Trečiasis (keturiasdešimt ketvirtasis) posėdis
1997 m. kovo 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS
PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame kovo 13-osios, ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį. Dar sykį labas rytas visiems. Tai, vadinkim taip, mūsų pirmasis normalios pavasario sesijos normalus posėdis. Darbų numatyta visai dienai, bet mes tikimės, kad pavyks dirbti racionaliai ir nebaigsime vidurnaktį. Iš karto turiu pasakyti vieną gal ir nelabai džiugią naujieną, kad kitą savaitę žadam nedirbti čia, posėdžių salėje, užtai dirbsime iš karto po rinkimų. Pagal mūsų spalvotą grafiką yra šiek tiek sukeista darbų tvarka, bet Seniūnų sueigoje susitarėme dėl tokio darbų varianto.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos” projektas Nr.P-308(3) (priėmimas)
Taigi posėdį pradedame. Darbotvarkė yra patvirtinta ir Seimo posėdyje pirmadienį, ir Seniūnų sueigoje dar sykį aptarta. Kokių nors ypatingų pakeitimų nėra, todėl pradedame posėdį nuo pirmojo darbotvarkės klausimo – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo antrosios (pavasario) sesijos darbų programos” projekto. Registracijos Nr.308(3). Priėmimo stadija, pranešėjas aš pats, todėl toliau pirmininkaus A.Vidžiūnas.
PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Prašom, pranešėjau. Pradedame priėmimą. Tribūnoje A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes pabandėm kartu su posėdžių sekretoriatu dar sykį įdėmiai peržiūrėti visus pasiūlymus, tiek komitetų, tiek frakcijų, tiek išsakytus pirmadienį Seimo posėdyje. Dar sykį peržiūrėjome pirmadienio posėdžio stenogramą. Turiu pasakyti, kad šiandieną padaryti pakeitimai yra tikrai minimalūs. Faktiškai į visus pasiūlymus yra atsižvelgta, ir aš turiu nuraminti ir poną E.Zingerį (tiesa, jo nėra salėje), kuris pergyveno, kad jo komiteto pasiūlymai nėra įtraukti. Jie buvo įtraukti ir jie lieka įtraukti.
Pagrindiniai pakeitimai jūsų išdalytoje programoje yra pajuodinti. Įtrauktas Nacionalinio saugumo komiteto siūlymu Paslapčių ir jų apsaugos įstatymas. Man atrodo, kad jis tikrai yra reikalingas, ypač tai paaiškėjo pastarosiomis dienomis. Taip pat įtrauktas Nepaprastosios padėties įstatymo projektas, mes tikimės, kad komitetas jį parengs. V.Andriukaičio siūlymu įtrauktas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Sveikatos reikalų komiteto siūlymu įtrauktas Vaistinių įstatymas, ir pono A.Stasiškio siūlymu, jam priminus, įtrauktas Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas (mes tikimės, kad Vyriausybė tokį parengs). Taip pat papildomai įrašytas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių reikalų komisijos darbo nuostatų patvirtinimo”. Tai yra toje paskutinėje dalyje. Tai yra įstatymų projektai, apie kuriuos žinom tiktai bendrą idėją ir tai, kad jie yra rengiami. O į pirmąją dalį yra įtraukta dar viena Seimo statuto pataisa, įregistruota pono M.Laurinkaus (registracijos Nr.P-305), dėl Statuto pakeitimo ir papildymo. Aš noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į šitą papildymą ir pasiūlyti artimiausiu metu frakcijoms jį apsvarstyti, nes tai susiję su naujų institucijų Seime kūrimu, naujo komiteto (aš jau nebeprisimenu, kaip jis vadinasi tiksliai) kūrimu. Taip pat įtraukta rezoliucija dėl paramos Čečėnijai.
Tiek esminių pakeitimų. Aš siūlau Seimo nariams pritarti šiai programai, o kartu pritarti ir nutarimui, kuriuo ši programa tvirtinama, todėl aš siūlau balsuoti galbūt atskiromis dalimis. Gal Seimo nariai turi kokį nors konkretų siūlymą įtraukti vieną ar kitą nutarimą. Aš turiu pasakyti, kad mes darėm tam tikrą atranką, ir ne visi siūlymai yra įrašyti, ir būtų turbūt nenatūralu ir keista, jeigu mes įrašytume į darbų programą visus siūlymus. Mes bandom realiai planuoti, ką mes galime padaryti, taip pat turime tam tikrų nuostatų dėl vienų ar kitų nutarimų, su kurių projektais mes nesutinkame ir galvojam, kad jų darbų programoje nereikia svarstyti. Vienas iš tokių projektų, aš turiu tai pripažinti, yra Jungtinės frakcijos siūlymas steigti Ukmergės apskritį. Nors savo gretose mes turime ir buvusį Ukmergės merą, tačiau manome, kad tai ne tas kelias, kuriuo einant turėtų būti steigiamos apskritys. Yra įvairių idėjų dėl apskričių steigimo, berods Švenčionių apskrities klausimas visą laiką yra keliamas. Tas idėjas mes žinome, bet pirmiausia reikia įtikinti Vyriausybę ir elgtis pagal įstatymo nustatytą tvarką, o ne siūlyti Seimui svarstyti tokias rezoliucijas ar tokius nutarimus. Tiek mano minčių.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, tik aš dar kartą primygtinai prašyčiau tylos. Vyrai iš centro, prašyčiau sėsti į savo vietas, mat mes planuojam savo ateitį. Ponas V.Čepas, matyt, svarsto sprogdinimo dalykus ir nelabai ką girdi.
Taigi, mielieji kolegos, mums reikėtų eiti tokiu keliu. Tikriausiai pirmiausia reikėtų patvirtinti pridedamų sesijos darbų programos pirmąją dalį, po to – antrąją dalį. Aš prašyčiau kalbėti dėl pirmosios dalies. Dėl pirmosios dalies – A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Iš tikrųjų aš dėl tokios aktualijos. Vakar į mūsų komitetą buvo atvykusi visa rektorių konferencija su savo pageidavimais. Vienas dalykas jiems ypač rūpi, t.y. bendrabučių likimas. Dar praeitoje sesijoje mūsų komitetas buvo padaręs labai trumpą pataisėlę ir įrašęs į įstatymą vieną žodį. Ta pataisa buvo įregistruota: kad išliktų, nebūtų privatizuoti aukštųjų mokyklų bendrabučiai. Tas dokumentas įregistruotas, ir jie labai prašė kuo greičiau įtraukti į darbotvarkę tą dalyką. Tai tikrai daug laiko neužims, ir aš to norėčiau paprašyti komiteto vardu. Ačiū.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nematau čia kokio nors prieštaravimo. Mes į darbų programą ir darbotvarkes galėsim įtraukti ir papildomus klausimus, ir kai komitetas bus pasiruošęs, ir kai bus suderinta su Vyriausybe bendra pozicija, mes, be abejo, įtrauksim, o dabar taip iš klausos rašyt… (Balsas salėje) Principinis? Visada prašom.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tiems smulkmeniškiems siūlymams jau buvo pakankamai laiko pateikti. Aš manau, kad būtų sunku dabar iš klausos greitai mums įtraukti į projektus.
A.KUBILIUS. Jeigu galima, procedūriškai aš siūlau svarstyti tik tuos pasiūlymus, kurie buvo pateikti nustatyta tvarka raštu, frakcijų arba komitetų siūlymus ir kurie, frakcijų ar komitetų atstovų manymu, nėra įtraukti į darbų programą. O dabar papildomai iš klausos siūlydami dar ką nors mes niekur nenueisim.
PIRMININKAS. Aš manau, kad R.Smetona turėtų teisę kalbėti kaip siūlytojas, kaip įstatymo iniciatorius.
R.SMETONA. Tikrai taip, kadangi viskas buvo pateikta tvarkingai ir laiku. Gerbiamasis pirmasis pavaduotojau, jūsų argumentas, kodėl neįtrauktas tas nutarimas dėl Ukmergės apskrities steigimo, tikrai neįtikinantis ir nepagrįstas dėl to, kad jūs kalbate, jog Seimas neturi teisės steigti, o Vyriausybė. Labai didelė tiesa, bet dar didesnė tiesa, kad aš ir siūlau Seimo nutarimą dėl pasiūlymo Vyriausybei išnagrinėti Ukmergės apskrities įsteigimą. Mandagiau jau sunku pasiūlyti. Taigi aš siūlau, kad Seimas siūlytų Vyriausybei apsvarstyti šitą problemą. Jie gali svarstyti pusę metų, jie gali steigti darbo grupę, jie gali nagrinėti klausimus ir pan. Seimas tikrai turi teisę siūlyti Vyriausybei labai mandagiai tą svarstyti, todėl aš prašau įtraukti į darbotvarkę šitą klausimą.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nenoriu diskutuoti, aš siūlau apsispręsti balsuojant, kadangi siūlymas buvo pateiktas teisingai ir Statuto nustatyta tvarka. Tačiau manęs neįtikina pono R.Smetonos argumentas, kadangi Vyriausybė, konkrečiai Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija rengia planus, susijusius su valdymo reformos tolesniu įgyvendinimu, ir bus svarstoma ir apie valsčių kūrimą, ir, jeigu tikrai jūsų argumentai bus įtikinami, ir apie atskirų naujų apskričių steigimą. Šiuo atveju koks nors Seimo bandymas daryti įtaką Vyriausybei tokiu būdu steigti vieną ar kitą apskritį manęs tikrai neįtikina. Aš siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi mums reikėtų dabar apsispręsti kalbėti dėl motyvų. Vienas – už, vienas – prieš dėl pono R.Smetonos siūlymo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Ukmergės apskrities steigimo”. Pasižymėjęs Seimo narys J.Listavičius. Prašom dėl motyvų – įtraukti ar ne?
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia jau gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas aiškiai išsakė tą mintį, ir šiuo atveju aš kviečiu nepritarti šitam siūlymui. Bus nustatyta tvarka, bus keičiami, kaip minėjo, ar formuojami valsčiai ir apskritys, ir šiuo atveju iš viso komplekso ištraukti vieną klausimą tikrai nėra pagrindo.
Aš pritariu visai pirmajai daliai ir kviečiu už ją balsuoti be pakeitimų. O prireikus mes, kaip anais metais darėm, pakeisim, jeigu bus tokia būtinybė. O dabar galima pritarti visai pirmajai daliai be papildymų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia buvo kalba prieš pono R.Smetonos siūlymą. Ar V.Bogušis pritartų? Prieš. Ar pritartų ponas A.Salamakinas? Jis galėtų kalbėti tiktai už R.Smetonos siūlymą. Jis taip pat nenorėtų kalbėti. Mielieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija pradėta.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Taigi, mielieji kolegos, prašyčiau būti atidiems. Mes dabar turim apsispręsti, ar įtrauksime į pavasario sesijos darbų programą Jungtinės frakcijos siūlymą priimti Seimo nutarimą „Dėl Ukmergės apskrities steigimo”. Prašyčiau pasirengti balsuoti. Pritariantys pono R.Smetonos siūlymui spaus mygtuką „už”, pritariantys pono A.Kubiliaus pagrindiniam projektui spaus mygtuką „prieš”. Atviras balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.
Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 11, prieš – 54, susilaikė 14. Taigi Jungtinės frakcijos nutarimas „Dėl Ukmergės apskrities steigimo” į pavasario sesijos darbų programą nėra įtraukiamas, bet, matyt, šitas klausimas, šita problema nebus pamiršta ir apie tai bus šnekama kitais lygiais ir plačiai.
Ačiū. Daugiau siūlymų dėl pirmosios dalies ar turime, pone pranešėjau?
A.KUBILIUS. Aš daugiau siūlymų nežinau, jeigu dabar kas nors dar pakartotų kokį nors savo siūlymą, į kurį mes nesam atsižvelgę, tai aš galvoju, kad mes galėtume tai aptarti, bet gal viskas yra aptarta.
PIRMININKAS. Dar norėtų savo siūlymą priminti R.Smetona. Dar vieną.
R.SMETONA. Jungtinė frakcija siūlė priimti Seimo nutarimą „Dėl Čečėnijos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo”. Pateiktas ir įtrauktas, kaip ir pranešėjas sakė, pono A.Vidžiūno rezoliucijos projektas dėl pagalbos Čečėnijai. Manau, kad tai visiškai ne tas pat. Kalbėti šiuo metu apie vaikučių globą, Seimui priimti rezoliuciją, man atrodo, kad jau nebereikia, reikia ko kito – reikia kalbėti apie valstybės pripažinimą. Todėl siūlau įtraukti į darbotvarkę šito nutarimo projektą.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad rezoliucijos „Dėl paramos Čečėnijai” tekstas gali keistis tokia linkme, dėl kokios mes sutarsime, svarstydami tą tekstą, ir tai priklausys nuo mūsų pačių. Aš nemanau, kad mums reikėtų svarstyti dabar, ar įtraukti tokį klausimą kaip nutarimą dėl Čečėnijos pripažinimo. Aš manau, jeigu mes nesusitarę ir neradę bendro sprendimo šiandien nubalsuosime prieš tokio nutarimo įtraukimą į programą, tai bus tiesiog pakenkta pačiam Čečėnijos reikalui. Šiuo atveju aš siūlau nedaryti diskusijos tuo klausimu. O pavadinimas „Dėl paramos Čečėnijai” yra pakankamai platus, ir tai, kokį mes pasieksim politinį susitarimą svarstydami tokią rezoliuciją, ir bus mūsų valia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Man dabar sunku ką nors spręsti. Ponas R.Smetona lyg ir neprieštarautų, kad šita rezoliucija būtų, o dėl turinio, dėl esmės mes galėtume plačiau šnekėtis. Pone Smetona, ar jūs manot, kad mums reikėtų dėl to diskutuoti? R.Smetona.
R.SMETONA. Aš manau, kad galėtų plane būti dviejų dokumentų projektai: ir rezoliucijos, ir nutarimo projektas, ir tada iš tikrųjų tarsimės, o tartis, kaip ponas J.Kubilius sakė, laiko buvo pakankamai. Jeigu buvo kokių nors idėjų, tai buvo galima tartis su šio nutarimo teikėjais. Šito nebuvo daroma iki šiandien. Aš siūlau įrašyti į programą abu projektus.
PIRMININKAS. Dabar siūlymas aiškus. Taigi R.Smetonos siūlymas aiškus – įrašyti į sesijos darbų programą ir Jungtinės frakcijos siūlomą nutarimą dėl Čečėnijos pripažinimo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad mes per toli šiuo atveju važiuojam, kalbant tiesiai šviesiai. Gal diplomatai kai ką turėtų pasakyti. Yra turbūt tokia bendra tvarka, kad valstybė turi kreiptis nustatyta tvarka į kitą valstybę, ir buvo, kas prisimena, bendras kreipimasis į pasaulio valstybes, kuris visiškai nereiškia, kad tai yra kreipimasis konkrečiai į valstybę. Todėl šiuo atveju lipant per galvą, aš nežinau, ar būtų iš viso teisinga. Kai Čečėnijoje vyko karas, tai buvo vienas dalykas, o dabar, kai čečėnai derasi su Rusija, nereikėtų, kaip sako, aplenkti įvykių ir reikėtų laukti. Juo labiau kad, kiek aš suprantu, Čečėnija to, matyt, laukia ir žiūri, kaip spręsis reikalai su pačia Rusija. Todėl nesant kreipimosi į Lietuvos Respubliką aš tikrai nematau reikalo skubinti įvykių ir tiesiog įrašyti šį klausimą į darbų programą. Rezoliucija „Dėl paramos Čečėnijai” yra atliktas darbas, ir jeigu tai išsivystytų į kažką tokio, tada būtų galima ir spręsti tą klausimą, o akcentuoti specialiai, aš galvoju, nėra reikalo, todėl nepritariu pateiktam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas gali pritarti?
A.SALAMAKINAS. Taip. Aš pritariu, ir mano argumentas yra labai paprastas. Prisiminkime praeitus metus, kai daugelis savivaldybių arba pačios pripažino Čečėnijos nepriklausomybę, arba kreipėsi į Vyriausybę, kad ji pripažintų. Ta komanda buvo duodama iš viršaus, kad taip būtų daroma. Daugelis merų dabar sėdi šioje salėje, aš manau, jie tikrai balsuos už tai, kad būtų pripažinta nepriklausomybė, ir siūlau įrašyti pono R.Smetonos projektą į darbų programą.
PIRMININKAS. Ir mano užmirštas, pirmasis pasižymėjęs – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš truputį apgailestauju, kad dabar svarstydami klausimą įrašyti ar neįrašyti mes pradedame dėstyti įvairiausius argumentus, kitaip sakant, pradedame svarstyti patį klausimą. Tai nelabai gera praktika. Bet ką darysi, jeigu jau tai pradėjome, aš vieną argumentą irgi pasakysiu. Kai buvo minėta, kad niekas nesikreipė ir nieko tuo klausimu iš Lietuvos neprašė, tai tiesiog sakoma netiesa. Yra Čečėnijos parlamento šių metų vasario 24 d. kreipimasis į Europos Tarybos valstybes ir jų parlamentus. Lietuva taip pat yra Europos Tarybos narė. Taigi yra kreipimasis ir į mus. Ir sakyti, kad tokio kreipimosi nebuvo, ir jį ignoruoti būtų tiesiog nesąžininga. Todėl aš manyčiau, kad reikėtų surašyti abu siūlomus projektus šalia ir tuomet tikrai vyks (nebūtinai vieša, frakcijose arba komisijose) diskusija, koks turi būti tekstas. Juk klausimas yra dėl teksto, o ne dėl turinio esmės, jeigu aš teisingai suprantu.
Tai taip ir darykime. Neignoruokime nė vienos iniciatyvos. Visas jas priimkime, visas išklausykime, visas įvertinkime ir tada priimkime sprendimą. Bet ne todėl, kad kažkas ne tas pateikė arba truputį ne taip parašė, iš karto atmesti, užmiršti ir siūlyti kažką kita. Tokia praktika yra visiškai nereikalinga, nenaudotina, nors vis dėlto ji įsigali. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom pabaigti.
A.KUBILIUS. Aš toliau laikausi tos nuomonės, kad užtenka vieno šio klausimo pavadinimo, o koks bus turinys po tuo pavadinimu, spręsim tada, kai jį priiminėsime. O šiandien aš nematau reikalo įrašyti tris rezoliucijas tuo pačiu klausimu.
PIRMININKAS. Kolegos, registracija pradėta. Mes tuojau apsispręsime, ar įtrauksime papildomai į pavasario darbų programą dar Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą dėl Čečėnijos pripažinimo. Prašom žymėtis. Registracija pradėta. (Balsai salėje) Registravosi 93 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, prašyčiau pasirengti balsuoti. Spaudžiantys mygtuką „už” bus už tai, kad į sesijos darbų programą papildomai dar būtų įtrauktas nutarimas dėl Čečėnijos pripažinimo, spaudžiantys mygtuką „prieš” pritars pagrindiniam siūlymui, kad pavasario darbų programoje liktų tik Lietuvos Respublikos rezoliucija dėl paramos Čečėnijai. Už – už pono R.Smetonos siūlymą, prieš – už pagrindi-nį tekstą. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 22, prieš – 43, susilaikė 18. Dar pono A.Kubiliaus balsas. Taigi į sesijos darbų programą dar vienas nutarimo projektas dėl Čečėnijos pripažinimo neįrašytas, bet aš norėčiau nuraminti šito pasiūlymo autorius, kad tekstas dabar yra tik pagrindinis ir kad mes diskutuosime, kiek mūsų valstybė gali prisiimti įsipareigojimų ir kiek griežtai toje rezoliucijoje gali pareikšti savo poziciją dėl Čečėnijos. Ačiū.
