Tryliktasis (penkiasdešimt ketvirtasis) posėdis
1997 m. balandžio 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai F.PALUBINSKAS ir A.VIDŽIŪNAS

1997 m. balandžio 10 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji Seimo nariai, labas rytas. Kol kas parlamento salė panaši į Atėnų aikštę, bet aš tikiuosi, kad mes tuoj galėsime pradėti rytinį šios dienos posėdį. Prieš jus šios dienos darbotvarkė – trupučiuką pasikeitusi, galėtume sakyti, paintensyvėjusi, bet ir praretėjusi. Vienas priėmimas ir kiti svarbūs dalykai. Šiandien, jeigu baigtume prieš pietus, tai būtų mūsų visų bendras laimėjimas.

Lietuvos Respublikos notarinių veiksmų atlikimo kaimo vietovėse įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-286(2) (priėmimas)

O dabar pirmasis klausimas, aš manau, kad jūs jau pasirengę žvilgtelėti į savo dokumentus, – Lietuvos Respublikos notarinių veiksmų atlikimo kaimo vietovėse įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-286(2). Priėmimas. Pranešėjas čia parašytas L.Sabutis, bet jis negali dabar dalyvauti, todėl kviečiu į tribūną pradėti priimti šį įstatymą poną K.Šavinį.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš jūsų ilgai netrukdysiu. Galiu pasakyti, kad naujų pasiūlymų nėra, atsižvelgta į anksčiau pateiktus ir gal, sakyčiau, tik nepriimta Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastaba pavadinimo nekeisti. Vis dėlto mes manome, kad kaimo vietovės neatitinka, nes čia vis dėlto seniūnams suteikiama teisė, tiems seniūnams, kurie yra miestų, miestelių. Taigi jų yra toks statusas, ir todėl manau, kad būtų tiksliau apibrėžta taip, kaip dabar mes ir siūlėme: Lietuvos Respublikos notarinių veiksmų atlikimo rajonų savivaldybių seniūnijose įstatymas. Manome, kad reikia pakeisti įstatymo pavadinimą. Toliau – 4 straipsnyje, kuris numatytas (galbūt jo galėtų ir nebūti, kaip siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas), paminėta, kad šis įstatymas galioja, iki bus baigta teisinės sistemos ir Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reforma. Tai, žinoma, gali būti priimtina. Čia galima siūlyti balsuoti ar taip, ar taip. Įstatymo teikėjai specialiai nieko labai primygtinai neįrodinėja. Toliau, manau, kad viskas atitinka pastabas ir daugiau nieko neturiu pridurti. Kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Taigi 1 straipsnis prieš jus, kolegos. 1 straipsnis, ir aš nematau pono R.Smetonos. Ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovai norėtų teikti buvusį siūlymą palikti buvusį įstatymo pavadinimą, ar mes vis dėlto galėtume apsispręsti dėl to, ką siūlo įstatymo pateikėjai? Seimo narė G.Imbrasienė. Prašom.

G.IMBRASIENĖ. Tokį, kokį siūlo, naują pavadinimo redakciją. O dėl to, kad būtų įterpta „teisės reformos”, tai galima būtų apsispręsti.

PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio būtų galima apsispręsti. Dėkoju. Dabar dėl 1 straipsnio, kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galėtume 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? 2 straipsnis, pone pranešėjau. Turbūt pastabų negauta.

K.ŠAVINIS. Taip, naujų pastabų dėl 2 straipsnio negauta. Čia viskas yra reglamentuota.

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau nebūti tokiems skubiems, o žiūrėti, kad mes jums ko nors nepakištume, to, su kuo jūs nesate susipažinę. Taigi dėl 2 straipsnio ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galėtume ir šį straipsnį priimti bendru sutarimu? 3 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl 3 straipsnio? Ir šį straipsnį priimame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Dabar kviečiu kalbėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą, pataisų autorių. Tikiuosi, kad komitetui dabar atstovaus Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Ne, aš tik noriu, jeigu galima… Aš kitką norėjau, ne komiteto vardu. Man atrodo, kad geriau vis dėlto, kad liktų administracinių vienetų reforma, be teisinės reformos. Kad liktų tik viena sąvoka. Taip. Tada pritariu būtent tam patikslinimui.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau.

K.ŠAVINIS. Galima priimti.

PIRMININKAS. Priimamas šis dalykas. Tai mums dėl to nereikėtų ginčytis. Bet dabar dėl 4 straipsnio. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo jį visiškai išbraukti. Ar kalbės kas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kaip teikėjas, kaip siūlytojas? Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Iš tikrųjų šis straipsnis sukelia neapibrėžtumą, kada bus baigta reforma. Gal mes visą gyvenimą ją vykdysim? Man labai keista, kad tokie visiškai beprasmiški straipsniai iš viso įrašomi. Kai nustos galioti, tai mes priimsime tokį sprendimą, kad jis nustoja galioti, ir viskas.

PIRMININKAS. Čia kalbėjo teikimo autorius. Ar kas norėtų paremti šitą siūlymą, kalbėti dėl balsavimo motyvų? Mes tuojau apsispręsim, ar palaikome pateikėjų variantą, ar priimame Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš irgi gal pritarčiau tam, kad jį reikėtų išbraukti. Kaip buvo sakyta: kai reikės, tai mes pakeisime, ir bus matyti iš karto. Ačiū.

PIRMININKAS. Nematau palaikančių pagrindinį tekstą. Taigi, kolegos, aš prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Dabar mums reikėtų apsispręsti dėl 4 straipsnio, ar paliekame 4 straipsnį, ar jį išbraukiame. Taip, kaip siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kolegos, prašyčiau pasirengti balsuoti. Kas spaus „už”, tas palaiko teikėjų teikimą su 4 straipsniu, kas spaus „prieš”, tas palaiko Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą, kad 4 straipsnio nereikia. Atviras balsavimas pradėtas.

Balsavo 59 Seimo nariai. 14 balsavus už, 42 – prieš ir 3 susilaikius priimama nauja įstatymo redakcija ir 4 straipsnis išbraukiamas. 4 straipsnio šitame įstatyme nebus. Kolegos, mums reikia apsispręsti dėl viso įstatymo. Prašyčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Seimo narys J.Karosas. Jūs už ar prieš?

J.KAROSAS. Aš – už, nes tai palengvina visas procedūras.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš taip pat pritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir kviečiate balsuoti už? Taigi, kolegos, dabar mums reikia apsispręsti, ar mes pritariame Lietuvos Respublikos įstatymui dėl notarinių veiksmų atlikimo kaimo vietovėse pakeitimo įstatymui. Matau ypač gausią balsų skaičiavimo grupę. Prašyčiau pasirengti. Mes tuojau balsuosime už šį įstatymą. Taigi kas už tai, kad Lietuvos Respublikos notarinių veiksmų atlikimo kaimo vietovėse įstatymo pakeitimo įstatymui būtų pritarta. Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 62.

PIRMININKAS. Už – 63. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Taigi niekam nesusilaikius, niekam neprieštaraujant ir 63 Seimo nariams balsavus už Lietuvos Respublikos notarinių veiksmų atlikimo kaimo vietovėse įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. Bijau, kas bus, jeigu mes ir kitus klausimus svarstysime tokiu tempu. Krašto apsaugos ministras, kad ir kaip skubėdamas savo greitu automobiliu, dar vėluoja.

LR Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Parlamentinės komisijos Valstybės kontrolės veiklai patikrinti sudarymo” pakeitimo” projektas Nr.P-365 (pateikimas)

Ar jūs neprieštarautumėte, jeigu dabar mes imtume iš galo klausimą 1-10 – Lietuvos Respublikos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Parlamentinės komisijos Valstybės kontrolės veiklai patikrinti sudarymo” pakeitimo” projektą, registracijos Nr.P-365. Kviečiu klausimą pateikti A.Stasiulevičių. Prašom.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Valstybės kontrolės įstatymo 56 straipsniu, š.m. sausio 21 d. nutarimu Nr.8-84 dėl Parlamentinės komisijos Valstybės kontrolės veiklai patikrinti sudarymo, sudarė 6 Seimo narių komisiją ir pavedė jai patikrinti, kaip Valstybės kontrolė atliko Valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnyje nurodytas funkcijas bei Valstybės kontrolės 1995-1996 m. ūkinę finansinę veiklą. Komisija sudarė savo darbo planą, pasiskirstė tikrinimo sritis pagal Valstybės kontrolės vykdomų funkcijų grupes, parengė klausimynus ir užduotis Valstybės kontrolės pareigūnams. Vadovaujantis minėto Seimo nutarimo 2 straipsnio 2 punktu, sudaryta Revizijų departamento specialistų darbo grupė (vadovas ponas V.Zurza) Valstybės kontrolės 1995-1996 m. ūkinei finansinei veiklai patikrinti. Įvyko 5 Parlamentinės komisijos posėdžiai, tarp jų 1 išvažiuojamasis posėdis Valstybės kontrolėje. Juose aptartos komisijos narių užduotys, duomenų surinkimo, palyginimo ir apdorojimo būdai, apsvarstyta Valstybės kontrolės funkcijų atlikimo ir ūkinės finansinės veiklos patikrinimo eiga. Tikrinimo metu gauti 3 Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos prašymai bei pluoštas pavienių ir kolektyvinių piliečių skundų dėl kai kurių plačios apimties klausimų patikrinimo Valstybės kontrolėje. Iš Valstybės kontrolės pareigūnų komisija gavo apie 30 įvairių ataskaitų, atsakymų, paaiškinimų ir kitokių dokumentų, kurių apimtis neretai siekia pusšimtį ir daugiau mašinraščio lapų. Tačiau dar negauti Valstybės kontrolės vidaus patikrinimo rezultatai, kurie pagal valstybės kontrolieriaus 1997 m. sausio 13 d. įsakymą Nr.7 dėl Valstybės kontrolės 1996 m. ūkinės ir finansinės veiklos tikrinimo turėjo būti gauti jau vasario 28 d. Nors Revizijų departamento darbo grupės revizija Valstybės kontrolėje jau baigta, tačiau revizijos aktas dar negautas, nes, grupės vadovo pono V.Zurzos aiškinimu, jis pateiktas valstybės kontrolieriams susipažinti ir pasirašyti, o ši procedūra pernelyg užsitęsė. Kai nėra šių dokumentų, komisija negali apibendrinti patikrinimo medžiagos ir pateikti Seimui galutinės savo darbo ataskaitos. Dirbant išaiškėjo, kad Seimo nustatyto laiko tokios didelės apimties patikrinimui nepakanka dėl daugelio priežasčių. 1. Tokios paskirties komisija sudaryta pirmą kartą, todėl dar nėra parlamentinės kontrolės patirties, kuria būtų galima pasinaudoti. 2. Komisijos nariai gali dirbti tik epizodiškai, nes darbas komisijoje turi būti derinamas su darbu frakcijose, komitetuose, Seimo posėdžiuose ir rinkiminėse apygardose. 3. Komisijos darbas nereglamentuotas, aiškiai neapibrėžtos komisijos funkcijos, teisės ir pareigos. 4. Nėra tokio profilio Parlamentinės komisijos darbo metodikos. 5. Nėra konkrečiai reglamentuotų Valstybės kontrolės darbo reikalavimų, todėl pasigendama gautų darbo rezultatų vertinimo kriterijų. 6. Daug laiko tenka skirti parengiamiesiems darbams, t.y. su Valstybės kontrolės veikla susijusių teisinių aktų analizei, klausimynų ir užduočių parengimui. 7. Ilgai trunka pageidaujamų duomenų surinkimas, nes ne visais, mūsų supratimu, svarbiais klausimais Valstybės kontrolėje vedama apskaita. 8. Tikrinant vienos ar kitos Valstybės kontrolei pavestos funkcijos atlikimą tenka gilintis į atliktų patikrinimų medžiagas bei gauti tam tikrų pareigūnų raštiškus paaiškinimus, o dėl to labai padidėja komisijos darbo laiko sąnaudos. 9. Sudarant komisiją nebuvo aptartas komisijos techninio aprūpinimo klausimas.

Gerbiamieji Seimo nariai, baigdamas noriu dar kartą atkreipti jūsų dėmesį į išsakytus motyvus ir komisijos vardu prašau pritarti pateiktam nutarimo projektui, numatančiam pratęsti komisijos darbo laiką. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, jūsų nori klausti 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti: kokie konkretūs darbai privertė pažeisti darbo grafiką? Ačiū.

A.H.STASIULEVIČIUS. Aš jau minėjau, kad pagrindinis dalykas, dėl kurio mes netelpame į tą mums paskirtą laiką, yra tas, kad Valstybės kontrolė laiku neatliko savo vidinio patikrinimo, kuris turėjo būti baigtas vasario 28 d. Tai viena priežastis. Ir antra. Prieš pat posėdį man skambino ponas V.Kundrotas ir darbo grupės vadovas ponas V.Zurza, kurie niekaip nesutaria dėl kai kurių akto teiginių, todėl ponas V.Kundrotas šito akto dar nepasirašo. Nesant šitų dokumentų iš tikrųjų kažkoks apibendrinimas būtų paviršutiniškas ir neišsamus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasidomėti, kas vis dėlto atlieka tą techninę dalį, ar patys Seimo nariai užsiima tikrinimu, ar turite darbuotojų?

A.H.STASIULEVIČIUS. Aš jau minėjau, kad ūkinės ir finansinės veiklos revizijai yra sudaryta Revizijų departamento darbo grupė, kuriai vadovauja ponas V.Zurza. Jie atlieka tą grynai buhalterinę reviziją. Komisijos nariai yra pasiskirstę darbą pagal Valstybės kontrolės funkcijas ir analizuoja šitas problemas. Kaip ir minėjau, jokio techninio aprūpinimo, t.y. sekretorės ar mašininkės, ar kompiuterio, ar dar ko nors mes neturime, ir tai labai apsunkina mūsų darbą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš supratau, jog šita Parlamentinė komisija kol kas neturi jokių duomenų ir negali pateikti Seimui savo išvadų ir dėl to kalta pati Valstybės kontrolės valdžia, jos galva. Ar tada nebūtų geriau 2 straipsnyje vietoje „nutarimas įsigalioja nuo priėmimo” parašyti (nežinau tik, kaip tai įvykdyti): „nubausti Valstybės kontrolės vadovus už Seimo Parlamentinės komisijos nurodymų nevykdymą”.

A.H.STASIULEVIČIUS. Na, aš manau, kad Seimo nariai dėl šito galėtų apsispręsti. Tačiau, mano manymu, iš tikrųjų dėl ypač didelės darbų apimties, jeigu jūs pamenate, tai visą tą patikrinimą reikia atlikti dvejų metų, vis dėlto tikrai trūksta laiko.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Aš pati esu tos komisijos narė ir esu pateikusi maždaug 50 puslapių apimties 38 sudėtines lenteles ir niekaip negaunu atsakymų. Mane vis siunčia ponas I.Kariniauskas pas V.Kundrotą, V.Kundrotas pas I.Kariniauską. Ten yra kažkur jau tie užpildyti duomenys dar tikrinami, pertikrinami ir perskaičiuojami. Todėl aš, kaip paprasta narė, manyčiau, kad man tik dabar, gavus duomenis, ir prasidės darbas, nes tai yra pirminiai duomenys, iš kurių turi paskui išplaukti daugybė klausimų. Todėl aš net abejoju, ar šita data, kuri dabar numatyta, jeigu mes tą darbą norim atlikti gerai, ar mes dar suspėsim padaryti. O kad pratęsti yra būtina, neabejoju. Bausti žmonių šiuo metu negalima, nes mes nežinom, ką mes gausim.

A.H.STASIULEVIČIUS. Aš supratau, kad tai nėra klausimas, bet iš tikrųjų komisijos narė gerbiamoji ponia J.Matekonienė išsakė rimtas abejones. Nežinau, kaip pažiūrės į numatomą terminą gerbiamieji Seimo nariai, bet jau iš pat pradžių buvo prašoma kuo intensyviau, kuo greičiau darbus užbaigti. Jeigu būtų galimybė terminą pratęsti dar truputį ilgiau, sakykim, pusantro mėnesio, darbo kokybė nuo to tik pagerėtų.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš turiu du siūlymus, kurių vieną pateiksiu klausimo forma, kaip nustatyta. Bet prieš tai pastebėjimas. Jeigu prisimenat, aš priimant tą nutarimo projektą siūliau iš karto nustatyti ilgesnį laiką, o ne taip, sakyčiau, spartuoliškai, stachanoviškai užsibrėžti ir įsivaizduoti, kad sunkų klausimą galima labai lengvai ir greitai išspręsti. Todėl aš palaikau kolegės J.Matekonienės siūlymą ir, kiek supratau, jūsų paties mintį, kad darbą pratęstume iki birželio 1 d. Tada būtų tikrai didesnė garantija – čia toks mano siūlymas. Ir antras dalykas, kurį jau pateiksiu kaip klausimą: ar jūs nemanytumėt, kad būtų tikslinga šiandien pat priimti šitą nutarimą, šiandien pat, bet numačius tolesnę įvykdymo datą?

A.H.STASIULEVIČIUS. Ačiū už klausimą, pradėsiu nuo antros dalies. Aš manau, kad iš tikrųjų būtų tikslinga, nes kitaip praktiškai ir neįmanoma pasielgti, kadangi ankstesniojo nutarimo terminas įpareigoja iki balandžio 10 d. Antra vertus, aš labai dėkoju gerbiamajam Č.Juršėnui už tai, kad jis rodo iniciatyvą dėl termino pratęsimo. Aš iš tikrųjų, jeigu yra tokia galimybė, pritarčiau ir prašyčiau terminą pratęsti iki birželio 1 d.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Klausimai jums baigti. Iš jūsų pateikimo ir klausimų aišku, kad pratęsti reikia, kad plačiau nagrinėti reikia, visapusiškiau nagrinėti reikia, o dėl technikos dalykų, manau, susitarsim. Kolegos, ką mes toliau darom? Prašyčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dabar jau siūlau jums pasinaudoti turimomis teisėmis, t.y. pasiūlyti ypatingą skubą. Manau, kolegos neprieštaraus ir mes galėtume priimti šitą nutarimą, bet patikslinę datą – iki birželio 1 d.

PIRMININKAS. Siūlymas iš esmės, juo labiau malonus man, kad aš galiu rodyti savo teises. Ką manytų Seimo narė J.Matekonienė?

J.MATEKONIENĖ. Jeigu mes pratęsime iki birželio 1 d., gali atsitikti toks atvejis, kaip ir dabar. Aš tą, pavyzdžiui, jaučiau pati – kad man duomenis norėjo atiduoti paskutinėmis dienomis. Taigi dabar mes pateikę naujus duomenis gausim prieš pat birželio 1 d., todėl reikėtų dar ką nors įtraukti, kad, tarkim, iš karto būtų aptartas laikas, per kiek mums turi pateikti duomenis.

PIRMININKAS. Ar tai netikslina mūsų noro dar truputį plačiau pasiaiškinti ir komitete, kokią tikslią formuluotę rastume, kad šito nutarimo tekstas būtų privalomasis įsakomasis tekstas? Dar yra du užsirašę. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Taip, aš išsakytoms mintims pritariu. Žinoma, kad reikia pratęsti, juo labiau kad neapibrėžtas terminas, kada bus pateikta medžiaga šitam tikrinimui, be to, dar gali iškilti kažkokių niuansų. Taigi galima pratęsti, ir aš sutinku. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad šios kadencijos parlamentas pasiekė savotišką pakomitečių, komisijų gausumo rekordą. Kai vienas Seimo narys turi atstovauti kelioms komisijoms, vargu ar įmanoma per trumpą laiką racionaliai dirbti, todėl belieka tik pratęsti komisijų darbą. Nematau kitos išeities.

PIRMININKAS. Manytas komisijų gausumas ne tiek lemia šioje vietoje. Taigi, kolegos, vis tiek mums reikia apsispręsti, ar mes pritariam po pateikimo, o paskui jau toliau šnekėsim. Ar pritariam po pateikimo bendruoju sutarimu? Pritariam bendruoju sutarimu. Taigi dabar dar vis dėlto tie siūlymai, ir aš norėčiau, kad mes galutinai apsispręstume, ar šiandien aš galiu teikti ypatingos skubos tvarka ir priimti šiandien šitą nutarimą, ar mes vis dėlto atidedam dar dvi savaites, ir tada jau galutinai… galbūt dar kokį sakinį norėtume, kokį straipsnį įsirašyti, kad čia tikrai būtų tokios formulės, privalomosios formulės?

