Vienuoliktasis (penkiasdešimt antrasis) posėdis
1997 m. balandžio 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

1997 m. balandžio 8 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, labas rytas! Pradedame balandžio 8 d. rytinį plenarinį posėdį. Pradžioje – keletą žodžių dėl darbotvarkės. Darbotvarkė buvo patvirtinta praeitą savaitę ketvirtadienio posėdyje. Praktiškai pakeitimų darbotvarkėje nėra, išskyrus vienintelį pakeitimą – šiandien Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo komitetų siūlymu nesvarstysime Seimo pareiškimo dėl šalies saugumo perspektyvų, taip pat Seimo kreipimosi į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos parlamentus bei valstybių ir vyriausybių vadovus. Komitetai toliau šiuos projektus svarsto, kai jie mums pasiūlys juos svarstyti Seime, mes tai ir darysime.

Taigi darbotvarkė praktiškai yra nepasikeitusi, ir galime pradėti mūsų darbą. Darbą pradėsime nuo iškilmingos procedūros – naujojo Seimo nario priesaikos. Kviečiu naująjį Seimo narį J.Senkevičių ateiti čia arčiau ir kviečiu Konstitucinio Teismo pirmininką J.Žilį pradėti priesaikos procedūrą. Kaip visada, priesaikos priėmimo metu Seimo narius kviečiu pagerbti procedūrą atsistojus.

J.ŽILYS. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešu keletą taisyklių, kurių būtina pagal Seimo statuto reikalavimus laikytis priimant Seimo nario priesaiką. Taigi Seimo narys prisiekia priešais priesaiką priimantį asmenį. Baigęs skaityti priesaikos tekstą Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Galima išbraukti tik paskutinį sakinį. Šios nuostatos nesilaikymas kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad Seimo narys neprisiekia. Tokiais atvejais pagal Konstitucijos 59 straipsnį Seimo narys netenka įgaliojimų. Taigi prašau prisiekti Seimo narį J.Senkevičių.

J.SENKEVIČIUS. Aš, Jan Senkevič, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!

J.ŽILYS. Seimo narys J.Senkevičius įgijo visus Seimo nario įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją. (Plojimai)

PIRMININKAS. Taigi sveikinam dar sykį naująjį Seimo narį poną Janą Senkevičių, įgijusį visus Seimo nario įgaliojimus. Dėkojame Konstitucinio Teismo pirmininkui ir tęsiame mūsų darbą toliau.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 12, 17, 19, 20, 33, 44, 45, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-257(2) (priėmimo tęsinys)

Taigi pirmasis mūsų darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 12, 17, 19, 20, 33, 44, 45 ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-257(2), priėmimo tęsinys. Pranešėjas – viceministras A.Bartulis. Kviečiu į tribūną pranešėją.

A.BARTULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Tęsiam mūsų šio įstatymo priėmimą. Mes turime raštišką gerbiamojo Seimo nario K.Kuzminsko siūlymą, kad būtų pakeistas 3 straipsnis ir mažmeninėje prekyboje įvestas licencijų ribojimas pagal gyventojų skaičių. Aš nežinau, ar Seimo narys pristatys, ar ne.

PIRMININKAS. Trumpai, jeigu galite, dėl pataisų.

A.BARTULIS. Dėl šios pataisos yra Vyriausybės nuostata jai nepritarti. Aš jau anksčiau šioje tribūnoje kalbėjau apie dabartinę situaciją, kokia yra susiklosčiusi, licencijų skaičių pagal gyventojų skaičių tiek mieste, tiek kaime. Vidurkis praktiškai yra 4-5 licencijos 1 tūkst. gyventojų mieste ir panašiai kaime. Mes Sveikatos reikalų komiteto prašymu padarėme didelę analizę ir buvome Sveikatos reikalų komiteto įpareigoti šitą pasiūlymą išanalizuoti, ir tarėmės su savivaldybėmis, kai pamatėme šitą situaciją. Ir dar vienas momentas, kad per metus nuo 1996 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo licencijų įvedimo tvarka, konkursai ir visa kita, bendras licencijų skaičius pakilo nuo daugiau kaip 10 tūkst. iki daugiau kaip 11 tūkst. – apie 1 tūkst. licencijų padidėja esant dabartinei tariamai licencijuojamai, kvotuojamai tvarkai. Ir jeigu mes dabar priimsime įstatymą ir siūlysime licencijų skaičių 4-5 kartus sumažinti (mes tai bandėme modeliuoti su savivaldybių merais, su savivaldybėmis ir jie reiškė didžiulį rūpestį dėl šitokio pasiūlymo, vien dėl praktinio jo įgyvendinimo), tai praktiškai mes lyg bėgsime nuo korupcinių prielaidų, bet tokia pataisa mes vėl grįšime. Kas bus tas laimingasis iš 5-6, jūs puikiai įsivaizduojate, kokios bus situacijos visoje Lietuvoje, visose savivaldybėse. Ir antra. Turime galvoje, kad šiandien suvartojama 9 litrai absoliutaus alkoholio vienam gyventojui, iš jų apie 4 litrus sudaro kontrabandinis alkoholis. Pagal mūsų visus skaičiavimus (kiek yra importuota, kiek yra pagaminta) tai sudaro tiktai per 5 litrus absoliutaus alkoholio. Jeigu mes pradėsime riboti legaliai prekiaujančių skaičių esant tokiai struktūrai, tai mes manome, kad tikrai šitą vakuumą – penkis kartus sumažėjusių legalių prekiautojų skaičių – tikrai užpildys kontrabandinis alkoholis. Todėl mes esame prieš šitokį pasiūlymą ir manome, kad kitomis priemonėmis mes galėtume ir turėtume alkoholio suvartojimą varžyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nematau K.Kuzminsko. Kas norėtų pasakyti nuomonę dėl pono K.Kuzminsko pataisos? Ar galėtų kas nors ją pristatyti? Autoriaus nėra. Aš nedrįstu ką nors pasakyti. Ar šiuo atveju mes privalom dėl jos balsuoti, ar ne? Ar kas nors iš krikščionių demokratų norėtų tarti žodį? Ar iš Sveikatos reikalų komiteto? Man atrodo, kad kompiuteris vėl šiek tiek juokauja. Staiga atsirado daug norinčių. Nematau norinčių kalbėti. Visi turbūt skaito šią pataisą. Ar norėtų kas nors kalbėti prieš? Mes galime balsuodami apsispręsti, ar ją priimam. Kol kas irgi nematau. (Balsai salėje) Priimam. Gerai. Tokiu atveju kol kas dėl pono K.Kuzminsko pirmos pataisos 3 straipsniui mes nebalsuojam, balsuosim dėl viso straipsnio.

Yra antra pataisa. Po žodžių „mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ir prekybos alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo įmonėse leidimų išdavimo perregistravimo” išbraukti žodį „sąlygas”. Ar pranešėjas sutinka?

A.BARTULIS. Jeigu Seimo narys mano, kad žodis „sąlygos” ir po to eina „sąlygas ir konkrečią tvarką” praktiškai tą patį apibūdinantys dalykai, ir jeigu taip supranta visi Seimo nariai, mes galime sutikti. „Registravimo” galėtų būti… „konkrečią tvarką”. Galima sutikti, nes tvarkoje bus numatytos ir sąlygos, ir pati tvarka. Redakcinio pobūdžio...

PIRMININKAS. Gal dėl tokios redakcinės pataisos yra ir aiškiau. Tokiu atveju priimama viena pataisa. Dėl viso 3 straipsnio yra norinčių kalbėti? Mes dėl pono K.Kuzminsko pataisos nebalsavom, dėl 3 straipsnio norinčių kalbėti nėra. Taigi ar galim priimti straipsnį be pakeitimų, išskyrus tą redakcinę pataisą, kurią pranešėjas priėmė? (Balsai salėje) Galime. Ačiū.

Lieka 4 straipsnis. 4 straipsniui pataisų lyg ir nėra gauta. Kaip pranešėjas?

A.BARTULIS. Mes irgi nesame nieko gavę.

PIRMININKAS. Irgi nėra gauta. Ar dėl 4 straipsnio yra norinčių tarti žodį? Irgi galim priimti 4 straipsnį.

5 straipsniui pataisų taip pat nėra gauta. Ar dėl 5 straipsnio norėtų kas nors tarti kokį žodį? Nėra norinčių. Taigi 5 straipsnį irgi galim priimti.

6 straipsnis. A.Vaižmužis? Ne? 6 straipsnis irgi… Ponas S.Slavickas dėl 6 straipsnio? Ne? Taigi 6 straipsnį taip pat galime priimti nediskutuodami.

7 straipsnis. Yra pono K.Kuzminsko siūlymas išbraukti 7 straipsnį. Ar pranešėjas gali?..

A.BARTULIS. Aš norėčiau pakomentuoti šį pasiūlymą. Mes manome, kad pritarti tokiam pasiūlymui negalima, nes taisydami Alkoholio kontrolės įstatymo 45 straipsnį, kuris yra 7 straipsnyje įvardytas, mes turėjome galvoje, kad visos valstybės institucijos, atliekančios joms deleguotas funkcijas – kontrolės, inspektavimo ir visas kitas, – turi dirbti vienodomis sąlygomis. Jų finansavimas, darbo užmokesčio fondo formavimas ir premijavimas turi būti atliekamas vienodomis sąlygomis, nes pagal seną redakciją matėsi, kad yra tam tikra valstybės kontroliuojančių institucijų diskriminacija, vienoms suteikiant prioritetą ir išskirtines premijavimo sąlygas už tam tikrų funkcijų atlikimą, o kitos viso šito neturėjo. Sveikatos reikalų komitetas irgi pritarė, kad turėtų būti vienodos premijavimo sąlygos, tiktai iškėlė nuogąstavimą, kad dalis šių surinktų lėšų už baudas pereitų į Sveikatos fondą ir po to būtų skirstomos tenai numatyta tvarka. Aš galiu pasakyti tiek, kad Sveikatos fondas, kuris pernai buvo suformuotas teoriškai, šiandien jis yra visiškai tuščias, ir šitos ginamos pozicijos (ir gerbiamojo Seimo nario K.Kuzminsko) – tai yra tikrai neveikiančio mechanizmo gynimas, nes nei Sveikatos fonde yra lėšų, nei tos lėšos pervedamos pagal numatytą tariamą įstatymo tvarką – 5% mokykloms, švietimui ir t.t. Viso to nėra. Ir ginti neveikiantį mechanizmą, aš manau, nėra prasmės. Manau, reikėtų suvienodinti valstybės institucijų finansavimo ir premijavimo tvarką, todėl mes esame apskritai prieš šio straipsnio išbraukimą. Norėtume, kad tikrai išliktų teiginiai, kad piniginė bauda turi būti sumokama į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos ir t.t., kaip yra tekste.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori kalbėti dėl pono K.Kuzminsko siūlymo. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis straipsnis yra reikalingas. Tai, kas buvo daroma anksčiau, tikrai nieko gero nedavė. Formavimas įvairių fondų biudžeto sąskaita, galima sakyti, – tai nėra ta priemonė ir tas būdas, kuris galėtų teigiamai atsiliepti. Įvairių fondų formavimas ir fondų naudojimas, kaip rodo praktika, neužtikrina jokios kontrolės, tai, galima sakyti, valstybės biudžeto lėšų švaistymas. Todėl aš pritariu šiam straipsniui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Suprantama, taip, kaip dabar yra pagal ankstesnius pataisymus, tai 7 straipsnis reikalingas, nes jo 2 dalis kalba apie tos baudos sumokėjimo būdą. Tačiau, gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis pranešėjau, jeigu buvo sugalvota, kad vis dėlto šita mūsų nelaimė, šita mūsų yda – žmonių girdymas, alkoholizmas ir didžiuliai pinigai, išleidžiami dėl šios ydos, nors kiek būtų susieti su reabilitacija, su Sveikatos fondu, su žmogaus, sakykim, sveikatos „remontu”, tai, be abejo, tie pinigai nebūtų išmesti. Bet aš jau matau, kad jeigu dabar šitą 7 straipsnį išbrauksime, tai vėl bus kolizija, kas gi dabar surenka tuos mokesčius. Tačiau negalėčiau sutikti su gerbiamuoju J.Listavičiumi. Pagal jį išeitų, kad tiktai viena kasa ir vienas kasininkas gali ką nors užtikrinti, kai mes tuo tarpu turime lygiagrečiai veikiantį Socialinio draudimo fondą, mes turime netgi Kelių fondą. Ir tai, ką prelegentas sako apie privilegijuotas žinybas, tai jūsų Vyriausybė dar nėra panaikinusi kai kurioms žinyboms privilegijų teisės tarpti iš baudų. Todėl jeigu jau kalbame, kad šičia pinigų sveikatai neduosime, tai nors būkime nuoseklūs, kad tada valstybės biudžetas būtų valstybės Sveikatos fondo arba sveikatos, kaip prioritetinės šakos, poreikio garantas.

A.BARTULIS. Jeigu galima, aš norėčiau…

PIRMININKAS. Pranešėjas dar nori repliką.

A.BARTULIS. Aš norėčiau gerbiamajam Seimo nariui pasakyti, kad šiomis įstatymo pataisomis mes nenaikiname Sveikatos fondo, o koreguojame Sveikatos fondo lėšų panaudojimą. Jeigu jūs atkreipsite dėmesį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės spalio 25 d. nutarimą, ten yra pasakyta, jog tarp fondo asignavimų yra ir valstybės lėšų. Ir jeigu jūs, Seimas, formuodami biudžetą į tą fondą skirsite lėšų, tas lėšas fondas turės ir jos bus panaudojamos kaip ir numatyta. Mes tiktai manome, kad toks fondo lėšų formavimas taikant nuobaudas yra tikrai nevykęs mechanizmas, tuo labiau tų inspekcijų darbuotojų premijavimas yra nevykęs mechanizmas, ir šioje vietoje mes siūlome pakeitimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Registracija pradėta. Balsuodami apsispręsime, ar priimame 7 straipsnį.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 7 straipsnis būtų priimtas, spaudžia mygtuką „už”. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 67 Seimo nariai. Už – 41, prieš – 6, susilaikė 20. Taigi 7 straipsnis priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar liko 8 straipsnis. Čia vėlgi yra viena pataisa. Prašom. Dėl šio straipsnio pataisos yra pono K.Kuzminsko pataisa. Ar ponia J.Matekonienė dėl šios pataisos? Prašom.

J.MATEKONIENĖ. Man atrodo, jeigu būtų galima įrašyti pataisoje „einamųjų metų valstybės biudžeto” ir įterpti „Sveikatos fonde numatytoms priemonėms finansuoti”, tada ir ta diskusija, kuri dabar vyko, būtų išspręsta. Tegul lėšos eina į biudžetą, bet būtų tikslinis finansavimas – Sveikatos fonde numatytoms priemonėms finansuoti. (Balsai salėje) Tai jeigu bus. Tai galima įrašyti ir mes tada labai gražiai nuramintume visas besiginčijančias puses.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turbūt… aš nežinau, ar mes galime šiandien tokią pataisą priimti. (Balsas salėje) Aš suprantu, bet ar pranešėjas sutinka?

A.BARTULIS. Matote, aš nesu tikras, kad šis siūlymas, kurį pateikė gerbiamoji Seimo narė, neprieštarauja Biudžetinės sandaros įstatymui ir valstybės biudžeto priėmimui. Mes lyg ir įsipareigojame, įrašome tokią nuostatą, kad formuodami valstybės biudžetą turėsime garantuoti (jeigu aš teisingai suprantu Seimo narę), kad būtų skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto.