Taigi dėl pirmosios darbų programos dalies nėra jokių pasiūlymų. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, kad pritartume šitai daliai? S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau kalbėti dėl esmės. Aišku, reikia pritarti tai daliai, nors ji nėra tokia, kokios norėtume. Bet, gerbiamieji ir posėdžio pirmininke, ir pranešėjau, aš noriu tik atkreipti jūsų dėmesį, kad įsigali bloga praktika pakeisti klausimus todėl, kad siūlo kas nors ne tas arba suformulavęs truputį ne taip, kaip jūs norėtumėt. Anksčiau, aname Seime (ir Aukščiausiojoje Taryboje taip pat), nesvarbu, kaip tai būdavo formuluota, kiek tuo klausimu būdavo dokumentų, jie būdavo pateikiami kaip alternatyvos arba kaip lygiagretūs projektai. Ir tuomet reikėtų ieškoti bendro sprendimo. Bet atmesti net nekreipiant dėmesio, kad ir anksčiau užregistruota, dažnai nutylėti, kad toks projektas yra, neinformuoti visuomenės, informuoti tik apie naujesnį projektą… Čia aš nekalbu apie konkretų klausimą, aš kalbu apie praktiką. Tokia praktika įsigali ir ji yra žalinga. Aš labai tikėčiausi, kad šitos sesijos metu, jeigu įmanoma, o jei ne, bent jau nuo rudens būtų praktika pakeista. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš supratau, kad čia buvo kalbama už. Ar kas nors norėtų prieštarauti pirmosios dalies planams? Prieštaraujančių nematau. Ar reikėtų balsuoti dėl šitos dalies, ar galėtume sutarti, kad pirmoji programos dalis galėtų būti priimama bendru sutarimu? Aš negirdžiu prieštaravimų. Taigi pirmoji sesijos darbų programos dalis priimta bendru sutarimu.
Dėl antrosios dalies, pone pranešėjau, pasiūlymų būta?
A.KUBILIUS. Antroji dalis yra labai trumpa, ir aš manau, kad dėl antrosios ir trečiosios dalies mes galime apsispręsti kartu. Čia jokių naujų papildymų ir pasiūlymų nėra. Antrojoje dalyje, kaip jūs matote, yra nurodyta, kad mes svarstysime atskaitingų institucijų ataskaitas, komitetų ir komisijų ataskaitas, Ministro Pirmininko ataskaitą, rengsim įvairias diskusijas, jeigu susitarsim, kad jos mums yra reikalingos ir įdomios.
Trečiojoje dalyje yra įvairių įstatymų ir nutarimų projektai, kurie, mūsų manymu, didelių diskusijų neturėtų sukelti, ir čia, trečiojoje dalyje, be abejo, yra ir mūsų vidaus papildomi nutarimai ir sprendimai dėl mūsų vidaus struktūrų.
Aš manau, kad galėtume be didelių diskusijų antrajai ir trečiajai daliai pritarti.
PIRMININKAS. Reikia tikėtis, kad taip ir bus, bet vis tiek diskutuoti norėtų Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau tik paklausti. Šiuose projektuose nėra, bet dabar rengiami įvairūs įstatymai vaiko teisių klausimais. Ar bus galima iš principo, jeigu tokie bus parengti, įrašyti į sesijos darbų programą vėliau?
A.KUBILIUS. Aš jau sakiau, kad mes visada esam pasiruošę svarstyti papildomai naujus siūlymus, ir tai, ką mes dabar priimsim, yra tam tikras įsipareigojimas, kurį mes sieksime įgyvendinti. Bet jeigu dar papildomai įsipareigosim dirbdami, tai šitai bus sveikintina. Tik po to visa tai reikės kaip nors įgyvendinti. Aš visiškai sutinku, jeigu bus parengti kokie nors siūlymai, ypač vaikų teisių apsaugos klausimais, kad jie būtų papildomai įrašomi ir svarstomi. Bet dėl dar neįregistruotų dokumentų projektų mes kalbėsime šiek tiek vėliau. Dabar dėl antrosios ir trečiosios dalies – įregistruoti projektai arba tiesiog Seimo nutarimai svarstyti įvairias ataskaitas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis pranešėjau, dar Aukščiausiosios Tarybos buvo sudaryta regioninių problemų komisija. Paskui Seimas ją panaikino, tačiau jos reikalingumas ryškėja vis labiau. Yra parengtas projektas ir, man atrodo, valdyba jį turi. Ar negalėtumėte tarp šitų neįregistruotų dokumentų įrašyti ir nutarimo dėl regioninių problemų komisijos sudarymo projektą?
A.KUBILIUS. Aš suprantu, kad visi pritaria tai antrajai ir trečiajai daliai ir nežiūrėdami peršoka į neįregistruotus projektus. Gal galima baigti su antrąja ir trečiąja dalimis bendru sutarimu, o tada galėtume pereiti prie neįregistruotų projektų dar sykį?
PIRMININKAS. Aš to paties prašau. Dėl antrosios dalies…
A.KUBILIUS. Aš dar dėl J.Dringelio siūlymo. Jeigu tai yra siūlymas steigti komisiją ne Seime (ne Seimo vidaus struktūrą), o, sakysim, tarpžinybinę komisiją ar departamento lygiu (nors noriu priminti, kad yra Tautinių mažumų ir regioninių problemų departamentas, man atrodo, jis taip vadinasi kol kas), tai šiuo atveju reikėtų tartis ir derintis ne tik čia, Seime, bet ir su Vyriausybe. Aš sutinku, kad bus galima svarstyti tokį nutarimo projektą, bet kol kas nesu girdėjęs, kad būtų koks nors platesnis tokio klausimo svarstymas ir sutarimas. Tai vėl, kaip ir ponui A.Sakalui, aš galiu pasakyti, kad jeigu bus sutarimas, mes tikrai galėsime įrašyti į darbų programą ir svarstyti tokį nutarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausiu dėl antrosios dalies. Ar būtų norinčių dar diskutuoti, ar galėtume priimti ją bendru sutarimu? Negirdžiu jokių siūlymų. Dėl trečiosios dalies taip pat viskas aišku. Jokių didelių siūlymų nebūta. Ar galėtume ją priimti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dabar dar keli žodžiai dėl priedo. Prašom.
A.KUBILIUS. Priede yra mūsų planai ir įsipareigojimai dirbti labai konstruktyviai ir sparčiai, t.y. vadinamieji neįregistruotų dokumentų projektai. Yra žinomos bendros idėjos ir įstatymų pavadinimai. Vyriausybė bei komitetai dirba prie šių projektų. Aš jau minėjau, kad čia mes šiek tiek papildėm dar atsižvelgdami į įvairius (frakcijų, socialdemokratų, komitetų) siūlymus. Aš dar sykį kartoju, kad tai bus mūsų sesijos metu. Jeigu mes matysim, kad yra parengtas koks nors dar naujas projektas, kuris nebuvo įrašytas į šią darbų programą, mes, be abejo, jeigu matysim, kad yra tikrai sutarimas tokį projektą nagrinėti, jį be jokių problemų galėsim įrašyti į savo darbų programą, į darbotvarkes ir jį svarstyti.
PIRMININKAS. Nematau norinčių plačiau diskutuoti ir kalbėti dėl balsavi-mo motyvų. Ar galėtume tą priedą, kol kas provizorinį, priimti bendru sutarimu? Girdžiu žodį „galim”. Taigi sutarta ir dėl priedo.
Dabar aš norėčiau prašyti, kad būtų kalbama. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl viso nutarimo (nes antrasis nutarimo punktas yra grynai techninis), dėl viso Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo antrosios (pavasario) sesijos darbų programos”? Nematau nei už, nei prieš. Vadinasi, visi – už. Ar reikėtų mums balsuoti dėl šito jau išdiskutuoto nutarimo? (Balsai salėje) Reikia, kadangi taip yra. Prašyčiau, mielieji kolegos, registruotis. Registracija pradėta.
Užsiregistravo 99 Seimo nariai.
Aš kreipiuosi į balsų skaičiavimo komisiją, ir mes turime apsispręsti, ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo antrosios (pavasario) sesijos darbų programos”. Aš nematau didelio pasirinkimo. Reikėtų balsuoti pakeliant rankas. Mielieji kolegos, kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo antrosios (pavasario) sesijos darbų programos” būtų priimtas?
Už – 99. Kas prieš? Prieš nėra. Kas susilaikė? Susilaikė vienas, atrodo, taip? Susilaikė vienas.
99 Seimo nariams balsavus už, nė vienam – prieš, susilaikius vienam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo antrosios (pavasario) sesijos darbų programos” priimtas.
Dabar belieka mums vieni kitiems palinkėti darbingos nuotaikos, kad tie mūsų susiplanuoti darbai tikrai būtų padaryti.
LR prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.P-133Gr. ir LR teismų įstatymo 66 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.P-169Gr. (Respublikos Prezidento grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Mielieji kolegos, mums reikia eiti toliau prie antrojo šios dienos priešpietinio posėdžio klausimo 1-2a – Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (registracijos Nr.P-133), grąžinto Prezidento dekretu, ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 66 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-169, taip pat grąžinto. Svarstymo stadija. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.
PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, pradedam antrąjį darbotvarkės klausimą, kuris turbūt visiems yra svarbus. Bet prieš pradėdami šitą klausimą turim atlikti dar vieną pareigą. Aš iš anksto atsiprašau, kad šiek tiek esam praleidę laiko, bet geriau vėliau negu niekada, kaip sakoma. Aš visų jūsų vardu noriu nuoširdžiai pasveikinti K.Kuzminską garbingo jubiliejaus proga, o N.Ambrazaitytė mūsų vardu įteiks jam gėles. Sveikinam! (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, taigi pradedam svarstyti antrąjį darbotvarkės klausimą – Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymą, taip pat ir Teismų įstatymo 66 straipsnio pakeitimo įstatymą. Kaip jūs žinote, Seimas šiuos įstatymus buvo priėmęs, Prezidentas su pastabomis grąžino. Pirmadienį įvyko šio grąžinto įstatymo pateikimas. Dabar pagal Seimo statuto 25 skirsnį, t.y. pagal 169, 170, 171 straipsnius, vyksta šio grąžinto įstatymo svarstymas, ir šiame posėdyje turėsime apsispręsti dėl šio įstatymo likimo. Jeigu Seimo nariai pritars anksčiau priimtam Seimo įstatymui be Respublikos Prezidento pataisų, o tam reikia daugiau kaip 71 Seimo nario balso, t.y. 71 Seimo nario balso, tokiu atveju įstatymas po trijų dienų įsigalios ir bus toliau vykdomos visos procedūros. Tai yra po trijų dienų Prezidentas pasirašys, jis bus atspausdintas ir tada bus vykdomos visos procedūros.
Iš anksto kalbėti diskusijoje yra užsirašę 6 Seimo nariai. Matyt, kai kurie kalbės frakcijų vardu. Teisės ir teisėtvarkos komitetas vakar svarstė. Ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu?.. P.Katilius Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašom iš karto. Ruošiasi A.Akstinavičius – Socialdemokratų frakcijos atstovas.
P.KATILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas įpareigojo mane kalbėti šiuo klausimu. Mūsų komitete tikrai buvo svarstytas grąžintas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas ir grąžintas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 66 straipsnio pakeitimo įstatymas. Komitetas dar kartą nagrinėjo, svarstė šiuos klausimus ir nusprendė pritarti jau priimtiems įstatymams (ir vienam, ir kitam), ir siūlo Seimo nariams pakartotinai balsuoti už šių įstatymų priėmimą taip, kaip jie buvo priimti Seime anksčiau. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu poną A.Akstinavičių. Ruošiasi P.Papovas.
A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tenka apgailestauti, kad dvi frakcijos – LDDP ir Konservatorių, nesugebėdamos peržengti savo partinių ambicijų, primeta nereikalingas diskusijas, o dėl to kenčia Seimo darbo produktyvumas ir kokybė. Abi frakcijos neretai kai kurių klausimų svarstymą paverčia kova už strateginį objektą ar subjektą, norėdamos jį išlaikyti savo rankose. Taip buvo dėl Televizijos ir radijo tarybos formavimo, taip yra ir šį kartą. Tiek LDDP, tiek konservatoriai stengiasi savo rankose išlaikyti savo įtaką, teikiant generalinio prokuroro kandidatūrą, o taip pat stengiasi šią instituciją laikyti savo kišenėje. Mes, socialdemokratai, manome, jog svarbu, kad Lietuvoje mažėtų nusikalstamumas, būtų pažabotas teroras, korupcija, banditizmas ir kt. Todėl manome, kad ir šio klausimo svarstymas turėtų būti neatskiriamas nuo vieningos teisinės sistemos grandinės. Mes, socialdemokratai, siūlėme ir siūlome, kad generalinis prokuroras turėtų būti tvirtinamas Seime Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu. Taip būtų išspręsta ir generalinio prokuroro „kišeniškumo” problema. Labai gaila, kad toks mūsų siūlymas neeilinių sesijų metu nebuvo išspręstas nė konservatorių, nė LDDP, nė Prezidento. Dabar galime tik pasidžiaugti tuo, kad Prezidentas pagaliau peržengė savo asmenines ambicijas, palaiko socialdemokratų siūlymą generalinio prokuroro kandidatūrą tvirtinti Seime Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu P.Papovą. Ruošiasi V.Čepas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji Seimo nariai, aš kalbėsiu LDDP frakcijos vardu, bet nekritikuosiu jokios frakcijos. Noriu pasisakyti todėl, kad Seimas nesusirgtų teisinio nihilizmo liga, kad kaip tautai atstovaujanti valdžia gerbtų visas Lietuvos valdžias ir nepainiotų Lietuvos valstybės valdžių, ir neklausytų iš kažkur atvažiavusiųjų prasimanymų, kad yra galima ketvirtoji Lietuvos valstybės valdžia. Taigi aš noriu priminti Konstitucijos 5 straipsnį, kuriame pasakyta, kas vykdo valstybės valdžią. Valstybės valdžią vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, ne vienas ir ne viena, ir teismas. Man atrodo, nereikia aiškinti Konstitucijos ir kitų įstatymų, kuriais reglamentuojama Generalinės prokuratūros veikla. Bet priminsiu: Konstitucijos 9 skirsnis, 118 straipsnis, teisinės reformos metmenys, Prokuratūros įstatymo 1 straipsnio pirmoji dalis, kuri nekeičiama, taip pat 10 straipsnio pirmoji dalis, kuri taip pat nekeičiama. Ten yra pasakyta, kad Generalinė prokuratūra yra sudėtinė teisinės sistemos dalis, esanti prie Aukščiausiojo Teismo, kad Konstitucinio Teismo išvada taip pat negali būti nepripažįstama, ją turbūt Seimas turėtų pripažinti. Na, o ketvirtoji valdžia – tai visuomenės informavimo priemonės. Turbūt jų tarptautiniai standartai irgi yra aiškūs – nepriskirti Generalinės prokuratūros prie visuomenės informavimo priemonių.
Dabar dėl pagarbos visoms valdžioms, valdžios institucijų pripažinimo, taip pat pagarbos ir pripažinimo tų žmonių, tų pareigūnų, kurie yra išrinkti visuotiniu balsavimu. Panagrinėkime variantą, kuris yra dabar priimto įstatymo projekte, kai vietoje Prezidento Seimui generalinio prokuroro kandidatūrą gali teikti teisingumo ministras. Abu yra tos pačios valdžios atstovai. Konstitucijoje yra parašyta – vykdo Prezidentas ir Vyriausybė. Taigi teisingumo ministras yra tik Vyriausybės narys, o Prezidentas yra išrinktas visos tautos. Kai keičiam, yra didesnis pasitikėjimas teisingumo ministru negu tautos išrinktuoju. Taigi turėkim pagarbos, man atrodo, Prezidentui ir visai tautai. Na, o dabartiniame variante iš tikrųjų siūloma, kad Seimui kandidatūrą teiktų Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Šis siūlymas, sakykim, kompromisinis ir pakankamai logiškas, nes prokuratūra yra prie Aukščiausiojo Teismo, ta nuostata nekeičiama.
Žinoma, jeigu būtų kitaip iš karto padaryta, tai būtų kitas reikalas. Bet kai Seimas, valstybinė institucija, suteikia teises Prezidentui, o po to Seimas (nesvarbu koks, nes Seimas yra Seimas, Lietuvos Seimas, kokia bebūtų jo dauguma), keičia tą nuostatą į neišrinktojo variantą, tai kur logika? Kur yra valstybinis mąstymas, valdžių pripažinimas ir pagarba joms, galų gale pagarba stabilumui, įstatymų stabilumui? O ar gerai, ar blogai dirba vienas ar kitas išrinktasis, yra visai kas kita. Tam ir yra rinkimai, kai keičiasi valdžia, ir juo labiau kai generalinis prokuroras renkamas ne Seimo kandencijai, ketveriems metams, o septyneriems metams. Na, o dabartinis variantas, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlytų, reikštų tai, kad pats Seimas siūlo sau kandidatūrą arba Seimo dalelė siūlo Seimui kandidatūrą. Taigi man atrodo, tų motyvų yra pakankamai, bet reikėtų vis dėlto peržengti tą slenkstį, kai jau mes tampame tautos atstovais, ir taip elgtis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar kalbės V.Čepas.
V.ČEPAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerai, kad šiandien, svarstydami prokuratūros vietą teisinėje sistemoje, mes jau nekalbame apie konkrečias figūras, kurios gali būti pasiūlytos arba gali būti nepasiūlytos. Matyt, šitų kelių savaičių diskusija yra pagrindinis rezultatas. Deja, pati problema, pats problemos sprendimas Centro frakcijai primena vieno rusų poeto – Krylovo – garsiąją pasakėčią „Kvartetas”, kur žinomos personos susėdusios manė, kad ne nuo mokėjimo groti, o nuo sėdėjimo vietos priklauso grojimo kokybė ir grožis. Rodos, ir mes taip pat manom, kad prokuratūros darbas (ne visi taip manom) priklausys nuo to, kas siūlys prokurorą ir kokiu būdu jis bus paskirtas. Deja, gyvenimo praktika, kiti pavyzdžiai rodo, kad nuo to labai mažai kas keičiasi, nes yra kitos struktūros, kiti veiksniai, kurie nulemia tam tikros instancijos, šiuo atveju kalbu apie prokuratūrą, veiklą. Turime tautos išrinktą, išskirtinį mandatą turintį Prezidentą. Ir manau, kad prokuratūros vieta, prokuroro skyrimas, prokuratūros, kaip teisėsaugos sistemos dalies, funkcionavimas tikrai turėtų priklausyti būtent tam žmogui, kuris yra gavęs išskirtinį tautos mandatą. Taip, šiandien yra vienas Prezidentas, rytoj, ne rytoj, o rudenį, bus kitas. Ar tada mes vėl nestumsime vežimo į kitą pusę, ar tada vėl nesakysime, kad galbūt generalinį prokurorą turi skirti Prezidentas? Taigi šios pareigos turi mažiausiai priklausyti nuo politinių vėjų, nuo viso to, kas vyksta šioje salėje. Prokuratūra turi funkcionuoti savarankiškai, nepriklausomai, neturi būti veikiama bet kokios rūšies lobizmo. Mes kalbame apie prokuratūros reformą. Tai gal vis dėlto ir pradėkim nuo prokuratūros reformos? Bent man neteko matyti, kad kas nors būtų pasiūlęs Seimo nariams, kaip tai turėtų atrodyti. Teko tik girdėti ir visi šitai girdėjote, kad neva iš prokuratūros bus atimta kvotos funkcija ir bus suformuotas atskiras Kvotos departamentas, berods prie Vidaus reikalų ministerijos. Galų gale nesvarbu kur, bet tai reikia ir parodyti. Ir matyt, tada apskritai spręsti visos sistemos reformos klausimą, tada balsuoti dėl dalių ir kalbėti apie tai, kas turi teisę skirti generalinį prokurorą, o kas turi teisę siūlyti. Centro frakcija mano, kad tokie konjunktūriniai sprendimai, kurie priklauso nuo politinių vėjų, tikrai nieko gero nežada mūsų teisėsaugos sistemai. Mes ją ir toliau stumiame į aklavietę, darome priklausomą nuo to, kaip pasibaigs vieni ar kiti rinkimai, kas bus šiuo atveju, tarkim, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kas sudarys teismo daugumą. Sutikite, gerbiamieji kolegos, kad Seimas, ko gero, šitoje valstybėje yra pats laikiniausias dalykas. Po trejų su puse metų, be abejo, čia sėdės kiti žmonės, bus tikriausiai kitoks jėgų pasiskirstymas, todėl darykime taip, kad tos struktūros, nuo kurių priklauso visų mūsų gyvenimas, išliktų kiek galima labiau stabilios.
