Devintasis (penkiasdešimtasis) posėdis
1997 m. balandžio 3 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas
A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prašome visus sėstis į savo vietas. Pradedame š.m. balandžio 3 d. rytinį plenarinį posėdį.

1997 m. balandžio 3 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, mūsų darbotvarkė buvo patvirtinta praeitame Seimo posėdyje. Pakeitimų nėra daug, tačiau keletą iš jų vis dėlto tenka paminėti. Šiandien nesvarstysime ir nebus priėmimo, kaip matote, 1-5 darbotvarkės klausimo, t.y. Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo projekto, nes ministras V.Babilius šiandien negalėjo dalyvauti šiame posėdyje. Ir papildomai įrašytas 1-5 darbotvarkės klausimas – Europos konvencijos dėl bendradarbiavimo per sienas tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų ratifikavimo įstatymo projektas, 1-8 darbotvarkės klausimas – Notarinių veiksmų atlikimo kaimo vietovėse įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir 1-9 – Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto įsteigimo” projektas. Taip pat papildomai yra įrašyti 1-2a, 1-2b – Seimo pareiškimo dėl šalies saugumo perspektyvų ir Seimo kreipimosi į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos parlamentus bei valstybių ir vyriausybių vadovus projektai.

Tiek yra pakeitimų mūsų darbotvarkėje, kuri buvo iš anksto aptarta. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų šiems pakeitimams, mes galėtume dirbti pagal tokią šiek tiek pakeistą šios dienos darbų programą, kuri buvo aptarta Seniūnų sueigoje.

Po pietų, kaip jūs visi atsimenate ir kaip nurodyta Seniūnų sueigoje, yra opozicinės LDDP frakcijos darbotvarkė. Čia yra nedidelis pakeitimas, kiek aš matau, tik laiko atžvilgiu, – Seimo nutarimo dėl Čečėnijos Respublikos Ičkerija nepriklausomybės pripažinimo projektas perkeltas į 17 val.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Kazio Pėdnyčios paskyrimo Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru” projektas Nr.P-351(2) (svarstymas ir priėmimas)

Nutarimo dėl K.Pėdnyčios paskyrimo Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru svarstymas ir priėmimas.

Dabar, gerbiamieji kolegos, mes pradedame mūsų darbą nuo 1 darbotvarkės klausimo, t.y. Seimo nutarimo dėl K.Pėdnyčios paskyrimo Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru projekto Nr.351(2). Kaip jūs žinote, praeitą savaitę ši kandidatūra įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka buvo pateikta Seimui, ir Seimas, vykdydamas 203, 204 ir 205 Seimo statuto straipsnių reikalavimus, atliko atitinkamas procedūras. Kandidatūra buvo svarstoma frakcijose. Šiandien, vykdydami Seimo statuto 206 straipsnio reikalavimus, turime apsvarstyti kandidatūrą Seimo posėdyje. Ir pagal Seimo statuto 206 straipsnio antrąją dalį pirmiausia išklausomos frakcijų bei komitetų išvados, po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje kandidatams ir kandidatūras teikiančiam asmeniui dar suteikiamas žodis.

Gerbiamieji kolegos, pradedame vykdyti šias procedūras. Aš kviečiu frakcijų atstovus pasakyti frakcijų poziciją. Kol kas yra užsirašę 2 Seimo nariai, tai V.Andriukaitis ir Č.Juršėnas. Ar kolega V.Andriukaitis?.. Kol kas aš jo… (Balsai salėje) Savo vardu? Savo vardu. Ar frakcijų atstovai, neužsirašę iš anksto, nori tarti žodį? Prašom. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Mano šneka bus labai trumpa. Aš įsivaizduoju, kad jūs mūsų frakcijos, ir ne tik mūsų frakcijos, nuomonę žinote. Juo labiau kad dėl šios kandidatūros aš negirdėjau nė vienos frakcijos atstovų jokių abejonių, bent pateikimo metu. Aš tikiuosi, jog šiandien per svarstymą nebus pasakyta tokių minčių, kurios galėtų sutrukdyti K.Pėdnyčią skirti generaliniu prokuroru, kad jis galėtų pradėti savo suplanuotus darbus ir tuos darbus, kurių reikia valstybei. Aš įsivaizduoju, kad visa ta kalba, triukšmas dėl skyrimo procedūros ir ypač ta mūsų dabar pasirinkta skyrimo procedūra daroma politikos objektu, todėl aš, pritardamas frakcijos vardu tam pasirinktam mūsų teisinės valstybės kūrimo ir tvarkymo keliui ir pono K.Pėdnyčios kandidatūrai, prašyčiau, mielieji kolegos, šiandien kalbėti apie būtent šio prokuroro tikimą ar netikimą šioms pareigoms, o ne kartoti tuos senuosius argumentus, kuris kelias – buvęs ar dar koks trečias, ar mūsų šiandien pasirinktas – yra geresnis. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi viena frakcija pasakė savo poziciją. Ar yra daugiau frakcijų, norinčių tarti savo nuomonę? E.Bičkauskas – Centro frakcijos vardu. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Ponas A.Vidžiūnas iš tikrųjų labai įdomiai kalbėjo, kad kandidatūra netaptų politikos objektu, t.y. ne kandidatūra, bet skyrimo tvarka iš tikrųjų yra politikos objektas. Apie tai kalbėta iš tikrųjų ir dėl to Centro sąjungos frakcija dar kartą primena: ir mes svarstėme pono K.Pėdnyčios kandidatūrą, buvome susitikę su juo vakar frakcijoje. Iš tikrųjų niekas iš frakcijos narių neturi jokių pretenzijų ponui K.Pėdnyčiai. Kalbama būtent apie skyrimo tvarką ir apie visą valstybės teisėtvarkos sistemą. Todėl aš turbūt jau dabar pasakysiu dėl motyvų, kad būtent dėl šių motyvų, kai praktiškai vienos frakcijos, vienos partijos valia keičiama visa teisėtvarkos sistema ir kai tai jau yra ne pirmas žingsnis, Centro sąjungos frakcija nebalsuodama (pakartoju) prieš poną P.Pėdnyčią, nes manome, kad ta kandidatūra į generalinio prokuroro postą yra tinkama, bet iš dalies protestuodama prieš pačią tvarką, kuri padaryta, nedalyvaus balsuojant.

PIRMININKAS. Taigi kviečiu Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, gerbiamasis pretendente į generalinius prokurorus! Mūsų frakcija šį klausimą ne kartą nagrinėjo, t.y. visų pirma mes tarėmės, kai buvo pateiktas Seimui klausimas keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką. Vakar mes susitikome su pretendentu ir, sakyčiau, maloniai, konstruktyviai pasikalbėjome ir apie teisėtvarką, ir apie prokuratūrą, ir apie būsimus darbus, ir apie galimus pasikeitimus Generalinėje prokuratūroje. Iš tiesų kokių nors didesnių priekaištų mes negalėtume pareikšti šitam kandidatui. Tuo labiau kad mes, kai kurie čia esantys (aš turiu galvoje Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narius), esame jau už jį vienąsyk balsavę.

Bet dabar yra kita situacija ir, žinoma, aš negaliu nepasakyti apie tai, kad gerbiamasis pretendentas yra dabartinės tos kitokios situacijos dalis ar elementas. Tai yra mes priešinomės generalinio prokuroro skyrimo tvarkai, kuri buvo pateikta kaip esminė ar įžanginė prokuratūros sistemos ir visos teisinės sistemos keitimo pradžia. Mes manome, kad tai yra nevykusi pradžia – paimti vieną elementą iš galimos teisinės sistemos reformos įvairių pradų ir būtent šitai daryti. Mes taip pat priešinomės esamos generalinio prokuroro skyrimo tvarkos keitimui, nes ji, mūsų požiūriu, buvo visiškai tinkama ir adekvati. Prezidentas siūlo, o Seimas sprendžia turėdamas visas galias. Nepatinka kandidatūra – atmeta, Prezidentas siūlo kitą. Tokiu atveju vis tiek lieka Seimo valia, ir Seimas skiria tokį, arba Seimo dauguma skiria tokį generalinį prokurorą, koks Seimo daugumai yra tinkamas.

Tačiau nepaisant to įstatymai buvo pakeisti, Prezidento teisės suvaržytos. Ir man labai gaila, kad būtent į šitą visą dalyką ir yra įpainiotas rimtas ir padorus žmogus – dabartinis pretendentas generalinio prokuroro pareigoms. Štai dėl šių didesnių ir platesnių priežasčių mes ir nedalyvausime balsuojant dėl generalinio prokuroro kandidatūros. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu K.Prunskienę kalbėti frakcijos vardu.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pretendente į generalinio prokuroro postą ir gerbiamieji kolegos, Nepriklausomos frakcijos vardu aš pirmiausia norėčiau išreikšti tokį skeptišką požiūrį į skyrimo tvarką. Mes susilaikėme balsuodami, kiek pamenu, bet šiandien, kai kalbama jau ne apie skyrimo tvarką, o apie patį kandidatą, Nepriklausomos frakcijos nariai neturi kokių nors konkrečių priekaištų ir aš pati taip pat. Iš viso didžioji dauguma mūsų negausios frakcijos narių balsuos už, gal kuris nors iš mūsų susilaikys. Iš esmės Nepriklausoma frakcija palaiko pono K.Pėdnyčios kandidatūrą. Tiek aš ir norėjau pasakyti Nepriklausomos frakcijos vardu. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar daugiau frakcijų norėtų tiesiai pasakyti savo poziciją? S.Pečeliūnas. Prašom, Demokratų frakcijos vardu.

S.PEČELIŪNAS. Dėkui. Mes turbūt pasakysime tą patį, ką ir kiti, kad pačiam pretendentui… Sveikiname jį su tuo karjeros pasiekimu, kad yra predendentas ir galimas prokuroras. Matyt, juo ir taps. Jam tikrai priekaištų neturime. Bet aš nesilaikysiu to, ko prašė ponas A.Vidžiūnas, nes apie tai kalbėti reikia.

Ponas A.Vidžiūnas prašė nekalbėti apie skyrimo tvarką. Tačiau tai yra svarbu, ir aš norėčiau, kad jūs apie tai irgi pagalvotumėte nepriklausomai, kaip po to balsuosite. Gerai, jeigu visi susitaria. Tačiau kas atsitiktų, jeigu nesusitartų pagal tą naująją tvarką? Kas atsitiktų, jeigu paskui prokuratūroje būtų kas nors ne taip? Iš ko reikalauti tos pirminės atsakomybės? Iš komiteto, kur yra 15 asmenų, ir neišsiaiškinsi, kas vis dėlto yra tas pagrindinis atsakovas? Iš dviejų teikėjų, kurie, esant tam tikroms sąlygoms, gali rodyti vienas į kitą, kad vienas kitam nusileido, todėl abu teikė. Vėl neaišku, kuris yra pagrindinis teikėjas, kieno yra pagrindinė atsakomybė. Taigi šita nauja skyrimo tvarka yra tam tikras kolektyvinės atsakomybės sugrįžimas į Lietuvos teisinę sistemą. Todėl šitas modelis mums yra nepriimtinas, nors tai neturi nieko bendra su gerbiamuoju pretendentu. Jis čia nieko dėtas, yra įsuktas į šitą skyrimo mašiną, ir ką gi padarysi. Jam tenka šitą spaudimą atlaikyti, ir tikimės, kad jis jį atlaikys ir dirbs garbingai. Tačiau pati tvarka yra visiškai netinkama, mes jos nepalaikome ir manome, jog pati dauguma, tikiuosi, pakankamai greitai supras, kad ją reikia keisti ir vėl sugrįžti prie asmeninės atsakomybės, kad kiekvienas teikėjas, kiekvienas paskirtas asmuo pats asmeniškai atsakytų už savo veiksmus, už savo sprendimus, kad nebūtų galima „išplauti” atsakomybės. Dabartinė tvarka leidžia tokiai situacijai Lietuvoje formuotis. Ačiū.

Mūsų frakcijos nariai turbūt balsuos kiekvienas pagal savo sąžinę ir pasirinkimą. Kaip minėjau, pretendentui priekaištų tikrai neturime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar dar yra norinčių kalbėti frakcijų vardu? Jeigu ne, tai kviečiu V.Andriukaitį, kuris, kaip aš suprantu, pasakys ir frakcijos nuomonę, nors kalbės asmeniškai.

V.P.ANDRIUKAITIS. Nėra abejonės, kad tai, ką pasakė gerbiamasis E.Bičkauskas dėl teisėsaugos politikos ir teisinės reformos politikos, būtent tai yra sudėtinė bendros teisės politikos dalis, kurią šiandien Konservatorių partija bando įgyvendinti Lietuvoje. Mano įsitikinimu, Konservatorių partijai reikėtų iš tikrųjų prisiminti savo rinkimų programą ir tiksliai laikytis teisinės valstybės doktrinos. Šiuo atveju reikėtų iš tikrųjų abejoti, ar prokuroro skyrimo tvarka atitinka Konstitucijos 118 straipsnį, ir tai iš tikrųjų yra rimta diskusija. Aš manau, kad dalis Seimo narių turi teisę manyti, kad tokia tvarka neatitinka Konstitucijos reikalavimų. Ir aš manau, kad Konstitucinis Teismas turėtų tarti savo žodį apie tai.

Toliau. Manau, kad ši tvarka neatitinka teisinės reformos metmenų. Ir kol jie nėra pakeisti, reikėtų laikytis tų metmenų kaip priedo prie Seimo nutarimo, kurį Seimas yra priėmęs. Ir vėl yra labai rimtų abejonių, kad tai, kas patvirtinta Konservatorių daugumos dėl prokuroro skyrimo tvarkos, vargu ar atitinka tą numatytą teisinės sistemos reformą. Kol yra dar tie kiti projektai, tol tai yra tik projektai. Todėl Socialdemokratų frakcija teikė pasiūlymą, kai buvo balsuojama dėl to, kas gi teikia prokuroro kandidatūrą. Socialdemokratai gynė poziciją, kad tai yra Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimas, jo valia, ne Seimo komiteto ir ne Seimo komitetui dviejų susitariančių pareigūnų teikimas, nes Konstitucijoje prokuratūra yra priskirta prie skirsnio „Teismas”.

Ir šiandien matydami, kad tokia teisinės sistemos politika, kurią vykdo konservatoriai, abejotina Konstitucijos požiūriu, Socialdemokratai nedalyvaus balsavime. Socialdemokratai iš tikrųjų nesvarsto K.Pėdnyčios kandidatūros, nes mes neturėtume to daryti, kol negalime pritarti pačiai skyrimo teisinei koncepcijai, pačiai teisės prasmei. Todėl mes ir nedalyvausime šiame balsavime. Dėkui.

PIRMININKAS. Taigi frakcijų pozicija yra pasakyta. Ar kokie nors komitetai norėtų dar tarti savo nuomonę? Teisės komitetas pateikiant yra pasakęs poziciją.

Jeigu daugiau nėra frakcijų, norinčių išreikšti savo poziciją, tai pradedama bendra diskusija, kurioje kiekvienas Seimo narys gali pasakyti savo nuomonę. Kol kas diskusijai yra užsirašęs tik vienas Seimo narys – A.Kubilius. Todėl aš prašau toliau pirmininkauti A.Vidžiūną.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos, malonu girdėti, kad niekas iš esmės neturi priekaištų kandidatui į generalinius prokurorus. Aš taip pat neturiu kokių nors priekaištų. Visi sutinka, kad kandidatūra iš esmės yra tikrai tinkama. Iš tikrųjų imponuoja kandidato į generalinius prokurorus santūrumas, sugebėjimas matyti susikaupusias problemas tiek prokuratūroje, tiek visoje teisinėje sistemoje ir pasiryžimas jas spręsti. Aiškiai matyti, kad prokuroro nepastumdys nei opozicija, nei valdančioji koalicija. Taigi galima konstatuoti, kad naujoji generalinio prokuroro skyrimo tvarka, kai parenkant kandidatūrą dalyvauja plačiausias ir aukščiausias teisinių institucijų ratas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, teisingumo ministras ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, iš tikrųjų duoda gerą, kokybišką rezultatą. Ir parinktoji K.Pėdnyčios kandidatūra yra priimtina ne tik Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto absoliučiai daugumai, bet, aš tikiuosi, ir Seimo daugumai, taip pat ir Prezidentui, apie tai galima spręsti iš kai kurių informacijų spaudoje. Tačiau kai kurios frakcijos šiandien čia, Seimo salėje, pareiškė, kad jos, neturėdamos kokių nors priekaištų kandidatui, nedalyvaus balsavime, nes joms, girdi, nepatinka prokuroro kandidatūros parinkimo tvarka, nes ji, bent jau anksčiau tai buvo minima, lyg ir susieja generalinį prokurorą su vykdomąja valdžia. Aš manau, kad gerai tai, kad jau šiandien šis motyvas apie susiejimą su vykdomąja valdžia nebeminimas, nes akivaizdu, kad šio motyvo nepagrįstumas yra visiškai aiškus, ir net tie, kurie anksčiau pasakė tuos motyvus, supranta, kad jie nėra solidūs ir netinka solidžioms parlamentinėms partijoms. Jeigu kelia abejonių pats faktas, kad generalinio prokuroro skyrimo tvarka buvo keičiama, tenka priminti, kad naują generalinį prokurorą skiriame ne todėl, kad buvo pakeista jo kandidatūros pateikimo tvarka, o todėl, kad ponas V.Nikitinas pats atsistatydino iš generalinio prokuroro pareigų. Vis dėlto aš tikiuosi, kad ir tos frakcijos bei partijos, kurios, sakykim taip, negerbia generalinio prokuroro skyrimo tvarkos, gerbs pačią generalinio prokuroro instituciją, patį generalinį prokurorą. Jeigu taip, neduok Dieve, atsitiks, neatsisakys atvykti į prokuratūrą duoti parodymų tuo pretekstu, kad jie nedalyvavo balsuojant už generalinį prokurorą.

Baigdamas aš noriu padėkoti ponui V.Nikitinui, iki šiol einančiam ir ėjusiam generalinio prokuroro pareigas. Kai kuriais atvejais mūsų požiūriai į vieną ar į kitą situaciją, į vieną ar į kitą bylą buvo skirtingi. Mes galbūt kitaip įsivaizdavome Generalinės prokuratūros veiklą, tačiau aš manau, kad ir pono V.Nikitino veikla, ir ligšiolinė Generalinės prokuratūros veikla, nepaisant kritinių pastabų, buvo nukreipta kovoti su nusikalstamumu, dėl geresnio visų mūsų gyvenimo. Todėl artėjant tam momentui, kai poną V.Nikitiną pakeis naujas generalinis prokuroras, aš noriu visų jūsų vardu padėkoti iki šiol ėjusiam generalinio prokuroro pareigas. Linkiu naujajam generaliniam prokurorui ponui K.Pėdnyčiai būti tvirtam, nepriklausomam ir ryžtingam parodant ten, kur reikia, savo tvirtą ranką, apie kurią mes visi jau žinome. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Žodį tarti kviečiu Seimo pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš nesiruošiau kalbėti, bet po kai kurių kolegų iš kairiosios pusės pasisakymų nutariau šį tą patiems sau ir galbūt žmonėms, jeigu klauso, vis dėlto priminti. Visi turbūt be išimties kritiškai vertino buvusios Generalinės prokuratūros veiklą, ir, be abejo, tokiu atveju yra atsakinga vadovybė, o išvados ne daug kuo skyrėsi. Tačiau buvusi valdančioji partija labai norėjo pasinaudodama savo įtaka Prezidentūroje pratęsti Generalinės prokuratūros stagnaciją ir neveiklumą arba, aš pasakyčiau, selektyvų veikimą griebti mažus vagis, bet glostyti, perspėti, leisti pasitvarkyti dideliems.

Ligi šiol nepajudėjo didžiulio Lietuvos turto – „Jūros” įmonės išgrobstymo byla. Dėl keistų telefoninės teisės veikimų galime tik stebėtis prisimindami, kaip staiga iš Lukiškių buvo paleistas ponas V.Kudarauskas po telefono skambučio iš „labai aukštai”. Tai yra žinoma, tai nepaneigta, tiktai iš kur buvo tas telefonas, galbūt atsakys kitaip dirbanti Generalinė prokuratūra, kuri iš tikrųjų turės atsakyti į labai daug klausimų dėl pačios įstaigos ankstesnio darbo ir apskritai, kodėl tokia padėtis Lietuvoje galėjo susidaryti.

Bet štai kodėl galų gale teko keisti kandidato ieškojimo ir teikimo tvarką. Nepaisant visokiausių išvedžiojimų, demagogijų ir kliudymų, vis dėlto tai buvo padaryta, dabar mes užbaigiame šitą procesą ir su viltimi žiūrime į teikiamo kandidato asmenybę, jo pasiryžimą ir į būsimą atsinaujinančią Generalinę prokuratūrą. Protestuojantys, kam Generalinė prokuratūra išeina iš stagnacijos, matyt, ne viską apmąstė. Bet man buvo labai įdomu girdėti gretinant komplimentus ir pritarimą teikiamam ir tvirtinamam kandidatui. Mes žinome, kad ir Prezidentas yra pritaręs tai kandidatūrai, tačiau kai kurios frakcijos, kai kurie kolegos yra nutarę padaryti demonstraciją – vis tiek už jį nebalsuoti, nors tai ir geras kandidatas. Aš manau, kad tai yra vaikiškumas, tačiau… Ką gi, tokia savotiška piliulė apveliama saldumynais ponui K.Pėdnyčiai ir galbūt, nežinau, dar kam, o vidury yra tuščias burbuliukas. Vis dėlto kviečiu kolegas ir iš kairės pusės pamąstyti arba bent jau balsuoti individualiai. Nemanau, kad papuoš jus nebalsavimas už gerą, ką jūs patys patvirtinote, už gerą generalinio prokuroro kandidatūrą. Būtų gražiau, jeigu Seimas šiuo atveju būtų konsolidus. Ačiū.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Ačiū. Taigi tuo diskusiją baigiame.

Toliau pagal Seimo statuto 206 straipsnį diskusijos pabaigoje suteikiame žodį kalbėti pačiam kandidatui. Taigi kviečiame į tribūną poną K.Pėdnyčią.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai! Šiandien jūs priimsite Lietuvos prokuratūrai labai reikšmingą sprendimą. Taip baigsis ilgai užsitęsusios diskusijos dėl generalinio prokuroro skyrimo. Šiandieną, kaip ir iki šiol, iškyla klausimas dėl jo skyrimo tvarkos, jis ir šiandien yra diskutuojamas. Man šiek tiek gaila, kad vis dėlto iki šiol neprieita prie bendrų išvadų. Šis prokuratūros vystymosi etapas dar ilgokai bus prisimenamas ir diskutuojamas, tačiau prokuratūros darbuotojams teks tuoj pat konsoliduoti savo pajėgas ir imtis darbo, nes prokuratūra laiko šiandien turi nedaug. Nemažai laiko yra prarasta. Tai sudarys tam tikrų sunkumų.

Gerbiamieji Seimo nariai, įvertinau, kokiam darbui ryžtuosi. Esu įsitikinęs, kad prokuratūros darbuotojai pajėgūs sutelkti savo jėgas Lietuvos labui kovai su nusikalstamumu. Aš pats, jeigu jūsų sprendimas bus teigiamas, stengsiuosi pareigą atlikti garbingai. Aš dėkoju visiems Seimo nariams, kurie atsiliepė geru žodžiu apie mane. Aš norėčiau padėkoti ir visiems tiems, kurie suabejojo spręsti šį klausimą teigiamai ar susilaikyti, o galbūt ir kažkaip kitaip spręsti, nes ir tai konsoliduoja mano tam tikras jėgas ir verčia įvertinti iš naujo kai kurias vertybes ir save patį. Aš dėkoju visiems, kurie rodote man pasitikėjimą. Išeinu iš šios garbingos tribūnos su viltimi ir tikėjimu, kad jeigu sprendimas bus man palankus, dirbsiu garbingai, kad prokuratūros darbuotojai ir aš asmeniškai sieksime pateisinti jūsų lūkesčius. Ačiū dar kartą.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam K. Pėdnyčiai. Turiu dar paklausti, ar norėtų… Ačiū, gerbiamasis Pėdnyčia. Ar norėtų tarti žodį kandidatūrą teikusieji, šiuo atveju, matyt, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu pirmininko pavaduotojas ponas R.Smetona? Ne.

Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Taigi visą Seimo statute numatytą procedūrą mes įvykdėme.

