Šeštasis (keturiasdešimt septintasis) posėdis
1997 m. kovo 25 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Vyriausybės pusvalandis. Užsienio reikalų ministras A.Saudargas

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Laikrodis kairėje ir dešinėje pusėje rodo, kad aš turiu trinktelti plaktuku į gongą ir pasakyti, kad popietinis posėdis prasideda. Aš matau, kad jau 2-1 klausimo diskusijos prasidėjo. Tikiuosi, kad jos dabar galės vykti oficialia kryptimi, nes tribūnoje tuojau bus Lietuvos užsienio reikalų ministras ponas A.Saudargas. Jo, tiksliau, Vyriausybės pusvalandis. Visus, norinčius kalbėti, jo klausti, prašyčiau žymėtis.

Pone ministre, prašome į tribūną.

A.SAUDARGAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aukštasis Seime! Aš turbūt, gerbiamasis pirmininke, padarysiu nedidelę įžangą. Kiek jūs man skirsite laiko?

PIRMININKAS. Vyriausybės pusvalandis. Jeigu kalbėsite pusvalandį, niekas nepaklaus. Jeigu kalbėsite 5 minutes, paklaus labai daug. Prašome rinktis.

A.SAUDARGAS. Gerai. Tai aš pasirinksiu kompromisą ir kalbėsiu gal 5 ar 10 minučių. Po to tikiuosi jūsų klausimų.

Gerbiamieji Seimo nariai, Užsienio reikalų ministerija vykdo Vyriausybės programą. Šioje kadencijoje prioritetiniai uždaviniai – tai pasirengimas deryboms su Europos Sąjunga. Ir, be abejo, kadangi mes tikimės, kad tos derybos prasidės kitų metų pradžioje, tai prioritetas ir bus pačios derybos. Bet deryboms mes rengiamės jau dabar.

Antra – Lietuva siekia kuo palankesnio NATO šalių sprendimo Lietuvos atžvilgiu dėl NATO plėtros. Greta šitų prioritetų Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, kaip ir nuo pat savo Nepriklausomybės atkūrimo dienos, nuosekliai dirbo, palaikydama kuo geresnius santykius su kaimyninėmis valstybėmis. Užsienio reikalų ministerija toliau dirba šia linkme.

Mes matome labai svarbų uždavinį – plėtoti laisvosios prekybos erdvę. Dėl to yra rengiamos, pasirašomos laisvosios prekybos sutartys. Taip pat norime sudaryti sąlygas ne tik prekybai, bet ir Lietuvos piliečių laisvam judėjimui, ir galiausiai yra labai daug kasdieninių įvairių darbų, ir įvairaus tarptautinio bendradarbiavimo, prisijungiant prie tarptautinių konvencijų, įvairių tarptautinių organizacijų, kur Užsienio reikalų ministerijai taip pat tenka labai daug dirbti.

Sustosiu prie atskirų temų. Dėl derybų su Europos Sąjunga. Lietuvos pozicija yra kuo greičiau pradėti šitas derybas. Kadangi dar nėra apsisprendusios Europos Sąjungos valstybės, kaip derybos bus pradėtos, ar su visomis iš karto, ar bus sudaromos atskiros valstybių grupės, yra pasiūlyta įvairių iniciatyvų – Europos konferencija ir pan., mes palaikome tą variantą, kad derybos turėtų būti pradėtos su visomis asocijuotomis valstybėmis kartu, ir po to jau derybų eigoje išaiškėtų, kurios anksčiau ar vėliau bus priimamos, ir tai būtų paremta konkrečiais kriterijais. Be abejo, mes visiems deklaruojame ir esa-me įsitikinę, tokia yra ir Vyriausybės pozicija, kad Lietuva deryboms bus pasirengusi laiku.

Per šitą laikotarpį, kiek Vyriausybė dirba, man teko jau lankytis ir kalbėtis su kolegomis užsienio reikalų ministrais iš Vokietijos, Danijos, Didžiosios Britanijos ir Graikijos. Aš minėjau Europos Sąjungos valstybėms šią temą. Taip pat buvau susitikęs su Europos Sąjungos komisaru Hansu Van den Broeku, kuris yra ir bus atsakingas už ryšius su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis ir taip bus atsakingas už Europos komisijos nuomonės parengimą. Van den Broeko vizitas bus taip pat Lietuvoje balandžio 2 d. Tai bus labai svarbus susitikimas. Rengiami susitikimai su Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos ministrais artimiausiu laiku.

Aš turėjau galimybę išdėstyti Lietuvos Vyriausybės pozicijas, ypač atkreipdamas dėmesį, kad Vyriausybė yra ryžtingai nusiteikusi integracijai į Europos Sąjungą, spartina privatizaciją, pabrėždavau ryžtingą kovą su korupcija. Labai svarbus Europos Sąjungai yra klausimas dėl mūsų pasiryžimo stiprinti sienos kontrolę, ypač su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi.

Mes koordinuojame papildymus į klau-simyną. Šitie papildymai netrukus bus įteikti Europos komisijai, taip pat bus pateikti komisaro Van den Broeko vizito metu.

Ministerijoje yra sukurta delegacija,vadovaujama pono G.Šerkšnio, kuri jau rengiasi deryboms. Nors tos derybos dar neprasidėjo, bet mes jau deryboms rengiamės. Jūs taip pat žinote Vyriausybės planus, nes yra įkurta Europos ministerija, kurios viena iš funkcijų yra taip pat koordinuoti kitų ministerijų darbą, bus kuriamas integracijos į Europą teisės harmonizavimo biuras ir t.t.

Taip pat dalyvavome nuolatiniuose darbuose, susijusiuose su bendra užsienio, saugumo politika. Vakar teko dalyvauti Briuselyje Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje su Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrais, kur viena iš temų buvo pozicijų derinimas tarptautinėse organizacijose.

Prie NATO aš ilgai neapsistosiu. Dabar ta tema yra labai daug diskutuojama. Galbūt bus klausimų. Jūs puikiai žinote Lietuvos poziciją. Jeigu norėsite patikslinimo, aš atsakysiu į klausimus. Žinote Lietuvos poziciją, kad galėtų būti pakviesta bent viena Baltijos valstybė į pirmąjį raundą. Mes siekiame, kad bet kuriuo atveju Madride būtų kokia nors forma suteiktos narystės garantijos Lietuvai ir kitoms norinčioms įstoti valstybėms. Noriu pasakyti, kad šita politika mūsų požiūriu pasiteisina, nes tie mūsų pasiūlymai yra svarstomi, diskutuojami, į juos atsiliepiama. Tai padeda mūsų siekiams ir tikslams.

Santykiai su kaimynais. Noriu pabrėžti, kad buvo pastebėtas Vyriausybės dar-bo pradžioje vizitas į Lenkiją. Po to buvo įvairiai dar interpretuojama, kad gal tai yra alternatyva Baltijos valstybių bendradarbiavimui. Noriu dar kartą pakartoti, kad mes traktuojame santykius su Lenkija kaip labai svarbius Lietuvai. Ir štai šito vizito į Lenkiją metu buvo suformuluota tokia pozicija, kad su Lenkija esame geostrateginiai partneriai. Tai yra labai svarbi vizito išdava. Tačiau tai nėra alternatyva Baltijos valstybių bendradarbiavimui, o greičiau jos išplėtimas ir apsaugojimas nuo Baltijos valstybių izoliacijos, nes pastaruoju metu pastebima ši pavojinga tendencija. Todėl mūsų ryšiai su Lenkija yra tiesiog mūsų pareiga pratęsti Baltijos kelią, kuris nesibaigtų ties Latvijos siena. Aš turiu galvoje Baltijos kelią įvairiomis prasmėmis, įvairiose mūsų, Baltijos valstybių, tarpusavio bendradarbiavimo sferose, įvairiose sferose. Taigi su Lenkija santykiai įgavo tam tikrą net ir naują impulsą.Yra svarstomas tam tikrų institucinių formų suteikimas mūsų santykiams. Bendri vyriausybių posėdžiai, net ir parlamentiniu lygiu, jūs žinote, irgi susilaukė tam tikros iniciatyvos, atsako. Dar toliau – dėl santykių tarp Baltijos valstybių, kurias jau paminėjau, – išplečiami santykiai su Lenkija. Jie patenka į mūsų bendradarbiavimo kontekstą su Šiaurės valstybėmis vadinamajame 53 kontekste. Taip pat neseniai dėl to teko pabuvoti Briuselyje. Ten buvo deklaruotas Šiaurės valstybių pasiryžimas pagelbėti Baltijos valstybėms integruotis į Europos Sąjungą. Dar platesniame kontekste – Baltijos jūros valstybių tarybos. Čia mūsų ministerija taip pat imasi iniciatyvos. Šiuo metu jau yra principinis pritarimas dėl Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių taryboje. Tai turėtų prasidėti kitų metų, t.y. 1998 m., liepos mėn. ir tęstis iki 1999 m. liepos mėnesio. Bet tam jau reikia rengtis nuo šių metų liepos mėn. Lietuva patektų į vadinamąjį trejetuką, kur kartu su kitomis valstybėmis dalyvautų šitame trejetuke, pirmininkaudama Baltijos jūros valstybių tarybai kaip būsimoji pirmininkė.

Žinote, kad mūsų kaimyniniai santykiai su Rusija yra neblogi. Mes dirbame, kad atnaujintume komisiją. Komisija jau yra atnaujinta. Netrukus bus paskirtas ir šitos komisijos sekretorius. Žinote, ir Rusijos vyriausybėje pakeitimai gana radikalūs. Kol kas, atrodo, vicepremjeras yra paliktas. Netrukus bus galima pradėti tiesioginius kontaktus ir susitikimus su Rusija, kur šita dvišalė komisija spręs labai daug reikalų.

Neseniai buvo Baltarusijos ministro vizitas. Jūs taip pat žinote jo rezultatus. Aš gal jų dabar nekartosiu. Jie yra optimistiški. Baltarusijos ministras viešai pareiškė, kad skirs lėšų dėl sienos, taip pat pradės diskusiją dėl readmisijos sutarties ir pan. Gal visa kita aš atidėsiu jūsų klausimams. Jeigu yra klausimų dėl konsulinių dalykų, tai noriu parodyti, kad yra išleista knygelė. Aš pats visais klausimais, ypač tokiais smulkiais kaip dėl vizų kompetencijos, informacijos neturiu, bet štai knygelę „Lietuvos Respublikos konsulinė tarnyba” galima įsigyti. Kreipkitės į ministeriją – turėsite. Taip pat noriu iš karto paprašyti gerbiamojo Seimo, aukštojo Seimo, kad palankiai žiūrėtų į kuo spartesnį Diplomatinės tarnybos įstatymo priėmimą, kurį mes netrukus vėl grąžinsime svarstyti Seimui. Jis kol kas dar pas mus. Ministerijos kolegija baigia svarstyti, ir tuoj pat pateiksime pradėti svarstyti. Prašome palankiai žiūrėti į šį įstatymą, kad jį būtų galima sparčiai apsvarstyti.

PIRMININKAS. Pone ministre, po kalbos jūsų nori paklausti 15 Seimo narių. Trys užsirašė iš anksto. Suteikiu žodį Seimo nariui J.Listavičiui. Rengiasi Seimo narė K.Prunskienė.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, kokius pagrindinius norminius dokumentus jūsų ministerija turėtų rengti arba tikslinti, kad jie atitiktų Vakarų valstybių, Europos Sąjungos įstatymams keliamus reikalavimus? Per kiek laiko tai būtų galima padaryti? Ačiū.

A.SAUDARGAS. Aš turbūt supratau, kad jums rūpi apskritai visi įstatymai Lietuvoje, jų suderinimas. Tai šituos įstatymus tikrai rengs ne Užsienio reikalų ministerija. Pačius įstatymus turi rengti visos ministerijos, įvairios žinybos, o ministerija tik ves derybas su Europos Sąjunga. O priežiūros funkciją, kad tie įstatymai atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus, turėtų prisiimti teisės biuras, harmonizavimo biuras, kuris, kaip aš minėjau, turėtų būti netrukus steigiamas.

PIRMININKAS. K.Prunskienė. Rengiasi P.Gražulis.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis ministre, aš nė kiek neabejoju jūsų ministerijos vykdomos užsienio politikos kompetentingumu ir aktyvumu. Tačiau vis dėlto norėčiau paklausti ir kartu su tokia lyg ir replika išsakyti savo abejonę. Spaudoje nuskambėjo jūsų komentaras dėl galimybės vienai Baltijos valstybei iš trijų būti pirmąja pirmajame etape priimta į NATO sudėtį, turint minty mūsų patyrimą pradedant 1990, 1991 metais, žinant tam tikrus diplomatijos niuansus ir Vakarų valstybių laikyseną ir praeityje, ir dabar mūsų ir kitų panašių valstybių atžvilgiu. Ar toks Lietuvos prasitarimas nepaskatins būtent šitaip ir pasielgti? Ar nebus tai paskata padaryti būtent taip, o ne priimti visas tris iš karto? Ačiū.

A.SAUDARGAS. Aš nemanau, todėl kad, mano žiniomis, šita iniciatyva dėl vienos Baltijos valstybės yra rimtai svarstoma. Ta proga bus apsvarstyti Baltijos valstybių argumentai, visų Baltijos valstybių argumentai. Ir tai – ne paslaptis. Ir spaudoje, ir įvairiuose komentaruose dažniausias argumentas, ypač Rusijos, dėl Baltijos valstybių netinkamumo į NATO ir pan. yra vienintelis, kad tai buvusios Sovietų sąjungos valstybės. Aš tai sakau atvirai iš tribūnos, kad būtent toks argumentas yra pateikiamas. Štai šita iniciatyva ir yra skirta sulaužyti tą stereotipą, šitą praeities šaltojo karo stereotipą. Noriu pasakyti (be abejo, galimybės yra ribotos), kad šita iniciatyva veikia. Yra permąstoma, nes kai mąstysim kiekviena valstybė atskirai, tada visos trys, kad ir kartu, bus kur kas lengviau priimtos. Aš galiu tik pasveikinti ir pasidžiaugti, kad ir Helsinkyje ta linkme juda viršūnių susitikimas. Aš pažymėčiau prezidento B.Clintono pareiškimą, kad tai yra naujoji NATO ir naujoji Rusija, tai yra žvilgsnis į priekį. Taip pat pažymėčiau prezidento B.Jelcino pareiškimą, kad nepasikartos praeitis, kad Baltijos valstybės neturėtų bijoti Rusijos. Tai irgi yra žvilgsnis į ateitį. Mes irgi norėtume, jei naujoji Rusija ir naujoji NATO, kad Baltijos valstybėms praeitis nebūtų taikoma. Dažnai sakoma, kad NATO plėtra neturi užbrėžti naujų linijų, tai aš labai tvirtai galiu pasakyti, kad mes esam už vieną vienintelę nubrėžtą naują liniją, kuri turėtų būti, tai tarp praeities ir ateities. Baltijos valstybės už šitos linijos praeityje neturi būti paliktos. Šita mūsų iniciatyva kaip tik į tai ir yra nutaikyta, kad būtų sulaužyti praeities stereotipai, kurie trukdo visoms Baltijos valstybėms gauti saugumo garantijas tokiu būdu, kaip jos, suverenios valstybės, pačios pasirenka. Kad nebūtų traktuojamos kaip dirbtinai praeityje sukurtas regionas. Tai visiškai netrukdo ir nėra nukreipta prieš Baltijos valstybių bendradarbiavimą.

PIRMININKAS. Kolegos, drįstu priminti, kad klausimui – viena minutė, atsakymui – dvi. Seimo narys P.Gražulis. Rengiasi ponas A.Sakalas.

P.GRAŽULIS. Pone ministre, 1996 m. septynios frakcijos pasirašė ir įteikė Prezidentui dokumentą dėl strateginių objektų neprivatizavimo. Šitą dokumentą taip pat pasirašė ir krikščionys demokratai. Svarstydami šitą klausimą, krikščionys demokratai laikėsi šitos nuostatos. Jūs savo kalboje dabar paminėjote, kad objektų privatizavimas (norėjau paklausti, ar jūs turite omeny ir strateginių objektų) paspartins mūsų integraciją į Europą. Galbūt dar būtų kitas klausimas. Jeigu tuos strateginius objektus: geležinkelius, oro uostus, „Telekomą”, Būtingės terminalą, atominę elektrinę privatizuos Rusijos kapitalas, ar tai paspartins integraciją į Europos Sąjungą ir į NATO?

A.SAUDARGAS. Mano kalba apie tai (aš pateikiu Vyriausybės poziciją dėl privatizacijos paspartinimo) yra bendra kalba apie bendrą Vyriausybės politiką spartinti privatizaciją, kuri palankiai priimama Europos Sąjungos sostinėse. Pirmasis jūsų klausimas apie tai, kaip, kokius objektus paskirstyti, yra atskira tema ir su šia mano kalba, į kurią juos apeliuojat, tiesiogiai nesusijęs.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas. Ruošiasi K.Glaveckas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, tiek jūs, kai kalbate apie stojimą į Europos Sąjungą arba į NATO, tiek Seimo Pirmininkas ir Prezidentas kalba apie įstojimą į Europos Sąjungą arba NATO kaip į kokį atėjimą į Kanano žemę, bet nenusakoma jokių tamsių pusių. Bet, kaip žinome, yra ir šviesiųjų pusių. Kažką mes laimime, kažką prarandame. Gal galėtumėte pasakyti ir tamsiąsias puses, kad Lietuvos žmonės žinotų ir kalbėtų ryžtingiau už vieną arba kitą variantą?

A.SAUDARGAS. Aš manau, kad mes turime atskirti principinį sprendimą dėl integracijos į Europos Sąjungą ir dėl integracijos į NATO. Tas principinis sprendimas jau yra padarytas ir yra pakartotas ir buvusios Vyriausybės, ir dabartinės Vyriausybės. Aš čia nesu tam, kad diskutuočiau dėl jau priimtų sprendimų, svarstyčiau, kokios yra, kaip jūs sakote, tamsios ar šviesios pusės, kad būtų pasirinkta. Nes sprendimai jau priimti. Aš visada tvirtinu susitikimuose, kad Lietuvoje yra didelis pritarimas integracijai į Europos Sąjungą ir į NATO. Ir turiu tam pagrindą. O kai jūs diskutuojate apie paties to proceso galimas pasekmes Lietuvai, tai prie šito dirba ir mūsų delegacija, ir institutai, ir daug žmonių. Galiu jus patikinti, kad vesdami derybas mes atsižvelgsime į visas ekspertų rekomendacijas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Glaveckas. Ruošiasi S.Kaktys.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministre, jeigu galima, du klausimus. Pirmasis klausimas susijęs su dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių pasirašymu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Vokietija. Kokia yra padėtis, nes tas klausimas yra labai svarbus Lietuvai? Jūs žinote, kodėl. Antrasis klausimas, atsirandantis Palangoje, ir visų pirma suinteresuoti yra palangiškiai. Tais lėktuvais, kurie nusileidžia, kaip žinote, Palangos oro uoste, atskrenda žmonės. Kada jie turės galimybę gauti vizas oro uoste nepriklausomai nuo to, iš kur lėktuvas atskrido, iš Rytų ar iš Vakarų? Nes verslui Palangoje tai yra labai labai svarbu. Kada tai numatoma įgyvendinti ir ar numatoma?