Todėl Centro frakcija mano, kad ji negali paremti nei Prezidento padarytos nuolaidos, negali paremti nei to, ką šiuo metu siūlo valdančioji dauguma. Ji balsuodama susilaikys. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Dėkoju. Seimo narys J.Razma. Ar A.Kubilius dabar? Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, kaip rodo šios dienos diskusija, pagrindiniai argumentai šioje diskusijoje vis dėlto yra ne teisiniai, o politiniai. Iš esmės opozicija norėtų, kad Seimas generalinį prokurorą tvirtintų opozicijos teikimu. Iš esmės galėtų būti naudojamas ir toks generalinio prokuroro skyrimo būdas, jeigu opozicija būtų subrendusi tokiai atsakomybei, o bendra Lietuvos politinė kultūra būtų pasiekusi reikiamų aukštumų.
Dabar gi akivaizdu, kad tokie būdai būtų naudojami tik „ping-pongui” su Seimo dauguma. Siūlant Seimo daugumai nepriimtinas kandidatūras, būtų svarbu tik tai, kad kuo ilgiau Generalinėje prokuratūroje nevyktų permainos. Be abejo, su tokia politine, aš dar sykį pabrėžiu, politine opozicijos nuostata, mes negalime sutikti.
Dabar keletą žodžių apie tuos, mano įsitikinimu, tikrai silpnus teisinius argumentus, kurie išsakomi prieštaraujant mūsų pasiūlytam variantui.
Pirma. Prokuratūra atseit yra teismų sistemos dalis, nes Konstitucijoje ji yra minima teismų skyriuje. Tas, mano įsitikinimu, argumentas yra tikrai silpnas, nes turiu pastebėti, kad tame skyriuje yra minimas ir Prezidentas, bet dėl to Prezidentas netampa teismų sudėtine dalimi. Iš tikrųjų prokuratūra dalį savo darbo atlieka teismuose, to niekas neneigia, nes ji iš tikrųjų yra valstybinės teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Bet prokuratūra, aš turiu pastebėti, turi būti nepriklausoma ne tik nuo vykdomosios valdžios, jos sprendimai turi būti nepriklausomi ne tik nuo vykdomosios valdžios, bet ir nuo teismų ir teisėjų, nes teisėjas iš esmės yra arbitras ginče tarp kaltintojo prokuroro ir nusikaltėlio advokato. Ir nepriklausomumas civilizuotame pasaulyje tiek teisėjų, tiek prokurorų yra suprantamas kaip tai, ką valstybė suteikia teisėjams ir prokurorams, užtikrindama jų socialines ir teisines garantijas, į kurias negali kištis Vyriausybė, taip pat tai, kad nei teisėjų, nei prokurorų negali Vyriausybė savo sprendimu atleisti.
Antras priekaištas yra toks, kad girdi, Teisės ir teisėtvarkos komitetui prokuroro kandidatūrą siūlys ir teisingumo ministras. Vadinasi, ir prokuroras bus „kišeninis” – teisingumo ministro ar konservatorių prokuroras. Vadinasi, man tenka pasakyti, kad, atrodo, labiau „kišeninio” prokuroro negali būti negu tokiu atveju, kai generalinį prokurorą skiria tai pačiai partijai priklausantis Prezidentas ir Seimo dauguma. Tačiau aš turiu pasakyti, kad, mano įsitikinimu, net ir tokia tvarka neduotų „kišeninio” prokuroro, jeigu ir Prezidentas, ir partija patys nebūtų „kišeniniai”. Taigi kai LDDP ir socialdemokratų koalicija kalba, kad konservatoriams, girdi, reikia turėti „kišeninį” prokurorą, tai negali susilaikyti nuo minties, jog ši koalicija galvoja, kad konservatoriai elgsis taip, kaip elgtųsi ar elgėsi jie, būdami konservatorių vietoje, t.y. turėdami daugumą Seime. Konservatoriams reikia „nekišeninių” prokurorų. Konservatoriams, turiu pasakyti, nereikia tokių prokurorų, kurie kelia bylas valstybės centrinio banko vadovui už tai, kad jo griežta politika nepatinka kokiems nors komercinių bankų vadovams ar jų draugams valdančiojoje partijoje. Šitie laikai jau praėjo, ir praėjo negrįžtamai. Mes norime vieno: kad prokuratūra ir prokurorai kovotų su nusikalstamumu ir galvotų, kaip tą kovą padaryti dar efektyvesnę, o ne apie tai, kaip gražiau atrodyti prasidedančioje Prezidento rinkimų kampanijoje.
Todėl aš esu įsitikinęs, kad naujoji generalinio prokuroro kandidatūros pateikimo ir svarstymo tvarka šiandieninėje situacijoje yra optimali, ji apima patį plačiausią valstybės aukščiausių teisinių institucijų dalyvavimą, teikiant ir svarstant generalinio prokuroro kandidatūrą. Aš tikiuosi, kad svarstant visas pateiktas kandidatūras svarų žodį tars ir konstruktyvioji opozicija, ir laisvoji spauda. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš gal pradėsiu nuo gerbiamojo Seimo nario P.Papovo teiginių apie tai, kad dabartinės valdančiosios koalicijos pasitikėjimas Prezidentu, kuriam pasitikėjimą suteikė tauta, yra mažesnis negu teisingumo ministru. Aš norėčiau pasakyti, kad aš asmeniškai, žinoma, labai abejoju dabartinio Prezidento sugebėjimu pateikti rimtą kandidatą į generalinius prokurorus. Bet vienos ar kitos abejonės dėl vienos ar kitos Prezidento savybės negali būti tas pagrindas, dėl kurio keičiama pati sistema. O tai, kad mes einame prie teisingos sistemos, rodo ir beveik visų Europos valstybių pavyzdys, kur tokia sistema nuo seno egzistuoja. Tiems, kurie labai giria buvusią Prezidento teikimo sistemą, aš norėčiau priminti turbūt visų pastebėtą tokio kandidato kaip J.Vasiliauskas teikimą į generalinio prokuroro postą. Net po to, kai spauda paskelbė, jog tai yra valdančiosios partijos pirmininko giminaitis, vis dėlto to teikimo nebuvo atsisakyta. Gerai, kad dar tuo metu valdančioje daugumoje atsirado keletas sąžinės nepraradusių žmonių ir ta kandidatūra nebuvo patvirtinta. Sakoma, kad dabar valdanti partija ar koalicija nori turėti „kišeninį” prokurorą, nori jam daryti įtaką, nori turėti pagaliau politizuotą prokurorą. Kaip teigė ir prieš mane kalbėjęs A.Kubilius, čia buvo vadovaujamasi buvusia logika, tačiau aš nemanau, kad kada nors atėjusi į valdžią demokratinė partija, kuri ir toliau sieks turėti rimtą politinę įtaką, galės vadovautis tokia logika. Be abejo, bus parenkamas toks kandidatas, dėl kurio nereikėtų aiškinti savo politinės atsakomybės prieš rinkėjus. Ir aš nemanau, kad čia galimas koks nors labai politizuotas kandidatas, nes iš spaudoje minimų kandidatų, bent man šiuo metu žinomų, politikuojantis – tik vienas. Tai – dabartinis generalinio prokuroro pavaduotojas A.Paulauskas.
Kas gero, kad yra suderintas pradinis teikimas teisingumo ministro ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko? Aš jau matau šiame etape tam tikrą kompromiso galimybę, nes, be abejo, šie abu teikėjai sieks pateikti suderintą kandidatūrą. Nė vienam iš jų nebus, man atrodo, gerai, jeigu tektų aiškintis dėl skirtingų kandidatų, įrodinėti, kuo jis vienas už kitą geresnis. Be abejo, pagrindinio teikėjo – Teisės ir teisėtvarkos komiteto atsiranda ir konkreti atsakomybė nuolat kontroliuoti prokuratūrą, nuolat sekti visus negerus reiškinius. Jeigu bus ir ateityje tokių atvejų, kaip vakar perskaitėm „Lietuvos ryte”, kai policijos pareigūnai, kurie išaiškino kontrabandos atvejį per Baltarusijos ir Lietuvos sieną, buvo, tiksliau, yra didelė tikimybė, kad būtent prokuroro Spiridenkovo, o kartu ir Biriukovo buvo verčiami duoti neteisingus parodymus, pagaliau buvo atiduoti Baltarusijos tardymo organams. Tai kas dabar prisiims už tai atsakomybę? Ar atsistos Prezidentas ir pasakys: aš teikiau generalinį prokurorą, aš atsakingas už tokią susiklosčiusią situaciją šioje sistemoje. Po šio teikimo, kurį mes siūlom, be abejo, bus konkreti politinė atsakomybė, bus konkreti politinė jėga, kuri tą atsakomybę prisiims. Todėl aš kviečiu visus pritarti mūsų teikiamai sistemai. Čia yra ne pavaldumo klausimas, ne prokuratūros pavaldumo dalykai, o pagrindinis klausimas yra tas, ar pradės pagaliau prokuratūra tirti finansines bylas, ar nebijos prokuratūra tirti tų bylų, kurios susijusios su politikais. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, visi, norėję kalbėti diskusijoje, kalbėjo. Aš kviečiu poną A.Abramavičių tarti baigiamąjį žodį. Ir tada apsispręsim balsuodami. Mes turėsim apsispręsti dėl dviejų įstatymų. Bus dar galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų.
A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad vienas iš pagrindinių įstatymų leidybos principų – tai yra pastovių, stabilių, atitinkančių Konstituciją bei galiojančius įstatymus įstatymų priėmimas. Būtent Seimo priimtos Prokuratūros įstatymo pataisos, taip pat Teismų įstatymo pataisos, kuriose keičiama generalinio prokuroro skyrimo tvarka, kelia abejonių dėl tų pataisų atitikimo dabar galiojančiai teisinei sistemai, taip pat teisės aktams. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas ponas A.Kubilius minėjo, kad apie prokuratūrą, kaip teisminę valdžią, Konstitucija nekalba. Vien tik iš Konstitucijos sunku nuspręsti, kad prokuratūra yra priskiriama prie teisminės valdžios. Bet aš norėčiau pasakyti, kad ne tik Konstitucijoje, bet ir dabar galiojančiose Prokuratūros įstatymo, Teismų įstatymo nuostatose aiškiai yra apibrėžta prokuratūra kaip sudėtinė teisminės valdžios dalis. Taip pat Konstitucinis Teismas savo nutarimuose irgi aiškiai pasakė, apibrė-žė, nurodė, kad prokuratūra yra sudėtinė teisminės valdžios dalis. Todėl manytume, kad dabartinėje situacijoje tikslingiau būtų palaikyti Respublikos Prezidento siūlomą variantą, kai generalinio prokuroro kandidatūrą Seimui teikia Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Manau, kad tai labiausiai atitiktų dabar galiojančius įstatymus, taip pat visą teisinę sistemą.
Dar aš pabaigoje norėčiau pasakyti. Manau, šis klausimas, mano, kaip teisininko, nuomone, generalinio prokuroro skyrimo, Generalinės prokuratūros, apskritai prokuratūros vietos teisinėje sistemoje, turėjo būti sprendžiamas kitaip. Yra teisinės sistemos reformos metmenys. Aišku, tai nėra kažkokia dogma. Kinta tam tikri teisiniai santykiai, atsiranda tam tikrų naujų niuansų ir pan. Teisinės sistemos reformos metmenys buvo priimti 1993 m. Praėjo tam tikras laikas. Man atrodo, jeigu atsiranda tam tikrų problemų, tai reikia spręsti jų visumą, žiūrėti, kaip prokuratūra atrodo dabartiniu metu visoje teisinėje sistemoje, gal iš tiesų reikalingi tam tikri įstatymų ar kitų teisės norminių aktų, reglamentuojančių teisingumo, teisėsaugos institucijų veiklą, pakeitimai. Bet šiuo atveju buvo pasirinktas kitas kelias – atskiras pakeitimas, o po to pagal tą pakeitimą jau bandoma derinti teisinės sistemos reformos metmenis. Man atrodo, kad vis dėlto turėjo būti atvirkščiai. Iš pat pradžių reikėjo apsispręsti, kaip toliau turi būti koreguojama teisinės sistemos reforma, o po to jau remiantis… Aišku, tos korekcijos turėtų būti viešai, profesionaliai, ypač teisininkų, visuomenės svarstomos ir po to, remiantis tomis bendromis nuostatomis, jau galima gal koreguoti ir tam tikrus įstatymus, ir panašiai. Baigdamas, gerbiamieji Seimo nariai, aš kviesčiau jus palaikyti Respublikos Prezidento siūlomas pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, tuo svarstymo stadija baigėsi. Dabar pradedame elgtis pagal Seimo statuto 171 straipsnį. Turėsim apsispręsti, ar pakartotinai Seimo apsvarstytą įstatymą laikysim priimtu be pakeitimų. Prieš tai – kalbos dėl balsavimo motyvų. Mes turime du įstatymus, dėl kurių turėsime balsuoti. Be abejo, jie yra lygiai tokie patys, t.y. Prokuratūros įstatymo ir Teismų įstatymo tos pataisos nesiskiria. Jeigu mes galėtume susitarti, kad kalbam 4 – už, 4 – prieš dėl vieno įstatymo, paskui du sykius balsuojam, tai, man atrodo, būtų logiška. Norit kalbėti dėl abiejų? Prašom, kalbėkit dėl abiejų. Gerai. Taigi pradedam nuo Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo, grąžinto Seimui. Iš anksto yra užsirašę kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom. S.Burbienė – pirmoji.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu Prezidento pateiktam dekretui, be abejo, dėl abiejų įstatymų. Manau, kad šis siūlymas yra logiškas, atitinkantis Konstituciją ir garantuojantis teisėsaugos sistemos (o, kaip žinom, prokuratūra yra būtent šios sistemos dalis), nepriklausomumą. Dar kartą priėmus jau priimtąjį įstatymą, visas svoris iš esmės perkeliamas į vienos politinės jėgos rankas. Nors vien tai, kad prokuroro buvimas savo poste yra apibrėžiamas septyneriems metams ir to nesiruošiama keisti, jau iš karto „įmeta” tam tikrą prieštaravimą, nes jeigu yra permetamas svoris į politinės jėgos rankas, į Seimo daugumos rankas, tai logiškai mąstant turėtų būti ir terminas kitoks. Be to, ir šiuo metu Seimo priimto įstatymo formuluotė yra gerokai suvelta ir iš karto užprogramuoja konfliktines situacijas. Siūlo teisingumo ministras ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Bet visiškai aišku, kad jie gali nesutarti dėl siūlymų, ir todėl kompromisas gali būti ne geresnis variantas, o daug daug blogesnis už tą, kuris būtų, jeigu siūlytų tik teismo pirmininkas. Juk bet kokiu atveju paskutinis sprendimas būtų Seimo. Remtis kitų šalių pavyzdžiais, mano supratimu, yra visiškai nelogiška, nes, visų pirma, ten yra ir skirtingos konstitucijos, skirtinga situacija, o, be to, kiek yra žinoma, kai kuriose šalyse prokuratūros vaidmenį yra siūloma keisti. Be to, jeigu komitetas siūlys Seimui savo kandidatus, visiškai neaišku ir įstatymų leidybos prasme, kadangi komitetas, be abejo, pagal savo daugumą priims būtent tą sprendimą, kuris vėliau bus patvirtintas esančios Seimo daugumos. Todėl tas sprendimas tikrai nėra subalansuotas, kaip yra norima įrodyti. Ir todėl aš dar kartą galiu pasakyti, kad palaikau Prezidento dekretą.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Bartkus.
A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, aš esu įsitikinęs ir turbūt niekas neabejoja, kad tas ilgas generalinio prokuroro skyrimo tvarkos svarstymas naudingas tik sukčiams, vagims ir kitokio plauko nusikaltėliams. Nereikėtų kolegoms socialdemokratams painioti mūsų, konservatorių, nuostatų su LDDP. Mes skelbiam griežtą kovą su nusikaltėliais, Vyriausybė įtakoja Generalinę prokuratūrą tik tiek, kad būtų ištirti visų pirma patys didžiausi finansiniai ir ekonominiai nusikaltimai ir bankinės aferos. Todėl ilgos diskusijos dėl prokuroro skyrimo tvarkos kaip tik ir vilkina laiką, kuris naudingas nusikaltėliams. Pagarbos visoms valdžioms užteks, jeigu ji gerai dirbs. Kas iš to, kad iki šiol Prezidentas siūlė prokurorą, vis tiek tvarkos nebuvo. Pagarba bus tai valdžiai, kuri pajėgs įvesti tvarką. Todėl siūlau baigti ilgus debatus ir kviečiu kolegas dar kartą balsuoti už tai, kad prokurorą skirtų Seimas Teisės ir teisėtvarkos komiteto teikimu iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisingumo ministro parinktų kandidatūrų. Demokratijos, atrodo, pakanka. Truputį abejoju, ar tik nebijo dabartinė LDDP ir kita opozicija, kad bus paskirtas per daug reiklus ir griežtas prokuroras, nes nusikaltimų gijos toli veda.
PIRMININKAS. M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Žinoma, labai įdomu klausytis diskusijų ir visokių kitokių šnekų. Aš esu praktiškai susidūręs su prokuratūros reikalais ir, žinoma, ypatingos pagarbos šiems jų sprendimams nejaučiu. Pavyzdžiui, kai mes pasiuntėm bylą į prokuratūrą dėl 35 milijardų nuostolių, padarytų Lietuvai G.Vagnoriaus atitinkamais veiksmais, jie atsakė, kad nusikaltimo sudėties lyg ir nėra. Įdomu, kiek dar nuostolių reikės padaryti ir kokius veiksmus rei-kėtų atlikti, kad būtų galima patraukti tuos žmones, politikus atsakomybėn. Arba kai mano buvo kreiptasi dėl atitinkamų veiksmų su ginklų afera, prokuratūra, gerbiamasis V.Nikitinas, taip pat atsakė, kad nieko negali padaryti. Todėl aš į prokuratūros veiksmus, vertinant mūsų politikų darbą, kol kas žiūriu su tam tikra abejone. Tačiau kas daroma dabar, visiškai aišku, kad norima atiduoti šią pareigybę į vienos politinės jėgos rankas. Nors dangstoma įvairiais žodžiais, bet veiksmai aiškūs. Kad bus dangstomi vieni, o kai kuriems bus bandoma prisiūti kai kuriuos kitus dalykus, kas dabar jau ir daroma praktiškai. Todėl aš visiškai kategoriškai esu prieš konservatorių siūlomą projektą. Manau, kaip kompromisą būtų galima priimti Prezidento siūlomą sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šiandien svarstant šį klausimą buvo iškeltas ir atsakomybės klausimas. Kas atsakys už vienokius ar kitokius pareigūnų veiksmus? Ir buvo minėti konkretūs atvejai. Aš norėčiau pacituoti Seimo kanclerio vieną iš paskutinių frazių, kuri labai aiškiai atsako, kas gi bus atsakingas – ar konkretus pareigūnas, ar jį skyręs pareigūnas, ar kas nors kitas. Taigi jis pasakė, cituoju: „Už generalinio prokuroro veiksmus atsakys konkreti politinė jėga.” Taigi kai mes kalbam – politizuotas ar ne prokuroras, atrodo, Seimo dauguma labai aiškiai pasakė, koks jis bus. Ir tokiam sprendimui aš pritarti negaliu.
