Septintasis (keturiasdešimt aštuntasis) posėdis
1997 m. kovo 27 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, labas rytas! Pradedame kovo 27 d. rytinį plenarinį posėdį.

1997 m. kovo 27 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkė buvo patvirtinta, dar sykį aptarta Seniūnų sueigoje. Patvirtinta, kaip pamenam, antradienį Seimo posėdyje. Yra nedidelių pasikeitimų. Prezidento siūlymu į šios dienos darbotvarkę įtraukiame 1-2, 1-3, 1-4 darbotvarkės klausimus, tai yra tarptautinių sutarčių arba atitinkamų protokolų pakeitimo ratifikavimo įstatymus, kuriuos reikėtų šiandien ir priimti, tai nėra dideli dokumentai. Ir iš darbotvarkės yra išimtas 2-5 klausimas. Tokiu būdu sutaupom šiek tiek laiko. Šiandien yra gana daug svarbių klausimų. Ir papildomai Vyriausybės prašymu įrašom 1-11 darbotvarkės klausimą – įstatymo dėl Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jeigu nebus prieštaravimų, šitą trumpą įstatymą irgi turėtume šiandien priimti. Jeigu nėra prieštaravimų šiai darbotvarkei… Prašom. K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl 2-3a – Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Kaip matau, pateiktoje darbotvarkėje numeris išlieka tas pat, 257. Mes padarėm svarstymo pertrauką ir buvo numatyta, kad šį įstatymo projektą rengusi komisija peržiūrės atitinkamas mūsų nuostatas ir tolesniam svarstymui pateiks naują redakciją. Tačiau aš matau, kad palikta ta pati redakcija ir norima užbaigti svarstymą. Ar nebūtų tikslinga atidėti šio įstatymo svarstymą?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes padarėm svarstymo pertrauką dėl to, kad neužteko laiko pabaigti svarstymą. Tai buvo antradienį, ir daugiau jokių nutarimų nebuvo padaryta. Paprasčiausiai turim užbaigti diskusiją, turėjo kalbėti Vyriausybės atstovas ir tam neužteko laiko. Jeigu mes galėsime dar pratęsti svarstymą šiandien ir jeigu iš tikrųjų bus tokių pasiūlymų, galima daryti dar vieną pertrauką, nors man atrodo, kad mes galbūt sutarsime, kad galima pritarti po svarstymo, o toliau dirbti su tuo pačiu įstatymu. Aš manau, kad iki to klausimo svarstymo dar yra šiek tiek laiko, pasiaiškinsim.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl K.Pėdnyčios paskyrimo Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru” projektas Nr.P-351 (pateikimas)

O dabar, jeigu daugiau nėra kitų pasiūlymų, pradedame darbą. Ir pirmasis darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl K.Pėdnyčios paskyrimo Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru” projektas. Registracijos Nr.P-351. Pateikimas. Ir pagal Statuto 204 straipsnį, ir pagal galiojančius Prokuratūros ir Teismų įstatymus kandidatūrą turi pateikti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu šio komiteto pirmininkas S.Stačiokas. Kviečiu į tribūną pranešėją. Statutas numato, kad pateikiantysis asmuo gali kalbėti iki 10 min., o vėliau kalbės pats kandidatas ir atsakys į jūsų klausimus. Prašom. S.Stačiokas.

S.STAČIOKAS. Laba diena! Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavedus pateikiu jums K.Pėdnyčios kandidatūrą paskirti jį Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.

Trumpai informuosiu, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 66 straipsnio pirmąja dalimi ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio trečiąja dalimi Teisės ir teisėtvarkos komitetas, gavęs Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininko akademiko P.Kūrio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro V.Pakalniškio siūlymą, kurį komitetas gavo š.m. kovo 24 d., kovo 26 d. komiteto posėdyje apsvarstė šį siūlymą ir kandidatūrą bei priėmė savo sprendimą, kurį jau minėjau ir kurio tekstą kiekvienas iš jūsų turite.

Komitete svarstant K.Pėdnyčios kandidatūrą į Lietuvos Respublikos generalinius prokurorus buvo pateikti klausimai kandidatui. Iš viso 7 komiteto nariai pateikė klausimus. Kalbėjo 4 komiteto nariai. Nė vienas iš komiteto narių nebuvo prieš šią kandidatūrą. Balsavimo rezultatai. Iš dalyvavusių 13 komiteto narių 10 balsavo už pateikimą Seimui skirti K.Pėdnyčią generaliniu prokuroru, 2 susilaikė, 1 komiteto narys nedalyvavo balsavime.

Aš nemanau, kad turiu asmeniškai dėl komiteto narių motyvų pats pasakyti savo nuomonę, bet dėl vieno motyvo anonimiškai aš vis dėlto ją išdrįsiu pasakyti. Vienas iš komiteto narių, kurie nedalyvavo balsavime, motyvų buvo tas, kad komiteto narys neturi nieko prieš K.Pėdnyčios kandidatūrą, bet nesutinkąs su generalinio prokuroro skyrimo tvarka, kuri numatyta įstatymu. Aš negaliu nepasakyti savo nuomonės dėl šito motyvo dėl to, kad vertinu jį kaip ypatingai žalingą motyvą. Juk negalima suplakti klausimų – įstatymo vertinimo ir savo pozicijos įstatymo atžvilgiu, nes ji iš viso tokia negali būti priimtina, jeigu mes nuolatos deklaruojam, kad įstatymo teises ir įstatymo viešpatavimą mes pripažįstam savo valstybėje. Patinka ar nepatinka įstatymas, balsavau aš prieš jį ar turiu kitą nuomonę, bet tai yra įstatymas, kuris turi būti vykdomas, todėl mano asmeninė nuomonė negali būti motyvuojama mano nesutikimu su tuo įstatymu. Bet įvertinkim ir kitu aspektu: ar galima įstatymo netvarkingumą savo asmeniniu požiūriu arba įstatymo neatitikimą perkelti konkretaus žmogaus vertinimui tada, kai to žmogaus tu nevertini negatyviai. Todėl tai pasakydamas (kaip bevertinsit, ar tai korektiška man buvo sakyti, ar ne) aš kreipiuosi tiesiog į kiekvieną Seimo narį, kad būtinai apsispręsdami įvertintų šitą dalyką. Spręskim tą klausimą, kurį sprendžiam, bet negrįžkim prie samprotavimų dėl tų klausimų, kuriuos jau išsprendėm.

Dabar dalykiniai klausimai. Aš, kaip komiteto pirmininkas, turbūt taip pat neturėčiau dėl konkretaus kandidato kalbėti, bet aš esu ir Seimo narys, todėl naudodamasis tuo momentu, kad aš jau esu čia, štai ką noriu jums pasakyti: K.Pėdnyčia turi didelį teisinio darbo patyrimą, taip pat ir prokuratūroje. Jūs turit jo biografinius duomenis ir galit pastebėti. Prokuratūros sistemoje yra išdirbęs beveik 19 metų. Visą laiką dirbo valstybės įstaigose, susijusiose su teisės sistema, ir dabartiniu metu dirba Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotoju. Jis yra čia, jūs jo galėsit paklausti ir susidaryti nuomonę akivaizdžiai bendraudami su žmogum. Aš jį pažįstu seniai, dar kaip studentą, aš visiškai neabejoju jo pakankamai geru teisiniu profesiniu intelektualiu lygiu, aš jį pažįstu iš ankstesnių metų kaip dorą žmogų, o bendraudamas dabar komitete ir kitur kalbėdamas aš įsitikinau, kad šiuo žmogum ir pagal dabartinę jo veiklą galima pasitikėti. Generalinio prokuroro pareigos yra labai atsakingos, šitas žmogus toms pareigoms tinka. Tuo aš baigiu savo pristatymo žodį, lauksiu jūsų klausimų, į kuriuos atsakysiu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju. Pagal Statutą jums nereikia atsakinėti į klausimus, jeigu, aišku, Seimo nariai norėtų klausti. Ačiū pranešėjui. Dėkojam. Kviečiam į tribūną gerbiamąjį K.Pėdnyčią. Pagal Statutą kandidatas gali kalbėti iki 10 min. ir vėliau atsakyti į klausimus.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai! Valstybės kriminogeninė situacija sudėtinga. Nežiūrint atlikto darbo nusikalstamumas auga. Iš nusikalstamumo būklės, jo struktūros ir dinamikos matyti, kad nemažėja sunkių nusikaltimų. Problema jau seniai tapo organizuotas nusikalstamumas, finansiniai ir bankiniai nusikaltimai. Įsigalėjo korupcija, deja, ir teisėsaugos institucijose. Ir toliau problemiškas lieka kontrabandos klausimas. Tai destabilizuoja padėtį valstybėje, nesaugūs jaučiasi žmonės. Kartu tai yra spartesnio valstybės vystymosi stabdys. Švelniai vertindamas aš norėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, įstrigo teisinių institucijų reforma. Įvairaus pobūdžio komisijų, darbo grupių steigimas, nuolatiniai neefektyvūs pasitarimai buvo ne kovos su nusikalstamumu klausimo sprendimas iš esmės, o jo atitolinimas. Pritrūko konkrečios dalykinės veiklos. Tik paskutiniuoju metu yra pastebima, kad prieinama viltį žadinančių sprendimų. Kaip pilietis stebiu pozityvų šių sprendimų vertinimą. Tačiau tai didelio darbo pradžia. Reikalingi greiti, ryžtingi sprendimai. Be to, viskas priklauso nuo to, kaip tinkamai jie bus realizuoti.

Kaip vertinčiau padėtį teisėsaugos institucijose ir prokuratūros sistemoje atskirai? Negalima pasakyti, kad nieko nedaryta ar nepadaryta. Yra tam tikrų rezultatų, deja, jie nėra keičiantys kriminogeninę situaciją iš esmės. Vyko teisėsaugos institucijų žinybiniai pertvarkymai. Kartais, pasakyčiau, gal persitvarkymai, pasitvarkymai. Kita vertus, yra ir teigiamų šio laikotarpio (turiu galvoje bent jau paskutiniuosius metus) rezultatų. Jie atskleidė reformos pirmojo etapo privalumus ir trūkumus. Reforma vyko netolygiai, nepakankamai koordinuotai. Galima konstatuoti, jog kai kuriose teisėsaugos institucijose ji pažengusi kur kas toliau negu, pavyzdžiui, teismuose. Kai kuriose ji gerokai atsilikusi, pavyzdžiui, policijoje, prokuratūroje. Šiose institucijose nėra pakankamo organizuotumo, veiklos puolamojo pobūdžio kovoje su nusikalstamumu.

Tarp institucijų egzistuoja rungtyniavimo elementai, yra nesąžiningumo, vangumo. Manau, kad visa tai galima pataisyti, reikalingas ryžtas ir, žinoma, kardinalios teisėsaugos institucijų sistemos reformos. Prie šių reformų šiandieną jau prieinama. Tai reformų etapas, kai turės pradėti funkcionuoti pertvarkytos ir sukurtos iš esmės naujos teisinės institucijos. Be kita ko, tam būtinas įstatymų ir kitų teisės aktų keitimas bei naujų priėmimas, organizacinių priemonių kompleksas, aiškus, nesidubliuojantis funkcijų priskyrimas kiekvienai teisėsaugos institucijai, finansinės, materialinės, techninės sąlygos, veiksmų koordinacija siekiant bendro jėgų sutelktumo kovoje su nusikalstamumu. Į šį teisinių institucijų sistemos reformų etapą prokuratūra būtinai turi būti įtraukta.

Jeigu jūsų sprendimas man būtų palankus, savo veiklą prokuratūros sistemoje suprantu taip. Pradžioje būtina esamos situacijos prokuratūros sistemoje neatidėliotina analizė ir įvertinimas vietoje; centrinio aparato vidinės struktūros racionalumo ir santykių su kitos pakopos prokuratūromis įvertinimas. Svarstytina, ar apygardų prokuratūros suformuotos racionaliai, turint omenyje Respublikos teritorinį administracinį paskirstymą. Čia svarstytini ir apylinkių prokuratūrų veiklos vidinės struktūros klausimai. Kadrų srityje reikalinga spręsti mokymo, profesinio tobulinimo klausimus. Reikalinga spręsti klausimą dėl atsiradusio tokio veikimo, kaip kad politikavimas prokuratūroje. Prokuratūroje reikia ir būtina dirbti. Problemą sudarytų atskiri žmonės, jeigu jie yra praradę „švarias rankas”. Darbuotojų pastangos turi būti nedelsiant sukoncentruotos į organizuoto nusikalstamumo, finansinių ir bankinių bylų tyrimą ir, beje, ne tik stambių, vadinamųjų stambių, bet ir į smulkesnių, kadangi jos yra ne mažiau svarbios, taip pat į korupciją. Aišku, čia svarbūs ir kiti klausimai – kontrabanda, vengimas mokėti mokesčius. Visa tai negali būti mėnesinių ar ketvirtinių darbų planavimas. Tai turi būti įvertinta ir daroma nedelsiant, be to, kompleksiškai. Iš to turi būti daromi atitinkami sprendimai.

Antrasis etapas – tai būtų dalyvavimas teisinių institucijų sistemos reformoje ir darbas po jos. Reforma negali būti žinybinė, ją matau kartu su teisinių institucijų sistemos reforma. Esu susipažinęs su teisinių institucijų sistemos reformos krypčių projektu, pritariu jos esminėms nuostatoms. Tačiau yra čia vietos ir diskusijai. Esu apmąstęs Konstituciją, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir pačius pagrindus, Vyriausybės veiklos programą. Įvertinus visa tai (…) formuojasi nuostatos dėl pačios reformos. Ją vykdant iškils prokuratūros statuso ir priklausomumo struktūros, funkcijų ir nemažai kitų klausimų. Tai nebus lengvas procesas. Darbuotojų pastangos prokuratūroje turi būti nedelsiant sukoncentruotos.

Gerbiamasis Seime, nėra neišsprendžiamų klausimų. Aš esu įsitikinęs, kad dauguma prokuratūros darbuotojų vadovausis valstybės, o ne žinybiniais interesais, ir todėl turiu vilčių. Yra prokuratūroje potencialas šiems klausimams spręsti. Tik pajėgas reikia kuo skubiau sukoncentruoti.

Kaip įsivaizduoju, kokios prokuroro funkcijos ateityje vykdant reformą turėtų būti? Pagrindinės bendriausiąja prasme būtų trys: tai baudžiamojo persekiojimo vykdymas, svarstytinos tiktai jo ribos; kvotos ir tardymo organų veiklos kontrolė; valstybinio kaltinimo baudžiamosiose bylose palaikymas. Beje, šioje vietoje aš norėčiau pridurti, kad ateityje jis turėtų būti kokybiškai kitoks. Reikės prieiti prie rungtynių principo. Reikės dirbti, kaip dirbama visame pasaulyje. Generalinė prokuratūra turi tapti kontroliuojančia ir baudžiamojo persekiojimo politiką formuojančia institucija.

Gerbiamasis Seime, aš tuo pamėginsiu baigti savo trumpą kalbą. Baigdamas noriu pasakyti štai ką: nelengva padėtis prokuratūroje, ir aš tai suprantu. Užsitęsė reforma, užsitęsė generalinio prokuroro skyrimo klausimas, bet nėra lengva ir kitur. Daug vilčių dedu į teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimą. Čia neturi būti jokio rungtyniavimo, o turi būti bendras tikslas, bendras reikalas, ir visi turi vieningai nukreipti savo veiklą kovai su nusikalstamumu. Būtinas valstybinis požiūris. Reikia daug ryžto, tačiau negalimi ir skuboti sprendimai, turi būti dirbama Lietuvos labui. Šiandieną mes neturime kitos išeities.

Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad aš šiandieną suprantu, ko jūs tikitės, kokias viltis dedate į prokuratūrą ir konkrečiai į būsimąjį prokuratūros vadovą. Jeigu jūsų sprendimas būtų man palankus, aš prašau Dievo, kad jis padėtų man neapvilti to pasitikėjimo, kuris man jau šiek tiek parodytas, na, ir jeigu jis būtų parodytas iš jūsų pusės.

Aš ryžtuosi šiai misijai ir žinau, ką daryčiau, jeigu aš save vis dėlto pervertinu. Aš sieksiu būti valstybės prokuroru. Ačiū jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kandidate. Dabar 19 Seimo narių nori jūsų paklausti. Pirmasis – A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pretendente, aš neabejoju, kad jūs būsite paskirtas generalinio prokuroro pareigoms ir nuo jūsų priklausys, kas bus jūsų pavaduotojai. Aišku, jeigu jūs nevykdysite politinių užsakymų ir galvosite savo galva. Klausimas toks: ar jūs teiksite A.Paulausko kandidatūrą į generalinio prokuroro pavaduotojo postą?

K.PĖDNYČIA. Labai gerbiamas Seimo nary, jeigu jūs man leistumėte pabūti šiek tiek santūresniam, tai aš nenorėčiau būti kategoriškas atsakydamas į šį klausimą. Kol kas, deja, aš dar ne generalinis prokuroras, bet šiuos klausimus aš spręsiu labai operatyviai.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pretendente, pateiktuose dokumentuose dėl jūsų paskyrimo Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru yra tik žinių apie darbą. Jeigu ne paslaptis ir jeigu jūs neįsižeistumėte, noriu sužinoti kai kuriuos biografijos duomenis. Kas buvo jūsų tėvai, kokį darbą dirba? Kur ir kokius mokslus baigėte? Ir kokia jūsų šeimyninė padėtis? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Atsakysiu. 1972 metais esu baigęs Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakulteto stacionarą, tačiau darbinę veiklą prokuratūros organuose aš pradėjau 1971 metais. Buvo tam tikrų aplinkybių, kurios skatino mane pradėti dirbti anksčiau.

Mano šeimyninė padėtis tokia: turiu žmoną, kuri yra lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Ši darbą ji dirba visą gyvenimą. Turiu du sūnus. Vienas iš jų yra Universiteto Teisės fakulteto trečio kurso studentas. Tačiau aš jūsų iš karto prašau išklausyti mane, – tai yra ne prokuratūros variantas, kuris kažkada buvo svarstomas dėl studentų priėmimo į Teisės fakultetą. Turiu kitą sūnų, kuris dabar yra 7 klasės mokinys. Daugiau vaikų neturiu. Mano tėvai yra mirę. Tėvas miręs labai seniai, kai aš dar buvau pirmoje klasėje. Turiu du brolius, kurie gyvena kaime, jie paprasti kaimo darbininkai, ir nieko daugiau. Autobiografija ten yra, jeigu telegrafiškai: prokuratūroje – tardytojas, prokuroro pavaduotojas, prokuroras ir t.t.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, noriu paklausti, kokį bylų kėlimo ar nagrinėjimo eiliškumą šių dienų sąlygomis jūs rinksitės? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Prašyčiau pakartoti, nes ne visai supratau.

J.LISTAVIČIUS. Kokį bylų kėlimo ar nagrinėjimo eiliškumą šių dienų sąlygomis jūs rinksitės? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Supratau. Manau, kad pirmiausia aš siekčiau sukoncentruoti geriausias pajėgas finansinėms ir bankinėms byloms tirti, kaip minėjau, ne vien tik stambioms. Manau, kad ne mažiau svarbios ir vadinamosios nedidelės apimties bylos. Kas be ko, taip pat paraleliai, nes tai, beje, išplaukia, – korupciniai reikalai ir kai kurie kiti.

PIRMININKAS. R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamasis kandidate, vakar Teisės komitete jūs kalbėjote apie ryžtingus ir netgi drastiškus jūsų sprendimus ir veiksmus vadovaujant muitinei, tapus vyriausiuoju muitininku 1991 metais. Matyt, galime tikėtis, kad ir generalinio prokuroro poste jūs būsite toks pats ryžtingas švarindamas prokuratūrą. Noriu paklausti, ar tas ryžtas neatsisuks ir prieš tuos prokuratūros darbuotojus, aukštos klasės profesionalus (jūs geriau žinote, kad mūsų prokuratūroje tokių yra tikrai nemažai), prieš žmones, kurie, sakykim, politiniu pareiškimu galbūt parodė ne visai lauktiną lojalumą valdančiajai partijai?

K.PĖDNYČIA. Atsakysiu labai koncentruotai. Sakydamas, kad sieksiu nutraukti politikavimą, – beje, manau, kad politikavimo neturėtų būti ir kitose teisėtvarkos institucijose, – vis dėlto pirmiausia dėmesį skirsiu žmonėms tuo atveju, jeigu jie yra praradę „švarias rankas”.

PIRMININKAS. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pretendente, praėjusiais metais Seimo nutarimu prokuratūrai tirti buvo perduota viena byla dėl G.Vagnoriaus vienaveiksmių sprendimų, dėl kurių padaryta apie 35 mlrd. Lt nuostolių žemės ūkiui. Gerbiamasis V.Nikitinas atsakė, kad nėra nusikaltimo sudėties. Mano klausimas būtų toks: ar jūs numatote atnaujinti tos bylos tyrimą? Ir kitas klausimas: kiek reikėtų mielam širdžiai politiniam veikėjui padaryti nuostolių, kad vis dėlto prokuratūra imtųsi tirti tokius reikalus?

K.PĖDNYČIA. Kai aš kalbu apie tai, kad kaip prioritetą aš išskiriu finansines, bankines bylas, ir ne tik… beje, yra labai daug darbų, kuriuos reikia nuveikti dar iki baudžiamųjų bylų, t.y. yra medžiagų, dėl kurių atsisakyta kelti baudžiamąsias bylas, yra medžiagų, dėl kurių net ir tokie sprendimai nepriimti. Tai yra ne mažiau svarbu. Aš visiškai, žinoma, nemanau, kad nereikia dirbti ta kryptimi, kurią jūs įvardijote. Būtinai reikės sugrįžti prie tų klausimų, tačiau labai konkrečiai kalbėti apie konkrečią bylą aš šiandien negalėčiau, nes jeigu aš siekiu būti vėl prokuroru, tai aš neturiu skelbti savo išankstinės nuomonės, o tuo labiau aš negaliu prognozuoti bylos eigos, nematęs dokumentų.

