje ir kitur iki 1951 m. sausio 1 d. Ankstesnėje redakcijoje nebuvo žodžių „ir kitur”. Iš karto visus reikia pristatinėti?

PIRMININKAS. Tiesiog jūs turite 10 minučių pristatymui. Dabar tik vieną – 2-6. Pabėgėlių konvencija.

Taigi nori paklausti vienas Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis kolega, aš vis dėlto norėčiau išsamesnio paaiškinimo, kodėl teikiama ši pataisa ir kokios būtų pasekmės, jeigu Seimas nepritartų šiai pataisai? Ačiū.

J.RUDALEVIČIUS. Ta pataisa reikalinga, nes Jungtinės Tautos neratifikavo, nedeponavo sutarties, nes nebuvo to platesnio paaiškinimo, ir konvencija reikalinga tam, kad mums nebūtų sunkumų integracijos į Europos Sąjungos struktūras ir į kitas tarptautines organizacijas procese, ir (kas irgi labai svarbu) pasirašant ir įgyvendinant bevizes keliones po Europos ir kitas pasaulio šalis.

PIRMININKAS. Konkretus klausimas – konkretus atsakymas. Seimo narė S.Daubaraitė.

S.DAUBARAITĖ. Aš norėjau pasiteirauti, kodėl šitas projektas yra teikiamas svarstyti ypatingos skubos tvarka?

J.RUDALEVIČIUS. Kodėl ypatingos skubos tvarka, taip? Kadangi mums jau šiuo metu tai būtų kaip faktorius, kad mūsų šalis atitinka demokratijos normas, t.y. tampant integruotais Europos Sąjungos nariais liko trys valstybės, kurios neratifikavo. Tai galėtų būti vienas iš argumentų. Ir vyksta derybų procesas dėl bevizių kelionių su Vakarų Europos šalimis, ypač svarbu su Vokietija. Šiuo metu jau vyksta derybos ir birželio mėnesį atvažiuoja delegacija, manau, kad labai stipriai pasistūmėsime į priekį. Taigi, kad nebūtų tokių neigiamų faktorių, kaip neratifikuota Žmogaus teisių konvencija, todėl mes ir prašėme šito.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Mums reikia apsispręsti, ką darome dėl pateikto įstatymo projekto. Nematau norinčių kalbėti diskusijoje. Taigi, kolegos, nėra norinčių balsuoti. Ar pritarsime bendru sutarimu po pateikimo?

LR 1951 m. konvencijos dėl pabėgėlių statuso bei 1967 m. protokolo dėl pabėgėlių statuso ratifikavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-393 (pateikimas)

Pradedama svarstymo procedūra. Lietuvos Respublikos 1951 m. konvencijos dėl pabėgėlių statuso bei 1967 m. protokolo dėl pabėgėlių statuso ratifikavimo pakeitimo įstatymo projektui (registracijos Nr.P-393) pritarta po pateikimo, bus pradėta jo svarstymo procedūra, o komitetas tikriausiai… Yra Prezidento siūlymas. Dekreto 2 straipsnyje siūloma Lietuvos Respublikos Seimui šio įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar būtų norinčių kalbėti dėl to siūlymo? Ar mes pritariame šitam žingsniui? Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Aš tik norėjau pritarti šitam siūlymui – kuo skubiau reikėtų priimti.

PIRMININKAS. Kolegos, tada prašau registruotis. Registracija pradėta. Tam, kad pritartume tarptautinėms konvencijoms ir sutartims, reikia 56 Seimo narių, balsuojančių už.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Kolegos, būkime atidūs ir būkime pasirengę. Gal kas norėtų apskritai kalbėti dėl viso šito klausimo? Nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašyčiau būti atidiems ir dabar mes tuojau balsuosime už Lietuvos Respublikos 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso bei 1967 m. protokolo dėl pabėgėlių statuso ratifikavimo pakeitimo įstatymą. Taigi kas... Balsų skaičiavimo komisija, matau, pasirengusi. Taigi kas už tai, kad šita konvencija ir protokolas dėl pabėgėlių statuso būtų ratifikuotas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 61.

PIRMININKAS. Už – 62. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Taigi 62 Seimo nariams balsavus už, nė vienam – prieš, 4 susilaikius Lietuvos Respublikos 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso bei 1967 m. protokolo dėl pabėgėlių statuso ratifikavimo pakeitimo įstatymas priimtas.

LR Vyriausybės ir Islandijos Vyriausybės susitarimo dėl grąžinimo asmenų, kurie atvyko į valstybę ar gyvena joje be leidimo, ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-394 (pateikimas)

Užsienio reikalų viceministras net nemano žengti iš tribūnos, nes jam dar šiandien daug dirbti. Klausimas 2-7 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Islandijos Vyriausybės susitarimo dėl grąžinimo asmenų, kurie atvyko į valstybę ir gyvena joje be leidimo, ratifikavimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-394. Pateikimas. Vėl žodis ponui J.Rudalevičiui.

J.RUDALEVIČIUS. Prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius pritarti minėtam Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Islandijos Vyriausybės susitarimui, nes tai taip pat labai svarbus faktorius tuo, kad jeigu mes ratifikuosime (…) sutartį, tai tuo pačiu metu įsigalios bevizio režimo susitarimas tarp Lietuvos Respublikos ir Islandijos Respublikos. Be abejo, tokie patys faktoriai turi labai svarbią reikšmę kaip ir Pabėgėlių konvencijos atveju, dėl kurios aš jau konkrečiai kalbėjau. Čia yra tipinė sutartis. Mes jau su dauguma valstybių turime tokias sutartis, gaila, kad dar su artimiausiais kaimynais neturime, bet manau, kad netrukus turėsime.

