Dvyliktasis (penkiasdešimt trečiasis) posėdis
1997 m. balandžio 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Vyriausybės pusvalandis. Finansų ministras A.G.Šemeta

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Pradedame popietinį posėdį. Ir, kaip visą laiką, pradedame nuo rimto klausimo – nuo pasikalbėjimų su Vyriausybe. Šiandien pas mus svečiuose Lietuvos Respublikos finansų ministras. Pusvalandis jam bendrauti su mumis. Prašom, pone ministre, į tribūną.

A.G.ŠEMETA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pirmą kartą man tenka kalbėti iš šios tribūnos per Vyriausybės pusvalandį. Taigi prašau atleisti, jeigu išeis galbūt ne visai taip, kaip kad norėčiau, kad būtų.

Galbūt aš trumpai apie tai, kokia dabar yra makroekonominė būklė ir kaip vykdomas valstybės biudžeto planas. O po to trumpai atsakysiu į jūsų pateiktus klausimus. Taigi daugelis makroekonominių indikatorių… Tiesa, ketvirčio rezultatų pagal daugelį rodiklių dar šiuo metu neturime. Turime infliacijos ir nedarbo rodiklius. Infliacijos rodiklis per pirmąjį šių metų ketvirtį yra tik 3,5%, – kur kas mažesnis, negu buvo praeitais metais. Ir iš esmės mes prognozuojame, kad šiais metais, atsižvelgiant į šių trijų mėnesių rezultatus, mums turėtų pavykti pasiekti planuojamą infliacijos lygį. Mes manome, kad ji per metus turėtų būti ne didesnė kaip 10-12%, o didesni infliacijos šuoliai faktiškai turėtų būti dar du kartus. Tai yra kai pagal Vyriausybės programą šiais metais bus padidinti akcizai. Tai duos tam tikrą planuotą postūmį infliacijai. O kitas postūmis – tai, be abejo, energetinių kainų padidinimas. Kitų infliacinių postūmių, mūsų nuomone, šiais metais neturėtų būti. Turimais duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį stabilizavosi ir net truputį mažėja nedarbo lygis, kas irgi… Manome, kad ši tendencija iš principo turėtų išlikti šiais metais.

Kelia nerimą užsienio prekybos deficitas, kuris tolydžio auga, tačiau šiuo metu yra tendencija, kad eksporto augimo tempai yra didesni negu importo augimo tempai, ir tai duoda tam tikrą pagrindą optimizmui. Nors, be abejo, didelis užsienio prekybos deficitas yra vienas iš didžiausių Vyriausybės rūpesčių.

Per pirmąjį ketvirtį planuotas biudžeto deficitas buvo 349,4 mln. Lt, faktinis deficitas sudarė 138,1 mln. Lt. Daugiau kaip dviem šimtais milijonų litų mažesnis negu planinis. Valstybės skola šių metų balandžio 1 d. sudarė 7 mlrd. 370 mln. Lt. Ji per ketvirtį padidėjo 176 mln. Lt. Užsienio skolą sudarė 4,7 mlrd. Lt. Padidėjo 39 mln. Lt. Ir vidaus skola – 2,65 mlrd. Lt, padidėjo 27 mln. Lt.

Keletas žodžių apie biudžetą. Šių metų pirmąjį ketvirtį biudžeto planas buvo įvykdytas 94%, tačiau reikia pažymėti, kad sausį buvo įvykdyta 90%, vasarį – 82%, kovą faktiškai mes viršijome numatytas planines užduotis ir planas įvykdytas 110%. Per kovo mėn. buvo padengtas sausio mėn. atsilikimas. Taigi dabar biudžeto vykdymo faktas atsilieka nuo plano apie 73 mln. Lt.

Pagal planuotas užduotis šiuo metu blogiausiai renkamas pridėtinės vertės mokestis. Nors absoliutine išraiška, palyginti su praeitais metais, šio mokesčio augimo tempai yra patys didžiausi, tačiau pačios planinės užduotys buvo gana didelės ir yra atsilikimas nuo jų vykdymo. O palyginus su praeitais metais, dabar blogiausiai yra renkamas fizinių asmenų pajamų mokestis. Šio mokesčio surinkimo problemoms dabar Vyriausybė skiria didžiausią dėmesį, nes pastebima tendencija, kad sugriežtinus tvarką ir administravimą daugelyje sričių būtent fizinių asmenų pajamų mokestis šiuo metu ir yra ta siaura vieta, kurioje yra daugiausia spragų ir mokestis yra blogiausiai administruojamas. Manome, kad faktiškai kovo mėn. pajamų plano viršijimą didele dalimi lėmė ir paskelbta „žiauri akcija”, kurios metu buvo atlikti patikrinimai 648 įmonėse. 269 iš jų buvo nustatyti vienokio ar kitokio pobūdžio pažeidimai, 250 atvejų buvo iškeltos administracinės bylos, o 7 įmonėms buvo pritaikytos naujos mokesčių administravimo normos. Toms 7 įmonėms yra pritaikyta sankcijų už 1 mln. 142 tūkst. Lt, iš jų pagal 49 straipsnį – 568 tūkst. Lt. Tačiau aš galbūt atkreipčiau dėmesį ne į pačius skaičius, – jaučiame tai, kad priemonės, kurių imamasi mokesčių administravimui pagerinti, iš esmės skatina verslininkus mokėti mokesčius ir ta mokesčių surinkimo gerėjimo tendencija akivaizdžiai jaučiama. Kaip jau minėjau, dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio šiuo metu yra įgyvendinamos priemonės, kaip nustatyti ir pritaikyti sankcijas verslininkams, kurie nelegaliai moka darbo užmokestį. Tai yra tas vadinamasis užmokesčio mokėjimas vokuose neparodant buhalterinėje apskaitoje. Šias priemones mokesčių inspekcija įgyvendina kartu su policija. Tam naudojamos tiek mokesčių inspekcijos turimos teisinės priemonės, tiek ir operatyvinės policijos galimybės.

Dėl kitų svarbių klausimų, kurie buvo neseniai išspręsti. Priimtas Vyriausybės nutarimas dėl pripažintos valstybės skolos energetikams ir iš esmės yra nustatyta tvarka, kaip bus dengiama 776 mln. Lt pripažinta Vyriausybės skola. Energetikų balansai bus išvalomi Vyriausybei perimant dalį paskolų, kurios yra išduotos energetikams, o dalis tos sumos – apie 136 mln. Lt bus dengiama išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius ir numatant dengimo terminą per trejus metus.

Artimiausiu metu pagrindiniai darbai, kurie laukia finansų srityje, yra, be abejo, toliau nuosekliai įgyvendinti mokesčio administravimo gerinimo priemones, kurios buvo patvirtintos Vyriausybėje.

Kitas svarbus dalykas. Seimui priėmus Valstybinio komercinio banko ir Žemės ūkio banko privatizavimo įstatymą šiuo metu jau vyksta parengiamasis Valstybinio komercinio banko privatizavimo darbas. Buvo išsiuntinėti kvietimai pateikti preliminarius pasiūlymus dalyvauti privatizuojant šį banką ir pagal vakar dienos būklę trys užsienio bankai yra atsiliepę į šį pasiūlymą ir pareiškę susidomėjimą dalyvauti privatizuojant Valstybinį komercinį banką. Taigi tikimės, kad Valstybinio komercinio banko privatizavimą mums pavyks įgyvendinti iki šių metų vasaros.

Kitas sudėtingas uždavinys – tai Akcinio inovacinio banko likvidavimo procesas. Šiuo metu įstatymas yra svarstomas Seime ir priėmus šį įstatymą, be abejo, toliau jo įgyvendinimo procedūra bus vienas iš sunkiausių ir atsakingiausių Vyriausybės ir Finansų ministerijos uždavinių.

Tai galbūt tiek įžangos, o dabar atsakysiu į klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Jūsų paklausti nori 18 Seimo narių, 10 iš jų iš anksto užsirašę. Mielieji kolegos, dar prašyčiau užsirašiusius pasižymėti ir kompiuteriu.

Pirmasis klausia Seimo narys J.Valatka. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamasis ministre, štai aš turiu Lietuvos akcinio inovacinio banko indėlininkų teisių gynimo koordinacinės tarybos pasiūlymus mūsų žinomam, priimtam įstatymo projektui, kuriame kalbama apie indėlių kompensavimą. Vienas iš jų reikalavimų yra tas, kad Vyriausybė turėtų leisti antrinę vertybinių popierių emisiją, tiksliau sakant, judėjimą. Ar jūs tvirtai esate apsisprendę nemokėti nei palūkanų, nei leisti šito judėjimo, nes jie savo nutarime rašo taip, kad neįvykdžius indėlininkų ir kitų kreditorių susirinkimo reikalavimų indėlininkų taryba neatsako už nuskriaustųjų nesankcionuotus veiksmus. Tai būtų vienas klausimas. Antras trumpas klausimas. Jūs ką tik minėjote, kad tiek vidaus, tiek užsienio skola didėja, o Vyriausybė buvo apsisprendusi nedidinti šių skolų. Kaip jūs prognozuojate šitą procesą toliau?

A.G.ŠEMETA. Dėl pirmojo klausimo pasakysiu, kad šis klausimas buvo diskutuojamas ir su indėlininkų komiteto atstovais. Vyriausybė laikosi tos pozicijos, kad nei palūkanos, nei šių išleidžiamų vertybinių popierių apyvarta neturėtų būti leidžiama, nes pagal savo prigimtį iš principo tai nėra tikrieji vertybiniai popieriai, tai daugiau ankstesniųjų įsipareigojimų vykdymo patvirtinimas, ir mes nenorėtume, kad tokio pobūdžio vertybiniai popieriai būtų painiojami su normaliais vertybiniais popieriais. Indėlininkų komitetas kategoriškai nereikalauja būtent tos antrinės apyvartos, ir aš manau, kad tas kompensavimo mechanizmas, kuris yra dabar pasiūlytas, tikrai atspindi valstybės galimybes, t.y. geriausia, ko galima tikėtis.

Dėl antrojo klausimo. Ta valstybės skola, kaip jau minėjau, šiek tiek didėja, bet tas didėjimo tempas yra labai nedidelis, ir iš principo užsienio skolos limitai, kurie yra numatyti šiems metams, tikrai nebus viršyti ir tai, kas suplanuota, bus ir vykdoma. Turint omenyje, kad užsienio skola sudaro tik apie 13,5% bendrojo vidaus produkto, galima teigti, kad tai šiuo metu tikrai nedidelė skola.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi A.Salamakinas. Kolegos, jums klausti skirta 1 min.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, kokios neišspręstos problemos trukdo pradėti įgyvendinti Iždo įstatymą? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Iš principo tai yra daugiau techninės problemos. Man pradėjus dirbti vienas pirmųjų klausimų ir buvo toks, kad mes turime kaip galima sparčiau pereiti prie iždo sistemos ir skirti visus finansinius išteklius, kurie yra būtini pačiai sistemai įgyvendinti. Faktiškai dabar pačių įstaigų kompiuterizavimo, prijungimo prie centrinės iždo sistemos techniniai klausimai jau yra įgyvendinami, vadinamieji pilotiniai projektai su dviem ministerijom parodo, kad pati sistema yra kuriama normaliai ir tam didesnių trukdymų nėra. Tam tikro laiko reikalauja pats kitų organizacijų prijungimas, bet aš manau, kad mes šiais metais prijungsime visas įstaigas ir iki šių metų pabaigos turėsime bendrą iždo sistemą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Ruošiasi G.Kirkilas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis ministre, per paskutinius dvejus metus buvusios savivaldybių tarybos, norėdamos papildyti savo biudžetus, imdavo kreditus iš banko, na, dar pridėkime skolas energetikams, fiziniams ir juridiniams asmenims… Kai kuriose savivaldybėse išėjo taip, kad šių metų biudžetas jau praskolintas 30% ir daugiau. Mano manymu, tas buvo daroma ne dėl to, kad trūko lėšų, paprasčiausiai buvo einama lengviausiu keliu – parodyti, kad mes gerai valdome. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūs turite duomenų, kiek savivaldybės dabar yra skolingos bankams, energetikams, ir kaip galvojama spręsti tą problemą, juk biudžetai daugelyje savivaldybių yra visiškai praskolinti?

A.G.ŠEMETA. Aš čia neturiu bendros įsiskolinimų sumos, tačiau Vyriausybė yra priėmusi nutarimą dėl dalies energetikos kainų padidėjimo kompensavimo savivaldybėms iš valstybės biudžete numatytų lėšų. Seime jau buvo pateiktas įstatymo projektas dėl skolų, aišku, ne visų, bet tų, dėl kurių buvo priimti sprendimai, reikalaujantys padidinti asignavimus, tačiau asignavimai tam nebuvo skirti. Pagal teikiamą įstatymo projektą (tarp kitko, rytoj jis bus svarstomas Vyriausybėje) yra numatoma tokio pobūdžio skolas pripažinti valstybės skola ir išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius per tam tikrą laiką, per 3 metų laikotarpį, tas skolas padengti.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas. Ruošiasi J.Dringelis.

G.KIRKILAS. Gerbiamasis ministre, jūsų Vyriausybės programos vienas iš kertinių akmenų, kiek aš prisimenu, viena vertus, buvo mokesčių administravimo griežtinimas, apie ką jūs daugiausia ir kalbėjote savo įvadinėje kalboje, kita vertus, mokesčių naštos palengvinimas, ypač tiems mokesčių subjektams, kurie gerai dirba ir t.t. Tačiau ta antroji pusė, mano nuomone, – mokesčių naštos palengvinimas – nėra vykdoma. Atrodo, priešingai – panaikinamos lengvatos užsienio investuotojams, pridedami įvairūs mokesčiai paslaugų tarpininkams ir t.t. Kaip jūs galėtumėte tai pakomentuoti? Ar jūs negalvojate, kad mokesčių administravimo sugriežtinimas nenuves ekonomikos į stagnaciją? Kiek aš žinau, jau ir dabar yra sumažėję mokesčių mokėjimo subjektų ir t.t. Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Mokesčių lengvatų panaikinimas taip pat buvo sudėtinė Vyriausybės programos dalis, kuri buvo nuosekliai įgyvendinta, ir tai, ką jūs sakote dėl papildomų mokesčių, dėl rinkotyros, kito pobūdžio paslaugų, tai vėlgi yra daugiau mokesčių administravimo priemonė, nes per šias paslaugas įmonės, dirbančios su užsienio partneriais (tai turbūt niekam nepaslaptis), faktiškai sugebėdavo padaryti taip, kad jų pelnas visada būdavo nulinis. Tokių paslaugų apmokestinimas yra taikomas daugelyje pasaulio šalių siekiant padaryti taip, kad nebūtų vengiama pelno mokesčio. Tai pirmoji atsakymo dalis.

Dėl mokesčių naštos pagerinimo. Matydami mokesčių administravimo priemonių duodamą rezultatą, t.y. pradėjusias augti valstybės biudžeto pajamas, mes šių metų antrajame ketvirtyje ketiname pasiūlyti tas Vyriausybės programoje numatytas priemones dėl mokesčių naštos lengvinimo.

PIRMININKAS. J.Dringelis. Ruošiasi P.Papovas.

J.DRINGELIS Gerbiamasis ministre, iki šiol dauguma savivaldybių nepakankamai savarankiškos sudarydamos savo biudžetus. Ką Vyriausybė ketina daryti didindama jų finansinį savarankiškumą ir iniciatyvą surinkti daugiau pajamų savo biudžetams?

A.G.ŠEMETA. Šiuo klausimu yra sudaryta darbo grupė, kuri iki kitų metų biudžeto plano rengimo pradžios turėtų pateikti pasiūlymų dėl savivaldybių savarankiškumo didinimo. Kol kas dar šios darbo grupės pasiūlymų negauta, aš manau, kai jie bus gauti, tada aš tiksliau galėsiu atsakyti į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. P.Papovas. Ruošiasi L.Sabutis.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, savo įžanginėje kalboje, atrodo, jūs nepaminėjote suminės išraiškos, kiek neįvykdytas per pirmąjį ketvirtį valstybės biudžetas ir kokios savivaldybių biudžeto pajamos. Ar su savivaldybių biudžeto pajamų nevykdymu nesusiję tai, kad jų biudžetinės įstaigos nemoka už paslaugas energetikams ir energetikai jiems ruošiasi atjungti elektrą?

A.G.ŠEMETA. Aš minėjau, kad valstybės biudžetas pirmąjį ketvirtį buvo neįvykdytas beveik 73 mln. Lt, vykdymo procentas – 94. Savivaldybės biudžetų įvykdymo ataskaitas pateiks po balandžio 10 dienos. Aš dar kol kas neturiu duomenų. Pajamų plano vykdymas savivaldybių biudžetuose iš tikrųjų yra viena iš sudėtingiausių problemų, nes didžiąją dalį biudžeto pajamų sudaro fizinių pajamų mokestis, kurio surinkimas šiuo metu yra labiausiai problemiškas.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis. Ruošiasi P.Gylys.

L.SABUTIS. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų savivaldybės chroniškai serga ta prasme, jog valstybė neduoda pinigų ir neturi iš ko duoti, o naujai išrinkti žmonės net nežino, iš kur ir kaip jų prasimanyti. Ar nevertėtų artimiausiu metu pamąstyti ir bendrai Finansų ministerijai, gal Vyriausybės ir kitiems pareigūnams vis dėlto aptarti šitas problemas ir rasti racionalesnį siūlymą? Maitinti vien tik pažadais, kad bus keičiama finansų formavimo metodika, kad bus galima kai kuria prasme kai kurias lėšas savarankiškai naudoti arba skirstyti pačioms savivaldybėms, yra tik pažadai. Kasdieną reikia mokėti atlyginimus, griūva patalpos, socialiai remtini žmonės vis prašo šio bei ano. Tai ar galėtumėte vis dėlto pasiūlyti ką nors racionalesnio iš šiandieninės ataskaitos dėl finansinio gyvenimo ir biudžeto sutvarkymo savivaldybėse?