PIRMININKAS. P.Gylys.

P.GYLYS. Noriu padėkoti, nes aš norėjau paklausti, ar nebus selektyvumo. Aš matau, kad šiuo metu norima sudaryti tokią politinę atmosferą, kad prioritetas būtų suteiktas toms byloms, kurios susijusios su opozicijos veikėjais. Aš matau tuos pirmuosius žingsnius. Jeigu iš tikrųjų bus taip, kaip jūs sakote, kad nebus selektyvumo, tai labai gerai, – ar iš valdžios, ar iš opozicijos žmonės, jų bylos bus sprendžiamos be išankstinio nusiteikimo. Jūs paminėjote, kad jūs norite būti valstybės prokuroru, bet valstybės žmogus suvokia, kad aukščiausias mūsų įstatymas yra Konstitucija. Yra paaiškinimas, kad mūsų prokuratūra yra teisminės sistemos dalis. Ar jūs, dalyvaudamas šitame procese, neprisijungęs, neinicijavęs pilietinio boikoto, kad nebūtų padaryta taip, kad prokuratūra tampa vykdomosios valdžios dalis, nesijaučiate nepatogiai kaip teisininkas profesionalas? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jūs man leistumėte truputį ilgiau, bet labai neilgai, aš norėčiau paskaityti tuos sakinius iš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų ir taip iš karto atsakyčiau į klausimą. 4 skyriuje yra parašyta: „ Vyriausybė ir teisėsaugos sistema privalo apginti piliečius ir valstybę nuo korupcijos bei organizuoto nusikalstamumo, užtikrinti asmens ir turto saugumą.” O ekonominės politikos skiltyje parašyta: „Lietuvos bankas, Vyriausybė bei teisėsaugos institucijos pagal savo kompetenciją užtikrina bankų, ūkio ir bankų finansų sistemos saugumą nuo apgavysčių, nelegalios kilmės pinigų ir investicijų.” Šiuose ir kituose įstatymuose yra, beje, ir daugiau parašyta. Aš visa tai sieju taip pat ir su Konstitucija, nes čia Konstitucija nepažeista, ir su Vyriausybės programa ir iš to darau atitinkamas išvadas, pagal tai aš formuoju ir savo būsimąjį elgesį. Aš nematau bėdos, jeigu Vyriausybė darys įtaką, kad valstybėje būtų sprendžiami jai svarbūs klausimai. Aš jau esu kai kur sakęs, nes esu šiuo aspektu ir tvirčiau remtas, tai aš šiek tiek supykęs esu sakęs: apie ką kalbama, kad iš vienos pusės yra valstybė, o iš kitos – Vyriausybė? Kas čia yra – dvi priešingos institucijos? Ar čia yra kažkokių skirtingų tikslų? Jeigu taip, tai labai blogai, bet taip būti negali.

PIRMININKAS. J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pretendente, aš šitą klausimą šiek tiek norėčiau sukonkretinti ir abstrakčiau formuluoti, labai trumpai ir aiškiai. Būkite malonus, prašau pasakyti, ar jūs esate už, ar prieš klasikinės demokratinės valstybės komponentą, pagal kurį teisminė valdžia yra atskirta nuo vykdomosios valdžios? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Aš esu už prokuratūrą, kaip teisminės valdžios institucijos dalį, būtent tokią, kokia yra susiformavusi pasaulinėje praktikoje, o ne posovietinėse respublikose. Paanalizuokime, kokia yra situacija, pavyzdžiui, Lenkijoje, Vokietijoje, JAV. Neverta tęsti didesnių ir mažesnių valstybių sąrašo. Niekur taip nėra kaip šiandien pas mus. Kalbama ne apie, kaip aš kartais girdžiu, prokuratūros išdraskymą, negatyvius procesus, kurie įvyks su prokuratūra, ir prokuratūra išnyks, yra kalbama apie efektyvesnę prokuratūros sistemą bendroje teisinių institucijų sistemoje ir jos koordinuotą veiklą su visais.

PIRMININKAS. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis pretendente, mane džiugina jūsų struktūrinis, sisteminis, valstybinis, o žiūrint iš emocinės pusės – ryžtingas požiūris į padėtį teisėsaugoje, teisėtvarkoje. Prašau pasakyti, kas ir kokia dalimi šiuo metu gali nulemti sėkmę, – ar struktūriniai, ar personaliniai pakeitimai prokuratūroje? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Manau, kad tik kompleksas priemonių gali atnešti sėkmę.

PIRMININKAS. R.Rastauskienė.

R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamasis kandidate, prasidėjus reformoms Lietuvos kaime daug buvusio kolūkinio turto įvairiai apeinant įstatymus ir visiškai aiškiai juos pažeidžiant atsirado daugiausia buvusiųjų kolūkių vadovų rankose, tiksliau, jų garažuose, miškeliuose ir panašiai. Prokuratūra prieš keletą metų buvo gavusi daug medžiagos iš Valstybės kontrolės, tačiau buvusi prokuratūros vadovybė neinicijavo, nerodė dėmesio ir nebuvo iškelta nė vienos bylos, susijusios su panašiais dalykais, nors žmonėse šitie randai gyvi iki šiol, ką mato turbūt visi Seimo nariai, dalyvaujantys susitikimuose su kaimo žmonėmis. Kaimo žmonės šitų dalykų neužmiršo. Ar tai vis dėlto yra visiškai pasenęs dalykas, ar būtų įmanoma į tų žmonių, kurie jaučiasi labai nuskriausti, prašymus, vis dėlto kaip nors atsakyti? Pasinaudosiu proga ir užduosiu dar vieną klausimą. Kaip jūs reaguotumėte, jeigu jus, pabuvusį keletą metų prokuroro poste, kas nors pradėtų siūlyti kandidatu į Prezidentus? Ar šiuo atveju neprarasite galvos?

PIRMININKAS. J.Karosas jau dabar siūlo. (Salėje šurmulys)

K.PĖDNYČIA. Atsakysiu telegrafiškai. Kai aš kalbėjau apie mano galimos veiklos prioritetus, žinoma, aš negalėjau per daug išsiplėsti. Nė kiek neabejoju, kad prie šių klausimų bus būtina sugrįžti. Šiandien aš negaliu įvardyti konkrečių bylų, negaliu šiandien pasakyti apimčių ir kaip tai bus padaryta, bet aš nė kiek neabejoju, kad tam aš pamėginsiu skirti dėmesį. Aš manau, kad tai bus, beje, ne vien prokuratūros klausimas. Prie šito proceso prisidės ir kitos institucijos. Tai viena.

Į antrąjį klausimą atsakyti negalėčiau. Vakar Teisės ir teisėtvarkos komitete aš esu sakęs, kaip aš vertinu save kaip asmenybę. Aš save vertinu nei daugiau, nei mažiau – esu teisininkas, o ne politikas.

PIRMININKAS. V.Čepas. Norite klausti ar?..

V.ČEPAS. Gerbiamasis pretendente, noriu sužinoti, kaip jūs vertinate numatomą prokuratūros veiksmų apimties siaurinimą, turiu omenyje kvotos atėmimą. Antra. Kaip jūs pasieksite, sakykime, bent jau tokios vienybės, kokia dabar yra nusikaltėlių pasaulyje, kovodamas su tais nusikaltėliais? Turiu galvoje prokuratūros, vidaus reikalų, saugumo ir kitų, kovojančių su nusikalstamumu, tarpžinybinę vienybę. Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Aš jau esu minėjęs bendriausia prasme ir įvardijau taip, kaip įsivaizduoju šiandieną. Žinoma, reformą vykdant iš esmės bus reikalinga diskusija, didelė diskusija, argumentuota diskusija, ir turės būti prieita prie bendros išvados. Šiandieną aš tik galiu pakartoti, kad preliminariai pritardamas minėtų krypčių projektui matau prokuratūros sistemą su tokiomis pagrindinėmis 3 funkcijomis: valstybinio kaltinimo palaikymas baudžiamosiose bylose, kvotos ir tardymo organų veiklos kontrolė, taip pat baudžiamojo persekiojimo vykdymas. Toliau šias sąvokas būtų galima plėsti, bet tam jau reikia laiko, be to, tai diskusiniai klausimai. Antrą klausimą aš užmiršau.

PIRMININKAS. Ar suvienysite visas institucijas prieš vieningus nusikaltėlius?

K.PĖDNYČIA. Aš nenorėčiau sakyti, kad suvienysiu aš ar suvienys generalinė prokuratūra kaip tokia. Aš to, beje, ne per daug ir norėčiau. Aš manau, kad šitos pajėgos artimiausiu laiku turės būti suvienytos koordinuotai. Visos teisinės institucijos turi iškelti vieningą kumštį prieš organizuotą nusikalstamumą, prieš finansinius, bankinius nusikaltimus ir bet kokio kito pobūdžio nusikaltimus.

PIRMININKAS. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pretendente, man labai miela, kad pretendentu į generalinio prokuroro vietą yra siūlomas žmogus, buvęs prie mūsų atkurtos valstybės teisinės sistemos, teisėsaugos struktūrų atkūrimo šaknų, kūręs muitinės ir saugumo departamento teisinius pagrindus. Malonu, kad pretendentas teikiamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisingumo ministro bendruoju sutarimu. Vakar frakcijoje kalbantis jūs man pasirodėte kaip nuoširdus, gana principingas ir griežtas žmogus. Kadangi aš nemanau, kad vien tik įstatymo raidė turėtų lemti, bet ir žmogiškosios ypatybės ir bruožai, todėl drįstu jūsų klausti: kokios jūsų asmeninės savybės, būdo bruožai būtų pirmieji jūsų pagalbininkai būsimajame darbe, o kokie būdo bruožai jums labiausiai galėtų trukdyti? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Gal pradėsiu nuo antrojo klausimo. Į jį man nelengva atsakyti telegrafiškai, tačiau nemažai Seimo narių ir užvakar, ir vakar išklausė atsakymus į šitą klausimą, jeigu jį pradėtume vertinti nuo galo. Man buvo mėginta parodyti ir manęs paklausti, kad mane lydi kietos rankos opinija. Gal tai, viena vertus, gerai, kita vertus, nelabai. Tai nelengvas atsakymas. Iš tiesų aš nepaneigiau tokios opinijos, tačiau aš kartu aiškinau, kad šią „ranką” kasmet pats savyje peržiūriu, ją koreguoju, tobulinu, tačiau aš ir toliau šią „ranką” vis dėlto turėsiu. Kas man gali trukdyti? Daug kas gali trukdyti.

Taip pat ir tos situacijos, kurios trukdo ne tik Generalinei prokuratūrai, bet ir kitoms teisėsaugos institucijoms. Tačiau tai yra spręstini klausimai. O padėti man turėtų šiaip jau, aš manau, ir pirmiausia į ką aš orientuosiuos, ir ką aš visą gyvenimą laikiau būtinu veiklos elementu... Aš niekada nesiekiau, kad žmogus būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o tuo labiau nuteistas, jeigu man kilo abejonių. Visada laikiausi principo: tegu nekaltas vaikšto, negu jam būtų apribotos laisvės. Aš manau, kad visą laiką stengiausi išlaikyti teisingumo principą. Manau, kad tai man turėtų padėti.

PIRMININKAS. A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pretendente, mes jau buvome susitikę frakcijoje, kalbėjomės šiais klausimais, ir aš džiaugiuosi, kad mūsų požiūriai dėl padėties Lietuvos prokuratūroje, nes joje, kaip ir visoje Lietuvoje, yra daug netvarkos, daug kur sutampa. Pakeitus šios institucijos darbo stilių, atsakomybės supratimą, gal ir struktūrą, būtų žengtas žingsnis tvarkant teisėsaugą ir teisėtvarką. To laukia visa Lietuva. Šiuo metu yra stebimas tam tikras neveiklumas. Prokurorai politikuoja užuot užsiėmę tiesioginiu savo darbu. Gal jūs turite kokių planų ir ar galėtumėte apie juos pasakyti, kaip paskatinti prokurorus efektyvesnei veiklai negu dabar?

K.PĖDNYČIA. Aš šiek tiek susiaurinčiau atsakymą. Aš galvoju, kad politikuoja toli gražu ne visi prokurorai. Politikavimu užsiima kai kurie darbuotojai. Jeigu politikavimu užsiimtų visi, žinoma, būtų labai negerai. O dabar atskirų asmenų politikavimas yra negeras reiškinys, tačiau jis mane ne ypač jaudina. Aš nematau didelių problemų šiam reiškiniui sustabdyti.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pretendente, jūs turbūt jau esate susipažinęs su teisingumo ministro siūlymais, kaip reorganizuoti teisinę sistemą ir konkrečiai prokuratūros sistemą. Man atrodo, kad prokuratūros vaidmuo sumažinamas, t.y. siūloma jį sumenkinti. Aš norėčiau jūsų nuomonės šiuo klausimu ir labai konkrečiai – kaip jūs žiūrite į siūlymą, kad būsimasis generalinis prokuroras neturėtų teisės skirti žemesnių prokurorų, t.y. apygardų ir t.t.?

K.PĖDNYČIA. Aš jau anksčiau esu sakęs, kad iš principo pripažindamas pagrindinių krypčių nuostatų projektą vis dėlto pabrėžiau, jog ten yra vietos diskusijai. Aišku, jeigu mes imtume tokį paprastą fragmentą, kad generalinio prokuroro pavaduotojų skyrimas priklauso nuo teisingumo ministro, tai aš nelabai palaikyčiau tokią nuostatą. Bet čia yra fragmentas. Be to, mes šiandien kalbame apie krypčių projektą. Dar laukia didelis darbas, kad tas kryptis apdorotume ir pasiektume reikiamą lygį. Visa tai bus daroma bendroje diskusijoje, kur, aš nė kiek neabejoju, dalyvaus ir Generalinė prokuratūra.

O kad prokuratūros funkcijos siaurinamos, aš šiek tiek drįsčiau paprieštarauti. Man atrodo, kad projekto kryptyse jos ne tiek siaurinamos, kiek mėginama kardinaliau ir šiek tiek skirtingiau negu yra pasižiūrėti į galimas prokuratūros funkcijas. Jeigu mes pasižiūrėsime į tas pagrindines funkcijas, mes ten rasime ir baudžiamąjį persekiojimą, neatmetama ir tardymo aparato buvimo prie Generalinės prokuratūros galimybė, ir tardymo organų kontrolės veiksmai, ir kt. Tačiau kokybinis lygis, aš galvoju, turėtų būti kitas. Pavyzdžiui, toks valstybinio kaltinimo palaikymo lygis, koks yra šiandien, ateityje tikrai turėtų keistis, jis negali toks likti. Turi būti prieita prie rungtyniavimo principo. Taip yra pasaulyje. Negi Lietuva gali būti išimtis? Be to, tai yra efektyvesnė sistema. Kas gali tai ginčyti?

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Aš norėčiau paklausti, kaip jūs vertinate Vilniaus apygardos prokurorų neseniai spaudoje nuskambėjusį pareiškimą ir kaip jūs galvojate elgtis jo atžvilgiu, jeigu taptumėte prokuroru?

K.PĖDNYČIA. Trumpai tariant, nesu susižavėjęs tuo pareiškimu. Vertinu jį šiek tiek nepalankiai, nes, be kita ko, jame yra ir tokio jausminio pagrindo, o prokurorai turi remtis faktais, ne jausmais. Tačiau to nedramatizuoju. Aš nemanau, kad šis laiškas galėtų lemti būsimojo generalinio prokuroro sprendimus taip negatyviai, kad tie žmonės negalėtų dirbti. Svarbiausia vis dėlto yra darbuotojų profesionalumas. O tie žmonės, kiek man žinoma, yra pakankamai profesionalūs.

PIRMININKAS. A. Akstinavičius.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, aš turėčiau tokius du klausimus: kaip žinote, visai neseniai, kai vyko vadinamieji Panevėžio įvykiai, iškilo labai daug problemų dėl visų teisėsaugos institucijų koordinavimo. Kaip jūs žadate spręsti šį klausimą ir, jūsų nuomone, kaip būtų galima jį išspręsti, kad tokių kolizijų nesusidarytų, kuomet teisinių institucijų vadovai ir pareigūnai nesusikalba tarpusavyje? Ir kokių reikia imtis priemonių? Tai vienas klausimas. Antras klausimas būtų trumpesnis. Jūs užsiminėte apie sūnų, studijuojantį teisę, ir aš norėčiau paklausti, kaip jūs vertinate tą specialiąją grupę, suformuotą Teisės fakultete, ir kaip jūs vertinate prokuratūros darbuotojams išmokamas didžiules premijas? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Klausimas, kad į jį atsakyčiau išsamiai, pareikalautų šiek tiek laiko. Gal aš pasakysiu tiek. Aš jau kalbėjau apie tai, kad būtinas teisėsaugos institucijų veiksmų koordinavimas. Aš sėkmę matau tiktai koordinuojant, o ne atskirai dirbant tiek pareigūnams, tiek institucijoms. Blogai, jeigu to nėra.

Dėl grupės, kuri yra suformuota prokuratūros, galiu pasakyti, kad tai buvusi praktika, ir aš jau kuris laikas skeptiškai vertinu tokių grupių buvimą. Šiek tiek kitaip žiūrėčiau į tokių grupių buvimą atsižvelgdamas į policijos interesus. Bet vėlgi klausimą reikėtų svarstyti ir diskutuoti, kadangi praktika rodo, kad ne visada žmonės, kurie yra siunčiami, paskui eina dirbti ten, iš kur jie siųsti. Kita vertus, reikalingi nauji teisininkai, kylantys teisininkai, reikalingi teisininkai, kurie mus pakeis. Aš esu įsitikinęs, kad jie už mus bus ne blogesni, jie už mus bus tikrai geresni. Mes visi šiek tiek esame štampuoti anos sistemos. Skirtumas tik tas, kad vieni labiau iš tų štampų mėgina ištrūkti, o kitiems – sudėtinga, gal net ir beviltiška.

PIRMININKAS. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pretendente, jums teko eiti atsakingas valstybės pareigūno pareigas ir tariamai prie geros valdžios, ir prie blogos. Tai gali daug kam sukelti abejonių dėl švarių rankų politikos arba dėl kietos rankos. Bet klausimas būtų toks. Dirbdamas Saugumo departamente ar daug turėjote medžiagos dėl neigiamos Generalinės prokuratūros ir rajonų bei miestų prokurorų veiklos, sakykim, korupcijos ir kitų dalykų?

K.PĖDNYČIA. Sąvoka „daug nedaug” gana reliatyvi. Nepasakysiu, kad neturime, tačiau Valstybės saugumo departamento medžiaga – tai dar ne baudžiamosios bylos įrodymai. Mes tai turime.

PIRMININKAS. J.Sadeikienė.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamasis pretendente, žinome, kad šiuo sunkiu metu teisėsaugos srityje yra daug problemų, kurios sprendžiamos labai vangiai. Žmonės laukia ir tvarkos, ir įstatymų viršenybės. Manau, kad jūsų prisistatymo šiandieną su viltimi klausosi daug žmonių. Prašau pasakyti, kokie motyvai nulėmė jūsų sutikimą imtis šio darbo ir kokie būtų jūsų pirmieji veiksmai? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Apie pirmuosius veiksmus iš principo aš jau kalbėjau, ir leistis į atskiras detales reikėtų gerokai daugiau laiko. O dėl įstatymų viršenybės, jeigu prokuroras, teisėjas gali diskutuoti, ar tai yra teisinga, žinoma, nusikalstama būtų ir eiti į tokį postą.

PIRMININKAS. Motyvai, kodėl sutikote kandidatuoti į šias pareigas?

K.PĖDNYČIA. Aš svarsčiau šį klausimą ir tai nebuvo atvejis, kai iš karto ir labai laimingas sutikau. Aš žinau, kur aš einu, aš žinau, kokia yra situacija. Bent aš jau tai įsivaizduoju. Kita vertus, aš pažįstu šią sistemą ir manau, kad galėčiau efektyviai prisidėti prie tos reformos, kurios tenai laukia.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju už jūsų atsakymus, paaiškinimus. Žinodamas jūsų nuostatas ir profesinį pasirengimą neabejoju, kad jūs būsite iniciatyvus, tačiau jokiuose įstatymuose negalima nustatyti kokių nors taisyklių, ir ypač teisėsaugos institucijų darbuotojai turi patys matyti įstatymų pažeidimus. Šito, man atrodo, labai stokojo ir prokuratūra, ir teismai. Ką galėtumėte padaryti, kad būtų geriau bendradarbiaujama su finansinių dalykų žinovais, kontrolės ir teisėsaugos institucijomis? Pavyzdys – buvusios LDDP Vyriausybės ir dabar Seimo narių priimti slapti sprendimai ir paskelbti, jog jie neslapti, tačiau visi susiję su kokiais nors stambiais finansiniais reikalais.