PIRMININKAS. A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, toje formulėje, kuri įrašyta siūlomame konservatorių projekte, kad kandidatūrą siūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras, ir yra aiškinama, kad tai yra didžiulis demokratinis laimėjimas, slypi vienas „bet”. O „bet” yra toks: ką besiūlytų Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kadangi tie visi siūlymai nueis į Teisės komitetą, o Teisės komitete sėdi teisingumo ministras, sėdi jo kolegos, ir gali Aukščiausiojo Teismo pirmininkas pasiūlyti auksinį kandidatą, vis tiek bus pritarta tam kandidatui, kurį siūlys teisingumo ministras. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jau žaidžiame žaidimą, tai bent nesidangstykime Aukščiausiojo Teismo pirmininku kaip figos lapu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar J.Avyžius.
J.AVYŽIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi žinome, ką nuveikė tiek Prezidento skirtas prokuroras, tiek apskritai visa teisėsauga, kuruojama Jo Ekscelencijos. Atsidūrėm teisinio nihilizmo išraustoje duobėje, kurioje tam tikri sluoksniai suinteresuoti sėdėti ir toliau. Todėl nėra nieko netikėto, kad Prezidentas, veikiamas savo aplinkos, grąžino šį įstatymo projektą Seimui persvarstyti. Aš negaliu pritarti Prezidento pataisai ir palaikau pirminį įstatymo projekto variantą.
PIRMININKAS. Ačiū. L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą tenka apgailestauti, kad taip ilgai užsitęsė toks labai aiškus dalykas. Aš pasakiau svarstymo metu ir dabar, kad kai trise skiria vieną kandidatą, yra vis dėlto geriau negu vienas asmuo. Buvau pateikęs taip pat tokį projektą, bet šiandien, kol nėra sutvarkyta visa teisinės sistemos darbo tvarka, aš pritariu šiam mūsų priimtam įstatymui ir manau, kad šiuo atveju yra neteisūs tie, kurie teigia, jog nušalinamas Prezidentas. Respublikos generalinis prokuroras negalės dirbti, kol neduos priesaikos Respublikos Prezidentui. Todėl vienaip ar kitaip teks tuos veiksmus derinti.
PIRMININKAS. Ir R.Rastauskienė, paskutinė.
R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Prezidento vetuojami įstatymai jau tampa būdingu šių dienų bruožu. Tik gaila, kad ši konstitucinė nuostata labai retai buvo naudojama buvusiame Seime. Dažnai Seimas atsižvelgdavo į Prezidento pastabas. Šis Seimas, kiek yra buvę vetuota įstatymų, yra atsižvelgęs į ne vieną Prezidento pastabą ir priimdavo pataisytus įstatymus. Deja, šis Prezidento veto yra kitoks, nes Prezidentas pasiūlė variantą, kurį Seimas ką tik neseniai išsamiai svarstė ir pasisakė prieš tokį variantą. Taigi buvo pasiūlyta žinant, kad Seimas yra kitokios nuostatos. Tuo, deja, keletui savaičių buvo pratęsta nenormali padėtis Lietuvos teisėtvarkos sistemoje. Na, o per šventes buvo gražiai pakalbėta apie santarvę. Deja, praktiniai žingsniai kitokie. Akivaizdžiai siekiama konfrontacijos su Seimu. Na, o santarvė su nusikalstamu pasauliu mums tikrai nereikalinga. Manau, kad daug diskutuotas, tikrai kompromisinis Seimo anksčiau priimtas variantas yra demokratiškas ir atviras būsimojo prokuroro kandidatūros visapusiškam apsvarstymui. Todėl siūlau atmesti Prezidento dekretą ir patvirtinti anksčiau Seimo priimtą įstatymo pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Prašom pasiruošti. Registruojamės. Registracija pradėta. Prašom registruotis. Prašom ne Seimo narius palikti parterį. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis ir užimti savo vietas. Balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi? Gerbiamasis Jonai Šimėnai, prašom į savo vietą. Balsuosim.
Registravosi 106 Seimo nariai. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dabar balsuojame dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo, Seimo apsvarstyto ir priimto, Prezidento grąžinto su pastabom ir Seimo pakartotinai apsvarstyto. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas taip, kaip jis buvo priimtas Seimo anksčiau, be Prezidento pataisų, prašom balsuoti.
Prašau? Už – 79. Kas prieš? Prieš – 14. Kas susilaikė? Susilaikė 11.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, balsavus už 79, prieš – 14, susilaikius 11 Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas, Seimo priimtas, Prezidento grąžintas, Seimo pakartotinai apsvarstytas, yra priimtas. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom neišsiskirstyti. Ir balsų skaičiavimo komisiją dar sykį kviečiu likti savo darbo vietoje. Turim apsispręsti ir dėl antrojo įstatymo, t.y. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo… (Balsas salėje) Jeigu galima, dėl teismų mes… Ne, jūs iš karto dėl šito. Tai tas pats yra. Ar norite dvigubai daugiau replikų? Gerbiamieji Seimo nariai, šito darbotvarkės klausimo mes dar nebaigėm. Yra antras lydintis įstatymas – Teismų įstatymas. Dabar aš kviečiu pasiruošti balsuoti. Dėl balsavimo motyvų kas nori kalbėti? Dėl Teismų įstatymo. Po to galėsit iš karto sakyti dėl abiejų įstatymų replikas. Norinčių kalbėti… P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Aš labai apgailestauju, kad Seime yra toks supratimas – sutapatinama valstybės vadovo pareigybė su asmenybe. Rengiami, priimami ir, sakykim, šis priimtas įstatymas ne, sakykim, Prezidento institucijai, Prezidento pareigybei, bet konkrečiai A.Brazauskui, na, gal V.Landsbergiui ateityje, gal V.Adamkui ir t.t. Štai apie tokį teisinį nihilizmą aš kalbėjau. O kai kurie Seimo vadovybės atstovai vis dėlto nesuprato, ką aš norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Pasitaisys. Gerbiamieji Seimo nariai, ar dėl balsavimo motyvų mes baigėm kalbas? Prašom registruotis. Dar sykį registruojamės ir balsuosime dėl lydinčio įstatymo, t.y. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 66 straipsnio pakeitimo įstatymo, Seimo apsvarstyto, Prezidento grąžinto ir Seimo pakartotinai apsvarstyto, ar mes jį priimam.
Užsiregistravo 100 Seimo narių. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Teismų įstatymo 66 straipsnio pakeitimo įstatymas, Seimo priimtas, Prezidento grąžintas, Seimo pakartotinai apsvarstytas, būtų priimtas be Prezidento pataisų, prašom balsuoti.
Už – 78. Kas prieš? 8 – prieš. Kas susilaikė? 14 susilaikė.
Taigi už balsavus 78, prieš – 8, susilaikius 14 Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 66 straipsnio pakeitimo įstatymas, Seimo priimtas, Prezidento grąžintas, Seimo pakartotinai yra priimtas. Dabar replikos po balsavimo. Tiek, kiek Seimo narių dabar stovi prie mikrofonų, tiek ir replikų, t.y. A.Sakalas, A.Akstinavičius ir V.Čepas bėga, matau. Taigi ir V.Čepui, bet daugiau tikrai ne. A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narė ponia R.Rastauskienė paminėjo tikrai gražų žodį – „santarvė”, bet santarvę galima labai įvairiai suprasti. Jeigu santarvė suprantama taip, o aš supratau, kad ponia R.Rastauskienė taip ir supranta, kad santarvė yra visada ir visur pritarti konservatoriams, aš manau, kad tokios santarvės Lietuvoje būti negali, nes konservatoriai taip pat neišvengia klaidų. Na, bet aš norėčiau kalbėti dabar apie Prokuratūros įstatymą. Fizikai, o ponas pirmasis Pirmininko pavaduotojas tikrai žino, kaip fizikas, ką reiškia „inversija”, aš galiu tik paklausti grynai retoriškai, nelaukdamas atsakymo: kokia proto inversija įvyko konservatorių protuose, kad jie staiga pakeitė savo poziciją, nes aktyviai barė visus, kai buvo siūlomas prokuroru anksčiau, pavadinę jį „kišeniniu” prokuroru, o dabar jie patys įsisiūlė sau „kišeninį prokurorą”? Ir pabaigoje leiskite pasveikinti abi broliškas partijas – Demokratinę darbo partiją ir konservatorius, kurie vieningai supranta teisėtvarką. Ačiū.
PIRMININKAS. Kiek aš atsimenu, jūs ką tik balsavot kartu – socialdemokratai ir LDDP. Ir centras – V.Čepas, taip? Reikia daryti šiokią tokią įvairovę.
V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, šis procesas, kuris vyko porą savaičių dėl Generalinės prokuratūros, tikrai, matyt, garbės mūsų Seimui nesuteiks, juolab ir pati svarstymo procedūra. Na, prašyčiau kolegų kažkaip delikačiau elgtis vidutinių ir aukštų pareigūnų atžvilgiu. Jeigu mes drįstam iš Seimo tribūnos abejoti mūsų išrinkto Prezidento proto galiomis, tai, matyt, jau toliau nueiti niekur nebegalima. Antras dalykas. Ar nebūtų etiškiau, svarstant tokį svarbų klausimą, kad iš šios tribūnos būtų kalbėję ir prokuratūros atstovai? Deja, šito nebuvo padaryta. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, jūs savo tvirtose rankose laikot viso šio proceso vadžias. Prašyčiau, kad ateityje neetiškos kalbos būtų nutraukiamos, būtų mažiau replikų ir svarstant tokius svarbius klausimus dalyvautų ir tie, apie kuriuos čia kalbama. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėl replikų aš visiškai sutinku, ypač kai replikomis netiksliai cituojami anksčiau kalbėjusieji. Niekas nėra suabejojęs Prezidento proto galiomis iš šitos tribūnos. A.Akstinavičius.
A.AKSTINAVIČIUS. Savo replika aš tikrai sureaguosiu tiksliai. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau! Aš labai džiaugiuosi, kad ponas A.Kubilius taip dažnai mini socialdemokratų vardą, kad ponui A.Kubiliui socialdemokratų vardas taip įaugęs ir į sąmonę, ir pasąmonę, kad dažniausiai Seimo posėdžiai prasideda ir pasibaigia minint Socialdemokratų partijos vardą. Gal ponas A.Kubilius ir gula, ir keliasi taip pat, būdamas konservatorius, su Socialdemokratų partijos vardu. Aš tuo nuoširdžiai nuoširdžiai džiaugiuosi. Bet kartu man labai nuoširdžiai gaila pono A.Kubiliaus, kad jis taip beviltiškai bando suklijuoti vieningą opoziciją, žinodamas aiškią ir tvirtą Socialdemokratų partijos nuostatą, kad į jokias opozicines koalicijas socialdemokratai su niekuo nežada eiti. O pabaigoje norėčiau paremti mūsų partijos pirmininko išsakytas mintis ir užtikrinti tiek LDDP, tiek ir konservatorius, kad jūsų – brolių dvynių – vienybės socialdemokratai tikrai nežada ardyti.
Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo įstatymo 1, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-218(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Man tikrai palengvėjo. Daugiau norinčių replikas sakyti nėra. Taigi tęsiam mūsų darbą toliau. Trečiasis darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo įstatymo 1, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pro-jektas, kurio registracijos Nr.P-218(2), priėmimo stadija. Pranešėjas – L.Sabutis. Tai įstatymas, kurio mes nespėjom priimti per praeitą neeilinę sesiją. Prašom, pranešėjau. Pataisų, pasiūlymų yra kokių nors?
L.SABUTIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Vasario 25 d., priimdami Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio pataisas, mes pripažinome tuo pačiu įstatymu ir 30 straipsnio nebegaliojimą ir buvome pateikę Seimui papildyti Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo įstatymą. Todėl ir komitetas, svarstęs šias pataisas, vienbalsiai pritarė ir siūlo jį priimti šiandien, nes nei frakcijų, nei kitų komitetų, nei Seimo narių kokių nors pakeitimų, pasiūlymų daugiau negauta. Iš esmės Tiesioginio valdymo, laikino tiesioginio valdymo, įstatymas lieka tas pats, tik perkeliamas, inkorporuojamas į šį įstatymą 30 straipsnis. Jis dabar tampa pirmuoju. Ten, kur anksčiau buvo dviejuose straipsniuose įrašyta „Vyriausybės atstovas” (tai 7 straipsnis ir 8 straipsnis), yra įrašyta „apskrities viršininkas”. Prašau priimti šį įstatymą, tegul jis galioja, kad jo nereikėtų taikyti mums gyvenime.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimo procedūrą. Ar yra norinčių priiminėti įstatymą pastraipsniui? Įstatymas yra iš trijų straipsnių. Ar galim bendrai?.. Dėl 1 straipsnio ponas P.Papovas? Jau dėl viso, taip. Jūs siūlot visą įstatymą priimti iš karto, ne pastraipsniui? Niekas tam neprieštarauja. Pradedam kalbas dėl viso įstatymo priėmimo. Ačiū pranešėjui. Nori kalbėti dėl balsavimo motyvų P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Džiaugdamasis, kad socialdemokratų atstovai taip myli brolius dvynius – LDDP ir konservatorius, siūlau priimti bendru sutarimu šį įstatymą.
PIRMININKAS. Kyla tam tikrų pavojų. Norėtume, kad socialdemokratai kaip nors išsakytų savo nuomonę irgi. S.Kaktys. Prašom.
S.KAKTYS. Maniau, kad Seimo narys P.Papovas prieštaraus, todėl užsirašiau kalbėti. (Juokas, plojimai) Bet aš palaikau šitą teikiamą įstatymą ir siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošt balsuoti. Seimas – ne vaikų žaidimo aikštelė, kaip atrodo kai kuriems, kurie norėtų aiškintis, kas su kuo draugauja ar nedraugauja. Tai parodys rinkėjai, gerbiamieji Seimo nariai. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo įstatymo 1, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 73.
PIRMININKAS. Už – 74. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 4.
PIRMININKAS. Prieš – 4 principingi. Kas susilaiko?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Susilaiko 2.
Taigi už balsavus 74, prieš – 4, susilaikius 2 Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo įstatymo 1, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” projektas Nr.P-229(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, iki pertraukos dar du mūsų vidaus klausimai. 1-4 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” projektas, registracijos Nr.229(2), pranešėjas – J.Razma. Kviečiu į tribūną. Svarstymas ir priėmimas. Jokių pasiūlymų Seniūnų sueigose mes nesam girdėję. Ar yra kokios nors naujos informacijos, pone kancleri?
J.RAZMA. Nauja informacija yra ta, kad aš šiandien dar gavau Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto protokolo išrašą, kuriame yra pažymėta, jog šiame komitete nuspręsta suformuoti tris pakomitečius. Matyt, komitetas tikisi papildyti savo narių skaičių ateityje, bet šiuo metu jie apsisprendė ir sudarė du pakomitečius ir išrinko du pirmininkus. Taigi Švietimo pakomitečio pirmininke siūlo mums patvirtinti Seimo narę R.Hofertienę, o Kultūros ir informacijos pakomitečio pirmininku – Seimo narį Z.Pocių. Jeigu būtų galima, aš prašyčiau balsuoti dėl nutarimo su šiuo papildymu.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas, taip? Nori pasakyti savo nuomonę. Prašom. P.Papovas iš pradžios, S.Pečeliūnas vėliau.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pritardamas konservatorių programos nuostatai ne didinti, o mažinti pareigūnų skaičių… Vis dėlto pakomitečių skaičiaus didinimas yra ir pareigūnų skaičiaus didinimas. Todėl patys konservatoriai neturėtų pritarti tokiam projektui. LDDP, kaip brolis dvynys, nepritaria tokiam projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prasidėjo trumpa diskusija. Taigi tai aš prašau… dabar mes ir tęsime diskusiją. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kadangi Seimo kancleris jau gerai išmano Statutą, manyčiau, kad reikėtų ir jam jo laikytis. Jeigu šiandien iš ryto gavo tą dokumentą, kas trukdė mums išdalyti trečią projektą, kuriame būtų visos pavardės surašytos? Vis dėlto priiminėti, skirti pareigoms iš klausos, nors ir galim tai daryti, aš dabar neprieštaraučiau, bet tiesiog ateityje… Pone kancleri, laiko buvo tai padaryti! Nuo ryto iki dabar praėjo jau kelios valandos, buvo galima tai padaryti. Tiesiog stenkimės, kiek įmanoma, laikytis Statuto, net ir smulkmenomis. Mažiau kils ginčų, mažiau bus susipriešinimo. Ačiū.
PIRMININKAS. M.Briedis. Tuoj, pone kancleri, jūs tarsit baigiamąjį žodį.
M.BRIEDIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis kolega Papovai! Aš, atsakydamas į jūsų repliką, kadangi, kaip komiteto narys, turiu teisę ir pareigą pasakyti, kad mes kultūros, švietimo ir mokslo sąskaita tikrai nieko nesutaupysim, nes šitos šakos yra prioritetinės, todėl reikia dirbti ir padaryti tai, kas nebuvo padaryta. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Bartkus.
A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, aš tik norėjau atsakyti tiems, kurie čia labai sielojasi, kad mes didinam valdininkų skaičių. Iš tikrųjų taip nėra. Tegul visi gerbiamieji kolegos supranta ir įsikala į galvą, kad mes vykdom savo programą, ir valdininkų skaičius mažėja tiek Vyriausybės struktūrose, tiek Seime. Jeigu du pakomitečių vadovų etatus dar įsteigs, tai nereiškia, kad bendras valdininkų skaičius padidės, todėl jaudintis jums nėra ko. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ir baigiamasis kanclerio žodis.
J.RAZMA. Aš dėkoju gerbiamajam Seimo nariui S.Pečeliūnui už pastabą. Jis iš tikrųjų yra teisus teigdamas, kad, be abejo, šitas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymas turi būti įrašytas į projektą. Aš prašyčiau dabar tiktai užbaigti svarstymo procedūrą ir po pertraukos priėmimui pateikčiau jau patikslintą projektą. O dėl valdininkų skaičiaus didinimo tikrai aš noriu pasakyti, kad šitas sprendimas su tuo neturi nieko bendro – tai nėra valdininkai. O kai yra dideli komitetai, iš tikrųjų dirbti daug sėkmingiau galima susiskirsčius į mažesnius pakomitečius, kur yra aiškesnės kryptys, ir Seimo nariai gali daugiau ten padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš matau, kad dar buvo užsirašęs iš anksto A.Sysas. Ar norėtumėte? Ne. Gerai. Ačiū.
Ar galime bendru sutarimu baigti svarstymo procedūrą ir po pietų, sakykim, padaryti priėmimą, kai kancleris parengs naują nutarimą? Galime, taip? Ačiū.