PIRMININKAS. Viceministras labai konkretus. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 3 straipsnio – užsieniečių grąžinimas išankstinio pranešimo pagrindu. Noriu paklausti, ar nesusidarys tokia situacija, kad nors jis yra ne iš Lietuvos, ar negrąžins į Lietuvą? Ačiū.

J.RUDALEVIČIUS. Jeigu yra galiojanti sutartis, tai pagal tą sutartį jis neturėtų būti grąžintas. Čia galioja tik tiems žmonėms, kurie negali gauti pabėgėlių statuso, t.y. kurie ne politinio prieglobsčio ieško, o daugiausia plūsta pabėgėliai ieškodami geresnio gyvenimo ir paprastai Lietuva būna kaip tranzito šalis. Per Lietuvą plūsta pabėgėliai daugiausia iš Azijos ir iš Afrikos šalių. Lietuva yra kaip tranzitas į Vakarų Europos valstybes, daugiausia į Vokietiją. Taigi viena iš susitarimo sąlygų: jeigu tai bus ne politinio prieglobsčio prašantis žmogus, tai pagal susitarimą jis turi būti grąžintas į tą valstybę, iš kurios atvyko.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl grąžinimo asmenų, kurie atvyko į valstybę ar gyvena joje be leidimo, ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-396 (pateikimas)

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis viceministre, mano klausimas būtų iš karto kompleksinis trims įstatymams – tiek dėl Islandijos, tiek dėl Švedijos, tiek dėl Suomijos, nes jie išties yra tipiniai, kaip jūs paminėjote, dėl readmisijos. Kodėl aš klausiu? Man iškilo problemų, nes aš matau Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto išvadą, kurioje parašyta: „nuspręsti minėtų projektų pateikimui nepritarti”. Aš norėčiau paklausti, kas įvyktų, jeigu Seimas neratifikuotų minėtų sutarčių? Ačiū.

J.RUDALEVIČIUS. Tokiu atveju neįsigaliotų mūsų pasirašyti susitarimai dėl bevizių kelionių. Ir antras dalykas, ypač tai paminėtina Švedijos ir Suomijos atveju. Taip pat mes turėtume sunkumų derybose su kitomis Europos Sąjungos šalimis įgyvendinant bevizes keliones. Be abejonės, tas duoda tada tam tikrą šešėlį integracijos procesui į Europos Sąjungą, nes tai yra viena iš daugelio sąlygų, iškeltų integracijos procesui.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Daubaraitė.

S.DAUBARAITĖ. Aš norėčiau paklausti dėl visų (ir dėl Islandijos, ir dėl Švedijos, ir dėl Suomijos sutarčių) ir plačiau šiuo klausimu kalbėti komiteto vardu. Tuo labiau kad su Švedija yra minima sutartis, o su Islandija ir su Suomija yra minimi susitarimai. Gal paaiškintumėte, kuo šitie dalykai skiriasi.

J.RUDALEVIČIUS. Rengiant sutartis ir susitarimus buvo atsižvelgta į abiejų šalių pageidavimus, tačiau Europos Sąjunga ir kitos tarptautinės organizacijos pripažįsta ir vieną formą, ir kitą. Iš esmės jos yra lygiavertės.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, išties Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas vakar nepritarė šiems projektams, ir aš manyčiau, kad tai yra ir jūsų ministerijos kaltė, nes atėjo jaunas vaikinukas, bandė komiteto nariams kažką išaiškinti, bet nei pozicija, nei opozicija nieko nesuprato, kodėl taip skubama šitai daryti, ir mes vieningai nepritarėme šitiems projektams.

O mano klausimas būtų toks. Jūs kalbate apie integravimąsi, kad jeigu neratifikuosime, nebus integracijos ar dar kažkas... O kas atsitiks, jeigu Lietuva taps buferine pabėgėlių valstybe, jeigu visos kitos valstybės mums pradės grąžinti tuos pabėgėlius ir mes čia turėsime jų ne šimtus, o galbūt šimtus tūkstančių?

J.RUDALEVIČIUS. Užsienio pabėgėlių Lietuvoje, taip?

A.SALAMAKINAS. Taip.

J.RUDALEVIČIUS. Bet juk šitos sutartys ir reglamentuoja pabėgėlių grąžinimą į tas šalis, iš kurių jie atvyksta. Be abejo, su Baltarusija yra labai svarbu, procesas vyksta, pačios derybos taip pat vyksta. Yra komisija deryboms su Baltarusija. Deja, tos derybos vyksta sunkiau negu su Vakarų Europos šalimis arba su Skandinavijos šalimis, ir manau, kad čia laiko klausimas. Aš faktų dabar nenorėčiau minėti, bet yra tokia galimybė, kad ta sutartis su Baltarusijos Respublika būtų pasirašyta šiais metais. Tačiau atstovai iš Europos Sąjungos ir naujausias premjero susitikimas su Europos komisijos pirmininku ponu J.Santeru rodo, kad dabar svarbiausia, kad vyktų tas procesas ir kad būtų tariamasi su Baltarusija dėl sienos delimitavimo ir jos pažymėjimo bei apsaugos. Bet aš manau, kad šitie susitarimai ir sutartys netrukdo tam procesui. Manau, kad tai yra vienas iš teigiamų faktorių, kad jos būtų greitai ratifikuotos. Tai yra svarbu ir tam integracijos procesui, ir mūsų politikų, ir verslo žmonių kelionėms į tas valstybes. Vienu ar kitu požiūriu visos jos mums yra svarbios. Sakysim, tokia kaip Islandija yra svarbi mūsų… (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Pone Salamakinai, jūsų vadovaujamas komitetas nepritarė Lietuvos žengimui į Vakarus, gaila, kad tuo metu nebuvo pono E.Zingerio. Kolegos, klausimai tęsiasi. Klausia A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jau buvo minėta, Lietuva turi readmisijos problemų ir ypač su savo kaimynu rytuose, t.y. su Baltarusija, tačiau, kiek man yra žinoma, net nesant tokios sutarties vis dėlto kartais pavyksta grąžinti žmones, kurie patenka iš to krašto į mūsų Respubliką. Ar jums yra žinomi faktai, kuomet atsakingos Islandijos institucijos kreipėsi į Lietuvos Respubliką, kad joms buvo iškilusios analogiškos problemos, t.y. reikėjo grąžinti iš Islandijos piliečius atgal į Lietuvą? Ačiū.