Dabar prašom registruotis. Registracija vyksta. Kol vyksta registracija, mes turėtume pasitarti ir nutarti, kokią pasirenkame balsavimo procedūrą. Pagal Seimo statutą galima balsuojant dėl personalijų balsuoti ir slaptai, tačiau šiuo atveju nėra privaloma, galima balsuoti ir atvirai. (Balsai salėje) Iš salės girdžiu pasiūlymą balsuoti atvirai. Taigi užsiregistravo 94 Seimo nariai. Balsų skaičiavimo komisija yra pasirengusi. Kadangi nėra siūlymo balsuoti slaptai, vadinasi, balsuosime atvirai, ir aš prašau gerbiamąjį kandidatą trumpam išeiti iš salės.

Dar yra norinčių kalbėti dėl motyvų, tačiau pagal Seimo statutą, taip tiesiogiai nėra nurodyta, kad dar reikėtų kalbėti dėl motyvų. (Balsai salėje) Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Visada prašom. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš labai dėkoju A.Kubiliui už tokią gerą, turiningą paskaitą ir pamokymą kitoms frakcijoms ir ypač už pasiūlymą gerbti prokuratūros instituciją. Palinkėčiau, kad ponas A.Kubilius ir Konservatorių frakcija gerbtų ir Prezidento instituciją. Tai irgi būtų labai gerai.

 O dabar apie tai, apie ką kalbėjo ir ponas Seimo Pirmininkas. Iš tikrųjų būtent prokuroro skyrimo tvarka. Centro sąjungos frakcija niekada nesakė, kad prokuratūros nereikia reorganizuoti. Tuo labiau kad Teisingumo ministerijos parengtuose metmenyse iš esmės yra nurašyta viskas, kas buvo parašyta 1993 m. Teisinės sistemos reformos metmenyse, kam mes iš tikrųjų visiškai pritariame, išskyrus būtent prokuroro skyrimo tvarką. Todėl esmė būtent ta. Nereikia visko suvesti į vieną konkrečią asmenybę, kuriai mes konkrečiai ir neprieštaraujame. Dėkui.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kalbėdamas dėl motyvų ir prisijungdamas prie kolegos E.Bičkausko argumentų, iš tikrųjų noriu akcentuoti, kad gerai, jog konservatoriai įsiklausė į Prezidento poziciją dėl jo siūlomo J.Betingio ir J.Gaudučio kandidatūrų. Matyt, vis dėlto dar šį tą reiškia, – Prezidento nuomonė jiems kažkiek daro įtaką.

Kita vertus, esu tikras, kad Seimo Pirmininko kalba jam yra daugiau būdinga kaip asmeniui, o ne kaip pareigūnui, kuris iš tikro matytų teisinius kriterijus ir teisinius aspektus. Šiuo atveju reikėtų dar kartą priminti, kad Konstitucija, Teisinės reformos metmenys leidžia galvoti, kad prokuroro skyrimo tvarka teisiškai turi būti kitokia. Į tai pravartu įsiklausyti Seimo Pirmininkui.

PIRMININKAS. Aš, gerbiamieji Seimo nariai, turiu padaryti pastabą, kad šiuo atveju reikėtų kalbėti dėl K.Pėdnyčios paskyrimo generaliniu prokuroru, o ne dėl vieno ar kito Seimo nario pasakytų kalbų. Aš asmeniškai labai vertinu pono E.Bičkausko nuomonę apie mano kalbą, bet tai nėra šios diskusijos objektas.

A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamieji, tikiu, kad po šio balsavimo… Aš neabejoju, kad jis bus teigiamas gerbiamojo pretendento naudai, bus pradėta įvesti tvarką Generalinėje prokuratūroje, o kartu įsigalės geresnė tvarka ir Lietuvoje. Tai jau reikėjo padaryti kur kas seniau. Tikiu, kad prokuratūra nepolitikuos, o dirbs, kovos su nusikaltėliais, tirs ekonomines, finansines ir kitas bylas ir įsigalės normali darbo atmosfera. Aš kviečiu balsuoti už šią kandidatūrą ir kartu už tvarką prokuratūroje ir Lietuvoje.

PIRMININKAS. Ir J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, K.Pėdnyčios paskyrimas Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru buvo apsvarstytas. Iš Seimo tribūnos taip pat visi kalbėję pritarė kandidatūrai. Todėl aš pritariu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui ir kviečiu už jį balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, keturi Seimo nariai kalbėjo. Nė vienas iš jų nekalbėjo prieš teikiamą kandidatūrą. Taigi kalbėjimus dėl balsavimo motyvų reikia nutraukti. (Balsai salėje) Ar yra norinčių kalbėti prieš, gerbiamieji Seimo nariai? Aš klausiu. Č.Juršėnas. Prašom. Galite kalbėti prieš kandidatūrą ir prieš teikiamą nutarimą.

Č.JURŠĖNAS. Kaip jau sakiau, mūsų frakcija nedalyvaus balsuojant ir dėl suprantamų priežasčių. Tai yra, jeigu ir norima gerą darbą padaryti – reformuoti, pataisyti prokuratūrą, bet taikomi netikę metodai, tai tie netikę metodai gadina patį geriausią tikslą. Labai liūdna, kad konservatoriai ne kartą ir ne pirmą kartą būtent netikusiais metodais gadina gerą idėją. Mes nedalyvausime balsavime.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš įtariu, kad kompiuteris pats surašė 22 Seimo narius, norinčius kalbėti. Ar A.Vaižmužis nori kalbėti?

A.VAIŽMUŽIS. Nenoriu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto siūlyčiau… Ar yra norinčių dar kalbėti? Kas norite, pakelkite ranką. (Balsai salėje) Daugiau nėra, taip? Ačiū.

Taigi dar sykį prašom registruotis. Užsiregistravo 98 Seimo nariai.

Balsų skaičiavimo komisiją prašau pasiruošti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl K.Pėdnyčios paskyrimo Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru” priėmimo. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 70.

PIRMININKAS. Už – 71. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Taigi balsavus už 71 Seimo nariui ir susilaikius 1 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl K.Pėdnyčios paskyrimo Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru” yra priimtas. Lietuva turi naują generalinį prokurorą. Sveikiname K.Pėdnyčią, paskirtą generaliniu prokuroru. (Plojimai salėje) Ačiū.

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai... (Balsas salėje)

Replika po balsavimo. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėjau priminti. Seimo Pirmininkas prisiminė vaikiškumą, dėl ko prasidėjo procedūros keitimas. Man atrodo, kad yra senatviškumas pamiršti, jog procedūros keitimas prasidėjo po to, kai Prezidentas neparėmė konservatorių siūlomų kandidatų ir juos atmetė. Mums reikėjo surasti tinkamą kandidatą poną K.Pėdnyčią, su kuo aš jus ir sveikinu. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš manau, kad J.Olekas šiek tiek pasiklydo. Aš supratau, kad jis norėjo balsuoti, bet, matyt, nespėjo. Kitą sykį jis balsuos.

Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimo „Dėl šalies saugumo perspektyvų” projektas Nr.P-358 (pateikimas)

Dabar darbotvarkės 2 klausimas – Seimo pareiškimo dėl šalies saugumo perspektyvų projektas. Registracijos Nr.P-358. Pateikimo stadija. Pranešėjas – V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Jūs turite užregistruotą pareiškimo projektą dėl šalies saugumo perspektyvų. Tikriausiai jūs turite ir kitą projektą, kurį išplatino ir teikė Krikščionių demokratų frakcija. Aš taip pat turiu pono F.Palubinsko pasiūlymus. Dar yra kai kurių redakcinių pastabų.

Pirmiausia aš noriu paaiškinti pačią mintį – sumanymą, dėl ko atsiranda toks pasiūlymas ir paskui jau papildomi pasiūlymai būtent šio pareiškimo tekstui. Pirmiausia kalbama apie laikotarpį po Helsinkio susitikimo, ir mes dar mąstome ir mąstysime, kiek Helsinkio susitikimas pakeitė politinę tarptautinę atmosferą, klimatą, kiek pagerino, o kiek galbūt sukūrė ir naujų netikrumo zonų.

Mes girdėjome ten pat Helsinkyje ir po to įvairių pasakymų, lyg ir iniciatyvų ir iš Rytų, ir iš Vakarų, kaip pažadėti Baltijos valstybėms vienais atvejais žadant tam tikrų saugumo garantijų, kitais – nežadant garantijų, bet kokių nors gestų, kurie galbūt sudarys didesnio saugumo pojūtį. Mes čia matome ir pozityvų elementą, sakysime, kai kuriuose Rusijos prezidento žodžiuose. Matome ir tam tikrą pavojingą elementą, kad tie pasakymai ar pažadai gali būti interpretuojami kaip alternatyvos mūsų siekiamam tikram, garantuotam Lietuvos tarptautiniam saugumui. Tokio saugumo garantija yra dalyvavimas Šiaurės Atlanto aljanse. Lietuva visų savo aukščiausių pareigūnų ir institucijų vardu yra ne vieną kartą pasakiusi: tam alternatyvos mes nematome. Tuo tarpu atsiranda, kaip sakiau, iniciatyvų ir posakių, lyg pažadų, kurie gali būti suvokiami arba pretenduoti į kokias nors alternatyvas.

Todėl pirmiausia man kilo mintis, bet tam pritaria ir kiti, kurie teikia papildomų siūlymų, kad Lietuvai būtų naudinga dar sykį pabrėžti, duoti tam tikrą situacijos po Helsinkio susitikimo vertinimą būtent mūsų būtinų reikmių požiūriu, mūsų atsakomybės požiūriu ir pabrėžiant, jog tikrą saugumą Lietuvai teikia tiktai narystė NATO. Teiks (žinoma, reikėtų vartoti būsimąjį laiką). Mes siekiame, kad tas būsimasis laikas taptų esamuoju laiku. Štai kodėl čia yra vartojami tam tikri žodžiai, ar jie pakankamai išryškinti, ar ne, jums spręsti. Žinau iš kolegų pastabų, kai kam atrodo, kad galėtų būti labiau pabrėžti, kad tai yra ne alternatyva.

Mano noras yra pabrėžti, kad Lietuva turi teisę stoti į Šiaurės Atlanto sąjungą, kad jokia kita valstybė negali paneigti suverenios Lietuvos teisės jungtis į kokias ji nori sąjungas. Juolab kad pati Rusija 1991 m. sutartyje yra tai patvirtinusi Prezidento B.Jelcino parašu, kad Lietuva turi teisę pasirinkti savo saugumo užtikrinimo priemones.

Štai kodėl tas žodis „teisė” ir „įstojimas” nedelsiant, kitaip sakant, ne pažadas kada nors šį šimtmetį Lietuvą priimti galbūt į Šiaurės Atlanto sąjungą, jeigu ji dar apskritai bus. Mes tiek daug laiko neturime. Mes arba būsime saugūs greičiau, arba būsime nesaugūs ir nežinia, kuo tai gali pasibaigti. Štai kodėl yra apie tuos dalykus kalbama.

Prezidento B.Jelcino žodžiai čia primenami kaip pažadas, kad Baltijos valstybės nebus pakartotinai okupuotos. Jis tiesiog pasakė, kad neturi pasikartoti, kas įvyko, vadinasi, pripažįstama, kad įvyko blogas dalykas ir nusikaltimas, taip kaip Rusija tai pripažino vėlgi sutartyje su Lietuva 1991 m. Galėtume sakyti, kad ta sutartis yra svarbesnis dokumentas negu koks nors pasakymas po Helsinkio susitikimo. Tačiau mes mažai eksponuojame tos sutarties svarbiąsias nuostatas, pasaulis apie jas mažai žino. O tai, kas dabar kalbama, ir visi grasinimai, spaudimai, gąsdinimai yra dabartis. Į tą dabartį, matyt, reikia vėl atsakyti mūsų tokia politine dabartimi, dabartiniu pasisakymu.

Štai iš ko gimė tas dokumentas, kurį priėmus Seimas ragintų Prezidentą ir Vyriausybę nesilpninti pastangų, atkakliai siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO. Mes matome, kad daugiausia iečių kryžiuojasi ir didžiausias pasipriešinimas yra dėl NATO narystės. Tačiau yra žinoma taip pat Prezidento B.Jelcino kalba Maskvoje, jog Rusija gali neleisti Baltijos valstybėms stoti ir į Europos Sąjungą. Matyt, tai yra kol kas prilaikoma kišenėje. Gal netyčia išsprūdo ir prasitarė Rusijos prezidentas. Mums tai yra ne alternatyvos, o du lygiagretūs tikslai, todėl jie čia ir paminėti. Nors, kaip sakiau, Helsinkyje ir kitur daugiausia kalbama apie būsimą Vidurio Europos valstybių narystę NATO, ir kurioms valstybėms pripažinti teisę jungtis jau dabar, o kurias palikti nepatvirtinus tos jų teisės, jų nepakvietus. Kadangi kartais būname kaltinami, jog kalbame daugiau apie NATO, o iš tikrųjų juk Rusija suaktualino būtent NATO narystės klausimą daug labiau negu Europos Sąjungos, todėl šiame dokumente aš paminėjau abi tarptautines struktūras ir mūsų valią atkakliai siekti narystės Europos Sąjungoje ir NATO.

Yra kitų pasiūlymų, t.y. viską tiksliai orientuoti būtent į tą lemiamą tašką – narystę NATO. Aš manau, mes turėsime galimybę apsvarstyti ir šitą pateiktą jums projektą, ir kitus išdalytus, apie kuriuos gal kalbės kiti Seimo nariai. Tuo tarpu apsiriboju tokiu paaiškinimu ir, žinoma, galiu atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. 8 Seimo nariai nori paklausti.

J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti. Ar jūs matote Prezidento ir dabartinės Vyriausybės žingsnius ir kokius nors požymius, menkiausius simptomus, kurie rodytų, kad silpninamos pastangos, atkaklios mūsų pastangos eiti į NATO ir Europos Sąjungą?

V.LANDSBERGIS. Reagavimai į Helsinkio susitikimą nebuvo visiškai adekvatūs, nebuvo galbūt pakankamai greiti ir koordinuoti. Nors juose nebuvo kokių nors didelių prieštaravimų, tačiau buvo skirtumų. Aš nenorėčiau nieko kritikuoti, tačiau gali būti, jog tokių įvykių atveju būtų reikalingas ir skubus užsienio politikos koordinavimo tarybos posėdis. Kad būtų visiškai vieningos formulės ir visiškai vieningai pasisakoma. Seimo pareiškimas galėtų būti apibendrinantis ir nustatantis Lietuvos valstybės poziciją.

PIRMININKAS. R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamasis Pirmininke, man jūsų pareiškimo projektas sudaro tokio lyriško, švelnaus dokumento įspūdį, pavyzdžiui, „Rusijos draugiškesnis požiūris sveikintinas”, „Rusijos ketinimas teikia visiems vilčių” ir pan. Aš manyčiau, kad dabar reikėtų kalbėti šiek tiek kitokiu tonu. Jūs minėjote, nors nėra tekste, žodžius „po Helsinkio”, ką ponas F.Palubinskas savo siūlymuose pabrėžė, „po Helsinkio”, nors apie tai, sakyčiau, ir nekalbama jūsų dokumente. Noriu paklausti, nejaugi iš tiesų jūs neįžvelgėte grėsmės, pakartoju, grėsmės B.Jelcino pasižadėjime garantuoti Baltijos šalių saugumą? Mane, kai Rusija garantuoja kurios nors šalies saugumą, šiek tiek ima šiurpas ir, manau, valstybėms turėtų būti taip pat. Mūsų politikos vairininkai šito nepastebėjo ir nereagavo.

Taip pat čia nekalbama, gal tai naujiena, bet ar galime apsieiti be Rusijos-Baltarusijos sutarties paminėjimo ir galimo jos poveikio mūsų saugumui perspektyvoje? Manyčiau, kad reikėtų. O jūs?

V.LANDSBERGIS. Aš suprantu, kad jūs, matyt, siūlysite papildymus ir turinio išplėtimus. Galbūt Seimas nutars, kad reikia įtraukti Rusijos-Baltarusijos jungimosi klausimą ir kokią naują padėtį tai sukuria Lietuvai. Galima rašyti ir ilgesnį, ir labai išsamų memorandumą ir paskelbti kaip Seimo pareiškimą. Bet pareiškimai yra galbūt veiksmingesni ir lengviau perduodami ir visuomenės informavimo priemonių, ir galbūt labiau pastebimi, jeigu jie lakoniškesni. Štai tokie momentai, dėl kurių aš nerašiau viso ko, ką galima čia įrašyti.

Dabar dėl Rusijos prezidento žodžių apie garantijas Baltijos valstybėms. Suprantama, mes neturime turėti jokių iliuzijų ne tik kad tos garantijos gali būti mažai ko vertos, bet kad jos būtų pavojingos Lietuvai. Jeigu būtų diskutuojama, kokios garantijos, kada, kaip, mes jau beveik patektume į Rusijos pusiau protektorato arba būsimo protektorato padėtį. Šito mes tikrai turime išvengti, tačiau yra momentų, kuriuos atmesti nebūtinai reikia, arba juos galima ir prisiminti. Tai, kad buvo pasakyta, jog istorija neturi pasikartoti, kitaip sakant, karinės invazijos nebus, tai yra skirtinga negu tie planai ar tie generolų ir maršalų pareiškimai, kuriuos mes žinome, kad mūsų jungimosi į NATO atveju mes galime būti okupuoti. Net planai yra, kaip mus okupuoti. Taigi priminti tokį pozityvų momentą gali būti naudinga ir būtent mums naudinga interpretacija, mums naudinga šviesa, patikslinant, kad tai yra pažadas, kad Baltijos valstybės nebus pakartotinai okupuotos, nes jos buvo okupuotos. Galime dirbti su tuo tekstu. Aš visiškai sutinku su jumis.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti. Ar Rusijos Federacijos susitarimą su Baltarusijos Respublika būtų galima priskirti prie žingsnių, transformuojančių europietišką demokratinę valstybę? Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Jeigu Rusija susijungtų su Baltarusija taip, kaip buvo planuota prieš porą dienų (dabar mes matome, kad priimtas „minkštesnis” dokumentas), tai Rusija žengtų tolyn nuo demokratijos, nes Baltarusija nuo to yra dar toliau negu Rusija. Kitaip sakant, Rusija darytųsi panašesnė į Baltarusiją, o ne atvirkščiai. Galėtume daryti tokią išvadą.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pareiškimo pavadinimas – dėl šalies saugumo perspektyvų. Jis yra lyg ir be adreso. Gerbiamojo P.Katiliaus parengtame kreipimesi į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijų parlamentus, valstybių ir vyriausybių vadovus aiškiai rodoma, į ką kreipiamasi. Tuo tarpu jūsų pareiškimo dėl šalies saugumo perspektyvų (jį reikėtų dar redaguoti) paskutiniame sakinyje rašoma, kad Seimas ragina Prezidentą ir Vyriausybę nesilpninti šių pastangų. Vadinasi, Seimas priima pareiškimą ir ragina Prezidentą ir Vyriausybę nesilpninti šių pastangų. Vis dėlto aš manau, kad reikėtų konkretinti, į ką nukreiptas pareiškimas, ir tai turėtų būti tarptautinė bendrija, ir paskutinį sakinį, tą mintį išreikšti kitaip, kad mes raginame Prezidentą ir Vyriausybę aktyviai eiti ta pačia linkme. Bet objektas aiškus – tarptautinė bendrija.

Kita vertus, labai neaišku dėl šalies saugumo. Šiuo atveju turi būti tarptautinių garantijų. Nes kai privatizuojame strateginius objektus nežinia kam ir nežinia už kiek, tai šalies saugumo vidinė problema irgi pasidaro labai trapi. Todėl mes turėtume kalbėti apie šalies saugumo tarptautinių garantijų perspektyvas. Tada būtų tikslesnis ir pareiškimas, ir jo objektai. Kaip jūs galvojate?

V.LANDSBERGIS. Aš suprantu, kad jūs irgi turite pasiūlymų ir juos pateiksite. Dėl adresato. Iš tikrųjų tiesioginis adresatas yra vidinis, tačiau pareiškimas, kuris yra skelbiamas, platinamas ir per tarptautinės informacijos priemones, jeigu jūs atkreipėte dėmesį, tai jis, be abejo, turi ir daug platesnį tarptautinį adresatą. Bent jau politikai, diplomatai analizuoja tokius dokumentus. Tai yra Lietuvos Seimo pasisakymas ne tik šalies viduje ir ne tik kalbantis čia, tarp valdžios struktūrų. Jeigu jūs siūlysite ir Seimas manys, kad reikia dar pridėti pabaigoje tokį kreipimosi sakinį ar kokią nors formuluotę, tai aš nematau čia didelio skirtumo. Taip pat ir, pavyzdžiui, dėl pavadinimo koregavimo nematau didelio skirtumo, – ar tarptautinių perspektyvų, ar vidinių perspektyvų. Suprantate, tai, ką jūs minite, gali būti lygiai tuoj pat išversta, kad čia yra ne vidinė, o tarptautinė problema. Jeigu akcijas pirks blogiečiai, tai jau darosi tarptautinė, jeigu pirks geriečiai, nors iš užsienio, tai tada netarptautinė problema. Čia mes ant tokio plono ledo vaikščiojame savo vidiniu politikavimu. Šitas dokumentas galėtų būti aiškus be visokių aliuzijų.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Iš tikrųjų pagrindinę diskusiją turbūt sukelia tas paskutinis sakinys, tarsi mes įtariame, jog Prezidentas ar Vyriausybė silpnina tas pastangas, todėl skatinam nesilpninti. Bet čia redagavimo reikalas. Aš siūlyčiau galbūt baigti klausimų ir atsakymų procedūrą, sudaryti redakcinę komisiją ir pabandyti tą pareiškimą galutinai suredaguoti, kad prieš pietus būtų galima priimti.

V.LANDSBERGIS. Jeigu tai man adresuojamas pasiūlymas, aš, be abejo, su tuo sutikčiau. Bet yra, matote, ir visai kitoks dokumentas, ir iš tikrųjų kitaip adresuotas, ir, pasakyčiau, kitokio ir pagal formą griežtesnio turinio. Jis man irgi patinka, tas kitas. Bet ar mes sugebėsim šiandien iš dviejų gana skirtingų dokumentų padaryti vieną, aš nesu visai tikras. Galim pamėginti.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, buvo siūlymas nutraukti klausimų ir atsakymų procedūrą. Ar dar yra norinčių paklausti? P.Papovas nori. Taip. Gerai. Tai gal tada baikim. Čia liko keletas. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs teikdamas šį pareiškimą užsiminėte, kad viena iš priežasčių jį teikti yra ta, jog yra neaiškumų dėl Lietuvos apsisprendimo stoti į NATO, lyg ieškoma tam tikrų alternatyvų. Ar negalėtumėt pasakyti, ar čia valstybės pareigūnai, ar politikai tokius neaiškumus kelia? Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad mes parengsime labai aiškią bendrą politiką, ir apie tai ilgai kalbėjome (visai neseniai, prieš porą dienų) koordinacinės tarybos posėdyje pas Prezidentą. Nes jums žinoma, kad be žodinių pasiūlymų – garantuoti Lietuvos saugumą iš Rusijos pusės, kas iš tikrųjų mus gali pastatyti į tokią priklausomą padėtį, ne ką geriau būtų ir abipusės garantijos didžiosioms galybėms susitariant tarpusavyje dėl mūsų – irgi tai paneigtų mūsų apsisprendimą siekti labai aiškios integracijos ir tos vienintelės tikros garantijos, kurios mes siekiame. Aš matau, kad mes turime darbo, kaip atsakyti taip pat į Europos šalių perduodamą idėją apie NATO galimą susitarimą su Baltijos valstybėmis. Ir žinote, kad yra rengiamas galimas dokumentas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Baltijos valstybių. Po savaitės, kitos mes daugiau žinosime, kokių mes ten dalykų galime gauti. Dalinių garantijų galim gauti ar ne? Tvirtų pažadų dėl mūsų priėmimo, jeigu ne dabar, su pirmąja grupe, tai aiškiai su antrąja grupe. Tai paaiškės, bet šitas dokumentas, kurį aš nutariau pasiūlyti, būtų toks konsoliduojantis, surenkantis problemas į vieną vietą. Galbūt jis padėtų išvengti ad hoc reagavimų į išgirstamus kokius nors dalykus. Buvo Estijos ministras Vašingtone, kažką perduoda per tarptautines agentūras, dar kas nors ką nors perduoda. Kad mes turėtume tam tikrus bazinius dalykus toje kintančioje situacijoje, nes mes turim labai aiškius dalykus nutarę mūsų Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, kurie nepasikeis. Tačiau aplinka yra kintanti, todėl mūsų naujas žingsnis, iš dalies atsiliepiantis kintančiai aplinkai, gali būti reikalingas.