A.G.ŠEMETA. Aš sutikčiau, kad iš tikrųjų reikėtų aptarti tą klausimą galbūt ir Vyriausybės, Finansų ministerijos pareigūnams kartu su Seimo Savivaldybių komitetu. Viena iš priemonių, kurią mes dabar rengiamės įgyvendinti (aišku, ji neišspręs visų problemų), yra ta, kad mes ketiname savivaldybėms nustatyti tam tikrą skolinimosi limitą iki 10% jų planuojamų biudžeto įplaukų, kurias Lietuvos bankas pripažintų kaip nerizikingas paskolas, ir tai leistų savivaldybėms to limito ribose skolintis pinigų pinigų srautų valdymo problemoms spręsti. Artimiausiu metu numatoma siūlyti tokią priemonę.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys. Ruošiasi A.Šimėnas.

P.GYLYS. Gerbiamasis ministre, aš norėjau pateikti klausimą iš dviejų dalių: iš konkretesnės ir bendresnės. Į konkrečią klausimo dalį dėl savivaldybių finansavimo atsakėte gerbiamajam P.Papovui. Aš norėčiau grįžti prie bendresnių dalykų. Jūs dabar esate politikas, Vyriausybės narys, atstovavote politinei jėgai, kuri laimėjo kalbėdama apie moralę politikoje, ir vienas iš aštriausių kaltinimų buvusiai valdžiai buvo apie praskolintą valstybę. Kaip jūs žiūrite dabar ramiai pristatinėdamas tuos skaičius: ar moralu yra politinėje kovoje naudoti melą kaip politinės kovos įrankį, nes 2,5 mlrd. padidėjo išorinė skola, vidinė skola taip pat didėja. Kokia yra jūsų savijauta dirbant tame kabinete?

A.G.ŠEMETA. Kalbant apie skolos augimą reikėtų atkreipti dėmesį į skolos augimo tempus. Tie skolos augimo tempai, kurie buvo per praėjusius ketverius metus, tikrai kėlė nerimą, ir jeigu tokie tempai išliktų, tai mes gana greitai, augdami tokiais tempais, peršoktume ir Mastrichto reikalavimus. Šiuo metu šie tempai yra gerokai sumažėję ir aš manau, kad būtent tai ir yra daroma. Absoliutine išraiška skola iš tikrųjų didėja, tačiau jos augimo tempai mažėja.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Šimėnas. Ruošiasi J.Olekas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis ministre, iš jūsų norėtųsi sužinoti, kaip vykdomas biudžeto išlaidų planas ir esant bendram biudžeto nevykdymui kurios pozicijos labiausiai nuo to nukentėjo? Tai būtų viena klausimo dalis. Antroji – priimant biudžetą buvo svarstoma, kad jį reikės peržiūrėti metų viduryje, galbūt netgi iš esmės. Kokia šiuo metu jūsų nuomonė dėl galimo peržiūrėjimo? Ar biudžetas bus peržiūrimas, o galbūt bus vykdomas tas, kuris šiuo metu priimtas, ir jeigu bus peržiūrimas, tai jūsų, kaip ministro, nuomone, kokių pakeitimų reikėtų laukti ir kokius dalykus jūs ruošiatės koreguoti?

A.G.ŠEMETA. Per pirmąjį ketvirtį buvo skirta 46,4% numatytos visos metinių asignavimų sumos. Šiandien tas bendras skaičius yra apie 48%, ir jeigu mes normaliai didintume planą, tai bendra suma turėtų būti maždaug apie 55%. Daugiausia dėl nefinansavimo, be abejo, kenčia kapitalo investicijos, t.y. pirmiausia asignavimai yra atiduodami darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui ir kitoms paprastosioms išlaidoms. Kapitalo investicijos finansuojamos vėliausiai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Atsiprašau.

A.G.ŠEMETA. Dėl peržiūrėjimo. Taip, mes ketiname šią vasarą pateikti pasiūlymus dėl biudžeto peržiūrėjimo, ir iš dalies tai būtų susiję su tam tikru pačių išlaidų struktūros perskirstymu. Taip pat tikimės, kad įgyvendinant priemones, kurios yra numatytos mokesčių administravimo srityje, iš dalies galima bus planuoti kiek didesnes visuomenines pajamas šiems metams ir toms reikmėms, kurioms yra būtina skirti papildomus asignavimus šiais metais.

PIRMININKAS. Kolegos, baigėsi mūsų laikas, skirtas klausti, bet aš prašyčiau pratęsti dar kelias minutes, kad paklaustų bent tie, kurie užsirašė raštu. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Pone ministre, keletą kartų iš šios tribūnos Ministras Pirmininkas mus patikino, kad iki liepos 1 d. sveikatos įstaigoms bus grąžintos 1994-1995 m. skolos, t.y. pinigai, numatyti toms biudžetinėms įstaigoms,bet kurie nebuvo pervesti iš biudžeto. Dabar mes matome atvirkščią reakciją, kad kai kurių įstaigų vadovus siūloma atleisti iš darbo, nes nesumokėtos tos skolos. Tai ar pasikeitė Vyriausybės pozicija, ar tos skolos bus sugrąžintos? Tai būtų pirmas klausimas. Ir antras klausimas. Vakar Sveikatos reikalų komitete mums pasakė, kad atlyginimų medikams didinimas numatytas nuo gegužės pirmosios, o kokiu procentu jie bus padidinti – priklauso nuo Finansų ministerijos. Šiandien jau beveik balandžio vidurys. Aš norėčiau išgirsti, kokį medikų atlyginimų kėlimo procentą jūs numatote gegužės mėnesį?

A.G.ŠEMETA. Atsakysiu į pirmąją jūsų klausimo dalį. Iš 100 mln. Lt, kurie buvo numatyti šiais metais būtent ankstesnėms skoloms dengti, didžioji dalis tos sumos ir buvo skirta energetikai ir medicinai. Vadinasi, ankstesnėms medikų skoloms padengti iš šių metų biudžete numatytų asignavimų – iš 100 mln. Lt. Taigi tai, kas buvo sakoma, yra ir vykdoma.O dėl medikų atlyginimų didinimo, tai, kaip aš jau minėjau, rytoj Vyriausybės posėdyje yra numatoma svarstyti klausimą dėl alkoholio, tabako ir benzino akcizų padidinimo, ir pajamų padidėjimas dėl akcizų padidinimo bus skirtas tik įsipareigojimams dėl medikų darbo užmokesčio vykdyti. (Balsai salėje) Dar konkretus procentas nebuvo svarstytas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas. Ruošiasi G.Šileikis.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis ministre, ar nubausti Valstybinio taupomojo banko vadovai už tai, kad šis bankas šių metų kovo mėnesį pardavė savo akcijas, kurių vertė 2,3 mln. Lt, už nominalią 100 Lt vertės kainą, tuo tarpu vertybinių popierių biržoje šių akcijų kaina buvo 2,5 karto didesnė? Ar šis Valstybinis taupomasis bankas nesudaro sąlygų kai kam lengvai praturtėti?

A.G.ŠEMETA. Čia Valstybinio komercinio banko…

K.TRAPIKAS. Taupomojo banko akcijos buvo parduotos už 100 Lt vertės kainą, kai vertybinių popierių biržoje buvo 2,5 karto brangesnės.

A.G.ŠEMETA. Taip, dėl Taupomojo banko. Sprendimas dėl akcijų emisijos kainos buvo priimtas tuo metu, kai Taupomojo banko akcijų kaina svyravo tarp 90 ir 100 Lt. Ir remiantis tuo dar berods gruodžio mėnesį akcininkų susirinkime buvo nuspręsta emisijos kainą nustatyti lygią nominaliai vertei. Tačiau taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad daugiau kaip 74% banko akcijų turi valstybė, ir įstatymai nesuteikia teisės diferencijuoti akcijų emisijos kainos. Jeigu šių akcijų emisijos kaina būtų 2,5 karto didesnė už nominalią vertę, tai valstybė, norėdama išlaikyti tą patį procentą šiame banke, būtų turėjusi mokėti 2,5 karto daugiau už akcijas negu kiti investuotojai. O kadangi banko emisijos prospekte buvo numatyta sąlyga, kad esami banko akcininkai turi pirmumo teisę įsigyti naujos emisijos akcijų, tai pačių akcininkų interesai nenukentėjo. Jie galėjo pasinaudoti ta teise ir įsigyti akcijų taip pat už 100 Lt kaip ir valstybė, tačiau ne visi ta teise pasinaudojo, ir tada tos akcijos buvo atiduotos laisvai parduoti, tačiau įstatymas nesuteikia teisės keisti emisijos kainos emisijos proceso metu.

PIRMININKAS. G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis ministre, suprantama, jog biudžetas nėra vykdomas, ir norėčiau paklausti, kaip yra numatoma (kas yra pažadėta Vyriausybės) didinti biudžetinių įstaigų ir organizacijų atlyginimus pirmajame pusmetyje?

A.G.ŠEMETA. Valstybės biudžete atlyginimams indeksuoti yra numatyta suma, kurios aš dabar tiksliai negaliu pasakyti, bet tai yra berods daugiau kaip 300 mln. Lt, ir faktiškai būtent šis šaltinis bus naudojamas ir vieną kartą jau yra panaudotas padidinant bazinę algą nuo 90 iki 95 Lt. Ir toliau šis šaltinis bus naudojamas didinant bazinę algą. O biudžeto plano vykdymas… Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad jau kovo mėnesio duomenys akivaizdžiai rodo, jog tendencija yra tokia, kad planą turėtų pavykti įvykdyti ir galbūt net viršyti. Ir balandžio mėnesio pirmųjų dienų rezultatai, palyginti su tomis pačiomis sausio, vasario dienomis, rodo, kad nebėra to įplaukų svyravimo, kuris buvo būdingas pirmiesiems šių metų mėnesiams, ir iš principo per šių metų balandžio mėnesį kol kas dienos pajamų planas yra viršijamas. Ir tikimės, kad taip pat bus įvykdytas.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, ministrą mes klausinėjam 41 minutę. Jį paklausė 12 Seimo narių. Siūlyčiau klausimus baigti ir tikėtis, kad ir kitą kartą atėjęs ministras išsamiai galės atsakyti į mūsų klausimus. O ministrui noriu palinkėti sėkmės ir geros savijautos ne tiktai kabinete, bet ir kituose dideliuose darbuose.

A.G.ŠEMETA. Ačiū.

Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmenų dokumentuose nuostatų patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-259(2) (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi toliau 2-2 klausimas – Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmenų dokumentuose nuostatų patvirtinimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-259(2). Svarstymas. Aš kviečiu į tribūną vienintelį užsirašiusį šiuo klausimu Seimo narį G.Mincevičių. Prašom.

G.J.MINCEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tenka apgailestauti, kad pateiktas vardų ir pavardžių rašymo nuostatų projektas neįgavo atitinkančio europietiškus standartus pavidalo. Visame pasaulyje žmogus turi teisę į savo pavardę, kuri turi būti parašyta taip, kaip ji rašoma. Tačiau Lietuvos Respublikos įstatymas, kurio projektą šiandien svarstom, atima iš nelietuvių tautybės piliečių vieną iš pagrindinių natūralių žmogaus teisių: kiekvienas žmogus turi neginčijamas natūralias teises, kurios yra virš bet kokių įstatyminių teisių. Tai teisė į gyvenimą, teisė į laisvę, teisė į darbą ir tarp jų teisė į neiškreiptą savo asmeninę pavardę ir vardą, nesvarbu, ar ta pavardė ir vardas kam nors patinka, ar ne. Teisę į neiškreiptą pavardę užtikrina tik neiškreipta rašyba. Gali kas nors nežinoti, kaip ta pavardė tariama (ir tai natūralu, taip yra visame pasaulyje), bet ji yra teisingai užrašyta. Tuo tarpu tarimas yra kitoks ne tik kiekviena skirtinga kalba, bet ir kiekvienas žmogus skirtingai taria. Rašymas pagal tarimą niekada neužtikrina pavardės originalumo. Tai yra ne kas kita kaip nelietuvių tautybės žmonių pavardžių lietuvinimas prieš jų valią. Ir tai primena ne pačius geriausius istorijos laikotarpius, kai piliečiams atimama teisė į savo teisingą pavardę, kokią jie turi ir nori turėti. Todėl mano išplatintame pasiūlyme teikiamas pakeitimas, kad nelietuvių tautybės piliečių pavardės ir vardai jų pageidavimu būtų rašomi lotyniškais rašmenimis, išsaugant atitinkamos kalbos originalią rašybą. Tai atitiktų europietiškus ir pasaulinius standartus ir žmogaus teisę į savo neiškreiptą pavardę ir vardą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Vienintelis užsirašęs kalbėjo diskusijoje. Šiaip šiam įstatymo projektui pritaria Švietimo ir mokslo reikalų komitetas, Žmogaus ir piliečio teisių ir tautybių reikalų komitetas. Ir man telieka pakviesti dabar projekto pateikėją, projekto iniciatorių – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką profesorių A.Rosiną. Gal jis turėtų kokių nors baigiamųjų pastabų? Prašom

A.ROSINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šis projektas po praeito karto, kai jis buvo čia teikiamas, yra šiek tiek patvarkytas, atsižvelgta į pastabas, kurias mums teikia Juridinis skyrius (ir čia jos buvo pasakytos), ir taip pat, žinoma, dar ir į paties autoriaus pageidavimus. Manau, kad jis dabar turėtų būti lyg ir tvarkingas. Dabar norėčiau atsakyti dėl to pono G.Mincevičiaus pasiūlymo. Turiu pasakyti, kad kiekviena šalis, kaip rodo Europos patirtis, nustato savo tvarką, kaip turi būti rašomos tos šalies piliečių pavardės. Aš nekalbu apie užsieniečius, bet konkrečiai tos šalies – ar Danijos, ar Vokietijos, ar Anglijos, ar Suomijos, ar kurios nors kitos šalies. Taip pat turi tokią teisę ir Lietuvos Respublika – turėti vieną pavardžių rašymo sistemą. Šis projektas visiškai neprieštarauja Europos šalių praktikai, pavardžių ir vardų rašymo praktikai. Ir apgailestavimo čia jokio neturėtų būti. Pirmas dalykas. Čia nekalbam… Tas projektas nėra susijęs su kuria nors viena tautybe. Tai visiems Lietuvos piliečiams: ir lietuviams, ir latviams, ir rusams, ir lenkams, ir karaimams, ir visiems kitiems. Ir negalima primesti svetimos rašybos jokiai šaliai. Rašyba, dar kartą kartoju, negali būti jokių tarptautinių sutarčių objektas. Ir pono G.Mincevičiaus siūlytas tas projektas, pataisymas, turiu pasakyti, prieštarauja Lietuvos ir Lenkijos Respublikų sutartims. Dabar aš norėčiau pacituoti tos sutarties… Noriu tiksliai pacituoti.

PIRMININKAS. Prašom neskubėti, jūs turit 10 minučių.

A.ROSINAS. Kur čia tas sutarties projektas?.. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. 1994 m. gruodžio 16 d. 14 straipsnis. Cituoju: „Vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį. Detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje.” Toliau tęsiama… Tai mes labai džiaugiamės, kad tokia sutartis buvo pasirašyta, jog pavardės rašomos pagal skambesį. Mes taip ir darom. Ir siūlom šitokį projektą. Rašyba, sakau, negali būti tarptautinių sutarčių objektas. Jeigu kas nors dar, kitaip sakant, nesupranta, kas yra rašyba, aš galėčiau pacituoti ir tos rašybos apibrėžimą. Tai toks yra pats svarbiausias motyvas. O čia yra, aš jau praeitą kartą kalbėjau, numatyti patys svarbiausi dalykai, ko reikia šiandien mūsų šalyje, kad būtų tvarka, t.y. vardų ir pavardžių rašymas Lietuvos Respublikos piliečio pase, vardų ir pavardžių rašymas kituose dokumentuose, su kitų valstybių pilietybe susijusių asmenų vardų ir pavardžių rašymas, taip pat vardų ir pavardžių keitimas, asmenvardžių formų ir klaidų ištaisymas ir t.t. Žodžiu, yra visi čia numatyti dalykai. Čia ne vien kalbininkai yra sugalvoję, nepagalvokit, gerbiamieji Seimo nariai, tai yra didžiulis darbas, kurį atliko kartu ir kalbos komisija, Valstybinė kalbos komisija, su Vidaus reikalų ministerija, su Migracijos departamentu, taip pat su Metrikacijos biuro žmonėmis, kurie ten dirba. Tai tiek trumpai aš galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Ir paskutinio sakinio laukiam. Jūs prašot, kad būtų pritarta po svarstymo.

A.ROSINAS. Aš, žinoma, prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius pritarti šiems nuostatams.

PIRMININKAS. Dėkoju, profesoriau. Mielieji kolegos, mums reikėtų apsispręsti, ką darom toliau po svarstymo. Ir ar norėtų kas nors kalbėti diskusijoje. Ar norėtų kas nors diskutuoti? Seimo narys A.Raškinis. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Tiesiog labai trumpai. Jau seniai mums reikėjo tokį dokumentą turėti. Kviečiu kuo greičiau pritarti.

PIRMININKAS. Ar J.Listavičius, M.Briedis, R.Zuoza norėtų kalbėti prieš? Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ne prieš šį įstatymo projektą, bet aš norėčiau išreikšti kai kurias mintis, ką darysim toliau. Todėl, mano supratimu, turėtų būti nutarimo projektas dėl šio įstatymo įgyvendinimo. O jame bent jau turėtų būti nurodyta, nuo kada šios nuostatos pradedamos įgyvendinti, per kiek laiko, sakykim, bus pakeisti vardai ir pavardės dabartiniuose asmens dokumentuose. Ar mes dabar tai, ką turim, taip ir paliekam, o pradedam nuo šito įstatymo, sakykim, įsigaliojimo? Ir toliau, jeigu keičiam visa tai, kas ir šiandien yra, tai už kokias lėšas tai turėtume padaryti? Be tokių, mano supratimu, nuostatų šių nuostatų patvirtinimas nieko gero ir nepadaro. O mums reikia, kad jos būtų pradėtos įgyvendinti. Tai kaipgi mes jas įgyvendinsim? Tai aš tiek ir norėjau. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolega Juozai Listavičiau, tuo, kas dabar teikiama, yra tiktai reglamentuojama tai, kas jau yra. Ir čia jokių didelių dalykų neatrandama. Bet, be abejonės, būtų galima dar šnekėti ir apie tuos jūsų iškeltus dalykus. Kolegos, aš kviečiu registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Kolegos, mums reikėtų balsuoti, ar pritariam po svarstymo Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmenų dokumentuose nuostatų patvirtinimo įstatymo projektui. Jeigu pritariam – už, jeigu nepritariam – prieš. Balsavimas pradėtas. Prašom.