A.SAUDARGAS. Labai atsiprašau, gerbiamasis kolega, jūsų klausimai yra labai specifiniai. Jums leidus aš jums atsakysiu raštu giliau išstudijavęs, nes man reikia, kad būčiau pakonsultuotas ir galėčiau jums kompetentingai atsakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Ruošiasi R.Ozolas.

S.KAKTYS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, kokia padėtis yra dėl Lietuvos ambasadų pastatų atgavimo Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje?

A.SAUDARGAS. Vokietijoje, jūs žinote, dalykas iš esmės yra išspręstas. Kitur kol kas padėtis tokia, kokią radom.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas. Ruošiasi A.Ažubalis.

R.OZOLAS. Pone ministre, prieš kurį laiką mes labai skaudžiai reaguodavome, kai B.Jelcinas pasakydavo, kad jis nori garantuoti mums saugumą. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto Helsinkio susitikime buvo kalbėta apie Baltijos valstybes ir pono B.Jelcino kalba spaudos konferencijoje reiškia, kad šitas reikalas jam ir perduotas?

A.SAUDARGAS. Ne, taip nereiškia, nes mano turima informacija yra kitokia. Aš su jumis sutinku, aš turiu tokią pat informaciją iš tų pačių šaltinių, galbūt ir jums tiek pat prieinamų, iš spaudos komentarų, oficialių komentarų ir oficialių pareiškimų. Apie Baltijos valstybes buvo kalbėta, kad B.Jelcinas (mes turėtume padaryti kaip tik tokią išvadą iš tų komentarų) negavo garantijos, kad Baltijos valstybės kada nors nebus priimtos į NATO. O tas B.Jelcino pareiškimas, kad jis siūlo saugumo garantijas Baltijos valstybėms, mes galim paklausti, nuo ko garantijas. Mes turim teisę iš jo kalbos konteksto tas garantijas priimti taip, kad nepasikartos praeitis, nes jis taip pasakė.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ažubalis. Ruošiasi R.Čiupaila.

A.AŽUBALIS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau pasitikslinti. Kai jūs kalbėjote apie Lietuvos pasirengimą stoti į Europos Sąjungą, jūs pasakėte, kad Lietuva bus pasirengusi laiku. Jeigu būtų galima sužinoti, ar čia yra kokia nors riba? Būtent šitą dalyką patikslinti, ką reiškia žodis „laiku” . Ir kitas klausimas, jeigu leisite. Ar tikitės, kad Diplomatinės tarnybos įstatymas dar pavasario sesijos metu pasieks Seimą? Ačiū.

A.SAUDARGAS. Taip, į antrąjį klausimą atsakau: taip, ir netrukus. Ministerijoje kolegija jau apsvarstė, kai kurie pataisymai yra redaguojami ir mes kuo greičiau pateiksime Užsienio reikalų komitetui dar kartą pasvarstyti. Atsakau, kad taip, tikrai, nes mes esam tuo suinteresuoti.

Dėl pirmojo klausimo. Kadangi derybos turi prasidėti su asocijuotomis valstybėmis, yra duotas įsipareigojimas Kiprui ir Maltai, Malta jau yra atsisakiusi pati, bet Kipras lieka, tai 6 mėnesiai po tarpvyriausybinės konferencijos pabaigos. Yra svarstoma, kad tos derybos prasidės arba šių metų pabaigoje, arba kitų metų pradžioje. Mes turim galvoj, kad Lietuva toms deryboms bus pasirengusi, atlikusi visus jai privalomus darbus ir pasirengimus. Aš kaip tik taip tvirtinu.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Čiupaila. Ruošiasi V.Jarmolenka.

R.ČIUPAILA. Du klausimai, pone ministre. Vienas labai trumpas. Kokia dabar situacija dėl Tarnybinio paso įstatymo? Aš manau, kad toks dokumentas padėtų labai didelei daliai Lietuvos valdininkų, taip pat ir verslo žmonių išspręsti savo problemas greičiau.

Ir antras dalykas. Kartais susidaro toks įspūdis, kad mūsų užsienio politika, galbūt tai daugiau jos nušvietimo reikalas, yra tokia, kad orientuojasi į vieną kurį nors tašką, kad ir koks didelis jis būtų. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką visi labai agitavom už CEFTA, dabar agituodami už NATO staiga pamiršome kad ir Madrido susitikimą ir Amsterdamą. Šiandien jūsų kalboje daugiausia buvo kalbėta apie stojimo ar bandymo stoti Europos Sąjungon reikalus. Man atrodo, kad šiandien Europoje vyrauja ir kitokios tendencijos. Pirmiausia tai regionalizacijos, Europos regionalizacijos arba net transeuropinės regionalizacijos idėjos, t.y. Viduržemio jūros regionas, Dunojaus, Balkanų ir t.t. Ar jums neatrodo, kad Lietuvos pastangos yra truputėlį per silpnos bandant formuoti Baltijos regioną, ir jisai, orientuodamasis tiesiai į didžiąsias sąjungas, lyg ir ištirpsta?

A.SAUDARGAS. Į pirmąjį klausimą atsakau, kad ministerija žiūri palankiai. Kokia dabar eiga, tiksliai pasakyti negaliu, bet į pirmąjį klausimą atsakau: taip.

Antrasis jūsų klausimas. Jūs labai tiksliai pasakėte. Iš tikrųjų mūsų buvo tokia politika, ir aš galiu pasakyti, kodėl. Neatsitiktinai aš kalbu pirma paminėdamas vieną, po to – kitą. Keičiasi ne akcentai, bet laikas, kuris yra nustatomas ne mūsų, bet politinio konteksto, nes iki Helsinkio mes privalėjom išnaudoti laiką šitoj srity. Tai buvo mūsų pareiga. Todėl mes šitam teikiam labai didelę reikšmę. Tai nereiškia, kad mes nedirbam kitose srityse. Šiuo metu ministerija yra pakankamai pajėgi intensyviai dirbti visose srityse ir mes visose srityse dirbam. Mes tikrai neužmiršom Amsterdamo. Jeigu yra pasakoma tokia nuomonė, kad prioritetas yra NATO, o ne Europos Sąjunga, tai yra visiška netiesa. Tai nelyginami dalykai. Tai yra saugumo garantijos ir yra mūsų ekonominių reformų paspartinimas integruojantis į Europos Sąjungą. Bet dėl regionų, ką jūs paminėjote, aš norėčiau atsakyti šitaip: mes žvelgiame į jau būsimosios Europos Sąjungos regionus. Štai tada klausimas. Ar tikrai trys Baltijos valstybės būsimojoje Europos Sąjungoje bus regionas? Aš šituo abejoju. Būtent apie tai aš ir kalbėjau. Mes ketiname pirmininkauti Baltijos jūros valstybių taryboje ateinančią kadenciją. Mes tam regionui teikiame pakankamai didelę reikšmę tais aspektais, kurie, mes manome, yra svarbūs – ekonomikos, Baltijos jūros švaros ir pan. Bet nemanom, kad šitas regionas turėtų vaidinti lemiamą reikšmę garantuojant saugumą, nes jis neturi tam realaus pagrindo. Tam nepasiryžusios Skandinavijos valstybės.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka. Ruošiasi V.Stasiūnaitė.

V.JARMOLENKA. Pone ministre, aš labai dėkingas jums už tą išsamią mūsų politinės užsienio diplomatijos retrospektyvą. Mano klausimas bus konkretesnis. Jūs paminėjote vienos delegacijos suformavimą, ambasadoriaus paskyrimą į šitą postą. Aš norėčiau komentaro dėl jūsų pavaduotojo, sekretorių, pavaduotojų (dviejų pavardžių) paskyrimo ir kadrų politikos Užsienio reikalų ministerijoje. Keletą komentarų, jeigu galite.

A.SAUDARGAS. Jūs norite sužinoti, kas dabar yra ministerijos vadovybė? Jūs jau paminėjote, kad derybų delegacijos vadovas yra ponas G.Šerkšnys. Viceministrai, kaip žinote, yra ponas A.Januška, patyręs diplomatas, signataras ir daugelio kolegų gerai pažįstamas. Kitas viceministras yra ponas J.Rudelevičius. Jis taip pat patyręs diplomatas, dirbęs Vokietijoje. Trečiasis viceministras yra ponas A.Rimkūnas – ekonomistas, specialistas, taip pat daug metų dirbęs šioje srityje, dirbęs užsienio diplomatinėje tarnyboje. Sekretoriumi dabar iš JAV sugrįžo ambasados patarėjas S.Sakalauskas. Jis savo kadenciją ten jau buvo bebaigiąs. Jis taip pat patyręs diplomatas. Aš kalbu apie atkurtos Lietuvos, nepriklausomos valstybės diplomatiją. Kadangi jis dirba nuo 1991 m., galiu laikyti, kad jis vienas iš labiausiai patyrusių ir seniausiai dirbančių diplomatų ministerijoje.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Stasiūnaitė. Nematau ponios Vidos. Gal galėtų klausti Seimo narys A.Sysas? Ir pono A.Syso nėra. Tada suteikiu žodį I.Šiaulienei. Seimo narė I.Šiaulienė. Ruošiasi D.Sadeikienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, kokia būtų jūsų nuomonė. Kuri Rusijos politikų užsienio reikalų ministro J.Primakovo ar prezidento B.Jelcino išsakytų pozicijų prieš Helsinkio ir po Helsinkio susitikimo, Rusijos atrodo realesnė Baltijos valstybių atžvilgiu?

A.SAUDARGAS. Aš manau, kad visi Rusijos pareigūnai reiškė vieną Rusijos poziciją.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Sadeikienė. Ruošiasi V.Andriukaitis.

J.D.SADEIKIENĖ. Ačiū, aš atsiimu klausimą, nes jau išgirdau atsakymą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Ruošiasi A.Raškinis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau pateikti jums specifinį klausimą. Galbūt jūs galėtumėte atsakyti ar raštu, ar kaip. Mane jaudina jūsų Užsienio reikalų ministerijos tam tikra politika, kuri galėtų išnaudoti tam tikrus Lietuvos resursus. Aš turiu minty tai, kad Lietuvos kurortų sistema iš tikro gali tapti vienu iš užsienio politikos objektų. Ypač kas susiję su tarpvalstybiniais susitarimais, sutartimis garantuojant mūsų galimybes racionaliau naudoti Druskininkų, Birštono ir Palangos kurortus. Čia buvo gerbiamojo K.Glavecko klausimas. Mano tokių specifinių klausimų būtų dar daugiau. Ar negalėtų jūsų ministerija įtrauk-ti į savo veiklos sritį, kaip į tarptautinės veiklos sritį, vieną iš dalykų, tai domėjimąsi mūsų kurortų industrijos galimybėmis tenkinant kitų valstybių poreikius?

A.SAUDARGAS. Aš pripažįstu jūsų klausimo aktualumą. Vis dėlto norėčiau pastebėti, kad ne mūsų ministerija turėtų būti iniciatorius. Galbūt kita, ar Sveikatos ministerija, ar kas rūpinasi turizmu turėtų būti iniciatorius ir tada kontaktuotų su mūsų ministerija. Mes, be abejo, palankiai žiūrėsim ir skirsim savo laiką ir resursus, kad būtų galima jūsų idėjas įgyvendinti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis ir ruošiasi paskutinis klausėjas – M.Briedis.

A.J.RAŠKINIS. Pone ministre, praeitą kadenciją Krikščionių demokratų frakcijos iniciatyva Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo priėmęs rezoliuciją ir nusiuntęs ją Vyriausybei (ji ten turbūt tebeguli). Jos idėja buvo ta, kad šiuo metu silpnai dirbamas mūsų kultūrinių vertybių paieškos ir atgavimo darbas Rusijoje ir kitose valstybėse. Mūsų kreipimosi idėja buvo ta, kad reikėtų į derybų delegaciją paieškoti diplomatinį rangą turintį specialistą, kuris visose derybose tiesiog globotų ir rūpintųsi šituo klausimu. Kaip jūs manote dėl galimybės dabar realizuoti šitą idėją?

A.SAUDARGAS. Kiek dabar pamenu, derybų su Rusija… toj specifinėj komisijoj, atsiprašau, ne derybų su Rusija, bet tos dvišalės komisijos sudėtyje yra darbo grupės ir šitokie specialistai, manau, yra. Jeigu jūs abejojat ir manot, kad dar reikėtų šią pusę sustiprinti, tai mes galim pasižiūrėti į tą sąrašą. Tada reikėtų pažvelgti į konkretų šios dvišalės komisijos ir darbo grupių sąrašą ir galbūt ką nors papildomai įtraukti. Bet ypač derybų su Rusija prognozės – pesimistinės.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Briedis.

M.BRIEDIS. Gerbiamasis ministre, mane labai domintų mūsų dabartiniai santykiai su kaimynine Latvija, ir kokia stadija vis dėlto jūros sienos klausimo, ar mes pajudėjom iš to mirties taško teigiama linkme? Ačiū.

A.SAUDARGAS. Su Latvija?

M.BRIEDIS. Taip.

A.SAUDARGAS. Su Latvija mes neturim sienos klausimų. Sienos klausimai yra išspręsti. Tai yra tiktai kontinentinio šelfo, ekonominės zonos delimitacijos dalykai. Šiuo metu derybų delegacijos buvo susitikusios, tam tikros pažangos esama. Taip pat mes pradėjom dialogą – Lietuva su „AMOCO” bendrove. Buvo susitikimas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre, viso Seimo vardu. Jūs atsakėt į visus klausimus. Linkim sėkmės dideliuose valstybės darbuose! Ačiū.

A.SAUDARGAS. Į ką negalėjau atsakyti, aš atsakysiu po konsultacijų.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai pateikti klausimą tribūnoje esančiam pranešėjui, natūralu, kad tikiesi atsakymo į klausimą, o ne kalbų apie šį bei tą, bet ne atsakymo į konkretų klausimą. Todėl aš prašyčiau pirmininko, kuris taip pat sėdi ir klauso, vis dėlto paprašyti, kad atsakinėjantysis atsakytų į klausimą, o ne teigtų kažkokius kitokius dalykus, kurių aš neklausiau. Ačiū.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo projektas Nr.P-288 (pateikimas)

PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą. Mes einame toliau prie antrojo popietės klausimo – Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo projekto, registracijos Nr.P-288. Pranešėjas – A.Vaišnoras. Pateikimas. Prašom.

Toliau pirmininkauja A.Kubilius.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Noriu atkreipti jūsų dėmesį, jūs visi esat gavę aiškinamąjį raštą ir Atliekų tvarkymo įstatymo projektą, kurio Nr.P-288, kad atliekų tvarkymo reikalai jau buvo pradėti spręsti buvusiame Seime. Iš tiesų Atliekų tvarkymo įstatymas yra reikalingas, nes šiuo metu atliekų tvarkymą reglamentuoja tiktai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnis. Aš manau, kad, priėmę tą Atliekų tvarkymo įstatymą, mes išties padarytume gerą darbą ne tiktai aplinkos apsaugai, bet taip pat taupydami gamtos bei žaliavos išteklius ir saugodami galiausiai žmonių sveikatą, nes viena iš didesnių mūsų problemų, kaip jūs žinot, yra ir šiukšlynai, ir nesusitvarkymas. Aš manau, kad Vyriausybė, arba Aplinkos apsaugos ministerija, galėtų priimti įvairių aktų ir normatyvų, kurie reglamentuotų tolesnį aplinkos… Atliekų tvarkymo įstatymo vykdymą.

Noriu pasakyti, kad mes jau esam svarstę Gamtos apsaugos komitete šį įstatymo projektą, t.y. seną įstatymo projektą, kuris buvo svarstytas aname Seime. Jis naujosios kadencijos Seimui nepatiko, išties jis nebuvo pakankamai geras, ir mes esame paprašę jį patobulinti. Tačiau yra viena problema, dėl ko aš šiandien pateikiu taip pat Gamtos apsaugos komiteto pavedimu šitą įstatymo projektą. Tobulinti bet kokį įstatymą galima iki begalybės. Aš manau, kad šis pateikimas suteiks tam tikrą stimulą mums ir ministerijai rengti geresnį įstatymo projektą, mums jį čia svarstyti ir galiausiai jį kuo greičiau priimti. Kuo geresnį ir kuo greičiau, nes – viena – yra Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų pervežimo, kurios pateikimą taip pat girdėjom, kita – yra tam tikra problema dėl pavojingų ir kitokių atliekų tvarkymo ir pasidalijimo, sakyčiau, tarpvalstybinio tvarkymo ir pasidalijimo. Šiuo metu Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnyje yra parašyta, jog „atliekas įvežti į Lietuvos Respubliką, jas saugoti, nukenksminti arba laidoti draudžiama”. Neseniai teko būti Baltijos Asamblėjos Gamtos apsaugos ir energetikos komitete. Latvija ir Estija tokio griežto draudimo neturi. Iš tiesų reikalingas tam tikras sudėtingo darbo pasidalijimas. Pavyzdžiui, vyriausybių yra sutarta, jog akumuliatoriai, sakykim, būtų nukenksminami Estijoje, galvanikos atliekos – Lietuvoje, gyvsidabrio lempos – Latvijoje. Estai ir latviai taip pat išreiškė norą ir galimybę bendru sutarimu, kad būtų galima išspręsti netgi iš dalies pesticidų problemą, kuri šiuo metu Lietuvoje yra labai aktuali.

Aš norėčiau, kad šiandien jūs pritartumėt šiam įstatymui po pateikimo. Mes esame paprašę Aplinkos apsaugos ministerijos, kad ji rytoj ateitų pas mus į Gamtos apsaugos komitetą ir mes toliau šį įstatymą tobulinsim. Taip pat įstatymą tobulinsim ir atsižvelgdami į Juridinio skyriaus išvadas, kurias čia mes visi turim. Čia tų išvadų yra nemažai prirašyta, bet iš esmės viskas priklauso nuo mūsų, nes nėra to-kių išvadų, kurios visiškai atmestų šį įstatymo projektą. Tai aš tuo ir baigiu savo pateikimą. Dabar prašau klausti. Laukiu palaikymo.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Penki Seimo nariai nori paklausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti dėl 9 straipsnio – „Atliekų tvarkymo lėšos”. Kuo motyvuojama tokia atliekų tvarkymo lėšų šaltinių gausa? Ar jūs tikitės sulaukti, ar tik dėl visa ko tiek pozicijų įrašėt? Ačiū.