J.MATEKONIENĖ. Ne, čia visos baudos būtų tikslingai panaudojamos reabilitacijai.

A.BARTULIS. Jeigu lėšos patenka į valstybės biudžetą, jos jau yra sukaupiamos į vieną sąskaitą, o finansavimas vyksta pagal jūsų priimtą Valstybės biudžeto įstatymą. Jeigu įstatyme bus numatyta eilutė „Sveikatos fondo finansavimui”, taip ir bus, nes automatiškai permesti lėšas – pats principas, nes kas ateina į biudžetą, ateina į biudžetą, o finansuojama yra pagal jūsų priimtus asignavimus.

J.MATEKONIENĖ. Šiuo atveju mes akcentuotume panaudojimą, kad būtų panaudojama premijuoti tiems, kurie išieškojo baudas. Tai yra visai kita, tikslinė baudų panaudojimo kryptis.

PIRMININKAS. Baigiame šiuo klausimu diskusiją. Yra pasiūlymas, ir pranešėjas pasakys, kaip jis, kaip Vyriausybės įgaliotas, apsisprendęs. Mes dabar nesvarstom Biudžeto įstatymo. Jeigu turime kokių nors nuostatų, kurias norėtume įrašyti į Biudžeto įstatymą, mes šiandien galime protokoliškai apsispręsti, kad tokią nuostatą pasiūlysime įrašyti į biudžetą. Bet šiuo atveju mes Biudžeto įstatymo tikrai nesvarstome. Ir Biudžeto komiteto atstovas – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų posėdžio pirmininkas viską pasakė – čia ne tie klausimai, kuriuos mes turėtume svarstyti, čia įrašyta bendra frazė, kuri kalba apie visą biudžetą, o ne apie kažkokias dalis. Tiek visas biudžetas, tiek jo dalys ne čia svarstomos. Čia tik duota bendra nuoroda, todėl pritariu tokiam straipsniui, koks jis yra. Jis nurodo, kaip iš viso naudojamos biudžeto lėšos, nors šito čia net ir nereikėtų. Bet gal, kaip sako, sviestu košės nepagadinsi, tačiau jokių čia papildymų ir detalizavimų, tarsi čia mes sprendžiame tam tikrą dalį biudžeto lėšų arba šių baudų naudojimo tikslinę paskirtį, – tai visiškai ne taip. Ačiū. Aš pritariu įstatymo projekto straipsniui.

PIRMININKAS. Dar A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Mes, pranešėjau, puikiai žinome, kaip biudžetas yra formuojamas, mūsų čia mokyti nereikia. Jeigu reikės, mes paskirsim biudžetą. Bet kaip rodo praktika, kai reikia, tai pinigų iš biudžeto ir nelieka, o šio pasiūlymo idėja yra tokia, kad mes turėtume dinamišką biudžeto paskirstymą, – kuo daugiau geriame, kuo daugiau baudų, tuo daugiau pinigų skiriame reabilitacijai. Atsiprašau, jūs neturite jokių argumentų prieš dėl to pasiūlymo.

A.BARTULIS. Aš galiu Seimo nariui pasakyti, jog nemanau, kad yra Seimo prerogatyva Valstybės biudžeto įstatyme numatyti valstybės institucijų finansavimo tvarką. Tai yra tikrai ne Seimo prerogatyva numatyti ir… (Balsai, šurmulys salėje) premijavimo tvarką. Valstybės institucijų darbo apmokėjimo ir premijavimo tvarka yra reglamentuojama…

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nesileiskime į nereglamentines diskusijas. Dar sykį kartoju: pranešėjas siūlo priimti įstatymo straipsnį tokį, koks jis yra šiuo metu suformuluotas. Biudžeto ir finansų komiteto atstovas J.Listavičius, man atrodo, irgi argumentavo, kad svarstydami Biudžeto įstatymą mes galėsime įrašyti tam tikrą nuostatą, kaip turi būti naudojamos lėšos, gaunamos iš baudų. Tai yra vis dėlto Biudžeto įstatymo problema. Šiandien mes nesvarstome Biudžeto įstatymo. Taigi dar sykį prašome registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti dėl 8 straipsnio. Dar sykį kartoju: jeigu priimsime 8 straipsnį taip, kaip jis yra dabar suformuluotas, jis toks ir bus priimtas; jeigu dauguma Seimo narių pasisakys, kad tokio straipsnio dabar nereikia priimti, tada ieškosime kitos formuluotės. Prašome pasiruošti balsuoti, kas už tai, kad 8 straipsnis būtų priimtas be pakeitimų, spaudžiame mygtuką už. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 76 Seimo nariai. 41 – už, prieš – 19, 16 susilaikė. Taigi 8 straipsnis priimtas be pakeitimų. Repliką po balsavimo galima po viso įstatymo.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar pasiruošime priimti visą įstatymą. Aš turiu pažymėti, kad yra išdalyta ir dar turime apsispręsti dėl vieno dalyko. Yra išdalytas Centro sąjungos frakcijos siūlymas, t.y. irgi kelios pataisos, tačiau jos yra įregistruotos jau po to, kai mes įstatymą pradėjome priiminėti. Ir šios pataisos susijusios su tais straipsniais, kurie jau buvo priimti, t.y. 12 straipsniu, o apie 13 straipsnį iš viso šis įstatymas nekalba. Ar pranešėjas galėtų išsakyti kokią nors poziciją dėl šių pataisų?

A.BARTULIS. Aš galėčiau pasakyti taip, kaip ir jūs minėjote, jog aš dabar neturiu įgaliojimų Vyriausybės vardu kalbėti dėl šių pataisų, bet jeigu Seimo narys sutiktų, kad šie pasiūlymai būtų peržiūrėti dabar, ruošiant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, reikės kai kuriuos straipsnius pakeisti, ir visi šie pakeitimai bus svarstomi Vyriausybėje. Taigi jeigu Seimo narys sutiktų, mes pridėtume ir jo pasiūlymus, ir jis pereitų Vyriausybės svarstymo procedūrą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes kito būdo ir neturime, nes pataisos vis dėlto yra pateiktos vėliau. Deja, kai tik pradedame kalbėti apie pono G.Šileikio pataisas, tai kompiuteris nustoja veikęs. Jeigu ponas G.Šileikis galėtų prieiti prie centrinio arba prie šoninio mikrofono?

G.ŠILEIKIS. Sutinku, kad būtų įtraukta, kai šis klausimas bus svarstomas papildomai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame pasisakymus dėl viso įstatymo. Kol kas kompiuteris neveikia, tai aš kviečiu kalbėti arba iš centrinės tribūnos, arba per šoninius mikrofonus. Yra užsirašę 3 Seimo nariai. V.Andriukaitis – pirmasis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia labai apgailestauju, kad aš, įvykdęs savo pažadą įteikti visą medžiagą apie alkoholio kontrolės politikos problematiką, teisinius, ekonominius, socialinius reguliavimo būdus ir visus mechanizmus, taip ir nesulaukiau jokios reakcijos nei iš gerbiamojo A.Bartulio, nei iš Ūkio ministerijos, nei iš Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo. Aš manau, kad jūs turėjote išdalyti tą medžiagą bent jau Seimo frakcijoms, ir prieš šį svarstymą buvo galima iš tikrųjų dalykiškai pasižiūrėti į tai, ką mes čia darome. Akivaizdu ir tai, kad pateiktos pataisos, pateiktas įstatymo projekto naujasis variantas prieštarauja Sveikatos sistemos įstatymui, kuriame yra nustatyta, kad Alkoholio kontrolės įstatymas priklauso sveikatos sritį reglamentuojančių aktų grupei, o prerogatyvą teikti pataisas turi tos ministerijos, kurios yra tiesiogiai atsakingos už sveikatos politiką Vyriausybėje. Tuo tarpu pataisos yra parengtos netgi nedalyvaujant Sveikatos ministerijai ir visiškai ignoruojant jos pasiūlymus. Taip pat labai norėčiau pasakyti, kad šios pataisos dabar kertasi ir su Sveikatos sistemos įstatymo straipsniais, reglamentuojančiais Alkoholio kontrolės politikos sistemą, institucijas bei Valstybinio sveikatos fondo sudarymo principus. Tada teikiant šias pataisas kartu reikėjo pateikti ir minėtų straipsnių pakeitimus. Dabar minėti straipsniai prieštaraus tam, ką pateikė ponas pranešėjas. Esu įsitikinęs, kad dabar jau yra beprasmiška diskutuoti apie visus neatitikimus ir tai, kad iš esmės suardoma ir keičiama ta visa sistema, kuri buvo kuriama bent 7 metus, o pranešėjas visiškai neturi teisės kalbėti apie neveikiančius mechanizmus. Jis turi teisę kalbėti, kad Vyriausybė iki šiol neįgyvendino ir nesukūrė jokio mechanizmo, kuris yra reglamentuotas įstatymais. Taigi šiandien mes turime kelių įstatymų kolizijas, turime visiškai ne pagal sveikatos teisės aktus pateiktus pasiūlymus ir iš esmės turime įstatymo projektą, kuris revizuoja, nubraukia visą alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo sistemą. Pabrėžiu: sistemą. Todėl netgi kuriant naują Alkoholio kontrolės įstatymo redakciją pirmiausia svarią poziciją turėtų turėti Sveikatos ministerija ir kitos, kurios susijusios su šia problematika. Ir aš manau, kad Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas išdalys tą medžiagą, kurią jam esu įteikęs, frakcijoms, o mes, kurdami naują redakciją, galėsime vėl iš esmės padiskutuoti apie tai, kas šioje medžiagoje yra išdėstyta. Taigi negaliu pritarti siūlomoms pataisoms ir balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nenoriu diskutuoti, bet noriu priminti, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas ar Seimo kancleris nėra atsakingas už tą medžiagą, kurią vienas ar kitas Seimo narys nori išdalyti. Jūs galėjote pats pasirūpinti, kad būtų išdalyta, tai nėra sudėtinga. Bet aš šiuo atveju tikrai pasistengsiu išdalyti. Gerbiamieji Seimo nariai, kol kas kompiuteris veikia, kaip jums patogiau, jeigu norite per centrinį… Ponia J.Matekonienė. Prašom.

J.MATEKONIENĖ. Norėčiau pasakyti, kad mes nematytume, jog priėmėm kažkokią įstatymo pataisą, gerinančią situaciją. Mano manymu, mes priėmėme kaip tik priešingas pataisas, kurios atvėrė alkoholio upes iš užsienio į Lietuvą, kurios visiškai nepakeitė Lietuvos alkoholio gamintojų situacijos. Ir dar – nėra numatytas tikslinis panaudojimas pinigų, kurie pateks už šitą blogybę. Todėl manyčiau, kad visos įstatymo pataisos, priešingai, blogina situaciją ir būtina priimti iš esmės naują Alkoholio kontrolės įstatymą, prieš tai aptariant pačią koncepciją. Kaip mes manome, – ar tai yra verslas? Jeigu tai yra verslas, jis turi būti naudingas Lietuvai. Kokios yra pasekmės, kaip su jomis kovoti...

PIRMININKAS. Užsirašė G.Šileikis. Nebenori? J.Olekas. Nematau kol kas. Tada iš eilės. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Man buvo be galo įdomu stebėti pranešėjo elgesį ir argumentus svarstant pačią paskutiniąją pataisos dalį – 50 straipsnio pakeitimą. Susidūriau su labai įdomia situacija. Mes žinome, kad jeigu neblaivų vairuotoją pagauna kelių inspektorius, visos tos baudos yra skiriamos blaivybės fondui. Lyg ir visuomeniniam, bet iš biudžeto. Paprašėme Valstybės kontrolės patikrinti, kaip tos lėšos yra naudojamos, ir gavom labai gražų atsakymą, kad tai yra visuomeninis fondas ir valstybė į tą fondą nesikiša. Gauna pinigų iš biudžeto ir paskui gali su tais pinigais daryti, ką nori. Jokios kontrolės! Tai štai, kaip 50 straipsnyje buvo parašyta, kad vis dėlto tie pinigai būtų tiksliniai, eitų konkretiems dalykams – kovai su alkoholizmu ir prevencijai, žmonėms gydyti. Į tai mes išgirdome labai įdomius paaiškinimus ir tai, kad netgi Seimas neturi kištis į biudžeto reikalus, kas yra visiškai nesuvokiama. Kaip žmonės, atėję į Seimą, gali kalbėti tokius dalykus?! Pirma tegul paskaito, kokia yra kieno funkcija. Aš manyčiau, kad mes negalime balsuoti už šias pataisas. Čia buvo išsakyta ir kitų argumentų, bet tai, kad mes vėl atiduodame surinktus pinigus nežinia kur ir nežinia kam… (Pirmininkas: „Į biudžetą, kaip nežinia...”) Į biudžetą – tai yra į kiaurą maišą. Aš taip nesutinku. Aš norėčiau, kad būtų labai aiškiai žinoma, už ką atimama, iš ko atimama ir kam skiriama. Jeigu už alkoholį, tai geriau atiduokime reabilitacijai, kad Vyriausybės būtų tuštesnės rankos iš vienų atimant kaišioti kitiems, tas skyles… Mes žinome, kaip yra su Kelių fondu. Tik labai maža dalis pinigų, tikslinės paskirties pinigų, kurie surenkami mūsų keliams, patenka tikrai pagal paskirtį. Lygiai tas pat ir čia. Kuo greičiau mes visus tikslinius mokesčius nukreipsime pagal tikslinę paskirtį, nebus bėdų ir su mūsų keliais, ir su eismo saugumu, ir, matyt, su alkoholio reabilitacija. Kol šitaip nėra, už tokias pataisas, kurios leidžia imti pinigus ir leidžia juos nežinia kur dėti, balsuoti negalima.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti, kad Lietuva turi Biudžeto įstatymą ir turi biudžetą. Jeigu turite pastabų Biudžeto įstatymui, jas reikia teikti. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs turbūt prisimenate, kad šitas įstatymas, kurį mes dabar čia svarstome, tai yra mūsų anksčiau priimto Alkoholio kontrolės įstatymo taisymas. Anas įstatymas buvo priimtas, tačiau apeliacijų, kad jis prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymui, tada nebuvo, nors bijau pameluoti, man atrodo, kad ir jūs pridėjote ranką prie tos apeliacijos, – ar tai apskritai nėra žmogaus teisių pažeidimas neleisti arba riboti alkoholio ir tabako kontrolę per visuomenės informavimo priemones. Štai tas pusmetis išloštas, vadinkime, alkoholio magnatų naudai Konstituciniame Teisme, dabar vėlgi, užuot vykdžius tą pačią idėją, kad sveika tauta yra geriau negu prasigėrusi tauta, užuot vykdžius šitą idėją, daromos pataisos, kad kokiu nors būdu būtų prasimanyta dar užlopyti biudžetą. Bet patikėkite, girtas biudžetas – jokiu būdu nėra sveikos ir perspektyvios valstybės biudžetas. Priešingai, turėtume suprasti, kad jeigu yra blogybė, tai blogybei šalinti reikia pinigų. Jie buvo numatyti ankstesniame įstatyme. Dabar mes visa tai pakeitėme. Aš suprantu, praeis galbūt pora metų ir jūs pats, gerbiamasis posėdžio pirmininke, balsuosite už valstybės alkoholio monopolį, nes mes matysime, kad priėjome prie tragiškos ribos. Ir aš nematysiu čia nieko nuostabaus. Tiesiog viskas keičiasi. O kadangi šie pasikeitimai nepamatuoti nei logika, nei gyvenimu, tai aš negalėsiu paremti šito teikiamo įstatymo projekto.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai ir papildymai reikalingi. Jie leidžia geriau reglamentuoti Alkoholio licencijavimo importo, eksporto ir jo prekybos kontrolės klausimus, sutvarkytas žyminio mokesčio ir baudų, lėšų panaudojimo klausimas. Baudos ir iš jų gautos lėšos tikrai niekur nedings, nors čia kalbama apie tai, kad iš viso neaišku, kas yra valstybės biudžetas. Lėšos turi būti naudojamos pagal tikslinę paskirtį, nesvarbu, iš kur jos gautos. O kai yra lyginami visuomeniniai fondai su valstybės fondais, tai jau čia reikėtų iš tikrųjų pamąstyti, apie ką mes kalbam. Reikia pasižiūrėti, ar panaudojamos visos blaivybei skirtos lėšos, o kai kurie klausimai iš tikrųjų kelia tam tikrą susirūpinimą, juo labiau kad mes nekalbam apie baudas, gautas vien tik iš alkoholio kontrolės – ir autoinspekcijos, ir mokesčių inspekcijos, ir valstybės kontrolės, ir absoliučiai visų baudų klausimas yra vieningai sprendžiamas pervedant lėšas į valstybės biudžetą. Iš valstybės biudžeto bus matyti, ar užteks šitų lėšų, o gal ir neužteks, dar reikės iš kitur. Todėl gauti tuos pinigus ir žiūrėti, kur jie nuėjo, o žinant, kad pinigai neturi nei kvapo, nei, kaip sako, savo šeimininko, iš viso nėra prasmės ginčytis. Juo labiau kad tų lėšų iš tikrųjų ne per daug yra ir jų toliau gali sumažėti. Kalbant apie blaivybę, čia yra visiškai atskiras klausimas, turi būti atskira programa ir tam skirtas finansavimas. Todėl nėra prasmės čia ginčytis. Aš pritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už jį. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Man labai gaila, kad kolegos, kalbėję prieš šitą įstatymą, iš tikrųjų kalbėjo ne apie jo turinį, o apie dalykus, kuriuos jie norėtų matyti labiau keičiant šitą įstatymą ateityje. Mūsų dabar priimamo įstatymo turinį iš esmės sudaro du paprasti dalykai. Pirmiausia sugriežtinama atsakomybė už pažeidimus, ir man keista, kad oponentai to niekaip nemato. Atsiranda naujas dalykas, kai naujos įmonės steigėjas negalės gauti licencijos įvežti ar prekiauti alkoholiniais gėrimais, jeigu jis jau anksčiau bus padaręs pažeidimų. Taigi čia yra akivaizdus prekybos sugriežtinimas. Taip pat nesuprantu, kodėl nepritariama galimybei išvengti valdininkų korupcijos. Atsisakymas šitų konkursų, žmonių, užsiimančių alkoholio verslu, stovėjimo prie valdininkų durų, argi tai nėra tas dalykas, kuris buvo Vyriausybės programoje ir už kurį mes pasisakome? Dabar reikės tik kasmet, jeigu nebus jokių pažeidimų, sumokėti perregistravimo mokestį ir ramiai verstis tuo verslu. Taigi kviečiu ramiai žiūrėti į priimamo įstatymo turinį ir balsuoti už.