PIRMININKAS. P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš irgi susipažinau su jūsų projektu ir jis man pasirodė daugiau literatūrinis kūrinys, o ne politinis dokumentas. Man atrodo, kad yra ydinga praktika, kai tokį projektą rengia vienas žmogus ir mes plenariniame posėdyje jį tvarkome. Ar negalima buvo to padaryti komitetuose, konkrečiai Užsienio reikalų komitete, kad visos partijos tame komitete apsvarstytų tokį dokumentą, solidžiai jį parengtų ir pateiktų? Dabar nei dokumento struktūra, nei adresatas nepatenkina mūsų.

Ir dar vienas klausimas. Ar jums neatrodo, kad vien tiktai žiūrint į aplinką, išorinę, priešišką Lietuvai aplinką, reikėtų pagalvoti, ar mes patys rengiamės tam stojimui? Aš turiu galvoje tas antidemokratines tendencijas, kurios Lietuvoje stiprėja. Nes mes turim viduje ruoštis įsijungti į tarptautinę bendruomenę. Ir čia aš matau ne mažiau problemų negu išorėje. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Man įdomu stebėti, kaip buvusi valdančioji partija krypsta į tam tikrą radikalizmą ir reikalauja didesnio radikalizmo jau ne vienu atveju. Gal tai ir yra ta antidemokratinė tendencija, apie kurią jūs kalbat. Aš nežinau, čia reikėtų pasiaiškinti. Kad dokumentas gali būti svarstomas komitetuose, aš beveik tikras, jog taip ir bus. Tiesiog vakar nebuvo komiteto posėdžių ir nėra jokios kliūties jį pristatyti Seimui. Mes kalbėjom apie tai Seniūnų sueigoje, gal net apie galimybę priimti padarius pertrauką ir panagrinėjus ir komitetuose, ir frakcijose. Niekas nesiūlo dabar balsuoti, ponas Gyly, jūs nesibaiminkit dėl šito. Bet yra pateikimo procedūra ir Seimas tuoj nuspręs, ką daryti toliau, tuo labiau kad yra pateiktas ir kitas, taip pat vertingas projektas.

PIRMININKAS. Tai ačiū, gerbiamasis Pirmininke, jūs atsakėt į visus klausimus. Dabar reikia apsispręsti visų pirma dėl, sakykim, formalaus dalyko, ar pritariam po pateikimo. Dėl motyvų. Prašau. Užsirašęs J.Karosas. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad pats šito pareiškimo pateikimas lyg kai ką ir išduoda. Vis tiktai suprantama, kad pranešėjas labai akcentavo, jog jam pirmajam kilo sumanymas tokį pareiškimą padaryti, o po to visi kiti prisijungė. Toliau čia yra tokia gana nemaloni etinė situacija. Seimo Pirmininkas yra labai budrus, tuo tarpu ir Ministras Pirmininkas G.Vagnorius, ir užsienio reikalų ministras A.Saudargas, ir Prezidentas A.Brazauskas ne tokie budrūs ir, vadinasi, jų budrumas yra prisilpęs, jie mažiau reaguoja ir šiuo atveju reikėtų Seimui priimti pareiškimą, kurio visas tekstas literatūrinis, o esmė yra paskutiniame sakinyje, kad štai paraginkim Prezidentą ir Vyriausybę nesilpninti šių pastangų. Vis dėlto jaučiamas toks etinis nekorektiškumas šito pareiškimo, ir aš nemanau, kad Seimo Pirmininkas vienintelis budi šalies saugumo padangėje. Šiuo atveju reikėtų ir kito adresato, ir turinio, kad iš tikrųjų pareiškimas būtų Seimo ir komiteto dalykiškai apsvarstytas, ir kad iš tikrųjų nebūtų aliuzijų į Prezidento ir Vyriausybės pastangas silpninti šią Seimo poziciją. Tai būtų paprasčiausiai netiesa kalbant tiek apie užsienio reikalų ministrą, tiek apie Ministrą Pirmininką, tiek apie Respublikos Prezidentą. Todėl iš tikrųjų, jeigu ir pritartume pačiai pareiškimo idėjai, reikėtų labai suabejoti jo turiniu. Juo labiau kad kalbant apie šalies saugumo perspektyvas negalima nutylėti klausimo dėl strateginių objektų privatizavimo, nes tai yra viena iš svarbiausių šalies saugumo perspektyvų. Ir šiuo atveju reikėtų labai smarkiai dar redaguoti šį tekstą, kad būtų išvengta kolizijų, nes silpninant šalies saugumo vidaus sąlygas vargu ar tarptautinės sąlygos tai pagerins. Todėl esu įsitikinęs, kad šį pareiškimą reikėtų iš esmės redaguoti. Daug konkretesnis yra gerbiamojo P.Katiliaus pasiūlytas pareiškimas, kuris yra iš tikrųjų profesionaliau parengtas.

PIRMININKAS. Tai jūs pritariat, pone Andriukaiti, aš taip supratau? J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, praėjusioje Seimo kadencijoje, kai buvusi opozicija mus tiesiog buvo užvertusi pareiškimais ir rezoliucijomis, aš visuomet buvau atsargus dėl šitokių klausimų ta prasme, kad Seimas yra aukščiausioji mūsų demokratinės valstybės institucija ir jos žodis negali būti sakomas kasdien, o sakomas tuomet, kuomet iš tiesų yra rimta problema ir kuomet jis nukreipiamas tai problemai išspręsti. Dabar siūlomas pareiškimas (aš kalbu apie tą pareiškimą, kurį pateikė gerbiamasis V.Landsbergis), kurio esmė, jau buvo pasakyta, priminti Prezidentui ir Vyriausybei, kad jie būtų kieti ir tvirti tuo konkrečiu klausimu. Aš juk ne be reikalo paklausiau, ar yra simptomų, kurie rodo, kad dabartinė Vyriausybė ir Prezidentas kur nors krypsta nuo šitų dalykų. Aš manau, kad toks pareiškimo tekstas, koks čia pateiktas, rodo nepasitikėjimą tam tikra prasme Vyriausybe ir Prezidentu, ir tai yra paradoksalu, kadangi Vyriausybė yra dabartinės daugumos sudaryta. Kito turinio šitame pareiškime aš nematau. Vadinasi, pačiai pareiškimo idėjai, kurią suformulavo krikščionys demokratai, aš pritarčiau. Bet tokiai pareiškimo idėjai, kokia čia pateikta, niekaip negaliu pritarti. Tai, deja, kelia sumaištį visoje mūsų valstybėje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, paskutinis kalbės M.Laurinkus komiteto vardu. Prašom. Komiteto pirmininkas. Prašom nepainioti ir nesigąsdinti. Gerbiamoji opozicija, visi dėkingi už jūsų pasitikėjimą Vyriausybe. Prašom. M.Laurinkus.

M.LAURINKUS. Kadangi pareiškimo turinys nėra toks, į kurį reikėtų reaguoti jau šiandien ir priimti jau šiandien, aš manau, iš tikrųjų jį galima apsvarstyti komitete, o kreipimosi turinys, aš manau, dar bus pristatytas. Bet ir dėl jo, ir dėl antrojo dokumento aš jau iš anksto galėčiau pasiūlyti, kad taip pat būtų Užsienio reikalų komitete kitos savaitės pradžioje pradėtas svarstyti ir priimtas. Manyčiau, kad reikėtų svarstyti dar viename komitete ir galbūt surengti net jungtinį pasitarimą. Aš siūlyčiau Nacionalinio saugumo komitetui prisijungti, svarstant šituos du dokumentus, ir tada galbūt padaryti bendrą išvadą. Tai štai toks būtų mano pasiūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar yra reikalaujančių balsuoti dėl pritarimo po pateikimo šiam pareiškimo projektui, ar galim pritarti bendru sutarimu? Galim pritarti. Tai ačiū – pritariam. Ir tada buvo siūlymas pateikti svarstyti komitetams šitą pareiškimo projektą, dviem komitetams – Užsienio reikalų komitetui ir Nacionalinio saugumo komitetui. Ar galima sutarti dėl šios procedūros? Sutariam? Taip. Tai prašom Užsienio reikalų komitetą ir Nacionalinio saugumo komitetą būti pagrindiniais svarstant šį pareiškimo projektą. Tada tuo šį darbotvarkės klausimą baigiam.

Lietuvos Respublikos Seimo kreipimosi į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos parlamentus bei valstybių ir vyriausybių vadovus projektas Nr.P-364 (pateikimas)

Kviečiu į tribūną P.Katilių. Gerbiamasis Katiliau, jūs galite pateikti Seimo kreipimosi į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos parlamentus bei valstybių ir vyriausybių vadovus projektą. Registracijos Nr.P-364.

P.KATILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kreipimosi tekstą jūs turite, apie kurį jau čia buvo užsiminta ir kalbėta, ir jūs jau su juo, matyt, esate susipažinę. Krikščionių demokratų frakcija svarstė ir mato, kas vyksta, kokie įvykiai Lietuvoje, kitose valstybėse, ir tie įvykiai, kurie laukiami arba bus svarstomi Madride, paskatino krikščionis demokratus kaip tik įvertinti jų reikšmę, ir manome, kad šie įvykiai šiuo metu yra tikrai gana svarbūs ir aktualūs Lietuvai. Todėl gimė noras pasiūlyti Seimui priimti tokį kreipimąsi, kuris, manau, yra konkretus, aiškus ir jo tikslai taip pat yra aiškūs, nesureikšminantys tų įvykių arba mūsų kaimynės Rusijos vienokiu ar kitokiu pareiškimu, o pabrėžiantys nepriklausomos valstybės teises. Taigi gana vieningai 1996 m. gruodžio 19 d. priėmėme svarbų dokumentą – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. Ir jame kaip tik yra numatyti tie pagrindiniai mūsų valstybės saugumo siekiai ir norai. Laukdami to Madrido susitikimo manome, kad kai ką reikėtų pasakyti, ir jeigu tai pasakytų Lietuvos parlamentas, Lietuvos Seimas, kitų valstybių parlamentams ir vyriausybėms, tai būtų, aš manau, svarbu. Manau, yra svarbu, jog Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, pakviesdama pirmąsias kandidates tapti aljanso narėmis ir atverdama joms galimybę įgyti saugumo garantijų, turėtų konkrečiai įvardyti ir kitas NATO narystės siekiančias valstybes, aiškiai garantuoti kiekvienos iš jų teisę dalyvauti aljanse. Madrido viršūnių pasitarime turėtų būti, mes manom, nepalikta jokios galimybės bet kieno mėginimams izoliuoti Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes nuo šios vienintelės, realiai saugumą užtikrinančios organizacijos ir jau bent vieną Baltijos valstybę pakviesti pradėti derybas dėl narystės kartu su pirmaisiais nariais. Manau, toks dokmentas būtų naudingas ir reikalingas, todėl mes jį siūlome.

Dabar dėl tų minčių, kurios jau buvo pasakytos. Manau, kad tikrai Seimas turėtų apsispręsti, rimtai pagalvoti. Pono M.Laurinkaus pasiūlymas, manau, tiktų ir šiam dokumentui, kad komitetai rimtai galėtų apsvarstyti ir priimti vienokius ar kitokius sprendimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys nori paklausti. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar neatrodo jums, kad jūsų frakcijos parengtą kreipimąsi būtų galima šiek tiek papildyti mintimis iš prieš tai pranešėjo teikto pareiškimo dėl tam tikro akcento dėl Helsinkio susitikimo ir taip pat pabaigoje vis dėlto kartu kreiptis į Respublikos Prezidentą (ne tik į Vyriausybę, nes Prezidentas taip pat vykdo užsienio politiką), šitą jūsų pareiškimą papildyti prieš tai svarstyto pareiškimo kai kuriomis idėjomis ir kai kuriomis mintimis, parengti vieną dokumentą ir jį priimti?

P.KATILIUS. Manau, kad pasiūlymus, kurie jau buvo, taip pat ir jūsų pasiūlymą galima priimti. Svarstant komitetuose ir dalyvaujant vieniems ar kitiems suinteresuotiems Seimo nariams tikrai galima tai padaryti ir išspręsti panašiai tą klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar turime vėl apsispręsti, ar pritariam po pateikimo. Ar yra norinčių? V.Andriukaitis dėl balsavimo motyvų.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad visi pritaria šiam kreipimuisi, juo labiau kad jis iš tikrųjų parengtas labai profesionaliai, ir čia tikrai jaučiamas Krikščionių demokratų frakcijos užsienio politikos brandumo braižas, ir aš manau, kad šis kreipimasis galėtų inkorporuoti tas mintis, kurios buvo išreikštos prieš tai pateiktame dokumente, papildytas adresatu dėl Respublikos Prezidento ir jis galėtų būti priimtas kaip vienas dokumentas.

PIRMININKAS. K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mūsų frakcijos parengtas dokumentas iš tikrųjų turi galbūt kitokį tikslą negu anksčiau skaitytas pareiškimas, kad Vakarų valstybėms tvirtai būtų pasakytas mūsų, Lietuvos, kaip valstybės, požiūris į šitas Vakarų sąjungas – tiek Europos Sąjungą, tiek ir NATO. Todėl ir mūsų pareiškime iš tikrųjų nėra įvardijama Rusija, kaip tas nuolatinis baubas, kuriuo yra gąsdinamos visos Vakarų valstybės, bet yra labai trumpai ir aiškiai nurodytos visos šitos grėsmės, nevardijant tiesioginių objektų, kurie ir sukelia šitas grėsmes. Todėl man atrodo, kad šitą mūsų kreipimąsi į Vakarų valstybių atitinkamus parlamentus reikia paremti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, niekas neprieštarauja, kad būtų pritarta šio kreipimosi pateikimui. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime pritarti pateikimui.

Ar galime pasiūlyti Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo komitetams svarstyti šitą kreipimąsi? Taip. Taigi vėl ta pati procedūra. Prašom Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo komitetus svarstyti šį kreipimąsi ir pateikti savo išvadas dėl abiejų dokumentų, ar juos galima sujungti, ar juos reikia priiminėti atskirai. Mes artimiausiu metu lauksime komitetų išvadų.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavadavimo” projektas Nr.P-361 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Tada 1-3 darbotvarkės klausimas – trumpas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavadavimo”. Kviečiu vėl į tribūną Seimo Pirmininką. Pateikimas. Registracijos Nr.P-361.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, matyt, kartais taip atsitinka Seimo darbe ir galbūt taip gali atsitikti ir ateityje, kai ir Seimo Pirmininkas, ir jo pirmasis pavaduotojas gali būti išvykę. Mes neturime statutiškai nustatyto jokio principo, kas tokiu atveju pavaduoja Seimo Pirmininką. Todėl reikia daryti vienkartinį sprendimą ad hoc, kaip dabar siūloma. Galbūt tai bus precedentas ir ateityje panašiems sprendimams. Galbūt mes nutarsime įvesti kokį papildymą į Statutą, bet kol kas tai turbūt yra pakankama, taip susiklosčius aplinkybėms, kaip dabar, kai aš vykstu į Jungtines Amerikos Valstijas, Vašingtoną, o A.Kubilius, kaip parlamento vadovas, turi taip pat išvykti vietoje manęs atstovauti mūsų Seimui Tarpparlamentinėje sąjungoje. Štai ir visas reikalas, kodėl mums reikia padaryti formalų sprendimą, kad būtų aišku, kas tas kelias dienas vadovauja Seimui.

PIRMININKAS. Niekas nenori paklausti. Tokie sprendimai buvo daromi ir anksčiau, kai kildavo tokių problemų. Šiuo atveju ši procedūra yra aiški. Ar galime pritarti tokio nutarimo pateikimui? Ar, Seimo Pirmininke, siūlytumėte šiandien priimti šitą nutarimą? Seimo Pirmininkas siūlo dabar priimti šitą nutarimą.

Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, registruotis. Užsiregistravo 87 Seimo nariai.

Taigi ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto balsuoti? Taigi niekas nenori kalbėti.

Tada prašom pasiruošti balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavadavimo”. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 79.

PIRMININKAS. Už – 80. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusiųjų nėra. Taigi už balsavus 80 Seimo narių Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavadavimo” yra priimtas.

Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, nuo balandžio 9 d. atitinkamai pagarbiai elgtis su ponu A.Vidžiūnu.

Lietuvos Respublikos specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-266 (priėmimas)

Dabar 1-4a darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-266. Priėmimas. Kviečiu į tribūną pranešėją akademiką E.Vilką.

E.VILKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš nedaug ką turiu pridurti. Po svarstymo komitetuose buvo iškilę du pasiūlymai. Vienas – iš neprivatizuotinų sąrašų taip pat išbraukti energetikos sistemą, „Lietuvos dujas” ir „Lietuvos geležinkelius”, kadangi juos vis tiek reikės restruktūrizuoti, nors tokių planų dėl jų privatizavimo nėra, bet juos reikės pertvarkyti. O būdami minėtuose sąrašuose, jie negali būti pertvarkomi.

Antras punktas buvo, kad reikia pridėti, kad kiekvienam iš šių objektų, kurie išbraukiami iš neprivatizuotinų sąrašų, iki privatizavimo būtų priimtas įstatymas, kaip jie bus po privatizavimo reguliuojami valstybės. Kadangi šitas, dabartines privatizavimo procedūras ir šiaip numatė, tai čia jokių problemų nėra ir su tuo Vyriausybė sutinka. O dėl papildomų trijų objektų įtraukimo – taip, kaip Seimas bus nusiteikęs. Iš pradžių, kaip pamenate, Vyriausybė šito nesiūlė, bet kad jie būtų išbraukti, tai būtų labai naudinga. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pradedame priėmimą pastraipsniui. Įstatymas dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių pakeitimo. Vienas straipsnis. Ir šiam straipsniui yra S.Burbienės pataisa, kur siūloma išbraukti eilutę „Lietuvos jūrų laivininkystė”. Aš prašau S.Burbienę pradedant nuo šio pasiūlymo pateikti savo siūlymą.

S.BURBIENĖ. Teikiu šitą pasiūlymą, nes manau, kad tokią pelningą įmonę kaip „Lietuvos jūrų laivininkystė” vargu ar reikia išbraukti iš šito sąrašo, kadangi kitas žingsnis, kaip yra numatyta, bus privatizavimas. Jo pasekmes yra sunku numatyti ir, matyt, viena iš jų bus, kad vargu ar mūsų laivai plaukios su lietuviškomis vėliavomis. Aš manau, kad tai iš tikrųjų nėra naudinga valstybei. Todėl aš siūlau šitą eilutę išbraukti.

PIRMININKAS. Tokį pat siūlymą teikia J.Valatka. Ar, gerbiamasis Valatka, galėtumėte paspausti mygtuką ir pasakyti savo motyvus? J.Valatka. Prašom. Tiktai dėl šios eilutės.

J.VALATKA. „Lietuvos jūrų laivininkysė” yra normaliai dirbanti įmonė ir reikėtų paklausti autorių, kodėl ją reikia privatizuoti. Šiandien yra perkami nauji laivai, yra užsakymų mūsų laivus remontuoti ir statyti, laivai yra statomi mūsų jėgomis, aš turiu galvoje dalį laivų. Mūsų jūreiviai turi pakankamai darbo. Aš labai abejoju, kad po privatizavimo ten dirbs mūsų jūreiviai, ir labai abejoju, kad netgi galbūt ir plečiant krovinių pervežimą tai duos naudos mokesčių pavidalu mūsų šalies biudžetui. Aš manau, kad įvyks priešingai. Todėl siūlau šitą įmonę iš teikiamo projekto išbraukti. Be to, dar yra mano pateiktas pasiūlymas…

PIRMININKAS. Vėliau…

J.VALATKA. …straipsnį…

PIRMININKAS. Vėliau, pone Valatka. Gerai? Taigi dabar tiktai dėl „Jūrų laivininkystės”. Kalbame tiktai dėl „Jūrų laivininkystės”.

Ministras A. Žvaliauskas. Prašom.

A.ŽVALIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tiktai norėčiau visiems priminti, kad šiuo metu jau 20% „Jūrų laivininkystės” akcijų yra privačiose rankose. Galbūt mes galėtume diskutuoti dėl to, kokį akcijų paketą turėtų turėti valstybė šioje akcinėje bendrovėje, bet aš nematau jokios tragedijos, jeigu ir toliau ši bendrovė būtų privatizuojama. Be abejo, aš pasisakau už tai, kad bet kokiu atveju, turint omeny mūsų turimus įsipareigojimus dėl devintojo transporto koridoriaus aptarnavimo, šioje akcinėje bendrovėje kontrolę turėtų išlaikyti valstybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, dėl J.Valatkos ir S.Burbienės siūlymo. Yra du Seimo nariai... Kas norėtų kalbėti? K.Glaveckas? Dėl konkretaus siūlymo. Ne. Kas nori iš užsirašiusiųjų kalbėti dėl pataisos? Niekas nenori kalbėti dėl šios pataisos.

Taigi, prašom, pasirenkime… (Balsai salėje) Ir tada akademikas E.Vilkas dėl šios pataisos, dėl laivininkystės išbraukimo iš šio įstatymo, t.y. siūlymo palikti laivininkystę neprivatizuojamą, kam nepritaria ministras.

E.VILKAS. Galiu kalbėti?

PIRMININKAS. Taip, jūs galite.

E.VILKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tos abejonės dėl to, kad valstybė turi turėti gerai dirbančias įmones, su niekuo nesiderina. Pirmiausia su Lietuvos Konstitucija, kadangi mes sakome, kad ūkis grindžiamas privačia nuosavybe ir privačia iniciatyva. Tai kodėl valstybė turi turėti savo rankose laivininkystę? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, nepradėkime diskusijų.

E.VILKAS. Antras dalykas. Privatizavimas bus toks, kad dėl jo Lietuvos ūkiui bus geriau, nes prieš privatizuojant bus parengta privatizavimo programa ir iš tikrųjų bus nuspręsta… (Balsai salėje) Ne, ne.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom nesigąsdinti. Šiandien dar nevyksta privatizavimas.

E.VILKAS. Pirmiau bus programa, paskui bus privatizavimas. (Balsai salėje) Pirmiau reikia išbraukti, kad būtų galima rengti programą.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, galite pasakyti savo abejones ir motyvus kalbėdami dėl balsavimo motyvų, bet nepradėkite diskutuoti su pranešėju.

Dabar prašom registruotis. Balsuosime dėl S.Burbienės ir J.Valatkos pasiūlytos pataisos. Prašom registruotis. Užsiregistravo 81 Seimo narys.

Kas už tai, kad S.Burbienės ir J.Valatkos pataisa dėl „Lietuvos jūrų laivininkystės” būtų priimta, spaus mygtuką „už”. Kas mano, kad šios pataisos nereikia priimti, spaus mygtuką „prieš”. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 75 Seimo nariai. 35 – už pataisą, 37 – prieš, susilaikė 3. Taigi pataisa nėra priimta. (Balsai salėje) Nedirba Centro frakcijos aparatūra ar… Dirba! Matome, kad balsavote. (Balsai salėje) Prašom perbalsuoti. Dar sykį registruojamės. Prašom registruotis. Prašom. A.Sakalas dėl vedimo tvarkos.

A.SAKALAS. Pirmininke, kadangi yra labai nedidelis balsų skirtumas, aš prašyčiau balsuoti pakeliant rankas.

PIRMININKAS. Gerai. Galime balsuoti pakeldami rankas. Prašom. Vis tiek registruojamės. Užsiregistravo 86 Seimo nariai.

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dar sykį kartoju: balsuojame dėl S.Burbienės ir J.Valatkos pataisos dėl „Lietuvos jūrų laivininkystės”. Balsuojame dėl šios pataisos.

Kas už tai, kad ši pataisa būtų priimta, balsuoja už. Kas mano, kad jos nereikia, balsuoja prieš. Taigi prašom balsuoti. Kas už pataisą, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Prašom nevesti agitacijos balsavimo metu ir netrukdyti balsų skaičiavimo komisijai. Kiek balsų?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 40.

PIRMININKAS. Už – 40. Kas prieš pataisą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 42.

PIRMININKAS. Prieš – 43. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. 2.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.

PIRMININKAS. Susilaikė 2. Taigi balsavus prieš 43, susilaikius 2 ir balsavus už pataisą 40 pataisa dėl „ Lietuvos jūrų laivinininkystės” nėra priimta.