Taigi, kolegos, mes turime pateikimą ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Matyt, kad mums reikėtų dar pasišnekėti, mums reikėtų čia pasišnekėti, jiems, ir mes galim eiti toliau. O jie dabar susitaria, randa gerą formuluotę ir datą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau, kai bus pertraukėlė (vis tiek gi bus trumpa pertraukėlė), per tą pertraukėlę pasitarti ir po pertraukos tada balsuoti – ta data ar dar su kokiu papildomu…

PIRMININKAS. Be abejo, aš turėjau visiškai tą pat galvoje. Pertraukėlė, turiu galvoje, šito klausimo svarstymo pertraukėlė. Pone Stasiulevičiau, ar jūs surinktumėte suinteresuotus asmenis ir pasitartumėt per mūsų kavos pertrauką, ir tada po pietų, po kavos pertraukos, galėtume ir priimti šitą nutarimą? Manau, kad sutarsim. Jūs neprieštaraujat? Šitas klausimas taip pat kol kas baigtas.

Lietuvos Respublikos 1972 m. konvencijos dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo įstatymo projektas Nr.P-273 (svarstymas ir priėmimas)

Dabar 1-2 – Lietuvos Respublikos 1972 metų konvencijos dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo ratifikavimo įstatymo projektas P-273. Svarstymas. Aš kviečiu komiteto vardu kalbėti Seimo narį A.Katkų. Seimo nary Katkau, Nacionalinio saugumo komiteto pirmininke, aš prašyčiau pareikšti savo nuomonę dėl Bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo konvencijos.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Mane staiga taip iškvietė Seimo Pirmininko pavaduotojas... Aš galiu pasakyti tiek, kad šita konvencija vakar buvo svarstoma Nacionalinio saugumo komitete, jai pritarta, todėl prašyčiau visus balsuoti už tai, kad ji būtų ratifikuota. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ar norėtų dar kelis žodžius sakyti iniciatorius, konvencijos teikėjas krašto apsaugos ministras ponas Č.Stankevičius? Prašom. Krašto apsaugos ministras Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi konvencija visiškai atitinka Lietuvos principus, nuostatas ir tikslus, kadangi Lietuva neturi jokių problemų dėl jos įgyvendinimo, kadangi nebuvo jokių pasiūlymų pakeisti ar pataisyti pateiktąjį įstatymo projektą, siūlau pritarti įstatymo projektui dėl konvencijos ratifikavimo po svarstymo ir pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mes, matyt, galėtume šiandien, irgi gražiai sutarę, kadangi salėje yra mūsų pakankamai daug (aš irgi pasinaudočiau savo teisėmis), gal paskui galėčiau pasiūlyti ypatingą skubą dėl to. Bet dabar ar pritariam po svarstymo? Dėl balsavimo motyvų – Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš manau, kad mes tikrai turime pritarti. Gal net šiek tiek Lietuva pavėluotai tai daro, bet, manau, turim pritarti. Aš remiu kolegos ministro ir tamstos siūlymą daryti tai ypatingos skubos tvarka ir po svarstymo iš karto balsuoti dėl ratifikavimo įstatymo priėmimo.

PIRMININKAS. Kviesčiau kalbėti Seimo narį N.Medvedevą, bet išprotėjo mūsų kompiuteris. Pone Medvedevai, ar jūs galėtumėt prieiti prie šoninio mikrofono?

N.MEDVEDEVAS. Tai ypač svarbu todėl, kad pasaulio spaudoje pasirodė informacija apie tai, kad mūsų kaimynai, neneigdami visų konvencijų, tęsia darbą ir sukuria naują galingą bakteriologinį ginklą. Mes žinome tą karinį pramoninį kompleksą ir tai, kad jis kartais, net nepaisydamas vyriausybės nurodymų, tęsia savo darbus. Norėčiau, kad iš karto po to mes pagalvotume, kokių priemonių turėtume imtis stebėdami tą visą procesą ir, reikalui esant, kreiptis į atitinkamas tarptautines organizacijas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo du kalbantys už. Mielieji kolegos, ar mes galėtume pritarti po svarstymo, pritarti bendruoju sutarimu? Taigi pritariame po svarstymo šitai konvencijai. Dabar aš, naudodamasis visomis svariomis savo teisėmis, siūlau šitą klausimą, šitos konvencijos ratifikavimą, svarstyti ypatingos skubos tvarka. Kad mes galėtume ją dabar pasitvirtinti, mums reikia dviejų penktadalių Seimo narių balsų, 57 balsų. Aš manau, kad tiek yra. Ar būtų norinčių kalbėti dar dėl balsavimo motyvų dėl visos konvencijos? Taigi aš jau supratau, kad visi pritariat. Ar pritariate, kolegos, ypatingai skubai? (Balsas salėje) Nepaisant to, suabejoti verta. Ypatingai skubai pritariama. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šitos konvencijos, bet tik per šoninius mikrofonus? Seimo narys V.Čepas. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau kalbėti kaip Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas. Iš tiesų šitas bakteriologinis ir toksinis ginklas kelia grėsmę ne tik tiems žmonėms, kurie tiesiogiai dalyvauja karo veiksmuose, – tai totalinio naikinimo ginklas, keliąs grėsmę ne tik žmonėms, bet keliąs grėsmę ir gyvūnams, ir augalams, ir paukščiams, ir žuvims ta prasme, kad mes galime atsidurti dykynėje panaudojus tokį galingą ir nehumanišką ginklą. Aš manau, kad šiandien mes visi suvokiame jo baisumą ir esame prieš tai, kad bet kurioje šalyje būtų kuriamas, o tuo labiau panaudojamas toks ginklas. Aš siūlau visiems balsuoti už šitą konvenciją.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Briedis.

M.BRIEDIS. Aš taip pat, nežiūrėdamas, kad mano pavardė tokia, vis dėlto aš palaikau ir kviečiu kolegas palaikyti bendru sutarimu šį sprendimą.

PIRMININKAS. Bendram žvėrių ir Lietuvos labui. Mielieji kolegos, daugiau nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taigi balsų skaičiavimo komisija turėtų būti pasirengusi, ir dabar mums reikėtų balsuoti. Dar reikėtų registruotis, bet tas registravimas yra labai sunkus. (Balsas salėje)

Taigi, gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, mes turėtume rankas pakeldami registruotis. Ar jūs pagelbėtumėt? Gerai. Tada jie gerai skaičiuos balsus. Taigi, kolegos Seimo nariai, prašyčiau pasirengti balsuoti, ar mes pritariame Lietuvos Respublikos 1972 metų konvencijos dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo ratifikavimo įstatymo projektui P-273. Kas už tai, prašytume balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 69.

PIRMININKAS. Už – 70. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Taigi niekam nesusilaikius, niekam nebalsavus prieš, o 70 – už Lietuvos Respublikos 1972 metų konvencijos dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo ratifikavimo įstatymas yra priimtas. Antrasis mūsų ypač svarbus šios dienos darbas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-367 (pateikimas)

Dabar, nepaisydami to, kad kompiuteriai nenori mums tarnauti, mes einame prie 1-3 klausimo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kviečiu į tribūną pateikėją – Seimo narį E.Bičkauską. Visus kviečiu susikaupti, o registruotis, diskutuoti, deja, reikia stoti kol kas prie mikrofonų. Prašom, pone Bičkauskai.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos! Mano pateikimas bus pakankamai trumpas, kadangi problema visiems aiški. Kaip žinote, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnis nustato sąlygas, kurias įvykdžius galima tapti Lietuvos Respublikos Prezidentu. Viena iš tų sąlygų…

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau dėmesio, mes kalbame apie Konstituciją.

E.BIČKAUSKAS. Viena iš tų sąlygų, kad kandidatas, pretendentas turi gyventi Lietuvoje ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus. Mūsų požiūriu, ši sąlyga nėra būtina jau vien dėl to, kad jeigu tas ar kitas asmuo, tas ar kitas kandidatas turi Lietuvos Respublikos pilietybę, įgijo ją teisėtu būdu, jis turėtų ir teisę į bet kokią Lietuvos Respublikos pareigybę. Projekto tikslas yra užtikrinti galimybę visiems Lietuvos Respublikos piliečiams nepriklausomai nuo to, kiek laiko jie gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje, be kitų aplinkybių, tapti Lietuvos Respublikos Prezidentu. Absoliuti dauguma ne Lietuvos teritorijoje šiuo metu gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių dėl visiems žinomų priežasčių ne savo valia paliko tėvynę, todėl neturi būti diskriminuojami. Manau, kad rinkėjų valia priimti tą ar kitą sprendimą, pasirinkti tą ar kitą asmenybę nepriklausomai nuo to, kaip istorijos įvykiai darė įtaką jo likimui. Aš esu susipažinęs (ir jūs susipažinote) su Juridinio skyriaus išvada, dėkingas, kad ji yra tokia pakankamai plati, bet aš manau, kad šiuo atveju tai yra daugiau politinis, o ne juridinis klausimas. Taip, aš pasiruošęs pabandyti bent jau atsakyti į visus jūsų klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų klausti užsirašė 6 Seimo nariai. M.Briedis vienas iš jų. Aš kviečiu jį klausti pirmąjį.

M.BRIEDIS. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau paklausti, vis dėlto grįždamas prie Juridinio skyriaus išvados. Antroje dalyje yra paminėti punktai, kuriuose išdėstyta, kad nebūtų reikalaujama, kad asmuo turėtų būti gyvenęs Lietuvoje pastaruosius trejus metus, kad jis net galėtų būti susijęs ir su kita valstybe, galų gale pripažintas neveiksniu. Aš nežinau, ar tai būtų politiniai dalykai, bet aš manau, kad tai tiesiog diskredituoja Prezidento instituciją. Apskritai Prezidentą tauta nori matyti kaip simbolį moralės, stabilumo ir visų kitų dorovinių vertybių, kurias mūsų tautos puoselėjo ilgus metus. Ačiū.

E.BIČKAUSKAS. Aš manau, kad šie klausimai, iškelti Juridinio skyriaus, iš tikrųjų yra diskutuotini, tarp jų ir klausimas dėl neveiksnumo. Jeigu jau kalbame apie neveiksnius asmenis, aš esu įsitikinęs, kad ne jų jėgomis surinkti 20 tūkstančių parašų. Bet net jeigu taip būtų, vis dėlto aš tikiu rinkėjų sveiku protu, sveiku pasirinkimu, sveika nuovoka. Aš asmeniškai, tegul neįsižeidžia kolegos konservatoriai, nemanyčiau, kad rinkėjai labai gerai padarė pasirinkdami ir išrinkdami jus absoliučia dauguma, bet tokia buvo rinkėjų valia, ir tai reikia pripažinti. Esu įsitikinęs, kad klaida renkant Prezidentą, bent jau dėl neveiksnumo, iš tikrųjų padaryta nebus. Kita iškelta problema sudėtingesnė – dėl tų, kurie neatlikę bausmės. Aš susimąsčiau šiuo klausimu, susimąsčiau dėl to, kad iš tikrųjų kai kuriems finansiniams magnatams, atliekantiems bausmę, mūsų sąlygomis turbūt būtų nesudėtinga surinkti 20 tūkstančių parašų per savo statytinius paprasčiausiai už tuos parašus užmokant. Todėl vertėtų labai pamąstyti, nors, kita vertus, Konstitucija nenumato to, kad būdamas tardymo izoliatoriuje negali kandidatuoti į prezidentus. O tardymo izoliatoriuje gali prabūti iki 18 mėnesių. Taigi jeigu toks ar kitas asmuo surenka tuos parašus, jis įgyja visas kandidato į prezidentus teises. Taigi ir ši problema iki galo neišspręsta.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas, nors norėjau kviesti užsirašiusį poną A.Salamakiną. Prašom.

J.KAROSAS. Aš palaikau pataisą ir esu pasirašęs, bet klausimas jums, kaip teisininkui. Kaip jūs apskritai žiūrite į Konstitucijos straipsnių keitimą akivaizdžiai konjunktūriniais motyvais? Dėkoju.

E.BIČKAUSKAS. Jums galbūt tai akivaizdi konjunktūra, bet man tai neakivaizdi konjunktūra, aš čia nematau jokios konjunktūros, kadangi artėja būtent Prezidento rinkimai.

PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs aiškinamajame rašte rašote, kad Lietuvos Respublikos piliečiai neturi būti diskriminuojami. Aš noriu paklausti, kokią kitų Lietuvos Respublikos piliečių diskriminaciją jūs matote, kai vienas iš jų nežino, kuo jis norėtų būti, ir visiškai nesirūpina, kokias jis turi teises ir pareigas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją?

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolegos, jau veikia kompiuteris, prašyčiau registruotis.

E.BIČKAUSKAS. Aš manau, kad tai daugiau retorinis klausimas, ir nežinau to piliečio, kuris nesirūpina ir nežino, kuo būti. Jeigu jums toks žinomas, tai įvardykit.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mane, kaip mediką, jaudina ta jūsų nuostata leisti rinkti Prezidentu asmenį, kuris teismo pripažintas neveiksniu. Jūs tvirtinate, kad nesurinks parašų. Na, aš abejoju. Aš, kaip medikas, žinau, kad tikrai surinks toks asmuo atitinkamą skaičių parašų. Kaip jūs galvojate, ar ateityje jūs apskritai nesiūlysite skelti Konstitucijos 78 straipsnio į atskiras dalis?

E.BIČKAUSKAS. Šis projektas yra pateikiamas daugiau tam, bent iš mano pusės, kad būtų inicijuota pati svarstymo procedūra. Aš manau, kad dėl kai kurių punktų, išdėstytų Juridinio skyriaus išvadoje, iš tikrųjų galima diskutuoti ir galima ieškoti tam tikrų išeičių diskusijų metu. Kita vertus, galiu pasakyti, kad kai kuriose valstybėse tokių reikalavimų iš tikrųjų nėra. Matyt, pasitikima sveiku rinkėjų protu. Dar daugiau, pavyzdžiui, Latvijos Respublikos prezidentu gali būti ir ne Latvijos Respublikos pilietis. Bet aš nemanau, kad jie kada nors išsirinktų prezidentu ne Latvijos Respublikos pilietį.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis kolega, iš tiesų Krikščionių demokratų partijos keliamam kandidatui Konstitucijos 78 straipsnis netrukdo ir mums jo nereikia keisti, 3 metų sėslumo cenzas tinka. Jūs dabar kalbėjote, kad šis straipsnis diskriminuoja mūsų išeivius, ne savo valia palikusius Lietuvą, savo tėvynę. Gerbiamasis kolega, dabar 1997 m., o ne 1993 m. Na, 1993 m., aš sutinku, galėjo pritrūkti kelių mėnesių, kelių dienų. Bet dabar trejus metus buvo galima laisvai pragyventi. Kiek aš suprantu, jūsų keliama kandidatė L.Baškauskaitė Lietuvoje gyvena nuo 1991 m. Ar jūs turite kitą kandidatą, ar jums iškilo kitų problemų? Aš labai norėčiau išgirsti atsakymą. Ačiū.

E.BIČKAUSKAS. Aš tikiuosi, kad jūs įvardijote tą asmenį, kuris buvo turimas ir jūsų koalicijos partnerio J.Listavičiaus galvoje. Kol kas Centro sąjunga neįvardijo savo kandidato. Krikščionių demokratų partijos keliamo kandidato, apie kurį jūs kalbėjote, atvirai pasakius, aš irgi dar nežinau.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė – visada užsirašiusi iš anksto.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, ar nesutiktumėte, kad reikėtų darant pataisą galbūt antroje redakcijoje ar kitaip vis dėlto žodžius „ir gali būti renkamas Seimo nariu” išbraukti. Man atrodo, tai sukels kur kas daugiau problemų, negu bus pliusų. Iš tikrųjų tai, kas sąlygojama norint būti Seimo nariu, matyt, turėtų būti taikoma ir tam, kuris norėtų būti Prezidentu.

E.BIČKAUSKAS. Tai iš tikrųjų yra tam tikrų diskusijų objektas ir svarstymo metu galima apie tai kalbėti. Aš minėjau kaimyninę Latviją ir turiu pasakyti, kad ten šios sąlygos nereikalaujama. Renkamiems į Seimą yra papildomos, o ne taip kaip parašyta Juridinio skyriaus, papildomos sąlygos, taip pat ir dėl neveiksnumo. Prezidentui tokių sąlygų nėra. Estijoje renkamam prezidentui irgi iš esmės yra tas pat. Bet tai yra mūsų diskusijų objektas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad inicijavot svarstymą tam tikrais politiniais ir konjunktūriniais sumetimais. Mes visi šitai suprantame, ne pirmą dieną renkame Prezidentą ir ne pirmą kartą. Aš norėjau paklausti štai ko. Ar jūsų nebaugina, kad padaugės konkurentų ir nesveikų, ir iš tardymo izoliatorių jums pačiam, jeigu jūs kandidatuosite į prezidentus? O gal tai padėtų jums laimėti?

E.BIČKAUSKAS. Jūs pradėjote apie tai, kad mes visi šitai suprantame ir tuos konjunktūrinius veiksmus. Aš nežinau, vieni konjunktūrą, kaip aš suprantu, supranta vienaip, kiti kitaip. Konkrečiau – dėl tardymo izoliatorių. Deja, ir pagal dabartinius įstatymus Lietuvos Respublikos piliečiai, esantys tardymo izoliatoriuose, pabrėžiu – tardymo izoliatoriuose, o ne bausmės atlikimo vietose, gali kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. Tokia yra dabartinė situacija.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Aš atkreipčiau dėmesį ir paklausčiau, ar jūs nematote tokio reiškinio, kurį pavadinčiau paprotine teise? Mes jau lyg ir įteisinom ir anuose Prezidento rinkimuose tai, kad fizinė rezidencija nėra būtina sąlyga. Ir paskutiniuose Seimo rinkimuose… Aš primenu ponui V.Bogušiui, kad iš tikrųjų 1996 m. – tai ne 1991 m., bet ir jų gretose yra žmonių iš išeivijos ir jie taip pat galėjo atvykti prieš ketvertą metų ir gyventi. Ar mes neturim paprotinės teisės dalykų, pagal kuriuos reikėtų dabar sulyginti (…) tų žmonių, kurie dabar nori atvykti į Lietuvą ir dalyvauti Prezidento rinkimuose, kaip atvykę iš svetur dalyvavo Seimo rinkimuose arba anksčiau Prezidento rinkimuose? Ačiū.

E.BIČKAUSKAS. Iš esmės aš su jumis sutinku ir dar kartą noriu pabrėžti, kad rinkėjų valia yra pasirinkti tą ar kitą kandidatūrą. Esu įsitikinęs, kad neverto kandidato iš tikrųjų nepasirinks. Kita vertus, tegul neįsižeidžia ir dabartiniai, ir būsimieji Lietuvos Respublikos prezidentai, bet aš manau, kad ne viskas priklauso nuo to paties konkretaus asmens kaip Prezidento. Aš Lietuvoje matau daug gerbtinų žmonių, kurie, mano manymu, galėtų būti Lietuvos Respublikos prezidentais, bet, pavyzdžiui, neišmano nei finansų, nei ekonomikos, nei žemės ūkio. Bet jie, kaip padorūs ir gerbtini žmonės, galėtų iš tikrųjų būti Respublikos prezidentais. Esmė, mano manymu, yra Prezidento komanda, su kuria jis eina, kuri iš tikrųjų turi būti ir padori, ir kvalifikuota.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Dėkoju. Čia buvo minėta daug įvairių argumentų. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar tokio dalyko nereikėtų daryti jau po Prezidento rinkimų? Tuomet tikrai niekas negalėtų kaltinti kokia nors konjunktūra. Taip, kaip Seimo nariai negali sau nustatyti algų, taip, matyt, jie neturėtų teisės ir kaitalioti rinkimų įstatymų sau arba kam nors labai palankiam sau. Taip ir čia. Tai viena medalio pusė.

Antroji medalio pusė, kai jūs argumentavote dėl neveiksnumo ar neteistumo. Vis dėlto yra dabar susiklostęs ir tam tikras paprotys, ir sistema, į kokias vietas kokie yra reikalavimai. Tai buvo Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad ir Seimo nariams, ir Prezidentui (turiu omeny – kandidatams) reikalavimai šiuo požiūriu yra vienodi. Jei pakeisim reikalavimus Prezidentui, matyt, kitas žingsnis, logiškas žingsnis būtų keisti reikalavimus ir Seimo nariams. Aišku, kiekvieni rūmai turi turėti savo poetą, savo „pijoką” ir savo juokdarį. Jeigu vienas, tai smagu, bet jeigu jų Seime atsiranda 30 ar 40 – atsiprašau, tada tą dalyką reikėtų vadinti kitaip. Aš manau, jūs supratote abu klausimus, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę.

E.BIČKAUSKAS. Gal pradėsiu nuo galo. Aš jau keletą kartų atsakiau, kad šį klausimą dėl neveiksnumo ir neteistumo iš tikrųjų galima ir turbūt reikia diskutuoti, ir aš netgi turbūt būčiau linkęs atsisakyti šios nuostatos. Manyčiau, kad taip ir turėtų būti vardan pagarbos Konstitucijai, nors esu įsitikinęs, kad toks ar kitas asmuo niekados netaptų Lietuvos Respublikos Prezidentu.