LR Seimo nutarimo „Dėl Seimo parlamentinių ryšių grupių pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo” projektas Nr.P-275(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tada dar 1-5 darbotvarkės klausimas. Vėl kviečiu į tribūną Seimo kanclerį. Seimo nutarimo „Dėl Seimo parlamentinių ryšių grupių pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo” projektas Nr.P-275(3). Iš karto pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadijos. Ar jis nebuvo pateiktas anksčiau, pone kancleri?
J.RAZMA. Jis turėjo būti vakar į dėžutes išdalytas. Galbūt ne visi pasiėmė. Gal reikia perskaityti? (Balsai salėje) Ką gi. „Siūloma patvirtinti šiuos parlamentinių ryšių grupių pirmininkus ir pavaduotojus: parlamentinių ryšių su Graikijos Respublika ir Kipro Respublika grupių pirmininkas – N.Medvedevas, pavaduotojas – V.Čepas.” Kaip matote, abu atstovai yra ne Tėvynės sąjungos nariai. „Parlamentinių ryšių su Italija grupė: B.Kuzmickas – pirmininkas, R.Rutkelytė – pavaduotoja. Parlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste grupė: A.Ažubalis – pirmininkas, R.Dovydėnienė – pavaduotoja. Parlamentinių ryšių su Kanada grupė: F.Palubinskas – pirmininkas, V.Dudėnas – pavaduotojas. Parlamentinių ryšių su Taivaniu grupė: S.Pečeliūnas – pirmininkas, J.Olekas – pavaduotojas. Parlamentinių ryšių su Tibetu grupė: R.Hofertienė – pirmininkė, J.Sadeikienė – pavaduotoja.
Norėčiau pažymėti, kad dar Seimo nariai yra užsirašę į parlamentinių ryšių su Ukraina, su Rusija, su Japonija grupes. Taigi dar vieną panašų nutarimą, matyt, pateiksime šiek tiek vėliau, kai šios grupės išsirinks pirmininkus ir pavaduotojus.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori paklausti ir kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pradėti priėmimo procedūrą? Galime.
Taigi prašom registruotis, gerbiamie-ji Seimo nariai. Užsiregistravo 75 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Seimo parlamentinių ryšių grupių pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo” būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 66 – už.
PIRMININKAS. Už – 67. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Taigi balsavus už 67, prieš – nė vienam, susilaikius 2 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „ Dėl Seimo parlamentinių ryšių grupių pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo” yra priimtas. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.
Dabar bus pertrauka. Ir prieš pertrauką noriu pranešti, kad, matyt, mes šiek tiek sukeisime darbotvarkės klausimus vietomis, kadangi po pertraukos turbūt ilgai neužtruksime prie dviejų pirmųjų darbotvarkės klausimų – 1-6 ir 1-7. Todėl turbūt perkeltume 1-9 ir 1-10 prieš 1-8 , tai yra sveikatos reikalus prieš privatizavimo, ir tada rytinį posėdį baigtume privatizavimo klausimais. Jeigu niekas neprieštarauja, tai tada galbūt taip ir padarysime. Galbūt bus ilgesnė pietų pertrauka.
Dabar pertrauka iki 12.00 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Jaučiuosi nejaukiai vėluodamas pradėti šitą pokavinį posėdį. Apgailestauju, kad trupučiuką mūsų mažai, mat įstatymai, kurie dabar teikiami ir kurie dabar bus svarstomi, yra nė kiek ne prastesnės kokybės ir ne prastesnės reikšmės negu ankstesni.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos radijo ryšio įstatymo įgyvendinimo” pakeitimo” projektas Nr.P-204 (svarstymas)
Taigi aš kviečiu visus susikaupti prie 1-6 klausimo – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos radijo ryšio įstatymo įgyvendinimo” pakeitimo” projekto Nr.P-204. Svarstymas. Aš nematau užsirašiusių kalbėti, tiktai turiu Ekonomikos komiteto išvadą, kad įpareigoja kalbėti Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoją S.Petrikį. Žinoma, tam įstatymo projektui pritarta. Aš pono S.Petrikio nematau. Tada man belieka pakviesti į tribūną šio projekto iniciatorių – ryšių ir informatikos ministrą R.Pleikį.
R.PLEIKYS. Gerbiamosios Seimo narės ir nariai! Norėčiau jums šioje svarstymo fazėje pristatyti klausimą, kuris, lyginant su intriguojančiais stambių ryšių objektų privatizavimo reikalais, yra daugiau techninis, tačiau, be abejo, svarbus. Dokumento projekto Nr.P-204. Pavadinimas – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos radijo ryšio įstatymo įgyvendinimo” pakeitimo” projektas. Šiam projektui Seimas jau yra pritaręs po pateikimo šių metų vasario 13 d. Pataisą Seimui teikė Vyriausybė. Siūloma pakeisti Seimo 1995 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr.1-1111, kuriuo Vyriausybė buvo įpareigota iki šių metų sausio 1 d. įsteigti valstybinę elektros ryšių inspekciją prie Vyriausybės. Kadangi toks principas „apauginti” Vyriausybę įvairiomis įstaigomis iš esmės yra gana abejotinas ir kadangi planuojama steigti Lietuvos ryšių reguliavimo agentūrą dabartinės Valstybinės radijo dažnių tarnybos pagrindu, minėta inspekcija prie Vyriausybės nebuvo įkurta. Be to, pagal galiojančio Radijo ryšio įstatymo 3 straipsnį mūsų valstybės oficiali radijo ryšio administracija, atstovaujanti Lietuvai tarptautinėse organizacijose telekomunikacijų reikalais, yra Valstybinė elektros ryšių inspekcija. Tam prieštarauja kito – Ryšių įstatymo nuostata, pagal kurią šalies ryšių administracija yra Ryšių ir informatikos ministerija. Pakeitus 1995 m. lapkričio 30 d. Seimo nutarimą Nr.1-1111 bei pavedus Ryšių ir informatikos ministerijai iki šių metų liepos 1 d. vykdyti Valstybinės elektros ryšių inspekcijos funkcijas, kurias mūsų ministerija realiai ir vykdo, radijo ryšio administracijos klausimas būtų laikinai išspręstas. Šiuo metu rengiame naują Radijo ryšio įstatymo redakciją, kurioje iš esmės siūloma pakeisti 3 straipsnį, naujai apibrėžiantį radijo ryšio administraciją bei jos atliekamas funkcijas.
Ir aš siūlyčiau pritarti Seimo nutarimo projektui. Seimo Juridinio skyriaus išvada, kaip buvo minėta, yra teigiama. Taip pat yra pritaręs ir Ekonomikos komite-tas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Mums dabar reikėtų apsispręsti, ar pritariame po svarstymo pateiktam įstatymo projektui ir tęsiame toliau kitas jos proce-dūras. Ar būtų norinčių diskutuoti dėl motyvų? Nematau didelio aktyvumo. Ekonomikos komiteto pavaduotojas S.Petrikis yra, bet jis tikriausiai tiktai patvirtintų komiteto nuomonę, ar ne? (Balsas salėje) Ačiū. Nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų.
Ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos radijo ryšio įstatymo įgyvendinimo” pakeitimo” projektui po svarstymo? Norėčiau išgirsti nors vieną pritariantį žodį. Jau matau. Taigi šitas nutarimas patvirtinamas po svarstymo ir atėjus laikui bus pradėta jo priėmimo procedūra. Nuoširdžiai dėkoju, kad mes taip operatyviai dirbame.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 25 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-244
Aš jau matau kitu klausimu suinteresuotą asmenį. 1-7a – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 25 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-244. Svarstymo procedūra. Matau viceministrę ponią L.Skeberdienę. Tiktai turiu pasakyti, kad yra Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto išvada pritarti įstatymo projektams vienu balsu. Aš nematau norinčių kalbėti svarstymo diskusijose. Man telieka pakviesti iniciatorę, jeigu ji norėtų tarti kelis žodžius. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų viceministrė ponia L.Skeberdienė.
L.SKEBERDIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke! Tai iš tiesų yra techniniai klausimai, ir jeigu kokių nors dar iškiltų, aš galėčiau į juos atsakyti. Bet naujai įsteigta pareigybė – viceministrai tiesiog keičia tą buvusią sąvoką „ministerijos sekretorius”. Jeigu yra kokių nors klausimų, prašau.
PIRMININKAS. Ponia ministerijos sekretore, aš buvau suklydęs pavadindamas jus viceministre. Dabar klausimų jūs jau neturėtumėte bijoti, nes yra svarstymo stadija ir į visus klausimus buvo atsakyta pateikimo metu. Dėkoju, kad jūs atėjote į tribūną.
Dabar mums reikėtų apsispręsti, ką darome su šituo įstatymo projektu. Yra užsirašęs kalbėti dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Listavičius. Dėl vieno lydinčiojo įstatymo projekto. Prašyčiau pasižymėti kompiuteryje. Prašom. Žodis jums.
J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad šiuo atveju klausimu 1-7d jau mes priėmėme įstatymo papildymus – Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo – ir mes pataisėme tiek pirmąjį, tiek antrąjį priedėlius. Todėl šiuo atveju šito įstatymo projekto nereikia. Aš dar nežinau, bet jau drįstu čia kalbėti už, sakykim, gal ir kitą komitetą, būtent dėl 1-7f. Taip pat bus taisomas ir jau turbūt yra, tik Seimo nepasiekė, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas. Taip pat tada šito straipsnio pakeitimo nereikėtų, kadangi bus visas įstatymas. Tačiau aš dėl 1-7f ginčytis negaliu. O dėl 1-7d – tai tikrai jo nereikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia buvo vis tiek, tikiuosi, kalba už, kad mes turime pritarti po svarstymo ir, žinoma, atsižvelgti į šituos techninius dalykus.
Seimo narys A.Petrusevičius galėtų kalbėti prieš.
A.PETRUSEVIČIUS. Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Ir Seimo narė E.Petrošienė taip pat tegalėtų kalbėti prieš. Matyt, vyrai pajuokavę paspaudė jos pavardę. Nėra.
Ir Seimo narys V.Bogušis – paskutinė viltis išgirsti kalbą prieš.
V.BOGUŠIS. Iš tiesų aš kalbu prieš, bet balsuosiu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, dabar prašyčiau registruotis. Ar paskui galėsime pritarti bendru sutarimu, žiūrėsime. Aš tiesiog pirma nepaprašiau jūsų užsiregistruoti.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Atrodo, mažoka. Bet vis tiek prieš jūsų akis krūva tokių klausimų, kurių pagrindinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 25 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Aš klausiu: ar mes galėtume šitam ir kitiems lydintiesiems projektams pritarti po svarstymo? Visiems lydintiesiems projektams pritarta bendru sutarimu. Dėkoju. Ir šita procedūra mūsų draugiškai atlikta. (Balsai salėje) Žinoma, tie įstatymai techniniai. Dėl šitų dalykų ačiū.
Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo projektas Nr.P-226 (svarstymas)
Dabar žvelgiu į Sveikatos reikalų komiteto pirmininką A.Matulą, ar jis jau yra pasirengęs kalbėti savo klausimu. Mes esam sutaupę laiko ir galėtume kalbėti 1-9 klausimu – dėl Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.P-226(2). Irgi svarstymo procedūra. Irgi šiek tiek apgailestauju, kad nėra norinčių kalbėti svarstant. Kviečiu iniciatorių poną A.Matulą, kad jis pareikštų kokių nors baigiamųjų pastabų.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, Narkologinės priežiūros įstatymui buvo pritarta po pateikimo, buvo gautos Juridinio skyriaus pastabos. Beveik į visas yra atsižvelgta. Neatsižvelgta į vieną pastabą. Tai į 20 straipsnio antrąją dalį todėl, kad narkologinių ligonių buvimas įskaitoje apriboja jų teises gauti vairuotojo pažymėjimą, įsigyti šaunamąjį ginklą, dirbti atsakingose pareigose, darbe, susijusiame su kitų asmenų saugumu.
Taip pat buvo gautos dvi pastabos iš Sveikatos ministerijos Medicinos departamento. Į jas yra atsižvelgta – 2 straipsnis papildytas šeštąja dalimi. Todėl aš kviečiu pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių kalbėti?.. Dėkoju, pranešėjau. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau norinčių.
Ar galėtume pritarti ir šitam įstatymui, kurio registracijos Nr.P-226? Dėl Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo projekto ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti? Dėkoju. Pritarta po svarstymo ir įstatymo projektui Nr.P-226, ką tik pristatytam pono A.Matulo.
Lietuvos Respublikos žmogaus kritinių būklių ir mirties registravimo įstatymo projektas Nr.P-227(2) (svarstymas)
Ir kitas įstatymas – klausimas 1-10. Mane tiesiog šiurpina tokia greita mūsų darbo eiga. 1-10 – Lietuvos Respublikos žmogaus kritinių būklių ir mirties registravimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-227(2). Taip pat svarstymas. Ir taip pat aš nematau užsirašiusių kalbėti svarstymo procedūroje. Belieka pakviesti kalbėti poną K.Kuzminską, įgaliotą Sveikatos komiteto vardu. Baigiamosios pastabos.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos žmogaus kritinių būklių ir mirties registravimo įstatymas. Tikriausiai visi gavome iš sekretoriato dar vieną papildomą puslapį, kur dėl sekretoriato techninių darbuotojų klaidos buvo neatspausdinti 5, 6, 8, 9 ir 10 straipsniai. Todėl šis įstatymas buvo svarstytas komitete, atsižvelgta į Juridinio skyriaus pastabas, taip pat į Sveikatos apsaugos ministerijos komiteto narių teiktas pastabas. Šis įstatymas šiuo metu svarstyti yra parengtas, mūsų nuomone, gerai. Kad žmogaus, kuris žuvo autoavarijoje ir yra negrąžinamai sutrikę jo kiti organai, sveiki organai nebūtų užkasti į žemę, o būtų galima persodinti juos kitam žmogui. Taip pat mes užkirtome kelią piktnaudžiavimui pasinaudojant ta sunkia ligonio būkle tuo, kad iš žmogaus, kurį dar galima išgelbėti, nebūtų paimti organai transplantacijai, kad neprasidėtų spekuliacija organais. Šis įstatymas užkerta tam kelią. Todėl taip pat siūlau pritarti po svarstymo. O kas turėsite antrajam variantui klausimų, teikite pasiūlymus raštu, kai šis įstatymas bus pateiktas priėmimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone Kuzminskai. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kas už, kas prieš? Ar pritariame po svarstymo? Ar galėtume pritarti po svarstymo bendruoju sutarimu? Taigi Lietuvos Respublikos žmogaus kritinių būklių ir mirties registravimo įstatymo projektui Nr.P-227(2) yra pritariama po svarstymo ir bus pradėta jo priėmimo procedūra. Ačiū ir už bendrą darbą šiuo klausimu.
Lietuvos Respublikos notarinių veiksmų atlikimo kaimo vietovėse įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-286 (pateikimas)
Mielieji kolegos, ar būtų labai prieštaraujančių, jeigu mes iki šios dienos popietinio posėdžio pabaigos paimtume vieną pateikimą – klausimą 2-9 ir paprašytume pono pranešėjo L.Sabučio pateikti šitą klausimą? Negirdžiu prieštaravimų.
Taigi klausimas 2-9 atkeliamas į priešpietinį posėdį – Lietuvos Respublikos notarinių veiksmų atlikimo kaimo vietovėse įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-286. Pateikimas. Aš kviečiu į tribūną Seimo narį L.Sabutį. Prašom.
L.SABUTIS. Čia yra irgi lydintysis jau mūsų priimto įstatymo dėl Vietos savivaldos įstatymas. Ten, kaip pamenate, 19 Vietos savivaldos įstatymo straipsnyje įrašėme, jog seniūnams paliekama teisė registruoti mirties faktus, išduoti liudijimus, taip pat notarinius veiksmus. Ir atskiras įstatymas dėl notarinių veiksmų kaip tik yra pateikiamas naujesnės redakcijos. Galiojusi redakcija irgi buvo nebloga, bet šį kartą mes keičiame žodelius. Įstatyme buvo numatyta „kaimo vietovėse”, o Vietos savivaldos įstatyme mes pavadinome ne „kaimo vietovių seniūnais”, o tiesiog „savivaldybių seniūnijos”, išskyrus centrus, kuriuose yra notarų biurai arba notarinės tarnybos. Žodžiu, šiems savivaldybių pareigūnams įstatymu buvo suteikta tokia teisė ir dabar ji detaliau, aiškiau surašyta. Be to, derinant kartu su teisininkais, Teisingumo ministerija pasiūlė, kad vietoje „autotransporto priemonių” būtų įrašyta „mechaninio transporto priemonių perleidimo nuomos panaudos ir keitimo dalykai”, taip pat šitų reikalų neregistruotų seniūnai, o registruotų gavę iš tam tikrų tarnybų, kurios registruoja pačias priemones, dėl tų sandorių, kad tai darytų notarai. Tokių išimčių buvo įstatyme, kad, kiek tai yra susiję su kilnojamojo turto ir mechaninio transporto sandoriais, gyvenviečių seniūnai negalėtų tvirtinti tokių sutarčių. Taip, paprastai teisė vadina sandoriais.
Taip pat norėčiau pranešti, jog mes esame gavę kai kurių papildymų, patikslinimų ir iš Juridinio skyriaus. Vienas jau yra įvykdytas – buvo siūloma pakeisti 19 straipsnio antrąją dalį. Kai rašė šias išvadas, matyt, dar apie tai nežinojo. Toliau. Dėl to, ar „nauja redakcija” vadinti, ar ne, tai mes beveik pritartume, kad to žodelio „nauja redakcija” nereikia, o pirmasis straipsnis toks, kaip yra išdėstyta įstatyme, be žodelio „nauja redakcija”, o visa kita pa-žodžiui taip, kaip tekste, kokį ir jūs turite.
Yra dar vienas siūlymas dėl paskutiniojo mūsų siūlomos redakcijos straipsnio – trečiojo. Įstatymo galiojimas. „Šis įstatymas galioja, iki bus baigta teisinės sistemos ir Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reforma.” Žodžiu, čia reikėtų pasakyti Seimo nariams ir kartu galima diskutuoti dėl to, ar reikia tokios sąlygos, ar ne, bet aš esu tos nuomonės, kad jis būtų paliktas toks, kaip yra pateikta įstatymo projekte, nes iš tikrųjų mes negalime susieti kaip buvusiame įstatyme vien tik su teritorinių vienetų sutvarkymu. Mes žinome, kad artėjame prie bendro sutarimo, kad bus daugiau savivaldybių, bus peržiūrėta teisinė reforma. Kaip tik prieš keletą dienų esu gavęs teisingumo ministro V.Pakalniškio siūlymus dėl teisinių institucijų sistemos reformos krypčių ir darbų. Šitame siūlyme kaip tik yra teigiama, jog vis dėlto mes turėsime priimti specialų Seimo aktą, kad mes baigėme pagrindinės teisinės sistemos reformos darbus, ir, manau, priimdami šį aktą, ateityje galėsime pripažinti, jog notariniai veiksmai nebevykdomi kaimo vietovėse, t.y. savivaldybių seniūnijose. Kol kas, deja, tokia praktika, tokia nuostata buvo. Vietos savivaldos įstatyme, 19 straipsnyje, yra labai išsamiai išdėstyta, kokius atvejus sprendžia seniūnas, ir šitas pateikiamas įstatymas dėl notarinių veiksmų atlikimo rajono savivaldybių seniūnijose šiuo metu išsprendžia galimus žmonių prašymus kaimo vietovėse. Žinoma, tam tikros sumos eina į vietinį biudžetą, taip vadinkim, tam tikra dalis nepakliūva į notarines kontoras, bet tokių veiksmų yra ne tiek daug. Štai taip trumpai norėjau pateikti šį įstatymą, jis yra, kaip minėjau, patikslinantis ir papildantis jau mūsų priimto Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio redakcijos tekstą.
PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Jūsų nori klausti 2 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl pirmojo straipsnio 2 ir 4 punktų. „Tvirtina kitokius sandorius” – jūs žinote, kad čia gali būti gana stambios sumos, ir todėl man kyla toks klausimas, ar nereikėtų nurodyti iki kokios vertės, nes čia gali išeiti ne visai normalių dalykų. Ir dėl 4 punkto. Aš nieko prieš dėl dokumentų nuorašų, bet praktika rodo, kad išrašai yra klastojami ir paskui vyksta teismai. Todėl, ką čia reikia padaryti, kad vis dėlto galėtume apsidrausti, – ar kad tų išrašų būtų mažiau, kad būtų kažkoks draudimas, kad nereikėtų kreiptis į teismus, išsiaiškinus, kad tie išrašai yra netikri. Ačiū.
L.SABUTIS. Manau, kad galbūt galima būtų patikslinti taip – dėl kitokių sandorių… mes čia bandėme įvardyti sutartis ir įgaliojimus, ir visa kita. Jeigu jums kiltų noras apriboti tam tikrą sumą, vertėtų pasvarstyti, ir galbūt tada mes pateiksime savo siūlymus. Šiaip iki šiol nebuvo kilę tokių abejonių, svarbu, kad sandoriai būtų sudaryti notarine tvarka ir atitinkantys tikrovę. O šiaip, žinoma, žmogus gali disponuoti įvairiomis sumomis.
Dėl antrojo – „liudija dokumentų nuorašų ir išrašų tikrumą”. Tai yra vis dėlto anologija – ar nuorašai, ar išrašai, už tai turi atsakyti tas asmuo arba tas subjektas, kuris tvirtina, ir nemanau, kad šią, jau buvusią redakciją (kaip jūs matote, tokia ir palikta) reikėtų keisti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau jūsų paklausti tokio dalyko. Nepriklausomai nuo tos sumos, vienokia ar kitokia ji čia bus, vis tiek ji bus, ir aš nežinau, nes tai yra atskirasis įstatymas, o mes faktiškai neturime apibrėžtos atsakomybės tų, atliekančių notarinių veiksmų funkciją. Tarkime, Notariato įstatyme yra labai aiškiai apibrėžta notaro atsakomybė. Šiuo atveju seniūnas arba pati seniūno institucija, atlikusi šituos veiksmus, aš turiu omenyje, jeigu raštvedė gauna tą, vadinkim, akreditaciją…
L.SABUTIS. Seniūnas, tik seniūnas.
J.BEINORTAS. … tai vis tiek, ar nereikėtų šito įstatymo papildyti 4 straipsniu, nurodant ginčytinų klausimų sprendimą arba atsakomybę už nekruopščiai atliktų, nepatikrinus atliktų, veiksmų faktus.
L.SABUTIS. Atsakomybė būtų bendra. Visi kiti dalykai, kurie susiję su seniūnų veikla atliekant notarinius veiksmus, vykdomi pagal nuorodą 2 straipsnyje, t.y. vadovaujasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo tos dalies, kiek jiems leista tvirtinti tokius sandorius ir atlikti tuos veiksmus, reikalavimais. Dėl atsakomybės. Čia yra bendroji atsakomybė. Visais atvejais, kai iškyla arba civilinė, arba materialinė, arba baudžiamoji. Ginčų atveju – ar notaras, sakykim, valstybės notaras, ar tai būtų notarinius veiksmus patvirtinantys pareigūnai (mes kalbame dabar apie seniūnų veiksmus) – jų patvirtintų dokumentų arba atliktų veiksmų teisingumas visada ginčijamas tik teisme.
PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau, už atsakymus ir už pateikimą. Mielieji kolegos, mums reikia apsispręsti, ar pritariame po pateikimo ir pradedame svarstymo procedūrą. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Tokio noro nematau, matyt, ir pozicija, ir opozicija šiek tiek išsikvėpusi. Ar mes galėtume bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą? (Balsai salėje) Taigi Lietuvos Respublikos notarinių veiksmų atlikimo kaimo vietovėse įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-286 pritarta po pateikimo. Siūloma pradėti jo svarstymo procedūrą. Pagrindinis komitetas – turbūt Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas. Ar reikėtų Teisės ir teisėtvarkos komiteto kaip šalutinio? (Balsas salėje) Gerai. Taigi papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėkoju. Šitą klausimą mes esame aptarę. Kol nematau tribūnoje pono E.Vilko, kad galėtume kalbėti dėl specialiosios paskirties bendrovių, aš drįstu prašyti jūsų leidimo dabar kalbėti dėl dviejų popietės klausimų – 2-8a, 2-8b. Jeigu nebūtų protestų, aš drįsčiau dabar siūlyti svarstyti šitą klausimą.
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 30 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-236 ir Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 44 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-237
Taigi 2-8a, 2-8b – Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 30 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-236. Ir Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 44 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-237. Pateikimas. Ir aš kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto narį poną V.Dudėną. Prašom.
V.DUDĖNAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau Seimui pateikti projektus dėl įkeistų vertybinių popierių suteikiant paskolas, taip pat Lietuvos banko vertybinių popierių išieškojimo tvarkos supaprastinimo. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kartu su Lietuvos banku numatė bankininkystę reglamentuojančio įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto pateikimo Seimui eiliškumą ir tai atsispindi šiandieną priimtoje pavasario sesijos darbų programoje. Atsižvelgdamas į tai, kad pradėto rengti naujo Lietuvos Respublikos komercinių bankų ir visų kreditų institucijų veiklą reglamentuojančio įstatymo projekto parengimas bei suderinimas yra daug darbo bei laiko reikalaujantis procesas, o kai kurias įstatymo nuostatas būtina pakeisti neatidėliotinai, teikiu Seimui šiuos du įstatymo projektus.
Pirmasis – Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 30 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-236. Antrasis – Lietuvos Respublikos Lietuvos Lietuvos banko įstatymo 44 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-237. Dėl abiejų šių projektų yra 1997 metų vasario 18 d. pateiktos Seimo Juridinio skyriaus išvados, kurios iš esmės yra palankios šiems teikimams. Šio skyriaus pastabos dėl projektų juridinės technikos yra priimtinos ir į jas bus galima atsižvelgti svarstant teikiamus projektus Biudžeto ir finansų komitete, nes teikiamų projektų būtinumo pagrindimas bei pasekmės detaliai aprašyti aiškinamajame rašte. Plačiau apie šiuos projektus leiskite nekalbėti. Ponas R.Šarkinas turėjo dalyvauti pristatyme, bet kadangi eiga buvo šiek tiek pakoreguota, tai pono R.Šarkino nėra, bet aš esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, skolininkui neįvykdžius sutartyje numatytų prievolių, numatyta pervesti įkeistus vertybinius popierius bankui, tačiau numatyta sąlyga. Tai aš noriu paklausti, ar reikalinga ta sąlyga, o būtent: „jeigu tai numatyta sutartimi tarp banko ir skolininkų”, – ar reikalingi šitie žodžiai, nes jie tam tikrais momentais taps lemiama priežastimi, kad šitos sutarties negalima bus įvykdyti. Taigi dėl šitų žodžių. Ačiū.
V.DUDĖNAS. Kiek aš suprantu, tai sąlyga numatyta pačioje sutartyje. Jeigu pačioje sutartyje, tai aš nematau prieštaravimų, bet, žinoma, tai irgi galėsime aptarti Biudžeto ir finansų komitete.
PIRMININKAS. Pone Dudėnai, daugiau jūsų klausti niekas nenori. Mums patiems reikia apsispręsti, ar pradedame svarstymo procedūrą. Ar būtų norinčių diskutuoti, ką toliau daryti? Matau, Seimo narys A.Sysas buvo pasižymėjęs. Nematau norinčių kalbėti. Kviečiu bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą. (Balsas salėje) Girdžiu žodį „taip”. Pone panešėjau, mielieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 30 straipsnio papildymo įstatymo projektui ir Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 44 straipsnio papildymo įstatymo projektui yra pritarta bendruoju sutarimu po patei-kimo ir bus pradėta jų svarstymo procedūra. Ir mano pamirštas komitetų reikalas. Pone Dudėnai, tikriausiai Biudžeto ir finansų komitetas būtų pagrindinis. Ar jūs norėtumėte dar kokio papildomo? Gal ne. Gal užtektų Biudžeto ir finansų komiteto? Tai ir sutarėme dėl šito komiteto.
LR specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-266 ir LR valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-267 (svarstymas)
Liko dar 5 min. iki mūsų suplanuoto 1-8a, 1-8b klausimo, bet aš matau salėje poną E.Vilką ir drįstu pasiūlyti pradėti svarstyti šitą klausimą, mat yra užsirašę keletas, ir aš prašyčiau pradėti 1-8a, 1-8b klausimų svarstymo procedūrą.
Tai Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-266. Ir Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-267. Svarstymas, dar sykį kartoju, ir mes pradedame kviesti į tribūną norinčius kalbėti. Kviečiu Seimo narį J.Valatką.
J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, klausimas yra nepaprastai svarbus ir aktualus. Kalbama apie, sakyčiau, naują politiką, kurią bandys vykdyti naujoji Vyriausybė ir naujoji dauguma. Mes, socialdemokratai, tokią politiką galime įvardyti kaip labai pavojingą, nes iš esmės atsisakoma valstybinio reguliavimo. Aš visiškai nenorėčiau plėstis į politinio reikalo pusę, aš šiek tiek noriu pakalbėti apie ekonomiką. Kalbėsiu apie du sąrašus iš karto – dėl specialiųjų bendrovių ir nenumatomų privatizuoti iki 2000-ųjų metų įmonių, nes tai yra bendras kompleksas. Numatytas kursas visiškai privatizuoti tokias ūkio sritis, infrastruktūrines šakas – nuo televizijos iki šilumos ir vandens tiekimo yra visiškai nesuprantamas. Jeigu mes pasižiūrėsime į bet kurią Europos Sąjungos šalį, visose šiose šalyse šios šakos yra reguliuojamos valstybės. Jeigu mes jas privatizuojame, ypač dabartiniame ekonomikos vystymosi etape, aš turiu omenyje, kas vyksta Lietuvoje, mes praktiškai atsisakome valstybinio reguliavimo. Gerai tai ar blogai? Štai pasižiūrėkime. Daugelis šakų yra monopolinės. Aš kalbėsiu dabar tik apie šitą sąrašą, kai bus kalbama apie šilumos, vandens tiekimą, – bus atskira kalba. Štai „Lietuvos telekomas”. Tai yra monopolinė įmonė, ir visoje Europoje iš esmės šias monopolijas kontroliuoja ir valdo valstybė. Cituoju: Austrijoje vietiniai telefono tinklai – monopolija, Belgijoje – monopolija, Šveicarijoje – monopolija, Vokietijoje – monopolija, Danijoje – monopolija, Ispanijoje – monopolija ir t.t. Dabar kyla klausimas: kokia gi monopolija geriau – privati ar valstybės reguliuojama? Ryšių ministras savo kalboje anksčiau minėjo, kad valstybinė monopolija yra blogiau. Pažiūrėkime, ar iš tikrųjų yra taip. Kiekvienas rinkos ekonomikos vadovėlis teigia priešingai. Privačią monopoliją reguliuoti yra daug sunkiau, valstybinę – daug lengviau. Todėl mes, socialdemokratai, pasisakom tik už tokių monopolinių šakų valstybinį reguliavimą.
Kai vyksta konkurencija, nors mažiausia konkurencija bet kurioje šakoje, mes pasisakom, kad tai gali būti ir privatus sektorius. Mes jokiu būdu nemanom, kad ten, kur vyksta nors mažiausia konkurencija, negalimas privatizavimas. Tačiau strateginės valstybinės ekonomikos reguliavimo šakos turi likti valstybės reguliavimo sferoje.
Kalbant apie „Telekomą”, kurį norima išbraukti iš to sąrašo, galiu pasakyti jo paskutinius duomenis. Štai likutinis pelnas 1994 m. – 42 mln. Lt, 1995 m. – 82 mln., 1996 m. – 69 mln. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad įmonė dirba normaliai. Tai koks gali būti privatizavimo tikslas? Kam privatizuoti, jeigu įmonė dirba rentabiliai, normaliai ir, pasakyčiau, su didele pelno norma?
Pakalbėkime apie kitą įmonę – „Lietuvos jūrų laivininkystę”. Na, manyčiau, gerbiamiesiems kolegoms turbūt nekils klausimas, kad mūsų laivai tikrai plaukios su kitų valstybių vėliavomis. Jeigu ant kranto mes galėsime išlaikyti kokiu nors būdu savo įtaką, tai laivams mes šitos įtakos neišlaikysim. Tą patvirtina ir mūsų Ekonomikos komiteto kelionė į Klaipėdą. Todėl išbraukti šitą įmonę ir bandyti ją kaip nors vėl pertvarkyti ir privatizuoti taip pat nėra jokio tikslo, nes įmonė dirba rentabiliai, taip pat turi likutinį pelną. Žmonės turi darbo vietas. Kam reikia visa šitą versti? Manyčiau, jokio ekonominio tikslingumo čia nėra. Norint gauti pinigų už šitas parduotas įmones, kyla klausimas: jeigu vadinamasis investuotojus, nors aš jo nevadinčiau investuotoju, mokės pinigus už šitą įmonę, jis labai norės, kad tie pinigai liktų toje įmonėje, kad jie keistų technologiją ar dar ką nors panašaus. Tokiu atveju pats privatizavimas visiškai netenka jokios prasmės, nes tada objektas atiduodamas tam pačiam savininkui už jo paties pinigus. Todėl labai labai diskutuotina, kad tai duos kokią nors ekonominę naudą.
PIRMININKAS. Laikas jau baigėsi.
J.VALATKA. Aš du klausimus norėjau. Gal pratęsite porą minučių?
PIRMININKAS. Minutę.
J.VALATKA. Na, minutę. Kadangi laikas iš tikrųjų baigėsi ir man turbūt nebus leista toliau dėstyti savo minčių, aš norėčiau pasakyti tiek, kad mes, socialdemokratai, siūlom kol kas specifinių paskirties įmonių sąraše palikti Gargždų valstybinę naftos įmonę ir „Lietuvos jūrų laivininkystę”. Taip pat kitame sąraše, tiksliau sakant, iš teikiamų projektų išbraukti Lietuvos įmonę Lietuvos radijo ir televizijos centras ir valstybinę įmonę „Lietuvos telekomas”. Mano pateiktame pasiūlyme yra klaidų, nes šios įmonės jau vadinasi kitaip, tačiau taip, kaip buvo rašyta įstatymo projekte, aš ir palikau, išskyrus žodžius „naftos įmonė”, t.y. Gargždų valstybinė naftos įmonė.
Todėl, gerbiamieji kolegos, visiškai be ypatingos politikos susitinkant su tų įmonių žmonėmis, kalbantis konkrečiai apie juos pačius, susidarė įspūdis, kad šios įmonės tikrai šiandien nenori būti privatizuojamos. Todėl dar kartą kviesčiau labai gerai pagalvoti prieš darant sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ekonomikos komiteto vardu kviečiu kalbėti R.Didžioką.
R.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, man pavesta kalbėti komiteto vardu ir paskelbti jums komiteto išvadas, kurios buvo priimtos svarstant šiuos du įstatymų projektus Ekonomikos komitete. Pirmiausia aš perskaitysiu jums komiteto išvadas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių pakeitimo įstatymo projekto. Registracijos Nr. P-266. Taigi komitete buvo nuspręsta: pirma, pritarti projektui su išlygomis. Už šį sprendimą balsavo 7 komiteto nariai, prieš – 1, susilaikė 3.
Taip pat yra siūloma pakeisti sąrašą. Komiteto sprendimas formuluojamas taip: „Papildomai išbraukti iš valstybinių įmonių, kurios iki 2000-ųjų metų turi būti specialiosios paskirties bendrovės, sąrašo, patvirtinto šio įstatymo 2 priedėlyje, šias įmones: „Lietuvos valstybinė energetikos sistema”, valstybinė įmonė „Lietuvos dujos”, valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai”.
2 punktas. Papildyti įstatymo projektą tokiu 2 straipsniu (aš dabar perskaitysiu straipsnio redakciją, jeigu kas neturite komiteto išrašo): „2 straipsnis. Įstatymo papildymas 4 straipsniu. 4 straipsnis – infrastruktūros strateginiai objektai: „Lietuvos jūrų laivininkystė”, „Lietuvos valstybinė energetikos sistema”, valstybinė įmonė „Lietuvos dujos”, valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai” gali būti privatizuojami tik po to, kai bus priimti įstatymai dėl šių objektų veiklos valstybinio reguliavimo po privatizavimo.”
Už šį sprendimą balsavo 8 komiteto nariai. Aš noriu atsiprašyti, kad čia komiteto sekretoriatas įrašė „Lietuvos valstybinė energetikos sistema” taip, kaip buvo ir siūlomame įstatymo projekte, nors jums turbūt žinoma, kad tai yra akcinė bendrovė „Lietuvos energija”. Taigi pačiame įstatymo projekte buvo klaidingas pavadinimas, bet kad nebūtų painiavos, buvo pavartotas tas pats terminas. Taigi aš perskaičiau jums komiteto išvadas dėl šio įstatymo projekto.
Dabar, jeigu leisite, aš norėčiau pakalbėti ir dėl antrojo įstatymo projekto, svarstyto komitete, būtent dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000 m. nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, pakeitimo įstatymo projekto. Registracijos Nr.P-267. Aš taip pat perskaitysiu komiteto išvadą.
„Nuspręsta: 1. Pritarti projektui su išlyga: pirmoji išlyga – papildyti įstatymo projektą tokiu 2 straipsniu: „2 straipsnis. Infrastruktūros strateginiai objektai – Lietuvos radijo ir televizijos centras, valstybinė įmonė „Lietuvos telekomas” gali būti privatizuojami tik po to, kai bus priimti įstatymai dėl šių objektų veiklos valstybinio reguliavimo po privatizavimo.” Už šį sprendimą balsavo 8 komiteto nariai. Taigi aš jums perskaičiau Ekonomikos komiteto dviejų projektų svarstymo išvadas ir dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dabar Liberalių reformų frakcijos vardu kalbės Seimo narys K.Trapikas.
K.TRAPIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai ir svečiai, Liberalių reformų frakcijos vardu reikia pasveikinti Vyriausybę, pasirinkusią ryžtingą privatizavimo kelią, ir pagirti jos šiuo metu vykdomą gana neblogą propagandinę kampaniją, kad privatizavimas – ne tik ekonomikos siaubas, kaip iki šiol galvojo tauta, bet ir asmeninės gerovės šaltinis, jeigu Seimas priims indėlių atkūrimo įstatymą.
Tačiau liberalai siūlo dar radikalesnę privatizavimo eigą Lietuvoje, kad šie svarstomi įstatymai dėl specialiosios paskirties bendrovių ir jos veiklos sričių ir dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei pri-vatizuoti, iš viso būtų panaikinti. Pirmiausia dėl to, kad jie neatitinka laikmečio reikalavimų. Prisiminkime, kad šie neprivatizuotinų įmonių sąrašai atsirado tada, kai vyko vadinamoji čekinė privatizacija, dėl to buvo norima apsaugoti vadinamąsias strategines įmones nuo jų išdalijimo.
Antra. Tuo metu privatizavimo eigą reguliavo ministerijos ir valstybinė komisija, ir taip vėl buvo norima apsaugoti šias įmones nuo neapgalvoto valstybinių įstaigų sprendimo.
Trečia. Šių sąrašų nebuvimas nereiškia, kad šios įmonės rytoj bus privatizuotos. Manau, kad bus gerai parengta privatizavimo programa, dėl kurios vykdymo bus atsakinga Vyriausybė.