K.PĖDNYČIA. Deja, likimas man lėmė taip, kad būdamas šiandien Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas aš atsakingas ir už valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo, taip pat ir poįstatyminių aktų realizavimą. Aš iš karto pasakau, kad tame įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose yra daug netobulumo, kadangi pažeidžiami demokratinės valstybės principai. Valstybės saugumo departamentas, gavęs pavedimą, parengė šių įstatymų pataisas, pateikė Vyriausybei ir Vyriausybė jas aprobavo. Greitu laiku, gerbiamieji Seimo nariai, tas pataisas jums pateiks svarstyti. Man, kadangi aš esu tų reikalų kuratorius, teko pasirašyti tuos dokumentus, kad jie būtų įslaptinti. Aš manau, kad visi dokumentai, kurie buvo man pateikti, neturėjo būti įslaptinti, tai nebuvo valstybės paslaptis ir net panašaus į valstybės paslaptį ten nieko nėra. Tačiau Valstybės saugumo departamentas negalėjo daryti įtakos, kad būtų priimti tokie ar kitokie sprendimai, tuo labiau kad valstybės paslapčių subjektai pagal įstatymą šituos sprendimus priima savarankiškai, pagal šiandieninį įstatymą jie privalo tai suderinti su Valstybės saugumo departamentu. Dėl šitų dokumentų suderinimo į Valstybės saugumo departamentą nebuvo kreiptasi, ir jis nebuvo duotas.

PIRMININKAS. Paskutinis – E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Du trumpi komentarai ir klausimas.

Kai kalbate ir palyginate prokuratūrą Vokietijoje, Lenkijoje, dar kitur, ypač JAV, galima diskutuoti, o dėl Vokietijos norėčiau tiktai priminti, kad ten pagrindinis principas yra tas, jog prokuroras yra visiškas, absoliutus bet kokios bylos šeimininkas. Antra. Kai jūs remiatės prokuratūros reorganizavimo būtinumu ir Vyriausybės programa, norėčiau priminti, kad rudenį vyks Prezidento rinkimai ir Vyriausybė turės atsistatydinti, ir galbūt bus ir kita programa. Taigi to labai neakcentuokite.

Trumpas klausimas štai koks. Kaip jūs, kaip teisininkas, vertinate Vyriausybės pareiškimus spaudai apie tai, kad prokuratūra nutraukusi daugiau kaip 600 bylų, susijusių su finansais, nors jūs, kaip teisininkas, puikiai žinote, kad tai yra ne prokuratūros nutrauktos bylos, o Vidaus reikalų ministerijos. Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Kai aš kalbėjau apie kitų valstybių praktiką, aš nesiekiau dėl laiko stokos analizuoti, kokia praktika yra konkrečioje valstybėje. Yra bendra tendencija. Tačiau ne visur yra vienodai. Lietuva šia prasme, aš ir dabar galvoju, gerokai išsiskiria iš bendros koncepcijos.

Nutrauktas bylas ir Vyriausybės vertinimus tų bylų atžvilgiu aš nelabai galėčiau komentuoti, kadangi pats aš bylų nemačiau, todėl ir vertinti negaliu. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Prašau nediskutuoti, gerbiamieji kolegos.

Ačiū, gerbiamasis kandidate, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju jums. Gerbiamieji kolegos, pagal Statuto 204 straipsnį pateikimo procedūra tuo yra baigta, balsuoti šiuo atveju nereikia. Ir, kaip numato Statuto 205 straipsnis, po pristatymo kandidatūras svarsto Seimo frakcijos ir atitinkami komitetai. Aš prašau frakcijų atstovų suderinti su Seimo kancleriu J.Razma, kada, kokiu laiku patogiau susitikti su kandidatu į generalinius prokurorus, ir mes tikimės, kad kitą ketvirtadienį galėsime išgirsti frakcijų nuomonę ir balsuoti dėl generalinio prokuroro paskyrimo.

Tuo pirmąjį darbotvarkės klausimą baigiame.

LR įstatymas „Dėl Europos Bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos, Europos anglies ir plieno bendrijos, iš vienos pusės, ir LR, iš kitos pusės, sutarties dėl laisvos prekybos ir su prekyba susijusių dalykų 3 protokolo pakeitimo ratifikavimo” projektas Nr.P-346 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar 1-2 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos susitarimo dėl laisvosios prekybos ir su prekyba susijusių dalykų tarp Lietuvos Respublikos, iš vienos pusės, ir Europos Bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos, ir Europos anglies ir plieno bendrijos, iš kitos pusės, 3 protokolo pakeitimo ratifikavimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-346. Pateikimas. Pranešėjas viceministras A.Januška. Kviečiu į tribūną. Kol viceministras ateis, aš noriu priminti, gerbiamieji kolegos, kad nepaliktumėte salės, nes Prezidentas prašo šį įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Vadinasi, tuojau pat turėsime balsuoti.

A.JANUŠKA. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, iš esmės yra trys vienodi klausimai jūsų darbotvarkėje – 1-2, 1-3 ir 1-4. Aiškinamajame rašte yra išdėstyta, dėl ko mes tai siūlome padaryti skubos tvarka. Tai reikia padaryti iki balandžio 1 d., kad pas mus įsigaliotų ir būtų atliktos visos būtinos procedūros. Mes to negalėjome padaryti anksčiau, kadangi tik vasario 27 d. dėl šitų dalykų buvo susitarta, buvo atliktos būtinos procedūros, ir dabar reikia labai skubios tvarkos. Yra daug techninių detalių.

Aš trumpai pasakysiu, kokia yra šių pakeitimų esmė. Punkte 1-2 yra laisvosios prekybos sutarties pakeitimas tarp Europos bendrijų ir Lietuvos. Punkte 1-3 yra trišalės laisvosios prekybos sutarties pakeitimas tarp trijų Baltijos valstybių: Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Punkte 1-4 yra laisvosios prekybos sutarties pakeitimas tarp Lietuvos ir ELPA valstybių, keturių valstybių, t.y. Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino. Iš esmės tai yra tie patys dalykai. Esmė yra ta, kad šiuo atveju yra taikoma prekių kilmės taisyklių kumuliacija, vadinamoji diagonalinė paneuropinė kumuliacija, o lietuviškai kalbant yra išplečiamas valstybių ratas, iš kurių žaliavų pagamintos prekės bus laikomos prekėmis, pagamintomis Lietuvoje. Anksčiau buvo tik Europos Sąjungos, ELPA ir Baltijos valstybės, o dabar įeis ir Vidurio Europos valstybės. Tai yra žaliava, atvežta iš Lenkijos ir Slovėnijos, panaudota, tarkim, švarko ar batų gamybai Lietuvoje, bus laikoma, kad tai pagaminta Lietuvoje ir bus galima importuoti tokią prekę be muitų į Europos Sąjungą. Iš esmės tai yra labai naudinga Lietuvai, skatina didesnį bendradarbiavimą su Vidurio Europa. Aš siūlyčiau šituos susitarimus ratifikuoti skubos tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti viena Seimo narė – V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Atvirai kalbėsiu, aš iš širdies pritariu šitam veiksmui, kuris rodo tikrą realų integracijos žingsnį ir Europos Sąjungos geranoriškumą. Jeigu jau turiu klausti, tai klausiu, pone viceministre. Ar tai reiškia, jog lietuviškos prekės turės Europoje savo vardą?

A.JANUŠKA. Tikėkimės.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Ar galim pritarti pateikimui? Galim. Ar galim pritarti Prezidento siūlymui taikyti ypatingą skubą? Galim pritarti. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl pirmojo teikiamo įstatymo 1-2 priėmimo? Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Siūlau pritarti, kadangi tai tikrai reikalinga, ir siūlau be ilgų diskusijų balsuoti.

PIRMININKAS. E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Manyčiau, kad reikia kuo greičiau pritarti ir priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Ruošimės balsuoti dėl pirmojo teikiamo įstatymo. Prašom registruotis. Balsų skaičiavimo komisiją prašom pasiruošti. Gerbiamieji kolegos, prašom visi sėstis į savo vietas, turėsim balsuoti.

Salėje – 89 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl 1-2 darbotvarkės klausimo. Tai Lietuvos Respublikos susitarimo dėl laisvosios prekybos ir su prekyba susijusių dalykų tarp Lietuvos Respublikos, iš vienos pusės, ir Europos Bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Europos anglies ir plieno bendrijos, iš kitos pusės, trečiojo protokolo pakeitimo ratifikavimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-346. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 90.

PIRMININKAS. Už – 91. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Taigi už balsavus 91 vienbalsiai Lietuvos Respublikos susitarimo dėl laisvosios prekybos ir su prekyba susijusių dalykų tarp Lietuvos Respublikos, iš vienos pusės, ir Europos Bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Europos anglies ir plieno bendrijos iš kitos pusės, 3 protokolo pakeitimo ratifikavimo įstatymas yra priimtas. Ilgiau trunka perskaityti pavadinimą negu priimti.

LR įstatymas „Dėl laisvosios prekybos sutarties tarp Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Jungtinio komiteto rezoliucijos Nr.1/97 „Dėl laisvosios prekybos sutarties Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos, pasirašytos 1993 m. rugsėjo 13 d., A protokolo pataisų” ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-347

Dabar 1-3 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarties tarp Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Jungtinio komiteto rezoliucijos Nr.1/97 „Dėl laisvosios prekybos sutarties tarp Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos, pasirašytos 1993 m. rugsėjo 13 d., A protokolo pataisų” ratifikavimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-347. Pradžioje – pateikimo stadija, bet viceministras jau yra viską pasakęs. Ar norėtų kas nors paklausti dėl šio konkretaus įstatymo projekto? J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, noriu paklausti, kokią įtaką turės ratifikavus A protokolą, vykdant laisvosios prekybos sutartį tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos? Ačiū.

A.JANUŠKA. Dabar bus taisomos trišalėje sutartyje tos pataisos, kurias jūs ką tik priėmėte. Bus techniškai pataisoma, kad toje trišalėje sutartyje būtų numatyti tie diagonalinės kumuliacijos principai, įtraukiant Vidurio Europos valstybes.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, Prezidentas irgi siūlo taikyti ypatingos skubos tvarką. Ar galim tam pritarti? Pritariam. Taigi pradedam priėmimo procedūrą. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Karosas.

J.KAROSAS. Aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. J.Karosas siūlo pritarti. Prašom pasiruošti balsuoti. Dar sykį registruojamės.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai.

Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 81.

PIRMININKAS. Už – 82. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, už balsavus 82 vienbalsiai Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarties tarp Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Jungtinio komiteto rezoliucijos Nr.1/97 „Dėl laisvosios prekybos sutarties tarp Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos, pasirašytos 1993 m. rugsėjo 13 d., A protokolo pataisų” ratifikavimo įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos ir ELPA Jungtinio komiteto nutarimo Nr.1/1997 „B protokolo pakeitimas” ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-348 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

1-4 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos Lietuvos ir ELPA Jungtinio komiteto nutarimo Nr.1/1997 „B protokolo pakeitimas” ratifikavimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-348. Pateikimo stadija. Ar turi kas nors pranešėjui klausimų? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kokią įtaką turės Lietuvos Respublikos prekybai prekių kilmės taisyklių pakeitimas? Ačiū.

A.JANUŠKA. Manytume, kad ir šito punkto pataisymas bus naudingas Lietuvai, nes šitas paneuropinės kumuliacijos taikymas padidins skaičių valstybių, iš kurių importuojant medžiagas, jas perdirbant ir po to gautas prekes eksportuojant į kumuliacijos šalis, lietuviškos prekės turės nuolaidą. Todėl bus naudingas ir turėtų skatinti prekybą tarp tų valstybių.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs vėl atsakėte į visus klausimus. Yra Prezidento siūlymas taikyti ypatingą skubą. Ar pritariam? Pritariama. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame priėmimo procedūrą. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio įstatymo priėmimo? Visi sutariam. Motyvų daugiau nėra. Taigi dar kartą prašome registruotis. Dėkojame pranešėjui. Prašom registruotis. Prašome registruotis atidžiai, kad po to balsuojančių nebūtų daugiau negu registravosi. Registracija dar vyksta, kas nespėjote, prašom registruotis.

Užsiregistravo 80 Seimo narių.

Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime dėl Lietuvos Respublikos ir ELPA Jungtinio komiteto nutarimo Nr.1/1997 „B protokolo pakeitimas” ratifikavimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Štai dar du neregistruoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 71.

PIRMININKAS. Labai negirdėti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 71.

PIRMININKAS. Už – 72. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi už balsavus 72 vienbalsiai Lietuvos Respublikos ir ELPA Jungtinio komiteto nutarimo Nr.1/1997 „B protokolo pakeitimas” ratifikavimo įstatymas priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes dirbam labai sparčiai, priėmėm tris svarbius tarptautinius dokumentus ir toliau dirbsim pagal mūsų darbotvarkę. Yra sutaupytos 5 minutės, bet aš tikiuosi, kad mes galim pradėti kitą darbotvarkės klausimą, kuris liko vienintelis iki pertraukos.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 261 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-329 (svarstymas ir priėmimas)

Tai 1-5 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 261 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-329. Svarstymo stadija. Jūs atsimenate, kad mes buvom priėmę nutarimą taikyti vadinamąją modifikuotą ypatingos skubos tvarką. Komitetas apsvarstė ir dabar vyks normali diskusija, kurios, taikant paprastą ypatingą skubą, neturėtų būti, o vėliau mes priiminėsime. Dalyvauti diskusijoje užsirašiusių iš anksto nėra. Įstatymo projektą svarstė Biudžeto ir finansų komitetas. Jo išvada yra pritarti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 261 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Ar norėtų komiteto vardu kas nors kalbėti? Taip. J.Listavičius – komiteto vardu. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 261 pakeitimo įstatymo projektas skirtas suvienodinti delspinigių skaičiavimą. Šiuo įstatymo projektu tai padaryta. Pritariu įstatymo projektui po svarstymo ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar ministras norėtų tarti baigiamąjį žodį po gana trumpos diskusijos? Ne. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tuo svarstymo procedūrą baigiam. Ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galim. Tada pradedam priėmimo procedūrą.

Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Avyžius. A.Ažubalis. Ne? Irgi ne. Kažkas atsitiko su kompiuteriu. Taigi norinčių kalbėti šiuo klausimu nėra. Visi sutaria. Prašom dar sykį registruotis. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 261 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 71.

PIRMININKAS. Už – 72. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi už balsavus 72 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 261 straipsnio pakeitimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-330(2) (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume dar šiek tiek pratęsti mūsų darbą iki pertraukos? Keletas klausimų, kurie yra po pertraukos: 1-6a, 1-6b darbotvarkės klausimai ir galbūt 1-7. Jeigu nebūtų daug diskusijų, irgi išspręstume prieš pertrauką, o po pertraukos spręstume klausimą1-8 ir turėtume šiek tiek daugiau laiko diskusijai. Jeigu sutinkat, tai darbotvarkės klausimas 1-6a – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20 straipsniu įstatymo projektas būtų svarstomas dabar. Kaip jūs žinote, dėl šio klausimo mes sutarėm antradienį, kad jį svarstysime ta pačia vadinamąja modifikuota ypatingos skubos tvarka. Šį klausimą apsvarstė Biudžeto ir finansų komitetas. Komiteto išvada yra tokia, kad komitetas apsvarstė Vyriausybės pateiktą Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-330 ir iš esmės jam pritarė. Komitetas siūlo pateiktą projektą papildyti naujomis nuostatomis, siekiant apmokestinti užsienio valstybių įmonių pajamas, gautas Lietuvos Respublikoje, be to, juridiniu požiūriu patikslinti įmonių, į kurias investuojamas užsienio kapitalas, apmokestinimo tvarką. Atsižvelgdami į tai, pateikia patobulintą įstatymo projektą. Ar norėtų komiteto vardu kas nors pakomentuoti šią komiteto poziciją? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas tikrai reikalingas, kadangi jis atleidžia nuo pelno mokečio arba panaudotos investicijos apmokestinimo taikant nulinį tarifą ir apibrėžia, kas tai yra investicija, konkretizuoja pajamas, realizavus materialųjį ilgalaikį turtą. Tai yra gana svarbūs momentai ir jie sudarys sąlygas daugiau investuoti į įmonių veiklą, plėsti ją, pagyvins Lietuvos ekonomiką, todėl aš pritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu už jį balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Iš anksto užsirašė S.Burbienė. Aš kviečiu į tribūną. Iš tribūnos. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau kalbėti dėl vieno šiame įstatymo projekte siūlomo straipsnio, tai yra dėl 8, dėl įstatymo papildymo 20 straipsniu, kadangi čia yra kalbama apie lengvatas užsienio investuotojams. Aš nenorėčiau ilgai ginčytis dėl to, ar reikalingos tos lengvatos ar nereikalingos, nes iš tikrųjų tai nelabai gražiai atrodo, kai jos yra kelis kartus keičiamos ir yra tai vieniems, tai kitiems pritaikomos lengvatos, keičiamos sąlygos. Tai vargu ar sudaro gerą įspūdį apie mūsų valstybę tam tikru požiūriu, ypač užsienio investuotojų požiūriu. Tačiau aš norėčiau pasakyti dėl kito dalyko. Gal tai galima pavadinti ir procedūra, man atrodo, tai yra pakankamai svarbu, kadangi apie šitas lengvatas yra kalbama ir užsienio investicijų įstatyme, tačiau šitame pakete to įstatymo pataisų nėra. Ir, man atrodo, kad vargu ar galima būtų priimti šitą pataisą, turiu galvoje siūlomą 20 straipsnį, jeigu nėra pateiktos ir užsienio investicijų įstatymo pataisos. Kadangi žmogus, paėmęs tą įstatymą, gali tiesiog nežinoti, kad štai jau nuo 1997 m. balandžio 1 d. … Dėl datos aš taip pat dar abejoju, ar galima iš tikrųjų tokią datą įrašyti, ar įstatymas nebus pasirašytas ir paskelbtas vėliau negu 1997 m. balandžio 1 d. Bet tai gal išsprendžiama problema. O dėl tos problemos, kad to įstatymo pataisų nėra, aš vis dėlto manyčiau, kad šiandien galima būtų pritarti po svarstymo, o iki priėmimo parengti ir to įstatymo pataisą, ir tada kartu priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir matau – užsirašęs Č.Juršėnas. Ar čia tik kompiuterio klaida? Kompiuterio. Aš kviečiu į tribūną ministrą A.Šemetą tart baigiamąjį žodį ir galbūt atsakyti į S.Burbienės pastabas.

A.G.ŠEMETA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamosios S.Burbienės pastaba dėl užsienio investicijų įstatyme esančios mokesčių lengvatos... Praktiškai jau ankstesniais įstatymais ir mokesčio administravimo įstatymu yra numatyta: mokesčių lengvatos negalioja, jeigu jos nėra numatytos specialiuose mokesčių įstatymuose. Mes ketiname apskritai iš visų įstatymų ateityje išbraukti tas mokesčių lengvatas, tačiau šiuo atveju priėmus šią pataisą tikrai nebus… Kadangi jau ir anksčiau negaliojo, jeigu specialiajame įstatyme tai nebuvo užsienio investicijų lengvata. Aš nemanau, kad taip būtų padaryta kokia nors kolizija. Galbūt patogumo požiūriu tai yra svarstytinas klausimas, tačiau įstatyminės kolizijos šiuo atveju nebūtų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo, ar galim pritarti bendru sutarimu? Galim pritarti bendru sutarimu. Mes buvom nutarę, kad taikome ypatingos skubos tvarką. Ar galim pradėti priėmimo procedūrą? Galim pradėti. Tai tada poną ministrą prašom likti kol kas tribūnoje. Pradedame įstatymo priėmimą pastraipsniui.

Pataisų ir pastabų nėra gauta. Taigi ar norėtų kas nors kalbėti dėl 1 straipsnio? Priimam bendru sutarimu.

2 straipsnį? Irgi priimam bendru sutarimu.

3 straipsnį? Priimam bendru sutarimu.

4 straipsnis? Irgi priimamas bendru sutarimu.

5 straipsnį? Taip pat priimam.

6 straipsnis? Taip pat priimamas.

7 straipsnis? Taip pat priimamas.

8 straipsnis? Dėl jo čia yra V.Einoris ir S.Burbienė. Prašom V.Einorį.

V.EINORIS. Dėl datos. Ar iš tikrųjų realu balandžio pirmą dieną? Turbūt neįmanoma taip greit bus padaryti, nes liko kelios dienos. Gal šita data nereali?

A.G.ŠEMETA. Galimos dvi datos – balandžio 1 d. arba liepos 1 d. Jeigu mes nuo balandžio 1 d. nepradedam taikyti šio įstatymo, kita data yra liepos 1 d. Aš manau, kad šitas įstatymas turėtų išeiti ir turėtų būti taikomas nuo balandžio 1 d.

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad aš su ministro paaiškinimais nesutinku, nes užsienio investicijų įstatyme yra būtent ta norma. Gal ji ten nereikalinga? Bet tada ją reikia iš ten išbraukti. Aš būtent tai turiu galvoje, visai nesiginčydama dėl to, kad tai reikalinga Mokesčių administravimo įstatyme. Tai visiškai aišku. Tačiau jeigu ten yra ta norma, tai ją reikia iš ten išbraukti. Todėl aš negalėsiu nei už tą straipsnį, nei už visą įstatymą balsuoti.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Ar reikalaujam balsuoti dėl 8 straipsnio? Gerai. Balsuojam dėl 8 straipsnio. Dar sykį registruojamės. Prašom visus registruotis. Balsuojame dėl šio įstatymo 8 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad šis straipsnis būtų priimtas, spaus mygtuką „už”. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 76 Seimo nariai. Už – 70, prieš – 4, susilaikė 2. Taigi 8 straipsnis priimtas.

Dėl 9 straipsnio yra norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. Taigi 9 straipsnį irgi priimam.

Dabar prašom kalbėti dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių? Daugiau norinčių kalbėti nėra. Tos abejonės, kurios buvo pasakytos, jos jau pasakytos.

Dabar prašom pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo. Taigi balsų skaičiavimo komisiją prašom pasiruošti skaičiuoti balsus. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20 straipsniu įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 69.