Dabar dėl Konstitucijos taikymo sau. Aš esu 41 metų, jeigu sau, ir 41 metus gyvenu Lietuvoje. Taigi sau tikrai netaikau.

PIRMININKAS. Ar tai reiškia, kad jūs padarėte pareiškimą?

E.BIČKAUSKAS. Ne, man…

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

E.BIČKAUSKAS. Tai reiškia, kad man šita pataisa nereikalinga.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš tiesų jau beveik atsakėte į mano klausimą. Prezidento rinkimų įstatyme numatytas ne tik parašų rinkimas, bet ir nemažas užstatas. Aš tikrai su jumis sutinku, jog kad reikia, kad tauta spręstų, ką jai rinkti, o ne įstatymo leidėjams numatyti, kad vieną ar kitą žmogų. Aš neabejoju, kad jeigu atvažiuos iš Afrikos, sakysime, žmogus, jį tauta tikrai išrinks. Ar jūs sutiktumėte su tokia prielaida, kad reikia dar padidinti užstatą? Tada mes papildysim biudžetą, ir nereikės didinti benzino kainos.

E.BIČKAUSKAS. Tai irgi diskutuotinas klausimas. Kodėl inicijuojamas iš dalies šis projektas? Jis inicijuojamas dėl to, kad iš tikrųjų prasidėtų politinių partijų diskusija. Aš pats suprantu kai kuriuos šio projekto netobulumus, bet pradėti diskutuoti tiek frakcijų, tiek komitetų lygiu, man atrodo, mes galime. O galutinį sprendimą juk priimame ne šiandien.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Rajeckas.

R.L.RAJECKAS. Gerbiamasis kolega, dabar jūs pasakėte paskutinius žodžius, kurie iš dalies atsako, kad jūs dabar inicijuojate svarstymą. Nes man visiškai nežinoma frakcijų nuomonė, išskyrus poros lyderių kalbas, ypač mažųjų frakcijų, mūsų koalicijos partnerių ir pan. Aš pritariu tam, kad pradėtume svarstymą, ir siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Čia buvo kalba dėl balsavimo motyvų. Klausia Seimo narys A.Bartkus. Ruošiasi A.Stasiškis.

A.BARTKUS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip teigia jūsiškiai, jūsų kandidatas gyvena Šiauliuose, kiekvieną rytą anksti keliasi ir važiuoja dirbti į Ameriką. Ar jūs patys netikite, kad jis gyvena Lietuvoje? Kam tada reikia keisti Konstituciją?

E.BIČKAUSKAS. Šio pateikimo metu aš tiek išgirdau mūsų kandidatų, kad mums iš tikrųjų turbūt per pertrauką reikės susirinkti ir pasvarstyti, gal kokį vieną pagrindinį išrinkti. O šiaip aš vertinu jūsų humorą, dėkui už jį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis. Ruošiasi V.Čepas.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš visiškai sutinku su jūsų pasakymu, kad teikiamas projektas tikrai yra netobulas. Bet kartu sutinku su tuo, kad kiekvienas dalykas, kuris susijęs su Konstitucijos nuostatomis, tikrai privalo būti plačiai ir išsamiai diskutuojamas ir aptariamas. Todėl aš sutinku, kad prasidėtų diskusija.

Dabar aš noriu paklausti. Juridinio skyriaus išvadose teisingai pažymėta, kad šitoks, atrodo, nežymus pakeitimas vis dėlto iš esmės keičia visą Konstitucijos kontekstą. Aš noriu šiuo klausimu išgirsti jūsų komentarą, jūsų nuomonę dėl to. Taip pat gal jūs galėtumėte išvardyti tas šalis, aš turiu omeny, būtent senos tradicinės šiuolaikinės demokratijos šalis, Vakarų Europos šalis, kuriose kandidatui į prezidento postą netaikomas joks cenzas – nei sėslumo, nei mokslo, nei veiksnumo, ir pan.? Ačiū.

E.BIČKAUSKAS. Išvardyti man iš tikrųjų būtų pakankamai sudėtinga. Aš manau, kad mes su šiuo projektu, jeigu bus pritarta pateikimui, paanalizuosime ir kitų valstybių konstitucijas. Tokių valstybių iš tikrųjų yra. Kita vertus, kaip pas mus ne kartą yra buvę, mes mechaniškai nežiūrėjom į kitas valstybes, bet kūrėm savo teisę ir savo tradicijas. Tai nekeičia, kaip jūs paminėjote, visos Konstitucijos konteksto. Paprasčiausiai Juridinis skyrius įvertino pataisas Konstitucijos kontekste. Tai yra šiek tiek kita.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas. Ruošiasi ponas P.Šakalinis.

V.ČEPAS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimą begėdiškai pasisavino A.Bartkus, bet aš vis tiek paklausiu. Ar jums neatrodo, kad jeigu šita pataisa bus priimta, kai kas labai stipriai panikuos?

E.BIČKAUSKAS. Tai irgi turbūt daugiau retorinis klausimas.

PIRMININKAS. Ponas P.Šakalinis išsiregistravo, taigi dabar Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš pradžių vienas pastebėjimas dėl Lietuvos piliečių diskriminavimo ar nediskriminavimo. Aš noriu priminti, kad būtent šitam Seimui jau pateiktas labai svarbus vieno įstatymo projektas, t.y. dėl nuosavybės teisių atstatymo, kur kaip tik siūloma panaikinti anksčiau buvusį apribojimą, kad į turtą gali pretenduoti tik nuolat gyvenantys Lietuvoje. Taigi, kaip matote, Seimas jau daro gerą darbą sulygindamas piliečius. Jeigu šitas Seimas padarys dar kitą darbą, aš manau, blogai nebus. Mano klausimas, gerbiamasis pranešėjau, yra toks, nors jūs iš dalies jau šiek tiek aiškinote. Žinoma, jeigu galite atsakyti. Ar turėjote neoficialių derybų ar pokalbių su šio Seimo didžiosiomis frakcijomis dėl galimybės priimti, ne tik pateikti, bet svarbiausia – priimti šitą Konstitucijos pataisą?

E.BIČKAUSKAS. Ne, kol kas tokių pokalbių nebuvo. Nors turiu pasakyti, kad buvo lyg ir tam tikrų įsižeidimų, kad nepateiktas šitas projektas pasirašyti kitų frakcijų nariams. Galiu iš karto pasakyti, kad krikščionys demokratai paprasčiausiai neatsisakė pasirašyti, bet jie nebuvo spėję apsvarstyti. Turiu pripažinti, kad ir konservatoriams aš pateikiau tik keliems pasirašyti, todėl sakyti, kad jie nenorėjo pasirašyti projekto, tikrai negalima. Jis buvo pateiktas būtent su tiek parašų, kiek yra, paprasčiausiai dėl to, kad jie buvo surinkti labai greitai ir jų užteko įregistravimui. Kol kas didžiųjų frakcijų nuomonių aš neturiu.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Mielasis Seimo nary, aš taip pat pasimečiau kaip ir mano kolega V.Čepas, nes nesuvokiu, dėl kurio kandidato – ar ponios Liucijos, ar kitų kandidatų – keičiami straipsniai. Ar nevertėtų pasirinkti jūsų partijai tokį kandidatą, kuris visą gyvenimą tarnavo Lietuvai ir dėl kurio nereikėtų keisti Konstitucijos? Taip būtų paprasčiau. Ačiū.

E.BIČKAUSKAS. Matote, gerbiamoji Hofertiene, aš bijau, kad mūsų ir jūsų požiūriai dėl asmenų, kurie tarnavo visą gyvenimą Lietuvai, dažnai išsiskirtų. Todėl surasti tokį bendrą kriterijų būtų sudėtinga, bet Konstitucijos pataisa, kad ir kaip jūs galvotumėte, netaikoma vienam konkrečiam asmeniui.

R.HOFERTIENĖ. Dėkoju už komplimentą, kad mūsų pažiūros daugeliu klausimų išsiskirtų.

PIRMININKAS. Pone Hofertiene, jūs neturite teisės čia replikuoti.

Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis pranešėjau, kiekvienas prieš pradėdamas darbą apgalvoja galimybes. Jūs ne su visomis frakcijomis tarėtės ir tų galimybių nežinote, tai kodėl jūs dabar teikiat tą projektą? Man peršasi išvada, jog tam, kad konservatoriai atmestų. Ir toks klausimo tęsinys – ar Centro sąjunga taip silpnai jaučiasi, kad būtinai reikia dėl vieno žmogaus keisti Konstituciją, kad atėjęs sustiprintų jūsų partiją ir išstumtumėte savo žmogų į valdžią?

E.BIČKAUSKAS. Ne, mes teikiame tikrai ne tam, kad konservatoriai atmestų. Ir pasakyti, kad konservatoriai atmes, aš negaliu, nes netgi spaudos konferencijose aš girdėjau tų pačių konservatorių nuomonę, – na, nesakysim, jeigu taip, bet pasakyta, kad tai svarstytina problema. Šį projektą teikiu todėl, kad iš tikrųjų konservatoriai ir krikščionys demokratai dabar jau būtų iš dalies priversti susirinkti ir globaliai pasvarstyti šią problemą, jeigu bus pritarta pateikimui.

Dabar dėl Centro sąjungos silpnumo. Centro sąjunga nesilpna, jokiu būdu. Kandidatų, kaip girdėjote, į prezidentus turime daugiau, negu reikia. Jeigu pageidautume, galėtume nors šiandien suformuoti savo Vyriausybę. Taigi silpnumo mes nejaučiame.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte jūs rašote, kad šio projekto tikslas yra užtikrinti galimybę visiems Lietuvos Respublikos piliečiams tapti Lietuvos Respublikos Prezidentu. Tai jeigu jūs jau siūlote naikinti apribojimus kandidatams, tai galbūt iš karto į šį jūsų projektą reikėtų įtraukti ir amžiaus cenzo panaikinimą, nes aš esu įsitikinęs, kad tiek išeivijoje, tiek Lietuvoje yra pakankamai energingų ir protingų, potencialių kandidatų, kuriems dar nėra 40 metų. Kaip jūs vertinate? Tai gal tiesiog palikti: Lietuvos Respublikos Prezidentu gali būti renkamas lietuvos pilietis pagal kilmę. Kodėl tada paliekami kiti apribojimai? Ačiū.

E.BIČKAUSKAS. Tai, ką jūs pasakėte, – amžiaus cenzas – svarstant Konstituciją irgi labai daug kartų buvo svarstomas: ar toks, ar kitoks. Iš tikrųjų tai irgi gali būti svarstymų problema. Aš manau, kad nebent tik dėl to, jog per 40 metų žmogus jau iš tikrųjų subrendo ir atsiskleidė tiek su savo gerosiomis pusėmis, tiek su savo blogosiomis, gal dėl to, bet aš nesakau, kad tai nėra svarstytina problema.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis prelegente, mane stebina tai, kad šį projektą teikiat jūs. Kiek mums yra žinoma, jūs turite vieną didžiausių reitingų, kodėl gi tada jums reikalingi konkurentai? Rimtai kalbant, manyčiau, klausimas yra diskutuotinas. Vis dėlto mes esame demokratinė valstybė ir turim pagalvoti, kaip padaryti mūsų Konstituciją labiau demokratišką, nors, žinoma, čia yra labai daug diskusijų. Ar iš tikrųjų, sakykim, bet koks užsienyje gyvenantis žmogus gali iš karto perprasti visas mūsų problemas, – tai yra labai diskutuotinas dalykas. Bet aš manyčiau, jeigu jau pereitume prie dalies dėl balsavimo motyvų, kad reikėtų pritarti šiai jūsų pataisai pateikimo stadijoje tam, kad būtų galima toliau diskutuoti šiuo klausimu. Todėl aš klausimo faktiškai jums nepateikiu, nors man tiktai reikėtų žinoti, ar jūs pats nemanote, kad tai bus jums konkurentas.

E.BIČKAUSKAS. Aš manau, kad šiuo atveju svarstoma pataisos kandidatūra, o ne mano kandidatūra.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Martišauskas.

V.MARTIŠAUSKAS. Pone Bičkauskai, man vienodai simpatiški visi Lietuvos piliečiai, kad ir kur jie gyventų ir kur jie gyveno anksčiau. Bet ar jūs nepagalvojote teikdami šį pasiūlymą apie saugiklį, kurį reikės įjungti, kad tas žmogus, išrinktas Prezidentu, nesugalvotų išvažiuoti atgal. Nes jeigu vieną kartą pabandė, gali ir antrą kartą pabandyti. Jau mes su Prezidentu A.Smetona tokią nelaimę turėjom.

E.BIČKAUSKAS. Galima priimti Prezidento įstatymo pataisą, draudžiančią iš viso išeiti po Prezidento kadencijos iš savo gyvenamosios vietos. O jau kalbėdamas rimčiau ir pritardamas jūsų nuomonei aš esu įsitikinęs, kad išeivijoje gyvena pakankamai daug Lietuvos Respublikos piliečių, kurie yra gerokai vertesni tapti Lietuvos Respublikos prezidentais negu gyvenantys, dalis, irgi didelė dalis gyvenančių čia, Lietuvos Respublikoje, ir turinčių teisę tapti Lietuvos Respublikos Prezidentu.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Bičkauskai. Jūsų paklausė 19 Seimo narių. Mes klausimams ir pateikimui skyrėme jau 35 minutes, bet klausimas, žinoma, toks svarbus, kad verta apie tai šnekėti. Užsirašiusių kalbėti dėl balsavimo motyvų yra penki. Aš prašyčiau leisti kalbėti ir jiems, jeigu jau čia svarbus dalykas. Tik tiek norėčiau pasakyti, kad kol kas aišku, kad projektas pakankamai „žalias”, kad reikalavimai kandidatams į prezidentus bus mažesni negu kandidatams į savivaldybių tarybų narius ir kad net neveiksnūs teoriškai galės pretenduoti būti prezidentais. Tai dar reikėtų plačiai svarstyti. Bet vis dėlto mums reikia apsispręsti, ką darom po pateikimo. Dabar prašom registruotis. Penki užsirašę, aš suteiksiu jiems žodį ir, matyt, užteks. Registracija pradėta.

V.Bogušis yra užsirašęs kalbėti pirmas. Seimo narys V.Bogušis dėl balsavimo motyvų.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia prelegentui E.Bičkauskui norėčiau atsakyti. Išties krikščionys demokratai neįvardijo savo kandidatūros į galimą pretendavimą į Prezidento postą, nes jis yra Lietuvos pilietis ir atitinka Konstitucijos 78 straipsnio reikalavimus. Todėl mums nekyla jokių kontraversijų. Aš tiktai iš pono E.Bičkausko pasakymo nesupratau, tai kokiam gi asmeniui keičiama Konstitucija? Jeigu Liucija atitinka visus šiuos reikalavimus, o sako, kad ne vienam asmeniui, tai kažkaip ganėtinai nesolidu. Ir išties, kolegos, Konstitucija priimta referendume – laisva žmonių valia. To mes turėtume paisyti. Šitas klausimas, ši diskusija, žinoma, reikalinga, bet keisti Konstitucijos straipsnį, aš manyčiau, ne tas pat, na, tarkim, kaip klebono špokus iš vyšnių vaikyti, ar ne? Čia kur kas solidesnė ir rimtesnė problema. Bet vardan demokratijos, kad ji įsigalėtų Lietuvoje, kad tą demokratiją mes galėtume įgyvendinti, – o krikščionys demokratai nuosekliai pasisako už demokratiją, ir aš įsitikinęs, kad demokratija laimės, – taigi diskusijai dėl Konstitucijos straipsnio pakeitimo pritariu po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Aš iškart noriu pasakyti, kad taip pat pritariu pataisai po pateikimo, bet su išlyga. Man atrodo, kad užtektų išbraukti iš to Konstitucijos straipsnio tiktai nuorodas į gyvenimą Lietuvoje, t.y. treji pastarieji metai pragyventi Lietuvoje. O kita dalis, kurią siūloma išbraukti, man atrodo, yra pernelyg svarbi ir jinai turėtų likti. Todėl manyčiau (ir pats pranešėjas to neatsisakė), kad turėtų vykti derybos tarp frakcijų ir turėtų būti suderinta tikslesnė Konstitucijos pataisa. Bet šiaip po pateikimo pritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Briedis.

M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kartodamas poną V.Bogušį, kad vis dėlto Konstituciją, priėmėm referendume, ir man atrodo, vis dėlto reikėtų atsiklausti tautos valios tokiu klausimu. Bet svarstyti šį klausimą, manau, reikia, ir ne vieną šį klausimą, kad vienus marškinėlius pritaikytume vaikui, bet visą kompleksą klausimų. Aš pasisakau už tai, kad būtų svarstomas šis klausimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Čia buvo kalba prieš. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, atėjo toks laikas, kai mes turbūt dar sulauksim ir ne vieno Prezidento įstatymo pakeitimo projekto. Dabar teikiamas Konstitucijos pakeitimo projektas. Iš tiesų pagal pono E.Bičkausko projektą tai yra ieškojimas mesijų, ir aš manau, kad jis kažkiek įžeidė Lietuvos piliečius, kurie gyvena čia visą gyvenimą, sakydamas, kad yra vertesni tie, kurie gyvena kažkur kitur. Galbūt jie protingesni, galbūt jie geriau suvokia mūsų problemas, kuo aš labai abejoju.

Dėl to, kad Konstitucijos 78 straipsnyje yra įrašytas amžiaus cenzas, aš sutinku, nes Prezidentas yra tokia figūra, kuri turi turėti tam tikrą gyvenimo patirtį, bet aš nesutinku, kad neturi būti sėslumo cenzo būsimam Prezidentui. Daugumoje valstybių sėslumo cenzas yra įteisintas ir jisai reikalingas vien dėl to, kad žmogus, būdamas pačiame aukščiausiame valstybės poste, visapusiškai suvoktų tas problemas, kurias jis ruošiasi spręsti arba kurias reikės spręsti. Manau, kad šiam svarstymui mes sugaišime daug laiko. Nemanau, kad vienas iš svarbiausių mūsų valstybės reikalų yra spręsti, ginčytis, laužyti ietis, – Prezidentas gali būti iš užjūrio ar ne iš užjūrio. Šiuo metu mes turime išspręsti daug ekonominių, socialinių problemų ir kitų. Tačiau, kaip jūs žinote, Tėvynės sąjunga, arba Lietuvos konservatoriai, iš tiesų yra demokratiška partija ir diskusiją, inicijuotą Centro sąjungos, mes priimam. Tiktai man truputį gaila, kad mes sugaišime daug laiko ne tam ir nepagrindiniams klausimams spręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš negalėsiu pritarti pateiktam projektui po pateikimo, netgi jeigu frakcija mane bandytų pareigoti kitaip, nes aš gerbiu tą žmonių valią, kuri buvo pareikšta referendume, vertinu ir tą 1992 m. visų partijų susitarimą rengiant Konstitucijos projektą. Negaliu nevertinti ir JAV demokratijos patirties, kur yra net keturiolikos metų sėslumo cenzas. Nors ten, kaip žinote, migracija gerokai didesnė, bet žmonės suvokia, jog tam, kad šalies vadovas galėtų valdyti, jis turi pakankamai pažinti šalį. Aišku, neturi būti ir tokių kuriozinių situacijų, kaip kad dabar čia minimas vienas iš kandidatų, paklaustas susitikime su gyventojais, kiek kainuoja viena kilovatvalandė elektros energijos, negalėjo atsakyti. Taip pat aš labai nustebęs, kad Centro sąjunga visiškai neatsakingai numatė galimybę dalyvauti, kandidatuoti į prezidentus asmenims, kurie pripažinti neveiksniais ar kurie nebaigę atlikti bausmės. Aš nežinau, ar čia per tokį karštligišką skubotumą dėl tų, kaip čia minėta, konjunktūrinių sumetimų buvo tai praleista, ar iš tikrųjų jie taip mano. Todėl aš kviečiu racionaliai mąstančius kolegas balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Kalbėjo 3 už, 2 – prieš. Dar suteikiu žodį Seimo nariui A.Raškiniui tikėdamasis, kad jis kalbės taip pat prieš.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų prieš svarstymo pradžią aš buvau nusiteikęs, kad vis dėlto Konstitucija – rimtas dalykas ir yra prasmė pateikti ir svarstyti įvairius klausimus, susijusius su Konstitucija, galų gale išsiaiškinti tuos dalykus. Tačiau pati pateikimo eiga ir klausimai mano požiūrį pakeitė. Prisiminkime, ką mes dabar darėme. Buvo pateikta Konstitucijos pataisa, o mes visa tai pavertėm humoro vakaru. Buvo nagrinėjama, kaip vienas ar kitas Prezidentas galės keliauti iš vienos valstybės į kitą kiekvieną dieną ir kitokie humoristiniai dalykai. Juk mes patys savęs negerbiame, kai iš Konstitucijos darome cirką. Aš manau, kad jau šio pateikimo metu buvo pakankamai padaryta cirko ir panašių dalykų svarstant daryti nereikia. Todėl pasisakau prieš svarstymą.