J.RUDALEVIČIUS. Ne. Tokių klausimų iš Islandijos šalies nebuvo. Tik jums visiems žinomos problemos dėl laivų „Anykščiai” ir „Vydūnas”, bet čia kitos problemos, su tuo tai mažai susiję. Kol kas su Islandija, realiai mąstant, galbūt tokių problemų ir neiškils. Tačiau aš manau, kad tai iš dalies ir formalumas, ir reikalavimas, kad būtų įvestas bevizių kelionių režimas ir pasirašyta tokia sutartis ar susitarimas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Suprasdamas protu, bet ne širdimi, siūlau kolegoms ratifikuoti minėtus projektus, jeigu mes norime, kad mūsų piliečiai laisvai keliautų po Europos valstybes ir kad dingtų tokios gėdingos eilės, kokios, sakykim, dabar yra kiekvieną rytą prie Vokietijos ambasados ir kitur. Juk tai apsunkina ir mūsų verslininkams plėtoti Lietuvai ir jiems naudingus dvišalius ir kitokius prekybinius santykius su Vakarų Europa. Siūlau pritarti ratifikavimui.

PIRMININKAS. Čia jau buvo kalbama dėl balsavimo motyvų. Kolegos, kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Aš girdėjau, kad plačiau norėtų kalbėti S.Daubaraitė. Ji tai galėtų daryti prie šoninio mikrofono. Prašom. Dėl balsavimo motyvų, ką darome po pateikimo? S.Daubaraitė.

S.DAUBARAITĖ. Aš norėčiau paaiškinti, kad komitetas nepritarė pateikimui, nes buvo siūloma svarstyti skubos tvarka. O iš esmės norėtume pasakyti, dėl kokių motyvų. Iš tiesų, kaip sakė posėdžio pirmininkas, Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas išreiškė skeptišką požiūrį dėl pateiktų įstatymo projektų Nr.P-393, P-394, P-395, P-396. Viena iš pagrindinių priežasčių buvo ta, jog visi dokumentai yra teikiami skubos tvarka, o įstatymo dėl 1951 metų konvencijos dėl pabėgėlių statuto bei 1967 metų protokolo dėl pabėgėlių statuso ratifikavimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-393 – ypatingos skubos tvarka. Manome, kad tai valstybinės svarbos dokumentai, todėl mūsų komitetas buvo linkęs manyti, kad šie priimami įstatymai turėtų būti apsvarstyti tiek frakcijose, tiek komitetuose. Prie šių dokumentų nėra nei Seimo Juridinio skyriaus, nei Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų.

Dėl anksčiau minėtų priežasčių iškilo daug klausimų, į kuriuos atsakymo negauta. Mūsų komitetas supranta, kad nemažai Seimo narių akcentuoja tik vieną šio įstatymo projekto pusę – bevizį mūsų šalies piliečių įvažiavimą į minimas šalis: Švediją, Suomiją ir Islandiją. Mūsų komitetui didžiausią susirūpinimą kėlė ir tebekelia šių sutarties ir susitarimų įstatymų projektų kita pusė, būtent dėl asmenų, kurie atvyko į šias valstybes ir gyvena jose be leidimo, grąžinimo.

Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas, ratifikuojant 1951 metų konvenciją dėl pabėgėlių statuso bei 1967 metų protokolą dėl pabėgėlių statuso ratifikavimo pakeitimo, siūlė deponuoti dokumentus tik pasirašius readmisijos sutartį su kaimyninėmis valstybėmis ir paspartinus delimitizacijos procesą, turime omenyje Baltarusijos valstybę.

Seimo nariai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, jog įstatymo projektuose kalbama apie asmenų grąžinimą, ne tik apie Lietuvos piliečių grąžinimą. Be to, atsižvelgdami į šiandieninę praktiką, manome, kad pas mus dar labiau daugės nelegalių užsienio piliečių, nors jau šiandien Pabradės užsienio piliečių registracijos centras nebepajėgus atlikti savo funkcijų. Mūsų komitetas nori atkreipti Seimo narių, taip pat Vyriausybės dėmesį, kad kuo greičiau būtų pradėta kontroliuoti mūsų valstybės rytų siena, kad jos nepažeidinėtų ne tik Baltarusijos tankai, bet ir piliečiai.

Taip pat iki šiol neišspręsta užsieniečių, neprašančių ir negavusių prieglobsčio Lietuvoje, išsiuntimo problema, nes, kaip jau minėjome, šiandien Pabradė jau nebegali atlikti savo funkcijų. Mes nesame iš esmės prieš šių sutarčių ratifikavimą, tik norėjome atkreipti tiek Seimo narių, tiek pačios Vyriausybės dėmesį, kad būtų šalinami tie trūkumai, kurie gali sukelti mūsų valstybei didelių problemų.

PIRMININKAS. Aš visai suprantu tokį susirūpinimą, bet siūlymas skubos tvarka nereiškia, kad mes nesvarstysime, kaip buvusio įstatymo, komitetuose ar frakcijose. Skubos tvarka reiškia, kad mes ketvirtadienį galėtume priimti. Rytoj yra frakcijų ir komitetų posėdžiai, ir mes tai galėtume svarstyti, ir aš trupučiuką apgailestauju, kad apskritai mūsų užsienio politika siejama su mūsų santykiais su Baltarusija. Be abejo, ten reikia tvarkyti, bet lygiagrečiai mes galėtume daryti ir kitus darbus. Ar Seimo narys A.Salamakinas būtų už? Jis gali būti tik už.