A.VAIŠNORAS. Na, iš tiesų lėšų ir atliekoms tvarkyti, ir daug kam trūksta, tačiau čia, aš manau, yra surašytos tos lėšos, kurios gali būti panaudotos tvarkant atliekas. Čia, kaip jūs matot, yra atliekų savininkų, valstybės ir savivaldybių biudžetų, nes šiuo metu faktiškai dalinės iniciatyvos tvarkant atliekas gali imtis savivaldybės ir netgi apskritys. Čia dar yra tam tikrų komplikacijų ir galbūt ne visai tiksliai parašyta, kad lėšos, surinktos iš produkto mokesčių, tokių kaip… čia yra Juridinio skyriaus išvados, kad tokių kaip ir nėra, bet, matyt, ta linkme Vyriausybė kažką galvoja. Na, ir kuo daugiau mes sugebėsim pritraukti lėšų… Be abejo, čia nebūtina visas jas įrašyti, bet laisvai skiriamos lėšos taip pat gali būti panaudotos.

PIRMININKAS. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis Seimo nary, man teko dirbti darbo grupėje, kuri rengė šio įstatymo projekto pataisymus. Aš turiu dar šiam įstatymui labai daug klausimų, tačiau man, Gamtos apsaugos komiteto nariui, net keista, kad jūs pateikiate projektą, kuris komitete iš viso nebuvo svarstytas. Kieno vardu jūs teikiate šį projektą – darbo grupės, ministerijos ar dar kieno?

A.VAIŠNORAS. Aš visiškai sutinku su tam tikra jūsų pastaba, jog jūs dalyvavot darbo grupėje ir kad kiekvieną įstatymą, kaip ir kiekvieną disertaciją, galima tobulinti ir niekada jo nepriimti arba niekada neapsiginti. Mes turim sustoti ties kažkuriuo tašku ir paskui jau pradėti imtis racionalesnių sprendimų. Taigi aš buvau paprašytas Aplinkos apsaugos ministerijos, kad būtų padarytas tas pirmasis pateikimas, t.y. pradėtas tas, sakykim, kad ir nelabai dar kol kas visiems mums priimtino įstatymo pateikimas, ir mes tada jau galėsim jį tobulinti, sakykim, jau tiktai Statuto nustatyta tvarka, o ne savo laisva valia, kiek norim. O Statuto nustatyta tvarka… tą jau padarysim rytoj. Kaip jūs žinot, rytoj svarstysim įstatymo projektą Gamtos apsaugos komitete.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, labai gerai, kad šis įstatymas teikiamas Seimui, nes matome, kokia yra Lietuvoje atliekų tvarkymo padėtis. Tačiau mane domina tas klausimas… šiame įstatyme faktiškai nėra reglamentuojama dėl tų atliekų, kurių šiuo metu yra aplink didžiuosius ir mažuosius miestus, – pilni grioviai, pamiškės pripiltos šiukšlių. Na, aišku, yra atitinkamas teisinis aktas, tačiau jis tikriausiai negalioja arba jo nevykdo. Ar numato jūsų komitetas daryti įtaką, kad būtų pataisytas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, ar ne ir kokių toliau imsis priemonių, kad tą aplinką tvarkytų? Ačiū.

A.VAIŠNORAS. Aš galvoju apie vieną dalyką – tai, kad pilni grioviai ir pamiškės šiukšlių, tai turbūt labai daug priklauso nuo mūsų pačių apsisprendimo, ką daryti, kad būtų Lietuva gražesnė arba tokia, kokia yra. Viena – yra pakankama ir drausminė, ir baudžiamoji atsakomybė už tai, kas ką pila, tiktai tiek, kad yra bėda dėl mūsų pačių, sakykim, vidinės blogos nuostatos, kad nesvarbu, kur numesta šiukš-lė, kad tik ne mano kieme. Aš manau, kad situacija gali pagerėti, na, sakykim, kad Lietuva būtų gražesnė, ne tokia šiukšli-na, tiktai bendromis mūsų – Seimo ir Gamtos apsaugos komiteto – pastangomis. Ir dar galvoju, kad aš siūlyčiau pavasarį eiti visiems Seimo nariams į talką, kad pagražintume Lietuvą. Mes turime netgi tokią draugiją Lietuvai pagražinti. Įsijunkime visi ir išties Lietuvoje bus mažiau šiukšlių. Tačiau mes čia kalbam apie buitines ir pramonines šiukšles, kurių tvarkymą reikia reglamentuoti kaip tiktai šituo įstatymu.

PIRMININKAS. V.Vilimas.

V.VILIMAS. Gerbiamasis pranešėjau, atliekos yra kaupiamos kažkokioje teritorijoje. Na, aš čia turiu pavyzdį, kaip, sakykim, Kauno… Trečiajame skyriuje yra Lietuvos Respublikos piliečių ir visuomeninių organizacijų teisės ir pareigos. Jie turi teisę gauti informaciją, įgyvendinti atliekų tvarkymo programas, nustatyti, dalyvauti tvarkant atliekas ir t.t., tačiau nieko neminima apie tuos žmones, tos teritorijos gyventojus, pas kuriuos vežamos šitos atliekos. Šitie žmonės atsiduria labai sudėtingoje situacijoje. Aš siūlyčiau čia, kur yra „Piliečių pareigos ir teisės”, įtraukti skyrelį, kad būtų kompensuojama piliečiams tų savivaldybių, kurių teritorijoje kaupiamos atliekos, susidariusius nuostolius ryšium su atliekų kaupimu, pavyzdžiui, sumažėjo vertė žemės ir gyvenamųjų patalpų, jiems draudžiama naudoti geriamą vandenį, jie galėtų išsikasti šulinį ir gerti normalų vandenį (taip ir būdavo), jiems draudžiama naudoti, jie turi įsivesti vandentiekį, jiems už tai niekas neatlygina. Ir apskritai – aplinkos teršimo pasekmės… Jiems turėtų būti vis dėlto atlyginama, nes, pavyzdžiui, prie didžiųjų miestų yra labai sudėtinga situacija.

A.VAIŠNORAS. Aš sakykim, visiškai suprantu jūsų, keliamą problemą. Išties šiandien nėra visiškai reglamentuota ta teritorija ir ten gyvenantys žmonės. Aš nenoriu pasakyti, kad yra panašu arba adekvatu, kaip, sakykim, žmonės gyvena saugomose teritorijose, kuriose ribojama kažkokia ūkinė veikla, jiems už tai yra teikiamos įvairios kompensacijos ar dar kažkokios nedidelės, sakykim, paskatos. Aš manau, kad jūs šį klausimą iškėlėt teisingai. Mes rytoj kviečiam jus ateiti į Gamtos apsaugos komitetą, 10 val. vyks mūsų posėdis. Manau, kad šį jūsų pasiūlymą mes priimsim.

PIRMININKAS. Ir J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone pranešėjau, aš noriu jūsų paklausti poros dalykų, tačiau galbūt apsiribosiu vienu. Principinė to įstatymo sandara… Išdėstytos funkcijos yra maždaug taip: Vyriausybei, dviem ministerijoms, toliau – apskričių administracijai ir savivaldybių administracijai. Man pirmiausia įdomu, kodėl yra paminėtos čia dvi ar trys ministerijos, kai tuo tarpu aš jaučiu, kad susijusios su atliekų, pirmiausia tų utilizuotinų atliekų, nukenksminamų atliekų, reikalu yra ir kitos ministerijos. Tarkim, ir Urbanistikos ministerija arba, sakykim, Žemės ūkio ministerija, kad ir Sveikatos apsaugos ministerija, kuri turi rentgeno lempų ir kitos įrangos, – tai irgi yra susijusios. Kodėl yra pasirinktas toks įstatymų rengimo būdas, kai išvardijama, kad šita lyg ir dalyvauja, šita dalyvauja, o šita nepaminėta. Gali būti paskui suprasta, kad ta, kuri nepaminėta, čia ir nedalyvauja. Ar jūs struktūriškai patenkintas šituo įstatymo projektu, kurį, kaip sakot, paprašė jūsų pateikti Aplinkos apsaugos ministerija?

A.VAIŠNORAS. Na, aš galiu atsakyti taip: nieko nėra tobulo; tam mes ir esam, kad padarytume įstatymą tobulesnį ir struktūriškai, ir visaip kitaip. Be abejo, dar galima jį tobulinti ir įtraukti daugiau tų… Aplinkos apsauga – tai yra visaapimanti, sakykim, visas veiklos sritis apimanti problema. Surašyti galbūt visų čia nėra jokios galimybės – ir ministerijų, ir departamentų. Aš manau, kad čia yra surašytos tos ministerijos… gali būti ir kitų – ir Sveikatos apsaugos, ir Komunalinio ūkio ir paslaugų departamentas prie Statybos ir urbanistikos ministerijos, kaip jūs minėjote. Tačiau šitas įstatymas yra dėl atliekų, kurios susidaro buityje ir kurios susidaro vykdant kažkokią ūkinę veiklą. Aš manau, kad mes apie tai rytoj kalbėsim. Jeigu jūs turėsit kokių pasiūlymų, prašom ateiti, tas įstatymas tikrai bus tobulesnis. Nėra čia visko surašyta, kas daro įtaką ir kas turėtų tvarkyti atliekas, nes nėra tokios žmogaus veiklos srities, kurioje nesusidarytų tos atliekos. Nepatenkina manęs iš tiesų tai, ką jūs sakot.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Jūs atsakėt į visus klausimus. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, mes galim kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritariam po pateikimo ir pradedam svarstymo procedūrą. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Be abejo, įstatymo projektas dėl atliekų tvarkymo yra labai reikalingas, ir tuo niekas negali abejoti, tačiau šis pateiktas įstatymo projektas yra ne tos kondicijos, kad reikėtų jau svarstyti ir priiminėti. Aš jau, pateikdamas klausimą ponui A.Vaišnorui, klausiau, kodėl įstatymas pateikiamas neapsvarstytas komitete ir galų gale be Vyriausybės nuomonės. Šis įstatymas reglamentuoja atliekų, kurios susidaro visoje ūkinėje veikloje, visose srityse, tvarkymą. Neturint Vyriausybės nuomonės ir jos pasiūlymų yra tikrai, sakyčiau, šiek tiek ankstyvas svarstymas, tačiau aš ne už tai, kad jis turėtų būti atidedamas.

Na, ir turiu principinių nepritarimų šio įstatymo kai kurioms nuostatoms. Sakykime, dėl 8 straipsnio antrosios dalies antrojo sakinio, kuris prieštarauja pagrindiniam Aplinkos apsaugos įstatymui. 8 straipsnio antrosios dalies antrajame sakinyje parašyta: „Atliekas galima įvežti tik pagal valstybinį susitarimą, jeigu yra numatomas jų perdirbimas ar nukenksminimas.” Aš nemanau, kad mums reikia į Lietuvą pradėti įvežti atliekas pagal tarpvalstybinius susitarimus. Taip pat yra 13 straipsnio ketvirtojoje dalyje, kur numatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato atliekų įvežimo perdirbti arba nukenksminti tvarką. Jeigu čia būtų kalbama apie antrinių žaliavų įvežimą perdirbti, sakykime, tokių kaip plastmasė „Plastos” gamykloje ir panašiai, aš dar galėčiau sutikti su tokiais svarstymais, bet čia konkrečiai nurodoma – „atliekos”. Visiškai pritarčiau pono J.Listavičiaus nuomonei, kad atliekų tvarkymo lėšos yra tik deklaracija. Surašyta, kas gali duoti lėšų, bet ar jos bus, ar jų nebus – tokia 9 straipsnio nuostata tikrai neužtikrina atliekų tvarkymo finansavimo ir ekonominio mechanizmo. Turiu daug ir kitų pastabų. Todėl aš norėčiau, kad būtų padaryta pateikimo pertrauka. Kai jas apsvarstys komitetas, mes galėtume pateikti ir būtų galima tobulesnį įstatymo projektą patvirtinti po pateikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetai svarsto po pateikimo ir gali taisyti kiek tiktai sugeba įstatymo projektą. Kol pateikimo nėra, tai formaliai yra tiktai preliminarus nagrinėjimas, o ne darbas prie projekto.

A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas, be abejo, yra žalias, jeigu būtų galima taip pasakyti, tačiau šis įstatymas yra būtinas. Mes jau pradėjome Bazelio tarptautinės konvencijos ratifikavimo procedūrą. Akivaizdu, kad ratifikuojant šį dokumentą mes turime turėti ir savo atliekų tvarkymo įstatymą. Tai, kas buvo pasakyta konkrečiai prieš mane kalbėjusio pono J.Šimėno, yra tiesa, tačiau tai yra labai nesunkiai, mano manymu, sutvarkoma susėdus už bendro stalo komitete kartu su ekspertais ir ministerijos atstovais. Todėl aš kviesčiau pritarti šiam projektui po pristatymo, o po to svarstymo procedūrą nukelti į komitetą, kuriame galima suderinti visus interesus. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigiamos. Kalbės vienas už, vienas – prieš. Registruojamės. Registracija pradėta. Apsispręsime balsuodami, ar pradedame šio įstatymo projekto svarstymo procedūrą. Komitetas galės taisyti ir tobulinti projektą tiek, kiek turės galimybių.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl to, ar pradedame Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo projekto svarstymo procedūrą. Balsavimas pradėtas, prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 46 Seimo nariai: 40 – už, 2 – prieš, 4 susilaikė. Pradedama svarstymo procedūra. Pagrindinis komitetas – Gamtos apsaugos komitetas, taip? Taigi šį darbotvarkės klausimą išsprendėme.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymo 3 ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-320 (pateikimas)

Toliau darbotvarkės 2-3a, 2-3b klausimai – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo… Aha, atsiprašau, 2-2 darbotvarkės klausimas, peršokau vieną darbotvarkės klausimą – Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo 3 ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-320. Pateikimo stadija. Pranešėjas – ministras A.Šemeta. Kviečiame į tribūną.

A.G.ŠEMETA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamo įstatymo projekto tikslas yra padaryti tam tikras Brangaus turto deklaravimo įstatymo pataisas, kadangi pagal šiuo metu priimtas įstatymo nuostatas mes turime situaciją, kad apie kiekvieną pinigų įmokėjimą į banką ar pinigų panaudojimą akcijoms įsigyti ar kitiems vertybiniams popieriams įsigyti, taip pat dar keliais atvejais pagal dabar galiojančias įstatymo nuostatas reikėtų toms banko įstaigoms ar kitoms finansų institucijoms pranešti tą informaciją mokesčių inspekcijai. Susidarytų didžiuliai informacijos srautai, praktiškai nereikalingos informacijos srautai. Šiame pateikiamame įstatyme mes siūlome, kad būtų pakelta riba iki 10 tūkst. litų, t.y. kad įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies 2-5 punktuose numatytu atveju žinias reikėtų pranešti tuomet, kai susidariusi piniginių lėšų suma yra lygi arba didesnė kaip 10 tūkst. litų. Tai tokia yra šio įstatymo pakeitimo esmė. 1 straipsnyje yra labiau patikslinanti redakcinio pobūdžio pataisa.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti. Ar nereikėtų Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų ir lėšų brangiam turtui įsigyti deklaravimą susieti su Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimu ir deklaracija? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Aš manau, kad ateityje tai būtų reikalingas dalykas. Bet dabar mes šiame įstatyme praktiškai darome tokias pataisas, kurios yra trumpalaikio pobūdžio, kurios faktiškai dabar apsunkina mokesčių inspekcijos darbą. Bet iš principo reikėtų susieti. (Balsas salėje) Taip, tiesa, dar nepaminėjau, kad prašome šį įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka, kadangi terminas, iki kada reikia pateikti žinias, yra balandžio 1 diena. Todėl šį įstatymą reikėtų svarstyti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pritarta po pateikimo. Pradedame svarstymo procedūrą. Dėl ypatingos skubos. Jeigu galime pritarti bendru sutarimu ministro siūlymui, tai pritariame. Aš tą siūlymą remiu irgi. Jeigu niekas neprieštarauja, tai komitetas rytoj apsvarstytų, o ketvirtadienį galėtume priimti, taip? Gerai. Ačiū.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3, 5, 6, 7, 8, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-330 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvar-kės 2-3a klausimas – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3, 5, 6, 7, 8 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Prašom, ministre. Kol jūs nepradėjote, tai prieš tai buvusiu darbotvarkės klausimu – komitetas, aišku, yra Biudžeto ir finansų komitetas. Aš taip lyg ir neužfiksavau, bet tai akivaizdu.

Prašom, ministre.

A.G.ŠEMETA. Pateikiamo Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pataisos yra gana esminės. Pirmiausia teikiamomis pataisomis siūloma taip, kaip ir numatyta Vyriausybės programoje, atsisakyti investicijų, kurios padaromos iš pelno apmokestinimo. Tuo faktiškai siekiama skatinti investicinį procesą mūsų įmonėse.

Kita esminė įstatymo pataisa yra susijusi su mokesčių lengvatų užsienio investicijoms panaikinimu. Tai taip pat buvo numatyta Vyriausybės programoje. Tos lengvatos, kurios galiojo iki šiol nuo įstatymo įsigaliojimo, ir toliau lieka galioti. Tačiau naujos užsienio investicijos apmokestinimo požiūriu būtų sulyginamos su tomis investicijomis, kurios daromos iš vie-tinio Lietuvos kapitalo. Tai čia yra tokios esminės šio įstatymo pataisos. Kitos pataisos yra daugiau tikslinamojo pobūdžio.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Listavičius paklaus.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti. Kodėl 4 straipsnyje prie savikainos nepridėtas naudojamas nematerialus ilgalaikis turtas, iš savikainos atimtas nusidėvėjimas ir realizacijos pajamose neatimama turto likutinė vertė? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Dėl nematerialaus turto. Šis klausimas buvo svarstytas, tačiau iš principo kai nematerialus turtas yra įskaitomas prie savikainos, tuomet faktiškai labai apsunkinamas mokesčių administravimas. Kadangi panaudojimas, (…) panaudojimas, sakysim, yra iš principo sunkiai įvertinamas, praktikoje administruojant Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą yra susiduriama, kad kartais len-gvata taikoma ne ten, kur ją reikėtų taikyti.

Atleiskite, dar dėl kitų klausimų?..

J.LISTAVIČIUS. Dėl nusidėvėjimo.

A.G.ŠEMETA. Galbūt mano kolegė paaiškins dėl nusidėvėjimo.