Balsavo 61 Seimo narys. Už – 58, prieš – 2, 1 susilaikė. Taigi įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-259 (2), yra pritarta po svarstymo ir mes rengsimės jo priėmimo procedūrai. Tai čia buvo klausimas 2-2.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto įsteigimo” projektas Nr.P-295(2) (priėmimas)

Toliau darbingai nusiteikę žengiam prie 2-3 klausimo – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto įsteigimo” projekto Nr.P-295(2). Priėmimas. Aš kviečiu į tribūną Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Ž.Jackūną.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau du kartus esame svarstę Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto įsteigimo” projektą. Pirmojo svarstymo metu buvo išsakyta įvairių klausimų, pastabų, į kuriuos iš esmės turėtų atsakyti naujai steigiamo Šiaulių universiteto steigiamoji taryba, parengdama Šiaulių universiteto statutą. Daugelis klausimų, dėl kurių buvo abejojama arba klausiama, iš esmės ten turėtų rasti atsakymą. Niekas iš esmės, išskyrus vieną mūsų kolegą, neprieštaravo idėjai, kad Šiaulių miestas, visas Šiaulių regionas įgytų tokią prestižinę aukštojo mokslo instituciją, kokia galėtų būti steigiamas Šiaulių universitetas.

Svarstymo metu antrą kartą buvo kalbėta labai nedaug, du kartus trumpai ir taip pat buvo pritarta. Šiaulių pedagoginio instituto rektorius taip pat dėl teikiamo projekto neturi pastabų. Dėl to siūlyčiau kolegoms Seimo nariamas priimti teikiamą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Šiaulių universiteto įsteigimo”.

PIRMININKAS. Kolegos, 1 straipsnis. Prašome likti tribūnoje. Čia nėra jokių ypatingų dalykų. Ar kas norėtų diskutuoti dėl 1 straipsnio? Siūloma pritarti. Ar galėtume 1 straipsnį priimti bendru sutarimu?

2 straipsnis. Ar norėtumėte komentuoti, pone Jackūnai, 2 straipsnį?

Ž.J.JACKŪNAS. Man atrodo, kad tai akivaizdu. Aš noriu pasakyti, kad steigiamojoje taryboje yra siūlomi daugiau kaip 36 asmenys, daugiausia iš Šiaulių pedagoginio instituto, taip pat Kauno technologijos universiteto Šiaulių fakulteto atstovai, taip pat esama ir apie 10 žmonių iš kitų institucijų, aukštųjų mokyklų arba valdymo institucijų. Tarybos pirmininku siūlomas švietimo ir mokslo ministras akademikas Z.Zinkevičius. Steigiamojoje taryboje taip pat yra ir mūsų komiteto atstovas, taip pat yra atstovų iš kai kurių kitų institucijų. Aš manau, kad tokia taryba iš tikrųjų yra pajėgi objektyviai ir gerai apsvarstyti ir parengti steigiamojo universiteto statutą. Tai tiek galėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Prašyčiau, kolegos, kalbėti dėl 2 straipsnio, dėl balsavimo motyvų. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Taip.

3 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Čia tiesiog prašoma, kadangi pagal įstatymą naujosios aukštosios mokyklos ar universiteto steigiamoji taryba pagal Mokslo ir studijų įstatymą privalo parengti statutą. Tai yra grynai toks įstatyminis reikalavimas to, ką taryba turi padaryti.

PIRMININKAS. Ar galėtume ir šį straipsnį priimti bendru sutarimu? Taigi visiems straipsniams pritariam. Dabar reikėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ačiū, pone Jackūnai.

Dėl balsavimo motyvų užsirašė kalbėti du Seimo nariai. Aš kviečiu pasakyti kelis žodžius Seimo narį R.Zuozą. Jums žodis.

R.ZUOZA. Gerbiamieji kolegos, šiandien turime priimti iš tiesų svarbų ir istorinį sprendimą „Dėl Šiaulių universiteto įsteigimo”. Aukštasis mokslas Lietuvos valstybei yra strategiškai svarbi sritis, kuria siekiama gausinti žmogiškuosius intelektualinius išteklius, tai yra pagrindinius mūsų šalies resursus. Tai susiję ir su naujos socialinės kokybės, būdingos išsivysčiusioms šalims XX a. pabaigoje, t.y. žinių visuomenės kūrimu.

Žinote, kad Lietuvoje studentų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, neleidžia sakyti, kad aukštasis mokslas – masinis, todėl reikėtų didinti studentų skaičių. Aukštos kvalifikacijos darbui atlikti būtina aukšta specializacija, bet vis labiau reikia orientuotis į universitetinį išsilavinimą turintį žmogų, sugebantį plačiai suvokti pasaulį, jausti socialinę atsakomybę už priimamus sprendimus ir visą savo gyvenimą tobulėti.

 Universitetas Šiauliuose yra šio miesto regiono kultūrinio ir ekonominio vystymosi garantas. Universitetas, manau, kur kas geriau spręs aukštos kvalifikacijos dėstytojų talento atskleidimą, jaunimas galės pasirinkti trijų lygių: bakalauro, magistro, daktaro studijų programas įvairiose mokslo srityse ir kryptyse. Tikiuosi, kad Šiaulių universitete vyraus fundamentalieji ir taikomieji moksliniai tyrimai, naujų žinių diegimo ekspertizė bei jų platinimo visuomenėje mokslinė konsultacinė veikla. Aukštosios mokyklos, ypač universiteto, kultūra laikytina edukaciniu veiksniu, svarbiu ne tik studentų asmenybės ugdymui, bet ir reikšmingu viso regiono, kuriame yra ši mokykla, kultūros vystymui. Todėl svarbu, kad aukštosios mokyklos, o geriausiai universitetai, perspektyvoje veiktų visuose Lietuvos regionuose. Mokslui ir studijoms, gerbiamieji Seimo nariai, turime skirti didelę nacionalinių išteklių dalį.

Baigdamas noriu palinkėti sėkmės tikrai garbingai Šiaulių universiteto steigiamajai tarybai rengti Šiaulių universiteto statutą, kaip numatyta mūsų nutarime iki birželio 1 dienos. Kartu noriu paprašyti Vyriausybės greičiau išspręsti turto priskyrimo Šiaulių universitetui klausimus. Tikiuosi, kad birželio mėn., o gal dar ir anksčiau, Seime galėsime patvirtinti Šiaulių universiteto statutą, kad nekiltų problemų studentams ir dėstytojams pradedant naujuosius mokslo metus, ko aš jiems ir linkiu. Kolegos, kviečiu balsuoti už nutarimo priėmimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šiaulių universiteto įkūrimo idėja susidomėta dar pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai buvo atkurtas Kauno Vytauto Didžiojo universitetas ir tik užsiminta dėl Klaipėdos universiteto įkūrimo. Buvo aišku, kad per ilgus dešimtmečius susiformavusi sovietinių bei nacių okupacijų metais ir veikusi Šiaulių mokytojų seminarija subrandino pakankamai aukšto lygio aukštąją mokyklą, sėkmingai rengiančią pedagogus jau 40 metų.

Šiaulių pedagoginis institutas sugebėjo rengti ne tik tradicinius filologijos, gamtos ir visuomenės mokslus išmanančius mokytojus, bet išplėtė ir specialiųjų poreikių bei menų pedagogikos mokytojų parengimą, šiomis ypatybėmis aplenkdamas Vilniaus pedagoginį institutą.

Dėl pramonės vystymo Šiauliuose įkurtas ir Kauno politechnikos instituto filialas, išugdęs ne vieną inžinierių kartą, tapęs tvirtu, stacionariu Kauno technologijos instituto padaliniu. Tačiau dėl skubotumo ar klausimo netikėtumo į pirmąjį kreipimąsi dėl Šiaulių universiteto kūrimo nebuvo atsižvelgta, nepasakant motyvų, dėl ko atsisakoma tai daryti. Nepaisant to, toliau visos aukštosios mokyklos skubos tvarka buvo pervardijamos į universitetus nekeliant didesnių reikalavimų. Dar ir šiandien galima surasti žmonių, daugiau abejojančių dėl universitetų skaičiaus negu dėl jų universitetinių kriterijų. Tačiau jau pateikdamas projektą Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Ž.Jackūnas aiškiai pasakė, kad europinio universiteto kriterijus Šiaulių universitetas taip pat, kaip ir kiti Lietuvoje veikiantys universitetai, tikrai atitinka ir abejonių dėl to nėra. Apie tai byloja ir teigiamos Lietuvos mokslo tarybos ekspertų išvados, rektorių konferencijos pritarimas ir kitų kolegų mintys.

Manau, be reikalo būgštauja Vilniaus universiteto auklėtiniai, matyt, dėl to, kad kitų universitetų buvimas sumenkins mūsų ryškiausio universiteto – Vilniaus universiteto prestižą. Tikiu, kad toks būgštavimas yra be pagrindo, nes kiekvienas universitetas, be pavadinimo, dar turi išsikovoti ir savo prestižą, kuris yra vaizdus priedas prie universiteto diplomo. Todėl Vilniaus universitetas, skaičiuodamas savo šimtmečių istoriją, išliks pati ryškiausia Alma mater Lietuvoje.

Daugiaaukštis pastatas visada bus labiau matomas ir dažnai uždengs mažaaukštį, tačiau teisę gyvuoti turi visi. Nebenagrinėjant abiejų Šiaulių aukštųjų mokyklų sujungimo racionalumo, galima dar paminėti nebent tai, kad šių aukštųjų mokyklų gyvenimas jau dabar turi daug ką bendro: kai kurių laboratorijų bendrumą, profesūros bendrumą, artimą studentų bendravimą. Įdomu ir tai, kad Pedagoginiame institute išplėsta specialioji pedagogika, padedanti įgyvendinti sutrikusio vystymosi vaikų reabilitaciją, numatyta įkurti žmogaus socialinės adaptacijos mokslinio tyrimo centrą...

PIRMININKAS. Jūs kalbate jau 3 minutes.

K.ŠAVINIS. … o Technologijos…

PIRMININKAS. Jūs galėjote kalbėti tik 2 minutes. Nors universitetas labai svarbu, bet prašyčiau baigti.

K.ŠAVINIS. …o Technologijos universitete numatytas kompiuterinių sistemų žmonėms su negalia kūrimas, tyrimas ir adaptacija. Tikėdamas Šiaulių universiteto sėkme, linkiu jo profesūrai didelės kantrybės įveikiant organizuojamojo darbo etapą ir didelio pasisekimo ateityje. Tikiu, kad mano kolegos pritars man ir teikiamas įstatymas „Dėl Šiaulių universiteto įsteigimo” bus priimtas. Ačiū. Atleiskite už laiko viršijimą.

PIRMININKAS. Linkiu, kad šitas universitetas laikytųsi net tokių smulkmenų kaip savo statuto, ko nelabai nori paisyti kai kurie mūsų Seimo nariai.

Seimo narys F.Palubinskas. 2 minutės.

F.PALUBINSKAS. Reikalingas, sveikintinas ir remtinas žingsnis. Siūlau palaikyti šį nutarimą.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys M.Briedis.

M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tikrai nebus Lietuvoje žmonių, kurie prieštarautų tam, kad klestėtų kultūra, mokslas ir kad kiltų mūsų tautos intelektas ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos regionuose. Ačiū. Kviečiu visus balsuoti už.

PIRMININKAS. Šiame sąraše yra daug užsirašiusių. Ar būtų norinčių kalbėti prieš? Sunkiai įsivaizduojamas dalykas. Kolegos, keturi kalbėjo už, nematau norinčių kalbėti prieš. Prašyčiau registruotis ir pasirengti svarbiam darbui. Mes tuojau suteiksime galimybę gimti dar vienam universitetui.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Balsų skaičiavimo komisija pasirengusi. Dabar mums reikėtų balsuoti, ar pritariame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui „Dėl Šiaulių universiteto įsteigimo”. Kas už, prašyčiau balsuoti. Kas prieš – taip pat.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 64.

PIRMININKAS. Už – 65. Kas dar nespėjo balsuoti prieš? Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Ir susilaikiusiųjų nėra. Už balsavus 65, prieš – nė vienam ir niekam nesusilaikius priimamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Šiaulių universiteto įsteigimo”.

Aš matau tribūnoje Šiaulių universiteto steigiamosios tarybos pirmininko pavaduotoją profesorių A.Gudavičių. Kolegos frakcijų atstovai, galite asmeniškai paspausti jam ranką. Universitetui reikia palinkėti sėkmės, kad jis tikrai padarytų tuos darbus, kuriuos yra susiplanavęs. (Plojimai)

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 33, 34, 36 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo 45¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-323 (svarstymas)

Ar jau galėtume kalbėti apie 2-4 klausimą, nors mes trupučiuką lenkiame grafiką? Ar yra tribūnoje pranešėjas – ponas R.Kairelis? Ar galime svarstyti jūsų klausimą? Taigi 2-4 – Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 33, 34, 36 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo 451 straipsniu įstatymo projektas (Nr.P-323). Svarstymo procedūra. Užsirašė kalbėti 3 Seimo nariai. Kviečiu į tribūną Seimo narę R.Dovydėnienę.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šiandien svarstomos Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos iš tikrųjų yra labai svarbios, nes kiekvienas, susitikęs su rinkėjais, girdėjo ne kartą priekaištų, kodėl Lietuvoje diferencijuojamos našlės ir našliai, vieni tapę jais po 1995 m., kiti – iki 1995 m.

Šio įstatymo rengėjai skelbia, kad našlių pensijų sistema Lietuvoje yra paremta draudimo modeliu. Mirus apdraustajam atsiranda artimiausių jo giminaičių teisė gauti draudimo išmokas, kompensuojančias pajamas, kuriomis naudojosi būtent sutuoktiniai, kai dar buvo abu gyvi. Todėl nelabai suprantama yra siūlomo įstatymo 1 straipsnio antrojo sakinio nuostata, kad našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Manau, kad šitokia nuostata gali būti vertinama kaip piliečių lygiateisiškumo principo pažeidimas. Pirmiausia atsiranda besąlyginė nuostata, kad turi būti vaikų. Antra, ši nuostata nebuvo taikoma dvejus metus, nuo tada, kai įsigaliojo įstatymas, nuo 1995 m. sausio 1 d., ir nebus taikoma iki tol, kol bus priimtos naujos įstatymo pataisos. Manyčiau, kad ši sąlyga nereikalinga ir būtų pravartu jos atsisakyti.

Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į Juridinio skyriaus pastabą dėl 1 straipsnio antrosios dalies formuluotės, kad našlių ir našlaičių pensija neskiriama, o paskirtosios skyrimas ir mokėjimas panaikinamas asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo prieš mirusįjį, už kurį ši pensija skiriama ar paskirta, padarymą. Visiškai logiška, kad tokia pensija neturėtų būti skiriama tiems, kurie nužudė arba mirtinai sužalojo sutuoktinį, tačiau vargu ar būtų galima atimti šią teisę į našlystės pensiją tada, jeigu asmuo yra nuteistas už kitokį tyčinį nusikaltimą prieš mirusįjį.

Įstatyme yra didelės painiavos, didelės painiavos kelia ir diferencijuoti pensijų dydžiai, kurie priklauso nuo tam tikro laikotarpio: vienos pensijos, kurios paskirtos iki 1995 m., kitos – po 1995 m. sausio 1 d., o trečios – kurios bus skiriamos įsigaliojus įstatymo pataisoms. Vieniems yra įšaldomos buvusios pensijos mokant 50% buvusio sutuoktinio pensijos, kitiems skiriami 25% valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos, o tretiems, naujai skiriant pensijas, bus nustatyta gauti 20% mirusiajam priklausiusios pensijos.

Šio įstatymo taisymo tikslas buvo suvienodinti našlių padėtį ir neįvesti nelygiavos. Manau, kad šiandien mūsų svarstomo įstatymo projekte vėl yra pažeidžiamas piliečių lygiateisiškumo principas, nes yra nustatomi skirtingi pensijų dydžiai ne dėl pensijos gavėjo priežasčių, turinčių reikšmės socialinio draudimo fondo formavimui, o nuo laiko, kai atsiranda teisė į šią pensiją. Žinoma, kad priėmus šio Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, šias našlystės pensijų pataisas, pensijų gavėjų skaičius išaugs nuo 35 tūkst. iki 195 tūkst. Tai „Sodrai” papildomai kainuos apie 40 mln. litų per metus. Žinant finansinę „Sodros” padėtį, žinant, kad deficitas siekia maždaug 150 mln. litų, siūlyčiau nuo 1997 m. liepos 1 d. visoms našlėms ir visiems našliams skirti 25% bazinės socialinio draudimo pensijos. Taip apsaugotume „Sodrą” nuo dar didesnio deficito, taip pat apsaugotume nuo socialinio draudimo pensijų restruktūrizavimo, kuris koks bus, kol kas yra neaišku, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ekspertai žadėjo pateikti informaciją, kaip bus restruktūrizuojamos ir keičiamos socialinio draudimo pensijos dėl to, kad atsiras didesnis skaičius asmenų, pretenduojančių į našlių pensiją. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį A.Sysą, bet jo nematau. Gal atsiras. Tada – Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, tai yra pakankamai rimta problema. Aš tikiuosi, kad mes ją galime atsakingai svarstyti. Gal iš pradžių reikėtų trupučiuką prisiminti, kodėl gi kilo šitas nevienodumas ir kas gi buvo. Ar iš tikrųjų tai buvo neapsižiūrėjimas, ar tai buvo tam tikra tendencija? Koks vis dėlto buvo socialinio draudimo pensijų, našlių ir našlaičių pensijų naujosios, įvestos nuo 1995 m., tvarkos pagrindas? Ar ji iš tikrųjų pragaištinga? Ir kokie keliai, sakykim, ją taisyti?