A.SALAMAKINAS. Be abejonės. Tik norėčiau pasakyti, kad gal posėdžio pirmininkui nereikėtų vadovauti, ten sėdint, Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetui. Aš tik noriu dar kartą priminti, kad ši komitetų pozicija – tai ne LDDP ar A.Salamakino, ar E.Zingerio pozicija. Dar kartą noriu priminti, kad mes vieningai priėmėme sprendimą nepritarti, o nepritarti todėl, kad nereikia skubėti ir įsisąmoninti, kas gali įvykti valstybėje, jeigu iš Baltarusijos plūstels į mūsų valstybę migrantų, ir mums nei Užsienio reikalų, nei Vidaus reikalų ministerija niekaip negali užtikrinti, kad šito nebus. Jie sako, kad galbūt metų pabaigoje susitarsime su Baltarusija, o galbūt nesusitarsime. Kas tada? Iš tiesų integruojantis įmanoma prarasti kažkokius savo valstybės interesus. Aš tik noriu pasakyti, kad ponia S.Daubaraitė išdėstė komiteto poziciją, ir, manau, Seimo nariai turėtų į tai atsižvelgti.

PIRMININKAS. Taigi S.Daubaraitė kalbėjo prieš, ponas A.Salamakinas – už, kaip jis sakė. Kolegos, mums reikėtų apsispręsti, ką toliau darome su šituo įstatymo projektu. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes šiandien svarstome ne sutartį su Baltarusija, o svarstome sutartis su Islandija, Švedija ir Suomija. Kiek aš supratau iš pono A.Salamakino kalbos, jis labai norėtų, kad šitų sutarčių nebūtų ir mes galėtume laisvai transportuoti visus pabėgėlius iš Azijos ar dar kur nors, kurie per Baltarusijos sieną ateina į Lietuvą, į Islandiją, Suomiją ar Švediją, nesilaikydami tarptautinių normų. Nepainiokime, man atrodo, diskusijos objekto, ir problemas, kurios kyla mums dėl pabėgėlių, ateinančių per Baltarusijos sieną, mes patys turime spręsti, prašydami iš Vakarų paramos, bet negalvodami, kad mes savo problemas galėtume perkelti kam nors toliau esantiems Vakaruose. Man atrodo, kad mes šiek tiek painiojame diskusijų objektą ir norime apie tai toliau diskutuoti, kai iš esmės nėra apie ką diskutuoti. Aš net sakyčiau, jeigu būtų kas nors formaliai pateikęs ypatingos skubos tvarką, aš manyčiau, kad net nėra abejonių, kad šitas sutartis reikėtų priimti iš karto.

PIRMININKAS. Kolegos, mums reikėtų registruotis. Registracija pradėta. Iš viso užsiregistravo 59 Seimo nariai. Mums reikia apsispręsti, ar pritariame po pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Islandijos Vyriausybės susitarimo dėl grąžinimo asmenų, kurie atvyko į valstybę ar gyvena joje be leidimo, ratifikavimo įstatymo projektui. Kas už tai, kad šitam įstatymo projektui būtų pritarta po pateikimo, prašyčiau balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 54 Seimo nariai. 47 – už, 1 – prieš, 6 susilaikė. Taigi šitam mūsų teikiamam įstatymo projektui pritarta po pateikimo ir bus pradėta svarstymo procedūra.

Dėl komitetų, pone pateikėjau. Pagrindinis tikriausiai bus Užsienio reikalų komitetas ir, ko gero, Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas. Jis neprieštaraus dar sykį kaip reikiant įsigilinti į šituos dalykus, matyt, kad spės iki ketvirtadienio. O Užsienio reikalų ministerija turėtų pasirūpinti, kad kvalifikuoti jų žmonės atvyktų pas mūsų ypač pasirengusius Seimo narius diskutuoti dėl šitų teikiamų dokumentų. Dėkoju. O dėl skubos tvarkos, tikiuosi, susitarsime, kad kitą kartą šitie dokumentai galėtų būti svarstomi skubos tvarka. Ačiū. Susitarėme dar dėl vieno dalyko.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės sutarties dėl asmenų grąžinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-395 (pateikimas)

Dar vienas tarptautinis dokumentas 2-8 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės sutarties dėl asmenų grąžinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-395, pateikimas. Tribūnoje – viceministras J.Rudalevičius.

J.RUDALEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia yra analogiška sutartis, kaip ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Islandijos Vyriausybės, tik naudodamasis proga norėčiau pasakyti, kad procesas su Baltarusija dėl readmisijos sutarties ir dėl sienų kontrolės dabar vyksta vis sparčiau. Šių metų balandžio 25 dieną atvyksta Baltarusijos delegacija, vadovaujama užsienio reikalų ministro pavaduotojo, ir derybų objektas kaip tik ir bus sienos delimitacija ir readmisijos reikalai. Vyriausybė žengė pirmuosius žingsnius, paskirdama sienos apsaugos finansavimą. Jeigu mes kontroliuosime sieną, tai galėsime daugiau ar mažiau kontroliuoti pabėgėlių srautus. Manau, kad su Baltarusija pavyks susitarti, jog sienos apsauga ir delimitacija yra bendras darbas, ir esant tokiai sąlygai yra galimybė gauti (tai labai realus dalykas) iš Europos Sąjungos, konkrečiai iš PHARE, lėšų šitiems reikalams.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti 4 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, čia vėl 3 straipsnyje „Užsieniečių grąžinimas” yra tokie žodžiai: „įrodžius ar pagrįstai manant”. Dėl įrodymų nesiginčysiu, bet dėl pagrįsto manymo kažin ar čia galima visiškai sutikti. Ačiū.