Ketvirta. Vyriausybės pateikto įstatymo dėl Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo pagrindinis trūkumas yra tas, kad, ko gero, nebus sukauptas reikiamas gyventojų santaupų atkūrimo fondas šiam reikalui įgyvendinti. Kiek žinau iš neoficialių šaltinių, šių privatizuotinų įmonių sąraše bus maždaug 2 milijardai litų, o indėliams kompensuoti reikia dvigubai daugiau.
Penkta. Šiame sąraše yra beveik visos vandens tiekimo įmonės. Šiandien jų padėtis yra bloga dėl vadinamosios socialinės kainų politikos, nes trūksta apyvartinių lėšų vandentiekio sistemoms atnaujinti. Šiandien su vandentiekio įmonėmis daromi įvairūs manevrai.
Pavyzdžiui, Europos reikalų ministerija prieš kelias savaites išplatino pranešimą, kuriame siūloma prancūzų firmai „Liono vandenys” steigti Vilniuje eksploatacinę vandens tiekimo ir nuotėkių šalinimo įmonių bendrovę ir įsigyti 30% bendrovės „Vilniaus vandenys” akcijų. Šį projektą prancūzai siūlo primygtinai jau ne pirmus metus. Stebėtina, kad aukšto rango pareigūnai iš užsienio net neužsimena, kad yra galimybė skelbti konkursą. Beje, „Liono vandenų” pasiūlymas iš esmės prilygsta koncesinei veiklai, todėl šią veiklą reglamentuoja mūsų valstybės įstatymai. Jais ir derėtų vadovautis. „Vilniaus vandenys” bandys ieškoti įvairių variantų, galbūt ir Seime ar Vyriausybėje bus pateiktos atitinkamų sprendimų situacijos. Siūlau šias vandens tiekimo įmones išbraukti ir pritaikyti visiems vienodas žaidimo taisykles pagal visiems vienodus privatizavimo įstatymus.
Galima išvardyti daug priežasčių, kodėl šis sąrašas nereikalingas. Pagrindinė priežastis, aš manau, yra ta, kad mūsų tikslas – pritraukti kuo daugiau Lietuvos privataus kapitalo ir užsienio investicijų. Esant beveik 100 neprivatizuotų įmonių sąrašui, pradedant stambiomis energetikos įmonėmis ir baigiant, sakysime, Kauno valstybiniu laidojimo biuru „Liūdesys”, po pasaulį bus skleidžiama nelabai palanki informacija formuojant Lietuvos, kaip investicijų objekto, patrauklumo įvaizdį.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, tą dieną, kai bus balsuojama dėl šių įstatymų, jūs priimsite alternatyvų Liberalių reformų frakcijos pateiktą įstatymo projektą, kad šių sąrašų visai nebūtų. Atriškime rankas Vyriausybei ir leiskime jai protingai ir laisvai privatizuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. LDDP frakcijos vardu kviečiu kalbėti S.Burbienę.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip dauguma jūsų žino, beje, tai minėjo ir kolega K.Trapikas, dabar svarstomi pakeitimai – tiek neprivatizuotinų įmonių, tiek valstybinių įmonių sąrašų – yra kaip savotiškas priedas tų sąrašų, kurie atsirado 1994 m. pabaigoje prie tuo metu priimto Akcinių bendrovių įstatymo. Taip buvo sukurtas barjeras totaliam akcionavimui ar privatizavimui, ir ypač tai buvo aktualu tęsiantis vienai iš ekonominių Lietuvos nelaimių – vadinamajam čekiniam privatizavimui.
Klausimas, ar tokie sąrašai, tokio ilgumo, ar visai jokių sąrašų nereikia esant antrajam privatizavimo etapui, buvo keliamas ne kartą ir argumentai buvo pateikiami ir už, ir prieš. Diskutuojant dar 1996 m. buvo pateiktas sąrašų trumpinimo variantas, kuris ano Seimo buvo grąžintas tobulinti Vyriausybei, po to padaryta svarstymo pertrauka, kuri tęsėsi praktiškai iki šio Seimo, šios sesijos.
Deja, dauguma trūkumų, pastebėtų projektuose tada, liko ir dabar. Sistema, pagal kurią siūloma išbraukti objektus, liko neaiški, palikta labiau steigėjų iniciatyvai, o ne bendrai strategijai. Pavyzdžiui, siūloma išbraukti nemažai vaistinių, o štai Krašto apsaugos ministerijos sistemoje viskas lieka, kaip buvo, nors aišku, kad siuvimo įmonė tikrai nėra strateginis objektas, net jeigu ji siuva kareivių milines. Tuo labiau kad konkurencija tokioje srityje, matyt, galėtų sumažinti išlaidas.
Yra ir daugiau panašių nelogiškumų. Be abejo, išbraukimas iš sąrašo nereiškia automatiško šių įmonių privatizavimo. Tačiau nuoroda į tai yra daroma netgi pirmalaikiuose šios Vyriausybės priimtuose sprendimuose. Tuo labiau kad būtent tokia yra vieno iš pagrindinių steigėjų – Ūkio ministerijos vadovų nuomonė. Tai yra nuomonė, kad būtina kuo daugiau privatizuoti.
Todėl svarstydami šiuos projektus turime iš karto matyti ir tolesnę perspektyvą. Didžiausia ir labiausiai diskutuotina problema yra strateginių ir monopolinių įmonių privatizavimas. Ir nereikėtų sakyti, kad konkrečiuose projektuose kalbame ne apie visas įmones, kurios yra Vyriausybės laikomos privatizuotinomis. Tačiau čia jau yra tiesioginė nuoroda būtent į tokią perspektyvą.
LLDP frakcija nenorėtų kartoti tų burtažodžių, kurie buvo sakomi Seimo didžiosios opozicijos apie Lietuvos pardavimą, strateginius objektus ir panašius dalykus. Mums pirmiausia rūpi, kokia gi bus nauda iš siūlomų projektų Lietuvai. Ne trumpalaikė šios dienos nauda, kuri dažniausiai būna labiau politinė negu ekonominė, o tolesnės perspektyvos.
O dėl tų perspektyvų ir kyla neaiškumų. Todėl, manyčiau, atsirado ir Ekonomikos komiteto siūlymas numatyti tolesnes valstybinio reguliavimo galimybes. Todėl ir mes abejojame dėl pateiktų projektų efektyvumo ateityje, nes niekas negali atsakyti, kas bus privatizavus monopolijas Lietuvoje. Tuo labiau kad dalis jų konkurentų yra už Lietuvos ribų, ir kas gali garantuoti, kad tie konkurentai nepasistengs privatizuoti tokias įmones ir paprasčiausiai jas numarinti ar gerokai susilpninti? Deja, tokių pavyzdžių turime visoje Vidurio ir Rytų Europoje.
Todėl jokiu būdu, aišku, negaliu sutikti su pono ministro V.Babiliaus teiginiu, kad nėra blogesnio šeimininko už valstybę. Tikrai yra, ir turbūt kiekvienas tokių, atsiprašant, savininkų ar šeimininkų matėme. Beje, ir Europos šalys to teiginio neįrodo, kad ir remiantis labai paprastu „Statoilo” pavyzdžiu. Taigi taip ir nepateikus aiškios tolesnės perspektyvos, privatizavimą vėl bandant paversti savitiksliu, kaip ir 1991-1992 m., ir trūkstant siūlymų sistemos, kol kas mes susilaikome ir priimti siūlysime pataisas, o iš reakcijų į jas spręsime, kaip galutinai apsispręsti.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti poną V.Čepą.
V.ČEPAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, klausimas, kurį dabar svarstome, šios dienos darbotvarkėje, ko gero, yra labiausiai jaudinantis daugelį Lietuvos žmonių. Matyt, į privatizavimo procesą ne visi žiūrime vienodai ne tik čia, Seime, bet ir už Seimo ribų. Man teko susitikti su daugeliu žmonių, dirbančių įmonėse, kurias dabar ruošiamasi privatizuoti. Reikia pasakyti, kad netgi tie žmonės, kurie realiai suvokia privatizavimo naudą valstybei, sutinka, kad privatizavimas yra mūsų valstybės ateitis, toli gražu nevienareikšmiškai vertina dabartinius ir numatomus Vyriausybės ir Seimo veiksmus.
Į tai neatsižvelgti negalime. Visų pirma reikia prisiminti, kad dalis Lietuvos gyventojų yra ganėtinai stipriai įbauginti pirmojo privatizavimo etapo, kai tikrai valstybėje vyravo tam tikra suirutė, buvo šaudoma, sprogdinama, prasidėjo reketas.
Šitie dalykai yra labai giliai išlikę žmonių sąmonėje. Antras dalykas (matyt, jūs visi su tuo sutiksite), kad dalis žmonių dėl galbūt neapgalvoto privatizavimo (gal tai yra natūralus procesas) neteko daug darbo vietų. Iki šiol yra bedarbiai, gauna bedarbio pašalpas arba verčiasi laikinais darbais, ir tai nedviprasmiškai rodo, kad jų gyvenimą sugriovė būtent privatizacija. Ir trečias, bene svarbiausias dalykas, kad netgi dirbdami tose privatizuotose įmonėse dėl mūsų pačių aplaidumo ir, sakyčiau, dėl jau chronišku tampančio įstatymų nevykdymo žmonės neteko socialinių garantijų. Dirba nesudarę darbo sutarties , neginami profesinių sąjungų, nes ne visur tos profesinės sąjungos yra. Faktiškai savo gyvenimą pasmerkė baigti be normalios senatvės pensijos, o versdamiesi iš kažkokių pašalpų.
Antras dalykas, į kurį mes turim atkreipti savo dėmesį prieš priimdami siūlomus projektus, yra tai, kad vis dėlto turim labai aiškiai ir labai konkrečiai žmonėms pasakyti, ką jiems duos ta privatizacija, kiek jie neteks darbo vietų. Taip, mes žinom, kad rinka reguliuoja šituos procesus, bet, matyt, į rinką reikia eiti nepuolant, negriūvant , o žinant, kas žmonių laukia. Tarkim, privatizavimas labai susijęs su Klaipėdos pamario įmonėmis. Kiek mes galėtume pasiūlyti darbo vietų, jeigu privatizavimo procese 300 ar 400 žmonių neteks jų? Tai nedidelė problema, jeigu galvosim apie (…) Tai yra laisvoji ekonominė zona. Tačiau šitas įstatymas yra laikomas Seime, nesvarstomas ir neaišku, kada tai bus padaryta. O būtų garantijų, ir labai stiprių, ir žmonėms būtų kur kas ramiau eiti į šitokią, sakykim, gilią privatizaciją.
Kitas dalykas. Privatizuojant kai kurias įmones reikia iš karto sutikti, kad jos iš esmės pakeis savo funkcijas. Turiu omeny Baltijos laivų statyklą, Vakarų laivų remonto įmonę, kurios vargu ar liks tokios, kokios dabar yra, t.y. remontuos ir statys laivus. Laikui bėgant (o tai bus labai greitai padaryta, kadangi rinka diktuos šitas sąlygas) atsiras interesų ir tos įmonės taps normaliomis krovos darbų kompanijomis, kurių, sutikite, imlumas darbo vietoms yra kur kas mažesnis negu laivų remontui arba laivų statybai. Be to, susidursime su labai elementaria problema – darbuotojų perkvalifikavimu, kuris taip pat nemažai kainuoja. Na, šitie dalykai yra nenumatyti. Ponas J.Valatka čia kalbėjo, ir labai tiksliai, kad atskirai turi būti kalbama apie Lietuvos jūrų laivininkystę, vadinamąją LISCO. Jeigu bus tikrai taip, kaip numatyta, privatizuoti 100%, nenumatant jokių išlygų, tai bus priešpaskutinis laivynas, kuris dar plaukios su Lietuvos vėliava. Dar yra tokia transporto laivyno bazė, turinti 19 laivų. Ji priklauso Žemės ūkio mi-nisterijai. Faktiškai Lietuvos vėliavą ilgam laikui išbrauksime iš pasaulio vandeny-no. Ir tai tikrai yra skaudu ne tik moraline prasme, bet ir materialine, nes Panama, Kipras, Liberija turi didelius laivynus. Neturėdami laivų, o turėdami pigias vėliavas ir privatizavę šitą mūsų laivininkystę (visi specialistai vienu balsu sako, kad mūsų laivai yra labai geri), jie bus perregistruoti ir mokesčiai bus mokami būtent toms valstybėms. Mes tikrai neteksime pastovaus šaltinio, pastovių įplaukų į valstybės biudžetą. Taigi Centro sąjungos nuomone, su LISCO bent šiuo atveju reikia elgtis labai atsargiai.
Dar vienas dalykas, į kurį reikia atkreipti didelį dėmesį, – kad mes privatizuodami visas šias įmones neturime galvoti, kiek kainuoja konkretus laivas, kokia bus akcijų vertė, už kiek jis bus nupirktas, kai bus išmestas į rinką, o turim galvoti apie pačią rinką. Ir LISCO, ir (…), ir Klaipėdos „Smeltė”, ir Baltijos laivų statykla, ir Vakarų laivų remonto įmonė turi jau išsikovoję Europoje ir Baltijos jūros regione didžiulę rinką. Tarkim, LISCO yra labai konkurencinga įmonė, pajėgi konkuruoti su stipriausiom Švedijos, Vokietijos kompanijom, nuolatos atnaujinanti laivyną, plečianti rinką. Kas dabar gali pasakyti, kiek kainuoja ta rinka? Laivus mes įvertinsim, bet kas įvertins rinką? Mes, parduodami laivus, pirmiausia prarasime ne laivus (kaip nebūtų paradoksalu), o rinką, kurios vertė, matyt, yra 1000 ar milijoną kartų didesnė negu laivų. Mes galų gale galim imti kreditus ir po metų kitų vėl pirkti laivų, juos statyti ir vėl parduoti. Ne laivai problema. Problema šiuo atveju, gerbiamieji, yra rinka. Ir jeigu mes į šitą dalyką (į rinką) neatkreipsime dėmesio, mūsų valstybė tikrai patirs milžiniškų nuostolių.
Matyt, negalima nutylėti apie gautų lėšų privatizuojant panaudojimą. Tai yra labai svarbus klausimas ir mes visi pui-kiai žinome, kad tos lėšos bus panaudojamos kompensuoti prarastiems indėliams. Taip, reikia 3 milijardų litų, kad tie indėliai būtų kompensuoti. Apytikriai 3 milijardų. Kaip žinome, valstybė yra skolinga 1 milijonui 430 tūkst. indėlininkų. Vidutiniškai, matyt, apie 2 tūkst. Lt kiekvienam indėlininkui. Tai nėra daug. 3 milijardai nėra tokia didelė suma žinant, kad ją galima išmokėti per keletą metų. Tačiau problema yra ta, kad parduodant tą turtą... Teoriškai tas turtas, tie laivai, pastatai, sandėliai yra visų žmonių, dirbančių konkrečioje įmonėje. Praktiškai jie bus atiduoti tik milijonui 430 tūkst. žmonių, kurie nesusiję nei su LISCO, nei su (…) . Vadinasi, vieniems atiduodami – kitus apiplėšiame. Teisingumą įgyvendiname kitų žmonių turtu. Kas ir kada kompensuos tiems žmonėms patirtus nuostolius? Aš žinau žmogų, kuris 30 metų išdirbo Baltijos laivų statykloje, išaugino penkis vaikus ir neturėjo nė rublio santaupų. Jis dabar sako, kad neturėjo, o dabar ką turi teoriškai, ir tą atima. Tai kada jis sulauks, kada jam vėl bus kompensuota? Taigi aš noriu, kad ir Vyriausybė, ir Seimas pagalvotų apie tą problemą. Kas bus daroma su šitais žmonėmis?
PIRMININKAS. Pone Čepai, dvigubai laiko…
V.ČEPAS. Baigdamas noriu pasakyti, kad nei aš konkrečiai, nei Centro sąjunga nėra prieš privatizaciją. Mes turim privatizuoti, tai yra mūsų valstybės likimas, yra mūsų būties klausimas, tačiau negalima visko daryti pagal vieną modelį – paimti ir privatizuoti 100%. Kai kurioms įmonėms, matyt, reikia palikti, turbūt dar valstybė turėtų turėti kontrolinį akcijų paketą, kai kur reikia pasinaudoti „auksinės” akcijos teikiamomis galimybėmis, o kai kur, be abejo, galima privatizuoti 100%. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ir aš dėkoju, kad nekalbėjote 15 minučių. Komiteto vardu kalbės A.Matulas.
A.MATULAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir iš esmės pritaria, kad daugumą valstybinių vaistinių tikrai reikėtų privatizuoti, bet siūlo laikinai atidėti šio klausimo sprendimą dėl šių motyvų: mes manome, kad kiekviename rajone ir didesniame mieste galėtų likti ir turėtų likti po vieną ar daugiau valstybinių vaistinių, nes komitetas nežino atvejų, kad privati vaistinė gamintų vaistus. Šiuo metu kai kurios valstybinės vaistinės arba dauguma gamina miltelius, lašus, kitus vaistus, be kurių šiandien mūsų pacientai, mūsų žmonės ligoninėse neišsiverstų. Komitetas tikrai nežino privačių vaistinių, kurios užsiimtų šiandien ta veikla, kadangi tai yra nuostolinga. Taip pat manom, kad reikėtų palaukti, kol bus priimtas Vaistinių įstatymas, kol bus numatyta būsima Lietuvos gyventojų aprūpinimo vaistais infrastruktūra, nes Vaistinių įstatymo projekto svarstymas yra įrašytas į pavasario sesijos darbotvarkę. Todėl manom, kad dėl to irgi laikinai reikėtų atidėti, po to komitetas galėtų pats siūlyti ir suderinti su Sveikatos ministerija, kokios vaistinės galėtų ir turėtų likti neprivatizuojamos (bent jau po vieną rajone ir didesniame mieste). Po to toliau tęsti šio klausimo svarstymą. Taip pat jūs tikriausiai visi žinote, kad dauguma kaimo vaistinių šiandien dirba nuostolingai dėl mažos apyvartos. Todėl, jeigu būtų leista privatizuoti, aš manau, gyventojų, ypač kaimo gyventojų, aprūpinimas medikamentais pablogėtų. Todėl mes siūlome laikinai neišbraukti vaistinių iš šito neprivatizuojamų objektų sarašo ir tą klausimą atidėti, kol bus priimtas Vaistinių įstatymas, ir dėl kitų motyvų, kuriuos aš išvardijau. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dabar Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu kviečiu kalbėti A.Šimėną.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau keletą žodžių tarti mūsų Krikščionių demokratų frakcijos vardu. Mes tikime, kad privatus sektorius akivaizdžiai pranašesnis ten, kur yra ūkinė veikla, ir mes manome, kad svarbių infrastruktūros objektų privatizavimo pagrindinis tikslas yra ne valstybės pajamų maksimalizavimas, bet efektyvesnė infrastruktūros sistemos veikla ir darbas. Todėl mes iš principo esame už didesnį privataus kapitalo panaudojimą ūkio infrastruktūros sistemoje. Tačiau mums pritariant kyla klausimas, kaip tai bus daroma. Be abejo, iki šiol galiojusi privatizavimo sistema ir tvarka negali būti taikoma tiems strateginiams infrastruktūros objektams. Mes palaikytume tą nuomonę, už kurią anksčiau buvo visos partijos, kad tokiems objektams privatizuoti turėtų būti priimtas atskiras įstatymas, kuriame būtų numatyta viskas: pradedant objekto įkainojimu, jo parengimu privatizavimui ir baigiant įsipareigojimais ir jų sprendimu, kokius įsipareigojimus prisiima investuotojai, kokia bus valstybės įtaka. Tai, matyt, būtų tvarkingas problemos sprendimas. Tuo tarpu mes, priimdami tokį įstatymą, atrišame Vyriausybei rankas, atsisakydami bet kokios parlamentinės kontrolės. Tai yra mūsų apsisprendimo dalykas, tačiau parlamentas neturėtų atsisakyti savo tiesioginių funkcijų.