Aš turiu pasakyti, kad iš esmės šitų našlių pensijų atsiradimą lėmė trys momentai. Pirmasis momentas – tai valstybinio socialinio biudžeto atskiras formavimas, jo atskyrimas nuo valstybės biudžeto. Antrasis momentas – tai visų asmenų, draudžiamų socialiniu draudimu, tarp jų ir pensiniu draudimu, invalidumo draudimu, personifikacija.

Tai yra galimybė sukurti duomenų bazę kiekvienam konkrečiam apdraustajam. Ir jau trečiasis dalykas išėjo iš grynai, sakyčiau, europietiškų normų, kad socialinis draudimas tai yra sutartis, o jeigu tos sutarties viena pusė laikėsi, t.y. buvo mokamos įmokos ir žmogus tas įmokas mokėjo, jam nėra apibrėžta teisė gauti tas išmokas, nes tai yra bendras valstybinis draudimas. Tačiau būna asmenų, kurie išėję į pensiją gyvena labai trumpą laiką arba, dar skaudžiau, jie visiškai nesulaukia pensinio amžiaus. Tada tos įmokos išeina kaip ir faktiškai mokėtos nepagrįstai, tuščiai, su nuoskauda, su skriauda. Tada kyla tokia idėja, panašiai kaip ir socialinio draudimo sistemose, kurios yra personalizuotos, įvesti našlystės pensiją sutuoktiniui arba vaikams, jeigu asmuo, turėjęs teisę į tokio socialinio draudimo pensiją, numirė anksčiau ir paliko faktiškai nedarbingą savo vaiką arba sutuoktinį. Tada, žinoma, nebuvo jokios tendencijos suskirstyti Lietuvos žmones į dvi ar į tris kategorijas, jokiu būdu ne. Buvo tiktai noras akcentuoti socialinio draudimo principą kaip universalų draudimo principą. Iš vienos pusės – įmokos, iš kitos pusės – teisė gauti išmokas. Tačiau mes galbūt didele dalimi ir todėl, kad esame pasikeitę, Seimo didžioji dalis yra pasikeitusi, niekada neturėjome laiko pasigilinti, kur link gali nueiti mūsų socialinio draudimo sistema. Šiandien štai gelbstimės vienas paskui kitą jau keliais projektais, kaipgi atlikti tą vadinamąjį išlyginimą. Teisybės dėlei galiu pasakyti, kad kai 1993-1994 m. užsienio, pirmiausia Europos šalių – Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos, specialistai ekspertavo mūsų socialinio draudimo įstatymus (tarp jų ir pensijų įstatymus), jie nurodė mums būtent draudimo principo įdiegimo svarbą ir jo negrįžtamumą, kartu sakė, kad tai, kas yra iki draudimo principo taikymo (tai gali būti kontribucijų sistema, gali būti angliškai kalbant „flet treit”), tai yra plokščios išmokos. Jie mums sakė, kad pereinamasis laikotarpis vargu ar pasiduoda socialinio draudimo visoms tezėms. Štai šiandien mes turime… Štai, sakykim, pateikiamas projektas išlyginti pensijas suvienodinant asmens indėlio koeficientą. Viską, kas buvo mažiau iki vieneto, paversti asmens indėlio koeficientu vienetu.

Kitos iniciatyvos kyla, kad galbūt iš tikrųjų vietoj našlių pensijos reikia įvesti vienišo pensininko papildomą socialinį rėmimą vėl kažkokiu būdu išlyginant. Aš galiu tiesiai pasakyti, kad ir šitas našlių pensijų išlyginimas toks, koks jis yra dabar projekte pateiktas, irgi yra įmanomas, tačiau yra keletas aspektų.

Pirmasis – finansavimo šaltinis. Iš šito įstatymo projekto aišku, kad jokio kito finansavimo šaltinio nėra. Tiktai yra valstybinio socialinio draudimo fondas, jo biudžetas, o tai, ką reikia išmokėti naujiesiems našlių pensijų gavėjams, bus paimta iš kitų pensininkų išlyginimo principu. Tačiau ar iš visų? Štai turiu pasakyti, kad mes, taip, pasakyčiau, lengvai spręsdami savo įsipareigojimus (aš juos drįsčiau vadinti skubotais), padarome situaciją, kad Lietuvoje vietoj kelių rūšių našlių pensijas gaunančių mes turėsime tris rūšis pensijų gavėjų, gaunančių pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą.

PIRMININKAS. Pone Beinortai, jūsų laikas jau baigėsi.

J.BEINORTAS. Aš prašyčiau dar vienos minutės. Gerai? Taip pat turėsime dar mažiausiai dešimt kategorijų, kai valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos bus mokamos kartu su valstybinėmis pensijomis, su nukentėjusių asmenų pensijomis, su karių ir pareigūnų našlių pensijomis.

Man liko tik vienas klausimas, kurį aš jums visiems labai noriu pateikti. Ar bedalydami šitą fondą, kuris iš esmės priklauso visiems pensininkams, mes nenorime pagalvoti, kad tas žmogus, kuris buvo draustas socialiniu draudimu ir jo jau nebėra, jis Anapilyje, kad jis paliko savo žmoną, sutuoktinę, negaunančią socialinio draudimo, o gaunančią tik našlės šalpos pensiją. Ar turime teisę šiandien sakyti, kad šalpos pensija jau yra ta dovanėlė, kai iš tikrųjų jos vyras galbūt atidirbo už du ar už tris. Toji pensija, man regis, našlių pensija turi būti aiškiai išreikšta draudimo principu. Ji ateina po žmogaus darbo, po jo socialinio draudimo įmokų ir po to jau kitas dalykas, kas ją gauna. Dėkui už dėmesį. Aš nebegaliu ilgiau jūsų dėmesio trukdyti dėl Statuto reikalavimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Matau pasirodžiusį Seimo narį A.Sysą. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kadangi esu „Sodros” tarybos narys, aš norėčiau į šitą problemą pažvelgti būtent per „Sodros” tarybos prizmę. Norėčiau pasakyti, kad turbūt mano kolegė jau minėjo, jog šiuo metu socialinio draudimo fonde piniginiu atžvilgiu tikrai yra kritinė situacija, nes šiandien „Sodros” fondas yra skolingas vaistinėms 40 mln. Lt , 40 mln. Lt įsiskolinęs dėl nedarbingumo lapelių, t.y. visiems Lietuvos dirbantiesiems, kurie sirgo. 12 mln. Lt yra įsiskolinęs sanatorijoms ir poilsio namams, kuriuose vyksta reabilitacija ir sanatorinis gydymas, be to, yra paimta paskola 40 mln. Lt. Aišku, darant šitą įstatymo pataisą, kurios tikrai reikia, aš visiškai sutinku, kad buvo padarytas labai blogas precedentas, kai buvo priimtas įstatymas, kuris leido gauti našlių pensiją tik žmonėms nuo tam tikro laiko. Tačiau priimant šitą įstatymą reikėtų labai rimtai pasverti, nes tai papildomai pareikalaus daugiau nei 30 mln. Lt išlaidų. Papildomai. Svarstant šitą klausimą Vyriausybės posėdyje, pristatant šitą klausimą, mes neišgirdome, ar Vyriausybė pasirengusi, kaip to reikalauja ir Socialinio draudimo įstatymas, kad valstybinis biudžetas garantuotų socialinio draudimo biudžeto vykdymą. Būtent kad lėšos iš valstybės biudžeto būtų skirtos padengti šitoms išlaidoms. Noriu priminti, kai buvo svarstomas socialinio draudimo biudžetas, mūsų komitete taip pat vyko diskusija, mes prašėme, kad jau šiems metams būtų numatyta valstybės biudžete 70 mln. Lt padengti „Sodros” deficitui. Deja, šitų pinigų nebuvo numatyta ir todėl gerindami ir išlygindami tam tikras mūsų įstatymų disproporcijas mes galime sudaryti precedentą, kad pensijų išmokėjimas pradės vėluoti dar daugiau. Šiandien jau yra vėluojama, nes nėra grynųjų pinigų. Šito įstatymo priėmimas vėl sudarys papildomą krūvį socialinio draudimo fondui. Todėl mano pasiūlymas irgi būtų toks pat (aš tai siūliau ir mūsų komiteto posėdyje), kad priimdami šitą pataisą mes turėtume vadovautis ne tuo, kad šitas įstatymas yra kaupiamojo pobūdžio. Aš sakyčiau, tai yra daugiau kaupiamasis popierinis pobūdis, nes mes nekaupiame pinigų, kuriais mes galime naudotis. Mes juos tik fiksuojame popieriuje. Todėl šita našlių papildoma pensija turėtų būti skiriama vadovaujantis daugiau socialiniais teisingumo ir lygybės principais. Aš siūlau ir pritariu tai idėjai, kad neturėtų būti diferencijuojama pensija į tris grupes: iki 1995 m., nuo 1995 m. iki 1997 m., kai bus priimtas, ir nuo 1997 m. Rengėjų apskaičiavimais, šiandien, jeigu mes priimtume šitą įstatymą, tai našlės iki 1995 m. vidutiniškai gautų 30 Lt. Nuo 1995 m. iki priėmimo dienos gautų maždaug 110-120 Lt ir nuo priėmimo dienos gautų 40 Lt. Todėl žinant, kad bazinės pensijos augimas bus kur kas lėtesnis negu vidutinės pensijos, tai jau po metų vėl atsiras ryški diferenciacija tarp gaunančių našlės pensiją iki 1995 m. ir po 1997 m. Aš manyčiau (todėl ir atsirado šito įstatymo pataisa), vėl prasidės laiškai, vėl nepasitenkinimas. Todėl manyčiau, kad mes turėtume suvienodinti gaunamos našlių pensijos dydį. Būtent „pririšti”, sakykim taip, prie bazinės pensijos. Tai 25% nuo bazinės pensijos ir nedaryti papildomos diferenciacijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Čia buvo diskutuojantys Seimo nariai. Ar norėtų baigiamųjų pastabų pasakyti ponas R.Kairelis? Prašom į tribūną.

R.KAIRELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš tik noriu pasakyti, kad šis teikiamas įstatymas, be abejo, nepatenkins vienodai visų lūkesčių. Noras buvo ištaisyti tą klaidą, kuri buvo padaryta. Mano ir mūsų grupės, kuri rengė šitą įstatymą, manymu, buvo pasirinktas optimalus būdas tai padaryti, nes vis dėlto po ketverių metų situacija bus visai kitokia negu dabar. Tikrai atsiras mažiau tų gavėjų grupių, kai susilygins. Svarbiausia yra tai, kad vis dėlto toks pasiūlytas variantas mūsų sąlygomis ekonomiškai yra optimalus šiuo metu. Be abejo, buvo galima pasirinkti kitą kelią. Buvo galima sumažinti pensijas dabartinėms našlėms, bet aš manau, kad to daryti nereikia. Vis dėlto atimti iš žmonių dabartines pensijas būtų visiškai neteisinga.

Kitas dalykas, kad toks būdas vis dėlto išsaugos draudiminį priėjimą prie našlių pensijų. Mes nepereisime prie socialinės paramos principų. Bus išsaugotas draudimo principas ir po kelerių metų visos našlės gaus 20% nuo savo sutuoktinio pensijos dydžio. Toks variantas, mano manymu, yra priimtiniausias.

Tai, kad dabar įvedami tam tikri saugikliai, sakykim, tie penkeri metai, būtini vis dėlto pragyventi susituokus, mano manymu, tai irgi saugiklis, kuris galbūt yra šiek tiek kritikuotinas, bet tai šiuo metu taupo mūsų pinigus. O iš kur bus pinigų, tai aš manau, kad tai yra Vyriausybės problema, kuri dabar yra sprendžiama. Kaip tik rytoj Vyriausybės posėdyje bus svarstomas visas paketas įstatymų pataisų, kurių tikslas yra pagerinti įmokų surinkimą. Po to bus teikiami kiti pasiūlymai, kaip racionalizuoti šitų išmokų sistemą. Tos priemonės, manau, duos savo rezultatų ir tų lėšų, kurios įgalins tą įstatymą realizuoti, turėtų būti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju jums už žodžius.

Mums dabar reikėtų apsispręsti, ką darome po svarstymo. Prašyčiau žymėtis diskusijai.

Iš anksto užsirašęs Seimo narys J.Listavičius. Ar už, ar prieš?

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu šitam įstatymo projektui. Šiomis sąlygomis kito nieko gero ir negalime padaryti. Čia buvo minėta, kad ir tie penkeri metai blogai ir kad reikia suvienodinti – 25% padaryti visiems, vadinasi, reikia atimti. Turbūt neįsivaizduoja, kad kiek pridėsi, tiek ir pridėsi, o atimti tai niekaip neišeina. Šito neįsivaizduoja tie siūlytojai. O kad taip buvo padaryta ir ne taip buvo padaryta, taip pat žinoma. Kad vieniems buvo ir labai daug, o kitiems absoliučiai nieko. Dabar, vadinasi, arba atiminėk, arba visiems padaryk gerai, labai gerai. Žinoma, būtų gerai padaryti labai gerai, bet čia taip pat buvo aiškiai pasakyta, kad šaltinis yra tik vienas. O kad tas šaltinis taip pat tuščias arba dar yra 132 mln. Lt skolos, tai taip pat žino. Taip pat girdėjo, ką kalbėjo finansų ministras, kad fizinių asmenų pajamų mokestis surenkamas blogai. O tai reiškia, kad ir su socialinio draudimo lėšomis nelabai jau taip pašokinėsi.

Toliau, kad dar yra vienas lyg ir šaltinis, kad iš valstybės biudžeto būtų galima imti. Tačiau ir ten, juk sakė, kad tuščia. Štai šitomis sąlygomis gal ir galvokime, ar vis dėlto pradėsime atiminėti, o turbūt gal ne vienas gavote tokių siūlymų ir laiškų, ir sveikinimų, kaip vertinti, kai bus pradedama atiminėti. Vadinasi, atiminėti iš tikrųjų negalima. Taigi reikia verstis taip, kaip yra. O kaip greitai mes išeisime iš šitos nenormalios padėties, tai, žinoma, priklausys nuo to, kaip bus organizuota gamyba, kaip bus surenkami visi mokesčiai, kiek paklius būtent į šitą vienintelį šaltinį, iš kurio mes galėtume kažką padaryti. Kai nėra kitų sąlygų, tai šiuo atveju gerai ar negerai, bet geriau negali būti. Todėl dar kartą siūlau pritarti šito įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Palubinskas gali kalbėti prieš. Atsiprašau. Ar kalbėsite prieš, pone Feliksai?

F.PALUBINSKAS. Aš dvejodamas… Mes girdime, kad „Sodrai” trūksta pinigų. Tai ir kyla klausimas – kokia galimybė sustabdyti, o gal net parduoti „Sodros” statomus rūmus, apie kuriuos mes skaitėme spaudoje? Taip, aišku, atsirastų lėšų pensijoms.

PIRMININKAS. Taip, čia tikrai per vidurį.

Ar, Seimo nary Salamakinai, kalbėtumėte prieš? Ar apskritai būtų norinčių kalbėti prieš? Nematau.

Ar reikėtų registruotis ir balsuoti, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Bendru sutarimu pritarta po svarstymo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymo projektui Nr.P-323. Pritarta po svarstymo.

Dabar man su jumis reikėtų pasišnekėti, mat mes labai gražiai skubame ir aš esu su Sekretoriatu suderinęs, kad dabar mes galėtume paimti 2-5 klausimą, o paskui trupučiuką paslinkti visą darbotvarkę ir gal šiandien pasisektų anksčiau baigti. Ar jūs neprieštarautumėte, jeigu mes dar vieną klausimą dabar? Dar ir pertraukos neturėtų būti.

Lietuvos Respublikos notarinių veiksmų atlikimo kaimo vietovėse įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-286(2) (svarstymas)

Taigi L.Sabutis yra pasirengęs klausyti, kai bus svarstomas Lietuvos Respublikos notarinių veiksmų atlikimo kaimo vietovėse įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-286(2). Kviečiu kalbėti vienintelį užsirašiusį Seimo narį V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pritardamas papildymui tiktai norėčiau atkreipti dėmesį į vieną problemą, kuri praktikoje dažnai iškyla. Seniūnai, kurie šiuo atveju atlieka notarinius veiksmus, kartais būna išvykę į pasitarimus, į rajono tarybą, pas merą ir pan., ir iki šiol priklausomai nuo rajono tarybos nuostatų tuos notarinius veiksmus įvairiai atlikdavo ir seniūnų pavaduotojai. Dabar reglamentuojama tiksliai, kad tiktai seniūnai gali tai daryti, o kai jų nėra, jau reikėtų tada tuos notarinius veiksmus atlikti pavesti atskiru pavedimu, bet šitoje vietoje iškyla problema. Ten, kur nėra seniūnų pavaduotojų, arba seniūnams išvykus dažnai žmonės dėl to pateks tiesiog į organizacinę keblią padėtį. Todėl pataisos autoriui vis dėlto siūlyčiau dar pagalvoti, ar nebūtų galima kaip nors reglamentuoti lengvesnės tvarkos, kad ne tik seniūnas galėtų atlikti, bet jeigu jis išvyksta ir jam nesant, kad seniūnų pavaduotojai tikrai galėtų tuos darbus daryti. Nes kartais būna taip, kad žmonės iš seniūnijos pakraščių atvažiuoja į seniūniją, o nesant seniūnui jo pavaduotojai nieko negali padaryti, žmogus turi dar kartą ir dar kartą važiuoti ir dėl to gaišti laiką. Šiuo atveju šiandien kaimuose, ypač ir dėl transporto problemų, ir dėl žmonių amžiaus, ir dėl daugelio kitų priežasčių kartais būna pakankamai sunku žmogui kelis kartus atvykti į seniūniją. Aš suprantu, kad čia yra ir teisinė problema dėl pavaduotojo galių, bet galbūt mums reikėtų pagalvoti, kad tokia procedūra būtų galima ir kad pavaduotojas galėtų atlikti tuos notarinius veiksmus.