J.RUDALEVIČIUS. Įrodžius, kad tai yra ne politinio prieglobsčio prašantys žmonės, o iš tikrųjų pabėgėliai, kuriems tas prieglobstis negali būti suteiktas, ir jie paliko savo šalį daugiausia dėl ekonominių priežasčių.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Analogiškos sutartys yra sudarytos su Estija, Latvija, Slovėnija, Ukraina, Šveicarija. Vadinasi, tos sutartys jau ratifikuotos, ar ne?

J.RUDALEVIČIUS. Turėtų būti taip. Man dirbant ministerijoje to nebuvo, aš manau, kad jos anksčiau buvo ratifikuotos. Ministerijoje dirbu 3 mėnesius.

PIRMININKAS. V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto šitos sutartys yra tipinės, ir aš suprantu, kad mes procedūriškai turime balsuoti dėl kiekvienos atskirai. Siūlyčiau balsuoti, nes klausimų, aš abejoju, ar iškyla. Aš iš karto sakau, kad esu už, be didelių argumentų, ir pradėkime balsavimo procedūrą, nes klausimų čia išties nekyla, jos faktiškai yra standartinės. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis pranešėjau, be abejonės, Švedija yra tas kraštas, kuris yra pakankamai įdomus ir svarbus tiek fiziniams, tiek ir juridiniams Lietuvos asmenims. Kita vertus, tai kraštas, esantis palyginti netoli nuo mūsų Respublikos. Kiek mes žinome iš spaudos, pakankamai dažnai per mūsų kraštą iš Rytų į ten yra vykstama, bent jau mėginama patekti. Mano klausimas bus analogiškas kaip ir Islandijos atveju: o kiekgi vis dėlto mūsų kraštas yra gavęs pretenzijų iš Švedijos Karalystės dėl readmisijos atgal į Lietuvą iš čia atvykusių į Švediją asmenų?

J.RUDALEVIČIUS. Bent mano trumpos kadencijos metu tokių atvejų iš Švedijos nebuvo.

PIRMININKAS. Klausimai jums baigti. Kolegos, mums reikia apsispręsti, ar pritariame pateiktam įstatymo projektui po pateikimo? Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Manau, kad šias sutartis, ypač su Švedija, reikėtų teikti tik po to, kai bus analogiškai susitarta su Baltarusija nežiūrint šitų gražių Užsienio reikalų ministerijos ar pono A.Kubiliaus agitavimų ir patikinimų. Tai yra valstybės saugumo klausimas ir visiškai nedera jo spręsti kaip kokio eilinio klausimėlio. Aš – prieš.

PIRMININKAS. Jūs pritariate, bet ir turite abejonių. Seimo narys J.Beinortas galėtų kalbėti prieš.

J.BEINORTAS. Kodėl prieš? Aš noriu pasakyti kolegoms, kad jie aiškiai suprastų, jog Švedija visiškai neatsakinga už tai, kad Lietuva per savo rytines sienas praleidžia pakistaniečius arba afganistaniečius. Tuo tarpu visos Europos Sąjungos šalys tarp savęs yra pasirašiusios readmisijos sutartis, ir labai įdomu, kad mes vieną dieną iš ryto sakome, jog mums priimtinos Europos Sąjungos taisyklės, o kitą dieną jas siejame su mūsų, sakykime, ir Baltarusijos neišspręstomis problemomis. Aš manau, kad čia visiškai aišku, reikia pritarti, nes Švedija yra viena iš pačių dosniausių donorų ne tik sulaikant tuos užsieniečius ir juos išsiunčiant, bet taip pat ir statant objektus tiems žmonėms, kurie paprašė prieglobsčio pas mus. Aš – už.

PIRMININKAS. Jau du kalbėtojai – už. Ar būtų iš užsirašiusiųjų norinčių kalbėti prieš? Ar galėtume pritarti bendruoju sutarimu šitam teikiamam įstatymo projektui? (Balsai salėje) Taigi bendruoju sutarimu pritariame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Vyriausybės sutarties dėl asmenų grąžinimo ratifikavimo įstatymo projektui. Bus pradėta svarstymo procedūra, ir aš tikiuosi, kad bus siūlomi tie patys komitetai: Užsienio reikalų komitetas, Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas, kad galėtų dar kartą įsigilinti į čia teikiamus dalykus ir išsklaidyti visas abejones.

Prezidentas savo dekrete siūlo skubos tvarką. Ar mes galėtume ir tą skubos tvarką patvirtinti bendruoju sutarimu? Tai reiškia, kad ketvirtadienį galėtume priimti. (Balsai salėje) Dėkoju už pritarimą. 2-8 klausimas yra baigtas.

2-9 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl grąžinimo asmenų, kurie atvyko į valstybę ar gyvena joje be leidimo, ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-396, taip pat pateikimo stadija. Žodis – viceministrui ponui J.Rudalevičiui.

J.RUDALEVIČIUS. Šis susitarimas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės yra analogiškas anksčiau jūsų pritartoms sutartims, dėl to tolesni komentarai ir argumentai nereikalingi. Naudodamasis proga noriu pasakyti, kad negalima manyti, jog pabėgėlių srautas iš Rytų pas mus visiškai nekontroliuojamas. Man teko susipažinti su skaičiais, kiek mes turėjome pabėgėlių šių metų pradžioje mūsų stovykloje ir kiek jų po to liko. Skaičiai rodo, kad tas procesas yra kontroliuojamas, ir iš buvusių (aš labai tiksliai skaičių nežinau) daugiau kaip 200 pabėgėlių šių metų vasario pabaigoje buvo likę, atrodo, 47. Vadinasi, pabėgėlius pavyko išsiųsti į tas šalis, iš kur jie atvyko, arba perduoti Baltarusijos Respublikai. Be abejonės, jeigu bus geresnė sienų kontrolė, tai tas procesas iki pasirašant su Baltarusija analogišką sutartį ar susitarimą taip pat turėtų būti geriau kontroliuojamas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ponas viceministras pasiduoda mūsų įtakai ir kalba apie santykius su Baltarusija. Jūsų jau nori paklausti 4 Seimo nariai. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone pranešėjau, mano klausimas truputį kitoks. Jeigu aiškinamajame rašte dėl Lietuvos ir Švedijos sutarties kalbama apie konkrečią Švedijos ir Lietuvos bevizio įvažiavimo susitarimo datą, tai dėl Suomijos yra tam tikra išlyga.