Dabar antroji J.Valatkos pataisa dėl… (Balsai salėje) Atsiprašau, J.Valatkos dėl Gargždų valstybinės įmonės… Turbūt dėl Gargždų valstybinės naftos įmonės, jeigu aš teisingai suprantu. Prašom kalbėti. J.Valatka. Jeigu galite... J.Valatka. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, vis dėlto turbūt vyksta radijo transliacija. Aš norėčiau, kad jūs teisingai kirčiuotumėte mano pavardę.

Dabar dėl pačios pataisos, dėl Gargždų valstybinės naftos įmonės. Visiems yra aišku, kokia tai įmonė. Mes neturime daug naftos išteklių ir turėtume aiškiai apibrėžti, kad iš šios įmonės veiklos valstybė privalo gauti įvairiapusę naudą. Pabrėžiu, įvairiapusę naudą. Nėra ten labai daug naftos, bet tai yra mūsų valstybės turtas. Todėl aš nesiūlau, jokiu būdu nesiūlau privatizuoti šitos įmonės, nes ten valstybė savo sprendimais turi daryti pakankamą įtaką, ir siūlau savo pataisą.

PIRMININKAS. Ir dėl šios pataisos – V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš remiu J.Valatkos pataisą, kadangi šis objektas yra susijęs su mūsų gelmių ištekliais, o mūsų gelmių ištekliai yra išimtinė valstybės nuosavybė, todėl šiuo atveju mes tikrai turime labai aiškiai pasakyti, kad tai neturėtų būti privatizuojama.

PIRMININKAS. Ar V.Knašys?.. Čia vėl kompiuteris, man atrodo... Nėra. V.Pakalniškis norėtų tarti žodį? Ne.

Tokiu atveju prašom, gerbiamieji Seimo nariai, pasiruošti balsuoti dėl šios pataisos, ar pritariame J.Valatkos teikiamai pataisai.

Ar, akademike, dar norėtumėte tarti baigiamąjį žodį?

E.VILKAS. Aš tik noriu pasakyti, kad gelmių naudojimas yra valstybės licencijuojamas ir prižiūrimas. Ir čia daugiau nieko valstybiško nereikia. Tegu privačios įmonės dirba.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti. Registruojamės. (Balsai salėje) Tai negadinkite. (Balsai salėje) Prašom registruotis. Registracija nevyksta. (Balsai salėje) Tai tik rodo, kad valstybinės įmonės ir organizacijos šiais sunkiais laikais gali dirbti.

Gerbiamieji Seimo nariai, nevykdysime šiuo momentu registracijos. Prašom pasiruošti balsuoti. J.Šimėnas dar nori tarti žodį. Dėl balsavimo motyvų ar… Prašom. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Tik neveikia mano mygtukas. Aš remiu pasiūlymą dėl Gargždų naftos įmonės neprivatizavimo, turiu labai rimtų argumentų. Kad ši įmonė buvo valstybinė ir jos dabartinis kapitalas yra 24 mln. Lt, iš kurių apie 60% sudaro gręžiniai, tai pernai valstybė gavo apie 2 mln. Lt pelno ir dividendų numatoma, jeigu lieka valstybinė įmonė, 1 mln. Lt.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Vyksta registracija. Prašom registruotis, kol dar yra galimybė.

J.ŠIMĖNAS. Taip pat šita įmonė yra dviejų bendrų įmonių su Švedija ir Danija savininkė. Nuo ateinančių metų šios dvi įmonės pradės pilną naftos eksploatavimą, todėl visas pelnas atitektų šiai įmonei – Gargždų naftos įmonei. Jeigu Gargždų naftos įmonę mes privatizuosime, vadinasi, visas pelnas, kurį gaus dar dvi įmonės, siurbiančios lietuvišką naftą, eis į privačias rankas. Taip pat privatizuojant įmonę už 24 mln. Lt privatizuojama licencija eksploatuoti naftą iš 3-4 mln. tonų telkinių. Vadinasi, privatizuojant už 24 mln. Lt, nusiperki telkinius už 1 mlrd. Lt. Aš visiškai nesuprantu šitokio mūsų žingsnio, nes jeigu privatizuojant Gargždų naftą kapitalas nesiverčia kita puse, o tik apie 30-40% bus privatus kapitalas, vadinasi, įmonė nesikeičia, tampa akcine, tačiau mes didžiąją dalį savo lėšų atiduodame į kažkieno rankas – šiandien visiškai nežinomas rankas. Todėl negalima šitaip mums elgtis.

Taip pat kolegos man sufleruoja, kad Krikščionių demokratų frakcija prašo šio įstatymo svarstymo pertraukos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstymas jau nebevyksta, dabar yra priėmimas ir pertraukos priimant nedaromos.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Pranešėjas pasakė savo nuomonę dėl šios pataisos. Dar sykį norite registruotis, taip? Pabandykime dar sykį registruotis. Registracija. Prašom registruotis.

Iš viso užsiregistravo 94 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime kompiuteriu, jeigu kompiuteris gerai veiks. Balsuojame dėl J.Valatkos pateikto siūlymo išbraukti iš šio sąrašo Gargžų valstybinę naftos įmonę. (Balsai salėje) Neveikia kompiuteriai. Prašome balsuoti pakeliant rankas. Kas už J.Valatkos pataisą, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 40.

PIRMININKAS. Kas prieš? (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, čia yra Seimas, ne koks nors Gariūnų turgus ir diskusijas reikia vesti taip, kaip numato Statutas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 54.

PIRMININKAS. Prieš – 55. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Taigi balsavus už pataisą 40, prieš – 55 ir 2 susilaikius J.Valatkos pataisa dėl Gargždų valstybinės naftos įmonės nepriimta. Taigi šitos pataisos yra apsvarstytos.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar turime Ekonomikos komiteto pataisą šiam straipsniui. Ar galėtų kas nors iš Ekonomikos komiteto ją pateikti? Ar staiga Ekonomikos komiteto narių nėra salėje? A.Šimėnas. Prašom. Dėl trijų papildomų įmonių.

A.ŠIMĖNAS. Mūsų komiteto sprendimas yra pateiktas Seimo nariams. Vienos dalies, kad nebūtų įtrauktos papildomos įmonės, gerbiamasis pranešėjas nepriima. Už tą nuostatą balsavo tik keletas komiteto narių, o didelė dalis taip pat neparėmė, kad būtų papildomai įtraukta (aš asmeniškai taip pat balsavau prieš tai, kad būtų įtraukti papildomi objektai), tai tokiu būdu yra pranešėjo nuostata atmesti, todėl mes jos negalime ginčyti. O kita vertus, su antra mūsų nuostata, kad įstatymas būtų parengtas dėl to, kaip valstybė vykdys savo politiką po tų objektų privatizavimo, pranešėjas sutinka. Na, ir, be abejo, mes manome, kad tai būtų jau šis tas, šioks toks aiškumas dėl tų objektų veiklos po privatizavimo. Juk dėl to taip nuogąstauja visuomenė. Manau, tai yra reikalinga, ir kviečiu pritarti tai nuostatai, tuo labiau kad tam pritarė ir įstatymo pateikėjas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes turime svarstyti pirmą pasiūlymą – dėl trijų objektų išbraukimo iš valstybinių įmonių, kurios iki 2000 metų turi būti specialios paskirties bendrovės, sąrašo. Tos trys įmonės yra Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos energija”, Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos dujos”, valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai”, kaip siūlo Ekonomikos komitetas, kuris nėra šiuo klausimu vieningas. Prašom. S.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Aš kviesčiau gerbiamuosius Seimo narius pritarti Vyriausybės pasiūlymui, nors komitete mes už tai balsavome.

PIRMININKAS. Tai jūs vis dėlto siūlote neparemti Ekonomikos komiteto siūlymo?..

S.R.PETRIKIS. Siūlau neparemti.

PIRMININKAS. … ir likti prie to, ką siūlė Vyriausybė. Prie to sąrašo, taip? Ar yra kas nors, kas norėtų paremti Ekonomikos komiteto siūlymą ir reikalautų dėl jo balsuoti? Nebeliko. Ekonomikos komiteto nariai yra įtikinti, kad jų pasiūlymas papildomai išbraukti iš neprivatizuojamų objektų sąrašo dar tris įmones buvo šiek tiek per ankstyvas, bet tai nereiškia, kad prie to siūlymo nebus grįžta kada nors, šiek tiek vėliau.

Ar akademikas E.Vilkas norėtų dar tarti žodį? Atrodo, kad Seimas vieningai nutarė nebalsuoti už šitą siūlymą.

E.VILKAS. Na, čia klausimas nėra degantis. Žinoma, prie jo reikės po poros mėnesių grįžti, nes reikės su tomis įmonėmis kažką daryti. Bet aš ta pačia proga norėjau dėl 2 straipsnio abiejų įstatymų…

PIRMININKAS. Tada aš norėčiau, gal dar… Gerbiamieji Seimo nariai, tai bendru sutarimu už pirmąjį Ekonomikos komiteto siūlymą mes nebalsuojame? Dabar yra antrasis siūlymas, kurį jau A.Šimėnas pristatė, dėl 2 straipsnio. 2 straipsnį papildyti, kad įstatymas papildomas 4 straipsniu, ir šiuo atveju 3 objektai iš tos pataisos jau išbraukiami, nes apie juos nekalbame, o liktų „Lietuvos jūrų laivininkystė”. Gali būti privatizuojama tik po to, kai bus priimtas įstatymas „Dėl šio objekto veiklos valstybinio reguliavimo po privatizavimo”. Turbūt tokia redakcija bus, taip? Ar jūs, akademike, galėtumėte tarti žodį dėl šios pataisos?

E.VILKAS. Kaip aš jau minėjau, ta pataisa visiškai priimtina. Čia galima antrajame įstatyme, kur lieka dvi įmonės, paminėti, kad kiekvienos iš jų…

PIRMININKAS. Bet dabar mes kalbame dėl šio įstatymo, tai…

E.VILKAS. O dėl šito, tai viskas gerai, tik reikėtų išbraukti „infrastruktūros strateginiai”...

PIRMININKAS. A, pavadinime nereikia.

E.VILKAS. … nes niekur nėra susitarta, kas tai yra strateginiai. Kai mes juos pavadiname strateginiais, paskui kyla, kodėl privatizuojate strateginius. Taigi pirma susitarkime, kas tai yra. Dėl to įstatyme būtų netikslinga juos įrašyti. Tiesiog išbraukti žodžius „infrastruktūros strateginiai”.

PIRMININKAS. Tada pavadinime nelabai kas lieka. Jeigu…

E.VILKAS. Lieka objektai.

PIRMININKAS. Ne, matote, čia yra straipsnio pavadinimas. Čia šiek tiek… Aš suprantu, bet pagal įstatymų leidybą po žodžių „4 straipsnis” turėtų būti straipsnio pavadinimas. Galbūt galima pavadinti, aš tiesiog ekspromtu, nes straipsnio pavadinimas, aišku, nieko nereiškia. Tiesiog pavadinti „Lietuvos jūrų laivininkystės” privatizavimas”. Ar sutiktų? Nes bus tik apie šį objektą.

E.VILKAS. Galėtų būti pavadinta „papildomi apribojimai”.

PIRMININKAS. Papildomi apribojimai, taip. Tinka? Komiteto vadovas sako, kad tinka toks pavadinimas. Jis tikrai esmės nekeičia. Gerbiamieji Seimo nariai, ar šį… Dabar konkrečiai dėl šio 4 straipsnio. Kas dar norėtų kalbėti? (Balsai salėje) Taip. Aš atsiprašau, tikrai teisinga pastaba, nes 1 straipsnio mes nebaigėme, pataisas aptarėme ir turime apsispręsti dėl viso 1 straipsnio. Dėl 1 straipsnio tokio, koks jis yra apsisprendus dėl pataisų. Ar yra norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl viso 1 straipsnio. Dar sykį registruojamės. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti kompiuteriu. Kas už 1 straipsnį? Jūs užsiregistravote, aš tikiuosi? Kadangi baigėsi registracija, prašom pabandyti balsuoti kompiuteriu. Kas už 1 straipsnį, prašome spausti mygtuką „už”. Kas prieš, tas – „prieš”.

Iš viso balsavo 81 Seimo narys. 50 – už, prieš – 24, 7 susilaikė. Taigi 1 straipsnis yra priimtas. Mes šiek tiek užbėgome už akių ir jau dėl papildomo 4 straipsnio esame apsitarę. Ar yra norinčių kalbėti dėl papildomo 4 straipsnio? S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Aš visų pirma norėčiau pasakyti, kad šiame įstatyme yra tik vienas straipsnis, todėl, matyt, turėtų būti antras straipsnis papildomas. Jeigu mes kalbame apie įstatymą, kurio registracijos Nr.P-266? Čia yra vienas straipsnis.

PIRMININKAS. Taip. 2 straipsnis taip ir vadinasi – įstatymo papildymas 4 straipsniu. Jūsų nuomonė dėl to?

S.BURBIENĖ. Kokiu 4 straipsniu?

PIRMININKAS. Pataisoje yra 1 straipsnis. Dabar pataisą papildome 2 straipsniu, kad patį pagrindinį įstatymą papildome 4 straipsniu. Jūs daugiau neturite ką pasakyti? J.Valatka.

J.VALATKA. Ką gi, tai šioks toks valstybės reguliavimas, kuris bus numatytas šiuo įstatymu jūrų laivininkystėje, skamba šiek tiek nerimtai, nes jūs, įsivaizduodami šitos įmonės darbą, turbūt galite pagalvoti, ką tame įstatyme galima būtų įrašyti.Todėl aš netikiu šiuo įstatymu, kad jis reguliuos šią įmonę naudingiausia Lietuvai linkme. Bet kadangi tai yra bent kažkoks bandymas, aš jį palaikyčiau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome dar sykį registruotis. Registracija. (Balsai salėje) Prašome registruotis, pažiūrėsime, kaip atrodo…

J.ŠIMĖNAS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. J.Šimėnas. Prašom.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai.

J.ŠIMĖNAS. Aš suprantu, pone pirmininke, kad mano vienas balsas čia nieko nereiškia, tačiau aš kėliau ranką, nes mano mygtukas ir praeito balsavimo metu neveikė. Jūs visiškai nereagavote. Aš nežinau, kaip man dalyvauti posėdyje.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Galime balsuoti pakeldami rankas. Prašom pasiruošti balsuoti dėl 2 straipsnio, kuriuo įstatymas buvo papildytas 4 straipsniu. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 97.

PIRMININKAS. Už – 97. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Taigi 2 straipsnis balsavus už 97 Seimo nariams priimtas. Dabar prašom dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų siūlytos pataisos buvo atmestos. Jūs puikiai žinote, ką darote. Žengiate labai lemtingą žingsnį ir už tą žingsnį, matyt, turėsite ir atsakyti. Aš turiu omenyje valdančiąją koaliciją. O socialdemokratai pasisako prieš ir, negana to, prašome, kad būtų balsuojama vardiniu būdu.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, neseniai praėjo savivaldybių rinkimų agitacija ir mes turėjome labai daug susitikimų su gyventojais. Kalbėjome tuo konkrečiu klausimu – ką galima privatizuoti, o ką reikia išlaikyti Lietuvos valstybės rankose. Tikrai dauguma pasisakė, kad tokios kaip Gargždų valstybinė naftos įmonė, „Lietuvos jūrų laivininkystė” būtų vis dėlto reguliuojamos valstybės. Mes, krikščionys demokratai, pasisakome už tai, kad geriausiai tvarko privatininkas, taip. Tačiau vis dėlto valstybinis reguliavimas turi išlikti. Todėl mes ir priešinomės šio įstatymo priėmimui, šioms nuostatoms, nes pirmiausia norėjome, kad būtų priimtas Valstybinio reguliavimo įstatymas, kai lemiamu momentu valstybė gali įsikišti į tokių monopolijų privatumą. Todėl aš konkrečiai negalėsiu balsuoti už šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis užsirašė iš anksto.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstydami šį įstatymą mes elgiamės taip, kaip yra įprasta mūsų, deja, labai dar negilioje politinės kultūros dirvoje. Praeitais metais daugelis partijų pasirašė bendrą pareiškimą dėl strateginių objektų neprivatizavimo iki 2000 metų. Tuomet LDDP spaudžiant opozicijai ir priėjus bendrą kompromisą pateikė Specialiosios paskirties įmonių įstatymą ir tas sąrašas buvo patvirtintas. Taigi, nors ir kai kuriems Seimo nariams prieštaraujant, kažkaip Seimas bendru kompromisu pasiekė tokį rezultatą – iki 2000 metų. Visi laukiame, kad norint toliau spręsti tuos klausimus pirmiausia reikėtų pateikti išsamų privatizavimo programos planą, nurodyti mechanizmus, išdėstyti motyvus ir tik tada galima konkrečiai kalbėti, kas, koks objektas bus įvardytas kaip strateginis, kas gali būti privatizuojama, kokiu būdu, kokia valstybės įtaka ir t.t., tačiau iki šiol nesulaukėme jokių protingų sprendimų. Vėl maždaug tas pats principas – leiskite daryti, ką norime, nekreipiant dėmesio į šios problemos nacionalinį aspektą.

Norėčiau pasiūlyti Seimui susipažinti su Seimo nario K.Glavecko pateikta privatizavimo programos sistema ir schema, kuri iš tikrųjų turėtų būti pirmiausiai svarstoma, o tik po to jau daromos tokio įstatymo pataisos. Aš esu įsitikinęs, kad natūralios monopolijos neturėtų būti privatizuojamos, turėtų išlikti valstybės rankose. Šiuo atveju socialdemokratai visada yra nuoseklūs ir pasisako už valstybės prioritetų išsaugojimą, nes tai yra ir mūsų vidaus saugumo, ir tarptautinės politikos garantija, todėl esu prieš ir siūlau būtinai palaikyti vardinį balsavimą.

PIRMININKAS. R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, apie Vyriausybės numatytą ir Konservatorių partijos teikiamą stateginių įmonių privatizavimą, matyt, jau verta kalbėti gal tik tokia forma, kokia kalbėjo apie Lietuvos kariuomenės ar Žemaitijos privatizavimą. Tai jau nebe satyra, o farsas. Man labai gaila, kad mes priversti dalyvauti šitame farse. Aš taip pat Jungtinės frakcijos vardu prašau vardinio balsavimo. Tegul taip būna, bet žinokime, kas yra kas.

PIRMININKAS. Keturi Seimo nariai kalbėjo prieš, dabar galima kalbėti tiktai už.

L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Man labai skaudu girdėti, kad dviejų partijų, kurios pasisako už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, t.y. Krikščionių demokratų ir Socialdemokratų partijų, atstovai šiandien taip rimtai kovoja prieš privatizavimo programą. Ponai, būkite nuoseklūs iki galo ir nepamirškite, kad liepos mėnesį sužinosime rezultatus (taip pat ir šiandienos kalbų Seime), kad signalas, kurį pasiuntė Vyriausybė, jog privatizavimo programa šiemet bus labai rimta ir ji pritrauks daug užsienio investuotojų, buvo sutiktas su dideliu džiaugsmu kiekvienoje valstybėje, kuri jau yra Europos Sąjungos narė, ir pačioje Europos Sąjungoje. Šiandien jūs traukiate vežimą atgal, todėl pagalvokite ir apie pasekmes, ir apie atsakomybę. Aš tikrai pasisakau už ir raginu visus Seimo narius dar kartą pagalvoti prieš balsuojant nepriklausomai nuo to, kokiai frakcijai jūs priklausote. Pagalvokite apie pasekmes, apie mūsų visos politikos prioritetų prioritetą – narystę Europos Sąjungoje.

PIRMININKAS. Ir A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Na, aš iš karto noriu pasakyti, jog esu už, ir kviečiu kitus taip pat balsuoti. Čia buvo daug pasakyta, kad… šito Seimo, nes bus perduota į privačias rankas. Aš manau, kad apie tai nekalba ir pranešėjas. Akcijų paketą turės šito Seimo, nes jie taip pat ir Vyriausybė. Valstybės įmonės visose šalyse veikia neefektyviai. Kur kas efektyviau veikia privatus kapitalas. Aš suprantu, kad vieną kartą nudegus norisi pūsti ir į šaltą. Aš kalbu apie tą privatizaciją, kuri vykdoma valdančiosios partijos buvimo laikais, tačiau mes siekiame normalių europinių santykių. Pranešėjas sakė, kad bus parengta privatizavimo programa, ir niekas negalės susigriebti valstybės turto taip, kaip buvo daroma anksčiau. Aš siūlau balsuoti už ir populistiškai nesisvaidyti šūkiais.

PIRMININKAS. S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau kalbėti apie tai, kad privatus ūkis visuomet dirba efektyviau. Tai įrodė pasaulio praktika. Galų gale mes visi žinome, kad privataus, kai yra šeimininkas, yra didesni mokesčiai į biudžetą, kadangi jis dirba efektyviau. Tačiau šiame įstatyme apskritai nekalbama apie tai, kokiu laipsniu, kaip, kada ir kokiais terminais bus privatizuojami šitie objektai. Čia tiktai yra Vyriausybei atrišamos rankos, duodama teisė privatizuoti. Mes puikiai žinome, buvo jau sakyta ir Ministro Pirmininko, kad kiekvienas strateginis objektas turės savo atskirą programą, pagal kurią jis bus privatizuojamas. Norėčiau, kad mes pritartume šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų dar paremti šį įstatymą? Ar galima tuo apsiriboti? Taigi baigiame kalbas dėl balsavimo motyvų.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, turėtume apsispręsti, ar balsuosime vardiniu būdu. Jeigu būtų nutarta balsuoti vardiniu būdu, aš siūlyčiau iš pradžių apsispręsti ir dėl kito įstatymo. Matyt, dėl abiejų įstatymų galėtume balsuoti vardiniu būdu. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad balsuotume vardiniu būdu, bet balsuojam šiek tiek vėliau, kai apsispręsime ir dėl pataisų antrojo įstatymo. Po to dėl abiejų įstatymų galėsime balsuoti vardiniu būdu. Gerai? Sutarėme bendru sutarimu. Kol kas…

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis pirmininke!

PIRMININKAS. Taip. V.Bogušis. Pašom.

V.BOGUŠIS. Aš labai atsiprašau. Išties iškilo didelis neaiškumas. Buvo Ekonomikos komiteto pasiūlyme dėl privatizuojamų objektų tokia tezė: gali būti privatizuojami tik po to, kai bus priimti įstatymai dėl šių objektų veiklos valstybinio reguliavimo po privatizavimo. Ar šita norma?..

PIRMININKAS. Pataisa priimta, gerbiamasis.

V.BOGUŠIS. Priimta?

PIRMININKAS. Priimta. Pone Boguši, prašom atidžiai sekti.

V.BOGUŠIS. Labai ačiū. Mums buvo neaišku.

PIRMININKAS. Na, jūs balsavote dėl šio straipsnio… Aš nežinau, dėl ko jūs balsavote. Kitą sykį reikia išsiaiškinti, dėl ko balsuojate.

Gerbiamieji Seimo nariai, balsavimą dėl viso įstatymo „Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių” pakeitimo įstatymo mes atidedame šiek tiek vėliau.

Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-267 (priėmimas)

Dabar pradedame darbotvarkės 1-4b klausimą – Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Registracijos Nr.P-267.

Prašom, gerbiamasis pranešėjau, kelis žodžius apie pateiktas pataisas.

E.VILKAS. Čia viskas yra labai analogiška anam. Aš taip pat siūlyčiau išbraukti tuos du žodžius: „infrastruktūros strateginiai”. Kadangi čia yra du, kad būtų visiškai aišku, jog kiekvienam iš jų ir reikia įrašyti žodį, kad gali būti privatizuojami tik po to, kai bus priimti įstatymai dėl kiekvieno šių objektų veiklos valstybinio reguliavimo.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame pastraipsniui. S.Burbienė teikia pataisas.

Prašome S.Burbienę pateikti savo pataisas – 1 straipsnio antrąją dalį papildyti vienu ir kitu pasiūlymu. Prašom.

S.BURBIENĖ. Aš siūlau 1 straipsnio antrąją dalį papildyti: ten, kur yra Krašto apsaugos ministerijos eilutė, papildyti dar dviem objektais. Jeigu mano pasiūlymas būtų priimtas, tada juos reikėtų išbraukti iš penktosios dalies. Aš siūlau iš Krašto apsaugos ministerijos dalies išbraukti valstybinį žurnalą „Karys” pirmiausia dėl to, kad pagal Visuomenės informavimo priemonių įstatymą negali būti visuomenės informavimo priemonės, kuri priklausytų valstybei. Tokių valstybinių neturėtų būti, todėl čia reikėtų priimti atitinkamą sprendimą, nes išeina dviejų įstatymų prieštaravimas.