Dabar, jeigu pažvelgtume į sąrašą, tai matytume, kad į jį pakliūva beveik visos infrastruktūros sistemos. Vyriausybė tuo tarpu prašė kur kas mažiau įrašyti tų objektų, bet Ekonomikos komitetas balsavo ir šį sąrašą dar papildė praktiškai visomis įmonėmis: tai ir „Valstybinė energetikos sistema”, „Lietuvos dujos”, „Lietuvos geležinkeliai”. Na, aš kviesčiau Seimą susilaikyti ir neįrašyti daugiau objektų, negu pati Vyriausybė prašo. Nes galbūt ji pati nesugebės taip greitai apdoroti tiek daug objektų, pasirengti privatizavimui. Aš manau, kad ji pati paprašys, kai norės privatizuoti kokias nors papildomas sistemas. Kita vertus, norėčiau pakviesti Seimą palaikyti Ekonomikos komiteto siūlymą, kad būtų galima privatizuoti objektus, kurie bus išbraukti iš neprivatizuojamų objektų sąrašų, tik po to, kai bus priimti įstatymai dėl šių objektų veiklos valstybinio reguliavimo po privatizavimo. Mes privatizuojame monopolines infrastruktūros sistemas. Ir, be abejo, valstybė turi daryti įtaką jų tolesnei veiklai, nes galima įsivaizduoti, kaip atrodytų šitų struktūrų veikla be jokios valstybės įtakos, be valstybinio reguliavimo sričių. Šitai turėtų būti numatyta atskirais įstatymais ir tai, manau, būtų naudinga ir investuotojams, nes jie puikiai žino, kad valstybė į monopolines infrastruktūros sistemas kišis ir turės savo tam tikrą įtaką. Ir jie, pirkdami akcijų paketus, ypač kontrolinius, norės aiškiai žinoti visas žaidimo taisykles, kas jų laukia po to, kai jie įsigis tuos objektus. Todėl, aš manau, tai yra naudinga ir Vyriausybei, kadangi tampa aiškiau ir tiems, kurie ruošiasi įsigyti tuos objektus, be abejo, tai naudinga ir visai visuomenei, kuri negalės nuogąstauti, kad štai po privatizavimo toje sistemoje gali atsirasti labai nepageidautinų dalykų.
Pabaigoje norėtųsi pasakyti vieną pastabą dėl mūsų darbo. Faktiškai mes iki šiol priimame įstatymus ir sprendimus, visiškai atrišdami Vyriausybei rankas ir atsisakydami bet kokios kiek gilesnės parlamentinės priežiūros. Žinoma, tai yra visiškas pasitikėjimas, ir Vyriausybei, be abejo, kur kas geriau dirbti tokiomis sąlygomis, bet, kita vertus, matyt, lazda neturėtų būti perlenkta ir tam tikra Vyriausybės veiklos parlamentinė kontrolė turėtų, manau, išlikti. Atsisakymas iš karto pildyti visus Vyriausybės pageidavimus, manau, ne visada gali būti labai naudingas. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Centro sąjungos frakcijos vardu kviečiu kalbėti K.Glavecką.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad tie klausimai, kuriuos mes sprendėme apie ekonomiką nuo pat mūsų darbo pradžios, t.y. nuo gruodžio mėnesio, yra patys svarbiausi klausimai. Juo labiau kad tų objektų privatizavimas yra susijęs su svarbiausių rinkų privatizavimu. Kaip žinote, ekonomikoje lemia tai, kam priklauso rinkos, kaip jos išvystytos, kas jas kontroliuoja. Pačių rinkų vertė galų gale lemia visus svarbiausius ekonominius dalykus, reformos elementus ir ekonominį krašto augimą. Iš tikro rinkos lemia ir visą monitarinę politiką, ir pinigų kiekį, kuris funkcionuoja. Galų gale lemia svarbiausius dalykus kapitalo rinkoje ir t.t. Pateiktas įstatymo projektas, tiksliau sakant, du projektai, iš tiesų Lietuvai yra labai reikšmingi ir ypač atsakingi, nes rinkų prasme pateikiama privatizuoti daugiau negu pusė Lietuvos rinkų, iš tikro realių rinkų, kurios turi realią kainą. Tai, kas buvo privatizuota pirminio privatizavimo etape, lyginant su šituo, sudaro maždaug 30%, nes buvo privatizuojamos kompanijos, kurios buvo praradusios rinką dėl Sovietų sąjungos subyrėjimo, tos, kurios turėjo rinkų kariniuose kompleksuose ir t.t. Šiuo atveju mes kalbame apie kompanijas, kurios Lietuvoje turi didžiausias rinkas. Turiu omeny tokius infrastruktūros elementus: „Telekomą”, laivininkystės objektus, serviso, paslaugų ir kitas struktūras, kurios iš tikro Lietuvoje tam tikra prasme yra ir monopolinės, ir tuo pačiu metu kuria labai didelę vidaus produkto dalį. Centro sąjunga, palaikyda-ma privatizavimo idėją ir tą kryptį neabe-jodama, kad tai yra būtina Lietuvai, norint pakelti jos ekonominį augimą, padidinti kapitalą, pritaria šiam įstatymo projektui, tačiau tuo pačiu metu pateikia kai kurias pastabas, kurios turėtų logiškai kilti iš šio proceso svarbumo ir atsakingumo.
Pirmoji pastaba, kuri jau, atrodo, nuskambėjo iš pono A.Šimėno lūpų, yra ta, kad pats privatizavimo procesas turi būti maksimaliai skaidrus. Ypatingo skaidrumo turi sulaukti tie objektai (ne visi, be abejo, išvardyti, kurių kelios dešimtys), kurie turi pačias didžiausias rinkas. Turiu omeny „Telekomą”, laivininkystės objektus, geležinkelius, „Lietuvos energiją” ir kitus. Iš tikro 10-11 objektų privatizavimas turi būti ypatingai skaidrus. Ypatingas skaidrumas – tai visų pirma parlamentinė kontrolė ir vieša visuomeninė kontrolė. Tai galima įgyvendinti priimant atitinkamus įstatymus. Pavyzdžiui, „Telekomo” privatizacija, „Lietuvos energijos” privatizacijos įstatymas ir t.t. Jeigu prisiminsime kitų kraštų privatizavimo patirtį (Anglijos, Prancūzijos), tas procesas vyko 3-4 metus, nes iš tikro labai greitai, per 3 mėnesius privatizuoti tokių objektų dažniausiai efektyviai nepavyksta, nepasiekiamas efektyvumas ir, svarbiausia, kyla pavojus (Lietuvoje po pirmos privatizacijos įvyko valstybės funkcijų privatizacija), kad valstybės funkcijų privatizuotojai vienaip ar kitaip neprisidėtų prie šito privatizavimo proceso asmeniniais interesais. Ta pastaba, aš manyčiau, yra esminė.
Kita pastaba – dėl visų įstatymų, kurie tiesiogiai susiję su privatizavimu, inventorizavimo. Tą paskutinį veikiantį įstatymą, kurį mes dabar turime, reikia koreguoti ir tvarkyti.
Tie tvarkymo ir koregavimo darbai dabartiniu metu vyksta. Kai bus visiškai aiški visa ekvilibristika, pakeitimai, numatyti šiuose įstatymuose, tada, aišku, bus galima kalbėti apie specialių įstatymų priėmimą ir konkrečią privatizavimo proceso paskelbimo pradžią. Specialaus klausimo, regis… Reikėtų visą Privatizavimo įstatymą ir Akcinių bendrovių įstatymą papildyti auksinės akcijos įstatymu, kuris vienaip ar kitaip plačiai naudojamas Anglijoje, Prancūzijoje ir kituose kraštuose. Tiesa, yra blogas tos auksinės akcijos naudojimo pavyzdys Rytų valstybėse, Kazachstane, Uzbekistane, kur beveik iš kiekvienos kompanijos, kuri yra privatizuojama, valstybė pasiima sau po vieną akciją tam, kad turėtų iš to kokios nors lobistinės naudos. Pas mus, Lietuvoje, auksinės akcijos taikymas galėtų būti susijęs su tais objektais, kuriuose valstybė iš tikrųjų nori išlaikyti savo strateginius interesus ir juos apginti, kad nebūtų uždaryti vamzdynai, kad nebūtų pakeistos kokios nors veiklos rūšys ir kryptys, ir panašiai. Dėl to, mano supratimu, reikėtų papildyti visą įstatymų sistemą bent jau auksinės akcijos įstatymu, kuris yra būtinas.
Ir trečia problemų grupė, į kurią Centro sąjunga iš tikrųjų norėtų atkreipti dėmesį, tai tuo privatizavimu gautų kokių nors finansinių resursų, investicijų ar akcijų pardavimo lėšų panaudojimas. Iš tikro, jeigu tie pinigai tiesiogiai nueis į valstybės biudžetą, tai privatizacija neįvyks, nes finansinė valstybės galia dėl to tik pa-didės, o privati galia dėl to neišaugs. Todėl tą klausimą reikia spręsti iš tikro įvertinant visus galutinius rezultatus, kiek privatizacija duos papildomai kapitalo. Pirmasis klausimas – ar efektyviai bus tas privatizuotas objektas naudojamas ir kiek tos papildomai gautos lėšos sukurs naujų darbo vietų, išplės darbo rinką Lietuvo-je? Ačiū.
PIRMININKAS. Jungtinės frakcijos vardu kviečiu kalbėti R.Smetoną.
R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, ponia S.Burbienė prisipažino, kad LDDP savo galybės viršūnėje anksčiau, o aš manau, konservatoriai dabar, argumentus apie kai kurių objektų strateginę paskirtį ir apie Lietuvos nepriklausomybę gali vadinti burtažodžiais, prietarais, vertinti juos su pašaipa, žiūrėti į juos iš aukšto. Taip yra. Bet aš vis dėlto prieštarauju strategiškai svarbių mūsų ūkio, mūsų infrastruktūros objektų privatizavimui, tokiam privatizavimui, koks numatomas ir teikiamas šiais įstatymais. Aš noriu pasitelkti į pagalbą Lietuvoje žinomą (bent jau daugeliui politikų ir turbūt Seimo narių), gerbiamą ir daug kartų cituotą amerikietį Paul'ą Gable'ą. Vakar dienos „Lietuvos ryte” jis taip pat cituojamas. Jis kalba apie Baltijos šalių nepriklausomybę. Citata: „Rusijos armija negrįš, nes tai sukeltų labai daug triukšmo. Tačiau Rusijos įtaka skverbiasi – per Baltijos šalių bankus, per norimus rusams parduoti naftotiekius ir dujotiekius.” Pridursiu nuo savęs – per norimą rusams ir kitiems parduoti Būtingės terminalą, Radijo ir televizijos centrą, „Lietuvos telekomą”, jūrų laivinin-kystę, oro uostus, geležinkelius. Dėkoju.
PIRMININKAS. Tėvynės sąjungos frakcijos vardu kviečiu kalbėti A.Kubilių.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti tik porą sakinių ir visų pirma tai, kad aš nemanau, kad kas nors iš čia esančių rimtai prieštarautų, jeigu tie objektai, kuriuos vardijo ponas R.Smetona, būtų parduoti amerikiečių kapitalui, anglų kapitalui ar vokiečių kapitalui ir taip ta niūrioji Paul'o Gable'o pranašystė neišsipildytų, o būtų kaip tik atvirkščiai, nes taip gautume tų garantijų, apie kurias mes esame seniai kalbėję. Didesnių garantijų Lietuvos saugumui už užsienio valstybių kapitalo dalyvavimą mes kažin ar galime pasiekti dėl vienokių ar kitokių mūsų kaimynų iš Rytų užmačių. Tai šiuo požiūriu, man atrodo, tie pono R.Smetonos išsakyti motyvai nėra įtikinami. Aš manau, kad iš tikrųjų daugumos frakcijų pozicija yra labai panaši ir dauguma frakcijų sutaria, kad iš tikrųjų infrastruktūros objektų, kaip sakė ponas A.Šimėnas, privatizavimas reikalingas visų pirma tam, kad būtų pasiektas efektyvesnis šių objektų funkcionavimas. Matyt, jog niekas neprieštarauja tam, kad iš tikrųjų šie privatizavimo procesai vyktų kitaip, negu vyko iki šiol, kad jie vyktų iš tikrųjų skaidriai, permatomai ir visuomenei turint visas galimybes įsitikinti, kad iš tikrųjų ateina švarus kapitalas, ateina saugus kapitalas, garantuojantis ir efektyvų valdymą ir iš tikrųjų duodantis tas pačias saugumo garantijas. Aš manau, kad iš tikrųjų mes galime galvoti ir apie specialiųjų įstatymų priėmimą dėl konkrečių reikšmingų objektų privatizavimo. Tai buvo pavadinta parlamentine kontrole. Nežinau, ar tai iš tikrųjų būtų ta parlamentinė kontrolė, bet tai iš tikrųjų būtų valstybės politikos realizavimas šioje srityje, ir jis turi būti aiškus visiems. Aš manau, kad iš tikrųjų, jeigu mes kalbame apie „Telekomo” privatizavimą ir tam tikrų to privatizavimo programų rengimą, tai parengus tas programas jos galėtų būti realizuojamos vienokiu ar kitokiu įstatymu, surašant tuose įstatymuose, kaip toliau turi vykti tas privatizavimas. Be abejo, visi parengiamieji darbai galėtų vykti taip, kaip yra projektuojama ir planuojama dabar. Mano kalba yra galbūt daugiau procedūrinė. Buvo tam tikrų siūlymų: ir Sveikatos komiteto siūlymas – dar pagalvoti apie kai kurių vaistinių likimą, ir Ekonomikos komiteto – papildomai įtraukti reikšmingų strateginių objektų. Nors po to A.Šimėnas klausė (iš tikrųjų man irgi šiek tiek neramu), ar tokie papildomi siūlymai yra suderinti su Vyriausybe ir kokia yra Vyriausybės pozicija. Aš net galvoju, kad gal būtų naudinga išgirsti akademiko E.Vilko baigiamąjį žodį šitoje diskusijoje, o po to mes galėtume net ir spręsti, ar mes šiandieną baigiame svarstymą, ar, sakykim, sau pasiliekam galimybę vieną kitą savaitę tai pasvarstyti dar sykį komitetuose, pasitarti su Vyriausybe, o po to vėl trumpai grįžti ir baigti svarstyti Seime ir pradėti priėmimą. Aš manau, kad būtų gerai išklausius akademiko E.Vilko žodį palikti dar galimybę pasitarti.
PIRMININKAS. Tokia galimybė kalbėti projekto iniciatoriui E.Vilkui yra ir pagal Statutą. Svarstant šiuos klausimus kalbėjo 10 mūsų frakcijų ir komiteto atstovų. Taigi dabar baigiamąjį žodį tarti aš kviečiu E.Vilką, ir laukiame iš jo siūlymų, kokį kelią mes turėtume pasirinkti. Ar pritarti po svarstymo, ar daryti svarstymo pertrauką?
E.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seime, aš labai telegrafiškai vis dėlto norėčiau atsakyti į keletą dalykų. Kodėl yra privatizuojami šitie objektai? Pasirodo, tai reikia aiškinti ir aiškinti dar kartą. Viena iš priežasčių – šitiems objektams reikia didelių investicijų, jiems reikia didelių pinigų, kurių Lietuva neturi. Jeigu mes juos „marinsime”, tai jie ir „numirs”. Tuo tarpu tai yra objektai, kurie pirmiausia turėtų būti integruoti į atitinkamas Europos sistemas. Antra – jie duos pinigų įvairioms problemos spręsti. Ir galų gale – mūsų Konstitucijoje įrašyta, kad ūkis yra tvarkomas privatinės nuosavybės pagrindu, šito irgi reikėtų neužmiršti. Dabar kitas klausimas – kaip privatizuoti? Aš labai suprantu Seimo narių rūpestį, kad nebūtų privatizuojama bet kaip. Nes privatizuojant bet kaip tokius svarbius objektus, galima padaryti valstybei didžiulės žalos. Iš tikrųjų aš galiu labai atsakingai pasakyti, kad nė vienas iš tų objektų nebus privatizuotas bet kaip. Privatizavimo procedūrą jūs žinote – dabar bus skelbiamas konkursas kiekvienam objektui atskirai išrinkti konsultacinę firmą, kuri parengtų privatizavimo programą. Konsultacinei firmai bus pateikti visi tie klausimai, kurie rūpi ir jums. Pirma – ką reikia padaryti iki privatizavimo, – ar reikia kaip nors restruktūrizuoti, ar ne? Antra – kokiais etapais, kaip privatizuoti? Galima sakyti, kad pirmajame etape reikia parduoti, tarkim, 30% akcijų, antrajame etape – padaryti emisiją, trečiajame etape, kuris neaišku kada bus (ir apskritai, ar valstybė pasiliks bent kiek akcijų), šitą viską turės rekomenduoti tos firmos. Aš galiu garantuoti, kad tai bus geriausios pasaulyje firmos. Vyriausybė atitinkamus sprendimus padarys ir, be abejo, turės atsakyti į klausimą, kaip šitie objektai po privatizavimo turės būti valstybės reguliuojami. Ne kiekvieną iš jų reikės reguliuoti, bet tuos, kuriuos reikės, tai jiems atitinkamai turės būti parengti įstatymai, be kita ko, suderinti su Europos Sąjungos direktyvų atitinkamais reikalavimais. Visa tai aš galiu garantuoti, kad taip būtent bus daroma. Visas procesas viešas ir, be abejo, Seimas kiekvienu atveju gali pakviesti privatizavimo komisiją, kad ji referuotų, kaip yra rengiami tie planai, nes mes esame atsakingi Seimui.
Dėl vaistinių. Aš manau, kad tai yra savivaldybių reikalas. Jos gali jų palikti neprivatizuojamų tiek, kiek tik nori. Išbraukimas iš sąrašo nieko nereiškia, juo labiau kad man dar niekas neįrodė, kad vaistinės turi būti valstybinės.
Premjeras yra sutikęs su tais Ekonomikos komiteto siūlymais, kad sąrašas būtų papildytas, taip pat neprieštarauja dėl siūlymo įrašyti 2 straipsnį, kuriame reikalaujama parengti tuos įstatymus po privatizacijos reguliavimo, nes šitai ir taip mes būtume darę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Be to, dėl premjero nuomonės, kurią paliudijo E.Vilkas… Premjeras yra tos nuomonės, kad visos frakcijos bei komitetai galėtų geriau išsiaiškinti ir mes tikrai galėtume daryti svarstymo pertrauką. Taip galutinai suderintume visas nuomones. Žinoma, svarbiausias argumentas, kaip sako A.Šimėnas, iš pagarbos premjerui… (Balsai salėje) Aš nugirdau ir labai norėjau pacituoti šitą vietą: „problemai”. Ar galėtume sutarti, ar būtų norinčių dar diskutuoti? Taigi sutariame, kad darome svarstymo pertrauką ir jau tada, prisidiskutavę, turėdami visiems aiškų sąrašą, ateitume dar trumpai pasvarstyti ir priimti. Tai toks bendras sutarimas ir jis yra labai malonus.
Mielieji kolegos, mes šiandien tiesiog taupome daug laiko. Dabar savo griežtu žodžiu skelbiu pertrauką, kuri baigsis 15 val. Rytinis posėdis baigtas.