PIRMININKAS. A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Kolegos, kalbėsiu frakcijos vardu. Tie, kurie dirbot praeitoje kadencijoje, turbūt puikiai prisimenate, kaip sunkiai skynėsi kelią Alkoholio kontrolės įstatymas, nes jis prioritetą skyrė ne ekonominiams dalykams, bet žmogaus sveikatai. Mes puikiai prisimename, kaip per A.Šleževičiaus Vyriausybę lobistai ėjo šniūrais (atsiprašau už tokį išsireiškimą) ir bandė visokiais būdais šitą įstatymą pakeisti. Bet, ko gero, LDDP vis dėlto bijojo žmonių nuomonės, ruošėsi rinkimams ir mums Seime pavykdavo pasiekti konsensą, daugumą, kad lobistų interesai nebūtų prastumiami.

Dabar gi aš matau kitokį dalyką – lobistų interesai yra prastumiami. Štai ponas J.Razma aiškina, kad bus nuobaudos. Taip, be abejo, bet atveriamas kelias kiek tik nori ir kam tiktai nori įvežinėti. Vieną nubaus, jo vietoje atsiras tūkstantis norinčių gauti pinigų. Ir tos nuobaudos iš esmės baus vartotoją, vežėją, bet jos visiškai neturės įtakos tam, kad Lietuvoje tekėtų mažesnė alkoholio upė. Būtent šitas įstatymas atveria alkoholio upę Lietuvoje, ir tai yra jo didžiausia žala. O dabar tie pono J.Listavičiaus žodžiai, kad galbūt mes biudžete ir neturėsim tam pinigų, ir parodo tikruosius motyvus, kodėl prieštaraujama tiksliam baudų paskirstymui. Vadinasi, jau dabar yra numatoma, kad biudžete tam pinigų neliks. Jeigu mes numatome duoti, tai kam gi prieštarauti baudoms? Taigi krikščionys demokratai yra už Lietuvos žmonių sveikatą ir nemano, kad žmonių sveikatos sąskaita reikia suteikti teisę kažkam prisikrauti į kišenę pinigų. Mes esame prieš tą įstatymą ir kviečiame kitus žmones, kitus Seimo narius, savo kolegas, kuriems vis dėlto rūpi žmonių sveikata labiau negu atskirų lobistų interesai, balsuoti prieš šito įstatymo pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom registruotis. Kviečiu balsų skaičiavimo komisiją užimti savo darbo vietas. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojam dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 12, 17, 19, 20, 33, 44, 45 ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 47.

PIRMININKAS. Už – 48. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 22.

PIRMININKAS. Prieš 22. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 15.

PIRMININKAS. Susilaikė 15. Taigi už balsavus 48, prieš – 22 ir susilaikius 15 Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 12, 17, 19, 20, 33, 44, 45 ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, dar vienas lydintis įstatymas. Prašom. J.Karosas.

J.KAROSAS. Aš tik noriu akcentuoti gerbiamojo A.Raškinio mintį, kuri buvo pasakyta kalbant apie Alkoholio kontrolės įstatymą, kad LDDP skaitėsi su rinkėjų nuomone, o dabartinė dauguma nesiskaito. Ačiū.

Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-258 (priėmimas)

PIRMININKAS. Kviečiu pranešėją viceministrą poną A.Bartulį pateikti ir Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą. LDDP skaitėsi ir tai rinkėjai vertino, mes tai žinom. Galit ir toliau taip pat tęsti. Prašau viceministrą pateikti šį įstatymo projektą.

A.BARTULIS. Kadangi Alkoholio kontrolės įstatyme buvo padaryti pakeitimai dėl licencijų išdavimo tvarkos ir buvo įvesta licencijos perregistravimo atsisakant konkurso procedūra, dėl to teko taisyti Žyminio mokesčio įstatymą, kuris ir reglamentuoja žyminio mokesčio surinkimą ir licencijos išdavimo ir atšaukimo tvarką. Kadangi mes įvedame perregistravimo procedūrą, dėl to ir yra lydintysis įstatymas, kuriame ir numatomas licencijos išdavimas, perregistravimas ir atšaukimas. Tokia yra įstatymo mintis.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas turi vieną straipsnį. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio įstatymo? Norinčių nesimato, taigi galime šį įstatymą priimti be diskusijų. Dar sykį registruojamės.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Ačiū viceministrui. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 47.

PIRMININKAS. Už – 48. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 13.

PIRMININKAS. Susilaikė 13. Taigi už balsavus 48, nė vienam nebalsavus prieš ir 13 susilaikius Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 30 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-236 (priėmimas)

Taigi pirmąjį darbotvarkės klausimą baigėme. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, nors ir šiek tiek anksčiau, bet aš siūlyčiau pradėti 1-2a, 1-2b darbotvarkės klausimų priėmimą, ir, jeigu sutaupytume laiko, tada iš karto po šio klausimo svarstytume pirmąjį rezervinį klausimą, t.y. Žemės ūkio rūmų įstatymo projektą. Neprieštaraujate? Kviečiu į tribūną Lietuvos banko valdybos pirmininką poną R.Šarkiną. Svarstome Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 30 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Priėmimo stadija. Registracijos Nr.P-236. Prašom, pone pranešėjau. Ar yra gauta kokių pastabų, pasiūlymų?

R.ŠARKINAS. Negauta jokių pastabų ar pasiūlymų. Aš prašyčiau priimti taip, kaip yra pateikta, Komercinių bankų įstatymo 30 straipsnio papildymą ir Lietuvos banko įstatymo 44 straipsnio papildymą.

PIRMININKAS. Taigi pradedame nuo Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 30 straipsnio papildymo įstatymo. Įstatymas turi tik vieną straipsnį. Seimo narė K.Prunskienė dėl šio įstatymo, taip? Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau tiktai tokią pastabą pasakyti. Nors šis punktas iš tikrųjų yra logiškas ir nėra ko dėl jo abejoti, ir aš taip pat balsuosiu už jį, tačiau atkreipiu savo kolegų Seimo narių dėmesį, kad tai yra tam tikras precedentas, susijęs su Įmonių bankroto įstatymu, kur mes dar nesam apsisprendę, kokia eilės tvarka bus tenkinamos kreditorių pretenzijos dėl bankrutuojančios įmonės. Aš turiu minty diskusiją, vykstančią dėl to, ar pirmąja eilės tvarka bankams įkeistas turtas, ar darbuotojams. Čia nėra vienas su vienu, nėra tas pat, tačiau vis dėlto yra tam tikras precedentas, nes čia analogiška situacija, ir šiuo atveju bankams neabejotinai atiduodama pirmąja eilės tvarka dėl pretenzijų, kurios susijusios su įkeistais vertybiniais popieriais. Palaikydama šitą punktą, aš vis dėlto atkreipiu dėmesį į tai, kad čia yra tam tikras precedentas, koresponduojantis su Įmonių bankroto įstatymu. Tiek aš norėjau pasakyti. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų čia yra šiek tiek naujo, bet mes neturėtume pamiršti, kad čia yra įkeistas turtas, ir šiuo atveju skolininkas, vienaip ar kitaip neįvykdęs nustatytu laiku savo prievolių, turėtų jausti pareigą, kartu ir atsiskaityti. Todėl šiam įstatymo projektui aš pritariu ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Pranešėjas dar norėtų tarti žodį.

R.ŠARKINAS. Aš galbūt atsakydamas poniai K.Prunskienei noriu pabrėžti, kad čia kalbama tiktai apie įkeistų vertybinių popierių perėmimą, kokiu būdu bus perimti tie įkeisti vertybiniai popieriai. Tai nėra tiesioginė sąsaja su Bankroto įstatymu ir su tuo, kas yra svarstoma. Čia, aš manau, toks techninis klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dabar prašom, gerbiamieji Seimo nariai, registruotis. Vyksta registracija. Balsų skaičiavimo komisiją prašau pasiruošti, tuoj balsuosime dėl įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Taigi prašom pasiruošti balsuoti dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 30 straipsnio papildymo įstatymo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 64.

PIRMININKAS. Už – 65. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.

PIRMININKAS. Susilaikė 2. Taigi už balsavus 65, nė vienam nebalsavus prieš ir 2 susilaikius Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 30 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 44 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-237 (priėmimas)

Tada antrasis įstatymas – Lietuvos banko įstatymo 44 straipsnio papildymo įstatymas.

R.ŠARKINAS. Čia irgi yra analogiškas pirmajam – apie įkeistų vertybinių popierių perėmimą. Pastabų nebuvo, taip pat prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio įstatymo? Irgi vienas straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Čia tas pat, kaip ir aname įstatyme. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Papildomai nesiregistruosime. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 44 straipsnio papildymo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 70.

PIRMININKAS. Už – 71. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Prieš – 1. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.

PIRMININKAS. Taigi už balsavus 71, prieš – 1 ir susilaikius 2 Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 44 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas. Dėkojam pranešėjui.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų įstatymo projektas Nr.P-350 (pateikimas)

Tada, kaip aš sakiau prieš tai, mūsų bendru sutarimu, mes dabar imame pirmąjį rezervinį klausimą – Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų įstatymo projektą. Registracijos Nr.P-350. Pateikimo stadija, pranešėjas – V.Vilimas. Kviečiu pranešėją į tribūną.

V.VILIMAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų įstatymo projekto tikslas – suteikti teisinį pagrindą veiklai žemdirbių savivaldos institucijos, kuri dirbo 19926-1940 metais ir 1991 m. buvo atkurta. Taigi Žemės ūkio rūmų įstatymo projektu įteisinamas tarpukario Lietuvoje veikusių Žemės ūkio rūmų turto, teisių ir įsipareigojimų perėmimas.

Iki šio laiko 1991 m. atkurti Žemės ūkio rūmai veikė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr.558, kuriuo buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų nuostatai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų įstatymo projekte numatyta atkurti ir praplėsti iki 1992 m. formuotą žemdirbių atstovavimą – 50% rūmų narių renkant tiesiogiai per seniūnijas ir 50% deleguojant nuo įvairių nepolitinių žemdirbiškų, gamybinių paslaugų, žemės ūkio produktų perdirbimo, žemės ūkio specialistų organizacijų ir kooperatyvų. Priėmus įstatymą sustiprėtų žemdirbių atstovavimas rūmuose ir kartu padidėtų jų savivaldos galimybės. Taip pat būtų galima paprasčiau spręsti finansinės paramos klausimus žemdirbių gamybinėms organizacijoms, kurios greičiau galėtų pasidaryti specializuotos gamybos ir apskritai ūkininkavimo bei ekonominės pažangos centrais. Šis Žemės ūkio rūmų įstatymo projektas negali turėti kokių nors neigiamų pasekmių, nes rūmai, kaip centrinė savivaldos institucija, yra atviri visiems žemdirbiams, kurie nori prisidėti prie mūsų šalies žemės ūkio plėtojimo. Žemės ūkio rūmų įstatymo projektą inkorporavus į teisinę sistemą, 1991 m. gruodžio 16 d.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr.558 reikėtų panaikinti. Priėmus Žemės ūkio rūmų įstatymą reikės parengti ir Vyriausybei patvirtinti Žemės ūkio rūmų statutą. Jame, svarbiausia, turėtų būti nurodyti rūmų veiklos ir funkcijų skirtumai nuo Žemės ir miškų ūkio ministerijos darbo. Žemės ūkio rūmų įstatymo projektas buvo priimtas Žemės ūkio rūmų suvažiavime, įvykusiame 1996 m. gegužės 31 d. Po to jis buvo redaguotas, taisytas, koreguotas. Tiek trumpai. Kompiuterinės paieškos sistemoje prašytume įrašyti žodžius „Žemės ūkio rūmai”.

PIRMININKAS. Nori paklausti 6 Seimo nariai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekto 11 straipsnis skirtas Žemės ūkio rūmų turtui ir lėšoms, o 11 straipsnio ketvirtasis punktas – Žemės ūkio rūmų turto ir pajamų šaltiniams. Iš čia matome, kad jų ne tiek mažai. Aš norėčiau paklausti, ar nereikėtų riboti ir konkretizuoti Žemės ūkio rūmų pajamų šaltinių? Ačiū.

V.VILIMAS. Aš pritariu klausėjui. Mes šitą svarstėme ir tai reikėtų pakoreguoti. Mes atkreipsime į tai dėmesį.