J.LISTAVIČIUS. Čia yra taip: 4 straipsnis, nuo apačios trečioji eilutė – „per tą laikotarpį nusidėvėjimo sumą”, t.y. atimam, ir paskutinė eilutė ten – „pajamos neatimant to turto likutinės vertės”. Tai gali pasikartoti, mes kelis kartus ją paliksim. Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Paskutinį sakinį turite omeny – parduodant turtą?

J.LISTAVIČIUS. Taip.

A.G.ŠEMETA. Faktiškai šita nuostata į įstatymą yra įdedama tam, kad mokesčio lengvata iš principo nebūtų fiktyviai naudojama, t.y. bus pasinaudota mokesčio lengvata ir, sakysime, kitais metais turtas bus parduotas, bus gautos pajamos ir taip bus išvengta mokesčių. Tai čia yra tokia prevencinė priemonė, kad lengvata nebūtų piktnaudžiaujama.

PIRMININKAS. Ir K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Aš dėl Mokesčių administravimo įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Gerai. Tokiu atveju jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galime pradėti svarstymo procedūrą bendru sutarimu? Galime pradėti, taip?

A.G.ŠEMETA. Aš prašyčiau taip pat ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Taip, čia yra Vyriausybės teikimas, pasirašytas Ministro Pirmininko, taikyti ypatingos skubos tvarką. Mes tai vadiname modifikuota, t.y. komitetas vis tiek apsvarsto, ketvirtadienį mes priimtume. Visi sutariame, taip? Gerai. Aišku. Ačiū.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2, 3, 6, 7, 24, 26, 29, 35, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-331 (pateikimas)

Dar kitas darbotvarkės klausimas – 2-3b – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2, 3, 6, 7, 24, 26, 29, 35, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr. P-331. Pateikimo stadija. Pranešėjas – ministras A.Šemeta.

A.G.ŠEMETA. Šiame įstatyme taip pat dalis pataisų yra susijusios su tais pačiais klausimais, kuriuos ką tik pateikiau, t.y. fizinio asmens teisėmis veikiančiomis įmonėmis. Šiuo įstatymu taip pat siūloma numatyti lengvatas toms pajamoms, kurios yra panaudojamos investicijoms, taip pat sulyginti užsienio investicijų ir vietos investicijų apmokestinimo klausimus. Taip pat šiame įstatymo projekte, be šių jau mano paminėtų pataisų, yra siūloma neapmokestinti stipendijų, kurios yra gaunamos iš tarptautinių organizacijų, jeigu jos yra įtraukiamos į atitinkamą Vyriausybės nutarimą. Taip pat labai svarbi siūloma pataisa, kuri leis išvengti dvigubo apmokestinimo problemos, dėl kurios buvo diskutuojama, kai mūsų sportininkai, sakysim, uždirba pajamų užsienyje ir tos pajamos yra apmokestintos toje šalyje, jiems sugrįžus į Lietuvą faktiškai tos pajamos turėtų būti taip pat apmokestintos ir antrą kartą Lietuvoje. Tai šio įstatymo projektu yra siūloma tais atvejais, kai yra sutartis dėl dvigubo apmokestinimo netaikymo, kad būtų galimybė Vyriausybės nustatyta tvarka atleisti nuo dvigubo apmokestinimo.

Įstatymo projekte taip pat yra siūloma pratęsti lengvatą, kuri buvo ir ankstesnėse įstatymo redakcijose numatyta dar vieneriems metams, – neapmokestinti nemokamai išleidžiamų akcijų arba akcijų nominalios vertės prieaugio, kuris gaunamas dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo iš įmonės, iš akcinės bendrovės rezervų. Ir paskutinė, esminė pataisa – siūloma neapmokestinti premijų, kurios yra suteikiamos Vyriausybės sprendimu. Tai tokios yra esminės Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo pataisos. Kitos įstatymo pataisos yra daugiau tikslinamojo, redakcinio pobūdžio.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, 4 straipsnio 6 punktas ir 8 straipsnio 12 punktas. Kadangi 4 straipsnyje į apmokestinamas pajamas neįskaitoma ir išvardyta, ir įtraukta, kaip matote, sporto ir kitų varžybų bei konkursų prizai ir dovanos, tai aš tada klausiu, ar reikia 8 straipsnyje šito 12 punkto? Jeigu neįskaitoma į apmokestinamas pajamas, tai reiškia ir neapmokestinama. Tada čia išeina lyg ir pasikartojimas ir dar gali būti tam tikrų neaiškumų. Kaip jūs į tai žiūrite? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. 7 straipsnyje yra vardijamos pajamos, susijusios su darbo santykiais. Jeigu tai yra susiję su darbo santykiais ir yra prizai, dovanos ir kiti dalykai, tai yra 7 straipsnyje. O 35 straipsnyje yra pajamos, kurios nesusijusios su darbo santykiais. Kitaip sakant, tai nėra pasikartojimas, o skirtingi dalykai, kadangi čia vienoje vietoje – darbo santykiai, kitoje vietoje – ne.

PIRMININKAS. K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministre, šiose pateiktose pataisose yra 3 straipsnio 3 punktas dėl tarptautinio dvigubo apmokestinimo sutarčių panaikinimo. Iš tikrųjų tai yra labai aktualus reikalas. Tačiau yra toks klausimas. Ar jūs darysite pataisas Užsienio kapitalo investicijų įstatyme? Nes ten irgi yra dalis kylančių pajamų, kurios apmokamos toje valstybėje, kur tos kompanijos. Čia turėtų būti sistema. Čia tik vienas iš komponentų yra šitas mokestis. Toliau yra pelno lengvatos arba kitos lengvatos, kurios yra teikiamos užsienio kompanijoms, kurios yra iš tų kraštų, kurie yra pasirašę dvigubo apmokestinimo panaikinimo sutartis.

A.G.ŠEMETA. Aš manau, kad svarstant komitete šitą klausimą būtų galima irgi aptarti. Kadangi mes dabar apskritai naikiname lengvatas užsienio investicijoms šiuo įstatymu, tai…

K.GLAVECKAS. Čia dar užsienio investicijoms nenaikina, tiktai viename iš aspektų naikina.

A.G.ŠEMETA. Viename iš aspektų, taip. Galbūt svarstant komitete šitą klausimą būtų galima apsvarstyti.

K.GLAVECKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi jūs atsakėte į visus klausimus. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Pritariame bendru sutarimu. Yra Vyriausybės prašymas, Ministro Pirmininko prašymas taikyti ypatingos skubos tvarką, arba, kaip mes vadiname, modifikuotos skubos tvarką, t.y. ketvirtadienį svarstyti ir priimti. Ar pritariame tokiai procedūrai? Pritariame. Tada Biudžeto ir finansų komitetas turėtų dar rytoj pasvarstyti, o mes ketvirtadienį priiminėtume. Ačiū. Šį klausimą irgi išsprendėme.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-329 (pateikimas)

Ir paskutinis susijęs su mokesčiais darbotvarkės 2-4 klausimas – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 261 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

Prašom, ministre.

A.G.ŠEMETA. Ši įstatymo pataisa iš principo yra skirta tam, t.y. šiuo metu ūkio subjektai, kai sumos yra išmokamos grynaisiais pinigais daugiau kaip 10 tūkst. litų per dieną, turi pateikti žinias mokesčių inspekcijai. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką už kiekvieną uždelstą dieną yra nustatyti 0,2% delspinigių. Šios įstatymo pataisos tikslas yra suvienodinti delspinigius ir taikyti tuos pačius, kurie taikomi ir mokesčių atveju. Delspinigių dydį mokesčių atveju tvirtina finansų ministras ir šiuo metu esantys delspinigiai yra 0,08%. Kitaip sakant, visais atvejais būtų taikoma ta pati delspinigių suma, o ne skirtinga, kaip yra dabar.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, aš skaitau nuostatą: „Už kiekvieną pavėluotą šio straipsnio 1 dalyje nurodytų žinių pateikimo dieną iš įmonių, įstaigų, organizacijų nuo nepraneštos sumos išieškomi šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoti delspinigiai, tačiau ne daugiau kaip triguba išmokėjimo suma.” Kodėl pasirinkta triguba suma, o ne tiek, kiek priklauso, ir kokie kriterijai lemia, kad triguba, o ne dviguba?

A.G.ŠEMETA. Iš principo ši įstatymo vieta nėra keičiama, ji ir dabar yra galiojančiame įstatyme. Vienokią ar kitokią sumą reikia pasirinkti, šiuo atveju ir pasirinkta. Kitais atvejais dažniausiai taikoma būtent triguba suma, ir šiuo atveju, matyt, priimant įstatymą vėl buvo siūloma, kad būtų vienodai per įvairius įstatymus.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Ir aš to paties norėjau paklausti. Kadangi atsakėte, ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėt į visus klausimus. Ar bendru sutarimu galim pradėti svarstymo procedūrą? Galime. Tai vėl ta pati procedūra: Ministras Pirmininkas prašo svarstyti skubiau, taikant ypatingos skubos tvarką. Biudžeto ir finansų komiteto prašom rytoj apsvarstyti šitą klausimą. Ketvirtadienį priiminėtume. Jeigu sutariam, tai ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto įsteigimo” projektas Nr.P-295 (pateikimas)

Taigi baigiam visus klausimus, kurie buvo numatyti svarstyti prieš pertrauką, bet mes galėtume sutaupyti mūsų darbo laiko, jeigu dabar svarstytume 2-6 darbotvarkės klausimą – t.y. Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto įsteigimo” projektą. Registracijos Nr.P-295. Pateikimo stadija. Pranešėjas – komiteto pirmininkas Ž.Jackūnas. Ar neprieštarauja Seimo nariai, kad pradėtume svarstyti šį klausimą? Pritariat? Tada kviečiam į tribūną komiteto pirmininką poną Ž.Jackūną pateikti šį nutarimą.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto įsteigimo” projektas atspindi pastaraisiais metais Lietuvoje išryškėjusią aukštojo mokslo sistemos struktūrinių pokyčių kryptį – universitetinių aukštųjų mokyklų norą persitvarkyti į universitetus. Šiuo atveju siūloma sujungti Šiaulių pedagoginį institutą ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetą ir įkurti Šiaulių universitetą.

Naujo universiteto steigimas yra, be abejo, reikšmingas krašto aukštojo mokslo raidos įvykis, susilaukęs ir, žinoma, dar susilauksiantis nevienareikšmių vertinimų. Universiteto steigimas visada turi būti sankcionuojamas pagal galiojantį Mokslo ir studijų įstatymą Seimo nutarimu, dėl to šiandien mes pradedame svarstyti Šiaulių universiteto kūrimo reikalus.

Į Šiaulių universiteto steigimą reikėtų žvelgti besiklostančių Lietuvos aukštųjų mokyklų raidos tendencijų kontekste. Dalykas tas, kad Lietuvoje yra susiklosčiusi, žiūrint horizontaliu požiūriu, dvinarė aukštojo mokslo sistema. Egzistuoja universitetai ir greta egzistuoja aukštosios mokyklos, iš esmės universitetinio lygio, bet vis dėlto nesančios universitetais. Vertikaliu požiūriu žiūrint, taip pat Lietuvoje yra besiformuojanti dvinarė sistema. Yra aukštojo mokslo, aukštųjų mokyklų, iš esmės universitetinio lygmens sistema, ir yra šiek tiek žemesnių kolegijų, arba dabar vadinamųjų aukštesniųjų mokyklų, kuri taip pat iš esmės pagal tarptautinės klasifikacijos nuostatas priskiriama aukštojo mokslo sričiai, bet ne universitetinio, o vadinamajai penktajai tarptautinės švietimo klasifikacijos kategorijai. Tai yra tokios studijos, kurios prasideda baigus vidurinę mokyklą, bet kurios trunka paprastai trejus metus ir kurias baigus nesuteikiamas bakalauro laipsnis. Tai yra ta pirmoji mokslinė pakopa, tiksliau, išsilavinimo pakopa, kurią teikia universitetinio lygmens aukštosios mokyklos.

Kaip atrodo dabar mūsų raidos tendencija aukštojo mokslo sistemoje? Lietuvoje mes pastebime labai ryškią aukštųjų mokyklų universitetizacijos tendenciją. Daugelis buvusių neuniversitetinių aukštųjų mokyklų pastaraisiais metais tapo universitetais. Yra tokia ryški persitvarkymo tendencija, kurią, deja, visuomenė sutinka gana nevienodai. Vieni sutinka kaip teigiamą dalyką, gerą dalyką, kiti mano, kad toks universitetų, aukštųjų mokyklų pervardijimas į universitetus iš esmės Lietuvos studijoms ir aukštojo mokslo sistemai nieko gero neduoda.

Jeigu mes vertintume šitą tendenciją šiuolaikinių pasaulinių aukštojo mokslo tendencijų kontekste ar net ir dar bendresnių, apskritai švietimo tendencijų kontekste, tai aš turėčiau pasakyti, kad universitetų kūrimas lyg ir atspindi labai būdingas šiuolaikinės švietimo raidos tendencijas.

Dalykas tas, kad tiek bendrojo lavinimo, vidurinio bendrojo lavinimo sistemoje, tiek profesinio mokymo sistemoje, tiek aukštojo mokslo sistemoje pastaraisiais metais nepaprastai pabrėžiama išsilavinimo, universalaus išsilavinimo, bendrojo universalaus išsilavinimo svarba. Nuolatos pabrėžiama, kad žmogus turi turėti labai gerai išplėtotą komunikacinį, gamtos mokslų ir matematikos, informatikos, technologijos suvokimą ir gebėjimus, kad būtų išplėtotas kritinis mąstymas, kad jis būtų iniciatyvus, gebėtų dirbti grupėje. Tokie ir panašūs reikalavimai, gebėjimai yra labai būdingi visoms švietimo grandims ir visoms švietimo pakopoms.

Šia prasme Lietuvoje atsiradusi universitetų kūrimo tendencija vis dėlto, reikia pasakyti, atspindi tą didesnį universalumo švietimo ugdymo procese poreikį ir reikmę ir, man atrodo, ji neturėtų būti kvestionuojama.

Turėdami tokį pasaulinį ir europinį aukštojo mokslo raidos kontekstą, mes galėtume ieškoti argumentų, kuriais tik-rai būtų galima paremti ir suprasti, ir pateisinti tą sumanymą įkurti Šiauliuose universitetą. Svarbiausi argumentai yra nurodyti ir aiškinamajame rašte. Vienas iš jų yra tas, kad įkūrus Šiauliuose universitetą jis neabejotinai taptų reikšmingu šio Lietuvos regiono švietimo, mokslo ir kultūros centru. Tikėtina, kad jis galėtų pamažu išaugti į tokį universitetą. Universitetas, kaip aukštoji mokykla, teiktų kur kas universalesnį, labiau šiuolaikinio gyvenimo ir švietimo reikmes atspindintį ugdymą. Aš minėjau, jog siekiama, kad universiteto auklėtiniai ir apskritai mokyklų auklėtiniai turėtų universalų, gyvenimiškai būtiną ir reikalingą išsilavinimą. Sustiprėtų galimybės pakelti bei plėtoti universiteto, kaip aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų lygį.

Trečias argumentas būtų tas, kad du palyginti smulkūs padaliniai, tokie kaip, sakysim, Kauno technologijos universiteto filialas ir nelabai didelė ir specializuota aukštoji mokykla kaip Pedagoginis institutas, dirbdami atsietai, atskirai, dažnai turi kur kas menkesnes galimybes iškilti ir išaugti kaip mokslo institucija. Tą rodo pavyzdys. Sakysim, Klaipėdoje buvo Vilniaus muzikos akademijos filialas, buvo Kauno technologijos universiteto filialas, kas apie juos ką labai žinojo? Dabar sujungus tuos filialus ir įkūrus Klaipėdos universitetą, Klaipėdos universitetas tapo gana reikšmingu šitam kraštui kultūros, mokslo ir švietimo židiniu.

Aš manau, kad tai yra labai svarbu. Net ir norvegai mums yra rekomendavę atsisakyti perdėm smulkių padalinių, aukštųjų mokyklų filialų ar susmulkintų katedrų, besidubliuojančių fakultetų, nes tai nepadeda sutelkti mokslinių jėgų, labiau sutelkti švietimo. Aš manau, kad tas argumentas yra pakankamai rimtas, ir ten, kur tai dar nepadaryta, kur egzistuoja filialai, jų lygis, mokslo lygis, ugdymo lygis yra dažnai nepalyginamai žemesnis negu tokiame centriniame universitete, centre. Tokių filialų tolesnis egzistavimas, man atrodo, yra labai problemiškas. Mums reikėtų galvoti, ar jie turėtų toliau išlikti, ar nebūtų racionaliau juos jungti į stambesnius mokslo centrus.

Man atrodo, labai svarbu būtų ir tai, kad sujungus du aukštųjų mokyklų padalinius tai padėtų sutelkti daugiau kompetentingų dėstytojų, mokslininkų, pasikeistų abiejų, dabar atskirų institucijų, galimybės pakelti ugdymo kokybę. Pagaliau reikia pasakyti, kad ne paskutinėje, o gal pirmoje vietoje turi būti pačios Šiaulių visuomenės poreikis ir noras turėti tokią prestižinę aukštąją mokyklą.

Kitas klausimas, ar mes, sutikdami steigti Šiaulių universitetą, neatliksime vien tiktai pervardijimo procedūros? Aš noriu tikėti, kad toks universiteto statuso suteikimas Šiaulių aukštajai mokyklai vis dėlto daromas avansu, bet kartu tikintis, jog tas avansas bus grąžintas, ir kad iš tiesų institutas, dabartinis Pedagoginis institutas, suteikus universiteto statusą, turės kur kas didesnių galimybių išaugti į rimtą mokslo instituciją. Aš esu tikras, kad atsakydami jam šito statuso mes tikrai nieko nepadėtume, o tiktai paliktume situaciją, kuri mūsų daugeliu atžvilgiu nepatenkina.

Šiaulių universiteto steigimo reikalai, iki patekdami į Seimą, yra svarstyti daugelio institucijų ir sulaukė iš esmės palankaus dėmesio ir pritarimo. Aš noriu priminti, kad universiteto steigimo klausimas buvo svarstytas ir jam pritarta Šiaulių miesto taryboje, Lietuvos mokslininkų sąjungoje, Šiaulių apskrities administracijos posėdyje, Lietuvos mokslo taryboje, Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijoje (tiesa, vienam žinomam rektoriui prieštaraujant). Taip pat buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas, kuris lyg ir apibendrino viso ankstesnio aprobavimo rezultatus, ir 1997 m. vasario 26 d. sprendimu Lietuvos Vyriausybė pritarė tokiam steigimui. Jį iš esmės remia ir Švietimo ir mokslo ministerija. Mokslų akademijos ekspertai taip pat pritaria tokiam Šiaulių universiteto steigimui. Pagaliau mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas taip pat yra tos nuomonės, kad reikia paremti šio universiteto steigimą, ir dėl to siūlo atitinkamo Seimo nutarimo projektą.