PIRMININKAS. Daugiau diskutuoti nėra norinčių. Kaip į šituos siūlymus ir kitus dalykus žiūri projekto iniciatorius L.Sabutis? Ar jis sakytų kelis žodžius iš tribūnos? Prašom.

L.SABUTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų toks siūlymas jau buvo pateiktas svarstant šį projektą dar kartą. Komiteto posėdyje mes atsižvelgėme į siūlymus ir redaguodami projektą Nr.286(2), kurį jūs dabar turite, taip pat pataisėme dar papildydami šį įstatymą tuo, kad iš tikrųjų ne pro šalį būtų prašnekti ir apie seniūnų atsakomybę už notarinių veiksmų atlikimą. Dėl visų kitų, kurie buvo dėl tam tikrų nekilnojamojo turto vertinimo arba sumų, sutarta, jog seniūno galių neapribosime dėl patvirtinamų sandorių, sakysime, dydžio arba vertės. Taip pat manome, kad tas siūlymas, kuris buvo pateiktas Seimo nario J.Listavičiaus – dėl išrašų tikrumo, taip pat pripažįstant, jog tiek nuorašų liudijimas, tiek išrašų tikrumo liudijimas vienodai svarbūs ir ta pati atsakomybė tenka tam pareigūnui, kuris tokius veiksmus atlieka. Trumpai tariant, kadangi šiandien yra šio įstatymo projekto svarstymo periodas, aš siūlyčiau galbūt apsiriboti tomis pastabomis, kurios buvo įvertintos komitete. Mes pateikėme suredaguotą įstatymą. Labai trumpai norėčiau atsakyti į kolegos V.Andriukaičio dar kartą siūlomą pataisą, kad galėtų tokius pačius veiksmus atlikti ne tik seniūnas, bet ir jo pavaduotojas. Šiaip reikėtų suvokti gal vieną esminį dalyką, jog seniūnas yra kaip institucija ir tik šitai institucijai (seniūnui), pataisydami Vietos savivaldos įstatymą, mes suteikėme tokią galią ir ta galia šiuo metu taip pat yra ribojama laikinumo prasme – tai nebus nuolat ir nebus visada. Todėl dar kartą mažinti arba dar kartą dalyti tą teisę ir ją skirti pavaduotojui būtų ne visai tikslinga. O išspręsti šia problemą galima labai paprastai: jeigu seniūnas negali vykdyti pareigų tam tikrą dieną arba tam tikru metu, šiuo atveju, pagal Vietos savivaldos įstatymą, meras turėtų priimti potvarkį ir pavesti vykdyti seniūno teises tam pavaduotojui. Tada visi veiksmai, kurie po to būtų patvirtinti to asmens, būtų teisėti ir nesukeltų nereikalingų išlaidų ir ginčų vėliau teisme, nes kitaip vėl gali būti abejojama dėl tikrumo ir t.t. Šiaip pasakysiu, kitose valstybėse notarai, turėdami net kontoras, savo parašo ir antspaudo teisės neturi teisės perleisti kitam asmeniui. Notaras yra notaras, padėjėjai yra padėjėjai, talkinantys žmonės taip pat yra tos kontoros darbuotojai, tačiau juridinį faktą patvirtinantis dalykas yra seniūno arba notaro parašas, nes tai gali turėti labai rimtų pasekmių. Aš dar kartą pabrėžiu, mes net neribojame, kokias sumas, kokius sandorius seniūnijoje gali patvirtinti seniūnas, kaip notaras, todėl šiuo atveju tai yra labai svarbi funkcija, tuo labiau kad seniūnas pagal mūsų Vietos savivaldos įstatymą yra pripažintas kaip savivaldybės pareigūnas, ne kaip administracijos darbuotojas. Visi kiti yra administracijos darbuotojai. Štai dėl to nenorėčiau, kad vėl būtų koreguojama ir taisoma.

Buvo gauta pastabų dėl įstatymo pavadinimo. Mes manome, kad jis yra suredaguotas pagal Vietos savivaldos įstatymą ir jis dabar turėtų taip vadintis. Stilistine prasme taip pat yra suderinta su korektoriais.

Dėl paskutinės pastraipos. Ar būtina nurodyti, kad šis įstatymas yra tartum laikinas ir galioja, kol bus baigtas teritorinis administracinis Lietuvos sutvarkymas? Manau, kad šita nuostata (tik reikia žvilgtelėti į galiojusį įstatymą) yra perkelta iš ano, todėl mes manytume, jog ją reikia palikti iš tikrųjų pabrėžiant kitoms valstybėms, ypač derinant savo įstatymus su Europos valstybių įstatymais, jog tai nebus visą laiką mūsų seniūnijose, tai yra tiesiog neišvengiama. Jeigu prisimintume 56 savivaldybes, kiekvienoje vidutiniškai po 10 seniūnijų, taigi nepamirškime, kad tai yra daugiau kaip pusė tūkst. pareigūnų, galinčių tvirtinti tokius aktus, spręsti. Todėl manyčiau, kad mes suteikiame pakankamai daug galių ir siūlau šitą įstatymą priimti, kad iš tikrųjų naujai suformuotos savivaldybės galėtų vykdyti savo pareigas.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių diskutuoti dėl to, kad pritariame po svarstymo? Ar tai rodo, kad galėtume pritarti bendruoju sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Taigi Lietuvos Respublikos notarinių veiksmų atlikimo kaimo vietovėse įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-286(2) pritarta po svarstymo.

Kolegos, mes jau „perlipome” per kavos puodelį, ir dabar skelbiu 20 minučių pertrauką. 17 val. mes rimtai ir sutartinai dirbame. Pertrauka iki 17.00 val.

Pertrauka

LR asmenų, kurie sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-306 (pateikimas)

PIRMININKAS. …pagerti kavos, bet reikia dar ir darbus dirbti. Smagu matyti kai kuriuos sugrįžusius. Viliuosi, kad dar prie mūsų prisidės, mat dabar bus kalbama gana svarbiu klausimu – 2-6. Mes trupučiuką „stumiame” darbotvarkę į priekį. Klausimas 2-6 – Lietuvos Respublikos asmenų, kurie sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-306. Pateikimas. Ar jau pasiruošęs žengti į tribūną vidaus reikalų viceministras ponas J.Gaudutis? Prašom.

J.GAUDUTIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite pateikti įstatymo „Dėl asmenų, kurie sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos” pakeitimo įstatymą. Esmė yra ta, kad 1994 metų birželio 2 dieną buvo priimtas įstatymas, kurio 5 straipsnyje reglamentuota, kad į policijos profilaktinę įskaitą yra įrašomi tie asmenys, kuriems yra atimtos motinystės teisės. Taip pat minėto įstatymo 11 straipsnyje yra numatyta, kad į reabilitacijos įstaigas galima siųsti moteris. Atsižvelgiant į tai, kad praėjo 3 darbo metai, matyti ir rezultatai, matyti tai, kas gera ir kas keistina, todėl mes šiandien teikiame šio įstatymo 5 ir 11 straipsnių pakeitimus, t.y. kad į reabilitacijos psichologines įstaigas nebūtų nukreipiamos moterys, o tik vyrai. Aiškinamajame rašte mes išdėstome visus motyvus, kurie, manome, yra gana svarūs. Įveikti šitą situaciją, manome, padės savivaldybių policijos ir sveikatos apsaugos skyriai, dirbantys tą patį darbą. Dar vienas klausimas yra tas, kad šiandien yra nedidelis skaičius moterų, kurios yra reabilitacijos psichologijos įstaigose, todėl manome, kad tai yra nereikšmingas dalykas. Be to, tai būtų ir lėšų sutaupymas, tuo labiau kad yra kitas sprendimo būdas.

PIRMININKAS. Trumpai kalbėjo dokumento pristatytojas. Aš prašyčiau norinčius kalbėti dėl balsavimo motyvų eiti prie šoninių mikrofonų. Atsiprašau, norinčius paklausti prašyčiau žengti prie šoninių mikrofonų. Aš matau Seimo narį A.Salamakiną pirmąjį.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš nežinau, kiek tai susiję su žmogaus teisėmis, tačiau šita reorganizacija, mano manymu, kažin ar duos naudos valstybei. Juk iš tiesų yra ir moterų, kurios sistemingai girtuokliauja. Neatlikus tos reorganizacijos, nenumačius, ką reikia daryti… gal jūs plačiau papasakokite, kas planuojama daryti vietoje to, kas buvo.

J.GAUDUTIS. Atsakydamas į šitą klausimą, aš atkreipsiu dėmesį į aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, kad 1995 metais buvo nukreipta 21 moteris, 1996 metais – 11, iki 1997 metų sausio 1 dienos buvo nukreipta 15 moterų. Tai yra gana nedidelis skaičius, bet, atsižvelgdami į tai, kad nebūtų paliktos moterys, linkusios į administracinės teisės pažeidimus, be priežiūros, mes esame numatę, kad šitą darbą dirbsime per savivaldybių policijos ir per sveikatos apsaugos skyrius. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad policija taip pat veda asocialių šeimų apskaitas, ir būtent šis klausimas nebus paliktas be žinios.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kokį efektą duoda socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų darbas, ta patirtis, kuri yra sukaupta? Ačiū.

J.GAUDUTIS. Atsakant į šitą klausimą, pirmiausia reikia pasakyti tai, kad dalis tų žmonių, kurie pabūna šitoje įstaigoje, iš tikrųjų nutraukia savo veiksmus ir nepažeidinėja administracinės teisės normų. Antra – tai yra laimėjimas tam tikrą laiką, o tai visuomenei yra gana didelis dalykas. Kitas dalykas – kad vėliau tai atsinaujina. Tai, be abejo, yra žinoma. Šiandien aš skaičiais negalėčiau jums pademonstruoti, koks yra galutinis efektas, tačiau aš manau, kad tuos pačius veiksmus moterims galima daryti ir jų neizoliavus.

PIRMININKAS. Galime vėl klausti. Seimo narė J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Aš pati esu moteris ir, atrodo, manęs gydyti dar nereikia, tačiau išskirti vien todėl, kad moterims yra taikomos kitokios priemonės, manyčiau, neteisinga, nes moteris kartu gimdo ir vaikus. Pasižiūrėjus man atrodo, kad pati statistika greičiau įrašo alkoholikus vyrus, o apeina moteris. Mano pačios pastebėjimais, moterys girtauja ne mažiau negu vyrai, o pasekmės yra daug sunkesnės. Teisingai, jas išbraukę sutaupysime lėšų, bet mes prarasime kitose srityse. Aš esu prieš šitą pataisą.

J.GAUDUTIS. Matyt, buvo išsakyta jūsų nuomonė šituo klausimu. Aš noriu dar kartą pasakyti: taip, problema yra, bet ji nebus palikta.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Čia dar ne dėl balsavimo motyvų. Ar neturite klausimo? Klausimo nėra. Seimo narys K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų pas mus susidaro tokia ydinga praktika – jeigu mes pateikiame kokį nors įstatymo projektą, naikiname kažką, po to žadame žodžiais: bus tai padaryta, bus tai padaryta. Šitą projektą pasirašė gana solidūs žmonės – 5 ministrai, tarp jų ir premjeras. Man atrodo, jeigu jau naikiname būtent šitą instituciją, tai šitie visi solidūs asmenys turėtų pagalvoti ir apie jį lydintį įstatymą – būtent apie tas priemones, apie kurias jūs kalbėjote, kalbėdamas apie moteris. Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitete mes svarstėme šitą nutarimo projektą ir mes jam nepritariame. Reikalaujame, kad būtų aiškumas ir kad būtų pateiktos ir tos priemonės… Ar jums neatrodo, kad tai reikėtų padaryti kartu su šituo įstatymu?

J.GAUDUTIS. Aš manau, kad iš tikrųjų šitai galima padaryti, bet tai galima padaryti priėmus įstatymą – pavesti Vyriausybei parengti programą.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš norėjau kalbėti dėl motyvų.

PIRMININKAS. Klausimai baigti. Dėkoju, pranešėjau. Jūs kol kas iki kito klausimo galite atsikvėpti. Dabar prašyčiau registruotis kalbėti dėl balsavimo motyvų. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš manau, kad Vyriausybės iškelta problema yra iš tikrųjų pakankamai rimta ir reikalauja nuodugnaus svarstymo. Turbūt teisus ir ponas K.Kryževičius, reikalaudamas, kad būtų pateiktas priemonių planas, ką iš tikrųjų numatoma daryti dabar, o ne vėliau. Bet aš manyčiau, kadangi tai rimtų svarstymų objektas ir tai net kelių komitetų svarstymo objektas, aš manau, kad po pateikimo galėtume pritarti, būtent po pateikimo, ir tada patys inicijuotume ir patys užsiimtume šitos problemos gilesne analize, o ne tik per pateikimą, ir tada priimtume sprendimą jau svarstymo metu. Galbūt iš tikrųjų šis projektas yra atmestinas, bet jis svarstytinas. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, situaciją turime tokią, kokią turime. Iš tiesų aiškinamajame rašte rašoma, kad tik 15 sistemingai girtaujančių ar darančių nusižengimus moterų yra uždaryta, tačiau, aš galvočiau, netgi mano apygardoje, Kėdainiuose, galima rasti 10 ar net daugiau, kurias iš tiesų reikia gydyti nuo alkoholizmo. Valstybėje ta problema egzistuoja. Aš vis dėlto pritarčiau E.Bičkausko nuomonei, kad po pateikimo pritariame, tačiau atmesti tą problemą, panaikinti ir daugiau nieko nedaryti, manau, būtų klaida.

PIRMININKAS. Čia buvo kalbėta tik už, bet jau tarp klausimų buvo pasigirdę ir kitokių nuomonių, tai nedrįstu sakyti, kad galėtume bendruoju sutarimu. O gal vis dėlto galėtume pritarti bendruoju sutarimu po pateikimo? Ne. Aš matau, kad ne.

Mielieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.

Iš viso užsiregistravo 49 Seimo nariai. Kolegos, prašyčiau dėmesio! Dabar balsuosime. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos asmenų, kurie sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui būtų pritarta po pateikimo ir būtų pradėta jo svarstymo procedūra? Kas už, prašom balsuoti.

Ir viso balsavo 43 Seimo nariai. Už – 34, prieš – 3, 6 susilaikė. Taigi mūsų aptariamam įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-306, pritarta po pateikimo, bus pradėta jo svarstymo procedūra. Pagrindinis komitetas turbūt bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Ponas E.Bičkauskas buvo užsiminęs dar apie daug komitetų, kurie galėtų būti papildomi. Jeigu Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas ir Sveikatos reikalų komitetas gana plačiai išnagrinėtų šituos dalykus, tikriausiai nebūtų prieštaraujama? Tai čia bus pora papildomų komitetų.

LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 43 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-341 ir LR Seimo nutarimo „Dėl LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įgyvendinimo” projektas Nr.P-342 (pateikimas)

Dabar toliau 2-7a, 2-7b klausimai – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 43 straipsnio antrosios dalies pakeitimo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-341, ir jį lydintis Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įgyvendinimo” projektas Nr.P-342. Abiejų dokumentų projektų pateikimo procedūra. Aš vėl kviečiu į tribūną viceministrą J.Gaudutį.

J.GAUDUTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums svarstyti pateikiame Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 43 straipsnio antrosios dalies pakeitimo įstatymą. Esmė yra ta, kad 1996 m. liepos 2 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. 43 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. kovo 31 d. Prašome atidėti vykdymą iki 1998 m. sausio 15 d. pakeičiant šio įstatymo 43 straipsnio antrojoje dalyje nustatytą terminą. Šio įstatymo pakeitimo projektas yra suderintas su Teisingumo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Ginklų fondu.

Laiku nebuvo parengta Ginklų fondo tvarka, nebuvo sudarytas kadastras, registras ir ginklų sertifikavimas. Be to negalima parengti Vyriausybės nutarimų tais klausimais. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu yra parengta 10 nutarimų projektų, ir tai dar yra ne viskas, laukia didelis Ginklų fondo darbas atliekant mano minėtus veiksmus. Todėl siūlome šito įstatymo pakeitimui pritarti.

Be to, siūlome pakeisti ir 1996 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įgyvendinimo”. Šio nutarimo esmė yra ta, kad remiantis Europos Sąjungos standartais ir rekomendacijomis dėl ginklų yra susisteminta Vyriausybės nutarimo esmė ir skaičius. Pavyzdžiui, pagal anksčiau priimtą Seimo nutarimą pilietis, norėdamas išsiaiškinti vienu ar kitu klausimu, praktiškai turėtų nagrinėti tris Vyriausybės nutarimus. O šiuo atveju mes siūlome susisteminti ir viską sudėti į vieną nutarimą tam tikru klausimu, kad įstatymo vartotojui būtų aišku, kur reglamentuoti ir kaip išdėstyti šitie klausimai. Pavyzdžiui, siūlome nustatyti tarnybinių kovinių ginklų apyvartos tvarką, t.y. pilietis žinotų, kokia tvarka ginklą gali įgyti, kaip saugoti, kaip juo naudotis, ir visi kiti klausimai, susiję su tarnybiniais ginklais. Viename Vyriausybės nutarime būtų visi šitie klausimai aprėpti. Taip pat dėl vardinių ginklų apyvartos tvarkos. Ryšium su tuo aiškinamajame rašte, taip pat pridėtose pažymose aiškiai matyti, kokia yra šita situacija. Prašyčiau pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausti nori du Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, nutarimo 1 straipsnio 3 punkte siūloma parengti techniškai sugedusių ginklų pardavimo tvarką. Noriu paklausti. Ar visada pakaks parduoti, ar nereikės jų ir nurašyti? Todėl, be pardavimo tvarkos, ar nereikėtų nurodyti ir nurašymo tvarką? Ačiū.