PIRMININKAS. Už – 70. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.

PIRMININKAS. Susilaikė 3. Taigi už balsavus – 70 ir susilaikius 3 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20 straipsniu įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2, 3, 6, 7, 24, 26, 29, 35, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-331 (svarstymas ir priėmimas)

Dabar kitas mūsų klausimas. 1-6b – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2, 3, 6, 7, 24, 26, 29, 35, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-331. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas – vakar svarstė ir pritarė su išlygomis. Išlygos yra trys: dėl projekto 5 straipsnio, projekto 7 straipsnio, projekto 8 straipsnio. Ar kas nors iš komiteto atstovų galėtų pakomentuoti komiteto nuomonę? Ponas J.Listavičius. Paspauskit mygtuką. Taip. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Tai, kas yra pasakyta Biudžeto ir finansų komiteto, tai mes ir siūlom. Padaryti trumpus pakeitimus. O šiaip įstatymas gana reikalingas. Kaip matote, įstatymo projekte šiek tiek pataisytas klausimas dėl studentų ir moksleivių stipendijų, jeigu jos yra gautos iš tarptautinių organizacijų, patikslintos neapmokestinamos pajamos, tap pat patikslintos pajamos, kurios pajamų mokesčiu neapmokestinamos ir kaip tik čia patikslintas 8, arba 35, straipsnio antrasis punktas, kuris yra su tam tikrais apribojimais. Todėl dar kartą pritariu šio įstatymo projektui ir siūlau pritarti jam po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi daugiau norinčių, užsirašiusių iš anksto dalyvauti diskusijoje, nėra. Aš tokiu atveju kviečiu į tribūną ministrą. Ar galėtumėt apibendrinti diskusiją ir išsakyti savo požiūrį į komiteto pastabas?

A.G.ŠEMETA. Mes iš esmės pritarėme komiteto pateiktoms pastaboms dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo. Tačiau siūlomoje pataisoje dėl projekto 8 straipsnio, kur yra numatoma, kad iš fizinių asmenų dovanojimo būdu gautos pajamos, jeigu šių pajamų suma per kalendorinius metus neviršija 10 tūkst. Lt, bei paveldėjimo būdu gautos pajamos, išskyrus paveldėtą autorinį atlyginimą, mes siūlytume įrašyti, kad nebūtų apmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos, jeigu jos yra gautos iš pirmos eilės giminių. Tai yra tokią pataisėlę, jeigu tėvas dovanoja sūnui ar dukteriai.

PIRMININKAS. Ar jūs siūlot tokiu atveju – išskyrus paveldėtą iš pirmos eilės giminių autorinį atlyginimą, taip?

A.G.ŠEMETA. Ne, čia reikėtų rašyti papildomą sakinį, kad neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš pirmos eilės giminių.

PIRMININKAS. Gerai, tai prie to sugrįšime. Ar galim pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Galime. Ar galime pradėti priėmimo procedūrą? Galime pradėti priėmimo procedūrą, taip buvo sutarta anksčiau. Taigi pradedam pastraipsniui priėmimo procedūrą.

Ar 1 straipsniui pastabų nėra? Galim priimti 1 straipsnį? Galim priimti.

2 straipsniui? Pastabų taip pat nėra. Galim priimti bendru sutarimu.

3 straipsnis. Pastabų nėra. Irgi priimam bendru sutarimu.

4 straipsnis. Pastabų nėra. Priimam bendru sutarimu.

5 straipsniui komitetas teikia pastabą ir ministras priima tą pastabą – išbraukiama antroji dalis. Taigi 5 straipsnis taip pat priimamas, nors ir su pastaba.

6 straipsniui pastabų nėra. Priimam bendru sutarimu.

7 straipsniui komitetas siūlo naują straipsnio redakciją ir ją ministras priima. Sutinkam. Visi bendru sutarimu priimam tokią redakciją.

8 straipsnis. Siūloma antrąjį punktą išdėstyti… Komitetas siūlo išdėstyti kitaip, o ministras siūlo papildomą sakinį. Ar galit sakinį dar sykį padiktuoti? Kaip jis dabar skamba? Papildomą sakinį.

A.G.ŠEMETA. Taip. „Neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš tėvų, vaikų, sutuoktinių.”

PIRMININKAS. Taip. Tai yra dar papildomas sakinys prie komiteto pateikto antrojo punkto naujosios redakcijos. Taip? Ar sutinka kolegos priimti tokią antrojo punkto redakciją? Sutinka? Aišku. Daugiau pastabų 8 straipsniui nėra.

9 straipsniui pastabų nėra. Galim priimti bendru sutarimu? Galim.

10 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Galim priimti bendru sutarimu? Galim.

Ar dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti? Dėl balsavimo motyvų. Norinčių kalbėti nematau. Visiems aišku. Biudžeto ir finansų komitetas gerai padirbėjo ir patobulino įstatymo projektą. Taigi prašom, gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registracija… Deja, kol E.Zingeris negrįžta į darbo vietą, jokia registracija negali vykti. Registracija vis tiek nevyksta. (Balsai salėje) Registracija vyksta.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Prašom pasiruošti balsuoti dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2, 3, 6, 7, 24, 26, 29, 35, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 72.

PIRMININKAS. Už – 73. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi už balsavus 73 Seimo nariams Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2, 3, 6, 7, 24, 26, 29, 35, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas vienbalsiai priimtas.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymo 3 ir 12² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-320 (svarstymas ir priėmimas)

Ir dar vienas trumpas įstatymas, jeigu galima, prieš pertrauką. Tai 1-7 darbotvarkės klausimas. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymo 3 ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-320. Svarstymo stadija. Taip pat buvom sutarę, kad taikant modifiktuotą ypatingą skubą, vyks išsami diskusija, o po to – priėmimas. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė be išlygų. Iš anksto užsirašiusių diskutuoti nėra. Komiteto nuomonę pateiks J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau buvo sakyta, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiam įstatymo projektui. Čia sudarytos sąlygos neperkrauti Valstybinės mokesčių inspekcijos papildoma finansine informacija, vykdant finansines operacijas. Bus pranešama apie lėšų apyvartą tada, kai piniginių lėšų suma sudarys per 10 tūkst. Lt. Tai palengvins mokesčių inspekcijos darbą ir kartu užtikrins finansinių operacijų kontrolę. Todėl pritariu įstatymo projektui po svarstymo ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi kviečiu… Daugiau norinčių kalbėti nėra. Kviečiu ministrą į tribūną vėl. Ministras ateina, bet turbūt jam tarti baigiamojo žodžio neverta, nes dėl įstatymo reikalingumo niekas nediskutuoja.

Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? (Balsai salėje) Galime. Tokiu atveju pradedame priėmimo procedūrą taip, kaip buvome sutarę. Ar yra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Ar galime priimti 2 straipsnį? Galime. Priimame abu straipsnius bendru sutarimu. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Norinčių kalbėti vėl nėra. Įstatymo reikalingumas visiems yra suprantamas. Prašome vėl registruotis. Ačiū, ministre. Vyksta registracija. Balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Registracija baigėsi. Iš viso užsiregistravo 76 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymo 3 ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 74.

PIRMININKAS. Už – 75. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 74.

PIRMININKAS. Buvo 74? Už – 75. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Už balsavus 75 Seimo nariams Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo 3 ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas vienbalsiai.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes gerai padirbėjome prieš pertrauką. Dabar pertrauka iki 12.05 val. Iš karto po pertraukos svarstome 1-8 darbotvarkės klausimą, tai yra bankų privatizavimo klausimą. Prašome visus nevėluoti susirinkti po pertraukos.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybinio komercinio banko ir Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo įstatymo projektas Nr.P-339 (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą. Kaip sakėme, po pertraukos, kadangi mes kitus įstatymus jau priėmėme, tai šiek tiek anksčiau pradedame Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybinio komercinio banko ir Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo įstatymo projekto svarstymą. Registracijos Nr.P-339, 1-8 darbotvarkės klausimas.

Gerbiamieji Seimo nariai, diskusijai užsirašė kalbėti 6 Seimo nariai. Biudžeto ir finansų komitetas, pagrindinis komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė. Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, taip pat svarstė ir pritarė su tam tikromis išlygomis. Aš nematau tarp užsirašiusių kalbėti diskusijoje komitetų atstovų. (Balsai salėje) Aš suprantu. Ar yra norinčių kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu? Ponia E.Kunevičienė. Prašom. Tada iš tribūnos.

E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Vienas iš ekonominių reformų atramos taškų yra privatizavimas. Privatizavimas ne tik gamybinės veiklos įmonių, bet ir finansinių įstaigų. Todėl neatsitiktinai, kai buvo pasirašytas memorandumas su Tarptautiniu valiutos fondu, su Pasaulio banku, tai buvo numatyta, buvo įsipareigota, kad valstybiniai bankai Lietuvoje bus privatizuojami. Dabartiniu metu jau atėjo tas laikas, kai Seimui reikia priimti tą sprendimą – leisti Vyriausybei privatizuoti Valstybinį komercinį banką ir Žemės ūkio banką. Tas įstatymas nenurodo, kad iš karto per dieną, per dvi ar per savaitę tai bus padaryta, tai yra tik leidimas Vyriausybei privatizuoti. Jis apima ir parengiamąjį laikotarpį, ir patį privatizavimo procesą. Vakar svarstydami Biudžeto ir finansų komitete mes nagrinėjome, ar būtų geriau, jeigu įstatymą papildytume ir įrašytume, kad nustatomas parengiamasis laikotarpis, kas turi būti parengta, kokie rodikliai turi būti nustatyti, ar geriau dabartiniu metu leisti, kad Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku, su kitomis institucijomis parengtų konkurso sąlygas, ir tą pasirengimo medžiagą svarstyti Biudžeto ir finansų komitete. Biudžeto ir finansų komitetas kontroliuos privatizavimo eigą ir tai vakar buvo įforminta Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Nepaliekam, kad jie laisvai darys, ką norės, o po to mes tik mojuosime rankomis. Mes įpareigojame, kad mums būtų teikiama medžiaga, ir mes kontroliuosime. Jeigu pasirodys, kad kas nors laiku nepasiruošė, ar neatitinka reikalavimų, kokius Seimas, Biudžeto ir finansų komitetas norėtų matyti, mes galėsime pateikti Seimui arba nutarimą dėl įstatymo įgyvendinimo, arba įstatymą dėl to įstatymo įgyvendinimo. Mes numatėme visas sąlygas, kad tie bankai būtų normaliai privatizuoti ir kad valstybei nebūtų padaryta žala. Tačiau noriu akcentuoti, kad bankų privatizavimą reikia vykdyti pagal atskirą įstatymą. Tai yra specifinė grandis. Jeigu bankas bus privatizuojamas kaip verslas, o tai pirmiausia numatyta daryti su Valstybiniu komerciniu banku, – kaip verslas, tai su visais įsipareigojimais ir su visais kreditiniais resursais arba šaltiniais. Todėl negali būti privatizuojama pagal bendrą Privatizavimo įstatymą. Čia yra speficinis dalykas, kur reikia apsaugoti ir indėlininkus, ir žmones, kurie turi padėję depozitus, taip pat ir įmonių lėšas, taip pat tame banke esančias labai nemažas ir valstybės lėšas, dar didesnes negu indėlininkų. Čia yra labai įvairūs interesai, ir mes siūlome, kad būtų priimtas įstatymas, leidžiantis Vyriausybei privatizuoti priimant specialius sprendimus. Tą įstatymą pasiūlėme šiandien priimti. Komitetas pritarė, kad jis būtų priimtas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Šimėną kalbėti Ekonomikos komiteto vardu.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, dalyvaujant Finansų ministerijos, Lietuvos banko atstovams, Komercinio banko tarybos, Komercinių bankų asociacijos, Lietuvos valstybinio komercinio banko, Lietuvos žemės ūkio banko, Privatizavimo agentūros ir Privatizavimo komisijos vadovams, apsvarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą ir balsų dauguma priėmė sprendimą pritarti šiam projektui su išlygomis. Aš manau, tai pakankamai įdomu. Su išlygomis. Išlygų siūlymą sąlygojo pats įstatymo projektas. Pažvelkime į projektą. Jo 1 straipsnis numato, kad įstatymo paskirtis – leisti Lietuvos Respublikai organizuoti ir vykdyti šių bankų privatizavimą. 5 straipsnis numato, kad šiems ypač stambiems objektams privatizuoti netaikomi šiuo metu galiojantys ir valstybės bei savivaldybės turto privatizavimą reglamentuojantys įstatymai. Kyla natūralus klausimas: kokiais norminiais aktais vadovaujantis bus privatizuojami šie bankai? Į tai sąlygiškai atsako 2 straipsnis. Pagal jį Lietuvos Vyriausybės pavedimu šių bankų privatizavimą organizuos ir vykdys Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Būdinga, kad Finansų ministerija iki šiol tokios funkcijos kaip objektų privatizavimas nevykdė. Sunku logiškai paaiškinti tokias sprendimo priežastis. Suprantama, kad jinai neturi nei patyrimo, nei struktūrų, nei žmonių, pasirengusių šiam darbui, galbūt išskyrus patį finansų ministrą, kuris tose struktūrose yra dirbęs. Finansų ministerijos atstovas komiteto posėdyje atrodė gana kukliai ir be to, kad šiuos bankus numatoma parduoti iki vasaros, mažai ką galėjo paaiškinti. Todėl Ekonomikos komitetas siūlo nekurti naujų privatizavimo struktūrų, o privatizavimą vykdyti pagal šiuo metu galiojantį Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą. Šiaip ar taip, šiame įstatyme yra apibrėžtos privatizavimo institucijos, kurios vykdytų šį darbą. Labai svarbu tai, kad šiose institucijose dirbantys žmonės turi objektų privatizavimo patirtį, taip pat ir organizuojant konkursus. Pagaliau šiame Privatizavimo įstatyme yra reglamentuotos privatizavimo institucijų funkcijos, objektų parengimas privatizavimui, privatizavimo programos turinys, sandorių sudarymo procedūros, jų vykdymo kontrolės eiga ir pagaliau šiame įstatyme yra nurodytas privatizavimo būdas – viešas konkursas, kurį būtent ir numato taikyti Vyriausybė. Bankas – specifinė institucija, todėl jai privatizuoti į Privatizavimo komisiją Ekonomikos komitetas siūlo taip pat įtraukti Lietuvos banko, Lietuvos komercinių bankų asociacijos atstovus atitinkamai pakeičiant, koreguojant 4 straipsnio antrąją dalį.

Vyriausybė numato, kad gautos lėšos turi būti skiriamos bankams restruktūrizuoti. Ekonomikos komitetas tam neprieštarauja ir todėl atitinkamai siūlo šiuos bankus privatizuojant netaikyti Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio, kuriame numatytos už privatizavimą gautų lėšų panaudojimo kryptys. Ekonomikos komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad Vyriausybė savo kreipimesi dėl bankų privatizavimo nepateikė jokio ekonominio pagrindimo. Jeigu toks įstatymas bus priimtas, tai Seimo nariai negalės savo rinkėjams paaiškinti, ką jie nusprendė parduoti, koks jų įstatinis kapitalas, kokia aktyvų struktūra. Gerai įsižiūrėjus – tai šiandien Lietuvoje niekas negali pasakyti, kokia Lietuvos valstybinio komercinio banko aktyvų struktūra, nes šiuo metu dar vyksta turto perdavimas, blogų aktyvų perdavimas Turto bankui. Šiame etape mes net nežinome, ką mes parduodame. Supratama, kad privatizuojant bankus jų pirkėjai pageidaus turėti labai išsamų ir detalų vaizdą, kokie tai yra bankai, kokie aktyvai, kokios sąlygos ir t.t. Vyriausybė, be abejo, šitą medžiagą parengs. Manome, kad ši medžiaga turėtų dominti ir Seimo narius, todėl Ekonomikos komitetas siūlo, kad įstatyme būtų numatyti darbų etapai ir jų atlikimo terminai, kad galima būtų visiems Seimo nariams, ne tik Biudžeto ir finansų komiteto, susipažinti, kas ten vyksta, kaip vyksta. Ypač stambius objektus privatizuojant reikalingas visiškas aiškumas, kad visuomenėje nebūtų kažkokių nuomonių ir dvejonių, kad čia kažkas galėtų būti nepakankamai efektyvu. Žinoma, būtų geriausiai, kad Vyriausybė, gerai pasirengusi šių objektų privatizavimui, pateiktų įstatymo projektą, kaip kad minėjo gerbiamoji Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė, dėl šių bankų privatizavimo. Visiškai atskirą įstatymo projektą. Ekonomikos komitetas šitą dalyką tik sveikintų. Tačiau komitetas, matydamas, kad Vyriausybė nenusiteikusi šiuo metu Seimą lepinti informacija apie privatizuojamus bankus ir jų privatizavimo procedūras, pasiūlė bent jau minimalias, mūsų nuomone, būtinas išlygas, kurioms kviečia Seimą pritarti ir jas paremti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar frakcijos vardu užsirašęs kalbėti A.Butkevičius, bet aš jo kol kas nematau. J.Valatka frakcijos vardu? Prašom J.Valatką.

J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mes jau turime labai liūdną patirtį, kai bankai buvo taip privatizuoti, kad niekas nežinojo, kas tuose bankuose vyksta. Aš nenoriu apie tai kalbėti, mes visi tai žinome. Todėl privatizuojant šituos bankus būtinas visiškas aiškumas, aiškumas visiems: aiškumas pirkėjams, aiškumas banko indėlininkams, aiškumas banko klientams ir visiems tiems, kas su tuo susijęs, nes visiškai nesinorėtų, kad kiltų, nepasakyčiau, panika, bet negeros tendencijos šitų bankų apimamoje sferoje. Juk kalbame ne apie šiaip sau bankelį, bet kalbame apie beveik pačius stambiausius šalies bankus, kurie turi palyginti didelę rinkos dalį. Kalbant konkrečiai apie įstatymą – jis yra tik leidimas privatizuoti šituos bankus. Čia nieko nėra daugiau. Aš visiškai pritariu Ekonomikos komiteto vardu kalbėjusiam gerbiamajam A. Šimėnui, kad visa tai turi būti arba įstatyme, arba konkurso nuostatuose, kurie turi būti aiškūs visiems šito proceso dalyviams.

Dabar apie patį procesą. Finansų ministerija svarstymo metu tikrai atrodė silpnokai, šitam procesui visiškai nepasirengta, tai galima aiškiai konstatuoti – procesui nepasirengta. Tai gal pirmiausia visiškai gerai pasirenkime ir tik po to per labai trumpą laiką tai padarykime, nes laikas, ištemptas į metus ar pusantrų, ar dar, yra ne tas laikas.

Dabar apie informaciją pirkėjams. Aš pavadinčiau čia kaip nors kitaip – ne investicijos, o pirkėjams. Šita informacija turi būti aiškiai išdėstyta tarptautiniu mastu ir mes turime žinoti, kas perka tuos abu bankus, nes vienu atveju gali pasidaryti ir tokia situacija, kad atėjęs labai stiprus investuotojas gali tapti monopolistu, užimti tą rinką ir kitą rinkos dalį, kurią turi kiti mūsų šalies bankai. Tai susilpnintų konkurenciją, mums tai būtų labai labai nenaudinga.

Kas turėtų vykdyti procesą? Aišku, kad čia būtina įtraukti privatizavimo institucijas, nes jos jau turi patirtį, jos turi kontaktus, jos turi informacijos tinklus. Tai galima panaudoti pritraukiant pačius labiausiai norimus pirkėjus.

Kalbant apie bankų kainą nereikia apsirikti pasižiūrėjus vien tik į du skaičius: į įstatinį kapitalą ir į blogas paskolas. Visiems turi būti aišku, kad mes čia ypatingų rezultatų galime nepasiekti. Aš nekalbėsiu apie konkrečius skaičius, nes tai bankai ir galbūt iš tribūnos nereikėtų.

Pats įstatymo projektas ir kai kurios formuluotės aiškiai rodo, kad tai yra kažkoks skubus procesas. Aš pacituosiu tik vieną. 2 straipsnio trečiasis punktas – „Pagrindinis konkurso rezultatų vertinimo kriterijus – siūloma kaina už privatizuojamą banką.” Na, gerbiamieji, gal čia taip ir norima parašyti. Aš manyčiau, kad vis dėlto didžiausia kaina turėtų būti, bet ne šiaip kaina, todėl frakcija pritaria šių dviejų bankų privatizavimui. Mes manome, kad bent vienas šiuo metu Lietuvoje bankas turi būti valstybinis arba valstybės įtakojamas, nes reikės vykdyti kai kurias valstybės reguliavimo funkcijas – kaip tik bankų sistemos. Atkreipiu dėmesį, kad tai dabar daro Žemės ūkio bankas. Tai susiję su labai didele mūsų sfera – žemės ūkiu, todėl visi reikalavimai turėtų būti aiškiai išdėstyti konkurso sąlygose. Aš nekalbėsiu kokie, finansų specialistai galėtų geriau pasakyti. Todėl šiam įstatymo projektui mes pritarti negalime, nors iš principo pritariame ir pritariame Ekonomikos komiteto nuostatai, kad įstatymas turėtų būti patobulintas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Plokšto. Ruošiasi K.Kuzminskas.