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau atleisti. 3 kalbėjo už, 3 kalbėjo prieš, mes kalbėjom beveik po 4, kaip kalbam paprastai už visą įstatymą. Dar norinčių kalbėti buvo iš viso 17. Taigi mums aiškios pozicijos – kas už, kas prieš. Ir mums, kolegos, dabar reikėtų apsispręsti, ką toliau darom, – ar pritariam po svarstymo, ar konsultuojamės toliau, ar svarstom. Reikėtų, kolegos, registruotis. Registracija pradėta. Kolega Čepai, jūs nespėsite užsiregistruoti.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Ir mums dabar reikia apsispręsti, ką darome su pateiktu Centro sąjungos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnio įstatymo pakeitimu. (Balsai salėje) Centristai siūlo bendrąjį sutarimą. Bet iš mūsų kalbų: 3 – už, 3 – prieš, aš jaučiu, kad mes turime pareikšti kiekvienas savo nuomonę. Taigi aš teikiu balsuoti. Kas bus už, tas pritars Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimui ir pradedamai jo svarstymo procedūrai, kas – prieš, tas bus prieš. Atviras balsavimas pradėtas. Du keliai – už demokratiją ir prieš demokratiją.

67 balsavo. 42 – už, 18 – prieš, 7 susilaikė. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Bus pradėta jo svarstymo procedūra. Dabar mums reikėtų kalbėti apie komitetą. Turbūt Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar reikėtų dar papildomo Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto? Kolegos?! Kolega Bičkauskai, ar reikėtų papildomo komiteto? Nereikėtų. Taigi dabar replikos po balsavimo.

Seimo narys V.Čepas jau seniai nerimsta.

V.ČEPAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tai rimstu. (Juokas) Bet man kažkaip neetiška, kai gerbiamasis Seimo narys Razma tiesiog dezinformuoja žmones. Amerikoje yra sėslumo cenzas. Yra parašyta, kad keturiolika metų turi būti gyvenęs JAV, bet neparašyta, kad paskutiniuosius keturiolika metų. Taip pat ir trejus metus čia yra. Ir tas cirkas yra ne dėl to, kad Centro sąjunga sugalvojo, tą cirką visiškai kiti žmonės sugalvojo. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Dėkoju visiems kolegoms, pritarusiems pateikimui. Vadinasi, mes galėsime pradėti įstatymo svarstymo procedūrą. O ypač dėkoju kolegai A.Vaišnorui, kuris stovi už manęs ir kuris pareiškė, jog mano projektas įžeidė daugelį Lietuvos žmonių, bet vis dėlto pritarė pateikimui. Ačiū.

(Juokas salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys Vytautas Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Ne Vytautas! (Juokas)

PIRMININKAS. Alfonsas Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš balsavau ne dėl to, kad jūs įžeidėte daugelį Lietuvos žmonių, bet aš balsavau dėl to, kad norėjau paprasčiausiai parodyti, jog tai, ką jūs visą laiką teigiat, kad konservatoriai yra totalitarinio valdymo stiliaus atstovai... Norėdamas parodyti, kas matyti ir iš balsavimo rezultatų, kad mes esame demokratiški, nors iš tiesų dėl šių klausimų dabar nereikėtų diskutuoti. Kaip aš minėjau, mes turim kur kas svarbesnių ne politinių – konjunktūrinių dalykų. O Centro sąjunga, matyt, nėra nusiteikusi racionaliai dirbti Seime šiandien svarbiais klausimais.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar sakau savo nuomonę, kurios negaliu sakyti. Aš manau, kad Centro sąjunga su šiuo nelabai parengtu pateikimu atsistoja į gretą šalia neparengto Čečėnijos klausimo svarstymo. Ar tai reiškia, kad Centro sąjunga stovi šalia Jaunosios Lietuvos savo pareiškimais? (Balsai salėje) Prašom atleisti.

Taigi 1-4 darbotvarkės klausimas. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-345. Aš tikiuosi, kad ponas A.Račas yra salėje. Seimo nary Račai, ar jūs esate pasirengęs pateikti šį įstatymo projektą? Reikia apgailestauti, kad mums nepavyksta žengti šio žingsnio.

LR butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-334 ir LR Seimo nutarimo „Dėl LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl LR butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo” pakeitimo” projektas Nr.P-335 (pateikimas)

Mielieji kolegos, ponia Kunevičiene, ar mes dabar negalėtume imti jūsų klausimus 1-7a ir 1-7b vietoj kolegos A.Račo? Dar turime 10 minučių iki pertraukos.

Taigi 1-7a ir 1-7b klausimai – Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (registracijos Nr.P-334) ir jį lydintis klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo pakeitimo” projektas, registracijos Nr.P-335. Pateikimas. Tribūnoje Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.

E.KUNEVIČIENĖ. Laba diena. Gauta žmonių pareiškimų, kad kai kurie gyventojai, gyvenantys nuomojamuose butuose, nesuspėjo laiku susitvarkyti dokumentų, kad privatizuotų tuos butus. Dabar jie prašo, kad terminas būtų pratęstas ne iki šių metų liepos 1 d., o iki šių metų gruodžio 31 d. Dėl to ir pateiktas šis pakeitimas.

Nutarimo projektas irgi pakeistas, kad galiotų ne iki šių metų liepos 1 d., o iki kitų metų liepos 1 d., nes jeigu komisija priims dokumentus iki šių metų pabaigos, tai dar tie dokumentai turi būti išnagrinėti, o tam skiriamas pusmetis.

Štai visa tų pakeitimų esmė. Prašyčiau pritarti.

Yra tik viena Juridinio skyriaus pastaba, kad mes praleidom žodį „teisę”, „komisija, kuri turi teisę leisti”, ne privalo, o turi teisę, nes ta komisija sprendžia tą klausimą. Sutinku su Juridinio skyriaus pastaba ir tą žodį tikrai reikia įrašyti. Daugiau jokių pastabų ir alternatyvių pasiūlymų negauta, todėl prašau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti 4 Seimo nariai. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, pritariu projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Čia ne klausimas. Dabar reikia klausti. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamoji pranešėja, galbūt būtų galima bent jau skubos tvarka tai padaryti? Ar nereikia? Čia yra labai paprastas pratęsimas ir visi pritaria.

E.KUNEVIČIENĖ. Kaip nuspręsim. Galima skubos, galima ne skubos tvarka. Svarbu, kad žmonės žinotų, jog jis bus, ir kad nesinervintų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamoji pranešėja, būkit maloni, pasakykit, kiek maždaug yra tokių žmonių, kuriems ta problema aktuali, ir ar užteks laiko iki metų pabaigos, kaip jūs siūlote?

E.KUNEVIČIENĖ. Aš tiksliai nežinau, kiek tų žmonių, komisija galėtų pasakyti. Į mano apygardą kreipėsi 20 žmonių, bet gali būti kokie 300-400. Jeigu per visą Lietuvą, tai gali būti ir daugiau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji pranešėja, jūs nepasakėte, ar privatizacija vyks už investicinius čekius?

E.KUNEVIČIENĖ. Taip. Už investicinius čekius. Čia yra parašyta. Ir už kompensacinius, kurie yra investicinėse sąskaitose.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia pateikėja. Mums reikėtų apsispręsti, ką toliau darom po pateikimo. Dėl balsavimo motyvų Seimo narė J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Aš norėčiau pritarti šiam siūlymui, nes pati taip pat gavau labai daug analogiškų prašymų iš savo apygardos žmonių.

PIRMININKAS. A.Salamakinas gali kalbėti prieš.

A.SALAMAKINAS. Ne, prieš negaliu, bet siūlyčiau skubos tvarkos netaikyti, nes iki liepos 1 d. dar turime laiko.

PIRMININKAS. Ar ponas R.Čiupaila nori kalbėti prieš? Tada Statutas šito nenumato. Taigi visi kalbėjo tik už. Ar mums reikėtų balsuoti, ar galėtume pritarti bendruoju sutarimu šitam įstatymo pakeitimo projektui ir nutarimui? Pritariam.

Dabar mums reikėtų apsispręsti, ar iš tikro verta taikyti ypatingos skubos tvarką, ar man vėl reikėtų imtis šito kelio ir žengti šituo keliu? Ar vis dėlto reikėtų dar turėti savaitę laiko? (Balsai salėje) Tegul būna. Aš įsivaizduoju, kad spauda jau seniai atkreipė dėmesį į šitą svarbų įstatymo pakeitimą, ir žmonės bus informuoti, jog šituo keliu einama. Taigi ypatingos skubos nėra. Koks pagrindinis komitetas galėtų būti? (Balsai salėje) Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ačiū.

Taigi Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (registracijos Nr.P-334) ir jį lydinčiam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui yra pritarta po pateikimo. Bus pradėta svarstymo procedūra.

Mes baigėme klausimus, kurie buvo skirti iki kavos pertraukos. Dabar kavos pertrauka, bet prieš tai vienas skelbimas. Aš tik noriu priminti, kodėl mūsų posėdis šiandien yra trumpesnis. Tiems kolegoms, kurie priklauso parlamentinių ryšių su Vokietija grupei, aš tik primenu, kad jūs šiandien Vokietijos ambasadoriaus esate kviečiami į jo rezidenciją 16.30 val., kad dalyvautumėte susitikime su Vokietijos Bundestago ryšių su Lietuva grupės pirmininku V. fon Štetenu ir jį lydinčiais asmenimis. Tos grupės vadovai siūlo vykti savo transportu. Kam reikėtų užsakyti transportą, reikėtų užsirašyti Tarpparlamentinių ryšių biure pas ponią E.Jocienę. Tokia informacija. 16.30 val., prašyčiau nepamiršti. O toliau posėdį tęsime 12 val.

Pertrauka

Savaitės (nuo 1997 04 21) bei 1997 m. balandžio 22 d. (antradienio) darbotvarkių projektai

PIRMININKAS. Tęsiame savo posėdį. Aš prašyčiau leisti man supažindinti jus su balandžio 22 d. (antradienio) plenarinio posėdžio darbotvarke. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

A.VIDŽIŪNAS. Kolegos Seimo nariai, jums tik ką išdalyta darbotvarkė jau porą dienų buvo svarstyta Seniūnų sueigoje. Aš tik noriu pabrėžti, kas ten yra ypač svarbu. Vienas dalykas, ko mes šią savaitę nepadarėme ir dėl ko dar bus diskutuojama Teisės ir teisėtvarkos komitete ir galbūt kai kuriose frakcijose, tai Operatyvinės veiklos įstatymo priėmimas. Mes tą savaitę nuo 22 d. turėtume šitą įstatymą priimti.

Yra keletas teisės ir teisėtvarkos dalykų, Baudžiamojo kodekso, pinigų plovimo ir kitų pataisų, bet aš ypač norėčiau atkreipti dėmesį, kad bus pradedamas svarstyti tą savaitę, apie kurią mes dabar kalbam, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas – sudėtingas įstatymas, ir mes turėtume tam gerai pasiruošti, taip pat Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymas, Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo projektas, taip pat Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko klientams, banko kreditoriams vykdymas ir t.t.

Tokie svarbiausi klausimai. Mano supratimu, mes turėsime ką veikti tą savaitę, ir aš jūsų tiesiog prašyčiau labai tos darbotvarkės neplėsti, nes mano minėti klausimai yra gana sudėtingi.

Tiek dėl savaitės darbotvarkės. O antradienį, iš karto sakau, numatytas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo priėmimas, Vyriausybės informacija ir diskusija, kaip visada. Tik aš dar nesu sutaręs su Vyriausybe, kas galėtų ateiti ir kokį ypatingą klausimą mums norėtų pateikti. Kaip sakiau, Operatyvinės veiklos įstatymo priėmimas. Na, ir mėginsime svarstyti du dalykus – Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo projektą ir Akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko prievolių banko kreditoriams vykdymo bei jo turto perėmimo įstatymo projektą.

Tai tiek, mano supratimu, pačių svarbiausių dalykų. Jeigu mes šiandien galėtume sutarti ir jūs pritartumėte mano teikiamai ypatingai skubai, tai 2-7 klausimo antradienio darbotvarkėje neliktų. Aš tikiuosi, kad jūs taip ir padarysite, nes bendrasis sutarimas buvo. Taigi tiek dėl savaitės ir balandžio 22 d.

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Gerbiamasis pranešėjau, jums yra keletas klausimų, pastabų. Pirmiausia ponas J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pavaduotojau, aš dėl to antradienio darbotvarkės. Visą laiką buvo žadama, jog bus iš anksto žinoma informacijos tema ir tam tikra medžiaga, ir kad mes pasiruoštume diskusijai, kitaip tas dalykas bus beprasmis. Kada bus ta medžiaga ir kada mes galėsime ją turėti ir matyti, ir atitinkamai pasiruošti?

A.VIDŽIŪNAS. Visiškai su jumis sutinku, ir jeigu iki šiol mums nepavykdavo penktadieniais išdalyti prieš antradienio posėdį, tai yra mūsų kaltė, bet kadangi posėdis 22 d., o ne dar kitą savaitę, tai aš pasižadu, kad mums pavyks jus informuoti, koks ministras ateis, kokia tema bus kalbama, ir prašyti jį pateikti prieš tai turimą medžiagą iki kitos savaitės pabaigos.

PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl savaitės darbotvarkės 12, 13 klausimų. Kodėl čia du projektai? Tai nėra kokie nors paprasti ir eiliniai projektai, dėl jų bus ginčijamasi. Lyg ir buvo sudaryta komisija, bet kol kas sprendimo nėra ir 20 klausimas ne tik iš antradienio, bet ir iš savaitės išsibrauks.

A.VIDŽIŪNAS. Aš irgi tam būčiau pritaręs, bet kadangi pareikštas toks noras, o pateikimas įvyko, jie buvo pateikti kartu, aš manau, kad mes svarstydami atsirinksime, ką daryti. Tiesiog atsižvelgta į iniciatorių norą turėti savaitės darbotvarkėje tą klausimą.

PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl antradienio darbotvarkės, konkrečiai dėl vakarinio posėdžio. Kaip jums atrodo, ar ne per mažai laiko skiriama diskusijoms dėl ypač svarbių įstatymų projektų? Tai yra 2-4 ir 2-5 punktai.

A.VIDŽIŪNAS. Visiškai su jumis sutinku ir mes atsižvelgsime į jūsų pastabą ir į poreikį. Iš tikro tai labai svarbūs įstatymai, ir mes tikrai sudarysime visas sąlygas plačiau apie tai pakalbėti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, visi, norėję klausti, paklausė. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad turbūt galima bendru sutarimu patvirtinti šias darbotvarkes. Ačiū. Kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Vidžiūną tęsti posėdį toliau. Ačiū.

LR Seimo nutarimo „Dėl LR Seimo nutarimo „Dėl Parlamentinės komisijos Valstybės kontrolės veiklai patikrinti sudarymo” pakeitimo” projektas Nr.P-365 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, ponas A.Račas iš ryto turėjo pateikti savo projektą, bet tada jis nedalyvavo. Todėl mes jam galėtume skirti 5 minutes bausmės ir pakviesti į tribūną poną A.Stasiulevičių ir baigti svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Parlamentinės komisijos Valstybės kontrolės veiklai patikrinti sudarymo” pakeitimo”. Per kavos pertrauką buvo ieškoma bendrų priimtinų sprendimų, mes galėtume dar kartą patikslinti ir tada gal neliktų jokių klausimų ir abejonių, ir galėtume šiandien tą nutarimą priimti ypatingos skubos tvarka. Prašom.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pertraukos metu buvo aptarti pasiūlymai ir pastabos. Juos komisijos nariai priėmė ir siūlo 3 straipsnį pakeisti taip: pirmiausia padalyti straipsnį į dvi dalis. Pirmoji dalis atsižvelgtų į gerbiamosios J.Matekonienės pasiūlymą ir įpareigotų valstybės kontrolierių pateikti Parlamentinei komisijai jos prašytus duomenis iki balandžio 25 d., taip pat atsakyti į darbo metu iškylančius klausimus per 3 dienas nuo jų gavimo. Antroji dalis, t.y. gerbiamojo Č.Juršėno pasiūlymas, kad Parlamentinė komisija Valstybės kontrolės veiklai patikrinti savo medžiagą pateiktų Seimui iki birželio 1 d. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar būtų dar kokių pasiūlymų, ar norėtų kalbėti pataisų siūlytojai? Ponios J.Matekonienės nematau. Ponas Č.Juršėnas sutinka? Dėkoju. Dabar mums reikėtų, kolegos, apsispręsti. Ar jūs neprieštarautumėte, kad šitas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas būtų tvirtinamas ypatingos skubos tvarka, kurią aš dabar siūlau? Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš pritariu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada norėčiau tikėtis, kad ir dėl 1 straipsnio nebus norinčių kalbėti, bet aš matau užsirašiusį Seimo narį J.Senkevičių. (Balsas salėje) Čia, matyt, klaida. Taigi 1 straipsnį mes galėtume priimti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio – jis grynai formalus. Pono A.Butkevičiaus aš taip pat nematau, nors jis mėgina prašyti… Ar kas norėtų kalbėti dėl viso nutarimo? Nėra tikslo kalbėti.

Mielieji kolegos, balsų skaičiavimo komisija turėtų pasirengti. Yra tik viena balsų skaičiavimo grupės narė, ar ji pajėgs susidoroti su balsų skaičiavimo sunkumais? Vis dėlto Seimo nario pono V.Čepo siūlymas, kad balsų skaičiavimo komisiją reikėtų supažindinti su Etikos ir procedūrų komisija, nebuvo visiškai be pagrindo.

Taigi, kolegos, reikėtų pasirengti balsuoti, ar mes pritariame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Parlamentinės komisijos Valstybės kontrolės veiklai patikrinti sudarymo” pakeitimo” projektui. Dar reikėtų registruotis. Ačiū, pone didysis Statuto išmanytojau Juršėnai.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Prašyčiau pasirengti balsuoti. Kas už tai, kad mes pritartume Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Parlamentinės komisijos Valstybės kontrolės veiklai patikrinti sudarymo” pakeitimo” projektui? Kas už – prašom balsuoti.

Už – 45. Kas prieš? Kas susilaikė? Susilaikiusių nėra. Taigi 45 balsavus už, niekam neprieštaraujant ir niekam nesusilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Parlamentinės komisijos Valstybės kontrolės veiklai patikrinti sudarymo” pakeitimo” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos įstatymo projektas Nr.P-368 (pateikimas)

Dabar aš vis dėlto prašyčiau pono A.Račo palaukti, mat jis tada galėtų kalbėti vietoje ponios E.Kunevičienės, nes dabar atėjo 1-5 klausimo laikas. Jau mes trupučiuką vėluojam. Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos įstatymo projektas, registracijos Nr.P-338. Pranešėjas – ponas A.Abramavičius. Pateikimo stadija. Ponas A.Abramavičius jau skuba į tribūną. Kolegos, prašyčiau registruotis klausti.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jums pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu teikiamą Valstybės gynimo tarybos įstatymo projektą. Trumpai norėčiau paaiškinti, koks šio įstatymo projekto tikslas, kas lėmė šio įstatymo projekto pateikimą ir truputį aptarti kai kurias šiame įstatymo projekte siūlomas nuostatas.

Visų pirma norėčiau pasakyti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 140 straipsnyje yra minima Valstybės gynimo taryba kaip svarbiausius valstybės gynimo klausimus svarstanti ir koordinuojanti institucija. Šiame Konstitucijos straipsnyje pasakyta, kad Valstybės gynimo tarybos sudarymą, veiklos tvarką ir įgaliojimus nustato įstatymas. Būtent toks ir yra siūlomo įstatymo projekto tikslas.

Reikia pažymėti, kad dabar galioja laikinasis Valstybės gynimo tarybos įstatymas, kuris buvo priimtas 1993 m., tačiau jis tik bendrais bruožais nustato pačią Valstybės gynimo tarybos veiklą, jos įgaliojimus. Po šio įstatymo priėmimo, t.y. po 1993 m., buvo priimta nemažai įstatymų, su kuriais reikia suderinti dabar galiojantį įstatymą.