Gal jūs mums paaiškintumėte skirtumą ar mūsų derybų pažangos, ar suomių reikalavimų. Antra. Kuo skiriasi, kodėl mes negalim su abiem valstybėmis kartu, sakykim, liepos 1 d. peržengti šio barjero?

A.SAUDARGAS. Skirtumas tas, kad mes su Švedija pasirašėme dvi sutartis iš karto, ir readmisijos, ir bevizių kelionių. O su Suomija mes dabar pasirašėme readmisijos sutartį su išlyga, kad šį rudenį pasirašysime bevizių kelionių sutartį. Jos ratifikuoti nereikės – kaip sąlyga bus šios sutarties ratifikavimas. Čia tam tikras mandagumo, geros valios ženklas mūsų kaimynams estams, nes jie atsilieka nuo mūsų. Su švedais mes aplenkėm juos, su islandais, todėl susitarėm, kaip ir trišalis toks neoficialus susitarimas tarp mūsų, Suomijos ir Estijos, kad estai tegu pirma pasirašys bevizių kelionių sutartį, o po jų – jau mes. Aš manau, argumentai pagrįsti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Katkus. Nenori klausti. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Kažkas kompiuteryje...

PIRMININKAS. Kažkas kompiuteryje. Daugiau klausimų nėra. Kolegos, ar galėtume pritarti šiam teikiamam įstatymo projektui po pateikimo?

Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Aš norėčiau pritarti, kaip ir kitoms mes pritarėm. Norėčiau pabrėžti vieną dalyką, kad pagrindinis nelegalų perėjimo kelias eina per Baltarusijos sieną, ir noriu Seimo nariams pasakyti, kad šiuo metu jau numatyta labai didelė reorganizacija ir pasienio policijos aprūpinimas techninėmis priemonėmis. Artimiausiu metu iš tikrųjų ta siena bus pradėta kontroliuoti. Klausimas kyla dėl kitų šalių pagalbos. Visos šios šalys, kurios yra išvardytos ir su kuriomis mes ratifikuojame konvencijas ir sutartis, labai daug padeda šioje srityje. Aš manau, kad tik palengvins mums atsikratyti tų nelegalų, todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Čia kalba už. Nematau norinčių kalbėti prieš.

Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo? (Balsai iš salės) Iš pono V.Bogušio girdėjau žodžius: tiesiog reikia. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu ir Prezidento siūlomai skubos tvarkai, tai yra priėmimui ketvirtadienį? O komitetai? Pritarta ir skubos tvarkai. O komitetai? Tikriausiai Užsienio reikalų ir Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetai.

Lietuvos Respublikos Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-374 (pateikimas)

Mes šiek tiek lenkiam grafiką, bet yra jau ir 2-10 klausimo pranešėja ponia T.Kazlauskienė. Lietuvos Respublikos Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-374. Pateikimas. Ir tribūnoje tuojau bus pranešėja ponia T.Kazlauskienė.

T.KAZLAUSKIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Norėčiau labai trumpai pristatyti Lietuvos Respublikos Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo ratifikavimo įstatymo projektą. Trumpai pasakyti motyvus, kodėl tai reikėtų padaryti. Manyčiau, kad prisijungimas prie Madrido protokolo yra labai svarbus Lietuvos žingsnis siekiant įsilieti į pasaulinę rinką ir pritraukti kuo daugiau užsienio kapitalo į Lietuvos rinką. Tačiau prisijungimas prie šios šiuolaikinės tarptautinės sutarties pareikalaus ir tam tikros dalies išlaidų iš valstybės biudžeto, nes į valstybinį patentų biurą bus priimta keletas ekspertų, įkurtos naujos modernios darbo vietos. Šios valstybės išlaidos atsipirks su kaupu, nes atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį padaugės tarptautinių paraiškų ir todėl dalis rinkliavų už tarptautines paraiškas pateks į valstybės biudžetą, o, kaip minėjau, pasirašytas Madrido protokolas pritrauks daugiau užsienio investicijų. Prisijungimas prie Madrido sutarties yra reikalingas dėl to, kad vien prisijungimas prie Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo yra numatytas Lietuvos asocijuotos narystės Europos Sąjungoje sutarties Nr.68 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarime Nr.564 dėl Lietuvos užsienio prekybos politikos krypčių, kurios buvo numatytos 1996-1998 m. įgyvendinimo priemonių 1-4 punkte, Lietuvos ir kitų valstybių dvišalėse laisvosios prekybos sutartyse taip pat yra numatyta. Kadangi Lietuva yra Paryžiaus sąjungos narė, tai už įstojimą į Madrido sąjungą nereikės mokėti jokio papildomo stojamojo mokesčio, mokės Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacija, kaip ji yra vadinama VIP. Manyčiau, tai yra labai palankus Lietuvai dalykas ir to atidėlioti ir nespręsti, manyčiau, nereikėtų.