Taip pat siūlau išbraukti valstybinę siuvimo įmonę „Apdaras”, nes tikrai esu įsitikinusi, kad tiek kelnes, tiek milines gali siūti nebūtinai tik šita viena įmonė. Siuvimo įmonės tikrai nėra monopolistės ir gauti valstybės užsakymą siuvimo įmonei, manau, kiekvienai būtų visai ne pro šalį. Todėl aš tikrai galvoju, kad turėti tokią atskirą įmonę ir ją laikyti strateginiu objektu – aš tuo labai abejočiau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašome dėl S.Burbienės pataisos.

V.Stasiūnaitė dėl šios pataisos?

V.STASIŪNAITĖ. Ne, aš dėl kitos.

PIRMININKAS. Tiktai dėl pataisos. Tada palaukite. J.Mocartas dėl S.Burbienės pataisos? Prašom.

J.MOCARTAS. Ne, ne dėl jos.

PIRMININKAS. Ne dėl jos? A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš palaikau gerbiamosios kolegės pataisas. Manau, jeigu mes jau iš tiesų privatizuojame strateginius objektus, tai siuvyklą ir žurnalą reikėtų privatizuoti.

PIRMININKAS. Ir V.Zabukas dėl S.Burbienės pataisos.

V.ZABUKAS. Aš turiu dar vieną pataisą.

PIRMININKAS. Ne. Tiktai dėl S.Burbienės pataisos.

V.ZABUKAS. Atleiskite.

PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti… Registruojamės. Gal kompiuteris jau geriau veikia. Registracija vyksta. Balsuosime dėl S.Burbienės pirmosios pataisos – papildyti privatizuojamų objektų sąrašą dviem naujais objektais.

Užsiregistravo 96 Seimo nriai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už S.Burbienės pataisą, prašome balsuoti už, kas prieš, tas balsuoja prieš. Iš viso balsavo 81 Seimo narys: 33 – už, 40 – prieš, 8 susilaikė. Kol kas jūsų pataisai nepritarta.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, antroji S.Burbienės pataisa. Prašom. S.Burbienė dėl Radijo ir televizijos centro ir „Lietuvos telekomo”. Jeigu būtų galima atskirai, tada balsuosime dėl kiekvienos eilutės, gerai? Prašom dėl Televizijos centro.

S.BURBIENĖ. Aš tik norėjau pasakyti, kad gal ir praėjusį kartą reikėjo balsuoti už kiekvieną atskirai. Bet tiek to, kaip nubalsavome… vis tiek pozicija aiški.

Kodėl aš siūlau išbraukti iš 1 straipsnio antrosios dalies, t.y. neprivatizuotus palikti Lietuvos radijo ir televizijos centrą ir valstybinę įmonę „Lietuvos telekomas”. Man atrodo, dėl šito klausimo buvo pakankamai daug kalbėta, motyvų daug išsakyta, daugiau, matyt, negu reikia, tačiau pastaruoju metu mane labai nustebino kolegų Seimo narių – ministrų kalbos dėl to, kad šitų įmonių darbuotojai bet kokiu atveju nenukentės. Ar jums neatrodo, kad tai yra tam tikras darbuotojų papirkinėjimas, žadant jiems didesnes algas, tiesa, tik neaišku, iš kokių šaltinių, ir duodant jiems akcijas, kad tiktai jie nebandytų padaryti, ypač „Telekomas”, kuris dar kol kas tyli, taip, kaip Radijo ir televizijos centras – viešai nesakytų, kad tai, kas daroma, yra daroma negerai. Tie ministrų motyvai, pasiūlymai mane kaip tik ir paskatino siūlyti išbraukti kaip tik tas įmones iš privatizuojamų sąrašo. Iš tikrųjų yra, ypač „Telekomas”, nežiūrint visų šalutinių įmonių, šalia esančių, yra monopolistas, ir tai atsilieps ateityje ir paslaugų kainoms, ir kitiems dalykams.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūs kalbėjote, aišku, dėl abiejų pasiūlymų. Gal mes tada galime ir išsakyti savo nuomonę dėl abiejų jūsų pasiūlymų. Aš prašau ministrą R.Pleikį išsakyti savo nuomonę.

Prašom. R.Pleikys.

R.PLEIKYS. Šiuo metu mūsų žinyboje labai rimtai dirbama, galima sakyti, iš esmės viena tema, kaip dabar madinga sakyti: rengiami saugikliai, kad iš tikrųjų neįvyktų tokių blogybių, į kurias atkreipia dėmesį gerbiamieji opozicijos nariai. Yra labai daug punktų. Aš pamėginsiu trumpai išvardyti. Pirmiausia dėl Nacionalinio radijo ir televizijos laidų transliavimo apimties, kad privatizavus tokius objektus kaip „Lietuvos telekomas” ir Radijo ir televizijos centras jokiu būdu nenukentėtų nei nacionalinio radijo, nei televizijos transliacijos tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.

Antras momentas yra dėl tolesnio kaimo telefonizavimo ir atitinkamų įpareigojimų toms firmoms, kurios toliau plėtos ryšius po šių objektų telefonizavimo.

Trečiasis – dėl monopolinių teisių nesuteikimo, jeigu būtų nutarta vėliau privatizuoti daugiau kaip 50% „Lietuvos telekomo”, nors, be abejo, privati įmonė visada savo prigimtimi efektyviau dirba už valstybinę, tačiau vien tiktai valstybinį monopolį pakeisti privačiu monopoliu tikriausiai būtų neteisinga.

Taip pat yra rengiami dokumentai dėl šių įmonių privatizavimo įstatymo, galbūt gavus ekspertų išvadas ir prieš tai sujungiant „Lietuvos Telekomą” ir Lietuvos radijo ir televizijos centrą tam, kad būtų galima jų abiejų turimas didžiules technines infrastruktūras panaudoti efektyviau.

Be jokios abejonės, pritartume nuostatai, kad 5% ar pan. akcijų galėtų tekti šių įmonių darbuotojams. Yra rengiamas telekomunikacijų vystymo planas, kad po privatizavimo telekomunikacijos mūsų valstybėje nebūtų vystomos stichiškai arba kaip šaus į galvą privatiems savininkams.

Dėl Sausio 13-osios memorialo priežiūros jau įrašyti dabar išduodamoje Radijo ir televizijos centro licencijoje atitinkami įpareigojimai šiai įmonei, jos vadovams. Be abejo, tai bus palikta ir privačiai firmai išduodamoje licencijoje. Aiškiai yra aptariama licencijoje ir kituose dokumentuose Radijo ir televizijos centro ir „Lietuvos telekomo” darbas pavojaus valstybei atveju – kaip ir kas, kokios sistemos turi veikti.

Taip pat yra manoma, kad vėliau konkurso būdu renkantis partnerius, kurie šias įmones privatizuos, reikėtų pagalvoti, kad gal tai galėtų būti ar įmonės, ar kitų šalių telekomai, ar firmos iš Europos šalių ir ne tik iš Europos šalių, bet tikriausiai ir iš NATO šalių. Ką tai reiškia, gerbiamieji kolegos, jūs puikiai suprantate. Aš išvardijau toli gražu ne visus saugiklius, kurie yra rengiami konkrečiai mūsų žinyboje. Norėčiau pasidžiaugti, kad čia petys į petį gana intensyviai dirba ne tiktai Ryšių ir informatikos ministerija, bet ir Europos reikalų ministerija, taip pat ir privatizavimo institucijos. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš atsiprašau, aš apsižiūrėjau, kad J.Valatka pateikė tokias pačias pataisas, kokias dabar svarstome. Taigi J.Valatka irgi tars žodį. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, konservatorių buvo pasakyta, kad privatus ūkis yra efektyvesnis už valstybinį. Aš noriu priminti, mes kalbame apie monopolijas. Turbūt reikia skirti sąvokas, kur yra konkurencija ir kur yra monopolija. Tai viena.

Norėčiau reaguoti taip pat į ponios L.Andrikienės pasakytą pastabą, kaip mes einame į Europos Sąjungą. Aš taip pat galėčiau paklausti: o su kuo mes einame? Pliki ir basi ten nueisime.

Kitas aspektas yra tai, kad mes galėtume privatizuoti tokią įmonę, kuri realizuoja produkciją eksportui. Visiškai sutikčiau su šitais argumentais, tačiau mes privatizuojame paslaugas, ir kai didės paslaugų kaštai, o jie, be abejo, didės, tai leiskite paklausti, iš ko mes mokėsime, iš ko mūsų žmonės mokės. Bus imami mūsų pinigai užsienio kapitalo efektyvumui didinti. Aš siūlau savo pataisas, kurios padės išvengti to, kas numatoma padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis. Aš atsiprašau. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Mane iš tikrųjų šiek tiek stebina šitas visų objektų privatizavimas, ypač mane stebina radijo ir televizijos privatizavimas. Juk visi gerai žinome...

PIRMININKAS. Aš prašau, gerbiamasis, neklaidinti žmonių. Radijas ir televizija neprivatizuojami. Yra centras ir „Telekomas”, ne radijas ir televizija.

P.GRAŽULIS. Na, tai vis tiek Radijo centras. Yra darbuotojų atviras laiškas – kreipimasis į Seimo narius, kuriame nurodo, kad nereikėtų privatizuoti šitų objektų. Mes visi puikiai žinome Sausio 13-osios įvykius, mes gynėme, kvietėme žmones prie šitų objektų, žmonės mirė už šiuos objektus. Jie yra aplaistyti žmonių krauju ir jie tapo Lietuvos. Aš niekada nesutikčiau, kad tai taptų kažkokiu UAB. Aš manau, negalima šitaip visko iš eilės privatizuoti. Gerbiamieji, kai buvo išsakyti mums, krikščionims demokratams, priekaištai, kad mes esame nenuoseklūs ir esame prieš privatizavimą, tačiau mes nepasisakome prieš privatizavimą, bet mes pasisakome prieš strateginių objektų privatizavimą, ką 1996 m. buvo išsakiusi ir Tėvynės sąjunga. Mes esame nuoseklūs. Aš asmeniškai abejoju, ar šitų strateginių objektų privatizavimas (ir neaišku kam) vis dėlto mums padės integruotis į Europos Sąjungą ir NATO.

Aš negalėsiu balsuoti už radijo ir televizijos stočių privatizavimą.

PIRMININKAS. Reikia vartoti žodį „centras”, nes kalbam apie centrą. Ar Seimo Pirmininkas V.Landsbergis nori tarti žodį?

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų turėjau abejonių dėl „Lietuvos telekomo”, ypač dėl Radijo ir televizijos centro, ir buvau tas abejones pasakęs ministrui ponui R.Pleikiui. Dabar aš matau, kad yra padarytas tam tikras labai svarbus saugiklis, panašiai kaip ir kai kuriais kitais atvejais. Tai, kas yra teikiama Ekonomikos komiteto, čia, matyt, irgi bus įrašyti žodžiai „dėl kiekvieno šių objektų valstybinio reguliavimo po privatizavimo”, mane tenkina, todėl aš nemanau, kad reikia išbraukti svarstant dabar šį klausimą. Su tokia išlyga tie objektai gali būti paliekami įstatyme kaip išbraukiami iš neprivatizuojamų, bet privatizuojami tiktai su šita išlyga. Aš pasinaudodamas proga taip pat noriu atkreipti jūsų visų dėmesį, kad mes laužom ietis ir spaudoje, ir visur kitur dėl įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma ir taip, ir taip, ir taip – ir vienu, ir kitu atveju. 2000-ieji jau labai greitai. Ruošiant kiekvienai įmonei specialų įstatymą, o pirmiausia konkursą dėl to, kas laimės teisę ruošti sąlygas ir paskui visą įstatymą, tai čia nėra rytojaus privatizacija. Ta privatizacija galbūt ateis po metų, pusantrų ar dvejų. Taigi skirtumas su 2000-aisiais metais ne toks didelis, kaip kai kas iš mūsų dramatizuoja. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi tai svarbus klausimas, dar du Seimo nariai – J.Karosas ir L.Andrikienė.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šiuo atveju niekas nesiginčija dėl to, kad privatus ūkis yra labai efektyvus. Klausimas juk ne tas. Ir aš esu kraštutinis priešininkas pozicijos, to gryno liberalizmo pozicijos, kurią kai kurie kolegos čia demonstruoja. Matyt, normalus ūkis yra pusiausvyros ūkis, mano toks vaizdinys. Bet klausimas čia truputį kitas. Klausimas yra tas, kad mes šiuo veiksmu eilinį kartą demonstruojam nepagarbą mūsų pačių ką tik priimtiems įstatymams, t.y. tam tikrai nustatytai ūkinio gyvenimo tvarkai. Pagal tą tvarką įmonės, organizacijos pradėjo savo gyvenimą, sudarė savo planus ir projektus. Mes tą tvarką drastiškiausiu būdu staigiai, karštligiškai laužom. Čia viena problema. Aš manau, kad tai nedaro garbės parlamentui, nedaro garbės demokratinei tradicijai mūsų valstybėje.

Antroji problema, apie kurią nė vienas šiandien nekalbėjo, bet ji, man atrodo, yra svarbiausia. Gerbiamasis R.Pleikys nenurodė jos kalbėdamas apie saugiklius. O žmonės?.. Aną kartą gerbiamasis R.Pleikys pasakė: žmonių išliks tiek pat. Tai yra blefas, tai yra mitas. Privatizavimas visuomet yra susijęs su tam tikrų organizacinių dalykų tvarkymu, rekonstrukcija, žmonės šiuo atveju neabejotinai nukenčia. Aš manau, kad vaikydamiesi greito pinigo mes negalim pamiršti žmonių. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Aš manau, kad Lietuvos žmonės, kurie klausosi šio posėdžio transliacijos per Lietuvos radiją, tikrai mane supras. Socialdemokratai ir Demokratinės darbo partijos Seimo nariai, kurie dažniausiai pristatot save paprastų žmonių gynėjais, ar jums nežinoma, kad XX amžiaus pabaigoje Lietuvoje dešimtys tūkstančių žmonių tebestovi eilėse tam, kad įsivestų telefoną? Žmogus, visą gyvenimą sąžiningai dirbęs, nesulaukia telefono. Ar jums nežinoma, kodėl? Todėl, kad reikia duoti kyšį, kad tau telefonas būtų įvestas. Dažniausiai pasiteisinama – nėra pinigų. Bet ar jums žinoma, kad 1994 m. buvo suteiktas 35 mln. dolerių kreditas, kuris iki šiol nenaudojamas ir bus panaudotas tik šiemet, kad Lietuva turi pradėti mokėti baudas už tai, kad ji to kredito nenaudojo. Ir tai yra vadinamosios toliaregiškos „Telekomo” vadovų politikos rezultatai. Ar jums tai nežinoma? Bet kurioje šalyje, kur telekomunikacijos yra privačiose rankose, telefonas įvedamas per dešimt dienų. Ar jums nežinoma, kad Lietuvoje tarptautiniai pokalbiai yra brangiausi Europoje? Nejaugi tokius dalykus reikia įrodinėti? Todėl argumentų už „Telekomo” privatizavimą yra tikrai daugiau negu prieš.

O dėl socialdemokratų inicijuojamo referendumo šiuo klausimu aš jums noriu paskaityti paprasto žmogaus laišką, kurį gavau vakar. Aš žinau, kad jūs įsivaizduojat save visažiniais. Bet žmonių balsas tikrai yra sveikas dalykas ir, manau, naudingas išgirsti. Atsiprašau už grubesnius pasakymus, kurie jame yra. Rašoma taip: „Dėl socdemų referendumo. Bus remiamasi darbuotojais ir darbininkais. Ne tais, kurie arė, o kurie bimbalais ant arklių nugarų gėrė kraują, sakydami: „Mes ariame”. Tikrieji artojai niekada ir nieko nebijojo. Jų uždirbta dalijo ir bimbalams. Artojų rinka – tai perspektyva. Bimbalams ji – mirtinas priešas. Vadovai atliks savo juodą darbą. Jiems reikalingas laikas paskutiniam, bet generaliniam valstybės melžimui.” (Plojimai salėje) Paklausykit, paklausykit. „Socdemai nesuvokia, kad iš dviejų blogybių reikia pasirinkti mažesnę. Kažkuo reikia pasitikėti. Ir aš pasitikiu tais, kurie šiuo metu vykdo privatizavimą.” Yra paminėta daugybė pavardžių, tarp jų ir akademiko E.Vilko. Todėl tikrai siūlau balsuoti už šį projektą. Ir už E.Vilką taip pat.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kalbos dėl šios pataisos šiek tiek užsitęsė, bet jos jau baigiasi. Ir dar akademiką E.Vilką paprašysiu tarti pranešėjo nuomonę. Ar norite?

E.VILKAS. Aš noriu pasakyti, kad čia nebuvo paminėta viena iš labai svarbių priežasčių, dėl ko reikia privatizuoti. O būtent tai, kad į tas įmones reikia gana didelių investicijų, kurių mes neturim. Viena yra, kad reikia investicijų į tas šakas, o jų mes neturim. Antra, reikia Lietuvai pinigų investicijoms į kitas šakas, kurias mes galim pasiimti per „Telekomą”. Na, taip pat ir indėlių kompensavimas. Ir galų gale, trečia: na, pažiūrėkit, yra politiniai dalykai. Visa Europa privatizuoja telekomus, net socialistinė Skandinavija ir ta pradėjo privatizuoti telekomus. O mes nesam tokie turtingi, kad galėtume lygintis su skandinavais ir neprivatizuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 104 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime kompiuteriu. Balsuosime dėl S.Burbienės ir J.Valatkos pataisos. Gerbiamasis akademike, dar nepalikit mūsų, dar reikės balsuoti. Dar toliau priiminėsim. Taigi šiuo atveju balsuosim dėl S.Burbienės ir J.Valatkos pataisos. Kas už šią pataisą, spaus mygtuką „už”, kas galvoja kitaip, spaus mygtuką „prieš”. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 95 Seimo nariai. Už pataisą – 36, prieš – 59, nė vienas nesusilaikė. Taigi pataisai nepritarta.

Dabar lieka dar A.Matulo pataisa dėl vaistinių. Ar ponas A.Matulas norėtų tarti žodį dėl pataisos? Prašom. A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, jūs tikriausiai žinot, kad privatizuotos vaistinės nenoriai užsiima vaistų gamyba, kas šiuo metu dar yra labai aktualu daugeliui ligoninių. Todėl aš siūlau pataisą, kad vaistinės privatizuojamos tik priėmus Lietuvos Respublikos vaistinių įstatymą jame numatyta tvarka ir sąlygomis. Ir tame įstatyme, kuris bus pateiktas Seimui pavasario sesijoje, jau bus galima numatyti tvarką, sąlygas ir įdėti tam tikrus saugiklius. Todėl aš siūlau 1 straipsniui papildomą šeštąją dalį.

PIRMININKAS. Kokia pranešėjo nuomonė dėl šios pataisos? Čia tiktai dėl vaistinių, kad vaistinės, kurias dabar bus leista privatizuoti, būtų privatizuojamos po to, kai bus priimtas Vaistinių įstatymas. Tai reiškia, kad mes šiais metais turėtume pasistengti tokį įstatymą priimti.

E.VILKAS. Aš nesu įgaliotas sutikti su tokia pataisa. Bet aš manau, kad tai tikrai jokio rimto vaidmens nevaidina Lietuvos ekonomikoje. Ir jeigu ji bus, tai čia…

PIRMININKAS. Blogiau nebus. Tai gal galim bendru sutarimu priimti? Pritariat, taip? Ačiū. Tai mums įsipareigojimas yra priimti tokį įstatymą. Pataisa yra priimta.

Ir dabar Ekonomikos komiteto pataisa dėl 2 straipsnio. Dėl 1 straipsnio mes turėtume apsispręsti. Ar jau galime?.. 1 straipsnis. S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Dar yra viena pataisa penktajai daliai.

PIRMININKAS. Penktajai daliai jūsų pataisa… Jeigu galit, pateikit ją.

S.BURBIENĖ. Aš siūlau 1 straipsnio penktosios dalies skyriuje „Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija” prie dabar esančių valstybinės įmonės „Greminta” ir poilsio namų „Eglė” prirašyti valstybinę įmonę – Seimo leidyklą „Valstybės žinios”. Kadangi tuo metu, kai buvo priimamas šis įstatymas, leidykla buvo kanceliarijos padalinys ir apie ją, aišku, čia šnekėti nereikėjo. Tuo metu, kai buvo priiminėjamas sprendimas (ponas J.Razma jį pateikė), aš paklausiau, ar nereikėtų įrašyti į šį sąrašą. Ponas J.Razma tada tam neprieštaravo, tačiau, matyt, tiesiog šiuo metu buvo užmiršta. Aš vis dėlto siūlyčiau leidyklą įrašyti, nes, man atrodo, tai yra Seimo, nereikėtų jos palikti tokios neaiškios būklės.

PIRMININKAS. Ir ką tuo klausimu galvoja kancleris J.Razma? Prašom.

J.RAZMA. Aš manau, kad galima ir įrašyti. Aišku, tikrai niekas nesiruošia jos privatizuoti. Bet ta proga, aš, sakykim, labai abejoju, ar būtina sąraše palikti valstybinius poilsio namus „Eglė”. Gal mes galėtume pasiekti kompromisą: „Eglę” išbraukti, o „Valstybės žinias” įrašyti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu mes galim svarstyti tiktai ponios S.Burbienės pasiūlymą. Ar akademikas E.Vilkas norėtų pasakyti savo nuomonę šiuo klausimu?

E.VILKAS. Man atrodo, kad tie draudžiami sąrašai buvo sudaryti čekinio privatizavimo įkarštyje ir tada jie turėjo prasmę. Dabar tokių sąrašų buvimas apskritai neturi jokios prasmės. O traukimas naujų objektų į sąrašus taip pat neturi prasmės. Man atrodo, nereikėtų šito daryti.

PIRMININKAS. Pranešėjas mano, kad sąrašo nereikia pildyti. O kancleris pasižada neprivatizuoti artimiausiu metu. Aš norėčiau paklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar reikia balsuoti dėl Sigitos… Reikia, taip? Prašom pasiruošti. Dar sykį registruojamės. Man atrodo, motyvai yra aiškūs, ir čia nėra daug ką… (Balsai salėje) Vyksta registracija. Prašom registruotis. Dėl motyvų buvo kalbėta. Kancleris galvoja, kad gal ir galima priimti, bet visiškai to nereikalauja. Prašom.

Užsiregistravo 100 Seimo narių. Balsuojam dėl S.Burbienės pataisos – papildyti sąrašą valstybine Seimo leidykla „Valstybės žinios”. Kas už šią pataisą, prašom balsuoti.

Už balsavo 40, prieš – 41, 7 susilaikė. Taigi pataisa nėra priimta. Pataisa nėra priimta. Sąrašas lieka toks, koks buvo. Dabar dėl viso 1 straipsnio. Prašom. Kas nori kalbėti dėl 1 straipsnio? V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, kalbant apskritai dėl viso 1 straipsnio reikėtų šiek tiek pamėginti argumentuoti ponios L.L.Andrikienės kalbą. Aišku, aš jai siūlyčiau laikytis metodikos, kad kai ji skaito laiškus, tegu ji skaito įvairiausius laiškus. Ir kuo daugiau ji laiškų perskaitys, gal ji apskritai tada nustos juos skaityti Seimo salėje. Tai bus jai labai racionali išvada.

Šiaip kalbant apie privatizavimo problematiką iš tikrųjų niekas negalėtų abejoti, kad Europos Sąjungos valstybėse visaip yra. Ir šiuo atveju mes turėtume pirmiausia turbūt susitarti, ar mes vėl kartojame tą urminės privatizacijos principo taisyklę, kurią mes jau kartojom 1991 m. Pirminis privatizavimas Lietuvai atnešė „labai daug naudos” ir visi dėl to labai labai laimingi. Ir aš atsimenu gerbiamąjį akademiką E.Vilką…

PIRMININKAS. Laikas.