PIRMININKAS. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pranešėjau, čia numatoma, kad rūmai savo struktūromis nueis iki seniūnijų, nekalbant apie rajonus ir apskritis, ir jie vykdys 23 funkcijas. Kitaip sakant, čia yra galinga valdymo struktūra su, matyt, galingu finansavimu. Todėl norėtųsi žinoti (nes aiškinamajame rašte nėra parašyta), kiek kadrų, pradedant nuo seniūnijų ir baigiant centru, ir kiek pinigų tam reikės surinkti arba išleisti?

V.VILIMAS. Dėl Žemės ūkio rūmų finansavimo. Jie įpratę prie minimalaus finansavimo, kadangi iki šiol Žemės ūkio rūmai veikė ir jų finansavimu tikrai nelepinome. Jų finansavimo šaltiniai, kaip jau minėjau, bus mokesčiai, surinkti iš narių, taip pat lėšos, gautos už konsultavimo darbus ir pan. Finansavimas iš valstybės biudžeto bus minimalus. Jie užsigrūdinę dirbti esant minimaliam finansavimui.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Atsiima. V.Lapė.

V.LAPĖ. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs manote (kiek girdėjau, čia vyko ginčai), ar perdirbamosios pramonės sąjunga ar asociacija galėtų tapti, nors ji yra nekooperuota, Žemės ūkio rūmų nariu?

V.VILIMAS. Mano manymu, ji neturėtų tapti nariu, jeigu jai neturi savo įtakos žemdirbiai. Gali dalyvauti tik, sakyčiau, be balso teisės. Gali išsakyti savo nuomonę, teikti pasiūlymus, tačiau dalyvauti kaip narys neturėtų. Ji turi savo rūmus ir gali ten dalyvauti.

PIRMININKAS. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, 6 straipsnis „Žemės ūkio rūmų teisės ir prievolės” sudarytas iš šešių dalių. Beveik kiekvienoje dalyje yra tokių momentų: „paveldėti, pirkti, kitais būdais įsigyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti”. Viena. Paskui toliau rašoma: „skolinti ir skolintis pinigus”. Toliau. „Verstis kitokia ūkine veikla, neprieštaraujančia Lietuvos Respublikos įstatymams, nustatyti savo produkcijos kainas ir pan.” Kaip jūs manote, ar šitie punktai, kurie leis užsiimti komercine veikla, vystyti ūkį, nenustelbs visos kitos Žemės ūkio rūmų strateginės veiklos, kurios tikslas, kaip ir savivaldos, padėti ūkininkams ir apskritai kaimo žmonėms vystyti savo verslą?

V.VILIMAS. Aš manau, kad tai, ką ponas P.Gražulis pasakė, reikėtų truputėlį patikslinti. Mes į šitą dalyką žiūrėjom.

PIRMININKAS. Ir A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš, skaitydamas aiškinamąjį raštą ir įstatymo projektą, supratau, kad Žemės ūkio rūmai turi tam tikras funkcijas, kurias dabar atlieka Žemės ūkio ministerija. Aš norėčiau paklausti, ar nebus šitų įgaliojimų ar funkcijų dubliavimosi ir, kita vertus, turbūt sumažės Žemės ūkio ministerijos įtaka žemę dirbantiems žmonėms ir bendrovėms bei ūkininkams? Galbūt, kai įsisteigs Žemės ūkio rūmai ir pradės funkcionuoti, nebereikės ir Žemės ūkio ministerijos?

V.VILIMAS. Žemės ūkio rūmai gali perimti iš ministerijos tik deleguotas funkcijas. Jokio dubliavimo negali būti. Yra numatyta, kad Žemės ūkio ministerija tam tikras funkcijas atiduoda rūmams ir jie šituo užsiima. Tai mūsų suderinta.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritariam po pateikimo bendru sutarimu? Galim pritarti bendru sutarimu. Taigi pradedame šio įstatymo projekto svarstymo Seime procedūrą. Aišku, kad pagrindinis komitetas yra Kaimo reikalų komitetas. Taip? Tai dėl šitos procedūros mes irgi bendru sutarimu sutariam.

Toliau, gerbiamieji Seimo nariai, mes galėtume imtis kito rezervinio klausimo, bet aš nematau pranešėjo. Todėl man belieka paskelbti, kad mes šiandien dirbam labai sparčiai, ir pasiūlyti šiek tiek anksčiau padaryti pertrauką. Dabar yra 11.10 val. Darome pusės valandos pertrauką iki… Gal mes dabar nepainiokim, darykim pusės valandos pertrauką ir tada, susirinkę 11.40 val., mes iš pradžių apsvarstysime 1-3 darbotvarkės klausimą arba antrąjį rezervinį klausimą. Toliau konvencijos ratifikavimo įstatymas. Taigi prašom Seimo narius nepraleisti laiko ir 12 val. tęsime įstatymo 1-4 priėmimą. Taigi pertrauka iki 11.40 val.

Pertrauka

LR Seimo nutarimo „Dėl Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” projektas Nr.P-325(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Tęsiame posėdį. Kaip susitarėme, pradedame nuo antrojo rezervinio klausimo, t.y. nuo Seimo nutarimo „Dėl Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” projekto. Registracijos Nr.P-325(2). Pateikimo stadija, pranešėjas – komiteto pirmininkas ponas A.Katkus. Kviečiu į tribūną poną A.Katkų.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kurie čia esate, noriu pristatyti šį Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pakomitečių pirmininkų patvirtinimo”. Kaip matote iš protokolo išrašo, yra sudaryti du pakomitečiai. Vienas iš jų yra Saugumo pakomitetis, kurio sudėtį jūs puikiai žinote ir perskaitėte. Saugumo pakomitetį sudaro A.Sėjūnas, S.Buškevičius, V.Čepas, S.Pečeliūnas, R.Pleikys, S.Urbonas. Gynybos pakomitetį – G.Kirkilas, N.Medvedevas, A.Petrusevičius, A.N.Stasiškis, R.Rastauskienė ir Č.Stankevičius. Komitete mums reikėjo išsirinkti pakomitečių pirmininkus. Mes juos rinkome pagal Statutą, t.y. pagal Seimo narių proporcijas atskirose frakcijose. Išrinkome šiuos pakomitečių pirmininkus: G.Kirkilą – Gynybos pakomitečio pirmininku (už šį sprendimą balsavo visi posėdžio dalyviai) ir A.Sėjūną – Saugumo pakomitečio pirmininku. Už jį balsavo 8 komiteto nariai, prieš nebuvo, susilaikė vienas. Šį protokolą pristatau ir siūlyčiau Seimui patvirtinti, nes pagal Statutą reikia, kad vienas būtų iš pozicijos, o kitas pakomitečio pirmininkas – iš opozicijos. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti 3 Seimo nariai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kodėl komiteto pirmininkas ir vicepirmininkas neįrašyti į pakomitečius, kartu lyg ir nusišalina nuo pakomitečių darbo? Ačiū.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis Listavičiau, aš, kaip pirmininkas, komiteto pavedimu kuruoju Saugumo pakomitetį, o ponas A.Kašėta kuruoja Gynybos pakomitetį. Žinoma, galim įrašyti, bet jau savaime aišku pagal pareigas. Bet jeigu būtų toks Seimo narių pageidavimas, mes galim įrašyti, remdamiesi kuravimo sritimis.

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Man atrodo, kad šitas nutarimo projektas yra labai trumpas ir aiškus. Ar jūs sutiktumėte, kad šiandien mes padarytume ne tik pateikimą, bet kartu svarstymą ir priėmimą, kad dar kartą negaištume laiko?

J.A.KATKUS. Taip, aš apie tai užsiminiau ir pakviečiau balsuoti ne tik už pateikimą, bet ir už ypatingos skubos tvarką (ar kaip tai pavadinti). Šiandien nutarimą galėtume ir priimti.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš turbūt neprieštarausiu nutarimo priėmimui ir net nežinau, ar klausimas daugiau pranešėjui, ar daugiau Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui. Jeigu aš neklystu (deja, po ranka šiuo metu Statuto neturiu), Statute niekur neparašyta, kad vieno pakomitečio pirmininkas turi būti iš pozicijos, kitas – iš opozicijos. Man atrodo, yra logiška ir Statute, jeigu neklystu, parašyta, kad gali būti analizuojami bendri visų komitetų pakomitečių proporcijos santykiai. Vadinasi, klausimas turbūt ponui A.Kubiliui: ar iš viso ne patogiau pirmiausia apsispręsti dėl visų, kiek turim, pakomitečių, o tada pradėti frakcijų derybas dėl atitinkamos pakomitečių vadovybės? Ačiū.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis Seimo nary, iš tikrųjų taip ir buvo tartasi, kad pirmiausia vadovybė susitaria dėl visų bendrų. Kadangi daugelis komitetų jau pasitvirtino, o mums reikia dirbti, mes laikėmės tos jau egzistuojančios proporcinės sistemos. Jūs pataisėte teisingai. Ten taip ir parašyta.

E.BIČKAUSKAS. Tada aš norėčiau pasakyti, kad Centro sąjungos frakcija negavo jokių pasiūlymų dėl derybų dėl pakomitečių, negavo jokių Seimo vadovybės išvadų dėl skaičių ir pan. Ačiū.

J.A.KATKUS. Čia galbūt Seimo vadovybės reikalas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai… Prašom. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Kubiliau, aš galiu tik patvirtinti tai, ką pasakė E.Bičkauskas. Jokių susitarimų ir su mūsų frakcija, kokie gali būti LDDP frakcijos atstovai ir kuriuose komitetuose, irgi nebuvo. Čia, matyt, buvo jūsų iniciatyva ir jūsų sprendimas.

PIRMININKAS. Tai jūs nenorite leisti savo frakcijos nariui būti pakomitečio vadovu?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Andriau, ne apie tai kalbama. Kalbama apie bendrą susitarimą, apie kurį net gerbiamasis A.Katkus kalbėjo – jūsų frakcijos atstovas. O jūs šito kažkodėl nenorite suprasti. Kalbama apie bendresnį dalyką, o šiaip, žinoma, – už.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu paaiškinti, kad komitetai... Mes aptarėme ir, man atrodo, Seniūnų sueigoje aptarėme, kiek turėtų būti pakomitečių, tačiau tokį susitarimą yra sunku pasiekti. Komitetai patys sprendžia, kiek jų darbui galėtų padėti vieno ar kito pakomitečio steigimas. Todėl mums yra sunku daryti bendrus susitarimus. Šiuo atveju Nacionalinio saugumo komitetas irgi savarankiškai sprendė, kad jie steigia du pakomitečius, ir apsisprendė dėl vadovų. Mes visą laiką raginom ir mūsų žmones, sprendžiant kiekvieno komiteto pakomitečių vadovų rinkimą, laikytis to principo, kuris numatytas Seimo statute, kad pakomitečių pirmininkų skaičius, tenkantis Seimo daugumai ar mažumai, turi būti proporcingas jiems priklausančių Seimo narių skaičiui. Šiuo atveju mes stengiamės išlaikyti tą principą spręsdami kiekvieno pakomitečio vadovybės klausimą. Aš siūlau pritarti po pateikimo bendru sutarimu. Kiek aš suprantu, pritariam bendru sutarimu. Niekas dėl to nesiginčija. Gerbiamieji Seimo nariai, naudodamasis šiandienine savo teise, aš siūlau šį nutarimą priimti dabar, iš karto, ir apsispręsti dėl šio svarbaus komiteto pakomitečių vadovų skyrimo. Ar E.Bičkauskas nori repliką, ar dėl vedimo tvarkos? Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Galiu ir dėl balsavimo motyvų, jeigu norite.

PIRMININKAS. Prašom. Dėl balsavimo motyvų – E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Mes frakcijoje šio klausimo neaptarinėjome, todėl man sunku pasakyti, kaip bus balsuojama. Atsakydamas į jūsų komentarą noriu pasakyti, kad tai, jog jums sunku susitarti, yra, atsiprašau, ne mano problema, o yra jūsų problema. Tai viena. Antra. Kaip ir anksčiau, laikomasi to paties principo, t.y. nepasistengiama iš pradžių pasižiūrėti į viską globaliai, bendrai, bet stengiamasi viską padaryti labai atskirais elementais, siekiant to paties galutinio tikslo. Nežinau, kaip jūs skaičiuojate proporcijas, bet aš kažkaip neatsimenu, kad Centro sąjungos frakcija turėtų nors vieno pakomitečio vadovo vietą. Ačiū.

PIRMININKAS. Mes pasistengsime, kad Centro sąjunga neliktų užmiršta, ir specialiai įsteigsime kokį nors pakomitetį, ir manau, kad problemą išspręsime.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių daugiau kalbėti dėl balsavimo motyvų, dėl nutarimo, kurį pateikė A.Katkus? Yra siūlymas šį nutarimą priimti dabar iš karto. Daugiau norinčių kalbėti nėra.

Taigi prašom registruotis po pertraukos. Registracija pradėda. Prašome registruotis ir pasiruošti balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo nacionalinio saugumo komiteto pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” priėmimo.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 62.

Kas prieš? Prieš nėra.

Kas susilaikė? Susilaikė 3.

Taigi 62 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš ir 3 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Seimo nacionalinio saugumo komiteto pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” yra priimtas.

LR Europos konvencijos dėl bendradarbiavimo per sienas tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-223 (priėmimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar pagal mūsų darbotvarkę turėtume apsispręsti dėl 1-3 darbotvarkės klausimo, t.y. dėl Lietuvos Respublikos Europos konvencijos dėl bendradarbiavimo per sienas tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų ratifikavimo įstatymo projekto (Nr.P-223). Priėmimo stadija. Kol kas mes nematome pranešėjo, ministerijos atstovo pono P.Skardžiaus. Komitetai – Užsienio reikalų komitetas svarstė ir pritarė šiai konvencijai ir Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas taip pat pritarė šiam projektui. Svarstymas jau buvo. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėčiau pasiūlyti jums, net ir nedalyvaujant pranešėjui, dėl šios konvencijos apsispręsti?

BALSAS IŠ SALĖS. Galima.

PIRMININKAS. Galima. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Visi pritaria bendru sutarimu. Mūsų lyg ir pakanka konvencijai ratifikuoti. Dar sykį registruojamės, kad būtų aiškiau.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Reikia, kad 56 balsuotų už konvenciją. Tikėkimės, kad tiek bus. Taigi kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Europos konvencijos dėl bendradarbiavimo per sienas tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų ratifikavimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 70.

Kas prieš? Prieš nėra.

Kas susilaikė? Susilaikiusių nėra.

Taigi 70 Seimo narių balsavus už Europos konvecijos dėl bendradarbiavimo per sienas tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų ratifikavimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

LR specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo projektas Nr.P-263(4) (priėmimas)

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, mes jau galime pereiti dviem ar trim minutėm anksčiau prie 1-4 darbotvarkės klausimo. Manau, kad dėl to niekas nesupyks. Tai – Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-263(4). Priėmimo stadija. Pranešėjas – ūkio reikalų ministras ponas V.Babilius. Kviečiu į tribūną ministrą.

Yra šiek tiek pataisų. Turėsime diskutuoti.

V.BABILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš noriu pateikti jums Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymą, tačiau – dar vienas klausimas. Pone posėdžio pirmininke, ar per praeitas diskusijas išsakytas pastabas man komentuoti?