Juridinis skyrius savo išvadose dėl Seimo nutarimo projekto yra pateikęs keletą priekaištų, daugiausia susijusių su juridine dokumento kultūra. Aš manau, kad į jas būtina atsižvelgti ir tai bus padaryta, jeigu mes sutiktume tęsti po pateikimo tolesnį Šiaulių universiteto steigimo klausimą. Manau, kad būtų labai nesunku atsižvelgti į tas pastabas, kurios iš esmės yra formalaus pobūdžio. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar 8 Seimo nariai nori paklausti. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti dėl 2 straipsnio. Ar jame nereikėtų nurodyti datos, iki kurios Vyriausybė turėtų atlikti jai pavestus darbus, kadangi šiuo atveju tai gali tęstis ir ilgą laiką? Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kad tikrai reikėtų, tai siūlo ir Juridinis skyrius. Labai neseniai komitete lankėsi Šiaulių pedago-ginio instituto rektorius profesorius A.Gudavičius, kuris labai prašė manęs neuždelsti šito svarstymo dėl to, kad jie jau norėtų turėti teisę nuo ateinančio rudens, nuo naujųjų mokslo metų skelbti priėmimą į universitetą. Jiems tiesiog tai būtina. Aš manau, jeigu mes nurodytume konkrečią datą, visi tik džiaugtųsi tuo.

PIRMININKAS. K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Aš dėl balsavimo motyvų kalbėsiu.

PIRMININKAS. R.Čiupaila.

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu du klausimus, į pusę vieno klausimo beveik ir atsakėte. Ar šiuometiniai bebaigiantieji gautų universiteto diplomą? Bet jeigu jūs organizuojat priėmimą tiktai nuo rugsėjo, tai, matyt, ne? Antras dalykas, 2 straipsnyje jūs minite reorganizavimo ir turto priskyrimo klausimus. Ar yra sudaryta turto perėmimo universitetui programa, nes, kaip rodo esamų universitetų situacija, turto perėmimas yra pats pagrindinis klausimas.

Ž.J.JACKŪNAS. Aiškinamajame rašte yra parašyta, kad Lietuvos mokslo tarybai buvo pateiktas Šiaulių pedagoginio instituto ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakulteto reorganizavimo į Šiaulių universitetą veiklos projektas. Kaip tik šiame projekte (aš gerai nesu jo matęs, bet man buvo pasakyta) daugelis tų klausimų buvo numatyta. Bet aš manau, kad nėra tokios komisijos, kuri jau šiandien būtų įpareigota. Ji turbūt vargu ar gali tai padaryti, kol nėra atitinkamo Seimo sprendimo. Bet aš manau, tikrai tas 2 straipsnis tai ir numato. Dėl turto perėmimo tvarkos aš manau, kad yra tam tikros įstatymų normos, kurios tuos dalykus reglamentuoja, ir jų reikės laikytis. Dėl to, ar šiemet baigiantiems studentams bus suteiktas universiteto absolvento pažymėjimas, aš manau, kad to tikrai nebus.

PIRMININKAS. J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Aš norėčiau paklausti, kaip, pakeitus šitą pavadinimą, pasikeis biudžeto išlaidos šitam universitetui, kaip pasikeis studentų skaičius ir kaip pasikeis pedagogų kvalifikacija?

Ž.J.JACKŪNAS. Finansavimo reikalai, aš manau, iš esmės nepasikeis.

Apskritis yra įsipareigojusi skirti kasmet ne mažiau kaip 0,1%, t.y. papildomai apie 3 tūkst. Lt universiteto reikmėms. Universitetas, be abejo, kaip ir dabar buvo, bus finansuojamas iš biudžeto. Lygiai taip pat buvo finansuojamas ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių fakultetas. Tie pinigai, kurie buvo skirti abiem institucijoms, aš įsivaizduoju, atitinkamai sujungus, reorganizavus, bus skiriami šitai aukštajai mokyklai. Aš manau, kad studentų skaičius ilgainiui turėtų šiek tiek išaugti. Lietuva, palyginus su kitomis valstybėmis, pagal studentų skaičių šiek tiek atsilieka, kai kur ir ne vien tik šiek tiek, galima būtų ir drąsiau pasakyti. Manau, kad Lietuvos švietimo ir mokslo politika bus tokia, kad skatintų studentų skaičiaus didėjimą. Aš manau, kad tai Vyriausybė įvertins, skirdama finansavimą aukštosioms mokykloms, bet tai nėra kažkokių principinių... be abejo, gali atsitikti, kad galbūt reikės naujas laboratorijas steigti, bet aš manau, kad tie dalykai turi būti skiriami įprastine tvarka, nėra koks nors labai išskirtinis dalykas. Manau, kad universitetas gali pretenduoti į tam tikras tarptautinių projektų, tarptautinių fondų lėšas, tapęs universitetu. Neatsimenu dar trečiojo klausimo.

J.MATEKONIENĖ. Dėl pedagogų kva-lifikacijos. Ar atitinka profesorių skaičius?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš, deja, negaliu pasakyti, apie tai nėra rašte ir aš nepaklausiau rektoriaus A.Gudavičiaus, kaip yra iš tiesų, bet aš tikiu, kad vis dėlto daugelis aukštųjų mokyklų, jeigu ir neturi dar tų 50, tai tikrai didelės problemos neturės, ypač kai aukštosios mokyklos statusas išaugs kaip universiteto, tikrai bus lengviau. Nemanau, kad čia gali būti problemų.

PIRMININKAS. A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš, aišku, pritariu tai nuomonei apie universitetinį mokslą, apie universalų išsimokslinimą, tai, be abejonės, gerai. Aš pritariu, kad Šiauliuose būtų universitetas, aš netgi pritarčiau lozungui, kad „Kiekvienai seniūnijai – po universitetą”. Iš tikrųjų šita tendencija Lietuvoje, kuri dabar vyksta (nedrįstu jos kritikuoti), vis dėlto dažnokai įgyja grotesko formas. Dabar kalbėdamas ir jūs pasakėte, kad yra vilties, jog šitas universitetas taps tikru universitetu, nes aš netikiu, kad nuo pavadinimo pakeitimo jis tikrai pasidarys universitetu. Aš manau, kad universitetas – tai visų pirma nėra tik pavadinimas, bet tai yra tam tikra kokybė: materialinės bazės, profesorių skaičiaus, kvalifikacijos, programų ir t.t., tai yra tam tikras kokybinis kriterijus. Ar nemanytumėte, kad į nutarimą reikėtų įvesti kažkokius konkretesnius kriterijus, konkretesnius už viltį, kad universitetas per tiek laiko privalo pasiekti tokių rodiklių, turi būti tiek profesorių, daktarų ar dar kažkokių kitokių, nežinau, nes viskas kol kas yra tiktai lozungai. Iš tikrųjų man skauda širdį dėl universiteto, kai devalvuojama šita sąvoka, kai devalvuojamas universitetinio mokslo suvokimas, tai tikrai nenaudinga nei Lietuvai, nei Šiauliams, nei Klaipėdai, nei Vilniui. Ar vis dėlto nereikėtų sukonkretinti šitų dalykų, įvesti tam tikrų materialių, griežtų, formalių kriterijų?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš visiškai sutinku dėl tų nuogąstavimų, kad universitetų steigimas nėra jų išaugimo, o jų pervardijimo procesas. Šia prasme aš noriu pasakyti, kad aukštojo mokslo sistema iš bendros Lietuvos švietimo reformos sistemos vis dėlto šiek tiek iškrenta. Mes, pavyzdžiui, niekur neleidžiame, kad vidurinė mokykla būtų mechaniškai arba kaip nors labai lengvai pervardijama ir paskelbiama gimnazija. Ji turi patenkinti labai aiškius kriterijus, kad galėtų pretenduoti ir gauti gimnazijos vardą. To paties mes reikalaujame ir iš aukštesniųjų mokyklų. Nė viena mokykla neperkrikštijama į kolegiją, tai yra į tokią neuniversitetinio aukštojo mokslo instituciją, jeigu ji nepatenkina tų reikalavimų. Universitetai ir aukštosios mokyklos šiuo metu yra savotiška išimtis šitame bendrame švietimo raidos pertvarkos kontekste, bet vis dėlto man atrodo, kad galima iš dalies taikstytis, žinoma, ne vien tik apsiribojant viltimi, bet iš tiesų galbūt iškeliant ir labai konkrečius reikalavimus. Jūs žinote, kad yra aukštojo mokslo reikalavimai, Vyriausybės nustatyti ir patvirtinti, Lietuvos mokslo tarybos parengti ir Vyriausybės patvirtinti aukštųjų studijų, aukštojo mokslo kvalifikaciniai reikalavimai. Ten yra aiškiai pasakyta, bet jie, man atrodo, nespecifikuoti universitetams ir įprastinėms neuniversitetinėms aukštosioms, ten yra tiesiog aukštųjų mokyklų kvalifikaciniai reikalavimai. Žiūrint pasauliniu kontekstu, visos mūsų aukštosios mokyklos yra tik universitetinio lygmens, net Kauno kūno kultūros institutas arba Kauno veterinarijos institutas (dabar Žemės ūkio) – jie pagal europinius standartus yra universitetinio lygmens institucijos. Jie teikia bakalauro, jie teikia magistro laipsnius, gali turėti doktorantūrą ir t.t., šia prasme yra. Jeigu manome, kad mūsų aukštosios mokyklos iš tiesų atitinka tuos universitetinio aukštojo mokslo kriterijus ir kad tie patvirtinti reikalavimai iš esmės taikomi bet kuriai aukštajai mokyklai, taigi taikytini ir universitetui, tai tada kokius nors specialius reikalavimus universitetui taikyti būtų neprasminga. Aš nežinau, Lietuvos mokslo taryboje man neteko girdėti nuomonės, kad reikėtų specifikuoti reikalavimus, keliamus universitetams tikrąja to žodžio prasme ir skirti juos nuo aukštųjų mokyklų, kurios europietišku požiūriu iš esmės yra universitetinio lygmens. Žinoma, galima būtų įrašyti tokį reikalavimą, kad universitetas, pavyzdžiui, negali būti įsteigiamas, jeigu jis neatitinka aukštojo mokslo kvalifikacinių reikalavimų, bet man atrodo, tai laužimasis pro atviras duris.

PIRMININKAS. V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamasis pranešėjau, Šiaulių universiteto kūrimas šitame pirmajame etape – ar tai nėra tik mechaninis sujungimas arba, sakyčiau, techninių ir pedagogikos mokslų integracija? Jeigu yra tik tiek, tai truputį per mažai, tada turi būti numatytos prioritetinės studijų ir mokslo kryptys, kurios yra labai reikalingos tam kraštui. Ar tai nurodyta programoje, ar ne?

Antras klausimas. Su tuo bus labai susijęs ir Kauno technologijos universiteto Panevėžio fakulteto likimas. Kokią įtaką turės šio universiteto kūrimas Panevėžio kraštui?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš galiu remtis ta informacija, kurią man šiandien pasakė ministerijos viceministras Puodžius. Jis sakė, kad svarstant šituos įvairius projektus (komisijose, kurioms jis daugiausiai vadovavęs) buvo prieita tokia nuomonė, kad neabejotinai ateityje Šiaulių universitete turėtų atsirasti kitų specialybių arba fakultetų, kurie tikrai atitiktų ir būtų reikalingi šito krašto žmonių reikmėms, bet buvo pasakyta, kad to nebus daroma tol, kol nebus atlikta visų (tiek pedagoginiame institute, tiek Kauno technologijos universiteto Šiaulių fakultete) dėstomų studijų programų akreditacija. Visos tos programos turi būti akredituotos, taip pat turi būti akredituotos ir naujų fakultetų programos, ir tik po akreditavimo galėtų būti priimami sprendimai įsteigti vieną ar kitą naują specialybę ar įkurti fakultetą. Yra toks susitarimas.

Dabar kitas klausimas dėl Kauno technologijos universiteto Panevėžio filialo. Buvo siūloma jį prijungti, bet Šiaulių pedagoginis institutas (būsimasis universitetas) vis dėlto yra išreiškęs didelę abejonę dėl tokio sujungimo tikslingumo. Buvo pasakyta, kad bus gana sunku (vis dėlto palyginus nemažas atstumas) dar turėti tokį lyg ir savo filialą. Nežinau, kol kas nėra tokio aiškaus atsakymo. Kol kas yra daugiau neigiamas atsakymas, kiek aš supratau iš viceministro J.Puodžiaus komentaro šituo klausimu.

PIRMININKAS. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Dėl motyvų.

PIRMININKAS. Norėjote kalbėti dėl motyvų?

F.PALUBINSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Būsite trečias. Du jau yra, trečiam gali būti sunku. A.Patackas dėl motyvų. Kalbėkite iš čia. Dėl motyvų skiriamos 2 minutės. Ačiū pranešėjui. A.Patackui galima.

A.V.PATACKAS. Vis dėlto sprendžiame labai svarbų klausimą ir turbūt ne vien Šiaulių universiteto. Klausimas yra toks: ar vieną kartą šitas procesas nebus peržiūrėtas ir ar jis nebus sustabdytas? Noriu priminti istoriją. Vytauto Didžiojo universitetas buvo atkurtas dar sovietiniais laikais, teko dalyvauti jo atkūrime ir tai buvo teigiamas procesas, tai buvo laikai, kai nepaprastai reikėjo kitokio aukštojo mokslo, ir ta kryptis buvo teisinga, tačiau palaipsniui tai pradėjo išsigimti. Dabar mes esame savotiškoje kryžkelėje. Ar mes sustabdysime šitą kreivą kryptį, ar mes ją tęsime toliau? Šiek tiek plačiau. Europinė norma – vienas universitetas 1 mln. gyventojų. Lietuvoje šitas planuojamas universitetas jau šeštas ar septintas. Vadinasi, mes turime daugiau universitetų negu gyventojų, esame labai apsišvietę. Suprantama, kad Šiaulių kraštui reikalingas humanitarinių mokslų židinys, mokslo kryptis, universalizacija ir humanitarizacija, ir t.t., ir t.t., bet čia mes išgirdome, kad jokių… vien tik geri norai. Biudžetas tas pats, dėstytojų kontingentas, jų kvalifikacija ta pati. Yra vilties, kad pakeitus pavadinimą universitetas taps geresnis. Ką tik ponas Ž.Jackūnas visiškai teisingai pasakė, kad Lietuvoje paprasta mokykla, norinti tapti gimnazija, turi atitikti reikalavimus ir tik po to, kai ji atitinka jai keliamus reikalavimus, jai suteikiamas gimnazijos vardas, bet ne iš karto, iš pradžių kelioms klasėms ir t.t. Kodėl mes turėtume netaikyti šito universitetui? Laikas pradėti tai daryti. Aš puikiai prisimenu tą procesą, kai geri vyrai, susitarę su kitais gerais vyrais, kepdavo universitetus vos ne po vieną kasdien, ir šitas procesas tęsiasi ir dabar. Tai gal laikas sustoti ir apsidairyti? Ko mes norime? Ar mes norime turėti aukštąsias mokyklas Lietuvoje, kurios neatitiks tarptautinių standartų, primenu, kad esame pasirašę (negaliu tiksliai pasakyti) ar pasirašysime tarptautinę konvenciją dėl mokslo diplomų pripažinimo. Tai jeigu ir toliau taip darysime, tai galime turėti bėdų ir šitoje srityje. Todėl siūlyčiau dar kartą gerai pagalvoti, šiandien šito klausimo nesvarstyti, visos pritariančios struktūros ir organizacijos yra savaip suinteresuotos, savaip suinteresuota vietos valdžia, savaip suinteresuotos visos mokslo įstaigos, todėl Seimas turėtų būti tas bešališkas arbitras, kuris sprendžia šitą klausimą iš esmės. Nesakau, kad nereikia Šiauliams, nesakau, kad nereikia Panevėžiui, tačiau laikas sustoti, apsidairyti ir iškelti naujus kriterijus, nes kitaip mes prigaminsime tų universitetų ir nežinosime, ką su jais daryti.

PIRMININKAS. Kalbėjo gerbiamasis A.Patackas. Dabar K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, dabar Šiaulių pedagoginis institutas ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetas yra universitetinio lygio aukštojo mokslo institucijos, atitinkančios Vyriausybės patvirtintus aukštojo mokslo kvalifikacinius reikalavimus, todėl į numatomą minėtų aukštųjų mokyklų reorganizavimą nereikėtų žiūrėti kaip į naujo universiteto steigimą. Abi aukštosios mokyklos turi pakankamą materialinį lygį ir personalą, jų reorganizacija nepareikalautų specialios Vyriausybės finansinės programos. Universiteto būtinybė Šiauliuose akivaizdi dėl palankesnių sąlygų studijuoti Šiaurės Lietuvos regiono jaunimui, palankesnė ir abiejų aukštųjų mokyklų gausios profesūros mokslinei veiklai pedagoginėje specializacijoje, kurią galima praplėsti tyrimais fundamentaliųjų mokslų srityse. Universiteto statusas suteiktų daugiau galimybių aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslo studijų tobulinimo ir mainų programose. Reikia universalių specialistų, gerai išmanančių ne tik fundamentalius dalykus, bet ir tvirtai žinančių visuomenines disciplinas, besiorientuojančių konkrečiai į technikos ir technologijos problemas. Reorganizuotas Šiaulių universitetas atitiktų minėtus reikalavimus, todėl siūlau pritarti įstatymo projekto pateikimui.