V.P.ANDRIUKAITIS. … su jo nuogąstavimais. Taigi ir dabar aš manau, kad mes vėl einam pačiu paprasčiausiu keliu: pirmiausia puolam privatizuoti, po to prisimenam, kad reikalingi saugikliai, po to labai džiaugiamės, kad tuos saugiklius išvardija ministras, po to galvojame, kad galbūt dar saugiklių neužteks, dar ateityje kažkokius saugiklius sugalvosime užuot pirmiausia sau atsakę, įstatymine tvarka nustatę, kokie valstybinio reguliavimo principai, kas ir kaip išlieka, ir tik tada ėmęsi spręsti objektų privatizavimą. Todėl niekaip negalima pritarti šių įstatymų projektams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes kalbam dėl vieno įstatymo projekto, jo 1 straipsnio. Prašom labai atidžiai klausytis, dėl ko reikia kalbėti, ir nekalbėti kita tema. Kas norėtų paremti 1 straipsnį? Ar ponas A.Salamakinas kalbės už? Ne. Ponas J.Mocartas gali paremti 1 straipsnį.

J.MOCARTAS. Taip, aš remiu 1 straipsnį, bet norėčiau dar tokią pataisą…

PIRMININKAS. Pataisos dabar jau nepriimamos…

J.MOCARTAS. Ne, čia ne pataisa, bet, matyt, klaida, kur yra Žemės ir miškų ūkio ministerija, yra Ignalinos valstybinė žuvivaisos įmonė „Šilavota”, yra bendras žuvivaisos centras ir jo filialai. Tiktai pataisyti. Tiktai tiek. O šiaip pritariu.

PIRMININKAS. Redakcinė pastaba. Jūs vėliau galit pasidomėti ir suderinti, ar tikrai taip turi būti įrašyta.

Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, pasiruošti balsuoti dėl 1 straipsnio. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsavimas vyksta.

Iš viso balsavo 90 Seimo narių. Už – 58, 27 – prieš, 5 susilaikė. Taigi 1 straipsnis yra priimtas.

Ir 2 straipsnis siūlomas Ekonomikos komiteto. Ir šiuo atveju, matyt, pavadinimas turėtų būti „Papildomi apribojimai”. Yra pasiūlymas, kad Lietuvos radijo ir televizijos centras bei valstybinė įmonė „Lietuvos telekomas” gali būti privatizuojami tik po to, kai bus priimti įstatymai dėl šių konkrečių objektų veiklos valstybinio reguliavimo po privatizavimo.

Ar galim šį straipsnį priimti bendru sutarimu? Galim priimti? Yra norinčių kalbėti. Prašom. Kas norėtų kalbėti dėl šio 2 straipsnio priėmimo? Kol kas nematau, kas nori. J.Šimėnas. Prašom.

J.ŠIMĖNAS. Aš būčiau už, jeigu būtų beveik visi objektai ten surašyti. Kodėl išskirti tiktai du objektai? Juk ir kiti objektai, pavyzdžiui, valstybinė Gargždų naftos įmonė, ir, sakykime, vandens tiekimo įmonės yra visiškai skirtingos, ir laivininkystė. Tai tada būtų galima kalbėti už. O dabar, kai išskirti tik du objektai, niekaip negaliu sutikti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turiu vėl pastebėti, kad dabar mes svarstom jau kitą įstatymo projektą ir čia kalbos apie laivininkystę ir Gargždų naftos įmonę nebėra. Todėl apie tas įmones čia ir nekalbam. Aname įstatyme, kurį anksčiau svarstėm, mes tą pataisą priėmėm. Ar daugiau norinčių kalbėti dėl šios Ekonomikos komiteto pataisos nėra? Tai šią pataisą priimam bendru sutarimu. Ačiū.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, 4 – už, 4 – prieš dėl viso antro įstatymo. J.Valatka. Aš dėkoju pranešėjui. Viskas.

J.VALATKA. Aš norėčiau reaguoti į gerbiamojo akademiko pasakytą mintį, kad reikalingos investicijos. Šių investicijų praktika ir pasaulinė praktika rodo, kad vadinamasis investuotojas pats ima kreditą ir toliau daro savo biznį. Taigi jis lieka tarpininkas ir atitinkamai už tarpininkavimą pasiima pelno dalį.

Galiu pasakyti pavyzdį. Štai Klaipėdos naftos terminalas, kuris tapo privatus, buvo pastatytas lygiai tokiu pačiu būdu. Vadinamieji investuotojai gavo paskolas su valstybės garantija, su Lietuvos valstybės garantija, ir statė terminalą. Jeigu mes, kaip valstybė, patys daryti šito nesugebam ir negalim, galim tai pavadinti investicijomis. Todėl aš esu prieš šito įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Tiek anksčiau svarstytas, bet dar nepriimtas, tiek ir šitas įstatymas, manau, visiems iškelia vieną labai seną klausimą. Jau septinti metai kaip mes klausiam visų premjerų, visų vadovų, o atsakymas visada būna tik vienas, – ateina pataisos išbraukti arba įrašyti į sąrašą. Taigi šiandien mūsų valstybė nėra atsakiusi į tą pagrindinį klausimą. Ar ji turi strateginių objektų, ar ji turi savo strateginių šakų, ką ji remia, nesvarbu, kiek tai kainuotų, nes tai yra tautos ateities ir valstybės ateities klausimas, ar tokių iš viso nėra? Kol į tuos klausimus nesame atsakę, kažką įrašyti ar išbraukti, atsiprašau, yra grynas voliuntarizmas. Visos kalbos apie tai, kad čia reikia kažkokių investicijų… Niekas nesiginčija, kad reikia investicijų. Tuo klausimu nėra pozicijų skirtumų nei kairėje, nei dešinėje. Tačiau šitomis kalbomis mėginama paslėpti atsakymą į pagrindinį klausimą. Mano pozicija nesikeičia per visą tą laiką. Kol negausime atsakymo į šitą pagrindinį klausimą, šitų sąrašų nereikėjo judinti. Nes noras juos judinti būtų kaip tik variklis, verčiantis kuo greičiau atsakyti į pagrindinį klausimą: yra strateginių objektų ar nėra, kokie jie, kokia valstybės pozicija jų atžvilgiu, kaip ji su jais elgiasi, o kuriuos galime privatizuoti, parduoti, sunaikinti ar dar ką nors su jais padaryti, ir kokiu būdu šitaip darysim. Taigi aš negaliu paremti tokio voliuntaristinio sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pagal proporcingą atstovavimą – S.Burbienė ir rengiasi V.Andriukaitis, užsirašęs iš anksto.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš esu prieš šito įstatymo projekto priėmimą. Vienas iš motyvų būtų tas, kad buvo pateikta tiek nedaug pataisų, o nė viena iš jų nebuvo priimta, išskyrus Ekonomikos komiteto pataisą, kuri lyg ir kompromisinė, bet tai daugiau geri palinkėjimai negu rimta pataisa. Įdomiausia tai, kad nebuvo priimtos ir tos pataisos, kurios siūlo sumažinti sąrašą, ir tos, kurios siūlo padidinti sąrašą. Net ir ta pataisa, kuriai, atrodo, logiškai turėtų pritarti didžioji mūsų Seimo dauguma pagal savo įsitikinimus, ir tai nepriimama. Motyvai visiškai neaiškūs. Siūloma privatizuoti tai, kas yra monopolistas, ir visiškai prieštaraujama tam, kad būtų leista privatizuoti tai, kas yra ne monopolistas. Todėl motyvai yra gana neaiškūs. Labai norėtųsi, kad tos negeros mintys nepasitvirtintų, tačiau pagal tai, kaip dabar priiminėjamas įstatymas, deja, aš manau, kad būtent tai, ko bijo dalis Seimo narių, gali ir įvykti. Tai yra privatizuoti monopolistai iš tikrųjų po kiek laiko pasirodys, kas jie yra. O apie investicijas į ūkį tokiu būdu gal nereikėtų net kalbėti. Viena vertus, jeigu yra pasižadėta grąžinti santaupas, vadinasi, tai nebus investicijos, bet bus santaupų fondas. O jeigu tai bus daroma ne pagal šitą įstatymą, o kiekvienai įmonei priiminėjamas atskiras įstatymas, ir tada bus taip, kaip buvo siūloma įstatyme privatizuojant du pagrindinius bankus, atleiskite, bus mažai naudos valstybei. Todėl aš esu prieš.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Atsiprašau. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau pratęsti tą pačią mintį. Jau ne vieną kartą mes matėme ir turime pakankamai daug pavyzdžių, kai jau privatūs savo prigimtimi objektai arba privačios įmonės, norėdamos gauti investicijų, turi sutarti dėl to, kad valstybė būtų joms garantas. Tokių pavyzdžių yra pakankamai daug. Prisiminkime (...) terminalą ir visus kitus. Šiuo atveju – paradoksas. Vadinasi, valstybė įsipareigoja būti garantu dėl to, kad privatus kapitalas iš to turėtų sau pelno. Investicijų didžioji užtarėja vėl lieka valstybė. Mes dabar ir toliau, be jokio plano, be jokių apskaičiavimų, be jokių perspektyvų, be jokių kriterijų – aklai turime apsispręsti sutikti su tokia maždaug logika, kad tie, kurie valdžioje, šiandien yra teisūs. Pagal tokią logiką mes turėtume balsuoti ir palikti visus sprendimus Vyriausybei į nieką nekreipdami dėmesio, o po to atsibudę suprastume, kad staiga visa valstybė tampa garantu. Tokie svarbūs strateginiai klausimai nei taip priiminėjami, nei taip svarstomi, nei pateikiami. Iš tikrųjų tai yra kompromitacija visos šios problemos sprendimo būdo. Nekalbu apie tą trumpą įstatymėlį dėl bankų privatizavimo, kuris yra tiesiog pajuoka, o ne įstatymas. Niekaip negalima pritarti tam, ką šiandien daro konservatoriai. Norėčiau tik dar kartą priminti, kad konservatorių parašas po strateginių objektų neprivatizavimu 1996 m. yra. Tą parašą dabartiniams ministrams reikėtų pasidėti kabinete po stiklu ir kiekvieną dieną į jį žiūrėti, kad Lietuvoje baigtųsi dviguba moralė.

PIRMININKAS. Jūs žiūrėkite, ir, man atrodo, visi bus išganyti. A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Aš tik norėčiau priminti kolegoms, kurie įsirašė į savo rinkimines programas siekius integruotis į Europos Sąjungą, o dabar pamiršo. Štai vakarykštėje kalboje Europos Sąjungos komisaras Hansas van den Broekas taip apibūdina pokalbius su Lietuvos Prezidentu, Ministru Pirmininku, Vyriausybės bei Seimo nariais. Jis sako: „Pokalbių metu aš įsitikinau, kad Vyriausybė supranta, jog norint modernizuoti ekonomiką ir pasirengti narystei Europos Sąjungoje nėra kito kelio, kaip tik vykdyti esmines reformas. Todėl labai palankiai vertinu ketinimus, nurodytus Vyriausybės programoje, iki 1999 m. privatizuoti tokias valstybines įmones kaip avialinijas, energijos paslaugas bei telekomunikacijas.” Ačiū.

PIRMININKAS. S.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, aš palaikau Vyriausybės pasiūlymą privatizuoti ir štai dėl ko. Todėl, kad telekomunikacijų srityje artimiausiu laiku kaip ir Vakaruose, ypač Amerikoje, vyksta didžiulė plėtra. Lietuvoje tokių lėšų nėra, jų reikia gauti, jeigu mes nenorime tapti trečiojo pasaulio šalimi. Telekomunikacijų paslaugos taip pat yra geras eksportas ir už jas labai gerai galima uždirbti, jeigu Lietuvoje jas padarysime. Jeigu kelia tokių abejonių, kad sumažės darbo vietų… Gali sumažėti darbo vietų tada, jeigu tas telekomunikacijų lygis liks toks, koks yra dabar. Bet jis neturi toks likti, jis turi plėtotis, ir aš esu įsitikinęs, kad darbo vietų šitoje srityje artimiausiu metu padidės ir Lietuvai reikės labai daug kvalifikuotų žmonių. Šito nereikia baimintis, ir aš visiškai palaikau. Geras pavyzdys, kad atsirado tokios privačios firmos kaip COMLIET, OMNITEL ir kitos. Jos rodo pavyzdį, kad šitos firmos tikrai turi gerą ateitį Lietuvoje. Aš – už tai.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo projektui aš pritariu. Buvo keliama įvairių minčių, kad tai, ar projektas geras, ar blogas, priklauso nuo to, ar priimamas tam tikras kiekis pataisų. Buvo minčių, kad anksčiau reikėjo investicijų, kurioms garantas buvo valstybė. Taigi mums reikia investicijų be valstybės garantų. Buvo primintas ir parašas ne per seniausiai, tačiau reikėtų nepamiršti, kad yra ir skolų, yra įsipareigojimų taip pat iš ankstesnio laiko, o skola – ne žaizda, negyja. Taigi mes kalbam, kaip sako, apie vieną lazdos galą pamiršdami, kad ji turi ir kitą galą. Jeigu jau nuosekliai, tai taip pat galvokit tie, kurie labai verkiat dėl darbininkų teisių, dėl pensininkų teisių, tai gal ir apie tai pradėkite galvoti ir tada gražiau atrodys. Vieną kartą verkiam dėl vieno, kitą kartą verkiam dėl kitko. Gal tada prisilaikykime nuoseklumo, juk vien gražiomis kalbomis sotus nebūsi, bet, be kalbų, turėtų būti kažkokių darbų. Jeigu darbai, tai matyt, reikia ir pinigų. Jeigu reikia eiti į Europą, tai reikia turbūt eiti ten. Kalbant visada reikia susumuoti tai, kad rytoj gal reikės kalbėti kitaip. Ar tai, ką mes šiandien kalbam, rytoj ataskaitos neduodam ir pamirštam? Pradėkim galvoti apie kompleksiškumą. Dar kartą priminsiu – perimamumą, tęstinumą ir ekonominę bazę. Ačiū už dėmesį. Aš pritariu.

PIRMININKAS. R.Pleikys – paskutinis.

R.PLEIKYS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš prisijungiu prie Ekonomikos komiteto siūlymo, kad tokie objektai kaip „Lietuvos telekomas”, Radijo ir televizijos centras būtų privatizuojami pagal atskirus įstatymus su šiokia tokia dvejone širdies kamputyje, nes tie įstatymai gali būti priimami gana konplikuotai ir gana ilgai. Galbūt vertėjo palaukti privatizavimo strategiją rengiančių firmų, turinčių tarptautinį patyrimą, išvadų. Ar kur nors pasaulyje taip daroma, kai tokie objektai privatizuojami pagal atskirus įstatymus, ir ar mes šiuo atveju neišradome dviračio? Tačiau kad ir kaip būtų, belieka dabar pritarti ir palinkėti dirbti Seime visiems – nuo kairės iki dešinės sutartinai priimant šiuos būsimuosius „Telekomo” bei Radijo ir televizijos centro privatizavimo įstatymus, taip pat turėti pakankamai stiprius nervus. Mano tezė yra tokia: nevertėtų spekuliuoti žodžiu „strateginis”. Kuo labiau objektas strateginis, tuo labiau jis turi būti privatus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Gerbiamieji Seimo nariai, tuoj pradėsime balsavimo procedūrą. Noriu pasakyti, kad balsuosime vardiniu būdu. Vadinasi, darom pertrauką, po pertraukos tęsime darbą – mūsų darbotvarkės 1-6a ir 1-6b klausimai. 1-5 atidedamas iki antradienio, t.y. svarstysime Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Yra pavojus, kad darbotvarkės klausimai 1-7, 1-8 ir 1-9 nusikels taip pat į antradienį.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime dėl dviejų įstatymų. Taigi reikia du sykius pasirašyti ir du sykius užpildyti biuletenius įrašant į vieną biuletenį įstatymo dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių pavadinimą, į kitą biuletenį – dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000 m. nenumatoma privatizuoti, pavadinimą. Dar sykį primenu – du įstatymai. (Balsai salėje) Balsavimas baigsis 13.10 val.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 12, 17, 19, 20, 33, 44, 45 ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-257(2) (priėmimas)

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). 1-6 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-257(2), priėmimo stadija. Pranešėjas – viceministras A.Bartulis. Kviečiu į tribūną. Kol ateis viceministras, turiu pasakyti, kad mes, matyt, galėsime skirti šiam klausimui šiandien nedaug laiko ir priėmimą tęsim antradienį. Šiandien turime išklausyti laikinosios komisijos J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms ištirti pirmininko 20 min. informaciją. Ir dar 5 ar 10 minučių turėsim skirti Šiaulių universiteto įsteigimo projektui svarstyti. Aš tikiuosi, kad didelių diskusijų nutarimas nesukels, todėl iki 14 val. turėtume spėti.

Dabar prašome, pone Bartuli, labai trumpai pasakyti, kiek gauta pastabų, ir pradėsime priiminėti pastraipsniui.

A.BARTULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, raštu yra gautos Seimo nario K.Kuzminsko šešios pastabos, kurias jis siūlo alternatyviam balsavimui. Jeigu iš eilės nereikia…

PIRMININKAS. Nereikia iš eilės, kai prieisim prie kiekvienos, tada ir spręsim. Yra gautos pono K.Kuzminsko ir, kiek aš žinau, taip pat yra pono J.Razmos pastabos. Viską tuoj pat pradėsime. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra dvi pono K.Kuzminsko pataisos. Prašom poną K.Kuzminską paspausti mygtuką ir pristatyti pataisas. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šias pataisas teikti Seimui mane paskatino mūsų Sveikatos reikalų komitetas, taip pat jos vakar nagrinėtos ir Krikščionių demokratų frakcijoje. Krikščionių demokratų frakcija pritaria toms teikiamoms pataisoms, todėl tai nėra vien mano, kaip Seimo nario, pataisos. Mes siūlome 1 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžių „leidimas gaminti alkoholio produktus įmonėms išduodamas…” įrašyti žodžius „ir perregistruojamas” tam, kad šis straipsnis reglamentuotų ir perregistravimą.

PIRMININKAS. Prašom, viceministre, jūsų nuomonė dėl šios pataisos.

A.BARTULIS. Jeigu gerbiamasis Seimo narys atkreips dėmesį į 12 straipsnio paskutiniąją dalį, tai ten kaip tik ir yra realizuota jūsų siūloma idėja. Paskutinė pastraipa ir sako, kad leidimą gaminti alkoholinius produktus, išdavimo, perregistravimo ir atšaukimo sąlygas nustato Vyriausybė. Jūsų idėja čia yra, ir, aš nemanau, kad ją reikėtų rašyti dviejose pastraipose. Manau, kad…

K.KUZMINSKAS. Sutinku.

A.BARTULIS. Sutinka.

PIRMININKAS. Pranešėjas atsisako tos pataisos…

K.KUZMINSKAS. Taip, aš sutinku, kadangi yra įrašyta.

A.BARTULIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Kompiuteris vėl šiek tiek… Pone Kuzminskai, dėl antrosios dalies jūs galite savo pataisą pateikti? Dar paspauskit mygtuką. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Mes taip pat teikiame tokią pataisą. 1 straipsnio antrojoje dalyje, sakinio pabaigoje po „Lietuvos Respublikos Vyriausybė” dar įrašyti „Sveikatos ministerijos ir Ūkio ministerijos teikimu”. Nes alkoholis yra ne eilinė prekė ir turi būti reglamentuojama, kad kažkas teiktų, kad būtų atsakomybė, kas teikia. Todėl prašytume įrašyti Sveikatos apsaugos ministeriją ir Ūkio ministeriją.

PIRMININKAS. J.Listavičius dėl šios pataisos.

J.LISTAVIČIUS. Man atrodo, kad tuo sakiniu „Lietuvos Respublikos Vyriausybė” viskas ir pasakyta. Gal reikės dar kokių nors ministerijų paaiškinimo ir patarimo, todėl konkretizavę kažin ar padėsime, kaip sako, galima kitą kartą ir pakenkti. Todėl aš remiu pagrindinį tekstą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjau, jūsų nuomonė.

A.BARTULIS. Aš jau praeitą kartą minėjau, kad Vyriausybės nutarimų rengimo procedūra yra numatyta Vyriausybės įstatymo 37 straipsnyje pagal Vyriausybės darbo reglamento visą nustatytą tvarką. Manau, kartoti šitą priimtą įstatymą ir dar reglamentuoti kitu įstatymu, kaip Vyriausybė turi dirbti ir kokie straipsniai turi būti, nereikia. Tuo labiau kad Vyriausybės darbo praktikoje projektus rengia, vizuoja, derina ne mažiau kaip 5-7 ministerijos. Šitų dviejų ministerijų įvardijimas, aš manau, tikrai neišsprendžia viso šito klausimo, nes Vyriausybės nutarimų rengimo tvarkoje yra kur kas plačiau išplėstas ministerijų ratas. Šitos ministerijos, apie kurias jūs kalbate, tikrai parengs poįstatyminius aktus. Todėl siūlyčiau…

PIRMININKAS. Ar jūs siūlote balsuoti, pone Kuzminskai? Ponas K.Kuzminskas siūlo balsuoti. Prašom registruotis. Registracija vyksta. Balsuosime dėl pono K.Kuzminsko pataisos 1 straipsnio antrajai daliai, kuria siūloma nurodyti, kad Vyriausybė nutarimą rengia Sveikatos apsaugos ministerijos ir Ūkio ministerijos teikimu. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už pono K.Kuzminsko pataisą, spaus mygtuką „už”, kas mano, kad to nereikia papildomai įrašyti, tokios pataisos nereikia, spaus mygtuką „prieš”.

Iš viso balsavo 52 Seimo nariai. Už – 19, prieš – 25, susilaikė 8. Taigi pataisa daugumos balsų nesurinko ir šita pataisa nepriimta.

Dėl 1 straipsnio daugiau pataisų nėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso 1 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Galim priimti straipsnį tokį, koks jis yra? Reikia balsuoti? Prašom, galim balsuoti. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsavimas vyksta.

Iš viso balsavo 56 Seimo nariai. Už – 40, prieš – 6, susilaikė 10. Taigi 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio yra pono K.Kuzminsko pataisa. Prašom paspausti mygtuką. Pone Kuzminskai, pateikite savo pataisą.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes taip pat teikiame šito įstatymo pataisą tam, kad vis dėlto liktų 17 straipsnio 2 ir 3 pastraipos tokios, kokios buvo senajame įstatyme, kuris yra priimtas. Vis dėlto jis nieko blogo nereglamentuoja, pavyzdžiui, kiekvienais metais išduodamų leidimų importuoti alkoholinių gėrimų skaičių nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, arba kad kiekvienais metais galiojančių leidimų importuoti skaičius neturi viršyti dešimties. Šiuo metu siūlomoje pataisoje visa tai norima išbraukti. Tai leidžia manyti, kad nebus reglamentuojamas importas (…) aiškinamajame rašte Vyriausybė teikia, kad prašymų buvo tiktai devyni. Negi mes paleisime visiškai laisvai, be jokio reguliavimo importą į Lietuvą? Negi mes nesame už lietuvišką, kad ir alkoholio, gamybą? Juk viena iš pigiausių žaliavų yra spirito gamyba iš mūsų grūdų ir bulvių. Tuo mes skatinsime ir savo produkciją. Jūs šiandien, man atrodo, dalyvavote televizijos laidoje ir buvote už lietuviškų prekių gamybą ir prekybą suteikiant didesnius limitus, t.y. (…) įvežimą, importą į Lietuvą. Todėl ir siūlau palaikyti senąją redakciją.

PIRMININKAS. Ir dėl šios pataisos J.Razma? Ne, dėl savo. Dėl K.Kuzminsko pataisos – J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš remiu kolegą K.Kuzminską ir noriu paprašyti vis dėlto atsakingai į tą dalyką žiūrėti. Kaip matėte, veržimosi nebuvo, tačiau buvo galimybių kontroliuoti tas firmas, kurios gavo licencijas. Tai koks mūsų reikalas, tarsi čia visi beldžiasi aplinkui, vaikšto, kad mes paleisime (…), tuoj pat atsiras kokia nors nedidelė pataisa kitame įstatyme ir greta kitos veiklos įsirašys ir alkoholio didmeninė prekyba. Aš manau, kad valstybė gali prieiti prie tokio momento, kai ji matys, jog jai reikalingas visiškas didmeninės prekybos monopolis, ir tada jau toms įmonėms bus labai sudėtinga mokėti kompensacijas už, sakykim, jų šio verslo apribojimą ar praradimą. Todėl aš manau, gerai, kad ir terminuotas licencijų išdavimas yra kas metai pakartojamas, tiek ir skaičius, mūsų apribojimas buvusiame įstatyme buvo pagrįstas žiūrint valstybės interesų. Aš sakyčiau, kad projekto teikėjai turėtų priimti šią pataisą.