J.GAUDUTIS. Jūsų pastaba priimtina.

PIRMININKAS. Praklausiau, ar jūs jau atsakėte? Sutarėte. Taigi Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jokių abejonių nekelia įstatymas, tik grynai juridinės technikos prasme – nutarimo projektas. Pati Vyriausybė teikia, ką ji įsipareigoja parengti. Aš labai džiaugiuosi ir pritariu tai tvarkai ir sistemai, kuri sukuriama, bet ar yra tikslas šitai dabar svarstyti Seime, jeigu pati Vyriausybė gali puikiausiai realizuoti be jokio Seimo įsikišimo? Būtų labai sveikintina, kad realizuotų. Aš kaip klausimą pateikiu. Dėkui.

J.GAUDUTIS. Atsakau į šitą klausimą. Be abejo, mes žiūrėjome, ar pati Vyriausybė negalėtų nustatyti savo nutarimo priėmimo tvarkos, apimties ir pačios esmės. Tačiau Seimas 1996 m. liepos 2 d. nurodė, kokius būtent nutarimus Vyriausybė turi priimti. Ir atsižvelgę į šitai, esant Seimo nutarime nurodytiems Vyriausybės nutarimams, mes negalime Vyriausybei pakeisti. Čia yra teisinės technikos nesklandumas.

E.BIČKAUSKAS. Jei galima, tai aš tada antrą klausimą. Aš nesakau, kad nereikia. Jeigu yra Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas, tai savaime aišku. Bet aš siūlyčiau tada priimti tiktai šio nutarimo 2 straipsnį, ir viskas, o visa kita palikti pačiai Vyriausybei.

J.GAUDUTIS. Be abejo, priimtina.

PIRMININKAS. Matyt, kad bus susitarta. Klausimai jums baigti. Mums dabar reikėtų apsispręsti, ką darome toliau. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Vadinasi, nėra prieštaraujančių ir visi pritaria. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo, kad pradedame svarstymo procedūrą?

Dar kitas dalykas – Vyriausybė prašo, kad šitas įstatymo projektas ir nutarimas būtų svarstomi skubos tvarka. (Balsai salėje) Pritariame ir dėl šito dalyko. Taigi 2-7a ir 2-7b – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 43 straipsnio antrosios dalies pakeitimo įstatymo projektui ir Lietuvos Respublikos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įgyvendinimo” projektui pritarta po pateikimo. Bus pradėta jų svarstymo procedūra. Bus svarstoma skubos tvarka. O dėl komiteto? Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Pone pranešėjau, kokį siūlytumėte komitetą: Teisės ir teisėtvarkos komitetą ar Nacionalinio saugumo komitetą? Teisės ir teisėtvarkos komitetas artimesnis pranešėjui ir daugeliui salėje sėdinčių. Taigi pagrindinis komitetas ir turbūt vienintelis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Baigiame šituos klausimus.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo 40 straipsnio įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-336 (pateikimas)

Dabar 2-8 – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo 40 straipsnio įgyvendinimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-336. Pateikimas. Aš dėkoju, kad anksčiau sugebėjo atvykti krašto apsaugos ministras Č.Stankevičius. Jis jau žengia į tribūną.

Prašom.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs turite neilgo įstatymo iš trijų straipsnių projektą, kuris yra skirtas įgyvendinti pernai priimto Krašto apsaugos tarnybos įstatymo 40 straipsniui.

Trumpai noriu pasakyti, dėl ko šio įstatymo reikia. Kai buvo priimtas Krašto apsaugos tarnybos įstatymas (praeitų metų pabaigoje), nieko nebuvo pasakyta jame apie tai, kaip sutvarkomi iki tol buvusio įstatymo pagrindu suteikti karių laipsniai. Taip pat nebuvo priimta jokio įstatymo dėl įstatymo įgyvendinimo. Todėl dabar tenka tai daryti.

Esmė yra ta, kad ankstesniame įstatyme ir kartu Lietuvos kariuomenėje nebuvo tarpinės karių grandies tarp karininkų ir žemesniojo rango karių. Naujasis 1996 m. įstatymas įgyvendino trečią karių kategoriją, kuri yra tarp karininkų ir žemesniųjų karių, kurių laipsniams žymėti buvo naudojami puskarininkių laipsnių pavadinimai. Realiai naujoji karių grupė – vidurinių laipsnių karių grupė ir yra tikrieji puskarininkiai, kuriems keliami aukštesni reikalavimai ir jie gali užimti daugelį pareigų, kurias iki tol ir Lietuvos kariuomenėje nepagrįstai užimdavo karininkai. Lietuva turi gero lygio puskarininkių mokyklą ir rengia tikrus puskarininkius, kurie atitinka Vakarų šalių tokio pat rango kariškius. Tuo tarpu žemesniosios grandies kariams keliami mažesni kvalifikaciniai reikalavimai kaip kariams. Ši grupė turėtų būti pervardyta, t.y. įgyvendinant šį įstatymą anksčiau turėtus karių laipsnius tos grupės, kuri realiai ir yra pirmoji laipsnių grupė, reikėtų pervardyti, kaip ir siūloma įstatymo projekte ir kaip atitinkamai numato 1996 m. įstatymo 40 straipsnis, pervardyti į seržantų laipsnius. Tuo tarpu puskarininkių laipsniai turi būti suteikiami tiems kariams, kurių kvalifikacija atitinka realius puskarininkiams keliamus reikalavimus.

Gali kilti klausimas dėl tų pirmosios grandies karių, kurių kvalifikacija irgi gali atitikti puskarininkių reikalavimus. Po šio įstatymo priėmimo, galimas dalykas, patikrinus jų karinę kvalifikaciją ir atitikimo reikalavimus, net galbūt be kursų kai kurie galėtų tapti tikraisiais puskarininkiais. Tuo tarpu visi, kurie išleidžiami iš puskarininkių mokyklos, gaus išsilavinimą, išlaikys egzaminus, taps puskarininkiais ir galės vykdyti tas pareigas.

Įgyvendinus šitą įstatymą išsiplečia karių laipsnių skalė ir racionaliai pasiskirsto karių laipsniai pagal pareigas. Tokiu būdu Lietuvos kariuomenėj realiai sumažėja karininkų pareigybių, atsiranda grupė pareigybių, kurias vykdys puskarininkiai. Žemesnioji grandis kaip paprastai kariuomenėje bus seržantų ir viršilų laipsnių grupė.

Be to, ankstesniame įstatyme buvo įsteigti keli generolų laipsniai. Tokiu būdu vėl nepasakyta, kam prilyginamas iki tol buvęs vienos žvaigždės generolo laipsnis. Todėl šitame įstatyme siūloma vienos žvaigždės generolą pavadinti taip, kaip ir priklauso, pakeisti jo laipsnio pavadinimą į brigados generolo laipsnio pavadinimą, prilyginti šį laipsnį. Po to generolo laipsniai prireikus galėtų būti keliami į aukštesnį generolo laipsnį.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad pagal seną įstatymą dar tebegaliojo jaunesniojo leitenanto laipsnis, kurio dabar Lietuvos kariuomenėje neliko priėmus 1996 m. įstatymą. Tačiau tarp atsargos karininkų yra jaunesniojo leitenanto laipsnį tebeturinčių karininkų, ir šitas jaunesniojo leitenanto laipsnio prilyginimas irgi turi praktinę reikšmę, kadangi įstatyme nesančio laipsnio karių dar yra atsargoje. Todėl šitas įstatymas iš tikrųjų skirtas sutvarkyti laipsniams pagal kvalifikacinius reikalavimus. Taip pat yra parengti naujų laipsnių ženklai, antpečių standartai. Seimui priėmus šį įstatymą būtų galima nuosekliai viską įgyvendinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ministre, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai.

Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs atsakėte į vieną klausimo dalį – kuo motyvuojamas karių laipsnių pervardijimas. Aš norėčiau paklausti, kokių lėšų sąskaita bus atliktas laipsnių pakeitimas? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš atsiprašau, aš neišgirdau klausimo pabaigos.

J.LISTAVIČIUS. Kokių lėšų sąskaita bus atliktas šitų laipsnių pakeitimas? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Iš tikrųjų šitie kariai dabar turi laipsnius, tik tų laipsnių pavadinimai yra kiti. Reikės tokių lėšų, kokios reikalingos skiriamiesiems ženklams pakeisti. Tai yra labai mažos lėšos, ir negaliu pasakyti skaičiaus. Bet, kaip suprantate, ženklų kaina yra nedidelė. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Man taip pat rūpėjo lėšų panaudojimo klausimas, kiek papildomai reikės. Ačiū. Aš klausimų daugiau neturiu.

Č.V.STANKEVIČIUS. Per svarstymą aš galėsiu pamėginti atsakyti, nes iš tikrųjų neturiu to skaičiaus. Mes galėsime paskaičiuoti ir pranešti. Tik viena galiu pasakyti, kad jokių papildomų lėšų nereikia. Čia yra labai smulkios išlaidos.

PIRMININKAS. V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pateikti labai trumpą klausimą. Kaip šitas laipsnių pakeitimas yra susijęs, ar atitinka, ar prisiderina prie NATO šalių standartų?

Č.V.STANKEVIČIUS. Ačiū. Iš tikrųjų reikia atsakyti taip trumpai. Mes esame išanalizavę NATO šalių karinių laipsnių sistemas. Turiu pasakyti, kad jos yra skirtingos. Šiek tiek skirtingos savo pavadinimais, tačiau pati skalė, Lietuvos laipsnių skalė yra trumpesnė už daugelio šalių. Visų pirma ne visi generolų laipsniai numatyti, taip pat kai kurios šalys turi tarpinių laipsnių. Bet apskritai reikia sakyti, kad visur yra šitos kategorijos: žemesniųjų karių, puskarininkių kategorija, kuri turi ypatingą reikšmę NATO šalių kariuomenėse. Didelis vaidmuo skiriamas šios rūšies kariams. Lietuva, taip pat įgyvendindama šitą sistemą, didelę reikšmę skiria puskarininkių mokymui, parengimui ir jų tarnybai. Atitinka tai, kas reikalinga pagal NATO standartus.

PIRMININKAS. Pone ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Mums dabar reikia apsispręsti, ką toliau darome su jūsų pateiktu įstatymo projektu. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Dėkoju už tai. Dar reikėtų apsispręsti dėl komiteto. Ar pagrindinis ir vienintelis komitetas būtų Nacionalinio saugumo komitetas, pone ministre?

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš manyčiau, kad Nacionalinio saugumo komitetas.

PIRMININKAS. Nacionalinio saugumo komitetas. Taigi dar sykį kartoju, jog Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo 40 straipsnio įgyvendinimo įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Bus pradėta svarstymo procedūra. Pagrindinis komitetas bus Nacionalinio saugumo komitetas. Toliau Seimas rūpinasi jau šiuo įstatymo projektu. Dėkoju, ministre.

Č.V.STANKEVIČIUS. Dėkoju pirmininkui, dėkoju Seimui.

Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-340 (pateikimas)

PIRMININKAS. 2-9 klausimas – Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-340. Pateikimas. Aš matau jau anksčiau atvykusį Valstybės saugumo departamento skyriaus viršininką E.Matulevičių. Kviečiu jį į tribūną pateikti šį klausimą. Pateikimas.

E.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite pateikti Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Teikiamo įstatymo pagrindinis tikslas – panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo, priimto 1995 m., atskirų straipsnių prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio trečiajai daliai: „Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.”

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1996 m. gruodžio 19 d. savo nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 punktas, kuris skelbia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis sudarančių žinių sąrašo rengimo ir keitimo tvarką, 5 straipsnio 2 punktas, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina valstybės paslapčių sąrašą, ir 5 straipsnio 3 punkto nuostata, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina valstybės paslapčių subjektų sąrašą, prieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio trečiajai daliai.

Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui nustačius, kad Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo 5 straipsnio minėti 1, 2 ir 3 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, keičiamos ir buvusių kitų Valstybės paslapčių įstatymo straipsnių, t.y. 2, 4, 7, 13 ir 16 straipsnių, nuostatos, kurios realizuoja įstatymo 5 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais Lietuvos Respublikos Vyriausybei deleguotus uždavinius.

Galbūt trumpai apie straipsnių pakeitimus. Keičiamas Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo 2 straipsnis. Buvusi 2 straipsnio formuluotė skelbia, kad valstybės paslaptis – tai politinės, ekonominės, karinės, teisėtvarkos, mokslo ar kitos žinios, kurių atskleidimas ar praradimas gali pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, gynybinę ar ekonominę galią, pakenkti Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai bei politiniams interesams ir kurios yra numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis sudarančių žinių sąraše. Siūlome naują formuluotę dėl straipsnio dalies pabaigos: vietoje žodžių „Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis sudarančių žinių sąraše” įrašyti – „kurios yra numatytos šiame įstatyme”. Kadangi, kaip minėjau, Konstitucinis Teismas pripažino, jog asmens teisė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tiktai įstatymu, siūlytume valstybės paslapčių sąrašą numatyti ne poįstatyminių aktų norma, o pačiame įstatyme.

Dėl Valstybės paslapčių įstatymo 4 straipsnio. 4 straipsnyje buvo numatyta, kad valstybės paslapčių subjektai yra specialius Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus turinčios valstybės institucijos arba kiti juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su žinių, sudarančių valstybės paslaptį, naudojimu ar jų apsauga. Siūlytume išbraukti žodžius: „specialius Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus turinčios valstybės institucijos”. Ir 4 straipsnį pakeisti išvardijant pagrindines valstybės valdžios ir valdymo institucijas. Taip pat numatyti, kad valstybės paslapčių subjektas gali būti kitos įstaigos ir įmonės, kurių steigėjo funkcijas atlieka valstybės valdžios ir valdymo institucijos ir kurių veikla yra susijusi su valstybės paslaptis sudarančių žinių naudojimu ar jų apsauga.

Dėl 5 straipsnio pakeitimo. Įstatymo projektu siūlome panaikinti buvusius mano jau minėtus 5 straipsnio 1, 2 ir 3 punktus ir vietoj jų įrašyti 1 punktą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos Seimui teikia siūlymus dėl Lietuvos Respublikos valstybės paslaptį sudarančių žinių sąrašo keitimo ar papildymo.

Siūlome įstatymą papildyti nauju 6 straipsniu, kuriuo numatomas valstybės paslapčių sąrašas. Anksčiau šitas sąrašas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. kovo 6 d. nutarimu Nr.309. Pasiūlymus dėl valstybės paslapčių sąrašo teikė visos Lietuvos Respublikos ministerijos ir kitos suinteresuotos institucijos. Įrašius naują 6 įstatymo straipsnį atitinkamai keičiasi kitų straipsnių numeracija.

Taip pat siūlome panaikinti Valstybės paslapčių įstatyme buvusius 7 ir 8 straipsnius. Buvęs 7 straipsnis numatė žinių, kurios neįtrauktos į valstybės paslapčių sąrašą, laikinąjį įslaptinimą. Šis straipsnis naikinamas todėl, kad 6 straipsnyje yra numatyta bendra žinių įslaptinimo procedūra. Buvęs 8 straipsnis numatė žinių, kurios negali sudaryti valstybės paslapčių, sąrašą, tačiau kadangi siūlome, kad valstybės paslapčių sąrašas būtų patvirtintas įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu, šis straipsnis nebetenka prasmės.

Siūlome įstatymo 7 straipsnio ketvirtąją dalį, kuri skelbia, kad „valstybės paslapčių subjektai, vadovaudamiesi valstybės paslapčių sąrašu, sudaro detalius valstybės paslaptį sudarančių žinių, susijusių su jų reguliavimo sričiai priskirta veikla, sąrašus”, papildyti žodžiais: „Detaliuose valstybės paslapčių sąrašuose turi būti nurodyta, kuriuo valstybės paslapčių sąrašo punktu vadovaujantis žinios įrašomos į detalius valstybės paslapčių sąrašus, ir numatytos šių žinių slaptumo žymos. Detalius valstybės paslapčių sąrašus tvirtina ir juos keičia valstybės paslapčių subjektų vadovai, tai suderinus su Valstybės saugumo departamentu.” Mano minimo įstatymo 7 straipsnio ketvirtoji dalis papildyta siekiant detalizuoti šioje dalyje buvusią normą – valstybės paslapčių subjektai, vadovaudamiesi valstybės paslapčių sąrašu, sudaro detalius valstybės paslaptį sudarančių žinių, susijusių su jų reguliavimo sričiai priskirta veikla, sąrašus. Anksčiau ši įstatymo norma buvo detalizuojama Vyriausybės nutarimu Nr.160 patvirtinta tvarka. Konstitucinis Teismas pripažino, kad buvusio 5 straipsnio 3 punkto nuostata, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato valstybės paslaptis sudarančių žinių, susijusių su valstybės paslapčių subjektų veikla, detalių sąrašų rengimo, tvirtinimo bei keitimo tvarką, yra pavedimas Vyriausybei tik detalizuoti įstatymų normas, todėl ši nuostata neprieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio trečiajai daliai, tačiau siekiant išvengti galimų spekuliacijų žmogaus teisės į informaciją neteisėtų apribojimų tema šios įstatymo normos detalizavimą, manytume, tikslinga numatyti įstatymu, o ne poįstatyminiu aktu.

Taip pat siūlytume įstatymo 12 straipsnyje įrašyti papildomus žodžius „šio įstatymo nustatyta tvarka”. Buvusio įstatymo 12 straipsnio papildymas formuluote „ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės” būtinas, kadangi tuo būtų įtvirtinta norma, jog valstybės paslapčių subjektai privalo ne tik šio įstatymo tvarka, bet ir Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrinti valstybės paslapčių apsaugą.