Pirmiausia norėčiau paminėti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, Krašto apsaugos tarnybos įstatymą, Karo prievolės įstatymą, Mobilizacijos ir mobilizacinio rengimo įstatymą ir panašiai. Taigi ir naujame įstatymo projekte siekiama visų pirma detaliau, konkrečiau reglamentuoti Valstybės gynimo tarybos funkcijas, įgaliojimus, kompetenciją. Antra, suderinti šitas funkcijas, kompetenciją, įgaliojimus su anksčiau paminėtų įstatymų nuostatomis. Taip pat norėčiau pasakyti, kad Valstybės gynimo tarybos įstatymas buvo svarstomas Valstybės gynimo taryboje kelis kartus ir 1997 m. kovo 28 d. posėdyje šiam įstatymo projektui buvo pritarta. Taip pat yra Juridinio skyriaus išvados, tačiau tos išvados yra neesminės, jos daugiau redakcinio pobūdžio, ir mes, pasitarę su kitu rengėju, nutarėme, kad Juridinio skyriaus pasiūlymai yra priimtini. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau jūsų po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui. O dabar mielai atsakysiu į klausimus. Jeigu klausimai bus labai specifiniai, susiję su Karo prievolės įstatymu, su krašto apsaugos klausimais (posėdyje dalyvauja Respublikos Prezidento patarėjas gynybos klausimams ponas S.Knezys), tai jis man padės atsakyti į šituos klausimus.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti (ar tikrai nori?) 15 Seimo narių. Seimo narė K.Prunskienė. Jūs užsirašėte pirmoji. Atsiprašau, Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti: ar nereikėtų 4 straipsnį papildyti viena iš svarbių funkcijų – svarsto valstybės gynimo biudžetą ir jo panaudojimą? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Galima šitą klausimą pasvarstyti, bet, matot, čia dar daugiau atsirastų klausimų. Mes bandėm įrašyti bene pagrindinius klausimus, o yra šio straipsnio aštuntas punktas, kuriame pasakyta, kad svarsto kitus valstybės gynimo klausimus. Taigi faktiškai čia nėra baigtinis sąrašas, bet jeigu bus daugumos Seimo narių nuspręsta paskui svarstant (jeigu jūs pritarsite po pateikimo) komitete, bus galima įrašyti, kad svarsto.

PIRMININKAS. Seimo nario R.Pleikio taip pat nematau. Seimo narys R.Rajeckas. Ar dar yra norinčių klausti iš šito sąrašo? Seimo narys Č.Juršėnas. Labai atsiprašau. Dar sykį prašau – Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gal šoninį mikrofoną? Gerbiamasis pranešėjau, ar aš stropiai neįsiskaičiau, ar iš tikrųjų nėra projekte nurodytas posėdžių reguliarumas. Pasakyta, jog reguliarūs, bet nepasakyta, ką reiškia reguliariai: kas mėnesį, kas ketvirtį, du kartus per metus. Ar nebūtų tikslinga nurodyti tam tikrą reguliarumą?

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, šitas klausimas buvo svarstomas, noriu pasakyti, kad ir laikinajame įstatyme nebuvo reguliarumo, vadinasi, faktiškai prireikus. Manau, galima šitą klausimą įrašyti, galima įrašyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Gerbiamasis pranešėjau, štai čia 4 straipsnio pradžioje rašoma, kad Gynimo taryba svarsto užsienio ir vidaus politikos nuostatas. Ir po to 5 straipsnyje, 4 dalyje, rašoma, kad Valstybės gynybos tarybos posėdžiuose paprastai kviečiami dalyvauti šie pareigūnai (jie išvardijami), bet aš pasigendu Užsienio reikalų komiteto pirmininko, nes jeigu kviečiamas Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas (ir aš manau, kad valstybės saugumas tikrai yra neatsiejamas ir nuo užsienio situacijos įvertinimo, diskusijų apie užsienio situaciją užsienio šalyse ir mūsų regione), ar nevertėtų įrašyti ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką?

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš noriu visų pirma pasakyti, kad 5 straipsnio 5 dalyje yra pasakyta, jog į posėdžius Respublikos Prezidento sprendimu gali būti kviečiami ir kiti valstybės pareigūnai. O kodėl dabar mes įrašėme į 4 punktą tuos, kurie paprastai kviečiami dalyvauti? Įrašėm tiktai Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininką ir Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių. Tai visų pirma, jeigu pasižiūrėsime į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, tame įstatyme, toje dalyje, kur kalbama apie Valstybės gynimo tarybą, yra pasakyta, kad paprastai kviečiamas į posėdį yra tik Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius. Tačiau mes manome, kadangi Valstybės gynimo tarybos pagrindinė funkcija yra svarstyti ir koordinuoti svarbiausius valstybės gynimo klausimus, vis dėlto tiesiogiai jis su tuo susijęs. Nes iš Seimo komitetų tai Nacionalinio saugumo komitetas, tam tikrais atvejais tikriausiai būna ir Užsienio reikalų komitetas, bet šiuo atveju komiteto pirmininkas gali būti, nėra draudžiama jį pakviesti į posėdį esant reikalui.

PIRMININKAS. Ar dar šitoje eilėje tikrai yra norinčių klausti? Jums klausimai, pone pranešėjau, baigti. Baigti. Ir mums reikia apsispręsti, ar jūsų teikiamam Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos įstatymo projektui mes galime pritarti po pateikimo ir pritarti jo būsimai svarstymo procedūrai. Nematau norinčių kalbėti diskusijoje. Taigi, kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti pono A.Abramavičiaus teikiamam įstatymo projektui?

Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos įstatymo projektui, pristatytam pono A.Abramavičiaus, mes pritariam po pateikimo ir pradėsim jo svarstymo procedūrą. O pagrindinis komitetas – tikriausiai Nacionalinio saugumo komitetas. Ar reikėtų kokių nors papildomų komitetų? Teisės ir teisėtvarkos komitetas: ar kaip pagrindinis, ar kaip šalutinis galėtų būti? Galėtų būti kaip papildomas komitetas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėkoju už darbą pritariant šito įstatymo pateikimui. Ir dabar jau aš nematau pono A.Šemetos tribūnoje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-371 (pateikimas)

1-6 klausimas – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. P-371. Pateikimas. Nedalyvauja finansų ministras A.Šemeta, bet manau, kad mums gražiai pateiks šitą klausimą viceministras ponas E.Žilevičius. Prašom.

E.ŽILEVIČIUS. Laba diena! Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, yra pateikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Akcinė bendrovė Turto bankas atlieka valstybės nustatytas funkcijas, yra visiškai valstybės kontroliuojama, pagrindinis Turto banko tikslas – kuo greičiau kompensuoti valstybės padarytas išlaidas ir prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su kai kurių Lietuvos bankų restruktūrizavimu. Restruktūrizuodamas iš bankų perimtus neveiksnius aktyvus, Turto bankas gautas lėšas pirmiausia turėtų skirti ilgalaikiam Vyriausybės vertybinių popierių išpirkimui iš restruktūrizuojamų bankų. Šių aktyvų realizavimas pareikalaus ne tik didelių administracinių išlaidų kvalifikuotam ir patikimam personalui išlaikyti, verslo ekspertams, turto vertintojams ir pan. apmokėti, ūkio išlaidoms, bet ir nemažų mokėjimų į valstybės biudžetą įvairių mokesčių pavidalu. Vienas iš mokėtinų mokesčių yra žyminis mokestis už teismuose pateikiamus ieškinius. Akcinė bendrovė Turto bankas šiuo metu turi mažai pajamų ir dirba nuostolingai. Banko kapitalas yra neigiamas ir tokios išlaidos kaip žyminis mokestis už teismuose pateikiamus ieškinius ir toliau didins kapitalo trūkumą. Minėto mokesčio sumokėjimas perimant ir valdant neveiksnius aktyvus dažniausiai tik padidins tų aktyvų kainas ir sukliudys Turto bankui tokius aktyvus greitai ir pelningai realizuoti. Žyminio mokesčio sumokėjimas už teisme pateikiamus ieškinius įsiskolinimo kainą padidina 5%. Manytume, kad Turto banko atleidimas nuo minėto mokesčio mokėjimo ne tik nepablogins valstybės biudžeto padėties, bet ir neiškreips rinkos bei sąžiningos konkurencijos santykių Lietuvoje, nes akcinė bendrovė Turto bankas yra vienintelė panašaus profilio institucija, Lietuvos valstybės vardu užsiimanti iš bankų perimtų neveiksnių aktyvų valdymu bei realizavimu. Be to, Turto bankas iš esmės yra ne pelno siekianti įmonė, nors įstatuose tai nenumatoma, kadangi gaunamą pelną pagal įstatų reikalavimus turės panaudoti tiems patiems valstybės biudžeto įsipareigojimams mažinti. Prašoma pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte yra, jūs minėjot, ir aš taip pat pacituosiu: „manytume, kad Turto banko atleidimas nuo minėto mokesčio mokėjimo ne tik nepablogins valstybės biudžeto padėties, bet ir neiškreips rinkos bei sąžiningos konkurencijos santykių Lietuvoje” . Tai aš noriu paklausti, ar tai reiškia, kad Turto banko atleidimas nuo žyminio mokesčio pagerins valstybės biudžeto padėtį? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Galbūt iš tikro tas klausimas yra vienareikšmis, šiek tiek valstybės biudžetas neteks tos dalies, tačiau imdami bendrą šio Turto banko padėtį matytume, kad daugiau pareikalaus lėšų, jeigu mes jį turėtume kaip nors kitaip sanuoti. Todėl manytume, kad neturėtų būti mokamas žyminis mokestis.

PIRMININKAS. Daugiau klausėjų nėra. Dėkoju pranešėjui. Mums, kolegos, reikia apsispręsti, ar pritariam po pateikimo ir ar pradedam svarstymo procedūrą. Nematau norinčių diskutuoti dėl balsavimo motyvų. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu?

Taigi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta po pateikimo, bus pradėta jo svarstymo procedūra. Ir turėtų būti siūlomas svarbiausias komitetas. Pagrindinis – tikriausiai Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jūs neprieštarautumėt? Pranešėjas neprieštarauja. Taigi šie du komitetai turės dar daugiau darbo.

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-345 (pateikimas)

Ir jau dabar atėjo pono A.Račo priešpietinio 1-4 klausimo eilė. Tai Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. P-345. Pateikimas. Tribūnoje A.Račas. Bet dar repliką norėtų Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad čia pritarta po pateikimo, tačiau norėčiau, kad būtų įrašyta į protokolą, kad vis dėlto būtų ekonominis buvusio įstatymo pataisos pagrindimas.

PIRMININKAS. Aš net neabejoju, kad Biudžeto ir finansų komitetas svarstydamas turėtų turėti šitokius dalykus, nes tai vis dėlto pinigai, o Vyriausybė pati teikia. Tikiuosi, kad Vyriausybė turi savo suformuluotas išvadas ir žino, kas ten yra. Bet ponia E.Kunevičienė su savo komitetu išreikalaus visų reikiamų dalykų. Pone Kuzminskai, jūs sutinkate, kad taip galėtų būti. Tai ačiū. Pone Račai! Aš dar sykį kartoju pono A.Račo dabar pristatomo įstatymo projektą: tai Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-345. Pateikimas. Žodis Seimo nariui A.Račui.

A.RAČAS. Gerbiamieji kolegos, praeitais metais buvo priimtas Labdaros ir paramos fondų įstatymas, kuris iš esmės yra geras įstatymas, tačiau 18 straipsnis, paskutinis straipsnis, praktiškai reikalaujantis perregistruoti visas labdaros ir paramos organizacijas, pagal Labdaros fondo įstatymą naikina visas labdaros ir paramos organizacijas Lietuvoje. Jeigu kam teko susidurti su tuo, kaip Vakarų Europoje viskas organizuojama, tai dalį valstybės funkcijų, kurias šiuo metu atlieka mūsų valstybė, ten atlieka įvairios paramos ir labdaros organizacijos, yra numatytos tų organizacijų rėmimo galimybės, ir tų organizacijų yra ne viena, o kelios, jos yra konkuruojančios ir kiekviena organizacija stengiasi savo darbą atlikti kiek galėdama geriau, kad turėtų daugiau klientų ir daugiau paramos. Sakykim, senelių namai, invalidų namai arba laikini vaikų globos namai, kitų institucijų gelbėjimo tarnybos priklauso įvairioms organizacijoms. Sakykim, pagal Vokietijos pavyzdį būtų Maltos ordinas, Raudonasis Kryžius, Samariečių bendrija, Gaisrininkų draugija ir privatūs asmenys. Šitas mūsų Labdaros ir paramos fondų įstatymas naikina iš esmės Labdaros ir paramos organizacijų įstatymą, kuris neatšauktas, jis galioja. Dabar mes susiduriam su tokia kolizija: čia Teisingumo ministerija reikalauja, kad būtų perregistruojamos visos šios organizacijos kaip labdaros fondai, kur nėra jokios narystės, o mes Lietuvoje dabar jau turim keletą organizacijų, kurios yra tarptautinės, sakykim, Maltos ordinas yra tarptautinė organizacija arba Lietuvos samariečių bendrija yra Lietuvos organizacija, kuri tapo Europos Sąjungos samariečių bendrijos asocijuota nare. Mes priklausom tai asociacijai, t.y. organizacijai, kuri turi atstovybę prie Europos Tarybos ir panašiai. Dabar iškilo toks klausimas (man teko dėl jo tartis su juristais): arba šį 18 straipsnį visiškai panaikinti, atšaukti, arba priimti pataisą, kuri šiandien teikiama, turint galvoje, kad iki gruodžio 31 d. turi būti peržiūrėti Labdaros ir paramos organizacijų, Visuomeninių organizacijų ir kiti įstatymai, kurie neprieštarautų vienas kitam ir atitiktų Vakarų Europos standartus. Ir aš prašyčiau šiai pataisai pritarti. Taip pat prašyčiau savo kolegas, kad ši pataisa būtų priimta ypatingos skubos tvarka, kadangi šis Labdaros ir paramos fondų įstatymas iš esmės turėtų įsigalioti nuo balandžio 14 d. O mes to įstatymo veiklą, jo įtaką, jo reikšmę pajutom tiktai tada, kai buvo pradėtos naikinti labdaros organizacijos Lietuvoje.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, patikslindamas šitą jūsų pataisą norėčiau paklausti, ar nebūtų tikslinga žodį „ir” pakeisti „ar” – tai labdaros organizacijos ar labdaros fondai. Tai lyg ir atskirtų, akcentuotų juos atskirai. Ir po žodžio „įstatymą” įrašyti „akcentuodami savo paskirtį” konkrečiai, jeigu tai labdaros organizacijos, tai labdaros, jei labdaros fondai, tai labdaros. Kad tai būtų atskirta. Ačiū.

A.RAČAS. Čia yra paimta iš Labdaros ir paramos fondų įstatymo. Ten yra taip viskas suformuluota. Ir mes čia paėmėm tiktai vieną dalyką – pratęsėm persiregistravimo periodą iki gruodžio 31 d. tikėdamiesi, kad per tą laiką bus parengti įstatymai. Aš siūlyčiau palikti taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Paskui mes komitete, žinoma, aiškinsimės, bet aš nenorėčiau, kad ponas A.Račas suklaidintų Lietuvos žmones sakydamas, jog Labdaros fondo įstatymas galioja ir visuomeninės organizacijos negali užsiimti labdara. Visos visuomeninės organizacijos turi teisę užsiimti labdara, nes jos nėra pelno įmonės. Labdaros fondo įstatymas reguliuoja tiktai tą labdarą, kuri teikiama iš pelno įmonių ir kurioms suteikiama lengvata dėl pelno mokesčio. Ir todėl tos lengvatos suteikimas turi reikalauti ir atitinkamos kontrolės. Ir ta kontrolė vykdoma per labdaros fondus. Tai pelno siekiančios įmonės, teikiančios labdarą pelno sąskaita, iš dalies ir valstybės sąskaita dėl to, kad būtų sumažinti mokesčiai, gali tai daryti tik per labdaros fondus. O visuomeninėms organizacijoms, kurias ponas A.Račas minėjo, niekas Lietuvoje nedraudžia užsiimti labdara. Jos gali gauti labdarą, gali teikti labdarą, gali rinkti iš žmonių labdarą, iš kur nori. Taip, kaip ir visi kiti. Todėl, pone Račai, nepainiokit labdaros teikimo su labdaros fondais, kurie formuojami iš labdaros, gaunamos iš pelno siekiančių įmonių.

PIRMININKAS. Klausimas kaip reikiant, pone Račai, daugiau komentuojama…

A.RAČAS. Teisingumo ministerija ir jos pareigūnai mano visai kitaip. Ir čia tas pateiktas labdaros supratimas yra labai supaprastintas. Yra labdaros organizacijų, sakykim, Samariečių bendrija, jos veikla yra gelbėjimo tarnybų organizavimas, pirmosios pagalbos kursų organizavimas, senelių namų steigimas. Sakykim, šiuo metu Lietuvoje (ar mes norim, ar nenorim), bet jau yra pristeigtų parapijų senelių namų. Kažkas turėtų būti reguliuojama. Jie gauna paramą iš kažkur, taip pat turi būti numatyta įstatyme, kokią paramą teiks Vyriausybė.

Sakykim, ateity, po metų, jeigu valstybė suteiks paramą, tai geriausi senelių namai bus Rietave – parapijos senelių namai. Taip pat Lietuvos samariečių bendrija turi kartu su parapija įsteigusi senelių namus Rumšiškėse, laikinus globos namus Telšiuose ir t.t. Tai nėra vien labdaros daiktų gavimas ir išdalijimas, o yra platesnė veikla.

PIRMININKAS. Kolegos, aš prašyčiau diskutuoti grynai dėl techninio šito mūsų įstatymo projekto, kuriame norima patikslinti tik datas. Seimo narys M.Končius gali klausti.

M.KONČIUS. Gerbiamasis Račai, aiškinamojo rašto pabaigoje jūs rašote, kad įstatymuose daug neaiškumų, neskatinamos įmonės, reikia daryti daug pakeitimų. Man įdomu, ar nukelsite teikiamo įstatymo terminą ir kas iniciatoriai – ar jūs, ar koks nors komitetas? Ar rengiami tie įstatymo pakeitimai ir suderinimai?

A.RAČAS. Vakar mes turėjom susitikimą su Socialinių reikalų ir darbo ministerijos viceministre ponia V.Blinkevičiūte ir tuos klausimus aptarinėjome. Taip pat aptarėme su mūsų Juridiniu skyriumi. Turi būti sudaryta grupė žmonių, kuri parengtų arba pakoreguotų tuos įstatymus, kurie dabar yra, kad jie vienas kitam neprieštarautų.

PIRMININKAS. Jums, pone Račai, klausimai baigti. Kolegos, mums reikia apsispręsti, ar pritariam pateiktam įstatymo projektui po pateikimo. Ar yra norinčių diskutuoti? Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Reikėtų pritarti šiam pasiūlymui, nes iš tikrųjų labdaros organizacijų reikaluose yra dalykų, kuriuos reikėtų įstatymiškai tinkamiau sutvarkyti ir būtent tai, ką siūlo ponas A.Račas kaip dalinį sprendimą, manau, tikrai reikėtų palaikyti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis bus prieš?

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų prisijungiu prie anksčiau išdėstytų minčių, kurias išsakė ponia E.Kunevičienė, todėl atsisakau savo klausimo. Aš manyčiau, kad po pateikimo galima pritarti, tačiau jokiu būdu negalima taikyti skubos tvarkos. Čia yra kur kas didesnės problemos negu vien datos perkėlimas, – taip? Todėl aš tikrai sakau: komitetams atiduodam svarstyti, po pateikimo siūlyčiau pritarti, bet jokiu būdu ne skubos tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar ponas K.Kuzminskas kalbėtų prieš?

K.KUZMINSKAS. Negaliu kalbėti prieš. Siūlau pritarti ir palaikyčiau skubesnę tvarką, nes reikia patikslinti, ir nieko baisaus, kad mes tą datą atidėsime šiek tiek… Taip, pritariu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pirma, kolegos, reikia apsispręst, ar mes pritariame po pateikimo. Ar būtų norinčių balsuoti, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Dėl ypatingos skubos tvarkos, aš matau, skiriasi mūsų nuomonės. Aš tiesiog bijau, kad mes šiandien ypatinga skuba nepriimtume per daug įstatymų. Žinoma, galėtume diskutuoti. Ar kas norėtų kalbėti dėl ypatingos skubos tvarkos, kurią galėčiau siūlyti?

A.RAČAS. Galima žodį?

PIRMININKAS. Dar ponas A.Račas, vis nepaliekantis tribūnos. Prašom.

A.RAČAS. Praktiškai čia niekas nesikeičia, tiktai nukeliamas perregistravimas. O per tą laiką turės pagalvoti ir komitetai, ir visi kiti, taip pat ir Biudžeto ir finansų komitetas. Aš iš tiesų sutinku, kad turi būti labai griežta kontrolė, kad mes gauname labai daug paramos. Mes, Samariečių bendrija, per dvejus metus gavome už 6 mln. Kažkokia kontrolė turi būti, ir mes sutinkame. Dabar ta kontrolė vyksta, kontroliuoja muitininkai bei socialinės rūpybos ir globos skyriai. Mes negalime kitaip priimti. Dar neseniai mus tikrino iš Socialinių reikalų ministerijos ir Mokesčių inspekcijos. Pasakyta, kad pas mus viskas labai tvarkingai padaryta. Dėl datos pakeitimo, aš manyčiau, kad neturėtų būti didelių prieštaravimų.