PIRMININKAS. Ir dar S.Petrikis iš kitos pusės kalbės. Prašom.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man kelia abejonių šis pasiūlymas todėl, kad bus nustatomas skaičius. Kas bus arbitras, kuris nustatinės, kurioms įmonėms duoti, kurioms neduoti? Tegu dalyvauja visi. Jeigu mes esam pasirinkę rinkos ekonomikos modelį, tegul dalyvauja visi. Gal biznį nepatogu daryti iš alkoholio, bet jie visi moka didelį žyminį mokestį, tegu moka ir tegu toje rinkoje išsilaiko. Aš manyčiau, kad dabar nereikėtų pritarti. Mes ruošiamės svarstyti alkoholio vartojimo strategiją, galbūt tenai mums reikėtų tą dalyką ir įvertinti.

PIRMININKAS. Ir pranešėją prašom dėl K.Kuzminsko pataisos.

A.BARTULIS. Jeigu priimsime gerbiamojo K.Kuzminsko pataisą ir darysime prielaidą, kad bus priimti 2 ir 3 punktai, pagalvokime, kas bus su šiuo straipsniu. 17 straipsnio 2 ir 3 punktai atstatomi, jie tampa 1 ir 2 punktais, ir toliau yra kaip mūsų pasiūlytoje redakcijoje. Kas tada išeina: 1 punktas (2 atstatytas) pradeda prieštarauti 3 punktui ir čia kalbama, kad leidimai išduodami kiekvienais metais, o mūsų jau tapusiame 3 punkte bus parašyta, kad išduodama neterminuotai. Suprantate, didžiulis prieštaravimas. Aš to nesuprantu. Aš suprantu, kad atstatomas 2 ir 3 paliekant visą šitą redakciją.

Tas pat yra ir su 3 punktu. Jeigu mes atstatome 3 punkto, kuriame kalbama apie viešą konkursą, redakciją, o paskutinė pastraipa kalba apie perregistravimą, vadinasi, mes atsisakome konkurso idėjos ir siūlome perregistravimą, ir ką tiktai gerbiamasis K.Kuzminskas pritarė tai procedūrai. Išeina, kad 17 straipsnis susideda iš 7 punktų, iš kurių keturi vienas kitam prieštarauja.

Tai viena. Antra. Kalbant apie šitą skaičių „dešimt”, mes, išanalizavę visą padėtį ir laikydamiesi principo, kuris yra nurodytas 3 straipsnyje, matome, kad labai efektyviai suveikė vienas iš ekonominių svertų, ribojančių pelną, – tai žyminio mokesčio dydis. Jeigu už alkoholio importą žyminis mokestis buvo 350 tūkstančių ir juo dėl šio didelio mokesčio pasinaudojo tiktai devynios firmos, tai rodo, kad mes realizuojame vieną iš pagrindinių principų, kuris yra numatytas įstatyme. Tai yra antras argumentas.

Trečias argumentas. Mes padarėme analizę ir pamatėme, kad importas visoje alkoholio suvartojimo struktūroje sudaro tiktai apie 6%, o pagal statistikos pateiktus duomenis absoliutus alkoholio suvartojimas yra 9 litrai ir 4 litrus sudaro kontrabandinė degtinė. Atlikti apskaičiavimai parodė, kad iš 9 litrų absoliutaus alkoholio 5,5 litro yra legalaus, importuoto ir vietoje gaminamo, o beveik 4 litrai yra kontrabandinio. Matydami visą šitą spektrą problemų ir matydami, kad importas yra efektyviai reguliuojamas ekonominiais svertais, mes iškėlėm idėją, kad ir importui galima netaikyti šių konkursų ir terminuotų licencijų išdavimo, o jas perregistruoti. Todėl aš manau, kad tokios redakcijos pasiūlymui negalima pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas savo išvadose, jeigu pamenate, siūlo antros ir trečios dalies nepalikti tame 17 straipsnyje. Dėl Ekonomikos komiteto kai kurių pastabų mes, matyt, dar irgi kalbėsim.

Šiuo atveju dėl K.Kuzminsko pataisos apsispręsim balsuodami. Dar sykį registracija.

A.BARTULIS. Jeigu galima, aš dar nedidelę redakcinę pataisą.

PIRMININKAS. Dabar ne. Dabar sprendžiam K.Kuzminsko pataisos klausimą.

Taigi registruojamės ir balsuosime dėl K.Kuzminsko pataisos, kuriai Vyriausybė nepritaria.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai.

Prašom pasiruošti balsuoti dėl K.Kuzminsko pataisos 2 straipsnio pirmajam sakiniui. Kas už šią pataisą, spaudžia mygtuką „už”, kas galvoja, kad tokios pataisos nereikia, spaudžia mygtuką „prieš”. Balsavimas pradėtas, prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 59. Už – 13, prieš – 42, susilaikė 4. K.Kuzminsko pataisa šiam straipsniui nepriimta.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kita pataisa šiam straipsniui – J.Razmos. Ar jūs teikiate savo pataisą? Prašom.

J.RAZMA. Aš norėčiau pakomentuoti, kad iš tikrųjų šiandien, matyt, aš savo pataisų neteiksiu. Kadangi vakar pranešėją iš esmės įtikinau, kad visos mano pataisos yra pagrįstos, o jis mane įtikino, kad jie vis tiek greitu laiku teiks rimtesnes pataisas šiam įstatymui, todėl šiandien aš nenoriu apsunkinti priėmimo proceso ir nesiūlysiu diskutuoti dėl mano pataisų.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Razma atsiima savo pataisas. Tikėsimės, kad Vyriausybė atsižvelgs į J.Razmos išsakytas pastabas. Dabar dėl Ekonomikos komiteto. Ar lieka galioti Ekonomikos komiteto siūlymai, ar su pranešėju ir Vyriausybe yra suderinta tam tikra pozicija? Kas atstovautų šiuo atveju Ekonomikos komitetui dėl 2 straipsnio?

A.Šimėnas. Aš tuoj pat, vieną sekundę. A.Šimėnas. Prašom.

A.ŠIMĖNAS. Įgaliota gerbiamoji Seimo narė J.Matekonienė, šiuo metu aš jos nematau salėje, tada teks kažkam iš mūsų.

PIRMININKAS. Pone Albertai, ar galite dėl 2 straipsnio, kuriuo siūlote išbraukti žodžius: „kiekvienais metais perregistruojant juos išdavusią instituciją…” t.y. atsisakyti vadinamosios perregistravimo procedūros?

A.ŠIMĖNAS. Aš manau, kad pranešėjas pakankamai tiksliai įvardija, ir mes palaikytume turbūt dabar pranešėjo poziciją. Su ja sutinkam.

PIRMININKAS. Tokiu atveju jūsų pataisos šiuo klausimu nėra.

A.ŠIMĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dėl 2 straipsnio daugiau pastabų nėra. Pranešėjas dar norėjo žodį tarti.

A.BARTULIS. Aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į šio straipsnio paskutinės pastraipos paskutinį sakinį. Mes, priimdami gerbiamojo A.Razmos pasiūlymą, norime pateikti nedidelę redakcinę pataisą, kad leidimai importuoti alkoholinius produktus neišduodami, čia turėtų būti nauji žodžiai: „naujai įsteigtoms įmonėms”. Mes ir kalbėjome, kad jeigu steigėjas yra esančioje įmonėje, jam taikyti tokią sankciją būtų tikrai neteisinga, nes Vyriausybės idėja buvo, kad jeigu padaręs pažeidimą steigėjas nori steigti naują įmonę ir išlikti švarus, čia mes ir turime akcentuoti. Dėl to aš prašyčiau priimti šitą redakcinę pataisą – naujai įsteigtoms įmonėms. Mes taip pat padarėme redakcinius pataisymus suderindami su Akcinių bendrovių įstatymu ir paskutiniame sakinyje turėtų būti: „(akcininkai, kurių turimų akcijų nominali vertė didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo)”. Paprasčiausiai mes suderinom šitą paskutinę dalį su Akcinių bendrovių įstatymu. Tokios dvi redakcinio pobūdžio pataisos. Siūlyčiau joms pritarti.

PIRMININKAS. Ar dėl šių redakcinių pastabų nėra kokių nors pasiūlymų? Nėra. Dėl 2 straipsnio yra norinčių kalbėti? S.Malkevičius dėl 2 straipsnio? Taip. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad paskutinis sakinys iš viso yra nelogiškas. Jį būtų galima išbraukti. Kuo čia dėti steigėjai ar akcininkai? Jeigu įmonei panaikintas leidimas, tada įmonei reikia skirti, o ne steigėjui arba akcininkui. Steigėjas ir akcininkas yra ne tas pat, kodėl skliausteliuose? Čia reikėtų išbraukti.

A.BARTULIS. Čia buvo atkreiptas dėmesys į tą 1/10 dėl to, kad jeigu jisai, padaręs pažeidimus toje įmonėje, nebeteko teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais, jis steigia naują įmonę, ir jeigu tokioje naujoje įmonėje jisai turi daugiau kaip 1/10 kapitalo, jis ir tokioje naujai įsteigtoje įmonėje vis tiek negaus licencijos. Tokia buvo idėja. Bet jeigu naujai steigiamoje įmonėje jis neturi įtakos, tik mažiau kaip 10% įstatinio kapitalo, tai mes manome, kad jis neturės įtakos.

S.MALKEVIČIUS. Steigėjas gali visai neturėti akcijų.

PIRMININKAS. Ačiū. Pone Stasy, mes dabar turėjome kalbėti jau dėl viso 2 straipsnio. Turim apsispręsti dėl 2 straipsnio. Jeigu pamatysite vėliau, kad yra kažkokių nesklandumų įgyvendinant šį įstatymą, mes visada prie jo galėsim grįžti.

Dabar dėl 2 straipsnio ar yra norinčių kalbėti, ar galim priimti bendru sutarimu apsvarstę visas pataisas? Priimam 2 straipsnį. 2 straipsnis yra priimtas ir tuo šio įstatymo priėmimo procedūrą sustabdom. Laikas, skirtas šiam įstatymui, baigėsi. Priiminėsime toliau antradienį. Aš atsiprašau viceministro, kad mes užgaišom svarstydami kitus svarbius klausimus. Antradienį, aš tikiuosi, pirmoje dienos pusėje sugebėsim priimti šį įstatymą. Ačiū.

Gerbiamieji Seimo nariai, dirbam toliau. 1-7 darbotvarkės klausimas – laikinosios komisijos J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms ištirti pirmininko informacija. Kviečiu į tribūną S.Kaktį. Informacija, kiek aš žinau, buvo visiems išdalyta. Aš prašau trumpai informuoti ir tada būtų galimybė 10 minučių jums atsakyti į klausimus. Noriu informuoti, kad salėje yra Saugumo departamento vadovas J.Jurgelis ir generalinio prokuroro pavaduotojas A.Paulauskas. Jeigu kartais kiltų kokių nors klausimų minėtiems pareigūnams, aš tikiuosi, kad ir jie atsakys į tokius klausimus, bet mes galim skirti šiam klausimui šiandien ne daugiau kaip 20 minučių. Jeigu nutarsim, kad šios informacijos nagrinėjimą reikia pratęsti toliau arba pavesti komisijai toliau dirbti, mes galėsime tai nutarti ir antradienį. Prašom, pranešėjau. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Seimo komisija J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti nusikaltėlių ir jūsų politikos dėka laikinai tapo detektyvais. Ji sudaryta Seimo parlamentinei teisėtvarkos institucijos kontrolei atlikti, padėti teisėsaugos, teisėtvarkos institucijoms operatyviai, objektyviai ištirti J.Abromavičiaus žūties aplinkybes.

Politikai įvairiai vertino komisijos sudarymo aplinkybes, jai keliamas užduotis. Trumpai norėčiau pasakyti, kad R.Rastauskienė, pavyzdžiui, sakė, jog šios bylos tyrimas neįvyks laisvai ir viskas nebus ištirta iki galo. Č.Juršėnas sakė, kad tai yra politinė žmogžudystė, ir Seimo sudarytas laikinosios komisijos garbės reikalas viską nuodugniai ištirti ir surasti siūlo galą, vedantį į kai kurių politikų kabinetus. A.Butkevičius sakė, kad Seimo komisijos yra skirtos „numuilinti” visą reikalą. Komisijoje paprastai esti žmonės, kurie suinteresuoti, kad byla turėtų politinį arba atvirkščiai – tik kriminalinį atspalvį. O A.Akstinavičius sakė, kad motyvas, jog ji padės teisėsaugos institucijoms, yra juokingas. Jo įsitikinimu, tokia komisija tik trukdys įsigilinti į darbą, bus tik daugiau painiavos.

Jūsų dėmesiui yra pateikta informacija. Jinai, man atrodo, nuosekliai atspindi, kiek komisija padarė. Ji parengta vadovaujantis Generalinės prokuratūros suvestine medžiaga, taip pat iš kitų specialiųjų tarnybų gauta medžiaga. Įvyko aštuoni komisijos posėdžiai, jų metu mes išklausėme tarpžinybinės darbo grupės, vadovaujamos generalinio prokuroro pavaduotojo A.Paulausko, kitų specialiųjų tarnybų, t.y. Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos vadovų informaciją. Vyko įvairūs individualūs pokalbiai su šių ir kitų institucijų vadovais, politikais. Kaip matote, pažymoje yra paminėta, kad mes kalbėjomės ir su E.Bičkausku, taip pat su Č.Juršėnu, V.Landsbergiu, A.Butkevičiumi.

Norėčiau pasakyti, kad komisija, deja, negalėjo išgirsti reikšmingo ir, man atrodo, svarbaus Seimo nario S.Buškevičiaus žodžio. Neišgirdo dėl to, kad jis pats nesiteikė atvykti. Keturis kartus mes kvietėme, ir Seimo narys negalės pasakyti, kad jis nebuvo kviečiamas. Taip pat neatvyko ir generalinis prokuroras V.Nikitinas, tačiau aš jo neteisiu, nes iš esmės visuose komisijos posėdžiuose dalyvavo generalinio prokuroro pavaduotojas.

Man, kaip komisijos pirmininkui, teko bendrauti ir atskirai kalbėtis su įvairiais pareigūnais, kadangi vien tik komisijos posėdis negalėjo aprėpti visos problematikos. Pažymoje yra pateikta ir įvairios medžiagos, kurią yra gavusi Seimo komisija, t.y. ir iš Generalinės prokuratūros, iš Valstybės saugumo departamento, iš Vidaus reikalų ministerijos, iš Krašto apsaugos ministerijos. Suvestinėje yra pažymėta, kad negauta informacijos apie ginkluotės, šaudmenų ir sprogmenų apskaitą Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje, tačiau šiandien ši pažyma komisiją pasiekė. Yra tokia, ir jeigu kils Seimo nariams kokių nors klausimų, aš galėčiau į juos atsakyti.

Šiandien mus pasiekė dar viena pažyma dėl asmenų, kurie yra minimi byloje ir su kuriais atliekami kažkokie tardyminiai ar operatyviniai veiksmai, t.y. jų buvimas Seime, lankymasis pas politikus. Tokią pažymą aš šiandien gavau iš apsaugos tarnybos.

Komisijos darbo problemos yra įvardytos dvi, nors smulkesnių buvo ir daugiau. Viena iš jų – kad Statute nėra apibrėžti laikinosios komisijos įgaliojimai, ir aš tikiu, kad Seimas nepratęs tų įgaliojimų toliau. Tačiau jeigu taip būtų, tai reikalingas specialus Seimo nutarimas dėl komisijos darbo reglamento, kad mes žinotume, ką ir kaip daryti. Įstatymas taip pat neapibrėžia laikinosios komisijos darbo funkcijų, t.y. į ką ir kaip mes turėtume orientuotis – į informacijos išklausymą ar kokius nors konkrečius tyrimo veiksmus. Aišku, mes tardymo ar kitų veiksmų neatlikome, bet vis dėlto yra darbas ir su dokumentacija. Kaip matote, komisija gavo slaptų dokumentų ir dabar turės nemažą naštą. Apie čia minimą informaciją, apie tyrimo eigą aš daug nenorėčiau kalbėti. Minėjau apie sudarytą tarpžinybinę darbo grupę, taip pat prie Saugumo departamento Kauno apygardos skyriuje yra suformuota operatyvinė grupė, atitinkamai prie Vidaus reikalų ministerijos sudaryta darbo grupė ir yra įvardyti įvairūs pavedimai, darbai, operatyviniai veiksmai, kuriuos tam tikros institucijos atliko. Taip pat yra įvardytos versijos, kurios yra iš tardymo kvotos arba suformuluotos prokuratūros. Tam tikros žinybos vertina šiek tiek kitaip, galbūt labiau specifiškiau arba specialiau, tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Saugumo departamentas, kaip minėjau, turi atskiras užduotis ir nagrinėja atskiras versijas.

Toliau apie tai, kas buvo daryta, aš irgi nenoriu dėstyti, čia yra gana nuoseklu arba tiesiog galima ir paklausti. Norėčiau pakalbėti apie komisijos išvadas, kurios buvo padarytos. Manau, pirmoji išvada yra apibendrinta, aiški visiems Seimo nariams, bet komisija turėjo konstatuoti, kad žūties aplinkybių tyrimas tebetęsiamas, nusikaltimas iki šiol neišaiškintas.

Antroji išvada. Tiriant šią bylą buvo atnaujintos kai kurios sprogdinimo bylos, tai yra geležinkelio per Bražuolės upelį sprogdinimo byla, ji gal neatnaujinta, bet ji gavo postūmį, taip pat sprogimas geležinkelyje tarp Bagotosios ir Alksnėnų stotelių. Yra trečioji išvada apie tai, kad tiriant bylą kai kurie su ja susiję įvykiai išskirti į atskiras bylas, tai ne tik pagal Baudžiamojo kodekso 73 straipsnio pirmąją dalį „Valstybės paslapties atskleidimas”, bet galbūt bus išskirtos ir kitos bylos, kaip dažnai būna tokiose sudėtingose bylose.

Ketvirtoji išvada – „Dėl J.Abromavičiaus žūties aplinkybių”. Mes konstatuojame, kad tyrimas teisėsaugos institucijų vykdomas nuosekliai, tačiau matome, kad tyrimo pradžioje tarp prokuratūros ir kitų specialiųjų tarnybų nebuvo reikiamos koordinacijos, buvo pastebima žinybiškumo elementų. Kai kuriais atvejais nevykdomi, nesant pavedimo raštu, Generalinės prokuratūros žodiniai pavedimai. Vidaus reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, netgi komisijoje buvo ginčijamasi dėl to, kas daroma, tačiau jeigu klaustumėte detaliau, galima būtų pakalbėti, jeigu norėtumėte.

Penktoji išvada. Matome, kad stokojama specialiųjų tarnybų operatyvumo, darbo intensyvumo. Daugiausia mes čia minime pirotechninę ekspertizę. Ekspertizės išvada gauta tik kovo 4 dieną ir komisija niekaip nesuprato, kaip sunku yra parinkti automobilį susprogdinti arba kaip sunku sutvarkyti dokumentus, kad tai galėtų atlikti ir panašiai. Daiktinis įrodymas pateiktas tik vasario 12 dieną, t.y. atrasta virvutė, ir dar neaišku, ar jinai susijusi, ar ne, bet vis dėlto, manome, jos ekspertizė galėjo būti padaryta ir anksčiau.

Šeštoji išvada. Šiuo metu byloje negauta duomenų, ką komisija atsako tiems politikams arba tiems, kurie šitą bylą sieja su politika, apie organizuotas politines jėgas, politines organizacijas, galbūt turėjusias įtakos J.Abromavičiaus susprogdinimui.

Kita išvada. Konstatuojame, kad gauta medžiaga iš Valstybės saugumo departamento ir Vidaus reikalų ministerijos rodo, jog Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnybos sistemoje pasitaiko ginklų, šaudmenų, sprogmenų dingimo, jų pardavimo atvejų, kai kurie SKAT’o pareigūnai užsiima šios srities nusikalstama veikla. Mes nekaltiname SKAT’o kaip sistemos, bet iš operatyvinių duomenų matome, kad vis dėlto tarp visų kitų ginklų arba sprogmenų patekimo apskritai į nusikaltėlių rinką šaltinių yra ir šitas.

Kita išvada yra svarbi ir manome, kad tai yra labai didelė blogybė – specialiųjų tarnybų blogas darbas su slaptais ir visiškai slaptais dokumentais. Yra nesilaikoma nustatytų ir patvirtintų raštvedybos taisyklių, t.y. kai dokumentai patenka į viešumą ir paskui įvairiai interpretuojami, traktuojami, juos nešiojasi netgi įvairūs darbuotojai, išneša iš savo darbo vietų ir paskui netgi žurnalistai naudojasi ta medžiaga. Tai yra blogai, tai kenkia valstybės prestižui, geram valstybės įvaizdžiui ir šito neturėtų būti.

Kita išvada. Manome, kad būtina gerinti operatyvinių ir slaptųjų tarnybų darbą. Netoleruotina, kai asmuo, komisija yra kelių tarnybų informacijos šaltinis. Specialiosios tarnybos mano, kad tai yra gerai, tačiau mes manome, kad gali būti prielaida, dėl ko vienas žmogus, būdamas kelių institucijų, žinybų šaltinis, gali tada turėti joms įtakos, gali formuoti tam tikrą nuomonę ir paskui dėl to gali būti ir panašių aplinkybių. Krašto apsaugos ministerijoje (pažymėjome atskirai) būtina stiprinti kontržvalgybos ir imuniteto (o Valstybės saugumo departamente ypač matome iš Bajorino atvejo ir išskirtos atskiros bylos) tarnybų darbą. Apie tai galima būtų kalbėti detaliau, bet nėra laiko. Atskirai pažymėjome, jog yra padidėjęs kai kurių operatyvinių darbuotojų suinteresuotumas renkant tai žinybai nebūtiną slaptą informaciją be specialaus pavedimo. Tai iš tikrųjų yra rimta ir galima įvardyti konkrečiu faktu, t.y. informacijos rinkimas apie Lietuvos kariuomenės, pavyzdžiui, Kauno apygardoje dislokavimą, apie jų mobilizacines galimybes ir visa kita. Be to, kad kitų kraštų specialiosioms tarnyboms šita informacija būtina, komisijai neaišku, kodėl šita medžiaga ir kokiais tikslais renkama. Taip pat manome, kad būtina nustatyti režimų sistemą, kada ir kaip viena žinyba teikia kitai informaciją. Akivaizdus yra nevienodas informacijos vertinimas, įslaptinimas arba tos medžiagos neįslaptinimas ir atvirkščiai. Dėl to netolygumo paskui kyla įvairių (susijusių su šitais slaptais arba visiškai slaptais dokumentais) vertinimų ir galimybių patekti į spaudą ar kitur. Manome, kad reikėtų atkreipti Vyriausybės dėmesį į leidimų elektros ryšių, mobilių telefonų tinklams kurti išdavimo tvarką. Iš dalies tai jau yra daroma. Operatyvinės veiklos įstatymas, Radijo ryšio įstatymas bus priimamas, ir manome, kad šiuo metu esanti tvarka, kai licencijos OMNITEL, „Bitei GSM” dar yra neišduotos (yra tik laikini leidimai), leidžia šitą sritį sutvarkyti, kad tie, kurie norės kurti mobilių telefonų tinklus, turės numatyti ir patys savo lėšomis įrengti tam tikrą įrangą, kad operatyvinės tarnybos galėtų pasinaudoti galimybe, kai yra įvairūs (kaip šiuo atveju) nusikaltimai. Taip pat atkreipiame Vidaus reikalų ministerijos ministro V.Žiemelio dėmesį į padėtį tiriant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ir įvykius po sprogimo. Nenormalu, kad šis darbas užsitęsia, kaip ir šituo atveju, jį atlieka ekspertai neturėdami net specialios laboratorijos. Jų krūvis yra gana didelis ir jiems daug ko reikia, bet apie tai galbūt galima kalbėti atskirai. Taip pat atkreipiame (jau dabar aišku, kieno) generalinio prokuroro K.Pėdnyčios dėmesį, kad dėl neperduotų teismams jau ištirtų sprogdinimų bylų atsiranda nepagrįstų politinių vertinimų, t.y. dėl Kryžkalnio paminklo susprogdinimo, sprogimų arba tokių sprogimėlių (…) ir LDDP mitingų vietose Kaune, Šiauliuose. Neaišku, kas sprogdina, kas užsako, bet triukšmas kyla didelis, vertinimai irgi įvairūs, ir manome, kad jeigu tai netrukdo įvairių sprogdinimų šiuo metu atliekamam operatyviniam tyrimui, tai šitos bylos turi patekti į teismą, turi būti svarstomos, tada mažiau būtų tokių politinių insinuacijų. Bylą tiriantys pareigūnai pažymi, kad politinio spaudimo valstybės politikai ar pareigūnai nedarė, o taip pat Seimo sudaryta laikinoji komisija irgi nedarė. Tiriant J.Abromavičiaus žūties aplinkybes persipina kai kurių žmonių veiklos kriminaliniai, politiniai, specialiųjų tarnybų veiklos atskiri ypatumai, todėl komisijos vertinimas rodo visą šių aplinkybių spektrą. Komisijos darbą toliau tikslinga tęsti, manome, tik paaiškėjus šioje byloje naujoms aplinkybėms dėl valstybės politikų ar pareigūnų dalyvavimo tiesiogiai nusikalstamoje arba susijusioje su ja veikloje. Tai tiek trumpai.