PIRMININKAS. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Mane šiek tiek stebina šita naujų institucijų baimė. Mes galvokime šitaip: jeigu Lietuva norės vystytis kaip didelių ekonominių pramonės sričių valstybė, tai šiuo metu Lietuvoje per mažai žmonių mokosi universitetuose. Mes taip pat matome kitur pasaulyje, kad universiteto buvimas bet kurioje vietovėje stiprina jos ekonominį vystymąsi. Taip pat mes matome, kad kai studentai studijuoja savo mieste, jų mokslo išlaidos yra daug mažesnės. Taip pat mes turime suprasti, kad žmonių mokymasis nesibaigia su bakalauru, o jis tęsiasi visą gyvenimą, ir dirbantis žmogus jau nebegalės važinėti į Vilnių ar Kauną tęsti savo mokslų. Sujungiant padalinius nieko neprarandama, o vis dėlto gaunama daugiau, todėl aš ir norėčiau pritarti tai minčiai, kad Šiauliuose būtų steigiamas universitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi šis klausimas labai svarbus, dar vienas Seimo narys tars paskutinį žodį. Turėtų kalbėti A.Vidžiūnas, bet… Taip. Prašom. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Galėtume kalbėti 4 – už, 4 – prieš, bet man atrodo, kad tų kalbančių ir mąstančių už turėtų būti daugiau. Be abejo, jeigu universitetas – vien pavadinimas, tai vien šito žodžio maža, bet mes turėtume žiūrėti plačiau ir matyti, kad vis dėlto mūsų aukštojo mokslo universitetų ateitis – tai ne universitetai monstrai, o mažesni regioniniai universitetai, nagrinėjantys to krašto kultūrą, kalbą ir to krašto ekonomines problemas ir mėginantys jas tobulinti. Tai vienas dalykas. Šiaurės Lietuvos spalvos – niekas negalėtų pasakyti, kad jos yra nublankusios. Kai kurios filologijos mokslų studijos ir kai kurios kitos (aš galėčiau pasakyti) dabar lenkia kai kurias kitas aukštąsias mokyklas, kurios taip pat vadinasi universitetais. Jeigu dar pridėtume, kad studentų skaičius ten tūkstančiui ar 10 tūkstančių gyventojų Lietuvoje anaiptol nėra Europos lygio, tai galėtume sakyti, kad mes turime suteikti šansą Šiauliams, kurie buvo pakankamai ramūs ir nepasidavė tam universitetų vajui, kuris buvo tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Mano supratimu, jie laukė, brendo ir dabar mėgina eiti savo keliu. Taigi yra bazė, galėtume sakyti, jaunas mokslinis personalas ir t.t., ir jeigu man teks grįžti į Vilniaus universitetą po didelių politikos studijų, tai bus malonu turėti rimtų konkurentų ir Šiaulių universitete. Aš pritariu šito universiteto gimimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikiuosi, kad šitos kalbos įtikino ir visus kitus Seimo narius ir kauniečiai nebijos konkurencijos Šiauliuose.

Ir Č. Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik norėjau retoriškai paklausti. Tai kuris Lietuvoje veikiantis universitetas – monstras? Ar ne tas, kuris išugdė ką tik kalbėjusį, mane ir dar daugelį? Ar kuris nors kitas?

PIRMININKAS. Čia pono A.Vidžiūno leksikone žodis „monstras” reiškia tiktai „didelis”. Tai yra grynai suvalkietiškas žodis, prašom įsidėmėti. (Juokas salėje)

Č.JURŠĖNAS. Didelis ir geras.

PIRMININKAS. Didelis, geras ir pats geriausias. Bet tai yra suvalkietiškas žodis. Dabar prašom registruotis. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai.

Prašom balsuoti, ar pritariame pateikimui ir pradedame šio nutarimo svarstymo procedūrą. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 55 Seimo nariai. Už – 51, prieš – 1, susilaikė 3. Taigi nutarimo svarstymo procedūra yra pradedama. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, 10 minučių pertrauka. Iki 17.10 valandos.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 33, 34, 36, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo 451 straipsnių įstatymo projektas Nr.P-323 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą.

Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymų 33, 34, 36 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo 451 straipsniu įstatymas. Įstatymo projektas. Pranešėja – ponia V.Blinkevičiūtė. Viceministrė, taip?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip.

PIRMININKAS. Taip, viceministrė. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiandien norėčiau pateikti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymo projektą.

Šio įstatymo pagrindinis tikslas yra nustatyti pensiją tiems našliams bei našlėms už sutuoktinius, kurie mirė iki 1995 m. sausio 1 d. Mūsų nuomone, tokiu atveju būtų suteiktos tam tikros socialinės garantijos našliams bei našlėms ir būtų atsižvelgta į daugelio gyventojų pasiūlymą perskirstyti našlių pensijoms skiriamas lėšas bei nustatyta teisė gauti tas pensijas visiems našliams, neatsižvelgiant į tai, kada vienas ar kitas sutuoktinis mirė. Taip pat šiame projekte siūlome kai kuriuose galiojančio įstatymo straipsniuose padaryti pataisas, įtraukiant tam tikras nuostatas, kurios leistų perskirstyti našlių pensijoms skirti bei mokėti reikalingas lėšas.

Kokios būtų pagrindinės šio įstatymo papildymo nuostatos? Siūloma tiems našliams bei našlėms, kurių sutuoktiniai mirė iki 1995 m. sausio 1 d., mokėti 25% socialinio draudimo bazinės pensijos. Tiems našliams, kaip yra pagal dabartinę nuostatą, kurie pensiją gauna nuo 1995 m. sausio 1 d., iki 1997 m. liepos 1 d. mokėti 50% mirusiojo sutuoktinio gautos pensijos. O po naujojo įstatymo įsigaliojimo, sakykim, po 1997 m. liepos 1 d., jiems mokėti 20% mirusiojo sutuoktinio pensijos. Taigi tam tikra prasme kurį laiką, ką mes ir girdėjom kai kuriuose komentaruose, būtų taip vadinamos trys našlių rūšys. Deja, šiuo atveju tai yra neišvengiama ir reikalinga, nes iš tikrųjų pats faktas, kad našlių pensijas gautų visi, yra geras. Būtų patenkinta didžioji dalis tų, kurie nori gauti tas pensijas, ir mes, atsižvelgdami į turimas lėšas, turėtume tam tikrą laiką diferencijuoti šių pensijų dydžius. Iki tam tikro laiko tų pensijų dydžiai būtų suvienodinti, kadangi būtų įšaldytos tos pensijos, kurios dabar priskirtos prie 50% mirusiojo gautos pensijos. Paskui atitinkamai keistųsi tiek draudžiamosios pajamos, tiek bazinė pensija. Taigi palaipsniui po kelerių metų pagal mūsų apskaičiavimus tos pensijos būtų suvienodintos. Be to, mes galvojame apie tokias atitinkamai įstatyme teikiamas pataisas, būtent kad tie… Šiuo metu galioja teisė, kad pensiją už mirusį sutuoktinį gali gauti tas našlys arba našlė, kurio sutuoktinis mirė, likus penkeriems metams iki našlio arba našlės pensinio amžiaus. Šiuo atveju mes siūlome padaryti pataisą, kad teisę į tą našlių pensiją įgytų tiktai tie našliai, kurių sutuoktinis mirė, kai to sutuoktinio mirties dieną tas našlys arba našlė buvo sulaukęs pensinio amžiaus arba buvo pripažintas invalidu. Arba atitinkamai tas pačias teises įgijo, t.y. sulaukė pensinio amžiaus arba buvo pripažintas invalidu, praėjus penkeriems metams po sutuoktinio mirties. Tai būtų, mūsų manymu ir šio įstatymo rengėjo bei Vyriausybės nuomone, teisinga nuostata, kadangi nesuteiktų teisės gauti pensijas sveikiems, darbingiems asmenims, kaip yra šiuo metu, ir leistų tam tikrą dalį lėšų panaudoti naujoms našlių pensijoms.

Taip pat antra tokia griežtesnė nuostata, kurią mes irgi siūlome įtraukti į įstatymą, – būtent kad našlė arba našlys, jeigu jie neturėjo su mirusiuoju sutuoktiniu vaikų, teisę į tą našlių pensiją įgija tiktai praėjus penkeriems metams po santuokos. Tokią normą pagimdė irgi dabartinė situacija. Kadangi šiuo metu yra teisė gauti tokias našlių pensijas, tai masiškai pradėjo tuoktis tokio labai solidaus amžiaus žmonės. Ir iš tikrųjų faktas, kad pripažįstama ir bažnytinė, ne tiktai civilinė santuoka, tokiu atveju duoda… Kaip mes žinom, tokio amžiaus žmogus nelabai ir supranta, kad dabar čia yra jo sutuoktuvės, ir po savaitės ar po kurio laiko miršta. Tai yra tiktai paskata, kad vienam ar kitam mirus tas našlys, kuris lieka gyvas, gautų už tą mirusįjį pensiją. Mūsų manymu, tai šiuo metu yra įstatymo spraga, kurią reikėtų pataisyti.

Ir trečia nuostata, kurią siūlome, – neskirti tos našlių pensijos tiems asmenims, kurie yra bausti už sutuoktinio tyčinį sužalojimą ar nužudymą, jeigu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl šitokio nusikaltimo padarymo. Buvo kai kurių atvejų, kai į socialinio draudimo skyrius kreipėsi žmonės, kaip bebūtų keista, nežinau, amoralu… Kai nužudęs savo žmoną vyras, sėdėjęs kalėjime, po kurio laiko pradeda ieškoti našlio pensijos už tą nužudytą žmoną. Manome, kad tai sugriežtintų šias nuostatas, nes jos šiuo metu įstatyme yra reikalingos.

Šio įstatymo nuostatų įsigaliojimą siūlytume nuo liepos 1 d. Tai toks būtų įstatymo pateikimas. Aš labai prašyčiau pritarti šiam įstatymui ir teikti jį svarstyti.

Aš tik dabar gavau Seimo Juridinio skyriaus išvadas, todėl su jomis dar nesusipažinau ir nenorėčiau jų komentuoti. Bet jeigu būtų laiko, gal galėčiau paskaityti ir pakomentuoti, jeigu pageidautumėte. Tai tiek.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Jūs, mieloji ponia pranešėja, tai turėsite laiko padaryti tada, kai bus svarstomas projektas, o dabar jūsų paklausti nori net 10 Seimo narių. Žinoma, tai yra labai svarbus klausimas. Ir aš kviečiu žodį tarti Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, noriu pateikti du klausimus. Pirmas. Kada numatoma patikslinti pensijas, kurios šiuo metu mokamos pagal kitus įstatymus, aš turiu minty jėgos struktūras? Antras. Kiek reikės papildomai lėšų šio įstatymo pakeitimams ir patikslinimams, papildymams įgyvendinti? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimus. Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų mes dabar turime labai daug ir įvairių pasiūlymų palaipsniui reformuoti iki šiol galiojančią pensijų įstatymų struktūrą. Kada, dabar konkrečiai atsakyti negalėčiau. Bet galėsim pasitikslinti, manau, kad tai neturėtų ilgai užtrukti.

Dabar dėl antrojo klausimo. Aš nežinau, ar Seimo nariams yra pateikta, tačiau prie šio įstatymo yra pateikta lentelė – kiek lėšų reikės. Pagal mūsų turimus duomenis šiuo metu našlių, našlaičių pensijas gaudavo nuo 1995 m. per 37 tūkst. asmenų, o jeigu bus priimtas šis įstatymas, tai mes preliminariai skaičiuojam, kad gautų maždaug apie 195 tūkstančiai pensijų gavėjų. Šioje lentelėje yra numatyta, kad šiais metais papildomai reikėtų 27 mln. lėšų pusmečiui, jeigu šio įstatymo pataisa būtų priimta. Ir jeigu jūs matote tą lentelę, 1998 m. dar atitinkamai lėšų reikėtų daugiau. Po to palaipsniui lėšų kiekis pradėtų mažėti. Kadangi šios pensijos susilygintų, augtų bazinė pensija, draudžiamosios pajamos. Tikimės, kad galbūt pavyktų kažkaip nugalėti tą juodąją darbo rinką, daugiau žmonių mokėtų mokesčius, tarp jų ir socialinio draudimo įmokas. Būtų didesnė galimybė padidinti pensijas, surinkti daugiau įmokų.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamoji pranešėja! Argi dabar galiojantis įstatymas draudė mokėti tas našlių pensijas ir tiems, kurie neteko vieno ar kito sutuoktinio iki 1995 m. sausio 1 d.? Man atrodo, kad buvo galima mokėti, tik nebuvo lėšų ir Vyriausybė priėmė tokį sprendimą – nemokėti. Tai – viena.

Antra. Ar diferencijuotas pensijos dydis vis dėlto diferencijuoja vienaip ar kitaip ir našlius? Argi juos reikia diferencijuoti? Jie visi vis tiek – našliai.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dabar galiojančiame įstatyme iš tikrųjų nebuvo numatyta tokia galimybė, kad jam galima būtų mokėti tą našlių pensiją, jeigu sutuoktinis miršta po 1995 m. sausio 1 d. Ten buvo numatyti kiti atvejai, kad jeigu miršta iki 1995 m. sausio 1 d. … Atsiprašau, supainiojau, iki 1995 m. sausio 1 d. Ten buvo numatyti kiti atvejai: kai buvo galima gauti vadinamąsias maitintojo netekimo pensijas, kai buvo galima gauti už vaikus, kai tu pats galėjai gauti, nors neturėjai teisės gauti socialinio draudimo pensijos, kadangi nebuvai dirbęs ir neįgijai draudiminio stažo. Tokie atvejai buvo numatyti. Tačiau tokia tvarka, kai tie našliai, kurių sutuoktinis mirė po 1995 m. sausio, gali gauti tiek savo socialinio draudimo pensiją, jeigu ji uždirbta, tiek mirusio vyro ar žmonos pensijas, dabar yra negaliojanti.

Dėl diferenciacijos aš pateikdama šiek tiek užsiminiau. Be abejo, sutikčiau su jumis, kad jų negalima skirstyti, diferencijuoti ir turėti kurį laiką tris kategorijas našlių. Bet, deja, kitos išeities dabar nė-ra. Ir tai būtų daug teisingiau, negu kad iš viso neskirti pensijų tai didelei kategori-jai žmonių, kurių sutuoktiniai mirė iki 1995 m. sausio 1 d. , nes tokiu atveju tai iš tikrųjų būtų neteisinga. Tai gal vis dėlto geriau diferencijuotai ir palaipsniui lyginti, nes toks mažinimo principas būtų nepriimtinas, sakykim, jei mes galėtume sumažinti tiems, kurie gauna 50%, o visiems kitiems mokėti didesnes pensijas. Tai tam „Sodros” biudžete irgi nėra papildomų galimybių.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, šios pataisos, suteikiančios teisę visoms našlėms ir našliams gauti pensiją, tikrai reikalauja papildomų lėšų. Įstatymo rengėjų nuomone, reikalingos tam tikros pataisos ir struktūriniai pakeitimai pensijų sistemoje. Kokie numatomi kiti pakeitimai pensijų sistemoje, kad atsirastų lėšų, reikalingų šio įstatymo pataisoms įgyvendinti?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Šiuo metu aš tikrai nesu pasirengusi atsakyti, kokie numatomi bendri pakeitimai pensijų įstatyme, pensijų įstatymų bendroje struktūroje, bet aš manau, kad palaipsniui atlikus atitinkamą „Sodros” auditą, sudarius darbo grupes (jau dabar yra dirbama) bus pateikta įvairių galimybių. Bet konkrečiai aš tikrai dabar negaliu atsakyti, nes tam nesu pasirengusi. Bet aš manau, kad į šį klausimą bus galima atsakyti panagrinėjus pensijų įstatymus. Jeigu Seimo nariai priims pateikimą, tai svarstymo metu tikrai pateiksiu papildomos informacijos.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamoji pranešėja, manęs niekas neįtikins, kad našlei lengviau, ją galima dar toliau kankinti dėl to, kad ji tapo našle, sakysime, 1993 m. ir turi visai tokias pat gyvenimo sąlygas ir teisę į pensiją. Ir dar toliau čia pasišaipyti iš to nelaimingo žmogaus diferencijuojant, manau, tai yra didžiulė neteisybė ir negalima šitaip. Jeigu mano sutuoktinis mirė šiandien, tai aš nelaimingesnis negu tas, kuris jau vargsta 4-5 metai?! Todėl aš visiškai prieš. Reikia suvienodinti, nežiūrint kaip bebūtų.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš sakiau, pritartume ir mes tam principui, kad negalima diferencijuoti, tačiau, šiaip ar taip, tai šioje situacijoje yra neįmanoma. Ta siūloma įstatymo pataisa, kai iš tikrųjų ta našlė, sakykim, kurios vyras mirė, kaip jūs sakėte, 1993 m., mūsų nuomone, vis dėlto geresnė, nes našlė gaus 25% bazinės pensijos, negu ta, kai jinai, kaip iki šiol, išvis negaus, nes lėšų tam, kad būtų skirta 50% sutuoktinio pensijos, iš tikrųjų tiek nėra. Bet už 2-3 metų pagal mūsų apskaičiavimus pensijos turėtų būti sulygintos. Jos, pensijos, bus vienodos, nes pasirinksime vienodą atskaitos tašką, sakykim, ar 50%, ar 30%, ar daugiau procentų mirusio sutuoktinio pensijos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamoji pranešėja, kadangi šio įstatymo pataisą teikia Vyriausybė ir mes gerai žinome, kad yra problemų dėl biudžeto, ir jūs sakėt, kad jau šiais metais reikės 27 mln. papildomų lėšų, ar svarstant Vyriausybės posėdyje buvo kalbama apie tai, kad jeigu susidarys labai aiškus socialinio draudimo deficitas, Vyriausybės bus dotuojama būtent šita stritis?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Kadangi aš nebuvau Vyriausybės posėdyje, kai buvo pateikiamas šis įstatymas, aš negaliu pasakyti, ar buvo užduotas toks klausimas. Bet aš manyčiau, kad jeigu bus priimtas toks įstatymas, tai neišvengiamai bus reikalingos tokios dotacijos. O be to, manytume, kad tam tikrą lėšų dalį bus galima gauti, jeigu Seimas pritars ir bus priimtos šios nuostatos dėl tų trijų pataisų, kuriose siūloma apriboti, sugriežtinti tvarką, skiriant našlių pensijas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamoji pranešėja, aišku, lengviau būtų išvardyti tuos našlius ir našles, kuriems bus netaikomas šitas įstatymas, nes dabar taikymas labai išplėstas, nors iš esmės viską norima iš tų pačių pinigų daryti. Bet aš noriu jūsų paklausti ko kito. Štai mes turime paraleliai galiojančias Lietuvos Respublikos valstybines pensijas, tarp kurių yra nukentėjusiųjų asmenų pensijos. Ir štai nukentėjusiųjų asmenų pensijų įstatymo 14 ir 15 straipsniuose yra nurodyta, kaipgi mes mokame nukentėjusiųjų asmenų, našlių ir našlaičių pensijas. Tačiau ten yra paprasta nuoroda į valstybinių socialinio draudimo pensijų sistemos mokėjimo tvarką. Mano klausimas toks: kokia čia koreliacija? Tai bus antrosios našlių pensijos ar nebus antrosios našlių pensijos? Ir kaipgi bus su tuo valstybės biudžetu? Maža pasakyti, kad valstybės biudžetas nedalyvauja, betgi nukentėjusiųjų asmenų pensijos mokamos iš biudžeto.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Kadangi šios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos yra mokamos iš valstybės biudžeto tiems asmenims, sakykim, kurie neturės teisės gauti socialinio draudimo našlių pensijų, tai aš manau, kad čia neturėtų būti tokio susikirtimo. O daugiau aš nežinočiau, kaip tai pakomentuoti.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, aš noriu, kad pasakytumėte visiems, kada buvo priimtas įstatymas, diferencijuojantis našles, kurį mes dabar rengiamės taisyti? Ir dar vienas klausimas. Kada pagal jūsų planavimą susivienodins našlių pensijos?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Našlių pensijos, mūsų apskaičiavimais, turėtų susivienodinti maždaug po 2-3 metų. O jūsų pirmasis klausimas, kada buvo priimtas tas galiojantis? Jis galioja nuo 1995 m. sausio 1 d., o buvo 1994 m., kai buvo priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas.