PIRMININKAS. Čia paties pateikėjo buvo kalbama dėl balsavimo motyvų ?

A.RAČAS. Taip.

PIRMININKAS. Aš tiesiog norėčiau, kad dar žodį pasakytų E.Kunevičienė ir gal dar kas nors, tada aš būčiau… (Balsas salėje)

Seimo narė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Svarstyti reikia, nes žmogus pateikia. Bet tai yra visai kitos problemos. Tai yra Muitų statuto problema, kad neapmokestintų labdaros. Ten teisingai sakė, kad reikia spręsti dėl visai kitų įstatymų pakeitimų. Svarstykime, tik neskubėkime.

PIRMININKAS. Tai mes jau pritarėme po pateikimo. Dabar dar tenka pasirinkti komitetą. Koks komitetas turėtų būti pagrindinis – ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas?

E.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas turi būti.

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas.

E.KUNEVIČIENĖ. Nes tai yra mokesčių klausimas.

PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis komitetas. Matyt, jūsų ir užtektų. Jis galės pasikviesti pagalbininkų ir paprašyti išvadų ir iš kitų komitetų. Ačiū. Bus pradėta svarstymo procedūra, tada visi neaiškūs dalykai turėtų išaiškėti.

Dar replika po balsavimo – Seimo narys A.Račas.

A.RAČAS. Aš nemanau, kad čia yra kokių nors problemų dėl termino pratęsimo. Paskui galima svarstyti – kiek nori. O kitą savaitę mūsų nebus. Aš nežinau, 14 d. tas įstatymas įsigalioja, o tada praktiškai nustoja egzistuoti visos labdaros organizacijos. Dar kolegoms pasakyčiau, kad Samariečių bendriją draudė Hitleris ir Stalinas.

PIRMININKAS. Net ir Hitleris, ir Stalinas, pone Antanai Račai, nėra argumentai, kad aš, einantis Seimo Pirmininko pareigas, teikčiau ypatingos skubos tvarką. Prašome atleisti. Prašome atleisti už šitą nevykusį pajuokavimą.

Seimo narių pareiškimai

Mielieji kolegos, aš dar laukiu dviejų pranešėjų, kurie skuba, – pono M.Stankevičiaus ir pono R.Pleikio. Ar jūs dabar neprieštarautumėte, jeigu dabar atkeltume 1-11 klausimą ir paprašytume, kad norintys pareikšti šiandien pareiškimus tai galėtų dabar ir padaryti.

Pirmasis, užsirašęs LDDP frakcijos vardu – Seimo narys P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėkoju už galimybę perskaityti Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos pareiškimą.

„Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui gerbiamajam G.Vagnoriui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio pirmąja dalimi apskrityse įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyriausybė. Todėl pareiškiame visų pirma Jums, gerbiamasis Premjere, kad visoje dešimtyje apskričių jų administracijų visiems valdininkams įspėjimo lapeliai dėl atleidimo iš darbo pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą (cituoju: „kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo organizavimo”) įteikti neteisėtai. Tai patvirtino ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras V.Pakalniškis, atsakydamas Vyriausybės pusvalandyje į Seimo nario A.Salamakino pateiktą atitinkamą klausimą. (Stenogramos kopija pridedama.)

Todėl prašome sustabdyti pradėtą neteisėtą visų apskričių valdininkų atžvilgiu atleidimo procedūrą.

Pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą atleidžiami tik tie darbuotojai, kurių darbo vietos panaikinamos. Kitų darbuotojų darbo santykiai turėtų tęstis pagal Darbo sutarties įstatymo 32 straipsnio nuostatas.”

Pasirašo Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos seniūnas Č.Juršėnas.

Noriu pacituoti V.Pakalniškio atsakymą į pateiktą klausimą: „Iš tikrųjų aš galiu pasakyti tik tiek, kad visiems reikia išduoti lapelius tuo atveju, kai yra likviduojama organizacija. Jeigu yra reorganizuojama, lapelius dėl atleidimo reikia išduoti tiems, kuriuos yra numatyta atleisti. Matyt, čia yra administravimo ydinga praktika, kai kartais pasinaudojama reorganizacija mėginant išspręsti savo reikalus. Tačiau čia irgi yra teismo reikalas. Žmonės, kurie yra nuskriausti, turi kreiptis į teismą. Čia kito kelio nėra.”

Su paskutiniu komentaru mes nesutinkame, dėl to ir kreipiamės į Ministrą Pirmininką, kadangi kol kas tie darbuotojai neatleisti, o tik pradėta atleidimo procedūra – įteikti įspėjimo lapeliai, todėl Ministras Pirmininkas turi visas galias sustabdyti šį atleidimo procesą. Noriu pasakyti ir padėkoti Ministrui Pirmininkui, kuris šios savaitės pradžioje priėmė Č.Juršėną su šiuo pareiškimu ir žadėjo išsiaiškinti ir padaryti įtaką atleidimo procedūrai. Tačiau iki šiol mes neturime paaiškinimų, kas yra padaryta, todėl šiandien ir skelbiame šį pareiškimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar galėtumėte įteikti tekstą? Nors atleidimas ir nepradėtas, bet prevencijai, žinoma, reikia pritarti.

Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Karosą. 14 minučių (iki 13 val.) jūs turite laiko iki kito klausimo.

J.KAROSAS. LDDP frakcijos pareiškimas „Dėl spaudos publikacijų apie mafijos suaktyvėjimą Lietuvoje”.

„Šios dienos „Respublikos” laikraštyje atspausdintas straipsnis „Brigada, kuri visada sugrįžta”. Jame kalbama apie jau ir anksčiau spaudoje skelbtą didelės tarptautinės mafijos veiklą, susijusią su Lietuva.

Nerimą kelia tai, kad tarptautinio nusikalstamo pasaulio veiklos gijos, pasak publikacijos, nusitęsia net į Vidaus reikalų ministerijos struktūrą. Naujas mafijos veiklos suaktyvėjimas, sugrįžus į valdžią Lietuvoje konservatoriams, kurie, kaip žinome, skelbia „švarių rankų” politiką ir griežtą kovą su nusikalstamumu, negali nekelti susirūpinimo. Kreipiamės į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ir vidaus reikalų ministrą, prašydami neatidėliojant ištirti publikacijoje minimus faktus.” Ačiū.

PIRMININKAS. Pareiškėjų daugiau nėra. Dar vienas pavyzdys, kad per greitai ir per gerai dirbti nėra labai gerai. Dar vienas pareiškimo autorius? Ar jūs sutiktumėte suteikti žodį ponui P.Šakaliniui?

Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Laba diena! Atsiprašau už sutrukdymą. Ką tik gavau faksą iš Kauno krašto darbininkų sąjungos. Kauno krašto darbininkų ir Kauno krašto invalidų ir pensininkų sąjungos pareiškimas.

„Dar neužgeso rinkimų į savivaldybes aistros, nesudarytos savivaldos valdymo struktūros. Dalis politinių partijų, gavusių balsų mažumą arba visai pralaimėjusių Seimo ir savivaldybių rinkimus, jau dabar reikalauja gyvenimo pagerėjimo, o iš kitos pusės – priešinimasis bet kokiems pertvarkymams, reformoms. Rengiami referendumų projektai, piketai ir kitos akcijos.

Kauno krašto darbininkų sąjunga ir Kauno krašto invalidų ir pensininkų sąjungos neorganizuoja ir nedalyvaus 1997 m. balandžio 12 d. Profesinių sąjungų susivienijimo organizuojamoje akcijoje.

Kreipiamės į darbininkus, tarnautojus, invalidus, pensininkus, visus geros valios žmones:

Visas iškylančias problemas ir nuomonių skirtumus aiškinkimės ir spręskime dialogu per savo išrinktus Seimo ir tarybos narius.

Pavargusiems sunkiame gyvenimo kelyje, ramybės ir vilties, troškimo aukotis ir dorai dirbti Lietuvos labui. Tikėkime geresne ateitimi!

Pareiškimas priimtas bendrame komiteto ir valdybos posėdyje 1997 m. balandžio 7 d.” Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, Seimo narių pareiškimai nekomentuojami nei šypsenomis, nei susižavėjimo šūksniais. (Balsas salėje)

Dabar kviečiu į tribūną dar vieną pranešėją – Seimo narį G.Šileikį.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai!

„Šios dienos Seimo rytinio plenarinio posėdžio metu, po Seimo nario E.Bičkausko pateikto svarstyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, posėdžiui pirmininkavęs Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Vidžiūnas komentuodamas menkino ir niekino įstatymo pateikimo iniciatorius ir taip rodė nepagarbą Lietuvos centro sąjungos frakcijai.

Tokiais savo veiksmais Seimo Pirmininko pavaduotojas pažeidė Seimo statuto 98 straipsnį, kuris posėdžio pirmininkui neleidžia dalyvauti diskusijoje.

Atkreipiame Etikos ir procedūrų komisijos narių dėmesį, jog Seimo plenariniams posėdžiams pirmininkaujantys Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) nariai dažnai komentuoja Seimo narių kalbas.

Prašome Seimo Etikos ir procedūrų komisiją įvertinti Seimo Pirmininko pavaduotojo A.Vidžiūno veiksmus ir informuoti Lietuvos centro sąjungos frakciją apie priimtus sprendimus.” Ačiū.

PIRMININKAS. Taip, tiesa. Bet aš kreipiuosi į Centro frakciją, kad jie savo kolegai R.Ozolui pagaliau įpūstų drąsos ir jis greičiau čia atsisėstų, tada būtų visai kita posėdžių vedimo tvarka. O aš labai apgailestauju dėl savo liežuvio.

Kolegos Seimo nariai, dabar mums vis dėlto reikia 8 minutes palaukti krašto apsaugos ministro Č.Stankevičiaus. (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau dėl to, tai yra tam tikras rengėjų pasirengimo posėdžiui trūkumas. Aš prašyčiau dar pasilikti – du svarbūs klausimai. Šios dienos darbotvarkėje dar yra likę du svarbūs klausimai.

Vyriausybės pusvalandis. Krašto apsaugos ministras Č.V.Stankevičius

Trupučiuką neįprastas mūsų darbotvarkės priešpiečio klausimas – Vyriausybės pusvalandis, kuris paprastai būna po pietų. Bet galbūt mes, dar neapsunkę nuo sėdėjimo kavinėje ir valgykloje, būsime ypač aktyvūs ir svarstysime Lietuvos krašto apsaugos klausimus.

Aš kviečiu į tribūną Vyriausybės pusvalandžio dalyvį – krašto apsaugos ministrą Č.Stankevičių. Pusvalandis jo kalbai ir mūsų klausimams.

Č.V.STANKEVIČIUS. Dėkoju pirmininkui už suteiktą galimybę pasakyti keletą žodžių Seimui, taip pat atsakyti į Seimo narių klausimus.

Krašto apsaugos sistemos pagrindinis uždavinys yra pasirengti valstybės gynybai. Pagrindinė institucija, kariuomenė, taip pat vykdo šį uždavinį. Naudojame savas galimybes, kurias suteikia Seimo patvirtintas krašto apsaugos biudžetas, taip pat naudojamės tomis galimybėmis, kurias suteikia tarptautinis bendradarbiavimas.

Aš noriu kalbėti trumpai, kad Seimo nariams liktų daugiau laiko manęs paklausti. Noriu pasakyti, kad mūsų kariuomenės parengimas vyksta planingai. Tai – kasdienis, nuolatinis mokymas, taip pat to mokymosi efektyvumo patikrinimas rengiant pratybas.

Neseniai Lietuvoje mes sėkmingai surengėme iki šiol didžiausias pratybas, kuriose dalyvavo apie 2000 karių. Tos pratybos vyko didelėje teritorijoje natūraliomis sąlygomis Panevėžio apskrityje. Jos praėjo sėkmingai ir išryškino kai kuriuos trūkumus dėl mūsų kariuomenės aprūpinimo technika. Buvo parodytas gana neblogas karių pasirengimas ir vadų pasirengimas.

Kalbėdamas apie įvairius tarptautinio bendradarbiavimo planus, aš galėčiau pasakyti tik labai trumpai. Pagal šių metų suderintą tarptautinio bendradarbiavimo planą su NATO pagal partnerystės programą mes numatome dalyvauti 145 bendradarbiavimo renginiuose, iš jų – 25 rūšių karinėse pratybose. Dvejos iš šitų pratybų yra Lietuvos teritorijoje. Vienos iš jų kaip tik vyksta šiomis dienomis, šiandieną, Ruklos poligone. Jos vadinamos „Gintarinio slėnio” vardu. Pratybos taip pat vyksta pagal „Partnerystės taikos labui” planą, pagal individualų Lietuvos ir NATO partnerystės planą. Rudenį Lietuvos teritorijoje yra numatyta surengti Danijos, Lietuvos, Lenkijos taikos rėmimo operacijų pratybas, kurios pavadintos „Gintarinė viltis” ir įvyks rudenį Lietuvos teritorijoje. Šiuo metu vyksta planavimo konferencija dėl šių pratybų. Pratybose bus sudaryta jungtinė kuopa iš Lietuvos, Danijos ir Lenkijos būrių. Įskaitant ir aprūpinimo kuopą, dalyvaus apie 300 karių. Šiandien grįžta didelis būrys Lietuvos karių, atlikusių tarptautinę misiją Bosnijoje. Jie atskris vakare ir bus sutikti Kauno Karmėlavos aerouoste.

Neseniai, praeitą savaitę, įvyko (tai buvo balandžio 3 d.) trijų Baltijos valstybių – Latvijos, Lietuvos, Estijos – gynybos ministrų pasitarimas. Tokie pasitarimai yra rengiami reguliariai kas pusė metų. To pasitarimo metu buvo pasirašytas susitarimas komunikato pavidalu, kuriame yra įtvirtintas svarbus dalykas. Tai pasidalijimas atsakomybe už svarbiausius bendrus Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektus. Pagal šį susitarimą Latvija toliau koordinuos ir Latvijos teritorijoje bus centrinė būstinė bei mokymo centras Baltijos bataliono taikos operacijoms arba apskritai tarptautinėms operacijoms rengiamo Baltijos bataliono rengimo bazė ir vadovavimo centras. Baltijos ministrai susitarė, kad regioninės oro erdvės kontrolės centras bus įsteigtas Lietuvoje ir Lietuva imasi lyderio vaidmens ir atsakomybės už šio centro išplėtimą ir funkcionavimą.

Norėčiau pažymėti, kad tokie projektai vykdomi visų trijų Baltijos valstybių sąskaita pasidalijant išlaidų naštą ir pareigas, atsakomybę, bet tai yra bendri projektai, tiktai vadovavimą jiems valstybės pasidalijo remdamosi lygiateisiškumo principu. Žinoma, mums truputį gaila, kad teko sutikti, jog jungtinės jūrų eskadros kūrimo projekto vadovavimas perduodamas Estijai. Tačiau, kaip sakiau, mes pasidalijom po lygiai. Lietuva sutiko ir norėjo, kad oro erdvės kontrolės centras būtų Lietuvoje. Nors Baltijos laivyno eskadros projekto iniciatyva buvo Lietuvos laivyno, Lietuvos kariuomenės vadovybės iniciatyva ir pirmoji sėkminga konferencija, seminaras buvo surengtas Vilniuje. Tad trumpai tiek apie tarptautinį bendradarbiavimą.

Dabar aš norėčiau tik pasakyti, kad Baltijos valstybių ministrai susitikimo metu sutarė planuoti kitais metais surengti Lietuvos, Latvijos, Estijos bendras pratybas, į kurias kiekviena šalis pasiųstų po vieną batalioną. Bet ten dalyvautų jau ne taikos palaikymo batalionas, bet įprastiniai mūsų kariuomenės batalionai ir būtų pirmosios bendros pratybos. Joms reikia gerai pasirengti. Dar konkrečių sprendimų nėra. Yra pats sprendimas, kad tokias pratybas mes planuosime ir rengsime.

Keletas žodžių apie šaukimą į kariuomenę. Šiuo metu vyksta naujokų šaukimas. Yra šaukiama apie 14 tūkst. vyrų. Iki šiol atvyko per 8 tūkst. Dabar dar būtų man sunku pasakyti apie tai, kiek yra tinkamų, tačiau maždaug santykis būna toks, kad tik pusė iš jų pripažįstami tinkamais. Didelis skaičius šauktinių šaukiami neatvyksta laiku. Yra problemų, kad juos reikia raginti ir net padėti jiems atvykti į šaukimo punktą. Ta proga norėčiau pasakyti, kad mūsų nuostata, kuri įtvirtinta Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, yra ta, kad šaukimas yra civilinės valdžios reikalas ir kariuomenė pati naujokų nerekrūtuoja ir neima. Atvykimas ar neatvykimas turėtų rūpėti civilinei valdžiai, nes tai yra civilių konstitucinės prievolės vykdymas.

Nenorėdamas daugiau užimti man skirto laiko, aš tuo ir baigčiau savo trumpą kalbą. Laukiu klausimų.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. O aš atsiprašau dėl Seimo technikos darbo šiandien. Aš tikiuosi, kad per tą pertrauką šiandien popiet ir kitą savaitę mūsų meistrams pavyks su ja susitvarkyti.

Mielieji klausėjai, prašyčiau stoti prie mikrofonų. Pirmasis klausia Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis ministre, dirbant Seimo laikinojoje komisijoje susidarė nuomonė, kad jūsų ministerijoje nepakankamai subalansuotos kai kurios tarnybos, ypač kontržvalgybos, imuniteto. Man neaišku, ką veikia antrojo departamento kai kurie skyriai? Tai lyg ministerijos ministerijoje, visiškai neatskaitingos ministrui. Ar nebūtų tikslinga peržiūrėti galiojančią tvarką?

Kartu norėčiau paklausti, kaip komentuotumėte tam tikrų specialiųjų tarnybų operatyvinių duomenų rinkimą apie krašto apsaugos sistemą? Tai ar neįeina į tų žinybų darbo sferą nebūtini duomenys? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Valstybės gynimo taryba buvo rekomendavusi patikrinti operatyvinės veiklos teises turinčios tarnybos funkcijas, efektyvumą. Tokį patikrinimą mes padarysime turėdami tikslą iš tikrųjų objektyviai patikrinti efektyvumą to darbo, kurį ši tarnyba turi atlikti. Taip pat turėčiau iš anksto sutikti su jūsų klausime išgirstu tam tikru kritišku požiūriu, kad kai kurių patikslinimų, subalansavimo, kaip jūs sakėte, reikės. Bet aš norėčiau, kad būtų patikrinta padėtis, išnagrinėti reglamentuojantys dokumentai ir man pateikti pasiūlymai, kaip reikėtų tą darbą patobulinti.

Dėl kitų tarnybų darbo, kuris kartais atrodo, kad yra prasilenkiantis su joms pavestomis funkcijomis, tai, žinoma, ne mano kompetencija svarstyti kitų tarnybų veiksmus. Aš manyčiau, kad tai galėtų padaryti Nacionalinio saugumo komitetas. Būtų labai gerai, jeigu tą klausimą panagrinėtų.

PIRMININKAS. Jau įsijungė mūsų kompiuteriai. Suteikiu žodį iš anksto užsirašiusiam Seimo nariui A.Salamakinui.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis ministre, Ministras Pirmininkas ponas G.Vagnorius paskelbė kelias, jo žodžiais tariant, žiaurias akcijas. Aš jūsų vis dėlto norėčiau paklausti. Šiandien ir spaudoje pasirodė informacija, kad jūs savo įsakymu ar nežinau kuo uždraudėte teikti informaciją masinėms informacijos priemonėms. Ar tai irgi yra kažkokia žiauri akcija prieš spaudą?