PIRMININKAS. Ne. Per diskusiją – ne. Reikia komentuoti tai, kas yra išdalyta. Mes pradėsime priėmimą pastraipsniui. Jeigu jūs galite, tiesiog aptarkite dar kelis momentus, kuo ketvirtasis projektas, paskutinis jo variantas…

V.BABILIUS. Ketvirtasis projektas, paskutinis variantas, jums pateiktas. Yra keletas pasiūlymų dėl atskirų punktų. Tų pasiūlymų aš nenorėčiau komentuoti, kadangi, pavyzdžiui, du alternatyvūs pasiūlymai visiškai patenkina Vyriausybę – ar taip, ar taip. Čia jau turėtų būti jūsų nuomonė. Kai bus pasiūlymas, galbūt tada pakomentuosiu, kuris ypatingai geras, kuris tiktai geras.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, yra, aš norėčiau tiesiog išvardyti, K.Trapiko, E.Kunevičienės, S.Malkevičiaus, J.Listavičiaus, J.Valatkos, dar sykį J.Valatkos trečiajam variantui… (Balsas salėje) Ir ketvirtajam yra, ir trečiajam yra bei Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pateikta pataisa, pasirašyta P.Papovo. Dabar pradedam priėmimą pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio aš matau pono S.Malkevičiaus pataisą. Jeigu galite, pone Malkevičiau, prašau pateikti. Taip. S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš siūlau čia atgal grąžinti tris žodžius, kurie buvo paskutinėje sakinio dalyje: „ne tik valstybei priklausančias akcijas į savivaldybių nuosavybę, bet ir savivaldybių žinioje esantį turtą, t.y. tos įmonės turtą”, nes turtas ir akcijos tai nėra visiškai tas pat.

PIRMININKAS. J.Listavičius – dėl S.Malkevičiaus pataisos. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Aš pritariu S.Malkevičiaus pataisai. Iš tikrųjų tai ne tas pat, juo labiau kad, sako, dar ir skirtumas yra nemažas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kokia ministro pozicija?

V.BABILIUS. Balsavimas.

PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti?

V.BABILIUS. Taip, abu variantai tinka.

PIRMININKAS. Jums abu variantai tinka, jūs…

V.BABILIUS. Taip, taip.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti dėl Seimo nario S.Malkevičiaus pasiūlymo 1 straipsniui. Kas už tai, kad pono S.Malkevičiaus pataisa būtų priimta, spaudžia mygtuką „už”.

Iš viso balsavo 52 Seimo nariai. 48 – už, 2 – prieš, 2 susilaikė. Taigi pataisa yra priimta.

Dabar dėl 1 straipsnio. Ar J.Valatkos pataisoje vietoj „naujai steigiamų įmonių tipo specialios paskirties akcinės bendrovės” įrašytos „savivaldybės įmonės” lieka galioti? Nebe?

V.BABILIUS. Ne.

PIRMININKAS. Šitų nebesvarstom.

Gerbiamieji Seimo nariai, 1 straipsniui daugiau pataisų, man atrodo, nebėra. Ar dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? (Balsai salėje) Pritariat? Taip? Taigi bendru sutarimu 1 straipsnį priimam.

2 straipsniui pataisų nėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl 2 straipsnio? Pritariam bendru sutarimu.

3 straipsnis. Yra pono J.Valatkos pataisa. Ar galite, pone Valatka, paspausti mygtuką? Taip, J.Valatka dėl 3 straipsnio trečio punkto.

J.VALATKA. 3 straipsnio trečiajame punkte siūlyčiau perduodant valstybei priklausantį turtą ir akcijas vis dėlto perduoti tik valstybės turimas akcijas. Kitas akcijas, fizinių asmenų ir čia paminėtas juridinių asmenų (galbūt jie tokie yra, aš konkrečiai jų nežinau), reikėtų palikti akcinėje bendrovėje „Lietuvos energija”. Kodėl taip reikėtų padaryti? Todėl kad savivaldybės gautų švarų valstybinį turtą, be skolų, ir galėtų su juo elgtis toliau taip, kaip nori, na, sakykim, nors aš prieštaraučiau kategoriškai, galbūt priimti sprendimus ir privatizuoti. Juolab kad šitas siūlymas atitinka jau mūsų priimto 1 straipsnio redakciją, kur yra kalbama, kad perduodant turtą bei jose valstybei priklausančias akcijas į savivaldybių nuosavybę. Jau mes tokią nuostatą priėmėm. Čia yra nekalbama apie kitas akcijas, kurios yra privačios, jeigu galima taip pasakyti, todėl aš siūlyčiau, kad būtų galima tai padaryti, savivaldybėms išplečiant jų tolimesnes teises. Ypač tas teises, kurios akcinėje bendrovėje „Lietuvos energija” paliktų maždaug apie 14% šito vadinamojo privataus kapitalo, o savivaldybės gautų labai švarų, normalų kapitalą, kurio niekas ten nepainiotų, nes jeigu tai bus padalyta kažkaip proporcingai pagal kiekvieno akcininko norus, aš bijau, kad savivaldybės gaus labai didelę maišalynę. Todėl aš siūlyčiau taip padaryti dėl tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom. Ministras pakomentuoja.

V.BABILIUS. Aš tiktai nedidelį komentarą norėčiau jums pasakyti. Mes labai daug dirbam su akcininkais. Kaip jie nori, kaip jie pageidauja? Dauguma akcininkų pageidauja leisti jiems pasirinkti. Aišku, jūsų valia, jūs galite nuspręsti palikti visų akcininkų akcijas vienoj krūvoj, tai ir „Lietuvos energijos”, kuri lieka. O švariai perduoti... Vyriausybė šį klausimą palieka jums. Tačiau komentaras toks – akcininkai pageidavo liberalizmo. Spręskit patys.

PIRMININKAS. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nelabai daug ką galiu pridurti prie to, ką mano kolega J.Valatka pasakė, bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad įstatyme mes gal neturėtume visiškai vadovautis tų akcininkų liberalizmo principu, nes šiuo atveju mes darome tam tikrą reformą, perkeliam ūkį savivaldybėms, savivaldybėse bus labai įvairi situacija ir reikės ieškoti įvairiausių sprendimų, nestandartinių sprendimų, kai vienos energetikos kaštai gali labai smarkiai išaugti, o išlyginamuosius mechanizmus surasti bus labai sudėtinga ir šioje situacijoje reikės laviruoti įvairiai. Aš siūlyčiau šiuo momentu dar labiau, papildomai, neapsunkinti jų įvairiais derinimais ir t.t., nes vis dėlto mes darome valstybinę reformą, savivaldybėms pavedam tą ūkį, ir leiskime jiems tvarkytis gana autonomiškai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš manyčiau, kad reikėtų palikti tą formuluotę, kuri buvo pasiūlyta Vyriausybės, jau vien tik todėl, kad visa akcinė bendrovė „Lietuvos energija” kažkokiu momentu bus padalyta į atskirus ūkinius subjektus. Kur tada dėsime tas privačias akcijas, kurias paliekame? Viską reikia padalyti ir paskirstyti. Mano nuomone, čia neturėtų būti jokios... Tai visiškai nereiškia, kad valstybinis akcinis kapitalas yra švaresnis negu privatus. Viskas turėtų būti tos akcinės bendrovės padalyta, kad laikui bėgant neliktų jokios akcinės bendrovės „Lietuvos energija”, o būtų savivaldybių žinioje esantys ūkiniai subjektai. Todėl aš siūlau palikti taip, kaip buvo siūlyta Vyriausybės.

PIRMININKAS. Taigi prašom registruotis. Balsuosime dėl pirmosios J.Valatkos pataisos – dėl 3 straipsnio trečiosios dalies. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Kas už J.Valatkos pasiūlymą dėl 3 straipsnio trečiosios dalies, spaudžia mygtuką „už”. Kas mano, kad turi likti taip, kaip pateikė ministras, spaudžia mygtuką „prieš”. Balsavimas dėl J.Valatkos pataisos pradėtas.

Iš viso balsavo 64 Seimo nariai. Už – 12, prieš – 44, susilaikė 8. Taigi šiai pataisai nepritarta.

Dar yra J.Valatkos pataisa dėl 3 straipsnio šeštosios dalies, taip? Dar sykį paspauskite. J.Valatka.

J.VALATKA. Kadangi pirmasis siūlymas nebuvo priimtas, kitas siūlymas netenka prasmės ir aš jo atsisakau.

PIRMININKAS. Taigi šios pataisos nebėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso 3 straipsnio? Ar J.Valatka norėtų tarti žodį dėl viso 3 straipsnio? Prašom. Tada kalbam dėl viso 3 straipsnio.

J.VALATKA. Na, sprendimas, kuris buvo padarytas, man regis, nėra labai geras. Kodėl? Todėl kad atskyrus šilumos ūkį visas turtas yra skirstomas į šilumos bendroves ir akcinę bendrovę „Lietuvos energija”. „Lietuvos energija” jau būtų sudaryta iš konkrečių įmonių ir toliau, skirstant šitą turtą, 14% privačių akcijų būtų daug lengviau paskirstyti šioje gamyboje, nes ten lieka praktiškai gamyba. Todėl, manau, buvo padaryta gana rimta klaida, kuri labai atsilieps tolimesniam savivaldybių darbui šioje srityje.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš tiktai galiu paremti gerbiamojo J.Valatkos išsakytas nuostatas, kadangi mūsų pozicija labai aiški, – vis dėlto savivaldybių įmonės, šilumos gamybos įmonės kol kas, bent šiame etape, tikrai galėtų startuoti su visu 100% gryno valstybės kapitalo šiuo atveju, o po to, ateityje, būtų galima manyti, kad gal kartais reikėtų priimti įstatymą apie savivaldybių įmonių egzistavimą ir šilumos ūkio įmones pervesti būtent į tokį ekonominio įmonės tipo režimą. Bet dabar, kai nėra aiškumo ir galima privataus kapitalo akcijas paskirstyti taip arba leisti jiems patiems nuspręsti, vis dėlto iš tikrųjų susidarys gana mišri situacija šilumos ūkio valdyme. Todėl, mano nuomone irgi, tai yra rimtas sprendimas ir gali būti liūdnų pasekmių.

PIRMININKAS. Ir S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš nemanau, kad jeigu mes prievartos būdu priverstume akcininkus pasirinkti vieną ar kitą įmonę, būtų teisinga. Vis dėlto, kaip ten bebūtų, akcininkai, įdėję savo kapitalą, turi teisę pasirinkti, kur laikyti tą kapitalą. Todėl aš pritariu tai formuluotei, kuri yra pateikta Vyriausybės, ir siūlau balsuoti už ją.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės dar sykį ir balsuosime dėl viso 3 straipsnio.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Kas už viso 3 straipsnio priėmimą, prašom spausti mygtuką „už”. Balsavimas pradėtas. Iš viso balsavo 70 Seimo narių: 61 – už, 3 – prieš, 6 susilaikė.

Taigi 3 straipsniui yra pritarta.

4 straipsnis. Pataisų ir pasiūlymų, atrodo, nėra. Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime. 5 straipsnis. Čia yra jau daugiau pataisų. Taigi pradedame galbūt iš eilės, nuo 5 straipsnio, dauguma yra šeštajai daliai, tačiau S.Malkevičiaus pataisa yra 5 straipsnio antrajai daliai. Prašau S.Malkevičių pateikti savo pataisą. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Mano pataisa susijusi su tuo, kad ketvirtame projekto variante antroji dalis buvo pataisyta ir pataisyta, manyčiau, nevisiškai sėkmingai, nes tos akcinės bendrovės, kurios aptarnaus kelias savivaldybes, jų kainų nustatymą siūloma pavesti stebėtojų tarybai. O pagal Akcinių bendrovių įstatymą stebėtojų tarybos funkcijos yra visiškai kitos. Jos yra skirtos tam, kad galėtų kontroliuoti administracijos darbą, skirti administraciją arba keisti administraciją ir nieko daugiau. O kainas, tarifus nustatyti gali tik specialistai. Todėl aš siūlau, kad ten, kur yra keletas savivaldybių, kad iš tų savivaldybių būtų sudaryta komisija, kuri nustatytų tą tarifą. O kad visos savivaldybės būtų patenkintos, tai tarybos turėtų patvirtinti šitą tarifą.

PIRMININKAS. Pradedame diskusiją dėl šios pataisos. Aš ministrui pabaigoje duosiu žodį. O dabar K.Prunskienė dėl šios pataisos? Ne. V.Andriukaitis dėl šios pataisos? Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš remiu gerbiamojo S.Malkevičiaus pasiūlymą, kad iš tikrųjų savivaldybės turėtų tokią teisę sudaryti komisiją nepriklausomai nuo to, kad yra deleguota ir Vyriausybei sudaryti tokią komisiją. Bet šiuo atveju iš tikrųjų toks demokratiškas savivaldybių organas turėtų būti įsteigtas. Taigi remiu S.Malkevičiaus pataisą.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš taip pat remiu, tik norėčiau, kad trečias žodis ne „tiekimas”, o „tiekiamos” iš atskirose savivaldybėse sukurtų… Ačiū.

PIRMININKAS. Čia turbūt korektūros klaida. Tiekiamos, taip. Ar yra kas prieštarauja? K.Šavinis. Prašom.

K.ŠAVINIS. Aš manau, kad komisija yra toks neapibrėžtas darinys ir jis negali turėti tokių rimtesnių teisių. Kita vertus, jeigu savivaldybių taryboms paliksime tokią laisvę tvirtinti ar netvirtinti, tai gali taip atsitikti, kad tos kainos, nors ir reglamentuotos Valstybinės kainų tarnybos, nebus patvirtintos. Ir ta specializuotos paskirties akcinė bendrovė atsidurs tokioje aklavietėje. Žodžiu, kaina nepatvirtinta, šilumos nuostolių esama ir neaišku, ką toliau daryti. O iš esmės siūloma stebėtojų taryba irgi yra ne kas kita kaip atskirų savivaldybių specializuotos paskirties akcinių bendrovių atstovai, tik jos statusas, aš manau, yra juridiškai tvirtesnis.

PIRMININKAS. Taigi yra nuomonė ir už, ir prieš. Kokia ministro pozicija?

V.BABILIUS. Pirminiame mūsų variante buvo pono S.Malkevičiaus variantas. Tačiau svarstant Savivaldybių komitete, buvo padaryti pakeitimai. Aš negaliu remti vieno ar kito, tegu sprendžia Seimas balsavimu.

PIRMININKAS. Na, dar du Seimo nariai yra užsirašę. Prašom. K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Aš remiu pono S.Malkevičiaus pasiūlymą, nes iš tikrųjų tai apgins kaimo savivaldybių teises, turint omenyje, kad tos kainos būtų mažesnės negu esamos faktinės kainos.

PIRMININKAS. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerai. Pažiūrėkime į šitą mechanizmą, o kaip jis bus vykdomas? Regioninė įmonė bus paskirstyta tarp atskirų savivaldybių visiškai nevienodai. Turtas pasiskirstys labai nevienodai. Sakykime, buvo siūlymas stebėtojų tarybai tai daryti. Jis paviršutiniškai atrodo blogas, tačiau tikrai stebėtojų tarybą sudarys tų savivaldybių atstovai, kurie turės atitinkamą akcijų paketą ir atitinkamą balso teisę. Nes siūlomame projekte, pavyzdžiui, visiškai neaišku, kas tai yra „nustatytas kainas tvirtina savivaldybių taryba”. Koks tai bus subjektas, koks bus darinys, jeigu savivaldybė jau nebus lygi savivaldybei valdant šitą akcinę bendrovę? Todėl aš manyčiau, kad reikėtų geriau pasitikslinti dėl šitų kainų. Čia, man rodos, nėra visiško aiškumo. Aš siūlyčiau labai gerai pagalvoti dėl tos pataisos. Galbūt nėra labai geras Vyriausybės sprendimas, kur buvo, bet jis turbūt geresnis negu šis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mums lieka apsispręsti balsuojant dėl pono S.Malkevičiaus pataisos ir viltis, kad realizuojant ją didelių problemų nebus, o jeigu bus, teks grįžti prie įstatymo. Taigi prašome pasiruošti balsuoti dėl S.Malkevičiaus pataisos 5 straipsnio antrajai daliai. Kas už šią pataisą, spaudžia mygtuką „už”, kas galvoja kitaip, spaudžia mygtuką „prieš”. Tada liks pagrindinis tekstas.