Apie komisijos darbą būtų galima kalbėti (kaip apie kiekvieną darbo objektą) labai ilgai ir būtų galima pateikti įvairių išvadų. Komisija buvo sudaryta vasario 13 dieną, mes priderinome, pateikėme 13 išvadų, tai nėra fatališkas skaičius ir šitą sąrašą galima tęsti, bet tai galbūt esminiai pastebėjimai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, šiandien kompiuteris šiek tiek juokauja. Buvo užsirašę turbūt 5 Seimo nariai, paskui kompiuteris nutarė įrašyti daugiau. Tai dabar yra 13 Seimo narių, bet aš tikiuosi, kad tiek klausiančiųjų nebus. Mes turime suspėti iki 14 val., t.y. klausimams ir atsakymams – 10 min., todėl aš prašau labai trumpai klausti ir labai trumpai atsakinėti. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš norėčiau paklausti poną generalinio prokuroro pavaduotoją.

PIRMININKAS. Jeigu galėtų ponas A.Paulauskas prieiti prie šoninio mikrofono ir atsakyti į klausimą. Prašom. Tai jūs formuluokite klausimą, jis tuoj ateis.

A.SAKALAS. Pone generalinio prokuroro pavaduotojau, ar jau galite atmesti nužudymo versiją, susijusią su Pakaunės įvykiais, kuri įvardyta kaip viena iš šešių versijų, ir kuri iš dokumente įvardytų versijų, jūsų nuomone, labiausiai tikėtina?

PIRMININKAS. Prašom. Ponas A.Paulauskas.

A.PAULAUSKAS. Kad tokios versijos, susijusios su Pakaunės įvykiais, aš nematau.

A.SAKALAS. Negirdėti.

A.PAULAUSKAS. Mes nebuvome iškėlę tokios versijos.

PIRMININKAS. Ponas A.Paulauskas sako, kad tokia versija nebuvo iškelta.

A.SAKALAS. Tai susiję su SKAT’u.

A.PAULAUSKAS. Versija, susijusi su SKAT’u, yra tiriama.

A.SAKALAS. Bet jūs man neatsakėte, kuri iš šešių versijų jau yra atmestina iš viso?

A.PAULAUSKAS. Mes apie tai visą laiką komisijoje irgi kalbėjome. Aš irgi sakiau (tą patį pakartosiu), kad nė vienos versijos šiuo metu nesame atmetę. Gal yra viena, dvi, kurias tiriame, nes yra daugiau medžiagos, naudojame didesnes pajėgas, bet visos yra tiriamos kartu, jos lygiareikšmės.

PIRMININKAS. Ačiū generalinio prokuroro pavaduotojui. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto mes šiandien svarstome ne bylos tyrimo eigą, o svarstome komisijos informaciją, ir todėl klausimai turėtų būti teikiami dėl komisijos pateiktos informacijos. Jeigu toje informacijoje yra kas nors neaišku, gali paaiškinti minėti pareigūnai. S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti komisijos pirmininką. Ar nebuvo jūsų komisija sukurta tam, kad „numuilintų” visą šitą tyrimą, ir ar nebuvo taip, kad kai paskutiniu metu pas jus ateidavo iš teisėsaugos institucijų žmonės duoti informacijos, jie jums bijojo ją pateikti, kad jinai nenukeliautų kur nereikia?

S.KAKTYS. Man atrodo, gerbiamasis Seimo nary, jūs labiausiai „muilinate” visą situaciją ir bandėte savo partijos atžvilgiu gauti kažkokių dividendų, galbūt ne tiek daug pavyko, kiek jūs norėjote. O tie, kurie ateidavo į komisijos posėdžius (man atrodo), susidarė tokią nuomonę, kad komisija dirba gana dalykiškai, ir mes kalbėjome apie nusikaltimo objektą, apie tyrimo eigą, o kažkokių keistų vertinimų nebuvo.

PIRMININKAS. P.Papovas. Mes tikimės, kad gerbiamasis S.Buškevičius irgi prisidės prie tyrimo.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, išklausius jūsų informaciją tenka padaryti išvadą, kad jūsų pastebėjimai dėl teisėsaugos institucijų veiklos yra bendro pobūdžio, remiasi Seimo bendros priežiūros kompetencija ir nelabai susiję su J.Abromavičiaus žūties aplinkybėmis. Laikinoji komisija buvo sudaryta (taip ir parašyta) J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms ištirti. Jūsų išvadoje pasakyta, kad galbūt ta komisijos veikla ir nebūtina, tiesiogiai jūs taip nepasakėte, bet aš taip supratau. Ar negalite patvirtinti, kad iš tikrųjų tokius klausimus priežiūros tvarka turėtų spręsti komitetai Seimui pavedus, o konkrečiai aplinkybes tirti – teisėsaugos institucijos?

S.KAKTYS. Aš sutikčiau su jūsų nuomone, kad iš tikrųjų Seimo parlamentinės kontrolės funkciją gali atlikti komitetai, kurie yra tam sukurti, bet šituo atveju klausimas buvo šiek tiek politizuotas, ir man atrodo, kad komisija suvaidino teigiamą vaidmenį, nes jinai šiek tiek pagreitino galbūt ir ekspertizių atlikimą. Gana atsakingai, kaip pažymėjo tam tikri pareigūnai, vis dėlto labai pasvėrus, įvertinus buvo daromas visas darbas, žinojo, kad yra tokia komisija, jinai visą laiką šitą spaudimą šiek tiek darė tiems, kurie tyrė, ir tas spaudimas ne toks jau ir blogas. Šiandien nėra atsakymo, aš manau, jog šito atsakymo niekas ir nesitiki, kad jis galėtų būti toks, bet yra papildomai padaryta daug darbo. Kad komisija nedavė pagrindinio atsakymo, kaip jūs norėtumėte, ką padarysi, aš kitaip vertinti negaliu, tik kaip neištirta, sakykim, kad neatsakyta į tą klausimą. Bet pakeliui mes pastebime, kas yra negerai, ir manau, kad tie pastebėjimai teisėtvarkos institucijoms yra žinomi, tačiau komisija sureikšmino, įvardijo, ir man atrodytų, kad mes po tam tikro laiko galėsime sulaukti naujojo generalinio prokuroro informacijos, kas yra daroma remiantis šitos komisijos išvadomis.

PIRMININKAS. I.Uždavinys.

I.S.UŽDAVINYS. Jūs faktiškai kalbate apie tai, kad nužudymas prasidėjo turbūt gerokai anksčiau, to nuosprendžio įvykdymas buvo pabaiga. Čia yra pateikta keletas versijų. Viena iš versijų, kuri čia pateikta, susijusi būtent su SKAT’u. Man būtų labai įdomu sužinoti, kokia informacija buvo galima disponuoti, pavyzdžiui, tiriant Pakaunės įvykius. Ten vykusių derybų medžiaga, J.Abromavičiaus ryšys su tais įvykiais – gal tai ir buvo tam tikra užuomazga. Ar jums teko susipažinti su ta medžiaga, pagaliau ir su Seimo narių spaudos konferencijomis, pagaliau ir su tuometinio Nacionalinio saugumo komiteto pozicija ir išsakytomis mintimis, galbūt tai ir yra susiję su tuo, kas ir davė pradžią šitam tragiškam įvykiui?

S.KAKTYS. Nepaminėjau, kad mes iš tikrųjų ir paprašėme Valstybės saugumo departamento, kad padarytų spaudos analizę, taip pat turėjome iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto pagalbininką, kuris irgi atliko spaudos analizę, taip pat peržiūrėjome tilto per Bražuolės upę susprogdinimo istorijos tam tikrą apžvalgą ir manėme, kad komisijos darbas yra šiek tiek įvertinti Pakaunės įvykius, bet tik tuo aspektu, jeigu būtų aišku, kad tai susiję su susprogdinimu arba su pačiu nusikaltimo vykdymu. Komisija visko negalėjo aprėpti. Manau, kad komisijos nariai susidūrė su didžiuliu srautu informacijos, laikinoji komisija turėjo dirbti daugiau negu komitetas, ir dar kartu ir visi Seimo darbai, mes tikrai šito visko negalėjome aprėpti. Tokio tikslo – detaliai įvertinti Pakaunės įvykius – neturėjome. Manau, kad Seimo užduotis yra įvertinti taip, kaip buvo kalbėta, ir ponas E.Bičkauskas išsakė, ir jo komisijos išvadoje yra pasakyta, kad reikia dar 1993 metais sudaryti tokią specialią komisiją Pakaunės įvykiams ištirti, bet praėjo 3 metai, niekas nieko nesudarė, niekas nieko taip ir neištyrė ir šiandieną mes turime žūties faktą, galbūt ateityje gali būti ir įvairių kitų aplinkybių, jeigu mes nepateiksime politinio įvertinimo. Reikia vieną kartą pasakyti, kokia veika kas užsiėmė ir kas šitai skatino arba kokia yra atsakomybė ir kokia yra kariškio atsakomybė, ar jie gali pažeisti Statutą, ar jie gali pravesti mokymus, sakykim, improvizuodami juos taip, kaip ten buvo daryta ar panašiai. Aš visiškai sutinku su jūsų nuomone, bet tai nėra šitos komisijos užduotis, jinai negali šitiek darbo aprėpti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš manau, kad toliau jau yra paties kompiuterio surašyti klausėjai. Ar yra dar norinčių paklausti pranešėją? Ar P.Gylys nori klausti? Norėtumėte, taip? Tai aš tuoj įjungsiu jūsų mikrofoną. P.Gylys.

P.GYLYS. Aš galbūt šiek tiek kartodamas, bet vis dėlto remdamasis dokumentu, kuris prieš mūsų akis yra, noriu pateikti klausimą. Ar šitas dokumentas nerodo, kad komisija nukrypsta nuo savo tikslo? Tas tikslas – tai išaiškinti J.Abromavičiaus žūties aplinkybes ir kaltuosius. Čia kalbama apie sistemas SKAT, Valstybės saugumo departamente ir konstatuojama, kad yra kai kurių trūkumų – „est nekotoryje nedostatki” – senoviškai šnekant. Labai panašus tas dokumentas į tarybinių laikų ataskaitas, kuriose būdavo bandoma „išplauti” reikalo esmę ir parodyti tariamą darbą. Jokios kitos išvados aš iš to negaliu padaryti. Ir manau, kad nereikia bijoti versijose pavadinti daiktus savais vardais. Pagrindinė visuomenės nagrinėjama versija – kad tai yra politinė žmogžudystė. Dabar sukeičiama terminologija ir pavadinimai. Nagrinėkime ir šią versiją. Jeigu pasitvirtins ne ta...

PIRMININKAS. Klausimas.

P.GYLYS. Tai aš ir klausiu: ar jums neatrodo, pirmininke, kad komisija nukrypsta nuo pagrindinio tikslo – nuo J.Abromavičiaus žūties aplinkybių nagrinėjimo?

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti, jeigu kas užmiršo, galim pasižiūrėti stenogramas, dėl ko buvo sudaryta komisija. Tai šiuo atveju komisija… Jūs patys atsimenat, kad ne komisijos tikslas yra ištirti, kas padarė nusikaltimą. Komisijos tikslas yra tirti, ar tinkamai dirba teisėsaugos pareigūnai tirdami šią bylą. (Balsai salėje) Šiuo atveju, gerbiamieji Seimo nariai, pažiūrėkite į stenogramas, pažiūrėkit į savo kalbas, ką jūs tuo metu kalbėjot, prisiminkite. (Balsai salėje) Aš siūlau į tuos klausimus daugiau nebeatsakinėti.

S.KAKTYS. Aš norėčiau vis dėlto atsakyti į repliką... Gal ne į repliką, bet... Dalyvavo įvairių partijų politikai ir ponas A.Salamakinas. Jeigu jis būtų dažniau dalyvavęs komisijos posėdžiuose, o dalyvavo, man atrodo, penktame ir paskutiniame posėdyje, galbūt visų šių vertinimų nesakytų. Jūs būtumėt pasitarę savo partijoje ir tada tiek apie politiką nešnekėtumėte. Nes yra toks pasakymas: „Vagie, kepurė dega!” ar koks nors kitas, kai tie politiniai vertinimai girdimi iš tų, kurie labai norėtų čia susišildyti rankas, ir paskui kažkas iš to išeitų. Aš randu ir tokią kalbėjimo priežastį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tai tuo šį klausimą baigiam. Aš noriu priminti, kad pagal 230 ir 231 Seimo statuto straipsnius dėl tyrimo laikinosios komisijos nagrinėto klausimo Seimo posėdyje priimamas nutarimas. Tai, gerbiamoji komisija, jūs turite apsispręsti ir pasiūlyti Seimui tolesnius sprendimo būdus. Ar komisija toliau turi tęsti darbą, ar komisija turi baigti darbą ir pateikti tokiu atveju nutarimą, ir siūlyti Seimui priimti kažkokias išvadas. Bet šiandien to nedarom. Mes lauksim iš jūsų tolesnės informacijos.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto įsteigimo” projektas Nr.P-295 (svarstymas)

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, mes 1-9 darbotvarkės klausimą galėtume labai greitai baigti, tam sugaišdami maždaug 5-7 minutes, t.y. pravesdami Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto įsteigimo” projekto svarstymą. Noriu priminti, kad šį nutarimą yra svarstęs pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jis pritarė pataisytam projektui, antram jo variantui. Diskusijoje yra užsirašę kalbėti du Seimo nariai. Aš kviečiu V.Čepą tarti žodį. Ir A.Vidžiūnas ruošiasi kalbėti.

V.ČEPAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kadangi jau pietų metas, aš būsiu labai konkretus, kadangi, matyt, visi mes suprantame, kad tas universitetas Šiauliuose turi būti įkurtas, būtinai turi būti įkurtas, neatsižvelgiant į jokius trukdymus. Mane savotiškai neigiamai paveikė vakarykštis „Lietuvos ryte” atspausdintas ponios G.Barauskienės straipsnis apie universitų problemas Lietuvoje. Utriruojami skaičiai, kad neva milijonui gyventojui tenka vienas universitetas, pateikiami statistiniai rodikliai iš užsienio. Tačiau, gerbiamieji, pažiūrėkim. Tarkim, Niujorke 10 mln. gyventojų. Ir kiek ten universitetų? Man atrodo, kad per 100. Svarbu, koks universitetas, kokio jis dydžio, ką jis daro. Galų gale Šiaulių problema yra ne ta. Problema, matyt, yra mūsų protuose, mūsų galvose, nes prisiminkime, kad ir pirmieji universitetai atgavus nepriklausomybę buvo kuriami labai sunkiai. Ir pirmasis tikrai įkurtas naujas universitetas buvo Klaipėdos universitetas. Ir man dar teko dirbant Klaipėdos miesto tarybos pirmininku iš tuometinio Atkuriamojo Seimo Pirmininko V.Landsbergio rankų šioje tribūnoje priimti to universiteto įsteigimo aktą. Taigi aš tada, prisimenu, paminėjau tokius žodžius, kad protingi karaliai, protingi vadovai, užkariavę kokias nors žemes, ne pilis statydavo, ne laivynus steigdavo, o steigdavo universitetus. Taip, tarkim, pasielgė švedai, išviję iš pietinės Švedijos dalies danus ir įkūrę Lundo universitetą, kuris dabar yra garsus visame pasaulyje. Žemaitija – ne pietinė Švedija, bet, matyt, jau seniai pribrendo reikalas turėti ne kažkokio siauro profilio, šiuo metu pedagoginio profilio aukštąją mokyklą, kuri dėl tam tikrų biurokratinių ir juridinių varžtų negali tikrai steigti naujų universitetinių profesijų. Ir tas regionas turi būti patrauklesnis, ypač mūsų Vakarų Lietuvos jaunimui. Nenoriu daugiau jūsų agituoti. Manau, kad jūs puikiai suprantat šią problemą. Todėl prašau užgniaužti visokius „už”, „prieš” ir „susilaikė” ir tikrai balsuoti dėl Šiaulių universiteto įsteigimo, nes jis tikrai yra reikalingas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. „Už” turbūt nereikia užgniaužti. „Už” reikia pasakyti garsiai. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Kolegos Seimo nariai, norintys pietauti, bet galvojantys dar ir apie universitetą. Vienas dalykas, aukštasis mokslas Lietuvoje atgimsta, didėja studentų skaičius. Tai yra tiesa ir tai rodo, kad valstybės potencinės galios atsigauna. Tai yra vienas dalykas. Antrasis dalykas, ką mes galėtume kalbėti ir kas remtų Šiaulių universiteto įkūrimą, būtų tas, kad mes labai plačiai kalbam dabar apie valdymo struktūros decentralizaciją. Mes šnekam, kad daugelį valdžios galių mes galim atiduoti apskritims ir savivaldybėms. Mes šnekam apie švietimo sistemos, konkrečiai pedagogų kvalifikacijos kėlimo struktūros decentralizavimą, mes šnekam, kad valstybės kultūros pagrindai turėtų būti remiami tų regionų istoriniais, kalbiniais bruožais ir tomis tradicijomis, ir t.t. Ir mes dar sakom tuo taip pat, kad daugelis kraštų, periferijų atsilieka nuo mūsų didmiesčių ekonomiškai, verslo pajėgumais ir t.t. Ir ypač šią išvadą mes darome tada, kai palyginam su normalių pasaulio šalių būsena ir t.t. Ir tada šiame kely, mano supratimu, renkamasi ir mokslo aukštųjų studijų, gyvo akademinio visuomenės gyvenimo decentralizacijos kelias. Ir mokslo centrai patys verčiami, neverčiami mėgina artėti prie žmonių. Aš nekalbu apie Vilniaus universitetą ir jo įtaką, ir jo padarytus didelius darbus valstybei. Bet mes šiandien turime ir mažą Klaipėdos universitetą su jūrų specializacija, su Mažosios Lietuvos kalbos istorijos ir žmonių tyrimais ir su šviesiagalviais filosofais, pritartų ponas V.Čepas, ir t.t. Tikime, kad šiam kraštui, šio krašto potencijai, šio krašto spalvoms šis universitetas suteikia daug daugiau ir specialistais, ir kitais dalykais. Mes turime miniatiūrinį Vytauto Didžiojo universitetą, kuris, galėtume sakyti, vakarietiškas modelis, su jaunais mokslininkais, žinoma, ir su iš to išplaukiančiomis visomis teigiamybėmis ir trūkumais, bet niekas nesakys, kad šis universitetas nereikalingas. Kitas dalykas, Technikos, Pedagoginiai ar Technologijos universitetai, kurie iš tikro turi daugiau, duok Dieve, jiems daugiau universitetiškumo, bet kol kas, deja, nėra tikrieji universitetai, nes juose nėra humanitarinių ir techninių disciplinų vienovės ir t.t. Tai čia vienas dalykas. Bet dabar, mano supratimu, ypač svarbi kiekybinė Lietuvos universitetų išraiška, galėtume sakyti, jau seniai nusistovėjusi Europos šalyse, ir prie tos išraiškos mes tiktai dabar mėginam artėti. Vienas universitetas milijonui žmonių. Vienas tikras universitetas. Ponas V.Čepas mėgino argumentuoti Niujorko pavyzdžiu. Aš žiūriu į skaičius, kuriuos pateikė Seimo Analizės skyrius. Austrijoje beveik 8 mln. gyventojų ir 18 universitetų, Danijoje 5 mln. gyventojų – 5 tikrieji universitetai. Aš nekalbu apie kitas aukštąsias mokyklas. Graikijoje 10 su trupučiu milijono gyventojų ir 17 universitetų, Islandijoje trečdalis milijono gyventojų ir 2 universitetai, Suomijoje – 5 mln. – 21 universitetas ir t.t. Tai galime, žinoma, sakyti, ir mano Universiteto kai kurie žmonės ir vadovai mano, kad visa tai, kas gera, daroma tik šiame Universitete. Bet, mano supratimu, galimas tik kitas kelias. Ir visi fakultetai, ir visi institutai, ir visi filialai turėtų sudaryti tam tikruose miestuose vienovę. Šiuo keliu eina ir Šiaulių universitetas. Ir čia man dabar reikėtų pasakyti repliką ponui Č.Juršėnui, kuris bandė įvardyti mane, kaip baigusį monstrą. Ir aš baigiau, ir jūs baigėt, pone Česlovai Juršėnai, Vilniaus universitetą, bet aš manau, kad tai nėra Lietuvos ateitis – vienas universitetas visai valstybei. Taip, šitas universitetas buvo monstras jo dydžio supratimu, monstras savo monopolizavimu, monstras galbūt dėl to, kad leido labai daug „raudonų” specialistų. Bet jūs sutikit, kad visa tai, kas tenai geriausia, aukščiausi specialistai, geriausi profesoriai, tai buvo taip pat universitetas. Bet jeigu mes žiūrėtume į šiuos dalykus, tai vis dėlto kelias – maži regionų kultūros ir šito krašto ekonomikos poreikius skatinantys universitetai. Dėl to mūsų frakcija manytų, kad šis universitetas turėtų teisę gyvuoti šalia kitų veikiančių universitetų. O visus abejojančius prašyčiau paskaityti šio universiteto būsimosios struktūros projektus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir R.Čiupaila vieną minutę, nes kitaip radijas bus negailestingai išjungtas.

R.ČIUPAILA. Gerbiamieji kolegos, universitetai, be abejo, būna skirtingi, nors jų tikslai vienodi, t.y. rengti jaunąją Lietuvos kartą ateiti, šiandien jau galim drąsiai sakyti, į XXI amžių. Kadangi turiu labai mažai laiko, norėčiau tik vienu aspektu paliesti šią problemą. Vilniaus universitetas yra nepaprastai svarbus visai Lietuvai. Tai jis įrodinėja per 400 metų ir įrodinės dar ilgai ir teisingai. Tačiau mažesnieji universitetai, universitetai regionuose, yra ne ką mažesni savo svarba tų regionų raidai. Todėl, aš manyčiau, reikėtų labai labai pritarti, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose turėtume kultūros, mokslo, taip pat ir ekonomikos kūrimo, pasakyčiau, centrą, vienijantį centrą, apie kurį suktųsi visas miesto ar to regiono gyvenimas. Mes esam labai pripratę, kad mūsų universitetai, didžiuodamiesi savo autonomija, visų pirma supranta tai kaip tam tikrą valstybės lygį. Mes beveik nešnekame apie universitetų bendravimą su savo bendruomene. Ir pavyzdį čia galėtų rodyti būtent tie universitetai, kurie tarnauja tokioms, sakyčiau, labiau regioninėms reikmėms, turiu omenyje Klaipėdos, Šiaulių ir panašius, jeigu įsikurtų, universitetus. Centro sąjunga visada kėlė švietimą ir savo programiniu, ir savo veiklos prioritetu, todėl aš norėčiau prašyti jūsų palaikyti šią idėją ir paremti universiteto steigimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ačiū. Radijas tikrai išjungtas ir daugiau argumentuoti turbūt nebereikia. Dėl balsavimo motyvų – Č.Juršėnas. Vienas – už, vienas – prieš. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš iš tikro beveik už. Tiktai naudodamasis proga noriu pasakyti, kad darant gerą darbą vėlgi nereikia menkinti kitų, gerbiamasis kolega Vidžiūnai. Darykim tą gerą darbą, bet ne kitų menkinimo sąskaita. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsti tarpusavio diskusijas pats geriausias laikas – pietų pertrauka. (Balsas salėje) Ar yra norinčių kalbėti prieš? Nėra norinčių. Tai aš nutraukiu kalbas. Ar galim pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galim. Ačiū. Tuo rytinį plenarinį posėdį baigiame. Po pertraukos renkamės 15 val.