Taip pat prisijungimas prie Madrido protokolo bus labai svarbus ir reikšmingas Lietuvai. Labai trumpai norėčiau nurodyti tas kelias priežastis. Prisijungimas prie Madrido protokolo skatins prekybą ženklais pažymėtomis prekėmis ir paslaugomis tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek ir kitose užsienio valstybėse, nes prekių ženklų savininkai bus garantuoti savo ženklų apsauga, o padidėjus prekybai pasipildys ir valstybės biudžetas sumokėtais mokesčiais. Taip pat tarptautinė registracija yra tam tikra garantija nuo nesąžiningos konkurencijos. Ji tokiu būdu skatina prekių įvežimą su įteisintais ir apsaugotais prekių ženklais iš kitų valstybių į Lietuvos rinką ir atvirkščiai. Lietuvos verslininkams bus patogu gauti apsaugą savo ženklams daugelyje valstybių paduodant vienintelę paraišką savo tėvynės patentų žinybai, t.y. Valstybiniam patentų biurui, viena kalba, sumokant vienus mokesčius ir viena valiuta. Įgyvendinant Madrido protokolo nuostatus padaugės ginčų dėl prekių ženklų, o tai reiškia, kad padaugės darbo teisininkams ir teismams, tačiau tai yra ir teigiama pusė, nes atitinkamai padaugės įplaukų į valstybės biudžetą. Manyčiau, kad tokio trumpo apibūdinimo pakaktų pristatant ir prašant, kad Seimas pritartų šiam įstatymo projektui. Tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Po jūsų kalbos dar yra pora klausėjų. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, Madrido sutarties protokolo 12 straipsnyje aptariami finansai. Noriu paklausti, kuo skiriasi Madrido sutarties 12 straipsnio nuostatos nuo Paryžiaus konvencijos pirmos įnašų klasės? Ačiū.

T.KAZLAUSKIENĖ. Aš manyčiau, kad šitos nuostatos skiriasi nuo Paryžiaus sutarties, kaip jūs minėjote… Aš dabar atsakyti negaliu, nes neturiu po ranka šios sutarties. O dėl finansų, tai, manyčiau, šioje Madrido sutartyje yra aiškiai pasakyta.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamoji pranešėja, ši sutartis yra pakankamai svarbi, tačiau šios sutarties nuostatų vykdymui reikalingas milžiniškas darbas. Tai nėra taip paprasta. Netgi jūsų pateiktame projekte vienų metų terminas yra pakeistas į aštuoniolika mėnesių. Mano klausimas: ar jūs esate įsitikinę teikdami šią sutartį, kad aštuoniolikos mėnesių mūsų kraštui pakaks, tuo labiau kad šia kryptimi, kaip man žinoma, dar nėra žengti jokie žingsniai.

T.KAZLAUSKIENĖ. Manyčiau, kad tas terminas tikrai yra parašytas pamatuotai ir tai yra didžiulė Patentų biuro atsakomybė. Jis imasi tos atsakomybės ir tie žingsniai jau yra žengiami. Manyčiau, jeigu iškils dirbant kokių nors problemų, šie terminai gali būti keičiami. Bet šiuo metu yra imamasi didžiulio krūvio ir didžiulio įsipareigojimo, ir Patentų biuras tam yra pasiruošęs.

PIRMININKAS. Klausimai yra baigti. Dėkoju, pranešėja. O mes dar turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo svarstymo procedūrai. Nematau norinčių diskutuoti dėl balsavimo motyvų. Ar tai reiškia, kad galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Bendru sutarimu pritariame po pateikimo Lietuvos Respublikos Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo ratifikavimo įstatymo projektui. Bus pradėta svarstymo procedūra. Klausiu tiktai pranešėjos, koks komitetas turėtų būti pagrindinis? Ar užteks Užsienio reikalų ar reikėtų ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto? Ponia pranešėja, koks komitetas turėtų nagrinėti šitą sutartį?

T.KAZLAUSKIENĖ. Norėčiau papildyti, kad Ekonomikos komitetas turėtų svarstyti.

PIRMININKAS. Taigi Užsienio reikalų ir Ekonomikos komitetai siūlomi toliau gilintis į šio įstatymo projekto smulkmenas.

Mielieji kolegos, tuo 2-10 klausimas taip pat baigtas. Įstatymų projektai baigti. Ir paskutinė mūsų šio vakaro posėdžio dalis – Seimo narių pareiškimai.

Seimo narių pareiškimai

Kviečiu į tribūną Seimo narę K.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mano pareiškimas labai trumpas. Šiandien į Nepriklausomos frakcijos sudėtį įėjo dar vienas, penktasis, narys – tai J.Senkevičius. Aš noriu dar kartą pareikšti, kad Nepriklausoma frakcija, suformuota iš keturių partijų atstovų, nėra toks vieningas politine prasme darinys. Kiekvienas iš mūsų frakcijos narių pasilieka sau teisę laisvai reikšti būtent savo ir savo partijos politines nuostatas, teikti pasiūlymus savo vardu. Mes tolerantiškai žiūrime būtent į tą nuomonės ar pozicijos savitumą. Mūsų frakcija yra suformuota daugiau tokiu organizaciniu pagrindu. Kad užbėgtume už akių įvairiems komentarams arba tokiems atvejams, kai vienas ar kitas frakcijos narys išreikš nuomonę, kuri neatitinka visos frakcijos nuostatų, tai tokiu atveju mes išsakysime ir kitokią nuomonę. Matyt, sutarsime tarp savęs, kad kalbant iš šios tribūnos arba būtų pasiektas bendras sutarimas, arba būtų aiškiai pasakyta, kieno vardu kalbama, t.y. ar visos frakcijos vardu, ar atskiro Seimo nario, ar jo atstovaujamos partijos vardu. Kadangi mūsų frakcijos sudėtis yra margiausia politine prasme, aš manau, kad būtent tokį pareiškimą man šiandien dera padaryti, kai mūsų sudėtis padidėjo ir esame šeštoji pagal dydį Seimo frakcija. Tikimės, kad mūsų frakcija ir toliau sieks darnaus bendradarbiavimo su kitais Seimo nariais ir frakcijomis ir palaikys būtent tuos pasiūlymus, tuos projektus, kurie iš esmės efektyviai sprendžia Lietuvos politines, ūkines, socialines problemas. Mažiausiai mes iki šiol reiškėmės ir ateityje galvojame reikštis grynai tokia politizuota populistine prasme. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ponia Prunskiene, prašom palikti pareiškimo tekstą. Dėkoju ir kviečiu į tribūną Seimo narį K.Kuzminską.