Taigi iš viso balsavo 63 Seimo nariai. Už pataisą – 49, prieš – 9, 5 susilaikė. Pataisa yra priimta. Tada einame toliau. 5 straipsnio šeštajai daliai yra pataisų.

V.BABILIUS. Mes čia turime pasiūlymą, kuris galbūt pašalins pataisas.

PIRMININKAS. Visas pataisas, taip? Komiteto, E.Kunevičienės, J.Listavičiaus ir turbūt viskas, taip?

V.BABILIUS. Taip. Mes siūlome po žodžio Vyriausybė įrašyti tokius žodžius: „Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu”.

PIRMININKAS. Ponia E.Kunevičienė sutinka? Ponas J.Listavičius sutinka su tokiu sakiniu? Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Nevisiškai sutinku, nes kodėl teikia, o gal jų visiškai ir nereikia, tai kam tada teikia. Jeigu sutinkame, tai aš sakyčiau, kad vietoje žodžio „teikia”, reikėtų „gali teikti”. Kam reikia, teikia, o kam nereikia, tai ir neteikia. Ačiū.

PIRMININKAS. Ministras sutinka su žodžiais „gali teikti”. O dėl principinės nuostatos, kurią išsakė ministras, irgi visi sutinka? Tada mums balsuoti nereikia. Lieka tik K.Trapiko pataisa aštuntajai daliai. Ar galėtumėt mygtuką? K.Trapikas. Prašom.

K.TRAPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau 5 straipsnio aštuntąją dalį – „naujai įsteigtos šilumos tiekimo specialios paskirties akcinės bendrovės privalo perimti, to regiono savivaldybei pageidaujant, jai priklausančias ir eksploatuojamas kvartalines katilines”. Dauguma gerbiamųjų Seimo narių, kurie atstovauja kaimiškiems rajonams, žino, kad daugelis savivaldybių turi katilines, kurios šildo mažas gyvenvietes ir miestelius. Jos yra fiziškai ir morališkai susidėvėjusios. Pagal šį įstatymą, jeigu mes priimsime, kaimiškos savivaldybės turės dvigubą problemą. Pirmiausia turės politinę ir socialinę atsakomybę už tas katilines, kurias dabar perims iš „Lietuvos energijos”. Ir antra, jos turės eksploatuoti tas morališkai susidėvėjusias katilines. Kad naujai susikūrusi regioninė akcinė bendrovė perimtų tas katilines, turint omenyje, kad savivaldybių akcijų paketai bus maži, nėra vilties. Todėl gal iš tikrųjų reikėtų priimti tokią drastišką to įstatymo dalį, kad, savivaldybei pageidaujant, ta regioninė bendrovė perimtų vadinamąsias priklausančias ir eksploatuojamas kvartalines katilines. Tai padėtų kaimiškoms savivaldybėms normaliai ir realiai turėti didžiulę atsakomybę, kuri dabar susidaro tiekiant šilumą gyventojams. Vis dėlto gyvenviečių ir miestelių gyventojai nekalti, kad jiems reikės daugiau mokėti negu didelių regionų gyventojams.

PIRMININKAS. Ministras gal galėtų pakomentuoti?

V.BABILIUS. Paaiškinsiu. Šiandien savivaldybių rankose dar yra kai kurios katilinės. Taigi po to, kai bus priimtas šis įstatymas, po to, kai savivaldybė gaus iš valstybės dalį akcijų, ji galės prijungti savo esamas katilines prie tų šilumos tinklų ir prie tų katilinių, kurias ji gauna. Čia jau savivaldybių antriniam veiksmui niekas neprieštarauja. Kita vertus, jeigu kokia nors katilinė pakliuvo į privačias rankas, t.y. ji tapo kokios nors privačios akcinės bendrovės nuosavybė, tada lems konkurencija. Kas pigiau tieks šiluminę energiją, tas išsilaikys, – ar savivaldybės, ar privati. Taigi aš nemanau, kad tą problemą reikėtų įtraukti į įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ministras mano, kad nereikia pataisos. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto remiu šią pataisą. Tik norėčiau pasakyti, kad „privalo perimti”, tai gal reikėtų tiesiog „perima”. Čia ne vien savivaldybės. Aš noriu konkrečiai pasakyti, kad Kelmės statybininkų mokykla kaip tik turi kvartalinę katilinę ir kam mokyklai reikalinga, jei ji tapo šiuo atveju komunalinės paslaugos įmone. Tai vis dėlto būtent ne tik savivaldybių, bet po žodžio „priklausančias” ir „bei kitas eksploatuojamas kvartalines katilines”. Tokia pastraipa, mano supratimu, turėtų būti, tačiau kada, kaip greitai, čia jau kitas dalykas, su tuo sutinka ir ministras. Bet viltį žiemą normaliai dirbti, šildytis, taip pat šiuo atveju mokykloms ar kitoms įstaigoms vykdyti savo funkcijas, o ne užsiiminėti butų ir komunaliniu ūkiu, tikrai reikėtų sudaryti sąlygas. Jeigu mes pradėjome spręsti, tai spręskime iki galo. Aš remiu su tokiomis nežymiomis pataisomis šią pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Aš pritariu ministro siūlymui ir manau, kad šis siūlomas klausimas yra truputį kita tema. Mes darome šilumos ūkio decentralizavimą ir dabar yra etapas, kada kuriamos regioninės specialios paskirties bendrovės. Aš tikiuosi, kad tai bus tik vieneriems metams, o po to turėtų būti tas decentralizavimas pratęstas ir savivaldybės turėtų perimti tas visas katilines, apie kurias šiandien kalbama. Siūlomu atveju šiandien ir taip jau sunkų tą procesą dar apsunkintume, o po metų vėl grąžintume tai pačiai savivaldybei. Man atrodo, reikia palikti tas kvartalines katilines, kurios šiandien yra, savivaldybės tegul tvarkosi ir tai bus pirmoji mokykla, kaip reikia savo jėgomis, galimybėmis tvarkyti šilumos ūkį.

PIRMININKAS. Taigi dar J.Valatka. Prašom ir tuo baigiam.

J.VALATKA. Vis dėlto aš manyčiau, kad teisus gerbiamasis K.Šavinis, plius dar tas, jeigu mes jau perduodam savivaldybių žinion, tai tegul jos sprendžia apie tolesnį šių įmonių likimą, o ne Seimas. Taigi, manyčiau, nebūtina ši pataisa.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų aš manau, kad tai yra šiokia tokia probleminė pataisa ir lyg, man atrodo, ne šio įstatymo klausimas. Ministras nenori šios pataisos priimti. Taigi turėsime apsispręsti balsuodami. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už pono K.Trapiko pataisą įrašyti dar aštuntąją dalį, balsuos už, kas mano, kad jos nereikia, o jeigu reikės, grįšime kada nors prie tos problemos, tas spaudžia mygtuką „prieš”. Tada įstatymas liks be šios aštuntosios dalies. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 55 Seimo nariai. Už – 4, prieš – 44, 11 susilaikė. Taigi aštuntoji dalis nepriimta.

Dabar dėl viso 5 straipsnio ar yra norinčių kalbėti? Ar jau apsisprendėte? K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre, svarstant šitą įstatymą aš kalbėjau, ypač dėl 5 straipsnio. Nors dabartinė redakcija iš tikrųjų yra tobulesnė, tačiau dėl 7 papunkčio vis tiek iškyla tam tikrų abejonių, tam tikrų niuansų, nes net ir parašius, kad „kuro pirkimą organizuoja „Lietuvos energija” pagal savivaldybių ir naujai sukurtų specialios paskirties akcijų bendrovių paraiškas”, pabrėžiam, kad būtent pagal paraiškas, vis tiek nelabai aišku, kas vis dėlto lems konkursų sąlygas, kainų lygį sudaromose sutartyse, nes mokėti vis dėlto teks šioms specialios paskirties bendrovėms. Aš manau, kad ministerija išspręs šitą problemą ir tikriausiai tuo lygmeniu išspręs, tačiau įstatymas leidžia interpretuoti įvairiai ir šituo sukelia abejonių. Galbūt galima buvo suformuluoti tobuliau, tačiau aš nieko nepasiūliau ir dėl to prisiimu kaltę, nes nepasiūliau alternatyvaus varianto. Ačiū.

PIRMININKAS. K.Trapikas. Dėl viso 5 straipsnio.

K.TRAPIKAS. Labai gaila, kad daugelis Seimo narių realiai nežino savivaldybių situacijos. Savivaldybės po šio įstatymo priėmimo dar daugiau turės problemų ir investicijoms arba katilinių modernizavimui neturės laiko. Savivaldybės vos vos surinkdavo centus kurui nupirkti, o dabar, kai tos katilinės priklausys regioninėms akcinėms bendrovėms ir kai savivaldybės turės 2-3% viso akcijų paketo, kai viską spręs regioniniai centrai, iš tiesų man labai gaila kaimiškųjų savivaldybių vadovų.

PIRMININKAS. Taigi prašom, gerbiamieji Seimo nariai, balsuojant apsispręsti. Pradžioje buvo prašymas registruotis. Balsuosime dėl 5 straipsnio.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai, balsuojame dėl 5 straipsnio. Kas už tai, kad 5 straipsnis būtų priimtas su visom pataisom, spaus mygtuką „už”. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 74 Seimo nariai. Už – 63, prieš – 6, 5 susilaikė. Taigi ir 5 straipsnis yra priimtas. Visą įstatymą pastraipsniui priėmėm. Dėkojame ministrui. Dabar dėl balsavimo motyvų užsirašė iš anksto 7 Seimo nariai. Pradėsime nuo užsirašiusių komiteto arba frakcijos vardu. K.Šavinis. Iš vietos galite. K.Šavinis – komiteto vardu dėl balsavimo motyvų.

K.ŠAVINIS. Komitetas, įvertinęs ilgą ir sudėtingą įstatymo svarstymo kelią, konstatuoja, kad priimamas svarbus, atitinkantis šiuolaikinę šilumos ūkio ekonomiką, jo valdymo decentralizavimą dokumentas. Gaila, kad įstatymas priimamas dabar, kai savivaldybių vadovybės dėl kadencijų kaitos neturėjo nei noro, nei galimybių dalyvauti šilumos decentralizavimo pagrindinių nuostatų priėmime. O šilumos ūkio, vieno svarbiausių ir opiausių miesto gyventojams bei biudžetinėms organizacijoms, problemų našta užgriūna savivaldybes visu savo svoriu. Komitetas, aktyviai dalyvavęs svarstant įstatymų projektus, mano, kad Ūkio ministerija maksimaliai atsižvelgė į visas pastabas, todėl siūlo įstatymą priimti, bet atsižvelgti į tokias pastabas.

1. Visiškai nesuprantamas Biudžeto ir finansų komiteto abejingumas rengiamam įstatymui, nes visai nebuvo išanalizuotos biudžeto vykdymo pasekmės, nes socialiai remtinų šeimų bei savivaldybėms priklausančių biudžetinių organizacijų finansavimas, visa šilumos kaina Lietuvos Respublikos biudžete nenumatyta.

2. Labiausiai keista, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat nekreipia jokio dėmesio į šį įstatymą, nors didžiausia socialinė našta užguls tiesiogiai ir netiesiogiai, turiu galvoje, per biudžetines įstaigas visus gyventojus. Tarifų padidėjimas bus labai labai didelis.

PIRMININKAS. Ir G.Šileikis, užsirašęs frakcijos vardu.

G.ŠILEIKIS. Centro sąjungos frakcija neprieštarauja šio įstatymo priėmimui, bet ypač atkreipiame Vyriausybės dėmesį dėl šilumos energijos kainų kompensavimo mažas pajamas turinčioms šeimoms. Juk šį klausimą sprendžia savivaldybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pabrėžiu, jog atkreipiame Vyriausybės dėmesį, kad Vyriausybė šio klausimo neperduotų savivaldybėms, nes savivaldybės jau ir taip sudėtingoje situacijoje atsidūrė decentralizuojant šį klausimą. Vyriausybė tradiciškai turėtų labai paisyti savivaldybių interesų ir šį klausimą vertinti valstybės mastu, neužkraudama, nepalikdama visų tų kylančių problemų savivaldybėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar J.Valatka.

J.VALATKA. Šis įstatymas yra seniai lauktas ir jis iš tikrųjų galbūt sutvarkys vieną skaudžiausių mūsų sričių – energetiką. Aišku, tai pirmas žingsnis. Toliau turėtų būti decentralizuojama iki atskirų įmonių atskiros gyvensenos. Tačiau yra labai liūdna, kad ir dabartinė Seimo dauguma tęsia buvusią politiką – tiekiant šilumą privatus kapitalas sudaro mažą dalį. Mes šią senos Vyriausybės negerą praktiką perduodame savivaldybėms. Jų bus kartais labai negera situacija, kai kalbama apie šių įmonių valdymą ir tolesnį jų veikimą, todėl labai gaila, kad toks sprendimas buvo padarytas dabartinės daugumos. Kitas visiškai neaiškus klausimas – kainų ir tarifų nustatymas. Pagal ekspromtu priimtą pataisą tikrai bus nebeaišku, kaip tas kainas nustatyti, nes tokio darinio kaip savivaldybių taryba, sakykim, bent aš nežinau, gal ji yra kur nors sudaryta. Todėl kalbėdami bendrai apie įstatymą mes jį palaikome, tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kas, mūsų galva, nebuvo teisingai padaryta, ir siūlome toliau vystyti decentralizaciją nedelsiant.

PIRMININKAS. K.Prunskienė dar kalbės? Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš labai trumpai norėčiau prisidėti prie tų pastabų, kurios jau pasakytos. Ypač pabrėžčiau poreikį, rengiant tokio pobūdžio įstatymus, atlikti atitinkamus finansinius skaičiavimus ir įvertinti socialines pasekmes, nes pirma priėmę įstatymą, o paskui laukdami, kas iš to išeis, mes labai stipriai rizikuojame sukompromituoti gerą ir reikalingą pačią idėją. Aš manau, kad Vyriausybei, rengiant poįstatyminius aktus, iš tikrųjų reikės dar labai daug ir konkrečiai padirbėti. Ačiū. Balsuosiu už įstatymą.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Ruošiasi S.Malkevičius.