Č.V.STANKEVIČIUS. Tai, ką jūs pasakėte, visiškai neatitinka tikrovės. Aš paaiškinsiu, kaip iš tikrųjų yra. Aš esu pasirašęs įsakymą įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr.1391 „Dėl oficialios valstybės ir savivaldybių valdžios ir valdymo institucijų bei kitų biudžetinių organizacijų informacijos registravimo bei pateikimo žmonėms ar viešosios informacijos rengėjams tvarkos”. Tai yra įsakymas, kuris neuždraudžia informacijos, kaip kai kas teigia, tačiau, priešingai, reglamentuoja jos pateikimą. Ko tuo siekiama? Siekiama, kad spauda ir visuomenė gautų patikimą ir oficialią informaciją, nes priešingu atveju pasirodo gandų, kurie iš tikrųjų yra žalingi ir šiek tiek kelia abejonių dėl kariuomenės, valstybės įvaizdžiui gali būti nenaudingi. Bet kokie gandai arba netiksli informacija, suprantama, atneša žalos. Todėl mes nustatėme, kad oficialią informaciją turi teisę duoti ne tik ministras, pavaduotojai, generalinis inspektorius, kariuomenės vadas, taip pat ir visi vadai, t.y. batalionų vadai, ir spauda turi teisę informaciją gauti. Šitas įsakymas visiškai nekvestionuoja ir neapriboja tos teisės. Taip pat mes numatome, kad vadai gali paskirti atsakingus karininkus arba kitus pareigūnus, kurie tokią informaciją pateiktų. Rengiant šitą įsakymą, kai jo projektas buvo parengtas, jis buvo svarstomas jau atvykus dirbti paskutiniam viceministrui, kuris turi kitos demokratinės valstybės didžiulę darbo patirtį karinėse institucijose. Mes tuo pasinaudojome, jis peržiūrėjo šitą įsakymą ir patvirtino, kad ir kitose NATO šalių kariuomenėse bet kas ir bet kokia proga negali duoti informacijos. Tuo labiau teikti neoficialią informaciją. Tai yra reglamentavimas, nes kariuomenė yra statutinė organizacija. Tačiau čia norėčiau pasakyti, kad jeigu spaudos atstovai negautų informacijos, pavyzdžiui, nebūtų surengtos spaudos konferencijos ir negauta informacija, gali kreiptis raštu į atitinkamus vadus, ir informacija turės būti pateikta. Su viena sąlyga: jeigu šita informacija nebus tarnybinė arba valstybės paslaptis. O įsakyme, kurį aš pasirašiau, numatoma rengti reguliarias, planingas spaudos konferencijas ir pristatyti. Mes norime, kad visuomenė daugiau žinotų ir žinotų patikimai apie tai, kas kariuomenėje yra nuspręsta, kokia yra pozicija arba dėl įvykių, arba kokių nors visuomenei aktualių dalykų. Tai tiek aš galėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas. Ruošiasi P.Papovas, jeigu pasižymės kompiuteryje.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis ministre, atsižvelgiant į visuomenės iniciatyvą, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas dar 1991 m. buvo įsteigęs Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės gynimo fondą. Į šį fondą Lietuvos gyventojai, įmonės, organizacijos pervedinėjo pinigų.

Mano klausimai būtų du. Ar Krašto apsaugos ministerija yra gavusi lėšų iš minėto fondo ir kaip jos yra panaudotos?

Ir antrasis klausimas. Ar šis fondas šiuo metu egzistuoja ir kas jam vadovauja?

Č.V.STANKEVIČIUS. Iš tikrųjų tai aš negaliu atsakyti į šitą klausimą. Seimas, kaip prisimenate, buvo priėmęs nutarimą, pakeičiantį pirminį nutarimą, ir aš dabar apie to fondo sukauptų lėšų likimą bent šiandien nieko negaliu pasakyti. Gal aš esu nepasiruošęs. Bet tada iš tikrųjų reikia pasidomėti ir man. Dėkui už tą klausimą.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Ruošiasi V.Bogušis.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, pažymima, kad apie 50% jaunuolių netinka karinei tarnybai ir daugiausia tai miestų jaunuoliai. Ar neteko domėtis priežastimis, ar tai reali situacija? Argi miestuose blogos galimybės fiziškai tobulėti jaunuoliams? Ar tik kaimo berneliai tinkami karinei tarnybai? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Iš tikrųjų yra du reiškiniai, į kuriuos reikia kreipti rimtą dėmesį. Pirma, tai, kad ne visi vykdo prievolę ir įvairiais būdais mėgina jos išvengti.

Antra. Didelė dalis, kaip jūs minėjote, šauktinių pripažįstami netinkamais karinei tarnybai. Man sunku būtų atsakyti apie visus atvejus. Gali būti abejonių dėl medicininių komisijų išvadų, tačiau vis dėlto iš tų, kurie atvyksta, reikia pripažinti, kad realiai pagal kriterijus, kuriuos yra nustačiusi Vyriausybė remdamasi sveikatos apsaugos ir mūsų medicininės tarnybos medikų pasiūlymais, pagal tuos kriterijus daug pripažįstama netinkamų. Čia galima galvoti apie tai, kad galbūt tie reikalavimai yra per dideli. Antras dalykas. Prievolę vykdo būtent tie žmonės, tarp kurių pagal savo sveikatos būklę daugiau yra netinkamų. Reikia prisiminti, kad aukštųjų mokyklų studentams, kitiems besimokantiems jaunuoliams paprastai šaukimas atidedamas ir todėl tas procentas tarp tų likusių yra didesnis. Tačiau būtų gerai, jeigu kuris nors Seimo komitetas vis dėlto ištirtų problemą, nes čia yra ne kariuomenės problema, bet socialinė problema ir mūsų jaunimo problema. Jeigu iš tikrųjų situacija yra tokia, o nėra pagrindo labai abejoti (gali būti netikslūs tie duomenys, tačiau pats faktas nekelia abejonių), aš prašyčiau Seimo pagalbos ištirti šitą socialinį reiškinį, nes tai atsilieps ne tik karių šaukimui ir apmokymui, bet ir ateityje tie žmonės papildys visas mūsų gyvenimo sritis kaip potenciali ateinanti pamaina.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis. Ruošiasi P.Gylys.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis ministre, Karo prievolės įstatyme yra numatyta alternatyvi tarnyba arba, kitaip sakant, nemilitarinė tarnyba, bet ji ir iki šios dienos neveikia. Ar jūs nemanote, kad paleidus tą mechanizmą būtų supaprastinta pati šaukimo procedūra, ir galbūt mes daug lengviau galėtume paimti atitinkamą kiekį jaunuolių?

Dar aš norėčiau. Vis dėlto ar įmanoma šiandien paleisti tą mechanizmą arba, tiksliau, kodėl tas mechanizmas nepaleistas? Labai ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Dėkui. Mes dabar rengiame ir artimiausiu metu pateiksime Seimui naują Krašto apsaugos įstatymo redakciją. Šiek tiek vėliau mes parengsime Karo prievolės įstatymo pakeitimus. Dėl Karo prievolės įstatymo, tai tarp tų pakeitimų numatome išplėsti tarnybos galimybes. Pavyzdžiui, kad aukštąjį mokslą baigiantys jaunuoliai turėtų galimybę savanoriškai studijų metu baigti pagal specialiąją programą karininkų kursus ir įgyti atsargos karininko laipsnį, kad jiems nereikėtų eiti tarnauti eiliniais kartu su kitais. Taip pat ir kitas galimybes. Alternatyvi tarnyba yra numatyta Europos Tarybos dokumentuose, taip pat kituose tarptautinės teisės aktuose ir Lietuvos Konstitucijoje. Tačiau iš tikrųjų ji neįgyvendinta. Rašydami Krašto apsaugos tarnybos įstatymo naują redakciją mes apskritai norime sureguliuoti viską apimančios tarnybos rūšis, tačiau, atsižvelgdami į šitą specifiką, mes turbūt pasiūlysime, kad tai būtų atskiras įstatymas. O bendrame Krašto apsaugos prievolės įstatyme kaip alternatyva ji yra tiktai tiems pagal tarptautinius aktus... Mūsų Konstitucija yra skirta tiktai tiems, kurie dėl sąžinės priežasčių negali tarnauti su ginklu.

Klausimas štai koks. Šita tarnyba pagal Konstituciją ir įstatymą būtų tokia pati kaip ir karo tarnyba. Iš esmės į ją yra privalomai šaukiama. Mes numatome, kad komisijos šauks, o tas žmogus, kuris dėl savo įsitikinimų negali tarnauti, atvykęs į komisiją, turės teisę paduoti prašymą ir tas prašymas turės būti nagrinėjamas. Po to jis turės būti siunčiamas į tarnybą. Visas reikalas yra tas, kad reikia suorganizuoti sistemą, kad būtų kur jį pasiųsti. Iš dalies galbūt būtų galima dalį tokių jaunuolių pasiųsti tarnauti į pačią krašto apsaugos sistemą, tačiau suprantame, kad jie negalės būti nei būrių, nei kuopų kariai, o tą tarnybą reikia organizuoti specialiai. Šitai nėra padaryta.

Kita sritis, kur jie galėtų atlikti tarnybą, – pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sistema. Bet mums reikėtų aiškios pozicijos ir rekomendacijos iš Seimo Sveikatos apsaugos komiteto ir Socialinių reikalų komiteto, ar yra poreikis ir koks, kur mes galėtume tuos jaunus žmones siųsti. Tam tikrų organizacinių sunkumų atsirastų, jeigu jų tarnybą reikėtų organizuoti ne krašto apsaugos sistemoje, kaip daroma kitose šalyse. Tas mechanizmas neparengtas. Viena, ką mes turėsime padaryti pirmiausia, – pateikti Seimui įstatymą dėl šitos tarnybos. Šiandien mes net nežinome, kiek tokių žmonių atsirastų. Iš tikrųjų tarnybos vengimas… Tai nėra žmonės, kurie būtinai atliks alternatyvią tarnybą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas. Ruošiasi A.Medalinskas. Aš labai atsiprašau, gal galėtume vėl klausti per šoninius mikrofonus?

J.KAROSAS. Gerbiamasis ministre, aš, kaip Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, vis dėlto norėčiau grįžti prie jūsų jau aiškinto klausimo dėl informacijos apie krašto apsaugos sistemą reglamentavimo. Šiandien kalbėdamas jūs pasakėte, kad šito reglamentavimo tikslas yra teikti patikimą informaciją, kuri kurtų gerą krašto apsaugos sistemos įvaizdį. Aš noriu pasakyti, kad šitas metodas buvo naudojamas 50 metų ir labai sėkmingai buvo kuriami visokie įvaizdžiai, bet jis turi kitą pusę, kuri, man atrodo, truputį pavojinga. Ar šitoks reglamentavimas (kiekvienas reglamentavimas yra apribojimas, tai savaime suprantama) nepasitarnaus tam, kad kai kurie negatyvūs krašto apsaugos sistemos veiklos dalykai, o jų, be abejo, yra, nebūtų lakuojami, kaip sakoma, kaip vėl jums gerai žinomais laikais? Dėkui.

Č.V.STANKEVIČIUS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų aš nesakiau to, ką jūs pakartojote. Aš sakiau, kad patikimą informaciją. Visi kiti žodžiai yra jūsų pridėti, tai yra jūsų požiūris į tai. Taip pat ir jūsų panaudotas terminas – apribojimo – visiškai neatitinka to, apie ką aš kalbėjau. Čia yra ne apribojimai. Aš sakiau, kokie yra apribojimai, – tai dėl tarnybos ir valstybės paslapties. Vadinasi, reikia kalbėti apie patikimumą.

Dėl tos klausimo dalies, kurioje jūs kalbate apie negatyvių reiškinių slėpimą. Iš tikrųjų nei tokio tikslo… tiesiog to negalima nei svarstyti, nei tokių tikslų turėti. Negatyvių reiškinių yra visoje visuomenėje, yra kariuomenėje, ir mes visiškai nelinkę jų slėpti, priešingai – mes turime sunkumų pateikti informaciją, ką mes darome. Spauda tik iškelia, kad kažkas įvyko, ir yra labai sunku paskelbti tai, kokių mes ėmėmės priemonių. Nesenas pavyzdys. Aš nerandu spaudoje, kad būtų pranešta (pasakysiu du atvejus iš atminties)… Pamario dragūnų batalione neseniai buvo išaiškintas karys, prieš kurį kiti kariai naudojo prievartą. Tai buvo aprašyta spaudoje, labai išreklamuota, tačiau apie priemones, kurių mes ėmėmės, – spauda tiesiog jomis nesidomi, todėl mes ir numatome, kad mes turime daryti reguliarias konferencijas, patys teikti. Aš pasakysiu, pasinaudojęs proga, kaip mes pasielgėme: kuopos vadą pažeminome iki būrio vado, kitam karininkui nesuteikėme laipsnio, patys atlikome kvotą, perdavėme teisėsaugos institucijoms smurtautojus, kurie turi būti nubausti, nubaudėme karininkus. Dėl visų blogybių, kurios dėl kario teisių pažeidimo atsiras, mes iš karininkų, iš vadų reikalausime griežtos atsakomybės. Suprantama, kad jau ir kalbos negali būti apie tai, kad vadai žinodami tai toleruotų, bet mes reikalausime, kad vadai atsakytų ir už tai, jeigu jie nemato, kad tokie dalykai atsitinka. Į kariuomenę ateina tam tikra grupė smurtauti nusiteikusių žmonių iš visuomenės. Pas mus nusikalstamų reiškinių padaroma 3 ar 4 kartus mažiau, negu padaro likusi to amžiaus grupės jaunimo dalis, kuri yra civilinėje visuomenėje, tačiau mes turime padaryti, kad visi žinotų, jog niekas neliks nenubaustas ir joks vadas neišvengs atsakomybės, jeigu tokie reiškiniai įvyksta.

Neseniai buvo paskelbta spaudoje apie Tauragės savanorį, apie žmogų, kuris užsiėmė nusikalstama veikla – pardavinėjo sprogstamąsias medžiagas. Jis buvo sulaikytas. Vėl galiu pasakyti, kad jis buvo nedelsiant pašalintas iš savanoriškosios tarnybos. Mes patys atskleidėme šovinių vogimo faktą, patys perdavėme prokuratūrai dėl Šakių teritorinio gynybos štabo žinioje esančios ginklų saugyklos ir t.t. Tokia informacija jokiu būdu, užtikrinu Seimą, nebus slepiama, ne apie jos apribojimą ir slėpimą kalbama.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas. Ruošiasi J.Listavičius.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis ministre, sakykite, koks jūsų požiūris į profesionalią karinę tarnybą dabar, praėjus 3-4 mėnesiams, kai jūs esate ministras? Ar yra atlikti kokie nors skaičiavimai, grynai ekonominiai, lyginamieji, kaip atrodytų būtinosios karinės tarnybos finansavimas ir profesionaliosios karinės tarnybos finansavimas? Dėkui.

Č.V.STANKEVIČIUS. Lietuvos kariuomenė apskritai remsis rezervo pajėgomis. Lietuva turės šauktinių reguliarius dalinius, batalionus, brigadas, kurie bus formuojami privalomosios karinės prievolės pagrindu. Šitos tarnybos tikslas yra išmokyti karius gynybos. Mes turime turėti dideles gynybai parengtų žmonių rezervo pajėgas. Mes negalėsime niekada laikyti didelės reguliariosios kariuomenės, kuri galėtų, pajėgtų apginti Lietuvą, todėl jokios, kaip jūs vadinate, profesionalios kariuomenės, t.y. kariuomenės samdos pagrindu, iš tikrųjų nenumato Lietuvos Konstitucija. Aš manau, kad Lietuva ir negalėtų tokios kariuomenės sutelkti. Tačiau profesionalumo terminas turėtų būti taikomas visai kariuomenei. Atsarginiai turi būti profesionalūs, jie turi būti reguliariai mokomi, treniruojami. Karinė prievolė apima ne tik pradinę 12 mėnesių tarnybą, ji apima ir vėlesnius mokymus ir kartojimus. Tas pat taikoma ir atsargos karininkams, ir ne tik atsargos – visa kariuomenė turi būti nuolat mokoma, kaip yra kitose šalyse, ir taip visa kariuomenė taps profesionali. Profesionalumo reikalavimus taip pat keliame savanoriškųjų pajėgų daliniams, batalionams. Tai yra pats pagrindinis, mes jį siūlysime naujame įstatyme apibrėžti kaip strateginį rezervą, tačiau kariuomenėje yra profesinės tarnybos pagrindu tarnaujančių karių, pirmiausia visas karininkų korpusas, dalis puskarininkių ir kitų karių, taip pat tam tikrų karo specialistų. Lietuvos kariuomenėje visos šios tarnybos rūšys jau dabar yra ir bus ateityje, o Lietuvos gynybos pagrindą apibrėžia visuotinės gynybos principas. Iš tikrųjų rezervo rengimu mes numatome užsiimti rimtai, panaudodami turimus treniravimo centrus. Jau šiemet tą darbą pradėsime dirbti, nes iki šiol šitas rezervo mokymas beveik nevyko jau vien dėl to, kad Seimas tam neskirdavo pinigų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs minėjote blogą šaukimo į kariuomenę padėtį. Noriu paklausti, ką Krašto apsaugos ministerija numato daryti dėl šaukiamųjų į kariuomenę klausimo teigiamo sprendimo? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Krašto apsaugos ministerijos pareiga prasideda priimant karį, tačiau mūsų funkcija šaukimo metu yra patikrinti karių tinkamumą, organizuoti komisijas, priimti karius į tarnybą. Tačiau kad visi atliktų pareigą – to negali užtikrinti Krašto apsaugos ministerija, beveik visai negali užtikrinti. Kaip jau minėjau, karinininkas ar karys negali atvesdinti šauktinių į šaukimo punktą. Aš tik galiu prašyti Seimo… kaip krašto apsaugos ministras, kreiptis į Seimą, prašydamas specialiai nagrinėti klausimą, kaip tą pareigą užtikrinti ir kaip suaktyvinti visų valstybės valdžios institucijų veiklą šiam tikslui. Kaip minėjau, ką mes darysime savo ruožtu? Mes pateiksime Karo prievolės įstatymo pakeitimą, kuriuo suteiksime daugiau galimybių, kaip minėjau, atlikti... ypač tiems, kurie, mokosi ir kitiems. Čia mūsų pareiga. Nepareigingumo klausimą, kuris iškyla, reikėtų specialiai svarstyti ir su savivaldybėmis, ir su kitomis institucijomis. Aš manau, kad ir Seimo komitetai galbūt ras laiko tam klausimui svarstyti. Susipažindami jau šiandien Seimo nariai iškėlė klausimus dėl tinkamumo, dėl tos padėties… Aš manau, kad jaunimo tinkamumo tarnybai, pareigingumo ir prievolės vykdymo… nes prieš Konstituciją visi turi būti lygūs.

Naudodamasis garbinga Seimo tribūna, aš noriu pasakyti, kad reikia visiems dirbti pozityviai ir nusistatyti tinkamą požiūrį, pagrįstą Konstitucija, į karo tarnybą. Spaudoje pasitaiko nemažai rašinių, kurie vis dėlto su tam tikra ironija aprašo padėtį. Man atrodo, kad padėtis verčia susirūpinti. Akcentai yra neteisingi. Aš noriu pareikšti, kad tie tėvai, kurių vaikai, sulaukę atitinkamo amžiaus, eina tarnauti, turi pagrindo didžiuotis, kad vykdo pareigą, ir tas pareigos vykdymas tarnaujant savo kraštui netoli savo namų yra naudingas pačiam žmogui, nes mes norime išmokyti ne tik karo dalykų, bet išugdyti asmenybę, kiek per tuos metus galima padaryti. Mes turime planą plėsti kultūrinį darbą, kultūrinį ugdymą ir esame jau susitarę su daugeliu visuomenės organizacijų, kurios mums padės ugdyti karių kultūrą, kad išugdytume ir į visuomenę grįžtų labiau subrendęs pilietis. Todėl karo tarnyba ne tik garbinga, bet turi būti ir naudinga kiekvienam žmogui. Jokiu būdu neturėtų didžiuotis tie, kurie tos tarnybos išvengia. Bet tas požiūris formuojamas ne per dieną ir ne per mėnesį. Tai yra visuomenės požiūrio klausimas. Aš tikiuosi, kad mes, visi Seimo nariai, prisidėsime, kad būtų formuojamas pozityvus požiūris į tarnybą. Savo ruožtu kariuomenė, taip pat karininkija, turi dėti visas pastangas, kad pasitikėjimas kariuomene didėtų, ir tai taip pat prisidės prie pozityvaus požiūrio.

PIRMININKAS. Kolegos, mes krašto apsaugos ministrą klausinėjome jau beveik 40 minučių, bet kadangi turime sutaupę laiko, ar galėtume dar 7 klausėjams suteikti žodį, jeigu ministras turėtų laiko?

Č.V.STANKEVIČIUS. Esu Seimo valioje. Aš tik prašyčiau leisti man, nes aš turėsiu vykti pas Prezidentą, 14 val. paskirtas posėdis, šiek tiek prieš 14 val.

PIRMININKAS. Sutarta. Mes jūsų prašymą įvykdysime. Seimo narys A.Raškinis. Ir vėl kompiuteris nenori veikti. Aš atsiprašau, pone Raškini, mėginkite kalbėti.

A.J.RAŠKINIS. Lietuvos valstybė, Lietuvos kariuomenė yra suinteresuota, kad mūsų jaunimas, mūsų vaikai kuo anksčiau susipažintų ir pamiltų mūsų kariuomenę. Dėl to yra labai daug įvairių priemonių. Tarp jų yra tokia – kuo geresni ryšiai su Lietuvos jaunimo organizacijomis. Lietuvoje turime tokią jaunimo organizaciją kaip skautai, kuri jau pagal savo prigimtį artima kariuomenės dalykams. Man yra tekę ne vieną kartą tarpininkauti skautams ir kariuomenei, kad kariuomenė jiems kažkuo padėtų. Kiek aš žinau, tie ryšiai nebuvo labai geri. Kiek man po to teko girdėti iš skautų, žinoma, jie džiaugiasi visokia pagalba, tačiau jie užsimena, kad kariuomenė neturi pakankamo, sakykim, pedagoginio, švelniai kalbant, pasirengimo bendrauti su vaikais. Sakykite, ką jūs galvojate dabar, ar yra kokių planų ar kokių būdų, ar gal yra kokios stacionaresnės struktūros, kad būtų galima turėti tą natūralų, pageidautiną ryšį su skautais ar kitomis organizacijomis?