Dėl įstatymo buvusio 16 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo. 2 punkte, kuris sako, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia siūlymus dėl valstybės paslapčių sąrašo papildymo pakeitimų, valstybės paslapčių apsaugos sistemos tobulinimo”, siūlytume išbraukti žodžius: „Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia siūlymus dėl valstybės paslapčių sąrašo papildymo pakeitimų”, kadangi pasiūlymų dėl valstybės paslapčių sąrašo keitimo teikimo tvarka numatyta 6 straipsnio antrojoje dalyje.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Po išsamaus supažindinimo – Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar nereikėtų sugriežtinti atsakomybę už valstybės paslapčių atskleidimą?

E.MATULEVIČIUS. Sugriežtinti atsakomybę galbūt ir reikėtų, bet čia ne šio įstatymo klausimas. Tai reikėtų numatyti naujai parengtame Baudžiamajame kodekse.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamasis pranešėjau, 1 straipsnyje yra net ir pažymėta, kad mokslo ir technikos žinios ir pasiekimai taip pat gali sudaryti valstybinę paslaptį. Tačiau 4 straipsnyje, kur yra išvardijami valstybės paslapčių subjektai, mes nematome mokslo ir tyrimo institucijų. Galbūt tai įeina į 12 punktą, kur nurodyta, kad šių organizacijų ir įstaigų steigėjų funkcijas atlieka valdymo institucijos. Daugelis mokslinio tyrimo institucijų yra savarankiškos. Kita vertus, jeigu yra neįtraukiama į subjektų sąrašą, tai 11 straipsnis irgi tampa nerealizuotinas, nes kaip tik čia yra įpareigojama, kad valstybės paslapčių subjektai privalo užtikrinti valstybės paslaptį. Ačiū.

E.MATULEVIČIUS. Iškilo keblumų rengiant valstybės paslapčių subjektų sąrašą. Anksčiau buvo paprasčiau, kadangi valstybės paslapčių sąrašas buvo tvirtinamas poįstatyminiu aktu, jį tvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir nebuvo didelių keblumų sąrašą taisyti, koreguoti, jį pildyti. Kadangi mes apsisprendėm Konstitucinio Teismo pavedimu, kad valstybės paslapčių subjektai turi būti numatyti įstatymu, nematome galimybės parengti labai tikslaus ir išbaigto valstybės paslapčių subjektų sąrašo, kadangi visi suprantat, jog įstatymai negali būti dažnai keičiami, be to, iškyla tam tikrų problemų pakeisti įstatymą. Todėl neatsitiktinai mes numatėm 12 punktą, kuris skelbia, kad gali būti bet kuri įstaiga ir įmonė, kurios steigėjo funkcijas atlieka valstybės valdžios ir valdymo institucijos. Aš manau, kad daugumos mokslo įstaigų steigėjų funkcijas turi valstybės valdžios ir valdymo institucijos. Pagaliau mes kalbam apie valstybės paslaptis, ir jeigu valstybė neturi jokios įtakos atskiroms institucijoms, aš manau, kad tokios institucijos neturėtų disponuoti valstybės paslaptimi.

PIRMININKAS. Tai jau visi klausimai. Dėkoju pranešėjui. Mums toliau reikia apsispręsti, ar pritariam po pateikimo, ar būtų norinčių diskutuoti. Vis dėlto R.Zuoza dar norėtų pasakyti savo nuomonę.

R.ZUOZA. Tai iš tiesų yra svarbus įstatymas norint normaliai dirbti Valstybės saugumo departamentui. Siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Siūloma pritarti, prieštaraujančių nematau. Ar galėtume pritarti bendruoju sutarimu? Taigi Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (Nr.P-340) pritarta po pateikimo, bus pradėta svarstymo procedūra. Tikriausiai pagrindinis ir vienintelis komitetas galėtų būti Nacionalinio saugumo komitetas. (Balsai salėje) Ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) Taigi du pagrindiniai – Nacionalinio saugumo ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Gali būti ir Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas. Taigi kaip papildomas komitetas – Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas. Ar reikėtų balsuoti, kad papildomas būtų ir Kaimo reikalų komitetas?

1997 m. balandžio 10 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

Taigi šio klausimo svarstymas baigtas. Aš dabar kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių, kad jis supažindintų su būsimojo – ketvirtadienio posėdžio darbotvarke.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalytas paskutinis ketvirtadienio darbų projektas. Ketvirtadienis, kaip matot, nebus ilga darbo diena, tačiau keletas klausimų yra svarbių ir visų pirma – tai Operatyvinės veiklos įstatymo priėmimas. Jo priėmimas yra nukeltas į šiek tiek vėlesnę valandą, nes tik tuo metu gali dalyvauti čia, Seimo posėdyje, viceministras G.Švedas. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų, tokį pakeitimą mes padarytume.

Taip pat paankstinom Konstitucijos pakeitimo įstatymo projekto svarstymą. Jo pateikimas būtų 10.30 val., nes pranešėjas E.Bičkauskas irgi gali tiktai tuo metu dalyvauti šioje procedūroje. Kiti klausimai jums yra žinomi.

Yra keletas pateikimų ir planuojam, kad kitą savaitę, t.y. nuo balandžio 14 d., Seimo posėdžiai nevyks, dirbs komitetai ir frakcijos. Turėsime savaitę laiko apsvarstyti rimtus įstatymų projektus, o dar kitą savaitę bus tikrai daug svarstymų, sunkių ir svarbių įstatymų. Tai ir Akcinio inovacinio banko, ir Santaupų atkūrimo įstatymų projektai, ir turbūt Nuosavybės teisių grąžinimo įstatymą galėtume bent pradėti svarstyti Seime. Taigi tiek apie artimiausius mūsų darbus. Jeigu būtų galima, galėtume ketvirtadienio darbotvarkę patvirtinti ir tęsti darbą.

PIRMININKAS. Teks tai mums padaryti, bet kol kas klausti nori šeši Seimo nariai. J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs gerai žinote, kaip ir mes visi, kad Konstitucija yra pagrindinis mūsų valstybės įstatymas, ir tuo pat metu jūs, tai gerai suvokdamas, siūlot darbotvarkėje Konstitucijos straipsnio pakeitimui tiek pat laiko, kiek, sakykim, Civilinio proceso kodekso vieno straipsnio pakeitimui. Ar neatrodo, kad taip yra išreiškiama nepagarba Konstitucijai?

A.KUBILIUS. Man atrodo, kad ypač tiems, kurie pasirašė teikimą, viskas aišku, ir jie klausimų neuždavinės. (Balsas salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu tiktai bus noro daug klausinėti ir aiškintis, visuomet prašome, mes tikrai rasime laiko ir nukelsime kurį nors klausimą į vėlesnį laiką. Aš manau, kad čia ne problema.

PIRMININKAS. Statute nėra numatyta, kad Konstitucijos straipsnių pakeitimas truktų ilgiau už paprasto įstatymo, bet, be abejo, mes susitarsime, savi žmonės.

A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, savaitės darbotvarkėje yra įrašytas klausimas dėl santaupų atkūrimo. Ir ketvirtadienį, ir šiandien mes jo nesvarstome. Kas čia atsitiko, nelabai suprantu.

A.KUBILIUS. Aš jau sakiau, ir mes Seniūnų sueigoje sutarėme, kad to dalyko neskubinsim. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis komitetas – turėjo keletą pastabų ir klausimų Vyriausybei ir žada rytoj gauti atsakymą iš Vyriausybės, bet ketvirtadienį mes, ko gero, turėtume ne tokį pilnavertį svarstymą, kokį mes galėtume turėti po savaitės.

PIRMININKAS. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, iš darbotvarkės matyti, kad valdančioji dauguma neturi ką svarstyti. Gal porą valandų galėtumėte suteikti opozicinei darbotvarkei? Mes užpildytume spragą.

A.KUBILIUS. Mes ką tik svarstėme jūsų darbotvarkę. Ateis laikas, jūs galėsite vėl pasiūlyti. Jūs turite daug gerų sumanymų, mes juos visus labai rimtai svarstėm ir lauksim jūsų kitos darbotvarkės. Mes manome, kad tie klausimai, kurie čia pateikti, yra svarbūs, ir nemanome, kad esminis ir vienintelis darbas yra čia, Seimo posėdžių salėje.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mane jaudina apskritai situacija dėl Nekilnojamojo turto įstatymo sustabdymo, kadangi jau ir vasario 1 d. praėjo, ir vasario 28 d., ir kovas pasibaigė. Vis dėlto gal būtų galima numatyti tokią perspektyvą tam įstatymui, nes su tuo susiję labai daug problemų? Ir redakcinis pasiūlymas dėl V.Babiliaus pranešimo. Jeigu jau Jonavos TSKP XXV suvažiavimo gamybinis susivienijimas, tai gal 1989 m. buvo Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos nutarimai?

A.KUBILIUS. Aš nežinau, jis taip yra pateiktas. Pranešėjui galėsite užduoti klausimą, ar tinkamas pavadinimas. O dėl nuosavybės teisių grąžinimo įstatymo aš jau sakiau, kad mes tikimės, jog dar kitą savaitę, kai mes dirbsime, galėsime svarstyti tą įstatymą. Yra daug pastabų, daug pasiūlymų, žmonės tikrai labai diskutuoja ir siūlo įvairias pataisas. Daugelis rašo laiškus ir siūlo neskubėti svarstyti šio įstatymo. Aš gavau 386 vienodus laiškus dėl miškų, jie visiškai vienodi, atspausdinti, pasirašyti žmonių ir pirmasis sakinys yra protestas prieš skubos svarstymą. Mes tikrai skubiai nesvarstom.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis pranešėjau, šiandien buvo svarstyta ir bendru sutarimu baigtas notarinių veiksmų atlikimo kaimo vietovėse svarstymas. Būtų visiškai neproblematiška į 1-2 įrašyti šio įstatymo priėmimą.

A.KUBILIUS. Galima tai padaryti šią savaitę, galim padaryti po savaitės.

L.SABUTIS. Man atrodo, nebeatidėliokim.

A.KUBILIUS. Dabar galim įrašyti. Galim tai padaryti.

PIRMININKAS. Ir dar J.Šimėnas tikriausiai irgi klausti nori? Prašom.

J.ŠIMĖNAS. Aš dėl 1-6 klausimo – „Dėl Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. liepos 5 d. nutarimo pripažinimo netekusiu galios”. Rytoj Gamtos apsaugos komitetas nori pasvarstyti šį klausimą, o be to, šiandien ir su ūkio ministru kalbėjausi, kad gal šitą klausimą būtų galima išspręsti ir kitaip, nes ar visus tame nutarime straipsnius ir punktus reikėtų pavadinti netekusiais galios. Ten yra labai diskutuotinų dalykų, kurių, man atrodo, dėl to, kad praėjo 7 metai, nereikėtų anuliuoti. Todėl ar nebūtų galima šį klausimą atidėti kitai savaitei (ir pateikimą), galbūt net kita forma būtų galima tai padaryti?

A.KUBILIUS. Aš nematau problemos, ar tai būtų pateikta, ar mes atidėsim pateikimą. Yra Vyriausybės siūlymas, vadinasi, galim apsispręsti, ar atidėti pateikimą, ar pradėti pateikimą, ir paskui kurti naują dokumentą. Pati problema yra, Vyriausybė ją iškėlė, atsiuntė mums teikimą ir mes siūlome jį svarstyti, o kaip apsispręs komitetas, kaip apsispręs Seimas – tai priklauso nuo mūsų pačių. Bet kol mes nepradėsim to svarstyti, tai ir bus nepradėta svarstyti. Tai šiuo atveju aš tikrai neturiu jokios nuomonės, jokios pozicijos, kaip nutarsit, taip ir bus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip nutarsim, taip ir bus, matyt, nereikėtų čia labai balsuoti.

A.KUBILIUS. Tai aš tiktai galėčiau pasiūlyti. Jeigu jūs rytoj susitinkat komitete su ministru, ir komitetas pasiūlys Seniūnų sueigoje, kad tikrai jūs sutariat, jog reikia atidėti, tai ir atidėsim, čia nėra jokių problemų, o jeigu sutarsit, kad galima pradėti procedūrą ar padaryti pateikimo pertrauką… (Balsas salėje) Atidėsit. Seniūnų sueiga visada turi galią ką norit išbraukti iš darbotvarkės.

PIRMININKAS. Ketvirtadienį ryte.

A.KUBILIUS. Ne, čia tikrai nėra dėl to jokio įsipareigojimo.

PIRMININKAS. Čia ne tas klausimas, dėl kurio mums reikėtų taip dorai ir gražiai dirbus dabar pradėti ginčytis. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti darbotvarkei, ar dar kas nors norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš nemanau, kad Seniūnų sueiga galėtų keisti, jeigu Seimas nutartų, jog dirbsime pagal šią darbotvarkę. Todėl aš siūlau pritarti, išskyrus punktą 1-6, kurį galų gale (jeigu iš tikrųjų nebus jokių pakeitimų ir panašiai) galėtų Seniūnų sueiga paskui ir įrašyti. Kur kas lengviau papildyti darbotvarkę negu išbraukti.

PIRMININKAS. Sutarta. Aš manyčiau, kad galėtume taip ir nuspręsti, jeigu kolegos pritartų tokiam sprendimo būdui. Kol kas neįtraukiam, išbraukiam 1-6, o paskui žiūrėsim, kad tik viską labai gerai išsiaiškintume. Čia buvo kalbama už. Ar prieštarauti darbotvarkei norėtų ponas A.Salamakinas?

A.SALAMAKINAS. Aš neprieštarausiu, tačiau mane nustebino pasakymas, kad dar vis dėlto nebus greitai priimtas įstatymas dėl nuosavybės teisių atstatymo. Aš nežinau, kiek ponas Seimo Pirmininko pavaduotojas gauna laiškų, tačiau į Priimamąjį ateina kiekvieną penktadienį labai daug žmonių ir klausia: o kas toliau? Tai galbūt, valdančioji dauguma, padarykit pareiškimą ir paaiškinkit, ar žmonėms sėti ar nesėti. Kur jų žemė bus, jie nieko nežino. Valstybėje tvyroja nežinomybė, ir jus tikrai prašau ką nors paskubinti.

PIRMININKAS. Valdančioji dauguma paskubins, o buvosioji valdančioji dauguma padarė taip, kad iki šiol neaišku, kur sėti ir kur nesėti. Taigi, kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti ketvirtadienio darbotvarkei? Pritariam. O jau paskui, kalbėdami apie būsimosios savaitės (po poilsio savaitės) darbotvarkę, atsižvelgsim ir į visus šituos siūlymus. Aš kalbu apie plenarinių posėdžių poilsiavimą.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms” projektas Nr.P-362 (pateikimas)

Dar liko svarbus klausimas prieš Seimo narių pareiškimus – 2-10 klausimas. Tai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms” projektas, registracijos Nr.P-362. Aš kviečiu į tribūną poną A.Abramavičių, kad jis pateiktų Prezidento dekretą. Prašom.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jums pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo Lietuvos Respublikos Seimui teikiama pritarti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų – V.Bavėjano, E.Laužiko, A.Lenkauskaitės kandidatūroms. Norėčiau pasakyti, kad, gerbiamieji Seimo nariai, jums išdalyta medžiaga, kurioje yra aprašyta paminėtų kandidatų biografijos, tik aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad visi anksčiau paminėti kandidatai turi gan didelę teisminio darbo patirtį, šiuo metu dirba teisėjais ir, matyt, būtų logiška, kad jie būtų paskirti į aukštesnės instancijos teismą dirbti teisėjais. Taip pat norėčiau pasakyti, kad yra teisingumo ministro teikimas, taip pat paminėtų teisėjų kandidatūroms buvo pritarta Teisėjų taryboje. Todėl prašyčiau gerbiamojo Seimo pritarti po pateikimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų V.Bavėjano, E. Laužiko, A.Lenkauskaitės kandidatūroms. Kandidatai kartu su Apeliacinio teismo pirmininku yra salėje, ir manau, kad jeigu bus klausimų jiems (aš, kaip pateikėjas, aišku, atsakysiu į klausimus), jie irgi sutiks atsakyti į jūsų klausimus. Taigi aš prašyčiau pritarti šiam nutarimo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Pone Abramavičiau, jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Seimo narys K.Vaitukaitis. Čia kažkas ne taip, Seimo narys J.Senkevičius, Seimo narė K.Prunskienė. (Balsas salėje) Valstybės paslaptis apsvarstėm, dabar jau darosi… Taigi pranešėjui, pristatančiam kandidatūras, klausimų nėra. Dėkoju. Statute parašyta, kad galėtų iš tribūnos kalbėti ir būti klausinėjami Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Mes galėtume sutarti, kad ir kandidatai į Apeliacinio teismo teisėjus pasakytų po kelis žodžius ir būtų paklausti. Bent į juos pasižiūrėti, sako ponas J.Karosas. Ar sutiktumėte ateiti į tribūną, gerbiamieji kandidatai? Aš kviečiu į tribūną poną V.Bavėjaną. Atleiskit, vardas ne toks, kaip Vladimiro Jarmolenkos. Valdemarą Bavėjaną. Prašom kelis žodžius, jeigu ne, tai aš tik prašyčiau registruotis.

V.BAVĖJANAS. Gal paklaustumėt ko nors, gerbiamieji Seimo nariai.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka nori klausti.

V.JARMOLENKA. Gerbiamasis pretendente, aš čia, dešinėje pusėje, aš ranką pakelsiu, kad jūs į mane žiūrėtumėt. Mano klausimas labai paprastas. Jūs dirbot Lazdijų rajone vyresniojo prokuroro pavaduotoju. Norėčiau žinoti, kiek bylų buvo iškelta jums vadovaujant, kiek buvo atšaukta arba sustabdyta bylų, ir kiek bylų pasiekė galutinį sprendimą?

V.BAVĖJANAS. Gerbiamasis Seimo nary, šiuo metu aš tais skaičiais negaliu disponuoti (teisingiau, operuoti), bent jau žinau, kad to rajono rodikliai, imant Respublikos mastu (prokuratūroje, turiu omenyje), buvo gan neblogi. Ir nutrauktų bylų, ir atiduotų teismui bylų skaičius gerokai viršijo Respublikos vidurkį.