K.KUZMINSKAS. Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, savivaldybių tarybų nariams. Pareiškimas.

Kaip Lietuvos Respublikos Panemunės rinkiminėje apygardoje išrinktas Seimo narys reguliariai rengiu susitikimus su Kauno miesto gyventojais. Balandžio 13 d. Karmelitų parapijos salėje įvykusiame susitikime rinkėjai išsakė daug visiems Lietuvos žmonėms aktualių siūlymų. Todėl parapijos klebonas A.Keina pavedė man juos perskaityti Seime tuo tikslu, kad būtų atkreiptas visų dėmesys į žmonių pageidavimus ir jie įgyvendinti per įstatymus ir Vyriausybės parengtus poįstatyminius aktus. Žmonės sunerimę dėl naujų darbo vietų kūrimo, todėl siūlo darbdaviams dalį sutaupytų lėšų skirti jų steigimui. Siūlo panaikinti privilegijuotas valstybines pensijas kariškiams, vidaus reikalų tarnybos, prokuratūros, saugumo darbuotojams, mokslininkams. Dalį sutaupytų lėšų pervesti į „Sodrą”, kad būtų padidintos senatvės pensijos. Kartu su gyventojų santaupų atkūrimu kompensuoti ir įvairius draudiminius įnašus. Teisėsaugos institucijoms pasidomėti, kodėl akcinės bendrovės „Elektra” darbuotojai 5-6 mėnesius negauna atlyginimų, po darbuotojų kreipimosi į Seimą administracija dar labiau pradėjo nesiskaityti su jais. Reikalauja uždrausti pornografijos platinimą spaudos kioskuose, smurto ir erotinių filmų rodymą televizijos laidose. Pageidauja, kad sekmadieniais po laidos „Šventadienio mintys” vaikams būtų rodomos religinio auklėjimo laidos aiškinant įvairių religinių sektų žalingą darbą. Prašo, kad sekmadieniais per valstybinę televiziją būtų transliuojamos šv. Mišios. Nerimauja, kodėl nevykdomi Alkoholio ir Tabako kontrolės įstatymai. Toliau klesti nelegali prekyba alkoholiniu gėrimu – pilstuku. Teigia, kad patys policininkai naudojasi prekiautojų paslaugomis. Nors įstatymai draudžia televizijoje, dienraščiuose tabako ir alkoholio reklamą, tai nevykdoma. Siūloma Lietuvos gyventojams, žinantiems, kur ir kas prekiauja pilstuku, informuoti toje apygardoje išrinktą Seimo narį. Jei bijote pasirašyti pavardę, pateikite Seimui, Seimo nariui informaciją raštu anonimiškai. Seimo narys privalo pavesti atitinkamoms institucijoms ištirti pateiktus faktus. Tikiu, kad tokiu būdu pavyks sustabdyti pilstuko gyvavimą, nes baudos šiuo metu yra pakankamai griežtos. Tikiu, kad tokie gyventojų reikalavimai yra pagrįsti ir juos reikėtų išklausyti ir vykdyti. Pasirašo Seimo narys K.Kuzminskas.

PIRMININKAS. Prašom palikti tekstą. Ir paskutinis šio vakaro pareiškėjas – Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Esu įgaliotas perskaityti pareiškimą, kurį šiandien gavau faksu iš Klaipėdos.

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Klaipėdos skyriaus kūrėjų atstovų susirinkimo pareiškimas. 1988 m. mes, visa tauta, pakilome kovoti už išsivadavimą iš svetimo jungo, iš didelės neteisybės už laisvą, demokratinę, be privilegijų išrinktiesiems, socialiai teisingą nepriklausomą valstybę – tėvynę Lietuvą. 1998 m. sukaks 10 metų nuo Sąjūdžio sukūrimo. Šių dienų gyvenimo realijos noromis nenoromis verčia sugrįžti į 1988 m. Deja, ne visi mūsų siekiai realizuoti. Nors bendrų pastangų dėka vėl atsiradom Europos žemėlapyje, tačiau tenka konstatuoti, kad ne visos mūsų viltys įgyvendintos. Nepavyko pasiekti darbų ir žodžių vienovės, toliau klesti korupcija, privilegijos, valstybinio turto grobstymas, nusikalstamas neveiklumas teisėsaugos tarnybose, gyvybiškai svarbių objektų išpardavimas, narkomanija, savižudybės. Visa tai patvirtina ir rinkimų, kuriuose dalyvauja tik mažuma rinkėjų, rezultatai. Mes, Lietuvos Klaipėdos sąjūdžio kūrėjų atstovai, susirinkę 1997 m. balandžio 12 d. į šią sueigą, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę. Reikalaujame neparduoti Lietuvai ir Klaipėdai gyvybiškai svarbių objektų akcijų kontrolinių paketų: „Būtingės naftos”, specialios paskirties akcinės bendrovės Lietuvos jūrų laivininkystės, akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasko”, akcinės bendrovės „Lietuvos telekomas”, akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo”, akcinės bendrovės Klaipėdos transporto laivyno ir kitų. Pareiškimą balsuodami patvirtino 1988-1989 m. Lietuvos Klaipėdos sąjūdžio kūrėjų susirinkimo atstovai. Pirmininkavo D.Varkalis (parašas). Sekretoriavo S.Pakalnienė (parašas). Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, šios dienos vakarinį posėdį baigiame. Iki pasimatymo! Būkite darbingi visi ketvirtadienį.