Č.V.STANKEVIČIUS. Iš tikrųjų bendravimas su paaugliais, paauglių amžiaus jaunuoliais, kurie yra mokiniai, reikalauja ir specialių pedagoginių žinių, ir specialios patirties. Neseniai man teko išsamiai kalbėtis tuo klausimu su Britanijos teritorinių pajėgų vadu. Britanijoje jaunuoliams, maždaug nuo 12 iki 15 metų amžiaus jaunuoliams, kurie domisi karo reikalais, nori bendrauti su kariuomene, sudaromos galimybės mokykloje. Jie paprastai buriasi į kadetų būrelius. Mes taip pat numatome ir su švietimo ministru turėsime reglamentuoti, kaip tokie panašūs būreliai galėtų veikti Lietuvoje, t.y. nekalbama, kad galima mokinius versti atlikti kažkokį karinį pasirengimą, tačiau tiems, kurie domisi, reikia sudaryti sąlygas. Dirbti šitą darbą gali padėti visuomeninės organizacijos, tarp jų galbūt ir jūsų minėta organizacija, kuri iš tikrųjų yra panašiai veikianti. Tačiau savo ruožtu mes taip pat galime tiesiogiai padėti jaunuolių domėjimuisi, patraukimui kariniams reikalams, padėti organizuoti jaunuolius juos suburiant. Tokių bandymų jau yra buvę. Pavyzdžiui, Ruklos batalionas buvo surengęs stovyklą, kur vadinamiesiems sunkiai auklėjamiems vaikams buvo leista dalyvauti tokioje stovykloje, ir jie ten elgėsi gana gerai, daug geriau negu elgėsi namuose, jeigu jie turi namus.

Kokie mūsų planai?

Pirma. Bendradarbiavimą su visuomenės organizacijomis taip pat mes jau esame reglamentavę. Gal aš truputį nuklysiu nuo jūsų pateikto klausimo, tačiau noriu pasakyti, kad esame taip pat reglamentavę bendradarbiavimą, kad nebūtų anarchijos. Kariuomenė yra statutinė organizacija. Kariuomenėje turi būti viskas apibrėžta: ir informacijos teikimas, ir bendradarbiavimas, nes aplink kariuomenę, ypač apie savanorių tarnybą, sakyčiau, buriasi neaiškios visokios apsišaukusios organizacijos ir asmenys, todėl mes norime nuo destruktyvios įtakos apsaugoti karines struktūras. Tačiau ne ta priežastis yra pagrindinė. Mes nusistatome sąrašą organizacijų, su kuriomis mes bendradarbiaujame. Visų pirma tam, kad mes žinotume, kas yra mūsų bendradarbiai. Antra. Su tomis organizacijomis – mes ketiname sudaryti bendradarbiavimo planus. Kaip sakiau, su Kultūros fondu mes sudarysime kultūrinio bendradarbiavimo planą, su kitomis organizacijomis – kitokį, su Šiauliais – dar kitokį ir t.t. Kadangi nacionalinio saugumo pagrinduose yra numatyta, kad valstybė rems tokias organizacijas, stiprinančias krašto apsaugą, tai iš tikrųjų tikiuosi, kad bent jau kitų metų biudžete tokia eilutė atsiras, ir tas bendradarbiavimas galės būti finansuojamas. Savo ruožtu mes rengsime stovyklas, rengsime žygius, rengsime kitus užsiėmimus, konkursus, viktorinas ir kitokio pobūdžio užsiėmimus, kurie yra įdomūs jauniems žmonėms.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad jūs esate visiškai teisus sakydamas, kad ne vien tik kariai, kartais geriau, kad ne kariai, tiems būreliams arba tiems užsiėmimams vadovautų. Matyt, ten, kur yra kariški dalykai, kur žygiai, stovyklos, reikalingas atsakingas karininkas, tačiau kadangi tai yra jaunuoliai, kurie yra tėvų ir mokyklos žinioje, tokio amžiaus, mes su švietimo ministru iki vasaros nustatysime reglamentą ir dėl stovyklų, ir dėl kitko, nes turime apibrėžti taisykles, tvarką, atsakomybę už tuos vaikus, kuriuos mes norime pakviesti bendrauti su kariais.

Taigi planų turime, tam reikia šiek tiek lėšų, reikia pastangų, bet mes pasiryžę jų dėti. Visuomenė ir kariuomenė… Mano nuostata yra, kad kariuomenė nėra atskirta nuo visuomenės, kariuomenė yra visuomenės dalis, sudėtinė visuomenės dalis, neatskiriama demokratinės visuomenės dalis, t.y. integrali dalis. Aš net nemėgstu vartoti termino „visuomenės ir kariuomenės bendradarbiavimas”. Aš kalbu apie karių ir civilių bendradarbiavimą, apie civilių jaunuolių ir karių bendradarbiavimą ir t.t. Įgyvendindami šitas nuostatas, mes iš tikrųjų turime plėsti ryšius, na, o formų galima rasti visokių. Tačiau mokykloms reikia pagalbos būtent visuomeninių organizacijų, tų žmonių, kurie moka dirbti su vaikais.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė. Ruošiasi V.Jarmolenka.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis ministre, jūsų Vyriausybės premjeras yra pažadėjęs, kad iki metų pabaigos nebeliks nė vieno reketininko. Aš norėčiau paklausti, ar jūs nenorėtumėt ir negalėtumėt duoti panašių pažadų dėl nestatutinių santykių kariuomenėje. Aš manau, kad vargu ar tai būtų įmanoma. Kokių prevencinių priemonių jūs siūlot imtis? Aš turiu galvoje ne baudimą už faktą, bet prevenciją.

Č.V.STANKEVIČIUS. Labai ačiū. Iš tikrųjų aš negaliu garantuoti, kad kariuomenėje neįvyks nusikaltimų. Ar gali kas nors iš jūsų garantuoti, kad visuomenėje nebus nusikaltimų? Kaip sakiau, kariuomenė yra visuomenės dalis. Būčiau nesąžiningas, jeigu garantuočiau, kad Lietuvos kariuomenėje neįvyks nusikaltimų. Tačiau aš jau sakiau ir noriu pakartoti. Jūs kalbate apie nestatutinius santykius. Aš šiai formuluotei noriu suteikti kitą pobūdį. Iš tikrųjų kariuomenėje santykiai visi turi būti statutiniai. Mes tobulinsim statutus, tobulinsim santykius. Jie bus keičiami vakarietiškais, kur yra sąmoningas įsakymų vykdymas, kur yra kiti dalykai. Mes turim įtvirtinti nuostatas apie karių teises, taip pat apie teisę pasiskųsti, realią teisę, kad nė vienas… Mano pavaduotojas ponas J.Kronkaitis nuolat kartoja principą: mes turim įgyvendinti artimiausiais metais tokią padėtį, kad nė vienas karys nebijotų pasiskųsti.

Toliau. Neseniai mes buvom susitikę su Baltijos šalių žmogaus teisių komisaru ponu Espersenu, ir jis rekomendavo mums (mes linkę ta rekomendacija pasinaudoti), kaip čia pasakius, sukurti kariams atstovaujančią instituciją. Tai yra kad kariai turėtų galimybę per savo atstovą išreikšti savo pageidavimus, nusiskundimus, jeigu jie yra blogai aprūpinami arba jų tarnybos sąlygos yra neteisingai sudaromos.

Tačiau turbūt jūs, kalbėdama apie nestatutinius santykius, turit omenyje ką kita. Aš tai vadinu nusikaltimais. Iš tikrųjų tai yra smurtiniai nusikaltimai, asmens prievartavimas, tai mes turim išgyvendinti. Viena iš tokių priemonių, kurią mes su kariuomenės vadovybe esam aptarę, – tai būtų centralizuoti pradinį karių mokymą. Mes numatome dar šiemet parengti projektą ir išplėtoti Ruklos centrą. Ten yra nemažai pastatų, tačiau reikia pinigų patalpoms įrengti ir sutvarkyti tą centrą, pritaikyti jį karių rengimo tikslams. Mes norime pradinį karių mokymą sukoncentruoti todėl, kad susidarytų pradinė kariška bendruomenė, kad kariai susidraugautų ir sutartų. Jie visi bus lygūs, nebus senesnių ir jaunesnių iš pradžių, ir į batalioną jis ateitų jau gavęs pirminį mokymą, ne toks naivus ir net radęs batalione tokių smurtautojų galėtų atsispirti. Bet vienas dalykas, kurį aš minėjau, mes turim užtikrinti, kad karys nebijotų pasiskųsti; antras dalykas – mes turim centralizuoti mokymą ir norim po to karių grupes siųsti į batalionus, kad išliktų būrys karių, kurie pažįsta vienas kitą, atitarnautų batalione, vėliau būtų rezerve, pratybų metu kas keleri metai susirinktų. Tokius principus mes stengsimės įgyvendinti.

Žinoma, aš negaliu jums, gerbiamieji Seimo nariai, duoti absoliučių garantijų. Aš tik galiu garantuoti, kad mes nesitaikstysime su nusikaltėliais, kad ir kas jie būtų ir kokius nusikaltimus darytų. Ypač netoleruosime jokių nusikaltimų asmeniui, žmogui. Nereikia to vadinti nestatutinių santykių vardu. Reikia vadinti smurtu, prievarta, nusikaltimu asmeniui. Iš tikrųjų, jeigu žmogų muša, kokie čia nestatutiniai santykiai? Tai yra smurtas ir tiek.

PIRMININKAS. Pone Jarmolenka, ar jūs prieisit prie šoninio mikrofono? Ačiū.

V.JARMOLENKA. Gerbiamasis ministre, balandžio 3 d. jūs susitikot su savo kolegomis iš Baltijos valstybių. Iš tikrųjų buvo kalbėta apie Baltijos regiono saugumą ir nutarta įsteigti tris skirtingų rūšių centrus. Mano klausimo pirmoji dalis yra, ar ten bus visų trijų Baltijos valstybių karinis personalas. Ir antras papildomas klausimas – kokia bendravimo kalba bus tuose centruose?

Č.V.STANKEVIČIUS. Į paskutinį klausimą atsakau, kad tai bus anglų kalba. Vadinamajame „Baltbate”, Baltijos taikos batalione, jau dabar tarnauja Lietuvos profesinės karo tarnybos kariai. Tačiau tai tarnybai dar nėra sudarytos sąlygos. Ten tarnauja mūsų karininkai, puskarininkiai, taip pat ir eiliniai kariai, būriai, kuopos keičiasi. Šiuo metu mes rengiame Vyriausybės nutarimo projektą, siekdami apskritai sureguliuoti tarnybos užsienyje sąlygas, kadangi Lietuvai tai yra labai aktualus dalykas. Bent trys tokios tarnybos fazės yra. Tai yra parengiamoji tarnyba, misijos vykdymas ir po to grįžus patirties perdavimas kitiems kariams. Dėl kitų trijų projektų man sunku dabar atsakyti. Iš principo reikėtų atsakyti, kad dalyvaus visų trijų šalių karininkai. Tačiau aš šiandien negaliu atsakyti, kiek Lietuvos karininkų tarnaus, pavyzdžiui, operatyviniame štabe, Baltijos laivyno eskadrone arba kiek tarnaus oro erdvės kontrolės centre. Neabejotinai tarnaus ir Latvijos, ir Estijos karininkai. Tačiau esant oro erdvės regioninės kontrolės centrui Lietuvoje didžioji dalis karių bus Lietuvos kariai.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai ir pone ministre, krašto apsaugos ministrą paklausė 12 iš mūsų, dar liko keturi, bet aš prašyčiau klausimus jau baigti. Mes ir taip jau išnaudojom jo kantrybę ir geranoriškumą ir nervinam kitą ministrą, kuris jau laukia 20 minučių.

Č.V.STANKEVIČIUS. Jums leidus aš norėčiau padėkoti Seimo nariams už klausimus ir už dėmesį šiai Lietuvos visuomenės gyvenimo sričiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Sėkmės darbuose, taip pat dirbant su tomis plačiomis programomis, kurias jūs esat įsipareigojęs įgyvendinti savo ministerijoje.

Lietuvos Respublikos leidimo valstybės įmonei „Lietuvos telekomas” papildomai investuoti kapitalą įstatymo projektas Nr.P-56(2) (pateikimas)

Kolegos, liko paskutinis šios dienos klausimas 1-9 – Lietuvos Respublikos leidimo valstybės įmonei „Lietuvos telekomas” papildomai investuoti kapitalą įstatymo projektas, Nr.P-56(2). Pateikimo stadija. Tribūnoje – ryšių ir informatikos ministras R.Pleikys.

R.PLEIKYS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Prieš pietus pasistengsiu jūsų ilgai nesutrukdyti. Pateikiamame įstatymo projekte yra tik vienas straipsnis – suteikti Vyriausybei teisę leisti „Lietuvos telekomui” už 600 tūkst. Lt įsigyti bendrovės „Lintel” Kaune akcijų, taip įgyjant jos kontrolinį paketą. Ir aš norėčiau trumpai referuoti šio veiksmo esmę. Kaune jau keletą metų veikia telefonų stotis – įmonė „Lintel”. Ji neturi savo tinklo ir šiuo metu jos nuosavybė padalyta tokiu būdu : „Telekomas” turi 49,8% akcijų, bendrovė „Comliet” – 1,2% ir kompanija „US West” – 49%. Pirmasis variantas, kuriam buvo pritarusi buvusi Vyriausybė, buvo, sakyčiau, labai skubotas ir abejotinas. „US West” siūlant „Lietuvos telekomas” pagal aną senąjį variantą būtų pirkęs visą „US West” kompanijos turimą dalį – 49%. Ir buvo minimos nežmoniškai didžiulės sumos – 48 mln. Lt ir panašiai. Dėl to tai kėlė didelių įtarimų, ar tikrai vertėtų visą „US West” dalį, juo labiau skubotai, pirkti iš tos kompanijos „Telekomui”.

Mūsų šis antrasis siūlomas variantas yra toks. „Lietuvos telekomas” perka tik 1,2% iš „Comliet”, o ne iš „US West”, aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad nebūtų painiavos. „Comliet” sutinka parduoti, ir šiuo atveju reikalinga suma yra dešimtis kartų mažesnė.

Žinoma, viskas yra sąlygiška, 600 tūkst. Lt. Kokia čia yra galima pasekmė? Stoties kontrolinis paketas tampa per 50%, palyginti pigiai atitenka „Lietuvos telekomui”, kuris sutinka pirkti. Tai naudinga, aš sakyčiau, ruošiant „Telekomą” sėkmingam privatizavimui, kadangi sustiprėja „Lietuvos telekomo” technologinė infrastruktūra, taip pat pakyla ir įmonės vertė. Dėl to aš prašyčiau pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo, kuriuo būtų leidžiama „Telekomui” papildomai investuoti, įsigyti tą 1,2% „Lintel” telefonų stoties akcijų, tuo būdu įgaunant kontrolinį paketą – truputėlį daugiau negu pusę. Šis veiksmas „Telekomo” monopolizavimui iš esmės, kaip kai kas nuogąstauja, reikšmės neturėtų, kadangi „Lintel” stotis savo telefonų linijų neturi ir apskritai jos vertė ir pelningumas labai priklauso nuo „Telekomo” vykdomos telekomunikacijų komutavimo politikos. Ir „Telekomas” ateityje turėtų būti demonopolizuojamas suteikiant teises kitiems operatoriams teikti pelningas telekomunikacijų paslaugas, jeigu, žinoma, „Telekomą” bus nuspręsta galbūt kartu su Radijo ir televizijos centru privatizuoti daugiau kaip pusę. Jeigu iki pusės akcijų, tuomet galbūt monopolinės teisės galėtų būti suteikiamos. Tiek mano paaiškinimų.

PIRMININKAS. Matau tris Seimo narius, stovinčius prie mikrofono. Tai reiškia, kad užsirašė klausti trys. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis ministre, norėjau porą klausimų. Pirmasis klausimas gal daugiau informacinis. Rašo, kad bendra Lietuvos ir Olandijos įmonė „Lintel”, bet pagal akcijų turėtojus aš lyg ir nematau Olandijos. Bet čia grynai tiktai dėl informacijos. Antrasis klausimas. Sakykit, kokia yra „Comliet” uždarosios akcinės bendrovės akcijų struktūra? Aš suprantu, kad ten „Telekomas” turi akcijų, ir, sakysim, kiek jis turi, kiek turi kiti, kodėl buvo priimtas sprendimas parduoti tas turimas akcijas „Lintel”?

R.PLEIKYS. Aiškinama iš „US West” kompanijos pusės, kad jie neva keičia savo… na, gal šiuo atveju žodis „neva” netinka, keičia savo veiklos kryptį ir veiklos geografiją, orientuodamiesi į Vakarų Europą, į Jungtines Valstijas. Todėl jie siūlė savo visus 49 % parduoti „Telekomui”. Buvo tartasi ir preliminariai pritarta tam, pabrėžiu, buvusios Vyriausybės. Bet kadangi labai svyravo rodyklė apie sumą – ar 48 mln. Lt, ar daugiau, ar mažiau, visa tai vėliau man atėjus dirbti čia atrodė gana įtartinai. Todėl mes ir nepritarėme tam, kad būtų suteikta teisė „Telekomui” papildomai investuoti tokius milžiniškus pinigus, kadangi jiems, kaip žinote, reikia keisti į skaitmenines telefono stotis ir daug kitų gerų ir naudingų dalykų daryti, o ne pirkti už tokius milžiniškus pinigus pusę... Sumanymas yra toks. Taip, dabar opus momentas, neturėtų būti daroma skubotų veiksmų, kurie, neduok Dieve, neigiamai paveiktų „Telekomo” kainą artėjant privatizavimui ir įvyksiant palyginti greitai – po metų ar pusantrų. Tačiau šiuo atveju, jeigu būtų leista, jie turėtų kontrolinį telefono stoties „Lintel” paketą. Trumpai tiktai tiek galėčiau pasakyti. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Galima patikslinti?

R.PLEIKYS. Prašom, be abejo.

S.BURBIENĖ. Aš labai aiškiai norėjau paklausti: kokia yra akcijų struktūra šiuo metu „Comliet”? Kiek turi „Telekomas” ir kiek kiti akcininkai „Comliet”?

R.PLEIKYS. Aš dabar staiga negalėčiau į šį klausimą atsakyti, man reikėtų pažiūrėti dokumentus, kad nebūtų kokio nors ekspromto.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs minėjot 48 mln., pirmajame variante buvo 28, dabar tiktai 0,6 mln. Tai gal iš viso galima išsiversti be lėšų? Ačiū.

R.PLEIKYS. Na, aš manau, kad be lėšų vargu ar įmanoma išsiversti. Paprasčiausiai labai sumažėja perkamoji dalis – 1,2% akcijų, todėl tokia yra palyginti nedidelė suma.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, taip, gal ir galima sutikti dėl šio įstatymo pateikimo. Tačiau reikėtų aiškintis. Man vis dėlto neaišku, ar nebus naudojamos valstybės biudžeto lėšos?

R.PLEIKYS. Ne, tam tikslui valstybės biudžeto lėšos negali būti ir nebus naudojamos.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėt į visus klausimus. O mums dabar reikia apsispręsti, ar pradėsime šio įstatymo svarstymo procedūrą. Kolegos, norintys kalbėti dėl balsavimo motyvų, mes teturime tris mikrofonus. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galėtume dabar bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Girdžiu pasakymą: „Absoliučiai”. Taigi Lietuvos Respublikos leidimo valstybės įmonei „Lietuvos telekomas” papildomai investuoti kapitalą įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Bus pradėta svarstymo procedūra.

Koks pagrindinis komitetas? Tikriausiai turėtų būti Ekonomikos komitetas. Ką manot, pone ministre?

R.PLEIKYS. Taip.

PIRMININKAS. Ekonomikos komitetui užkrauname šio įstatymo nagrinėjimo ir išvadų rašymo naštą. Ačiū.

Mielieji Seimo nariai, kad ir kaip gaila, šios dienos posėdis baigtas. Aš tik primenu, kad kitą savaitę dirbama komitetuose. Būkite aktyvūs kitų, nematomų darbų dirbėjai. O dabar sėkmės šios dienos renginiuose, sėkmės savaitgalio renginiuose. Šios dienos posėdį baigiam.