V.P.ANDRIUKAITIS. Esu įsitikinęs, kad pagrindinės problemos, kurios iškyla priimant šį įstatymą, dar bus – tai kainų ir tarifų nustatymo ir jų padidėjimo problema. Šilumos ūkis visada buvo nuostolingas, buvo dotuojamas. Šiuo atveju ir daugelyje Europos išsivysčiusių kraštų, deja, šilumos ūkis vis tiek išlieka dotuojamas ir nustatomi dotavimo mechanizmai. Mes šiuo atveju tą problemą dar tiktai iškeliam ir nepasiūlome jokio sprendimo. Kita vertus, principinis variantas dėl sprendimo, kad savivaldybės gaus specialios paskirties įmones, kurių mažą dalį sudarys privatus kapitalas – toks valdymas yra iš tikrųjų prastas. Kita vertus, jis ir pradeda ydingą praktiką, kai dėl to atsiveria galimybės ieškoti tam tikrų pelnų ir taip daryti įtaką paslaugų, kainų augimui. Šiuo atveju Seimas galėjo būti labai principingas ir iš tikro perduoti savivaldybėms specialios paskirties įmones be privataus kapitalo. Kita vertus, galbūt ateityje mes grįšim prie problemų supratimo, kai savivaldybės galės turėti įmonių, kurias visiškai bus galima valdyti ir daryti joms įtaką paimant jų pelną į savivaldybių biudžetus. Šiuo atveju būtų galima kalbėti apie specialios paskirties įstatymą, kuris tai reglamentuotų. Deja, žengdamas šį žingsnį, Seimas apsisprendė kitaip – toliau tęs šio ūkio privatizavimo doktriną, o tai, deja, nėra teisinga. Todėl aš dėl šio įstatymo, žinodamas įvairias abejones ir galimas nesėkmes, vis dėlto susilaikysiu.

PIRMININKAS. S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad šis įstatymas yra ne tik laiku, bet ir būtinas, kadangi jis įgalina žengti pirmą žingsnį skaidant vieną didžiausių Lietuvos pramonės monstrų, kad tos naujai sukurtos akcinės bendrovės, vėliau galbūt ir dar smulkesni ūkiniai subjektai, galėtų egzistuoti ūkiskaitos principu. Žinoma, kaip ir kiekviena operacija, ji yra skausminga ir, be abejo, galbūt kai kam gali sukelti skausmo, bet ji yra neišvengiama. Dabar dėl kai kurių kolegų pastabų dėl 5 straipsnio antrosios dalies paskutiniojo sakinio – ten iš tikrųjų yra korektūros klaida. Paskutinis žodis turi būti ne „taryba”, o „tarybos”. Aš atiduosiu Sekretoriatui, kad ištaisytų. Tada viskas atsiduria savo vietose. Aš siūlau ir prašau, kad būtų balsuojama už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ir S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamieji Seimo nariai, Seime jau įsigali tokia bloga tradicija, kad kai pribręsta problema, tada mes turime labai greitai ir objektyviai ją spręsti. Aš siūlyčiau paremti šį įstatymą ir balsuoti už vien dėl to, kad, atiduodami savivaldybių žinion šilumos ūkį, įgaliotume savivaldybes pasijusti šeimininkais savo rajone ir tvarkyti ūkį. Taip pat aš manau, kad kitas žingsnis plėtojant savivaldą ir savivaldybės įtaką rajono gyventojams, savivaldybės gyventojams būtų ir elektros tinklų filialų atidavimas savivaldai. Manau, kad, suderinus šiuos du žingsnius, žengęs pirmąjį žingsnį, Seimas žengs ir antrąjį, kai ši problema jau nebus labai skausmingai pribrendusi. Aš pasisakau už šio įstatymo priėmimą ir balsuosiu už.

PIRMININKAS. Ir du komitetų pirmininkai – A.Šimėnas ir E.Kunevičienė. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų komitetas buvo pagrindinis svarstant šį įstatymą. Darbas buvo nelengvas. Mes kvietėme savivaldybių atstovus ir buvo rasti tie kompromisai. Iš pradžių vis dėlto prieštaravimų buvo dėl šio projekto… Aš manau, dabar įstatymo projektas yra pakankamai suderintas ir su savivaldybių atstovais, ir su Vyriausybės atstovais, ir komitetas balsavo už šio įstatymo projektą. Todėl mes kviečiame jį palaikyti ir čia, Seime. Na, ir dar vieną sakinį kaip Krikščionių demokratų frakcijos atstovas. Krikščionių demokratų frakcija mano, kad šio įstatymo priėmimas negali išspręsti susikaupusių energetikos sistemos problemų, tačiau tai žingsnis, įgalinantis jas daug geriau spręsti, negu buvo sprendžiama iki šiol, todėl ir frakcija palaiko šio įstatymo projektą ir balsuos už.

PIRMININKAS. Ir E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Man tenka apgailestauti, kad Seimo narys, nedirbantis Biudžeto ir finansų komitete, nesusipažinęs su jo darbu, vertina to komiteto darbą. Aš noriu informuoti visus Seimo narius ir Lietuvos gyventojus, kad Biudžeto ir finansų komitetas dirba, nagrinėja savivaldybių skolas, yra pateikęs tų skolų įstatymo projektą, kurį Vyriausybė dabar svarsto, tos skolos yra pakankamai didelės. Todėl negalima sakyti, kad mes nesvarstom savivaldybių ir energetikos klausimų. Antra. Yra ministerija, kuri užsiima tais klausimais – ir normatyvais, ir finansavimu, yra sudaryta grupė žmonių, kurie rengia metodiką ir įstatymo projektą dėl savivaldybių finansavimo. Biudžeto ir finansų komitetas, jo pakomitetis, kuris užsiima iždu, irgi rengia atitinkamą medžiagą dėl savivaldybių finansų. Be to, dar nesudaromas kitų metų biudžeto projektas, kad galima būtų vertinti, jog mes jau nieko neruošiam. Aš nesutinku su tokiais vertinimais, kurie viešai teikiami nežinant, nedalyvaujant ir nepasidomėjus, ką Biudžeto ir finansų komitetas veikia. Įstatymo projektas yra reikalingas ir pats įstatymas yra reikalingas, kad galėtume vykdyti tai, ką turim padaryti – decentralizuoti tą ūkį ir perduoti savivaldybėms tą ūkį, todėl aš pritariu to įstatymo priėmimui.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dauguma kalbėjusiųjų pritaria įstatymo projekto priėmimui. Mes galime pradėti balsuoti dėl viso įstatymo. Iš pradžių registruojamės. Balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi dirbti.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime dėl Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 72.

PIRMININKAS. Už – 73. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.

PIRMININKAS. Taigi už balsavus 73 Seimo nariams, prieš nė vienam, 8 susilaikius, Lietuvos Respublikos specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymas yra priimtas. Taigi baigėm dar vieną svarbų klausimą.

LR Seimo nutarimo „Dėl LR Seimo nutarimo „Dėl LR Seimo kontrolierių įstaigos patalpų” pripažinimo netekusiu galios” projektas Nr.P-313(2) (svarstymas ir priėmimas)

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, nors ir šiek tiek anksčiau, bet aš siūlyčiau išspręsti 1-5 ir 1-6 darbotvarkės klausimus. Galbūt sutaupę laiko galėtume anksčiau pradėti pietų pertrauką.

Jeigu niekas neprieštarauja, siūlau pradėti 1-5 darbotvarkės klausimą – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos patalpų” pripažinimo netekusiu galios” projekto, kurio registracijos Nr.P-313(2), svarstymo stadija. Iš anksto niekas nėra užsirašę. Ar pranešėjas Seimo kancleris J.Razma norėtų tarti?.. Yra užsirašę dėl šių?.. Prašom, Vyteni Andriukaiti, tada į tribūną. Iš vietos? Tuoj. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mano vis dėlto būtų keli pasiūlymai. Kadangi mes jau esame šiandien numatę ne tik svarstymą, bet ir priėmimą, vis dėlto turėtume sau atsakyti, kokios alternatyvios patalpos Seimo kontrolierių įstaigai gali būti skiriamos vietoj tų, kurias tuomet Seimas nusprendė skirti. Tik priminsiu, kad skiriant šias patalpas buvo peržiūrėti įvairūs projektai. Buvo sudaryta komisija, į kurią įėjo statybos ir urbanistikos atstovai, Vilniaus miesto savivaldybė, Finansų ministerija. Tada buvo labai kruopščiai peržiūrėtas sąrašas įvairiausių pastatų, kurie galėtų būti skiriami tokiai įstaigai. Be to, dar priminsiu, kad Seimo kontrolierių institucija turėtų išaugti į žmogaus teisių pažeidimų priežiūros įstaigą. Jai vėliau bus skiriama vis daugiau funkcijų, ji iš tikrųjų turės plėstis, nes tai yra žmogaus teisių teismas. Nėra aiškumo, kokios gi gali būti patalpos toliau skiriamos. Ta komisija, kurioje man teko dirbti, peržiūrėjo bent aštuonis įvairius variantus. Ar dabar staiga atsiras papildomų laisvų patalpų Vilniaus miesto savivaldybėj, aš labai abejoju. Labai norėčiau, kad į diskusijas įsitrauktų ir Seimo narys V.Bogušis, nes jis buvo savivaldybės tarybos narys, jis puikiai žino, kokia yra problema dėl patalpų, jis buvo ir tos komisijos narys. Iš tikro mes labai daug kartų svarstėm įvairius variantus. Todėl priimant tokį trumpą įstatymą būtų malonu išgirsti, o kokios gi vis dėlto yra iš tikrųjų realios alternatyvos Seimo kontrolierių įstaigai skirti patalpas.

PIRMININKAS. Taigi V.Andriukaitis dalyvavo diskusijoje, nors buvo užsirašęs kalbėti dėl balsavimo motyvų, bet manau, kad tai nesukels mums didelių sunkumų. Dabar Seimo kancleris J.Razma tars baigiamąjį žodį po šios trumpos diskusijos.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos! Aš nenorėčiau, kad pagal šį teikiamą projektą jūs susidarytumėt įspūdį, jog aš manau, kad kontrolieriams nereikia gerų, didelių, tinkamai įrengtų patalpų. Aš tikrai ne mažiau už jus suvokiu šios institucijos svarbą, todėl kaip tik skatinau kontrolierius parengti įstatymo, kuris reguliuoja jų veiklą, pataisas, kad būtų suteiktos jiems kai kurios didesnės teisės. Tačiau dažnai būna, kad Seimas užsiima ne savo darbais, kaip buvo anksčiau, kai bandė ieškoti kontrolieriams patalpų. Tokie darbai iš tikrųjų yra Vyriausybės ir savivaldybių problema, ir ne mūsų reikalas vargti ir ieškoti tinkamesnių patalpų. Jeigu Vyriausybė nesugeba to padaryti, mūsų reikalas pareikalauti atsakomybės, esant tokiai situacijai. Todėl šiuo atveju aš nemanau, kad mes turėtume suvaržyti Vyriausybei veikimo laisvę, palikdami seną nutarimą, pagal kurį reikėtų daug investicijų toms patalpoms, patiems kontrolieriams reikėtų rūpintis jų remontu ir visą tą laiką prižiūrėti, kaip vyksta darbai. Aš neabejoju, kad Vyriausybė suras tinkamas patalpas, taip pat ras geriausią būdą panaudoti šitas patalpas. Kaip minėjau, mes esame pasitarę su Seimo kontrolierių įstaigos vadovu, kaip galėsim išspręsti laikino jų buvimo Seime situaciją. Kai išsikels Prezidentūra, mes jiems atiduodam pirmajame aukšte atskirą fligelį, jie galės būti visiškai autonomiški, turės atskirą įėjimą ir laikinai tikrai galės verstis. Taigi aš siūlau priimti šį nutarimą. Jis tikrai nesudarys sąlygų apsunkinti kontrolierių padėtį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tuo diskusiją baigiam. Dabar dėl balsavimo motyvų. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos! Aš norėčiau pasakyti, gal kam atrodys, kad tai ne tas klausimas, kuris šiandien yra sprendžiamas, tačiau aš vis dėlto norėčiau pasakyti, kad negaliu pasisakyti už šį sprendimą ne tik dėl to, kad Seimo kontrolierių įstaiga yra eilinį kartą vėl laikinai įkurdinama, užuot iš tikrųjų jau apsisprendus ir turėjus savo patalpas nors ir perspektyvoje, bet, svarbiausia, dėl to pono G.Vagnoriaus pasirašyto aiškinamojo rašto. Ir aš netikiu, kad tokie parašai yra dalijami šiaip sau, įrašoma šiaip sau, kad Vilniaus g. 27 yra siūloma perduoti Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai būtent dėl to, kad jai numatoma perduoti įmonių rejestro ir kitas funkcijas. Tai, be abejo, pareikalautų papildomų žmonių ir patalpų.

Turbūt ne vienas jau skaitėte ar girdėjote diskusijas Įmonių rejestro įstatymo klausimu, kuris aiškiai yra stumiamas būtent dėl šitų Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos. Visiškai neaišku, kaip tas klausimas bus sprendžiamas. Mano supratimu (ir ne tik mano supratimu), negalima valstybės funkcijų perduoti visuomeninei organizacijai. Tačiau būtent tuo yra remiamasi siūlant tokį sprendimą, kuris dabar yra siūlomas. Todėl aš jokiu būdu negaliu kalbėti už. Esu prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti, kad mes šiandien nekalbame apie įmonių rejestrą ir nekalbame apie… Balsuosime ne dėl premjero aiškinamojo rašto.

A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš, gerbiamieji kolegos, nenoriu ilgai kalbėti apie tai, kas, kur, kaip bus. Dar visiškai neaišku. Aš manau, kad Seimo kanclerio pozicija yra principinė. Jis yra teisus. Aš siūlau balsuoti už šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Ir V.Bogušis – pasiūlymo…

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, Seimo kontrolieriai, kaip institucija, yra konstitucinė institucija. Iš tiesų ji turi tam tikrus savitus, išskirtinius bruožus. Jų įkurdinimas, anot pono kanclerio, kažkokiame Seimo fligely neišsprendžia problemos. Gerbiamieji kolegos, juk tai paskutinė institucija, kuri gali spręsti žmonių interesus, kitaip sakant, net žmogaus teisių pažeidimus. Ir tam yra atskiri reikalavimai. Tarkime, elementarus dalykas – mašinų parkavimas. Jau mes šiandien neturime kur parkuoti automobilių. Kur žmogui atvažiuoti, kaip pasiekti?.. Aš manyčiau, vis dėlto faktiškai dirbome ištisus metus, Seimas skiria antrą pastatą: pirmą skyrė Konstituciniam Teismui, kuris yra labai svarbi, aukščiausioji institucija, antrą – Seimo kontrolieriams. Ir metus išdirbę… Faktiškai parengti ikiprojektiniai darbai. Jei aš neklystu, remontui biudžete, pirminiam remontui yra numatyti pinigai. Dabar žengti tokį žingsnį, t.y. atiduoti Pramonės ir prekybos… ir rejestro poskyriui (dėl jo irgi dar kyla problemų, vis dėlto šita institucija nėra net teisiškai įteisinta), aš manyčiau, tai nėra visiškai korektiška. Mes galėjome susėsti, sudaryti kažkokią parlamentinę komisiją, paanalizuoti, paieškoti alternatyvų ir tik tada naikinti šį įstatymą, tiksliau, šį nutarimą. Todėl aš esu prieš.

PIRMININKAS. Na, gerbiamieji Seimo nariai, jau kalbos dėl balsavimo motyvų turėtų baigtis, vienas – už, vienas – prieš.

Dar J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Labai atsiprašau, kad trukdau. Aš irgi norėčiau, gerbiamieji kolegos, prisidėti prie tų, kurie kalbėjo apie tai, kad Seimo kontrolierių institucija neturėtų būti mėtoma. Nors posėdžio pirmininkas ir prašė nekalbėti dėl motyvų, bet aiškinamajame rašte yra išdėstyti motyvai, kurie, aš manau, neįtikina Seimo narių. Aš siūlyčiau balsuoti prieš šį nutarimą, juo labiau kad mes negirdime ir pačių Seimo kontrolierių nuomonės, jų visiškai nėra.