A.PLOKŠTO. Gerbiamieji, aš šiek tiek sutrumpinsiu savo kalbą, nes faktiškai yra taip, kad visi prieš tai kalbėję Seimo nariai iš esmės kartojo tuos pačius argumentus ir jie, be abejo, yra teisingi. Aišku, visų pirma yra klausimas: kodėl taip skubama? Iš kur atsirado toks poreikis būtinai greitai, per mėnesį, privatizuoti du stambiausius Lietuvos bankus? Pasirašytas memorandumas įpareigoja iki birželio tik priimti sprendimą dėl privatizavimo, bet jokiu būdu nebaigti viso proceso, kas yra ir neįmanoma atsižvelgiant tiesiog į šių bankų dydį ir mastą. Man, pavyzdžiui, labai nepatinka faktas, kad norima du bankus privatizuoti kartu, vienu įstatymu. Negirdėti jokių rimtų argumentų kodėl. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės joks skaičius nebuvo pateiktas per svarstymą komitete, yra situacija, kad parduodamos dvi katės maiše, iš kurių viena yra negyva. Jeigu jau taip darom, tai mes tiesiog nesolidžiai atrodom potencialiems užsienio investuotojams. Normaliai visi bankai, jeigu yra privatizuojami, yra prieš tai labai kruopščiai ruošiami tam procesui, nes pats blogiausias dalykas, kuris gali būti pačiai valstybei, yra tai, jeigu po privatizavimo pasirodo, kad ne viskas buvo išsiaiškinta iki galo, ir potencialus investuotojas tik po to sužino, kad yra dar, sakysim, kažkokių nebalansinių įsipareigojimų, kurie nebuvo aiškiai pasakyti iki privatizavimo. Kyla klausimas, kam tada buvo įkurtas Turto bankas, jeigu nebus juo pasinaudota ruošiant būtent šiuos bankus privatizuoti. Aš ir tada buvau prieš Turto banko įkūrimą, dabar pasirodo, kad nelabai norima naudotis jo paslaugomis. Tie du bankai iš esmės apima apie 40% Lietuvos bankų rinkos. Maždaug po pusę: Valstybinis komercinis – apie 20%, Žemės ūkio bankas – šiek tiek mažiau. Investuotojas, kuris kartu perka šiuos bankus, faktiškai jau gali turėti problemų dėl Konkurencijos įstatymo. Jau vien dėl to kartu pardavinėti nėra prasmės. Visai neaišku, kur nueis pinigai po privatizavimo. Yra pasakyta, kad bus naudojami išlaidoms, susijusioms su bankų restruktūrizavimu, padengti. Dabar mokamos palūkanos iš obligacijų, emituotų bankų restruktūrizavimui. Tai ne tie pinigai ir ne tiek jų reikia, kiek galima bus gauti privatizuojant šiuos bankus. Ir aš visai nemanau, kad tie pinigai, kurie yra valstybės gaunami parduodant bankus, turi būti skirti bankams gelbėti. Pinigų panaudojimą tikrai galima pergalvoti. Yra ir labiau efektyvių būdų jiems panaudoti. Aišku, teisūs tie Seimo nariai, kurie pastebi, kad nėra nustatytos jokios konkurso sąlygos. Yra tik vienas toks bendras principas – kaina. Aišku, kita vertus, sunku nustatyti kažkokias sąlygas, kai tokie du skirtingi bankai bandomi vienu įstatymu sugretinti. Be abejo, be Lietuvos banko šio proceso vykdyti negalima. Lietuvos bankas yra būtent ta institucija, kuri žino tikrą šios sferos padėtį, o be tų žinių kažką pardavinėti yra tiesiog avantiūrizmas. Todėl frakcijos vardu siūlau nepritarti po svarstymo šiam projektui ir grąžinti jį tobulinti. Nors, pabrėžiu, dėl pačios idėjos, be abejo, mes sutinkam – privatizuoti reikia, bet ne taip. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Kuzminskas. Ruošiasi J.Listavičius.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man teko dėl šių bankų kovoti dar ir esant anai kadencijai, LDDP valdymo metais. Jau tada mūsų, Krikščionių demokratų, frakcija pasisakė, kad nereikia jų gelbėti iš valstybės biudžeto, nereikia naudoti mokesčių mokėtojų lėšų, o tada reikėjo skelbti jų bankrotą, privatizuoti ir visa kita. Tačiau ne, tada buvo kišami pinigai milijonais, gelbstima, o dabar matom – vis tiek prieinama prie to, kad juos reikia privatizuoti. Šis įstatymas yra, aišku, reikalingas, parengtas, tačiau daug mūsų, Krikščionių demokratų, frakcijoje vakar sukėlė abejonių. Pavyzdžiui, kad konkurso sąlygose turi būti nustatyti kapitalų dydžių reikalavimai jo dalyviams, kad privatizavus bankus būtų užtikrinta patikima ir stabili jų veikla, tai darys Finansų ministerija, finansų ministras. Na, kažin ar vis dėlto garantuos stabilią ir patikimą veiklą ministerijos priimti reikalavimai. Mūsų nuostata ir anksčiau buvo, kai buvo priimamas Lietuvos banko įstatymas, po to teikiamos Lietuvos banko įstatymo pataisos, kad ir atsakomybė būtų reglamentuojama Lietuvos banko įstatymu. Todėl būtų labai tikslinga į Lietuvos banko įstatymą įrašyti pataisą, jog tas asmuo ar ta asmenų grupė, kuri atsakinga už privačių komercinių bankų veiklą, yra atsakinga už blogą jų priežiūrą. Jeigu tie komerciniai bankai bankrutavo ir visa kita, turi būti individuali atsakomybė, o ne vėl bendrai prisiimti atsakomybę. Mums kelia abejonių 4 straipsnis – „Lėšų, gautų už bankų privatizavimą, panaudojimas”. Skaitau: „Lėšos, gautos privatizavus Lietuvos valstybinį komercinį banką ir Lietuvos žemės ūkio banką, turi būti naudojamos išlaidoms, susijusioms su bankų restruktūrizavimu, padengti.” Iš valstybės biudžeto mes kišam kai kuriems bankams gelbėti, sunaudojam milijonus pinigų, tačiau privatizuosim tuos bankus ir už tuos pačius pinigus, kuriuos įneš tie bankai jiems pirkti, vėl restruktūrizuosim tuos bankus. Koks tikslas? Ar mes ne taip supratom? Tada reikia aiškiau išdėstyti tą faktą. Mūsų nuostata: jeigu mes tuos bankus parduodam, tai pirmiausia iš tų lėšų, privatizavus bankus, reikėtų atsiskaityti su valstybės biudžetu, kiek valstybės pinigų yra panaudota tiems bankams gelbėti, tik po to nebent panaudoti tai… Mums taip pat nesuprantama, kodėl nepriimamas atskiras įstatymas, nes prisimenam, kaip buvo praeity. Atvirai sakant, kai tualetus privatizavo, pirtis privatizavo, buvo atskiri įstatymai, tuo tarpu bankus privatizuojam be įstatymų. Todėl Krikščionių demokratų frakcija iš principo pritaria šių bankų privatizavimui, tačiau reikėtų atitinkamų pataisų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Listavičių. Ruošiasi K.Glaveckas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos bankų, disponuojančių per 51% valstybės akcijų, privatizavimo klausimas buvo keliamas dar ankstesnio Seimo darbo metu. Deja, tas klausimas nebuvo deramai nagrinėtas. Kaip buvo vykdoma visų komercinių bankų, kartu ir Lietuvos valstybinio komercinio banko bei Lietuvos žemės ūkio banko veiklos kontrolė, visiems žinoma. Žinomi ir rezultatai. Šiuo metu Lietuvos valstybinį komercinį banką ir Lietuvos žemės ūkio banką tenka privatizuoti, kai jie nėra patraukli prekė nei Lietuvos, nei užsienio bankams. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos valstybinio komercinio banko ir Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo įstatymo projektą ir jam pritarė. Vilkinti sprendimo priėmimą komitetas nemato prasmės. Manau, kad tai naudinga ir bankams, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, realizuojančiai savo prisiimtus įsipareigojimus Tarptautiniam valiutos fondui ir Pasaulio bankui. Seimas, matyt, galėtų vėliau pasidomėti šių bankų privatizavimo eiga – dėl jų kainos nustatymo, viešo konkurso rezultatų ir gautų lėšų už bankų privatizavimą panaudojimo klausimais. Komitetas tai numatęs daryti. Trumpai reaguojant į siūlymus reikėtų pasakyti, kaip jau čia ir buvo minėta, kad bankai yra specifiniai objektai ir jiems taikyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymą netikslinga nei laiko trukmės, nei viešumo, nei kitais aspektais. Lėšų, gautų už privatizuotus bankus, bus gana konkreti paskirtis, todėl nesunkiai galima bus kontroliuoti. Papildyti Privatizavimo komisiją tik dėl dviejų bankų privatizavimo nėra prasmės, o Lietuvos banko ir Lietuvos komercinių bankų asociacijos atstovus pasitelkti, sakykim, į kainos ar atviro konkurso nugalėtojų nustatymo darbo grupes ar komisiją, manau, galima ir tikslinga. Bet tai darbo, o ne įstatymo nuostatos klausimas. Nustatyti privatizavimo proceso terminus įstatyme yra nerealu, nes iš kelinto karto ar už kokią kainą bus privatizuoti bankai, niekas negali išpranašauti. Dėl minėto aiškumo. Aiškumas indėlininkams pagal banko teiginius ir šiandien yra visiškas, kadangi indėlininkai, sakykim, ir kiti kreditoriai yra tik už greitesnį šių bankų privatizavimą, ką tvirtino ir Lietuvos banko atstovas. Jau minėjau, kad privatizavimo institucijas pasitelkti į šių komisijų arba į šių bankų privatizavimo procesą tikrai galima ir, matyt, tai ir bus padaryta. Čia buvo keliamas klausimas, kodėl skubama. O aš sakyčiau, kodėl delsiama ir kodėl mes šiandien tiktai tokias kates, kaip čia sako, turim. Nėra skubama, nes pats procesas nėra toks skubus. Todėl, susumavęs tai, kas čia buvo pasakyta, aš pritariu įstatymo projektui po svarstymo ir siūlau šiandien jį priimti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Prieš tai kalbėję kolegos palietė gana nemažai aspektų, kurie susiję su šiuo įstatymu. Aš norėčiau pabrėžti ir frakcijos vardu, kad būtinumas privatizuoti šiuos bankus yra akivaizdus, nes tą plaučių uždegimą, kurį turi Lietuvos bankų sistema, iš esmės reikia pradėti gydyti. Tuo niekas neabejoja. Tačiau norėčiau suformuluoti tam tikra prasme šešis tokius punktus, kurie, mano supratimu, turėtų sudaryti aplinką visam tam privatizavimui. Pirmas aspektas yra tas, kad Lietuvoje kol kas nėra aiškios tolesnės bankų politikos, ypač komercinių bankų restruktūrizavimo, galų gale kokiu bankiniu lygiu mes vystysim ir ką darysim. Nors ir yra centrinio banko parengti tam tikri dokumentai, jie iš principo nėra taip parengti, kad mes galėtume manyti, jog tai yra orientyras Lietuvos bankų sistemai vystyti artimiausius 5-10-15 metų. Čia yra didelė spraga. Tokios aiškios bendros politikos nebuvimas, natūralu, iškelia daug klausimų, susijusių su šių dviejų stambiausių bankų privatizavimu.

Antras aspektas. Teisinė bazė, kurios pagrindu bus vykdomas privatizavimas, taip pat nėra visiškai parengta. Nors mes ir sustabdom kai kuriuos įstatymus, pagal kuriuos bus privatizuojami šie bankai, tačiau neaiškūs, pavyzdžiui, tokie esminiai klausimai, kaip 10% komercinių bankų kapitalo valdo tik vienas savininkas, kaip žinot, pagal Komercinių bankų įstatymą. Natūralu, jeigu jie pateikiami privatizuoti, tai gali atsitikti taip, kad vienas savininkas jau turės ir 50%, ir 60%. Galų gale susidaro prieštaravimai tarp tų fundamentalių nuostatų, kurios įtrauktos į Komercinių bankų įstatymą, ir tų tikslų arba tų metodų, kuriais yra privatizuojami šie valstybiniai bankai.

Trečias aspektas yra tas, kad šių bankų, žinoma, negalima privatizuoti iš karto abiejų ir, aišku, vienam kokiam nors investuotojui, kad ir užsienio arba kitam, nes jie užima pernelyg didelę rinkos dalį. Kas blogiausia, jeigu ta dalis rinkos papuls į vienas rankas, iš tikro bus pažeistos Lietuvos bankininkystės konkurencijos sąlygos, ir vėlgi tolesnė politika ir pasekmės nelabai aiškios.

Ketvirtas klausimas. Valstybiniame komerciniame banke ir Žemės ūkio banke yra sukoncentruota labai didelė Lietuvos biudžeto lėšų dalis, kitaip sakant, yra aptarnaujamas valstybės biudžetas ir kitos valstybinės organizacijos bei struktūros. Privatizavimo metu, jeigu tai būtų užsienio investuotojas, jeigu jis, sakykim, įsigytų banką su visom teisėm ir su visu biudžeto organizacijų tinklu, atsirastų ir tam tikrų politinių dalykų, nes, įsivaizduokit, jeigu Lenkijos arba Šveicarijos, arba Vokietijos bankui mes atiduodam biudžeto tvarkymo ir aptarnavimo reikalus – juk tai labai sunkiai suprantama. Čia buvo pasakytas priekaištas, kad privatizuojami visi valstybiniai Lietuvos bankai. Iš tikrųjų taip nėra. Kaip žinot, nors Taupomasis bankas Tarptautinio valiutos fondo reikalavimu turėtų būti privatizuojamas, bet kol kas jis yra neliečiamas. Matyt, kaip vienas iš variantų valstybinėms įmonėms aptarnauti galėtų būti pasirinktas Taupomojo banko variantas.

Penkta aplinkybė, kurią būtina žinoti ir kuria būtina vadovautis. Šis privatizavimas turi numatyti ir nemažai veiksmų prieš privatizavimą, t.y. įgyvendinimą to, kas yra numatyta įstatyme. Tai visų pirma privatizavimo paruošimas ir valdymo auditas, nes tuose bankuose didelė dalis problemų, jeigu ne visos, atsirado dėl to, kad buvo blogas bankų valdymas – menedžmentas. Mes jo iš esmės visiškai neanalizavom, nedarėm audito, neturim jokių išvadų, kas mums apsunkina nustatyti tikrąją tų bankų vertę, problemas, galų gale surasti investuotojus į tuos bankus.

Ir šeštoji aplinkybė, kurią čia minėjo daugelis pranešėjų, tai privatizavimo skaidrumas.

Todėl manyčiau, kad šis įstatymas, kuris bendrai yra priimtinas, galėtų būti papildomas punktu, kuris suteiktų vieną ar kitą galimybę Seimui kontroliuoti šį privatizavimo procesą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu ministrą A.Šemetą tarti baigiamąjį diskusijos žodį.

A.G.ŠEMETA. Pirmiausia aš turbūt norėčiau akcentuoti tai, kad šis įstatymas iš esmės yra teikiamas tam, kad mes galėtume pasakyti, jog tas problemas, kurios yra susikaupusios bankuose per daugelį metų, bus siūloma perduoti spręsti privačiam sektoriui, t.y. privatizuoti šiuos bankus, ir kad valstybė… priešingu atveju, jeigu mes tokio sprendimo nepriimsime, faktiškai tai reikštų, kad vėl reikės daryti tai, kas jau buvo daryta ne vieną kartą, t.y. buvo daryta praeitais metais, – investuota 165 mln. Lt Vyriausybės vertybiniais popieriais. Tai reikėtų daryti ir šiais metais. O tų lėšų grįžimas valstybei keltų turbūt labai didelių abejonių. Aš manau, kad priimant šį įstatymą reikia turėti omenyje pirmiausia, kaip mes sutvarkome šiuos bankus: ar valstybės lėšomis, ar vis dėlto ieškome patrauklaus, patikimo, vidaus ar užsienio investuotojo, kuris imsis tvarkyti šiuos bankus.

Antras dalykas – dėl informacijos. Iš tikrųjų visuose bankuose yra praktiškai užbaigtas auditas, užbaigtas auditas yra ir šiuose dviejuose bankuose – ir Valstybiniame komerciniame, ir Žemės ūkio banke. Informacija apie šiuos bankus bus normaliai pateikta su konkurso dokumentais. Aš manau, kad informacinis parengimas nereikalauja papildomų sąnaudų, kadangi finansiniai duomenys parengti. Yra išsamios audito išvados apie šiuos bankus.

Dėl privatizavimo institucijų. Aš manau, kad finansinių institucijų privatizavimas turi tam tikrą specifiką. Kas kitas, jeigu ne Finansų ministerija, turėtų tą privatizavimo specifiką įvertinti ir pateikti dokumentus atsižvelgiant į šią specifiką? Aš manyčiau, tuo, jog įstatyme yra numatoma, kad privatizavimą vykdys būtent Finansų ministerija pagal Vyriausybės pavedimą, būtent ir atsižvelgiama į tai, kad šios institucijos yra finansinės institucijos.

Taip pat buvo kalbama apie lėšas, dėl lėšų panaudojimo. Na, galbūt nevisiškai tiksliai buvo suprasta įstatymo nuostata, bet lėšos įstatyme siūlomos naudoti jau vertybiniams popieriams, kurie yra jau investuoti į tuos bankus, išpirkti. Tai yra tos lėšos nebus naudojamos tolesniam šių bankų restruktūrizavimui. Bet visi suprantame, kad investicijos yra padarytos Vyriausybės vertybiniais popieriais ir juos reikės anksčiau ar vėliau išpirkti. Tai tam yra numatoma panaudoti iš privatizavimo gautas lėšas.

Dėl privatizavimo proceso skaidrumo. Patys konkurso dokumentai bus parengti, jau yra rengiami projektai pagal standartines tarptautiniu mastu priimtas taisykles. Kas yra taikoma daugelyje pasaulio šalių privatizuojant bankus, tas pat bus pritaikyta ir šiuo konkrečiu atveju.

Dėl Valstybinio komercinio banko privatizavimo. Iš tikrųjų vienas svarbiausių klausimų yra tai, kaip sėkmingai ir greitai mums pavyks jį privatizuoti. Kaip aš minėjau, jeigu to nepavyktų padaryti, reikėtų nedelsiant daryti dideles investicijas į šį banką, o valstybė tai padaryti šiuo metu nėra pajėgi.

Dėl Žemės ūkio banko privatizavimo. Šiuo įstatymu yra faktiškai suteikiama galimybė jį privatizuoti, o jo privatizavimas bent jau dabar yra numatomas šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje. Taip pat numatoma, kad nebus atmetama galimybė investuotojams, kurie pateiks pasiūlymų dėl Valstybinio komercinio banko privatizavimo, kartu pateikti ir pasiūlymų dėl Žemės ūkio banko privatizavimo.

Dėl paties privatizavimo proceso kontrolės. Aš manau, kad šis procesas bus kontroliuojamas Vyriausybės. Taip pat Seimo nariai, Seimo komitetai, pageidaujantys... Bus teikiama visa informacija apie privatizavimo eigą taip pat ir Seimui, kad Seimas galėtų nuolat stebėti, kaip vyksta pats procesas. Dėl to, aš manau, neturėtų kilti didesnių problemų. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymui po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gerbiamieji kolegos, dabar turime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo. Buvo įvairių pasiūlymų. Turėsime apsispręsti balsuodami.

P.Gylys.

P.GYLYS. … (negirdėti)

PIRMININKAS. Aš jums įjungiau mikrofoną čia. Galima kalbėti iš savo vietos, nebūtinai…

P.GYLYS. Mūsų frakcija pasakys nuomonę, aš norėčiau tik keletą akcentų. Mes iš esmės pritariame privatizacijai, ir aš matau, kad taip mano beveik visos (mažosios frakcijos nekalbėjo) šito parlamento frakcijos. Bet tai, kaip tai daroma, sukelia labai daug minčių. Mes vartotume žodį „avantiūrizmas”. Galima siekti gero tikslo, privatizuoti, demonopolizuoti mūsų bankinę sistemą, bet taip darydami kaip šiandien mes sugadiname iš esmės šitą idėją. Iš to, ką mes išgirdome iš finansų ministro lūpų, iš šito greito sprendimo šalininkų lūpų, kyla du klausimai. Gal tiems žmonėms, kurie tai daro, trūksta elementarios kompetencijos? Kitas klausimas – o gal dar kartą reikia deklaruoti interesus? Yra dvi teorinės galimybės. Siūlau susimąstyti, kuri arčiau tiesos.

Finansų ministerija imasi atsakomybės už tai, ir aš stebiuosi, kad Lietuvos bankas eilinį kartą nusišalina nuo bankininkystės klausimų sprendimo, užmesdamas tai Vyriausybei. Tai irgi prastos praktikos tęsimas. Reikia apsaugoti mūsų valstybę nuo avantiūrizmo, kuris pridengtas geromis intencijomis. Ačiū.

PIRMININKAS. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Aš visiškai pritariu, kad Lietuvos bankus reikia privatizuoti. Tačiau man atrodo, kad tai reikėtų daryti pagal strateginį planą ir įstatymų ribose. Vyriausybė informaciją teiks Seimui, bet man atrodo, kad to nepakanka. Vis dėlto Seimas turėtų reikalauti, kad ši privatizacija vyktų pagal labai aiškiai apibrėžtas įstatymo taisykles. Deja, šis pasiūlytas projektas to neatlieka.