M.ŠERIENĖ. 1994 m.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip, taip.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, jūs, be abejo, priėmėt domėn, kad našlių, kurios tapo našlėmis ir našliais iki 1995 m. sausio 1 d., yra kur kas daugiau nei tų, kuriems įstatymas jau buvo taikomas. Dabar, nepaisant to, kad tos sąlygos per 2-3 metus susilygins, vadinasi, galima spėti, kad iki kitų rinkimų ši problema neegzistuos. Bet mes dirbam ne žingsniams nuo rinkimų iki rinkimų. Ar jūs nemanote, kad tai sukels naują nepasitenkinimo bangą, nes kiekvieną dieną ateina to paties turinio laiškai. Dabar, kai sąlygos vis tiek bus skirtingos, tai tos našlės, kurios tikėjosi, kad tas nelygybės klausimas bus išspręstas, bus nepatenkintos, nepatenkinti tie našliai? Vadinasi, jų bus daugiau, jų yra daugiau negu tų, kuriems jūs nenorite bloginti sąlygų. Įstatymas dažnai veda prie to, kad vieniems pagerėja, o kitiems gali net pablogėti. Šiuo atveju tiems, kuriems bus nors truputį geriau, bet vis dėlto ne taip kaip aniems, kuriems įstatymas galiojo, jų yra daugiau, jų yra didesnis skaičius, ar teisingai pasirinktas būtent tas sprendimas? Užuot išlyginę, jūs priėmėt diferencijuotą sprendimą.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū. Aš pritarčiau tai nuostatai ir iš tikrųjų nemanyčiau, kad čia yra tam tikri politiniai žaidimai ir kad, sakykim, nuo rinkimų iki rinkimų tik vyksta padidinimai ar dar kažkas. Manyčiau ir mūsų darbo grupė taip manė, kad čia buvo tam tikra spraga, kurią reikėjo nedelsiant ištaisyti, kad visi našliai gautų tam tikro dydžio našlių pensijas. Dabar, kai jūs sakote, kad yra tam tikra dalis nepatenkintų. Žinot, kiek man teko dirbti socialinės apsaugos ir darbo sistemoje, bet kokios siūlomos pataisos, o kartu ir bet kokie kiti kitokių sričių įstatymai visą laiką sukelia tam tikrą vienos pusės pasitenkinimą, o kitos pusės nepasitenkinimą. Dar nemačiau tokio įstatymo, ypač susijusio su piniginėm išmokom, kuris visą Lietuvos visuomenę iš karto patenkintų. Tai praktiškai beveik neįmanoma. O tas, kaip jūs pasiūlėte, tas sulyginimo principas tiems našliams ir toms našlėms, kurie dabar gauna po 50% mirusiojo pensijos. Matote, bet koks įstatymas pagal bendrą teisės sampratą neturėtų veikti bloginančia linkme. Kadangi jis neturėtų veikti į bloginančią pusę, vadinasi, tai daliai, nors ji yra ir mažesnė per tuos dvejus metus paskirtų pensijų, vis dėlto jų dabar sumažinti negalima. Jas galima, ir tai yra teisinga, tik įšaldyti, kad kitos atitinkamai pasivy-tų. Nes nėra, kaip sakiau, finansinių galimybių, kad visiems pensijos (ir tiems, kurių sutuoktiniai mirė iki 1995 m. sausio 1 d.) būtų paskirtos 50% mirusiojo pensijos dydžio.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Prašyčiau klausti greitai, nes laikas klausti baigiasi.

J.OLEKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš noriu pateikti klausimą iš dviejų dalių. Pirma. Kadangi padaugėjo našlių, kurioms mokamas pensijų priedas, aš taip sakyčiau, ką jūs galvojate apie tą dalį, kuri nepatenka į šitą skaičių, t.y. netekėjusios arba nevedę našliai? Man atrodo, jie dabar lieka labai nuskriausti ir visiškai neaišku, kodėl vedęs, neturėjęs vaikų turi gauti priedą, o netekėjusioji ar nevedęs žmogus neturi. Antroji dalis. Ar bus taikomas 5 metų vedybų cenzas tik dabar naujai nuo kažkurio laiko, ar jūs manote atsigręžti į šitą laikotarpį, kai galioja nuo 1995 m., peržiūrėti pensijas ir ankstesniam metui? Tie motyvai, kaip jūs sakote, kad dabar tuokiasi specialiai, negalioja.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Iš tikrųjų ir mūsų ministerija, ir susitikimuose su žmonėmis, ir gaunam nemažai laiškų, kad dabar tie vieniši asmenys, tiek vyrai, tiek moterys, pradėjo reikšti tam tikrų pageidavimų, pretenzijų ar norų, kad jie jaučia tam tikrą neteisybę jų atžvilgiu, nes jie mokėjo socialinio draudimo įmokas ir jiems irgi galėtų būti arba jie turėtų teisę, na, į našlių pensiją neišeina, kadangi jie neturi tos antrosios pusės, bet galbūt į kažkokį priedą, padidinimą ar dar kažką. Aš manyčiau, kad šiuo atveju šiam laikotarpiui skirti kažkokius priedus nėra socialinio draudimo principai. Nes tokie dalykai priklauso nuo socialinio draudimo įmokų. Kadangi tas vienišas žmogus, t.y. nesudaręs santuokos žmogus, moka socialinio draudimo įmokas nė kiek nepadidintas, kaip ir tas, kuris yra santuokoje. Arba atvirkščiai galbūt reikėtų sakyti, kad jam nei sumažintos, nei padidintos. Yra vienodi socialinio draudimo principai. Aš sutikčiau su tuo, kad galbūt ateityje būtų galima pasižiūrėti, kokios būtų galimybės kažkokias kitokias socialines garantijas taikyti vienišiems asmenims. Aš norėčiau pasakyti, kad yra ta kitų socialinių garantijų arba socialinės paramos sistema, kuri Lietuvoje galioja. Kadangi vienišų asmenų paprastai neišlaikys vaikai, tai jie yra siunčiami į globos institucijas, pensionatus ir jie gauna visą valstybės išlaikymą arba atitinkamai kitų savivaldybės struktūrų: pagalbos į namus, aptarnavimo kaip vienišo ir t.t. Aš manyčiau, kad iš dalies, jeigu panagrinėtume visą socialinės apsaugos sistemą, o ne tik socialinio draudimo, tai vienišiems asmenims šiuo atveju yra numatyta daugiau socialinių paslaugų ir socialinių garantijų įstatymuose.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia Seimo narys…

V.BLINKEVIČIŪTĖ. A, dėl penkerių metų. Vedybų cenzas. Kadangi įstatymas nenumato, ar jis galios… Palaukit, man dabar reikia prisiminti. Įstatyme nėra apibrėžta, kad tas penkerių metų cenzas galios tik dabar šitiems naujiems. Matyt, kad bus žiūrima ir toliau. Bet aš dabar turiu pasitikslinti. Bijau suklysti. Geriau dar pasitikslinsiu ir tada galėsiu atsakyti. Gerai? Jeigu žmonės klausosi, nenoriu suklaidinti, kad suprastų ne taip.

PIRMININKAS. Dabar jau tikrai Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamoji pranešėja, įstatymas numato, kad našlių pensiją gauna tie asmenys, kuriems sukako pensinis amžius. Pavyzdžiui, operos ir baleto teatro artistė išeina anksčiau į pensiją. Arba yra ir kitų struktūrų, kur darbuotojai kur kas anksčiau išeina į pensiją ir jiems negalioja tas įstatymas. Ar jūs nemanote, kad ateityje reikėtų pagalvoti apie naują įstatymo redakciją, o gal galima ir dabar taikyti kažkokias normas?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Suprantat, pagal dabar galiojantį įstatymą nėra tiems anksčiau išeinantiems į pensiją baleto artistams ar kitiems. Dabar tokios tvarkos nėra. O dėl tų, kurie naudojosi anksčiau, aš manau, kad kiekvienu atveju reikės pasižiūrėti į tą padėtį: kokio buvo amžiaus, ar buvo invalidas, kai tas sutuoktinis mirė, ar jis buvo pensininkas, ar jis buvo lengvatinę pensiją gaunantis žmogus, kur buvo anksčiau... Žinot, ta sistema pagal sąrašus skiriama, ar jis invalidas. Tada turės būti vertinama taip.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėja. Jūsų paklausė visi, kurie norėjo. Dabar mums reikia apsispręsti, ar pradedame svarstymo procedūrą. Pirmasis užsirašęs Seimo narys P.Šalčius. Aš prašyčiau pasižymėti. Jūs norėjote kalbėti dėl balsavimo motyvų, taip? Prašom spausti mygtuką. Labai atsiprašau, tuoj jus įjungiu. Seimo narys P.Šalčius.

P.ŠALČIUS. Pats Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas, įsigaliojęs nuo 1995 m. sausio 1 d., iš karto sukėlė nemažos dalies žmonių nepasitenkinimą būtent dėl to, kad našlėms, našliams buvo mokama tik nuo 1995 m. sausio 1 d. Norėčiau pasakyti, kaip dabar bus mokama, skaičiais. Iki 1995 m. sausio 1 d. bus mokami 25% nuo bazinės pensijos. Tai sudaro tik 30 Lt. Po 1995 m. sausio 1 d. 50% buvusio sutuoktinio pensijos. Jeigu sausio mėnesį vidutinė buvo 213 Lt, tai sudaro 106 Lt. Po šių metų liepos 1 d. bus mokama 20%. Tai sudaro 42 Lt. Dabar kai kurie žmonės siūlo pagal turimas lėšas sulyginti pensijas visiems našliams ir našlėms ir mokėti po lygiai, pavyzdžiui, pusę bazinės pensijos. Tie, kurie dabar gauna, nenorėtų, kad tos pensijos sumažėtų, labai skausmingai į tai reaguotų. Yra dar ir tokių siūlymų. Cituoju: „Mokėti reikia visoms po 50% vyro pensijos, o lėšų, jeigu valdžia norės, visada suras. Kol biudžete bus pakankamai lėšų, tai mūsų jau nebebus.” Pasirašo grupė pensininkų. Pranešėja jau pasakė, kad išlyginta bus po 2-3 metų. Mes iš buvusios Vyriausybės ir Seimo gavom pavyzdį, kokių įstatymų negalima priimti. Tai pavyzdys įstatymo, skirto žmonių supriešinimui. Jei visiems sulyginsi, tai bus nepatenkinti tie, kuriems sumažės jau gaunama pensija. Jei pensijų nemažinsi jau gaunantiems, o pagal turimą pinigų kiekį mokėsim mažesnes pensijas tiems, kurie iki šiol negavo, nepatenkinti lieka būtent šie asmenys. Iš esmės parengti įstatymo pataisymai ir papildymai nėra blogi. Taigi ankstesnio įstatymo skriauda atitaisoma iš dalies: kad ir mažiau, bet geriau gauti negu negauti.

PIRMININKAS. Pone Šalčiau, jūsų laikas baigėsi.

P.ŠALČIUS. Tačiau Vyriausybė turėtų informuoti žmones per masines informacijos priemones, kodėl bus mokamos ne visiems vienodos pensijos ir iki kurio laiko jos numatomos sulyginti.

PIRMININKAS. Jūs, tikiuosi, kalbėjot už?

P.ŠALČIUS. Esu už.

PIRMININKAS. Ar Seimo narys J.Listavičius būtų prieš? Ar jūs būsite prieš? Prašom. Seimo narys J.Listavičius gali kalbėti prieš.

J.LISTAVIČIUS. Aš prieš tikrai nebūsiu, bet noriu pasakyti, kad malonu girdėti kai kurių teisuolių balsus. Tačiau būtų įdomu iš kai kurių išgirsti, kur jie buvo anksčiau, kai buvo priimami įstatymai, kurie suskirstė našles (ir ne tik našles) į geras ir geresnes, kur nukeliavo lėšos, kurios galėjo būti panaudotos būtent šiandien minimoms pensijoms? O jų tikrai tada užtektų visiems ir kur kas didesnių. Tačiau šiandien kažkodėl pamirštas perimamumas, tęstinumas ir ekonominė bazė. Kai šituos žodžius prisiminsim, tada matysim, kad skirstom tai, ką turim, ir sprendžiam taip, kaip galim, ir tai dar matot, su kokiu sudėtingumu, su kokiais įsiskolinimais. Todėl visiškai, sakyčiau, nederėtų čia rodyti savo teisuolio pasipiktinimo, nes tai priklauso būtent nuo perimamumo, tęstinumo ir to palikimo. O šiaip aš pritariu įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kiek apgailestauju, kad nebuvo kalba prieš, o greičiau replika. Seimo narys R.Čiupaila pagal Statutą pasižadėjo tikrai kalbėti prieš.

R.ČIUPAILA. Taip, aš norėčiau kalbėti prieš. Pradžioje labai trumpai pacituočiau aiškinamojo rašto, kurį pasirašė daktarė I.Degutienė, 5 punktą. „Galimi neigiami priimto įstatymo padariniai ir priemonės, kurių reikėtų imtis norint jų išvengti.” „Neigiamų priimto įstatymo padarinių nenumatome.” Tai standartinė frazė. Bet įstatymas nėra standartinis. Aš manau, kad gerbiamieji kolegos Seimo nariai, per rinkimų kampaniją pavažinėję po Lietuvą, ne kartą sulaukė daugelio žmonių nepritarimo šitam įstatymo projektui. Tai yra akivaizdus pavyzdys, kai geros intencijos prasilenkia su rezultatu. Aš manyčiau, kad reikėtų atidėti šio įstatymo rengimą, nepritarti jam po pateikimo ir bandyti rasti būdų, tiek finansinių, tiek ir teisinių, kurie padėtų išspręsti visiems tinkamu būdu šitą labai labai opią problemą, o nebandyti dar kartą skaidyti to, kas jau pakankamai negerai suskaidyta.

PIRMININKAS. Neabejoju, kolegos, kad dabar visi pasirengę balsuoti dėl to, ką darysim toliau. Atsižvelgsiu į šituos motyvus, o dabar, kolegos, registruojamės. Registracija pradėta. Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašyčiau pasirengti ir savo balsais nuspręsti, ką toliau daryti. Ar pradedame svarstymo procedūrą ir ar pritariam po pateikimo, ar ne? Taigi kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymui būtų pritarta po pateikimo ir būtų pradėta jo svarstymo procedūra? Kas už – tas už, kas prieš – tas prieš. Balsavimas pradėtas. Prašom.

Balsavo 45 Seimo nariai. Už – 44, nė vienas nebalsavo prieš, vienas susilaikė. Taigi šiam įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-323, pritarta po pateikimo ir bus pradėta jo svarstymo procedūra.

 Aš dabar nematau pranešėjos. Kokį pagrindinį komitetą turėtume pasirinkti? Turbūt Socialinių reikalų ir darbo komitetą. O Biudžeto ir finansų komiteto taip pat reikėtų kaip papildomo komiteto. Būtų galima. Taigi Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Dėkoju. Repliką po balsavimo Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad dabar galiojantis įstatymas neskirstė našlių iki 1995 m. ir po 1995 m. Suskirstė tik turimos lėšos. Aš visiškai sutinku, kad ir dabar diferencijuojamos tos našlių pensijos tik dėl to, kad trūksta lėšų.

PIRMININKAS. Požiūrių gali būti įvairių. Vienas požiūris jau eina į praeitį. Atleiskit, mielieji kolegos, mes pradedame priešpaskutinį rimtą šios popietės posėdžio klausimą 2-7. (Balsai salėje) Seimo narys J.Beinortas, koalicijos partneris, „po blatu”.

J.BEINORTAS. Aš atsisakau „po blatu”. Aš prašau replikos teisės normaliai per svarstymo procedūrą.

PIRMININKAS. Prašom.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad persimėtymas akmenukais iš kairės į dešinę ir atvirkščiai šito įstatymo svarstymui ir mums nenaudingas. Jeigu iš tikrųjų pranešėja pasakė, kad yra numatomi kiti pensijų įstatymų peržiūrėjimai, o šitas įsigaliojimas, kaip Vyriausybė prašo, numatomas liepos 1 d., tai aš manau, kad reikia prašyti arba protokoliškai pavesti Vyriausybei dar šį mėnesį pateikti visus kitus numatomus dabar egzistuojančių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų pensijų, ištarnauto laiko karių ir kitų pareigūnų pensijų, taip pat mokslininkų pensijų laikinojo įstatymo peržiūrėjimą, kad būtų galima tada iš tikrųjų kalbėti apie subalansuotumą, būtų galima kalbėti, iš kur galima paimti lėšų ir kam jos apskritai priklauso. Gražbyliauti atimant iš vienų pensininkų ir duodant kitiems nėra didelis menas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Net neabejoju, kad Socialinių reikalų ir darbo ministerija, užsimojusi plačiai pertvarkyti Lietuvos socialinę politiką, atsižvelgs į šitas pataisas ir elgsis pagal jūsų siūlymus.

Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmenų dokumentuose nuostatų patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-259 (pateikimas)

Dabar tikrai 2-7 klausimas – Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmenų dokumentuose nuostatų patvirtinimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-259. Aš kviečiu pateikėją – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką profesorių A.Rosiną į tribūną. Pateikimas.

A.ROSINAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Čia teikiamas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose nuostatų patvirtinimo. Patys nuostatai, jų projektas. Vardų ir pavardžių rašymas asmens dokumentuose nebuvo pakankamai sunormintas, nebuvo apibrėžtas vardų ir pavardžių rašymas kituose dokumentuose. Vardų ir pavardžių keitimas, asmenvardžių formų klaidų ištaisymas.

Šitie nuostatai susideda iš penkių skyrių. Pirmasis yra bendrieji asmenvardžių vartojimo ir rašymo principai.

Antrasis – vardų ir pavardžių rašymas Lietuvos Respublikos piliečio pase, var-dų ir pavardžių rašymas kituose dokumentuose.

Ketvirtasis – su kitų valstybių pilietybe susijusių asmens vardų ir pavardžių rašymas. Ir paskutinis – vardų ir pavardžių keitimas, asmenvardžių formų ir klaidų ištaisymas.