PIRMININKAS. Dar A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Aš jau nenorėčiau plačiau kalbėti. Tiktai, mielieji kolegos, prašyčiau atkreipti dėmesį, kad Seimo kontrolierių pastatas – tai nėra pati Seimo kontrolierių institucija. Jeigu mes savo jėgas nukreiptume šitos institucijos stiprinimui, jos esmei, teisinės bazės kūrimui ir visuotinei pagalbai, kad ji tikrai turėtų savo jėgą valstybei, tai būtų daug didesnis dalykas negu kalbos dėl namo. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Apsispręsime, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui. Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kas už tai, kad šio nutarimo projektui būtų pritarta po svarstymo, spaus mygtuką „už”.

Balsavo 67: už – 42, prieš – 18, 7 susilaikė. Nutarimui po svarstymo yra pritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš, turėdamas tam įgaliojimus, siūlau šį nutarimą priimti dabar, t.y. taikyti ypatingos skubos tvarką. Prašom. Galima kalbėti dėl balsavimo motyvų.

A.Patackas. Prašom. Galima kalbėti dėl balsavimo motyvų.

A.V.PATACKAS. Esu prieš, nes įstaigos plečiasi nestabdomai. Jie telpa dabar esamose patalpose ir toliau galėtų čia dirbti. O mes žinome, kad valdininkai gali užpildyti bet kokias ertmes.

PIRMININKAS. Aš supratau, kad jūs esate už pono J.Razmos pasiūlymą, nes jis kaip tik tai ir siūlo, kad kontrolieriai laikinai dirbtų šitame pastate, į kitą pastatą jų neversti išsikelti, nes tai kainuos daug milijonų. Tokiu atveju jūs balsuosite už. Kas norėtų kalbėti prieš? Daugiau norinčių kalbėti nėra, visi dėl balsavimo motyvų kalbėjo. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai ir balsų skaičiavimo komisija, pasiruošti. Dar sykį registruojamės.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos patalpų” pripažinimo netekusiu galios” būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojame pakeldami rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 44.

PIRMININKAS. Už – 45. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 18.

PIRMININKAS. Prieš – 18. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Susilaikė 4. Taigi balsavus už 45 Seimo nariams, prieš – 18, susilaikius 4 Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos patalpų” pripažinimo netekusiu galios” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-338(4) (svarstymas)

Ir darbotvarkės 1-6 klausimas – tai Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Registracijos Nr.338(2). Iš anksto užsirašė kalbėti V.Andriukaitis ir ponas K.Šavinis dėl balsavimo motyvų, taip?

Kviečiu V.Andriukaitį į tribūną. Kol kas… Jau yra, pasirodo, projekto ketvirtasis numeris. Aš suklydau skelbdamas.

Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, projektas Nr.4 – tai praktiškai jau Statybos ir urbanistikos ministerijos pateiktas variantas, kurį gerbiamasis J.Razma toliau turbūt pristatys. Iš tikrųjų tai dar kartą įrodo, kad teikiant tokias pataisas būtina derinti su šitą sritį kuruojančiomis ministerijomis ir žinybomis. Aš manau, kad tiek Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tiek Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas taip pat sutinka, kad dabartinė redakcija yra didelis žingsnis į priekį, kurį galima tik sveikinti.

Man asmeniškai ir toliau kyla problemų dėl priešpaskutinės pastraipos, kur mes kalbame apie tai, kad būtinas laiptinės daugumos bei gretimų – šalia, virš ir po – esančių patalpų savininkų ir savivaldybei priklausančių butų nuomininkų sutikimas. Šita pastraipa iš tikrųjų reikalauja tolesnio tikslinimo. Mes turėtume susitarti, kad labai daug patiriame problemų, kai bandome bendrąja formuluote arba bendruoju sakiniu apibendrinti visiškai skirtingai suplanuotų gyvenamųjų namų problemas. Vienu atveju – vieni reikalavimai, kai, tarkime, yra bendrabučio tipo penkiaaukščiai namai, kur yra labai ilgi koridoriai, kur yra gyventojų ir priešais gyvenančių, ir t.t. Kitu atveju – visiškai kiti reikalavimai, kai, tarkime, senamiestyje yra (...) namai, kurių vėl visiškai kitokia architektūra. Trečiu atveju – tipiniai namai, vienaip pastatyti, tarkime, monolitiniai, kitaip pastatyti blokiniai namai. Todėl, mano įsitikinimu, jau pati gyvenimo praktika pademonstravo, kad reikėtų tikslinti mūsų šituos reikalavimus atsižvelgiant į pastatų tipus, bent jau į tipinius projektus ir į, tarkime, netipinius projektus. Šiuo atveju turbūt reikėtų mums individualizuoti šitą formuluotę. Nes vienu atveju, sakau, problemos iškyla vienokio pobūdžio, kai ši problema sprendžiama bendrabučiuose, ypač koridoriniuose, kurie yra labai nepatogūs ir kuriuose susipina labai daug interesų, kitu atveju, kai yra daugiabučiai namai, kur yra atskiros laiptinės ir kur visiškai kitoks laiptinių suplanavimas. Todėl, mano supratimu, toliau svarstant šitą įstatymo projektą būtų tikslinga priešpaskutinę pastraipą dar patobulinti atsižvelgiant į tipinius projektus. O ten, kur projektai yra netipiniai, reikėtų nustatyti labai aiškią reglamentaciją, nes ką reiškia „gretimų patalpų savininkas”, tarkime, netipiniame name, kur yra tame pačiame aukšte, tarkime, du skirtingi įėjimai: vienas iš gatvės pusės, kitas iš kiemo, o, tarkime, galinė siena yra jiems gretima? Ką reiškia „gretimi”, kai, tarkime, bendrabutyje yra ilga laiptinė ir yra vienas šalia kito du butai, o priešais dar yra keli butai? Tai kurie yra gretimi? Ir t.t., ir t.t. Todėl pasiūlymas būtų šitą pastraipą tikslinti.

Noriu priminti istoriją. Kai mes priiminėjome šį įstatymą dar 1990 m., tuomet įrašėme reikalavimą „visų gyventojų”. Po to pamatėme, kad toks reikalavimas yra nerealus, juo labiau jis iš tikrųjų sukelia įvairiausių papildomų problemų. Tuomet buvo įrašytas žodis „daugumos” gyventojų. Ta dauguma nebuvo aišku, kiek tai yra dauguma: 0%, 80%, 50%

1? Liko neaišku.

Kita vertus, tie įvairūs sutikimai turi ir savo minusų. Dažnai visos normos atitinka, visos iniciatyvos yra galimos, tačiau kuris nors gyventojas iš šito sutikimo bando gauti sau pelno. Jis tiesiog reketuoja: duosi man tiek – pasirašysiu, neduosi – nepasirašysiu. Ne paslaptis, kad tokių problemų yra labai daug.

Trečia, yra įvairių netipinių projektų, kai apskritai nesuprantama, kam žmogui reikia rinkti parašus, jeigu tokio netipinio suplanavimo būstas, kur su kaimynu tu nieko bendro neturi, nebent tik tai, kad jūs gyvenate tuo pačiu numeriu pažymėtame name. Aš turiu galvoje senamiesčio architektūrą, kuri yra labai sudėtinga. Todėl priešpaskutinę pastraipą tikrai reikėtų tobulinti atsižvelgiant į projektų tipus ir į netipinius projektus.

PIRMININKAS. Ar Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas yra pritaręs su išlygomis? Ar ponas K.Šavinis gal dabar norėtų pasakyti savo nuomonę? Tai būtų aiškiau apibendrinant.

K.Šavinis – komiteto vardu.

K.ŠAVINIS. Vystantis smulkiam ir vidutiniam verslui vis dažniau ir dažniau atsiranda poreikis gyvenamąsias patalpas pakeisti negyvenamosiomis. Šis procesas vyksta jau nesustabdomai. Matyt, šiandien galime konstatuoti, kad turime jau tam tikrą patirtį, kaip tai padaryti. Žinoma, šis klausimas nėra toks paprastas, nes tai yra konfliktinė gyventojų interesų zona, kur susikerta įvairios nuostatos ir nuotaikos, ir emocijos, ir nebūtinai techniškai pagrįstos, tačiau jas būtina spręsti.

 Mes esame pateikę savo pastabas, kurias irgi, sakykim, daugiausia inicijavo Statybos ir urbanistikos ministerija. Šitas pastabas pateikėme ponui J.Razmai. Jis tai įvertinęs padarė pakeitimus. Manau, kad ta redakcija gana priimtina. Viena norėčiau akcentuoti, kad ta konfliktinė zona pirmiausia – tai ne tik tas namas, kartais tie interesai susiję ir su greta esančiais namais, ypač teritorijomis, nes tai yra padidintos traukos objektai, atsiranda automobilių privažiavimas, aikštelės ir visa kita. Todėl įrašome, kad, be visų kitų būtinų sąlygų, sprendimą priimtų pats meras arba jo įgaliota tarnyba, kuri turėtų atsižvelgti, kad tenkindama to namo poreikius vis dėlto nepažeistų ir gretimų pastatų savininkų poreikių. Tai šitas klausimas, atrodo, galėtų būti taip išspręstas, reikia tik pasitikėti savivaldybėmis.

Na, žinoma, kiekvienu atveju lieka pono J.Razmos siūlyta nuostata, kad pertvarkymo projektas turėtų būti suderintas su pačia bendrija arba, jeigu jos nėra, tai su namo valdytojo funkcijas vykdančia eksploatuojančia organizacija.

Ponas V.Andriukaitis iš dalies teisingai abejoja dėl vienos pastraipos: „Taipogi būtinas laiptinės daugumos bei gretimų, šalia, virš ir po esančių patalpų savininkų savivaldybei priklausančių butų nuomininkų sutikimas.” Tenka pripažinti, kad gal ponas V.Andriukaitis teisingai atkreipia dėmesį, kad bendrabučių lygmeniu yra šiokių tokių niuansų, tačiau mes orientuojamės į pagrindinius normaliai įrengtus daugiabučius pastatus. Turima galvoje, kad laiptinės dauguma… Aišku, dauguma – tai nebūtinai 80%, tai pats žodis pasako, – tai daugiau kaip 50%. Na, ir „gretimų”. „Gretimų” – tai turima galvoje atitvarinės kontrukcijos tais atvejais, jeigu tai susiję su gretimos laiptinės interesais, tai su gretima atitvarine konstrukcija besiribojančių gyventojų sutikimo reikėtų.

Žinoma, šiek tiek kūrybiškiau ir dalykiškiau, bet išlaikant tuos pačius principus, aš manau, galima taikyti ir bendrabučiams. Gal mes įstatymuose neapibrėšime kiekvienos smulkmenėlės ir detalių nenagrinėsime. Belieka pasitikėti, kad pagal šitas bendrąsias nuostatas savivaldybės tikrai sugebės tai įvertinti.

Aš manau, kad toks įstatymas reikalingas. Jis paskui bus, kaip suprantu, inkorporuotas į Statybos ir urbanistikos ministerijos rengiamą Valstybės paramos apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Šitas skubinamas galbūt todėl, kad čia atsirado savavaliavimo faktų, ypač Vilniuje, kur atsitiko net ir nelaimių. Ten, matyt, buvo pažeista projektų derinimo tvarka. Gal galima ir paskubinti. Nesunkiai šita įstatymo pataisa bus įrašyta į rengiamą Valstybės paramos apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusiją tuo baigiame. Kviečiu J.Razmą tarti baigiamąjį žodį.

J.RAZMA. Aš dėkoju kolegoms už pritarimą ir šito įstatymo atsiradimo prasmės supratimą. Iš tikrųjų iš dalies galima sutikti su gerbiamuoju Seimo nariu V.Andriukaičiu, kad bendrabučiams būtų galima paieškoti dar papildomų formuluočių, kadangi bet koks įrengimas esančiame ilgame koridoriuje, viename bute daro rimtesnę įtaką platesnei aplinkai negu tiems butams, kurie yra besiribojantys gretimomis sienomis. Man atrodo, jog šiuo atveju laiptinės daugumos pritarimas iš dalies išsprendžia tą situaciją. Gal mes būtume pernelyg smulkmeniški, jeigu rašytume kiekvienam specifinės konstrukcijos namui atskirus variantus.

Kita vertus, lieka mero galutinis sprendimas, kuris turėtų vis dėlto įvertinti pasekmes visai tai aplinkai, kaip buvo minėta, – ir namo aplinka, ir automobilių aikštelės, ir visa kita. Tai čia tikrai tų saugiklių atsiranda pakankamai daug. Svarbiausia, kad mes būtent ta antrąja nuo galo pastraipa sudarome lemiamą įtaką daryti tiems, arčiausiai pertvarkomų butų esantiems kitiems butams, kurie, žinoma, labiausiai pajunta bet kokias pertvarkas. Aš tikiuosi, kad, gavę Juridinio skyriaus išvadas, mes galėsime greit baigti šito projekto priėmimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi ir turėsime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui. Dėl balsavimo motyvų prašom. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Pritarčiau tokiam įstatymo svarstymui, ir teigiamam svarstymui. Man atrodo, kad galiausiai priimdami mes turėtume kai kuriuos akcentus truputį sukeisti. Kodėl iškilo abejonių? Dėl daugumos arba laiptinės, arba koridoriaus, tai galima irgi parašyti. Bet vis dėlto priešpaskutinė pastraipa turėtų būti tartum akcentas, t.y. sprendimas, kurį priima meras, atsižvelgęs į visas tas sąlygas. Kadangi redakcijoje mero sprendimas, t.y. priimamas sprendimas, truputį pakylėtas aukščiau, galbūt ir kai kuriems Seimo nariams sukėlė abejonių. Jeigu vis dėlto bus padarytas priešpaskutinis ar paskutinis akcentas, jog į visas šias sąlygas atsižvelgdamas sprendimą priima meras, manau, jis tampa ir atsakingas. Todėl, turėdami tai kaip alternatyvą, mūsų komiteto teikiamą pirmajam variantui, lukteldami ir Juridinio skyriaus išvadų, mes galėtume pridėurti dar vieną kitą pataisėlę ir sėkmingai balsuoti, priimti įstatymą.

PIRMININKAS. Taigi niekas, atrodo, nenori kalbėti prieš pritarimą po svarstymo šiam įstatymui. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime.

Ar būtų galima planuoti priimti ketvirtadienį? Ar spėtų pateikėjas suderinti ir su Juridiniu skyriumi, ir dar su komitetais? Tai tada planuojame ketvirtadienį. Tie Seimo nariai, kurie mano, kad turi dar kokių nors pasiūlymų, prašom kontaktuoti tiesiogiai su Seimo kancleriu. Manau, kad rytoj Seimo kancleris spės išdalyti, jeigu parengs dar naują projektą, o norintys Seimo nariai spės pateikti pataisą. Taigi šį darbotvarkės klausimą baigėme. Pritarėme po svarstymo bendru sutarimu. Kartu, gerbiamieji Seimo nariai, šiek tiek anksčiau, beveik valanda anksčiau mes baigėme rytinį plenarinį posėdį.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, pertrauka iki 15.00 val., tačiau turiu paskelbti vieną informaciją. V.Bogušis prašo pranešti, kad dabar iš karto, pietų pertraukos metu posėdžių salėje prašo pasilikti Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinės ryšių grupės su Ukrainos Respublikos Rada narius. Bus renkami grupės pirmininkas ir pavaduotojas. Labai svarbūs įvykiai. Prašom visų grupės narių dalyvauti. Taigi pietų pertrauka iki 15.00 val.