PIRMININKAS. Ir J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu įstatymo projektui po svarstymo. Čia buvo kalbėta, kad ir kompetencijos trūksta, ir pan., – žinoma, tai buvo galima daryti. Tikrai šiuo atveju, sakykim, konkrečiai ir aš siūliau prieš dvejus, prieš trejus metus. Tada ir kompetencija buvo, ir bankai buvo kitokie, ir tai buvo galima padaryti. Deja, kompetencija buvo panaudota kitiems tikslams. Aš pritariu, kad gal reikia tokio strateginio plano, bet noriu pasakyti, gal ir nevisiškai lietuviškai, kad šiandien pas mus dar galioja ir ne metus galios lopymo planas. Štai jeigu mes turėtume, sakykime, tuos, dar kartą pakartosiu, 7,3 mlrd. litų, tikrai galėtume ir strategija, ir taktika užsiimti, ir kuo tiktai norite. Tačiau šiandien, kai reikia lopyti visas skyles, kai reikia mokėti pusę pensijos, sakykim, vienai našlei, kitai našlei – 0,75, o trečiai jau nelieka. Štai kur strategija! Todėl viską reikėjo daryti, viską buvo galima daryti, tiktai jau ne šiandien tai daryti, o reikėjo daryti kur kas anksčiau. O šiandien mes pradedame būtent ne nuo strateginių planų, o nuo lopymo planų. Ir kai pas mus pasibaigs lopymo planai, tada iš tikrųjų prasidės strateginiai planai. Todėl aš pritariu dar kartą įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Vyksta registracija! Prašome registruotis, sėsti į savo vietas. Užsiregistravo lygiai 100 Seimo narių.

Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime, ar pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybinio komercinio banko ir Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo įstatymo projektui. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritaria po svarstymo, spaus mygtuką „už”. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 92 Seimo nariai: 55 – už, 19 – prieš, 18 susilaikė. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs žinote, Vyriausybė yra pasiūliusi šį įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Mes galime susitarti dėl procedūrų. Jeigu mes pritarsime ypatingos skubos tvarkai, mes siūlytume šį įstatymą priiminėti po pietų – 16.30 val., per tą laiką parengti tas pataisas, kurios, jūsų manymu, yra reikalingos.

Dabar aš teikiu balsavimui Vyriausybės siūlymą šį įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka, kad abi katės neliktų padvėsusios. Prašome pasiruošti balsuoti dėl Vyriausybės siūlymo taikyti ypatingos skubos tvarką. Kas už tai, kad būtų taikoma ypatingos skubos tvarka, prašome spausti mygtuką „už”. Iš viso balsavo 84 Seimo nariai: 48 – už, 33 – prieš, 3 susilaikė, taigi taikoma ypatingos skubos tvarka. Šio įstatymo priėmimas bus 16.30 val. Aš kviesčiau tuos Seimo narius ir tuos komitetus išnaudoti galimybę dar pasitarti su finansų ministru ir pateikti pataisas. Pagal Seimo statuto 168 straipsnį pataisas reikia išdalyti likus ne mažiau kaip 2 val. iki priėmimo. Tai yra turime dar geras dvi valandas tokioms pataisoms.

Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Prašome…

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, žinoma, pataisas galima įteikti prieš dvi valandas, bet reikia turėti pataisytą projektą, kur būtų įvertintos bent jau Juridinio skyriaus išvados, aš nekalbu apie Ekonomikos komiteto labai rimtas pastabas. Tai ar bus patikslintas variantas, ar nebus? Ar mes turime dirbti pagal senąjį variantą ir jam teikti pataisas?

PIRMININKAS. Jūs turite tą variantą, kuriam buvo pritarta po svarstymo. Pasitarkite su finansų ministru. Galbūt sutarsite, kokias pataisas ministras iš karto priima.

Gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkės 1-9 klausimas.

E.Bičkauskas. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.

E.BIČKAUSKAS. Irgi turbūt šiokia tokia replika. Aš noriu, kad pasižiūrėtume į laikrodį – 13.02 val., 14.30 val. reikia išdalyti, vadinasi, 14 val. jau turi būti suformuluotos, parengtos ir atspausdintos. Aš tik tiek norėjau pasakyti, kad tokio svarbaus klausimo pataisoms parengti mes turime maždaug 40 minučių. Ačiū. Čia informacija.

PIRMININKAS. Mes galime priiminėti 17 val., jeigu jūs manote, kad neužtenka laiko. Aš visiškai sutinku. Dar daugiau turėsite laiko. Renkite pataisas, ir jos tikrai bus priimtos. Net jeigu ir išdalysite šiek tiek vėliau, aš tikiuosi, kad Seimo nariai neprieštaraus svarstyti jūsų pataisas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-252(2) (priėmimo tęsinys)

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, toliau darbotvarkės 1-9 klausimas – Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-252. Priėmimo tęsinys. Mes atsimename, kad svarstant šį klausimą buvo kilę kai kurių nesutarimų tarp Seimo narių, komiteto atstovų ir Vyriausybės. Dabar aš turiu išdalytą šio įstatymo naują redakciją. Ją pasirašė ministrai S.Šaltenis, K.Skrebys, komiteto pirmininkas Ž.Jackūnas ir pataisos autorius M.Briedis. Aš kviečiu į tribūną M.Briedį. Kadangi pertrauka padėjo suderinti šią naują redakciją, aš prašau Seimo narius pasiruošti šios naujos redakcijos priėmimui.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti šios naujos redakcijos priėmimui. Ar yra norinčių kalbėti? Dabar įstatymas susideda iš trijų straipsnių.

Dėl 1 straipsnio N.Puteikis. Prašom.

N.PUTEIKIS. Siūlyčiau paremti.

PIRMININKAS. Siūlote paremti 1 straipsnį. Ačiū. Dėl 2 straipsnio yra norinčių kalbėti? Kas norėtų kalbėti dėl 2 straipsnio ?

E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Irgi siūlyčiau paremti.

PIRMININKAS. Irgi siūlote paremti. Dėl 3 straipsnio.

A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Siūlau paremti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Taigi visiems straipsniams yra pritarta. Ačiū pranešėjui. Dabar dėl viso įstatymo balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti?

Ponas R.Zuoza. Prašom.

R.ZUOZA. Siūlau palaikyti šį įstatymo projektą, kadangi pozicijos yra suderintos. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ir V.Einoris.

V.EINORIS. Palaikau.

PIRMININKAS. Palaikote irgi. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, visi kalbėję palaiko šitą įstatymo projektą. Prašome pasiruošti balsuoti. Dar sykį registruojamės. Registracija vyksta. Balsų skaičiavimo komisija, prašau pasiruošti. Prašome registruotis, gerbiamieji Seimo nariai!

Gerbiamieji Seimo nariai, aš prieš pateikdamas balsuoti noriu padaryti vieną techninę pastabą, kad įstatymo pavadinimas šiek tiek keisis, nes tai yra jau ne tik 5 straipsnio, bet ir 4 straipsnio pataisos. Taigi balsuosime dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 81.

PIRMININKAS. Už – 81. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi balsavus už 81 Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas. Ačiū.

Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo projektas Nr.P-241(2) (svarstymas)

Toliau pagal mūsų darbotvarkę – Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-241(2). Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė. Nacionalinio saugumo komitetas pritarė su išlygomis. Ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kas nors norėtų kalbėti dėl komiteto pozicijos? Nematau. Pritarta, ir viskas aišku.

Ar Nacionalinio saugumo komiteto vardu kalbės ponas A.Kašėta, ar…

A.KAŠĖTA. Ne, asmeniškai.

PIRMININKAS. Asmeniškai. Tai tada kviečiu V.Čepą kalbėti frakcijos vardu.

V.ČEPAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji posėdžio pirminkai, gerbiamieji kolegos! Centro frakcija savo posėdyje svarstė Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą. Visi pritarė, kad tokio įstatymo reikia, nors kartu pabrėžė, kad daugelyje valstybių tokio įstatymo nėra ir operatyvinė veikla atliekama visiškai kitais pagrindais, netgi įstatymo neapibrėžtais. Sukėlė kai kurių abejonių ir tai, kad šitas įstatymas bene arčiausiai, o tiksliau sakant, labiausiai ribojasi su piliečių ir žmogaus teisių pažeidimais, taip pat su jų konstitucinių teisių apribojimu. Operatyvinės veiklos subjekto sistema įstatyme numatyta gana plati. Tai specialios valstybės įgaliojimus turinčios institucijos: Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamento tarnyba, kurioms pavedama operatyvinė veikla.

Be viso kito, tų tarnybų teisės ir pareigos yra gana įspūdingos. Visų pirma jos gali kontroliuoti pašto siuntas, slapta kontroliuoti asmens susirašinėjimą, telegrafinius bei kitus pranešimus, klausytis pokalbių telefonu, juos įrašinėti, daryti nusikalstamą veiklą imituojančius elgesio modelius, slapta apžiūrėti gyvenamąsias patalpas, naudoti specialią techniką. Taigi daugeliu šių atvejų Lietuvos Respublikos piliečių teisės yra susiaurinamos arba net pažeidžiamos. Iki galo yra neaišku ir kai kurių svarbiausių pareigūnų atžvilgiu (turiu galvoje Prezidentą, Seimo Pirmininką, Konstitucinio Teismo pirmininką, Aukščiausiojo Teismo pirmininką, premjerą, Lietuvos banko valdybos pirmininką), jie nėra apsaugoti nuo šitų operatyvinių veiksmų. Galima diskutuoti, ar tas įstatymo garantuotas asmenybės neliečiamumas, imunitetas apsaugos juos nuo šitų veiksmų. Pirminiame įstatymo variante, netgi keliuose variantuose buvo numatytas sąrašas asmenų, kuriems operatyviniai veiksmai negali būti taikomi. Paskutiniame Nacionalinio saugumo komiteto posėdyje tie asmenys ir tas punktas įstatyme buvo išbraukti motyvuojant tuo, kad negali būti jokių išimčių ta prasme, jog Lietuvos piliečiai gali nesuprasti, kodėl, tarkim, Seimo nariams negali būti taikomos operatyvinės veiklos priemonės, o kitiems, paprastiems piliečiams gali būti taikomos tos priemonės. Tai yra gali būti klausomi, įrašinėjami jų pokalbiai, apžiūrimos jiems nežinant jų gyvenamosios patalpos. Dėl to motyvai, mano galva, buvo visiškai argumentuoti. Dėl to iš viso tas punktas buvo išbrauktas ir palikta taip, kokį dabar jūs turite tą įstatymą.

Taigi Lietuvos centro sąjungos Centro frakcija Seime turi kai kurių abejonių būtent dėl šitų, tarkim, konstitucinių figūrų. Jos yra pagrįstos, nes ir, sakykim, kai kurie patys teisės specialistai neturi vienodos nuomonės, ar, tarkim, prie Prezidento telefono, gavus tam tikrų institucijų leidimus atlikti operatyvinę veiklą, bus galima prisijungti, paklausyti, įrašinėti, ar ne. Ar bus galima apžiūrėti Seimo nario butą jam ir jo šeimos nariams nežinant. Todėl prieš priimant šį įstatymą norėtume iš pono G.Švedo ir kitų šio įstatymo autorių išgirsti pagrįstą ir argumentuotą nuomonę, kas ir nulems Centro frakcijos apsisprendimą balsuojant šiuo klausimu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Kašėtą.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, šiandieninė kriminogeninė situacija iš tikro reikalauja iš teisėsaugos, teisėtvarkos institucijų ypač skubių, ryžtingų veiksmų, kad pažabotų augantį nusikalstamumą. Reikia rimtų ne tik struktūrinių personalinių pakeitimų, bet ir pokyčių įstatyminėje bazėje. Taip ir naujajame Operatyvinės veiklos įstatyme irgi bandoma spręsti tas problemas, ir buvau linkęs pritarti, kad tikrai reikia labai skubiai priimti šį įstatymą, nors ir netobulą, tačiau nustebau šiandien radęs projektą, kuriame siūloma pratęsti Prevencinio sulaikymo įstatymo veikimą iki birželio 30 d. Svarstant komitete kaip tik buvo įtikinėjama, kad reikia skubiai priimti šitą Operatyvinės veiklos įstatymą, nes balandžio 30 d. baigia galioti Prevencinio sulaikymo įstatymas. Bet kadangi jau dabar matau bandymus pratęsti tą Prevencinio sulaikymo įstatymą, manau, kad tikrai nebūtina skubinti Operatyvinės veiklos įstatymo priėmimo procedūros, nes tikrai matome daug spragų.

Aš kaip tik noriu paliesti kai kuriuos momentus. Taigi ko pasigendu šitame projekte? Nenumatyta, kokia tvarka atsako neoperatyvinės veiklos subjektai už tokią neteisėtą veiklą, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jai atsakomybė nenustatyta, išskyrus neteisėtus pokalbių telefonu pasiklausymus ir laiškų neteisėtą skaitymą. Taip pat ne paslaptis, kad dabar atskiri asmenys ir įvairios privačios firmos, seklių biurai atlieka kai kuriuos operatyvinius veiksmus. Turi būti draudžiama neįgaliotiems fiziniams ir juridiniams asmenims techninių priemonių, skirtų slaptam pasiklausymui, slaptai informacijai gauti, nelegali gamyba, realizavimas, įgijimas ir perdirbimas bei programavimas tokios įrangos.

Taip pat įstatyme reikėtų numatyti žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių vykdant operatyvinę veiklą laikymąsi. Turiu omeny, kad galbūt reikėtų nurodyti, kaip gali apsiskųsti asmuo, įtariantis, kad operatyvinės veiklos subjektai savo veiksmais pažeidžia jo teises ir laisves. Ir ne tik tais atvejais, kaip yra numatyta 11 straipsnio trečiojoje dalyje. Arba reikėtų sureguliuoti, kaip pasielgti su nepasitvirtinusia informacija, jeigu operatyviniai veiksmai buvo taikomi ir nepasitvirtino prielaidos, kaip bus elgiamasi su ta informacija, – ar ji bus saugoma, ar bus sunaikinama. Tuos atvejus taip pat reikėtų numatyti.

Taip pat reikėtų 15 straipsnyje numatyti, kas vykdo piniginių lėšų, skirtų operatyvinei veiklai vykdyti, panaudojimo teisėtumo kontrolę. Kadangi šiandien iš tikro yra paradoksali situacija. Mano žiniomis, tai gali padaryti tik generalinis prokuroras, inicijuoti tokį patikrinimą, o tos struktūros vadovas faktiškai nėra pajėgus kontroliuoti. Turiu omeny, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministeriją ir būtent antrąjį departamentą, kuris tokią operatyvinę veiklą vykdo. Šitos ministerijos vadovai negali pagal dabar galiojančius įstatymus patikrinti tų operatyvinių lėšų panaudojimo teisėtumo. Taigi šitas įstatymas neužkerta galimybių pasisavinti ar kitaip piktnaudžiauti operatyvinei veiklai skirtomis lėšomis.

6 straipsnio antrojoje dalyje yra nurodytos tik bendros socialinės garantijos slaptiems bendradarbiams. Jos nėra adekvačios slaptų bendradarbių pavojingai veiklai. Turiu omeny, kai jie dalyvauja operatyviniuose veiksmuose. Reikia numatyti padidintas slaptų bendradarbių socialines garantijas jiems žuvus arba pakenkus jų sveikatai, jeigu šituose veiksmuose vienaip ar kitaip nukenčia.

Turbūt paskutinė rimtesnė pastaba būtų ta, kad reikėtų atlikti rimtą šito įstatymo kriminogeninę ekspertizę, kuri numatytų, kokios būtų neigiamos pasekmės jį priėmus. (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną kalbėti Seimo narį E.Bičkauską.

Mielieji kolegos, aš prašyčiau gerbti kalbančius iš tribūnos, nes mūsų šurmulys jau yra per didelis.

Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Daug mano minčių jau pasakė. Tai aš galiu tiktai iš dalies pratęsti V.Čepo mintį, kad manęs kol kas neįtikina kai kurie paaiškinimai, jog, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Prezidentas yra apsaugotas nuo galimybės atlikti jo atžvilgiu operatyvinius veiksmus. Lygiai taip pat aš manau, kad kai kurios kitos figūros (net jeigu sutikčiau su kai kuriais teisininkais, kad Prezidentas ir Seimo nariai yra apsaugoti) vargu ar yra apsaugotos, pavyzdžiui, ar yra apsaugotas ir ar neturėtų būti apsaugotas Lietuvos banko pirmininkas operatyvinių veiksmų jo atžvilgiu. Pavyzdžiui, pastatyti banke pasiklausymo apratūrą. Tai irgi svarbu visos valstybės mastu. Jeigu Prezidentas nėra apsaugotas, ar mes nepadarome to, kad kažkoks (teneįsižeidžia už žodį) klerkas – teisininkas, kuris turi grynai kriminalinio pobūdžio teisinių žinių, spręs, ar Prezidentas kai kuriais savo veiksmais nesiruošia daryti nusikaltimo. O…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, pranešėjau.

Mielieji kolegos, dabar kalbantys, vaikščiojantys po salę. Prašyčiau sėsti į savo vietas ir kalbėtis tyliau.

E.BIČKAUSKAS. O vardan valstybės kaip tokios išlikimo Prezidentas galbūt kai kuriais atvejais ir turi imtis tokių veiksmų, kurie galbūt grynai kriminaline prasme atrodys ir nusikalstami. Aš manyčiau, kad tai galutinai reikėtų išsiaiškinti prieš įstatymo priėmimą, netgi ne kad tai išaiškintų įstatymo priėmimo iniciatoriai, o kad oficialiai išvadą duotų Juridinis skyrius, – ar šie asmenys yra apsaugoti. Tokie asmenys, mano nuomone, yra: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Konstitucinio Teismo pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos banko pirmininkas ir galbūt premjeras. Aš pabrėžiu, kad ir premjeras, ir banko pirmininkas, ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, ir Konstitucinio Teismo pirmininkas gali būti ir neparlamentarai, kurie, net jeigu ir sako, yra apsaugoti, bet iš tikrųjų reikėtų apie tai itin gerai pagalvoti. Todėl aš pritarčiau ponui A.Kašėtai, kad jeigu jau yra apsisprendimas, o jis turbūt bus, dėl Prevencinio sulaikymo įstatymo pratęsimo, tai nėra ko mums dabar skubotai ir gerai neišanalizavus situacijos priimti.

Dar pratęsiant pono A.Kašėtos mintį dėl parlamentinės priežiūros. Atleiskite, kas surašyta 15 straipsnyje, ką parlamentas gauna ir pagal ką turi daryti išvadą? Kiek buvo panaudota teikiamų sankcijų, kiek pratęstų, kiek nepratęstų ir t.t. Kuo mums įdomūs tie skaičiai? Ką mes iš tų skaičių matysime? Nagi nieko nematysime. Mums reikia gilesnės analizės, kieno atžvilgiu daroma visa tai. O tai nėra užfiksuota. Mums reikia ir iš tikrųjų svarbiausia turbūt ir yra tai, kiek panaudota lėšų ir kam panaudotos tos lėšos. Žodžiu, aš manyčiau, kad mums dar reikėtų neskubėti priimti šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutinis dalyvaujantis diskusijoje – Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, paremdamas teikiamą įstatymo projektą, aš norėčiau pažymėti, kad jį svarstydami mes žengiame koja kojon, kaip sakoma, su dabar vykstančiais procesais Europoje. Nes Europoje pastaruoju metu vis labiau ryškėjant organizuoto nusikalstamumo mastui ir jo potencialui iškilo ir efektyvesnių kovos su juo priemonių būtinybė. Į augantį nusikalstamumą reaguojama siekiant ne tik „susilyginti” su juo ginklais, bet ir įgyti lemiamą pranašumą. Be abejo, prioritetas galėtų būti teikiamas tokioms priemonėms, kurios apsunkintų ar visiškai neleistų nusikalstamoms struktūroms pelnytis iš savo veiklos, tačiau ne mažiau svarbus yra ir operatyvinės veiklos priemonių taikymo galimybių praplėtimas.

Keletas pavyzdžių. Pradėsim nuo Vokietijos. 1995 m. liepos 25 d. Vokietijoje įsigaliojo Telekomunikacijų įstatymas, kuris nurodė, kad privaloma garantuoti technines sąlygas privatizuojamų ryšių priemonėms stebėti. Telekomunikacijų tarnybos savo lėšomis (pabrėžiu, savo lėšomis) turi sudaryti galimybę teisėsaugos pareigūnams automatiškai klausytis juos dominančių abonentų pokalbių.

Toliau yra 1996 m. lapkričio mėn. Vokietijos vidaus reikalų ministro paskelbtos nuostatos apie numatomas tolesnes įstatymines priemones kovai su organizuotu nusikalstamumu sugriežtinti. Pavyzdžiui, Baudžiamojo proceso parengtose pataisose numatoma, kad ateityje vykstant tyrimui areštuoti turtą ar pinigus pakaks nebe buvusių „svarių” įrodymų, o paprastų įtarimų, kad jie gali būti įgyti nusikalstamu būdu. Tai leistų areštuoti nusikalstamai įgytą turtą nereikalaujant konkrečiai įrodyti padaryto nusikaltimo. Siūloma keisti jų Konstitucijos 10 straipsnį, kad pašto paslaugas teikiančios privačios įmonės būtų įpareigotos bendradarbiauti imantis atitinkamų stebėjimo priemonių.

1996 m. birželio 19 d. Vokietijos valdančioji koalicija sudarė sutartį dėl nuostatų techninėms pasiklausymo priemonėms butuose įvesti. Numatoma, kad priimti sprendimą įrengti šias priemones įtariamų sunkiais nusikaltimais asmenų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, butuose galės žemių lygio teismai.

Taip pat šiuo metu vyksta derybos su opozicija, kuri dar nepritaria, kad pasiklausymui pakaktų vien teisėjo leidimo. Siekia, kad būtų didesnė ir parlamentinė kontrolė.