V.JARMOLENKA. Jis ir turėjo viršyti, atsiprašau, nes tai iš tikrųjų yra ypatingas rajonas. Aš kalbu apie jūsų asmenines bylas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas, apsimetęs kolege R.Rutkelyte.

V.ČEPAS. Gerbiamasis pretendente, aš norėjau pateikti panašų klausimą, kaip ir kolega V.Jarmolenka. Jūs dirbot sunkiame rajone ta prasme, kad ten paskutiniais metais vyksta didelės pinigų apyvartos (ir labai didelės), todėl kaip jūs manot (kaip būsimasis Apeliacinio teismo teisėjas), ar ten galima įvesti tvarką, ar ne? Ir ką reikia daryti?

V.BAVĖJANAS. Man atrodo, kad po truputį viskas stoja į savo vėžes. Aš tikrai atsimenu, kas vykdavo prieš penkerius metus ir dabar kas vyksta, tikrai yra geresnių poslinkių, laikui bėgant bus tvarka ir šitame rajone.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, noriu paklausti, ar teisėjo praktikos pakaks jums naujame darbe? Ačiū.

V.BAVĖJANAS. Matot, aš visą laiką dirbau su baudžiamosiomis bylomis, penkerius metus dirbau tardytoju prokuratūroje, po to Baudžiamųjų bylų priežiūros skyriuje, dabar teisme. Tikiuosi, kad užteks.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Senkevičius tikriausiai klaidingai pasižymėjo. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis pretendente, kaip jums atrodo, ar nereikėtų padidinti bausmių už tarpininkavimą pervedant nelegalius emigrantus į Lietuvą, ir iš viso ar jūs girdėjot, kad bent vienas būtų nuteistas šiuo metu, nors pagautas buvo ne vienas?

V.BAVĖJANAS. Šitas bylas nagrinėjo apygardos teismai, bet, gerbiamasis Seimo nary, pakeitimas yra padarytas ne taip seniai. Nauja norma, susijusi su nelegalų gabenimu... Yra sugriežtinta atsakomybė jau dabar.

PIRMININKAS. Pone kandidate, klausimai jums baigti. Dėkoju. Galite nusiraminti ir ramiai laukti svarstymų frakcijose, o dabar aš kviečiu į tribūną E.Laužiką. Prašom sakyti kelis žodžius, o jei ne, tai tik klausimai. Žodžių nėra, bus daug darbų. Ar būtų norinčių klausti? Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Galbūt aš šiek tiek ir formaliai, kad iš tikrųjų nebūtų tik patylėjimas, norėčiau paklausti kandidato. Kaip jūs manot, ar tas reitingas, apie kurį mes skaitom spaudoje, labai žemas teismų reitingas iš tikrųjų atspindi realų teismų darbo įvertinimą, ar tai yra tik, sakykime, klaidingai susiklosčiusi ar spaudos taip suformuota nuomonė? Paklausčiau, vis dėlto ką reikėtų iš esmės keisti, kad ta opinija būtų kur kas geresnė, kitaip tariant, žmonės geriau vertintų ir pasitikėtų teismais?

E.LAUŽIKAS. Ką aš galiu atsakyti į šitą klausimą? Aš galiu pasakyti apie savo kolektyvą. Aš manau, kad tikrai per žemas reitingas yra pagal tai, kaip mes dirbam, turėtų būti aukštesnis. Aš už kitus kolegas negaliu sakyti, kaip kiti teismai. O jeigu kalbėsime dėl pagerinimo. Labai daug naujų teisėjų yra atėję į apylinkes, į apygardas ir ta patirtis, teisminė praktika susiformuos, man atrodo, šitos problemos turėtų išsispręsti. Čia toks tęstinis dalykas yra, iš karto taip negalima padaryti, aš manau.

PIRMININKAS. Ir ponui E.Laužikui klausimai baigti. Ačiū. Kviečiu paskutinę pretendentę A.Lenkauskaitę. Gal padarysit išimtį ir pasakysit kelis žodžius?

A.LENKAUSKAITĖ. Pasiruošusi dirbti. Neturėčiau daugiau ko pasakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji pretendente, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, kodėl į tokias aukštas pareigas vis dėlto daugiau skiriama vyrų, tuo tarpu kitose institucijose (teisinėse) daugiau moterų?

A.LENKAUSKAITĖ. Sunku pasakyti, manau, kad padėtis pasikeis.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamoji pretendente, aš norėčiau jūsų paklausti kaip būsimosios Apeliacinio teismo teisėjos, kad jūs pasakytumėt savo nuomonę apie Prevencinio sulaikymo įstatymą. Kiek jis turėtų veikti Lietuvoje ir kada būtų galima jo netaikyti?

A.LENKAUSKAITĖ. Kiek matau iš savo patirties, šis įstatymas yra gana veiksmingas, todėl manyčiau, kad dar turėtų veikti.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamoji pretendente, aš noriu pateikti jums vieną, jeigu galima taip išsireikšti, ploną klausimą. Jums dirbant teisėja (turit nemažą praktiką), sakykit, ar buvo kokių nors poveikių iš politikų, iš žmonių, duodančių kyšius, ir taip toliau? Ir ar tai veikia jūsų priimtus sprendimus?

A.LENKAUSKAITĖ. Man asmeniškai tokio poveikio neteko patirti galbūt dėl to, kad aš dirbu rajone. Teisėja dirbau rajonuose, Kelmės ir Alytaus rajonuose. Galbūt tai daugiau būdinga Vilniaus miestui, galbūt Kauno. Bent vien dėl to, kad tai yra didesni miestai ir daugiau žymių žmonių galbūt gyvena. Man neteko to patirti, todėl negalėčiau gal ir komentuoti.

BALSAS IŠ SALĖS. O dėl kyšių?

A.LENKAUSKAITĖ. Taip pat nieko negalėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Prašyčiau nesutrikti, gerbiamoji kandidate, jūs einat į sunkias pareigas ir provokaciniai Seimo narių klausimai sudėtingi. Ačiū už tai, kad jūs pasirodėte mums ir atsakėt į klausimus. Ar būtų norinčių kalbėti dėl to, ar mes pritariame šitam nutarimui po pateikimo, ar pritariam bendru sutarimu? Pritariam. Dabar mes turėtume apsispręsti, kokia procedūra, kokia tvarka svarstom ir susitinkam su kandidatais. Aš tikiuosi, gerbiamieji kandidatai, kad jūs sutiksite (jei sulauksite kanclerio skambučio) atvykti į frakcijas ir pasišnekėti, prisistatyti mūsų frakcijoms, jeigu jos pareikš tokį norą. Tai turėtų būti padaryta.

Seimo narių pareiškimai

Dėkoju kolegoms, susitvarkiusiems ir su ypač svarbiais personalijų dalykais. Dabar beliko pats svarbiausias klausimas pabaigoje – Seimo narių pareiškimai. Pareikšti protingų minčių užsirašę 4 Seimo nariai. Aš kviečiu į tribūną Seimo narę K.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš šiek tiek abejoju, ar protinga daryti šį pareiškimą, todėl galiu apvilti.

„Taigi Lietuvoje šiomis dienomis lankosi Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pranešėjai, tikrinantys Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, įstojus į Europos Tarybą, vykdymą. Viena iš pagrindinių tyrimo sričių yra žmogaus teisių laikymasis. Lietuvoje šioje srityje yra nemažai opių problemų, ypač vaikų diskriminavimas, nelygios lyčių galimybės ir kita. Bet aš ne apie tai. Norėčiau jums priminti kiek smulkesnę temą, kuri taip pat, beje, yra iš žmogaus teisių srities. Teisių pažeidimas yra užprogramuotas daugelyje įstatymų, tarp jų Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymuose. Remiantis vienu iš jų, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu prieš mano valią ir teises rinkiminiame plakate buvo įrašytas absurdiškas teiginys: „Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavusi su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis.” Laikau archyvui šio plakato keletą egzempliorių, nors nemažai rinkėjų teigė, kad šis įrašas, liudijantis apie buvusių politinių priešininkų negarbingą konkurenciją, gal ir padėjo rinkėjams apsispręsti kaip tik mano naudai, beje, aš neketinu kandidatuoti į prezidentus, pretendentų jau daugiau negu pakankamai, todėl šio įrašo plakate problema man tikrai dabar neaktuali. Tačiau kalbu ne tiek apie interesą atmesti pikta valia man prisegtą etiketę, o norėdama paraginti dabartinę Seimo daugumą ir Seimą apskritai apvalyti Lietuvos Respublikos įstatymus nuo punktų, kurie leidžia politiniams interesams ir motyvams dominuoti virš tiesos, sveiko proto ir žmogaus teisių. Juk gali atsitikti, kad ši lazda atsigręš ir kitu galu, ir tada kai kam bus ne laikas ją laužyti. Aš nepateikiu įstatymų pataisų, nes matau, kad kol kas, bent iki Prezidento rinkimų, Seimo dauguma tam nepritars. Tiesiog noriu priminti, kad žmogaus teisės, nesvarbu, apie kokius asmenis ar kokį jų skaičių būtų kalbama, nėra nei vienos partijos, nei vienos valstybės vidaus reikalas. Rytoj susitikime su Europos Tarybos atstovais aš turėčiau teisę ir pagrindą, nežinau, ar tuo pasinaudosiu, atkreipti jų dėmesį ir į minėtą temą. Juo labiau kad kreiptis į tarptautines institucijas mane paragino prieš Seimo rinkimus juos stebėję Helsinkio komisijos nariai, įžvelgę mano teisių pažeidimą. Manau, kad būtų kur kas demokratiškiau ir gražiau, jei tai spręstų pats Seimas savo iniciatyva, jeigu tokia iniciatyva atsirastų.”

Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ar aš teisingai supratau – arba aš pasakau G.Frundai, arba jūs spręskit, taip? Buvo toks lyg ir...

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš galiu pasiskųsti, nes turiu tokią teisę.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį A.Sysą.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau perskaityti savo pareiškimą.

„Šių metų balandžio 2 d. Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje komiteto pirmininkė ponia B.Visokavičienė, jos teigimu, vykdydama Seimo kanclerio pavedimą, pasiūlė komiteto nariams apsvarstyti ir įvertinti mano, kaip Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nario, elgesį. Pretekstas, paskatinęs konservatorių partijos vadovus imtis tokių metodų, – Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo prašymas Vilniaus miesto savivaldybei leisti organizuoti balandžio 12 d. 12 val. mitingą Nepriklausomybės aikštėje.

Prašymą, kaip to ir reikalauja Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas, pasirašiau aš, nes esu Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas.

Siūlyčiau kolegoms atsisakyti tarybinio stereotipo, kad vadas yra partija ir atvirkščiai, nes mitingą organizuoja ne A.Sysas, bet Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimas pagal kolektyvinį įgaliotinių sprendimą. Šis mitingas nukreiptas ne prieš Seimą ir Vyriausybę, o nukreiptas Seimui ir Vyriausybei, kad priimami sprendimai tarnautų daugumai Lietuvos žmonių.

Komiteto nariai menkai suvokia profesinių sąjungų funkcijas, teises bei jų vietą demokratinėje visuomenėje. Svarstymas komitete dar kartą patvirtino, kad šiandien Lietuvoje nepakenčiama ir netoleruojama jokia kitokia nuomonė.

Kaip bausmę už kitokios nuomonės reiškimą vertinu ir Seimo administracinės komisijos sprendimą perkelti mus, du Socialdemokratų frakcijos narius, iš didesnio kabineto į mažesnį, kad komiteto pirmininkei būtų sudarytos geresnės darbo sąlygos.

Savo kolegoms noriu priminti, kad Lietuvos Respublikos Seimo statutas nesuteikia teisės komitetui svarstyti visuomeninių organizacijų organizuojamų renginių ir jų vadovų įsitikinimų. Manau, kad grubiai pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 ir 36 straipsniai bei Lietuvos Respublikos Seimo statuto 50 ir 68 straipsniai, todėl kreipiuosi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją prašydamas nustatyti, ar Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė neviršijo savo įgaliojimų.” Su pagarba Seimo narys A.Sysas.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Pareiškimas „Dėl Konservatorių ir jų valdančiosios koalicijos partnerių veiksmų stabdant žemės reformą bei nekilnojamojo turto grąžinimą”.

„1997 m. pradžioje Lietuvos Respublikos Seimo valdančioji dauguma sustabdė įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” veikimą. Šiuo veiksmu šalyje tapo sustabdyti žemės reformos ir nekilnojamojo turto grąžinimo darbai. Dėl to LDDP pareiškia:

1. Kaip ir buvo prognozuojama, žemės reformos ir nekilnojamojo turto grąžinimo darbai sustojo ne vienam kitam mėnesiui, bet ilgam laikotarpiui, nes naujo įstatymo, o po to kitų, susietų su šio įstatymo pataisom, ir poįstatyminių aktų priėmimas jau užsitęsė ir dar ilgai užsitęs. Dėl to žemės ir nekilnojamojo turto grąžinimo darbai geriausiu atveju gali prasidėti antroje šių metų pusėje ar net rudenį. Turint omenyje, kad praeitais metais kas mėnesį valstybės registre būdavo registruojama po 10-15 tūkst. naujų žemės savininkų, sustabdžius reformos darbus:

a) rimtai pažeistos daugelio žmonių konstitucinės teisės į žemės nuosavybę;

b) gausus būrys agrarinių tarnybų ir žemėtvarkos specialistų tapo priverstinai išleisti „ilgalaikėms atostogoms”, o valstybė jiems išlaikyti eikvoja lėšas.

2. Pateikti Lietuvos Respublikos Seimo nauji įstatymų projektai rodo, kad jais siekiama trijų pagrindinių tikslų:

2.1. Taisyti ne LDDP, o Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 18 d. priimto įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nuostatas;

2.2. Pataikaujant grupuotės, susibūrusios į žemės savininkų organizaciją, interesams, prisidengus demagogija apie šventą nuosavybės teisę, kėsinamasi iš gyvenančio kaime ir dirbančio žemę žmogaus atimti teisę į žemės nuosavybę, teisę į jo pagrindinį pragyvenimo šaltinį;

2.3. Pildant buvusių namų savininkų norus, iš dalies žmonių atimama teisė privatizuoti butus, kuriuose jie ne vieną dešimtmetį teisėtai gyveno, juos remontavo ir prižiūrėjo.

Tokiais veiksmais Lietuvos Respublikos Seimo valdančioji koalicija parodo, kad:

– ji visiškai nevertina pastarųjų dešimtmečių Lietuvos žmonių darbo ir stengiasi jį ignoruoti, o šio darbo vaisius netgi naikinti;

– numoja į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus;

– pamina Katalikų Bažnyčios nuostatas, kurios, beje, byloja, kad nuosavybės šaltinis yra darbas.

Lietuvos demokratinės darbo partijos taryba:

Perspėja, kad visa atsakomybė už naują žmonių supriešinimą, neigiamus ekonominius bei socialinius padarinius, kurie neišvengiamai atsiras, priėmus dabartinės redakcijos „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo” įstatymą, teks konservatoriams ir jų valdančiosios koalicijos partneriams.

Kviečia būsimuosius bežemius burtis į organizacijas, kurios padėtų apginti kaimo žmonių teisę į žemę ir laisvą darbą išvengiant kumečio dalios.

Kviečia politines ir visuomenines organizacijas, kurioms iš tikro rūpi teisingumas, visomis įmanomomis priemonėmis priešintis gresiančiam dalies žmonių išvarymui iš jų namų ir jų nuvarymui nuo žemės.

Lietuvos demokratinės darbo partijos taryba.” Pasirašė Č.Juršėnas. Partijos pavedimu šį pareiškimą perskaičiau.

PIRMININKAS. Ir Seimo narė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Mano pareiškimas turbūt bus pirmasis incidentas Lietuvos Respublikos Seimo darbe, nes nesutinku su Etikos ir procedūrų komisijos sprendimu ir prašau papildomai išsiaiškinti.

„Seimo Etikos ir procedūrų komisija 1997 m. balandžio 2 d. išplatino raštą dėl A.Medalinsko pareiškimo. Jame esu kaltinama, kad nepagrįstai paskelbiau apie Seimo nariui A.Medalinskui teismo priteistą 40 tūkst.Lt kompensaciją, atsikovotą pensijų sąskaita.

Apgailestauju, kad komisija nepatikrino pono Skritulsko laiško, atspausdinto „Lietuvos aide” ir išplatinto Seime, pagrįstumo. Mano žiniomis, A.Medalinskui kompensacija išmokėta neišieškant iš atsakingų asmenų. Valstybės biudžeto įstatyme nenumatytas tokių kompensacijų finansavimas, todėl prašau Etikos ir procedūrų komisiją padaryti paklausimą Užsienio reikalų ministerijai ir Finansų ministerijai, iš kieno sąskaitos A.Medalinskui išmokėti 40 tūkst. Lt. Gal iš pensininkų, gal iš mokytojų, o gal iš gydytojų, o gal iš Užsienio reikalų ministerijos finansavimo sąmatos, kuri būna nereali, leidžianti mokėti dešimties tūkstančių kompensacijas?!

Dabar pateikiu informaciją, kodėl buvau pasakiusi, kad pensijų sąskaita. 1997 m. sausio 1 d. savivaldybės buvo skolingos „Sodrai” pensijoms išmokėti 59,8 mln. Lt. Iš valstybės biudžeto išlaikomos institucijos (negarantuoju, kad ten yra ir Užsienio reikalų ministerija, bet Etikos ir procedūrų komisija tai turėjo išsiaiškinti) 1997 m. sausio 1 d. „Sodrai” buvo skolingos 21 mln. Lt. Tų organizacijų, kurios finansuojamos iš biudžeto, skola „Sodrai” sudaro 80 mln. Lt.

Būkit malonūs ir išsiaiškinkit, iš kieno sąskaitos mokamos tokios kompensacijos neišieškant jų iš atsakingų asmenų. Kodėl gali būti sumokėta 40 tūkst. Lt, net nepateikus pretenzijų tam, kas kaltas, kuris tą kompensaciją turėjo mokėti?”

PIRMININKAS. Šios dienos posėdis baigtas.