Prie šitų nuostatų eita ilgai. Jų būtinybę iškėlė pats gyvenimas, dėl to, kad Kalbos komisija beveik kasdien susiduria, visai neseniai susidurdavo beveik kas valandą su tokiais neaiškiais dalykais, su nesunormintais dalykais, kaip pavardžių rašymas įvairiuose dokumentuose. Buvo derinti tie mūsų nuostatai, kartu dirbta su Vidaus reikalų ministerija, su metrikacijos institucijomis ir t.t. Žodžiu, tas dokumentas dabar yra toks sisteminis mūsų pavardžių ir vardų norminimo dokumentas. Jis kartu yra, sakyčiau, labai demokratiškas dokumentas, nes jame yra leidžiama žmonėms pasirinkti, kokią pavardę – ar sulietuvintą, sugramatintą, ar nesugramatintą – jis galėtų vartoti savo kuriame nors svarbiame dokumente – pase ar kituose dokumentuose. Taip pat yra numatytas ir vardų bei pavardžių keitimas, taip pat asmenvardžių formų ir klaidų ištaisymas. Iki šiol tie dalykai nebuvo reglamentuoti, ir elgdavosi kiekviena institucija beveik pagal savo norą arba pagal savo išmanymą. Kreipėsi daugybė žmonių į Kalbos komisiją, kaip daryti tokiu ar kitu atveju. Sakysim, įrašyta, matyt, ten yra rašęs koks nors ne lietuvis kokį nors jo dokumentą, vietoj lietuviškos „ū” parašyta rusiškai, ir staiga pasikeičia pavardė – nebuvo jokia procedūra numatyta, kaip pakeisti, kaip ištaisyti tą klaidą. Dabar šiuose nuostatuose visa tai yra numatyta. Šiems nuostatams pritarė pirmiausia Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, taip pat Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas. Žinoma, visų pirma tie nuostatai buvo apsvarstyti, rimtai apsvarstyti Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. Gauta yra ir pastabų, bet tos pastabos yra visiškai, mano supratimu, tokios menkos ir nereikšmingos, kurias galima… Tuos trūkumus, kurie čia pastebėti, galima ištaisyti tiesiog redaguojant.

Jeigu būtų klausimų, prašyčiau klausti, o jeigu šiaip, tai aš prašyčiau pritarti, kad būtų patvirtintas šitas…

PIRMININKAS. Pone profesoriau, jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis – Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, iki kada numatoma įgyvendinti Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose nuostatus ir kiek tai kainuos? Ačiū.

A.ROSINAS. Mes skaičiuoti neskaičiavome, kiek tai kainuos, tai turėtų skaičiuoti ekonomistai, bet man atrodo, kad nieko nekainuos.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis kolega Rosinai, žinot, būdamas pats lituanistas, aš, tikrai pasakyčiau, rimtai ir ilgai su jumis kartu svarsčiau Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitete ir mes pritarėme jūsų teikiamoms nuostatoms. Aš manau, kad būtų labai naudinga dar per kitą mūsų susitikimą čia, Seimo salėje, jums turėti dar vieną kitą pavyzdį iš Europos, kur tokias nuostatas remia. Aš tokių pavyzdžių žinau, ir jūs žinot. Aš manau, kad jeigu galėtų būti vienų ar kitų oponentų, kurie galėtų oponuoti, nors aš abejočiau, kad kas nors galėtų oponuoti, mes galėtume pasakyti, kad vienoje ar kitoje šalyje tokie dalykai iš tikrųjų egzistuoja, aš žinau, kad tokie dalykai egzistuoja, ir aš remiu jūsų teikimą. Dėkui.

A.ROSINAS. Mes irgi rėmėmės Europos valstybių praktika – kaip daroma Vokietijoje, kaip daroma Anglijoje, kaip daroma Danijoje, Šveicarijoje ir kitose valstybėse. Čia nėra nusižengta kokiai nors normai.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Cinauskas. Prašom klaust.

V.A.CINAUSKAS. Visiškai pritariu šio įstatymo projektui, labai gaila, kad jis šiek tiek pavėluotai yra priimamas. Nebūtų reikėję keleto metų, ypač žmonėms, grįžtantiems iš Sibiro, kurių būna pavardės iškraipytos, vardai. Tekdavo apeiti daug valdininkų, kad pavyktų kažką padaryti. Buvo pavardės surusintos. Dabar duoda galimybę padaryti taip, kad jos tikrai būtų lietuviškos. Gaila, kad į šio įstatymo projektą negalima dar buvo įdėti ir kitų dalykų – būtent dėl iškraipytų datų ir mėnesių. Bet aš manau, kada nors tai bus irgi priimta, palengvins žmonių sugrįžimą į „lietuviškus rėmus”.

A.ROSINAS. Šitas projektas jau parengtas prieš metus, ir mes pirmiausia siūlėm Vyriausybei jį patvirtinti, bet mums nepasisekė, todėl kreipėmės į Seimą.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, ar įstatymas, jeigu jis bus toks priimtas, nesikirs kuria nors savo dalimi su galiojančia Lietuvos – Lenkijos sutartimi, ar čia nėra kokių prieštaravimų ir keblumų? Matyt, šitoje srityje gali būti kai kurių priekaištų. Jeigu tai numatyta, būtų malonu žinoti.

A.ROSINAS. Lenkijos sutartis, kiek man žinoma, nėra dėl pavardžių rašymo. (Triukšmas salėje) Yra kitas dalykas… reikia skirti rašybą ir rašymą. Rašyba, mūsų supratimu, negali būti jokių sutarčių objektas. Rašymas yra kitas dalykas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus. Profesoriau, jau jūsų klausia.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad jūs čia nedarot išimčių kokiai nors kitai valstybei – ar Lenkija būtų, ar kas nors – yra vienoda tvarka, taip? Bet jūsų projekte yra pastabų. Čia gal reiktų kaip pavyzdžius ar kaip nors… Kažkaip neįprasta matyti projekte, įstatymų projektuose pastabas. Arba jos atskirai, arba čia kaip pavyzdžiai. Prašom paaiškinti.

A.ROSINAS. Mes rengėm jį ne kaip įstatymą, o kaip nuostatus, o nuostatuose, šiaip ar taip, pastabų gali būti. Bet jeigu bus nutarta, kad jų nereikia, galima jas ir panaikinti.

PIRMININKAS. Dėkoju, profesoriau, visi klausimai jums baigti. Mes patys dabar turim apsispręsti, ar pritariam po pateikimo. Bendru sutarimu pritariam, be jokių diskusijų pritariam. Taigi Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmenų dokumentuose nuostatų patvirtinimo įstatymo projektui pritarta po pateikimo ir bus pradėta jo svarstymo procedūra. Tikriausiai pagrindinis ir vienintelis komitetas galėtų būti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jeigu būtų labai norinčių, prašom. Tada tikriausiai Užsienio reikalų komitetas. Taigi papildomas komitetas bendruoju sutarimu – Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas, nes jis yra vienas iš šito įstatymo rengėjų. Dėkoju.

Dėkoju, kolegos. Dabar liko pats svarbiausias mūsų pavakario klausimas – Seimo narių pareiškimai. Kur Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius? Taigi tribūnoje Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius. Niekas jo neužmiršo, niekas neužmiršta, niekas nepamiršta. Ketvirtadienio darbotvarkė.

1997 m. kovo 27 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Ketvirtadienio darbotvarkė jums buvo išdalyta, ji aptarta Seniūnų sueigoje. Naujienų yra tiek, kiek mes šiandien kai kurių dalykų neišsprendėm ir perkėlėm į ketvirtadienį. Tai ir Alkoholio kontrolės įstatymo svarstymo pabaiga, ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo pataisos, dėl kurių, kiek aš jau žinau, yra suderinta Vyriausybės, pataisų autorių ir komitetų vadovų bendra pozicija. Ketvirtadienį, aš tikiuosi, mums pavyks tą nedidelį straipsnį priimti. Dabar yra numatyta, kaip jūs matot, rezervinis klausimas – generalinio prokuroro paskyrimas… nutarimas dėl generalinio prokuroro paskyrimo. Jeigu komitetas rytoj priims sprendimą, kad teikia kandidatūrą Seimui, tai tada, aišku, iš rezervinių klausimų šis darbotvarkės klausimas bus perkeltas į pagrindinę darbotvarkę. Mes galvojam, kad tai galėtų būti posėdžio pradžioje – 10 val. Mes šnekėjom Seniūnų sueigoje, kad tai turėtų būti 10 val., bet čia tai nepažymėta. Taip pat aš noriu pastebėti, kad mes šiandien sutarėm, kad svarstome skubos tvarka ir 1-2 darbotvarkės klausimą, taigi bus ir šio darbotvarkės klausimo svarstymas ir priėmimas. Taip pat, jeigu aš gerai prisimenu, šiandien mes svarstėm ir ministro siūlymu skubos tvarka nutarėm svarstyti ir Deklaravimo įstatymo tą pataisą. Tai irgi turės būti įrašyta. Todėl aš manau, kad būtų turbūt racionaliausia išbraukti iš darbotvarkės 1-5 klausimą – Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo ir t.t. veiksmais, atlyginimo įstatymo projektą, nes komitetas dar jo, kiek aš žinau, nėra apsvarstęs iki galo. Aš siūlau jį išbraukti, nes kitaip mums neužteks darbo laiko.

PIRMININKAS. Tiek buvo supažindinimo su darbotvarke. Dabar Seimo narys J.Listavičius – vienintelis klausėjas.

J.LISTAVIČIUS. Jau čia pateikėjas beveik ir pasakė dėl 320, būtent dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymo 3 ir 122 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Ir 1-2 turėtų būti svarstymas ir priėmimas, tada būtent šito 320 svarstymas ir priėmimas. Ar nebuvo kalbama, kad ir 1-3 – Lietuvos Respublikos valstybinio komercinio banko ir Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo įstatymo projektas, ar ir šito neprašė?

A.KUBILIUS. Kaip jūsų komitetas nutars, taip ir darysim.

PIRMININKAS. Ar dar norėtų kas kalbėti? Dėkoju, pranešėjau. Ar kas norėtų diskutuoti dėl ketvirtadienio darbotvarkės? Nematau. Gal patvirtinam senąją tradiciją ir pasitvirtinam bendruoju sutarimu? Dėkoju. Jau dabar tikrai paskutinis rimtas darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Pareiškėjų yra trys. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Sysą.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Mes prieš kelias savaites svarstėme „Lietuvos telekomo”, Lietuvos radijo ir televizijos centro privatizavimo klausimus, tiksliau dėl šitų objektų išbraukimo iš neprivatizuojamų objektų sąrašo. Kiek aš žinau, tiek į Seimo Pirmininką, tiek į Ministrą Pirmininką, tiek į Prezidentą ir į mūsų profesinių sąjungų susivienijimą kreipėsi šitų organizacijų darbuotojai, tad leiskit perskaityti Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo pareiškimą.

„Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimas pritaria valstybinių įmonių „Lietuvos telekomas” ir Lietuvos radijo ir televizijos centras darbuotojams, pasisakantiems prieš skubotą šių objektų privatizavimą. Daugelis užsienio šalių šiam procesui ruošėsi dešimtmečius, kruopščiai skaičiavo, ką privatizavimas duos valstybei, pačioms telekomunikacijoms ir žmonėms. Tačiau dar ir dabar nemaža dalis šalių (Prancūzija, Vokietija) neskuba iš savo rankų išleisti telekomunikacijų, techninių radijo ir televizijos priemonių.

Šiandien jau aiškios kaimyninių šalių (Latvijos ir Estijos) telekomunikacijų privatizavimo pasekmės: pabrango ir toliau brangsta telefono abonentinis mokestis, ryšių statybos objektuose nenaudojamos tėvynėje gamintos medžiagos, menkai plėtojami ryšiai kaime. Akivaizdu, kad vėl sudaroma kai kam galimybė susikrauti turtą privatizuojant pelningas strategines valstybės įmones.

„Lietuvos telekomas” ir Lietuvos radijo ir televizijos centras dirba pelningai, sėkmingai diegia pažangią techniką, gauna kreditus. Dešimtys tūkstančių ne tik šių, bet ir kitų Lietuvos įmonių darbuotojų, gaminančių ryšių produkciją, turi darbą.

Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimas pasisako prieš valstybinių įmonių „Lietuvos telekomas” ir Lietuvos radijo ir televizijos centras išbraukimą iš neprivatizuojamų objektų sąrašo.” Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kalbės LDDP frakcijos vardu Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, man malonu, kad mūsų pareiškimas savo turiniu susisieja su profsąjungų balsu.

Kodėl Lietuvoje negerbiami įstatymai?

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. vasario 11 d. nutarimu Nr.109 įtraukė į pri-vatizuojamų įmonių sąrašą valstybės įmonę Lietuvos radijo ir televizijos centras.

Bendrųjų valstybės interesų požiūriu toks nutarimas kelia rimtų abejonių dviem aspektais.

Pirmasis aspektas – ekonominis. Be abejo, privatizavimas yra gana spartus kelias sukaupti lėšų įmonėms rekonstruoti, jų techninei bazei atnaujinti ir plėtoti. Bet privatizavimas įmonių, kurios tam tikroje šakoje užima monopolinę padėtį ir kurios tiesiogiai reikalingos pačios valstybės veiklai, lengvai gali įgauti ir neigiamų padarinių. Privačių paslaugų kainos, kurias turės iš biudžeto mokėti pati valstybė, gali lengvai nubraukti turėtus privatizavimo privalumus. Tad klausimas, ar Lietuvos radijo ir televizijos centro privatizavimą reikia skubinti gerai neišanalizavus jo tolesnių padarinių, yra tikrai aktualus.

Antrasis aspektas – teisinis. Kaip žinome, Lietuvos radijo ir televizijos centras Seimo priimtu įstatymu yra įtrauktas į valstybės įmonių, neprivatizuojamų iki 2000 m., sąrašą. Šio įstatymo galiojimo terminas apibrėžtas pačiame jo pavadinime. Taigi jis yra laikinas, pereinamojo laikotarpio įstatymas. Natūralu, kad įmonės, patekusios į šį sąrašą, atitinkamai planuoja savo veiklą šiuo laikotarpiu, vertina savo galimybes ir perspektyvą. Tas pat pasakytina ir apie tose įmonėse dirbančius žmones. Todėl manipuliavimas tokiais įstatymais, nesant būtiniausio reikalo, o esant tikrai labai abejotinam reikalui, kaip yra šiuo atveju, – toks manipuliavimas, manytume, valstybei yra žalingas. Visi Lietuvoje skundžiasi, kad nesilaikoma įstatymų. Bet ar bus jų laikomasi, jeigu pati aukščiausioji valdžia savo veiksmais formuoja tokį požiūrį į juos?

Pagaliau šis atvejis rodo, į kokią apgailėtiną situaciją pakliūna Lietuvos Respublikos Seimas. Seimas, užuot gynęs įstatymus, kaip valstybės stabilumo garantą, ir ugdęs pagarbą jiems, įveliamas į nesibaigiančius sporadiškus įstatymų kaitaliojimus pagal mažai kam suprantamas vykdomosios valdžios kuluaruose gimusias iniciatyvas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutinė pareiškėja – Seimo narė R.Rutkelytė. Prašom.

R.RUTKELYTĖ. Labas vakaras! Gerbiamieji, tikiuosi, kad ir paskutinį pareiškimą išgirsit.

Tiesa, kad Lietuvos piliečių gyvenimo lygis, pensijos, mokytojų atlyginimai ir darbo vietos priklauso nuo verslo mokamų mokesčių. Tai jau seniai tapo mokykline tiesa. Tačiau represijos toli gražu ne vienintelis būdas biudžeto įplaukoms didinti. Politikų ir verslo atstovų savitarpio supratimas, sąlygos verslui vystytis – neišnaudota galimybė siekti to paties tikslo, tai yra papildyti biudžetą.

Norime mes ar nenorime prisipažinti, Seimas šiandien vis dar yra valstybės institucijų atstovas ir gynėjas.

Daugelyje civilizuotų šalių Seimo nariai kur kas labiau yra prieinami ir atsakingi piliečiams ir verslo atstovams negu vykdomosios valdžios atstovai, ypač politikos formavimo srities. Sakykim, JAV Senate ir Atstovų Rūmuose veikia smulkaus ir vidutinio verslo komitetai, kurių tikslas – ginti verslo interesus.

Lietuvoje „prieinamumo” problemos aktualios ne tik smulkiam ir vidutiniam verslui, bet kartais ir užsienio investuotojams.

Verslininkas blaškosi nuo vieno valstybės tarnautojo prie kito, ieškodamas savo interesų „garbingo gynėjo” ir vis dėlto dažnai jo nerasdamas. Šiuo atveju aš būčiau gyva liudininkė tokios situacijos, nes pati šešerius metus buvau užsiėmusi verslu.

Tie, be kurių mūsų valstybė negali egzistuoti, savo atstovų Seime neturi, nors kai kuriems kitiems reikalams yra sukurtos net kelios komisijos.

Efektyviai tarnauti kiekvienam piliečiui, aš turiu omenyje tuos vargingiausius sluoksnius, Lietuvos Seimas pajėgs tik tada, kai verslui padės aktyvi jėga šiapus Seimo sienų. Ne bendri lozungai už verslą, bet kiekvienas konkretus, kad ir labai mažas žingsnis, lengvinantis sąlygas verslui, artins prie bendro tikslo – visų gerovės.

Šiuo tikslu Seime įkuriama parlamentinė grupė verslui remti. Noriu perskaityti šios grupės tikslus ir uždavinius.

Pagrindinis tikslas yra sukurti bendradarbiavimo ir visiško „prieinamumo” atmosferą tarp Lietuvos Seimo ir verslo Lietuvoje ar verslo atstovų Lietuvoje; remti ir skatinti įstatymų, palankių Lietuvos verslui kurtis bei plėtotis, kūrimą, teikti jų projektus Seimui; stiprinti demokratiją ir laisvąją rinką Lietuvoje.

Jeigu reikėtų pasakyti konkrečius uždavinius, tokius smulkesnius etapus į tą tikslą, pasakyčiau, kad uždaviniai būtų tokie: atstovauti verslo bei laisvosios rinkos institucijų interesams Seime; šalinti Lietuvos Seimo ir verslo Lietuvoje bendradarbiavimo barjerus; mažinti biurokratines kliūtis verslui egzistuoti ir plėtotis; daryti įtaką Lietuvos Respublikos Vyriausybei kuriant modernią ir efektyvią valdymo sistemą, skatinančią verslą; propaguoti laisvosios rinkos principus Seime; galų gale gerinant klimatą verslui, pritraukti naujas tiek savas, tiek užsienio investicijas.

Norinčius tapti šitos grupės nariais aš kviečiu kreiptis į III rūmų 306 kabinetą arba tiesiai į mane, galima skambinti telefonu 61 52 60. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Prašom pareiškimo tekstą, mieloji kolege, ir laisvoji rinka pradės veikti Seime. Ačiū.

Kolegos, kad ir kaip būtų gaila, reikia pasakyti, kad šios dienos popietinis posėdis yra baigtas.