Šiuo metu Europoje vyksta debatai, ar vyriausybė turi teisę uždrausti naudoti šifravimo įrangą ir algoritmus, kurie, apsaugodami privačių ryšių priemonių konfidencialumą, vis dėlto rimtai kliudo tirti organizuoto nusikalstamumo atvejus. Kai kuriose valstybėse – Vokietijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje pasiūlyta priimti įstatymus, reglamentuojančius tokios įrangos naudojimą. Pavyzdžiui, Prancūzijos įstatymai jau dabar suteikia vyriausybei galimybę prireikus kontroliuoti bet kurias elektroninio ryšio priemones.

Nebesiplėsdamas apie kitas priemones daugelyje Europos šalių, aš norėčiau, aišku, pažymėti, kad tuo metu, kai policijos veikloje vis labiau dominuoja žvalgybiniai metodai, be abejo, kyla pavojus, kad įstatymo viršenybė pasitrauks į antrą planą ir įsivyraus toks baudžiamosios teisės modelis, kai informacija bus renkama neteisėtais būdais. Todėl didelį susirūpinimą dažnai reiškia advokatūra, duomenų apsaugos tarnybos, kurios teigia, kad pažeidžiamas esminis policijos ir Konstitucijos gynimo tarnybų atskyrimo principas. Tačiau Vakarų valstybėse gana didelės kriminalinių žvalgybų galios visuomenei vis dėlto beveik nekelia nerimo. Visuomenėje vyrauja nuostata, kad tam, kas neturi ko slėpti, bijoti nėra ko, ir nebent didesnio atgarsio susilaukia, kai saugumo tarnybų veikla būna nukreipiama į politikus. Todėl aš manau, kad mes, prisiderindami prie šiuo metu vykstančių procesų europinėje teisėje, labai sėkmingai ir darniai priimsime šitą Operatyvinės veiklos įstatymą. Žinoma, čia gali būti teikiamos kai kurios pataisos dėl atskirų straipsnių, tačiau tai galima bus padaryti priėmimo metu. Ačiū.

PIRMININKAS. 4 kalbėjo diskusijoje. Dabar aš galėčiau pakviesti viceministrą poną G.Švedą, kad jis sudėliotų paskutinius taškus po svarstymo.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, svarstymo metu aš pasižymėjau aštuonis pagrindinius momentus, kuriuos aš norėčiau labai trumpai pakomentuoti ir išsakyti projekto autorių nuostatą, ir tai, kaip mes siūlome toliau dirbti prie šio įstatymo.

Vienas iš dažniausiai nuskambėjusių klausimų buvo dėl tam tikrų aukšto lygio valstybės pareigūnų sąrašo, prieš kuriuos nebūtų galima operatyvinė veikla. Na, klausimas iš tikrųjų labai sudėtingas ir vienareikšmiškai atsakyti, ar tuo mes pažeisime Konstitucijoje numatytą baudžiamojo persekiojimo imunitetą, ar ne, iš tikrųjų yra labai sunku. Mano asmeninė nuomonė būtų tokia, kad mes, nenumatydami imuniteto prieš operatyvinę veiklą, nepažeisime Konstitucijos, tačiau man labai patiko gerbiamojo E.Bičkausko išvardijimas, kad tai būtų susiję tik su labai aukštais pareigūnais: Prezidentu, Seimo Pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku, Lietuvos banko pirmininku ir Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Su tokiu siūlymu aš būčiau linkęs sutikti.

Dėl operatyvinės veiklos subjektų atsakomybės. Nuskambėjo mintis, kad Baudžiamasis kodeksas nenumato tokios atsakomybės, todėl, mano supratimu, tai nėra teisinga išvada. Baudžiamasis kodeksas iš tikrųjų numato šiuo atveju labai didelę atsakomybę, pradedant nuo pareiginių nusikaltimų skyriaus, nes visi operatyvinės veiklos subjektai yra valstybės pareigūnai, be to, čia, kadangi operatyvinės veiklos informacija yra valstybės paslaptis, gali būti taikomos ir kelios nusikaltimų prieš valstybę rūšys. Tai valstybės paslapties atskleidimas ar valstybės paslapties pagarsinimas, ar perdavimas kažkam, kam nepriklauso tą turėti, todėl, mano supratimu, jokių pataisų tikrai nereikia, nes atsakomybė yra numatyta.

Dėl privačių firmų vykdomos veiklos. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šis įstatymas reglamentuoja valstybės institucijų veiklą ir numatytą, įstatymo projekte įtvirtintą nuostatą, jog operatyvinę veiklą gali vykdyti tik valstybės įgaliotos institucijos. Vadinasi, privačios institucijos negali to daryti, o už tai, kad jos daro, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Dėl operatyvinės veiklos subjektų veiksmų apskundimo. Visų pirma operatyvinė veikla yra slapta veikla. Ir, mano supratimu, prastas tas pareigūnas, kuris šita slapta veikla užsiima taip, kad žmogus, prieš kurį tai yra daroma, tai išaiškina. Jeigu tokia situacija iškyla, tai žmogus turi visišką teisę pasinaudoti Civilinio proceso kodekso nustatytu skirsniu dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų apskundimo. Ir šiuo atveju jis gali pradėti teisminį procesą prieš tokių pareigūnų veiksmus.

Dėl informacijos saugojimo. Aš norėčiau pabrėžti vieną momentą, kad informacija, kuri yra gauta teisėtai, saugoma pagal nustatytas taisykles tiek Valstybės saugumo departamente, tiek Vidaus reikalų ministerijoje.

Dėl socialinių garantijų. Aš nesutikčiau, kad operatyvinės veiklos subjektai turėtų kokias nors išskirtines socialines garantijas, palyginti su Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų, prokuratūros pareigūnais. Šiuo atveju nemanau, kad slaptųjų bendradarbių darbas yra daug pavojingesnis už prokurorų ar policininkų, tiriančių organizuoto nusikalstamumo bylas. Kadangi tas garantijas siūloma taikyti visiems vienodas, mano supratimu, tai yra visiškai teisinga.

Visiškai sutinku su tuo, kad pateiktame jums projekte reikia dar labai rimtai pertvarkyti parlamentinės kontrolės dalį. Visas pastabas aš pasižymėjau, buvo išsakyta daug naudingų pasiūlymų tiek Nacionalinio saugumo komitete, tiek Teisės komitete ir, rengdami šį įstatymo projektą priėmimui, mes tikrai į jas atsižvelgsime.

Mano siūlymas būtų pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū, pone viceministre. Mes tuojau žvilgtelsime, ar jūsų siūlymas pritarti po svarstymo bus palaikytas Seimo narių. Kolegos, dėl balsavimo motyvų mums reikėtų kalbėti, ar pritariame po svarstymo, ar ne?

Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes šį projektą labai atidžiai svarstėme ir Nacionalinio saugumo komitete, ir kartu su Teisės ir teisėtvarkos komitetu, išsakėme pastabas, į kurias daugeliu atvejų buvo atsižvelgta ir netgi dabar pateikiant. Žinoma, prie jo dar reikia gerokai padirbėti, bet aš siūlyčiau pritarti po svarstymo šitam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Iš anksto buvo užsirašiusi Seimo narė S.Daubaraitė. Atsiprašau, kad pirmosios jūsų nepakviečiau.

S.DAUBARAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, man ypač kelia nerimą nuostata 9 straipsnio pirmojoje dalyje – slapta gyvenamosios patalpos apžiūra, kurią sankcionuoja šitas įstatymas. Mes žinome iš praktikos, kad įkalčiai gali būti padėti. Būtų gerai, kad šita nuostata būtų kaip nors kitaip reglamentuota, žodžiu, į tai būtų atsižvelgta. O šiaip įstatymui siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis. Kalbės prieš.

V.BOGUŠIS. O iš kur jūs žinote?

PIRMININKAS. Taip reikia pagal Statutą.

V.BOGUŠIS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų pagal Statutą mes galime daryti svarstymo pertrauką ir normaliai sutvarkyti šitą įstatymą, reglamentuoti visas spragas. Jis iš tiesų yra labai ydingas, juolab kad ponas J.Razma mane įtikino, jog reikia balsuoti prieš, kadangi jis yra antidemokratiškas, todėl aš siūlyčiau reglamentuoti visus trūkumus ir tik tada pratęsti svarstymą, ir balsuojant bus galima pritarti. O dabar siūlau daryti pertrauką ir jokio balsavimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Čia buvo kalba prieš. Mielieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Kolegos, prašyčiau pasiruošti balsuoti, ar pritarsime po svarstymo Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo projektui. Registracijos Nr.P-241(2). Kas už, tas už, kas prieš – prieš. Atviras balsavimas pradėtas.

Balsavo 74 Seimo nariai. 51 – už, 9 – prieš, 14 susilaikė.

Taigi pritarta šiam įstatymo projektui po svarstymo. O dėl priėmimo datos tikriausiai mums dar pasiseks pasitarti per komiteto posėdį. Į visus siūlymus bus mėginama atsižvelgti. Dabar pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151, 531, 2271, 294 ir 325 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2971 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-242(2) (svarstymas)

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, dar mums liko apsispręsti dėl lydinčiųjų įstatymų 1-10b ir 1-10c. Diskusijoje apie tai nebuvo per daug kalbėta, bet galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar yra norinčių kalbėti dėl 1-10b, t.y. dėl Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo? Ar galime bendru sutarimu taip pat pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Pritariam.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 92 ir 1011 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-243(2) (svarstymas)

Taip pat Baudžiamojo proceso kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, t.y. mūsų darbotvarkės klausimas 1-10c. Irgi pritariame, taip? Tada ačiū, gerbiamieji kolegos. Dėkojame viceministrui. O dėl priėmimo tarsimės su viceministru, nes jis artimiausiu metu išvyksta, ir ilgai neatidėliodami turbūt vis tiek mes jį siūlysime priimti.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl LR baudžiamojo proceso kodekso papildymo” 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-356 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar liko 1-11 darbotvarkės klausimas. Ponas V.Bogušis sako – pats smagiausias. Tai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo” 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-356. Pateikimo stadija. Pranešėjas – ministras V.Žiemelis. Kviečiu į tribūną ministrą.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kovojant su nusikalstamumu, visų pirma organizuotu, iki šių metų kovo 24 d. prevencine tvarka buvo sulaikyti 154 asmenys, iš jų 43 anksčiau teisti. Per šį laikotarpį iškeltos 24 baudžiamosios bylos ir jau 38 asmenys patraukti kaltinamaisiais. Prevencinio sulaikymo pagrindinis tikslas yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75, 227, 2271 straipsniuose, užkardymas, t.y. banditizmo, grasinimo nužudyti, nusikalstamo susivienijimo. Tai yra sulaikant šiuos asmenis prevencine tvarka siekėme išvengti konkrečių nusikaltimų padarymo.

Turiu pabrėžti, kad šiais metais prevencinis sulaikymas buvo taikytas visais atvejais teisėtai, nes visi skundai, kuriuos pateikė advokatai dėl prevencinio sulaikymo teisėtumo, buvo nepatenkinti.

Taikant šiais metais prevencinį sulaikymą, kaip ir ankstesniaisiais metais, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas nusikalstamų grupuočių demaskavimui. Per minimą laikotarpį buvo sulaikyti asmenys iš Kauno Žaliakalnio, Panevėžio miesto „Komandos” ir kitų nusikalstamų grupuočių. Pavyzdžiui, šiais metais Panevėžio mieste sulaikytas 31 aktyvus įvairių nusikalstamų grupuočių narys. Dėl to atnaujinta ne viena baudžiamoji byla. Kauno VPK š.m. vasario 26 d. sulaikė 10 asmenų Žaliakalnio grupuotę, įtariamą automobilių vagystėmis, turto prievartavimu. Surasti 4 vogti automobiliai. Šiuo metu iškelta baudžiamoji byla. Taip pat Kauno VPK sulaikė Bulatovą, įtariamą organizuotos nusikalstamos grupės organizavimu. Jam iškelta baudžiamoji byla.

Druskininkų miesto policijos komisariatas š.m. kovo 17 d. sulaikė Druskininkų muitinės Latežerio posto vyr.inspektorių Aurylą, įtariamą organizuotos nusikalstamos grupės, užsiimančios kontrabanda, organizavimu. Vilniaus miestas š.m. kovo 24 d. pastarojo advokato skundo dėl neteisėto sulaikymo netenkino.

Nusikalstamoms struktūroms yra suduotas gana akivaizdus smūgis. Kai kurie nusikalstamų grupuočių nariai atsisakė nusikalstamos veiklos. Daugeliui tenka slapstytis už Respublikos ribų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šalyje veikia daugiau negu 100 organizuotų nusikalstamų susivienijimų, kurių gretose – daugiau kaip 1000 aktyvių narių. Nepratęsus minėto įstatymo galiojimo termino, prie šių nusikaltėlių galėtų, pabrėžiu, prisijungti dar apie 200 narių, įrašytų į policijos įskaitą.

Kadangi šiuo metu Respublikos Seimui yra pateikta nauja Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo redakcija, kitų įstatymų pataisos, kurios suteiks galimybę efektyviau kovoti pirmiausia su organizuotu nusikalstamumu, bus galima atsisakyti Prevencinio sulaikymo įstatymo, tačiau reikia, kad šios įstatymo pataisos būtų priimtos, ir, savaime suprantama, reikia, kad policijos darbuotojai išmoktų jas taikyti.

Todėl nori nenori tenka prašyti su skaudama širdimi, kad Seimas bent trims mėnesiams pratęstų Baudžiamojo proceso kodekso 501 straipsnio galiojimą, t.y. iki birželio 30 d. Siūlome tai svarstyti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Jus nori paklausti 7 Seimo nariai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, ar nereikėtų nurodyti trumpesnį terminą, sakykime, iki įsigalios Operatyvinės veiklos įstatymas, ir užtektų? Ačiū.

V.ŽIEMELIS. Per mažai Operatyvinės veiklos įstatymo, nes parengtos ir kitos įstatymų pataisos. Šis įstatymas tik viena linkme suteiks galimybę geriau kovoti. Pirmiausia yra numatyta galimybė apsaugoti, kad nebūtų iššvaistytas turtas ir kad asmenys, įtariami sunkaus nusikaltimo padarymu, deklaruotų, iš kur įsigijo tą turtą. Tačiau jau yra faktiškai parengtas dar vienas labai svarbus Prevencinis įstatymas, kurio priėmimas tikrai bus labai naudingas ir sudarys galimybę rimtai kovoti pirmiausia su tais asmenimis, kurie linkę daryti nusikaltimus.

PIRMININKAS. V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis ministre, man kyla daug neaiškumų, būtų labai įdomi Juridinio skyriaus išvada, būtų nepaprastai įdomi Teisės ir teisėtvarkos komiteto…

PIRMININKAS. Yra.

V.BOGUŠIS. … nuomonė, išvada – jos nėra. Bet ką padarysi. Čia lydintis raštas labai įdomus, kad šis įstatymas yra vienintelis demokratijos vystymosi garantas Lietuvoje. Aš suprantu, kaip jums skauda širdį. Bet kam tiek ilgai save kankinti, pone ministre? Mes iš karto darome pataisą ir pratęsiame iki 1999 m. gruodžio 31 d. Rečiau jums reikės stovėti šioje tribūnoje ir pristatinėti tokį gėdingą įstatymą. Darom žmoniškai, ir viskas bus gerai. Ar jums neatrodytų taip, kad reikėtų pratęsti iki gruodžio?

V.ŽIEMELIS. Aš dar kartą kartoju – prašau pratęsti šio įstatymo galiojimą iki š.m. birželio 30 d.

PIRMININKAS. J.Razma. O V.Bogušiui aš siūlau pateikti pataisą.

J.RAZMA. Ar jūs nemanytumėte, kad galima būtų pratęsimo terminą formuluoti taip: „Iki Operatyvinės veiklos įstatymo įsigaliojimo momento, bet ne vėliau kaip iki birželio 30 d.”?

V.ŽIEMELIS. Galima būtų ir taip suformuluoti, tačiau Baudžiamojo proceso kodeksui tokia formuluotė būtų netinkama, nes vis dėlto tai bus įrašyta į kodeksą.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis ministre, aš prisimenu, kaip praeitą kartą jūs argumentavote šito įstatymo pratęsimą. Tada buvo kalbama, kad paskutinį kartą pratęsiamas šis įstatymas, ir man buvo labai skaudu, kad prieš šio įstatymo pratęsimą jūs gerokai apšmeižėte medikus, kurie atseit nepranešė jums apie tam tikrus sužeistus Lietuvos piliečius, kuriems teikė pagalbą, ir iki šiol neatsiprašėte, nors jie pranešė, bet jūs jų nesuėmėte turbūt per jūsų tarnybų aplaidumą. Aš šiandien neišgirdau nė vieno naujo argumento, kodėl dar kartą reikia pratęsti ir kad tai jau paskutinis kartas.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu ką nors įžeidžiau, aš tikrai atsiprašau ir manau, kad reikia taip padaryti. Tačiau aš jau paaiškinau ir gana argumentuotai, kodėl reikia pratęsti šio įstatymo veikimą dar trims mėnesiams. Nori nenori – siūlomi įstatymų projektai ne taip lengvai priimami. Sutinkate su tuo? Savaime suprantama, kad tai yra svarbūs įstatymai ir kuo geriau jie bus parengti, tuo bus geriau.

Netgi ponas V.Bogušis sutinka.

PIRMININKAS. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš tikrųjų pradedu galvoti, kad reikėtų jums pritarti Seimo nario V.Bogušio pasiūlymui. Nes aš puikiai atsimenu, kaip jūs Teisės komitete prisiekinėjote visais šventaisiais, kad tai paskutinis pratęsimas ir t.t. Tai dabar mano klausimas būtų toks: kodėl šią priesaiką sulaužėte?

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo nary, priesaiką aš daviau vieną kartą – kai tapau Seimo nariu, antrą kartą – kai tapau Vyriausybės nariu. Ir kitos priesaikos aš nedaviau.

PIRMININKAS. Ir V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, matot, priesaikos – tai ne tiktai formali kalba pagal priesaikos tekstą. Tai yra ministro žodžiai. Dabar mes jau nebe pirmą kartą pratęsinėjame ir iš tikro patenkame į gana keblią padėtį. Arba jūs turėtumėte prie šio nutarimo pateikti bent jau per tam tikrą laiką parengtą kitų įstatymų ir savo veiklos planą, kad, tarkime, iš tikrųjų būtų galima patikėti, jog ši data jau yra paskutinė, arba, nesant tokio plano, jūs turėtumėte šiandien pasakyti tvirtai, kad jūs su šiuo pakartotiniu pratęsimu į tribūną nebeisite. Tai atsakykime: arba, arba.

V.ŽIEMELIS. Matyt, plano nereikėtų pateikti, kadangi jau svarstomas vienas Operatyvinės veiklos įstatymas, yra pateikti Baudžiamojo kodekso pataisymai, kur geriau suformuluota nusikalstamos grupuotės sąvoka ir sugriežtinta atsakomybė. Ir dar, aš paminėjau, rengiamas vienas Prevencinis įstatymas. Trijų įstatymų pakanka tam, kad pakeistume šį įstatymą. Nesuspėsim…

PIRMININKAS. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Na, man gaila, aš nemačiau Prevencinio įstatymo. Galbūt ten kas nors iš esmės ir keičiasi, bet pateikti dabar svarstomi Operatyvinės veiklos įstatymas ir kiti, BPK pakeitimai nieko iš esmės tikrai nekeičia, nes panašūs jau ir egzistavo, tik jie nebuvo taikomi. Bet mano klausimas kitoks. Jūs, pone ministre, savo pranešime ne kartą paminėjote, kad buvo sulaikytas toks ir toks įtariant padarius tai, sulaikytas toks ir toks įtariant padarius tai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 137 straipsnis numato galimybę sulaikyti normaliai pagal Baudžiamąjį procesą. Tai arba jūs blogai pasakėte, kad įtariant kažką, arba iš tikrųjų mes visiškai kitaip suprantame šio Prevencinio sulaikymo įstatymo esmę. Ačiū.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo nary, kalbėdamas aš išaiškinau Prevencinio sulaikymo įstatymo esmę. Jo esmė – užkardyti minėtus nusikaltimus. Ir aš nenorėčiau dar kartą kartoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, mes turime apsispręsti (jūs atsakėte į visus klausimus), ar pritariam po pateikimo. Dėl balsavimo motyvų galima kalbėti. P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. Mes negalim palaikyti šio pasiūlymo. Pirmiausia mums atrodo, kad tikrai nerealūs terminai yra, ir, matyt, būtų padoriau pripažinti, kad reikia geriau pasirengti. Matyt, iki birželio 30 d. to nebus padaryta ir aš jaučiu, kad ministras dar kartą stovės tribūnoje. O antra, aš noriu priminti neseną istoriją. Kiek buvo kalbama apie šių prevencijos mechanizmų įvedimą kaip policinės valstybės atributą. Štai ta praktika tęsiasi, nes Lietuvoje dabar iš esmės visose gyvenimo srityse valdančiosios partijos žodžiai ir darbai nuolat skiriasi. Skyrėsi jie opozicijoje, skiriasi ir dabar.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti, kad Operatyvinės veiklos įstatymas buvo pateiktas vasario pirmosiomis dienomis ir iki šiol dar nėra priimtas dėl griežtos opozicijos kritikos. Tai šiuo atveju prašom irgi prisiminti, kad visi buvom įsipareigoję šį įstatymą priimti iki prevencinio sulaikymo pabaigos. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, aš nežinau, du Seimo nariai yra užsirašę iš anksto, bet jūs galėsite kalbėti, jeigu bus svarstymas ir priėmimas. Ar ponai J.Razma ir M.Briedis nori dabar? Vėliau. Iš V.Bogušio mes negalime atimti žodžio. (Balsas salėje) Taip taip. Dabar dėl balsavimo motyvų. Ar pritariam po pateikimo?

V.BOGUŠIS. Pritariu, bet, pone Kubiliau, čia yra taip reglamentuota, kad dabar skubos tvarka, ir aš nespėsiu pateikti pataisos, nes aš tikrai noriu, jog demokratija klestėtų Lietuvoje, ir vis dėlto norėčiau siūlyti Seimui pratęsti iki gruodžio 31 d. Na, suspės anksčiau pasirengti ar dar ką nors – jo veikimą sustabdys. O dabar tai visiškai nelogiška. Jeigu mes negarantuojame valstybėje demokratijos, tai kam trumpinam tuos procesus? Jūs man paaiškinkit, kada aš galėsiu teikti pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl jūsų pataisų mes susitarsime. Jokių problemų. Kaip jūs matote, demokratija buvo apginta šiuo įstatymu. Dabar demokratijai jau tokių pavojų nebėra. Yra tiktai laikinų sunkumų. O visa kita yra be problemų. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Matot, kas darosi. Reikėtų preventyviai išsiaiškinti, kas čia vyksta. (Balsai salėje) Jūs turit galimybę išvengti registracijos šiuo klausimu. Registracija vyksta. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti dėl to, ar pritariam šio įstatymo projektui po pateikimo. Balsavimas prasidėjo. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, prašom balsuoti už.

Iš viso balsavo 65 Seimo nariai. 48 – už, prieš – 7, 10 susilaikė. Kaip jūs matote, Vyriausybė iš tikrųjų siūlo šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingos skubos tvarkai? Yra norinčių balsuoti dėl ypatingos skubos tvarkos. Prašom pasiruošti balsuoti dėl ypatingos skubos tvarkos. Kas už tai, kad būtų taikoma ypatingos skubos tvarka, spaus mygtuką „už”. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti, ar pritariam Vyriausybės siūlymui.

Taigi iš viso balsavo 68 Seimo nariai. Už ypatingos skubos tvarką priimant šį trumpą įstatymą – 48, prieš – 12, 8 susilaikė. Taikoma ypatingos skubos tvarka. Pradedam priėmimo procedūrą. Aš kviečiu ministrą į tribūną. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs atsimenat, kad ypatingos skubos tvarką taikant svarstymo nebėra. Aš kviečiu ministrą į tribūną. Bus galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taip, ponas V.Bogušis dar nori papildomai, V.Andriukaitis turbūt dėl balsavimo motyvų, taip? Ir P.Gražulis. Tvarka. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedam priėmimą. Įstatymas yra vieno straipsnio. Ar Seimo narys V.Bogušis siūlo pataisą? Prašom. V.Bogušis dėl 1 straipsnio. Tai yra vienintelis straipsnis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis demokratijos tėve pone Kubiliau, ir vis dėlto aš siūlau pataisą. Išties mes galime balsuodami apsispręsti, čia tik termino pakeitimas, vadinasi, labai paprasta procedūra. Aš prašyčiau, kad jūs vis dėlto paprašytumėte Seimo, jog balsuotume dėl pratęsimo iki gruodžio 31 d. Ačiū.

PIRMININKAS. Kurių metų?

V.BOGUŠIS. 1997 m. gruodžio 31 d.

PIRMININKAS. Gerai. Ponas V.Bogušis siūlo pratęsti pataisą, teikia, kad būtų įrašyta gruodžio 31 d. Aš manau, kad mes galim sutarti, jog šią žodinę pataisą mes dabar svarstom ir dėl jos balsuosime. Ar yra norinčių kalbėti dėl Seimo nario V.Bogušio pateiktos pataisos? V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Na, iš tikrųjų būtų galima palaikyti gerbiamojo V.Bogušio pasiūlymą, kad mes visi išeitume iš tokios keblios padėties. Kai mes svarstome be galo rimtus dalykus, mes visada juos svarstome ypatingos skubos tvarka. Gal tai toks bruožas. Stiprėjant nepriklausomybei ir gilėjant klasių kovai turbūt ypatingos skubos tvarka svarstysime dar daugiau klausimų. Ne tik bankus, bet ir, tarkime, prevencinį sulaikymą. O jeigu kalbėtume rimtai, tai iš tikro galbūt būtų galima suformuluoti, kad šis įstatymas pratęsiamas iki tol, kol Seimas priims tam tikrus teisės aktus, kuriems įsigaliojus šio įstatymo galiojimas nutraukiamas. Ir tuomet mums nebereikėtų papildomai vargti su terminais. Juk visiškai aiškiai gerbiamasis V.Žiemelis pateikė, kad yra trijų įstatymų pataisos, jeigu jos bus priimtos, tuomet bus galima šio įstatymo veikimą nutraukti. Taigi arba V.Bogušio pataisa, arba kitokia formuluotė. Nes priešingu atveju mes neįvykdysime terminų ir labai prastai atrodysime.

PIRMININKAS. Ir V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau pasiūlyti paskatinamąją priemonę (kad būtų greičiau priimtos kitos įstatymų pataisos, po kurių nereikėtų pratęsti šito): pratęsti šitam vienam mėnesiui, kad per tą vieną mėnesį tikrai būtų atlikta viskas, kas reikalinga.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar yra pateikta V.Bogušio pataisa – iki gruodžio 31 d. ir yra Seimo Pirmininko pateikta – vienam mėnesiui. Vadinasi, mes turėsim keletą įstatymų priimti labai skubiai. Ar ministras galėtų pasakyti savo poziciją dar sykį?

V.ŽIEMELIS. Aš vis dėlto siūlau pratęsti iki birželio 30 d. ir sutikčiau su Seimo nariu V.Andriukaičiu, kad būtų galima užrašyti, kol bus parengti tie trys įstatymai. Tačiau tai galima įrašyti protokole. Ir pratęskime iki 30 d., o protokole galim įrašyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ministro siūlymas – palikti trijų mėnesių terminą. Ir tai, matyt, yra tikrai pakankamas terminas, kad būtų priimti visi įstatymai: ir tie, kurie dabar svarstomi Seime ir kuriuos dar Vyriausybė žada atsiųsti į Seimą. Ir taip pat įrašyti į protokolą nuostatą, kad priėmus visus įstatymus, kuriuos Vyriausybė žada pateikti, šis straipsnis iš viso būtų panaikintas. Prevencinio sulaikymo straipsnis, taip?

V.ŽIEMELIS. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes turime apsispręsti dėl V.Bogušio pateiktos pataisos, kad iki gruodžio 31 d. Ministras su tuo nesutinka. Prašom pasiruošti balsuoti dėl pono V.Bogušio pataisos. Balsavimas pradėtas. Kas už tai, kad būtų priimta pono V.Bogušio pataisa, spaus mygtuką „už”.

Iš viso balsavo 59 Seimo nariai. Už – 12, prieš – 38, susilaikė 9. Pono V.Bogušio pataisa nepriimta. Ar Seimo Pirmininkas siūlo pataisą? Tai dėl vieno mėnesio…

V.ŽIEMELIS. Per mažai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ministras sako, kad tai iš tikrųjų yra per mažai laiko tokiai procedūrai. Aš supratau, kad Seimo Pirmininkas tokiu atveju nesiūlo pataisos. Prašom pasiruošti balsuoti dėl 1 straipsnio priėmimo – tokio, koks yra pateiktas. Prašom pasiruošti balsuoti dėl 1 straipsnio. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti. Už 1 straipsnį. Kas už tai, kad būtų priimtas?

Iš viso balsavo 61. 49 – už, 5 – prieš, 7 susilaikė. Taigi straipsnis yra priimtas toks, koks buvo pateiktas. Dabar dėl viso įstatymo. Ačiū ministrui. Iš anksto yra užsirašę 4 Seimo nariai. J.Olekas dėl vedimo tvarkos.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man labai keista, kad vienų Seimo narių pasiūlymai yra priimami, kitų – ne. Aš nesuprantu, kodėl jūs taip elgiatės.

PIRMININKAS. Na, gerbiamieji Seimo nariai, mes iš tikrųjų galime čia, Seime, kartais pajuokauti, laisviau pasielgti. Bet dabar mes priimam įstatymą, ir jūs galite išsakyti savo poziciją kalbėdami dėl balsavimo motyvų. 4 – už, 4 – prieš. Iš anksto užsirašė J.Razma, M.Briedis, V.Andriukaitis, P.Gražulis ir V.Bogušis, be abejo. Taigi aš tokia eile ir kviečiu kalbėti. J.Razma.

J.RAZMA. Šiaip, žinoma, mūsų tas Prevencinio sulaikymo įstatymas nėra koks nors stebuklas. Panaši situacija, sakykim, yra Italijoje, kur 1992 m. pradėjus „švarių rankų” kampaniją buvo pakeistas preventyvaus ar tiriamo sulaikymo įstatymas. Ir dabar jame nurodyta, kad preventyvus sulaikymas gali būti taikomas, tiesa, kraštutiniu atveju, t.y. jeigu yra aiškūs ir įtikinami liudijimai, kad nusikaltimas yra susijęs su mafija, ginklais, narkotikais, ardomąja veikla. Ir maksimalus tokio preliminaraus tyrimo terminas yra dveji metai. Be abejo, ten yra numatyta, ko gero, daugiau sąlygų dėl sulaikytųjų galimybių bendrauti su išore. Tačiau, aišku, mums neapsimokėtų dabar grįžti prie to Baudžiamojo kodekso straipsnio pakeitimo ar tobulinimo, nes iš tikrųjų dėl kelių mėnesių to neverta daryti. Todėl aš, nors ir skaudama širdimi, bet esu už tai, kad reikia palaikyti šitą teikiamą projektą. Nors ta problema dėl kai kurių jo formuluočių prieštaravimų Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijai yra svarstytina.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada kalbės V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Aš ilgai jūsų tikrai netrukdysiu. Aš tik pirmiausia noriu prisijungti prie tų kalbų, kurios buvo išsakytos šioje salėje. Tai 1995 m. tas labai pabrėžtinai ryžtingas, demokratiškas kalbas pasakė ponas A.Kubilius, ponas V.Žiemelis ir aš tikrai prie jų prisijungiu. Aš nekartosiu. Taip pat pritariu tam, ką aš pasakiau, kai gruodžio mėnesį buvo svarstomas šis įstatymas. Ačiū Dievui, kad pagaliau kai kurie žmonės suprato, jog šis įstatymas prieštarauja mūsų Konstitucijai, kuri priimta referendume išreiškiant žmonių laisvą valią. Visa laimė, kad mes pagaliau supratom, jog šis įstatymas prieštarauja pagrindinei Žmogaus teisių ir laisvių konvencijai, bet ką padarysi. Jeigu mes suprantam, kad šis įstatymas gina Lietuvos demokratiją, tegul būna. Ir aš esu prieš, ir visą laiką būsiu prieš, ir labai gaila, kad jūs nepratęsėt šito įstatymo iki gruodžio 31 d., nes vėl reikės stovėti tribūnoje ir dar kartą reikės pratęsti, ir prašyti Seimo narių, kad jie balsuotų. Todėl tikrai, kolegos, labai apgailestauju, kad demokratiją jūs suprantat tik iki birželio 30 d. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes demokratiškai sutariam, matyt, pratęsti posėdį dar kelias minutes. Dabar kalbės V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš tik galiu pritarti gerbiamajam V.Bogušiui. Ypač priminti tiems Seimo nariams, kurie iš tikrųjų buvo pasižymėję ypatingomis kalbomis apie demokratijos griovimą ir apie šio įstatymo panaudojimą susidoroti su laisva mintimi, spauda ir opozicija. Bet dabar, matyt, keičiasi laikai, keičiasi politikų giesmės. Ir ypač tų, kurie ateina į vykdomąją valdžią ir pamato, kad, deja, jie niekaip kitaip negali pasiūlyti naujų alternatyvų arba laiku parengti įstatymų projektų, arba jau turėti parengtas dar prieš ateinant į valdžią įstatymų pataisas, kad būtų galima daugiau nebežaisti tokiais terminų arba stalo teniso, pingpongo principais. Tai šia prasme, kadangi nuosekliai pasisakiau, kad Prevencinio sulaikymo įstatymas, nors ir suvaržantis žmogaus teises, laikinai galėjo būti ir galėjo veikti, manau, kad jo laikinumas jau baigėsi. Ir šiuo atveju vis dėlto reikėtų paspartinti priėmimą tų kompleksinių įstatymų, kurie galėtų įteisinti teisėsaugos sistemos normalų darbą ir prevencinio nusikalstamumo likvidavimo programos sėkmingesnį įgyvendinimą. O šiaip šis termino pratęsimas rodo tik tai, kad, deja, darbo grupės Vyriausybėje dar nepajėgia laiku padaryti tai, kas joms priklauso ir pagal Vyriausybės programą, ir pagal įsipareigojimus. Todėl esu iš principo prieš pratęsinėjimus be garantijų ir negalėčiau palaikyti šito pratęsimo, nes iš tikro nematau rimto pagrindimo, kad būtų galima pasakyti, jog kiti žingsniai bus jau padaryti iki birželio 30 d.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Na, visų pirma noriu padėkoti ministrui, kad jis man išaiškino šio įstatymo esmę. Paskutinį kartą ministras R.Vaitekūnas iš šios tribūnos aiškino man šio įstatymo esmę. Paskutinį kartą ministras R.Vaitekūnas iš šitos tribūnos man aiškino, kokia esmė. O kolegoms Seimo nariams aš noriu paaiškinti, kuo skiriasi tai, kas pasakyta „įtariant sulaikoma” ir kuo skiriasi „esmė”. Įtariant sulaikoma – naudojamos visos egzistuojančios Baudžiamojo proceso kodekso normos, tarp jų ir užtikrinančios žmogaus teises, t.y. suteikiančios galimybę gintis. Naudojant šitą įstatymą jo esminis skirtumas yra tas, kad baudžiamoji byla neiškeliama. Tokiu atveju kaltinamojo, t.y. sulaikyto, teisės į gynybą itin suvaržomos. Todėl tai ypatingas įstatymas. Jeigu Vidaus reikalų ministerija, prokuratūra turi galimybių sulaikyti pagal normalų įstatymą, tai ir reikia daryti, o ne paprasčiausiai palengvinti sau darbą naudojant šį Prevencinio sulaikymo įstatymą. Štai kokia yra šio įstatymo esmė.

Dabar, aš manau, kadangi nėra pasirengta pakeitimams, matyt, reikės palaikyti ir vėl pratęsti. Ką darysi... Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Aš, kalbėdamas tik apie Prevencinį įstatymą, norėčiau priminti, kad, deja, siūlytasis prieš kelerius metus buvo ne visai šių politinių jėgų, kurios dabar yra valdančiosios. Bet atsimindamas Prevencinio įstatymo praktiką, aš norėčiau pasakyti, kad pasaulyje teisinės valstybės sąvoka… Žinoma, tokios praktikos nėra. Mes tik dėl techninių reikalų padedame gerbiamajam ministrui. Aš manau, būtų galima į protokolą įrašyti papildomų patikslinimų dėl šio įstatymo. Taip, be jokios abejonės, tai yra neigiama praktika, ir teisinė pasaulio visuomenė yra nusistačiusi prieš šią praktiką. Mes tiktai dėl techninių sumetimų dabar gelbstime mūsų vidaus reikalų ministrui ir jį remiame. Ačiū.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jeigu atsimenate, kai pratęsinėjome iki kovo 31 d., nesakau, kad visi, o tik tie, kurie balsavo už, buvo pasakyta, kad yra tam tikrų įsipareigojimų, kuriuos reikia atlikti, ir iki 31 d. visa tai bus padaryta. Jau yra ne pirmas pratęsimas. Ir kiekvieną kartą, kai į Seimą atnešamas šio įstatymo galiojimo pratęsimo įstatymas, iš tribūnos yra oficialiai pareiškiama apie tam tikrus įsipareigojimus. Šiandien mes turbūt jau trečią ar ketvirtą kartą girdime tuos pačius įsipareigojimus. Tai kas pareikalaus atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą? Aš manyčiau, reikėtų nepriimti šiandien to įstatymo ir pareikalauti atsakomybės. Tai būtų rimtas Seimo požiūris į savo pareigūnų ir Vyriausybės pareigūnų darbą. Dar tris mėnesius pratęsime, kaip kolegos minėjo, po to reikės dar tris mėnesius ir dar, ir iš to jokios naudos nebus. Europos akyse atrodysime klaikiai, mūsų pareigūnai nedirbs savo tiesioginio darbo, o Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai naudosis palengvintomis sąlygomis. O apie žmogaus teises, tai, kaip sakė ponas E.Bičkauskas, apskritai nėra ką kalbėti. Nes jeigu sulaikytas ir neturi jokių teisių į gynybą, kas jis yra? Pareigūnų vergas? Taigi aš prieš šitą pratęsimą, kategoriškai prieš trečią pratęsimą iš eilės šitame Seime.

PIRMININKAS. Aš noriu priminti komitetų, kurie laiku nespėjo apsvarstyti projektų, pateiktų Vyriausybės, atsakomybę. Tai šiuo atveju, matyt, atsakomybe turėtume dalytis visi kartu. (Balsas salėje)

P.Gražulis. Aš turiu omeny Operatyvinės veiklos įstatymą.

P.GRAŽULIS. Be abejonės, priimant šį įstatymą galbūt ir buvo turimas omeny noras susidoroti su nusikalstamu pasauliu. Bet, kiek matau iš praktikos, ir LDDP valdymo laikais, deja, šis Prevencinis įstatymas buvo naudojamas įtakingoms korupcinėms grupuotėms susidoroti su mažiau įtakingomis. Štai ką aš noriu pasakyti – tokie procesai vyksta pasinaudojant ir šiandien šiuo įstatymu, Prevenciniu įstatymu. Kiek man žinoma, mafijos struktūros, kurios turi glaudžius ryšius su teisėtvarkos organais, paprasčiausiai susidoroja su „iešmininkais”, visiškai nekaltais žmonėmis, ir dėl to nukenčia nekalti žmonės, kurie neturi teisės net į gynybą. Štai prieš keletą savaičių muitinėje buvo sulaikytas vienas pareigūnas, kuris prieš tai sulaikė vienai labai didelei mafijai priklausančius tris alkoholio furgonus. Jam buvo pasakyta, kad tu būsi sulaikytas ir areštuotas. Deja, šiandien jų žodžiai išsipildė – jis yra areštuotas. Man gaila, kad šitas įstatymas netarnauja nusikalstamumui mažinti, bet, atvirkščiai, tarnauja įtakingoms politinėms mafijos grupuotėms susidoroti su nekaltais žmonėmis. Ministras pateikė, kad sulaikyti 154 žmonės, bet kiek iš jų yra nekaltų, nepateikė.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti, kad visi, turintys kokios nors informacijos apie mafijos ryšius su teisėtvarkos pareigūnais, turi informuoti atitinkamas žinybas.

P.GRAŽULIS. Aš informavau.

PIRMININKAS. Dabar – M.Briedis, iš anksto užsirašęs.

M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad visi išsakėte savo nuomonę, bet iš esmės reikėtų pritart šiai pataisai būtent dėl to, kad mes vis dėlto turime pripažinti ir savo klaidas. Bet mes nenorime, matyt, papildomų rūpesčių Vidaus reikalų ministerijai. Manau, kad tie keli mėnesiai, kuriuos mes dabar pridėsime, bus panaudoti efektyviam darbui, ir tuo labiau mes panaudosime Seime tuos mėnesius Operatyvinės veiklos įstatymui priimti. Aš pasisakau už.

PIRMININKAS. Ačiū. 4 kalbėjo už, 4 – prieš. Prašom pasirengti, registruojamės. Registracija prasidėjo.

Balsuosime dėl įstatymo priėmimo. Prašau balsų skaičiavimo komisiją pasirengti skaičiuoti balsus. Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Balsuojame, gerbiamieji kolegos, dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo” 4 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 54.

PIRMININKAS. Už – 54. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 8.

PIRMININKAS. Prieš – 8. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.

PIRMININKAS. Susilaikė 9. Taigi 54 balsavus už, prieš – 8 ir 9 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo” 4 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Dabar dvi replikos. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tikrai apgailestauju, kad mes priėmėme tokį sprendimą. Neseniai girdėjome ministro įsipareigojimą iki šios datos parengti įstatymo projektus, kurie reikalingi, ir labai apgailestauju, kad mes nepritarėme Seimo Pirmininko siūlymui, kuris numatė griežtesnius terminus parengti dėl to, kad šitas įstatymas būtų panaikintas.

PIRMININKAS. Ir E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Labai džiaugiuosi, kad mes nepriėmėme Seimo Pirmininko pasiūlymo, kadangi tada būtume priėmę neparengtą Operatyvinės veiklos įstatymą. Tai – viena. Antra, daugiau ministrui. Pirmiausia šitie teikiami įstatymai absoliučiai nekeičia padėties, jeigu jau taip kalbame, ir su jais susieti prevencinio sulaikymo termino nereikia.

Ir trečia, galbūt replikuodamas ponui Gražuliui. Daug kartų dar aname Seime man teko tirti tokius pareiškimus, kad tas ar kitas pareigūnas sulaikytas prevencine tvarka ir t.t. Paaiškėdavo, kad visiškai neprevencine tvarka.

Ir dar. 167 sulaikyti. Ar jums žinoma, kiek sulaikyta pagal BK 137 straipsnio tvarką per šį laikotarpį? Sulaikyta, na, nežinau, daug daug kartų daugiau ir daug daug kartų daugiau padaryta klaidų, negu sulaikyti prevencine tvarka. Todėl ne viską suverskime šiam įstatymui. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, rytinis plenarinis posėdis baigtas. 1 val. pertrauka – iki 15.20 valandos.